Aštuntasis
(392) posėdis
2008
m. kovo 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai G. STEPONAVIČIUS ir A. KUBILIUS
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF*). Gerbiamieji kolegos, galėtume pradėti posėdį, bet dar ne tiek gausiai mūsų. Matau, jau yra atvykęs Seimo Pirmininkas.
Gerbiamieji kolegos, noriu paskelbti šios dienos, kovo 20-osios, vakarinio plenarinio posėdžio pradžią. Noriu jums priminti, kad mes tvirtindami darbotvarkes buvome sutarę, kad posėdį pradedame nuo Seimo Pirmininko V.Muntiano žodžio ir po to Seimo nariams suteikiama proga paklausti. Taip pat buvo sutarta, kad kviečiame į Seimo plenarinį posėdį atvykti generalinį prokurorą, tačiau mes esame gavę žodinį atsakymą, kad generalinis prokuroras neatvyks, nes šiuo metu dar nėra surinkta visa informacija, dėl ko Seimas teiraujasi. Mus informavo, kad generalinis prokuroras būtų pasirengęs atvykti į Seimą ir informuoti apie šį klausimą ir apie vykstančius tyrimus vėliau, tada, kai Seimas susirinks balandžio 1 ar 3 dienomis. Štai tokia yra informacija. Dabar turėtume dirbti pagal numatytą darbotvarkę. Norėčiau pasitarti su jumis dėl laiko ir būdo, kaip mes dirbame, būtent dėl pirmojo klausimo. Seimo Pirmininkas pasirengęs kalbėti iki 10 minučių. Jeigu sutartume, kad dar 10 minučių yra skiriama klausimams, kad bent jau visos frakcijos galėtų paklausti po vieną kartą, ar tinka taip? (Balsai salėje) Gerai, kolegos, ačiū. Dėl vedimo tvarkos – kolega V.Čepas. Prašau.
V.ČEPAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, o kaip dėl klausimo, kuris buvo pradėtas ir nutrauktas, kažkaip keistai ginčijomės? Jis bus šiandien svarstomas ar nebus, ar jis atidėtas? Turiu omenyje kolegos K.Čilinsko pateiktą klausimą dėl komisijos sudarymo, dėl kažkokių grandiozinių grėsmių.
PIRMININKAS. Aš manau, kad bus tęsiamas šis klausimas vakariniame posėdyje.
V.ČEPAS. Tai dabar koks posėdis? Vakarinis ir yra.
PIRMININKAS. Taip, bet yra sutarta, kad mes jį pradedame nuo Seimo Pirmininko žodžio.
V.ČEPAS. Aš konkrečiai klausiu, kada tas klausimas bus tęsiamas?
PIRMININKAS. Manau, kad likę klausimai iš rytinio posėdžio iš karto bus svarstomi po to eilės tvarka. Ar tinka taip? Gerai, kolegos, ačiū. Taigi dabar kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V.Muntianą.
V.MUNTIANAS. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad labai daug informacijos yra teikiama apie mano asmenį žiniasklaidoje. Manau, kad žiniasklaidos jinai yra tendencingai interpretuojama. Nesu kaip nors susijęs su tyrimo objektu ir su tyrimo subjektais, kurie yra įvardyti Kauno savivaldybėje ir Kauno apskrityje.
Tas faktas, kuris šiandien iškeltas ir yra paviešintas, kad buvau susitikęs su Virginijumi Vizbaru, yra teisingas. Noriu pasakyti, kad praeitų metų vasaros pabaigoje į mane kreipėsi mano rinkiminės apygardos rinkėjas su pretenzijomis, kad labai didelės sklypų perskyrimo paslaugų kainos ir labai ilgi terminai. Jo nuomone, tas veiksmas yra labai paprastas, nereikalaujantis daug sąnaudų, o kaina už tą paslaugą yra numatyta keletą ar net keliasdešimt kartų didesnė negu, tarkim, pačių sklypų vertė. Ir jis manęs prašė pagelbėti sprendžiant šią problemą.
Dėl tos problemos aš kreipiausi į Kęstutį Kristinaitį. Norėjau išsiaiškinti, kokie yra įkainiai ir kokiu pagrindu tie įkainiai patvirtinti. Taip pat tuo pačiu klausimu kreipiausi ir į Virginijų Vizbarą, kuris dirbo ir kol kas tebedirba Kauno apskrities viršininko pavaduotoju. Kreipiausi kaip į tos srities žinovus, tos srities specialistus. Gavau atitinkamus išaiškinimus. Virginijus Vizbaras pasakė, kad yra galimybė tokią paslaugą atlikti už 2 tūkst. litų ir per pusantro mėnesio. Mano rinkėją tokios sąlygos tenkino, taip pat tenkino po padalijimo sklypas, kurį numatė pirkti pirkėjas. Žodžiu, tuomet aš paprašiau tokios paslaugos. Mes sudarėme tokią civilinę sutartį su V.Vizbaru, kad jis suranda įmonę, užsako tą projektą ir už tą darbą sumoka 2 tūkst. litų. Jam visos išlaidos bus po to atlygintos.
Taigi noriu pasakyti, kad jokių neteisėtų veiksmų, taip pat su V.Vizbaro tarnybine padėtimi susijusių paslaugų neprašiau ir apie tai jokios kalbos nebuvo. Lygiai taip pat noriu pasakyti, kad, kaip jau minėjau, čia buvo tiktai prašymas padaryti projektą, atskirti du sklypus, padalyti žemės ūkio paskirties sklypą į dvi dalis. Tuo prašymas baigėsi. O dėl žemės paskirties prašymo nebuvo. Žemės paskirtis iki šiol yra nepakeista. Taigi ši informacija taip pat yra neteisinga.
Turiu pripažinti, kad neturiu informacijos apie tai, kokia yra operatyvinio tyrimo medžiaga, kokiu būdu jinai pateko šiandien į žiniasklaidą, ir, žinoma, šioje situacijoje taip pat negaliu atlikti tų visų klausimų išsamaus komentaro.
Dar kartą noriu grįžti prie to, kad su V.Vizbaru buvo grynai civilinis susitarimas. Tas civilinis susitarimas buvo nukreiptas į tai, kad jis, kaip tos srities žinovas, surastų įmonę, kuri gali padalyti į du žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ir ta paslauga kainuotų ne daugiau kaip 2 tūkst. litų. Taigi tokia yra informacija apie visą veiksmą, kuris šiandien yra aprašytas žiniasklaidoje.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip esame sutarę, klausimus užduoda po atstovą nuo frakcijos. Seimo nariai yra užsiregistravę eilės tvarka. Pirmoji klausia V.Baltraitienė. Prašom.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, norėjau paklausti tokio dalyko. Iš tiesų į mus, kaip į Seimo narius, kreipiasi daug rinkėjų ir sprendžiame daug klausimų. Manau, yra išskirtinis atvejis, kai konkretus klausimas yra sprendžiamas netgi einant į sau pavaldžia įstaigą, na, ne pavaldžią, valstybės vadovui turbūt visos įstaigos yra šiek tiek atskaitingos, spręsti tokius klausimus. Ar jūs nemanote, kad, atsiskaitydami už darbą, kurį atliko ta įmonė, ji atskyrė tuos sklypus, parengė projektą, pažeidėte Lietuvos Respublikos įstatymus, nes yra nustatyta, kaip vyksta atsiskaitymai: arba banko pervedimu, arba įnešant pinigus į kasą. Kaip jūs paaiškintumėte tokį atsiskaitymą? Ar dėl kiekvieno savo rinkėjo taip elgtumėtės?
V.MUNTIANAS. Aš jau minėjau, kad buvo susitarta taip, kad Virginijus Vizbaras sutiko surasti tą įmonę, kuri atliks tą veiksmą, ir apmokėti tai įmonei už darbą. Aš minėjau, kad taip pat buvo susitarta, jog pirkėjas sutinka kompensuoti tas išlaidas.
PIRMININKAS. Ačiū. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija – R.Ačas. Ruošiasi E.Pupinis – Tėvynės sąjungos frakcija.
R.AČAS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, prašau pasakyti, ar paprastas Lietuvos žmogus dabar gali išspręsti žemės klausimus šiaip sau, jeigu jau Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas tokių reikalų neišsprendžia be kyšio?
V.MUNTIANAS. Aš galiu dar kartą pasakyti: jokio kyšio aš nedaviau ir niekas iš manęs jo nereikalavo. Buvo apmokėta tik už paslaugas tai įmonei, kuri parengė konkretų žemės sklypo padalijimo į dvi dalis projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Pupinis, ruošiasi G.Šileikis.
E.PUPINIS (TSF). Kadangi nori užduoti turbūt daug klausimų, aš norėčiau dvejopą klausimą. Kaip jūs apskritai vertinate tą ne visai konkrečios informacijos, kuri daugiau tiktų tyrėjams, o ne spaudai, pasirodymą? Antras dalykas, ar jūs visiems rinkėjams taip nuoširdžiai dirbate?
V.MUNTIANAS. Aš stengiuosi pagelbėti visiems, be išimties, žmonėms, kurie į mane kreipiasi. Visada bandau kontroliuoti, kaip įgyvendinami tie sprendimai, dėl kurių kreipiasi žmonės. Šiuo atveju, kaip jau minėjau, aš tiesiog buvau suinteresuotas išsiaiškinti, kokie yra vienos ar kitos paslaugos įkainiai, dėl ko jie yra tokie, kodėl žmonės kreipiasi, kad tie įkainiai ir paslaugų atlikimo terminai, jų akimis žiūrint, visiškai nerealūs. Todėl, kaip minėjau, konsultavausi ne su vienu žmogumi, kuris išmano tuos reikalus, o V.Vizbaras dar sutiko pagelbėti.
PIRMININKAS. Dėkui. Liberalų sąjūdžio frakcija. Klausia G.Šileikis. Ruošiasi valstiečių liaudininkų atstovas A.Skardžius.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ar jūs galite pripažinti, kad pažeidėte įstatymą? Ar turite kokį nors mokėjimo dokumentą, kuris pagrįstų jūsų mokėjimą? Jeigu pažeidėte įstatymą, manau, garbingiausia būtų prisipažinti, kad galbūt pažeidėte. Tokiu atveju būtų kitas žingsnis – galvoti apie statydinimą, nes Lietuvoje visiems galioja vienodi įstatymai. Ačiū.
V.MUNTIANAS. Ačiū. Aš jau minėjau, kad jokių užsakymų nedariau. Užsakymus darė V.Vizbaras. Aš noriu dar kartą pasakyti, kad jokių neteisėtų veiksmų, mano akimis žiūrint, aš nepadariau.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Skardžiaus salėje nematau. Klausia Socialdemokratų frakcijos atstovas J.Olekas.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Į mano norimą išgirsti klausimą jau buvo atsakyta. Atsisakau.
PIRMININKAS. …neišgirdome.
J.OLEKAS. Atsisakau, nes į mano klausimą jau atsakė.
PIRMININKAS. Tada klausia Socialdemokratų frakcijos atstovas A.Sereika. Buvote užsiregistravęs. Ar nebe?.. Jei ne, kolegos, dar yra pora minučių. Daugiau nėra kitų frakcijų atstovų, todėl eilės tvarka klausia D.Mikutienė. Prašom klausti.
D.MIKUTIENĖ (DPF). Aš norėčiau paklausti jūsų, gerbiamasis Seimo Pirmininke, ar visais rinkėjais taip rūpinatės, ar tik tais, kurie jums dovanoja žirgus? Juk jūs ėmėtės tarpininkauti asmeniui, kuris yra jums gerai žinomas. Tai Kėdainiuose žinomas verslininkas ponas Vilhelmas Grūdė. Jūs jam tarpininkavote, jis jums yra padovanojęs žirgą. Jūs Seniūnų sueigoje minėjote, kad žinote, jog šį sklypą ruošiasi pirkti jūsų artimas giminaitis Algimantas Vasiliauskas. Aš niekaip nesuprantu, Pirmininke. Jūs teigiate viena, situacija buvo kita. Kaip jūs ten atsidūrėte ir ką ten veikėte?
V.MUNTIANAS. Aš ten atsidūriau, nes ten gyvenu ir esu išrinktas toje rinkimų apygardoje. Vilhelmas Grūdė į mane kreipėsi kaip į ten išrinktą Seimo narį. Jokių žirgų jis man nedovanojo. A.Vasiliauskas, kuris pirko iš V.Grūdės tą sklypą, yra tolimas, o ne artimas, giminaitis.
PIRMININKAS. Dėkui. Matau, kad yra užsiregistravęs Liberalų ir centro frakcijos atstovas, bet ši frakcija dar neklausė. H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš suprantu, kad dabartinė projektų pateikimo, derinimo, atsiskaitymo tvarka yra labai gremėzdiška. Aš suprantu, kad jūs norite savo patirtimi ją supaprastinti. Sistema labai paprasta: jūs žodžiu kreipiatės į viršininko pavaduotoją, jūs sutariate, jūs atsiskaitote ir t. t. Jeigu tokiu keliu dabar eis visi verslininkai, tai, man atrodo, ponas A.Paulauskas apskritai neturės ką veikti, nes visi derins ir atsiskaitys, kaip nori.
Noriu jūsų paklausti, ar jūs jau įregistravote savo tarpininkavimo firmą (aš suprantu šitą darbą kaip tarpininkavimą, už kurį taip pat imamas mokestis) ir ar su valstybe atsiskaitote už tai? Ačiū.
V.MUNTIANAS. Aš jau atsakydamas minėjau, kad jokios kitos paslaugos nebuvo apmokėtos, tik buvo apmokėtos paslaugos, kurias atliko įmonė, padalijusi sklypą į du. Viskas.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Pirmininke. 20 minučių, skirtų klausimams, yra išnaudota. Dėkoju už pasisakymą. Kas nedalyvavote ir negirdėjote, mes posėdžio pradžioje bendru sutarimu sutarėme, kad skiriame tiek laiko, kiek yra sutarta. Labai ačiū. Šio klausimo…
V.MUNTIANAS. Jeigu yra klausimų, tai galima pratęsti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, posėdžio pradžioje buvo derinamas laikas. (Balsai salėje) Pone Pirmininke, ar jūs pasiruošęs tęsti atsakymus?
V.MUNTIANAS. Aš galiu tęsti, nematau problemos.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, tegul Seimas balsuodamas nusprendžia, ar tęsiame klausimus pagal tai (dabar baigiame užsirašyti į eilę), kiek yra pageidaujančių ir užsiregistravusių. Kolegos kartu registruojamės ir balsuojame.
Užsiregistravo 105 Seimo nariai: 46 – už klausimų uždavimą, 26 – prieš, 32 susilaikė. Klausimai nebus užduodami, tokia yra Seimo valia. Ačiū, pone Primininke.
Toliau posėdžiui pirmininkauja A.Kubilius.
PIRMININKAS. (A.KUBILIUS, TSF). (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, aš taip supratau, kad prieš mane pirmininkavęs G.Steponavičius sutarė, kad dabar pratęsime iš ryto nebaigtą klausimą, tai K.Čilinsko teikiamą nutarimo projektą. Liko dar keli neatsakyti klausimai. Kviečiame K.Čilinską į tribūną. Prašom. Dar šeši Seimo nariai nori paklausti. (Balsai salėje) Ar H.Žukauskas jau buvo uždavęs klausimą? (Balsai salėje) Tai, prašau, H.Žukauskas klausia. H.Žukauskas.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Aš Seimo Pirmininkui buvau klausimą pateikęs. Mano klausimas pranešėjui yra toks. Aš iš jūsų kalbos supratau, kad jūs sakėte, jog, girdi, kažkas buvo slapta susirinkę, kažkokie asmenys ir taip toliau. Tai sakykite, ar šitos komisijos pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, ar buvo slapta susirinkę, ar kelti klausimą, kas buvo, ir išsiaiškinti, ar tikrai tie žmonės kalbėjo apie tai, apie ką reikia mūsų komisijoje šnekėti? Klausimas labai sudėtingas, bet kartu ir paprastas. Jūs turite informaciją, kad buvo slapta susirinkę? Ar komisija turi surasti tą informaciją?
K.ČILINSKAS (TSF). Jeigu nebuvo… Čia mes dabar galime, tam ir reikia komisijos išsiaiškinti. Jeigu nebuvo jokių susitikimų su VST savininkais, „NDX“ savininkais, vadinasi, kažkas, kas rengė Vyriausybės nutarimo projektą ir teikė Vyriausybei tvirtinti kaip projektą, o po to Seimui, kažkas tada pažeidė, kaip minėjau, Privatizavimo įstatymą, Valstybės turto disponavimo ir naudojimosi juo įstatymą, ir pats sau tiesiog nusprendė: ką aš čia parinksiu, kam atiduosiu energetikos dalį. Na, va, štai tiems. Tai vis tiek tą reikia išsiaiškinti. Vadinasi, slaptų susitikimų nebuvo. Kažkam galvoje kilo mintis atiduoti dalį energetikos, sakysime, šitiems savininkams, tai vis tiek yra neteisėta. Ar buvo slaptas susitikimas, ar jo nebuvo, ar tiesiog kažkas pagalvojo: ai, tiesiog atiduodam šitam. Ir viskas, ir Seimas… Seimas taigi netikrina tos aplinkybės, Seime nestovėjo nei savininkai, nei jų pasirašytas koks nors įsipareigojimas, ką nors daryti, jokio oficialaus dokumento, jokio teisėto proceso. Reikia tirti, negali, kad kažkam šauna į galvą ir įrašo į projektą, o Seimas, manydamas, kad ten viskas buvo teisėta, nubalsuoja.
PIRMININKAS. Toliau klausia A.Pekeliūnas.
A.PEKELIŪNAS (VLF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis K.Čilinskas, kai pradėjo pristatymą, pasakė, kad Seimo narys negali būti persekiojimas. Dabar aš matau, kad iš viso šitas nutarimas pateiktas kaip de facto, kad jau įvykdytas vos ne nusikaltimas. Ar mes turime teisę taip sakyti? Tai pirmas dalykas. Antras dalykas, jūs rašote: kokie fiziniai, juridiniai asmenys ir kokiomis priemonėmis, motyvais darė įtaką Seimui 2007 metais. Tai vėl yra kažkoks persekiojimas. Tai jūs apklausit 111 Seimo narių, kurie kaip tik balsavo vieningai už šitą Atominės elektrinės įstatymą? Toliau. Jūs vėl norite persekioti politikus, nes klausimas labai aiškus – kokiais motyvais pažeidė Atominės elektrinės įstatymą? Antras, trečias ir ketvirtas. Na, o toliau jūs aiškinate dar baisiau: metu buvo klaidinama visuomenė… Tai politikas turi teisę kalbėti, o jūs jau norite pasakyti, kad jeigu mes viešai pasisakėme už atominės elektrinės (…), jau mes klaidiname visuomenę. Ir trečiasis klausimas. Tai galbūt pirmiausia Konstitucinis Teismas turėtų pasakyti, kaip pabaigoje yra parašyta, ištirti, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, o paskui jau sudaryti šitą komisiją. Ačiū.
K.ČILINSKAS. Labai geri klausimai. Labai teisingai pakartota mano nuomonė, kad negali būti Seimo nariai persekiojami už savo nuomonės pareiškimą ir balsavimą. Todėl kaip alternatyva tam projektui, kuris buvo pateiktas jūsų, valdančiųjų frakcijų, kuriame buvo kaip tik paminėtos net Seimo narių pavardės, čia yra pažymėta kaip tik priešingai – visas procesas tik iki Seimo liečiamas. Tai yra kas darė įtaką tiems asmenims, kurie parengė ir pateikė Seimui tokį projektą. Visiškai nekalbama apie tai, kodėl, kas balsavo iš politikų, Seimo narių, kodėl pasisakė prieš ir taip toliau. Tai visiškai skirtingi… gal supainiojote tuos projektus, aname projekte taip ir buvo parašyta. Bet šitame projekte kaip tik to ir nėra. O dabar dėl konstatavimo, ar yra nusikaltimas, ar ne. Tai, be abejonės, tą turi tirti teisėsaugos institucijos. Laikinoji komisija tiktai ištirtų aplinkybes ir pati nuspręstų, ar čia yra pagrindo perduoti teisėsaugos institucijoms ką nors, ar nėra pagrindo. Bet svarbiausia, kad būtų išsiaiškintos tos aplinkybės, kurios įstatymų leidėjų negali laikyti tokioje tamsoje: neaišku, kas, kaip šitomis aplinkybėmis veikė ir įrašė privačių savininkų pavardes į įstatymą. Ne pavardes, o privatų konkretų savininką į įstatymą.
PIRMININKAS. Toliau klausia V.Čepas.
V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, čia dabar daug visokių kalbų pasklido. Tikriausiai eilinis žmogus nebesusigaudo, kur tiesa, o kur netiesa, manau, kad ir Seimo nariai taip pat. Jeigu manęs atmintis neapgauna, pernai, pirmą kartą svarstant Atominės elektrinės įstatymą, buvo priimta tokia nuostata, kad jeigu į bendrovę ateinama su kapitalu, o ne su pinigais, tai konkurso nereikia skelbti. „NDX“ kaip tik atėjo ne su pinigais ir, tarp kitko, dėl šitos pataisos Atominės elektrinės įstatymo buvo balsuota Seime ir 107 Seimo nariai balsavo už, taip pat, kiek aš prisimenu, ir visi konservatoriai. Dabar jūs sakote, kad čia kažkur yra pažeistas įstatymas, kurį jūs patys ir pakeitėte. Tai kaip iš tikrųjų yra ir ką mes ten tirsime? Tirsim tai, ką patys balsavome, jeigu žinome, kad taip balsavome.
K.ČILINSKAS. Labai ačiū. Geras klausimas. Visų pirma noriu atkreipti dėmesį, kad 2007 metais buvo priimtos ne pataisos, o pirminis įstatymo variantas, už kurį tikrai daug Seimo narių balsavo. O dėl pataisų, apie kurias jūs kalbate, kaip žinote, kaip tik todėl ir buvo siūloma sudaryti tą pirmąją komisiją – išsiaiškinti, kodėl prieš balsavo konservatoriai ir kitų partijų atstovai. Nereikia užmiršti, kad pataisos jau buvo priimtos šiais metais vasario 1 dieną, prieš jas balsavo irgi beveik pusė Seimo narių. Kai visai tai sustatome į vietas, tada, manau, nėra ko komentuoti.
PIRMININKAS. Klausia G.Šileikis.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanote, kad Generalinė prokuratūra turėjo skirti didesnį dėmesį, ir manau, kad viešojo intereso gynimas yra jos kompetencija. Manau, kad komisijos reikia, bet greta gal dar reikia ir kreipimosi, jeigu pačiai neužtenka drąsos atlikti tyrimo ir iš tiesų išsiaiškinti, kodėl gi buvo pažeisti įstatymai, neapgintas viešasis interesas. Galbūt ir baudžiamąją bylą kai kuriems to sandėrio didvyriams reikėtų kelti. Ačiū. (Šurmulys salėje)
K.ČILINSKAS. Labai ačiū. Labai gerai, kad šito paklausėte. Iš esmės šitoje situacijoje yra dviejų kategorijų galimos bylos – tai civilinė byla ir baudžiamoji byla. Šiuo atveju, kas liečia šitą mūsų kreipimąsi į prokuratūrą su pasiūlymu, kontekstas yra, kaip ten paminėta, dėl civilinės bylos, kad nebūtų daromas spaudimas dėl kokio nors baudžiamojo tyrimo, nebūtų numatyta iš anksto, kas kuo nusikaltęs, būtent dėl viešojo intereso gynimo. Seimas, kuriam atskaitinga Generalinė prokuratūra, galėtų dažniau naudoti tą mechanizmą – kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, kai, kaip jūs teisingai sakote, jinai pati to viešojo intereso negina, nors tai jau yra labai svarbus viešasis interesas. Bet to nepadarius kaip tik tada jau yra Seimo siūlymas tą daryti. Manau, kad galbūt ir kitų tokių atvejų pasitaikys. O dėl baudžiamojo ikiteisminio tyrimo, be abejonės, tiktai atlikus Specialiosios tyrimo komisijos tyrimą gali atsirasti, ko gero, idėjų ir apie tai.
PIRMININKAS. Klausia A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Visų pirma noriu pasakyti, kad aš balsavau prieš tą įstatymą. Nepamenu, gerbiamasis pranešėjau, kad jūs būtumėte balsavęs prieš. Ar jūs nemanote…
K.ČILINSKAS. Tuomet aš dar nebuvau Seimo narys.
A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis kolega, aš jūs nemanote, kad dabar priėmus įstatymą, tai tarsi mojavimas kumščiais išėjus iš ringo? Nei dešinė, nei kairė nenorėjo įsiklausyti į argumentus, nuo pat pavasario, kai buvo pristatytas tas pirminis projektas, numatytos grėsmės. O tada, kada jau įstatymas priimtas, kada pasirašytas Prezidento, štai jūs sukeliate abejones tuo ir dabar iš naujo prašote šį procesą aiškintis. Manau, kad jūs tikrai turite pasiklausti savo kolegų frakcijoje, kodėl visos trys stadijos: pateikimas, svarstymas ir priėmimas buvo ignoruojamos, kodėl tuomet nevyko debatų? Ar nemanote, kad čia yra tiktai vėlgi toks populistinis priešrinkiminis žingsnis sudaryti dar vieną komisiją?
K.ČILINSKAS. Labai ačiū. Kai 2007 metų vasarą buvo priimamas įstatymas aš, deja, nebuvau jūsų prisaikdintas, nebuvau Seimo nariu, nes nebuvo dar rinkimų toje apygardoje. Taigi aš tiktai viešoje erdvėje, kaip teisininkas, pasisakiau prieš tą įstatymą.
Dėl pataisų, priimtų šių metų vasario 1 dieną, norėčiau priminti, kad aš iš šios tribūnos kaip tik, kai jos buvo svarstomos, pateikiau savo pataisų projektą, kuriame buvo siūloma, kad tie 38,3 % būtų perleidžiami, jeigu jau reikia juos privatizuoti, vykstant normaliam privatizavimo procesui ir paskelbus viešą eurointegracinį konkursą. Ir tuos 8 ar 9 mlrd., kurie dabar atiduoti (…) būtų buvę galima gauti, kad nereikėtų po to skolintis atominės elektrinės statybai.
Tokie buvo mano argumentai. Kitaip sakant, brangiai pardavus tą brangų turtą, jeigu jau kažkaip parduodam tuos 38,3 %. Tokie buvo siūlymai ir noriu priminti, kad beveik pusė Seimo narių balsavo. Kadangi Vyriausybės nariai, kurių projektą aš ginčijau, irgi balsavo už savo projektą, bet prieš mano, tai taip ir išeina, kad kol yra tokia dvipareigystė, mes labai sunkiai galime čia, Seime, kontroliuoti Vyriausybę ar teikti alternatyvinius projektus. Patys Vyriausybės nariai ir balsuoja prieš Seimo narių projektus.
PIRMININKAS. E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, premjeras G.Kirkilas prasuko aferą su „Leo LT“, matyt, nemažai uždirbo gal sau, o gal partijai. Seimo Pirmininkas V.Muntianas įsipainiojo į sklypų aferą ir galvoja, kad čia sėdintys Seimo nariai yra visiški kvailiai. Aš dabar paklausiu apie trečią valdžios galvą – Prezidentą, kuris galėjo sustabdyti visą šitą aferą su „Leo LT“ vetuodamas šio įstatymo pataisas, bet to nepadarė. Sakykite, ar jūsų siūloma komisija domėsis Prezidento motyvais, kodėl jisai pasirašė šį įstatymą?
K.ČILINSKAS. Labai ačiū. Be abejo, konkretūs klausimai dar gali būti tikslinami. Ar toje istorijoje, būtent 2007 metais, ypač įtraukiant privačią bendrovę į įstatymą, netgi tai pačiai bendrovei nepareiškus jokio oficialaus sutikimo, nekalbant apie teisėtą procesą… būtų galima tirti, jeigu tai iš tikrųjų buvo Prezidentas įtaka, nes apskritai viešoje erdvėje buvo pranešta, kad buvo lyg ir slaptas susitikimas ir su Prezidentu. Aš, žinoma, manau, kad tą turėtų spręsti pati komisija, ar įeis į tą tyrimą.
Noriu pabrėžti, kad kiek tai priklauso nuo manęs ir nuo frakcijos, tai frakcijos seniūnė ir aš buvome pasirašę kreipimąsi į Prezidentą vetuoti šį įstatymą… be kitų motyvų, kai pažeidžiami Europos teisės reikalavimai, kurie jau nurodyti teisinių institucijų išvadose, ir dėl to, kad apskritai jis neteisėtai buvo svarstomas, nes buvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, kad prieštarauja Konstitucijai. Prezidentas tą žinojo, deja, nevetavo.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, tai buvo visi klausimai ir visi atsakymai. Dabar vienas už, vienas prieš dėl balsavimo motyvų, ar pritariame po pateikimo. J.Veselka nori kalbėti už. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis K.Čilinskas labai gerai paaiškino, kad jo projektas gimė po to, kai socialdemokratams kilo labai daug įtarimų, ar kai kurie Seimo nariai, kurie balsavo prieš šį įstatymą, neturi ryšių su užsienio kompanijomis. Logiška, kad toks kaltinimas yra absurdiškas, bet visiems kyla įtarimų, ir vienai, sakysim, pusei, ir kitai. Kai yra visuotinis įtarimas, reikia sukurti komisiją, kuri ištirtų, ar iš tikrųjų tas Atominės elektrinės įstatymas yra skaidrus. Tai viena.
Antra. Jeigu jūs pasižiūrėsite dabar, privatininkai, Vakarų skirstomųjų tinklų atstovai viešai aiškina, kad Vyriausybė delsia pasirašyti visus kitus susitarimus. Dar kartą kyla įtarimų. Žmonės jau renka parašus, ar šitos derybos buvo skaidrios. Kaip žinome iš žiniasklaidos, buvo vykdomi slapti susitarimai Prezidentūroje. Premjeras… Štai keturi kertiniai klausimai, kurie visuomenei, ne tik mums, kelia įtarimų, ar skaidrus šis projektas. Todėl tokios komisijos sukūrimas turės duoti aiškų atsakymą. Jeigu skaidru, tai viskas skaidru ir baigsis įvairios diskusijos, o jeigu ne, tada iš tikrųjų bus pavesta prokuratūrai, kuri ištirs ar verta patraukti baudžiamojon ar kitokion atsakomybėn. Man atrodo, kad mes visi sugrįžime į tą aplinką, kurioje kėlėme vieni kitiems įtarimus. Būtinai reikia sukurti šią komisiją ir aš siūlyčiau vieningai balsuoti už ją, kad viskas būtų skaidru ir aišku šiame milijardiniame projekte.
PIRMININKAS. V.Čepas nori kalbėti prieš.
V.ČEPAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tikrai kuo labiau artėja rinkimai, tuo labiau į Seimą laužiasi jos didenybė paranoja. Mes pradėjome įtarinėti vienas kitą viskuo – kodėl taip balsavai, jeigu balsavai taip, tai kas tave spaudė, jeigu nespaudė, tai kodėl nespaudė? Aš dabar prisimenu 1990 metus, tada, atrodo, buvo dar Gedimino Vagnoriaus Vyriausybė, ir kaip į tą Vyriausybę kreipėsi lenkai siūlydami nutiesti elektros tiltą į Vakarus, tai kažkodėl ta Vyriausybė atmetė tą lenkų pasiūlymą ir aišku kodėl. Nes tada buvo vedamos derybos su „Williams“ ir tai norėta perduoti „Williams“. Tada reikėtų įrašyti ir šitą į siūlomą projektą, išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko. Kodėl mes dabar kalbame apie tiltą, jeigu jis šiandien jau turėjo veikti? Todėl, kad kažkas norėjo, matyt, amerikiečiams padaryti labai gerą darbą ir lyžtelėti visiems per gerai žinomą vietą. Deja, neišėjo. Ne, deja, bet gaila, kad neišėjo. Būtume turėję tiltą.
Dabar, kai visos mūsų kaimynės sesės susitarė, laukia, kada pagrindinis atominės elektrinės statybos iniciatorius pradės judėti į priekį, kada bus parengti investiciniai projektai, mes staigiai sustojame, kad kažkas blogai, nes galbūt ne tas atėjo su tuo kapitalu. Kai mes patys 107 balsų dauguma priėmėm, kad toks būdas sudaryti šitą bendrovę yra įmanomas, galimas ir leistinas. Jeigu mes dabar sugriausime atominės elektrinės statybą ir mokėsime dvigubai daugiau už kilovatvalandę, įdomu, kas tada aiškinsis, kas vis dėlto tada buvo kaltas? Tai gal nuleiskime garą ir prisipažinkime, kad klaidų yra padaryta. Galbūt ir čia ne viskas taip skaidriai padaryta, bet tegu šiuo reikalu užsiima ne Seimo nariai, o tos institucijos, kurios už tai gauna nemažus pinigus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame po pateikimo. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis ir balsuojame.
Gerbiamieji kolegos, už – 37, prieš – 45, susilaikė 19. Po pateikimo nėra pritarta.
Turime dvi galimybes: grąžinti tobulinti arba atmesti. Yra norinčių tobulinti, yra norinčių atmesti. Balsavimas už – tobulinti, prieš – atmetimas. Registruojamės.
Už tobulinimą – 39, prieš – 62. Atmesta galutinai. Gerbiamieji kolegos, tuo šis klausimas baigėsi. J.Veselka nori paaiškinti, kaip toliau reikia gyventi. Prašom.
J.VESELKA. Iš tikrųjų noriu pasiaiškinti. Gerbiamieji socialdemokratai, patys parengėte komisijos sudarymo nutarimą, kuriame net įvardijote konkrečias pavardes, kurios jums kelia įtarimų, kokios užsienio kapitalo kompanijos darė įtaką jiems apsisprendžiant. Kadangi jūsų komisijai nepritarė, tai būtų logiška pritarti šitam projektui, kad jūs, kur jums patiems neaišku, kas daro įtaką šitiems, išsiaiškintumėte. Dabar jūsų nepritarė, todėl apskritai nepritariate. Ir man dabar lieka tokia išvada: abiem pusėms yra daroma įtaka, abi pusės gauna „atkatus“ ir iš tikrųjų bijo išsiaiškinti tikrą padėtį. Kitaip suprasti aš negaliu.
PIRMININKAS. A.Pekeliūnas. Prašom.
A.PEKELIŪNAS. Aš norėčiau atsakyti gerbiamajam Juliui su didele pagarba. Juliau, jeigu būtų konkretūs klausimai, aš būčiau balsavęs už. Bet kai yra tokia „bilibirda“, kur niekas neatsakys, jokia komisija neišsiaiškins, todėl balsavau prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Alfredai, turiu perspėti dėl lietuvių kalbos vartojimo. Dar P.Gražulis, prašom.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, kad jūs šituo balsavimu atmetę komisijų sudarymą patys pripažįstate, kad šita Vyriausybė buvo suformuota neskaidriai, darant įtaką patiems stambiausiems verslininkams, Rusijos rezidentams ir kitiems, nes jūs labai bijote, kad visuomenė sužinos visus šios Vyriausybės formavimo užkulisius. Ypač socialdemokratai. Buvo puolamas jūsų kolega finansų ministras Z.Balčytis, tai jūs turėkite garbės bent apginti jį, savo kolegą, ir vien tik dėl to sudarykite komisiją.
PIRMININKAS. Petrai, ne ta komisija buvo nagrinėjama.
P.GRAŽULIS. Bet vis tiek, ir ta komisija buvo atmesta. Aš manau, kad ir dabartinėje komisijoje būtų paliesti ir tie klausimai. Dar yra galimybė grįžti prie šito klausimo, gal jūs pagalvosite, išsimiegosite po švenčių ir tikrai balsuosite už šitos komisijos sudarymą.
PIRMININKAS. P.Gražulis ragina anksčiau baigti darbą, kad visi gerai išsimiegotų. R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis kolega Vytautai, jūs taip ugningai kalbėjote apie tokias nesąmones, kurias krečia kita pusė, turbūt iš tikrųjų kaip biochemikas galėčiau pasiūlyti ne vieną vaistą atminčiai pagerinti. Jūs neseniai stovėjote čia, tribūnoje, ir agitavote už panašių komisijų sudarymą, liepsningai pristatinėdamas savo projektą.
Bet aš noriu atkreipti dėmesį į kitą mūsų frakciją, t. y. į Seimo Darbo partijos frakciją, kuri savo kukliu nedalyvavimu šitame procese vėl palaikė daugumą, ir mes dabar matome, tas procesas grįžta į logišką pabaigą.
PIRMININKAS. Ponas V.Gedvilas, bet…
V.GEDVILAS (DPF). Kadangi buvo paminėta Darbo partijos frakcija, aš noriu visiems pasakyti. Darbo partijos frakcija pati nuspręs, kaip jai reikia balsuoti, dar kartą mūsų prašome nemokyti, nes jūs, visos tos partijos, tiek iš kairės, tiek iš dešinės, turite pakankamai problemų, skaitant spaudą. Taigi rūpinkitės savo problemomis. Ačiū.
PIRMININKAS. Mažiau skaitykite. Gerbiamieji kolegos, einam toliau. I.Šiaulienė. Prašom.
I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu padėkoti kolegoms, kurie suprato, kokia beprasmiška šita komisija pagal tuos klausimus, kurie buvo formuluojami teikiant tokios komisijos sudarymą. Mes ne taip seniai priiminėjome Atominės elektrinės įstatymą, ir dėl visų tų klausimų, kurie yra kartojami neva kaip labai svarbūs ir būtini išsiaiškinti specialiajai komisijai, buvo čia klausiama dešimtis kartų ir aiškinama dešimtis kartų. Mes tikrai sau palengvinome darbą ir galėsime sutelkti savo energiją spręsti kitus valstybei labai svarbius klausimus. Ačiū už jūsų principingą požiūrį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komisijų reikalais lyg ir išsiaiškinome. Dar vienas klausimas dėl komisijos liko.
Bet pradžioje iš eilės aš kviečiu V.Bogušį. Seimo nutarimo „Dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo“ projektas Nr.XP-2893. Minutėlę, einame iš eilės, kaip yra nebaigti klausimai. Gerbiamieji kolegos… Jūs mažiau išgyvenkite, gerbiamasis Algimantai. Noriu priminti, kad buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Posėdžio pirmininkas turi visas teises tokiu atveju tvarkytis dėl darbotvarkės, yra likęs klausimas dėl Ignalinos atominės elektrinės, po to apsispręsime, ką daryti su buvusia komisija. Kviečiu V.Bogušį. Prašom. A.Čaplikas. Prašom.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Dėl vedimo tvarkos. Įvyko nesusipratimas. Posėdžio pirmininke, paskelbkite balsavimą ir Seimas nutars. Mano teikimas – šiuo atveju klausimą dėl komisijos sudarymo svarstyti dabar. Siūlymas oficialus. Siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ginčai lygioje vietoje. Gerai. Prašom. A.Čaplikas siūlo balsuoti, kurį klausimą dabar svarstome: ar Ignalinos atominės elektrinės referendumo klausimą, kurį parėmė daugelis Seimo narių, laikydami jį labai svarbiu, ar nebaigtą klausimą dėl komisijos. Kas už tai, kad būtų svarstomas referendumo klausimas dabar, balsuoja už. Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Už – 37, prieš – 62, susilaikė 17. Svarstome nebaigtą klausimą dėl komisijos, tai yra projektą Nr.XP-2837. Kviečiu į tribūną V.Mazuronį. Ir toliau apsispręsime, ką daryti, nes noriu priminti, priėmimo metu nebuvo priimtas vienas iš straipsnių ir tokiu atveju galioja 158 straipsnio nuostatos. 158 straipsnio 3 dalis sako: „Jeigu projekto priėmimo Seime metu nebuvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti. Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Šia galimybe galima pasinaudoti vieną kartą.“ Gerbiamasis iniciatoriau, prašom, žodis jums, ką mums toliau daryti.
V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, remdamasis 158 straipsnio 3 dalimi, aš prašau daryti pertrauką. (Balsai salėje) 158 straipsnio 3 dalis, posėdžio pirmininkas perskaitė, aš galiu perskaityti. „Jeigu įstatymo projekto priėmimo Seime metu nebuvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai (tai yra 2 straipsnis), pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti.“ Pasinaudodamas ta teise, aš prašau atidėti projektą taisyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų yra teisėtas prašymas. Prašom registruotis. A.Čaplikas. Prašom.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Už teisybę. Kalbame apie įstatymą, kalbame apie įstatymo projektą, apie nutarimą. Šitame Statuto straipsnyje kalbama apie įstatymo projektus, kai įvairiomis pataisomis, taip būdavo Seime, patvirtinamos skirtingos nuostatos. Šį kartą mes kalbame apie nutarimą. Nė žodžio šiame Statuto straipsnyje apie nutarimą nėra. Jis nėra norminio pobūdžio aktas, todėl nutarimai yra priimami balsų dauguma paprastai, kaip visą laiką darėme. Šiuo atveju Seimas nepritaria komisijos sudarymui, Seimas pritaria 1 straipsniui. Balsuokime dėl viso nutarimo, ir viskas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Algi Čaplikai, prašom nedrumsti Statuto tvarkos, jūs žinote, kad ir nutarimai, ir įstatymai yra priimami pagal analogišką tvarką. Buvo nepriimtas vienas (Balsai salėje) Minutėlę, galėsime aiškintis Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje, jeigu jūs manote, kad štai šis straipsnis dabar negalioja. Visais laikais, jeigu yra nepriimtas koks nors straipsnis, kuris yra svarbus, o šiuo atveju nebuvo patvirtinta sudėtis, tai tokiu atveju iš tikrųjų yra vienintelis kelias klausti iniciatorių, kaip jie toliau planuoja elgtis. Jie gali šį straipsnį taisyti. Motyvai, kodėl nebuvo priimtas 2 straipsnis, nebuvo pasakyti. Galbūt kam nors nepatinka sudėtis, tai gali taisyti sudėtį. Iniciatorius paprašė grąžinti taisyti ir tokia yra Statute nustatyta norma. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame šiam iniciatorių prašymui. Kas už tai, kad jam būtų pritarta, prašom balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl to, ar pritariame iniciatorių prašymui atidėti projektą taisyti. Iniciatoriai prašo atidėti projektą taisyti.
Už – 49, prieš – 55, susilaikė 12. Taigi iniciatorių prašymui atidėti nėra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu V.Mazuronį čia, į tribūną, spręsime, ką toliau daryti.
