Ketvirtasis (388) posėdis
2008 m. kovo 13 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V. GEDVILAS ir A. PEKELIŪNAS

PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF*). Leiskite pradėti Lietuvos Respublikos Seimo popietinį posėdį.

Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie darbotvarkės. Yra neapsvarstyti keli rytinio posėdžio klausimai. Pradėsime nuo darbotvarkės Nr.1-7a ir 1-7b – dėl Seimo nutarimų dėl komisijų.

Taip pat mes gavome gerbiamojo kolegos K.Čilinsko ir kitų prašymą, alternatyvą vienai iš komisijų, tačiau reglamento ir laiko atžvilgiu nėra išlaikyti statutiniai reikalavimai, todėl mes galime tik paprašyti jūsų, ar mes svarstome alternatyvų nutarimą, pono K.Čilinsko pasiūlymą, ar nesvarstome. Čia gali apsispręsti Seimas. (Balsai salėje) Nematote jūs, ar ne? Nemato, neturi. Sakė, išdalinta jums. Dėl Seimo laikinosios… Nr.XP-2890A. Neturite? (Balsai salėje: „Turim“.) Turit. Kviečiu kelias sekundes pasižiūrėti, ar turite šitą, ar neturite. Kadangi jisai ką tik yra išdalintas, aišku, popierių šūsnyse jūs nepastebite. Yra. Konstatuoju faktą, kad jūs turite šitą nutarimo projektą, tik neturėjote galimybių galbūt susipažinti, laiko neturėjote susipažinti. Dabar mes turime apsispręsti. Noriu paprašyti jūsų nuomonės, ar galime svarstyti šitą nutarimo projektą, ar ne.

Registruojamės ir nutarsime. Jeigu jūs pritarsite šio projekto svarstymui, tai mes jį svarstysime. Registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad įtrauktume projektą Nr.XP-2890A. Prašau. Kraštinis mikrofonas. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man regis, šios dienos darbotvarkė yra patvirtinta. Ir pats jūs pasakėte, kad neišlaiko jokių reikalavimų. Seimo nariai dar nerado ant savo stalų, jeigu tik dabar atsirado dokumentas, nesusipažinę, o jūs keliate klausimą dėl balsavimo. Šitaip niekas nedirba.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš ir norėjau paklausti jūsų nuomonės. Jūs nuomonę pasakėte. Pasakėte nuomonę, kad jūs prieštaraujate, kad įtrauktume šitą klausimą į darbotvarkę. Kadangi neišlaikyta, galbūt mes to klausimo neįtrauksime į darbotvarkę ir atidėsime kitam kartui, nes tikrai neišlaikyti statutiniai reikalavimai. Bet mes turėjome tokią galimybę, jeigu jūs būtumėte pritarę, mes galėjome įtraukti.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos valstybės konstitucinei sandarai sudarymo“ projektas Nr.XP-2837 (pateikimas)

Grįžtame prie darbotvarkės. Darbotvarkės klausimo Nr. 1-7a, Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos valstybės konstitucinei sandarai sudarymo“ projektas Nr.XP-2837 Pranešėjas – gerbiamasis V.Mazuronis. Pateikimas. Šiam klausimui yra skirta 30 min. Atsiprašau, abiem klausimams skirta 30 min.

V.MAZURONIS (TTF). Dėkoju gerbiamajam pirmininkui. Mielieji kolegos, iš tiesų visi turime išdalintą nutarimą „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos valstybės konstitucinei sandarai sudarymo“. Šitą mūsų nutarimo projektą aš teikiu 48 Seimo narių vardu.

Iš esmės yra du punktai, kuriuos aš norėčiau pristatyti, nes kiti punktai yra lygiai tokie patys kaip paprastai būna punktai sudarant komisijas, tiksliau, straipsniai. 1 straipsnis: „Atsižvelgdamas į visuomenės informavimo priemonėse, taip pat esamų bei buvusių Seimo ir Vyriausybės narių pateiktą informaciją apie nekonstitucines įtakas sudarant 14 Vyriausybę ir formuojant Seimo daugumą bei kuriant nacionalinį investuotoją atominės elektrinės statybai, Seimas siūlo sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją galinamoms grėsmėms Lietuvos valstybės konstitucinei sandarai ištirti.“

Ketvirtame punkte yra apibrėžiami klausimai, kuriuos, 48 Seimo narių manymu, ta komisija turėtų tirti. Tai yra 4 straipsnis skamba taip: „Įpareigoti komisiją, įvertinus visuomenės informavimo priemonėse, taip pat esamų bei buvusių Seimo ir Vyriausybės narių pateiktą informaciją, atsakyti į šiuos klausimus. Pirmas klausimas: kurie fiziniai ir juridiniai asmenys, neturintys konstitucinių Vyriausybės sudarymo įgaliojimų, darė įtaką ar kaip kitaip savo sprendimais iš esmės nulėmė 14 Vyriausybės sudarymą? Ar ši jų įtaka neprieštarauja konstitucinėms Vyriausybės sudarymo nuostatotoms bei principams, taip pat valdžių atskyrimo principui ir nekelia grėsmės Lietuvos konstitucinei sandarai?“

Mielieji kolegos, mes puikiai žinome visą istoriją, tiksliau, visus faktus apie premjero Gedimino Kirkilo susitikimus su „Dujotekanos“ vadovu Rimantu Stoniu bei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriumi Raimundu Lopata vieno iš mūsų kolegos „darbiečio“ sodyboje arba namuose, kur buvo aptarinėjama arba formuojama tiek galima Vyriausybė, tiek premjeras, būsimo premjero kandidatūra. Tolesni įvykiai kelia dar daugiau abejonių. Tai yra visiškai skirtinga interpretacija tų įvykių, kai premjeras teigė, kad jis nepažįsta gerbiamojo Stonio, o Jonas Pinskus sako, kad būtent premjeras jį atsivežė. Taip pat jeigu pasižiūrėsime mūsų vadovo tolesnius veiksmus tiek formuojant LEO LT, tiek sprendžiant energetinius klausimus, visa tai tiktai didinai prielaidas, kad Vyriausybei vadovauja šiuo metu ne premjeras, o kažkas kitas.

Mes žinome, kiek klausimų keliama dėl oligarchinio mūsų valstybės valdymo. Tuos klausimus kėlė ir Jo Ekscelencija Prezidentas V.Adamkus. Atsakyti į šiuos klausimus visuomenei, ištirti, kaip ten buvo, kas formavo, mums atrodo, yra būtina.

Antras klausimas: „Kurių oficialių ar neoficialių asmenų sprendimai ar kita įtaka lėmė tai, kad ministro pirmininko G.Kirkilo patarėju buvo paskirtas Albinas Januška? Ar šio asmens oficiali ir/ar neoficiali veikla nepažeidžia valdžių atskyrimo principo ir nekelia grėsmės Lietuvos valstybės konstitucinei sandarai?“ Mes puikiai žinome pono A.Januškos istoriją, jo vaidmenį arba apie jį surinktą medžiagą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrime dėl VSD veiklos. Mes puikiai atsimename, kad netgi socialdemokratų lyderis Algirdas Brazauskas buvo nustebęs ir nepritarė tokiam paskyrimui. Ir kaip toks žmogus, turintis tokią praeitį, arba apie kurį yra tyrime tokia medžiaga, atsirado būtent tokiam poste? Tai taip pat susiję su klausimu, ar oligarchija valdo Lietuvos valstybę, ar ne?

Trečias klausimas: „Kurie fiziniai ar juridiniai asmenys kokiomis priemonėmis ir dėl kokių priežasčių siekė atstatydinti iš einamų pareigų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Matulevičių? Ar ši įtaka nepažeidžia konstitucinių Seimo nario laisvo mandato, valdžių padalijimo principo, ar nekelia grėsmės Lietuvos valstybės konstitucinei sandarai?“

Mes visi puikiai žinome ir atsimename, kokie spaudimai čia buvo daromi Seimo nariui A.Matulevičiui. Ne tiek A.Matulevičiaus asmenybė čia yra svarbi, bet spaudimas Seimo nariui, komiteto pirmininkui, mums atrodo – tai tema, kurią reikia ištirti ir duoti atsakymus.

Ketvirtasis, paskutinis komisijos klausimas: „Kurių fizinių ir/ar juridinių asmenų oficialūs ar neoficialūs sprendimai lėmė nacionalinio investuotojo sudėties parinkimą? Ar jų įtaka nekelia grėsmės Lietuvos valstybės konstitucinei sandarai?“

Iš tikrųjų nacionalinio investuotojo formavimas, jo visa eiga, pasirinkimas kaip tik tokio nacionalinio investuotojo, kaip tik tokio privataus kapitalo kelia daug abejonių, vėlgi siejasi su pirmuoju klausimu, kas valdo Lietuvos valstybę. Todėl, mūsų nuomone, atsakymus į tuos klausimus turėtų rasti sudaryta komisija. Tuos atsakymus turėtų išgirsti ir visi Seimo nariai, ir visi Lietuvos valstybės piliečiai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū V.Mazuroniui už nutarimo projekto pateikimą. Gerbiamasis kolega, jus nori paklausti 8 Seimo nariai. Pirmasis klausia H.Žukauskas. Ruošiasi E.Klumbys. Prašom, kolega. Gerbiamojo H.Žukausko nėra. Klausia E.Klumbys. Ruošiasi P.Gražulis.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis kolega, yra žinoma, ir jūs tą konstatuojate, kad, sudarant 14-ąją Vyriausybę, aktyviai dalyvavo Prezidento V.Adamkaus patikėtinis ir pilkasis kardinolas Raimundas Lopata. Ar ketinate tirti Prezidento įtaką tai politinei aferai, eliminuojant iš Vyriausybės vadovo posto gerbiamąjį Seimo narį Z.Balčytį ir „pastatant“ „NDX energijos“, Maximos“ ir „Dujotekanos“ įgaliotinį?

V.MAZURONIS. Iš tikrųjų aš manau, kad komisija turėtų atsakyti į klausimą, kam atstovavo gerbiamasis Raimundas Lopata, nes jis pats lyg neprisimena, lyg labai rišliai nepaaiškina, nei ką jis ten veikė, nei kieno vardu, nei panašiai. Jo atsakymai žiniasklaidai… Iš tiesų šita komisija turėtų išsiaiškinti, kas ir kaip formavo tiek 14-ąją Vyriausybę, tiek kas ir kaip paskylė Lietuvos Respublikos premjerą, taip pat atsakyti į klausimus, kuriuos jūs užduodate.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia P.Gražulis. Ruošiasi G.Šileikis. Prašom.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kai žiniasklaida parodė epizodą, kaip G.Kirkilo vasalai rinkose gerbiamojo J.Pinskaus namuose, tai parodė, kokia yra reali situacija Lietuvoje ir kad Seimas neformuoja Vyriausybės, o išties yra oligarchinis valdymas. Man labai keista socialdemokratų laikysena, kai aiškiai matoma, kad G.Kirkilas organizuoja išpuolius prieš savo kolega Z.Balčytį. Man atrodo, kad šiuo metu net jo sūnaus byla kaip tik iškelta tam, jog būtų sumenkintas pats Seimo narys Z.Balčytis, kad jis netaptų premjeru. Aš dabar galvoju: nejaugi prokuratūra jau pradėjo dirbti ir iš tikrųjų pradės nagrinėti tokias bylas? Po šio įvykio pasirodo, kad tai yra politinis užsakymas. Aš jūs nemanote, kad čia reikėtų plačiau panagrinėti klausimą, kiek prokuratūra vykdo politinius užsakymus, kiek yra susijusi su Lietuvos oligarchais, kurie daro didžiulę įtaką visoms valdžioms?

V.MAZURONIS. Gerbiamasis Petrai, aš manau, kad, formuluodami klausimą, jog mes norime sužinoti, kurie fiziniai ar juridiniai asmenys, neturintys konstitucinių Vyriausybės sudarymo įgaliojimų, vienaip ar kitaip daro įtaką tiems sprendimams… Tai ir reiškia nagrinėjimą taip pat ir tų klausimų, apie kuriuos jūs kalbate.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia G.Šileikis. Ruošiasi B.Vėsaitė.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš nemanote, kad reikėtų tiksliau formuluoti savo klausimus. Pirmiausia reikėtų klausti ne to, kurie fiziniai asmenys, o konkrečiai Rimantas Stonys, Raimundas Lopata, dalyvavęs verslininkas. Dalyvavo keli Seimo nariai. Tai jų konstitucinė teisė dalyvauti. Ar nemanote, kad tai labai akivaizdus ir šiurkštus konstitucinių teisių ir pačios Konstitucijos pažeidimas, kai tokiu būdu dalyvauja žmonės, tikrai neturintys jokių konstitucinių teisių ir įgaliojimų formuoti Vyriausybę. Garbingiausias žingsnis turbūt būtų premjero G.Kirkilo atsistatydinimas ir visų žmonių atsiprašymas dėl tokio skyrimo būdo. O tai, kad Seimo nariai dalyvavo, manau, visiškai gali būti suprantama, tuo labiau kad gerbiamasis J.Pinskus jau rengia atminimo lentą, kurią pritvirtins prie savo namo. Taps įžymybe, lankytina vieta. Ačiū.

V.MAZURONIS. Gerbiamasis Gintarai, tikrai nenorėčiau atsakyti už premjerą, kaip jis turėtų elgtis. Tikiuosi, jis išgirs jūsų atsakymą ir pats atsakys. Aš manau, kad tiksliai įvardyti tik tuos asmenis, apie kuriuos mes turime vienokios ar kitokios informacijos, būtų ne visai tikslinga, nes mes nesame tikri, ar be tų asmenų arba oligarchų atstovų tame procese nedalyvavo dar kas nors. Todėl klausimo uždavimas tokia apibendrinta forma kaip tik nesuriša komisijai rankų sustoti ties ta informacija, kurią mes turime, bet leidžia plačiau pažiūrėti į procesą ir apskritai į situaciją, kas šiandien valdo Lietuvą. Todėl manyčiau, kad tas labiau apibendrintas klausimo formulavimas būtų teisingesnis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia B.Vėsaitė. Ruošiasi I.Šiaulienė. Prašom. Jūs kortelę teisingai įdėjote? Sekundę! Pabandykite dar kartą. Gal tada per šoninį mikrofoną. Rodo, kad neteisingai įdėta jūsų kortelė.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš apskritai esu prieš visokias komisijas. Ar jūs nemanote, kad mes, turėdami tokią ambicingą pavasario sesijos darbotvarkę, vėl įsivelsime į įvairių komisijų reikalų svarstymą, kurie tautai iš esmės nieko neduoda? Ir ar tai nereiškia, kad jūs tiesiog norite papolitikuoti, atkreipti žiniasklaidos dėmesį ir pradėti rinkimų kampanijos sezoną? Be to, manęs rinkėjai klausia, iš kur „Tvarkos ir teisingumo“ sąskaitose yra tiek lėšų? Mes, būdami konservatoriai ar socialdemokratai, tokiomis lėšomis neoperuojame. Gal galėtumėte atsakyti?

V.MAZURONIS. Mielai. Gerbiamoji Birute, nepaisydamas to, kad „Tvarkos ir teisingumo“ lėšų klausimas neįtrauktas į šios komisijos darbą, aš noriu pasakyti, kad per praėjusius metus daugiausia lėšų yra sukaupę socialdemokratai. Visos „Tvarkos ir teisingumo“ lėšos yra deklaruojamos Mokesčių inspekcijoje įstatymų nustatyta tvarka. Užeikite į internetą, ten viskas tvarkingai sudėta, surašyta ir viską sužinosite.

Dabar apie politikavimą ar ne politikavimą. Aš manau, kad klausimas, kas Lietuvoje skiria premjerus, kas formuoja Vyriausybę, yra esminis klausimas, svarbus ir Lietuvos piliečiams, ir Lietuvos valstybei. Mes visi labai daug kalbame apie oligarchus. Mes kalbame apie tai, kad sprendimai priimami „Siemens“ VIP’o ložėje, o kai mums reikia padaryti paprastą dalyką – išsiaiškinti konkrečius faktus ir konkrečią situaciją, mes pradedame vieni kitus kaltinti politikavimu. Tai – ne politikavimas, tai –noras sužinoti, kas yra kas Lietuvoje ir kas yra premjeras mūsų… jūsų Vyriausybėje.

PIRMININKAS. Klausia gerbiamoji I.Šiaulienė. Ruošiasi A.Pekeliūnas. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad Lietuvoje pakanka institucijų, kurios galėtų atsakyti į šiuos klausimus, ar būtina sudaryti Seime komisiją? Kita vertus, kad ir kokie ir kur būtų susitarimai, kokiose ložėse, už Vyriausybę balsavo Seimo nariai. Tai ką jūs norite tirti? Čia nebuvo jokių kitų atstovų, tik tautos rinkti atstovai, ir jie balsavo už 14-osios Vyriausybės sudarymą.

V.MAZURONIS. Ačiū, gerbiamoji Irena. Manau, kad šis klausimas, dėl kurio mes norėtume, kad komisija jį išnagrinėtų, tai nėra koks nors baudžiamosios teisės klausimas. Tai yra politinis klausimas. Čia išsiaiškinti situaciją gali tik politinė institucija, t. y. laikinoji Seimo komisija. Tai yra vienas dalykas. Antras dalykas. mes neklausėme šitais klausimais, kas balsavo už Vyriausybę, mes klausėme, kas ją sudarė ir pateikė balsuoti. Manau, kad tai labai svarbus klausimas ir į jį būtina atsakyti Lietuvos piliečiams dėl mūsų valstybės ateities. Jeigu mes nesustabdysime tų procesų, manau, valstybė vystysis ne ta linkme, kuria turėtų vystytis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A.Pekeliūnas. Ruošiasi I.Degutienė. Prašom.

A.PEKELIŪNAS (VLF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Labai gerbiu Valentiną, bet šį kartą man kažkaip keista darosi, ir kai pradedu skaityti tuos visus klausimus, susidaro toks įspūdis, kad jis į juos visus tiksliai žino atsakymus. Premjerą paskyrė Seimas. Ar yra kitokių klausimų? Toks bus atsakymas į jūsų pirmąjį klausimą. Antrasis klausimas – A.Januška. Jis labai sureikšminamas. Tai yra eilinis valstybės tarnautojas, kuris vakar buvo vienoje tarnyboje, šiandien atsidūrė kitoje tarnyboje. Dabar speciali komisija tirs, kaip A.Januška atsirado ten ir ten.

Trečias klausimas. A.Matulevičius. Jūs puikiai žinote, kad buvo formuojama nauja koalicija ir Statutas sako, kad kai koalicija formuojama, postai yra dalijami. A.Matulevičius buvo sutikęs pereiti į visiškai kitą komitetą, jūs tai irgi puikiai žinote, toks bus ir komisijos atsakymas.

Ketvirtas klausimas – kurių fizinių ar juridinių asmenų oficialūs ar neoficialūs sprendimai lėmė nacionalinio investuotojo sudėties pasirinkimą? Tai vėlgi, grįžtant į istoriją, į pereitus metus, man atrodo, ir jūsų partija taip pat balsavo, kad atominę elektrinę turime statyti. Tai kur čia yra esminis dalykas? Ar jums neatrodo, kad mes visi vėl pasijuoksime iš Seimo ir kartu iš jūsų partijos, tų, kurie inicijavo šitą dalyką?

V.MAZURONIS. Gerbiamasis Alfredai, aš jus gerbiu ne mažiau negu jūs mane. Ir aš džiaugiuosi, kad jūs žinote atsakymus į visus šituos klausimus, aš tikiuosi, kad jus laikinoji komisija pakvies ir jūs iš tikrųjų atsakysite, ką veikė Rimantas Stonys su premjeru pono Jono Pinskaus sodyboje? Kodėl jis kišosi į Vyriausybės formavimą ir premjero paskyrimą, lygiai kaip kam atstovavo ponas R.Lopata ir ką jis ten veikė ir kieno interesus gynė? Jeigu jūs žinote tuos visus atsakymus, ir juos pateiksite komisijai, aš manau, kad komisija bus dėkinga. Bet atsakymus į šiuos klausimus reikia sužinoti ne tik jums, jeigu jūs žinote, bet ir visiems Seimo nariams, ir visiems Lietuvos valstybės piliečiams.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis kolega, jūs tikrai labai vaizdžiai paaiškinote, kokia buvo visuomenės reakcija, tai, ką mes pamatėme visuomenės informavimo priemonėse, ir kai kurios nevyriausybinės organizacijos buvo nustebintos, kaip buvo suformuota XIV Vyriausybė. Mes žinome piliečių akcijas prieš „Leo LT“. Mane kažkiek stebina mūsų šiandieninės valdančiosios Seimo daugumos žmonių kalbos (kad ir gerbiamosios Birutės), kad jie yra prieš įvairias laikinąsias tyrimo komisijas. Nors aš žiūriu, kad, pavyzdžiui, ponia B.Vėsaitė yra pasirašiusi dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl grėsmių Lietuvos valstybės interesams. Iš tikrųjų matyti, kad lyg ir nenorima spręsti tų klausimų, kurie šiandien iškyla ne tik mums, parlamentarams, bet ir visuomenei.

Gerbiamasis Valentinai, kaip jums atrodo, ar turės ne tik politinę, bet ir žmogiškąją pilietinę poziciją šiandieninė valdančioji dauguma Seime, balsuodama ir pritardama šitam Vyriausybės nutarimui, ar kaip visada vien todėl, kad tai teikia opozicinių frakcijų nariai, nebalsuos už tokį Vyriausybės nutarimą, dėl kurio komisijos išvadų būtų patenkinti Lietuvos piliečiai? Jie sužinotų tikrąją tiesą, o ne vien tik informaciją, kurią mes šiandien turime.

V.MAZURONIS. Labai ačiū už klausimą. Aš iš tikrųjų nežinau, kaip elgsis mūsų kolegos iš valdančiosios daugumos, mes netrukus pamatysime. Bet aš žinau vieną dalyką: tie Seimo nariai, tos politinės jėgos, kurios nebalsuos už tai, kad tie klausimai būtų išsiaiškinti ir paaiškinti Lietuvos žmonėms, iš tikrųjų nori paslėpti tiesą. Nenori išsiaiškinti, kas vyksta mūsų valstybėje ir (nepabijosiu to žodžio) sudaro prielaidas stiprinti oligarchinį valdymą Lietuvoje. Jeigu to nieko nėra, jeigu ten viskas gerai, mielieji kolegos socialdemokratai ir kiti valdančiosios daugumos atstovai, sukurkime komisiją, pažiūrėkite, ištirkime. Pasakys komisija, kad viskas labai gerai, – nebus problemų. Tačiau atsakyti į šituos klausimus, į šituos faktus, kurie neabejotinai sukelia labai nemalonias prielaidas, yra būtina.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam V.Mazuroniui. Jūs atsakėte į visus klausimus, kuriuos norėjo paklausti Seimo nariai. Yra galimybė išsakyti nuomonę už ir nuomonę prieš. Galiu priminti, pateikimo metu galima viena nuomonė už ir viena nuomonė prieš. Nuomonė už – gerbiamasis P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi Z.Balčytis yra užsirašęs už, aš perduodu savo žodį jam.

PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis Z.Balčytis. Nuomonė už.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū gerbiamajam Petrui, kaip sakoma, mes jo ateityje niekada nepamiršime už tokį dosnumą. Ypač kai tokiu klausimu perduodamas žodis. Iš tikrųjų aš šiandien užsirašiau kalbėti už, ir mano motyvai yra labai paprasti. Mes visi su jumis, sueidami į vieną ar kitą kadenciją, ne tik dirbame Seime, bet ir kuriame tam tikrus politinius mūsų valstybės ateities principus, politinius principus, kuriame savo tarpusavio bendravimo principus ir daug kitų dalykų, kurie (mes visi puikiai žinome) yra užrašyti paraštėse. Taip, iš tikrųjų šitas klausimas kažkuria prasme susijęs su manimi asmeniškai. Man teko susipažinti su tam tikru leksikonu, kuris buvo pasakytas mano adresu prieš pusantrų metų. Ir aš tikrai džiaugiuosi, kad mes kartu su jumis (ir aš taip pat) esame padarę didelę didelę pažangą. Mes suprantame, kad gyvenime negalima galvoti, kad visada bus taip, kaip tu nori, kai iš tikrųjų taip gali ir nebūti.

Šiandieną svarstomas klausimas, dėl kurio, aš manau, kiekviena frakcija turės savo nuomonę. Aš, kaip žmogus, kaip pilietis, turintis savo šeimą, esu įsitikinęs, kad ta informacija, kuri buvo paskleista informacijos priemonėse, kaip minėjo dabartinis premjeras G.Kirkilas, neatitinka tikrovės. Aš tikrai tuo tikiu. Aš šiandien palaikysiu 4 straipsnio 1 punktą, kuriame kalbama apie tam tikrą politinį išsiaiškinimą, kaip buvo formuojama viena ar kita Vyriausybė, norėdamas nuimti tam tikrus šešėlius nuo XIV Vyriausybės sudarymo legitimumo ir galbūt kartu su jumis taip pat sukurdamas tam tikras prielaidas, ko tiksliai žinome, kad ateityje neturėtų būti. Yra labai daug įvairių kalbų įvairiuose neformaliuose, neoficialiuose pokalbiuose. Aš, kaip pilietis, taip pat esu suinteresuotas, kad viskas stotų į savo vietas. Todėl aš palaikau, nekreipdamas dėmesio, kaip kiti mano kolegos tą darys.

PIRMININKAS. Dėkoju Z.Balčyčiui. Buvo išsakyta nuomonė už. Nuomonė prieš – J.Karosas. Prašom, kolega.

J.KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš esu sau sąžiningas ta prasme, kad nebuvo nė vienos komisijos, sudaromos Seime per 16 metų, kuriai nebūčiau prieštaravęs iš esmės. Dabar aš taip pat prieštarauju. Kadangi mes norime Seimą paversti detektyvų institucija, tai man iš principo nėra priimtina. Bet jeigu kolegos labai nori užsiimti tuo darbu, kuris nepriklauso Seimui, aš esu už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta nutarimo projektui, registracijos Nr.XP-2837, po pateikimo? Kviečiu visus registruotis ir kartu balsuojame.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 58, prieš – 12, susilaikė 23. Taigi po pateikimo nutarimo projektui yra pritarta.

Kitas darbotvarkės numeris. Replika po balsavimo. Prašom, gerbiamasis Petrai.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš tikrai džiaugiuosi jūsų išmintimi, kad jūs pritarėte po pateikimo šios komisijos sudarymui. Kita vertus, aš vis dėlto norėčiau sureaguoti į gerbiamosios I.Šiaulienės klausimą, kad ne Rimandas Stonys, ne Raimundas Lopata, ne dar kažkas formavo Vyriausybę, bet mes, Seimo nariai, čia balsavome. Gerbiamoji Irena, tu man pasakyk, jeigu būtum viską žinojusi apie tą užkulisinę nešvarią, negarbingą veiklą prieš savo kolegą, kuris čia šalia stovi, ar tu būtum balsavusi už G.Kirkilą? Atsakyk man į šį klausimą. Aš manau, kad tikrai ne.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Salamakinas. Prašom. Neveikia? Turėtų veikti.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, jau veikia. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Tikrai už Ireną neatsakinėsiu ponui Petrui. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik noriu pasakyti, kad šioje kadencijoje buvo apie 20 komisijų. Ir ar nors viena ką nors išsprendė? Jeigu mes tikrai turime daug laiko… Juk buvo, Petrai, primenu tau, komisija dėl Turniškių, dėl KGB bent kelis kartus. Viskas yra tuščiai. Jeigu mes norime tuščiai šaudyti, šaudykime toliau. Ir nieko iš to nebus. Tik man gaila, kad J.Veselka, kuris sėdi prie P.Gražulio, skaičiuoja, kiek kainuoja Seimo nario vienos minutės darbas, ir balsuoja už tai, kad mes tuščiai ką nors darytume. Aš suprantu, rinkimų metai, rinkimų kampanija. Bet ar tauta mus supras? Čia užduodu klausimą ir sau, ir jums.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl grėsmių Lietuvos valstybės interesams, nacionaliniams projektams ir valstybės nacionaliniam saugumui“ projektas Nr.XP-2890 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų darbotvarkės 1-7b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl grėsmių Lietuvos valstybės interesams, nacionaliniams projektams ir valstybės nacionaliniam saugumui“ projektas Nr.XP-2890. Pateikimas. Pranešėja – gerbiamoji I.Šiaulienė. Prašom, kolege, kviečiu į tribūną. Dėl vedimo tvarkos dar, prašom, gerbiamasis Remigijau.

