Penkiasdešimt
septintasis (378) posėdis
2008
m. sausio 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č. JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. KUBILIUS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. sausio 29 d. rytinį plenarinį posėdį. Yra tikimybė, kad tai bus paskutinioji pratęstos rudens sesijos posėdžių savaitė. Bet tik tikimybė.
Mielieji kolegos, buvo pauzė, siūlau pasitikrinti balsavimo korteles ir užsiregistruokime. Registruojamės, kolegos.
Užsiregistravo net 76 Seimo nariai. Kadangi artimiausiu metu mums reikės balsuoti, suprantama, kad dar ir dar registruosimės ir balsuosime.
O dabar siūlau imtis malonesnių arba pačių maloniausių dalykų – jubiliejų. Dvi mūsų šaunios kolegės šventė gražius jubiliejus. Ir prašyčiau arčiau tribūnos Rasą Juknevičienę. (Plojimai) Ir dar kolegę Iriną Rozovą prašyčiau arčiau. (Plojimai)
Mielieji kolegos, tokie yra linksmesni, malonesni dalykai. Man lieka palinkėti tiek vienai Seimo narei, kuri turi didesnį parlamentinio darbo patyrimą, tiek kitai, kuri turi mažesnį, bet jau irgi turi parlamentinio darbo patyrimo, toliau sėkmingai darbuotis Lietuvos ir jos žmonių labui.
2008 m. sausio 29 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkės projektas
Kolegos, dabar prašyčiau susikaupti, mūsų darbotvarkės arba, tiksliau, rytinio ir vakarinio posėdžių darbotvarkių klausimai. Kadangi buvo pauzė tarp posėdžių, buvo daug diskusijų ir galų gale įvairių įvykių, apie kai kuriuos vėliau pasakysiu, kaip matote, smarkiai išmarginta tiek rytinė, tiek vakarinė darbotvarkės. Iš eilės.
Pirmiausia susitarta, kad dėl vienų ar kitų priežasčių atominis projektas nukeliamas vėlesniam laikui. Ir ne šiaip sau vėlesniam laikui, o ketvirtadieniui. Šįryt įvyko nenumatytas Seimo valdybos posėdis ir nutarta rytoj nenumatyto Seimo posėdžio nešaukti. Bet komitetai ir frakcijos turi posėdžiauti.
Toliau. Tam tikro komiteto prašymu siūloma atidėti šeštąjį kompleksinį klausimą, t. y. Kūno kultūros ir sporto įstatymo nagrinėjimą. Ir trečias didelis išbraukimas iš vakarinio posėdžio – Transporto lengvatų įstatymo pakeitimo paketo atidėjimas dėl įvairių priežasčių, bet viena iš jų yra Vyriausybės išvados nebuvimas.
Dabar dėl to atsiranda naujų dalykų. Pirmiausia aš turiu jums pranešti, kad yra Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl Seimo priimto Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo grąžinimo Seimui pakartotinai svarstyti. Seniūnų sueigoje buvo suderinta, kad šio grąžinto įstatymo svarstymo pradžia arba pateikimas bus šios dienos rytiniame posėdyje – tai šeštasis klausimas, jeigu turite prieš akis darbotvarkes.
Taip pat papildomai buvo sutarta įrašyti darbotvarkės septintąjį punktą – tai irgi yra Prezidento siūlymas dėl vienos Aukščiausiojo Teismo teisėjos atleidimo iš pareigų, pasibaigus atitinkamam laikui.
Yra dar kai kurių papildomų. Paminėčiau 1-12 kompleksinį klausimą – tai krašto apsaugos reikalai. Na, ir žinoma, daugiausia diskusijų sukėlė, bet daugiau ar mažiau buvo sutarta, kad vakarinį posėdį pradedame kompleksiniu atominio projekto įvairių papildomų projektų nagrinėjimu: tai ir A.Kubiliaus teikiamas projektas, ir B.Vėsaitės plius B.Vėsaitės ir kolegų siūlymas, ir liberalcentristų kolektyvinis siūlymas, ir P.Gražulio įstatymo projektas, ir kolegos K.Čilinsko atitinkamas projektas. Tai štai visas paketas – 2-1, 2-2, 2-3.
Dar papildomi klausimai, kurie yra. Tai yra Vyriausybės siūlymai dėl klausimų, kurie, Vyriausybės arba mūsų komitetų manymu, yra skubūs ir juos reikėtų nagrinėti arba bent juos reikėtų pateikti, o jeigu Seimas nutars, kad reikia operatyviai priimti, tai dar šioje sesijoje reikėtų ir apsispręsti. Posėdžius turėtume baigti maždaug iki 18.30 valandos.
Tai štai tiek pranešimų. Pabrėžiu, kad Seniūnų sueigoje dėl šių dalykų buvo sutarta ir sutarta, kad nebus nenumatyto posėdžio.
Dabar iš eilės, kaip sakoma, iš kairės į dešinę J.Razma pirmasis. Prašom, kolega. Minutėlę, Jurgi. Kolegos, tylos! Paklausykime!
J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš frakcijos vardu noriu teikti pasiūlymą visą su atominės elektrinės reikalais susijusių teisės aktų projektų bloką atkelti į rytinio posėdžio 13 valandą. Aš manau, kad šie klausimai yra išskirtinės svarbos. Na, aš girdžiu replikas, kad 12 val., bet 12 val. yra Prezidento projektai. Matyt, reikia gerbti Prezidento instituciją, kad būtų paskelbtu laiku, o 13 val. yra įvairūs svarstymai, nieko reikšmingo ten nėra. Siūlyčiau dar vieną dalyką akcentuoti, kad šiame atominės elektrinės projektų bloke pirmas būtų įrašytas K.Čilinsko teikiamas įstatymo projektas, nes jeigu jam pritariama, tada nelieka jokių išskirtinių teisių NDX investicijoms, ir visi kiti nutarimai iš esmės tada gali eiti į šiukšlių dėžę. Šis projektas nulemia principinę situaciją, todėl bet kuriuo atveju aš siūlyčiau jį svarstyti iš šio paketo pirmą.
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis kolega, kad šis paketas būtų perkeltas į 13 valandą, man atrodo, yra racionalus siūlymas, o atitinkamai tada visi kiti svarstymai būtų popietiniame posėdyje. Bet dėl eilės ir konkrečių klausimų, aš manau, mes turime susitarti, ar taip, kaip užrašyta ir taip, kaip buvo pasiūlyta, ar taip, kaip jūs siūlote, dėl to reikės balsuoti. Gerai, dėl 13 valandos, manau, niekas neprieštarauja. Jeigu prieštaraus, tai irgi balsuosime.
O dabar kolega R.Smetona. Prašom.
R.SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš pritariu siūlymui ir sutikimui visą atominį bloką perkelti į rytinį posėdį, tačiau manau, kad jeigu būtų laikomasi logikos ir tvarkos, pirmas iš šio bloko turėtų būti svarstomas P.Gražulio įregistruotas pirmas iš visų tų, pirmas seniausiai įregistruotas projektas – Atominės elektrinės įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Iš tiesų, jeigu pritariame jam, tuomet netenka prasmės visi kiti siūlymai. O jeigu ne, tada, žinoma, reikėtų svarstyti K.Čilinsko ir panašius projektus. Taigi frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu iš šio atominio bloko pirmąjį siūlau svarstyti įstatymą, kurio registracijos Nr.XP-2700.
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis kolega, nepabėkite nuo mikrofono, nes čia yra vienas svarbus procedūrinis siūlymas. Juk yra pateikimo stadija. Jūs manote, kad automatiškai bus ypatinga skuba? Pateikimas nereiškia, kad įstatymas bus priimtas.
R.SMETONA. Aš manau, kad pateikimas 2 punkto – ir 2-1, ir 2-2, ir 2-3. Tai yra pateikimas. Iš tų pateikimų, o juo labiau prieš nutarimus, manau, pirmasis turėtų būti šitas.
PIRMININKAS. Gerai.
R.SMETONA. Atsižvelgę į balsavimo rezultatus spręstume.
PIRMININKAS. Gerai, supratau. Žodžiu, jūs siūlote, kad nuo 13 val. pirma eitų dabar įrašytas 2-2 punktas, t. y. P.Gražulio projektas, po to – buvęs 2-3 punktas, arba K.Čilinsko siūlomas projektas, o tik po to – visi nutarimai ta eile, kaip jie surašyti. Teisingai supratau?
R.SMETONA. Tikrai taip.
PIRMININKAS. Ačiū.
R.SMETONA. Bet geriausia būtų pradėti nuo 10 valandos šiuos…
PIRMININKAS. Neišeina, nes yra priėmimai. Bijokite Dievo, jeigu kitko nebijote.
Kolega Leonas Klumbys. Egidijus Klumbys. Prašau.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis…
PIRMININKAS. Tėvo garbei pasakiau.
E.KLUMBYS. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau. (Balsai salėje) Tėvo. E.Klumbys. Prašom, jums žodis.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, aš dėl 1-11 klausimo – Autorių teisių ir gretininių teisių įstatymo. Čia, kaip matau, yra alternatyvus projektas ir svarstymas. Sakykite, o kokia situacija yra pagrindinio? Ar ten jau yra įvykęs svarstymas?
PIRMININKAS. Kiek žinau, lyg ir buvo nepritarta ir atiduoda tobulinti. Rezultato neturime, todėl siūlomas kitas projektas. Besvarstydami apsispręsime.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tai nėra kitas, tai yra alternatyvus. O alternatyvus, kaip paprastai, eina kartu su pagrindiniu. Tada čia turi būti registruotas naujas. Šitaip negalima daryti.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, tas buvo svarstymo stadijoje, o šitas dar bus. Todėl turi pasivyti stadijas. Gal ir jis bus atiduotas tobulinti.
P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo…
PIRMININKAS. Paklausom, P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Man atrodo, ir jūs šiandien supratote, kad šita neeilinė sesija pratęsta neaišku dėl ko.
PIRMININKAS. Dėl tamstos projekto.
P.GRAŽULIS. Jeigu dėl mano projekto, tai labai dėkingas. Tai iš tikrųjų gal vienas iš vertingiausių projektų, pritarčiau ir K.Čilinsko projektui. Kadangi matau, kad kiti klausimai nėra ypač skubūs, tai aš pasiūlyčiau įtraukti dar vieną klausimą į darbotvarkę, nes, kaip sakėte, dėl mano projekto pratęsėte sesiją. Tai būtų po pateikimo pritartas Seimo nutarimas, registracijos Nr.XP-2747, dėl kreipimosi į prokuratūrą, kad jinai greičiau perduotų J.Abromavičiaus žūties bylą teismui. Po pateikimo pritarta. Manau, būtų gražu, kad mes šiandien tokios ilgos pertraukos nedarytume, nes jau ir pasimiršo Seimo nariams, o dabar būtų svarstymo stadija. Manau, kad po svarstymo būtų galima ir priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, šiuo atveju turi būti dar komitetinė stadija. Taigi palaukim.
B.Vėsaitė. Prašom, kolege. Kolegos, dėmesio! Matyt, kitokia nuomonė bus. Prašom.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, J.Razmos pasiūlymas iš tikrųjų yra racionalus, t. y. pradėti nuo K.Čilinsko alternatyvaus projekto svarstymo. Nežinau, kaip dėl P.Gražulio, o šiaip siūlyčiau visus nutarimų projektus, tarp jų ir mano, ir kolegų, tiesą sakant, išbraukti šiandien iš darbotvarkės, nes jie iš esmės neturi prasmės.
PIRMININKAS. Palaukit! Mes nežinome, kaip apsispręsime dėl tų dviejų įstatymų.
B.VĖSAITĖ. Bet kuriuo atveju, kadangi tai vis tiek yra Ekonomikos komiteto prievolė eiti toliau, jeigu bus pritarta K.Čilinsko projektui, tai nutarimai netenka prasmės.
PIRMININKAS. Mieloji kolege, kadangi nutarimai dabar, jeigu visi sutiks, eina po įstatymų projektų, tada bus galima apsispręsti, ar svarstome toliau, ar nesvarstome. Bet jeigu jūs siūlysite komiteto vardu, kad nereikia įtraukti, dėl tų dalykų balsuosim. Ar jau visi? Dar A.Kubilius nori žodį tarti? A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Aš sutinku, kad B.Vėsaitės projektas, kuriuo siūloma pritarti sutartims, pagrindinėms nuostatoms, tikrai neturi prasmės, bet mūsų – ir mano, ir liberalcentristų registruotas turi labai didelę prasmę, nes mes siūlome kai kuriuos dalykus, kuriuos, net ir priėmus Vyriausybės atsiųstą įstatymą su pataisomis, reikėtų taisyti sutartyse. Seimas nurodytų tam tikras kryptis, ką reikia taisyti. Todėl, kaip tik manau, kad mūsų nutarimai šiandien turi būti pateikiami ir svarstomi. Be abejo, su ta sąlyga, jeigu Seimas nepritars K.Čilinsko siūlymui. Jeigu pritars, tokiu atveju, be abejo, mūsų nutarimų nėra prasmės toliau pateikti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar reziumuoju, dėl ko mes sutarėm ir dėl ko mums dar reikės balsuoti. Sutarimas, kiek supratau ir iš vienos, ir iš kitos pusės, yra, kad atominius klausimus (vadinkim taip) nagrinėjam 13 valandą, t. y. po 1-9 punkto, nes 1-9 punktas yra vieno nedidelio įstatymo priėmimas. Po to visi kiti klausimai, t. y. 1-10, 1-11 ir 1-12, nukeliami į 15 valandą. Dėl to, tikiuosi, nereikia balsuoti. Sutariam? Gerai.
Dabar jau kiti klausimai. Tie dalykai, kuriuos siūlo Seniūnų sueiga, t. y. ir nutarimai, ir įstatymai, arba, tiksliau tariant, įstatymai ir nutarimai. Ar reikia balsuoti dėl jų įtraukimo, ar įtraukiam bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bendru sutarimu įtraukiam. (Balsai salėje) Ir tokia seka, kaip susitarėm: pirma – kolegos P.Gražulio projektas, po to – kolegos K.Čilinsko projektas, o po to – nutarimų projektai. Sutariam? (Balsai salėje) Ačiū.
Kolegos, ar reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu patvirtinti patikslintas darbotvarkes? (Balsai salėje) Reikia balsuoti? Gerai, kolegos, mes dabar balsuosime už patikslintas darbotvarkes Seniūnų sueigoje ir posėdyje, kur esminis klausimas, kad atominiai reikalai yra įtraukiami po 13 valandos. Prašome registruotis, ir balsuojame.
Kolegos, užsiregistravo net 103 Seimo nariai. Dabar prašome balsuoti, ar patvirtiname sausio 29 d. rytinio ir vakarinio plenarinių posėdžių darbotvarkes pagal… (Balsai salėje) Gerai, dar kartą registruokimės. Trumpoji registracija. Prašom. Prašom registruotis.
Kolegos, užsiregistravo 105 Seimo nariai. Bet dabar aš nesiregistravau, matyt, mane įskaičiuosit, jau nepyksit. (Balsai salėje) Gal užtenka, kolegos, jeigu reikės dar du balsai bus priskaičiuoti? Dabar balsuojame už patikslintas 29 dienos rytinio ir vakarinio posėdžių darbotvarkes pagal tai, kaip buvo patikslinta po Seniūnų sueigos Seimo posėdyje. Pagrindinis dalykas, kad 13 val. eina atominiai projektai: pirma – įstatymų projektai, po to – nutarimai. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad patikslintos darbotvarkės būtų patvirtintos?
Už – 98. Su kolegos A.Syso ir mano balsais labai gražus skaičius – 100. Susilaikė 4. Darbotvarkėms pritarta.
Mielieji kolegos, prieš pradedant nagrinėti pirmąjį darbotvarkės punktą, dar keli svarbūs pranešimai. (Triukšmas salėje) Prašom susikaupti!
„Lietuvos Respublikos Seimui. Vadovaudamasis Seimo statuto 40 straipsniu, informuoju Lietuvos Respublikos Seimą, kad Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija pasirašė bendros veiklos deklaraciją dėl koalicinės Vyriausybės ir pradeda dirbti Seimo daugumoje. Pagarbiai frakcijos seniūnas A.Paulauskas“. (Plojimai)
Kad būtų aišku, šiek tiek pacituosiu bendradarbiavimo susitarimą, kuris pasirašytas vakar, t. y. sausio 28 dieną. „Remdamasi Socialdemokratų partijos ir Valstiečių liaudininkų frakcijų Seime bendradarbiavimo susitarimo, pasirašyto 2006 m. birželio 1 d., 8 punktu, Naujosios Sąjungos (socialliberalų) frakcija prisijungė prie 2006 m. birželio 1 d. Socialdemokratų partijos frakcijos ir Valstiečių liaudininkų frakcijos Seime bendradarbiavimo susitarimo lygiais pagrindais ir tampa visateise valdančiosios koalicijos – Socialdemokratų partijos, Valstiečių liaudininkų sąjungos, Liberalų ir Centro sąjungos, Pilietinės demokratijos partijos –susitarimo partnere. Siekiant efektyvios Seimo ir Vyriausybės veiklos, Lietuvos žmonių demokratijos ir tolesnio valstybės stabilumo labui pasirašomas šis susitarimas dėl stabilios daugumos suformavimo ir bendro darbo Seime laikotarpiui iki eilinių Seimo rinkimų. Daugumos Seime suformavimas leis Vyriausybei toliau sėkmingai vykdyti veiklos programą, išlaikyti Lietuvos ekonomikos augimą ir siekti, kad šalies ekonominio išsivystymo lygis artėtų prie Europos Sąjungos šalių vidurkio, kaip numatyta Nacionalinėje darnaus vystymo strategijoje, mažinti socialinę atskirtį, didinti socialinį stabilumą ir kelti piliečių gerovę, vykdyti fiskalinę politiką, kurti žinių visuomenę ir žiniomis grįstą ekonomiką bei spręsti aktualias iškilusias švietimo, visuomenės saugumo problemas.“ Pasirašo Socialdemokratų partijos pirmininkas G.Kirkilas, Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkė K.Prunskienė ir Naujosios sąjungos (socialliberalų) pirmininkas A.Paulauskas.
Kolegos, dar ne viskas, yra dar vienas pareiškimas. „Seimo Darbo partijos frakcijai. Dėl priėmimo į Darbo partijos frakciją. Prašau priimti name į Lietuvos Respublikos Seimo Darbo partijos frakciją nuo šių metų sausio 29 d.“ Pasirašo Romas Venclovas. Bet dar neturime Darbo partijos frakcijos sprendimo. Ar jis yra? (Balsai salėje) Matyt, kai bus, tada patvirtinsime, kad tikrai įvyko persiliejimas iš vienos frakcijos į kitą. Kolegos, visi pareiškimai.
Dabar dirbame pagal darbotvarkę. Darbotvarkės 1-2 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo, papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2186(2)ES. Priėmimo stadija. Į tribūną kviečiamas pagrindinio komiteto, t. y. Žmogaus teisių komiteto, pirmininkas A.Lydeka. Prašom. A.Lydeka, į tribūną.
Gerbiamasis pirmininke, gal bendrais žodžiais pasakykite, kokia yra situacija, kiek pataisų ir po to pastraipsniui.
A.LYDEKA (LCSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo Seimas buvo pritaręs šiam dideliam ir svarbiam Užsieniečių teisinės padėties tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Tarp svarstymo ir priėmimo gauta gana daug pataisų dėl kelių straipsnių. Komitetas net du kartus organizavo posėdžius ir vertino visas šiuo etapu gautas pataisas. Kai kurioms pritarė, kai kurioms nepritarė. Mes visi drauge turėsime apsispręsti. Siūlyčiau, įvertinus komiteto darbą (komitete buvo išklausyta ir ekspertų, teisininkų, specialistų nuomonė), pasiūlymams, kuriems komitetas pritaręs, tiesiog pritarti bendru sutarimu, dėl kurių nepritaręs, matyt, mums visiems reikės balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū už trumpą pranešimą. Dabar turime nagrinėti pastraipsniui. Prašom. 1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 2 straipsnio pakeitimas, papildymas. Čia lyg ir nėra pataisų? Kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime šį straipsnį priimti bendru sutarimu?
A.LYDEKA. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū.
2 straipsnis, arba bazinio įstatymo 5 straipsnio pakeitimas. Pataisų nėra. Ar galime priimti? Priimta.
3 straipsnis, bazinio įstatymo 7 straipsnio pripažinimas netekusiu galios. Galime priimti? Priimta. Ačiū.
4 straipsnis, arba bazinio įstatymo 8 straipsnio pakeitimas. Nėra pastabų, galime priimti? Minutėlę, kolega A.Ažubalis. Dėl šio įstatymo 4, arba bazinio 8. Man atrodo, jūsų toliau, gerbiamasis Ažubali?
A.AŽUBALIS (TSF). Toliau, toliau.
PIRMININKAS. Tai 4 straipsnį galime priimti? Ačiū.
5 straipsnis, arba III skyriaus pirmojo skirsnio pakeitimas. Pastabų nėra. Galime priimti? Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau, sakėte, ten Teisės departamento, matyt, redakcinė pastaba. Prašom.
A.LYDEKA. Gal būtų išmintinga, gerbiamasis pirmininke, Teisės departamento išvadas palikti pabaigai, nes komitetas apsvarstė, įvertino ir didžiajai daugumai jų pritarė, išskyrus du pasiūlymus, tai yra dėl 1 straipsnio 71 dalyje įtvirtintos nuostatos ir dėl 9 straipsnio.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, man atrodo, kaip tik šiam straipsniui, dėl 8 straipsnio… ne, čia dar toliau, o šitai galima pritarti. Mes galime 5 straipsnį ramiai priimti, nes čia daugiau redakciniai dalykai.
A.LYDEKA. Bet dėl 5 straipsnio yra A.Ažubalio pasiūlymas.
PIRMININKAS. Palaukite, pas mane neužrašyta. Man atrodo, kad yra vėlesniems straipsniams.
A.LYDEKA. Yra A.Ažubalio pasiūlymas pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį, papildant keičiamo įstatymo 17 straipsnį nauja 6 dalimi.
PIRMININKAS. Palaukite, 17 straipsnis yra dar toli. Nėra tokio. Čia, matyt, seni reikalai. Dėl 5 straipsnio, mano duomenimis… Pagal mano numeraciją šio dalyko tikrai nėra, o 17 – nacionalinės vizos. Gerbiamasis Ažubali, žvilgterkite į savo popierius. (Balsai salėje) Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, jūs ne tą numeraciją. Aš sakau dvigubą. 5 straipsnis yra esamo, o III skyrius yra 11 straipsnis. Iki 17 straipsnio mums dar toli. Teisingai gerbiamasis Ažubalis sako, vadinasi, 5 straipsnį mes galime priimti, penktą visą skirsnį.
Dabar yra kaip tik bazinio įstatymo 17 straipsnis. Gerbiamasis kolega A.Ažubali, gal tartumėte žodį.
A.AŽUBALIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šie du papildymai, kurių esmė, kad išimties tvarka vadovaujantis valstybės interesais nacionalinė visa išduodama užsienio reikalų ministro sprendimu. Ir kitas: „Išimties tvarka, vadovaujantis valstybės interesais, leidimas nuolat gyventi išduodamas užsienio reikalų ministro ir vidaus reikalų ministro teikimu“. Mano buvo teikta, žinant realią situaciją, kad yra tokių atvejų, valstybinės reikšmės atvejų, kai užsienio reikalų ministro teikimu, vadovaujantis valstybės interesais, būtų išduodamos tos vizos. Turiu omeny nacionalinę vizą. Tačiau problema yra labai paprasta – Šengeno kodeksas, kuriuo mes vadovaujamės, nenumato jokių išimčių. Teisininkai vienareikšmiškai sako, kad išimtys turi būti nustatytos įstatyme, o ne įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Tai yra Konstitucinio Teismo ne vieną kartą patvirtinta nuostata. Žinodamas, kad toks valstybės interesas egzistuoja, aš jį pateikiau, tačiau pats jaučiu, kad jo redakcija ne visai gera. Galbūt galima su šiais papildymais padirbėti ir pabandyti tas išimtis arba valstybės interesą apibrėžti įstatyme. Tai tiek. Žinau, kad yra atvykęs ponas ministras gerbiamasis Petras Vaitiekūnas. Jis irgi norėtų kalbėti šiuo klausimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Ažubali. Nepamirškime, kad yra ir formalus reikalavimas – kai mes jau imsime svarstyti, pirmiausia turi būti 29 balsai. Gal pirmiau užsienio reikalų ministras P.Vaitiekūnas. Prašom.
P.VAITIEKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, paklausykime!
P.VAITIEKŪNAS. Noriu pakalbėti apie du dalykus – apie tai, kad, mums tapus Šengeno nariais, mūsų Rytų politika neteko kai kurių instrumentų, tai yra kainos ir pačios politikos reguliavimo instrumento, ir grąžinimas to, kad nacionalinė viza, perkeliant kai kuriuos prarastus Šengeno dalykus į nacionalinę teisę… Mes galėtume tą politiką, kurią turime su Rytų kaimynais, su Baltarusija, su Ukraina, Moldova, Gruzija, ir toliau tęsti jau pagal nacionalinę teisę nacionalinės D vizos išdavimo reguliavimo pakeitimais.
Antras klausimas yra klausimas, kurį aš vaizdžiai suformuluočiau taip: ar gali šių dienų Lietuva įsileisti ir priimti gyventi L.Karsaviną, V.Sezemaną bei kitus garsius mąstytojus, kurie dirbo ir garsino Lietuvos vardą? Mano atsakymas būtų, kad tikriausiai ne, nes nuolat gyventi gali lietuviai, buvę Lietuvos piliečiai, sudarę mišrią santuoką ir išgyvenę penkerius metus, tačiau nei L.Karsavinas, nei V.Sezemanas ir šiuolaikiniai mąstytojai į Lietuvą pagal dabar esantį reguliavimą įvažiuoti negali. Todėl dviejų ministrų sprendimu siūloma atverti kelią į Lietuvą ryškioms ir Lietuvai naudingoms asmenybėms.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, noriu tiesiai, kaip sakoma, į kaktą, paklausti. Kolega A.Ažubalis siūlo tokią formuluotę: „Išimties tvarka, vadovaujantis valstybės interesais, nacionalinė D viza išduodama užsienio reikalų ministro sprendimu.“ Jūs su tuo sutinkate? Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, ministras sutinka, bet mes vis tiek turime formaliai apsispręsti, ar kolegos A.Ažubalio siūloma pataisa svarstytina, t. y. reikia 29 balsų. Dėmesio! (Balsai salėje) Kolegos, registruojamės. Kolegos, dėmesio! Visi, kurie ten esate, labai svarbus apsisprendimas – ar nagrinėjame reikalingą pataisą, kurią siūlo kolega A.Ažubalis. Registruojamės. Trumpoji registracija ir balsuosime, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys šią pataisą. Atrodo, yra, bet mes viską turime nustatyti tvarkingai. Kolegos, registruojamės. Kolega Rimai, kolega Monkevičiau, kolega Olekai, prašome registruotis!
Užsiregistravo 89 Seimo nariai.
Kolegos, dėmesio! Balsavimas yra procedūrinis, ar pritariame tam, kad svarstytume kolegos A.Ažubalio pataisą, kuriai užsienio reikalų ministras pritaria. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Gerbiamasis oratoriau, jokių pirštų ar kitokių pirštų kombinacijų prašom nerodyti, nebent kišenėje.
Net 42 už.
Kadangi yra toks pritarimas, ar mums reikia kalbėti dėl balsavimo motyvų? O gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsas salėje: „Ne, ne!“) Ne? Tada prašom. Minutėlę, viską darysime tvarkingai. Gerbiamasis komiteto pirmininke, jūsų nuomonė.
A.LYDEKA. Komitetas svarstė, nuomonės išsiskyrė, nedidele balsų persvara komitetas nepritarė šiam pasiūlymui. Kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Aišku. Reikės balsuoti. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos? Nematau. Prašom pasiruošti ir balsuojame. Ar pritariame kolegos A.Ažubalio siūlymui, kuriam nebuvo pritarta komitete, bet kuriam pritaria užsienio reikalų ministras? Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Už – 33, prieš – 1, susilaikė 40. Nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, dabar visam 5 straipsniui, čia yra keliolika bazinio įstatymo straipsnių, daugiau pataisų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti šio įstatymo 5 straipsniui, arba bazinio įstatymo III skyriaus pirmojo skirsnio pakeitimui? Galime pritarti? Ačiū. Pritarta.
Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, dabar šio įstatymo 6 straipsnis, arba 26 straipsnio pakeitimas. Mano žiniomis, čia vėl yra kolegos A.Ažubalio siūlymas. Ar jūs pirma pasakysite, ar kolega? Gal greičiau bus. Gerbiamasis pranešėjau, jūs dviem žodžiais, po to kolega A.Ažubalis.
A.LYDEKA. Gerbiamieji kolegos, manau, kad kolega A.Ažubalis po komiteto posėdžio atsiims šį pasiūlymą, nes tai juridinės technikos reikalas. Dėl trečiųjų šalių piliečių mes sutarėme, kad šis straipsnis kalba apie užsieniečius, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai. To papildomo sakinio įrašymas visiškai nieko neduoda. Komitetas apsvarstė ir, be abejo, bendru sutarimu nepritarė tokiam pasiūlymui. Manau, galėtume bendru sutarimu nepritarti.
PIRMININKAS. Kolega Ažubali, gal sutiksite? Ne? Prašom, jūsų valia.
A.AŽUBALIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu pasakyti, kad nėra visai taip. Komitetas iš esmės pritarė visiems pasiūlymams, kuriuose kalbama, kad užsienietį reikia palikti, trečiosios šalies pilietį išbraukti. Tai tam pritarta. Lygiai taip pat komitetas pritarė, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui pakeitimo priima Migracijos departamentas. Šiems visiems pasiūlymams, kurie yra susiję su Migracijos departamento atsakomybe ir kompetencija, buvo pritarta. Tai gali patvirtinti jūsų komiteto kolegos.
A.LYDEKA. Jeigu galima, gerbiamasis posėdžio pirmininke…
PIRMININKAS. Minutėlę. Aš pats turiu išsiaiškinti, kad nepainiočiau kitų. Gerbiamasis Ažubali, gerbiamasis Lydeka, jeigu aš teisingai suprantu, čia yra priedas, kad ši išimtis netaikoma trečiųjų šalių piliečiams, taip?
A.AŽUBALIS. O mes rašome „užsieniečiams“.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega A.Lydeka ir tada apsispręsime.
A.LYDEKA. Gerbiamasis Audroniau, jūs painiojate su kitais savo pasiūlymais, kurie yra iš dviejų dalių. Vienai daliai mes drauge nepritarėme, dėl kitos dalies diskutavome ir balsavome. Konkrečiai dėl šio įstatymo. Jūsų papildymas – trečiųjų šalių piliečiai. Pakartosiu, kaip sakiau per komiteto posėdį: projekto 26 straipsnio 4 dalis taikoma tik užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, tai yra trečiųjų šalių piliečiams, todėl siūlomas papildomas sakinys neturi jokios papildomos vertės, nes ir yra kalbama apie trečiųjų šalių piliečius. Pati sąvoka neapibrėžiama įstatyme. „Užsienietis“ yra platesnė sąvoka, ji apima ir Europos Sąjungos piliečius, ir trečiųjų šalių piliečius. Taigi jeigu išimtis nėra daroma Europos Sąjungos piliečiams, suprantama, kad yra taikoma visiems užsieniečiams, kurie ir tampa trečiųjų šalių piliečiais. Tai yra juridinės technikos reikalas. Tam sprendimui mes komitete pritarėme.
PIRMININKAS. Gerai. Aš matau, kad kolega A.Ažubalis sutinka. Gerbiamasis Ažubali, turėkite galvoje, kad du jūsų siūlymai yra sukeisti vietomis. Mes peršokame, po to grįšime, kadangi einame pagal numeraciją, kuri yra pateikta projekte, bet dėl šito jūs sutinkate? Tada nereikia balsuoti. 6 straipsniui, arba 26 straipsnio… (Balsai salėje) 26 straipsnio pakeitimui daugiau pataisų nėra. Galime priimti 6 straipsnį, arba bazinio įstatymo 26 straipsnio pakeitimą? Ačiū. 7 straipsnis, arba 32 straipsnio pakeitimas. Čia irgi pataisų nėra. Galime priimti? Priimta. 8 straipsnis, arba 34 straipsnio pakeitimas. Čia kolegos A.Ažubalio pataisa. Ar čia yra kaip tik tas dalykas, apie kurį jau buvo kalbėta? Sutinkate? Gerai. Kolegos, tada galime priimti 8 straipsnį, arba bazinio įstatymo 34 straipsnio pakeitimą taip, kaip čia yra pateikta? Ačiū. 9 straipsnis, arba 35 straipsnio pakeitimas.
A.LYDEKA. Tik noriu patikslinti…
PIRMININKAS. Prašom.
A.LYDEKA. …pirmininke, ar teisingai mes visi supratome, kad šiam A.Ažubalio pasiūlymui nepritarėme dėl užsieniečių keitimo… trečios šalies piliečių?
PIRMININKAS. Taip, taip.
A.LYDEKA. Tai daliai, kur Migracijos departamentas, tai komitetas pritarė šiai A.Ažubalio pasiūlymo daliai. Ar mums reikia balsuoti dėl…
PIRMININKAS. Gerai. Aš tuoj paklausiu. Kadangi čia yra sutarimas, ar galime manyti, kad yra pakankamas palaikymas ir kad galime pritarti? Komitetas pritarė, gerbiamoji Žvikiene. Galime pritarti? Tada dar kartą konstatuoju, kad galime priimti 8 straipsnio, arba bazinio įstatymo 34 straipsnio pakeitimą su viena kolegos A.Ažubalio pataisa dėl Migracijos departamento įrašymo. Sutinkame? Ačiū. 9 straipsnis, arba 35 straipsnio pakeitimas. Čia vėl yra kolegos A.Ažubalio pataisa. Prašom.
A.LYDEKA. Aš manau, kolega A.Ažubalis atsisakys šio…
PIRMININKAS. Sutinkate? Gerai. Tada be šios pataisos ar galime priimti 9 straipsnį, arba bazinio įstatymo 35 straipsnio pakeitimą? Galime priimti? Ačiū. 10 straipsnis, arba 40 straipsnio pakeitimas. Čia kolegos… Užrašyta lyg kolegos G.Steponavičiaus. Gal pirma kolega G.Steponavičius pateiks savo siūlymą. G.Steponavičius. Siūlymas 10 straipsnio, arba bazinio įstatymo 40 straipsnio 1 daliai. Kolega siūlo išbraukti, jeigu aš teisingai supratau. Tuoj, tuoj. Vieną minutę! Arba kraštutiniu atveju teks jums eiti prie… Būkite malonus! G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Turėdamas minty, kad komitetas nepritarė ir mano pirmajam šio straipsnio pasiūlymui, bet pritarė antrajam, aš dėl šito prašau nebalsuoti. Atsiimu.
PIRMININKAS. Gerai. Kadangi tas fiksuojama, vadinasi, 10 straipsnis, arba 40 straipsnio papildymas ir pakeitimas gali būti priimtas? Ačiū. 11 straipsnis, arba 43 straipsnio keitimas. Čia yra antrasis kolegos G.Steponavičiaus siūlymas. Ar mikrofonas įjungtas?
A.LYDEKA. Komitetas apsvarstė šį pasiūlymą ir iš dalies pritarė G.Steponavičiaus pasiūlymui iš dalies keičiant formuluotę. Tai yra tą išbraukimą palikti koreguojant pasiūlymo pabaigą išbraukti Vyriausybės nustatytą tvarką, o pačią pagrindinę formuluotę, kurią siūlo G.Steponavičius, palikti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Dabar kolegą G.Steponavičių prašom tarti žodį. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Labai ačiū. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad komiteto pirmininkas jau pradėjo kalbėti dviejų minučių limito sąskaita. Aš noriu trumpai gerbiamiesiems kolegoms pateikti savo siūlymo esmę. Šis straipsnis reglamentuoja atvejus ir numato tvarką, apibrėžiančią šeimos susijungimo atvejus. Mano siūlymas yra numatyti išimtį – netaikyti 2 metų laikotarpio suteikiant leidimus laikinai gyventi tais atvejais, kai vienam šeimos nariui tenkančios mėnesinės pajamos yra užtikrinamos ne mažiau kaip vienu vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Aš manau, šiuo atveju tai būtų svarbi nuostata, leisianti į Lietuvą pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus: ar verslo profesionalus, ar sportininkus, ar menininkus.
Noriu atkreipti dėmesį, kad nėra jokių baimių, kad mes čia atidarome milžiniškas landas. Veikiau priešingai. Štai jums pavyzdys ir situacija: SEB banko informacinių technologijų aptarnavimą laimėjo stambi Indijos kompanija ir į Lietuvą turi atvykti 10 ar keliolika aukščiausios kvalifikacijos specialistų. Jie čia dirbs negalėdami metus būti su savo šeimos nariais. Mes patys sau darome meškos paslaugą atmesdami galimybę pritraukti aukščiausios kvalifikacijos specialistus, kurie patys čia ne tik gyventų, bet ir už savo šeimos narius mokėtų ir už viešbučius, ir už maitinimą, ir kitus dalykus. Pinigai ir didesni pinigai ateitų į Lietuvą. Tokių specialistų yra ne vienas, ne du. Iš trečiųjų šalių aš minėjau Indiją, taip pat yra Indonezijos verslininkai investavę šimtus milijonų Klaipėdos regione. Manau, nereikėtų čia vadovautis baimėmis. Veikiau priešingai – būti neįtariems, tuo labiau kad įsileidžiant į šalį žmones daryti verslo jie yra tikrinami. Manau, kad specialiosios tarnybos šioje stadijoje, o ne dėl šeimos narių turėtų atlikti būtinus veiksmus. Todėl džiaugiuosi, kad komitetas pritarė šiam pasiūlymui. Šis siūlymas yra susijęs su investuotojų forumo teikiamais siūlymais. Ačiū.
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis kolega, aš noriu pasitikslinti. Komiteto pirmininkas sakė, kad…
G.STEPONAVIČIUS. Aš pritariu tarpiniam variantui, kuris atspindi mano siūlymo esmę.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, ar reikia ieškoti 29 balsų, ar galime balsuoti? Reikia? Gerai. Tada, kolegos, čia jau balsavimo motyvų nereikia. Mes turime balsuoti. (Balsai salėje) Prašom. Dėl vedimo tvarkos.
A.AŽUBALIS. Gerbiamieji kolegos!
PIRMININKAS. A.Ažubalis. Prašom.
A.AŽUBALIS. Noriu pasakyti, su šiuo straipsniu ir šia problema, švelniai kalbant, įvyko toks nesusipratimas.
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono!
A.AŽUBALIS. Jeigu jūs atsimenate…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Ažubali, arčiau mikrofono!
A.AŽUBALIS. Jeigu jūs atsimenate, paskutiniame posėdyje, kai svarstėme šį klausimą dėl šeimų susijungimo, buvo nutarta… Abi pusės nepriėjo prie vienodo kompromiso, todėl Seimas pavedė abiem komitetams – Užsienio reikalų ir Žmogaus teisių – surasti kompromisą. Tas kompromisas baigėsi tuo, kad į ŽTK posėdį nepakviesti Užsienio reikalų komiteto atstovai priėmė pono G.Steponavičiaus pataisą ir joks kompromisas neįvyko. Mes, Užsienio reikalų komitetas, savo posėdyje patvirtinome mūsų ankstesnę poziciją, kuri irgi nebuvo svarstyta ir buvo parašytas profesoriaus J.Karoso raštas A.Lydekai, kuriame aiškiai pasakyta, kad nebuvo laikytasi Seimo priimto nutarimo bendru sutarimu ir kad reikia ieškoti kompromiso. Vietoj to atsirado pono G.Steponavičiaus pasiūlymas, kuris iš esmės, aš drįstu sakyti, atveria vartus ne aukštos kvalifikacijos, ne aukščiausios kvalifikacijos darbuotojams.
Taigi čia mes, gerbiamieji, turime apsispręsti, ar ieškom toliau kompromiso, ar bandome tada laužyti vieni kitiems rankas. Tik klausimas, ar belaužydami vieni kitiems rankas neišlaušime rankų Lietuvai?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kad komitetas pritarė ne kolegos G.Steponavičiaus siūlymui, o modifikuotam siūlymui. Jeigu jūs manote, kad čia nėra kompromisas, mes vis tiek turime atlikti procedūras. Yra kolegos G.Steponavičiaus siūlymas ir mums reikės ieškoti 29 balsų ir balsuodami apsispręsime, ar tinka, ar netinka. Atsiprašau, dar pranešėjas…
A.LYDEKA. Jeigu galima, gerbiamasis pirmininke, patikslinsiu. Iš tiesų plenariniame posėdyje buvo pavesta surasti kompromisą. Mes su ponu A.Ažubaliu tą kompromisą suradome, t. y. nekeičiame to įstatymo ir liekame prie senosios nuostatos. Tai yra mūsų susitarimas. Aš gavau pono J.Karoso pasirašytą raštą, kad komitetas nori likti prie savo pasiūlymo. Tai taip pat ne kompromisinis pasiūlymas, o vėlgi komiteto pasiūlymas. Tai, kad po to buvo G.Steponavičiaus pasiūlymas, komitetas ir privalėjo svarstyti, ir vertino tą pasiūlymą, ir iš dalies jam pritarė. Taigi kviečiu Seimą apsispręsti dėl šio G.Steponavičiaus pasiūlymo, kuriam iš dalies komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, registruojamės ir ieškosime 29 balsų. Mes dabar po registracijos balsuosime, ar nagrinėjame modifikuotą kolegos G.Steponavičiaus siūlymą.
Užsiregistravo 77. Kolegos, dabar balsavimas yra procedūrinis. Ar nagrinėjame šį siūlymą, kurį formulavo kolega G.Steponavičius, bet jis buvo modifikuotas. Ar svarstom? Prašom balsuoti. Reikalingi 29 balsai. Minutėlę. Po balsavimo. Kolega pirmininke, prašom jokių ženklų nedemonstruoti virš tribūnos. Po tribūna – dar, dar, tada aš nematysiu.
Už – 34. Pritarta. Ar kolega J.Čekuolis dėl vedimo tvarkos? Prašau, J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Atleiskit, gal šiek tiek pasikartosiu, bet šis klausimas yra svarbus, ir noriu pasitikslinti, kad visi vienodai suprantame. Šis pritarimas 34 balsais – tai pritarimas modifikuotai redakcijai ar pritarimas G.Steponavičiaus pataisai visa apimtimi? Komiteto redakcijai, taip?
A.LYDEKA. Tam, kad svarstytume pasiūlymą.
J.ČEKUOLIS. Komiteto modifikuotą ar…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Čekuoli, aš garsiai pasakau: mes balsavom dėl to, kad svarstytume tą modifikuotąjį siūlymą. Dabar vienas – už, vienas – prieš ir tada jau bus esminis balsavimas.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju.
PIRMININKAS. Prašom. Vienas – už, vienas – prieš. E.Masiulis dėl šito? E.Masiulis. Prašom. Nuomonė už.
E.MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai kviesčiau pritarti Žmogaus teisių komiteto modifikuotam pasiūlymui, kurį teikia G.Steponavičius, nes šis siūlymas tikrai supaprastina galimybes tiems žmonėms, kurie laikinai atvažiuoja į Lietuvą dirbti dėl verslo reikalų, kartu atsivežti ir savo šeimos narius. Akivaizdu, kad šie šeimos nariai, čia gyvendami, lygiai taip pat bus vartotojai, leis pinigus ir nuo to tiktai didės valstybės biudžetas. Ir tai yra iš tikrųjų viena iš privalomų sąlygų šiuolaikiniame globaliame pasaulyje tam, kad į Lietuvą atvažiuotų verslas ir atvažiuotų aukštos kvalifikacijos specialistai, nes su šia problema jau dabar susiduria kai kurių užsienio investitorių įmonių, kurios Lietuvoje sukūrė daug darbo vietų, aukštos kvalifikacijos specialistai. Taigi kviesčiau pritarti šiai nuostatai.
PIRMININKAS. Dabar kita nuomonė. Ar kolega E.Klumbys, ar kolega H.Žukauskas? Kolega H.Žukauskas. Prašom. H.Žukauskas.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir mielieji kolegos, pats žodis „modifikuotas“ pastaruoju metu Lietuvoje reiškia, kad kažkas negerai. Tai ir šiuo atveju labai gražiai šnekama, kad atvažiuos aukštos, aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Kažkodėl apie paprastus kinus, indus, arabus niekas nešneka. Aš nesu nusistatęs prieš juos, bet supraskit, jų šeima, šeimyna, susimes tuos 2 tūkst. litų, o taip yra daroma, tokių šeimynų susidarys be galo daug ir į Lietuvą plūstels ne tie, kurių jūs čia laukiate. Dėl jų nėra problemos.
Įstatyme yra kitų nuostatų, kuriose kalbama apie tai, kad aukštos kvalifikacijos specialistai gali atvažiuoti, jie gali laikinai gauti vizą, o paskui gyventi nuolat, bet šiandien modifikuodami visiškai normalią esamo įstatymo nuostatą mes atidarome landą. O ta landa taps visiškai neprognozuojama mūsų atvykėlių atžvilgiu. Ir mes šnekėdami… man gaila, kai ponas G.Steponavičius ir jo partija šneka apie tai, kad reikia rūpintis mūsų emigrantais, šiandien Lietuvą atidaro visai kitiems atvažiavusiesiems. Ką darys lietuviai, kai norės grįžti į Lietuvą? Vietos bus užimtos. Problemos, kurių mums kils dėl atvykstančiųjų, bus be galo didelės – socialiniai draudimai, visi socialiniai klausimai. Aš siūlau labai labai pagalvoti ir nebalsuoti už G.Steponavičiaus siūlomą pataisą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Gerai. Gerbiamasis A.Ažubalis. Prašau.
A.AŽUBALIS. Gerbiamasis Juršėnai, kadangi jūs esate garsus Statuto žinovas, gal dabar paaiškinsite ir man, ir kolegoms, ką daryti tokiu atveju mums, Užsienio reikalų komitetui, kurio pasiūlymas taip pat buvo užregistruotas, taip pat buvo svarstytas komitete, mūsų komitete, Plenarinių posėdžių sekretoriate buvo užregistruotas, bet jis kažkodėl nesvarstomas, paimtas vienas pono G.Steponavičiaus pasiūlymas, kuris yra išdygęs, ir dabar svarstomas. Mūsų pasiūlymas buvo daug anksčiau pateiktas ir buvo sustota prie to, jis neapsvarstytas salėje. Aš siūlyčiau daryti (…).
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš supratau, kad viskas laiku buvo apsvarstyta, o dabar jūs balsuodami apsispręsite, palaikyti ar ne, ir klausimas bus išspręstas. Kolegos, dėmesio! Susikaupkime. Dabar mums reikia balsuoti, iš tikro siūlymas yra labai svarbus. Registruojamės ir balsuojame, ar pritariam modifikuotam kolegos G.Steponavičiaus siūlymui šio įstatymo 11 straipsniui, arba bazinio įstatymo 43 straipsniui. Prašom registruotis.
Užsiregistravo net 93 Seimo nariai. Kolegė Z.Žvikienė. Prašom. Z.Žvikienė, prašom.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai trumpai. Norėčiau, kad jūs įvardytumėte – ne modifikuotam G.Steponavičiaus pasiūlymui, o komiteto redaguotam ar kažkaip kitaip.
PIRMININKAS. Prašau.
Z.ŽVIKIENĖ. Tada iš tikrųjų visiems būtų aišku.
PIRMININKAS. Gerai, modifikavo komitetas. Sutinku, autorystė tegul bus čia, kad būtų aiškiau, bet vis tiek kitoks. Lyg ir siekiama kompromiso, bet Seimo valia apsispręsti, ar taip, ar taip. Taigi dabar balsuojame, ar pritariame pirminiam G.Steponavičiaus siūlymui, kurį pataisė, tikimės, Žmogaus teisių komitetas kaip pagrindinis. Prašom balsuoti.
Už – 45, prieš – 16, susilaikė 29. Perbalsavimas, nes 45 ir 45. Dėmesio! Dar kartą registruojamės, nes galbūt kai kurie neužsiregistravo. Kolegos, dar sykį registruojamės.
Gerai, trumpoji registracija. Dėmesio, kolegos! Prašom. Prašom susikaupti ir dar kartą registruojamės. Dėmesio! Prašom registruotis.
89. Gerai, balsuojam, ar pritariam kolegos G.Steponavičiaus siūlymui, kurį modifikavo pagrindinis komitetas. Prašom balsuoti.
Už – 48, prieš – 12, susilaikė 27. Priimta.
Gerbiamieji kolegos, ar galim priimti visą 11 straipsnį, arba pataisytą 43? Galime priimti? Priimta. Ačiū. (Balsai salėje: „Ne!“) Ne? Prašom. Tada, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar reikia iš karto balsuoti? Kolega A.Ažubalis. Prašom.
A.AŽUBALIS. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komiteto redakcija, kuri buvo jums siūlyta, jūs neįsiskaitėte, turėjo paprastą dalyką, kad šeimos nariai atvyksta pas užsienietį, kuriam pagal vizų režimo reglamentą netaikomas reikalavimas turėti atvykimo vizą į Lietuvos Respubliką. Štai toks buvo Užsienio reikalų komiteto siūlymas. (Balsas salėje). Visų režimas yra nustatytas Europos Sąjungos, iš 36 pasaulio valstybių galime tikėtis aukščiausių technologijų, aukščiausių specialistų, jos negrasintų mums nelegaliais emigrantais. Šiuo atveju, kas dabar daroma, ponui G.Steponavičiui neįsigilinus, atveriamos sienos visiems, pradedant Nigerija ir Mozambiku. Aš pažiūrėsiu, kaip mes po to tvarkysime šiuos reikalus. Neseniai buvo Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojo pono Dainiaus Paukštės interviu. Tai per daug rimtas dalykas, todėl aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Minutėlę, patikrinsime, kiek pertraukų buvo. Dabar kolega G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Labai ačiū Seimui, kad pritaria išmintingom pataisom, visi gilinomės ir gerbkime kiekvieno teisę įsivaizduoti ir teikti savo siūlymus, šiuo atveju negąsdinkime baubais, kurių nėra. Dar sykį mes kuriame dalykus, o saugiklių yra daug, ir specialiosios tarnybos savo darbą atliks pirminėje stadijoje, kai atvyks arba norės atvykti tam tikri specialistai pradėti verslą, arba bus pakviesti atlikti tam tikras paslaugas. Šeimos nariai yra visiškai šalutinis ir išvestinis iš to dalyko. Nepainiokite žanrų, pone Ažubali.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Formalus pasiūlymas yra teisėtas, bet, gerbiamasis Ažubali, gerbiamieji konservatoriai, aš siūlau kompromisą. Dėl tų straipsnių, dėl kurių nėra pataisų, sutariame, kad jie priimti, ir paliekame 11 straipsnį. Dar yra dėl 15 straipsnio daug pataisų. O visi kiti, kur nėra jūsų siūlymų, laikome, kad yra priimti, tada darome pertrauką dar papildomam pasitarimui, nes kitos išeities nėra. Aš manau, kad balsų užteks. Žinoma, balsuosime, bet pirma išspręskime tokį formalų dalyką. Kolegos A.Ažubalio mikrofonas įjungtas. Prašom.
A.AŽUBALIS. Aš sutinku, kadangi yra ginčytini esminiai klausimai, t. y. 43 straipsnio…
PIRMININKAS. Taip.
A.AŽUBALIS. …esminis dalykas Lietuvos ir nulems…
PIRMININKAS. Taip. Ir 51 straipsnis, kuriam yra jūsų paties siūlymai ir dėl kurio dabar mes nebalsuotume. Dabar siūlau nubalsuoti arba be balsavimo sutarti dėl tų straipsnių, kur nėra pastabų.
A.AŽUBALIS. Taip, gerai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, jeigu taip sutariame, tai 12 straipsniui, arba 46 straipsniui, pataisų nėra. 13 straipsnis. Nėra. 14 straipsnis. Nėra. 17 straipsnis. Nėra. 18 straipsnis. Nėra. 19 straipsnis. Nėra. 20 straipsnis. Nėra. Ir taip iki 29 straipsnio, įstatymo priedo. Galime juos priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū.
Dabar, gerbiamasis pranešėjau, dar vienas klausimas. Ar yra tokių Teisės departamento išvadų, dėl kurių reikėtų balsuoti, ar tai yra daugiau redakciniai dalykai, kuriems galėtume bendru sutarimu pritarti?
A.LYDEKA. Kaip minėjau, komitetas apsvarstė Teisės departamento išvadas ir daugeliui jų pritarė, išskyrus dvi pastabas, kurios yra bendresnio turinio. Su tuo sutiko ir posėdyje dalyvavę Teisės departamento atstovai, kad tai yra politinio apsisprendimo valia. Komitetas apsisprendė nepritarti dėl dviejų tokių pataisų. Galiu sukonkretinti, tai yra pirmoji pataisa ir J.Čekuolio pataisa.
PIRMININKAS. Ne, nereikia. Gerbiamasis kolega, čia nebūtina, Teisės departamentas labai svarbus, aš visada pabrėžiu, bet nėra įstatymų leidybos iniciatyvos subjektas. Galime bendru sutarimu pritarti tam, kam pritarė komitetas? Ačiū.
Kolegos, konstatuoju, mums liko šio įstatymo 11 straipsnis, arba 43 straipsnis, 15 straipsnis, bazinio įstatymo 51, ir 16 straipsnis, arba bazinio įstatymo 71 straipsnis.
Dabar formalus siūlymas dėl pertraukos. Prašom registruotis, ir balsuojame, ar sutinkame su opozicinės Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakcijos siūlymu daryti pertrauką iki kito posėdžio.
A.LYDEKA. Mes pertraukų limito nesame išnaudoję?
PIRMININKAS. Limitai neišnaudoti. Prašom registruotis, ir balsuosime.
Kolegos, užsiregistravo 86 Seimo nariai. Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų daroma pertrauka iki kito posėdžio ir kad kolegos pagrindiniame komitete dar kartą išnagrinėtų ginčijamus dalykus, apie kuriuos kalbėjo kolega A.Ažubalis. Prašom balsuoti, ar pritariame pertraukai.
Už – 45, tai yra su kaupu, daroma pertrauka.
A.LYDEKA. Iki kito posėdžio?
PIRMININKAS. Iki vakarinio posėdžio. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Kolegos, dabar darbotvarkės 3 klausimas – Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neišmokėtos dalies išmokėjimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2625(2). Priėmimo stadija. Pranešėjas – pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas. Prašom, kolega, į tribūną.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo buvo gautos Teisės departamento išvados ir mūsų kolegų R.Šukio ir J.Čekuolio pataisos. Šiandien komitetas svarstė pateiktus siūlymus. Dėl Teisės departamento išvadų: antrai, trečiai pastaboms pritarta, pirmai pastabai nepritarėme. Šia pastaba siūloma patikslinti įstatymo priėmimo datą. Kadangi įstatyme numatytos datos, nuo kada iki kada privalo būti išmokėta sumažinta pensijos dalis, tai to užtenka. Kai priimsime įstatymą, tada jis įsigalios.
Dėl kolegų R.Šukio ir J.Čekuolio pasiūlymų. Šiems pasiūlymams komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Atsiprašau, pirmininke. Čia kalbama apie 6 straipsnį ir apie 8 straipsnį, yra trejopos pataisos?
A.SYSAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Tada galime nagrinėti iš eilės. Kolegos, galime pritarti tam, kam pritarė komitetas dėl Teisės departamento išvadų. Dėl Teisės departamento. Gerai. Iš eilės.
1 straipsnis – „Įstatymo paskirtis.“ Pataisų nėra. Galime sutikti?
A.SYSAS. Galime.
PIRMININKAS. Ačiū. 2 straipsnis – „Įstatymo sąvokos.“ Irgi pataisų nėra. Galime priimti? Ačiū.
3 straipsnis – „Asmenys, turintys teisę gauti neišmokėtą pensijos dalį.“ Pastabų nėra. Galime priimti? Ačiū.
4 straipsnis – „Neišmokėtosios pensijos dalies apskaičiavimas.“ Pastabų nėra. Priimta.
5 straipsnis – „Neišmokėtosios pensijos dalies išmokėjimo finansavimo šaltiniai ir mokėtojai.“ Taip pat pastabų nėra. Priimta.
Štai dabar 6 straipsnis, kuriam yra pastabų. 6 straipsnis, arba „Neišmokėtosios pensijos dalies išmokėjimo tvarka.“
Kuris, ar kolega J.Čekuolis, ar kolega R.Šukys? Tuoj bus įjungta. R.Šukys. Dabar mes kalbėsime apie 6 straipsnio 1 dalį, tai yra pirmas jūsų siūlymas, paskui antras ir t. t. Prašom. R.Šukys. Įjungta. Ar J.Čekuolis? Kuris čia kalbės? Kolega R.Šukys. Prašom.
R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, tie visi siūlymai yra susiję, nes pirmoji dalis yra datos pataisymas. Jeigu komiteto buvo numatyta, kad reikia pradėti mokėti nuo šių metų gruodžio 31 d., t. y. tik nuo kitų metų, tai mes siūlome paankstinti datą ir pradėti mokėti nuo šių metų liepos 1 dienos.
Argumentai, kodėl mes tą siūlome, yra tokie, kad lėšos šių metų biudžete yra numatytos. Ir tas argumentas, kad reikia kitų įstatymų pataisų, yra nepragrįstas. Aš tikrai aiškinausi ir Vidaus reikalų ministerijoje. Reikia tik suskaičiuoti tų asmenų pensiją, kiek jiems priklauso socialinės pensijos, ir pagal tai tuomet metų viduryje bus galima suskaičiuoti ir pradėti išmokėti, kiek jiems priklausė valstybinės pensijos. Todėl aš siūlau vis dėlto ankstinti, nes lėšos numatytos būtent šiais metais ir jos liks nepanaudotos, ir neaišku, ar kitiems metams bus galimybė numatyti. Be jokio pagrindo išmokėjimo terminas yra nukeltas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, čia dabar ta pati tvarka, reikia 29 balsų, bet kol registruosimės, komiteto pirmininkas. Prašom. Registruojamės.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, ponas R.Šukys sako tik pusę teisybės. Aš noriu pasakyti, kad mes negalime priimti kito įstatymo, kuris prieštarautų prieš tai priimam įstatymui. Todėl, kai ponas R.Šukys teikė įstatymo pataisas, turėjo pateikti ir pataisas Valstybinio socialinio draudimo išmokų įstatymui, kuriame aiškiai pasakyta, kad Valstybinio socialinio draudimo valdyba neteikia niekam jokių duomenų. Ponas R.Šukys kalba apie tai, kad reikia skaičiuoti valstybinio socialinio draudimo pensiją, o po to skaičiuoti neišmokėtą dalį ir pažiūrėti, kad tai neviršytų pusantro karto ribojimo, koks šiandien egzistuoja mūsų įstatymuose, suminių pensijų, t. y. socialinio draudimo ir kitų išmokų, taip pat ir valstybinių pensijų. Jeigu mes neatsižvelgsime į tai ir nepataisysime įstatymo, atsiras prieštaravimas, pagal vieną įstatymą galima išmokėti visą pensiją, t. y. socialinį draudimą ir valstybinę, ir kitokias išmokas tiek, kiek skaičiuota, pagal kitą įstatymą aiškiai pasakyta, kad tai neturi viršyti pusantro vidutinio draudžiamųjų pajamų dydžio.
Todėl komitetas ir siūlo, kad pirmiausia reikia padaryti pataisas kituose įstatymuose, teikti Vidaus reikalų ministerijai duomenis ir tada Vidaus reikalų ministerija galės skaičiuoti turėdama visus duomenis. Jeigu mes to nedarome, na, galima daryti kitaip. Mes daug ką padarome nevisiškai gerai. Komitetas supranta ir mato, kad tokių pataisų nereikėtų daryti, nes po to patys save kaltinsime, kas čia priėmė tokias keistenybes, kai viename įstatyme parašyta viena, o kitame kita. Komitetas ne prieš išmokėti, bet jeigu ponas R.Šukys būtų laiku pateikęs visas įstatymo pataisas, tai šiandien mes nesiginčytume.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar, kolegos, balsuojame, ar yra 29 balsai. O jūs galėsite kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar yra 29 balsai, kad nagrinėtume? Prašom. Ar pritariame nagrinėjimui? Reikia 29 balsų. Komitetas savo poziciją pasakė.
