Penktasis (389) posėdis
2008 m. kovo 18 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č. JURŠĖNAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai A. ČAPLIKAS ir V. GEDVILAS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Labas rytas! Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. kovo 18 dienos rytinį plenarinį posėdį. Ir siūlau pačioje pradžioje registruotis.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai, neskaičiuojant manęs. Tuoj susitarsime dėl kai kurių privalomų dalykų, o prieš tai vienas pranešimas. „Posėdžių sekretoriatui dėl Liberalų ir centro sąjungos frakcijos vadovybės perrinkimo. Pateikiame Liberalų ir centro sąjungos frakcijos šių metų kovo 13 d. posėdžio protokolo išrašą, kuriuo informuojame, kad Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnu perrinktas Seimo narys V. Bogušis. Seniūno pavaduotojas – Seimo narys R.Palaitis.“ Sveikiname kolegas. Dabar reikėtų vieną kolegą pasveikinti su jubiliejumi, bet aš jo nematau, tai šitą klausimą atidėsime.

Seniūnų sueigos patikslinta 2008 m. kovo 18 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

Dėl darbotvarkės. Gerbiamieji kolegos, jūs turite darbotvarkę, kuri pajuodinta atsižvelgiant į praėjusios savaitės mūsų pačių sprendimus, o kai kas buvo patikslinta Seniūnų sueigoje. Taigi noriu pasakyti viską iš eilės. Esminis skirtumas yra tas, kad projektas dėl partizanų vadų ir kitų nužudytų laisvės kovų dalyvių palaikų užkasimo vietų išaiškinimo ir paskelbimo perkeltas į ankstesnį laiką. Į ankstesnį laiką taip pat bendru sutarimu perkelti net trys projektai (dėl vieno buvo abejonių) dėl mokytojų, ar, plačiau imant, bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų, atlyginimų, tai būtų 4a, 4b ir 4c klausimai. Savo vietoje liko kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus. Primenu, kad čia procedūra iš dviejų dalių: pirmiausia diskusijos, o balsavimas per pertrauką. Po Konstitucinio Teismo teisėjų, kiek laiko mums liks, – dvi komisijos, trys nutarimai. Tada visi kiti klausimai, kaip buvo numatyta, išskyrus tą dalyką, kad atsisakome rezervinio 1 klausimo, nes pagrindinis komitetas iki galo neišnagrinėjo šito dalyko. Štai yra tokie patobulinimai, primenu, Seniūnų sueiga tam pritarė. Dabar, manau, kad kai kurie Seimo nariai nori kai ką pasakyti. Pirmasis yra S.Pečeliūnas. Prašom, kolega. Kolegos, tylos, paklausykime. Prašom. (Šurmulys salėje)

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, mielieji kolegos. Kadangi šiandien svarstysime naujų teisėjų klausimą, Konstitucinis Teismas įgis naujo kraujo, tai siūlome jiems ir naujų darbų. Frakcijos vardu siūlyčiau įrašyti į šios dienos darbotvarkę kreipinį į Konstitucinį Teismą dėl apdovanojimų, ilgas pavadinimas, viso nesakysiu, registracijos Nr.XP-2869.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ar aš galėčiau tamstai pateikti vieną klausimą?

S.PEČELIŪNAS. Kiek patinka.

PIRMININKAS. Jūsų oficialūs atstovai buvo Seniūnų sueigoje, visi ką norėjo, tą kalbėjo, ką norėjo, tą siūlė, ir bendru sutarimu radome sprendimą. Štai prasideda posėdis, ir kiekvieną kartą po suderintų veiksmų atsiranda papildomų veiksmų, kurie iš esmės reikalauja keisti darbotvarkę. Šiandien mes dirbsime iki 20, o gal ir iki 21 valandos. Jeigu visi sutinkame taip ilgai dirbti, aš nieko prieš. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Galiu atsakyti. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir kolega, Seniūnų sueiga vyko anksčiau negu frakcijos posėdis, štai jums ir atsakymas į pateiktą jūsų klausimą. Jeigu būtų atvirkščiai, galbūt tai būtų pasakyta Seniūnių sueigoje. Ką gi padarysi, mūsų darbas toks: neskaičiuojamos valandos ir minutės, jeigu reikia, dėl rimtų klausimų galime pasėdėti, esame pratę, ypač mes su jumis, ir ilgiau negu iki 20 ar 21 valandos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar sykį patikslinkite, Nr.XP-2869?

S.PEČELIŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Ir dabar V.Mazuronis. Prašom.

V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų šiandien mes svarstysime visą paketą klausimų, susijusių su mokytojų atlyginimais, arba galimybę vienaip ar kitaip spręsti jų problemas. Puikiai matome, kad mokytojai yra susirinkę prie Seimo, todėl frakcijos vardu prašyčiau prieš svarstant šitą klausimą suteikti iki 10 min. mokytojų atstovams, kad jie išsakytų savo nuostatą dėl tų pasiūlymų, nes vieni – 5 %, kiti – kitaip. Manau, kad tai būtų ir pagarba mokytojams, taip pat ir susirinkusiems, priešingai Vyriausybei, kuri su jais nekalba, tegu Seimas išklauso. Tai turėtų prasmę ir dėl apsisprendimo. Siūlyčiau frakcijos vardu suteikti kalbėti jų atstovui Eugenijui Jesinui 10 min.

PIRMININKAS. Vieną minutėlę, gerbiamasis kolega, gerbiamasis Valentinai, kolega jau yra kalbėjęs iš šitos tribūnos, jis jau kalbėjo.

V.MAZURONIS. Suprantu, gerbiamasis posėdžio pirmininke, bet jis kalbėjo bendram kontekste, yra konkrečių pasiūlymų. Jeigu manome, kad priimkime sprendimą neatsiklausdami, jiems tinka ar netinka, pakalbėkime. Dėl 10 min., mes ne tiek laiko sugaištame, dangus nesugrius. Duokime 5 min., jeigu manome, kad 10 min. per daug. 5 min., sutinku. Aš manau, kad tai būtų labai korektiškas žingsnis, ir siūlyčiau tikrai taip padaryti.

PIRMININKAS. Gerai. 5 min. yra kompromisas. Dabar E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dviem klausimėliais. Pirmas, yra tai, ką aš pasakiau šiandieną Seniūnų sueigoje, jog Tvarkos ir teisingumo frakcija kreipėsi į Seimą, kad Seimas pritartų, kad mokytojų klausimai būtų transliuojami per pirmąją radijo programą, tada, kai mes pradėsime tai svarstyti. Mes norime, kad dėl to ar būtų balsuojama, ar būtų pritariama bendru sutarimu.

Antras dalykas. Čia galbūt daugiau pastaba, bet aš ją noriu pasakyti viešai. Posėdžių sekretoriato yra išdalintas Europos Parlamento narių raštas, ir šitame rašte aš, atvirai sakant, nematau nė vienos pavardės, nežinau, kieno šitas raštas yra, suprantu, kad jame kalbama apie M.A.Pavilionienės nuomonę. Manau, kad tai nėra visų Europos Parlamento narių nuomonė. Būtų gerai, kad tokie raštai būtų labai konkrečiai pasirašyti. Dabar yra išdalinta visiškai be jokių parašų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dėl šito dalyko aš galiu iš karto atsakyti: kiekvienam Seimo nariui yra išsiųstas atitinkamas laiškas su pavardėm, bet tekstas buvo angliškas, todėl papildomai išdalintas tik vertimas iš anglų kalbos. O pavardės yra kiekvieno elektroninėje pašto dėžutėje. Bet jeigu kas reikalautų, kad būtinai reikia visas pavardes paskleisti čia, Seimo salėje, būtų galima padaryti, bet manau, kad tai tikrai ne principinis dalykas. Dabar iš eilės… Atsiprašau, dar kolega R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš turiu klausimą, susijusį kaip tik su mokytojų atlyginimais, projektas Nr.XP-2982. Iš tikrųjų Seimas…

PIRMININKAS. Minutėlę, apie kurį klausimą kalbate?

R.J.DAGYS. Apie Seimo nutarimą dėl švietimo darbuotojų atlyginimo, kurio pateikimas įvyko praėjusią savaitę, ir Seimas pavedė pagrindiniam komitetui, Biudžeto ir finansų komitetui, šį projektą apsvarstyti. Biudžeto ir finansų komitetas šio klausimo nesvarstė, jokios rašytinės, kiek žinau, medžiagos nebuvo išdalinta. Kodėl? Galėjo pareikšti vienokią ar kitokią nuomonę. Bet jokios išvados nėra. Tai yra Seimo pavedimo ignoravimas. Dabar kokia yra to antrojo stadija? Vėl iš naujo turime viską pateikti, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas mano, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Bet aš priminsiu precedentą, kai buvo svarstomas klausimas dėl „Leo LT“, buvo lygiai tokia pati teisinė situacija. Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo priėmęs išvadą, kad prieštarauja Konstitucijai, bet pagrindinis komitetas taisė šį projektą ir pateikė mums Seimo posėdžių salėje. Klausimas, ar šiuo atveju neturėjo būti elgiamasi analogiškai? Ar galėjo komitetas ignoruoti šį svarstymą?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dėl šito dalyko mes kalbėjome Seniūnų sueigoje. Jeigu aš teisingai supratau, jūsų kolegos ir jūs pats pateikėte antrąjį variantą, kuriame atsižvelgėte į pastabas, ir mes dabar tą antrąjį variantą ir ruošiamės pateikti. Man atrodo, mums nėra reikalo dabar ginčytis, nes darbotvarkėje yra ir niekas nekelia abejonių, nebent kas papildomai abejotų. Gerbiamieji kolegos, labai atsiprašau. J.Lionginas.

J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir pirmąjį variantą, tačiau komiteto nariai, susipažinę su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, kad galimas įstatymo projektas gali prieštarauti Konstitucijai, priėmė komiteto protokolinį sprendimą (gerbiamasis R.Dagys nedalyvavo posėdyje) įstatymo projekto nesvarstyti ir svarstyti kitą alternatyvų variantą. Ten yra priimtas sprendimas ir jis išdalintas visiems Seimo nariams. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, gal negaiškime laiko, nes tas darbotvarkėje yra, ir niekas nekelia dabar abejonių dėl buvimo darbotvarkėje. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog replikuodamas noriu pasakyti, kad vieno žodelio pakeitimas neturėtų būti sudėtingas uždavinys ir Biudžeto ir finansų komitetui. Jeigu Seimo nutarime mes parašėme, kad pavedame Vyriausybei, o pasirodo, Seimas negali pavesti Vyriausybei, o tik pasiūlyti, tai galėjo tai padaryti ir Biudžeto ir finansų komitetas.

Kitas klausimas, kurį aš noriu šiandien iškelti. Matydamas, kad valdančioji koalicija kaip paprastai po beveik viso mėnesio laiko mūsų raginimų spręsti mokytojų problemas pagaliau įsiklausė ir į mokytojų, ir į mūsų raginimą ir pati pradeda ieškoti būdų, kaip spręsti, galbūt rinkdamasi nevisiškai tinkamą variantą, bet apie tai aš vėliau bandysiu kalbėti, aš vis dėlto siūlau Seime neužsiimti ilgomis svarstymo procedūromis. O jeigu valdančioji koalicija suvokia, kad reikia spręsti dabar tam, kad galų gale ir mokytojai galėtų pradėti savo darbą, tai aš siūlau šiandien pat išsikviesti į Seimą finansų ministrą, sudaryti bendrą darbo grupę ir šiandien pateikti tokį sprendimo variantą, kurį ar Seimas, ar pati Vyriausybė galėtų nedelsiant realizuoti. Nes su tokiais svarstymais, kokius mes matome iki šiol, mes dar svarstysime mėnesį laiko, o juk viskas priklausys nuo Vyriausybės. Jeigu Vyriausybė sutinka ieškoti sprendimo, ar bent panašaus į tokį, kokį siūlo valdančioji koalicija, nors aš jam turiu kritinių pastabų, tokiu atveju mes turime šiandien tą sprendimą ir surasti, o ne užsiimti procedūriniais svarstymais, vėl grąžinti tobulinti, dar kažką daryti ar dar kažkokius kitokius veiksmus realizuoti.

Aš siūlau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, rasti būdą per pietų pertrauką pasikviesti finansų ministrą, nedelsiant sudaryti iš frakcijų bendrą darbo grupę ir surasti tinkamą sprendimą.

PIRMININKAS. Finansų ministras, jeigu galės, tai, aš manau, iš tikro galėtų ateiti. Ir dar R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Aš dėl Seimo nutarimo projekto pirmojo varianto, kurį buvo pateikęs J.Dagys ir A.Kubilius ir kuris buvo svarstomas Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Norėčiau patikslinti komiteto pirmininką. Visų pirma komiteto posėdis buvo skubiai surengtas ir tą pačią dieną bandoma informuoti komiteto narius… keista posėdžio valanda. Antras dalykas, dėl ko aš pateikiau Etikos ir procedūrų komisijai, kad mums nebuvo išdalintas Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas, kad galimai šis projektas gali prieštarauti Konstitucijai. Deja, realaus svarstymo nebuvo, tik buvo žodžiu pasakyta, kad galimai prieštarauja Konstitucijai, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė tokį sprendimą. Mes su visa medžiaga neturėjome galimybės susipažinti. Apie tai aš Etikos ir procedūrų komisijai ir parašiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, gal dabar nesiginčykime. Atitinkami sprendimai yra, klausimai yra. Nagrinėsime ir paskui priiminėsime galutinius sprendimus. Taigi iš eilės arba iš kito galo, taip man paprasčiau. Dėl finansų ministro pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar jis yra vietoje ir ar jis gali ateiti tam tikru laiku per pietus ar po pietų. Tikiuosi, kad kas nors iš Seimo vadovybės arba iš mūsų frakcijos, t. y. didžiausios frakcijos vadovybės pasiaiškins ir tada bus galima pranešti Seimo nariui.

Dabar dėl siūlymo transliuoti per radiją. Transliacija priklauso nuo transliuotojų, o ne nuo mūsų. Prašom neužmiršti, kad gyvename ne Aukščiausiosios Tarybos laikais, kai nuo mūsų sprendimo priklausė, ką transliuoti, ko netransliuoti. Taip pat primenu, kad kai kurios kabelinės televizijos transliuoja ir internetas taip pat rodo. (Balsai salėje) Čia ne balsavimu sprendžiama, nes jie sprendžia, o ne mes.

Dabar, kolegos, dėmesio! Čia jau rimtesni klausimai. Kolega S.Pečeliūnas siūlė įtraukti projektą, kurio Nr.XP-2869. Kol kas nėra Teisės departamento išvados. Kai bus Teisės departamento išvada, tada įtrauksime. Arba popiet, arba ketvirtadienį. Ačiū.

Kolegos, prašyčiau susikaupti! Dėl leidimo suteikti tribūną pradedant nagrinėti 1-4 kompleksinį klausimą (čia kaip tik yra svarstymas), t. y. svarstymo metu, dalies profsąjungų atstovui kolegai E.Jesinui 5 minutes. Ar reikia dėl to balsuoti, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bendru sutarimu. Ačiū. Sutarėme. Tai išspręsta. Dėl klausimų suderinta. Ar reikia balsuoti dėl visos patikslintos darbotvarkės? Balsuokime. Gerai. Prašom registruotis ir balsuoti už visą Seniūnų sueigoje patikslintą tiek rytinio, tiek vakarinio posėdžio darbotvarkę. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 102, už – 92, prieš – 1, susilaikė 9. Darbotvarkei, arba, tiksliau tariant, abiem darbotvarkėms pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr.XP-2874(3) (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dabar 1-2 klausimas – šios sesijos, t. y. pavasario sesijos darbų programos projektas. Seniūnų sueigoje mes nagrinėjome, kad gal apsiribosime tik svarstymo stadija, bet buvo kalba ir tokia. Jeigu nebus kokių esminių pastabų, tai būtų galima ir šiandien priiminėti. Bet, kolegos, dėmesio! Prašyčiau susikaupti. Į salę jau įžengė jubiliatas ir aš jį noriu pasveikinti. J.Razmą kviečiu arčiau tribūnos. (Plojimai)

Ką gi, mielieji bičiuliai, pradėjome malonia nata, ir dar kartą primenu, kad dabar klausimas, kurio Nr.XP-2874(3). Visi komitetai pateikė išvadas ir visi pritarė, išskyrus vieną. Kolegos komitetų vadovai turi teisę kalbėti, bet taip pat turi teisę ir atsisakyti kalbėti, nes dauguma komitetų pritarė pateiktai darbų programai. Iš eilės – B.Bradauskas. Ar norite kalbėti? (Balsai salėje) Gerai. Tegul ateis Bronius ir pasakys porą žodžių. Prašom.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas atidžiai išnagrinėjo darbų programą. Komiteto pasiūlymai buvo priimti, todėl mes neturime pastabų ir siūlome pritarti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ir yra užsirašęs kalbėti komiteto vardu kolega A.Matulas. Prašom. Ruošiasi kolega D.Jankauskas, kurio komitetas pateikė kitokią nuomonę.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas pritarė pavasario sesijos darbų programai ir pateikė šiuos siūlymus.

Svarstant praeitų metų rudens sesijos darbų programą Seimas sutiko ir įrašė Alkoholio kontrolės įstatymą į Seimo Sveikatos reikalų komiteto… pripažino, kad Alkoholio kontrolės įstatymas yra Sveikatos reikalų komiteto kompetencijos klausimas, deja, pavasario darbų programoje vėlgi visi pateikti įstatymų projektai įrašyti Ekonomikos komitetui. Vadinasi, vėl neatsižvelgta į situaciją ir vėl bus bandoma proteguoti verslo interesus, bet ne visuomenės sveikatos interesus. Todėl komitetas prašo, kad Alkoholio kontrolės įstatymas vieną kartą ir visiems laikams būtų Sveikatos reikalų komiteto kompetencijos klausimas. Taip pat siūlė (kaip matau, yra atsižvelgta), kad Lyties pakeitimo įstatymo projektas būtų ne Sveikatos reikalų komiteto prioritetinis klausimas, bet Žmogaus teisių komiteto klausimas. Į tai yra atsižvelgta, nes man ir komitetui atrodė, kad tai daugiau teisinis klausimas. O aš su kai kuriais savo kolegomis esu pasiruošęs užregistruoti Civilinio kodekso pataisas, išbraukiančias teisę Lietuvoje atlikti lyties keitimo operaciją. Šiandien tokias paslaugas teikia kitos šalys, sienos atviros ir žmonės, kurie nori, tą paslaugą gali gauti.

Taip pat mes pasiūlėme įrašyti Odontologinės praktikos dar neįregistruotą įstatymo projektą. Kadangi šioje sesijoje laukia labai daug svarbių darbų, kurių reikia visuomenei, mes manome, kad vis dėlto prioriteto tvarka reikėtų svarstyti tuos klausimus, kuriems yra pritarę komitetai, ir mažiau svarstyti atskirų Seimo narių teikiamas populistines pataisas ir siūlymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar D.Jankauskas. Prašom. Audito komiteto vardu.

D.JANKAUSKAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Audito komitetas svarstė ir diskutavo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projekto Nr.XP-2874 kovo 12–14 dienomis. Diskusijų metu daugiausia buvo išsakyta pastabų ir priekaištų dėl labai didelės apimties ir nerealiai suplanuotos sesijos darbų programos, kurią, matyt, bus tikrai sudėtinga, jeigu apskritai įmanoma, įgyvendinti šimtu procentų. Dėl to dingsta kryptis ir aiškiausi akcentai, kurie projektai yra laikomi svarbiausiais. Matyt, tai ir lėmė kovo 14 d. komiteto narių išsakytą nuomonę dėl projekto. Už pritarimą pasisakė 4 komiteto nariai, o visi kiti pasisakė prieš. Priimtas sprendimas nepritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr.XP-2874.

PIRMININKAS. Supratome, gerbiamasis kolega. Kiti komitetų pirmininkai nepageidavo kalbėti. Jeigu kas būtinai nori, tai prašom. Pirmiausia Biudžeto ir finansų komiteto vardu – Z.Balčytis. Po to – J.Jagminas.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė sesijos darbų programą. Iš esmės nutarta pritarti Seimo nutarimui dėl šios programos papildomai įrašant atskirų komiteto narių pasiūlymus dėl aštuonių įstatymų projektų. Dėl laiko stokos aš jų nevardysiu, komiteto išvados yra pateiktos raštu. Taip pat yra pasiūlymas projekto 137 punkte pakeisti datą: vietoj „kovas–birželis“ įrašyti „kovas–gegužė“. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą kalbą. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas – J.Jagminas. Prašom.

J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šių metų kovo 13 d. apsvarstė Seimo nutarimo projektą Nr.XP-2874 ir jam pritarė.

Naudodamasis proga noriu atkreipti dėmesį, kad šiai sesijai, kaip ir praėjusioms, mes nustatėme ypač dideles darbų apimtis, kurioms atlikti reikės daug ir sutelktai dirbti. Vien tik dėl mūsų komiteto kuruojamos srities artimiausiu metu mums teks apsispręsti dėl Seimo bei kitų institucijų rinkimų bei su jais susijusių įstatymų projektų. Labai svarbus Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymas, jo priėmimas ir apsisprendimas dėl tiesioginių mero rinkimų. Nemažai dėmesio ir laiko teks skirti valstybės tarnybai ir viešojo administravimo dalykams.

Tenka pasakyti, kad šių darbų galėtų būti mažiau, o atlikti juos galėtume kokybiškiau, jeigu Seimas gautų ir svarstytų įstatymų projektus, parengtus kompleksiškai. Taigi labai dažnai mus pasiekia įstatymų paskirų straipsnių keitimo projektai, rengti Vyriausybės arba ir darbo grupių bei kolegų Seimo narių tais pačiais klausimais, tačiau įregistruoti skirtingais numeriais. Pasitaiko, kad Vyriausybė teikia ministerijų parengtus to paties įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektus kaip atskirus. Seime, Seimo komitetuose, mes juos svarstome, deriname, jungiame, atliekame darbą, kuris galėjo ir privalėjo būti atliktas už šių rūmų sienų. Nors keisti padėtį iš esmės nelabai lieka kada, tačiau vis dėlto siūlyčiau Seimo vadovybei atkreipti į tai dėmesį ir naujai teikiamiems projektams kiek įmanoma taikyti kompleksiškumo ir suderinamumo principus. Linkiu kuo geriausios sėkmės, dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar kas nors iš komitetų vadovų norėtų kalbėti, ar dabar jau galės frakcijų atstovai? Ačiū.

Kviečiu į tribūną E.Klumbį. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, jeigu apie darbų programą kalbėtume iš esmės, tai ji yra nereali, perkrauta, ir tą pripažino pats Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas.

Antra. Noriu atkreipti dėmesį, kad jau praeitų sesijų patirtis rodo, jog apie trečdalis, ketvirtadalis užsibrėžto plano niekada neįvykdomas, todėl vargu ar būtina tą daryti šioje sesijoje. Tuo labiau kad mes neturime užmiršti ir visi atsimena, jog ši sesija iš esmės yra ypatinga, nes realiai nuo gegužės pabaigos, o gal net ir anksčiau, prasidės rinkimų kampanija, ir Seimo narių, tų, kurie vėl ketins patekti į Seimą, dėmesys bus sutelktas ne į darbą plenarinių posėdžių salėje, bet į darbą su rinkėjais. Atsižvelgdamas į tai, manau, pateiktoje programoje yra daug klausimų, kuriuos galėtų svarstyti naujos kadencijos Seimas. Mums tikrai jų nereikia svarstyti, nes pagal tuos projektus jau gyvens ateities Seimo nariai.

Dabar aš negaliu nesustoti ties Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymu. Jau šešiolikti metai neveikia Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis. Ar galima įsivaizduoti, kad neveiktų koks kitas Konstitucijos straipsnis, ar susijęs su Seimo darbu, ar su Vyriausybe, ar su vietos savivalda? O apie esminį dalyką, susijusį su konstituciniais įstatymais, jų priėmimu ir pakeitimu, išvis su mūsų teisinės sistemos stabilizavimu, – nė žodžio. Manau, kad tai, kas vyksta su 69 straipsnio 3 dalimi, viena vertus, yra nepagarba mūsų Konstitucijai. Aš net galiu prognozuoti, ko gero, mes sulauksim šio straipsnio dalies negaliojimo iki galimai naujos Konstitucijos priėmimo, kur jo nebebus. Kita vertus, tai parodo, kad tiek ir yra verta mūsų Konstitucija, kad į tai, kas yra reglamentuojama pagrindinių teisės aktų, visiškai nekreipiamas dėmesys. Mes po to dar nuolat kalbame apie pilietinę visuomenę, jos ugdymą ir t. t.

Dar į vieną dalyką noriu atkreipti dėmesį – į diskusiją, kuri turi būti labai rimta diskusija, aš netgi pasakysiu istorinė diskusija, kuri liktų istorijai, dėl Kosovo pripažinimo. Manau, kad į darbų programą reikia suplanuoti įtraukti tokią diskusiją, kur ne penkias minutes būtų galima sakyti savo nuomones, o kur kas ilgiau, nes Kosovas pripažinimas, manau, gali turėti labai daug neigiamų pasekmių Lietuvai. Visa ši diskusija, atsižvelgiant į tas galimas neigiamas pasekmes, turi likti istorijai, kad po kurio laiko būtų galima pasakyti, kaip klostėsi visa ta situacija. Atsižvelgdamas į tai, manau, tokiai pateiktai darbų programai pritarti negalima. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. Dabar A.Kubilius. Prašom. Komiteto ar frakcijos vardu? Tėvynės sąjungos frakcijos vardu. Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, išties svarstome labai svarbų dokumentą, ką dirbsime šią paskutinę normalią Seimo sesiją čia, Seime. Aš savo kalbą noriu pradėti nuo vieno paprasto retorinio klausimo. Gerbiamieji kolegos, ypač valdančiosios koalicijos atstovai, ar jūs atsimenate ką nors, ką štai iš šios tribūnos apie sesijos darbų programą kalbėjo Ministras Pirmininkas? Turiu pasakyti, kad, bandydamas prisiminti, deja, nieko negaliu prisiminti.

PIRMININKAS. Bloga atmintis.

A.KUBILIUS. Man tai įrodo tik vieną dalyką. Aš norėčiau paprašyti Č.Juršėno, kad jis ką nors primintų. Dabar duodu vieną minutę laiko iš savo laiko. Jeigu galite, pone Česlovai, priminkite ką nors, ką premjeras čia kalbėjo apie sesijos darbų programą.

PIRMININKAS. Kai aš būsiu jūsų vietoj, aš pasakysiu. Dabar tamstos reikalas prisiminti.

A.KUBILIUS. Kiek suprantu, ir jūs, pasižymintis savo gera atmintim, taip pat neatsimenate. O tai rodo vieną dalyką – kokia Vyriausybė, tokia ir programa. Štai ką mes čia matome. Gerbiamieji kolegos, visiška sumaištis, jovalas, chaosas ir jokių prioritetų. Todėl nieko negalima atsiminti, ką iš šios tribūnos kalbėjo Ministras Pirmininkas, nes pats Ministras Pirmininkas jokių savo veiklos prioritetų nebeturi ir nebežino, tik kankina ir mus, ir visą Lietuvą savo tolesniu buvimu šiame poste. Ką per šį laiką mums dar reikėtų iš esminių dalykų pabandyti spręsti? Aš jau nekalbu apie mokytojus ir švietimo reikalus, kurių Ministras Pirmininkas, kalbėdamas šioje tribūnoje, taip ir nepaminėjo. Šiandien ši problema turi būti išspręsta. Ne Seimo kokiomis nors ilgomis procedūromis, o nedelsiant šiandien. Finansų ministras turi būti čia ir turime rasti sprendimą.

Antras dalykas. Iš tikrųjų aš prisimenu vieną dalyką, ką Ministras Pirmininkas kalbėjo, bet net Česlovas tai užmiršo, nes, man atrodo, Č.Juršėno ir Ministro Pirmininko požiūriai gal šiek tiek ir skiriasi. Ir Ministras Pirmininkas, ir mes ne vieną kartą sakėme: reikia sutvarkyti rinkimų finansavimą, kad kiti rinkimai būtų visiškai skaidrūs, kad nesikartotų tai, ką matėme ne vieną kartą. Mes bandėme ir siekėme kartu su liberalcentristais, su A.Čapliku pasiekti tokį variantą, kad dar kovo mėnesį galėtume priimti sprendimus. Ką mes matome? Č.Juršėnas šiandien Seniūnų sueigoje pradžiugino, kad gal balandį mes tai svarstysime. Tai reiškia, kad šiems rinkimams jokių skaidrumų, jokių pataisų, nieko nebus, beveik galiu garantuoti.

Kitas dalykas, kurį reikėtų bandyti sutvarkyti. Pagaliau reikia išspręsti dvigubos pilietybės vilkinamo problemą, ir išspręsti taip, kad nė viena lietuvių išeivių banga nesijaustų skriaudžiama. Nežinau, kur pasiklydo gerbiamoji darbo grupė, aš trenkiau durim ir išėjau neapsikentęs tokio vilkinimo. Manau, kad šioje sesijoje turime būtinai išspręsti.

Aukštojo mokslo reforma – tikra reforma, o ne tai, ką Ministras Pirmininkas vadina reforma. Pabandykim bent jau pradėti svarstyti, bet tikrą reformą. Gal šis Seimas nebaigs. Gal tada galėsime eiti į Seimo rinkimus ir klausti, ar rinkėjai pritaria, bet bandykime tai padaryti.

Ir pats svarbiausias dalykas. Mano įsitikinimu, šioje sesijoje yra du svarbiausi dalykai: energetika ir kas bus 2010 metais, jeigu šios sesijos metu Vyriausybė ir toliau demonstruos tiktai veiklos imitaciją, kurdama vis naujas komisijas ir samdydama vis naujus derybininkus, užuot pati ėmusi tą darbą daryti. Mes turėsime didžiulių problemų 2010 metais. Kol kas, deja, visa Vyriausybės veikla veda prie to, kad tų problemų tikrai turėsime, nes Vyriausybė siekia vieno dalyko – iki Seimo rinkimų jokių sprendimų, tarp jų gal ir nelabai populiarių sprendimų šioje srity nedaryti, kad visa atsakomybė toliau liktų būsimom vyriausybėm.

Dar vienas dalykas, kurio negaliu nepaminėti (tas visom solidžiom partijom, ypač toms, kurios rengiasi laimėti rinkimus, kaip kad Tėvynės sąjunga, turėtų kelti ypatingą nerimą), – tai kitų metų biudžetas ir visa finansinė būsena. Turiu pasakyti, dar balandžio pabaigoje, gegužės mėnesy Seimas privalomai turi išreikalauti, kad šioje tribūnoje stovėtų ir finansų ministras, ir Ministras Pirmininkas. Jie turėtų paaiškinti, kaip Lietuva gyvens, su kokiais viešaisiais finansais Lietuva gyvens kitais metais, nes kitų metų biudžeto projektą turės rengti dar ši Vyriausybė. Kitų metų biudžeto projekte turi būti numatyti sprendimai ir dėl mokytojų atlyginimų, ir dėl kultūros darbuotojų atlyginimų, ir dėl socialinių darbuotojų atlyginimų, tuo tarpu tai, ką mes dabar galime prognozuoti ir ką mes galime matyti, – jokių realių sprendimų kitais metais, esant tokiems viešiesiems finansams ir Vyriausybei nedarant jokių veiksmų, nei tvarkant mokesčių surinkimo, nei tvarkantis su visom išimtim, kurių tiktai daugėja, nematyt, kad ši Vyriausybė ką nors suplanuotų. Jeigu Ministras Pirmininkas ir toliau kas antrą savaitę kalbės apie PVM didinimą 2 %, o po to televizijos laidoje sakys, kad, žinote, jis čia tik pajuokavo, tai mes galime atsidurti tokioje situacijoje, kad spalio lapkričio mėnesiais, naujam Seimui tvirtinant kitų metų biudžetą, susidursim su didžiuliais išbandymais, didžiuliais išmėginimais ir gana didelės krizės situacija. Tai štai šioje sesijoje ir mes, esantys Seime, ir opozicijoje, ir valdančioji koalicija, turime rasti tokius sprendimus, kad iš tikrųjų šios valdžios palikimas nebūtų visiška katastrofa Lietuvai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu kalbėti J.Ramoną. Prašom, kolega.

J.RAMONAS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų programoje yra ir daug neblogų dalykų, bet noriu sustoti prie dviejų, kurių nematyti ir nežinau kodėl, ar sąmoningai, ar nesąmoningai tai nedaroma, būtent dėl vartotojų teisių apsaugos, apskritai mūsų kaip piliečių. Ar Seimo nariai nesusiduriate, kaip žmogui, sakykim, smulkiam verslininkui, piliečiui, jeigu jo teisės yra pažeidžiamos, kaip jam apsiginti? Formaliai lyg ir galima parašyti kokius nors raštus Vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir t. t. Esmė – kas iš to? Klausimas labai paprastas: ar mes galime priėmę įstatymą ir Vyriausybės nutarimais pagerinti, kad pilietis jaustųsi tikras Lietuvos pilietis ir kad jis galėtų, kai yra pažeidžiamos jo teisės, rasti teisybę? Gali kas nors pasakyti: teismuose eik tvarkytis. Dėl teismų atskira tema, bet ypač su verslo struktūromis ir ypač galingomis monopolijomis, kurios diktuoja ir sutarčių pasirašymą, ir nejaučia jokios atsakomybės. Tada žmogus pasijunti bejėgis ir net nežinai, ką daryti ir kur kreiptis. Štai tuo aspektu, aiškiai matyti, klausimų yra, o atsakymų, kuriuo yra pateikta įstatymų svarstymas šioje sesijoje… Ne vieną kartą aš klausiau gerbiamojo premjero, kai kada nenori girdėti, kai kada nenori suprasti, bet aiškiai matyti, kad mūsų piliečiai yra visur neapsaugoti. Net jeigu paimtume tokį paprastą pavyzdį kaip parduotuvės, įstaigos, organizacijos ir t. t. Sulaukėme to, kad daugeliu atvejų, nors ir moki pinigus, bet norima pasakyti, kad tu iš viso geriau nesikreipk, nebendrauk, tiktai užmokėk ir būk laisvas. Tai vienas klausimas.

Antras klausimas. Norėčiau akcentuoti, jo irgi nematyti nei siūlomuose įstatymuose, nei pačioje programoje, nei Vyriausybės veiksmuose, tai būtent valdininkijos savivalė ir atsakomybės nebuvimas. Kiek galima ignoruoti, kiek galima toleruoti, kad valdininkai kaip ir tarybiniais laikais prisidengia pasakymu, kad viskas vykdoma arba vyksta pagal įstatymus, dar daugiau – Seimas juos priėmė, o jie arba blogi, arba neatitinka, o juk yra visai atvirkščiai. Daugelis įstatymų yra gana neblogi, o jų vykdymas yra labai prastas ir nėra jokios atsakomybės. Šioje vietoje, norint, kad valdininkija nesiautėtų, ją reikia sutramdyti. Vėl ne vieną kartą buvo kreiptasi, rašoma, prašoma įvairių ministrų ir gerbiamojo premjero, bet kažkodėl, nesuprantu, dėl kokių priežasčių, nenorima suprasti ir išgirsti. Šios vietos nesutvarkius, mūsų žmonės, nors ir su dideliais europiniais pinigais, bus ir toliau varinėjami, ignoruojami. Aš nekalbu apie korupcijos sumažinimą ir visa kita. Taigi aš nežinau, jeigu galima, jeigu išgirstų Vyriausybės vadovas, ministrai, tai tuos klausimus, manau, reikėtų įtraukti, prie jų grįžti tam, kad apgintume mūsų piliečių teises, pagaliau pareigas. Ypač dar kartą akcentuoju valdininkijos savivalę, beatodairišką ir nesuprantamą dėl ko. Ne vieną kartą man susidaro toks vaizdas, kad apgalvotai, sąmoningai tai daroma, kad mūsų piliečiai nerastų jokių atsakymų įvairiuose valdžios koridoriuose, ypač akcentuoju įvairius sukurtus departamentus prie įvairių ministerijų. Ten ypač slidu, nes ministras, jeigu yra nepalankus, sako, jis yra man nepavaldus, o iš principo ir pagal visus Vyriausybės nutarimus ir įstatymus prie ministerijų sukurti įvairūs departamentai yra atskaitingi tiesiogiai ministrui. Ačiū už dėmesį. Sėkmės!

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar didžiausios frakcijos seniūnė I.Šiaulienė, po to baigiamasis žodis.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tiesiog negaliu neatsiliepti į Konservatorių frakcijos ir į Konservatorių partijos lyderio žodžius, jog katastrofa Lietuvai yra ši Vyriausybė. Ne ši Vyriausybė yra katastrofa Lietuvai, gerbiamasis Andriau, o šis mūsų Seimelis, kuris pamiršta, ką priima, kokius įstatymus, ką pasirašo, kokius susitarimus savo parašais patvirtina. Priėmėm fiskalinės drausmės susitarimą, yra priimtas Fiskalinės drausmės įstatymas. Ar mes jo laikomės? Jeigu kalbėtume apie katastrofą, socialdemokratai po savo valdymo Lietuvoje dar niekada nepaliko katastrofos. Po konservatorių mes, deja, turėjom tokią katastrofą ir gebėjom išvesti valstybę iš šios katastrofos.

Kalbėdama apie Vyriausybės darbų programą, noriu pasakyti, kad vienas iš aktualiausių šios programos darbų yra Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės įstatymas, jis yra teikiamas šioje sesijoje. Bus labai malonu žiūrėti, kaip skirsis balsavimas nuo žodžių. Pamatysim, kiek čia bus suinteresuotų, kad mūsų politinės kampanijos būtų skaidrios, kad mums nedarytų įtakos verslo grupuotės ir kad būtų eliminuoti pinigai iš dalyvavimo politikoje. Lygiai taip pat Vyriausybė savo veiklos programoje skyrė dėmesį ir yra pateikta naujos redakcijos Nacionalinės kovos su korupcija programa ir jos įgyvendinimo priemonių paketas. Tą paketą taip pat lydi Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo yra nustatoma, kad į valstybės tarnybą nebus priimami asmenys, negalintys gautomis pajamomis pagrįsti asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Lygiai taip pat mes daug sugadinom vieni kitiems kraujo, kai priiminėjom biudžetinių įstaigų valstybės ir savivaldybių darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą. Visų pirma išsprendėm tiktai valstybės politikų ir sakėm, kad nei tokiu baziniu dydžiu, nei tiek galima kelti, jeigu norim išspręsti visų valstybės biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginių algų dydžius. Taip galų gale Vyriausybė, jau išsprendusi vienos dalies darbuotojų, t. y. mokytojų, parengusi ilgalaikę darbo apmokėjimo programą ir išdėsčiusi ją trejiems metams, šios sesijos darbų programoje teikia įstatymo projektą, kur siūloma biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginių algų dydžius susieti su baziniu dydžiu, kuris jau šiandien taikomas valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams ir valstybės tarnautojams. Taigi galų gale ir čia bus padaryta tvarka.

Nekalbu apie tai, kad mūsų laukia sudėtingas Teismų įstatymas. Taip pat buvo kalbėta apie tai, kad piliečiai geriau galėtų ginti savo teises ir taip pat kad būtų tobulinamos ir gerinamos piliečiams teikiamų teisinių paslaugų organizavimas ir kokybė, yra parengti ir teikiami Antstolių ir Notariato įstatymų pakeitimo projektai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo projektas ir Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pakeitimo projektas. Taigi sakyti, kad ši Vyriausybė nieko nedaro ir tiktai reikia laukti, kada ji baigs savo dienas, tai, gerbiamieji, tie, kurie sugebat prisiimti atsakomybę, socialdemokratai ne kartą siūlė: prašom, mes nesilaikome įsikibę valdžios, prašom perimti atsakomybę ir labai atsakingai spręsti, o tada mes pažiūrėsim.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar kviečiu pirmininkauti V.Gedvilą, o aš norėčiau tarti baigiamąjį žodį, tada mes apsispręsime dėl programos.

PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF). Laba diena, mielieji kolegos. Kalbės Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, čia mes šiek tiek aiškinomės, kas ką atsimena, bet seniai yra pasakyta, kad blogiausiai atsimena tas, kuris nenori atsiminti. Matyt, čia ir buvo tas atvejis, nes jeigu norėtų atsiminti, A.Kubilius lengvai būtų atsiminęs, ką premjeras kalbėjo ir apie partijų finansavimą, ir apie vietos savivaldos pertvarkymą, ir apie išmokų indeksavimą, ir apie ekonominio saugumo stiprinimą, ir apie Lisabonos sutartį, apie kurią jau daugelis kalba, ir apie kai kuriuos kitus dalykus. Taip pat, žinoma, Andrius būtų prisiminęs, ką ir aš kalbėjau apie sesijos darbo organizavimą, tos, kaip sakiau, pilnakraujės šios kadencijos sesijos, darbo organizavimą, bet nesikartosiu, nes nebuvo tokio pageidavimo, tik porą dalykų pasakysiu.

Mane blogai nuteikė tam tikra atmosfera pradedant sesiją, kai prasidėjo intensyvus puolimas prieš Ekscelenciją Respublikos Prezidentą. Šito aš negaliu nepakartoti. Kita vertus, mane labai nudžiugino kairiųjų laimėjimas Ispanijoje, ir tada kalbant taip pat buvo prognozuotas kairiųjų laimėjimas vietos rinkimuose Prancūzijoje, kas ir įvyko, kaip buvo prognozuota. Su tuo visus kolegas ir sveikinu.

Dabar dėl esminių pastabų programai. Esminių pastabų nebuvo, išskyrus tas tradicines, kad štai per didelė programa. Mielieji kolegos, kad ir kiek aš trumpinu, tiek pats turiu atgal įrašyti spaudžiant vienai didesnei ar mažesnei frakcijai, vienam ar kitam komitetui ar atkaklesniam, seniai bedirbančiam Seimo nariui ir t. t. Taigi tokia programa ir išeina. Kad būtų aiškesnės mūsų darbo krytys, yra išskirtos prioritetinės temos, jų yra ne tiek daug. Į jas reikia pirmiausia orientuotis, neužmirštant vadinamųjų eurointegracinių klausimų, ir taip mes galėsime nemažai padaryti.

Konkrečiai baigiant mano žodį. Kolega K.Čilinskas siūlo, kad į darbų programą būtų įrašytas jo nutarimas „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimoms grėsmėms nacionaliniams energetiniams projektams“ ir t. t. sudarymo. Bet šitas jau yra darbotvarkėje, čia alternatyvus projektas, mes paprastai tokių dalykų nerašome. Aš manau, sutiksite, kad tas jau yra, ir šiandien mes nagrinėsime.

Keli siūlymai yra dėl kreipimųsi į Konstitucinį Teismą. Jūsų žiniai turėčiau pasakyti, kad nuo kadencijos pradžios iš viso yra daugiau negu penkiolika kreipimųsi. Aš siūlau, kad nereikėtų kiekvieną kartą traukti į darbų programą, įrašyti eilutę į paskutinę dalį, kur yra „Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimas“, dar atskirą eilutę „Seimo narių kreipimaisi į Konstitucinį Teismą“. Žinoma, kiekvienu atveju Seimas spręs, ar tokį kreipimąsi tvirtinti, ar netvirtinti, čia kita kalba, bet mes galime įsirašyti tokią eilutę. Jeigu, gerbiamasis pirmininke, Seimo nariai sutiktų, mes iš karto palengvintume sau darbą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau jūsų paprašyti užimti savo darbo vietas, šiek tiek susikaupti ir išklausyti pranešėjo.

Č.JURŠĖNAS. Aš taip pas siūlau įtraukti anksčiau pradėtą nagrinėti kolegos A.Kašėtos registruotą Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ ir t. t.

Siūlyčiau balsuoti tik dėl vieno nutarimo, kadangi čia situacija yra pasikeitusi, vieniems atrodo, į vieną pusę, kitiems – į kitą pusę, tegul Seimas apsisprendžia. Tai yra Seimo nutarimas „Dėl sąvartyno statybos Kazokiškėse uždraudimo“. Aš manyčiau, kad į sesijos darbų programą to įrašyti nereikėtų. Bet Seimo nariai, konkrečiai K.Starkevičius, siūlo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra gerbiamosios V.Baltraitienės, Darbo partijos frakcijos seniūnės, pasiūlymas dėl Kazokiškių sąvartyno sustabdymo ir nutraukimo. Mums reikia apsispręsti balsuojant, ar mes pritariame, kad šis klausimas… Prieš tai suteikiame žodį gerbiamajai V.Baltraitienei. Virginija, dėl nutarimo „Dėl Kazokiškių sąvartyno statybos uždraudimo“. Ar įtraukti į darbotvarkę, ar neįtraukti, bus svarstomas klausimas.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, įtraukti, nes tai yra mūsų pateikta, yra įregistruota ir prašom įtraukti į darbotvarkę.

PIRMININKAS. O motyvus jūs?..

V.BALTRAITIENĖ. Aišku. Aš neužsirašiau.

PIRMININKAS. Gerai. Noriu visus pakviesti registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad pritartume… (Balsai salėje) Prašau? Gerbiamieji kolegos, niekas neužsirašė dėl motyvų už ir prieš.

Č.JURŠĖNAS. Dėl viso – šiek tiek vėliau.

PIRMININKAS. Gerai. Mes matome iš vietos, kad viena nuomonė yra už, kita nuomonė prieš. Už nutarimo projektą nori kalbėti D.Mikutienė. E.Klumbys ruošiasi kalbėti prieš. Prašom. D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau įtraukti šį nutarimą, nes, kaip jūs žinote, Jungtinių Tautų (…) konvencijos priežiūros komitetas priėmė labai rimtą sprendimą Lietuvai, kad Lietuva turėtų pataisyti teisės aktus ir imtis visų priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas šiuose procesuose.

Todėl šis nutarimas dėl Kazokiškių sąvartyno uždraudimo yra iš tiesų diskutuotinas ir turi būti svarstomas mūsų sesijoje. Kai kurie komitetai yra priėmę sprendimus, bet iškilusios naujos aplinkybės turėtų būti iš naujo išdiskutuotos ir sprendimas priimtas Seime. Tokiam sprendimui prašyčiau pritarti. Seimas parodytų tinkamą pagarbą to regiono bendruomenei, kuri kovojo nuo 2002 metų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – gerbiamasis E.Klumbys. Prašom. Egidijau, jums jau įjungtas mikrofonas – galite kalbėti iš vietos.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, atsiprašau, aš dėl viso norėjau, nes nesupratau, kad dabar kalbama dėl konkrečios pataisos.

PIRMININKAS. Dabar dėl vieno nutarimo projekto kalbama. Taigi nuomonė prieš – gerbiamasis J.Jagminas. Prašom.

J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Kazokiškių sąvartynas jau pradėjo savo darbą. Mes žinome, kiek buvo laužoma iečių ir kiek ten važiavo įvairių darbo grupių, darbo komisijų, tyrė, nagrinėjo. Galbūt iš principo jis nebuvo pačioje tinkamiausioje vietoje parinktas, bet jis yra jau pastatytas, jis yra jau eksploatuojamas. Dabar grįžti prie šio klausimo, kai Kariotiškės yra perpildytos, ir mes važiuodami autostrada jaučiame smogą, nemalonų kvapą… Tai kur dėti šiukšles, jūs pasakykite? Įdėtos didelės lėšos, Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigai ten yra įdėti. Grįžti prie šio klausimo nereikėtų. Kazokiškių sąvartynas yra neblogai pastatytas, atitinka visus šiuolaikiškus reikalavimus ir turi būti toliau eksploatuojamas.

PIRMININKAS. Dėkoju J.Jagminui. Buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad šis nutarimo projektas būtų įtrauktas į šios sesijos darbų programą, balsuoja už. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, visus kviečiu susikaupti, per daug triukšmo salėje, labai sudėtinga atmosfera dirbti. Per daug šurmulio. Dėkoju.

Balsavimo rezultatai: už – 44, prieš – 21, susilaikė 27. Nutarimo projekto pataisai nepritarta, kad būtų įtraukta į darbų programą.

Taigi dėkoju Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui už pristatymą. Dabar nuomonės už, nuomonės prieš dėl visos darbų programos.

Toliau Seimo plenariniam posėdžiui pirmininkaus gerbiamasis Č.Juršėnas.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Ačiū. Kolegos, aš dar kartą noriu priminti, kad absoliuti dauguma siūlymų buvo priimta. Vienas paskutinių mano siūlymų buvo, kad kreipimaisi į Konstitucinį Teismą būtų įrašyti viena eilute. Žinoma, dėl kiekvieno jų Seimas turės balsuoti atskirai, bet viena eilute bus įrašyta į darbų programą ir nereikės kiekvieną kartą tos programos papildyti. Kiek supratau, Seimo nariai sutiko. Vadinasi, iš esmės visi klausimai suderinti. Dabar ar galime pritarti po svarstymo, ar nori kas kalbėti? E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis pranešėjau, aš vis dėlto paklausęs diskusijas, negaliu nepasakyti savo nuomonės. Išsakęs iš principo nuomonę prieš šį nutarimo projektą, noriu priminti mūsų kolegoms socdemams, kurie teigė, kad jie nepaliko blogų darbų. Gerbiamieji, 1995 metų banko krizė. Toliau. Gintaro Petriko ir jo parankinių veikla, kai buvo sužlugdyti didžiuliai pramonės objektai. Kas nuskandino „Jūrą“? Taigi kalbėti apie tai, kad jūs nieko nepalikote, – nereikia taip kalbėti. Kiekvienas padarė savo ir reikia tas klaidas pripažinti. O dabar dėl to, apie ką užsiminė gerbiamasis Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas, kaip jis pasakė, kad jam kelia nerimą Prezidento V.Adamkaus puolimas. Gerbiamieji, ar tai puolimas, kai yra kreipiamasi į Konstitucinį Teismą? Ar kreipimasis dėl Prezidento teisės aktų yra Prezidento puolimas? Ar tai galima sulyginti su tuo, koks puolimas buvo prieš Prezidentą R.Paksą? Tai yra nesulyginami dalykai. Taigi ar tai, kad Seimo nariai dėl to kreipiasi, jog pilietis Mansuras Sadekovas rašo prašymą suteikti pilietybę išimties tvarka rusiškai, ar tai puolimas prieš Prezidentą? Aš manau, kad reikia vis dėlto būti objektyviems, ir tokios darbų programos negalima tvirtinti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kreipimaisi į Konstitucinį Teismą, ką tik sutarėme, visi įtraukti. Jūs braunatės į atviras duris. Aš labai atsiprašau. Mielieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendro sutarimu pritarti po svarstymo, ar reikia balsuoti? Galime. Ačiū.

Seimo Pirmininko siūlymas, kadangi viską daugiau ar mažiau sutarėme, kad iš karto ir priimtume, galime tai daryti? Ar yra norinčių kalbėti keturi už, keturi – prieš. Ar galime iš karto balsuoti? Yra norinčių kalbėti? (Balsai salėje) Tuoj išsiaiškinsime, ar tikrai yra norinčių kalbėti? A.Matulevičius. Prašom. Dėl visos darbų programos su visais patikslinimais.

A.MATULEVIČIUS (PDF). Gerbiamieji kolegos, taip, man irgi nelabai patinka tokia didelė programa ir nepatinka, kai mes ne visada sugebame jas įvykdyti. Bet Seimas turi dirbti ir programą reikia turėti – gerą ar blogą. Ne šįmet, matyt, mums jau kalbėti apie tai arba gal šiais metais tik po spalio mėnesio, kad reikėtų kitaip planuoti Seimo darbą, galbūt tikrai mažiau teisės aktų leisti ir leisti tik principines nuostatas, o ne rašyti viską ant jaučio odos. Bet aš siūlau pritarti šiai darbų programai vien dėl to, kad Seimas galėtų pradėti spręsti rimtus valstybės valdymo reikalus. Matome, kad šiandien valstybėje yra nereikalinga socialinė įtampa, mokytojai streikuoja, reikia spręsti tas problemas, daugybė kitų problemų yra. Kad ir kaip būtų, rinkimai rinkimais, bet dirbti reikia. Todėl aš siūlau patvirtinti šią programą, galų gale ką galėsime, tą padarysime – ką mums leis sąžinė, mūsų sugebėjimas ir protas. Todėl aš siūlau be didelių diskusijų patvirtinti. Žinoma, būtų galima daug pasakyti, ką mes po savęs paliksime. Tik viena žinau: paliksime „Leo LT“ su milijonu litų direktoriaus atlyginimo. Man atrodo, konkursą reikėtų skelbti ne Seimo rinkimams, o į tą vietą. Mums visiems. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Veselka. Prašom, kolega. Kita nuomonė Dėl visos programos. Ar norite kalbėti?

J.VESELKA (TTF). Noriu.

PIRMININKAS. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, jeigu kas įdėmiai seka, kas darosi tarptautinėse finansų rinkose, tai artimiausiu metu Lietuvai gresia dideli nemalonumai dėl finansų ir infliacijos. Jau, kaip matote, net kai kurie prezidentai kalba apie tai, kad nuolat euras stiprėja ir doleris silpnėja, ypač tų valstybių, kurios yra administraciškai susiejusios savo valiutą su kuria (…) valiuta, joms gresia dideli ekonominiai sunkumai. Aš programoje apskritai nematau, kad tai būtų akcentuojama: finansų ministras sėdi ramiai, premjeras kalba apie visokius kitokius dalykus, o tai gresia. Ir dar neatsižvelgdami į tai, kad buvo daug padaryta pastabų, kad štai kur yra didelės grėsmės, būtent: finansai, ekonomika, socdemai sėdi tokios veido išraiškos. 2008 metai bus dar ramūs. Paskui Vyriausybę jau formuos kiti. Kadangi ta krizės viršūnė bus po 2008 metų, todėl tie kiti ilgiau neišsilaikys kaip dvejus metus, o po to mes suformuosime Vyriausybę. Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, čia yra pagrindinė problema Lietuvai – ar teks, ar toliau plėtosis infliacija… vien dėl energetikos plėtosis. Toks administracinis susiejimas, kai euras stiprėja ir litas kartu stiprėja, o infliacija daug didesnė negu eurozonoje, žinote, kokios pasekmės seka… Todėl, manyčiau, kadangi šių klausimų nėra ir niekas jų neįtrauks… Manau, kad Č.Juršėnas toks patenkintas, nes, matyt, niekur neįdėjo savo pinigų. Todėl, manyčiau, kad mums reikėtų kokia nors forma pareikalauti iš Vyriausybės, kad ateitų su konkrečiais pasiūlymais arba net tokiu išdėstymu, kaip Lietuva apsigins nuo tos didelės grėsmės, su kuria, tarp kitko, noriu pabrėžti, nė viena pasaulio valstybė pati savaime susitvarkyti negali. Nes kas tą daro, tie projektuoja savo elgesį 20–30 metų į priekį, kaip užimti vis labiau dominuojančią…

PIRMININKAS. Laikas.

J.VESELKA. Todėl, manau, kad be šito tikrai programa yra bloga. O šiaip formaliu požiūriu – vis tiek pakeisime, kai reikės.

PIRMININKAS. Gerai. Matote, kas ilgai dirba, tas ir supranta, kaip galima norint padaryti gerą darbą. Ačiū J.Veselkai. Ir dabar dar žodį turėtų tarti B.Bradauskas. Prašom. Nuomonė už.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų mes jaučiame, kad jeigu kai kurie Seimo nariai arba grupė Seimo narių nepatenkinti kokiomis nors kalbomis, kokiais nors sprendimais, tai būtinai norima įvelti į kokį nors skandalą arba kokią nors dar intrigą visą Seimą. Na, nepatinka kažkam, sakykime, Prezidento kalba vienu ar kitu klausimu, tai būtinai įvelti visą Seimą į intrigą. Kur mes nueisime žygiuodami tokiu keliu ir nespręsdami tų dalykų, kurie yra iš tikrųjų spręstini? Aš labai esu sunerimęs, kai taip yra daroma ir norima prieš rinkimus įvelti, vis įvelti ir įvelti. Aš manau, kad darbų programoje tikrai patys aktualiausi klausimai yra aprėpti, darbų programa yra optimali. Na, o paskutinės „Savaitės panoramos“ duomenimis, du Seimo nariai kalbėjo daugiau negu du tūkstančius valandų. Žiūrėkite, kiek yra sugaišinta laiko ir kiek darbų mes galėjome dar nuveikti. Todėl aš siūlau ne tiek daug kalbėti, bet daugiau dirbti ir siūlau tvirtinti šią programą.

PIRMININKAS. Ačiū E.Masiulis. Prašom, kolega.

E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kiekvieną kartą, kai prasideda nauja sesija, pasitinkame ją su naujomis viltimis ir kiekvieną kartą labai daug laiko praleidžiame tam, kad aptartume, ką dirbsime per šią sesiją. Bet kaip jau parodė laikas, tai yra absoliučiai beprasmiškas dalykas, kadangi daug temų ir daug klausimų, kurie yra patvirtinami darbų programoje, taip ir lieka be mūsų dėmesio, o tie klausimai, kurie atsiranda sesijos darbo metu, tiesiog be jokių skrupulų yra įtraukiami į darbų programą ir vėliau yra išsprendžiami. Taigi toks dokumentas iš viso nebeturi jokios prasmės. Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, kad Liberalų sąjūdžio frakcija šioje darbų programoje siūlo tikrai labai svarbų dalyką, t. y. kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl mokytojų atlyginimų skaičiavimo tvarkos. Mūsų įsitikinimu, šiuo metu galiojanti mokytojų atlyginimų skaičiavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, nes žmonės yra verčiami dirbti kur kas daugiau valandų, nei jiems yra apmokama. Todėl aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad tai yra labai svarbus klausimas, ir tikiuosi, kad Seimo vadovybė „nenumuilins“ šito klausimo, o artimiausiomis dienomis jį spręs.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašome susikaupti. Prašome pasitikrinti korčiukes ir balsuosime, ar priimame patobulintą Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos projektą. Prašome registruotis ir balsuojame.

Užsiregistravo 102 Seimo nariai, balsavo 99, už – 57, prieš – 7, susilaikė 35. Priimta. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Dabar einame toliau.

Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos partizanų vadų, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto, gynybos pajėgų vado, generolo Adolfo Ramanausko-Vanago ir kitų nužudytų laisvės kovų dalyvių palaikų užkasimo vietų išaiškinimo ir paskelbimo“ projektas Nr.XP-2883(3) (priėmimas)

Pagal mūsų patikslintąją darbotvarkę darbotvarkės 3 punktas – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos partizanų vadų, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto, gynybos pajėgų vado, generolo Adolfo Ramanausko-Vanago ir kitų nužudytų laisvės kovų dalyvių palaikų užkasimo vietų išaiškinimo ir paskelbimo“ projektas Nr.XP-2883(2), bet man atrodo, jau yra trečiasis variantas. Pranešėjas… Jau yra išdalinta. Pranešėjas – V.Mazuronis. Toliau pirmininkauja kolega Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Čaplikas. Prašom.

V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš tikrai norėčiau padėkoti visiems grupės dalyviams, kurie pateikė pastabas ir pasiūlymus šiai, mano manymu, labai svarbiai rezoliucijai. Jūs dabar turite išdalytą paskutinį, trečiąjį variantą, kuris ką tik išdalytas. Iš esmės visų, kurie pateikė siūlymus, siūlymai yra įtraukti, apibendrinti ir sudėti į vieną dokumentą – siūlomą rezoliuciją. Todėl diskutuoti ar kažką daugiau pristatinėti taupydamas laiką nenorėčiau. Paprasčiausiai visus kolegas kviesčiau priimti tą rezoliuciją, nes ši rezoliucija yra visos darbo grupės bendro sutarimo rezultatas, o prašymai siūlymams buvo išsiuntinėti visų frakcijų atstovams.

PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF). Ačiū ponui A.Mazuroniui už trumpą pranešimą. Šiuo atveju į visus pasiūlymus, pastabas ir pageidavimus darbo grupėje yra atsižvelgta. Keturios nuomonės už, keturios – prieš. Nuomonė už – P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, kad labai svarbu visus žuvusius, kovojusius už mūsų valstybę, pagerbti ne vien iškilmingomis, gražiomis kalbomis, bet ir imtis realių veiksmų, kad jų palaikai būtų rasti, kad būtų papuoštos kapavietės ir kad pagarba būtų reiškiama darbais. Aš džiaugiuosi, kad pirmas žingsnis yra žengtas, kad Seimas priima rezoliuciją. Aš manau, kad įpareigotos institucijos dės pastangas, kad būtų surastos ir sutvarkytos visos kapavietės. Džiaugiuosi, kad rastas bendras sutarimas priimant šią rezoliuciją.

PIRMININKAS. Kita nuomonė už – K.Starkevičius.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Iš tikrųjų gerai, kad minint 90-ąsias Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio gynybos pajėgų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago metines prisiminta, kad yra tūkstančiai nežinomų kapų, nežinomų kapaviečių ir tiems, kurie nepadarė dar viso to darbo, bus priminta, kad jie turi tuo pasirūpinti. Iš tikrųjų labai aktyviai buvo ieškoma kapaviečių, masinių žudynių vietų, remiantis žmonių prisiminimais daug padaryta 1988–1990 metais. Po to tarytum mes tai pamiršome ir, atrodė, kad štai jau padaryta viskas, ir čia sustojome. Gerai, kad per paminėjimą mes prisiminėme ir kitus, kurių kapų šiandien dar nežinome.

PIRMININKAS. Kalbės V.Aleknaitė-Abramikienė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Raginčiau gerbiamuosius kolegas, visą Seimą šį dokumentą priimti bendru sutarimu ir tai bus labai gražus paliudijimas, jog suprasdama savo tikrosios drąsos šaltinius Lietuva daro pažangą. Tai bus labai gražus žingsnis pagerbiant tuos, kurie ne tik suteikė galimybę Lietuvai kaip valstybei atsikurti, bet ir padėjo jos konstitucinius pagrindus. Priimkime bendru sutarimu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kalba A.Dumčius.

A.DUMČIUS (TSF). Žinoma, labai teigiamai įvertindamas tą, dėl ko mes šiandien balsuosime, t. y. pritarsime A.Ramanausko-Vanago įamžinimui, aš noriu pasakyti, kad Generalinėje prokuratūroje jau keliolika metų yra nagrinėjamos ir niekaip nebaigiamos beveik 96 bylos, vadinamosios genocido bylos ir jos, kaip, sakykim, A.Ramanausko-Vanago, kai atsakovui mirštant norima tokią bylą nutraukti… Aš norėčiau paskatinti Generalinę prokuratūrą, kad nebūtų tų bylų senaties, kad jos būtų greičiau baigiamos, tuomet mes turėsime nemažai didvyrių, kuriuos reikės įamžinti panašiai, kaip šiandien mes įteisiname A.Ramanauską-Vanagą. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuskambėjo keturios nuomonės už. Kalbėti prieš nėra norinčių. Balsuojame dėl Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos partizanų vadų, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto, gynybos pajėgų vado, generolo Adolfo Ramanausko-Vanago ir kitų nužudytų laisvės kovų dalyvių palaikų užkasimo vietų išaiškinimo ir paskelbimo“ projekto. Balsuojame.

Už – 93, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Rezoliucija priimta. (Plojimai)

Kitas darbotvarkės klausimas.

Dėl vedimo tvarko ponas J.Olekas. Prašau.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau padėkoti visiems Seimo nariams, taip darniai balsavusiems, ir norėčiau, kad šį mūsų kreipimąsi išgirstų vykdomosios valdžios institucijos. Yra labai gražus įprasminimo metas, nes lygiai po metų mes minėsime ne tik A.Ramanausko-Vanago, kaip šiemet minėjome 90-metį, bet minėsime ir J.Žemaičio-Vytauto 100-metį. Galbūt kaip tik tie metai, kurie praėjo nuo vieno minėjimo iki kito būtų labai prasmingi, jeigu mes galėtume, vėl susirinkę vasario 16-ąją, minėdami 60 metų partizanų pasirašytos deklaracijos sukaktį pasakyti, kad štai mes žinome jų palaikų vietą. Labai ačiū visiems.

PIRMININKAS. D.Teišerskytė. Prašau.

D.TEIŠERSKYTĖ (LSF). Labai prašau mano balsą įskaityti už ir kartu noriu paprašyti, kad būtų lygiai toks pat dėmesys skiriamas lageriuose žuvusių lietuvių atminimui ir kapaviečių paieškai.

PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-4a, 1-4b, 1-4c klausimai. Ponas J.Jagminas. Prašau

J.JAGMINAS (LSDPF). Nespėjau pabalsuoti. Mano balsą įskaitykite už.

PIRMININKAS. Gerai. Darbotvarkės klausimas. Ponas K.Čilinskas. Prašau.

