Pirmasis (385) posėdis
2008 m. kovo 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. MUNTIANAS, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č. JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Gerbiamieji kolegos, pradedame pavasario sesiją. Noriu pasveikinti visus su mūsų darbo pradžia, taip pat skelbiu pradėtą kovo 10 d. plenarinį posėdį.

Giedamas Lietuvos valstybės himnas

Gerbiamieji kolegos, jeigu leisite, prieš pradėdami ypač rimtą darbą, norėtume pasveikinti visus tuos, kurių dėl vienokių ar kitokių priežasčių per tą laikotarpį tarp sesijų pasveikinti negalėjome. Visų pirma, žinoma, norėčiau pasveikinti tuos, kurie galbūt yra jauniausi mūsų jubiliatai.

Tai Č.Juršėną, kuris jau 18 metų – nuo 1990 metų kovo 10 d. yra Lietuvos Respublikos parlamento narys, jis visą tą laiką, visi puikiai žinote, skyrė tikrai mūsų žmonių tinkamam atstovavimui, todėl pelnė didelę žmonių pagarbą, taip pat ir mūsų kolegų, parlamento narių, didelę pagarbą. Sveikinu Č.Juršėną su labai prasmingu pilnametystės jubiliejumi Seime. (Plojimai)

I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF*). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcijos vardu, koalicijos partnerių vardu ir, tikiuosi, jūsų vardu tikrai mes galime pasveikinti mūsų gerbiamąjį kolegą Seimo vicepirmininką Č.Juršėną su tokiu simpatišku jubiliejumi šitokią gražią dieną – Kovo 11-osios išvakarėse, pasidžiaugti, kad jis tikrai yra Seimo gerasis simbolis, ir palinkėti jam kuo geriausios sveikatos, ištvermės, kurios jam iki šiol niekada Seime nepristigo. Linkime geriausių metų parlamente. (Plojimai)

PIRMININKAS. Nematome, kas vyksta.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, malonūs kolegos, tikrai labai ačiū už tokį nuostabų pasveikinimą ir pripažinimą, kad aš esu jaunas. Man dabar belieka tik įrodyti, kad aš esu jaunas. Aš pasistengsiu per tą laiką, kuris man liko, o gal dar likimas ar Viešpats pridės, pasistengsiu tai padaryti. Ačiū jums. Kuo geriausios jums ir man sėkmės! Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taip pat per tą laikotarpį turėjome tokių gražių, prasmingų jubiliejų. Savo jubiliejus šventė V.Baltraitienė, A.Lydeka, V.Karbauskis ir visiškai neseniai A.Pekeliūnas. Noriu jūsų visų vardu juos pasveikinti su tais labai gražiais jubiliejais, palinkėti jiems gyvenimo džiaugsmo, stiprios sveikatos, ilgų gyvenimo metų, žmonių pagarbos ir artimųjų meilės. (Plojimai)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Mielieji kolegos, dar kartą ačiū už sveikinimus, noriu padėkoti visų pasveikintųjų vardu, o dabar pagal tradiciją Seimo Pirmininko įžanginis žodis pradedant paskutiniąją pilnakrauję šio Seimo kadenciją. Prašom, gerbiamasis Pirmininke. Šios kadencijos sesija. Rudens sesija nebus tokia intensyvi. Paskutinė pilnakraujė. Na, nesiginčykime, gerbiamasis Pečeliūnai, nuo pat pirmos dienos. Prašom, Pirmininke.

Seimo Pirmininko V. Muntiano kalba VIII (pavasario) sesijos pradžios proga

V.MUNTIANAS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke Gediminai Kirkilai, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Vyriausybės nariai, sveikinu visus Seimo narius pradėjus pavasario sesiją. Nepaisydami užsitęsusių rudens sesijos darbų, manau, spėjote gerai pailsėti, praturtėti žinių ir įspūdžių, tikiu, kad vėl esate kupini jėgų ir noro dirbti Lietuvos ir jos žmonių gerovei.

Visi Nepriklausomos Lietuvos parlamentai buvo paženklinti atitinkamo laiko dvasia: vieni turėjo įtvirtinti laisvės ir nepriklausomybės idealus, kiti sutvirtinti demokratijos pradus, nutiesti kelius į Europą ir plačiąją tarptautinę bendruomenę. Mūsų Seimui taip pat teko išbandyti pirmą kartą Lietuvos demokratijos istorijoje mažumos Vyriausybę, reikia pripažinti, kad mes tą išbandymą sėkmingai įveikėme. Taigi kiekvienam parlamentui savi siekiai, savi uždaviniai. Tačiau visiems parlamentams bendra yra tai, kad jie, kaip nė viena kita valdžios institucija, atsako už valstybės valdymo sėkmę, už demokratijos būklę, už politinės kultūros standartus. Pagaliau ir už socialinę taiką visuomenėje, ir už žmonių kasdienio gyvenimo kokybę.

Manau, šiam Seimui likimas pirmiausia lėmė pajusti ir savo darbuose įprasminti visa tai, kas vadinama žmonių lūkesčiais. Daug darbų, tikrai mums reikės priimti sudėtingus sprendimus. Tikriausiai niekas nesiginčys, kad iš tokių sprendimų kaip prioritetinius pirmiausia reikėtų įvardinti teismų, savivaldos, aukštojo mokslo reformų, politinių partijų, politinių kampanijų finansavimo, Lisabonos sutarties ratifikavimo ir daugelį kitų klausimų.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad visi, kad ir kas būtų, ar tai Seimo frakcijos, ar komitetai, ar Seimo nariai – visi pateiks apmąstytas ir aiškias pozicijas dėl tokių problemų kaip visuomenės atstovų galimybės dalyvauti teismų veikloje, tiesioginiai merų rinkimai, privalomas visuotinis turto deklaravimas, politinių partijų finansavimas ir partijų išlaidų rinkimų kampanijoms kontrolė. Aišku, taip pat prioritetiniais laikytini visi vadinamieji eurointegraciniai įstatymų projektai, kurių mūsų darbotvarkėje irgi bus nemažai.

Taigi, kaip matote, Seimo darbotvarkėje daug sudėtingų klausimų. Kartu norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad daugelio iš jų sprendimas bus ne vien tik valdančiosios parlamento koalicijos ir jos remiamos Vyriausybė reikalas. Daugeliu atvejų reikės kur kas platesnio politinių jėgų sutarimo, ypač dėl tokių politiškai sudėtingų, sakyčiau, pačių jautriausių klausimų šioje sesijoje: dėl dvigubos pilietybės, politinės korupcijos prievolės, atsiprašau, prevencijos ir alkoholio reklamos ribojimo. Taip pat, atrodo, turėsime ir tokių įstatymų, kurie paprastai įvardijami ne tik kaip jautrūs, bet ir kaip kontroversiniai. Pavyzdžiui, dirbtinio apvaisinimo ir nėštumo nutraukimo uždraudimo įstatymai.

Palyginti su ankstesnėmis kadencijomis, šis Seimas yra kur kas aktyvesnis parlamentinės kontrolės srityje. Tai pripažįsta politikos ekspertai, kritiška žiniasklaida ir pati vykdomoji valdžia. Tai labai pozityvi tendencija, kadangi visose stabiliose demokratijose parlamentų pagrindinis dėmesys atitenka būtent parlamentinės kontrolės problemoms. Šioje srityje būtinas Seimo komitetų glaudesnis bendradarbiavimas su vykdomųjų institucijų struktūromis. O laikinųjų tyrimų komisijų ir Seimo patvirtintų išvadų įgyvendinimą turėtų perimti ir tęsti Seimo nuolatiniai komitetai. Tokiu būdu nenutrūktų parlamentinės kontrolės procesas.

Pavasario sesijoje, kaip žinote, Seimas svarstys nemažai atsakingų pareigūnų ar institucijų veiklos ataskaitų. Negerai, kai tokių ataskaitų svarstymas tampa tik nuobodžia parlamentinio darbo rutina. Dar blogiau, kai vėliau, išaiškėjus vienos ar kitos atskaitingos institucijos veiklos trūkumams, post factum pamatome, kad į institucijos ataskaitą pasižiūrėta formaliai. Deja, tokių atvejų būta, todėl raginčiau, kad visas Seimui pateiktas ataskaitas vertintume dėmesingai ir principingai. Be abejo, Seimas turės puikią progą pademonstruoti savo reiklumą, kai svarstysime Vyriausybės metinės veiklos ataskaitą. Tikėsimės, kad Seimo išsakytos pastabos, opozicijos kritika padės Vyriausybei efektyviau įgyvendinti savo programą, pašalinti veiklos trūkumus ir geriau apibrėžti artimiausio laikotarpio veiklos prioritetus.

Tokia jau yra mūsų politinė sistema, kad Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos svarstymas Seime daugmaž sutampa ir su Lietuvos Respublikos Prezidento strateginėmis įžvalgomis, kurias jis pateikia savo metiniame pranešime. Pernai Prezidentas išskyrė itin nesėkmingai pertvarkomas mūsų viešojo gyvenimo sritis: sveikatos apsaugos, aukštojo mokslo, teismų ir žemės reformas. Deja, paskutiniąją – žemės reformą Prezidentas įvardijo kaip vieną nesėkmingiausių ir neskaidriausių projektų atkurtoje Lietuvoje. Todėl galbūt laikas visa tai įvertinti iš esmės šioje sesijoje.

Seimo pavasario sesijos darbotvarkė neabejotinai bus paženklinta artėjančių parlamento rinkimų dvasia. Deja, Lietuvoje tai reiškia ir naujas populizmo bangas, kuo efektyvesnes viešųjų ryšių akcijas ir brangiai kainuojančius politinių partijų reklaminius triukus. Nemanau, kad neturime ko priešpriešinti visoms šioms negatyvioms tendencijoms mūsų politiniame gyvenime. Reikia tik politinės valios, sakyčiau, tam tikro užsispyrimo priimti atitinkamus įstatymus, reikia tik kilstelėti tam tikrus politinės kultūros standartus valdymo atsakingumo, politikų elgesio moralumo, visuomenės pilietiškumo link.

Seimas, veikiamas artėjančių rinkimų atmosferos, turės pademonstruoti ir politinį santūrumą, ir susiklausymą, ir pilietinį sąmoningumą, kad aštrėjanti politinė konkurencija ir visokios rinkimų taktikos neužgožtų suplanuotų ir taip žmonėms reikalingų sprendimų. Manau, prasidedanti priešpaskutinė sesija labai geras laikas pagalvoti ir apie tai, kaip deramai pabaigti visus Seimo anksčiau pradėtus darbus, kad naujas išrinktas Seimas turėtų kuo mažiau rūpesčių. Kaip žinote, tokių darbų, nuolat perkeliamų iš sesijos į sesiją, susikaupė tikrai nemažai.

Baigti savo kalbą norėčiau aktyvių visuomenės narių žodžiais, ką tik pasibaigusio rašytinio konkurso „Seimo vizija“ laureatės Antaninos Strumilienės iš Birštono mintimis. Štai kaip ji įsivaizduoja mūsų šalies Tautos atstovybę. Cituoju:„Svajoju apie tokį Seimą, kuris drąsiai keistų šalį gėrio link, kad į parlamentą ateitų žmonės, gebantys pasirinkti tiesiausią kelią į Lietuvos žmonių socialinę gerovę. Kad į Europos Sąjungą būtų priimta visa Lietuva, kol kas regionai ir kaimai likę už durų. Kad politikais taptų žmonės, kurie dar ir ką nors nuveiktų, išskyrus sėdėjimą ir buvimą svarbiems. Kad drąsias mintis jie ne tik siūlytų, bet ir įgyvendintų, kad parlamentarai ateitų į Seimą ne kurti valdininkų ir išrinktųjų gerovės programų, o matytų ir mažintų skurdą Lietuvoje švelnindami jo pasekmes. Kol kas tokio rūpestingo Seimo nėra. Tad išrinkime tokį.“

Gerbiamieji kolegos, keiskime šalį gėrio, socialinės gerovės ir Europos sanglaudos link nuo pat šios dienos pradžios ir nuo šios valandos. Ačiū. (Plojimai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Kol aš tamstai perleisiu žodį, labai greitai kai ką susakysiu, kas yra visiems labai svarbu. (Balsai salėje) Registracija taip pat bus, prašome nesijaudinti ir dabar truputėlį pakentėti iki registracijos. O per tą laiką svarbūs pareiškimai. Seimo Pirmininkui V.Muntianui: „Gerbiamasis Seimo Pirmininke, prašome pakeisti frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ (liberalai demokratai)“ pavadinimą. Nuo šiol frakcija vadinsis „Tvarka ir teisingumas“. Pasirašo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas V.Mazuronis. P.S. Tvarka bus. Ne, P.S. čia mano, nesijaudinkite.

Balsų skaičiavimo grupė pagal Statuto 119 straipsnį. Z.Balčytis – socialdemokratai, V.Volčiokas – Liberalai ir centras, A.Valionis – Naujoji sąjunga, bet čia dar skliaustuose socialliberalai, J.Dautartas – Tėvynės sąjunga, A.Dumčius – Tėvynės sąjunga. Rezervas J.Veselka – „Tvarka ir teisingumas“, liberalų ir demokratų jau nėra. Kartoju: kolegos Z.Balčytis, V.Volčiok, A.Valionis, J.Dautartas, A.Dumčius, rezervas – J.Veselka.

Dar vienas labai svarbus pranešimas. Pagal Referendumo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį reikia pasakyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 15 dienų nuo grupės prašymo gavimo dienos savo posėdyje surašo grupės įregistravimo aktą. Akto nuorašas ne vėliau kaip kitą dieną po grupės įregistravimo, išduodamas grupei ar jos atstovui ir pasiunčiamas Seimo Pirmininkui. Seimo Pirmininkas artimiausiame Seimo posėdyje praneša Seimui apie piliečių reiškiamą iniciatyvą skelbti referendumą. Ta iniciatyva yra dėl pritarimo, kad Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbas būtų pratęstas iki 2015 metų, iniciatyva iš dviejų dalių. Antra dalis – priimti įstatymą dėl Konstitucijos 58 straipsnio papildymo: „Pirmalaikiai Seimo rinkimai skelbiami, jeigu to referendumu pareikalauja Lietuvos Respublikos piliečiai. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per tris mėnesius po referendumo rezultatų oficialaus paskelbimo.“ Parašai pradėti rinkti. Pasirašo komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Ir dar parašai, tų parašų šį sykį iš tikrųjų pakankamai. „Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui V.Muntianui „Dėl nepasitikėjimo Seimo Pirmininko pavaduotoju A.Kubiliumi“. Mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, remdamiesi Seimo statuto 217 straipsniu, reiškiame nepasitikėjimą Seimo Pirmininko pavaduotoju A.Kubiliumi, kuris šių metų sausio 31 dieną pirmininkaudamas vakariniam plenariniam posėdžiui, kaip nustatė Seimo Etikos ir procedūrų komisija, pažeidė Seimo statuto 121 straipsnio 6 dalį, priimdamas sprendimą daryti procedūrinio klausimo svarstymo pertrauką. A.Kubiliaus pirmininkavimas vertintinas kaip piktybinis naudojimasis pirmininkaujančiojo teise, pasižymintis nepagarba Seimo nariams ir galbūt netgi viešųjų ir privačių interesų supainiojimu. Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Kubilius buvo suinteresuotas vilkinti klausimo sprendimą. Dėl Seimo Pirmininko pavaduotojo A.Kubiliaus neobjektyvumo bei šališkumo, pastebėto ir anksčiau vadovaujant Seimo plenariniams posėdžiams, mes nebegalime juo pasitikėti.“ Pasirašo 41 Seimo narys. Visi pareiškimai. (Balsai salėje)

Dabar einame toliau. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas V.Muntianas. Darbotvarkės 2 klausimas – šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkės tvirtinimas. Prašom, Pirmininke.

2008 m. kovo 10 d. (pirmadienio) plenarinio posėdžio darbotvarkė

PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Gerbiamieji kolegos, pereiname prie darbotvarkės svarstymo. Noriu pasakyti, kad pagal jūsų pageidavimus buvo pertvarkyta balsavimo sistema. Dabar yra sujungta registracija su balsavimu taip, kaip buvo ir anksčiau. Reikšdami savo valią jūs iš pradžių kartu turite nuspausti registracijos mygtuką, o po to tą mygtuką, už kurį klausimą balsuojate. Taigi dabar registracija ir balsavimas vyks vienu metu.

Gerbiamieji kolegos, kokių būtų pasiūlymų, pageidavimų, papildymų dėl darbotvarkės? Jums yra pateiktas darbotvarkės projektas, kuriam pritarė Seniūnų sueiga. Prašom registruotis ir balsuojame.

Už – 92, prieš nėra, susilaikė 4. Darbotvarkei pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr.XP-2874 (pateikimas)

Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr.XP-2874. Pranešėjas – Ministras Pirmininkas G.Kirkilas. Prašom.

G.KIRKILAS (LSDPF). „Gerbiamieji deputatai, būkite vienas kitam pakantūs, tolerantiški, siekite vienybės atsakingame darbe, vadovaukitės ne savo pasirodymu ar karjeristiniais siekiais, o savo tėvynės interesais.“

Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kolegos! Žodžiai, kurias aš pradėjau, ne mano. Aš juos pasiskolinau, kad dar kartą įsitikinčiau (tikiuosi, kartu visi), kaip tauriai, bet, atrodo, jau ir naivokai jie šiandien skamba. Šie žodžiai buvo pasakyti čia, gretimoje salėje, Aukščiausiojoje Taryboje kovo 10 dieną, tik lygiai prieš aštuoniolika metų. Pirmąją Seimo, kuris tada dar nesivadino Seimu, sesiją šiais žodžiais pradėjo vyriausias amžiumi naujo parlamento narys, akademikas, šviesaus atminimo Juozas Bulovas. Ar galėjo jis tada tikėtis, kad į jo ištartus žodžius taip skeptiškai, o gal net ir įtariai žiūrėsime po aštuoniolikos metų. Bet esu tikras, kad mūsų žmonės nori tais žodžiais tikėti, nepaisant dažnai visiškai priešingos mūsų elgsenos, ne visada pamatuotų pažadų, ne visada teisingų darbų, nepaisant mūsų politinės neapykantos vienas kitam.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, susiformavo savotiška politinė tradicija. Likus metams, o kartais ir dvejiems iki rinkimų, viską, ką valstybei ir jos piliečiams gero bandytų daryti valdančioji koalicija, opozicija visuomenei pateikia kaip valdančiųjų rinkiminę akciją. Tuomet dorai pripažinkime, kad ir opozicijos trukdymai valdantiesiems piliečių gyvenimą padaryti šiek tiek sotesnį ir šiltesnį irgi yra rinkiminė akcija, nes jeigu nepasakysime, visuomenė gali pamanyti, kad opozicija trukdo tik iš širdies. Esu realistas ir puikiai suprantu, kad metai, pažymėti rinkimų ženklu, vargu ar gali būti kitokie, todėl nesitikiu, kad prasidedančioje sesijoje išvengsime tiesioginės artėjančių rinkimų įtakos. Ją labai efektingai „anonsavo“ praėjusių metų pabaiga – valstybės biudžeto tvirtinimas, Atominės elektrinės įstatymo pataisos ir kai kurie kiti pasiūlymai, tačiau manau, kad partijos sugebės dėl būsimų rinkiminių interesų neaukoti tikrovės ir jau šiandien priimti būtinus sprendimus. Taip pat ir žmonės, esu įsitikinęs, atskirs pelus nuo grūdų, brandžią, konstruktyvią politinę elgseną nuo politinio savanaudiškumo.

Gerbiamieji kolegos, šioje sesijoje mes turime suspėti padaryti daug svarbių, neatidėliotinų sprendimų. Vienas jų – partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės esminis pertvarkymas. Jo aktualumą patvirtino Atominės elektrinės įstatymo pataisų priėmimo atmosfera, visuotiniai įtarinėjimai, kad partijos, tiek balsavusios už, tiek kritikavusios projektą, parsiduoda kapitalo grupėms, kad joms už tai bus atlyginta per rinkimus. Atsižvelgdamas į šią mūsų patirtį kviečiu neapsiriboti sprendimais, įrašytais Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte. Seimo darbo grupės parengtame projekte ar atskirų frakcijų pasiūlymų, pataisų projektuose. Būtina, mano nuomone, maksimaliai eliminuoti pinigų dalyvavimą politikoje. Tik tvirtai, nedviprasmiškai panaikinę partijų rinkimų rezultatų priklausomybę nuo įvairių verslo ir kitų interesų grupių pinigų padidinsime rinkimų skaidrumą, pasitikėjimą partijomis, Seimu, kitomis valdžios institucijomis. Seimą, Prezidentą ir savivaldybių tarybas turi rinkti Lietuvos piliečiai, o ne Lietuvos, o gal ir ne vien Lietuvos pinigai. Todėl svarbiausia – atsisakyti nekonstruktyvių, per daug kainuojančių rinkiminės programos formų. Šio įstatymo pagrindu nedelsiant turi būti įkurtas partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės padalinys. Priėmę šį griežtą, aiškų, neleidžiantį jo nuostatomis improvizuoti įstatymą galėtume didžiuotis, kad mūsų kadencijos Seimas korupcijai sudavė stiprų smūgį. Praėjusių metų pabaigoje skelbti korupcijos paplitimo Lietuvoje tyrimai fiksuoja šiokius tokius teigiamus pokyčius, tačiau jie yra dar, galima pasakyti, nežymūs ir aiškiai per lėti.

Atsižvelgę į Seimo pasiūlymą, parengėme naujos redakcijos Nacionalinę kovos su korupcija programą ir jos įgyvendinimo priemonių paketą (netrukus pateiksime juos Seimui). Rengiant programą, buvo atsižvelgta į Seimo Antikorupcijos komisijos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bei Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito pastabas ir rekomendacijas. Pirmą kartą programos projektas buvo skelbiamas viešai Specialiųjų tyrimų tarnybos tinklalapyje ir visos suinteresuotos organizacijos, piliečiai, verslo subjektai buvo kviečiami pateikti pasiūlymus.

Teikiame praėjusioje sesijoje nespėtą apsvarstyti, bet, mūsų nuomone, labai aktualų Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo nustatoma, kad į valstybės tarnybą nebūtų priimami asmenys, negalintys gautomis pajamomis pagrįsti asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto.

Siekdami tęsti viešojo administravimo modernizavimą, plėtoti vadinamojo „vieno langelio“ principą ir taip mažinti biurokratizmą bei korupcijos ištakas, pakartotinai kviesime Seimą svarstyti naujo pavyzdžio asmens tapatybės kortelės įdiegimo klausimą. Įgyvendindami Europos Sąjungos šalių narių susitarimus, iki 2010 metų turime užtikrinti galimybes visiems piliečiams ir verslo subjektams naudotis saugiomis elektroninio identifikavimo priemonėmis, kurios būtų pripažintos visoje Europos Sąjungoje. Šiuo metu valstybėje, kaip jūs žinote, nėra bendros asmens tapatybės nustatymo elektroninėje erdvėje sistemos ir saugaus bei patikimo plačiai naudojamo elektroninio parašo. Todėl tolesnei informacinės visuomenės ir elektroninės valdžios paslaugų plėtrai būtina valstybės lygiu priimti sprendimus dėl saugaus ir patikimo asmens identifikavimo ir autentikavimo elektroninėje erdvėje. Šis Asmens tapatybės kortelės įstatymo pakeitimas nulemtų spartesnę viešųjų elektroninių paslaugų plėtrą, sutaupytų žmonėms ir įmonėms daug laiko ir lėšų. Be to, kortelė būtų labiau apsaugota nuo klastojimo.

Gerbiamieji kolegos, visuomenė laukia dar vieno strategiškai svarbaus sprendimo – Teismų įstatymo pakeitimo. Respublikos Prezidentas naują įstatymo redakciją pateikė Seimui dar 2006 m. pavasarį. Nesugebėjimas tiek laiko apsispręsti kenkia, akivaizdu, šalies teisės sistemai, skaldo visuomenę ir dar kartą verčia abejoti parlamentinių partijų gebėjimu veikti objektyviai, vadovaujantis valstybės interesais. Manau, turime nedelsdami sugrįžti prie šio svarbaus įstatymo, apsvarstyti visas gautas pastabas bei pasiūlymus ir rasti geriausią sprendimą.

Ne rinkimų artėjimo skatinami, o vykdydami savo programą ir siekdami, kad pagerėtų asmens galimybės ginti savo teises, taip pat siekdami tobulinti ir gerinti piliečiams teikiamų teisinių paslaugų organizavimą ir kokybę, parengėme ir teikiame Seimui Antstolių įstatymo ir Notariato įstatymo pakeitimo projektus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą, Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pakeitimo projektą.

Dažnai nuogąstaujame dėl savivaldos „seklumo“, sunkiai pastebime mūsų visuomenės pilietiškumo jausmą. Tikimės, kad teikiamas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, įgyvendinantis Vyriausybės programos nuostatą iš savivaldybių biudžetų lėšų formuoti seniūnijų sąmatas, padės didinti bendruomenių įtaką sprendžiant vietos problemas, finansiškai remti vietos gyventojų bendruomeninį judėjimą.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke, Vyriausybės teikiamų įstatymų projektų sąraše akcentuotas dėmesys šeimos gerovės politikai, priemonėms, mažinančioms skurdą ir socialinę atskirtį. Ir vėl leisiu sau pasakyti, kad tai daroma ne rinkimams. Jau treti metai iš eilės Lietuvoje didėja gimstamumas. Ar tai nėra pats objektyviausias sėkmingos šeimos politikos įgyvendinimo ženklas? Manau, labai svarbu toliau nuosekliai tęsti šią šeimos politiką, neišbalansuoti jos nepagrįstais siūlymais bei atsitiktiniais įstatymų projektais. Tęsdami šią politiką, teikiame Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, numatantį didinti paramą šeimoms, turinčioms tris ir daugiau vaikų, bei tikslinti išmokų globojamiems vaikams mokėjimą. Manau, pavyks sumažinti atskirų mokinių grupių socialinę atskirtį ir diferenciaciją, pagerinti socialinę paramą mokiniams, jos prieinamumą ir teikimo kokybę. Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo projektu siūloma įteisinti nemokamą maitinimą mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Vyriausybė siūlo spręsti dar vieną įsisenėjusią problemą – suvienodinti visų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų skaičiavimo sistemą. Teikiame Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą. Jame siūloma biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginių algų dydžius susieti su baziniu dydžiu, jau taikomu valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginėms algoms apskaičiuoti.

Norėčiau atkreipti gerbiamojo Seimo dėmesį į teikiamą Darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos išmokų indeksavimo įstatymo projektą. Juo siekiama reglamentuoti minimalaus darbo užmokesčio, kitų darbo užmokesčio dydžių indeksavimo principus ir tvarką, taip pat socialinės apsaugos išmokų rodiklius ir jų indeksavimo pagrindus. Svarbiausia šio projekto nuostata – socialines išmokas susieti su nauju rodikliu – bazine socialine išmoka. Įsigaliojus šiam įstatymui, kituose teisės aktuose vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba MGL, bus tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai.

Gerbiamieji kolegos, teikiame Mokslo ir studijų įstatymą, kuris, kaip jūs gerai žinote, sukėlė visuomenėje tiek daug diskusijų ir kurio visi dabar labai laukia. Šioje sesijoje turime galutinai apsispręsti, kaip vykdysime aukštojo mokslo pertvarką. Turime suteikti būtiną jai vykdyti teisinį pagrindą. Teikiamas Mokslo ir studijų įstatymo projektas – tai ilgų konsultacijų su socialiniais bei politiniais partneriais, partijų susitarimo, konsultacijų su akademine bendruomene, atskiromis mokslininkų ir studentų organizacijomis rezultatas. Pagrindiniai Mokslo ir studijų įstatymo projekto tikslai – užtikrinti mokslo ir studijų sistemos atitiktį šalies ūkio ir visuomenės poreikiams, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtos kokybę ir konkurencingumą Europos Sąjungos ir pasaulio mastu.

Gerbiamieji kolegos, įstatyme numatyta didesnė mokslo ir studijų institucijų atsakomybė ir atskaitomybė visuomenei, kartu išplečiama jų autonomija ir veiklos laisvė, įtvirtinti konkurenciniai studijų ir mokslo finansavimo mechanizmai. Kartu su Mokslo ir studijų įstatymo projektu teikiamas Valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimu juo įstatymo projektas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai, Žemės įstatymo pakeitimo ir Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymų projektai.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, išnagrinėję verslo asociacijų teikiamus siūlymus, parengėme Viešųjų pirkimų įstatymo projektą. Viešųjų pirkimų reguliavimą siūlome keisti administracinės naštos mažinimo linkme, atsisakyti smulkmeniško procedūrų reglamentavimo ir nustatyti paprastesnę, operatyvesnę ir kartu lankstesnę viešųjų pirkimų tvarką. Tokios įstatymo pataisos, mūsų nuomone, turėtų didinti proceso skaidrumą, šalinti prielaidas korupcijai.

Įgyvendindami Europos Sąjungos bendrovių teisės nuostatas ir tęsdami verslui palankios aplinkos kūrimo bei geresnio teisinio reglamentavimo politiką, teikiame Seimui Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo projektą. Juo siekiama supaprastinti bendrovių kapitalo klausimų reglamentavimą, nemažinant bendrovių akcininkų ir kreditorių teisių apsaugos. Artimiausiu metu bus teikiami ir Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, kuriais siekiame mažinti įmonių administracinę naštą jų skaidymosi ir jungimosi metu.

Remdamiesi įmonių bankroto procedūrų vykdymo praktika ir verslo asociacijų siūlymais, parengėme ir teikiame Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą. Jis, mūsų nuomone, padės patikimiau apsaugoti kreditorių interesus, didinti bankroto administratorių atsakomybę.

Gerbiamieji kolegos, baigiamas rengti Seimo nutarimo projektas „Dėl ekonominio saugumo stiprinimo“ programos. Nutarimo strateginis tikslas – sukurti tinkamas sąlygas stabiliam ekonomikos augimui, mažinti šešėlinės ekonomikos ir kitų rizikos veiksnių poveikį. Nutarime numatyti uždaviniai ir priemonės, įgalinančios didinti ekonominį saugumą nacionaliniam saugumui svarbiuose energetikos, transporto, informacinių technologijų ir elektroninių ryšių, finansų ir kredito sektoriuose. Neabejojame, kad būsimasis nutarimas padės užtikrinti ir aukštesnį žmonių gyvenimo lygį.

Gerbiamieji kolegos, teikiame ir nemažai svarbių projektų, reglamentuosiančių aplinkosaugos ir gyvenamojo būsto sritis. Manau, kad atsisakyti tarnybinių butų privilegijų, tarnybinių privilegijų valstybės institucijose ir užkirsti kelią piktnaudžiavimams, susijusiems su tarnybinių butų valdymu, padės visas paketas įstatymų projektų, kuriais siūloma atsisakyti tarnybinių butų. Teikiamu Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pakeitimo ir papildymo projektu siekiame padidinti galimybes mažas pajamas gaunančioms šeimos ir asmenims apsirūpinti būstu. Numatoma iš valstybės biudžeto lėšų kompensuoti 80 % būsto nuomos mokesčio tiems, kurie turi teisę į socialinį būstą ir nuomoja privatiems asmenims priklausantį būstą.

Mes taip pat siūlome apsvarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimą. Mūsų nuomone, tai leistų sudaryti sąlygas sparčiau kurti visuomenei prieinamas ir priimtinas atliekų tvarkymo sistemas ir net 95 % savivaldybių gyventojų naudotis atliekų tvarkymo paslaugomis.

Teikiami Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai ir papildymai nustato atsakomybę už ozono sluoksnį ardančių medžiagų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, prevencijos priemonių ir nustatymo reikalavimo pažeidimus, taip pat atsakomybę už atliekų įvežimą į Lietuvos Respubliką ar atliekų tranzito reikalavimo pažeidimus.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, negaliu nepaminėti ir Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo projekto. Juo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybos plėtrai ir turizmui. Numatoma padaryti paprastesnę teisės žvejoti suteikimo tvarką, užtikrinti lėšų, sumokėtų už teisę žvejoti, naudojimo skaidrumą, jų tikslinį panaudojimą mėgėjų žvejybos plėtrai. Nustatomas paprastesnis vidaus vandenų žuvininkystės valdymas, pagerinama žuvų išteklių apsauga, atkūrimas ir gausinimas.

Gerbiamieji kolegos, Lietuvos krašto apsaugos politika iš kitų išsiskiria, kaip jūs žinote, politinių jėgų susitarimu ir suderintu Lietuvos institucijų darbu, tačiau šiandienos iššūkiai kelia naujus uždavinius. Iki šiol, kaip jūs žinote, Lietuvoje dar nesukurta veiksminga krizių prevencijos ir valdymo sistema, nes valstybės institucijų veikla labiausiai orientuota į ekstremalių situacijų ar tik tam tikro pobūdžio krizių padarinių likvidavimą. Nacionalinės procedūros iki galo nesuderintos su NATO, Europos Sąjungos krizių valdymo procedūromis, todėl teikiame Seimo nutarimo projektą „Dėl krizių valdymo sistemos plėtotės programos patvirtinimo.“ Juo siekiama užbaigti integruotos krizių valdymo sistemos sukūrimą. Pertvarkydami kariuomenę, gerbiamieji kolegos, planuojame pereiti prie profesionalios kariuomenės. Svarbias karių rengimo funkcijas ketinama patikėti Lietuvos šaulių sąjungai. Todėl teikiame Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo projektą.

Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, vienas svarbiausių teisės aktų Lietuvos užsienio politikos srityje – įstatymo „Dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį“, ratifikavimo projektas. Lisabonos sutartyje, kaip jūs žinote, atspindėti pagrindiniai Lietuvos siūlymai ir Konstitucinės sutarties, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo dar 2004 m. lapkričio 11 dieną, esminės nuostatos. Ji leis sparčiau plėtotis Europos Sąjungos energetikos politikai (kas Lietuvai ypač svarbu) ir padės užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą. Sutartyje teigiama, kad, esant sutrikimams energetikos srityje, Europos Sąjungos šalys veikia solidariai, ir numatytas siekis gerinti Europos Sąjungos šalių narių energetinių tinklų sujungiamumą. Sutartyje taip pat numatytas šalių narių solidarumas teroristų atakos ir stichinės nelaimės atveju. Stiprinamas Europos Sąjungos šalių narių bendradarbiavimas kovojant su tarptautiniu nusikalstamumu, žmonių gabenimu, nelegalia migracija, numatomas greitesnis ir lengvesnis sprendimų priėmimas šiose srityse.

Norėčiau, gerbiamieji kolegos, paminėti, kad kovo 5 dieną Vyriausybė nutarimu jau kreipėsi į Respublikos Prezidentą prašydama pateikti Lisabonos sutartį ratifikuoti Seime. Tikiuosi, kad ši reformų sutartis bus sėkmingai ratifikuota visose Europos Sąjungos valstybėse, jos neištiks Konstitucijos Europai likimas, o kitais metais turėsime galiojančią naują Europos Sąjungos sutartį, pagal kurią sprendimų priėmimas, mūsų nuomone, taps efektyvesnis ir demokratiškesnis, sustiprės Sąjungos vaidmuo pasaulyje.

Gerbiamieji kolegos, dar praėjusių metų vasarą Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti Vardų ir pavardžių rašymo įstatymo projektą, kuriame numatoma galimybė tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos Respublikos piliečių vardus jų asmens dokumentuose rašyti gimtąja kalba lotyniškais rašmenimis. Tai yra, mūsų nuomone, svarbus tautinių mažumų teisių elementas. Įstatymo priėmimo laukia ir santuokas su kitų valstybių gyventojais sudarę mūsų šalies piliečiai, kurie pasirinko sutuoktinio pavardę ir kurie dėl to susiduria su teisinėmis ir kitokio pobūdžio biurokratinėmis problemomis. Noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų kaimyninėse šalyse – Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje tokia galimybė jau yra įteisinta. Seimo apsisprendimas pritarti pateiktam įstatymo projektui sustiprintų Lietuvos ir jos kaimynų tarpusavio pasitikėjimą, turėtų teigiamos įtakos valstybių dvišalei darbotvarkei.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke, Seimo pavasario sesijai Vyriausybė iš viso teikia 276 teisės aktų projektus. 136 projektai jau įregistruoti Seime. 49 projektai yra tiesiogiai susiję su Vyriausybės programos įgyvendinimu, 48 – su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje. Projektų teikiame maždaug tiek pat, kaip ir ankstesnėms sesijoms. Tai intensyvi programa, reikalaujanti sutelktų pastangų. Noriu atkreipti dėmesį: 78 projektai jau buvo pateikti Seimui praėjusią sesiją, tačiau dėl įvairių priežasčių nebuvo priimti. Jeigu Seime vėl ims dominuoti rinkimų elgsena, yra grėsmės, kad ir po šios sesijos neapsvarstytų projektų liks dar daugiau.

Gerbiamieji kolegos, sausio mėnesį mes suformavome naują daugumą. Tai leidžia toliau vykdyti veiklos programą siekiant išlaikyti Lietuvos ekonomikos augimą, kad mūsų šalis artėtų prie Europos Sąjungos šalių vidurkio, kaip numatyta Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje: kelti piliečių gerovę ir mažinti socialinę atskirtį, vykdyti tvarią fiskalinę politiką, kurti žinių visuomenę ir žiniomis grįstą ekonomiką, spręsti aktualias švietimo, ypač aukštojo mokslo, mokslo, visuomenės saugumo problemas. Manau, kad tokie tikslai, kaip ir Vyriausybės teikiami projektai, galėtų būti priimtini ir opozicija esančioms partijoms. Todėl šiame konkrečiame, ne rinkimų darbe tikimės visų partijų paramos.

Baigti, gerbiamieji kolegos, norėčiau tuo, kuo pradėjau: „Būkite vienas kitam pakantūs, tolerantiški, siekite vienybės atsakingame darbe, vadovaukitės ne savo pasirodymu ar karjeristiniais siekiais, o savo tėvynės interesais.“ O gal, gerbiamieji kolegos, apskritai visas sesijas derėtų pradėti šiais Juozo Bulovo žodžiais? Tais pačiais, kuriais kovo 10 dieną, prieš 18 metų, buvo pradėta pati pirmoji mūsų parlamento sesija, likus dienai iki mūsų nepriklausomybės. Šiandien, likus dienai iki mūsų didžiosios šventės, leiskite visus nuoširdžiai pasveikinti su mūsų Kovo 11-ąja, palinkėti visiems džiaugsmo, laimės, sveikatos ir sėkmingo šios sesijos darbo. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mums reikėtų pasitarti. Yra du pranešėjai, tai ar išklausome abiejų ir po to pereiname prie klausimų ir atsakymų, ar iš karto laukiame atsakymų į klausimus?

