Penkiasdešimt
aštuntasis (379) posėdis
2008
m. sausio 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V. GEDVILAS ir A. PEKELIŪNAS
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF*). Jeigu jūs sutiktumėte, aš siūlyčiau pradėti nuo rezervinio 1 klausimo, kadangi nematau iš eilės esančio įstatymo projekto teikėjo. Yra tik vienas gerbiamasis J.Jagminas, o dar trijų nėra. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį J.Lionginą pateikti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1537. Svarstymas. Prašom. Rezervinis 1 klausimas.
J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1537. Buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė, taip pat gauti keturių asociacijų pasiūlymai, kuriems komitetas nepritarė. Taip pat buvo įregistruotas Seimo narių gerbiamųjų R.Turčinsko, V.Kamblevičiaus, V.Draugelio ir A.Ivanausko pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Kaip papildomas komitetas išvadą pateikė Sveikatos reikalų komitetas. Komiteto sprendimas – pritarti patobulintam įstatymo projektui Nr.XP-1537, nustatant įstatymo įsigaliojimo datą – 2009 m. sausio 1 dieną. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Lionginui, kuris pateikė Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Kviečiu į tribūną Sveikatos reikalų komiteto narę gerbiamąją D.Mikutienę pateikti šio komiteto nuomonę. Primenu, kad vyksta svarstymas.
D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1537 ir priėmė tokį sprendimą: pritarti pasiūlymams, kad nekilnojamojo turto mokesčiu nebūtų apmokestinamas nekilnojamasis turtas, naudojamas teikiant asmens ir (ar) visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas. Kadangi toks siūlymas buvo teikiamas Seimo narių V.Čigriejienės ir E.Pupinio įstatymo projektui Nr.XP-1101(2), buvo nuspręsta balsuoti alternatyviai. Seimo Sveikatos reikalų komitetas įstatymo projektui Nr.XP-1537 nepritarė, bet pritarė minėtam įstatymo projektui Nr.XP-1101(2), kad nekilnojamojo turto mokesčiu nebūtų apmokestinamas nekilnojamasis turtas, naudojamas teikiant asmens ir (ar) visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas.
Sveikatos reikalų komitetas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 m. programos nuostata skatinti privačios sveikatos priežiūros praktikos tinklo kūrimąsi, ypač kaimo vietovėse, ir siekti sudaryti vienodas sąlygas privačioms bei valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms. Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas savo metiniuose pranešimuose ne kartą išsakė lūkesčius dėl sveikatos priežiūros pertvarkos. Skaidrumo ir lygių galimybių sudarymas visoms įstaigoms buvo pagrindinis stimulas, kodėl Sveikatos reikalų komitetas priėmė tokį sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai D.Mikutienei. Nematau nė vieno, kurie turėjo pateikę siūlymus. Gal gerbiamasis J.Lionginas gali pateikti Seimo narių R.Turčinsko, V.Kamblevičiaus, V.Draugelio bei A.Ivanausko siūlymą ir paaiškinti motyvus, kodėl jūs nepritarėte.
J.LIONGINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos siūlė visas privačias įstaigas, kurios teikia asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte pagrindinis argumentas yra atleisti tik tas privačias gydymo įstaigas, kurių 80% pajamų sudaro pajamos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų ar savivaldybių biudžetų visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų.
Kas tai yra? Jeigu valstybės arba savivaldybės įstaigos teikia tas paslaugas, yra reglamentuoti įkainiai. Šiuo atveju valstybinės sveikatos priežiūros institucijos negali nukrypti – kiek jos suteikia paslaugų, tiek pagal tuos įkainius apmoka valstybė arba savivaldybė. Šiuo atveju Vyriausybės buvo pasiūlytas kompromisas, kad vis dėlto ir privačios įstaigos gali teikti paslaugas, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, taip pat iš savivaldybių arba atitinkamų valstybės biudžeto specialiųjų programų. Bet yra sąlyga, kad tos pajamos sudarytų ne mažiau kaip 80%. Vadinasi, dar 20% pajamų privačios sveikatos priežiūros įstaigos gali gauti iš asmenų, kurie ateina gydytis. Žinoma, tie tarifai… kaip žinome, privati medicina yra gana brangi, ir jie iš esmės skiriasi. Be to, nereikia pamiršti, kad nekilnojamojo turto mokestis 100% įskaitomas į savivaldybių biudžetus. Jeigu mes nustatytume, kad visos privačios įstaigos atleidžiamos nuo nekilnojamojo turto mokesčio, nepaisant to, kokie jų pajamų šaltiniai, ir valstybės, ir savivaldybių gydymo įstaigos, mes iš esmės iškreiptume konkurenciją. Todėl komitetas, įdėmiai išnagrinėjęs kolegų pasiūlymus, jiems nepritarė ir liko prie nuomonės pritarti Vyriausybės teiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Lionginui. Klausiu Seimo, ar galime pritarti komiteto nuomonei nepritarti minėtų Seimo narių pasiūlymui? Bendru sutarimu galime? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių? Reikalaujate balsuoti, taip? Gerai. Registruojamės. Gerbiamoji D.Mikutienė nori konkrečiai dėl to pasiūlymo? Dėl viso. O gerbiamasis J.Čekuolis? Dėl konkretaus pasiūlymo. Minutėlę. Jungiame gerbiamojo J.Čekuolio, kuris pasakys nuomonę už dėl R.Turčinsko, V.Kamblevičiaus, V.Draugelio ir A.Ivanausko pasiūlymo. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, norėčiau palaikyti teikiamą siūlymą, nes būtų neteisinga diskriminuoti sveikatos įstaigas ir atleisti nuo vieno konkretaus mokesčio tik dalį jų, atsižvelgiant į tai, kas yra tos konkrečios sveikatos įstaigos steigėjas. Ir valstybinės, kaip kalbama paprasta kalba, ir nevalstybinės, privačia iniciatyva sukurtos, sveikatos įstaigos turi turėti vienodus apmokestinimo pagrindus ir mokėti vienodus mokesčius. Šia pataisa ir siūloma padaryti. Negalima finansiniuose įstatymuose diskriminuoti pagal tai, kas yra konkrečios įstaigos steigėjas. Todėl kviečiu palaikyti teikiamą pataisą, kurią, beje, teikia ir sveikatos apsaugos ministras. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Jonui. Kviečiu registruotis. Registruojamės. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 50 Seimo narių.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta pasiūlymui, kurį pateikė Seimo nariai R.Turčinskas, V.Kamblevičius, V.Draugelis ir A.Ivanauskas ir kuriam nepritarė pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas? Balsuojame dėl Seimo narių pasiūlymo, kuriam nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas.
Už – 27, prieš – 8, susilaikė 10. Pritarta gerbiamųjų Seimo narių R.Turčinsko, V.Kamblevičiaus, V.Draugelio ir A.Ivanausko siūlymui dėl nekilnojamojo turto mokesčio naudojant… teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.
Dabar dėl viso. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Gerbiamasis J.Lionginas. Prašom.
J.LIONGINAS. Gerbiamieji kolegos, aš V.Kamblevičiaus dešinėje nematau jokio žmogaus, bet balsuojant arba jis tapo nematomas ir įsigijo nematomą kepurę žmogaus, arba kolega, kuris pats teikia pataisą ir balsuoja už nesantį kolegą… aš manau, elgiasi neetiškai.
PIRMININKAS. Kompiuteris rodo, kad šalia V.Kamblevičius balsavo. Neetiška.
Gerbiamieji, nedarykim to. Ateis laikas, kai reikės Etikos ir procedūrų komisijai… (Balsai salėje) Vis tiek yra didelis skirtumas. Nieko tai nereiškia. (Balsai salėje) Prašom. Registruojamės! Kol vyksta registracija, gerbiamasis J.Čekuolis. Prašom.
Užsiregistravo 46.
Dar kartą balsuojame. Kas už tai, kad būtų… (Balsai salėje) Neužsiregistravo? Kartojame trumpą registraciją. (Balsai salėje) Kartojama trumpoji registracija. Paskutinį kartą. Daugiau nebus.
50 Seimo narių.
Balsuojame. Kas pritariate Seimo narių R.Turčinsko, V.Kamblevičiaus, S.Draugelio, A.Ivanausko pateiktam pasiūlymui, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė? Balsuojame.
Už – 30, prieš – 7, susilaikė 11. Pritarta.
Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti kartu su pasiūlymu? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta.
Bandome žygiuoti toliau. Darbotvarkės 2-1a klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo, 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo tam tikrais straipsniais įstatymo pakeitimo 23 straipsnio įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2559. Kviečiu gerbiamąjį pranešėją J.Jagminą pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, pagrindinio komiteto, nuomonę. Pats pirmininkas.
J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šio projekto tikslas – nustatyti ilgesnį terminą valstybės turto informacinės paieškos sistemos sukūrimui ir numatyti lėšas viso valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio registruoto turto inventorizavimui ir registravimui viešuosiuose registruose. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu svarstyti šį projektą. Papildomais komitetais paskirti Audito komitetas ir Ekonomikos komitetas. Teisės departamentas pastabų neturi. Audito komitetas siūlė įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalyje Vyriausybei nustatytą terminą teisės aktams parengti iki 2008 m. liepos 1 d. nukelti iki 2009 m. sausio 1 d.
Be to, projekto 1 straipsnio 5 dalyje įpareigoti Vyriausybę ir savivaldybes 2008, 2009 ir 2010 metų valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose numatyti reikalingas lėšas viso valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio registruotino turto inventorizavimui ir registravimui viešuosiuose registruose.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonė – pritarti šiam siūlymui atsisakant nuorodos į 2008 metus, nes biudžetas šiais metais jau suformuotas. Ekonomikos komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalyje nustatytas datas.
Mūsų komiteto, tai yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, nuomonė yra pritarti. Komitetas posėdyje bendru sutarimu pritarė išvadų rengėjų patobulintam projektui atsižvelgiant į Audito ir Ekonomikos komitetų siūlymus. Įstatymo projektui bendru sutarimu buvo pritarta. Teikiu patobulintą įstatymo projektą Nr.XP-2559(2) ir siūlau jam pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Jagminui. Kviečiu gerbiamąjį Seimo narį A.Skardžių pateikti Audito komiteto, kaip papildomo komiteto, nuomonę.
A.SKARDŽIUS (VLF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Audito komitetas buvo papildomas komitetas svarstant šį ypač svarbų įstatymo projektą. Kodėl jis svarbus? Todėl, kad šiandien valstybė dar negali pasakyti, kiek turi turto, ir ne visas turtas yra registruotas. Kaip pamenate, gerbiamieji kolegos, nuo pat šios kadencijos pradžios, kai gavome Valstybės kontrolės ataskaitas dėl valstybės turto, mes pradėjome reikalauti iš Vyriausybės, kad būtų parengta tam tikra politika, strategija ir realūs planai, kaip pradėti šį procesą. Seimas nereikalavo, kad tai būtų padaryta per vienerius biudžeto metus numatant biudžetą kitiems metams, deja, baigiantis kadencijai net ir 2008 metams šios lėšos nebuvo numatytos ir nebuvo tinkamai pasirengta. Todėl lieka tik apgailestauti ir vėlgi nukelti datas ateičiai. Manau, politinės valios tiek Vyriausybei, tiek Seimui pakaks, kad šios datos toliau nebūtų keliamos. Papildomas Audito komitetas pritaria pagrindinio komiteto, kuris atsižvelgė į Audito komiteto pastabas, patobulintam variantui bendru sutarimu. Todėl, gerbiamieji kolegos, prašyčiau jūsų taip pat pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam A.Skardžiui. Kas galėtų pateikti Ekonomikos komiteto nuomonę? Kas iš Ekonomikos komiteto? Nematau norinčių. Jums leidus, aš perskaitysiu: „Bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po svarstymo.“ Kadangi gerbiamasis A.Skardžius pasakė, kad Audito komiteto pasiūlymui pagrindinis komitetas iš dalies pritarė, aš manau, balsuoti neprašys. Aš klausiu Seimo, ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Nėra prieštaraujančių? Ačiū.
Einame toliau. Darbotvarkės klausimas… Gerbiamasis D.Jankauskas kažką nori po priėmimo. Prašom.
D.JANKAUSKAS (TSF). Dėl vedimo tvarkos. Gal būtų galima prašyti, kad būtų taikoma skubos tvarka, nes terminai, datos… Aš turiu omeny kitą projektą, kuris bus svarstomas ir teikiamas.
PIRMININKAS. Jūs turite omeny Nr.XP-2560? Aš neturiu jokio prašymo. Seimo Pirmininkas… Mes pasiaiškinsime ir atsakysime. Gerai.
Darbotvarkės 2-1b klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2560. Pranešėjas – Audito komiteto pirmininko pavaduotojas Seimo narys A.Skardžius. Prašom.
A.SKARDŽIUS (VLF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Audito komitetas, būdamas pagrindiniu komitetu, atsižvelgė į pateiktus siūlymus, kuriuos teikė Biudžeto ir finansų komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir jiems iš dalies pritarė.
Taip pat pritaria bendru sutarimu patobulintam projektui. Patobulinimo esmė yra tokia. Senajame projekte buvo numatyta, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. Statistikos departamento atliekamas funkcijas rengiant valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitą perima Finansų ministerija. Atsisakant šios nuostatos, kuri keičiama bendru sutarimu jau pritarus ir papildomiems komitetams, ir Finansų ministerijai, formuluotė būtų tokia: „Pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos ir (ar) Finansų ministerijos rengiamas metinis nacionalinis ataskaitų rinkinys apima valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitos duomenis.“ Tad siūlau, gerbiamieji kolegos, pritarti ir, kaip jau girdėjot, Audito komiteto pirmininkas D.Jankauskas siūlo skubos tvarką, kaip pagrindinis komitetas. Todėl prašytume, kad Seimas ir pritartų skubos tvarkai, kad jį būtų galima priimti, nes nuostata turėjo įsigalioti nuo 2008 m. sausio 1 dienos. Todėl būtų tikslinga per šią posėdžių savaitę jį ir priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam A.Skardžiui. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto narį gerbiamąjį V.Galvoną pateikti šio komiteto kaip papildomo nuomonę.
V.GALVONAS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-2560 ir, kaip papildomas komitetas, priėmė tokį sprendimą: pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui Nr.XP-2560. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Vytautui. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį J.Jagminą pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę. Gerbiamasis komiteto pirmininkas pateiks nuomonę.
J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, šį projektą apsvarstė praėjusių metų lapkričio 14 d. ir bendru sutarimu pritarė Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui Nr.XP-2560.
PIRMININKAS. Taip, dėkoju gerbiamajam J.Jagminui. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti, nes visi komitetai pritarė? Nėra prieštaraujančių? Ačiū, pritarta. Gerbiamajam D.Jankauskui galiu atsakyti taip: ypatingos skubos negalim taikyti, nes Seimo Pirmininko nėra ir teikimo nėra, bet Seniūnų sueigoje galima pareikalauti, kad ketvirtadienį svarstytume. Sutinkate? Labai ačiū.
Toliau darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2005 m. ataskaitos“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr.XP-2561(2). Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį V.Saulį pateikti pagrindinio Audito komiteto nuomonę. Prašom.
V.SAULIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2005 m. ataskaitos“ pakeitimo projektą. Dar praėjusių metų gruodžio 19 d. šis klausimas buvo svarstytas Seimo komiteto posėdyje, dalyvavo Valstybės kontrolės atstovai, Vyriausybės kanceliarijos Turto valdymo ir disponavimo skyriaus darbuotojai, Ūkio ministerijos darbuotojai, taip pat Valstybės turto fondo darbuotojai.