V.MAZURONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man šiek tiek keista, ar jūs esate tikras, kad Statute nustatytai normai reikalingas balsavimas? Statute aiškiai parašyta, kad paprašius tokia pertrauka turi būti daroma. Jeigu kam nors nepatinka ta Statuto norma, kolegoms iš kairės, tai tegul pakeičia Statutą. Aš suprantu, kad Statute parašyta būtent tokia norma. Aš, kaip iniciatorių atstovas, turėjau teisę tai padaryti ir manau, tai padaryti privalu, nes to reikalauja Statutas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį noriu perskaityti Seimo statutą. 158 straipsnio 3 dalis. „Jeigu įstatymo projekto priėmimo Seime metu nebuvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti.“
4 dalis. „Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima…“ Seimas turėjo tam pritarti. Seimas šiam pasiūlymui nepritaria. Tai aš neturiu daugiau ką daryti. Iš tikrųjų yra nepritarta 2 straipsniui, bet pritarta 1 straipsniui. Gerbiamieji kolegos, J.Razma dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, čia iš esmės susiduriame su situacija, kuri neaprašyta Statute. Tokiems atvejams yra paskutinis straipsnis, kuriuo remdamasis jūs pats galite, manau, priimti sprendimą ir, kol bus aiškinamasi, tiesiog atidėti šio klausimo svarstymą, nes iš tiesų Statutas tokių keistų Seimo narių balsavimų, matyt, negalėjo numatyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes turime… Dar S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos. Prašom. A.Salamakinas ir tuo baigsime.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Mielieji kolegos, prie viso to, ką jūs dabar visi citavote, dar yra ir elementari logika. Bet koks Seimo sprendimas turi turėti savy kokią nors žmonėms suprantamą logiką. Ką reikš tas nutarimas su vienu punktu, be kokio antro punkto? Nesijuokite patys iš savęs. Tikrai posėdžio pirmininkas dabar turėtų daryti pertrauką, kad mes iš to sprendimo padarytume nors kokią logiką. Ar atsiras toks 2 straipsnis, ar kitoks, gal 1 straipsnį reikės taisyti. Niekas dabar negali pasakyti. Bet priimti Seimui vadovaujantis vien tik kokia nors raide ar dar kažkuo, nežiūrint į dvasią ir į esmę, tai mes negalime čia dabar priimti (atsiprašau už žodį, bet lietuviškas žodis) idiotiškų sprendimų, vadovaudamiesi vien tuo, kad pagal Statutą taip turėjome važiuoti. Jeigu kelias veda į bedugnę ir nepastatė ženklo, kad toliau važiuoti negalima, bet jūs suprantate, kad tikrai negalima, vis tiek važiuosite, na, važiuokite. Gero kelio!
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau nustoti, baigti tas diskusijas. Yra Statuto 109 straipsnis, kuris labai aiškiai sako, kad, svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu ir kitų institucijų reikalavimu, jeigu jį paremia ne mažiau kaip trečdalis Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, daroma neeilinė pertrauka ir galima klausimo svarstymą atidėti iki artimiausio posėdžio. Kadangi iš tikrųjų yra painiavos, aš, pasinaudodamas pirmininko… (Triukšmas salėje) Minutėlę! Aš, pasinaudodamas pirmininko teise, siūlau daryti neeilinę antrą pertrauką, kaip numato Statutas, iki kito posėdžio ir išsiaiškinti per tą laiką, ką toliau daryti su dviem straipsniais, kurie vienas kitam prieštarauja. Jeigu mano pasiūlymą parems trečdalis Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, tai pertrauka bus padaryta. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. (Triukšmas salėje) Prašom registruotis ir balsuojame. (Triukšmas salėje) Prašom, A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jūs pamiršote, ką kalbėjote prieš minutę, jūs sakėte, kad suteiksite man žodį, tai prašom laikytis.
PIRMININKAS. Prašom, prašom. Atsiprašau.
A.SALAMAKINAS. Pirmiausia jūs vėl savivaliaujate pirmininkaudamas. Pertraukos yra išnaudotos. Tame pačiame straipsnyje yra kalbama, kad galima naudoti tik dvi pertraukas. Jau yra panaudotos. Todėl limitas išnaudotas ir mes negalime daryti trečios pertraukos, nesvarbu, ar tai didžiai gerbiamas Seimo posėdžio pirmininkas, ar frakcija prašo. Viskas. Pertraukų skaičius išnaudotas.
Antras dalykas. Konstitucinis Teismas yra aiškiai pasisakęs šiuo klausimu. Jis pasisakė, kad Seimas sprendžia balsuodamas, kaip elgtis sudarant komisijas ar tas kitas, ir ten aiškiai yra pasakyta, kad Seimas apsisprendžia balsuodamas. Kaip tik įvyko balsavimas ir Seimas nusprendė, kad pono V.Mazuronio šis prašymas nepatenkinamas ir mes turime eiti pagal darbotvarkę. Dabar jūs, kaip posėdžio pirmininkas, turite skelbti balsavimą dėl viso projekto. Pirmam pritarta, antram ne. Dėl viso projekto turite skelbti balsavimą. Jeigu bus pritarta – taip, jeigu ne – ne. Bet nepiktnaudžiaukite dar trečia pertrauka, ko nenumato Statutas.
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamieji kolegos. Man tikrai nelabai smagu, kad A.Salamakinas, kurį gerbiu kaip Etikos ir procedūrų komisijos ilgalaikį narį, šį kartą sako netiesą. Buvo viena pertrauka. (Balsai salėje) Viena pertrauka, taip sako… (Balsai salėje) Tai kitose komisijose. Šioje komisijoje, man sako Sekretoriatas, aš juo tikiu. Jeigu norite, galėsite aiškintis Etikos ir procedūrų komisijoje. Taip, buvo pasiūlyta, aš pasiūliau daryti pertrauką. Remiuosi Sekretoriato informacija, kad buvo viena pertrauka. Prašom, gerbiamieji kolegos, pasiruošti balsuoti. Registruojamės ir balsuojame dėl mano pasiūlymo daryti pertrauką.
Gerbiamieji kolegos, už balsavo 52, prieš – 53, susilaikė 7. Yra daugiau negu trečdalis balsavusių. Taigi darome pertrauką iki kito posėdžio. Siūlau Seniūnų sueigoje išsiaiškinti, ką toliau daryti su šia komisija ir su tokia situacija, kokia susiklostė. Ne man čia dabar surasti sprendimą. Prašom. G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį noriu akcentuoti vieną dalyką, kuris yra susijęs su dabar vykusiomis procedūromis ir balsavimais. Seimas savo ankstesniu balsavimu jau buvo pritaręs dėl paties nutarimo esmės. Materialine prasme ankstesniuose posėdžiuose priimant 1 straipsnį buvo išreikšta valia, kad dėl esmės ir tyrimo krypčių, ir turinio prasme yra apsispręsta. Dabar turi būti išsiaiškinta, ar Seimas yra pasiruošęs pateikti kitos sudėties tyrimo komisiją. Ir viskas. Nes nebuvo pritarta 2 straipsniui, kuris siūlė personalinę atitinkamos komisijos sudėtį.
Kolegos, noriu pasakyti, kad pirmininkas elgiasi visiškai teisėtai, nes pertraukų darymas yra būdas ieškoti kompromisų ir ateiti prie to, kas vadinasi pakartotiniu balsavimu dėl komisijos sudėties.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau prieš Velykas, prieš didžiąsias šventes nesipykti. Seniūnų sueigoje pasiaiškinsime, ar grįžtam, ar negrįžtam, ar dar kokius nors sprendimus sugalvojam.
A.Pekeliūnas. Prašom.
A.PEKELIŪNAS (VLF). Aš noriu pasakyti Gintarui. Gerbiamasis Steponavičiau, nuo kada nutarimai pradeda galioti priėmus tik vieną straipsnį? (Balsai salėje) Tai kaip jūs sakote, kad jis jau galioja?
PIRMININKAS. Gal eikite pasiaiškinti su G.Steponavičiumi, ar galioja, ar negalioja 1 straipsnis. Siūlau baigti šį klausimą.
Seimo nutarimo „Dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo“ projektas Nr.XP-2893 (pateikimas)
Kviečiu į tribūną V.Bogušį. Seimo nutarimas „Dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo“. Darbotvarkės 1-7 klausimas. Prašom. Pateikimas. 10 minučių pateikimui.
V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, noriu pateikti nutarimo „Dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo“ projektą. Aš perskaitysiu tik nutariamąją dalį, nes žinau, kad visi turite ir susipažinote.
Seimas nutaria. 1 straipsnis: „Paskelbti privalomąjį referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo iki 2015 metų.“ 2 straipsnis: „Nustatyti, kad referendumas vykdomas 2008 m. antrąjį spalio sekmadienį kartu su Seimo rinkimais.“ 3 straipsnis: „Pateikti referendumui šio svarbaus valstybės bei tautos gyvenimo klausimo sprendimo tekstą: „Pritariu, kad Ignalinos atominės elektrinės darbas būtų pratęstas iki 2015 metų.“ Šis nutarimas įsigalioja nuo priėmimo datos.“
Kolegos, norėčiau iš karto padėkoti, kad pasirašė 48 Seimo nariai, tai yra parėmė absoliučiai visos esančios frakcijos Seime. Mes puikiai suprantame, koks svarbus mums yra atominės jėgainės darbo pratęsimas, mes puikiai žinome, kiek yra komplikuotų situacijų, puikiai žinome, kad kolegos rengia referendumą, bandoma surinkti parašus. Tačiau žinome, kad yra labai problemiška, nes vis dėlto reikia surinkti 300 tūkst. parašų, o tai nėra lengva. Nors jų rengiamame referendume irgi yra nuostata, kad būtų privalomasis balsavimas, o tai reiškia, reikėtų per milijoną balsuotojų, tai irgi gali būti problema. Kadangi mes 1 straipsniu skelbiame, kad būtų privalomasis referendumas, tačiau mes turime daug laiko ir, tarkime, birželio antroje pusėje galėtume pradėti svarstymą, o liepos ar net rugpjūčio mėnesį mes galėtume priimti galutinį variantą matydami situaciją, kaip sekasi rinkti parašus, matydami, kokia reakcija yra Europos Sąjungoje arba Europos Komisijoje, kaip mūsų derybininkams sekasi derėtis. Privalomąjį referendumą, privalomąją normą mes turime manevro laisvę pakeisti konsultaciniu referendumu, nes taip numato įstatymas: arba privalomasis, arba konsultacinis. Kitas dalykas, yra dar lengviau, nes tai vyktų kartu su Seimo rinkimais. Mes turime tokias manevro laisves. Jūs puikiai žinote iš Referendumo įstatymo, kad priėmus nutarimą ne vėliau kaip per tris mėnesius mes turime skelbti referendumą. Vadinasi, pagal datas mes galime gana gražiai susidėlioti ir, kaip minėjau, net rugpjūčio mėnesį galime priimti, kad sutaptų su Seimo rinkimais.
Aš suprantu, kad daug kas bandys kvestionuoti ir įrodinėti, kad mes stodami ir referendumu 2003 m. pasakėme savo verdiktą, bet nevisiškai taip. Pasikeitė situacija, pasikeitė energetiniai resursai, pasikeitė jų kainos. Puikiai žinote, kokios yra dujų kainos, kokios yra mazuto kainos, puikiai žinote, kas yra su „Družba“. Mes dabar turime tik vieną dujų arteriją, kur nebūtinai Rusija, bet gali ką nors padaryti ir Baltarusija persigalvojus, todėl atsiranda didelių problemų. Suprantate, kad jeigu mes dabar pradėsime uždarymo procedūrą, dėl energijos atsiras problemų, bus didelės kainos. Be to, mes įskaičiuokime dar vieną dalyką, kad branduolinio kuro iš esmės dabar dar turime ir visais pajėgumais galėtume drąsiai dirbti iki 2012 metų. Be to, mes nesame pasiruošę, kur tą branduolinį kurą palaidoti.
Galima surasti daugiau motyvų ir argumentų. Be to, per šį laikotarpį, kol mes svarstome, remdamiesi mūsų sutartimi galime pabandyti diskutuoti su Europos Sąjungos valstybių čia reziduojančiais ambasadoriais ir argumentuotai galime jiems įrodyti, kodėl mes norime referendumo galia pratęsti atominės jėgainės darbą. Be to, supraskime, kad ir Europos biurokratams, leisiu taip juos pavadinti, tautos valia yra labai svarbi. Pagaliau mes turime išnaudoti visas priemones ir visas galimybes. Mes, kaip tautos atstovai, turime duoti instrumentą mūsų derybininkams.
Aš labai prašau pateikimui pritarti. Dėl svarstymo, kaip minėjau, tarkimės, ar jis bus liepą, gegužę ar birželį, o priėmimą planuojam liepą arba rugpjūčio mėnesį, kad galėtume koreguoti datas. Ko gero, trumpai, kolegos, būtų tiek.
PIRMININKAS. P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Vytautai, aš pasirašiau tą iniciatyvą ir tikėjausi, kad bus tik privalomasis referendumas. Kaip jūs žinote, jeigu mes jį paversime konsultaciniu referendumu, tai tas referendumas nieko nereikš. Ar tai nėra pagudravimas? Seime pasakysime, kad mes ruošiamės priimti įstatymą, žmonės, nevarkite, nerinkite parašų, po to pritarimo parašus bus rinkti sunkiau, o mūsų referendumas pavirs konsultaciniu. Manau, reikia, kad jis būtų privalomasis, o ne konsultacinis. Manau, kad nereikėtų keisti tos nuostatos. Turėtų išlikti ta nuostata, kurią pasirašė Seimo nariai. Ar jūs nepritartumėte šiai nuostatai?
V.BOGUŠIS. Šio nutarimo 1 straipsnyje dabar ir paskelbta: skelbti privalomąjį referendumą. Tačiau viskas yra Seimo valioje, Seimo galioje. Aš pakomentavau, kokios yra dvi galimybės ir kaip numato Referendumo įstatymas. Kaip Seimas nuspręs, taip ir bus, bet šiandien yra siūlomas privalomojo pobūdžio referendumas.
PIRMININKAS. J.Veselka. Nėra. E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, jeigu jūsų inicijuojamas referendumas sulauks pritarimo, tai kaip jūs ir jūsų frakcija prognozuojate Lietuvos Vyriausybės elgseną Briuselyje, nes mes esame įsipareigoję uždaryti šią atominę elektrinę?
Ir antra. Kaip jūs ir jūsų frakcija įsivaizduoja Europos Sąjungos atsaką, jeigu referendumas pavyktų?
V.BOGUŠIS. Mes esame tautos atstovai, gerbiamasis Egidijau. Pasirašė visos Seimo frakcijos. Mes galime nubrėžti tam tikras gaires ir Vyriausybei, duoti jai instrumentą, kad Seimo politinė valia yra tokia. Kita vertus, aš manau, kad ir Europos Komisija labai susirūpins mūsų tokia valia ir vienaip ar kitaip turės pakeisti tam tikras savo nuostatas arba, dar kartą sakau, išbandyti visas galimybes, kurias mes turime pagal Konstituciją. Puikiai žinote, kad darbo pratęsimas yra būtinas, ir kiek mes tai kvalifikuotai argumentuosime ir įtikinsime Europos Komisiją ir Europos biurokratus ir kaip mūsų derybininkai derėsis… O jei referendumas įvyks (duok Dieve, kad jis įvyktų), mano galva, dėl to mums visiems būtų tik geriau. Pagaliau tai būtų tautos valia.
PIRMININKAS. Toliau klausia A.Baranauskas. Nėra. Tada P.Vilkas.
A.BARANAUSKAS (PDF). Yra, yra.
PIRMININKAS. Yra? Atsiprašau. Prašom. A.Baranauskas.
A.BARANAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, žinoma, referendumas gerai, ir aš visa „dūšia“ pasisakyčiau už tai, tačiau ar ne per daug vėlai mes apie tai galvojam? Kodėl mes to nepadarėme, kai senojoje salėje Ignalinos atominės elektrinės komisijos iniciatyva buvo organizuota diskusija? Jeigu kitai darbo kadencijai neužsakome kuro, liepos mėnesį mes susidursime su tam tikrom labai stipriom techninėm problemom. Jeigu mes ir laimėsime referendumą, neturėsime kuro tolesniam darbui. Taip pat reikės atlikti daugybę darbų, kad tam pratęsimui gautume TATEN’os leidimus. Iš esmės ta iniciatyva gera, bet, gerbiamasis Vytautai, truputį pavėluota.
V.BOGUŠIS. Aš gal ir sutikčiau, bet, atvirai pasakius, geriau vėliau negu niekad. Tai viena.
Antra. Per tą seminarą dėl atominės jėgainės buvo aiškiai pasakyta, kad kuro mums pakanka iki 2012 metų. TATENA, kiek aš žinau ir kiek turiu informacijos, daugiau rūpinasi atominės jėgainės saugumu. Čia jau yra techninė saugos pusė, bet, kiek aš suprantu, net Europos Komisija nekelia problemų dėl mūsų atominės jėgainės saugumo. Ten yra padarytos labai didelės investicijos ir labai modernizuota. Pagaliau dar yra laiko ir per tą laiką žodį gali tarti ir ekspertai – tiek vietiniai, tiek užsienio, kokios yra techninės galimybės pratęsti darbą, kiek ji galės dirbti.
PIRMININKAS. Toliau klausia P.Vilkas. Prašom.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi kolega A.Baranauskas mano klausimą jau iš dalies paklausė, aš labai trumpai. Iš kur jūs turite informaciją, kad to kuro tikrai užtenka iki 2012 metų? Kodėl aš taip klausiu? Kadangi Ekonomikos komitete mes buvome ne kartą susitikę su atominės elektrinės vadovu, jis aiškiai pareiškė, kad to kuro… Jeigu iki šių metų vidurio nebus sprendimo, mes nebūsime pasirengę pratęsti šio reaktoriaus darbą.
V.BOGUŠIS. Visiškai teisingai, aš taip ir sakau. Taip, jeigu mes dabar duodame signalą ir ženklą, viskas yra sutarta ir sudarytos sutartys, kad tą kurą mes vis tiek turėsime turėti, nes turėsime mokėti baudas. Mane taip informavo, kad viskas yra parengta ir iki 2012 metų yra suplanuotas kuro tiekimas. Jei aš turiu klaidingą informaciją, tada atsiprašau. Tada galbūt…
PIRMININKAS. Toliau klausia R.Dagys.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad tokia pateikta referendumo formuluotė yra ganėtinai paini? Viena vertus, mes reikalaujame privalomojo referendumo, kita vertus, pats teiginys nėra niekam privalomas. Tai yra tiesiog nuomonė, kad mūsų piliečiai vienaip ar kitaip palaiko šiuos klausimus arba jų nepalaiko. Kam mes tada komplikuojame situaciją ir mėginame žaisti privalomuoju referendumu, kuris yra pavojingas dėl to, kad jeigu neateis balsuoti tiek, kiek reikia (o mes atsimename, kad ir už Konstituciją balsavo tik 53 %)… Jeigu mums reikia tos nuomonės, kuri, aš manau, turėtų tam tikrą svorį, iš karto nedviprasmiškai pasakykim. Mes surenkim tą konsultacinį referendumą. Dėl tokio klausimo galima surengti ir anksčiau. Turėkim tą savo nuomonę, o ne žaiskim tokius dvejopus žaidimus. Iš esmės formuluotė Vyriausybei neprivaloma, bet referendumas yra privalomasis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis kolega, aš su viskuo sutikčiau, bet yra toks įstatymas, tokios įstatymo normos, ir yra tik dvi galimybės: arba imperatyvus, arba konsultacinis. Šiuo atveju pasirinkta imperatyvi norma skelbti privalomąjį referendumą. Jeigu Seimas nuspręs kitaip, bus kitaip. Kiek Seimo narių, tiek nuomonių. Dabar, pateikimo metu, yra gana sunku atsakyti. Pagaliau, jei pritarsite po pateikimo, bus galima sudaryti darbo grupę. Yra komitetai, yra Europos reikalų komitetas, kuris tikrai turės tarti savo žodį, Biudžeto ir finansų komitetas, Ekonomikos komitetas. Aš manau, mes tai galėsime padaryti.
PIRMININKAS. Klausia K.Starkevičius. Kortelę galite įsidėti? Kortelė kišenėje. Tada V.Žiemelis. Paskui K.Starkevičius. Prašom.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Prašom pasakyti, ką jūs darysite tokiu atveju: paskelbiame referendumą, jis privalomas, ir žmonės nutaria, kad reikia pratęsti atominės elektrinės darbą iki 2015 metų, o Europos Sąjunga nutaria: kadangi jūs nutarėte pratęsti, tai mes nebeskirsime jums lėšų, reikalingų uždarymui ir energetinės sistemos atnaujinimui. Mes negausime tų lėšų. Ar jūs ekonomiškai suskaičiavote, kad iki 2015 metų mums nenaudinga, mes pralošiame? Reikia kur kas ilgiau pratęsti. Ar jūs to neskaičiavote? Kodėl tada teikiate tokius projektus nieko neskaičiavę? Nežaiskite.
V.BOGUŠIS. Ne. Pone Vidmantai, mes tikrai nežaidžiame, nes yra įvairių skaičiavimų. Man atrodo, ir Ekonomikos komitete, ir tariantis pas premjerą buvo pasakyta, kad yra galimybė pratęsti iki 2015 metų. Be to, tokios formuluotės ir užduotys yra ir ponui A.Abišalai, kuris sako, kad yra tiktai 5 %. Ten irgi kalbama apie 2015 metus. Mūsų kolegos, Sąjūdis, kurie rengia referendumą ir renka parašus… Ten irgi ta pati nuostata ir norma – iki 2015 metų. Šiandien yra tik pateikimas. Kaip aš minėjau, mes turime visas galimybes derėtis dėl paties uždarymo, dėl kaštų ir dėl tų pačių pinigų. Pinigų uždarymui dar nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… K.Starkevičius, jeigu jau įsidėjęs, tai bus paskutinis klausimas.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Gerbiamasis Vytautai, pavartosiu jūsų terminologiją – ar tai nebus politikavimas? Jūsų broliai renka parašus dėl elektrinės darbo pratęsimo, jūs organizuojate kitą formą. Ar čia ne… Ar žmonės paskui supras, kas vyksta tame Seime ir kas už ką renka? Ar po to rezultatas nebus lygus nuliui?
V.BOGUŠIS. Sunku pasakyti. Tai priklausys nuo mūsų, gerbiamieji Seimo nariai, valios ir proto. Šios dvi iniciatyvos viena kitai netrukdo, tik tas procesas, kol surinks parašus, jeigu dar surinks, yra kur kas ilgesnis. Mums yra siūlomas lengvesnis kelias. Be to, aš manyčiau, ir Europos Komisijai, ir mūsų derybininkams yra labai stiprus signalas, kad Seimas pradeda svarstyti tokią iniciatyvą. Aš manyčiau, kad tai yra politinis žingsnis ir parodymas Europos partneriams, kad mes pasiryžę gana ryžtingai derėtis dėl atominės jėgainės darbo pratęsimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi tuo klausimai ir atsakymai baigėsi. Dėkojame. Vienas… Dar pratęsti norite? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų, bus progų diskutuoti. Dėkojame. Vienas – už, vienas – prieš. E.Masiulis nori kalbėti už. Prašom.
E.MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, svarstome tikrai sudėtingą ir labai svarbų klausimą. Pritardamas pačiai būtinybei, kad referendumas Lietuvoje įvyktų, aš vis dėlto manau, kad būdas, kaip jis yra organizuojamas, irgi yra labai svarbu. Iš tikrųjų egzistuoja pavojus, kad ne piliečių iniciatyvos teise, o pasinaudodamas įstatymo numatytomis galimybėmis ir vienas pats priimdamas sprendimą dėl referendumo Seimas rizikuoja, kad piliečiai vis dėlto labai šaltai įvertins tokį Seimo sprendimą, galbūt netgi supras, kad tai yra koks nors valdžios sugalvotas projektas, bet ne jų pačių iniciatyva. Todėl atsiranda daug rizikos, kad iš viršaus organizuojamas referendumas tokiu būdu gali patirti fiasko dėl aktyvumo.
Todėl Liberalų sąjūdis ir nuėjo kitu keliu, kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis rinkdamas piliečių parašus, nes iniciatyva, kilusi iš piliečių, tikrai labiau užtikrintų galimybes, kad referendumas įvyktų ir kad dalyvautų reikiamas skaičius Lietuvos Respublikos piliečių referendume. Taigi aš, iš esmės sveikindamas Lietuvos politinių parlamentinių partijų apsisprendimą pritarti referendumui, kartu keliu abejonę, kad ar referendumas vien tiktai Seimo sprendimu, nepasirėmus piliečių valia, yra tinkamiausias būdas jį organizuoti?
PIRMININKAS. E.Klumbys nori kalbėti prieš. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia kreipiuosi į liberalcentristus. Ar jūs užmiršot, kad tauta referendume pasisakė už Ignalinos atominės elektrinės uždarymą? Labai aiškiai. Stojome į Europos Sąjungą. Kalba tas, kuris balsavo prieš. Prisiminkit, kaip buvo pasiektas tas rezultatas: alumi, milteliais, muilu turbūt ar dar kažkuo. (A.Kubilius: „Ledais…“) Pasiekėm rezultatą. Dabar aš klausiu, ar jūs užsitikrinot dvigubai daugiau alaus, dvigubai daugiau miltelių, kad gautumėt rezultatą per dvi dienas? Manau, kad tai yra nerealu. Atsižvelgdamas į tai, manau, kad ši jūsų iniciatyva yra grynai… aš nenoriu vartoti to žodžio, kurį jūs dažnai vartojate, bet sakysime, pigaus efekto. Ir, atsižvelgdamas į tai, manau, kad šis sumanymas nėra geras dėl to, kad formaliai juridiškai juk reikia kalbėtis ne tik su Briuseliu. Reikia kalbėti dar su 26 Europos Sąjungos valstybėmis, kurios pritarė mūsų stojimui į Europos Sąjungą. O tai, manyčiau, net turint tą mūsų rezultatą, yra nerealu. Taigi manyčiau, kad šios pastangos yra betikslės ir bevertės, ir dėl to aš negaliu pritarti šiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Už – 46, prieš – 1, susilaikė 7. Taigi po pateikimo yra pritarta. Ir pagrindinis komitetas – Europos reikalų, papildomi – Ekonomikos, Teisės ir teisėtvarkos ir Ignalinos atominės elektrinės reikalų komisija. Siūloma svarstyti… mėnuo nenurodytas, bet aš taip supratau, V.Bogušis siūlė gegužės mėnesį, taip? Dar birželį. Birželį svarstyti, taip? Sutarėm dėl to? Sutarėm. S.Pečeliūną prašom. Repliką ar dėl vedimo tvarkos?
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, gaila, tie keturi buvo likę dar paklausti, būtų galėję paklausti, gal nereikėtų dabar kalbėti. Bet, mielieji kolegos, rašydami tokius svarbius juridiškai ir pagal esmę, ir pagal dvasią tekstus, būtų malonu, kad jūs pasikonsultuotumėte. Mes nekalbame apie elektrinės darbo pratęsimą. Mes kalbam apie elektrinės uždarymo datos pakeitimą. Tai yra skirtingi dalykai. Antra pastaba. Tiesiog dabar sakau, kad paskui nereikėtų po grupes vaikščioti, ir jūs užsirašykite. Toks tekstas, koks yra suformuluotas, yra iš principo žalingas, tuoj pasakysiu, kodėl. Nes jeigu elektrinė taps nesaugi, o mes priimsim sprendimą, kad ji vis tiek turi dirbti iki 2015 metų, tai kas tai bus, jeigu bus imperatyvinis referendumas. Todėl į tą tekstą reikia rašyti, kad tas darbas turi būti nepažeidžiant saugumo reikalavimų. Šitai turi būti įrašyta. Žodžiu, šį tekstą reikia tikrai, pone Boguši, tvarkyti, apversti aukštyn kojom, kad jis būtų kaip pagalba Vyriausybei, netaptų pažeidimu mūsų sutarties ir taptų derybine pozicija, argumentu mūsų Vyriausybei. Kol kas jis yra ne toks. Todėl pritaręs klausimo svarstymui, kai bus jau kitos procedūros, jeigu tekstas neatrodys toks, tikrai atsiprašau, pone Vytautai, negalėsiu balsuoti už, nors labai norėčiau, kad tekstas taptų ir juridiškai, ir politiškai, ir kitaip korektiškas, aiškus, nedviprasmiškas ir neįstumtų Lietuvos į dar blogesnę situaciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau – P.Auštrevičius. Prašom iš eilės.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi tarp pasirašiusių, kurie remia ir parėmė šį nutarimo projektą, buvo visos valdančiąją daugumą sudarančios frakcijos, tai galima manyti, kad Ministras Pirmininkas G.Kirkilas taip pat remia referendumo idėją. Jeigu jis remia referendumo idėją, vadinasi, jis netiki derybų su Europos Sąjunga ir Europos Sąjungos valstybėmis sėkme. Kitaip tariant, jo žodžiai – „įkvėpimas“, „optimizmas“ – yra netikri, kitu atveju tegul jis paneigia mano žodžius. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau prašyti, nes, manyčiau, kad pakanka dviejų papildomų komitetų ir kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas nebūtų papildomas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, jeigu niekas neprotestuos, galim išbraukti. Prašom, A.Čaplikas.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Aš nežinau, kodėl mes taip truputėlį dirgliai žiūrim į šį paskelbimą. Tarkim, balsuodamas už pritarimą šiam nutarimui, aš nesu tikras, ar balsuosiu už atominės elektrinės pratęsimo darbą. Aš, tarkim, dar nesu tikras (…), ar teisingas kelias. Galbūt mes įklimpome iš tikrųjų į tuos vidinius debatus, padarėm šį darbinį klausimą politiniu klausimu, o, kiek aš žinau, tai vis tiek sprendimai uždaryti mūsų atominę jėgainę priimti ne emocijų pagrindu. Tai mums nereikia bijoti to referendumo. Mes išsakysim savo pozicijas, (…) vienas iš kito tėvynės priešo: kas bus už, kas prieš. Mes dažnai sakydavome, kad štai Šveicarija referendumus rengia, Liuksemburgas, įvairios šalys. Ir mes paklausim žmonių, galėsim visi be emocijų pasakyti savo nuomonę, kas už, kas prieš ir kur čia privalumai, kur minusai.
PIRMININKAS. Ir paskutinis – G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Pone pirmininke, ačiū. Ne dėl šio klausimo. Aš tiesiog noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad tolesni 1, 2 ir 3 vakarinio posėdžio klausimai reikalauja reikiamo Seimo narių skaičiaus. Tiek nėra, ir aš siūlau šiuos klausimus atidėti po Velykų ir pereiti prie tų, kuriuos galim svarstyti.
PIRMININKAS. Gerai, tuoj apsispręsim. Aš siūlau dabar pereiti prie rezervinių klausimų, t. y. kitos savaitės, t. y. kovo 31 d. savaitės, posėdžių darbotvarkė ir kiti mūsų rezerviniai klausimai, kuriuos turi pateikti Č.Juršėnas. Gal jis paaiškins, ką daryti su šios dienos įstatymų projektais, kuriuos reikia dar priimti. Prašom.
Savaitės (nuo 2008-03-31) – 2008 m. balandžio 1 d. (antradienio) ir 3 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkių projektai
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, prašau atleisti, kad aš šį sykį gražiai ir ilgai kalbėti negalėsiu dėl techninių priežasčių: balso nėra, nusėdo. Taigi artimiausias posėdis – balandžio 1 ir 3 d. Iš viso keturi posėdžiai, vienas iš jų skiriamas opozicinei Tėvynės sąjungos frakcijai. Klausimų yra ganėtinai daug. Visų pirma – vadinamieji eurointegraciniai klausimai, taip pat švietimo darbuotojų atlyginimo klausimas, manau, iki to laiko bus tam tikras aiškumas. Labai aktualus tarptautiniu požiūriu Kosovo Respublikos pripažinimo klausimas, bent turim pradėti nagrinėti. Ir dar kai kurie klausimai, kurie čia yra surašyti ir jūs turit juos ant savo darbo stalų. Bet papildomai turiu pasakyti, kad, mano žiniomis, jau yra Teisės departamento išvada dėl galimo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, bet kadangi tą sužinojau, kai jau jums buvo išdalintos darbotvarkės, tai, žinoma, vėliau tą klausimą įrašysim. Taip pat privalome įsirašyti klausimą dėl komisijos sudarymo ar nesudarymo, ko šiandien niekaip negalėjom padaryti. Jeigu tikrai salėje neatsiranda daugiau žmonių, daugiau Seimo narių, vadinasi, tie klausimai, kuriuos štai dabar turėtume nagrinėti ir priimti, be abejo, turės būti įrašyti arba balandžio 1–3, arba galbūt dar ir šiek tiek vėliau. Tačiau turiu pasakyti dar apie vieną labai didelį klausimą, kuris gali ateiti iki balandžio mėnesio pradžios, tai naujos Konstitucinio Teismo sudėties pirmininko kandidatūra. Žinoma, gali ateiti ir balandžio mėnesį, bet gali būti ir iki balandžio 1 dienos. Taigi, kaip matote, klausimų yra gana daug. Jau dabar numatyta ilgokai dirbti, be to, tikiuosi, kad atitinkamą darbotvarkę pateiks Tėvynės Sąjungos frakcija, ir mes turėsime gražaus darbo pailsėję per Velykas ir po Velykų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, keturi Seimo nariai nori paklausti Č.Juršėno, bet ar tikrai jūs, klausydamiesi Č.Juršėno, norite dar ko nors paklausti? (Balsai salėje) Prašom. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Gal Č.Juršėnui užteks pasakyti tik vieną žodį „taip“ arba „ne“. Norėčiau, kad jis išklausytų, ką aš noriu pasakyti. Tam turbūt jam sveikatos pakaks.
Gerbiamasis Česlovai, štai yra antradienio darbotvarkė. Dėl Konstitucinio jūs sakėte, aš apie tai nekalbu, bet yra vienas klausimas, 1-4, kuris neturi net numerio, niekur nėra registruotas. Tai gal, kai bus registruotas, ir įrašysime. Vietoj jo aš siūlyčiau dar vieną dalyką. Gal Sekretoriatas jūsų neinformavo. Yra atiduotas prašymas su atitinkamu Seimo narių parašų skaičiumi, kad antradienį būtų svarstomos Saugaus eismo įstatymo pataisos, įvyktų pateikimas. Aš tik trumpai pasakysiu. Seimas, priimdamas tą įstatymą, kuris įsigalios liepos mėnesį, padarė techninę klaidą, ir mums iki liepos mėnesio reikia ištaisyti tą techninę klaidą, kitaip bus negerai. Ponas kolega J.Sabatauskas ir kiti informuoti, jie tai žino, jie tam pritaria. Pateikimas gal ilgai neužtruktų. Paskui komitetai pasvarstytų ir tada jam priimti rastume laiko iki liepos, kada bus patogiau. Bet pateikimą būtų gerai padaryti dabar, kad komitetai galėtų tuo klausimu parašyti savo nuomonę. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerai. Supratau. Pirmiausia dėl 1-4. Kadangi parašai surinkti, tai klausimą reikia nagrinėti. Paprastai būna du nutarimų projektai atsižvelgiant į svarstymo eigą ir pirminį apsisprendimą posėdžių salėje.
Dėl papildomo klausimo. Jį galima įrašyti, bet jūs prašėte įtraukti klausimą į balandžio 2 dienos posėdį. Tai ką man vargšui daryti? (Balsas salėje) Būtų gerai, kad stenogramoje liktų šitie žodžiai. Viskas aišku. Gerai. Čia ne problema.
PIRMININKAS. Klausia M.Žymantas.
M.ŽYMANTAS (DPF). Mano klausimas būtų ne dėl turinio, o dėl formos, nes ir šiandien suplanuota, kad dirbsime nuo 10 val. iki 20 valandos. Kitą savaitę vėl suplanuoti labai ilgi ir sunkūs posėdžiai. Matome, kas po pietų darosi salėje. Ar nemanote, kad Seimo narius varo į neviltį tokie ilgi posėdžiai, todėl jie nesirenka? Gal turėtume galimybės bent jau suplanuoti kur kas trumpesnius posėdžius?
Č.JURŠĖNAS. Ačiū už pastabą. Bent šiuo atveju yra atsižvelgta į Seimo, kaip čia pasakius, dabartinį pajėgumą intensyviai dirbti. Popiet yra svarstymai – kvorumo nereikės, arba pateikimai – taip pat kvorumo nereikia. Kiek čia yra, sakyčiau, net per daug yra, dar galėtų pusė likti.
PIRMININKAS. E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, atvirai sakant, man jau darosi nesuprantama, kaip jūs planuojate Seimo posėdžius. Konkrečiai. Vakar mes nusprendėme, kad balandžio 3 dieną svarstysime LRT tarybos 2005 metų ataskaitą. Tai buvo viso Seimo sprendimas. Dabar jūs šitą klausimą rašote pirmiausia į rezervinius klausimus, tai yra klausimas dėl 2005 metų ataskaitos. Tai yra vienas dalykas. Toliau. Žiūrime laiką – jūs planuojate svarstyti 12.25 val., o 12.30 val. yra numatyta Vyriausybės valanda. Patyrimas rodo štai šiuo klausimu, kad penkiom minutėm niekas neapsiribos. Tai yra rimtas ir fundamentalus klausimus, atmestas du kartus. Pasakykite, kam reikia daryti čia, Seime, cirkus, kai mes ateiname iki LRT tarybos 2005 metų ataskaitos ir vėl nusikels turbūt šešiems mėnesiams?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, čia yra pateikimai, todėl įrašyta į rezervą. Aš turiu vilčių, kad Seimas bus maloningas ir sutrumpins Vyriausybės valandą bent 10 minučių ir bus galima pateikti. Pateikimas, prašome nepainioti. Ne svarstymas ir ne priėmimas, o pateikimas, taigi daugiausia 20 minučių. 10 minučių yra, o 10 minučių nukąsime nuo Vyriausybės valandos, ir pietų pertrauka jau yra, sakyčiau, velniškai ilga – nuo 13.30 val. iki 15 valandos.
PIRMININKAS. Ir R.Dagys klausia paskutinis.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis Česlovai, jau atėjo pavasaris. Praėjusį pavasarį, garbingai politinių partijų susitarimo vedami, mes čia užregistravome antikorupcinių įstatymų paketą, tarp kurių vienas yra Visuotinio turto deklaravimas, kitas – Valdininkų būtinybė pagrįsti turtą pajamomis. Teisės komitetas ilgai svarstė, ar tai neprieštarauja Konstitucijai. Galų gale po pusmečio nusprendė, kad ne. Dabar nuo rudens žiemos miegu šitas klausimas yra „užmigęs“ Vyriausybėje. Ar jūs negalėtumėte pasinaudoti savo įtaka ir pažadinti mūsų Vyriausybę, kad ji pateiktų šitą projektą, ir mes galėtume opozicinėje darbotvarkėje normaliai tęsti svarstymus, nes nuo rudens tikrai buvo laiko išsimiegoti?
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Čia iš tikrųjų racionalus pasiūlymas, kadangi laiko šiek tiek yra. Pasiteisindamas, t. y. ir save pateisindamas, ir Seimo valdybą, noriu pasakyti, kad mes reguliariai peržiūrime suvestines tų klausimų, dėl kurių Vyriausybė nepateikė išvadų. Sakysime, kai mes šitaip pradėjome daryti praėjusių metų pavasarį, ta suvestinė būdavo kelių puslapių, o dabar tik dviejų, pusantro puslapio, bet vis tiek yra neįvykdytų. Be abejo, aš paprašysiu. Kadangi mes turime šiek tiek laiko, gali būti, kad iki balandžio 3 dienos tą išvadą ir turėsime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo visi klausimai. Ar galime pritarti? S.Pečeliūnas nori? Prašom. Dėl vedimo tvarkos?
S.PEČELIŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Pritardamas, gal be balsavimo, ne su visom pastabom, ką čia ponas Česlovas priėmė, aš tik noriu priminti mūsų, pone Česlovai, gerą patirtį dar iš Aukščiausiosios Tarybos. Mes tada posėdžiaudavome ne iki 20 val., ne iki 22 valandos, o kartais ir iki 2, 3 val. nakties, ir kas mus gelbėdavo, jeigu jūs atsimenate? Vis dėlto pertraukos tarp posėdžių ir pietų būdavo protingos. Ką turiu omeny? Nebūdavo penkių minučių. Būdavo arba pusvalandis, pietums būdavo arba pusantros, arba viena valanda, tada žmonės neišvargdavo, nes galėdavo per tas pertraukas pailsėti ir paskui ilgiau dirbti. Kai mes su pertraukomis piktnaudžiaujame, šešias valandas mums… čia būti, štai jums ir rezultatas, kai salėje lieka viena penktoji dalis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueigoje aptarsime tokius klausimus. Dabar turime apsispręsti, ar pritariame savaitei nuo kovo 31 d…
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Pritariame. Ačiū. Tada prašom Č.Juršėną dar pasilikti. Rezervinis 1 ir 2 klausimai. Gerai. Tada prašom dėl Seniūnų sueigos pakeitimo, tai yra rezervinis 2 klausimas.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Šis klausimas susijęs su tuo, kad viena frakcija pakeitė savo vadovą ir, suprantama, kolegą A.Kašėtą deleguoja į Seniūnų sueigą. Prašyčiau pritarti, juo labiau ir buvęs vadovas sutinka, ir iš karto priimti nutarimą be didelių diskusijų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nėra norinčių klausti. Ar galime pritarti po pateikimo? Pritarta. Ar galime iš karto pritarti ir po svarstymo? Tada prašome pasiruošti ir balsuojame dėl priėmimo. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo seniūnų sueigos sudėties pakeitimui, balsuoja už. (Balsai salėje) Balsavo už 52 iš visų balsavusių 52 Seimo narių, Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ yra priimtas.
Gerbiamieji kolegos, ta proga noriu perskaityti Lietuvos Respublikos Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pareiškimą, skirtą Seimo Pirmininkui V.Muntianui. „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 39 straipsnio 3 dalimi, informuoju jus, kad, Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdžio sprendimu, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja nuo 2008 metų kovo 20 d. yra paskirta Seimo narė D.Teišerskytė. Pagarbiai frakcijos seniūnas A.Kašėta.“ Sveikiname D.Teišerskytę.
Gerbiamieji kolegos, Č.Juršėno prašymu, rezervinį pirmą klausimą atidedame vėlesniam laikui, ir noriu priminti, kad prieš svarstant darbotvarkės klausimus G.Steponavičius pasiūlė 2-2, 2-3a, 2-3b, 2-4a, 2-4b, 2-5 klausimus, tai yra priėmimus, kuriems, aiškiai matome, neturime pakankamo kvorumo, atidėti kitiems posėdžiams, taip kaip Seniūnų sueigoje nutartų. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? (Balsai salėje) Pritariam. Priėmimus atidedame. (Balsai salėje) Taip, tikrai nebuvo, ką tik balsavome, 52 – buvo paskutinė registracija.