Kviečiame antrąjį pranešėją, taip? Ačiū. Kviečiame į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną. Prašom.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis premjere, malonūs kolegos, mano pranešimas bus trumpesnis, nes pirmą principinę kalbą pasakė Seimo Pirmininkas aptardamas ne vieną aktualų šios kadencijos, šios sesijos būsimąjį darbą ir, žinoma, išsamų pranešimą padarė pagrindinis projektų teikėjas arba, tiksliau, premjeras kaip pagrindinis Vyriausybės, projektų teikėjo, atstovas. Aš noriu paliesti tik kai kuriuos mūsų bendro darbo reikalus ir galimybes išspręsti tas problemas, kurių mes kaip ir ankstesniais metais norime užsirašyti begalę.

Taigi pirmasis skaičius, kurį prašyčiau įsidėmėti: pagal Seimo valdybos patvirtintą spalvotą darbų grafiką mes turėsime 55 posėdžius. Galbūt rengsime neeilinius, galbūt šiek tiek pratęsime sesiją, apie ką aš buvau užsiminęs, bet vis tiek ne daugiau kaip 60 posėdžių. Jeigu imsime mūsų statistiką, t. y. mūsų darbo intensyvumą, kuris yra gana didelis, bet vis dėlto ne toks jau smarkiai, taigi jeigu imsime statistiką, vadinasi, per vieną posėdį – keturi penki įstatymai. Skaičiuokime. Daugiausia 250, na, gal šiek tiek daugiau. Tuo tarpu darbų programoje jau šiandien yra arti 400 projektų! Kokia išvada? Trečdalio, o gal ir pusės projektų net nepradėsime nagrinėti. Beje, praėjusioje sesijoje taip ir buvo.

Taigi uždavinys yra toks: ar mums reikia tiek daug užsirašyti? Čia reikia visų pritarimo. Paprastai vienas kitas labai garsiai sako: reikia trumpinti, reikia trumpinti, bet kai tik pradedi trumpinti, tuoj pat tas pats Seimo narys reikalauja grąžinti jo labai svarbų projektą atgal į darbų programą. Taigi čia yra problema, kuri kasdien man ir mano kolegoms yra spręstina ir šitą iš tikro sunku padaryti. Bet viena išeitis yra. Ją mes pritaikėme pernai, t. y. išskyrėme darbų programą, perskyrėme programą į dvi dalis: prioritetiniai darbai ir kiti darbai. Noriu pasakyti, kad prioritetinių darbų įgyvendinimo koeficientas yra daug geresnis. Jeigu visos programos mažiau negu ketvirtadalis ar šiek tiek apie ketvirtadalį, tai prioritetinės – arti pusės. Galbūt šitą mums reikia dabar įgyvendinti ir, beje, jums pateiktame projekte tas yra numatyta. Aš labai prašyčiau komitetus, frakcijas, atskirus Seimo narius labai stropiai pažiūrėti į tuos prioritetinius klausimus, kuriuos mes turime taip sudėlioti, kad jie būtų įgyvendinami ir kad mes pasiektume rezultatą.

Toliau kitas dalykas. Klausimas, kodėl neįgyvendinti kai kurie projektai? Žinoma, galima sakyti, kad kai kurie projektai yra nelabai reikalingi, galbūt reikalingi vienam Seimo nariui, gal tam tikrai žmonių grupei arba tam tikrai vietinei bendruomenei, bet jie nebūtinai reikalingi visai Lietuvai. Vadinasi, reikia atsirinkti svarbiausius ir čia atranką turi daryti komisijos, o ypač frakcijos ir komitetai. Tačiau komitetai, man atrodo, šioje situacijoje nepakankamai aktyviai dirba, paskęsta kai kuriuose mažesniuose arba smulkiuose klausimuose, ir šiandien situacija yra tokia, kad komitetai iš praėjusios darbų programos nebaigė svarstyti net 215 projektų. Jeigu būtų buvę apsvarstyta daugiau ir pasakyta – šitą atmetame, šitą toliau nagrinėjame, aišku, kad programos įgyvendinimas būtų aiškesnis. Noriu padaryti priekaištą ir Vyriausybės nariams, t. y. Vyriausybei in corpore. Šios dienos duomenimis, Vyriausybė arba neapsvarstė, arba atidėjo svarstymo procedūrą net 90 nebaigtų projektų. O mes, Seimas, šiaip sau bet kokių smulkių projektų Vyriausybei neteikiame. Todėl mano prašymas, aš manau, ir viso Seimo prašymas, kad Vyriausybė stropiau žiūrėtų į mūsų prašymus ir greičiau apsispręstų ar į tą pusę, arba į kitą pusę.

Dar vienas momentas, į kurį aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad matytume, koks yra tas visas mūsų darbas. Per 18 metų jau yra priimta apie 5000 įstatymų, nutarimų ir kitų teisės aktų. Tiesa, dalis tų teisės aktų jau yra panaikinta, pakeista, bet vis dėlto kiekvieną jų reikėjo apsvarstyti. 5000 projektų! Įsivaizduojate, koks mūsų darbas? Aišku, kai tiek daug projektų, tada ir kokybė yra atitinkama. Todėl mano senas ir šiandien pakartotas prašymas, – mažiau projektų, daugiau darbo prie tų likusių projektų, aktyvesnis darbas komitetuose, ir mes tikrai turėsime gerą rezultatą ir sėkmingai baigsime ir šitą sesiją ,ir visą kadenciją.

Dabar aš nevardiju tų klausimų, kuriuos mums reikia nagrinėti, nes ir Seimo Pirmininkas, ir premjeras juos iš esmės visus išvardijo. Jeigu aš kokį nors praleistą paminėčiau, tai būtų tik toks smulkus kabinėjimasis ir aš nenoriu šito daryti. Aš tik vieną dalyką paminėsiu: mums neišvengiamai, kaip ir kiekvienos sesijos pradžioje, reikės nagrinėti mūsų pačių vidinius klausimus. Beje, malonu, kad šiandien seniūnų sueigoje jau dėl kai kurių dalykų susitarėme, pavyzdžiui, kurios frakcijos atstovas turėtų vadovauti Etikos ir procedūrų komisijai. Tai yra labai svarbi komisija ir jeigu mes turėsime nuolatinį komisijos pirmininką ir aktyvų pavaduotoją, kuris dabar dirba už du, tai, manau, tas teigiamai atsilieps visam Seimo darbui.

Dabar dar apie kai kuriuos, kaip čia pasakius, neaiškius dalykus arba minusus, kas negali neatsiliepti visam Seimo darbui šioje sesijoje. Aš manau, reikia garsiai atkreipti dėmesį, kad yra stiprus iš įvairių kampų puolimas prieš valstybės vadovą, Jo Ekscelenciją Respublikos Prezidentą V.Adamkų. Suprantama, tai ras atitinkamą atgarsį ir Seime. Vieni turės reaguoti paremdami Prezidentą iš solidarumo, kiti galvos kai ką kita, gal apie būsimus rinkimus ir t. t. Tas mums be reikalo atims darbą, kaip ir įvairios komisijos ir kitokie dalykai.

Bet, gerbiamieji, ypač gerbiamosios, aš prašyčiau dabar susikaupti, aš 10 sekundžių patylėsiu, po to pasakysiu. Yra pranešimas iš Italijos, kuriame pasakyta taip: „Italijos teismas moterims suteikė teisę meluoti.“ Tai jeigu dabar šita teisė, kadangi Italija yra Europos Sąjungos narė ir Lietuva yra Europos Sąjungos narė, Italija – NATO narė ir Lietuva – NATO narė, jeigu šita teisė išsiplės ir čia, aš manau, mes turėsime daug papildomų sunkumų. (Balsai salėje) Aš žinau, jūs man neaiškinkite, ką aš sakiau ir ko nesakiau. Malonu, kad kai kurie vyrai, kuriems, matyt, rūpi tie matrimonialiniai reikalai, pasirodo, skaitė tą informaciją. Sveikinu juos.

O dabar gera žinia, kuri, man atrodo, turi gerai nuteikti visą Europą, taip pat ir Lietuvą. Kairieji, arba socialistai, laimėjo rinkimus Ispanijoje. Ir rinkimus pirmajame ture laimi kairieji Prancūzijoje. Tai teigiamas dalykas. Manau, tas turėtų atsiliepti ir mūsų Seimo darbui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pereiname prie klausimų. Noriu priminti, kad klausimams užduoti – viena minutė, atsakymui – trys minutės. Kadangi klausiančiųjų yra labai daug, prašome nepiktnaudžiauti. Klausdami įvardykite, kuriam iš pranešėjų skirtas klausimas, kas turėtų atsakyti. Pirmasis klausia kolega K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, klausimas Ministrui Pirmininkui. Aktualiausia šios dienos tema, natūralu, yra mokytojų streikai, ir siūlymas jiems pabadauti nėra visiškai rimtas. Klausimas būtų toks.

Sakykite, gerbiamasis Ministre Pirmininke, kaip jūs žiūrite į du tokius atvejus. Pirmasis atvejis – grąžinti biudžetą papildyti, kitaip sakant, į naujojo svarstymo stadiją ir bandyti ieškoti vidinių rezervų, kurių iš tikrųjų yra daug. Arba antrasis variantas – registruoti Seime įstatymą dėl skolos padidinimo, tą taip pat įstatymu galima padaryti. Kitaip sakant, pasiskolinti einamajam laikotarpiui kelis šimtus milijonų litų, o vėliau Vyriausybei taupiau ir racionaliau naudojant biudžetinius išteklius žiūrėti, kaip yra naudojamas biudžetas, ir užtikrinti jų padengimą. Kokiu keliu jūs žadate eiti, ar visiškai nespręsti šito klausimo? Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš pasiūliau pabadauti tik tiems, kurie kenčia nuo antsvorio. Aš manau, iš tikrųjų tai sveika. O jeigu kalbėtume apie jūsų pasiūlymą, aš nesutinku su jūsų išvada, kad problema nėra išspręsta. Vyriausybė Seimo nutarimu yra priėmusi sprendimą dėl ilgalaikės mokytojų… pakėlimo programos, kuri yra labai įtempta, kelerius metus. Ir tai yra, mano nuomone, sprendimas, kuris tenkina didelę dalį mokytojų. Mes juos informuojame.

O jeigu pradėsime peržiūrėti, perskirstyti biudžetą, kaip dažnai mėgstate aiškinti, kad yra kažkokių neišnaudotų rezervų ir panašiai, mes tuoj pat pažeisime savo pačių priimtą Fiskalinės drausmės įstatymą. Ir aišku, tai turės pasekmių ir dėl infliacijos, ir dėl kitų dalykų. Ir tada jūs taip pat pulsite mus kritikuoti ir panašiai, ir taip toliau.

Todėl aš manau, kad šiuo metu sprendimas yra priimtas, jisai yra geras, įsiskaitykite į jį. Pagal šitą sprendimą mokytojų atlyginimai jau dabar, jau šiais metais, viršys šalies vidurkį, ko ir buvo reikalaujama mokytojų. O kokios yra ribos? (Balsai salėje) Jau šiais metais nuo rugsėjo 1 dienos. O kokios yra ribos kelti, tai, žinote, gali būti diskusija be galo. Be to, nepamirškite, kad yra kiti sektoriai: yra socialiniai darbuotojai, yra bibliotekininkai, kultūros darbuotojai. Mes taip pat su jais kalbamės dėl ilgalaikės atlyginimų programos. Todėl ne vien tik šita sritis. Mes negalime vienos srities hipertrofuotai padidinti, juo labiau pažeisti savo pačių priimtą Fiskalinės drausmės įstatymą. Todėl aš manau, jog sprendimas yra priimtas, galbūt jisai visų netenkina, galbūt, bet turbūt ir nėra tokio sprendimo, jeigu kalbėsime apie atlyginimus, kuris tenkintų absoliučiai visus.

PIRMININKAS. Prašom. Klausia kolega G.Šileikis. Gintarai?

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamajam premjerui klausimas. Jūsų šis atsakymas, kad Vyriausybė nenusiteikusi rasti, ieškoti galimybių rasti papildomų lėšų biudžete ar kitų lėšų didinant mokytojų atlyginimus, yra galutinis jūsų atsakymas, ar jūs vadovausitės savo principu, kad pabadauti sveika, kuris įžeidė, manau, visus mokytojus? Vyriausybė nenusiteikusi ieškoti galimybės didinti atlyginimus, be to, ką jūs jau pasirašėte, nes Seime Seimo narių yra siūlymų ir nuotaikos, kad biudžetą turėtume peržiūrėti.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad daugiausiai jūsų pasiūlymai, kurie jau yra ir biudžete, ir sutrukdė anksčiau pakelti atlyginimus mokytojams. Pirmiausia jūsų pasiūlymai, tai pirma. O antra, aš dar kartą sakau, mes priėmėm sprendimą dėl ilgalaikės mokytojų atlyginimų programos. Mes ilgai dirbome, tam buvo sukurta darbo grupė, į tą darbo grupę buvo pakviesti visi socialiniai partneriai, pabrėžiu – visi, ir tie, kurie dabar nesutinka su tuo sprendimu, keisčiausia, kad jie reikalauja atšaukti jį. Nors jisai iš esmės gerina mokytojų padėtį, galbūt nepakankamai, bet gerina, ne blogina. Jeigu mes toliau čia politikuosime, aš manau, jokių sprendimų nebus, arba jie bus tokie, kurių nebus įmanoma įvykdyti. Todėl, mano požiūriu, kartu su Finansų ministerija prognozuodami vidaus produkto augimą, biudžeto augimą priėmėm optimalų sprendimą. Optimalų sprendimą. Ir nereikia, man taip atrodo, toliau čia politikuoti. Jis yra iš tikrųjų geras, jį realizavus mokytojai tarp kitų biudžetininkų turės jau geresnę padėtį, tai akivaizdu. Gaila, kad iki to jiems nebuvo keliami atlyginimai. Iš tikrųjų mes tokį sprendimą priėmėme, aš manau, kad jis yra optimalus, mano požiūriu. Mes laikomės šitos pozicijos.

G.ŠILEIKIS. Bet ar jūs norite supriešinti socialines grupes, ką jūs dabar pasakėte, kad mūsų siūlymu turbūt reikėtų padėkoti opozicijai, kad…

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prašom. Klausia kolega P.Auštrevičius.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Aš turiu klausimą Ministrui Pirmininkui. Ministre Pirmininke, jūs ne kartą esate pats įsipareigojęs viešomis kalbomis minėdamas, kad elektroninis balsavimas, jūsų manymu, yra vienas iš prioritetų. Iš tikrųjų jis yra vienas iš prioritetų, jeigu mes norime kurti šiuolaikinę valstybę, įdiegti tuos balsavimo metodus, kuriuos naudoja kitos valstybės, ir ypač atsižvelgti į mūsų gausią išeiviją, kuriai tai būtų galimybė nenutolti nuo valstybės ir išreikšti savo politinį sprendimą, išlikti politiškai aktyviai. Pavasario sesijoje teikiamuose įstatymų projektuose aš neradau nieko konkretaus, kad būtų grįžtama prie šio sprendimo. Ar jūs, Ministre Pirmininke, iš tikrųjų manote, kad šis klausimas yra pavėluotas ir Seimo rudens rinkimuose mes neturėsime galimybės pasinaudoti tuo? Ačiū.

G.KIRKILAS. Aš kaip tik savo pranešime pasakiau, kad mes pakartotinai teiksime asmens tapatybės kortelės įdiegimo klausimą Seimui. Pakartotinai teiksime. Kiek aš turiu informacijos, mes dar galėtume tą suspėti padaryti, jeigu Seimas pritartų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Veselka. Prašom klausti.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, klausimas bus toks. Ten yra prioritetiniai įstatymai, jūs sakėte, mes gerai juos praėjusį kartą vykdėme, bet mano klausimas toks dėl prioritetinių.

Artimiausioje perspektyvoje su Lietuvos energetika labai blogai – laukia didelis kainų šuolis, infliacija (to pasekmė, be kitų priežasčių) – labai bloga artimiausia perspektyva. Dėl to su litu blogai. O tai mažins eksporto galimybes, sunkins eksportą, vadinasi, ekonominis nuosmukis neišvengiamas. Po to su litu vėl labai blogai.

Norėčiau, kad jūs paaiškintumėte, štai trys blogybės. Perspektyva. Dar šiuos metus ištempsime. Kas numatoma (iš tų įstatymų aš neradau nieko), kad šitas tris esmines blogybes mes sugebėtume įveikti, bent startuoti?

Č.JURŠĖNAS. Man atrodo, kad pirmiausia sprendimai, kurie priimti, eina ta kryptimi, nors mūsų nuomonės čia gali ir skirtis. Man atrodo, kad mes startavome ta kryptimi, kuria reikia. Jeigu reikia ką nors patikslinti, dalis pataisų jau pateikta ir jos bus įtrauktos į darbų programą. Jeigu reikia veikti iš kitos pusės, jūs neminėjote, bet aš paminėsiu, labiau kontroliuoti, kas pradėta įgyvendinti, – mes kartu su jumis turime daryti. Tada ir turėsime tam tikrą rezultatą.

Jeigu kils kokių genialių idėjų ar vienoje pusėje, ar kitoje pusėje, ar pati Vyriausybė pasiūlys, nagrinėsime.

Primenu, kad pagal nusistovėjusią tvarką, jeigu Vyriausybė teikia, taip sakant, viršydama planą, į programą neįtrauktą klausimą, tas klausimas nagrinėjamas be eilės. Taigi tam mes esame pasiryžę, Vyriausybės svarbiems projektams bus atverta čia, Seime, žalia gatvė. Tikiuosi, kad jūs konstruktyviai tokius projektus nagrinėsite.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Klumbys. Prašom klausti.

E.KLUMBYS (TTF). Aš norėčiau paklausti klausimo, kurio viena dalis skirta premjerui, kita – Seimo pirmajam vicepirmininkui. Pirmoji klausimo dalis. Premjere, ar jūs žinote, kad jūsų Vyriausybės siūlomas Vardų ir pavardžių rašymo įstatymas prieštarauja Konstitucijai, tiksliau, Konstitucinio Teismo sprendimui? Tai yra pirmoji klausimo dalis.

Antroji klausimo dalis gerbiamajam Č.Juršėnui. Sakykite, ar jūs jau tikrai esate apsisprendęs dar kartą nustumti Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymą dar kitam Seimui?

PIRMININKAS. Prašau.

G.KIRKILAS. Gerbiamasis kolega, anot Vyriausybės teisininkų, neprieštarauja. Jeigu Seimas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Seimo teisininkai, pagaliau yra Konstitucinis Teismas, galime pasitikrinti, sakys, kad prieštarauja, vadinasi, bus… Mūsų teisininkai sako, kad neprieštarauja. Mes ta išvada remiamės. Todėl ir siunčiame šias pataisas Seimui.

Č.JURŠĖNAS. Jeigu galima, Pirmininke?

PIRMININKAS. Prašau.

