Šeštasis
(390) posėdis
2008
m. kovo 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V. GEDVILAS ir A. PEKELIŪNAS
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF*). … popietinio posėdžio pradžią. Kadangi dar neturim balsų skaičiavimo komisijos rezultatų, imam 1-7a klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos valstybės konstitucinei sandarai sudarymo“ projektą, registracijos Nr.XP-2837. Svarstymo stadija. Turim užsirašiusių diskusijai. Pirmasis frakcijos vardu nori kalbėti gerbiamasis V.Bogušis. Prašom. Kol ateina, kviečiu registruotis. Registruojamės. Registracija! Prašom, gerbiamasis Boguši.
V.BOGUŠIS (LCSF). … šitas jau svarstomas. Trys klausimai, kurių labai įdomūs pavadinimai: dėl nacionalinių grėsmių, dėl konstitucinių grėsmių ir iš principo dėl valstybės interesų ir vis tiek dėl grėsmių. Mes, kurdami komisijas, šiame Seime kaip niekad save diskreditavom. Mes visi, tautos atstovai ir politikai, išgyvename, kad Seimas pagal apklausas yra vos ne žemiausioje vietoje. Politinės partijos yra daug žemiau, bet mes irgi joms atstovaujame.
Gerbiamieji kolegos, o kas tą opiniją kuria? Ar ne mes patys? Po daugelio komisijų Seime atsirado (kritiškai žiūrėsiu ir į save) „abonentininkai“, teroristai, velnias žino, dar visokie kitokie. Bet kieno dėka? Mūsų. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, artėja rinkimai, tačiau, gerbiamieji kolegos, ar tikrai „darbiečiai“ yra konservatorių priešai? Ar tikrai liberalcentristai yra „Tvarkos ir teisingumo“ priešai? Ne. Mielieji, mes esame konkurentai. Mes – žmonės, kurie, teikdami savo programas, konkuruojame dėl rinkėjų, dėl tautos, dėl viso valstybės ūkio tvarkymo ir to, kiek geriau mes galėtume atstovauti savo kraštui, savo tautai. Tačiau jau šiandien taip nusirisdami prie tų komisijų… Trys komisijos. Jūs dar kartą įsiskaitykite pavadinimus. Kas tie priešai? Mes patys sau priešai? Anksčiau turėjom išorės priešus. Tai buvo aišku ir suprantama. Dėl išorės priešų yra labai aiškūs principai, ką mes ginam ir dėl ko kovojam. Dėl ko jūs šiandien kovojate?
Gerbiamieji kolegos, tuoj pat prasidės interpeliacijos, nepasitikėjimai, net ir apkaltos. Mes iš principo destabilizuojame visas valstybės grandis. Mes, kaip politinės kultūros formuotojai, tiek savo kraštui, tiek užsienio valstybėms sudarome labai prastą įvaizdį ir tokius signalus siunčiame net užsienio partneriams.
Gerbiamieji kolegos, Liberalų ir centro frakcija jokiu būdu nepritars ir nepalaikys nė vienos (aš sąmoningai kalbu dėl visų komisijų) komisijos. Mes iš principo suprantame, kad tai yra trumpalaikė, vienadienė naktinė peteliškė, kuri tik suplazda sparnais ir sudega, ir jos nėra. Mes to norim? Jūs manote, kad tai padės rinkimams? Ne. Gerbiamieji kolegos, nepadės. Mes truputį kitom akim pasižiūrėkim į gyvenimą, kuris yra štai už šių langų. Yra net tokia patarlė, kad net paukštis savo lizdo nedergia. Ką mes dabar čia bandome daryti?
Gerbiamieji kolegos, aš turiu dar kitą receptą ir galiu garantuoti, kad taip bus. Kadangi rinkimai bus spalio mėnesį, tai, sudėliojus visą darbų grafiką, galima kiekvieną savaitę rengti po vieną interpeliaciją, pradedant Seimo hierarchija, visu ministrų kabinetu. Žinoma, iš tų išgirstų balsų, kurie yra absoliučiai absurdas, galima eiti link apkaltos Prezidentui. Bet jūs atsakykite sau, savo vaikams, kur mes einam, kur mes vedam ir ko mes norim? Juk mūsų priedermė yra kitokia. Kiek mes sugaištame laiko? Aš manyčiau ir prašyčiau ir kairės, ir dešinės, ir centro pradėti dirbti darbus. Baikime šią kadenciją solidžiai ir garbingai ir bendru sutarimu šiandien braukime iš darbotvarkės velniop visas komisijas. Tai bus vienas racionaliausių ir protingiausių mūsų sprendimų.
Dar kartą pabrėžiu – tokiame chaotiškame darbe, tokioje destrukcijoje Liberalų ir centro frakcija nedalyvaus, nerems šių projektų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gal gerbiamasis Vytautas reikalauja balsuoti iš karto? Ne? Kviečiu Tėvynės sąjungos frakcijos vardu kalbėti Seimo narę R.Juknevičienę. Prašom.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, taip, iš tiesų šis Seimas, deja, padarė viską, kad tyrimo komisijų prestižas ir jų svarba būtų stipriai nuvertinti. Nepaisydama to, Tėvynės sąjungos frakcija pritaria šios komisijos sudarymui, nes mano, kad Seimas yra vienintelė vieta, vienintelė institucija, kuri gali, o svarbiausia – privalo, duoti atsakymus į viešai iškeltus klausimus apie galimas nekonstitucines įtakas Vyriausybei, Vyriausybės formavimui. Tuo labiau aš noriu jums priminti, kad prieš keletą mėnesių, kai į viešumą iškilo šis įvykis, Tėvynės sąjungos frakcija kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją prašydama, kad ji ištirtų šį klausimą. Bet šis mūsų prašymas liko komisijos stalčiuose kelis mėnesius, nors dėl A.Matulevičiaus, vos lazdele pamojus, kai buvo norima jį nuversti, komisija susirinko ir pateikė išvadas. Šio klausimo nesvarsto. Ko jūs norite, ponai valdantieji? Galvojate, kad taip tyliai viskas ir praeis, taip? Todėl šiandien turime komisiją.
Kalbu dėl šio klausimo ir todėl, kad ši komisija neišvengiamai turės remtis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto prieš metus atliktu tyrimu. Aš noriu priminti, kad viena iš Seimui taip ir neduotų pažymų iš tų 12 pažymų vadinasi „Dėl naujos koalicijos Seime formavimo“. Ta pažyma yra 2006 m. birželio 21 d., tai parodė mūsų tyrimas. Kaip tik tas metas, apie ką turbūt bus kalbama, kas bus tiriama ir šios komisijos. Kas galėtų paneigti, kad dėl šios pažymos labiausiai ir buvo nervinamasi? Dėl to Vyriausybės vadovas G.Kirkilas nė nemirktelėjęs savo strateginiu patarėju pasiskyrė Albiną Janušką ir net perdavė jo strateginei globai visą Socialdemokratų partiją. Didžiausia Lietuvos nelaimė yra ta (tikiuosi, kad kolegos supras mano aštrumą), kad po Rolando Pakso ir Jurijaus Borisovo istorijos taip ir nebuvo padaryta esminių išvadų, todėl R.Paksą ir J.Borisovą pakeitė Gediminas Kirkilas, Albinas Januška, Rimantas Stonys, tai yra vieną Rusijos grupuotę, kartais vadinamą kariniu pramoniniu kompleksu, kartais tiesiog GRU, pakeitė „Gazpromo“ žmonės, o paprasčiau – Vladimiro Jakunino berniukai. Jų metodai, deja, panašūs.
Į viešumą išplaukusi žinia, dėl kurios dabar sudarome komisiją, atskleidė, kas galėtų būti tikrieji G.Kirkilo šeimininkai ir kokiomis aplinkybėmis jis tapo premjeru. Bandymai veikti Seimo valią, „išjunginėti“ pernelyg išsišokančius ir norinčius daugiau tiesos nėra naujiena, deja. Čia yra siūloma išsiaiškinti ir A.Matulevičiaus stūmimo iš komiteto pirmininkų aplinkybes. Tai iš tiesų susiję dalykai, nes tai darosi sistema.
Vėlgi tarp Seimui neduotų analitinių pažymų viena yra dėl žiniasklaidos. Joje minimas tas pats „Gazpromo“ atstovas, kaip mus informavo tą analitinę pažymą rengę pareigūnai, dalyvavęs ir skiriant G.Kirkilą premjeru. Aš noriu tik priminti, kad vos pradėjus tyrimą dėl VSD buvo tariamasi vėlgi tų pačių žmonių, kaip „išjungti“ pernelyg drąsiai tyrimą pradėjusius komiteto narius. Šiais pavyzdžiais tik noriu pasakyti, kad komisija sudaroma ne dėl vieno atsitiktinio epizodo, parodyto per televiziją, bet dėl sistemos, dėl galimos sistemos. Dėl sistemos, kurioje visuomenę, Seimą norima padaryti tokiomis sintetinėmis marionetėmis, valdomomis didelių pinigų ir į valstybės valdymą įsijautusių šešėlinių veikėjų.
O dabar pabaigoje apie lizdo teršimą. Tiesos išsiaiškinimas nėra ir negali būti lizdo teršimas. Mieli paukščiai, V.Bogušio kolegos, nepriterškite lizdo ir niekam nereiks jo po to valyti. O komisija kaip tik reikalinga tam, kad tas mūsų politikos priterštas lizdas būtų kuo švaresnis. Todėl kviečiu visus balsuoti, kad ši komisija būtų sudaryta, kad ir kaip kai kam atrodytų, kad jų mūsų Seime jau yra per daug.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai Rasai. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį P.Gražulį. Kaip suprantu, jis kalbės savo vardu. Penkios minutės. Prašau.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ne kartą esu išsakęs savo nuomonę dėl komisijų formavimo. Aš išties turiu kitą poziciją, kitą nuomonę. Kita nuomonė – komisijos atskleidžia ir išaiškina visuomenei tai, ko nesužino visuomenė nei iš prokuratūros, nei iš teismų, nei iš kitų tarnybų. Seimas yra vieša institucija ir Seimo komisijos darbas yra viešas. Tai, manau, vienas iš svarbiausių dalykų. Mes, demokratinė valstybė, turime siekti viešumo, kad viską, kas vyksta mūsų valstybėje, žinotų ne tik Seimo nariai, bet ir visuomenė.
Manau, taip pat labai aiškiai turi žinoti visuomenė, kaip buvo formuojama keturiolikta Vyriausybė, kas darė įtaką, kodėl „Lietuvos komjaunimo rytas“ šitaip puolė tuometinį finansų ministrą Z.Balčytį, kad jis net atsistatydino iš ministrų. Kitas dalykas, jūs prisiminkit, koks buvo daromas spaudimas finansų ministrui. Ir šiandien, aš esu įsitikinęs, jau sakiau, bet pakartosiu, ministro Z.Balčyčio, buvusio finansų ministro, sūnaus byla, manau, yra politinė byla, kad ne jo sūnui pakenktų, bet kad užkirstų kelią Z.Balčyčiui tapti premjeru. Man atrodo, visi šie dalykai turi būti atskleisti labai smulkiai.
Ir svarbiausia yra – kokią įtaką kokios jėgos daro mūsų valstybės konstitucinei raidai? Taip, man atrodo, jeigu mūsų Konstitucijoje įrašyta, kad esame parlamentinė valstybė, Lietuvos Respublikos Seimas turėtų turėti didžiausią įtaką, deja, šiandien galim pasakyti, kad viskas atvirkščiai – juodos, neįvardytos jėgos, stambios finansinės grupuotės turi didžiausią įtaką Seimui, Prezidentui, Vyriausybei. Šiandien jos formuoja vyriausybes, o Seime yra tiktai statistai. Seimo nariai tik pakelia rankas. Bet jeigu Seimo nariams būtų pateikta informacija, tos pažymos, tai, manau, šiandien būtų kitokia Vyriausybė. Labai gaila, kad specialiosios tarnybos, kurios turėtų tarnauti Seimui, kurios turėtų Seimo nariams teikti visą informaciją, kad mes, turėdami tą informaciją, galėtume priimti teisingus sprendimus mūsų valstybės naudai, jos neteikia Seimui, Seimo nariams, kad jie galėtų priimti teisingus sprendimus.
Kitas dalykas, gerbiamieji kolegos konservatoriai. Jūs paminėjote Jurijaus Borisovo, Rolando Pakso problemas. Prisiminkite, savo kalbas peržiūrėkite jūs, aš labai geranoriškai sakau, kai stovėjo tribūnoje ne šioje salėje, bet ten Z.Balčytis, kaip jūs puolėte?! Gal nesąmoningai, galbūt dėl to, kad „Komjaunimo rytas“ su savo satelitinėmis organizacijomis buvo nupirktas, kad sudaužytų šį kandidatą į premjerus Z.Balčytį? Galbūt nesąmoningai tą darėte? Pasiimkite savo kalbas. Deja, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai nebalsavom, nors pats G.Kirkilas man asmeniškai darė milžinišką spaudimą, kad paremčiau juos, lyg aš būčiau svarbus. O už G.Kirkilą jūs balsavote tiek, kiek jam reikia, kad jis būtų išrinktas. Dalis išėjote iš salės, dalis nebalsavote. Taigi ir jūs prisiminkite, kad buvote suklaidinti, neturėjote tos išsamios informacijos. Aš kalbu, jeigu jūs būtumėte turėję išsamią informaciją, kas vyksta, tikrai nebūtumėte taip pasielgę. Esu taip įsitikinęs. Ir aš visiškai nepiktybiškai, aš labai geranoriškai sakau ir nesmerkiu už tuos veiksmus, nes tokia tada opinija buvo suformuota, taip buvo rengiami Seimo nariai, kad jie išrinktų tokį premjerą, koks reikalingas Rimandui Stoniui, Albinui Januškai ir kitiems oligarchams. Štai kokia yra situacija.
Ir šito mūsų valstybėje daugiau neturėtų būti. Turi būti padarytas galas tokiems visokiems užkulisiniams, svarbiausiems sprendimams priimti Seime. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas J.Karosas visiškai neseniai kalbėjo, kad ne čia priimami svarbiausi sprendimai, visiškai kitose erdvėse. Tai gal pono J.Pinskaus namuose ir priimami tie svarbiausi sprendimai? Ten ir kuriamos įvairiausios intrigos užkulisinės politikos, kaip valdyti mūsų valstybę? To neturėtų būti. Manau, jeigu mes sudarysim šią komisiją ir sužinosim daugiau informacijos, tik turėdami bendrą informaciją, mes galėsime priimti teisingus sprendimus ir nekartoti tų klaidų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Petrui. Jam užteko laiko. Kviečiu Seimo narį E.Klumbį, matyt, taip pat išsakyti savo nuomonę. Prašom, gerbiamasis Egidijau.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų klausimas, tiksliau, klausimai, į kuriuos turėtų pabandyti surasti atsakymą siūloma sudaryti laikinoji komisija, yra svarbūs. Jeigu iki šiol dar nenurimsta aistros dėl antrosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl premjero Alberto Šimėno dingimo, dėl Gedimino Vagnoriaus tapimo trečiuoju ministru, tai lygiai taip pat, manau, ilgai, jeigu nebus sudėti visi taškai, bus eskaluojamas klausimas dėl keturioliktosios Vyriausybės sudarymo, dėl G.Kirkilo tapsmo premjeru, dėl Z.Balčyčio, kaip premjero ir kaip būsimojo partijos lyderio, eliminavimo.
Čia užduosiu tą patį sakralų politinį klausimą: kas galėtų paneigti, kad G.Kirkilas jau tuomet buvo sumanęs susišluoti visą banką „Leo LT“ pavidalu? Ir kokios jėgos buvo įtrauktos į šį žaidimą? Tos pačios jėgos, kurios ir šiandien aktyviai dalyvauja mūsų politinio gyvenimo užkulisiuose. Tai Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius, Prezidento Valdo Adamkaus pilkasis kardinolas, žmogaus, vykdžiusio lietuvių tautos genocidą, sūnus, aktyviai formuojantis dabartinę Lietuvos valstybės politiką, kuri vis labiau tolsta nuo lietuvių tautos lūkesčių. Antra, plačiai žinomas „Dujotekanos“ vadas R.Stonys, kurio vadovaujama firma yra viena iš pagrindinių Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto finansinių tiekėjų ir kurios interesus taip atkakliai gynė ir gina tas pats G.Kirkilas, kategoriškai pasisakantis ir čia, Seime, prieš gamtinių dujų pelnų ribojimą.
Ir pagaliau tas pats gerai žinomas, bet mažai matomas, A.Januška. Aš jums užduosiu tokį retorinį klausimą. Kas dėtųsi mūsų spaudoje, jeigu tas pats A.Januška dabar būtų V.Mazuronio, R.Ačo ar mano padėjėjas? Mes neišlįstume iš laikraščių, būtume pateikiami kaip didžiausi Rusijos draugai. Dėl A.Januškos. Prisiminkime tas garsiąsias Valstybės saugumo departamento pažymas, bet jis lyg niekur nieko ir toliau yra vyriausiasis G.Kirkilo padėjėjas.
Kaip kontrastas, mes tik sumanėme kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Prezidento V.Adamkaus dekreto konstitucingumo išimties tvarka suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę Rusijos piliečiui Mansurui Sadekovui, kuris net lietuviškai nemoka poros žodžių parašyti, iš karto laikraštis vadinamasis „Lietuvos rytas“, o, tiksliau „komsomolka“, ištraukia „Almax“ kortą. Štai visa šitai įrodo, kad reikia sudėti taškus. Ir šiuos taškus, politinius taškus gali sudėti tik Seimas, nes daugiau mūsų valstybėje, deja, nėra jėgos, kuri galėtų padaryti galą visiems tiems labai blogiems dalykams, kurie vyksta mūsų valstybėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Egidijui. Visi užsirašę jau kalbėjo. Dabar nuomonė už ir nuomonė prieš. Nuomonė už – gerbiamasis V.Mazuronis. Prašom.
V.MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš neminėsiu tų motyvų, kurie jau buvo pasakyti, bet tik noriu pasakyti. Kolegos, tiek Vyriausybės vadovas, tiek „Leo“ paskutiniu metu daromi žingsniai, kasdien daromi žingsniai, tik patvirtina būtinumą atsakyti į klausimus, užduotus komisijai.
Mielieji kolegos Seimo nariai, jeigu premjeras Lietuvoje gulasi kryžiumi už antrojo Ignalinos bloko darbo pratęsimą ar alternatyvias energetikos galimybes, o nuvažiavęs į Briuselį nedrįsta ar nenori ištarti žodžio „Ignalina“, tai kam jis tarnauja. Jeigu privatus investuotojas skelbia milijonines algas „Leo“ vadovui, priminsiu, kur valstybė turi 62 % akcijų, o tuo metu Vyriausybės vadovas kažką neaiškiai teisinasi, tai kas ką valdo.
Mielieji kolegos, aš noriu paklausti, ar iš tiesų mes dar turime Seimui, būtent Seimui atskaitingą premjerą? Gerbiamajam V.Bogušiui noriu pasakyti, kad chaosą kelia ne tiesos ieškojimas, chaosą kelia valdomas ir veikiamas Vyriausybės vadovas ir to vadovo vadovaujama Vyriausybė. Taigi, mielieji kolegos, nebijokime tiesos, balsuokime už komisijos įkūrimą.
PIRMININKAS. Dėkoju Valentinui. Nuomonę prieš pasakys gerbiamasis Seimo narys H.Žukauskas. Tik prašau tylos!
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Na, jau ketverius metus kuriame komisijas ir jų rezultatai, man atrodo,..
PIRMININKAS. Kalbėkite į mikrofoną.
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Jau ketverius metus kuriame komisijas, bet jų rezultatai, deja, yra tokie, kad be chaoso mūsų valstybėje daugiau nieko nėra. Iki Seimo rinkimų liko visai nedaug. Aš suprantu, kad tai yra geros viešos akcijos, nepasitikėjimai Vyriausybe, pažadai mokytojams ir t. t. Aš manau, kad bent jau šio Seimo kadencijos pabaigoje reikia susiturėti, reikia pažiūrėti vienas kitam į akis ir užbaigti šitą sesiją ramiai ir gražiai. Juolab kad kitame Seime galbūt ne visi bus, ne su visais bus galima atsiskaityti, ne visiems bus galima ir pakeršyti. Taigi sustokime ir, kaip ponas V.Bogušis sako, pasakykime vienas kitam – laba diena, baigiame su tom komisijom vieną kartą. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Henrikui. Išgirdome nuomones už ir prieš, nes dėl nutarimo po vieną. Turime registruotis ir balsuosime. Gerbiamieji, kviečiu registruotis ir balsuosime dėl nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos valstybės konstitucinei sandarai sudarymo“ projekto, kurio registracijos Nr.XP-2837. Po svarstymo pritariame ar ne? Registruojamės ir balsuojame. Balsuojame, balsuojame.
Užsiregistravo 110. Už – 60, prieš – 39, susilaikė 11. Pritarta po svarstymo. Skubos tvarkos nėra, todėl Seniūnų sueiga spręs, kada bus priėmimas.
Gerbiamieji, aš gavau balsų skaičiavimo protokolus ir turiu teisę ir pareigą juos paskelbti. Prieš tai J.Sabatauskas prašo žodžio dėl teisėjų. Prašom prie mikrofono.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dėl įsigaliojimo datos. Gal iš tikrųjų būtų racionaliau įsigaliojimo datą rašyti 20 dieną, tada būtų ir atleidimo diena, t. y. baigiasi kadencija ankstesnių teisėjų. Šie teisėjai įgyja teisę prisiekti, jau tą dieną jie bus paskirti. Todėl ta diena būtų kompromisinė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ne 19 dieną, kaip buvo sutarta ir siūlyta, o kovo 20 dieną. Skelbiu balsų skaičiavimo protokolus. „Dėl Algirdo Taminsko paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju.“ Iš viso išduota biuletenių 110, rasta 110 biuletenių, galiojančių – 109, negaliojančių – 1. Už A.Taminską balsavo 75, prieš – 34. Balsų skaičiavimo grupės pirmininkas Z.Balčytis. Visų parašai yra.
Kitas protokolas – „Dėl Prano Kuconio paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju“. Išduota 110 biuletenių, rasta 110, galiojančių – 108, negaliojančių – 2. Už P.Kuconį balsavo 86, prieš – 22. Parašai yra, pirmininkas Z.Balčytis.
„Dėl Egidijaus Šileikio paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju.“ Išduota 110 biuletenių, rasta 110, galiojančių – 109, negaliojančių – 1. Už E.Šileikį balsavo 100, prieš – 9. (Plojimai)
Jeigu sutariame bendru sutarimu, tai abu šitie nutarimai pakeitus datą yra priimti. Leiskite pasveikinti jūsų vardu naujai paskirtus teisėjus. Sveikiname. (Plojimai)
Darbotvarkės 1-7b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl grėsmių Lietuvos valstybės interesams, nacionaliniams projektams ir valstybės nacionaliniam saugumui“ projektas, registracijos XP-2890. Pranešėjas – Seimo narys gerbiamasis V.Čepas. Tai yra pateikimas arba pateikimo tęsinys, nes ten buvo paprašyta pertraukos.
Prašom, gerbiamasis Vytautai.
V.ČEPAS (LSDPF). Didžiai gerbiamieji kolegos, prieš pateikdamas šį nutarimo projektą, noriu pasakyti, kad aš pritariu V.Bogušio žodžiams. Man tikrai tenka apgailestauti, kad tarp mūsų yra tiek daug žmonių, norinčių kandžiotis, ypač artėjant rinkimams. Tai rodo mūsų leksika: oligarchai, oligarchinis valdymas, grupė draugų, grupuotės, jau girdėti ir gaujos, o iki rinkimų dar pusė metų. Aš manau, kad per tą pusę metų mes visiškai perimsime kalėjimo, zonos terminiją, ir į mus niekas nekreips jokio dėmesio, gal tik ten esantys žmonės.
Pateiksiu šį nutarimo projektą, bet kartu kviečiu visus, jei tai dar galima, atsisakyti tokių panašių dalykų ir tikrai pradėti kalbėti normaliai, paprastai, o marškinius draskytis turėsime visą mėnesį rugsėjo–spalio dienomis.
Taigi dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl grėsmių Lietuvos valstybės interesams, nacionaliniams projektams ir valstybės nacionaliniam saugumui. Atsižvelgdami į Lietuvos piliečių, visuomenės informavimo priemonių informaciją apie juridinių ir fizinių asmenų, susietų su stambaus kapitalo įmonėmis, priklausančiomis nuo kitų šalių energetinių resursų ir finansavimo šaltinių, galimas grėsmes valstybės nacionaliniam saugumui, jų įtaką visuomenės informavimo priemonėms ir politiniams procesams, svarbiausių valstybės strateginių objektų įgyvendinimui, tarp jų ir nacionalinio investuotojo atominės elektrinės statybai, siūlome sudaryti laikinąją Seimo komisiją dėl grėsmių Lietuvos valstybės interesams, nacionaliniams projektams ir valstybės nacionaliniam saugumui. Komisiją siūloma sudaryti iš 12 asmenų, išsirinkti komisijos pirmininką ir pavaduotoją ir komisiją įpareigoti atsakyti į tokius keturis klausimus.
Pirmas klausimas. Kokie fiziniai ir juridiniai asmenys, priklausomi nuo užsienio valstybių kapitalo, kokia apimtimi ir kokiomis priemonėmis darė įtaką ar bandė kitaip paveikti „Tvarkos ir teisingumo“ (liberalai demokratai) ir Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatoriai) partijas ir šių partijų vadovybes?
Antras klausimas. Kokią įtaką jie galėjo turėti A.Kubiliui, R.Juknevičienei, V.Garbaravičiui ir kitiems Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatoriai) partijos nariams bei R.Paksui ir kitiems „Tvarkos ir teisingumo“ (liberalai demokratai) partijos nariams formuojant jų politines pozicijas? Išsiaiškinti šių asmenų ir partijų galimus ryšius su Kauno elektrinės privatizavimu, elektros eksporto ir importo įmonėmis, įmonėmis, importuojančiomis į Lietuvos „Gazprom“ dujas, įmonėmis, susietomis su alkoholio pramone Lietuvoje, bei kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis. Ar minėtų asmenų bei partijų veikloje nėra veikimo, prieštaraujančio Lietuvos valstybės nacionaliniams interesams diskredituojant valstybės saugumo, užsienio politikos institucijas ir jų veiklą? Ar šių partijų ir asmenų veikla nekelia grėsmės valstybės interesams ir jos nacionaliniam saugumui?
Trečias klausimas. Kokios interesų grupės, visuomeninės organizacijos, fiziniai ir juridiniai asmenys buvo ir yra veikiami svetimų valstybių kapitalo siekiant paveikti, sustabdyti ar diskredituoti Lietuvos strateginius energetinius projektus, taip pat kuriant nacionalinį investuotoją atominės elektrinės statybai?
Ir paskutinis klausimas. Pateikti Seimui pasiūlymus, kaip apriboti užsienio valstybių galimas įtakas per šias partijas ir jų atstovus bei rėmėjus valstybės demokratijai, žiniasklaidos priemonėms, politiniams procesams. Siūloma tyrimo išvadas pateikti iki š. m. spalio mėnesio. Teikia 37 Seimo nariai. Taigi, gerbiamieji kolegos, tiek aš norėjau jums pasakyti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vytautai, nepabėkite. Kadangi pateikimas, tai jūsų nori Seimo nariai paklausti. Primenu, kad klausimui minutė, atsakymui taip pat. Iš viso klausinėsime 10 minučių. Pirmas klausia Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš tikiuosi, kad būsiu vienas iš šios jūsų siūlomos komisijos įtariamųjų ir apklausiamųjų. Tačiau sakykite, ar jūs apklausėte (jūs minėjote konservatorius, „Tvarką ir teisingumą“, karo ministrą J.Oleką, kuris sąmoningai nebalsavo už LEO LT, ar jūs apklausėte ir tirsite savo koalicijos partnerių V.Bogušio, A.Čapliko, S.Lapėno, A.Matulevičiaus, A.Monkevičiaus, R.Remeikos, A.Skardžiaus veiklą ir kitų, kurie balsavo prieš tą garsųjį LEO LT įstatymą? Ir kur čia bus skiriamoji riba, anot jūsų?
V.ČEPAS. Ačiū, gerbiamasis Egidijau. Na, aš nežinau, ar jūs būsite apdovanotas tokia garbe ir apklausiamas tos būsimos komisijos, ne visi tokios nusipelnė, bet jeigu labai norėsite, galėsite pats ateiti. O ką ta komisija klaus, kaip ji klaus, tai yra tos komisijos reikalas, juoba kad jos dabar kol kas dar nėra sudarytos ir kokia ji bus neaišku. Jūs galite net pasisiūlyti būti tos komisijos nariu. O dėl kolegos J.Oleko apklausos, aš tikrai jo neapklausiu, nes aš, kaip ir jūs, neturiu tokios teisės apklausti. Bet jeigu norite, mes šią savaitę bendrausime gana artimai, aš jo paklausinėsiu, o paskui jums pirmadienį pranešiu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Vytautai, atsakykite aiškiau, ar jūs nematote, kad jūsų kolegos, tarp jų ir ministras J.Olekas, veikiami kokių nors rusiškų, Lietuvai priešiškų jėgų, kad jie vis dėlto nepakluso net socialdemokratų spaudimui ir balsavo prieš LEO LT? Kaip čia jūs įsivaizduojate šitą klausimą? Jie tautos priešai?
V.ČEPAS. Nežinau, kokiame jūs ten skyrelyje rašote. Parodykite užrašus, pasakysime. Bet aš noriu pasakyti tiek, kad nežinau, nemačiau, kad J.Olekas ar kiti kolegos būtų spaudžiami. Bet ta komisija, gerbiamasis Gražuli, yra sudaroma tam, kad išsiaiškintų, kiek ir kas spaudė, jeigu spaudė. Aš dabar negaliu atsakyti į šį klausimą. Jeigu būtų aišku, kad, sakykime, I.Šiaulienė spaudė J.Oleką ar atvirkščiai kas nors ką spaudė, tai nereikėtų ir komisijos sudaryti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, kadangi jūsų nutarime yra įvardijamos konkrečios pavardės, kam darė įtaką, tai ar turite bent kokių konkrečių įrodymų, kad tiems žmonėms iš tikrųjų yra padaryta tokia įtaka? Ir kokios interesų grupės veikiamos svetimų valstybių kapitalo? Gal galite paaiškinti, kaip svetimų valstybių kapitalas veikia, kokiom formom ir kokias turite omeny svetimas valstybes, net transatlantines integracijas? Manau, neturite omenyje Izraelio, nes užtenka Izraeliui pavaikščioti su vandens paieškos šakaliuku, ir visa valdžia iš karto sugula. Tai kokią jūs valstybę čia konkrečiai turite galvoje, prašyčiau įvardyti. Nes kažkaip negražu, kai pranešėjai yra bailiai. Neįvardija konkrečiai, ką kaltina, pavardes, neįvardija valstybės, neįvardija, kaip tas kapitalas konkrečiom formom veikia tuos politikus?
V.ČEPAS. Ačiū. Atsakysiu į paskutinę jūsų klausimo dalį dėl transatlantinio kapitalo. Jeigu jūs atkreipsite dėmesį, nebeliko transatlantinio kapitalo, nebeliko, išbraukėme. Tai buvo praeitą savaitę. Jūs, Juliau, nepažiūrėjote projekto. Taigi negaliu daugiau nieko pridurti.
O dėl čia minėtų pavardžių, jos vienam ar kitam kontekste buvo per televiziją… apskritai buvo ne kartą minimos įvairiuose kontekstuose. Prisiminkime tą garsųjį B.Vyšniauskaitės straipsnį, kur pavardės, ne tik šitos, buvo paminėtos. Ir kiek jos teisėtai paminėtos, teisingai ar neteisingai, ne man čia spręsti, šiuo atveju ne jums ir ne Seimui. Jeigu bus tokia komisija (…), tik ji turės teisę nustatyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys G.Šileikis.
J.VESELKA. Kokiom formom ir kaip veikia tas užsienio kapitalas? Kokiom formom?
V.ČEPAS. Forma yra labai paprasta, kurią vienas garsus ūkio ministras pavadino „atkatu“. Tai yra viena iš formų. Kita forma yra, matyt, kitokia. Aš neturiu praktikos, nes, nelaimei, man netenka pakliūti į šias peripetijas ir negaliu jums plačiau paaiškinti. Bet aš manau, kad komisijoje susirinks kompetentingi žmonės, kurie formas, būdus, principus tikrai išsiaiškins, jeigu iš tiesų yra tokių dalykų.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis kolega, ar nemanote, kad prasmingiausias darbas būtų išsiaiškinti jūsų keliamus klausimus Nacionalinio saugumo komitete, kurio narys ir esate? Ar radosi kokių nors ypatingų paskutiniu metu faktų, kurie, sakykime, visiems keltų nerimą ir didžiulį jaudulį. Manau, kad tie klausimai labai nuosekliai, gražiai galėtų būti Nacionalinio saugumo komitete, VSD vadovas pateiktų informaciją, turbūt gana tikslią ir aiškią. Ačiū.