Posėdžio metu buvo išnagrinėtos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Pirmajai pastabai buvo pritarta iš dalies ir, atsižvelgiant į tai, kad valstybės turto informacinės paieškos sistema iki šiol nėra sukurta, o institucija, atsakinga už minėtos sistemos tvarkymą, bus tvirtinama nuostatuose, kuriuose bus nustatomos atsakingos institucijos teisės ir pareigos bei santykiai su kitomis institucijomis, siūloma patikslinta nutarimo 2 straipsnio 1 dalies redakcija.
Taigi mes, atsižvelgdami į Teisės departamento pastabą, ir siūlome čia pakeisti datas: vietoj 2008 m. sausio 1 d. – 2009 m. liepos 1 d., taip pat šios pastabos pirmoje dalyje įpareigojame paskirti instituciją, atsakingą už valstybės turto informacinės paieškos kūrimo darbus, iki 2008 m. liepos 1 d. patvirtinti valstybės turto informacinės paieškos sistemos nuostatus ir iki 2008 m. gegužės 1 d. patvirtinti valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitos rengimo tvarką. Tam pritarė visi posėdyje dalyvavę komiteto nariai, kviestiniai asmenys.
Taip pat buvo išnagrinėtos Biudžeto ir finansų komiteto pastabos. Mes pritarėme iš dalies, nes, išnagrinėjus nutarimo projekte siūlomus veiksmų ir priemonių plano pakeitimus ir įvykdymo terminus, siūloma patikslinta nutarimo 2 straipsnio 1 dalies redakcija. Komiteto sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu.
Aš naudodamasis proga noriu paprašyti, kad šį klausimą mes irgi svarstytume skubos tvarka, t. y. buvusių prieš tai klausimų seka, o kadangi tai yra Seimo nutarimas, tai gal būtų galima kaip Seimo nutarimą priimti dar ir šiandien. Pastabų ir pasiūlymų jam nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam V.Sauliui. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto narį gerbiamąjį V.Galvoną. Prašau.
V.GALVONAS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2005 metų ataskaitos“ pakeitimo projektą Nr.XP-2561 ir, kaip papildomas komitetas, priėmė tokį sprendimą: nepritarti Seimo nutarimo projektui Nr.XP-2561 ir siūlyti pagrindiniam komitetui išnagrinėti nutarimo projekte siūlomus veiksmų ir priemonių plano pakeitimus bei įvykdymo terminus ir pateikti realius šio plano įvykdymo terminus. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam V.Galvonui. Dabar aš klausiu Seimo, gal galim bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje: „Galime.“) Gerbiamasis Vytautai, nereikalaujate balsuoti? Ne? Ačiū, pritarta. O dėl skubos tvarkos – toks pat likimas kaip ir prieš tai buvusio įstatymo projekto. Kadangi aš matau, kad salėje dar vis dėlto nėra reikiamo skaičiaus Seimo narių, imam dar vieną klausimą iš eilės, o paskui grįšim prie rytinio Užsieniečių įstatymo projekto.
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2034A(2). Gerbiamasis V.Simulikas pateikia Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto kaip pagrindinio nuomonę. Prašau.
V.SIMULIK (NSF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas – pagrindinis komitetas, išvada dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Iš dalies buvo atsižvelgta į Teisės departamento išvadą ir, žiūrint į tai, kas buvo siūlyta Teisės departamento, neatsižvelgta į Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam V.Simulikui. Kviečiu gerbiamąjį J.Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką, pateikti šio komiteto nuomonę.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas svarstė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir siūlėme pagrindiniam komitetui šį projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad praplėtus galimybes naudoti turinį be autoriaus leidimo gali būti nepagrįstai suvaržomos autorių teisės. Kadangi buvo du siūlymai, vienas iš jų buvo atmesti, kitas buvo grąžinti tobulinti, buvo po penkis balsus, lėmė pirmininko balsas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Juliui. Matau, yra užsirašę norintys diskutuoti. Gerbiamasis H.Žukauskas. Ar yra gerbiamasis H.Žukauskas? Nematau. Antrasis – E.Klumbys. Irgi nėra. Ar galima po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Nėra prieštaraujančių? Nėra. Tai pabandykime registruotis, kiek mūsų yra. Gerbiamieji, registruojamės. Registracija.
Deja, užsiregistravo 62 Seimo nariai. Dar nevisiškai išsiaiškinom dėl tų straipsnių, dėl kurių buvo padaryta pertrauka, tai šio įstatymo projektą bandysime imti vėliau.
Popietinės darbotvarkės 2-3a klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2694. Teikėjas – ministras J.Olekas. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys gerbiamasis R.Smetona. Aš kviesčiau, kad jis iš eilės visus tris pateiktų, jeigu Seimas sutinka. Taip? Labai ačiū. Prašom. 2-3a, 2-3b ir 2-3c. Svarstymo stadija.
R.SMETONA (TTF). Dėkui. Gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė įstatymų projektus. Nevardijant pavadinimų, pirmajam ir antrajam projektams pritarė be pakeitimų, nes pasiūlymų nebuvo. Trečiajam projektui, Vyriausybės įstatymo pakeitimo projektui, komitetas pasiūlė šiek tiek kitą redakciją. Čia teikiamas antrasis variantas, pataisytas komiteto tekstas.
Be to, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos yra visiems trims projektams. Pirmajam ir antrajam komitetas nepritarė, trečiajam taip pat nepritarė. Noriu atkreipti dėmesį, kad vienas iš Teisės departamento siūlymų buvo svarstyti, atsižvelgiant į Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalį, dėl projekto nuostatų, ar neprašyti Vyriausybės išvados. Komitete dėl to buvo diskutuojama ir balsuojama, bet dauguma komiteto narių nusprendė, kad to daryti nereikia, tai yra Vyriausybės išvados prašyti nereikia. Atkreipiu dėmesį, kad tarp tų trijų keičiamas ir Vyriausybės įstatymas.
Komiteto nuomonė buvo tokia: 6 balsavo už visus tris, 3 Seimo nariai susilaikė. Taigi visiems projektams pritarta ir siūloma pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Rimantui Smetonai. Matau, yra užsirašiusi diskusijoje kalbėti gerbiamoji R.Juknevičienė. Kviečiu ją į tribūną. Klausiu, ar dėl visų trijų? Gerai. Prašom.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš karto noriu pasakyti, kad dėl šių projektų yra būtina daryti pertrauką. Mes šiandien negalime pritarti po svarstymo ir tęsti procedūros dėl vieno paprasto dalyko – šie įstatymai keičia labai daug ką Lietuvos krašto apsaugos sistemoje, tai yra didelės reformos pradžia.
Pirmas dalykas, kad dėl šios reformos nėra apsisprendusi Vyriausybė. Mums pateiktas Seimo nario J.Oleko registruotas projektas, kurio, kaip mes suprantame iš to, kad nėra jokių duomenų, ką mano Vyriausybė, Vyriausybė net nesvarstė. Šis dalykas, žinoma, stebina. Suprantu, kad gal tai bus tik formalus dalykas, procedūrinis dalykas, Vyriausybė jį apsvarstys, atsiųs į Seimą sprendimą, kad pritaria, bet niekaip neįsivaizduoju kokios nors demokratinės valstybės, kur politinė pagrindinė valdžia dėl esminių reformų nepasakytų savo nuomonės, Seimas svarstytų be Vyriausybės, tuo labiau kai yra keičiamas Vyriausybės įstatymas.
Antras dalykas, kuris yra taip pat ne mažiau svarbus, – dabar jau lygiagrečiai, ačiū Dievui, mes svarstome Seimo rezoliuciją dėl krašto apsaugos sistemos reorganizavimo. Taigi logika sako arba sakytų, kad ta rezoliucija turi būti priimta, dėl jos apsispręsta pirmiausia, o po to jau eitų konkretūs įstatymai, pagal kuriuos toliau būtų reorganizuojama arba nereorganizuojama krašto apsaugos sistema. Labai stebiuosi, nors gal šioje valstybėje jau niekuo nereikia stebėtis, kad tokiais svarbiais klausimais nėra jokios diskusijos. Vėl stovi tribūnoje vos vienos frakcijos atstovas, mes darome labai esminius žingsnius dėl krašto apsaugos, aš nežinau, ar kam nors per daug rūpi tie mūsų reformos dalykai.
Todėl, daug negaišindama jūsų laiko, aš nuoširdžiai ir įsitikinusi siūlau daryti svarstymo pertrauką, paprašyti Vyriausybės nuomonės, kad mes žinotume, kad Vyriausybė daro esminę krašto apsaugos reformą, o ne vienas J.Olekas, kaip dabar atrodo. Man būtų per didelė atsakomybė, jeigu Seimas pasielgtų kitaip. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Mes nesupratome. Frakcijos vardu prašote? (Balsai salėje) Frakcijos vardu. Kviečiu diskutuoti gerbiamąjį ministrą J.Oleką. Prašom. Galite į tribūną. Tik kompiuteris nerodo jūsų pavardės.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kviesčiau pritarti komiteto nuomonei dėl visų trijų įstatymų. Nors mano kolegė sako, kad jai, atrodo, diskusijų nepakanka, bet Krašto apsaugos ministerija kariuomenės transformavimo procesą yra pateikusi ir Vyriausybei, ir komitetams, ir visoms frakcijoms. Aš pats asmeniškai lankiausi visose frakcijose, kurios skyrė tam laiko. Gaila, kad mūsų kolegos konservatoriai nemanė, kad frakcijai tą reikia pateikti. Manau, šie pakeitimai svarbūs ne Vyriausybei, ne Krašto apsaugos ministerijai, bet svarbūs mums visiems ir Seimui, todėl mes taip plačiai esame pateikę šią informaciją.
Į visus klausimus, kurie buvo pateikti frakcijose, buvo atsakyta. Jeigu dar tokių klausimų būtų, mes galėtume juos iki priėmimo apsvarstyti. Šiandien po svarstymo kviesčiau pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonei ir taip pat siūlyčiau priimti šiuos įstatymus dar šioje pratęstoje sesijoje. Galbūt mes turėsime progos rytoj apsvarstyti mūsų rezoliuciją ir pateikti Seimui, kad galėtume diskutuoti ir kartu su rezoliucija priimti šiuos konkrečius pakeitimus. Dalies tų pakeitimų reikia Lietuvos kariuomenei, kad ji galėtų atsakyti į šiandienos iššūkius ir į kylančius iššūkius mums, Lietuvai, kuri yra aljanso, NATO, ir Europos Sąjungos narė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Aš dar noriu paklausti gerbiamosios Rasos. Jūs prašote vienos valandos pertraukos pagal Statutą ar iki kito posėdžio? Iki kito posėdžio. Registruojamės, ir balsuosime, ar pritarsime Tėvynės sąjungos frakcijos siūlymui daryti pertrauką. Registruojamės.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Pasiruoškite, ir balsuojame. Kas už tai, kad pritartume Tėvynės sąjungos frakcijos siūlymui daryti pertrauką iki kito posėdžio? Kas už tai, balsuojate už dėl visų trijų įstatymų projektų po svarstymo. Balsuojame.
Už – 23, prieš – 26, susilaikė 15. Vieno penktadalio nėra, daroma pertrauka. Yra prieštaraujančių, taigi daroma pertrauka iki kito posėdžio.
Einame toliau. Prašau. Gerbiamoji R.Juknevičienė, replika po balsavimo. Prašau.
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš taip pat minėjau, kad esminė priežastis, kodėl prašom pertraukos, yra ta, kad būtina, mūsų tvirtinu įsitikinimu, Vyriausybės nuomonė dėl šių įstatymų projektų, ypač dėl to, kuriuo keičiam Vyriausybės įstatymą. Šiuo klausimu atkreipia dėmesį ir Teisės departamentas, savo išvadose pasakė, kad reiktų Vyriausybės nuomonės. Aš labai prašau Seimo vadovybės, nežinau, ar Sekretoriato, ar ko čia reiktų prašyti, kad ta Vyriausybės nuomonė, iki mums galutinai apsisprendžiant Seime, būtų pateikta.
PIRMININKAS. Taip, bet komitetas vieningos nuomonės neturėjo, aš taip suprantu, kad pritrūko balsų dėl Vyriausybės nuomonės. Rytoj bus Vyriausybės posėdis. Ministras gali pasistengti, ir ketvirtadienį iš ryto mes jau ją galime turėti, jeigu to reikia. Bet vis tiek šiandieną mes jau balsavimo toliau nebedarysime. Gerbiamasis R.Smetona, replika po balsavimo. Prašom.
R.SMETONA. Gerbiamieji kolegos, galbūt būtų teisinga (pertrauka padaryta) protokoliniu nutarimu šiandieną vienu sakiniu paprašyti Vyriausybės pateikti nuomonę dėl šių projektų. Toks pasiūlymas galbūt paskubintų Vyriausybę įtraukti kad ir į rytdienos darbotvarkę, skirti 10 min. ir atsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū, supratom. Gerbiamasis A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš Rasos kalbą girdėjau ir pateikiant šitą įstatymą, bet per tą laiką jokių pataisų ir pasiūlymų nebuvo įregistruota. Komitetas pritarė įstatymui po svarstymo. O dabar mes vėl keliam vėją nereikalingoje vietoje. Yra procedūros, yra galimybė teikti pasiūlymus, teikite ir svarstysime. Bet nieko nesiūlome, darome pertrauką. Tai tik tos pačios kalbos, todėl jokių pertraukų čia nereikia ir jokių išvadų nereikia.
PIRMININKAS. Mes jau nubalsavome. Čia diskusijos nebegali būti, tik kalbama dėl Vyriausybės išvados. Ketvirtadienį, jeigu pareikalaus pertraukos, vėl bus nukelta, todėl, matyt, ministras turėtų pagalvoti. Daugiau nematau norinčių pasisakyti. Ačiū. Matau, kad gerbiamasis ministras jau yra. Kviesime jį į tribūną.
Įstatymo projektas 2-4, registracijos Nr.XP-2780 – Asmens tapatybės kortelės įstatymo papildymo 11 straipsniu ir 2, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministrą Regimantą Čiupailą. Prašau. Pateikimas.
R.ČIUPAILA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo papildymą pirmu prim straipsniu ir 2, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo projektą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į susidariusią situaciją, prašo Seimą svarstyti šį klausimą ypatingos skubos tvarka. Įstatymo projektas turi du esminius tikslus – užtikrinti saugų ir patikimą asmens atpažinimą elektroninėje erdvėje, todėl įdiegiant asmens tapatybės kortelėje kontaktinį lustą, kuriame būtų įrašytas asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatas ir kvalifikuotas sertifikatas, skirtas elektroniniam parašui sudaryti. Įstatymo projekte numatyta, kad asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatus ir kvalifikuotus sertifikatus sudaro ir į asmens tapatybės korteles kontaktinį lustą įrašo vidaus reikalų ministro įgaliota institucija.
Antras tikslas yra įdiegti į asmens tapatybės kortelę bekontaktį lustą, kuriame elektroniniu būdu būtų fiksuojami piliečio veido atvaizdas ir pirštų atspaudai, taip pat galimybė fiksuoti kitus duomenis apie pilietį. Taip pat įrašoma vardas, pavardė, lytis, gimimo data, asmens kodas ir pilietybė. Įdiegus šias priemones asmens tapatybė bus labiau apsaugota nuo klastojimo ir sumažinta neteisėto kortelės panaudojimo galimybė. Dar kartą kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Seimą, atsižvelgiant į tai, kad jau baigiasi dabar turimos kortelės ruošinių blankai, svarstyti šį įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam ministrui. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia gerbiamasis R.Remeika. Prašau. Nematau. E.Klumbys. Prašau, gerbiamasis Egidijau.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, vienas dalykas, apie kurį jūs čia neužsiminėte, bet kuris aiškiai parašytas, tai yra pirštų atspaudai. Ar šitų duomenų fiksavimas nėra tos teroro psichozės, teroro baimės sėjimas Lietuvoje, nes dabar kiekvienas pilietis, kuris norės gauti kortelę, turės atvykti kaip koks nusikaltėlis ir pateikti savo pirštų atspaudus.
R.ČIUPAILA. Dėkui. Iš esmės kaip tik priešingai. Kiekvienas padorus pilietis niekada nesibaimina būti teisus ir patikrintas, o tik tie, kurie atlieka neigiamas veiklas ir žalas, galbūt turėtų ketinimą išvengti. Kita vertus, yra Hagos programa, yra priimta Priumo konvencija, kuri šiuo metu perkeliama į Europos Sąjungos teisę, ir ten yra numatyta, kad asmens tapatybės dokumentuose, jų biometrinėje sistemoje yra įdedami piliečio skaitmeninis veido atvaizdas ir du dviejų pirštų atspaudai. Laikui bėgant yra planuojama įkelti ir daugiau informacijos, tačiau šiandien, nesant Europos teisės pagrindams, apie tai kalbėti yra šiek tiek anksti.
PIRMININKAS. Dėkojame, tik prašome laikytis reglamento. Klausia gerbiamasis Seimo narys, R.Palaitis. Prašau.
R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamasis ministre, grynai techninis klausimas. Prašom pasakyti, kokia Europos Sąjungoje yra praktika su asmens tapatybės kortelėmis? Jeigu kokiose nors valstybėse jau yra, kur tas daroma, ar mąstoma kas nors Europos Sąjungoje apie vieną tokių kortelių standartą? Ar apie jį svarstoma, ar jisai bus iš viso? O jeigu jis bus, ar ne per anksti mes su savo lietuviškomis kortelėmis iššokame? Apie visa tai prašom papasakoti.
R.ČIUPAILA. Asmens tapatybės kortelė yra pagrindinis Lietuvos Respublikos piliečio dokumentas, kaip ir dažnai Europos Sąjungos šalyje asmens pagrindinis tapatybės dokumentas yra kortelė. Tiesa, tos kortelės yra labai įvairios, visokios, nevienodai apsaugotos, taip pat kaip ir lietuviška 2002 m. pavyzdžio kortelė, kurios apsaugos lygis yra neatitinkantis iki galo šios dienos technologijų. Kita vertus, kaip minėjau, keisti ar eiti toliau mus verčia ta aplinkybė, kad dabar esamų senosios kortelės blankų atsarga baigia visiškai išsekti ir vasarą, matyt, jau bus visiškai kritinis momentas. Jeigu kalbėtume apie naujoviško pavyzdžio korteles, tai jos šiuo metu yra projektuojamos Vokietijoje ir Prancūzijoje. Kai kuriuos šalys, pavyzdžiui, kaimynai latviai, apskritai nepajėgė įdiegti kortelės, jie turi vadinamąją (…) sistemėlę, kuria naudojasi elektroninio parašo atveju ir panašiai, tačiau tai nėra asmens kelionės dokumentas, o tai, žinoma, silpnina šito dalyko naudojimo galimybes. Todėl man atrodo, kad Lietuvos Respublika, šiuo atveju turėdama tiesiog sutampančią su laiku galimybę, turi tuo pasinaudoti. 2010 metais yra numatoma Europos Tarybos ir Europos Parlamento direktyva dėl bendrojo asmens tapatybės dokumento, bet jo įsigaliojimo laikas, matyt, bus labai panašus kaip ir vienodo vairuotojo pažymėjimo, tai yra nukeltas kokiais dviem dešimtmečiams į priekį, kada jau bus pabaiga (…) suvienodinto dokumento. Mes šiuo atveju bandome tik pradėti projektą, turėti kortelių reikiamą kiekį 2008 metams ir apsirūpinti teisingu režimu 2009–2010 metams, tol, kol ateis europinio pavidalo kortelė, aprašyta teisės aktais. Tačiau, kaip mes dabar žinome, dabar mūsų kortelė…
PIRMININKAS. Ministre, trumpiau.
R.ČIUPAILA. Dėkui, bet labai platus klausimas, buvo net trys. Kokią dabar turime, matome, kad mūsų kortelė faktiškai atitinka tą aprašą.
PIRMININKAS. Dėkojam. Klausia gerbiamasis Seimo narys P.Auštrevičius. Prašau.
P.AUŠTREVIČIUS (LCF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, negirdėjome nė karto iš Vyriausybės atstovų kokių nors blogų ketinimų. Visi sako, kad bus geriau, bus labiau apsaugota, patogiau naudoti ir panašiai. Tačiau praktinis įgyvendinimas kaip klupo taip ir klumpa. Pasai stringa, primenu ir pačių piliečių nusiskundimus.
Dabar dėl kortelių. Kiek tai kainuos? Koks bus kaštų augimas, pasiskirstymas tarp biudžeto ir piliečių, kurie norės įsigyti jas, ir ar jūs garantuojate, ministre, nors, matyt, neturėčiau klausti šio klausimo, kad nepritrūksime šitų naujųjų kortelių jau 2008 m. rugpjūčio 1 dieną?
R.ČIUPAILA. Visų pirma dėl to, ar pritrūks, ar nepritrūks. Jeigu Seimas šiandien patvirtintų, kaip prašome, skubos tvarką, tai likusio mėnesio, iki pasibaigiant dabartinės kortelės ruošiniams, turėtų visiškai pakakti. Specialistai tvirtina, kad paskui tvarkingai, normaliai pasirengti reikia devynių mėnesių, o kortelei, matyt, poros mėnesių mažiau, taigi 7–8 mėnesių. Tokį režimą mes turėtume. Tiesa, įstatymo projekte nurodytas labai trumpas terminas ir, matyt, kada nors prie to reikės grįžti. Kita vertus, nė vienas pilietis nėra verčiamas tą kortelę pasiimti tada, kai jinai atsiranda. Kortelė būtina tik tada, kai baigiasi senosios galiojimas ar neturintiems kortelės. Pavyzdžiui, aš pagal amžių neturiu kortelės. Baigsis mano paso galiojimas, tada aš paprašysiu paso, kartu ir kortelės.
Dėl kainų. Kaina priklauso nuo kelių dalykų, visų pirma nuo to, kiek kortelių perkama, – ar perkama tiktai pusmečiui, ar perkama ilgesniam laikui. Kainos yra maždaug tokios: jeigu mes, kaip planavome, pirktume ruošinių 2,5 metų, taip pat įrangą, programinę įrangą, reikalingą naujajai kortelei, tai būtų apie 43 mln. litų. Tačiau tokių pinigų šiandien Lietuva, aišku, neturi, todėl mes apsiribojame tiktai pirmąja partija, kuri patenkintų 2008 metų ir, matyt, 2009 metų pradžios reikalavimus. Ši suma yra maždaug 20 milijonų. Jeigu visiškai supaprastintume schemą, matyt, pavyktų, derantis su Finansų ministerija, tą sumą dar sumažinti, jau nekalbant apie viešuosius pirkimus, kurie patys savaime mažina sumas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis D.Jankauskas. Prašau.
D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūs iš jau atsakėte dalies į mano klausimą, atsakydamas kolegoms R.Palaičiui ir P.Auštrevičiui, bet gal dar galite vis dėlto patikslinti. Jūs ką tik minėjote 20 mln., jeigu reikės naujų kortelių. Jeigu Seimas nepritartų siūlomiems pakeitimams ir papildymams, o ruošiniai baigiasi, tai kiek kainuotų valstybei senų asmens tapatybės kortelių, tokių, kaip yra dabar, užsakymas tam pačiam laikotarpiui? Dėkoju.
R.ČIUPAILA. Be jokios abejonės, tai kainuotų šiek tiek mažiau, matyt, mažiau kaip 10 mln., nes mes, vertindami rinką, įsigytume tokias pačias. Čia kyla klausimas, kaip su viešųjų pirkimų reikalais, ar galime iš to paties gamintojo, kuris 2002 metais gamino tą kortelę. Natūralu, kad jis dabar tokios negamina. Jinai taip pat turėtų būti kitokia. Vadinasi, vis tiek mums reikėtų sugaišti šiek tiek laiko, galbūt (mes svarstome tą galimybę) netgi šiek tiek pataisyti teisės aktą. Tai, aišku, supaprastintų procesą, tačiau ta kortelė daugiau niekam netiktų, tik tam, kam tinka šiandien, – jinai būtų kelionės dokumentas Europos Sąjungoje. Jinai nebūtų universali, mes būtume išleidę pinigus, sugaišę laiko. Todėl Vyriausybė apsisprendė eiti kitu keliu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narė gerbiamoji V.Baltraitienė.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš norėjau paklausti labai paprastą klausimą – kodėl tai daroma ypatingos skubos tvarka? Jeigu nebūtų pratęsta ši sesija, jūs su tuo klausimu būtumėte atėję tiktai kovo mėnesį. Tai ką tas dabar išsprendžia? Kodėl tai yra toks skubus dalykas? Tai vienas klausimas.
Antras klausimas. Jeigu jau reikia taip labai skubiai, vadinasi, tos kortelės turėtų būti perkamos iškart. Ar šių metų biudžete tam yra numatyta kiek nors pinigų?
R.ČIUPAILA. Gerbiamoji Seimo nare, jūs turbūt puikiai prisimenate, kaip aš sėdėjau toje kėdėje ir pusę valandos anksčiau, nei buvo numatyta Seimo posėdžio darbotvarkėje, posėdis buvo nutrauktas, man taip ir nepristačius šio klausimo, nors buvau pirmasis po to einantis pranešėjas.
Taip, mes pralošėm beveik mėnesį. Jeigu Seimas nepritartų, tai viskas natūralu – mes pralošim dar du mėnesius. Tada iš dabar turimų aštuonių pagal įtemptą grafiką mums liktų šeši. Patys suprantate, kas tai yra. Jeigu Vidaus reikalų ministerija dirbtų viena, tai jai būtų nesudėtinga. Tačiau dokumentus projektuoja Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos, ji turi įstatymo nustatytą trijų mėnesių laikotarpį ir jo laikosi, todėl garantuoja tos kortelės patikimumą ir tai, kad jos negalima suklastoti. Taigi mums yra nustatytas ir tam tikras laikas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis J.Lionginas. Prašau.
J.LIONGINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš sveikinčiau naujų technologijų diegimą mūsų kasdieniniame gyvenime, tačiau, kolegos, aš tik noriu pasakyti, kad šių kortelių, kiek mane informavo, supaprastinto varianto gamyba kainuotų 28 mln. Lt, kurių šių metų biudžete nėra. Be to, pranešėjas dar nepaminėjo, kad tokių kortelių įdiegimui šiandien ruošiasi, kaip jūs minėjote frakcijoje, tik Prancūzija ir Vokietija. Mes būtume tik trečia valstybė. Europos Sąjunga galvoja direktyvą šiuo klausimu priimti 2010 metais. Kas bus toje direktyvoje ir kokie reikalavimai bus keliami kortelėms, šiandien mes negalime pasakyti. Gal bus priimtas sprendimas apskritai visoje Europos Sąjungoje išleisti bendrą, unifikuotą tapatybės kortelę? Mes išmėtysim dabar milijonus ir po dvejų metų vėl turėsime keisti. Mes tokią patirtį turime. Jau yra penkto pavyzdžio pasas. Išleista šimtai milijonų tų pasų gamybai ir kas iš to – ar mums geriau?
Dėl to, kolegos, aš apskritai nepritariu ypatingos skubos tvarkai. Po pateikimo gal galima pritarti, gal galima nagrinėti, svarstyti, pažiūrėti kitų valstybių pavyzdžius, tačiau dėl ypatingos skubos – kategoriškai prieš. Be to, kaip minėjau, biudžete pinigų nėra.
R.ČIUPAILA. Dėkui. Aš jau minėjau ir dėl Vokietijos, ir dėl Prancūzijos, minėjau taip pat ir dėl 2010 metų. Jeigu iš tikrųjų direktyva būtų priimta, jinai įsigaliotų, matyt, 2011 metais. Aš noriu paklausti, iš ko mes gyventume ir kuo mes aprūpintume savo piliečius tuos ateinančius 3–4 metus? Anksčiau ar vėliau vis tiek tą reikės daryti, tik dabar mes išmesime tuos pačius pinigus senajai nemoderniai kortelei, na, o naujos nenorėtume turėti.
Dabar dėl sumos – 28 milijonų. Aš manau, kad čia į vieną vietą yra sudedami du skaičiai. Jeigu jau tikrai kalbėtume, tai yra 20,1 mln. ir 8,8 mln. 8,8 mln. yra skirti Sertifikavimo centrui, jie yra biudžete, viskas ten gerai vyksta, o dėl 20,1 mln., kurie, mūsų manymu, galėtų būti sumažinti iki 15 mln., šiuo metu vyksta pasitarimai su finansų ministru, kalbama apie Privatizavimo fondo panaudojimą. Taigi Vyriausybė stengiasi atlikti savo pareigą.
PIRMININKAS. Dėkoju. 10 minučių mes jau viršijom. Ačiū ministrui.
Tuoj žiūrėsim, ar yra norinčių pareikšti nuomonę už ir nuomonę prieš. (Balsai salėje) Nuomonė už – gerbiamasis H.Žukauskas. Jis kažkur ne savo vietoje. Prašom, gerbiamasis Henrikai.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Aš 53–54 sekundes prakalbėjau.
Aš manau, kad reikia pritarti šiam įstatymo projektui, bet nereikia pritarti ypatingai skubai, nes komitetas turėtų faktiškai išnagrinėti, turėtų išnagrinėti ir tai, ką sakė ponas J.Lionginas. Ar mes nepaskubėsime vėl priimti visokių kortelių, po metų jas keisime, po metų dar keisime ir taip toliau, ir taip toliau, paskui neturėsime nieko. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Mes kažkaip visada bėgame traukinio priekyje. Štai prancūzai, vokiečiai ir, aišku, lietuviai. Mes iš karto šokam. Galbūt tą klausimą reikėtų išspręsti kitaip, t. y. galbūt reikėtų pasigaminti šiek tiek tų dabartiniu metu galiojančių, o paskui žiūrėti. Kaip visa Europa darys, taip ir mes padarytume. Ačiū. Aš siūlau po pateikimo pritarti ir komitete šį klausimą svarstyti gana įdėmiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Henrikui. Nuomonė prieš – Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis ministre, gerbiamieji kolegos! Aš noriu priminti praeitą Seimo kadenciją, kai vidaus reikalų ministru buvo gerai žinomas Juozas Bernatonis, kaip tada Seimui buvo sukamos rankos, kad reikia kuo skubiausiai pradėti naudoti korteles, nes atseit dings 50 ar kiek milijonų. Tai ačiū Dievui… Būtų gerai, kad tie pinigai būtų dingę. Deja, aš šituose visuose žaidimuose matau vieną vienintelį dalyką – pinigų plovimą didžiuliais mastais.
Tai, kad mes esame trečioji valstybė, ir argumentas, kad mes neturėsime 3–4 metus… Palaukit, visose valstybėse yra tokia situacija. O jeigu anksčiau nebuvo pasirūpinta ir nedideli kiekiai, tai man dar kartą kelia įtarimų, kad visas šitas dalykas yra labai labai nešvarus.
Dabar apie esmę, turinį, sakysim. Esu kategoriškai prieš, kad kortelėje būtų pirštų antspaudai. Kodėl? Gerbiamieji, galbūt greitai, po 2–3 metų, ateis laikas, kai atsiras noras į kortelę įrašyti ir tai, ar tu esi apipjaustytas, ar nesi apipjaustytas. Gal dar bus kokių nors kitokių dalykų, kuriuos norės įrašyti į tą kortelę. Todėl manau, kad pirštų antspaudai yra imami nusikaltėliams padarius nusikaltimą, o ne profilaktiškai. Esu kategoriškai prieš pirštų antspaudų įtraukimą į biometrinius duomenis. Aš dar kartą sakau, mes labai greitai nueisime labai labai toli. Kad einame toli, parodo jau Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai dėl homoseksualų galimybės įvaikinti vaikus. Raginu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Egidijui. Registruojamės.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai.
Balsuojame, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui „Dėl asmens tapatybės kortelės įstatymo papildymo tam tikrais straipsniais“ po pateikimo. Balsuojame. Registracijos Nr.XP-2780.
Už – 31, prieš – 15, susilaikė 26. Po pateikimo nepritarta.
Kokie būtų pasiūlymai? (Balsai salėje) Tobulinti? Girdžiu dvi nuomones – atmesti ir tobulinti. (Balsai salėje) Gerbiamieji, skaičius aiškus, perbalsuoti nereikia. Kas už tai, kad tobulintume, balsuosime už, tai yra plius, kas atmesti – prieš. Tobulinam – už. Dar prašo trumpos registracijos. Gerai. Trumpoji registracija. Dar padaugėjo. Dar kartą kartoju, vyks alternatyvus balsavimas. Jeigu tobuliname – balsuojame už, jei atmetame, balsuojame prieš. Balsuojam.
Balsavo 74 Seimo nariai. Už – 49, prieš – 25. Įstatymas grąžinamas autoriams tobulinti.
Kadangi matau, jog salėje yra kvorumas, siūlyčiau grįžti prie rytinio įstatymo projekto „Dėl užsieniečių teisinės padėties kai kurių straipsnių, III skyriaus 1 skirsnio pakeitimo ir papildymo, įstatymo kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiu galios priedo pakeitimo“ įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-2186. Kviečiu gerbiamąjį A.Lydeką dėl 11, 15 ir 16 straipsnių. Seimo nariai gavo susitarimą, aš taip suprantu, kurį dabar ir paaiškins A.Lydeka.
A.LYDEKA (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Rytiniame posėdyje priimant šį įstatymo projektą buvo padaryta pertrauka, kad būtų suderintos iš esmės skirtingos nuomonės dėl 10 straipsnio, kuris keičia bazinio įstatymo 43 straipsnį. Pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas, jų atstovai, pirmininkai tarėsi ir sutarė eiti tokiu keliu, t. y. sugrįžti prie pirminio varianto, kuris buvo pasiūlytame Vidaus reikalų ministerijos įstatymo projekte, o ateityje, sudarius darbo grupę, ieškoti, kaip padaryti tam tikras išlygas, išimtis ir suderinti įvairias nuomones. Šis bendras susitarimas yra užregistruotas Seimo nario A.Lydekos pasiūlyme, kuris jums, gerbiamieji kolegos, yra išdalytas. Matyt, galėtume bendru sutarimu pritarti tokiai pirminio projekto grąžintai formuluotei. Kartoju, kalbama apie 10 straipsnį, kuris keičia 43 straipsnį.
PIRMININKAS. Norėčiau patikslinti. Šiaip įstatymo projekte buvo 11 straipsnio 43 straipsnio 1 ir 6 dalys. Jūs sakote, kad 10 straipsnis. (Balsai salėje) Visi supratome, kad 11 straipsnis.
A.LYDEKA. (…) kito straipsnio numerį, labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Vadinasi, 11 straipsnis.
A.LYDEKA. Labai atsiprašau, 11, nes 10 buvo pirminiame variante, bet po to numeracija pakito.
PIRMININKAS. Dabar klausiu, ar gerbiamasis E.Klumbys dėl viso, ar konkrečiai dėl 11 straipsnio? Dėl viso. Gerbiamasis G.Steponavičius dėl viso norite?
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau?
G.STEPONAVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos noriu.
PIRMININKAS. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Noriu paklausti, kokiu pagrindu ši pataisa yra svarstoma remiantis Statute galiojančiomis nuostatomis? Mano supratimu, tai, kas čia vadinama kompromisu, gali būti vadinama, nežinau, kas kalbėjo ir tarėsi. Noriu pasakyti, kad Seimas šiandien savo valią išreiškė balsuodamas dėl konkrečių pataisų ir, man atrodo, nekorektiška laužant Statutą daryti tokius veiksmus.
PIRMININKAS. Atsakau tai, ką man pateikė Kanceliarija. Buvo padaryta pertrauka ir kaip tik dėl 11, 15 ir 16 straipsnių buvo susitarta, kad per šią pertrauką susitars. Gerbiamasis A.Lydeka jums tai ir paaiškino. Gerbiamasis A.Ažubalis.
A.AŽUBALIS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu pasakyti kolegai G.Steponavičiui, kad pagrindinis ir pagalbinis komitetas, papildomas komitetas, kaip norite, tarėsi dėl kompromisinio varianto tam, kad priėmus šį kompromisinį variantą būtų priimtas visas įstatymas, nes jau pradėta pažeidimo procedūra, ir kartu protokoliniu Seimo nutarimu būtų sudaryta Seimo grupė šiam straipsniui, kuris dabar jums teikiamas šiek tiek modifikuotas, kad priimtume galutinę redakciją, kad būtų pasiektas tam tikras kompromisas, kad visos pusės būtų patenkintos. Manau, jeigu mes priimsime šį variantą, tai po to visi susirinkę tikrai svarstysime ir spręsime.
PIRMININKAS. Dar gerbiamasis G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Nebepolemizuodamas dėl turinio noriu pasakyti, kad kai yra pradėtas įstatymo priėmimas pastraipsniui, nauji pasiūlymai nesvarstomi. Nekalbu apie 48 val., nauji pasiūlymai nesvarstomi. Manau, reikia rasti kitą teisinę formą, kaip daryti galimus kompromisus. Mažiausia, kas šiandien turėtų būti padaryta, tai padaryta pertrauka ir pasitarta su išmanančiais Etikos ir procedūrų komisijos žmonėmis, kad mes nepadarytume dar didesnių klaidų mėgindami siūlyti neva kompromisus.
PIRMININKAS. Aš suprantu, kad dėl terminų Gintaras yra teisus, ir turėtume nukelti į ketvirtadienį. Jeigu jūs tam pritartumėte, mes taip ir padarysime. Gerbiamasis E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes kalbame ne tik apie terminą, mes kalbame apie procedūrą, apie naujas įstatymo pataisas. Labai aiškiai buvo pasakyta, kad įstatymo pataisų negalima teikti, kai jau yra prasidėjusi priėmimo procedūra. Vadinasi, mes šioje situacijoje turime rasti išeitį iš Statuto, sakykime, ar nepritarti ir grąžinti tobulinti ir labai greitai patobulinti, bet negalima daryti Statuto pažeidimų ir pradėti svarstyti pataisas, kai jų nebegalima pateikti. Štai esmė. O tai rodo, kaip dirba ir komitetai, pirmiausia kaip „kokybiškai“ dirba Žmogaus teisių komitetas, kad reikia „ant smūgio“ daryti šitokias perturbacijas ir kad jas galima padaryti.
A.LYDEKA. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pirmas punktas. Norėčiau, kad gerbiamasis E.Klumbys, išties visiškai nesuprasdamas situacijos, neklaidintų jūsų, gerbiamieji Seimo nariai. Šis pasiūlymas, dėl kurio ir buvo padaryta pertrauka, kad būtų surastas tarpinis variantas, nes nuomonės iš esmės skiriasi, todėl ir nuspręsta atsisakyti visų pasiūlymų, kurie buvo svarstomi. Tai yra ir Žmogaus teisių komiteto, ir Užsienio reikalų komiteto, ir A.Lydekos, ir G.Steponavičiaus, ir A.Ažubalio pasiūlymas ir sugrįžta prie pirminio įstatymo projekto, kaip kompromisinis variantas. Kad tai yra užregistruota pasirašius A.Lydekai, jokiu būdu nereiškia, kad tai yra pateikta kaip koks nors naujas pasiūlymas. Tai yra kompromisinis susitarimas sugrįžti prie pirminės straipsnio formuluotės. Jeigu išties tiek jums, tiek kitiems kolegoms kyla noras trukdyti priimti šį ypač svarbų Lietuvai įstatymo projektą, kurio reikia ir dėl įsitraukimo į Šengeno erdvę, ir dėl užsieniečių teisinės padėties konkretaus reguliavimo, jūs, be abejo, galite ir toliau griauti Lietuvos teisinę sistemą. Tačiau vis dėlto prašyčiau, gerbiamieji kolegos, apsispręsti ir priimti įstatymo projektą, nesvarbu, kokia formuluote, ar pritarsite jau pritartai G.Steponavičiaus formuluotei, ar komiteto siūlomai pirminei formuluotei.
PIRMININKAS. Aš matau, kad yra daug norinčių pasakyti nuomonę. Pirmasis – gerbiamasis Č.Juršėnas – gal kalbės dėl vedimo tvarkos ir, matyt, ką nors labai aiškiai. Prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis komiteto pirmininke, gerbiamieji kolegos, prisiminkime, koks sprendimas buvo iki pietų. Seimas pavedė vienam ir kitam komitetams rasti sprendimą. Seimas turi šią galią, kai įstringam, kai iškyla neaiškumų, o turi būti priimtas rimtas įstatymas. Seimas ir priėmė šį sprendimą pavesti, rasti formulę. Ta formulė rasta ir mūsų teisė balsuoti. Jeigu kas nori, kad tie formalūs terminai būtų išlaikyti, nors aš čia irgi įžiūriu reikalo gaišinimą ir problemos kėlimą, galima nukelti šio klausimo galutinį balsavimą į ketvirtadienio posėdį. Bus pakankamai terminų ir bus išlaikyti visi formalumai, nors, man atrodo, čia yra persistengimas, kurį siūlo tie, kuriems iš viso nepatinka šis dalykas. Reikia taip ir sakyti, jog ieško kliaučių, kad žlugtų rimtas reikalas. Aš siūlau spręsti taip, bet dėl šventos ramybės sutaupykime šiandien laiko ir ketvirtadienį spėsime priimti.
PIRMININKAS. Gal H.Žukauskas irgi sutinka, kad į ketvirtadienį nukeltume, ar norite dar kokį nors saliamonišką sprendimą pateikti? Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Aš anksčiau atsistojau, bet ponas Česlovas pasakė tai, ką aš norėjau pasakyti. Jeigu norime šiandien išspręsti, gal nediskutuokime, jeigu reikia, balsuokime. Aš frakcijos vardu siūlau balsuoti, ir mes išspręsime tą klausimą, ketvirtadienį grįšime ir priimsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Masiuli, sutinkate su tuo? Dar viena (…). Prašom.
E.MASIULIS (LSF). Aš, atsakydamas į gerbiamojo Č.Juršėno žodžius, norėčiau pasakyti, ko vertas Seimo balsavimas prieš pietus, kuris balsavo ir pritarė, apsisprendė pritarti vadinamajam modifikuotam Žmogaus teisių komiteto pasiūlytam variantui, jeigu po to kaip niekur nieko du komitetai susirenka ir sugalvoja naują formuluotę? Aš sakyčiau, kad dabar mes turėtume iš tikrųjų balsuoti pastraipsniui iki galo dėl viso įstatymo projekto. Jeigu Seimas nepritartų įstatymo projektui, tada būtų galima grįžti į komitetus ir ieškoti kitų formuluočių, o dabar Seimas yra apsisprendęs. Kol kas niekas šio Seimo apsisprendimo neatšaukė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jau yra du pasiūlymai: frakcijos vardu, kad ketvirtadienį, gerbiamojo Česlovo pasiūlymas – pagal terminą iš tikrųjų turėtume ketvirtadienį. Aš manau, E.Klumbys irgi tą patį pasakys.
E.KLUMBYS. Ne.
PIRMININKAS. Ne? Prašom. Daugiau neleisiu. Viskas.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pasakyti, kad, žinoma, pats lengviausias dalykas pridarius klaidų kaltinti kitą, jog jis griauna Lietuvos teisinę sistemą. Šiandien aš sulaukiau tokio kaltinimo. Aš manau, kad praeis 2–3 savaitės, būsiu kaltinamas, kad atstovauju Maskvai ar dar kam nors. Čia yra pastaba dėl to, kas buvo pasakyta.
Dabar noriu pasakyti gerbiamajam Seimo vicepirmininkui Č.Juršėnui. Kai jis pirmininkauja ir kai reikia, jis būna preciziškai tikslus vienu ar kitu klausimu, bet kažkodėl, kai mes, eiliniai Seimo nariai, keliame šį klausimą, atsiranda traktavimų: gal susitarkim, gal nesusitarkim. Aš manau, ar jūs sėdite pirmininkaudamas, ar jūs sėdite šioje tribūnoje, jūs turite vienodai laikytis įstatymo. Jeigu jūs dabar siūlote tokius dalykus, mes ateityje irgi visomis priemonėmis stengsimės iš jūsų „išmušti“ mums palankų sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam E.Klumbiui. Kaip aš suprantu, vis tiek nuomonės ryžtingai išsiskyrė, todėl kviečiu registruotis. Iš karto dėkojame A.Lydekai. Manau, vis tiek balsavimas parodys, kad ketvirtadienį dirbsime. Registruojamės!
Užsiregistravo 70 Seimo narių.
Kadangi pirmas pasiūlymas buvo nukelti į ketvirtadienį visų straipsnių svarstymą, priėmimą, prašom balsuoti. Kas už tai, kad šio įstatymo priėmimas su visais straipsniais, kurie šiandien nebuvo baigti, būtų nukeltas į ketvirtadienį, prašom balsuoti. Balsuojame!
Už – 58, prieš – 5, susilaikė 6. Nukeliama į ketvirtadienį.
Kaip aš suprantu, I.Degutienė… Nereikia? Gerai.
Darbotvarkės 2-5a klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės herbo“ pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-966(2). Pranešėja – gerbiamoji N.Steiblienė. Pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė. Svarstymo stadija.
Toliau pirmininkaus gerbiamasis vicepirmininkas V.Gedvilas. Prašom.
N.STEIBLIENĖ (NSF). Labas vakaras, gerbiamieji kolegos.
PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF). Aš labai atsiprašau. Galbūt galima kalbėti dėl abiejų įstatymų projektų?
N.STEIBLIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
N.STEIBLIENĖ. Teisės ir teisėtvarkos komitetas Lietuvos valstybės herbo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto patobulintam projektui pritarė bendru sutarimu, atsižvelgęs į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto ir Seimo nario S.Pečeliūno pastabas.
Lygiai tą patį galiu pasakyti ir apie Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 1, 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektą, kurio patobulintam variantui taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė bendru sutarimu, atsižvelgęs į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto ir mūsų kolegos S.Pečeliūno pastabas ir pataisas. Siūlau po svarstymo Seimui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi jūsų nori paklausti gerbiamasis… Atsiprašau, jūs kalbėsite. Aš atsiprašau. Kalbėsite. Gerai. Dėkoju jums. Dėkoju. Ačiū.
Kviečiu į tribūną J.Lionginą, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, pasakyti komiteto nuomonę. Ruošiasi L.Sabutis.
J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės herbo“ pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-966. Komiteto sprendimas – iš esmės pritarti teikiamam įstatymo projektui bei pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui įvertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
Taip pat apsvarstėm Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 1, 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektą Nr.XP-967. Komiteto sprendimas – iš esmės pritarti teikiamam įstatymo projektui bei pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Taigi buvo pateikti abu įstatymų projektai. Kviečiu į tribūną L.Sabutį kalbėti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu taip pat dėl abiejų įstatymų projektų.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šiuo atveju buvo skirtas papildomu. Taip pat atsižvelgė ir į Teisės departamento, ir į mūsų komiteto siūlymus, ir dėl vieno, ir dėl kito iš esmės be prieštaravimų yra pritarta. Tiesa, šio svarbaus, aktualaus projekto svarstymas vyko prieš dvejus metus – 2006 m. sausio 9 dieną. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam L.Sabučiui už komiteto nuomonės pateikimą. Vyksta šių dviejų įstatymų projektų svarstymas. Į tribūną kviečiu kalbėti E.Klumbį frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu arba savo asmeniniu vardu. Gerbiamasis kolega pasakys, kieno vardu kalbės. Nors mes jau jaučiam, kieno vardu kalbės ponas Egidijus.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš esu užsirašęs ir dėl vieno, ir dėl kito.
PIRMININKAS. Jūs turite 10 minučių kalbėti asmeniškai. Taip, prašom, jūsų teisė.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, turim du svarbius įstatymus. Šie įstatymai pagal visą logiką turėtų būti konstituciniais įstatymais, nes Konstitucijos 15 straipsnis labai aiškiai pasako: „Valstybės herbą, vėliavą ir jų naudojimą nustato įstatymai.“ Vadinasi, turi būti du atskiri įstatymai. Ir tuose įstatymuose turi būti kalbama tik apie valstybės herbą ir apie valstybės vėliavą, ne apie jokias kitas vėliavas ir jokius kitus įstatymus. Tačiau kadangi pas mus jau 17 metų neveikia Konstitucijos 69 straipsnio, regis, 2 dalis, tai yra unikalus dalykas mūsų valstybėje. Dėl to atsiranda tokių įstatymų kaip Nr.XP-966, Nr.XP-967. Šiuose įstatymuose kalbama ne tik apie valstybės herbą ir valstybės vėliavą, o juose atsiranda visokių antraeilių vėliavų, kitų herbų. Šie dalykai turėtų būti reglamentuoti kitais įstatymais. Manau, pirmiausia, aš dar kartą pasakau, už tokią situaciją atsakomybę turi prisiimti Seimo vadovybė, kuri nuolat ignoruoja Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymo priėmimą.
Dabar, kalbėdamas apie Valstybės vėliavos įstatymą, aš norėčiau pabrėžti mūsų Vyčio vėliavos įteisinimo aspektą. Mes ją įteisinam kaip istorinę vėliavą, tačiau turėtume žinoti, kad ta mūsų Trispalvė iš tikrųjų yra ne valstybės vėliava. Ta Trispalvė yra tautinė vėliava, jos paskirtis visiškai kitokia, ji atsirado XX a. antrajame dešimtmetyje, o tikroji Lietuvos valstybės vėliava, ne istorinė, o tikroji vėliava yra būtent Vyčio vėliava. Labai gaila, kad visos tos aplinkybės, kurios buvo 1920 m., kai Lietuva, bijodama raudonos spalvos, pabijojo įsivesti Vytį, kai staigiai reikėjo sukurti Trispalvę, lygiai taip pat buvo ir 1990 m., ir 1992 metais. Iš tikrųjų mūsų valstybės vėliava turi būti Vyčio vėliava. Tą dabar padaryti yra labai sunku, nes pagal Konstituciją I skirsnį galima keisti tik tautos referendumu, kai už tai balsuoja daugiau kaip pusė sąrašinių narių, sąrašinių žmonių. Štai mes tikrai esam labai labai didelėje aklavietėje. Iš esmės per tokius sprendimus tiek anksčiau, tiek dabar prarandame savo istorinę vėliavą, Vyčio vėliavą. Ta mūsų Trispalvė, beje, iš tikrųjų parodo, kad mūsų valstybės pradžia yra 1918 metai. Tačiau mūsų valstybės pradžia yra kur kas seniau, tai yra XII–XIII amžiai. Tos sąsajos su tais laikais, su ta valstybe nėra, nors ta sąsaja galėtų būti Vyčio vėliava.
Dabar apie herbą. Kalbant apie herbą, man kyla toks labai neaiškus įtarimas, kodėl sidabrinę ir auksinę spalvas, kurios buvo įrašytos, mes keičiam balta ir geltona, nors skliausteliuose paliekame sidabrinę ir auksinę. Jeigu yra įrašyta auksinė ir sidabrinė spalvos, mes jas ir palikim. Kam reikia tokių dviprasmybių? Atsižvelgdamas į tai, manyčiau, kad šie įstatymų projektai yra netobuli. Tokiems įstatymų projektams, atsižvelgdamas į jų konstitucinę prigimtį, pritarti negaliu.
PIRMININKAS. Dėkoju E.Klumbiui. Jis išsakė nuomonę dėl abiejų įstatymų projektų. Yra mūsų Seimo narių pasiūlymų. Pirmasis pasiūlymas, kurį reikėtų apsvarstyti, yra Seimo nario S.Pečeliūno. Nežinau, S.Pečeliūno siūlymo, kuriam iš dalies pritarta, galbūt net nereikėtų ir svarstyti? B.Bradauskas. Prašom, dešinysis mikrofonas. Po to N.Steiblienė.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, noriu paskelbti, kad pagal mūsų protokolo statistiką gerbiamasis mūsų kolega E.Klumbys kalbėjo 1400 kartų ir sugaišino mūsų darbą 120 valandų. Todėl noriu paprašyti visus paploti jam už tai. (Plojimai)
PIRMININKAS. N.Steiblienė. Prašom, centrinis mikrofonas.
N.STEIBLIENĖ. Nežinau, gal jūs pamiršot, pirmininke, bet aš iš tribūnos pasakiau, kad yra pritarta S.Pečeliūno pataisoms.
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono.
N.STEIBLIENĖ. Aš iš tribūnos pasakiau, kad yra atsižvelgta į visas pastabas, abu įstatymų projektai yra patobulinti, nėra jokio konflikto ir jokių problemų. Taigi, jeigu S.Pečeliūno nėra, aš galiu už jį patvirtinti, kad…
PIRMININKAS. Ne, jokių problemų.
N.STEIBLIENĖ. Nėra jokių problemų.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Mes manėm, kad S.Pečeliūnas yra salėje, norėjom, kad jis patvirtintų, nes pagal Statutą reikalaujama. Ne, mes supratom. Viskas gerai.
N.STEIBLIENĖ. Manau, jeigu būtų problema, jis būtų salėje.
PIRMININKAS. Gerai, viskas gerai. Dabar dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymų. Pagrindinis komitetas ir vienam, ir kitam siūlymams nepritarė, todėl, manau, reikia pritarti mūsų pagrindinio komiteto nuomonei ir nesvarstyti toliau. Daugiau pasiūlymų lyg ir nėra. Ar yra norinčių kalbėti už ir prieš? Tai dėl visų įstatymų projektų, ir dėl vieno, ir dėl kito įstatymų projektų? Taip, nuomonė už – G.Steponavičius. Prašom, gerbiamasis kolega.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Kolegos, aš tik drįstu priminti, žinodamas, kad netrukus kalbės E.Klumbys, šio įstatymo pakeitimo esmę. Jokių grėsmių konstituciniams pamatams nėra. Vietoj keturių galiojusių teisės aktų į vieną įstatymą sujungiama valstybės herbo, kitų herbų ir simbolių, tik savivaldos, naudojimas, taip pat yra įteisinami tokie nacionaliniai simboliai kaip Gedimino stulpai, Vyčio dvigubas kryžius, kurį naudoja dalis mūsų oficialių žinybų. Manau, tai yra civilizuotas žingsnis susisteminant ir įtvirtinant viename įstatyme tuos dalykus, kurie kartais buvo padaryti net Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo lygmens sprendimais.
Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šį įstatymo projektą rengė Seimo suformuota specialistų grupė, kurioje buvo profesionalus požiūris į darbą. Dėl vienintelio dalyko verta apgailestauti, kas buvo paminėta, kad tiek ilgai buvo uždelsta su šio įstatymo tolesniu svarstymu Seime. Aš labai tikiuosi, kad šiandien pritarę po svarstymo mes galėsime padėti tašką dar šioje pratęstoje sesijoje, juolab kad esminių ginčių dėl projekto nebeliko. Kviečiu, kolegos, balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – gerbiamasis E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, mano pasisakymas prieš nereiškia, kad esu prieš herbą. Aš esu prieš tai, kaip tai yra procedūriškai daroma. Aš manau, ir mano yra teisė manyti, kad valstybės herbą turi reglamentuoti, apibrėžti atskiras įstatymas, kaip to reikalauja Konstitucija.
Kitus herbus, kitus simbolius, ko nereikalauja Konstitucija, turi apibrėžti kitas nekonstitucinis įstatymas. Štai yra esminis požiūris į įstatymų leidybą. Aš nepritarsiu šiam įstatymui dėl to, kad jis yra netinkamas savo esme, kad jame yra sumaišomas ir valstybės herbas, ir kiti valstybės simboliai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėl kito mūsų įstatymo projekto Nr.XP-967 norinčių už ir prieš kalbėti nėra? Nėra. Taigi kviečiu visus registruotis ir balsuosime dėl kiekvieno įstatymo projekto atskirai. Balsuosime dėl kiekvieno atskirai. Registruojamės. Vieną kartą registruojamės, po to atliksime balsavimą tiek dėl vieno įstatymo projekto, tiek dėl kito. Dėkoju.
Taigi skelbiu balsavimą dėl įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės herbo“ pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-966. Kviečiu visus balsuoti. Dar kartą kartoju: dėl įstatymo projekto Nr.XP-966(2).
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 46, prieš – 1, susilaikė 11. Taigi po svarstymo įstatymo projektui Nr.XP-966 yra pritarta.
Kviečiu balsuoti dėl kito įstatymo – Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 1, 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projekto Nr.XP-967(2). Kviečiu balsuoti. Be registracijos, aš jums minėjau.
Už – 48, prieš – 1, susilaikė 10. Įstatymo projektui Nr.XP-967(2) pritarta po svarstymo.
Paimsime vieną rezervinį klausimą, tai yra darbotvarkės r-2 klausimas – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1, 2, 5, 14 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1396. Kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovą gerbiamąjį P.Jakučionį. Gerbiamasis A.Paulauskas – dėl vedimo tvarkos. Centrinis mikrofonas. Prašom.
A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamasis pirmininke, jūs ignoravote mano teisę balsuoti ir išreikšti savo valią dėl įstatymo projekto. Aš pritariu ne vieną kartą šioje salėje girdėtiems pasiūlymams, kad reikia pagaliau sujungti balsavimo sistemą, kad balsavimas ir registravimas galėtų būti vykdomas vienu metu, ir ne pirmą kartą. Aš dar kartą pritariu tiems siūlymams tai pataisyti ir padaryti.
PIRMININKAS. Priimu jūsų pastabą. Noriu tik pasakyti, kad dalis Seimo narių norėjo iš karto balsuoti už abu įstatymo projektus. Tai aš truputį prailginau visą procedūrą: vieną kartą užsiregistravome, o balsavome už du įstatymus. Galbūt jūsų tiesos yra, galbūt šitą techninį dalyką reikėtų padaryti.
P.Jakučionis, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Prašom.
P.JAKUČIONIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas minėtą įstatymo projektą yra detaliai apsvarstęs, pritaręs visiems įstatymų leidybos teisę turintiems asmenims, jų pastaboms, taip pat iš esmės visoms Seimo Teisės departamento pastaboms. Kokių nors naujų siūlymų po komiteto svarstymo nebuvo gauta, todėl siūlau, kolegos, pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam P.Jakučioniui už komiteto nuomonės pateikimą. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei, atsižvelgiant į Teisės departamento išsakytas pastabas, kurioms pritarė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas? Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Kviečiu į tribūną gerbiamąjį R.Kupčinską, Biudžeto ir finansų komiteto narį, pateikti komiteto nuomonę. Ruošiasi H.Žukauskas, Užsienio reikalų komitetas.
R.KUPČINSKAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė projektą 2007 m. kovo 14 dieną ir priėjo prie tokios išvados: iš esmės pritarti įstatymo projektui, pasiūlyti pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui patobulinti projektą pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju R.Kupčinskui už komiteto nuomonės pateikimą. Kviečiu į tribūną H.Žukauską išsakyti Užsienio reikalų komiteto nuomonę.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir iš esmės jam pritarė. Taip pat pasiūlė pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas ir pasiūlymus. Siūlo pagrindiniam komitetui atsisakyti įstatymo projekto 4 straipsnio kaip perteklinio. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 1 susilaikė.
Aš tik noriu kolegoms priminti, apie kokį kultūros paveldą įstatyme mes kalbame. Mes kalbame apie užsienio valstybėms reikšmingą nekilnojamąjį kultūros paveldą, tai yra apie kapines. Šio mūsų pasiūlymo esmė yra tokia, kad Lietuvos Respublikoje visas paveldas saugomas pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Kitaip sakant, kitoms šalims priklausantis paveldas yra tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju H.Žukauskui. Visi pasiūlymai buvo aptarti, komitetų nuomonės išsakytos. Ar galima po svarstymo su Teisės departamento pastabomis, kurioms pritarė pagrindinis komitetas, pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Reikia balsuoti? Gerai, prašom visus registruotis. Registruojamės. Mielieji kolegos, kviečiu visus registruotis. Dėkoju. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr.XP-1396(2)? Kviečiu visus pasakyti savo nuomonę balsuojant.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 53, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Taigi po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.
Grįžtam į pagrindinę darbotvarkę. Į tribūną kviečiu susisiekimo viceministrą gerbiamąjį Česlovą Šikšnelį, kuris pristatys darbotvarkės 2-6 klausimą – įstatymo projektą Nr.XP-2672. Įstatymo „Dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Maroko Karalystės bendradarbiavimo susitarimo dėl civilinės pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) ratifikavimo“ projektas. Pateikimas. Prašom, gerbiamasis viceministre.
Č.ŠIKŠNELIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo svarstyti Lietuvos Respublikos Seime įstatymo projekto tikslas – teikti ratifikuoti Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Marko Karalystės bendradarbiavimo susitarimą dėl civilinės pasaulinės navigacijos palydovinės sistemos, pasirašytą 2006 m. gruodžio 12 d. Briuselyje. Susitarimo ratifikavimu siekiama parengti pagrindus, skatinti, lengvinti ir stiprinti susitariančiųjų šalių bendradarbiavimą civilinės pasaulinės palydovinės navigacijos srityje.
Susitarimo pasirašymo pagrindas yra Europos bendrijos steigimo sutarties 133, 170 straipsniai ir 3002 straipsnio 1 dalis. Susitarimo ratifikavimo pagrindas – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 2 punktas ir 138 straipsnio 1 dalies 6 punktas.
Tikslas yra skatinti, lengvinti šalių bendradarbiavimą palydovinės navigacijos srityje, Europos bendrijai ir Maroko Karalystei prisidedant prie civilinės pasaulinės navigacijos palydovinės sistemos kūrimo.
Susitarimo esmė. Susitariančiosios šalys skatina bendrą mokslinių tyrimų veiklą, susitaria bendradarbiauti radijo dažnių spektro klausimais, įsipareigoja teikti, skatinti ir remti pramonės atstovų bendradarbiavimą, užtikrinti tinkamą intelektinės pramoninės ir komercinės nuosavybės teisės apsaugą, skatina prekybą ir investicijas į Europos Sąjungos ir Maroko palydovinės navigacijos infrastruktūrą, bendrą mokslinių tyrimų veiklą šioje srityje, panaudojant Europos ir Maroko mokslinių tyrimų programas, visų pirma Europos bendrijos bendrųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą, ir Europos kosmoso agentūros mokslinių tyrimų programas.
Teikiamas įstatymo projektas be pastabų buvo suderintas su Teisingumo ministerija, Europos teisės departamentu, Finansų ministerija, Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija ir kitomis institucijomis. Prašau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame, viceministre, už įstatymo projekto pateikimą. Jūsų paklausti niekas nenori.
Aš norėčiau paprašyti jūsų truputėlį atsisėsti. Paprašysiu Č.Juršėną, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją, į tribūną pateikti neeilinę informaciją, labai trumpą, dėl rytdienos posėdžio. (Balsai salėje) Atsiprašau, čia yra tik pateikimas (Balsai salėje). Klausimai, gerai. Tvarka, tuoj trumpą informaciją, gerbiamasis Egidijau. Prašom, gerbiamasis pirmininke, tuoj pat pabaigsime, nes gerbiamasis viceministras dar pateiks ir kitus klausimus. (Balsai salėje)
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, kol dar yra nemažai Seimo narių, noriu pasakyti, kad Seimo valdybos sprendimu nutarta rytoj 12 val. sušaukti nenumatytą Seimo plenarinį posėdį. Pagrindinis jo klausimas – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Algimanto Matulevičiaus pareiškimas ir jo nagrinėjimas. Kiti klausimai yra tik pateikimai. Jie priklausys nuo to, ar mes ilgai užtruksime nagrinėdami pirmąjį klausimą, ar trumpai.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Taigi viceministrą kviečiu į tribūną. (Balsai salėje) Vienas – už, vienas – prieš. Nuomonė prieš – A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Aš norėjau Č.Juršėno paklausti, kodėl jisai, valdyba, numato posėdžius komiteto… dieną, nes numatyti komitetų posėdžiai. Mes 12 valandą nebaigsime savo posėdžių. Gal ponas Č.Juršėnas gali atsakyti arba nukelti bent iki 13 valandos?
PIRMININKAS. Kalbėkite, gerbiamasis vicepirmininke.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamasis kitas pirmininke! Manau, kad komitetai spės, jeigu pradės ir 10 val., ir jeigu pradės 9 val., ir jeigu pradės 11 val., pabaigti iki 12 valandos. Jeigu kurie nors pabaigs 12.30 val., tai tikrai problemos nebus, nes iš pradžių bus kalbos, diskusijos, o galimi sprendimai vėliau. Spėsite, ką darysi, sesijos pabaiga. Aš kol kas nesiūlau pratęsti sesijos. Jeigu jūs pasiūlysite pratęsti, aš palaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju.
Viceministre, kviečiu jus į tribūną. Padarėme svarstymo pauzę, norinčių paklausti nebuvo. Nuomonės už, prieš nėra. Gerbiamieji kolegos, noriu jūsų paklausti, ar po pateikimo galime šiam įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl komitetų. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Dėl papildomų komitetų kokių būtų pasiūlymų? (Balsai salėje) Nėra, užtenka vieno komiteto, taip? Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Tuoj balsuosime. Siūloma svarstyti… Nenumatyta, bet manau, kad pavasario sesijoje. Taigi dėkoju.
Kitas darbotvarkės 2-7 klausimas, įstatymo projektas Nr.XP-2685, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Įstatymo projektą pristato Susiekimo viceministras gerbiamasis Č.Šikšnelis. Prašom.
Č.ŠIKŠNELIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių ir keliais įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines sąlygas su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams nustatytais atvejais nekviesti policijos į eismo įvykio vietą, o užpildžius eismo įvykio deklaraciją, dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudiką.
Projektas parengtas remiantis Kelių eismo konvencijos ir Europos susitarimo, papildančio Kelių eismo konvenciją, nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro siūlymą nustatyti pareigą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams kviesti policiją į eismo įvykio vietą ir tuo atveju, kai eismo įvykyje dalyvauja daugiau kaip dvi motorinės transporto priemonės. Iš Europos Sąjungos valstybių tokią pareigą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams yra nustačiusi Latvija.
Projekte numatyta, kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs eismo dalyvis privalo kviesti policiją, jeigu: pirma, eismo įvykio metu žūsta arba yra sužeidžiamas žmogus; antra, eismo įvykyje dalyvauja daugiau kaip dvi transporto priemonės; trečia, eismo įvykio metu padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra; ketvirta, eismo įvykio metu žmonės nenukenčia, bet su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių. Prašau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia E.Klumbys. Ruošiasi B.Pauža. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, kiek aš žinau, mes turbūt prieš mėnesį priėmėme Saugaus eismo įstatymo 23 straipsnį. Tai kas čia atsitiko, kad turime taip forsuoti ir keisti įstatymą? Ar neatrodo, kad šitas jūsų siūlymas ir parodo, kokia yra Seimo darbo kokybė, prie kurios jūs irgi, žinoma, prisidedate, teikdami projektus? Ar jums neatrodo, kad praeis dvi ar trys savaitės ir jūs dar su kokiu straipsnio pakeitimu ateisite čia, į Seimą, prašydamas jį priimti?
Č.ŠIKŠNELIS. Ačiū už klausimą. Tačiau aš norėčiau pabrėžti, kad šį pakeitimą mes tiktai draugiškai pristatom, nes tai yra policijos darbo palengvinimas. Lietuvoje kasmet vidutiniškai įvyksta per 84 tūkst. eismo įvykių, per kuriuos yra tik apgadinamos transporto priemonės. Policijai sudėtinga visur suspėti atvažiuoti, todėl yra siūloma tokia pataisa. Aš manau, kad tai yra toks elementarus dalykas. Aiškinamajame rašte labai aiškiai viskas parašyta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia B.Pauža, ruošiasi G.Mikolaitis. Prašom, kolega.
B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas toks. Jūs dabar gerai žinote, ar šita pataisa nesukomplikuos reikalo su draudimu. Jūs žinote, kad, sakykim, pakvietus policiją, kai nekyla dėl blaivumo joks klausimas, jie išrašo vietoje pažymą, tačiau draudimas po įvykio nesumoka, kol nesulaukia iš autoinspekcijos pažymos apie blaivumą. O dabar, kadangi nebus visiškai kviečiamas dalyvis, ir jeigu reikės tos pažymos, tai aš nesuprantu, kuo remiantis ją išduos? Ir dabar neaišku, kuo remiantis jas išduoda, nes jokio blaivumo patikrinimo, jeigu nekyla klausimų, ir nevyksta. O draudimas tos pažymos reikalauja, bet jos labai ilgai neišduoda autoinspekcija, apie mėnesį ir taip toliau. Ačiū.
Č.ŠIKŠNELIS. Ačiū. Aš sakiau, kad su draudikais tai buvo derinta ir jų prašymu mes įrašėme, kad taip pat būtų, kai dalyvauja daugiau kaip dvi transporto priemonės. Kitų prieštaravimų nebuvo dėl šito pakeitimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia G.Mikolaitis. Ruošiasi A.Endzinas. Prašom.
G.MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Čia labai geras pasiūlymas, nereikės stovėti ir laukti inspekcijos po valandą. Bet pas mus labai dažnai keičiasi žmonių nuomonės, jie iš karto įvykio metu, kol transporto priemonės bus nepajudintos, susitars, o kol nuvažiuos iki draudimo kompanijos, jų nuomonės išsiskirs. Ar yra kažkas pasakyta, kad jeigu toje vietoje susitariam, nuomonė nesikeis, kol nuvažiuos tie du įvykio dalyviai?
Č.ŠIKŠNELIS. Ačiū. Sudėtinga atsakyti į tą klausimą. Lyg ir viskas numatyta, bet kaip ten iš tikrųjų bus, aišku, visokių atvejų gali pasitaikyti. Čia nenumatysi visko nuo A iki Z. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A.Endzinas. Ruošiasi V.Baltraitienė. Prašom.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Iš tikrųjų smulkiuose eismo įvykiuose paprastai dalyvauja tam tikras procentas vairuotojų, neturinčių vairavimo pažymėjimų, tam tikras kiekis vairuotojų, viršijančių leistinas neblaivumo ribas, tam tikras nuvarytų transporto priemonių kiekis. Kaip bus su visais šitais atvejais, kurie būdavo sužiūrimi ir sutvarkomi atvykus autoinspekcijai? Ir dar, jeigu klystu, jūs mane pataisykite, naujasis įstatymas lyg ir numatys šituos dalykus, o į senąjį įstatymą teikiama pataisa ar kaip kitaip? Aš dabar įsivaizduoju, kad ši pataisa geriausiu atveju bus priimta pavasario sesijoje. Jos įsigaliojimo ir veikimo laikas iki naujojo įstatymo įsigaliojimo laiko būtų labai nedidelis. Ar aš čia supainiojau datas?
Č.ŠIKŠNELIS. Ačiū. Aš, matyt, pasikartosiu, bet visi šitie dalykai buvo suderinti ir aš nematau jokių problemų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolegė V.Baltraitienė. Ruošiasi R.Kupčinskas. Prašom.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Labai gerai, kad stengiamės policijai sumažinti darbo, bet man dabar kyla klausimas dėl draudimo kompanijų. Jos lyg ir tą visą krūvį pasiima sau. Aš suprantu, kad nevažiuos į įvykio vietą, bet mašinos pačios pas juos atvažiuos, taip? Ir dar noriu paklausti, ar tai nepakels draudimo kainos? Iš tiesų reikės turbūt ir daugiau žmonių, ir pajėgų daugiau. Ar didės draudimo kaina? Jie gal prisiims tą krūvį, bet padidins mokestį.
Č.ŠIKŠNELIS. Ačiū. Mums tikrai jie nežadėjo, kad didins kainas. Kai su jais derinome, buvo viskas sutarta, kad čia viskas gerai.
V.BALTRAITIENĖ. Bet ar važiuos į įvykio vietą, ar iš įvykio vietos kiekvienas atvažiuos…
PIRMININKAS. Prašome per mikrofoną, gerbiamoji Virginija.
V.BALTRAITIENĖ. Ar važiuos į įvykio vietą draudėjas, ar vairuotojai, padarę eismo įvykį, važiuos ten?
Č.ŠIKŠNELIS. Taip, jie užpildo deklaraciją ir važiuoja ten. (Balsai salėje) Susitarimą ar kaip jums jį pavadinti. Čia yra aprašyta, jūs pasižiūrėkite, aiškinamajame rašte labai aiškiai parašyta. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aišku, aiškinamajame rašte yra daug kas parašyta, bet tų aiškinamųjų raštų Seimo nariai per dieną gauna labai daug, būtų greičiau, jeigu jūs paaiškintumėte. Bet, man atrodo, mes galbūt supratome.
Klausia R.Kupčinskas. Prašom.
R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, galbūt ne tik policijai darbo sumažės tam tikrais atvejais, kai blaivūs vairuotojai kokį techninį įvykį padarė, aišku, sumažės ir transporto spūsčių skaičius, ir transporto eismas pagerės. Bet kiekvienas vairuotojas turės vežiotis tam tikras tipinės formos deklaracijas, kad jeigu įvyktų koks įvykis, tas tipinės formos deklaracijas, kaip jūs minite, kurios priimtinos draudikams, galėtų pateikti paskui įvykus techniniam eismo įvykiui. Aš taip suprantu? Ar teisingai suprantu?
Č.ŠIKŠNELIS. Ačiū. Jūs labai gerai paaiškinote. Ypač pirmoji dalis. Iš tikrųjų spūstis tikrai sumažintų. Dėl tokios elementarios avarijos, kur tikrai vos vos įbrėžta, iš karto susidaro didelės spūstys.
PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Taigi norinčių kalbėti už, prieš… Nuomonė už – J.Sabatauskas. Prašom. Ruošiasi E.Klumbys – nuomonė prieš. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, rudenį svarstant Saugaus eismo įstatymo naują redakciją kilo vienas klausimas. Buvo numatyta, kad naujoji redakcija įsigalios nuo liepos 1 dienos. Ten jau yra numatyta, kad nereikės kviesti policijos, jeigu įvykus eismo įvykiui apgadinamos tik transporto priemonės, nėra sužalotų žmonių ir eismo įvykio dalyviai susitaria dėl įvykio aplinkybių. Aš turiu rankose jau parengtą formą, tokią formą galės gauti kartu su draudimo polisais arba degalinėse kiekvienas vairuotojas ir galės ją užpildyti ir perduoti. Kaip kolegė minėjo, ar reikės važiuoti į draudimą, ar nereikės, jeigu jūs turėjote šiandien draudiminį įvykį, šiais metais ar pernai, tai žinote, kad bet kokiu atveju reikia pranešti draudimui, net ir iškvietus policiją. Tada reikia nuvažiuoti į tam tikrą jų padalinį, Žalos reguliavimo centrą, kur įvertinama automobilio būklė ir tada jau draudimas priima sprendimą.
Taigi siūlyčiau pritarti įstatymo projektui, nes mūsų vairuotojams ar įvykio dalyviams nereikės laukti liepos 1 d., o bus galima taikyti šitą lengvesnę formą, tarkim, nuo kovo 1 dienos.
PIRMININKAS. Dėkoju J.Sabatauskui. Kviečiu kalbėti gerbiamąjį E.Klumbį. Nuomonė prieš. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, reikia palengvinti policijos darbą, tačiau visame šiame įstatymo projekte aš įžiūriu ir didelių pavojų. Pirmiausia mes turime suprasti, kad tai, kas yra siūloma, tai yra tam tikras, sakysim, abiejų pusių geranoriškumo aktas. Viena pusė turi sutikti, kad jinai kalta, kita pusė turi sutikti, kad jinai yra nukentėjusi. Žinoma, visa tai susideda iš, sakysim, schemos nubraižymo ir taip toliau. Deja, šiandien Lietuvoje geranoriškumo yra labai mažai ir erdvės susitarimui irgi yra labai mažai. Aš bijau, kad būtent šitos visos deklaracijos netaptų priemone ir viskas neišvirstų į priešingą pusę. Tarkime, vėlai vakare trijų skustagalvių kompanija atsitrenkia į pagyvenusį žmogų. Aplink nieko nėra ir iššokę trys aršūs piliečiai paprasčiausiai verčia tą vieną žmogų užpildyti deklaraciją taip, kaip jiems naudinga. Po to jau niekas neįrodys, kad buvo kitaip. Aš suprasčiau, jeigu tų deklaracijų nebūtų ir tie trys piliečiai pabėgtų, tai būtų pabėgimas iš avarijos vietos, bet čia viskas virsta „geranoriškumo“ aktu. Aš negaliu pritarti tokiam įstatymo projektui, nes jame matau labai daug pavojų.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegoms. Buvo išsakytos nuomonės už ir prieš. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus registruotis. Dėkoju. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr.XP-2685, prašom išreikšti savo nuomonę balsuojant.
Už – 26, prieš – 1, susilaikė 10. Įstatymo projektui Nr.XP-2685 po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomi komitetai. Kokių bus pasiūlymų dėl papildomų komitetų? Nėra. Užtenka vieno komiteto. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.Muntianas šį įstatymo projektą siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Aišku, ne šiandien, bet artimiausiame posėdyje. Gerbiamasis J.Sabatauskas. Po to R.Dagys.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu paaiškinti, kad ypatinga skuba nereikštų, jog mes šiandien priimsime. Rytoj komitetas apsvarstytų, nes yra Teisės departamento pastabų, jas reikia apsvarstyti, ir pateiksime ketvirtadienį jūsų valiai, jums apsispręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Supratome, pirmininke. Gerbiamasis R.Dagys, kairysis mikrofonas. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš nenorėčiau jokios skubos šiuo klausimu, nes kolegos E.Klumbio iškeltos abejonės kelia minčių, ar mes gerai sutvarkėme aną įstatymą. Ir dar. Vis dėlto tas susitarimas, kuris pasirašomas, vis tiek visus konfliktus sprendžia tam tikros įgaliotos institucijos. Jeigu kas nors nesutinka su tuo, kaip bus sprendžiami tie procesai, kas nors atsiima parašą, sakys – ne taip supratome ar dar kas nors, mane privertė ir panašiai, o policijos protokolo nebus, kuo remsis tie teisminiai ginčai? Kas advokatui daugiau sumokės ar kaip? Ir su kompanijomis lygiai tas pats.
PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamasis Rimantai.
R.J.DAGYS. Noriu pasakyti, kad gal reikia daugiau laiko, institucija panagrinėtų tą klausimą ir būtų geriau. Taip pat ir dėl kitos pataisos, kurią priėmėme, galbūt reikia ją papildyti, kad ji būtų tikslesnė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi dėl ypatingos skubos tvarkos nuomonės skiriasi, kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Registruojamės. Trumpoji registracija.
Užsiregistravo 35 Seimo nariai.
Kviečiu balsuoti, kas už tai, kad svarstytume ypatingos skubos tvarka.
Už – 15, prieš – 9, susilaikė 6.
Nėra 35 balsų, kurie gali pritarti siūlymui svarstyti ypatingos skubos tvarka. Šis įstatymo projektas bus svarstomas paprasta tvarka. Mes minėjome, kad (…) svarstyti pavasario sesijoje. Kitų pasiūlymų nėra, galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 2-8 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2821. Pranešėjas – J.Sabatauskas. Pateikimas. Prašom, kolega.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, rudenį svarstant Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, kaip pamenate, priėmėme nemažai pataisų, susijusių su nuobaudų sugriežtinimu už vairavimą išgėrus, viršijus greitį, vairavimą neturint teisės vairuoti automobilį ir panašiai. Per pataisų gausą, ypač kolegų siūlymų, kai kuriuos straipsnius sugriežtinus 130 straipsnis liko gana griežtas, bet nelabai, lyginant su naujomis pataisomis. Išėjo paradoksali situacija, kad yra numatytos sankcijos, pavyzdžiui, 130 straipsnio 1 dalyje bauda, už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles yra numatyta bauda nuo 3 iki 4 tūkstančių.
Klausimas toks: kodėl vairuotojai, kai policijos pareigūnas stabdo, nesustoja arba kodėl pasitraukia iš įvykio vietos? Darau prielaidą, kad dažniausiai nesustoja todėl, kad jis daro pažeidimą, t. y. neturi teisės vairuoti automobilį arba vairuoja apsvaigęs nuo narkotikų arba alkoholio. Tai yra dažniausias atvejis, kodėl nestojama.
Kita vertus, išeitų paradoksali situacija. Tas vairuotojas, kuris padaro eismo įvykį neblaivus, yra baudžiamas, bauda nuo 4 iki 5 tūkst. litų ir su vairavimo teisės atėmimu nuo 3 iki 5 metų, arba kitokia. Jeigu neturi teisės vairuoti, baudžiamas ir bauda, ir areštu. Išeina, kad nepaklusus pareigūno reikalavimui arba pasitraukus iš įvykio vietos sankcija yra kur kas mažesnė. Mes tarsi ir skatiname pasitraukti iš įvykio vietos.
Tai paskatino parengti šias pataisas, kad niekas nenorėtų trauktis iš eismo įvykio vietos, nes sankcijos yra analogiškos arba net šiek tiek griežtesnės.
Aš iš karto reaguoju į Teisės departamento pastabas, kad už vairavimą išgėrus arba vairavimą neturint teisės vairuoti nenumatoma tokių griežtų sankcijų. Kaip tik tam ir numatyta, kad sankcijos arba nuobaudos būtų griežtesnės. Tai tiek. Tikiuosi jūsų pritarimo ir supratimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia V.Žiemelis. Ruošiasi R.Kupčinskas. Prašom, kolega.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, ar nemanote, kad reikia atskirti dvi pažeidimo rūšis? Viena yra nepaklusimas sustoti, o kita yra pasitraukimas. Vis dėlto tai yra neadekvatūs teisės pažeidimai. Kita vertus, sankcijoje nurodymas, kad bauda būtinai turi būti skiriama su teisės atėmimu be išimtiems, manau, apsunkins šio įstatymo taikymą, nes nepaklusimas uniformuoto pareigūno teisėtam reikalavimui padaromas labai skirtingai. Nakties metu kartais važiuoji, būna taip, kad tavo kaltės nėra tiek daug, kartais gali ir neapsižiūrėti, o štai iš tavęs privalės atimti net ir teises. Šiuo atveju aš sankcijos negriežtinčiau taip smarkiai ir nenumatyčiau būtino teisių atėmimo. Galbūt su alternatyva. Kaip jūs manote?
J.SABATAUSKAS. Ačiū už klausimą. Aš dar nepasakiau vieno siūlomo pakeitimo, kuris tikrai esminis, kad tokias administracines bylas nagrinėtų jau nebe policijos pareigūnai, o iš karto teismas. Mes mąstėme, kai gresia tiek areštas, tiek konfiskavimas arba vairavimo teisės atėmimas, galbūt atskirti tuos du pažeidimus ir numatyti dvi atskiras dalis, bet palikome taip, kaip ir dabar yra, t. y. vieną pažeidimą. Mūsų manymu, tai yra sunkesnis pažeidimas negu bet koks kitas, nes gali būti toks dalykas, kad bus noras paslėpti kitą galbūt kur kas sunkesnį teisės pažeidimą. Todėl buvo pasilikta rengiant šį projektą prie nuomonės, kad tiek nepaklusimas policijos pareigūnui, tiek pasišalinimas iš įvykio vietos būtų vertinami vienodai. Tačiau, kai teismas nagrinės tokias bylas, nes yra numatytos sankcijų ribos, vis tiek bet kokiu atveju bus vertinamas kiekvienas pažeidėjas individualiai. Be to, dėl to minėto atvejo, kai nakties metu yra stabdoma, jūs žinote, kad dabar galima pasiskambinti trumpuoju telefonu tuo atveju, jeigu jūs abejojate. Šiandien, jeigu jūs paanalizuosite atvejus apie… Jeigu jūs bijote plėšimo kelyje, kai apsimeta uniformuotu pareigūnu, tai paanalizavus įvykių suvestinę matyti, kad tokių įvykių iš esmės Lietuvoje nėra, kai apsimetama pareigūnais. Be to, plėšimų kelyje įvykių skaičius sumažėjo. Per metus jų įvyksta ne daugiau dešimties.
PIRMININKAS. Dėkoju, Juliau.
J.SABATAUSKAS. Bet neapsimetus pareigūnu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R.Kupčinskas. Prašom.
R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Galbūt mano klausimas šiek tiek panašus į kolegos V.Žiemelio. Vis dėlto dėl dar vieno momento, kaip jūs sakote, kai nesustoja. Štai paprastas dalykas. Kelių policijos arba patrulinės policijos mašinos stabdo įvairius vairuotojus. Tu važiuoji. Tarkim, tu nenusižengi jokioms taisyklėms, važiuoji ir žiūri, ar tave stabdys, ar nestabdys. Tu jau nekreipi dėmesio, kokia situacija yra kelyje, o žiūri, ar tave… Jeigu, neduok Dieve, tu nesustosi, kai tau parodys stoti. Apie tuos irgi reikia… Čia kolega E.Klumbys kalbėjo apie ankstesnio įstatymo, bet reikia ir apie šituos… Apie naktį aš išvis nekalbu, nes naktį, tarkim, vienintelis automobilis važiuoja, tu važiuoji teisingai, greitis 70 ar kiek, laikaisi visų ženklų nuorodų, bet vis tiek tave stabdo, nes gali įtarti, kad tu, neduok Dieve, gali būti kuo nors tariamai nusižengęs. Tave vis tiek stabdo. Čia atsiranda nepaprastai daug problemų. Čia taip lengvai… Aš visiškai pritariu kolegai V.Žiemeliui, tikrai į šiuos dalykus reikia labai rimtai atsižvelgti. Ačiū.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, kolega. Įvertindami jūsų nuogąstavimus, mes komitete galėtume pasvarstyti galimą atskyrimą į dvi dalis tų pažeidimų. Vienas dalykas.
Kita vertus, vis tiek siūlyčiau kolegas suprasti, kad tų atvejų, kuriuos jūs dabar nupasakojote, yra. Matyt, būna reidai ir stabdomi iš esmės visi eismo dalyviai, visi automobiliai, tačiau taip nebūna, kaip sakot, kad štai žiūrim vieną stabdo, kito nestabdo. Galbūt sprendžia pagal tam tikrus požymius, nežinau, pagal ką. Galbūt žiūri, kad techninės apžiūros galiojimas pasibaigęs, nes iš numerio tai matyti, tai labai lengva nustatyti. Bet šiuo atveju, jeigu yra abejonių dėl dviejų pažeidimų sujungimo į vieną, kas yra dabar galiojančiame kodekse, tai mes galėtume pasvarstyti ir jų atskyrimą, atitinkamai tam tikrų sankcijų išskaidymą arba diferencijavimą. Bet apskritai siūlyčiau kolegoms tikrai pritarti, nes nelogiška, kai vairuotojas pasišalina iš eismo, techninės avarijos vietos, atsiranda po 10–15 valandų ir sako, aš buvau afekto būsenos, todėl neva dėl šoko pasišalinau. Dėl šoko jis grįš po pusvalandžio, bet ne po 15 valandų, kai išsiblaivys. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju Juliui Sabatauskui, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, už įstatymo projekto pateikimą. Yra norinčių kalbėti dėl šio įstatymo projekto. Viena nuomonė – už, viena nuomonė – prieš. Nuomonė už – Z.Balčytis. Ruošiasi M.Žymantas. Prašom.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pranešėjas atsakė į daugelį klausimų, tačiau liko dar kai kurių neaiškumų, kuriuos po pateikimo būtų galima patobulinti. Jeigu pasitraukimas iš eismo įvykio yra tyčinis, tai su ta motyvacija tikrai galima sutikti, tačiau gali būti taip, kad vairuotojas taip pat gali būti sužeistas ir gali turėti tam tikrų kitų problemų. Manau, kad ir gerbiamojo V.Žiemelio kelta problema dėl atskyrimo, kai yra nesustojama stabdant pareigūnams… kad nebūtų piktnaudžiavimų kartais tais atvejais ir daugeliu kitų dalykų, tikrai dar būtų galima tobulinti. Siūlau pritarti, nes tikrai nelogiška, kad kai aš sąžiningai elgiuosi pagal nustatytas taisykles ir nepasišalinu iš eismo įvykio, tai už tai esu baudžiamas, o kai neteisėtai pasitraukiu, tai mano bausmė yra labai sumažinama. Tikrai siūlau pritarti po pateikimo, o paskui mėginti teikti pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kita nuomonė – M.Žymantas. Prašom.
M.ŽYMANTAS (DPF). Aš gal nekalbėsiu griežtai prieš, bet praktikoje yra buvę ne vieną kartą, kai žmonės, kurie yra nepastebėję, kad juos stabdo policija, yra sulaikomi, baudžiami. Jie tai skundžia teismui, bet jeigu jau skundžia, vadinasi, tikrai jaučiasi nekalti. Teismas tada vienareikšmiai būna policininko pusėje. Jeigu tu tuo momentu nepastebėjai, kas nors gali paliudyti kitaip, tu visada šias bylas praloši. Praktikoje tai yra buvę ne kartą. Pabėgimas iš įvykio vietos vienareikšmiai turi būti baustinas, bet yra atvejų, kai policija vis dėlto papiktnaudžiauja dėl sustojimo, nesustojimo. Todėl aš nebalsuosiu už, susilaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, buvo pasakytos nuomonės už ir nuomonės prieš dėl įstatymo projekto Nr.XP-2821. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti, pasakyti savo valią balsuojant. Dėkoju. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-2821, prašom balsuoti.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 19, prieš – 1, susilaikė 7. Taigi įstatymo projektui Nr.XP-2821 po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl komiteto galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl papildomo komiteto. Užtenka vieno komiteto? Nėra norinčių svarstyti. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Siūloma svarstyti, manau, pavasario sesijoje. Manau, pasvarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas, bus Seniūnų sueiga, bus valdybos posėdžiai ir t. t., bus galima apsispręsti dėl šito įstatymo projekto, kada svarstyti. Pagaliau liko dvi dienos, dar yra dalis klausimų, darbotvarkės yra patvirtintos, manau, pagal situaciją.
Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Noriu jums visiems paskelbti, kad darbotvarkės klausimas, kurio numeris 2-9, įstatymo projektas Nr.XP-2754, šiandien nebus pateiktas, nes nėra pranešėjo gerbiamojo viceministro Zdislovo Truskausko. Todėl svarstysime kitus darbotvarkės klausimus.
Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2779 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas 2-10, įstatymo projektas Nr.XP-2779 – Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Į tribūną kviečiu gerbiamąją aplinkos apsaugos ir darbo ministrę V.Blinkevičiūtę. (Juokas salėje)
V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Pirmininke, aš socialinės apsaugos, bet gerai.
PIRMININKAS. Atsiprašau, socialinės apsaugos.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėkoju už galimybę pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamą Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo projektą ir trumpai pateiksiu to keičiamo įstatymo esmę. Pirmiausia yra siūloma skirti nemokamus pietus visiems mokiniams, besimokantiems pagal priešmokyklinio ugdymo arba pagal pradinio ugdymo programas, t. y. pradinukai, 1–4 klasių mokiniai, ir priešmokyklinio ugdymo yra tokios priešmokyklinės grupės, ir tai apimtų apie 150 tūkst. mūsų besimokančių vaikų. Taip pat siūlom skirti nemokamus pusryčius mokiniams iš šeimų, kurių pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės už vieną valstybės remiamų pajamų dydį, t. y. 285 litus šiandien. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą nemokami pusryčiai yra skiriami tik socialinės rizikos šeimos vaikams, t. y. daug mažesnei grupei, mes siūlom didesnei grupei skirti pusryčius.
Taip pat atsižvelgdami į Valstybės kontrolės atliktus auditus, tyrimus ir pateiktas rekomendacijas, siūlom patikslinti vienam mokiniui vienai dienai maisto produktams įsigyti skiriamų lėšų dydžius ir nustatyti ne tik minimalius dydžius, kaip buvo iki šiol galiojančiame įstatyme, bet ir maksimalius dydžius, skiriamus vienai dienai. Taigi pietums reikalingiems produktams įsigyti, įskaitant ir pridėtinės vertės mokestį, skirti nuo 2,6 iki 3,6% MGL, šiandien tai būtų nuo 3,38 iki 4,68 Lt. Jeigu prisimenate, dabar galiojančiame įstatyme yra nustatyta tik ta apatinė riba – 3,38 Lt. Pusryčiams nuo 1,2 iki 2% MGL, tai būtų nuo 1,56 Lt, tai taip pat buvo vienintelė riba, nustatyta nuo 1,56 iki 2,60 Lt. Ir stovyklose maitinimui nuo 6 iki 7% MGL, tai yra nuo 7,80 iki 9,10 Lt. Taip pat siūlom paramą mokinio reikmenims įsigyti prieš mokslo metus skirti visiems vienodą – 120% MGL, t. y. 156 Lt, ir skirti ją pinigais, išmokėti šeimoms, o ne nupirktais daiktais, išskyrus atvejus, kuomet mokinys auga socialinės rizikos šeimoje, tokius mokinius aprūpinti individualiai.
Taip pat siūlom paankstinti kreipimosi dėl socialinės paramos datą ir nuo liepos 1 d. supaprastinti skyrimo tvarką. Pateikus prašymą gauti maitinimą mokslo metams užtektų kreiptis vieną kartą per metus. Jeigu jūs pritartumėte, šis pakeistas įstatymas galėtų įsigalioti nuo šių metų liepos 1 dienos ir tas nemokamas maitinimas pradinukams galėtų būtų jau nuo naujųjų mokslo metų, nuo rugsėjo 1 dienos.
Kartu noriu pasakyti, kad šiais metais moksleivių maitinimui iš viso valstybės biudžete yra numatyta 101 mln. litų ir 33,9 mln. litų dėl 1-4 klasių pradinukų maitinimo yra skirta papildomai.
Esu pasiruošusi atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju socialinės apsaugos ir darbo ministrei V.Blinkevičiūtei už įstatymo projekto pateikimą. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Klausimams skirta 10 minučių. Klausia gerbiamoji V.Aleknaitė-Abramikienė, ruošiasi J.Čekuolis. Prašom, kolege.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, turiu jums pusantro klausimo, tai gal jūs nesupyksite. Buvo nuolat kalbama, kad kai maitinami tik keli vaikai iš klasės ar dalis vaikų, tai sukelia tam tikrų psichologinių problemų. Ir kaip tik tai buvo viena iš tokių, sakykim, gal moralinių prielaidų apsispręsti Vyriausybei maitinti visus pradinukus. Tačiau vyresni vaikai, sakykim, paaugliai, nebus maitinami visi, nes valstybė ir galimybių tokių neturi. Turbūt jūs sutiksit, kad vis tiek mokyklos susidurs su būtinybe kaip nors pateikti atitinkamai, kad tie vaikai, paaugliai, kurie daug jautresni už pradinukus, nes jaučiasi diskriminuojami… Aš sunkiai šiandien įsivaizduoju, kaip jos spręs tą klausimą.