Č.JURŠĖNAS. Aš atsakysiu. Kolegoms gali susidaryti įspūdis, kad mes su kolega signataru esame sudarę suokalbį. Jis klausia to, ko tikisi iš manęs išgirsti, ir labai konkrečiai. Taigi aš ką tik tai panaikinau, t. y. atsisakiau tų projektų, kurie buvo pateikti anksčiau, ir įregistravau naujus projektus: Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo ir Seimo statuto 170, 171 straipsnių pakeitimo ir 168 straipsnio pripažinimo netekusiu galios projektus. Jie yra įregistruoti, tikiuosi, nenoriu sakyti, naudodamasis tarnybine padėtimi, tamstai aktyviai padedant, artimiausiu metu įtrauks į programą ir darbotvarkę. Tiesa, nėra vieno privalomo elemento – kol kas nėra Teisės departamento išvados. Bet projektas yra, galiu parodyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Aš turiu vieną pastabą ir vieną klausimą Ministrui Pirmininkui. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, aš siūlyčiau paprašyti, kad finansų ministras jums įteiktų Fiskalinės drausmės įstatymą. Noriu pasakyti, kad galiojančio biudžeto išlaidų perskirstymas nieko bendra neturi su Fiskalinės drausmės įstatymu ir visiškai jam neprieštarauja. Tai prašome dėl to negąsdinti ir siūlome pritarti mūsų įregistruotam Seimo nutarimui, kuriuo, priėmus reikalingus įstatymus, būtų išspręstos mokytojų problemos iki balandžio 1 dienos. Bet Fiskalinės drausmės įstatymas turi labai svarbią reikšmę kitų metų biudžetui. Tuo tarpu žiūriu į visą jūsų pateiktų įstatymų sąrašą, aš nematau jokių nuorodų į tai, kad jūs realizuotumėte savo gąsdinamus pareiškimus apie PVM didėjimą ir kitus panašius dalykus. Mano klausimo pirma dalis būtų tokia: kaip jūs ruošiatės rengti kitų metų biudžetą, kurio jums nereikės įgyvendinti, kad iš tikrųjų būtų sprendžiamos ir mokytojų problemos ir būtų laikomasi Fiskalinės drausmės įstatymo? Antra dalis klausimo.

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

A.KUBILIUS. Tuoj pat baigiu. Iš tiesų dar viena didelė problema, kurią mes jau nagrinėjom, – tai 2010 metų energetika, priklausanti nuo jūsų darbo šiuo metu. Ar jūs galite pateikti Seimui konkretų Vyriausybės veiksmų planą, kaip bus sprendžiama Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko problema…

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

A.KUBILIUS. …iki metų vidurio, nes nuo to, kas bus padaryta iki metų vidurio, priklausys, kaip gyvensime 2010 metais?

G.KIRKILAS. Gaila, tik pradėsiu nuo paskutinio klausimo, kad jūsų Vyriausybė, sutikdama su tokiomis uždarymo datomis ir nieko neprognozuodama, susitarė. Aišku, tai šiek tiek apsunkino mums kelią. Toks planas, gerbiamasis kolega, jau buvo pristatytas konferencijoje… (Balsai salėje) …kurią jūsų komitetas organizavo. Jeigu reikės, galėsime dar kartą pakartoti. (Balsai salėje)

O dėl susitarimo su mokytojais neišgyvenkite, mes parengsime projektą ir tikrai įgyvendinsime šį susitarimą.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Klausia kolega G.Steponavičius. Prašom klausti. Kortelę, būkit malonus.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Mano klausimas yra Ministrui Pirmininkui. Pone premjere, žinoma, liūdna stebėti, kaip jūsų Vyriausybei nesiseka spręsti švietimo problemas. Ne tik bendrajam lavinimui, bet po pastarosios savaitės Vyriausybės sprendimų „Requiem“, ko gero, grojama ir aukštajam mokslui. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, ar tai, ką jūs iš tribūnos keliais sakiniais pasakėte apie aukštąjį mokslą, kai yra sudarkytas partijų susitarimas, nekalbu, kad ignoruotas studentų, kitų socialinių grupių balsas, jūs dar drįstate vadinti reformų įstatymais, teikiamus aukštojo mokslo įstatymus? Patikslinkite, išties kur tos reformos, kur ta reformos dvasia, jūsų manymu?

G.KIRKILAS. Manau, kad tai yra daugelio sričių reforma. Nereikia susikoncentruoti vien tik į rektorių rinkimų tvarką. Jinai iš tikrųjų yra kompromisinė, neužtenka partijų susitarimo, tai reikia realizuoti įstatymais. Mes turėjome labai daug diskusijų su įvairiais socialiniais partneriais, ne tik su Rektorių konferencija, su įvairiomis aukštųjų mokyklų mokslininkų grupėmis. Šis pateiktas variantas yra kompromisinis. Jeigu Seimas… Aš manau, kad Seimas svarstydamas dar kartą įsigilins ir pritars mūsų pozicijai, nes lygiai tokia pati diskusija, panaši, nežinau, ar tokios pačios apimties, bus ir Seime svarstant šį įstatymą. Manau, kad vis dėlto šis įstatymas ir kiti lydintieji įstatymai – ir dėl turto mainų, ir kiti – yra mūsų daromas rimtas žingsnis į priekį. Ar tai gana radikalu, ar to gana tiems kraštutiniams reformatoriams, aš nežinau, bet niekada taip ir nebūna. Manau, kad iš tikrųjų tam tikra prasme tai yra kompromisinis variantas, bet vis dėlto jame yra pateikta labai daug naujovių, aš jau nekalbu apie tai, kad pačios reformos yra numatytas ir finansavimas, kas turėtų užtikrinti jos sėkmingą eigą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.Baltraitienė. Prašom.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš turėčiau klausimą abiem pranešėjams. Mes ne vieną kartą visi, tiek Vyriausybė, tiek Seimo nariai, akcentuojame, kad prioritetu laikome, kad migracijos stabdymas būtų, kad kuo daugiau išeivių iš lietuvių grįžtų į Lietuvą, kad būtų stabdoma infliacija, mažinamos šios infliacijos pasekmės, kad būtų mažinama atskirų socialinių grupių atskirtis, ir pagaliau švietimo visas problemas, ne vien tik atlyginimų, bet mokytojų darbo krūvio ir socialinių garantijų, įvardijame kaip prioritetus, deja, aš prioritetinių įstatymų sąraše viso šito nematau, ne visur tą matau išvis darbų programoje. Noriu paklausti Ministro Pirmininko: ar galvojama ką nors daryti, nors yra ne vienas Seimo nutarimas, įpareigojantis Vyriausybę spręsti tuos klausimus? Kodėl nėra šitų įstatymų? Jeigu yra, kurie yra, kodėl jie ne prioritetiniai? Kaip jūs galvojate spręsti tas problemas, kurios šiandien yra tikrai labai aktualios?

G.KIRKILAS. Man atrodo, kad mūsų programa atsako į daugelį jūsų klausimų. Infliacija Lietuvoje, jeigu vertintume tik Baltijos valstybes, vis tiek yra pati mažiausia, todėl Vyriausybė ir taiko tam tikras priemones, kurios lėtina infliaciją. Kai kuriuos įstatymus mes jau priėmėm praėjusiais metais. Manau, jeigu mes tokiais pasiūlymais, kurie šiandien buvo teikiami peržiūrėti biudžetą, nesuardysime šitų savo sprendimų, tai tikrai mes pakankamai valdysime infliaciją, kurios yra labai daug objektyvių priežasčių. Kaip žinote, 3 % turi pati Europos Sąjunga, mes su euru susieti, jau iš čia dalis ateina. Bendras energetikos kainų kilimas taip pat veikia visas valstybes, tačiau, manau, iš Baltijos valstybių Lietuvai tikrai labiausiai sekasi valdyti infliaciją. Nors, aišku, mes norėtume daugiau.

Taigi, mūsų požiūriu, pateikta programa ir atspindi visus prioritetus, kuriuos mes deklaruojame.

Č.JURŠĖNAS. Jeigu galima, aš tiktai trumpai pridėsiu. Man atrodo, kad per visą programą yra išmėtyta įvairių klausimų, kurie susiję su šita tema. Sutinku su tamsta, kad gal kai kuriuos dalykus reikėtų labiau kondensuotai į prioritetinių darbų dalį ir, žinoma, stengtis tai primygtinai įgyvendinti, nes mūsų problema yra ne gražių programų sudarymas, ne vienokių ar kitokių prioritetų išskyrimas, o tai, kad neretai šitie dalykai lieka popieriuje. Man atrodo, akcentuokime tai, ir mes kartu, ir Seimas, ir Vyriausybė, kitos vykdomosios institucijos, turėsime geresnį rezultatą.

Ir paskutinė pastaba. Tam reikia ilgo laiko ir kantraus darbo, neįmanoma per vieną sesiją iš esmės išspręsti susikaupusių problemų. Apsiginkluokime ilgiau dirbti, o kurie liksime kitam Seime ir kitam Seime atitinkamai dirbkime.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega P.Gražulis. Prašom. Būkite malonus, kortelę.

Č.JURŠĖNAS. Atprato per ilgą laiką.

P.GRAŽULIS (TTF). Mano klausimas ponui ir ponų atstovui premjerui G.Kirkilui. Konservatoriai, balsuodami už biudžetą, suprato, kad yra suklydę ir kad biudžetą reikia peržiūrėti. Tai pasiūlė padaryti įstatymo projektu. Ar jūs nemanote, kad taip pat šių metų biudžetą reikia peržiūrėti sprendžiant pedagogų švietimo problemas? Ar jūs matote, kad kitokiu būdu galima išspręsti šias problemas?

G.KIRKILAS. Aš kreipiuosi į Seimo Pirmininką. Ar čia visą laiką bus tokie klausimai tokiu tonu užduodami, pradžioje įžeidžiant? Aš nelaikau savęs ponų atstovu, ponas Gražuli. (Balsas salėje) O aš nelaikau, todėl aš jums į klausimus neatsakinėsiu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, būkime santūrūs, tik pradžia bendro darbo, elkimės santūriai, etiškai. Prašau.

Č.JURŠĖNAS. Toli ieščio budet.

PIRMININKAS. Prašau. A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS (TSF). Aš norėčiau atkreipti Ministro Pirmininko dėmesį į tai, kad jis yra parlamente, o ne Vyriausybėje, ir parlamento nariai užduoda klausimus tokius, kokius jie mano, kad reikia užduoti. Jeigu yra manoma, kad jų elgesys kaip nors pažeidžia Seimo statutą, galima kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Bet į klausimus reikia atsakinėti ir į frakciją susitarus reikia taip pat ateiti.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Ministre Pirmininke, aš taip suprantu, kad į P.Gražulio klausimą nebus atsakyta.

G.KIRKILAS. Jau buvo atsakyta, aš neturiu nieko naujo pridurti.

Č.JURŠĖNAS. Neatsakymas irgi yra atsakymas.

PIRMININKAS. Kolega A.Dumčius. Prašau.

A.DUMČIUS (TSF). Aš norėčiau gerbiamajam Č.Juršėnui nesugadinti šiandien tokios šventiškos nuotaikos sakydamas, kad net ir tų prioritetinių per daug yra užrašyta. Aš manau ir teigiu, kad bus išnagrinėta tik pusė. Bet klausimas būtų apie tuos, kurie mūsų iš viso nebuvo nagrinėti, jų yra šimtai, sakykime, mano apie 200 net nebuvo pradėti. Tai aš iš to klausimo tokią dar vieno klausimo dalį noriu pateikti. Ar jums neatrodo, kad susiklostė tokia padėtis, kad Vyriausybei užrašant jų teikimus yra didesnis prioritetas negu mūsų Seimo nariams. Net kartais tos mintelės labai gražiai sudedamos į vietą, kai įstatymas eina Vyriausybės vardu. Tiek.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis profesoriau, jūs pateikėte iš tikrųjų labai rimtą principinį klausimą apie parlamentinio darbo stilių ir apskritai parlamentinės respublikos veikimą. Pirma, pagal vakarietiškąją tradiciją pagrindinis įstatymų projektų teikėjas yra Vyriausybė. Liūto dalį teikia Vyriausybė ir Vyriausybė kai kuriose šalyse nustato, ką nagrinėti, kiek nagrinėti ir prie kurios pataisos įstatymo priėmimo stadijoje sustoti ir iš karto balsuoti. Mes šitokios demokratijos neturime. Aš manau, kad mūsų demokratija yra aukštesnio lygio negu kai kuriose išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse, kur yra giljotinos taisyklė arba kengūros taisyklė. (Kam reikia paaiškinti, kas tai per dalykai, atskirai paaiškinsiu.) Taigi mūsų kita tvarka. Pas mus Seimo nariai teikia labai daug, bet prašom nepykti, Seimo narys yra Seimo narys, o Vyriausybė yra kolektyvinė institucija, kuriai dirba šimtai pavaldžių institucijų ir žmonių ir parengia atitinkamus projektus atsižvelgdami į vykdomosios valdžios vykdomą politiką, žinoma, palaimintą Seimo. Aišku, ir tokioje situacijoje, suprantama, pirmenybė teikiama Vyriausybės projektams. Bet pas mus, priešingai Vakarams, pereina didelis procentas Seimo narių siūlymų. Sakysime, britų parlamente dalis parlamentarų per visą kadenciją laukia eilės, kada jų projektas atsidurs darbotvarkėje, taip ir nesulaukia, paskui jo neišrenka ir viskas baigiasi. O jūsų registruojama, kai kurie yra nagrinėjami, kai kurie yra, ačiū, manau, visų labui, priimami ir taip ateityje bus. Turi būti tam tikros proporcijos ir tam tikri prioritetai. Bet kiekvienu atveju, be abejo, reikia veikti konkrečiai. Aš visiškai sutinku, kad yra atvejų, kai Seimo narys parengia ne tik ne blogiau, bet ir geriau tam tikrą projektą, kurį jis labiau išmano arba kuriam paruošti jis pasitelkia specialistų. Čia iš tikrųjų subtilus dalykas ir jį reikia nagrinėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes jau klausinėjame visą skirtą laiką, ar tęsime klausimus? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, prašom apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad baigtume klausimų ir atsakymų dalį, balsuojate už. Tie, kurie nori, kad toliau užduotume klausimus, balsuojate prieš. Prašom registruotis ir balsuoti. Už – kad būtų baigti klausimai. Klausimų uždavimas – už, klausimų uždavimo baigimas, kaip reikalauja Statutas – prieš, pratęsimas.

Už – 55, prieš – 24, susilaikė 9. Baigiame klausimų uždavimą.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir pirmąjį darbotvarkės klausimą. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų dėl pritarimo po pateikimo darbų programai. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Negalime. Prašau, nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė prieš – kolega E.Klumbys. Prašau.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti praėjusią sesiją, tada aš irgi kalbėjau, buvau prieš ir sakiau kaip vieną iš pagrindinių argumentų, kad teikiama sesijos darbų programa yra nereali ir ji nebus įvykdyta. Tuomet buvo teigiama, kad mes pasispausime, dirbsime geriau ir ją įvykdysime. Deja, šiandien Seimo pirmasis vicepirmininkas pripažino, kad mes net trečdalio darbų neįvykdėme. Šiandien vėl buvo pateikta statistika, kad šita darbų programa yra nereali, bet, nepaisant to, ji vis tiek yra mums teikiama tvirtinti. Mes galbūt apie liepos vidurį susirinksime ir vėl konstatuosime baigdami sesiją, kad darbų programoje yra daug neatliktų darbų, o rugsėjo pradžioje, pradėdami savo paskutinę trumpąją sesiją, vėl klausysim Seimo pirmojo vicepirmininko, kuris mums aiškins, kad mes turbūt vėl neįvykdėme trečdalio ar ketvirtadalio darbų programos. Taigi aš vėl retoriškai klausiu, ar reikia Seimui tvirtinti tokią programą, kuri, a priori yra žinoma, kad nebus įvykdyta? Atsižvelgdamas į tai aš kviečiu Seimo narius nepritarti tokiai siūlomai šios sesijos darbų programai, atsimenant dar tai, kad toje programoje bus ir skambūs politiniai motyvai, kuriuos mes šiandien išgirdome ir iš…

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

E.KLUMBYS. (Taip, baigiu.) …premjero lūpų. Taigi aš prašau jūsų nebalsuoti už šią nerealią darbų programą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis jubiliatas ir mano kolega šiandien labai gerai įvertino Seimo narius pripažindamas, kad (nesakau visi, ir jis taip sakė) kai kurie Seimo nariai dirba geriau negu visa Vyriausybė in corpore ir parengia geresnius projektus negu Vyriausybė sugeba. Ačiū už tokį komplimentą. Taip tikrai kartais atsitinka. Aš siūlyčiau galbūt balsuoti už pateikimą, įvertindamas ir atkreipdamas jūsų dėmesį į tai, kad dar ne visi pasiūlymai yra tame dideliame pakete surašyti ir tų pasiūlymų, matyt, iki svarstymo dar atsiras. Aš tikrai nemačiau kai kurių frakcijų pasiūlymų arba jos gal nieko nesiūlo į šios sesijos darbų programą, kuo drįsčiau abejoti. Turbūt taip nėra. Čia gal nespėjo atspausdinti ar dar ko nors nespėjo. Žinodamas tą praktiką, kuri yra nuolat turbūt vienoda, kad svarstymo metu mes dar pildom, braukom, tvarkom ir tik paskui jau atsiranda galutinis dokumentas, nenorėdamas stabdyti to projekto, nes jeigu neįvyks pateikimas, tai kaip tada su tais siūlymais, vėl mes gaišinsime savo pačių laiką, aš siūlyčiau atkreipti į tai dėmesį, kuo greičiau pateikti visus siūlymus, kad mes svarstymo metu jau juos turėtume. O kolegai E.Klumbiui turiu pasakyti: negali Seimas taip susiplanuoti, kad per sesiją atliktų visus visų laikų darbus. Taip nebūna. Gyvenimas keičiasi, atsiranda naujų klausimų, kai kurie klausimai pasidaro nebeaktualūs. Planuokime mes daugiau negu… Čia ir yra ta perspektyva. Gal spėsim, gal daugiau tada spėsim, gal susikaupę daugiau nuveiksime. Niekas negali žinoti. Pamėginkime, gal pasiseks. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, išgirdote nuomones už ir prieš. Prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo po pateikimo nutarimo projektui. Prašom registruotis ir balsuoti.

Už – 56, prieš – 6, susilaikė 36. Taigi nutarimo projektui po pateikimo pritarta. Siūloma svarstyti šį klausimą visiems komitetams ir siūloma svarstyti plenariniame posėdyje kovo 18 dieną.

Seimo nutarimo „Dėl E. Šileikio paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr.XP-2761 (pateikimas)

Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl E.Šileikio paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas, registracijos Nr.XP-2761. Pranešėja – Respublikos Prezidento patarėja, Teisės departamento vadovė Aušra Rauličkytė. Prašom. Pateikimas.

Toliau pirmininkaus kolega G.Steponavičius. Prašom.

A.RAULIČKYTĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 12 punktu, 2007 m. gruodžio 13 dienos dekretu Nr.1K/1200 teikia Lietuvos Respublikos Seimui skirti E.Šileikį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju devyneriems metams.

E.Šileikis gimė 1967 metais. 1990 metais užbaigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Toliau pretendentas nuo 1990 metų iki 1991 metų studijavo Frankfurto prie Maino universitete ir įgijo magistro laipsnį. Nuo 1991 iki 1994 metų pretendentas studijavo doktorantūrą to paties Frankfurto prie Maino universitete ir ten 1994 metų gruodžio 7 dieną sėkmingai apgynė daktaro disertaciją. 2005 metais pretendentas įvykdė habilitacijos procedūrą Vilniaus universitete ir nuo tų pačių metų tapo Vilniaus universiteto profesoriumi.

Toliau pristatant pretendento kandidatūrą būtina pasakyti, kad nuo 1990 metų iš karto po baigimo gerbiamasis E.Šileikis liko Vilniaus universiteto Teisės fakultete, kur iš pradžių buvo stažuotoju, vėliau – asistentu, vėliau – vyr. asistentu. Nuo 1996 metų iki 1997 metų dirbo to paties fakulteto prodekanu. Vienus metus – nuo 1996 iki 1997 metų – kartu dirbo ir Seimo kanceliarijos Teisės skyriaus patarėju. Nuo 1998 metų iki 2000 metų – Vyriausybės kanceliarijos patarėju viešojo administravimo klausimais ir nuo 2002 metų iki 2005 metų – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas. Kaip jau minėjau, nuo 2005 metų – to paties fakulteto profesorius. Pretendentas stažavosi Frankfurto prie Maino universitete ir Berlyno Humbolto universitete.

Taip pat pretendentas yra parašęs dvi knygas konstitucinės teisės klausimais. Tai „Alternatyvi konstitucinė teisė“ 2003 metais ir „Konstitucinės teisės klausimai, kazusai, užduotys“ 2004 metais. Pretendentas yra žinomas mokslininkas, kuris specializuojasi konstitucinės teisės srityje ir yra parašęs apie 20 straipsnių konstitucinės teisės klausimais. Dėkui.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). Ačiū, gerbiamoji pranešėja, už pateikimą. Statutas nenumato galimybių užduoti klausimų teikėjai. Taigi dabar į tribūną kviečiame kandidatą į Konstitucinio Teismo teisėjus E.Šileikį.

Dėl vedimo tvarkos – S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Kol ateis. Mano klausimas, ir norėčiau, kad Prezidento atstovė girdėtų ir mes visi girdėtume, yra ne dėl kandidatų, ne dėl teikimų. Atkreipiu dėmesį. Paimkite tris mums pateiktas biografijas, sudėkite vieną šalia kitos ir pamatysite, kad jokios normalios formos, kaip tai turi būti daroma, nėra. Kiekvienas rašo, kaip kas išmano. Kai kurių gyvenimo aprašymuose dešimtmečiai iškrenta, visiškai neaišku, ką jie veikė tuo metu. Tiesiog atkreipiu dėmesį. Susitvarkykim su šiais reikalais. Tai jau ne pirmas kartas. Ačiū.

PIRMININKAS. Atsiprašau. Koks čia žanras buvo, pone Pečeliūnai, dabar?

S.PEČELIŪNAS. Pastaba.

PIRMININKAS. Taip, bet Statute nenumatytas toks žanras. Aš apgailestauju, jūs turite laikytis Statuto.

Gerbiamasis pretendente, žodis jums, o po to atsakysite į klausimus. Prašom.

E.ŠILEIKIS. Laba diena! Man didžiulė garbė ir ne mažesnė atsakomybė pačią pirmą sesijos dieną po darbotvarkės aptarimo prisistatyti ir atsakyti į klausimus, jeigu jie būtų pateikti. Esu apsisprendęs suderinti mokslininko karjerą su devynerių metų teisėjo profesine duona. Didžiulio pasikeitimo profesine prasme neįžvelgiu, nes akademinis, mokslinis darbas yra analitinio, konceptualaus pobūdžio, tuo tarpu Konstitucinio Teismo teisėjo darbas yra iš esmės kitoks negu bendrosios kompetencijos teismų arba administracinių teismų teisėjų. Tai yra daugiau konceptualaus, abstrahuoto pobūdžio darbas, kuriam, aš manau, galėčiau tikti, jeigu Seimas pritartų kandidatūrai.

PIRMININKAS. Labai dėkui. Dabar klausimų metas. Pirmasis – E.Klumbys. Prašytume gerbiamąjį pretendentą garsiau atsakinėti. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pretendente, sakykite, ar jūs laikotės dabar vis labiau įtvirtinamos nuomonės, kad Konstitucinis Teismas yra oficialus Lietuvos Respublikos Konstitucijos aiškintojas?

E.ŠILEIKIS. Aš laikausi galiojančių Konstitucinio Teismo nutarimų, kurie pagal Seimo priimtą Konstitucinio Teismo įstatymą turi įstatymo galią.

Dėl jūsų pateiktos nuostatos interpretavimo gali būti įvairių sampratų. Jeigu jūs klausiate, ar aš formaliai suprantu šitą nuostatą, galėčiau atsakyti, kad aš suprantu ją ir formaliai, ir konceptualiai. O konceptualumui ribų nėra. Jeigu iškyla nuomonių įvairovė, tada, matyt, lemia argumentai. Ar jie įtikina, ar neįtikina… Bet jūsų paminėta teismo pozicija yra tokia diskutuotina, kad kiek galioja Konstitucija ir kiek bus jos taikymo atvejų, tiek ši pozicija ir bus diskutuojama. Ji neturi būti suprantama formaliai. Tai labai gili koncepcija. Nežinau, ar atsakiau į jūsų klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia J.Veselka.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pretendente, klausimas toks. Nemažai Seimo narių, per 50, kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydami išaiškinti, ar viena įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas atsakė: kadangi Seimas du kartus patvirtino tą pačią nuostatą, todėl logiška, kad jis įsitikinęs, jog nepažeidžia Konstitucijos, ir dalykas baigtas. Klausimas: jeigu aš subursiu „chebrutę“ ir tris kartus primušime pilietį, ar pagal Konstitucinį Teismą nebus išaiškinta, kad mes elgiamės teisingai, nes tris kartus primušėme, o jeigu tris kartus iš eilės primušėme, vadinasi, jis nusikaltėlis. Kaip jūs?.. Ar tokias nuostatas, kad jeigu Seimas du kartus patvirtina… Kai kam kyla abejonių, kad vis dėlto tai prieštarauja Konstitucijai. Ar tai yra logiškas teisinis sprendimas?

E.ŠILEIKIS. Na, teismas skiria teismo precedentus, bet neskiria realių veiksmų precedentų. Šiuo požiūriu neteisėtas veiksmas, atliktas du ar tris kartus, nėra precedentas, kuris prilygsta teisės normai. Bet, aš manau, jūs teiraujatės, ar Konstitucinis Teismas turėtų įžvelgti tam tikrą procedūros pažeidimą ir tuo atveju, jeigu tam tikra Seimo praktika formuojasi kaip tradicija.

Mūsų teisės sistema yra mažiau tradicinė, nes mūsų valstybingumas tradicijų prasme labai trapus. Aš manau, parlamentinėje anglosaksų sistemoje tradicija turi didesnę reikšmę negu rašytinė formuluotė, negu rašytinė teisės norma. Taigi manyčiau, kad jeigu parlamentinio darbo tradicija formuojasi, tarkime, penkerius arba dešimt metų, tai jau yra tam tikras veiksnys, tam tikras faktorius, į kurį teisės principų sistemoje galima atsižvelgti. Bet jeigu Seimas atlieka tam tikrą veiksmą du ar tris, ar keturis kartus tik vienos kadencijos laikotarpiu, galima diskutuoti. Bet tradicijų įžvelgimas, tradicijų pripažinimas teisės sistemoje yra labai įdomus, nors ir diskutuotinas klausimas. Manau, kuo ilgiau be pertrūkio gyvuos Lietuvos parlamentarizmas, apskritai Lietuvos valstybingumas, tuo tradicijos, kaip nerašytos nuostatos, rašytinėje teisėje turės didesnę reikšmę.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V.Aleknaitė-Abramikienė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū. Gerbiamasis profesoriau, klausdama aš tiesiog naudojuosi proga, kad jūs dar nesate Konstitucinio Teismo teisėjas. Atsakykite man kaip teisininkas ir kaip pilietis.

Jums gerai žinomas dokumentas, teisininkų žargonu vadinamas Reglamentu Briuselis-2, susijęs su santuokos ir šeimos srityje taikytinos teisės problematika. Europos reikalų komitete mes svarstėme šią problemą ir pastebėjome, kad Lietuvos institucijų, tarkime, Europos teisės departamento ir Teisingumo ministerijos, požiūris stipriai skiriasi. Mes komitete vieno balso persvara palaikėme Teisingumo ministerijos poziciją. Kaip jūs manote, ar Lietuvos Respublikos Konstitucija ir joje įtvirtinta šeimos samprata gali mus apginti nuo būtinumo mūsų teismams taikyti teisę tų valstybių, kurios pripažįsta mums nepriimtinus šeimos teisės institutus? Ar jūs?..

PIRMININKAS. Laikas!

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai dėkui.

E.ŠILEIKIS. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Konstitucijos 39 straipsnio nuostatos iki šiol nėra įgavusios tokios koncepcijos ar tokios teorijos, kokią yra įgavusi teisinė valstybė, teisėti asmens lūkesčiai, teismų nepriklausomumas. Jūsų formuluojamas klausimas yra tarpdisciplininio, tarpdalykinio pobūdžio – iš dalies civilinės, iš dalies administracinės, iš dalies konstitucinės teisės klausimas. Ne tik šeima, bet ir specialios lengvatos dirbančioms motinoms, t. y. toms, kurios yra ne namų šeimininkės, o toms, kurios dirba ir augina vaikus. Jos kažkaip tiesiogiai paminėtos Konstitucijoje. Be to, formaliai numatytos papildomos garantijos šeimoms, kurios augina vaikus ne vaikų darželiuose. Atvirkščiai, galbūt vaikų darželiuose ar namuose. Klausimas, ką turėjo omenyje Konstitucijos rengėjai 1992 metais šeimos vertybių prasme – ar vaikus, auginamus darželiuose, ar vaikus, auginamus namuose, ir ar mamą, dirbančią mamą, ar mamą, auginančią vaikus.

Tai tik dalis tų aspektų, kurie susiję su šeima. Jūs, matyt, teiraujatės mano sampratos apie klasikinę tradicinę šeimą ir apie pastaruoju metu naujus tokios tradicijos aspektus, kurie atsiranda kultūrų, bendrai civilizacijų sąlyčio kontekste. Būtų didžiulė atsakomybė atskleisti kategorišką savo nusistatymą. Bet taip, kaip Konstitucijos suformuluota, taikant istorinį metodą… Žinoma, ji suformuluota, matyt, tradicinės šeimos prasme, tik istorinis interpretavimo metodas Konstitucinio Teismo praktikoje būna įterpiamas ir į kitų metodų sistemą – į prasminio arba į sisteminio.

Atskleidęs savo nusistatymą, ar žodyje „šeima“ įžvelgiu tam tikrą santuoką arba tam tikrą asmenų grupę, aš iš dalies atskleisčiau savo nusistatymą dėl galimų bylų, jeigu jų būtų. Aš manau, kad Konstitucinio Teismo praktikoje jų gali atsirasti. Tačiau dar sykį pabrėžiu, ką jau šiandien pasakiau, kad tradicija gali būti laikoma konstitucinės teisės šaltiniu. Parlamentarizmo tradicijos arba šeimos sampratos tradicijos taip pat gali būti laikomos konstitucinės teisės šaltiniu. Aš pripažįstu šitą šaltinį – šeimos sampratos tradiciją, nors pabrėžiu, kad šis šaltinis arba šis interpretavimas neturi būti vienintelis. Gali būti ir kitų metodų ir dėl jų turi būti kaunamasi argumentais, jeigu iškyla teisinių ginčų.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia K.Glaveckas. Prašyčiau pretendentą stengtis atsakyti maksimaliai trumpai, kad galėtų paklausti daugiau Seimo narių. Primenu, kad pagal susiklosčiusią Seimo tradiciją iki 3 minučių atsakyti į klausimus. Prašom.

K.GLAVECKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis pretendente, aš jums užduosiu labai paprastą klausimą, kuris nereikalaus nei didelių teorinių žinių, nei patyrimo. Jūs esate profesorius, ir tai labai pagirtina ir labai gerai. Natūralu, kad tuos laipsnius mokslininkai gauna už pedagoginę veiklą. Kai jūs dabar išeisite dirbti į Konstitucinį Teismą, faktiškai neturėsite laiko dėstyti universitete. Klausimas būtų toks: sakykite, ar jums neatrodo, kad Lietuvos studentija, teisininkai praras gerą oratorių, gerą specialistą bent jau devynerių metų laikotarpiui? Man bus labai gaila.

E.ŠILEIKIS. Manau, kad studentija praras tik galbūt daugiau sau anksčiau leidusį profesorių paskaitos metu ištarti kokį nors, na, šmaikštų posakį. Mano akademinis darbas suderinamas su teisėjo darbu, jeigu jis nėra administracinio pobūdžio. Konstitucinės teisės paskaitų kursą aš planuoju ir toliau skaityti, tačiau, tikiuosi, padaugės santūrumo, o tai galbūt yra tam tikras minusas studentijos akimis.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis profesoriau, aš norėčiau paklausti jūsų dėl dabar labai diskutuojamo klausimo – darbo užmokesčio. Dėl darbo užmokesčio skundžiasi ne tik mokytojai, bet ne vieną kartą kalbėdami asmeniškai su manimi ir teisėjai. Todėl mano būtų du klausimėliai dėl darbo užmokesčio. Kaip jūs manote, ar vis dėlto darbo užmokestį reikėtų mokėti pagal įstatymą, pagal nutarimus, kaip dabar daugelis teisėjų gauna atlyginimą? Antras klausimas. Dalis teisėjų kreipiasi į tuos pačius teismus reikalaudami, kad jiems būtų išmokėtos menamos ar tikrosios skolos per Rusijos krizę jiems sumažinus, nutarimu paskyrus ir nutarimu sumažinus atlyginimą. Labai ačiū.

E.ŠILEIKIS. Labai subtilus klausimas, į kurį aš nenorėčiau atsakyti kategoriškai dar nepradėjęs gauti teisėjo atlyginimo. Problema labai pikantiška, nes kiekvienas asmuo turi teisę ginti savo konstitucines teises, taigi teisėjas taip pat, o jo bylą turi nagrinėti nepriklausomas teismas. Sistema lyg ir be išeities. Todėl noriu atkreipti dėmesį, kad sistema turi turėti išeitį. Negali būti teisės normų sistemos, kuri neturi teisminės gynybos instrumentų. Įmanomos ir tokios bylos, kai teisėjas nagrinėja ginčą žinodamas, kad ginčo vienas ar kitas sprendimo būdas turės atspindį jo finansinei padėčiai. Bet dėl įstatymų ar juos įgyvendinančių norminių aktų nekyla abejonių – principiniai darbo užmokesčio klausimai, principiniai aspektai kaip tarifas arba mokėjimo tvarka reikalauja įstatymo lygmens. Norminis aktas gali tiktai procedūrinę, ne esminę tvarką, kitaip tariant, techninius aspektus detalizuoti. Teisėjų darbo užmokestis, be abejonės, reikalauja įstatymo lygmens.

PIRMININKAS. Ačiū. Primenu, kad pagal Statutą yra numatyta iki 15 minučių klausimams ir atsakymams svarstant atitinkamas kandidatūras, todėl toliau klausia R.Ačas. Prašau.

R.AČAS (TTF). Gerbiamasis profesoriau, neabejoju jūsų kompetencija, tačiau jūsų visa darbinė biografija liudija, kad esate tik akademinės visuomenės žmogus, be praktinių įgūdžių. Sakykite, ar tai nėra jūsų, kaip kandidato, trūkumas, ar neatsitiks taip, kad, neturėdamas praktikos, jūs irgi atrasite naujas konstitucines dvasias?

E.ŠILEIKIS. Iš dalies trūkumas, iš dalies privalumas. Trūkumas galbūt tuo požiūriu, kad nesu dirbęs teisėjo darbo, privalumas, mano manymu, yra tas, kad metus dirbau Seimo kanceliarijoje teisininku konsultantu ir daugiau nei metus Vyriausybės kanceliarijoje. Aš žinau ne tik koridorius (buitine banalia prasme), bet žinau, kaip Vyriausybės nutarimas pasiekia „Valstybės žinių“ puslapius ir kaip Seimo teisės aktas yra publikuojamas, kaip jis derinamas. Be to, būdamas teoretikas, leisdamas paskaitų metu arba straipsniuose kritiškai vertinti Konstitucinį Teismą, aš atlikau klasikinę teoretiko funkciją: prognozuoti, intriguoti, iškelti alternatyvas. To sau negalėtų leisti praktikas teisėjas. Ne man spręsti apie trūkumų ir privalumų santykį, bet, manau, yra ir to, ir to.

PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinioji klausia Z.Žvikienė.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis profesoriau, jums, be abejo, yra žinoma, kad Seime vyksta diskusijos jau ne vieną dieną dėl individualaus konstitucinio skundo. Sakykite, labai trumpai paklausiu, kokia jūsų asmeninė nuomonė, vertinant dabartinį valstybės gyvenimą, žmonių gyvenimą, ar būtinas individualus konstitucinis skundas?

E.ŠILEIKIS. Tai iš dalies politinės valios arba politinio kompromiso klausimas, kuris turi būti sprendžiamas įstatymų leidėjo nuožiūra, bet ar Lietuvos konstitucinės teisės sistema laimėtų daugiau, ar ji sutvirtėtų, jeigu būtų konstitucinis skundas, tai nekyla abejonių, nes dabar Konstitucinis Teismas dažnai pasisako ir dėl to, dėl ko jis nebuvo prašomas pasisakyti, nes kitaip nėra progos kažką išdėstyti. Dažnai būna treji ar keleri metai nežinios, nors galioja tam tikra norma. Kai yra konstitucinis skundas, tai ir asmuo gali paklausti Konstitucinio Teismo to, ko nėra dar paklausiusi Seimo narių grupė arba teismas. Konstitucinio skundo atsiradimas neabejotinai paįvairintų konstitucinės justicijos bylas, būtų daugiau bylų, būtų daugiau teorijos ir, svarbiausia, kad, matyt, teismo nutarimai, kurių prašo Seimo nariai, pasikeistų. Jie būtų labiau sukoncentruoti į tą klausimą, kurį formuluoja Seimo nariai. Tai net ir šiuo požiūriu darbo krūvis teismui padidėtų, bet jis galėtų planuoti, kada išdėstys tam tikrą teoriją. Dabar kartais neįmanoma sužinoti, ką pasakys teismas, nes jis, pasinaudojęs galimybe, išrėžia tai, ką jau seniai nori padaryti, bet jo niekas neklausia. Manau, kad turime duoti teismui galimybę dažniau pasisakyti.

PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamasis pretendente, už prisistatymą ir atsakymus į klausimus. Dėkoju.

Šiandien procedūra yra tokia, kad mes, išklausę pristatymą, turime paskirti datą, kada Seimas grįžtų prie šio klausimo plenariniame posėdyje. Siūloma svarstyti kovo 18 d. Iki to laiko pagrindiniu yra skiriamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Seimo frakcijos… Yra numatytas preliminarus grafikas, frakcijos žino, tai, kolegos, šiandien šio klausimo svarstymas yra baigtas, fiksuojant, jeigu galima, bendru sutarimu dėl komiteto ir datų. Dėkui.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo“ projektas Nr.XP-2788 (pateikimas)

Dabar svarstome kitą darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo“ projektą Nr.XP-2788. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V.Muntianą pristatyti pagal Konstitucijos jam suteiktos kompetencijos ribas kandidatūras į Konstitucinio Teismo teisėjus. Prašome, pone Pirmininke.

V.MUNTIANAS. Gerbiamieji kolegos, teikiu nutarimo projektą, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 ir 103 straipsniais, taip pat Konstitucinio Teismo 4 straipsniu, prašau skirti Konstitucinio Teismo teisėjais Algirdą Taminską ir Praną Kuconį, kaip turinčius teisininko kvalifikaciją, turinčius didesnę nei dešimties metų teisininko ir pedagoginio darbo patirtį Vilniaus universitete. Seimo Pirmininko teikiamas kandidatas Algirdas Taminskas gimė 1962 metais. 1986 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, įgijo teisininko kvalifikaciją. Nuo tų metų jis ir dirbo Vilniaus universitete Teisės fakultete pedagoginį darbą. 1993 m. apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją su teisės kryptimi ir įgijo daktaro laipsnį. Nuo 1995 m. Vilniaus universitete eina docento pareigas. Nuo 1993 m. kandidatas dirbo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėju, tuo pat metu labai daug dirbo žmogaus teisių srityje ir atstovavo Lietuvai įvairiausiose forumuose, taip pat ir užsienyje, šiais klausimais.

Nuo 1995 m. kandidatas Seimo buvo paskirtas Seimo kontrolierių įstaigos vadovu ir visą kadenciją (iki 1999 m.) dirbo šitos įstaigos vadovu, taip pat ir Seimo kontrolieriumi. 1999 m. pasibaigus kadencijai Seimo kontrolierių įstaigoje, buvo paskirtas aukštesniojo administracinio teismo teisėju. 2000 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo paskirtas Vyriausiojo administracinio teismo teisėju, o nuo 2007 m. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu – Aukščiausiojo Teismo teisėju. Šiandien kandidatas yra taip pat ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Civilinės teisės ir civilinio proceso katedros docentas. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū, pone Pirmininke. Dabar kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko teikiamą kandidatą į Konstitucinio Teismo teisėjus poną A.Taminską. Vėlgi, kaip numato Statutas, trumpas prisistatymas ir iki 15 min. klausimams ir atsakymams. Prašau.

A.TAMINSKAS. Laba diena. Seimo Pirmininkas mane jau pristatė, aš tik norėčiau pasakyti, kad šitas pasiūlymas man buvo gana netikėtas. Ne taip seniai, dar nėra ir metų, kai aš Seimui paskyrus tapau Aukščiausiojo Teismo teisėju. Iš tiesų tai ta sritis, kuri man, kaip civilinės teisės specialistui, gana įdomi ir naudinga. Su šituo pasiūlymu kandidatuoti į Konstitucinio Teismo teisėjus sutikau, nes iš tiesų tai didelis mano darbo įvertinimas. Norėčiau tik patikslinti tai, ką pasakė Seimo Pirmininkas. Taip, aš visą laiką, nuo pat fakulteto baigimo… vienas iš gerbiamųjų Seimo narių minėjo skirtumą tarp mūsų pateiktų gyvenimo aprašymų, turėdamas omeny, kad mano biografija palyginti gana glausta ir trumpa, tačiau visi laikotarpiai ten tikrai atskleisti. Tik noriu patikslinti, kad tas laikotarpis, per kurį aš dirbau mokslinį pedagoginį darbą, tęsėsi nuo pat fakulteto baigimo, tai yra nuo 1986 m., kai aš baigiau Vilniaus universitetą, ten ir likau. Savo mokslinį pedagoginį darbą pradėjau kaip asistentas, įstojau į aspirantūrą, po to į doktorantūrą, apgyniau minėtą disertaciją (…) teisinių santykių pertvarkymo problemos Lietuvos Respublikoje. Tarp kita ko, taip jau sutapo, kad buvau pirmasis Lietuvoje apsigynęs teisininkas, po trijų dienų apsigynė kitas iš mūsų fakulteto. Ir visą tą laiką… kol apsigyniau daktaro disertaciją, po poros metų tapau docentu ir iki šiol dirbu fakultete ir stengiuosi derinti ir derinu mokslinį pedagoginį darbą su praktine veikla.

Praktinę veiklą iš tiesų pradėjau Seime, Teisės ir teisėtvarkos komitete, po to jau taip sutapo, kad buvau paskirtas Seimo kontrolierių įstaigos vadovu, ir pasibaigus kadencijai dirbau administraciniuose teismuose nuo jų įsteigimo dienos iki paskiriant į bendros kompetencijos… tai yra Aukščiausiąjį Teismą. Šiuo metu to teismo teisėju ir esu.

Kitaip sakant, per visą mano darbinį laikotarpį, kuris tęsiasi jau daugiau nei 20 metų, nuolat esu susijęs su fakultetu, kurį baigiau, t. y. Vilniaus universiteto Teisės fakultetu. Esu civilinės teisės specialistas, tiksliau, daiktinės teisės specialistas. Teko dalyvauti ir užsienyje įvairiuose renginiuose, konferencijose žmogaus teisių klausimais. Labai daug teko, dirbant Seimo kontrolierių įstaigoje… tarptautinė ombudsmeno… Mūsų Seimo kontrolierių įstaiga buvo instituto nariu. Teko dar iki to dalyvauti, kaip mokslininkui, gerai atsimenu, 1994 m. Norvegijoje vykusiame Norvegijos mokslo akademijos organizuotame renginyje, kuriame buvo aptarinėjamos konstitucinės žmogaus teisės nuosavybės srityje. Tai buvo tarptautinis renginys, buvo išleistos publikacijos ir pan. Tai tiek galiu pasakyti apie save. Atsiprašau, jeigu išsiplėčiau, ten trumpiau buvo parašyta, leidau sau plačiau pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Eilės tvarka pirmasis A.Dumčius. Prašom.

A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamasis pretendente, kaip žmogaus teisių žinovą aš norėčiau paklausti. Buvo prieš tai pretendentui klausimas apie individualų konstitucinį skundą. Pas mus koncepcija patvirtinta. Kaip jūs prognozuotumėte, jeigu mes tai įdiegtume atsižvelgdami į tai, kad kitų šalių patyrimas rodo, kad ne daugiau kaip 3 % gyventojų kreipiasi ir lieka patenkinti tuo atsakymu, likusieji atmeta. Ir prie to paties aš praplėsiu, kaip jūs žiūrėtumėte į ombudsmeno, kaip subjekto, teisių išplėtimą kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes jis yra tas neutralus tarpininkas tarp žmogaus ir neatskaitingas Vyriausybei ir teisėsaugai. Dėl suteikimo jiems tos teisės? Ačiū.

A.TAMINSKAS. Jūsų klausimas buvo taip suformuluotas, kad jis tam tikra prasme suponavo ir atsakymą pritariu aš ar nepritariu. Dėl ombudsmeno institucijos vaidmens šiuo atveju. Ir kai prieš mane kalbėjusio profesoriaus E.Šileikio buvo paklausta, aš jau tada pamąsčiau, kaip aš atsakyčiau į šį klausimą. Bet kadangi jį pats gavau, galiu pasakyti labai trumpai. Turiu šiuo klausimu savo nuomonę. Dirbant Seimo kontrolierių įstaigoje, kitose šalyse žinomoje kaip ombudsmeno institucija, mes tą klausimą aptarinėjome, jis buvo keliamas įvairiuose tarptautinio lygmens susitikimuose. Yra šalių, kur numatyta tokia galimybė piliečiams kreiptis per ombudsmeno instituciją. Aš manau, kad tai, mano įsitikinimu, yra geriausias tarpinis variantas. Sutikime su tuo, kad žmonės dažnai ir Seimo nariams sugeba išsakyti tas nuoskaudas, tas problemas, bet suformuluoti ir teisine kalba pateikti aiškiai, suprantamai, tinkama forma yra daugiau negu problematiška. Sutikime su tuo, kad valstybės užtikrinama advokatų pagalba ne visada būna labai kvalifikuota, toks yra gyvenimas, žinome daug priežasčių. Kai kurie advokatai yra brangūs, tikrai labai sunkiai prieinami. Paimkite paprastą dalyką. Ir kasacinė atranka yra, būtinai advokatas turi pateikti, būtinai specialistas turi pateikti, nes iš tiesų reikalavimai yra, manau, pagrįsti, gana griežti. Todėl nemanau, kad paprastas pilietis, nepasinaudodamas teisininko pagalba, lengvai sugebės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ombudsmeno institucija (pas mus žinoma Seimo kontrolierių įstaiga), manau, šiandien būtų tinkamas tarpininkas, per kurį galėtų tai įgyvendinti.

Kitas dalykas, kad ši institucija turėtų būti aktyvesnė. Man neteko susidurti, nors jų įstatyme numatyta, kad jie pasinaudotų galimybe kreiptis į teismus. Manau, šioje srityje trūksta aktyvumo. Bet jeigu tokia norma būtų įtvirtinta – individualaus konstitucinio skundo galimybė per šią instituciją, galbūt būtų galima ir ten vertinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia kolegė Z.Žvikienė. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamasis pretendente, aš vis tiek noriu ir jums užduoti klausimą, taip pat susijusį su individualaus konstitucinio skundo dvasia. Mes puikiai žinome, kad įvairių instancijų teismai turi galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu suabejojo teisės akto konstitucingumu. Nors ir kaip būtų keista, manau, kad retokai teismai kreipiasi į Konstitucinį Teismą, tačiau drįsčiau teigti, kad yra tokių teisės aktų, kuriuos teisėjas pritaikė savo sprendimuose, o vėliau šis teisės aktas buvo pripažintas kaip prieštaraujantis Konstitucijai. Kokia jūsų nuomonė, kodėl taip yra? Juk teisėjais dirba kvalifikuoti teisininkai ir tos abejonės nagrinėjant konkrečias bylas galėtų dažniausiai iškilti ginant žmogaus teisę ir žmogaus interesą.

A.TAMINSKAS. Ką galėčiau pasakyti atsakydamas į šį klausimą? Pirma. Matyt, aš esu vienas iš tų, kuris tam tikru laiku atitinkamoje aplinkoje buvau įvardytas kaip vienas iš Konstitucinio Teismo darbdavių. Labai daug kartų kreipiausi į Konstitucinį Teismą, kai buvau Administracinio teismo teisėju. Ir Aukščiausiojo Teismo kolegija, išplėstinė septynių teisėjų kolegija, kurioje irgi buvau, ne taip seniai kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Tikrai daug kartų kreipiausi ir absoliučia dauguma atvejų Konstitucinis Teismas patvirtino gal ne dėl visų normų nesutikimo su Konstitucija, bet bent jau dėl daugumos, kad tai tikrai neatitiko Konstitucijos.

Kodėl teismai kreipiasi ne per daug? Aš manyčiau, kad gana dažnai teismai kreipiasi ir gana daug bylų yra sustabdyta. Kiek žinau, Konstitucinis Teismas turi jau nebe dešimtis kreipimųsi, kurie šiandien nėra išnagrinėti. Yra galimybė teismui aiškinti teisės aktus, yra įvairūs aiškinimo metodai. Viena vertus, galbūt tikrai sustabdžius bylos nagrinėjimą užsitęsia procesas; jeigu Konstitucinis Teismas vis dėlto nepatvirtintų, kad tai prieštaravo Konstitucijai, dėl ilgo proceso jau, žinot, Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą kalbėjęs, ir atitinkamai Lietuvos valstybė nukenčia dėl per ilgo proceso teismuose. Taip, aš suprantu, kad galbūt kreipimasis į Konstitucinį Teismą viena iš tokių priežasčių. Aš negaliu atsakyti, nes, kiek buvau kolegijose, tikrai labai daug kreipėmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia kolega R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, praėjusią sesiją Seime buvo pateiktos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos dėl visuomenės dalyvavimo teismų darbe, t. y. visuomenės dalyvavimo vykdant teisingumą. Čia turimas galvoje tarėjų instituto įvedimas į mūsų teismus. Norėčiau paklausti, kokia jūsų nuomonė dėl šios problemos ir dėl situacijos teismuose, kai pasitikėjimas teismais nėra toks, kokio tikisi mūsų visuomenė? Ačiū.

A.TAMINSKAS. Savo tvirtos nuomonės šiuo klausimu tikrai negalėčiau pasakyti. Turiu nuomonę, mano įsitikinimu, kokie būtų tokio reglamentavimo pakeitimo pliusai ir minusai.

Pirmiausia esu įsitikinęs, kad tokio tarėjų instituto negalėtų būti paskutinėse instancijose, sakykime, kasaciniai, kur taikomas grynai teisės aiškinimas. Aišku, matyt, kalbama apie pirmąją instanciją.

Šiuo atveju esu neformalaus teisės taikymo pozicijos šalininkas. Kitaip sakant, turime daugelį principų, kurie yra pagrindiniai konstituciniai principai, kiti šakiniai teisės principai ar specialūs. Jais vadovaudamiesi aiškindami teisės normas teismai turi vykdyti, nes aš šiandien dar esu teisėjas, teisingumą. Kaip aš įvardinu, vadinamąjį ne formalų, o socialinį teisingumą, kad priimtą sprendimą iš tiesų būtų galima įvertinti, kad jis yra socialiai teisingas, o ne taip, kad motyvai surašyti, lyg ir teisės normomis pasiremta, tačiau visuomenės sprendimas yra įvertinamas kaip socialiai neteisingas. Priimdamas tokius sprendimus, jeigu matau, kad iš tiesų lyg ir normas aiškinant išeina teisingai, o sprendimas išeina kažkodėl neteisingas, aš, kaip teisininkas praktikas ir ypač teoretikas, sau keliu klausimą, kur aš tas normas ne visai teisingai, ne metodus aiškindamas, ne principo koliziją, kai reikia, atitinkamai aiškindamas… kažką galbūt ne taip taikom ir aiškinam normas.

Kodėl aš pradėjau lyg ir iš šono ir noriu atsakyti į tą užduotą klausimą? Aš manau, kad teisininkai, jeigu jie gana kvalifikuoti teisininkai, šiandien turi galimybę ir gali priimti gana teisingus sprendimus, socialiai teisingus sprendimus, neformaliai vykdyti teisingumą, todėl tai būtų prieš tarėjų institutą.

Kita vertus, tarėjų institutas. Jeigu teisėjai daugiau linkę vykdyti formalų teisingumą, o formalaus teisingumo vykdymas, sutikit… Dar vieno nepaminėjau. Man kelerius metus teko būti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu ir Garbės teismo nariu. Formalaus teisingumo vykdymas teisėjams dažnai yra naudingas dėl to, kad kai juos vertina drausminės atsakomybės aspektu, vertina, ar iš tikrųjų jie formaliai laikėsi teisės normų, ar formaliai laikėsi procesinių įstatymų, materialinės teisės normos, ypač procesinių įstatymų. Mažiau žiūrima, kad tas teisėjas galbūt norėjo daugiau vykdyti tą socialinį teisingumą, galbūt dėl to užtruko procesas ar panašiai. Jeigu formaliai viską išlaikei, neatsakai, jeigu ne, deja, yra rizikinga. Todėl ši sritis… Kaip ir visose srityse, yra du lazdos galai arba dvi medalio pusės, taip ir čia. Todėl aš neturiu vienos nuomonės. Yra savų pliusų, savų minusų, bet tai gana gilios diskusijos, manau, vertas klausimas. Iš tiesų gilios diskusijos vertas klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Atsakėte į visų Seimo narių, pageidavusių klausti, klausimus. Dėkoju už pristatymą.

A.TAMINSKAS. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu į tribūną Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių pateikti trečiąjį kandidatą į Konstitucinio Teismo teisėjus.

V.GREIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš, kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, vykdydamas Konstitucijos nuostatas, t. y. Konstitucijos 103 straipsnio 1 dalies nuostatas, teikiu Seimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Prano Kuconio kandidatūrą į Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjus.

Aš manau, apie šį teisėją Seimo nariai duomenų turi, tačiau keletą pastabų norėčiau pasakyti.

Kandidatas gimė 1961 metais. 1984 metais su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Baigęs Teisės fakultetą toliau tęsė studijas doktorantūroje, kurias vainikavo disertacija. Ją apgynė 1990 metais.

1991 metais pradėjo praktinį darbą – dirbo Vidaus reikalų ministerijos sistemoje tyrėju. Dirbo neilgai – iki 1993 metų, o 1993–1997 metais dirbo Teisės ekspertizės institute. Dirbo vadovaujamą darbą, direktoriumi, o po to, nuo 1997 metų, Seimas jį paskyrė dirbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Aš norėčiau pasakyti tai, kad šis kandidatas yra vienas iš geriausių Aukščiausiojo Teismo teisėjų, manau, jis yra tinkamas kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus. Manau, kad nei manęs, nei Aukščiausiojo Teismo, nei jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, jis savo darbu nenuvils. Pranas Kuconis, dirbdamas Aukščiausiojo Teismo teisėju, toliau tęsia pedagoginį darbą, tęsia mokslinį darbą, taip pat aktyviai dalyvauja teismų savivaldos institucijų veikloje, šiuo metu yra teismų Teisėjų tarybos narys. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininke. Kviečiu į tribūną Praną Kuconį, kandidatą į Konstitucinio Teismo teisėjus. Trumpas prisistatymas, tada Seimo narių klausimai. Prašom.

P.KUCONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pirmiausia nuoširdžiai dėkoju Aukščiausiojo Teismo pirmininkui už gražius žodžius, už aukštą mano gebėjimų vertinimą ir už parodytą pasitikėjimą. Mano biografiją Aukščiausiojo Teismo pirmininkas tikrai išsamiai pristatė, todėl jos aš tikrai neplėtosiu.

Negaliu pasakyti, kad nebuvau kankinamas abejonių, kai sulaukiau siūlymo kandidatuoti į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas. Tomis abejonėmis aš ir noriu pasidalyti su jumis, nes jums, studijuojantiems mano biografiją, taip pat gali kilti tam tikrų abejonių dėl mano gebėjimų dirbti Konstitucinio Teismo teisėju. Šiaip jau esu įsitikinęs, kad Konstitucinio Teismo teisėjo pareigybė tai yra aukščiausia eilinio profesionalaus teisininko karjeros pakopa, viena vertus, reiškianti jo profesinių gebėjimų aukštą įvertinimą, bet, kita vertus, užkraunanti tikrai labai labai didelę atsakomybę. Atsakomybę oficialiai aiškinti Konstituciją, arba, kaip mėgsta savo nutarimuose rašyti Konstitucinis Teismas, aukščiausiąją teisę.

