AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys.
Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis yra pasirinkusi žinių visuomenės kūrimo kelią ir iškėlusi sau tikslą tapti konkurencinga, žiniomis grįsta ekonomika, užtikrinančia aukštą gyvenimo lygį ir socialiai saugią visuomenės plėtrą. Studijos bei moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė) plėtra yra kertinės žinių visuomenės kūrimo atramos, kartu su inovacijų kūrimu sudarančios vadinamąjį „žinių trikampį“.
Lietuva turi gerai išplėtotą aukštojo mokslo sistemą ir pajėgų mokslo potencialą, tačiau jų veiklos rezultatai netenkina šiandieninių ir strateginių šalies reikmių. Tiek verslo atstovai, tiek plačioji visuomenė reiškia nepasitenkinimą aukštojo mokslo kokybe ir nepakankama sąveika su ūkio poreikiais. Mūsų šalies mokslinių tyrimų ir inovacijų rodikliai yra vieni žemiausių Europoje.
Šie trūkumai yra atsiradę dėl nepakankamo ir neefektyvaus mokslo ir studijų finansavimo, nusidėvėjusios infrastruktūros, netobulos valdymo ir kokybės priežiūros sistemos, šiuolaikinės vadybos kultūros stokos. Ypač didelę grėsmę šalies mokslui ir studijoms kelia smukęs mokslininko karjeros prestižas, vidutinio ir jauno amžiaus tyrėjų ir dėstytojų trūkumas, grėsmingai augantis protų nuotėkis į konkuruojančias užsienio šalis. Šios problemos reikalauja neatidėliotinų sprendimų ir prioritetinės paramos ilgalaikiam mokslo ir studijų vystymui.
Daugelis nurodytų mokslo ir studijų sistemos trūkumų yra priklausomi nuo atsilikusio teisinio reglamentavimo. Mokslo ir studijų sistemą šiuo metu reglamentuoja du įstatymai – dar 1991 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas ir 2000 m. priimtas Aukštojo mokslo įstatymas. Nauju įstatymo projektu siekiama šiuos iš dalies besidubliuojančius įstatymus sujungti ir iš esmės atnaujinti juose išdėstytas teisines normas.
2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Įstatymo projekto tikslai – užtikrinti mokslo ir studijų sistemos atitiktį šalies ūkio ir visuomenės poreikiams, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros kokybę ir konkurencingumą Europos Sąjungos ir pasaulio mastu.
Šio įstatymo projekto uždaviniai yra nustatyti šiuos tikslus atitinkančius studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros organizavimo pagrindus; pagerinti mokslo ir studijų institucijų ir visos mokslo ir studijų sistemos valdymą, stebėseną ir priežiūrą; padidinti mokslo ir studijų institucijų atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei, kartu išplėtojant jų autonomiją ir veiklos laisvę; pakoreguoti Lietuvoje vykdomų aukštojo mokslo studijų sandarą, kad ji atitiktų šiandieninius Europos aukštojo mokslo erdvės principus; atsižvelgiant į šiandienos realijas tiksliau apibrėžti mokslo ir studijų institucijų dėstytojų, mokslo darbuotojų, studentų teises ir pareigas; pagerinti mokslo ir studijų sistemos veiklos atitiktį darbo rinkos poreikiams; sudaryti teisines sąlygas pagerinti ir efektyviai panaudoti mokslo ir studijų sistemos finansavimą.
Šis įstatymo projektas kartu su Valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektu sudaro juridinį pagrindą šalies mokslo ir studijų sistemos pertvarkai, dėl kurios susitarė Lietuvos parlamentinės politinės partijos, 2007 m. birželio 14 d. pasirašiusios susitarimą dėl Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pertvarkos pagrindinių principų.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai.
Įstatymo projekte naujai reglamentuojami klausimai šiuo metu yra iš dalies reglamentuoti Aukštojo mokslo bei Mokslo ir studijų įstatymuose.
Mokslo ir studijų institucijos ir jų valdymas.