R.AČAS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi mes šio popietinio Seimo posėdžio pradžioje išgirdome, kad šiai komisijai yra įregistruota alternatyvi komisija, ir jūs pasakėte, lyg ir yra neišlaikyti tam tikri terminai, aš manau, kad būtų netikslinga daryti pateikimą dėl šios komisijos, nepadarius dėl alternatyvios komisijos. Todėl frakcijos vardu šiuo klausimu prašau pertraukos iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji kolegos, buvo pasiūlymas, reikia balsuoti. Kas už tai, kad svarstant šį klausimą būtų… (Balsai salėje) Bet aš jau paskelbiau klausimą ir nebegaliu grįžti. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, nesvarbu, ne tas klausimas, bet pasiūlė, mes turime apsispręsti balsuodami. Statute yra tokia norma ir mes galime šį dalyką padaryti. Jeigu mes gerbiame demokratiją ir gerbiame daugumos nuomonę, bet kada šį dalyką galime padaryti. Gerbiamasis Vytautai, tuoj jums suteiksime žodį. Jūs pristatysite šį įstatymo projektą, kaip suprantu? Gerbiamieji kolegos, visus kviečiu registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad padarytume pertrauką svarstydami šį nutarimo projektą? Statutas tą leidžia.

Gerbiamieji kolegos, mes balsuojame už pertrauką dėl nutarimo projekto, kurio Nr.XP-2890. Opozicija turi galimybę.

Už – 74, prieš – 6, susilaikė 8. Taigi skelbiama šio nutarimo projekto pateikimo pertrauka iki kito posėdžio.

Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. B.Bradauskas. Prašom, Broniau.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Ekscelencijos Seimo nariai, iš tikrųjų matau, kad mes eikvojame ne ten savo paraką, kurio dar liko iki kadencijos, kad nuveiktume ką nors gero. Aš labai kviesčiau visus atsisakyti komisijų sudarymo, dirbti ir priimti tuos įstatymus, kurie iš tikrųjų dar padarytų ką nors gero mūsų valstybei, ir dirbti labai labai sutartinai. Nereikia tų komisijų, kurių darbo rezultatus mes žinome, joms laiko faktiškai nebeliko. Kas užsiims ir dirbs visą vasarą šiose komisijose? Nebent E.Klumbys, kuris pasiryžęs man oponuoti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Vytautai.

V.ČEPAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nesu didelis Statuto žinovas, toks, koks E.Klumbys, manau, jis kalbės, bet jeigu paskelbėte klausimo svarstymą, pranešėjas atėjo, atsistojo sakyti kalbą, staiga išlėkė kolega ir pasako, kad nesvarstykime šito, dabar balsuokime už kažką, ir jūs paklūstate jiems. Taigi jau buvo pradėtas kito klausimo svarstymas. Kodėl jūs pažeidėte Statutą, taip negalima? Aš manau, kad šis balsavimas buvo visiškai beprasmis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Vytautai, buvo paskelbtas klausimas ir šiuo klausimu paprašė pertraukos. Viskas yra pagal Statutą. Jeigu ką nors neteisingai padariau, yra naujas Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, mane gali apsvarstyti ir nubausti.

Dabar gerbiamasis R.Dagys, paskui E.Klumbys pagal eilę. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, kolega Broniau ir gerbiamasis kolega Salamakinai, jūs turite puikią galimybę pademonstruoti savo principingumą dėl komisijų išbraukdami savo parašus po kitų komisijų steigimo dokumentais. Todėl neverkite prie mikrofonų, nevarginkite mūsų, rodykite pavyzdį, galbūt tais pavyzdžiais paseks ir kiti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis P.Gražulis, po to E.Klumbys. Pagal…

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Algimantai Salamakinai, aš išties manau kitaip negu jūs, kad iš komisijų nėra jokios naudos. Aš manau, kad yra labai didelė nauda. Ir štai kai buvo sudaryta komisija dėl „Alitos“ privatizavimo, kiek mes sužinojome tai, ko nei mes, nei visuomenė nebūtų sužinojusi, ir ši byla perduota prokuratūrai. O jeigu prokuratūra neveikli, impotentiška, tai, be abejonės, Seimui reikia imtis kažkokių priemonių.

Imkime dabar kitą komisiją, tarkime, kad ir dėl VSD veiklos. Kiek išaiškėjo ir į viešumą iškilo gana ydingų dalykų, kurie mūsų valstybėje vyksta. Kitas dalykas, kad mes nepajėgėme išspręsti tų problemų, bet mes jau žinome tas problemas. Tai yra labai daug.

Man atrodo taip pat ir dėl kitų komisijų. Komisijos yra padariusios labai nemažai. Algimantai, kai mes aiškinsimės, kas formavo šią Vyriausybę, gal išaiškės dar kiti asmenys. Man atrodo, tai turime žinoti, tai yra labai svarbu. Man atrodo, tai bus ir prevencinė priemonė, kad ateityje užkulisiuose taip nebūtų formuojama Vyriausybė ir ypač žeminami jūsų kolegos. Jūsų kolega Seimo narys, dabartinis premjeras organizuoja šitokią kampaniją prieš buvusį finansų ministrą. Jūs šiandien turėtumėte pareikalauti, kad G.Kirkilas atsistatydintų. Tai būtų iš tikro jūsų pirminis uždavinys.

PIRMININKAS. Petrai, laikas baigėsi. E.Klumbys. Prašom.

Iki dviejų minučių, primenu, galima replikuoti.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu jus apginti, pasakyti gerbiamajam V.Čepui, kad 109 straipsnis sako, kad svarstant kiekvieną klausimą iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu, ne prašymu, o reikalavimu, pagrindinio komiteto reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu, kurį parėmė tam tikras skaičius Seimo narių, daroma pertrauka. Viskas buvo padaryta pagal Statutą. Jeigu kalbėtume apie gerbiamojo atstovo iš Socialdemokratų frakcijos kalbą, aš noriu pasakyti, jeigu reikės dirbti tam Lietuvos labui, apie kurį jis kalbėjo, aš pasiruošęs dirbti visą vasarą.

PIRMININKAS. A.Salamakinas. Prašom. Jis stovėjo pirmasis. Po to – J.Čekuolis.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tikrai neminėsiu pavardžių, bet supratau, kad ne visiems gamta ar Dievas davė atminties dovaną. Jeigu kalbame apie nacionalinio saugumo tyrimą, tai Seimas nesudarė atskiros komisijos, o pavedė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui išsiaiškinti šiuos klausimus. Atskiros komisijos mes nesudarėme. Kolega, kuris kalbėjote, truputį prisiminkite.

Antras dalykas dėl to, ką prieš mane vienas kolega kalbėjo ir minėjo mano pavardę. Yra fizikos dėsnis, kad veiksmas tolygus atoveiksmiui. Jeigu vieną kvailystę iškrėtė vieni, be abejo, kiti irgi bando ką nors daryti pagal fizikos dėsnį. Bet abu šie projektai, man atrodo, tuo momentu, kai mes baigiame kadenciją ir turime priimti, kaip sako Č.Juršėnas, aibę europinių įstatymų, mus įvels į kokių nors komisijų aiškinimą, sudarymą. Virsime košę, kurią srėbsime patys, bet ar nuo to tautai geriau?

PIRMININKAS. J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti Liberalų ir centro sąjungos frakcijos poziciją. Mūsų nariai nepasirašė nė po viena iniciatyva dėl komisijų kūrimo. Mes manome, kad tai yra beprasmiška, kad tai yra neefektyvu ir netgi kelia daug abejonių dėl konstitucingumo. Todėl norėčiau, pone posėdžio pirmininke, paklausti jūsų patarimo kaip kolega kolegos. Iki kiek visa tai truks, kad mes žinotume, kada grįžti į salę normaliam parlamentiniam darbui? Dėkoju.

PIRMININKAS. Prašom. Paskutinę repliką – A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, mano manymu, mes tampame panašūs į medžiotojų būrelį, kuris išvažiavo į medžioklę ir pasiėmė tuščius šovinius. Dabar toks vaizdas, kad pradedame šaudyti į debesis. Kažkas įsivaizduoja, kad pamatys taikinį. Abi šios komisijos ir abu nutarimai, atleiskite man, švelniai tariant, – kliedesiai, tai yra tik politinė kova, deja. Tai yra medžiotojų būrelis, kuris nepaėmė šovinių, bet kuris pasiėmė daug daug kito turinio. Susėdome ir dabar bandome kažką nušauti. Nei viena komisija, nei antra komisija nieko nenušaus. Žmonės pavargo ir jiems nusibodo. Niekas netiki, kad mūsų komisijos gali nustatyti tiesą. Tas beprasmiškas žaidimas mūsų frakciją stumia nedalyvauti šiame žaidime, nes nelabai solidžiai mes atrodome.

PIRMININKAS. Naudodamasis posėdžio pirmininko teise, noriu paprašyti esančių prie šoninio mikrofono. Šiek tiek per daug politikuojame. Aš noriu nutraukti tą politikavimą, taupykime savo laiką. Daugiau replikoms nesuteiksiu žodžio.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1730(2*) (svarstymas)

Tolesni mūsų darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1730. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pranešėja gerbiamoji O.Valiukevičiūtė. Svarstymas.

O.VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kaip pagrindinis komitetas, teikia išvadą dėl Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-1730. Įstatymo projekte yra praplečiama teisinio reguliavimo sritis įtraukiant į Atmintinų dienų sąrašą kovo 27 d. – Tarptautinę teatro dieną. Komitetas bendru sutarimu nusprendė iš esmės pritarti projektui ir siūlyti Seimui svarstyti komiteto patobulintą Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1730(2). Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju O.Valiukevičiūtei už įstatymo projekto pateikimą. Šiuo klausimu nori kalbėti du Seimo nariai. Kviečiu į tribūną E.Klumbį, kuris kalbės… Jis pasakys, kieno vardu kalbės. Remdamiesi tuo, mes suteiksime jam galimybę kalbėti tam tikrą laiką.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau atkreipti jūsų visų dėmesį ne tiek į šias konkrečias Atmintinų dienų įstatymo pataisas, bet į visą problemą, kuri yra susijusi su šiuo įstatymu. Apie tai šiandien jau užsiminė kolega S.Pečeliūnas. Manau, Atmintinų dienų įstatyme yra tokių nelogiškumų ir nėra akivaizdžios, aiškios šio įstatymo koncepcijos. Manau, šiame įstatyme turėtų būti surašytos tos atmintinos dienos, kurios yra aktualios ir svarbios Lietuvos valstybei ir lietuvių tautai. Visos dienos. O aš pasižymėjau Tarptautinę moterų solidarumo dieną, Pasaulinę sveikatos dieną, Pasaulinę gyvūnų dieną, Europos dieną, Tarptautinę šeimos dieną, Pasaulinę informacinės visuomenės dieną, Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Visa tai, kas yra pasaulinio ar europinio lygio, kas išeina už mūsų valstybės ribų, neturėtų būti rašoma į šį Atmintinų dienų įstatymą.

Todėl mes dabar susiduriame su tuo begaliniu noru vis plėsti ir pildyti Atmintinų dienų įstatymą. Suprasčiau, jeigu mes jį papildytume tomis dienomis, kurios iš tiesų yra svarbios mums. Aš suprantu, Tarptautinė teatro diena yra svarbi ne tik Lietuvos teatro veikėjams, aktoriams, bet ji yra kiekvienai valstybei svarbi. Manau, nėra jokios logikos tokias tarptautines dienas rašyti į šį mūsų įstatymą. Manyčiau, kad mūsų Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas turėtų pažiūrėti iš esmės į šį įstatymą ir iš jo išbraukti tas dienas, kurios vėlgi yra skelbiamos pirmiausia tam tikrų tarptautinių institucijų, ar Jungtinių Tautų, ar UNESCO, ar dar kokios nors organizacijos. Galbūt tokioms dienoms reikėtų skirti kokį nors kitą įstatymą, galbūt švęsti prisijungimo dienas. Turėtų būti tokia procedūra. Tačiau tai, kas yra nesusiję tiesiogiai su mūsų valstybės ir tautos istorija, neturėtų būti Atmintinų dienų įstatymo objektas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną J.Veselką, kuris taip pat kalbės dėl šio įstatymo projekto. Juliau, paskubėkite.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, matėte, yra 50 atmintinų dienų. Nė vienoje pasaulio valstybėje tiek atmintinų dienų nėra. Pažiūrėkite dėl vaikų. Vienur yra Vaiko mušimo diena atmintina, kitur Vaiko gynimo diena atmintina. Yra Kultūros diena. Dar ir teatrą aš skiriu prie kultūros. Dar ir teatro. Yra medžiotojai, tai kaip nebus žvejų dienos? Gerbiamieji, jūs pasiskaitykit mano pasiūlymą įteisinti žioplio, tinginio ir kombinatoriaus dieną. Aš labai gerai aiškinamajame rašte išdėsčiau, nes pasišaipyti iš viso to aš negalėjau kitu būdu. Jeigu jūs norite dar tų dienų įteisinti, aš prašyčiau pirma pasiskaityti mano aiškinamąjį raštą dėl žioplio, tinginio ir kombinatoriaus, jūs suprasite, kad tų dienų jau Lietuvai iš tikrųjų yra per daug. Todėl prašyčiau… Muškimės kur nors ten dėl „Leo“, dėl dar ko nors, bet atmintinų dienų nebereikia. Kolegos, kas norite išgerti, visada galite susigalvoti dieną. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju Juliui. Nuomonė aiški. Taigi daugiau nėra norinčių kalbėti. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti. A, vienas – už, vienas – prieš. Nuomonė prieš – E.Klumbys. Prašom. (Balsai salėje) Ne? E.Klumbys atsisako kalbėti. L.Sabutis – nuomonė už. Prašom. Atsisako kalbėti. R.Dagys nori kalbėti prieš. Prašom. Bet jūs neužsiregistravote? (Balsai salėje) Ne, niekas jūsų nebraukė. Leisim kalbėti, nes visi atsisakė, likote jūs vienas. Čia, man atrodo, greitai.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes labai jau nerimtai svarstome visus šiuos klausimus. Ką dabar mes norime padaryti? Aš sutinku su kolega E.Klumbiu, kad reikėtų tas datas minėti, kurios yra svarbios mūsų tautos išlikimui, jos istorijai ir panašiai. Jeigu tokiu keliu einame, mes drąsiai galime patvirtinti visų Lietuvoje profesijų sąrašą, nes visos jos yra gana garbingos, ir jas patvirtinti. Išdalinkime visas dienas, šalia vardadienių kalendoriaus dar turėsime profesijų kalendorių, ir, kas norės, taip ir švęs. Mes jau, atrodo, tuo keliu drąsiai einame ir eikime tuo keliu. Vienu kartu padarysime. Kiek mes čia dabar atskirai svarstysime kiekvienos atmintinos dienos minėjimą? Man atrodo, kolegos, E.Vareikis turi dar geresnių pasiūlymų, jis pateiks, kaip išeiti iš tos krizės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu visus užsiregistruoti ir balsuoti, kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr.XP-1730(2). Kviečiu visus balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 48, prieš – 7, susilaikė 24. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.

Kitas darbotvarkės 2-2 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2505. Svarstymas. Pranešėjas – gerbiamasis V.Simulikas. Gerbiamoji D.Teišerskytė atstovaus Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, yra Kultūros pakomitečio pirmininkė ir ji pateiks Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonę.

Gerbiamasis R.Dagys dėl vedimo tvarkos.

R.J.DAGYS. Replika po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, taip svarstant atmintinas dienas, man atrodo, aš galėčiau pasinaudoti pono E.Vareikio čia tokia iškelta mintim, kurios jis nedrįsta pasakyti. Vietoj atmintinų dienų užregistruoti atmintinų naktų įstatymo projektą. Manau, irgi su tokiu pačiu entuziazmu mes jas pasvarstytume. Yra ką prisiminti daug kam iš mūsų.

PIRMININKAS. Prašom, Dalia, pateikti.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2055(2*) (svarstymas)

D.TEIŠERSKYTĖ (LSF). Nors ir sutinku su kolegų E.Klumbio ir J.Veselkos kalbomis, kad atmintinų dienų turėtų būti kur kas mažiau, tačiau komiteto įgaliota privalau pateikti dar vieną atmintiną dieną, tai yra spalio 10 dieną – Kūno kultūros ir sporto dieną. Tai tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju, Dalia. Pateiktas įstatymo projektas. Norinčių kalbėti nėra. Kviečiu visus balsuoti. Gal bendru sutarimu pritariame po svarstymo? Pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Ne.

Gerbiamasis A.Salamakinas nori kalbėti. Nuomonė už. Prašom, kolega. Tuoj įjungsim jūsų mikrofoną. Prašom.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš truputį nustebęs, kai kolegos sako, kad mes čia turime per daug tų atmintinų dienų, bet tie patys kolegos sako, kad mes esame pasaulio sudėtinė dalis. Aš peržiūrėjau, kiek yra pasaulyje valstybių, kurios pripažįsta atmintinas dienas, pradedant nuo psichikos sveikatos, šunų minėjimo, kačių minėjimo, o mes sakome, kad tai nėra… Č.Juršėnas sako žmonų mylėjimo, šeimos diena ir visos kitos. Sakote, kad mes turime per daug, tarsi ta diena bus išeiginė. Ne, ji nebus išeiginė.

Kodėl aš noriu apginti sporto dieną? Vis dėlto sporto pasaulis yra didžiulis. Mes piktinamės, kai į 23 valandą nukeliama transliacija, ir sakome, čia blogai. Mes džiaugiamės, kai mūsų sportininkai iškovoja laimėjimus. Mes sakome, kad pats geriausias mūsų valstybės įvaizdžio pateikimas per sportą, o kai reikia sporto dieną paskelbti kaip atmintiną dieną, kai ją galima spalio pirmą šeštadienį… Kodėl? Todėl kad prieš 70 metų buvo priimtas pirmasis Kūno kultūros ir sporto įstatymas. Prieš 70 metų buvo priimtas, Prezidento A.Smetonos pasirašytas dekretas, buvo įsteigta pirmoji Kūno kultūros ir sporto katedra, buvo pradėti rengti aukštojo mokslo specialistai kūno kultūros ir sporto srityje. Mes nenorime pažymėti tos dienos. Kodėl mes nenorime pagerbti sporto veteranų, kodėl nenorime tą dieną padaryti sporto diena? Man truputį keista. Vieną dieną deklaruojame viena, kitą dieną sakome – nereikia. Taip, mums reikia ir kultūros dienos, reikia ir meno dienos minėjimo. (Balsai salėje) Nuo to tikrai, kaip sako A.Sysas, blogiau nebus. Todėl kviečiu kolegas tikrai palaikyti šį projektą, kad atsirastų Lietuvoje ir sporto diena, kai apie 50 % Lietuvos žmonių remia sportą ir jį palaiko.

PIRMININKAS. Dėkoju Algimantui. P.Gražulis tikriausiai atsisako kalbėti? Būkit geras, gal atsisakykit? P.Gražulis atsisako. Ačiū. Iš esmės beveik visi už. Tada kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr.XP-2505?

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 59, prieš – 1, susilaikė 6. Taigi įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2114(2*) (svarstymas)

Kitas darbotvarkės 2-3 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2114(2). Pranešėja – gerbiamoji A.Pitrėnienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ruošiasi B.Pauža.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-2114 ir pritarė siūlymui, kad liepos paskutinis sekmadienis būtų įteisintas kaip jūros ir žvejų diena.

PIRMININKAS. Dėkoju Audronei. Kviečiu B.Paužą. Kalbės Kaimo reikalų komiteto ir Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos vardu. Prašom, Broniau.

B.PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū. Kaimo reikalų komitetas svarstė šį projektą. Buvo numatyta liepos 14 diena, tačiau pagrindinis komitetas rado, sakyčiau, racionalesnę išeitį ir prie jau esamos Jūros dienos, šventės pridėjo ir žvejų dieną. Taigi, man atrodo, racionaliai sprendžiamas šis klausimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi buvo pateiktos komitetų ir komisijos nuomonės. Ar galim pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalim, nėra galimybių, neturim galimybių. Kviečiu visus išsakyti nuomones už ir prieš. Nuomonė prieš – gerbiamasis A.Matulas. Prašom, kolega.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro esam tarptautinės bendrijos nariai ir turim švęsti visas tas šventes, kurios yra paskelbtos tarptautinės dienos ir kitose valstybėse. Aš suprantu ir balsavau už Kūno kultūros ir sporto dieną, kurią tikrai galėsim surengti kokius nors renginius, kurie duos naudos visuomenei, bet šiuo atveju ši diena, kurios visą pavadinimą jau beveik užmiršau, iš tikro visiškai nereikalinga. Tą dieną mes visi turėsim eiti žvejoti ar ką daryti? Tikrai, dirbkim rimtus darbus. Kreipiuosi į Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją. Įtraukim į darbotvarkę solidžius klausimus, pavyzdžiui, laukia eilės parengtas Pacientų (…) žalos atlyginimo įstatymas, daugelis kitų įstatymų, kurie visuomenei reikalingi, o ne imituokim darbo. Todėl siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – V.Stankevič. Prašom, kolega.

V.STANKEVIČ (NSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, žvejai – tai labai kieti jūrininkai, ir tai labai rimtas darbas. Man tiesiog labai gaila, kad tik 300 km į šoną nuo jūros, ir supratimas visiškai kitoks apie žvejus. Todėl aš pritariu, kviečiu balsuoti už ir pagerbti tuos žvejus, jūrininkus, kurie dirba mūsų ekonomikos labui. Apskritai tai yra tradicinis lietuvio verslas pajūryje. Todėl aš nežinau, kodėl mes turėtume balsuoti prieš. Siūlau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, Vaclavai. Taigi kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr.XP-2114(2)? Prašom, kviečiu visus registruotis ir balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 47, prieš – 3, susilaikė 9. Taigi įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2256(2*) (svarstymas)

Kitas darbotvarkės klausimas 2-4, įstatymo projekto Nr.XP-2256(2) – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – gerbiamoji A.Pitrėnienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamoji Audrone, replika. Gerbiamasis J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, jūs viską labai gražiai pateikėt, tos dienos, kokios jos svarbios, bet iš esmės, išvertus į ekonominę kalbą, tai įteisinat progą įvairių tų dienų… įmonių direktoriams skirti papildomų pinigų „ant pagėrimo“. Ir ypač valdžiai patinka biudžeto pinigus skirti pagėrimui ir savo pasipuikavimui kalbant visokias liūdnas ir kitokias kalbas. Taigi baikim mes švaistyti pinigus visokiom dirbtinom šventėm.

A.PITRĖNIENĖ. Dėkui. Kad ir kaip piktintumės, aš turiu pateikti, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė projektą Nr.XP-2256 ir pritarė, kad Lietuvos energetikų diena būtų įvardyta balandžio 17 diena.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi diskusijoje kalbės E.Klumbys. Ruošiasi A.Endzinas.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, mes ir toliau intensyviai keliaujam pramintais tarybiniais keliais. Prisimenam, tada būdavo Žvejo diena, Energetiko, Inžinieriaus… Kiekviena profesija turėdavo po vieną sekmadienį per metus ir tos profesijos atstovai švęsdavo tą dieną. Galbūt tai nėra blogai, tačiau aš, kalbant apie šį pasiūlymą, kad Lietuvoje būtų Energetiko diena, vis dėlto užregistravau šiam įstatymui, šiam siūlymui pataisą.

Visi vargu ar palaikys, bet gal dalis palaikys mano siūlymą šią dieną pavadinti ne Energetiko diena, o NDX ir „Maxima“ diena. Kodėl pavadinta NDX ir „Maxima“ diena? Todėl, kad realiai Lietuvos energetikos savininkais vasario 1 d. tapo NDX ir „Maxima“. Ir šie vyrukai dabar kontroliuos visą mūsų energetikos sistemą. Taigi aš manau, kad reikėtų šį pirminį įstatymo siūlymą sukoncentruoti ir išgryninti parodant, kas iš tikrųjų vyksta mūsų valstybėje. Aš manyčiau, kad galbūt NDX ir „Maxima“ diena geriau tiktų vasario 1-oji, kai buvo priimtos tos garsiosios Atominės elektrinės įstatymo pataisos, kai buvo sukurtas tas garsusis LEO LT, kuris, ko gero, numirs. Kažkaip nelabai tikslinga į tą pačią dieną sukoncentruoti ir prognozuojamą mirtį, ir tokį atmintiną dalyką.

Taigi, kolegos, aš prašau jūsų, kad jūs paremtumėte mano siūlymą šią dieną pavadinti NDX ir „Maxima“ diena.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną A.Endziną.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Išties galima išsakyti ir tokį požiūrį, koks buvo išsakytas prieš mane kalbėjusio gerbiamojo signataro, tačiau aš vis dėlto siūlyčiau įsiklausyti į kitus argumentus. Prieš tai apie vieną iš atmintinų dienų – Sporto dieną – kalbėjo kitas ne mažiau gerbiamas Seimo narys A.Salamakinas. Iš tikrųjų galime tas dienas švęsti taip, kaip įvardijo kitas mano kolega, – laisvuoju būdu, atsipalaiduojant ar dar kaip, tačiau, kalbant apie energetiką kaip apie mokslą, apie pramonę, iš tikrųjų mes turime kuo didžiuotis ir ką prisiminti. Galima prisiminti NDX, galima „Maxima“, galima visus kitus dalykus prisiminti, Iljičiaus lemputę pagaliau, tačiau turbūt retas iš čia sėdinčių žino, kad pirmieji elektros mašinų bandymai Lietuvoje, Vilniuje, buvo padaryti viešai 1753 metais. Tai yra didžiuliai mokslo pasiekimai, didžiulė mokslo raida. O pirmoji elektrinė pastatyta 1892 metais, viena iš pirmųjų Europoje. Ir mes savo mažoje valstybėje neturime mentalinių pajėgų pažymėti šių dienų, pasakyti garsiai apie tai, kokie mes esame protingi ir gudrūs. Sakome, mes drąsūs, tuoj pavadinsime „Breivija“ vietoj Lithuania. Bet kas nuo to pasikeis? Galbūt mes geriau pažymėkime tokias dienas, savo pasiekimus, tuo įsivardydami, kokie mes esame, ką mes darome ir kaip mes mokame gyventi.

Aš galbūt šiek tiek šią prakalbą išrėžiau pasikarščiuodamas, tačiau manau, kad tie argumentai, kurie prelegentų buvo išsakyti prieš tai, iš tikrųjų nepuošia nei šios tribūnos, nei šoninių mikrofonų, nei tų žmonių, kurie juos išsako. Dėkui.

PIRMININKAS. Buvo išsakytos nuomonės. Gerbiamieji kolegos, noriu pakviesti visus registruotis ir balsuoti, ar pritariame įstatymo projektui Nr.XP-2256 po svarstymo. Mes balsuojame dėl įstatymo projekto, kurį pateikė ir kurį svarstome. (Balsai salėje) Aš suprantu… Aš irgi matau, kad neveikia, bet pats nieko negaliu padaryti. (Balsai salėje) Prašau? Tuoj pasakysime. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad tikrai yra vieno įstatymo pataisa, kurią pateikė ponas E.Klumbys, bet pagal Statutą mes negalime jos svarstyti. Mes turėsime tokią galimybę svarstyti jūsų pataisas priėmimo metu. Pagal Statutą neatitinka laikas, nes jūsų įstatymo projektas turi būti pateiktas prieš 48 valandas. Prašom. Man atrodo, jūsų įstatymo projekto laikas užregistruotas. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, vis dėlto mes turime atsižvelgti į tai, kad… Aš šią pataisą parengiau kovo 10 d., kai pamačiau darbotvarkę. Bet kovo 10 d. buvo tokia, kai visi jau nedirbo, nes buvo išeiginė diena, todėl aš negalėjau užregistruoti. Štai kokia yra problema. Tai ne nuo manęs priklauso.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, Egidijau. Aš suprantu, ko jūs reikalaujate. Posėdžių sekretoriatas man teigia, kad dirbo, ir jūsų…

E.KLUMBYS. Atsiprašau, kada dirbo?

PIRMININKAS. Atsiprašau, dirbo 10 dieną. Posėdžių sekretoriatas dirbo.

E.KLUMBYS. Jis dirbo, baigėsi posėdis…

PIRMININKAS. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, neturiu galimybių išsiaiškinti, bet konstatuoju dėl raštų, kuriuos turiu. Konstatuoju, kad jūsų raštas buvo užregistruotas 2008 m. kovo 12 d., t. y. nebuvo 48 valandų.

E.KLUMBYS. Palaukite.

PIRMININKAS. Kovo 12 d. 8 valandą.

E.KLUMBYS. Aš noriu pasakyti, kad šis mano pasiūlymas buvo atiduotas Sekretoriato darbuotojams kovo 11 d. prieš iškilmingą posėdį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Egidijau, aš jums noriu padėti. Aš tikrai ne prieš, kad svarstytume, bet priėmimo metu. Kodėl mes čia laužome ietis? Galime apsvarstyti.

E.KLUMBYS. Nesvarbu, bet aš noriu… Jeigu aš pasitikiu darbuotojais, jiems atiduodu, o jie laiku neužregistruoja…

PIRMININKAS. Bet jūs supraskite mane, aš nesu Sekretoriato darbuotojas. Aš esu posėdžio pirmininkas ir remiuosi tais raštais, kuriuos turiu, ir aš turiu remtis Statutu. Jūs supraskite mane teisingai.

E.KLUMBYS. Bet jūs turite žiūrėti, kaip dirba Sekretoriatas.

PIRMININKAS. Gerai. Išsiaiškinsime. Man atrodo, priėmimo metu viską išspręsime balsuodami. Jokių problemų nėra, ar dabar balsuosime, ar vėliau. Galėsime išspręsti tą klausimą, jeigu dauguma pritars šiam pasiūlymui.

Gerbiamasis Juliau, jūs dar norite kalbėti dėl vedimo tvarkos?

J.VESELKA. Aš po to.

PIRMININKAS. Po to. Šaunuolis. Ačiū. Dabar noriu paprašyti jūsų registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr.XP-2256(2)? Kviečiu visus registruotis ir balsuoti. (Balsai salėje) Ne, dabar tą, ką pateikėme. Gerbiamojo Egidijaus varianto mes nesvarstėme. Prašom registruotis. (Balsai salėje) Sekundę. Neveikia technika. Tuoj, sekundę. Gal tikrai galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Ne, ne!“) Yra nepritariančių. (Balsai salėje) Na, bendru sutarimu tikrai nepritaria. Gal pritaria? Ne, nepritaria. Kuo greičiau bėga laikas, tuo labiau yra pritariančių.

Gerbiamieji kolegos, balsų skaičiavimo komisija… Ką mes turime iš balsų skaičiavimo komisijos? Balsuosime… Ne. S.Pečeliūnas reikalauja? Jis reikalauja. Dėl balsavimo motyvų jau kalbėjome. A, nebuvo, teisingai, nebuvo. Gerai. Jeigu jūs norite kalbėti dėl balsavimo motyvų, gal kalbėkite, kol „atsigaus“ aparatūra. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Aš noriu truputį jus palinksminti, kol sutvarkys aparatūrą. Mielieji kolegos, tą Atmintinų dienų įstatymą, kaip minėjau, rašo visi, kas tik kokių sugalvoja. Aš primenu savo siūlymą, kad mes nerašytume visokių tarptautinių atmintinų dienų, o parašytume vienu sakiniu, kad minime visas tarptautines tų organizacijų, prie kurių esame prisijungę, ir jų minimas dienas, taip pat visokias profesines. Tada tas sąrašas labai sutrumpėtų ir tas lobizmas pasibaigtų. Man mielesnės yra atmintinos naktys negu atmintinos dienos, bet kažkodėl niekas tokių nesiūlo. (Balsas salėje: „Pasiūlysime!“) Štai J.Veselka stovi ir sako: „Tuoj pasiūlysiu“. Tai aš jam perduodu žodį.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš noriu jūsų paprašyti, kol perkraus visą sistemą, galbūt paprašyti Č.Juršėno, kad ateitų pateikti kitos savaitės darbotvarkę, nes ją mums vis tiek reikės svarstyti. Tegul bent pateikia, o kai atsiras galimybė, mes galėsime toliau… (Balsai salėje) Gerbiamasis Česlovai, nieko prieš, jeigu Julius kalbės prieš jūsų kalbą?

Gerbiamasis Juliau, kol kas kalbėkite.

J.VESELKA. Aš kreipiuosi į Seimo valdybą, į Pirmininką ir į pagrindinį programos sudarytoją gerbiamąjį Č.Juršėną: ar jums jau atsibodo dirbti, ar jūs nenorite skaičiuoti valstybės pinigų? Gerbiamasis Juršėnai, jūs įvardijote, kad šioje sesijoje turime priimti apie 400 prioritetinių įstatymų. Tai kokio velnio mes žaidžiame tuos žaidimėlius, kai matote, kaip šuoliuoja infliacija? Energetikos kainos tuoj tuoj atšuoliuos, o infliacija – tai lito nuvertėjimas, eksporto sumažėjimas. Artinasi krizė, o mes čia su savo atmintinom ir šventinėm dienom. Jeigu pavargo valdyba, jeigu Seimo Pirmininkas pavargo, būtų labai padoru padėti pareiškimus ant stalo ir pasakyti: „Prašome paimti tuos, kurie Lietuvos Seime spręs prioritetus, o ne tas visokias dienas.“ Ačiū. Kaip jūs, gerbiamasis Juršėnai, manote?

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, prašom pateikti darbotvarkę.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Labai ačiū. Jeigu galima pradėti, tai aš negaliu nereaguoti į vieną ankstesnį pasiūlymą dėl naktų. Yra nuostabi šventė – Baltųjų naktų diena. (Balsai salėje) Baltųjų naktų. Kas nors pasiūlykite, vis bus linksmiau.

Savaitės (nuo 2008-03-17) – 2008 m. kovo 18 d. (antradienio) ir 20 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkių projektai

Dabar dėl esmės. Iš tikrųjų darbų programa, aš jau referavau, gerbiamasis Juliau, yra numatyta sudaryti taip, kaip praėjusį kartą – iš dviejų dalių. Mažoji dalis – prioritetiniai. Dėl jų turime tartis visi – ir komitetai, ir frakcijos, ir atskiri labiau už mane mąstantys Seimo nariai. Tada mes visi sudėliosime tas programas, kurios atrodo svarbios. Bet čia bus tik pusė darbo. Kita darbo pusė – kad komitetai, kuriuose dirba visi, išskyrus Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką, visų pirma turi nagrinėti tuos prioritetinius, o ne kabinėtis už tų smulkių baltųjų naktų ar tamsių pavakarių dienų. Tai yra visų atsakomybė, tamstos taip pat. Po to išeina ir dar šaiposi. Pats prirašęs visokių žioplių dienų po to šaiposi. Tai į ką tai panašu?

Dabar rimtai. Žodžiu, kita savaitė yra dviejų dienų posėdžių savaitė, kuri bus paskutinė kovo mėnesį, nes Velykos, gerbiamieji. Po Velykų bus tam tikra pauzė. Tikiuosi, bus apmąstymų ir kai jau pradėsime dirbti balandžio mėnesį, svarbiausi klausimai, prioritetiniai klausimai, ir visa kita.

Dabar konkrečiai. Kas svarbu kitą savaitę, tai yra 18 ir 20 dienomis? Visų pirma Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimas. Trys teisėjai, primenu, slaptas balsavimas, diskusijos ir per pertrauką slaptas balsavimas. Prisaikdinimas, jeigu viskas gerai, vėliau.

Toliau. Keletas klausimų, susijusių su socialinių problemų sprendimu. Nors mes praėjusioje sesijoje daug padirbėjome, bet vis dėlto yra dalykų, kuriuos dar reikia taisyti. Žinoma, mes turime užbaigti tas atmintinas dienas, nes jeigu mes jų neužbaigsime, tai kankinsimės iki sesijos ir kadencijos pabaigos ir bus tiktai nepatogumų.

Tikiuosi, kad po to, kai komitetai išnagrinės ir frakcijos pareikš savo nuomonę, galėsime pasitvirtinti ir pavasario sesijos darbų programą. Šiandien mes neaptarėme vienos komisijos likimo. Ją reikės papildomai įsirašyti, nors toje programoje, kurią jūs turite, šitas dalykas dar nenumatytas, kaip kai kurie kiti pasiūlymai, apie kurios buvo kalbėta. Sakysime, „nukrito“ į kitą savaitę krašto apsaugos reikalai, kurie buvo numatyti išnagrinėti šiandieną.

Taip pat atkreipiu dėmesį savo kolegos A.Salamakino, kad pagaliau turėtume priimti Kūno kultūros ir sporto komiteto įstatymą. Ir, žinoma, visas paketas rinkimų įstatymų. Tikiuosi, kad Teisės ir teisėtvarkos ir kiti komitetai pareikš savo nuomonę ir mes galėsime pajudėti pirmyn.

Tiek tokių trumpų apibendrinimų. Seniūnų sueigoje buvo plačiai nagrinėta, buvo aptarta ir, aš manau, kad atsižvelgiant į įvairius pasiūlymus bus galima dar papildyti, nors darbotvarkės jau ir dabar yra iki 20 valandos.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Ar yra norinčių paklausti? Yra norinčių. Gerbiamasis A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis pavaduotojau, matau, kad kitos savaitės darbotvarkė nėra labai jau perkrauta, todėl prašyčiau rasti galimybę arba į antradienio, arba į ketvirtadienio darbotvarkę įtraukti naują Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo projektą. Darbo grupė baigė darbą, pateikė Valdybai, valdyba pritarė, todėl reikėtų anksčiau pradėti skelbti visuomenės svarstymui, pradėti klausymo procedūrą. Šito įstatymo svarstymas labai reikalingas ir aktualus, todėl gali užtrukti. Dar kartą sakau ir prašau, jeigu yra galimybės, įtraukti pateikimą. Dėkoju.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, negaliu iš karto atsakyti, kadangi čia yra rimtas reikalas, o eilėje stovi dar daugiau panašių klausimų. Aš pasižymiu ir paskui Seniūnų sueigoje galutinai susitarsime, gal kas nors iškris ir tada atsiras vietos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš noriu priminti Seimo nariams, kad vietose mikrofonai neveikia, jūs turite galimybę paklausti prie šoninių mikrofonų. Aš dabar maždaug eilės tvarka pabandysiu, kaip jūs priėjote prie mikrofonų, suteikti galimybę kalbėti.

Gerbiamasis R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, supratau, kad kitą savaitę planuojama priiminėti Rinkimų įstatymą. Kadangi iš tikrųjų yra daug visokių pataisų, nuomonių ir svarstant Biudžeto komitete išaiškėjo, būtų tikslinga frakcijų vadovams susitikti prieš priimant šitą įstatymą ir pasitarti dėl pagrindinių dalykų, kuriuos mes priimame, kad tas priėmimo procesas būtų skaidresnis. Jeigu mes eisime tuo keliu, tai greičiausiai tų pataisų iki rudens nepriimsime.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Jūsų siūlymas sutampa su vadovybės pasitarimo mintimi. Kiek aš žinau, Seimo Pirmininkas planuoja tokį susitikimą surengti. Kada jis bus, dabar negaliu pasakyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. D.Bekintienė. Prašom klausti. (Balsai salėje) Toliau A.Salamakinas.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau jūsų paprašyti, kad būtų įtrauktas įstatymo projektas Nr.XP-2878 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo“. Jį galų gale parengė Vyriausybė, jisai registruotas Seime, čia yra po liepos 5 dienos Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kaip grąžinti žemę, mišką saugomose teritorijose. Tai yra netesėti piliečių lūkesčiai, labai svarbus pakeitimo įstatymas ir labai prašyčiau, kad jis artimiausiu metu būtų įtrauktas į darbotvarkę svarstyti ir priimti.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamoji kolege, šitų klausimų yra ne vienas ir mes pasistengsime juos pateikti kartu, kad visi Seimo nariai, visi besidomintys galėtų matyti, koks yra paketas ir ką visų pirma reikia išspręsti arba gal kai ko ir nespręsti esant dabartinei situacijai. Pasiūlymų yra daug, didžioji dalis iš tikro, kaip jūs sakėte, susijusi su Konstitucinio Teismo sprendimais, žmonių nepasitenkinimo yra pakankamai, aš ką tik buvau Ignalinoje ir tuo pats įsitikinau. Tikrai čia yra aktualus klausimas, bet jis turėtų eiti kartu su kitais panašiais klausimais, ateinančiais iš Vyriausybės ir iš Seimo narių.

PIRMININKAS. A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, aš manyčiau, kad vienas iš svarbiausių arba labai svarbus klausimas tai yra politinių partijų finansavimas. Manau, kad yra padaryta klaida. Vakar tai supratau dalyvaudamas Teisės ir teisėtvarkos komitete, kai mes išskaidėme per komitetus šito klausimo svarstymą. Viena dalis atiduota Informacinei plėtrai, kita – Valstybės valdymo, trečia – Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir jie nelabai supranta, kaip dabar sueiti į tą bendrą posėdį ir kaip priimti sprendimą. Galbūt reikėtų šitą klausimą įtraukti į Seimo posėdžio darbotvarkę, kad bent jau pradėtume kažką daryti. Nes aš, vakar dvi valandas išbuvęs Teisės ir teisėtvarkos komitete, supratau, kad nepajudėsime į priekį, o tai yra labai svarbu.

Č.JURŠĖNAS. Taip, tikrai aš prisimenu tas diskusijas ir asmeniškai su tamsta sutinku, bet čia reikia mūsų visų apsisprendimo. Prisiminkite, kad tas paskirstymas po įvairius komitetus buvo Seimo sprendimas. Ne tamstos, ne J.Sabatausko, ne mano sprendimas, o bendras Seimo sprendimas, ir išėjo tas, kas išėjo. Tai jeigu dabar suprasdami, kad ne visai vykusiai padarėme, kaip sakoma, „atgrainsim“ atgal ir suvesim viską į vieną komitetą, gal tada ir bus rezultatas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis E.Klumbys. Ruošiasi L.Graužinienė.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, pirmiausia toks teisinis kazusas. Mes šiandien daug ką svarstėme, daug ką priėmėme, o programa dar nepriimta. Čia tik tokia pastaba, o…

Č.JURŠĖNAS. Ne pirmą kartą, nebūtinai priimama…

E.KLUMBYS. Aš žinau, kad ne pirmą kartą, bet dar kartą sakau, kad tai yra rimtas teisinis kazusas. Mes svarstome klausimus, kurie nėra patvirtinti darbų programoje. Mano klausimas. Jūs, pristatydamas darbų programą, teigėte, kad yra daug klausimų ir, ko gero, jie nebus apsvarstyti. Aš žiūriu į kitos savaitės programą ir matau Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymą, Europos Parlamento įstatymo rinkimų pakeitimus. Sakykite, ar nėra svarbesnių klausimų už šituos, kurie tikrai nėra tokie svarbūs ir kuriuos galėtų apsvarstyti susirinkęs naujasis Seimas?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, čia buvo generalinė mintis, kad visą įstatymų paketą nagrinėtume kartu. O dar anksčiau buvo suformuluota idėja iš viso priimti Rinkimų įstatymų ir Referendumo įstatymo kodeksą. Tas reikštų, kad viename dokumente sukaupti visi šitie reguliuojami rinkimų ir referendumų dalykai leidžia atsikratyti pasikartojimų ir suvienodinti tam tikras procedūras. Buvo tokia generalinė mintis. Ir dabar, kai mes ruošiamės kai ką taisyti pagrindiniame įstatyme, tai yra Seimo rinkimų įstatyme, pakeliui bus nesunku pataisyti ar Savivaldybių, ar europarlamentarų, ar Prezidento rinkimų įstatymus. Šitie įstatymai neapsunkins mūsų darbo. Pagrindinis yra Seimo rinkimų ir, kaip Algis teisingai sakė, skaidraus finansavimo klausimas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamoji L.Graužinienė.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš noriu atkreipti gerbiamojo Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo dėmesį, kad nereikia daryti precedento dėl Politinių partijų finansavimo įstatymo. Seimas yra apsisprendęs, tada irgi buvo siūlymas atiduoti į vieną komitetą. Aš suprantu, jums nepatiko, kad atidavė ne Teisės ir teisėtvarkos komitetui, tačiau procesas jau yra prasidėjęs. Tuo metu Seimas apsisprendė taip ir reikia gerbti Seimo valią. Prasidėjo klausymai ir darbas komitetuose, suformuotos visos grupės, mūsų, kaip pagrindinio komiteto, darbas. Prašyčiau netrikdyti darbo, nes patys sakote, kad reikia jį greičiau pabaigti. Todėl, manau, netikslinga. Papildomi komitetai savo sritis išnagrinės, o pagrindiniame komitete bus galima daryti keletą ir jungtinių posėdžių, čia nieko sudėtingo nėra.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamoji kolege, aš su tamsta nenoriu ginčytis. Jeigu Seimas nutaria, tai tiktai Seimas gali kitaip padaryti. Jeigu mums tas variantas, apie kurį jūs čia kalbate, galų gale pasiseks, viskas gerai, bet Algis kalba apie tą momentą, kai šiek tiek pradėta strigti. Čia yra tos kalbos pagrindas. O šiaip galima ir taip, ir taip daryti.

PIRMININKAS. Dėkoju. L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Aš gerbiamojo vicepirmininko norėčiau paprašyti daugiau demokratinės diktatūros, kiek tai yra susiję su darbo organizavimu. Štai pasižiūrėkite į darbotvarkės 1 klausimą, kurį siūlote svarstyti ateinantį posėdį. Pranešėjai – Seimo komitetų, komisijų, frakcijų atstovai. 15 komitetų, 15 komisijų, 20 frakcijų ir visiems siūlote kalbėti? Aš manau, kad jūs turėtumėte įrašyti tik tuos asmenis, kurie nesutinka su kuo nors ir turi konkrečių siūlymų.

Antra. Konstitucinio Teismo nariai. Tiek teismas, tiek Konstitucinis Teismas yra atskira valdžios institucija. Kuo čia dėti frakcijų pranešimai? Frakcijoje susitikome, pasikalbėjome ir reikalas baigėsi. Dabar duos politinį vertinimą, nors turėtų būti vieno komiteto administracinis, teisinis vertinimas. Sutaupytumėte laiko ir mažiau įrašytume tokių beprasmiškų pasakymų.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūsų siūlymai yra labai radikalūs. Pirma, taip yra užrašyta Statute, o antra, vis dėlto Seimas yra politinė institucija. Aš asmeniškai jūsų mintį, jeigu gerbiamasis A.Matulas leistų tamstai klausytis, bet nei A.Matulas klauso, nei L.Sabutis klauso, viena V.Margevičienė, tai ačiū jai. Aš jai pasakysiu, ką dabar norėjau pasakyti remdamasis L.Sabučio mintimi.

Pasakymas, kad būtų ne frakcinis reikalas Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimas, o, sakysim, institucinis, komiteto, tai turi reikšmės. Kai kuriose šalyse yra susitarta, kad kai vyksta rotacija, kai keičiasi konstitucinių teismų ar tribunolų sudėtis, yra žinoma, kad šitas teisėjas turi atstovauti, sakysim, Konservatorių partijai, šitas turi atstovauti socialdemokratams. Ir niekas nesiginčija. Atitinkama partija arba frakcija parenka ir Seime be ypatingų diskusijų balsuojama. Tai yra vienas kelias ir jisai žinomas.

Kitas kelias yra, kad iš tikrųjų nebūtų abejonių dėl renkamų ar skiriamų teisėjų, tas, kad jie būtų tvirtinami kvalifikuota balsų dauguma, bent per pirmąjį balsavimą turi surinkti 71 balsą. Jeigu nesurenka, balsuojama antrą kartą ir jau tada paprasta balsų dauguma. Taigi yra įvairių siūlymų. Mes su jumis kadaise, 1992 metais, pasirinkome tokį variantą, pagal kurį dabar dirbame. Jeigu reikės pakeisti, keisime kartu.

PIRMININKAS. Dėkoju. V.Margevičienė. Prašom, kolege.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, maloniai…

Č.JURŠĖNAS. Nr.XP-2714.

V.V.MARGEVIČIENĖ. Taip, kurį spalio mėnesį Vyriausybė prašė svarstyti skubos tvarka. Labai ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Jis yra eilėje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariams. Dėkoju Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių kalbėti…

L.SABUTIS. Yra, yra. Vieną sakinį, jeigu galima.

PIRMININKAS. Prašau, L.Sabutis.

L.SABUTIS. Negaišinsiu laiko, visos kalbos būtų beprasmiškos, visiškai sutinku, kad tai turi sietis su Statutu, tačiau Statute nepasakyta, kad privalomai turi kalbėti kiekviena frakcija. Aš turiu omenyje, ta frakcija, kuri nesutinka su kandidatūra, turi išreikšti savo nuomonę Seimui. Kuri sutinka, nebūtinai turi eiti kalbėti.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Liudvikai, visi ir nesiveržia į tribūną.

PIRMININKAS. Dėkoju, vicepirmininke.

Č.JURŠĖNAS. Mūsų frakcija didžiausia.

PIRMININKAS. Man atrodo, visos mintys buvo išsakytos. Mes turime galimybę balsuoti. Registruojamės ir balsuosime. (Balsai salėje) Gal galime bendru sutarimu pritarti, nes visi jūsų pageidavimai?.. (Balsai salėje) V.Žiemelis nesutinka. (Balsai salėje) Turime balsuoti. Pabandysime… (Balsai salėje) Kviečiu registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad pritartume kitos savaitės darbotvarkei, kviečiu balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 47, prieš – 2, susilaikė… Kitos savaitės darbotvarkei yra pritarta.

Dėl balsavimo motyvų ar dėl vedimo tvarkos?

A.SALAMAKINAS. Ne, repliką po balsavimo aš, gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau. Aš sutikčiau su Darbo partijos frakcijos atstove, kad galbūt nieko nereikia keisti dėl politinių partijų finansavimo. Gerai, pabandykime dar mėnesį palaukti, bet jeigu neišsispręs ir komitetai neatneš į Seimą savo sprendimų, tada aš neįsivaizduoju, murkdykimės toliau, vaikščiokime į prokuratūras, kas atsitiko vienai partijai, bet galų gale turime išspręsti tą problemą. Ir kas gali finansuoti, ir dėl klipų, ir dėl kitų dalykų. Nejaugi mes priimsime tą sprendimą tada, kai prasidės rinkimų kampanija, kai jau kaip visada būna šaukštai po pietų. Mano galva, turime sutarti ir anksčiau priimti, bent jau ne vėliau kaip balandžio mėnesį, visą šitą sistemos pakeitimą. Bus ir mums aišku, ir rinkėjams aišku, iš kur partijos gauna pinigus ir kaip juos naudoja.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Skardžius, po to L.Graužinienė. Prašom.

A.SKARDŽIUS (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėkoju už suteiktą žodį ir vis dėlto norėčiau replikuoti kolegoms, tiek ponui Č.Juršėnui, tiek gerbiamajam J.Sabatauskui, komiteto pirmininkui. Aš nemanau, kad tai vienintelis komitetas, kuris turi teisę spręsti, kaip partijos susitars organizuoti rinkimus, kaip tarpusavyje susitars ir kaip atrodys tas jų tarpusavio susitarimas de jure.

Šiuo atveju aš manau, kad Audito komitetas yra paskirtas Seimo ir niekam nevalia šios Seimo valios laužyti. Aš manau, kad tas komitetas tikrai įneš savo tinkamą indėlį į įsisenėjusį procesą, kuris tęsėsi nuo 2000 iki 2004 metų rinkimų, nuo 2004–2008 metų rinkimų. Kodėl niekas nebuvo padaryta per šį laikotarpį? Kodėl nei mūsų Vyriausioji rinkimų komisija, nei Teisės ir teisėtvarkos komitetas nesiūlė jokių racionalių siūlymų, kaip reikėtų reglamentuoti tą procesą? Netgi Biudžeto ir finansų komitetas nenumatė, kad būtų kontroliuojamas visas tarprinkiminis periodas, kuris yra finansuojamas iš biudžeto, o buvo akcentuota į vieną mėnesį, tą rinkimų mėnesį, o šiandien, kai artėja Seimo rinkimai, kai liko mažiau nei pusmetis, prisimenama, kad staigiai mes sudarykime kitas žaidimo taisykles. Tai yra visų mūsų partijų tarpusavio susitarimas, pagal kokias taisykles mes „žaidžiame“ per Seimo rinkimus. Manau, kad tikrai nereikėtų keisti arklių pervažoje. Ačiū.

PIRMININKAS. L.Graužinienė. Po to I.Degutienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Aš dar kartą. Kadangi vėl tas klausimas buvo iškeltas, aš noriu dar kartą pasakyti ir priminti, kad nereikia vieno komiteto iškelti virš kitų komitetų. Protingi Seimo nariai dirba ir kituose komitetuose. Audito komiteto tiesioginės pareigos pagal Statutą yra susijusios su apskaita ir kontrole. Todėl aš prašyčiau Seimo narių netrukdyti komitetui dirbti, nes komitetas dirba konstruktyviai ir jums bus pateikta. O dėl to, kad greičiau ar ne greičiau, tai pirmiausia jūs matėte, kokie projektai atėjo iš Vyriausybės ir darbo grupės. Nesutikimų su kitais įstatymais yra begalės. Tą konstatavo ir mūsų Teisės departamento atstovai. Todėl pirmiausia įstatymas turi būti parengtas kokybiškai, ne greitai, o kokybiškai.

O dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto noriu pasakyti, kad jau ir šioje kadencijoje buvo įstatymų projektų, kurie tame komitete gulėjo po trejus metus ir negalėjote jų pateikti Seimui. Manau, kad reikia pasitikėti visais komitetais ir nekelti vieno aukščiau. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamoji I.Degutienė. Prašom, kolege.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų man šiandien susidaro įspūdis, kad viena mes kalbame viešoje erdvėje, t. y. žiniasklaidoje, ir visi kalbame apie tai, koks turėtų būti politinių partijų finansavimas, kad jis turėtų būti skaidrus, kad jis turėtų būti iš biudžeto, kad nebūtų tokių nesusipratimų, kokių yra įvykę su kai kuriom partijom, ir tada būtume visi lygūs atitinkamai gaudami biudžetinį partijų finansavimą. Tačiau, kai dabar yra reikalingas konkretus veiksmas, kurį mes turime atlikti, tai kaip Ivano Krylovo pasakėčioje – kiekvienas tampome į savo pusę. Tada susidaro įspūdis, kad mes iš viso nenorime šitos problemos spręsti, o, kaip visada, tiktai imituojame kažkokius veiksmus viešojoje erdvėje.

Noriu priminti, kad kaip tik šiandien A.Čaplikas su A.Kubiliumi įregistravo įstatymo pataisą, kuri ir sujungia, racionalų grūdą įterpia į įstatymo pataisas, kad yra biudžetinis finansavimas, kad galimas tik biudžetinis finansavimas, kaip tai greičiau galima padaryti. Jeigu mes iš tiesų norime į šituos Seimo rinkimus eiti su skaidriu politinių partijų finansavimu, kad rinkimai būtų skaidrūs, kad nereikėtų vienam kito badyti pirštais – iš kur paėmei pinigus, tai yra korupcija ir panašiai, nes visuomenė dar labiau nusiviltų politinėmis partijomis, tai mes nedelsdami, pabrėžiu, turime spręsti šitą klausimą. Ir iš tiesų negalima taip, kad nepasitikėtume tai tokiu komitetu, tai tokiu. Jeigu vieną kartą priėmėme kokį nors sprendimą, tai mes tą sprendimą ir turime vykdyti. Netinka tas sprendimas, tai tada siūlykite kas nors iniciatyvą, perbalsuosime. Bet pats procesas turi pradėti vykti. Jeigu mes šito nepadarysime dabar, tai ponas Zenonas Vaigauskas dar kartą pasakys, kad politikai nenori, kad šitas procesas būtų užbaigtas ir mes skaidrūs išeitume į rinkimus. (Balsai salėje) Todėl agituoju ir prašau visų susitelkti ir spręsti problemą, o ne nukelti kitai kadencijai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu paprašyti jūsų visų gerbi vieni kitus ir bandyti spėti bent per dvi minutes, kai mes bandome išsakyti savo nuomonę, nes mes vieni kitus agituojame ir…

Truputį noriu grįžti prie įstatymo projekto Nr.XP-2256 ir atsiprašyti gerbiamojo E.Klumbio. Gerbiamasis Egidijau, tikrai Sekretoriatas atėjo ir atsiprašė, ir aš Sekretoriato vardu noriu jūsų atsiprašyti, mes grįšime prie to klausimo. Jūs turite galimybę pristatyti savo įstatymo projektą, kurį jūs pateikėte ir užregistravote. O po to gerbiamoji A.Pitrėnienė išsakys savo komiteto nuomonę, todėl aš kviečiu į tribūną. Gal iš vietos jūs galite pristatyti, nes labai trumpas jūsų įstatymo projektas, ir mes galime… Atsiprašau, pataisa. Įstatymo projekto pataisa. Prašom, gerbiamasis Egidijau, tuoj įjungsime jūsų mikrofoną ir jūs galėsite pristatyti, labai trumpai. Įjungtas. Prašom.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2256(2*) (svarstymo tęsinys)

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš savo pataisą iš esmės pristačiau kalbėdamas iš centrinės tribūnos, pagrindžiau, kodėl šita pataisa būtina. Tačiau noriu pasakyti, kad nebuvau pakviestas į komiteto posėdį ir negalėjau komitete argumentuoti, kodėl siūlau tokias pataisas. Paprastai visada aš teikiu ne tiek mažai pataisų ir visada kviečia mane, nežinau, kodėl šį kartą nebuvau pakviestas. Man kelia tai tam tikrą įtarimą, kad nebuvo laikytasi visų Statuto reikalavimų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamoji A.Pitrėnienė išsakys komiteto nuomonę dėl šios pataisos, dėl šio pasiūlymo.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Komitetas apsvarstė gerbiamojo kolegos pasiūlymą Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-2256(2) ir nusprendė nepritarti E.Klumbio pasiūlymui Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-2256(2), nes projektu siūloma atmintina diena neatitinka Atmintų dienų įstatyme apibrėžtos atmintinų dienų sąvokos. Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 8, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Dėkoju Audronei. Gerbiamieji kolegos, yra galimybė kalbėti už ir prieš. Nėra norinčių kalbėti. Kas už tai, kad pritartume gerbiamojo E.Klumbio pasiūlymui, prašom balsuoti. Kas kitaip galvoja, balsuoja kitaip.

Gerbiamieji kolegos, kompiuteris dirba, jūs tik nematote, vyksta… Balsuokite, viskas vyksta, viskas fiksuojama. Didžiuosiuose ekranuose jūs matysite savo rezultatus.

Gerbiamieji kolegos, už šį pasiūlymą balsavo 5, prieš – 22, susilaikė 22 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.

Dabar dėl viso projekto kviečius visus registruotis ir balsuoti. Gerbiamieji kolegos, reikia išsakyti nuomonę už, nuomonę prieš. Nuomonė prieš – gerbiamasis E.Klumbys. Prašom. Atsisako žodžio. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Kviečiu registruotis ir balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 40, prieš – 1, susilaikė 15. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Gerbiamieji kolegos, noriu jūsų visų paprašyti, kad mes norime visus keturis įstatymų projektus pavesti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sujungti į vieną projektą ir pristatyti priėmimo metu kaip vieną projektą, kad nereikėtų pristatyti kiekvieno atskirai. Pritariate? Bendru sutarimu. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl švietimo darbuotojų atlyginimų“ projektas Nr.XP-2882 (pateikimas)

Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. 2-5a – Seimo nutarimo „Dėl švietimo darbuotojų atlyginimų“ projektas Nr.XP-2882. Pranešėjas – gerbiamasis R.Dagys.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, galų gale po visų svarstymų apie atmintinas dienas ir naktis, galime eiti prie tų klausimų, kurie svarbūs visiems. Turbūt tam, kas vyksta šiuo metu su švietimo darbuotojas, su mokytojais, nė vienas iš mūsų nėra abejingaas, kiekvienas turime savo nuomonę, savo požiūrį. Problema tęsiasi jau nuo senų laikų. Deja, Vyriausybės pažadai, kurie buvo teikti, kad jau nuo praėjusių metų spalio mėnesio bus sutvarkyti ir pakelti mokytojų atlyginimai, nebuvo ištesėti, tai sukėlė didelių aistrų. Tvirtinant praeitų metų biudžetą dar nevyko derybos, mes nežinojome sutarimo rezultatų. Žinau, atsimenu, kaip ponas premjeras mus visus keikė, kad mes padidinome valstybės tarnautojų atlyginimus 11,5 %. Kaip dabar išaiškėjo, iš to liūto dalis teko mokytojams, nes šiuo metu padidinti 15 % atlyginimai, iš kurių 11,7 % sudaro būtent šitas pakėlimas. Taigi, priimdami Biudžeto įstatymą, mes nežinojome situacijos, kuo pasibaigs derybos. Rezervų buvo galima numatyti jau tada, mes siūlėme su A.Kubiliumi pataisą, kad Seimas pasiliktų teisę perskirstyti biudžetą, bet ši pataisa buvo atmesta. Aišku, jeigu biudžeto nebūtume patvirtinę, būtų likę senieji atlyginimai – mažesni 25 % negu dabar.

Taigi situaciją turime tokią, kad vykusios derybos tarp Vyriausybės ir vienos profsąjungos netenkino dalies mokytojų, ir ne tik – absoliučios daugumos mokytojų, tik ne visi streikuoja. Ne mes turime ieškoti sprendimų. Sprendimas yra aiškus, kad, norint išspręsti šitą problemą, reikia peržiūrėti biudžetą. Netgi jeigu žiūrėtume į Vyriausybės sprendimą arba pasirašytą sutarimą su viena iš profsąjungų, jam įgyvendinti trūksta 46 mln. litų, kurie nenumatyti biudžete. Aš nemanau jokios kitos galimybės, nepažeidžiant įstatymų, kaip galima būtų išspręsti šią problemą, nes tų pinigų biudžete nėra. Vadinasi, bet kuriuo atveju Vyriausybė turės ateiti čia ir prašyti biudžeto įstatymo peržiūros.

Dėl paties projekto. Trumpai pasakysiu kelias pastabas dėl mūsų Teisės departamento išvadų. Gerbiamieji Seimo nariai, aš apeliuoju dabar į visus. Aš norėčiau, kad mūsų Teisės departamentas būtų Teisės departamentas, pateikiantis išvadas, o ne būtų, kaip čia geriau pasakyti, advokatų kontora. Jeigu ji advokatauja kuriai nors vienai pusei, tada mes taip ir padarykime, Teisės departamentas – vieną poziciją, kitą – opozicija, visi rašys pagal tai palankius sprendimus. Kai aš skaitau jų išvadas ir matau prieštaravimus Konstitucijai, tai suprantu, kad Teisės departamentas pats neskaito Konstitucijos, kurioje numatytas aiškus kelias, tik toks kelias, kaip mes ir siūlome, kad Vyriausybė pati turi ateiti su įstatymo projektu. O pasiūlyti turi Seimas. Ir tą turi padaryti. O kitos išvados Teisės departamento apskritai yra politinės, apeliuojama, kad susitarimas yra pasiektas, dar visokių prirašyta politinių deklaracijų. Manau, kad šį klausimą turėsime spręsti atskirai.

O dabar dėl mūsų siūlomo projekto. Mūsų vertinimais, žiūrint į dabartinį mūsų biudžetą, ką mes esame į jį įdėję, manome, kad būtų galima problemą spręsti tikrai radikaliau, negu šiuo atveju siūlo Vyriausybė. Tai yra jau nuo balandžio 1 d. pakelti atlyginimus 25 %. Suma būtų 40 % nuo praėjusių metų lygmens ir tam reikėtų biudžete surasti 190 mln. litų. Tai yra tikrai nemenka suma, bet rezervus mes taip pat matome ir aiškiai savo nutarimo projekte juos apibrėžiame.

Pirmas rezervas yra sumažinti 20 % asignavimų ilgalaikiam turtui įsigyti, turiu omeny kompiuteriams, kitokiems pirkti, tarp jų, aišku, ir Seimui, nes mažinimas yra visoms valdžios institucijoms. Aišku, reikės pasispausti. Dar dalis to galėtų būti, tai iš tikrųjų šiais metais atsisakyti lėktuvo, amžinos problemos. 20 mln. tokiu būdu būtų galima sutaupyti ir atsirastų 40 mln. litų suma. Taip pat manau, jau ne vieną kartą mano kalbėta tema – Žemės ūkio ministerijos pastato viršutinio aukšto rekonstrukcija, kuri, man visiškai nesuprantama, kam daroma, tam skiriama 15 mln. litų. Tikrai galima ją užkonservuoti be didelio pavojaus, tikrai žemės ūkis nuo to nenukentės, nebent pati ministerija gali nukentėti. Bet pasispaudusi ministerija kaip nors išgyvens.

Toliau, trečias šaltinis. Manau tikrai galima apriboti asignavimus, kurie skirti reprezentacinėm ministerijų ir kitų padalinių išlaidoms. Čia yra tikrai neapibrėžta sritis. Aš esu susirinkęs duomenis iš įvairių ministerijų, kiek gali būti skiriama tom reprezentacinėm išlaidom. Jos nebūtinai skiriamos maksimalios, bet jeigu būtų skiriamos maksimalios, tai būtų 230 mln. litų. Įsivaizduojate, kokią mes laisvę suteikiame visoms ministerijoms, kiek investuoti į žiniasklaidą. Kadangi rinkimų metai, manau, kad nebūtų keliamos aistros, ministerijos tikrai galėtų nustoti reklamuotis, partijos galėtų išreikšti savo politinę valią be šio papildomo šaltinio, todėl galima sumažinti, palikti tik tai, kas yra būtina. 10 mln. čia galima sutaupyti.

Ir kitas rezervas, kuris šiuo atveju turbūt yra pagrindinis, tai yra 2008 metų Privatizavimo fondo ir Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšos, 125 mln. litų. Šias lėšas, galiu pasakyti, skirsto Vyriausybė, faktiškai savo sprendimais. Tai, mano galva, visiška netvarka, nes, pagal mano Konstitucijos supratimą ir sąrangą, tai irgi turėtų būti patvirtintas Seimo arba Vyriausybė turėtų ateiti pasitvirtinti tas lėšas, nes mes kalbame beveik apie 500 mln. lėšų, kurias Vyriausybė savo nuožiūra skirsto visiems kitiems. Todėl siūlomas toks ėjimas, kad iš to Rezervinio fondo, kuris dar, kiek aš žinau, visas nėra paskirstytas, tos lėšos būtų skiriamos mūsų Seime patvirtintiems valstybės investicijų programų projektams, kad nenukentėtų statybos, renovacijos mokyklų, ligoninių statybos ir panašiai, o iš ten atsilaisvinusias lėšas skirti mokytojų atlyginimams pakelti.

Toks būtų įstatymo projektas. Dar kartą galiu pasakyti, mes siūlome teisinį kelią, nes Vyriausybei, kuri dabar pasirašė savo susitarimą, trūksta taip pat 46 mln. Dar vienas ydingas dalykas. Aišku, Vyriausybės jokiu Seimo ar kokiu kitu patvirtintu nutarimu nėra paremta, todėl tas įsipareigojimas yra mistinis, juo labiau, jeigu pažiūrėsite, kad pagrindinė visų mokėjimų našta yra nukeliama dar kitiems dvejiems metams. O šiuo atveju mes perimame, prisiima naštą būtent šis Seimas dabar, o ne maitiname mokytojus ilgalaikiais pažadais. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad klausti ir atsakyti yra skirta 10 minučių. Aš griežtai laikysiuosi šio reglamento, nes užsirašiusių yra tikrai daug. Dar kartą noriu pasakyti klausti ir atsakyti 2 minutės. Taigi pirmasis klausia gerbiamasis R.Remeika. Ruošiasi G.Šileikis. Prašom.

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji kolegos, jūs savo pristatyme pateikėte begales skaičiavimų, įvairių procentinių išraiškų ir t. t., bet tam žmogui, mokytojui, kuriam reikia atlyginimo, tai nelabai ką sako. Gal jūs galėtume pasakyti pinigine išraiška? Vyriausybė siūlo nuo rugsėjo 1 d. didinti atlyginimus ir jūsų siūlymas nuo šio balandžio 1 d., netgi nuo kovo 1 d. didinti. Kiek finansine išraiška žmogus gautų į rankas daugiau rudenį padidinus Vyriausybės siūloma tvarka ir jūsų siūloma tvarka. Žmogus, kuris išdirbęs trejus metus arba mažiau kaip trejus metus, ir žmogus, kuris išdirbęs mokykloje daugiau kaip 15 metų. Kaip tai atrodytų finansine išraiška?

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, mūsų siūlomas projektas būtų toks. Palyginti su praėjusių metų baze, palyginti su praėjusių metų atlyginimu, Vyriausybė siūlo dabar nuo sausio 1 iki rugsėjo 1 d. atlyginimus kelti 15 %, nuo rugsėjo 1 d. atlyginimus pakelti 35 %. Mūsų siūlymas yra nuo balandžio 1 d. kelti 40 % iki metų pabaigos. Jeigu jūs turite omenyje 2000 litų atlyginimą popieriuje, tai 40 % galite suskaičiuoti labai nesunkiai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, noriu pranešti, kad toliau posėdžiui pirmininkas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Pekeliūnas. Linkiu jam sėkmės.

PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF). Gerbiamasis Dagy, jūsų nori paklausti Seimo narys gerbiamasis G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, greta jūsų siūlymų, iš kur galėtume imti lėšų, galbūt dar galima būtų papildomai teikti siūlymus. Tai tūkstantis ministerijų naujų valdininkų ir kitų darbuotojų, kurie būtų priimti šiais metais, trys su puse tūkstančio laisvų valstybės tarnybos neužimtų darbo vietų. Taip pat 130 mln. visiems valstybės institucijų pastatams remontuoti. Tai susidarytų tikrai padorios sumos. Manyčiau, kad ne tik švietimo darbuotojams, bet ir kultūros darbuotojams, ir socialiniams darbuotojams galima būtų kalbėti, pasiūlyti Vyriausybei padaryti namų darbus, ko ji iki šiol nesugebėjo. Kad būtų aiškus ir įstatymų nustatytas bazinis dydis ir po to koeficientai patvirtinti Seime, o ne priklausytų nuo Vyriausybės noro, nenoro, nuotaikos, ne nuotaikos ir panašių dalykų. Jūsų manymu, šiame nutarime gal reikėtų papildyti? Ačiū.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis kolega, aš manau, kad mes daug kuo galime papildyti šį nutarimą, nes tai yra iš esmės siūlymas Vyriausybei. Vyriausybė vis tiek turi galutinai apsispręsti, kokius rezervus kam naudoti. Mes galime tik išreikšti savo politinę valią ir, sakykime, pasiryžimą. Po to, kai ateis Vyriausybė su tokiu projektu, kurį mes jai išdėstėme, sulaukti mūsų pritarimo. Aišku, tų problemų jūs išvardijote kur kas daugiau. Aš bijau vieno, kad jeigu mes viską paimsime dabar spręsti, tai mes neišspręsime konkrečios problemos, kuri yra dabar. Aš sutinku su kultūros darbuotojais, bet yra viena bėda, kurią reikia išspręsti, matom, kad Vyriausybė neišsprendė taip, kad nuo to nenukentėtų mokytojai ir mokymo procesas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kairieji socialdemokratai, jūs nieko neklausote. Klausia gerbiamoji I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, galiu jums padėti. Vykdant ilgalaikę mokytojų tarnybinių atlyginimų pakėlimo programą, galiu pasakyti, mokytojas, turintis 18 val., papildomai gaus 386 Lt, už 27 val. – 578, už 36 val. – 771 Lt, papildomai prie dabar esamos algos.

Šiandien jūs siūlote iš naujo perskirstyti biudžetą. Kai buvo jo tvirtinimas ir iki jo dar nebuvome priėję, tai ar ne jūsų iniciatyva atsirado 490 visiems valdininkams, politikams? O dabar sakote, kad Seimas ir visi kiti padidino sau algas ir mokytojams nelieka. Ir dar klausimėlis. Kaip jums atrodytų, gerbiamasis pranešėjau kolega Rimantai, jeigu jūs, kaip asignavimų valdytojas, sakysime, turite tą bandelę, atsikandote ir pradėjote valgyti, o aš atsirandu ir ją atimu, koks būtų jums jausmas?

R.J.DAGYS. Labai ačiū už klausimą. Gerbiamoji kolege, aš siūlyčiau nežongliruoti skaičiais, mes juos puikiai žinome ir ant tokios meškerės mes neužkibsime, kaip jūs ką tik čia sakėte. Jūs galite tuos skaičius į vieną ar kitą pusę stumdyti, bet žmonės mato realią infliaciją, kuri, mes sakėme, bus kur kas didesnė, šiuo metu yra 11,5 %, ne tokia, kaip buvo prognozuojama, beje. Toliau. Lyginti reikia su palyginamais dalykais. 2000 m. mokytojų atlyginimas, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu Lietuvoje, buvo 114 %, 14 % didesnis. Dėl jūsų valdymo, nuo 2000 m. nesprendžiant šios problemos, mokytojų atlyginimas dabar yra 10 % mažesnis. Tai yra pasekmė to, apie ką jūs kalbėjote. Kalbėkite apie lyginamus skaičius, o ne 18 metų… darbo užmokesčio, 30 metų darbo stažo. Tai yra esmė, atsilieka nuo grafiko. Mes mokytojo prestižą žeminame. Kita vertus, mes pateikėm konkrečius siūlymus, kuriuos galima įgyvendinti. Mes matome problemą, turime išdėlioti prioritetus, kas yra svarbiau, ir spręsti. Jeigu nepavyko išspręsti problemos derybose, neradote kitų rezervų, tai mes siūlome atsisakyti skirti iš biudžeto tam, kas, manom, nėra pirmo būtinumo, palyginti su šia problema.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys J.Juozapaitis.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, šiame Seimo nutarime 3 straipsnis įpareigoja Vyriausybę iki šių metų kovo 15 d. parengti ir pateikti Seimui Biudžetinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Liko viena diena, šeštadienis 15 diena. Numatyta nereali diena, ir aš negaliu balsuoti už tokį nutarimo projektą.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis kolega, jeigu mes turėtume politinės valios, tai iki šios datos būtų įgyvendinta realiai. Jeigu mes neturime politinės valios ir mūsų Vyriausybė nepadarė savo biudžetinių galimybių gilios analizės derėdamasi su profesinėmis sąjungomis, tada jūs esate teisus. Galima tas datas koreguoti atsižvelgiant į mūsų Vyriausybės gebėjimą dirbti. Bet turint politinės valios tai yra realu, nes nutarimą, mums turint politinės valios, priimti nėra problemų. Nutarimo projektas eina ypatingos skubos tvarka pagal mūsų Statutą. Tokios yra procedūros.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia norėčiau paprašyti pranešėjo taip nesinervinti, kai jam užduoda klausimą. Mano klausimėlis būtų toks. Kaip suprantu, jūsų siūlymas nėra vienkartinė išmoka, todėl norėčiau jūsų paklausti. Kitiems metams pagal pasirašytą ilgalaikę programą numatyta 900 mln. papildomai ir dar jūsų papildomai 200 mln., tai bus milijardas šimtas. Noriu sužinoti (gal jūs būsite valdžioje), kaip jūs padidinsite atlyginimus likusiam biudžetiniam sektoriui (mokytojų yra 50 tūkst.), kuriame yra beveik 250 tūkstančių? Šiais metais darbo užmokesčiui padidinti iš viso skirta milijardas 200 mln. Litų. Taigi matematika labai paprasta. Aš labai norėčiau žinoti, ko, atėjus konservatorių valdžiai, gali tikėtis socialiniai darbuotojai, kultūros darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojai? Labai ačiū.

R.J.DAGYS. Jau ponia I.Šiaulienė užsiminė apie valstybės tarnautojus. Nepaisant jūsų pasipriešinimo, valstybės tarnautojų kai kuriuos klausimus išsprendėme praeitais metais. Galiu užtikrinti, kad rezervų mes matome pakankamai ir spręsime tas problemas, kai ateisime į valdžią. Dėl to galite neabejoti. Didinimo programa yra numatyta ne tokia kaip jūsų, nes daugelyje institucijų dirbančių žmonių socialinė padėtis yra pabloginta, tą problemą reikia spręsti. Prašom neužkelti savo bėdos ant mūsų sveikos galvos, sau ir užkelkite. Jūs prižadėjote praėjusiais metais nuo rugsėjo mėnesio 20 % padidinti atlyginimą. Tai yra pažadas. Sumine išraiška tai yra daugiau negu mes dabar pasiūlėme 190 mln. Tai bent jau dalį to pažado prašome ištesėti ir neapgaudinėti žmonių. Tai yra esminis dalykas. Kitaip visos institucijos devalvuoja savo pažadus, nes žmonės nesiaiškina procedūros, kas tas premjeras, galėjo jis ar negalėjo pažadėti.

A.SYSAS. Aš ne to klausiau, gerbiamasis Jonai Rimantai.

R.J.DAGYS. Žodis ne žvirblis. Premjero žodis ne šiaip sau koks nors laisvas teiginys pokalbio metu prie stalo.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam R.Dagiui. Praklabėjome 11 minučių, atsiliekame daugiau negu valandą. Siūlau nutraukti klausimus. (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Negalime. Pažiūrime, ar yra norinčių… (Triukšmas salėje) Nuomonės už yra? Yra. A.Pitrėnienė. Prašom.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš tikro Vyriausybės programoje švietimas yra prioritetas. Galiausiai legendiniai medžiai, premjero medžiai, vienas iš jų – švietimo. Šalia to – faktas, kad daugelį metų, iš esmės visus 18 metų, buvo deklaruojamas prioritetas, bet jis nebuvo paremtas mokytojų atlyginimų augimu. Absoliučiai neadekvatus darbas ir atlyginimas. Tai kažkada vis tiek turės baigtis, nes situacija, kaip matote, mokyklose yra labai sudėtinga. Mokytojų amžius vis didėja, jaunų mokytojų į darbą ateina labai mažai. Šiandieną mokytojų specialistų trūkumas yra ryškus, ateityje jis dar ryškės. Iš esmės galima galvoti apie didžiulę krizę, ir jau labai netrukus. Manyčiau, kad nutarimui reikia pritarti, nes šią problemą reikia spręsti ne kada nors ateityje, bet dabar.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš, gerbiamasis Seimo narys R.Remeika. Prašom.

R.REMEIKA. Gerbiamieji kolegos, aš iš karto atsiprašau už savo jausmingą kalbą, nes esu mokytojas ir kitaip negaliu kalbėti. O kalbėsiu prieš.

Gerbiamieji, prieš mane padėta Lietuvos švietimo reformos antro etapo tikslų ir uždavinių įgyvendinimas. Reforma buvo pradėta įgyvendinti 1997–1998 m. valdant Konservatorių partijai. Šioje reformoje nė vienu žodžiu nebuvo užsiminta apie žmogų, apie tą pedagogą, kuris dirba mokykloje. Jau tada ši ydinga reforma sukėlė tam tikrą ažiotažą tarp darbuotojų ir pedagogų. Ką mes turime šiandien, tai mes valgome tos nevykusios reformos vaisius, nes nesutvarkyti krūviai, nesutvarkytos programos, darbo sąlygos ir t. t., tuo labiau atlyginimai. Todėl šiandien aš klausausi atsakymo ir šio projekto pateikimo ir jaučiuosi kaip tam tikrame hienų, kurios susirinko prie tam tikros nelaimės tam, kad pasišildytų arba gautų peno savo politinei veiklai, būryje. Negalima žaisti su žmonėmis. Negalima tokiais kokiais nors epizodiniais iš kur nors paimtų pinigų išmetimais, negalima būti gerais Kalėdų seneliais, negalima manipuliuoti žmonių jausmais. Šios problemos mes taip neišspręsime. Šią problemą reikėjo spręsti dar 1997–1998 metais. Iš tikrųjų mes pavėlavome, todėl reikia tai daryti labai labai atsargiai. Reikia daryti pagal programas. Manau, kad kitą savaitę susibūrusios visos partijos parengs tam tikras programines nuostatas, tam tikrus finansavimo etapus, kad tas žmogus vėl neliktų apgautas. Negalima iš niekur paimti pinigų, negalima nežinant, kiek fiziškai padidės tas atlyginimas, apeliuoti į tam tikrus procentus. Ir vėl žmonės bus apgauti. Todėl siūlau, nors ir labai skaudu, nes mokytojų atlyginimas yra labai subtilus dalykas, šį kartą nepritarti po pateikimo arba bent susilaikyti, kad galėtume kvalifikuotai parengti dokumentą ir padėti žmonėms, kuriems to labai reikia.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Rimantui. Klausia gerbiamasis Seimo narys P.Gražulis. Po vieną. Atsiprašau. Viskas, baigėme. Registruojamės ir balsuosime po pateikimo. Registracija! Pasiruoškime balsuoti. Atsiprašau, mano nerodo.

