AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO UŽMOKESČIO DYDŽIŲ IR SOCIALINĖS APSAUGOS IŠMOKŲ INDEKSAVIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Parengto projekto tikslas ir uždaviniai. Projekto tikslas – nustatyti minimaliojo darbo užmokesčio, kitų darbo užmokesčio dydžių indeksavimo principus ir tvarką, socialinės apsaugos išmokų rodiklius ir jų indeksavimo pagrindus.
2. Šiuo metu galiojantis teisinis socialinės apsaugos pagrindų reguliavimas. Galiojantis Gyventojų pajamų garantijų įstatymas, priimtas 1990 metais, atliko pozityvų vaidmenį kuriant nepriklausomos Lietuvos socialinės apsaugos sistemą, tačiau šiuo metu dalis minėto įstatymo nuostatų nebeatitinka pasikeitusios šalies ekonominės ir socialinės realybės. Dėl to būtina jį pakeisti nauju teisės aktu.
3. Naujos teisinio reguliavimo nuostatos.
Įstatymo projekte nustatoma:
apskaitos laikotarpio vidutinis metinis vartotojų kainų padidėjimas yra procentais išreikštas skirtumas tarp apskaitos laikotarpio (dvejų metų prasidedančių nuo liepos mėnesio) vidutinio metinio vartotojų kainų indekso ir 100;
minimalusis valandinis atlygis ir minimalioji mėnesinė alga indeksuojami, jei apskaitos laikotarpio vidutinis metinis vartotojų kainų padidėjimas yra daugiau kaip 4 procentai. Nuo ateinančių po apskaitos laikotarpio metų sausio 1 dienos turi būti patvirtinti minimalusis valandinis atlygis ir minimalioji mėnesinė alga, kurių birželio mėnesį, iki prasidedant apskaitos laikotarpiui, galioję dydžiai turi būti padidinti ne mažiau nei apskaitos laikotarpio vidutinis metinis vartotojų kainų padidėjimas;
konkrečius indeksuoto minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius Lietuvos Respublikos trišalės tarybos teikimu nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė įvertinusi vidutinio darbo užmokesčio ir nedarbo kitimo tendencijas šalyje. Biudžetinėse įstaigose kiti darbo užmokesčio dydžiai indeksuojami įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimą, nustatyta tvarka;
kiti darbo užmokesčio dydžiai (valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos) įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kurios nėra finansuojamos iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų fondų, indeksuojami kolektyvinėje sutartyje, jos nesant – darbo sutartyje nustatyta tvarka;
įvedama nauja socialinės apsaugos išmokų rodiklių nustatymo tvarka, susiejanti išmokas su nauju rodikliu – bazine socialine išmoka;
socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžiai indeksuojami, jei apskaitos laikotarpio vidutinis metinis vartotojų kainų padidėjimas yra daugiau kaip 4 procentai. Nuo ateinančių po apskaitos laikotarpio metų sausio 1 dienos turi būti patvirtinti socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžiai, kurie turi būti padidinti ne mažiau kaip vartotojų kainų padidėjimas, palyginti su jų dydžiais, galiojusiais birželio mėnesį iki prasidedant apskaitos laikotarpiui. Vyriausybė turi teisę dėl objektyvių priežasčių 6 mėnesiams atidėti atitinkamo dydžio indeksavimą;
pareigūnų ir karių valstybinės pensijos bei teisėjų pensijos indeksuojamos, jei apskaitos laikotarpio vidutinis metinis vartotojų kainų padidėjimas yra daugiau kaip 4 procentai. Nuo ateinančių po apskaitos laikotarpio metų sausio 1 dienos minėtų pensijų dydžiai turi būti padidinti ne mažiau kaip vartotojų kainų padidėjimas, palyginti su jų dydžiais galiojusiais birželio mėnesį iki prasidedant apskaitos laikotarpiui. Vyriausybė tvirtina minėtų pensijų indeksavimo dydžius.
4. Galimos neigiamos pasekmės. Neigiamų įstatymo pasekmių socialinei sričiai nenumatoma.
5. Įstatymo įgyvendinimo išlaidos. Lėšų poreikis įstatymui įgyvendinti priklausys nuo vartotojų kainų indekso pasikeitimų ir teikiamų pasiūlymų dėl konkrečių minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžių, socialinės apsaugos išmokų rodiklių bei pareigūnų ir karių pensijų indeksavimo dydžių.
6 Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymas įtakos neturės.
7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Verslui ir jo plėtrai įstatymas įtakos neturės. Įstatymas užtikrina darbo rinkos stabilumą.
8. Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą. Įstatymo projektas neprieštarauja Vyriausybės programai. Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-2008 metų programos įgyvendinimo 45 priemonę.
Įstatymo projektas inkorporuojasi į teisinę sistemą ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisei.
Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymas (Žin., 1990, Nr. 30-711; 1994, Nr. 88-1667, Nr. 101-2016) ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. rugsėjo 27 d. nutarimas Nr. I-619 ,,Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo taikymo“ (Žin., 1990, Nr. 30-712).
Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia teisės aktus, reikalingus įgyvendinti šį Įstatymą.
9. Įstatymo projekto rengimo autoriai. Įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginio planavimo ir socialinės aprėpties departamento direktorė Vita Safjan ir Darbo departamento Darbo santykių ir apmokėjimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Laimutė Višinskienė.
10. Reikšminiai žodžiai: bazinė socialinė išmoka, valstybės remiamos pajamos, darbo užmokestis, indeksavimas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė