LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO PROJEKTO
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Projekto tikslas
Pateikiamas projektas realizuoja 2007 m. birželio 14 d. pasirašytą Lietuvos parlamentinių politinių partijų susitarimą dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų. Susitarime konstatuojama: „Lietuvos politinės partijos pripažino, kad sklandžiai veikianti, efektyvi ir konkurencinga mokslo ir studijų sistema yra esminė Lietuvos visuomenės ir ūkio klestėjimo, kiekvieno jos piliečio visaverčio gyvenimo sąlyga. Kad būtų užtikrintas tinkamas aukštojo mokslo prieinamumas, vykdomos geros kokybės studijos, kad moksliniai tyrimai atitiktų visuomenės ir ūkio reikmes, kad Lietuvos aukštosios mokyklos galėtų konkuruoti su geriausiomis Europos ir pasaulio aukštosiomis mokyklomis ir kad mokslo ir studijų sistema veiktų efektyviai, būtina nedelsiant atlikti ryžtingą mokslo ir studijų sistemos pertvarką. Mokslo ir studijų sistema turi būti pertvarkoma vadovaujantis išteklių koncentravimo bei efektyvaus naudojimo, autonomijos, atsakomybės ir atskaitomybės, valstybės reguliavimo racionalumo bei veiksmingumo, laisvos konkurencijos, asmeninio suinteresuotumo, mokslo ir studijų tinklo gerinimo principais.“
Šis Mokslo ir studijų įstatymo projektas formuluoja realius sprendimus, kurių visuma leis užtikrinti Lietuvos mokslo ir studijų sistemos konkurencingumą, kokybę ir prieinamumą. Šiuo projektu siekiama įtvirtinti šias kokybės augimui būtinas prielaidas:
· skaidrias veikimo taisykles, skatinančias mokslo ir studijų institucijas sveikai konkuruoti dėl finansavimo, prestižo, geriausių abiturientų ir panašiai,
· veiksmingus valdymo modelius,
· aukštųjų mokyklų didesnį savarankiškumą sprendžiant, kaip geriausiai įgyvendinti savo misiją ir tikslus,
· racionalų, nesmulkmenišką, į rezultatus orientuotą valstybinį mokslo ir studijų reguliavimą,
· objektyvų, įvairiapusišką mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimą.
Aukštųjų mokyklų autonomija, valdymo modernizavimas, ir atskaitomybė visuomenei
Aukštosioms mokykloms laiduojama autonomija, apimanti akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Projektas apibrėžia specialų valstybinės aukštosios mokyklos kaip viešosios įstaigos statusą, leidžiantį šioms institucijoms lanksčiai veikti dinamiškoje aplinkoje.
Remiantis vadybos teorija ir sėkmingais Europos valstybių pavyzdžiais projektu siūloma esmingai pakeisti valstybinių universitetų valdymo modelį – iš socialinių partnerių ir akademinės bendruomenės narių sudarytai Universiteto tarybai suteikiami įgaliojimai nesikišant į grynai akademinę sferą spręsti strateginius universiteto veiklos klausimus, rinkti ir atleisti rektorių, užtikrinti institucijos veiklos atitikimą pasirinktiems tikslams, atskaitingumą visuomenei ir kt. Universiteto tarybą numatyta sudaryti iš universiteto dėstytojų, studentų, darbuotojų parinktų asmenų bei socialinių partnerių, kuriuos aukštojo mokslo tarybos teikimu paskiria Švietimo ir mokslo ministras.
Toks universiteto valdymo modelis leidžia geriau atlikti skirtingos prigimties akademines, strateginio valdymo ir ūkines veiklas; viešo konkurso būdu parinkti geriausius vadovus, pasiekti produktyvų trijų svarbiausių universiteto valdymo organų – tarybos, senato ir rektoriaus – veikimą ir kompetencijų atidalijimą; išnaudoti universiteto socialinių partnerių įžvalgas ir kompetencijas sprendžiant svarbiausius universiteto raidos klausimus; užtikrinti universiteto pasirengimą ne visada lengviems pokyčiams.
