Vienuoliktasis (395) posėdis
2008 m. balandžio 3 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č. JURŠĖNAS ir Seimo pirmininko pavaduotojas A. ČAPLIKAS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 3 d. rytinį plenarinį posėdį. Pirmiausia, turint omeny, kokia šiandien diena arba kokios šiandien darbotvarkės, prašyčiau registruotis. Registracija.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Tikiuosi, kad paskui, kai reikės ką nors tvirtinti arba dėl ko nors balsuoti, bus daugiau.

Seniūnų sueigos patikslintos 2008 m. balandžio 3 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkės

Dėl rytinio ir vakarinio posėdžių darbotvarkių. Pradėsiu nuo vakarinio, kadangi jis yra šiek tiek aiškesnis. Tai yra opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos darbotvarkė, gana didelė, bet keli klausimai turėjo iškristi, nes 2-5 kompleksinis klausimas dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai ir 2-5a neapsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete. Keblumų gali būti ir dar dėl vieno 2-5 klausimo, nes nesurinkti parašai.

Dabar papildomi klausimai. Persikėlė vieno komiteto, t. y. Europos reikalų komiteto, sudėties pakeitimo tvirtinimas, o dar kai kurie komitetai keisis kitą savaitę. Ir, žinoma, rytinė darbotvarkė. (Balsai salėje) Kolegos, dėmesio! Rytinė darbotvarkė. Pirmiausia tas svarbiausias klausimas, kuris buvo keliamas opozicinių frakcijų, tai interpeliacija Ministrui Pirmininkui – pačioje pradžioje. Vadinasi, kalbos, atsakymai ir diskusijos. Tam skiriama, kaip matote, beveik 2 valandos. Galimi balsavimai vėliau. Po to K.Lapinsko skyrimo Konstitucinio Teismo pirmininku projektas ir po to, vadovaujantis Seimo statutu, siūlymas išrinkti Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Valionį. Ir, žinoma, 8 kompleksinis klausimas plius 9… (Šurmulys salėje) Kolegos! 8, 9 klausimai tai yra pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio ilgalaikio didinimo projektai. Čia, atrodo, galutinio sutarimo nėra, bet vis tiek turime jo ieškoti. Pirmieji klausimai užims daug laiko, taip pat ir mano paminėtas 1-8, 1-9, bet iškrenta kiti klausimai ir anksčiau buvo sutarta, kad iškrenta Vyriausybės valanda, taip pat ir klausimas dėl A.Kubiliaus. Štai tokie pasikeitimai. Seniūnų sueigoje buvo pritarta.

Dabar iš eilės S.Pečeliūnas. Prašom. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS (TSF*). Gerbiamasis Pirmininke!

PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamieji kolegos, tylos! Dabar mes turime susitarti dėl sunkių darbotvarkių. Kad būtų visiems aišku. S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Dabar galiu, Pirmininke?

PIRMININKAS. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš dėl 1-4 klausimo. Čia yra surašytos visos trys procedūros. Manau, kad truputį yra paskubėta, nes frakcija norės pasikviesti ir pakalbėti. Pirmasis pavaduotojas yra rimtas dalykas. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Gal yra įmanoma bent iki galutinio balsavimo, nes archyvai yra atviri, pamatyti tą garsiąją rezervizmo bylą natūra? Dabar ji nėra slapta. Apie pretendentą į aukštas pareigas visuomenė ir ypač mes, balsuojantys, turime žinoti viską iš dokumentų, o ne iš paskalų. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega, aš turiu patikslinti. Nutarimo projektas yra dėl Seimo Pirmininko pavaduotojo, o pirmasis pavaduotojas bus vėliau, kai bus visi pavaduotojai. Tik tada, tokiu atveju. Bet, matyt, dar reikės kalbėti, tai kitą dalyką vėliau pasakysiu.

E.Klumbys. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, leiskite jus pirmiausia pasveikinti kaip Seimo Pirmininką, pradedantį pirmąjį posėdį, ir kaip trečią šios kadencijos Seimo Pirmininką su viltimi, kad teks juo išbūti iki kadencijos pabaigos.

Pirmiausia noriu pasitikslinti dėl Seimo Pirmininko pavaduotojo. Šis klausimas yra tik siūlomas įtraukti, taip? Mūsų patvirtintoje darbotvarkėje jo nebuvo. Ar taip yra?

PIRMININKAS. Minutėlę, nepasitraukite nuo mikrofono. Aš perskaitysiu Seimo statuto 188 straipsnio 2 dalį. „Kandidatus į Seimo Pirmininko pavaduotojų pareigas, pasitaręs su frakcijomis, Seimo Pirmininkas siūlo taip, kad ten būtų opozicijos ir t. t. atstovai.“ Opozicijas mes turime net tris, ir tai yra įvykdyta. Pasitarimas, tai yra informavimas, buvo ir vakar, ir šiandien. Ir Statuto 187 straipsnio 3 dalis, matyt, šiuo atveju yra lemiama: „Bet kuriam iš šių Seimo pareigūnų, t. y. Pirmininkui arba pavaduotojams, atsistatydinus, mirus arba Seimui jį atšaukus, taip pat išrinkus ar paskyrus į kitas pareigas (kaip atsitiko man), naujo pareigūno rinkimai į šias pareigas rengiami artimiausiame Seimo posėdyje.“ Artimiausias posėdis yra šis.

E.KLUMBYS. Jūs atsakėte labai tiksliai, ginčų nėra. Sakykite, kodėl nėra, tiksliau, kodėl išbrauktas iš darbotvarkės klausimas dėl Lietuvos radijo ir televizijos tarybos ataskaitos naujojo varianto pateikimo? Kovo 18 d. Seimas bendru sutarimu priėmė protokolinį sprendimą, kad šis klausimas būtų šios dienos posėdyje. Mūsų diskusijoje paaiškėjo, kad ten nelabai daug ką reikia keisti, iš esmės porą žodžių. Kodėl šito nėra, kodėl nevykdomas Seimo protokolinis sprendimas?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, komitetas spėjo pateikti medžiagą tik šįryt ir, kaip matote, dar netgi nėra Teisės departamento išvados naujajam variantui.

E.KLUMBYS. Buvo dvi savaitės protokoliniam…

PIRMININKAS. Deja, bet tik šįryt pateikė medžiagą, o Teisės departamentas negali per 10 minučių surašyti išvadas. Išnagrinėsime kitą savaitę. P.Gražulis. Prašom. Kolegos, tylos!

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl Seimo Pirmininko pavaduotojo rinkimų. Aš manau, kad šį klausimą reikėtų išbraukti iš darbotvarkės. Nepaisant to, kad Statutas sako, jog pareigūnas renkamas kitame posėdyje, juo gali būti ne tik KGB rezervistas, juk Seime yra 141 Seimo narys. Aš nesuprantu, kas čia per veislė tų kagėbistų rezervistų, kad jų nė vienas negali būti eiliniu: nei Seimo nariu, nei piliečiu, o būtinai turi eiti kokias nors pareigas? Kas čia dabar darosi? Jie tiesiog savo kailyje netveria, jeigu neina kokių nors pareigų. Tai nedaro garbės mūsų valstybei, kaip nepriklausomai valstybei, todėl frakcijos vardu prašau išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės ir siūlyti kitą kandidatą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, siūlyti kandidatą yra mano prerogatyva. Pirmas punktas. Statutas reikalauja klausimą spręsti šiandien. Bet jeigu frakcija siūlys balsuoti, tai bus galima balsuoti. Šiuo atveju jūs neteisus ir diskusijas galėsime pratęsti tada, kai aš būsiu kitoje vietoje, t. y. kai aš pateiksiu šį klausimą. Kolegos, daugiau, atrodo, norinčių kalbėti nėra. (Balsai salėje) Tokia darbotvarkė, kokia yra… Prašom. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Aš nelabai supratau, ar buvo reaguota į S.Pečeliūno pasiūlymus, kuriuos jis iš esmės teikė frakcijos vardu? Tai vienas dalykas. Yra prašymas, kad Posėdžių sekretoriatas susisiektų su Ypatinguoju archyvu, medžiaga ten yra atvira, ir kad būtų Seimo nariams padalytos KGB rezervo bylos kopijos kandidatų.

Antras dalykas. Mes siūlome šiandien apsiriboti pateikimu, kad būtų galima išsamiau įvertinti pretendentą per tam tikrą laiką, susitikti frakcijose.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, Statutas nenumato tokių dalykų, o tuo labiau jūs viską žinote, kaip iš tikrųjų yra. Šiuo atveju kviečiu balsuoti už tokią darbotvarkę, kokia pateikta. (Balsai salėje) Prašom. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, frakcijos vardu P.Gražulis pateikė siūlymą išbraukti klausimą dėl Seimo Pirmininko pavaduotojo skyrimo. Jūs pasakėte, kad jeigu toks pasiūlymas yra, bus balsuojama. Mes norime, kad būtų balsuojama.

PIRMININKAS. Gerai. Aš fiksuoju, kad paskui nebūtų ginčų. Dėl visų kitų klausimų yra sutarta, taip pat ir dėl opozicinės darbotvarkės sutrumpinimo, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes. Todėl dabar prašom pasiruošti ir balsuoti. Kolegos, dėmesio! Ypač tie, kurie esate tolėliau. Kolegos, mes balsuosime dėl vienos frakcijos siūlymo, ar išbraukiame 1-4 klausimą iš darbotvarkės. Kurie manote, kad reikia išbraukti, balsuojate už, kurie manote, kad reikia palikti, balsuojate kitaip.

Už – 39, prieš – 50, susilaikė 25. Klausimas lieka darbotvarkėje.

Ar reikia balsuoti už visą darbotvarkę? Nereikia? Reikia. Prašom. Kolegos, dėmesio! Balsuojame už visą darbotvarkę, t. y. už abi darbotvarkes, nes formaliai vis tiek turime balsuoti ir dėl kolegų konservatorių teikiamos darbotvarkės. Prašom balsuoti. Už visą darbotvarkę arba už abi darbotvarkes taip, kaip yra. Prašom balsuoti.

Balsavo net 114. Už – 84, prieš – 3, 27 susilaikė. Darbotvarkės patvirtintos.

Seimo narių interpeliacija Ministrui Pirmininkui G. Kirkilui

Dabar pirmasis darbotvarkės punktas – Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija Ministrui Pirmininkui G.Kirkilui, bet prieš tai perleidžiu pirmininkavimą Pirmininko pavaduotojui A.Čaplikui. Jis, manau, pagal Statutą paaiškins, kaip viskas turi vykti. Ar aš turiu pasakyti? Gerai. Gal tada aš paaiškinsiu.

Kolegos, dėmesio! Dėl procedūrų, kad nebūtų kokių nors abejonių. Statuto trisdešimt šeštasis skirsnis – „Interpeliacija ir nepasitikėjimas Vyriausybe“. Interpeliacijos pateikimas įvykdytas. Tai buvo didesnės nei penktadalio Seimo narių grupės iniciatyva, ji įvykdyta. Toliau. Raštiškas atsakymas į interpeliaciją gautas laiku. Tai reikėjo padaryti per 14 dienų. Štai dabar tas klausimas, kurį mes jau tiesiogiai nagrinėjame. Tai yra trisdešimt šeštojo skirsnio tam tikras straipsnis – „Interpeliacijos nagrinėjimo Seimo posėdyje tvarka“. Interpeliacijos pateikėjų atstovo kalba – iki 10 minučių. Kas iš?.. Kolega V.Mazuronis eis į tribūną. Būkite pasiruošęs, 10 minučių.

Toliau. Interpeliaciją gavusio pareigūno, t. y. premjero, atsakymai – iki 30 minučių. Nesvarbu, kad čia raštu. Galite ir trumpiau kalbėti.

Trečias punktas. Interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymai į Seimo narių klausimus – iki 30 minučių. Klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip Vyriausybės valandos metu. Diskusija, kurioje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į interpeliaciją Seimo nariams.

Toliau. Baigiamasis interpeliuojamojo pareigūno žodis ir baigiamasis interpeliuotojų. Čia jūs pasiskirstėte? Gerai. Interpeliuotojų žodis. Ir labai svarbus procedūrinis momentas – Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos projektui parengti redakcinės komisijos sudarymas“. Tokia tvarka.

Dabar, kaip jau sakiau, perleidžiu pirmininkavimą kolegai A.Čaplikui.

PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF). Laba diena dar kartą, gerbiamieji kolegos. Kviečiu į tribūną V.Mazuronį – vieną iš interpeliacijos autorių – pasakyti savo įžanginę kalbą.

V.MAZURONIS (TTF). Labas rytas, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, posėdžio svečiai. 2008 m. kovo 18 dieną grupė Seimo narių, kurią sudarė 58 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms frakcijoms, t. y. „Tvarkos ir teisingumo“, Konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Darbo frakcijoms, kartu parengė ir vadovaudamiesi Statuto 219 straipsnio 1 dalimi įteikė Seimo Pirmininkui interpeliacijos tekstą Lietuvos Respublikos premjerui G.Kirkilui.

Mielieji kolegos, mūsų kolektyviniame interpeliacijos tekste yra suformuluota 19 klausimų. Dvylika iš suformuluotų klausimų yra susiję su energetine situacija mūsų valstybėje bei Vyriausybės ir asmeniškai premjero vaidmeniu sprendžiant ar nesprendžiant esamas problemas šioje srityje. Šeši iš pateiktų klausimų, kurie yra susiję su energetika, kalba apie nacionalinio investuotojo „Leo“ formavimo aplinkybes ir, klausėjų nuomone, problemas. Interpeliacijos tekste taip pat pateiktas klausimas, susijęs su didėjančia infliacija, jos pasekmėmis ir Vyriausybės bei asmeniškai premjero neveiklumu šioje srityje. Prašoma atsakyti į klausimus apie esamą situaciją švietimo srityje, mokytojų streikus ir problemas, susijusias su švietimo darbuotojų atlyginimais.

Pateiktoje interpeliacijoje tarp tų 19 klausimų taip pat pateikiami klausimai, susiję su skurdo didėjimu, neišspręstomis „Alitos“ privatizavimo problemomis, kova su narkotikų plitimu, galų gale klausimai apie daugybę pažadų, kuriuos premjeras G.Kirkilas iškilmingai visą laiką dalijo, bet, klausimų autorių nuomone, niekada netesėdavo, jų likimas. Klausiama, kas ir kokiomis aplinkybėmis skyrė premjerą į šias pareigas ir kokį vaidmenį tame skyrimo procese atliko „Dujotekanos“ vadovas.

Gerbiamieji Seimo nariai, grupės narių, pateikusių interpeliaciją, nuomone, klausimai, suformuluoti premjerui G.Kirkilui interpeliacijos tekste, yra labai svarbūs Lietuvos valstybei ir jos piliečiams. Atsakymai į šiuos klausimus ir realūs darbai ar jų nedarymas iš tiesų turės didžiulės įtakos mums visiems. Nesprendžiant tų klausimų ar sprendžiant juos pernelyg vangiai (o mums atrodo, kad daugelis užduotų klausimų yra nesprendžiami arba blogai sprendžiami), mūsų valstybė yra stumiama į ekonominę ir socialinę duobę, iš kurios išlipti bus labai sunku. Todėl visiems pateikusiems interpeliaciją, manau, ir visiems Seimo nariams, dar kartą išklausius premjero atsakymus į užduotus klausimus, būtina, mielieji kolegos, ir mums teks spręsti, ar premjeras G.Kirkilas ir jo vadovaujama Vyriausybė gali tęsti darbą, ar mes ir toliau liksime stebėti, kas mūsų valstybėje vyksta ar nevyksta. Abejonių dėl premjero G.Kirkilo galimybių toliau vadovauti Vyriausybei ir tai Vyriausybei toliau vadovauti valstybei interpeliacijos autoriams yra labai daug. Kaip Seimas apsispręs, mes pamatysime netrukus.

Mielieji kolegos, aš nuoširdžiai linkiu visiems priimti, nors ir sunkų, bet teisingą ir būtiną sprendimą Lietuvos valstybei.

PIRMININKAS. Vienas interpeliacijos autorių kalbėjo. Į tribūną kviečiu Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką poną G.Kirkilą. Kalbėti skiriama iki pusės valandos.

G.KIRKILAS (LSDPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis Seimo Pirmininke, kaip žinote, yra 19 klausimų ir pusė valandos, pasistengsiu sutrumpinti. Taigi klausimų nekartosiu, tik priminsiu, kokie yra.

Pirmasis klausimas, kodėl mes neatsižvelgėme į Valstybės saugumo departamento pastabas. Kaip žinote, ši nuomonė yra labai svarbi, į ją buvo atsižvelgta, mano požiūriu. Parengtuose nacionalinio investuotojo sudarymo sutarčių projektuose yra numatyta pakankamai teisinių saugiklių, kurie efektyviai gina nacionalinio saugumo interesus. Valstybės saugumo departamentas šiuo metu neturi pastabų sutarčių projektams. Tai yra šių metų kovo 7 d. Valstybės saugumo departamento raštas Ūkio ministerijai.

Vyriausybės pozicijai dėl minimalios valstybei priklausančių akcijų dalies nacionalinio investuotojo bendrovei 2007 m. birželio mėnesį pritarė ir Seimas, priimdamas Atominės elektrinės įstatymą, kuris numato, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise turi priklausyti akcijų paketas, sudarantis daugiau kaip pusę nacionalinio investuotojo akcijų ir balsų nacionalinio investuotojo visuotiniame akcininkų susirinkime. Tas yra padaryta. Kalbant plačiau apie akcinių bendrovių veiklą reglamentuojančių teisės aktų aspektu, pagrindiniams sprendimams pakanka turėti daugiau kaip 50 % akcijų. Todėl pasiūlymai siekti dviejų trečdalių balsų jokios praktinės reikšmės neturėtų, o tik didintų, pabrėžiu, valstybės finansinius įsipareigojimus formuojant nacionalinio investuotojo bendrovės įstatinį kapitalą.

Antrasis klausimas. Klausiama, kodėl Vyriausybei atstovavę derybininkai neva nesilaikė galiojančio Atominės elektrinės įstatymo su „NDX energija“. Šie teiginiai, mūsų požiūriu, neatitinka tikrovės, tiek derybinė darbo grupė, tiek Vyriausybė nuosekliai laikėsi ir laikosi Seimo priimtų įstatymų ir konkrečiai Atominės elektrinės įstatymo nuostatų. Vyriausybė nepritarė sutartims ir nesuteikė įgaliojimų jas parafuoti, juo labiau pasirašyti, kol Seimas nepakeitė įstatymo nuostatų dėl nacionalinio investuotojo formavimo bazės. Pats klausimas dėl galimybės formuoti nacionalinį investuotoją naujos bendrovės pagrindu nėra naujas, jis jau buvo svarstomas dar praeitų metų kovo 23 dieną Vyriausybės Strateginio planavimo komitete ir iš esmės nebuvo atmestas. Be to, norėčiau pabrėžti, kad derybos yra derybos, tai nėra kurios nors šalies monologas ir kalbėjimas su savimi, o abiejų šalių dialogas. Iškilus klausimui dėl nacionalinio investuotojo formavimo bazės, jis buvo aptariamas, bet jokie teisiniai sprendimai nebuvo priimti iki Seimui pakeičiant įstatymą.

Trečiasis klausimas. Šio klausimo esmė dėl pasirengimo deryboms. Mūsų požiūriu, kaltinimai Vyriausybei, kad ji nebuvo pasirengusi deryboms, yra nepagrįsti. Klausimas – nacionalinio investuotojo suformavimo nagrinėjimas Vyriausybėje nuo praėjusių metų pradžios. Atominės elektrinės įstatymo projektą parengėme praeitų metų sausio 5 dieną. Jį parengė sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo ūkio ministras. Į darbo grupę buvo įtraukti Užsienio reikalų, Aplinkos ministerijų, Valstybės saugumo departamento, VATESI, akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ vadovai, taip pat akademinės visuomenės atstovai. Ši darbo grupė vasario 13 dieną pateikė įstatymo projekto koncepciją Strateginio planavimo komitetui, kuris koncepcijai pritarė ir po to ją pateikė Seimui.

Atsižvelgdamas į Strateginio planavimo komiteto rekomendacijas, sudariau darbo grupę nacionalinio investuotojo steigimo koncepcijos esminėms nuostatoms parengti. Gerbiamieji kolegos, buvo nagrinėtos kelios alternatyvos, bet pagrindinės dvi: AB „Lietuvos energijos“ pagrindu didinant šios bendrovės įstatinį kapitalą ir apmokant ne piniginiais įnašais, AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB VST akcijomis arba naujos bendrovės pagrindu įnešant minėtas trijų bendrovių akcijas. Praėjusių metų kovo 28 dieną Vyriausybė pritarė parengtam Atominės elektrinės įstatymo projektui ir pateikė Seimui. Kaip žinote, Seimas priėmė įstatymą balsų dauguma – 107 balsai. Pagal šį įstatymą mes ir dirbame.

Įsigaliojus įstatymui buvo sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, laikinoji komisija, deryboms su privačiu investuotoju. Į šią komisiją buvo įtraukti ne tik Vyriausybei pavaldžių institucijų, bet ir Prezidentūros, Valstybės saugumo departamento atstovai, Seimo nariai. Darbo grupei talkino tarptautiniai patarėjai, žinomo banko „HSBC“ ekspertai. Vertinimą atliko Vyriausybės pasitelkti kompetentingi, nepriklausomi turto vertintojai, atitinkantys tarptautinius reikalavimus, tai yra tarptautinė audito grupė „KPMG“. Šis vertinimas buvo patikrintas aukštus reitingus turinčio jau minėto banko „HSBC“, nepriklausomas vertinimas reiškia, kad jokie tretieji asmenys negali daryti įtakos šiam vertinimui, tarp jų ir Vyriausybė. „HSBC“ bankas patvirtino, jog sandoris ir pasirinktas modelis yra optimalus.

Derybų metu, gerbiamieji kolegos, jūs klausėte, nepavyko sutarti dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Kauno hidroelektrinės vertės. Šie du objektai buvo išbraukti iš nacionalinio investuotojo sudėties. Netiesa, kad šie objektai kažkur dingsta. Jie nedingsta, jie lieka valstybės. Aš manau, ateityje bus tikslingai, neabejoju, panaudoti. Manau, tik šios aplinkybės, buvo ir kitų, rodo, kad Vyriausybė atsakingai ruošėsi formuoti nacionalinį investuotoją. Jokio išankstinio susitarimo su privačiu investuotoju negalėjo būti, išskyrus bendrai deklaruotą siekį pastatyti naują elektrinę ir elektros tiltus siekiant energetinės nepriklausomybės.

Ketvirtasis klausimas. Jo esmė, kad neva Vyriausybei nepavyko pasiekti, kad nacionalinis investuotojas būtų įpareigotas įgyvendinti svarbiausius strateginius tikslus. Mes su tuo nesutinkame. Mes manome, kad yra priešingai. Vyriausybei pasiekti, kad nacionalinis investuotojas būtų įpareigotas įgyvendinti svarbiausius strateginius tikslus, dalyvauti statant atominę elektrinę, tiesiant tiltus į Lenkiją, į Švediją. Beje, pasakysiu, kad šie darbai jau prasidėjo realiai. Dėl tilto į Lenkiją yra sutarta. Yra steigiama bendrovė, artimiausiu metu, tikiuosi, jau šį mėnesį, pradės veikti bei integruojant Lietuvos elektros energijos sistemą į europinę (…) sistemą. Negalima nesutarti dėl to, kas abiejų nacionalinį investuotoją formuojančių šalių yra laikoma svarbiausia veiklos sritimi, tai yra užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Seimui pateiktuose praėjusių metų gruodžio 29 dienos projektuose numatyta, kad „Leo Lt“ dalyvauja įgyvendinant strateginius energetikos projektus, nustatant mūsų elektros jungtis į Lenkiją ir Švediją ir statant naują atominę elektrinę Lietuvoje. Be to, projektai numatė, kad savo veiklos tikslų „Leo Lt“ turi siekti dalyvaudama įgyvendinant pagrindinius mūsų elektros energetikos sistemos uždavinius – dabar ir ateityje nepriklausomai, saugiai, patikimai ir efektyviai aprūpinti Lietuvos elektros energijos vartotojus elektros energija. Nuostata, kad investuotojas turi siekti naudos sau ir visiems akcininkams, tai yra ir valstybei, kuri yra didžiausia akcininkė, ir jos piliečiams, buvo ir tuo metu galiojusiame Atominės elektrinės įstatyme ir išliko dabar galiojančiame įstatyme, priimtame vasario mėnesį. Be to, šis principas atitinka akcinių bendrovių veiklos principus apskritai.

Penktasis klausimas. Sakoma, kad Vyriausybė vengė argumentuotos diskusijos, nepateikė aiškių klausimų dėl daugelio įstatymų, kiek gali kainuoti jėgainės statyba, kilovatvalandė ir t. t. Šiuo klausimu dar aiškiai matoma atominės energetikos priešininkų argumentacija. Siekiama įrodyti, kad branduolinės jėgainės pagaminta kilovatvalandė bus brangesnė, nei pagaminta, pavyzdžiui, dujų generatorių. Tai yra netiesa, mes čia galime pasiremti ne tik mūsų galimybių studija, bet ir Europos Komisijos prognozėmis, kurios sako, jog iki 2030 metų elektra, gaminama su atominės energijos pagalba, bus 2–2,5 karto pigesnė negu kitomis kuro rūšimis. Konkrečioje naujoje atominėje elektrinėje pagaminamos elektros energijos kainos prognozės šiuo metu yra iš esmės neįmanomos, nors jų yra nemažai, yra ir studijos, atliktos IBRD banko, ir t. t., bet kalbėti apie būsimas kainas yra tas pats, kas burti iš kavos tirščių, nors, aišku, apie tai kalbėti reikia.

Klausimai dėl labiausiai ekonomiškai pagrįsto elektros energetikos sektoriaus vystymo Lietuvoj yra detaliai aptarti IBRD banko finansuotojų studijoje. Kalbėdamas apie Kauno ir Kruonio elektrinių veiklą po atskyrimo, norėčiau priminti, kad Seimui yra pateikta speciali Vyriausybės pažyma dėl Kruonio ir Kauno elektrinių atskyrimo principų. Ji yra laisvai prieinama Seimo tinklalapyje. Taigi visi galite pasidomėti.

Aš norėčiau pasakyti šio klausimo pabaigoje, kad būtent mūsų Vyriausybė, koalicinė Vyriausybė, ėmėsi konkrečios veiklos dėl elektros tilto. Kaip jau minėjau, pagaliau pavyko po dešimtmetį, ko gero, trukusių derybų ir 1998 metais, rodos, sužlugdytų derybų dėl elektros tilto į Lenkiją, pasiekti šį susitarimą. Šis projektas yra vykdomas. Taip pat mes tikimės po jau atliktų studijų realiai užbaigti sutartimis su Švedija ir Lietuva, mano požiūriu, 2014–2015 metais gali turėti elektros tiltą į Švediją.

Šeštasis klausimas. Ar Ministras Pirmininkas prisiima atsakomybę dėl nepasirengimo ir t. t.? Kaip Ministras Pirmininkas visada prisiimu ir niekada neatsikračiau jokios atsakomybės.

Septintasis klausimas. Klausimas yra dėl įvairių komisijų ir panašiai, teigiama, kad komisijomis čia imituojama veikla. Mano požiūriu, darbo grupės ir komisijos yra normalus darbo instrumentas, kuris naudojamas iš esmės visose Europos Sąjungos šalyse, demokratiškose šalyse, ir aš neabejoju, kad ir ateityje jos bus naudojamos.