Už – 36, prieš – 8, susilaikė 21. Pritarta po pateikimo. Yra siūlomi komitetai… Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis komitetas. Gerbiamasis G.Steponavičius pasiūlys dar vieną komitetą. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, pone pirmininke. Mano siūlymas yra dėl datos, nes manome, kad tokie klausimai negali būti svarstomi balandžio mėnesį, tuo labiau kad ir biudžeto peržiūrėjimo procedūros, jeigu bus pritarta nutarimo projektui, reikalauja ne tokių trumpų terminų. Todėl mes siūlome, kad šis klausimas būtų svarstomas 18 d. plenariniame posėdyje. Tam, kad tokio sprendimo svarstymas, jeigu reikia procedūriškai, pagreitėtų, nors tai yra nutarimo projektas, galime sakyti, kad frakcijos vardu siūlome skubos tvarką.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu sutikti dėl datos? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių? Gerai. Dar I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų aš džiaugiuosi, kad toks yra balsavimas ir kad vis dėlto dauguma Seimo narių mato problemą ir nori ją neatidėliodami spręsti, tačiau norėčiau replikuoti ponui R.Remeikai, buvusiam mokyklos direktoriui, kuris pasiklydęs veiksmais ir laiku. Tėvynės sąjunga, tuomet konservatoriai, jau seniai ne valdžioje. Noriu jam priminti, kad per visą tą periodą didysis atlyginimų mokytojams padidinimas buvo 1998 metais, esant G.Vagnoriaus Vyriausybei. Iš tiesų būkime tikslūs, teisingi. Jūs, kaip mokyklos direktorius, tikrai turėtumėte prisiminti.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai Irenai. Registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad pritartume gerbiamojo G.Steponavičiaus pasiūlymui, kad būtų svarstoma kovo 18 dieną? Prašom balsuoti. Kas palaikote, balsuojate už, kas prieš – atitinkamai. Balsuojame! Taip, iš karto balsuojame. Kas palaikote G.Steponavičiaus pasiūlymą ar pritariat, kad šis klausimas būtų svarstomas kovo 18 dieną? Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad balandžio 3 dieną.

Už – 36, prieš – 10, susilaikė 18. Pritarta dėl datos.

Repliką po balsavimo – gerbiamasis A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, kažkaip klausau ir pats netikiu. Netikiu tuo, kad tie patys, kurie šiandien kalba, kad mokytojai tikrai nuskriausti (išties jie nuskriausti), kalbėjo lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje, kai mes svarstėme Valstybės politikų, teisėjų ir kitų atlyginimų padidinimo įstatymą. Žvelgiu į ponią, kuri sėdi pirmojoje Darbo partijos vietoje ir kuri pateikė projektą, kad reikia padidinti ne tiek, kiek Vyriausybė pateikė – 470, o reikia padidinti iki 490 ir kad tai bus nuostabu. Mes tada sakėme, kad dėl to nukentės mokytojai ir visi kiti, kurie nepatenka į šį dalyką. Valstybei tai kainavo apie 700 milijonų. Dabar jūs sakote, kad štai ieškokite pinigų. Mes tada buvome valdančioji mažuma. Jūs nubalsavote, jūs padidinote šituos atlyginimus, o dabar vėl sakote… Štai kur yra populizmo viršūnė! Kai tai yra valstybės žlugdymas, aš stebiuosi. Todėl aš prašau, kad svarstymo metu būtų padaugintos visų Seimo narių, kurie tada palaikė šį projektą, kalbos ir tie, kurie sakėte… Tai, kas dabar atsitiko, turėjo būti, o mes – ir švietimo ministrė, ir kiti – buvome įsitikinę, kad taip bus. Tad būkite malonūs prisiimti atsakomybę, o ne sakyti, kad dabar jau atimame ir vėl dalijame.

PIRMININKAS. Gerbiamoji A.Pitrėnienė. Prašom.

A.PITRĖNIENĖ. Kadangi buvau paminėta… Man labai gaila, kad kolega per… Baigėsi ketveri metai, o jis dar nepažįsta Seimo ponių ir mane painioja su kita ponia. Pirmiausia. O palaikėme šį įstatymo projektą, kurį jūs minėjote, ne dėl politikų, gerbiamasis. Reikia tada atskirti įstatymo kategorijas. Ten buvo ir gaisrininkai, ir policininkai. Vien dėl to, kad mes esame viename sąraše, reikia šituos žmones skriausti? Tada galvokim, kaip atskirti.

Kita vertus, nereikia painioti tokių dalykų. Čia kalbama apie švietimą, apie mokyklą ir jau kitokio garso iš manęs, gerbiamasis, niekada neišgirsite, nes aš atstovauju šiai žmonių grupei.

PIRMININKAS. Ačiū už replikas. Gerbiamasis R.J.Dagys dar turi repliką. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Salamakinai, šiandien aš jau antrą kartą turiu replikuoti po jūsų kalbos. Gal jūs baikite spekuliuoti, o ponas G.Kirkilas manipuliuoti skaičiais. Jeigu ne mūsų priimtas bazinis padidinimas valstybės tarnybai, iš to jūsų padidinimo mokytojams būtų buvęs šnipštas, nes iš 15 %, kuriais jūs padidinote, 12 % sudaro tas padidinimas. Jūs pridėjote tik 3 %. Ką jūs čia visiems pasakojate pasakas? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji, ačiū. Aš manau, kad jau visi kalbėjom. Gal, gerbiamasis Rimantai, visi jau kalbėjo. (Balsai salėje) Mes sutarėme, kad dirbsime draugiškai ir tvarkingai. (Balsai salėje) Gerai, duodam. Gerbiamasis… Prašom.

R.REMEIKA. Aš atsiprašau, nenorėjau kalbėti, bet vis dėlto… Ponia, jeigu jūs paminėjote mane, paminėjote pedagogus ir paminėjote G.Vagnoriaus Vyriausybės padidinimą, tai tą aš ir turėjau galvoje. Negalima epizodiškai erzinti žmonių. Po šio padidinimo 1998 m. savivaldybės po tris mėnesius negalėjo mokėti atlyginimų, nes jie nebuvo numatyti. Tada atsirado ir R.Pakso, Vilniaus savivaldybės, sindromas, kai mokesčių nemokėjo, atlyginimus delsė išmokėti ir t. t. Negalima nepamatuotai skirstyti pinigų. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamoji Loreta! Pusė minutės. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš labai trumpai replikuodama norėčiau atsakyti. Kelintą kartą socialdemokratai bando manipuliuoti tuo pačiu įstatymo projektu. Norėčiau pasakyti, kad jeigu jau taip labai pinigai spaudžia pinigines, tai įregistruokite pataisą ir iš 141 Seimo nario paimkite tuos pinigus, ir pasibaigs tos manipuliacijos. Juk mes balsavome ne dėl savęs, o dėl žmonių. Nereikia klaidinti visuomenės. Jeigu jūs jau tokie sąžiningi, tai neimkite tų pinigų, kuriais neteisėtai pakėlėte… atiduokite juos mokytojams.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Nutraukiu diskusijas. Čia jau išeina nebe replikos, o vienas kito kaltinimas. Einam toliau. Turiu tokią teisę –nutraukti.

Seimo nutarimo „Dėl bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų atlyginimų“ projektas Nr.XP-2882A (pateikimas)

2-5b darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.XP-2882, – Seimo nutarimo „Dėl bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinių ugdymo įstaigų darbuotojų atlyginimų“ projektas. Pranešėjas – G.Steponavičius. Ateina profesorius K.Glaveckas. Pateikimas.

K.GLAVECKAS (LSF). Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikro katilas yra užkaitintas ir aš dabar, taip sakant, eilėje į tą katilą įšokti. Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo iš esmės tą patį tikslą įgyvendinti kiek kitu būdu. Visų pirma tai, ką kalbėjo prieš tai čia oponentai, kad yra parengtos programos ir visa kita, tai galiu pasakyti labai paprastai ir liaudiškai: vakar yra istorija, rytoj yra iliuzija, šiandien yra gyvenimas. Taigi dabar, žinodami, kad metinė infliacija jau, atrodo, priartės prie 11 %, tai, kad šių metų biudžete numatytas mokytojų algų didinimas apie 15 %, o iš 15 % atėmus 11 % iš esmės nieko nelieka, žinodami, kokiais tempais didėja mokytojų atlyginimas, taip pat turėdami omenyje tai, kad pastaruosius 5–6 metus Lietuvos ekonomika augo labai sparčiai ir mes turėjom daug pinigų ir daug laiko, kad pradėtume ir padarytume sveikatos, švietimo ir kitas reformas, iš esmės viso viešojo socialinio sektoriaus reformas, mes jų nepadarėme. Todėl ir atsirado tos krizės, kurios labai akivaizdžiai pasireiškė per mokytojų streikus.

Tai, kad tą problemą reikia spręsti, akivaizdu, ir mes, prisijungdami prie konservatorių idėjos ir ją paremdami, manome, kad eidami biudžeto pakėlimo ir jo skrynios atidarymo keliu susidursime su tam tikromis problemomis, visų pirma laiko atžvilgio ir politinio stabdymo (…) prasme. Antras dalykas, tai, kad kai kurie asignavimų valdytojai, kurie dabar yra gavę biudžetinių pinigų ir kuriems šiais metais būtų galima akivaizdžiai sumažinti tuos asignavimus, teisine prasme, manau, jau dauguma yra įforminę tuos savo pinigus, ir mes, sumažindami, nutraukdami finansavimą, turėsime daug teisinių problemų valstybėje. Tai gali neapsimokėti.

Todėl mes siūlome kiek paprastesnį ir realesnį šios problemos, šio klausimo sprendimo kelią. Jis numato laikiną valstybės skolos padidinimą arba valstybės pasiskolinimą pinigų tos apimties, apie kurią kalbėjo konservatoriai, – apie 200 mln. litų iki šių metų pabaigos, o pagrindinį šaltinį, iš kurio mes galėtume padengti duotąją skolą, numatyti valstybės pajamų biudžeto perteklių.

Noriu pasakyti, kad šių metų dviejų mėnesių biudžeto plano vykdymas iš tikro yra neblogas, bendras nacionalinis biudžetas viršytas 81 milijonu litų, tarp jų valstybės biudžetas – 34 mln. litų. Vadinasi, per metus galima tikėtis, kad bus keli šimtai milijonai litų, ir tas dalykas be žalos, be skolinimosi limitų pažeidimo gali būti įgyvendintas.

Noriu atskirai dar pasakyti, kad šis streikas yra tiktai kregždutė visoje viešojo socialinio sektoriaus krizėje, nes akivaizdu, kad be mokytojų atlyginimų padidinimo taip pat laukia ikimokyklinių įstaigų darbuotojai, kultūros, švietimo ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojai. Nereformuoti tie sektoriai pareikalaus ne tiktai daug pinigų, bet ir socialinių, ir politinių pastangų. Mūsų siūlymas nėra susijęs su populistiniais dalykais, bet yra susijęs su gyvenimu ir su būtinybe išspręsti tą problemą, kuri dabar yra. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam profesoriui. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Tik labai prašau tiek atsakančiojo, tiek klausiančiųjų laikytis reglamento. Pirmasis klausia gerbiamasis G.Šileikis. Prašau.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanytumėte, kad sprendžiant šią problemą, kai, sakykim, dabartinė Vyriausybė tikrai nesugeba siūlyti racionalių sprendimų ir vadovaujasi premjero principu – tegu mokytojai pabadauja, turbūt kitiems pasiūlys dar ateityje badauti, Seime būtų tikslinga patvirtinti visų biudžetinių įstaigų darbuotojų bazinį dydį ir koeficientus? Aš manau, tuomet nereikėtų grįžti prie kiekvienos atskiros socialinės grupės, ir tokia nuostata jau nebepriklausytų nuo Vyriausybės poilsio, nuo Vyriausybės nuotaikos, nuo premjero nuotaikos ir panašių dalykų. Jūsų manymu, ar tokio principo nebūtų tikslinga įgyvendinti? Ačiū.

K.GLAVECKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikro tas būtų tikslinga. Aš dar tik pridėčiau, kad mes Seime turėtume apskritai planuodami valstybės biudžetą pereiti ir prie trimečio biudžeto, kad iš anksto žinotume, kokie bus per trejus metus struktūriniai biudžeto išlaidų pakitimai, kas finansuojama, kas bus daroma, kad būtų aiškiai matyti tie programiniai dalykai. Tai, ką mes dabar darome, patvirtindami tik kelis biudžetinius rodiklius kaip bendrą vidinį produktą, sakykim, arba infliaciją, arba kitką, iš tikro to nepakanka, kad žinotume, ar tie tikslai bus įgyvendinti. Seimas turėtų nagrinėti, svarstyti programą, kuri apimtų ir švietimo įstaigų, ir ikimokyklinių įstaigų, ir kitų viešojo švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimų politiką per artimiausius metus, įskaitant ir reformų eigą, ir jų pabaigą.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis R.Palaitis. Prašau.

R.PALAITIS (LCSF). Profesoriau, aš gerbiu jūsų įsitikinimą, kad mūsų biudžetas turės porą šimtų milijonų viršplaninių pajamų metų gale ir stebiuosi, kaip jūs, turėdamas tokį prognozavimo sugebėjimą, kol kas nesat milijardierius, nes jeigu žinotum maždaug metus į priekį, kas bus pinigų rinkoje, tai lengvai galėtum juo tapti. Dabar neprisimenu, ar jūs konkrečiai, man atrodo, jūs ar kažkas iš jūsų frakcijos kalbėjo, kad biudžeto pajamų planas yra šiek tiek viršytas, ypač pridėtinės vertės mokesčio. Ir kažin ar tas biudžetas bus įvykdytas. Klausimas toks: ar esate nuoširdus dabar, kai staiga matote viršplanines pajamas, ar buvote nuoširdus, kai kritikavote valstybės biudžetą? Ačiū.

K.GLAVECKAS. Taip, visų pirma noriu pasakyti, kad bloga ta valdžia arba Vyriausybė, arba finansų ministras, kuris negali matyti finansinės perspektyvos artimiausius trejus metus. Paprastai tokiam žmogui nereikėtų vadovauti Vyriausybei, nes bet kokie dalykai, ypač programiniai, yra susiję su finansavimu. Dabar dėl mokesčių, dėl biudžeto įvykdymo ir mano perdėto optimizmo, tai aš remiuosi pirmųjų dviejų mėnesių skaičiais. Kaip minėjau, pirmus du mėnesius nacionalinės biudžeto pajamos yra viršytos 81 mln. litų, tarp jų valstybės biudžeto pajamos – 34 milijonais. Tikėtina, kad metų pabaigoje, kaip visuomet, jeigu ekonomikos augimo tempas išsilaikys apie 5–6 %, tas dydis sudarys tikrai ne mažiau kaip 200–300 mln. litų. Tikėtina. Ir aš manau, kad tokios prognozės yra iš tikro gana pagrįstos. Ne (…) ar numatymas ateities be jokio pagrindo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamasis G.Steponavičius. Prašau.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prieš keliolika minučių sulaukiau skambučio iš Kauno rajono Rokų mokyklos, kuri yra viena iš streikuojančių. Skambinę mokytojai patikino, kad jeigu Seime būtų išreikšta panaši valia ar šio svarstomo, ar Tėvynės sąjungos teikiamo nutarimo pagrindu, tai taptų visai rimtu pagrindu atsisakyti streiko, bent taip teigia skambinę pedagogai. Tačiau sprendimus dėl streiko pagal galiojančią tvarką priima ne vien pedagogai, bet ir visi darbuotojai, tarp jų, tarkim, ir pavaduotojai ūkio reikalams, aptarnaujantis personalas. Jūsų vertinimu, ar toks nutarimas ir numatomi pinigai apimtų ne tiktai pedagogus pagal išsilavinimą, bet ir kitus tiek mokyklų, tiek ikimokyklinių įstaigų darbuotojus?

K.GLAVECKAS. Šis nutarimas apimtų iš esmės pedagogus. Tas klausimas, kurį jūs paminėjote, lieka taip pat atviras kaip ir kalbant apie kitus biudžetinės sistemos darbuotojus. Aš noriu pasakyti dar vieną dalyką, kad mokyklų išlaikymui iš krepšelio kasmet praeitais metais skyrėme 1 mlrd. 700 mln. litų, šildymui ir kitiems dalykams, mokyklų tinklui išlaikyti. Per pastaruosius 5–6 metus padidėjo daugiau kaip 2 kartus. Žinodami, kaip auga energijos, šilumos kainos, mes kitų metų biudžete turėsim papildomai pridėti ne tik tą milijardą, kuris numatytas algoms didinti, bet ir šildymui, nes mokyklos nerenovuotos, jų tinklas per didelis ir t. t. Čia jau kita problema, iš tikro problemų yra kur kas daugiau ir jos dabar yra taip pribrendusios, kad tiesiog išsiliejo į streiką, į žmonių bandymą išsikovoti kokias nors savo teises.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis E.Klumbys. Prašau.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, naftos kainos pasaulyje didėja dienomis. Doleris smunka irgi panašiu tempu. Infliacija Lietuvoje auga. Socialinė diferenciacija didėja. Iš principo šis Seimas finišuoja 2008 metų spalį. Sakykite, jūsų nuomone, ar naujai susirinkusiems kolegoms, gal kas ir iš mūsų čia bus, nereikės šių metų pabaigoje iš esmės spręsti mokesčių didinimo klausimo?

K.GLAVECKAS. Aš manau, kad mokesčių didinimo klausimo nereikės, jeigu bus protingai pažiūrėta į visas išlaidas ir visą ekonomiką. Jeigu bus galima vienaip ar kitaip racionalizuoti valstybės išlaidų naudojimą, be abejo, ypač panaikinant mokestines lengvatas, kurios dabar yra, aš manau, kad bus galima išspręsti tuos dalykus.

Dėl energijos kainų didėjimo ir šilumos ūkio efektyvumo, kuris yra labai neefektyvus, tai jo mokesčių didinimu neuždengsi. Šilumos efektyvumą galima padidinti tik apšildžius namus, o mes to nedarėme 15 metų. Ir dabar, kai puolėme daryti, mums paprasčiausiai pritrūko biudžeto pinigų. Mes skyrėme 52 mln., o reikia 250 mln., kad žmonės pradėtų namus šildyti. Mes pradėjome kalbėti prieš dešimt metų, kad tą reikia anksčiau pradėti.

Lygiai tas pat su švietimo reforma. Mes jos nedarėme, nedarėme. Turėjome šešerius metus – turtingiausius Lietuvos metus per visus 18 metų. Mes praeitų metų biudžetą padidinome 30 %, t. y. iki 30 mlrd. litų, ponai! 30 procentų! Ir problemų atsirado dar daugiau, negu buvo praeitais metais. Kodėl, klausiu? Todėl, kad tos problemos buvo pakištos po paklode. Apie jas nieko nekalbėjo. Vyriausybė visada galvojo, kaip išsilaikyti, kaip išgyventi, kaip sulaukti, ką pažadėti ir t. t.

Todėl žmonės, mokytojai, yra teisūs, manydami, kad jiems pažadės, o paskui ateis kita valdžia ir sakys, kad pinigų neturi. Aš sakau, sudarykime trimetį planą. Bandykime bent tuo kaip nors įsipareigoti ir daryti. O kita atėjusi valdžia turės vykdyti įsipareigojimus, aš manau, nes Vyriausybei tęstinumas yra būtinas, aišku, išskyrus kai kuriuos įsipareigojimus kai kuriuose energetikos sektoriuose ir srityse.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamasis J.Juozapaitis.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia siūlote Vyriausybei pasiskolinti 200 mln. litų ir šias lėšas skirti bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti. Jūs sakėte, kad tik mokytojams, o čia parašyta – visų mokyklų, ikimokyklinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui. Kaip čia suprasti?

K.GLAVECKAS. Aš pasakiau.

J.JUOZAPAITIS. Antra, ar tas pasiskolinimas nepažeistų Fiskalinės drausmės įstatymo?

K.GLAVECKAS. Aš, visų pirma kalbėdamas apie mokytojus, turėjau omeny pono G.Steponavičiaus atsakymą. Tas, kas yra parašyta įstatyme, aišku, įvardija mokytojus ir ikimokyklinių įstaigų darbuotojus.

Fiskalinės drausmės įstatymas, be abejo, tam tikra prasme būtų pažeistas, iš karto sakau, galimas traktavimas pažeidimo, nes pagal jį yra numatyta, kad visos viršplaninės biudžeto pajamos turėtų būti skirtos valstybės skolai dengti. Bet mes iš principo iki metų pabaigos nesugriautume kitų finansinių reikalavimų. Iki metų pabaigos! Kalbama apie pasiskolinimą 6–8 mėnesiams. Ir tai valstybei nebūtų didelė našta. Dar kartą sakau, užgesinę mokytojų gaisrą mes stovime prie didesnio gaisro grandinės, nes kiti socialinio sektoriaus darbuotojai taip pat pasinaudos tomis pamokomis. Ir tas vyksta todėl, kad per šešerius metus turėdami pinigų ir laiko mes nedarėme reformų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Matyt užbaigs klausiančiųjų ratą gerbiamoji ministrė R.Žakaitienė. Prašom. 10 minučių.

R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti ir kartu kai kur truputį paprieštarauti, nes jūsų siūlymas, kad iki 2008 metų visa švietimo reforma turėjo baigtis, yra labai gražus. Bet Seimas 2003 metais priėmė nutarimą, kad švietimo strategija turi būti įgyvendinta iki 2012 metų. Dabar yra pusiaukelė to, kas padaryta.

Antra, daugelis reformos dalykų priklauso nuo to, kaip savivaldybės sugeba įvertinti tiek tinklą, tiek kokybinius reikalavimus, tiek duoti savarankiškumo mokykloms. Todėl turbūt ne viskas yra vien tik pinigai.

Aš norėčiau paklausti kito dalyko. Ar tai reiškia, kaip jūs siūlote, kad Vyriausybė, kuri vis dėlto surado galimybę jau šiais metais 35 % didinti atlyginimą, o per ateinančius trejus metus parengti ilgalaikę programą… Ši programa turėtų būti tvirtinama Seime. Ar vis dėlto ta programa turėtų būti papildyta ir turėtų apimti absoliučiai visą biudžetinį sektorių? Jeigu taip, tai kokie poreikiai ateinančių trejų metų, jeigu mes kalbame apie tuos 270 tūkst. žmonių, jūsų manymu, turėtų būti įrašyti į tą programą?

K.GLAVECKAS. Ačiū už klausimą, gerbiamoji ministre. Jūs čia ne klausimą pateikėte, bet pasakėte teigimą. Jūs klausdama ir atsakymus davėte, kad yra didelė eilė, ir problemos neišspręstos. Tai, kaip jūs sakote, kad 2003 metais jūsų vadovaujama Vyriausybė, turiu omeny, ne jūsų, bet jūsų partijos, priėmė, kad reformą reikia baigti 2012 metais, aš manau, buvo principinė klaida. Nes tada buvo pinigai ir po 2003 m. – 2004, 2005, 2006, 2007 metais valstybėje buvo dideli pinigai, ir reformas reikia daryti tada, kai valstybėje yra pinigų, o ne kai yra finansinė duobė. Taigi tuos 200 mln., apie kuriuos mes kalbame, manau, Vyriausybė pasikračiusi suras, kur kas daugiau negu tuos 200 milijonų. Jūs puikiai žinote, kad šiais metais 30 % padidinti biudžeto asignavimai, iš esmės visi, dalis jų Finansų ministerijos dėka, visų ministerijų dėka. Ministras Pirmininkas gali duoti konkrečią užduotį – sumažinti tuos asignavimus, nes dauguma jų yra neefektyvūs, neįvykdomi ir t. t. Juos sutaupyti nėra problemos. Taip pat yra biudžeto pajamos.

Kitaip sakant, šaltinis šiems metams dar papildomai gauti 200 mln., kad būtų pradėtas algų didinimas nuo gegužės 1 dienos, tikrai yra. Dėl kitų metų ir t. t., be abejo, reikia biudžeto, visos biudžeto sandaros struktūrinio pakeitimo, apie ką mes visą laiką kalbame. Bet kalbos baigiasi tuo, kad prasideda streikai, ir tada pereiname prie darbų. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame profesoriui. Turime nuomonę už ir nuomonę prieš. Nuomonė už – gerbiamasis A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, iš tiesų reikėtų pritarti šio nutarimo projektui, nes motyvai, kad nėra lėšų, biudžetas patvirtintas, nėra tikri motyvai. Mes laisva valia dovanojame privačiam verslui didžiules lėšas, tuo labiau kad metų vidury laukia biudžeto perskirstymas. Atidėti tuos sprendimus kitiems metams ar ilgesniam laikui iš tiesų būtų neracionalu. Todėl šis siūlymas, manau, turi būti svarstomas Seime, ignoruoti to siūlymo tikrai nederėtų. Todėl, gerbiamieji kolegos, vis dėlto siūlyčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę už. Nuomonė prieš – gerbiamasis R.Palaitis. Prašom.

R.PALAITIS. Aš manau, nereikėtų šiam nutarimui pritarti dėl paprastos priežasties. Yra nurodytas ne tas lėšų šaltinis, o tokio šaltinio rodymas aiškiai prieštarauja mūsų pačių priimtam Fiskalinės drausmės įstatymui, kuriame pasakyta, kad viršplaninės pajamos turi būti skirtos valstybės skolai padengti. Valstybės skolai, kurios dabar yra apie 15 mlrd. litų. Jeigu būtų kiti šaltiniai, aišku, reikėtų spręsti šią problemą. Bet vien dėl šio šaltinio nurodymo šitam nutarimui nebūtų galima pritarti. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Nuomones išgirdome, matyt, turime balsuoti. Balsuojame, kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Seimo nutarimui, kurio projekto registracijos Nr.XP-2882. Prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 59 Seimo nariai: už – 40, prieš – 10, susilaikė 9. Pritarta po pateikimo.

Dėl datos, aš manau, nereikia ginčytis, tuo pačiu metu turėtume eiti, jeigu Gintaras to norėjo. Dėl komitetų, siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar yra kitų pasiūlymų? Gerbiamasis Z.Balčytis. Prašom.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Būtų replika po balsavimo.

PIRMININKAS. G.Steponavičius turi pasiūlymą, taip? Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, dėkui. Aš norėčiau prašyti, gal Seimas galėtų, kad protokole būtų užfiksuota, rytojus, šeštadienis ir pirmadienis yra dar trys darbo dienos, jog komitetas rastų laiko susirinkti šiems klausimams apsvarstyti, tiek šio nutarimo projektui, tiek ir prieš tai buvusiam, kuriam po pateikimo buvo pritarta.

PIRMININKAS. Suprantu, kad Seimas negali priversti dirbti komitetų, bet komitetas, komiteto nariai turi teisę sušaukti komiteto posėdį, mes rekomenduojame. Replika po balsavimo. Prašau, gerbiamasis Balčyti.

Z.BALČYTIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Manau, nereikia būti profesoriumi, kad konstatuotum vieną faktą, kad tam tikri dalykai, pasakyti iš tribūnos, vis dėlto neatitinka tam tikros tikrovės. Gerbiamasis pranešėjas pasakė, kad 200 milijonų tai yra pinigų pasiskolinimas trumpam laikui ir didelių problemų nesudaro. Jeigu mes didiname atlyginimą nuo balandžio 1 dienos, tai kitiems metams reikės ne 200 milijonų, kad tą patį palaikytume, o reikės kur kas didesnės sumos. Antra, iš tikrųjų buvo labai didžiulis susirūpinimas dėl trimetės programos. Jinai jau yra 18 metų, yra 164 puslapių knyga, kuri kiekvienais metais pateikiama tvirtinant biudžetą. Antrasis yra Fiskalinės drausmės įstatymas.