V.ČEPAS. Jeigu jūs būtumėte toks diskretiškas ir dėl kitų siūlomų projektų, tai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tikrai galėtų išsiaiškinti ir dėl prieš tai svarstyto projekto. Aš manau, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir apskritai Saugumo departamentas turi tokią informaciją pateikti, bet kažkodėl nepateikė. Ta komisija… Man sunku atsakyti į jūsų klausimą, galimas ir toks variantas, bet kolegos sugalvojo tokį, kaip, sakykime, jūsų kolegos irgi tokį patį. Be to, aš noriu atkreipti dėmesį, kad trečiame klausime yra parašyta tai, kas labiausiai jums rūpi, tai yra apie energetinius projektus, tarp jų ir kuriant Nacionalinį investuotoją atominės elektrinės statybai. Tą, ką jūs dabar čia utriruojate visą laiką. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis A.Dumčius. Prašom.
A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau Vytautai, pasakykite, kokie tikrieji šios laikinosios komisijos sudarymo motyvai? Žiūrėkite, kai opozicija balsavo prieš „Leo LT“ susitarimą, tai iš karto ir kilo šios komisijos idėja, ar ne? Aš matau, kad Seimo narys, būdamas opozicijoje, jau negali pasakyti savo nuomonės, o po to jam sudaroma tokia laikinoji komisija, kuri suponuoja ne ką kitą pagal tą tekstą, kad A.Dumčius jau irgi įtariamas korupcija ir panašiai. Aš nežinau. Man atrodo, visiškai nėra logikos dėl šios komisijos. Aš siūlyčiau (atsakykite), ar nereikėtų apskritai panaikinti, atsisakyti šios komisijos ir priimti bendrą nacionalinį susitarimą tuo klausimu, ką jūs šiandien teikiate. Juk mes visų šių ginčų pradžioje kaip tik tą ir siūlėme, įvairius pasiūlymus. Nacionalinis susitarimas buvo visiškai čia pat. Nenorėjote, todėl nuėjome… Norėčiau, kad atsakytumėte.
PIRMININKAS. Klauskite.
V.ČEPAS. Matote, čia kaip filosofijoje – tą pirmą pastūmėją labai sunku atrasti, kuris čia kas pirmas stumtelėjo, aš su jumis, profesoriau, sutinku. Ir aš, kaip žmogus, kaip politikas, manau, kad apskritai nė vienos iš šių trijų komisijų nereikia. Ką kalbėjo V.Bogušis. Nors, sakykime, kaip žmogui, man kyla tokių įtarimų. Pavyzdžiui, visiškai neaišku, kaip su „Bosca“ buvo privatizuojant „Alitą“, kaip su tuo projektu 2 K. Kodėl jis žlugo? Mums, klaipėdiškiams Seimo nariams, teko susitikti su uosto krovos kompanijų atstovais, tai jie tiesiai šviesiai sako, kad ne kas kitas, o Seimas savo veiksmais tą projektą sužlugdė. Ir jis iš 2 K virto kivirču tarp dviejų K: Kubiliaus ir Kirkilo, kuris tęsiasi iki šiol. (Balsai salėje) Kaliningradas–Klaipėda. Šia prasme tikrai yra daug dalykų. Bet jeigu yra norinčių išsiaiškinti ne tik „Leo“ projektus, tai, sakykime, lygiai taip pat abejonių kyla kalbant apie tuos mano paminėtus projektus. Tik dar, dėkui Dievui, kad vadinamasis šaudyklinis ar švytuoklinis traukinys tarp (…) ir Klaipėdos, tas projektas nebuvo sužlugdytas. Nors sakė irgi kabėjo viskas labai neaiškioje padėtyje. Filosofinį klausimą uždavėte. Aš, profesoriau, negaliu jums atsakyti tiesiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Nematau A.Čapliko. Kažkur pabėgo. Paskutinioji klausia R.Juknevičienė.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Labai ačiū už didelį dėmesį mano asmeniui. Iš tikrųjų bus įdomu gyventi šiame Seime. Bet mano klausimas ne apie tai, mano klausimas apie dalykus, kuriuos rašote projekte, vis nuolat ir nuolat kalbate apie Kauno termofikacinę elektrinę, kuri, kaip žinote, buvo labai svarbi ir VSD vadinamojo tyrimo metu. Bet jeigu jau iki šiol socialdemokratams yra tiek daug klausimų ir įtarimų dėl šios elektrinės privatizavimo, tai atsakykite man, ar jūs, konkrečiai asmeniškai, ir jūsų Socialdemokratų partija, frakcija pritartų siūlymui, kad šią elektrinę reiktų nacionalizuoti?
V.ČEPAS. Nacionalizuoti? Na, žinote, jeigu leisite padaryti valandos pertrauką, aš nueičiau pasitarti ir pasakyčiau, bet aš manau, kad nepritartų. (Balsai salėje) Jūs labai gerai privatizavote „Williams“ elektrinę ir, kaip matote, kas iš to išėjo. Nors dabar bandote, gerbiamieji, pateikti kaip kone stebuklą, kad išgelbėjote. Nežinau, kolege Rasa, kaip jums irgi toks klausimas… Negaliu atsakyti nei taip, nei ne, bet noriu pasakyti, kad kažkas negerai vyksta ne tik Seime, bet ir jūsų frakcijoje. Kažkokie tampate, konservatoriai… nežinote, ko siekiate, bet visi pasiruošę padėti galvas už tai. (Balsai, juokas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam V. Čepui. Klausimai baigti. Laikas baigėsi. Gerbiamasis A.Kubilius. Ar repliką, ar dėl vedimo tvarkos? Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, man iš tikrųjų didelė garbė yra tapti liūto ar slibino auka ir padėti galvą, kaip ponas Vytautas sakė. Iš tikrųjų šiandien jau Seniūnų sueigoje turėjau kelti klausimą dėl savo konstitucinės teisės pažeidimo, nes mano teisėti lūkesčiai būti valdančiųjų persekiojamam ir išmetamam iš pareigų yra kažkaip vilkinami ir niekaip nerealizuojami, nors interpeliacijai jau seniai surinkti parašai, bet nėra svarstoma.
PIRMININKAS. Ne dėl vedimo tvarkos kalbate!..
A.KUBILIUS. Aš noriu šiuo atveju paraginti valdančiąją koaliciją daugiau imtis tokių veiksmų. Jeigu būtų galima, man nelabai smagu ir aš norėčiau, kad, pavyzdžiui, būtų sudarytos trys komisijos: Rasai Juknevičienei nagrinėti, Andriui Kubiliui ir Ramūnui Garbaravičiui. Dar ir E.Zingeris prašosi būti išnagrinėtas. Iš tikrųjų aš labai raginčiau dažniau tokias komisijas kurti, dažniau liūto klausimu ieškoti, kaip mums nukirsdinti galvą, aš už tai būčiau tikrai labai dėkingas. O kadangi, žiūrėdamas į salę, matau labai reikšmingą valdančiosios koalicijos pasiryžimą šią komisiją sudaryti, tai linkiu ir toliau taip tęsti.
PIRMININKAS. Taip, bet kalba buvo ne dėl vedimo tvarkos. Gerbiamieji, matau yra užsirašę nuomonei už ir nuomonei prieš. Nuomonę už – Seimo narys P.Gražulis. Prašom, gerbiamasis Petrai.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, jeigu yra kam nors kokių nors neaiškumų, ir gerbiamajam V.Čepui, kas už ko stovi, kieno interesams atstovauja, ir tie, kurie stengiasi atstovauti valstybės interesams ir balsavo prieš „Leo LT“, manau, tegul sudaro komisiją, nes aš puikiai žinau, kad už manęs stovi tik mano sąžinė. Ir joks verslininkas nei Lietuvos oligarchas, nei kitos valstybės oligarchas man įtakos nedaro. Todėl prašau, jeigu mūsų atvira sąžinė, mes žinome, kad už mūsų niekas nestovi, elkimės tik pagal sąžinę, aš už tokią komisiją ir balsuoju, kad ji būtų.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Petrui. Nuomonę prieš – Seimo narys A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (PDF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad mūsų kadencija eina į pabaigą, bet vis tiek reikės ją kaip nors išbūti. Sunku bus, bet reikės. Dar daug vandens nutekės, kol ateis rinkimai. Todėl, matyt, būtų tikslinga vis dėlto nekurti šios komisijos, o pavesti mūsų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, jeigu kas neaišku, išsiaiškinti. O mes pavesime specialiosioms tarnyboms, dar kartą jos mums nieko nepasakys, ir pranešime Seimui, kaip pasisekė. Todėl, man atrodo, ko gero, bus greitesnis ir konkretesnis rezultatas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Algimantui. Registruojamės. (Balsai salėje) Po balsavimo. Ta pusė jau turėjo vieną mikrofoną. Gerbiamieji, yra tvarka! (Balsai salėje) Nuomonę už, nuomonę prieš išsakėme, jokių daugiau negali būti replikų. Davėme repliką gerbiamajam A.Kubiliui, jis pasakė visiškai ne dėl vedimo tvarkos. Registruojamės. (Balsai, šūksniai salėje) Prašom, gerbiamasis Ačas labai rėkia.
R.AČAS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, aš noriu jūsų paklausti. Aš praeitą posėdį ėmiau pertrauką (frakcijos vardu) ir sakiau, kad yra užregistruota alternatyvi komisija. Šiandien yra užregistruota tuo pačiu numeriu su A raide. Aš noriu jūsų paklausti, kaip bus balsuojama? Ar kaip alternatyvi komisija, ar už kiekvieną komisiją mes balsuosime atskirai ir sudarinėsime dvi komisijas?
PIRMININKAS. Jeigu Seimas reikalaus, bus sudarytos dvi, jeigu ne, susitarsime, kad viena. Dabar mes turime du atskirus projektus. Gerbiamasis K.Čilinskas. Prašau. Nenorite? Gerai. Registruojamės. Dar gerbiamasis V.Čepas.
V.ČEPAS. Aš noriu kreiptis į poną R.Ačą ir kolegą K.Čilinską. Labai paprasta situacija. Jūs tikriausiai neskaitėte gerbiamojo K.Čilinsko projekto, jis skirtas grynai „Leo LT“ klausimui, daugiau ten nėra nė vieno klausimo, kuris pateiktas mano projekte. Tai yra visiškai nealternatyvus projektas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis K.Čilinskas. Prašau. Paskutinis.
K.ČILINSKAS (TSF). Seimo statuto 137 straipsnis numato, kad jeigu yra pateikti keli alternatyvūs projektai, jie turi būti svarstomi kartu. Pasirenkamas vienas iš jų. Visų pirma reikia juos visus pateikti, apsvarstyti, o po to rinktis. Jeigu dabar bus pasirinktas šitas, tai alternatyva, vadinasi, neegzistuoja. Jūsų sąmonėje neegzistuoja, o realiai ji yra, ir Seimas praeitą kartą nubalsavo, kad reikia sulaukti šito projekto ir kartu su juo svarstyti. Sakyti, kad nėra alternatyvos, iš viso neįmanoma, nes ten beveik viskas tas pats, išskyrus keletą siūlymų, ką reikėtų daryti, tai truputį kitaip atrodo. Iš tikrųjų visas pavadinimas ir visa kita yra tas pats ir užregistruoti kaip alternatyviniai. Todėl prašau vadovautis Seimo statutu.
PIRMININKAS. Aš skaitau Seimo statutą, kuriame labai aiškiai parašyta, ne po pateikimo, o svarstymo stadijoje, svarstymo Seimo posėdyje metu jie nagrinėjami kartu ir pasirenkamas vienas iš jų. Mes dabar turime pateikimo stadiją, mes turėtume praeiti pateikimo stadiją, o svarstymo stadijoje sujungiame ir svarstome toliau vieną. Kviečiu registruotis ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Seimo nutarimui, registracijos Nr.XP-2890? Toliau bus pateikimas alternatyvaus, jeigu taip galima pasakyti. Balsuojame. Iš karto registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta šiam nutarimo projektui?
Balsavo 81 Seimo narys. Už – 41, prieš – 18, susilaikė 22. Pritarta po pateikimo vienu balsu.
Gerbiamasis A.Matulas reikalaus perbalsuoti.
A.MATULAS (TSF). Taip. Frakcijos vardu prašau perbalsuoti, nes nesuveikė mygtukas.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu prašymas Statute yra įrašytas. Pasiruoškite dar kartą, visi Seimo nariai. Dar štai ten grupė sėdi. Registruojamės ir balsuojame dar kartą už tą patį nutarimą po pateikimo, ar pritariame, ar ne. Gerbiamoji A.Staponkienė kviečiama balsuoti. Kas čia dar nebalsuoja? Balsuojame. (Triukšmas salėje)
Už – 42, prieš – 18, susilaikė 25. Nepritarta. (Triukšmas salėje)
Vėlgi vienu balsu. Matau, kad ateina I.Šiaulienė. Prašys to paties.
I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, skirtumas irgi vieno balso ir frakcijos vardu prašau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Kadangi viena pusė paprašė, mes privalome duoti ir kitai pusei. Dar kartą kviečiu visus Seimo narius, esančius salėje, sėsti į savo vietas. Gerbiamoji Violeta, netrukdykite V.Bogušiui. Registruojamės dar kartą ir balsuojame. Nutarimo projektas, registracijos Nr.XP-2890. Balsuojame. Trečią kartą balsuojame, paskutinį. Vyksta balsavimas. (Triukšmas salėje)
Už – 44, prieš – 15, susilaikė 29. Lygiosios. Ką darome? Gerbiamasis A.Salamakinas turi pasiūlymą. Tuoj pažiūrėsime į Statutą.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, ponas posėdžio pirmininke. Gal nesitreniruokime, siūlau padaryti pusės valandos pertrauką, taip numato Statutas, jeigu balsavimas kelis kartus būna lygus, ir po to balsuokime iš naujo.
PIRMININKAS. Supratau. J.Razma turi pasiūlymą.
J.RAZMA (TSF). Dabar pažiūrėkite į tą lentelę. Sėdi eilėje vienas J.Sabatauskas, o toje eilėje balsuoja du žmonės. Pažiūrėkite labai aiškiai. Vadinasi, J.Sabatauskas nesąžiningai balsavo už kaimyną, kurio nėra. (Balsas salėje: „Gėda!“)
PIRMININKAS. J.Sabatauskas tuoj paaiškins. Prašau.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jau ne pirmą kartą Jurgis Marazma šmeižia mane. Yra įrašai, prašom patikrinti ir pažiūrėti, kas už ką balsavo. Nebaksnokite į ekraną, o žiūrėkite įrašą. Už nieką aš nebalsavau.
PIRMININKAS. Dėkojame.
J.SABATAUSKAS. Jūs žiūrite, kiek yra įdėtų kortelių, jūs žiūrėkite balsavimo rezultatus, pažiūrėkite į kompiuterius. Kompiuterinio raštingumo kursus jums reikia surengti? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Razma, jūs matote mano kortelę, aš sėdžiu čia, bet kortelė yra ten, matyt, todėl ir yra dvi. A.Čaplikas. Prašau.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš tai ir norėjau pasakyti. Lietuvių kalba toks sudėtingas dalykas, kad žodžius reikia perskaityti, o kita vertus, yra Seimo Pirmininko balsavimas. Pažiūrėkite, prieš tai mes pritarėme po svarstymo vienai komisijai. Ar nuo tos komisijos sudarymo pakilo Seimo reitingas, ar šitą komisiją sudarinėdami mes dar kartą keliame savo, savo kaip politikų, kaip žmonių reitingą? Nei viena, nei antra komisija. Ar kas nors galite pasakyti, kad yra kokia nors tiesos paieška sudarius šitas komisijas? Dar kartą prieš priėmimą aš kreipiuosi į jus. Atsikvošėkime! Mes visi dalyvausime rinkimuose, mes visi atrodom vienodai prastai, rinkėjai rinkimų dieną nutars, kas buvo teisus, kas ne. Dirbkime savo darbą, mokytojai laukia, socialiniai darbuotojai laukia, ką daryti? Ko jūs džiaugiatės? Jūs galvojate, konservatoriai, kad visą laiką liksite šventi. Aš jums ne kartą sakiau, ateis ir jūsų eilė.
PIRMININKAS. Pone Karbauski, jūs norėjote kalbėti? Ne. V.Mazuronis. Prašau.
V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, situacija labai aiški, buvo balsuota du kartus.
PIRMININKAS. Viską žinau. Tris.
V.MAZURONIS. Pagal Statutą turėjo būti daugiau negu pusė. Nėra, klausimas nepriimtas. Kodėl mes turime klausytis gerbiamojo A.Čapliko kažkokių išvedžiojimų arba emocijų? Tegu ramiai sėdi ir dirba.
PIRMININKAS. Jūs šį kartą neteisus, gerbiamasis Valentinai, suteiksiu žodį dar S.Pečeliūnui, bet paskaitau, ką sako Statutas. „Jeigu pakartojus (paklausykite) balsavimą rezultatas nesikeičia, posėdžio pirmininkas daro ne trumpesnę kaip vienos valandos balsavimo pertrauką.“ Prašau. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Galiu dabar, pone posėdžio pirmininke?
PIRMININKAS. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Mielieji kolegos, ką tik prieš mane vienas iš šito dokumento iniciatorių, aktyvus rėmėjas, nes jų frakcija pasirašė po šitais dokumentais, staiga pasakė, kad tokio dokumento nereikia. Kyla natūralus klausimas, gal autoriai jau to dokumento nenori, gal jį tiesiog atsiima, tegu tai atvirai pasako ir mes sutaupysime daug laiko. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą, bet laikysimės Statuto. skelbiama 1 valandos balavimo pertrauka.
Einam toliau. Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl grėsmių Lietuvos valstybės interesams, nacionaliniams projektams ir valstybės nacionaliniam saugumui“ projektas Nr.XP-2890A. Kviečiu pateikti gerbiamąjį Seimo narį K.Čilinską. Nebenorite?
R.Dagys kažką nori pasiūlyti kitaip.
R.J.DAGYS (TSF). Aš noriu, kad jūs nepažeidinėtumėte Statuto. Jūs patys labai aiškiai pacitavote, kada galite skelbti pertrauką – tik tuo atveju, jeigu rezultatas nesikeičia. Rezultatas visada buvo skirtingas, skaičius keitėsi tik vienu kitu balsu, bet jis nebuvo tapatus, o paskutinis sprendimas, pasakėte aiškiai, bus paskutinis balsavimas, šis nutarimas daugumos nesurinko. Užsiregistravo 101 Seimo narys, už – 44. Pasižiūrėkite į visus rezultatus, kurie čia yra. Iš 101 – 44. Kokiu pagrindu jūs paskelbėte pertrauką?
PIRMININKAS. Pirmiausia buvo pasiūlymas iš dešinės pusės gerbiamojo A.Salamakino. Jis pasiūlė pusės valandos pertrauką. Perskaičiau 121 straipsnį, tris kartus buvo balsuota, išėjo lygiosios, priėmėme atitinkamą sprendimą.
A.KUBILIUS (TSF). Jūs perskaitykite paskutinio balsavimo rezultatą. Galime jį išgirsti iš jūsų? Užsiregistravo 101 Seimo narys, už balsavo 44. Kas balsavo prieš ir susilaikė, galima net neskaičiuoti. Ar yra pusė, ar nėra pusės?
PIRMININKAS. Andriau, jūs neteisus. Pateikimui netaikomas šis reikalavimas. Čia ne priėmimo, o pateikimo stadija. Manau, kad nereikia ginčytis, po valandos susirinksime ir dar kartą priimsime.
K.ČILINSKAS. Atsiprašau, bet reikėtų tą visą straipsnį perskaityti. Aš turiu objektyviai pasakyti, kad dabar turi vykti perbalsavimas, nes šiame straipsnyje yra parašyta…
PIRMININKAS. Gerai, jeigu jūs šito norite, prašau, galime dar kartą perbalsuoti.
K.ČILINSKAS. Parašyta: balsavimas kartojamas, kai balsai pasidalija po lygiai. Jeigu jūs manote, kad dabar balsavimas buvo po lygiai, aš turiu pripažinti, kad turi būti kartojimas tuoj pat, be jokios pertraukos.
PIRMININKAS. Jūs atsiminkite, kad…
K.ČILINSKAS. Statuto 121 straipsnis.
PIRMININKAS. Vyko trys balsavimai. Vieną kartą vienas, kitą kartą kitas ir trečias pasisakė…
K.ČILINSKAS. (…) perskaitėte straipsnio 3 dalį.
PIRMININKAS. Gerai, sutinku. Darome dar kartą. Gerbiamieji, dar kartą balsuojame. Statute toks punktas yra įrašytas. (Balsai salėje) Nesiginčykime. Ar sunku dar kartą balsuoti? (Triukšmas salėje) Gerbiamieji, jeigu būtų balsavimas iš tikrųjų taip, kaip sakome, kaip mes galvojame, tada taip, bet kadangi buvo nepakartota po lygiųjų, tai yra Statute parašyta, kad atsiradus lygiosioms dar kartą reikia balsuoti. Kadangi buvo lygiosios, mes turime dar kartą atlikti šią procedūrą.
Prašau, gerbiamasis A.Salamakinas. (Balsai salėje)
A.SALAMAKINAS. Dar kartą ponai konservatoriai klysta. Juk skaitykite atidžiai: ne nuo užsiregistravusiųjų, o nuo balsavusiųjų. Pone Dagy, nemosuok, mosuok tiems, kurie pliurpia ten atsistoję, o ne man. Balsavo lygiai – pusė ir pusė. (Balsai salėje) Tai ko tu rėki dar. (…) išauklėk savo.
PIRMININKAS. Sutariam. Balsuokime dar kartą, paskutinį, ir tada darysime pertrauką. Kitaip negalima. Vis tiek bus užprotestuota, mes tą turime daryti. Kviečiu balsuoti. Registruojamės ir balsuojame. (Balsai salėje) Registruojamės ir balsuojame. Balsuojame, gerbiamasis Juliau, kad matytų gerbiamasis J.Razma. (Balsai salėje) Vyksta balsavimas, sakau abiem pusėms. Balsuojame.
Už – 42, prieš – 17, susilaikė 31. Sakykim, kad 48 yra prieš. Nepritarta. Ką darome? Grąžiname tobulinti? (Balsai salėje) Yra pasiūlymas tobulinti. Kitokių pasiūlymų nėra? Atmesti. Yra du variantai: tobulinti arba atmesti. Gerbiamasis Sadeckai, kokį dar turite pasiūlymą? Prašau.
A.SADECKAS (NSF). Man balsuojant įvyko klaida. Aš balsavau už.
PIRMININKAS. Vis tiek trūksta. Alternatyvus balsavimas: atmesti arba tobulinti. Kas balsuosite už, būsite už tai, kad atmestume, kas prieš – tobulinsime. Ar visi supratot? Dar kartą kartoju: atmesti – spaudžiam „plius“, tobulinti – spaudžiam „minus“, balsuojam. (Balsai salėje) Vyksta balsavimas.
Atmesti – 54, tobulinti – 41. Atmetama.
Dabar darbotvarkės 1-7c klausimas. Kviečiu gerbiamąjį K.Čilinską pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl grėsmių Lietuvos valstybės interesams, nacionaliniams projektams ir valstybės nacionaliniam saugumui“ projektą Nr.XP-2890A. Pateikimas. Kol ateina, gerbiamasis A.Salamakinas tars žodį. Prašau.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu siūlau padaryti šio klausimo pateikimo pertrauką iki kito posėdžio. Manau, kad iki kito posėdžio bus patobulintas, kaip čia teigė, pagrindinis, o čia yra alternatyvus, ir tada svarstysime kartu. Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
K.ČILINSKAS. Jau balsuota prieš.
PIRMININKAS. Jūs prašote pertraukos dėl šito?
A.SALAMAKINAS. Taip, dėl alternatyvaus, kaip teikė, projekto. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kadangi frakcija pareikalavo, turime balsuoti. Gerbiamieji, registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad padarytume šio nutarimo pateikimo pertrauką, prašome balsuoti. Kas už, pritarsite pertraukai iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Projektas Nr.XP-2890A, tas, kurį turėjo pateikti gerbiamasis K.Čilinskas. (Balsai salėje) Atrodo, taip garsiai kalbu. Balsuojam. Socialdemokratų frakcija paprašė padaryti pertrauką iki kito posėdžio.
Už – 49, prieš – 47, susilaikė 4. Pertrauka. Reikėjo vieno trečdalio, jūs puikiai suprantate. Vienas trečdalis yra.
Toliau. Darbotvarkės 2-1 klausimas. Aš jau turiu sąrašą dėl darbo grupės dėl mokytojų atlyginimų sudarymo. Pagal Statutą jį turiu perskaityti. Siūlomos tokios pavardės: gerbiamasis V.Simulikas, gerbiamasis A.Kubilius, gerbiamasis J.Dagys, gerbiamoji A.Pitrėnienė, gerbiamasis V.Bukauskas, gerbiamasis K.Glaveckas, gerbiamoji I.Šiaulienė, gerbiamasis Z.Balčytis, gerbiamasis V.Domarkas, gerbiamasis J.Jaruševičius, gerbiamasis A.Čaplikas ir gerbiamasis V.Žiemelis. Komisija susirinks, t. y. darbo grupė, ir rengs…
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo projektas Nr.XP-2453(2). Teikėja – ministrė V.Blinkevičiūtė. Pranešėjas – V.Domarkas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas.
V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kaip pagrindinis komitetas, pritarė patobulintam Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo projektui Nr.XP-2453(2) ir teikia Seimui jį svarstyti. Alternatyvių projektų nėra gauta.
Teikiamu Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo projektu perkeliamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatos dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę. Direktyva konsolidavo 15 direktyvų dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Paeiliui?
PIRMININKAS. Manau, jeigu komiteto nuomonė už po svarstymo, taip?
V.DOMARKAS. Taip, už.
PIRMININKAS. Kokių yra pasiūlymų?
V.DOMARKAS. Buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymai. Seimo komitetas atsižvelgė į juos. Negalime sakyti, kad mes visiškai pritariame. Tačiau buvo atsižvelgta svarstymo metu. Taip pat pritarėme Seimo kanceliarijos Terminijos komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Virginijui. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę pateikti gerbiamąją V.V.Margevičienę. Jūs esate užrašyta kaip pranešėja.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo šiam įstatymo projektui papildomas komitetas. Teikiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Komitetas siūlo siūlyti pagrindiniam komitetui, remiantis Statuto 150 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daryti svarstymo komitete pertrauką ir įpareigoti iniciatorius patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Rezultatas – bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkojame. Užsienio reikalų komiteto nuomonę kviečiu pateikti gerbiamąją J.Zinkevičiūtę. Pas mane taip parašyta. (Balsai salėje) Duosim, ateikite.
J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Balsavimo rezultatai dėl Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo projekto Nr.XP-2453 – pritarta bendru sutarimu. Komitete atskirosios nuomonės nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai Jadvygai. Nematau norinčių kalbėti. Nėra. Gal bendru sutarimu po svarstymo galime pritarti šiam įstatymo projektui? Prieštaraujančių nėra? Ačiū. Einame toliau. Pritarta. Noriu pasakyti dar vieną pavardę – V.Mazuronis taip pat yra darbo grupėje dėl mokytojų atlyginimų.
Darbotvarkės 2-2a klausimas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2419. Teikėjas – ministras P.Baguška. Kviečiamas gerbiamasis Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas, kuris labai aktyviai kalbasi. Gerbiamasis Juliau! Jūs kviečiamas į tribūną pateikti jūsų komiteto nuomonę dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Jeigu Seimas sutiktų, tuomet galbūt pateiktumėte ir klausimus 2-2b, 2-2c, 2-2d ir 2-2e. Ar jūs pasiruošęs?
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi kitą projektą dėl baudžiamojo proceso pateiks gerbiamasis V.Žiemelis, tai aš jo negalėčiau pateikti, nebent kitus.
PIRMININKAS. Tada po vieną, gerai.
J.SABATAUSKAS. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas buvo svarstomas komitete ne vieną kartą. Buvo gana daug pastabų. Komitetas, svarstydamas šį projektą, vienoms pataisoms pritarė, dėl kitų nusprendė kitaip. Iš dalies arba visai yra pritaręs Žmogaus teisių bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų nuomonei. Pritarėme bendru sutarimu patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bei nusprendėme kreiptis į Teisingumo ministeriją siūlydami inicijuoti Vyriausybės nutarimo, nustatančio turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, pakeitimą, kad tie lygiai tikrai atitiktų pragyvenimo kokybę arba jos lygius šiandien. Taip pat buvo gautas Seimo nario, ministro P.Baguškos siūlymas dėl kai kurių straipsnių, jam komitetas pritarė. Už – 6, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Gal aš iš karto paklausiu, ar yra 10 Seimo narių, kurie palaikytų gerbiamojo P.Baguškos pateiktą siūlymą? (Balsai salėje) Jeigu kas nors palaiko… Ar pirmiau norite išgirsti papildomo komiteto nuomonę? Gerai. L.Sabutį kviečiu pateikti papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę. Prašom, gerbiamasis.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų labai reikšmingos pastabos ir pasiūlymai dėl šio įstatymo. Šiaip jis turėjo reikšmės tiek savivaldybėms, arba ten dirbantiems žmonėms, tiek mūsų Lietuvos gyventojams. Todėl manome, kad ir mūsų komitetas, svarstydamas garantuojamos teisinės pagalbos teikimo klausimus, taip pat atsižvelgė į Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymus. Tačiau su kai kuriais siūlymais nesutokime, nes tai prieštaravo vienam iš pagrindinių principų, tai yra kad teisinės priemonės turi veiksmingai tarnauti, padėti žmogui ir apsaugoti jo teises. Be to, komitetas iš esmės tiems siūlymams pritarė ir pasiūlė pagrindiniam komitetui, kad Vyriausybei būtų pavesta patvirtinti Valstybės garantuojamos pirminės teisinės pagalbos teikimo stebėsenos ir kontrolės aprašą (to nėra) ir kad ateityje būtų kontroliuojama, kaip keičiami priimami teisės aktai, reglamentuojantys antrinės teisinės pagalbos teikimo organizavimą. Manome, kad tam tikrų spragų šiose pataisose dar liko ir kad pagrindinis komitetas atitinkamai atsižvelgė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Liudvikui. Gerbiamąją Z.Žvikienę kviečiu pateikti Žmogaus teisių komiteto nuomonę.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pateiktoms Seimo Teisės departamento pastaboms pritarėme. Komiteto sprendimas buvo iš esmės pritarti įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga įstatyme reglamentuoti pirminės teisinės pagalbos pratęsimo maksimalų terminą. Kaip girdėjome iš pirmininko, iš esmės į pateiktus siūlymus atsižvelgta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar pagal Statutą turėtume gauti parėmimą dėl P.Baguškos siūlymo. Prašau pakelti, Seimo nariai, rankas, kurie palaikote gerbiamojo P.Baguškos siūlymus. Pagrindinis komitetas palaiko. Keliame rankas. Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni, aštuoni, devyni, dešimt, vienuolika. Ačiū. Ar bendru sutarimu kartu su gerbiamojo P.Baguškos pasiūlymais galime pritarti po svarstymo? Prieštaraujančių nėra? Ačiū. Pritarta.
Toliau darbotvarkės 2-2b klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 50, 51 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2420(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas V.Žiemelis pateiks pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 4 dalimi, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai. Ši teisė turėtų apimti ir galimybę kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo. Šie straipsniai keičiami, nes jie sistemiškai susiję ir su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio pakeitimu, kuris supaprastintą gynėjo skyrimo tvarką nustato ne tik, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsniu, bet ir kitais įstatymų numatytais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas privalomas. Paminėtina ir tai, kad, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Pasiūlymus pateikė Teisės departamentas, tačiau tai daugiau neesminiai pasiūlymai, taip pat Mykolo Romerio universitetas ir Generalinė prokuratūra. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, atsižvelgęs į dalį pasiūlymų, šį įstatymo projektą patobulino ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui.
Be to, šiandien Teisės ir teisėtvarkos komitetas papildomai apsvarstė Seimo nario teisingumo ministro P.Baguškos pasiūlymą pakeisti įstatymo 4 straipsnį, tai yra šio įstatymo 1 ir 2 straipsniai, kad įsigaliotų ne nuo 2008 m. gegužės, o nuo 2009 m. sausio 1 dienos. Ačiū.
PIRMININKAS. Komitetas tam pritarė?
V.ŽIEMELIS. Taip, pritarė.
PIRMININKAS. Aš tada kviečiu Seimą pakelti rankas. Kas palaikote P.Baguškos pasiūlymą? Mums reikia 10 žmonių, kurie palaikytų. Vienas, du, trys, keturi… Yra. Ačiū. Tada kartu klausiu, ar galime po svarstymo bendru sutarimu su šiuo P.Baguškos pasiūlymu, kuriam mes ką tik pritarėme, pritarti? Yra reikalavimas balsuoti. Gerai. Registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, kurį pateikė gerbiamasis V.Žiemelis, balsuojame. Vyksta balsavimas, gerbiamoji Staponkiene ir Laima. Vyksta balsavimas, gerbiamasis Salamakinai, gerbiamoji Šiauliene ir gerbiamasis Dagy. Balsuokime! Po svarstymo pritarti kartu su P.Baguškos pasiūlymu.
Už – 62, prieš – 1, susilaikė 1. Pritarta po svarstymo.
Kitas darbotvarkės 2-2c klausimas – Advokatūros įstatymo 57, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2421. Kviečiu pranešėją Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką gerbiamąjį J.Sabatauską. Svarstymas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Advokatūros įstatymo 57, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas buvo svarstomas komitete. Buvo svarstytos Teisės departamento pastabos, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus centrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros siūlymai. Komitetas kai kuriom pastabom pritarė ir pritarė patobulintam variantui siūlydamas įsigaliojimo datą – gegužės 1 dieną. Siūlo Seimui pritarti po svarstymo.
Aš galiu pateikti ir kitą projektą, kaip jūs pageidavote prieš tai, pirmininke.
PIRMININKAS. Jeigu Seimas neprieštarauja, būtų gerai. Greičiau eitume. Neprieštarauja? Prašom.
J.SABATAUSKAS. Civilinio proceso ir Turto deklaravimo įstatymai. Taip pat komitetas apsvarstė ir, atsižvelgdamas į pastabas dėl Turto deklaravimo įstatymo, pritarė patobulintam variantui, taip pat, kadangi dėl Turto deklaravimo įstatymo mes esam papildomas, siūlome pagrindiniam komitetui pritarti projektui Nr.XP-2419 teiktoms pastaboms, kuriomis siūloma atsisakyti gyventojo, pageidaujančio gauti antrinę teisinę pagalbą, šeimos narių turto ir pajamų deklaravimo. Šį įstatymo projektą Nr.XP-2423 patobulinti taip: 7 straipsnio, arba 1 straipsnio bazinio 7 straipsnio 2 dalies pakeitimo, 2 dalį išdėstyti taip: gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, deklaruoja mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurį pateikiamas prašymas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, paskutinę dieną turimą turtą ir gautas pajamas už vienus metus, t. y. 12 paskutinių mėnesių, iki prašymo gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pateikimo dienos. Tais atvejais, kai gyventojas, pageidaujantis gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, yra deklaravęs turimą turtą ir gautas pajamas už vienus metus, t. y. 12 paskutinių mėnesių, 3 mėnesių, einančių prieš mėnesį, kurį pateikiamas prašymas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, laikotarpiu turimo turto ir gautų pajamų už vienus metus – 12 mėnesių tam gyventojui deklaruoti nereikia. Jeigu valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip vienus metus, praėjus vieniems metams po sprendimo suteikti garantuojamą teisinę pagalbą priėmimo dienos, vietos mokesčių administratoriui turi būti pateikiama kitų metų 12 mėnesių deklaracija pradedant skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį buvo pateikta ankstesnė deklaracija. Komitetas bendru sutarimu pritarė tokiai pataisai.
Dėl Advokatūros įstatymo projekto Nr.XP-2421 komitetas kaip pagrindinis svarstydamas atitinkamas pataisas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu. Taip pat, kaip aš minėjau, įsigalioja nuo gegužės 1 dienos.
Civilinio proceso kodekso projektui, taip pat atsižvelgęs į įvairias tiek Teisės departamento, tiek Generalinės prokuratūros pastabas, komitetas pritarė patobulintam projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam J.Sabatauskui. Vėl ta pati procedūra. Kadangi gerbiamasis P.Baguška yra pateikęs vieną pasiūlymą įstatymo projektui dėl advokatūros, prašom pakelti rankas, kas palaikote gerbiamojo P.Baguškos pasiūlymą. Prašom pakelti rankas, kas palaikote. Aš matau, kad dešimt yra. Ačiū. Tada ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti minėtam įstatymo projektui? G.Steponavičius reikalauja balsuoti. Taip? Gerbiamieji, prašom pasiruošti ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Advokatūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojame. Vyksta balsavimas. Registracijos Nr.XP-2421. Pagrindinis komitetas po svarstymo pritarė kartu su P.Baguškos pasiūlymu.
Už – 54, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po svarstymo.
Kitas, kurį taip pat pateikė J.Sabatauskas – Civilinio proceso kodekso 88, 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2422. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Komitetas pritarė. Ačiū. Pritarta.
Taip pat klausiu dėl Gyventojų turto, nors čia dar turėtume išgirsti pagrindinio komiteto nuomonę. Galbūt kviečiu gerbiamąjį Z.Balčytį pateikti Biudžeto ir finansų komiteto kaip pagrindinio nuomonę dėl Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę girdėjom. Prašom.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Įstatymo projekto pakeitimo tikslas yra toks, kad tiems gyventojams, pageidaujantiems gauti valstybės garantuotą teisinę pagalbą ir kurie jau buvo deklaravę savo turtą ir pajamas už vienus metus, trijų mėnesių, einančių prieš mėnesį, kurį pateikiamas prašymas gauti valstybės garantuotą teisinę pagalbą, papildomai deklaruoti savo pajamų nereikia, nes tai galima paimti iš atitinkamų institucijų mokestinės bazės. Jeigu teisinė pagalba ir tas procesas tęsis ilgiau negu 12 mėnesių, tada būtina papildomai deklaruoti už paskutinius 12 mėnesių turtą ir pajamas. Bendru sutarimu Biudžeto ir finansų komitetas pritarė šiam pakeitimui, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta.
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Advokatūros įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurį taip pat pateikė J.Sabatauskas. Komitetas po svarstymo pritarė. Ar galime bendru sutarimu? Prašau? Taip. Nėra prieštaraujančių. Ačiū, pritarta po svarstymo.
Ir kitas mūsų darbotvarkės klausimas 2-4a – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2006 m. veiklos ataskaita. Pranešėjas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininkas Romas Pakalnis.
Dėl vedimo tvarkos – R.Smetona. Prašau.
R.SMETONA (TTF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš prašau jūsų atkreipti dėmesį, gal netyčia atsiradęs toks paklydimas mūsų darbotvarkėje. Dabar turėtų būti pateikta lyg ir 2006 m. veiklos ataskaita.
PIRMININKAS. Taip aš ir perskaičiau.
R.SMETONA. O po to mes svarstysime nutarimo projektą dėl 2005 m. veiklos ataskaitos. Nelogiška visiškai. Mes turėtume iš pradžių apsvarstyti 2005 m. veiklos ataskaitą, t. y. Seimo nutarimo projektą, o po to keliauti link 2006 metų. Kas kita, jeigu… (Balsai salėje) Ne, ne taip parašyta. Kas kita, jeigu ataskaita būtų iškart už dvejus metus.
PIRMININKAS. Tai ką jūs siūlote? Sukeisti vietomis? Bet čia kalbama apie tai, kad kadangi 2005 m. nebuvo pritarta, tai pirma norima…
R.SMETONA. Ne, ne, aš siūlau, kad pirma mes svarstytume nutarimą dėl 2005 m. ataskaitos ir, priėmę sprendimą dėl jo, keliautume metais toliau ir tuomet išklausytume ataskaitą, o po to Seimo nutarimo projektą dėl 2006 metų. O dabar viskas supainiota.
PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Domarkas, matyt, ras gerą sprendimą. Prašau.
V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamieji kolegos, dėl mūsų apsileidimo ir objektyvių priežasčių iš tikrųjų nebuvo pritarta 2005 m. ataskaitai, bet aš siūlyčiau, kad nekeistume tvarkos vien tam, kad pamatytume, kokie reikalavimai LRT buvo keliami 2005 metais ir kaip juos pavyko LRT tarybai įgyvendinti, kalbant apie 2006 metus. Manau, kad 2005 ir 2006 metai, ši chronologija kaip tik būtų teisinga, kad pamatytume, ką mes rekomendavom, savo nutarimu siūlėm 2005 metais ir kas yra įgyvendinta 2006 metais, ir ar tai nesidubliuoja. Atvirkštinis variantas būtų visiškai niekinis svarstant 2005 metus.
PIRMININKAS. Jūs siūlot pirma pranešimą už 2006 metus, o paskui pateikimus? Gerbiamasis Rimantai, gal sutikim su tuo. Išaiškino ar ne? Jūs reikalaujate balsuoti? (Balsai salėje) Gerai, tada taip suformuluosim: kas už tai, kad būtų pritarta gerbiamojo R.Smetonos pasiūlymui, kad sukeistume darbotvarkėje vietas? Pirma eitų Nr.XP-1763, Nr.XP-2831 ir tik po to, aš taip suprantu, ataskaitos pranešimas. Prašau balsuoti už, o kas nepritariam, balsuojam prieš. Tada lieka taip, kaip darbotvarkėje. Balsuojam. Prieš – kaip darbotvarkėje, už – keisim taip, kaip pasiūlė R.Smetona.
Man sako, kad mes praleidom Advokatūros įstatymą. Tad grįšim prie jo dabar.
Už – 22, prieš – 23, susilaikė 10. Paliekama taip, kaip yra darbotvarkėje.
Advokatūros įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1813(2*) (svarstymas)
Turiu atsiprašyti, praleidau vieną įstatymo projektą, t. y. Advokatūros įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1813. Aš buvau supratęs, kad J.Sabatauskas jį pateikė, bet, pasirodo, jis tiktai paminėjo advokatūrą. Kas pateiks? Gerbiamasis V.Volčiok. Prašau. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis.
V.VOLČIOK (LCSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto, pagrindinio komiteto, išvadą dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 punkto pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-1813. Buvo svarstyta Seimo Teisės departamento išvada, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabos, į kurias buvo atsižvelgta. Taip pat buvo atsižvelgta į Lietuvos advokatūros, Teisingumo ministerijos ir Teisės instituto pastabas ir pasiūlymus. Buvo pateiktas V.Aleknaitės-Abramikienės įstatymo projekto pasiūlymas. Jam iš dalies buvo pritarta. Jums teikiamas projekto antras variantas. Komitetas bendru sutarimu balsavo už.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Vladimirui. Klausiam gerbiamosios Vilijos, ar jūs sutinkate su tokia komiteto nuomone, pritarimu iš dalies?
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Sutinku, nes čia iš tiesų yra toks dalykas, dėl kurio aš negaliu turėti kategoriškos nuomonės. Džiaugiuosi, kad bent iš dalies buvo pritarta minčiai, kad asmuo, padaręs tyčinį nusikaltimą, neturėtų dirbti advokatu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai Vilijai. Ar galim bendru sutarimu po svarstymo pritarti kartu su pasiūlymu? Pritariam, taip? Ačiū.
Toliau pirmininkauja gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojas V.Gedvilas. Prašau.
PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF). Laba diena.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Dėl vedimo tvarkos aš norėčiau. Priešpiet mes čia visi kupini aistrų taip gynėm mokytojų interesus, atlyginimų kėlimo klausimą, sudarėm darbo grupę ir pamiršom vieną paprastą dalyką. Pamiršo ir posėdžio pirmininkas. Grupę tai mes paskelbėme, tiktai neįvardijome, kas koordinuoja arba kas inicijuoja šios grupės susirinkimą. Aš tik primenu posėdžio pirmininkui, primenu iniciatoriams. Reikia pasitarti, kas imasi tos iniciatyvos sukviesti. Iniciatorių yra trys grupės: Liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga ir valdančiosios frakcijos. Reikėtų kaip nors sutarti, kas organizuoja bent jau tą susirinkimą, vietą ir erdvę. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Algi, aš manau, Sekretoriatas pasitars truputėlį, mes pasižiūrėsim, atkreipiam dėmesį į jūsų pastabą.
A.ČAPLIKAS. Aš tik primenu.
PIRMININKAS. Man atrodo, kad dar ilgai tęsis mūsų posėdis ir mes pabandysim paskelbti, kaip mes toliau elgsimės dėl šios grupės žmonių.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2006 metų veiklos ataskaita
Taigi, gerbiamieji kolegos, tęsiam mūsų posėdį. Darbotvarkės klausimas 2-4a – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2006 metų veiklos ataskaita. Pranešėjas – gerbiamasis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininkas Romas Pakalnis. Šiam klausimui yra skirta 45 minutės. Kviečiu tarybos pirmininką į tribūną.
R.PAKALNIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateikiant svarbiausius Lietuvos radijo ir televizijos veiklos 2006 metais momentus galima pabrėžti, kad Europos transliuotojų sąjunga pirmą kartą išskyrė Lietuvos radiją ir televiziją kaip pavyzdį kitų Europos valstybių nacionaliniams transliuotojams. Buvo įvertinta programų įvairovė ir žiūrovų skaičiaus didėjimas.
Žinoma, Europos transliuotojų sąjungos pagyrimas pats savaime nedaug ką reiškia, nes LRT taryba, būdama arčiau ir tiesiogiai atsakinga už Lietuvos radijo ir televizijos veiklą, kur kas detaliau gali įvertinti Lietuvos radijo ir televizijos sėkmes ir nesėkmes. Tačiau tai, kad LRT 2006 m. laimėjo net tris Europos Sąjungos konkursus paramai gauti, kurių bendra vertė siekia 11,5 mln. litų, rodo LRT galimybes pasiekti kokybinių pokyčių. Projektai skirti darbuotojų mokymams, jų kvalifikacijos ugdymui, televizijos archyvų skaitmeninimui ir radijo informacinis projektas apie Europos Sąjungos šalis. Turiu pasakyti, kad kaip tos veiklos rezultatas yra tai, kad balandžio vidury Europos transliuotojų sąjunga kartu su Lietuvos radiju ir televizija organizuoja konferenciją Vilniuje, ir tai bus tikras įrodymas to, kad Lietuvos radijas ir televizija dirba tuo lygiu, kurio reikėtų Europos Sąjungos valstybei.
2006 m. gerokai padidėjo informacijos apie Lietuvos radiją ir televiziją viešumas, atnaujintas Lietuvos radijo ir televizijos interneto portalas, platinantis informaciją skaitmeniniu būdu, įrengta svetainė neįgaliesiems, sukurta speciali svetainė vaikams. Interneto portalą per metus aplanko daugiau kaip 25 mln. lankytojų iš Lietuvos ir užsienio, kurie gali tiesiogiai klausyti radijo ir žiūrėti televizijos laidas arba rasti jas archyve.
2006 metai visuomeniniam transliuotojui buvo aktyvių pokyčių, sėkmingų sprendimų ir paieškų metai, atsakymo į naujus iššūkius metai. LRT yra Europos visuomeninių transliuotojų sąjungos narė, o su ja bendradarbiaujant tampa kur kas aiškesnės visuomeninio transliuotojo problemos. Europos visuomeniniai transliuotojai užima 36 % televizijos rinkos, o likusią dalį – 64 % užima komerciniai transliuotojai. Taip yra Europos Sąjungoje.
Lietuvos televizija užima tik 14–15 %, o kartais ir mažiau, televizijos rinkos, ir tik pirmoji Lietuvos radijo programa yra aiški Lietuvos radijo rinkos lyderė, užimanti maždaug ketvirtadalį ar penktadalį visos radijo rinkos. Šie rodikliai parodo tikrąsias LRT galias ir potencijas realizuoti mūsų Respublikos įstatyme, skirtame radijui ir televizijai, apibrėžtą misiją.
Kadangi dažnai kyla klausimų, o kaip jūs ten tvarkote strateginius dalykus, iš anksto noriu atsakyti, kad nebūtų apie tai klausinėjama, jog mes dirbame pagal Lietuvos radijo ir televizijos veiklą… reglamentuoja remdamasis strateginio planavimo dokumentais. Mes turime penkerių metų strateginį planą ir kasmet pagal Vyriausybės nustatytą tvarką rengiame paraiškas dėl finansavimo, kuriose gana detaliai aprašome tuos pokyčius, kurių siekiame tais ar kitais metais.
2006 metais mes dar turėjome iliuzijų, kad bus patvirtintas ilgalaikis Lietuvos radijo ir televizijos finansavimo modelis, bet įsitikinome, kad per šią Seimo kadenciją ir per mano, kaip LRT tarybos pirmininko, kadenciją tokio ilgalaikio Lietuvos radijo ir televizijos finansavimo modelio nepavyks parengti ir įtvirtinti. Darome išvadą, kad LRT ir toliau remsis trimis finansavimo šaltiniais: valstybės biudžeto subsidijomis, komercinėmis ir Europos Sąjungos lėšomis.
Programų apimtis ir struktūra. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atkreipus dėmesį, kad LRT programų apimtis ir struktūra turi būti tvirtinama atskiru tarybos nutarimu, mes pradėjome daryti šį darbą. Buvo patvirtinta 2006–2007 metų sezono Lietuvos radijo ir televizijos programų apimtis ir struktūra. Kiekviena taryba patvirtina programų skaičių, kiekvienos jų transliavimo trukmę per parą ir laidų procentinį paskirstymą į 11 grupių (informacinės, visuomeninės ir šviečiamosios, kultūros, publicistinės ir televizijos žurnalų, sporto, pramoginės ir muzikinės laidos, kino filmai, religinės, tautinių mažumų ir vaikų laidos). Suprantama, turi susiformuoti nuosekli programų apimties ir struktūros sudarymo ir tvirtinimo praktika. Tik tada galėsime matyti rezultatus.
Televizijos programų plėtra. Galima pasidžiaugti kultūros laidų gausėjimu Lietuvos televizijos programose (aš čia kalbu apie 2006 metus). 2006 metais jų buvo vienuolika ir sudarė beveik ketvirtadalį Lietuvos televizijos antrojo kanalo programos. Ši programa labai palankiai vertinama didesniųjų miestų žiūrovų, bet dėl dažnių stygiaus nuošalesnėse Lietuvos vietovėse jos matomumas vis dar nėra tinkamas. Čia transliuojami nauji, netgi premjeriniai, ir istoriniai spektaklių įrašai, pristatomi Lietuvos menininkų, kultūros, meno ir mokslo žmonių portretai.
Lietuvos radijo ir televizijos laidos apdovanotos Respublikoje rengiamuose konkursuose. 2006 metais „Pragiedrulių“ konkurse Lietuvos televizija laimėjo keturis prizus. Kaip trūkumą mes matome tai, kad Lietuvos televizija nepakankamai atspindi Lietuvos regionuose vykstančius įvykius, nors šia prasme Lietuvos televiziją iš dalies papildo regioninės televizijos.
Televizijos antrajam kanalui, skirtam kultūrinėms programoms transliuoti ir dirbančiam su šūkiu „Tavo kultūros kanalas“, reikia naujų dažnių, kad jis būtų geriau žiūrimas ir matomas toliau nuo didmiesčių esančiose vietovėse. Šią problemą bus galima realizuoti tik tada, kai bus prieita prie skaitmeninės televizijos. Aš manau, šis dalykas, ko gero, dar užtruks porą metų.
Pažymėtina tai, kad nuo 2005 metų (tai buvo gerbiamojo Seimo nario R.Smetonos pageidavimas) pagal LRT administracijos pasirašytą sutartį programų rinkinys „Sirijaus“ palydovu transliuojamas į Šiaurės pusrutulyje esančias valstybes. 2006 metais ši transliacija buvo sukėlusi teisinių problemų, ir Seimas išsprendė šias problemas – atsisakyti griežto reglamentavimo dėl programų skaičiaus.
Turiu pasakyti, kad ta Lietuvos televizijos ir radijo transliacija į Vakarus vyksta sėkmingai. Aš manau, jeigu vyresnieji Lietuvos radijo klausytojai daugelį metų laukė šaukinio „Čia kalba Amerikos balsas iš Vašingtono“, tai dabar bus galima sakyti: „Čia kalba ir rodo Lietuva Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje gyvenantiems lietuviams“. Tai yra didelis kokybinis žingsnis, kurį pavyko padaryti per šį laikotarpį.
Problema yra korespondentų tinklas užsienio valstybėse. Mes turime gana gerai dirbantį korespondentų punktą Briuselyje. Jis dažnai parodo Europos aktualijas. Bet, pavyzdžiui, aš, kaip tarybos pirmininkas, ir taryboje mes esame apie tai kalbėję, manau, kad būtų galima turėti daugiau informacijos iš Baltijos kraštų, sakysime, iš artimiausių kaimynų, bet tai yra daugiau pinigų klausimas negu kokia nors kita priežastis.
2006 metais Lietuvos radijas paminėjo savo veiklos 80-metį, surengė iškilmingą koncertą. Dabar Lietuvos radijas turi tris programas. 2006 metais pradėjo veikti programa jaunimui „Opus 3“. Visų Lietuvos radijo programų bendra trukmė šiandien yra 66 valandos per parą. 95 % laidų transliuojama lietuvių kalba ir 5 % – anglų, lenkų, rusų, baltarusių, totorių, ukrainiečių ir žydų kalbomis, tai yra mūsų radijo kalbų spektras yra gana platus.
Dauguma radijo klausytojų teigiamai vertina Lietuvos radijo programas, pažymėdami radijo žurnalistų operatyvumą ir laidų įvairiapusiškumą. Vėlgi būsiu atviras ir pasakysiu, kad mes sulaukiame priekaištų dėl lietuviškos muzikos stokos Lietuvos radijuje. Pamažu stengiamės gerinti šitą situaciją.
Dėl Lietuvos radijo ir televizijos tarybos. Turiu pasakyti, kad taryboje dirba 12 narių, galinčių gana išsamiai ir įvairiapusiškai atspindėti visuomenės nuomonę bei interesus. 2006 metais taryba surengė 12 posėdžių. Svarstėme strateginius ir einamuosius LRT darbo, finansinės veiklos, programų kaitos, personalijų klausimus. Visi šitie svarstymų dokumentai, kaip ir visa Lietuvos radijo ir televizijos ataskaita, yra skelbiami interneto portale. Su jais gali susipažinti mūsų piliečiai. Aš gana teigiamai vertinu tą dalyką, kad visiškai panašu, jog Lietuvos radijo ir televizijos administraciją šį laikotarpį, penkerių metų kadenciją, tikriausiai išdirbs iki galo, nes balandžio mėnesį, jau 2008 m. balandžio 3 d., baigiasi generalinio direktoriaus kadencija. Aš manau, kad tai sudarė tam tikrą darbo stabilumą ir vėlgi sąlygas pažangai, nes turbūt tokioje sudėtingoje struktūroje kaip Lietuvos radijas ir televizija nieko nėra blogesnio, ką būtų galima sugalvoti, kaip dažna vadovų kaita. Mums pavyko išvengti anksčiau buvusių tokių kaitų: ne daugiau kaip dvejus metus dirbdavo radijo ir televizijos administracija. 2006 metais administracija buvo stabili: generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis, televizijos Šarūnas Kalinauskas ir radijo direktorius Rimgaudas Geleževičius. Dėl vidinių nesutarimų kelis kartus keitėsi Televizijos naujienų tarnybos vadovybė, ir šiandien ir administracija, ir taryba turi jai dar šiek tiek priekaištų, kad ta veikla būtų tobulinama.
Labai dažnai būna klausimų apie finansinę radijo ir televizijos veiklą. Aš turiu pasakyti, kad 2006 metais LRT veiklą tikrino valstybines įstaigas kontroliuojančios institucijos: Darbo inspekcija, Mokesčių inspekcija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė. Patikrinimo metu nebuvo rasta esminių veiklos trūkumų, o smulkesniems trūkumams pašalinti buvo sudaromi tarybos tvirtinami ir įgyvendinami planai, kaip likviduoti nustatytus trūkumus.
Trumpai apie pinigus. Bendras biudžetas 2006 metais buvo 68,5 mln. litų, iš kurių valstybės finansavimas sudarė 42,3 mln. litų, komercinės pajamos 24,7 mln. litų. Vadinasi, bendros pajamos 2006 metais buvo 8 mln. 400 tūkst. litų didesnės negu 2005 metais. Bet yra vienas pavojus ir tai yra jau tendencija, kad komercinių pajamų LRT finansavimo procentas didėja. Pavyzdį galiu pasakyti: 2007 metais komercinės pajamos sudarė jau beveik 40 % viso biudžeto. Tai yra problema, kuri galėtų būti sprendžiama didinant biudžetinį finansavimą. Ar dar turiu porą minučių pasakyti apie tai, kad…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, jeigu jūs nieko prieš, gal keletą sakinių galite pasakyti, bet manau, mes visi jūsų ataskaitą turime. Jeigu jūs dar tikrai ką nors svarbaus norite pasakykite, po to bus klausimai, jūs dar turėsite galimybę atsakydamas į klausimus ką nors plačiau pasakyti. Prašom.
R.PAKALNIS. Gerai, ačiū. Aš tik vieną dalyką tepasakysiu šia proga, kad Lietuvos radijas ir televizija ir toliau lieka blogiausiai finansuojamu Europos Sąjungos valstybės visuomeniniu transliuotoju. Ir skirtumai mažiausiai nuo kitų mūsų kaimynų vis dėlto ne karto dalimis, o kartais: Slovėnijos – 7 kartus, Slovakijos – 4 kartus, Latvijos – beveik 2 kartus ir t. t.
Dar vienas dalykas, kuris susijęs su mūsų veikla. Valstybės kontrolė buvo atlikusi tyrimus ir nurodė, kad viešosios įstaigos, kurios veikia prie LRT, nėra efektyvios, ir, remiantis Valstybės kontrolės išvadomis, tos viešosios įstaigos buvo pertvarkytos arba likviduotos. Ačiū už dėmesį. Esu pasirengęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininkui gerbiamajam Romui Pakalniui už ataskaitos pristatymą. Gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti labai daug Seimo narių ir pirmasis klausia V.Žiemelis – Mišrios grupės seniūnas. Ruošiasi I.Degutienė.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis tarybos pirmininke, visų pirma norėčiau pasakyti, jog gerai, kad yra Lietuvos televizija. Bent jau šioje televizijoje kartkartėmis gali surasti atgaivą sielai. Jeigu jos nebūtų, tai jau būtų visai blogai. Tačiau, kad ir kaip būtų, ir šiai televizijai yra, bent jau aš matau, kad daug sričių, kur reikėtų tobulinti darbą. Aš norėčiau paklausti. Bent jau aš pastebiu tendencingumą, neretai ir kryptingumą informacinių laidų, per kurias norėtųsi gauti informacines žinias, o ne vieno ar kito laidos vedėjo nuomonę. Tarp kitko, tai neretai būna.
Antras. Pasigendu kryptingos apgalvotos strategijos narkomanijos prevencijos klausimais. Pradžią jau padarėte, tačiau to mažai, mano požiūriu. Antras dalykas. Drįstu teigti, kad apleista teisinio švietimo sritis. Ar sutinkate su šiomis pastabomis, jeigu taip, ar nusiteikę pagerinti darbą šiose srityse?
R.PAKALNIS. Aš jau ir savo pranešime, gerbiamasis Seimo nary, minėjau, kad mes nesame visiškai patenkinti informacinės tarnybos darbu. Kai kalbėjome taryboje apie tai, ir buvo kalbama, kad iš tikrųjų reikia tiesioginių faktų daugiau, o ne kurių nors kalbančiųjų komentarų.
Dabar klausimas dėl nusikalstamumo prevencijos, įskaitant narkomaniją ir visus kitus dalykus. Aš galiu pasakyti vieną teigiamą pavyzdį ir vieną neigiamą. Vienas teigiamas pavyzdys – tai „Stop karui keliuose“. Iš tikrųjų tai Lietuvos televizijos pradėta akcija ir kai kas sako, ir turbūt teisingai sako, kad ji duoda jau šiokius tokius rezultatus. Žinoma, čia reikia atsižvelgti į tai, kad Seimas pakeitė daugelį dokumentų ir t. t. Tai dėl narkomanijos iš tikrųjų jūsų priekaištas yra pagrįstas ir aš manau, kad naujajame sezone į televizijos programų tinklelį galėtų būti įtraukta laida, skirta kovai su narkomanija ir kitomis negerovėmis. Teisinio švietimo taip pat.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė I.Degutienė. Ruošiasi R.Ačas. Aš norėčiau paprašyti kolegų ir pirmininko, kad klausimui minutė, pasistenkite tilpti, atsakymams – dvi minutės, nes yra daug klausiančiųjų reikia…
I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia, aišku, gal čia ne dėl vėlyvo pateikimo ataskaitos, bet, ko gero, dėl procedūrinių dalykų Seime, bet norėtųsi, kad 2006 metų ataskaita būtų buvusi svarstoma bent jau 2007 metais. Dabar mes stipriai vėluojame ir iš to negalime padaryti tam tikrų išvadų, paklausti jūsų, ir pateikti gal kai kurių pasiūlymų, kaip tobulinti visą veiklą. Tai čia tiesiog pastaba.
Tačiau aš jūsų norėčiau paklausti. Dar sovietiniais metais Lietuvos televizija, nacionalinis transliuotojas turėjo puikias sveikatos laidas. Šiandien sveikatos šviečiamųjų laidų faktiškai per Lietuvos televiziją nėra. Ir kiek tenka kalbėti su žmonėmis, šiandien tik komercinės televizijos turi sveikatos laidas, bet jos daugiau yra ne šviečiamojo pobūdžio, o vaistų reklamos laidos, nes, matyt, atitinkamai finansuoja ir tai, ką reikia, tą ir kalba tokia tema. Ar jums neatrodytų, kad reikėtų vėl atnaujinti šviečiamąsias sveikatos laidas, t. y. daugiau skirtas sveikai gyvensenai, sveikai mitybai, t. y. ligų profilaktikai. Ačiū.
R.PAKALNIS. Ačiū gerbiamajai Seimo narei. Dėl ataskaitos aš galiu pasakyti, kad mes, LRT taryba, rytoj svarstome 2007 metų ataskaitos pirmąjį projektą. Įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytu laiku jis bus pateiktas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui ir čia jau po to taryba kokią nors lobistinę veiklą nelabai gali išvystyti. Tai jau priklauso nuo to, kaip organizuojamas darbas. Manau, kad prie jūsų pastabos dėl sveikatos laidos prisijungtų ir dabartinis posėdžio pirmininkas, nes jis taip pat yra sakęs apie sveikatos laidos reikalingumą Lietuvos televizijoje. Aš manau, kad naujo tinklelio projekte tokia laida turėtų atsirasti vietoj kokios nors tuščių pasikalbėjimų laidos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega R.Ačas. Ruošiasi A.Dumčius. Prašom.
R.AČAS (TTF). Gerbiamasis tarybos pirmininke, noriu jūsų paklausti kaip tarybos pirmininko, nes jūs vis tiek stebite visą Lietuvos televizijos programą. Sakykite, ar jums nesusidaro toks įspūdis, kad šiandien mūsų nacionalinė televizija faktiškai nesiskiria nuo komercinės televizijos, ir jeigu nebūtų kampe to ženkliuko ir nepažinotume vedėjų, tai turbūt nežinotume, kur čia yra nacionalinė, o kur čia yra komercinė televizija. Komercinės televizijos vaikosi sensacijų ir daugiau viską rodo per negatyvią pusę, kas kur nužudė, kas ką padarė, bet nedaug atsilieka ir Lietuvos televizija. Ar jūs matėte per pastaruosius kelis mėnesius, kad būtų parodyta, kad kažkas restauruota, kad pastatyta mokykla, kad sutvarkytas vaikų darželis? Kodėl žmonės ilgisi, yra tų sovietinių laikų nostalgija? Nes visos žinios ir visos kitos laidos prasidėdavo nuo pozityvo. Šiandien pas mus visos žinios prasideda nuo negatyvo ir nuo sensacijų.
R.PAKALNIS. Aš norėčiau atsakyti visiškai atsakingai, kad man toks vaizdas nesusidaro. Aš galvoju ne vien apie pirmąją televizijos programą, o apie visas Lietuvos radijo ir televizijos sistemos kuriamas laidas. Jeigu žiūrėtume visą šitą spektrą, taip neatrodo. Iš tikrųjų pirmajame televizijos kanale yra daugiausia problemų ir faktiškai galėtų būti keli jo veiklos gerinimo būdai. Vienas iš būdų – didinti biudžetinį finansavimą, tuomet mažės visos komercinės srities įtaka. Tokia realybė. Kai 40 % lėšų reikia užsidirbti, vadinasi, iš kažkur tos lėšos turi būti uždirbtos. Aš čia nesiteisinu, bet tokia yra realybė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Dumčius. Ruošiasi A.Pupinis. Prašom.
A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Gerbiamasis tarybos pirmininke Romai Pakalni, mane grupė Kauno žmonių įpareigojo paklausti, ar nacionalinis radijo ir televizijos transliuotojas laikosi įstatymo, kurį turime, – Himno įstatymo? Aš galiu pacituoti 2 straipsnio 6 dalį, kad nacionalinio radijo laidose kasdien pradedant ir baigiant pirmąją programą giedamas arba grojamas Lietuvos valstybės himnas. Kaip jūs šitą paaiškintumėte? Mes girdime tik 24 valandą.
R.PAKALNIS. Matot, situacija yra šiek tiek kebli ta prasme, kad 24 val. baigiasi diena ir prasideda nauja diena. Radijas dirba ištisą parą ir transliacijos nenutrūksta. Tai 24 val. baigus programą ir pradedant naują dieną grojamas nacionalinis himnas. Ar reikėtų dar ir rytą, tada būtų diskusija. Vieni norėtų 5 val., kiti 6 valandą. (Balsai salėje) Kaip? Taip, tai kur yra pažeidimas? Prašome man paaiškinti, diena pradedama iš tikrųjų… Nuo 24 val. iki 0 val. kiek yra laiko?
A.DUMČIUS. Vis tiek įstatyme parašyta… Galima pratęsti?
PIRMININKAS. Papildykite labai trumpai, nes laikas, skirtas klausimams, jau baigėsi.
A.DUMČIUS. Parašyta labai aiškiai: „pradedant ir baigiant pirmąją programą“. Jeigu ji nenutrūkstama, tai vis tiek šitas įstatymas neatitinka.
R.PAKALNIS. 24 val. baigiam, 0 val. dar groja himną. (Balsai salėje) Tada reikėtų, kad būtų pasakyta kelintą, nes vieni norės 5 val., kiti 6 val., tai klausimas…
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinysis, kuris turi galimybę paklausti, – E.Pupinis, nes laikas klausimams baigėsi.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, neseniai čia skambėjo ir dabar tebeskamba tam tikrų klausimų ir problemų dėl krepšinio transliacijos. Kadangi yra tam tikrų nesutarimų dėl reklamos, ar pripažinti logotipą reklama, ar ne, norėčiau paklausti, kodėl šiame procese nedalyvauja Lietuvos televizija? Kodėl, pavyzdžiui, kitos komercinės televizijos transliuoja tas laidas? Ar jūs neįperkate, ar kokios kitos problemos, o galbūt atvirkščiai turėtume pasielgti – kad nereikėtų reklamuoti alkoholio, mes galėtume galbūt šiek tiek dotuoti ir pirkti tas transliacijas? Kokia jūsų nuomonė?
R.PAKALNIS. Iš tikrųjų yra gana įvairi situacija ta prasme, kad dalį laidų galima būtų išgelbėti didinant dotaciją nacionaliniam transliuotojui, na, sakysim, kokias nors krepšinio transliacijas. Dabar yra labai normaliai. Eurolyga yra pardavusi komercinėms televizijoms su visa reklama ir su viskuo, ir visa tai jau yra jų verslas. Mes, deja, dalyvaujame tam tikroje konkurencinėje kovoje su komerciniais transliuotojais. Aš nesakau, kad mes kariaujame su špagomis, bet vis dėlto taip yra. Subsidijų didinimas yra vienas iš sprendimo kelių.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui.
R.PAKALNIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Atsakymams ir klausimams laikas baigėsi. Konstatuojame, kad buvo pristatyta ataskaita ir tarybos pirmininkas atsakė į klausimus. Dabar pereiname prie kitų darbotvarkės klausimų. Prie nutarimo projekto dar prieisime. Mes susitariam taip, kad iš eilės einame. Iš pradžių 2005 metų, po to 2006 metų ataskaitos, nutarimų projektai.
Darbotvarkės 2-4b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-1763(2). Svarstymas. Kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V.Domarką. Ruošiasi D.Jankauskas – Audito komitetas.
V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projektą Nr.XP-1763(2). Komitete nutarta pritarti Teisės departamento siūlymui. Taip pat pritarta Seimo nario S.Girdausko siūlymui, kuriame jis siūlo nustatyti LRT transliuojamų programų mastus ir struktūrą, kurti ir kuo dažniau transliuoti vaizdo klipus, skatinančius naudoti aktyviąsias ir pasyviąsias lengvuosiuose automobiliuose įrengtas saugos priemones, saugančias eismo dalyvių gyvybes, akcentuojančias važiavimo už vairo išgėrus žalą ir propaguojančius kultūringą ir saugų vairavimą keliuose. Taip pat komitetas pritarė Seimo nario J.Sabatausko, kuris siūlo rengti televizijos laidą vartotojų teisių klausimais, siūlymui. Mūsų pagrindinis komitetas pritarė Informacinės visuomenės plėtros komiteto siūlymams, taip pat pritarta ir Audito komiteto siūlymui. Bendru sutarimu nuspręsta siūlyti Seimui svarstyti komiteto patobulintą nutarimo projektą Nr.XP-1763(2).
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui už komiteto nuomonės pristatymą. Kviečiu į tribūną D.Jankauską – Audito komiteto pirmininką. Ruošiasi R.Remeika, Informacinės visuomenės plėtros komitetas. R.Remeikos nematau, kas galėtų ruoštis? Pakalbėsime vėliau, kai nuomonę pristatys Audito komiteto pirmininkas. Prašom.
D.JANKAUSKAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Audito komitetas, kaip papildomas, dar 2007 m. balandžio 4 d. apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projektą Nr.XP-1763(2) ir nutarė pasiūlyti pagrindiniam, t. y. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui papildyti nutarimo 2 straipsnį nauju punktu, t. y. rengti televizijos laidas jaunimui narkomanijos prevencijos klausimais, nutarimo 3 straipsnio 3 punktą išdėstyti taip. Atkreipti dėmesį, kad iki šiol neįgyvendintos 2005 m. birželio 30 d. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijų viešųjų įstaigų valdymui tobulinti įgyvendinimo“ nuostatos, siūlančios Vyriausybei nustatyti viešųjų įstaigų, kurių dalininkės yra ministerijos ar kitos valstybės institucijos, valstybės turto ir valstybės biudžeto lėšų naudojimo atskaitomybės, kontrolės bei šių lėšų naudojimo darbo apmokėjimui tvarką.
Kitas pasiūlymas buvo papildyti nutarimo projekto 3 straipsnį 4 punktu, t. y. įvertinti ir priimti sprendimą dėl Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje naudojamo išnuomoto, perduoto panaudos pagrindais ir nenaudojamo valstybės turto reikalingumo Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai priskirtoms funkcijoms vykdyti, o priėmus sprendimą, įpareigoti įgaliotą instituciją su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija sudaryti jos priskirtoms funkcijoms vykdyti reikalingo perduoto valstybės turto patikėjimo sutartį.
Papildyti nutarimo projektą 5 straipsniu siūlant Valstybės kontrolei 2008 m. valstybinio audito programoje numatyti Lietuvos radijuje ir televizijoje, įvertinant ankstesnių auditų rekomendacijų įgyvendinimo būklę, atlikti auditą.
Kaip jau minėjo pagrindinio komiteto pirmininkas, pasiūlymams buvo pritarta, jie įtraukti į patobulintą redakciją, ir manau, kad dėl jų papildomai balsuoti nereikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui už komiteto nuomonės pristatymą. Kviečiu į tribūną kalbėti Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu. Ar yra komiteto narių, kurie gali kalbėti? Yra. V.Grubliauskas pristatys Informacinės visuomenės plėtros komiteto nuomonę.
V.GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Leiskite pristatyti jums Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projekto Nr.XP-1763. Komitete šis klausimas buvo svarstomas ir balsavimo rezultatai yra bendru sutarimu. Komiteto narių atskirosios nuomonės nėra pareikšta. Komitetas, kaip sakiau, bendru sutarimu yra pritaręs.
PIRMININKAS. Dėkoju V.Grubliauskui už komiteto nuomonės pristatymą. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo diskusijos. Kviečiu į tribūną B.Bradauską, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos… Bronius pasakys, ar frakcijos vardu kalbės, ar savo. Jeigu frakcijos vardu, jums iki 7 minučių.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip prisimenate, mes nesam pritarę čia, Seime, 2005 metų ataskaitai. Nepritarėme todėl, kad nacionalinis transliuotojas, tiek radijas, tiek televizija, per mažai dėmesio skyrė švietėjiškoms programoms, per mažai dėmesio buvo skirta aktualioms valstybės temoms, todėl, aš nenoriu daug išsiplėsti, tas ir buvo padaryta.
Ar pasikeitė situacija dabar? Iš tikrųjų nepasikeitė niekas. Vėlgi Aplinkos apsaugos komitetas kreipėsi į Nacionalinio radijo ir televizijos direktorių, prašydamas įtraukti tokias švietėjiškas laidas kaip namų renovavimas, atliekų tvarkymo klausimai, kurie yra labai aktualūs, atliekų rūšiavimo ir t. t., bet jokių tokių laidų radijuje ir televizijoje neliko. Todėl mes manome, kad nacionalinis transliuotojas tarnauja ne tiems reikalams, kuriems turėtų tarnauti. Tai yra valstybės programų propagavimui, valstybės politikos propagavimui ir švietėjiškam kultūriniam darbui.
Todėl ilgai negaišdamas laiko, nes posėdis artėja prie pabaigos, esu įgaliotas pareikšti, kad frakcija nepritars šiai ataskaitai, dėl pasekmių tarsimės vėliau. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju B.Bradauskui už frakcijos nuomonės pristatymą. Kviečiu į tribūną R.Smetoną. Taip pat norime išgirsti, kieno vardu jūs kalbėsite.
R.SMETONA (TTF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pažvelgti į kalendorių su šiandien svarstomu klausimu susijusių kai kurių Seimo darbų. LRT tarybos 2005 metų veiklos ataskaita įregistruota Seime 2006 m. spalio 17 dieną, baigiantis kitiems metams. 2006 m. lapkričio 7 d. įvyko ataskaitos pateikimas ir jai, gal pirmą kartą Seimo istorijoje, buvo nepritarta po pateikimo. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nutarimo projekto antrąjį variantą rengė pusę metų ir jį įregistravo 2007 m. balandžio 23 dieną. Ir štai po 11 mėnesių šiandien Seimui siūloma svarstyti nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projektą. Jau būtų galima čia ir baigti.
Tačiau toliau irgi ne mažiau gražu. Dar neapsvarsčius, visi puikiai matome iš darbotvarkės, neapsvarsčius ir nepatvirtinus 2005 metų veiklos ataskaitos, nepatvirtinus komiteto parengtų galbūt tikrai reikalingų ir teisingų siūlymų, kad būtų gerinamas LRT darbas, LRT taryba parengė 2006 metų veiklos ataskaitą, nes ji turėjo ir privalėjo tai padaryti. Tik gaila, kad ne 2007 metų, nes už lango jau 2008 metų pavasaris. O mes čia dabar džiaugiamės 2006 metų laimėjimais.
Aš noriu kreiptis į Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką, į Seimo Pirmininką, į Seimo valdybą: gerbiamieji, gal sutiktumėte prisiimti atsakomybę ar bent jos dalį už prastą Seimo darbo organizavimą, nes čia Seimo darbas, o šiuo konkrečiu atveju ir už LRT veiklą, už LRT gaminamą ir už LRT tarybos laiminamą produkciją, kuri per dažnai, mano įsitikinimu, neatitinka nacionalinio visuomeninio transliuotojo nei vardo, nei pareigų, nei misijos. Reikia pabrėžti, yra kai kurių tikrai gerų ypač kultūros laidų, stiprių ir įdomių laidų vedėjų ir autorių, tačiau, deja, jie neištaiso, neatsveria tos padėties, kuri susiklostė Lietuvos nacionalinėje televizijoje, radijuje ir apskritai puikiai „įsipiešia“ į visą Lietuvos televizijų kontekstą ir lauką. Tą lauką, apie kurį geriausiai neseniai kalbėjo profesorius Arvydas Šliogeris. Kas dar neskaitė, siūlau perskaityti jo mintis apie Lietuvos televiziją, bus labai gera pagalba svarstant šį klausimą.
Taigi apie Seimo vadovybės atsakomybę kalbu ir todėl, kad dėl jūsų, gerbiamieji minėtieji, veikimo ir neveikimo pusantrų metų blokuojamos ir nesvarstomos mano parengtos LRT įstatymo pataisos, kurias priėmus būtų pakeista LRT tarybos formavimo tvarka, būtų sustiprinta visuomenės, visuomeninių organizacijų įtaka, politikų atsakomybė ir pačių LRT tarybos narių atsakomybė už LRT veiklą ir produkciją.
Gerbiamieji kolegos, aš siūlau bent kadencijos pabaigoje ištaisyti padarytas klaidas. Seimas jau vieną kartą nepritarė 2005 m. LRT veiklos ataskaitai. Ar kas nors pasikeitė LRT veiklos ataskaitoje? Nesakau – veikloje, bet ataskaitoje, kurią mes svarstėme ir kuriai lyg ir turėtume šiandien pritarti. Niekas nepasikeitė, nes tie siūlymai, kuriuos šiandien pateikė komiteto pirmininkas komiteto vardu, tik dabar teikiami. O jeigu jie dabar teikiami, vadinasi, nuo 2005 metų jie neįgyvendinti. Todėl visiškai logiška, kad tie siūlymai būtų perkelti 2006 m., 2007m. ir būsimų, ateinančių metų LRT veiklai. O 2005 metų LRT veiklos ataskaitai ir siūlomam nutarimui aš siūlau nepritarti ir imtis visų įmanomų priemonių LRT nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklai pagerinti, kas iš tiesų atitiktų įstatyme jam numatytą misiją.
PIRMININKAS. Dėkoju R.Smetonai už nuomonės pristatymą. Kviečiu į tribūną E.Klumbį. Kadangi iš jūsų frakcijos kalbės net trys žmonės, norėčiau jūsų paklausti, ar frakcijos vardu kalbėsite? Tada penkios minutės.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, ne pirmą kartą ir turbūt paskutinį kartą šio Seimo istorijoje mes svarstome tokius absurdiškus dalykus – 2008 m. kovo mėnesį 2005 metų ataskaitą. Mes seniai pamiršome, kas dėjosi tais 2005 metais, bet aš noriu pasakyti. Tas, kas buvo 2005 metais, tas yra 2008 metų kovo mėnesį, tik dar didesnio laipsnio. Taigi iš principo kalbėdami apie tai, kas yra šiandieninėje LRT (Lietuvos radijuje ir televizijoje), mes kartu kalbėsime ir apie 2005 metus.
Iš principo yra tam tikras keistumas, kad mes formaliai neturime galimybių svarstyti paties Lietuvos radijo ir televizijos darbo. Tai yra tarybos prerogatyva. Mes svarstome tik ataskaitą. Tačiau Lietuvos radijas ir televizija, ypač televizija, yra vienas iš pagrindinių mūsų (aš kalbėsiu daugiau apie jaunąją kartą, visi čia esantys turbūt turime savo pažiūras, tos pažiūros jau suformuotos) jaunosios kartos pasaulėžiūros formuotojų. Čia nuskambėjo toks faktas, kad Lietuvos radijas yra lyderis tarp radijo stočių, o televizija ne. Kodėl taip yra? Tai yra labai paprasta: Lietuvos radijas yra aiškiai pirmas, nes jo programa kokybiškai skiriasi nuo komercinių radijo stočių, nors ta programa nėra tokia, kokios norėtųsi.
Lietuvos televizijos, aš kalbėsiu apie pirmąją programą, turinys niekuo nesiskiria nuo komercinių televizijų, todėl kokybe negali prilygti komercinėm televizijom ir natūraliai pralaimi. Bet yra esminis klausimas: ar Lietuvos televizija turi konkuruoti išvis? Ar mes galime kalbėti apie konkurenciją su komercinėmis televizijomis? Manau, ne, nes pagrindinė, imkime, kad ir Didžiosios Britanijos televiziją BBC, nekonkuruoja su komercinėmis televizijomis. Kol mes laikysimės nuostatos, kad čia turi būti konkurencija, tol mes turėsime bėdą su Lietuvos televizija. Mes jai leisime konkuruoti, bet kartu realiai skurdinsime televizijos programą ir ją kreipsime pigios komercijos kryptimi. Aš netgi pasakysiu tokią mintį, ar nereiktų išvis Lietuvos televizijos antrosios programos paversti pirmąja programa, o pirmosios programos – antrąja? Manau, tai būtų kur kas didesnė nauda.
Ar galima surasti dabartinėje Lietuvos televizijoje pažintinių laidų, kad ir apie pačios Lietuvos įdomias vietas? Yra viena kita laida, bet ten rodomos pažintinės laidos iš Jemeno, Jungtinių Valstijų, visa tai galima pamatyti per kitus kanalus, per „Travel“ ar „Discovery“, ar kitus, bet kur yra rodoma tai, kas susiję su Lietuva? Kad ir tos mūsų senosios unikalios, man teko pačiam važiuojant pamatyti, istorinės vietos tiek Lenkijoje, tiek Ukrainoje, tiek Baltarusijoje. Unikalu tai, kas ten susiję su Lietuva. Kas tą parodys? Lauksime, kol baltarusiai mums parodys. Ne, geriau mūsiškiai važiuoja į Jemeną ir rodo, kaip arabai gyvena. Čia nenoriu, kad būtų blogai suprasta, galbūt reikia juos suprasti, bet to, kas susiję su Lietuva, nėra. Nežinau, kada bus, jeigu mes ir toliau turėsime tokią televiziją. Aš manyčiau, kad iš principo ar 2005 metų ataskaita, ar 2006 metų ataskaita, lygiai tokia pati bus 2007 metų ataskaita, negalima pritarti tokiam Lietuvos televizijos darbui. Iš esmės mes turime žiūrėti, kas ten darosi. Taigi aš pasakysiu mūsų frakcijos nuomonę. Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ nepritars šiai ataskaitai.
PIRMININKAS. Dėkoju E.Klumbiui. Kviečiu į tribūną P.Gražulį kalbėti savo vardu, nes frakcijos vardu jau kalbėjo. (Balsas salėje) Na, tautos, bet iki 5 minučių.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, išties kalbėsiu savo vardu, frakcijos vardu buvo kalbėta. Man atrodo, tas ligas, kuriomis serga visuomeninis transliuotojas, visi Seimo nariai žino, daug kartų buvo kalbėta, aš irgi ne kartą kalbėjau iš šios tribūnos, bet, deja, niekas gyvenime nesikeičia, viskas eina sena vaga. Vis dėlto pats pagrindinis nacionalinio transliuotojo tikslas – nesivaikyti madų ir nepataikauti žiūrovui ieškant kuo didesnio žiūrovų skaičiaus. Jis turėtų diktuoti ir formuoti madas, ugdyti pilietį, ugdyti mūsų piliečių tautinę, aukštą kultūrą. Šiandien to nėra. Jeigu mes pažiūrėsime Lietuvos televiziją, kai yra žiūrimiausias laikas, tai šoka ir dainuoja. Trūko, kad ponas Petravičius su tarybos pirmininku irgi dalyvautų kokiame nors realybės šou, pašoktų ir pademonstruotų savo sugebėjimus. Manau, mes greitai tą išvysime, galbūt neužims pačios paskutinės vietos, o gal kartais ir pirmą, kaip, deja, garsusis bankininkas.
Manau, tai nėra komercinė televizija, bet dabartinės televizijos vadovai šio reikalo nesupranta. Bet norėčiau pasakyti labai svarbų dalyką apie tai, ką aš kalbėjau, kad nacionalinis transliuotojas turi būti be galo objektyvus, nušviesti net ir politinį gyvenimą kuo įvairiau. Jeigu šiandien nebūtų sudarytų kokių nors atskirų sutarčių tam tikrų prodiuserių, tai nei P.Gražulio, nei kitų Seimo narių niekada ten nebūtų. Jie išbraukti iš gyvenimo. Pažiūrėk, ne paslaptis, šį kartą pasakysiu, kolegos, jau daug švelniau, jeigu koks konservatorius ką nors pasakys Seime, tai visas eteris jo kalbai bus skirtas, o jeigu pasakys ką nors, nors ir labai svarbaus, ir kokį nors labai svarbų projektą pateiks P.Gražulis arba iš frakcijos „Tvarka ir teisingumas“, nacionalinis transliuotojas niekada į tai neatkreips dėmesio. Tas tendencingumas yra labai aiškus, ryškus, daug ryškesnis negu komercinėse televizijose. Aš manyčiau, kad tai yra vienas iš svarbiausių aspektų.
Kai pamąstai apie tą demokratijos situaciją mūsų valstybėje, kai kalbama, kad yra oligarchinis valdymas, jau kalba ir Prezidentas, ir Seimo nariai, ir politologai, tai viena iš to oligarchinio valdymo apraiškų yra žiniasklaida, ji paimta į savų rankas, tarnauja oligarchams. Aš, kaip Seimo narys, asmeniškai pasakyčiau, kad nemanau, kad Lietuvoje yra kokia nors didelė demokratija. Tik anksčiau, sovietmečiu, jeigu ėjo koks nors visuomenės veikėjas prieš sistemą, jį uždarydavo į psichiatrines, jį sodindavo į kalėjimą, o dabar tave žiniasklaida visuomenės akyse paprasčiausiai padaro kvailiu. Tai irgi tas pats tikslas, tik metodai kiti. Dabar parodo tavo sakinį iš kalbos pradžios ir iš pabaigos, viską sujaukia ir sako – žiūrėkite, koks kvailys P.Gražulis, jis sakinio nemoka suregzti. Taip ne kartą yra pasielgęs visuomeninis transliuotojas. Manau, net neapeliuoju į Seimo narius, nes žinau, kad jūs neturite politinės valios išspręsti šią problemą. Esu siūlęs įstatymo pataisas, kad nebūtų daroma įtaka nacionaliniam transliuotojui, kad jis būtų objektyvus, ir ne kartą nacionalinio transliuotojo prašiau, kad parodytų mane, nors ir negatyviai, bet parodytų. Deja, jokio apeliavimo į tai nėra ir visiškai nereaguoja. O mano kolega J.Veselka sakė, kad šešerius metus nežiūri nacionalinio transliuotojo ir šešerius metus jo ten nepakvietė. Taigi matome objektyvumą. Tačiau aš tikiu. Galiu tik pasakyti, kad neturiu jokios vilties, kad kas nors pasikeis dabartiniame Seime, tikiu, kad ateis kitas Seimas ir į Seimą ateis didelė dauguma frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narių ir mes padarysime tvarką. Tada ši televizija bus objektyvi ir atliks savo misiją. O už šias Lietuvos nacionalinio transliuotojo išvadas aš negaliu balsuoti, nors ir labai norėčiau, bet sąžinė man to daryti neleidžia.
PIRMININKAS. Dėkojame, Petrai, už ugningą kalbą. Gerbiamieji kolegos, dar yra užsirašiusių ir norinčių kalbėti. S.Pabedinskas, kurio nematau salėje, ir J.Dautartas, kurio taip pat nematyti. Visi norintys savo nuomonę išreiškė, kalbėjo. Dabar motyvai už ir prieš. Nuomonė už – A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų sarmata parlamentui, kad svarstome dar 2005 metų LRT ataskaitą. Tai turėjome padaryti kur kas anksčiau, todėl dabar tenka kalbėti ne vien apie buvusius laikus, bet ir apie šių dienų problemas. Aš esu susipažinęs su LRT misija, tikslais ir uždaviniais ir galiu dar kartą pareikšti tokius priekaištus, kad vis dėlto alkoholio reklamos transliacija per nacionalinę televiziją visiškai nesiderina su jos tikslais ir jos misija. Todėl dar kartą siūlyčiau tiek pirmininkui, tiek generaliniam direktoriui savanoriškai atsisakyti transliuoti alkoholio reklamą. Įstatymuose, matyt, visko nesurašysi, o tai, ką jūs padarote gero, dažnai yra sugadinama tokiais reklaminiais klipais. Pavyzdį jūs, pirmininke, pasakėte labai gražų. Projektas „Stop karui keliuose“ buvo bendras su Susisiekimo ministerija ir Kelių direkcija, tai tuo keliu toliau reikia ir eiti. Yra didžiulis poreikis socialinės informacijos, žmonės nežino savo teisių, nežino savo pareigų, nežino, kur kada kreiptis, nežino kitų dalykų. Matyt, tai ir yra jūsų misija informuoti. Mane nustebino, kad jūs lyg ir, galėčiau įtarti, prisidedate prie tos dabar vykdomos suderintos akcijos, kad į televizijos ekranus būtų grąžinama alkoholio reklama, nes dabar ribojama nuo 6 val. iki 23 val., kaip reikalauja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo poveikio…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanai, į pabaigą jau.
A.MATULAS. (Tuoj baigiu.) Tikrai keista, kai krepšinio varžybų metu komentatorius, užuot atlikęs savo tiesioginį darbą, drįsta kaltinti parlamentą, paprastas komentatorius vardija Seimo narių pavardes, kaltina parlamentą. Manau, kad tokių dalykų neturėtų būti. Tačiau aš matau jūsų darbo pažangą, todėl siūlyčiau 2005 metų ataskaitai pritarti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nedaug, keletą sekundžių pavėlavo. Jūs irgi kartais piktnaudžiaujate laiku. (Balsai salėje) Aš supratau, kad šiek tiek per daug. Galbūt kitas, kuris kalbės prieš, spės per laiką. Gerbiamasis E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mūsų televizijoje ir radijuje nieko nepasikeitė nuo to laiko, kai mes pirmą kartą nepatvirtinome ataskaitos. Aš užduosiu jums klausimą. Jeigu, tarkim, ir šiandien mes nepatvirtintume 2005 metų ataskaitos, kas nuo to pasikeistų? Visiškai niekas nepasikeistų. Įdomi situacija: jūs čia Seimo nariai pakalbėkite, papriekaištaukite, o mes tuose rūmuose darysime taip, kaip mums patinka. Negana to, dar neigiamai parodys Seimą ir Seimo narius, kaip kas nors žiovauja ar dar ką nors. Realiai visi svertai yra ne mūsų rankose. Todėl manyčiau, jeigu ir antrą kartą nebūtų patvirtinta 2005 metų ataskaita, tai kaip mes galėtume svarstyti 2006 metų ataskaitą, tuo labiau 2007 metų? Manyčiau, jeigu taip atsitiktų, elementaru, jog norint išspręsti tą problemą, turėtų atsistatydinti tiek tarybos pirmininkas, tiek radijo ir televizijos generalinis direktorius. Taigi aš kviečiu balsuoti prieš šią ataskaitą ir iš esmės galvoti apie esminį radijo ir televizijos darbo pagerinimą.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegoms. Buvo išsakytos nuomonės už ir prieš. Primenu, kad svarstymo metu po vieną kalba už ir prieš. Taigi kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projektui. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti.
Už – 22, prieš – 19, susilaikė 30. Nutarimo projektui nepritarta.
Pagal Seimo statutą, jeigu nepritaria Seimas, šis nutarimo projektas yra grąžinamas tobulinti pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui arba projekto iniciatoriams. Tik tokia yra statutinė nuostata ir daugiau nieko šiuo klausimu negaliu pasakyti.
Replika po balsavimo – gerbiamasis E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Kolegos, antrą kartą nepritarta. Kaip suprantu, nuo pirmojo karto praėjo vienuolika mėnesių. Dabar jau 2005 metų ataskaita, kad ir sumažinus šį skaičių per pusę, iki šešių mėnesių, tai 2005 metų ataskaitą svarstys jau naujasis Seimas. Ar jūs, visi čia esantys, nematote to absurdo, kuris vyksta Seime? Sugaišome daugiau kaip valandą laiko ir turime lygiai tą pačią situaciją, kokia buvo prieš vienuolika mėnesių.
PIRMININKAS. Gerbiamasis R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Mes turime procedūrą, kuri numato tobulinti šį projektą, gal jis po vienuolikos mėnesių patobulės ir nubalsuosime. Norėčiau gerbiamajam E.Klumbiui pasakyti, kad vis dėlto, kai jūs sakėte, jog televizijoje niekas nesikeičia, tai keičiasi. Ponia Laima Paksienė šoko šokių dešimtuke, taigi pokyčiai tikrai į gerąją pusę. Būkite dori ir teisingi. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes turime apsispręsti, ką mes toliau darome su šio nutarimo projektu. Kaip minėjau, yra trečioji galimybė – atmesti projektą, bet visiškai atmesti yra nelogiška. Vis tiek mes ką nors su šiuo nutarimo projektu turėsime daryti, nes dar laukia 2006 metų projektas. Gerbiamasis Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V.Domarkas. Prašom.
V.DOMARKAS. Norėčiau pasakyti, kad komiteto adresu pasakytos pastabos yra neteisingos. Mes registravome po pateikimo antrąjį variantą 2007 m. balandžio 18 d. ir noriu atkreipti visų Seimo narių dėmesį, kad mes visi esame atsakingi už darbotvarkę, kurią mes tvirtiname, įrašome ar neįrašome. Visi dėl to prisiimkime atsakomybę. Iš šios situacijos aš siūlyčiau išeitį. Kadangi dabar bus ataskaitos už 2006 metus pateikimas, tai yra Seimo nutarimo projekto, aš siūlyčiau, kad svarstymo stadijoje Seimas pavestų komitetui sujungti abu šiuos nutarimus.
PIRMININKAS. Jeigu mes pritariame, kad grąžiname 2005 metų veiklos ataskaitos projektą tobulinti pagrindiniam komitetui, tuo labiau ir 2006 metų nutarimo projektą svarstys komitetas, jis galės sujungti, padaryti savo išvadą ir pateikti Seimui artimiausiu metu. Ar galime pritarti tokiai nuomonei bendru sutarimu? Kad grąžintume pagal Statutą pagrindiniam komitetui tobulinti 2005 metų ataskaitos nutarimo projektą, nes mes tuoj svarstysime ir 2006 metų nutarimo projektą. Jeigu pritarsime ir grąžinsime pagrindiniam komitetui, pagrindinis komitetas abi ataskaitas gali kartu apsvarstyti ir priimti bendrą kokį nors nutarimo projektą, kurį pateiktų Seimui.
K.Daukšys. Prašom.
K.DAUKŠYS (DPF). Aš manau, kad nors ir kaip būtų gaila, bet komitetas, kuris tą nutarimą du kartus jau mums rengė, nėra pakankamai gerai padirbėjęs. Aš abejoju, ar trečią kartą jis ką nors kitaip pateiks. Dabar mes turime apsispręsti, arba kas nors kitas nutarimo projektą rengs, kitas komitetas, kas yra įmanoma, arba reikia galvoti, ką Seimas daro su tuo, kad nuo 2005 metų vienos iš institucijų ataskaita nėra patvirtinta. Iš tikrųjų išeis žaidimas, po mėnesio pateiks kokią nors bendrą išvadą, Seimas vėl bus kažkuo nepatenkintas, vėl nepatvirtins ir nebus tvarkos. Kai kurie argumentai, kurie nuskambėjo iš šios tribūnos… Ne dėl to, ko gero, tos ataskaitos nenorime tvirtinti, o dėl to, kad ten kažkas nepasirodė per tą televiziją. Matyt, yra kitų dalykų, į kuriuos Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas turi atsižvelgti kur kas rimčiau.
PIRMININKAS. Dėkoju, Kęstuti, bet mes negalime kito komiteto skirti, nes pagal sritį priklauso šiam komitetui. Nėra kitokios galimybės. Negi Biudžeto ir finansų komitetas svarstys? Negalima. R.Smetona. Prašom. Dešinysis mikrofonas. Labai atsiprašau, Broniau. Prašom.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju. Kartais pirmininkas kažkodėl užmiršta pasukioti kaklą po visą salę.
PIRMININKAS. Pabandysiu.
B.BRADAUSKAS. Mato tik centrą, bet ką čia padarysi. Iš tikrųjų yra kaip yra. Aš dar kartą pakartosiu, mes – Aplinkos apsaugos komitetas – savo sprendimu nutarėme prašyti nacionalinio transliuotojo įtraukti rimtas gamtosaugines programas. Ką jūs galvojate! Mums netgi neatsakė, visiškai nulis dėmesio, aukščiausio lygio nesiskaitymas. Tame komitete, tarp kitko, yra ir dešiniųjų žmonių, kurie irgi balsavo už tai. Štai aš manau, kad mes neturėtume dabar nuspręsti tobulinti. Ką čia pritobulinsi! Du kartus atmetėm šią ataskaitą. Aš siūlau nedelsiant skubos tvarka pradėti svarstyti kolegos R.Smetonos pataisas, jas priimti ir toliau spręsti klausimą iš esmės, o ne tobulinti tai, kas netobulintina. Ką mes galėsime tobulinti? Du kartus nepritarėme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kad tiktai pasukinėčiau galvą į visas puses. Dabar V.Čepas. Po to R.Smetona, jeigu aš neapsirinku.
V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Man, matyt, ir daugeliui mūsų atrodo taip, kaip ir man, nes labai juokinga, 2005 metų ataskaitą svarstome ir nesutariame dėl kažko. Vienam ten gamtosaugos mažai, kitam sveikatos mažai, trečias… Aš, pavyzdžiui, ten išvis nerandu psichologijos. Taip žiūrėdami iš savo varpinės mes varome į kampą ne tik tarybą, bet ir pačią televiziją, tuo labiau kad kalbame už 2005 metus. Kūdikėlis gimė, jam jau yra dveji metai. Koks jis yra, tokį ir priimkime. Patvirtinkime tą ataskaitą ir kalbėkime apie praėjusių metų ataskaitą. Ar jūs dabar atleisite iš darbo, nubausite už 2005 metus? Kaip tai atrodys, kokie juridiniai principai bus? Ką čia mes galime pakeisti? Dabar mušamės dėl įvykusio fakto puikiai žinodami, kad nieko nepakeisim. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad jūs kalbėtumėte daugiau dėl sprendimo variantų, ką mes turėtume toliau daryti, o ne toliau vykdytume agitaciją už arba prieš. R.Smetona. Prašom.
R.SMETONA (TTF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes galėtume pritarti pasiūlymui grąžinti komitetui tobulinti nutarimo projektą, jeigu komitetas, atsižvelgdamas į Seimo sprendimą, du kartus tą patį, parengtų tokį nutarimo projektą: nepritarti LRT tarybos 2005 metų veiklos ataskaitai. Štai tokiam nutarimui Seimas pritartų. Jis tai jau pademonstravo du kartus. Bet nematau pirmininko pasakymo, kad toks nutarimo projektas būtų parengtas. Todėl Seimas nusprendė nepritarti, taškas, viskas.
PIRMININKAS. Dėkoju. R.Ačas. Prašom.
R.AČAS. Aš noriu kreiptis į Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką. Gerbiamasis pirmininke, ar jums neatrodo, kad šiandien jums buvo pasakyta gana nemažai kritikos? Kai šiandien svarstėme švietimo klausimus, mes visi tiktai akcentavome, kad kalta švietimo ministrė, bet jūs, kaip komiteto pirmininkas, neprisiimate jokios kaltės. Ir kai šiandien buvo alternatyviai balsuojama, ar komitetas svarsto šitą, ar sudaryta darbo grupė, už jūsų komitetą buvo tiktai trys, o už darbo grupę 100. Ar jums neatrodo, kad jūs, kaip komiteto pirmininkas, praradote visiškai pasitikėjimą ir nesugebate organizuoti komiteto darbo?
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis S.Pabedinskas.
S.PABEDINSKAS (VLF). Mielieji kolegos, iš tikrųjų prisiminkime, kas buvo prieš porą, trejetą metų. Vargu ar šiandien galime pasakyti, kokia tai buvo programa, ir tiktai dar ir dar kartą skaitydami mes galime sugrįžti į tą ataskaitą. Mano galva, šiandien tikrai ramiai tai įvertinkime, sujunkime abi 2005 ir 2006 metų programas. Dabar galime priimti galutinį rezultatą.
Antras dalykas. Man atrodo, kad ponas V.Domarkas tada net nebuvo komiteto pirmininkas. Apie ką kalbam? Todėl ar nebūtų racionalu žvelgiant į ateitį, žinant, kad mes turime vieną nacionalinį transliuotoją… Sujungę šias dvi ataskaitas gautume rezultatą, kurio vargu bau norėtume ne tik mes, bet ir visa Lietuvos visuomenė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. V.Domarkas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Po to V.Mazuronis.
V.DOMARKAS. Aš prieš tai kalbėjusio kolegos norėčiau paklausti ir konstatuoti, kad jis yra pateikęs gana daug siūlymų ir daugumai iš jų Seimas, pone Ačai, nėra pritaręs. Aš siūlyčiau, kad ir jūs pagalvotumėte apie savo statuso pakeitimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Mazuronis. Prašom.
V.MAZURONIS (TTF). Aš norėčiau replikuoti į gerbiamojo Skirmanto pasakymą apie nesujungiamų dalykų sujungimą. Žinote, kai N.Chruščiovas norėjo išspręsti namų statybą, jis pradėjo jungti grindis su lubom. Mes žinom, kas išėjo. Ačiū Dievui, kad nespėjo sujungti vandentiekio su kanalizacija. Jūs siūlote kažką panašaus. Gerbiamasis Skirmantai, yra atskiros ataskaitos ir mes jas turime vertinti, o ne jungti nesujungiamus dalykus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo pasakyta labai daug nuomonių, įvairių pasiūlymų ir sprendimų, bet aš, kaip pirmininkas, turiu vadovautis Statutu ir visus klausimus spręsti pagal Statutą. Aš galiu dar kartą jums priminti, yra trys variantai, ką mes galime šioje situacijoje padaryti. Pirmas variantas – grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti, ką mes anksčiau jau darėme. Toliau. Grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės (yra tokia Statuto nuostata). Trečias – atmesti projektą ir prireikus pavesti parengti naują. Norėjau, kad jūs stovėdami prie mikrofono pasakytumėte tokią savo nuomonę ir pasiūlymus. Aš noriu pasakyti, galbūt reikėtų vis dėlto grąžinti projektą tobulinti, nes vis tiek ką nors reikia daryti su vienu ir su kitu, ir su trečiu projektu. O jeigu atmestume projektą? Jeigu mes atmesime, ką mes toliau darysime, aš neįsivaizduoju. Tikriausiai rengsime naują projektą. Ar yra kitų kokių nors pasiūlymų? Gerbiamoji Audronė. Prašom.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, klausausi labai įdėmiai visko, kas vyksta, ir dabar mąstau: jeigu Statutas nenumatė tokios situacijos, kokioje šiandien mes atsidūrėme, vadinasi, reikia keisti Statutą, o ne galvoti – vieną kartą nepatvirtinome, antrą nepatvirtinom, trečią vėl… Tai gal tris kadencijas svarstysim 2005 metų ataskaitą ir nutarimą. Iš esmės vertinam šiandien … Manau, niekas nekalbėjo apie patį nutarimą, o kalbėjo tiktai apie LRT veiklą, misiją, kaip kas supranta, kaip kam atrodo. Vadinasi, sprendimas bus absoliučiai niekinis duoti dar kartą komitetui 2005 metų, kai jau niekas dorai nebeatsimena, kas ten vyko ir kaip ten buvo. Manyčiau, reikia galvoti visiškai ne kam ką atiduoti, o kaip išeiti… Vadinasi, yra spragos ne tiktai vienoje, kitoje vietoje, bet ir mūsų Statute. Nepagalvota. Seimas nepatvirtina ir nėra. Vadinasi, galvokim, kaip reikia eiti ir kur eiti.
PIRMININKAS. Ačiū Audronei. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai norėčiau visų jūsų paprašyti. Mes ganėtinai daug kalbėjom, reikia priimti kokį nors sprendimą. Mes patys irgi iš šono atrodom labai juokingai. (Balsai salėje) Prašom.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš noriu pasiūlyti labai racionalią išeitį. Jeigu Seimas nepatvirtino nacionalinio transliuotojo ataskaitos, tai faktiškai pareiškė nepasitikėjimą. Tokiu atveju turi atsistatydinti, man atrodo, ir Švietimo komiteto pirmininkas V.Domarkas, kuris prarado net savo komiteto narių pasitikėjimą. Štai yra ir Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininkas, sėdintis ir besišypsantis. Ir direktorius gana pavargęs. Man atrodo, padeda pareiškimus – ir problema yra išspręsta. Ir tikrai nėra nepakeičiamų žmonių…
PIRMININKAS. Petrai, norėčiau jūsų paprašyti, gerbdamas jus, kalbėti tik Statuto… Jūs dabar jau visus atleidžiat. Bet mes pagal Statutą šiandien negalim nieko atleisti. Jūs nepykit, gerai? Mes darysim tik pagal Statutą.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pirmininke, jeigu…
PIRMININKAS. Petrai… Gerbiamasis E.Klumbys. Jeigu ką nors iš esmės dar papildyti turit…
E.KLUMBYS. Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke, turim svarstymo stadiją. Taigi yra trys variantai, kuriuos jūs išvardijote. Aš vis dėlto manyčiau, kad mes turim pasisakyti už tobulinimą iš esmės. O tas tobulinimas iš esmės yra tai, ką pasakė mano kolega R.Smetona, t. y. nepritarti 2005 metų ataskaitai. Ir aš siūlyčiau parengti, čia yra labai nesunku parengti tokį nutarimo projektą, iš esmės patobulintą. Ir po Velykų baigti šią komediją su 2005 metų ataskaita.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū, E.Klumbys tikrai iš esmės pasiūlė gerą variantą, ir aš manau, kad mes jam galim visi pritarti – grąžinti tobulinti pagrindiniam komitetui, parengti naują nutarimo projektą, pateikti Seimui ir mes apsispręsim, ką toliau daryti. Dar jūs ką nors turit papildyti, pirmininke? Prašom.
V.DOMARKAS. Aš noriu gerbiamiesiems kolegoms pasiūlyti. Nebūkime pasyvūs, kai svarstomi ir pateikiami Seimo nutarimai. Gerbiamasis Rimantas ir visi kiti siūliusieji nė vienas nepasiūlė, kad nepritartume. Juk mes užregistravome, matote, užregistruota. Registruokite savo siūlymus. Mūsų yra pritarti, niekas nedraudžia jums registruoti, kad nepritartume. Tačiau visi pasyviai laukė tol, kol atėjo į Seimo salę.
PIRMININKAS. Gerai, pirmininke, supratom, viską supratom. K.Daukšys dar papildys. Prašom.
K.DAUKŠYS. Jeigu galima, iš tikrųjų tai…
PIRMININKAS. Bet jau paskutinis.
K.DAUKŠYS. Būtų gerai, kad mes neatstatydintume dabar visų iš eilės, pradedant V.Domarku, baigiant televizijos vadovu, nes, man atrodo, kad salėje šitas… nepasidarys. Bet iš tikrųjų tai reikia Švietimo komitetui labai gerai pagalvoti, kokią rezoliuciją, kokį nutarimą teikti Seimui. Ir jeigu tame nutarime būtų įvardytos priežastys, dėl ko Seimas, matyt, šiandien netvirtina ataskaitos, ir būtų parodyta, kaip jas ištaisyti, man atrodo, būtų visai kita reakcija. Tai vienas dalykas. Antras, kad jie pateiktų, to paties nutarimo jie dabar kažkaip kitaip patobulinti negali, bet jūs turit trečią variantą, kai mes atmetam šį nutarimą ir galim tam pačiam komitetui pasiūlyti parengti visiškai naują. Nes dabar tas tobulinimas nieko kito neduos. Tai jeigu pirmininkas pritartų ir jeigu Seimas pritartų, tai galėtume šiandien tą nutarimą atmesti ir tegul komitetas skubiai rengia naują nutarimą.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, mes galim pasirinkti, aišku, alternatyvą balsuodami arba galim pabalsuoti ir už visus tris variantus pagal Statutą, o galim alternatyviai balsuoti. Tai dabar aš išgirdau du pasiūlymus: vienas pasiūlymas – grąžinti projektą tobulinti, o kitas variantas, ką Kęstutis pasiūlė, – atmesti projektą ir parengti naują projektą. Ar gerai suformulavau? Galim suformuluoti balsavimui šiuos du pasiūlymus, alternatyvius balsavimus? Galim? (Balsai salėje) Pakartoti, taip? Tai kartoju, kad balsuoti dabar pateiksim du variantus, alternatyvius variantus, nes buvo du pasiūlymai. Pirmą variantą mums pasiūlė gerbiamasis E.Klumbys, kuris pritaria tokiam pasiūlymui: grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės. Šiuo atveju įstatymo projekto svarstymo procedūra kartojama nuo pateikimo Seimo posėdyje. Tokį jūs siūlėt variantą, taip, Egidijau? Prašau.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, manau, kad gerbiamojo K.Daukšio pasiūlymas yra logiškesnis, ir atsiimu savo pasiūlymą, kad būtų pritarta gerbiamojo K.Daukšio pasiūlymui.
PIRMININKAS. Gerai, tai skaitau trečią pasiūlymą, jeigu kitų pasiūlymų nebus, t. y. jūs pritarsite tam: atmesti projektą ir prireikus pavesti parengti naują. Geras? Gal bendru sutarimu galim pritarti ir nebalsuojam? Pritariat bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Ir pavedam šį projektą parengti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Tai baigiam šį darbotvarkės klausimą.
Kitas darbotvarkės klausimas 2-4c, nutarimo projekto Nr.XP-2831 – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projekto. Pranešėjas – gerbiamasis Virginijus Domarkas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis pirmininke, dar galima?
PIRMININKAS. Pateikimas. Atsiprašau, po to, kai pateiks, jūs galėsite kalbėti. Prašau, pirmininke, įjungiau.
V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš matau, kad LRT tapo iš tikrųjų kietas ir labai skanus riešutėlis, kurį visi norime pamažu, matyt, po truputį pakramtyti. Ir aš visiškai sutinku su tuo, kad ydinga praktika yra dėl ataskaitų pateikimo, kad iš esmės metų gale, praėjus jau visiems metams, mes gauname iš LRT ataskaitas ir teikiame jas Seimui. Tačiau noriu pasakyti girdėdamas visas mūsų kalbas, kad jaučiama tai, jog politikai jaučia…
PIRMININKAS. Atsiprašau, pirmininke, aš šiek tiek pritariu. Jūs galit kalbėti tarpusavyje, bet šiek tiek tyliau arba truputėlį į šoną, labai aiškiai girdėti ir labai trukdo pranešėjui pateikti komiteto nuomonę. Prašom, gerbiamasis pirmininke.
V.DOMARKAS. Taip, iš tikrųjų politikai jaučia nuoskaudą, kad jų nerodo per Lietuvos nacionalinę televiziją. Aš manau, kad mums visiems reikia pagalvoti, gal mes esame tiktai sau įdomūs, o nesam įdomūs mūsų visuomenei. Visiškai nenorėdamas būti Lietuvos televizijos pirmosios programos gynėju, noriu pasakyti, kad komiteto siūlymu Lietuvos Respublikos Seimo valdyba buvo užsakiusi tyrimą, kaip nacionalinis transliuotojas vykdo savo misiją. Tie Seimo nariai, kurie yra susipažinę, o ji buvo vieša, manau, kad šiandien tokių klausimų, kokie buvo svarstant 2005 metų ataskaitą, jau nebekelia. Aš norėčiau sutikti su tuo, kad LRT iš tikrųjų nepakankamai kreipia dėmesio į Seimo nutarimus. Ir šalia visų teigiamų pasiekimų ir teigiamų pokyčių aš matau iš tikrųjų ir praradimų, kuriuos Lietuvos televizija prarado. Tai norėčiau įvardyti du tokius klausimus, kuriuos mes nagrinėjom komitete ir kurių Lietuvos radijo ir televizijos taryba neišgirdo. Tai yra dėl naujienų laidos rusų kalba praradimas, ir mūsų komiteto Kultūros pakomitetis labai aktyviai kovojo dėl LRT orkestro, kurio mums išsaugoti, nors buvo numatyti net pinigai šių metų biudžete, nebepavyko.
Mūsų komitetas, įsigilinęs ir vykdydamas parlamentinę kontrolę, pirmu straipsniu siūlo pritarti LRT tarybos 2006 m. veiklos ataskaitai. Ir noriu pakviesti visus Seimo narius, kurie mano kitaip ir turi motyvų šitam, registruoti įstatymų pataisas ir keisti pirmąjį straipsnį. Toliau. Komitetas antrame straipsnyje akcentuoja tai, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veikla tik iš dalies atitinka strateginį planą ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija tik iš dalies įgyvendina teisės aktais pavestas funkcijas. Kartu komitetas akcentuoja tai, kad LRT programose LTV-2, Lietuvos radijas-1, klasika LR-2 vykdė galiojančiuose teisės aktuose nustatytą nacionalinio transliuotojo misiją. Susitinkant su rinkėjais įvairiose Lietuvos vietose apgailestaujama, kad yra nepakankamas LTV-2 programos dengimas. Aš skubinčiau Lietuvos radiją ir televiziją ryžtingiau dirbti ta kryptimi, kad LTV-2 programa būtų matoma kiek galima didesnėje Lietuvos dalyje.
Komitetas griežtai įvardija tai, kad LRT programoje LTV-1 neteikė prioriteto misiją sudarančioms laidoms ir tik iš dalies vykdė galiojančiuose teisės aktuose priskirtą misiją.
LRT tarybai siūlo priimti reikiamus sprendimus ir užtikrinti, kad LRT programoje LTV-1 būtų vykdoma nacionalinio transliuotojo pareiga teikti pirmenybę nacionalinei kultūrai, informacinėms pasaulio kultūros, publicistikos analizės, pažintinėms, šviečiamosioms meno laidoms, o masinę kultūrą atspindėti apžvalginėse, pažintinėse ir analitinėse laidose.
Taip pat akcentuojamas būtinumas didinti šviečiamojo informacinio kultūrinio pobūdžio laidų skaičių programoje LTV-1. Atkreiptas dėmesys didinti sportą ir sveiką gyvenimo būdą propaguojančių laidų skaičių programoje LTV-1 ir pradėti įgyvendinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį, didėjant LRT valstybės biudžeto asignavimams, nuosekliai, proporcingai mažinti ir reklamos laiką.
Taip pat komitetas atkreipė dėmesį į tai, kad visuomeninis transliuotojas turi išsiskirti iš kitų visuomenės informavimo priemonių, būti objektyvumo ir nešališkumo pavyzdys, nepaisant rinkos objektų, o transliuojama informacija privalo būti neutrali politinių pažiūrų atžvilgiu.
Šis nutarimo projektas yra teikiamas komitetui balsavus: 4 – už, 3 – prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Jums yra daug klausimų. Pirmasis klausia E.Klumbys. Ruošiasi P.Gražulis. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Norėjau jūsų paklausti. Pirmoji klausimo dalis. Ar apskritai yra logiška svarstyti 2006 metų veiklos ataskaitą, kai nepatvirtinta 2005 metų ataskaita? Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Jūs 4 straipsniu siūlote LRT tarybai priimti septynis punktus, bet visi šie punktai yra 2007 metams, tai yra tai, kas jau yra įvykę, nes bus 2007 metų ataskaita. Taigi 4 straipsnis iš principo yra absurdiškas, nes jūs siūlote tą, kas jau yra įvykę. Ar jums nereikėtų 4 straipsnyje, atsižvelgiant į tą padėtį, pasiūlyti LRT tarybai 2008 metais, kad išeitume iš to absurdo, kuris čia yra?
V.DOMARKAS. Ačiū už klausimą. Aš noriu pasakyti, kad mes 4 straipsnyje neįvardijame, kuriems metams tai yra taikoma. Tiek 2005 metų ataskaitoje, tiek 2004 metų ataskaitoje, tiek 2006 metų ataskaitoje ir galbūt būsimosiose ataskaitose į visus šituos punktus LRT taryba turi atsižvelgti. Šie punktai visose mūsų pastabose paprastai nesikartoja. Mes atkreipėme dėmesį.
Kodėl dėl 2005–2006 metų? Aš siūliau, kad 2005–2006 metų straipsniai būtų ne vertinamieji straipsniai, o darbo gerinimo klausimai. Aš noriu, kolegos, jums pasakyti. Mes galime barti juos už tai, bet įvykusios laidos, kurios jau išėjo į eterį, nesugrįš ir jų pakoreguoti negalime. Todėl nemanau, kad šis straipsnis yra nelogiškas. Tai yra ateities darbui gerinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia P.Gražulis. Ruošiasi R.Ačas.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs tikite, kad Nacionalinio radijo ir televizijos transliuotojas atsižvelgs į jūsų rekomendacijas, nes kaip ir buvo anksčiau rekomendacijos, taip jos ir liko. Ar tai nėra tik formalus siūlymas? Ar nemanote, kad ir šį nutarimo projektą Seimas irgi atmes?
V.DOMARKAS. Dėl pirmosios klausimo dalies. Noriu būti nuoširdus ir nesu tikras, kad šis mūsų siūlymas, ypač 4 straipsnio siūlymai LRT tarybai, bus įgyvendinti. Jeigu aš būčiau tikras, aš gerbiamiesiems kolegoms noriu pasakyti, kad mano stalčiuje guli parengtas drastiškas sprendimas dėl įstatymo pakeitimo, kuriame kalbama, kad nepritarus Seimui LRT ataskaitai Lietuvos radijo ir televizijos taryba atsistatydina ir automatiškai yra atstatydinamas ir generalinis direktorius. Jeigu aš būčiau visiškas optimistas, aš apie tai nemąstyčiau ir nerengčiau panašių Seimo įstatymo pataisų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R.Ačas. Ruošiasi B.Bradauskas.
R.AČAS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, kadangi jūs ką tik pasakėte, kaip jums teikiamos ataskaitos, ir apgailestavote, kad jūsų ataskaitos vėluoja apie metus laiko, o jūsų komitetas vykdo parlamentinę kontrolę, prašau pasakyti, kelis kartus jūs kreipėtės į LRT tarybą ragindamas tas ataskaitas jums greičiau pateikti ar kaip nors paspartinti šių ataskaitų pateikimą?
V.DOMARKAS. Mes, vykdydami parlamentinę kontrolę, teikiame ne tik ataskaitas, bet dirbame įvairiais klausimais ir nagrinėjame kartu su Lietuvos radijo ir televizijos taryba ir generaliniu direktoriumi. Svarstant kiekvienų metų ataskaitas, ypač pastarųjų metų ataskaitas, kiekvieną kartą yra akcentuojama, kad tai yra bėgimas paskui traukinį, bet padėtis iš esmės nesikeičia. Aišku, lengviausia, ko gero, dabar būtų visus šunis pakarti ant komiteto virvės, bet, kolegos, prisipažinkite, kad 141 Seimo narys iki galo neįveikia Lietuvos radijo ir televizijos tarybos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega B.Bradauskas. Ruošiasi E.Pupinis. Jeigu nėra pono B.Bradausko, tai galbūt E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad mes užsiimame tuo, kuo nereikėtų Seimui apskritai užsiimti? Ar nereikėtų keisti įstatymus ir tokių absurdiškų dalykų – pritarti ar nepritarti – čia apskritai nesvarstyti, nes iš esmės tas klausimas yra politizuojamas? Vieni, kuriuos kai kada televizija parodo, galbūt ir norėtų pritarti, kiti, kurių nerodo, kaip P.Gražulis buvo priėjęs, labai išgyveno, jis niekada nepritars. Ar neužtektų išklausyti tokių pranešimų ir galbūt pavesti, tarkime, kokiam nors komitetui, kad jis svarstytų, o visi kiti klausimai būtų sprendžiami kita tvarka, tarkime, kas nors organizuoja konkursus, parenka direktorius ir panašiai. Mes čia sugaišome daug laiko, iš esmės priimame sprendimus, kurie nieko nereiškia, nors galėjome galbūt pasišnekėti, išklausyti ataskaitą, draugiškai pateikti pasiūlymus ir savo pamąstymus, ir tuo viskas pasibaigtų, nes gerai čia niekada nebus.
V.DOMARKAS. Gerbiamasis kolega, aš manyčiau, kad klausimas yra politizuojamas. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad Seimas, deja, yra patvirtinęs tokį tarybos formavimo principą, kai pats Seimas deleguoja į tarybą savo narius ir negali jų kontroliuoti, jiems nurodyti ar įsakinėti. Su tokia situacija susiduria ir Prezidentūros deleguoti žmonės. Mes su tokiu klausimu ir su tokia situacija susidūrėme tada, kai nagrinėjome klausimą dėl naujienų laidos rusų kalba uždarymo. Netgi per savo deleguotus žmones mes, Seimas, jiems jokios įtakos padaryti faktiškai negalėjome.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega P.Auštrevičius. Ruošiasi K.Daukšys.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, aš atkreipiau dėmesį į jūsų pasakytus žodžius, kad iš esmės šis nutarimas (jo tekstas) mažai kuo skiriasi nuo ankstesnių. Ir jūsų pasiūlymai tarybai iš esmės tapo standartiniai. Iš tikrųjų kaip taip yra, kad metų metais daromos tos pačios pastabos. Tai arba situacija nesikeičia, arba tikrai parlamentinės kontrolės įgyvendinant tuos pasiūlymus, o ne vien tik juos formuluojant yra per mažai. Kaip jūs pats vertinate tokią situaciją?
V.DOMARKAS. Gerbiamasis Petrai, aš manau, kad nėra politinės valios Seime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega K.Daukšys. Ruošiasi V.Margevičienė. Prašom.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, iš tikrųjų girdėdami tai, ką jūs dabar sakote, mes susidūrėme vadybine prasme su labai keista situacija. Tiek Seimas, tiek prezidentūra, tiek kiti skiria tarybos narius, iš kurių paskui lyg ir negali nieko pareikalauti. Seimas skiria ir pinigus. Ir jeigu tie pinigai, kaip sakė E.Pupinis, kad nereikia iš viso už juos atsiskaityti, aš manau, kad už juos atsiskaityti reikia. Tik, aišku, aš prieš tai, kad Seimas galėtų svarstyti per metus, ką televizija turėtų daryti, ką turėtų rodyti, kaip turėtų veikti.
Ar nebūtų geriau, ar jūs nesvarstėte tokio dalyko, kad kai mes skiriame tuos 40 mln., juos skirtume ne apskritai, o labai konkrečioms programoms ir laidoms. Kaip programiniu principu yra daroma Spaudos ir televizijos rėmimo fondo ir kitų dalykų, nes iš tikrųjų 40 mln. Lt televizijai neužtenka. Ji realiai turi būti ir komercinė iš dalies. Tada komercija su visuomenine veikla labai susipina ir išeina labai negražūs dalykai. Jeigu žinotume, kad mes nupirkome tiek laidų iš Lietuvos televizijos, pavyzdžiui, visą antrąją programą ir iš pirmosios programos kažkiek eterio laiko, už kurį mokame tuos pinigus, ir taryba kontroliuoja, kad jie būtų gerai ir teisingai sumokėti, o visą kitą laiką Lietuvos televizija skiria komercinėms laidoms ir dar iš to uždirba pinigų, tai mes galėtume reikalauti, kad per mūsų finansuojamas programas nebūtų reklamos, mes galėtume reikalauti, kad tos programos būtų korektiškos, o visa kita Lietuvos televizija galėtų tvarkytis kaip priklauso.
V.DOMARKAS. Ačiū už klausimą. Kodėl Lietuvos televizija, sakykime, labai panaši į komercines televizijas? Galbūt viena iš priežasčių yra ta, kad mes skiriame tik 50 % finansavimą. Tai, ką K.Daukšys siūlo, aš manyčiau, kad šie pinigai neišsiskleistų bendrame kontekste ir mes jaustume atsakomybę ir pareigą pažiūrėti, kas yra už tuos pinigus, kuriuos skiria Seimas, tai galėtų būti ir programinis finansavimas. Vienas iš kelių galėtų būti ir toks.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nors laikas baigėsi, dar paskutinis Seimo narys paklaus. Gerbiamoji V.Margevičienė. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pasakėte, kad iš tikrųjų trūksta politinės valios. Trūksta politinės valios mums šiandien susitvarkyti su tomis ataskaitomis. Aš noriu jus apginti, nes pati patyriau tą patį. Tam, kad gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas įtrauktų kokį nors klausimą į darbotvarkę, iš tikrųjų reikia labai ilgai vargti, prašyti. Taip ir čia. Jūs labai gražiai pasakėte, kad komitetas buvo parengęs ataskaitą, tai kodėl ji taip ilgai neatėjo iki Seimo plenarinių posėdžių salės? Šiandien lyg ir jus visi kaltina, kad jūs kaltas dėl to, jog neįtraukta į darbotvarkę.
Dar kartą noriu, kad jūs pasakytumėte, jog iš tikrųjų komitetas buvo parengęs, tai kodėl nebuvo įtraukta?
V.DOMARKAS. Ačiū, gerbiamoji Vaidevute, už užtarimą. Aš noriu pasakyti, kad daug klausimų, kuriuos komitetas laiko aktualiais… ir mes du kartus Seimo valdybai teikėme siūlymą dėl papildomų klausimų įtraukimo, tačiau, deja, politinė valia yra tokia ir mūsų klausimai nebuvo įtraukti. Netgi tie, kurie yra įtraukti, paprasčiausiai nepatenka į darbotvarkes ir mes jaučiame ne mažesnę nuoskaudą kaip tamsta.
PIRMININKAS. Aš noriu pirmininką papildyti, kad yra galimybių įtraukti į darbotvarkę ir plenarinių posėdžių salėje, nes kiekvienos sesijos metu tvirtinamos darbotvarkės, reikia aktyviai ginti šitą poziciją ir neduoti. Privalo įtraukti tokius dalykus. Aš tik noriu papildyti.
Gerbiamasis pirmininke, ačiū, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus, tų, kurie norėjo paklausti. Dabar replika dėl vedimo tvarkos. Gerbiamoji A.Pitrėnienė. Prašom, kolege.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkui. Daug kartų nuskambėjo šiandien salėje, kad nėra politinės valios mūsų salėje, dar kur nors, komitete. Iš tikrųjų Kęstutis kalbėjo labai teisingai apie tai, kad būtų žinoma, kam ir kiek, kokioms sritims, kokiems darbams atlikti LRT yra skiriami pinigai. Yra pateiktas parengtas, jeigu neklystu, jau 2005–2006 metais, darbo grupė – 19 žmonių – dirbo dėl LRT programinio finansavimo modelio. Modelį valdybai pateikėme laiku, truputėlį vėlavome, bet ne šiemet ir ne praeitais metais, prieš pusantrų ar dvejus metus. Šiandien šiaip taip… paskutinę dieną praeitoje sesijoje pateikimą padarėme. Ar užteks valios, štai ir pamatysime, tada kalbėsime. Dejuoti mes dejuojame, mielieji. Bet kai ateis svarstymas, ar bus pritarta, tada galėsime pasakyti, kokią valią turime. Iš tikro dokumentai parengti, reikia tik priimti, daryti priėmimus.
PIRMININKAS. Dėkoju visiems. Mielieji kolegos, pateikimas įvyko, reikia apsispręsti, ar po pateikimo pritariame šiam nutarimo projektui. Kviečiu visus registruotis. Tiesa, vienas – už, vienas – prieš. Gerbiamasis A. Matulas. Nuomonė už. Nuomonė prieš – ruošiasi E.Klumbys.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro mūsų kalbose vyrauja tam tikra keršto atmosfera, tam tikras noras susidoroti su kuo nors, pamokyti. Vis dėlto Lietuvos televizijoje ir radijuje dirba žmonės profesionalai, todėl mes galbūt galime sau leisti korektiškai, kultūringai pateikti pasiūlymus nutarimo forma. Lyg atrodytų, kad mes čia visi neklystantys, dirbame be klaidų. Mano nuomone, Lietuvos radijas dirba idealiai, televizija, aišku, galėtų tobulinti savo veiklą, bet tam ir yra teikiamas mūsų nutarimo projektas. Manau, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pateikė visiškai neblogą nutarimo projektą. Vėlgi, kaip minėjo komiteto pirmininkas, nebūkime abejingi, pateikime siūlymų. Linkiu LRT vadovybei ir tarybai galbūt labiau atsižvelgti į būsimo nutarimo pasiūlymus. Man atrodo, iš tikro bendromis pastangomis tas darbas taps tobulesnis. Todėl, kolegos, tikrai siūlau nekerštauti ir neieškoti kaltų, pritarti po pateikimo, būti aktyviems ir teikti siūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, čia apie jokį kerštą nekalbama. Kalbama apie instituciją, į kurią Seimas deleguoja savo atstovus, apie instituciją, kuriai per biudžetą mes skiriame tikrai didelius pinigus. Aš dar norėčiau pasakyti: mes kalbame apie 40 mln. ir teigiame, kad yra mažai. Bet aš dar užduočiau tokį retorinį klausimą: o kokie, man labai įdomu, yra TV3 ir LNK biudžetai? Ar jie tą geresnį produktą, su kuriuo negali konkuruoti LRT, nesukuria už mažesnius pinigus? Čia yra didelis klausimas.
Tačiau kai mes kalbame apie televizijos darbą, apie radijo darbą, dabar yra situacija, kai mes nepatvirtinome 2005 metų ataskaitos. Nepatvirtinus 2005 metų ataskaitos, nėra jokios logikos kalbėti apie 2006 metų ataskaitą, nes 2005 metų ataskaita būtų atskaitos taškas 2006 metams.
Toliau. Pasiūlymai LRT tarybai, kiek aš suprantu, galioja iš principo ir šiems metams. Kas pasikeitė nuo 2006 metų lyginant su dabartimi: televizija dar labiau pasidarė komercinė negu buvo 2006 metais. Štai kur yra esmė. Kiek nori, tiek gali siūlyti – nuo to televizijos ir radijo darbas nesikeičia.
Todėl siūlau nepritarti šiai ataskaitai ir kartu, jūs sakėte, suteiksite man žodį, aš noriu pasiūlyti 2005 metų ataskaitą, kurią mes atmetėm.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Egidijau, baigėsi laikas.
E.KLUMBYS. Aš noriu pasiūlyti protokolinį sprendimą, kad kai mes susirinksime balandžio 4 d., ketvirtadienį, būtų svarstomas tas klausimas, kad nebūtų vėl nustumiama penkiems, šešiems ar septyniems mėnesiams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakytos įvairios nuomonės: nuomonė už, nuomonė prieš. Po pateikimo mums reikia apsispręsti balsuojant. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektui po pateikimo, kviečiu balsuoti.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 26, prieš – 9, susilaikė 20. Po pateikimo nutarimo projektui nepritarta.
Turime galimybę ataskaitą grąžinti arba visiškai atmesti? Galbūt pasirenkame alternatyvų balsavimą, o gal grąžiname tobulinti ir sutariame bendru sutarimu? (Balsai salėje) Vis dėlto nuomonės skiriasi. Prašau. K.Daukšys.
K.DAUKŠYS. Atsiprašau, posėdžio pirmininke, norėjau pasitikslinti. Ar mes atmetame ataskaitą, ar mes atmetame nutarimą? (Balsai salėje) Jūs pasakėte turime galimybę…
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, galbūt… Mes atmetame nutarimo projektą. Mes atmetame nutarimo projektą, dar kartą patikslinu. Seimo nutarimo projektą.
Tai dabar ir kviečiu balsuoti alternatyviai. Vienas variantas – grąžiname tobulinti, kitas variantas – visiškai atmenate. Prašau? Prašom. Gerbiamasis A.Matulas.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš girdžiu iš šalia sėdinčių kolegų, kad ne visi suprato, todėl frakcijos vardu prašyčiau perbalsuoti aiškiai suformulavus, dėl ko balsuojam. Man atrodo, tikrai pasielgėm nesąžiningai. Ypač kolega E.Klumbys sulygino kokybę. Tai ar galime lyginti „Garažo“, „Le Broniaus šou“, įvairių Šapro laidų kokybę su… kuri nieko neduoda, nieko neauklėja, nieko neugdo savo laidomis per Lietuvos televiziją? Man atrodo, tikrai mes privalome pritarti po pateikimo, kad galėtume nutarimo projektą patobulinti. Priešingu atveju, ką mes toliau turėsime daryti? Atmeskime, o kas toliau? Pritarkime, po to teikim siūlymus.
PIRMININKAS. Antanai, mes supratome, jūs siūlote perbalsuoti frakcijos vardu. Taip aš supratau? (Balsai salėje) Gerbiamasis Antanai, jūs pakalbėjote politiškai, dabar jūs pasakykite mums visiems, mes nesupratome. Jūs mūsų prašote perbalsuoti? Tai jūs ir pasakykite šitą per mikrofoną, nes niekas nesuprato. (Balsai salėje)
A.MATULAS. Kolegos lyg ir suprato. Frakcijos vardu prašau perbalsuoti, nes dar kartą sakau, motyvai…
PIRMININKAS. Viskas. Motyvus jūs pasakėte.
A.MATULAS. …atsiras objektas, ką svarstyti.
PIRMININKAS. Motyvus jūs pasakėte. Prašau. Gerbiamasis V.Mazuronis.
V.MAZURONIS (TTF). Aš atsiprašau, bet netgi frakcijos vardu prašyti perbalsuoti galima tik tokiu atveju, jeigu yra labai nedidelis balsų skaičius. Čia ne… Jeigu nesupratote, tai reikia eiti mokytis, o ne perbalsuoti. Tai čia nėra jokio pagrindo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Valentinai, aš supratu jūsų rūpinimąsi, bet jūs supraskite mane teisingai – lyg ir nesuprato, nes aš neteisingai suformulavau klausimą. Aš galiu dar kartą suformuluoti. Mes šiandien daug kartų kartojame balsavimą. Turiu tokią galimybę dar kartą pakartoti.
Kartoju. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektui Nr.XP-2831.
Gerbiamasis V.Domarkas. Prašom.
V.DOMARKAS. Gerbiamieji kolegos, suprantu, kad neišgirdau nė vienos pastabos dėl šio nutarimo 2, 3, 4 straipsnių. Visi diskutuoja dėl to, ar pritarti, ar nepritarti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2006 metų veiklos ataskaitai. Aš nesu, atsiprašau, geras Statuto žinovas, bet galbūt dėl šio nutarimo galime balsuoti papunkčiui? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, neišbalansuokite. Yra Statutas, yra nutarimo projektas, jūs turite galimybę susipažinti. Čia paslapčių nėra. Aš laikysiuos Statuto. Aš dar kartą formuluoju. Reikia pakartoti, taip? Kas už tai, kad po pateikimo pritartume nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektui Nr.XP-2831? Buvo pateikimas. Kviečiu visus registruotis dar kartą ir balsuoti. Kas už, balsuoja už, jeigu pritaria, jeigu nepritariat, balsuojate kitaip, susilaikote arba balsuojate prieš. Jūsų valia.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 25, prieš – 11, susilaikė 19. Po pateikimo nutarimo projektui nepritarta. Mes dabar turime, kaip minėjau, dvi galimybes: arba grąžinti tobulinti, arba nutarimo projektą atmesti. Tai alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad tobulintume, balsuoja už, kas už tai, kad atmestume, balsuoja prieš. Supratot, gerbiamieji kolegos? Kas nori tobulinti, balsuoja už. Registruojamės ir balsuojame, kad arba atmestume, arba tobulintume nutarimo projektą. Tobulinti – už.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 31, prieš – 22. Nutarimo projektas bus tobulinamas.
Mielieji kolegos… Gerbiamasis R.Dagys – repliką po balsavimo. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, visiškas absurdo teatras. Čia stovi kolegos, kurie nepatenkinti, kad patenka į televiziją, netelpa į ekraną, dar kur nors. Kažkas per daug sėdi, kažkas per mažai sėdi. Sukūrėme sistemą, kuri remiasi delegavimo principu. Taryba sprendžia, partijos deleguoja savo atstovus, sudaroma iš trijų pusių… Tai jie atsako už turinį. Ką mes, kiekvienas politikas, čia pradedame reguliuoti pagal savo kurpalių, kaip, kas, ką turi rodyti ir kiek turi rodyti. Pats laikas turbūt mums atsisakyti tokio finansavimo principo ir pereiti prie abonementinio mokesčio, kai būtų įstatymu nustatyta, kaip nacionalinis transliuotojas transliuoja, kokie jo uždaviniai, kaip jie reguliuojami. Taip, kaip daroma visose valstybėse. O žiūrint į kolegas, kurie čia stovi, tai jie niekada nebus patenkinti. Nes visą laiką netilps į ekraną tada, kada nori.
PIRMININKAS. Dėkoju. P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis kolega, aš ir šiandien esu patenkintas, laimingas, bet aš neigiamai vertinu Nacionalinio radijo ir televizijos, transliuotojo, darbą. Čia du skirtingi dalykai.
Bet aš, gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, ką kalbėjo E.Klumbys. Dabar Seimas balsuodamas turėtų įpareigoti, per kiek laiko turi būti parengtas ir pateiktas plenariniam posėdžiui šis patobulintas nutarimas, nes vėl praeis septyni mėnesiai. Man atrodo, mes duokime ne daugiau kaip dvi savaites Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, kad jis šį klausimą įtrauktų, siūlytų į plenarinių posėdžių darbotvarkę, kad jis nebūtų vilkinamas iki pat Seimo kadencijos pabaigos. Aš matau, Seimas vis dėlto jau suprato ir atsirado Seimo narių, kurie nori principingai ir teisingai įvertinti Lietuvos nacionalinio transliuotojo veiklą, politinė valia.
PIRMININKAS. Dėkojame. K.Daukšys. Prašom.
K.DAUKŠYS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau ir gerbiamajam P.Gražuliui, ir gerbiamajam J.Dagiui pasakyti. Čia iš tikrųjų ne ta vieta, kur ginčysimės, kuris gražesnis, kuris tilpsime į ekraną, nereikia tos problemos paversti buitine. Klausimas yra labai paprastas. Valstybė kasmet skiria tam tikrą kiekį pinigų konkrečiai užduočiai vykdyti. Šiandien Seimas nepatvirtinęs 2005 metų ataskaitos, kaip ta užduotis buvo vykdoma, 2006 metų ataskaitos, matau, irgi nenori patvirtinti. Jeigu ponas J.Dagys būtų atsakingas žmogus, jis pasakytų, kad bet kurioje demokratinėje valstybėje po tokio Seimo įvertinimo, ar tai būtų Amerika, ar dar kas nors, ta taryba, kuri išrinkta, atsistatydintų. Bet aš tikrai nereikalauju atsistatydinimo ir nemanau, kad to reikia. Aš manau, kad mes turime ramiai žiūrėti į šitą problemą, labai aiškiai. Lietuvos televizija gauna pinigus, už tuos pinigus turi būti sukurtos laidos be reklamos ir be kitų dalykų, galų gale ir be politikų. Ir ne politikų reikalas kištis į tų laidų gamybos dalykus ir kita. Yra klausimas – tarybos turi būti suformuota, kiek, kokių laidų turi būti ir parodyta už tuos pinigus konkrečiai. Tada viskas būtų aišku.
PIRMININKAS. Dėkoju. E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, šiandien mes iš esmės nepritarėme dvejų metų tarybos darbui – 2005 ir 2006 metų. Galutinio sprendimo, žinoma, nėra, bet iš esmės yra taip: mes iš principo neigiamai vertiname Lietuvos radijo ir televizijos darbą, bet mes negalime to išsakyti teisiškai, mes tai išsakome vertindami tarybos ataskaitą. Ir jeigu Seimas, čia nėra kokių nors žmonių suėjimas, tai yra Seimas, tautos atstovai, jeigu tautos atstovai pasako, kad dvejus metus tarybos veiklos ataskaitai yra nepritariama, gerbiamieji, aš nematau jokios kitos išeities – taryba turi atsistatydinti ir padėti tašką.
O grįždamas prie 2005 metų ataskaitos, aš dar kartą kartoju, aš siūlau protokolinį sprendimą, kad 2008 m. balandžio 4 d. posėdžiuose būtų pateiktas projektas, susijęs su, ką mes kalbėjome, 2005 metų veiklos ataskaitos vertinimu. Labai konkrečiai, turime dvi savaites ir turime patyrimą, kad užtrunka labai ilgai. Aš kviečiu balsuoti už tokį protokolinį sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš manau, reikia suformuluoti raštu, jeigu už kokį nors protokolinį nutarimą reikėtų balsuoti, žodžiu neprisimenu, reikia parašyti tokį protokolinį nutarimą.
Gerbiamieji kolegos, kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Pagal darbotvarkę turėtų būti pertraukėlė. Kaip jūs manote, reikia daryti pertrauką ar dirbame toliau? Reikia? 10 minučių užteks? 10 minučių pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Pertrauka baigėsi, noriu labai gražiai paprašyti užimti jūsų savo vietas ir pabandysime tęsti mūsų plenarinį posėdį.
Gerbiamieji kolegos, mūsų Seimo narys kolega E.Klumbys prašo jūsų pritarti protokoliniam sprendimui. Protokoliniam sprendimui, kurio tekstas būtų toks: „Lietuvos Respublikos Seimas nusprendžia 2008 m. balandžio 3 d. svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projekto naują variantą.“ Teikia E.Klumbys. Ar mes galime pritarti tokiam nutarimo projektui? Prašau. Negalime. Tada reikia balsuoti. Kviečiu visus balsuoti. Kas pritaria šitam protokoliniam sprendimui, kurio tekstą ką tik perskaičiau, kviečiu visus balsuoti. Jis nieko naujo nesiūlo, jis tik siūlo įpareigoti, kad iš tikrųjų tas nutarimo projektas būtų pateiktas balandžio 3 dieną. Tik tiek, kad šitie reikalai būtų sprendžiami greičiau. Jūs apsispręskite balsuodami. Kas už tai, kad būtų pritarta protokoliniam sprendimui, balsuoja už. Kas prieš, balsuoja prieš. Kol balsuoja, A.Skardžius dėl vedimo tvarkos.
A.SKARDŽIUS (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu aš teisingai suprantu, kalbama apie 2005 metų ataskaitą?
PIRMININKAS. Taip.
A.SKARDŽIUS. Dabar jau 2008 metai. Kokia prasmė žvelgti keletą metų atgal?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Artūrai, kai jūsų nebuvo, mes daug apie tai kalbėjome ir tai, ką jūs pasakėte, ne vienas Seimo narys jau pasakė.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 15, prieš – 3, susilaikė 4. Šitam protokoliniam sprendimui pritarta ir mes paprašysime, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas dėl 2005 metų pabandytų, pasistengtų šitą nutarimo projektą parengti.
Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-901* (svarstymas)
Tęsiame darbotvarkę. Darbotvarkės 2-5 klausimas – Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-901. Kviečiu į tribūną gerbiamąją L.Mogenienę pristatyti Žmogaus teisių komiteto nuomonę. Atsiprašau, gerbiamoji kolege, prašom, įjungiau.
L.MOGENIENĖ (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, šitas įstatymas tikrai nuo seniai užsigulėjo Seime, jį registravo gerbiamasis kolega A.Kašėta. Į jį kreipėsi daug žmonių, prašydami spręsti šį klausimą, taip pat į daugelį mūsų irgi kreipiasi žmonės, norėdami įgyvendinti savo teisėtus lūkesčius. Šis projektas buvo svarstytas komitete. Mes Žmogaus teisių komitete pritarėme jam bendru sutarimu, tai yra visi dalyvavę komiteto nariai.
Pagrindinė mintis šito projekto yra panaikinti Miškų įstatymo nuostatą, kuri neleidžia žmonėms atsidalinti susigrąžintos nuosavybės. Jeigu plotas yra mažesnis negu 5 hektarai, tai žmogus, atgavęs mišku šitą nuosavybę, realiai disponuoti ja neturi jokios galimybės, nes jis negali nei parduoti, nei ką nors veikti su šituo mišku. Aš manau, kad valstybė galbūt, jeigu turint minty tuos argumentus, kurie yra šio projekto oponentų išsakomi, kad bus neracionaliai naudojamas tas miškas, tie maži plotai, tokių gana keistų argumentų oponentai išsakė, kad mažus plotus mažiau apsimoka ekonomiškai eksploatuoti, tai kyla pavojus, kad tie plotai taps apleisti… Su tuo tikrai būtų galima ginčytis. Kai mažesnis plotas, tai savininkas galbūt kaip tik labiau jį prižiūri negu didelį plotą. Mes tikrai siūlome iš žmogaus teisių pozicijos, kad jeigu valstybė apsisprendė žmogui, nežiūrėdama į jo ploto dydį, grąžinti šitą plotą, tai mes privalome leisti jam disponuoti jo nuosavybe, kitaip labai keistas tas grąžinimas. Tada reikėjo atiduoti kompensaciją pinigais ar kitokiu kokiu turtu, o ne grąžinti žmogui ir realiai neleisti jam savo turtu disponuoti. Todėl prašau palaikyti pagrindinio Žmogaus teisių komiteto sprendimą ir pritarti gerbiamojo A.Kašėtos projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju L.Mogenienei už komiteto nuomonės išsakymą. Kviečiu į tribūną B.Bradauską – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką. Broniaus nėra. Gerbiamasis J.Jaruševičius pristatys komiteto nuomonę. Ruošiasi V.Rinkevičius, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.
J.JARUŠEVIČIUS (PDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų tai seniai svarstyta ir čia pranešėjai visai kiti. Bet dabar yra taip, kaip yra. Komiteto sprendimas toks: nepritarti Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-901, remiantis tuo, kad leidus skaidyti miško valdas į mažesnes negu 5 hektarai, kiltų pavojus, kad miško žemėje labai sumažės miško, nes pagal galiojančius teisės aktus kiekvienas miško valdos savininkas turi teisę turėti privažiavimą prie savo valdos ir ją atriboti prakertamais spindžiais nuo gretimų valdų. Toliau visko neskaitysiu, čia gana daug. Konstitucinis Teismas taip pat nematė prieštaravimo, kad toks 5 hektarų nustatytas minimalus plotas prieštarautų Konstitucijai. Todėl balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Svarstyta 2006 metais.
PIRMININKAS. Dėkoju J.Jaruševičiui už komiteto nuomonės pristatymą. Kviečiu į tribūną V.Rinkevičių, Kaimo reikalų komiteto pirmininką.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas prieš dvejus metus svarstė šį projektą ir balsuodamas už – 4, prieš – 3 pritarė, tiksliau, nepritarė A.Kašėtos teikimui leisti dalinti mažesnį kaip 5 hektarų mišką. Tačiau komiteto nuomonė buvo nevienareikšmiška. Vieni kalbėjo taip, kiti taip. Aš manau, kad vis dėlto reikėtų leisti, nes tai iš tiesų sukelia daug problemų, ypač tarp giminių. Pavyzdžiui, mirus vienam iš tėvų, vaikams lieka turtas, po to vaikai negali jo pasidalinti, prasideda bylos, teismai ir t. t. Mano asmenine nuomone, reikėtų pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, jūs pasakėte asmeninę nuomonę ar komiteto nuomonę? (Balsas salėje) Komiteto ar asmeninę nuomonę? Ir tokią, ir tokią jūs pasakėte.
V.RINKEVIČIUS. Aš pasakiau: komitetas nepritaria, o aš pritariu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu jūsų dėl ateities paprašyti: jūs kalbate tik už komitetą. Jūs turėsite galimybę kalbėti ir už save. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakytos nuomonės visų komitetų, kurie svarstė šį įstatymo projektą.
Yra norinčių kalbėti dėl šio įstatymo projekto svarstymo metu. Pirmąjį į tribūną kviečiu B.Paužą. Ruošiasi A.Endzinas.
B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, svarstant šiandien šio įstatymo projektą būtina nepamiršti ir akcentuoti, kokia vertybė yra miškai. Tai ir vienas pagrindinių Lietuvos gamtos turtų, tarnaujantis valstybės piliečių gerovei, saugantis kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę. Nepaisant miškų nuosavybės formos, miškas pirmiausia yra nacionalinis turtas, kuris turi būti išsaugotas ateities kartoms, kad tenkintų ekologines, ekonomines bei socialines visuomenės reikmes. Miškas svarbus dėl šių funkcijų: ekologinės, ekonominės ir socialinės. Miškams nustatytas ypatingas teisinis režimas, kuris kitiems subjektams gali būti ir netaikomas.
Taigi miškų reikšmė lemia, kad miškų savininkams įstatymas gali įtvirtinti tam tikrus apribojimus. Konstitucinis Teismas, kaip čia buvo minėta, yra pasisakęs, kad nustatytas apribojimas neskaidyti privačių miškų valdos į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 ha, yra būtinas, nes tokiu suvaržymu siekiama išsaugoti esantį miško kraštovaizdį, išsaugoti esamą natūralią miško aplinką ir panašiai. Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, nustatyta vidutinė miškų valda yra mažiausia. Privatūs miškai Lietuvoje, atsižvelgiant į nustatytą jų mažiausią valdos kvotą, šiuo metu sėkmingai tenkina pagrindinius darnaus miškų ūkio principus.
Kyla klausimas, ar tikrai reikia nustatytą minimalią miško valdą dar labiau smulkinti? Šio apribojimo atsisakymas kelia labai daug klausimų, diskusijų: ar leidę skaidyti privačias miško valdas į mažesnį nei 5 ha plotą sugebėsime išsaugoti mišką ateities kartoms, neskurdinsime jo, ar asmeniniai interesai neužgoš visuomeninio intereso? Ar yra pakankamai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad turi būti nustatytas mažesnis nei 5 ha miško valdos plotas? Ar nesumažinsime miškų vertės? Ar sugebėsime išlaikyti ir skatinti tas sąlygas, pagal kurias teisingai tvarkomi miškai ir ateityje duos ekonominės naudos? Esant kai kuriems suvaržymams kaip tik ir siekiama, kad miškai būtų apsaugoti nuo tokių neigiamų pasekmių.
Gerbiamieji kolegos, dėl paminėtų motyvų, jų, žinoma, yra gerokai daugiau, siūlau susilaikyti nuo šio įstatymo priėmimo ir nesmulkinti privačių miškų plotų, kurie ir pagal veikiantį įstatymą yra nedideli, atsižvelgti į papildomų visų komitetų prieštaravimą šiam įstatymui, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju B.Paužai už išsakytą nuomonę. Kviečiu į tribūną A.Endziną. Ruošiasi A.Kašėta. Prašom, kolega.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Išties labai gerai, kad mes turėjome mažą pertraukėlę prieš šio klausimo svarstymą ir buvo galima šiek tiek pasikeisti nuomonėmis. Per pertrauką išdėstyti gerbiamojo V.Rinkevičiaus ir gerbiamosios A.Staponkienės argumentai buvo tokie svarūs, kad aš negaliu kitaip pasisakyti kaip tik palaikydamas šį projektą dėl labai paprastų priežasčių. Įsivaizduokite, kad šiandien mes, turėdami gana daug dirvonuojančių žemių, leidžiame ūkininkams apsodinti mišku mažus plotus. Tarkime, štai ateina ūkininkas, kuris augina sūnų ir dukrą. Ir su jais, savo vaikais, vienam pasodina ąžuoliukus, o kitam liepaites. Tie vaikai dalyvauja, sodina, viskas gerai, gražu, puiku, miškas auga, ošia. Ir štai jie suaugę nori įsikurti savo tėvų žemėje, vienas viename sklype, kitas šalimais iš kitos pusės ir toliau bendrauti kaip brolis su seserim. Ir ką gi? Mes juridiškai negalime net leisti jiems tai daryti, nes įstatymas yra toks, koks yra, būtent ne mažiau kaip 5 ha. Tai viena ranka mes leidžiame, kita ranka lyg ir ne.
Taupydamas laiką ir įvertindamas tai, kad yra vėlus laikas, aš susilaikysiu nuo tolesnės argumentų plėtros. Aš manau, kad gerbiamojo V.Rinkevičiaus, kaip komiteto pirmininko, išsakyta pozicija, nors jis pasakė asmeniškai, gal ne visai laiku, yra gana svari. Reikėtų išgirsti ir kitas nuomones, o ne tik bendrąsias nuostatas dėl miškų vertybių. Aš nemanau, kad mūsų žmonės yra kvaili ir netausos tautos gėrybių, jeigu jos pateks jiems į rankas tiesioginio valdymo būdu. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju A. Endzinui. Kviečiu į tribūną A.Kašėtą.
A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, išties šis projektas užsigulėjo Seime jau kelerius metus. Aš trumpai priminsiu, kokie motyvai lėmė, kad aš jį įregistravau. Pirmiausia ne vieno ir ne kelių, o tikrai dešimčių žmonių skundai priimamajame, nes mano apygarda yra miškingas Varėnos kraštas ir ten turbūt kas antras dzūkas turi miško nuosavybę.
Pagrindinė problema, aišku, buvo bendrasavininkių apribotos teisės atidalinti tuos miškus, nes mirus artimiesiems paveldėję, sakykime, 4 ha miško brolis, sesuo, o gal net ir daugiau šeimos narių, jie išties turi skirtingus interesus. Vienas norėtų, kad būtų ten tik retinimai ir gaminamos malkos, kitas norėtų parduoti, trečias norėtų kitaip naudoti tą mišką. Ir kai nėra sutarimo, o jūs žinote, kad labai dažnai taip būna, deja, atsiranda didelė problema.
Galų gale yra praprastas dalykas: Civilinis kodeksas užtikrina kiekvienam Lietuvos piliečiui teisę disponuoti savo turtu. Šis įstatymas tą teisę perbraukia. 5 ha gali būti trims asmenims, t. y. 4 ha ar 4,8 ha, tačiau jokios teisės disponuoti savo nuosavybe jie negali kaip atskiri juridiniai asmenys. Tokia situacija, be abejo, lemia labai negerus dalykus ir žmonių pasipiktinimą.
Aš noriu pasakyti dėl įsitikinimo, kad šių valdų smulkinimas neišvengiamai atneš piktnaudžiavimą. Ten, kur ir šiandien nėra kontrolės, kur nedirba aplinkos apsaugos inspektoriai, ten, kur miškininkai taip pat užmerkia akis ir, aišku, yra piktavaliai žmonės, tai ar 5 ha, ar 10, žiūrėkite, ir vagia, ir iškerta be jokių leidimų. Paprasčiausiai čia yra kitų įstatymų ir kitų kontrolės mechanizmų klausimai.
Vakaruose paskutiniai tyrimai rodo, kad labiausiai savo valdomis rūpinasi tie, kurie turi mažas valdas. Tose valstybėse, kur galima turėti ir 1 ha, labai daug miestelėnų paprasčiausiai praleidžia savaitgalius ir jaučia didelį malonumą praleisti laiką su vaikais tvarkydami tuos savo sklypelius, miškelius, ir niekur jūs nerasite tokių išpuoselėtų kaip tos mažesnės valdos.
Kadangi aš dar turiu laiko, norėčiau dar keletą kontrargumentų išsakytiems argumentams. Skiriamųjų juostų iškirtimas, kad turint hektarą ar du hektarus miško būtinai turės būti iškirstos proskynos. Jokiu būdu! Aš manau, kad turi būti reglamentuojama, įstatymus lydintieji aktai turi nustatyti, kad tokiais atvejais turėtų būti ne proskynos, o paprasčiausias ženklinimas, kaip ir dabar važiuodami miške jūs daug kur matote, raudonais dažais yra riboženkliai paženklinti ir nekertamos proskynos. Galima, pavyzdžiui, nustatyti, kad 2 ar 3 ha, mažiau kaip keli hektarai gali būti ženklinama tik dažais, ir taip yra ne vienoje Europos valstybėje.
Dėl argumentų, kad Konstitucinis Teismas kažką nusprendė, tai Konstitucinis Teismas tik nusprendė, kad pats ribojimas nepažeidžia Konstitucijos, tačiau niekas nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl žmogaus galimybės disponuoti savo turtu. Manau, jeigu toks kreipimasis bus, ko gero, Konstitucinio Teismo sprendimas vėlgi gali būti kitoks. Tai tiek. Dėkoju. Siūlau balsuoti už šią pataisą.
PIRMININKAS. Dėkoju A.Kašėtai už išsakytą nuomonę. Gerbiamieji kolegos, komitetai nuomonę išsakė, išsakė Seimo nariai. Dabar nuomonės už ir prieš. Nuomonę už – E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, nemanyčiau, kad reikėtų riboti savininkų teises. Man teko kalbėti ne su vienu žmogumi, vienas atvejis buvo toks, kai vienas žmogus iš šeimos buvo sulaikytas, sėdėjo kalėjime ir tada disponavimas tuo turtu tapo neįmanomas, nes nei medžio nusikirsi, nei ką. Manyčiau, kad nebūtų nieko blogo, aišku, su tam tikromis sąlygomis, o ne taip, kaip parašyta, kad kertant biržes ir panašiai, kad būtų nustatomos ribos. O kitais atvejais nematau nieko blogo, kad būtų leista pasidalyti šiuos miškus, nes priešingu atveju šeimose pykstasi, nes vienas nori to, antras to, trečias to. Manyčiau, mums to tikrai nereikia, todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A.Skardžius. Prašom, kolega.
A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Manau, kad šiandien mums reikėtų padiskutuoti, iš kur tie 5 ha, kuo pagrįsti 5 ha, o ne 4, ne 3 ar 1, kaip reikėtų pažvelgti į savaiminį miško užsisėjimą. Juk tam tikrą brandą pasiekę medeliai, užsisėję savaime, šiandien pripažįstami mišku. Manau, ir daugiau tokių įdomių situacijų reikia panagrinėti. Pavyzdžiui, itin saugomose teritorijose, jeigu mes 5 ha prilyginame tarsi saugomai teritorijai, kai yra parkuose, regioniniuose parkuose, nacionaliniuose parkuose, kad negalima skaidyti žemės. Bet štai Kuršių nerija, aukščiausią UNESCO apsaugos statusą turintis nacionalinis parkas, o pasirodo, ten žemę galima skaidyti į kur kas mažesnius sklypelius, nes ten yra valstybinė žemė. Yra daug faktorių ir, manau, reikia vertinti visą visumą. Manau, mes kiekvienas šiandien turime atsakymą balsuodami arba apsispręsdami dėl 5 ha miško. Manau, šiandien yra daugiau klausimų negu atsakymų. Gerbiamieji kolegos, tikrai pagalvokime priimdami šį atsakingą sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, išsakytos nuomonės už ir prieš. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti, kas po svarstymo pritaria šiam įstatymo projektui. Prašom, registruojamės ir balsuojame. Kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas pritaria Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Ne, čia apskritai už įstatymą, nes komiteto nuomonės jau buvo išsakytos ir kai kurie Seimo nariai taip pat kalbėjo.
Už – 18, prieš – 9, susilaikė 16. Po svarstymo šiam įstatymo projektui nepritarta. (Balsai salėje)
Po svarstymo yra trys variantai, apie kuriuos labai populiariai kalbėjome svarstydami nutarimo projektus. Prašom.
A.STAPONKIENĖ (VLF). Aš labai atsiprašau. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašyčiau leisti perbalsuoti, nes yra vieno balso skirtumas.
PIRMININKAS. Gerai, pabandysime tai padaryti. Gerbiamasis Audriau, tą patį siūlėt, taip?
A.ENDZINAS. Frakcijos vardu norim pritarti pasiūlymui. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, dar kartą kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume nutarimo projektui Nr.XP-901 – Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, prašom balsuoti. Šiandien istorija kartojasi. Dar kartą kviečiu balsuoti, pabandykime dar kartą išspręsti klausimą balsuodami. Dėl balsavimo tvarkos – E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs turėtumėte pasakyti, nes yra tokia tradicija ir turbūt to reikalauja Statutas, kas pasisako už šį įstatymo projektą, tačiau kad jam nepritarė pagrindinis komitetas. Nepritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, pagrindinis komitetas šiam įstatymo projektui pritarė. Papildomi nepritarė.
E.KLUMBYS. Tai reikia pasakyti.
PIRMININKAS. Galime viską pasakyti, aš galėsiu dar kartą pakartoti, bet tam, kad viską pasakytum, reikia turėti laiko.
J.JARUŠEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, padarome taip: paskiriame kitą komitetą ir apsispręsime, yra dar laiko.
PIRMININKAS. Pagal Statutą mes turime balsuoti. Pabandysime balsuoti dar kartą, gal vienas balsas bus kurios nors pusės naudai. Kviečiu dar kartą registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr.XP-901, kviečiu registruotis ir balsuoti. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, yra išeitis ir čia. Statute nurodyta tokia galimybė, jeigu keletą kartų iš eilės nepavyksta rasti sprendimo ( aš manau, mes vienas kitą ilgai įtikinėjome), kaip balsuoti. Taigi rezultatas lygus. Mes turime daryti valandos balsavimo pertrauką ir dar kartą balsuoti šiandien. O jei nepavyks balsuoti, mes tą padarysim kitą dieną. Liks tik balsavimo galimybė. Darom vienos valandos balsavimo pertrauką.
Grįžtame prie darbotvarkės. Norite kalbėti? Prašom.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaip tik dabar, 19.40 val., turėtų baigtis posėdis. Mes vis dėlto turime apsispręsti, iki kelintos valandos šiandien dirbame.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, posėdis pagal mūsų darbotvarkę baigiasi 20 valandą. Dar yra numatyta laiko pareiškimams ir t. t. Kai mes baigsime, lygiai 20 val. aš jūsų pagal Statutą paklausiu, ar mes dirbame, ar ne. Gerbiamasis A.Kašėta. Prašom.
A.KAŠĖTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, yra dar kitas sprendimas. Jeigu neklystu, galima laikyti, kad visos svarstymo stadijos procedūros pereitos, liko tik balsuoti ir atidėti kitam posėdžiui.
PIRMININKAS. Mes tai ir padarysime. Perbalsuoti mums reikės valandos. Pagal Statutą mes turime valandą, jeigu dirbsime valandą, tai perbalsuosime, o jeigu nedirbsime, nukelsime į kitą posėdį ir balsuosime. Aš taip ir pasakiau, gal tik neaiškiai. Dabar, kaip suprantu, išsiaiškinome.
Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad jūs galbūt ir nuspręsite 20 val. baigti posėdį, tačiau yra daug viceministrų, kai kurie laukia pusę dienos. Galbūt pabandome truputį padirbėti, pažiūrėsime, kaip mes jausimės. (Balsai salėje) Gerai.
Kiti darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės klausimas 2-6 – Dokumentų ir archyvų įstatymo 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2417. Pranešėjas – V.Volčiokas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo stadija. Šiam klausimui numatyta 10 minučių, pabandykime suspėti.
V.VOLČIOK (LCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Dokumentų ir archyvų įstatymo 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-2417. Jums teikiamas antrasis variantas, kuriam komitetas, apsvarstęs Seimo Teisės departamento išvadą ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus, pritarė ir į juos atsižvelgė. Siūlome jums antrąjį variantą, už kurį komitetas bendru sutarimu balsavo už.
PIRMININKAS. Dėkojame, Vladimirai. Klausimų nėra, norinčių kalbėti nėra. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Labai ačiū.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – 2-7 – Aviacijos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2860. Pranešėjas – gerbiamasis susisiekimo viceministras Česlovas Šikšnelis. Pateikimas.
Č.ŠIKŠNELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, priėmus naujus Europos Sąjungos teisės aktus, reikia patikslintai kai kurias Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo nuostatas. Taigi dėl projekto 1 ir 2 straipsnių pagal Aviacijos įstatymo nuostatas orlaiviais laikomi parasparniai, skraidyklės, ultralengvieji orlaiviai, parašiutai, aerostatai, orlaivių modeliai. Europos aviacijos saugos agentūra šiuos orlaivius priskiria eksperimentinių orlaivių kategorijai. Jų priežiūros bei naudojimo reglamentavimas paliktas reguliuoti nacionalinėms institucijoms. Atsižvelgiant į tai, būtų netikslinga netaikyti kai kurių Aviacijos įstatymo nuostatų minėtiems eksperimentiniams orlaiviams, o įstatymai įgaliotų civilinės aviacijos administraciją nustatyti šiems orlaiviams bei jų naudotojams atskirus reikalavimus.
Dėl 3 straipsnio. Valstybės rinkliavų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės rinkliava imama už įstatymuose, Europos Sąjungos reglamentuose ir sprendimuose nustatytų institucijų asmenims teikiamas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, Aviacijos įstatyme siekiama įtvirtinti, kad Susisiekimo ministerija ir civilinės aviacijos administracija ima Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavas už veiksmus, susijusius su licencijų ir pažymėjimų išdavimu.
Dėl 4 straipsnio. Įstatymo pakeitimu siekiama suderinti orlaivių naudojimo apribojimų įrašymo į orlaivių tinkamumo skraidyti pažymėjimo tvarką su Europos aviacijos saugos agentūros reikalavimais.
Dėl 5 straipsnio. Įstatymo pakeitimu siekiama įteisinti miško kirtimus aerodromų apsaugos zonoje siekiant užtikrinti skrydžių saugą.
Dėl 6 straipsnio. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti nuostatą, kad oro navigacijos paslaugų, maršruto ir terminalo rinkliavų dydžiai, mokėjimo ir naudojimosi tvarka bei maksimalūs rinkliavų už oro navigacijos paslaugas dydžiai nustatomi pagal 2006 m. gruodžio 6 dienos Komisijos reglamentą… nustatant tik bendrąjį mokesčių už oro navigacijos paslaugas…
PIRMININKAS. Gerbiamasis viceministre, mes turim jūsų visą… Galbūt trumpiau, truputėlį sutrumpinkite. Jeigu Seimo nariai norės paklausti… Pagaliau čia pateikimas. Svarstymo metu dar…
Č.ŠIKŠNELIS. Gerai. Vienu žodžiu, įstatymo projektas yra suderintas su visomis institucijomis ir prašome jam pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. pirmasis jūsų nori paklausti V.Simulikas. Ruošiasi V.Čepas. Prašom, kolega.
V.SIMULIK (NSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, jeigu teisingai suvokiau, jūs integruojate europinę direktyvą į įstatymą. Teisingai?
Č.ŠIKŠNELIS. Taip.
V.SIMULIK. Kuo iš esmės skirsis dabartinė tų eksperimentinių priemonių, kurias jūs ten minėjote, tvarka nuo būsimosios?
Č.ŠIKŠNELIS. Pagal naująjį pataisymą bus įgaliota civilinės aviacijos administracija nustatyti šiems orlaiviams bei jų naudotojams atskirus reikalavimus. Tai yra ne visiems… (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Kokiems orlaiviams tikriausiai ar ne? Aišku. Išskirtiniai reikalavimai. (Balsai salėje)
Č.ŠIKŠNELIS. Taigi išvardyti tie visi orlaiviai. Aš nesupratau jūsų klausimo esmės. Kuriems yra pakeitimas?
PIRMININKAS. Patikslinti… Gerbiamasis V.Simulikas. Tuoj, tuoj. Prašom.
V.SIMULIK. Dėkoju, pirmininke. Aš noriu patikslinti, kuo skirsis nuo šiandieninės situacijos, kaip dabar jūs reglamentuojate šių eksperimentinių prietaisų egzistavimą, darbą, licencijų išdavimą? Kuo skirsis nuo tų naujovių, kurias jūs įdiegsite? Nors porą pavyzdžių.
Č.ŠIKŠNELIS. Jiems nereikės sertifikatų ir visų kitų, kas yra naudojama lėktuvams ir panašiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega V.Čepas. Prašom.
V.ČEPAS (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, aš noriu jūsų paklausti dėl siūlomo projekto 5 straipsnio (…) įstatymo 37 straipsnis dėl miškų. Čia kaip tik apie miškus dabar kalbėjome. 2 dalyje yra sakoma: „Jeigu aerodromo apsaugos zonoje ne miškų ūkio paskirties žemėje augantys medžiai, jų grupės ir krūmai kelia pavojų skrydžių saugai, jie kertami ar kitaip pertvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka.“ Iš esmės, atrodo, labai protingas ir logiškas parašymas, bet, tarkim, ta garsi istorija dėl Neringos arba Nidos oro uostų, kur kaip tik keliolikos ar kelių dešimčių medžių iškirtimas trukdo padaryti tą oro uostą arba, kaip čia sakoma, aerodromą tokio lygio, kad galėtų leistis normalūs lėktuvai su poilsiautojais. Ar ši pataisa išspręs tą problemą, ar ne?
Č.ŠIKŠNELIS. Aš manyčiau, kad ši pataisa kaip tik ir leis išspręsti tas problemas. Pavyzdžiui, Palangos oro uoste mes gal dvejus metus vargome, kol pritaikėme visus įstatymus, kad galėtume iškirsti ten plotelį miško oro uosto teritorijoje, kurioje tikrai negalėjo leistis lėktuvai, nes augo medžiai. Prieš kurį laiką buvo maži medeliai, bet jie užaugo. Taigi mes tikimės, kad dėl šio įstatymo pakeitimo tai bus galima padaryti paprasčiau ir nereikės metus vaikščioti per visas institucijas, kol bus galima tai padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Jūs atsakėte į klausimus dėl šio įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, gal galime po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? Taip, pritarta bendru sutarimu. Labai ačiū. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kokių būtų pasiūlymų dėl komitetų? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti… V.Čepas nepritaria. Gal… (Balsai salėje)
V.ČEPAS. Jei nesunku, kokie komitetai, sakėte, yra? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ekonomikos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas.
V.ČEPAS. Aš siūlyčiau dar ir Aplinkos apsaugos komitetą.
PIRMININKAS. Aplinkos apsaugos komitetas papildomas. Gerai, pritariame visiems trims komitetams. Siūloma svarstyti 2008 m. balandžio 29 dieną.
Kitas darbotvarkės 2-8 įstatymo projektas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2861. Pateikimas. Pranešėjas – gerbiamasis viceministras Č.Šikšnelis. Prašom.
Č.ŠIKŠNELIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo projekto tikslas yra patikslinti nuostatas, susijusias su privačios nuosavybės nekilnojamųjų daiktų (ne žemės – pabrėžiu), esančių Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, paėmimu visuomenės poreikiams. Čia yra elementarus dalykas, kad, pavyzdžiui, šiemet mums būtinai reikėjo nutiesti papildomus kelius ir stovi ten namelis toks niekam tikęs, tai praėjo pusantrų metų, kol mes sugebėjome įrodyti, kad jį reikia nugriauti. Šiuo pakeitimu mes norime… Tuo labiau kad žemė valstybinė, žemės nereikia nei paimti, nei nieko. Ten yra pastatas, stovintis ant valstybinės žemės. Taigi šiuo įstatymo projektu mes norime palengvinti būtent šią procedūrą jūrų uoste. Ačiū. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis viceministre. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia B.Pauža. Ruošiasi P.Vilkas. Prašom.
B.PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Iš esmės, man atrodo, siūlymas labai logiškas, aš tiktai norėčiau paklausti. Aš žinau, kad tai bus įforminta Vyriausybės nutarimu, bet kas turėtų inicijuoti šių nekilnojamųjų daiktų paėmimą visuomenės poreikiams, ar pats uostas, ar kas nors kitas? Kas tai turėtų daryti?
Č.ŠIKŠNELIS. Ačiū. Mes jau gavome pastabas iš Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir dabar mes kaip tik nagrinėjame ir bandome surasti atsakymą į šį jūsų klausimą. Mes tikimės ir jūsų iš dalies pagalbos, kad vieną kartą tą klausimą išspręstume ir prie jo niekada negrįžtume, nes taip ir yra, kaip jūs ir sakėte. Galimas ir toks variantas, ir toks. Sakau, šiuo metu mūsų specialistai jau dirba kartu su Seimo teisės tarnyba.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis P.Vilkas. Ruošiasi A.Endzinas. Prašom.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, jūs įvardijote, kad jeigu ten koks namelis stovi, tai trukdo plėsti uostą. Aš norėčiau konkrečiai paklausti, kokie šiuo metu privatūs nekilnojamieji daiktai yra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, kurie trukdo įgyvendinti uostui svarbius projektus? Šiuo metu yra tokių konkrečių klausimų?
Č.ŠIKŠNELIS. Ateinančią savaitę turi būti išspręstas paskutinis dviejų žmonių (čia, aišku, Klaipėdos savivaldybės reikalas) iškeldinimas iš vieno namo. Jis yra avarinės būklės, bet gyventojai niekaip nenorėjo išsikelti. O ten būtinai turi būti nauja geležinkelio linija. Jūs žinote, kad (nesigiriant) labai didėja mūsų krovos apimtys ir ten būtina artimiausiu metu nutiesti geležinkelio liniją. Bet, atrodo, jau kitą savaitę mes galėsime jį griauti, nes tie žmonės išsikels. Sakau, šiuo metu yra realus faktas, dėl kurio mes ir prašom spręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Endzinas, ruošiasi V.Čepas.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, išties aiškinamajame rašte čia labai gražiai parašyta, kad paėmimo valstybės naudai tvarką nustato Vyriausybė ir jos nutarimai turi būti priimti iki įstatymo įsigaliojimo. Prašau pasakyti, ar tie Vyriausybės nutarimai, kurie nustatytų paėmimo tvarką, jau yra priimti, ar jie tik parengti, ar jų rengimo stadija? Jeigu jie yra parengti, tada, be abejo, būtų įdomu Seimui su jais susipažinti.
Č.ŠIKŠNELIS. Jie dar tikrai nepriimti. Jų yra, kaip jūs sakote, rengimo stadija. Mes gavom, sakau, konkrečius pasiūlymus iš jūsų Seimo Teisės departamento ir tikimės, kad iki priėmimo jie tikrai bus parengti. Mes to labai tikimės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Čepas. Prašom, kolega.
V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū. Mano klausimas labai paprastas. Aš noriu atkreipti dėmesį į 1 straipsnį, kuriame kalbama, kad trukdantis daiktas gali būti paimtas Vyriausybės nustatyta tvarka. Nekilnojamasis daiktas, taip? Tai dabar žiūrėkite. Vilniaus aplinkkelis – tipiška situacija, kur stovi ir nekilnojamasis daiktas, ir tas vaikinas ir arkliais joja, ir žąsinus nešioja, ir nei valstybės nustatyta tvarka, nei kokiu kitokiu būdu nepavyksta to daikto iš jo atimti. Tai čia uosto toks ypatingas statusas, aš suprantu, bet ar šios nuostatos nereikėtų išplėsti, į platesnius vandenis išvesti? Tai vienas dalykas.
Ir antras klausimas, ar tokio daikto paėmimas neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai? Šiaip čia yra nacionalizacija.
Č.ŠIKŠNELIS. Ačiū jums už nuostabų klausimą. Iš tikrųjų aš pats esu buvęs daug kur ir labai domėjausi šiais klausimais. Pasaulyje tikrai niekur taip nėra. Ten iš pradžių paimama, o tik po to bylinėjamasi, jeigu yra… arba susitariama dėl tų daiktų. Pas mus taip nėra. Todėl pas mus labai sunku mūsų sričiai dirbti. Mes ir tikimės, kad čia bus gera pradžia, o vėliau, jūs visai teisus, aš manau, kad reikėtų tą įstatymą… Beje, jau rengiamas naujo įstatymo projektas, bet jis turėtų apimti visas sritis, kad tikrai ten, kur valstybei svarbu, nebūtų trukdoma atlikti to, kas būtina valstybei. Tai yra ir keliai, ir geležinkeliai, ir uostas, ir, sakau, visa ta sritis, kurią mes kuruojame.
PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui Česlovui Šikšneliui už įstatymo projekto pateikimą, už atsakymus į klausimus. Gerbiamieji kolegos, noriu jūsų visų paprašyti: gal galim pritarti po pateikimo bendru sutarimu šiam įstatymo projektui? (Balsai salėje) E.Klumbys nepritaria ir nori kalbėti prieš. Prašom, E.Klumbys kalba.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų patys ketinimai yra geri, uostą reikia plėsti, tačiau kai susiduriama su privačia nuosavybe, aš labai abejoju, ar taip galima spręsti Uosto įstatymo pakeitimu. Tai yra kur kas platesnis klausimas, ir aš manau, kad toks sprendimas iš principo prieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – V.Čepas. Prašom.
V.ČEPAS. Ačiū. Aš manau, kad problemų tikrai čia yra, ir dėl to, ką pasakė kolega E.Klumbys, reikėtų paklausti teisės specialistų, kaip ten iš tikrųjų yra. Bet kad kažkas turi būti daroma, tai taip pat man nekelia jokių abejonių, nes dažnai žmonės piktybiškai, turėdami kokį nors laužą, kuris yra, aišku, juridiškai vertinamas kaip nekilnojamasis daiktas, terorizuoja ne vieną Lietuvos savivaldybę. Ir daugelis projektų, beje, investicinių projektų, susijusių su investicijomis iš užsienio, nejuda ir dėl to mes labai prastai atrodom panaudodami tas skirtas lėšas.
Aš paminėjau čia tą pavyzdį dėl Vilniaus aplinkkelio. Išvis yra absurdiška situacija. Visas miestas dreba, skęsta dūmuose, mes visi kvėpuojame, bet niekaip nepavyksta susitarti su žmogumi, kuris nori arba nenori, arba užlenkia tikrąja to žodžio prasme tokią kainą, beje, mes visi turėsime mokėti, kad nėra jokių kalbų apie realų susitarimą.
Taigi, matyt, vis tiek reikėtų atsižvelgti į šį dalyką, nes visuomenės interesas šiuo atveju yra aukščiau už atskirų žmonių interesą, juo labiau dėl tokios specifinės zonos kaip Klaipėdos jūrų uostas, kur didelių interesų privatūs savininkai nelabai turi, nes uostas vis dėlto kol kas yra valstybinis. Siūlyčiau pritarti šioms pataisoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, reikės balsuoti. Nuomonės išsiskyrė. Taigi kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr.XP-2861 – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo? Registruojamės ir balsuojame.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už šį įstatymo projektą – 23, prieš – 2, susilaikė 4 Seimo nariai. Taigi po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-2861 yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Dėl papildomų komitetų kokių būtų pasiūlymų? Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip, taigi du komitetai: pagrindinis – Ekonomikos, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl komitetų kokių būtų pasiūlymų? Galim pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti šį įstatymo projektą balandžio 29 dieną. Kitų pasiūlymų nėra dėl svarstymo datos? Nėra. Galim pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 2-9 klausimas – įstatymo projektas Nr.XP-2844. (Balsai salėje) Labai atsiprašau, aš noriu jums pasakyti. Ne tik jūs galit priimti sprendimą, bet ir aš, kaip posėdžio pirmininkas, galiu priimti sprendimą ir šiek tiek pratęsti. Supraskit mane teisingai. Ministrai laukia jau pusę dienos ir liko visiškai nedaug – keletas pateikimų. Jeigu mes konstruktyviai padirbėtume, užbaigtume. Jeigu labai kam reikia, jūs kaip ir kiti jūsų kolegos čia išėjo… Aš jūsų prašau dar šiek tiek padirbėti.
Taigi kviečiu į tribūną finansų ministrą gerbiamąjį Rimantą Šadžių, kuris pateiks Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-2844ES. Pateikimas. Prašom, gerbiamasis ministre.
R.ŠADŽIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, tai yra gana paprastas projektas, kuriuo siekiama suvienodinti Lietuvos įmonėms ir užsienio įmonėms išmokamų dividendų apmokestinimo pelno mokesčiu taisykles. Ne patį apmokestinimą, bet taisykles, kokiu būdu tas mokestis patenka į atitinkamos valstybės biudžetą. Tai reikia padaryti siekiant panaikinti Europos Sąjungos paskelbtą pažeidimo procedūrą, nes Lietuvos ir užsienio įmonėms ta tvarka buvo nevienoda. Taigi siūloma ją suvienodinti. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Pirmasis klausia E.Klumbys, ruošiasi D.Jankauskas. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, atleiskite už mano neišmanymą, aš paprastai į biudžeto, pelno klausimus nelendu, nesu tiek stiprus, tačiau paaiškinkit man, neišmanančiam tų dalykų, terminą „Lietuvos vienetas“.
R.ŠADŽIUS. Šio termino apibrėžimą jūs galite rasti Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnyje.
PIRMININKAS. Dėkui, ministre. Klausia D.Jankauskas. Prašom.
D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Projekte siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2009 metų sausio 1 dienos. Sakykite, tai ir kalba bus apie 2009 metus? 2008 metų niekas nesikeis?
R.ŠADŽIUS. 2008 m. taisyklės nesikeičia. Nuo 2009 m. sausio 1 d. taisyklės keičiasi. Bet dividendų apmokestinimas arba neapmokestinimas iš esmės irgi nepasikeičia.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus, kuriuos norėjo užduoti Seimo nariai, pateikėte įstatymo projektą. Taigi, gerbiamieji kolegos, gal po pateikimo galim pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? Taip, ačiū, pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų, papildomas – Ekonomikos komitetas. Dėl komitetų kokia būtų nuomonė? Pritarti. Galim pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti balandžio 29 dieną. Dėl svarstymo datos nėra kitų pasiūlymų? Nėra. Pritariam bendru sutarimu. Pritarta bendru sutarimu.
Dabar mūsų darbotvarkės 2-10a ir 2-10b klausimai. Aš manau, kad finansų ministras gali pateikti juos kartu, nes tai yra vienas kitą papildantys įstatymų projektai. Pateikimo stadija. Prašom pateikti įstatymų projektus Nr.XP-2465 ir Nr.XP-2466. Prašom.
R.ŠADŽIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiais įstatymų projektais siekiama pakeisti Piniginės socialinės paramos įstatymą ir Socialinių paslaugų įstatymą ir eliminuoti vieną visiškai nereikalingą biurokratinę grandį, vadinamąją komisiją privalomam registruoti turtui įvertinti. Ta komisija jau senokai nieko neveikia, tiesiog perrašinėja duomenis, kuriuos gauna iš Registrų centro. Siūloma, kad Registrų centras pats savo valia skelbtų atitinkamu periodiškumu tuos duomenis „Valstybės žiniose“. Tai Saulėlydžio komisijos darbo rezultatas. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia J.Juozapaitis. Ruošiasi E.Pupinis. Prašom, kolega.
J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, labai gerai, kad viena tarpinė institucija naikinama, tikriausiai greičiau bus išrašomos tos pažymos ir bus aiškiau. Ta institucija buvo išlaikoma iš biudžeto?
R.ŠADŽIUS. Ne, ta institucija veikė visuomeniniais pagrindais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E.Pupinis. Ruošiasi V.Čepas.
E.PUPINIS (TSF). Džiugu, kad mažinama biurokratija, bet dar vienas dalykas. Čia nurodytos net keturios datos, kai reikia pervertinti tą turtą ir perrašyti iš naujo. Ar tikrai to reikia, ar tikrai taip kinta ta turto vertė, kad keturis kartus per metus: gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. lapkričio 1 d., vasario 1 d., reikėtų perrašinėti? Ar nebūtų įmanoma mažinti tuos skaičius?
R.ŠADŽIUS. Šis dažnumas buvo kaip tik pasirinktas tam, kad tiksliau būtų įvertintas tas turtas ir taip būtų apginti tų socialiai remtinų žmonių interesai, nes nuo šio turto įvertinimo priklauso tam tikrų šildymo kompensacijų skaičiavimas. Jeigu turtas brangsta, tai atitinkamai ta turto riba irgi kyla žmogui, tada daugiau žmonių gali pasinaudoti šildymo kompensacijomis arba nemokama teisine pagalba.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Čepas. Ruošiasi R.Kupčinskas.
V.ČEPAS (LSDPF). Kaip supratau, čia, ministras pateikė a ir b, taip? 2-10 a ir 2-10 b?
R.ŠADŽIUS. Taip, abu.
V.ČEPAS. Tada noriu jūsų paklausti labai trumpai ir paprastai. Nuo kada ši funkcija nereikalinga? Ar ten, kur dirbo, buvo kokių nors finansinių sąnaudų, ar ne?
R.ŠADŽIUS. Ne, finansinių sąnaudų nebuvo. Ši komisija formaliai egzistuoja, bet ji gaudavo duomenis iš Registrų centro ir perduodavo „Valstybės žinioms“. Komisiją sudarė dalis valstybės tarnautojų, dalis šių valstybės įmonių darbuotojų.
V.ČEPAS. Gerbiamasis ministre, kaip paaiškėjo, kad tų funkcijų nereikia? Reikėjo, o dabar jau jų nereikia?
R.ŠADŽIUS. Tos komisijos funkcijų nereikia. Jų reikėjo tuomet, kai Registrų centras neteikė šios paslaugos, kai nebuvo tobulos to masinio turto vertinimo metodikos, kuri, pavyzdžiui, buvo pritaikyta nekilnojamojo turto mokesčiams skaičiuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia gerbiamasis R.Kupčinskas. Prašom.
R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, čia maždaug viskas aišku. Tikiuosi, tuos duomenis iš Registrų centro institucijoms, kurios teikia socialinę paramą, tiesiogiai perduos ir nereikės interesantams dėl to rūpintis?
R.ŠADŽIUS. Gerbiamasis Seimo nary, jos visuomet buvo perduodamos centralizuotai, komisija savo parašu skelbdavo daug duomenų „Valstybės žiniose“. Tai tie skelbimai liks, tik ne komisijos vardu, o iš karto Registrų centro.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu tiek vienam įstatymo projektui, tiek kitam? (Balsai salėje)
Konstatuoju, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenis įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-2465 ir Socialinių paslaugų įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-2466 pritarta bendru sutarimu.
Dėl įstatymo projekto Nr.XP-2465 po pateikimo siūlomi komitetai. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kokie būtų papildomi komitetai? Ar yra norinčių papildomų komitetų pasvarstyti šį įstatymo projektą? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti, kad svarstytų šis komitetas? Galima. Siūloma svarstyti balandžio 29 dieną. Dėl svarstymo datos taip pat pritariame? Pritariame.
Dėl kito įstatymo projekto Nr.XP-2466, kuriam pritarėme bendru sutarimu. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dėl papildomų komitetų pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti balandžio 29 dieną.
Mums liko labai nedaug, visiškai nedaug. Mes turime viceministrą gerbiamąjį Algimantą Vakariną. Kviečiu jį į tribūną pateikti įstatymo projektą Nr.XP-2457(2). Dar vieną įstatymo projektą Nr.XP-2891 jis pateiks po šio įstatymo projekto. Pateikimo stadija.
A.VAKARINAS. Gerbiamasis primininke, gerbiamieji Seimo nariai, jums pateiktas sprendimo projektas vieną kartą jau buvo svarstytas Seimo komiteto posėdyje, buvo grąžintas patobulinti, bet nebuvo nurodyta, kokius pakeitimus reikėtų padaryti projekte, kad jis galėtų būti priimtas. Projekto esmė yra ta, kad Viešojo administravimo įstatymo nuostatos galioja statutinėms organizacijoms ir jį pritaikyti šiuo metu būtų labai sudėtinga. Buvo atlikta statutinių struktūrų apklausa, joms yra pateikta, kokios finansinės lėšos. Tai būtų milijonai, beveik 13 milijonų, tiek reikėtų statutinėms organizacijoms administravimo nuostatoms įgyvendinti. Kadangi statutinių organizacijų darbas yra reglamentuojamas specialiais įstatymais, tai, mūsų įsitikinimu, tokios Viešojo administravimo įstatymo nuostatos statutinėms organizacijoms būtų nereikalingos.
Projektas atitinka Vyriausybės programos nuostatas. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia A.Rimas. Ruošiasi J.Jagminas. Prašom.
A.RIMAS (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, Seimas beveik prieš dvejus metus priėmė naują Viešojo administravimo įstatymo redakciją, kurioje buvo įtvirtinti aiškūs reikalavimai viešojo administravimo subjekto administracijų struktūroms. Taip buvo siekiama suvienodinti visų viešojo administravimo subjektų administracijų struktūras ir optimizuoti valdymą. Šias nuostatas įgyvendinti iš pradžių buvo numatyta nuo 2007 metų sausio mėnesio, o vėliau – nuo šių metų sausio 1 dienos.
Praėjusių metų lapkričio 13 dieną Seimas po pateikimo nepritarė ir grąžino tobulinti Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymą, žodis žodin atitinkantį šiandien svarstomą projektą. Tiek tada, tiek ir dabar jūs Seimui tvirtinote, kad nuostatų dėl suvienodintų pareigybių nereikėtų taikyti viešojo administravimo subjektams, kurių veiklą ir tarnybą juose reglamentuoja statutai. Viena iš jūsų aiškinamajame rašte nurodytų priežasčių – reikėtų keisti daugelį teisės aktų, įstatymus, Vyriausybės nutarimus, kitus žinybinius teisės aktus. Ar nemanote, kad per tiek laiko, kiek praėjo nuo naujos redakcijos Viešojo administravimo įstatymo įsigaliojimo, Vyriausybė galėjo pateikti siūlymus dėl keistinų įstatymų ir priimti reikalingus įstatymą lydinčiuosius teisės aktus?
A.VAKARINAS. Iš tiesų problemos sprendimo būdas yra ne vienas. Vienas toks, kad turbūt reikėtų keisti penkis ar šešis įstatymus. Kitas sprendimo būdas toks, kokį aš pateikiau dabar. Kadangi tokia sistema galioja Krašto apsaugos ministerijos statutiniams pareigūnams, tai, mūsų įsitikinimu, būtų visiškai neblogai, jeigu tokia pati analogija būtų taikoma ir Vidaus ministerijos statutinėms organizacijoms. Tą, ką jūs kalbėjote, iš tiesų būtų galima daryti, bet tai būtų kur kas didesnis darbas ir jis truktų kur kas ilgiau, negu mes priimtume tą projektą, kurį dabar siūlau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega J.Jagminas. Ruošiasi A.Endzinas. Prašom.
J.JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš šiek tiek noriu paantrinti kolegos A.Rimo pasakytiems teiginiams ir kartu paprašyti kolegų Seimo narių, kad nepritartų. Šis įstatymo projektas yra siūlomas ypatingos skubos tvarka. Jeigu mes pritartume šio įstatymo projektui, jeigu jis būtų svarstomas ir priimamas ypatingos skubos tvarka, tai įvertinant tuos motyvus, kuriuos pasakė mano kolega, būtų teisinio nihilizmo aprobavimas paties Seimo rankomis. Nes pateiktas įstatymas nė truputėlio nepatobulintas, nors jums, ministerijai, Vyriausybei, buvo komitetų pasiūlymų, kad reikia tobulinti. Kartu buvo pasakyta, kad statutinės įstaigos turėtų pateikti Seimui savo pasiūlymus. Bet nė viena statutinė įstaiga neatėjo į Seimą ir jokio statuto keisti nepasiūlė. Taigi aš manyčiau, kad reikėtų tą įstatymo projektą svarstyti paprasta tvarka, nes įstatymas ir taip yra neįvykdytas pagal tuos pertvarkymų reikalavimus arba Statuto pakeitimui turėjo būti padaryti dar iki šių metų sausio 1 d. O tai taip pat yra nepadaryta. Taigi dar kartą akcentuoju, kad ypatingos skubos tvarka to įstatymo nereikėtų svarstyti.
A.VAKARINAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš turiu protokolo išrašą ir komentarus visų Seimo narių, kurie turėjo pastabų. Patikėkite, tikrai čia nieko nėra tokio pasakyta, ką reikėtų padaryti, kaip reikėtų tobulinti tą įstatymą. Mes tikrai atidžiai skaitėme, mes ir specialistai, Vyriausybės kanceliarijos teisininkai…
J.JAGMINAS. Polemizuoti aš nenoriu su jumis, viceministre, bet jeigu komitetas matė reikalą įstatymą grąžinti rengėjams tobulinti, tai jūs turėjote jį patobulintą atnešti ir pateikti. Dabar jūs pateikiate Seimui vėl žodis žodin tokį patį. Taip negalima daryti. Tokios praktikos nėra.
PIRMININKAS. Taip, aš manau, kad viceministras sutinka su jūsų nuomone.
A.VAKARINAS. Sutinku.
PIRMININKAS. Taigi klausia A.Endzinas. Ruošiasi R.J.Dagys. Prašom.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkui. Po užduotų klausimų aš neturiu ką paklausti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. R.J.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Prašom, kolega. Aš, prisijungdamas prie savo kolegų pastabų, vis dėlto noriu paklausti. Seimo nuostata buvo aiški: suvienodinti visą tvarką. Ko konkrečiai jūs negalite įgyvendinti?
A.VAKARINAS. Ko negalime įgyvendinti? Iš esmės viską galima įgyvendinti. Bet ta sistema, sakykime, tas įstatymas, jeigu jį dabar taikytume tokį, koks jis yra, tai aš jums pasakysiu pavyzdį. Šiandien statutinėje struktūroje galioja Sienos apsaugos tarnybos įstatymas. Šiame įstatyme yra numatytos rinktinės, užkardos ir kitos įvairios struktūros, jose dirba pareigūnai, žmonės užimantys pareigas. Dabar šiuo metu galioja du įstatymai. Viešojo administravimo įstatymas ir Sienos apsaugos tarnybos įstatymas. Galų gale reikia spręsti tą problemą.
Kitas dalykas, policijos sistemoje vėl tas pats. Dabar jeigu mes bandysime pereiti prie naujos viešojo administravimo sistemos, tai šiandien mes policijos pareigūnų neturime apie 1400, t. y. mums trūksta 1400 policijos darbuotojų. Jeigu mes darysime reformą pagal naują įstatymo reikalavimą, tai tikrai didžioji dalis pareigūnų, kadangi dabar atėjo tas laikas, kad jau didelė dalis pareigūnų po nepriklausomybės paskelbimo išeis į pensiją, tikrai jie pasinaudos ta lengvata, kurią įstatymas jiems leidžia, netęs toliau tarnybos, jie tikrai nesivels į šitą visą mūsų reorganizaciją ir paliks mūsų gretas. Na, mūsų įsitikinimu, šiandien būtų per didelė prabanga taip pasielgti statutinėse struktūrose.
PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui. Vyriausybė siūlo ypatingos skubos tvarka svarstyti šį įstatymo projektą. Tiesiog aš manau, mes neturime tokių galimybių, nėra ir žmonių skaičiaus, ir pagaliau iš tų klausimų, kuriuos pateikė Seimo nariai, labai aiškiai matyti, kad niekas nepakeista. Aš manau, kad žiūrėsime, kaip seksis mums čia po pateikimo balsuoti. Kviečiu visus visų pirma pasakyti nuomones, o paskui grįšime prie balsavimo. Nuomonė prieš – E.Klumbys. Ruošiasi V.Čepas – nuomonė už.
Ačiū, gerbiamasis viceministre. Truputėlį palaukite, kitą klausimą reikės pateikti. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų sukurta situacija, kurios negalėjo būti. Juk labai gerai, kad Seimo nariai ir ypač iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto stebi įstatymų projektus. Jeigu buvo sprendimas grąžinti tobulinti ir ministerija pateikė visiškai nepatobulintą, tiksliau, tą patį variantą, tai Seimo posėdžių sekretoriatas negalėjo net registruoti tokio įstatymo projekto. Jis negalėjo atsidurti Seimo posėdžių sekretoriate. Aš atkreipiu dėmesį tiek Posėdžių sekretoriato, tiek valdybos, kuri yra iš principo atsakinga už Sekretoriato darbą.
Antras dalykas, kuris paaiškėjo, tai, kad Vidaus reikalų ministerija iš esmės dvejus metus visai nieko nedarė ir jų elgesio filosofija buvo labai paprasta. Palaukime, gal Seimo nariai užmirš. Neužmiršo. Pažiūrėkite, kaip elgiasi televizija. Čia yra vienas ir tas pats elgesio modelis. Jūs čia susirinkę kvaileliai, gal mes prašoksime, ne tiek daug Seimo narių yra, ir nueis į kitą stadiją. Negalima šitaip elgtis. Aš iš tikrųjų džiaugiuosi, kad gerbiamasis A.Rimas ir gerbiamasis J.Jagminas atkreipė dėmesį.