Aukštojo mokslo įstatyme nustatyta, kad aukštųjų mokyklų tarybų vaidmuo apribotas vien visuomeninės priežiūros ir globos funkcija, o sprendžiamoji galia palikta senatui; tokios aukštųjų mokyklų tarybos negali garantuoti aukštosios mokyklos atskaitomybės visuomenei principo, paremto savivalda ir autonomija. Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintas analogiškas mokslinių tyrimų įstaigų (valstybės mokslo institutų, universitetų mokslo institutų) valdymo uždarumas.
Aukštųjų mokyklų atskaitomybė visuomenei realizuojama per administracinį veiklos reglamentavimą, kuris varžo aukštosios mokyklos autonomiją ir skatina tarpusavio nepasitikėjimą tarp akademinės bendruomenės ir valstybės valdymo institucijų.
Dėl mokslo ir studijų institucijų uždarumo nėra galimybių efektyviai koncentruoti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų pajėgumų ir integruoti svarbiausius inovacijų partnerius – ūkio subjektus, aukštąsias mokyklas ir mokslinių tyrimų įstaigas.
Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinti trys mokslinių tyrimų įstaigų tipai: valstybės mokslo institutas, universiteto mokslo institutas ir valstybės mokslo įstaiga. Šių tipų funkcinė skirtis, santykis su universitetais ir juridinis statusas yra ne visai logiški.
Mokslo ir studijų veikla.
Dabartiniame studijų veiklos reglamentavime yra nemaža nenuoseklumų ir spragų, atiradusių dėl sparčios Lietuvos aukštojo mokslo sistemos raidos ir tarptautinės integracijos.
Lietuvos studijų kreditas kaip studijų apimties matas yra palyginamas su Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistema (ECTS), tačiau jis apibrėžiamas tik studijų trukme (studento darbo valandomis. Laikantis europinių rekomendacijų būtina pereiti prie ECTS sistemos ir kredito, pagrįsto studijų rezultatų vertinimu, taikymo.
Bendrieji studijų programų reikalavimai ne visur atitinka europines rekomendacijas (jose apibrėžiamus studijų tikslus, rezultatus).
Studijų sistemą sudaro nuosekliųjų ir nenuosekliųjų studijų programos, tačiau pastarosios iš esmės atitinka neformaliojo švietimo programas, kurioms taikomas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas.
Dabar studijų programos būtinai turi būti priskirtos kuriai nors pakopai, nors iš esmės būna skirtos profesiniam rengimui ir tobulinimui, tokias programas netikslinga sieti su kvalifikacinio laipsnio įgijimu, nes tai trukdo universitetams ir kolegijoms atsiverti įvairesniam profesiniam tobulinimui.
Nėra užtikrintos jungtys ir perėjimai tarp formaliojo ir neformaliojo švietimo, profesinio ir aukštojo mokslo, studijų pakopų ir formų,
Bendra studijų trukmė yra ilgesnė nei 5 metai, o tai nedera su europinėmis rekomendacijomis bei kitų Europos šalių jau atlikta studijų programų reforma. Tai apsunkina studentų tarptautinius mainus ir kvalifikacijų pripažinimą.
Universitetinės ir neuniversitetinės studijos gali būti vykdomos ir universitetuose, ir kolegijose; yra trys studijų formos – dieninių, vakarinių, neakivaizdinių, tačiau tarp dieninių ir vakarinių studijų formų esminių skirtumų, išskyrus finansavimo sąlygas, nėra; pagal europines rekomendacijas būtina studijų formą susieti su kreditų kaupimo sparta.
Suvaržytos aukštųjų mokyklų teisės nustatyti savo studentų skaičių – jį kiekvienai aukštajai mokyklai nustato Vyriausybė.
Studijų kokybės užtikrinimo klausimai liečiami tik netiesiogiai – nustatyti reikalavimai aukštosioms mokykloms, studijų programoms bei Studijų kokybės vertinimo centro kaip institucijos, vertinančios studijų kokybę, funkcijos.