Aš puikiai pritariu gerbiamajam E.Klumbiui užduotam retoriniu klausimui. Gerbiamieji liberalai, gerbiamieji centristai ir gerbiamieji konservatoriai, mes turime vis dėlto suprasti, ką mes darome, mes pasieksime, kad mūsų valstybė iš tikrųjų turės tam tikrų problemų. Jeigu mes priimsime šiandieną po pateikimo priimtą dokumentą, Vyriausybė privalės perdaryti Konvergencijos programą, kuri iš naujo turės būti svarstoma Europos Komisijos, nes tai bus visai kiti skaičiai. Antra, esu tikrai įsitikinęs, kad jeigu mes tokiais tempais ir toliau šuoliuosime, tai mes tikrai būsime priversti po spalio mėnesio galvoti, kaip didinti kai kuriuos mokesčius ir mažinti mūsų valstybės konkurencingumą.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Z.Balčyčiui. Matau, kad gerbiamasis J.Dagys dar nori kalbėti. Prašau.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos socialdemokratai! Matyt, ponia Žakaitiene, jeigu iš tikrųjų socialdemokratai laiku klausytų patarimų, galbūt neatsidurtume tokioje padėtyje. Ponas Z.Balčytis neleis meluoti, aš jau pavargau registruoti ir siūlyti, o Biudžeto komitetas pavargo pritarti protokoliniam nutarimui ir kreipimuisi į Vyriausybę, kad būtų pateikta ilgalaikė visų valstybės sektoriaus… su valstybės sektoriumi susijusio viešojo sektoriaus – mokytojų, ne tik mokytojų, bet visų darbuotojų ilgalaikė atlyginimų didinimo programa. Buvo užregistruota keturis kartus, aš jau pavargau registruoti, nes nebuvo jokios naudos ir jokio atsako iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tai vienas dalykas.

O iš tikrųjų mes labai rimtai tuos dalykus turime svarstyti, nes mūsų Fiskalinės drausmės įstatyme, galbūt mes ją priėmėme ne viską labai gerai išsiaiškinę, bet dabar jau išaiškėjo tokie dalykai (atsiprašau, beje, galėčiau net pasakyti, bet buvo klaidinama iš Finansų ministerijos tuo metu), kad mes net negalime maksimaliai padidinti to, ką mes galime. Jeigu gerai ir sėkmingai biudžete būtų įvykdytos kitų metų pajamos, visos kitų metų pajamos, maksimaliai galime kelti tik pusantro milijardų litų. Šitas įstatymas uždraudžia kitaip didinti pajamas, nebent būtų fantastinis prieaugis, ko iš principo negali būti. Todėl tas buhalterinis skaičiavimas irgi davė tam tikras… man atrodo, buvo ne visai tiksliai prognozuojama. Nepažeidžiant Konvergencijos programos, kai kuriuos dalykus galima koreguoti, nes, bent jau mano vertinimu, minimalus kitų metų problemų sprendimas, pabrėžiu, minimalus sprendimas, be trijų milijardų litų biudžete niekaip kitaip nebus padarytas.

PIRMININKAS. Ir baigiant replikas – gerbiamasis A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš tikrai trumpiau du kartus negu kalbėjau, bet mane nustebino balsavimas. Man primena balsavimą, kai mes balsavome dėl atmintinų dienų perkėlimų. Tie patys žmonės, Seimo nariai, balsavo, kad perkeltume, o po to, kad neperkeltume. Dabar mes nubalsavome, tiksliau, dešinioji pusė, kad reikia paimti pinigus iš biudžeto ir kad reikia pasiskolinti. Įsivaizduokime dabar, kas atsitiks svarstant, jeigu Biudžeto komitetas pritars ir vienam, ir kitam siūlymui. Atneša į Seimą ir sako, pritarėme, kad ir pasiskolintume, ir „nuimtume“ nuo valstybės institucijų. Ką Seimas darys toliau? Mes turėjome pasirinkti vieną iš tų projektų, aš vėl kreipiuosi į dešiniąją pusę, o ne taip, kad už tą ir už tą balsavome. Tai ką turi svarstyti Biudžeto komitetas? Aš labai norėčiau, kad jie atneštų abu pritariančius projektus, kad ir tą, ir tą darytume. Ir „nuimtume“ nuo valstybės institucijų, ir, ką sakė K.Glaveckas, pasiskolintume. Tai ar neatrodome mes, atleiskite, „durnai“?

PIRMININKAS. Ačiū, manau, komitetas kaip tik ir turės kokį nors verdiktą priimti. Gerbiamasis A.Čaplikas, nors jau buvome sutarę, kad replikas nutrauksime. Prašau.

A.ČAPLIKAS (LCSF). …ponas A.Salamakinas čia taip nuoširdžiai stebisi, kaip čia taip bus. Pone Algimantai, jūs gi puikiai žinote, kad niekas čia iš teikiančių nutarimo projektą mokytojams nenori padidinti atlyginimų, todėl ir teikimai yra skirtingi. Visa tai, kas čia vyksta, yra politinis šou ir turgus. Jūs gi puikiai suprantate, nes priešingu atveju būtų rimtai pasvarstytas pats nutarimo turinys ir tekstas. Tai šiuo atveju aš tik galiu pakartoti, kad, matyt, kitą savaitę mums, valdančiosioms frakcijoms, teks įregistruoti savo nutarimo projektą, teks surasti kompromisą su profsąjungomis ir žengti realų žingsnį jų atlyginimams didinti. Kitos išeities šiame balagane nėra.

O tai, ką čia daro publika, tai daro tik tai šou. (Plojimai) Dabar jie ploja. Kaip jūs manote, dėl ko jie ploja? Jie gi ploja ne todėl, kad idėjai pritarė, jie jai prieštaraus balsavimo metu. Jie prieštaraus jai, bet jie ploja todėl, kad turėtų pasirodyti per kameras kaip mokytojų gynėjai. (Balsai salėje)

Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos partizanų vado, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio gynybos pajėgų vado, generolo Adolfo Ramanausko-Vanago ir kitų nužudytų laisvės kovų dalyvių palaidojimo vietų išaiškinimo ir paskelbimo“ projektas Nr.XP-2883 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Einame toliau. Darbotvarkės klausimas 2-6 – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos partizanų vado, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio gynybos pajėgų vado, generolo Adolfo Ramanausko-Vanago ir kitų nužudytų Laisvės kovų dalyvių palaidojimo vietų išaiškinimo ir paskelbimo“ projektas Nr.XP-2883. Pateikimas. Kviečiamas pranešėjas gerbiamasis V.Mazuronis.

V.MAZURONIS (TTF). Ačiū, pirmininke. Mielieji kolegos, mano iš tikrųjų daug lengvesnis klausimas, nes tai rezoliucijai, kurią aš pristatysiu ir kuriai nuoširdžiai prašau pritarti, nereikia pinigų, reikia paprasčiausiai noro ir padaryti tai, ką reikėjo padaryti seniai. Jūs visi turite tekstą, aš tikrai neskaitysiu jo.

Esmė yra ta, kad iš tiesų praėjo jau 18 metų ir mes nežinome, kur palaidota daug partizanų, kovojusių už mūsų laisvę ir nepriklausomybę. Mūsų institucijos: prokuratūra, VSD, mėto viena nuo kitos kaip karštą bulvę, vadinasi, neaišku, kas turi ieškoti tų vietų. Tačiau, tie žmonės, kurie gali padėti jas atrasti, tai yra buvę KGB agentai, kurie gyvena Lietuvoje, numirs, kai jie išmirs, mes atsibusime ir sakysime, kad jau nieko padaryti negalime. Galbūt dalis jau ir numirė. Todėl, manau, jeigu mes nuoširdžiai kalbėjome per Kovo 11-ąją, jeigu mes iš tikrųjų nuoširdžiai norime padėti žmonėms, kurie žuvo už mus, tai mes turime priimti mūsų siūlomą rezoliuciją. Aišku, dar ponas L.Sabutis davė keletą pataisų, galima pataisyti įpareigojant tiek Vyriausybę, tiek prokuratūrą, tiek Saugumo departamentą galų gale išsiaiškinti ir atrasti tas vietas, kur yra palaidoti, tiksliau, tuo metu ne visai gražiai pakasti, žuvę kovotojai, ir taip nors šiek tiek atkurti istorinę tiesą. Jūs girdėjote, kaip kalbėjo A.Vanago-Ramanausko artimieji, kad net nežino vietos, kur uždegti žvakutę. Aš daugiau neagituosiu. Tikiuosi, kad iš esmės mes visi turėtume pritarti. Priimkime tokį sprendimą, paraginkime tuos, kuriuos reikia paraginti.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Valentinui, bet jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Ir pirmasis klausia gerbiamasis P.Gražulis. Prašau.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, manau, niekas netrukdė nei prokuratūrai, nei VSD, nei Lietuvos Vyriausybei imtis iniciatyvos, bet paprasčiausiai nebuvo pilietiškumo ir atsakomybės jausmo tautai, visuomenei. Galbūt net ir tai, jeigu ne jų auka, šiandiena valstybė nebūtų laisva, o jie nebūtų užėmę tokių atsakingų, aukštų, šiltų kėdžių. Bet noriu paklausti: kaip jūs manote, ar reaguos tie pareigūnai į Seimo rezoliuciją? Ar jie imsis iš esmės ir dės pastangų, kad būtų išaiškintos tos kapavietės tų partizanų, ypač partizanų vado A.Ramanausko kapavietė?

V.MAZURONIS. Gerbiamasis Petrai, manau, pirmiausia pareiškime savo nuostatą ir valią mes, Seimas, o po to pirmai progai pasitaikius, kai bus priimtas mūsų sprendimas, mes šitų institucijų vadovų paklausime, ar jie vykdys Seimo rezoliuciją ar ne.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis S.Pečeliūnas. Prašau.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, aš dviem klausimais, jeigu galima, dėl paties teksto. Vienas dalykas yra dėl tų asmenų, kurie patys dalyvavo egzekucijose ir užkasant. Kai kurios jų pavardės išryškėja tik teismuose tam tikrose bylose. Vienas dalykas, aš siūlyčiau papildyti tekstą, kad mūsų institucijos pirmiausia išsiaiškintų tokių asmenų pavardes, gyvenamąsias vietas, kurie žino, kur yra. Tuo siūlyčiau papildyti tekstą.

Antras dalykas, kreipiuosi į Seimą ir jūsų nuomonės klausiu, ar nereikėtų mums papildyti Baudžiamąjį kodeksą, kad tokių žinių neatskleidimas būtų baudžiamas. Jeigu jie nori išvengti atsakomybės, tegu ateina ir mūsų institucijoms pasako ir parodo, kur yra tos užkasimo vietos. Tuomet mes jų nebausime, bet jeigu jie slėps, tegu už tai ir atsako. Kokia jūsų nuomonė?

V.MAZURONIS. Aš iš tikrųjų, gerbiamasis Sauliau, manyčiau, kad pirmiausia tai būtų mūsų nuostatos arba politinės valios pareiškimas šioje rezoliucijoje. Jeigu tos institucijos, į kurias mes kreipiamės, pasakys, kad jiems kažko trūksta, gal Baudžiamojo kodekso pakeitimų, aš kalbu apie prokurorus, apie Valstybės saugumo departamento darbuotojus, be jokios abejonės, reikia paimti ir padaryti tuos dalykus. Bet pirmiausia mes turime pareikšti politinę valią ir paklausti tų institucijų vadovų, kas trukdo tai padaryti. Jeigu trukdys, reikės koreguoti. Mano nuomonė būtų tokia.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis P.Auštrevičius.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamasis pranešėjau, jūs operatyviai reagavote į tą kalbą, kuriai mes negailėdami plojimų ir pritarimo suteikėme savo paramą. Mes iš esmės jau esame pritarę tam žingsniui ir gerai, kad jūs pateikėte teisinę šio sprendimo formą. Be jokios abejonės, palaidojimo vietų išaiškinimas yra mūsų pareiga ir mes negalime nusišalinti nuo šito dalyko, kaip ir atminimo vietų įamžinimas. Mano klausimas. Ar jums yra žinoma, kas yra padaryta tų institucijų, kurios jau seniai turėtų veikti šioje srityje, ir įkurtos grupės ir Rezistencijos komisija. Kodėl jiems nesisekė ši veikla?

V.MAZURONIS. Gerbiamasis Petrai, aš tikrai nežinau, kas padaryta, bet aš žinau, kad tos vietos neatskleistos, neatrastos ir artimieji iki šiol, kaip jūs žinote, nežino, kur uždegti žvakutę, todėl aš manau, kad mes priimdami šitą rezoliuciją ir nepalikdami jos, o priėmę paklausdami tų institucijų vadovų, į kuriuos kreipiamės, kas padaryta, ką artimiausiu metu ruošiasi padaryti, kaip padaryti, kaip tik šį žingsnį būtina, kad tą procesą pajudintume, ir padaryti. Aš iš tiesų negaliu pasakyti, padaryta ar nepadaryta, bet rezultatas akivaizdus – jis netenkina.

PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš suprantu, sakydami, kad valdžia neieškojo ir nenorėjo ieškoti, jūs turėjote omenyje ir savo partijos lyderį poną R.Paksą, kuris buvo ir miesto meras, ir premjeras du kartus ir tikrai galėjo tą padaryti. Bet mano klausimas būtų toks. Kaip jūs fiziškai įsivaizduojate tą paiešką? Ar visi ministrai paims po „lopetėlę“ ar dar po ką nors, ar departamentas ir visi išeisim ir knaisiosim Lietuvą? Ar manot, šitas mūsų nutarimas įpareigos juos dieną naktį kasti, kol suras?

V.MAZURONIS. Ačiū, gerbiamasis Algirdai. Aš tikrai nesiūlyčiau šioje vietoje ir nemanyčiau, kad tas kelias yra teisingas aiškintis, kas daugiau, kas mažiau padarė. Mes turime aiškų rezultatą. Dabar jūs klausiate, kaip tie dalykai turi būti daromi. Mano manymu, visais įmanomais būdais. Aš manau, kad turi būti ieškoma ir bandoma gauti informaciją ir per Užsienio reikalų ministeriją, archyvus, kurie yra galbūt ne mūsų valstybėje. Aš manau, kad visas pajėgas turi įtraukti ir Saugumo departamentas su savo archyvais, dabar mūsų valstybėje esamų kagėbistų apklausomis ir iškėlimu sau tikslo pajudinti tą procesą, rasti vietas. Be jokios abejonės, turi būti ir prokuratūros. Galbūt reikia atskiros kokios nors jungtinės grupės, kuri imtųsi to darbo. Todėl mes ir kreipiamės į Vyriausybę, prokuratūrą ir Valstybės saugumo departamentą. Turėtų susėsti specialistai ir nutarti, kaip geriausia tai daryti. Aš tikrai nemanau, kad jums, gerbiamasis Algirdai, reikėtų imti „lopetėlę“ ir eiti ieškoti.

PIRMININKAS. Kol suteiksime žodį kitam Seimo nariui, noriu pasakyti, kad kompiuteris nerodė dėl svarstymo stadijos, todėl dabar galima užsirašyti, kas norite, diskutuoti po svarstymo.

Klausia gerbiamasis J.Olekas. Prašau.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš pritardamas tokiam paraginimui, suprantu ir emocijas, kurios buvo po Kovo 11-osios. Tiesiog manau, kad reikėtų galbūt pažiūrėti plačiau. Nėra žinomas kapas ir prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto, tai gal reikėtų arba įrašyti dar keletą pavardžių pagal rangą, nes Jonas Žemaitis buvo aukštesnis pagal pareigas, jis irgi buvo vadas, o ne tiesiog prisiminti gimtadienį, nes Jono Žemaičio gimtadienis po dviejų dienų – kovo 15 dieną. Manau, kad reikėtų autoriui dar šiek tiek redaguoti tą tekstą ir tada jį priimti. Ačiū.

V.MAZURONIS. Dėkoju už klausimą. Bet mūsų yra parašyta pabaiga, aš viso neskaitysiu: „Adolfo Ramanausko-Vanago bei kitų nužudytų kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę palaidojimo vietas.“ Mes turime omenyje būtent tai, kad galbūt tas išskyrimas iš tikrųjų šiek tiek emocinis, bet yra „ir visų kitų“. Jeigu pasiūlysite kitokią redakciją, mes mielai paredaguosime. Bet mums atrodė, kad tai apima visus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Iš tikrųjų kas įdėmiai klausė pranešimų iškilmingo minėjimo metu, tai buvo pasakyta, kad mūsų Valstybės saugumo departamentas žino tuos, kas žino, kur yra tokios vietos. Nes yra pareigybės, yra kas kuo užsiiminėjo, yra sąrašai ir yra ko paklausti. Lieka tiktai klausimas, kodėl jie geranoriškai nesako. Vadinasi, iš tikrųjų reikia kokios nors priemonės, kaip čia buvo siūlyta, Baudžiamojo kodekso pritaikymo. Bet aš norėčiau jums tiesiog pasiūlyti, gal ir paklausti jūsų. Jūs čia minite palaidojimo vietas. Paprastai laisvės kovų dalyviai tokių vietų nevadina palaidojimo vietomis. Palaidojimas tai su apeigomis, su viskuo. Čia tiesiog užkasimo vietos. Gal taip ir reikėtų minėti. Jūs siūlote išaiškinti vietas ir paskelbti. Galbūt reikėtų pasiūlyti išaiškinti vietas, pažymėti jas ir sutvarkyti, kad visas darbas būtų atliktas iki galo.

V.MAZURONIS. Labai ačiū. Mes tikrai galvojome ir diskutavome, kaip pavadinti tą palaidojimą. Bet mums pasirodė, kad Seimo rezoliucijoje rašyti kitą žodį, kaip jūs sakote, „užkasti“, kaip iš tiesų ir buvo, na, lyg ir atrodė, kad šitas parašymas tikslingesnis, bet iš tiesų jūs esate teisus. Tai buvo ne palaidojimas, o slaptas užkasimas. Negalėčiau ginčytis ir jeigu atrodytų, kad reikia pakeisti tą žodį kitu, tai esmės tikrai nekeičia.

O dėl to, kad jūs sakote, kad žinoma, ko paklausti, ir nepaklausiama, tai aš manau, kad po šios rezoliucijos priėmimo mes turėtume paklausti tų, į kuriuos kreipiamės, kodėl ir ko trūksta? Jeigu iš tikrųjų reikia pakeisti tam tikrus straipsnius Baudžiamojo kodekso ar kokius kitus dalykus, tai padarykime ir išsiaiškinkime, kol dar laikas. Mes siūlome tokį kelią.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui. 10 minučių mes jau išnaudojom. Aš nematau, kad kas norėtų dalyvauti diskusijoje. Pagal Statutą galima priimti rezoliuciją iš karto be pataisų. Girdėjau pasiūlymų, yra siūlomos pataisos ir iš vienos pusės, ir iš kitos. Gal vertėtų sudaryti bendrą redakcinę komisiją? (Balsai salėje) Tada gerai, jeigu norite pagal Statutą, tai iš karto balsuosime. (Balsai salėje) Aš negirdėjau konkretaus siūlymo, buvo tik nuomonės. Diskusijose niekas nedalyvavo. Statute aiškiai parašyta: Seimas po svarstymo nusprendžia, priimti ar nepriimti, su pataisomis, be pataisų ir taip toliau. Gerbiamasis J.Olekas turi pasiūlymą. Prašau.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų dėl užsirašymo buvo techninių problemų. Jūs pats sakėte, kad nebuvo galima užsirašyti, ir mes nesuspėjome visi. Mes tikrai turime gražių pasiūlymų, kad rezoliucija būtų tikslesnė ir gražesnė. Man atrodo, taip pagerbdami labai iškilų mūsų vadą, mes truputį užgauname visą partizaninio judėjimo hierarchiją. Dar kartą priminsiu, kad Jonas Žemaitis Vytautas buvo prezidentas, prezidiumo pirmininkas ir ginkluotųjų pajėgų vadas. Tikrai vertėtų paredaguoti, kad ji būtų korektiškesnė, tada mes gražiau atrodytume prieš kolegas, prieš istoriją, ką gerbiamasis P.Jakučionis sakė. Aš manau, sudarykime redkolegiją. Kitam posėdžiui galėtume parengti bendrą tekstą ir dėl to visi tik pasidžiaugtume.

PIRMININKAS. Ačiū už gerą nuomonę. Gerbiamasis E.Klumbys, matyt, pasiūlys dar vieną nuomonę. Prašau.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš visiškai sutinku su tuo, ką sako karo ministras. Gal įrašykime pirmiausia Joną Žemaitį Vytautą kaip redakcinę pataisą, ir viskas. Tuo užbaikime ir priimkime šiandien tą rezoliuciją taip, kaip numato Statutas.

PIRMININKAS. Buvo kitokių pasiūlymų kai ką pataisyti. Dar gerbiamasis P.Gražulis. Prašau.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš buvau užsirašęs po pateikimo kalbėti iš anksto. Deja, jūs nepastebėjote. Bet ne tai svarbiausia. Aš manau, kad galima ir šiandien priiminėti. Visi pasiūlymai iš esmės buvo neblogi. Jeigu minime partizanų vadą Vanagą, aš manau, galima paminėti ir generolą Žemaitį. (Balsai salėje)

Kitas dalykas. Jautroka ir gerbiamojo P.Jakučionio pastaba, vis dėlto nebuvo palaidoti, buvo užkasti. Irgi reikėtų paredaguoti, kad būtų tiksliau. Be abejonės, jeigu įrašytume tas pastabas ir dėl kapaviečių sutvarkymo, tai, manau, nepakenktų toks nedidelis pakoregavimas. Mes galėtume grįžti kitame posėdyje prie pakoreguoto teksto ir priimti tą rezoliuciją vienbalsiai.

PIRMININKAS. Gal galime taip ir sutarti bendru sutarimu? Ar S.Pečeliūnas mano kitaip? Prašau.

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, vis tiek šiandien vieną sprendimą padarykime, kad mes pritariame rezoliucijai iš esmės. Pritariam iš esmės, tada sudarom grupelę ir įpareigojam ją iki antradienio parengti galutinį dokumento tekstą. Šitą Statutas leidžia daryti, nes yra pateikimo procedūra. Mes dar nebalsavome dėl pritarimo po pateikimo.

PIRMININKAS. Nereikia balsuoti po pateikimo. Čia yra rezoliucija.

S.PEČELIŪNAS. Gerai, pritarkime po svarstymo.

PIRMININKAS. Irgi nėra tokios… Mes turėtume atmesti, t. y. arba priimame be pataisų, arba…

S.PEČELIŪNAS. Tada siūlau daryti visai paprastą procedūrą. Daryti pateikimo pertrauką, sudaryti grupelę ir vis dėlto rasti tą statutinį kelią (jis yra), turėti švarų, aiškų, visiems priimtiną tekstą. Man labai nepatiktų, jeigu Seime šiuo klausimu, kuriuo iš principo, atrodo, visi sutariam, būtų nešvarus tekstas ir dėl to kiltų kokių nereikalingų diskusijų. Padarykime bent vieną darbą bendru sutarimu su švariu ir juridiškai, ir politiškai, ir moraliai tekstu.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Skaitau. 184 straipsnis, trys punktai. 1 punktas: „Priimti rezoliuciją be pataisų,“ 2 punktas: „Redaguoti rezoliucijos projektą,“ 3 punktas: „Atmesti rezoliucijos projektą arba pavesti parengti naują.“ Matau, kad mes visi einame link 2 punkto. Visi pritarkime 2 punktui bendru sutarimu, bus sudaryta komisija ir baigsis diskusijos. Ar V.Mazuronis galvoja kitaip?

V.MAZURONIS. Aš kaip tik norėjau ir pasakyti, kad šiam dokumentui mes turėtume pritarti bendru sutarimu. Padarykime tą redagavimą, sutarkime, kad antradienį pateiksime suredaguotą tekstą. Čia tikrai nereikia kariauti, čia ne ta vieta, kur reikia kovoti. Pritariu jūsų siūlymui.

PIRMININKAS. Tada aš klausiu, kiek žmonių siūlytume į redakcinę komisiją? Statute rašoma, ne daugiau kaip devynis. Yra pasiūlymas penkis. Ar užtenka penkių? (Balsai salėje) Tada ne visos frakcijos turės teisę dalyvauti. (Balsai salėje) Gal sutarkime taip, iš kiekvienos frakcijos po vieną – ateis, neateis.

V.MAZURONIS. Jeigu galima, pakvieskime iš kiekvienos frakcijos po vieną žmogų ir nedarykime čia problemų, ar penki, ar septyni.

PIRMININKAS. Yra toks pasiūlymas. Šiandien frakcijos Sekretoriatui iki posėdžio pabaigos pateikia pavardes tų, kurie bus redakcinėje komisijoje. Iki kito posėdžio redakcinė komisija pateikia naują tekstą. Ar gerai, gerbiamasis Boguši? Prašau.

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Liberalų ir centro frakcija iš karto siūlo ir deleguoja savo atstovą į šitą redakcinę komisiją. Komisijos narys bus V.Bogušis. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kitas pavardes pateikite Sekretoriatui. Galime eiti toliau. (Balsai salėje) Gerbiamoji Vilija dar nori repliką. Iš vietos.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Aš norėjau kalbėti dėl balsavimo motyvų, bet kadangi nuspręsta redaguoti, tai atidėkim kitam kartui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar S.Pečeliūnas. Prašau.

S.PEČELIŪNAS. Į redakcinę komisiją nuo mūsų frakcijos siūlau P.Jakučionį.

PIRMININKAS. Gerai.

P.GRAŽULIS. Nuo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ – V.Mazuronis.

PIRMININKAS. V.Mazuronis. Gerbiamoji N.Steiblienė.

N.STEIBLIENĖ (NSF). Nuo Naujosios sąjungos – gerbiamąjį A.Monkevičių.

PIRMININKAS. A.Monkevičius. Ir gerbiamasis… (Balsas iš salės: „Nuo socialdemokratų – gerbiamasis J.Olekas.“) Socialdemokratų – J.Olekas. Kas dar liko nepasakęs?

Gerbiamoji L.Graužinienė. Prašau.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Nuo Darbo partijos frakcijos deleguojame R.Bašį.

PIRMININKAS. Labai ačiū. (Balsai salėje) Ne, ieškosime kandidatūros. G.Šileikis turi kandidatūrą.

G.ŠILEIKIS (LSF). Nuo Liberalų sąjūdžio frakcijos – A.Kašėta.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Kašėta. Nuo valstiečių užrašome gerbiamąjį S.Pabedinską. (Balsai salėje) Jeigu reikės, aš dalyvausiu už jį.

Įmonių bankroto įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13¹, 18, 20, 21, 22, 23, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.XP-2850 ES (pateikimas)

Darbotvarkės 2-7 klausimas – Įmonių bankroto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.XP-2850ES. Atsiprašau pranešėjo viceministro gerbiamojo Vytauto Naudužo, kad ilgai laukė, ir kviečiu. Pateikimas.

V.NAUDUŽAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Siūlome svarstyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13¹, 18, 20, 21, 22, 23, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo priedu įstatymo projektą. Jis yra parengtas siekiant pašalinti bankroto bylų iškėlimo ir procedūrų vykdymo nesklandumus, kuriuos parodė bankroto procedūrų vykdymo praktika. Be to, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, buvo iš esmės pakeista daug Lietuvos teisės aktų, todėl atitinkamai tikslinamos ir Įmonių bankroto įstatymo sąvokos bei likusios nepakeistos susijusios nuostatos.

Yra keletas kertinių sąvokų. Pirma, tai yra taikomumas. Kadangi Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas nuo 2004 m. sausio 1 d. neteko galios, todėl šiandien net sunku pasakyti, kokios rūšies juridiniam asmeniui turi būti keliama bankroto byla. Kadangi teisės aktai visiems juridiniams asmenims suteikia teisę turėti turto, vykdyti tam tikrą veiklą, galima daryti prielaidą, kad visi juridiniai asmenys gali tapti nemokūs. Projekte siūloma Įmonių bankroto įstatymą taikyti visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvoje, išskyrus valstybės biudžetines įstaigas, savivaldybių biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas ir religines bendruomenes bei bendrijas.