Be to, norėčiau paklausti, kaip bus su tais vaikai, kurie mokosi ir pagal bendrojo, ir pagal profesinio mokymo programas? Man iškart kyla tokių minčių apie, tarkim, nacionalinę Čiurlionio menų gimnaziją, kurioje taip pat būna be galo talentingų, bet neturtingų vaikų, arba apie kaime veikiančias tas buvusias žemės ūkio mokyklas, kurios dabar yra pakeitusios savo pavadinimą ir profilį. Ten, ypač kaime, ateina labai daug neturtingų moksleivių. Kodėl būtent šiuo įstatymu nesiekiama bendrai paremti visus moksleivius? Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamoji Vilija, už jūsų klausimus. Aš tiesiog pasitikslinsiu, bet, kaip aš suprantu, kad jau pagal dabar galiojantį įstatymą Čiurlionio mokykloje vaikai yra maitinami. Aš tiesiog dar patikslinsiu, atrodo, čia nėra jokių pakeitimų. Bus galima nagrinėjant komitete papildomai pasižiūrėti.
Dėl jūsų pasakymo, ar nėra tokių galimybių visus vaikus maitinti apskritai, kodėl tiktai pradinukai? Aš manau, kad tokios galimybės gali atsirasti tiktai tada, jeigu tam turėsim pakankamai lėšų ir tai taps mūsų prioritetu. Nes, kaip minėjau, šių metų biudžete papildomai suplanavom tik dėl 1–4 klasių ir tiktai tam laikotarpiui, iš esmės nuo rugsėjo 1 d. 33,9 mln. papildomai. Metinė papildoma suma, jeigu eisim į kitus metus, jau bus plius 75 milijonai. Mūsų skaičiavimais, tam, kad visi moksleiviai galėtų gauti nemokamus pietus, neatsižvelgiant į tėvų pajamas, reikėtų papildomai metams maždaug 300 mln. litų. Tai nėra maža suma, ypač kai mes žiūrim dabartinį bendrą kontekstą, mokytojų atlyginimų, pačių mokyklų renovavimo ir sutvarkymo, nes tai yra tos pačios lėšos, kurios gali būti skiriamos bendrai. Todėl kiekvieną kartą tiek mūsų Vyriausybė, tiek mūsų Seimas nustato tam tikrus prioritetus. Kur šiuo etapu yra mūsų prioritetai? Šiuo etapu mes matom, kad turim spręsti ir mokytojų atlyginimų, mokyklų sutvarkymo klausimą ir kartu turim galimybę visus pradinukus maitinti pietumis.
Dabar dėl jūsų pasakymo, kaip… (Balsai salėje) Kaip aš sakiau, dėl profesinių mokyklų aš tiesiog turiu pasitikslinti. O dabar dėl to, kaip paaiškinti. Aišku, tai kiekvieno mokytojo, kiekvienos mamos ir tėčio išradingumo klausimas, kaip paaiškinti, nes buvo ir tokių pastabų, kad ne visi eis valgyti, ką reikia daryti? Čia vėlgi yra mokytojų ir tėvų, taip sakant, tokio bendro jausmo išugdymas. Iš tikrųjų tos tolerancijos ir geranoriškumo kartais pritrūksta, bet jeigu mes nuo mažiukų pradėsim, gal ir patys būsim geresni.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrei. Klausia kolega J.Čekuolis, ruošiasi A.Dumčius. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, gerbiamoji ministre. Sveikinu šį pateikimą, šaunu. Du trumpi klausimai. Pirmas pasitikslinant, 34 mln. litų – tiek kainuos šios pataisos, jos jau šių metų biudžete yra.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Taip.
J.ČEKUOLIS. Papildomai nereikės, jau buvo suplanuota pernai?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Taip, be abejo, suplanuota, taip.
J.ČEKUOLIS. Turint galvoje, kad tai bus priimta. Gerai. Antras klausimas. Yra įvedama nauja išlaidų rūšis socialinė parama mokiniams, tai yra nauja kategorija – patiekalų gamybos išlaidos. Kaip suprantu, mes patį gamybos procesą atskiriame nuo tos sumos, kuri skiriama mokinių maitinimui, tai yra gamybos išlaidos eis atskirai, o tai, kas yra mokinių maitinimui, liks tik maisto produktams. Dabar yra suplakti ir produktai, ir virėjų atlyginimai. Dabar mes juos atskirsime, teisingai?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Taip, gerbiamasis Jonai, absoliučiai teisingai.
J.ČEKUOLIS. Šaunu.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Tai yra teisingai, nes pagal įstatymą steigėjas atsako už visą gamybos procesą, už gamybos procesą. Valstybė iš savo biudžeto pagal šį įstatymą skirs lėšas maisto produktams įsigyti ir dar numatys lėšas – 4% bendros sumos – administravimui, visam maitinimui organizuoti, pavyzdžiui, atrinkti, kam tinka, padėti surinkti pažymas, parengti kokias nors metodikas, galbūt atskirai dirbs su tais vaikais. Taip sakant, valstybė irgi prisideda prie šitos funkcijos įgyvendinimo.
Mes daug diskutavome ir ilgai svarstėme. Ir dabar steigėjai skiria tas lėšas, nes maitinami visi vaikai, ne tik iš socialiai remtinų šeimų, ir tai jau yra kaip savarankiška jų funkcija, kaip savivaldybės savarankiška funkcija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A.Dumčius. Ruošiasi V.V.Margevičienė. Prašom, kolega.
A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Iš tiesų norėčiau pasveikinti, nes čia yra daromas nepaprastas dalykas. Man, žinančiam, kas darosi mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose… Kaip jūs tai įgyvendinsite? Žinot dėl ko? Dėl to, kad, pavyzdžiui, Kaune vienos valgyklos jau yra privatizuotos ir yra visiškai kitos kainos, o kitos yra valstybinės, priklausančios Švietimo skyriui, jos irgi funkcionuoja. Štai skirtingos kainos, vienas dalykas. Mano apygardoje kokios penkios, šešios valgyklos nepakels tokio krūvio, nes reikia remontuoti virykles, reikia remontuoti visas valgyklas. Štai visa idėja. Ar užteks tų administracinių lėšų, ar reikės papildomai, kad veiktų, nes reikės ir gerus pietus, ir tvarkingus pietus, ir kainos skirsis, ir MGL gali neužtekti. Na, jūs suprantate. Kaip įgyvendinti šį įstatymą, kad jis veiktų?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Atvirai pasakius, iki šiol mes irgi maitinome nemažą dalį moksleivių. Turiu omeny, kad visi sudarė apie 17%. Šiek tiek sumažėjo, sumažėjo pačių moksleivių, padidėjo kai kurių tėvų pajamos. Atsimenu, visai neseniai buvo maitinama net 26% visų moksleivių.
Noriu pasakyti, kad daugelio tų mokyklų steigėjos yra savivaldybės ir iki šiol nėra problemų. Jos puikiai supranta, kad reikės pasiruošti, reikės užtikrinti, juo labiau tos viryklės negali būti susidėvėjusios vien tik dėl socialiai remtinų vaikų maitinimo arba dėl to, kad ateis kiti vaikai. Tiesiog tai yra savivaldybės savarankiška funkcija užtikrinti tą gamybą. Mes suderinome su Savivaldybių asociacija. Taip, labai ilgai dirbome, diskutavome ir gavome Savivaldybių asociacijos pritarimą.
Dėl to, kad įvairiose savivaldybėse yra apsispręsta pirkti tas paslaugas. Atvirai jums pasakysiu, buvo toks atvejis, atsimenate, kai iš privačių įmonių kai kurios savivaldybės pradėjo pirkti moksleivių maitinimą. Kainos padidėjo, bet tokiu atveju steigėjas turi labai rimtai pažiūrėti. Netgi buvo tokių pamąstymų, kad žlugs pats maitinimas, firmos neišsilaikys. Iš tikrųjų mūsų tikslas nėra, kad firmos išsilaikytų (tada dar buvo taip) tik socialiai remtinų vaikų maitinimo sąskaita. Kitaip sakant, kiekvienas steigėjas labai gerai įvertins, kaip labiau apsimoka tą darbą organizuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi paskutinis, kuris turi galimybę paklausti, – tai V.V.Margevičienė. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamoji ministre, birželio 28 dieną Seime trijų Seimo narių iniciatyva buvo pateiktas įstatymas irgi dėl socialinės paramos moksleiviams. Jo registracijos Nr.XP-2380. Įstatyme kalbėjome apie tai, kad reikėtų maitinti visus pradinių klasių moksleivius, taip pat priešmokyklinio ugdymo moksleivius, pagal tokią programą besimokančius moksleivius. Seimo nariai pritarė po pateikimo šiam įstatymui ir buvo paprašyta Vyriausybės išvados. Žinoma, mes jos iki šiol nesulaukėme, bet reikia sveikinti, kad atėjo įstatymas. Aš siūlyčiau ar prašyčiau, kad gal būtų galima sujungti ir svarstyti kartu. Aš turiu ir numerį, ir viską. Trijų Seimo narių iniciatyva buvo pateiktas.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamoji Vaidevute, Vyriausybės vardu dėkoju už tą iniciatyvą. Aš noriu pasakyti, kad gal jūs nepaskaitėte, gal nebuvo laiko pasidomėti, bet berods prieš porą savaičių Vyriausybė pateikė savo išvadą. Tikrai turėtų būti. Toje išvadoje yra pasakyta, kad Vyriausybė pritaria siūlymui maitinti pirmųjų–ketvirtųjų klasių moksleivius, kaip ir buvo jūsų siūlyme, bet jūs dar pasiūlėte skirti nemokamus pusryčius tiems patiems moksleiviams.
Mes Vyriausybėje tikrai diskutavome tuo klausimu ir manome, kad tai nėra tas etapas. Būtų neteisinga, jeigu pirmųjų–ketvirtųjų, klasių moksleiviai gautų ir pietus, ir pusryčius, o pradedant penktąja klase, gautų tik tie, kurių tėvai turi nepakankamas pajamas. Ir dar jūs siūlėte sujungti svarstant Seime. Tikrai pažiūrėkite, paprašykite. Mūsų komitete turėtų būti šitos Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Dėkoju socialinės apsaugos ir darbo ministrei gerbiamajai V.Blinkevičiūtei už įstatymo projekto pateikimą. Jūs atsakėte į klausimus, kuriuos jums uždavė Seimo nariai.
Taigi nuomonės už ir nuomonės prieš. Gal, gerbiamieji kolegos, jeigu nuomonės prieš nėra, mes galime, taupydami visų mūsų laiką, pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu? Taip. Taigi po pateikimo Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-2779 yra pritarta bendru sutarimu.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kokių būtų pasiūlymų dėl svarstymo? Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas – papildomas komitetas. Bendru sutarimu galime pritarti siūlomiems trims komitetams? Dėkoju. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Dėl svarstymo pavasario sesijoje galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, mums lieka paskutinis klausimas, kurį turime apsvarstyti. Įstatymo projekto… Gerbiamoji profesore, prašom.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pirmininke, vis dėlto reikėtų laikytis reglamento, nes žmonės klausia po porą klausimų, kitiems galimybės klausti nelieka, taip pat ministrės atsakymai labai ilgi, taigi kiti Seimo nariai labai nukenčia. Kodėl jūs taip leidžiate? Klausia monologo forma. Monologo forma klausimui netinka. Ačiū.
PIRMININKAS. Visiškai suprantu jus ir jūsų apmaudą. Jūs neturėjote galimybės paklausti, bet supraskite ir mane. Aš kiekvienu atskiru momentu negaliu kritikuoti, oponuoti jums, neturiu tokios teisės. Aš tik galiu jums arba suteikti, arba laikytis reglamento – 10 minučių klausimams. Supraskite ir visus kitus teisingai. Aš suprantu, jūsų pasipiktinimas labai teisingas. Aš prie jūsų prieisiu po posėdžio ir pabandysiu išsiaiškinti.
Paskutinis mūsų darbotvarkės klausimas, kurį turime apsvarstyti, rezervinis klausimas. Darbotvarkės r-3 klausimas – Dizaino įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo trečiuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr.XP-2532(2). Pranešėja – gerbiamoji A.Staponkienė, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ruošiasi S.Lapėnas, Ekonomikos komitetas. Prašom.
A.STAPONKIENĖ (VLF). Labas vakaras, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Teikiu svarstyti Dizaino įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo trečiuoju1 skirsniu įstatymo projektą.
Teikiamomis Dizaino įstatymo pataisomis siekiama sukurti nacionaliniame įstatyme, reglamentuojančiame dizaino apsaugą ir registraciją Lietuvos Respublikoje, Tarptautino Hagos susitarimo dėl pramoninio dizaino tarptautinės registracijos Ženevos akto įgyvendinimo mechanizmą ir įstatymo nuostatas suderinti su Ženevos akto nuostatomis, palengvinančiomis jų įgyvendinimą. Kitaip sakant, įstatymo projekte yra numatyta tarptautinio dizaino registracija. Šio metu Dizaino įstatymas nereglamentuoja specialių su tarptautine registracija, kuri bus atliekama pagal Ženevos aktą, susijusių klausimų.
Prisijungus prie Ženevos akto, bus būtina nacionaliniuose teisės aktuose numatyti priemones, reikalingas Ženevos akto nuostatoms įgyvendinti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis, svarstė šį įstatymo projektą. Buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, papildomai paskirto Ekonomikos komiteto išvados. Iš dalies pastaboms pritarta ir komiteto nariai bendru sutarimu pritarė Dizaino įstatymo 2, 3, 10, 16, 21, 31, 35, 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo trečiuoju1 skirsniu įstatymo projektui. Todėl kviečiu balsuoti už komiteto patobulintą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju A.Staponkienei už komiteto nuomonės pristatymą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį S.Lapėną, kuris pristatys Ekonomikos komiteto nuomonę. Prašom.
S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas po ilgų, įtemptų ir gana sudėtingų diskusijų liepos 21 d. apsvarstė Dizaino įstatymo 2, 3, 10, 16, 21, 31, 35, 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo trečiuoju1 skirsniu įstatymo projektą. Kadangi nebuvo individualių Seimo narių pasiūlymų ir pataisų, tai apsvarstę Teisės departamento pasiūlymus jiems iš esmės pritarėme ir džiaugiamės, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas į tai atsižvelgė. Siūlyčiau balsuoti už. Bendru sutarimu buvo priimtas.
PIRMININKAS. Dėkoju S.Lapėnui už komiteto nuomonės pristatymą. Abu komitetai, kurie svarstė šį įstatymo projektą, pateikė jums savo nuomonę. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Gal po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Konstatuoju, kad įstatymo projektui Nr.XP-2532 po svarstymo yra pritarta bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad pareiškimų nėra. Noriu jums visiems priminti ir dar kartą informuoti, kad rytoj Seniūnų sueiga 8.30 val., o plenarinis posėdis prasideda 12 valandą. (Balsai salėje) Taigi skelbiu posėdį… (Balsai salėje) Gerai, gerai, kolegos, registruojamės. (Balsai salėje) Gerbiamasis Juliau, prašom. (Balsai salėje) Aš ilgąją registraciją tada… Ilgoji registracija 25 sekundės, dar turite galimybę pasidžiaugti savo darbu.
Dėkoju patiems ištvermingiausiems 22 Seimo nariams, kurie liko, kantriai laukė ir aktyviai dalyvavo svarstant įvairius įstatymų projektus. Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo sausio 29 d., antradienio, plenarinių posėdžių pabaigą. Sėkmės jums visiems!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF – Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.