Gerbiamieji kolegos, dabar yra pertraukos laikas pagal mūsų darbą. (Balsai salėje) Dabar yra siūlymas išspręsti rinkimų klausimus ir tada daryti pertrauką. Ar galime taip dirbti? Tai tokiu atveju kviečiame V.Boreikienę ir 2-6a klausimo svarstymo stadija. Prašome informuoti apie komiteto sprendimą. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.
V.BOREIKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mieli kolegos, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 41, 651 straipsniais įstatymo projektas buvo svarstytas Seime šių metų sausio 17 dieną ir grąžintas komitetui patobulinti. Buvo gautas Seimo nario A.Kašėtos pakartotinis pasiūlymas 41 straipsniui drausti rinkėjų papirkimą ne tik agitavimo kampanijos metu ir rinkimų dieną, bet ir visą laikotarpį nuo rinkimų iki rinkimų. Šiam pasiūlymui nebuvo pritarta, nes iš esmės šiam pasiūlymui nebuvo pritarta sausio 17 dienos plenariniame posėdyje. Tačiau Seimo narys A.Kašėta sutiko ir komiteto posėdyje pritarė komiteto siūlomai redakcijai.
Taip pat gauti Seimo narių V.Boreikienės ir L.Sabučio pasiūlymai, kurie išplečia draudimo papirkti rinkėjus laikotarpį nuo rinkimų paskelbimo dienos iki balsavimo dienos pabaigos. Ir kiti pasiūlymai projekto 17, 22 ir 29 straipsniams. Visiems šiems pasiūlymams komitetas pritarė vienbalsiai. Taip pat gautas Seimo nario J.Razmos pasiūlymas 50 straipsniui, jam buvo pritarta bendru sutarimu. Į Seimo nario A.Kašėtos pasiūlymą pakeisti 88 straipsnio 1 dalį buvo atsižvelgta.
Komiteto priimtas sprendimas – bendru sutarimu pritarti komiteto išvadoms ir komiteto patobulintam įstatymo projektui. Siūlau, kolegos, pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja, gal jūs prisėstumėte kur nors netoli. Nematau užsirašiusiųjų kalbėti diskusijoje svarstymo stadijoje. Turime apsispręsti, ar pritariame po svarstymo. Galim bendru sutarimu? Ar dėl motyvų? L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Kadangi nėra prieš, atsisakau ir pritariu, žinoma.
PIRMININKAS. Tai galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Pritariam. Ačiū.
2-6b klausimas – Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat komiteto nuomonė. V.Boreikienė. Prašome.
V.BOREIKIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas taip pat buvo svarstytas šių metų sausio 17 dieną ir grąžintas komitetui patobulinti. Gauti Seimo narių pasiūlymai. Tai L.Sabučio pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Analogiškam Seimo nario A.Kašėtos pasiūlymui kaip ir prieš tai teiktam projektui buvo nepritarta dėl analogiškų argumentų. Seimo narių V.Boreikienės ir L.Sabučio pasiūlymams pritarta bendru sutarimu. Seimo nario J.Razmos pasiūlymui pritarta. Komiteto sprendimas – bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai ir komiteto patobulintam projektui. Kolegos, siūlau pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, vienas klausimas. Čia jūsų ir D.Bekintienės, atrodo, abiejų, buvo registruotas vienas pasiūlymas labai seniai, dar prieš grąžinimą tobulinti, jam nebuvo pritarta. Ar jūs tą pasiūlymą atsiimate?
V.BOREIKIENĖ. Taip, pasiūlymą atsiimame.
PIRMININKAS. Tokiu atveju jokių problemų daugiau nėra. Norinčių kalbėti diskusijoje nematau. Dėl motyvų – R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, tai, aišku, susiję ir su buvusiu klausimu, ir su šituo. Nežinau, kaip mes toliau elgsimės, nes iš tikrųjų šitos nuostatos dėl reklamos draudimo ir visur kitur susijusios ir su mūsų rinkimų įstatymu, Seimo rinkimų įstatymu, ir Europos Parlamento, ir Prezidento. Mes buvome sutarę, kad tuos klausimus suderinsime tarp seniūnų ir galų gale apsispręsime. Tai aš nežinau, ar mums dabar reikia forsuoti atskirus klausimus, o ne priimti tų visų pataisų paketo, nebent mes surasime būdą, kaip suvienodinti tas procedūras. Nes iš tikrųjų klausimas dėl rinkimų agitacijos ne tik rinkimų laikotarpiu, bet ir iki to, yra esminis ir tai yra mūsų, beje, vienas iš įsipareigojimų tą sutvarkyti politinių partijų susitarimu. Nežinau, ar mes dabar turėtume pritarti tiems įstatymams. Galbūt reikėtų padaryti pertrauką ir suvienodinti visas procedūras, kol bus priimti mūsų suderinti sprendimai.
PIRMININKAS. L.Sabutis nori kalbėti už. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Pasiruošęs. Šiuo atveju su kolega negaliu sutikti, nes tai, ką pateikė, jog reikėtų suderinti, čia ir pateikiama šiandien suderinta nuomonė. Jeigu atidžiai skaitėte tiek vieno, tiek kito įstatymo pataisą, jos tarpusavyje yra suderintos. Svarbiausia, čia šiuo atveju pailginamas laikas, t. y. nuo rinkimų kampanijos paskelbimo ir rinkimų dieną negalimi tam tikri veiksmai, kurie išdėstyti, o visa kita yra išspręsta. Ir yra vienodos korekcijos tiek vieno, tiek kito įstatymo. Todėl aš pritariu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar turime balsuoti? Na, nematau apsisprendimo. Registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta, prašom balsuoti. Balsuojam dėl to, ar pritariam po svarstymo Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Už balsavo 34, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 1, taigi po svarstymo yra pritarta.
Trečiasis šio paketo įstatymas. Referendumo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Prašom gerbiamąją pranešėją. Komiteto nuomonė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonė.
V.BOREIKIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas taip pat buvo grąžintas komitetui patobulinti dėl prieš tai išdėstytų argumentų. Gauti taip pat Seimo narių A.Kašėtos, V.Boreikienės, L.Sabučio, J.Razmos pasiūlymai. Komiteto sprendimas dėl atitinkamų straipsnių taip pat analogiškas kaip ir dėl prieš tai buvusių įstatymų projektų. Todėl komiteto sprendimas – bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai ir komiteto patobulintam projektui. Siūlau, kolegos, pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Dabar turėtume išklausyti Žmogaus teisių komiteto išvadą, nes Žmogaus teisių komitetas buvo papildomas komitetas. Ar ponas A.Dumčius galėtų pristatyti? Gerbiamasis Arimantai, reikėtų išklausyti Žmogaus teisių komiteto nuomonę, arba prašyti pranešėjos ponios V.Boreikienės, kad ji paskelbtų.
V.BOREIKIENĖ. Žmogaus teisių komiteto nuomonė – iš dalies pritarti įstatymo projektui. Taip pat projekto 22 straipsniu siūloma papildyti įstatymą 601 straipsniu ir jo 1 dalyje numatyti, kad namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš sveikatos priežiūros įstaigų. Komitetas siūlo keisti šią nuostatą nustatant, kad duomenys apie neįgalius laikinai nedarbingus asmenis būtų gaunami iš pačių duomenų subjektų, tai yra rinkėjų, šiems pateikiant prašymus balsuoti namuose. Iš duomenų valdytojų duomenys apie neįgalius ir laikinai nedarbingus rinkėjus, esant būtinumui, turėtų būti gaunami tik duomenų tikslinimo, o ne namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo tikslais.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, mes suprantame, kad tai buvo dar pradiniam variantui, o dabar po grąžinimo šitas klausimas jau nėra svarstomas. Tokiu atveju norinčių dalyvauti diskusijoje nematau. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nematau. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime pritarti ir pritariame. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, visą šį paketą baigiame.
Įstatymo „Dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Argentinos, Australijos, Brazilijos, Ekvadoro, Filipinų, Honkongo, Indijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Kinijos, Kolumbijos, Korėjos Respublikos, Kubos, Naujosios Zelandijos, Šveicarijos, Taivano, Penghu, Kinmen ir Matsu atskirosios muitų teritorijos susitarimų dėl 2004 m. birželio 11 d. dokumento S/SECRET/8 pagal Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) XXI straipsnio 2 dalies a punktą ratifikavimo“ projektas Nr.XP-2898ES (pateikimas)
Tuo atveju gal iki trumpos pertraukos galime pakviesti užsienio reikalų viceministrą Jaroslavą Neverovičių pristatyti įstatymo dėl Europos Bendrijų ir jų valstybių narių ir daugelio kitų valstybių susitarimo dėl GATS straipsnių pakeitimų. Prašom.
J.NEVEROVIČ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo įstatymo projektu siekiama ratifikuoti 17 tarptautinių sutarčių. Visų jų tikslas yra tas pats – užbaigti Bendrajame susitarime dėl prekybos paslaugomis nustatytą procedūrą, pagal kurią 25 Europos Sąjungos valstybėms narėms įsigaliotų vienas bendras vadinamųjų specialiųjų įsipareigojimų sąrašas. Šiuose sąrašuose valstybės išdėsto sąlygas, kuriomis jos sutinka atverti savo paslaugų rinkas kitų Pasaulinės prekybos organizacijos narių paslaugoms ir paslaugų teikėjams. Dabartiniu metu bendras sąrašas galioja tik kai kurioms Europos Sąjungos valstybėms. Jis buvo sudarytas dar 1994 metais ir todėl apima tik dvylika tuometinių Europos Sąjungos valstybių. Valstybėms, kurios į Europos Sąjungą įstojo vėliau, vis dar galioja individualūs sąrašai, pavyzdžiui, Lietuva savo sąrašą pateikė 2001 m. gruodžio 21 dieną. Įsigaliojus teikiamoms ratifikuoti sutartims, neliktų kliūčių taikyti vieno bendro sąrašo vietoj šiuo metu galiojančių keturiolikos ir būtų užtikrintas vienodų paslaugų rinkos atvėrimo sąlygų taikymas visoje Europos Sąjungoje, išskyrus Bulgariją ir Rumuniją, kurios į Europos Sąjungą įstojo vėliau. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Nori paklausti P.Auštrevičius. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu pasiteirauti. Iš tikrųjų šis ratifikavimas yra daugiau teisinės tvarkybos reikalas ir, kaip jūs sakėte, vietoj keturiolikos dokumentų atsirastų vienas unifikuotas. Ar jis turėtų ir ekonominės reikšmės Lietuvos gamintojams, importuotojams ir vartotojams dėl sumažėjusių tarifų ir panašiai?
J.NEVEROVIČ. Iš tikrųjų jis atlieka du tikslus. Tvarko teisinę sistemą ir taip pat ratifikuoja susitarimus su trečiosiomis šalimis, dėl kurių buvo susitarta Europos Sąjungos lygiu. Lietuvai tai turi tiek įtakos, kiek mes sugebėjome susiderėti Europos Sąjungos lygiu.
PIRMININKAS. Visi klausimai. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, dėl visa ko dar sykį balsuojame, kad liktume istorijoje šiuo svarbiu klausimu. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, prašom balsuoti už.
Už – 33, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo. Už – 31, susilaikė 2. Taigi pritarta po pateikimo. Pagrindiniu siūlomas Užsienio reikalų komitetas, papildomu – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 24 dieną. Nėra kitaip manančių? Ačiū. Sutarta.
Gerbiamieji kolegos, 10 min. pertrauka, iki 17 val. 10 minučių. Gerbiamieji kolegos, ką tik išklausėme nusiskundimą patyrusių Seimo narių, kad dirbame labai netvarkingai, antisanitariškai ar kaip kitaip. 10 min. pertrauka ir paskui tęsime iki pergalingos pabaigos.
Pertrauka
PIRMININKAS. Darbo užmokesčio dydžių ir socialinės apsaugos išmokų indeksavimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Pranešėjas – socialinių reikalų viceministras Povilas Žiūkas. Prašom, gerbiamasis viceministre. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs savo smalsumą pasaugotumėte iki komitetų stadijos, tai mes į Didįjį penktadienį ateitume anksčiau. Prašom.
P.V.ŽIŪKAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, noriu jums pristatyti Lietuvos Respublikos darbo užmokesčio dydžių ir socialinės apsaugos išmokų indeksavimo įstatymo projektą. Šis projektas rengiamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos 1.9 nuostata numatytą įgyvendinti darbo užmokesčio, socialinių išmokų indeksavimo mechanizmą, apsaugantį žmonių pajamas nuo infliacijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonėse numatyta parengti Lietuvos Respublikos darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos išmokų indeksavimo įstatymo projektą.
Koks yra šio įstatymo projekto tikslas? Tai reglamentuoti minimalią darbo užmokesčio, kitų darbo užmokesčio dydžių indeksavimo principus, tvarką, socialinės apsaugos išmokų rodiklius ir jų indeksavimo pagrindus. Koks šiuo metu galioja įstatymas? Galiu pasakyti tiek, kad galiojantis įstatymas yra labai smarkiai pasenęs, jis buvo priimtas 1990 metais, tai yra iki šiol galiojantis Gyventojų pajamų garantijų įstatymas. Kadangi jį pakeisti iš tikrųjų nebuvo lengva, nors buvo daug bandymų, įstatymas galioja iki šiol. Tačiau dalis to įstatymo vietų jau tikrai seniai, gana seniai neatitinka esamos tikrovės, galiojančios praktikos, todėl naujas aktas, šitas ar šiek tiek modifikuotas, iš tikrųjų yra būtinas.
Įstatymo projektas numato, kad indeksavimo apskaitos laikotarpis yra dveji metai nuo einamųjų metų liepos 1 dienos. Apskaitos dvejų metų laikotarpio, prasidedančio nuo liepos mėnesio, vidutinių metinių vartotojų kainų indeksą apskaičiuoja Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Daug metų, kol dar nebuvo taip pakilusi infliacija, net buvo defliacija ir panašiai, šito įstatymo poreikį dar buvo galima ir ginčyti. Šiuo metu, jeigu kainos ir toliau taip kils, įstatymas tikrai įgaus vis didesnę reikšmę.
Vartotojų kainų padidėjimas – tai yra skirtumas tarp apskaitos laikotarpio dvejų metų, prasidedančių nuo liepos mėnesio, vidutinių metinių vartotojų kainų indekso ir vieneto šimto… Dvejų, prasidedančių nuo liepos mėnesio, vidutinių metinių vartotojų kainų indeksas pasirinktas atsižvelgiant į du teisės aktus. Visų pirma į Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo nuostatas, kad valstybės biudžetas per metus yra neperžiūrimas, ir į Vidutinės trukmės laikotarpio infliacijos valdymo strategiją. Minimalus valandinis atlyginis ir minimali mėnesinė alga indeksuojami, jeigu vartotojų kainos padidėja daugiau kaip 4 %. Nuo kitų po apskaitos laikotarpio metų sausio 1 dienos turi būti patvirtinti minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga, kurių dydžiai turi būti padidinti ne mažiau kaip vartojimo kainų indekso padidėjimas, palyginti su jų dydžiais, galiojusiais iki birželio mėnesį prasidedančio apskaitos laikotarpio. Konkrečius indeksuoto minimalaus valandinio atlyginimo ir minimalios mėnesinės algos dydžius Lietuvos Respublikos trišalės tarybos teikimu nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi vidutinio darbo užmokesčio ir nedarbo kitimo tendencijas šalyje.
Pastebėtina, kad pastaraisiais metais minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga buvo didinama spartesniais tempais negu didėtų pagal įstatymo projektą. Už tam tikrą laikotarpį per paskutinius metus augimas buvo 16,7 % ir atitinkamai 14,5 %. Biudžetinėse įstaigose kiti darbo užmokesčio dydžiai indeksuojami įstatymo, reglamentuojančio biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimą, nustatyta tvarka. Kiti darbo užmokesčiai, valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos įmonėse ir organizacijose, kurios nėra finansuojamos iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų fondų, indeksuojami kolektyvinėje sutartyje, o jai nesant, darbo sutartyje nustatyta tvarka.
Įstatymo projekte yra įvedama nauja socialinės apsaugos išmokų rodiklių nustatymo tvarka, susiejanti jas su nauju siūlomu rodikliu – bazine socialine išmoka. Noriu atkreipti dėmesį, gerbiamieji Seimo nariai, kad labai ilgai mūsų taikytą minimalų gyvenimo lygį, kuris, susietas su per daug įstatymų, prarado savo socialinę prasmę ir panašiai, norima pakeisti nauja sąvoka, t. y. bazine socialine išmoka.
Įstatymo projekte nustatoma, kad socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžiai indeksuojami, jei vartojimo kainos taip pat padidėja 4 %. Nuo kitų metų po apskaitos laikotarpio sausio 1 dienos turi būti patvirtinti socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžiai, kurie taip pat turi būti padidinti ne mažiau kaip vartotojų kainų padidėjimas, palyginti su jų dydžiais, galiojusiais birželio mėnesį iki prasidedant apskaitos laikotarpiui. Vyriausybė dėl objektyvių priežasčių turi teisę šešiems mėnesiams atidėti tam tikro dydžio indeksavimą.
Tokia yra šio įstatymo, kurį aš bandžiau pristatyti, esmė. Iš tiesų klausimas yra gana sudėtingas, labai daug ką jis palies, komitetai turės dar daug padirbėti. O šiandien aš siūlyčiau įstatymui pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, trys Seimo nariai nori paklausti. Prašom. Pirmasis – E.Pupinis.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis viceministre, ar nemanote, kad čia konstituciškai nelabai teisinga? Tarkime, MMA daugiau susijusi su privačiu verslu, tam tikros problemos, o jau kas su biudžetininkais, tai parašyta taip: „Biudžetinėse įstaigose ir kitose su biudžetu susijusiose įstaigose darbo užmokestis reglamentuojamas atskirais įstatymais.“ Vieniems galios, tarkime, 4 % kartelė, kuomet prekių vartojimo indeksas kyla, o kitiems, jeigu mes būsime geri… Tai nevienodos sąlygos. Ar nereikėtų suvienodinti, galbūt įdėti ir bazinę lygiai taip? Ir dar čia yra atidėjimas. Jeigu verslas, greitai indeksuoti, o jeigu jau valstybė, tai šiek tiek pasėdėkite, pakentėkite, žmonės.
P.V.ŽIŪKAS. Ačiū už klausimą. Aš noriu pasakyti, pagal šiuo metu galiojančią tvarką apsvarsčiusi Trišalė taryba, o ji svarstydama nustato, kokiu dydžiu maždaug reiktų didinti minimalią mėnesinę algą arba minimalų mėnesinį atlygį, reikia jį tam tikro dydžio, bet jokiu būdu ne mažesnio dydžio, tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. O mokant biudžetininkams, kitiems asmenims, jūs žinote, yra bazinis atlygis. Tą bazinį atlygį, kaip žinote, Vyriausybės teikimu svarsto Lietuvos Respublikos Seimas. Pavyzdžiui, šiais metais, kaip jūs matėte, nuo infliacijos neatsiliko. Įstatyme yra nuostata, kad jis ir neturėtų atsilikti nuo infliacijos, apskaičiuotos pagal nustatytą įstatyme tvarką. Ten yra šioks toks apmokėjimų neatitikimas, tačiau šiuo metu, kaip jūs žinote, yra parengtas naujas įstatymo projektas. Aš manau, kad labai greitai jis pateks į Seimą. Tiesiog mes sulyginame mokėjimo bazę.
PIRMININKAS. Toliau klausia V.Margevičienė.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš neradau, ar čia man vieno lapo trūksta, nuo kada įsigalios šis naujas įstatymas?
P.V.ŽIŪKAS. Šis naujas įstatymas turėtų įsigalioti, faktiškai reikėtų pradėtų jį taikyti nuo kitų naujų metų, tačiau tam, kad jis galutinai būtų parengtas, reikia tam tikrų įstatymą lydinčių aktų.
V.V.MARGEVIČIENĖ. O tie įstatymą lydintys aktai jau yra rengiami?
PIRMININKAS. Jau baigėsi laikas klausti.
P.V.ŽIŪKAS. Noriu pasakyti taip, kad čia iš tikrųjų yra labai subtilus dalykas, aš nežinau, kaip komitetuose bus numatyta spręsti. Aš pasakysiu, kas yra. Buvęs dydis minimalus gyvenimo lygis arba ta bazinė socialinė išmoka buvo susieta vos ne su 500 įstatymų. Ir netgi nustatant, ar yra didelis nusikaltimas, ar galima patraukti atsakomybėn, ar ne, ir ten tas minimalus gyvenimo lygis buvo taikomas. Mes rašome, kad šiuo metu yra ta pati tapatybė, o toliau kituose įstatymuose pamažu tas bus pakeista. Manyčiau, vargu ar reikia 500 įstatymų iš karto keisti, kad tik pakeistume tą žodį, bet čia, gerbiamieji Seimo nariai, jums reikia apsispręsti.
PIRMININKAS. Ir L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis viceministre, gal pasakytumėte labai trumpai? Bazinis dydis valstybės tarnautojams, pareigūnams, politikams įstatymu dabar yra nustatytas 490.
P.V.ŽIŪKAS. Taip.
L.SABUTIS. Jūs siūlote bazinę socialinę išmoką. Kokio ji galėtų būti dydžio ir koks čia santykis vis dėlto bus atsižvelgiant į jau dabar nustatytą bazinį dydį?
P.V.ŽIŪKAS. Ačiū už klausimą. Aš panašiai tą ir sakiau. Čia ryšis ir yra, bet ir ryšio nėra, galbūt tik tie žodžiai „gyvenimas“ ir „socialinis“. Bazinė socialinė išmoka iš esmės taikoma nustatyti kitoms socialinėms išmokoms, kurių, kaip minėjau, yra labai labai daug. Tai ir parama šeimai, ir išmokos, ir transporto kompensacijos, ir t. t., ir panašiai. Jūsų pirmas paminėtas dydis, 490 litų, dauginamas iš koeficiento ir gaunamas jūsų darbo užmokestis.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po pateikimo? Pritariame. Siūlomi komitetai: Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagrindinis, Biudžeto ir finansų komitetas ir Ekonomikos komitetas papildomi. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą siūlot. Prašom, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, jeigu niekas neprieštarauja. Siūloma svarstyti gegužės 8 dieną.
Ar norite balsuoti dėl to? Na, gerai, dėl viso šio paketo, t. y. po pritariamo pateikimui ir komitetams balsuojame dabar. Kas pritaria po pateikimo su paskirtais komitetais, balsuoja už. Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas, prašom balsuoti.
Iš viso balsavo 25, už – 24, prieš – 1, nė vieno nėra susilaikiusio. Taigi po pateikimo pritarta.
Toliau darbotvarkės 2-9 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas… (Balsai salėje) Mes žiūrime į A.Paulausko pateikimą, o ponia E.Radušytė kitu. Šis atidedamas kitam posėdžiui, nes nematome pranešėjo. Ačiū.
Kviečiame viceministrę Eglę Radušytę vietoj P.Baguškos pristatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso kitų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Prašom. Pateikimo stadija.
E.RADUŠYTĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite jums pateikti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 461, 504, 507, 918, 18810, 18813 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
Teikiamo įstatymo projekto tikslas yra suderinti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą su šiuo metu galiojančiu Dokumentų ir archyvų įstatymu, jame esančia terminologija, ir detalizuoti administracinę atsakomybę už Dokumentų ir archyvų įstatymo pažeidimus. Teikiamame įstatymo projekte yra patikslinti ir detalizuoti straipsnių pavadinimai ir administracinių teisės pažeidimų dispozicijos. Teikiamu įstatymo projektu siekiama straipsnių pavadinimuose ir atitinkamose dalyse vietoj žodžių „Lietuvos valstybinio archyvo“ įrašyti žodžius „nacionalinių dokumentų“. Teikiamame įstatymo projekte taip pat siūloma papildomai numatyti atsakomybę už dokumentų praradimą, kadangi praktiškai yra sudėtinga nustatyti ir užfiksuoti dokumento neteisėto sunaikinimo faktą. Projekte taip pat siūloma vietoj sąvokos „Lietuvos archyvų departamento pareigūnai“ vartoti platesnę formuluotę „valstybinės archyvų sistemos pareigūnai“ ir atitinkamai pakeisti Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį.
Priėmus teikiamas ATPK pataisas, neliktų teisinių trukdžių taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytą atsakomybę už pažeidimus, susijusius su Dokumentų ir archyvų įstatymo reguliavimo sritimi. Prašyčiau pritarti teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Gerbiamieji kolegos, nėra norinčių klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritariame. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 29 dieną.
Kitas darbotvarkės klausimas – Notariato įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2823. Teikia viceministrė E.Radušytė. Iš karto 2-11a ir 2-11b – ir Notariato įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas. Prašom, galite iš karto pateikti abu.
E.RADUŠYTĖ. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pateikti naujos redakcijos Notariato įstatymo projektą ir kartu šio įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą.
Teikiamu įstatymo projektu siekiama užtikrinti notarų teikiamų paslaugų kokybę, patikslinti galiojančio įstatymo nuostatas, kurios šiuo metu neatitinka kitų galiojančių įstatymų, užtikrinti visų apygardų notarų interesų atstovavimą, tiksliau apibrėžti notarų savivaldos institucijų sistemą, praplėsti jų įgaliojimus, įtvirtinti aiškesnius notarų įgaliojimų stabdymo ir pasibaigimo terminus ir pagrindus, padaryti veiksmingesnį kandidato į notarus (asesoriaus) institutą. Įstatymo projekte atskleidžiama notaro karjeros esmė ir jos apribojimai. Projekte numatyta pirmenybė tiems notarams, kurie nepriekaištingai atlikdami savo pareigas trejus metus teikia paslaugas tam tikros savivaldybės gyventojams, dalyvauti viešajame konkurse į notaro pareigas kitoje savivaldybėje. Šia nuostata yra siekiama užtikrinti, kad notaras, pradėjęs darbą ekonomiškai silpnesnėje savivaldybėje ir joje išdirbęs tam tikrą laiką, turėdamas darbo stažą… Jam suteikiama pirmenybė dalyvauti viešajame konkurse į notaro pareigas ekonomiškai stipresnėje savivaldybėje.
Atsižvelgiant į didėjančią drausmės bylų ir neeilinių atestacijų vykdymo bei jų teisminio apskundimo ir nagrinėjimo praktiką, teikiamame projekte siūloma keisti notarų veiklos priežiūros mechanizmą, tai yra padidinti Notarų garbės teismo ir Notarų atestacinės komisijos galias, įskaitant teisę panaikinti notaro įgaliojimus. Siekiama panaikinti tiesiogines teisingumo ministro galias, priimant galutinį sprendimą dėl Notarų garbės teismo nutarimų. Taip pat siekiama sustiprinti netiesiogines teisingumo ministro galias Notarų garbės teisme, jam suteikiant teisę skirti tris šio teismo narius. Notarų garbės teismo posėdžius siūloma laikyti viešais, į posėdžius kviesti visus byla suinteresuotus asmenis ar jų atstovus.
Teikiamu projektu taip pat siūloma tobulinti ir notariato savivaldos sistemą, įtvirtinant Notarų rūmų narių visuotinio susirinkimo viršenybės principą ir notariato apygardų proporcingo atstovavimo principą, kuris reiškia, kad, sudarant nuolatinius Notarų rūmų savivaldos organus, iš kiekvienos šalies apygardos turi būti skiriama po vieną narį.
Įstatymo projekto nuostatose siūloma keisti notaro profesinės veiklos privalomojo draudimo reguliavimą ir nustatyti, kad notaras privalomai draudžiamas 300 tūkst. litų vieneriems metams. Šiuo metu, priminsiu, yra 100 tūkst. suma kiekvienam notariniam veiksmui. Galiojančio įstatymo nuostata tapo sunkiai įgyvendinama praktiškai, nes draudimo įmonės atsisako drausti notarus neapibrėžto dydžio žalai atlyginti.
Projekte taip pat siūloma nustatyti konkrečių notarinių veiksmų atlikimo terminus. Šiuo metu yra įtvirtintas bendras terminas – 10 darbo dienų, kuris neskatina notarų operatyviai atlikti kai kuriuos smulkiuosius notarinius veiksmus. Teikiamu projektu siūloma, pavyzdžiui, dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumui paliudyti, parašo dokumentuose tikrumui paliudyti nustatyti vieną darbo dieną, dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumui paliudyti nustatyti dvi darbo dienas, sandoriui patvirtinti – keturias dienas.
Įstatymo projektu taip pat siekiama reformuoti ir asesoriaus institutą, kuris per daugiau kaip dešimtį metų nepaplito mažesnėse ar atokesnėse savivaldybėse, pasirodė ydingas ir neperspektyvus. Pagal projektą notarai patys galėtų pasirinkti asmenis, kurie dirbtų notarų biure asesoriais, todėl tokiu būdu būtų užtikrintas notaro ir asesoriaus abipusis pasitikėjimas ir bendradarbiavimas. Kadangi asesorius notarų biure dirbtų pagal darbo sutartį, jo veiklą saugotų notarų profesinės atsakomybės privalomasis draudimas. Projekte taip pat numatoma galimybė notarams perduoti asesoriui teisę atlikti kai kuriuos notarinius veiksmus. Manytume, kad tai leistų notarui veiksmingiau organizuoti biuro darbą, klientams būtų greičiau suteiktos nesudėtingos paslaugos, o asesoriai, tam tikra apimtimi atlikdami artimas notarui funkcijas, geriau pasirengtų profesinei notaro veiklai.
Kartu su Notariato įstatymo pakeitimo įstatymo projektu teikiamas ir šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas, kuriame, be konkrečių įstatymo įsigaliojimo terminų ir datų, aptariama ir galimybė asmenų, dirbusių notarų biure, darbo stažą pripažinti asesoriaus darbo stažu. Prašyčiau pritarti teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, trys Seimo nariai nori paklausti. Prašom. V.Volčiokas.
V.VOLČIOK (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, dabar kyla toks klausimas. Notariato įstatymo projektą rengė darbo grupė, bet darbo grupės nariai turbūt turėjo žinoti, kad mūsų valstybei buvo pareikšta Europos Bendrijos Komisijos nuomonė dėl privalomos pilietybės reikalavimo notarams. Dabar ta nuostata į jūsų teiktą įstatymo projektą neperkelta. Išeina, kad kitų Europos Sąjungos valstybių piliečiai negalės eiti notaro pareigų mūsų Lietuvos Respublikoje. Ar tokia nuostata neprieštaraus direktyvai? Jūs puikiai žinote, kad viršenybę turi Europos Sąjungos teisės aktai.
E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų darbo grupė, kuri rengė šį įstatymo projektą, svarstė pilietybės klausimą ir apsisprendė, kad vis dėlto pilietybės sąlygos taikymas notaro profesijai yra susijęs su viešosios valdžios funkcijų perdavimu notarui, nes notaras yra valstybės įgaliotas asmuo. O dėl to, kad Lietuva nėra vienintelė valstybė, kuri stengiasi išlaikyti pilietybės kriterijų notaro karjeros siekiantiems asmenims, norėčiau paminėti, kad yra tokios valstybės kaip Čekija, Vengrija, Latvija, Malta, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Belgija, Vokietija, Graikija, Prancūzija, Liuksemburgas, Austrija. Šios valstybės taip pat yra išlaikiusios savo pilietybės reikalavimą notaro pareigybės siekiantiems asmenims.
PIRMININKAS. Toliau klausia P.Auštrevičius. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Turiu labai rimtą klausimą. Dėkoju, kad leidžiate klausti antram. Mieloji pranešėja, štai sutiksiu aš žmogų gatvėje ir pasakysiu, kad šiandien 17.33 valandą buvo teikiamas naujas įstatymas, reglamentuojantis tokią svarbią ir, deja, neišvengiamą paslaugą, su kuria mes daugelis susiduriame. Jūs man pasakykite paprastai ir aiškiai tris priežastis, dėl ko priėmus šį įstatymą eiliniam vartotojui bus geriau?
E.RADUŠYTĖ. Pirmiausia ačiū už klausimą. Aš tada norėčiau tik pakartoti, nes jau pateikdama projektą minėjau, kad pirmiausia siekiama paspartinti paprastam piliečiui teikiamų notarinių veiksmų laiką, – vietoje 10 dienų trumpinami terminai. Siekiant apsaugoti nuo galimos žalos, yra keičiama draudimo suma. Vietoje 100 tūkst. privalomos draudimo sumos už vieną notarinį veiksmą siūloma įvesti 300 tūkst. sumą, nes tiek infliacija, tiek pasikeitusios nekilnojamojo turto kainos ir visa kita lemia, kad šiandien neatitinka poreikių tie 100 tūkst. Dar trečios norėtumėte?
PIRMININKAS. Gal, žinot, čia kažkaip P.Auštrevičiui kyla tokie egzistenciniai klausimai. (Balsai salėje) Gal asmeniškai trečią priežastį, kodėl reikia priimti šį įstatymą bus galima vėliau paaiškinti.
L.Sabutis, jeigu galite, 17.35 val. be egzistencinių klausimų. Prašom. L.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Ar negalėtumėte paminėti, nes vis dėlto buvo dirbama prie iš tikrųjų labai geros redakcijos įstatymo projekto, dėl kitų asmenų, ne notarų atliekamų notarinių veiksmų. Kokie reikalavimai? Aš skaitydamas matau, kad notarams išties yra reikšmingi reikalavimai, o kitiems asmenims nepasakyta, turiu omeny ir seniūnus, ir konsulines tarnybas, ir t. t. Ar nebus keičiami ir kiti teisės aktai?
E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už klausimą. Iš esmės Notariato įstatyme yra apibrėžiamas ir šiuo metu keičiamas reguliavimas tik notaro ir notaro asesoriaus statuso. Kalbant apie asesorių, yra bandoma suteikti galimybę ir asesoriams, sutinkant notarui, pas kurį jis dirba, atlikti tam tikrus veiksmus. Tas asesorius turi turėti ne mažesnį kaip vienerių metų darbo stažą ir turėtų prisiekti prieš atlikdamas tokius veiksmus ir, kaip minėjau, turėti notaro, pas kurį dirba, sutikimą atlikti notarinius veiksmus. Savivaldybių seniūnų kompetencija atliekant notarinius veiksmus arba konsulinių pareigūnų kompetencija atliekant šiuos veiksmus nebuvo darbo grupėje… nebuvo priimta konkrečių sprendimų ir į projektą nuostatos nebuvo perkeltos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi klausimai atsakyti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Prašom. Ponas A.Baranauskas. Prašom.
A.BARANAUSKAS (PDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš nusišalinu nuo balsavimo dėl šių klausimų, kad nebūtų viešųjų ir privačių interesų konflikto.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Fiksuojame tai. Likusieji, galime bendru sutarimu pritarti? J.Karosas siūlo balsuoti. Prašom. Kas už tai, kad būtų pritarta šio įstatymo projekto pateikimui, prašom balsuoti. Mes siūlėme aptarti iš karto du įstatymo projektus 2-11a ir 2-11b. Už abu ir balsuojame. Taip? Ačiū. (Balsai salėje)
Iš viso balsavo 33. Visi 33 balsavo už. Taigi 2-11a ir 2-11b po pateikimo yra pritarta. Siūlomas pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Suprantu, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas norėtų būti papildomas. Abiem? Abiem. Gerai. Nėra prieštaraujančių? Nėra. Taigi irgi sutariam. Siūloma svarstyti gegužės 22 dieną. Šį klausimą baigėme.
Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2825 (pateikimas)
2-12 klausimas – Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėja – ponia E.Radušytė. Prašom.
E.RADUŠYTĖ. Ačiū. Vyriausybės teikiamas Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio papildymo 12 punktu įstatymo projektas skirtas sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už tas nusikalstamas veikas, kurios padaromos dėl nukentėjusio asmens priklausymo tam tikrai socialinei grupei, tai yra dėl jo rasės, tautybės, kalbos, amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimo ir pažiūrų. Numačius atitinkamą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, būtų pabrėžtas aiškus ir griežtas valstybės požiūris į nusikalstamas veikas, padarytas diskriminaciniais motyvais, o kartu netiesiogiai ir visų kitų formų diskriminacija. Siūloma Baudžiamojo kodekso nuostata ne tik prisidėtų prie nusikalstamų veikų, padarytų diskriminaciniais motyvais, prevencijos, bet ir paskatintų spartesnį atviros, tolerantiškos ir lygiateisės visuomenės formavimąsi. Prašytume pritarti teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Du Seimo nariai nori paklausti. E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Čia išvardytos tam tikros neapykantos veikos, tačiau ar tai yra visos? Jų yra dar begalės. Kaip, tarkim, bus žiūrima į kitas, pavyzdžiui, aukštiems nepatiks žemi arba storiems ploni ir atvirkščiai? Kaip tada įstatymas reguliuos, nes čia tikrai ne viskas surašyta?
E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už klausimą. Pateiktų kriterijų, dėl kurių kvalifikuojant nusikalstamą veiką būtų vertinamas sunkinančios aplinkybės egzistavimas, sąrašas yra baigtinis. Šį sąrašą rengiant buvo atsižvelgta į Europos Komisijai kovai su rasizmu ir netolerancija prie Europos Tarybos pateiktas rekomendacijas.
PIRMININKAS. Toliau klausia E.Zingeris.
E.ZINGERIS (TSF). Didžiai gerbiama viceministre, aš atsiprašau už tam tikrų kolegų šio proceso nežinojimą Europos Sąjungoje, kuris jau yra tapęs įstatymu įvairiose šalyse, ypač Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Gal jūs tada galėtumėte porą žodžių pasakyti plačiau ir supažindinti šią garbią Seimo salę su tuo procesu, kurį man teko su jumis stebėti teisingumo ministrų COREPER’uose Briuselyje ir kitose valstybėse, kad Seimo nariai žinotų, kad tokie procesai Europoje yra įprasti. Mes, deja, esame viena iš ne pirmųjų šalių, kurie tuos teisingus rasizmo ir ksenofobijos bei antisemitizmo įvertinimus dabar įgyvendiname. Pasakykite porą žodžių nupiešdama Europos Sąjungos teisinį procesą šioje srityje. Ačiū.
E.RADUŠYTĖ. Ačiū už jūsų klausimą ar prašymą, tačiau kadangi šiandien teikiu Baudžiamojo kodekso papildymą 60 straipsniu, konkrečiai 12 punktu, kuriame kalbama apie sunkinančią aplinkybę, aš tik norėčiau paminėti, kad kovo 19 dieną Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos septintojoje sesijoje specialusis pranešėjas rasizmo klausimais Doudou Diene, o jis lankėsi praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje, apžvelgdamas savo veiklą, pateikė vizitų į Lietuvą, Latviją ir Estiją, ir kitas valstybes ataskaitas. Komentuodamas padėtį Lietuvoje, jis paminėjo, kad Lietuvoje yra sukurti tinkami aktai kovos prieš rasizmą srityje, tačiau jie nėra veiksmingai įgyvendinami. Kartu jis paragino papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir nustatyti, kad rasistiniai motyvai būtų nusikaltimo padarymas sunkinančia aplinkybe.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gal galime nebalsuodami pritarti? Gerbiamieji kolegos, mes taupykime vieni kitų laiką. Bendru sutarimu. Pritariame. Gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu pritarta Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio papildymo įstatymo projektui po pateikimo. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nėra. Svarstysime balandžio 29 dieną. Sutariame? Sutariame.
Mediacijos privačiuose ginčuose įstatymo projektas Nr.XP-2809 (pateikimas)
Toliau 2-13 klausimas – Mediacijos privačiuose ginčuose įstatymo projektas. Pranešėja – taip pat ponia E.Radušytė. Prašom. Pateikimo stadija.
E.RADUŠYTĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Teikiamu įstatymo projektu siekiama paskatinti mediacijos plėtrą Lietuvoje. Mediacija – tai taikus ginčų sprendimo būdas, vykdomas tarpininkaujant trečiajam nešališkam asmeniui, vadinamam mediatoriumi. Teikiamame projekte detaliai nėra reglamentuojamos mediacijos procedūros, tačiau sprendžiami tie klausimai, kurie gali turėti esminės įtakos mediacijos kokybei ir efektyvumui. Projekte yra numatoma, kad mediacija galės būti taikoma sprendžiant privačius, t. y. civilinius, šeimos ir kitus ginčus, kurie gali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka. Šalys galėtų pasinaudoti šiuo ginčų sprendimo būdu tik tuo atveju, kai ginčas dar nebus nagrinėjamas teisme (tai vadinamoji neteisminė mediacija), taip pat ir tuo atveju, kai bylą jau nagrinės teismas (vadinamoji teisminė mediacija).
Siūloma nustatyti, kad mediacija vykdoma ginčo šalių rašytiniu susitarimu, kai ginčo šalys kartu skiria mediatorių, kurio pagrindinė užduotis – padėti ginčą išspręsti taikiai. Mediatoriumi galėtų būti fizinis asmuo, kuriam keliami nešališkumo, profesionalumo ir atsakomybės už savo veiksmus reikalavimai. Pagal susitarimą mediatorius savo paslaugas teikia atlygintinai arba neatlygintinai. Ginčo šalys taip pat susitaria dėl ginčo sprendimo būdo ir tvarkos. Jei padedant mediatoriui ginčo šalims pavyksta taikiai išspręsti ginčą, sudaroma taikos sutartis, kuri būtų patvirtinama teismo supaprastinto proceso tvarka, ir galėtų būti vykdoma priverstinai. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, bet kuri šalis turėtų teisę ginti savo pažeistas teises teisme.
Projekte taip pat yra įtvirtinamas vienas esminių mediacijos principų, t. y. konfidencialumo principas, reiškiantis, kad ginčo šalys bei mediatoriai turi laikyti paslaptyje visą informaciją, susijusią su mediacija, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant vykdyti mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui.
Tikimasi, kad ši nuostata Mediacijos įstatymo projekte didins visuomenės pasitikėjimą šiuo ginčų sprendimo būdu ir leis mediatoriams greitai ir kokybiškai atlikti savo pareigas.
Priėmus projektą ir ginčo šalims renkantis alternatyvų ginčų sprendimo būdą – mediaciją, turėtų sumažėti teismų darbo krūviai. Be to, taikant mediaciją, privatūs ginčai būtų sprendžiami operatyviau nei teisme, šalys patirtų mažiau ginčo sprendimų išlaidų, padidėtų tikimybė konkretaus ginčo atveju tarp šalių atkurti ne tik teisinę, bet ir socialinę taiką. Dėl minėtų privalumų mediacija, kaip alternatyvus ginčų sprendimo būdas, yra skatinama ir populiarinama daugelyje Europos Sąjungos valstybių.
Prašyčiau pritarti Vyriausybės teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji, keturi Seimo nariai nori paklausti. Pirmoji – V.Margevičienė.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš esu į kitą pusę nuo jūsų. Dėkui. Jūs rašote, kad mediatorius yra trečiasis nešališkas fizinis asmuo ir daugiau nieko. Noriu paklausti, kas Lietuvoje, kokia institucija, kokia aukštoji mokykla ruoš mediatorius, kas juos atestuos, nes jeigu jie dalyvaus ginčuose, teismuose, ypač sprendžiant šeimos, civilines bylas, reikės atstovauti, jie turės laikyti paslaptyje tam tikrus duomenis. Vis dėlto jie turėtų būti kažkaip labiau apibrėžti. Kas jie tokie bus? Dėkui.
E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų teikiamame įstatymo projekte kalbama tiek apie neteisminę mediaciją, tiek apie teisminę mediaciją. Teisminė mediacija Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius. Nuo šių metų pradžios jau dešimtyje Lietuvos teismų pradeda veikti bandomasis teisminės mediacijos projektas, o nuo 2006 metų šį ginčų sprendimo būdą taiko Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas. Per pirmuosius projekto įgyvendinimo mėnesius skaičiuojama, kad maždaug trigubai padidėjo sudaromų taikos sutarčių. Jūs klausiate, kas galėtų būti mediatoriai. Šiuo metu mediatoriai, jeigu kalbame apie teisminę mediaciją, gali būti teisėjai, gali būti teisėjų padėjėjai, gali būti kiti teismo tarnautojai, gali būti psichologai, vaiko teisių apsaugos specialistai. Neketinama šiuo metu griežtai apriboti asmenų grupę, kuri galėtų medijuoti. Šiame teikiamame įstatyme bandoma įtvirtinti tik bendruosius principus. Vėliau gyvenimas parodys, kokie asmenys turi pasitikėjimą, į kokius asmenis kreipiasi ginčo šalys ir būtų jau galima galvoti apie detalesnį reglamentavimą, įrašant išsilavinimo kriterijų, įrašant galbūt kažkokį licencijavimą ir t. t.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, kol to nėra, tai ir Seimo Pirmininkai gali medijuoti, o čia jūs klausinėjat… L.Sabutis toliau.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Aš nebeklausiu, nes prieš tai toks pat klausimas buvo pateiktas ir beveik atsakyta.
PIRMININKAS. P.Auštrevičius.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Pasakykite, gerbiamoji pranešėja, aš supratau, kad tai visiškai naujas įstatymas, ar ne? O kokiose srityse daugiausia gali būti tokių atvejų, sakykime, kur tokia mediacija būtų įmanoma, reglamentuota ir panašiai?
E.RADUŠYTĖ. Ačiū už klausimą. Mediacija dažniausiai taikoma civiliniuose ginčuose, šeimos ginčuose. Be abejo, gali būti medijuojama ir kituose ginčuose.
PIRMININKAS. Ir K.Čilinskas. Prašom.
K.ČILINSKAS (TSF). Labai ačiū. Šiaip iš esmės viskas gerai dėl mediacijos, bet kaip jūs manote, ar šis įstatymas galės būti naudojamas ginčuose, kuriuose viena iš šalių yra valstybė, savivaldybės, arba tokiuose ginčuose, apie kuriuos dabar kalbame, kur svarstoma sutarti, nesutarti dėl to, kad negriautų neteisėtai pastatytų pastatų, ar, sakysim, kai būna ginčų dėl valstybės ar savivaldybės įsipareigojimų arba atvirkščiai – jų ieškiniuose kitiems privatiems asmenims? Ar čia yra pakankamai garantijų, kad nebus piktnaudžiaujama, ir korupcijos elementų tada atsirastų. Ar tokie ginčai būtų priskirti, nes pas jus ginčų sąvoka labai abstrakti?
E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už klausimą. Mediacija galėtų būti taikoma, jeigu mes kalbame apie teisminę mediaciją, tose bylose, kurios nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose. Dažniausiai tai civiliniai ginčai, kaip minėjau, šeimos bylos. Civiliniuose ginčuose šalys gali būti įvairios. Jeigu mediatorius padeda šalims susitarti ir tas susitarimas yra įforminamas taikos sutartimi, teismas tokią taikos sutartį patvirtina.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galim bendru sutarimu pritarti, ar bus norinčių kalbėti? Pone… (Balsai salėje) Ne? Prašom, gerai, registruojamės. Ar ponia V.Margevičienė nori kalbėti dėl motyvų? Atsisakė. Prašom, gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame, kas pritaria po pateikimo. Gerbiamieji kolegos, nepainiokite mediacijos ir meditacijos. Meditacijai bus skirtas Didysis penktadienis. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, už balsavo 29, prieš – 1, susilaikė 4. Taigi po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. (Balsai salėje) Žmogaus teisių komitetą siūlot. Niekas neprieštarauja? Ir Socialinių reikalų ir darbo, taip? Nėra prieštaraujančių? Tada papildome taip ir gegužės 22 d. svarstymas. Tuo šį klausimą baigiame.
Švietimo įstatymo 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2829 (pateikimas)
Toliau 2-14 klausimas. Kviečiame A.Baranauską pateikti Švietimo įstatymo 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Jį teikia grupė Seimo narių, o A.Baranauskas jį pateikia. Pateikimas.
A.BARANAUSKAS (PDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Švietimo įstatymo 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas yra parengtas atsižvelgiant į mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų prašymus kompensuoti išlaidas už važiavimą į darbą ir atgal nuosavu transportu. Iš Švietimo įstatymo 71 straipsnio 1 dalies yra išbraukiami žodžiai „ir aukštesnių studijų studentai“, nes tokių studijų jau nėra.
Šio įstatymo projekto tikslas – sudaryti tinkamas sąlygas organizuoti darbą kaimų ir miestelių mokyklose. Įstatymo projektu siekiame nustatyti, kad mokyklos steigėjas turėtų pareigą Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuoti išlaidas nuosavu transportu į darbą ir atgal važiuojantiems kaimuose, miestuose, kuriuose gyvena ne mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų, esančių bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims.
Šiuo metu mokyklos steigėjas gali, bet nėra įpareigotas kompensuoti išlaidas mokytojams, važiuojantiems nuosavu transportu į darbą ir atgal. Ne visos savivaldybės kompensuoja mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų važiavimą į darbą ir namo nuosavu transportu. Todėl sudaromos nevienodos sąlygos pedagogams, ir kenčia ugdymo procesas.
Kaip žinome, autobusų maršrutai ir jų išdėstymas toli gražu neatitinka mokytojų poreikių. Tam tikra prasme yra diskriminacija, nes vieniems, šiandien vykstantiems visuomeniniu transportu, yra kompensuojama, bet jeigu mokytojas vyksta savo transportu, nors savivaldybės formaliai turi tokias galimybes, bet to nevykdo, nekompensuojama.
Todėl grupė Seimo narių teikia šį įstatymo projektą ir prašau jam pritarti.
PIRMININKAS. Net septyni Seimo nariai smalsūs. S.Lapėnas nori klausti. Prašom.
S.LAPĖNAS (LCSF). Tai…
PIRMININKAS. J.Juozapaitis yra? Prašom.
S.LAPĖNAS. Jeigu galima, kažkaip per greitai buvau nurašytas.
PIRMININKAS. Kolegos nurašė, niekas negali padėti.
S.LAPĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti. Vis dėlto mes šiandien svarstome tam tikrą galimybę palengvinti gyvenimą mokytojams. Kaip jūs vertintumėte tai, kad rajonų savivaldybėse gana dažnai vienas ar kitas pareigas įvairiose įstaigose atlieka socialinės globos ir rūpybos darbuotojai, sveikatos priežiūros, medikai, kultūros darbuotojai, jie važinėja dirbti iš miesto į kaimą arba iš kaimo į miestą. Ar nemanytumėte, kad būtų tikslinga, jog žmogus, dirbantis toliau kaip 5 km nuo gyvenamosios vietos, gautų normalų priedą prie atlyginimo, nuo kurio nebūtų atskaitomi mokesčiai? Anksčiau tai buvo vadinamieji lauko priedai.
A.BARANAUSKAS. Ačiū už klausimą. Jūsų klausimo logiką matau, bet šiandien kalbama apie tai, kad mes jau priėmėme įstatymą. Įstatymai jau yra priimti, ir viena mokytojų dalis gauna kompensacijas, kita negauna. Šio įstatymo tikslas – suvienodinti šiai grupei, kad turėtų vienodas sąlygas, o jūsų teikiami siūlymai yra kitų įstatymų pataisos. Per Švietimo įstatymą mes šių klausimų neišspręsime.
PIRMININKAS. Prašom. J.Juozapaitis.
J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų teikiamame įstatyme yra parašyta „ir kitiems ugdyme dalyvaujantiems asmenims“. Kas tie kiti ugdyme dalyvaujantys asmenys, reikėtų konkrečiai parašyti.
A.BARANAUSKAS. Ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims. Čia, žinoma, galimas dalykas, kad ugdymo procese dalyvauja, sakykime, švietimo įstaigoje turbūt gali būti ir medikas ar kitos profesijos žmogus, pavyzdžiui, psichologas ir t. t., tai turima omeny.
PIRMININKAS. E.Pupinis.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti. Ar teisinga, kad tik iš miesto į kaimą važiuojantiems bus kompensuojama? Nes kai kada geri specialistai, pavyzdžiui, gyvena kaimeliuose, ir juos nori pasikviesti gimnazijos, kad jie dėstytų didesniam skaičiui gabių moksleivių. Gal ir atvirkščiai būtų galima padaryti?
Antras dalykas. Kokiu atstumu bus galima važinėti? Ar nebus galima važiuoti, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Balbieriškį?
A.BARANAUSKAS. Atstumas jau yra nustatytas ankstesniuose įstatymuose. Šis įstatymas numato, kad yra kompensuojamas važiavimas į darbą ir atgal. Manau, jei jis gyventų kaime, iš kaimo gali važiuoti į miestą ir atgal.
PIRMININKAS. A.Kašėta.
A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis kolega Andriau, jūs tikrai ne naujokas Seime, ir man sukėlė didelę nuostabą, kad jūs registruojate pataisą, reglamentuojančią transporto lengvatas, įstatymui, kuris nieko bendro su tuo neturi. Jūs žinote, kad yra Transporto lengvatų įstatymas, kuriam paprastai teikiamos tokios pataisos. Beje, šiuo metu jūsų siūlymas jau yra Seime įregistruotas, tai yra šio įstatymo pataisa. Aš sakau, nes pats registravau ir žinau, kad yra.
Kodėl jūs nepalaikote tos registruotos pataisos, o teikiate pataisą visai ne tam įstatymui? Kodėl jūs nepasiūlote ir atstumo? Jūs sakote, jau dabar įstatyme reglamentuojama, bet ne šitas įstatymas atstumus reglamentuoja. Konkrečiai reglamentuoja tiems, kurie važiuoja viešuoju transportu, o važiuojant nuosavu reikėtų atskirai reglamentuoti atstumą. Daug painiavos ir neaišku, kodėl šitam įstatymui teikiate.
A.BARANAUSKAS. Mes teikiame pataisas ir tam įstatymui, kuris reglamentuoja vykimą viešuoju transportu. Ten yra numatytos visos sąlygos. Aš dar kartą aiškinu, kad viešasis transportas netenkina visų mokytojų sąlygų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Toliau klausia P.Auštrevičius. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Aš norėčiau pritarti kolegai A.Kašėtai, kuris labai teisingai nurodė taisytiną arba diskutuotiną įstatymą, su kurio nuostatomis susijęs pasiūlymas kaip toksai. Mes kalbame apie transporto lengvatas švietimo darbuotojams, bet, šiaip ar taip, tai būtų transporto paslauga.
Mano klausimas yra toks. Gerbiamasis Andriau, kaip jūs manote, kiek pasinaudotų šia paslauga? Gal yra kokie nors jūsų padaryti skaičiavimai ir biudžetas papildomai sudėliotas? Ką tai reikštų valstybės biudžetui? Kiek pasirinktų šią paslaugą, o ne važiavimą viešuoju transportu?
A.BARANAUSKAS. Ačiū už klausimą. Gerbiamasis Petrai, šiandien kaimo specifika yra specifinė. Įsivaizduokite nuo centro nutolusias mokyklas, kur vieną kartą per dieną važiuoja autobusas. Ir kaip tam mokytojui prisitaikyti prie tų valandų, kai autobusas išvažiuoja 13 valandą ir grįžta atgal. Kaip jam atvažiuoti, kokiu transportu atvažiuoti? Štai apie ką kalbama. Šiuo atveju jis gautų lygiai tokią pačią kompensaciją, kaip ir mokytojas, vykstantis autobusu. Tai nebūtų kokios nors kitos papildomos išlaidos, o paskaičiuota tiek, kiek kainuotų atvykti jam autobusu. Štai kokia yra problema.
PIRMININKAS. D.Bekintienė klausia.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs esate valdančiosios koalicijos atstovas. Mes vis dėlto priėmėme Fiskalinės drausmės įstatymą. Čia, mano manymu, reikės papildomų išlaidų. Ar jūs nemanote, ar nereikėtų Vyriausybės išvados?
A.BARANAUSKAS. Ačiū už klausimą. Vyriausybės išvada, žinoma, galėtų būti, bet nebus tiek daug mokytojų, važinėjančių nuosavu transportu. Viena vertus, jau Vyriausybė ir mes tam įstatymui…
Įstatymas yra priimtas ir dalis mokytojų gali naudotis tuo įstatymu ir tomis lengvatomis, kurias mes suteikėme, tačiau dalis negali dėl to, kad nekursuoja transportas. Jeigu transportas kursuotų į visus kaimus ir kaimelius, kur yra mūsų mokyklos, tai problemos nebūtų. Ir pinigų tiems dalykams būtų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. J.Karosas klausia paskutinis. Prašom.
J.KAROSAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, aš ne dėl konkrečių dalykų, bet dėl pačios koncepcijos, kuria remiasi siūlomas įstatymo papildymas. Ar neatrodo, kad visiems važinėjantiems automobiliais būtų kompensuojamas važiavimas?
PIRMININKAS. Į Seimą kaip į darbą. Prašom.
A.BARANAUSKAS. Būtų neblogai, jeigu turėtume tam pinigų.
PIRMININKAS. Ačiū, visi klausimai. Gerbiamieji kolegos, kas dabar dėl balsavimo motyvų. A.Matulas nori kalbėti už. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Iš tikrųjų kolegos tokia problema yra. Transporto lengvatų įstatyme mes numatėme, kad gali būti kompensuojamos išlaidos vykstant į darbą viešuoju transportu. Bet dauguma vyksta ir savo transportu. Šiuo metu yra tokia neteisybė, bet tai tiktų ne tik švietimo darbuotojams, bet, pavyzdžiui, ir medikams, kurių labai trūksta kaime ir kurių iš tikrųjų labai nemažai važinėja. Jeigu mes norime aprūpinti mokyklas mokytojais, ambulatorijas gydytojais, iš tikrųjų tokį žingsnį reikėtų žengti. Tas žingsnis jau yra žengtas, bet, be abejonės, tai reikia spręsti ne Švietimo įstatymu. Tuo labiau kad kolega A.Kašėta jau rudens sesijai yra pateikęs įstatymo projektą, sprendžiantį šią problemą. Jam yra pritarta po pateikimo, tai svarstykime toliau tą pateiktą įstatymo projektą – Transporto lengvatų įstatymo projektą. Bet pradėti svarstyti Seime naują įstatymą vieną grupei žmonių… Aš pritariu, kad šitą problemą spręsti reikia, pritariu pačiai idėjai, bet vis dėlto siūlau susilaikyti ir aktyviau spręsti šią problemą jau pradėtu svarstyti įstatymo projektu, būtent, kaip sakiau, Transporto lengvatų įstatymo projektu, kurį pateikė A.Kašėta.
PIRMININKAS. L.Sabutis nori kalbėti prieš. Galėjote susitarti šalia sėdėdami.
L.SABUTIS (TSF). Aš būčiau susitaręs, jeigu A.Matulas nebūtų kalbėjęs prieš. Bet kadangi jis jau viską pasakė prieš, tai aš pritariu ir dar kartą patvirtinu, kad ne šio įstatymo pagal teisėkūros mūsų priimtą įstatymą turi būti daromos pataisos. Ir apskritai, jeigu būtų daromos tokios lengvatos, tai daromos ne vien šios kategorijos specialistams. O jeigu turėtų Vyriausybė galimybę paskaičiuoti, kiek mes apskritai remiame dirbančių asmenų ir finansuojame iš valstybės biudžeto, tada būtų galima kalbėti apie tokį kompleksinį, o dabar negaliu pritarti. Nepritariu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo Švietimo įstatymo 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Prašom balsuoti. Balsavo 31 Seimo narys. Už – 19, prieš – 1, susilaikė 11, taigi, gerbiamieji kolegos, po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutarėme? (Balsai salėje) Siūlome svarstyti gegužės 8 dieną. Ar Vyriausybės išvadų čia buvo siūloma? (Balsai salėje) Prašom Vyriausybės išvadų. Gerai.
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Švietimo įstatymo papildymo keliais straipsniais ir pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Pristato K.Čilinskas. Prašom.
K.ČILINSKAS (TSF). Labai ačiū. Projekto esmė yra paprasta. Šiaip jau visiems iš biudžeto išlaikomiems darbuotojams vienu įstatymu nustatyti darbo užmokesčio apmokėjimo principus, aišku, ne absoliučią tvarką, bet bent jau pagrindinius reikalavimus, yra neįmanoma. Kadangi yra įvairios kategorijos darbuotojų, todėl kai kurioms kategorijoms jau yra įstatymu nustatyta, bet ne visoms. Konstitucinis Teismas jau ne viename nutarime yra išaiškinęs, kad šitie dalykai turi būti nustatomi įstatymo. Vienu įstatymu visų biudžetininkų tikrai neįmanoma apimti. Valstybės tarnybos įstatymas – gerai, ten yra visi priedai, valstybės tarnautojams viskas sutvarkyta. Bet dar turime kultūros, švietimo, kaip puikiai žinote, labai daug kategorijų darbuotojų. Kadangi šiandien labai aktualus švietimo darbuotojų klausimas, kiek jis yra reglamentuojamas Švietimo įstatymu, tai todėl tas projektas ir yra teikiamas, kad būtų pradėta po truputėlį laikytis tvarkos ir įstatymo nustatytų principų.
Ką tai duotų? Dabar įstatyme iš viso yra abstraktus sakinys, kad šiaip toks darbo užmokestis turi būti mokamas ir viskas jau iš karto atiduodama į vykdomąsias institucijas. Įstatymo leidėjas savo pozicijos neturi. Jeigu būtų įstatymu nustatyta, tai ne tik būtų laikomasi konstitucinių principų, bet aš manau, kad neturėtume tų problemų, kokias turime šiandien. Iš vienos pusės, aišku, Vyriausybė sunkiai gali spręsti, kai yra labai didelis ginčas, ką mes turime šiandien. Vyriausybė, spaudžiama streikuotojų, galbūt gali labai greitai priimti neprotingą sprendimą, gal atvirkščiai – ilgai laikytis, o Seimas iš visų pusių jau pradėjo teikti nutarimų projektus prašydamas jas spręsti. Jeigu būtų taip, kaip dabar čia siūloma įstatymu, tai būtų principai nustatomi įstatymu, įskaitant bazinės algos dydį. Aš nesakau, kad čia dabar yra nustatytas ar siūlomas geras bazinės algos dydis. Jis čia siūlomas ateičiai, perspektyvai, kaip pradinis nuo dabar nustatytojo. Dabar mėnesinis bazinis yra 129 litai, čia siūloma 192. Žodžiu, čia yra siūloma mokytojams 50 % nuo dabartinio. Tai, be abejonės, yra diskutuotini skaičiai. Nieko nesakau, tuo labiau kad tai yra ateities skaičiai, o ne šios dienos skaičius, nes įstatymo šiandien niekas nepriims. Tiktai tiek, kad kažkokį skaičių reikia rašyti, bet dėl jo reikia diskutuoti. Bet kai jis yra nustatytas, tai tada, kaip ir kitoms kategorijoms, kurioms yra nustatyta įstatymo, tada Vyriausybės siūlymu kiekvienais metais Seimas, tvirtindamas biudžetą, patvirtintų bazinį algos dydį. Ir čia yra ta naujovė tokia: siūloma, kad prieš tvirtinant būtų susitariama su profesinėmis sąjungomis. Tiesiog atsižvelgiama į jų nuomonę, atsižvelgiama į tai, kaip kitiems darbuotojams, išlaikomiems iš biudžeto, kyla atlyginimas. Jeigu būtų atsižvelgiama į tai, tai tada labai sunkiai mes įsivaizduotume streikus, nes profesinės sąjungos, atstovaujančios toms kategorijoms darbuotojų, šiuo atveju švietimo darbuotojams, jau dalyvautų nustatant darbo užmokestį, dalyvautų, aišku, ir Seimo komitetuose svarstant bazinį dydį, ir viskas būtų aišku. Jau būtų civilizuotai išspręstas klausimas, nebūtų to, ką turime dabar.