Antra, nemokumo sąvoka. Siekiant geriau apsaugoti kreditorių interesus, atsižvelgus į Pramoninkų konfederacijos, Verslo darbdavių konfederacijos siūlymus, keičiama pagrindinė nemokumo sąvoka ir nustatoma, kad įmonės nemokumas – tai būsena, kai įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir pradelsti įsipareigojimai viršija pusę jos balanse įrašyto turto vertės, tai yra atsisakoma vieno iš nemokumo požymių, kai įmonė neatsiskaito su kreditoriumi praėjus trims mėnesiams po nustatyto termino. Nustačius tokį nemokumo apibrėžimą, kreditoriai galės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei skolininkei anksčiau, nei yra nustatytas trijų mėnesių terminas po įsipareigojimų neįvykdymo. Taip bus sudaromos sąlygos greičiau perduoti bankrutavusios įmonės turto valdymą bankroto administratoriui, o nesąžiningi įmonės vadovai ar savininkai turės mažiau galimybių parduoti ar paslėpti įmonės turtą.

Trečia, tai Europos Sąjungos lėšos. Atsižvelgiant į aktualijas, į įmonės kreditorius, turinčius teisę reikalauti iš įmonės vykdyti prievoles ir įsipareigojimus, sąrašą papildo valstybės institucijos, administruojančios Europos Sąjungos lėšas. Projekte nustatoma, kad jų reikalavimai dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų, tenkinami antrąja eile, tai yra kaip ir kitų valstybės institucijų – Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“, Finansų ministerijos – reikalavimai. Projekte numatoma, kad teismas gali skirti iki 10 tūkst. litų baudą įmonės vadovams ir kitiems asmenims už dokumentų ar turto neperdavimą bankroto administratoriui ir trukdymą administratoriui dirbti savo darbą.

Ketvirta, administratoriaus darbas. Daug pakeitimų yra susiję ir su administratoriaus veiklos gerinimu. Kadangi administratoriai bankroto proceso metu disponuoja bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turtu ir jų veikla ne visada būna sėkminga, siūloma nustatyti, kad administratoriai turi būti privalomai draudžiami, nes jų turto gali neužtekti kreditoriams bankroto proceso metu padarytai žalai atlyginti. Siūloma bankroto administratorius pagal jų veiklos pobūdį drausti suma, prilygstančia antstolių draudimo sumai, tai yra administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privaloma minimali draudimo suma turėtų būti 200 tūkst. litų vienam draudiminiam įvykiui. Įvertinus praktikoje dažnai pasitaikančius atvejus, kai bankrutuojančios įmonės dėl vienokių ar kitokių priežasčių netenka administratoriaus, projekte detalizuojamos administratoriaus keitimo nuostatos.

Penkta, turto pardavimas. Projekte aiškiau reglamentuojamas įmonės turto pardavimas, perdavimas bankroto proceso metu, reglamentuojamas ir neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turto pardavimas, aptariama greitai gendančio turto pardavimo tvarka, detalizuojamas įkeisto turto perdavimas įkaito turėtojui.

Šešta, beturtės įmonės. Dažni atvejai, kai pagal dabar galiojančias Įmonių bankroto įstatymo nuostatas bankroto bylos nekeliamos beturtėms įmonėms, nes nėra lėšų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Tokias įmones sudėtinga likviduoti, išregistruoti, jų darbuotojai netenka galimybės gauti išmokas iš Garantinio fondo ir kita, todėl siūloma nustatyti, kad, kai įmonės neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, šios lėšos apmokamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Latvijoje tam tikslui per metus sunaudojama 700 tūkst. eurų, o Vengrijoje – apie pusantro mln. eurų. Įvertinus bankroto procedūrų vykdymo Lietuvoje praktiką, vienos beturtės bankrutavusios įmonės administravimo išlaidoms vidutiniškai turėtų būti skiriama apie 7 tūkst.litų.

Septinta, aplinkosauga. Griežtinami aplinkosaugos reikalavimai, nustatoma, kad įmonės likvidavimo metu administratorius privalo sutvarkyti ne tik atliekas, bet ir užterštą dirvožemį bei gruntą. Priėmus šį projektą, bus parengtos Bankroto administravimo išlaidų, kai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės neturi lėšų arba jų nepakanka šioms išlaidoms apmokėti, apmokėjimo taisyklės, Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės bei Bankroto administratorių elgesio kodeksas.

Ir aštunta – tai teikiamo įstatymo ryšys su Europos Sąjunga. Teikiamo įstatymo tikslas – sutrumpinti bankroto procedūrą, skatinti verslumą keičiant nemokumo sąvokas, sudaryti sąlygas vykdyti bankroto procedūras beturtėms įmonėms, siekiant, kad tokių įmonių darbuotojai būtų socialiai apdrausti, gautų Garantinio fondo išmokas, bei užtikrinti 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento Nr.1346/2000 dėl bankroto bylų, su paskutiniaisiais pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 13 d., Tarybos reglamento Nr.681/2007, iš dalies keičiančio Reglamentą Nr.1346/2000 dėl bankroto bylų, A, B ir C prieduose nurodytų bankroto bylų, likvidavimo bylų ir likvidatorių sąrašus.

Nuostatų taikymas. Įgyventi Tarybos reglamento pakeitimus nėra teikiamo įstatymo tikslas, bet Įmonių bankroto įstatymas skirtas Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymui užtikrinti, ir šiuo pakeitimu nurodomi tik naujausi reglamento priedų pakeitimai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam viceministrui. Jūsų nori paklausti… Gerbiamojo A.Salamakino nematau, klausia gerbiamoji L.Graužinienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti dėl tos nuostatos, kurioje yra sakoma, kam yra taikoma, kam ne: „Išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas ir religines bendruomenes bei bendrijas.“ Kodėl buvo apsiribota ir apsibrėžta šiuo sąrašu ir kodėl nebuvo detaliau paanalizuota, nes mes turime įvairiausių visuomeninių organizacijų formų? Pavyzdžiui, kaimo bendruomenė, pavyzdžiui, kuris nors fondas arba susikūrusi visuomeninė organizacija, kuri vykdo grynai švietėjišką veiklą ir iš viso nieko neturi. Ar čia nepagalvota daugiau? Tada man kyla klausimas. Jeigu neįtrauktos tos kitos mano minėtos (galima rasti daugiau tų juridinių asmenų), tai kodėl išskirtos politinės partijos, nes pagal Politinių partijų įstatymą jos gali turėti visokio turto – ir ilgalaikio, ir trumpalaikio. Čia gal kaip tik reikia daugiau administruoti, nes jos gali būti nemokios. Kai buvo komisija dėl Turniškių, tai nagrinėdami mes matėme, kad ten buvo kai kurių partijų skolos valstybinėms įmonėms. Man tas pasirinkimo kriterijus ne visai aiškus.

V.NAUDUŽAS. Labai ačiū už klausimą, ponia Graužiniene. Vis dėlto buvo mėginama derintis prie, kaip ir minėjo, Europos Tarybos reglamento 1346 ir Reglamento Nr.681/2007 pakeitimų, bet, be abejonės, tai negali būti mechaniškai taikoma, juo labiau ir nurodyta, kad skirtingoms struktūroms negali būti taikomi tie patys teisės aktai.

Jūsų papildymas dėl kaimo bendruomenių, dėl švietimo veikla užsiimančių ir kitų institucijų. Aš manau, kad, apsvarsčius komitetuose, jas taip pat būtų galima įtraukti. O dėl politinių partijų, dėl kitų institucijų, kaip tai derinasi su kitais įstatymais, tai taip pat, matyt, būtų galima nušlifuoti svarstymo įvairiuose komitetuose metu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia V.V.Margevičienė. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu jūsų paklausti. Tos beturtės, neturinčios turto ar kitos įmonės. Juk dabar, ypač kai yra struktūriniai fondai, gaunamos lėšos, tas lėšas panaudoja ir staiga neturi jokio turto, neturi nieko. Kiek laiko gali tęstis tas turto neturėjimas, ar per kiek laiko ta įmonė gali bankrutuoti, ir tada valstybė turės mokėti iš savo lėšų? Kaip sakote, yra net tokių precedentų, kad kitose valstybėse sumokami didžiuliai pinigai eurais. Man labai įdomu, kiek turi praeiti laiko nuo gavimo iš struktūrinių fondų, kad jau būtų galima įmonę laikyti bankrutuojančia, nemokia ir dar beturte? Dėkui.

V.NAUDUŽAS. Visų pirma yra žaidimo taisyklės, kurias patvirtinę mes gauname iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Kuo toliau, tuo sunkiau gali gauti įmonės, kurios yra nemokios arba kurios negalėtų pretenduoti. Kitas dalykas, kad gautų iš struktūrinių fondų, tai pagal tą įstatymą, jeigu įmonė nebūtų pajėgi apmokėti savo įsiskolinimų per daugiau kaip tris mėnesius, tai ją galėtų paduoti į teismą, kad jie bankrutuoja. Aišku, pagrindinis nemokumo kriterijus keičiamas į tai, kad įsiskolinimas viršytų 50 % įmonės aktyvo. Taigi kreditorius galėtų tai pateikti labai greitai, kitaip sakant, sukčiavimo atvejai galėtų būti nustatyti kur kas greičiau negu pagal nepakeistas žaidimo taisykles. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia profesorė gerbiamoji V.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kokia situacija su bankrutavusiomis įmonėmis dabar, ar visiškai atsiskaitė su darbuotojais, pavyzdžiui, „Alytaus tekstilė“, Panevėžio „Ekranas“ ir ar jums neatrodo, kad galbūt specialiai ilgą laiką neskelbiamas bankrotas, darbininkai negauna pinigų, o paskui, kai paskelbiamas, veikia nuo to momento pagal tam tikrą įstatymą, bet tai vis tiek yra netektis darbuotojams pinigine išraiška? Ačiū.

V.NAUDUŽAS. Žinote, tobulų įstatymų nėra ir, matyt, niekada nebus, juos galima tik mėginti pagerinti. Jeigu kalbėtume apie pradėtus ir baigtus bankroto procesus, tai 1993 m., jeigu mėginsime palyginti, kai prasidėjo pirmieji bankroto atvejai, tai buvo pradėtos 6 bylos ir baigtos 4 bylos. O 2007 m. bankroto bylų buvo pradėta šimtą kartų daugiau ir vos ne du šimtus kartų daugiau baigtų bankroto bylų. Ką tai rodo? Rodo, kad procesas nusistovėjo, tapo įprastu reiškiniu, administratoriai išmoko efektyviai dirbti. Tam turėjo įtakos nuo 2003 m. taikomos supaprastintos bankroto procedūros. Manau, kad priėmus tuos naujus pakeitimus būtų dar labiau pagreitintos bankroto procedūros ir darbininkai būtų labiau garantuoti, kad jie gaus lėšas iš Garantinio fondo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam viceministrui, ačiū už atsakymus ir už pateikimą. Motyvų nėra. Ar galime šiam įstatymo projektui po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta. Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Ekonomikos komitetas ir papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Kitų nuomonių nematau. Siūloma svarstyti balandžio 17 dieną. Dėkojame.

Dabar turiu labai didelį gerbiamojo ministro J.Oleko prašymą, jeigu jūs nesupyksite, svarstyti anksčiau jo klausimą, nes jis jau nuo pat ryto Seime. Kviečiu jį į tribūną.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl bendro karinio dalinio sudarymo tarptautiniam saugumui ir taikai palaikyti bei atkurti denonsavimo“ projektas Nr.XP-2703 (pateikimas)

Darbotvarkės klausimas 2-10 – Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl bendro karinio dalinio sudarymo tarptautiniam saugumui ir taikai palaikyti bei atkurti denonsavimo projektas Nr.XP-2703. Pateikimas. Prašom.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū, kolegos, kurie dar rengiasi teikti klausimus, už supratimą. Aš labai trumpai pateiksiu šį projektą. Kaip žinote, 1997 m. birželio 25 d. buvo pasirašytas Lietuvos ir Lenkijos susitarimas dėl bendro bataliono steigimo. Šis batalionas savo užduotis atliko kelyje į NATO, ir ypač Lenkijai tapus NATO valstybe mes galėjome pasimokyti labiau pertvarkyti savo karines pajėgas pagal NATO standartus. Šiuo metu abi valstybės – ir Lietuva, ir Lenkija – esame NATO ir Europos Sąjungos narės ir bendradarbiaujame kitu lygiu. Mes jau pradėjome diskusijas dėl galimo Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bataliono steigimo padedant ukrainiečiams, todėl sutartis neteko prasmės. Mes prašome ją denonsuoti.

PIRMININKAS. Yra norintis vienas paklausti. Klausia gerbiamasis Seimo narys R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, mes esame NATO kariai, kaip tik mūsų sugebėjimas dalyvauti kai kuriuose veiksmuose bendruose kariniuose vienetuose buvo tam tikra preliudija. Dabar, kaip žinau, yra Baltijos valstybių bendras koledžas, yra „Baltronas“, jeigu neklystu. Tai kaip ateityje bus su tais mūsų bendrais kariniais valstybių junginiais? Ačiū.

J.OLEKAS. Ačiū, kolega, už klausimą. Mes stengiamės pratęsti Baltijos valstybių bendradarbiavimą, tiek mūsų Baltijos gynybos koledžo veiklą, tiek bendro oro stebėjimo erdvę Lietuvoje, Karmėlavoje. Didžioji dalis šių junginių gyvuoja, kai kurie, įvykdę savo užduotis, nueina į istoriją. Bet tai būtų atskira tema. O dėl Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo mes bendradarbiaujame kaip NATO šalys ir, kaip minėjau, savo patirtį norėtume perduoti kitoms šalims, kurios eina NATO link.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam ministrui.

J.OLEKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Noriu paklausti, ar galime bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui? (Balsai salėje) Yra reikalavimas balsuoti? Yra. Prašom registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-2703, prašome balsuoti.

Už – 25, prieš ir susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta.

Siūlomi komitetai: Užsienio reikalų komitetas – pagrindinis, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kitokių nuomonių nematau. Siūloma svarstyti balandžio 17 dieną.

Kol ateis gerbiamasis viceministras Vytautas Naudužas, aš turiu paskelbti, kad yra sudaryta redakcinė komisija dėl Seimo rezoliucijos „Dėl laisvės kovų dalyvių palaidojimo vietų išaiškinimo.“ Šios komisijos nariai yra šie: J.Olekas, P.Jakučionis, A.Monkevičius, V.Mazuronis, R.Bašys, S.Pabedinskas, V.Bogušis, A.Kašėta ir J.Jaruševičius. Iniciatorius yra gerbiamasis V.Mazuronis, jis turėtų sukviesti šią redakcinę komisiją ir iki kito posėdžio atlikti tą darbą, suredaguoti šią rezoliuciją.

Įstatymo „Dėl Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencijos pakeitimo ratifikavimo“ projektas Nr.XP-2756 (pateikimas)

Kviečiu viceministrą. Prašom. Įstatymo projektas Nr.XP-2756 – Įstatymo dėl Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencijos pakeitimo ratifikavimo projektas. Pateikimas.

V.NAUDUŽAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, 2005 m. Vienoje buvo pasirašytas branduolinių medžiagų ir branduolinių objektų fizinės apsaugos konvencijos pakeitimas. Šiuo metu galioja 1979 m. branduolinių medžiagų fizinės apsaugos konvencija, prie kurios Lietuva prisijungė 1993 metais. Ji reglamentuoja tik branduolinių medžiagų fizinę apsaugą, jų transportavimą tarp šalių metu ir fizinę saugą jas naudojant, saugant ir gabenant šalies viduje. Konvencijos pakeitimas išplečia jos taikymo sritį detaliau reglamentuojant branduolinių medžiagų naudojimą, saugojimą ir gabenimą šalies viduje, naujai reglamentuojant branduolinių objektų fizinės apsaugos reikalavimus, branduolinių objektų fizinę apsaugą nuo teroristinių aktų. Plačiau reglamentuojama teisinė atsakomybė už teisės pažeidimus šioje srityje (Lietuvos Respublika jau atliko reikiamus Baudžiamojo kodekso pakeitimus), nustatomi branduolinių medžiagų ir branduolinių objektų fizinės apsaugos principai, kurie turės būtų įgyvendinti šios konvencijos šalyse narėse. Tai vienas pagrindinių pakeitimų, kadangi principuose nustatomi ir konkretūs reikalavimai, pavyzdžiui, sukurti branduolinių medžiagų ir objektų fizinės saugos režimą, atlikti grėsmės įvertinimus, turėti nepaprastosios padėties planus ir kita. Konvencijos nuostatų įgyvendinimas padės stiprinti branduolinių medžiagų ir branduolinių objektų fizinės saugos režimą.

Konvencijos pakeitimo tikslai – visame pasaulyje įgyvendinti ir palaikyti veiksmingą, taikiais tikslais naudojamų branduolinių medžiagų ir taikiais tikslais naudojamų branduolinių objektų fizinę saugą, užkirsti kelią su tokiomis medžiagomis ir objektais susijusiems nusikaltimams, kovoti su jais visame pasaulyje. Taip pat palengvinti valstybių, šios konvencijos narių, bendradarbiavimą šioje srityje.

Ratifikuodama konvencijos pakeitimą Lietuva pateisins tarptautinės bendruomenės rūpestį dėl saugaus branduolinių medžiagų naudojimo. Įstatymo įgyvendinimui Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti nutarimą dėl atsakingų institucijų, kurios įgyvendintų konvencijos pakeitimo nuostatas, paskyrimo. Pagrindinė institucija, nustatanti branduolinių objektų ir branduolinių medžiagų fizinės saugos bendruosius reikalavimus ir prižiūrinti jų įgyvendinimą, yra Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, arba VATESI, kuri turės peržiūrėti galiojančius fizinės saugos reikalavimus ir priimti būtinus jų pakeitimus.

Fizinę saugą Ignalinos atominėje elektrinėje užtikrina branduolinį objektą eksploatuojanti organizacija ir Vidaus reikalų ministerija. Pagal kompetenciją fizinės saugos užtikrinimo režime dalyvauja ir Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija bei Ūkio ministerija.

Papildomų lėšų šiam įstatymui įgyvendinti nereikės, neigiamų pasekmių nenumatoma. Verslo sąlygoms ir jo plėtrai įstatymo įgyvendinimas įtakos neturės. Korupcijos įstatymas įtakos neturės. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. Europos Sąjungos teisės aktai šios srities nereguliuoja, tačiau Europos Komisija rengia prisijungimo prie konvencijos pakeitimo dokumentus.

Teikiamą įstatymo projektą parengė Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam viceministrui. Jūsų nori paklausti gerbiamasis Seimo narys A.Baranauskas. Prašom.

A.BARANAUSKAS (PDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu jūsų paklausti. Prašom pasakyti, ar naujos redakcijos ši konvencija bus privaloma visoms branduolinėms valstybėms, ir kas būtų tuo atveju, jeigu kuri nors valstybė būtų neratifikavusi naujos redakcijos konvencijos, o mums iš Ignalinos atominės elektrinės reikėtų vežti, ten perdirbti arba sodrinti atidirbtą atominį kurą? Ar tuo atveju būtų galima tai daryti, ar galiotų senos redakcijos konvencija?

V.NAUDUŽAS. Labai ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Aš manau, kad vis dėlto mes galėtume pervežti sodrinti ir atlikti kitus procesus, nes įrodėme savo patikimumą daugeliui pasaulio šalių. Bet kadangi Europos Sąjunga bet kuriuo atveju darys pakeitimus, prisijungs prie konvencijos, būdami Europos Sąjungos nariai, mes taip pat turime tai padaryti. Jeigu mes tai padarysime šiek tiek ankstėliau, aš manau, kad tai bus pozityvus indikatorius, jog mes esame patikimi. Kaip jūs žinote, šios konvencijos pakeitimus inicijavo TATENA, kuri reguliuoja branduolinių medžiagų saugojimą, laikymą, pervežimą, sodrinimą ir t. t. Būtų labai gražu, jeigu mes galėtume kaip galima greičiau tą taip pat padaryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi šis konvencijos pakeitimas griežtina branduolinių medžiagų fizinės saugos sąlygas ir reikalavimus, man ne visai suprantama, kai jūs sakote, kad papildomų lėšų užtikrinant šios konvencijos vykdymą nereikės. Ar mes tas lėšas gausime iš Europos Sąjungos, ar iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo? Vis dėlto taikant tas priemones tikrai negali būti, kad lėšų visai nereikėtų. Ačiū.

V.NAUDUŽAS. Jūsų abejonės, matyt, turi tam tikrą pagrindą, bet mes mėginame tiesiog sugriežtinti žaidimo taisykles ir panaudoti tuos pačius darbo resursus, taip pat finansinius resursus, kad tiesiog būtų daroma tiksliau ir efektyviau. Patį sugriežtinimą, kaip jūs puikiai suprantate, lėmė teroristinės grėsmės, branduolinių medžiagų gabenimas kitose šalyse, tokiose kaip Iranas, Šiaurės Korėja. Be abejo, netiesiogiai lėmė ir nelemti įvykiai, kurie buvo, – rugsėjo 11-oji. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia gerbiamoji profesorė V.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, ar pats konvencijos pakeitimas padės mums įvertinti grėsmę? Juk, pavyzdžiui, žiūrint į praeitį, netgi pačioje atominėje elektrinėje įvyko atominio kuro vagystės, kas tikrai kėlė grėsmę, kol buvo surastos tos kasetės ar kaip jas pavadinti. Man irgi kyla abejonių, ar tai mums padės.

V.NAUDUŽAS. Vis dėlto aš norėčiau truputėlį oponuoti dėl tų vagysčių. Jos nebuvo visiškai įrodytos, o buvo paskleista pasaulio spaudoje ir tai mums padarė meškos paslaugą, nes mes tapome branduolinių medžiagų spekuliantais, vaizdžiai tariant. Tai nėra labai teigiama. Tai vis dėlto nebuvo iki galo įrodyta. Tos konvencijos pakeitimas, be abejonės, padės, nes pagal tuos reikalavimus, pagal principų keitimus mes neišvengiamai turėsime daryti grėsmės vertinimus įvairiais kampais. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam viceministrui V.Naudužui. Klausiu Seimo, ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai: Užsienio reikalų komitetas – pagrindinis ir Ekonomikos komitetas – papildomas. Kitokių pasiūlymų nėra? Nėra. Siūloma svarstyti balandžio 17 dieną.

Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos ratifikavimo“ projektas Nr.XP-2820 ES (pateikimas)

Darbotvarkės 2-9 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos ratifikavimo“ projektas, registracijos Nr.XP-2820. Pranešėja – gerbiamoji viceministrė Eglė Radušytė. Kviečiu į tribūną. Pateikimas.

E.RADUŠYTĖ. Labas vakaras! Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos ratifikavimo“ projektą.

Teikiamu įstatymo projektu siekiama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka prisiimti įsipareigojimus pagal susitarimą jį ratifikuojant. Šiuo metu santykiuose tarp Europos Sąjungos valstybių sėkmingai taikoma Europos arešto orderio sistema, kuri supaprastino ieškomų asmenų perdavimą iš vienos valstybės į kitą valstybę. Tokios efektyvios tvarkos siekia ir Islandija su Norvegija santykiuose su Europos Sąjunga. Po derybų buvo nuspręsta sukurti procedūrą, panašią į Europos arešto orderio, kurią taikant būtų supaprastintas asmenų perdavimas tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos.

Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus 2006 m. birželio 28 dieną Vienoje pasirašytas Europos Sąjungos ir Islandijos bei Norvegijos susitarimas, numatantis priemones, pagreitinančias ir supaprastinančias ieškomų asmenų perėmimą. Tai yra nustatoma supaprastinta, standartizuota prašymo perduoti asmenį forma – arešto orderis. Be to, susitarimas neleidžia atsisakyti perduoti asmens tik dėl jo pilietybės. Susitarimu nustatoma išsami arešto orderio perdavimo tvarka, sprendimo dėl arešto orderio vykdymo priėmimo bei ieškomo asmens perdavimo terminai.

Remiantis mūsų Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tam, kad ši tarptautinė sutartis įsigaliotų Lietuvos atžvilgiu, būtina ją ratifikuoti. Atsižvelgiant į egzistuojančių įvairių valstybių teisinius sistemų skirtumus bei šio susitarimo šalių nacionalinės teisės ypatumus, susitarimas numato pareiškimų bei deklaracijų galimybę. Todėl teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnyje yra siūloma įtvirtinti atitinkamus Lietuvos pareiškimus.

Ratifikavus susitarimą, naujų įstatymo lydimųjų teisės aktų priimti nereikės. Prašytume pritarti teikiamam tarptautinės sutarties ratifikavimo įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai viceministrei. Nematau norinčių paklausti. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nėra prieštaraujančių? Labai ačiū. Kadangi mūsų posėdžiui nustatytas darbo laikas jau baigėsi, todėl drįstu pratęsti posėdį iki 19.40 valandos.

Kitas darbotvarkės klausimas… Atsiprašau, nepasiūlėme komitetų. Siūlomi komitetai: Užsienio reikalų komitetas kaip pagrindinis ir siūlomas papildomu Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gerbiamasis S.Bucevičius. O svarstomas balandžio 17 dieną. Čia visi įstatymų projektai. Prašom.

S.BUCEVIČIUS (DPF). Pirmininke, aš norėčiau pasiteirauti jūsų. Paskaičiuokime, kiek salėje yra Seimo narių, ir jūs dar norite pratęsti valandai. Paskutinis…

PIRMININKAS. Su rezervu.

S.BUCEVIČIUS. …mano klausimas. Ar planuojate svarstyti taip pat ir rezervinius klausimus? Ar suspėsime per tą…

PIRMININKAS. Preliminariai turėtume suspėti. Kadangi, matau, laukia ministras A.Paulauskas, manyčiau, tie pateikimai turėtų būti, ateina gerbiamasis Č.Juršėnas ir lieka vienas Pelno mokesčio įstatymo projektas.

Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2858 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Kviečiu į tribūną gerbiamąjį viceministrą Povilą Vytautą Žiūką. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2858. Pateikimas.

P.V.ŽIŪKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji ištvermingiausi Seimo nariai, aš kalbėsiu tikrai labai trumpai, pakeitimas yra labai trumpas. Nebūdamas formalus, noriu pateikti šio mūsų pakeitimo esmę. Esmė yra ta, kad neišmokėtą dalį moka dvi institucijos, yra du įstatymai, kurie reglamentuoja neišmokėtos dalies mokėjimą, yra tam tikras lyg ir teisinis neatitikimas tarp karių ir kitų statutinių… pensijų nemokėtos dalies grąžinimo ir socialinio draudimo pensijų. Išmokant valstybinio socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos dalį, pensijų dalies suma, kiek ten išmokama, neturi jokios reikšmės. Tuo tarpu pagal Valstybinių pensijų įstatymą, išmokant šias išmokas kariams, pareigūnams ir panašiai, turi būti laikomasi Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neišmokėtos dalies įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, kur nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostata reglamentuoja, kad bendra valstybinės ir socialinio draudimo pensijos suma vienam asmeniui nebūtų didesnė negu 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Kad neatsirastų kokių nors juridinių prieštaravimų, pateikėm šį pasiūlymą ir prašom jam pritarti.

PIRMININKAS. Taip, jūsų nori paklausti gerbiamoji profesorė V.M.Čigriejienė. Prašau. Šiandien labai aktyvi.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Taip, nors į pabaigą reikia būti aktyviai, kai nėra žmonių. Gerbiamasis viceministre, prašau pasakyti, ar pakanka lėšų išmokėjimui pagal numatytą grafiką? Ačiū.