Siekiant stiprinti konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų, projekte įgyvendinamas „lėšos paskui studentą“ principas. Studentų galimybės gauti valstybės pilną arba dalinį finansavimą studijoms priklauso nuo jų brandos egzaminų rezultatų, o vėliau ir nuo studijų baigimo rezultatų. Pirmenybė rinktis studijų kryptis teikiama patiems gabiausiems, jiems garantuojant pilną studijų finansavimą. Kiti gabiausieji taip pat turi galimybę gauti pilną arba dalinį valstybės finansavimą, tačiau tai priklauso tiek nuo pačių gabiausiųjų absolventų pasirinkimo, tiek nuo to, kiek studijų vietų penkiose pagal kainą suskirstytose studijų krypčių grupėse tais metais finansuoja valstybė. Svarbu, kad tuo pat metu įvedama efektyvi studijų paskolų sistema užtikrinanti studijų galimybę visiems rimtai apsisprendusiems studijuoti asmenims. Magistro studijų vietų skaičius kiekvienai aukštajai mokyklai nustatomas pagal jos mokslinių pasiekimų rezultatus Vyriausybės sprendimu.
Projekte numatyta, kad pačios aukštosios mokyklos pagal savo konkrečias galimybes ir keliamus tikslus nustato studijų kainą ir sprendžia, kiek studentų priimti kiekvienoje studijų kryptyje. Studijų įmoką sudaro skirtumas tarp studijų kainos ir valstybės skiriamų lėšų. Projekte numatyta, kad esant poreikiui valstybė konkurso būdu gali tiesiogiai finansuoti šaliai būtiniausių specialybių studijas. Projektas numato, kad privačios aukštosios mokyklos gali konkuruoti dėl galimybės gauti tokį valstybės užsakymą.
Projektas numato, kad bus sukurta efektyvi paskolų sistema, leidžianti kiekvienam studentui palankiomis sąlygomis gauti paskolą studijų įmokai ir gyvenimo išlaidoms padengti. Įtvirtinamas lankstus mechanizmas, įgalinantis garantuoti konstitucinę teisę į nemokamą aukštąjį mokslą gerai valstybinėse aukštosiose mokyklose besimokantiems Lietuvos piliečiams. Pirmiausia, penkiems procentams gabiausiųjų stojančiųjų visą studijų kainą nuo studijų pradžios padengia valstybė, vėliau kitai 20 procentų studentų daliai, kurie studijas baigia geriausiais rezultatais, valstybė padengia už mokymąsi sumokėtas lėšas (ar paimtą paskolą) paaiškėjus studijų baigimo rezultatams. Geriausiai besimokančiųjų procentas proporcingai paskirstomas pagal gabiausiųjų stojusiųjų į konkrečias studijų kryptis proporciją.
Geriausiai besimokančiųjų nustatymo tvarka panaikina dabartinę lygiavą, kai studijuojantieji esmingai skirtingo lygio ir kokybės studijų programose vienodai pripažįstami kaip gerai besimokantys. Be to, pagal numatomą tvarką besimokantieji vertinami ne kas metai, o atsižvelgiant į mokymosi rezultatus per visą studijų laiką; taip garantuojamas objektyvesnis ir studentus mažiau nerimauti verčiantis įvertinimas.
Projekte numatoma, kad skiriamos dviejų tipų stipendijos: skatinančiosios, kurias teikia aukštoji mokykla, socialiniai partneriai ir kiti aukštojo mokslo proceso dalyviai, ir socialinės, teikiamos kaip parama socialiai silpniausiems studentams. Socialinė stipendija suvokiama kaip parama Lietuvos piliečiui, siekiančiam aukštojo išsilavinimo, todėl nepriklauso nuo to, kurią aukštąją mokyklą jis pasirinks: valstybinę ar privačią.