Šiuo metu studijas Lietuvoje gali vykdyti Lietuvos aukštosios mokyklos ir užsienio aukštosios mokyklos, įsteigusios filialus Lietuvoje. Be to, Lietuvoje kiti juridiniai asmenys gali vykdyti studijas pagal kitų šalių aukštųjų mokyklų studijų programas, neįsteigiant užsienio aukštosios mokyklos filialo. Leidimų vykdyti studijas išdavimo procedūrą pavesta reglamentuoti Vyriausybei. Esant tokiai situacijai, kai kurie juridiniai asmenys nelegaliai organizuoja studijas pagal Rusijos aukštųjų mokyklų programas, o taip pat teikia informaciją apie priėmimą į kitų valstybių aukštąsias mokyklas – t.y. faktiškai vykdo šių aukštųjų mokyklų atstovybių funkcijas.
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos sistema, mokslo ir studijų politikos formavimas ir įgyvendinimas dabartiniame teisiniame reglamentavime nėra aptariami.
Mokslo ir studijų finansavimas.
Dabartinės nuostatos, reglamentuojančios aukštųjų mokyklų lėšų šaltinius, neatitinka Biudžeto sandaros įstatymo, pagal kurį valstybės biudžetinių įstaigų pajamos yra laikomos valstybės biudžeto pajamomis. Mokslo ir studijų įstatymo 24 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios lėšų numatymą mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžete, neatitinka valstybės biudžeto sudarymo praktikos ir yra nesuderintos su Biudžeto sandaros įstatymu.
Galiojančiuose įstatymuose daug dėmesio skiriama Vyriausybės tvirtinamos Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos aptarimui. Pagal šią metodiką nustatomas valstybės biudžeto lėšų poreikis studijoms, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei) plėtrai bei meninei kūrybai, administravimui ir ūkiui bei kultūros vertybių priežiūrai, taip pat nustatoma lėšų, skiriamų atitinkamoms reikmėms kiekvienai mokslo ir studijų institucijai, suma. Praktiškai valstybės biudžeto lėšos mokslo ir studijų institucijoms skiriamos atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes.
Remiantis minėta metodika taip pat apskaičiuojamos studijų išlaidos, pagal kurias nustatoma studijų kaina studijuojantiesiems savo lėšomis. Aukštojo mokslo įstatymo 58 straipsnyje nurodoma, kokios išlaidos įskaitomos į studijų išlaidas, tačiau jos apima tik dalį išlaidų, kurias patiria aukštosios mokyklos. Be to, minėtame straipsnyje nustatyta, kad studijų kaina Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos šalių piliečiams negali būti didesnė, o užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės negali būti mažesnė už apskaičiuotąsias studijų išlaidas. Toks reguliavimas leidžia aukštosioms mokykloms mažinti studijų kainą neatsižvelgiant į lėšas, būtinas studijų kokybei užtikrinti kainos atžvilgiu diskriminuojami užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės.
Galiojančiuose įstatymuose neaptariamas programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas.
Toks teisinis reglamentavimas neskatina mokslo ir studijų sistemos konkurencingumo, varžo mokslo ir studijų institucijų ir kitų sistemos dalyvių iniciatyvą, neskatina į sistemą pritraukti daugiau privačių lėšų.
Parama studentams
Aukštojo mokslo įstatymo 60 straipsnis reglamentuoja nemokamo aukštojo mokslo laidavimą gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, tačiau šio straipsnio 1 dalies nuostatos iš esmės gali būti taikomos tik pirmosios, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų studentams. Neaiškiai reglamentuota studentų perkėlimo į laisvas valstybės finansuojamas studijų vietas tvarka. Taikomos skirtingos nemokamo mokslo laidavimo sąlygos skirtingų formų studijoms.
Aukštojo mokslo įstatymo 62 ir 63 straipsniuose, kurie reglamentuoja paramą studentams, įtvirtintos nuostatos, pagal kurias valstybės paskolas studentams teikia tik Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Galimybė gauti valstybės paskolas trečiosios pakopos studentams nenumatyta. Stipendijos skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto asignavimų, numatytų aukštosioms mokykloms.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuojamų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Pagrindinės įstatymo projekte teikiamos naujovės yra šios:
Mokslo ir studijų institucijos ir jų valdymas.
Siekiant formuoti aukštųjų mokyklų tarybų vaidmens aukštųjų mokyklų veikloje kultūrą, socialinės atsakomybės tradiciją bei didinti socialinių partnerių aktyvumą teikiama nuostata, kad aukštųjų mokyklų tarybos turi tapti jų strateginio valdymo ir visuomeninės priežiūros institucijomis. Taip bus sukurta reali valstybinių aukštųjų mokyklų atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei užtikrinimo grandis. Taryba išlaikys ir visuomeninės priežiūros ir globos funkcijas. Taip išaugs universiteto autonomija ir vientisumas; sustiprės socialinių partnerių dalyvavimas jų valdyme, tarybos ir kitų akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimas. Siūlomi šie sprendimo būdai:
nustatyti, kad aukštosios mokyklos valdymo organai yra aukštosios mokyklos taryba, senatas (akademinė taryba) ir rektorius (direktorius);
taryba yra strateginio valdymo ir visuomeninės priežiūros institucija. Ji užtikrina aukštosios mokyklos atvirumą ir atskaitomybę visuomenei, garantuoja aukštosios mokyklos autonomiją, tradicijų tęstinumą bei akademinę laisvę. Valstybė deleguoja taryboms aukštųjų mokyklų veiklos strateginio valdymo ir kontrolės funkcijas;
svarbiausios tarybos funkcijos: tvirtinti aukštosios mokyklos misiją ir viziją, rektoriaus (direktoriaus) pateiktą strateginį veiklos planą ir kasmet informuoti visuomenę apie jo vykdymo rezultatus; nustatyti personalo parinkimo ir vertinimo principus; tvirtinti aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešojo konkurso būdu organizavimo tvarką; svarstyti aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) arba senato (akademinės tarybos) pateiktus aukštosios mokyklos lėšų ir turto valdymo bei administravimo klausimus; tvirtinti rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, vertinti veiklos atitikimą strateginiam planui, pasiektus rezultatus ir jų poveikį;
senatas (akademinė taryba) sprendžia akademinius reikalus: nustato akademinius standartus, tvirtina studijų programas, kontroliuoja studijų ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros kokybę ir kt.;
rektorius (direktorius) atsako už aukštosios mokyklos darbo organizavimą. Atlikti pareigas jam padeda aukštosios mokyklos administracija.
rektorius (direktorius) atsako už aukštosios mokyklos darbo organizavimą. Atlikti pareigas jam padeda aukštosios mokyklos administracija. Universiteto rektorių viešo konkurso būdu renka universiteto senatas. Ne daugiau kaip tris kandidatus universiteto senatui teikia universiteto taryba. Tuo tarpu kolegijos direktorių renka, skiria ir atleidžia iš pareigų kolegijos taryba. Su paskirtuoju rektoriumi (direktoriumi) terminuotą darbo sutartį aukštosios mokyklos vardu pasirašo tarybos pirmininkas arba kitas tarybos įgaliotas asmuo.
Įvedamas lankstus mokslinių tyrimų institutų valdymo modelis, atveriantis galimybes į mokslinių tyrimų instituto valdymą, greta instututo mokslo ir administracijos darbuotojų, įtraukti įstaigų, įmonių bei organizacijų, suinteresuotų sėkmingu valstybės mokslinių tyrimų instituto tikslų bei misijos įgyvendinimu, atstovus. Naujai apibrėžiamos mokslinių tyrimų institutų mokslinės tarybos funkcijos. Siekiant mokslinių tyrimų institutų veiklos efektyvumo, atskaitomybės ir veiklos orientavimo į valstybės, visuomenės ir ūkio poreikius, įstatymo projekte numatyta, kad mokslinių tyrimų institutų direktorių skiria steigėjas arba jo įgaliotas asmuo.
Siūloma nustatyti, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. mokslinių tyrimų įstaigos nebebūtų skirstomos į tipus.
Mokslo ir studijų veikla.
Pagal teikiamą reglamentavimą studijų sistemos sandara labiau atitiks kuriamos Europos aukštojo mokslo erdvės principus, pagerės tarptautiniai studentų mainai ir kvalifikacijų pripažinimas; mažės smulkmeniškas išorinis reguliavimas, aukštosios mokyklos pačios tinkamiau spręs daugelį veiklos klausimų; turėdamos atitinkamos valstybės institucijos įgaliojimus, galės tinkamai organizuoti profesinį rengimą – parengtų specialistų kompetencija labiau atitiks darbo rinkos poreikius.
Atnaujinama studijų programų rūšių, pakopų ir formų sistema, tarp jų, taip pat tarp studijų ir kitų švietimo sistemos grandžių užtikrinamas tęstinumas ir perimamumas. Vietoje jau atgyvenusių dieninių, vakarinių ir neakivaizdinių studijų formų pereinama prie tarptautinių nuolatinės ir ištęstosios formų.
Antrosios ir trečiosios pakopų studijos aiškiau susiejamos su toje mokykloje vykdomų moklinių tyrimų lygiu. Ši naujovė padės pakelti antros ir trečios pakopos studijų kokybę, taip pat grąžins reikšmę šiuo metu iš dalies devalvuotoms pirmosios pakopos studijoms kaip visavertėms aukštojo mokslo studijoms.
Mokslo ir studijų institucijos turės įdiegti vidinę kokybės užtikrinimo sistemą, taip pat bus atsakingos už studijų, mokslinės, meninės bei kitų veiklų kokybę. Mokslo ir studijų institucijoms paliekama teisė nusistatyti vidinės kokybės užtikrinimo sistemos sandarą.
Kiekviena mokslo ir studijų institucija periodiškai bus vertinama. Numatoma, kad ne rečiau kaip kas šešerius metus bus atliekamas išorinis studijų programų ir mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimas. Remiantis vertinimo rezultatais, studijų programos bei naujai įsteigtos aukštosios mokyklos bus akredituojamos. Veikiančios aukštosios mokyklos bus įvertinamos, t. y. gaus rekomendacijas kokybei gerinti. Teikti aukštojo mokslo kvalifikacijas ir mokslo laipsnius galės tik akredituota aukštoji mokykla. Aukštųjų mokyklų veiklos ir studijų programų išorinį vertinimą vykdys Studijų kokybės vertinimo centras. Aukštoji mokykla dėl studijų programos akreditavimo galės kreiptis ir į kitą Europos aukštojo mokslo erdvės kompetentingų viešosios valdžios institucijų oficialiai pripažintą agentūrą. Jos išvada bus prilyginama Studijų kokybės vertinimo centro teikiamai išvadai.
Bus panaikinta galimybė kitiems juridiniams asmenims vykdyti studijas pagal kitų šalių aukštųjų mokyklų studijų programas. Bus reglamentuota užsienio aukštųjų mokyklų atstovybių Lietuvoje veikla. Bus sugriežtinta leidimų vykdyti studijas išdavimo tvarka, nustatant privalomą reikalavimą Studijų kokybės vertinimo centrui kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, kad šis pateiktų išvadą, ar numatoma nevalstybinės aukštosios mokyklos arba užsienio aukštosios mokyklos filialo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Įstatyme bus reglamentuoti ir leidimo vykdyti studijas panaikinimo atvejai ir tvarka.
Lietuvoje bus teikiamas vienas mokslo laipsnis (daktaro). Iki šiol veikiančios habilitacijos procedūros atsisakoma.
Įstatymo projekte atsisakoma nuostatos, kad minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai dėstytojams ir tyrėjams yra nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Numatyta, kad kvalifikacinius reikalavimus dėstytojams ir mokslo darbuotojams nustatytų pati institucija. Taip yra mažinamas reguliavimas valstybės mastu, laikantis subsidiarumo principo, išplečiamos galimybės institucijoms pagal savarankiškai nustatytus principus efektyviai parinkti reikiamos kvalifikacijos darbuotojus.
Mokslo ir studijų finansavimas.
Siūloma atsisakyti studijų kainos valstybinio reguliavimo. Įstatymo projekte siūloma, kad studijų kainą studijuojantiesiems savo lėšomis nustatytų pati aukštoji mokykla, tačiau siekiant užtikrinti tam tikrą studijų kokybės lygį, studijų kaina siejama su valstybės šiam tikslui skiriama lėšų suma.