Už – 46. Pakanka. Taigi dabar vienas – už, vienas – prieš. Gerbiamieji kolegos, čia yra keli užsirašę. Kolegė I.Degutienė dėl pataisos ar dėl viso įstatymo? Prašom. Dabar kalbame dėl pataisos 6 straipsniui, kolegų R.Šukio ir J.Čekuolio pataisos. Prašom. Kuris pirmasis? I.Degutienė. Prašom.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai, ką teikia R.Šukys ir J.Čekuolis, yra logiška, bet viena problema yra. Jau ne vieną kartą matome, kad Vyriausybės atstovai kompleksiškai neteikia įstatymų pataisų, ir tai aš jau matau iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jeigu taisai vieną įstatymą, reikia atrinkti, kur reikia, pataisyti ir kitus įstatymus. Bet šiuo atveju iš tiesų pinigai yra numatyti ir būtų neprotinga ir tiesiog negarbinga, jeigu numatytų pinigų nuo š. m. liepos 1 d. mes nemokėtume, o lauktume kažkodėl dar pusmetį ir tuos pinigus, kurie yra numatyti įstatyme, perkeltume į kitus metus. O namų darbus norint sparčiai galima tikrai atlikti. Aš manau, kad tiek Vidaus reikalų ministerija, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tegul kooperuojasi ir atlieka savo namų darbus. Todėl aš pritariu šiai įstatymo pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar gali kalbėti vienas prieš. Kolega G.Šileikis prieš? Ne. Norinčių prieš nematau. Ar kolegė V.Baltraitienė prieš? Už. Čia išėjo nesusipratimas. Kitą kartą, jeigu būsite ir paskutinė, kalbėsite pirmoji. Gerai. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuosime. Dėmesio! Registruojamės ir balsuosime dėl kolegų R.Šukio ir J.Čekuolio pataisos 6 straipsniui. Klausimas susijęs su datų paankstinimu.
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Prašom balsuoti, ar pritariame kolegų R.Šukio ir J.Čekuolio pataisoms, kam pagrindinis komitetas nepritaria.
Už – 63, prieš – 1, 12 susilaikė. Pritarta. Dabar antroji kolegų R.Šukio ir J.Čekuolio pataisa. Prašom, pirmininke.
A.SYSAS. Nėra tikslo dėl visų balsuoti, jeigu tokia yra Seimo nuostata, kad galima priimti įstatymą, kuris prieštaraus kitam. Nėra ko ginčytis dėl kitų datų, nes jeigu už vieną nubalsavo, tai bus balsuojama ir dėl kitų. Tada balsuokime dėl viso įstatymo ir turėsime problemų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerai. Gerbiamasis pirmininke, jūsų grasinimus supratome, bet jūs pasiūlėte teisingą procedūrinį ėjimą. Dabar galime automatiškai pritarti dar vienai tų pačių kolegų pataisai 6 straipsnio 5 daliai. Galime priimti bendru sutarimu?
A.SYSAS. Aš prieš.
PIRMININKAS. Priimta. Gerai, istorijai liks tamstos svarbus žodis. O visą 6 straipsnį su kolegų R.Šukio ir J.Čekuolio pataisomis galime priimti? Priimta. Kolega A.Sysas priešinasi.
7 straipsnis. Pataisų nebuvo. Galime priimti? Priimta. Ir dabar 8 straipsnis – pasiūlymai Vyriausybei. Jeigu ten apsisprendėme, čia irgi turi būti atitinkamai modifikuota, t. y. ankstesnė data. Sutinkame? Ačiū. Galime pataisytą 8 straipsnį priimti? Ačiū. Priimta. Ačiū, gerbiamasis Sysai. Kolega S.Pečeliūnas nori tarti žodį. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, mielieji kolegos. Aš nežinau, ar čia dabar, ar vėliau ir ar komitetui, ar Vyriausybei reikėtų vis dėlto nurodyti iki pavasario sesijos pateikti reikiamų lydimųjų įstatymų pataisas.
PIRMININKAS. Kolega, siūlymas geras, reikia mažyčio protokolinio nutarimo, juodu ant balto. Aš manau, kad galėsime šitą padaryti. Kolegos, dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. Pranešu, kad yra priimtos Seimo narių R.Šukio ir J.Čekuolio pataisos. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? V.Baltraitienė – pirmoji. Prašom.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Siūlau pritarti šiam įstatymui ir nekreipti dėmesio į tokius grasinimus, kokius čia pateikė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas. Manau, kad jeigu yra tokia problema, iš karto gali teikti pataisą kitiems įstatymams. Nubalsavo Seimas teisingai, kad nuo liepos 1 d. turi būti išmokamos tos išmokos. Manau, kad Seimas tikrai priims teisingą sprendimą balsuodamas už. Aš visus kviečiu balsuoti, pritarti šioms pataisoms, visam įstatymui ir priimti, teisingai apsispręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. L.Sabutis. Prašom. Bus viskas laiku, gerbiamasis kolega. Prašom. L.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū, aš būčiau nekalbėjęs, bet kadangi, matau, yra prieš, tai kalbėsiu dabar už.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū.
L.SABUTIS. Tas pats kalbėtojas, kuris ruošiasi kalbėti prieš, yra dukart neteisus, nes jo iniciatyva išmokos turėjo būti pradėtos mokėti nuo sausio 1 dienos. Mes ir taip vėluojame visus metus, todėl nėra prasmės dėl to ginčytis. Kadangi technika ir technologijos stringa ne tik Seime, bet ir Vyriausybėje, šiuo atveju ištaisytume tą vadinamąją klaidą ir atsilygintume žmonėms už padarytą skriaudą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. G.Šileikis. Prašome kalbėti, kaip siūloma. Nenorite kalbėti, tada kiti kalbės. Prašom. G.Šileikis.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, yra tam tikri Statuto reikalavimai: vienas – už, vienas – prieš. Jūs puikiausiai tuos dalykus žinote. Niekada nereikia pradėti reguliuoti savo nuožiūra. Tai pastaba jums.
PIRMININKAS. Nespėju…
G.ŠILEIKIS. …Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau, jeigu galima… Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom. Pridedu sekundžių.
G.ŠILEIKIS. Ačiū. Pirmiausia gerbiamajam A.Sysui pastabą. Jeigu Socialinių reikalų ir darbo ministerija nesugebėjo normaliai organizuoti Vyriausybės nutarimų priėmimo ir kitų darbų, kuriuos turėjo padaryti iki Naujųjų metų, o nuo šių metų pradžios jau turėjo būti tos išmokos mokamos žmonėms, kurie patyrė skriaudą, bet tie pinigai nesumokėti, aš manau, kad gerbiamasis A.Sysas, jo komitetas, turėtų prisiimti tam tikrą kaltę. Šiuo atveju Seimas, matydamas, kad žmonėms turi būti atlyginta teisingai ir yra jų teisėti lūkesčiai dėl neišmokėtos pensijos dalies, turi nedelsdamas taisyti. Jeigu reikia kitų įstatymų pataisų, tai taip pat komiteto valia, bet, be abejo, ir kiekvienas Seimo narys gali iniciatyvą… Taigi aš siūlau pritarti ir mokėti nuo liepos 1 dienos.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratom. A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aišku, Seime visada turi būti kas nors kaltas. Taigi aš sakau: kaltas, kaltas, kaltas, kaltas. Tik aš nenoriu kaltinti kitų.
Labai gaila, kad kolegos nesuprato, apie ką aš kalbėjau. Aš kalbėjau apie procedūras, kurias mes patys priėmėme, ir sakom, reikalaujam iš kitų piliečių jų laikytis. Dėl to, kad mes patys darome teisinį jovalą, kažkodėl dabar bus kaltas A.Sysas, o ne tie, kurie pateikė. Ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įstatymas buvo, gerbiamieji ponai!
Turbūt kiekvienas iš mūsų, kas teikė įstatymų pataisas, supranta, kaip tai reikia daryti, kad reikia teikti visas įstatymų pataisas, kurios reikalingos. Aš ne prieš šitą įstatymą, bet prieš tai, kokiu būdu mes to siekiame. Užuot padarę tvarkingai, taip, kaip reikia, mėtomės kaltinimais, kad kažkas yra šventas, labai myli piliečius, o kažkas yra priešas, kuris nenori mylėti tų piliečių. Tai būkit geri, kai darot darbą, padarykit gerai iki galo, kad nebūtų gėda žiūrėti piliečiams į akis, nes, kai jiems išmokės daugiau, o po to galbūt per teismą pradės iš jų reikalauti permokėtos pensijos dalies, tada prasidės ieškojimas kaltų, kas priėmė tokį įstatymą, kuriame parašyta, kad galime išmokėti visą, o kitame straipsnyje parašyta, kad galime išmokėti tik pusantro. Dėl to aš kalbėjau. Labai gaila, kad jūs šito nesupratote. Todėl aš ir pasisakau prieš pačią procedūrą, kaip mes tą darome, nes tai – prieš įstatymo raidę.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi gerbiamasis kolega A.Sysas pasakė labai svarbią formulę – kaltas, bet ne iki galo, aš siūlau ją modifikuoti, taip pat ir kitiems vartoti tokiais atvejais. Reikia sakyti: mea culpa, mea culpa, ir du kartu daužtis į savo krūtinę, o kai pasakys: mea maxima culpa, daužti į krūtinę to oponento, su kuriuo nesutinka. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame.
Kolegos, užsiregistravo 89 Seimo nariai. Prašome balsuoti, ar priimame Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neišmokėtos dalies išmokėjimo įstatymo projektą su tomis pataisomis, kurioms Seimas pritarė. Prašom balsuoti.
Už – 80, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Dėkoju, gerbiamieji kolegos, priėmėme išties svarbų įstatymą.
Dabar man atrodo, kad liko tiktai balsuoti. Darbotvarkės 1-4a klausimas – Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2174(3). Ar pagrindinio Kaimo reikalų komiteto vardu pranešėjas B.Pauža nori ką sakyti, ar tik balsuojam? Gerbiamieji kolegos, prašome nesiskirstyti. Iš tikrųjų mums liko galutinis veiksmas, nes, pasirodo, ir kalbos dėl balsavimo motyvų buvo. Taigi prašome dar kartą registruotis ir balsuosim. (Balsai salėje) Už Žuvininkystės įstatymą, o ne už tą patį. Registruojamės. Kolegos, registruojamės. Kolegos! Gerbiamasis Boguši, prašome registruotis, kad būtų kvorumas.
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Kolegos, prašome pasiruošti ir balsuojame, ar priimame Žuvininkystės įstatymo kai kuriuos pakeitimus ir pataisas. Prašome balsuoti. (Balsai salėje) Geriau bus – bus skanesnių žuvų. (Balsai salėje) Žuvų mėgėjams.
Už – 70, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
Panaši procedūra dėl kito įstatymo, kuris yra kartu su ką tik priimtuoju, tai dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-2175. Irgi liko tik balsavimas. Ar galime balsuoti tuo pačiu atsikvėpimu, be naujo registravimosi? (Balsai salėje) Prašome registruotis. (Balsai salėje) Balsuojam iš karto. (Balsai salėje) Registracija ką tik buvo. Ar priimame Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymo kai kuriuos pakeitimus?
Už – 67, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.
Mielieji kolegos, darbotvarkės 5 punktas. Prašyčiau nesiskirstyti. Čia iš esmės irgi liko tik priėmimas. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2758(2). Priėmimo stadija. Pranešėja pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto vardu – kolegė E.Karpickienė. Gal malonėtumėte trumpai į tribūną pasakyti, bet man atrodo, kad pataisų nėra. (Balsai salėje) Ateikite ir pasirodykite tautai.
E.KARPICKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo minėtam įstatymo projektui pataisų ir pasiūlymų negauta, todėl manyčiau, kad mes galime priėmimo stadijos metu pritarti tam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už trumpą ir aiškią kalbą. Tai iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, įstatymą sudaro keli straipsniai. Ar mums reikia dėl kiekvieno iš šešių (palaukite, ne, vis dėlto aštuoni straipsniai) balsuoti? (Balsai salėje) Nereikia. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega Z.Balčytis? Prašom.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų šio projekto tikslas lyg ir yra nustatyti pastovius mokesčius, kurie turėtų būti indeksuojami tam tikru koeficientu ir įsigaliotų nuo 2010 metų. Tačiau šio įstatymo projektu yra įteisinama viena labai gera forma, t. y. įgyvendinamas vieno langelio principas. Visos deklaracijos bus teikiamos ne taip, kaip anksčiau, kiekvienai agentūrai, bet mokesčių administratoriui, t. y. Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri ir bus atsakinga už šio mokesčio surinkimą. Todėl tikrai manau, kad reikia pritarti šiam projektui, kuris sumažins biurokratizmą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dar E.Masiulis nori tarti žodį. Ar šiuo klausimu? (Balsai salėje) Jo nėra, tai aišku. Kolegos, registruojamės. Dėmesio! Registruojamės. Kolegos, prašom registruotis. Kolege Baltraitiene, prašom registruotis. Ar kolega J.Palionis registravosi?
Užsiregistravo 85. Dėmesio, balsuojame, ar priimame Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą. Balsavimas pradėtas.
Už – 73, prieš nėra, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas priimtas. Bus pertraukos ir visi kiti dalykai, bet dabar dar S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Aš dabar prašyčiau jūsų jokių rezervinių nedėti, padaryti truputį ilgesnę šią techninę pertrauką, nes mes prieš tai nusprendėme, kad vienas komitetas turi suderinti kai kurias įstatymo nuostatas. Priešingu atveju jie nebeturės laiko, nes turės čia sėdėti, ir mes po pietų grįžę neturėsime jokio jų sprendimo. Aš siūlyčiau pasinaudoti ta galimybe. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už gerą patarimą, aš tą ir padarysiu, bet vis dėlto yra vienas svarbus pareiškimas. Bet kol kas B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Pirmininke, nesuveikė mano mygtukas, įskaitykite mano balsą „už“.
PIRMININKAS. Mokesčių klausimu B.Bradausko balsas yra labai svarbus, manau, kad tas bus pažymėta. Vis tiek lieka istorijai. Kolegos, dėmesio! Dabar prašyčiau į tribūną A.Matulevičių ir po jo kalbos darysime pertrauką. A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (PDF). Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimui. Pareiškimas. „Pastaruoju metu, naudojant demokratinei valstybei nepriimtinus spaudimo ir šmeižimo metodus, esu verčiamas atsisakyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigų. Nuo 2006 metų spalio mėnesio komitetui pirmininkauju vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatomis ir kolegialia komiteto narių nuomone, griežtai laikydamasis demokratinio valdymo procedūrų. Kiekvienas nacionalinio saugumo požiūriu svarbus klausimas komitete buvo aptariamas ir svarstomas.
Vyriausybės vadovo G.Kirkilo man viešai metami kaltinimai dėl netinkamo mano parlamentinio darbo stiliaus, kai kurių mano pasisakymų bei aiškiai reiškiamos pilietinės pozicijos dėl valstybėje egzistuojančių negerovių bei raginimų jas šalinti yra ne kas kita, kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos man suteiktos teisės turėti laisvą mandatą suvaržymas. Manau, kad politinių oponentų nemalonės susilaukiau po to, kai kartu su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais atlikome Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinį tyrimą, kurio išvadose, beje, patvirtintose Seimo, atskleisti skandalingi ydingo valstybės valdymo mechanizmo faktai.
Nesuprantu, kodėl kritikuodamas komiteto pirmininko darbą ir ignoruodamas Seimo patvirtintas parlamentinio tyrimo išvadas premjeras toleruoja dabartinį savo patarėją Albiną Janušką, tyrime įvardytą kaip neskaidrius kontaktus, įtartinus ryšius turintį asmenį. Taip pat nesuprantu, kodėl iki šiol nesprendžiamas susikompromitavusių VSD vadovų atleidimo klausimas.
Deja, NSGK narių ir mano pastangos valstybės valdymo srityje vadovautis elementaria demokratine tvarka atsitrenkė į didžiulę pasipriešinimo sieną. Nuolat buvau ir esu puolamas, šmeižiamas. Dėl to problemų turi ir mano frakcijos kolegos. Niekada nesilaikiau įsikibęs jokių postų, sutikau juose būti tikėdamasis sąžiningai dirbti mūsų valstybei ir jos piliečiams. Tačiau užimdamas komiteto pirmininko pareigas negaliu taikstytis su negerovėmis ir jas dangstyti. Negaliu ramiai stebėti, kaip siekiant tik siauro privataus intereso yra griaunama šalies nacionalinio saugumo sistema.
Negalėdamas tylėti bei susitaikyti su tuo, kad puolant mano asmenį yra menkinama Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto veikla bei protestuodamas prieš įvairiausio pobūdžio politines insinuacijas mano atžvilgiu pareiškiu, kad atsistatydinu iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigų. Prašau gerbiamąjį Seimą dėl šio mano sprendimo surengti atvirą diskusiją Seimo plenariniame posėdyje, kuriame man būtų suteikta teisė kalbėti.“ Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pareiškimą palikti. Ačiū. P.Gražulis nori pakomentuoti. Prašom.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, būtų gerai, kad mes galėtume užduoti gerbiamajam A.Matulevičiui klausimų. Nes iš tikro A.Matulevičius laikėsi garbingai, principingai. Man gaila, kad jis atsistatydino. Reikėjo laikytis iki paskutinės minutės, tegul jį atstatydina. Nereikėjo, tau, Algimantai, padaryti šio pareiškimo. Jie šio pareiškimo iš tavęs tik ir telaukė.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad čia yra rimtas klausimas, kurį turime labai rimtai svarstyti, nes ką tik iš Seimo tribūnos Seimo narys, komiteto pirmininkas A.Matulevičius tiesiai šviesiai išsakė, kas vyksta šioje valstybėje, kai ir Vyriausybės vadovai, ir kiti Seimo nariai elementariai daro spaudimą, visiškai nesuderinamą su Seimo nario priesaika, naudoja savo mandatą ne pagal paskirtį, todėl kyla klausimas, ar štai ši situacija neverta kur kas gilesnio žvilgsnio? Gaila, kad Seimas valdančiosios koalicijos dėka yra visiškai subyrėjęs, nėra net tokios institucijos, kaip Etikos ir procedūrų komisija, kuri galėtų ir privalėtų svarstyti visą reikalą.
Bet kuriuo atveju noriu pasakyti, kad A.Matulevičiaus pareiškimas atsistatydinti manęs niekaip neįpareigoja balsuoti už jo atsistatydinimą. Tai pareiškimas, kuriuo jis aiškiai išdėstė savo poziciją, nesutikdamas su tokiu valdančiosios koalicijos elgesiu, kokį mes matėme per paskutines savaites. Manau, kad Seimas turi sąžiningai ir atvirai šią problemą diskutuoti ir įvertinti balsuodamas, ar gali pritarti A.Matulevičiaus pareiškimui atsistatydinti, nes pritarimas reikštų, kad Lietuvoje, parlamente ir visoje Lietuvos politinėje sistemoje galima daryti ką nori. Galima šantažuoti, galima gąsdinti, galima priversti žmogų rašyti tokius pareiškimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, iš tikro mes turėsime atvirame posėdyje tai nagrinėti ir dabartinės kalbos jau yra užbėgimas įvykiams už akių. Įtrauksime į darbotvarkę ir nagrinėsime. Tas negali būti nenagrinėjama ir tik tada balsavimas. Bet E.Klumbys vis dėlto nori tarti žodį. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų pareiškimas yra labai rimtas ir jis, aš manau, tam tikra prasme yra sietinas su vakarykščiu vieno iš valdančiosios koalicijos partijų vadovų pareiškimu, kad yra ne nacionalinis investuotojas, o yra nacionalinis reketuotojas. Aš manau, kad, ko gero, gerbiamasis Algimantas tapo viena iš nacionalinio reketuotojų reketo auka. Aš noriu pasakyti, kad yra tikrai labai rimta situacija valstybėje, ir šiame fone mes dar bandome svarstyti atominės elektrinės klausimus. Manau, kad pirmiausia reikia sustabdyti visus atominės elektrinės svarstymo klausimus, apsvarstyti gerbiamojo komiteto pirmininko atsistatydinimo klausimą. Tai yra kur kas svarbiau negu atominės elektrinės reikalai.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai siūlymas, vertas nenumatyto posėdžio, o kadangi rytoj neturėsime, galime dar kartą sušaukti. Tada galėsime ramiai ir ilgai diskutuoti. Kolegos, dabar pertrauka iki… (Balsai salėje) Atsiprašau. B.Bradauskas.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Aš labai trumpai. Mielieji kolegos, tokio spaudimo ir šantažo niekada nepatyrėm ir, matyt, nepatirsime kaip iš dešinės pusės. Kiekvieną kartą, kai priimamas sprendimas, kuris nenaudingas dešinei pusei, mes iš karto girdime grasinimus, girdime, ką tik nori. Kaltinama, kad tai daro kiti. Jeigu A.Matulevičiaus veikloje nebūtų padlaižiavimo konservatoriams, aš galvoju, ką šiandien sakytų ponas A.Kubilius. Deja, visą darbą, kurį jis dirbo, buvo palaikoma ta pusė ir koalicijos reikalai jam visiškai nerūpėjo. Jeigu jis šiandien atsistatydina, tai yra jo asmeninis reikalas, bet nedarykime politikos ten, kur jos tikrai nereikia. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir prieš pertrauką – L.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Dėkoju. Yra tekę dirbti vienoje kadencijoje visą laiką, ketverius metus, komiteto pirmininku. Tie, kurie dabar yra komitetų pirmininkai arba pavaduotojai, puikiai supranta, kokioje situacijoje atsiduria toks Seimo narys.
Tačiau šiandien mes iš A.Matulevičiaus išgirdome du dalykus, t. y. kad jis norėtų, jog būtų atstatydintas iš tų pareigų, nors pareigos jam paliekamos iki Seimo sprendimo, ir antra, svarbiausia, jis išdėstė priežastis. O tos priežastys yra labai susijusios su ankstesniais įvykiais, buvusiais Vyriausybėje ir Seime. Tai yra kolegų perėjimas iš vienos frakcijos į kitą dirbtinai, tai yra ministro atsistatydinimas, tai yra bandymas priimti atskirus įstatymų projektus, ir galiausiai neišvengiamai numatytas, nenumatytas, bet mes turėtume išsiaiškinti, kodėl taip vyksta, ir tik tada priimti sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kaip tarėmės, aš pasistengsiu inicijuoti Seimo valdybos posėdį ir galbūt ir bus nenumatytas posėdis. O dabar turi būti pertrauka, nes neišvengiamai turime nagrinėti labai svarbius Prezidento siūlomus klausimus. Pertrauka iki 12.05 valandos. Ačiū. 12.05 val. tęsime posėdį. O dabar prasidėjo klausimo svarstymas, dėl kurio mes susitarėme, kad iš principo jis bus, bet ne dabar. Ačiū. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, po pareiškimo nauji pareiškimai neskaitomi. Ačiū, užtenka.
Pertrauka
PIRMININKAS (A.KUBILIUS, TSF). Dirbame toliau. Darbotvarkės 1-6 klausimas, Prezidento grąžintas, Seimo priimtas, – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo projektas. Pranešėjas – Prezidento patarėjas Ramūnas Vilpišauskas. Kviečiame į tribūną. Pateikimo stadija, po pateikimo registruosimės ir balsuosime. Kviečiu R.Vilpišauską.
R.VILPIŠAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas 2008 m. sausio 22 d. dekretu Nr.1K-1239 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ nusprendė. Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. sausio 15 d. priimtu Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 3 priedu įstatymu Nr.X-1417, pateiktu pasirašyti ir oficialiai paskelbti, konstatuoja: pagal įstatymo 1 straipsnį lengvatinis 5% pridėtinės vertės mokesčio tarifas turėtų būti taikomas daržovėms ir vaisiams, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos standartus. Tokie standartai yra patvirtinti.
Įvertinus teisinius, socialinius ir ekonominius tokios pridėtinės vertės mokesčio lengvatos įvedimo aspektus, pabrėžtina, kad mokesčių lengvatos iškreipia mokesčių sistemą, mažina jos skaidrumą, kuria paskatas jomis piktnaudžiauti, apsunkina mokesčių administravimą ir vienus atskirų produktų gamintojus ar paslaugų teikėjus privilegijuoja, o kitus diskriminuoja.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią nuostatą, ne kartą pabrėžė, kad konstitucinis visų asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygiateisiškumo principas apima ir privilegijų draudimą.
Įstatyme įtvirtinta pridėtinės vertės mokesčio lengvata reiškia, kad vaisių ir daržovių augintojams bus sudarytos palankesnės konkurencijos sąlygos lyginant su kitais gamintojais. Nors įstatyme ir gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikroms asmenų kategorijoms, tačiau tokiu atveju turi būti aiškiai įvardyti objektyvūs tokių asmenų teisinės padėties skirtumai. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės principas, taikytinas ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Toks teisinis reglamentavimas, kuriuo sukuriamos išimtinės verslo sąlygos tam tikrai verslo sričiai, pažeidžia ir laisvos konkurencijos principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šio straipsnio 4 dalies nuostatą, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, pabrėžė, kad jis įstatymų leidėją įpareigoja įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad gamyba ir rinka nebūtų monopolizuotos, kad būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė bei numatytos priemonės jai apsaugoti. Konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia inter alia draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją.
Tai, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvatos paprastai veikia kaip subsidija prekių ir paslaugų tiekėjams, o ne kaip kainų mažinimo veiksnys, patvirtina Europos Komisijos ataskaitos išvados. Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad sumažintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas neturi esminio poveikio užimtumui didinti bei šešėlinės ekonomikos mastams mažinti. Valstybės kontrolės ataskaitoje dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatinių tarifų taikymo taip pat teigiama, kad lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymas nėra efektyviausia priemonė prekių ir paslaugų kainoms mažinti. Ataskaitos rekomendacijose nurodoma: atsižvelgiant į tai, kad lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas neturėjo tiesioginio ilgalaikio poveikio audito metu nagrinėtų šiuo tarifu apmokestintų prekių ir paslaugų kainoms, tai yra tiesioginės naudos vartotojui, ir sukuria išskirtines sąlygas šių paslaugų teikėjams ir prekių tiekėjams, siūlome išnagrinėti galimybes atsisakyti taikomų lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų, nenustatyti naujų lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų, taikyti visoms prekėms ir paslaugoms vienodą mokesčio tarifą laikantis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Galiausiai pabrėžtina ir tai, kad į įstatymo 3 priede patvirtintą daržovių ir vaisių sąrašą neįtraukta dauguma Lietuvoje parduodamų kitų geografinių platumų daržovių ir vaisių. Mokesčių lengvatų nustatymas tik toms daržovėms ir vaisiams, kurie auginami Lietuvoje, tų pačių lengvatų netaikant daržovėms ir vaisiams, kurie Lietuvoje neauga, gali būti vertinamas kaip kitų valstybių narių prekių mokestinis diskriminavimas. Europos Bendrijos steigimo sutarties 90 straipsnis draudžia bet kokį tiesioginį ar netiesioginį mokestinį kitų valstybių narių prekių diskriminavimą, palyginti su vietinės kilmės produktais. Be to, draudžiama imtis mokestinių priemonių, kurios suteiktų netiesioginį mokestinį pranašumą šalyje gaminamoms prekėms, palyginti su kitų valstybių narių prekėmis, kurios, nors ir nėra tapačios, tačiau iš dalies konkuruoja tarpusavyje.
Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, grąžina Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 3 priedu įstatymą ir siūlo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 3 priedu įstatymą laikyti nepriimtu. Ačiū.
PIRMININKAS. Devyni Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis klausia E.Masiulis.
E.MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
Gerbiamasis pranešėjau, matyt, tikrai reikėtų pasakyti, kad šio įstatymo intencijos palengvinti vartotojų situaciją ir pirkti pigesnius vaisius ir daržoves Lietuvos rinkose niekaip nerealizuos šių tikslų. Matyt, pati geriausia priemonė būtų didinti gyventojų pajamas per mokesčių mažinimą, o ne tokiais būdais spręsti susidariusią problemą. Prašom pasakyti, PVM lengvatos galioja ne tik šiai prekių paslaugų grupei. Mes turime jau įstatymu anksčiau priimtų įvairių lengvatų. Kokia būtų jūsų pozicija dėl kitų jau galiojančių lengvatų? Kaip iš tikrųjų siūlytumėte Lietuvos gamintojams ir augintojams apsiginti konkurencinėje kovoje, kai žinome, kad kitos valstybės šias lengvatas turi?
R.VILPIŠAUSKAS. Ačiū už klausimą. Prezidento pozicija yra tokia pati, kokia išdėstyta Valstybės kontrolės ataskaitoje. Jis pritaria Valstybės kontrolės siūlymui peržiūrėti dabartinių lengvatų pagrįstumą ir įvertinti tai, kad, kaip Valstybės kontrolė konstatuoja, daugelis vertintų lengvatų nedavė to poveikio, kokio buvo iš jų tikėtasi.
Kalbant apie Lietuvos gamintojų, augintojų ir apskritai rinkos dalyvių konkurencingumą, Prezidento pozicija visada buvo už tas priemones, kurios didina konkurencingumą visiems vienodai. Todėl Prezidentas pasisakė už darbo jėgos apmokestinimo mažinimą, tai yra gyventojų pajamų mokesčio sumažinimą. Mūsų pelno mokestis taip pat yra gana konkurencingas, beje, mažesnis negu Lenkijoje ar kai kuriose kitose šalyse, su kuriomis konkuruoja mūsų įmonės. Prezidentas vienareikšmiškai pritaria priemonėms, kurios padėtų mūsų gamintojams, augintojams konkuruoti Europos Sąjungos vidaus rinkoje, tačiau tos priemonės neturi diskriminuoti kitų Lietuvoje veikiančių verslo subjektų.
PIRMININKAS. Toliau E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs kalbate apie konkurencijos didinimą vienodai visiems, bet sakykite, kai į Lietuvą yra tiekiamos daržovės, vaisiai iš Lenkijos, kurios PVM yra 4% ar 5%, aš dabar negaliu pasakyti, tai jų elgesys yra priešingas? Mes dabar sudarome vienodas sąlygas konkuruoti su lenkų produktais Lietuvoje (aš kalbu apie Lietuvą). Sutinku, kad galbūt ten pasiims tą pelną perdirbėjai, tai yra pardavėjai, tačiau nebus argumento, kad mūsų kainos yra didesnės dėl to, kad mūsų PVM yra didesnis. Sakykite, kur čia yra jūsų logika dėl konkurencijos, kaip jūs kalbate, suvienodinimo?
R.VILPIŠAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų Lenkijoje taikomas 3% ir 7% sumažintas pridėtinės vertės mokestis, kaip jūs minėjote, daržovėms ir vaisiams, tačiau aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į keletą dalykų. Jie, beje, lieka neaiškūs išanalizavus aiškinamąjį raštą, kuris buvo teiktas kartu su šio įstatymo pataisa, ko šia pataisa siekiama. Jūs puikiai žinote, kad iš Lenkijos ir iš kitų šalių į Lietuvą atvežamiems vaisiams ir daržovėms taikomas tas pats pridėtinės vertės mokestis – 18%, kaip taikomas ir Lietuvoje pagamintiems. Išskyrus tuos atvejus, kai šias daržoves ir vaisius parduoda su verslo liudijimais turguje prekiaujantys asmenys. Tokiu atveju problema yra pagal verslo liudijimus dirbantys verslininkai, kurie atveža šias daržoves, vaisius ir realizuoja turguje. Todėl, jeigu norima spręsti tiesiogiai šią problemą, mes vis dėlto siūlome svarstyti verslo liudijimų taikymo tam tikros veikos sritims klausimą. Būtent čia kyla diskusija dėl vienodų konkurencijos sąlygų, bet ne lyginant su iš Lenkijos atvežtom daržovėmis ir vaisiais, nes, kaip sakiau, tiems vaisiams ir daržovėms, kurie parduodami prekybos tinkluose, taikomas lygiai toks pats pridėtinės vertės mokestis. Mūsų nuomone, problemą reikia spręsti būtent ten, kur ji ir kyla, nes, kaip jūs jau ir pats pripažinote, kainos veikiausiai nesumažėtų sumažinus tarifą, tokiu atveju tam tikros įmonės gautų tiesiog subsidiją, bet vėlgi neaišku, kuo šios įmonės yra ypatingos, kad joms turėtų būti teikiama tokia subsidija.
PIRMININKAS. G.Mikolaitis. Prašom.
G.MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Tenka apgailestauti, kad Prezidento patarėjai klaidina Prezidentą. Man atrodo, kad Lietuvoje šiuo metu svarbiausia yra gamyba ir šioje srityje dirbantys žmonės. Per paskutinius trejus metus sumažėjo turbūt apie 30%, o gal ir daugiau procentų daržovių augintojų kiekis. Jeigu mes toliau nekreipsime dėmesio į konkurenciją, kaip jūs kalbate, su aplinkinėm valstybėm, mūsų augintojams reikia pasakyti, kad jie iškart keistų savo kryptį. Galbūt, anot Prezidento, mums išvis daržovių nereikia auginti, jeigu mes taip manome, kad atsivešime iš Lenkijos trečios rūšies, tada galėsime valgyti ir labai sveikai maitintis? Aš manau… Kaip jūs paaiškintumėte? Čia, Lietuvoje, dabar nėra uždarų sienų, yra atviros visoje Europos Sąjungoje. Jūs labai teisingai manote, didžiausia prekyba turgavietėse, kurios nemoka jokio PVM. Atvežtos iš Lenkijos padaro didžiausią konkurenciją mūsų augintojams. Kodėl neatsižvelgta į augintoją, o tiktai galvojama apie konkurenciją, kaip padėti lenkams?
R.VILPIŠAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Kaip jūs ir pats paminėjote, pagrindinė problema yra turgavietėse parduodami vaisiai ir daržovės. Tai dar kartą patvirtina tai, ką aš ir minėjau, kad reikia spręsti su verslo liudijimais dirbančių ir prekiaujančių žmonių statuso klausimą. Aš taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į aiškinamąjį raštą, kuris pateiktas kartu su šiuo įstatymu. Yra trečia lentelė, kurioje, jei jau kalbam apie gamybą, kaip jūs minėjot, labai aiškiai matyti, kad pridėtinės vertės mokesčio tarifo sumažinimas neturi jokio poveikio atskirų prekių pardavimo apimtims. Jeigu jūs pasižiūrėsit 2005–2006 metų duomenis, kurie pateikti aiškinamajame rašte, kai kurių prekių, kurioms taikomas 5% mažesnis pridėtinės vertės mokesčio tarifas, pardavimo apimtys smarkiai krito per tuos metus. Kitų, kuriems taikomas 18% tarifas, išaugo. Taigi išvada yra viena, kad sumažintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas gamybos apimtims tiesioginės įtakos neturi. Ir, beje, tai patvirtina ir dauguma atliktų tyrimų, todėl tai visiškai nesusiję su Prezidento požiūriu į Lietuvoje auginamų daržovių ir vaisių gamybą ir pardavimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau klausia V.Karbauskis.
V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo pranešime minėjote Valstybės kontrolės ataskaitą, kurioje yra minima, kad PVM tarifo sumažinimas, ne lengvata, sumažinimas, neturi įtakos kainai. Bet toje pačioje ataskaitoje nėra pažymėta, t. y. konstatuotas faktas, kad sumažėjo, bet labai neilgai išliko ta sumažėjusi kaina, bet nepasakyta, kiek ta kaina maža buvo – tris mėnesius, penkis, aštuonis. Iš tikrųjų nemažą laikotarpį. Ir kainos kilimas, manyčiau, turėjo visai kitus įtakos komponentus, kad jinai vėl pradėjo kilti. Rinkoje yra daug tokių dalykų. Jūs, kaip ekonomistas, turbūt puikiai suprantate. Todėl dabar kalbėti, kad sumažinus PVM tarifą nesumažės kainos, yra neteisinga, manyčiau. Kaip jums atrodo, kodėl vis dėlto daugelyje Europos Sąjungos šalių tarifas yra mažesnis? Tas tarifas sumažintas dėl to, kad jokios įtakos neturi pardavimo kainai, ar jokios įtakos neturi vietiniams verslininkams išlikti rinkoje, ne tik vietinėje, bet ir Europos Sąjungos teritorijoje?
R.VILPIŠAUSKAS. Ačiū už klausimą. Pradėsiu nuo antros dalies, kodėl kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, ne visose, taikomos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos. Galiu atkreipti dėmesį, kad Estijoje, pavyzdžiui, Danijoje, kai kuriose kitose šalyse tokios lengvatos netaikomos. Tai iš tikrųjų duoda naudos tiems augintojams, gamintojams, kuriems tenka ši lengvata, nes, kaip jau minėjau, ji veikia kaip subsidija. Ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių kitose šalyse vieni ar kiti gamintojai sugebėjo gauti tokią subsidiją. Reikėtų aiškinti politines aplinkybes, kurios buvo tuo metu susiklosčiusios, bet tai nėra pagrįsta ekonomine argumentacija. Dar daugiau, Europos Komisijos nuomone, tokios lengvatos yra išimtys iš taisyklės. Mes kalbam apie išimtis, nes pati Europos Komisija yra pabrėžusi ir atlikusi studijas, kad tokios lengvatos dažniausiai neduoda lauktino poveikio. Ir čia vėlgi aš kalbu apie sumažintą kainą. Iš tiesų kartais jinai truputį sumažėja tam tikram laikui. Beje, netgi ir Lenkijoje, taip pat aiškinamajame rašte yra pabrėžiama, kad, Lenkijoje 2000 m. įvedus žemesnį pridėtinės vertės mokesčio tarifą daržovėms ir vaisiams, kaina sumažėjo nedaug. Taigi tikėtinas poveikis yra ne toks, kad dėl to vertėtų iškreipti mokesčių sistemą ir konkurencinę aplinką. Ir Valstybės kontrolė, nuo ko jūs ir pradėjot savo klausimą, pagrindinę tokią išvadą ir daro, kad šių lengvatų poveikis nepagrindžia jų būtinumo, t. y. keliami tikslai yra nepasiekti, o neigiamas poveikis, šalutinis konkurencinei aplinkai, mokesčių sistemos vientisumui, yra gana ryškus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, laikas, skirtas klausimams ir atsakymams, baigėsi. Dėkojam pranešėjui. Noriu pasakyti, kad pagal Statutą (Seimo statuto 165 straipsnio 2 dalis): „Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.“ Noriu priminti, kad Prezidentas savo dekretu siūlo Seimui laikyti šį įstatymą nepriimtu. Taigi, gerbiamieji kolegos, pagal tradiciją du – už, du – prieš abudu variantus, ar grąžinti tą įstatymą svarstyti iš naujo. Tokiu atveju, matyt, sutartume kada, tai būtų kalbantis už, ir galėtume sutarti, kad tokiu atveju galbūt penktadienį svarstytume, ką toliau daryti. Antru atveju, jeigu būtų sprendžiama ir siūlymas būtų paremti Prezidentą iš karto laikyti įstatymą nepriimtu, tai sprendimą darytume iš karto šiandien. Taigi du – už, du – prieš. Du variantai: ar svarstom įstatymą ir penktadienį darom sprendimą, ar darom sprendimą šiandien, pritardami Prezidentui. E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš registravausi, suprasdamas „už“ kaip laikyti įstatymą nepriimtu.
PIRMININKAS. Tai gerai, sakykit, dėstykit motyvus. Gerai.
E.MASIULIS. Aš tikrai kviesčiau laikyti įstatymą nepriimtu, nes ši priemonė, kuri buvo Seimo pasirinkta, tikrai niekaip neturi įtakos kainai galutiniam vartotojui ir iš to Lietuvos pirkėjai nieko neišloš. Tikrai esu už tai, kad darytume labiau konkurencingą šitą šaką ir stiprintume mūsų daržovių ir vaisių augintojus įvairiomis kitomis priemonėmis, pirmiausia paprastinant darbo santykius, mažiau apmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu, galbūt taikant ir mažesnį pelno mokestį, sudarant dar didesnes galimybes kooperuotis. Pažiūrėkim, kokiuose ūkiuose šiandien yra auginami Lietuvoje vaisiai ir daržovės. Šie ūkiai yra santykinai, palyginti su Europos ūkiais, labai nedideli, ir čia yra taip pat viena iš priežasčių, kodėl jie negali konkuruoti kaina su kitų Europos šalių ūkiais, kurie turi kur kas didesnes apimtis. Darykim viską, kad ta kooperacija būtų paskatinta, kad šie ūkiai stambėtų. Tada jie tikrai galės aprūpinti Lietuvos rinką savo produkcija ir taip atlaikyti ateinančius iš užsienio eksportuotojus. Manyčiau, kad ši priemonė yra visiškai netinkama, tai yra papildomi nuostoliai valstybės biudžetui. Kodėl tada Lietuvos mokytojai, Lietuvos gydytojai ir kiti asmenys, kurie gauna atlyginimą iš biudžeto, savo sąskaita turėtų remti šią konkrečią žemės ūkio šaką?
PIRMININKAS. Prieš nori kalbėti E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, niekam šioje salėje nėra abejonių, kad reikia dėti visas pastangas, kad mūsų gamintojų, žemdirbių produkcija, apie kurią mes dabar kalbam, galėtų konkuruoti su pigesne produkcija, įvežama iš kitų valstybių. Man nekyla abejonių, kad tų priemonių yra visas kompleksas. Tačiau pažiūrėkim, kolegos kalba apie kooperaciją. Apie kooperaciją mes kalbam septyniolika metų. Ir kas iš to? Ar nors kartą kas nors pasikeitė nuo tų mūsų nuolatinių kalbų apie kooperaciją? Niekas nedaroma. Toliau. Kažkodėl mes nenorim matyti, kad ši PVM lengvata Lietuvoje nebus unikali. Nėra vien tiktai Lietuvoje, tiksliau, mes įvedėm šiuo priimtu įstatymu ne tik Lietuvoje. Jinai yra ir kitose pasaulio valstybėse, todėl kalbėti apie kažkokį išskirtinumą negalima. Ši PVM lengvata yra tiktai viena iš priemonių, kad mūsų produkcijos konkurencingumas būtų geresnis. Mes turim ginti savo ir vartotoją, ir gamintoją. Mes turime dėti visas pastangas, kad jų produkcija būtų perkama, perkama pas mus, nes pagrindinis kriterijus yra ne kokybė, o pagrindinis kriterijus yra kaina.
PIRMININKAS. Laikas!
E.KLUMBYS. Baigiu. Aš esu prieš šitą Prezidento sprendimą. Taip pat kolegas prašau balsuoti, kad mes svarstytume iš naujo.
PIRMININKAS. J.Razma nori kalbėti už. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš pritariu Prezidento atstovui, kad, jeigu įsigaliotų ši pataisa, labai nedidelė tikimybė, kad kainos daržovių parduotuvėse pastebimai sumažėtų. Net jeigu įsivaizduotume ir optimistinį atvejį, kad kainos kiek nors sumažėtų, pagalvokite, kam mes numatome lengvatą. Pirmiausia dėl lengvatų daugiausia laimi tie turtingi žmonės, kurie prekybos centruose prisikrauna pilnus vežimus daržovių. Kodėl mes turime remti tuos pirkėjus? Kita vertus, gaudami mažiau PVM’o į biudžetą, mes turime mažesnes galimybes socialinėms programoms ir turime mažiau galimybių paremti tą sunkiau besiverčiantį žmogų.
Kita vertus, kas čia kalba apie mūsų gamintojų rėmimą? Gerbiamieji kolegos, PVM lengvata galios tiek lenkiškom, tiek lietuviškom bulvėm lygiai tokiu pat mastu. Jokio čia savo gamintojo rėmimo nėra. Norime paremti savo gamintoją, atleiskime nuo turto mokesčio, atleiskime nuo žemės mokesčio. Yra galimybė numatyti tokias pataisas. Tai būtų konkreti parama. Dabar vis gausesnėmis mokesčių išimtimis mes apsunkiname galimybę apskritai mažinti pagrindinius mokesčius.
Pažiūrėkime, dabar Lietuvoje mokesčių dydžiai teoriškai lyg ir tokie pat kaip Latvijoje ir Estijoje, mūsų net dar didesni, o per biudžetą mes perskirstome kur kas mažesnę dalį pinigų ir turime kur kas mažesnes galimybes socialinės paramos programoms, švietimui ir t. t. Galvokime, ką darome. Todėl aš kviečiu laikyti įstatymą nepriimtu.
PIRMININKAS. Ir B.Pauža.
B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu pakalbėti tom dviem temom, kurios šiandien dar nebuvo paliestos, nes, aš manau, jos yra labai svarbios. Viena, tai Lietuvos vartotojas šiandien suvartoja kur kas mažiau daržovių ir vaisių negu vidutinis Europos vartotojas. Tai vienas aspektas. Man atrodo, šitos priemonės, kurios siūlomos įstatyme, – sumažinti PVM, ir būtų tai, kad daugiau daržovių galėtų nusipirkti Lietuvos vartotojas, bet ne tas, kuris perka vežimais, o tas paprastas vartotojas, kuris turi kur kas mažiau pinigų.
Antras momentas, dėl ko aš norėčiau paneigti, yra šiltnamiai. Šiandien apie šiltnamius visiškai niekas nekalbėjo. Mūsų šiltnaminės daržovės arba šiltnamiai vos vos gyvuoja. Padidinus dujų kainas, jų padėtis pasidarė dar blogesnė. Jeigu mes to dalyko nepadarysime ir pritarsime Prezidentui, tai, žinoma, mūsų šiltnamių ūkis visiškai sugrius, arba po 2–3 metų turėsime imtis tų priemonių, kurių ėmėsi Seimas prieš daugelį metų, kad atkurtų kai kuriuos šiltnamius.
Ir paskutinis. Aš labai gerbiu poną R.Vilpišauską, kaip ekonomistą. Seniai stebiu jūsų kalbas žemės ūkio klausimais. Ką noriu pasakyti? Jūs visą laiką darote pareiškimus, kad Europos Sąjunga, apskritai remdama žemės ūkį, blogai daro, jūs sakote, kad dabar daržovės iškreips mūsų ekonomiką. Tai leiskite paklausti, ar senosios Europos valstybės, remdamos žemės ūkį, nežino, ką daro? Mes žemės ūkį remiame apie 60–70% ir šiandien sakyti, kad tai per daug, man atrodo, tikrai nekorektiška. Lygiai tas pats ir dėl daržovių. Jeigu kai kurios senosios Europos valstybės tą ir daro, tai, man atrodo, jos taip pat supranta, kaip elgtis. Siūlyčiau Seimui nepritarti Prezidento veto. Ačiū. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi tiek buvo kalbama dėl balsavimo motyvų.
Kaip sakiau, pagal 165 straipsnio 2 dalį turime pasirinkti iš dviejų galimybių – ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu, kaip siūlo Prezidentas. Prašom registruotis ir apsispręsime alternatyviai. Remiantys Prezidento siūlymą balsuos už, remiantys kitą variantą, t. y. svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, balsuos prieš. Dabar registruojamės.
Dabar prašom registruotis. Dar sykį noriu pasakyti, kaip formuluojame klausimą: kas rems Prezidento siūlymą ir vieną Statuto alternatyvą – laikyti įstatymą nepriimtu, balsuoja už, kas remia kitą variantą, t. y. svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, balsuoja prieš.
Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Kas remia siūlymą laikyti įstatymą nepriimtu, balsuoja už, remiantys siūlymą grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo balsuoja prieš.
Už – 36, prieš – 56. Taigi įstatymą svarstome iš naujo.
Dabar turime nuspręsti, kada svarstysime Seimo posėdyje. Ar galime siūlyti svarstyti penktadienį? (Balsai salėje) Ketvirtadienį? Yra numatyta. Ketvirtadienį, taip? Taigi yra siūloma svarstyti ketvirtadienį. Ar galime bendru sutarimu? Galime. Pagrindinis ir papildomi komitetai tie patys, kurie buvo anksčiau, t. y. Kaimo reikalų komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas.
J.Lionginas. Prašom.
J.LIONGINAS (LSDPF). Aš manyčiau, papildomo Biudžeto ir finansų komiteto nereikia, nes komitetas išsakė savo poziciją ir pasiūlė įstatymo projektą atmesti. Nieko naujo jis nepasakys, todėl, manau, užtenka tik Kaimo reikalų komiteto.
PIRMININKAS. Prašom. B.Bradauskas.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti gerbiamajam R.Vilpišauskui. Prieš kelerius metus mes sumažinome pridėtinės vertės mokestį atšaldytai mėsai, ir efektas buvo – susilygino kainos turguje ir parduotuvėje. Prekiaujantys mėsa parduotuvėje moka pelno mokestį, moka gyventojų pajamų mokestį ir panašiai. Todėl ir šiuo atveju toks procesas bus. Nieko kito čia mes nesugalvosime, valstybė tikrai gaus naudos.
Ką aš noriu pasakyti? Savo gamintojo nerėmimas yra valstybės žlugdymas. Pone Vilpišauskai, kaip jūs galite Prezidentui patarti tokius dalykus: neremkime savo gamintojo, neremkime savų, o vežkime iš kaimyninių šalių daržoves, mėsą ir visa kita?
Dar yra didelė problema dėl mėsos. Kai iš kaimyninės šalies atvežamos dvigubai pigesnės dešrelės dėl to, kad ten yra nulinis PVM`as, o pas mus yra 18%, tai vėl klausimas, susijęs su mūsų reikalais. Todėl aš labai sveikinu tuos, kurie balsavo prieš Prezidento veto. Nori nenori, visų pirma mes turime remti savus.
PIRMININKAS. Laikas! Gerbiamieji kolegos, aš siūlau valdančiajai koalicijai išsiaiškinti su savo Vyriausybe, kodėl Lietuvą žlugdo Vyriausybė, kuri neremia šio įstatymo projekto.
J.Razma. Prašom.
J.RAZMA. Aš vis dėlto siūlyčiau elgtis nuosekliai. Dėl mokesčių įstatymų mes visada skiriam pagrindiniu komitetu Biudžeto ir finansų komitetą. Taigi aš prašau balsuoti alternatyviai, ar pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, ar Kaimo reikalų komitetas. Kadangi daržoves vartoja ne tik kaimiečiai, tai tikrai nėra pagrindo pagrindiniu skirti Kaimo reikalų komitetą.
PIRMININKAS. J.Ramonas. Prašom.
J.RAMONAS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu kreiptis, kaip yra kalbama apie žemės ūkį. Ypač čia neturėtų kilti tokios diskusijos – jeigu vienaip ar kitaip padėsime žemdirbiams, tai nukentės mokytojai, gydytojai, pensininkai ir t. t. Visi privalo Lietuvoje gyventi taip, kad uždirbtų ir turėtų pajamų, o čia neturėtų sklisti tokios kalbos, kad būtų supriešinta mūsų visuomenė. Baigdamas tiems, kurie argumentuoja, kad nereikia mažinti PVM. Europos Sąjungos valstybėse PVM yra gerokai mažesnis, tai nejaugi jie šito nesupranta ir, švelniai tariant, yra truputėlį kvaili? Jeigu apie 40% Europos Sąjungos biudžeto yra skiriama žemės ūkiui, aš manau, diskutuoti neverta. Dėkoju visiems tiems, kurie atmetė Prezidento veto, dėkoju žemdirbių vardu. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, veto niekur neatmestas, tik svarstomas iš naujo. Ir penktadienį, jeigu liks 56 balsai, remiantys nuostatą, kuriai prieštarauja Vyriausybė, tai Prezidentas bus teisus.
Ponas G.Mikolaitis. Prašom.
G.MIKOLAITIS. Ačiū. Aš dėkoju tiems, kurie suprato, kad mūsų gamintojas yra tas, kuris visiems gamina pridėtinę vertę – ir mokytojui, ir gydytojui, ir jeigu mes panaikinsime gamybą tame kaimo taške, mes taip pat sumažinsime visą biudžetą. Labai apgailestauju, kad konservatorių atstovai nori, kad daržoves valgytų tie, kurie uždirba daug pinigų, o tie, kurie uždirba mažai, jiems iš viso nereikia daržovių valgyti. Ir Prezidento atstovams – Kaimo reikalų komitete mes daug kartų siūlėme, kad Prezidentas įsteigtų patarėjo žemės ūkiui etatą. Jis ateitų į komitetą, daug suprastų ir Prezidentui rimčiau patartų. Deja, tenka apgailestauti, kad prezidentūra nesugeba įsteigti vieno kaimo reikalų patarėjo etato. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigiame replikas, yra tokia mano teisė. Siūlau išsiaiškinti su Vyriausybe, ypač valdančiajai koalicijai, kodėl neremiate Vyriausybės? Baigiam, viskas.
Dėl komitetų. Buvo oficialiai pasiūlyta komitetų apsispręsti, kuris bus pagrindinis komitetas – ar Kaimo reikalų, ar Biudžeto, ar Finansų? Už balsuojantys balsuoja už Kaimo reikalų komitetą, prieš – už Biudžeto ir finansų reikalų komitetą. Registruojamės ir apsispręsime balsuodami. Registruojamės. Registravosi 95 Seimo nariai. Balsuojantys už balsuoja už Kaimo reikalų komitetą, balsuojantys prieš – už Biudžeto ir finansų komitetą. Prašome balsuoti. Balsuojame dėl pagrindinio komiteto paskyrimo. Už – 56, prieš – 35, taigi pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas, papildomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas.
Gerbiamieji kolegos, šį klausimą baigėme. Toliau 1-7 – Seimo nutarimas „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Lidiją Liuciją Žilienę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų.“
Pateikimas. Pranešėja – Aušra Rauličkytė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja. Kviečiame patarėją į tribūną.
A.RAULIČKYTĖ. Dėkoju. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Prezidentas 2008 sausio 18 dienos dekretu Nr.1K-1237 teikia Lietuvos Respublikos Seimui dekretą „Dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjos Lidijos Liucijos Žilienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui.“ Gerbiamosios teisėjos įgaliojimų laikas baigiasi 2008 m. vasario 10 d.
Trumpai pristatydama teisėjos biografiją galiu pasakyti, kad teisėja gimė 1943 metų vasario 10 dieną. 1967 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Nuo 1968 m. dirbo Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo instituto laborante, nuo 1968 iki 1976 m. – Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos bei Filosofijos, sociologijos ir teisės institutų moksline bendradarbe. Nuo 1976 iki 1984 m. – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminės praktikos apibendrinimo skyriaus viršininke. Nuo 1984 metų rugsėjo mėnesio – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja. Gerbiamoji teisėja dalyvavo Aukščiausiojo Teismo bylų apibendrinimuose rengiant teismų praktikos apžvalgas, rengiant įstatymų projektus, skaitė paskaitas teisėjams. Kadangi baigiasi įgaliojimai, Lietuvos Respublikos Prezidentas teikia Seimui atleisti gerbiamąją teisėją iš pareigų.
PIRMININKAS. Paklausti nori B.Bradauskas. Prašom. Prašom klausti.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, jūs įvardijote daug šio žmogaus privalumų, tai gal tada neverta atleisti?
A.RAULIČKYTĖ. Įstatyme ir Konstitucijoje yra labai aiškiai numatyta, kad teisėjai vykdo pareigas iki tol, kol jiems sueis 65 metai. Kadangi teisėjai artimiausiu metu sukaks 65 metai, kitos galimybės nėra. Konstitucinio Teismo nutarime yra pasakyta, kad bet kuriuo atveju prieš atleidžiant, ta prasme Seimas, kadangi skiria ir atleidžia, bet Respublikos Prezidentas visada turi kreiptis ir į Teisėjų Tarybą gauti pritarimą ir, aišku, teikti Aukščiausiajam Teismui, atsiprašau, Seimui… Kad Seimas ir Teisėjų taryba įsitikintų, kad tos atleidimo aplinkybės yra būtent tos, kad jos nėra nurodytos klaidingai ir kad tai nėra joks poveikis teisėjui, koks nors neleistinas susidorojimas ar įtakojimas, bet būtent, kad teisėja atleidžiama tokiu pagrindu, kuris objektyviai egzistuoja.
PIRMININKAS. Tai visi klausimai. Ar ponia L.Žilienė nepageidauja tarti žodžio? Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu apsispręsti ir pritarti po pateikimo? Nėra reikalo balsuoti. Pritariam po pateikimo. Seimo Pirmininkas siūlo šiandieną ir svarstyti, ir priimti. Ar galime pereiti prie priėmimo? Tokiu atveju 2 nutarimo straipsniai. Ar būtų norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių? (Balsai salėje) Nėra. Tokiu atveju dėl viso nutarimo ar būtų norinčių kalbėti? (Balsai salėje) Irgi nėra. Yra kas nori? Prašom. V.Žiemelis. Prašom. (Balsai salėje) Jūs neužsirašėte iš anksto, taip?
Gerbiamieji kolegos, visada reikia užsirašyti iš anksto, išmokti naudotis kompiuteriu šias laikais jau reikėtų mokėti. Prašom. V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS (MSG). Atsiprašau, gerbiamasis pirmininke, tačiau aš užsirašiau. (Balsai salėje) O gal po svarstymo, atleiskite. Čia yra du nutarimai vienas po kito, gal aš užsirašiau ne į tą eilę, tačiau ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad suteikėte žodį.
Aš norėčiau pažymėti dvi svarbias aplinkybes, kad gerbiamoji teisėja Lidija Liucija Žilienė faktiškai visą savo darbinį gyvenimą praleido Aukščiausiajame Teisme ir tai yra vienas iš retų atvejų, kad apie gerbiamąją teisėją, ko gero, nė vienas iš jūsų negirdėjote nieko blogo. O apie teisėją, kuris nagrinėja baudžiamąsias bylas, gero išgirsti (…) sudėtinga, tačiau labai svarbu, kad apie ją nebuvo pasakyta nieko blogo. Apie ją galima pasakyti tik tai, kad ji visą savo gyvenimą kruopščiai, sąžiningai ir teisingai vykdė savo pareigą. Aš siūlau visam Seimui padėkoti gerbiamajai L.Žilienei ir palinkėti jai tolesnės sėkmės. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi aš norėjau pasakyti tą, ką pasakė Vidmantas, tai aš tik pritariu ir dėkoju už darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame Seimo nutarimui. Registruojamės. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Lidiją Liuciją Žilienę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“, balsuoja už.
Gerbiamieji kolegos, už – 80, prieš – 1, susilaikė 4. Seimo nutarimas yra priimtas. Leiskite Seimo vardu padėkoti poniai Lidijai Liucijai Žilienei už darbą valstybei, už tarnystę valstybei. Labai ačiū jums. Sėkmės ir sveikatos, viso ko geriausio! (Plojimai)
Ačiū. Tęsiame darbą toliau.
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2573. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto vardu pranešėjas L.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, dar pereitų metų gruodžio 12 d. paskelbtą įstatymo projektą, teisingiau, jo pataisas, kurios buvo gautos iš Vyriausybės, svarstė net du komitetai, gal ir atskiri Seimo nariai. Pagrindinis mūsų komitetas, pasinaudojęs papildomo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymu, kad negalima tokioms pataisoms pritarti, taip pat atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas ir komiteto išsakytą nuomonę, suformulavo tokius motyvus, jog komitetas nepritaria tam, kad būtų atsisakoma įstatymo viršenybės principo.
Komitetas pritaria, kad visuomenės informavimo priemonėse pateikta informacija turi būti šaltinis ne tik viešojo administravimo subjekto vadovui, ir komitetas nepritaria apribojimams įstatymo 28 straipsnio, kuriame nustatyti reikalavimai dėl asmens, pateikus skundą, apklausos nustatyta tvarka. Manome, kad šios ir kitos pastabos turėtų būti priimtos kaip teisingos, todėl siūlome įstatymo pataisas arba šitą visą projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad 151 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, jog jeigu pagrindinis komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams, iš karto vyksta Seimo balsavimas be jokių diskusijų. Jeigu Seimas nepritars tokiam pagrindinio komiteto siūlymui, tokiu atveju toliau bus kitos procedūros. Dabar prašom, gerbiamieji kolegos… Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Registruojamės. Registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame pagrindinio komiteto siūlymui. Pagrindinis komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Galime balsuoti arba galime bendru sutarimu pritarti. Bendru sutarimu pritariam? (Balsai salėje) Registracija tuoj baigiasi. Prašom dėl viso ko užsiregistruoti, bet nebalsuodami bendru sutarimu pritariame pagrindinio komiteto siūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Pereiname prie darbotvarkės 1-9 klausimo – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.XP-2546(2). Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną R.Palaitį kalbėti Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Prašom pranešėją. Priėmimo stadija.
R.PALAITIS (LCSF). Valstybės turto…
PIRMININKAS. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, taip.
R.PALAITIS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Neseniai svarstėme Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymą. Po svarstymo mes pritarėme. Tačiau po svarstymo ir mūsų pritarimo antrajam variantui buvo gauta Teisės departamento išvada, kad viena formuluotė yra šiek tiek netiksli. Čia apibrėžiant tai, kas galėtų valdyti fondus, mūsų siūloma formuluotė buvo tokia: „patvirtinamą investavimo patirtį“. Teisės departamentas pasakė, kad tai nėra konkreti formuluotė. Komitetas buvo susirinkęs ir pasiūlė kitą formuluotę, t. y. vietoj: „patvirtinamą investavimo patirtį“ parašyti konkrečiau: „Vertybinių popierių komisijos patvirtintą investavimo patirtį“. Su tokiomis pataisomis siūlyčiau priimti įstatymą ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, į Teisės departamento pastabas atsižvelgta. Pradedame priėmimo procedūrą. Yra du straipsniai. Ar J.Veselka norėtų kalbėti dėl atskiro straipsnio? Dėl viso. Tai dėl atskirų straipsnių nėra norinčių kalbėti. Pradedame viso įstatymo priėmimo procedūrą. Prieš nori kalbėti J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo tikslas – valstybei suteikti teisę pirkti privačių investicinių fondų investicinius vienetus. Kaip žinote, jokios įtakos tuose privačiuose investiciniuose fonduose ji neturės. Štai dabar pažiūrėkit, kas pabandėte nusipirkti tų investicinių fondų vienetų, kiek pralošėte? Per visas valstybes ir Lietuvoje turbūt kokį milijardą, o gal kelis šimtus milijonų nuostolių patiria investuotojai. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Gerbiamieji, štai Lietuvos valstybė visiškai negerbia ne tik valstybės turto, bet ir piliečių. Pasižiūrėkite, „Mažeikių naftą“ pardavė lenkų valstybinei kompanijai. Telekomunikacijas pardavė švedų ir suomių valstybinei kompanijai. „PZU Lietuva“, „Lietuvos draudimą“ pardavė valstybinei Lenkijos kompanijai. Taigi Lietuvos politinis elitas ne tik kad nenori, nesugeba valdyti valstybės turto, bet ir niekina tautą, pripažindamas tuo: lenkai, švedai, suomiai valstybinį kapitalą gali valdyti, ir net Lietuvos kapitalą, o Lietuvos žmonės valstybinio kapitalo (…). Tą taip pat patvirtino Koncesijų įstatymas, kur viską, net tai, kas Konstitucijoje išimtinai Lietuvos nuosavybė, gali atiduoti privačiam koncesininkui, todėl manau, kad šis įstatymas yra korupcinis, t. y. kad valdžioje sėdintys galėtų spekuliuoti tais investiciniais vienetais. O valstybei kontrolės ir naudos neduos. Todėl prašau ir siūlau tiems, kurie supranta, kad tai spekuliacinis projektas, nebalsuoti už jį.
PIRMININKAS. Ir R.Palaitis nori kalbėti už. Prašom.
R.PALAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik norėčiau, kad jūs nesuklystumėte suklaidinti labai dažnai šnekančio Seimo nario. Iš tikrųjų šiuo projektu valstybė visiškai nesiruošia pirkti bet kokių investicinių fondų vienetų. Pagal šį įstatymo projektą bus sudaromas specialus, atskiras fondas su savomis taisyklėmis ir jo tikslas, labai aiškiai įstatyme parašyta, – tai mažų ir vidutinių įmonių plėtros skatinimo politikos tikslai. Tai štai specialus fondas bus sukurtas, konkurso tvarka bus rastas fondo valdytojas ir valstybės lėšos bus investuojamos skatinant paremti smulkų ir vidutinį verslą.
Taigi jokių tokių anksčiau kalbėjusio Seimo nario minėtų pavojų nėra. Tai yra prasimanymas, sakyčiau taip. Todėl siūlau balsuoti už šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Registruojamės. Žiūrėsime, ar galime priimti šį įstatymą. Trumpoji registracija. Prašome registruotis.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Galime priiminėti įstatymą. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas, balsuoja už. Prašome balsuoti. Įstatymo priėmimas.
Už balsavo 65, prieš – 1, susilaikė 5. Taigi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-10 kompleksinis klausimas, atominis. Pradedame nuo įstatymo pataisų. Kiek mane informavo, P.Gražulis ir K.Čilinskas, du pranešėjai, sutaria, kad bus pradėta nuo K.Čilinsko įstatymo projekto. Jeigu niekas neprieštarauja, kviečiu K.Čilinską į tribūną pristatyti Atominės elektrinės įstatymo 1, 2 straipsnių, 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimo stadija.
K.ČILINSKAS (TSF). Labai ačiū. Bendros pastabos dėl dabartinio įstatymo būtų tokios: jame įrašyta viena privati bendrovė, kaip kažkokias teises įgyjanti, bet, kaip žinome, pagal Europos Sąjungos teisę valdžia negali reglamentuoti privačių bendrovių veiklos. Vadinasi, tiek, kiek mes į tą įstatymą dabar įrašome blogo tai bendrovei, įpareigojančio, jai visa tai negalioja. Jeigu ką nors veltui duodame, ji pasiima. Dovanoti valstybė gali, bet atimti ar reikalauti iš privačių bendrovių negali. Problema yra tokia, kad kitais atvejais būna paskelbiami tam tikri konkursai. Jeigu valstybė savo verslo dalį nori atiduoti ar sujungti ir panašiai, vyksta konkursas. Per konkursą įmonė, privati bendrovė įsipareigoja, pasirašo dokumentus, paraiškas, užstatus duoda, sutartis pasirašo, tada atitinkamai tas įstatymas ją dėl kai ko įpareigoja. Todėl neatsitiktinai dabar bendrovė protingai kalba, ką mes norėsime, tą mes darysime. Įstatymas jos negali varžyti, kol ji nėra pasirašiusi jokių dokumentų. Dabar niekas nieko nėra pasirašęs, tik Seimas savo balsais gali duoti, neduoti. Čia yra padaryta gana protingai, nes tas davimas yra labai rizikingas, galbūt kai kam už jį teks ir atsakyti. Todėl jokių parašų nėra padėta, jokių sutarčių nėra pasirašyta, jokių įsipareigojimų niekas nėra pasirašęs nė vieno žodžio. Yra tiesiog visokios versijos, prirašyta popierių, po kuriais niekas nepasirašęs.
Dabar pats dovanojimas. Kas čia yra dovanojama? Yra du dovanojimo variantai. Vienas variantas yra per nacionalinį investuotoją, kuris dar išsaugomas kaip „Lietuvos energija“, o „Lietuvos energija“ visur yra įrašyta į mūsų teisės aktus kaip nacionalinis investuotojas, ne tik šiame kol kas dar galiojančiame įstatyme. Aš, žinoma, siūlau jį palikti kaip nacionalinį investuotoją, labai daug teisės aktų reikėtų keisti, jei kurtume LEO LT, nes visose Seimo patvirtintose energetikos programose ir t. t., visur nacionalinis investuotojas yra mūsų nacionalinė bendrovė. Tai visiškai suprantama, kodėl mes turime atiduoti kam nors nacionalinio investuotojo teises? Pagal įstatymo variantą, dar be Vyriausybės pataisų, tai tie nacionalinio investuotojo turto 38% atiduodami už tam tikra tvarka suskaičiuotą akcijų skirtumą VST. Tada labai brangus pasidaro VST turtas ir labai pigi pasidaro valstybės energetika, visas mūsų nacionalinis turtas, kad VST akcijų dalis, truputį daugiau kaip pusė akcijų, yra 38% mūsų visos energetikos tai yra ekvilibristikos dalykas. Aišku, kad taip nėra, man neteko, kad kas nors matytų kainas, kiek mūsų energetikos verslas kainuoja, kokia bus jo kaina, sakysime, po 5, 10 metų, kiek galima gauti pajamų iš jo. Žodžiu, be jokių skaičiavimų, mes taip aklai pagal tą įstatymą tarsi atiduodame tą dalį. Pagal įstatymo variantą.
Pagal Vyriausybės siūlomų pataisų variantą yra dar didesnis, geresnis atvejis apdovanotojams, nes apdovanotojas gauna… sunaikinus „Lietuvos energiją“ kaip nacionalinį investuotoją, „Lietuvos energija“ įtraukiama į LEO LT ir tos LEO LT vėl 38% nacionalinės energetikos atitenka privačiai bendrovei už tą simbolinį, sunkiai nusakomą akcijų skirtumą, kurio niekas dar nėra suskaičiavęs iš viso, ar jos yra brangesnės net už Rytų skirstomuosius tinklus, ar panašiai. Čia atiduodama 38% be jokių įsipareigojimų, nes, kaip minėjau, įstatymas negali įpareigoti šiuo atveju apdovanotojo. Valstybė šiuo atveju gali tik dovanoti, bet ne įpareigoti ką nors. Be abejonės, mano siūlymas būtų, jeigu mes 38% atsisakytume vardan atominės elektrinės statybos, ne kad tik šiaip atiduotume, tai tada reikėtų atsisakyti skelbiant konkursą. Būtent įstatymo projektas dėl to ir yra, kad skelbtume viešą konkursą, kad apie tai sužinotų ir Latvijos, ir Estijos, ir Švedijos, ir Norvegijos valstybės, jų bendrovės. Kitaip labai sunku tikėti, kad jos į tą juodą projektą įsitrauktų. Tai viena tokia idėja.
Kitas motyvas yra dėl to, kad, atiduodant vienai bendrovei be jokių konkursų, būtų stipriai pažeidžiama Europos Sąjungos teisė: nuostatos, kurios liečia sąžiningą konkurenciją, nuostatos, kurios liečia laisvąjį kapitalo judėjimą, nes visi gali sakyti, kokiomis sąlygomis jie dalyvautų įsigydami tą Lietuvos energetikos dalį – 38%. Galbūt dauguma sakytų, kad ne už simbolinį akcijų skirtumą, o už labai gerą sumą. Kaip žinome, LOE dokumentuose (…) įvertinama 8 mlrd. litų. VST dalį savo akcijų atiduoda ir staiga tampa 8 mlrd. litų bendrovės (38% nuo 8 mlrd.) savininke. Manau, kad tai prieštarauja Europos Sąjungos teisėje numatytam laisvojo kapitalo judėjimo principui. Dar yra ir dominuojanti padėtis, kurią įgyja privati energetikos bendrovė. Būtent yra speciali energetikos srities direktyva, kur nustatyta, kad jei viena privati bendrovė jau turi gabaliuką, tai tada nebegali visokiais gudriais būdais gauti dar vieną kitą gabalą iš energetikos ūkio tam tikrų dalių. Niekaip gudraudama ji to negali gauti. Kiekvienu tokiu atveju reikia turėti Europos Sąjungos Komisijos sutikimą. Kaip žinome, tokio sutikimo nėra ir negali būti.
Būtent tokie motyvai lėmė, kad siūloma daryti skaidrų, šviesų ir visiems suprantamą konkursą, kurio metu būtų žiūrima, kas atitiktų mūsų eurointegracijos ir nacionalinius interesus, kas daugiau duotų už tą teisę įsigyti 38 dalis, 38%, perdavimo ir skirstomųjų tinklų. LEO LT yra perdavimo ir skirstomųjų tinklų valdymo bendrovė, nieko bendra su atominės elektrinės statyba.
Dabartinis Atominės elektrinės įstatymas nėra Atominės elektrinės įstatymas, nes, kaip pripažįsta ir patys Vyriausybės atstovai, bent jau Teisės komitete taip jie kalbėjo, tai yra įstatymas, kai mes sujungiame kapitalus su VST bendrove, kiek ir kam naudinga, tą padarome. Sujungiame kapitalus, rezultatą turime. Kažkodėl tą reikia labai padaryti, sujungti kapitalus, o po to jau, kaip sakoma, valstybė pradeda rūpintis, o kaip mes statysime atominę elektrinę, iš kur imsime pinigų ir t. t. Kad taip nebūtų, tai būtent mano siūlomame projekte, kuriame yra ne vien mano idėjos, o yra pateiktos ir Seimo narių siūlomos idėjos, taip pat ekspertų, visuomenės atstovų išsakytos mintys, siūloma, kad visos valstybės institucijos kuo skubiau vykdytų Seimo nutarimą dėl energetikos programos, ten yra būtent atominės elektrinės skyrius, ir priimtų reikiamus sprendimus. Reikėtų, kad Vyriausybė patvirtintų koncepciją, aš siūlau, kad ji dar atiduotų Seimui ją tvirtinti, nors tai diskusijos reikalas, bet kad visi žinotų, kaip, kas, iš ko stato elektrinę. Ir ten visi matytų, kas yra tas investuotojas, kaip skelbiami konkursai, Vyriausybė patvirtintų konkursų nuostatus. Būtų sukuriama nacionalinė taryba naujos atominės elektrinės statybai. Kadangi visokiems reikalams turime prikurtų, o čia yra labai stambus valstybės projektas, daugybė milijardų, nuo jo priklauso valstybės ateitis, todėl turi būti nacionalinė taryba, kuri stebėtų, kaip ginami nacionaliniai interesai. Duotų rekomendacijas mūsų valstybinėms institucijoms, kad viskas būtų skaidru, ekologijos dalykai, kad būtų kuo sparčiau statoma ir t. t. Tai būtų rekomendacijos ir stebėjimo funkcijos. Tokie būtų pagrindiniai dalykai šiame įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pradedame klausimus. Pirmoji klausia B.Vėsaitė.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, jums turbūt žinomos Teisės departamento išvados, kurios jums, kaip teisininkui, turėtų būti gana rimtos. Jūs siūlote Atominės elektrinės statybos nacionalinės tarybos įstatymo projektą, kai žinote, kad patariamosios institucijos teisinis statusas neturėtų būti reglamentuojamas įstatymu. Antras dalykas. Jūs imperatyviai reikalaujate, kad iki 2015 m. būtų pastatyta elektrinė, tačiau iš tikrųjų realybė yra tokia, kad vargu ar pagal jūsų siūlomą projektą tai būtų įmanoma vien todėl, kad patronuojanti bendrovė siūloma ne „Lietuvos energijos“ pagrindu, nes yra tam tikri kreditoriniai įsipareigojimai. Jūsų tie būsimieji juridiniai investuotojai, akcininkai lygiai taip pat galėtų būti įsipareigoję kreditoriams, ir tai nukeltų šį terminą galbūt į 2025 m., ne tik į 2015 metus.
K.ČILINSKAS. Aš nieko negaliu parašyti, kas neparašyta Seimo. Seimas seniai yra priėmęs Energetikos programą, kur yra įrašyti tie metai. Jeigu Seimas keis nutarimą, aišku, reikės grįžti prie įstatymo. Esu teisininkas. Jeigu Seimas taip yra nusprendęs, aš negaliu sugalvoti kitos datos. Tai ir yra esmė, kad dabartiniame įstatyme ignoruojami Seimo priimti teisės aktai. Aš vadovaujuosi tuo ir cituoju tuos metus, kurie parašyti. Jeigu jie blogi, tai reikia peržiūrėti tą programą ir joje rašyti ne 2015 metus. Bet tada viską reikia peržiūrėti, nes jeigu mes viename gale rašome vienaip, kitame kitaip, sukuriame daugybę teisės aktų ir visur parašome skirtingai, tai blogai. Aš rašau vienodai, kaip ir parašyta. Aš sutinku su jumis, kad gal per anksti. Tada padiskutavę visur pakeiskime. Todėl aš ir kalbu apie koncepcijos sukūrimą.
Dabar dėl tarybos, ar reikia įstatymo. Tai yra diskusijos klausimas. Iš tikrųjų įstatymuose dažnai tos tarybos įrašomos. Tai ir Eismo saugumo taryba, Nacionalinė sveikatos taryba. Na, galime įstatyme nerašyti, bet, mano manymu, jokio teisės akto tai nepažeidžia, tai yra, kaip sakoma, skonio reikalas. Aš manau, kad tai yra labai svarbu. Kaip mes įrašėme Eismo saugumo įstatyme Eismo saugumo tarybą, taip galime įrašyti į Atominės elektrinės įstatymą Atominės elektrinės statybos tarybą.
Dėl kreditorinių įsiskolinimų. Be abejo, tai būtų numatyta koncepcijoje, kurią parengtų Vyriausybė, ir visi tie dalykai būtų nuspręsti. Galbūt AB „Energija“ turi kokių nors problemų, bet parengti mūsų konkursų nuostatai turėtų numatyti, kad negali dalyvauti konkurse tie, kurie turi kokių nors problemų ir negali investuoti, negali statyti atominės elektrinės. Tai užtikrintų, kad tai būtų parašyta konkurso nuostatuose.
PIRMININKAS. E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, mes dabar turime situaciją, kurią sukūrė tiek vadinamoji derybinė grupė, tiek Vyriausybė, kuri nesilaikė įstatymų. Ar nereikėtų vienoje iš konkurso sąlygų aiškiai parašyti, kokią dalį, be derybų, kad nustatytų Vyriausybė, kuri dalis yra atiduodama privačiam akcininkui, sakysime, 20% ar 15%. Ir tai būtų viena iš sąlygų, kai ateitų į konkursą privatus kapitalas, kad valstybė elgtųsi solidžiai, o ne derėtųsi ir tos derybos nevirstų anekdotu?
K.ČILINSKAS. Labai geras pasiūlymas. Dabar mes įstatyme to negalime įrašyti, tos dalies. Manau, kad bus parengta koncepcija ir konkurso nuostatai, dar du teisės aktai. Kaip jūs sakėte, tai galėtų būti konkurso nuostatuose arba, jeigu mes tvirtinsime koncepciją, aš siūlau, kad Seimas tvirtintų statybos koncepciją, tada ten taip pat tai aptartume. Kur yra problema? Šiuo metu Vyriausybė… nieko nekaltinkime, bet atiduodame 28% visiškai neįvertinę to, ką atiduodame, tai yra tų pajamų, kurios bus pastačius atominę elektrinę, iki pastatymo per tiek metų, kiek iš viso tai duoda milijardų litų. Mes to verslo neįvertinome, tiesiog atiduodame, o paskui gal kas nors įvertins. Tai tą reikėtų padaryti, tada skaičiuoti, kiek mums trūksta, kiek mums reikėtų atominės elektrinės statybai ir kiek duos 28%, o gal užteks 20%, nes pardavus galima gauti daug milijardų. Be to, dar suinteresuojant bendroves dalyvauti statyboje, nes mes per konkurso nuostatus jas priverčiam. O šiaip, kai dabar įrašom privatų asmenį, mes jo niekaip negalime priversti.
PIRMININKAS. Klausia P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (TTF). Iš esmės norėčiau pratęsti gerbiamojo E.Klumbio klausimą. Jūs įvardijote, kad įstatyme negalime įrašyti tam tikro akcijų skaičiaus, kokį akcijų skaičių sau pasilieka valstybė. Juk dabar galiojančiame įstatyme yra įrašyta ne mažiau kaip 51%. Bet iš principo tas vadinamasis trigalvis slibinas turi veto teisę šiame įstatyme ir gali diktuoti savo sąlygas. Ar nereikėtų vis dėlto rasti galimybę įrašyti, kad du trečdalius akcijų turi Lietuvos valstybė? Jeigu mes to neįrašome, o tai vienas iš esminių klausimų, nemanau, kad ką nors rimtai sprendžia ir jūsų pataisos.
K.ČILINSKAS. Būtų galima tai konkrečiai įrašyti. Peržiūrėjus visus straipsnius, Vyriausybės dalis lyg ir matyti, bet yra netiksli investicijų dalis. Sakoma, kad (…) daugiau kaip pusė. Neaišku, kiek įneša savo akcijų. Ko gero, ir čia būtų galima labai tikslai pasakyti kiek, bet kadangi tas variantas dabar nebetinka, tai nereikia. Kiek išlieka būtent valstybei ir kiek mes pasirengę parduoti, tai tą būtų galima įrašyti. Bet tam, kad mes protingai tai įrašytume, reikia, kad kas nors pateiktų skaičius. Ne (…) advokatai, bet mūsų Valstybės kontrolė, kuri padarytų auditą ir gerai apskaičiuotų, kokį verslą mes atiduodame, kiek kainuoja ir kiek procentų mes jo norime parduoti konkurse. Dabar kol kas tie skaičiavimai neatlikti. Jeigu patvirtintume tą senąjį įstatymą, jo pataisas, tai pirktume katę maiše. Todėl aš dabar tame įstatyme ir nerašau, bet sakau, kad tvirtinsime koncepciją ir koncepcijoje viską suskaičiuosime. Iki koncepcijos tvirtinimo viskas turi būti suskaičiuota, ką mes atiduodame, kiek tas verslas kainuoja. Bet galime elgtis ir kitaip, galime iš karto įstatyme rašyti, kad mes taip nustatome, o po to įkainoti. Galime ir taip.
PIRMININKAS. G.Šileikis.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanytumėte, kad tikslingiausia būtų tiek aistrų sukėlusiu klausimu, kad diskusija būtų racionalesnė, pirmiausia Konstituciniame Teisme išsiaiškinti atitiktį Konstitucijai, nes ir Vyriausybės žingsniai ir sprendimai, ir Seime galima padaryti klaidų ir po to turbūt visi turėtume nepatogumų, pridarę klaidų, jas taisyti. Šiuo metu mūsų frakcija registruoja tokį siūlymą, kad Seimas kreiptųsi. Seimo sprendimas būtų labai operatyvus ir greitas ir turėtume tinkamą išvadą. Ačiū.
K.ČILINSKAS. Dabar dėl Konstitucinio Teismo. Tiesą sakant, aš buvau pradėjęs rengti kreipimąsi, bet supratau, kad tai būtų… Jeigu Seimas kreiptųsi, aišku, būtų greitesnis atsakymas, bet vis tiek mes nieko nelaimėtume. Bet kuriuo atveju reikia priimti sprendimą. Jeigu prieštarauja Konstitucijai, tai prieštarauja, jeigu neprieštarauja, ar mes sutinkame su tokiu variantu. Koks yra Seimo sprendimas? Svarbiausia dėl šio dažnai užduodamo klausimo, kaip bus greičiau, nes ir dabar klausiant buvo paminėta.
Iš tikrųjų noriu pasakyti, kad jeigu bus palikta taip, kaip dabar yra Atominės elektrinės įstatyme, tada viskas užtruks labai ilgai, nes tikriausiai jūs esate susipažinę su Europos teisės departamento išvada, su mūsų Teisės departamento išvada, kuriose yra parašyta, kad, kol šiame projekte bus VST, „NDX energija“, tai negali vykti. Negali vykti, nes kol kas nėra Europos Komisijos leidimo. Kol to leidimo nebus, projektas turi sustoti. Vien tiktai atidavimas jiems dar vienos energetikos ūkio dalies stabdo projektą. Vadinasi, pradžios negali būti.
Kita vertus, šis įstatymas, koks dabar yra, jeigu nedarytume tų pataisų, kurias mes čia siūlome, vis tiek nesprendžia dėl atominės elektrinės statybos. Niekas nejuda į priekį, o mums reikia kaip nors pajudėti į priekį. Todėl ir siūlome, ką darom – koncepciją, nuostatas, ir greitai pradedam judėti dėl atominės elektrinės statybos, o ne dėl kapitalo dalies atidavimo šiai vienai bendrovei, kuri, atrodo, ir taip jau nėra labai socialiai remtina. Manau, kad… Be to, ir kitos šalys dabar nelabai dalyvauja mūsų projekte, nes tai yra labai neskaidrus projektas. Vadinasi, jos net gali statyti atskirą atominę elektrinę, nes Lietuva labai slaptai kažkur su kažkuo tariasi, neaiškios dalys, neaiškūs vertinimai ir t. t.
PIRMININKAS. Kolegos, laikas kaip ir baigėsi. Tokiu atveju V.Žiemelis būtų paskutinis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega Čilinskai, 1 straipsnyje jūs siūlote nustatyti nuostatas dėl naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo, sudaryti teisines sąlygas, finansines, organizacines prielaidas naujos atominės elektrinės projektui įgyvendinti. 2 straipsnyje siūlote kviesti konkurse dalyvauti Europos Sąjungos valstybes. Sutikite su tuo, kad procesas prasideda iš naujo ir užsitęs ilgai.
Aš pritariu šioms nuostatoms, kad tai reikia daryti, tačiau ar nebūtų kur kas geriau, jeigu mes būtume tai padarę praėjusių metų birželio mėnesį? Labai gaila, kad Seimo nariai, kurie balsavo už šį įstatymo projektą, jeigu neklystu, 108, balsavo žinodami, kad nacionalinis investuotojas yra ir Vakarų skirstomieji tinklai. Ar nepadarė klaidos tie Seimo nariai, kurie balsavo beveik prieš metus laiko?
K.ČILINSKAS. Aš manau, kad dabar… Apie praeitį kalbėti tikrai nenorėčiau. Aš nedalyvavau posėdyje, nežinau motyvų, nežinau diskusijų. Ko gero, nevertėtų dabar prie to grįžti. Man, žinoma, svarbiausia, ką mes dabar galime padaryti. Daug kas išaiškėjo. Galbūt ne viskas buvo aišku, gal buvo labai daug tokio tikėjimo, kad kas nors duos pinigų, kas nors statys. Dabar visiems aišku – neduoda pinigų, nestatys, Vyriausybei reikia skolintis, jeigu ji neparduos tos savo dalies, o atiduos veltui. Dabar viskas aišku. Dabar jau kažkaip yra sunkiau… gal lengviau apsispręsti, aš taip pasakyčiau.
Tuometinės situacijos aš nenorėčiau vertinti. Aš manau, kad buvo problema, kad nebuvo didelių diskusijų. Aš tada dar buvau nevyriausybinės organizacijos narys. Mes tikrai norėjome, kad būtų diskusija dėl to projekto, bet, kaip žinote, buvo didysis Rentų įstatymas ir visi diskutavo apie rentas. Kitą dieną sužinojo, kad Atominės elektrinės įstatymas jau yra priimtas taip ir nepadiskutavus, už kiek, kas kainuoja, kokie akcijų skirtumai, kodėl tiek daug vienam, kodėl neviešai, neskaidriai. Tik po to prasidėjo diskusijos, o dabar priimame sprendimus. Kitaip nieko negalime padaryti. Kuo greičiau priimsime įstatymą dėl statybos, tuo greičiau baigsime, o jeigu dar klimpsime gilyn, stovėsime vietoje.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Dabar turime apsispręsti, ar pritariame po pateikimo. Vienas – už, vienas – prieš. E.Klumbys nori kalbėti už. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, kaip rodo visa šia „atominė“ epopėja, Seimas atsidūrė labai apgailėtinoje situacijoje. Tą situaciją pirmiausia sukūrė Vyriausybė, kuri derėdamasi nesilaikė mūsų birželio mėnesį priimto Atominės elektrinės įstatymo. Ji, atvirai sakant, sukūrė savas žaidimo taisykles ir dabar nori, kad Seimas jas patvirtintų. Tačiau, matydami tokią situaciją, mes galime (o tai yra tik Seimo valia) tas žaidimo taisykles sustiprinti, sugriežtinti, nes pagal tą Seimo priimtą Atominės elektrinės įstatymą (aš noriu priminti, kad buvau vienas iš kelių, kurie balsavo prieš, ir dabar galiu ramiai apie tai kalbėti) mes, Seimas, sukūrėme ne nacionalinį investuotoją, o nacionalinį reketuotoją. Apie tai kalba vienos iš koalicinių partijų vadovas, apie tai kalba ir buvęs, dar esantis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
Tiesą sakant, mes neturime didelio pasirinkimo. Mes iš tikrųjų turime priimti šį siūlomą įstatymo projektą, dar turime jį pakoreguoti, įrašydami tą dalį, kurią mes, tarkim, apsisprendžiame atiduoti privačiam kapitalui ir dėl tos dalies skelbti konkursą. Viskas, viskas atsistos į savo vietas. Tada nacionalinio reketuotojo berniukams bus pakirsti visi sparnai.
PIRMININKAS. Laikas!
E.KLUMBYS. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš nori kalbėti B.Vėsaitė. Prašom.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, savo aiškinamajame rašte K.Čilinskas išreiškė abejonę, ar apskritai bus statoma atominė elektrinė, ar apskritai bus tiesiamos jungtys. Aš noriu paklausti konservatorių. Jūs galbūt susitarkite savo frakcijoje. Mes pritarėme A.Kubiliaus pataisoms, įtraukėme į visas 8 straipsnio dalis, numatėme tiek saugiklių, kad iš tikrųjų Lietuvos Vyriausybė, o ne nacionalinis investuotojas yra įpareigotas pastatyti elektrinę, tiesti jungtis, integruotis į Vakarų Europos energetinę sistemą. Palaukite, ką jūs čia darote? Tikrai susitarkite, gerbiamieji konservatoriai. O K.Čilinsko siūlomas projektas implikuoja, kad atominė arba iš viso nebus pastatyta, arba geriausiu atveju 2025 metais, kai pasibaigs teismų maratonas. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Prašom registruotis ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame K.Čilinsko pateiktam Atominės elektrinės įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Registruojamės!
Užsiregistravo 100 Seimo narių.
Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, balsuoja už. Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti.
Už balsavo 42, prieš – 26, susilaikė 24. Pirmajam siūlymui pritarti po pateikimo ir pradėti projekto svarstymo procedūrą nepritarta. Lieka du variantai: arba atidėti projekto pateikimo procedūrą ir tobulinti įstatymo projektą, arba atmesti. Prašom. B.Bradauskas.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Atsiprašau, aš balsavau prieš, prašau įskaityti mano balsą prieš, ne tą mygtuką paspaudžiau. Tai vienas dalykas. O antras dalykas, siūlau atmesti, nes daugiau nieko čia nesugalvota, tiesiog norima vilkinti laiką, kad mes nepastatytume atominės elektrinės, ir tie, kurie labai jau myli Lietuvą, dešinę pusę aš turiu omeny, visą laiką daro atvirkščiai, t. y. nori, kad mes priklausytume nuo ko nors. Jeigu norime nepriklausyti dėl energetikos, greičiau spręskime tuos klausimus. Todėl siūlau atmesti ir negaišti laiko. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra dvi alternatyvos. Apsisprendžiam balsuodami alternatyviai. Prieš tai – S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi ponas B.Bradauskas šiandien jau kelintą kartą nesugeba naudotis elektronine balsavimo sistema, aš siūlau jam asmeniškai organizuoti kursus ir išmokyti galų gale poną B.Bradauską naudotis šia sistema, kad jis negaišintų Seimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašytume tuo ir užsiimti. Registruojamės ir apsispręsim alternatyviai. Registruojamės. Balsavimas už bus už grąžinimą tobulinti iniciatoriams, balsavimas prieš – už atmetimą. Kas remia siūlymą grąžinti tobulinti, balsuoja už. Prašom, vyksta balsavimas. Balsuojam dėl to, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti. Atmetimui reikia ne mažiau kaip 36 Seimo narių. Daugumos.
Už – 46, prieš – 50. Taigi įstatymo projektas atmestas. Gerbiamieji kolegos, J.Razma. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad šis balsavimas už K.Čilinsko projektą, kuriuo buvo siūlomas skaidrus svarbiausių energetinių reikalų sprendimas, labai aiškiai parodė, kad ankstesnis trigalvio projektas aiškiai turi gana tvirtą Darbo partijos frakcijos paramą, nepaisant labai rėksmingų jų lyderio pareiškimų, nes ši frakcija K.Čilinsko projekto, deja, nepalaikė. Taip pat aš abejoju ir libcentristų nuoširdumu, kurie labai jau viešai protestuoja prieš „NDX“ dalyvavimą. Balsavimas už K.Čilinsko projektą kaip tik yra galimybė pademonstruoti tokios pozicijos tikrumą ir nuoširdumą. Deja, tik du libcentristų nariai dalyvavo posėdžių salėje. Jeigu būtų dalyvavę visi, jų balsų iš esmės būtų pakakę, kad būtume pritarę po pateikimo.
PIRMININKAS. E.Klumbys. Prašom repliką. Prašau.
E.KLUMBYS. Repliką po balsavimo. Deja, dar kartą mūsų Seime buvo patvirtinta taisyklė, kad realiai tos aiškios ribos tarp pozicijos ir opozicijos nėra. Ši atominė afera dabar yra gelbstima Darbo partijos rankomis. Tas yra akivaizdu. Aš tiktai noriu atkreipti galbūt visų dėmesį į tolesnius galimus santykius ir sandorius kalbant apie ryšį Socialdemokratų partija – Viktoras Uspaskich.
PIRMININKAS. Ir V.Baltraitienė. Prašom.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš manau, konservatoriai tegul pasižiūri patys, kaip jie balsuos, kai balsuosime už galutinį variantą, ir tada galėsim spręsti, kas už ką balsuoja. Darbo partijos frakcijos nariai balsuoja taip, kaip jiems atrodo, ir tikrai mums nenurodinės nei konservatoriai, nei socialdemokratai. Deja, ne mūsų balsai nulėmė šį balsavimo rezultatą. Pasižiūrėkit į savo.
PIRMININKAS. Tik socialliberalai gali nurodyti. Taip, prašom. L.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, nenorėčiau sakyti, kad kuri nors frakcija prieštarautų dėl šių visų mūsų teikiamų projektų, bet aiškiai pastebėjom, jeigu dar žvilgtelsit į balsavimo rezultatus, jog teisinė argumentacija sprendžiant tokius klausimus yra vis dėlto ignoruojama. Labai apgailestauju.
Atominės elektrinės įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-2700 (pateikimas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi einam toliau. Kviečiu P.Gražulį pateikti Atominės elektrinės įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Prašom.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, yra dar viena galimybė ištaisyti padarytą klaidą. Dar kartą apeliuoju ne tik į A.Bosą, kuris parėmė tą nuostatą, kad tobulintume K.Čilinsko įstatymą, bet ir į kitus darbiečius, kad mano įstatymo nuostatai būtų pritarta. Išties darbiečiai visą laiką laikėsi gana principingai ir saugumo klausimais, ir kitais, ir šiandien, man atrodo, labai svarbu, kad ne tik žiniasklaidoje, bet ir čia, Seimo salėje, kai priimami sprendimai, atstovautume žmonėms.
Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, jeigu trigalvis slibinas „Vilniaus prekyba“ nebūtų suskaičiavęs balsų, nebūtų nusipirkęs Seimo narių, tai šiandien nebūtų neeilinės sesijos. Aš esu taip įsitikinęs. Taigi šis įstatymas iš principo, jo pati pradžia yra ydinga, kaip namas, pradėtas statyti ant sugriuvusių pamatų. Nėra padėti geri pamatai. Šita atominė elektrinė, kurios tikslas – užtikrinti kokybišką, ekonomišką elektros energijos tiekimą mūsų valstybei, patirs fiasko. Svarbiausia, aš nesuprantu, kaip tokius žodžius galima įrašyti Atominės elektrinės įstatyme, kai yra socialinis projektas, kuris kalba apie kiekvieną vartotoją, apie mūsų valstybės interesus, o rašoma, kad pagrindinis tikslas – ne žmogus, ne valstybės interesai, bet to trigalvio slibino pelnas.
Kokią galima iš to daryti išvadą? Tas trigalvis slibinas turi milžinišką apetitą, nepasotinamą apetitą, ir pamatysit, baigsis Seimo rinkimai, ir jie pakels, duok Dieve, kad 10 centų elektros energiją, jie pakels 50% elektros energijos kainas, ir mokėsit jūs, jūsų vaikai, jūsų anūkai, ir mokėdami keiks visus. Jūs atiduodat į šio trigalvio slibino su liūto galvomis save, savo vaikus ir pasmerkiat juos jų vergijai. Aš jums tai kartoju. Prisiimkit atsakomybę.
Dabar pažiūrėkit, ką jie darys. Jie paprasčiausiai įkeis tą turtą, greičiausiai dar valstybė duos garantą, bus suteiktas valstybės garantas, iš bankų pasiims paskolas, ir mes, vartotojai, mokėsim palūkanas, mes mokėsim brangiau už elektros energiją, o atominė elektrinė bus jų, gerbiamieji. Ne tautos bus atominė elektrinė. Aš kalbu jums, žiūriu į jus, ypač į darbiečius (nesiskirstykit) ir į centristus, kurie parengė gerą nutarimą, ir tikrai paremkit šį projektą.
Aš manau, kad parengtas K.Čilinsko įstatymo projektas… vienam žmogui per savaitę arba per dvi savaites parengti tobulą įstatymo projektą tikrai nėra lengva. Todėl jeigu pritartumėt šiam įstatymo projektui, kad laikytume negaliojančiu, ir, kaip siūlau, Seimo nutarimui pritartumėt, sudarytume darbo grupę ir parengtume naują įstatymą. Vienas variantas yra tas, negi keturios valstybės yra nepajėgios pastatyti atominę elektrinę be „Vilniaus prekybos“? Nejaugi „Vilniaus prekyba“ galingesnė už Latviją, Lenkiją, Estiją ir Lietuvą? Ką čia kalbėti? Valstybės tikslas, principinis tikslas – valstybės tarnavimas žmogui, o ne kapitalo ir naudos sau siekimas. Šis įstatymas prieštarauja Konstitucijai, jos nuostatoms, net ir Teisės departamentas tai patvirtino. Ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas patvirtino, kad kai kurios šio įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Dabar tie bandymai lopyti, jeigu mes perduosim tinklų… ne tinklų, bet jungčių su Švedija ir Lenkija… statybai „Lietuvos energijai“, tai neprieštaraus Konstitucijai. Tai absurdas, tai savęs apgaudinėjimas. Juk į nacionalinio investuotojo sudėtį įeina ir „Lietuvos energija“. Tai tas pats savininkas. Ar mes išvengiame monopolio? Monopolio čia neišvengiame. Aš manau, yra galimybė, yra šansas padarytas klaidas ištaisyti, pasidėti baltą popieriaus lapą ir iš naujo rašyti.
Taigi aš vis dėlto tikiu, pagrindinis dalykas. Jeigu Seimas nusprendžia, kad vis dėlto turi dalyvauti privatus kapitalas, sutikčiau ir su tokiu kompromisiniu variantu, bet turėtų būti ne daugiau kaip vienas trečdalis akcijų, ir tie investuotojai turi būti parenkami skaidriai viešojo konkurso būdu, o ne kažkokiais užkulisiniais susitarimais po kilimu. Tai būtų naudinga visiems mūsų valstybėje. Ir tegul jie konkuruoja, kas didesnius pinigus sumokės, kad galėtų turėti didesnį akcijų skaičių, tai būtų visiems mums naudinga. Kodėl mes einame tokiu keliu? Kodėl mes pažeidžiame Konstituciją? Net Konkurencijos tarnybos taip pat nėra išvadų. Nėra išvadų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos.
Gerbiamieji kolegos, nuoširdžiai tikiu, kad jūs pritarsite šitoms įstatymo pataisoms ir ištaisysite padarytą klaidą, priimtą šį įstatymą, kuris buvo priimtas šių metų birželio 28 dieną, kai 107 Seimo nariai balsavo. Kas tada jus užhipnotizavo? Kas? Nejaugi eurais buvo užklijuotos akys ir ausys? Dabar yra galimybė išsivaduoti patiems ir išvaduoti tautą iš nacionalinio reketuotojo.
PIRMININKAS. Septyni Seimo nariai nori klausti. E.Klumbys – pirmasis.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis kolega, mes matome, kokia nesveika ir ydinga atmosfera klostosi apie atominę elektrinę, kuri iš principo virsta pagrindiniu, aš jau tą matau, Lietuvos žmonių apiplėšimo įrankiu. Ji tokia bus. Sakykite, ar nereikėtų svarstyti tokio varianto – apskritai atsisakyti atominės elektrinės?
P.GRAŽULIS. Mano pozicija būtų tokia. Jeigu bus statoma, bet aš manau, kad nebus, Egidijau, statoma atominė elektrinė, net jeigu… Žiūrėkite, mes įstatyme griežtai įrašome žodžius: „pagrindinis tikslas – pastatyti atominę elektrinę.“ Bet nėra numatyta jokių sankcijų. Na, ir kas, nestatome. Manau, privatizuojant Vakarų skirstomuosius tinklus, „prichvatizuojant“… Jeigu mes gerai įsigilinsime, kaip buvo „prichvatizuoti“ Vakarų skirstomieji tinklai, kažin ar valstybė jiems dar nesumokėjo už Vakarų skirstomuosius tinklus, nes dar šiandien niekas nežino, kiek tuo metu išskaidytoje „Lietuvos energijoje“ buvo grynųjų pinigų ir kokia dalis grynųjų pinigų atiteko Vakarų skirstomiesiems tinklams. Šitas klausimas dar šiandien yra valstybės paslaptis.
Iš principo į tavo klausimą taip, Egidijau, atsakysiu. Jeigu statoma remiantis šio įstatymo nuostatomis, tai geriau jau tos atominės elektrinės nebūtų, negu šią atominę elektrinę atiduotume „Vilniaus prekybai“, kuri neturi saiko ir kurios bus išnaudojamas žmogus ir tauta, tiesiog bus energetiškai pavergta „Vilniaus prekybai“.
PIRMININKAS. Klausia B.Vėsaitė.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs siūlote vieną straipsnį savo įstatymo projekte – Atominės elektrinės įstatymą pripažinti netekusiu galios, ir daugiau nieko nesiūlote. Mano klausimas, kurios trečiosios valstybės interesams, tamsta, atstovaujate?
P.GRAŽULIS. Mieloji ponia, aš esu pasiūlęs šitą įstatymą laikyti negaliojančiu, nes, mano manymu, jis yra ydingas ir neatstovauja Lietuvos interesams, o atstovauja tik privataus kapitalo interesams. Tai jūs rašote savo įstatyme, kad pagrindinis tikslas – siekimas pelno visų Lietuvos žmonių sąskaita. Taip, tokia nuostata yra pateikta Vyriausybei įstatyme. Priėmus šį įstatymą, yra mano užregistruotas Seimo nutarimas, kuriuo siūloma sudaryti Seimo darbo grupę ir parengti naują įstatymą, kad atominė elektrinė būtų statoma nedalyvaujant privačiam kapitalui. Esu giliai įsitikinęs, kad keturios valstybės: Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, atominę elektrinę gali pasistatyti ir be trigalvio slibino. Tokiu atveju būtų siekiama, kad elektros energija, kiek įmanoma, būtų pigesnė.
Dar vienas esminis dalykas, būtų siekiama, kad energetiškai nuo Rytų, t. y. nuo Rusijos, mes būtume nepriklausomi. Štai strateginiai tikslai.
PIRMININKAS. V.Baltraitienė.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Jūs labai aistringai pateikėte savo projektą, tiksliau, ne tiek projektą, kiek kalbą išrėžėte. Dabar šiek tiek jau paaiškinote, kad jūs esate apskritai prieš privataus kapitalo dalyvavimą atominės elektrinės statyboje, bent taip suprantu.
Noriu paklausti, ar iš tiesų valstybė bus pajėgi pastatyti iš savo lėšų, aš nekalbu apie tą blogiausią variantą – nestatyti. Aš manau, jeigu įstatymą priimsime, tai statys. Ar yra tas privatus kapitalas, ar, kaip siūlė kolega K.Čilinskas, kad kažkas kitas galėtų atsirasti su savo pinigais. Jūsų nuomone, ar valstybė būtų pajėgi ir ar tai turėtų reikšmės kainai? Vis tiek kainas kada nors, ar po 15, ar po 20 metų, tvirtins turbūt kas nors kitas, ne pati įmonė nustatys. Ar turės reikšmės žmonėms, kas statys tą elektrinę? Kad ji būtų pastatyta, taip, bet ar turi reikšmės, ar vien valstybė iš savo lėšų, ar priimant ir privatų kapitalą?
P.GRAŽULIS. Aš manau, yra esminis skirtumas. Privataus kapitalo esmė – pelno ir naudos siekimas. Valstybės kitas tikslas – tarnystė tautai ir žmogui. Štai visiškai filosofinis kitas požiūris į šio objekto statybą. Pažiūrėkime, kas yra, mes vien tik į tai, leidome „prichvatizuoti“ Vakarų skirstomuosius tinklus, ir kiekvienais metais elektros energijos kaina vis didėjo. Didėtų ir šiemet, jeigu ne rinkimai.
Dar vienas dalykas. Ar jūs žinote, kad Kainų ir energetikos komisija Vakarų skirstomiesiems tinklams viršutines kainų ribas nustatė didesnes negu Rytų skirstomiesiems tinklams? Ar jūs tą žinojote? Štai kokį spaudimą privatus kapitalas daro valstybinėms institucijoms siekdamas sau naudos. Štai šiandien Seimas posėdžiauja dėlto, kad reikia tam trigalviui slibinui. Šiandien dirbsime tol, kaip Vyriausybė dirba šeštadienį, sekmadienį ir naktį, nes šio įstatymo reikia trigalviui slibinui, jiems reikia naudos. Jų vienas tikslas – tik nauda, o ne tarnystė žmogui.
PIRMININKAS. J.Veselka.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, štai socdemai pagrindinį kaltinimą jums meta, kad jūs atstovaujate trečiajai šaliai, dėl to, kad neva kažkas nori sulėtinti arba apskritai nestatyti atominės elektrinės. Ar jūs nemanote, jeigu būtų priimtos įstatymo nuostatos, kad Atominės elektrinės įstatyme 67% būtų valstybės kapitalas ir 33% gali būti privatus, išskaidytas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, ar tai nebūtų pats paprasčiausias variantas, kuris leistų labai greitai pastatyti elektrinę ir pasipriešinimo Seime beveik nebūtų? Kaip jūs manote, kodėl projektą svarstant vėl taip susivienijo liberalcentristai, socialliberalai ir Darbo partija, ar čia dėl meilės atominei elektrinei, ar dėl kitų priežasčių?
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis kolega, pats puikiai žinai, Seime esi ne pirmą kadenciją, buvęs ministras, aš manau, kad čia vienija euras, pinigas, ir galbūt artėjantys Seimo rinkimai, ir tos partijos, kurios balsuos už šį įstatymą, jau yra visiškai apsirūpinusios ištekliais eidamos į Seimo rinkimus. Toks mano gilus įsitikinimas.
O ponams socialdemokratams noriu pasakyti. Gaila, kai aš kalbu Seime, vis nėra G.Kirkilo. Aš taip norėčiau jam atsakyti, pasakyti, jie taip… Kai G.Kirkilą išrinko partijos pirmininku, jis viešai tautai paskelbė, kad jie atsigręš į socialdemokratines pamatines vertybes. Jie taip atsigręžė į oligarchus, kad net partija pradėjo trūkinėti. Štai išmetami iš partijos tie žmonės, kurie gina socialdemokratines vertybes. Štai kur socialdemokratai nuėjo, jie išdavė socialdemokratines vertybes ir nuėjo paskui pinigą. Jų vertybė dabar yra euras ir doleris, jie neturi jokios kitos vertybės. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia P.Vilkas.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega Petrai, kiek suprantu, pats esi nusistatęs prieš privatų kapitalą, bet noriu pačiam priminti, kad yra šalių, kur atomines elektrines stato vien tik privatus kapitalas. Bet man klausimas kilo šiek tiek pasiskaičius jūsų aiškinamąjį raštą. Jūs rašote, kad privataus kapitalo dalyvavimas daug abejonių sukėlė mūsų kaimynėms – ypač Lenkijai ir Estijai, kad atsisakius privataus kapitalo kiltų mažiau problemų pasirašyti sutartį su kaimyninėmis valstybėmis dėl atominės elektrinės statybos. Jūs galėtumėte įvardyti, kokios yra problemos jums žinomos, ar jau teko su jais kalbėti ir dalyvauti?..
P.GRAŽULIS. Jūs pasiskaitykite, ką rašo lenkų spauda, ir pažiūrėkite, kaip G.Kirkilas dar anoj salėje garantavo visam Seimui, kad viskas – tik priimkime įstatymą, ir tuojau, rytoj, atlekia visų trijų valstybių premjerai pasirašyti sutartį dėl atominės elektrinės statybos. Kur tie premjerai? Kur ta sutartis? Tai galbūt jie įvardija tas priežastis privačiuose pokalbiuose, tai rašo spauda, bet neįvardija galbūt oficialiuose susirinkimuose? Štai. Kur, tos sutartys? Kur garbės žodis jūsų G.Kirkilo, kuris garantavo visai valstybei ir Seimui, kad sutartys bus pasirašytos? Kur yra? Nėra nieko, tuščia. Man teko (beje, gerbiamieji kolegos, geras klausimas) bendrauti su Estijos parlamentarais šituo klausimu. Pasakė privačiai Estijos parlamentarai: tokios korupcijos mes neįsivaizdavome, kad Lietuva tokia korumpuota, nes atiduoda be jokio konkurso, parenka nacionalinį investuotoją; manote, kad jie jus vedžioja už virvutės, tai ir mus vedžios už virvutės; mes jų spaudimui nepasiduosime. Man atrodo, kad tai garbinga pozicija, nekeliaklupsčiaukime prieš tą trigalvį slibiną, kaip dabar keliaklupsčiaujame.
PIRMININKAS. Laikas baigėsi, gerbiamas pranešėjau. Ačiū už…
P.GRAŽULIS. Tikiuosi, kad tikrai paremsite šitą projektą. Ypač žiūriu į socialdemokratus ir centristus, ir „darbiečius“, „darbiečiai“ – mano viltis šiuo atveju. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, E.Klumbys nori kalbėti už. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas, siūlomas kolegos P.Gražulio, atvertų visiškai naują erdvę ištaisyti tas klaidas ir nutraukti korupcijos liūną ir šydą nuo to įstatymo projekto, kurį taip stumia valdančioji koalicinė mažuma. Manau… (Balsai salėje) Atsiprašau, čia L.Graužinienė…
PIRMININKAS. Gerbiamosios kolegės ir kolegos, netrukdykite kalbėti.
E.KLUMBYS. Didelės emocijos, tai gal kitiems reikia užleisti? Manau, didelio pasirinkimo nėra. Turime mes balsuoti už šitą įstatymo projektą ir užbaigti visą šitą, aš taip pasakysiu, atominę komediją, kuri jau daugiau kaip mėnuo krečia visą Lietuvą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, B.Vėsaitė nori kalbėti prieš. Prašom.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, P.Gražulis siūlo atmesti Atominės elektrinės įstatymo projektą, o tai prieštarauja Nacionalinės energetikos strategijai. Gerbiamasis Gražuli, jūs žadėjote antrankius vienam iš ministrų, siūlau pasipuošti jais pačiam. Juo labiau kad jūs turite patirties, esate labai drąsus žmogus, žinote, kaip Lietuvai gyvybiškai reikalinga atominė elektrinė. Manau, kad P.Gražulio siūlymas yra kenksmingas Lietuvai, siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės, apsispręsime, ar pritariam P.Gražulio pateiktam įstatymo projektui. Registracija. Registracija, prašom registruotis.
Užsiregistravo 100 Seimo narių. Kas pritaria P.Gražulio įstatymo projektui po pateikimo, balsuoja už. Balsuojame dėl P.Gražulio pristatyto įstatymo projekto, ar pritariam po pateikimo.
Už – 34, prieš – 39, susilaikė 22, taigi po pateikimo nėra pritarta. Galima arba grąžinti iniciatoriams, arba tobulinti.
Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiame balsuodami be papildomos registracijos. Kas remia tobulinimo perspektyvą, balsuoja už, kas yra už atmetimą, balsuoja prieš. Už – 34, prieš – 53. Taigi projektas atmestas. Gerbiamieji kolegos, šį darbotvarkės klausimą taip pat baigėme.
Toliau darbotvarkės 1-10c klausimas. Pirmininkauti kviečiu Č.Juršėną, nes man teks pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės derybų su UAB „NDX energija“ dėl nacionalinio investuotojo formavimo rezultatų“ projektą.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Tęsiame posėdį. Kol A.Kubilius ateis į tribūną, – L.Graužinienė. Prašom, kolege.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Išklausius pristatymą tokio svarbaus įstatymo, kuris galbūt būtų nubraukęs mūsų Lietuvos ateitį, jeigu būtų nubalsuota kitaip, norėtųsi, kad tokie svarbūs įstatymai būtų pristatomi ne emocijų, ne oponavimo vienas kitam, bet labai konkrečia ekonomine kalba. Šiandien tikėjausi išgirsti ir buvau užsirašiusi paklausti, kiek konkrečiai bus (…) valstybė, kiek konkrečiai bus skolinamasi, kiek konkrečiai bus mokama palūkanų, kiek konkrečiai bus investicijų atitraukiama iš kitų Lietuvos objektų, kiek sumažės ar nesumažės mūsų mokamos pensijos, kėlimas ir visa kita. Tai turi būti kalbama ekonomine skaičių kalba, o ne vadovaujantis emocijomis. Todėl, manau, šitokius projektus reikia pristatyti atsakingiau.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. (Balsai salėje) Viskas baigėsi posėdžio pabaigoje.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau jūsų dėmesio. Šį dokumentui bandžiau pristatyti pačioje pradžioje diskusijų, prieš geras dvi savaites, būdamas įsitikinęs, kad Seimas turi svarstyti ne tik įstatymų projektus, kurių pataisų Vyriausybė prašė dėl atominės elektrinės, bet taip pat turi svarstyti ir derybų rezultatus, tai yra susitarimų projektus, kurie Vyriausybės derybų delegacijos buvo pasiekti derybose su „NDX energija“, lygiai taip pat svarstyti kai kuriuos kitus dalykus, susijusius su svarbiais energetikos reikalais. Savo svarstymus turėtume apibrėžti ir apibūdinti specialiu Seimo nutarimu. Ten būtų išsakyta daug konkrečių pasiūlymų, kuriuos Vyriausybė turėtų realizuoti toliau. Tuo metu mano projektas buvo atmestas ir buvo pasiūlyta jį tobulinti, dabar, matydamas ir kitų frakcijų iniciatyvą taisyti ne tik įstatymo kai kuriuos dalykus, bet ir pačių derybų rezultatų, aš savo nutarimo projektą šiek tiek pataisęs ir papildęs, atsižvelgdamas į tai, ką pavyko pasiekti svarstant įstatymo pataisas, siūlau iš naujo. Nutarimas, mano įsitikinimu, tikrai svarbus.
Be abejo, turiu pasakyti, kad matau ir liberalcentristų nutarimo projektą. Manau, būtų geriausia, jeigu būtų pritarta ir mano variantui, ir liberalcentristų variantui pateikimo stadijoje, sudaryti bendrą redakcinę grupę, kuri ieškotų bendrų formuluočių. Iš tikrųjų yra labai daug bendrų formuluočių. Iš tikrųjų yra labai daug bendrumų ir būtų galima rasti visas reikalingas nuostatas. Lygiai taip pat kaip ir nematau jokių problemų atsižvelgti į Teisės departamento pastabas, kurios yra labiau redakcinio pobūdžio.
Na, o dėl esminių dalykų tai iš tikrųjų noriu pasakyti, kad mes turime labai aiškiai suvokti, kad svarstydami įstatymą ir jo pataisas neišsprendžiame visų problemų. Todėl Seimo nutarime aš ir siūlau spręsti tas problemas, kurias neišvengiamai teks spręsti. Pirmas dalykas, tai siūlau iš tikrųjų grįžti prie derybų. Vakar jau girdėjau televizijoje, kai patys „NDX energijos“ savininkai pasakė, kad jie tą ir planuoja daryti, nes tai, kas dabar yra sutarta, kokios pataisos bus daromos įstatyme, jeigu priimsim, kur po ilgų diskusijų Ekonomikos komitete buvo rastos formuluotės, kaip apibrėžti nacionalinio investuotojo veiklos tikslą ir daugelį kitų dalykų, kaip įvardyti visi veiksmai, kurie turėtų būti padaryti ir atominės statyba, ir jungtys, ir UCTE reikalavimai, tai šitie dalykai turi atsirasti sutartyse, nes jeigu jų nebus sutartyse, o bus tik įstatyme, bus tam tikro vidinio prieštaravimo tarp dviejų dokumentų. Taigi 1 punktas, mano įsitikinimu, yra labai paprastas ir aiškus. Siūlymas Vyriausybei ir privačiam investuotojui grįžti prie derybų ir perkelti tai, kas jau bus įrašyta į įstatymą.
Antras dalykas. Iš tikrųjų aš norėčiau atkreipti dėmesį į savo nutarimo 2 punktą, ypač į 2 punkto b dalį, nes įstatymu mes neišsprendžiame visų problemų. Sakykime, nacionalinio investuotojo akcininkų sutartyje yra numatyti tam tikri apribojimai, kurie leidžia valstybei geriau ginti valstybės interesus tuo atveju, jeigu nacionalinio investuotojo privatus akcininkas nutartų savo akcijas parduoti. Mano įsitikinimu, tie apribojimai, kurie yra surašyti, nėra visai tinkamai surašyti. Reikėtų kai kur koreguoti. Pavyzdžiui, pataisius tokį paprastą dalyką akcininkų sutartyje, kur yra numatytas įsipareigojimas neparduoti privačiam investuotojui savo akcijų 24 mėnesius, o jeigu jis per tą laiką nutartų parduoti, tai prarastų didelę kainos dalį, rodos, apie 30%, tai šį įsipareigojimą neparduoti reikėtų apibrėžti ne 24 mėnesiais, o darbų sąrašu, kurį turėtų iki to laiko nacionalinis investuotojas įvykdyti. Šioje vietoje aš įrašau, kad tik po to, kai nacionalinis investuotojas priims esminius ir negrįžtamus sprendimus dėl esminių strateginių tikslų, t. y. dėl atominės elektrinės statybos, dėl tiltų statybos, dėl kitų darbų, kurie dabar jau yra įvardyti įstatymo tekste, tik tada šio įsipareigojimo neparduoti būtų galima nebetaikyti. Lygiai taip pat labai svarbus dalykas, aš manau, kad Seimas turi labai principingai pareikalauti, kad iki derybų pabaigos būtų gauti kompetentingų Europos Sąjungos institucijų oficialūs atsakymai, ar nacionalinio investuotojo formavimui bus taikomas Europos Sąjungos susijungimo reglamentas, nes, kaip rašo Teisės departamentas ir Europos teisės departamentas, jeigu šis reglamentas būtų taikomas, tokiu atveju iki derybų pataigos ir iki sandorio užbaigimo reikėtų gauti iš Europos Sąjungos institucijų atitinkamus leidimus. Todėl mes, balsuodami už visą projektą, turime žinoti, kas bus toliau.
Aš nenoriu minėti kitų principinių siūlymų, kurie buvo ir ankstesniame variante, ir dėl to, kad mes žinotume, kaip bus derinami branduolinių reaktorių, atominės elektrinės statybos UCTE reikalavimai, bet noriu atkreipti dėmesį ir į 7 punktą, kuris, mano įsitikinimu, yra svarbus, ypač po to, kai Darbo partijos lyderis V.Uspaskichas pateikė skaičiavimus, viešai pateikė, kad iš tiesų statyba neapsimokės ir kaina bus labai didelė, tarifai bus labai aukšti ir žmonėms bus nuostolinga. Mano įsitikinimu, šioje vietoje Vyriausybė kartu su privačiu partneriu turi pateikti verslo planą, kuriame būtų pateikti visi skaičiai. Jeigu V.Uspaskichas viename straipsnyje išdėsto visus skaičius, tai Vyriausybei nėra sudėtinga pasakyti, ar tie skaičiai netinkami, ar jis klysta, ir labai aiškiai pateikti savo skaičiavimus. Gal po to jie pasikeis, gal gyvenimas pasirodys šiek tiek kitoks, bet Vyriausybės skaičiai turi būti aiškūs. Algirdas Brazauskas lygiai tą patį pasakė: kur skaičiai? Tai kaip galima balsuoti už visą tokį kompleksą, už visą tokį projektą, neturint tų skaičių, kuriuos Vyriausybė pateiktų kaip savo matymą.
Na ir paskutinis dalykas, jau visiškai ūkiškas, tai, mano įsitikinimu, iki baigiantis deryboms, kadangi derybų metu pasikeitė Vyriausybės pozicija ir iš „Lietuvos energijos“ sudėties buvo išbraukta Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir Kauno HES, tai iki derybų pabaigos, iki paskutinio palaiminimo Seime Seimas turi žinoti, kokioje teisinėje ir ekonominėje aplinkoje toliau dirbs Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir Kauno HES. Paprastas dalykas, nes kitu atveju Seimas vėl būtų verčiamas priimti sprendimą nežinodamas, kas toliau vyks dėl tokių svarbių dalykų.
Aš siūlau iš tikrųjų pritarti mano nutarimo projektui, jį redaguoti ir galbūt dar būtų ir papildomų kai kurių siūlymų. Aš žinau, prie manęs priėjo, sakė, jog reikėtų įrašyti, kad Vyriausybė pateiktų aiškų matymą, o kaip bus panaudojama ir kaip bus vertinama dabartinė Ignalinos atominės elektrinės infrastruktūra. Kaip tai bus sprendžiama? Tai iš tikrųjų tų dalykų ir klausimų, į kuriuos Vyriausybė vengia atsakymų, yra. Štai todėl aš ir siūlau pritarti šiam nutarimui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dešimt minučių klausimams ir atsakymams. Pirmasis – E.Klumbys. Prašom, kolega. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo nutarimo projekte teigiate, pirma, kad „Seimas, apsvarstęs Vyriausybės ir „NDX energijos“ derybų dėl nacionalinio investuotojo formavimo ir derybų rezultatus“. Tai pirmas teiginys. Antras teiginys: „Pažymėdamas, kad strateginiai nacionaliniai Lietuvos interesai užtikrinant saugų Lietuvos energijos tiekimą Lietuvos vartotojams realizuojami aiškiais, skaidriais tikslais ir finansiškai patikimais abipusiais akcininkų įsipareigojimais.“ Taigi aš klausiu jūsų. Pirma. Atsakykite, kada ir kur vyko tas Seimo svarstymas, apie kurį jūs kalbate. Antra. Kur yra išdėstyti tie aiškūs, skaidrūs, tikslūs ir finansiškai patikimi įsipareigojimai?
A.KUBILIUS. Seimas šiuo metu svarsto įstatymą ir šalia jo pateiktus sutarčių projektus, kuriuos aš traktuoju kaip tarpinį derybų rezultatą. Tai nėra galutiniai derybų rezultatai, tai yra tarpiniai derybų rezultatai. Šituos dalykus, gerbiamasis Egidijau, aš svarsčiau ir nagrinėjau, ne tik įstatymo pataisas, kurias pateikė Vyriausybė, bet nagrinėjau ir tuos tarpinius derybų rezultatus, kurie taip pat visiems yra pateikti.
Dabar aš ir pabrėžiu, kad turi būti realizuojami aiškiais, skaidriais, tiksliais ir finansiškai patikimais abipusiais įsipareigojimais. Iki šiol man jų trūksta. Dalį tų įsipareigojimų pavyksta jau įrašyti į įstatymą, bet, pabrėžiu, tik dalį. Kitus įsipareigojimus aš norėčiau matyti sutartyse arba net ir kituose papildomuose teisės aktuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia B.Vėsaitė. Ruošiasi kolega Z.Balčytis. Prašom. B.Vėsaitė.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Kodėl mane išmetė?
PIRMININKAS. B.Vėsaitė. Įjungta.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jums turbūt žinoma, kad aplinkos įvertinimo analizė geriausiu atveju bus tiktai metų pabaigoje. Tik tada sužinosime galimus reaktoriaus galingumus. Kaip jūs galite siūlyti pateikti verslo planą?
Antra. Jūs siūlote gauti kompetentingų Europos Sąjungos institucijų oficialius atsakymus dėl galių, sujungimų ir taip toliau. Tai ar aš teisingą darau išvadą, kad jūs siūlote derybų pabaigą prognozuoti maždaug po dvejų metų, nes tokie terminai yra Europos Sąjungoje?
A.KUBILIUS. Aš, gerbiamoji Birute, galiu tik iš atminties pacituoti Teisės departamento išvadą, kuri labai paprastai ir aiškiai sako, jeigu šis reglamentas yra taikomas šiam sujungimui, tokiu atveju, prieš užbaigiant derybas, prieš užbaigiant visus susitarimus ir prieš įvykdant sandorį, turi būti gauti leidimai. Kitu atveju sandoris negalioja. Aš raginu valdančiąją koaliciją tai išsiaiškinti su teisininkais. Jeigu neužtenka Lietuvoje esančių teisininkų, tai reikia oficialiai paprašyti, ką aš ir siūlau šiame nutarime, Europos Sąjungos atitinkamų institucijų nuomonės. Ar šiam sandoriui bus taikomas susijungimų reglamentas, ar ne? Tai paprastas dalykas, į kurį reikia turėti aiškų atsakymą. Ir jeigu tam, kad gautume išvadą iš Europos Sąjungos institucijų, reikės dvejų metų, tai kuo anksčiau paprašysim, tuo greičiau tie dveji metai praeis.
Aš nematau kitos galimybės, kaip būtų galima apeiti Europos Sąjungos direktyvą, nekreipiant į ją dėmesio ir žinant, kad po to sandoris bus sustabdytas ir užblokuotas, nes bus pažeista Europos Sąjungos direktyva. O dėl reaktorių aš vis dėlto pritarčiau jūsų partijos garbės pirmininko A.Brazausko nuomonei, kad bent jau preliminarūs apytiksliai skaičiavimai, paremti tarptautinėmis studijomis, (…) ar kokiomis nors kitom, turėtų būti pateikti. Vyriausybė turėtų pateikti, kaip ji mato visą šio verslo planą. Kokios galios bus reaktoriai, galbūt iki galo neapibrėžiant, bet vis dėlto kiek kainuos ar vieno reaktoriaus, ar dviejų reaktorių, ar trijų reaktorių statyba, tuos dalykus turime žinoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Z.Balčytis. Prašom, kolega.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia tikrai labai noriu padėkoti, kad jūs atominės elektrinės klausimą pristatėte normalios būsenos, nesusijaudinęs ir nemėgindamas apeliuoti į kiekvienos frakcijos tam tikrus dalykus. Aš noriu jūsų paklausti, ar jūs visada taip elgiatės ir elgsitės, kad išgirdę per radiją, televiziją, arba kai kurių kitų mūsų partijos lyderių pasiūlymus iš karto puolate keisti savo nuomonę ir pradedate rašyti įvairius Seimo nutarimus, kurie šiek tiek prasilenkia su mūsų ankstesniais buvusiais darbais ir susitarimais? Mes buvome susitarę dėl tam tikrų dalykų ir faktiškai mūsų darbo grupė dirbo šia linkme. Ir aš nesu girdėjęs, kad jūs būtumėte siūlęs keisti akcijų proporcijas, dėl verslo planų, dėl teisinės aplinkos, Kruonio hidroelektrinės ir daugelio kitų dalykų. 7 punktas reiškia, kad verslo plano sukūrimas, jo patvirtinimas ir daug kitų dalykų atkelia mūsų pagrindinį strateginį tikslą – atominės elektrinės sprendimų priėmimą ir statybą ne mažiau kaip dvejiem metams. Ar jums neatrodo, kad reikėtų ateityje geriau formuluoti Konservatorių frakcijos požiūrį į vieną ar kitą klausimą, neimituoti tų darbų, nes jūsų Seimo nutarimo projektas prieštarauja visiems tiems įvykiams…
PIRMININKAS. Laikas!
Z.BALČYTIS. …kurie buvo susiję su birželio mėnesį priimtu įstatymu.
PIRMININKAS. Kolegos, klausimams minutė. Vieną minutę, pranešėjau. Klausimams minutė. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, noriu priminti, kad labai panašų nutarimą aš pateikiau prieš dvi ar tris savaites. Lygiai tą patį ir tuo metu sakiau, kad mums neužtenka svarstyti vien tik įstatymo projektą, nes jis ne viską išsprendžia. Yra dalykų, kuriuos reikia spręsti sutartyse, yra dalykų, kuriuos Vyriausybė turi aiškiai atsakyti Seimui pareikalavus. Pavyzdžiui, jeigu V.Uspaskichas ir A.M.Brazauskas sako, kad statyti atominę yra nenaudinga, kad tai per brangiai kainuos, tai kažkas turi argumentuotai ir autoritetingai atsakyti. Tą turi padaryti valdančioji koalicija ir Vyriausybė. To ir prašome, nieko daugiau. Nes kitu atveju atrodo, kad Seimas yra aklas, nežino, ką daro, priima sprendimus dėl Atominės elektrinės įstatymo net nežinodamas, kiek tai kainuos. Pateikite oficialiai jūsų skaičiavimus, Vyriausybės, valdančiosios koalicijos skaičiavimus, kiek tai kainuos ir kiek tai kainuos Lietuvos žmonėms. Aš niekur nesiūliau nei peržiūrėti akcijų sudėties, nei kitų dalykų, aš tik siūlau, kad tie apribojimai, kurie dabar yra įdėti į akcininkų sutartį, būtų šiek tiek patikslinti ir veiktų kur kas efektyviau. Tai yra kad abi pusės – ir privatus investuotojas, ir Vyriausybė –per artimiausią laiką būtų suinteresuoti taip pat ir ekonomiškai priimti esminius strateginius sprendimus. Štai ir viskas, ką aš siūlau.
PIRMININKAS. Ačiū. G.Šileikis. Ruošiasi P.Auštrevičius. G.Šileikis. Prašom, kolega.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanytumėte, kad reikėtų kiekvienam Seimo nariui dėl visiško aiškumo pasitikrinti Konstituciniame Teisme, ar išties Vyriausybės ir Seimo daromi žingsniai, sprendimai atitinka Konstituciją. Nes mes galime dar labiau įklimpti į teisinę kazuistiką. Vieni tarsi ir teigia, jog Konstitucijai prieštarauja, kiti ne, o visiems labai suprantamo aiškumo ir nėra. Tas kelias, kurį siūlytume, yra tikrai vienas iš priimtinų variantų, bet pirmiausia turbūt turėtume visi aiškiai pasakyti, ar einama teisiniu ir Konstitucijai neprieštaraujančiu keliu. Ačiū.
A.KUBILIUS. Aš visiškai pritarčiau, ypač po Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto praeitą savaitę padaryto sprendimo, kad tos nuostatos, kokias pasiūlė Vyriausybė, gali prieštarauti Konstitucijai. Ekonomikos komitete mes lyg ir bandėme rasti tokias formuluotes, kurios, mums atrodė, jau neprieštarauja. Tai mums atrodė. Aš tikrai nelaikau savęs dideliu autoritetu tokiu požiūriu. Manau, kad tikrai būtų labai gerai ir naudinga. Visos abejonės turi būti išsklaidytos, ar tai būtų susieta su Lietuvos teise, ar su europine teise, reikia tas abejones išsklaidyti panaudojant tuos mechanizmus, kurie yra. Jeigu yra abejonių dėl Europos teisės, vadinasi, kreipiamės į Europos Sąjungą, jeigu yra abejonių dėl Lietuvos teisės, kreipiamės į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia P.Auštrevičius. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu jūsų pasiteirauti tokio dalyko. Teisės ir teisėtvarkos komitetas padarė tokią išvadą, kad kaip ir elektros tiltų projektų įgyvendinimas, priskyrimas nacionaliniam investuotojui ir pagal įstatymo raidę, ir pagal bendrą mūsų anksčiau parodytą valią ir supratimą, nepriklauso. Kaip jūs manytumėte spręsti šią problemą? Galbūt tiltai šiuo metu yra netgi svarbesni negu nauja atominė elektrinė, ypač žvelgiant į artimiausios trukmės elektros energetikos ir tiekimo saugumo situaciją. Kaip, jūs manytumėte, šį reikalą galima išspręsti? Ar vienam investuotojui priskirti, ar ieškoti kitų sprendimų?
A.KUBILIUS. Aš nelabai pritariau Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai dėl to, bet aš pasiūliau pataisą, ir Ekonomikos komitetas pritarė, kuri lyg ir išsprendžia tą prieštaravimą tarp Atominės elektrinės įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo. Šiuo atveju man pati logika būtų sunkiai suvokiama, nes aš žiūriu į visą šį projektą kaip į tai, kad dabartinė G.Kirkilo Vyriausybė lyg ir pripažįsta, kad A.Brazausko Vyriausybė, išskaidydama „Lietuvos energiją“ ir dalį jos privatizuodama, padarė klaidą, ir dabar yra grąžinama atgal į 2002 ar 2003 metų situaciją, tai yra sujungiama. Ne ieškoma kokio nors investuotojo, o yra sujungiamas visas elektros ūkis vėl į vieną konsoliduotą bendrovę. Tai konsoliduotai bendrovei tenka perimti ir tas pareigas, kurios dabar yra numatytos Elektros energijos įstatyme, kad tiltus tiesia perdavimo tinklai. Būtų keista galvoti, kad patronuojanti bendrovė nebūtų atsakinga už savo dukterinės įmonės perdavimo tinklų prievolę spręsti jungiamųjų tiltų statybą. Ir patronuojanti bendrovė turėtų vienaip ar kitaip dalyvauti, nors, be abejo, tiesioginę naštą ir tiesioginę atsakomybę prisiimtų dukterinė perdavimo tinklų bendrovė. Aš tikrai nustebčiau, jeigu staiga pasirodytų, kad nacionalinis investuotojas staiga pasidaro nebeatsakingas už tiltų statybą. Nes dabar į įstatymą pavyko sudėti visą sistemą, kad būtų ir atominė elektrinė, ir tiltai, ir visi kiti dalykai. Sistemos įgyvendinimą turi realizuoti nacionalinis investuotojas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar vienas – už, vienas – prieš. P.Gražulis. Nematau. V.Bogušis. Prašom, kolega.
V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi nutarimų projektai yra du ir jie yra labai panašūs dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės derybų su „NDX energija“ dėl Nacionalinio investuotojo formavimo rezultatų, aš siūlyčiau iš esmės dabar pritarti, ką siūlė ponas A.Kubilius. Kai bus pateiktas Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nutarimas, jam irgi pritarti, negaišti daug laiko, sudaryti darbo grupę, kuri patobulintų, atsižvelgtų į Teisės departamento pastabas, ir, įtraukę į kitos arba šios savaitės darbotvarkę, mes galėtume priimti bendru sutarimu, tikiuosi.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar E.Klumbys – kita nuomonė. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiame tekste aš matau defektų, tačiau nekalbėsiu prieš, nes suteiksiu žodį damai – gerbiamajai B.Vėsaitei, kuri pasakys savo mintis prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Klumbys dar kartą įrodė, kad yra itin galantiškas. Ačiū. B.Vėsaitė.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, pagal A.Kubiliaus nutarimo projektą realiai derybos su „NDX energija“ turėtų baigtis po dvejų–trejų metų. Noriu pasakyti, kad tiek laiko mes neturime, nes mūsų tarptautiniai partneriai, t. y. latviai ir estai, spaudžia mus į kampą ir prašo kuo greičiau apsispręsti, nes jiems irgi reikia aiškumo. Po Ignalinos uždarymo jiems reikia žinoti, ar mes statome atominę, ar ne. Šitą gali patvirtinti ir mano kolega J.Juozapaitis. Jį ir mane Seimo valdybos sprendimu jūs buvote išsiuntę į pirmininkaujančios šalies Slovėnijos… į Europos ekonomikos komiteto pasitarimą. Jie sako vienareikšmiškai – pagaliau apsispręskite, ir su mumis jau kalba ultimatumų kalba. Mums maksimaliai duoda 9 arba 12 mėnesių. Pagal A.Kubiliaus nutarimą mes prarandame dar dvejus–trejus metus. Tokia yra realybė. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kviečiu registruotis ir balsuosime, ar pritariame po pateikimo. Kolegos, registracija. Kolegos, dėmesio! (Balsai salėje) Gerai. Trumpoji registracija. Kolegos, prašom būti savo vietose ir prašome registruotis už save. Prašom registruotis.
Užsiregistravo jau 100 Seimo narių.
Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo ir pradedame atitinkamas tolesnes procedūras. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Prašom grasiai neagituoti.
Už – 49, prieš – 26, susilaikė 21. Pritarta.
Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas, papildomų nereikia. Gerai. (Balsai salėje) Kolega A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Pone posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašau perbalsuoti, nes ir kolegė iš dešinės nespėjo užsiregistruoti. Vis dėlto pakartokime ir registraciją, ir balsavimą.
PIRMININKAS. Kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, ir šioje pusėje yra tokių žmonių, kurie nespėjo užsiregistruoti. Aš nemanau… Yra aiškūs balsavimo rezultatai, nėra čia jokios tragedijos, pateikimo metu bus svarstymas ir tada išryškės pozicijos. Siūlau neaštrinti aistrų, tuo labiau kad dar yra keli svarbūs nutarimai, ir padėkime tašką.
PIRMININKAS. Gerai. Kadangi ir vienoje, ir kitoje pusėje nesiregistravo, prašom registruotis. Daugiau jokių registracijų nebus. Kaip bus, taip bus. Pašom registruotis. (Balsai salėje)
Užsiregistravo jau daugiau – net 103 Seimo nariai.
Kolegos, prašome pasiruošti. Dar kartą balsuojame, ar pritariame po pateikimo ir pradėsime tolesnes procedūras. Prašom balsuoti.
Už – 50, prieš – 24, susilaikė 28.
Dar kartą atiduodame tobulinti? Atiduodam tobulinti. (Balsai salėje) Atiduodam tobulinti. Gerai. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų atiduota tobulinti, – mygtukas „už“, atmesti – mygtukas „prieš“. Prašom. Skaičiuojame, vienas balsas nelemia. Prašom balsuoti. (Šurmulys salėje) Prašom balsuoti. Mygtukas „už“ – atiduodam tobulinti, mygtukas „prieš“ – atmetimas.
Už – 60, prieš – 35. Atiduodam tobulinti.
Darbotvarkės 10d klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo derybų tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB „NDX energija“ dėl Nacionalinio investuotojo sukūrimo rezultatų“ projektas Nr.XP-2808A. Pranešėja – B.Vėsaitė. Prašom į tribūną. Kol B.Vėsaitė ateis, S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Posėdžio pirmininke, aš tikrai rekomenduočiau dažniau pakelti akinius nuo popierių, nes jūs dirbate su Seimo nariais, ne tik su popieriais.
O dabar iš esmės. Aš primygtinai reikalauju jūsų, kaip posėdžio pirmininko, suorganizuoti Socialdemokratų partijai mokymus (ir frakcijai) atskirai, nes jokia kita frakcija tokių klaidų ir taip dažnai dėl balsavimo aparatūros nedaro, išskyrus šią frakciją. Jeigu suskaičiuotume per paskutiniąsias dvi savaites, tai bus lemiama persvara, turbūt 85%, prašymų persiregistruoti, perbalsuoti, dar ką nors padaryti, nes nespėjo, nesuprato, neišmoko, tik iš tos vienintelės frakcijos. Jeigu jie tokie bemoksliai, organizuokite jiems atskirus kursus, praktinius užsiėmimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi tai ir apie mane, aš pasistengsiu organizuoti, o kadangi Birutė neskuba, dabar jau kita priežastis, tai aš perskaitysiu vieną svarbų pareiškimą.
„Seimo Pirmininkui V.Muntianui, Seimo posėdžių sekretoriatui. Dėl R.Venclovo priėmimo į frakciją. Darbo partijos frakcija sutinka priimti Seimo narį R.Venclovą į Darbo partijos frakciją nuo šių metų sausio 29 dienos. Pasirašo frakcijos seniūnė V.Baltraitienė.“
Kolege gerbiamoji Vėsaite, prašom.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, kad palengvinčiau jums gyvenimą, pranešu, kad atsiimu savo nutarimo dėl Nacionalinio investuotojo formavimo rezultatų projektą.
PIRMININKAS. Aišku. Klausimas atsiimtas, vienu mažiau. Tai gal dar bus vienas atsiimtas? Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio investuotojo formavimo rezultatų“ projektas Nr.XP-2808(2). Z.Balčytis. Prašom. Tada darysim pertrauką. (Balsai salėje) Z.Balčytis. 10e klausimas. Prašom.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Nemanau, kad čia dabar reikėtų atsiimti, nes iš tikrųjų lyg ir opozicinės, lyg ir pozicinės frakcijos ieškojo konsensuso, tačiau jau kaip ir mano užduotame klausime… buvo pateiktas Seimo nutarimas, kuris prieštaravo tam mūsų ankstesniam susitarimui. Mes dabar turime pateikę mūsų valdančiosios mažumos Seimo nutarimo projektą, kuriame kalbama apie pagrindinius saugiklius, kuriuos turėtų atlikti Vyriausybė, kad atominė elektrinė pirmiausia būtų pastatyta, kad jungtys su Lenkija ir Švedija taip pat būtų atliktos, taip pat, kad mūsų energetinė sistema būtų įjungta į europinę UCTE sistemą, ir daug kitų dalykų. Tikrai aš nenoriu taip ilgai ir emocingai kalbėti šia tema. Aš siūlau Seimo nariams apsispręsti balsuojant. Yra pateiktas mūsų projektas ir siūlau Seimo narius jį palaikyti.
PIRMININKAS. Minutėlę! Vis dėlto šeši Seimo nariai jus nori klausti.
Z.BALČYTIS. Prašom.
PIRMININKAS. Kolegos, posėdis pratęsiamas, iki baigsim šį sunkų klausimą. Vakarinis posėdis prasidės šiek tiek vėliau, nes mums liko du nutarimai. Vienas dabar, o kitas yra kolegų liberalcentristų, nebent jie atsiims. Klausia R.Garbaravičius. Prašom.
R.GARBARAVIČIUS (TSF). Mano klausimas bus labai paprastas, nes į sudėtingesnius klausimus aš niekada negaunu atsakymo, apie vertinimus ir panašiai. Visą laiką remiamasi derybomis, kurios vyko tarp „NDX energija“ ir Vyriausybės. Ministras sakė, kad rezultatų nebuvo, kad derybinė grupė rezultatų nepasiekė. Iš esmės kokį veiksmą mes dabar bandome atlikti? Ar Seimas bando baigti derybas patvirtindamas rezultatus, nors tam jis neturi įgaliojimo, ar pritaria rezultatams, kuriems niekas nepritaria?
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, vieną minutę! Procedūrinis klausimas. Toliau pirmininkaus A.Kubilius. Prašom.
Z.BALČYTIS. Iš tikrųjų birželio mėnesį buvo priimtas įstatymas, kuriame Vyriausybė įpareigota derėtis su tam tikru investuotoju, kuris yra mūsų energetinės sistemos sudėtinė dalis. Derybos įvyko ir yra tam tikras akcijų pasidalijimas. Taip pat Vyriausybė buvo įpareigota informuoti Seimą ir pateikti, Seimo manymu, reikalingus dokumentus arba kitą informaciją. Tam buvo sudaryta derybų grupė, į šią grupę taip pat buvo deleguoti kai kurie frakcijos nariai. Iš esmės visos frakcijos buvo retkarčiais informuojamos. Be to, Vyriausybė Ūkio ministerijai pateikė tam tikrus dokumentus, kuriuose atsispindėjo visi derybų rezultatai. Todėl šio nutarimo tikslas yra, kad Seimas, ko tikrai labai norėjo ir buvo labai daug diskusijų, būtų supažindintas ir kad jis pritartų. Todėl Seimo nutarimas ir yra pritarti esminiams derybų rezultatams, taip išreiškiant savo tam tikrą politinį apsisprendimą, kad atominė elektrinė Lietuvoje turėtų būti statoma.
PIRMININKAS (A.KUBILIUS). P.Auštrevičius.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega, prisipažinsiu atvirai. Aš nelabai suprantu, kokia yra jūsų nutarimo prasmė, nes nutarimo dalyje jūs pritarėte esminiams derybų rezultatams arba, kaip jūs sakote, nuostatoms ir vėliau pabrėžėte, jūsų manymu, penkis svarbius dalykus, kurie, mano manymu, visiškai nėra atspindėti tose derybų nuostatose. Kitaip tariant, derybos jau „nuėjo“, mes pritarėme ir dar pasakome, kad mums svarbus tas, anas ir trečias dalykas. Ar jums neatrodytų, gerbiamasis pranešėjau, kad, tarkim, 1 punktas turėtų virsti konkrečia įstatymo pataisa? Antras jūsų punktas lygiai taip pat. Trečias punktas galbūt galėjo būti nustatytas ir derybose, tose nuostatose, o apie ketvirtą ir penktą apskritai dabar dar anksti kalbėti, nes tos derybos neprasidėjo. Galbūt jos tiktai ir turi prasmę jūsų nutarime? Iš tikrųjų kokia prasmė, kai jūs kalbate taip labai išskydusiai ir apie skirtingus dalykus skirtinga kalba?
Z.BALČYTIS. Iš tikrųjų jūs turbūt pats esate gerai informuotas, kad buvo tam tikras susitarimas, kad tam tikras šio Seimo nutarimo nuostatas perkeltume į įstatymą. Tai buvo padaryta. Dar daugiau. įstatymo projekte buvo numatyta priimti sprendimą, kuris leistų pasiekti tikslą, kad nacionalinis investuotojas pirmiausia pastatytų elektrinę. Antra, kad ši pastatyta elektrinė ir nustatyta kaina būtų socialiai ir ekonomiškai teisinga, ir daug kitų dalykų. Jeigu bus priimtas įstatymas, aš manau, kad šiam Seimo nutarimui ateityje būtų galima ir nepritarti, tačiau aš ir mūsų pateiktų asmenų grupė nėra įsitikinusi, kad įstatymo projektui, dėl kurio buvo sutarta ir ką mes vakar svarstėme Ekonomikos komitete, Seimas gali pritarti. Aš manau, yra lengvesnis variantas, kai ir Seimas nėra taip labai įpareigojamas, kad jis pritartų visoms sutarties nuostatoms… pritartų tik esminiams derybų rezultatams.
PIRMININKAS. Toliau E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, man visiškai nesuprantama logika. Jūs siūlote pritarti esminiams derybų rezultatams. Šios derybos, kiek mums žinoma, vyko pažeidžiant Seimo priimtą įstatymą, nes dėl to mūsų dar laukia įstatymo pakeitimas. Sakykite, ar jūs iš principo suprantate, ką siūlote, kad tie jūsų siūlomi rezultatai kol kas prieštarauja įstatymui? Kaip mes galime tokius dalykus tvirtinti?
Z.BALČYTIS. Nemanau, kad mūsų bendram tikslui prieštarauja tai, kad atominė elektrinė būtų statoma Lietuvoje ir jos statybos principai, ir visi kiti dalykai atitiktų mūsų strateginius tikslus. Šis Seimo nutarimas kaip tik, manau, atitinka tą nuostatą, jeigu toms įstatymo nuostatoms, kurios šiandien yra projekte, Seimas nepritartų. Jeigu pritartų, aišku, kad įstatymas yra kur kas tvirtesnis ir labiau įpareigojantis dalykas. Todėl aš manau, kad dėl šio Seimo nutarimo svarstymo ar priėmimo stadijoje dar būtų galima diskutuoti.
PIRMININKAS. S.Girdauskas.
S.GIRDAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, iš esmės jūs į daug klausimų jau atsakėte. Tiesiog dar kartą norėjau kaip pasiūlymą, kad galbūt nutarime nereikėtų teikti tos dalies, t. y. pritarti esminėms deryboms. O visi kiti punktai, aš manau, tikrai yra numatyti ir jiems pritarta Ekonomikos komitete. Tiesiog tai yra pasikartojimas.
Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Seimas iš tikrųjų buvo labai suinteresuotas, kad būtų supažindinta su visa derybų eiga, su rezultatais ir kad būtų pritarta esminiams derybų rezultatams. Taip buvo tuo metu, kai šis Seimo nutarimo projektas buvo rengiamas. Tai buvo pagrindinė Seimo valia ir čia ji yra atspindėta. Aišku, po pateikimo atsižvelgiant į tai, kad jau tam tikras laikotarpis yra praėjęs ir yra rasti tam tikri sutarimai, galbūt ir šį punktą ateityje būtų galima taisyti, bet taisymas, kaip žinote, turi atitikti Seimo statuto nuostatas.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs per kažkelintą atsakymą mėginate įteikti Seimui, kad tikslas pateisina priemones. Priemonės yra visiškai neteisėtos, ką jūs rašote. Rašote pritarti derybų rezultatams. Ar derybos baigtos? Paprastai derybos baigiasi kokiu nors pasirašytu dokumentu. Ar jums teko matyti tokį dokumentą? Abi pusės neigia, kad jokio parašo niekur nėra padėjusios, o jeigu tai padarytų, juos reikėtų teisti, nes jų parašai prieštarautų dabar galiojančiam įstatymui. Ką jūs siūlote Seimui? Šis jūsų pateikimas yra neteisėtas, beprasmis ir ne laiku, nes tai, kas ten surašyta, prieštarauja dabar galiojantiems įstatymams. Arba atsiimkite šį projektą (čia mano klausimas, ar jūs su tuo sutinkate), arba teikite jį tada, kai bus pakeistas įstatymas. Ir derybų pusinis, sakykim, rezultatas bent iš dalies atitiks Seimo priimtą įstatymą. Bent vieną pusę atitiks. Kokia jūsų nuomonė?
Z.BALČYTIS. Taip, ačiū. Iš tikrųjų yra Teisės departamento išvados, kuriose nėra tokių griežtų vertinimų, kokius jūs čia nuolat mėgstate išsakyti. Čia yra tam tikrų Seimo narių grupė, kuri pateikė Seimo nutarimą, ir aš esu įpareigotas tą Seimo nutarimą pateikti, tą ir darau pagal Seimo statutą. Kalbama apie tai, kad kiekvienas Seimo narys gali turėti savo asmeninę nuomonę ir pagal savo sąžinę ir mandatą elgtis. Todėl aš ir pateikiau šį nutarimą tokį, kokį mes iš tikrųjų tuo metu buvom užregistravę, prieš tam tikrus procesus, dėl kurių mes čia iš tikrųjų ieškojome bendro susitarimo ir konsensuso. Todėl po pateikimo, kaip ir minėjau, kiekvienas dokumentas, taip pat ir prieš tai pristatytas gerbiamojo A.Kubiliaus, gali būti pakoreguotas.
PIRMININKAS. P.Vilkas, paskutinis.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš nelabai suprantu, ką reiškia pritarti esminėms derybų nuostatoms, jeigu jūs po to sakote, kad mes kartu pritariame investuotojo sukūrimo rezultatams, ir įstatams, ir sutarčiai. Vadinasi, mes pritariame viskam. Kokios čia gali būti esminės? (…) su sutartimi, su įstatais ir t. t., tai mes viskam pritariame. Čia jokių esminių nėra. Ar ne taip?
Z.BALČYTIS. Iš tikrųjų, jeigu Seime bus priimtas įstatymas ir jeigu Seimas dar turės noro pritarti esminėms derybų nuostatoms, šis punktas kaip tik ir toliau išliks. Dar tada pagal šį Seimo nutarimą mums reikės priimti atitinkamą sprendimą, ir tiek, daugiau nieko.
PIRMININKAS. Tai visi klausimai. J.Veselka nori kalbėti už. Prašom. J.Veselka dėl nutarimo, kurį ką tik pateikė ponas Z.Balčytis. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, mano požiūriu, jeigu mes norime tą atominę elektrinę statyti kaip konkurentišką, gaminančią elektros energiją, visi pagrindiniai principai turi būti įrašyti į įstatymą. Dabar nežinau, kam įstatymui rūtų vainikėliai. Bet, kita vertus, ir rūtų vainikėlių prasmę suprantu. Kadangi socialdemokratų didelė dalis nepasitiki G.Kirkilo Vyriausybe ir mano, kad jie nesugeba gerai susiderėti ir parengti įstatymą, kuris būtų priimtinas daugumai tiek Seime, tiek Lietuvos žmonių, todėl reikalingas pradurtas rūtų vainikėlis. Jeigu kam patinka už šį rūtų vainikėlį balsuoti, o juo pridengti blogą įstatymą, aš siūlau ir balsuoti.
PIRMININKAS. Ir R.Garbaravičius nori kalbėti prieš.
R.GARBARAVIČIUS. Tiesiog man iš tikrųjų nesmagu kalbėti, nes kartojasi, kartojasi, niekas nė nebando išgirsti. Mes iš tikrųjų bandom pritarti neaišku kam, į esminius klausimus taip ir neatsakoma. Aišku, galima tokį šydą paleisti. Mes kalbam apie viena. Visi puikiai supranta, kad iš esmės mes paleidžiam mechanizmą, ir įvyksta tai, ką mes sunkiai įsivaizduojam, apie ką diskutuojam, ką vis nukeliame, bet šitokiais sprendimais mes tą mechanizmą paleidžiame. Taigi gerai pagalvokite. Mes „nenusiplauname“, mes tiktai prisiimame kaip Seimas papildomą atsakomybę, kad palaiminome užsimerkę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai ir buvo visos kalbos dėl motyvų. Apsispręskime balsuodami, ar pritariam po pateikimo. Prašom registruotis. Registruojamės ir apsispręsim balsuodami, ar pritariam nutarimo projektui, kurį pateikė Z.Balčytis.
Užsiregistravo 102 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, prašom balsuoti už. Vyksta balsavimas, prašom balsuoti.
Už – 43, prieš – 38, susilaikė 19. Seimas nenori pritarti nacionalinio investuotojo formavimo rezultatams. Gerbiamieji kolegos, taigi nutarimui po pateikimo nėra pritarta. Dabar sprendžiam, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. Taigi be diskusijų, be papildomos registracijos, kas už tai, kad grąžintume tobulinti, balsuoja už, kas už tai, kad atmestume, balsuoja prieš, ir viskas. Taigi alternatyvus balsavimas.
Gerbiamieji kolegos, už – 52, prieš – 42. Taigi bus tobulinamas. Prašom sudaryti redakcinę grupę. Frakcijų atstovai ir… (Balsai salėje) Prašom tobulinti. Taip, gerai, iniciatoriai patobulins ir ieškos geresnio sprendimo. Šiuo momentu, dar kartą noriu priminti, Seimas nenori pritarti nacionalinio investuotojo formavimo rezultatams.
Lieka paskutinis nutarimų klausimas – Seimo nutarimas „Dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo ir atominės elektrinės statybos“. Teikėjai – keletas Liberalcentristų frakcijos narių. Pranešėjas – R.Šukys, taip? Prašom.
R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, prašyčiau pritarti mūsų teikiamam nutarimo projektui. Šį nutarimo projektą parengti paskatino tokios priežastys. Įstatymo projektu dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo, t. y. dėl Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo, siūlomas nustatyti nacionalinio investuotojo veiklos tikslas – socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams – neatitinka pirminio nacionalinio investuotojo sukūrimo tikslo, t. y. garantuoti Lietuvos Respublikos vartotojams elektros energijos patikimą tiekimą už ekonomiškai pagrįstą kainą, įgyvendinti elektros energijos sistemos jungčių su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energijos sistemomis projektą, bei nėra numatyta aiški situacija, kaip bus pastatyta atominė elektrinė ir kokiais terminais. Taip pat sutartyse dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo numatytas nelabai aiškus nacionalinio investuotojo valdymo mechanizmas. Kadangi visiškai kitaip, nei reglamentuoja įstatymas, leidžiama neproporcingai turimam akcijų skaičiui turėti valdymo svertus valdyboje, manyčiau, dėl to Seimas turėtų labai aiškiai pasisakyti ir sutikti su tokiu valdymo mechanizmu arba nesutikti.
Nėra numatyta būtina nacionalinio investuotojo parlamentinės kontrolės galimybė, nes iš esmės Seimas, pritardamas įstatymo pataisoms, realiai ateityje nebegalės daryti jokios įtakos ir jokios parlamentinės kontrolės tolesniems procesams ir kontroliuoti, kaip įgyvendinamas pagrindinis tikslas – pastatyti atominę elektrinę ir aprūpinti Lietuvos Respublikos vartotojus elektros energija už pagrįstą kainą.
Atsižvelgdamas į tai taip pat Seimas… kad nebuvo oficialiai paklausta Valstybės saugumo departamento nuomonės. Tai, kad derybinėje grupėje dalyvavo vienas pareigūnas, nieko nereiškia. Tai nėra institucijos išvada. Aš bijau, kad ateityje mes sužinosime daug įdomių dalykų, ir paaiškės, kad tas pareigūnas neatstovavo visam Valstybės saugumo departamentui ir jis ten atliko tik stebėtojo funkcijas.
Aš noriu atkreipti dėmesį, kas skaitė medžiagą Seimo raštinėje, ten labai aišku – jie buvo kviestiniai asmenys, t. y. stebėtojai. Ne derybininkai, ne derybų komisijos nariai, bet stebėtojai. Tas pats ir su Valstybės kontrole. Valstybės kontrolė Vyriausybei lapkričio 18 d. buvo pateikusi pažymą, kurioje aiškiai identifikavo ydingumą Rytų skirstomųjų tinklų, VST ir „Lietuvos energijos“ įvertinimo, kas iš esmės nulėmė proporcijas, kuriomis buvo apsispręsta paskirstyti nacionalinio investuotojo akcijas. Todėl manyčiau, kad Valstybės kontrolės išvada taip pat turėtų būti. Aišku, pasigendama ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados dėl šio įstatymo ir pataisų antikorupcinio vertinimo. Mes dėl daug paprastesnių dalykų nuolat kreipiamės ir prašome, bet šiuo atveju neturime. Taip pat negauta ir Konkurencijos tarybos išvada, nors pagal įstatymą jie būtų įpareigoti tiek Vyriausybei, tiek Seimui dėl įstatymų projektų teikti tokias išvadas.
Taip pat yra keliamos abejonės, kad šis įstatymo projektas, kuris Vyriausybės pateiktas ir kol kas Seimo nepataisytas, iš esmės neatitinka ir prieštarauja Konstitucijai, konkrečiai imant, Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoms, kur yra pasakyta: „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.“ Šio straipsnio 5 dalis skelbia: „Valstybė gina vartotojo interesus.“ Įstatymo nuostatos apie jokį vartotojo interesų gynimą nekalba.
Taip pat darytina išvada, kad nacionalinis investuotojas buvo sukurtas atsižvelgiant į tai, kad privatus investuotojas buvo pasirinktas be konkurso, prieš tai abejotinai įvertinus Vakarų skirstomuosius tinklus, leidus juos privatizuoti, išskaidžius ir skelbiant, kad to reikalauja Europos Sąjunga, o dabar mes darome priešingą veiksmą ir aiškiname, kad Europos Sąjunga to nedraudžia, kad tai bus naudinga Lietuvos interesams.
Todėl nutarimu siūloma pasiūlyti atsiimti įstatymų projektus, sutvarkyti juos, suredaguoti pagal Seime pareikštas pastabas, grįžti su įstatymais ir su nauja aiškia Vyriausybės derybine pozicija į Seimą ir taip išspręsti tuos klausimus – paneigti visas keliamas abejones. Manyčiau, turėtų būti užtikrintas ir nešališkas atstovavimas derybų grupėje. Jeigu mes pažiūrėtume, kas atstovavo, kas dalyvavo, mes galėtume daryti išvadą, kad arba visų politinių jėgų atstovai turi stebėti derybas, arba ten neturėtų būti politinių partijų atstovų apskritai. Šiandien nenoriu vardyti, bet buvo atstovaujama vienai opozicinei Seimo partijai, aišku, dalyvavo ir valdančiosios mažumos derybininkai. Kitom partijom nebuvo sudaryta galimybė, tarp jų Liberalų ir centro sąjungai. Aš nesakau, kad to reikėtų, bet jeigu jau nedalyvauja bent viena, tada negali dalyvauti ir kitos. Priešingu atveju, atsakomybę turėtų prisiimti tie, kurie dalyvavo derybose ir laiku Seimo neinformavo apie ten vykstančius procesus, apie tai, kaip yra deramasi.
Manyčiau, Seimas, įvertindamas projekto reikšmę Lietuvos strateginiams interesams ateityje, vartotojų interesams, šiuo konkrečiu atveju turi ryžtis prisiimti atsakomybę ir pritarti arba nepritarti naujiems derybų rezultatams, su kuriais Vyriausybė grįžtų į Seimą, su naujomis įstatymo pataisomis, su naujais derybų rezultatais. Tuomet Seimas galėtų atsakingai svarstyti ir prisiimti tą atsakomybę. Šiandien viso to nėra. Todėl prašyčiau pritarti pateiktam nutarimo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. 11 Seimo narių. Pirmasis – E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, prisimenu, kai 2000 metų birželį buvo teikiamas įstatymo projektas suskaldyti „Lietuvos energiją“, tą jūs minėjote, aš jau tada prašiau pateikti tuos Europos Komisijos dokumentus, kur reikalaujama suskaldyti ir atskirti gamintoją nuo perdavėjo. Deja, taip ir nebuvo rasta. Pasirodo, nebuvo tokių.
Dabar jau yra aišku, kad, ko gero, 2009 ar 2010 metais bus griežta europinė direktyva, kad atskirtume gamintoją nuo skirstytojo. Kaip atrodys, jūsų nuomone, šis įstatymas teisiškai, kai įsigalios Europos Sąjungos direktyva, o mūsų bus padarytas atvirkščias veiksmas, sujungtas gamintojas su skirstytoju?
R.ŠUKYS. Atsakau į jūsų klausimą. Manyčiau, ateityje, nepasiekę jokių tikslų nei dėl jungčių statymo, nei juo labiau dėl naujos atominės elektrinės, vėl skaidysime. Ir skaidysime kitais principais vėl kokio nors privataus investuotojo, nebūtinai to paties, naudai.
Dėl to 2000 metų proceso, kurį jūs minėjote. Aš pats asmeniškai tuo metu dirbau Vyriausybėje. Puikiai pamenu Ūkio ministerijos argumentus, kuriuos jūs minėjote, kad Europos Sąjungos direktyvos reikalauja išskaidyti. Tas įstatymo projektas buvo rengiamas Vyriausybės dar man ten dirbant. Tiesa, jis į Seimą pateko ir Seime buvo priimtas jau man nebedirbant Vyriausybėje. Aš galiu daryti tik prielaidą, kad visa tai galbūt buvo pridengiama kažkokiais Europos Sąjungos projektais, kad suskaidžius būtų privatizuota gabalais. O dabar nuspręsta dar paprasčiau – privatizavo vieną dalį, vargu ar teisingai įvertinus, paskui iš kažkur paaiškėjo, kad ta dalis yra keturis kartus brangesnė, o dabar visa likusi energetinė sistema atiduodama sujungiant ją ir jau nesistengiant privatizuoti. Jeigu jau buvo tokia nuostata, reikėtų, matyt, privatizuoti iki galo, tuomet tegul daro, ką nori, įvykdę visus strateginius reikalavimus dėl nacionalinio saugumo, tie privatūs investuotojai.
Šiandien, man atrodo, situacija visiškai nesuprantama, kaip elgiasi Lietuva su energetiniu sektoriumi, atrodo, ji nelogiška ir nenuosekli.
PIRMININKAS. Klausia G.Šileikis. Nėra. Tada klausia H.Žukauskas.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikrai logikos ir nuoseklumo trūksta. Iš esmės mes svarstome Atominės elektrinės įstatymo pataisas, bet, kita vertus, mes svarstome ir sutarčių tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB „NDX energija“ susitarimus. Niekaip nesuprantu, kur čia yra logika? Jeigu mes kalbame apie atominės elektrinės statybą, tai ir sutartyse tas turi būti numatyta, kad svarbiausia yra pastatyti atominę elektrinę, ne akcijų, ne pelno turėjimas, bet svarbiausia pastatyti atominę elektrinę. Kiek suprantu, jūsų nutarimo projekte ir bandoma grįžti prie to, bet tai yra trečia alternatyva. Kiek būnu Seime, aš dar nematęs, kad įstatymui būtų trys alternatyvos.
Kaip jūs manote, šiuo metu atmetėme dvi alternatyvas, atmetėme įstatymo nuostatų projektus, jeigu ir jūsų nutarimui bus nepritarta, kaip tada Lietuva, kaip mes turėsime elgtis Seime?
R.ŠUKYS. Matyt, kiekviena frakcija, kiekvienas Seimo narys elgsis pagal duotą priesaiką Konstitucijai ir pagal savo sąžinę, aš tikiuosi. Dėl to, kokia yra situacija su Atominės elektrinės įstatymu, tai čia, reikia pripažinti, gerbiamieji kolegos, jūs teisingai pasakėte, kad šiandien Atominės elektrinės įstatymo pavadinimas viso labo yra skambi deklaracija. Įstatymas iš esmės nereguliuoja atominės elektrinės nei statybos, nei įmonės, kuri atliks projekto įgyvendinimo bendrovės kartu su latviais, estais, lenkais ir Lietuvos investuotojais jų santykių ir kūrimo principu labai nedaug… Ten bent dar yra saugiklis, kad ateis su sutarčių projektais steigimo projekto įgyvendinimo bendrovės, bet dabar mes kalbame iš esmės ir įstatymą transformuojame jau nebe į Atominės elektrinės įstatymą, o į nacionalinio investuotojo sukūrimo, valdymo ir to sukūrimo pasekmių įstatymą. Čia problema yra ta, kad iš pat pradžių padaryta metodinė klaida. Atominės elektrinės įstatymas turėjo būti atskiras, nacionalinio investuotojo įstatymas turėjo būti atskiras. Tada mes šiandien nediskutuotume tomis temomis, kai prisidengiame atomine elektrine, o iš esmės kalbame tik apie tai, už kiek, kokiom proporcijom perduoti privačiam investuotojui Lietuvos energetikos sistemos, visos energetikos sistemos, valdymą į vienas rankas.
PIRMININKAS. Klausia P.Auštrevičius.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, leiskite suabejoti jūsų nuoširdumu, tiksliau, jūsų frakcijos politine laikysena svarstant šį klausimą. Netgi šiandien, kai buvo svarstomi labai panašūs klausimai, susiję su nacionalinio investuotojo derybų rezultatais, buvo visiška tyla arba nepritarimas iš jūsų pusės. Vėlgi leiskite priminti jums vieną dalyką, kad jūsų frakcija nepritarė, kad Seimas būtų ne tik informuojamas, bet ir spręstų šiuos klausimus. Taip pat ir jūsų dviejų ministrų laikysena Ministrų kabinete, svarstant šiuos klausimus, leidžia labai abejoti nuoširdumu ir suinteresuotu dalyvavimu sprendžiant šį klausimą. Bet tegul tai pasilieka jūsų politinės sąžinės dalyku. Aš noriu paklausti jūsų dėl antro punkto, ką jūs siūlote. Tęsti derybas su galimais nacionalinio investuotojo strateginiais partneriais? Ar jūs manote, kad „NDX energija“ yra tik vienas iš strateginių partnerių, su kuriuo reikia tęsti derybas, ar jūs jau turite sąrašą kitų strateginių partnerių? Gal jūs galėtumėte išaiškinkite prasmę savo antro pasiūlymo?
R.ŠUKYS. Kurį punktą omeny, gerbiamasis kolega, jūs turite?
P.AUŠTREVIČIUS. Antrąjį.
R.ŠUKYS. Antrąjį nutariamosios dalies? (Balsas salėje: „Būtent taip.“) Čia kalbama apie nacionalinio investuotojo strateginius partnerius, o tai reiškia – Latvija, Estija, Lenkija. Tai aš turiu omeny, nes nacionalinio investuotojo strateginiai partneriai bus tie, su kuo bus kuriama bendrovė projektui įgyvendinti. Čia tai turima omeny. Kitas dalykas dėl abejonių. Tai aš jūsų nuoširdumu, tiesą sakant, dar labiau abejoju. O aš balsavau pagal savo sąžinę ir jūs nereikškite viešai savo abejonių man, kai jūs jas galite pareikšti, jeigu norite, tiems žmonėms, kurie vienaip ar kitaip balsavo. Taigi ne vietoj jūsų pastabos man.
PIRMININKAS. K.Starkevičius.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Jūsų grupės parengtas nutarimas iš tikrųjų yra dar vienas gelbėjimosi ratas norint apsaugoti nuo neigiamų padarinių, jei mes priimsime tokį įstatymą, kokį dabar stumia kairioji pusė. Tačiau, aš manau, mes galėjome iš esmės pataisyti visus reikalus, jeigu būtume pritarę K.Čilinsko įstatymui. Kad ir kaip būtų gaila, deja, iš jūsų frakcijos jūs balsavote tik vienas. Čia, aišku, kiekvienas balsuoja laisvai, bet jei būtų buvęs rimtesnis palaikymas, mes galbūt dabar galėtume kalbėti apie būtent naują kokybišką įstatymą.
R.ŠUKYS. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad mūsų frakcija, jeigu pažiūrėsite statistiką, balsavo šimtu procentų už jūsų teikiamą įstatymą. Taip, ne visi žmonės balsavo, dėl kokių priežasčių jie, matyt, paaiškins patys, ne vienas aš balsavau, o du frakcijos nariai balsavo už jūsų teikiamą įstatymą. Deja, jam nebuvo pritarta, bet nereikėtų dabar ieškoti vienos kurios nors frakcijos, kodėl nebuvo pritarta ir kodėl pritrūko balsų. Aš lygiai taip pat galėčiau suskaičiuoti, kiek kitų frakcijos narių nedalyvavo arba turėjo kitokią nuomonę, bet tokią teisę nustato Konstitucija, kaip jūs žinote. Todėl, matyt, ne tai yra pagrindinis dalykas. Pagrindinis dalykas yra iš esmės teisingai jūsų klausimu suformuluotas, kad Seimas turėjo galimybę grįžti prie konstitucinių nuostatų šito klausimo sprendimo, prie Konstitucijoje įtvirtintų principų šito klausimo sprendimo. Aš visiškai pritariu K.Čilinsko pateiktam projektui kaip vieninteliam šiandien Seime svarstytam ir apskritai svarstytam, Konstitucijos nuostatas atitinkančiam projektui. Todėl aš ir balsavau už.
PIRMININKAS. J.Veselka.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš skaitau pirmą šitą punktą, na, jau galutinio nutarimo, kur yra tokia redakcija: „Atsiimti Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą atominės elektrinės įstatymą.“ Bet jeigu tas atsiimamas, tai pasilieka anas, kuris buvo birželio mėnesį priimtas, o jame taip pat yra įteisinta „NDX energija,“ išskyrus tuos tiltus. Tai vis dėlto jūs apskritai norite, kad būtų ir anas, ir šitas atsiimtas, ar tik šitas, kur dabar svarstome.
Ir antras klausimas būtų dėl derybų su galimais nacionalinio investuotojo strateginiais partneriais, tai yra su latviais, estais ir lenkais. Bet Seimas dėl lenkų, estų ir latvių dalyvavimo apskritai jokių pastabų nepareiškė. Antra, labai realu, kad estai ir lenkai nedalyvaus. Tai ką čia mes tęsime derybas, ką mes pareikšime, kai nieko nėra pasirašyta, nei pradėtos derybos su lenkais, estais, latviais. Tai ką mes ten darysime?
R.ŠUKYS. Į antrąją dalį jūsų klausimo pasakysiu, kad, kiek aš žinau, lenkai dar nepasirašė ir ten yra dar apie ką kalbėti ir galima kalbėti. Aš manau, kad kuo daugiau strateginių partnerių dalyvaus ir bus aiškumas, kas iš tiesų dalyvauja, tai leistų mums aiškiau apsispręsti, su kokia dalimi ir su kokia verte reikia ateiti į atominės elektrinės statybos projektą Lietuvai. Šiandien mes to nežinome. Kai mes nežinome, mes galbūt kuriame nacionalinį investuotoją konsoliduodami kapitalą ir priimdami per didelį kiekį Vakarų skirstomųjų tinklų akcijų ir suteikdami mažąjį kontrolinį paketą visiškai nepagrįstai. Jūs ekonomistas ir geriau už mane suprantate tuos dalykus.
Dėl pirmosios jūsų klausimo dalies, dėl atsiėmimo. Aišku, atsiimti priimto įstatymo nebegalima. Jį galima ginčyti Konstituciniame Teisme arba pakeisti Seime. Kolega P.Gražulis šiandien jį siūlė pripažinti negaliojančiu, bet aš manyčiau, kad ano įstatymo, tiksliau, galiojančio įstatymo principas, bazė buvo kitokia. Ten buvo numatyta „Lietuvos energijos“ pagrindu visa tai daryti. Ten nebuvo pasakyta, kad reikia atiduoti 38% akcijų. Čia turėjom sužinoti vertinimą, turėjom sužinoti, kiek Lietuva turi įdėti į atominės elektrinės statybą, ir tik tuomet spręsti, ar Vakarų skirstomųjų tinklų akcijos yra vertos daugiau negu trečdalio nacionalinio investuotojo ir ar reikia atiduoti valdymo svertus. Privatus investuotojas pareiškė iniciatyvą, tai turėjo būti svarstoma. Viskas buvo apsvarstyta, susitarta, susiderėta, Seimas pastatytas prieš faktą. Manau, ydingai yra įgyvendintas ir anas įstatymas. Net jeigu laikytume, kad jisai buvo įgyvendintas. Manyčiau, kad jis iš viso nebuvo įgyvendintas, nes nueita visiškai kitu keliu. Jeigu žiūrėtume dokumentus, jau spalio 15 d. derybų grupė sužinojo, kad privatus investuotojas nesutinka kurti nacionalinio investuotojo „Lietuvos energijos“ pagrindu ir siūlo kurti patronuojančią bendrovę. Manau, iš karto derybininkai turėjo kreiptis į Seimą ir Vyriausybę.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas, skirtas klausimams, baigėsi. Gerbiamieji kolegos, toliau kalbos dėl balsavimo motyvų. Ar pritariam šiam nutarimui po pateikimo? E.Klumbys nori kalbėti už. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis R.Šukys, man regis, labai tiksliai sudėjo visus taškus, kodėl reikia balsuoti už šitą nutarimo projektą. Aš tikiuosi, kad jūs išgirdote tuos argumentus. Pirmiausia tai, kad derybinė grupė, o po to ir Vyriausybė iš esmės pažeidė birželio mėnesį priimtą Atominės elektrinės įstatymą. Jie derėjosi ne naudodamiesi įstatymu, o eidami jų pačių pasirinktu keliu. Mes nebe pirmą kartą sukamės šitoje košėje ir bandome vienaip ar kitaip išspręsti šitą rebusą, kurį pirmiausia sukūrė ūkio ministras ir premjeras. Iš tikrųjų, priimdami, pritardami dabar šitam nutarimo projektui, mes ištaisytumėm tas klaidas ir galėtume išeiti į naujas starto pozicijas, kalbant ir apie privataus kapitalo dalį, ir apie kitas dalis, kurias reikėtų apibrėžti.
Antras dalykas dėl Seimo narių dalyvavimo. Jeigu Teisės departamentas rašo, kad ne visai gerai, kad bus Seimo narių, tai aš noriu pasakyti, kad ir šitoje derybų grupėje buvo Seimo narys, kiek aš žinau. Jo buvimas pagal Teisės departamento išvadą kelia labai didelių abejonių dėl šitos komisijos darbo konstitucingumo. Taigi aš siūlau balsuoti už šitą nutarimo projektą ir kuo skubiausiai jį priimti.
PIRMININKAS. Z.Balčytis. Prieš.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, noriu perduoti savo žodį ūkio ministrui Vytui Navickui.
PIRMININKAS. Prašom. Ministras V.Navickas.
V.NAVICKAS (VLF). Gerbiamieji kolegos, pateiktas R.Šukio ir jo kolegų Seimo nutarimas tikrai vertas dėmesio, nes jame atkreipiamas dėmesys į nacionalinio investuotojo sukūrimo klausimą ir atominės elektrinės statybos klausimus, tačiau jo turinys yra tiek nelogiškas, kad Seimo Teisės departamentas dėl dviejų puslapių Seimo nutarimo projekto pateikė keturis puslapius pastabų, iš esmės kiekvienam dėstomosios dalies teiginiui, taip pat ir nutariamosios arba siūlomosios dalies teiginiui. Juk čia ir Seimo nariai klausdami netgi nesuprato, kokį įstatymą Vyriausybė turi atsiimti, o kad teisiškai to neįmanoma padaryti, rašo Teisės departamentas. Skaitant antrą nutarimo punktą čia iš viso neįmanoma normaliai suprasti, apie ką yra kalbama. Vyriausybei yra siūloma tęsti derybas su galimais nacionalinio investuotojo, kurio dar nėra sukurta, strateginiais partneriais, atsižvelgiant į Seimo išdėstytas pastabas. Tai yra kiek Seime buvo išsakyta ir surašyta pastabų, mes, kaip aš suprantu, turėtume aptarti su lenkais, latviais ir estais. Iš viso neįmanomi dalykai surašyti. Siūlau tam nepritarti ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsime balsuodami. Prašome registruotis. Registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame nutarimo projektui po pateikimo.
Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų pritarta pateikimui, balsuoja už. Vyksta balsavimas, prašom balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, už – 44, prieš – 20, susilaikė 33. Nutarimo projektui nėra pritarta. Galime apsispręsti, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos – R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes visi matėme, kaip ponas A.Bosas balsavo už nesamą narį, kuris yra prie D.Mikutienės. (Balsai salėje) Ir dabar dega tas pats signalas. Buvo perspėtas, bet jis vis tiek tą patį darė. Manau, kad visi balsavimai yra negaliojantys.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų teisinga pastaba. Dar kartą registruojamės. Balsuosime dar kartą. Prašau nesielgti netinkamai. (Balsai salėje) Taip, prašome Darbo partijos frakciją dar kartą pakartoti savo balsavimą. Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime dar kartą dėl Seimo nutarimo projekto.
Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Kas pritaria pateikimui, prašome balsuoti už.
Už – 44, prieš – 17, susilaikė 35. Nutarimui nėra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad nutarimas būtų grąžintas tobulinti, balsuoja už, kas už tai, kad būtų atmestas, balsuoja prieš.
Už – 55, prieš – 38. Grąžintas tobulinti.
Gerbiamieji kolegos, dar yra šansų buldozerius sustabdyti, bet nedaug.
J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš paklausiau, kaip vyko diskusijos dėl paskutinio nutarimo, dėl kurio ūkio ministras pareiškė, kad tas nutarimo projektas maždaug neturi vidinės logikos, yra prieštaringas. Todėl galvoju, kas čia yra per koalicija, kurios vienas iš partnerių net logiškai parengti nutarimo projekto negali. Tada, neduok Dieve, kad tik jūs nestatytumėte atominės elektrinės, nes nespėsite pastatyti, ir ji susprogs. Negalima tokiai koalicijai leisti daryti tokio svarbaus darbo! Ačiū.
PIRMININKAS. P.Gražulis. Paskutinė replika. Prašom.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, atrodo, visą dieną prakalbėjom, pravargom, o rezultatas niekinis. Visi projektai išmintingi, protingi, ypač mano, yra atmesti. Man atrodo, kad vis dėlto šiandien Lietuvą valdo ne Seimas, o trigalvis slibinas ir jo užhipnotizuoti Seimo nariai. Turime tai pripažinti. Reikia apgailestauti. Ką darysi? Tokia yra situacija. Bet, man atrodo, vis dėlto po Seimo rinkimų ateis į valdžią „Tvarka ir teisingumas“ ir padarys tvarką.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar dėl tvarkos. Siūlau baigti rytinį plenarinį posėdį. Pertrauka iki 15.45 valandos.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF – Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.