Greta kitų priemonių projekte nustatomos privalomos reguliarios vidinės ir išorinės kokybės vertinimo procedūros ir jų rezultatų viešinimas, už kokybės priežiūrą atsakingos valstybinės institucijos sustiprinimas, numatoma įsteigti akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus nagrinėjančią instituciją. Valstybinėms aukštosioms mokykloms ir mokslo institutams numatoma galimybė inicijuoti sprendimus dėl jų reorganizacijos. Tokiu būdu yra skatinama mokslo ir studijų institucijų tinklo optimizacija, kuri vyktų nepažeidžiant savarankiškumo principų ir remtųsi mokslo bendruomenės iniciatyvomis.
Numatomas programinis konkursinis mokslo finansavimas, vykdomas per Mokslo fondą prie Lietuvos mokslo tarybos, skatins inovatyvius mokslo tyrimus. Studijų kokybę užtikrins padidėjusi valstybinių aukštųjų mokyklų atskaitomybė visuomenei, geriausiųjų studentų teisė rinktis studijas, kurias jiems finansuoja valstybė, ir taip formuoti dalį aukštosios mokyklos biudžeto bei magistro studijų vietų priklausomybė nuo aukštosios mokyklos mokslinės veiklos rezultatų. Institucijų pastangas siekti kuo geresnių rezultatų skatins projekte sudaromos sąlygos plačiai konkurencijai tarp valstybinių ir privačių aukštųjų mokyklų dėl valstybės lėšų studijoms ir mokslui.
Siekiant mokslininkų bendruomenę kuo geriau įtraukti į mokslo ir studijų formavimo procesus, projektas numato įpareigojimą remti mokslininkų ir studentų asociacijas, skatinant kuo aktyvesnę jų veiklą. Lietuvos mokslo tarybai suteikiama iniciatyvos teisė rengti ir teikti vyriausybei tvirtinti svarbesnius mokslą reglamentuojančius teisės aktų projektus.
Įstatymo įgyvendinimas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Priešingai, aiškių ir racionalių, finansavimo ir valstybinio reguliavimo taisyklių nustatymas ir atskaitingumo visuomenei sustiprinimas sumažins galimybes korupciniam veikimui ir neteisėtam protegavimui mokslo ir studijų srityje.
Įstatymo įgyvendinimas turės ilgalaikį pozityvų poveikį šalies visuomenei ir ekonomikai dėl daugelio priežasčių. Kokybiškos studijos geriau parengs asmenis profesinei veiklai, institucijos bus labiau suinteresuotos ir pajėgesnės teikti mokslines ir studijų paslaugas geriausiai atitinkančias visuomenės ir verslo poreikius. Užsienio aukštųjų mokyklų atstovybės, gavusios atitinkamą leidimą, galės vykdyti savo veiklą legaliai. Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma.
Įsigaliojus šiam įstatymui, turės būti peržiūrėti visi šiuo metu mokslą ir studijas reglamentuojantys teisės aktai.
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktų projektus turi parengti įstatyme nurodytos institucijos.
Įstatymo įgyvendinimas leis ženkliai efektyviau naudoti mokslui ir studijoms skiriamas valstybės biudžeto lėšas. Kiek bus pasiekiami įstatymu deklaruojami tikslai tam tikru mastu priklausys ir nuo valstybinio finansavimo dydžio, kurį lemia šalies ekonominės galimybės ir politinė valia.
Įstatymo projekto iniciatoriai Gintaras Steponavičius ir Andrius Kubilius, projektą parengė grupė Už aukštojo mokslo reformą.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „studijos“, „moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra“, „mokslo ir studijų institucijos“, „aukštoji mokykla“, „programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas“, „studijų įmoka“, „paskola studijoms“, „stipendija“.
Teikia
Andrius Kubilius Gintaras Steponavičius