Dabar dėl klausimų dėl energetinio saugumo. Aš tiesiog… Jūs turite atsakymus raštu. Galiu pasakyti, kad nuo pat šios Vyriausybės darbo pradžios mes nuolat kėlėme Lietuvos energetinio saugumo klausimus, kurie Lietuvai bus ypač aktualūs po 2009 m. pabaigos, po tos datos, kai Lietuva yra įsipareigojusi uždaryti atominę elektrinę, t. y. antrąjį bloką.

Tokių susitikimų, pradedant Europos Komisijos pirmininku, aišku, ir komisaru, atsakingu už energetiką, kitais Europos Komisijos pareigūnais, buvo daugybė, ir ne tik mano, bet ir ūkio ministro, kitų Vyriausybės narių. Mes iš esmės išnaudodavome kiekvieną galimybę kelti šį klausimą, bet svarbiausi Lietuvos pasiekimai yra tai, jog praeitais metais Lietuvos ir Lenkijos iniciatyva, Lenkija mus parėmė, į Europos Komisijos energetikos veiksmų planą buvo įtraukta pagrindinė nuostata dėl energetinio saugumo ir energetinio solidarumo. Dar svarbiau yra tai (aš jau neminėsiu įvairių atskirų konferencijų), bet dar svarbiau, kad ši nuostata taip pat yra Lisabonos sutartyje, kurią, aš tikiuosi, Seimas artimiausiu metu ratifikuos, nes vien tik ši nuostata yra mums ypač svarbi.

Galiu informuoti, čia gal nevisiškai atitinka interpeliacijos klausimus, ką tik dabar esu susitikęs su energetikos direktorato vienu iš vadovų ir mes realiai pradedame konsultacijas dėl galimo antrojo bloko stabdymo modifikavimo. Atrodo, kad pirmosios mūsų konsultacijos, nes iki tol reikėjo viso šito parengiamojo darbo, yra pozityvios.

Aštuntasis klausimas. Teigiama, jog Vyriausybė iki šiol neturi aiškaus veiksmų plano, kaip bus sprendžiamos Lietuvos energetikos problemos po 2010–2012 metų. Vyriausybė turi strategiją, kurią jūs patvirtinote. Jeigu Seimui dar būtų pateiktas aiškus planas, kad uždarius antrąjį bloką Lietuvos energetinės problemos būtų lengvai sprendžiamos pačios Lietuvos pastangomis, nereikėtų, aišku, konsultuotis su Europos Sąjunga dėl galimų uždarymo terminų (aš turiu omenyje, antrojo bloko modifikacijos).

Seimas praeitais metais sausio mėnesį patvirtino Nacionalinę energetikos strategiją, kur detaliai išanalizuota situacija Lietuvoje po 2009 metų. Taigi Vyriausybė, siekdama kompleksiškai įgyvendinti šios strategijos tikslus ir vadovaudamasi Energetikos įstatymu, patvirtino Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008–2012 metų planą. Plane taip pat numatyta užtikrinti Atominės elektrinės statybos pradžią, iki 2012 metų sujungti Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemas, taip pat Lietuvos ir Lenkijos, apie tai aš jau minėjau, taip pat panaudoti Latvijos dujų saugyklų pajėgumus ir sukurti kitokias ekonomines bei teisines prielaidas, taip pat pastatant suskystintų dujų terminalą, kuris, aišku, be jokios abejonės, dujų srityje gerokai padidintų mūsų energetinę nepriklausomybę, taip pat ir kitos priemonės.

Taigi, kaip jūs žinote, šioje veikloje buvo sudarytos galimybės dalyvauti ir opozicijos atstovams. Tokia Europos energetikos politikos nuostatų darbo grupė yra įsteigta. Šiai grupei, ačiū, sutiko vadovauti A.Kubilius ir ši grupė, mano požiūriu, taip pat atliko nemažą darbą.

Devintasis klausimas. Vėl klausiama, ar Ministras Pirmininkas pasirengęs viešai pripažinti, jog dėl mūsų neveiklumo neva vėluojama Elektrėnuose pastatyti dujų 400 megavatų naują našų bloką. Šie teiginiai neatitinka tikrovės. Galiu tik pasakyti, kad, kiek leidžia įvairios diskusijos ir studijos, prognozuoti elektros kainą labai sunku. Kas galėjo prognozuoti ar prognozavo tuo metu, kai buvo sutikta uždaryti 2009 metais mūsų antrąjį bloką, kokios kainos bus šiandien? Aišku, niekas ir negalėjo to prognozuoti, nes 1998–1999 metais naftos kainos, o iš jų išvedamos ir dujų kainos, buvo 4–5 kartus mažesnės negu šiandien. Tačiau studijose yra prognozinės kainos.

Dėl kombinuoto ciklo dujų turbinos. Kaip žinote, gana keista yra tai, kad būtent A.Kubilius rekomendavo Vyriausybei laikinai atidėti sprendimą dėl šito ir jame teigiama (čia pacituosiu): „Noriu pažymėti, kad Seimo komitetai atsargiai vertina AB Lietuvos elektrinės dujofikavimą ir naujų pajėgumų statymą.“ Tačiau mes vis dėlto tęsime šį projektą, nes turime turėti realias alternatyvas, jeigu nepavyktų sutarti dėl pratęsimo. Taigi šiuo metu jau yra paskirta žemė, yra paskelbtas rangovo konkursas, taip pat IBRD grantai – 165 mln. eurų yra skirti.

Dešimtasis klausimas. Teigiama, jog Seimo priimtu įstatymu AB „Lietuvos energija“ suskaldyta į Vakarų skirstomuosius ir t. t. Suskaldymo tikslas – sumažinti elektros kainas vartotojams. Kokiais ekonominiais skaičiavimais vartotojai, kurie vadovaujantis Konstitucijos 46 straipsniu… vėl bus sujungti į vieną darinį elektros energijos gamintojai ir skirstytojai. Visi nacionalinio investuotojo kūrimo veiksmai buvo vykdomi remiantis Seimo priimtais įstatymais ir sukūrus nacionalinį investuotoją VST ir RST ir „Lietuvos energija“ išlieka kaip atskiros įmonės. Šių bendrovių konsolidavimas į vieną įmonių grupę atitinka galiojančius ir Europos Sąjungos konkurencingumo ir veiklų atskyrimo teisinius reikalavimus ir jokiu aspektu, mes konsultavomės su Komisija, nepažeidžia vartotojų interesų dėl šio proceso. Kainos vartotojams tikrai nepadidės.

Vienuoliktasis klausimas. Ar Vyriausybė, siūlydama priimti Atominės elektrinės įstatymą, yra ekonomiškai konkurencingai įvertinusi kitus įvairius variantus?

Mūsų nuomone, nėra kitos galimybės sukurti konkurencingą ir nepriklausomą elektros energijos ūkį, išskyrus kaip statyti naują atominę elektrinę, ką mes esame sutarę su latviais, estais ir lenkais, ir taip pat sukurti elektros energijos sistemos jungtis su Lenkija ir Švedijos Karalyste.

Dvyliktasis. Kokiais kriterijais remdamasi Vyriausybė, neskelbdama viešojo konkurso, nesudarydama sąlygų pasirinkti efektyviausią būdą, pasirinko vienintelę privataus kapitalo grupę „NDX energiją“?

AB „Lietuvos energija“, Rytų skirstomųjų tinklų ir AB Vakarų skirstomųjų tinklų konsolidavimu siekiama, gerbiamieji kolegos, sudaryti teisines, finansines ir organizacines prielaidas naujos atominės elektrinės projektui įgyvendinti. UAB „NDX energija“ yra AB Vakarų skirstomųjų tinklų savininkas, todėl, įtraukiant šią kompaniją į nacionalinio investuotojo įmonių grupę bei perimant realiai šios kompanijos kontrolę, UAB „NDX energija“ tampa nacionalinio investuotojo akcininku, kuriam tenka 38,3 % dalis. Valstybė valdys 61,7 %. Aišku, buvo galima veikti ir kitaip, nekonsoliduoti esamų energetikos bendrovių, o steigti bendrovę viešojo konkurso būdu. Tie, kurie siūlo planą, gerbiamieji kolegos, tikiuosi, supranta, kad naujai sukurtas investuotojas vargu ar būtų nacionalinis. O atsisakius konsolidacijos, AB Vakarų skirstomieji tinklai galėtų būti parduota užsienio investuotojams. Vyriausybės siūlymu Seimas pasirinko dabartinį modelį.

Tryliktasis. Daug kartų kartotas klausimas, jog iškilo faktas, čia pakartojo ponas V.Mazuronis, kad „Dujotekanos“ pirmininkas vadovas Rimandas Stonys darė tam tikrą įtaką formuojant šią Vyriausybę. Tai yra netiesa. Jokios įtakos ponas R.Stonys nedarė. Šią Vyriausybę suformavo Lietuvos Respublikos Prezidentas ir jūs, Seimas. Jokiems tyrimams ir jokioms informacijoms niekada nesipriešinome.

Dėl dujų kainų reguliavimo. Šiuo atžvilgiu gyniau ne „Dujotekanos“, o vartotojų interesus. Jau dabar akivaizdu, kad kainų reguliavimas kainų vartotojams nesumažino. Priešingai – dujų kaina vartotojams šiais metais padidėjo vidutiniškai 30 %. Būtų įdomu sužinoti, ar dujų kainos reguliavimo iniciatoriai pasirengę prisiimti politinę atsakomybę už savo nepasiteisinusias iniciatyvas, apie ką Vyriausybė buvo sakiusi diskutuojant šiuo klausimu, bet, deja, diskusija nukrypo visiškai kitur.

Keturioliktas klausimas. Dėl mokytojų streikų.

Turiu pripažinti, kad mokytojų reikalavimai didinti atlyginimus yra teisėti. Ilgą laiką šie atlyginimai nebuvo didinami. Tačiau nesutinku, kad mes, sudarydami darbo grupę, nesiderėjome su visomis profsąjungomis. Visos profsąjungos buvo pakviestos. Kadangi aš pats kartu su ministrais dalyvavau šios darbo grupės veikloje, galiu tą patvirtinti. Mes, kaip žinote, priėmėme sprendimus dėl mokytojų atlyginimų didinimo, pritarėme Ilgalaikei mokytojų, pedagoginių darbuotojų atlyginimų didinimo programai. Šiuo metu mes taip pat dirbam su panašiais klausimais – dėl kultūros darbuotojų ir kitų, nes, labai sparčiai kylant ekonomikai, biudžetinio sektoriaus atlyginimai atsilieka. Tai yra tiesa. Jūs žinote, kuriuos sprendimus mes priėmėme. Kaip tik šiuo metu Seime yra dar vienas sprendimas, ir aš tikiuosi, kad Seimo darbo grupės aptartam projektui pritars.

Kartu norėčiau priminti Seimui, kad šiuo metu Vyriausybę riboja Fiskalinės drausmės įstatymas ir kiti įstatymai, kurių taip pat privalome laikytis. Todėl gali būti išnaudoti tie resursai, kurie yra numatyti, kuriuos jūs žinote ir darbo grupė taip pat žino, o visa kita, mano požiūriu, yra tuščias kai kurių per daug ambicingų profsąjungų veikėjų politikavimas.

Penkioliktas klausimas. Klausiama, kodėl Vyriausybė nesugeba sumažinti infliacijos. Gerbiamieji kolegos, Lietuva, šiuo atveju Vyriausybė ir centrinis bankas, mano požiūriu, sugebėjo išlaikyti žemesnius infliacijos rodiklius nei kai kurios naujosios Europos Sąjungos šalys, ypač mūsų kaimynės. Šiandien mes jau pastebime švelnų ekonomikos kilimo lėtėjimą. Aišku, labai svarbu neperlenkti lazdos ir su antiinfliacinėmis priemonėmis ir pernelyg nestabdyti kilimo, kad tai nevirstų staigiu ūkio kritimu. Skaičių neminėsiu, bet jūs puikiai žinote, kad Lietuvoje ir vidutinė metinė infliacija, ir dabartinė infliacija yra mažesnė nei šalia mūsų esančioje Latvijoje ar Estijoje. Bet infliacijos problema iš esmės yra visoje Europos Sąjungoje, ypač naujosiose šalyse. Kodėl? Todėl, kad yra daugybė objektyvių veiksnių, kurių įveikti negalėtų jokia vyriausybė. Tai yra objektyvu. Jeigu jau kaltinama Vyriausybė, kad jinai nestabdo infliacijos, tai galima apkaltinti visas Europos Sąjungos vyriausybes. Bet yra objektyvūs veiksniai, tarp jų pirmiausia labai spartus energetikos žaliavų kainų didinimas, mūsų atveju –spartėjanti kainų konvergencija su Europos Sąjunga, t. y. mes turime susilyginti, matyt, tai bus artimiausiu metu, ir kainomis, ir atlyginimais. Aišku, yra pasiūlos bei paklausos santykis ir daugelis kitų veiksnių.

Ką darė Vyriausybė, jūs puikiai žinote. Mes pasiūlėme Seimui, ačiū, Seimas pritarė, Fiskalinės drausmės įstatymą. Praeitais metais patvirtinta Vidutinės trukmės laikotarpio infliacijos valdymo strategija, kuri numato ekonominės politikos priemonėmis užtikrinti kainų stabilumą, išlaikyti pasitikėjimą, o tai ypač svarbu Valiutų valdybos principų tęstinumui Lietuvoje, ir užtikrinti ilgalaikio kainų stabilumo perspektyvą. Mes galvojame, kad infliacija kurį laiką gali šiek tiek didėti, ir pagal mūsų Finansų ministerijos bei kai kurių ekspertų prognozes tikimės, kad infliacija antrojoje šių metų dalyje turėtų palengva mažėti.

Šešioliktas klausimas. Dėl „Alitos“ privatizavimo. Kaip žinote, Vyriausybė, pavedus Seimui, įdėmiai išnagrinėjo teisinę situaciją, susiklosčiusią priėmus Konstitucinio Teismo sprendimą. Tam taip pat buvo sukurta speciali darbo grupė. Ji pateikė daugybę pasiūlymų, išnagrinėjo susidariusią teisinę situaciją ir konstatavo, kad Konstitucinio Teismo sprendimai teisines pasekmes sukelia tik ateičiai. UAB „Alita“ akcijų pirkimo–pardavimo sandoris yra sudarytas ir iš esmės jau įgyvendinamas. Savo ruožtu UAB „Alita“ privatizavimo aplinkybes šiuo metu nagrinėja kompetentingos teisėsaugos institucijos, kurių veiklos nepriklausomumas yra įtvirtintas įstatymu, todėl Vyriausybė į šių institucijų tyrimus nesikiša. Beje, Vyriausybė taip pat padarė išvadas iš šio jūsų tyrimo. Mes esame pateikę Privatizavimo įstatymo pataisas, kurioms, deja, mano žiniomis, Seimas kol kas nepritarė. Mūsų požiūriu, reikėtų pritarti kaip tik toms Privatizavimo įstatymo pataisoms, kad ateityje nebūtų panašių istorijų.

Septynioliktas klausimas. Viena iš Vyriausybės programos nuostatų – kelti žmonių gerovę, mažinti skurdą ir panašiai. Čia yra daugybė klausimų dėl skurdo mažinimo. Leiskite man šiek tiek detaliau sustoti ties tuo.

Lietuvos, kaip ir kitų pereinančių į rinkos ekonomiką šalių, naujųjų Europos Sąjungos šalių, skurdo rodikliai tikrai nėra geri (aišku, santykiniai). Tą tenka pripažinti. Aišku, mes ne viską padarėme, kad sumažintume skurdą ir socialinę atskirtį. Tačiau, įgyvendindami savo Vyriausybės programoje prisiimtus įsipareigojimus, mes vykdėme aktyvią užimtumo politiką. Gyventojų užimtumo lygis jau siekia daugiau kaip 65 %, o nedarbo lygis mažėja – yra apie 4 %.

Didinamas darbo užmokestis. Minimali mėnesinė alga padidinta iki 800 litų. Vidutinis darbo užmokestis praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį jau siekė 2052 litus.

Didinamos socialinio draudimo pensijos. Bazinė pensija padidinta iki 316 litų. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, šių metų sausio mėnesį sudarė 755 litus. Įteisintas priedas už stažo metus. Padidintos, kaip jūs žinote, našlių, našlaičių pensijos. Valstybinių pensijų bazė padidinta iki 200 Lt, neperskaičiuotų pensijų maksimali riba – iki 687 litų. Nuo šių metų liepos 1 d. 1995–2002 metais dirbusiems pensininkams bus pradėtos mokėti nemokėtos socialinio draudimo pensijos. Tai taip pat problema, kuri mums teko iš praėjusių Vyriausybių.

Skurdo ir socialinei atskirčiai mažinti 2007–2008 metais yra vykdoma daugiau kaip 130 priemonių. Jų bendram finansavimui iš įvairių šaltinių reikės beveik 4 milijardų litų. Nemažas dėmesys skiriamas minimalių pajamų didinimui. Valstybės remiamos pajamos, nuo kurių dydžio priklauso piniginė socialinė parama mažas pajamas dėl objektyvių priežasčių turintiems gyventojams, padidintos iki 285 litų vienam asmeniui per mėnesį (padidėjo 54 %). Aktyvių skurdo mažinimo priemonių taikymas ir valstybės remiamų pajamų didinimas mažina asmenų, gyvenančių už absoliučios skurdo ribos, skaičių. Mes ir toliau stiprinsime šias priemones.

Siekiant stiprinti ir remti šeimas, parengtas ir pradėtas įgyvendinti Šeimos gerovės 2008–2010 metais priemonių planas. Motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimas pratęstas iki 2 metų, mokant 100 % uždarbio, iki vaikui sueis vieneri metai, ir 85 % uždarbio, iki sueis dveji metai.

Tobulinama neįgaliųjų aprūpinimo sistema, įgyvendinama Nacionalinė neįgalių žmonių socialinės integracijos 2003–2013 metų programa, Būsto pritaikymo neįgaliems žmonėms 2007–2011 metų programa, Socialinio būsto fondo plėtros programa.

Aštuonioliktas klausimas. Klausiama, ar gali Ministras Pirmininkas visiems viešai meluoti ir neprisiimti atsakomybės už savo teiginius – infliacija, korupcija ir kita.

Gerbiamieji kolegos, niekada nevengiau atsakomybės ir visada ją prisiimu. Bet paeiliui į visus klausimus.

Dėl žemės. Žemės reforma iš esmės yra baigta. Žemė yra grąžinta daugumai Lietuvos gyventojų. Mes ir siekėme paspartinti šį procesą, kurio problemas jūs puikiai žinote. Dabar ieškome galimybių, nes šiuo metu jau yra sugrąžinta beveik 97 % piliečių prašymuose nurodyto ploto. Mes ieškome, aišku, pagrindiniuose probleminiuose regionuose, t. y. Vilniaus, Kauno, Utenos, papildomų galimybių sugrąžinti piliečiams žemę natūra, nes kai kuriuose rajonuose ta žemė net jau yra paskirta, tik nėra pretendentų, pavyzdžiui, Šiaulių apskrityje ir panašiai.

Dėl korupcijos. Turiu prisipažinti, kad iš tikrųjų nedaug pavyko nuveikti šioje srityje, bet mes ir nepabloginome situacijos. Manau, kad labai svarbu priimti teisingus sprendimus, šiuo atveju mažinti valdininkų įtaką įvairiems sprendimas, t. y. teikti daugiau elektroninių paslaugų, įgyvendinti „vieno langelio“ principą, taip pat „vieno langelio“ principo įgyvendinimas vykdant kai kurių institucijų saulėlydį, plečiant piliečiams teikiamų paslaugų kiekį, naudojant elektroninius ID. Mes spartiname šituos projektus, nors yra, aišku, reikia pripažinti, nemažas mūsų biurokratijos pasipriešinimas.

Mes šiuo metu atnaujiname Nacionalinę kovos su korupcija programą pasitelkdami ekspertus ir įvairias kitas žinybas. Tikiuosi, kad tai bus kokybiškai visiškai nauja programa. Šios programos projektas pirmą kartą buvo viešai skelbiamas STT tinklalapyje kviečiant visas organizacijas, suinteresuotas įmones ir įstaigas, visus piliečius pateikti savo nuomonę, pastabas ir pasiūlymus. Nemažai jų pateikta. Jomis remdamiesi, mes programą ir toliau atnaujiname ir artimiausiu metu ją patvirtinsime.

Ir paskutinis klausimas dėl Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės tarybos įspėjimo, kad Lietuvoje auga sintetinių narkotikų skaičius. Teigiama, jog Vyriausybė nesiima ryžtingų veiksmų. Kolegos, su tokiu vertinimu negaliu sutikti, nors visiškai pripažįstu, jog būtina ir toliau griežtinti kovą su narkotikų plitimu. Tačiau 2006 m. lapkričio mėnesį Jungtinių Tautų Tarptautinės narkotikų kontrolės tarybos ekspertai vykdė misiją Lietuvoje ir vertino mūsų veiklą. Priešingai, nei jūs teigiate interpeliacijos tekste, ši taryba 2007 m. vasario 15 d. rašte Užsienio reikalų ministerijai pareiškė pagyrimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei už jos politinius įsipareigojimus sprendžiant neteisėtų narkotikų vartojimo, narkotikų prekybos ir organizuoto nusikalstamumo klausimus. Konstatuotas aukštas policijos, muitinės, pasienio apsaugo tarnybų bendradarbiavimo lygis kovojant su sintetinių narkotikų plitimu ir pateiktos rekomendacijos ir pastabas. Įspėjimas Lietuvai nebuvo pateiktas, pabrėžiu, tačiau tai nereiškia, kad mes galėtume dėl to nusiraminti. Mūsų Narkotikų kontrolės departamentas turi gerą planą ir toliau šia kryptim yra dirbama. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo projektas yra Seime. Kiek žinau, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas jam pritarė, svarstė ir pritarė bendru sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, aš baigiu savo atsakymus. Jeigu leisite, dar vieną kitą žodį pasakysiu. Ši Vyriausybė dirba daugiau kaip 20 mėnesių, ji buvo suformuota žinomomis aplinkybėmis. Mano požiūriu, Vyriausybė dirbo nuoširdžiai, padarė ką galėjo, nors neišvengė klaidų, nes dirbantys niekada neišvengia klaidų. Tačiau tikiuosi, kad mano atsakymai jus patenkino, ir Vyriausybė, per daug nepolitikuodama, dar kartu su Seimu gali nuveikti daug darbų, labai reikalingų Lietuvai, kurių daugelis reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Aišku, visų pirma energetikos klausimai, mūsų tolesnės integracijos ir Lisabonos sutarties įdiegimo klausimai ir, aišku, fiskaliniai, finansiniai procesai, infliacijos suvaldymas. Todėl, mano požiūriu, bet koks politikavimas, ypač vykdomosios valdžios nestabilumas, papildomų pliusų šitoje srityje tikrai neatneš. O jeigu Seimas turi galimybę suformuoti kitą Vyriausybę, tai yra Seimo valia. Jeigu ne, kviečiu visus ir toliau konstruktyviai dirbti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū Ministrui Pirmininkui už pateiktus atsakymus į interpeliacijos klausimus.

Dabar pagal Statutą pusvalandis klausimams. Užsirašiusių Seimo narių labai daug. Primenu, kad pagal Statutą pradedame klausimus kaip Vyriausybės valandoje, – nuo opozicinių frakcijų. Pirmasis klausia Tėvynės sąjungos frakcijos atstovas R.Garbaravičius. Nėra. R.Garbaravičiaus nėra. Tada ieškome… J.Dautartas. Ateina R.Garbaravičius? Gaišinate laiką, pusvalandis prasideda… (Balsai salėje) R.Garbaravičius savo klausimui skirtą laiką jau naudoja. Prašau.

R.GARBARAVIČIUS (TSF). Todėl aš paklausiu labai trumpai. Gerbiamasis premjere, per įvairius svarstymus „NDX“ žmonės sakė, kad Vyriausybės energetikos sutartys su Rusija, nes Vyriausybė kuruoja „Lietuvos energiją“, taip pat Vyriausybės kuruojamos, valdomos įmonės, kurios dirba energetikos srityje, perka viską pusantro karto brangiau, o sutartys yra kenksmingos Lietuvai. Ar iš tikrųjų Vyriausybė blogai atliko savo darbą, ar „NDX“ atstovai sakė netiesą?

G.KIRKILAS. Nežinau, ar čia klausimas man, kas, ką, kur sako, aš tikrai nesiimu vertinti. Manau, kad energetikos srityje, kur veikia labai daug įvairių veikėjų, visokių vertinimų yra. Aš tikiuosi, kad mūsų Ūkio ministerija, kuruodama „Lietuvos energiją“ ir kitas atitinkamas įmones, dirba gerai. O kitų kokių nors komentarų aš tikrai nekomentuosiu.

R.GARBARAVIČIUS. Galiu patikslinti?

PIRMININKAS. Darbo partijos frakcijos vardu… Atsiprašau, norite patikslinti klausimą? Prašau.

R.GARBARAVIČIUS. Gerbiamasis premjere, vieno iš tokių pasakymų pagrindu jūs davėte pavedimą STT ir VSD atlikti tyrimą.

G.KIRKILAS. Atliko tyrimą ir pasakė, kad yra viskas gerai. Aš visada reaguoju į bet kokią kritiką. Jeigu yra žiniasklaidoje ar kur kitur, jūs, Seimo nariai, reikalaujate, kviečiate, ar mes turime nereaguoti? Mes reaguojame – atlikome tyrimą, tyrimas iš esmės yra pozityvus, ta prasme, kad nėra priekaištų.

PIRMININKAS. Darbo partijos frakcijos vardu – V.Baltraitienė. Jūs kalbėti? Kas jūsų vardu klausia? Ponas J.Pinskus užsirašęs. Prašau, ponas J.Pinskus. Minutėlę, palaukite. R.Visockytė. Pirmoji užsirašiusi R.Visockytė. Tokia yra tvarka. Klausia R.Visockytė. Prašau.

R.VISOCKYTĖ (DPF). Ačiū. Premjere, noriu atkreipti dėmesį, kad kalbėdamas apie narkotikus ir šiandien jūs meluojate. Iš Jungtinių Tautų atėjęs raštas mūsų Vyriausybės institucijoms kaip tik ir pabrėžė, kad pagrindinės problemos Lietuvoje yra sintetinių narkotikų vartotojų skaičiaus augimas, piktnaudžiavimas receptiniais vaistais, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų prekyba, nelegali anfetamino gavyba ir kontrabanda į kaimynines šalis. Noriu pasakyti dėl Prekursorių įstatymo projekto, kuris yra pateiktas Vyriausybės Seimui. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paskubėjo jį svarstydamas pritarti. Specialiųjų tyrimų tarnyba davė išvadas antikorupciniu požiūriu, įvertinimas yra blogas. Narkomanijos prevencijos komisija tam nepritarė, Sveikatos reikalų komitetas sudarė darbo grupę. Tai ką, ministerijos, Vyriausybė dirba ir kaip iš tikrųjų kovoja su narkomanijos prevencija, su sintetinių narkotikų gamyba? Nepagyrė jūsų, pagyrė tik teisėsaugos struktūras, jų bendradarbiavimą su kitom tarptautinėm organizacijom.

G.KIRKILAS. Tai irgi svarbu. Aš manau, kad narkotikai kompleksinė problema, be įvairių teisėsaugos struktūrų, ir ne tik teisėsaugos, bendradarbiavimo jos tikrai neįveiksi. O tai, kad kiti komitetai ar komisijos nepritarė, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, anot jūsų, pritarė skubotai, čia yra kitas klausimas. Bet jeigu reikia papildomų ekspertizių ar pasiūlymų, tai yra Seimo teisė siūlyti. Aš tam neprieštarauju.

PIRMININKAS. Klausia P.Gražulis. Ruošiasi P.Auštrevičius.