Ir dar vienas esminis dalykas. Kokia yra bendra elgesio taisyklė? Taip, mes užsimanėme, kad taip bus, ir trūk plyšk mes šitą pasieksime. Ne Seimo priimtas įstatymas yra vykdomas, bet yra primetamos sąlygos, kad to negalima vykdyti ir dėl to reikia daryti tokias pataisas, kaip mums yra patogiau. Aš manau, kad mes einame labai blogu keliu. Negalime mes iš viso pritarti šiam projektui. Tiksliau, sukurta situacija, bet iš principo mes negalėtume balsuoti iš esmės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – V.Čepas. Prašom, kolega.
V.ČEPAS (LSDPF). Po šių tokių audringų kalbų, nežinau, aš atsiverčiau dabar tą projektą. Man atrodo, gal jis ten ir nepatobulintas, bet jis yra pakeistas.
PIRMININKAS. Dėkoju, supratome. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakytos nuomonės už ir nuomonės prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas po pateikimo pritariate įstatymo projektui, balsuojate. Taip, paprasta tvarka, nes neturėjome galimybių mes svarstyti ypatingos skubos tvarka, nes neturime žmonių skaičiaus ir kitas dalykas… (Balsai salėje) Taip, taip. Pateikiame, pažiūrėsime, kaip bus, gal atmes po to, aišku.
Skelbiu balsavimo rezultatus: Už – 10, prieš – 4, susilaikė 14. Taigi įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.
Dabar mes turime apsispręsti, ką mes toliau darome su šiuo įstatymo projektu? Ar atmetame, ar grąžiname tobulinti? Gal grąžiname, atmesti neužteks. Grąžiname tobulinti. Bendru sutarimu galime sutarti? Grąžiname tobulinti iniciatoriams, įstatymo projekto rengėjams.
Taigi kitas paskutinis mūsų darbotvarkės klausimas. Taip pat kviečiu gerbiamąjį A.Vakariną, Vidaus reikalų ministerijos viceministrą, pateikti kitą įstatymo projektą Nr.XP-2891 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo, kodekso papildymo 1193 straipsniu įstatymo projektas. Pateikimas. Prašom, kolega.
A.VAKARINAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas, parengtas siekiant Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, vykdantiems savo tiesiogines pareigas, sudaryti teisines prielaidas patraukti vairuotojus ir laivavedžius, nepaklususius tiesėtiems reikalavimams sustabdyti kelių transporto priemonę, vidaus vandens transporto priemonę, atsakomybėn ir numatyti minėtų asmenų atsakomybę.
Du pagrindiniai momentai. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 119 straipsnio 2 dalį laivo kapitonui, kuris nepaklūsta Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūno reikalavimams stabdyti vidaus transporto priemonę, numatyta sankcija – bauda nuo 3 iki 4 tūkst. litų. Buvo analogiška situacija, jeigu stabdo Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, numatyta sankcija ir bauda buvo nuo 100 iki 300 litų. Šiuo įstatymo projektu suvienodiname šią nuostatą.
Antras momentas – pagal ATPK 130 straipsnį kelių transporto priemonės vairuotojui, kuris nepaklūsta policijos ar muitinės pareigūnų teisėtiems reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, numatyta sankcija – bauda nuo 3 iki 4 tūkst. litų. Analogiškoje situacijoje už Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūno nurodymo ar reikalavimo nevykdymą asmeniui, taip pat ir kelių transporto priemonės vairuotojui numatyta sankcija – bauda nuo 100 iki 300 litų. Taigi matome akivaizdžiai didžiulius skirtumus, o kadangi pakilo akcizai ir ypač sustiprėjo kontrabanda mūsų pasienyje, ypač su Kaliningrado sritimi, būtent ši situacija sukelia priemones keisti tą situaciją ir suteikti valstybinės sienos pareigūnams analogiškas teises, kokias turi policijos pareigūnai, kokias turi muitinė. Prašyčiau pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui. Labai daug turime klausimų. 10 minučių skirta klausimams ir atsakymams. Aš džiaugiuosi, kad visi nusiteikę gerai pasidarbuoti. Taigi pirmasis klausia E.Pupinis. Ruošiasi V.Čepas. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis viceministre, čia kaip tik dėl 266 straipsnio 3 punkto, kur surašyta į vieną eilutę valstybinės sienos perėjimas dėl neatsargumo, taip pat dėl nepaklusimo uniformuotam Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui. Ar čia veiksniai tokie, sakykim, neteisėtas, bet netyčinis perėjimas gali būti sulygintas su kitu veiksniu?
A.VAKARINAS. Ne, iš tiesų ne. Čia turime omeny tada, kai sienos apsaugos zonoje kyla įtarimų pareigūnams, ar jūsų automobilyje yra neleistinų dalykų, kurie pagal įstatymą ten neturėtų būti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Čepas. Ruošiasi B.Pauža.
V.ČEPAS (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, aš noriu jūsų pasiteirauti dėl 130 straipsnio, kur yra labai konkrečiai parašyta, kad padidinate baudelę 10 kartų, o gal ir daugiau, iki 3-4 tūkstančių. Man vienas dalykas neduoda ramybės. Yra tokia pastaba, kuri gal 10 kartų ilgesnė nei pats įstatymo sakinukas. Jūs prisimenate tikriausiai arba turite, kur aprašoma, kaip policininkas arba pasienietis turi mojuoti, kokiais ženklais, kokios spalvos ir taip toliau, ir taip toliau. Man jūs ką norite sakykite, tai yra ne įstatyminė nuostata, įstatymas su pastabomis yra negeras dalykas. Yra Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kurio nauja redakcija įsigalios nuo liepos 1 dienos. Ar jūsų ministerijoje nėra sudaryta kokia nors grupė žmonių, kuri dabar parengtų Saugaus eismo vandens transporto arba kokiais kitais keliais įstatymą. Vis dėlto sutikite, matyt, ateis tas laikas, kai bus galima normali laivininkystė Kuršių mariose, Nemuno žemupyje, Minijoje ir kitur, kur tikrai reikės visas šitas normas aptarti. Man atrodo, dabar gaišti laiko nereikėtų.
A.VAKARINAS. Aš sutinku, jeigu dabar tokio įstatymo nėra, tai jis iš tiesų reikalingas. Bet tai turėtų būti labiau orientuota į Vyriausybę, ne į mūsų ministeriją, nes mes vandens kelių transporto tikrai nereglamentuojame.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega B.Pauža. Ruošiasi V.Simulikas.
B.PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Mano labai paprastas ir greitas klausimas. Prašom pasakyti dėl Valstybinės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pažymėtos švieslentės su užrašu „Stop, policija“ arba „Stop“. Kodėl mes policijos vardą vartojam? Galima, kad „Stop“… Sienos apsaugos tarnyba, o ne policija. Kam to reikia?
A.VAKARINAS. Čia ne policija, čia sienos apsauga.
B.PAUŽA. Taip parašyta.
A.VAKARINAS. Sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega V.Simulikas. Ruošiasi A.Endzinas. Prašom.
V.SIMULIK (NSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau pasiteirauti, ar tik vienintelis argumentas, galimybė (čia aš, centre) kovoti su kontrabandininkais, ar vis dėlto yra kokia nors statistika, kadangi tai yra mūsų išorinė Europos Sąjungos siena, ar yra Europos Komisijos rekomendacijos tas baudas didinti 10 ir daugiau kartų?
A.VAKARINAS. Ne, tikrai mūsų nuostata ne tokia, tiesiog mes suvienodiname. Jeigu muitininkas stabdo kontrabandininką, kontrabandininkas pabėga ir jeigu, sakykim, pavyksta jį pagauti, jis yra baudžiamas, grubiai sakau, 4 tūkst. Lt bauda, jeigu sienos apsaugos pareigūnas, jis baudžiamas 100 arba 300 Lt bauda. Esant tokioms baudoms, jam net netikslinga stoti, jis veža tiek cigarečių, kad sumokės penkis kartus tas baudas. Kai muitininkas stabdys, galbūt jis stos, bet… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Endzinas. Ruošiasi E.Zingeris.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis viceministre, norėčiau jūsų paklausti labai paprastai. Sakykite, ar nereikėtų, jūsų nuomone, apibrėžti šio įstatymo veikimo zonos, tarkim, sienos apsaugos zona. Nes, sutikite, kartais atrodytų juokingai, jeigu vidury Lietuvos staiga pasieniečiai, nebendradarbiaudami su policija, pradėtų patys nustatyti tvarką ir (…) automobilius.
A.VAKARINAS. Jūs visiškai teisus, bet ta riba yra nustatyta kitais įstatymais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E.Zingeris. Ruošiasi A.Skardžius. Prašom.
E.ZINGERIS (TSF). Įstatymo naujos nuostatos, visas paketas. Aš matau, kad labai daug naujovių. Kuo jisai skiriasi nuo senųjų visų nuostatų?
A.VAKARINAS. Jeigu vienu sakiniu, tai tiek bėgant nuo muitinės pareigūnų, tiek bėgant nuo policijos pareigūnų, tiek bėgant nuo sienos apsaugos tarnybos pareigūnų sankcijos būtų tos pačios. Bauda būtų ta pati, kad nekiltų noras nuo muitininko bėgti, o nuo…
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A.Skardžius. Ruošiasi J.Dautartas.
A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš žvelgiu į 4 straipsnio pakeitimus. Atsiranda nauja nuostata „sienos perėjimas dėl neatsargumo“ ir toliau visi susiję veiksmai su paklusimu, nepaklusimu pareigūnams. Vis dėlto jūs pats pranešime minėjote, pristatydamas šias pataisas, kad didėja akcizai, atsiranda didžiulis kainų skirtumas su kaimynine Rusijos Federacijos sritimi. Ar tiesiog šios priemonės, toks reglamentavimas yra pakankamas, ar tas ekonominis interesas neskatina to, kad mūsų jaunimas įtraukiamas į kontrabandinį verslą, kad žūsta daug jaunų žmonių? Ar nereikėtų pasimokyti iš kitų valstybių? Pavyzdžiui, tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos yra įvairiausių būdų, kaip užtikrinti vandens telkinių apsaugą. Išties man teko pačiam matyti, turbūt jūs irgi matėte, kaip yra saugomos tokios teritorijos, kurios prevenciškai net atgraso nuo to, kad žmonės neužsiimtų kontrabanda. Ar jūs manote, kad yra pakankama ta įrašyta nauja nuostata?
A.VAKARINAS. Na, tobulumui ribų niekad nėra, bet čia viena iš tų priemonių, kurias mes siūlome. Matysim, kad yra nepakankama, manau, mes ateisime su kitais įstatymų projektais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Dautartas. Ruošiasi D.Jankauskas. Prašom.
J.DAUTARTAS (TSF). Mano toks esminis klausimas po E.Zingerio. Aš Sekretoriato nesuprantu, R.Čiupaila man lyg ir ne A.Vakarinas, bet aš aiškiai matau, kad kalba R.Čiupaila, todėl, žinoma, labai rimtai priimu jo atsakymus. Čia susiję su kontrabanda. Suprantu, kad R.Čiupaila yra kontrabanda A.Vakarino lūpose.
Antras klausimas yra šiek tiek rimtesnis. Norėjau pateikti klausimą, kodėl nėra Lietuvos sienos su Tibetu, bet susilaikysiu. Jeigu pažiūrėtume Lietuvos ir Rusijos Federacijos sieną Vištyčio zonoje, einant į Rusijos Federaciją, o ne į Šengeną, tai ji yra visiškai nesutvarkyta. Ten dažnai yra pažeidinėjama. Realiai ta mūsų siena pažymėta plūdurais tiek iš Lietuvos pusės, tiek iš Rusijos pusės, visi ženklai sudėti, bet aš nemačiau kokio nors ypatingo santykio. Mūsų ta siena su Rusijos Federacija yra visiškai netvarkinga. Aš norėčiau, gerbiamasis Vakarinai, jūsų paklausti, kodėl netvarkote mūsų išorinės Europos Sąjungos sienos Vištyčio zonoje?
A.VAKARINAS. Tvarkome, bet Roma irgi ne iš karto buvo pastatyta. Tikrai atkreipsime dėmesį į jūsų siūlymus ir dar kartą pažiūrėsime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia D.Jankauskas. Ruošiasi R.J.Dagys, paskutinis, kuris turės galimybę paklausti.
D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Mano klausimas trumpas. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte jūs rašote, kad įstatymo įgyvendinimas mažintų kontrabandą ir taip gerintų legalaus verslo sąlygas. Pristatydamas projektą jūs minėjote, kad padidėjus akcizams išaugo kontrabanda per sieną su Kaliningrado sritimi. Gal galite pasakyti bent apytikriai kartais ar procentais, tas padidėjimas labai ženklus?
A.VAKARINAS. Negalėčiau, bet jeigu bus svarstymas komitetuose, būtinai tą informaciją turėsiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Dagys. Prašom, kolega.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis viceministre, aš sutinku su tuo, kad reikia suvienodinti tas sąlygas, bet ar ministerija nemano, kad reikia žengti toliau ir baudų žirkles panaikinti, nes tos baudų žirklės 100 ar 300 Lt, ar 3 tūkst., ar 4 tūkst. sudaro subjektyvumo faktorių, kuris yra pagunda korupcijai. Subjektyvus faktorius, galima įvertinti vienaip ar kitaip, į akis pasižiūrėjus ar dar į kitus argumentus. Seniai apie tai kalbama, bet ar galima tikėtis, kad iš ministerijos ateis toks pasiūlymas, kad baudos būtų standartizuotos? Jeigu nusižengei, tai 100 Lt, jeigu kitokių dalykų nėra. Tada gali to pareigūno, jeigu nusižengė, klausti, kodėl nubaudei ar nenubaudei, o ne kodėl subjektyviai davei 300, o ne 100 litų, 200 litų ar panašiai.
A.VAKARINAS. Kaip Vakarinas, tai aš sutinku su jumis šimtu procentų. Kadangi atstovauju dar ministerijos institucijai, tai mūsų teisininkai turi šiek tiek kitokią nuomonę, ir, žiūrėdami iš savo pozicijų, aišku, tuos dalykus kitaip pateikia. Bet aš tikrai dar kartą grįšiu prie tos temos, ministerijoje mes padiskutuosime, ir manau, kad jeigu bus tikslinga, mes sugrįšime čia.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamajam vidaus reikalų viceministrui, gerbiamajam A.Vakarinui už įstatymo projekto pristatymą. Norinčių kalbėti… Nuomonė už – gerbiamasis V.Čepas. Prašom, kolega.
V.ČEPAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu tik pasakyti…
PIRMININKAS. Gal tikrai, jeigu prieš nėra…
V.ČEPAS. Galima sakyti ką nori, galima kaip nori aiškinti, gal tas įstatymas nėra labai tobulas ir man ta pastaba labai nepatinka. Bet sutikite, kad situacija yra nereali jau vien ta prasme, kad vieniems labai noriai stoja, rodo dokumentus, nuo kitų bėga kaip nuo maro. Dabar sulyginus visas šitas baudas, matyt, situacija tikrai turėtų pagerėti ne tik todėl, kad pas mus mažiau paklius kontrabandos, bet ir pareigūnai jausis visaverčiai, žinos, ką jie gali daryti, ko gali nedaryti, ir, matyt, mes čia be didelių diskusijų turėtume pritarti šitam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi kitos nuomonės nebuvo, gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo įstatymo projektui? Pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Kokių bus papildomų komitetų, svarstant šį įstatymo projektą? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Galime. Ačiū. Siūloma svarstyti balandžio 29 dieną. Dėl svarstymo datos neturime priekaištų? Neturime. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį pratęsdamas tą, ką pasakė kolega J.Dautartas. Aš šiandien jau anksčiau minėjau, tikrai nesolidžiai atrodo, kai tribūnoje stovi viceministras A.Vakarinas, o mes mokame skaityti: ekrane rodoma, kad kalba ministras R.Čiupaila. Tokių atvejų buvo daugiau, aš neminėsiu kitų pavardžių. Manau, kad čia reikėtų sutvarkyti. Arba jūs iš viso nerodykite ekrane, kas kalba, arba rodykite iš tikrųjų tai, kas kalba. Nes jeigu mes jau Seime negalime tokių dalykų sutvarkyti…
PIRMININKAS. Egidijau, mes supratome, tvarkoma visa šita sistema, visi tai žino. Sistema artimiausiu metu bus sutvarkyta. Ir tikrai kalbės tie, kurie bus užsiregistravę, ir pavardės ekrane degs tų, kurie kalbės. Tai dėl to dalyko galite labai ir nesijaudinti.
Mielieji kolegos, aš noriu jūsų paklausti, dar yra aplinkos ministras A.Paulauskas, ar mes sudarysime jam galimybę pateikti du įstatymo projektus. Ar jūs jau labai esate?.. (Balsai salėje) Dirbame.
Gerbiamasis ministre, kviečiu jus į tribūną. Visi geranoriškai pasiruošę jums padėti ir pritarti jūs pateiktam projektui, aš tikiuosi.
A.PAULAUSKAS (NSF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, aš pasistengsiu trumpai pristatyti savo klausimą. Klausimas yra dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 513, 224, 234, 237, 2411, 242 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5123, 842, 843 ir 844 straipsniais. Aplinkos ministerija parengė visus mano išvardintus straipsnius, vienus papildė, kitus naujus. Pagrindinis šio projekto tikslas – įgyvendinti 2006 metų gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio dujų, dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, dėl atliekų vežimo nuostatas dėl sankcijų už šių Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimus nustatymo.
Pagal reglamentą fluorintoms šiltnamio dujoms turi būti taikomi specifiniai tvarkymo reikalavimai. Šių dujų turinti įranga turi būti periodiškai tikrinama dėl galimo dujų nutekėjimo. Tam tikrai fluorintų šiltnamio dujų turinčiai įrangai turi būti įrengiamos šių dujų nutekėjimo aptikimo sistemos. Taip pat šioms dujoms turi būti taikomi griežti jų surinkimo ir įrangos reikalavimai. Be to, turi būti užtikrinta, kad minėtus darbus atliktų tik kvalifikuoti specialistai. Fluorintų šiltnamio dujų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimas turi užkirsti kelią šioms dujoms patekti į atmosferą. Šios dujos turi aukštą globalinio šiltėjimo potencialą ir gali turėti labai neigiamą įtaką klimato sistemai, todėl šioms dujoms turi būti skiriamas ypatingas ir tinkamas dėmesys.
Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo projektu siekiama: nustatyti atsakomybę už Vyriausybės nutarimu „Dėl kvalifikacinių reikalavimų darbuotojams, aptarnaujantiems, remontuojantiems, tikrinantiems ir išmontuojantiems ozono sluoksnį ardančių medžiagų turinčią šaldymo ir oro kondicionavimo įrangą, šiluminius siurblius“ nustatytų kvalifikacinių reikalavimų darbuotojams, atliekantiems tam tikrus darbus su ozono sluoksnį ardančių medžiagų turinčia įranga, pažeidimą; diferencijuoti atsakomybę už netinkamą ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymą, pagal medžiagų grupes ir atsižvelgiant į jų daromą žalą atmosferos ozono sluoksniui; nustatyti atsakomybę už ozono sluoksnį ardančių medžiagų išmetimo į aplinką reikalavimų pažeidimą ir skatinti skirtingų sričių inspektorių bendradarbiavimą su Valstybine aplinkos apsaugos inspekcija, suteikiant teisę surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolus inspektoriams, kurių kompetencijai priskirtose srityse naudojamos arba gali būti naudojamos ozono…
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, atsiprašau. Mes turime tuos, galbūt taip…
A.PAULAUSKAS. Aš sutrumpinsiu. Tai visas šitas paketas Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymų ir naujų straipsnių priėmimas padėtų spręsti tuos klausimus, kurie šiandien vieni iš aktualiausių ne tik mūsų valstybei, bet ir visai Europai ir pasauliui.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui už įstatymo projekto Nr.XP-2754 pateikimą. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia E.Zingeris. Ruošiasi J.Dautartas. Prašom.
E.ZINGERIS (TSF). Dėkui. Gerbiamasis kolega, matyt, visame pasaulyje vyksta kova, kad būtų pradėtas rimtesnis požiūris į tai, ką jūs išdėstėte. Kaip Lietuva atrodo tame visame kontekste, nes mes nuolatos matome pasaulines konferencijas šiuo klausimu? Koks Lietuvos šiuo klausimu, palyginus su Latvija, Estija, Lenkija ir kitomis Europos Sąjungos šalimis, kokioje mes vietoje esame priimdami šitą nutarimą?.. Ačiū.
A.PAULAUSKAS. Ačiū. Nors klausimas nėra susijęs su pristatomu klausimu, bet aš pabandysiu jums atsakyti. Kaip tik neseniai Europos Taryboje buvo svarstomi klimato kaitos ir energetikos paketo klausimai. Ir Lietuva yra tarp visų Europos valstybių, įsipareigojusių sumažinti šiltnamio dujų išmetimo į atmosferą kiekį. Kiekviena Europos Sąjungos valstybė įsipareigojusi atskirai, bet, kaip mes žinome, Lietuva vystosi, ekonomiškai sparčiai auganti valstybė, todėl mums, skirtingai nuo senų Europos valstybių, reikalaujama ne sumažinti, bet leidžiama šiek tiek padidinti išmetamų dujų kiekį. Kodėl? Todėl, kad mes nuo 1990 m., kai pramonė buvo labai intensyvi, sumažinome iki šių dienų beveik 51 % išmetamų dujų į atmosferą kiekį. Bet tai nereiškia, kad mes nesivystysime ir tų išmetimų nedidės. Vien tik, kad uždarius atominę elektrinę, jeigu mums reikės gaminti elektros energiją Elektrėnuose ar kokiose kitose elektrinėse, išmetamų teršalų kiekis į aplinką labai didės. Todėl šiandien mes, sakyčiau, neblogai atrodome pagal dabartinius išmetimus, bet tai nereiškia, kad ateityje mes juos stipriai sumažinsime. Atvirkščiai, mums leidžiama 15 % didinti.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre.
A.PAULAUSKAS. Tokia informacija.
PIRMININKAS. Klausia J.Dautartas. Ruošiasi R.Kupčinskas.
J.DAUTARTAS (TSF). Gerbiamasis ministre, faktiškai jūs atsakėte į mano klausimą. Žinoma, aš neklausiu jūsų ozono formulės, nes, ko gero, tik R.Dagys ją žino. Bet iš tikrųjų tai lengvą komentarą. Kai Amerika ir Kinija nepasirašo Kioto konvencijos ir kada čia mes dar galime tuos kiekius didinti, tai man norėtųsi Lietuvos pastangų, tarkime, dėl geoterminio apšiltinimo, kuris irgi tiesiogiai nesusijęs, bet mažina šiltnamio efektą. Daugelis Europos Sąjungos šalių faktiškai kompensuoja geoterminį šildymą iki trečdalio, iki pusės, Lietuvoje to nėra. Aš manyčiau, kad Lietuvos pozicija šiuo atveju turėtų būti griežta, to jums ir linkiu.
A.PAULAUSKAS. Ačiū. Aš tik noriu pasakyti, kad toje Ministrų Taryboje mes svarstėme klausimą, ko gero, vizijos lygiu, ir yra projektas tas dujas sugaudyti ir tam tikrais vamzdžiais nutekinti į tam tikras ertmes. Šis projektas Europoje šiandien aptarinėjamas, techniškai jis net nepradėtas projektuoti, bet tokia idėja, kad tos išmetamosios dujos gali būti „sugautos“, yra realus. Aš tikiuosi, kad mums taip pat Europoje galbūt teks įgyvendinti tą projektą ir atiduoti kažkiek savo išmetamųjų dujų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R.Kupčinskas. Prašom, kolega.
R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, man būtų įdomi metodika. Tarkime, čia yra toks sakinys „produktų ir įrangos, turinčios chloro, chloro angliavandenilių, kitų halogeninių“, aš nekaitysiu toliau.
A.PAULAUSKAS. Kuris čia straipsnis, atsiprašau?
R.KUPČINSKAS. Tuoj pasakysiu. 10 straipsnis. Ne, čia ne tiek, kas parašyta, gerbiamasis pranešėjau, bet ten parašyta, kad užtraukia baudą nuo 800 iki 5000 litų. Tai kokia vis dėlto metodika, kada bus skiriama 800, kada 5000? Čia neturi reikšmės, kas ten… Suprantate, čia yra daugiau tokių nuostatų, straipsnių, bet kaip tai nustatyti, ar pažįstamam 800, nepažįstamam 5000? Žodžiu, pati baudos skyrimo metodika, nes jokių kitokių parametrų nėra nurodyta.
A.PAULAUSKAS. Ačiū už klausimą. Tiesiog yra dabartinė praktika ir ne viename straipsnyje tokį diapazoną mes galime užtikti, kai bauda skiriama nuo iki. Be abejo, čia yra pareigūno vertinimo dalykas, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, į pažeidėjo materialinę padėtį, į kitus svarbius dalykus skiriant šią nuobaudą. Bet jau yra susiformavusi praktika, aš nemanau, kad čia bus išradinėjama kokia nauja praktika taikant administracinę atsakomybę už šiuos pažeidimus. Jeigu jūs manote, kad šis diapazonas yra per didelis, tai jūsų valia siūlyti jį sumažinti. Manau, kad Seimo nariai svarstytų šį jūsų siūlymą. Daugelyje administracinės atsakomybės normų jūs rasite tam tikrą diapazoną nuo iki. Kaip čia buvo kažkuriuo metu priimta tokia praktika, kad tiktai nustatytume aiškią, fiksuotą sumą, ji irgi pasirodė ne visai gera, nes gyvenime yra labai daug aplinkybių, kai galima skirti ir mažesnę, ir didesnę atsakomybės baudą. Pareigūnas ar teisėjai galėtų turėti tokią teisę, bet čia jūsų valia apsispręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju aplinkos ministrui už įstatymo projekto pateikimą. Atsakėte į visus klausimus, kuriuos norėjo paklausti mūsų Seimo nariai. Už, prieš nėra, gal galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu šiam įstatymo projektui. Siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Kokių būtų pasiūlymų dėl komitetų sudėties, kurie svarstys šį klausimą? Pritarta. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta. Taigi. Atvirkščiai yra pasiūlymas? Aplinkos apsaugos komitetas pagrindinis, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas papildomas? (Balsai salėje) Prašau? Ne. Gerbiamasis Vytautai, jus įtikino argumentai, sklindantys iš salės? Įtikino. Paliekame taip, kaip nusprendėme. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 29 dieną. Kitų pasiūlymų nėra.
Gerbiamasis ministre, jūs dar vieną įstatymo projektą turite pristatyti. (Balsai salėje) Šiandien galbūt atsisakote, mes visiškai sutinkame. Gerbiamasis ministras atsisako. Gerai, sutrumpinsime darbotvarkę. Gerai.
Taigi, gerbiamieji kolegos, pora informacinio pobūdžio pareiškimų, ir mes artėjame prie pabaigos. Tiesa, perbalsuojame. (Balsai salėje) Dabar dėl perbalsavimo. Valanda lyg ir praėjo, bet aš, mielieji kolegos, noriu paprašyti jūsų, ar ne geriau būtų kitą dieną balsuoti, kai bus kur kas daugiau Seimo narių? Dabar mes esame nerimtas skaičius, kad galėtume priimti labai rimtus sprendimus. Nežinau, ar mes sieksime gudrumu ką nors pasiekti. Aš manau, kad geriau, kai čia bus daugiau žmonių ir galėsime priimti sprendimus. (Balsai salėje)
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš sutinku, kad kitą dieną, bet iš principo tai parodo, kad tuos sprendimus, kuriuos jūs siūlėte perbalsuoti po valandos, reikia priiminėti atsakingiau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Egidijau, labai gerbdamas jus, aš darau tą, ką man liepia daryti Statutas, ir aš kitokių veiksmų neatliksiu. Jeigu jūs kokioje nors vietoje man pasakytumėte, kad aš kažką ne taip padariau, arba nusižengiau Statutui, aš mielai pasistengsiu ištaisyti tą klaidą arba Etikos ir procedūrų komisijai atlikti išpažintį. Gerbiamieji kolegos, ar jūs nereikalausite balsuoti už šį įstatymo projektą? (Balsai salėje)
V.MAZURONIS (TTF). Mes atvirkščiai – siūlytume padaryti pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū. Taigi padaryta pertrauka balsuojant dėl šio įstatymo projekto. Gerbiamieji kolegos, dabar noriu pasakyti, kad šiandien… (Balsai salėje) Prašau? Taigi bendru sutarimu visi pritarė, niekas… (Balsai salėje) Na, reikia užsiregistruoti, aš suprantu, gerai, registruojamės. Kas už tai, kad padarytume pertrauką svarstant šį įstatymo projektą, atsiprašau, kad atidėtume balsavimą kitam plenariniam posėdžiui dėl Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-901? Kviečiu registruotis.
E.KLUMBYS. Ne, formulavimas ne toks. Tiesiog buvo paprašyta pertraukos. Pertraukos motyvas nėra nurodomas. Pertrauka, ir viskas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Už pertrauką balsuojame. Ne dėl motyvų, bet už pertrauką. Prašom visus registruotis ir balsuoti. (Balsai salėje) Tuoj, sekundę, patenkinsime visus jūsų reikalavimus, nes jūs dirbote labai sąžiningai ir labai daug. Rytoj valdybai pristatysiu visus apdovanojimui, nežinau, ar apdovanos, bet pristatysiu. Gerbiamoji Audrone, galite kalbėti dėl vedimo tvarkos.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis vicepirmininke, kadangi daugiau Seimo valdžios nėra, gal jūs man atsakysite į klausimą. Šiandien Seimas patvirtino darbo grupę dėl mokytojų atlyginimų sutvarkymo, bet faktiškai jokios informacijos mes daugiau ir neturime. Ar jūs pranešite, nes aš jau maniau, kad mes tik pasipuikavome, ir viskas tuo baigėsi.
PIRMININKAS. Ne, tikrai niekas nesibaigė, aš ruošiausi šį dalyką padaryti, bet gerai, kad jūs papildomai man primenate, aš tikrai nepamiršiu. Dėl pertraukos dabar noriu paskelbti. Kur tie balsavimo rezultatai? 27 – už. Taigi pritarta pertraukai. Noriu paskelbti informacinio pobūdžio pranešimus. Pirmasis dėl komisijos, kurią mes sudarėme. Kandidatų aš nevardysiu, neskaitysiu dar kartą, bet noriu pasakyti, kad V.Domarkas yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto… jis inicijuos visą tą pirmąjį susirinkimą, sukvies jus į tą darbinę grupę, išsirinksite ten savo vadovus ir nuspręsite, kaip toliau reglamentuoti savo darbą ateityje. Ar dėl šito aišku? Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Noriu pranešti, kad yra įsikūrusi nauja grupė, šiandien įvyko susirinkimas. Tokia egzotinė su Persijos įlankos regiono šalimis. Galiu pasakyti, kad užsienio reikalų ministras kaip tik išvyksta į susitikimą būtent tame regione, ir jis paprašė, kad būtų gerai, jeigu tokia parlamentinė grupė būtų įsteigta. tos grupės pirmininke išrinkta A.Staponkienė, o jos pavaduotoju – V.Stankevičius. Jeigu norite dalyvauti šioje grupėje, kviečiu ir visus kitus parlamento narius užsirašyti į šią grupę.
Taigi visą informaciją, kurią turėjau pateikti posėdžio pabaigoje, aš pateikiau. J.Dautartas paskutinis, kuris gali kalbėti dėl vedimo tvarkos.
J.DAUTARTAS (TSF). Dėl vedimo tvarkos. Aš, gerbiamasis pirmininke, jūsų pasiūlymu balsavau už pertrauką, bet jūsų motyvacija galbūt yra visiškai ne tokia. Jūs pasakėte, kad nėra rimto skaičiaus. Man atrodo, kad visi, kurie čia pasiliko, yra labai rimti. Įsivaizduojate, koks rimtas skaičius yra E.Klumbys. Aš manyčiau, kad čia jūs netiksliai pasakėte. Čia patys rimčiausi. Aš irgi save laikau labai rimtu skaičiumi.
PIRMININKAS. Taip, Juliau, mes jus labai gerbiame ir…
J.DAUTARTAS. Tai yra pagrindiniai skaičiai, kurie baigė plenarinį posėdį.
PIRMININKAS. Jūs mums labai svarbus, ir jūsų nuomonė labai svarbi. Taigi, gerbiamieji kolegos, aš noriu konstatuoti, kad dauguma klausimų, kuriuos mes buvome suplanavę šiandien darbotvarkėje, mes šiandien apsvarstėme, priėmėme ir, jums leidus, aš skelbiu šio posėdžio… Registruojamės, yra toks noras registruotis. Istorinė šios dienos registracija. Pirmininkas, man atrodo, neatsisakys žengti šio žingsnio. Konstatuoju, kad užsiregistravo 23 Seimo nariai. Šios dienos plenarinį posėdį skelbiu baigtą. Ačiū jums visiems.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF – Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.