K.ČILINSKAS (TSF). Mano balsą taip pat prašau įskaityti už, nes nespėjau (…).

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nei įskaityti, nei išbraukti, nei perskaityti tikrai nieko negaliu. Ponas Z.Balčytis. Prašau.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Tik kad liktų stenogramoje. Taip pat prašau mano balsą įskaityti už.

PIRMININKAS. Gerai. Stenogramoje jūsų kalbos tikrai liks.

Seimo nutarimo „Dėl bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų atlyginimų“ projektas Nr.XP-2882A (svarstymas)

Darbotvarkės klausimai, trys tarpusavyje susiję: 1-4a, 1-4b ir 1-4c. Trys Seimo nutarimai. Pirmasis – Seimo nutarimo „Dėl bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų atlyginimų“ projektas Nr.XP-2882. Svarstymas. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto narį pranešėją Z.Balčytį.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Seimo nutarimo projektą ir pagrindinė išvada – nutarimo projektą atmesti. Motyvai yra tokie.

Pirmiausia neteisingai apskaičiuotas papildomas asignavimų poreikis. Pedagogų darbo užmokesčiui ir ikimokyklinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui nuo gegužės 1 d. padidinti 20 % reikėtų ne kaip numatyta projekte 190 mln., bet 336 mln. litų. Taip pat nutarimo 2 straipsnio nuostata paimti trumpalaikę paskolą, padengti valstybės biudžeto viršplaninėmis pajamomis prieštarauja priimtam Fiskalinės drausmės įstatymui; nerealus siūlomos trumpalaikės paskolos padengimo šaltinis, nes nėra garantijų, kad į valstybės biudžetą bus surinkta viršplaninių pajamų. Ir, kaip buvo minėta, priėmus sprendimą pasiskolinti 200 mln. litų, valdžios sektoriaus deficitas padidėtų 0,2 % bendrojo vidaus produkto. Tai jau iš karto prieštarautų Fiskalinės drausmės įstatymui ir Konvergencijos programai, kuri yra pateikta Europos Komisijai.

Todėl komiteto balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 3, susilaikė 1. Atskirosios nuomonės nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas siūlo atmesti nutarimo projektą. Pagal Statutą viena nuomonė už, viena prieš. Kalbantis už pasisako už komiteto poziciją, kalbantis prieš pasisako prieš komiteto poziciją ir tada balsuojame. Nuomonė už, remianti komiteto poziciją – B.Bradauskas. Prašau.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kadangi trys nutarimai, suklydau, dėl šio nutarimo aš neturiu ką pasakyti, todėl išbraukite mane.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš komiteto nuomonę – G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, manau, kad Biudžeto ir finansų komitetas žengia lengviausiu keliu. Kada reikia ir kada nereikia kaip figos lapeliu sugalvojama prisidengti Fiskalinės drausmės įstatymu, nors prieš tai buvo ne vienas ir ne du atvejai, kai į tokius atvejus buvo žiūrima pro pirštus. Kas tai, jeigu ne dviveidiškas požiūris į problemų sprendimą. Aš manau, šiuo atveju net ir naudojimasis argumentu, kad Fiskalinės drausmės įstatymas neva bus pažeistas, yra nekorektiškas. Pakalbėkite su finansų ekspertais: ar trumpalaikis skolinimasis iki metų pabaigos reiškia fiskalinio deficito didinimą. Manau, kad šitie dalykai yra gana akivaizdūs.

Mes matome tendencijas ir statistiką. Šių metų biudžeto vykdymo dinamika per pirmus du mėnesius – viršijimas 83 milijonais. Tendencijos yra tokios, ir aš manau, kad mes negalime šito ignoruoti. Realiai tie 200 mln. litų atsirastų ir neperžiūrint biudžeto, pagal mūsų Liberalų sąjūdžio pasiūlytą formulę mes galėtume rasti galimybę jau nuo balandžio 15 d. atlyginimus padidinti 20 %. Tai būtų ne stūmimas klausimo į rusėjo 1 d., ne atidėliojimas ar kalbėjimas apie pusinius sprendimus.

Šalia to, aš noriu atkreipti dėmesį, kad mes siūlome padidinti atlyginimus ne tik mokytojams, bet ir ikimokyklinių įstaigų darbuotojams, kurių situacija ne geresnė, o dar ir prastesnė, nes atlyginimų vidurkiai šiose įstaigose yra keliais šimtais litų mažesni negu vidurinėse mokyklose.

Kartu, noriu atkreipti jūsų dėmesį, siūlome neapsiriboti vien atlyginimų klausimu, pripažinti, kad būtinos kompleksinės ir neatidėliotinos priemonės švietimo sistemoje… keisti. Šito ignoruoti mes negalime ir pavedimas Vyriausybei šia tema suformuluotas.

Todėl aš kviečiu, kolegos, nepritarti skubotai ir nepagrįstai Biudžeto ir finansų komiteto išvadai ir palaikyti mūsų teikiamo nutarimo projektą dėl pedagogų atlyginimų didinimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė už, nuomonė prieš nuskambėjo. Dar bus du nutarimai, dėl kurių teks balsuoti. Bus ir plojimų, ir nusivylimų. Balsuosime dėl Seimo nutarimo projekto Nr.XP-2882, kuriam Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė. Už atmetimą. Ponia A.Pitrėnienė dėl vedimo tvarkos? Prašau.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Iš tikrųjų dabar mes, Seimo nariai, esame tokioje situacijoje, bent jau aš jaučiuosi esanti gana dviprasmiškoje situacijoje. Iš esmės man yra svarbu, kad būtų surasti pinigai mokytojų atlyginimams. Kai eina visi trys nutarimai kaip vienetas, kiekvienas atskirai, dabar balsuosime prieš, o gal ir kitiems nepritars, tai vėl liksime kažkaip… Nesujungta, aš nežinau, Vyriausybė neieško iki galo tinkamų sprendimų. Galbūt kažkoks tarpinis variantas summa summarum gali atsirasti, o šiandien mes kiekvieną atvejį svarstome atskirai ir tai yra gana komplikuota. Aš nežinau, kaip reikėtų padaryti, bet sujungti visus nutarimus ieškant sprendimo, manau, būtų gana racionalu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau nepradėti, nes prasideda kalbos ne dėl vedimo tvarkos, ne dėl balsavimo motyvų, o pasisakymai už ir prieš. Balsuodami mes išreikšime savo poziciją. (Balsai salėje) Balsuodami mes išreikšime savo poziciją. Siūlau tokį kelią. Minutėlę. Štai prie mikrofonų stovi trys Seimo nariai, jie kalba ir vėliau balsuojame.

A.Salamakinas – dėl vedimo tvarkos. Prašau.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tikrai prašyčiau jus, kad laikytumėtės Statuto. Jeigu komitetas nepritarė, Statutas numato, kad be diskusijų iš karto balsuojama, ar pritarti komitetui, ar ne. Jūs dabar bandote padaryti mitingą su plojimais, su švilpimais ir visa kita. Būkite malonus, elkitės, kaip numato Statutas.

PIRMININKAS. Nei aš bandau, nei aš ką. Gerai. Du kalbėtojai ir baigiame. Prašau kalbėti dėl vedimo tvarkos arba dėl procedūrų. Jeigu bus agituojama ar diskutuojama, aš išjungsiu mikrofoną ir žodžio nesuteiksiu. Prašau.

V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs tikrai padarėte klaidą dėl vedimo. Jeigu atsimenate, Seimas nusprendė, kad prieš pradedant svarstyti visą paketą mokytojų atstovams bus suteikta 5 minutės kalbėti. Prašau tą klaidą po balsavimo nedelsiant atitaisyti. Prieš balsavimą.

PIRMININKAS. Tai nėra klaida, svarstant, komitetui siūlant atmesti nutarimo projektą nėra diskusijų. Mes suteiksime ponui Eugenijui Jesinui žodį pradėję svarstyti kitą nutarimo projektą. Štai ir viskas. Žodis bus suteiktas. Ponas E.Masiulis. (Balsai salėje) Suteiksime žodį, kai pradėsime svarstyti kitus nutarimus. Dabar mes turime apsispręsti balsuodami. Komitetas siūlo atmesti nutarimo projektą. Ponas E.Masiulis norės kalbėti?

E.MASIULIS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi iš tikrųjų kai kuriems kolegoms labai skauda širdis ir kažkodėl nenori balsuoti už Liberalų sąjūdžio pateiktą projektą, aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad skirtingi nutarimai, skirtingos…

PIRMININKAS. Palaukite. Prašau, Eligijau Masiuli, išjungiu mikrofoną. Toliau tęsiame diskusijas. Diskusijų Statutas nenumato. Pasiruošiame. Balsuojame. Aš siūlau pradėti balsavimą dėl Seimo nutarimo projekto Nr.XP-2882. Komitetas siūlo atmesti. Balsuojantys už pasisako už komiteto poziciją. Balsuojantys prieš ir susilaikę mano, jog nepritaria komiteto pozicijai. Balsuojame.

Už – 49, prieš – 52, susilaikė 6. Komiteto nuomonei pritarta. (Plojimai) Dabar, remdamiesi Statutu, sprendžiame, ką daryti toliau. Tokiu atveju Statutas siūlo parinkti kitą komitetą arba sudaryti specialią projekto rengimo grupę. Dabar galime ginčytis toliau. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, aš sveikinu dėl šio balsavimo rezultato, kuris gal privers pagaliau ir valdančiąją koaliciją suvokti, kad šios problemos sprendimo reikia ieškoti nedelsiant ir kartu. Tą reikėjo daryti kur kas anksčiau. Gerai, kad valdančioji koalicija jau kažką pradėjo galvoti, bet negalima sprendimo ieškoti taip, kaip ji bando daryti atmesdama kitų frakcijų pasiūlymus. Aš siūlau sudaryti dabar, kaip numato Statutas, specialią redagavimo komisiją, kuri gal paimtų visus tris projektus ir bandytų rasti sprendimą, kaip aš siūliau, per pietų pertrauką pasikvietus finansų ministrą. Dar sykį noriu pakartoti: visos mūsų pastangos rasti čia, Seime, sprendimą galų gale parodys, ar Vyriausybė nori ką nors daryti, ar nenori. Jeigu Vyriausybė nenorės daryti, mes negalėsime pakeisti biudžeto. Tokiu atveju teliks vienas sprendimo būdas – pakeisti Vyriausybę. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerai. Ponas A.Mazuronis. Prašom.

V.MAZURONIS. Iš esmės pritariu tam, ką sakė A.Kubilius. Tai yra vienintelis normalus kelias spręsti šį klausimą, tik tuo keliu ir reikia eiti. Baigdamas noriu pasakyti, kad mano balsas prieš nebuvo įskaitytas, prašau įskaityti.

PIRMININKAS. Gerai, suteiksime. Aš kreipiuosi į gerbiamuosius mokytojus, sėdinčius balkone. Prašyčiau neploti. Tai yra mūsų darbo vieta ir emocijos… Aš kreipiuosi į jus: palyginkime, jeigu jūsų vedamų pamokų metu kas iš mokinių sukeltų aplodismentus. Tai yra darbo vieta, o ne teatras. Tai yra ne teatras, pone Pekeliūnai. (Plojimai)

A.PEKELIŪNAS (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mūsų trys balsai, kažkodėl neveikė… Frakcijos vardu prašau perbalsuoti.

PIRMININKAS. Ponas A.Pekeliūnas siūlo frakcijos vardu perbalsuoti. Ar norėsite kalbėti dėl vedimo tvarkos? Ponas A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS (PDF). Gerbiamieji kolegos, galime ir toliau tęsti įvairius spektaklius, bet gal reikia pradėti spręsti klausimą iš esmės. Šiandien yra pateikti trys variantai. Galų gale nė vienam, atrodo, Seimas nepritars, vėl mokytojai nežinos ką daryti. Gal iš tikrųjų yra išeitis: pamirškime rinkimus, sudarykime mišrią komisiją: Vyriausybės, Seimo ir mokytojų atstovų, porą dienų padirbėję ateikime ketvirtadienį į Seimą ir priimkime kokį nors bendrą sprendimą. Nes visa kita tikrai yra ėjimas į nežinią.

PIRMININKAS. Gerai, dabar reikia apsispręsti dėl pono A.Pekeliūno pasiūlymo. Mes žiūrime į balsavimo rezultatą. Taip trys Seimo nariai, sėdintieji salėje registravosi, tačiau sistema kažkodėl nesuveikė. Ponas A.Pekeliūnas frakcijos vardu siūlo perbalsuoti dėl komiteto išvados. (Balsai salėje) Motyvas labai paprastas: štai trys užsiregistravę Seimo nariai sako balsavę už komiteto pritarimą, tačiau jų balsai nėra įskaityti. Šiuo atveju mes skelbsime perbalsavimą. Prašau visus grįžti į darbo vietas, išsitraukti, sudėti korteles. Pone (…), mes balsuosime dabar. Po to vėl bus argumentai. Pone Gintarai Šileiki, mes balsuosime. Ar visi pasiruošėte balsuoti? Aš kreipiuosi į Seimo Pirmininką, kad po to vėl nereikėtų perbalsuoti. Dėmesio! Balsuojame dėl Seimo nutarimo. Frakcijos vardu ponas A.Pekeliūnas paprašė perbalsuoti. Projekto registracijos Nr.XP-2882. Balsuojantys už balsuoja, kad pritartume komiteto nuomonei, t. y. atmestume nutarimo projektą. Balsuojantys prieš arba susilaikę mano kitaip.

Už – 53, prieš – 7, komiteto išvadai nepritarta. (Plojimai)

Dabar turime spręsti toliau ką darysime. Dėl vedimo tvarkos. Prašom. (Balsai salėje)

R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Pone pirmininke, man atrodo, po šios jūsų replikos, skirtos mokytojams, susirinkusiems stebėtojams Seimo posėdžių salėje, jūs toliau nebeturėtumėte pirmininkauti posėdžiui. Kodėl? Todėl, kad pirmininkauti posėdžiui turi žmogus, kuris išmano demokratiją. O šiandien šioje valstybėje ne tik jau greitai bus draudžiama išsakyti kitokią kritišką nuomonę, negu kad Vyriausybė galvoja, bet net ir visuomenei reikšti emocijas ir jai pritarti arba nepritarti tam, ką ji mato. Jūs nuvažiuokite į demokratinių valstybių parlamentus, kad ir tą pačią Britaniją, ir pasižiūrėkite, kaip ten reaguojama. Aš suprantu, kad jums nemalonu demokratija. Jums geriau, kad būtų viskas taip, kaip jūs sumanėte. Bet vis dėlto, pone Čaplikai, aš siūlau jums šiandien nebepirmininkauti šiam posėdžiui po šios replikos. (Plojimai)

PIRMININKAS. Demokratinių šalių parlamentuose net sušnibždėti negalima, kai vyksta svarstymai, ponia Juknevičiene. Ir niekas čia jūsų netildo. Norite nušalinti, siūlykite balsavimą nušalinti, tai bus jūsų valia. (Balsai salėje)

Toliau. Dabar yra paprastas siūlymas, ką toliau darome. Pagal Statutą yra pateikti du pasiūlymai: sudaryti atskirą komisiją arba pavesti kitam komitetui. Dar yra registruoti du nutarimų projektai. Darbo grupė arba… toks siūlymas. Tai galbūt mes galime pateikti abu nutarimų projektus, apsispręsti balsavimu dėl jų, o tada spręstume. Vis tiek turėtume grįžti prie darbo grupės sudarymo. Tada, matydami Seimo poziciją, mes galėsime sudaryti grupę arba pavesti pirmąjį nutarimo projektą kitam komitetui? Ar tiktų toks atvejis? Ponia Pitrėniene, prašom.

A.PITRĖNIENĖ. Iš tikrųjų būtų gerai, kad mes jau pradėtume dirbti, o ne demonstruotume vienokį ar kitokį politinį brandumą. Manau, mokytojai jau laukia, reikia mums jau šiandien dėl ko nors apsispręsti ir padaryti. Aš siūlau, kad į darbo grupę įeitų ir tie Seimo nariai, kaip, tarkime, mūsų Vyriausybės vadas, nes be jų mes negalime vieni. Jie tegul išsako. Yra kiti mūsų ministrai, kurie irgi yra Seimo nariai. Tegul sėdasi, ir padirbėkime, nes, manau, rezervų tiek ministerijose, tiek Seime yra, mes galime juos aptarti, priimti normalius sprendimus ir padėti tašką.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, V.Mazuronis… formuojant darbotvarkę, buvo pritarta, kad kalbės mokytojų atstovas. Man atrodo, mums labai svarbi jo nuomonė, nes jie įsigilinę į visus projektus. Gal mes galime vieną projektą paimti kaip pagrindą, todėl išklausykime mokytojų atstovą, gal tikrai tų ginčų bus mažiau. Aš prašau pakviesti dabar į tribūną.

PIRMININKAS. Jums visiškai pritariu. Aš laukiu, kol baigsis replikos, kviesčiau poną Eugenijų Jesiną ir svarstytume du nutarimus, bet aš juk negaliu neleisti kalbėti. G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Pirmiausia posėdžio pirmininkas pagal Statutą turėtų skirti siūlomą Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, po to, atsižvelgdami į tai, kaip vyks balsavimas, pagal Statutą vėlgi turėtume nutarti, ar bus sudaryta grupė. Bet pirmiausia turime balsuoti dėl komiteto. O antra, pone Čaplikai, jeigu premjeras pasiūlė mokytojams badauti, tai jūs norite juos visiškai užslopinti? Jų reikalas, o ne jūsų reikalas, kaip jie reaguoja. Būkite geras, jūs pirmininkaukite posėdžiui, o ne bandykite mokytojus slopinti. Būkite geras, jūsų garbingiausias elgesys būtų nusišalinti nuo pirmininkavimo šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Dar dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, manau, mes jau sutarėme, kad dabar kalbės mokytojų atstovas, bet gal galėtume paprašyti, kad po mokytojų atstovo, nes matau salėje ir finansų ministrą, gal jis galėtų pasakyti, kokia yra Vyriausybės pozicija. Ar ji sutinka su valdančiosios koalicijos kai kuriais pasiūlymais ir ar mes galime šiandien kartu įtraukdami ir finansų ministrą rasti štai čia, Seime, vienokį ar kitokį tinkamą sprendimą. Bet tai priklauso nuo Vyriausybės. Nes jeigu Vyriausybė tam priešinsis ir mes negalėsime keisti biudžeto, tada teks galvoti apie kitus sprendimus.

E.ZINGERIS (TSF). Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. E.Zingeris. Prašom.

E.ZINGERIS. Prašyčiau techniškai mano balsą skaičiuoti prieš. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš stebiuosi, kad Seimo nariai prievartauja posėdžio pirmininką pažeisti Seimo statutą. Man keista, kad tai daro Seimo nariai ne pirmą kadenciją būdami Seimo nariais. Yra Statuto 102 straipsnis, kuris numato, kas gali dalyvauti posėdyje, kaip jie turi elgtis posėdyje, kas turi kalbėti, kada kalbėti ir visa kita. Žiūriu į G.Šileikį, kuris norėdamas užsidirbti pigaus populiarumo, aiškina posėdžio pirmininkui, kad jis turėtų pažeisti Seimo statutą ir nesilaikyti įstatymo pirmininkaudamas posėdžiui.

PIRMININKAS. Ačiū, Algimantai, už paramą. Nediskutuokime, Dieve mano. Visi puikiai suprantame, ką mes čia darome. Aš vedu posėdį, kiti ruošiasi rinkimams, ką padarysi. (Balsai salėje) Kviečiu į tribūną poną Eugenijų Jesiną, jeigu jis yra salėje. Prašom. Kiek sutariame kalbėti? Penkias minutes. Iki penkių minučių. Tinka? Tinka. Prašom, pone Jesinai, jums žodis.

E.JESINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Ačiū visų streikuojančių mokytojų vardu už galimybę šiandien kalbėti iš šios tribūnos. Tai yra beprecedentis įvykis, kad mokytojai, inteligentai išėjo į gatves ir taip gina savo teises, bet ne dėl atrakcijos, ne iš dyko buvimo. Kad mūsų reikalavimai yra teisėti, patvirtina Europos Sąjungos atlikti tyrimai. Lietuvos mokytojas dirba daugiausiai, daugiau nei kiti kolegos užsienyje, o gauna mažiausiai. Atotrūkis nuo daugiausiai gaunančių yra dešimt kartų, nuo mažiausiai – du kartus. Ši Vyriausybė sako labai didelius skaičius, manipuliuoja jais, teigia, kad mokytojų atlyginimas išaugs 100 %, 2,4 milijardų, po to staiga sumažėja iki 60 %, iki 1,2 milijardų. Tai rodo ne ką kita kaip norą suklaidinti mokytojus. Jų siūlymai, kad reikia iš kažko atimti, yra tik noras supriešinti mus su kitų socialinių sričių darbuotojais, taip pat siūlymas atimti iš Nacionalinio stadiono statybos. Tai tikrai nėra protinga. Mokytojai palaiko konservatorių siūlymą padidinti mokytojų atlygį nuo balandžio 20 dienos, atsiprašau, balandžio 1 dienos. Tai yra logiška, nes mokytojų atostoginiai yra skaičiuojami pagal paskutinius tris mėnesius, tai yra balandį, gegužę ir birželį.

Manyčiau, valdantieji turėtų pradėti taupyti nuo savęs. Būtent čia yra didžiuliai rezervai. Mes neiname aklai pro atviras duris, kaip bandė teigti premjeras, siūlydamas mums pabadauti. Mes teikėme kaip tik kompromisinį siūlymą. Yra pinigų biudžete, yra numatyta nuo rugsėjo 1 dienos padidinti 20 %. Kodėl dabar jų neatkelti neskriaudžiant jokių socialinių grupių, neskriaudžiant sportininkų ir t. t.? O iki rugsėjo 1 dienos, man atrodo, jūs spėsite persvarstyti biudžetą, Seimui tai leidžia Konstitucija ir Seimas tikriausiai turės politinės valios ir pakankamai kompetencijos atlikti šį darbą.

Mokytojas nebenori būti niekinamas ir žeminamas. Mes norime išlikti orūs, dabar mūsų reikalavimai yra teisėti ir ne vien tik dėl darbo užmokesčio. Mums rūpi darbo sąlygos, ne tik mokytojų, bet ir mokinių darbo sąlygos, mums rūpi jų saugumas. Beje, tai yra deklaruota praeitų metų gegužės mėnesį vykusiame pasaulio pedagogų internacionalo kongrese, kur buvo pripažinta, kad mokytojas dirba ypač sunkiomis sąlygomis, ir Europos Sąjungos Komisijai bus pasiūlytas projektas, kad ši profesija būtų pripažinta kaip viena iš sunkiausių profesijų. Manyčiau, kad atsižvelgiant į tas rekomendacijas ir į tai, kad Vyriausybė neskiria pakankamai lėšų pagal savo įsipareigojimus, dabar vietoj 6 %, atmetus visus struktūrinius fondus, yra tik 4,6 %, o pagal indeksą Europoje švietimui Lietuvoje tenka mizerinė dalis… Europos vidurkis yra 1,25 nuošimčiai, Lietuvoje tai sudaro tik 0,2 nuošimčius. Tai yra labai didžiulis skirtumas. Kur mes einame? Ar mums reikia apsišvietusios tautos, ar mums reikia tamsuolių? Kai kurie seimūnai bandė teigti, kad mokytojai yra tamsūs, kad jiems vadovauja maži napoleonai. Ką padarysi, ką išrinkome, tą ir turime. Pretenzijų į napoleonizmą niekada neturėjau nei pagal ūgį, nei pagal pretenzijas į valdantįjį postą, bet manyčiau, kad Seimo nariams kartais reikėtų kalbėti pagal savo kompetenciją. Aš nesikišu į lesbiečių, gėjų reikalus, nekalbu apie feminizmo problemą, tai galbūt leiskite mums, profsąjungoms, kalbėti apie mokytojų reikalus.

Ir dėl politikavimo. Visi kaltina, kad mes streikuodami užsiimame politika. Taip, politika! Bet tai yra profsąjungų politika ginti mokytojų teises visais lygiais. Mes tą politiką ir toliau plėtosime ir bendradarbiausime su visomis partijomis, kurios pasiūlys mums paramą.

Aš prašau Seimą rimtai išnagrinėti mūsų siūlymą, kuris tikrai yra kompromisinis, tikrai įgyvendinamas, ir Seimas iš tikrųjų pajėgus tai išspręsti. Taip pat išnagrinėti ir konservatorių siūlymą. Jūs galite rasti konsensusą visos Lietuvos, visų žmonių labui. Lietuvoje turi būti gera gyventi ne tik išrinktiems, bet mums visiems, kartu ir mokytojams.

Baigdamas aš noriu palinkėti jums išmintingo sprendimo, kad jis patenkintų abi puses. Gerų švenčių – Šv. Velykų. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. A.Kubiliaus siūlymu, nežinau, aš kalbėjau su finansų ministru. Ar jis pasirengęs išsakyti savo poziciją? Kviečiame į tribūną finansų ministrą poną R.Šadžių. Atsiprašau, ministre, dėl vedimo tvarkos V.Bogušis. Prašom.

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš tikrai išklausiau labai protingą ir kompetentingą kalbą, dėkoju. Bet norėčiau pabrėžti, kad aš nesu seimūnas, aš esu Lietuvos Respublikos Seimo narys. Ačiū.

PIRMININKAS. Na, seimūnas – Seimo narys, profsąjungūnas – profsąjungos narys. Prašom, ministre.

R.ŠADŽIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš turbūt turėčiau pateikti tą ilgalaikę pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programą, kuriai Vyriausybė pritarė šių metų kovo 5 dieną. Ši programa… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dar kartą atsiprašau, ministre. Garbiosios opozicijos reikalavimu į tribūną buvo pakviestas kalbėti finansų ministras. Toks buvo A.Kubiliaus siūlymas. Aš paklausiau, ar kviečiame į tribūną? (Balsai salėje) Palaukite minutėlę. Aš noriu, kad A.Kubilius patikslintų savo pasiūlymą. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis ministre, gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų prašiau ir kviečiau, kad ministras pasakytų paprastą ir aiškų dalyką: ar Vyriausybė šalia tos ilgalaikės programos, kurią yra patvirtinusi, yra pasirengusi atsižvelgti į dabar nedelsiant reikalingus sprendimus ir juos priimti, kad mokytojų atlyginimai būtų keliami ne tik pagal tą ilgalaikę programą, kuri būtų pradėta realizuoti nuo rugsėjo 1 dienos, bet dabar sprendžiant kai kurias problemas taip, kaip siūlo įvairios Seimo frakcijos, o kartu ir valdančioji koalicija. Ar jūs pasirengę papildomai prie to pasakyti, kad jūs sutinkate su Seimo siūlymais ieškoti sprendimo dabar nuo balandžio 1 dienos?

R.ŠADŽIUS. Labai gaila…

PIRMININKAS. Atsiprašau, ministre, prasideda nesusipratimai. Dabar ponas Z.Balčytis, ir tada spręsime, ką daryti toliau.

Z.BALČYTIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu šiek tiek padėti savo kolegai finansų ministrui. Kiek žinau, jis šiandien neturi Vyriausybės sprendimo kalbėti jūsų duota tema. Jis gali kalbėti kaip finansų ministras, atsakingas už šį sektorių ir daugelį kitų dalykų. Todėl, gerbiamieji kolegos, būkime etiški ir laikykimės Statuto reikalavimų. Aš manau, jis gali pasakyti savo nuomonę dėl vieno ar kito pateikto projekto, bet Vyriausybės vardu jis šiandien, kiek žinau, neturi įgaliojimų kalbėti dėl šių sprendimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Jeigu ministras turi tik savo nuomonę, tai galbūt teiktųsi premjeras išreikšti savo nuomonę? Manau, kad ne problema, ryšiai yra ir atėjęs ministras mums nori suteikti informaciją. Yra laikinai einantis premjero pareigas, tai tegul perduoda nuomonę, pasako pagaliau.

PIRMININKAS. Leiskit man pateikti tokią informaciją. Tik prašau nepykti, nes jūs klausiate. Yra įregistruotas valdančiosios koalicijos nutarimo projektas. Jį yra bandyta derinti su premjeru. Jis yra derintinas. Jis nėra galutinis, jį, anot finansų ministro ir premjero žodžių, būtų galima svarstyti. Kiek man teko derėtis ar kalbėtis su Vyriausybės vadovais, kiti nutarimo projektai, kurie biudžetui gali kainuoti iki pusės milijardo litų, šiandien yra nerealūs. Tokie būdavo pasakomi žodžiai. Aš sakau tik todėl, kad esu įregistravęs nutarimą ir man teko pačiam dalyvauti diskusijose ir derybose.

Dėl vedimo tvarkos E.Masiulis.

E.MASIULIS. Gerbiamasis pirmininke, aš tiesiog siūlau gerbti mūsų ankstesnius sprendimus. Mes pasitvirtinome darbotvarkę ir prašome neimprovizuoti, o nuosekliai dirbti pagal darbotvarkę ir eiti prie kito klausimo.

PIRMININKAS. Gerai. Aš siūlau žygiuoti toliau. Jeigu Liberalų sąjūdis sutinka pateikti du nutarimus, pažiūrėsime, kaip Seimas… ir tada sutarsime, ar sudarome darbo grupę dėl visų trijų nutarimų, ar vėlgi, jeigu Seimas atmeta, pasirenkame Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. Po to, kai matysime Seimo poziciją dėl visų trijų nutarimų. Tinka?

Seimo nutarimo „Dėl švietimo darbuotojų atlyginimų“ projektas Nr.XP-2882(2) (pateikimas)

Kviečiu į tribūną poną R.Dagį ar poną A.Kubilių? Ponas A.Kubilius. Seimo nutarimo „Dėl švietimo darbuotojų atlyginimų“ projektas, registracijos Nr.XP-2882(2). Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, leiskite dar kartą pateikti nutarimo projektą, kuris jau buvo pateiktas praėjusią savaitę ir kurį mes siūlėme nedelsiant priimti, bet, kaip dažnai atsitinka, randama kokių nors visiškai smulkių juridinių kabliukų. Dabar mes pateikiame pataisytą variantą, kuriame vietoje žodžio „pavesti“ Vyriausybei, yra įrašytas žodis „siūlyti“.

Aš noriu dar sykį priminti mūsų nuosekliai gintą poziciją, kurią mes ne vieną kartą formulavome. Mokytojų problemas reikia spręsti nedelsiant, nekalbėti vien tiktai apie rugsėjo mėnesį ar kaip tos problemos bus sprendžiamos 2010, 2011 ar 2012 metais, reikia spręsti dabar. Problemos yra įsisenėjusios, gilios. Nuo pat 2002 metų valstybės biudžete numatytų išlaidų procentas nuo visų biudžetinių išlaidų tiktai mažėjo nuo 27 % iki dabartinių 18 %. Visiškai natūralu ir akivaizdu, kad mokytojai, kaip labai svarbi mūsų visuomenės gyvenime ir dėl mūsų ateities grupė, yra patekę iš tiesų į labai sudėtingą ir nedovanotiną padėtį.

Aš noriu priminti, kad Vyriausybės užsakymu atliktoje Ilgalaikėje ūkio plėtros strategijoje žymiausi Lietuvos ekonomistai ir finansininkai, pradedant nuo Eduardo Vilko, Gitano Nausėdos, Raimondo Kuodžio, kalbėdami apie švietimo būklę Lietuvoj ir viešuosius finansus vartoja vieną labai paprastą ir žiaurų žodį – švietimo sistemos degradacija. Ne dėl mokytojų kaltės, ne dėl mokinių kaltės, o dėl to, kad valstybė nemažai metų nesugeba skirti pakankamo finansavimo ir pinigai santykinai tiktai mažėja. Todėl dar sykį kalbėti, kad nuo rugsėjo 1 dienos ar dar nuo kada nors bus didinami atlyginimai, mano įsitikinimu, mes jau nebegalim, ypač turėdami omeny ir tai, kad daugelis tarptautinių ekspertų, pradedant nuo Europos Sąjungos komisaro Choakino Almunijos ir baigiant Tarptautiniu valiutos fondu, kalba apie tai, kad Lietuvos Vyriausybė gali nesugebėti įvykdyti šių metų biudžeto. Todėl tie teoriniai planai, kad nuo rugsėjo 1 dienos bus didinami atlyginimai, jeigu mes nieko daugiau nedarysime, gali būti nerealizuoti.

Todėl mes siūlome labai paprastą sprendimą. Kadangi pats Seimas neturi iniciatyvos teisės keisti biudžetą (tai gali daryti tiktai Vyriausybė), mes siūlome priimti Seime nutarimo projektą, priimti nutarimą, kuriame Seimas nuolankiai nuleidęs galvą prašytų Vyriausybės pagal tam tikrus Seimo sudėliotus skaičiukus ir tam tikrus principus pateikti Seimui valstybės biudžeto pataisą. Tam iš tikrųjų reikia nekeičiant, nedidinant bendrųjų valstybės išlaidų, nedidinant valstybės skolinimosi, nedidinant fiskalinio deficito, kitaip sakant, negadinant visų labai svarbių mūsų fiskalinės drausmės skaičių, tam reikia tiktai vieno dalyko: reikia politinės valios ir perskirstyti kai kurias išlaidas tarp jau numatytų išlaidų. Mes sakome, kad jeigu mes sutartume, kad nuo balandžio 1 dienos galima padidinti atlyginimus 25 % nelaukiant rugsėjo 1 dienos, kai numatyta 20 % didinti, nuo balandžio 1 dienos 25 %, tam reikėtų iš viso perskirstyti 190 mln. litų išlaidų. Kitaip sakant, iš įvairių kitų išlaidų sudėlioti 120 mln. litų paketą ir jį skirti švietimui, kad taip atsirastų galimybė padidinti atlyginimus mokytojams nuo balandžio 1 dienos ir bent šiek tiek būtų sustabdyta ta švietimo sistemos degradacija.

Numatome labai konkrečiai, iš kur ir kokiais būdais galima tuos 190 mln. išlaidų perskirstyti. Sumažinti 20 % asignavimų ilgalaikio turto įsigijimams, skirtiems Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei, taip sutaupant 40 mln. litų, iš jų 20 mln. litų atsisakant pirkti specialų lėktuvą šalies vadovams skraidinti. Manome, kad ir tai galima galbūt atidėti vėlesniam laikui, lygiai taip pat, kaip ir atsisakant įsigyti kai kurio ilgalaikio turto, numatyto Seimui.

Antras punktas. Apriboti asignavimus, leidžiamus naudoti Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, ministrų bei ministerijų, kitų valstybės institucijų reprezentacinėms išlaidoms apmokėti, visą sumą mažinant 10 mln. litų. Mes manome, kad Lietuva daug nepraras, jeigu nebus spausdinami prieš rinkimus didžiuliai eiliniai skelbimai, vadinamoji Vyriausybės ataskaita visuose laikraščiuose ir nebus publikuojama kai kurių ministrų nuotraukų. Čia irgi galime sutaupyti.

Trečias dalykas, kuo mes galbūt skiriamės nuo neseniai įregistruoto valdančiosios koalicijos punkto. Mes siūlome 125 mln. litų sumą rasti Privatizavimo fonde, bet ne tiesiogiai ją skirti mokytojų atlyginimams, kas, mano manymu, finansine prasme būtų šiek tiek rizikinga ir tai galėtų įskaičiuoti į deficito dydį, bet numatyti labai paprastą pakeitimą. 125 mln. litų sumažinti Valstybės biudžeto įstatymu patvirtintas valstybės investicijų programas, tuos pinigus iš investicijų programos skirti mokytojų atlyginimams, o tas investicijas, kurias mes išbrauktume iš valstybės investicijų programos, finansuoti iš Privatizavimo fondo. Tokiu būdu iš tikrųjų išsispręstų visos problemos ir neturėtume jokių problemų dėl jokių fiskalinės drausmės pažeidimų, nepablogėtų jokie rodikliai. Galbūt pablogėtų kai kurių, ypač valstybės institucijų, jau susiplanuoti norai įsigyti lėktuvus ar kitus tokius didelius ir gražius dalykus. Tai vienintelis dalykas, kas gali būti neįvykdyta.

Štai ir viskas, ką mes siūlome padaryti ir siūlome štai šiuo principu remiantis ir spręsti problemą. Ją galima spręsti nedelsiant, šią savaitę, jeigu šiandien mes sutartume, kad štai sudarome bendrą grupę ir jeigu finansų ministras turėtų ryžto ir drąsos pritarti tokiam sprendimo būdui.

Baigdamas noriu pakartoti: šis Seimo nutarimas, kokį mes galėtume priimti, duos rezultatą tik tuo atveju, jeigu Vyriausybė sutiks tokį nutarimą įgyvendinti, nes mes nematome kitos išeities, kaip spręsti mokytojų atlyginimų problemą kaip tiktai keisti biudžetą. Turint politinės valios tai galima padaryti labai greitai, bet pirmiausia tą sprendimą galime padaryti tik tuo atveju, jeigu Vyriausybė sutinka keisti biudžetą. Jeigu Vyriausybė nesutinka keisti biudžeto, pagal mūsų gal ir gana keistus įstatymus ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus Seimas neturi jokios galios ir teisės pats savarankiškai keisti biudžetą be Vyriausybės pritarimo.

Todėl aš tikėjausi, kad ministras, stovėdamas čia, tribūnoje, po visų diskusijų ir su mumis, ir su valdančiąja koalicija turės drąsos pasakyti: taip, mes sutinkame spręsti nedelsiant, ieškoti sprendimų, taip pat ir keisti biudžetą, bet, deja, ministras nieko nepasakė. Todėl aš matau daugiau problemų siekiant šio sprendimo negu kad man atrodė iš ryto, kai mes pradėjome visus svarstymus, nes problemos galų gale jau bus nebe finansinės, o politinės. Jeigu negalima priversti Vyriausybės paremti šią Seimo iniciatyvą ir taisyti biudžetą, tada jūs suprantate, kokie yra kiti galimi sprendimo būdai. Jeigu Vyriausybė nesutinka keisti biudžeto, reikia keisti Vyriausybę.

PIRMININKAS. Nori paklausti, atrodo, net 11 ar daugiau Seimo narių. Klausia E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų pasiūlymas geras, bet sakykite, ar tai nėra pavėluota, atsižvelgiant į tai, kad jūs balsavote, jūsų frakcija balsavo už 2008 m. biudžetą. Ir viso to nebūtų buvę, jeigu jūs tuomet, 2007 m. gruodžio mėnesį, būtumėte balsavę kartu su mumis prieš tą biudžetą ir mes nebūtume šiandien turėję šių problemų.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Egidijau, aš suprantu jūsų klausimą, mes ir toliau bandome politikuoti, bet, skirtingai nei jūs, mes esame atsakinga opozicija. Aš ir dabar laikausi nuomonės, kad biudžetą reikėjo patvirtinti, nepaisant to, kad jis buvo prastas. Nes palikti valstybę gyventi su silpna Vyriausybe ir be biudžeto, ir matant visų tarptautinių finansinių institucijų susirūpinimą ir grasinimus, kad Lietuvoje gali įvykti finansinis ir ekonominis krachas, – mes jautėm tą atsakomybę. Antras dalykas, kiek aš suprantu, tuo metu vyko mokytojų ir Vyriausybės, konkrečiai švietimo ministrės, derybos… (Balsai salėje) Mums atrodė, kad tų derybų rezultatas gal bus kokie nors sprendimai, deja, kaip jūs, taip ir mes turėjome nusivilti tų derybų rezultatais ir siekti štai tokio sprendimo. Galų gale net jeigu mes ir padarėm gruodžio mėnesį klaidą, geriau tas klaidas ištaisyti negu ilgai gyventi klystant.

PIRMININKAS. Klausia P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš irgi laikausi tos nuostatos, kad geriau pripažinti, kad yra padaryta klaida, ir ją ištaisyti, negu gyventi klystant, ką jūs dabar pasakėte. Tai džiugu girdėti iš jūsų tuos žodžius. Ir vis dėlto, gerbiamasis Andriau, man atrodo, kad dabar Seimo nariai savotiškai politikuoja, nes jūs pats ką tik pasakėte: jeigu Vyriausybė neteiks biudžeto perskirstymo, mes galim čia tik pasikalbėti ir neturim teisės keisti patys biudžeto. O jūs puikiai žinot gerbiamojo G.Kirkilo, Vyriausybės vadovo, poziciją, kad jis visiškai neketina keisti biudžeto, o siūlo pedagogams badauti. Dabar, manau, ir dėl to grįžtu prie to klausimo, kad jeigu nebūtume balsavę praeitais metais už šį biudžetą, o būtume pateikę šias išvadas, tikrai būtų pakakę balsų, kad būtų suformuotas toks biudžetas, kokį jūs siūlot dabar, Andriau. Ir nebūtų mokytojams reikėję nei streikuoti, nei badauti ir nereikėtų jiems vargti. Taigi aš manau, kad klaida padaryta išties tada labai didelė. Kaip ją išspręsti, jeigu Vyriausybė užsispyrusi, nežinau, ar yra sprendimas.

A.KUBILIUS. Pirmas sprendimas būtų, jeigu šiandien šiam nutarimui pritartų daugiau kaip 71 Seimo narys, bent 72. Tai aš manau, kad ir Vyriausybė turėtų pagalvoti, ką tai reiškia. Tai čia vienas dalykas. Dabar antras dalykas – dėl praeitų metų sprendimų. Čia galim ilgai diskutuoti ir ginčytis, ar buvo klaida, ar nebuvo. Aš noriu priminti, kad tiktai mūsų bendromis pastangomis ir jūsų, gerbiamasis Petrai, šių metų biudžete atsirado bendras atlyginimų pakėlimas visiems valstybės tarnautojams ir biudžetininkams. Jeigu mes nebūtume padarę šio sprendimo ir nebūtume jo įtraukę į biudžetą, tai iš tikrųjų ir toliau šios Vyriausybės dėka daugelis, ne tik mokytojų, bet ir kitų labai svarbių valstybės tarnautojų būtų likę gyventi labai sunkiomis sąlygomis tuo metu, kai kainos auga jau dviženkliais procentais kiekvieną mėnesį.

PIRMININKAS. Klausia J.Veselka.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs siūlote reprezentacines išlaidas sumažinti 10 mln. litų. Pirmasis mano klausimas būtų toks. Aš bandžiau sužinoti, kiek skiriama reprezentacinėms išlaidoms, klausiau finansų ministrą, atsakymą gavau: „Nežinau.“ Tada klausiau Valstybės kontrolės, kiek reprezentacija, atsakymą gavau: „Nežinau.“ Todėl, mano galva, niekas valstybėje nežino, kiek skiriama pinigų reprezentacijai. Kodėl jūs nustatėte tik 10 mln. litų? Tai vienas klausimas. Ir antras. Kadangi gavau iš ministro atsakymą, jį įvertinus, atrodo, kad 2007 m. vien ministerijų departamentų atstovams priemokoms, priedams, premijoms buvo skirta 190 mln. litų. Tai yra didelė suma, beveik tiek, kiek reikia pakelti mokytojų algoms. Kodėl jūs nesiūlote, kad būtų pažiūrėta, ar iš tikrųjų tie visi milžiniški priedai, kurie, kaip įprasta, taikomi ne tiems valdininkams, kurie gauna mažas algas, o tiems, kurie…

PIRMININKAS. Klausimui skirta viena minutė. Jūs kalbate jau …

J.VESELKA. Tai ir paklausiau dėl tų dviejų pozicijų.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Juliau, iš tikrųjų, kiek suprantu, mūsų finansiniuose, valstybės finansų planavimo dokumentuose yra tokia eilutė, kuri taip ir vadinasi – „Prezidento, Seimo, Vyriausybės, ministrų bei ministerijų, kitų valstybės institucijų reprezentacinės išlaidos“. Ką jos reiškia ir kam tie pinigai naudojami, čia mes galim ilgai diskutuoti. Aš girdžiu, kad bendra suma šitaip pavadinta yra ganėtinai didelė. Yra keli šimtai ar pora šimtų milijonų litų. Tai tie 10 mln. litų iš tikrųjų čia nepagadins gyvenimo. Bet mano siūlymas iš tikrųjų šiandien yra daug nediskutuoti dėl visų mūsų susikaupusių valstybės finansų problemų. Kodėl tie gauna tokius priedus, kodėl anie gauna kitokius priedus, kodėl toje eilutėje tiek pinigų, o kitoje tiek pinigų? Jeigu mes tikrai norim spręsti mokytojų problemą, kuri, mano įsitikinimu, jau seniai turėjo būti sprendžiama, turim spręsti ją šiandien, galbūt palikdami kai kuriuos klausimus, į kuriuos šiandien dar nežinom atsakymų, vėlesniam laikui. Bet jeigu mes dabar ieškosim visų atsakymų, tai rezultatas bus toks, kad mokytojų problemos šiandien neišspręsime.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G.Šileikis. Tuoj, minutėlę. Prašau.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, manau, kad šiandien labai svarbus balsavimas parodys ir tikrąją Vyriausybės poziciją. Galime apgailestauti, kad Vyriausybės nariai ir valdančioji dauguma nesugeba dabar sužinoti premjero nuomonės, ar jis ryžtųsi žengti tą žingsnį, nors, manau, tai būtų galima padaryti. Norėčiau priminti, kad svarstant biudžetą Liberalų sąjūdis konkrečiai jau buvo siūlęs, kad galime rasti lėšų, bet, deja, vėl nebuvo nubalsuota, pritarta. Ir aš norėčiau paklausti, ar jūs pritartumėt interpeliacijai premjerui šiandien pamatęs balsavimo rezultatus ir, sakyčiau, Vyriausybei, nes jau prasidėjo mokyklų šantažas, kad jos nebus remontuojamos, renovuojamos, nepirks mokyklinių autobusėlių, kompiuterių ir panašiai? Toks įžūlus spaudimas, manau, yra nedovanotinas. Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš šiandien pasirašiau interpeliaciją premjerui, nes to praeitą savaitę negalėjau padaryti būdamas išvykęs. Antras dalykas, jau ne vieną kartą sakiau, dar turbūt ir tada, kai tiktai mokytojai paskelbė, kad jie pradės streikuoti, iš savo patirties sakiau ir Vyriausybei: spręskit problemą nedelsdami, neužsiimkit visokiom manipuliacijom, šantažais, mokyklų skaldymais ar dar kokiais nors sukauptais iš savo patirties dalykais. Spręskim nedelsdami, nes vis tiek bus Vyriausybė arba, kitaip sakant, valstybė priversta šią problemą spręsti. Ir neatidėliojant spręsti. Tiktai klausimas, ar tai bus sprendžiama labai skausmingai, mokytojams streikuojant, protestuojant, mitinguojant ar badaujant ir premjerui siūlant pabadauti dar kam nors, ar tai bus sprendžiama suvokus pagaliau visiems, kad tą problemą reikia spręsti ir ieškoti visiems kartu sprendimo. Tai mano siūlymas: spręsti nedelsiant, dabar, jau reikėjo spręsti vakar, bet spręsti neieškant, kas yra stipresnis – ar mokytojai, ar Vyriausybės aparatas.

PIRMININKAS. Klausia R.Remeika.

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamasis pranešėjau, aišku, tokią dieną svarstyti, kai žmonės išėję į gatves, jiems rūpimus klausimus yra labai skaudu. Bet jūs išvardijote keletą šaltinių, iš kur galima paimti papildomų pinigų. Tik aš nesuprantu dviejų skaičių, jų tam tikrų neatitikimo. Jūs minite sumą 119 mln. litų, papildomai gauti, kitas skaičius yra 25 % nuo balandžio 1 dieną. Mes, susirinkę ir su profsąjungų atstovais, ilgai svarstėme, žiūrėjome, dėliojame tam tikrą biudžetą, ir jeigu rastume šimtą milijonų, tai būtų maždaug 5 %, o jūs kažkaip su 190 siūlote 25 % pakelti. Kaip? Ar tai nevisiškai paskaičiuota, ar dar kažkur kažkokie kiti rezervai yra numatomi pagal jūsų šį nutarimą? Aš čia nesuprantu.

A.KUBILIUS. Aš noriu jums, valdančiosios koalicijos atstovams, priminti, kad nuo rugsėjo 1 d. 20 % jūs patys esate jau įdėję į biudžetą su mūsų palaiminimu. Taigi esminis klausimas yra nuo balandžio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos padidinti 25 % ir nuo rugsėjo 1 dienos iki gruodžio 31 dienos rasti dar 5 procentus. Kiek mes skaičiavome, mūsų biudžeto specialistai, Seimo biudžeto specialistai, štai tokia suma – 190 mln. –tam yra reikalinga, ir mes parodome, kaip ją galima sudėlioti. Aš pamiršau dar vieną šaltinį, kurį minėjome, – tai 15 mln. litų asignavimų, skirtų Žemės ūkio ministerijos administraciniam pastatui rekonstruoti. Štai šitaip susideda 190 mln. litų. Šiuo požiūriu galime diskutuoti dėl tų skaičių. Kiek mes esame diskutavę su Seimo ir Vyriausybės finansų specialistais, tos sumos (190) mln. pakaktų, kad šią programą nuo balandžio 1 dienos 25 % galėtume realizuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimams ir atsakymams laikas baigėsi. Ačiū A.Kubiliui. (Plojimai) Pateikimas. Nuomonė už ir nuomonė prieš. Po to apsispręsime balsavimu. Nuomonė už – E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, problema labai rimta, atidėlioti negalima. Yra pasiūlytas sprendimo būdas. Aš manyčiau, kad mes dabar turėtume pritarti šiam nutarimo projektui ir kuo skubiau toliau svarstyti pateiktą nutarimo projektą Seime. Dar turime laiko, kad mokytojai galėtų garbingai užbaigti pradėtą streiką. Aš jus visus, gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Z.Balčytis.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Manau, kad kažkas turi išdrįsti pasakyti visą tiesą, kuri faktiškai bus labai greitai matoma ateityje. Pranešėjas gerbiamasis A.Kubilius, nemanau, kad yra labai nuoširdus, kalbėdamas apie tą didžiulį susirūpinimą. Pirmiausia kalba, kad nėra labai gerai, ir savo pranešime tą paminėjo, kad būtų didinamas fiskalinis deficitas, kartu jų frakcija balsuoja prieš Biudžeto ir finansų komiteto pateiktą pasiūlymą. Ir, kaip ir buvo minėta, nurodo tokius lėšų šaltinius, kurių iš esmės ateityje nebus galima paimti, kad ir dėl paties Žemės ūkio ministerijos pastato. Biudžete 2008 metais yra numatyta ši suma, ir Konstitucinis Teismas jau yra pasakęs, kad Seimas negali mažinti, jeigu nėra finansinės arba kokios nors valstybės krizės. Ir daug kitų motyvų būtų.

Gerbiamieji kolegos, šiandien reikia pasakyti, kad mokytojų atlyginimai, kaip ir visų kitų darbuotojų, socialinių darbuotojų, kultūros darbuotojų, yra didelė problema. Visi sprendimai, kurie šiandien bus priimti, bus priimti kitų darbuotojų sąskaita. Tą reikia sau atvirai pasakyti. Aš norėčiau, kad tai būtų įrašyta į protokolą. Kai 2009 metais ateisime su biudžeto projektu, pamatysime, kad kitiems darbuotojams pinigų nebėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuskambėjo nuomonė už ir nuomonė prieš. Kviečiu į savo darbo vietas. Matau, iš poilsio kambario ateina dar penki Seimo nariai. Teks balsuoti dėl A.Kubiliaus ir R.Dagio teikiamo nutarimo projekto, registracijos Nr.XP-2882(2). Ar Seimo nariai pasiruošę balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame. Dar ateina. Balsuojame dėl Seimo nutarimo, registracijos Nr.XP-2882(2), pritarimo po pateikimo.

Už – 60, prieš – 6, susilaikė 37. Pritarta po pateikimo. (Plojimai)

Dabar aš kviečiu į tribūną pirmininkauti poną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną. (Balsai salėje) Replika po balsavimo. Prašom.

Z.BALČYTIS. (…) Balsavimo rezultatus aš esu prieš.

PIRMININKAS. Ponas Z.Balčytis yra prieš. Kviečių pirmininkauti poną Č.Juršėną.

Seimo nutarimo „Dėl pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio ilgalaikio didinimo" projektas Nr.XP-2882(2A) (pateikimas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Mielieji kolegos, gerbiamieji svečiai, tęsiame posėdį. Dabar darbotvarkės 1-4c klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio ilgalaikio didinimo“ projektas, registracijos Nr.XP-2882(2A). Pateikimas. Grupės Seimo narių vardų – kolega A.Čaplikas. Prašom. 10 minučių, ne ilgiau.

A.ČAPLIKAS (LSCF). Gerbiamieji mokytojai, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš tikiuosi (kreipiuosi į mokytojus), kad pirmininkaudamas aš jūsų labai stipriai nesugniuždžiau, nes dabar stovėdamas šioje tribūnoje aš galiu kalbėti laisviau.

Aš neturėjau tikslo nei pažeminti jūsų, nei įžeisti. Aš tiesiog priminiau kolegoms, kad yra tvarka, elementari tvarka nepaisant to, kad ateina rinkimai. Tos tvarkos visi turime laikytis čia, salėje, kartu, nes taip mes atrodome ir viešai. Man tik keista, kad kai kurių kolegų elgesį arba sveiką protą aptemdė artėjantys rinkimai.

Dabar apie skaičius ir labai trumpai. A.Kubilius, būdamas tikras valstybininkas, gerai pastebėjo: norint įgyvendinti (prisiminkite, mokytojai, ką A.Kubilius pasakė) mokytojų atlyginimų didinimo programą reikalinga teigiama Vyriausybės pozicija. Visa kita, jeigu nėra surasta kompromiso arba sutarimo su Vyriausybe, yra tik politinės deklaracijos. Jums tą pasakė (…) kalbą A.Kubilius. Jis visiškai teisus, jis protingas žmogus, jis buvęs premjeras, jis suvokia, kas čia vyksta.

Tai štai ar mes turime sutarimą dėl prieš tai dviejų registruotų nutarimų projektų su Vyriausybe? Atsakymas – ne. Ar turime sutarimą dėl mūsų teikiamo nutarimo projekto? Būtų per drąsu pasakyti taip. Bet mes jau žengėme žingsnį į priekį, mes turime jau realius skaičiavimus iš Švietimo ministerijos, turime skaičiavimus iš Finansų ministerijos, turime, nors ne visai, bet palankų ir premjero požiūrį. Mes norime išspręsti algų padidinimą. Nepolitikuoti, nes priešingu atveju, aš pažadu, aš jums ir mitinge sakiau, ir susitikime pas Seimo Pirmininką, baigsis niekuo – taip, kaip baigėsi šiame Seime. Mes siūlome protingą sprendimą: skaičius, apie kuriuos čia visi šneka.

Štai šiandien mūsų skaičiavimais, jeigu pradėsime didinimo programą… paankstinsime 5 % nuo balandžio 1 dienos, tą tvirtina ir Švietimo bei Finansų ministerijos, mums reikės papildomai 100 mln. litų. Prie dabartinių įsipareigojimų, ką A.Kubilius netiksliai pasakė, padidinti nuo rugsėjo 1 dienos 20 %, mums trūksta dar 46 mln. Taip, šiandien biudžete yra 116 mln. litų. Jie yra, bet yra 15 % padidinimas nuo rugsėjo 1 dienos. Iš viso mums reikia turėti 146, galbūt 147 mln. litų.

Mes siūlome sprendimą (aš nesakau, kad jis tikrai bus priimtas) eiti kompromiso keliu ir ieškoti sutarimo, nes puikiausi skaičiai, Finansų ministerijos skaičiai, kuriuos reikėtų išgirsti tiems politikams, kurie planuoja arba šiandien garsiai kalba, kad jie kitais metais po rinkimų formuos Vyriausybę, „2009 metais įvykdžius mūsų įsipareigojimą, tai yra mūsų teikiamą įsipareigojimą – 5 % pakelti atlyginimus (nors jis šiandien daugeliui yra nepriimtinas), kitais metais valstybės nacionaliniame biudžete mums reikės surasti 1 mlrd. 260 mln. litų.

Klausykite, brangieji, ateinantys į valdžią arba žadantys ateiti. Ką tada sakysime mes, arba sakysite jūs, būdami valdžioje? Kad tai yra nerealu, kad tai neįvykdoma? Dar kartą žmonės nusivils valdžia. Mes siūlome realų įgyvendinimą, turėdami omeny, kad ne vien tik mokytojai sudaro mūsų visuomenę, apie ką ir kalbame. Yra socialiniai darbuotojai, yra kultūros darbuotojai, yra paslaugų srities darbuotojai, yra policininkai. Visuomenė brandi tuo, kad ji suranda sutarimą, suranda kompromisą.

Aš suprantu, kad daliai Seimo narių, jūs man atleiskite, toks įspūdis susidarė, na, jiems nereikia to sprendimo. Kuo ilgiau šitas marmalas tęsiasi, tuo jiems geriau. Išėjęs į jūsų mitingą, ką aš girdžiu? Pasirodo, aš prieštarauju, aš niekingai tyčiojuosi iš mokytojų. Kodėl aš pasiūliau 5 %? Na, nereikia? Gerai. Derėkitės su tais, kurie siūlo 50 %. Nereikia – aš atsiimsiu šitą nutarimą, aš jums sakiau, nebus ir tų penkių. Pažadai. Sako, jeigu nepakeisime tvarkos, tai pakeisime Vyriausybę. Tai pakeiskite, ko jūs nekeičiate? Politinis blefas. Drąsūs esate, formuokite. V.Uspaskichas, R.Paksas, A.Kubilius. Formuokite Vyriausybę ir tvarkykitės, kaip reikia. Kas dabar trukdo? Štai jūsų yra visa dauguma. Tai kodėl dabar tą darote? (Balsai salėje)

Aš kalbu labai atvirai, paprastai, nenorėdamas… Pats puikiausiai suprantu, kad šis mano kalbėjimas supykdys dalį Seimo narių. Bet būti žmogumi arba Seimo nariu su ausimis, kuriose yra kamštukai, ir negirdėti, ir nematyti yra blogiausias atvejis. Aš gi ne prieš tuos politikus, kurių pavardes paminėjau. Aš paminėjau, sudarykite tokią sąjungą. Ar įmanoma tokia sąjunga, nauja Vyriausybė: Seimo Pirmininkas – A.Kubilius, Ministras Pirmininkas – R.Paksas, ūkio ministras – V.Uspaskichas? Tai imkite tą valdžią. Tai emocijos. Gerai.

Baigiu. Aš dar kartą siūlau… Mano manymu, yra siekiamybė surasti kompromisą, kuris brangiai kainuoja. Mes nurodėme ir galimą šaltinį, vėlgi suprasdami, kad stadioną reikia statyti ir greičiausiai tęsime jo statybas. Tačiau mūsų siūlymas, dėl to vėlgi yra daug nuomonių, bent mano, kad stadioną galima atidaryti ir ne 2009 metais. Galime jį atidaryti ir 2010, ir 2011 metais, dalį pinigų investuodami ne į betoną, kaip mes ir sakėme, o į žmonių gerovę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom nepabėgti iš tribūnos. Jus nori paklausti net 11 Seimo narių. Tam skiriama taip pat 10 minučių. Prašom operatyviai. E.Klumbys pirmasis.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo nutarimo projektu siūlote neduoti 100 mln. litų stadiono statybai. Mes suprantame, kad tai yra vienas iš galimų sprendimo būdų. Bet 2009 metai yra Lietuvos tūkstantmetis, kiek žinau, niekas neatšaukė Dainų ir šokių šventės. Sakykite, ar, jūsų nuomone, taip rimtai pažiūrėjus į biudžetą net iš pozicijos pozicijų, nebūtų galima kitoje vietoje rasti tų 200 mln., tuo labiau kad mes ir siūlėme, kur juos galima surasti. Ir ar jūs nemanote, kad po to, kai buvo pritarta ankstesniajam, jums galbūt reikėtų iš viso atsiimti šitą nutarimo projektą?

A.ČAPLIKAS. Egidijau, jūsų valia atmesti jį. Bent iki balsavimo aš jo tikrai neatsiimsiu. O dėl stadiono aš dar kartą pabrėžiu – mes už tai, kad Vilniuje būtų nacionalinis stadionas. Tačiau aš jums kaip statybininkas ir buvęs statybos ministras galiu pasakyti, ir tuo esu tikras, kad tokios pinigų sumos šiais metais iš esmės jau nepanaudosime. Neįmanoma. Tokia realybė. Tai galima spręsti labai normaliai, tvarkingai, kalbant su tais pačiais statybininkais. Dešimtis metų dainavome ir šokome Vingio parke, netgi 17 nepriklausomybės metų šokome ir dainavome, galime dar dvejus metus pašokti. Tokie objektai, tokio dydžio, kai neaiški nei galutinė to paties stadiono kaina, nei finansavimo šaltiniai, nei tas pats atsiradimas, yra, žinokite, mano manymu, svarstytini, bet vėlgi aš už tai, kad statytume. Miestas, manau, turi paieškoti lėšų tam stadionui statyti, ir jis turi prisidėti, kūrybingai ieškoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar R.Ačas.

R.AČAS (TTF). Gerbiamasis kolega, kai šios kadencijos metu mes pradėjome kartu dirbti Audito komitete ir pats buvai opozicijoje, aš labai žavėjausi paties tokiu tikrai pragmatišku darbu. Algi, pats dabar sakai nepolitikuoti. Aš manau, kad tu pats labiausiai politikuoji tuo klausimu. Aš suprantu, kad yra skaudu, kad jūs per tiek metų nepastatėte to stadiono, ir mes esame viena Europos sostinė, kuri jo neturi. Bet mano klausimas būtų toks: gal jums reikėtų teikti Seimui ir Vyriausybei kitokį siūlymą, nes aš žinau, kad yra susiklosčiusi tradicija jau keletą metų vis išpūsti visų ministerijų valdymo išlaidas. Kodėl taip yra? Nesurandu atsakymo, nes Vyriausybė yra priėmusi nutarimą, pagal kurį tas visas sutaupytas lėšas metų gale išsimoka kaip tryliktąjį atlyginimą ir kaip priedus. Praeitais metais, kaip skelbia žiniasklaida, buvo išsidalyti 200 milijonų. Ar jums, kaip pragmatiškam ir kaip nepolitikuojančiam žmogui, nereikėjo siūlyti Vyriausybei panaikinti tą Vyriausybės nutarimą ir tas lėšas skirti mokytojams?

A.ČAPLIKAS. Na, čia keli klausimai. Dėl stadiono aš esu visiškai ramus, nes reikia prisiminti vieną dalyką – kad pagal dabartinę finansavimo schemą stadioną stato ne Vilniaus miesto meras, ne Vilniaus miesto taryba, o mūsų valdančioji dauguma, t. y. Vyriausybė skiria lėšų stadionui, o miestas net nesugeba atlikti aptarnavimo funkcijų.

Dėl pragmatiškumo. Aš gi neužsispiriu, kad būtent šis šaltinis. Na, žiūrėkime. Tačiau valdymo išlaidų mažinimas yra susijęs su biudžeto peržiūrėjimu. Jūs puikiai žinote, yra formalios procedūros, kai pradedame peržiūrėti biudžetą, nes reikės perskirstyti eilutes. Tai užtruks mažiausiai pusantro mėnesio. Gerbiamieji mokytojai, vadinasi, mes baigsime peržiūrėti biudžetą… geriausiu atveju nutarimą priimsime maždaug birželio viduryje. Apie kokį pakėlimą nuo balandžio 15 d. tada mes kalbame? Mes siūlome, sakau, ne visai iki galo suderintą, bet panašų į realų gyvenimą sprendimą. Štai mano labai pragmatiškas, Remigijau, atsakymas. O kaip išspręsime? Biudžetą peržiūrėti – gerai, valdymo išlaidas – gerai. Pasiruoškime, rudenį grįžkime, sutaupykime, pažiūrėkime, kaip galima iš tikro sutaupyti. Tai užima laiko. Laikas, turint omenyje, kad artėja rinkimai, mums reikės būti geriems savo apygardose… Pajudinsime biudžetą – tų pataisų bus ne dvi, ne trys. Puikiai žinome, ką mes čia dabar… Bus maždaug 200–300 pataisų. Tai toks gyvenimas yra. Aš nei smerkiu, nei kaltinu. Tiesiog taip būdavo ir taip bus. Tai labai natūralu, bet tam reikia laiko. Štai ir visas atsakymas.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Remeika. Prašom, kolega.

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad jūsų teikiamas projektas yra bene vienas iš vėliausių šiandien. Manau, tie žmonės, kurie yra susirinkę, mąsto ir supranta tai. Bet norėjau jūsų paklausti, ar, rengiant šį projektą, teko diskutuoti, kalbėti su atskiromis pedagogų profesinėmis sąjungomis, nes tie žmonės, kurie iš tikrųjų atstovauja mokytojų interesams, irgi moka skaičiuoti, jie žiūri, jie tikisi. Mano nuomone… Ar buvo koks nors deramas jų žvilgsnis, jų atsakymas į tą jūsų projektą?