P.GRAŽULIS (TTF). Ne, gerbiamasis posėdžio pirmininke, klausti atsisakau, nes nelabai tikiu premjero atsakymais. Aš tik diskusijoje kalbėsiu.

PIRMININKAS. Ką gi, klausia P.Auštrevičius. Prašau klausti per šoninį mikrofoną. Prašau. Įjungiau mikrofoną, klauskite.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, reikia konstatuoti, kad Vyriausybė reagavo į nevaldomą ir nekontroliuojamą infliaciją tik po to, kai į jus kreipėsi nutarimu Seimas. Bet net ir patvirtinus taip jūsų giriamą kovos su infliacija programą, jūs ir toliau dangstotės globaliniais reiškiniais, energetikos kainų augimu, visais kitais dalykais ir visiškai atmetate Vyriausybės aktyvių veiksmų įtaką infliacijai. Tuo tarpu, kaip sako ekspertai, Vyriausybė nieko nedaro mažindama nereikalingas išlaidas, o apie išlaidavimą valstybės institucijų galima surašyti legendas. Ar jūs ir toliau taip manote, premjere, kad Lietuva yra pasmerkta, jau pasmerkė Lietuvos namų ūkius augančiai infliacijai, ir jūsų tikslas iš esmės yra aplenkti Latviją ir Estiją?

G.KIRKILAS. Na, tai netiesa, Vyriausybė kartu su Centriniu banku visą laiką ėmėsi tų veiksmų, kurių reikėjo, ir aš tikrai neatmetu aktyvių Vyriausybės veiksmų. Tačiau tie ekspertai, kuriuos jūs minite, dažniausiai, jeigu atvirai kalbėtume, dirba bankuose. Čia yra pagrindinė problema. Vis dėlto dauguma finansinių srautų ateina ne per Vyriausybės išlaidavimą, o per bankų veiklą. Čia yra esmė. O tas mistinis išlaidavimas, į kurį visą laiką pirštu baksnoja bankų ekspertai, tai yra mūsų visų Seimo patvirtintas biudžetas. Ir jokio išlaidavimo šioje vietoje aš nematau.

Kita vertus, gerbiamasis kolega, kaip tik jūsų frakcija daugiausia teikė pasiūlymų tam išlaidavimui didinti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Klausia ponia I.Šiaulienė, ruošiasi ponas V.Rinkevičius.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, dažnai jūsų vadovaujama Vyriausybė yra kaltinama dėl didelės infliacijos ir reikalaujama, kad Vyriausybė sustabdytų kainų augimą. Kaip jūs manote, ar tai yra Vyriausybės kompetencija, kas nulėmė tokį kainų augimą ir kokią įtaką Lietuvoje kainų augimui galėjo turėti, kaip skelbia Mokesčių inspekcija, paskelbti duomenys, kad mūsų tėvynainiai pervedė į Lietuvą per tris milijardus litų, kurie, be abejo, buvo skirti vartojimui? Gal Vyriausybė ir mes, Seimas, negerai pasielgėme, kad buvo leista užsienyje legaliai uždirbtų pinigų neapmokestinti? Ačiū.

G.KIRKILAS. Ačiū už klausimą. Labai sunku pasakyti, kokią infliacijos dalį, bet tikrai mažą, ypač mūsų litui esant susietam su euru. Vyriausybė turi mažai fiskalinių priemonių. Visas, kurias turėjome, mes priėmėme. Tai ir Fiskalinės drausmės įstatymas, ir Kainų kontrolės vidutinės trukmės strategija, ir kiti. Visi sprendimai, visi mechanizmai yra išnaudoti.

Dėl pinigų įtakos. Visi pinigai – ir visiems praėjusiais metais grąžinti indėliai, ir mūsų tėvynainių siunčiami pinigai – neabejotinai turi įtakos infliacijai, tai yra didina paklausą, didina žmonių pajamas. Bet aš manau, kad mes pernelyg dramatizuojame infliacijos poveikį. Jis yra objektyvus. Tą pripažįsta visi ekspertai ir tėvynainių pinigai nėra pagrindinis veiksnys. Pagrindiniai veiksniai vis dėlto yra energetikos kaštų augimas, kuris pereina į visas kainas. Lietuva negali šiandien stabdyti žmonių darbo užmokesčio augimo. Negali. Kainos susilygina, kainų susilyginimo procesas… mes esame atvira rinka su Europos Sąjunga, taip pat mes turime vytis ir atlyginimais Europos Sąjungos vidurkį. Pažiūrėkite, kokie mūsų tempai. Mūsų atlyginimų augimo tempai šiuo metu maždaug du kartus, praeitais metais tris kartus, bet šiuo metu du kartus viršija infliacijos tempus. Ir tai yra normalu. Kitaip sakant, susilygina ir kainos, ir mes turime susilyginti ir atlyginimais, ir pajamomis. Ir šis procesas vyks. Be infliacijos jis vykti negali. Tai yra objektyvu.

PIRMININKAS. Klausia ponas V.Rinkevičius, ruošiasi V.Karbauskis.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis premjere, „Leo“ arba naujos Ignalinos elektrinės statyba tapo politinių intrigų objektu. Šiame projekte dalyvavo ne tik Lietuva, žada dalyvauti Lenkija, Latvija, Estija. Jeigu pas mus tos intrigos tęsis toliau, ar nepraeis noras kitiems partneriams – latviams, estams, lenkams toliau dalyvauti, žaisti politines Lietuvos intrigas? Jūs kalbate su tų šalių vadovais. Kokia jų reakcija į tuos visus procesus, kurie čia pas mus vyksta, apie tą statybą, apie šį projektą?

G.KIRKILAS. Ačiū už klausimą, gerbiamasis kolega. Jų reakcija labai paprasta. Jie ragina mus kuo greičiau apsispręsti dėl savo nacionalinio investuotojo. Jų kompanijos, kurios dalyvaus šiame projekte, tai yra naujos elektrinės statyboje, yra žinomos. Tai yra „Latvijos energija“, tai yra „Estijos energija“, Lenkijoje (…). Taigi problema yra Lietuva. Kai tik Lietuva sudarys nacionalinį investuotoją, šis projektas iš karto bus pradėtas. Mes šiuo atveju pagal tą grafiką, kuris sudarytas dėl atominės elektrinės statybos (čia yra labai daug įvairių parametrų, tarp jų ir aplinkos įvertinimas, tai yra svarbiausia ir tai mes tikimės užbaigti šių metų rudenį), porą mėnesių atsiliekame dėl užsitęsusio nacionalinio investuotojo. Aš kartais nesuprantu, kodėl mes taip karštai ginčijamės, kai sprendimai jau yra priimti. Ginčytis reikia prieš sprendimus. Kai mes jau priimame sprendimą, mes turime vykdyti. Tobulų sprendimų niekada nėra. Jeigu mes priimame sprendimą, mes pasirinkome tokį kelią, aš jau minėjau apie tai savo atsakymuose, 107 Seimo nariai nubalsavo, vadinasi, mes turime įsteigti savo nacionalinį investuotoją ir nustoti ginčytis ten, kur nereikia. Šiuo metu nacionalinio investuotojo formavimo vilkinimas veda prie mūsų įsipareigojimų nevykdymo. Akivaizdu, kad mūsų partneriai, ypač Latvija, Estija ir Lenkija, šiek tiek pradeda bijoti, kad mūsų procesas čia, Lietuvoje, užsitęs. Tai reiškia, kad gali užsitęsti ir naujos elektrinės statyba. Dar yra nemažai labai svarbių klausimų, tarp jų ir techninių. O reaguoja jie paprastai – jie ragina mus kuo greičiau užbaigti nacionalinio investuotojo formavimo procesą.

PIRMININKAS. Ką gi, klausia…

G.KIRKILAS. Premjeras I.Godmanis (atsiprašau, gerbiamasis pirmininke), man atrodo, viešai tai pareiškė viešėdamas čia, Lietuvoje.

PIRMININKAS. Pone Karbauski, atėjo jūsų eilė klausti. Atsisakote, jūs kalbėti užsirašėte? Gerai, tada klausia ponas A.Matulevičius. Ar jūs irgi kalbėti, ar klausti? Prašom klausti.

A.MATULEVIČIUS (PDF). Noriu paklausti ir vėliau kalbėti. Gerbiamasis premjere, nežinau, gal jūs paneikite, gal tai balandžio 1-osios pokštas ar ką, bet pasklido tokios kalbos, kad jūs išgirdote ir partijos kolegų kritiką, ir apskritai visuomenėje didžiulį nepasitenkinimą dėl odiozinės figūros – jūsų strateginio patarėjo Albino Januškos ir ruošiatės jį atleisti iš to garbingo posto. Gal tai tikrai balandžio 1-osios, neseniai praėjusios šventės, situacija, bet norėtųsi išgirsti oficialiai, ką jūs galvojate daryti. Nes žinote, kiek yra prirašyta ir kiek apie tai yra pasakyta. Ačiū.

G.KIRKILAS. Aš jau ne kartą į šį klausimą atsakinėjau, gerbiamasis kolega, ačiū už klausimą. A.Janušką aš pažįstu labai seniai. Teko kartu dirbti įvairiais klausimais, ypač sudėtingos buvo Kaliningrado tranzito derybos, integracijos į NATO klausimai. Kaip žinote, aš dirbau Užsienio reikalų komiteto pirmininku, apskritai šioje srityje daug dirbau. Todėl jį pažįstu geriau, negu mane veikia kokios nors pažymos, visokios paskolos ir pavyduoliai. Pasakysiu atvirai. Manau, kad aš, kaip ir kiekvienas iš mūsų, ir jūs taip pat, turime teisę pasirinkti savo patarėjus. O kad jie ne visiems patinka, tai jau kitas klausimas. Aš juo pasitikiu.

PIRMININKAS. Klausia Tėvynės sąjungos frakcijos vardu (antrasis ratas) ponas J.Dautartas. Prašom.

J.DAUTARTAS (TSF). Gerbiamasis premjere, mano klausimas yra kaip ir kultūros darbuotojų. Daugelis kultūros darbininkų, ypač regionuose, klausia dėl labai aktualaus dalyko. Jeigu dėl švietimo darbuotojų, mokytojų Vyriausybė rodo tam tikrus žingsnius, gal nepatenkinamus, bet vis dėlto rodo, tai dėl kultūros darbuotojų viską gaubia didžiulė migla. Yra sukurta darbo grupė. Jie klausia labai konkrečiai. Kokias jie turi perspektyvas, nes ta kultūra… kas dėl mokos fondo, tai yra skurdo Lietuva.

Antroji klausimo dalis būtų dėl Vilniaus kultūros sostinės Europoje reikalų, nes iškilo daug niuansų. Jūs esate priežiūros komiteto kaip ir pirmininkas, norėtųsi ir jūsų komentarų, nes ten taip pat iškyla įvairių klausimų. Nors kultūros ministras ir paaiškino tam tikrus dalykus ir buvo susitikimai, norėtųsi ir jūsų požiūrio.

G.KIRKILAS. Ačiū už klausimą, gerbiamasis kolega. Gal jūs nebuvote, bet aš jau minėjau savo atsakymuose, kad taip pat, kaip ir su mokytojais, lygiai taip pat ir su kultūros darbuotojais ir kai kuriomis kitomis kategorijomis iš biudžeto išlaikomų darbuotojų atžvilgiu mes taip pat tariamės su jų atitinkamomis profsąjungomis dėl ilgalaikės atlyginimų strategijos. Aš manau, kad tai yra teisinga. Man atrodo, kad apskritai Lietuvoje dėl įvairių atlyginimų, ne tik šių kategorijų, bet ir statutinių tarnautojų, kitų atlyginimų, problemos susiklostė todėl, kad šios problemos kartkartėmis buvo lopomos kaip skylės. Todėl, aišku, maždaug vienodos kvalifikacijos darbuotojų atlyginimai dažnai labai skiriasi. Tai yra labai rimta problema.

Todėl atsakydamas į jūsų klausimą, ko gali tikėtis kultūros darbuotojai, aš tikiuosi, mes tikrai sutarsime dėl kultūros darbuotojų, bibliotekininkų ir kitų, kurie yra labai svarbūs valstybei, ilgalaikės atlyginimų kėlimo strategijos. Taip pat ir investicijų į šią sritį, kuri, mano požiūriu, ypač šiuo metu yra svarbi, nes kultūros sklaida visuomenėje, kurioje daug socialinės atskirties, susipriešinimo, kultūros sklaida ir švietimas, tampa svarbiausiais veiksniais. Todėl kiekviena Vyriausybė, ir ši Vyriausybė, ir būsimos vyriausybės, neabejotinai turės skirti tam dar didesnį dėmesį. Ilgalaikė atlyginimų strategija, mano manymu, yra pats teisingiausias kelias. Kodėl? Todėl, kad tai jau yra gairės, kaip didinti. Kitos vyriausybės, aš manau, galės tik pagerinti šią strategiją, aišku, jeigu leis biudžeto resursai.

Dėl kultūros sostinės įvairių neskaidrumų aš esu kalbėjęs su kultūros ministru. Tikiuosi, į visus klausimus, kuriuos kelia Kultūros ministerija, kaip šių asignavimų valdytoja, kultūros sostinės vadovai atsakys. Bet jeigu to nebus padaryta, aišku, aš, kaip šios bendros komisijos – Kultūros sostinės ir tūkstantmečio – pirmininkas, paklausiu. Man atrodo, ten yra einamųjų ginčų, bet mes įdėmiai kontroliuosime, kad visi pinigai, o tai nemaži pinigai, kultūros sostinei… Pagaliau ne tik pinigai svarbiausia. Svarbiausia, kad būtų įvykdytas šis projektas ir kad Vilnius kitais metais tikrai būtų Europos kultūros sostinė, kad mes pateiktume savo kultūrą visai Europai. Šiandien negalima pasakyti, kad visa Europa mus gerai pažįsta, todėl projektas „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ yra itin svarbus. Aišku, svarbu, kad jis vyktų skaidriai, taip pat svarbu, kad jis vyktų kūrybiškai, kad būtų pasitelktos pačios geriausios mūsų šalies kūrybinės pajėgos. O tokių mes turime tikrai daug. Mes turime ką parodyti, mes turime kultūrą, kurią galime parodyti Europai, ir Europa gali atrasti mūsų kultūrą, ypač per šį renginį, taip pat ir per tūkstantmečio.

PIRMININKAS. Klausti turėtų ponas V.Gedvilas, aš žiūriu į poną V.Gedvilą. Klausite? Prašom. Minutėlę. Klauskite. Kitas klausiantysis – E.Klumbys.

V.GEDVILAS (DPF). Gerbiamasis premjere, mane domina visiškai kiti klausimai nei jums buvo pateikti. Mane domina Nacionalinė sporto strategija. Mūsų valdybos sprendimu, buvo pateikta strateginė grupė, kuri rengs strategiją, bet jai nebuvo pritarta. Buvo suformuota visiškai nauja strateginė grupė, kuri rengia šią strategiją. Dabar dėl šios strategijos yra labai daug kritinių pastabų. Kodėl jūs pakeitėte mūsų Seimo valdybos nuomonę? Valdyboje buvo visos partijos, buvo viskas aptarta, buvo priimtas geras sprendimas ir buvo profesionalai, kurie tikrai galėjo parengti kokybišką strategiją, bet jūs iš esmės pakeitėte visą šią grupę.

G.KIRKILAS. Ačiū. Tai jūs taip galvojate, bet yra daug sporto veikėjų, kurie mano, kad ta strategija nepakankama, ir inicijavo naujos strategijos… Jeigu Seimas sutartų ir parengtų vieną bendrą strategiją, aš tikrai neprieštaraučiau. Aš manau, jog iš principo sporto strategijos reikia, bet, kaip ir kitose srityse, ir sporto sektoriuje, jeigu taip galima pasakyti, yra įvairiausių nuomonių ir įvairių iniciatyvų. Kodėl mes turėtume gniaužti iniciatyvą kurti kitokias strategijas? Nežinau, ar to reikia, bet galų gale reikia baigti diskusijas ir priimti sprendimus.

PIRMININKAS. Klausia E.Klumbys. Ruošiasi K.Glaveckas.

E.KLUMBYS (TTF). Jūs šiandien pasakėte, kad ginčytis reikia prieš priimant sprendimus. Bet Lietuvoje, aš kalbu apie parlamentą, jokių ginčų dėl Ignalinos atominės elektrinės naujos statybos nebuvo, buvo tik rankų išsukinėjimas. Dėl to atsirado blogas sprendimas. Kad tas sprendimas blogas, patvirtina ir žurnalo „The Economist“ padalinio išvada. Jūsų nuomonė apie šią išvadą?

G.KIRKILAS. Aš savo nuomonę apie šią išvadą jau sakiau. Aš tame straipsnyje neradau nieko naujo, ko nebūtų parašyta Lietuvos žiniasklaidoje ir ko nėra pateikę šio projekto priešininkai. Tai yra tie patys argumentai. Greičiausiai jie ir remiasi mūsų spauda. Labai gaila, kad toks solidus žurnalas, na, tai nėra „The Economist“ žurnalas, tai yra vienas iš padalinių, nepaklausė kitos nuomonės, šiuo atveju mūsų. Mes būtume į daugelį klausimų atsakę. Tada tai iš tikrųjų būtų analitinis lyginamasis straipsnis. Jūs puikiai žinote, kad mes turime skirtingas nuomones. Vieni dėl įvairių priežasčių yra karštai prieš, kiti dėl įvairių priežasčių yra karštai už.

Dėl diskusijų. Aš turėjau omeny vieną paprastą dalyką. Buvo galima ginčytis iki tol, aišku, galima ginčytis visada (tą mes šiuo metu ir darome), bet jeigu mes priimame Atominės elektrinės įstatymą (praeitų metų birželio mėnesį) ir paskui Vyriausybė pagal jį vykdo derybas, jau po to keisti taisykles, mano supratimu, yra netikslinga, nes taip mes niekada nepriimsime galutinių sprendimų. Be to, šis projektas nėra vien tik Lietuvos. Galbūt Lietuva galėtų ilgai atidėlioti šiuos sprendimus, galbūt, nors energetinio saugumo situacija pasibaigus 2009 m. mums neleidžia tokios prabangos.

Šis projektas yra keturių šalių. Šiandien jau klausė, ką galvoja mūsų partneriai. Aišku, stengiamės įtikinti savo partnerius, kad mes vis dėlto suformuosime savo nacionalinį investuotoją ir pradėsime bendrą keturių valstybių projektą, kuris yra tikrai labai sudėtingas. Patikėkite, suderinti stygas tarp keturių valstybių nėra taip paprasta. Juo labiau kad projektas iš pradžių buvo pradėtas pagal vadinamąjį Trakų memorandumą trijų valstybių. Po to mes prijungėme Lenkiją, kuri taip pat dalyvauja šiame projekte. Mes patys pasakome partneriams, kad inicijuojame mūsų atominės energetikos atnaujinimą, ir staiga pasakome, kad esame nepasiruošę. Įsivaizduokite, kokia Vyriausybės ir jos derybininkų situacija.

Todėl ir sakau, kad reikia ginčytis tiek, kiek reikia, bet jeigu mes priimame sprendimus, juos reikia vykdyti. O kas šiandien gali atsakyti, kur yra tas Dievas, kuris žino visus atsakymus? Priėmėme tokį sprendimą, vykdome, darome ir einame į priekį.

PIRMININKAS. Klausia K.Glaveckas. Ruošiasi B.Vėsaitė.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, per pastaruosius du mėnesius pusantro jūs mažiausiai du kartus kalbėjote apie mokesčių sistemą, apie progresyvinius mokesčius ir pastarojoje kalboje kalbėjote apie pelno mokesčio tarifo padidinimą.

Klausimas būtų toks. Jūs daug kalbėjote šiais klausimais, bet man neteko girdėti jūsų kalbos ir veiksmų, pavyzdžiui, apie valstybės išlaidavimo mažinimą. Klausimas toks. Sakykite, gerbiamasis Ministre Pirmininke, kodėl jūs žiūrite į mokesčių mokėtojų kišenę, o ne į valdininkų kišenes, nes valstybės išlaidavimas tikrai turi daug rezervų ir tai yra ne mažiau svarbu kaip mokesčių didinimas, netgi atvirkščiai? Ačiū.

G.KIRKILAS. Aš manau, kad reikia eiti į abi puses. Mažinti valstybės valdymo išlaidas, nors mes jų nedidiname, išskyrus finansavimą tų funkcijų, kurios susijusios su Europos struktūrinių fondų finansavimu, kitokių funkcijų mes neplečiame. Tai viena.

Kitas dalykas, ir valstybiniame sektoriuje, ypač labai stipriai konkuruojant su privačiu sektoriumi, atlyginimų klausimas lieka aštrus. Be to, kaip prisimenate, gerbiamasis kolega, mes kaip tik siūlėme mažiau didinti valdininkų atlyginimus, bet Seimas tokį sprendimą priėmė dar iki Vyriausybės pateikto biudžeto. Todėl, manau, ši kritika nėra visiškai teisinga.

Kitas klausimas, kad mes, socialdemokratai, galvojame, jog šiuo metu mūsų verslas galėtų būti kur kas labiau socialiai solidaresnis ir savo pelnu daugiau dalytis, ką ir jūs kasdien sakote, su tais žmonėmis, kuriems reikia įvairios socialinės paramos. Bet čia buvo Seimo narių pasiūlymas. Aš manau, kad mes, socialdemokratai, kaip ir minėjau, tikrai pateiksime gegužės mėnesį visą savo mokesčių reformos paketą, kurį mes įsivaizduojame,kaip ir visos kitos partijos, aš neabejoju.

Kita vertus, Vyriausybė greitu laiku jau pateiks Pelno mokesčio lengvatų įstatymą toms įmonėms, kurios investuos į naujas technologijas. Aš manau, kad tai yra teisingas būdas. Viena vertus, reikia didesnio socialinio solidarumo mums visiems mažinti socialinę atskirtį, kitaip bus sunku gyventi šioje visuomenėje, kita vertus, Vyriausybė pasirengusi skatinti Lietuvos verslą investuoti suteikdama jam pelno mokesčio lengvatas investuoti į naujas technologijas.

PIRMININKAS. Klausia B.Vėsaitė. Ruošiasi ponas A.Skardžius.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis premjere, ar jums neatrodo, kad už tai, kad padarėte realius žingsnius sprendžiant Lietuvos energetinės nepriklausomybės klausimus, tai yra dėl tilto su Švedija ir Lenkija, dėl naujos atominės statybos, jums ir keliama ši interpeliacija? Ar jums neatrodo, kad ši interpeliacija kaip tik skelbiama tuo laiku, kai valstybėje siekiama destabilizuoti padėtį prieš Nicolo Sarkozy vizitą, kuris tikrai nevažiuos į Lietuvą, jeigu nebus premjero, o jis yra nepaprastai svarbus sprendžiant mūsų energetinės nepriklausomybės klausimą?

G.KIRKILAS. Ačiū už klausimą, mieloji kolege. Jeigu mano postas yra energetinės nepriklausomybės kaina, aš sutinku šį postą paaukoti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Klausia ponas A.Skardžius. Ruošiasi ponas R.Kupčinskas. Prašom.

A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau jūsų paklausti kaip Vyriausybės vadovo. Ar neketinate aplankyti mūsų UNESCO saugomo objekto – Kuršių nerijos nacionalinio parko, nes matyti, kad išties vyksta labai negeri dalykai? Valstybės turtas, tai yra žemė, skaidoma mažais sklypeliais šiame objekte, kuris turi būti ypač saugomas. Vietoje vieno sklypo atsiranda devyni, aštuoni sklypai, tai prasidėjo nuo tada, kai pati ponia Aurelija Stancikienė, dabartinė Nacionalinio parko direktorė, ėmėsi savo šeimos verslo ir buvo šio proceso pradininkė. Bet keisčiausia, pradėjusi prieš keletą metų, ji tęsia iki šiol ir sėkmingai gauna derinimus iš apskrities, iš savivaldybės. Tai jau yra prasilenkimas su Saugomų teritorijų įstatymu ir tai yra valstybinio turto, aš manau, ir paveldo, ir viešojo intereso nepaisymas. Be to, teritorija yra gana apleista, šimtai tonų statybinio šlako guli ant pačios krantinės…

PIRMININKAS. Minutė!

A.SKARDŽIUS. Manau, kad išties reikėtų imtis griežtų priemonių. Prašytume Vyriausybės padaryti išvažiuojamąjį posėdį, nes turbūt nėra jėgos, kuri galėtų ten įvesti bent elementarią tvarką. Prarasime šį objektą galutinai. Ačiū.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš iš tikrųjų pritariu jūsų išsakytam susirūpinimui. Kaip žinote, mes Vyriausybėje svarstėme šį klausimą ir galvojome, jeigu atsakyčiau tiesiai, tokį posėdį turėti, jam rengiamės, norėsime įsigilinti į klausimus konkrečiai ten, vietoje, bet man labai svarbi jūsų klausimo pozicija yra ta, kad mūsų įvairių saugotojų (aš juos labai gerbiu – ir paminklosaugininkus, ir aplinkosaugininkus) vis dėlto turėtų būti ta atsakomybė ir už saugojimo rezultatus. Nes mes dažnai saugojame ir visą laiką išpučiame tiktai leidimo arba neleidimo… leidžiame, neleidžiame, noriu – leidžiu, noriu – neleidžiu, bet saugojimo rezultatai taip pat turi būti. Įstatymą galima pataisyti.

Daugelyje šalių ir paminklosaugininkai, ir aplinkosaugininkai yra atsakingi ir už saugojimo rezultatus. Dabar pasižiūrėkite, mes kai kur rezervuojame, tik darome rezervatus, bet niekas neatsakingas už saugojimo rezultatus. Aišku, aplinkosauga yra vienas dalykas. Ji turi būti griežta. Aš neabejoju, kad mes turime išsaugoti unikalią Kuršių nerijos gamtą. Ir ne tik kaip UNESCO paminklą, nors tai irgi labai svarbu, bet ir kaip traukos objektą, ir t. t. Mums svarbiausia yra išsaugoti šią unikalią gamtą, bet saugotojai taip pat turi būti atsakingi už saugojimo rezultatus, nes kai kuriose srityse jau yra ir nykimo pėdsakų. Be jokios žmonių veiklos yra to nykimo pėdsakų. Mes juos matome. Čia reikia imtis rimtų… Beje, nustoti politikuoti, dirbti su ekspertais, su specialistais ir imtis rimtų priemonių.

PIRMININKAS. Klausimams skirtas laikas – pusvalandis, deja, jau baigėsi. Šiuo atveju, matyt, reikia nutraukti interpeliacijos klausimų-atsakymų etapą. Dabar, matyt, pereiname prie diskusijos. Ačiū Ministrui Pirmininkui. Numatytas pusvalandis klausimams-atsakymams baigtas.

Dalyvauti diskusijose užsirašę… Dabar mes truputį esame lyg ir prie klausiančiųjų, lyg ir prie diskutuojančiųjų, buvo labai skirtingai užsirašiusių žmonių. Ar galima sutarti, kad diskusijoms skiriame pusvalandį? (Balsai salėje) Tiek, kiek reikia. Be abejo, galime diskutuoti iki vakaro, bet šiaip jau gerai save sudrausminti. Primenu, kad kalbantys frakcijos vardu turi 7 minutes, kalbantys savo vardu turi 5 minutes. Dabar aš tiktai pabrėžiu, kad pagal Statuto 221 straipsnį yra pasakyta taip: „Diskusija, kurioje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į interpeliaciją Seimo nariams.“ Tai yra keisimės. Aš pagal užsirašymą matau ir pagal frakcijas suprasime, kurie Seimo nariai nepritaria ir kurie pritaria.

Taigi pirmoji užsirašiusi diskutuoti Darbo partijos frakcijos seniūnė ponia V.Baltraitienė. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi ponas V.Karbauskis. Ponas V.Karbauskis ruošiasi dalyvauti diskusijoje, jis, matyt, pritaria Ministro Pirmininko atsakymams į interpeliaciją. Ar jūs nenorite kalbėti? Jūs kalbėsite po ponios Virginijos. Prašom.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Apie Ministro Pirmininko G.Kirkilo netinkamą vadovavimą Vyriausybei, apie esminių klausimų sprendimų vilkinimą, Vyriausybės programos nevykdymą kalbame jau seniai. Deja, naiviai tikėjome, kad kas nors pasikeis, kad G.Kirkilas tik iš nepatyrimo dalija nerealius pažadus, kurių nevykdo, bet, pasirodo, tai G.Kirkilo darbo stilius – lengvai žadėti ir nieko neištesėti. Bet Ministras Pirmininkas, kaip liaudis sako, – tai ne graži mergelė, koketuojanti, viliojanti, bet nieko neduodanti. Tai valstybėje pagal pareigybę trečias žmogus, kurio žodžius ir veiksmus stebi ir vertina visa Lietuva. Stebi ir vertina eilinis darbuotojas, eilinis pensininkas, vertina žinomi visuomenės veikėjai ir, aišku, verslininkai, stebi ir vertina Seimas.

Turbūt premjeras niekada negirdėjo Lietuvos žmonių nuomonės, turbūt niekada nebuvo nuvykęs pas eilinius žmones ir su jais pabendravęs. Bendrauti ir žinoti vien tik stambių žemvaldžių ar stambių verslo atstovų nuomonę ir tenkinti jų reikalavimus reiškia ignoruoti didžiąją visuomenės dalį, nespręsti jų problemų, nestiprinti vidutiniojo sluoksnio. Matyt, premjerui naudingiau, kad kuo daugiau žmonių gyventų ties skurdo riba, nors šiek tiek padidinus išmokas, laukti dėkingumo, kokia šauni Vyriausybė, kuri taip stengiasi dėl eilinių žmonių. Tada juos ir valdyti lengviau. Bet gal geriau sudaryti sąlygas darbingiems žmonėms dirbti ir uždirbti tiek, kad galėtų patenkinti nors pačius būtiniausius poreikius – sumokėti mokesčius, prasimaitinti ir nors retkarčiais išvykti iš savo namų, savo varganos buities, paskaityti knygą ar bent laikraštį. Bet tada nebus dėkingumo Vyriausybei ir jos vadovui, premjeras negalės už mokesčių mokėtojų pinigus šalies dienraščiuose puikuotis savo „nuveiktais“ darbais.

Ne tik iš premjero atsakymų, bet ir iš beveik dvejų metų darbo nematyti konkrečių darbų sprendžiant Lietuvos energetikos klausimus. Kodėl tik šiemet pradedama kalbėti apie Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimą? Gal tik todėl, kad kuo greičiau būtų priimtas naujos atominės elektrinės įstatymas. Prieš metus Seime, kai buvo balsuojama dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, Vyriausybė kryžiumi gulė, kad tai neįmanoma. Kas per metus pasikeitė?

Manome, kad dėl premjero pažadų ir jų nevykdymo šiandien turime labai sudėtingą situaciją šalies mokyklose. Jei mokytojų ir kitų biudžetininkų darbo užmokesčio, darbo sąlygų ir socialinių garantijų klausimai būtų sprendžiami praėjusių metų rudenį, jei 2008 metų biudžetas būtų sudaromas nepartiniu principu ir 2K susitarimu, o iš tiesų būtų sprendžiamos švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės problemos, šiandien turbūt nebūtų šios interpeliacijos. G.Kirkilas 2006 metų vasarą, pateikdamas 14-osios Vyriausybės programą, iškilmingai kalbėjo apie stulpus, deja, šiandien nei stulpų, nei pustulpių neliko, ir apie tai nebekalbama.

Galėtume daug ką pasakyti apie infliacijos augimą, apie Lietuvos žmonių skurdą, apie produktyviausios visuomenės dalies išstūmimą iš Lietuvos, apie protų ir aukštų technologijų nereikalingumą Lietuvai. Galėtume kalbėti apie korupciją, klestinčią Vyriausybės institucijose ir savivaldybėse, ir didžiulį nenorą ar nesugebėjimą ką nors keisti, bet tam reikėtų visos dienos.

Darbo partijos frakcija pasirašė interpeliaciją Ministrui Pirmininkui G.Kirkilui. Tikėjomės, kad Ministras Pirmininkas pats priims sprendimą, deja, to žingsnio nesulaukėme. Manome, Lietuvai padaryta didžiulė žala, Vyriausybė ir jos veiksmai daugiau trukdė, o ne padėjo. Todėl Darbo partija pasisako už ir palaikys interpeliaciją Ministrui Pirmininkui.

PIRMININKAS. Kalbės ponas V.Karbauskis. Ruošiasi (aš žiūriu į užsirašiusių eilę), matyt,.. Pone Karbauski, jūs frakcijos vardu ar asmeniškai? Frakcijos vardu. Prašom. Matyt, ruošiasi E.Masiulis. Taip. Ruošiasi E.Masiulis.

V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pavasario sesija prasidėjo nuo gėlių įteikimo Seimo pirmajam vicepirmininkui Č.Juršėnui, kuris jau 18 metų nuo 1990 m. kovo 10 d. yra Lietuvos Respublikos parlamento narys. Šią savaitę mes sveikinome Česlovą tapus Seimo vadovu, o po dviejų mėnesių Č.Juršėnui sueis 70 metų ir mes švęsime jo jubiliejų. Tačiau vienas kitam pakantūs, tolerantiški būname neilgai.

Visiems parlamentams bendra yra tai, kad jie kaip nė viena kita valdžios institucija atsako ir už valstybės valdymo sėkmę, ir už žmonių kasdienio gyvenimo kokybę. Šioje sesijoje privalu suspėti priimti daug svarbių neatidėliotinų sprendimų. Vienas jų – partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės esminis pertvarkymas. Jo aktualumą patvirtina Atominės elektrinės įstatymo pataisų priėmimo atmosfera, visuotiniai įtarimai, kad partijos, tiek balsavusios už, tiek kritikavusios projektą, parsiduoda kapitalo grupėms, kad joms už tai bus atlyginta per rinkimus.

Kita labai svarbi problema – pedagogų atlyginimai, kuriuos bandysime šiandien spręsti. Tai įsisenėjusi problema ir, manau, pavyks mums ją išspręsti.

Trečia. Visuomenė laukia dar vieno strategiškai svarbaus sprendimo – Teismų įstatymo pakeitimo. Respublikos Prezidentas naują įstatymo redakciją Seimui pateikė dar 2006 metų pavasarį. Seimas vis vilkina su sprendimu.

Ketvirta. Teikiamas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, įgyvendinantis Vyriausybės programos nuostatą iš savivaldybių biudžetų lėšų formuoti seniūnijų sąmatas, padės didinti bendruomenių įtaką sprendžiant vietos problemas, finansiškai remti vietos gyventojų bendruomeninį judėjimą.

Dar vienas svarbus projektas – tai Darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos išmokų indeksavimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama reglamentuoti minimalaus darbo užmokesčio, kitų darbo užmokesčio dydžių indeksavimo principus ir tvarką, taip pat socialinės apsaugos išmokų rodiklius ir jų indeksavimo pagrindus. Naujosios sąjungos frakcija siekė ir toliau sieks, kad šis įstatymo projektas būtų kuo greičiau priimtas. Taigi kartu su Vyriausybe turime atlikti labai daug svarbių visuomenei darbų, kurių ji laukia.

Prezidentas jau pasirašė dekretą, kad šių metų spalio 12 dieną vyks eiliniai Seimo rinkimai. Ką mes laimėsime versdami, galbūt ir nuvertę G.Kirkilo Vyriausybę? Pasididžiuosime prieš rinkėjus, kad Lietuvoje politinė sumaištis gilėja ir didėja? Dešiniųjų lyderis A.Kubilius jau ne kartą priekaištavo Vyriausybei dėl jos sutrikimo ir blaškymosi. Tiesa, ne taip seniai jis buvo artimas G.Kirkilo bendražygis. Suprantama, Vyriausybė ne viską padarė kovodama su infliacijos procesais Lietuvoje. Bet ar Vyriausybės pajėgumai visa tai sureguliuoti?

Pripažįstame, kad G.Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės darbas vyksta nesklandžiai, jos darbe įžvelgiame daug problemų, kurioms išspręsti reikia naujo požiūrio ir naujų idėjų. Matome, kad dabartinis vadovavimas nėra ypač efektyvus.

Naujosios sąjungos frakcija, siekdama užtikrinti valdžios stabilumą, pasisako prieš interpeliaciją. Siekdami užtikrinti darbo sąlygas, palaikome G.Kirkilą jo nelengvame poste.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną E.Masiulį Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu. Ruošiasi kalbėti ponas B.Bradauskas Socialdemokratų frakcijos vardu.

E.MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, baigiasi dveji metai, kai G.Kirkilas vadovauja Vyriausybei. Pakankamas laiko tarpas, kad įvertintume Vyriausybės darbą, pasvertume, kas buvo padaryta, ko nepadaryta, kas padaryta gerai, o kas blogai.

Pamenu, prieš nepilnus dvejus metus entuziastingai buvo pasitikta nauja G.Kirkilo Vyriausybė. G.Kirkilas labai greitai gavo pažadų premjero vardą. Prisiminkime, kas buvo iš šios ir iš kitų aukštų valstybės tribūnų žadama: „pažabosiu korupciją“, „Lietuva pagerins tarptautinius korupcijos indeksus“, „įvesiu internetinį balsavimą ir tokiu būdu modernizuosime Lietuvos visuomenę, sudarydami piliečiams geresnes sąlygas dalyvauti rinkimuose“, „priimsime naujovišką Aukštojo mokslo įstatymą, kuris sudarys visiškai kitas sąlygas plėtotis Lietuvos mokslo sistemai“, „užtikrinsime ekonominį valstybės augimą ir žmonių pajamų didėjimą“. Tai tik nedidelė dalis pažadų, kuriuos G.Kirkilas, kaip premjeras, neatsakingai bėrė į kairę ir į dešinę.

Ką šiandien turime praėjus beveik dvejiems metams? Akivaizdžiai matyti, kad karalius nuogas. Skandalai ir įtarinėjimai dėl politinės korupcijos aukščiausiu lygiu, streikuojantys mokytojai dėl savo teisėtų atlyginimų didinimo; neskaidrus ir su daugeliu interpretacijų priimtas įstatymas dėl naujos atominės elektrinės; desperatiški socialdemokratų kalbėjimai ir bandymai koreguoti mokesčių sistemą; infliacija, kuri surijo visas padidėjusias žmonių pajamas, ir žmonės to pajamų padidėjimo taip ir nesulaukė; nėra strategijos dėl energetikos ateities ir visiškai neaišku, kas bus Lietuvoje po 2010 m. sausio 1 d., kai mes uždarysime Ignalinos elektrinės antrąjį bloką; valdžios biurokratinis aparatas pučiasi; premjero veikla yra nebe darbų organizavimo veikla, bet premjeras nuolat aiškinasi ir teisinasi, kodėl nepavyko įgyvendinti vieno ar kito pažado.

Premjere, jūsų propagandinio darbo patirtis labai tiko dirbant partinį darbą ir traukiant socialdemokratų rinkėjus, bet ji visiškai netinka dirbant premjero darbą, kai reikia realaus požiūrio, kai reikia sprendimų, šiandien susikaupusių valstybėje. Kartu reikia pasakyti, kad likus pusei metų iki Seimo rinkimų interpeliacijos rengimas iš esmės nesprendžia susikaupusių šalies problemų. Tikrąją interpeliaciją visiems mums, čia esantiems, ir įvertinimą duos rinkėjai šių metų spalio 12 dieną. Žmonės laukia iš mūsų ne tik santykių aiškinimosi, bet ir konkrečių darbų. Tai, kad vieno socialdemokratų lyderio vadovavimą Vyriausybei pakeisime kitu socialdemokratų lyderiu, iš esmės irgi rodo, kad opozicija turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už tai, kad šiandien ji yra per marga ir nėra pateikusi aiškios alternatyvios esamai Vyriausybei.

Bet kokiu atveju dvejų metų veiklos patirtis ir darbo vertinimas šiandien reikalauja… Sveikas protas sako tai, kad G.Kirkilo buvimas toliau premjeru iš tikrųjų yra tik dar didesnė bėda ir dar didesnes problemas keliantis reiškinys, todėl Liberalų sąjūdžio frakcija mano, kad bet kokiu atveju šiandien reikia įvertinti premjero darbą. Mes jį vertinam neigiamai, todėl Liberalų sąjūdžio frakcija pasisako už interpeliaciją premjerui G.Kirkilui.

G.Kirkilo pypkė pilna pelenų. Pats laikas juos iškratyti, premjere!

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną poną B.Bradauską. Pone Petrai, viskas eina tvarkingai, nekelkime netvarkos. Yra premjeras, klauso, viską girdi, stenografuoja, viskas gerai.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Gal prisimenate iš vidurinės mokyklos laikų Nikolajaus Nekrasovo eilėraštį, kuriame jis rašė: „Leiskit ir man mėnesienos spindėjime žodį tiesos pasakyti.“ Aš atėjau į šią tribūną tam, kad pasakyčiau ką nors iš tikrųjų objektyvaus, negindamas nei vienos, nei kitos pozicijos.

Aš pradėsiu tuo, kuo baigė ponas E.Masiulis, – infliacija. Jeigu ponas E.Masiulis būtų bent šiek tiek mokęsis pinigų cirkuliacijos mokslo, jis būtų prisiminęs tą klasikinį įstatymą, klasikinę pinigų cirkuliacijos formulę: pinigų apyvartoje turi būti tiek, kiek yra pagaminta prekių, padalyta iš apyvartos greičio. Tai štai aš jums dabar paskelbsiu kai kuriuos skaičius, kuriuos jūs, manau, turėsite įsidėmėti. Netgi profesorius K.Glaveckas linksi galvą, kad tai yra teisinga.

Tai štai. Konservatoriai paliko mums, socialdemokratams, spręsti labai lengvą, jų nuomone, užduotį – grąžinti indėlius ir kompensacijas už žemę. Tai buvo padaryta mums valdant ir buvo atiduoda žmonėms per 3 mlrd. litų. Tie pinigai, už kuriuos nepagaminta jokios produkcijos, yra vienas dalykas. Per laikotarpį nuo 2003 iki 2007 metų paskolos, skirtos vartojimui, nuo 8,1 mlrd. padidėjo iki 23,5 mlrd., tai yra bankai suteikė tokius kreditus. Produkcijos irgi nepagaminta. Būsto paskolos padidėjo nuo 3,4 iki 16,7 mlrd., be to, mūsų tautiečiai, kurių aš nesmerkiu, kad išvažiavo, kitaip galbūt ir negalėjo pasirinkti, nes nevienodas darbo užmokestis, o tam Vyriausybė irgi negalėjo turėti jokios įtakos, oficialiai parvežė į Lietuvą apie 4 mlrd. pinigų, o neoficialiai, matyt, dar pusę tiek. Taigi ta masė apyvartoje esančių pinigų, kurių padaugėjo čia, Lietuvoje, negali nesukelti infliacijos, infliacijos mūsų valstybės mastu. Bet jeigu jūs pasižvalgytumėte po aplink mus supančias valstybes ir pažiūrėtumėte į aplink mus supančius ekonominiu procesus, suprastumėte, kad Lietuva nėra supervalstybė, kad Lietuva nėra JAV ar Rusija, kad galėtų atsilaikyti infliacijai, t. y. bendram naftos produktų kainų kilimui, dujų, energetinių resursų ir kitų dalykų, kurie yra globalūs visų didžiųjų valstybių mastu, kainų kilimui. Taigi turėkite tai omenyje.

Gerbiamieji, kalbėdami apie kaltinimus Vyriausybei infliacijos suvaldymu… Vyriausybė galėjo padaryti viena, kad galėtų sumažinti infliaciją, sakykim, 0,5 %, – nedidinti darbo užmokesčio, nemokėti kompensacijų už žemę, negrąžinti indėlių, nedidinti pensijų ir kitaip mažinti vartojimą. Ar galime mes tą daryti, kai infliacija didėja, sakykime 10 %, o darbo užmokestis didėja 20 %? Vis tiek žmogui tai yra išlošimas, o jūs siūlote visa tai įšaldyti ir palikti žmonių masę visiškai be vilties. Galvokite, ką siūlote! Arba jūs ateikite į tą tribūną ir kalbėkite ekonomine kalba, o ne kokia nors šarlatanų kalba. Tai viena, ką aš norėjau pabrėžti dėl infliacijos.

Dabar apie kitus dalykus. Tai, ką Socialdemokratų partija skelbė prieš ketverius metus, jau praktiškai įvykdyti visi įsipareigojimai, kurie buvo numatyti iki 2008 metų pabaigos. Paimkime vien tiktai pensijas. Aišku, jos skurdžios, jos per mažos, kalbos nėra. Ir atlyginimai per maži, bet valstybė gali duoti tiek, kiek gali. Mūsų įsipareigojimas buvo 650 Lt vidutinė pensija, dabar ji yra 745 litai. Vidutinis darbo užmokestis – 1800 Lt, dabar pasiektas ir viršija 1813 litų. Taip pat kiti skaičiai, kurių aš dėl laiko stokos nenoriu vardyti. Tie, kurie domisi, tikrai gali juos pasižiūrėti. Ar tai daug, ar mažai? Tikrai mažai. Iš karto pasakau – mažai, bet valstybė daugiau negali.

Šiandien jūs siūlote pertempti biudžetą ir atvesti valstybę į tą stadiją, kurią mes perėmėm 2000 metais: po pusę metų nemokėti algų mokytojams, po pusę metų nemokėti algų gydytojams ir visa kita. Visi žmonės jau pamiršo, iki ko buvo nuvariusi dešiniųjų nepamatuota politika. Mes galėtume šiandien pasielgti labai paprastai – padidinti, kaip jūs reikalaujate, visas algas, visa kita ir išeiti ramia „dūšia“. Galbūt per rinkimus mes laimėtume keletą balsų daugiau ir panašiai, bet kas lauktų valstybės rytoj ir poryt? Jūs apie tai nepagalvojate, ir jūs dėl savo skurdžių ambicijų stumiate valstybę į prarają. Galų gale pagalvokite! Atsakomybės mes čia visi turime imtis. Ką jūs darote ir ką jūs skatinate daryti? Štai mes šiandien nutarsime – padidinam atlyginimus 100 % ir atiduodam jums valdžią. Ką jūs darysite rytoj? Jūs chaosu paversite visą valstybę. Štai koks jūsų atsakomybės jausmas ir atsakomybės riba. Absoliučiai neapgalvoti ir nepamatuoti sprendimai.

Dabar norėčiau pakalbėti apie Vyriausybės darbą. Iš tikrųjų, pasižiūrėkite, nė vienas man nepasakys, kad mūsų ministrai yra nekompetentingi. Aš jums paminėsiu tik kelias pavardes – A.Butkevičius, V.Blinkevičiūtė, R.Turčinskas. Jūs ką nors galite jiems pakeisti, pasiūlyti? Jeigu galite, iš karto pasiūlykite. Ponas E.Klumbys kelia ranką – jis visus ministrus gali pavaduoti.

PIRMININKAS. Pone Bradauskai, ponas E.Klumbys rodo, kad laikas, skirtas jūsų kalbai, baigėsi. Prašau baigti, nes man reiškiami priekaištai.

B.BRADAUSKAS. Dar daug objektyvių dalykų galėjau ir norėjau pasakyti, bet dėl laiko stokos… Paimkime vien tiktai valstybės pamatų klibinimą. Dėl kažkokio Vladimiro Jakunino, kuriam 2002 metais Prezidentas suteikė pilietybę, galbūt per šešerius metus pasikeitė jo veikla ar visa kita, jūs skelbiate kažkokią interpeliaciją.

PIRMININKAS. Pone Broniau, prašau baigti.

B.BRADAUSKAS. Gėda dešiniesiems. Užsiimkite valstybės stiprinimu, o ne griovimu iš pamatų. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū ponui B.Bradauskui. Kviečiu į tribūną poną E.Klumbį. Frakcijos vardu nepritariančiosios frakcijos nuomonė. Pagal išankstinį užsirašymą. Manau, kad mes padarysime taip: išklausysime visų frakcijų atstovų nuomones. Dėl A.Kubiliaus aš esu sutrikęs: jis kalbės ir frakcijos vardu, ir interpeliacijos autorių vardu, taip turbūt? (Balsai salėje) Skaitau Statutą. Gausite, pone Andriau. Prašau. Ponas E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija mano, kad premjero atsakymai į pateiktus klausimus jos netenkina, todėl vieningai balsuos, kad premjeras G.Kirkilas pasitrauktų iš einamų pareigų.

Atrodytų, kad būtų visai gerai, kad premjeras G.Kirkilas kuo ilgiau būtų premjeru, kad ir toliau kompromituotų savo partiją, o jos reitingai ir toliau „važiuotų“ žemyn, kad didėtų įtampa tarp „brazauskininkų“ ir „kirkilistų“. Bet negalima ramiai žiūrėti, kaip yra žlugdoma Lietuva. Pirmiausia – energetika, energetiniai klausimai. Lietuvos energetinio sektoriaus 40 % dalis yra atiduota į privatininkų rankas. Iš viso yra nesuprantamas, nesuvokiamas premjero elgesys vadinamųjų derybų metu su prekybininkais. Ar tai yra normalios valstybės vadovo elgesys, kai yra deramasi dėl dalies? Valstybė, normali valstybė, turėtų pasakyti: ji atiduoda tokią dalį privatininkams ir skelbia konkursą, kuris privatininkas ateis valstybei naudingiausiom sąlygom. Pas mus priešingai – pas mus sėdama už derybų stalo, o jeigu sėdama už derybų stalo, vadinasi, buvo kažkokie pirminiai susitarimai, kažkokiame name ar kambaryje, kaip jau tampa tradicija.

Toliau. Tos derybos, vadinamosios derybos, vyko pažeidžiant Seimo priimtą Atominės elektrinės įstatymą. Negana to, kad buvo pirma susitarta, o paskui ateita į Seimą, sukelta didelė viešųjų ryšių reakcija, kad būtų prastumti šitie norimi įstatymų pakeitimai. Visa tai vainikuoja tikrai rimto žurnalo „The Economist“ išvadą. Aš noriu pasakyti, kad žurnalo „The Economist“ funkcija nėra pateikti vieną ar kitą pusę. Jo funkcija yra pateikti jų pačių nuomonę apie tai, kas vyksta Lietuvoje. Ir jeigu ta nuomonė netenkina premjero, tai jau yra ne žurnalo, o premjero problema. Dabar dar dėl tokio svarbaus dalyko kaip Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimas. Visa tai, kas vyksta, yra grynas „piaras“, viešieji ryšiai, ir žodžių ekvilibristika. Ar yra nors vienos Europos Sąjungos valstybės oficiali pozicija, kad būtina pratęsti Ignalinos atominės elektrinės veiklą? Net artimiausių mūsų kaimynų – latvių, estų, lenkų, švedų nėra tos pozicijos, jie tyli. Ir net priešingai, šių valstybių nuomonė apie situaciją, susijusią su Ignalinos atomine elektrine, vis labiau blogėja.

Dabar apie infliaciją. Premjeras šiandien mums visiems pasakė, kad pagrindinė tokios infliacijos priežastis – energetinių žaliavų kainų kilimas. Bet Europos Sąjungoje infliacijos vidurkis yra 3,5 %, Lietuvoje – tris kartus didesnis. Tačiau energetinės žaliavos brango vienodai tiek Lietuvai, tiek kitoms Europos Sąjungos šalims. Tad ne žaliavų kainų augimas yra tokios infliacijos priežastis, o ta priežastis yra Vyriausybės nesugebėjimas reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, kaip to reikalauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalis. Ir toliau. Socialdemokratų partija nuosekliai tarnauja turčių interesams ir lieka stambiojo kapitalo interesus ginanti partija.

Dar viena pozicija – korupcija. Premjeras žadėjo pradėdamas premjerauti, kad atsistatydins, jeigu per metus Lietuvoje nesumažės korupcija. Bet kai baigėsi, ėjo į pabaigą, pirmieji premjeravimo metai, tapo akivaizdu, kad korupcija bado akis. Tada premjeras pradėjo aiškinti, kad blogai Lietuvoje vertinama korupcija, nors tie kriterijai yra sugalvoti ne Lietuvoje, bet visų pripažintoje tarptautinėje organizacijoje. Antrais metais – dar siaubingiau. Korupcijos suėsta bankrutavo Trakų valdžia, žemės skandalai Kauno mieste ir Kauno apskrityje, žemėtvarkininkų savivalė Prienų ir Birštono savivaldybėse, žydinti korupcija Lietuvos pajūrio regione, nuo Nidos iki Šventosios. Ir visa tai vainikuoja antrojo pagal svarbą valstybės asmens atsistatydinimas, irgi kvepiantis korupciniais dalykais.

Dar viena pozicija – švietimo klausimai. Mokytojų streikai nėra vien tik dėl atlyginimų, iš viso yra didelių problemų mūsų švietimo sistemoje. Yra žlugdoma pati sistema, mokytojams tampa iš viso nepakeliama dirbti mokykloje. Visa tai yra šaldoma, viskas tas yra nukreipiama net pačios Vyriausybės į atlyginimų klausimą, kai visi esminiai klausimai paliekami nuošaly.

Galima būtų apie tai kalbėti dar daug: ir apie XIV Vyriausybės formavimą, ir apie kitus dalykus, tačiau…

PIRMININKAS. Pone Egidijau, jums skirtas laikas jau baigėsi, prašau baigti kalbą.

E.KLUMBYS. …bet tam nėra laiko, aš kviečiu visus Seimo narius balsuoti už tai, kad būtų atstatydintas premjeras G.Kirkilas.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną poną V.Rinkevičių, matyt, nuomonė už. V.Bogušis – dėl vedimo tvarkos. Prašau.

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prieš pradedant diskusiją jūs pats siūlėte, kad diskusija tęstųsi pusę valandos. Dabar lygiai tas laikas suėjo, tai aš siūlyčiau nutraukti, baigti diskusijas po paskutinio kalbėtojo, ir dirbame toliau. Kiek galima…

PIRMININKAS. Aš manau, suteikiame žodį ponui V.Rinkevičiui ir pasitarsime, kaip toliau posėdžiausime. (Balsai salėje) Pasitarsime po to, kai pakalbės ponas V.Rinkevičius. Prašau, žodis jums.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, turbūt visiems aišku, kad ši interpeliacija vyksta ateinančių Seimo rinkimų fone, ir priežastis yra ne visos čia išdėstytos problemos, o ateinantys Seimo rinkimai ir noras pasireikšti prieš rinkėjus ir parodyti, kad mes labai daug darome ir dedame labai daug pastangų. Ir aš, klausydamas visų kalbų, prisiminiau paskutinių 15 metų kalbas iš tos tribūnos: žodžiai tie patys, keitėsi tik kalbėtojų veidai. Tos pačios problemos visus 15 metų „mūčina“ Lietuvą. Kad ir kokios būtų Vyriausybės, kažkodėl jos visos darė tą pačią klaidą, kaip ir ši Vyriausybė, visų kalbėtojų, daugumos kaltintojų, interpeliacijos autorių nuomone. Tada klausimas, kaip čia yra dabar, kad per 17–18 metų iš esmės vis tą patį darome. Galbūt nėra namų be dūmų, ir negalima sakyti, kad ši Vyriausybė padarė viską idealiai, ir labai gerai. Be abejo, klaidų buvo, kažką buvo galima padaryti geriau. Jeigu nuo pat 1990 metų visos vyriausybės būtų dirbusios idealiai, tai šiandien Lietuva gal būtų tokio lygio kaip Vokietija, kaip Airija ir šiandien galbūt važiuotų lietuviai ne iš Lietuvos į Airiją, o iš Bulgarijos, iš kitų šalių į Lietuvą visi plūstų. Deja, yra taip, kaip yra. Ir be abejo, kad šiandien kaltinti infliacija, energetinių resursų, maisto produktų kainų kilimu yra tiesiog keista ir juokinga. Tai yra pasauliniai procesai, kurių, deja, Lietuva neturi galimybės nei valdyti, nei veikti. Mes esame bendroje rinkoje ir turime išnaudoti tą, ką viduje savo šalyje galime. Deja, tos galimybės labai retos, kai mes importuojame faktiškai visus gamtinius resursus, energetinius resursus. Jų kainoms mes tik (…) vartojimui ir perdirbimui 1, 2 ar pusę procento galime daryti įtaką. Todėl aišku, kad mes tiesiog nepajėgūs, nei mūsų valstybė, nei Vyriausybė tą pakeisti. Be abejo, gal kai ką buvo galima padaryti geriau.

Mūsų frakcija nepritaria šiai interpeliacijai. Manau, kad mūsų Vyriausybei reiktų iki pat kadencijos pabaigos leisti dirbti, konstruktyviai pritariant tiems projektams, tiems sprendimams, kurie iš tiesų naudingi mūsų žmonėms. Mūsų Seimo reitingai. Pažiūrėkime, kaip mes atrodome rinkėjų ir žmonių akyse – iš esmės paskutinėje vietoje. Kai kalbi su žmonėmis, rinkėjais, jie klausia: ką jūs tame Seime veikiate? Mes nieko negirdime, nieko nematome, išskyrus politines rietenas, riejatės kaip šunys. Tai ko mes norime ir einame į rinkimus, norėdami, kad už mus balsuotų, mus rinktų ir mumis pasitikėtų. Mes tautai, rinkėjams, žmonėms rodome ne kažkokius savo darbus, o kaip vienas kitą daugiau apspjaudyti, kaip vienas kitam patampyti už ūsų ir t. t. Taigi mes manome, kad reikia liautis, reikia leisti Vyriausybei dirbti ir konstruktyviai, garbingai tęsti mūsų kadenciją iki galo ir tikrai dirbti tuos darbus, kurie reikalingi žmonėms, o ne politikams, sėdintiems čia, norintiems iš to pasidaryti sau naudos.

PIRMININKAS. Ačiū ponui V.Rinkevičiui. Buvo pasiūlymas nutraukti diskusijas, visos frakcijos kalbėjo, nekalbėjo tik viena frakcija, taigi aš kviečiu į tribūną A.Kubilių, kuris kalba frakcijos vardu, ir visos frakcijos, kurios norėjo kalbėti, bus išsakiusios savo poziciją. Pone Petrai, jūsų frakcijos vardu kalbėjo E.Klumbys. A.Kubiliui žodis ir tada spręsime, kaip daryti toliau. Frakcijos vardu. Pirmyn!

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, tiesą sakant, nejaučiu jokio džiaugsmo naudodamasis šia galimybe išsakyti kritinių pastabų Vyriausybei ir visai valdančiajai daugumai. Džiaugsmo nejaučiu visų pirma todėl, kad tikrai gaila Lietuvos žmonių, kurie turi stebėti tokį valdančiosios koalicijos ir, drįstu pasakyti, visos dabartinės politikos bankrotą. Džiaugsmo nejaučiu ir todėl, kad ir tarp socialdemokratų yra pakankamai padorių žmonių, tačiau tai, ką matome Vyriausybės veikloje, verčia kalbėti kritiškai ir sakyti karčią tiesą.

Šiandien svarstome interpeliaciją, kurioje yra užduota daug klausimų dėl energetikos, tarp jų ir dėl „Leo LT“ įkūrimo. Kaip visada, premjero atsakymai buvo iš anksto aiškūs. Jų esmė paprasta – viskas gerai, Vyriausybė dirba be klaidų, jokių problemų nėra, maisto produktų kainos pinga, korupcija mažėja, o mokytojai gali pabadauti, užsienio ekspertai klysta.

Kai girdi tokius atsakymus, tai jų kruopščiai nagrinėti iš tikrųjų nėra didelės prasmės. G.Kirkilo Vyriausybės darbą steigiant tą patį „Leo LT“ tiksliausiai yra apibūdinę tarptautiniai ekspertai. Noriu priminti. Visai neseniai „Economiste Intelligence Unit“ leidinyje (turiu pasakyti, viename iš didžiausią autoritetą pasaulyje turinčių leidinių) buvo teigiama, kad nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“, kuri turės įgyvendinti stambiausius energetikos projektus, steigimas nėra efektyviai pagrįstas nei finansiškai, nei nacionalinių interesų gynimo prasme, o pats jo kūrimas yra neskaidrus.

Štai kelios citatos tiesiai iš to teksto. Cituoju: „Projektas, tai yra „Leo LT“ projektas, Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaita naudingas privačiojo sektoriaus partneriui.“ Toliau. „Dar didesnį susirūpinimą kelia spaudimas, kurį tenka atlaikyti abejojantiesiems šiuo sandoriu. Sandorį kritikuojantys valstybės administracijos nariai buvo priversti nutilti, o kiti oponentai atvirai kaltinami prieštaravimu nacionaliniam interesui. Valdančiosios koalicijos nariai griebiasi sovietinių laikų taktikos. Nepakankamas plano skaidrumas ir spaudimas, kurio sulaukė jo priešininkai, kelia abejonių dėl Vyriausybės motyvų. Socialdemokratai gali viltis, kad neoficialus aljansas su „Vilniaus prekyba“ užtikrins partijai išteklius, kurių jai reikia dosnioms išlaidoms rinkimų kampanijai, kuri paslėptų partijos silpnumą, finansuoti. Iš esmės galima padaryti dvi išvadas. Pirma. „Leo“ kūrimas nėra nei rentabilus, nei atitinka nacionalinį interesą. Antroji išvada susijusi su Lietuvos demokratijos būkle. Panašu, kad Lietuvos politika dabar yra mažiau atspari valstybės užvaldymui, perteklinei tam tikrų privačių interesų įtakai, įstatymų leidybos procesui, negu buvo manyta anksčiau.“

Tai ne mano žodžiai. Tai iš tikrųjų autoritetingo tarptautinio žurnalo ir jo tyrimų padalinio žodžiai. Nemanau, kad prie šių žodžių reikėtų dar ką nors pridurti ir kad dar būtų koks nors reikalas vargti ir įrodinėti, kad interpeliacijai būtina pritarti. Turiu pasakyti, kad taip yra vertinamas štai šios Vyriausybės darbas ir to darbo vienas iš pagrindinių rezultatų. Tenka pabrėžti, kad užsienio ekspertai pateikė ir labai tikslų bendrą šiandieninės valdančiosios koalicijos įvertinimą. Dar sykį noriu priminti citatą: „Lietuvos politika yra mažiau atspari valstybės užvaldymui.“ Tai, kad tokiame autoritetingame leidinyje taip yra vertinama Lietuvos valdžia, mano įsitikinimu, yra didžiulė žala Lietuvai, nepaisant to, kad išgirsime dar vieną premjero paaiškinimą, jog ir šį kartą užsienio ekspertai klysta.

Nuo pat 2000 metų rinkimų besitęsiantis socialdemokratų dominavimas valdžioje išsiskyrė abejingumu korupcijos plėtrai bei idėjinio, ideologinio ir vertybinio stuburo nebuvimu. Dabar jau kažkaip net ir nepatogu prisiminti, kad net buvo viešų pažadų atsistatydinti, jeigu korupcija nesumažės, nes tokie priminimai priimami kaip įžeidimas. Griuvus A.Brazausko ir V.Uspaskicho tandemui, atrodė, kad galime sulaukti rimtesnių permainų ir Vyriausybės, ir pačių socialdemokratų veikloje. Išlikdami opozicijoje net sutikome paremti kai kuriuos darbus, jeigu jie būtų daromi. Deja, šia galimybe pasikeisti iš esmės socialdemokratai nepasinaudojo. Jei ir būta per šį laikotarpį permainų, tai iš tikrųjų, ko gero, tik į bloga.

Nesiimsiu kruopščiai analizuoti, kodėl ši valdžia atėjo iki tokio bankroto. Galima įvardyti daug priežasčių, bet jų esmę, šalia to, ką pasakė „Economiste Intelligence Unit“, ko gero, geriausiai atskleidė praeitų metų VSD reikalų tyrimas ir valdžios elgesys to tyrimo metu. Jau tuo metu sakėme, kad tokia laikysena atves į valdžios bankrotą. Taip jau sutapo, kad po to, kai nutraukėme paramos sutartį, bankrotas tik paspartėjo.

Taigi sovietinį stilių ir nomenklatūrinius įpročius ėmė pastebėti jau net ir užsienio ekspertai, o mokytojai, deja, savo kailiu turėjo pajusti, ką reiškia žadanti, bet sprendimų negebanti priimti neveiksni valdžia.

Iš tikrųjų būtų galima žiūrėti į šį socialdemokratinio valdymo bankroto procesą iki Seimo rinkimų, net ir užmerkiant akis į prastą Lietuvos vaizdą užsienio ekspertų akyse, jei savo neveiksnumu valdžia kenktų tik pati sau. Bet visa problema yra ta, kad ji savo neveiksnumu kuria sunkiai išsprendžiamas problemas valstybės ateičiai. O neveiksnumą geriausiai liudija kad ir tas paprastas faktas, jog tas pats „Leo LT“, kuris tokia ypatingos skubos tvarka jėga buvo stumiamas per Seimą, dabar jau trečią mėnesį tos pačios Vyriausybės yra marinamas. Jeigu Vyriausybė šiuo jai pačiai ypač svarbiu klausimu trečią mėnesį trypčioja vietoje, tai ką kalbėti apie kitas problemas ir jų sprendimą, kurių niekas jau nebesitiki sulaukti.

Iš tikrųjų galima būtų, kaip jau sakiau, gana ramiai žiūrėti į šios valdžios besitęsiančią agoniją, jeigu ne keletas esminių problemų, kurios reikalauja neatidėliotinų sprendimų ir ne bankrutavusios, o bent šiek tiek veikiančios valdžios dar iki Seimo rinkimų.

Aš paminėsiu tik jų pavadinimus. Tai šio rudens Seimo rinkimų skaidrumas, 2010 metų energetika ir 2009 metų biudžetas. Iš tikrųjų matau didžiules problemas, susijusias su šiais klausimais. Tas problemas yra galimybių spręsti, spręsti ryžtingai ir efektyviai. Yra galimybių susitvarkyti su valstybės biudžeto pajamomis ir išlaidomis, numatyti ir gana didelį augimą, ir faktiškai subalansuotą biudžetą.

Noriu pasakyti, kad kitų metų biudžetas, jeigu bus daroma taip, kaip dabar yra suplanuota, bus didžiulė ekonominė katastrofa visai Lietuvai. Tai, ką galima daryti, reikia daryti iki vasaros, nes rudenį, po rinkimų, bus vėlu. Ir tada 2009 metai bus toks šios bankrutuojančios valdžios palikimas Lietuvai, kad džiaugsmo nebus niekam, nei žmonėms, nei naujai valdžiai. Ar galima tikėtis, kad dabartinė Vyriausybė, nepakeitus jos vadovybės, staiga ims dirbti ir ims nebe žadėti, o realiai vykdyti tuos darbus?

PIRMININKAS. Pone Kubiliau, laikas!

A.KUBILIUS. Tuoj pat baigiu. Aš tokių vilčių, kad pasikeis, jau nebeturiu. Todėl ir kviečiu balsuoti už permainas. Tiesą sakant, net jei nepasitikėjimas ir pavyktų, rimtų permainų iš šios daugumos nesitikime. Bet jei yra nors maža galimybė pradėti ką nors keisti, privalome tai daryti, nes toliau, mano įsitikinimu, taip nebegalima.

PIRMININKAS. Kalbėjo visų frakcijų atstovai. Šiuo atveju buvo siūlymas. Mes apsiribojome pusvalandžiu, tiesa, diskusija užtruko ilgiau negu pusvalandį, diskutuojame 45 min. Buvo siūlymas nutraukti diskusiją. Ar galime bendru sutarimu nutraukti diskusiją? (Balsai salėje) Siūlote balsuoti? Gerai. Buvo V.Bogušio pasiūlymas balsuoti. Balsuojam dėl V.Bogušio pasiūlymo, tai yra balsuojantys už pasisako už tai, kad būtų nutrauktos diskusijos, nes, primenu, dar bus ir Ministro Pirmininko atsakymas, ir A.Kubiliaus dar vienas žodis, ir teisėjai mūsų laukia. Šiuo atveju balsuojame dėl V.Bogušio pasiūlymo. Balsuojantys už mano, jog reikia nutraukti diskusiją. Balsuojame. Balsuojantys už pasisako už tai, kad būtų nutrauktos diskusijos.

Už – 67, prieš – 40, susilaikė 7. Diskusijos nutrauktos.

Kviečiu į tribūną pagal Statutą Ministrą Pirmininką, kuris turi teisę pasakyti baigiamąjį žodį. Prašom.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, ačiū, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, už kritiką, išsakytas pastabas. Ypač dėkoju kolegai A.Kubiliui už tokią dramatišką kalbą. Tiesiog primenu jam šios Vyriausybės sudarymo aplinkybes. Prisimenu, kai Prezidentas vienam iš mūsų pasiūlė sudaryti mažumos Vyriausybę ir mes ją sudarėme su konservatorių parama, deja, mielasis Andriau, jūsų nervai neišlaikė, nes, aišku, yra lengviau kritikuoti negu dirbti.

Tačiau visiems kitiems pasakysiu, kad ši Vyriausybė pasiryžusi ir toliau dirbti, bendradarbiauti kartu su Seimu. Mes nesakome, kad nepadarėme klaidų, kaip kažkas čia teigė, aš savo kalbos pabaigoje pasakiau, kad klaidų buvo, nes neklysta tik tie, kurie nedirba. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū Ministrui Pirmininkui. Pagal Statutą interpeliacijos teikėjų atstovo baigiamasis žodis. Kviečiu į tribūną A.Kubilių. Mane informavo, jog A.Kubilius kalbės interpeliacijos autorių vardu. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų manau, kad galiu visų interpeliuotojų vardu pasakyti, kad atsakymai, kurie buvo pateikti raštu ir kuriuos dar kartą čia, tribūnoje, perskaitė Ministras Pirmininkas, mūsų tikrai netenkina. Kaip ir netenkina bendra Vyriausybės veikla ir Vyriausybės darbas šiuo metu. Turiu pasakyti, taip, dar kartą galiu pakartoti, kad mes ir turbūt daugelis Lietuvos žmonių, nemažai žmonių, 2006 m. turėjome vilčių, kad su G.Kirkilo tapimu Ministru Pirmininku keisis ir pati Socialdemokratų partija, ir Vyriausybės darbas. Deja, ir mums, ir daugeliui Lietuvos žmonių teko nusivilti. Todėl, gerbiamasis Gediminai, turite kaltinti save, o ne kieno nors nervus.

Dabar aš iš tikrųjų norėčiau kreiptis į valdančiąją daugumą ir į G.Kirkilą. Mes žinome Seimo procedūras, žinome, kad dabar, netrukus, teks atvirai balsuoti už tai, ar tenkina, ar netenkina atsakymas. Aš raginčiau Ministrą Pirmininką paraginti, kad Seimas slaptu balsavimu, nepaisant kitų procedūrų, balsuotų ir išsakytų savo nuomonę dėl to, ar Ministras Pirmininkas turi pasitikėjimą Seime. Jeigu valdančioji dauguma yra tokia tvirta, kaip ji čia deklaravo, manau, ir pats Ministras Pirmininkas paragins visas valdančiosios koalicijos partijas nebėgti nuo balsavimo, dalyvauti jame ir išsakyti savo poziciją. Aš nemanau, kad Lietuva sugriūtų Ministrui Pirmininkui nesulaukus paramos Seimo rūmuose. Buvo taip, kad keitėsi ministrai pirmininkai, valdančiosios koalicijos pakeisdavo tuos ministrus pirmininkus. Šiandien susidarė tokia situacija, ir aš esu įsitikinęs, kad blogiau būti negali, o geriau – galbūt. Ir galbūt geriau gali padaryti ta pati valdančioji koalicija.

PIRMININKAS. Matau prie mikrofono Ministrą Pirmininką. Prašom trumpai tarti žodį.

G.KIRKILAS. Aš labai trumpai. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū už žodį. Mielasis Kubiliau, kai tik jūs imsitės atsakomybės sudaryti Vyriausybę, turėsite daugumą, pasiūlysite Prezidentui, ateisite su ja, tai bus galima šiuo klausimu ir kalbėti. Bet jeigu jūsų sprendimas yra tik tam, kad būtų sukeltas Lietuvoje papildomas chaosas, kas galbūt ir naudinga jūsų partijai prieš rinkimus, aš nežinau, tai šis jūsų požiūris yra visiškai nevalstybinis. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ką gi, baigiame. (Balsai salėje) Viskas. Dabar turime sudaryti redakcinę komisiją dėl nutarimų, ko gero, bus du nutarimai: vienas – pritarti Ministro Pirmininko atsakymui, kitas – nepritarti. Šiuo atveju 13 narių komisija. Ar sutinkate, neprieštaraujate, kad kiekvienai frakcijai būtų atstovaujama proporcingai pagal dydį? Trylikos narių redakcinė komisija, kuri galės eiti dirbti.

Socialdemokratų frakcija – A.Salamakinas, I.Šiaulienė, B.Bradauskas, Tėvynės sąjungos frakcija – ponas A.Kubilius, ponia V.Margevičienė, Darbo partijos frakcija – ponia E.Karpickienė, ponia A.Pitrėnienė, Valstiečių liaudininkų frakcija – ponas V.Rinkevičius, „Tvarkos ir teisingumo“ – ponas E.Klumbys. (Balsai salėje) Gerai, Egidijau, Seimo narys. Seimo narys E.Klumbys. Naujosios sąjungos frakcija – ponas V.Karbauskis, Liberalų ir centro sąjungos frakcija – ponas J.Čekuolis, Liberalų sąjūdžio frakcija – ponas E.Masiulis ir iš Pilietinės demokratijos frakcijos kas galėtų? (Balsai salėje) Ne, šiandien kol kas frakcija formaliai yra, nes nėra garsiai perskaitytas pono V.Orechovo pareiškimas posėdžio metu. Formaliai frakcija egzistuoja. Aš kreipiuosi į frakcijos seniūną. Pats ponas A.Ivanauskas. Tinka. Ką gi, dabar pagal Statutą komisija turi išeiti dirbti, parengti nutarimų projektus ir po kokių 15–20 minučių atnešti į salę. (Balsas salėje: „Greičiau.“) Net greičiau. Taigi kviečiu komisijos narius eiti rengti nutarimą.

Dėl vedimo tvarkos – ponas A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Išklausęs Ministro Pirmininko paskutinį žodį prie šoninio mikrofono, noriu pasakyti, kad jo žodžius supratau paprastai: Lietuva be G.Kirkilo – Lietuva be ateities. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, kol dar esate Ministru Pirmininku, reikia būti kuklesniam.

PIRMININKAS. Aišku, nevertėjo. Jeigu ne ponia Violeta, nebūčiau suteikęs žodžio, dėkokite poniai Violetai. Dabar komisija eina dirbti, darome šio klausimo svarstymo pertrauką ir po 15–20 minučių, aš manau, grįšime prie šio klausimo nagrinėjimo.

Seimo nutarimo „Dėl K. Lapinsko skyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininku“ projektas Nr.XP-2928 (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl K.Lapinsko skyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininku“ projektas Nr.XP-2928. Svarstymo stadija. Norėtume išgirsti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę. Kviečiu į tribūną poną J.Sabatauską.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, susitikęs su kandidatu į Konstitucinio Teismo pirmininkus, svarstė kandidatūrą ir vieningai jo kandidatūrai pritarė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Diskusijos. Frakcijos vardu kalbėti užsirašė ponia I.Degutienė. Kviečiu į tribūną dalyvauti diskusijoje.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, Tėvynės sąjungos frakcija šiandien susitiko su kandidatu į Konstitucinio Teismo pirmininkus teisėju K.Lapinsku. Pagrindinis mūsų uždavinys buvo dar kartą susipažinti su teisinę praktiką turinčiu ponu K.Lapinsku. Buvo atsakyta į visus konkrečius teisinius klausimus, kurie siejasi su Lietuvos Konstitucija, su jos komentarais ir kitais klausimais. Mes dar kartą įsitikinome, kad tai aukštos teisinės kompetencijos teisininkas, kaip kandidatas tinkantis užimti Konstitucinio Teismo pirmininko postą. Dauguma frakcijos narių pritars Prezidento pasirinktam kandidatui. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną P.Gražulį.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis pretendente užimti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas! Apie gerbiamąjį K.Lapinską kaip žmogų negaliu nieko pasakyti, nes nepažįstu. Kadangi Konstitucinio Teismo sprendimai iš esmės yra tik bendras sprendimas, nėra pateikiama atskirosios Konstitucinio Teismo nuomonės, aš negaliu žinoti, kokia jo nuomonė buvo vienu ar kitu klausimu. Manau, jeigu mums būtų žinoma, kaip balsuoja Konstitucinio Teismo teisėjai mums, valstybei, labai svarbiais klausimais priimdami sprendimus, mes tikrai galėtume susidaryti nuomonę apie kandidatus ir teisėjus. Manau, labai gerai, kad užregistruota įstatymo pataisa, jog Konstitucinio Teismo teisėjai galėtų išreikšti ir atskirąją nuomonę. Man buvo labai svarbu sužinoti Konstitucinio Teismo teisėjo ir dabartinio kandidato į pirmininkus nuomonę, kaip jis mano, ar iš tikrųjų tokią didžiulę žalą mūsų valstybei padarė buvęs apkaltintas Prezidentas Rolandas Paksas, kad jis visą gyvenimą iki mirties negalės prisiekti mūsų valstybei, tuo tarpu dabar spaudoje išaiškėjo, kad, likus dviem dienoms iki Prezidento R.Pakso inauguracijos, Prezidentas V.Adamkus suteikė išimties tvarka Rusijos piliečiui, kuris net negyveno Lietuvoje ir kuris neturi jokių nuopelnų mūsų valstybei, pilietybę. Apie tai tyli Seimo nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai ir panašiai. Taigi aš manau, kad… Man buvo labai svarbi nuomonė, o jis atsakė, kad tai yra Konstitucinio Teismo slapto pasitarimo, kambario kažkoks nutarimas, todėl jis negali pasakyti savo nuomonės. Neturėdamas visos informacijos, kaip jis elgėsi ir kaip jis balsuoja svarbiais klausimais, aš negaliu pasakyti nei už, negaliu pasakyti nei prieš, bet neabejoju, kad jis bus išrinktas Konstitucinio Teismo teisėju. Palinkėčiau, kad netęstų buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko E.Kūrio tradicijos, o iš tikro, kad tų dvejopų standartų ar net ir politikavimo iš Konstitucinio Teismo pusės nebūtų, kad principingai atstovautų ir gintų Lietuvos Konstituciją ir Lietuvos žmones.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną dabar frakcijos vardu poną A.Paulauską. J.Čekuolis – dėl vedimo tvarkos. Prašė frakcijos vardu. Ar taip aš supratau? Jonai, prašom.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, redakcinės grupės nariai,dėl reakcijos į interpeliaciją tekstui rengti yra kviečiami į II rūmų 213 kabinetą. Šiuo metu jau beveik visi esame susirinkę.

PIRMININKAS. Kviečiu dar kartą redakcinės grupės narius. Galiu dar kartą perskaityti pavardes. Kviečiami ten, kur pasakė J.Čekuolis. Prašom, ministre.

A.PAULAUSKAS (NSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, pretendentas į Konstitucinio Teismo pirmininkus K.Lapinskas gerai žinomas teisininkų bendruomenei, politikams. Iš akademinių sluoksnių jis atėjo į politiką, į Atkuriamąjį Seimą. Buvo tarp tų, kurie skelbė Nepriklausomybės Aktą, yra Akto signataras ir žmogus, kuris aktyviai dalyvavo rašant, kuriant mūsų Konstituciją. Visuose darbuose, kiek man teko pažinti K.Lapinską (o aš tikrai ir asmeniškai jį pažįstu), jis buvo principingas, kompetentingas, savo darbą išmanantis žmogus. Naujoji sąjunga pasitiki, džiaugiasi, kad toks žmogus vadovaus Konstituciniam Teismui ir kviečia pritarti jo kandidatūrai.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną poną J.Veselką, matyt, nes E.Klumbys išėjo dirbti į redakcinę grupę. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Konstitucinio Teismo nariai, vis dėlto noriu paaiškinti, kodėl aš išdrįsau kalbėti apie Konstitucinio Teismo pirmininko skyrimą. Pirmiausia – tai profesionaliausia valstybės institucija, kuri gali profesionaliai sutramdyti Seimo, vykdomosios valdžios, Prezidento sąmoningai ar nesąmoningai padarytas šiurkščias klaidas, bet visoje Europoje matau aštrią konkurenciją tarp kosmopolitų, globalistų iš vienos pusės ir nacionalistų iš kitos pusės. Nacionalistus suprantu pagal jų klasikinę, o ne pagal tarybinę sampratą. Kol kas dauguma Konstitucinio Teismo sprendimų buvo palankiausi kosmopolitams globalistams.

Turiu pasakyti, kad XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje pasaulio pasidalijimas įtakos sritimis persimetė iš teritorinio užkariavimo ir pajungimo principų į finansinės, ekonominės kontrolės principus. Pastarieji nepriklausomų nacionalinių valstybių funkcionavimui ir net istoriniam išlikimui yra daug pavojingesni nei teritoriniai užkariavimai. Vienu atveju priešas aiškus, kitu atveju jie ateina kaip geradariai. Štai kosmopolitizmo ir globalizacijos šauklių rezultatas – visos pelningiausios ir nulemiančios šalies ekonominį vystymąsi sritys: bankai, draudimo, kreditavimo, investavimo kompanijos, telekomunikacijos, naftos, dujų ūkis, greitai ir Lietuvos energetika, priklausys užsienio kapitalui. Lietuviams pagal Lietuvos įstatymus, jeigu jie nori ten investuoti savo nedideles lėšas, iš esmės yra uždrausta tai daryti. Lietuviams vis daugiau paliekama investuoti į antrarūšes, mažai pelningas ir visada galimas priversti bankrotuoti ūkio šakas. Demokratija ir rinkos ekonomika, nuėmus labai gražų vainikėlį, yra ne kas kita, kaip pinigų ir turto valdžia. Visos kitos vertybės jiems yra antrarūšės.

Kol kas dar Konstitucinio Teismo nariai visi kalba lietuviškai, bet jeigu taip toliau rutuliosis įvykiai kosmopolitizmo ir globalizmo linkme, tai aš abejoju, kad po 30 metų ten dominuos lietuviai. Jei ir toliau taip Lietuva vadovausis kosmopolitizmo ir globalizmo principais, visa tai, kas susiję su nacionalizmu, bus vertinama kaip nusikaltimas, lietuviams liks tik rezervatai, kur bus galima šokti tautinius šokius, dainuoti tautines dainas, statyti tautines trobas, steigti viešnamius, lošimo namus ir kitką, kas yra leidžiama JAV indėnams arba Australijos aborigenams. Bet aš taip sakydamas nekaltinu nei užsienio, nei ko nors kito. Viskas priklauso nuo to, kaip mes elgiamės čia, Lietuvoje. Užsienis siekia savo tikslų.