Tos abejonės, aišku, susijusios su mano žiniomis. Bent iki šiol aš buvau ir dabar esu ordinarinės teisės, tiksliau, dviejų jos šakų, t. y. baudžiamojo proceso ir baudžiamosios teisės, specialistas. Šiaip jau konstitucinė jurisprudencija tuo jokiu būdu neapsiriboja, ji apima visas kitas šakas, ir ordinarinės teisės, ir juo labiau konstitucinės teisės. Šioje srityje, tikrai prisipažįstu, trūkta šiek tiek žinių. Antra vertus, konstitucinės jurisprudencijos išmanymas. Taip, aš išmanau konstitucinę jurisprudenciją, Konstitucinio Teismo išaiškinimus tose srityse, su kuriomis tiesiogiai susidūriau. Tai vėlgi baudžiamasis procesas, baudžiamoji teisė. Aišku, aš šiek tiek plačiau išmanau tą jurisprudenciją. Tai ir procesiniai klausimai, ir teisėsaugos institucijų, ypač teismų, veiklos klausimais. Tačiau vėlgi ta jurisprudencija tuo nesibaigia, yra ir tokių Konstitucinio Teismo veiklos sričių, kaip, sakysim, restitucija, ūkio klausimai, kur vėlgi, turiu prisipažinti, tų žinių trūksta.

Taigi kankino tokios abejonės, bet, kaip matote, apsisprendžiau laisva valia kandidatuoti. Mano turima patirtis ir tie argumentai, kuriuos norėčiau išsakyti, ir nulėmė šį apsisprendimą. Pirmiausia, be abejo, žinių trūkumas šalinamas mokymusi. Mokymasis nėra svetimas. Aš siekiau tiek mokslinės karjeros, tiek ir praktikoje įgijau, na, geriau ar blogiau išmokau, ne man spręsti, tris gana skirtingas teisines specialybes. Nematau, kad daug laiko ir labai daug jėgų kainuos perprasti dar vieną teisinę specialybę.

Toliau. Konstitucinio Teismo darbas yra kolektyvinis darbas. Šis darbas man taip pat nesvetimas. Štai dešimt metų Aukščiausiajame Teisme. Kiekvienas sprendimas taip pat priimamas kolektyviai, priimamas trijų septynių teisėjų kolegijose arba plenarinėje sesijoje. Turiu patirties ir įvairiose darbo grupėse. Matyt, svarbu tai, kad dirbau įstatymų projektų kūrimo darbo grupėse, buvau Baudžiamojo proceso kodekso projekto kūrimo darbo grupės narys, įvairių smulkesnių įstatymų projektų rengimo darbo grupės narys ir vieno iš didžiausių paskutiniu metu, tai pernai vasarą, birželio 28 d., priimto Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo pakeitimų, gana didelio įstatymo, grupės narys, grupės, kuri tuos projektus pateikė.

Pagaliau trečias dalykas – tai tam tikras stabilumas. Mano profesinėje karjeroje paskutiniu metu įsivyravo, nesakau, sąstingis, bijau to žodžio, bet tam tikras stabilumas, ir noras ką nors keisti, noras tobulėti taip pat buvo ne paskutinėje vietoje, tas lėmė šį apsisprendimą. Pretenduodamas į Konstitucinį Teismą aš neturiu revoliucinių pasiūlymų, negaliu pasiūlyti ką nors radikaliai ten keisti, gerai suprantu, kad Konstitucinio Teismo sudėties pasikeitimas nėra pagrindas peržiūrėti konstitucinę jurisprudenciją ir jau priimtus Konstitucinio Teismo nutarimus. Kita vertus, tai vėlgi yra teisinis darbas. Tiesa, tas pasakymas, kad revoliucinių idėjų neturiu, nereiškia, kad viskas to Teismo, t. y. Konstitucinio Teismo, darbe man patinka. Vėlgi galima kai kurių pastabų pasakyti, tiesa, tas pastabas galbūt nulėmė mano ankstesnė profesinė veikla.

Sakykim, pirmas dalykas – bylos nagrinėjimo Konstituciniame Teisme ribos. Šiandien jau buvo užsiminta apie tai, buvo minėta, kad Konstitucinis Teismas dažnai viršija paklausimo ribas. Na, taip. Gal čia ir teisinio reglamentavimo problema, nes Konstitucinio Teismo įstatyme yra pasakyta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir sprendžia teisės klausimus, ir tik tiek. Aš esu pratęs prie konkretesnių, griežtesnių ribų, nes ypač per baudžiamąjį procesą teismai yra labai įsprausti į įstatymų nustatytas ribas ir turi tam tikrus apribojimus. Konstitucinio Teismo tie dalykai nevaržo, kartais jie leidžia sau tas ribas viršyti, ir aiškiai peržengti paklausimo ribas. Aš suprantu, kartais tai neišvengiama arba tiesiog būtina, nes teisinis reguliavimas, visuminis teisinis reguliavimas, yra įtvirtintas ne kokia nors viena, o dažnai keliomis teisės normomis, tačiau yra tokių, kartais ir galbūt nevisiškai pagrįstų, išėjimų už paklausimo ribų, kai nei rezoliucinėje dalyje tas klausimas nesprendžiamas, kalbama tiktai motyvuojamoje dalyje.

Kitas dalykas, kuris šie tiek trikdo, šiandien apie tai taip pat, bet ne daug buvo užsiminta, tai yra Konstitucinio Teismo nutarimų apimtis. Na, gal ne tiek apimtis, kiek jų forma. Man tikrai teko įdėti daug jėgų ir darbo Aukščiausiajame Teisme siekiant optimizuoti Aukščiausiojo Teismo, turiu omenyje Baudžiamųjų bylų skyrių, nutarčių formas. Jeigu matėte paskutiniąsias Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis, tai ten kiekviena problema yra aiškiai įvardyta. Na, turi tam tikrą pavadinimą ir tuo pavadinimu arba po tuo pavadinimu eina problemos išdėstymas.

Galbūt dar būtų galima diskutuoti apie tam tikrą Konstitucinio Teismo aktyvumo arba santūrumo poziciją, bet vėlgi čia nesijaučiu gana kompetentingas. Todėl, matyt, apsiribosiu tuo.

Baigdamas noriu užtikrinti, kad teigiamo jūsų sprendimo atveju tuos trūkumus, kuriuos aš įvardijau, arba (…), aš stengsiuosi maksimaliai greitai užpildyti, kad pereinamasis laikotarpis netruktų ilgai. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Seimo narių klausimai. Eilės tvarka pirmasis klausia R.Kupčinskas. Prašau.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pateikti panašų klausimą, kaip ir jūsų kolegai, dėl tarėjų instituto įvedimo į teismų sistemą. Jeigu tiksliau, tai civilinėse bylose, arba žemesnės instancijos teismuose. Ir dar vienas klausimas. Kokia jūsų nuostata, kai, didėjant visuomenės socialinei diferenciacijai, mažesnes pajamas turintiems piliečiams vis sunkiau pasiekti teisingumą vien tuo aspektu, kad jeigu neįrodai savo tiesos, tai gali patekti į gana didelę finansinę krizę ir jos pasekmės mažams pajamas turintiems žmonėms gali būti labai labai katastrofiškos? Tai pora tokių klausimėlių. Ačiū.

P.KUCONIS. Deja, beveik kaip pirštu į dangų apie tas problemas, kurias aš minėjau ta prasme. Deja, esu baudžiamojo proceso ir baudžiamosios teisės specialistas, šiuo atveju tikrai man sudėtinga būtų kalbėti apie civilines bylas ir tose bylose kylančią problematiką.

Na, o dabar dėl visuomenės dalyvavimo. Šiaip ar taip, gana dvejopa ir mano, kaip ir prieš tai kalbėjusio kolegos, pozicija dėl visuomenės, arba, kitaip sakant, dėl tarėjų, dalyvavimo bylose. Be abejo, aš vėlgi tikrai esu už tai, kad tarėjai nedalyvautų aukščiausiosios pakopos teismuose sprendžiant bylas, sakykime, kasacine tvarka, kur sprendžiami tik teisės klausimai. Tačiau aš už tai, kad būtų diskutuojama iš tiesų dėl visuomenės arba tarėjų dalyvavimo sprendžiant bylą pirmojoje instancijoje, sprendžiant bylą apylinkės teismuose, kad sprendžiant tą bylą dalyvautų taip pat kaip tarėjai gal su sprendžiamuoju, gal su patariamuoju balsu, čia jau diskusijų klausimas, visuomenės atstovai. Kita vertus, dėl to visuomenės atstovų dalyvavimo. Seni praktikai, seni teisėjai tikrai žino, jis keldavo labai daug problemų jau tuo laiku, jis dar daugiau problemų keltų šiuo metu, nes realiai galėtų dalyvauti kaip tarėjai tik tie žmonės, kurie nėra labai profesiškai užimti. Arba jie nedirba, arba tas jų darbas nėra toks, kad jie negalėtų nuo jo atsitraukti. Kad ir kaip būtų, reikia tikrai plačios diskusijos šiuo klausimu, t. y. dėl visuomenės arba tarėjų dalyvavimo. Beje, pasaulio patirtis rodo, kad ypač pirmosios instancijos teismuose gana daugelyje valstybių dalyvauja tarėjai.

Dabar dėl antrojo klausimo, dėl teisybės arba teisingumo pasiekimo. Aš galiu atsakyti tik dėl baudžiamųjų bylų. Pernelyg didelės problemos, kaip užtikrinti teisingumo vykdymą, arba, kitaip sakant, pasiekti pačias aukščiausias instancijas, šiuo atveju aš nematau, nes tai garantuoja Baudžiamojo proceso kodeksas tiek nukentėjusiam, tiek juo labiau kaltinamajam. Reikia pripažinti, kad kaltinamasis, palyginti su nukentėjusiuoju, tikrai turi daug daugiau teisių. (Čia gal ir diskusijos klausimas, bet taip yra.) O valstybės garantuojamos Teisinės pagalbos įstatymas, kuris galbūt nėra visiškai tobulas, bet jau bent minimalią teisinę pagalbą, ypač kaltinamajam, taip pat ir kitiems asmenims, kurie neturi tiek daug pajamų, kiek numatyta Vyriausybės atitinkamuose nutarimuose, užtikrina tą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Aš tikrai nekompetentingas atsakyti, deja, dėl civilinių bylų.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia Z.Žvikienė. Prašau.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamasis pretendente, mes turbūt visi žinome, kad tarp gyventojų Konstitucinis Teismas turi gana aukštą pasitikėjimą. Turbūt todėl, kad ypač paskutiniu laikotarpiu ne vienas įstatymas buvo pripažintas prieštaraujantis Konstitucijai ir tokiu būdu galbūt tiems žmonėms bus atlyginta dėl netinkamo įstatymo padaryta žala. Buvo paminėta, kad Konstitucinis Teismas iš tikrųjų turi daug bylų ir, kaip minėjau, nemažai pripažinta įstatymų, prieštaraujančių Konstitucijai. Sakykite, aš noriu jūsų paklausti kaip mokslininko, kokia būtų jūsų nuomonė, koks įstatymų leidybos procesas pagelbėtų, kad tokių įstatymų, ypač tokių, kurie paliečia ir sukuria… arba atsiranda žala didelei grupei žmonių, vis rečiau atsirastų prieštaraujančių Konstitucijai.

P.KUCONIS. Matyt, pirmiausia (tą dalyką, ko gero, geriausiai žinau) tai įstatymų projektų rengimas. Aišku, aš nekompetentingas kalbėti apie procedūras, kurias jūs kompetentingi atlikti, t. y. kai įstatymo projektas registruojamas ir svarstomas, tačiau aš minėjau prisistatydamas, kad man tikrai teko dalyvauti daugelyje darbo grupių, kurios rengia įstatymų projektus, taip pat ir Baudžiamojo proceso kodeksą. Matyt, nuo čia turėtų prasidėti tas darbas, t. y. darbo grupių formavimo. Kas tai turėtų daryti? Aš vėl negaliu konkrečiai pasakyti, tik iš savo patirties dėl Baudžiamojo proceso kodekso, tada tą darbo grupę formavo Vyriausybė. Darbo grupės narių kompetencija, jų tarpusavio supratimas, tai ir būtų tas pirmas etapas, nuo kurio ir reikėtų pradėti kiekvienu atveju rengiant įstatymus, bent svarbesnius įstatymus, kurie vienaip ar kitaip susiję su žmogaus teisėmis. Būtent tas dalykas. Bet aš suprantu, kad šitas dalykas turi ir antrą lazdos galą: ne visada tuos specialistus, kurie yra kompetentingi, įmanoma pritraukti. Tai yra susiję su darbo apmokėjimo problema. Dėl paskutinio įstatymo projekto, kurį teko rengti, atsitiko taip, kad teisėjams, dalyvavusiems darbo grupėje… Seimas nors ir turi galimybę sumokėti, Seimo valdyba, tiems darbo grupėms nariams, tačiau teisėjai čia negali gauti atlyginimo. Tai kita problema. Kaip ją spręsti? Deja, aš neturiu pasiūlymų, bet vienintelis ir galimas atsakymas į tą klausimą, darbo grupių, rengiančių projektus, kompetencija. Tai, matyt, pirma.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia R.Šukys. Prašau.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis pretendente į Konstitucinio Teismo teisėjus, aš norėjau užduoti jums klausimą ir būtent dėl to, kad jūs šiandien esate Aukščiausiojo Teismo teisėjas, juo labiau Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas. Šiandien visuomenėje yra pateikiama, kad Aukščiausiojo Teismo vienas sprendimas, aš turiu omeny dėl nušalinto Prezidento R.Pakso išteisinimo dėl tam tikrų kaltinimų atskleidus valstybės paslaptį, Generalinės prokuratūros sprendimas dėl tam tikrų kaltinimų tam pačiam asmeniui dėl tam tikrų turtinių klausimų, dėl vienos įmonės poveikio akcininkams… Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą ir aš jo nekvestionuoju, tačiau žiniasklaida ir politikai, o labiau visuomenė, nelabai skyrė arba dar nesuprato, kuo skiriasi baudžiamoji atsakomybė arba sprendimai nagrinėjant baudžiamosios atsakomybės klausimus pagal tam tikrus kaltinimus už tam tikras veikas nuo konstitucinės atsakomybės.

PIRMININKAS. Laikas.

R.ŠUKYS. Gal galėtumėte jūs pateikti savo sampratą, kuo skiriasi baudžiamoji atsakomybė ir sprendimai sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą nuo sprendimo sprendžiant konstitucinės atsakomybės klausimą už šiurkštų…

PIRMININKAS. Laikas.

R.ŠUKYS. Konstitucijos pažeidimą.

P.KUCONIS. Nedrįsčiau būti kategoriškas ir teigti, kad iš tiesų sugebėsiu atsakyti į šitą klausimą, nors ir buvo daug svarstoma ir diskutuojama būtent šiuo klausimu. Be abejo, baudžiamoji atsakomybė yra ta atsakomybė, kurią gali nustatyti tik bendrosios kompetencijos teismas, šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismai iki Aukščiausiojo imtinai. Ir niekas kitas, išskyrus teismą, negali pripažinti asmens kaltu padarius nusikalstamą veiką, jį nuteisti. Tai čia, matyt, savaime suprantama ir tai yra baudžiamoji atsakomybė. Tai aišku.

Dabar konstitucinė atsakomybė. Matyt, aš būtent čia ir jaučiu žinių trūkumą, kad galėčiau laisvai tais klausimais operuoti. Bet vis dėlto konstitucinė atsakomybė tai daugiau, matyt, politinė atsakomybė šiuo atveju. Taigi galimos kelios atsakomybės rūšys, mes tai dažnai matome: civilinė ir baudžiamoji, drausminė ir baudžiamoji ir panašiai. Taip, ko gero, ir šituo atveju ta konstitucinė atsakomybė arba draudimas asmeniui, kuris pripažintas pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką, užimti tam tikras politines pareigas. Realiai skirtumas toks kaip ir tarp kitų skirtingų atsakomybės rūšių. Sakykime, kuo skiriasi administracinė atsakomybė nuo baudžiamosios arba civilinė nuo administracinės. Kol kas bent toks, diletantiškas, suprantu, bet tik toks atsakymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia D.Bekintienė. Prašau.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pretendente, jūs žinote tokį posakį, kad blogas tas kareivis, kuris nenori būti generolu. Tačiau man nerimą kelia iš tikrųjų toks grupinis išėjimas. Trys kvalifikuoti specialistai palieka Aukščiausiąjį Teismą. Galbūt mano klausimas labiau tiktų Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Ar jam taip pat taip ramu? Pateikė jus gražiai, štai jūs išeinate, kvalifikuotieji palieka teismą. Ar tai nesusilpnins Aukščiausiojo Teismo, ar iš tikrųjų jūsų sąžinė rami, kad jūs išeinate, bet lieka tokia pamaina, dėl kurios nenukentės Aukščiausiojo Teismo kompetencija? Ačiū.

P.KUCONIS. Pirmiausia noriu patikslinti, mes du Aukščiausiojo Teismo teisėjai, profesorius Šileikis ne. Aišku, klausimas daugiau iš tiesų Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Bet dėl manęs, tai aš ramiai palikčiau šiuo atveju šią instituciją. Aš minėjau, tam tikras stabilumas nusistovėjo, bijau žodžio sąstingis.

Dabar dėl paliekama ar nepaliekama ir ar susilpnės Aukščiausiojo Teismo pozicijos. Bent jau Baudžiamųjų bylų skyrius, man išėjus, tikrai nesusilpnės. Pastaruoju metu daugiau kaip trečdalis mokslininkų, turinčių mokslinius laipsnius, dirba Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje, jeigu neklystu, dar penki mokslo daktarai lieka. Tiek, kiek tai susiję su baudžiamuoju procesu, kurio didesnis specialistas, matyt, esu, taip pat docentas Goda, kuris buvo darbo grupės vadovo pavaduotojas, ten lieka. Neabejoju, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir kompetentingos institucijos, tarp jų tos, kurios turi teisę siūlyti kandidatus į Aukščiausiąjį Teismą, tikrai nesunkiai suras pamainą tiek man, tiek kolegai Algirdui Taminskui, jeigu jis jūsų valia išeis.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V.Mazuronis. Prašom.

V.MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis pretendente, aš norėčiau šiek tiek pratęsti gerbiamojo R.Šukio klausimą, kuris iš tiesų buvo labai įdomus. Jūs, kaip Aukščiausiojo Teismo teisėjas, puikiai žinote, kad toje Prezidento R.Pakso byloje Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą (kalbu apie valstybės išdavimą), kad kaip tokio nebuvo ar jis nebuvo įrodytas. Jūsų nuomone, ar teisinga, kad Konstitucinis Teismas, nesulaukęs teisinio įvertinimo, o tai yra veiksmo buvimo arba nebuvimo, pats pradeda nagrinėti bylą perimdamas teismų funkcijas ir priima sprendimus – atitikimą, neatitikimą Konstitucijai, kai paties veiksmo, kaip vėliau pasirodo, šiuo atveju valstybės paslapties išdavimo, nebuvo?

P.KUCONIS. Tikrai aš nedrįsčiau šiandien samprotauti, teisingai ar neteisingai padarė Konstitucinis Teismas tuo atveju, bet aš… Tiesa, tai buvo seniai. Iš tiesų skaičiau tą Konstitucinio Teismo išvadą. Konstitucinis Teismas joje ne kartą pabrėžė, kad padarė ar nepadarė nušalintasis Prezidentas nusikalstamą veiką, jis nenagrinėja ir to klausimo jis nenagrinėjo. Jis sprendė, ar nebuvo sulaužyta priesaika ir ar nebuvo pažeista Konstitucija šiuo atveju.

PIRMININKAS. Prašom patikslinti.

V.MAZURONIS. Norėdamas patikslinti paklausiu, kuo remiantis Konstitucinis Teismas nagrinėjo tą epizodą, jeigu sprendimo dar nebuvo, paties fakto jis nenagrinėjo? Kuo rėmėsi?