P.V.ŽIŪKAS. Gerai, labai ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad iš tikrųjų buvo atlikti skaičiavimai, numatyti visi etapai, pasižiūrėjom, kaip galima (…) tas sumas. Bent šiems metams numatyti 200 mln. litų. Jeigu eisis taip, kaip čia minėjo gerbiamasis K.Glaveckas, gana neblogai surinkti „Sodros“ biudžetą, tai lėšų tikrai pakaks. Jeigu užteks mums pajėgumų, nes daugiausiai riboja tai poreikis biurokratinio darbo, reikalingo perskaičiuoti toms dalims, tas grafikas gali būti koreguojamas trumpėjimo linkme. Gali būti išmokėta ir greičiau.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausiu Seimo, ar bendru sutarimu po pateikimo galim pritarti šiam įstatymo projektui? Ačiū. (Balsai salėje) Norit balsuoti? Yra norinčių balsuoti. Gerai, iš karto registruojamės ir balsuojam, kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.XP-2858, Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo.

Iš karto kviečiu gerbiamąjį ministrą A.Paulauską. Darbotvarkės klausimas 2-12a.

Už balsavo 18. Pritarta. Prieš ir susilaikiusių nėra. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo tam tikrų straipsnių ir įstatymo priedų pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.XP-2711 pateikimas. Prašau, ministre.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 8, 9, 10, 11 straipsnių ir Įstatymo 1, 2 priedų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2711 ES (pateikimas)

A.PAULAUSKAS (NSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kolegos, teikiu jums Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo įstatymu siekiama: tiksliau apibrėžti atliekų tvarkymo veiklą, kuriai taikomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros; kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas pavojingų atliekų šalinimo veiklai, kai šias atliekas planuojama deginti ar apdoroti cheminiu būdu ir šalinant atliekas pavojingų atliekų sąvartynuose. Planuojant pavojingas atliekas tvarkyti visais kitais atliekų šalinimo ar naudojimo būdais, tokiai veiklai numatyta taikyti atrankos procedūra, kurios metu numatoma, ar planuojamai veiklai reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Taip pat šiuo įstatymo projektu siekiama numatyti, kad nepavojingų atliekų šalinimo veiklą, kai šias atliekas planuojama deginti ar apdoroti cheminiu būdu, naudoti energijai gauti, esant atliekų šalinimo įrengimų pajėgumui 100 tonų ir daugiau per parą, poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Taip pat įstatymo projekte nustatyti Poveikio aplinkai vertinimo programos tvirtinimo, apskaitos nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo terminai, kai planuojamai ūkinei veiklai taikomos Jungtinių Tautų Organizacijos 1991 metų konvencijos „Dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste“ nuostatos ir dėl to atliekamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas tarpvalstybiniame kontekste.

Įstatymo projektas papildytas nauja sąvoka „sprendimas“. Siekiant taupyti valstybės tarnautojų rezervus ir laiką, spartinant poveikio aplinkai vertinimo dokumentų derinimo procesą, sudarant palankias sąlygas investuotojams ir atsižvelgiant į taikomą praktiką, įstatymo projekte poveikio aplinkai vertinimo subjektams, atsakingiems už priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, ir apskričių viršininkams siūloma suteikti teisę išvadų dėl Poveikio aplinkai vertinimo programos teikimo etape, neatsižvelgus į planuojamos ūkinės veiklos mastą ir pobūdį arba vietos ypatumus, atsisakyti poveikio vertinimo ataskaitos nagrinėjimo. Šis projektas nesukels kokių nors finansinių, teisinių ar kitokių pasekmių, tik kai kuriais atvejais palengvins šiuo metu taikomas poveikio aplinkai vertinimo procedūras dėl atliekų tvarkymo veiklos. Prašau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Dabar jūsų nori paklausti gerbiamasis B.Pauža. Prašom.

B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, mane domina toks labai praktiškas klausimas – valymo įrenginiuose susidariusio purvo likimas. Čia pagal šitą lyg ir atrodo, kad jeigu 100 tonų ir daugiau, arba 100 tonų, tai yra privaloma, jei mažiau, pasirenkamu būdu ir t. t. Tačiau jūs žinot, kad šiuo metu nėra reikiamų technologinių įrengimų, kuriais pagal tuos vertinimus galima pasiekti tokią purvo tą kokybę, kurios ten reikalaujama. Jūs prisimenat, čia, Vilniuje, didžiulis triukšmas buvo ir kituose rajonuose tokia situacija yra. Žodžiu, tas susikaupęs purvas, jo tolesnis likimas visiškai neaiškus, kaip tą reikia spręsti. Dabar Vilnius veža ten į Šalčininkų kažkur… ir skandalas kyla. Kaip šį dalyką supaprastinti, su tuo vertinimu susieti ir su galimybėm pasiekti tai, ko tuo vertinimu reikalaujama? Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų dumblo perdirbimas, dumblo, kaip tokios atliekos, likvidavimas ar utilizavimas yra sudėtinga problema, bet jinai sprendžiama. Šiuo metu yra parengti projektai „Vilniaus vandenų“ ir „Šiaulių vandenų“ dėl dumblo perdirbimo. 2007–2013 metų Europos sanglaudos fondai finansuoja tokių gamyklų atsiradimą ir pastatymą. Galiu tik tiek pasakyti, kad dėl Vilniaus dumblo perdirbimo buvo konkursas. Jo, tiesa, negalima pavadinti konkursu, dalyvavo tik vienas pretendentas, gana didelės kainos užprašė, todėl mes kol kas netvirtinam šio projekto ir šio konkurso rezultatų. Tačiau galvoja ir vandens įmonės, ir ministerija, skirstydama Europos Sąjungos sanglaudos fondą, kaip padaryti, kad dumblas, kuris susidaro, kaip jūs sakot, proceso metu, būtų likviduojamas arba utilizuojamas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamoji D.Bekintienė. Prašau.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamasis ministre, aš suprantu, kad čia yra dar kito ministro parengtas projektas.

A.PAULAUSKAS. Taip.

D.BEKINTIENĖ. Tačiau vis dėlto norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad Teisės departamentas išsakė net 7 tokias pastabas, iš kurių 4 esminės, ir šiam parengtam projektui. Šis parengtas projektas turi tokių esminių trūkumų kaip aplinkos vertinimas. Čia numatoma atliekų deginimo gamykla šalia Gariūnų, o pirminius vertinimus atliko suinteresuota įmonė. Ji gali tuos vertinimus atlikti labai subjektyviai. Tik visuomenės dėka taryba priėmė ir kol kas atidėjo sprendimą, kad aplinkos vertinimą objektyviai atliktų visiškai nesuinteresuota įmonė.

PIRMININKAS. Klauskite.

D.BEKINTIENĖ. Taip pat norėčiau paklausti, ar tokios aplinkos vertinimo įmonės privalo turėti licencijas? Šiuo metu tai atlieka, kas tik nori: siuvėja, kirpėja ir kas tik norėtų tai atlikti. Ar jums nekelia abejonių visuomenės dalyvavimas, taip irgi šitame įstatyme nustumtas, kad Aplinkos ministerija tik informuoja visuomenę, ir viskas. Aš manyčiau, kad šis įstatymas turi trūkumų. Ar jūs nemanote, kad jį reikėtų parengti iš naujo dabar naujo ministro iniciatyva?

A.PAULAUSKAS. Ačiū už klausimą. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad iš tiesų Teisės departamentas teikė nemažai, septynias pastabas, bet visur yra toks nekategoriškas vertinimas, toks žodis kaip „svarstytina“. Vadinasi, ir pats departamentas nėra įsitikinęs, kad, ką jie siūlo, yra priimtina, jau nediskutuojant galima sutikti ar diskutuojant. Aš, eidamas į šią tribūną, susitikau su ministerijos specialistais, taip pat rodžiau šią Teisės departamento išvadą. Klausiau jų, kaip jie vertina šiuos pastebėtus trūkumus. Jie sutiko, kad diskutuoti galima, bet diskusijose jie taip pat bandys įrodyti, kad jų požiūris yra teisus, ir tų ekspertų, kurie rengė šį įstatymo projektą, požiūris yra geresnis. Bet mes sutinkame, kad perdavus į komitetą galima svarstyti. Ten galima įvertinti ir kitas nuomones.

Poveikį aplinkai vertinantys šie subjektai, atliekantys šį veiksmą, mano nuomone, turėtų būti objektyvūs, kompetentingi ir atsakingi. Šiandien, ko mes mažiausiai turime, tai atsakomybės. Tie žmonės ar organizacijos, atlikusios šį tyrimą, jeigu tas tyrimas yra neteisingas, nekompetentingas, vėliau visiškai už tai neatsako. Štai čia tikrai reikėtų pataisyti galbūt ir įstatymus, ar tiesiog sutartyse turėtų būti labai aiškiai numatyta, kad jie atsako už savo išvadas. Tai rodo ne vienas atvejis, kai gamtos apsaugos dalykai paaiškėja per kurį laiką, praėjus ilgesniam laikotarpiui, bet atsakingų nebėra, nes arba nebedirba, arba suėję senaties terminai ir t. t. Aš manau, jūs teisingai keliate problemą. Siūlyčiau projektui pritarti ir komitete bandyti pasiginčyti dėl tų ginčytinų nuostatų.

PIRMININKAS. Klausia profesorė V.M.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Ministre, aš jums noriu užduoti tokį praktišką klausimą. Be abejo, poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, bet gyvenime mes matome kitaip. Pavyzdžiui, plastikinių granulių gamykla – aplinkui padaugėjo sergančių kvėpavimo ligomis, onkologinių ligų, visuomenė bruzda, bet į tai niekas nekreipia dėmesio. Nežinau, kas tiria, bet niekada nieko neranda. Jeigu jau visuomenė bruzda ir įrodo aktyviais pavyzdžiais, vadinasi, kažkas yra. Štai tą aplinkos vertinimą labai sunku nustatyti. Reikia turėti kokius nors ekspertus, kurie būtų šalyje vieninteliai, kad galėtų nustatyti. Kaip jūs įvertinsime visų privačių UAB’ų, kurie gali nuodyti žmones, degindami plastiką protarpiais, kiekvieną dieną po truputį, bet niekas nieko nesugauna. Taip yra vidury miesto, deja, pavyzdžiui, Kaune. Kaip tas įstatymas veiks?

A.PAULAUSKAS. Jūs teisingai keliate problemą. Šiandien taip pat susitikau su vieno rajono gyventojais, konkrečiai Jašiūnų kaimo, kurie kelia tą pačią problemą. Prie jų gyvenvietės yra atliekų perdirbimo įmonė. Jie jau, kaip sako, kovoja dvejus metus, norėdami įrodyti, kad ir sergama, jie šiandien man atnešė lentelę. Kad padidėjo susirgimų skaičius šiame kaime, jie tiesiogiai sieja su šios įmonės veikla. Šiandien aš taip pat turėjau priimti sprendimą ir klausiau lygiai to paties, kokio lygio specialistai galėtų patikrinti visą istoriją šitos įmonės, kada ji pradėjo dirbti, kas davė leidimus, kas atliko poveikio aplinkai vertinimo tyrimą ir kas dabar gali patikrinti, kiek ta įmonė kenksminga aplinkai. Gavau keletą atsakymų. Matyt, artimiausiu metu pats turėsiu parengti įsakymą dėl tos įmonės veiklos patikrinimo. Ko gero, ne vien tik Jašiūnai, ir daugiau tokių atvejų yra.

Man iš tiesų pasakė, kad subjektyvus būna tų įmonių vertinimas, tu atliekančiųjų, ir dažniausiai, kaip ir prieš tai minėjau, atsakomybės klausimas, už ką jie atsako. Tiksliau, praėjus laikui, už nieką neatsako. Mano užduotis, ne to įstatymo, čia truputį plačiau diskutuojame, šis įstatymas turbūt reikalauja gilesnės revizijos, pradedant nuo šių mano siūlomų pakeitimų, galėtume pereiti ir prie kitų esminių dalykų.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Siūlomas pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas. Kitokių nuomonių nėra. Siūloma svarstyti balandžio 17 dieną.

Aš dėl prieš tai svarstyto įstatymo projekto nepasakiau, kad pagrindinis komitetas buvo pasiūlytas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tinka. Svarstymo data – taip pat balandžio 17 diena. Einame toliau.

Atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 4, 8 straipsnių ir Įstatymo 5 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2712 ES (pateikimas)

Darbotvarkės 2-12 klausimas – registracijos Nr.XP-2712. Jis buvo pateiktas ar ne?

A.PAULAUSKAS. Ne, jis yra atskiras. Dėl Atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2…

PIRMININKAS. Taip.

A.PAULAUSKAS. Šitą aš norėčiau dabar pateikti.

PIRMININKAS. Atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 4, 8 straipsnių ir įstatymo 5 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. Prašom, ministre.

A.PAULAUSKAS (NSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kolegos, šiuo įstatymu siekiama pateikti atliekų apdorojimo apibrėžimą ir nustatyti, kad atliekų apdorojimo veiklai yra taikomi atliekų naudojimo ir šalinimo veiklai nustatyti reikalavimai. Šis pakeitimas siūlomas todėl, kad šiuo metu galiojanti atliekų tvarkymo sąvoka neapima atliekų apdorojimo veiklos ir, nustatant reikalavimus atliekas apdorojančioms įmonėms, dažnai kyla neaiškumų dėl teisės aktų taikymo šiai veiklai.

Taip pat siūloma įstatymą papildyti terminu „kasybos pramonė“, pateikti jo apibrėžimą ir suteikti Aplinkos ministerijai teisę nustatyti atskirus reikalavimus kasybos pramonės atliekų naudojimo terminams. Šis pakeitimas siūlomas, nes galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo 6 ir 8 straipsnių nuostatos numato griežtesnius reikalavimus dėl atliekų saugojimo terminų, nei to reikalauja 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo. Į minėtą projektą taip pat siūloma įtraukti nuostatą, kad Atliekų tvarkymo įstatymas nereglamentuoja netinkamų naudoti sprogmenų tvarkymo. Šis įstatymas, mūsų nuomone, nesukels nei finansinių, nei teisinių ar kitokių pasekmių. Prašom pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Nematau norinčių paklausti. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui? Galime. Ačiū. Pritarta.

Siūlomas pagrindiniu – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 17 dieną.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3, 6, 7, 11, 21, 22, 23, 27, 29, 30, 36, 37 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2842 ES (pateikimas)

Darbotvarkės 2-13 klausimas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2842. Pateikimas. Prašom, ministre.

A.PAULAUSKAS (NSF). Ačiū. Šiuo įstatymu, arba šio įstatymo tikslas, atsižvelgus į reglamente nustatytus papildomus naujos cheminių medžiagų politikos reikalavimus, pakeisti ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės kai kuriuos įstatymo straipsnius siekiant įtvirtinti efektyvesnę reglamente nustatytų cheminių medžiagų tvarkymo naujų reikalavimų vykdymo, kontrolės ir priežiūros sistemą.

Cheminių medžiagų tvarkymo kontrolės reikalavimai, atitinkantys buvusius Cheminių medžiagų tvarkymo nuostatus, buvo tuo metu numatyti ir galiojančio Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje, tačiau šis įstatymas neapima reglamente nustatytų naujų cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimų, tokių kaip bendra prievolė registruoti atskiras ir preparatų ar gaminių sudėtyje esančias chemines medžiagas, kontroliuoti, ar atlikta didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų autorizacijos procedūra, ar laikomasi autorizacijos nustatytų sąlygų, pavojingų cheminių medžiagų preparatų ir gaminių gamybos tiekimo rinkai ir naudojimo apribojimų. Šis įstatymas nesukeltų kokių nors pasekmių. Juo siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą.

Teisės departamentas savo išvadoje pasakė, kad neaišku, kas vykdys šitą kontrolę. Galiu pasakyti, kad Aplinkos apsaugos inspekcijoje yra specialus skyrius, kuris atlieka cheminių medžiagų kontrolę. Šitame skyriuje dirba keturi žmonės ir jie bus pajėgūs įgyvendinti šito įstatymo reikalavimus. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Klausia gerbiamasis S.Bucevičius. Prašau.

S.BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Ministre, aš trumpai norėjau paklausti jūsų apie išteklius. Jūs kalbėjote apie tai, ką reikės įgyvendinti, o finansiniai ištekliai kokie bus reikalingi?

A.PAULAUSKAS. Šito įstatymo įgyvendinimui finansinių išteklių nereikės, nes, kaip minėjau, čia tiktai teisinis pagrindas vykdyti kontrolę, o pati struktūra (arba žmonių grupė) yra, jau šiandieną dirba, jinai iš dalies tuos darbus ir atlieka, todėl naujų etatų arba kokių nors papildomų struktūrų kurti nereikės.

PIRMININKAS. Klausia gerbiamoji D.Bekintienė. Prašau.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamasis ministre, teikiant šį įstatymą man visą laiką vaizduotėje yra medicininių atliekų deginimo gamykla, kuri nors ir nedidelį kiekį sudegina medicininių atliekų, į kurias įeina ir cheminės medžiagos, tačiau, deja, jos kontrolė yra prasta. Ir tik Seimo nariams parodžius didelę iniciatyvą, kontrolė kažkokiu būdu atsirado. Aš labai bijau ir norėčiau jūsų paklausti, kada Lietuvoje bus galima nustatyti nuodingos medžiagos, cheminės medžiagos furano kiekį ore? Nes, kaip žinot, Vyriausybė nusprendė atliekas deginti, ir šita problema iškils visu aštrumu. Dabar Lietuva veža oro mėginius į Čekiją, nes niekas Lietuvoje negali nustatyti labai nuodingų furano junginių.

A.PAULAUSKAS. Ačiū už klausimą. Galbūt labai konkrečiai jums atsakyti negalėsiu, tačiau, kiek žinau ir kaip mane informavo, nes domėjausi dėl išmetimo į atmosferą Klaipėdos PET gamykloje, tai mane patikino, kad yra laboratorija, kuri gali ištirti Lietuvoje. Tačiau problema yra to fiksavimo, arba atvykimo į įvykį ir sugavimo to debesies, tos užterštos atmosferos, tai yra jau techniniai dalykai. Bet šitas įstatymas, aš noriu pasakyti, kaip tik ir stiprina reikalavimus ir suteikia didesnius įgaliojimus aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei. Ir, kaip jūs matote, šitame projekte leidžiama pareigūnui netgi sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, skirti privalomus nurodymus ir visa kita. Aš manau, kad šitas įstatymas kaip tik tai suteikia inspektoriams didesnes galias. Ir jie, turėdami šitas teises, jomis naudodamiesi, galėtų daugiau padaryti ir daugiau prevenciškai reaguoti į įvairius pažeidimus, taip pat ir dėl jūsų minėto.

Dėl Gariūnuose veikiančių medicininių atliekų įmonių iš tiesų yra nusiskundimų, galbūt reikėtų specialios priežiūros ir monitoringo jų atžvilgiu. Bet mane tikina, kad šiuo metu viskas yra kol kas gerai. Kokio nors įsikišimo, kad reikėtų stabdyti jų veiklą, nėra. Jeigu jūs turite kokių kitokių įrodymų arba kokios nors informacijos, mes ją patikrintume. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Nesupratau. (Balsai salėje) Prašau.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis ministre…

PIRMININKAS. Klausimas, taip?

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Na, kartu ir D.Bekintienei atsakymas, nes medicininių atliekų deginimas yra problema visoje Respublikoje. Vyriausybė turi parengti dėl kremavimo atskirus aktus. Kai bus kremavimas, medicininės atliekos bus kremuojamos, ta problema turėtų išsispręsti. Bet čia, žinote, yra dar ilgesnė procedūra. Bet tai yra visoje Respublikoje, ne tik Vilniaus regione, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje lygiai tas pats.

A.PAULAUSKAS. Aišku.

PIRMININKAS. Čia buvo tik konstatuota. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Labai ačiū. Ačiū ministrui. Einame toliau. Komitetas yra paskirtas, pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas ir siūloma svarstyti balandžio 17 dieną.

Rezerviniai du klausimai. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną. Du Seimo nutarimai, jų registracijos Nr.XP-2879 ir Nr.XP-2880. Pirmasis – nutarimo „Dėl Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimo projektas. Ir antrasis – „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo 4¹ straipsnio pakeitimo“ nutarimo projektas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-2879 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, pasikeitimas komisijoje yra dėl to, kad buvusi komisijos narė profesorė M.Pavilionienė perėjo į mūsų, tai yra į Socialdemokratų, frakciją, ir liberalai demokratai (arba, tiksliau, TT) siūlo vietoje jos įrašyti Vytautą Galvoną. Siūlau patvirtinti.

PIRMININKAS. Nematau norinčių paklausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Po svarstymo? (Balsai salėje) Prieštaraujančių nėra. Priimti negalime, kadangi… Galime? (Balsai salėje) Teisingai, atsiprašau, čia nutarimas, taip. Ar reikia balsuoti dėl nutarimo priėmimo? Galime pritarti bendru sutarimu. Priimta. Ir kitas… (Balsai salėje) Vis tiek reikia balsuoti, kad ir nutarimas.

Pasiruoškite ir balsuojame. Spaudžiame registracijos mygtuką. Kas už tai, kad priimame šį nutarimą, prašau spausti pliusą, kas prieš – minusą. Balsuojame. Už balsavo 20, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 4¹ straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-2880(2) (pateikimas ir svarstymas)

Kitas nutarimas „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ Nr.XP-2880. Prašau, gerbiamasis Česlovai.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mieli kolegos, čia yra vieno komiteto klausimas, pakankamai painus, noriu atvirai jums pasakyti. Europos reikalų komitetas yra pats didžiausias, turėtų būti 25 Seimo nariai. Bet, deja, baigiantis kadencijai kai kurie Seimo nariai šiame komitete nebenori dirbti. Ar suprato, kad komitetas iš tikro reikalauja daug laiko, pastangų ir išmanymo, ar dėl kitų priežasčių, sunku man pasakyti. Štai šiek tiek anksčiau išsibraukė kolega G.Steponavičius, o dabar pageidauja išsibraukti V.Mazuronis ir V.Boreikienė. V.Boreikienė gali būti pakeista, ir mūsų frakcija, Socialdemokratų frakcija, siūlo, kad vietoje jos būtų Z.Balčytis. Bet kuriuo atveju, jeigu iš tikro sutinkame išbraukti V.Mazuronį, turi būti „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovas, lygiai taip pat, kaip ir liberalų sąjūdiečių atstovas. Todėl čia nematydamas nei vienų, nei kitų atstovų, aš siūlau apsiriboti svarstymu ir priėmimą atidėti kitai savaitei.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti šiai nuomonei, kad po svarstymo pritariame? Ir po pateikimo, ir po svarstymo.

Č.JURŠĖNAS. Pateikimas buvo anksčiau.

PIRMININKAS. Užsirašė E.Klumbys. Atsirado ir gerbiamoji L.Graužininė, ji dar nori paklausti. Prašau, gerbiamoji Loreta. Minutę.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai negalėjau nesureaguoti išgirdusi, kad tai klausimas dėl Europos reikalų komiteto. Aš labai prisimenu pradžią prieš beveik ketverius metus, kai jūs principingai reikalavote komiteto sudėties, proporcingo atstovavimo ne tik frakcijoms, bet ir komitetams. Šiandien Europos reikalų komitete mes iš viso turime iškreiptą vaizdą, nes ten turime Konservatorių frakcijos daugumą. Dažnai ten vyksta Konservatorių frakcijos, ne Europos reikalų komiteto, posėdžiai. Todėl tada, kai kartais svarstomi specifiniai klausimai, neatstovaujama, tiesiog nėra iš to komiteto. Pavyzdžiui, iš Audito komiteto mes esame 4 atstovai, iš kitų komitetų nėra. Taigi šiandien Europos reikalų komiteto, kaip ir viso Seimo, darbas yra kažkoks išbalansuotas. Todėl manau, kad Seimo vadovybei šitą klausimą reikėtų, nors ir kadencijos pabaiga, spręsti labai atsakingai.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamoji kolege, aš sutinku tik su paskutiniuoju tamstos tvirtinimu, kad tikrai turime viską spręsti atsakingai.

Dabar dėl jėgų santykio. Daugiausiai Seimo narių šitame komitete tebeturi didžiausia frakcija, ne konservatoriai. Bet jeigu mūsiškiai, man labai liūdna, arba kai kurie kiti neateina į posėdžius, tada jėgų santykis, be abejo, pasikeičia, nepaisant to, kad ir šitame komitete yra komitetų narių pavaduotojai. Tai yra ne komiteto sudėties, o mūsų visų drausmės, arba „išsidrausminimo“, kadencijos pabaigoje problema. Štai kokia yra problema. O dėl to, kad reikia šiek tiek patikslinti, kad būtų proporcingiau išdėstytos ne tik frakcijos (frakcijos kaip tik išdėstytos proporcingai), aš ir reikalauju, kad vietoj V.Mazuronio būtų jo frakcijos atstovas, vietoj G.Steponavičiaus – jo frakcijos atstovas. O štai su komitetais yra keblumų, nes per paskutiniuosius metus buvo vaikščiojama iš komitetų į komitetus. Tai čia nespėsi suvesti visų tų vaikščiojimų, kurių uždrausti, kita vertus, irgi neišeina – Seimo nariai yra laisvi. Bet dėl to, kad reikia taisyti, su tamsta sutinku. Todėl aš ir siūlau kol kas nepriimti nutarimo, palaukti ir pasitarti su kai kuriom frakcijom, kurios čia nesireiškia arba nenori reikštis, ir tada priimti sprendimą. Galų gale galime net 2 žmonėmis sumažinti komitetą.

PIRMININKAS. Tada dar kartą klausiu, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo?

Č.JURŠĖNAS. Po svarstymo.

PIRMININKAS. Aš nepasakiau, protokolas reikalauja, kad būtų atskirai. Pritariame po pateikimo, nėra prieštaraujančių. Ir po svarstymo pritariame. Ačiū. Pritarta.

Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2478 (pateikimo tęsinys)

Ir paskutinis mūsų darbotvarkės rezervinis 5 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2478. Pateikimo tęsinys, nes buvo padaryta pertrauka, ten buvo labai daug ginčytasi. Prašau. Gerbiamasis S.Bucevičius pristato.

S.BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio esmė yra ta, kad šiandien galiojantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas nenumato lengvatų įmonėms, investuojančioms į naują įrangą bei naujas technologijas. Mano tvirtu įsitikinimu, visose įmonėse vyrauja ir sena technika, ir tos įmonės yra nesuinteresuotos pirkti ir atnaujinti įrangą. Šios dienos Lietuvos aktualija – mes matome, kad pas mus yra darbo jėgos trūkumas. Ir konkurencingumą Europos šalių senbuvių, mano tvirtu įsitikinimu, paskatintų, ir mes labai padėtume savo įmonėms integruotis ir siekti didesnio darbo našumo bei visų kitų parametrų. Siūlyčiau pritarti po pateikimo Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausiančių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nėra. Ačiū. Pritarta. Pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Kitokių pasiūlymų nėra. Negirdžiu. Siūloma svarstyti balandžio 17 dieną.

Visi darbotvarkės klausimai apsvarstyti. Pareiškimų nematau. Skelbiu šio vakarinio…

Dar registruojamės? Prašau. Registracija. (Balsai salėje) Gerbiamieji, tai jau yra kiekvieno Seimo nario sąžinės reikalas.

Matote, kiek mūsų užsiregistravo, – užsiregistravo 14 Seimo narių. Skelbiu kovo 13 d. popietinio plenarinio posėdžio pabaigą. Ačiū visiems.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF – Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.