Įvedamas studijų finansavimo valstybės lėšomis ne pagal studentų skaičių konkrečioje mokykloje, bet pagal bendrą valstybės visiškai arba iš dalies finansuojamų studijų vietų skaičių principas. Valstybė nustatys tik skaičių specialistų, kurių rengimas konkrečioje studijų kryptyje (krypčių grupėje, srityje) bus remiamas valstybės lėšomis, ir kiekvienai tokiai studijų vietai skiriamą finansavimą. Šios studijų vietos aukštosioms mokykloms bus paskirstomos atskirai nustatyta tvarka. Toks reglamentavimas leidžia įvesti lankstesnį „lėšos paskui studentą“ principą, kuris skatins aukštųjų mokyklų konkurenciją ir studijų kokybės augimą.
Asmenys, pagal stojimo rezultatus nepatenkantys į studijų vietas, į kurias priimamų studentų studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, ir sutinkantys mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, konkurso būdu galės būti priimami į ištęstosios formos studijas, vykdomas pagal laipsnį suteikiančias studijų programas, ir į visų formų studijas, vykdomas pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Studijų vietų, į kurias priimami šie studentai, skaičių nustatytų aukštoji mokykla, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti specialistų parengimo kokybę.
Laiduojamas nemokamas aukštasis mokslas trečiosios pakopos studentams ir pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas, skirtas gydytojų ir veterinarijos gydytojų bei pedagogų rengimui.
Įstatymo projekte reglamentuojamas programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas, kuris galiojančiuose įstatymuose nebuvo aptartas.
Parama studentams.
Atsisakyta nuostatų, pagal kurias valstybės paskolas studentams teikia tik Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Taip sukuriamas teisinis pagrindas valstybės paskoloms teikti prireikus pasitelkti komercinius bankus.
Pakeistas pirmosios studijų pakopos, vientisųjų ir antrosios studijų pakopos studentams teikiamų stipendijų reglamentavimas. Nustatyta, kad šiems studentams gali būti mokamos socialinės ir skatinamosios stipendijos. Socialinės stipendijos skiriamos socialiniam studijų prieinamumui užtikrinti Vyriausybės nustatyta tvarka iš tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Skatinamosios stipendijos skiriamos atsižvelgiant į studentų studijų rezultatus. Valstybinių aukštųjų mokyklų skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos valstybinių aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka, suderinta su jų studentų atstovybėmis. Skatinamosios stipendijos mokamos iš šiam tikslui aukštosioms mokykloms skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybinių aukštųjų mokyklų lėšų.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai priimtas įstatymo projektas neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Mokslas ir studijos geriau tenkins ūkio poreikius. Užsienio aukštųjų mokyklų atstovybės, gavusios atitinkamą leidimą, galės vykdyti savo veiklą legaliai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą.
Įsigaliojus šiam įstatymui, turės būti peržiūrėti visi šiuo metu mokslą ir studijas reglamentuojantys teisės aktai.
9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.
,
11. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai).
Mokslo ir studijų sistemos pertvarkai 2008 metų valstybės biudžeto projekte numatyta 122,2 mln. Lt, iš jų: 88 688 tūkst. Lt – dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti 20 proc. nuo 2008-01-01; 16 200 tūkst. Lt – doktorantų ir rezidentų stipendijoms didinti; 12 800 tūkst. Lt – programiniam konkursiniam mokslinių tyrimų finansavimui; 4 500 tūkst. Lt – įsijungimui į tarptautines mokslo programas. Papildomų lėšų Įstatymo projektui įgyvendinti 2008 metais nereikės. 2009 ir vėlesniais metais Įstatymo projekto nuostatos bus įgyvendinamos atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes.
12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymo projektas derinamas su suinteresuotomis institucijomis.
13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai.
Įstatymo projektą parengė Švietimo ir mokslo ministerija, jo rengimą koordinavo Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Giedrius Viliūnas (tel., 2190117). Atsakingi už įstatymo projekto rengimą asmenys Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų departamento direktorė Gitana Jurgelaitienė (tel., 2190132), Mokslo ir technologijų departamento direktorius Albertas Žalys (tel., 2190112), Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė (tel., 2191234), Teisės skyriaus vedėjas Tomas Daukantas (tel., 2191104).
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „studijos“, „moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra“, „mokslo ir studijų institucijos“, „aukštoji mokykla“, „programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas“, „studijų įmoka“, „paskola studijoms“, „stipendija“.
Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė