Šešiasdešimt
antrasis (383) nenumatytas posėdis
2008
m. vasario 1 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č. JURŠĖNAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. vasario 1 d. nenumatytus plenarinius posėdžius. Kolegos, pirmiausia kviečiu registruotis.
Užsiregistravo jau 95 Seimo nariai.
Seimo valdybos patvirtinta 2008 m. vasario 1 d. (penktadienio) nenumatytų plenarinių posėdžių darbotvarkė
Kolegos, pirmiausia dėl darbotvarkių. Manau, dar kai kurie Seimo nariai turi kai ką pasakyti. Klausimai, kurie čia yra surašyti ir Seimo valdybos posėdyje galutinai patvirtinti, buvo pasiūlyti ir trečiadienį, ir ketvirtadienį, ir ketvirtadienio vakare buvo pasakyta žodžiu. Bet šiandien Seimo valdybos posėdyje buvo nutarta, kad posėdžiai per ilgai neužtruktų, tai kai kurie klausimai iš pasiūlytos vakarinio posėdžio darbotvarkės buvo išbraukti.
Liko pagrindiniai dalykai, tai yra atominis projektas, Prezidento grąžintas įstatymas, mes čia turime galutinai apsispręsti, nes vakar buvo padaryta pertrauka. Du eurointegraciniai klausimai, kur mes ilgai neturėtume užtrukti, tai yra dėl užsieniečių teisinės padėties ir dėl asmens duomenų teisinės apsaugos; mūsų vidiniai reikalai, aš turiu galvoje Antikorupcijos komisijos sudėties pakeitimą; čia greta pirmas rezervinis klausimas dėl galimos laikinosios tyrimo komisijos sudarymo, Seimo nariai surinko parašus; dvi priesaikos. Atkreipiu dėmesį, kad vakariniame posėdyje yra dvi priesaikos. Diskusija, kuri yra įrašyta Seimo narių pageidavimu, dėl antiinfliacinių priemonių ir kai kurie kiti klausimai, dėl kurių Seimo valdybos posėdyje buvo dauguma. Buvo dėl visų balsuota atskirai, kai kurie surinko balsų daugumą, o kai kurie, deja, kuriuos aš ir vakar jums minėjau, nesurinko reikiamos balsų daugumos. Taigi štai tokios darbotvarkės jums yra išdalytos.
Dabar iš eilės kolegė A.Pitrėnienė pirmoji. Prašom. Dėmesio, kolegos, paklausome!
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šios sesijos visose programose buvo įtraukta, kad bus iki priėmimo apsvarstytas ugniagesių klausimas, t. y. abu projektai, ir dėl statuto, ir dėl pensijų. Buvo duotas pažadas, kad tikrai ateis iki salės. Žinoma, priežastys yra įvairios. Šiandien viena priežasčių yra ta, kad Žmogaus teisių komitetas vakar niekaip negalėjo susikviesti, sakė, kad jie neturi posėdžio, jiems pritrūko laiko ir neva to nebuvo įmanoma padaryti – pusei valandos susirinkti ir apsvarstyti, pirmininko žodžiais tariant, nors aš beveik su visais komiteto nariais buvau kalbėjusi, visi buvo pasirengę dirbti, bet klausimas buvo nepajudintas, nes pirmininkas sakė, kad tam jau nėra laiko.
Todėl įvertindama situaciją kreipiuosi ir į Seimą, kreipiuosi ir į valdybą, jeigu jau Žmogaus teisių komiteto pirmininkas nesurado vakar pusės valandos apsvarstyti šioms svarbioms pataisoms, tai aš siūlau pratęsti sesiją tam, kad būtų sudarytos sąlygos komitetui padirbėti ir pabaigti, sąžiningai atidirbti ir priimti ar nepriimti, galiausiai tai yra Seimo valia, bet padėti tašką dėl šių dviejų projektų.
Šiandien žmonės gatvėje surengė piketą, laukia mūsų rezultatų. Profsąjungos lyderis yra šioje salėje. Aš norėčiau išgirsti iš jūsų tam tikrą verdiktą ir siūlymą paremti. Padirbėkime kitą savaitę, tada ir komitetas padirbės, ir mes priimsime, ir būsime atlikę savo pareigą žmonėms.
PIRMININKAS. Kolege, nepasitraukite nuo mikrofono, aš iš karto noriu reaguoti. Pirmas dalykas, jeigu jūs rimtai kalbate apie galimą sesijos pratęsimą, prašom tuoj pat parengti nutarimo projektą. Tai yra pirmas punktas.
Antras punktas – dėl galimo komiteto posėdžio. Aš galiu kreiptis čia, salėje, kad per pertrauką komitetas susirinktų.
Trečias dalykas, aš galiu inicijuoti, kad per tą pertrauką, kuri turėtų būti maždaug nuo 11.40–11.50 val. iki 13 valandos, aš inicijuočiau, kad būtų surinkta Seimo valdyba, Seimo valdybos posėdis, ir mes tada galėtume papildomai tartis dar dėl kokių nors klausimų įrašymo.
Ketvirtas klausimas, ar ir jūs padėsite, žinoma, su kitomis frakcijomis užtikrinti minimum 71 Seimo narį salėje iki vakarinio posėdžio pabaigos.
A.PITRĖNIENĖ. Seimo narių lankomumo užtikrinti, ko gero, paprastas Seimo narys tikrai negali, tai yra Seimo vadovybės ir kiekvieno mūsų asmeniškai atsakomybės ir pareigos jausmas. Negaliu garantuoti už kiekvieną, aš už save galiu garantuoti, galiu garantuoti galbūt daugiau dar už Darbo partijos frakcijos dalyvavimą, o visi kiti priims sprendimą tokį, kaip jų sąžinė ir atsakomybė leidžia.
PIRMININKAS. Gerai. Tada lieka mano įsipareigojimas – pasiūlyti sukviesti Seimo valdybos posėdį.
A.PITRĖNIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulas. Prašom, kolega.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš vakar padėkojau Seimo Pirmininko pavaduotojui už tai, kad buvo įtrauktas Nekilnojamojo turto įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas, ir tų žodžių neatsiimu. Man yra keista, kodėl valdyba išbraukė šio įstatymo projektą. Vyriausybė savo programoje įrašiusi tokį punktą – skatinti šeimos gydytojus dirbti privačiai. Taigi jeigu būtų priimtas šis įstatymas ir šio įstatymo pataisa, kuriai pritarė po svarstymo ir kurią pateikė jūsų ministras arba mūsų sveikatos apsaugos ministras… Todėl labai prašyčiau Seimo balsuoti, kad šis klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę arba valdybai pakartotinai susirinkti ir įtraukti šitą klausimą. Dar kartą sakau, tai yra jūsų Vyriausybės programos dalis.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, nepabėkite nuo mikrofono, jums atsakymas tas pats, kad per pietus galima inicijuoti valdybos posėdį. Šalia jūsų yra vienas valdybos narys, jeigu jis dalyvaus, tai bent jau du balsai bus.
A.KUBILIUS (TSF). Aš jau tikrai rėmiau.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dabar – J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke,..
PIRMININKAS. Kolegos, tylos! Paklausom.
J.VESELKA. Aš jums turiu du klausimus.
PIRMININKAS. Prašom.
J.VESELKA. Pirmas. Jokios sesijos pratęsti nereikia, nes gaisrininkų reikalavimai susiję tik su 5 mln. litų, ir jų visi reikalavimai patenkinami. Todėl po valandos siūlau įtraukti šio įstatymo projektą ir priimti visus sprendimus, ir nereikia… Viena.
Antra. Gerbiamasis pirmininke, antras klausimas. Posėdžio pirmininke, antras klausimas.
PIRMININKAS. Taip.
J.VESELKA. Skaitau darbotvarkę ir manau, kad Seimo valdyba turbūt suklydo. Kadangi atsimenu (dar visiška skleroze nesergu), vakar Atominės elektrinės įstatymui buvo pritarta valdančiosios daugumos ir partijos, kuri labiausiai mėgsta pinigus, balsais. Klausimas, kodėl vėl šiandien lyg ir svarstymo tęsinys, o ten 13 valandą priėmimas? Dabar, vakar, kiek dalyvavau ir atsimenu, turėtų prasidėti priėmimo procedūra. Todėl prašau paaiškinti, iš kur dabar po pritarimo vėl svarstymo tęsinys?
PIRMININKAS. Labai paprastas atsakymas – svarstymo procedūra arba svarstymo procedūros nepasibaigė. Viena iš svarstymo stadijos procedūrų – galima ypatinga skuba – nebuvo patvirtinta, padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Mes turime balsuoti dėl ypatingos skubos, o tada jau galima kalbėti apie priėmimą. (Balsai salėje)
J.VESELKA. Bet tai čia svarstymo…
PIRMININKAS. Tvarka yra tvarka, arba tvarka ir teisingumas bus.
J.VESELKA. Aš supratau taip, kad svarstymo tęsinys dėl skubos.
PIRMININKAS. Dėl ypatingos skubos.
J.VESELKA. Taip, dėl ypatingos skubos.
PIRMININKAS. P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, man irgi neaišku. Kada atsirado šito Lietuvos energetinės okupacijos įstatymo ketvirtasis variantas? Kada? Mes vakar vakare, vos ne naktį baigėme darbą. Ar 2 val. nakties, 3 val. nakties? Ar čia naktinukai kažkokie susirinkę dirbo? Kelintą valandą buvo užregistruotas? Kaip, jūs man pasakykite, dabar pateikti ketvirtajam variantui pataisas? O Seimo narys turi statutinę teisę priėmimo stadijoj pateikti tas pataisas. Tai jūs man patarkite, kaip man dabar užregistruoti priėmimo stadijoje ketvirtajam variantui įstatymo pataisas. Kaip? Ir kelintą valandą jis buvo išdalintas?
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, tas buvo laiku padaryta, kas norėjo, dėželėse rado. (Balsai salėje) Minutėlę! Matyt, stropesni Seimo nariai negu ką tik kalbėjęs spėjo pateikti net keturis puslapius pataisų. Kaip jie galėjo šitai padaryti, jeigu jie neturėjo pagrindinio dokumento, kuriam turi būti teikiamos pataisos? Taigi aš prašyčiau, kad ir kiti būtų stropūs kaip ir tas mano nepaminėtas keturių puslapių pataisų autorius. O galimybę svarstyti komitetas dar turi.
Gerbiamieji kolegos, prašom dar kartą registruotis ir balsuosime. (Balsai salėje) Taip, prašau, A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į tą patį Atominės elektrinės įstatymo reikalą. Noriu labai aiškiai pasakyti mūsų frakcijos ir partijos poziciją. Nepaisant B.Vėsaitės gąsdinimų, jeigu bus įstatymo priėmimas šiek tiek atidėtas ir Vyriausybė bus priversta pratęsti derybas, nes vakar girdėjome B.Vėsaitės gąsdinimus, kad tada įvyks tragedija ir sugrius visa Lietuva. Mes taip nemanome. B.Vėsaitės argumentai, kad štai mūsų partneriai užsienio valstybėse kelia ultimatumus, mūsų visai neįtikina. Jeigu B.Vėsaitė norėtų tuo įtikinti, ji turėtų pateikti tokių pokalbių pro memoria. Mes tokių nematėme.
Todėl mes manome, kad iš tikrųjų yra visos galimybės grįžti prie derybų ir derybose pasiekti dar geresnių rezultatų. Seimas tam ir iškovojo praėjusiais metais teisę gauti visą informaciją deryboms, kad svarstydamas pasiūlytų kai kuriuos dalykus taisyti. Nematydami jokio kito kelio, kaip įtikinti argumentais ir racionalia kalba valdančiąją daugumą elgtis valstybiškai, mes neturime kito kelio, kaip tik stabdyti šitą buldozerį. Ir stabdome naudodamiesi Seimo statuto mums suteiktomis galimybėmis, ir stabdysime toliau. Aš tą noriu labai aiškiai pasakyti. Todėl, mano įsitikinimu, gerbiamasis posėdžio pirmininke, jokio svarstymo tęsinio šiandien negali būti, nes 153 straipsnyje yra labai aiškiai pasakyta, kokius sprendimus Seimas priima po svarstymo posėdžio salėje. 6 punktas – atmesti projektą ir prireikus pavesti parengti naują. Tuo baigiasi svarstymo procedūra. Mes pasirinkome, Seimo dauguma pasirinko kitą kelią, po svarstymo pritarė, tuo svarstymo procedūra baigėsi.
Kad mes nepritarėme ypatingos skubos tvarkai, tai yra visiškai atskiras klausimas ir prašom jį atskirai nagrinėti. Jo svarstymo tęsinio įtraukti dabar nėra jokių galimybių, nes Seimas nepadarė svarstymo procedūros pertraukos, todėl jokie svarstymo tęsiniai nebus teisėti. Jeigu jūs naudodami buldozerį patvirtinsite, kad darbotvarkėje gali būti svarstymo tęsinys, aš noriu pasakyti, kad Seimas nepatvirtino jokios ypatingos skubos tvarkos. Todėl valdyba šiurkščiai pažeidė Seimo statutą įrašydama į popietinę darbotvarkę 1-2e klausimo priėmimą. Ypatinga skuba nėra patvirtinta, todėl valdyba turi ištaisyti savo klaidą ir išbraukti priėmimą. Po to, kai Seimas išspręs ypatingos procedūros klausimą, tik tada valdyba galės susirinkti ir svarstyti, ar įtraukti priėmimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. P.Auštrevičius. Prašom, kolega.
P.AUŠTREVIČIUS (LCF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, vakar mes lyg ir apsisprendėme, kad ypatingos skubos tvarka nebus taikoma. Jeigu mes vėl einame pažeidimų keliu, prašau. Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į vakar išsakytas tam tikras mintis, kad mus spaudžia, mums grasina ir panašiai. Ministras Pirmininkas priima įvaizdžio koncepciją, kad Lietuva yra drąsi šalis. Tai priimkime, kad mes esame baili šalis: pagąsdino mus dvi mažesnės valstybės, mes išsigandome, movėme į krūmus ir sėdime branduoliniuose krūmynuose.
Aš noriu pasakyti gerbiamiesiems kolegoms, kad Liberalų sąjūdžio frakcija šiandien rytą susitiko su Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento vadovais. Jie nepaneigė mūsų pokalbyje, kad išlieka rizikos, susijusios su šituo įstatymu. Išlieka, to niekas nepaneigė, niekas neištaisė įstatymo taip, kad tos dvejonės, kurios buvo iškeltos ir jų atstovų, kurie dalyvavo tuose pokalbiuose, būtų anuliuotos. Kitaip tariant, mes einame toliau į svarstymo stadijas ir į sprendimus, kurie kelia didelių abejonių. Ir jokie gąsdinimai, netgi gerbiamosios Birutės, neturėtų mūsų sustabdyti. Aš manau, kad mes padarytume didžiulę klaidą, jeigu šiandien, vasario 1 dieną, priimtume šitą sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratom. A.Salamakinas, o po to, jums leidus, aš apibendrinsiu ir balsuosime. A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kurie buvome vakar pasilikę, matėme, kad posėdžio pirmininkas A.Kubilius vertino ne taip, kaip yra parašyta Statute, o kaip jam atrodė. Aš tai vertinčiau – kaip statutinis chuliganas. Bet kai jis šiandieną vėl tęsia savo išvedžiojimus, kad buvo viskas neteisėta, taip ir taip. Palaukime penkias minutes, gausime Etikos komisijos išvadą ir tada grįšime prie šito klausimo. Taupykime laiką. Jau yra dauginama išvada ir po 5 minučių galėsime pradėti svarstyti, kaip vakar A.Kubilius pirmininkavo posėdžiui. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Minutėlę! Dabar mano eilė. Po to, kai apsispręsime. Jūsų pavardė paminėta, tai bus galima posėdžio pabaigoje.
Kolegos, dėmesio! Buvo pasakyti labai svarbūs procedūriniai dalykai, kas vakar atsitiko. Štai yra protokolas, tuoj pasižiūrėsime ir stenogramas, aš priminsiu ir jūs visi priminsite. Posėdžio pirmininkas pranešė, kad gautas Vyriausybės teikimas svarstyti šį projektą (šį projektą, t. y. „atominį“) ypatingos skubos tvarka. Dėl posėdžio vedimo tvarkos kalbėjo tas, tas, tas, o kolega J.Razma paprašė daryti pertrauką iki kito posėdžio. Balsuota: daryti pertrauką iki kito posėdžio. Tai pertrauka baigėsi ir mes dabar svarstome klausimą dėl ypatingos skubos. O ypatinga skuba nėra atskiras darbotvarkės klausimas. Ypatinga skuba yra prie kurio nors klausimo, kuriam ta ypatinga skuba taikoma ar netaikoma. Tai gali būti pateikimo ir svarstymo stadijos metu. Viskas yra pagal Statutą.
Gerbiamieji kolegos, kad būtų dar aiškiau, kolega, žinoma, galėjo pažiūrėti Statuto 121 straipsnio 6 dalį. Ten yra štai kas parašyta. Tik neprisimenu, ar jisai tą pataisą pateikė Statutui prieš keletą metų, ar kas nors kitas. Prašom klausyti, kolegos, ir nedaryti atitinkamų ėjimų kitą kartą: „Negali būti atidėti balsavimai procedūriniais klausimais.“ Kai jie pateikiami, iš karto reikia balsuoti. Jokių pertraukų. (Balsai salėje)
Taigi, gerbiamieji kolegos, prašome registruotis ir balsuosime. Registracija. (Balsai salėje) Po balsavimo. Gerai.
Kolegos, prašome registruotis, ar patvirtiname Seimo valdybos pateiktas nenumatytų posėdžių darbotvarkes. Prašome balsuoti. Prašome, kolegos, balsuoti.
Už – 63, prieš – 30, susilaikė 15.
Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2799(4*) (svarstymo tęsinys)
Minutėlę! Kolegos, yra Etikos ir procedūrų komisijos išvada, atrodo, jinai jau visiems įteikta. Kolegos, turite? Prašyčiau, kad kolega J.Juozapaitis tą išvadą perskaitytų ir tada dar vienas kitas žodis.
J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Etikos ir procedūrų komisijos išvada dėl procedūrinio ginčo sprendžiant, ar taikyti ypatingos skubos tvarką priimant Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, kad 2008 m. sausio 31 d. Seimo plenariniame posėdyje pritarus Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-2799(3) pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymas toliau įstatymą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Seimo posėdžio pirmininkas Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Kubilius Seimo nario J.Razmos prašymu teikė balsuoti dėl sprendimo įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka priėmimo atidėjimo.
Seimo statuto 109 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad, svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu, pagrindinio komiteto reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/3 dalyvaujančių Seimo narių, arba opozicinės frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/5 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, daroma neeilinė, ne trumpesnė kaip 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 1 val., klausimo svarstymo pertrauka arba klausimo svarstymas atidedamas artimiausiam posėdžiui. Šio straipsnio 2 dalyje teigiama, kad daryti tokią pertrauką ar atidėti svarstymą galima iš viso tik du kartus, o tame pačiame posėdyje daryti tik vieną to paties klausimo svarstymo neeilinę pertrauką.
Svarstant Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-2799(3), buvo padarytos dvi pertraukos.
Seimo statuto 144 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad sprendimas taikyti ypatingos skubos tvarką gali būti priimamas per projekto pateikimą arba svarstymą Seimo posėdyje.
Seimo statuto 121 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad negali būti atidėti balsavimai procedūriniais klausimais.
Seimo posėdžio pirmininkas pasiūlė balsuoti dėl „daryti pertrauką svarstant procedūrinį klausimą dėl ypatingos skubos“ (2008 m. sausio 31 d. Seimo plenarinio posėdžio stenograma).
Etikos ir procedūrų komisija nusprendė: Seimo posėdžio pirmininkas, teikdamas balsuoti dėl sprendimo įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka priėmimo atidėjimo, pažeidė Seimo statuto 121 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė 2. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi klausimas aiškus. A.Kubilius – savo interpretaciją. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Tai du dalykai. Pirmas dalykas, aš vakar kreipiausi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad į posėdį, kuriame bus nagrinėjamas tas klausimas, dėl kurio kreipėsi Socialdemokratų frakcija, įvardydama mano kaltes, būčiau pakviestas aš. Manęs niekas nepakvietė. Aš vakar sakiau, kad vakar vakare negaliu dalyvauti, ir šiandien taip išėjo, kad negalėjau, nes turėjau frakcijos posėdį, valdybos posėdį ir daugybę kitų labai svarbių užsiėmimų. Taigi čia matau šiurkštų Etikos ir procedūrų komisijos nuostatų pažeidimą. Nuostatuose pasakyta, kad į komisijos posėdžius kviečiamas ir pažeidimą padaręs Seimo narys. Etikos ir procedūrų komisija pažeidė šią nuostatą.
Antras dalykas. Skaitau komisijos darbo nuostatų 4 straipsnio 2 dalį, kurioje labai aiškiai pasakyta: procedūrinius ginčus komisija nagrinėja pavesta Seimo, jo Pirmininko, Seimo valdybos ar Seimo posėdžio pirmininko. Frakcija negali kreiptis dėl procedūrinių pažeidimų. Tai labai aiškiai parašyta nuostatuose, ir šį punktą komisija pažeidė.
Trečias dalykas. Noriu pasakyti, kad komisijos išvada (čia jau dėl turinio), kurioje yra pasakyta, kad buvo pažeistas 121 straipsnis, yra visiškai… na, net nežinau, kaip pasakyti… neturi jokios prasmės, nes tas veiksmas, kurį padaryti paprašė J.Razma ir kuriam Seimas pritarė, buvo padarytas pagal Seimo statuto 109 straipsnį. Etikos ir procedūrų komisija net tokių dalykų nežino, kad klausimo atidėjimas ir klausimo pertrauka yra skirtingi dalykai, apibrėžiami skirtingų Seimo statuto straipsnių.
Darykite ką norite, važiuokite su buldozeriu, bet mes šituos jūsų šiurkščiausius pažeidimus naudosime taip, kaip mes tai matome ir galime panaudoti.
Ir dar. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi jūs nesuteikėte žodžio, kai aš prašau, tai iš karto paprašau tada, kai baigsime šį klausimą, man suteikti žodį dar dėl vieno šios dienos darbotvarkės klausimo.
PIRMININKAS. Spręsim, bet, iki suteiksiu žodį kolegai R.Ačui, noriu perskaityti Statuto 78 straipsnio 4 dalį: „Seimo, Seimo Pirmininko, Seimo valdybos, Seimo posėdžio pirmininko, frakcijos prašymu nagrinėti ir teikti išvadas dėl procedūrinių ginčų.“ Ačiū. Statutas yra aukščiau. Prašau siūlyti taisyti nuostatus. Kolega R.Ačas.
R.AČAS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, esu vienas iš 12 Etikos ir procedūrų komisijos narių. Taip būdavo, kad Etikos ir procedūrų komisija apie savo posėdžius visada pranešdavo telefonu arba SMS žinute. Apie šį posėdį, kuris įvyko šiandien 9.45 val., žinutė buvo išsiųsta elektroniniu paštu vakar 21 valandą. Na, turbūt mes nė vienas nesėdime prie kompiuterio ir nežiūrime į šitą informaciją. Kai yra paskambinama 9.50 val. ir paklausiama, ar tu nedalyvauji posėdyje, tai aš nežinau, kaip yra kviečiama Etikos ir procedūrų komisija, juo labiau kad iš 12 narių už šią išvadą balsavo tik 5.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Kolega… Minutėlę! Kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, mane išvis stebina Etikos ir procedūrų komisijos, ypač pirmininko pavaduotojo, darbas. Aš dar prieš dvi savaites parašiau kreipimąsi į Etikos ir procedūrų komisiją, prašymą, dėl vieno iš tos komisijos nario elgesio čia, plenarinių posėdžių salėje. Prieš dvi savaites. Tris ar keturis kartus klausiau gerbiamojo J.Juozapaičio, kada spręsite šitą klausimą. Vienintelis atsakymas, kurį aš išgirsdavau, – kad komisija negali susirinkti, todėl šis klausimas nesprendžiamas. Pasirodo, komisija gali susirinkti, jinai sprendžia klausimus, tačiau klausimus sprendžia pasirinktinai. Taigi aš teigiu, kad Etikos ir procedūrų komisija iš tikrųjų virto politinių intrigų komisija. Aš dabar viešai sakau: jeigu mano pasiūlytas klausimas nebus išspręstas, aš turėsiu kreiptis į Seimo valdybą.
PIRMININKAS. Teisingai, palaikau. A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jūs ten giriatės, kad turite vakar dienos stenogramą, gal galėtumėte man padėti prisiminti. Kiek aš prisimenu, neteiktas balsuoti nutarimas dėl ypatingos skubos tvarkos buvo aiškinamas tuo, kad šis teikimas neturi motyvo, teikime nenurodytas pagrindinis rimtas motyvas, o to reikalauja Statutas. Tai jeigu taip, tai man labai keista, kad Etikos ir procedūrų komisija nagrinėjo visai kitą klausimą, o neįvertino, ar tas teikimas buvo tinkamai motyvuotas. Bet tai buvo pagrindas neteikti balsuoti, todėl man labai keista. Čia kaip tautosakoje: vienas – apie akėčias, kitas – apie vežėčias.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir A.Salamakinas, po to spręsim.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu paaiškinti Seimui ir pirmiausia Seimo Pirmininko pavaduotojui, kuris vakar pirmininkavo. Mes vakar kvietėme jus, nors to ir neprivalėjome daryti. Jeigu kas nors kreipsis į Etikos ir procedūrų komisiją, ar toliau iš viso galima leisti A.Kubiliui pirmininkauti posėdžiams, tada tikrai mes jus kviesime ir klausime – ar jūs sugebėsite pirmininkauti toliau posėdžiams ir nesielgti taip, kaip elgėtės vakar. Bet dėl to nesikreipėm, o kreipėmės tik dėl to, ar buvo pažeista Statuto norma. Andriau, tu turbūt supranti, ne taip susikalba…
PIRMININKAS. Ačiū. Tris kartus nekalbama. Prašom registruotis ir balsuosime dėl ypatingos skubos. Primenu, kad Vyriausybės kreipimesi yra esminė motyvacija: „Įvertinus poreikį, nedelsiant sudaryti organizacines sąlygas pradėti įgyvendinti naujos atominės elektrinės statybos projektą.“ Jeigu kam tai nepakankamas motyvas, tai kiekvieno galvojančio teisė taip spręsti. Man ir mano kolegoms atrodo, kad tai yra labai svarbus motyvas. Kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad Atominės elektrinės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2799 būtų nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, prašom balsuoti.
Už – 62, prieš – 42, susilaikė 5. Ypatinga skuba. Primenu, kad pagal Statutą, kadangi klausimas yra svarbus ir gali būti pataisų, mes klausimą toliau nagrinėti galime po tam tikros pauzės. Ta pauzė siūloma tris valandas, tai turėtų būti 13.30 valandą, nes kolegos dar gali teikti pataisų. Kai kas pateikė, kai kas teiks ir per pertrauką tegu komitetas išnagrinės.
Dabar 2b klausimas – Strateginę reikšmę nacionaliniam…. Atsiprašau, yra kitas pranešimas, bet pirma dar E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš noriu pasakyti repliką po balsavimo dėl ypatingos skubos tvarkos. Kolegos, akivaizdus pavyzdys, kaip visai valstybei ypatingą reikšmę turintys klausimai, prisidengiant labai abejotinom formuluotėm, yra sprendžiami per tris ar keturias valandas. Mes turėjome daug pavyzdžių, kai jūs, gerbiamasis Juršėnai, kėlėte didžiausią triukšmą salėje, kad tokius klausimus konservatoriai sprendžia ypatingos skubos tvarka. Prisiminkite tą laikotarpį. Deja, jūs elgiatės lygiai taip pat, nes tą ypatingą skubą iš tikrųjų lemia ypač dideli pinigai, kuriuos reikia tuoj pat pradėti sukti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. A.Kubilius, kaip žadėta. Prašom.
A.KUBILIUS. Ačiū. Pirmas dalykas, aš noriu atkreipti dėmesį, kad A.Salamakinas, kuris yra Etikos ir procedūrų komisijos narys, ką tik man grasino.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, neminėkite pavardžių, nes bus tik… į vieną ir į kitą pusę.
A.KUBILIUS. Pasakau tiesą. Antras dalykas, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu, kad jūs labai aiškiai atsakytumėte, kada mes baigsime Atominės elektrinės įstatymo svarstymo tęsinį ir kuo tai baigsis, kada bus dėl to balsuojama. Trečias dalykas, dėl ko norėjau prašyti žodžio iš esmės. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį visai į kitą klausimą. Vakar buvo pateiktas svarstyti ir priimti (tai vyko gana vėlai vakare) protokolinis nutarimas dėl Seimo kreipimosi į Etikos ir procedūrų komisiją, jame buvo siūloma Etikos ir procedūrų komisijai nustatyti, kuris iš Seimo narių –J.Pinskus ar G.Kirkilas, apie tą patį faktą, tai yra apie G.Kirkilo tapimą premjeru, patariant „Dujotekanos“ vadovui Rimandui Stoniui ir politologui Raimundui Lopatai, dalyvaujant tame pačiame susitikime, du Seimo nariai kalba visiškai priešingai…. Vienas iš jų kalba netiesą. Šį nutarimą Seimas svarstė vėlai vakare, tai buvo 20 valandų 17 minučių 59 sekundės, galbūt todėl, kad buvo taip vėlai, pirma, ką man tenka pasakyti su dideliu apgailestavimu, G.Kirkilas šiurkščiai pažeidė Seimo statutą ir etikos normas ir dalyvavo balsavime susilaikydamas dėl šio balsavimo. Taip pat tenka pažymėti, kad ir J.Pinskus darė tą patį balsuodamas už tai, kad toks kreipimasis būtų priimtas. Taigi du Seimo nariai, kurie susiję su šiuo klausimu, iš tikrųjų pažeidė Seimo statutą, aš jau necituosiu žinomos 18 straipsnio normos. Todėl, gerbiamasis poėdžio pirmininke, prašau, kad valdyba šitą klausimą dar kartą įtrauktų į darbotvarkę ir kad G.Kirkilas pagaliau suvoktų, jog dėl tų klausimų, kurie susiję su juo tiesiogiai, jis tikrai neturi dalyvauti balsavimuose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tikrai įdomus pranešimas, bet kolega A.Kubilius turi tokias pat teises teikti klausimus valdybos posėdžiui, kaip ir aš. Matyt, mes abu teiksime. Gerbiamasis Algimantai, gal galite nekalbėti?
A.SALAMAKINAS. Labai trumpai. Mane stebina, kad Seimo narys, 16 metų išbuvęs Seime, nežino, kaip kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Arba jūs vienas, arba visa frakcija pasirašykite kreipimąsi, tam nereikia išnaudoti Seimo. Jeigu mes dėl kiekvieno jūsų kreipimosi visi imsime spręsti, tai neturėsime kada svarstyti kitų klausimų. Kreipkitės bendra tvarka ar dėl G.Kirkilo, ar dėl Pinskaus ir mes tikrai apsvarstysime. Kam jūs visą Seimą įtraukiate dėl nieko?
PIRMININKAS. Ačiū. Baigiame šitą klausimą. Ar kolega S.Pečeliūnas tuo pačiu klausimu? S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Aš manau, kad Seimo narių viešųjų ir privačiųjų interesų painiojimas Seimo posėdžių salėje balsavimo metu yra viso Seimo reikalas, o ne kokios nors frakcijos ar atskiro Seimo nario. Todėl A.Kubilius tai pateikė visam Seimui, kad visi žinotų, ir tie, kurie balsavo, taip pat žinotų ir daugiau tokių klaidų nedarytų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, primenu atominį reikalą. Vakar dienos posėdyje buvo nutarta pritarti pagrindinio komiteto patobulintam projektui su posėdžio metu priimta pataisa po svarstymo Seimo posėdyje. O šiandien mes nutarėme taikyti ypatingą skubą, kuri reikalauja savo tam tikrų veiksmų, todėl galėsime priiminėti tik po poros valandų, ne anksčiau. Nors Ekonomikos komitetas posėdžiavo ir kai kurias darbščių Seimo narių pastabas jau išnagrinėjo, bet gal dar atsiras. Taigi dabar turėtume nagrinėti 1-2b klausimą – Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių ir t. t. įstatymo papildymo pakeitimo projektą, bet pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas prašo šiek tiek vėliau, nes jie dar, matyt, gavo kai kurių pastabų, todėl nagrinėsime truputį vėliau.
Tokiu atveju darbotvarkės 3 klausimas, dėl kurio buvo padaryta pertrauka, – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo projektas Nr.XP-1792Gr. Tai yra Prezidento grąžintas įstatymas, kurį mes jau priėmėme. Dabar svarstymo tęsinys ir priėmimas. Turiu pranešti, kad vakarykščiame posėdyje Seimo paskirtieji pagrindiniai komitetai įgaliojo Seimo posėdyje kalbas pasakyti kolegą V.Kamblevičių ir kolegą J.Lionginą. Jie abu kalbėjo, taigi dabar turėtų būti diskusijos. Kolegos, noriu, kad nebūtų painiavos, noriu paklausti, ar tikrai buvo kas nors užsirašęs diskutuoti, ar iš karto… Buvo? (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau, vadinasi, vėl yra keblumų su kompiuteriu. E.Klumbys tikrai galėjo būti užsirašęs, ir J.Ramonas taip pat. Keturi. E.Klumbys. Prašom. Visa „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija dabar kalbės. Prašom. Jie turi teisę ir turi ką pasakyti. E.Klumbys. 5 min.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų svarstome gana rimtą ir kartu gana sudėtingą klausimą, t. y. PVM lengvatinio tarifo nustatymą tam tikriems maisto produktams. Viena vertus, argumentas, nuolat vartojamas viešojoje erdvėje, yra tai, kad…
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis oratoriau. Kolegos, paklausykime! Iš tikro svarbus dalykas. Prašom.
E.KLUMBYS. …Lietuvos gamintojų daržovės, vaisiai yra brangesni todėl, kad PVM Lietuvoje yra didesnis negu kaimyninėse valstybėse. Tai yra labai rimtas argumentas.
Antras teiginys yra tai, kad ši PVM lengvata iš esmės nesumažins tų produktų kainos. Ir trečias argumentas, kurį pasakė šiuo veto Prezidentas, kad PVM lengvatiniai tarifai iškreipia rinką, todėl toks įstatymas negali būti priimtas. Kalbant apie tai, kad PVM lengvatinis tarifas nesumažins kainos, šį dalyką mes pamatysime. Antras dalykas, jei ta kaina nesumažės, tai bus labai didelis argumentas viešojoje erdvėje, kad kaina yra sąmoningai nemažinama ir kad tą kainą, tuos 13%, į savo kišenes dedasi perdirbėjai ir pardavėjai.
Kalbant apie Prezidento argumentą, kad PVM lengvata kalbant apie maisto produktus (bet mes galime kalbėti ir platesne prasme) iškreipia rinką, aš galiu atvirai pasakyti, kad Prezidentas turbūt nežino ar patarėjai nepasako, kad tik keturiose Europos Sąjungos valstybės maisto produktų PVM lygus bendram PVM. Tai yra, tarkime, kaip Lietuvoje. 18% yra bendras PVM ir 18% yra PVM maisto produktams. O tos valstybės yra Danija, Slovakija, dar kelios valstybės. Noriu pacituoti konkrečius faktus.
Sakysime, Vokietija. Standartinis PVM tarifas yra 16%. Maisto produktų – 7%. Pagal logiką ir Vokietijoje yra iškreipta rinka. Imkime Graikiją. Graikijoje standartinis tarifas yra 19%, maisto produktų tarifas yra 9%. Ispanija – bendras tarifas yra 16%, maisto produktų tarifas yra 4%. Italija – 20% ir 4%. Liuksemburgas – 15% ir 3%. Šiuos skaičius galima vardyti ir vardyti. Vadinasi, Prezidento argumentas, kad lengvatinis PVM iškreipia rinką, neišlaiko jokios kritikos. Esmė, matyt, yra visiškai ne čia, kodėl Prezidentas vetuoja šį įstatymą.
Taigi, kolegos, iš tikrųjų imant šią Europos Sąjungos praktiką mes šiandien turėtume atmesti Prezidento veto ir balsuoti už tai, kad mūsų jau priimtas įstatymas būtų priimtas be pataisų pakartotinai. Aš labai tikiuosi, kad jūs išgirdote mano argumentus, nes jie yra ne mano sugalvoti, tai yra Europos Sąjungos duomenys. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Dabar lyg ir daugiau ar mažiau sureguliuota eilė, kaip kolegos sakė, todėl turėtų kalbėti V.Rinkevičius, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. Ruošiasi kolega V.Kamblevičius, bet nematau kitų, kėlusių rankas. Ar jūs papildomai rašėtės, kolega Ramonai, kolega Veselka?
V.RINKEVIČIUS (VLF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, grąžintame įstatyme Ekscelencija Prezidentas teigia, kad yra pažeistas lygiateisiškumo principas. Tačiau aš norėčiau pasakyti, kad šiuo metu jis yra smarkiai pažeistas, jeigu žiūrėtume Europos Sąjungos rinkos mastu, nes mes esame bendroje rinkoje su visa Europos Sąjunga. Jeigu mes būtume uždara rinka, tik Lietuvos, kaip buvo anksčiau, aš sutinku, kad gali būti. Tačiau esant atviroms sienoms ir laisvam prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui, kai kitose šalyse, gretimai esančiose, pavyzdžiui, Lenkijoje, PVM šviežiems vaisiams ir daržovėms yra 3%, Lietuvoje 18%, tai savaime suprantama, kad šalia esanti didelė šalis su didele rinka, didele šių produktų gamyba lengvai nukonkuruoja mus, nes ten PVM yra net 15% mažesnis. Mes puikiai žinome, ypač vasarą, kai vyksta prekyba gatvėse, turguose, tiesiogiai apeinant prekybos vietas, prekiaujama labai daug kur, ir tie produktai, atvežami iš Lenkijos, netgi perkant su 3% PVM nukonkuruoja lietuviškus produktus, lietuviškus vaisius ir daržoves.
Dar viena aplinkybė yra ta, kad Lenkijoje visoms gamybos priemonėms, reikalingoms auginti vaisius ir daržoves, yra nulinis PVM tarifas. Jo nėra visiškai. Jeigu susumuotume ten 15% negu Lietuvoje mažesnį PVM, dar pridėtume, kad 18% visoms gamybos priemonėms, už kurias moka mūsų ūkininkai, augindami vaisius ir daržoves, o lenkai visai nemoka, tai jau susidaro nebe 15%, o 33%. Vadinasi, jie turi tokį pranašumą. Esant didelei gamybai Lenkijoje 50 ar 100 km nieko nereiškia atvežti.
Ir trečias dalykas. Dėl saugumo ir kokybės reikalavimų. Oficialiai, kai eina per prekybos tinklus, per prekybos, kitas maitinimo įmones, visos daržovės, vaisiai įvežant yra kontroliuojami veterinarijos tarnybų, kitų institucijų, kontroliuojama jų kokybė ir saugumas. O šios daržovės vežamos tiesiai iš Lenkijos be jokios kontrolės ir patikrinimo, todėl kartais galima abejoti, ar tikrai jos yra visiškai saugios, sveikos ir negali kenkti vartotojams.
Mes, Lietuva, esame tik viena iš keturių Europos Sąjungos šalių, kuriose šviežiems vaisiams, daržovėms yra 18% PVM tarifas. Visose kitose šalyse jis yra mažesnis. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje yra nulis, Olandijoje, Vokietijoje – 5,5%, Lenkijoje, kaip minėjau, 3%, Prancūzijoje ir kitose šalyse jis yra gerokai mažesnis. Jeigu žiūrėtume pas mus šviežių vaisių ir daržovių suvartojimą vienam gyventojui, iš tiesų jis yra labai mažas, ir reikia ieškoti galimybių, kaip padidinti vartojimą, sumažinti kainą. Sutinku, kad galbūt negalime atmesti galimybės pasinaudoti vienu kitu centu ir prekybos įmonės tą padarys, tačiau žiūrint iš esmės tai turėtų sumažinti kainas ir sudarytų lygias galimybes ir lygias sąlygas prekiauti šiais produktais prekybos įmonėse, turguose, gatvės prekyboje. Pavyzdžiui, prieš keletą metų Seime svarstėme PVM tarifo sumažinimą šviežiai mėsai ir žuviai. Tada buvo daug ginčų, laužėme ietis, kad sumažės, kad bus blogai ir t. t. Ką parodė praktika? Išsilygino kainos turguje ir prekybos įmonėse. Tada prekyba suaktyvėjo prekybos įmonėse ir sumažėjo turguose, kur ūkininkai galėjo tiesiogiai prekiauti. Galimybės liko ir nepasikeitė, tačiau dažniausiai tai darė ne patys ūkininkai, bet perpirkėjai, tarpininkai, ir iš esmės ūkininkui nepalengvėjo. Bet tada padidėjo kontrolė, reikalavimai, kad produkcija būtų saugi, tinkama vartoti ir nekenktų vartotojo sveikatai. Prekyba šviežia mėsa parodė, kad kaina sumažėjo, o kita vertus, išsilygino prekybos sąlygos turguose ir kitose prekybos vietose.
Tą patį galima pasakyti dėl šviežių vaisių ir daržovių. Manau, šis žingsnis padidins vartojimą, o vartojant, nors ir 5% tarifas, bet surinkimas padidės ir kompensuos tą netektį, tą PVM surinkimo sumažėjimą, kuris, skaičiuojant teoriškai, lyg ir būtų. Aš manau, jis bus kur kas mažesnis, negu yra skaičiuojama ir dabar pateikiami skaičiai, per vartojimo didėjimą ir PVM surinkimą per bendrą apyvartą.
Žiūrint į mūsų daržovių rinką ir auginimą, jų išauginimas Lietuvoje kasmet mažėja, mažėja rinka. Mažėja augintojų, nes jie neišlaiko konkurencijos su Lenkija ir kitomis šalimis. Tai rodo, kad pas mus šiuo atveju kažkas negerai. Jeigu žiūrėtume į bendrą mūsų žemės ūkio produktų apyvartą ir konkurencingumą, mes labai smarkiai einame į priekį, didėja eksportas. Praeitais metais jau per milijardą litų mūsų eksportas viršijo importą, per keletą metų tai milžiniškai išaugo. Vienintelė sritis, kuri mažėja, yra daržovės ir vaisiai. Vadinasi, mes šią sritį turime peržiūrėti, nes kažkas negerai su mūsų rinka. Kitų priemonių tiesiogiai remti vaisių ir daržovių auginimą nėra, nes mes esame bendroje Europos rinkoje ir turime laikytis bendrų taisyklių, kurios taikomos visoms šalims. Vienintelė priemonė yra PVM, kurį mes galime sureguliuoti nacionalinėje teisėje ir priimti tam tikrus teisės aktus.
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
V.RINKEVIČIUS. Siūlau nepritarti Prezidento veto ir priimti įstatymą tokį, kokį mes esame priėmę, kad jis galiotų ir mūsų vartotojams bei gamintojams suteiktų naujų šansų būti konkurencingiems Europos rinkoje, taip pat saugiai vartoti, didinti vaisių ir daržovių vartojimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kalbėti V.Kamblevičių. Ruošiasi A.Kubilius. Paaiškinsiu kodėl. Turi būti kaitaliojamos įvairios pozicijos, o čia kol kas aiškiai į vieną pusę. Prašom. V.Kamblevičius.
V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, man tenka apgailestauti, kad vetuodamas šį įstatymą gerbiamasis Prezidentas, matyt, neįsigilino į žemės ūkio problemas ir nesikonsultavo nei su žemdirbiais, nei su specialistais, patariama nežinant, kas parašyta. Aš skaičiau vadinamųjų mokslininkų straipsnį, kuriame rašoma, kad bus iš dalies padedama ir gamintojams. Mūsų toks ir yra tikslas, kad padėtume gamintojams, nes kam mes daugiau padėsime? Mielieji kolegos, ar jūs įsigilinote į tai, kad nuo 2004 m. Lietuvoje 50% sumažėjo vaisių ir daržovių auginimas? Negi manote, kad dėl gero taip įvyko? Daugelis bankrutavo, nes neapsimoka auginti, ir šis sektorius žlunga. Ar šiandien kas įsigilino, kiek reikia kaštų, kad mes šiltnamiuose išaugintume daržoves? Auginant energija sudaro 60%, o energija brangsta 60–70%. Mes patys matome, kas darosi su šiltnamiais.
Jeigu norime sunaikinti šį sektorių, tai balsuokime ir pritarkime Prezidento veto, pasibaigs šiltnamių egzistavimo laikai. Nenorėdamas ilgai agituoti, kreipiuosi į kaimiškųjų rajonų išrinktus Seimo narius. Jeigu jūs nepadėsite šiuo momentu žemdirbiams, nežinau, ką jūs pasakysite kaime, nes kaimas jus išrinko. Nenoriu daug kalbėti, nes labai argumentuotai kalbėjo mano kolega E.Klumbys, viską išsamiai išdėstė gerbiamasis V.Rinkevičius, nematau nė vieno minuso, kad būtų pritarta Prezidento veto.
Dar kartą, mielieji kolegos, visus nuoširdžiai kviečiu pritarti ir siūlau palikti galioti Seimo priimtą įstatymą dėl pridėtinės vertės mokesčio mažinimo vaisiams ir daržovėms. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju tamstai už trumpą ir aiškią kalbą. Dabar A.Kubilius. Po to J.Ramonas. A.Kubilius frakcijos vardu? A.Kubilius šį sykį kalba savo vardu. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš norėjau pasakyti trumpą žodį apie liaudies patarlę, kuri skamba labai paprastai: gerais norais kelias į pragarą grįstas. Visi turbūt ją žinome. Noriu iškelti klausimą, kodėl Vyriausybė, Prezidentas, žinomiausi Lietuvos finansų ekspertai, makroekonomikos ekspertai, pradedant Eduardu Vilku ir baigiant Gitanu Nausėda, Valstybės kontrolė pasisako prieš šį įstatymą? Iš tikrųjų mes visi suvokiame, kad kaimui reikia padėti, bet turime patys savęs klausti, ar kartais tas noras padėti neatsisuks visiškai priešinga puse?
Noriu priminti, jog visiškai neseniai kaip tik Vyriausybės užsakymu patys žinomiausi Lietuvos ekspertai, mes kitokių neturime, viešųjų finansų ekspertai, makroekonomikos ekspertai parengė ilgalaikę ūkio plėtros strategiją. Atnaujintą ilgalaikę ūkio plėtros strategiją, kurią visiems siūlyčiau labai atidžiai paskaityti. Net iki šios dienos diskusijos dėl infliacijos ir visų kitų problemų, kai atėję premjeras ir Reinoldijus Šarkinas kalbės.
Jų pastabos yra labai paprastos ir aiškios. Lietuvos viešieji finansai, deja, yra tvarkomi labai prastai ir dėl to kyla didžiulės problemos pačiuose įvairiausiuose viešuosiuose sektoriuose: švietimo, sveikatos apsaugos, policijos. Dėl nepakankamo finansavimo, jų terminu kalbant, „degraduoja“. Viena iš esminių problemų yra ta, kad Lietuvoje į biudžetą nuo BVP grįžta tik 33–34% viso mūsų BVP. Turint tokį biudžetą, tokius viešuosius finansus, visų sričių, kurias Vyriausybė bando, apglėbti ir jas finansuoti niekaip neįmanoma. Europos Sąjungoje perskirstymas siekia 46%, jų siūlymas – pasiekti 38%. Tą pasiekti galima vienu būdu – atsisakyti visų išimčių, nedidinti jokių mokesčių, bet atsisakyti visų išimčių.
Šiandien sprendimas yra priešingas. Nepaisydamas to, kad Vyriausybės užsakymu parengta visa studija, nepaisydamas to, ką sako visi ekspertai, Seimas ruošiasi eiti priešinga kryptimi. Kokios to pasekmės? Pasekmes galime labai paprastai įsivaizduoti. Ir toliau viešieji finansai bus nesutvarkyti, ir toliau viešieji sektoriai degraduos ir mes turėsime problemų. Bandydami padėti vienai žmonių ir visuomenės grupei, turėsime problemų kitose srityse. Dar daugiau.
Visai neseniai visi skaitėme tarptautinės reitingų agentūros „Standard Poor’s“ pranešimą apie tai, kad Lietuvai yra sumažinami kredito reitingai, ir perspėjama, kad jeigu Lietuva ir toliau taip prastai tvarkys viešuosius finansus, reitingai ir toliau bus mažinami. Ką reiškia reitingų mažinimas? Tai reiškia, kad Lietuvoje skolinimosi palūkanos augs labai sparčiai. Ir tie patys kaimiečiai, ir tie patys pensininkai, ir tie patys mokytojai, tie patys policininkai, norėdami pasiskolinti pinigų, turės mokėti kur kas daugiau. Taigi, viena vertus, mes lyg ir sakome, kad norime padėti, kita vertus, mes kuriame tokias problemas, kurios gali būti ilgalaikės ir iš tikrųjų smogti visiems, tarp jų ir tam pačiam kaimui.
Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, suvokdamas, kad išmintis ir atsakomybė šiame Seime nėra labai vertinama, aš vis dėlto raginčiau viešųjų finansų srityje, valstybės biudžeto pajamų srityje elgtis išmintingai ir atsakingai ir įsiklausyti į tai, ką sako ir Prezidentas, ir Vyriausybė, jūsų pačių sudaryta, ir Valstybės kontrolė, ir žinomiausi ekspertai, ir elgtis išmintingai. Neprievartaukim valstybės finansų sistemos. To pasekmės gali būti labai liūdnos, tarp jų ir tiems, kuriems norime padėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kalbės J.Ramonas. Ruošiasi kitas Jonas, tai yra kolega J.Jagminas. Prašom, kolega.
J.RAMONAS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų aš nepretenduoju į finansų žinovą, bet mane, šiaip ar taip, stebina tokie gana patyrusių Seimo narių pareiškimai, kad jeigu padėsime vienam sektoriui (šiuo atveju žemdirbiams), aš dar drįsčiau sakyti, kad tai nėra padėjimas, dar reikia pasakyti aiškiau, yra tam tikrų sąlygų išlyginimas konkurencinėje kovoje su Europos Sąjungos ūkininkais, tada nukentės kitų šakų darbuotojai: mokytojai, gydytojai, pensininkai ir visi kiti. Mane, kaip šiek tiek susijusį su žemės ūkiu žmogų, stebina, kad Lietuvos valstybėje apskritai yra eskaluojamos šios temos. Jeigu yra blogai gaisrininkams, tuoj pradedama kalbėti, kad jeigu jiems padėsime, nukentės pensininkai. Jeigu reikia padėti pensininkams, tuoj pradedama kalbėti, kad nukentės žemdirbiai. Jeigu reikia padėti ir yra problemų su atlyginimais ir visais kitais dalykais mokytojams arba kitų šakų atstovams, tai vėl nukentės kiti ir t. t. Ko tuo siekiama? Tuo siekiama vieno dalyko – supriešinti mūsų žmones nesprendžiant tų problemų, kurios yra ir kurias privalo spręsti Seimas ir Vyriausybė. Aš noriu grįžti, nepretenduodamas į finansininkus, ekspertus, mūsų žinomus analitikus, ir noriu visų jūsų, jų ir Seimo paprašyti, ypač šioje situacijoje, kad nereikia išskirtinių sąlygų žemdirbiams. Jiems reikia vienodų su Europos Sąjungos ūkininkais. Dabar gerbiamasis E.Klumbys ar kiti, neprisimenu, čia akcentavo… Tų popierių galima prinešti labai daug. Ką tai reiškia? Lietuva faktiškai yra vienintelė arba iš nedaugelio valstybių, kurioje PVM yra lygus arba didesnis už kitų valstybių. Jeigu mes norime lygių sąlygų, turime tai sutvarkyti, apie ką ir kalbama. Aš dar kartą akcentuoju, jokių čia nėra išimčių, tik norima padaryti (ir tai reikia padaryti) lygią konkurencinę kovą mūsų ūkininkų su Lenkijos, Olandijos ir t. t.
Dar daugiau. Ne visos Europos Sąjungos šalys yra stiprios sodininkystėje ir daržininkystėje. Pačios stipriausios yra Olandija ir Lenkija. Su Lenkija dėl to, kad yra šalia, ir dėl to, kad PVM yra nulis, mūsų ūkininkams iš tikrųjų yra ypač sunku konkuruoti. Taigi, jeigu tų argumentų negirdima ir nenorima girdėti, o akcentuojama ir prisidengiama dideliais valstybės lozungais ir užmirštamas mūsų kaimas, tai yra kitas dalykas.
Dabar apie rinkos iškreipimą. O ar būtent dabar ši situacija neiškreipia rinkos? Aš jau minėjau, Lenkijoje, Olandijoje ar kitose šalyse PVM yra nulis ar 3%, ar 4%, o pas mus 18%. Aš vėl nenoriu pretenduoti į finansininkus, bet aiškiai rodo, kad rinka yra iškreipta. Sudarykime vienodas sąlygas. Jeigu mūsų ūkininkas nesugebės konkuruoti, tada, drįstu sakyti, yra jo problema.
Pabaigai dar du dalykai. Kaip jūs žinote, Europos Sąjungoje, ypač senbuviams, parama yra įvairiom formom: energetiniai augalai, pieno sektorius, galvijai, tiesioginės išmokos. Čia atskira tema už augalus ir t. t. Šioje vietoje sodininkystėje ir daržininkystėje, ypač naujokėms, iš principo nėra jokios paramos. Aš turiu omeny išmokas. Norėdami padėti šiam sektoriui atsitiesti, mes privalome padaryti, kad būtų PVM kur kas mažesnis, kad mūsų žemdirbiai galėtų konkuruoti.
Dabar dar apie tuos argumentus, kad jeigu mes sumažinsime PVM, mūsų vartotojai vis tiek nieko nepajus. Gerbiamieji finansininkai, žinovai ir ekspertai, argi tai yra PVM problemos, kad mūsų vartotojai to nepajus? Aš manau, tai yra kitų dalykų problemos. Jeigu mes valstybėje nemokame arba negalime, arba nenorime tų reikalų sutvarkyti, nereikia visko versti žemdirbiams.
Dabar apie vartojimą ir t. t. Taigi pasiremkime kitais ekspertais. Kad mūsų valstybėje vienas iš didžiausių ligų šaltinių yra susijęs su mėsos vartojimu, ypač su kiaulienos, visiems aišku. Kuo daugiau mūsų žmonės valgys daržovių, tuo jie bus sveikesni. Prašom atmesti Prezidento veto ir palikti galiojantį įstatymą. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Dabar kalbės J.Jagminas. Ruošiasi kolega J.Veselka. Prašom.
J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, garbūs kolegos, iš tikrųjų klausimas jau svarstomas iš šios tribūnos nebe pirmą ir nebe antrą kartą. Mes tikrai gerokai su juo esame užgaišę. Aš nenorėčiau kartoti, kas buvo pasakyta Kaimo reikalų komiteto pirmininko gerbiamojo V.Rinkevičiaus ir kitų kalbėjusių, tačiau šiek tiek noriu pakomentuoti tokią jausmingą kalbą gerbiamojo Andriaus, kuris, taip jau gerai išmanydamas žemės ūkį, išaiškino, kad to nereikia daryti. Aš, gerbiamieji, noriu vieną dalyką pasakyti. Aš dažnai būnu savivaldybėse, rajonuose, susitinku su ūkininkais ir aš labai aiškiai matau, kad šiandien daržininkystės padėtis, daržininkystė kaip šaka visame žemės ūkio komplekse labai menkai atrodo. Mažėja daržininkystės ūkių, iš esmės daržininkystės, sodininkystės produkcijos gamyba Lietuvoje yra labai maža, labai menka. Todėl ir mūsų prekystaliuose, kuriuos mes matome prekybos centruose, lietuviškos daržovės, vaisiai užima labai menką dalį. Aš jau nekalbu apie tai, kad žmogaus sveikatai ir žmogaus racione, kiekvieno iš mūsų, daržovės turėtų sudaryti kur kas didesnę dalį. Tai įrodyta ir mokslo, ir patirties, ir gydytojų, ir t. t. Aš labai gerbiu Ekscelenciją Prezidentą, tačiau su šia nuostata sutikti niekaip negalėčiau. Norėčiau paprašyti visų Seimo narių, kolegų iš tikrųjų pagarbiai atmesti Prezidento veto ir pritarti tam 5% pridėtinės vertės mokesčiui daržovėms. Manau, kad nuo to tikrai bus didesnė daržovių gamyba Lietuvoje ir kiekvieno iš mūsų daržovių suvartojimas bus didesnis, o tai ir mūsų sveikatai bus geriau. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kalbėti J.Veselką. Po to turėtų kalbėti Ekscelencijos Prezidento atstovas. J.Veselka. Prašom, kolega.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, keletas pastabų dėl tų kopūstų. Pavyzdžiui, iš tikrųjų labai keista, kad koalicijos partneriai nepasitiki Vyriausybe, nes Vyriausybė aiškiai ir ekonomiškai pagrįstai pasakė, kad valstybės biudžetas dėl to praras apie 50 mln. litų. Jeigu Vyriausybė nesugeba suskaičiuoti ir argumentuotai įrodyti, kad taip nebus, tai, gerbiamieji kolegos, kodėl jūs dalyvaujate koalicijoje? Viena pastaba.
Antra. Čia dauguma žemdirbių labai teisingai pabrėžė: Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje ir daugelyje kitų valstybių, kurios eksportuoja daug vaisių ir daržovių, gamtinės sąlygos gerokai palankesnės joms auginti ir jos gali kur kas mažesnėmis sąnaudomis pagaminti tuos vaisius ir daržoves. Todėl PVM visiškai į tai neatsižvelgia. Tas 5% PVM bus taikomas tiek lietuviškiems vaisiams ir daržovėms, tiek ir užsienietiškiems. Vadinasi, konkurencijos sąlygų visiškai neišlygina arba nepadeda mūsų daržovių augintojams visiškai, bet prarandama 50 mln. litų biudžeto pajamų.
Dar viena pastaba. Dabar gerai, jūs sakote, kad Lenkijoje PVM yra 3%. Taip. Bet jūs ir kitką sakote, – kad visos gamybos priemonės, kurias perka vaisių ir daržovių augintojai, moka nulinį PVM… Visos, kas sudaro sąnaudas. Taigi jūs žinote: jeigu visur yra nulinis pirkimo PVM, tai 3% pajamų privalomai turi sumokėti į biudžetą. Jokių čia atskaitymų nėra.
Toliau, gerbiamieji. Niekada negalima vieno mokesčio ištraukti iš visos mokesčių sistemos ir per jo prizmę galvoti, kad kas nors pasikeis. Taip, daugelyje Europos šalių, kurios turi labai palankias vaisių ir daržovių auginimo sąlygas, PVM yra mažesnis, bet pelno mokestis yra didesnis negu Lietuvoje. Ir todėl kai PVM mažina, natūraliai išauga pelnas ir per pelno mokestį vėl į biudžetą patenka pinigų. Jūs šios sistemos niekuo nekeičiate.
Gerbiamieji, dar kartą pabrėžiu: šis įstatymo projektas būtų pateisinamas, jeigu būtų uždara sistema, muitų sistema. Taip, jis eitų tik Lietuvos gamintojui. Šiandien jis neina Lietuvos gamintojui. Todėl, gerbiamieji, suprantu, galbūt dalis žemdirbių, daržovių augintojų sėdi ir galvoja: štai, sumažins PVM, ir mūsų verslas suklestės. Nė kiek jis nesuklestės, nes esminiai dalykai nepakeičiami. Taip, pelnams bus naudinga, nes dalis PVM nueis į pelnus ir tik 15% už ją sumokės pelno mokestį. Todėl manau, kad sumanymas geras, bet jis visiškai nesiderina su realijomis. Ir aš manyčiau, kad štai kur galima spręsti. Reikia surinkti tuos 50 mln., bet per įvairias programas ir kitus dalykus padėti tiesiogiai tiems daržovių augintojams, kurie gali konkuruoti rinkoje. Todėl siūlyčiau pritarti Prezidento pasiūlymams, o Vyriausybei sugalvoti, kaip 50 ar daugiau, ar kažkiek mažiau per programas paremti daržovių augintojus. Tokie būtų mano pasiūlymai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Dabar kviečiu Respublikos Prezidento patarėją Ramūną Vilpišauską. Po to pereisime į kitą etapą. (Balsai salėje) Po to bus dar kalbos dėl balsavimo motyvų.
R.VILPIŠAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, labai trumpai. Klausimas šiuo atveju yra ne tai, kas už daržovių ir vaisių augintojus Lietuvoje, o kas prieš. Klausimas dėl to, ar siūloma priemonė išspręs keliamą problemą, ar padės Lietuvos daržovių ir vaisių augintojams konkuruoti Europos Sąjungos bendroje rinkoje. Kuo remiasi manymas, kad ši priemonė išspręs problemą? Prielaidomis ir nekritiškų kai kurių kitų Europos Sąjungos šalių pavyzdžiais. Niekas iš čia kalbėjusių nepateikė paaiškinimo, kodėl kitose šalyse taikomos tokios lengvatos. Tokio paaiškinimo nebuvo. Vien kopijavimas problemos neišspręs. Kuo remiantis galima sakyti, kad šis sprendimo būdas bus neefektyvus? Europos Komisijos, Valstybės kontrolės išsamiais tyrimais, grupės skirtingų pažiūrų ekonomistų analize? Galų gale ir Vyriausybės nuomonė yra neigiama šiuo klausimu.
Taigi nauda yra labai abejotina, o žala mokesčių sistemos vientisumui, principui, kad įstatymai turi būti Lietuvoje vienodai taikomi visiems, yra labai akivaizdi. Ir todėl vis dėlto prašyčiau Seimo narių įsiklausyti į argumentus tų kolegų, kurie taip pat kalbėjo apie tai, kad ši problema bus tiktai užmaskuota, bet ne išspręsta. O iš tikrųjų reikia spręsti ten, kur jinai ir kyla, t. y. kodėl kitų šalių daržovės įvežamos nesumokant 18% pridėtinės vertės mokesčio. Nes, kaip pasakė ponas J.Veselka, teisingai, sumažinus pridėtinės vertės mokesčio tarifą, ir lenkiškos daržovės bus įvežamos sumokant taip pat sumažintą pridėtinės vertės mokesčio tarifą. Taigi konkurencinės sąlygos nebus pagerintos, o žala mokesčių sistemos vientisumui, principui, kad įstatymai turi būti vienodai taikomi visiems, bus akivaizdi. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, mes baigėme tam tikrą etapą nagrinėdami šį labai svarbų klausimą. Dabar, prieš mums apsisprendžiant dėl Prezidento vetuoto įstatymo, keturi – už, keturi – prieš. Tuoj, minutėlę. Keturi – už, keturi – prieš. Pirmasis – B.Pauža. Prašom, kolega. Ruošiasi E.Klumbys.
B.PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu už mūsų priimtą įstatymą ir prieš Prezidento veto. Taigi aš noriu iškart pasakyti, kad nebūtų sumaišoma. Dabar viskas yra labai gražu, ekonomistai vertina ir t. t. Aš noriu iš kito kampo pažiūrėti į šią problemą. Pirmiausia dėl to, kad Lietuvoje šiandien vienas gyventojas suvartoja 101 kg bulvių, 99 kilogramus daržovių, o vaisių ir daržovių – dar daug mažiau. Taigi mes, kaip matote, net 43% daugiau vartojame bulvių negu Europos Sąjungos vidurkis.
Jau buvo užsiminta kalbėjusiųjų apie žmonių sveikatą. Kas gi šiandien sudaro sveikatos pagrindą? Mano supratimu, tai subalansuota mityba ir gyvenimo būdas. Ir čia gerbiamasis A.Kubilius šnekėjo, kad sveikata skriaudžiama ir t. t. Man atrodo, jeigu mes reikiamai subalansuotume mitybą pagal normas, tai būtų kur kas mažiau problemų ir dėl gydymo reikalų. Bet čia, žinoma, tegul būna gydytojų…
Ir dar ką noriu pasakyti. Švedų mokslininkai suskaičiavo, kad, rinkoje daržovių kainai sumažėjus 1%, tiek pat kilogramų, maždaug vienu kilogramu, išauga suvartojimas. Taigi jeigu 10%, sakykim, po mūsų šios problemos… nors, kaip ponas R.Vilpišauskas pabrėžė pas mus komitete, tai būtų laikinas įvykis, tačiau jeigu tie 10% duotų 10 kilogramų vienam gyventojui, tai mes per vartojimo padidinimą gautume, tarp kitko, irgi nemažai lėšų iš prekybos į biudžetą. Taigi, man atrodo, vien ekonominiais…
PIRMININKAS. Laikas!
B.PAUŽA. Ačiū, baigiu. Vien ekonominiais motyvais negalima šiandien spręsti šio klausimo. Todėl aš pasisakau prieš Prezidento veto ir kviečiu kolegas taip pat palaikyti šį mano pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, įspėju, kad aš skaičiuosiu pagal tai, kas faktiškai buvo kalbėta, o ne kas kairėje ar dešinėje užsiregistravo. Kolega B.Pauža kalbėjo už mūsų priimtą įstatymą, už tai, kad jis dar kartą būtų priimtas.
Dabar E.Klumbys. (Balsai salėje) Matysime. E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, kiek suprantu, mes svarstom Prezidento dekretą.
PIRMININKAS. Taip.
E.KLUMBYS. Tai aš esu prieš jį. Esu prieš dekretą.
PIRMININKAS. Tai jūs turėtumėt būti vienoje gretoje su kolega B.Pauža. Jūs kalbate, ką norite, o aš užregistruosiu taip, kaip reikia. Prašom kalbėti.
E.KLUMBYS. Gerai, aš suprantu, bet noriu išsiaiškinti. Jeigu mes svarstom Prezidento dekretą, aš esu prieš jį, t. y. esu už įstatymą.
PIRMININKAS. Kolega, būtų gerai, kad nesiginčytume. Mes svarstom tą patį įstatymą, kurį Prezidentas mums grąžino. Prašom kalbėti.
E.KLUMBYS. Gerai, jūs rašykite mane už, nes aš esu už įstatymą, kurį mes priėmėme, nes aš išgirdau visiškai naują Prezidento atstovo traktuotę, kad jau dabar, anot jo, pagrindinis motyvas atmesti šitą įstatymą yra tai, kad jis labai iškreips mūsų mokesčių sistemą. Šitas dalykas Prezidento dekrete nenuskambėjo. Jis kalbėjo apie kitus dalykus – apie rinkos iškreipimą. Labai apgailestauju, kad čia Prezidento atstovai nepasakė to, ką dabar pasakė, kad yra visiškai skirtingi argumentai, dėl ko kitose užsienio valstybėse, Europos Sąjungos valstybėse, yra lengvatinis PVM tarifas.
Gerbiamieji kolegos, jeigu mes kalbame apie tai, tai viską dėkime ant stalo ir aiškinkite… Jeigu mes padarėme klaidą, tai jūs aiškinkite, kodėl kitose valstybėse tas dalykas yra priimtas ir kodėl mes elgiamės blogai eidami tuo keliu. Viso to nėra! Taigi aš drįstu abejoti tuo, ką sako Prezidento atstovai, ką sako ekonomistai, todėl raginu balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nesiginčykime dabar, kas kur užsirašė. Visko pasitaiko. Du kalbėjo už pakartotinį mūsų to paties įstatymo priėmimą. Minutėlę.
Dabar kolega B.Bradauskas.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Aš prieš gerą pusvalandį užsirašiau kalbėti 1-3 klausimu dėl motyvų dėl viso. Kur aš esu dingęs? Aš gi stoviu prieš jus.
PIRMININKAS. Kad jūs stovite, viskas gerai, bet kompiuteriai, kurie yra arčiau manęs, rodo kažką kitą. Aš…
B.BRADAUSKAS. Tada pakeiskite man tą…
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti. Viskas. Ačiū. Čia stadijų klausimas.
Einame toliau. R.Palaitis, matyt, kitaip kalbės. Prašom. (Balsai salėje) Minutėlę! R.Palaitis.
R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, tas noras sumažinti daržovių kainą yra puikus, bet visi – tiek Valstybės kontrolė, tiek Europos Komisija, tiek visi mūsų ekspertai, tiek užsienio ekspertai – vienu balsu sako, kad kainos nesumažės, sumažinus PVM`ą. Prisiminkime, mes patys turime karčią patirtį. Sumažinus pridėtinės vertės mokestį renginių bilietams, kainos nesumažėjo.Vadinasi, į šitą klausimą atsakymas vienareikšmiškas – kainos parduotuvėse nesumažės. Jeigu taip, tai visi, sakyčiau, netgi svaičiojimai apie tai, kad mes sveikiau gyvensime, vartosime daugiau daržovių, yra absoliučiai nieko verti. Tai yra juokingi motyvai.
Toliau. Jeigu kainos nesumažės ir vartojimas nepadidės, jau pradeda galioti Vyriausybės nuomonė, kad biudžetas neteks 50 mln. litų. Vadinasi, neturėsime iš ko mokėti atlyginimų mokytojams, neturėsime už ką apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų gaisrininkus, kurie šįryt piketavo prie mūsų Seimo. Tiesiog pinigų nebus – 50 mln. neteksime. Tuos 50 mln. pasidalys prekybininkai, prekybos tinklai, kurie turi milijardines apyvartas. Ar mums reikia juos remti? Aš labai abejočiau. Pasidalys ir augintojai.
Dėl augintojų. Augintojai turi gana daug bonų, tai yra žemės ūkio sritis yra viena iš sparčiausiai besivystančių Lietuvoje, augimas yra fantastinis, pelno mokestis žemės ūkio sričiai yra minimalus, labai mažas, Europos Sąjungos išmokos kaimo, žemės ūkio sričiai yra labai didelės. Tai kur ta riba? Kiek čia galima šitą kaimą remti kitų sąskaita? Mano supratimu, dar vienas motyvas… Na, gerai, daržovių augintojus paremti. Tai kuo pienininkai blogesni? Tada ir pienininkams reikia, tada visiems reikia. Mes tikrai iškreipiame rinkos sąlygas.
Gerbiamieji kolegos, ypač kreipiuosi į valdančiąją daugumą, žiūrėkime į savo Vyriausybę, ji gi aiškiai pasakė, kad šis įstatymas yra blogas. Paremkime savo Vyriausybę. Mes, liberalcentristai, sakome: mes remiame šitą Vyriausybę, mes balsuosime prieš šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega V.Rinkevičius negalėtų užleisti teisės kalbėti kitos frakcijos atstovui, nes jūs jau sykį kalbėjote? Tada kalbės A.Ivanauskas, o kol kas – A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėjau tik dėl vedimo tvarkos, o ne dėl ko kito.
Kadangi salėje matau Ministrą Pirmininką G.Kirkilą ir kadangi Vyriausybės pozicija šiuo klausimu skiriasi nuo valdančiosios koalicijos pozicijos čia, Seime, tai aš norėčiau paklausti, ar Ministras Pirmininkas nesutiktų paprašyti žodžio (jam pagal Statutą žodis suteikiamas be eilės) ir paaiškinti Vyriausybės poziciją. Gal galėtų lygiai taip pat pasakyti, kaip, jo manymu, nes jis geriau žino, toks sprendimas paveiktų kitus agentūros Standart and Poor`s vertinimus nustatant Lietuvos kreditą, nes yra nuskambėję grasinimai, kad jeigu Lietuva nesitvarkys, tai jie ir toliau bus mažinami. Gal premjeras taip pat žino, kaip galėtų atrodyti vėliau, pavyzdžiui, agentūros Moody`s ar agentūros Fitch reitingai, kurie yra labai svarbūs Lietuvai, mano įsitikinimu, ne mažiau svarbūs negu PVM lengvatos daržovėms.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Įskaičiuosime kolegos A.Kubiliaus kalbą į Prezidento dekreto šalininkų. Dabar žodis A.Ivanauskui. Minutėlę! Jeigu premjeras pageidaus kalbėti, jis tą teisę turi, bet gali nekalbėti, tai irgi yra jo šimtaprocentinė teisė. Gerai. Bus galima įjungti.
Dabar A.Ivanauskas. Prašom.
A.IVANAUSKAS (PDF). Laba diena, gerbiamieji! Man be galo džiugu, kad mes vėl grįžome prie to įstatymo, nors Prezidentas, man labai gaila, jį vetavo. Tas įstatymas buvo pradėtas įgyvendinti prieš gerus pusantrų metų. Su G.Mikolaičiu… Pradėję šį procesą, manau, atėjome iki tam tikros ribos, kai jį dar sykį reikia peržiūrėti ir patvirtinti.
Šis įstatymas ne tik atvers platesnes dirvas pačių ūkininkų investicijoms, gaunant daugiau lėšų, be abejo, dalis „nukris“ ir vartotojams, ir prekybininkams. Manau, šis įstatymas yra labai laiku, kad šiandien galėtume konkuruoti, ypač su kaimyninėmis šalimis, kur yra taikomos tos lengvatos. Neįmanoma be tokių procesų. Todėl, priėmus šį įstatymą, pagerės tiek pačių augintojų, tiek, manau, ir pačių pirkėjų, nes mes esame tos produkcijos vartotojai, padėtis. Gerbiamieji, visus prašau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jeigu Ministras Pirmininkas ir kolega Seimo narys pageidauja tarti žodį, prašom. G.Kirkilas.
G.KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš laikausi Vyriausybės pozicijos, bet, kaip žinote, mūsų Vyriausybė yra koalicinė, ir Valstiečių partija turi kitokią nuomonę. Man atrodo, šios diskusijos metu, rodos, J.Veselka pateikė neblogus kompromisinius pasiūlymus. PVM išimčių turime daug. PVM planas šių metų biudžete yra labai įtemptas. Aš kviesčiau visus pritarti Prezidento veto, bet Vyriausybei pamėginti ieškoti sprendimo, kad būtų ieškoma kitų finansinių instrumentų, kaip padėti mūsų daržovių augintojams, kurių nėra labai daug.
Dėl agentūrų reitingų. Mes nevisiškai sutinkame su tais Standart and Poor’s vertinimais, bet kitos kompanijos – Fitch ir Moody’s – mums kol kas pateikia aukštesnius reitingus. Tiesą sakant, mūsų reitingai yra kur kas aukštesni negu Latvijos, kaip jūs gerai žinote. Mes tikimės, kad vasario mėnesį Tarptautinė valiutos misija, kuri rengiasi atlikti išsamią Lietuvos makroekonominių rodiklių bei perspektyvų analizę ir studiją, padės objektyviau atsakyti į šiuo atveju pesimistines Standart and Poor’s prognozes. Aišku, dar viena pridėtinės vertės mokesčio išimtis šiuo atveju mums nepalengvintų diskusijų su viena iš agentūrų. Mano požiūriu, reikėtų ieškoti kompromisinio varianto – suprasti žemdirbius ir suvokti gana sudėtingą mūsų makroekonominę situaciją, dėl kurios šiandien turėsime diskusiją. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Iš tikrųjų A.Kubilius draugas, bet ar lietuviška daržovė ne didesnis draugas? Prašom. G.Mikolaitis – dar vienas, kuris gali kalbėti palaikydamas pirminį Seimo priimtą įstatymą. Prašom.
G.MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Daug argumentų buvo pasakyta, bet, sakyčiau, mes kažkaip skaičiuojame – atpigs neatpigs produkcija, bet gamyba… Vakar daug kalbėjome. Gamyba. Per paskutinius pusantrų dvejus metus sumažėjo 50 % daržovių auginimas Lietuvoje. Jeigu mums lietuviškų daržovių nereikia, tai mes ir pasakykime: nepadedam, neauginame, perkame tik lenkiškas ar olandiškas. Bulvių auginimas taip pat 40 % sumažėjo. Ką kalbama, kad kitais metodais būtų galima paremti, tai kur, mielieji, buvo anksčiau prezidentūros atstovai ir panašiai. Pasiūlykite. O Europos Sąjunga neleidžia subsidijuoti iš viso tiesiogiai jokios produkcijos. Visoms kitoms valstybėms Komisija pratęsė iki 2010 metų gruodžio 31 d. lengvatas. Mes stabdome, o Komisija pratęsia kitoms valstybėms. Tai ką, mes savo žmones skriaudžiame? Manyčiau, kad turėtume vis dėlto būti už savo žmones. Kaip kai kas minėjo, dabar daržovių gali nusipirkti labai gerai uždirbantys, o jeigu taip toliau bus, tai ypač daug uždirbantys, o eilinis žmogus iš viso neįpirks daržovių. Aš visus prašau balsuoti, kad Prezidento veto vis dėlto šį kartą būtų atmestas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 4 Seimo nariai pritarė pirminiam, t. y. mūsų priimtam įstatymui: kolegos B.Pauža, E.Klumbys, A.Ivanauskas, G.Mikolaitis. Trys Seimo nariai pritarė Prezidento pozicijai, taigi vienas gali kalbėti, aš labai abejoju, ar P.Gražulis palaikys Prezidentą, taigi… aš labai abejoju. (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega, būsite nutrauktas, jeigu apgausite. P.Gražulis. Tamstos pozicija taip pat labai aiški. Ir jūs jau kalbėjote. P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, išties nesuprantu diskusijos ir logikos tų Seimo narių, kurie pasisako prieš Prezidento veto. Juk atrodo, ir J.Veselka, ir R.Palaitis, ir kiti Seimo nariai labai logiškai išaiškino. Sumažinus PVM, PVM mažėja tiek eksportuojamoms daržovėms, tiek vietinėms ir rinkos atžvilgiu… importuojamoms daržovėms. Taigi jokia konkurencija nesumažėja. Kad atpigs daržovės, na, tikrai jūs puikiai žinote, ką sakė R.Palaitis…
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. G.Steponavičius. Kolega, neapgaudinėkime vienas kito. Mes abu vienas kitą labai seniai pažįstame. Ir kiti pažįsta taip pat. G.Steponavičius. (Šūksniai salėje)
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Pone pirmininke, aš turiu teisybės dėlei pripažinti, kad P.Gražulis, iki nutraukėte ir nepradėjote naujo sakinio, kalbėjo ta pačia kryptimi, kuria ir aš norėčiau pratęsti gerbiamojo P.Gražulio mintį.
PIRMININKAS. Tai tada užleiskite jam vietą. Gerai. Tegul. P.Gražulis tegul baigs žodį. P.Gražulis. Prašom čia. Jeigu jis …
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis Juršėnai, kas čia, „Glavlito“ laikai grįžo, ar jūs nesuprantate, ką aš…
PIRMININKAS. Prašom ranką iš kišenės. Prašom dabar. (Juokas, šūksniai salėje)
P.GRAŽULIS. Pakartosiu. Gerbiamasis Juršėnai, kas čia, „Glavlito“ laikai grįžo?… Ar jūs nesuprantate, ką aš kalbu? Aš pritariu Prezidento veto. Ir jūs… ir tiesiog apeliuoju į tuos Seimo narius, kad jie irgi įsigilintų į tas mintis, kurias išsakė palaikantys Prezidento veto Seimo nariai. Jokios logikos nėra. Aš galiu suprasti, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, tie, kurie atstovauja „Leo LT“ – Lietuvos energetikos okupacijai. Tai dideli pinigai. Papirkti, „papyraginti“ Seimo nariai. Bet čia jūs atiduodate viską prekybininkams! Tas sumažintas PVM grįžta prekybininkams. Ir jūs nieko daugiau negausite. Jūs turite eiti kitu keliu. Nebent per kitas programas.
Dar vienas variantas. Aš esu užregistravęs įstatymo pataisą, Kainų reguliavimo įstatymo pataisą, kad nustatytume prekybinį antkainį 20–30 %, ne didesnį. Tokiu atveju, jeigu jūs sumažintumėte PVM, tai būtų logiška, nes jie negalėtų užsidėti didesnių prekybinių antkainių. Tai jūs pirma paremkite mano įstatymą, tada siūlykite šitą, tai bus logikos. O dabar tokiai situacijai aš tikrai negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Kolegos P.Gražulio įstatymas totaliai reguliuoti kainas yra Jo Ekscelencijos Prezidento mąstymų dvasios. Aš teisingai supratau? (Juokas salėje) Ačiū.
Kolegos, tikrai susilaikau ir kviečiu visus registruotis. Registruojamės. Kolegos, prašom registruotis.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai, bet dar kai kurios Seimo narės atsirado, o žinote mano simpatijas ir silpnybę Seimo narėms. Prašom dar kartą registruotis, trumpoji registracija. Nuolaidžiauju moterims. Prisipažįstu. Prašom registruotis. Pažiūrėsime, kaip bus balsuota. Jeigu pristigsime vieno balso, tada dar kartą registruosimės. Kas neužsiregistravo, pakelsite ranką. Kolegos, kas neužsiregistravo, pakelsite ranką. Kolegos, dėmesio! Skaitau Statutą, kad paskui nebūtų abejonių. Statuto 167 straipsnio 1 punktas: „Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.“ Tai yra dabar mes balsuojame, ar dar kartą priimame tą patį įstatymą, kurį vetavo Ekscelencija Prezidentas. Ar aišku? Balsuojame. Atsiprašau. Balsuojame už tą patį įstatymą, kurį mes jau sykį priėmėme. Prašom balsuoti.
Už – 68, prieš – 19, susilaikė 8. Priimta? Minutėlę. Kolega A.Skardžius. Po to – V.Gedvilas. A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, pirmininke. Aš siūlyčiau pakartoti, nes nespėjau užsiregistruoti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Labai svarbus Seimo narys. V.Gedvilas.
V.GEDVILAS (DPF). Aš pritariu Artūrui.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, prašom susikaupti ir nelakstyti. Vis dėlto ten yra dar Seimo narių. Jeigu jie nenori balsuoti, jų yra šventa teisė nebalsuoti. Ir trečią kartą aš jų nekviesiu, net jeigu tai ir Seimo narės. Prašom. Dar kartą registruojamės ir balsuosime. Prašom registruotis ir nesiblaškyti.
Kolegos, aš galėčiau sakyti, kad nereikia tyčiotis. Jeigu Seimo nariai tikrai pageidauja balsuoti, turi būti savo darbo vietoje. Gerai. Trumpa registracija, ir viskas. Jeigu kas neužsiregistruos, vis tiek bus balsuojama. Tas pats – 95. Kolegos, dar kartą skaitau: „Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.“ Prašom balsuoti. Kas už tai, mygtukas „už“. Kas kitaip mano, kitaip ir balsuoja.
Už – 70, prieš – 17, susilaikė 6. Nepriimta. (Triukšmas salėje) E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tai baigiam visą balsavimą.
PIRMININKAS. Tuoj baigsim. Dar tiktai dėl mandagumo žodis kolegai Z.Mikučiui. Prašom.
Z.MIKUTIS (DPF). Mano balsą prašau įskaityti už, nes aš nespėjau užsiregistruoti. (Triukšmas salėje)
J.PINSKUS (DPF). Mano balsą irgi prašome įskaityti už.
PIRMININKAS. Jūs nesiregistravote, kolegos, ir dabar jau šaukštai popiet! Kolega A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tiesų kiekvienas Seimo narys turi konstitucinę teisę išreikšti savo nuomonę, kol nepradėtas svarstyti kitas klausimas. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tikrai Prezidento galios šiuo atveju pagal Konstituciją būtų didesnės, aš taip suprantu, nei viso parlamento, jeigu jūs neleisite kolegoms išreikšti savo valios šiuo klausimu. Tikrai dvi minutės nieko nelems prieš tai, kiek šis klausimas yra svarstomas. Be to, dar B.Vėsaitė nori pasakyti, kad jos balsas taip pat už. Prašom.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Pritariu.
PIRMININKAS. B.Bradauskas.
B.BRADAUSKAS. Aš frakcijos vardu prašau paskutinį kartą leisti užsiregistruoti ir perbalsuoti, nes štai ir kolegė B.Vėsaitė nespėjo registruotis ir balsuoti, ir dar yra pareiškimų. Tikrai neužtruks, padarom paskutinį kartą ir kaip išeis, taip.
PIRMININKAS. V.Baltraitienė.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Mūsų frakcijos vardu prašau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Prašom, trumpa registracija. Prašom kalbėti. (Triukšmas salėje) S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs jau turbūt kelintą kartą viso Seimo akivaizdoje esate pasižadėjęs savo gerbiamajai, gerai pažįstamai frakcijai surengti seminarą, mokymus ir išmokyti, kaip, kada ir ką reikia daryti. Trečia para niekas neįvyksta. Tas pats B.Bradauskas 18-tą kartą nemoka ir nežino, ką ir kada paspausti. Tai gal baikim šituos žaidimus! Darykime pertrauką, surenkime jiems seminarą, mokymus ir tada baigsis tie visi žaidimai. Negalima dėl vieno nemokančio 141 dabar šokdinti. Reikia turėti saiką. Ačiū.
PIRMININKAS. Matot, kolega, nelaimė yra ta, kad dar viena didelė frakcija ne tuos mygtukus paspaudė arba nespaudė. J.Čekuolis. Gerai. Tuoj.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Šiuo klausimu mes balsavome jau du kartus ir tai yra pakankama. Vieną sykį būna – balsuojame, kyla abejonių, pakartojame, bet trečią kartą kartoti nėra jokio pagrindo. Net ir vieno balso persvara yra rezultatas, todėl aš kviesčiau toliau dirbti pagal darbotvarkę, spręsti, kad įstatymas nėra priimtas. Kartu sveikinu Seimą palaikius Vyriausybės poziciją, kuri tam projektui… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš visų pirma noriu paklausti, ką jūs dabar ruošiatės daryti, jeigu galima, norėčiau sužinoti procedūrą?
PIRMININKAS. Kai baigsit kalbėti, pasakysiu.
A.KUBILIUS. Jeigu jūs pasiūlysite dar sykį balsuoti (aš žinau jūsų gebėjimus), tai aš iš anksto prašau pagal 121 straipsnio 5 dalies nuostatas atidėti balsavimą pusę valandos. Penki Seimo nariai palaiko mano siūlymą.
PIRMININKAS. Kolegos, iš tikrųjų tokia galimybė yra. Kolega A.Pekeliūnas.
A.PEKELIŪNAS (VLF). Aš nesuprantu, kaip vienas Seimo narys gali pasakyti daugiau, negu dvi frakcijos paprašė. Gerbiamasis Čekuoli, nereikia to kalbėti. Tai yra jo vieno nuomonė. O jeigu dvi frakcijos paprašė, turi būti balsuojama.
PIRMININKAS. Matot, dabar yra kitas dalykas. Yra prašymas padaryti pusės valandos pertrauką.
K.D.PRUNSKIENĖ (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke…
PIRMININKAS. Minutėle, kolege Kazimira…
K.D.PRUNSKIENĖ. Įvyko balsavimas…
PIRMININKAS. Vieną minutėlę! Dabar žodis bus suteiktas Seimo narei K.Prunskienei. Prašom.
K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis Česlovai, ir atsiprašau už nekantrumą.
PIRMININKAS. Prašau.
K.D.PRUNSKIENĖ. Nereikia perbalsuoti. Prie 70 savo balsą prijungė tie, kurie ne taip balsavo. Juk turi teisę taip įtemptai dirbdamas žmogus suklysti. Jie pareiškė balsu, ir tai ne mažiau, kaip paspausti mygtuką. Suskaičiuokim, aritmetika labai paprasta. Prie 70 balsų dar 4, yra 74, ir viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš, kolegos, dabar galiu tiktai vieną dalyką padaryti. Kadangi yra oficialus frakcijos prašymas dėl pusės valandos, mes turime balsuoti, ar ta pusės valandos pertrauka daroma. Tik tiek. Prašom registruotis ir balsuosime. (Balsai salėje) Prašome registruotis. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, pasirodo, aš ir be balsavimo galiu nuspręsti. (Balsai salėje) 121 straipsnis: „Kol neprasidėjo pakartotinis balsavimas, frakcijos seniūnas gali pareikalauti, kad jis būtų atidėtas.“ Bet ar čia frakcijos seniūnas reikalavo? Nėra jo. (Balsai salėje) O kuris frakcijos seniūnas reikalavo? (Balsai salėje) Kuris frakcijos seniūnas? (Balsai salėje)
J.Razma.
J.RAZMA (TSF). Aš pakartoju tą reikalavimą frakcijos vardu. (Balsai salėje) Kaip matote, seniūnės nėra, aš einu tas pareigas, taigi…
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Tada skaitau toliau: „Tokiu atveju posėdžio pirmininkas daro ne trumpesnę kaip 15 minučių ir ne ilgesnę kaip 30 minučių balsavimo pertrauką.“ Pertrauka 15 minučių. Prašom tiksliai skaičiuoti laiką. (Balsai salėje)
Dabar darbotvarkės 4 punktas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo pakeitimas ir taip toliau. Priėmimo tęsinys. Projekto registracijos Nr.XP-2186(2)ES. Į tribūną kviečiu profesorių A.Dumčių. Prašom. Pagrindinio, t. y. Žmogaus teisių komiteto vardu.
A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, leiskite pavaduoti išvykusį mūsų pirmininką ir teikti Užsieniečių teisių įstatymą. Turiu pasakyti, kad liko neapsvarstyti 43, 51 ir 53 straipsniai.
PIRMININKAS. Kolega, mes turime apie dvigubą numeraciją kalbėti, kad visi suinteresuoti suprastų. 43 straipsnis yra bazinio įstatymo, o šio įstatymo 11 straipsnis, taip?
A.DUMČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Ir 51 bazinio įstatymo straipsnis, arba šio įstatymo 15 straipsnis.
A.DUMČIUS. Ir 53 straipsnis.
PIRMININKAS. Čia kaip papildomas.
A.DUMČIUS. Taip, 15 straipsnio.
PIRMININKAS. Taip, 15 straipsnio. Čia jau būtų 151 straipsnis ar koks kitas, nesvarbu.
Dabar imamės 11, arba 43 straipsnio. Neužmirškite, kad buvo balsuota dėl kolegos G.Steponavičiaus pataisos. Tai kokį siūlote variantą? Prašom.
A.DUMČIUS. Po to mūsų, Žmogaus teisių komiteto, yra užregistruotas dar vienas A.Lydekos siūlymas, kuris yra kaip ir alternatyvinis, kompromisinis įvairių komitetų susitarimo po ilgų diskusijų variantas. Turiu omeny 43 straipsnio 6 dalį, kurioje šeimų susijungimo klausimas vėl grąžinamas į seno įstatymo variantą, pagal kurį šeima, norėdama susijungti, turi turėti, kaip sakant, 2 metų gyvenimo stažą, taip pat pataisa, jūs matote ją paryškintą, kad leidimą laikinai gyventi išduoda 40 straipsnio 1 dalies 13 punkto nustatytu pagrindu, vadinasi, mokslininko šeima gali turėti išimtį. Toks šiandien komiteto sprendimas yra teikiamas svarstyti Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar mes turime apsispręsti dėl vieno procedūrinio dalyko. Kadangi buvo pritarta kolegos G.Steponavičiaus pataisai, mes turime sutarti, ar grįžtame į pirminę būseną, kad būtų galima toliau nagrinėti. Prašau, profesoriau.
A.DUMČIUS. Priklausys nuo šio siūlymo, kurį aš jums pateikiau. Jeigu mes jį priimtume, iš esmės būtų anuliuotas pono G.Steponavičiaus siūlymas. Jeigu nepriimtume, tai jau kitas klausimas.
PIRMININKAS. Kolega A.Ažubalis gal šiek tiek paryškins. A. Ažubalis. Prašom.
A.AŽUBALIS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik norėčiau jus informuoti, kad tada, kai Seimas padarė pertrauką ir įpareigojo abu komitetus – Žmogaus teisių komitetą ir Užsienio reikalų komitetą – surasti kompromisą, tas kompromisas buvo surastas. Jį dabar pristatė ponas A.Dumčius. Todėl aš kviečiu už tai balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes vis tiek turime nuspręsti, ką darome su ankstesniu, tai yra formaliai Seimas turi pritarti, kad mes laikome, jog negalioja, baigtas dalykas, ir einame prie šito siūlymo. (Balsas salėje: „ Aišku.“)
Kolegos, ar galime bendru sutarimu laikyti, kad tas ankstesnis balsavimas negalioja, ir dabar mes nagrinėjame kitą, kuris yra kompromisinis? Sutinkame, ar reikia dėl to balsuoti? Nereikia. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pateiktas kompromisinis variantas, ar dėl jo reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu? Bendru. Ačiū. Šitam straipsniui daugiau pataisų nėra. Ar galime priimti pataisytą 11 straipsnį, arba bazinio įstatymo 43 straipsnį? Galime priimti? Priimta. Ačiū. Tokiu atveju 15 straipsnis, arba bazinio įstatymo 51 straipsnis.
A.DUMČIUS. Dabar 51 straipsnis. Mūsų komitetas, įvertinęs pono A.Ažubalio siūlymą, priėmė sprendimą iš dalies pritarti. O kam pritarti? Jis yra dvigubas. Vadinasi, palikti žodį „užsieniečiui“, išbraukti „trečiosios šalies“. Gal Audronius daugiau kalbės. Ir Migracijos departamentą įtraukti.
PIRMININKAS. Kolegos, ar nori kas kalbėti, ar galime bendru sutarimu pritarti tokiam kompromisiniam siūlymui? Galime pritarti? Pritarta. Ar galime priimti visą 15 straipsnį su pataisa? Priimta.
Dar vienas siūlymas, gerbiamasis profesoriau. Ar yra dar vienas siūlymas? Prašom referuoti.
A.DUMČIUS. Toliau 53 straipsnio 8 dalis.
PIRMININKAS. Prašom.
A.DUMČIUS. Šiuo atveju jis yra dviejų dalių. Pirmoji dalis yra atmesta. Siūlymas yra irgi A.Ažubalio. O antroji dalis labai panaši, todėl reikėtų apsispręsti. Aš norėčiau, kad kalbėtų autorius.
PIRMININKAS. Kolegos, čia autorių yra daugiau. Kolega A.Ažubalis, A.Lydeka ir kolega A.Sysas. Dviejų aš nematau. Kolega A.Ažubalis yra, gal gali šiek tiek paaiškinti. Prašom. Ar sutinkate su komiteto išdėstyta pozicija?
A.AŽUBALIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu pasakyti, pasitikslinti, ar mes čia kalbame apie 53 straipsnio papildymą?
PIRMININKAS. Taip. Arba pagal mūsų įstatymą būtų 151 straipsnis.
A.AŽUBALIS. Taip, 151 straipsnis. Minutėlę.
PIRMININKAS. Jūs siūlote papildyti nauja 8 dalimi.
A.AŽUBALIS. Jūs man pasakykite, pasufleruokite.
PIRMININKAS. Perskaitysiu. „Išimties tvarka, vadovaujantis valstybės interesais, leidimas nuolat gyventi…“
A.AŽUBALIS. Kadangi prieš tai nebuvo priimtas vienas mano pasiūlymas papildyti 53 straipsnį 8 dalimi, tai tada ir šitą atsiimu.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Šitas dalykas nereikalingas. Prašau, gerbiamasis profesoriau.
A.DUMČIUS. Mūsų komitetas turėjo A.Syso siūlymą, kur praplečia asmenims 65 metų, ir yra kiti dalykai, kaip jūs matote, parašyti. Mes išsamiai diskutavome ir A.Lydeka pasiūlė pritarti iš esmės A.Syso siūlymo bazei, bet patikslinome – 75 metai. Nes pažiūrėjome, jeigu rašytume 65, tai būtų didelis srautas asmenų. 75 – sukuria savotiškai nedidelį filtrą. Mes siūlome 75, ir sujungti du siūlymus – A.Syso ir…
PIRMININKAS. Gal ir kompromisinis siūlymas, bet šiuo atveju būsiu formaliai nusiteikęs. Turi būti 29 balsai, remiantys šitą siūlymą. Prašau. Neskaičiuosiu. Aš siūlau registruotis. Matyt, yra tiek, bet vis dėlto registruokimės. Prašau. Registruojamės.
Kolegos, užsiregistravo 64 Seimo nariai. Minutėlę. Yra norinčių kalbėti? Registruotis? Prašau dar kartą registruotis ir paaiškinsiu, kur mums reikalingi 29 balsai. Mes turime susitarti, kad kolegos A.Syso pasiūlymas yra transformuojamas į komiteto siūlymą, kurį įregistravo kolega A.Lydeka. Jeigu su tuo sutinkame ir patvirtiname tai 29 balsais, tada mes tai pradėsime nagrinėti. Ar nagrinėjame modifikuotą A.Syso pasiūlymą, kurį oficialiai teikia A.Lydeka? Prašom balsuoti. Čia reikalingi 29 balsai.
Yra 42 balsai. Gerbiamieji kolegos, profesorius jau viską paaiškino, gal nereikia ir balsuoti. Galime bendru sutarimu pritarti šitam kompromisiniam siūlymui? Galime pritarti? Tada atsiranda papildomas pagal bazinį įstatymą 53 straipsnis, arba 151 straipsnis.
Visos pataisos yra išnagrinėtos. Kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo su priimtomis pataisomis anksčiau, t. y. 29 dieną, ir šiandien, vasario 1 dieną? Yra norinčių kalbėti. V.Stankevičius. Prašom, kolega.
V.STANKEVIČ (NSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes gerokai vėluojame su šituo įstatymu. Mes turėjome jį priimti dar iki prisijungimo prie Šengeno erdvės. Todėl tai mūsų garbės reikalas. Kaip jūs žinote, nuo gruodžio 21 dienos mes esame Šengeno erdvėje, todėl mūsų garbės reikalas šį įstatymą priimti.
Dar man malonu konstatuoti, kad Migracijos departamentas atsižvelgė į labai specifinės industrijos prašymus, aš turiu omeny laivų remontininkus ir laivų statytojus, ir šitame įstatyme yra atskiras punktas, kuris reglamentuoja ir šitos industrijos darbą. Manau, tai bus labai naudinga Lietuvai, todėl siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kita nuomonė – E.Klumbys. Prašom, kolega. E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš noriu pasakyti, kad prieš porą dienų buvau viešai pamokytas Žmogaus teisių komiteto pirmininko dėl to, kad aš visiškai neišmanau šito įstatymo, nes ketinu balsuoti prieš ir kalbėti prieš. Bet kaip ten būtų, ar tai bus traktuojama, kad aš neišmanau, aš esu prieš šitą įstatymą, nes jis nesutvarko visų problemų, kurių yra.
Aš noriu priminti, galbūt daugiau dėl stenogramos, kad prieš gerus metus ar dvejus mes čia, tiesa, kitoje Seimo posėdžių salėje, priiminėjome Pilietybės įstatymą. Tada aš vienintelis kalbėjau prieš Pilietybės įstatymą, ir kaip tik to Pilietybės įstatymo priėmimas sukėlė visą tą griūtį, po kurios Konstitucinio Teismo sprendimu fundamentaliai pasakyta, kad labai daug mūsų Pilietybės įstatymo pataisų neatitinka Konstitucijos. Kad ir kaip būtų, aš dar kartą sakau, esu prieš šio įstatymo projektą, nes manau, kad jis yra nekokybiškas, nesutvarkytas ir palieka labai daug problemų. Prašau paklausyti ir nebalsuoti už šias įstatymo pataisas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kalbės A.Ažubalis. Prašom.
A.AŽUBALIS. Ačiū, pirmininke. Aš pasisakau už šį įstatymo projektą, nes iš tikro keturis mėnesius du komitetai, dvi darbo grupės dirbo labai intensyviai. Ten, kur nesutardavo liberalus požiūris su konservatyvesniu požiūriu dėl užsieniečių teisinės padėties, šiandien buvo rasti kompromisai, ir aš manau, kad šis įstatymas yra geras atspirties taškas tam, kad mes pradėtume Seime svarstyti Vyriausybės parengtą imigracijos politikos programą. Jeigu ponas E.Klumbys baiminasi, kad čia yra atidaromi kokie nors šliuzai, tai nieko panašaus, nes mūsų dar laukia didelis darbas svarstyti ir pareikšti savo nuomonę dėl Vyriausybės parengtos imigracinės politikos. Šiuo atveju aš manau, kad būtinai reikia priimti šį įstatymą, ir prašyčiau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolega G.Steponavičius. Prie centrinio mikrofono. G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad reikia priimti šį įstatymą ir šiandien, negalima atidėlioti. Didžioji dalis šio įstatymo nuostatų, mano supratimu, yra ne tik susijusios su Europos Sąjungos nuostatų perkėlimu, bet ir apskritai sutvarkančios šią sistemą. Galiu tik apgailestauti dėl vieno, kad Seimas, iš pradžių apsisprendęs dėl 43 straipsnio, reglamentuojančio šeimų susijungimo atvejus, priėmė po kelių posėdžių ir diskusijų sprendimą, kuris, mano supratimu, niekur neveda. Iš esmės įšaldo iki šiol buvusią situaciją ir paradoksas yra tai, kad štai kolega V.Stankevičius džiaugėsi dėl galimybės įsivežti darbo jėgą į laivų statybos sektorių, tačiau Seimas nematė būtinybės paskatinti investicijų atėjimo į Lietuvą sudarant aukščiausios kvalifikacijos žmonėms, turint šias pajamas, ne tik čia atvykti, bet atvykti su savo šeimomis, palikti uždirbtus pinigus Lietuvoje, o ne išsivežti juos. Manau, šia prasme mes lyg ir duodame tokį signalą. Mes vis dar esame kupini baimių, kurios dažniausiai yra nepagrįstos, ir manau, kad investuotojams tai yra irgi blogas signalas. Štai dėl šios priežasties aš susilaikysiu balsuodamas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dabar H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip žinome, tobulų įstatymų nebūna. Visada priimant įstatymą retai būna, kad visi balsuoja už. Visada yra ir susilaikiusių, ir prieš. Tačiau yra tokie įstatymai, kurie turi tokią tendenciją, kad anksčiau ar vėliau vėl grįžta į Seimą ir vėl iš naujo yra svarstomi. Užsieniečių teisinės padėties įstatymas yra toks. Jeigu pamenate, prieš pusę metų mes daug dirbome, kol priėmėme įstatymą. Štai dabar formaliai dėl to, kad prisijungėme prie Šengeno erdvės, mes grįžome prie to įstatymo, bet dėl Šengeno klausimų nekilo, bet mes grįžome prie tų pačių trečiųjų šalių piliečių klausimo, kuris buvo jau mūsų priimtame įstatyme. Aš manau, tokia praktika rodo, kad yra noro labai liberalizuoti imigrantų atvykimą pas mus į Lietuvą, o mes iš kitos pusės turime būti labai atsargūs, nes turėsime spręsti ir savų piliečių išlikimo, ir visus kitus klausimus. Man labai patinka, kad tarp dviejų komitetų, tai yra Žmogaus teisių ir Užsienio reikalų, buvo rastas kompromisas, dėl to, aš manau, šiandien mes tą įstatymą priimsime. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, būtų gražu, kad mes baigtume šį klausimą, ir po to… (Balsai salėje) Aš prisimenu, ką turime daryti. Nuosekliai. Viskas bus tvarkingai. (Balsai salėje) Mes abu dabar užimame laiką. (Balsai salėje) Dabar turi kalbėti kolegė M.Čigriejienė, ir viskas. Ir balsuojame dėl vieno ir dėl kito dalyko. O kolega V.Stankevičius po balsavimo.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, ačiū, pirmininke, gerbiamieji kolegos, grupė intensyviai dirbo, rado kompromisą, įrodė naudą Lietuvai, nes daugumą problemų šis įstatymas sutvarko, todėl kviečiu visus balsuoti už tą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome registruotis. Labai kviečiu kavininkus ir baigusius rūkyti į salę. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame šį įstatymą. Po to iškart prie to įstatymo, kurio niekaip neužbaigėme. Kolegos, prašom registruotis.
Užsiregistravo 100. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame. Paskui vieną kitą balsą pridėsime. Šiuo atveju svarbu, kad jau yra 100, o ar 102, ar 105 neturi prasmės. Ar priimame įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių pakeitimo, pripažinimo netekusiais galios ir t. t. įstatymo“ projektą? Prašom balsuoti.
Už – 81, prieš – 1, susilaikė 15. Įstatymas priimtas ir mes likvidavome vieną mūsų skolą. Mūsų, tai yra Seimo, skolą. Dabar dvi kalbos ir imamės senesnio klausimo. V.Stankevičius. Prašom.
V.STANKEVIČ. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėjau patikslinti. Džiaugiuosi ne dėl darbo jėgos atvykimo į Lietuvą. Aš džiaugiuosi tuo, kad bus sureguliuotas klausimas dėl užsieniečių įgulos narių, kurie dirba laivuose, remontuoja arba stato laivą Klaipėdoje, jų buvimo. Bet jie ir išvyks laiku. Aš tik dėl to džiaugiuosi. Laivas tai nėra Seimas. Kad laivas veiktų, judėtų, turi būti įgula, aptarnauti visas sistemas ir mechanizmus. Aš šį dalyką norėjau patikslinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Smetona. Prašom. (Triukšmas salėje) Kolegos, tylos! Paklausome, nes tuoj reikės vėl balsuoti.
R.SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos, ne pirmas atvejis, kai prisidengiant arba argumentuojant Europos Sąjungos ar šiuo atveju Šengeno reikalavimais „pratempiami“ interesų grupėms reikalingi kokie nors principai, nuostatos, nebūtinai sutampančios su valstybės interesais. Šiuo atveju yra būtent taip.
Antras dalykas. Labai bloga praktika, kai konkrečios nuostatos įstatymuose priimamos nesusitarus dėl principų, dėl tendencijų. Štai šis atvejis labai akivaizdus, kai Vyriausybė parengė imigracijos politikos principus, mes dėl jų turėtume plačiai diskutuoti, susitarti, rasti vadinamuosius kompromisus ir tik po to priimti įstatymą su konkrečiomis nuostatomis. Šiuo atveju atvirkščiai. Mes nustatome konkrečias normas, o po to jau tarsimės dėl principų. Tai yra akivaizdus Vyriausybės ir parlamento bendro darbo nebuvimas. Tai yra labai bloga praktika.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, prašom registruotis ir balsuosim dėl Prezidento grąžinto įstatymo. Prašom registruotis ir artėsime prie pertraukos. Mes turime dar vieną nedidelį klausimą, tada pertrauka. O tą didesnį tikrai atidėsime. Registracija. Kolegos, prašom registruotis atsargiai, nes aplink jus vaikšto revizorius. (Triukšmas salėje)
Užsiregistravo 99 Seimo nariai.
Kolegos, dėmesio! Mes dabar balsuojame, ar dar kartą priimame mūsų jau sykį priimtą įstatymą, kurį Prezidentas vetavo. Prašom balsuoti. Balsavimas. Kolegos, registracija jau buvo, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Kolegos, dešimt kartų registravomės. Gerai. Kolegos, minutėlę! Kolegos, prašom ramiai sėdėti savo vietose, prašome patikrinti korteles. Gerbiamoji Jadvyga, prašom patikrinti kortelę, ar ji veidu į mane, ar į tamstą. Visi vietoje. Gerbiamasis revizoriau, prašom stebėti situaciją. (Triukšmas salėje) Prašom registruotis. Trumpoji registracija ir balsuosime.
Užsiregistravo 97 Seimo nariai.
Pašom balsuoti. Kas už tai, kad dar kartą priimtume tą patį įstatymą, prašom balsuoti.
Už – 72, prieš – 17, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. Klausimas baigtas.
Dabar, kadangi mes jau uždelsėm, aš siūlau Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą nagrinėti gerokai po pertraukos. Po pertraukos pirmiausia turėsime nagrinėti Atominės elektrinės įstatymą, o dabar, jeigu kolegos sutiktų, apsvarstytume nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo“. Jokių pasiūlymų nebuvo. Ar yra? Kolega R.Dagys. Prašom. (Balsai salėje) Tylos!
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs labai jautriai žiūrite į tai, kokį pretekstą būtų galima rasti, kad išsaugotumėte senesnį balsavimą, bet nežiūrite, kai kas nors atsistoja iš kitos pusės, norėdamas ką nors pasakyti. Šiuo atveju nekvestionuodamas šio klausimo, noriu visiems aiškiai pasakyti. Nieko čia nevaizduokite, gerbiamieji ponai, yra aiški finansinė ir kita logika: jūs iš biudžeto atėmėte pinigus, atėmėte pinigus iš mokyklų, iš ligoninių, atėmėte iš mokytojų, iš gydytojų ir atidavėte perdirbėjams. Nevaizduokite čia gynėjų. Be šių prekybininkų, kurie iš to labiausiai pasipelnys… Kitos logikos nėra. Atimate iš biudžeto, iš visų reikmių atimate pinigus ir atiduodate tiems, kam jūs pasirašėte ir iš kurių tikitės pagalbos rinkimų kampanijos metu.
PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. (Triukšmas salėje) Minutėlę! Tylos! Iš eilės – Z.Žvikienė. Prašom.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlau dabar apsvarstyti Asmens duomenų apsaugos įstatymo priėmimą, nes ten yra tik viena pataisa, yra priėmimas. Aš manau, kad nukėlę į popietinį posėdį vėl nepriimsime ir atsitiks taip, kaip vakar. Pritrūks Seimo narių, pritrūks balsų. Užtruktume tik 10 minučių, o jūs sukeičiate pagal darbotvarkę su visai kitu klausimu. Aš labai prašau dirbti iš eilės.
PIRMININKAS. Kolege, aš su tuo sutikčiau, jeigu iš tikrųjų būtų viena pataisa. Jų yra apie dešimt ir tai užims pusvalandį ir netgi daugiau. Kitokios išeities mums nėra. Kolega V.Karbauskis. Prašom. Tik trumpai.
V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau kolegai R.Dagiui paaiškinti, jis turbūt pamiršo.
PIRMININKAS. Atsiprašau, aš neįspėjau tamstos dėl pavardžių neminėjimo.
V.KARBAUSKIS. Bet jau pasakiau. Vis dėlto šis įstatymas yra nukreiptas į kitą biudžetą, 2009 metų biudžetą, ir nieko mes čia nenuskriaudėme.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir B.Bradauskas. Prašom labai trumpai.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Aš noriu pasakyti gerbiamajam, kuris kalbėjo prieš tai. Visiškai nesistengiama kartais suvokti ekonomikos. Viskas būtų gerai, jeigu Lietuvoje nebūtų turgų. Deja, turguose prekiaujama dideliais kiekiais atvežta produkcija iš kaimyninių valstybių be jokio PVM, be jokių mokesčių, nei gyventojų pajamų mokesčio, nei pelno mokesčio, nei kitų. Prisiminkite, kai mes padarėme 5% PVM atšaldytai mėsai. Mėsa iš turgaus dingo, atsirado parduotuvėse vienodomis kainomis ir į biudžetą surinkome lygiai tiek pat, kai PVM buvo 18%. Su daržovėmis atsitiks tas pats ir nebus jokios tragedijos, tik mes išlaikysime konkurencingumą su kitom valstybėm, kurios turi mažesnį PVM. Garantuoju, kad mes turėsime grįžti prie kito mėsos PVM, nes iš kaimyninių valstybių užvertė pigiomis dešrelėmis ir visa kita, kurios žlugdo mūsų gamintojus ir jie neišlaiko konkurencijos.
PIRMININKAS. Kolegos, jeigu būtų galima kalbėti trumpiau, tai mes tikrai priimtume kokį nors įstatymą. Gerbiamasis Petrai, gerbiamasis Artūrai, ar galite nekalbėti arba, jeigu kalbate, tai tikrai labai trumpai? A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau apeliuoti dešiniajai pusei. Jie kaip tikri socialistai orientuojasi į du veiksmus: atimti ir padalyti, o pamiršta, kad yra veiksmai pridėti ir padauginti. Dabar mes pridėjome žemės ūkiui, tam sektoriui, į kurį nukreiptos Lietuvos viltys. Jis vienintelis šioje perspektyvoje yra konkurencingas Europos rinkoje. Gerbiamieji konservatoriai, nebūkite panašūs, nors gerbiamasis V.Stankevičius sakė, kad čia ne laivas, bet iš tikrųjų daromės panašūs į vieno garsaus autoriaus paminėtą veikalą, tik laivas su tam tikru priedu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą kreipiuosi. Kadangi matau, kad salėje yra daug Seimo narių, mes galime priimti labai svarbų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Ar galime sustoti ir nekalbėti? (Balsai salėje) Man atrodo, kad labiausiai negali S.Pečeliūnas. Prašom leisti jį prie mikrofono.
R.PALAITIS (LCSF). Aš anksčiau stovėjau, atsiprašau.
PIRMININKAS. Ne, S.Pečeliūnas ir tada R.Palaitis. R.Palaitis yra žmogus, kuris gali palaukti, o S.Pečeliūnas negali.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Gali, gali, bet aš dėl vedimo tvarkos. Mielieji kolegos, jeigu jūs turite prieš akis šiandien patvirtintą darbotvarkę, ten yra numatyta pertraukėlė. Ji turėjo įvykti 11.45 val. Aš norėčiau, kad mes vis dėlto susitartume, ką dabar darome: ar priimame dar šį įstatymą ir po to darome pertraukėlę, ar apskritai jos nedarome. Aš nekvestionuoju, kaip Seimas turi elgtis, bet Seimas turi elgtis susitaręs, o tai yra mūsų susitarimas. Norint keisti susitarimą, reikia vėl iš naujo susitarti. Štai ir viskas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega tikrai kalbėjo nuosaikumo dvasia. Todėl pranešu, kad posėdis yra pratęsiamas, kol išspręsime kai kuriuos sutarsimus klausimus. Mes dar nesusitarėme, ar vieną, ar du klausimus. P.Gražulis, kuris žadėjo kalbėti vieną minutę.
P.GRAŽULIS (TTF). Būčiau nekalbėjęs, jeigu nebūtų kalbėjęs vienas Seimo narys, kurio vardo neminėsiu, bet pavardę pasakysiu.
PIRMININKAS. Nereikia!
P.GRAŽULIS. Tai B.Bradauskas. Aš niekaip nesupratau logikos, kas čia darosi ir kodėl norima „prastumti“ šį įstatymą, nors tie daržovių augintojai negaus nė cento? Tai paprasčiausiai prekybininkų užsakymas prieš tuos, kurie prekiauja turguje, prieš vargšą žmogų. Štai socialdemokratų pozicija: prieš šąlantį turguje žmogų, nori tiesiog ir tą numarinti badu, kad jis neturėtų kaip užsidirbti.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Kolega E.Pupinis ir po to R.Palaitis.
E.PUPINIS (TSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, galbūt ir nereikėtų čia per daug džiūgauti priėmus tą įstatymą, nes tie žmonės, kurie augina daržoves ir kurie dar sugeba prekiauti turguje, tikrai nukentės. Tų žmonių yra tikrai nemažai. Kas atsitiks? Stambieji augintojai ir stambieji prekybininkai susitars, galbūt kainą pasidalys per pusę ir laužys rankas tiems žmonėms, kurie tiesiogiai prekiauja turguje. Todėl aš manyčiau, kad šis įstatymas tikrai yra neigiamas, nes nukentės tie žmonės, kurie dirba tiesiogiai su daržovėmis. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom registruotis ir apsispręsime, ar mes dabar nagrinėsime nutarimą, ar įstatymą. Pažiūrėsime, kiek yra salėje Seimo narių. Prašom registruotis. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 81.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1350(3*)ES (priėmimas)
Iš tikro mes galime išspręsti du klausimus. Yra darbotvarkės penktasis punktas – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, tai eurointegracinis, įspėju, registracijos Nr.XP-1350. Priėmimo stadija. Pagrindinio – Žmogaus teisių komiteto vardu į tribūną kviečiu profesorių A.Dumčių. Prašom. Po to nutarimas ir darome pertrauką.
A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo svarstymas iš esmės eina į pabaigą. Turiu paskelbti, kad Teisės departamento išvadai pritarta. Ten nėra tokių taisymų. Yra du pasiūlymai – ponų Z.Žvikienės ir A.Lydekos. Apie straipsnius kalbant, 30 straipsniui ir 22 straipsnio 1 daliai.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, yra 1 straipsnis, kurį ir sudaro nauja redakcija, arba kitaip išdėstytas tas bazinis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Ar galime sutarti, kad visi straipsniai iki 22 straipsnio, tai yra 1–21, priimami bendru sutarimu? Nereikia dėl kiekvieno balsuoti? Ačiū. Tada prašom referuoti dėl 22 straipsnio, kuriam yra kolegos A.Lydekos siūlymai.
A.DUMČIUS. 22 straipsnis. A.Lydekos padarytos pataisos nėra labai charakteringos. Mes suderinę kartu aptarėme su Duomenų inspekcija ir pasiektas toks kompromisas. Jie pritarė šioms pajuodintai parašytoms (galite paskaityti) pataisoms. (Balsai salėje) Komitetas pritarė taip, kaip yra.
PIRMININKAS. Kolegos, kadangi pataisų nedaug, ar mes galime iškart sutarti, kad dėl visų pataisų yra 29 Seimo narių pritarimas? Galime pritarti? Gerai. Tada nereikia balsuoti.
Dabar, kadangi komitetas pritarė kolegos A.Lydekos patikslinimui, ar galime bendru sutarimu pritarti tam patikslinimui? Galime? (Balsai salėje) Galime. Ar galime priimti visą patikslintą 22 straipsnį? Priimame. Ačiū.
Tada kolegės Z.Žvikienės siūlymai. Taip? Prašom, gerbiamasis profesoriau. Prašom.
A.DUMČIUS. Gerbiamosios Z.Žvikienės gana plačiai išdėstyta. Ji pati, matyt, kalbės. Mūsų komitetas nedidele balsų dauguma nepritarė šiam pasiūlymui. Iš esmės pasiskirstė nuomonės. Būtų gerai…
PIRMININKAS. Kad ir jūsų komitetas nedidelis, kur ten gali būti didelė balsų dauguma.
A.DUMČIUS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Kolege Žvikiene, gal malonėsite pasakyti motyvus.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, jau daugybę metų mūsų visuomenė įvairiose publikacijose aiškina, kad yra pažeidžiama duomenų apsauga, kai įvairius atsiskaitymo lapelius išdalija atviru tekstu. Aš tiesiog noriu priminti, kad prieš dvejus metus Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, vadovaudamasi šio galiojančio įstatymo nuostatomis, pripažino, kad įvairūs subjektai – duomenų tvarkytojai – iš tikrųjų įvairias sąskaitas išmėto į gyventojų pašto dėžutes, jos mėtosi ant palangių, ir tokiu būdu yra pažeidžiama duomenų apsauga. Tačiau tuo metu įstatymas Duomenų apsaugos inspekcijai leido tik parašyti rekomendaciją ir pasiūlyti, kad jie nepažeistų įstatymo nuostatų. Tačiau duomenų valdytojai, kurie teikia atviras sąskaitas, ir toliau pažeidinėja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą ir gyventojų teises, be to, ir Lietuvos Respublikos Konstituciją. Todėl aš savo pataisa siūlau nustatyti įstatyme prievolę asmenims įvairius atsiskaitymus, kuriuose yra visi piliečių asmens duomenys: adresas, asmens kodas, gyvenamoji vieta, pateikti tik užklijuotus arba, su pačiu žmogumi susitarus, tiesiai jam į rankas. Tokia yra mano pataisos esmė. Iš tikrųjų yra labai daug gyventojų nusiskundimų, kad iki šios dienos yra ši netvarka. Ją jau labai seniai reikėjo sutvarkyti įstatymo normomis. Kviečiu visus palaikyti mano pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, iš tikro yra svarbios pataisos. Dabar vienas – už, vienas – prieš. E.Klumbys. Prašom. Yra, yra. E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ši pataisa yra labai svarbi. Aš analogišką pataisą teikiau svarstymo stadijos metu. Asmeninis pavyzdys, kai gauni atviru tekstu įvairius pranešimus, kuriuose yra… Aš suprantu, yra pavardė, yra adresas, tačiau kai kuriuose yra asmens kodas, o asmens kodą dabar naudoja labai plačiai. Nueikite į prekybos centrus. Jeigu reikia ten dėl kokios nors išperkamosios nuomos susitvarkyti, visur yra asmens kodas, aš nekalbu apie mokėjimus. Manyčiau, kad ši pataisa yra svarbi, ir prašau, kad už ją būtų balsuojama.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Dabar S.Pečeliūnas – kita nuomonė. Prašom. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, jeigu jūs skaitėte pataisos tekstą ir klausėte, ką kalbėjo pataisos teikėja, tai nebuvo tas pats. Ji piktinosi ir dėl to, kad yra matomi kliento vardas, pavardė ir adresas. Dėl to piktintis tikrai nereikėtų, nes kitaip turėtume uždaryti visą mūsų pašto sistemą.