Taigi pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo nutarimus tie dalykai turi būti stabiliai sutvarkyti įstatymo, bet kartu aiškiai įtraukiant profesines sąjungas į derybų procesą. Tai čia yra pagrindiniai dalykai. Visa kita yra nurašyta, atvirai pasakysiu, nuo dabartinių Vyriausybės nutarimų ir ministro įsakymų. Nėra jokios kitokios kūrybos, išskyrus būtent tai, ką pasakiau. Apskritai Švietimo įstatyme jau truputėlį konkrečiau nurodoma, bet iš karto sakoma, kad detalius dalykus – priedų dydžius ir taip toliau turi tvirtinti Vyriausybė, o visa kita… mes čia tik patvirtiname pačius principus.
Atsiprašau, kad taip ilgai užgaišinau.
PIRMININKAS. Nori paklausti penki Seimo nariai. B.Pauža pirmasis.
B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti tokio dalyko. Kadangi jūs ir pats minėjote, kad tai yra iš esmės nurašyta nuo Vyriausybės nutarimo ir ministro įsakymų, man kyla klausimas, ar nepadarėte tokių skaičiavimų, kiek reikės papildomai milijonų, jeigu tai priimsime, ką jūs siūlote, 190 bazinę? Kiek reikėtų papildomai milijonų? Antra klausimo dalis, gal jūs irgi taip pat galvojate, gal čia reikėtų Vyriausybės išvados dėl šito įstatymo? Ačiū.
K.ČILINSKAS. Ne. Dėl dydžio, aš dar sykį kartoju, čia buvo užrašytas toks dydis, kurį profesinės sąjungos kraštutinai dabar siūlo. Aš tikrai suprantu, kad šiandien tas įstatymas nebus priimtas, jis bus taikomas ateičiai. Apskritai mes nežinome, kaip bus su kitu biudžetu, kokie bus visi rodikliai, todėl, aišku, dar nelabai apskaičiuosime milijonų, bet aš sutinku su tuo, kad tikrai turi būti Vyriausybės išvados dėl pradinio bazinio dydžio, kurį mes nustatytume tuo įstatymu. O po to, kaip minėjau, kiekvienais metais biudžetą tvirtinant tas bazinis dydis būtų koreguojamas atsižvelgiant į susitarimą ir Seimo narių nuomones.
PIRMININKAS. J.Juozapaitis. Prašom.
J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti. Jūs sakėt, kiek lėšų, bet prisideda stažas, priedai, bazinis dydis. Koks bus tas bendras mokytojų atlyginimų padidėjimas? Ar bus, kaip numačiusi Vyriausybė, 100 % padidinti?
K.ČILINSKAS. Jeigu kalbėtume apie dabartinį esamą pagrindinį bazinį dydį, tai čia yra 50 %, kaip aš jau minėjau. Yra didelis procentas nurodytas. Nuo kitų metų, skaičiuojant kitų metų biudžetą, maždaug planuojant, koks jis gali būti, būtų toks padidėjimas. Bet aš manau, jeigu Vyriausybės duos išvadą, kad kitų metų biudžetui tiek ir tiek, Seimas savo valią pareikš dėl skaičių.
PIRMININKAS. V.V.Margevičienė. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, tas jūsų atlyginimo pakeitimas iš principo, kaip turi būti skaičiuojama ir daroma, kaip tai asocijuosis su moksleivio krepšeliu, kaip bus susieta? Ar tada mes turėsime atsisakyti finansavimo krepšelio principo ir prieiti prie etatinio pedagogų finansavimo? Ačiū.
K.ČILINSKAS. Labai ačiū. Iš tikrųjų šitie dalykai čia nesikeičia. Tie dalykai, kaip dabar yra nustatyti Vyriausybės nutarimu ir ministro įsakymu, taip ir lieka. Jeigu kalbam apie pasikeitimą, tai pasikeitimas – bazinis algos dydis, kurį, kaip sakėme, galima diskutuoti, koks jis turi būti. Tik tas diskutuotinas klausimas, o ne principų, kaip naudojamas krepšelis ir t. t., visiškai ne. Antras dalykas, aišku, Seimas nustato bazinį algos dydį, profesinės sąjungos įtraukiamos į parengiamąjį darbą.
PIRMININKAS. P.Auštrevičius. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad jūsų teikiamas projektas didele dalimi labai operatyviai ir teisingai reaguoja į tuos pagrįstus pedagogų reikalavimus ir lūkesčius dėl atlyginimų koregavimo. Aš tik norėčiau pasiteirauti. Ta pati atlyginimų skaičiavimo formulė grindžiama mėnesiniu baziniu atlyginimu, tie priedai ir panašiai. Gal jums teko bendrauti su švietimo darbuotojais, gal jie irgi turi savo pasiūlymų? Ar buvo atsižvelgta į jų svarstymus, pasiūlymus, kokius nors nuogąstavimus? Kokia ta galutinė formulė turėtų būti pagrindžiant galutinį atlyginimą?
K.ČILINSKAS. Labai ačiū. Kai tik prasidėjo (jau seniai) šitas konfliktas, kai buvo tik pirmieji įspėjamieji streikai, buvo susitikimų su mokytojais, su profesinių sąjungų atstovais. Turiu pasakyti, kad Švietimo ministerija, bent atstovai, su kurias aš kalbėjau, šitą projektą skaitė. Irgi sakė, galima ginčytis dėl dydžių, bet iš esmės pritarė tiek ministerijos, tiek profesinių sąjungų, tiek pedagogų visuomenės atstovai, kiek, žinoma, mes galėjome susitikti per tą laiką. Prieš man užbaigiant projektą, visiems buvo išdalinta, visoms profesinėms sąjungoms ir buvo laukiama pastabų, bet iš esmės buvo toks pritarimas.
PIRMININKAS. L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis kolega, jūs bandote padaryti lygiagrečiai tai, kas jau padaryta valstybės tarnautojams. Valstybės tarnautojų bazinį dydį nustato įstatymas iki biudžeto patvirtinimo. Ir čia jūs vėl vadinate jį baziniu dydžiu asmenims, kurie vadinasi dirbantys pagal darbo sutartis. Kitaip sakant, nevykęs palyginimas yra biudžetinių įstaigų darbuotojai ir t. t. Ką tik buvo pateiktas įstatymo projektas, kad tai galėtų būti ateityje vadinama (Seimas pritarė) bazine socialine išmoka. Kad nebūtų tos painiavos, nes bazinis dydis dabar yra 490 įstatymu nustatyta, jūs siūlote 192. Ar jūs, kaip iniciatorius, sutiktumėte, kad ateityje šitas bazinis dydis šitame projekte būtų vadinamas bazine išmoka? Tada mes galbūt susitartume dėl pritarimo.
K.ČILINSKAS. Labai ačiū. Geras klausimas, aš manau, kad galima bandyti iš biudžeto finansuojamoms institucijoms sulyginti šituos dydžius. Turime didelę problemą. Aš kol kas nenorėjau daryti didelių revoliucijų, nes ir taip įtempta situacija. Liko šitas momentas, nors jis tikrai buvo svarstomas. Galima to imtis, tada būtų geras žvilgsnis, platesnis.
PIRMININKAS. Dėl motyvų nori kalbėti E.Pupinis. Prašom. Ačiū pranešėjui.
E.PUPINIS (TSF). Turbūt neverta, nes galima bendru sutarimu, nes nėra prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritariame po pateikimo. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 8 dieną. Girdžiu, norima Vyriausybės išvadų. Ar prašome Vyriausybės išvadų? Prašome. Bendru sutarimu. Gerbiamieji kolegos, šį klausimą baigėme.
Švietimo įstatymo 41 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2888 (pateikimas)
Lieka 2-16 klausimas – Švietimo įstatymo 41 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – R.Kupčinskas. Pateikimas.
R.KUPČINSKAS (TSF). Laba diena. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pristatyti Švietimo įstatymo 41 straipsnio papildymo įstatymą, kuriame siūlau 41 straipsnį, kur yra numatyti mokyklų tipai, vidurinių mokyklų tipai, vidurinė mokykla, taip pat suakredituota vidurinė ugdymo programa, akredituota vidurinio ugdymo programa ir vidurinio ugdymo programos antra dalimi… Kodėl aš tai siūlau? Noriu pasakyti, kad nepaprastai aktualus klausimas – vidurinių mokyklų išlikimas miestų pakraščiuose ir kaimo vietovėse. Dabar pagal naują įstatymą stengiamasi išgryninti mokyklas pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Bet vis dėlto atokesniuose rajonuose labai tikslinga, kad vietiniai vaikai, vietinės bendruomenės turėtų galimybę gauti vientisą vidurinį išsilavinimą. Todėl aš ir pasiūliau šio įstatymo papildymo projektą. Tokiu būdu būtų galimybė optimizuojant mokyklų tinklą taip pat išlaikyti ir vidurines mokyklas. Ačiū.
PIRMININKAS. 5 Seimo nariai nori paklausti. J.Juozapaitis.
J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū. Ką jūs galite pasakyti dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 1 punkto? Ar susipažinęs?
R.KUPČINSKAS. Taip, esu susipažinęs. Teisės departamentas irgi turi teisę pasakyti. Matote, aš manau, kad vis dėlto gimnazija irgi tam tikro lygio, galbūt aukštesnio lygio, negu su atitinkamomis programomis, o mes kalbame apie vientisą vidurinį išsilavinimą, turi galimybę jį įgyti tam tikros vietovės mokiniai neišvykdami kitur. Be to, jūs puikiai žinote, į gimnazijas dažnai buvo priimami moksleiviai, kurių mokymosi rezultatai tikrai pažangesni, todėl gimnazijos, šiaip ar taip, yra didesnių galimybių, didesnių gabumų mokinių mokymo įstaigos. Dėl to, ką rašo Teisės departamentas, kad galima išbraukti tai, apie ką jūs kalbate. Man atrodo, su tuo ne visai galėčiau sutikti.
PIRMININKAS. R.Baškienė.
R.BAŠKIENĖ (VLF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, idėja labai pagirtina, galvojant apie kaimo mokyklų išsaugojimą. Tačiau kaip jūs manote tai susieti ir išspręsti, matydami labai mažėjantį moksleivių skaičių kaimo mokyklose? Ar darysime didžiulę naštą savivaldai? Kaip finansiškai galėsime suderinti tuos dalykus?
R.KUPČINSKAS. Aš suprantu. Matote, reikia labai išmintingai vykdyti tinklo optimizavimą. Aš šitą pataisą pasiūliau ne tik dėl kaimo mokyklų, nes dažnai sprendžiama labai biurokratiškai. Kadangi aš esu išrinktas Kaune, Kauno Aleksoto–Vilijampolės apygardoje, tai labai dažnai nežiūrint to, kad užtenka mokinio krepšelio, kad užtenka mokinių skaičiaus, vis tiek siūloma tas pakraščio vidurines mokyklas, į kurias, į tas pakraščio vidurines mokyklas, važiuoja net iš kaimų, net iš rajonų, biurokratiškai padaryti pagrindinėmis. O kodėl to siekiama? Todėl, kad gimnazijose dažnai pritrūksta mokinių. Aš kalbėjau apie elitinį, čia kolega anksčiau klausė, mokymosi lygį. Dabar dažnai prieinama prie to, kad gimnazijos jau pradeda priimti visus mokinius, tik tiek, kad būtų suformuota pagal mokinių krepšelį, kad būtų reikiamas mokinių skaičius. Man regis, išmintingai optimizuojant tinklą, būtų galimybė išlikti tam tikrom mokyklom, kurios iš tiesų gali būti vidurinės. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau V.V.Margevičienė.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, mūsų norminiuose dokumentuose yra parašyta, kad iki 2012 metų Lietuvoje neturėtų likti vidurinių mokyklų. Tai dar nereiškia, kad vaikai nebus mokomi, tik tokio pavadinimo. Jau ir dabar rajonuose yra nemažai… Aš galiu puikiausią pavyzdį. Jiezno gimnazijoje yra 100 besimokančių pagal adaptuotas ar modifikuotas programas. Vadinasi, jau ir šiandien galima akredituoti ir vadinti ne vidurine mokykla, o gimnazija, nes iš tikrųjų jokio skirtumo nėra. Kodėl reikia būtinai palikti ta pavadinimą „vidurinė“. Kodėl tos pakraščio mokyklos negali būti akredituotos ir vadintis gimnazijomis? Ačiū.
R.KUPČINSKAS. Labai ačiū. Labai atsiprašau… Aš atsakysiu. Vidurinę mokyklą mes suprantame kaip tą, kurioje yra vidurinio mokymo programa, pagrindinio mokymo programa ir pradinio mokymo programa. Dabar, kaip jūs sakote, akredituota kaip gimnazija. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad pradinio mokymo ten nėra, pagrindinio mokymo nėra. Jeigu mes turime tokias, tai kur nors ta pradinė mokykla turi būti, pagrindinė irgi kur nors turi būti. Aš kalbu tai, kad to rajono, tos vietovės gyventojai galėtų įgyti vientisą vidurinį išsilavinimą. Kartu tai sustiprina sąsają su ta vietove – ir emociniai ryšiai, ir pragmatiniai, transporto išlaidos ir panašiai. Jeigu paimtume vidurinę mokyklą, kai bus išgryninama pagal dabartinius nuostatus, tai faktiškai jeigu net tos pačios buvusios vidurinės mokyklos pastate yra ir pradinė, ir pagrindinė mokykla, ir gimnazija, turėtų būti trys direktoriai, nes dabar, jeigu tai yra gimnazija, ji turi turėti savo direktorių. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nebediskutuokite toliau. Klausia E.Zingeris.
E.ZINGERIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų klausimas iš esmės turėjo būti teiktas 1990 metais, prieš 18 metų, nes mes dabar lopome skyles, atkreipdami dėmesį į mokyklas, kurios yra iš esmės neprivilegijuotos, neelitinės. Mes kaip tik darome tai, ką, matyt, Antano Smetonos laikais padarė smetoninis švietimas, tai yra buvo nukreiptas dėmesys į vidurines mokyklas ir į paramą joms. Kaip jums atrodo, kuo mes skiriamės, palyginti su Latvija, Estija, Lenkija, kalbant apie jūsų pasiūlymus? Ačiū.
R.KUPČINSKAS. Dėkui. Gal aš nelabai galėčiau palyginti su kitomis šalimis, bet norėčiau vis dėlto akcentuoti mūsų valstybėje iškilusią problemą. Jūs teisingai sakote, kad galbūt 1990 metais reikėjo apie tai galvoti. Bet mes visada darome reformas, eksperimentuojame, po to ką nors taisome, o ne iš anksto numatome. Man regis, taip eksperimentavome su profiliniu mokymu, kuris dabar taip tyliai, gražiai buvo numarintas, nors prieš kurį laiką buvo priimta, kad štai vieni realinės pakraipos, kiti humanitarinės. Pasirodo, kad vis dėlto tos nuostatos buvo klaidingos. Man atrodo, kad tuos tam tikrus nesklandumus tinklo (…) srityje būtų galima visai nesunkiai ištaisyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinė klausia D.Bekintienė. Prašom.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų aš vis prisimenu mokyklų optimizavimą Alytaus rajone, kur irgi kilo didelis triukšmas, kad uždaromos mokyklos, kad pradinės ir vidurinės mokyklos ir tas optimizavimas. Bet nieko nekalbama apie… Aš pritariu R.Baškienės klausimui, kad vis dėlto kaimuose mokinių skaičius labai mažėja. Kodėl reikia dirbtinai išlaikyti vidurinę mokyklą, o ne stiprinti pagrindinę mokyklą? Kuo yra bloga pagrindinė mokykla? Dabar mūsų mentalitetas… Ir mokytojai, ir netgi mes, Seimo nariai, mąstome, kad pagrindinė mokykla yra kaip kokia bausmė mokyklai, kad nesugebėjo išlaikyti vidurinės mokyklos.
PIRMININKAS. Laikas!
D.BEKINTIENĖ. Bet jeigu vidurinė mokykla bus prestižinė, bus remiama, bus rekonstruojama, renovuojama, tai nieko bloga. Reikia atsižvelgti ir į šių dienų realijas. Ar jūs taip nemanote?
R.KUPČINSKAS. Labai ačiū, gerbiamoji kolege. Kaip ir dėl kolegės Rimos užduoto klausimo, aš manau, kad visur turi būti išmintingumo kriterijus. Niekas nedraudžia reorganizuoti vidurinės mokyklos į pagrindinę. Bet jeigu yra toks bendruomenės pageidavimas išlaikyti ir yra galimybė išlaikyti tą vidurinę mokyklą, kodėl jos neakredituoti… vidurinio mokymo programą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų būtų norinčių kalbėti? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Balsuojame. Gerai, balsuojame. Kas pritaria po pateikimo? Prašom balsuoti. Kol vyksta balsavimas, yra siūlymas pagrindiniu komitetu skirti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, kitų komitetų neskiriame. Svarstymas gegužės 8 dieną.
Už – 24, prieš nė vieno, susilaikė 5. Taigi po pateikimo pritarta. Šį klausimą baigiame.
Gerbiamieji kolegos, mums liko dar keturi rezerviniai klausimai, kuriuos turėtų pateikti J.Čekuolis. Jie yra atmetimo arba grąžinimo iniciatoriams projektai. Tai būtų labai trumpos diskusijos, jeigu niekas nediskutuos, nes jeigu bus diskusijos, tai mes negalėsime atmesti, kadangi pritrūks balsų. Kviečiame į tribūną J.Čekuolį. (Balsai salėje) Porą žodžių, ir, jeigu nėra diskusijų, iš karto atmetame. Pritariame komiteto sprendimui ir atmetame. Bet jeigu bus diskusija ir kils ginčai, mes negalėsime atmesti, nes iš karto trūks balsų ir turėsime daryti pertrauką. Prašom. Klausimas, kurio Nr.r-4.
Darbo kodekso 214 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1377 (svarstymas)
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, pone pirmininke. Dėl pirmojo projekto Nr.XP-1377 komitetas priėmė sprendimą atmesti, nes manome, kad projektas diskriminuoja daugiavaikes šeimas, be to, jis pareikalautų nemažų papildomų lėšų teikiamoms idėjoms įgyvendinti. Bendru sutarimu priimtas sprendimas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, jeigu yra siūloma atmesti, jokių diskusijų, iš karto turime apsispręsti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Viskas. Pritarta.
Darbo kodekso 70, 72 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1492 (svarstymas)
R-5 klausimas Darbo kodekso… Prašom toliau. Taip pat siūlymas atmesti.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Rezervinis penktas klausimas, tai yra projekto, dovanokite, minutę.
PIRMININKAS. Tai yra Nr.XP-1492, Darbo kodekso 70, 72, 77 straipsniai.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Taip, šiame projekte siūloma reglamentuoti klausimus, susijusius su kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Paraleliai buvo sudaryta darbo grupė, kuri kitus projektus dėl darbo ginčų tvarkymo yra pateikusi, ir Seime, tikėtina, iš karto po Velykų turėtume svarstymą. Tie kiti projektai yra išsamesni, platesni ir dėl to šitą, siauresnį, turėtume grynai dėl formalių priežasčių atmesti.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti atmesti siūlymą? (Balsai salėje) Pritariame. Tai irgi atmesta. Toliau – rezervinis šeštas klausimas, Nr.XP-2293, siūloma gražinti iniciatoriams tobulinti. Prašom.
Darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2293 (svarstymas)
J.ČEKUOLIS (LCSF). Taip, tai projektas, susijęs su minimalios mėnesinės algos nustatymo principais, ir komitetas tikrai negali palaikyti idėjos, kad keistume dabartinę procedūrinę tvarką, kad šiuo metu minimalią mėnesinę algą tvirtina Vyriausybė Trišalės tarybos sprendimu. O teikiamame įstatymo projekte Trišalė taryba, arba socialinis dialogas, yra išbraukiami ir eliminuojami. Kai kurie kiti aspektai, susiję su minimalia alga, yra svarstytini, tačiau tai yra esminis klausimas, kodėl negalime pritarti, todėl šiuo atveju siūlom ne atmetimą, o gražinimą tobulinti.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti grąžinimui tobulinti? (Balsai salėje) Galime, bendru sutarimu pritariame. Ir paskutinis rezervinis septintas. Ar jūs, ar V.V.Margevičienės pristato? Kas? Pone Čekuoli, jūs galite pristatyti?
J.ČEKUOLIS. Vaidevutė parašyta…
PIRMININKAS. Tai gal greičiau išeis.
Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1128(2) (svarstymas)
J.ČEKUOLIS (LCSF). Gerai. Tai yra projektas, kuriuo siūloma reguliuoti ir įstatymu nustatyti parduotuvių darbo laiką. Mūsų komiteto vertinimu, tai yra klausimas, kuris galėtų būti reguliuojamas nacionalines kolektyvinės sutarties ir tiesioginių darbuotojų atstovų, profsąjungų atstovų ir darbdavių susitarimų. Kiti projektai, kuriuos irgi po Velykų iš karto svarstysime, labai palengvins nacionalinių kolektyvinių sutarčių sudarymo tvarką, jeigu Seimas tam pritartų, todėl tokiai tiesioginei intervencijai į atskiro ūkio sektoriaus darbo laiko reguliavimą komitetas nepritarė ir siūlo atmesti. Teisingai, Vaidevute?
PIRMININKAS. Labai gerai. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritariame. Projektas atmestas.
J.ČEKUOLIS. Ačiū, jums.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. (Balsai salėje) Ką nors dar svarstysime. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Kol vyksta registracija, noriu visiems palinkėti gerų švenčių (Balsai salėje:„Jums taip pat.“). Ačiū. Ir visa ko geriausio. Pareiškimų nėra.
Gerbiamieji kolegos, šį posėdį baigiame. Labai ačiū visiems.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF – Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.