P.KUCONIS. Ne, aš ne taip pasakiau. Faktą jis šiuo atveju iš tiesų nagrinėjo. Jis tiktai nevertino, ar tas faktas atitinka Baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo sudėtį. Aišku, galbūt reikėtų daugiau pasigilinti į šią problemą, bet kokio nors neatitikimo ir prieštaringumo aš toje išvadoje nemačiau, o Konstitucinis Teismas, priimdamas išvadą, yra kompetentingas nustatyti tam tikrus faktus. Tam tikrus faktus jis nustatė ir nurodė motyvus, argumentus arba įrodymus (aš šiek tiek bijau to žodžio), kuriais vadovaudamasis jis tam tikrus faktus konstatavo.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių klausti nėra. Dėkoju, gerbiamasis pretendente, už pateikimą ir atsakymus į klausimus.

Dabar taip pat, kaip ir dėl ankstesnio klausimo, turime apsispręsti dėl šių dviejų kandidatų svarstymo eigos. Numatytas svarstymas Seimo plenariniame posėdyje Seniūnų sueigos yra siūlomas kovo 18 dieną. Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų paskirtas pagrindiniu ir atitinkamai frakcijos kviestųsi pagal numatytą ir suderintą grafiką. Ar galime pritarti tokiai svarstymo eigai? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Šių klausimų svarstymas yra baigtas. Ačiū visiems atvykusiesiems.

Dabar turime išspręsti dar du likusius klausimus. Tai yra šios savaitės ketvirtadienio plenarinių posėdžių preliminarių darbotvarkių patvirtinimas. Todėl kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną. Toliau bus dar vienas rezervinis nedidelis klausimas.

2008 m. kovo 13 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkės projektas

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, ketvirtadienis, nors tai yra ir 13 diena, dviejų posėdžių diena. Turėsime, jeigu pasiseks, priimti keletą svarbių įstatymų. Visus šiuos arba beveik visus įstatymus jungia viena aplinkybė – mes jų tiesiog nespėjome priimti pratęstos rudens sesijos pabaigoje, tai yra sausio pabaigoje ir vasario 1 dieną. Manau, mes dabar turime tą darbą atlikti ir viską baigti.

Kokie yra papildomi dalykai, kurie yra iš tikro svarbūs? Sakysim, apsisprendimas dėl tolesnio mūsų kariuomenės formavimo labiau remiant profesinį principą. Dar kai ko nesame padarę dėl saugaus eismo keliais užtikrinimo ir čia siūlomi tam tikri papildomi dalykai. Seniai ginčijamės dėl peticijų taikymo. Turime įstatymus, bet buvo Konstitucinio Teismo sprendimai. Čia yra kai kurie pasiūlymai, susiję su, sakyčiau, nauju, gražiu dalyku – su elektroniniu pareiškėjo kreipimusi, kurį taip pat nagrinėtume kaip ir tradiciškai surašytąjį. Ir, žinoma, jau ne pirmi metai atsiliekantys, bet pagaliau turėsiantys būti išspręsti klausimai, susiję su Darbo kodekso ir Atmintinų dienų įstatymų pakeitimais. Čia siūloma reguliuoti vienokius ar kitokius dalykus, jūs žinot. Komitetai pasiūlė kai ką atmesti, kai ką sujungti, įvesti kai kurias papildomas atmintinas dienas. Aš asmeniškai nieko konkrečiai nesiūlau. Svarbu Seimui apsispręsti, ir užbaigtume mes šį darbą, kuris mums vis persikelia iš sesijos į sesiją.

Nors jau šiandien kalbėjau, dar kartą atkreipiu kolegų, ypač komitetų vadovų, dėmesį į vadinamuosius eurointegracinius įstatymus. Sesijos pradžia, ir mes jau atsiliekam nagrinėdami kai kuriuos klausimus. Komitetuose yra užsigulėję kai kurie įstatymai. Jeigu reikės, kita proga aš išvardysiu ir konkrečius komitetus, ir konkrečius įstatymus. Žinoma, priminsiu ir Vyriausybei, kuri irgi kai ką pavėluotai pateikia arba pataiso.

Dar iš tarptautinių reikalų noriu atkreipti dėmesį į vieną ratifikacinį įstatymą, tiksliau, ne ratifikacinį, o denonsacinį. Tai yra ratifikuoto veikiančio įstatymo panaikinimas, arba sutarties tarp Lietuvos ir Lenkijos panaikinimas, nes jau ji neteko savo reikšmės, bet primenu, kad denonsuoti reikia aukštos kvalifikuotos balsavimo normos. Tam turime būti pasirengę.

Paskutiniai klausimai – mūsų pačių klausimai. Primenu, kad šįryt Seniūnų sueigoje susitarėme, kad pagaliau galime turėti (aš nežinau, ar turėsime, bet galim turėti) Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkę ar pirmininką. Taip pat papildomai buvo sutarta, kad dar spręsim Europos reikalų komiteto sudėties, ne vadovybės, o sudėties klausimus, taip pat Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudėties klausimus. Jeigu iškils kokių papildomų klausimų, žinoma, dar spėsime kai ką arba išbraukti, arba papildyti trečiadienį, ketvirtadienį. Seniūnų sueiga aprobavo.

PIRMININKAS. Dėkui. Trys Seimo nariai nori klausti. Eilės tvarka pirmasis – J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pritariu jūsų pateiktam projektui, bet matau, kad yra nedaug, tik penki priėmimai. Priėmimo stadijoje yra padaryta Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir Tarnybos įstatymų pertrauka. Galbūt juos būtų galima taip pat įtraukti, nes visos diskusijos yra praėjusios, likę tiktai balsavimai. Jeigu būtų galimybė, šį ketvirtadienį, jeigu ne, artimiausiu metu. Labai ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis ministre, tai tikrai galėsime padaryti, jeigu grėsmė, apie kurią man pranešė, tai yra kad kai kurie jūsų kolegos ministrai ar pavaduotojai, ar viceministrai negalės atvykti į posėdį, tada teks išbraukti porą klausimų ir iš tikro atsiras šiek tiek laisvo laiko, ir būtų galima, jeigu Seimas neprieštaraus, įtraukti tuos ir kitus karinius reikalus, dėl kurių mes, atrodo, lyg ir esame susitarę.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V.Margevičienė. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju pirmininkui. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, aš noriu irgi jūsų prašyti, tuo labiau ką tiktai pasakėte, kad vis dėlto atsiras galimybė, bus ir vietos. Ir lapkritį, ir gruodį Vyriausybė siūlė svarstyti skubos tvarka Seimo nutarimą Nr.XP-2714 „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Šv.Antano Paduviečio parapijos susitarimui.“ Buvo jūsų pažadas, kad svarstysim lapkrity ir gruody. Gal galime dabar vis dėlto įtraukti ir priimti tą Seimo nutarimą? Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Man atrodo, kad tai yra numatyta šiek tiek toliau, o eilėje pagal aktualumą yra kiti klausimai. Jeigu jūs nežiūrėsite į mane piktai, tai tikrai artimiausiu metu tas bus, o eilėje įrašyti kai kurie tikrai aktualūs klausimai. (Balsai salėje) Taip, Vyriausybė siūlo ir kitus klausimus, ir jie guli dvejus metus, deja, ir dėl mano, ir dėl kitų kaltės. Nesiginčykim, tas klausimas tikrai bus įtrauktas.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia R.Ačas.

R.AČAS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš norėjau paklausti, kadangi nematau darbotvarkėje. Kiek žinau, savo eilės laukia bent dvi laikinosios komisijos. Kada tai yra numatyta padaryti, įtraukti?

Č.JURŠĖNAS. Matot, gerbiamasis kolega, mes tą dalyką nagrinėjome kelis kartus dar iki sesijos pradžios ir karštai ginčijomės Seniūnų sueigoje, bet kažkaip niekas nerodė entuziazmo, kad tos komisijos būtų pradėtos vienaip ar kitaip „čiupinėti“. Tai jeigu manom, kad tikrai reikia pradėti, tada ketvirtadienį joms vietos atsiranda, neatsižvelgiant į kitus klausimus, netgi į karinius. Jeigu dauguma Seimo narių mano, kad tikrai reikia, bus abi komisijos.

R.AČAS. Dėl antrosios nežinau, bet dėl pirmosios, kurią mes inicijavome, tai tikrai prašome įtraukti.

Č.JURŠĖNAS. Matot, antroji yra alternatyvi. Tai arba įtraukiam abi, arba kol kas palaukiam ir atidedam dar vienai savaitei, jeigu jūs nieko prieš.

R.AČAS. Pirmininke, aš frakcijos vardu prašau…

PIRMININKAS. Gal nepolemizuokime, kolegos!

Č.JURŠĖNAS. Ne, aš nesupratau. Posėdžio pirmininke, kolega kalba lyg ir frakcijos vardu.

R.AČAS. Taip.

Č.JURŠĖNAS. Tada įrašysim abi komisijas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai, bet kokiu atveju Seniūnų sueiga dar turės ją koreguoti. Šiandien mes turime apsispręsti dėl preliminarios darbotvarkės. Ar galime bendru sutarimu?

Č.JURŠĖNAS. Su tam tikrais papildymais.

PIRMININKAS. Ne, yra norinčių balsuoti.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, kaip žinote, pasikeitė balsavimo tvarka – kartu registracija ir balsavimas.

Dėl darbotvarkės patvirtinimo. Prašau pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame preliminariai ketvirtadienio plenarinių posėdžių darbotvarkei.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Už – 45, prieš – 1, susilaikė 6. Abiejų ketvirtadienio posėdžių darbotvarkėms pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-2841(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Dabar dar yra rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-2841. Č.Juršėnas tribūnoje. Prašau, gerbiamasis kolega, pristatyti šį jūsų teikiamą nutarimo projektą.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis kolega ir visi kiti gerbiamieji Seimo nariai, tai yra vidiniai frakcijų reikalai. Kadangi gerbiamasis A.Paulauskas tapo ministru, tai vietoj jo frakcijos seniūnu ir frakcijos atstovu Seniūnų sueigoje yra pasiūlytas V.Karbauskis, na, o kolegos iš frakcijos „Tvarka ir teisingumas (Liberalai demokratai)“ tapo tiktai „Tvarkos ir teisingumo“ atstovais, todėl kolegos V.Mazuronio, kaip frakcijos seniūno, titulas irgi turi atitinkamai keistis – frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas. Tai štai tokios organizacinės techninės pataisos. Kviesčiau pritarti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkui. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkui. Ar galima pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų, pritarta. Aš manau, kad nebėra prasmės, gerbiamasis Česlovai, likti tribūnoje, klausimų jums nebuvo.

Pereiname prie priėmimo stadijos. Du straipsniai. Ar galime priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis? Nėra prieštaravimų, priimtas.

Dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Taigi, kolegos, prašau pasiruošti ir balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą, kurio registracijos Nr.XP-2841.

Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 51 Seimo narys, už – 47, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas, kurio registracijos Nr.XP-2841, priimtas.

Seimo narių pareiškimai

Darbotvarkėje yra likęs tradicinis klausimas – Seimo narių pareiškimai. Yra vienas kolega, pageidaujantis perskaityti pareiškimą. E.Vareikį kviečiu į tribūną. (Balsai salėje) Netgi du Seimo nariai pageidauja. Vadinasi, du. E.Vareikis pirmasis.

E.VAREIKIS (TSF). Mielieji kolegos, ponios ir ponai! Rytoj minėsime savo laisvės dieną, laisvės, kurią gavome nemaža kaina ir tik per daugelį metų. Minint šią dieną, jau nebe pirmus metus raginu prisiminti ir tuos, kuriems laisvė tebėra svajonė. Viena iš tokių žemės vietų – Tibetas.

Kovo 10-oji minima ir kaip Tibeto laisvės diena. Kaip jau sakiau, tą dieną apie Tibetą kalbu nebe pirmus metus. Man visada norisi pradėti nuo gerų žinių. Jų yra ir jomis visų pirma pasidalysiu.

Esu optimistas ir kalbą noriu pradėti skambiu žodžiu „viltis“. Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės ir Tibeto vadovybės emigracijoje derybų procesas, nors ir labai lėtai, vyksta. Pekino vyriausybės garbei reikia pasakyti, kad ji jau nebeatsisako ne tik pripažinti, kad problema egzistuoja, bet ir bandyti ją spręsti. Problema, jeigu ją slėpsime, taip ir liks problema, jeigu ją bandysime įveikti jėga, sukelsime dar daugiau problemų. Vadinasi, lieka spręsti. Galima džiaugtis, kad tai suvokiama. Kaip diplomatas derybų procesą galiu sveikinti, nors noriu, kad jis taptų greitesnis, tikresnis ir konkretesnis.

Noriu tarti kelis gerus žodžius ir Kinijos Liaudies Respublikos ambasados Vilniuje adresu. Pastaraisiais metais ambasados vadovai ir darbuotojai noriai bendrauja su mūsų Tibeto rėmimo grupe. Šios Seimo kadencijos metu turėjome keletą oficialių ir kelias dešimtis neoficialių susitikimų. Ambasados atstovus kviečiame į savo renginius, keičiamės informacija. Be jokios abejonės, mūsų nuomonės daugeliu klausimų skiriasi, stipriai skiriasi. Tai visiškai natūralu. Jos skiriasi ir skirsis, kol problemos nebus išspręstos ar bent sparčiai sprendžiamos. Tačiau tai, kad jau ne konfrontuojame, o stengiamės susikalbėti, yra labai gerai. Kad ir kokie būtų mūsų skirtumai, bendravimas – tai pozityvus žingsnis ir tokius žingsnius, gerbiant visas nuomones, reikia tęsti.

Pagal savo darbo pobūdį bendrauju su abiem suinteresuotosiomis šalimis. Matau, kad galimybė dialogui yra, o jeigu noro ir politinės valios bus daugiau, rezultatai ateis greičiau. Beje, gal ne visi Seimo nariai pastebėjo, kad mūsų Seimo interneto svetainė turi versiją kinų kalba. Tai bene pirmas toks pavyzdys Europoje. Manau, kad pavyzdys geras. Gerai ir tai, kad plečiasi mūsų parlamentiniai ryšiai su Kinija. Turiu pranešti, kad ruošiamės dar vienam vizitui. Šį kartą mums žadama tikrai parodyti ir Tibetą. Tai dar vienas sveikintinas žingsnis. Mes nuoširdžiai dėkojame Kinijai už tokią pažinties ir dialogo galimybę. Tikiu, kad Tibete galėsime dar kartą išdėstyti savo poziciją ir išgirsti įvairių nuomonių.

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, Kinijos atžvilgiu laikosi vadinamosios „vienos Kinijos“ politikos. Tai, neslėpsiu, gana sudėtinga politika, bet joje yra daug erdvės ir Tibeto klausimų sprendimams, sprendimams, kurie gali būti padaryti nepažeidžiant nei Tibeto autonomijos idėjų, nei Kinijos Liaudies Respublikos konstitucinės sandaros.

Šie metai, kaip žinote, – olimpiniai metai. Visiškai atsakingai pareiškiu, kad tibetiečių, Tibeto rėmėjų ir taikdarių, kaip ir mūsų, širdyse ir protuose nėra noro griauti pasirengimą žaidinėms ar jas boikotuoti. Mūsų noras – pasiekti tai, kad žaidynės išties būtų ne tik sporto, bet ir žmogiškų santykių, žmogaus teisių triumfas, triumfas, kai Tibetas galėtų būti minimas ne kaip problema, bet kaip sprendimas. Ką gi reikia pasiekti? Norėtume, kad Kinijos valdžia, parodydama gerą valią, pakviestų į Olimpiados atidarymą ir Tibeto lyderius. Siekiame, kad Kinijos valdžia skubiai imtųsi spręsti ekologines Tibeto problemas, nes tai yra pažeidžiamas regionas, o jo pažeidžiamumas gali turėti dar liūdnesnes pasekmes klimato kaitos kontekste. Kviečiame Kinijos Liaudies Respublikos valdžią siekti kuo greitesnio regiono demilitarizavimo, kuris reikalingas kaip globalaus saugumo dalis, ypač turint galvoje branduolinę konfrontaciją. Tibeto gyventojai, kaip ir kiti Kinijos piliečiai turi turėti daugiau žmogaus teisių, tiksliau sakant, turėti visas. Galiausiai reiktų peržiūrėti tibetietiško regiono administracines ribas. Tai leistų sukurti visus patenkinantį Tibeto statusą pagal Kinijos Liaudies Respublikos konstitucinę sandarą, ką, tiesą sakant, ir reiktų pasiekti. Mes ir aš asmeniškai pasiruošę prie to prisidėti. Tibeto laisvės diena bus minima visame pasaulyje, minėjimuose netrūks nuoskaudų, gal ir neramumų. Norėčiau, kad nuoskaudų būtų kuo mažiau, norėčiau, kad Kinija rastų vis daugiau jėgų pažinti ir padėti tibetiečiams, ir po šios dienos sustiprinti pastangas užmegzti kiek įmanoma glaudesnį dialogą su kitaip manančiais, o ne jį riboti. Istorijos žaizdos yra labai gilios ir jas reikia ne aitrinti, o gydyti. Tokia mūsų misija, tokia, mano manymu, ir šios dienos prasmė.

Mūsų laisvė atėjo iš esmės be smurto ir paniekos vienų kitiems. Aukų būta, tačiau ne dėl mūsų kaltės. Tai rodo, kad mes galime ir turime ką pasiūlyti, drąsiai pasidalinti savo patirtimi. Mūsų patirtis, ypač šiais olimpiniais metais, galėtų apsaugoti nuo kartojimo klaidų, kurias kažkada darė Sovietų Sąjunga. Mūsų patirtis įprasminta žodžiais: už mūsų ir jūsų laisvę. Projektas, kuris vadinasi „Laisvė,“ žemėje dar nebaigtas. Prisiminkime tai šiandien, rytoj ir visada. Prisiminkime visus, kuriems laisvė dar neatėjo. Ačiū už jūsų dėmesį ir supratimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada dar vienas kolega norėtų perskaityti pareiškimą. J.Olekas į tribūną ateina ne tuščiomis rankomis.

J.OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, suvalkietiškas pareiškimas su taure rankose. Noriu jus informuoti, kad Lietuvos Respublikos Seimo futbolo komanda salės futbolo turnyre, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 90-osioms metinėms paminėti, kuris įvyko šių metų vasario 15 d. Kazlų Rūdoje, garbingame turnyre, tarp penkių komandų laimėjo trečią vietą nusileisdama tik Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos gydytojų komandai. Ir amžinam saugojimui taurę noriu įteikti jums, gerbiamasis posėdžio pirmininke. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kartais gera sužinoti posėdžio pabaigoje, kodėl kai kurių Seimo narių vietas puošia iškilios skulptūros ar prizai. Tai buvo paskutinė kalba šiandien. Gerbiamieji, ačiū visiems dalyvavusiems. Noriu paskelbti šios dienos pabaigą, kartu registruojantis. Registruokimės. Veiksmas, kurio mes per pastaruosius mėnesius, ko gero, pasiilgome. Ta pačia proga noriu priminti, kad rytoj visi esate laukiami iškilmingame minėjime 10.00 valandą istorinėje Seimo posėdžių salėje.

Gerbiamieji, mūsų užsiregistravo net 38 Seimo nariai. Skelbiu šios dienos plenarinį posėdį baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF – Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.