Todėl labai norėčiau, kad Konstitucinis Teismas ir pirmininkas pasuktų iš kosmopolitizmo ir globalizmo kelio ir suvoktų, kad mes turime vieną tėvynę ir vieną tautą. To linkėčiau gerbiamajam naujam Konstitucinio Teismo pirmininkui. Jeigu tai pažadėtų, su malonumu balsuočiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką poną Č.Juršėną, kuris tars žodį šioje diskusijoje.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis pretendente, mielieji kolegos! Pagal tam tikrą Statuto straipsnį aš negaliu kalbėti frakcijos vardu ir frakcija negali įgalioti manęs kalbėti jos vardu, bet aš manau, turiu teisę kaip ilgametis Seimo narys ir kaip signataras pasakyti keletą žodžių apie pretendentą į Konstitucinio Teismo pirmininkus. Kiek aš jį prisimenu iš Aukščiausiosios Tarybos, tai buvo tas žmogus, kuris atliko didelį kuriamąjį atkurtos valstybės darbą. Jis nemitingavo, nesikarščiavo, o labai nuosekliai kartu su kitais kolegomis dirbo tai, kas reikalinga, kad būtų pakloti tvirti naujos parlamentinės respublikos pagrindai. Jis buvo vienas iš dabar veikiančios Konstitucijos autorių.

Logiška, kad ir vienąkart, ir antrąkart jis tapo Konstitucinio Teismo teisėju. Galima sakyti, vaizdžiai tariant, kad jam teko aiškinti, interpretuoti ir spręsti pagal Konstituciją, kurią jis pats kūrė su kitais ir kurią jau dabar reikėjo vertinti, arba konkrečius įstatymus ar poįstatyminius aktus vertinti pagal tą ir jo kurtą, ir jo interpretuotą Konstituciją. Šiandien mes, vertindami visą Konstitucinio Teismo darbą, turim pripažinti, kad Konstitucinis Teismas užima labai svarbią vietą mūsų valstybės sąrangoje. Tai, kad ši vieta užkariauta, ta vieta užimta, yra ir K.Lapinsko, kaip ilgamečio Konstitucinio Teismo teisėjo, nuopelnas. Be jokios kalbos. Bet, žinoma, jam dabar yra ir sunkesnis uždavinys – išlaikyti tą lygį, kuris buvo pasiektas ir nesigąsdinti čia kai kurių, aš sakyčiau, radikalių, galbūt net ir ekstremizmu kvepiančių kalbų, kaip, ką reikėtų interpretuoti.

Mūsų Konstitucinis Teismas turi patyrimą ir K.Lapinskas turi patyrimą, kad galėtų toliau dirbti tą labai reikalingą valstybei darbą. Taigi aš remiu signataro, Konstitucinio Teismo teisėjo K.Lapinsko kandidatūrą į Konstitucinio Teismo pirmininkus ir kviečiu kolegas palaikyti.

PIRMININKAS. Ar galima?.. Nuomonės yra paskirų… Seimo Pirmininko ir frakcijų nuomonės yra pasakytos. Nuomonė už ir nuomonė prieš. Svarstymo stadija. Ar norėtų kas kalbėti? Nuomonė už – ponas G.Steponavičius. Dėl viso. Po svarstymo norinčių kalbėti nėra? Ar galima bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui po svarstymo? Nėra prieštaraujančių. Pritarta.

Priėmimo stadija. Keturios nuomonės už ir keturios – prieš. Žiūriu į kompiuterį. Nuomonė už, mačiau, pirmasis buvo užsirašęs G.Steponavičius. Nuomonė už atsirado J.Olekas. Vienintelis, sako. Gerai. J.Olekas. G.Steponavičius buvo užsirašęs, tai taip pat suteiksiu žodį. Prašom, pone Juozai.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu pasakyti, kad yra užsirašymas dėl priėmimo ir yra kitas užsirašymas. Ačiū, kad vadovaujatės tuo užsirašymu, kurios skirtas dėl priėmimo.

Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau visus pakviesti vieningai pritarti K.Lapinsko kandidatūrai. Daug gerų žodžių buvo pasakyta apie šį žmogų. Tie, kurie pažįstame jį nuo Nepriklausomybės atkūrimo metų, žinome, kad K.Lapinskas visada buvo konstitucionalistas, dirbo prie Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto, vadovavo tai grupei. Džiugu, kad po 16 metų laikotarpio jam patikimas toks tikras vairas šiai Konstitucijai įgyvendinti – jis kandidatuoja į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko poziciją. Manau, jo praktinis ir teorinis pasirengimas yra tinkamas šioms pareigoms, todėl visus kviečiu pritarti jo kandidatūrai.

PIRMININKAS. Atsiprašau. G.Steponavičius – nuomonė už. Po to kalbės B.Bradauskas. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Liberalų sąjūdžio frakcija taip pat palaiko K.Lapinsko kandidatūrą į Konstitucinio Teismo pirmininkus. Daugelis čia minite jo nuopelnus ir pastebimus darbus dirbant Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime. Taip pat norėčiau pridurti, kad K.Lapinskas dar 1988 metais gana konservatyvioje teisininkų aplinkoje buvo vienas pirmųjų, kuris įsijungė į Sąjūdžio veiklą, vienas iš nedaugelio dėstytojų universitete prisijungė ir įnešė savo nemažą indėlį.

Kartu noriu pasakyti, kad kaip teisininkas K.Lapinskas, mano įsitikinimu, sugeba nestokoti ryžto priimant ir formuluojant savo poziciją ir derinti tai su santūrumu, pagrįsta argumentacija. Tikiu, kad vadovaujant K.Lapinskui Konstitucinis Teismas taip pat sutelktai dirbs. Manau, čia tų fatalistinių prognozių apie kažkokius rezervatus, bakūžes samanotas, kaip kai kurie kolegos kalba, mums daugiau prisiminti neteks. Kolegos, kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Nuomonė už – ponas B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš iš tikrųjų sveikinu Prezidento pasirinkimą. Ne tik aš, manau, čia visi, sėdintys salėje, puikiai žino gerbiamojo pretendento veiklą tiek mūsų valstybės kūrimo priešaušryje ir dabar. Aš dedu viltis ir tikiuosi, kad, atėjus į Konstitucinį Teimą gerbiamajam K.Lapinskui, bus, sakykime, priimami sprendimai tik teisės labui, o jokių politikavimų, jokių kitų pašalinių aspektų nebus. Aš labai sveikinu gerbiamąjį pretendentą už jo ryžtą, linkiu jam sėkmės. Kviečiu visus balsuoti už. Dėkoju.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl K.Lapinsko skyrimo Konstitucinio Teismo pirmininku“ projekto, registracijos Nr.XP-2928. Balsuojame.

Už – 106, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. Sveikiname poną K.Lapinską tapus Konstitucinio Teismo teisėju. Sėkmės jums darbe! (Plojimai)

Pone Lapinskai, minutėle, štai oficialusis Seimo Pirmininko sveikinimas. Pone Kęstuti, kviečiu jus ateiti prie tribūnos. Pone Konstitucinio Teismo pirmininke, kviečiu jus ateiti štai čia prie šios tribūnos. (Plojimai) Žodis – Seimo Pirmininkui Č.Juršėnui. Prašom. (Plojimai) Ir galbūt trumpas žodis jums.

K.LAPINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, esu labai sujaudintas, nes, turiu prisipažinti, netikėtas rezultatas. Aš tai priimu kaip didžiulį pasitikėjimą. Nuoširdžiai dėkoju už gerus žodžius, pasakytus mano ir Konstitucinio Teismo adresu. Žinoma, jūsų parodytą pasitikėjimą stengsiuosi pateisinti pagal savo išgales. Labai visiems ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dar kartą sveikiname ir sėkmės Konstitucinio Teismo pirmininkui.

Mane redakcinė grupė informavo, jog nutarimų projektai yra parengti, tik nėra užregistruoti. Mes dirbame toliau. Septyni redakcinės grupės nariai mano, kad reikia pritarti Ministro Pirmininko atsakymui, šeši mano, kad nepritarti. Kai bus įregistruoti nutarimų projektai, mes grįšime prie balsavimo procedūros dėl nepasitikėjimo Ministru Pirmininku.

Seimo nutarimo „Dėl A. Valionio išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas Nr.XP-2958 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės klausimas 1-4 – Seimo nutarimo „Dėl A.Valionio išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką C.Juršėną.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, mano pasirinkimas remiasi tuo, kad kolega A.Valionis turi didelį valstybinio, diplomatinio ir jau parlamentinio darbo patyrimą. Tai yra labai svarbu imantis vadovaujančio vaidmens Seime. Reikia išmanyti ir vieną, ir kitą sritį, bet, svarbiausia, išmanyti valstybės reikalus. Noriu priminti, kad jo disertacija buvo skirta kaip tik pirmiesiems valstybės metams, pirmiems atkurtos nepriklausomybės metams, persitvarkymo laikotarpiui. Taigi jis turi supratimą apie valstybę ir jos funkcionavimą. Jis dalyvavo valstybiniame darbe. Jis savo aktyvia veikla kaip užsienio reikalų ministras prisidėjo prie mūsų tarptautinių pozicijų įtvirtinimo, ypač stojimo į NATO ir Europos Sąjungą laikotarpiu. Jam teko vadovauti, vadinkime taip, įvairiems tarptautiniams „gremijumams“ ir pirmininkauti, kai susirinkdavo ne tik Seimo nariai, bet ir susirinkdavo įvairių tarptautinių organizacijų ar atskirų užsienio valstybių diplomatai, ministrai ar kitokie pareigūnai. Taigi jis turi įvairaus darbo patirties. Pagal charakterį, kiek jį pažįstu nuo senų įvairių laikų, tai žmogus, kuris gali dirbti įvairiose komandose, o Seimo valdyba, primenu, iš tikrųjų yra įvairi – įvairių pakraipų ir įvairių charakterių žmonės. Reikia mokėti susiderinti. Manau, kad jeigu Seimas bus malonus ir palaikys mano pasiūlymą, tikiuosi, kad palaikys, tai mes turėsime aktyvų Seimo valdybos narį, mes turėsime žmogų, kuris mokės atlikti pavestą užduotį, ir bus padarytas naudingas darbas, kaip čia pasakius, toliau tvarkant Seimo reikalus ir atliekant tuos uždavinius, kurie mums liko tiems 6–7 mėnesiams.

PIRMININKAS. Ačiū Seimo Pirmininkui už nutarimo pateikimą. Jūsų nori klausti net 11 Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys E.Klumbys. (Balsai salėje) Kaip? Atsiprašau, mes turėtume paklausti pretendento, ar jis sutinka būti pasiūlytas. Minutėlę, mes įjungsime mikrofoną. Prašau.

Pasirodo (ačiū, pone Česlovai), kviečiame pretendentą. Skirta 15 minučių. Klausimai neužduodami. Kviečiame į tribūną poną A.Valionį. Jis pasakys, ar sutinka būti pasiūlytas kandidatu, ir tada skiriama 15 minučių klausimams.

A.VALIONIS (NSF). Taip, aš priimu pono Seimo Pirmininko pasiūlymą ir sutinku kandidatuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pone Antanai, jūs galite kalbėti iki 15 minučių, taip yra pasakyta Statute. Vėliau atsakysite į klausimus. Čia mes tiesiog ir interpeliacija rūpinamės, ir pateikimai, tai supainiojome procedūras. Iki 15 minučių ir tada klausimai bei atsakymai. Prašau.

A.VALIONIS. Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininke, gerbiamosios ponios ir ponai! Nemanau, kad turiu gaišti 5 minutes ar juo labiau 15 pristatydamas savo biografiją arba kokius nors faktus. Manau, kad jūsų klausimai man padės atsakyti.

Noriu padėkoti pirmiausia Seimo Pirmininkui už gražius žodžius ir man parodytą pasitikėjimą. Toliau. Ant jūsų stalų padėta mano biografija. Taigi visi pagrindiniai biografijos faktai yra žinomi. Trečias dalykas, kurį reikėtų pasakyti. Matyt, Seimo valdybai galutinai susiformavus, bus paskirstyti darbo barai ir aš žinosiu, kuo užsiimti. Tada galbūt galėsiu detalizuoti apie kompetenciją tais klausimais, kuriuos man bus pavesta kuruoti ir spręsti.

Na, o dabar baigiant reikėtų pasakyti, kad iki Seimo kadencijos liko tik pusė metų. Mūsų partijos atėjimas į valdančiąją koaliciją, aš tikiuosi, jau stabilizuoja ir toliau stabilizuos tą situaciją, kad mes galėtume ramiai išspręsti svarbiausius ir pagrindinius klausimus, kuriuos aptars Seimo valdyba, kuriais mes, matyt, tiek pozicija, tiek opozicija, rasime sutarimą ir galėsime ramiai dirbti tą pusmetį, įnešdami galbūt ir daugiau pasitikėjimo mumis valstybėje.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad, nepaisant to, kokiai frakcijai mes priklausome – pozicijai ar opozicijai, visi esame įpareigoti dirbti Lietuvai, dirbti jos žmonių labui. Aš tikiuosi, kad, jeigu jūs manimi pasitikėsite ir išrinksite Seimo Pirmininko pavaduotoju, aš kiek galėdamas prisidėsiu prie šio bendro darbo. Bet kartu taip pat turiu galvoje, kad po balsavimo reikia rengti du padėkos kalbos tekstus – vieną teigiamam atvejui, kitą neigiamam. Bet tai yra demokratija, kuri, ačiū Dievui, Lietuvoje veikia. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Nori klausti… Dabar skiriamas laikas klausimams ir atsakymams. Pirmasis klausia E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pretendente, regis, buvo nurimusios aistros dėl KGB rezervistų. Jos, žinoma, ruseno. Ar jums neatrodo, kad jūsų skyrimas, ypač vėliau, svarstymo stadijos metu, vyksiančios diskusijos, vėl sukels nemažai aistrų dėl jūsų praeities, ir ar nevertėtų vardan ramybės Lietuvoje nekandidatuoti į šias pareigas?

A.VALIONIS. Mano atsakymas turbūt irgi bus labai trumpas. Aš jokio savo biografijos fakto nesu nuslėpęs. Juo labiau šios kadencijos Seimas sudarė komisiją, kuri 2005 m. sausio–vasario mėnesiais išnagrinėjo turbūt kiekvieną biografijos detalę ir padarė tam tikrą išvadą. Aišku, aš negaliu per daug tuo didžiuotis ir nesididžiuoju, tačiau to niekad neslėpiau ir į tuos klausimus visą laiką atsakinėjau dorai ir sąžiningai. Taip pat galiu pridurti, kad daviau priesaiką Lietuvos valstybei ir visą laiką šią priesaiką vykdžiau.

PIRMININKAS. Klausia P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis kandidate, jūs sakote, kad visus savo biografijos niuansus skelbiate ir neslepiate, tačiau dabar pateiktoje jūsų biografijoje šito fakto nėra paminėta. Aš tiesiog norėčiau paklausti, kodėl jūs, kai buvo galimybė ir kai kai kurie žmonės, buvę KGB rezervo sąrašuose, išsibraukė iš jų, jūs, kiek man yra žinoma, neišsibraukėte. Kodėl neišsibraukėte?

A.VALIONIS. Atsakymas labai paprastas: kai Lietuvos valstybė paskelbė savo nepriklausomybę, aš tapau lojaliu Lietuvos valstybės piliečiu ir jokie kitos valstybės įsipareigojimai ar įpareigojimai manęs nebesaistė. Jeigu aš eičiau išsibraukti iš svetimos valstybės rezervo, tarsi pripažinčiau, kad toliau man daro įtaką tos valstybės struktūros.

PIRMININKAS. Tikrai ačiū. Klausia ponia I.Degutienė. Prašau.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pretendente, iš tiesų žiniasklaidoje buvo galima matyti įvairiausių gandų ir spėlionių apie jūsų lankymąsi Kėdainiuose, apie susitikimą su įtariamuoju Darbo partijos pirmininku Viktoru Uspaskichu. Gal galėtumėte dar kartą visa tai „išskaidrinti“, kad neliktų vietos įvairiems gandams, abejonėms ir panašiai? Gal galite atskleisti, kieno ir kokius įgaliojimus jūs turėjote kalbėti su ponu V.Uspaskichu, dėl ko buvo sutarta ar nesutarta, ar kalbėjote apie Darbo partijos paramą „trigalvio slibino“ projektui, ar aptarėte Darbo partijos bylos tyrimą prokuratūroje ir keitėtės nuomonėms su juo dėl dabar jau atstatydinto buvusio Seimo Pirmininko ateities? Ačiū.

A.VALIONIS. Iš tikrųjų atsakymas gali būti ir išsamus, ir labai konkretus. Jeigu Tėvynės sąjungai įdomu, aišku, aš atsakysiu. Atsakymas labai paprastas. Tai buvo dviejų opozicinių partijų atstovų susitikimas, nes tai vyko pirmosiomis sausio dienomis, ir mūsų partija buvo opozicijoje. Aš atlikau tyrimus, taip pat sociologinius, dėl įvairių galimų kombinacijų, įvairių galimų bendradarbiavimo būdų ir nutariau susitikti ir labai bendrais bruožais aptarti galimą dviejų opozicinių partijų bendradarbiavimą. Aš pristačiau kai kuriuos sociologinius duomenis, kai kuriuos savo samprotavimus, buvo išklausyti pono V.Uspaskicho samprotavimai, ir tiek. Jokio pono V.Muntiano vertimo, toliau, balsavimo dėl „Leo Lt“ ar kieno nors šaldytuvų arba automobilių gedimo, o tą irgi turbūt galima primesti mūsų susitikimui su ponu V.Uspaskichu, mes neaptarėme.

PIRMININKAS. Klausia E.Pupinis.

E.PUPINIS (TSF). Pone pretendente į Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas (aš čia, dešinėje), iš nesenų įvykių Seime galima teigti, kad nevengiate parodyti, jog esate labai gerai informuotas apie įvairių specialiųjų tarnybų atliekamus tyrimus ir net esate kaltinamas tuo, kad šantažavote buvusį Seimo Pirmininką, siūlydamas jam ramybę, jeigu jūsų frakcijai būtų atiduotas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko postas. Sakykite, ar jums priimtina nuostata, kad, siekiant įvairių tikslų, visai priimtina ne viešai paspausti kokį nors asmenį, jį galimai kompromituojančia medžiaga? Ar manote, kad tai gali būti tam tikra politinio veikimo forma?

A.VALIONIS. Jūs gal šiek tiek pervertinat mano specialiųjų tarnybų žinojimo sugebėjimus, tai pirma. O antra, iš dalies į šį klausimą aš atsakiau pono Seimo Pirmininko V.Muntiano atsistatydinimo procedūros metu, kai pavadinau jo žodžius netiesios sakymu, ir taip pat kreipėmės į prokuratūrą, kaip žinote, mūsų partija, kad atsakytų konkrečiai. Dar sykį galiu pakartoti, jog dėl to, ar ponas V.Muntianas tinka toms pareigoms, aš suabejojau tuo metu, kai 72 Seimo nariai pasirašė reikalavimą, kad į iškilmingą Sausio 13 d. minėjimo darbotvarkę būtų įtraukta nužudyto J.Abromavičiaus dviejų minučių kalbelė, pasakyta 1991 m. sausio 13 d., tiksliau, interviu radijui, po to, kai Seime prisiekė savanoriai. Ignoruota 72 Seimo narių, tai yra Seimo daugumos valia, privertė mane tai pasakyti, bet nešantažuojant, o viešai, tiesiog Seimo koridoriuje, ir tai buvo spaudoje. Dėl pono A.Matulevičiaus posto likimo ir atidavimo ar neatidavimo. Derybų pasiūlyme, kurį valdantieji pateikė tada opozicinei Naujajai sąjungai, buvo įrašytas ir pasiūlymas užimti šį postą. Derybose, dalyvaujant ir pilietininkams, buvo taip susiderėta, ir ką aš pasakiau, tai pasakiau, kad šitų susitarimų, kuriuos derybų delegacijos padarė, o aš taip pat buvau derybų delegacijos narys, privalu laikytis. Tai tiek.

PIRMININKAS. Klausia ponas K.Starkevičius. Prieš užduodant klausimą, aš norėčiau kreiptis. Štai vienas nutarimo projektas, jis yra įregistruotas, guli štai prieš jus ir dalinamas. Ar kitos nuomonės turėtojai įregistruos kitą nutarimo projektą, ar ne? Jeigu ne… (Balsai salėje) Jau įregistravote. Tai kada išdalins, tada ir balsuosime alternatyviai. Prašau, ponas K.Starkevičius.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Ar nepritartumėte siūlymui, kad prieš užimant tokias pareigas valstybėje būtų paviešinta jūsų, kaip KGB rezervo karininko, byla? Juk visuomenė turi teisę žinoti jūsų politinį kelią bei aplinkybes, kuriomis susaistėte įsipareigojimus kovoti už buvusios okupacinės sistemos išsaugojimą. Juk jūs pasirašėte tą sutikimą 1989 metais, kai jau visa tauta ėjo į Baltijos kelią, faktiškai šalies likimas jau buvo nulemtas.

A.VALIONIS. Visų pirma jokio sutikimo aš nepasirašiau, komisija tai labai aiškiai nustatė. Antra. Į rezervo karininkų įskaitą aš įrašytas 1982 metais. Ir tik po to, kai buvau įrašytas, buvau pakviestas ir man buvo pranešta, kad aš esu įrašytas į tokią įskaitą, ką Seimo komisija, kuri tyrė šiuos įvykius, labai aiškiai pasakė. Dabar dėl bylos viešumo ar neviešumo. Aš tiesiog jums pacituosiu Seimo komisijos išvadas. „Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Dalia Kuodytė paaiškino, jog šis segmentas, tai yra KGB rezervo segmentas, niekada nebuvo slaptas, šios bylos paliktos visiškai sąmoningai, su jomis galėjo dirbti visi istorikai, visi norintys su jomis susipažinti. KGB rezervas nevykdė veiklos, kuri gali būti vertinama kaip nusikalstama arba priešiška Lietuvos valstybės atžvilgiu.“ Tiek. Byla nėra slapta, ji vieša ir kiekvienas gali paprašyti ir su ja susipažinti. Yra tik vienas niuansas: ten yra surašyti taip pat ir visi giminės, ir artimieji, todėl šitų duomenų apsaugą norėčiau garantuoti ir juos išimti iš duomenų, nes per komisijos tyrimo laikotarpį ir vėliau motinai į namus ir kitiems buvo pasitaikę visokių šantažuojančių skambučių. Nereikėtų, kad tie žmonės atsidurtų…

PIRMININKAS. Klausia R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš nedidelę preambulę prie savo klausimo. Tenka konstatuoti, kad aukščiausieji Lietuvos pareigūnai, du iš trijų aukščiausių, buvo Sovietų Sąjungos komunistų partijos Lietuvos CK aparato nariai. Dabar, žiūriu, kad ir mūsų Seimo vienas iš pavaduotojų buvo CK instruktorius. Tai čia įdomus faktas, kai jau eina Lietuvos nepriklausomos valstybės 19 metai. Dabar klausimas būtų toks. Ar jums morališkai visai priimtina, kad užimate vietą, kuri atsilaisvino po įgyvendintų jūsų grasinimų buvusiam Seimo Pirmininkui? Ačiū.

A.VALIONIS. Aš užimu ne Seimo Pirmininko vietą, tik primenu jums, kad tada, sausio mėnesio viduryje, kai prasidėjo derybos, dėl šio posto, kad jis atiteks Naujajai sąjungai buvo suderėta, tai yra Seimo Pirmininko pavaduotojo posto, ir mūsų partija, Naujoji sąjunga, į šį postą rekomendavo mane.

PIRMININKAS. Klausia S.Pečeliūnas. Prašau.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pretendente, pirma turėčiau jums padėkoti, kad jūs savo biografijoje nevengiate nurodyti buvusių partiškumų. Gera tendencija, bet yra vienas trūkumas – prie to ateityje reikia pridėti ir datas, nuo kada iki kada vienoje, antroje, trečioje ar kitoje pozicijoje buvote. Tai čia prašymas. O dabar iš esmės.

A.VALIONIS. Gal atsakysiu į šią klausimo dalį.

S.PEČELIŪNAS. Gal leisit man pabaigti, nes jūs eikvosite mano laiką, o ne savo. Dabar dėl priesaikų. Jūs minėjote, kad nesate išsibraukęs iš rezervo sąrašų. Prašau pasakyti, vadinasi, jūs ten tebesate ir tai nebūtinai priklauso nuo jūsų norų ar jūsų valios, pone Valioni? Labai sutampa tie du žodžiai. Vadinasi, jūs ten esate, nes valios savo nepareiškėte, valią būti pareiškėte, o valios nebūti nepareiškėte. Ir priesaiką būti ten jūs irgi davėte ir jos neatsisakėte, nors priėmėte kitą priesaiką. Tai kaip čia tada su teisine sąmone, politine atsakomybe ir patriotiškumu?

A.VALIONIS. Jūs vėl klystate, pone Seimo nary. Visų pirma baigęs Kauno politechnikos institutą, nes ten buvo karinė katedra, aš tapau sovietų armijos rezervo karininku, buvau pakviestas į 40 parų mokymus, ir ten, kaip ir visi, kurie tarnavo armijoje arba turėjo išeiti kursą katedroje, daviau priesaiką sovietų armijai, kurią davė absoliuti dauguma Lietuvos žmonių. Jokių kitų priesaikų, kitai, svetimai valstybei aš nesu davęs. Tas įrašymas į rezervą… Komisija nustatė, jog aš buvau įrašytas į rezervą, po to pakviestas ir informuotas. Dokumentai, jeigu jūs susipažinsite su byla, tą labai aiškiai parodo, kad aš esu pervestas. Bet jokių priesaikų ar įsipareigojimų, prašymų ar pasižadėjimų nebuvo prašyta rašyti. Tiesiog buvo informuota apie faktą, paprašyta perskaityti biografijos duomenis ir patvirtinti, kad jie yra teisingi.

PIRMININKAS. Klausia ponas J.Veselka.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad jūs vietoj manęs suteiktumėte žodį frakcijos seniūnui V.Mazuroniui.

PIRMININKAS. Gerai. Klausia ponas V.Mazuronis. Pabandysime įjungti mikrofoną.

V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis pretendente, aš norėčiau paklausti klausimo, į kurį norėčiau išgirsti labai trumpą atsakymą. Ar tiesa, kad kai jūs dirbote Lietuvos komunistų partijos centro komitete, vienu metu jūs buvote atsakingas už darbo su KGB rezervistais koordinavimą? Ir kiek laiko jūs šitas pareigas vykdėte?

A.VALIONIS. Ne, nebuvau atsakingas, nevykdžiau nė sekundės. Centro komitete aš dirbau Žemės ūkio ir maisto pramonės skyriuje ir buvau atsakingas už maisto perdirbimo įmones, tai yra mėsos kombinatus, pieno kombinatus, maisto kombinatus, įskaitant ir „Anykščių vyną“.

V.MAZURONIS. Galiu papildyti?

PIRMININKAS. Prašau.

V.MAZURONIS. Gerbiamasis pretendente, ar tiesa, kad nuo jūsų darbo tose pareigose priklausydavo, kurie jūreiviai bus išleisti į užsienį, o kurie ne?

A.VALIONIS. Ne. Žuvininkystę kuravo kitas žmogus, ir tie sprendimai mano dispozicijos niekada nebuvo.

V.MAZURONIS. Aš klausiu ne apie žuvis, o apie jūreivius.

PIRMININKAS. Ačiū, viskas. Atsakymas nuskambėjo. Ačiū pretendentui. 15 min., skirtų klausimams ir atsakymams, baigėsi. Daugiau nebeužduodame klausimų. Dabar diskusijos. Aš dar kartą kreipiuosi į grupę. Ačiū, pone Valioni. Yra išdalintas vienas projektas. (Balsai salėje) Ačiū. Viskas. 15 min., skirtų klausimams ir atsakymams, baigėsi. Šiuo atveju Tėvynės sąjungos frakcijos nariai drausmingai užsirašė. Baigta. Dabar aš kreipiuosi dar kartą į A.Kubilių. Įregistravote? Ar jau išdalinote Seimo nariams? (Triukšmas salėje) Dalinate. Gerai. Diskusijos. Dėl vedimo tvarkos ponia Z.Žvikienė. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs nesekėte kandidato atsakymų laiko, jis atsakinėjo po tris, po keturias, po dvi su puse minutės įvairiai viršydamas savo laiką, todėl kiti norintys paklausti Seimo nariai neturėjo tokios galimybės. Prašau leisti paklausti.

PIRMININKAS. Statute nenumatyta trukmė, kiek gali kalbėti pretendentas, kiek jis nori, tiek kalba. Šiuo atveju yra numatyta 15 minučių. Gerai. Ponas J.Razma.

J.RAZMA (TSF). Frakcijos vardu noriu paprašyti pertraukos iki kito posėdžio svarstant pono A.Valionio kandidatūrą, kad per tą          pertrauką būtų galima frakcijoms, kurios pageidauja, susitikti su pretendentu. Per tą laiką, aš manau, būtų techninė galimybė išdalinti padaugintą KGB rezervo bylos medžiagą ir tada Seimo nariai turbūt sąmoningiau balsuotų už teikiamą kandidatą.

PIRMININKAS. Deja, bet Statute nenumatyta jokių pertraukų, nenumatyta jokių susitikimų. (Balsai salėje) Nenumatyti jokie susitikimai. Šiuo atveju yra aiškiai nurodoma procedūra. (Balsai salėje) Aš dabar matau, ramiai, sėskite! Dalinamas antrasis nutarimas, aš siūlau padaryti trumputę šio klausimo svarstymo pertrauką ir grįžtame… (Balsai salėje) Ką jūs balsuot siūlote… Seimo Pirmininkas pateikia. Pasakykite, kokiu Statuto straipsniu remdamasis jūs prašote padaryti šios procedūros pertrauką? (Balsai salėje) Klauskite.

A.KUBILIUS (TSF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar tai, ką svarstome, A.Valionio paskyrimą Seimo Pirmininko pavaduotoju, yra darbotvarkės klausimas, ar ne?

PIRMININKAS. Yra.

A.KUBILIUS. Jeigu klausimas, tai tokiu atveju bet kuriuo klausimu, kuris yra svarstomas, rodos, pagal Statuto 110 ar 109 straipsnį galima prašyti pertraukos ir ją daryti.

PIRMININKAS. Net ir dėl procedūrų? (Balsai salėje) Žodis ponui Č.Juršėnui. (Balsai salėje) Minutėlę, gal Pirmininko paklauskime, nes čia šiuo metu vyksta…

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, jeigu nebūtų atitinkamo Statuto straipsnio, kuris labai aiškiai ir tiksliai pasako, kas gali būti, tada tai, ką pasakė A.Kubilius, tiktų. O čia yra aiškiai pasakyta, kad naujo pareigūno rinkimai į šias pareigas rengiami artimiausiame Seimo posėdyje. O artimiausias posėdis yra dabar, tai ir turi būti rengiami rinkimai, ir viskas, ir taškas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aiškaus sutarimo neturime, todėl aš pasiūlysiu balsuoti. Ko mes čia vienas kitą agituosime? Visi turime tą patį Statutą, jį skaitome, visi suprantame ir akivaizdu, kad valią teks išreikšti balsuojant. Nesiaudrinkime, nėra bendro sutarimo, todėl balsuosime. Dar ponas K.Čilinskas, G.Steponavičius ir tada apsispręsime, ką toliau darome. Prašom, pone Čilinskai.

K.ČILINSKAS (TSF). Noriu atkreipti dėmesį į kitą dalyką. Norėčiau, kad pasiskaitytumėte nutarimo projektą. Ten yra kalbama apie tai, kad Seimas balsuos būtent dėl A.Valionio išrinkimo Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Jeigu pasiskaitysite Statuto 24 straipsnį, tai ten rasite, kad Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas yra…

PIRMININKAS. Mes renkame, pone Čilinskai, pavaduotoją, o ne pirmąjį pavaduotoją.

K.ČILINSKAS. Nesvarbu, bet jeigu yra čia…

PIRMININKAS. Svarbu. Tai yra visai kitas Statuto straipsnis. Ačiū, pone Čilinskai, ačiū. Pone Steponavičiau, prašom.

K.ČILINSKAS. Pavaduotojai yra skiriami, o ne renkami. Nes teikimu iš viso nieko negalima rinkti. Jūs suprantate, kad jeigu yra teikimas, tai yra ir skyrimas. Man atrodo, mes pradėjome painioti skyrimą su rinkimais. Kaip galima pagal teikimą rinkti?

PIRMININKAS. Ačiū, pone Čilinskai, ačiū. Mes išgirdome.

K.ČILINSKAS. Prašau skaityti Statuto straipsnį.

PIRMININKAS. Pone Steponavičiau, prašom. Mes čia pradėsime tuoj Statutą perrašinėti. Kaip parašyta, taip parašyta. Paskutinis kalbėtojas –ponas G.Steponavičius. (Balsai salėje) Prašom.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš tik drįstu priminti ne vieną precedentą šios kadencijos Seime, kai skiriant Seimo Pirmininko pavaduotojus frakcijoms pageidaujant tokie susitikimai vyko, įskaitant ir mane patį, ir kai kuriuos kitus, mes ėjome per frakcijų skaistyklą ir net nereikia dėl to balsuoti. Bent viena frakcija pageidauja, ir aš manau, mes turime gerbti. Nes skiriant ar Seimo, ar kitus pareigūnus, tokia procedūra, mano supratimu, yra normali.

PIRMININKAS. Gerai. Ponas V.Mazuronis. Prašom.

V.MAZURONIS. Aš noriu patikslinti tą, ką sakė ponas Č.Juršėnas. Ten parašyta, kad kitame posėdyje renkamas, o ne išrenkamas. Rinkti galima pradėti, pagal Statutą pertrauką daryti galima. O kada išrenkamas, neparašyta. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai, balsuojame, viskas. Nėra sutarimo, aš siūlau grįžti į darbo vietas, balsuosime. Ką mes čia dabar vienas kitą agituosime? Dar kartą kreipiuosi į Seimo narius, grįžkite į darbo vietas, balsuosime… (Balsai salėje) Ne, šiuo atveju yra aiškus sutarimas ir negalioja tas Statuto straipsnis. Seimo Pirmininkas jums perskaitė Statuto straipsnį, kuriuo remdamasis jis teikia. Viskas. Šiuo atveju mes apsispręsime balsavimu, tokiu nuomonės išreiškimu. Jeigu didžioji dauguma Seimo manys, kad reikia daryti pertrauką, tai mes tą ir darysime. Kaip aš galiu dabar tą padaryti? Kito kelio nėra. (Balsai salėje) Balsuojantys už pasisako, kad būtų daroma pertrauka ir kandidatas susitinka (tai yra toks valios patikrinimas) su frakcijomis. Balsuojantys prieš ir susilaikę mano, kad reikia toliau tęsti balsavimo procedūras. Tai yra šiandien per pietų pertrauką balsuoti. Balsuojantys už mano, kad turi būti daroma pertrauka susitikimams su frakcijomis, balsuojantys kitaip mano, kad nereikia pertraukos. Balsuojame.

Ką gi. Seimo valia aiškiai išreikšta. Tai kodėl mes čia keliame aistras? 43 – už tai, kad būtų susitinkama frakcijose, 62 – prieš, susilaikė 19. Didžioji dauguma mano, kad nereikia jokios… (Balsas salėje: „Nieko panašaus!“) Ačiū, viskas. Ką gi, darome trumpą šio klausimo svarstymo pertrauką. Grįžtame prie nutarimo projektų, kurie yra registruoti dėl Ministro Pirmininko. (Balsai salėje) Siūlau padaryti. (Balsai salėje) Norite toliau tęsti? Na, gerai, po vieną kartelį. Prašom, Egidijau.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašau skaityti Statutą. Pertraukos prašė opozicinė frakcija. Ir jeigu prašė opozicinė frakcija, penktadalis balsų yra ir nėra jokių klausimų dėl diskusijų.

PIRMININKAS. Aš girdėjau, ką jūs sakote, aš tą supratau. Skelbėme balsavimą, aš paklausiau, tai bus Seimo valios išreiškimas. Seimo Pirmininko pavaduotojo rinkimų procedūroje jokių pertraukų nenumatyta ir negalioja, yra visiškai atskiras straipsnis, skirtas Seimo Pirmininko ir Seimo Pirmininko pavaduotojų rinkimams. Aš juo vadovaujuosi, aš jį skaitau. (Balsai salėje) Dabar vienas dalykas. Jeigu mes darome trumpą šio klausimo svarstymo pertrauką, grįžtame prie interpeliacijos dėl Ministro Pirmininko ir tada tęsiame toliau tą procedūrą ir ten išsiaiškinsime. Tinka? (Balsai salėje) Tinka. Gerai. Viskas. Nutarimo projektai yra du, Andriau. (Triukšmas salėje) Štai yra du nutarimo projektai. Mes kalbėsime iki vakaro. Didžioji dauguma Seimo mano, jog reikia balsuoti dėl nutarimo projektų. (Triukšmas salėje) Kviečiu į tribūną V.Karbauskį, kuris pateiks nutarimo projektą dėl… (Triukšmas salėje) Ramiai! Ko jūs dabar taip trypiate? Prašom, pone Vaclovai. Jūs stalų nesulaužykite, gerbiamieji, valdiškas inventorius, rinkėjai neatleis. Ramiai, grįšime prie šio klausimo svarstymo. Grįšime. Prašom, Vaclovai. (Triukšmas salėje)

Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui G. Kirkilui“ projektas Nr.XP-2959. Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui G. Kirkilui“ projektas Nr.XP-2959A (pateikimas)

V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamieji kolegos, jeigu galima, aš pristatysiu Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui G.Kirkilui“ projektą. (Balsai salėje, šūksniai)

PIRMININKAS. Kalbėkite, kalbėkite, Vaclovai, žmonės nori pašvilpauti, pasilinksminti. Pirmyn, vyrai!

V.KARBAUSKIS. Aš galiu ir tyliau, bet per triukšmą jūs negirdėsite. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Kalbėkite, Vaclovai, girdėti viskas.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimu buvo paskirta 13 narių komisija, kuri susirinkusi priėmė sprendimą iš dviejų variantų, kurie buvo tokie: pritarti Ministro Pirmininko G.Kirkilo atsakymams arba nepritarti. Balsuojant dauguma – 7 komisijos nariai pasisakė, kad būtų priimtas toks nutarimas: 1 straipsnis – pritarti Ministro Pirmininko G.Kirkilo atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją ir 2 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.

PIRMININKAS. Ačiū ponui V.Karbauskiui. Kviečiu į tribūną pateikti kitą nutarimo projektą. (Balsai salėje) E.Klumbys? Nėra jokių klausimų. Skaitykite Statutą, du alternatyvūs variantai. Yra precedentai. Prašom, E.Klumbys pateiks kitą nutarimo projektą.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi jūs neleidžiate kalbėti opozicinei parlamento daliai, aš dabar iš centrinės tribūnos išreiškiu „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nuomonę. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija reikalauja, kad šiam posėdžiui nevadovautų Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Čaplikas. (Triukšmas salėje) Mes reikalaujame, kad dėl to būtų balsuojama.

PIRMININKAS. Gerai. Tai jūs pateiksite nutarimo projektą ar ne?

E.KLUMBYS. Ne. Mes pirma teikiame reikalavimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Grįžkite į savo vietą, nes reikės balsuoti.

E.KLUMBYS. Man atneš kortelę.

PIRMININKAS. Jums atneš kortelę, jūs (…) užėmęs tribūną.

E.KLUMBYS. Reikalaujame balsuoti dėl to…

PIRMININKAS. Nuskambėjo pasiūlymas nušalinti Seimo posėdžio pirmininką. (Balsai salėje)

E.KLUMBYS. Tai yra teisėtas reikalavimas.

PIRMININKAS. O gal galite kokį nors Statuto straipsnį pacituoti? Kaip sako A.Kubilius, 588 straipsnis. Gerai, A.Kubilius pacituos.

A.KUBILIUS (TSF). Galiu pacituoti.

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pasakyti, kad jūs sukėlėte krizę lygioje vietoje. Statuto 109 straipsnis: „Svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu (ir kitais reikalavimais), kurį remia ne mažiau kaip penktadalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, daroma neeilinė, ne trumpesnė kaip 30 minučių ir ne ilgesnė kaip valandos pertrauka.“ Sakykite, kur čia buvo parašyta, kad kuriuo nors klausimu nebūtų galima daryti pertraukos? Svarstant kiekvieną klausimą.

O dabar aš noriu pacituoti tą straipsnį, kurio jūs prašėte. Tai yra, gerbiamasis kolega Čaplikai, nes ir man teko pereiti tokią procedūrą, tai noriu priminti, Statuto 261 straipsnis – „Seimo statute nenumatytų procedūrinių klausimų sprendimas“. Jūs sukėlėte krizę šalia tos, kurią visoje valstybėje sukėlė premjeras, jūs sukėlėte dar ir Seimo posėdžių salėje.

PIRMININKAS. Gerai.

A.KUBILIUS. Statuto 261 straipsnis leidžia šią problemą spręsti.

PIRMININKAS. Gerai. Šiuo atveju valia išreikšta, pageidavimas yra. Yra pasiūlymas pakeisti posėdžio pirmininką, pateiktas „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vardu. Balsuojame. Balsuojantys už mano, jog reikia pakeisti, balsuojantys prieš ir susilaikę mano kitaip. Balsuojame. (Balsai salėje ) Balsuojantys už pasisako už tai, kad būtų paremtas pono E.Klumbio pasiūlymas, balsuojantys prieš ir susilaikę mano kitaip. Frakcijos. Aš tik noriu pasakyti, kad mes grįšime prie pavaduotojo klausimo svarstymo, aš tai sakiau, ko jūs čia karščiuojatės? (Šurmulys salėje)

Na, ką gi, frakcijos pasiūlymui nepritarta.

Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad mes buvome sutarę, jog darome pertrauką, kol bus parengti nutarimų projektai, darome pavaduotojo klausimo svarstymo pertrauką ir grįžtame prie šių nutarimų, o vėliau grįšime prie pavaduotojo.

Prašom, pone Egidijau. Seimo nary Klumby, prašom.

E.KLUMBYS. Taip, aš esu Seimo narys, o ne ponas, prašom atsiminti. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, 6 komisijos nariai pateikia Seimo nutarimo projektą, kurio 1 punkte rašoma: „Nepritarti Ministro Pirmininko G.Kirkilo atsakymams ir pripažinti Ministro Pirmininko G.Kirkilo atsakymus nepatenkinamais.“ Antroji dalis: „Remdamiesi Seimo statuto 222 straipsnio 3 dalimi, nutaria pareikšti Ministrui Pirmininkui nepasitikėjimą.“ Pasirašo 6 komisijos nariai.

PIRMININKAS. Abu nutarimų projektai jums išdalyti. Jie yra alternatyvūs. Dabar reikia susitarti dėl balsavimo procedūrų, šiuo atveju balsuosime alternatyviai. Pabrėžiu, kad susilaikiusieji nebus skaičiuojami. Iš pradžių buvo pateiktas nutarimo projektas Nr.XP-2959. Nutarimo projektą pateikė ponas V.Karbauskis, kitą nutarimo projektą kaip alternatyvą pateikė kitos redakcinės grupės nariai. Ar supratote? Grįžkite į darbo vietas. Pone Klumby, esame tai Seime darę per ministrų interpeliaciją. Procedūra ir precedentas yra sukurtas. Na, dar kartą galite pakalbėti. Gerai. Dar A.Kubilius, po to E.Klumbys.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs pats su savimi pasitariate ir nutariate, kad bus taip. Baikite šią praktiką. Aš noriu perskaityti Statuto 222 straipsnio 3 dalį: „Jei Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte Ministro Pirmininko atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo nepasitikėjimas, tai toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.“ Noriu pasakyti, kad projekte yra pareikštas nepasitikėjimas ir dėl šio nutarimo projekto reikia balsuoti slaptai. Dėl valdančiosios koalicijos pateikto projekto mes galime balsuoti dabar atvirai, o po to eisime balsuoti slaptai dėl mūsų pateikto projekto. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Pone Kubiliau, kai jūs pirmininkausite, tada jūs ir vadovausite posėdžiui, o dabar leiskite man vadovauti. Įsismaginote tiek, kad ir iš salės, ir iš vietos pradėjote vadovauti. Baikime šį cirką, turime precedentą, Statute aiškiai surašyta, gana čia kvailioti, visi puikiai suprantame, ką darome.

Yra du alternatyvūs nutarimų projektai. Štai pateikti. Bus alternatyvus balsavimas. Pirmasis balsavimas – V.Karbauskio nutarimo projektas. Balsuojantys spaudžia „už“. Balsuojantys prieš remia Seimo narių grupės išreikštą nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, tą nutarimą. Kai apsispręsime, tada ir nutarsime. Alternatyvus balsavimas. (Triukšmas salėje) Ar suprantate? Balsuojantys už remia V.Karbauskio nutarimo projektą, balsuojantys prieš remia pono… Seimo nario E.Klumbio pateiktą nutarimo projektą. Draugo G.Klumbio.

Už – 68, prieš – 65. Deja, bet interpeliacijos autoriams nepritarta.

Seimas pasirinko, patvirtino nutarimo projektą dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui G.Kirkilui iš dviejų straipsnių: pritarti Ministro Pirmininko G.Kirkilo atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją, nutarimas priimtas, įsigalioja nuo priėmimo. (Plojimai)

Grįžtame prie pavaduotojo. (Triukšmas salėje) Esame kartoję procedūrą su ministrų atsistatydinimu. Valia aiškiai išreikšta, Seimas pasirinko kitą variantą. Dar kartą skaitykite Statutą, viskas parašyta. Interpeliacijos autoriams nepritarta. Baigta!

Pavaduotojas. Ką dabar darysime? Replika po balsavimo? Gerai.

P.GRAŽULIS (TTF). Labai gaila, kad kolegoms Seimo nariams pritrūko pilietinės valios ir nenusprendė pareikšti interpeliacijos premjerui G.Kirkilui. Aš ypač kreipiuosi į pilietininkus, kurių pavadinimas „pilietiškumas“. Nei pilietiškumo, nei savigarbos. Seimo Pirmininką sutrypė, paniekino, o jis dar kažko tikisi. Pasinaudojo paskutinį kartą ir nusišluostys į jus kojas kaip į skudurą, gerbiamieji pilietininkai. Vakar net nepakvietė jūsų į derybas, o, pasirodo, su jumis galima kaip nori elgtis, vis tiek jūs žinote, kad elgsitės taip, kaip bus reikalinga ponui G.Kirkilui. Man už jus yra gėda, gerbiamieji pilietininkai. O dabar, manau, tai yra didžiulė nelaimė mūsų valstybei, kad lieka eiti toliau premjero pareigas G.Kirkilas. Kiekviena diena atneš mūsų valstybei milžinišką finansinę…

PIRMININKAS. Ačiū. Andriau, aš pripažįstu padaręs klaidą. Prašau grįžti į darbo vietas. Pripažįstu padaręs klaidą. Mes pasirinkom formuluotę, dabar balsuosime dėl viso nutarimo projekto. Pripažįstu klaidą, grįžtame į darbo vietas. Reikia patvirtinti. S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, net jeigu jūs ir pasirinkote tą variantą, kad pripažįstate klaidą, tvarka, bet nutarimas yra iš dviejų straipsnių. Turėsime kalbėti pastraipsniui. Vienam iš tų straipsnių yra alternatyvūs variantai. Dėl kiekvieno iš jų irgi turėsime balsuoti pasirinkdami. Tokiu būdu dėl 2 straipsnio, jums tai patinka ar nepatinka, teks balsuoti slaptai. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Ne, slaptai mes nebalsuosime. Padariau klaidą. Atvirai balsuosime, nebus jokio slapto… 1 straipsnis. Ponas V.Karbauskis. Prašom.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūsų formuluotė, man atrodo, buvo labai suprantama. Buvo du variantai, du projektai. Jūs sakėte, kas balsuoja už vieną projektą – už, už kitą projektą – prieš. Buvo nubalsuota už projektą už, tai yra už tą projektą, kurį pateikiau aš. Buvo kalbama apie projektą, o ne apie kokį nors kitokį variantą.

PIRMININKAS. Gerai. Aš prašau dar kartą grįžti…

V.KARBAUSKIS. Galų gale Etikos ir procedūrų komisija galėtų išsiaiškinti, jeigu jau kyla kam problemų.

PIRMININKAS. Grįžkime į darbo vietas. Ramiai pasiruošiame, teks balsuoti. 1 straipsnis. Ar galima bendru sutarimu pritarti, nors iš esmės mes jau balsavome ir pritarėme? Ne. (Balsai salėje) Gerai. Balsuojame dėl 1 straipsnio. Grįžtame į darbo vietas. 1 straipsnį mes priėmėme. Atsiprašau. (Balsai salėje) Priėmėme 1 straipsnį pasirinkdami alternatyvią formuluotę.

2 straipsnis – „Įsigaliojimo data“. Taip, dėl įsigaliojimo… (Balsai salėje)

Balsuodami alternatyviai mes pasirinkome formuluotę, kad pritariame Ministro Pirmininko atsakymams į klausimus. Vadinasi, 1 straipsnis yra priimtas.

2 straipsnis – įsigaliojimas. Balsuojame dėl 2 straipsnio. (Balsai salėje) Balsuojantys už pasisako už 2 straipsnį, tai yra už įsigaliojimą nuo šios dienos. (Balsai salėje) Balsuojantys už… Balsuojame už. (Triukšmas salėje) Balsuojame už nutarimo projekto 2 straipsnį. (Balsai salėje)

Už – 67, prieš – 55, susilaikė 1. Nutarimo 2 straipsnis priimtas.

Dabar balsuojame dėl viso nutarimo. Balsuojame! (Balsai salėje) Balsuojame dėl viso. Aš atsiprašau, dar dėl balsavimo motyvų nori kalbėti. Gerai. Už – ponas J.Olekas. Aš taip suprantu, ar čia netyčia liko? Prašom. Ponas J.Olekas – už.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti vienbalsiai, o ne taip padrikai, kaip buvo dabar balsuojama bent dešinėje pusėje. Todėl kviečiu jus, kolegos, prisidėti prie balsavimo.

PIRMININKAS. Ar nori kas nors kalbėti prieš? Nėra. Balsuojame! (Balsai salėje) Dar ponas Saulius kažką norėtų. Kad aš žiūriu į ekraną, lyg norinčių kalbėti ir nėra. Ponas S.Pečeliūnas – dėl vedimo tvarkos.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gal jūs man galite pasakyti, kada mes balsavome dėl 1 straipsnio? Ar, nepasirinkdami alternatyvų, mes galėjome tai daryti? Aš kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad vis dėlto šią situaciją išnagrinėtų. Čia jau darosi nei šis, nei tas. Ačiū.

PIRMININKAS. Jeigu dėl šventos… Ponas A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dėl šventos ramybės jūs ponui S.Pečeliūnui paskaitykite 118 straipsnio 2 pastraipą, kad jis be reikalo nevargintų Etikos ir procedūrų komisijos. Jūs pasielgėte visiškai teisingai. Balsavome dėl alternatyvių projektų ir pasirinkome vieną. Statute yra labai tiksliai apibrėžta, kaip turėjome elgtis, ir elgėmės pagal Statutą.

PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame dėl viso nutarimo projekto. Balsuojame! Po to dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje) Balsuojame dėl viso nutarimo projekto. Skelbiu balsavimą. (Balsai salėje) Prašom. A.Kubilius – prieš.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, ypač valdantieji, aš nesuprantu, negi tas postas tiek svarbus, kad net per tokią krizę reikia jame išsilaikyti? Sukelti Seime visišką nesusipratimą, ir posėdžio pirmininkas posėdį veda nežinau, kaip savo šeimoj ar dar kur nors.

Gerbiamieji kolegos socialdemokratai, ar jums neatrodo, kad nepaisant to, kaip šis balsavimas pasibaigs, G.Kirkilui reikėtų pasekti kito Gedimino pavyzdžiu – Gedimino Vagnoriaus? Lygiai taip pat, kai jau valstybėje buvo krizė ir Ministras Pirmininkas paprašė Seimo pasitikėjimo, už tą pasitikėjimą buvo balsuota, o po savaitės jis atsistatydino. Gal iš tikrųjų galima galų gale Lietuvą kaip nors nuo šios naštos išgelbėti. Man tenka apgailestauti, kad socialdemokratai, kurių pavadinime yra ir toks žodis „demokratija“, matyt, netyčia užsilikęs, vis dėlto bijo tikros demokratijos ir bijo paprasto slapto balsavimo, kad aiškiai išsiaiškintume, koks tikras pasitikėjimas yra štai šioje Seimo salėje. Dirbti su tokiu demokratijos supratimu, suprantu, tikrai yra sudėtinga. Raginu spręsti problemą iš esmės.

PIRMININKAS. Nuomonė už – I.Šiaulienė. Dabar sakome nuomones. Vėliau.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikrai socialdemokratai yra dėkingi A.Kubiliui už prisiminimus apie savo sėkmės Lietuvai istoriją. Kad ji nesikartotų, aš dėkoju visiems, kurie balsavo už tai, kad pritartume G.Kirkilo, premjero, atsakymams į pateiktus interpeliacijos klausimus. Kviečiu balsuoti už visą nutarimą ir baigti šį klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – ponas V.Mazuronis.

V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ne taip seniai – prieš porą dienų jūs sužlugdėte komisijos, kuri turėjo išaiškinti kai kuriuos neaiškius klausimus, sudarymą. Tai būtų tikrai suteikę skaidrumo ir padėję tik jums. Dabar jūs darote viską, kad spaudimo sąlygom, tai yra kontroliuodami vieni kitus, nes bijote, kad savi išreikš nuomonę, o nuomonė akivaizdi, kad G.Kirkilas turi atsistatydinti, jūs stumiate šį sprendimą. Vien tas būdas, kuriuo jūs bandote išsaugoti premjerą G.Kirkilą, akivaizdžiai liudija, kad vienintelis teisingas būdas yra jį atstatydinti. Jūs turite paskutinę galimybę ir paskutinį apsisprendimą. Pamąstykite, ką jūs darote. Mes jums linkime tik gera.

PIRMININKAS. Nuomonė už – J.Razma.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų prieš balsuodami pagalvokime, ar neverta palaikyti premjero G.Kirkilo. Juk jau pati pradžia buvo labai įspūdinga, kai jo paskyrimas buvo atliktas ne kur nors Prezidentūros kabinete, o arčiau liaudies – piliečio J.Pinskaus sodyboje, kur gražiai buvo suderinti Rusijos strateginės įmonės, Lietuvos diplomatų kalvės, opozicinės Darbo partijos ir kiti svarbūs interesai. Štai jūs vieni su kitais lenktyniaujate siūlydami mokytojams didesnius atlyginimus, o tik toks drąsus žmogus kaip premjeras G.Kirkilas galėjo pasiūlyti netikėtą išeitį – tegul mokytojai pabadauja, bus patys sveikesni ir biudžeto lėšų neprireiks. O kad nesijaustų diskriminuojami kiti biudžetiniai darbuotojai, kultūros darbuotojai, aš manau, tegul jie būna kantrūs. Kai infliacija dar labiau įsisiūbuos, o jų atlyginimai liks tokie, kokie buvo, kai jie pradės protestuoti, premjeras ir jiems tą patį pasiūlys.

Dabar jūs neįvertinate premjero sugebėjimų dėl to vadinamojo liūto, kai jis pamatęs, kad jam Vyriausybėj blogiau sekasi valdyti negu „Maximai“ mažmeninėj prekyboj, štai labai gražiai sujungė tuos du subjektus ir suteikė visas galias „Maximai“, nors turi tik 40 %, kad ji galėtų visą savo mažmeninės prekybos patirtį pritaikyti atominei elektrinei statyti. Čia maža bėda, kad dabar ministras V.Navickas turi eiti pas tuos VST savininkus ir prašyti, gal jie malonės suteikti lengvatas ūkininkams dėl galios mokesčio iki rudens. Negi sunku ministrui nueiti, jis juk nesiskundžia. Tai palikime premjerą G.Kirkilą eiti tas pareigas, ir gyvensime tokioje įdomioje santvarkoje. Koks skirtumas, kad nelabai atitinka demokratinės Europos tradicijų. Premjero žvilgsnis skrenda kur kas toliau – per Atlantą iki Lotynų Amerikos, štai ir palaikykime tokį drąsų premjerą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dvi minutės. Nuomonė už – ponas A.Matulevičius. Tuoj, minutėlę. (Balsai salėje) Prašom.

A.MATULEVIČIUS (PDF). Gerbiamieji kolegos, tiesiog visa Seime procedūra, aš nesuprantu, kaip ji vyko, nes nebuvo realios diskusijos. Tik selektyviai buvo duota kalbėti, nors aš buvau užsirašęs, bet neleidote. Ką padarysi. Gal ir gerai, kad paliekame šią Vyriausybę, šį premjerą. Tai, kas šiandien vyksta šalyje, toli gražu neatsispindi čia, Seime. Mes visus rezultatus skaičiuosime rudenį. Rudenį, kai imsime derlių to, kas šiandien vyksta. Viena, kas mane gąsdina, kad Seimas absoliučia, nemaža dauguma, maždaug per pusę ignoruoja tuos procesus, kurie vyksta valstybėje, kad vyksta valstybės užvaldymas, kad gerbiamasis premjeras yra veikiamas ir neatsisako tų žmonių, kurie akivaizdžiai daro įtaką, kad valstybės tarnybos ir toliau yra manipuliuojamos, kad tie dalykai ir tie procesai nėra stabdomi. Tai yra tas, kas yra. Galite juoktis, galite sarkastiškai šaipytis, be, deja, tai yra faktai. Kas rašoma spaudoje, yra labai didelė dalis tiesos, bet į tai nėra kreipiama dėmesio, yra ignoruojama. Aš džiaugiuosi tik tiek, kad Seime yra pakankama sveika dalis Seimo narių, kurie bando sustabdyti šį procesą. Tauta ir žmonės tai pamatys ir įvertins. Gyvenkime kol kas toje cinizmo ir melo jūroje, gal dalis joje ir paskęs, bet pamatysime, kuo viskas baigsis. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, konstatuoju, J.Razma ir ponas A.Matulevičius kalbėjo prieš. Tai yra jie kalbėjo prieš nutarimą, aiškiai kalbėjo prieš, neremia nutarimo.

A.MATULEVIČIUS. Kodėl jūs manipuliuojant apskritai?

PIRMININKAS. Aš nemanipuliuoju.

A.MATULEVIČIUS. Mes turime teisę, jūs neturite…

PIRMININKAS. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, turiu teisę. Keturios nuomonės už, keturios – prieš. Aš konstatuoju, keturios nuomonės prieš jau nuskambėjo. Dar lieka viena nuomonė už. Ponas B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš labai trumpai. Kiekvienų konservų galiojimo laikas yra maždaug 10 metų, jeigu jie yra laikomi šaldomoje kameroje. Dabar kai kurių konservų galiojimo laikas yra aiškiai pasibaigęs. Jeigu atidarytumėte dėžutę, pajustumėte tikrą kvapą. Todėl aš nesistebiu, kad gerbiamasis J.Razma, pasiūlęs tokią balsavimo procedūrą, atrodo, 1997 metais, dabar ją kritikuoja. Kai jų partijos reikalas buvo išlikti, jam buvo gerai, dabar viskas blogai. Ką padarysi. Tai yra konservai. Dėkoju.

PIRMININKAS. Norinčių kalbėti už daugiau nėra. Keturios nuomonės prieš nuskambėjo. (Šurmulys salėje) Aš viską puikiai girdėjau. Balsuojame dėl viso nutarimo projekto priėmimo. Balsuojame. Skelbiama balsavimo pradžia. Balsuojantys už palaiko nutarimo projektą, balsuojantys prieš ir susilaikantys turi kitą nuomonę. Balsuojame už visą nutarimą. (Balsai salėje)

Už – 68, prieš – 63, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Dėl vedimo tvarkos – P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes buvome užsirašę kalbėti prieš. Ir tuos, kurie užsirašė už ir kalbėjo prieš, jūs turėjote nutraukti, neleisti kalbėti ir leisti… Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš su jumis kalbu (Salėje juokas), o jūs kalbate su Č.Juršėnu ir manęs visiškai negirdite. Aš kalbu dėl jūsų nekokybiškos vedimo tvarkos. Tie, kurie buvo užsirašę kalbėti už, kalbėjo prieš. Jūs turėjote nutraukti kalbą ir leisti kalbėti prieš tiems, kurie užsirašė prieš. Pripažįstate, kad padarėte klaidą? Tada leiskite man dar truputėlį pasakyti kitą žodį. (Salėje juokas)

Aš manau, kreipiuosi frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu į Etikos ir procedūrų komisiją, kad premjeras G.Kirkilas ir Vyriausybės nariai neturėjo teisės dalyvauti balsavime ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo tarnyboje įstatymą. Todėl Etikos ir procedūrų komisija… Jie turėjo arba patys nusišalinti, arba Etikos ir procedūrų komisija turėjo juos nušalinti balsuojant dėl pasitikėjimo premjeru.

PIRMININKAS. Bijau, kad Etikos ir procedūrų komisiją taip pat sudaro partijų atstovai, kurie irgi turi interesą, tada ir juos reikės nušalinti svarstant šį klausimą. Tai jau padėtis be išeities.

A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš jau nekalbėsiu apie tai, ką mes čia matėme ir kaip premjeras buvo gelbėjamas. Tai čia jūsų pačių reikalas apsispręsti, ar iš tikrųjų toks veiksmas buvo vertingas ir naudingas.

Kadangi jūs iš tikrųjų atėmėte ir iš Vyriausybės, ir iš opozicijos teisę patikrinti, ar ši valdančioji dauguma turi tikrą pasitikėjimą, kurį galima pamatyti tik slapto balsavimo metu, jūs mums nepaliekate jokios kitos išeities, kaip pasinaudoti Seimo statuto 223 straipsniu, tai yra surengti nepasitikėjimą visa Vyriausybe. Procedūra, kuri automatiškai veda į slaptą balsavimą. Jūs patys galite tai prišaukti ir, ko gero, prišaukėte.

PIRMININKAS. Jūsų valia. Prašom. P.Auštrevičius.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man labai gėda, kad jūs nesustabdėte neetiškų kalbų, skambėjusių pastaruoju metu. Aš visiškai nesistebiu. Tie Lietuvos piliečiai, kurie sėstų prie automobilio vairo tokie, kokie yra, atsidurtų policijoje. Jūs vadovaujate ir vairuojate šiandien Seimą. Jūs negalėtumėte to daryti, nes jūs neturėtumėte teisės vairuoti. Jūs mano kalbą, manau, supratote.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas baigtas. Grįžtame prie pavaduotojo teikimo. (Balsai salėje) Gerai, viskas galima. Taip. Ponas G.Kirkilas. Prašom.

G.KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš tik norėjau padėkoti Seimo nariams, pirmiausia tiems, kurie palaikė Vyriausybę, ir tiems, kurie kritikavo, ir dar kartą pasakyti, kad nepaisant visų aistrų, kurios kyla Seime, yra geros galimybės toliau Seimui ir Vyriausybei sėkmingai bendradarbiauti dėl Lietuvos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš perleidžiu pirmininkavimą ponui Č.Juršėnui. Tęsiame posėdį.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Kalbės profesorius K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, stebint ir klausant mūsų debatus prisimenama labai sena gera liaudies išmintis: kai joji ant arklio ir pajunti, kad jis miršta, dvesia, tai geriausia strategija yra nuo jo nulipti ir eiti į priekį. Siūlau nepamiršti to dalyko – apie geresnę strategiją. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie… Dar S.Pečeliūnas. Prašom, kolega.

S.PEČELIŪNAS. Mielieji kolegos, čia prieš tai posėdžio pirmininkui buvo pareikštas labai rimtas priekaištas, jis taip ir liko kabėti. Apie vairavimą ir galimybę vairuoti, aš nekartosiu tų žodžių. Drįstu priminti, kad Etikos ir procedūrų komisija turi priemones šitiems iškeltiems kaltinimams arba patvirtinti, arba paneigti. Gal ponas, prieš tai buvęs posėdžio pirmininkas, pats savo valia galėtų nueiti ir šitą procedūrą atlikti, būtų išspręsti visi abejojimai. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl A. Valionio išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas Nr.XP-2958 (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

PIRMININKAS. Kolegos, čia klausimas yra visiškai kitas, ir nepainiokime dviejų dalykų, kuriuos mes turime spręsti, o kurių nespręsti. Mes turime grįžti prie darbotvarkės 4 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl A.Valionio išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projekto. Diskusijos.

Kviečiu diskusijoje dalyvauti užsirašiusius. E.Klumbys pirmasis. Prašom, kolega. (Šurmulys salėje) Seimo narys E.Klumbys. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų turim gana įdomią situaciją, kai tik išrinktas Seimo Pirmininkas labai skubiai teikia labai abejotiną savo pavaduotojo kandidatūrą. Dabar pažiūrėkime iš esmės – Seimui liko dirbti šeši mėnesiai. Pats Seimo Pirmininkas sako, kad mes turime susikoncentruoti į 18 ar 20 esminių klausimų. Ar tam šešių mėnesių laikotarpiui iš viso reikalingas dar vienas Seimo Pirmininko pavaduotojas? Manau, nėra jokio pagrindo tam, kad jisai būtų skiriamas. Tai, kad jisai yra skiriamas taip greitai, taip skubiai ir yra skiriamas žmogus, kuris vėlgi atgaivins didžiules diskusijas dėl KGB rezervo, manau, yra labai klaidingas žingsnis.

Viena vertus, tai yra Seimo Pirmininko pasirinkimas, ir man kelia labai didelių abejonių, kai Seimo Pirmininkas renkasi tokį žmogų. Manau, mūsų valstybei tikrai nedarė garbės, kai tiek Valstybės saugumo departamento vadovas, tiek užsienio reikalų ministras buvo KGB rezervistai. Perėjome tą laikotarpį, sunkiai perėjome. Atrodo, išsprendėme. Nepavyko mums to pakelti į įstatymo lygmenį. Dabar praėjo pora metų, ne pora, o metai, ir šitas klausimas vėl yra keliamas iš naujo.

Negana to, mes galime numatyti ir tolesnį ėjimą – kad šitas Seimo Pirmininko pavaduotojas, atsižvelgiant į šios dienos balsavimo rezultatus, A.Kubilių pašalinus iš Seimo Pirmininko pavaduotojų, bus siūlomas į Europos reikalų komiteto pirmininko pareigas. Ir vėl į aukščiausias mūsų valstybės struktūras grįžta tas pats šešėlis.

Atsižvelgdamas į tai manyčiau, kad reikėtų vis dėlto sustoti, ramiai pagalvoti. Aš siūlyčiau, deja, bet tai yra tiktai mano siūlymas, patarimas Seimo Pirmininkui, pradėti derybas su Naująja sąjunga, jeigu jai taip norima atiduoti šitą poziciją, kad ji pasiūlytų kitą žmogų, neturintį to praeities šleifo. Aš manau, kad ten yra kandidatų, kurie galėtų užimti šitą gana svarbų ir įtakingą postą. Manau, kad šitas žingsnis yra negeras, neteisingas. Jis dar labiau paskatins aistras mūsų politiniame gyvenime, todėl aš negaliu pritarti tokiam žingsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Dabar kalbės P.Jakučionis. Prašom. Ruošiasi P.Gražulis.

P.JAKUČIONIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, svarstome labai svarbų klausimą – personalinį paskyrimą arba išrinkimą. Iš tikrųjų kandidatas yra gana kontroversiška asmenybė. Aš nepamenu, kad per 18 metų nepriklausomos Lietuvos Seimo darbo laikotarpį būtų buvęs kitas toks, na, akivaizdžiai, sakyčiau, ciniškas akibrokštas ne tik visiems rezistencijos (laisvės kovų) dalyviams ir tremtiniams, bet ir visiems doriems ir garbingiems Lietuvos piliečiams. Daugiau nei keistas Seimo Pirmininko Č.Juršėno pasirinkimas. Ar jis iš tikrųjų nerado kito tinkamo kandidato? Manau, kad jeigu Valstybės saugumo departamentas būtų pateikęs tas vadinamąsias vienuolika prašomų pažymų, tai šiandien šis klausimas nebūtų nei teikiamas, nei svarstomas.

Žinoma, kad valdančioji koalicija turi įsipareigojimų savo partnerių frakcijoms. Tačiau ir Naujosios sąjungos frakcijoje yra ne taip nelemtai pagarsėjusių žmonių. Iš tikrųjų asmeniškai A.Valioniui neturiu jokio pykčio, nejaučiu jokios neapykantos. Kalbu apie principus ir vertybes, dėl kurių kovojo ir žuvo Lietuvos partizanai. Neturėtume būti dviveidžiai Janusai – reikšti pagarbą kovotojams už laisvę ir tuo pačiu metu kelti ant pjedestalo buvusius kolaborantus. Tokia mano nuomonė. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū tamstai. P.Gražulis. Ruošiasi kolegė Z.Žvikienė. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Būna valandų, būna momentų, kai tiesiog negali surasti žodžių. Tai, kas vyksta mūsų valstybėje, aš tik noriu pasakyti, pakartoti gerbiamojo P.Jakučionio žodžius, yra aukščiausias cinizmas. Kai sužinojau ir visuomenė sužinojo, kad gerbiamasis A.Valionis yra KGB kapitonas, faktiškai juo tapęs tuo pačiu metu, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, važiavęs į Rygą, davęs priesaiką ir dalyvavęs mokymuose, kai Lietuva jau buvo nepriklausoma, aš irgi buvau šokiruotas. Stengiausi tada rinkti parašus, kad jis būtų atstatydintas, bet rezultato jokio. Kaip žmogus, apimtas pesimizmo, pradėjau bado akciją. Deja, ta bado akcija buvo bevertė ir bevaisė. Į Seimo narių sąžinę apeliuoti nėra prasmės, nes daugelis Seimo narių sąžinės galbūt neturi, yra tik interesai, susitarimai. Matyt, daugiau aukštesnių idealų ir nėra.

Kaip jaustis tai valstybei, jaunai valstybei, kuri, iškovojusi laisvę, ant pjedestalo stato buvusius komunistus? Žinot, aš savęs paklausiu: raskite jūs man šiandien nors vieną politinį kalinį, politinį tremtinį, kuris Vyriausybėje ar kitose institucijose eitų aukštas pareigas. Gerbiamasis Č.Juršėnas visus labai greitai suskaičiuoja, bet gal, Česlovai Juršėnai, šiandien pasakysite, kad jūs nežinote nė vieno buvusio politinio kalinio, rezistento, kuris nepriklausomoje Lietuvoje eitų kokias nors pareigas. Ir atvirkščiai – raskite jūs man nors vieną saugumietį, kagėbistą rezervistą, kuris šiandien neitų atsakingų pareigų. Aš manau, Č.Juršėnas pasakys, kad tokių nėra. Visi eina aukštas pareigas.

Štai po 20 metų mūsų valstybės veidas. Štai tokioje valstybėje gyvename, todėl trečdalis tautos nesuduria galo su galu, vyksta visiškas pasityčiojimas, tautos žeminimas, visos valstybės valdymas atiduodamas į saujelės kagėbistų, komunistų rankas.

Aš noriu pacituoti, kai šiais metais prie Adomo Mickevičiaus paminklo vyko Molotovo-Ribentropo pakto paminėjimo 20-metis. Prie paminklo susirinko buvę politiniai kaliniai iš Latvijos, Estijos, Lietuvos, buvo atvažiavę ir iš Maskvos, taip pat iš Čekoslovakijos. Išgirdau bendrą žodį. Graudu buvo klausyti politinių kalinių, kurie pasakė: „Vyksta didžiulis pasityčiojimas iš mūsų, dar didesnis nei sovietmečiu. Jeigu mes būtume žinoję, kad tokį kelią nepriklausoma Lietuva pasirinks, niekada nebūtume pasirinkę tokio lagerių kelio pažeminimo, nes ir šiandien mes esame niekinami ir žeminami.“ Tokia situacija, ir gėda man tokioje valstybėje, tokiame parlamente faktiškai būti. Bet tikiuosi, turiu dar mažą viltį, ateis ruduo, ateis Seimo rinkimai, ir ateis žmonės. Galų gale, po beveik 20 metų nepriklausomybės, išsirinks kitą Seimą ir nušluos visus šituos oligarchus nuo valdžios ir visus kagėbistus patalpins Lukiškių kalėjime. Matyt, todėl šiandien G.Kirkilas paskubėjo (…) ne mokytojams pakelti atlyginimus, bet daugiau kaip milijardą litų skirti kalėjimų ir lagerių rekonstrukcijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi klausimas buvo man, tai noriu priminti gerbiamajam Petrui ir kitiems, ir visiems, kurie klausosi, kad LDDP valdymo laikais buvę žymūs disidentai Vytautas Skuodis ir Gediminas Ilgūnas ėjo labai aukštas pareigas. Kai mūsų nebeliko ir jų postuose nebeliko. Tai pagalvokite. Z.Žvikienė. Prašom. Ruošiasi B.Vėsaitė. (Šurmulys salėje)

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, nors salėje iš tikrųjų labai mažai kolegų belikę, norėčiau priminti keletą skaičių. Seimo vadovybėje Seimo Pirmininko pavaduotojai yra šeši. Šeši etatai. Seimo vadovybės sudėtyje iki šios dienos nebuvo nė vienos moters. Kai Seimo Pirmininku tapo gerbiamasis Č.Juršėnas, kuris iš tikrųjų nuo pirmos dienos pradėjus dirbti Seime buvo pavyzdys vyro sakant gražų žodį, visada toleruojant moterį, maniau, kad į šitą postą bus pasiūlyta moteris, nes Seime yra ketvirtadalis moterų. Iki šios kadencijos toks skaičius moterų dar nebuvo išrinktas. Deja, man tenka šiandien apgailestauti, kad formuojant Seimo vadovybę reikia įžvelgti moterų diskriminaciją, dėl ko darau prielaidą, kad savo pasiūlymu Seimo Pirmininkas pažeidė lygių galimybių principą. Aš nesu prieš gerbiamąjį kandidatą į pavaduotojus A.Valionį, tiesiog norėjau pasakyti, kad į šį Seimą rinkėjams pasirinkus tokį didelį būrį moterų Seimo narėmis, daugeliui iš jų net laimėjus vienmandatėse rinkimų apygardose jos nusipelnė būti nediskriminuojamos ir užimti nors vieną vadovaujamą postą Seime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Priimu šitą pastabą ir tik noriu pranešti, kad Seimo vadovybės performavimas nėra užbaigtas. B.Vėsaitė. Prašom. Kol ateis, S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, atkreipkite dėmesį į laikrodį, jūs turite pasiūlyti sprendimą. Ar jis yra įmanomas koks nors, sunku man atsakyti, bet jūs gal rasite išeitį, nes pavalgyti vis tiek visiems reikia.

PIRMININKAS. Vieną minutę, tuoj pasakysiu, nes pastaba tikrai teisinga. Išklausome B.Vėsaitę, R.Kupčinską, patvirtiname biuletenį ir darome pertrauką. O balsavimas būtų nuo 14.30 val. iki 14.59 valandos. Prašom. B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu pradėti tuo, kuo baigė Z.Žvikienė. Iš tikrųjų, mielosios kolegės, mums reikia susitelkti ir bent jau kitam Seime padaryti Statuto pataisą, kad moterims būtų atstovaujama. Bet aš ne apie tai. Tiesa, man kartais atrodo, kad kai kurie parlamentarai, ypač iš anos kadencijos, tiesiog susirgo amnezija. Jūs man pasakykite, kolega A.Valionis buvo užsienio reikalų ministras, dalyvavo derybose. Jo dėka mes įstojome į NATO, į Europos Sąjungą ir dabar mesti tokius absurdiškus kaltinimus šitam žmogui! Tai yra tiesiog neetiška. Vien jau savo veikla jis įrodė, kad yra lojalus ir nuoširdžiai tarnauja šitai valstybei. Gerbiamieji mano politiniai oponentai, nesielkite kaip politinės hienos, ištroškusios kraujo prieš rinkimus. Aš palaikau kolegą A.Valionį. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju. R.Kupčinskas. Prašom, kolega.

R.KUPČINSKAS (TSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Ne taip seniai buvo išrinktas dabartinis Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas ir aš, kalbėdamas iš šios tribūnos, pasisakiau prieš jo išrinkimą į šį atsakingą mūsų valstybės postą. Dabar kaip tik dabartinis Pirmininkas į šį postą siūlo savo pavaduotoją, kitą pretendentą, kuris kalbėdamas teigia, kad jo nevaržo jokie saitai dėl priesaikos buvusiai okupacinei valstybei. Bet niekas negali užtikrinti, kad jis, kaip buvęs KGB karininkas rezervistas, negali būti paveiktas tam tikrų Rusijos struktūrų. Tenka pripažinti ir mūsų, Seimo, principingumo stygių, juo labiau kad ne taip seniai mes paminėjome vieno iš partizano vadų Adolfo Ramanausko-Vanago 90 metų jubiliejų. O štai šiandien mes, tiksliau, Seimas, bando išrinkti Seimo Pirmininko pavaduotoju KGB karininką rezervistą. Ir nieko nuostabaus, kad, norint surengti žymaus partizano vado paminėjimą, tenka eiti ir įtikinėti, kad šis paminėjimas turi vykti iškilmingai, mūsų svarbiausioje valstybės salėje. Ir kažkaip kaip pasityčiojimas, kaip akibrokštas yra tai, kad buvę CK aparato instruktoriai renkami žymiausiais valstybės pareigūnais. Štai todėl aš, kaip Sąjūdžio atstovas, negaliu kategoriškai sutikti, kad šiuo metu, kai Lietuva jau 18 metų, eina 19 metai, nepriklausoma, minint iškiliausius mūsų valstybės nepriklausomybės jubiliejus, išrenkamas KGB rezervistas, buvęs CK instruktorius į aukščiausius mūsų valstybės ir Seimo postus. Man keista, kaip jau minėjo ankstesni pranešėjai, kad vis dėlto ir Naujoji sąjunga neranda pretendento į šitą postą, neranda kandidato, kuris nebūtų buvęs susijęs su okupacinės valdžios struktūromis arba Komunistų partijos CK. Todėl aš balsuoju prieš dabartinio iškelto kandidato išrinkimą Seimo Pirmininko pavaduotoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, šitas etapas yra baigtas. Yra slapto balsavimo biuletenis dėl A.Valionio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju, už ir prieš. Ar reikia paaiškinti, kaip balsuoti. Tie, kurie remiate išrinkimą, nubraukiate žodelį „prieš“, kurie manote, kad nereikia taip daryti, nubraukiate žodelį „už“. Sutarėme? Dar kartą kartoju, yra du raktiniai žodžiai: „už“ ir „prieš“. Už – tai už išrinkimą, vadinasi, reikia nubraukti žodį „prieš“. Tie, kurie mano, kad nereikia išrinkti, turi nubraukti žodį „už“. Jeigu nubraukiami abu, biuletenis negalioja, arba paliekami abu, biuletenis negalioja. Tai pritariame? Ačiū.

Dabar dėl balsų skaičiavimo komisijos. Balsų skaičiavimo komisija yra tokia. Kolegos, dėmesio! Z.Balčytis, V.Volčiokas, A.Valionis, J.Dautartas, A.Dumčius. Šiuo atveju yra numatytas rezervas. O tas rezervas yra J.Veselka. Komisija: Z.Balčytis, V.Volčiokas, J.Dautartas, A.Dumčius, J.Veselka. Yra nubalsuota. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, aš ne rezervistas.

PIRMININKAS. Sutinku, bet jūs esate tas, kuris turite pakeisti iškrintantį arba negalintį dalyvauti. Dabar, kolegos, dėl laiko. Dabar pertrauka. Balsavimas nuo 14.30 val. iki 14.59 val. Tada bus paskelbta rytinio posėdžio pabaiga, o 15.05 val. ar 15.03 val. prasidės vakarinis posėdis, kad neatimtume laiko iš opozicinės frakcijos. Kartoju: dabar pertrauka (bet žodis P.Gražuliui bus suteiktas), balsavimas prasideda čia, fojė, nuo 14.30 val. iki 14.59 val. Balsų skaičiavimo komisija (vardų nesakau): kolegos Balčytis, Volčiokas, Dautartas, Dumčius ir Veselka. Dar žodis P.Gražuliui. Prašom.

P.GRAŽULIS. Džiaugiuosi, kad Č.Juršėnas tik patvirtino, kad kalbėdamas buvau labai tikslus. Jis įvardijo tik du buvusius politinius kalinius, jau ėjusius pareigas, nors dabar socialdemokratai valdžioje, jie neina tų pareigų. Be abejonės, neįvardijo nė vieno saugumiečio, kuris neitų atsakingų pareigų. Taigi, pasirodo, jie visi eina atsakingas pareigas.

PIRMININKAS. Ačiū už užduotį. Surinksime visas pavardes tamstai, jokia problema. Taigi pertrauka, slaptas balsavimas čia, greta, nuo 14.30 val. iki 14.59 val. O popietinis prasideda 15.05 val., gal taip sutarkime, tai bus rami galva. 15 valandų 5 minutės. Ačiū, kolegos.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsavimas baigtas, tuoj bus pradėti skaičiuoti balsai, o dabar prieš baigiant rytinį plenarinį posėdį siūlau stropiesiems užsiregistruoti. Registruojamės.

Net 60 Seimo narių. Ir visiems 60, ir kitiems noriu pranešti, kad štai yra tokia iniciatyva. „Mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, vadovaudamiesi Seimo Statuto 42 straipsniu, steigiame parlamentinę (prašom klausyti) Maldos grupę.“ Pasirašo (vardų nesakysiu, tik pavardes): Vareikis, Žiemelis, Dagys, Aleknaitė, Grubliauskas, Visockytė, Dumčius, Garbaravičius, Jakučionis, Pečeliūnas, Kupčinskas, Barakauskas, Kašėta, Stankevičius, Bogušis, Baškienė, Počikovska, Jakavonis ir Žvikienė. (Balsai salėje) Kas kapelionas, nežinau. Gerbiamieji kolegos, rytinis posėdis baigtas. Vakarinis prasidės 15.05 val.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF – Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.