IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO UŽMOKESČIO DYDŽIŲ IR SOCIALINĖS APSAUGOS IŠMOKŲ INDEKSAVIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2008-03-19 Nr. XP-2877

Vilnius

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Įstatymo projektu siūloma indeksuoti darbo užmokesčio dydžius. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalį darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį nepriklausomai nuo darbo užmokesčio sistemos (vienetinė, laikinė) bei jos formos (tarifiniai atlygiai, algos), taip pat visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius (priedai, priemokos ir pan.). Teikiamų įstatymo projekto nuostatų formuluotė gali būti suprantama skirtingai, pavyzdžiui, kad siekiama indeksuoti: a) darbo užmokestį (t.y., pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius); b) tik pagrindinį darbo užmokestį. Pastebėtina, kad darbo užmokesčio dydis yra vienas, t.y. negali būti kelių vienam darbuotojui mokamų darbo užmokesčio dydžių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti įstatymo projekto pavadinimą ir teikiamas nuostatas.

2. Pagal įstatymo projekto 1 straipsnyje apibrėžtą įstatymo paskirtį, projektu siekiama nustatyti socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių indeksavimą. Be to, teikiamo įstatymo projekto sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad projekte siekiama reglamentuoti ne socialinės apsaugos išmokų, bet tam tikrų socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių indeksavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti įstatymo projekto pavadinimą ir jį tarpusavyje derinti su įstatymo projekto turiniu.

3. Pagal Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnį, vienas iš esminių teisės akto turinio reikalavimų yra aiškumas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu apibrėžtą įstatymo paskirtį, nes iš pateiktosios nėra aišku, ar siekiama indeksuoti darbo užmokesčius (ar jų sudedamąsias dalis) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis privačiajame sektoriuje, ar gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių, valstybinio socialinio draudimo biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų, dirbančių Lietuvos banke. Be to, teikiamame įstatymo projekte reikėtų apibrėžti svarbiausias sąvokas, tokias kaip kiti darbo užmokesčio dydžiai, bazinė socialinė išmoka, nes nei šiame įstatymo projekte, nei kituose teisės aktuose jos nėra apibrėžtos.

4. Atkreiptinas dėmesys, kad Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje valstybės remiamos pajamos yra apibrėžtos kaip pajamų dydis, suteikiantis teisę mažesnes už jį pajamas gaunantiems asmenims įstatymų nustatytomis sąlygomis gauti socialinę paramą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės remiamos pajamos yra suprantamos kaip tam tikras pajamų dydis, tikslintina įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte apibrėžto socialinės apsaugos išmokų rodiklio – valstybės remiamų pajamų - formuluotė “valstybės remiamos pajamos – tai rodiklis, kuris naudojamas nustatyti pajamas ir turto lygius <..>”.

5. Pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, ,,bazinė socialinė išmoka yra rodiklis socialinės apsaugos išmokoms ir kitiems teisės aktų nustatytiems dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti”. Šios nuostatos formuluotė yra tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, iš tokios formuluotės nėra aišku, kokių socialinės apsaugos išmokų rūšių dydžiams šis rodiklis bus skirtas (pvz. pašalpoms, kompensacijoms ir t.t.). Antra, nėra aišku, koks šio rodiklio santykis su kitais įstatymo projekto 2 straipsnyje minimais socialinės apsaugos išmokų rodikliais.

6. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija bei valstybinė socialinio draudimo našlių pensija yra mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Be to, šių išmokų dydžiai yra nustatomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka. Todėl svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnio 3-4 punkte teikiamos nuostatos dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos ir valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio indeksavimo yra šio įstatymo projekto reguliavimo dalykas.

7. Svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostata “valstybinių pensijų bazės dydis negali būti didesnis už galiojančios valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį” neturėtų būti formuluojama Valstybinių pensijų įstatyme.

8. Pastebėtina, kad nėra aiškus bazinės socialinės išmokos ir minimalaus gyvenimo lygio sampratų tarpusavio santykis. Vertinat pateikto įstatymo projekto nuostatas, darytina išvada, kad sąvoka ,,minimalus gyvenimo lygis” yra keičiama į sąvoką ,,bazinė socialinė išmoka” (įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalis).

Pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostatą bazinės socialinės išmokos dydį teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą minimalų gyvenimo lygį tvirtina Seimas, priimdamas atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą.

9. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 1 straipsnyje apibrėžtą įstatymo paskirtį siūlytina tikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies formuluotę (<...> ar kitų pajamų perskaičiavimas <...>) arba šias nuostatas derinti tarpusavyje.

10. Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūlomos įtvirtinti nuostatos dėl minimaliųjų darbo užmokesčio dydžių indeksavimo yra svarstytinos.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnis numato darbo užmokesčio minimalių dydžių nustatymo tvarką. Todėl siūlytina teikiamas ir Darbo kodekse įtvirtintas nuostatas derinti tarpusavyje.

Antra, įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatos analizė suponuoja išvadą, kad minimalusis valandinis atlygis ir minimalioji mėnesinė alga turėtų būti padidinti konkrečiu matematiškai apskaičiuotu dydžiu (“<...> turi būti padidinti ne mažiau nei apskaitos laikotarpio vidutinis metinis vartotojų kainų padidėjimas”). Tuo tarpu iš projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatos formuluotės išplaukia, kad dėl minimaliųjų darbo užmokesčio dydžių pirmiausia turėtų būti susitarta Trišalėje taryboje. Atkreiptinas dėmesys, kad Trišalė taryba sprendimus priima susitarimu, todėl praktiškai gali būti susitarta tiek dėl mažesnių, tiek dėl didesnių nei vidutinis metinis vartotojų kainų padidėjimas minimaliųjų darbo užmokesčio dydžių, kurie būtų teikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos teikimą, turėtų įvertinti šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio, nedarbo kitimo tendencijas bei atsižvelgti į valstybės finansines galimybes ir tik tada patvirtinti konkrečius minimaliuosius darbo užmokesčio dydžius. Todėl abejotina, ar minimalieji darbo užmokesčio dydžiai, indeksuoti ir patvirtinti Vyriausybės, atitiktų projekto 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

11. Įstatymo projekto 5 straipsnyje siūlomos įtvirtinti nuostatos dėl kitų darbo užmokesčio dydžių indeksavimo tvarkos nustatymo darbo sutartyje teisės požiūriu yra nepriimtinos.

Pirma, vadovaujantis Darbo kodekso 190 straipsniu darbo užmokestis indeksuojamas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl manytina, kad ir kitų darbo užmokesčio dydžių indeksavimo tvarka turėtų būti nustatyta įstatymu.

Antra, įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalis numato, kad biudžetinėse įstaigose kiti darbo užmokesčio dydžiai, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, indeksuojami įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimą, nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad atskiro įstatymo, reglamentuojančio biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimą, nėra, o Vyriausybės nutarime “Dėl biudžetinių įstaigų ar organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tobulinimo” nėra reglamentuota nei darbo užmokesčio, nei kitų darbo užmokesčio dydžių indeksavimo tvarka.

12. Įstatymo projekto 7 straipsniu siūloma reglamentuoti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, iki 1991 liepos 1 d. paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą (ištarnautus metus) ir netekto darbingumo pensijų bei teisėjų valstybinių pensijų indeksavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nei įstatymo projekto pavadinimas, nei įstatymo projekto 1 straipsniu apibrėžta įstatymo paskirtis nenumato šių pensijų indeksavimo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina minėtus straipsnius derinti tarpusavyje.

13. Įstatymo projekto 8 straipsnyje numatyta, kad, įsigaliojus įstatymui, netenka galios Gyventojų pajamų garantijų įstatymas, jį keitę ar papildę įstatymai. Atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymuose ir kituose teisės aktuose (pvz., Vaikų išlaikymo įstatyme, Išmokų vaikams įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo) yra daromos nuorodos į galiojantį Gyventojų pajamų garantijų įstatymą, todėl kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti pateikti ir kitų teisės aktų pakeitimo projektai.

14. Siekiant teisinio aiškumo bei skirtingo įstatymo įsigaliojimo laike interpretavimo, projekto 9 straipsnio 1 dalyje žodį “nuo” reikėtų išbraukti kaip perteklinį.

15. Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ,,įsigaliojus šiam įstatymui, kituose teisės aktuose vartojamas rodiklis ,,minimalus gyvenimo lygis” arba “MGL” yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai. Tokia nuostata teisės požiūriu yra ydinga. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo 1 straipsnyje yra apibrėžta sąvoka “minimalus gyvenimo lygis”, o sąvoka “bazinė socialinė išmoka” nėra apibrėžta, todėl šių sąvokų turinys gali skirtis. Dėl to gali kilti konkretaus įstatymo formuluočių loginių ar kalbos problemų. Atsižvelgiant į tai, kartu su teikiamu įstatymo projektu turėtų būti pateikti ir kitų įstatymų, kuriuose vartojama sąvoka ,,minimalus gyvenimo lygis”, pakeitimų projektai.

16. Atkreipiame dėmesį, kad 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 8 straipsnis nustatė 2008 metų MGL. Pažymėtina, kad kartu su teikiamu įstatymo projektu turėtų būti pateiktas ir 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriame MGL samprata ir dydis turėtų būti pakeisti į šiame įstatymo projekte nustatytą terminiją.

17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime įregistruotas analogiškas nuostatas reglamentuojantis Socialinės apsaugos išmokų ir minimalaus darbo užmokesčio indeksavimo įstatymo projektas (reg. Nr. XP-2580).

Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis

A. Belova

S. Krutkevičienė

J. Levinienė