A.ČAPLIKAS. Tai jeigu jūs pastebėjote, visą praeitą savaitę… Taip, aš nenoriu minėti čia pavardžių. Keista situacija. Mokytojų profsąjungos man nelabai patinka. Labai keista. Taip, mes bendravome su daugeliu profsąjungų atstovų, taip, mes neradome galutinio sutarimo, mes pateikėme savo pasiūlymą, taip, įvyko neoficialus susitikimas, dalyvavo švietimo ministrė ir kolegos Seimo nariai, taip, įvyko valdančiosios koalicijos kontaktai, kai valdančiųjų frakcijų atstovai… pas premjerą įvyko susitikimas, taip, mes bendravome su finansų ministru. Jeigu jūs pastebėjote, mes gi nebėgiojame su kameromis žiniasklaidai iš paskos. Niekas nežinojo, kad 10 dienų mes vedame tas derybas. Mes norėjome rezultato. Jeigu mes būtume norėję politinio šou, būtume atsitempę devynias galybes kamerų, kaip čia dažnai būna, žiniasklaida būtų komentavusi tuščius vėjus. Bet mes norėjome rezultato. Aš dar kartą sakau: jeigu tai yra nepriimtina ir aš esu tas, kuris, kaip čia kažkoks pilietis vakar viename interneto portale, berods A.Kubiliaus padėjėjas, pasakė, kad siūlydamas aš esu cinikas, tai klausykite tada. Aš nežinau, ką tada daugiau kalbėti. Na, bandykime tada eiti tuo keliu, bet, mano manymu, buvo konsultacijos su profsąjungomis, buvo konsultacijos su Vyriausybe, buvo konsultacijos su daugmaž valdančiosiomis politinėmis frakcijomis. Yra toks sprendimas, bet viskas priklauso nuo jūsų valios, ką padarysi.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Ramonas. Prašom, kolega.

J.RAMONAS (TTF). Aš noriu paklausti gal iš pradžių ir ne jūsų, bet apskritai. Kai valstybėje yra vieno ar kito sektoriaus problema ir ją reikia spręsti, ypač jei ji finansinė, kai kurie save vadinantys valstybininkais tuojau sako: jeigu padėsime šiuo atveju mokytojams, nukentės kultūros darbuotojai, jeigu padėsime ten kokiems žemdirbiams, nukentės pensininkai. Jeigu yra valstybininkai, aš manau, neturi taip kalbėti. Visiems reikia spręsti problemą, visiems reikia padėti, nereikia priešinti mūsų žmonių. Iš esmės. Kodėl valdančioji dauguma, tarp jų ir, drįstu teigti, konservatoriai, nesprendė problemų, kai buvo svarstomas biudžetas? Jau tada buvo mokytojų problemos. Reikėjo jas spręsti iš esmės ir šiandien nebūtų reikėję apie tai diskutuoti.

A.ČAPLIKAS. Na, dabar aš nežinau, gal tegul konservatoriai atsako. Ką aš dabar galiu atsakyti? Aš tik galiu pakartoti: štai yra pasiūlytas sprendimas, mano manymu, jis realus. Mes galime šimtą kartų gręžiotis į praeitį, kas tą pasakė, kas aną pasakė, kodėl nepadarė, kaip ten buvo. Šiandien yra situacija, kaip ponas R.Ačas sakė… Aš labai praktiškas žmogus, „inžinerinio“ mąstymo žmogus, suprantu, kai ją reikia spręsti. Jeigu protingi žmonės nori susitarti, susitars, jeigu nenori susitarti, tai niekada nesusitars.

O dėl kitų socialinių grupių aš manau, kad tikrai niekas nespekuliuoja. Nepaisant visko, manau, reikės mums spręsti ir kultūros darbuotojų, ir socialinių darbuotojų atlyginimų problemas. Aš, pavyzdžiui, nesibaiminu streikų, aš nekeliu isterijos ir tikrai čia nedramatizuoju, tai yra normali savo nuomonės išraiškos forma demokratinėje valstybėje, taip turi būti, ir nėra čia ko gąsdintis, nėra ko čia bijoti. Žmonės gina savo interesus, jų pačių išrinkta valdžia žiūri ir galvoja, kaip protingiau subalansuoti. Taip, bet sakau, šiuo atveju galime gręžiotis, kaip buvo, nebuvo, prisiminti praeitį, dar ką nors. Šiandien yra tokia situacija. Tai ką darom? Toliau meluojame žmonėm, kad padarysim tą, ar bandome išspręsti? Jeigu toliau pasirenkame rinkimų taktiką, kaip man šiandien sakė mitinge, kad mūsų nerinks, nerinkite, ką dabar darysi! (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs vis akcentuojate dėl atlyginimų, bet mano toks požiūris, kad Lietuva geriausiai reprezentuoja pasaulyje ir Europoje būtent mūsų kultūros darbuotojai ir sportininkai. Kaip įprasta, mūsų valstybė mažiausiai jiems skiria lėšų. Matydamas tai, padarau tokią išvadą, kad jeigu toliau taip eisime, tai Lietuvos perspektyva tokia: Lietuva su narkotikais, bet be kultūros ir be sporto. Ar jūs tikrai įsitikinęs ir turite įrodymų, kaip jūs sakėte, kad tų 100 mln., net jeigu jie ir bus skirti statybai, t. y. sportui plėtoti, statybininkai nepanaudos? Jeigu jūs tuo įsitikinęs, tai vienas dalykas, bet jeigu jūs tiktai norite, kad sportas ir toliau būtų neremiamas, o laikinai būtų išspręsta mokytojų problema, tai kitas variantas. Iš tikrųjų konservatoriai pasiūlė labai kompleksinį klausimo sprendimą. Jeigu Vyriausybė ir mes sutarsime, tą jūs akcentuojate, per dvi savaites būtų galima išspręsti. Ar nebūtų geriau pritarti konservatoriams, kad jeigu dar trūks pinigų, tai tada, tą konservatoriai siūlo, galbūt šiek tiek ir iš to stadiono paimti?

A.ČAPLIKAS. Galiu tik pakartoti. Aš ar mes tikrai neužsispiriame nurodydami finansavimo šaltinį. Ieškokite, žiūrėkime. Aš tik vėl… Pone Juliau, jūs tikrai puikiai suprantate, kad finansiniai įsipareigojimai, šiemet pažadėti mokytojams, kitais metais bus trigubi, tą reikia suvokti, todėl aš kalbu apie įsipareigojimų dydžius, šaltinius, kuriuos galime surasti. Sudarykime darbo grupę ir žiūrėkime, bet vėlgi reikia ir Vyriausybės palankumo norint gero, teigiamo požiūrio. Tai einu prie praktinio sprendimo, o dėl sporto, tai aš visada už sportą, dar kartą kartoju, aš už tai, kad būtų stadionas. Už tai, bet turėdamas statybos darbų patirties, manau, kad mes galime net ir politiniu sprendimu atidėti 2011 metams tą stadiono statybą. Juo labiau kad tai tikrai neeilinis objektas pagal jo finansavimo dydį, tokio Lietuvoje mes neturėjome.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar turime apsispręsti, ką darome toliau. Vienas kalba už, vienas – prieš. Prašom. (Balsai salėje) Minutėlę! Prašom. Arba kas nors prieikite prie šoninio mikrofono, jeigu mums iškilo techninių keblumų. Ar kolega R.Dagys kalbės? Gerbiamasis kolega Ačai – per centrinį mikrofoną. R.Ačas. Prašom. (Balsai salėje)

R.AČAS. Gerbiamieji kolegos, mes šiandien sprendžiame tą klausimą, kurį vienaip ar kitaip mes turime išspręsti. Tą siūlė ir A.Čaplikas. Jis pripažino, kad jis ne patį geriausią variantą pasiūlė, bet tai yra diskutuotina. Manau, kad šį klausimą išspręstume, galbūt būtų tikslinga sudaryti komisiją ir visus tuos sprendimus ir siūlymus išnagrinėti. Bet sprendimo reikia. Jeigu mes jau nesurandame kitų resursų, tai aukokim, paimkim iš stadiono 20–30 mln., bet klausimas turi būti išspręstas. Bet esu giliai įsitikinęs, kad yra kitų sprendimo rezervų. Neseniai mes su Valstybės kontrole lankėmės toje pačioje Olandijoje. Kai prieš metus atėjo nauja Vyriausybė ir priėmė sprendimą 25 % sumažinti visų ministerijų valdymo išlaidas, nesugriuvo Olandija, išsilaikė. Manau, yra daug sprendimo būdų, tik reikia norėti tai išspręsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, tie bandymai supriešinti kokią nors visuomenės grupę su mokytojais yra visiškai nekorektiški. Vieną dieną premjero yra siūloma didinti alkoholio akcizą ir padidinti mokytojų atlyginimus, kitą dieną – didinti PVM. Dabar šiame projekte yra siūloma paimti iš stadiono 100 mln. Aš ką tik kalbėjau su Olimpinio komiteto pirmininku Artūru Poviliūnu, kuris sakė, kad sportininkai yra šokiruoti. Vėlgi bandymas visiškai nekorektiškas, tuo labiau kad Lietuva, sostinė Vilnius neturi tinkamo stadiono, o mūsų futbolininkai dažnai demonstruoja labai gražius rezultatus. Todėl, manau, reikėtų pritarti šitam ilgalaikiam algų didinimo priemonių planui, bet nurodytas šaltinis visiškai netinkamas. Aš pritariu, kad reikėtų sujungti šiuos nutarimų projektus. Šaltiniai, matyt, galėtų būti tie, kuriuos pasiūlė ponas J.Dagys ir ponas A.Kubilius savo nutarimo projekte, bet kadangi sunku prognozuoti valdančiosios daugumos tolesnius žingsnius dėl šio nutarimo projekto, ar nebus stumiama toliau, kaip buvo stumiamas „Leo Lt“, todėl aš balsuojant susilaikysiu. Manau, visais atžvilgiais korektiškiausias yra mūsų kolegų pasiūlytas nutarimo projektas, kuriam mes jau pritarėm po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo, o po to tarsimės, kaip čia visą reikalą apibendrinam. (Balsai salėje) Balsuojam, ar pritariam po pateikimo. Balsavimas pradėtas.

Už – 100, prieš – 2, susilaikė 9. Taigi, gerbiamieji kolegos, aš siūlau dabar nedaryti kokių nors reitingavimų, kuris čia nutarimas daugiau balsų surinko, o taip, kaip kolegos siūlė, man atrodo, kad iš visų pusių buvo siūlymų, aš matau, galėsime kalbėti, ir visi siūlė visus tris variantus pabandyti sujungti į vieną. Tik kas tai turi daryti? Ar speciali darbo grupė, ar, sakysim, vienas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas? Tada kolegas iš eilės prašyčiau tarti žodį. Gal pradėsime šįsyk iš tos pusės. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš tikrai nespręsiu, kas turi tai daryti. Tačiau aš norėčiau repliką po balsavimo.

Dabar mes sakome, kad štai konservatorių projektas yra geresnis nei pono A.Čapliko, tačiau įsigilinkime į jį. Tai yra lygiai tas pat, ką siūlo ponas A.Čaplikas. Tik konservatorių projekte yra gudrybė, jie pinigus paima iš VIP’o, o VIP’ą padengia iš Privatizavimo fondo. O A.Čaplikas siūlo tiesiogiai iš Privatizavimo fondo. Ir čia, ir čia stadiono neturėsime. Todėl aš ir susilaikiau. Ieškokime kitų šaltinių. Sportas 18 metų po nepriklausomybės atkūrimo buvo pamotės vietoje. Atsirado praeitais metais Vyriausybės nutarimu viltis, kad štai turėsime nacionalinį stadioną. Latviai turi, visi kaimynai turi, Lietuva neturi. Dabar mes vėl laidojam šitą sportininkų svajonę sakydami, kad yra stichinė nelaimė ir reikia atiduoti pinigus mokytojams. Manyčiau, raskime kitą šaltinį. Mes turime neblogus kelius, galime paimti iš kelių, turime kitų neblogų objektų, bet nelieskime sporto, palikime stadioną, turėkime nacionalinį pasididžiavimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Domarkas.

V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komitete turi atstovus kiekviena frakcija ir kiekviena partija. Manau, kad šitais siūlymais, kurie buvo registruoti vienos ar kitos partijos, jos per savo deleguotus Seimo narius į šitą mūsų komitetą galėtų ir realizuoti savo idėjas. Darbo grupė, manyčiau, būtų grandiozinis ir didelis projektas, kuris labai sunkiai ir ilgai dirbtų. Aš manau, kad mes komitete pasitelkę ir Vyriausybės atstovus, ir priėmę socialinius partnerius, ar turiu galvoje pasikvietę profsąjungas, galėtume priimti racionalų sprendimą sujungdami visus tris projektus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kolega K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi tai finansinis klausimas, tai aš manau, kad apsiriboti komitetu būtų nevisiškai protinga. Mūsų šitie svarstymai, visų trijų projektų priėmimas parodė, kad visi iš principo sutarėme, kad tą problemą reikia spręsti. Skirtingi sprendimo keliai. Vienas būdas, kurį mes siūlome, susijęs su paskola iki metų pabaigos, kitas – biudžeto peržiūrėjimas, trečias – stadiono arba konkretaus šaltinio panaudojimas. Aš manau, kad šaltinius iš tikrųjų geriausiai žino Vyriausybė ir ji turi juos pateikti, juo labiau kad Vyriausybės iniciatyva tas visas procesas turi vykti. Todėl siūlau sudaryti darbo grupę, kuri per artimiausią laiką, iki ketvirtadienio rastų kartu su Vyriausybe kompromisinį sprendimą, kad nuo balandžio 15 dienos būtų padidinti mokytojams atlyginimai ir labai aiškiai būtų nurodyta, iš kokių šaltinių, kuriuos žino Vyriausybė. Ar tai skolinimasis, ar kokių nors programų sustabdymas. Jeigu mes pradėsime sakyti, kokias programas stabdome, mes galime pakliūti į teisinius dalykus, patys suprantate, nes jau sudarytos sutartys ir kiti dalykai, tiesiog Vyriausybė ir mes dėl to turėsime nuostolių. Todėl komisijoje turėtų būti nedaug žmonių ir, be abejo, turėtų atstovauti ir Ministras Pirmininkas, ir finansų ministras. Tik tokio dialogo būdu per parą, per pusantro paros galima rasti sprendimą, kurį mes paskui turėtume palaiminti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Dabar kolega R.Dagys.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš dėl tolesnės mūsų darbo eigos, bet kartu norėčiau dar pasakyti kai kurias pastabas. Gerbiamasis A.Salamakinas labai susirūpino projekto kokybe ir sakė, kad čia mūsų projekte yra kažkokia gudrybė. Priešingai, yra didelė gudrybė pateikta projekte, dėl kurio mes ką tik nubalsavome. Jame buvo vertinga dalis, kad buvo ilgalaikė programa, kurią reikėjo palaikyti, kad mokytojai matytų savo perspektyvą. O gudrybė yra tokia, kad pagal visus mūsų tarptautinius įsipareigojimus, pagal Fiskalinės drausmės įstatymą, už kurį jūs labai agitavote, valstybės Rezervinio fondo lėšos negali būti tiesiogiai skiriamos atlyginimams didinti. Vienintelis būdas padengti šitas išlaidas kitos išlaidos ir tada atitiksime visus tarptautinius reikalavimus, kas mūsų projekte įdėta.

Kitas dalykas. (Galite nekratyti galvos, taip jau yra, nes kitaip jūs pažeisite visus įsipareigojimus.) Kitas dalykas, Rezervinis fondas yra kur kas didesnis, ne 115 litų įdėta, o apie 500 milijonų. Todėl dėl stadiono irgi neverkite, galima rasti sprendimus ir čia, nereikia supriešinti stadiono idėjos su visomis kitomis. Visa tai mes galėsime aptarti toliau, bet dabar siūlau vis dėlto, palaikydamas profesorių K.Glavecką, kad mes sudarytume atskirą darbo grupę, nes iš tikrųjų ne tik švietimo klausimai, čia yra biudžeto ir formuluočių klausimai, nes tie sprendimai turi būti padaryti tokie, kad mes nepažeistume nei savo priimtų įstatymų, nei įsipareigojimų pagal Konvergencijos programą. Todėl pasisakau už darbo grupės sudarymą.

PIRMININKAS. Kolegos, diskusijas baigėme, nes laukia kitas taip pat svarbus valstybinis darbas. Dabar yra alternatyvus balsavimas. Ar sudarome darbo grupę dėl visų trijų projektų, sujungiame ir parengiame naują, ar pavedame visa tai daryti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui? Alternatyvus balsavimas. Kolegos, prašom. Buvo pritarta, viskas aišku. Ar sudarom darbo grupę, ar paskiriame Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą? Alternatyvus balsavimas. Balsavimas parodys, kur yra balsų dauguma. Prašom balsuoti. (Triukšmas salėje) Prašom balsuoti. Registruojamės ir balsuojame. (Triukšmas salėje) Nutraukiame. Balsavimas toks. Balsavimas toks: mygtukas „už“ – darbo grupė, mygtukas „prieš“ – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Registruojamės ir balsuojame. Mygtukas „už“ – speciali darbo grupė, kurią sudarysime per pertrauką, nes vis tiek reikės daryti, o mygtukas „prieš“ – iš karto atiduodame visus projektus Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui.

Už – 111, prieš – 3. Pasirinkta darbo grupė. Gerbiamieji kolegos, mes dabar turime imtis ilgai… Jokių replikų.

A.KUBILIUS (TSF). Galima repliką? Ar dėl vedimo tvarkos?

PIRMININKAS. Kolegos, mes užtempėm posėdį 3 valandas. O laukia kandidatai į Konstitucinį Teismą. Tai yra smulkmė? Jeigu jums atrodo, kad tai smulkmena, tai, kolegos…

A.KUBILIUS. Pirmininke, paskutinę repliką, vieną repliką galima?

PIRMININKAS. (Balsai salėje) Minutėlę, ir A.Kubiliui išjungsime. (Triukšmas salėje) Minutėlę. Kalbėjote visi, pakankamai. O kai kurie po kelis kartus. Galime susitarti, kad viena frakcija, dvi frakcijos… (Balsai salėje) Trečia frakcija. Pirmasis A.Kubilius. Iš kairės į dešinę. Kolega K.Daukšys iš viso nekalbėjo.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai trumpai noriu pasakyti. Iš tiesų jūs atkreipkite dėmesį, opozicija ieško šitos problemos sprendimo, todėl balsavo už valdančiosios koalicijos pasiūlytą variantą. Valdančioji koalicija vis dar nesupranta, kad reikia ieškoti bendro sprendimo. Todėl mano siūlymas dabar, nes jau apsisprendėme sudaryti darbo grupę, problema, kurią svarstome, iš tiesų yra ne tik ekonominė ir finansinė, bet tam tikra prasme ir politinė – dėl tolesnės švietimo reikalų valstybės politikos. Todėl aš siūlau sudaryti darbo grupę iš frakcijų seniūnų. Jeigu norės, jie pasikvies dar po žmogų specialistą. Bet svarbiausia, kad ketvirtadienį šita darbo grupė po pokalbio su Vyriausybės vadovu ir finansų ministru labai aiškiai pasakytų, ar Vyriausybė sutinka eiti tuo keliu, kurį siūlo Seimas, ar Vyriausybė nesutinka. Nes kitu atveju…

PIRMININKAS. Kolega, jūs kartojatės.

A.KUBILIUS. …ilgos diskusijos komitetuose ar darbo grupėse nieko neduos, jeigu Vyriausybė aiškiai nepasakys. Šiandien neišgirdome jokio atsakymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Daukšys.

K.DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų Vyriausybė, nesiskaitydama su mokytojų reikalavimais, atvedė mus į tą padėtį, kad mes turime per dvi dienas rasti ir finansavimo šaltinius, ir kitus dalykus. Manau, kad tas nesiskaitymas šitoje salėje ir atsispindi. Dabar šaltiniai. Kažkodėl mes pamirštame, kad valstybė dar turi 10 % „Mažeikių naftos“ akcijų, kurios, krentant doleriui, kiekvieną dieną nuvertėja, nes ten kaina fiksuota. Finansų ministras jau seniai turėjo šaukti „Bėda“ ir duoti tuos pinigus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai nesiruošiau kalbėti, bet čia sėdėdamas išgirdau labai daug melo, demagogijos, populizmo. Tikrai kaip Seimo narys jaučiu atsakomybę prieš šalį ir negaliu nepasakyti kai kurių argumentų. Vis dėlto kai kurie pasiūlymai yra paprasčiausiai populistiniai ir apgaudinėjami tie žmonės, kurie šiandien čia susirinkę.

Dėl kai kurių argumentų. Jeigu siūloma pasiskolinti, Fiskalinės drausmės įstatymas neleidžia. Taip? Jeigu persvarstyti biudžetą, tai reiškia, kad užtruks iki rudens, nes yra teisinės procedūros, kurių niekas negali pažeisti, reikės išlaikyti tam tikras dienas, nes bus kiti protestai. Vienas kelias yra pats greičiausias, kuris buvo siūlomas, iš Privatizavimo fondo paimti lėšas ir nors kitą savaitę mokytojams padidinti atlyginimus. Klausimas, ar mes norime padėti mokytojams, ar mes norime užsiimti populizmu ir demagogija, kuria buvo užsiimama 1999 metais? Žinome, į ką Lietuva tuo metu buvo atvesta, kai buvo pasiskolinta ir kai reikėjo skolas sugrąžinti. O R.Dagiui noriu pasakyti, kad Vyriausybės rezerve yra 40 mln., o ne 500 mln. Neapgaudinėkime žmonių. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Posėdžio pabaigoje. Pagal Statutą posėdžio pabaigoje. Prašom man neaiškinti Statuto, puikiai žinote, kad tokia taisyklė. (Balsai salėje) Labai ačiū. Frakcijos vardu irgi vėliau. Dabar mes turime apsispręsti, iš kiek žmonių sudarome darbo grupę. Siūlau iš 11, didžiosios trys frakcijos po du, likusios po vieną. (Balsai salėje) 11 ar 12? Po vieną nuo frakcijos. Prašom. Gerai. Minutėlę, tuoj pabalsuosime. Ar proporcingai pagal frakcijų dydį, kaip numato Statutas, ar po vieną? Prašom balsuoti. Pagal Statutą – arba pagal frakcijų dydį, t. y. proporcingai, mygtukas „už“, o mygtukas „prieš“ – nuo frakcijų po vieną žmogų. Prašom balsuoti.

Taigi nutarta, kad pagal dydį. Trys didžiosios frakcijos – po du, likusios – po vieną, skaičiuojant ir Mišrią Seimo narių grupę, kuri gali visa įstoti į šią grupę. (Balsai salėje) Tai sutariame? Trys didžiosios frakcijos – po du, likusios – po vieną. Klausimas baigtas.

Dabar imamės Konstitucinio Teismo teisėjų. Pažiūrėkite, kiek laukia teisėjai! Gerbiamasis kolega Žiemeli, pasigailėkite savo kolegų. (Balsai salėje)

Seimo nutarimo „Dėl E. Šileikio paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr.XP-2761(2*). Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo“ projektas Nr.XP-2788(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Pirmas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Egidijaus Šileikio paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr.XP-2761(2) ir antras – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo“ projektas Nr.XP-2788(2). Trys teisėjai yra aptariami dviejuose nutarimuose. Ar trumpindami laiką galime sujungti abu nutarimus į vieną? Tai yra tiek komitetas, aš turiu galvoje J.Sabatauską, tiek frakcijos ir atskiri Seimo nariai kalba apie visus tris. Ar taip tinka? (Balsai salėje) Gerai, ačiū. (Balsai salėje) Kas norės, atskirai ir kalbės, kokia problema. Prašom. J.Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, pagrindinio komiteto, pirmininkas.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš nuramindamas Seimo narius noriu pasakyti, kad, kiek supratau, pirmininkas prašė kalbėti apie tris projektus iš karto, aišku, balsuosime atskirai.

Taigi Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo svarstomos visų trijų asmenų kandidatūros į Konstitucinio Teismo teisėjus ir jūsų dėmesiui pasiūlyti projektai. Galiu pasakyti, kad balsų dauguma dėl visų kandidatūrų buvo pritarta. Už E.Šileikį buvo 7 už, nė vieno prieš, susilaikiusio. Už gerbiamąjį Praną Kuconį buvo 5 už, 2 susilaikę. Už gerbiamąjį Algirdą Taminską buvo 4 už, 3 susilaikę.

Komitetas siūlo nutarimo projekto įsigaliojimą kovo 21 d., tačiau gauta Teisės departamento pastaba dėl įsigaliojimo datos. Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad 2 straipsnyje įsigaliojimo datą reikėtų derinti su Konstitucinio Teismo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad Konstitucinio Teismo teisėjų kadencijos pabaiga – atininkamų metų kovo mėn. trečiasis ketvirtadienis. Jeigu kalbėtume konkrečiau, tai būtų kovo 20 diena. Taip pat kad naujai paskirti Konstitucinio Teismo teisėjai Seime prisiekia paskutinę iki jų kadencijos pradžios darbo dieną. Dar įstatymas nurodo, kad prisiekia paskirti teisėjai. Taigi priesaikos metu turi galioti tas nutarimas dėl jų paskyrimo. Komitetas pritarė tai pastabai, kuri siūlo įsigaliojimo datą kovo 19 d. Nepaisant visų šių datų, turiu priminti, kad asmens, kuriam Konstitucija nustato įpareigojimą prisiekti, įgaliojimai prasideda tik po priesaikos. Vadinasi, su datomis viskas turėtų būti gerai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Užsirašęs V.Mazuronis. Kiek supratau, V.Mazuronis yra ir dėl visų? Tai gal vienu kartu. Jeigu reikės daugiau minučių, aš manau, niekas nesiginčys.

V.MAZURONIS (TTF). Ne, ne, aš labai trumpai. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū už žodį. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mes šiandien buvome susitikę su visais trimis pretendentais į Konstitucinio Teismo teisėjus. Mūsų frakcijos narių nuomone, tų žmonių įsiliejimas į Konstitucinį Teismą tikrai suteiks ir konstruktyvumo, ir paprastumo, ir aiškumo. Manome, tų kandidatų paskyrimas teisėjais galbūt bus tas žingsnis, kuris galės gal šiek tiek pataisyti tos institucijos prestižą, kuris, mūsų manymu, paskutiniu metu yra ganėtinai pašlijęs. Todėl mes pasisakome už visus tris kandidatus, ir mūsų frakcijos nariai balsuos pritardami pateiktiems visiems trims kandidatams.

PIRMININKAS. Ačiū už trumpą ir aiškią kalbą. Kolega V.Bogušis. Prašom.

V.BOGUŠIS (LCSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, gerbiamieji kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus. Liberalų ir centro frakcija priėmė sprendimą remti poną P.Kuconį, poną A.Taminską ir poną E.Šileikį kaip kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus ir balsuos už. Tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį (čia gal daugiau svarbu Seimo kanceliarijai), kad mes turime dabar vienodą patvirtintą formą pagal europinius standartus, kaip pateikiamas gyvenimo aprašymas. Turiu trijų kandidatų aprašymus, sąmoningai juos paėmiau, jie yra visiškai skirtingi. Taigi aš manyčiau, kad turėtų veikti bendrosios normos visiems kandidatams. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. E.Klumbys. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, paskutiniu metu Konstitucinis Teismas virto politinių žaidimų įrankiu Prezidento rankose. Juk su penkiais Konstitucinio Teismo teisėjais susitarti kur kas lengviau negu su 71 Seimo nariu, jie bet kokiu atveju užtikrintų norimo sprendimo priėmimą. Galiu konstatuoti, kad šiuo metu dabartinės sudėties Konstitucinis Teismas yra pastatęs save aukščiau Seimo. Ir drįstu pareikšti iš šios svarbiausios valstybės tribūnos, kad Konstitucinis Teismas virto teisinių dvasiškių sambūriu, nes jie vadovaujasi Konstitucijos dvasia, o ne raide. Atsižvelgiant į tai, mane nudžiugino pretendento E.Šileikio šiandien „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos posėdyje išsakyta mintis, kad būtina daugiau dėmesio skirti raidei. Labai norėtųsi tikėtis, kad atėjus naujiems Konstitucinio Teismo nariams pradėtų keistis Konstitucinio Teismo elgesys, kad jis liautųsi primetinėti savo sąlygas Seimui, kad nebematysime neslepiamos arogancijos ir paniekos besikreipiančiųjų į Konstitucinį Teismą atžvilgiu, kaip ne kartą buvo iki šiol. Labai norėtųsi, kad Konstitucinis Teismas liautųsi būti įrankiu Prezidento V.Adamkaus rankose realizuojant jo politinius sumanymus.

Atsižvelgdamas į tai aš, kaip Seimo narys, balsuosiu už visus tris pateiktus Konstitucinio Teismo kandidatus ir labai tikėsiuosi, kad Konstitucinio Teismo darbas pasikeis pozityvia linkme, ir mes tą netrukus pamatysime. Visiems ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar taip jau išėjo, kad aš turiu pats sau suteikti žodį. Manau, niekas neprieštaraus, bet, tikiuosi, kad Seimo Pirmininkas, kaip korektiškas žmogus, pagelbės. Dabar pirmininkaus Seimo Pirmininkas V.Muntianas.

PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF). Atsiprašau. Tęsiame toliau posėdį. Žodis ponui Č.Juršėnui.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Aš labai džiaugiuosi, kad buvo varžybos, kas suteiks žodį. Svarbu, kad suteikė. Ačiū, gerbiamajam Pirmininkui, ačiū kolegai A.Čaplikui.

Skirsime Konstitucinio Teismo teisėjus, bet žvilgtelkime į pačią instituciją, į Konstitucinį Teismą. Juk per istoriškai trumpą laiką pirmą kartą Lietuvos istorijoje atsiradęs Konstitucinis Teismas užsitikrino deramą, labai aukštą poziciją valstybės sandaroje, nacionalinėje ir tarptautinėje teisinėje visuomenėje, taip pat ir mūsų politiniame gyvenime. Aš sutinku su vienu ką tik kalbėjusiu kolega. Šias Konstitucinio Teismo pozicijas užtikrino patys kelių kadencijų teisėjai, dirbę nuo 1993 m. ar ir dabar dirbantys, žinoma, kartu su visa valstybe ir visuomene.

Dabar trys teisėjai baigė devynerių metų (o vienas iš jų – jei neskaičiuosim pertraukos – net dvylikos metų) kadenciją. Konstitucinį Teismą palieka aukščiausios prabos konstitucionalistai: Egidijus Kūris, Vytautas Sinkevičus, Stasys Stačiokas. Todėl mums, kuriems dabar reikės spręsti, prieš balsuojant kyla natūralus klausimas: kas ateina, kas pakeičia? Manau, kad ateina ne tik jaunesni, ne tik „laipsniuoti“, bet jau patyrę teisininkai, ir netgi, vaizdžiai tariant, su kūrybiniu kraičiu. Jų gyvenimiškas patyrimas įvairus, bet reikšmingas, veikiant skirtingose valstybės grandyse: Seime, Vyriausybėje, teismuose, aukštosiose mokyklose. Taigi jiems teko prisidėti ir kuriant įstatymus ar įgyvendinamuosius jų aktus, ir taikant, vykdant įstatymus. Bet jie – ne tik praktikai, jie – knygų, vadovėlių, studijų autoriai, mokslinių konferencijų, taip pat tarptautinių konferencijų aktyvūs dalyviai. Tik, žinoma, vienas iš jų – daugiau baudžiamosios teisės, kitas – daugiau civilinės, trečias – grynas konstitucionalistas, jau pagarsėjęs giliu, originaliu mąstymu, ir, pasakysiu gal šiek tiek įdomiau, „nesušukuotom“ mintim, arba, gal geriau, „šakotom“ mintim, bet ir tokių reikia. Man atrodo, kaip tik gerai, kad į Konstitucinį Teismą ateina ir tokie. Visi trys pretendentai yra ir ilgamečiai universitetų dėstytojai, docentai, vienas profesorius, vertinami akademinės bendrijos ir, kiek žinau, mylimi studentų.

Paskutinysis mano kalbos punktas, kaip sakoma, tas privalomas pagal reglamentą. Aš remiu visus tris pretendentus, taip pat noriu pranešti, kad mūsų, didžiausioji, Socialdemokratų, frakcija susitiko su kandidatais ir juos remia. Na, ir pabaigoje – o kas bus, kai paskirsime? Atrodo, viskas aišku, bet, mano supratimu, bus praradimų. Kaip sakė vienas pretendentas, jis nebegalės laisvai, nevaržomai kalbėti su studentais arba per televiziją. Ir štai, atsižvelgdamas į šią svarbią aplinkybę, tą būsimą suvaržymą, aš siūlau naujovę mūsų Konstitucinio Teismo darbui (žinoma, jeigu tai naujovei Seimas pritars). Užregistravau jau tam tikras Konstitucinio įstatymo pataisas. Aš siūlau įteisinti atskirąją nuomonę – votum separatum. Ji suteiks laisvės kūrybingiausiems ir drąsiausiems teisėjams. Esu įsitikinęs, kaip kad yra ir kitose šalyse, tai padės plėtoti konstitucinę doktriną. Taigi remiu kandidatus ir kviečiu kolegas už juos balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū kalbėtojams, ačiū ponui Č. Juršėnui už išsakytą frakcijos nuomonę. Dabar aš kreipiuosi į frakcijų seniūnus. Matyt, dalis Seimo narių išėjo pietauti, tai mums reikia susitarti, kada pradedame balsavimą ir kada baigiame, aptarti procedūras. Sekretoriatas pateikė tokią Balsų skaičiavimo komisiją. Atsiprašau, Sekretoriatas mane informavo, kad aš aplenkiau laiką. Nėra norinčių kalbėti ir šiuo atveju… (Balsai salėje:„Yra, yra“.) Teisėjų, norinčių kalbėti, nėra, o diskusijoje jau buvo ir frakcijų vardu buvo užsirašę žmonės. Daugiau, kaip suprantu, norinčių kalbėti dėl Konstitucinio Teismo teisėjų nėra. Aš matau užsirašiusius keturis Seimo narius, visos kalbos baigtos ir dabar siūlau pradėti Balsų skaičiavimo komisijos… (Balsai salėje) Labai atsiprašau. Čia yra slaptas balsavimas, kalbama frakcijos vardu ir ponas V.Mazuronis išsakė frakcijos poziciją. Taip yra užrašyta mūsų registracijos lape, diskusijos baigtos. Kiti galėjo irgi užsirašyti, o dabar registracija kalbėti baigta. Na, nežinau, galime tęsti toliau diskusiją arba pradėti balsavimo procedūrą. (Balsai salėje) Gerai. Kreipiuosi į Seimo narius ir skaitau pavardes Seimo narių, kurie sudarys balsų skaičiavimo grupę: Z.Balčytis – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija (žiūriu į seniūnę), V.Volčiokas – Liberalų ir centro sąjungos frakcija (yra salėje), A.Valionis (tikrai mačiau, kaip įėjo į salę) – Naujosios sąjungos frakcija, J.Dautartas ir (man pateiktos tokios pavardės, aš nežinau), A.Dumčius – Tėvynės sąjungos nariai. Dabar dėl sklandaus darbo. Poną A.Valionį aš matau salėje, kol kas salėje nėra Z.Balčyčio. Aš kreipiuosi į seniūnę. Bus ponas Z.Balčytis? Ar galime bendru sutarimu patvirtinti tokią balsų skaičiavimo grupę? Galima. Ačiū. Dabar reikia patvirtinti balsų skaičiavimo biuletenį. Skaitau: „Slapto balsavimo biuletenis dėl E.Šileikio paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju.“ Du žodžiai: „už“, „prieš“. Toliau yra formalūs reikalavimai: balsų skaičiavimo grupė, kur bus uždėtas antspaudas, data. Sutarta, jog žmogus, atėjęs balsuoti į slapto balsavimo kabiną, išbraukia žodį, kitaip sakant, palieka žodį reikšdamas savo poziciją. Jeigu neužbrauktas žodis, lieka „už“, tai Seimo narys balsuoja už. Jeigu Seimo narys mano kitaip, tai yra braukia žodį „už“, palieka „prieš“. Kitaip sakant, likęs neužbrauktas žodelis reiškia Seimo nario poziciją. Tinka? Tinka. Ar galime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį dėl E.Šileikio? Bendru sutarimu. Dėl Pono A.Taminsko? Bendru sutarimu. Dėl P.Kuconio? Bendru sutarimu.

Dėl vedimo tvarkos – ponas J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš buvau užsirašęs, bet manęs kažkodėl neliko. Jūs sakėte labai gerų žodžių, bet norėčiau dar vieną dalyką pasakyti – linkėjimą Konstitucinio Teismo teisėjams. Kada galėčiau tai padaryti?

PIRMININKAS. Prašom, pasakykite dabar.

J.VESELKA. Labai ačiū. Gerbiamieji Konstitucinio Teismo teisėjai, kaip matote, mūsų politikai labai daug dėmesio skiria krašto apsaugai, NATO, neva mūsų potencialiam užkariavimui, bet jau 1870 m. žinomas bankininkas Elie de Rothschildas yra pasakęs: „Man nesvarbu, kas vykdo konkrečios valstybės politiką. Duokite man pinigus ir aš vykdysiu tos valstybės politiką.“ Gerbiamieji, jūs matote, kokia dabar yra finansinė krizė, jūs pažiūrėkite Lietuvos Respublikos priimamus finansinius įstatymus, jie yra tokie painūs, kad ką nori gali daryti. Kaip įprasta, Seimas už juos balsuoja vienbalsiai, be diskusijų. Todėl, pirma, džiaugiuosi, kad į Konstitucinį Teismą ateina civilinės teisės specialistų, nes kraštų pajungimas eis per finansus. Kas valdys finansus, tas valdys politiką. Todėl labai svarbu, kad priimdami sprendimus, kaip aš jums jau ir sakiau, būtumėte ne globalistai, o nacionalistai, ir aš siūlau ne tarybinį nacionalizmą, o tarptautinį, gerbiantį savo kultūrą, tradicijas, istoriją, tautą, kalbą. Jeigu jūs į tai atkreipsite dėmesį… iki šiol buvo vien globalistai. Aš manyčiau, kad mes tada kartu garantuosime, kad Lietuva, kaip tauta ir kaip valstybė, išliks ne 10–20 metų, o be galo ilgam laikui. Todėl norėčiau palinkėti taip dirbti tėvynės labui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs dėl vedimo tvarkos? Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Jeigu galima, aš irgi norėčiau porą žodžių. Aš žiūriu, kad didelių problemų yra mūsų teisinėje sistemoje ir teismuose. Konstituciniam Teismui, kaip čia jau ne vienas kalbėjo, vis dėlto tenka didelė atsakomybė už tai, kaip vykdomi mūsų įstatymai, ar jie atitinka Konstituciją. Ir pats ponas Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas pasakė, kad išeina stiprūs konstitucinės teisės žinovai. Aš norėčiau, kad į Konstitucinį Teismą ateitų stiprūs teisininkai. Deja, turiu pasakyti, kad negalėsiu balsuoti už poną Tamonį, kuris, mano manymu, nepakankamai sėkmingai… Atsiprašau, A.Taminską, kuris nelabai sėkmingai dirbo Seimo kontrolierių įstaigoje. Taip pat, man regis, kelia tam tikrų abejonių tai, kad ateina vienos ar kitos civilinės ar baudžiamosios teisės atstovai. Vis dėlto Konstituciniame Teisme turėtų būti konstitucinės teisės žinovų, nes atsakomybė Konstituciniame Teisme tikrai yra labai didelė. Tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū dėl replikų, dėl visko. Štai dabar taip mes čia tariamės. Dėmesio! Aš kreipiuosi į frakcijų seniūnus. 14.30 val. – balsavimo pradžia. 15.15 val. – balsavimo pabaiga. 15.20 val. renkamės salėje, baigsime rytinį posėdį ir 15.30 val. pagal mūsų Statutą pradėsime vakarinį posėdį. Salėje renkamės 15.20 val. Balsavimo pradžia – 14.30 val., pabaiga – 15.15 val. Dėmesio, dar neskubėkite. Dar pora pareiškimų. Balsavimas štai čia, kairėje, išėjus iš karto bus paruoštos kabinos.

Dabar aš turiu perskaityti prieš balsavimą porą pareiškimų. Teikimas dėl užsirašymo į Seimo tarpparlamentinių ryšių su Persijos įlankos regiono šalimis grupę. „Vadovaujantis Statuto 81 straipsnio 3 dalimi prašome informuoti Seimo narius apie mūsų iniciatyvą sudaryti Seimo tarpparlamentinių ryšių su Persijos įlankos regiono šalimis grupę.“ Įsirašyti į grupės narius galima nuo šio mėnesio 18 dienos I rūmų (šią dieną) 405 kabinete. I rūmai, 405 kabinetas. Pirmojo grupės posėdžio data – ši diena, 17 valanda, I rūmai, 405 kabinetas. Iniciatoriai: A.Staponkienė, V.Navickas ir V.Stankevičius.

Kitas pareiškimas. „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 39 straipsnio 3 dalimi informuoju jus, kad pasibaigus Seimo nario P.Auštrevičiaus kadencijai eiti Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pareigas frakcijos posėdžio sprendimu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnu nuo 2008 m. kovo 18 dienos yra paskirtas Seimo narys A.Kašėta.“ Pridėtas frakcijos posėdžio protokolas.

Viskas. Posėdis šiuo atveju… Ponas J.Dautartas. Prašom.

J.DAUTARTAS (TSF). Dėl vedimo tvarkos, gerbiamasis pirmininke. Aš dabar nesupratau. Ta mūsų pietų pertrauka, kadangi ateina rinkėjai, kiek supratau, 10 minučių yra pietų pertrauka?

PIRMININKAS. Aš suprantu, kad komisijos nariams iš tikrųjų pavalgyti, ko gero, neteks. O balsavę Seimo nariai gali nueiti į kavinę ir užkąsti. Kito būdo aš nerandu. Nebent tada pradėti posėdį turime…

J.DAUTARTAS. Aš supratau. Kada mes pradedame popietinį posėdį?

PIRMININKAS. 15.30 val. O prieš tai mes turėsime baigti rytinį posėdį 15.20 val. Renkamės salėje, baigiame rytinį posėdį ir 15.30 val.

J.DAUTARTAS. O balsavimo pradžia 14.30 val.?

PIRMININKAS. Balsavimo pradžia 14.30 val. Baigiasi 15.15 val. Balsavimo pertrauka. Prašom ruoštis balsuoti. (Balsai salėje)

Pertrauka

PIRMININKAS. (…) Sekretoriatas, kad pagal Statutą dabar turime atlikti tokią procedūrą. Aš skelbiu rytinį posėdį baigtą. Mušu gongą ir skelbiame 10 minučių pertrauką, t. y. iki 15.30 val., kai prasidės vakarinis posėdis. Rytinis posėdis yra baigtas. Taip man buvo paaiškinta.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF – Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.