Dėl asmens duomenų – kodo, sąskaitų numerių ir viso kito. Taip, visa tai yra tiesa ir tai reikia daryti, bet, argumentuodami dėl savo pataisų, argumentuokime teisingai, nes kitaip suklaidinsite ir negausite balsų.
PIRMININKAS. Kolegos, ačiū. Vienas buvo už, vienas – prieš. Prašom registruotis. Dabar balsuosime dėl kolegės Z.Žvikienės… Ar pritariame Z.Žvikienės siūlymams. Registracija! (Balsai salėje) Kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl Z.Žvikienės pataisų. (Balsai salėje)
76 Seimo nariai.
Kolegos, dabar mes balsuojame, ar pritariame Z.Žvikienės pataisoms, tiksliau, 30 straipsnio papildymui. Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Kolegos, už – 68 ir 2 susilaikė. Pataisoms pritarta.
Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti visą pataisytą arba papildytą 30 straipsnį? Ar reikia balsuoti? Galima, ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar likę įstatymo straipsniai, kuriems pataisų nėra, gali būti priimti bendru sutarimu? Priimta. Ar nori kas kalbėti dėl viso įstatymo dėl… Nereikia? Gerai, tai prašom dar kartą registruotis ir balsuosim dėl viso įstatymo. Tada mums liks trys dalykai: nutarimas, viena svarbi informacija ir kita ne mažiau svarbi informacija.
81 Seimo narys. Kolegos, prašom balsuoti, ar priimam Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurio registracijos Nr.XP-1350(3), su pataisomis. Prašom balsuoti.
Už – 80 ir 1 Seimo narys susilaikė. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, mums iš rytinio posėdžio liko Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo 2 straipsnio pakeitimo“ projektas. Svarstymas ir priėmimas. Jokių pataisų nebuvo. Ar galim pritarti po svarstymo? Ne? Ar nori kas balsuoti?.. Dar kalbėti? Prašom, vienas – už, vienas – prieš. Prašom. S.Pečeliūnas pageidauja kalbėti, turi teisę. Vienas – už, vienas – prieš. S.Pečeliūnas. Prašom. Prašom, kolega.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau tiesiog priminti tai, kas vyko vakar, ir ką mes girdėjom iš pono A.Paulausko lūpų pono A.Monkevičiaus adresu. Normalia kalba tai buvo išreikštas nepasitikėjimas savo frakcijos nariu. Labai aiškiai buvo pasakyta: mes keičiam A.Monkevičių geresniu. Tai jeigu keičiat geresniu, vadinasi, anas yra prastas ir netikęs. Aš tik taip suprantu. Aš taip nemanau. Ponas A.Monkevičius sėdi galvą nuleidęs, matyt, su tuo sutinka. Aš irgi taip nemanau, kad jis sutinka. Vis dėlto argumentų iš paties pono A.Monkevičiaus po tokių mestų kaltinimų niekas negirdėjom. Vis dėlto prašyčiau posėdžio pirmininko suteikti žodį ir ponui A.Monkevičiui. Kaipgi čia yra iš tikrųjų? Gal reikia jį jau, kaip sakoma, ginti nuo pirmininko?
PIRMININKAS. Ačiū, pasiūlymas tikrai labai korektiškas. Jeigu gerbiamasis A.Monkevičius palauks, kol J.Olekas pasakys nustatyta eilės tvarka, tada gerbiamasis A.Monkevičius. Kadangi J.Oleko nesurandam, tada kolega A.Monkevičius. Prašom. Kompiuteryje nerandam, atsiprašau. Prašom.
A.MONKEVIČIUS (NSF). Dėkoju kolegai už susirūpinimą, bet turiu pasakyti, kad tikrai nesu nuvertintas, nuskriaustas, tai yra mūsų komandos apgalvotas žingsnis, ir tikrai mūsų frakcijoje yra pakankamai žmonių, kurie gali dirbti visur. Aš irgi gavau paaukštinimą frakcijoje – būsiu frakcijos seniūno pavaduotojas. Tai mane tenkina. Visos tos pareigos yra visur garbingos, geros, dirbkim tėvynės labui visi, bet komentuoti mūsų frakcijos veiksmų tikrai nereikėtų. Mes žinom, ką darom.
PIRMININKAS. Ačiū, labai svarbus pareiškimas. Vis dėlto J.Olekas dingo ir atsirado D.Mikutienė. Kuris kalbės? (Balsai salėje) Prašau, J.Olekas. Prašom. Atsiprašau.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mes išgirdom, kaip į Seimo daugumą įsijungę kolegos veikia kaip komanda. Aš manau, kad tą veikimą pajus ir konservatoriai. Todėl siūlau pritarti pateikiamam projektui…
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Prašom registruotis ir balsuojame, ar pritariame po svarstymo. Kolegos, registruojamės.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Prašom balsuoti, ar pritariam po svarstymo šiam projektui.
Už – 58, prieš – 4, susilaikė 11. Kadangi šį klausimą mes nagrinėjam jau dvi dienas, gal galim iškart ir pereiti prie priėmimo stadijos? Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Yra. Prašom, S.Pečeliūnas ir kiti turi teisę. Prašom. Atsiprašau, čia ne tuos kursus reikia lankyti, kitus, paskui pasakysiu atskirai. Kolegos, dėmesio! Užsirašė kalbėti… taip, dabar jau ir J.Olekas, ir visi kiti. S.Pečeliūnas – nuomonė prieš.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, mielieji kolegos. Aš dėkoju ponui A.Monkevičiui, kad jis pasakė savo poziciją, bet kartu gal ne viešai, bet ponas A.Monkevičius galėtų ir pamokyti savo pirmininką, kad jis, kai formuluoja tokius jų valios sprendimus, vis dėlto formuluotų tą savo pasiūlymą korektiškai ir jūsų atžvilgiu. Nes jeigu jūs pasiimsit vakarykštę stenogramą, tai aš tik apie tai ir kalbu… Formuluotė dėl jūsų asmens buvo visiškai nekorektiška. Išmokite kalbėti, juk esate patyrę žmonės, vienas dėl kito. Jeigu nemokat, pasikvieskit, pamokysiu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gal J.Olekas dabar jau užleistų eilę A.Skardžiui, jeigu jis pageidauja kalbėti.
J.OLEKAS. Mielai. Mielai dėl bendro sutarimo.
PIRMININKAS. Ar A.Skardžius nori kalbėti dėl nutarimo priėmimo?
A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, pirmininke. Reaguodamas šiek tiek ir į kalbas kolegų, kurie kalbėjo prieš, norėčiau padėkoti gerbiamajam R.Dagiui už gerą vadovavimą šiai komisijai. Gaila, kad mums pavyko nedaug nuveikti. (Balsai, juokas salėje)
PIRMININKAS. Kad R.Dagio klausimo nesprendžiam dabar. (Balsai salėje)
A.SKARDŽIUS. Ne, ne… Prašom nepertraukti. Bet išties Antikorupcijos komisija su Audito komitetu turėjo daug bendrų projektų. Ypač surasti žemių, kurių yra labai tiek Kaune, tiek Vilniuje, bet šie klausimai liko neišnagrinėti. Liko neišnagrinėti skundai, kurie net publikuojami paskutinių savaičių savaitraščiuose, žurnaluose, t. y. Klaipėdos problemos, jie užstrigo nuo praėjusių metų Antikorupcijos komisijoje. Todėl aš tikiuosi, kad naujasis pirmininkas, turėdamas patirties ir būdamas šios srities profesionalas, galės tuos darbus sėkmingai užbaigti. Ir gero bendradarbiavimo su Audito komitetu. Balsuokite už.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kai kurie kolegos sau prisirašo papildomus įgaliojimus, taip aš atsargiai pasakysiu. O dabar kolegė D.Mikutienė. Prašom.
D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų palaikau šį nutarimą ir norėčiau tiktai trumpą repliką gerbiamiems konservatorių atstovams. Visada Seime vyksta procedūriniai dalykai, ir yra frakcijos reikalas priimti tokio pobūdžio sprendimus ir tai, kokias jie teikia kandidatūras. Nebejuokinkit jūs visos tautos be saiko plepėdami. Gerbiamasis Pečeliūnai, gal pasikonsultuokite savo frakcijoje su gausiu medikų būriu, kokią būseną atspindi besaikis plepėjimas. (Šūksmai, juokas salėje)
PIRMININKAS. Prašom registruotis ir balsuojam. Registracija. Minutėlę, E.Pupinis. (Triukšmas salėje)
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji D.Mikutienė ir pasakė, bet jūs ir kalbėkite taip, kad tai yra politinis susitarimas, kad čia nieko tokio nėra, paprasčiausiai reikia išstumdyti visus iš posto, žemės grąžinimas ir kiti reikalai čia niekuo dėti. Čia paprasčiausiai yra tokie nereikalingų žmonių patraukimai ir savų sodinimas. Čia taip yra ir reikia tiesiai šviesiai sakyti, o ne apsimesti tautos gelbėtojais ar dar kuo.
PIRMININKAS. Registracija. Prašom registruotis.
Nutraukiame registraciją, nes turi kalbėti šiandien gimęs Seimo narys. Jis turi teisę dvigubai kalbėti. L.Sabutis. Sveikiname ir prašome. (Plojimai)
L.SABUTIS (TSF). Galų gale atkreipė dėmesį ir išsiprašiau. Ačiū. Aš noriu atsiprašyti už S.Pečeliūną kaip signataras signataro visų Seimo narių. Kadangi aš mažiausiai kalbu, tai pusę mano kalbų jis pasako.
PIRMININKAS. Ačiū. Registruojamės. Dabar jau tikrai registruojamės.
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Ar priimame nutarimą dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo, prašom balsuoti.
Už balsavo 60, prieš – 4, susilaikė 12. Nutarimas priimtas.
Dabar, matyt, įvairios replikos. Prašom, kolegos, iš eilės. Pirmasis – P.Auštrevičius. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau jums dvi tokias pastabas.
PIRMININKAS. Geriau tris iš karto.
P.AUŠTREVIČIUS. Ne. Kai sulauksite trečios, tikrai atsistosiu ir trečiai.
PIRMININKAS. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai kalbama ne į temą ir ne apie tai, kartais net ir balsavę pradeda pasimesti. Apie ką mes čia kalbame ir ką mes čia darome? Gerbiamasis posėdžio pirmininke, būkite geras, kalbantį ne ta tema paprašykite kalbėti vėliau arba padarykite tam tikrą pastabą.
PIRMININKAS. Priimu pastabą.
P.AUŠTREVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Antroji pastaba. Aš suprantu jūsų informaciją apie gerbiamąjį Liudviką, bet reikėtų pasveikinti ir mielą M.Petrauskienę su gimtadieniu. Norėčiau papildyti jus. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerai. Labai smagu. Čia turėjo būti atskiras sveikinimas.
Kolegos, dabar… Ne. Pirmasis – S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, kadangi socialliberalų vadovybė taip ir nerado būdų ir galimybių padėkoti ponui A.Monkevičiui už neblogą darbą toje komisijoje prieš atleidžiant, tai prašom priimti tą padėką nuo manęs. Aš labai elegantiškai prašiau pono A.Paulausko tai padaryti, bet jie taip ir nesuprato. Jie tik suprato, kad S.Pečeliūnas jiems yra nemielas. Tą mes žinome ir be jūsų kalbėjimo.
Tai poniai, kuri čia kai kuriuos žodžius mano adresu pasakė, aš kreipiuosi, ir ponas pirmininkas, manau, mane palaikys, kad Mandatų ir etikos komisija, pasiėmusi šią stenogramą, atitinkamai įvertintų tokius Seimo narių diagnozių konstatavimus plenarinių posėdžių salėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, tikrai diagnozės be popierių negalima daryti. Kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją, ne į Mandatų komisiją. Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kai kurie piliečiai Seimo nariai be reikalo laužo ietis, kelia emocijas ir panašiai. Kiekviena frakcija turi teisę deleguoti į komisiją Seimo narį, kokį ji nori, kuris jai tinkamas, tai yra jų apsisprendimo reikalas. Dabar niekas nesprendžia jokių postų klausimų.
Ponui A.Skardžiui galiu pasakyti – nepergyvenkit, ir toliau tokiais pačiais tempais dirbs Antikorupcinė komisija, o tempas iš tiesų labai išaugo. Tam, kad nekiltų jums didelių abejonių, aš paprašysiu, kad ataskaita būtų išplatinta visiems Seimo nariams. Tada turbūt taps aišku, kodėl vieni ar kiti Seimo nariai yra taip kažkuo suinteresuoti, bet čia ateities diskusijų klausimas. Visi Antikorupcijos komisijos nariai, dirbę iki šiol, dirbo ranka rankon. Aš galiu pasakyti, kad beveik visi Antikorupcijos komisijoje yra priimti bendru sutarimu. Taigi yra bendras visų darbo rezultatas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Palaikydamas jus, noriu priminti kitų komisijų, taip pat komitetų vadovams, kad pavasario sesijos pradžioje arba iki pradžios reikia pateikti komitetų ir sesijų darbo ataskaitas. Būkite malonūs.
Dabar E.Pupinis.
E.PUPINIS. Gerbiamieji kolegos, suprantama, kad šiandien čia nieko per daug neįvyko, tik pakeitimas žmonių, bet vis tiek matyti tendencijos. Aš manyčiau, mes turėtume sustoti šioje vietoje ir nepanaikinti gražios tradicijos, kai kontroliuojantys komitetai turi būti vadovaujami opozicijos žmonių. Vieni esame opozicijoje, kiti, bet tradicija galėjo gimti graži. Jeigu mes ją panaikinsime, tai šiek tiek bus žingsnis atgal demokratijos plėtros link. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš priminsiu gerbiamajam E.Pupiniui, kad kontroliuojantys komitetai priklausė toms opozicinėms frakcijoms, kurios rėmė valdančiąją koaliciją. Jeigu jie su tuo nesutinka, jie turėjo atsistatydinti. Norėčiau atsiprašyti R.Dagį. Visi girdėjome kalbant E.Pupinį, kai jis pasakė, kad netinkami žmonės bus patraukti ir pastatyti savi. Mes, socialdemokratai, vertiname kaip patenkinamą jo darbą, nesakome, kad labai geras, bet vadinti R.Dagį netinkamu nereikėtų.
PIRMININKAS. Dar kolega A.Skardžius. (Balsai salėje) Tuoj baigiam.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, pirmininke. Man tenka apgailestauti, kad kolega nesuprato tikrosios minties ir nesiklausė toliau išgirdęs pirmuosius žodžius. Mintis buvo ta, kad komitetas sustiprės ir galbūt tuos projektus gerbiamasis R.Dagys, kaip komiteto pirmininkas, sugebės įgyvendinti, kuriuos pradėjęs numetė. Aš turiu omeny tuos Audito komiteto pradėtus darbus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar einame į pabaigą. Pirmiausia… (Balsai salėje) Pertrauka bus, viskas bus kaip numatyta, tik truputį nusistūmė vėliau.
Pirmiausia pranešimas Seimui: „Informuojame, kad šių metų vasario 1 dieną įvykusiame Naujosios sąjungos frakcijos posėdyje nutarta:
Pirma, atleisti A.Paulauską iš Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos seniūno pareigų.
Antra, atleisti V.Karbauskį iš Naujosios sąjungos socialliberalų frakcijos seniūno pavaduotojo pareigų. (Matote, visus atleidžia, ne tik kolegą A.Monkevičių.)
Trečia, išrinkti Naujosios sąjungos socialliberalų frakcijos seniūnu V.Karbauskį. (Sveikiname!)
Antra, išrinkti Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos seniūno pavaduotoju A.Ramanauską.“ Pasirašo tuometinis Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos seniūnas A.Paulauskas, kurį sveikinsime vėliau.
Dabar, kolegos, dar vienas pranešimas. Seimo valdyba Seimo Pirmininko kvietimu renkasi po kelių minučių, tai yra 13 val., tradicinėje posėdžių vietoje. Atsirado įvairių įdomių klausimų, o svarbiausias siūlymas – pratęsti šios rudens sesijos darbą. Valdyba spręs ar nagrinės šiuos klausimus. (Balsai salėje) 13 valandą, dabar.
Pertrauka (aš dar nebumbtelėjau), kolegos, pertrauka bus iki 13 val. 30 minučių. Tą valandą, tai yra 13.30 val., priiminėsime pastraipsniui Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo įstatymą. Toliau jau ten pagal darbotvarkę.
Rytinis posėdis baigtas. Ačiū, kolegos, už kantrybę.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF – Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.