Keturiasdešimt aštuntasis (369) nenumatytas posėdis
2007 m. gruodžio 21 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č. JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. STEPONAVIČIUS

2007 m. gruodžio 21 d. (penktadienio) nenumatytų plenarinių posėdžių darbotvarkė, patvirtinta Seimo valdybos sprendimu

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF*). Penktadienis, 2007 m. gruodžio 21 diena. Noriu paskelbti šios dienos neeilinio plenarinio posėdžio pradžią. Žinia, tai neeilinis posėdis, todėl darbotvarkės korektyvos nėra daromos.

Gerbiamieji kolegos, noriu tik atkreipti dėmesį, kad šiandien susirinkusi Seimo valdyba patikslino darbotvarkę, įtraukdama į ją klausimą (žiūriu į darbotvarkę) – Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo priėmimo stadiją. Jis numatytas 15.20 valandą. Dabar kviečiu registruotis ir tvirtinsime darbotvarkę.

Užsiregistravo 35 Seimo nariai. Prašau pasiruošti ir balsuojame, ar tvirtiname šios dienos posėdžių darbotvarkes. Netrukus dar registruosimės, dar bus progų, neabejoju tuo. Dabar darbotvarkės tvirtinimas.

Balsuojant dėl darbotvarkių: už – 32, prieš nėra, susilaikė 1. Darbotvarkės yra patvirtintos.

Gerbiamieji kolegos, prieš pradėdami svarstyti darbotvarkės klausimus, galėtume padaryti mažą, bet prasmingą intarpą. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pakviesti į tribūną Seimo Pirmininką V.Muntianą tarti mums šventinį žodį. Prašom, gerbiamasis Pirmininke.

Seimo Pirmininko V.Muntiano sveikinimo kalba Lietuvos įsiliejimo į Šengeno erdvę proga

V.MUNTIANAS. Gerbiamieji kolegos, noriu pasveikinti visus mus žengus dar vieną istorinį žingsnį Europos Sąjungos integracijos link. Prieš dešimt valandų, kaip jūs žinote, mes įsiliejome į Šengeno erdvę, panaikinta sausumos ir jūrų vidaus sienų kontrolė. Mes įvykdėme dar vieną pažadą mūsų žmonėms – laisvai judėti Europos erdvėje, šiuo atveju Šengeno erdvėje. Reikia pripažinti, kad dėl šio laimėjimo didelis indėlis yra ir Seimo narių, nes 2005 m. prie Europos reikalų komiteto buvo įkurtas pakomitetis, kuris turėjo įgyvendinti Šengeno teisyną Lietuvoje, taip pat spręsti vizų režimų klausimus ir atlikti parlamentinę priežiūrą visų priemonių, kurios buvo susijusios su stojimu į Šengeno erdvę.

Šiandieną galima pasakyti, kad mūsų Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija skyrė tikrai labai daug prasmingų pastangų tam, kad pasiektume šį tikslą, kad šiandieną galėtume paminėti šią datą.

Reikia pasakyti, kad kaip tik Vidaus reikalų ministerijos ir ministro pastangomis buvo galima padaryti tai 2007 metais, nes dar 2006 m., kai kilo problemų dėl stojimo į Šengeno erdvę, dėl techninių priežasčių nebuvo galimybės įgyvendinti Šengeno informacinę sistemą, lapkričio 30 d. mūsų vidaus reikalų ministro R.Šukio buvo organizuotas devynių Europos šalių vidaus reikalų ministrų pasitarimas ir priimta deklaracija, kuri paskatino Europos Sąjungos šalis, Europos Komisiją apsispręsti dėl mūsų priėmimo į Šengeno erdvę 2007 metais.

Šiandieną noriu pasveikinti jus su šiuo įvykiu, palinkėti mums visiems, kad išnaudotume darbo, kūrybos, mokslo galimybes, kurias suteikia Šengeno erdvė, siekdami sukurti gerą, gražų gyvenimą čia, Lietuvoje. Kad mūsų žmonės, nekliudomi pakeliavę po Šengeno erdvę, galėtų sugrįžti į Lietuvą ir čia panaudotų savo patyrimą kurdami gražesnį ir geresnį gyvenimą mūsų žmonėms. Noriu pakviesti visus susivienyti ateities vertingiems, kilniems darbams žiūrint į mūsų ateitį ir panaudojant įvykį, kuris šiandieną įvyko – mūsų stojimą į Šengeno erdvę. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Labai ačiū Seimo Pirmininkui už palinkėjimus, prasmingas pastabas. Kolegos, dar sykį kviečiu užsiregistruoti, nes nuo mūsų dalyvavimo gausumo priklauso, kokius klausimus galėtume svarstyti. Kolegos, dėmesio! Ilgoji registracija.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Yra prašymas dar kartą registruotis. Neabejoju, kad mūsų dar pagausės. Pakartotinė registracija.

Gerbiamieji, užsiregistravo tie patys 76 Seimo nariai.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2520(2*) (priėmimas)

Pereiname prie rytinio posėdžio darbotvarkės 2 klausimo – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-2520(2). Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Kaimo reikalų komiteto pirmininką V.Rinkevičių.

V.RINKEVIČIUS (VLPDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimas šį antradienį po svarstymo pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui. Po to pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Seimo Teisės departamentas pateikė savo išvadą be pastabų.

Priėmus šį įstatymo projektą, būtų pasiruošta tinkamai ir laiku pereiti prie visuotinių žemės sklypų kadastrinių matavimų įvedimo. Nuo 2008 m. sausio 1 d. tikslūs kadastriniai matavimai būtų privalomi visais atvejais miestuose; miestams po 1995 m. prijungtoms teritorijoms ir valstybinės žemės pardavimui. O nuosavybės teisės atkūrimas ir asmeninio ūkio žemės sklypo formavimas būtų ir toliau vykdomas preliminarių matavimų būdu, kaip ir iki šiol buvo daroma, pagal tai atkurta nuosavybė 98% pretendentų. Taigi siūlau balsuoti už šį įstatymo projektą ir jį priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau nėra prasmės jums likti tribūnoje. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. 1 straipsnis. Taigi dėl viso įstatymo projekto vienas kalba už, vienas – prieš. Kalba norintieji kalbėti dėl motyvų. V.Saulis – palaikanti nuomonė. Prašom.

V.SAULIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau paprašyti kolegų pritarti šio įstatymo projektui, nors, matau, bus pasisakančių prieš. Manau, kad tikslių kadastrinių matavimų reikalavimas atkuriant nuosavybės teisę į turėtą žemę kartais tikrai stabdo patį procesą. Reikalavimas atlikti tikslius kadastrinius matavimus parduodant, perleidžiant ar kitaip tvarkantis žemės reikalus, manau, reikalingas. Tačiau, jeigu norime dar paspartinti žemės grąžinimą, žmones paraginti tai daryti kuo greičiau, siūlau kolegoms pritarti šio įstatymo projektui. Mes šį įstatymo projektą labai detaliai nagrinėjome Audito komitete, manome, kad toks įstatymas yra reikalingas ir laiku. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. J.Ramonas – nuomonė prieš.

J.RAMONAS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų ši pataisa tokia gana dviprasmiška. Dėl nuosavybės atkūrimo lyg ir viskas gerai, bet jeigu girdėjote, gerbiamasis V.Rinkevičius aiškiai pasakė, kad valstybinę žemę parduodant žemės ūkio subjektams reikės atlikti geodezinius matavimus, tikslinti. Vadinasi, dabar sustabdytas valstybinės žemės, kurios kaina anksčiau buvo 500, dabar yra 5 tūkst., pardavimas ir dar plius geodeziniai matavimai, kurie kainuos 1 tūkst., tai yra tokia pagalba mūsų žemdirbiams. Labai ačiū. Už tokią pataisą balsuoti negalima.

PIRMININKAS. Dėkui. E.Pupinis – nuomonė už.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, manyčiau, pagrindinė blogybė yra ta, kad mes tam tikras žaidimo taisykles bandome pakeisti vykstant procesui. Kai daugiau nei 95% žmonių susigrąžino nekilnojamąjį turtą pagal vienas taisykles, dabar mes tuos 3% norime įvelti į tam tikras sąlygas ir lengvatines sąlygas. Pasirodo, šis grąžinimo procesas turėjo būti atliekamas galbūt iš valstybės pinigų. Žemės ūkio ministerijos biudžete, kiek žinau, buvo numatyti tam tikri pinigai. Jeigu mes priimsime šį sprendimą, mes automatiškai sustabdysime procesą vien todėl, kad turės būti skelbiami konkursai. Matininkų pajėgumai kol kas nėra tokie dideli, kaip matome, kad jie galėtų baigti tuos procesus per vienerius ar dvejus metus.

Dar vienas dalykas, kuris yra svarbus. Jeigu mes pakeisime žaidimo taisykles, tai, manau, pagal tam tikras konstitucines normas tas pačias taisykles turėsime taikyti ir tiems, kuriems dar netaikėme, t. y. tiems, kuriems jau atkurta nuosavybė. Nežinau, kokie tai būtų pinigai, aišku tik viena, kad matininkai turėtų labai didžiulės naudos. Manyčiau, šiandien turėtume susilaikyti ir priimti sprendimą tokį, koks yra parengtas. Baigti nuosavybės atkūrimą ir reikalus su asmeninio ūkio žeme pagal tas taisykles, kurios buvo numatytos pradžioje. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Glaveckai, visi tie, kurie šurmuliuojate salėje, gerbkime vieni kitus, tarp jų ir kitus kalbančius kolegas. Labai prašau nepaisydamas prieššventinės atmosferos. B.Pauža. Dėl vedimo tvarkos, aš suprantu? Prašom.

B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Dėl vedimo tvarkos. Kiek supratau, kolega iš dešinės kalbėjo prieš, o jūs jo nesustabdėte, nors jis buvo užsirašęs kalbėti už.

E.PUPINIS. Už projektą, gerbiamieji. Aš nurodžiau neigiamybes, kurios galėtų būti, jeigu mes nepritartume projektui.

PIRMININKAS. Jis kalbėjo apie niuansus, bet jis pasakė už.

E.PUPINIS. Taip, neigiamus dalykus, kurie mūsų lauktų, jeigu pasielgtume kitaip, negu prieš tai siūlė ponas J.Ramonas.

PIRMININKAS. Dėkui. Išsiaiškinome. A.Ivanauskas – taip pat nuomonė už.

A.IVANAUSKAS (VLPDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šis įstatymas yra labai reikalingas, kad žmonės galėtų pradėtus darbus pabaigti ir dėl tų Europos pinigų, kurie ateina, ir kad žmonės galėtų perleisti savo ūkį kitiems paveldėtojams, vaikams, vaikaičiams. Todėl, norint padaryti duomenų pakeitimus, būtini geodeziniai matavimai. Jeigu šiuo metu nebūtų priimtas šis įstatymas, reikėtų juos daryti ir viskas nusikeltų labai toli į ateitį. Todėl aš norėčiau, kad jūs visi palaikytumėte šią idėją ir paremtumėte įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. D.Jankauskas – taip pat palaikanti nuomonė.

D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju, kolegos. Daugumą argumentų jau išsakė mano kolegos iš Audito komiteto, aš tik antrindamas noriu patvirtinti ir patikslinti, kad komitete detaliai analizavome svarstomą projektą ir pasisakėme už. Kviečiu kolegas palaikyti sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Taigi turėsime apsispręsti, ar priimame įstatymą. Iš pradžių registruokimės.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Prašom pasiruošti, ir balsuojame, ar priimame įstatymą, kurio registracijos Nr.XP-2520.

Balsavimo rezultatai: 70 – už, 1 – prieš, 11 susilaikė. Įstatymas, registracijos Nr.XP-2520, priimtas. Šio klausimo svarstymas baigtas.

Ūkininko ūkio įstatymo 1, 2, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 8¹, 11, 12 straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-1930(3*) (priėmimas)

Pereiname prie darbotvarkės kompleksinio 3 klausimo – Ūkininko ūkio įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.XP-1930, tai jau trečioji redakcija. Priėmimo stadija. Į tribūną kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką V.Rinkevičių.

V.RINKEVIČIUS (VLPDF). Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo projekto tikslas – leisti ūkininkams pastatyti savo sodyboje ūkinius pastatus, gyvenamąjį namą nerengiant detaliųjų planų. Taip būtų palengvintas jų statybos visas procesas, nes patys žinote, kad tų detaliųjų planų rengimas – tai (…) procesas, plius tai reikalauja nemažai lėšų. Ir tai labai stabdo statybas, plėtrą, ypač dabar panaudojant kaimo plėtros lėšas, kai reikia įgyvendinti projektus. Projektams įgyvendinti nustatyti terminai kartais vien dėl tų visų biurokratinių dalykų užsitęsia, ūkininkai negali laiku įvykdyti projektų ir gauti paramą, kartu stabdoma bendra mūsų žemės ūkio plėtra. Komitetas apsvarstė patobulintą projektą ir pritarė Seimo nario E.Pupinio pataisai. E.Pupinis siūlė įrašyti į projektą ir „kaimo turizmo“ sąvoką: tarp kitų gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų ir kaimo turizmo objektas.

Komitetas atsižvelgė į tai, kad Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2006 metų gruodžio 22 dienos įsakymu patvirtintuose Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimuose nurodyta, kad kaimo turizmo paslauga teikiama ūkininko sodyboje ar individualiajame name, gyvenamajame name, šiai paslaugai naudojama sodybos aplinka ir kitų pastatų grupės. Tuo remdamiesi mes pritariame šiai nuostatai. Tai dabar įrašyta į įstatymo projektą, kad kaimo turizmo objektai taip pat gali būti statomi ūkininko sodyboje.

Taip pat atitinkamai yra pataisytas ir Teritorijų planavimo įstatymas, susijęs su šiuo. Komitetas apsvarstė Seimo narių A.Skardžiaus, R.Ačo, V.Saulio ir E.Pupinio pasiūlymą išbraukti 11 straipsnio 2 dalį, kurioje buvo nustatyta…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, labai atsiprašau, jūs dabar kalbate apie pataisas, kurių priėmimo stadijoje nė vienos nėra.

V.RINKEVIČIUS. Ne, mes pataisėme projektą, aš paaiškinu, kad žinotų.

PIRMININKAS. Ne, jūs turite paaiškinti, kas yra priėmimo stadijoje, kad žmonėms nesusidarytų klaidingas įspūdis. Dabar yra priėmimo stadija. Kas naujo priėmimo stadijoje?

V.RINKEVIČIUS. Aš paaiškinu, kaip mes projektą pataisėme po svarstymo ir panaikinome nuostatą, kad 50% pajamų turi būti iš žemės ūkio norint statyti sodybą be detaliojo plano. Komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam šio projekto variantui. Taip pat yra gauta Teisės departamento pastabų. Komitetas kai kurioms pritarė, tačiau…

PIRMININKAS. Gal mes stabtelsim prie pastabų, kai eisime pastraipsniui, nes jos susijusios su konkrečiomis nuostatomis. Taip tinka? Ačiū. Prašom likti tribūnoje, gerbiamasis pirmininke, nes kai ateisime prie konkretaus straipsnio, konkrečios pastabos, tada ir reikės jūsų tikslaus paaiškinimo ir komiteto pozicijos. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Kokia yra komiteto nuomonė? Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Komitetas pastabai dėl sąvokų derinimo… Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimo projekte po žodžių „ūkininko sodyba“ įrašė žodžius „ar pagal ūkio ar kitos paskirties“ ir išbraukė žodį „statoma“. Mes pritariame šiai pastabai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime priimti 1 straipsnį su pastabomis, kurioms pritarė komitetas? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

2 straipsnis. Dėl šio straipsnio taip pat yra gauta pastabų.

V.RINKEVIČIUS. Mes nepritariame Teisės departamentui, nes apie poilsiui skirtus pastatus mes įrašėme, kad kaimo turizmo paslauga gali būti teikiama ne tik specialiai statytuose pastatuose, tačiau ir individualiame name, kituose pastatuose. Todėl nepritariame šiai Teisės departamento pastabai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime dabar priimti 2 straipsnį tokios redakcijos, kokia pateikta, neatsižvelgdami į Teisės departamento pastabas? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

3 straipsnis. Šiam straipsniui pastabų nėra. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 4 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra Priimtas. 5 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 6 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. Dabar straipsnis dėl įstatymo įsigaliojimo. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. Trečioji pastaba, gerbiamasis komiteto pirmininke, nesusijusi su konkrečiu straipsniu, tiksliau, antroji pastaba, kurioje kalbama apie lydintį Teritorijų planavimo įstatymą. Pasakykite, kad būtų visiems aišku, kokia komiteto nuomonė dėl šios pastabos.

V.RINKEVIČIUS. Dėl teritorijų planavimo yra analogiška, kaip minėjau, Ūkininko įstatyme yra ta pati pastaba dėl tų pastatų, kad kaimo turizmo paslaugos gali būti teikiamos ne specialiuose pastatuose, bet ir kituose, kaip ir nurodyta Turizmo departamento direktoriaus įsakyme, „ir kituose sodyboje esančiuose pastatuose“. Todėl mes nepritarėme tai pastabai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Daugiau nėra dalykų, dėl kurių jums tektų likti tribūnoje. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš.

Nuomonė už – K.Starkevičius. Prašom.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Laba diena. Iš tikrųjų žengiamas geras žingsnis. Aš pradėsiu nuo mūsų istorijos, kai dar buvo pilys ir lietuviai, kaip kolegos sako, gyveno miškuose ir prie miškų. Kai juos užpuldavo, jie subėgdavo į pilį ir ten gindavosi kartu su pilies valdovais. Vėliau buvo įvairios reformos, kaimo žmonės tai buvo keliami į vienkiemius, tai vėl, ypač Rusijos pirmosios okupacijos metais, buvo sukelti į gyvenvietes, kad būtų galima pasiklausyti, ką jie kalba, pažiūrėti, kas pas juos atvažiuoja.

Dabar mes priimame šiek tiek laisvesnį įstatymą, kad žmogus, norėdamas formuoti savo sodybą, neturės laukti bendrojo plano ir galės susitvarkyti visus reikiamus dokumentus. Manau, šis įstatymas teigiamas ir korupcijos požiūriu, nes nereikės vaikščioti pas architektus, užsakyti planų, žmogus paprasčiau galės įgyvendinti savo siekius ir laisvai gyventi savo atsiimtoje žemėje.

PIRMININKAS. Ačiū. H.Žukauskas – nuomonė prieš.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šiek tiek nesuprantu pono Kazio, nes yra svarstomas ne pilių įstatymas, bet Ūkininko įstatymas, ir apie tai reikia kalbėti. Aš kaip tik atvirkščiai noriu pasakyti, kai skubos tvarka buvo priimama, aš kėliau ranką dėl straipsnio, bet niekas nereagavo. Tiek to, pakalbėsiu dėl viso.

Tikslas yra labai geras, bet kai į šiuos du įstatymus – Teritorijų planavimo ir Ūkininko ūkio – įrašė kaimo turizmo sodybas, tai šioje vietoje atsiras labai didelė problema. Viena, prie šių įstatymų turėjo būti lydimasis Saugomų teritorijų įstatymas, jo nėra. Konfliktas iš karto yra užprogramuotas, nes be teritorijų planavimo dokumentų saugomose teritorijose, atsiprašau, joks ūkininkas nieko nepastatys. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Kiekvienas save gerbiantis verslininkas, kuris turi ne daugiau kaip 6 mln. ir nori ką nors statyti, tampa ūkininku. Augina vaistines žoleles, triušelius ar ką nors, bet jis yra ūkininkas ir naudodamasis ūkininko vardu turi galimybę statyti ką nori. Dabar, jeigu priimsime įstatymą, jūs sudarote galimybę statyti ką nori be jokių apribojimų. Šioje vietoje, man atrodo, užprogramuotas labai didelis dalykas. Kaip visada sakau, kad šalia gerų dalykų yra įpinami ir blogi, kurie turės labai neigiamų pasekmių. Todėl siūlau neskubėti, nebalsuoti už šį įstatymą, gerai jį peržiūrėti ir papildyti vienu lydimuoju įstatymu, tai yra Saugomų teritorijų įstatymu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Pupinis – nuomonė už. Ar galėtų gerbiamoji N.Steiblienė neužstoti? Minutėlę, labai atsiprašau. Ar galiu paprašyti N.Steiblienės neužstoti kalbančiojo? Ačiū.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, man visada kildavo klausimų, iš kur paežerėse atsiranda pilaitės, namai, kažkokių žmonių prie pat ežerų, ir statybos vyksta be jokio planavimo. Tekdavo pasidomėti ir supratau, kad su viskuo, dėl visko galima susitarti ir su projektuotojais, ir su architektais. Klausimas tik pinigų kiekis. Šiuo įstatymu kaip tik sudarome galimybę statytis ne tik tiems, kurie stato pilaites, bet ir tiems, kurie be kyšio, korupcijos nori toje žemės ūkio paskirties žemėje, kuri kai kada Aukštaitijoje kalnuota ir nepritaikyta žemės ūkio paskirčiai, ir mato galimybę plėtoti turizmą. Kodėl mes norime uždrausti tai daryti? Šio įstatymo priėmimas, manau, vienintelis minusas yra tiems, kurie laukdavo sunkumų, kad juos apeitų, kurie laukdavo tam tikros dalies išmokos ir panašiai arba kurie ir taip pažeisdavo įstatymą – sumokėdavo tam tikrą 1000 ar 2000 litų baudą, bet jų niekas nepriversdavo nugriauti ir panašiai. Manau, mes padarėme tai, kas vyksta, tik palengvinome paprastiems žmonėms prieiti prie tų dalykų, prie kurių prieidavo tie, kurie ligi šiol pažeisdavo įstatymus. Siūlau pritarti įstatymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Priešinga nuomonė – J.Ramonas.

J.RAMONAS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pratęsti gerbiamojo H.Žukausko mintį. Norai iš tikrųjų geri, bet šis įstatymas be lydimųjų įstatymų neišspręs žemdirbių, ūkininkų problemų. Kodėl? Ūkininkas yra prilyginamas fiziniam asmeniui, o einant pas rajono architektus ir inspektorius, imant sąlygų sąvadą, jie pirmiausia vadovaujasi Statybos įstatymu. Ir dar, ką minėjo H.Žukauskas, būtent, kai ūkininko sodyboje yra saugomos teritorijos, tai saugomų teritorijų administracija pirmiausia žiūri į Saugomų teritorijų įstatymą ir reikalauja, kad remiantis šiuo įstatymu būtų suderinta. O Ūkininko įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas jiems yra antroje vietoje. Taigi, norint padaryti gerą darbą ir padėti žemdirbiams, reikia stabtelėti, peržiūrėti, suderinti su Saugomų teritorijų įstatymu ir kartu su Statybos įstatymu. Patikėkite manim, dar kartą kartoju, architektai ir statybos inspektoriai vadovaujasi pirmiausia Statybos įstatymu, o jie net nesigilina kalbėdami su ūkininku, kad yra Ūkininko įstatymas, kad jo pajamos yra 50% ir jis gali vadovautis šiais įstatymais. Į tai nežiūrima, tas žmogus yra varinėjamas ir problemos neišsisprendžia. Iš tikrųjų ūkininkui, kai imamas statybos leidimas, lygiai tiek pat reikia nueiti kaip statant 26 aukštų pastatą Vilniuje. Dar kartą kartoju: pradžia gera, bet iki galo tos pataisos žemdirbių problemų nepalengvins.

PIRMININKAS. Dėkui. Dar nuomonę G.Mikolaitis norėtų pasakyti už.

G.MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš manau…

PIRMININKAS. Kolega Sysai, prašom prisėsti, nes užstojate kalbantįjį.

G.MIKOLAITIS. …griovimo metas baigėsi. Aš visada būdavau prieš griovimą ir esu. Griovėme, griovėme Lietuvoje, o dabar jau pradedame statyti. Tai labai džiugu. Aš siūlau gražinti Lietuvą, statyti. Kiek įmanoma, palengviname. Aš pritariu Jonui, kad nepalengviname visur. Statybos ir, aišku, Saugomų teritorijų įstatymus reikėtų pakeisti, palengvinti žmonėms, bet šiandien darome gerą darbą, palengviname bent iš dalies. Aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Juozapaitis – taip pat palaikanti nuomonė.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Šio įstatymo pritariu ypač 2 straipsnio 4 punktui, kuriame pasakyta, kokia yra ūkininko sodyba.

Taip pat 11 straipsnyje yra labai svarbus apibrėžimas – „ūkininko sodybos statybos sąlygos“. Daug lengvesnės sąlygos bus statyti ūkininkui savo sodyboje pastatus. Buvo nemažai nusiskundimų, kad labai ilgai rengia detaliuosius planus ir ūkininkas labai ilgai negali pasistatyti vieno ar kito pastato. Todėl kviečiu visus balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos.

Kolegos, registruojamės. Balsuosime dėl įstatymo priėmimo. Kolegos, registruosimės dar kartą, nes yra kolegų, mėgstančių maigyti mygtukus ne už save. Pakartosime registraciją. Gerbiamieji kolegos, jeigu man kas nors paaiškintų… Matau tris žmones, sėdinčius trečioje eilėje, bet yra užsiregistravę penki. Kaip taip gali būti? (Balsai salėje) Ne, kolegos. Tam mes ir įrengėme modernią elektroninę techniką, kad nebūtų piktnaudžiavimo galimybių. Kolegos, aš dar kartą prašau registruotis. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 77. Bet kokiu atveju yra pakankamas skaičius. (Balsai salėje) Gerai, kolegos. Dar kartą, nes buvo trumpoji. Dėmesingai – trumpoji registracija. (Balsai salėje) Ne, dabar keli nespėjo. Šiuo atveju tikrai.

Užsiregistravo 78.

Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame įstatymą, kurio registracijos Nr.XP-1930.

Balsavimo rezultatai: 67 – už, 1 – prieš, 7 susilaikė. Įstatymas (registracijos Nr.XP-1930) priimtas.

Replika po balsavimo – J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pirmininke, aš buvau užsirašęs kalbėti už antras po K.Starkevičiaus. Jūs kažkodėl man nesuteikėte teisės pakalbėti. Mane informavo, kad yra valdyboje priimtas slaptas nutarimas man neleisti kalbėti. Ar jūs tuo pagrindu nutarėte, ar šiaip ignoravote?

PIRMININKAS. Gal čia po vakar jums toks įtarimas? Nes tokių sprendimų nėra ir negali būti. Aš manau, kad šiuo atveju kompiuteris neveikė.

J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, aš vakar šventai žiūrėjau krepšinio varžybas. Jūs, matyt, ten dalyvavote, nes šiandien jums atrodo, kad penki registruojasi, kur trys sėdi. Taip nebūna. Man taip neatrodo.

PIRMININKAS. Mes abu žiūrėjome krepšinį ir nebuvome toje salėje, kur rizikos faktoriai.

Kolegos, atsiprašau dėl to, nes, ko gero, technika galėjo kokiu nors būdu išbraukti, bet yra susijęs įstatymas ir jūs galėsite pasakyti nuomonę.

Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2597(2*) (priėmimas)

Dabar kviečiu svarstyti prieš priėmimą projektą Nr.XP-2597(2), susijusį Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Kviečiu V.Rinkevičių vėl į tribūną referuoti, nes yra Teisės departamento pastabos.

V.RINKEVIČIUS (VLPDF). Gerbiamieji kolegos, Teisės departamento pastabai komitetas siūlo nepritarti, nes, kaip ir Ūkininko ūkio įstatyme, siūloma, kad kaimo turizmo paslaugos gali būti teikiamos ne tiktai gyvenamajame name, bet ir kituose ūkininko pastatuose. Ūkininkas gali turėti ir kitus pastatus paslaugoms teikti, ne tiktai kaimo turizmui specialiai skirtus. Todėl ir siūlome nepritarti šioms pastaboms.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Taigi pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl jo yra dvi pastabos. Pirmajai pastabai komitetas pritaria, antrai pastabai nepritaria. Ar galime priimti 1 straipsnį atsižvelgdami į pirmąją pastabą, į antrąją neatsižvelgdami? Nėra prieštaravimų. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas“. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas.

Taigi dėl viso projekto proga pakalbėti. Nuomonės už ir prieš. Kviesčiau ir J.Veselką registruotis, nes nematau užsiregistravusio.

B.Bradauskas. Gerbiamasis kolega Broniau, pageidautumėte kalbėti?

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Galiu.

PIRMININKAS. Nuomonė už.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Be abejo, šis įstatymas yra lydimasis ką tik priimto pirmojo įstatymo. Aš noriu agituoti, aišku, balsuoti už, bet iš karto noriu pabrėžti, kad šios pataisos neišsprendžia biurokratinių barjerų, nes ten, kur kaimo vietovėse nėra bendrųjų planų, mes vis tiek vaikome žmones rengti detaliuosius planus keičiant žemės paskirtį, kas visiškai nei logika, nei protu nesuprantama. Todėl reikėtų ir toliau tobulinti šį įstatymą. Aš manau, kad mūsų komitetas dar pateiks pasiūlymų. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. H.Žukauskas – nuomonė prieš.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš matau, kad po anos kalbos nelabai visi suprato, apie ką buvo kalbama. Esmė yra ta, kad mes šiandien pateikėme ūkininkams labai gražų kalėdinį krepšelį. Tiktai kai jie atidarys, tenai, deja, nieko neras.

Dėl to, kad pačiam ūkininkui nereikėtų rengti ūkio detaliojo plano, aš visiškai sutinku. Tikrai, to nereikia, tačiau ir viename, ir kitame įstatyme netyčia, o gal tyčia, o gal planuotai, atsirado kaimo turizmo sąvoka. Kaimo turizmo sąvoka su ūkiu, deja, nelabai turi ką bendra, nes tai yra verslas. Man atrodo, kad, norint išspręsti problemą, reikėtų į tai pažiūrėti kompleksiškai. Dabar mes kaip tik padidinsime ne tik korupciją, bet padidinsime netvarką šalyje, nes kiekvienas, kuris norės pasistatyti neplanuotai didelį, griozdišką, negražų arba kitokį pastatą, pirmiausia užsiregistruos kaip ūkininkas. Su ūkiu jis nieko bendra neturės, bet namus statys. Pavyzdys – Dekanidzės. Šiuo atveju jis gali būti puikus ūkininkas ir pagal šį įstatymą galėtų statyti ką nori kur nori ir auginti biteles. Štai ir viskas. Bet aš manau, kad, kaip teisingai pasakė ponas B.Bradauskas, grįšim prie to įstatymo ir viską padarysim iš naujo ir gerai. Dabar siūlau neskubėti ir nepriimti šio įstatymo, nes tai yra kvaila. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Pupinis – nuomonė už.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, nenorėčiau sutikti su ponu H.Žukausku, kad turizmas – kaimo verslas, o, tarkim, kiaulių auginimas yra hobis. Ir tai, ir tai – verslas. Todėl nemanyčiau, kad mes turim nurodinėti žmogui, gyvenančiam kaime, dirbančiam žemę arba nedirbančiam žemės, kad jis gali arba negali užsiimti turizmu. Manyčiau, kad tai, kokį pastatą pastatys… Nenorėčiau pasakyti, kad žmogus, kuris turi savo žemės, būtinai statys baisų pastatą. Atvirkščiai – jis dažniau pastato gražesnį pastatą negu tas, kuris galbūt nelegaliai stato. Bet esmė turbūt ne ta. Aš neprisimenu tokio atvejo, kad… Galbūt teko skaityti ir iš nepriklausomos Lietuvos, kad žmogus, turėdamas savo žemės, specialiai statydavo negražius pastatus. Tai tikrai nėra rimtas ar nerimtas argumentas, tuo labiau kad, kaip čia ir buvo pasakyta, jie vis tiek turės projektuoti. Jeigu architektas leis statyti daugiaaukštį namą kur nors paežerėje arba sklype, tai tikrai bus pažeidimas. Manyčiau, tos normos turi būti tiksliai surašytos. Bet tai nereiškia, kad mes išvis neturim leisti žmonėms statyti pastatų ir kaip nors apgaudinėti, kad tame pastate, kuriame gyveni, gali priimti žmones, o jeigu pasistatysi šalia pastatą specialiai žmonėms priimti ir plėtosi kaimo turizmą, tai jau blogai. Ačiū. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Ramonas – nuomonė prieš.

J.RAMONAS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų noriu dar kartą grįžti ir labiausiai pritarti gerbiamajam H.Žukauskui. Šių įstatymų priėmimas, ta kalėdinė dovana, kurią norima padaryti žemdirbiams ir ūkininkams… Taip neišeis.

Dabar apie kiaules. Ypač kalbant apie saugomas teritorijas, ar turizmas, ar ūkininko ūkis, kuriame auginamos kiaulės, karvės ar dar kas nors… Yra numatytas dar vienas dalykas – kad yra skaičiuojami sąlyginiai gyvuliai. Jeigu statai fermą, kurioje yra daugiau kaip 50 sąlyginių gyvulių, reikia suderinti su saugomom teritorijom. Jie iš viso neleidžia nieko statyti be… Šiandien jau iki absurdo nuėjom – ūkininkams reikia daryti poveikio aplinkai vertinimą. Tokia yra šiandieninė situacija, neva vykdomos europinės direktyvos. Dar kartą sakau: šie įstatymai – žingsnis į priekį, bet problemų neišsprendžia.

Ir baigdamas. Vis dėlto imant ir sąlygų sąvadą, architektai, jeigu kas esate statybininkai, pirmiausia vadovaujasi Statybos įstatymu, o visi tie kiti yra tiktai ūkininkams, kad jie galėtų pasiskaityti ir žinoti, kad yra ūkininkai.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau nuomonė už – V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aišku, problemų yra ir išliks. Jeigu mes viską taip gerai spręstume, tai Seimo reitingai būtų didžiausi, mes būtume pirmieji. Dabar esam paskutinieji. Vadinasi, mes ne visada viską įžvelgiame, ne viską gerai matome. Kartais vieni nori gera padaryti, bet kita pusė būtinai tempia atgal.

Šiuo atveju aš noriu pasakyti, kad ūkininkams tai būtų didelis palengvinimas, o tų korupcijos atvejų buvo, ko gero, ir bus. Tai yra daugiau ne dėl paties įstatymo, o dėl jo taikymo. Ten Tamaros Dekanidzės ar kiti atvejai, kai saugomose teritorijose, pažeisdami kitus įstatymus, valdininkai leidžia ar neleidžia arba kaip nors toleruoja nelegalias statybas… Šiuo atveju galbūt juo galės pasinaudoti ir kas nors kitas, galbūt ir ne visai pelnytai, tačiau ką daryti, kai ūkininkai, norėdami plėsti savo ūkį, tvarkyti teritoriją, statyti ūkinius pastatus ir t. t., susiduria su didžiulėm biurokratinėm problemom? Galbūt ateityje reikės ir Teritorijų planavimo įstatymą labiau keisti, peržiūrėti, tačiau niekuo dėti žmonės negali kentėti dėl netvarkos ar prastos tvarkos kitose srityse.

Todėl siūlau pritarti tam projektui, kad ūkininkai savo žemėje galėtų pasistatyti pastatus, nerengdami detaliųjų planų, ir tokiu būdu greičiau investuoti pinigus. Yra vienas toks, sakyčiau, gana nemažas barjeras – minimalus 0,5 hektaro, t. y. 50 arų, nuosavos žemės plotas, kurį privalo turėti ūkininkas, norėdamas statyti. Jis nuomojamoje ar kitokioje žemėje jokiu būdu negalės statyti, tik privačioje žemėje. Manau, jeigu kas nors nori neteisėtai pastatyti, nupirkti pusę hektaro žemės labai patrauklioje teritorijoje, labai retas galės. Taigi manau, kad jis tikrai tarnauja mūsų žemės ūkiui, ir siūlau balsuoti už šį projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis, ketvirtasis, pasisakymas už – A.Skardžius. Prašau.

A.SKARDŽIUS (VLPDF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau vis dėlto reaguoti į architekto H.Žukausko pasakytus žodžius, kad tai yra kvaila.

Prieš kurį laiką tie patys architektai, manyčiau, kvailai elgėsi, kai projektavo sodus, kai, turėdami lėšų, lietuviai negalėjo investuoti į gyvenamuosius namus, o priemiesčiuose turėjo statytis riboto ploto sodus. Dabar tos problemos vėlgi išlieka. Aišku, būtų kvaila neleisti šiandieną, esant tokiai infliacijai – 10%, investuoti į savo ūkio plėtrą, į kaimo turizmą kaimo žmonėms, kurių pajamos iš žemės ūkio dėl konkurencijos yra gana nedidelės, nes visą pridėtinę vertę susišluoja tarpininkai, perdirbėjai, prekybininkai.

Manau, šis įstatymas ir biurokratinių barjerų mažinimas, ypač dėl to, kad ne visi gali per tam tikrą trumpą laiką pasisamdyti architektus projektuotojus ir suderinti tuos projektus, o kiekvieni metai atneša didžiulių nuostolių, yra laiku ir tikrai nėra, kaip vadinama, kalėdinė dovanėlė. Aš manyčiau, kad reikėtų dar palengvinti ir suteikti galimybę, ypač kaimo vietovėse, nepažeidžiant kraštovaizdžio, leisti žmonėms, priderinus prie kraštovaizdžio, investuoti savo lėšas ir plėsti savo veiklą. Matote, kuo virsta visi draudimai. Pasižiūrėkite, kokie dangoraižiai šiandien pajūrio zonoje – Kuršių nerijoje – atsirado šalia gražių pastatų šiaudiniais stogais. Teisės aktai draudžia tą daryti, bet išdygo ne tik T.Dekanidzės namas prieš 20 metų, tačiau ir nūdiena yra tokia. Gerbiamieji, balsuokite už.

PIRMININKAS. Dėkui, nuomonės išsakytos. Prašau pasiruošti. Iš pradžių registruojamės. Kolegos, registracija. Ir tiktai už save. Man labai nesmagu, bet dar kartą konstatuoju ir paskutinį kartą įspėju, kad galima registruotis tiktai už save. R.Baškienės šiuo metu salėje nėra ir šiandien jos nebuvo. (Balsai salėje: „Buvo!“) Bet per tuos balsavimus, kai yra užfiksuota, kad registruojasi. Tai aš dar sykį labai prašau: jauskime atsakomybę už savo veiksmus.

Pakartotinė registracija.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Pasiruoškime balsuoti. Balsuojame, ar priimame įstatymą Nr.XP-2597.

Balsavimo rezultatai: 68 – už, 1 – prieš, 4 susilaikė. Įstatymas Nr.XP-2597 priimtas.

H.Žukauskas – replika po balsavimo prie centrinio mikrofono. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, šiandien jūs padarėte labai didžiulį ir gerą darbą, ypač tiems verslininkams, kurie Vilniaus rajone turi labai didelius plotus žemės ūkio paskirties žemės. Aš nė kiek neabejoju, kad tuoj pat po Naujųjų metų jie taps ūkininkais, be detaliųjų planų pastatys tai, ką iki šiol jiems trukdė įstatymas. Jūs tikrai padarėte labai didelį darbą, jūs gausite gerų kalėdinių dovanų. O Vilniaus rajono… Gaila, nėra pono V.Tomaševskio, jis tikrai šiandien būtų ką nors pasakęs, nes jam reikia saugoti Vilniaus rajoną nuo intervencijos didelių namų, tai tas bus padaryta. Štai šiandien jūs padarėte tokį dalyką. O ūkininkai, kurie nori pasistatyti sau namelius, aišku, galės pasistatyti. Dar kartą sakau, prieš ūkininkus nieko neturiu, bet dėl verslininkų aš visada sakau – jie turi atlikti visą procedūrą norėdami ką nors padaryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. B.Bradauskas – taip pat replika po balsavimo.

B.BRADAUSKAS. Esu labai didžiai nustebęs, kad net čia, Seime, tas lietuviškas pavydas baigia mus užgriaužti. Na, tegul žmonės kuriasi, statosi. Tegul kuriasi, tegul statosi, žiūrėkime ten, kur reikia žiūrėti. Žiūrėkite, kad Šventojoj išdygo septynaukščiai namai vietoj keturių aukštų, o mes čia norime būtinai tą paprastą kaimo žmogelį užspausti, suniurdyti jį, kad jis nieko negalėtų daryti. Na, man nesuprantami dalykai.

Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi daugiau nekalbėsiu, nusišalinu nuo kito klausimo svarstymo dėl privačių ir viešųjų interesų.

PIRMININKAS. Kitas klausimas, turite minty žuvininkystę? (Balsai salėje) Supratome. Ačiū.

E.Pupinis – dar replika po balsavimo.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, vien dėl to, kad kažkur yra nesąžiningų žmonių, stabdyti kaimo turizmo vystymąsi būtų nepateisinamas dalykas. Aš taip pat manau, kad yra tam tikrų problemų, ypač anksčiau buvo dėl Vilniaus rajono, kai buvo padarytos tam tikros sąlygos, ir kas norėjo, jau seniai sutvarkė tuos reikalus. Šiuo metu, nemanau, kad atsiras naujų tokių galingų verslininkų, kurie supirkinės po 0,5 ha žemes ir kaip ūkininkai statys pastatus. Kaimo vietovėse tikrai bus didžiulis palengvinimas. Todėl ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Šio klausimo svarstymas, pasibaigus replikoms, yra baigtas. Noriu pasitarti, kolegos, kaip mes elgsimės: 11.00 val. yra suplanuota interpeliacijų dviem ministrams svarstymas. Liko 5 minutės, o Žuvininkystės įstatymui svarstymo stadijoje yra nemažai pastabų, dėl ko reikės balsuoti.

Noriu paklausti, ar mes galėtume šį klausimą galbūt pavėlinti ir dabar, pavyzdžiui, svarstyti 5 klausimą, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Seimo 2008 m. delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektą, registracijos Nr.XP-2787? Svarstymas ir priėmimo stadija. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Aš iš karto pasakau, jeigu pradėtume svarstyti jūsų minėtą nutarimą, frakcijos vardu prašyčiau pertraukos iki kito posėdžio, per ją mes mėginsime dar pasikalbėti dėl kandidatų į šią delegaciją, nes yra tam tikros galimybės suderinti frakcijų interesus, kad būtų maksimaliai naudinga Seimui atstovauti ir valstybei.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galiu paklausti J.Razmos? Ar tiktų, pavyzdžiui, kad svarstymo stadijoje pasistūmėtume ir liktų iki priėmimo?

J.RAZMA. Na, nesvarbu, kuri stadija.

PIRMININKAS. Gerai. B.Pauža. Prašom.

B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėjau paklausti, kiek siūlote jūs pavėlinti, nes reikia žinoti, iki kada pavėlinti?

PIRMININKAS. Aš manyčiau…

B.PAUŽA. Siūlyčiau pusę valandos pavėlinti, ir ne daugiau.

PIRMININKAS. Aš siūlyčiau sutarti taip: jeigu interpeliacijos svarstymas baigsis anksčiau, tada iš karto pradėti nuo Žuvininkystės įstatymo. Ar tinka taip? Jeigu ne, tada eilės tvarka, pradedant nuo 15 valandos, jūsų klausimą. Gerai?

Seimo nutarimo „Dėl Seimo 2008 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr.XP-2787 (svarstymas ir priėmimas)

Kviečiu į tribūną Č.Juršėną. Jeigu kolegos neprieštarauja, mes galėtume nors vieną stadiją nutarimo projekto dėl Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos į priekį pastūmėti. Prašom.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, aš neturiu ką pridurti prie to, ką pasakiau praėjusiame posėdyje. Bet atsižvelgdamas į tai, ką pasakė kolegos konservatoriai, manyčiau, kad jeigu frakcijos gali tarpusavyje susitarti ir mes delegacijoje išlaikytume labiau patyrusius, turinčius įdirbį, tai, be abejo, būtų geriau. Jeigu nebus susitarta, vis tiek turime priimti sprendimą dėl delegacijos 2008 metams. Tai tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje pageidauja dalyvauti V.Stankevičius. Laikas tas, kuris ir buvo numatytas. Jo paties salėje nėra. Labai atsiprašau. Norėtumėte kalbėti diskusijoje? Ne, atsisakote. Ačiū.

Svarstymo stadijoje galėtų kalbėti 1 už, 1 – prieš. (Balsai salėje) Norinčių kalbėti nėra, bet, manau, balsuoti norinčių yra. Kolegos, registruokimės. Kas užsirašė? J.Veselka užsirašė diskutuoti? Žinoma, tuoj patikslinsime. Ar ten rodo, kad J.Veselka užsiregistravęs? Tai prieš apsisprendimą po svarstymo kviečiu į tribūną J.Veselką. Matote, nėra jokių slaptų sandėrių. Tribūna jūsų paslaugoms, be abejo, ribotą laiką. Kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi esame pateikę, aš nežinau, mūsų frakcijos seniūnas turėjo užregistruoti pataisą šiam nutarimo projektui, mes, matydami, kad tos pataisos nėra, prašome pertraukos iki kito, iki vakarinio, posėdžio.

PIRMININKAS. Tai buvo paprašyta, bus pertrauka ne tik jūsų vardu, bet mes sutarėme, kad pasistumiame į priekį su svarstymo stadija, o priėmimo neforsuojame.

E.KLUMBYS. Bet mes norėsime svarstymo stadijoje teikti pataisas.

PIRMININKAS. Gerai. Gal leidžiame išsakyti nuomonę diskusijoje J.Veselkai, o po to apsispręsime dėl pertraukos. Tinka taip? Ačiū.

E.KLUMBYS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, ką aš vakar išgirdau, tai labai keistą dalyką – kai kurie Seimo nariai pradeda abejoti net signatarų veikla, neva jie negali labai profesionaliai atstovauti Lietuvos valstybei tose asamblėjose. Gerbiamieji, beveik galiu sutikti, kad, dabartinės konjunktūros požiūriu, sau kraunant kapitalą, kas buvo pavadinti profesionaliais politikais tose asamblėjose, tikrai jie labai gerai tinka. Bet tik šiandieninės konjunktūros požiūriu. Kai yra viena valstybė įvardijama priešu, būk jos priešu, kalbėk ten tokias tezes, kenk savo valstybei ekonomine prasme, tai jie yra profesionalai. Mano galva, praėjo 17 metų, ir mums, kaip ir Europai, reikia daug kur vadovautis realaus pragmatizmo požymiais, moralinio pragmatizmo požymiais, o ne amžina kova su tuo priešu, kurio nėra. Todėl aš manau, kad gerbiamasis E.Klumbys ir gerbiamasis R.Smetona ir kvalifikuočiau, ir atsakingiau, ir pragmatiškiau gali atstovauti Lietuvos valstybei toje asamblėjoje. Nepasiduokime tiems, kurie nori naudotis konjunktūros vaisiais ir beveik visiškai nedirbti Seime priimant labai svarbius įstatymus. Svarbu amžinos kelionės.

Gerbiamieji Seimo nariai, palaikykime gerbiamojo E.Klumbio ir gerbiamojo R.Smetonos kandidatūras į Asamblėją. To aš labai jūsų prašau. O kas nori konjunktūros, tie tegu balsuoja prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar noriu paklausti, ar mes galime sutarti bendru sutarimu, kad darome pertrauką iki kito posėdžio? Dėkui. Dėl to apsispręsta bendru sutarimu.

Prieš pereidamas prie kito klausimo, aš tik noriu informuoti ir kreiptis į jus, Seimo nariai. pagal Statuto trisdešimt šeštąjį skirsnį, kuris apibrėžia interpeliacijų Vyriausybei ar atskiriems ministrams svarstymo eigą, tvarką, 221 straipsnis numato, kad diskusijoje dalyvauja atitinkamai paeiliui pritariantys ir nepritariantys atsakymui į interpeliaciją Seimo nariai, bet Seimo kompiuterinė sistema nenumato galimybės užsiregistruoti. Reikėtų prieiti prie Sekretoriato ir tą valią pareikšti tiesiog žodžiu. O dabar pereiname prie kitų klausimų. Toliau posėdžiui pirmininkaus Č.Juršėnas. Prašom.

Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija aplinkos ministrui A.Kundrotui

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Darbotvarkės 6 klausimas – Seimo narių interpeliacija aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui. Primenu, kad mes dirbsime pagal Statuto trisdešimt šeštąjį skirsnį, 219, 220 straipsniai yra realizuoti. Dabar pagal 221 straipsnį. Cituoju: „Interpeliacija Seimo posėdyje nagrinėjama šia tvarka. Pirma. Interpeliacijos pateikėjų atstovo kalba iki 10 minučių. (Todėl tas, kas ruošiasi kalbėti dėl ministro A.Kundroto, turėtų artėti prie tribūnos.)

Antra. Interpeliaciją gavusio pareigūno (ministro) atsakymas (iki 30 minučių). Nebūtina visas 30 min. išnaudoti.

Trečia. Interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymai į Seimo narių klausimus (iki 30 minučių); klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip Vyriausybės valandos metu (ir, žinoma, bendra registracija).

Ketvirta. Diskusija, apie kurią kalbėjo kolega G.Steponavičius. Diskusija, kurioje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į interpeliaciją Seimo nariams.

Penkta. Baigiamasis interpeliaciją gavusio pareigūno žodis.

Šešta. Interpeliacijos pateikėjų atstovo baigiamasis žodis.

Septinta. Nutarimo dėl interpeliacijos projektui parengti redakcinės komisijos sudarymas pagal Statuto 71 straipsnį.“ Štai tokia tvarka.

Dabar kas Seimo narių grupės vardu eina į tribūną? J.Razma. Prašom, kolega. J.Razma. Iki 10 minučių.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji interpeliuojami ministrai, gerbiamieji kolegos, interpeliacijos aplinkos ministrui klausimas natūraliai iškilo prieš tam tikrą laiką, pradėjus ryškėti aplinkosauginių projektų, finansuojamų Europos Sąjungos sanglaudos lėšomis, vėlavimui, kai galų gale pačioje Vyriausybėje jau atvirai prabilta apie tai, kad tas vėlavimas pareikalaus iš kažkur, žinoma, tai reiškia iš valstybės, apie 800 mln. litų. Suprantama, jeigu ta suma būtų nereikalinga dengti ministro vėlavimo padariniams, šiandien mes neturėtume nei mokytojų streikų, nei kultūros darbuotojų kalbų, kad jiems irgi verta streikuoti dėl kuklių atlyginimų. Tokias lėšas galėtume nukreipti jautrioms sritims, o dabar teks rasti tas lėšas dengti pabrangusius darbus, kurie atliekami organizuojant vandenvalos ir kitus aplinkos ministro projektus.

Mes pradedame interpeliacijos klausimų sąrašą nuo paties bendriausio. Iš tikrųjų ministras A.Kundrotas yra vienas iš nedaugelio ministrų, kuris taip ramiai, netrikdomai galėjo darbuotis net 7 metus. Iš tiesų aplinkosauga yra ta sritis, kur retu atveju Seimo nariai teikia kažką trikdančio, kažkaip ta sritis yra lyg ir antrame politikos plane.

Todėl ministro ir klausiame, ką jis tokio, turėdamas unikalią progą netrukdomai dirbti, nuveikė savo atsakomybės srityje ir ką dar ruošiasi nuveikti? Prisipažinsiu, mane nustebino atsakymas į klausimą, ko dar galima tikėtis iš ministro. Vienintelis atsakymas, kad ministras žada laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų. Štai yra jo pažadas, ko mes galime tikėtis, jeigu jis toliau dirbs. Aš tikėjausi, kad ministras pajėgs įvardinti svarbiausius savo planuojamus darbus, vizijas. Deja, viso to nėra, o laikytis įstatymų privalus dalykas. Dar to ir trūko, kad atsakytų, jog žada nesilaikyti įstatymų.

Toliau mūsų klausimų sąraše yra keliamos problemos, susijusios su neefektyviu atliekų tvarkymu, su nesėkmingu atliekų tvarkymo sistemos kūrimu. Iš tiesų, jeigu dabar žvilgteltume, kas dedasi savivaldybėse, kai jos turi tvirtinti mokesčius už atliekų surinkimą, tai yra visiškas chaosas. Vienos savivaldybės tvirtina nuolatines rinkliavas, kitos bando rinkti nuo gyvenamojo ploto, trečios nuo žmonių skaičiaus, dideli ginčai dėl įkainių. Ministrui, jeigu jis būtų geriau pagalvojęs, jeigu jis jau kuria tokią centralizuotą regioninių sąvartynų sistemą, reikėjo žengti ir kitą žingsnį, pasinaudojant ta patirtimi, kuri yra žinoma elektros ar šilumos reguliavimo srityje, kai tarifai nustatomi nepriklausomo reguliuotojo ir yra aiškios taisyklės kiekvienai savivaldybei. Taip išsprendžiamos visos tos problemos, kurios atsiranda, kai nutolusioms nuo regioninių sąvartynų savivaldybėms nežinia kaip reikės apmokėti transporto kaštus, pavyzdžiui, vežant atliekas iš Švenčionėlių į Kazokiškes.

Galima nuolat matyti Vyriausybės nutarimus, kuriais perduodami atliekų konteineriai savivaldybėms. Vėlgi, jeigu įvertintume kainas, atrodytų, turėjusių būti pigesnių konteinerių, nes jie pirkti centralizuotai, tai iš tikrųjų galima nustatyti, kad tai yra beveik dviguba kaina, negu tie konteineriai kainuodavo, kai anksčiau juos įsigydavo pačios savivaldybių įmonės. Jeigu netikite, paklauskite Panevėžio komunalinių paslaugų įmonės. Matyt, čia yra vienas iš tų atvejų, kai ministerija, viską perdėtai centralizuodama, nori kontroliuoti kuo didesnius pinigų srautus. Deja, ta kontrolė nėra efektyvi ir neleidžia sutaupyti pinigų.

Platų atgarsį visuomenėje turi Kazokiškių sąvartyno reikalai, ten iki šiol tos problemos nėra išspręstos. Įsipareigojimai gyventojams nėra įvykdyti. Pavojingų atliekų reikalai ministerijoje taip pat prastai sprendžiami. Aišku, Lazdynų ar kitų gretimų rajonų gyventojai turbūt nesuvokia, kai kartais jiems tenka uostyti pavojingų atliekų deginimo įmonės skleidžiamas nuodingas dujas, nes nesant deramos kontrolės gerokai viršijamos normos. Aišku, žmonės turbūt sureaguotų tik tokiu atveju, jei mikrorajonus dengtų tiršti dūmai. Bet mūsų turimi duomenys įtikinamai rodo, kad normos kartais viršijamos net tūkstantį procentų.

Mūsų kolega R.Dagys, kaip Antikorupcijos komisijos pirmininkas, ne kartą bandė kelti klausimą dėl galimo ministro interesų konflikto, susijusio su uždarąja akcine bendrove „Envas“ ir dar viena. Keistas dalykas, keletą mėnesių Antikorupcijos komisijos pirmininkas negali gauti atsakymų į konkrečius klausimus. Tai yra skandalingas atvejis. Aš nežinau kito ministro, kuris leistų sau taip elgtis – neatsakyti į formuluojamus konkrečius klausimus.

Be abejo, tų klausimų sąrašas yra ilgas ir aš per 10 min. visų nespėsiu paminėti. Tik trumpai paminėsiu, kad mes matome ir žiniasklaidoje skaitome apie kai kurių Vidurio Lietuvos, Aukštaitijos rajonų žmonių nerimą, susijusį su plėtojamu kiaulininkystės verslu, kuris daro didelę žalą gamtai. Vėlgi nematome ryžtingos Aplinkos ministerijos pozicijos. Tos problemos bandomos nukreipti į Žemės ūkio ministeriją, kuri gal kaip tik yra suinteresuota to verslo plėtojimu. Aplinkos ministras, deja, neapgina nei bitininkų interesų, kurie ten taip pat nori turėti egzistenciją, nei kaimo turizmą plėtojančių žmonių interesų, nors galėtų įvesti gerokai griežtesnes normas kiaulininkystės plėtojimo veiklai. Kaip minėjau, klausimų yra labai daug, o, deja, atsakymai, mano įsitikinimu, mūsų kritiško nusiteikimo ministro veiklos atžvilgiu nepakeitė, todėl tikiuosi, kad šiandien atsiras dauguma Seimo narių, kurie parems interpeliacijos iniciatyvą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kaip numatyta, kolega kalbėjo 10 minučių. Dabar antras punktas – interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymas. Kviečiu ministrą Arūną Kundrotą. Jis turi teisę kalbėti pusvalandį, bet gali kalbėti trumpiau. Visų labui. Prašom.

A.KUNDROTAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų klausimų yra pateikta gana daug. Atsakymai jums yra pateikti gana išsamūs. Jeigu reikės ką nors paaiškinti, jūs paklausite po mano pristatymo.

Visų pirma norėčiau padėkoti už galimybę, už suteiktą progą dar kartą pakalbėti apie aplinkos apsaugą. Ne taip dažnai, matyt, kviečiatės ar išklausote, kas iš tikrųjų vyksta, kokia tai sudėtinga sritis, kiek daug įvairių interesų susikirtimo ir kaip sudėtingai priimami sprendimai.

Visa šalis, be abejo, ir aplinkos apsaugos sektorius, išgyvena didelius pokyčius. Kaip visada, tokias situacijas lydi konfliktai. Žemės reforma. Aš kalbėjau prieš ketverius metus, kad nepavydžiu tam ministrui, kuriam teks spręsti klausimus dėl teritorijų planavimo po taip įvykdytos žemės reformos, iš esmės interesų supriešinimo, ypač saugomose teritorijose. Tas vyksta dabar, sprendimai turi būti priimami, jie nėra paprasti. Nėra paprastos problemos dėl valstybinių miškų, kai faktiškai privatizuodami žemės ir miškų plotus sukūrėme konfliktus dėl naudingųjų iškasenų išgavimo, dėl infrastruktūros įrengimo. Kai dabar reikia nutiesti kelią ar išgauti tuos išteklius, pasirodo, valstybinių miškų plotai yra vieninteliai, kur galima būtų tai daryti. Ir vėlgi konfliktas, kaip tą klausimą reikėtų išspręsti.

Atsakyme pateikiau daug įvairių skaičių ir dėl pirmo klausimo, ir dėl statybų sektoriaus, dėl ko mes taip pat diskutuojame, kad tokios didelės problemos, sudėtingos planavimo procedūros, bet skaičiai sako ką kita. Augimas yra nepaprastai didelis ir, manau, tai geriau įvertina situaciją, negu vieni ar kiti pareiškimai.

Dėl teritorijų planavimo. Viena iš prioritetinių sričių. Man atėjus dirbti ministru, faktiškai bendrųjų planų nelabai buvo rengiama. Kai Lietuva buvo pradėta planuoti detaliaisiais planais per įvairius interesus, o ne per visuomeninį interesą, ką leidžia bendrieji planai, tvirta pozicija, mūsų pasiūlyti pakeitimai, manau, iš esmės situaciją perlaužė. Tai, kad dabar yra 90 savivaldybių ir savivaldybių dalių planų rengiama, tai, kad Lietuvos bendrasis planas buvo patvirtintas, tai, kad visos apskritys rengia planus, yra tikrai labai didelis indėlis į šalies darnią plėtrą.

Manau, prie kitų klausimų dar paminėsiu ir dėl saugomų teritorijų, ir dėl atliekų tvarkymo, bet ir vienoje, ir kitoje srityje strategijos buvo aiškios, laimėjimai gana ryškūs ir apie juos dar bus kalbama vėliau.

Gerbiamasis pone Razma, jūs paminėjote, ką toliau ruošiuosi daryti. Matyt, visų sektorių visus planus būtų sudėtinga įvardyti, bet viena, ko tikrai, jeigu toliau bus suteikta galimybė dirbti, nekeisiu, t. y. savo nusistatymo ir savo matymo, kaip tie reikalai turėtų būti sprendžiami.

Jūs priekaištaujate dėl kontrolės efektyvumo. Manau, kad priekaištai daugeliu atvejų kilo kaip tik dėl griežtos kontrolės, nes visa praktika, patirtis rodo, kad kur jos nėra, ten nėra ir priekaištų, ten net nėra jokios diskusijos apie tai, kaip teisės aktai įgyvendinami ar kokia yra gyvenimiška situacija.

Dėl Europos Sąjungos reikalavimų išaugo kontrolės apimtys 30–40%, bet pasižiūrėkite informaciją, kurią aš jums pateikiau: lygiai tiek pat išauginome ir pajėgumus, žmonių skaičius apie 40% padidėjo. Mes niekaip negalime sau leisti teisės taikyti prie esamų įgyvendinimo ir priežiūros pajėgumų, mes juos turime sukurti taip, kad visi reikalavimai ir visų pirma europinė teisė būtų įgyvendinama.

Taip pat yra informacijos, jeigu randate laiko ją paskaityti, apie kitus įvairius sistemos stiprinimo žingsnius: įvairūs klausimynai, įvairi metodinė medžiaga parengta. Taip pat mokymai – nuo dvidešimt kelių pareigūnų mokymai per metus išaugo penkis kartus. Įvairūs teisės aktai supaprastina procedūras, buvo pasiektas esminis persilaužymas, nes iš pradžių, kai buvo tikrinama, vos ne kiekviename objekte buvo randama tam tikrų pažeidimų, bet šiuo metu tik trečdalis tokių, kurie įvertinami kaip turintys tam tikrų nukrypimų nuo reguliavimo.

Bendradarbiaujame su visomis kitomis institucijomis, policija, kariuomene įvairiose akcijose. Girdite apie akciją „Lašiša“ ir panašius dalykus.

Įvardijote daug direktyvų, manote, kelia rūpestį, ar jų reikalavimai bus įgyvendinti. Vėlgi nuosekliai pagal jūsų išvardytus klausimus tokia informacija yra pateikiama. Jokiu būdu negalvojam apie tai, kad problemą reikia atidėti, nebent jūs turite informaciją, kurios aš neturiu, ir ją pateiksite. Bet dėl biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo visas planas yra parengtas, Vyriausybės patvirtintas Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas, kuriame yra įvardyti žingsniai, kaip reikėtų šias atliekas tvarkyti. 2007–2013 m. perspektyvoje numatytas finansavimas mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiams statyti ir tam tikros lėšos, kurių reikės įrenginiams sukurti.

Jeigu kalbėtume apie atliekų perdirbimą, tai norėčiau paminėti, kad 2006 m., palyginti su 2004 m., per 88% išaugo plastiko, 24% – popieriaus atliekų, 6% – stiklo, taip pat išaugo metalo atliekų surinkimo perdirbimas. Perdirbtų padangų atliekų kiekis padidėjo nuo 2 tūkst. per metus iki 12 tūkst. per metus, elektronikos nesiekė net 1,5 tūkst. tonų, dabar yra daugiau negu 10 tūkst. tonų ir panašiai. Visur dirbama taip, kaip reikalauja direktyvos. Minint šiltnamio efektą dėl sąvartynų, tai senuose sąvartynuose ir naujai statomuose yra numatytos galimybės metano dujoms surinkti ir panaudoti sprendžiant mano minėtą klimato kaitos problemą.

Sakote, kad gali būti neįgyvendinti reikalavimai dėl sąvartynų. Sąvartynų direktyva sako, kad 2009 m. viduryje visi sąvartynai turėtų būti įrengti pagal europinius reikalavimus ir į juos bus galima vežti tik atliekas. Matyt, girdėjote ir patiems gal teko matyti, kad keturi sąvartynai yra pastatyti ir atiduoti naudoti. Dar keturi sąvartynai bus baigti įrengti kitais metais, pasirašytos likusios trys sutartys dėl regioninių sąvartynų, t. y. dėl Zabieliškio, dėl Panevėžio, baigiamos vykdyti pirkimo procedūros dėl Lapių sąvartyno. Skaičiai taip pat pateikti dėl Miestų nuotekų valymo direktyvos. Apie 1,14 milijardo litų yra investuota iš ISPA, Sanglaudos fondo, kitų šaltinių, numatome apie 1,5 milijardo iš naujosios perspektyvos. Planai yra gana aiškūs, kaip šioje srityje bus dirbama. Buvo kilęs klausimas dėl Buveinių direktyvos. Esu pateikęs informaciją, iš kokių šaltinių numatomi finansuoti darbai, manau, kad jūs susipažinote.

Dėl Kazokiškių sąvartyno. Nemanau, kad mūsų pozicija buvo klaidinga. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis pasiūlymais. Vietą parenka ne ministerija, o savivaldos institucijos pasiūlė, kokios galimos sąvartyno vietos. Atlikus tam tikrus poveikio aplinkai vertinimus, taip pat kitas procedūras, kurios yra būtinos tokiais atvejais, sprendimas buvo priimtas, paraiška suformuluota. Jeigu mes pusiaukelėje pradėtume persvarstyti ir keisti savo užsibrėžtus tikslus, tai šiandien Kazokiškių sąvartyno tikrai neturėtume. Dešimt metų iki to buvo renkama vieta. Tai yra gana sudėtingas procesas, manau, kad aš, kaip ministras, negalėjau leisti išbalansuoti situacijos ir pradėti svarstyti kitas alternatyvas.

Visi darbai, kurie buvo numatyti sąvartyno projekte, yra atlikti, tai buvo pripažinta komisijos. Buvo daromas papildomas Statybų priežiūros inspekcijos vertinimas, ar tie reikalavimai yra įgyvendinti. Buvo dar kartą patvirtinta, kad taip ir įrengta. Negalime į finansavimo memorandumą, kurį pasirašėme su Europos Komisija, įtraukti dalykų, kurie nepriklauso Lietuvos teisei. Tai yra dėl iškėlimo, jeigu nepatenka į mūsų sanitarines zonas, numatytas įstatymais ir mūsų Vyriausybės nutarimais, ar dėl kitokių sprendimų. Tai daroma iš nacionalinių lėšų. Žinote, kad Vilniaus apskritis yra priėmusi tam tikrus sprendimus. Dėl kelio yra parengtas specialusis planas, lėšos yra numatytos, visi su tuo susiję darbai bus tinkamai įgyvendinti.

Man nelabai aišku, iš kur yra kilusios jums, gerbiamieji Seimo nariai, abejonės dėl dumblo deginimo. Aplinkos ministerija niekada nesiūlė tokio metodo. Mes kaip tik atlikome studiją, įvertinome tris galimybes. Mano atsakyme yra išvardyta: tai dujų tvarkymas išgaunant energiją ir išsaugant maistines medžiagas; dumblo tvarkymas neišgaunant energijos, bet išsaugant maistines medžiagas; dumblo tvarkymas jį deginant. Pirmaisiais dviem atvejais yra pūdymas išgaunant dujas ir kompostavimas be dujų išgavimo, o tretysis – dumblo deginimas nepasirinktas kaip alternatyva. Mano yra minėti skaičiai, kodėl toks variantas nepasirinktas, t. y. ir dėl ekonominių sumetimų, ir dėl to, kad gana sudėtingai psichologiškai priimami tokie sprendimai.

Dėl būstų priežiūros. Kad ir kaip mes vienas kitą auklėtume ar patarinėtume, kaip reikia tvarkyti būstą, faktas yra toks: 97% būstų yra privačiose rankose. Valstybė niekada neturės tiek išteklių, nei žmogiškųjų, nei finansinių, kad tuos būstus sutvarkytų. Tačiau valstybės prievolė yra sudaryti sąlygas būstui prižiūrėti. Tai yra padaryta per mano minėtus atsakyme įstatymus, Civilinį kodeksą, Statybos įstatymą, taip pat yra įvairių techninių normatyvų, kurie buvo priimti. Kitas dalykas, ką privalo valstybė, tai sudaryti finansines sąlygas tam būstui prižiūrėti. Yra Būsto modernizavimo programa. Skaičiai yra pateikti, šiemet jie tapo gana įspūdingi, nes programa pajudėjo iš vietos, patvirtinta 500 investicinių projektų už 410 mln. litų. Būstų savininkai pasirašė 255 rangos sutartis, jau įgyvendinta 211 investicinių projektų ir suteikta valstybės parama yra 22 milijonai.

Aš jums pateikiau keletą pavyzdžių, kaip tvarkosi kai kurios savivaldybės. Pavyzdžiui, Panevėžio savivaldybė, kurios 80% daugiabučių turi sudarytas bendrijas, iš esmės vos nevykdo mūsų Būsto modernizavimo strategijoje nustatytų tikslų būstui modernizuoti. Ką tai reiškia? Tai reiškia iniciatyvą, sugebėjimą, dėmesį, galimybę, sudarytas savivaldai toms problemoms spręsti. Paminėjau ir daugiau savivaldybių, kurios pastaruoju metu padarė pažangą, tai yra Alytaus, Telšių, Plungės, Varėnos, Akmenės, Ignalinos, Joniškio, Jurbarko ir kitas.

Dėl Saugomų teritorijų tarnybos. Tai yra viena iš labiausiai konfliktinių vietų, bet ne todėl, kad kas nors tuos konfliktus norėtų kelti. Tai yra reikalavimai, reikalavimų vykdymas. Nuo pat savo darbo aplinkos ministru pradžios mačiau vieną ir pagrindinį būdą, kaip tų konfliktų skaičių būtų galima sumažinti – būtent per teritorijų planavimą. Todėl pažanga šioje srityje yra labai ryški. Jei 2002 m. tvarkymo planus turėjo tik penki nacionaliniai parkai ir Nemuno kilpų regioninis parkas, tai per 2005–2007 m. patvirtinta dešimties regioninių parkų ir keturių rezervatų. Dar dešimties regioninių parkų tvarkymo planai parengti per praėjusius dvejus metus, jie šiuo metu derinami ir bus teikiami tvirtinti. Dar devynių regioninių parkų numatyti parengti iki kitų metų birželio mėnesio. Tai yra pagrindinis sprendimas, kai interesai yra derinami, kai yra apsvarstoma su visuomene, kai yra atsižvelgiama ir į saugančių institucijų, ir į verslą plėtojančių institucijų, ir į ten gyvenančių žmonių interesus. Manau, kad tas kelias yra teisingas ir mes juo eisime. O kad kyla konfliktų dėl nelegalių statybų, dėl Kuršių nerijos, tai yra priimti šeši teismų sprendimai, visi yra priimti būtent mūsų naudai. Tai yra tokios pretenzijos, kokias teikiame ir kur prokuratūra atitinkamai teikia teismams, matyt, gal labiau jaudina, kas bus toliau. Matyt, nemažai interesų yra ir šioje srityje. Taip pat pateikiau nemažai informacijos, kaip darbai atliekami kitose srityse. Buvo paminėta medicininių atliekų deginimo įmonė. Man atėjus faktiškai medicininės atliekos buvo beveik civilizuotai netvarkomos, deginama paprastose katilinėse, šiemet vaizdas yra visiškai kitoks. Ta jūsų minėta įmonė ir daug ligoninių turi savo vietinius įrenginius, procesas yra civilizuotas. Be abejo, problemų iškyla, to negalima neigti, nors įmonėje įrengta trijų pakopų išmetamųjų dujų valymo sistema, tačiau, kaip mūsų pačių patikrinimai parodė, skiriasi tam tikri laboratoriniai duomenys, t. y. iš nekalibruotos automatinės sistemos paimti duomenys skiriasi nuo laboratorinių duomenų, ir įmonė yra įpareigota, kad jeigu naudojamas automatinis monitoringas, tai turi būti pagal visas taisykles įvertintas, patikrintas ir atiduotas. Žingsniai, kuriuos mes atlikome spręsdami šią situaciją, yra pateikti.

Manau, kad tikrai mūsų ministerija aktyviai dalyvauja ir kiaulių kompleksų statybos Lietuvoje klausimu. Manau, kad visos priemonės, kurios priklauso mums, tai visų pirma siejama su vandens tarša… yra priimti teisės aktai, jų griežtai laikomasi. Tai, kas yra neišspręsta, tai kvapų problema. Vyriausybė yra pavedusi ir Sveikatos apsaugos ministerija yra sudariusi darbo grupę, kaip reglamentuoti kvapus. Manau, kad išsprendus (…) klausimus, visiems gyvenimas bus gerokai lengvesnis, reguliuojančioms institucijoms, tačiau, gerbiamieji Seimo nariai, nereikėtų užmiršti vieno dalyko. Bet kokios fermos, kaip ir kito objekto, įsileidimas į savo teritoriją visų pirma yra savivaldybės klausimas. Savivaldybė gali pasakyti taip arba ne pačioje etapo pradžioje, o jeigu nenorima to siekti, nenorima to pasakyti, tada permetama problema kitiems, kurie turi sureguliuoti.

Taip pat dėl (…), kaip čia buvo minėta. VTEK’as tyrimą darė, jo išvados buvo viešos. Aš taip pat jas komentavau. Jeigu kam nors jos buvo neaiškios, galbūt reikėjo dar individualiai tai aptarti, tačiau išvada tokia, kokia yra paminėta, t. y. A.Kundrotas nėjo pareigų valstybės tarnyboje ir kad tuo metu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas dar nebuvo priimtas ir negaliojo, o dabar galiojančio įstatymo nuostatų kontekste A.Kundroto atlikti veiksmai nelaikytini pažeidžiančiais įstatymo reikalavimus. Priėmė išvadą, kad būtent įstatymai nepažeisti ir klausimas, kuris yra su pono R.Dagio paklausimu, kuris susijęs su VTEK’o išvadomis… Aš pasakiau savo atsakyme, be abejo, turėjau nusiųsti, ypač po VTEK’o išvadų, kad tos abejonės būtų išsklaidytos. Manau, jeigu jų kitokių lieka, galima tai aptarti.

Dėl lėšų panaudojimo. Išsamiai jums atsakiau į šį klausimą. Manau, kad lėšų panaudojimas nėra tik tas rodiklis, kurio mes siekiame. Tai yra reformos, tai yra struktūriniai pokyčiai sektoriuose. Abiejuose daugiausia investicijų gaunančiuose sektoriuose, ir atliekų, ir vandens srity, tokios reformos buvo daromos. Atliekų srityje yra sukurtos regioninės sistemos. Gaila, kad vandens sektoriaus įstatymo projekto nepalaikėte tokio, koks jis buvo pateiktas, kad kurtume regionines sistemas. Kodėl tai buvo daroma? Tai buvo daroma žinant, kad bet kokios investicijos reikalauja eksploatavimo sąnaudų. Kuo mažesnė organizacija, kuo mažesnė įmonė, tos eksploatavimo sąnaudos yra didesnės. Jau galvodami į priekį, mes siūlėme, kad didesnėse sistemose dėl masto ekonomijos tokie sprendimai yra pateisinami.

Taip pat yra išdėstyta visa procedūra, kaip teisės aktai buvo kuriami Europos Sąjungos pinigams valdyti. Europos Komisija tikrino, kaip yra pasirengta administruoti, pritarė būtent tokiai sistemai. Kaip minėjau, pirmoji paraiška buvo pateikta 2000 metais, tiktai man atėjus pradėjome steigti instituciją ir 2002 metų pradžioje ją įsteigėme. Dvejų metų vėlavimas buvo ir lieka našta iki pat dabar, tačiau šiuo metu 43% Europos Sąjungos lėšų yra panaudota, šiuo metu intensyviai sudaromi kontraktai kitų metų pradžiai. Per trejus likusius metus, jeigu bus dirbama, projektai nestabdomi, tikrai visos lėšos bus panaudotos.

Pabrangimo priežastys yra labai įvairios. Visų pirma tai, kad pačiose paraiškose ir memorandumuose yra nustatyti laiko grafikai, per kiek projektavimas turi būti atliktas. Neturint dokumentų, o projektų nebuvo parengusios savivaldybės, nebuvo galima iš karto pradėti finansuoti, dar reikėjo atlikti šį žingsnį, taip pat pradinis įvertinimas buvo tiktai 5% infliacija. Tokio šuolio tikrai nė vienas, matyt, nenumatėme ir negalėjome numatyti, kokie bus staigūs pokyčiai ir kiek išaugs sąnaudos.

Be to, patys projektai… Ne vienas ir iš jūsų man esate sakęs, kad reikia dar išplėsti tuos projektus. Yra naujų gyvenamųjų rajonų arba jie išsiplėtė, reikia daugiau tinklų ir panašiai. Visa ši diskusija taip pat darė įtaką vertės padidėjimui. Ar galėjome teikti necentralizuotai? Negalėjome, nes buvo numatyta 5 mln. eurų riba, projektai turėjo būti pateikti paketais. Kitaip to pateikti negu supakavę kelių savivaldybių, o pasirinktas buvo baseininis principas, mes tiesiog techniškai negalėjome. Bet manau, kad centralizuotas požiūris, pasirinktas dar iki manęs, pasitvirtino. Buvo daug kalbų, kad iš viso net paraiškų nespėsime pateikti. Pateikėme, ir dar daugiau, negu pinigų buvo rezervuota. Manau, kad padėtis buvo geresnė, negu būtume tą procesą išskaidę.

Be to, kaip minėjau, išskaidymas ir grįžimas į kiekvieną savivaldybę buvo labai komplikuotas. Europos Komisija labai atsargiai vertino mūsų šiuos pasiūlymus. Nors 2005 metais jau tikrai vyko intensyvi diskusija ta linkme, bet galutinį sutikimą mes gavome tiktai šiais metais ir pasirašėme sutartis su savivaldybėmis dėl tolesnės jų veiklos šioje srityje. Manau, kad sprendimai, kuriuos Vyriausybė priėmė dėl papildomų lėšų, leis procesą tęsti toliau. Be abejo, mes deramės su Europos Komisija dėl apribojimo, t. y. tam tikrų tikslų pašalinimo. Tą patį daro visos kitos valstybės, kurios pakliuvo į tuos infliacinius procesus. Žinau, latvių jau yra tam tikri atsakymai dėl 30% nubraukimo. Galutinės sumos bus aiškios, bet pats būdas, kad savivaldybės turi prisidėti, manau, yra tinkamas, nes tada atidžiau pasižiūrima į projektą, gal nubraukiami tam tikri komponentai, kurie nėra gyvybiškai svarbūs įgyvendinti ir leidžia taupyti lėšas.

Dėl rėmimo atitinkamos programos panaudojimo, dėl perkamų konteinerių detaliai jums parašyta, kokie žingsniai buvo padaryti. Viskas yra atliekama pagal galiojančius įstatymus. Jie nebuvo pažeisti. Tai, kad mes priimame sprendimus dėl konteinerių, nebuvo užgaida ar kas nors. Tai buvo analizė, tarimasis su savivaldybėmis ir dėl konteinerių skaičiaus, ir dėl konteinerių formos. Buvo pasiūlyta pačioms savivaldybėms pirkti konteinerius, tačiau tuo pasinaudojo tiktai trys, o visos kitos paprašė tai daryti centralizuotai. Kainos yra tokios, kokios yra po viešųjų pirkimų. Aš nežinau, kokias jūs turite, gal kitokias. Būtų labai miela, kaip jūs minėjote, Panevėžio atveju, jeigu Panevėžys būtų priėmęs mūsų pasiūlymą ir pats ėmęsis pirkimo ir tai įvykdęs. Tada galbūt būtų buvę šiek tiek kitaip. Tačiau labai tikiu, kad važiuodami per Lietuvą matote šį esminį pasikeitimą – kiekviename mieste įvairiaspalviai konteineriai. Pažanga yra padaryta didžiulė. Mes tikrai dėl to žingsnio nesigailim ir darom antrą žingsnį, t. y. perkam dar papildomai konteinerių, ir po to pirkimo faktiškai pagal mūsų Valstybiniame strateginiame plane patvirtintus normatyvus bus įrengta tiek vietų, kiek numato mūsų reikalavimai.

Gerbiamieji Seimo nariai, tikiuosi, kad mano atsakymai į interpeliacijoje pateiktus klausimus išsklaidė jums kilusias abejones dėl šalies aplinkos sektoriaus pažangos. Tik faktai ir argumentai, bet ne prielaidos gali nusakyti tikrąją aplinkosaugos padėtį. Esu visada pasiryžęs kalbėti apie aplinkos sektorių argumentais pagrįsta kalba, ginti viešąjį interesą ir priimti tokius sprendimus, kurie tarnautų visuomenei. Todėl aš prisiimu atsakomybę už visus savo veiksmus, susijusius su šalies aplinkos būkle, kaip ir už kiekvieną su šia sritimi susijusį Vyriausybės, kurios ministras esu, sprendimą. Savo veikloje griežtai laikiausi įstatymų reikalavimų, nes tai yra vienas svarbiausių Aplinkos ministerijos, nuolat įvairių interesų apgultos, priesakų. Ir, be abejo, pirmiausia tokie priesakai galioja ministrui. Dėkoju už jūsų dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs kalbėjote tiek, kiek numatyta. Dabar Statuto 221 straipsnio kitas punktas: „Interpeliaciją gavusio pareigūnai atsakymai į Seimo narių klausimus – iki 30 minučių. Klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip Vyriausybės valandos metu.“ Todėl prašom nenustebti, ne pirmasis užsirašęs klausia, o Tėvynės sąjungos (konservatorių) atstovas E.Pupinis. Ruošiasi antrasis „darbietis“, tiksliau, „darbietė“ L.Graužinienė.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis ministre, šiandieną čia jau buvo išsakyta daug priekaištų, tačiau jūs priekaištų sulaukėte ir iš tų žmonių, kurie daugelį metų vaikšto ir sprendžia problemą dėl vadinamųjų miškų parkų. Susidaro toks įspūdis, kad visose institucijose, tarkim, ir Utenos apskrities administracijoje, yra kvailiai, ir Peticijų komisijoje yra kvailiai, kažko nesupranta, tiktai viena ministerija žino, kaip teisingai spręsti šį klausimą. Ir susidaro toks įspūdis, kad apskritai ministerija sprendimą priima tam, kad problema iš viso nebūtų sprendžiama, tam, kad ta problema būtų išspręsta kitais būdais, o po to kažkas pasinaudotų šia galimybe ir gerose vietose pasiimtų sau žemę. Juk kitaip neįmanoma, visi sako, kad, ministre, jūs neteisus, o ministerija šių klausimų nesprendžia, daro bendruosius planus, kurie vėlgi nesutampa su gyventojų ir specialistų nuomone.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Tikrai nemažai pastaruoju metu diskutuojama. Aplinkos ministerijos pozicija buvo tokia, kokia buvo išreikšta Vyriausybės, o būtent: reikia pakeisti įstatymą ir atitaisyti tą suvaržymą, kuris buvo padarytas 2001 m., t. y. jeigu pusė proceso buvo įvykdyta taip, kad buvo galima privatizuoti miškų parkams priskirtus miškus, tą reikia daryti ir toliau. Toks pasiūlymas buvo jums, gerbiamieji Seimo nariai, pateiktas. Jūs priėmėte sprendimą, Prezidentas vetavo, po to tas sprendimas buvo pakeistas. Aš nelabai suprantu, kaip jūs klausiate manęs, kaip po visų šių sprendimų aš galiu dabar savo kokiu nors parašu ar Vyriausybės nutarimu pakeisti įstatymą? Būtų jis pakeistas – nebūtų jokios problemos. O dabar mes žiūrim tokiu techniniu požiūriu į pačius miškus, juos vertinam, ir ten, kur neatitinka kriterijų, išbraukiam ir tą siūlom daryti, bet taip padaryti su 500 tų probleminių hektarų, kurie ten yra, vienu sprendimu aš tikrai negaliu ir negalėčiau esant bet kokiems prašymams.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš dabar noriu paklausti kolegių „darbiečių“: ar L. Graužinienė, ar V.Baltraitienė? Kuri pirmoji klausia? Virginija? Pagal abėcėlę? Loreta? Gerai, L.Graužinienė. Ruošiasi P.Gražulis.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad problemų šioje srityje yra labai daug. Suprantu, kad aplinkos ministras turi saugoti gamtą, bet iš jūsų kalbos šiandien aš suprantu, kad visa Lietuva tuoj taps saugoma teritorija, turbūt išskyrus Vilnių. Tai čia įžangai.

O dabar norėčiau paklausti, kaip jūs vertinate savo ministerijoje dirbančios Rūtos Baškytės veiklą? Kodėl yra toleruojami ir dangstomi klausimai, kurie yra susiję su nelegaliomis statybomis, tai yra ir Neringoje, ir kitur, kur yra pridėta jos ranka ir akivaizdžiai yra padaryti pažeidimai? Kodėl jūs, kaip ministras, visada ginate ir tiesiog nesprendžiate tų klausimų?

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Manau, kol neturiu įrodymų apie tuos padarytus pažeidimus, negaliu vertinti kitaip jos darbo negu vertinu dabar. Aš manau, kad sritis tikrai yra nepaprastai sudėtinga, kaip minėjau, daugybė interesų. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pozicija yra gana griežta. Ir tai, kad bent trys Konstitucinio Teismo sprendimai buvo padaryti ir dėl Kuršių nerijos, ir dėl kitų sričių, rodo, kad tie veiksmai, tie padaryti žingsniai yra teisingi, nes būtent tokios buvo išvados. Aš žinau, kad yra tam tikri dokumentai lyg ir iš Aplinkos apsaugos komiteto persiųsti į prokuratūrą ar panašiai, tai, matyt, ten tos visos įvardytos nuodėmės bus peržiūrėtos. Tačiau šiuo momentu aš tikrai negaliu įvertinti dirbančio žmogaus kitaip negu žmogaus, atliekančio savo pareigas.

L.GRAUŽINIENĖ. Aš noriu patikslinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę, L.Graužinienė nori patikslinti. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ. Ministerijoje jūs iš viso neatlikote jokio tyrimo, susijusio su tuo klausimu? Ta medžiaga, apie kurią jūs šnekėjote, buvo perduota ir Seimo Audito komitetui, ir ministerijai, ir prokuratūrai. Ar jūs darėte kokius nors tyrimus, veiksmus? Ir ne tiktai tuo klausimu. Aš manau, kad su šios pareigūnės veiksmais yra susiję nemažai klausimų. Ar jūs laukiate tik institucijų atsakymų?

A.KUNDROTAS. Ne, jokiu būdu, tikrai nelaukiam vien tiktai išorinių kokių nors sprendimų. Žiūrėjom patys ir atitinkama komisija buvo sudaryta. Mes tuos faktus, kuriuos jūs minite rašte, žinojom anksčiau, turėjom dokumentų kopijas, vertinom, kiek galėjo turėti įtakos ar negalėjo turėti įtakos. Mes tada tikrai nematėm, kad buvo pažeistas koks nors procedūrinis dalykas ir galėjo daryti įtaką vėlesniems sprendimams. Tačiau lygiai tokios pat išvados buvo padarytos po to, kai buvo pradėtas tyrimas prokuratūroje. Aš manau, kad mūsų išvados atitinka ir patvirtina tai, kokios buvo padarytos prokuratūroje dėl bylos nutraukimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Gražulis, ruošiasi kolega S.Kašėta.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis ministre, ne visada pavyksta taip greitai susiorientuoti ir suprasti, kodėl vienas ar kitas sprendimas priimamas. Vakar aš kalbėjau prieš Kremavimo įstatymą, prieš deginimą ir tik šiandien supratau, kodėl tas įstatymas yra teikiamas – nes degindavo tiktai tuos, kurie būdavo eretikai, arba tuos, kurie sirgdavo cholera, kurie sirgdavo maru, kad neužkrėstų žemės, tas blogis, taip sakant, kad neužkrėstų žmonių. Taip pat, aš manau, todėl konservatoriai ir siūlė tas įstatymo pataisas, kad būtų deginama, nes gal suprato, kad ir jų kai kurios nuostatos tikrai neša užkratą žmonijai. O dabar jūs taip pat šalia Vilniaus siūlote deginti atliekas. O tuo tarpu žmonės prieštarauja, nes deginamos atliekos skleidžia pavojingas medžiagas. Kokia čia yra motyvacija? Nes tuo labiau kad, kiek turim informacijos, Europos šalyse tokio deginimo yra atsisakoma.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Visų pirma gal pradėkim nuo to, kad aš nieko nesiūlau, nes mano, kaip ministro, pareiga yra sudaryti sąlygas priimti sprendimą. Jeigu klausiat bendrai, ar Europos Sąjungoje yra deginamos buitinės atliekos, – taip, jos yra deginamos, yra atnaujinta direktyva, yra tiktai vienintelė diskusija, kuri buvo, kada tai vadinti atliekų panaudojimu, o kada atsikratymu. Yra techninė formulė, kaip apskaičiuoti naudingumą. Mes negalime priimti sprendimo iš principo uždrausti deginti.

Dėl to, jeigu tokia galimybė yra. Girdėjote diskusijas Vilniaus savivaldybėje. Tai yra procesas, kuris buvo įdiegtas mūsų pasiūlymu. Ačiū jums už tai, gerbiamieji Seimo nariai, jūs balsavote, kad sprendimą pirmiausia turi padaryti pati savivaldybė. Ji mato atliekų judėjimo srautus. Kai buvo kalbama dėl Kazokiškių, visą laiką buvo sakoma, kodėl nedeginama, kodėl sąvartynai. Kai yra planuojami kokie nors deginimo įrenginiai, tai kodėl deginimas, o ne kas nors kitas? Savivaldybė, žinodama, ką ji rengiasi daryti su atliekomis, kurios susidaro visų pirma Vilniaus mieste, turi galvoti, ar tai bus deginimas. Jei netinka pasiūlyta vieta, tai gerai, keliasi į kitą vietą. Procesas turi vykti. Jeigu savivaldybė pritars ir toliau bus tęsiamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, atitinkamai mes darysime išvadas. Kol kas sprendimus dėl deginimo įrenginių priima savivalda.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Kašėta, ruošiasi kolega B.Bradauskas.

A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis ministre, jau daugelį metų jums vadovaujant ministerijai, ministerijos iniciatyva taikoma vis daugiau apribojimų nacionaliniuose parkuose gyvenantiems vietos gyventojams, paprastiems kaimo žmonėms, kuriems taikomi suvaržymai dėl naudojimosi mišku, žeme, tvarkant savo pastatus. Tačiau per daugelį metų aš nematau jokių ministerijos iniciatyvų sustiprinti žmonių motyvaciją iš tiesų laikytis tų taisyklių arba kompensuoti už tuos suvaržymus. Iš esmės tai yra rezervatai, ir juose mes laikome kaip indėnus prieš 100 metų Amerikoje, tomis pačiomis teisėmis. Čia pirmoji klausimo dalis.

Galioja tam tikra politinė konjunktūra. Kai paprastas žmogus padaro pažeidimus, nacionalinio parko architektai negailestingai surašo protokolus, reikalavimus, bet kai paliečia tam tikros politinės konjunktūros atstovus…

PIRMININKAS. Laikas!

A.KAŠĖTA. …kažkodėl būna visiškai užmerktos akys. Aš norėčiau, kad jūs atsakytumėte į abi klausimo dalis.

A.KUNDROTAS. Ačiū. Pradėsiu nuo antrosios. Gal galite įvardyti, kada tos akys buvo užmerktos? Iš tos informacijos, kurią aš turėjau, visur buvo daromi sprendimai. Visų pirma pareikalauta tų institucijų, kurios turi tai daryti, jeigu kalbama apie statybą, apskrities administracijų, jų padalinių… Manau, iš pradžių buvo tam tikras apsileidimas. Mes, pavyzdžiui, atsakingai tikrinome Dzūkijos nacionalinį parką, peržiūrėdami visus sprendimus dėl detaliųjų planų. Kai buvo pažeidimai, buvo atlikti atitinkami veiksmai.

Dėl suvaržymo. Per mano laikotarpį nėra pradėti taikyti kitokie suvaržymai negu tie, kurie susiję su Europos Sąjungos reikalavimais. Tai yra „Natura 2000“ teritorijos ir atitinkamas veiklos apribojimas. Kai tokie apribojimai… Jeigu tai žemės ūkio veikla, yra europiniai fondai, iš kurių yra kompensuojama, ir tas gana intensyviai vyksta. Jeigu suvaržymas yra susijęs su miškais, tai mūsų pasiūlymu Vyriausybė yra priėmusi sprendimą dėl tų apribojimų kompensavimo, ir ta tvarka vėl veikia.

Dar trečias dalykas, kurį mes esame pradėję, kuris jau po truputį įsibėgėja, tai yra žemės išpirkimas. Jeigu žmogus nenorėtų, arba reikalavimai neleidžia vykdyti tokios veiklos, kokią jis planuotų, tokią žemę reikia išpirkti į valstybinį fondą. Aš manau, veiksmų yra padaryta. Kad kyla vietinių problemų, tai tikrai. Tai yra ir mūsų vietinių nepatyrimas, susijęs su bendravimu, gal parko administracijų trūkumas. Stengiamės tokius dalykus šalinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia B.Bradauskas. Ruošiasi kolega A.Ivanauskas.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų šiuo metu mūsų šalyje daug kas stringa dėl to, kad nėra bendrųjų planų. Aš žinau, kad savivaldybės įpareigotos rengti šiuos planus, bet pagal Teritorijų planavimo įstatymą jie turėtų būti parengti iki gruodžio 31 dienos. Pasakykite, ar visos savivaldybės įvykdys šį įstatymo reikalavimą ir ar bendrieji planai bus parengti iki šių metų gruodžio 31 dienos?

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Tyrimai ir analizė, surinkta informacija rodo, kad nebus parengta. Kai kurios yra labai priartėjusios. Matyt, apie trečdalis sprendimus dar būtų galėjusios priimti. Vienas ribojantis faktorius, dėl kurio turi būti baigtas procesas, tai yra europinių pinigų panaudojimas, nes bendrieji planai yra nemažai finansuojami iš europinių lėšų. Jų panaudojimo datos kitais metais yra labai griežtos. Kitų metų pirmojoje pusėje, manau, tikrai bus tų bendrųjų tvirtinimo bumas. Priežastys, be abejo, yra įvairios: lėtokai sureagavo, po to rengė paraiškas, kol buvo priimti sprendimai ir panašiai. Tas startas buvo lėtokas, bet dabar procesas yra pagerėjęs. Mes kviečiame ir planų rengėjus, diskutuojame, žiūrime, ką procedūriškai dar galėtume padaryti. Tikiuosi, kad kitų metų pirmojoje pusėje absoliuti dauguma planų bus patvirtinta.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Ivanauskas. Ruošiasi kolega A.Lydeka.

A.IVANAUSKAS (VLPDF). Laba diena. Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti. Prieš kurį laiką buvo daug kalbama apie Elektronikos atliekų direktyvos perkėlimo problemą, elektronikos pardavėjų skundus Europos Komisijai. Kuo visa tai baigėsi?

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Diskusija buvo nemaža, nes tuo metu kaip tik buvo teikiamas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo buvo nustatomos užduotys kitiems metams. Tuo pačiu metu, atrodo, 9 valstybės gavo Europos Komisijos laiškus, kad neperkeltos tam tikros direktyvų nuostatos. Mes labai kruopščiai peržiūrėjome visus savo priimtus teisės aktus. Iš esmės ten buvo daugiau nesupratimų arba neatsižvelgimo į vieną ar kitą teisės aktą, bet padarėme pakeitimus ir grąžinome spręsti Europos Komisijai. Manome, kad teisinė pusė bus visiškai sutvarkyta.

Dar buvo kita dalis, kuri irgi nuskambėjo, kad elektronikos importuotojai skundėsi Europos Komisijai dėl neva per griežtų reikalavimų Lietuvoje. Mano žiniomis, tas skundas yra atmestas ir pasakyta, kad Lietuva tikrai nepažeidė jokių reikalavimų, ir tos sistemos, kurios yra nustatytos, atitinka europinius teisės aktus.

PIRMININKAS. Ačiū. Kito potencialaus klausėjo nematau. Tada A.Kubilius. Ruošiasi kolegė V.Baltraitienė.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis ministre, mano klausimas iš dviejų dalių. Visų pirma šiandien „Lietuvos ryte“ perskaičiau, kad aš tariamai susitariau su G.Kirkilu dėl jūsų likimo. Reikia taip suprasti, kad šiandien jau nereikia balsuoti dėl jūsų atstatydinimo. Kadangi aš nieko nesitariau ir nieko nesusitariau, bet žinau, kaip atsiranda tokios tariamos žinios, tai klausiu, kiek jums kainavo tokios žinios paskleidimas?

Antroji klausimo dalis. Šios savaitės trečiadienį Vyriausybė savo posėdyje patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl Lietuvos konvergencijos 2007 metų programos. Vyriausybė patvirtino, kiek suprantu, ir jūs balsavote už šią Konvergencijos programą. Šios programos 34 puslapyje yra teigiama, kad naujais fiskalinės rizikos šaltiniais tampa Lietuvos įsipareigojimai dėl iš dalies pabrangusių Europos Sąjungos finansuojamų projektų. Ši rizika yra skaičiuojama iki 0,6% BVP. Tai yra papildomos lėšos, kurias reikės rasti iš nacionalinio biudžeto. Sakykite, ar…

PIRMININKAS. Laikas!

A.KUBILIUS. Aš baigiu. Sakykite, gal jūs, pripažindamas, kad tapote fiskalinės rizikos šaltiniu, manote, kad reikia pačiam atsistatydinti iš pareigų?

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Aš negaliu suvokti jūsų klausimo pirmosios dalies, kokia man nauda, ar interpeliuos, ar atsistatydinti? Ką aš čia išlošiau, už ką dar reikėtų ir sumokėti? Taip pat, kaip ir jūs, matyt, su šiokia tokia nuostaba perskaičiau tą straipsnį, bet manau, kad dabartinei mano situacijai jokios reikšmės tai neturi. O kokie sprendimai bus priimti, tai viskas jūsų rankose – kaip padarysite, taip bus.

Dėl antrosios dalies. Manau, kad būtų per daug garbės prisiimti tokio įkaito ar pagrindinės priežasties vaidmenį, kainų augimas buvo visuose sektoriuose. Aplinkos apsaugos projektai yra dideli, jie ryškūs, ir tas padidėjimas iš karto įvertinamas dideliais skaičiais, lygiai taip pat vyko ir nuo 2004 m. finansuojamuose kitų sektorių projektuose. Jeigu galime išvengti iš viso to padidėjimo, gal tada reikia žiūrėti, kur vienas ar kitas ministras ne taip padarė, šiuo atveju aš. Jeigu tai yra bendra bėda visiems projektams, manau, kad nelabai galiu prisiimti sau to vaidmens kaip pagrindinės priežasties.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Baltraitienė. Ruošiasi kolega B.Pauža.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš norėjau paklausti dėl aplinkos apsaugos departamentų ir jų agentūrų veiklos. Labai dažnai verslininkai, ypač smulkieji ir vidutiniai, vidutinių įmonių savininkai, skundžiasi, kad jie spaudžiami, tiesiog reketuojami. Yra reikalaujama pateikti tokius duomenis, kurių net nenumato įstatymas, po to liepia duoti į teismą ir gąsdina, jeigu jūs duosite į teismą, mes vis tiek rasime, prie ko prisikabinti. O toleruojamos visos stambaus kapitalo įmonės. Jiems lyg ir turėtų būti tokie patys reikalavimai, deja, yra leidžiama daug daugiau negu smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Jūsų nuomone, galima tą situaciją pakeisti ar ne, nes tai priklauso, manau, tik nuo jūsų ir nuo Aplinkos ministerijos.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Būtina pakeisti, jeigu yra taip, kaip jūs įvardinate. Mes nuosekliai stipriname priežiūrą agentūrų ir departamentų veiklos. Pačioje ministerijoje įsteigėme Kontrolės skyrių, kuris užsiima visokiais skundais, yra vadinamoji karštoji telefono linija ir galima pranešti apie bet kokį veiksmą, kuris neatitinka teisės reikalavimų. Ir į tokius pranešimus yra reaguojama. Taip pat buvo sustiprintas metodinis Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos vadovavimas. Tikrai tokios padėties neturėtų būti, jeigu duosite tikslesnių duomenų, būtinai patikrinsiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia B.Pauža. Ruošiasi kolega A.Baranauskas.

B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, buvo viešai paskelbta, kad pasenę pesticidai iš visų sandėlių jau yra išvežti, tačiau žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad dar kai kuriose vietose jų yra likę, ypač dabar keliama problema dėl buvusių chemikalų sandėlių užterštų teritorijų. Prašau pasakyti, kaip iš tikrųjų yra ir kas šioje srityje rengiamasi daryti? Ačiū.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad prie nuveiktų didelių darbų, kurie ne visi įvardinti atsakymuose, tikrai yra ir atsikratymas pesticidų naštos. Kiek buvo gaisrų, kiek buvo visokių skausmų, taršos, kai degė tie pesticidai. Tai, kad buvo iš visų sandėlių išvežta, manau, labai didelis dalykas. Kas liko? Tai yra užkastos vietos, kur buvo deginta, kur degė, tai yra kaip laikinojo laidojimo vietos, ir kai kurios saugyklos, kurios buvo įrengtos kaip saugyklos pesticidams laikyti. Dabar baigiamos pirkimo procedūros ir kitais metais faktiškai visos tos likusios vietos europinių lėšų parama bus likviduotos.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Baranauskas. Ruošiasi kolega J.Ramonas.

A.BARANAUSKAS (VLPDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau jūsų paklausti. Esant dabartinei energetinei situacijai, ypač svarbu namų renovacija. Žmonės, namų bendrijos labai palaikė jūsų ir Vyriausybės iniciatyvą pradėti renovuoti senus daugiabučius gaudami daug didesnę valstybės finansinę paramą. Žinome, kad pakankamai lėšų renovuoti šiems namams per trumpą laikotarpį mūsų šalis nėra pajėgi suteikti. Kokia padėtis šiuo metu bus ir kokios perspektyvos dėl Europos Sąjungos paramos suteikimo daugiabučiams namams renovuoti? Ačiū.

A.KUNDROTAS. Ačiū jums už klausimą. Valstybės biudžeto įstatyme, už kurį jūs balsavote, yra numatyta 50 mln., bet yra dar du šaltiniai, kurie turėtų būti irgi panaudoti sprendžiant būsto renovavimo klausimus, visų pirma iš Europos Sąjungos apie 200 mln. lėšų, skiriamų probleminiams regionams, būtent socialiniam fondui didinti ir būstui renovuoti. Taip pat tariamasi dėl Ignalinos uždarymo fondo lėšų panaudojimo galimybės ir manau, kad taip, kaip eina dabar derybos, yra labai realu, kad tam tikras pinigų kiekis, lėšų kiekis iš šio fondo taip pat bus panaudotas modernizavimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Ramonas. Ruošiasi kolega K.Starkevičius.

J.RAMONAS (TTF). Gerbiamasis ministre, aš noriu pratęsti gerbiamojo A.Kašėtos klausimą apie saugomas teritorijas. Europos Sąjungos direktyva ir t. t., ir t. t. Bet ten vis dėlto gyvena Lietuvos piliečiai, gyvena amžių amžius, senesni, jaunesni, jie užsiima vienokia ar kitokia ūkine veikla. Pagal dabartinį Europos direktyvų diegimą, ypač uolų jūsų įvairių saugomų teritorijų, aplinkos apsaugos inspektorių… jie žino vieną dalyką – tik bausti. Bet šalia to yra Valstybės tarnybos įstatymas. Jis yra valstybės tarnybos pareigūnas, jo elgesys, jo požiūris į ten gyvenantį žmogų… Dar toliau, Europa ir Lietuva investuoja biudžeto pinigus, suteikia paramą ir po to jam neleidžia nieko daryti. Kaip visa tai suderinti? Kas čia dabar Lietuvoje vyksta? Ar ten bus tik rezervatai? Ateityje gal jiems ir kvėpuoti nebus leidžiama.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Visų pirma, rengiant kokius nors planus ir prašant Europos Sąjungos lėšų, pati Europos Sąjunga yra įvedusi griežtus reikalavimus, kad turi būti vykdomas bet koks projektas, kuris nepažeidžia europinės teisės, šiuo atveju buveinių, paukščių direktyvos ar kitokių reikalavimų. Tai nėra vien tik sprendimai Lietuvos kompetencijos ir tam tikros ministerijos kompetencijos.

Kitas dalykas, kaip jie įgyvendinami ir kiek yra kompetencijos vietoje išspręsti vieną ar kitą klausimą. Minėjau, kad mano pozicija per visą laikotarpį buvo sumažinti, kiek yra įmanoma, asmeninių sprendimų saugomose teritorijose. Tai yra kad kuo greičiau būtų parengti planai, numatytos vietos ūkinei veiklai, numatytos ten, kur tikrai nieko negalima dėl vienokių ar kitokių reikalavimų. Jeigu visa tai suderinta, sprendimas yra priimtas ir su savivalda, ir su visuomene, ir panašiai, tie projektai gali būti realizuoti. Bet daugiausia tai yra pavieniai atvejai, kai arba tuose planuose nėra kažko numatyta, bet naujas įgijėjas nori plėtoti veiklą, arba kitokie panašūs atvejai. Ir konfliktas neišvengiamai kyla. Manau, kad vis dėlto per planavimo procedūrą tai turi būti padaryta. Kitas dalykas, reikia žiūrėti, kokių pasiūlymų yra, kad ir jūsų, dėl peržiūrėjimo teisės. Dabar esame pateikę Saugomų teritorijų tarnybos parengtą (Vyriausybė pritarė) Saugomų teritorijų įstatymą, ten yra numatyta visokių palengvinimų, ypač valdant sklypą, jo dalinimas ir panašiai. Manau, kad tai būtų žingsnis į priekį, taip pat ir atsakant į jūsų klausimą. Jeigu kyla dar kokių nors kitokių problemų, reikia apsvarstyti. Mes nežinome, kiek toli galime atsitraukti nuo tų reikalavimų, bet tikrai pasirengę svarstyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K.Starkevičius. Ruošiasi V.Škilis.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Mano klausimas bus iš vandenvalos ir vandentvarkos srities. Gerbiamasis ministre, vykdoma daug projektų, daug jų Kaune, tačiau mes tuose projektuose pasigendame išsamumo, projekto užbaigimo visumos. Gyvenvietėse, kuriose vykdomi šie projektai, atliekama tik dalis darbų. Kitai daliai pritrūksta lėšų. Tiesiamas tik vandentiekis ir kanalizacija, o pamirštama lietaus kanalizacija. Ką tai reiškia? Po kelerių metų mes vėl turėsime sugrįžti ir vėl iš naujo vykdyti tuos darbus. Argi nebuvo galima sistemingai, kiek yra lėšų, numatyti toje teritorijoje atlikti, gal ir mažesnėje tos gyvenvietės dalyje, bet visus darbus? O dabar vėl reiks grįžti prie jų.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Man atrodo, dėl visų tų diskusijų dėl lėšų panaudojimo ir panašiai yra susidaręs visiems toks vaizdas, kad pinigų yra neribojamai. Galima įvykdyti visus darbus, nors to iš tikrųjų gyvenime nėra. Skaičiuodami naująją perspektyvą mes tikrai matome tuos apribojimus ir negalime finansuoti jūsų paminėtų, pavyzdžiui, lietaus kanalizacijos objektų (nes yra daug svarbesnių), pajungimo į nuotekų tinklus suteikiant vandentiekį ir panašiai. Tikrai, kaip jūs sakote, būtų daug geriau. Bet tada Kaunas, Vilnius, kitos savivaldybės būtų paėmusios faktiškai visas lėšas ir kitoms savivaldybėms jų nebūtų tekę, projektai nebūtų įgyvendinami. Manome, kad tos galimybių studijos, kurios buvo atliktos, kur lėšos buvo paskirstytos tolygiau pagal problematiką tarp įvairių savivaldybių, leido taip pat tolygiau išplėtoti ir atskirus regionus. Manau, kad vėliau bus galima ateiti ir prie lietaus kanalizacijos, tačiau fiziškai dabar tam lėšų nėra.

PIRMININKAS. Dabar klausia V.Škilis, dar gali ruoštis kolega R.Kupčinskas, ir laikas baigiasi.

V.ŠKIL (LSDPF). Gerbiamasis ministre, prieš kurį laiką buvo daug kalbama apie Elektronikos atliekų direktyvos perkėlimo problemas, elektronikos pardavėjų skundus Europos Komisijai. Prašom pasakyti, kuo visa ši istorija baigėsi?

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Mes neturime oficialiai pateiktos informacijos. Ji mūsų nepasiekė. Manau, į tą tiksliau atsakytų patys to skundo rašytojai. Bet iš Europos Komisijos kalbų, kurias girdėjome, supratome, kad tas skundas nebuvo pripažintas nagrinėtinu ir kad tos procedūros ir ta sistema, kokia numatyta Lietuvoje, atitinka Europos Sąjungos reikalavimus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinysis klausia R.Kupčinskas. Daugiau liko nepaklausiusių. Laikas 30 min., aš jau esu sakęs. R.Kupčinskas. Prašom ne su J.Razma, o su mumis kalbėti.

R.KUPČINSKAS (TSF). Labai dėkui. Labai atsiprašau, dar norėčiau dėl K.Starkevičiaus pateikto klausimo. Aš nenorėčiau sutikti su tamstos teiginiu, kad jeigu Vilniui ir Kaunui ar dar kitiems dideliems paliksime tas lėšas, tai kiti negaus. Jeigu taip atvirai pasižiūrėtume, tai daugelyje mažesnių savivaldybių infrastruktūra daug daugiau atnaujinta negu tuose didžiuosiuose miestuose. Ir dar noriu pasakyti, kad lėšų stygius sukelia ir tam tikrą socialinę įtampą. Iš vienų gyventojų reikalaujama, kad nuotekų tinklus paklotų iki jo gyvenamojo būsto, t. y. gyvenamojo namo… 30 tūkst., o jeigu tai yra, tarkime, aklagatvis, kitiems gal ir mažiau užtenka prisijungti, kai pagrindine gatve eina nuotekų valymo tinklai. Čia yra labai rimti dalykai ir didžiųjų miestų problemos, turiu pasakyti, iš esmės nesprendžiamos. Gerai, vienas rajonas, bet tai nereiškia, kad vieną rajoną ir po to 20 metų mes pamirštame ir tuo viskas baigiasi. Ačiū.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Manau, kad į dalį atsakiau, bet dėl didžiųjų miestų rajonų. Jūs gana dažnai kritikuojate teritorijų planavimo procedūras. Dabar negirdėjau, ką šiandien priėmė, tik įeidamas supratau, kad vėl kokių nors palankių sprendimų išskaidytai plėtrai, tai yra tam, kas nesuplanuota, tam, kur per brangu infrastruktūrą sukurti ir panašiai… Jeigu aplink visus miestus visi nauji atsiradę rajonai pirmiausia sulauks infrastruktūros, o mes kitus mažesnius rajonus ir miestus paliksime be jos, tai koks skirtumas tada gyvenimo kokybės atžvilgiu žmogui ten ar mažesniam mieste. Manau, kad tolygesnis paskirstymas yra svarbus. Niekas direktyvose, mūsų Lietuvos reikalavimuose nenumato, kad pirmiausia turime didžiausiuose miestuose, o jau paskui mažesniuose. Tolygiai paskirstėme, tolygiai į priekį yra judama su šiuo procesu. Nemanau, kad tą strategiją reikėtų keisti.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Prašom prisėsti. Dabar kitas etapas. Diskusija, kurioje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į interpeliaciją Seimo nariams. Pirmasis, kaip čia yra užrašyta, E.Klumbys. Ar frakcijos, ar savo vardu? Prašom. E.Klumbys. Ruošiasi A.Kubilius.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, man šios kadencijos metu dirbant tiek Kaimo reikalų komitete, tiek Antikorupcijos komisijoje tenka susidurti su, sakysime, tų teisės aktų pasekmėmis. Tų teisės aktų, už kuriuos atsakinga Aplinkos ministerija. Pirmiausia, apie ką čia buvo kalbėta (ir ministras kalbėjo), tai yra dėl tų nelemtų miško parkų. Taigi klausimas toks. 2002 metų Vyriausybės nutarimai, kuriais miškų plotai buvo paskelbti miško parkais. Tie miškų plotai neatitiko tų reikalavimų, kurie yra nustatyti miško parkams Miškų įstatyme. Ten nėra nei rekreacijos įrenginių, nėra infrastruktūros. Teko betarpiškai važiuoti, žiūrėti ir tu matai, kad vienoje keliuko pusėje, kurį vos vos gali surasti, yra miško parkas, o kitoje pusėje yra miškas, kuris vadinasi ūkiniu mišku, ir (konkrečiai kalbu apie Utenos apskritį) pati apskritis pripažįsta, kad tai yra ūkinis miškas. Ne, nors užsimušk, nė už ką nepripažįstama. Nenorima net pakeisti tų Vyriausybės nutarimų. Ir iš esmės žmonėms, kurie jau buvo pradėję nuosavybės atkūrimo procedūrą, antrą kartą yra įvykdoma nacionalizacija.

Iš kitos pusės, štai aš turiu, nelabai čia matyti, žemėlapį. Ignalina, Palūšė. Yra raudona linija apibrėžta nacionalinio parko teritorijos dalis. Pati gražiausia vieta prie ežero. Ji yra išbraukta ir ten jau yra viską susitvarkiusi buvusi Ignalinos žemėtvarkos vadovė. Svarbiausia, nieko nepadaryta, kad tos neteisybės nebūtų. Priešingai, buvo padaryta taip, kad mes ten, kur iš esmės nėra miško parko, padarysime miško parką.

Antra situacija. Palanga. Ne per seniausiai teko būti Palangoje su Antikorupcijos komisija ir matyti vėlgi tuos pačius valstybinius miškus. Atvirai sakant, vienoje gatvės pusėje yra šabakštynas, kuris vadinamas valstybiniu mišku ir kurio nuosavybės atkurti negalima, kitoje pusėje lygiai toks pat šabakštynas, ten viskas sutvarkyta ir stovi Palangos aukšto administracijos atstovo didžiulis namas. Aš klausiu, kuo skiriasi tie valstybiniai miškai? Visi trauko pečiais ir niekas nežino.

Toliau, dar vienas pavyzdys. Matome 11 arų vadinamąjį mišką, pušyno dalis, bet jis yra pažymėtas izoliuotu mišku, 11 arų, tam, kad nebūtų grąžinta žmonėms, nors aplinkui yra tas pats pušynas ir ten kyla gražiausi namai. Iš kur atsiranda tokie sprendimai?

Tokių pavyzdžių aš galėčiau vardyti begalę. Aš, žinoma, nepasakysiu, kad čia konkrečiai atsakingas ministras A.Kundrotas; yra sistema, už kurią ministras yra atsakingas. Galiu pasakyti, kad žmonės ėjo į institucijas prašydami atkurti teisybę, sutvarkyti. Kaip į sieną.

Toliau. Palangos vadinamoji senųjų gyventojų bendruomenė kreipėsi…

PIRMININKAS. Kolega, laikas baigiasi.

E.KLUMBYS. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Prašom.

E.KLUMBYS. Baigiu. Yra eksploatuojamas karjeras, nemokami jokie mokesčiai. Kreipėsi į ministrą ir jis pasakė, kad viskas gerai, jūs nežinote, ką šnekate.

Manau, tokių dalykų negali būti. Manau, kad vienas iš sprendimų yra interpeliacija ministrui, manau, atėjo laikas atnaujinti pajėgas šioje ministerijoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną A.Kubilių. Ruošiasi kolega B.Bradauskas. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš karto galiu pasakyti ir turiu pasakyti, kad visa Tėvynės sąjungos frakcija balsuos už ministro atstatydinimą iš pareigų, nepaisydama visų bandymų intriguoti ir gandų skleidimo.

Aš kalbėsiu apie vieną man labiausiai nerimą keliantį dalyką iš visos gausybės klausimų, tarp kurių iš tikrųjų yra gamtos apsauga, miško parkai, šiukšlių tvarkymo reikalai, statybos ir daugelis kitų dalykų. Aš kalbėsiu apie tai, ko klausiau ministro. Apie tai, kad ministro veikla, ministerijos veikla, o, matyt, ir visos Vyriausybės veikla tose srityse, už kurias atsakingas ministras, yra tapusi fiskalinės rizikos šaltiniu.

Dar kartą noriu pacituoti visai neseniai patvirtintą Konvergencijos programą. „Naujais fiskalinės rizikos šaltiniais tampa įsipareigojimai dėl būsto renovacijos, Aplinkos ministerijos veikla, planai dėl apsirūpinimo elektros energija po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir, svarbiausias dalykas, Lietuvos įsipareigojimai dėl pabrangusių iš dalies Europos Sąjungos finansuojamų projektų.“

Taigi ministro ir visos Vyriausybės palikimas tvarkant Europos Sąjungos pinigus yra tapęs fiskalinės rizikos šaltiniu. Noriu priminti, kad fiskalinė rizika yra viena iš grėsmių nacionaliniam saugumui. Ką šiame Seime darėme išgirdę apie kai kurių pareigūnų keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, visi dar gerai atsimename. Taigi 880 mln. litų yra tokios dabartinės grėsmės vertinimas.

Noriu priminti, kad vien tik aplinkos apsaugos projektų pabrangimas, tų projektų, kurie realizuojami iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos, sukelia tokią šiuo metu taip vertinamą naštą nacionaliniam biudžetui. Ministras visiškai neteisus, kai kalba, kad tai ne jo vieno problema, ir kitose srityse yra tas pats. Nieko panašaus. Kiek girdėjome iš Finansų ministerijos, visi kiti projektai, ir kelių tiesimas, ir kitų objektų realizavimas, sukelia tik 200 mln. litų pabrangimo problemą.

Noriu pasakyti, kad lygiai taip pat manęs neįtikino į interpeliacijoje užduotą klausimą, susijusį su šiais pinigais, ministro pateikti atsakymai. Visiška migla dėl tolesnės ateities. Kaip bus sprendžiama ši problema, kaip ji bus finansuojama? Ar viskas iš nacionalinio biudžeto? Kalbama apie pasitarimus su Europos Komisija ir bandoma taip pasiguosti.

Noriu pasakyti, kad visai neseniai, prieš savaitę, turėjau galimybę kalbėtis su Komisijos pareigūnais ir suvokiau, kad taip tariantis kaip iki šiol yra tariamasi dėl šios problemos sprendimo, mano įsitikinimu, dėl nieko nebus susitarta. Kaip suprantu, tartis reikės ne apskritai dėl visos problemos sprendimo, o dėl kiekvieno projekto atskirai, dėl kiekvieno projekto pabrangimo.

Iš tiesų problema yra didelė ir, mano įsitikinimu, problema kilo todėl, kad ministerija nuo pat pradžių neatsakingai elgiasi. Aš taip ir nesupratau iš jūsų atsakymų, kuo buvo ir yra kaltos savivaldybės? Nes ministro didžioji dalis atsakymų yra bandymas įrodyti, kad dėl šios problemos pirmiausia kaltos savivaldybės. Mano įsitikinimu, tai netiesa, kaip ir visiškai neteisingas pasirinktas šios problemos sprendimo būdas šiuo metu. 40% šio pabrangimo, t. y. 40% tos fiskalinės grėsmės, perkelti Vyriausybės neapgalvotu sprendimu ant savivaldybių pečių.

Gerbiamieji kolegos, nematau jokio kito kelio kaip šiandien ieškant sprendimų šioms problemoms imtis pirmojo žingsnio ir pasiūlyti ministrui trauktis iš pareigų.

PIRMININKAS. Grėsmė įvardyta. B.Bradauskas. Ruošiasi kolegė V.Baltraitienė.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš matau, kad frakcijos pirmininko A.Kubiliaus pasakyta pirmoji frazė, matyt, viską pasako. Salė beveik tuščia, na, dešinėje pusėje, dabar man iš kairės, niekas absoliučiai nesiklauso atsakymų, kurie yra argumentuoti ir pagrįsti. Yra viena nuostata – nušalinti ministrą. Kam tada mes gaištame laiką, kam ministras prakaituoja atsistojęs, atsakinėja, tikėdamasis, kad jis bus išgirstas. Jeigu yra tokia išankstinė nuostata, reikia pasakyti ir negaišti laiko, kad čia mes pagrįsime vieną ar kitą dalyką…

Interpeliacijoje, aš matau, visiškai supainiotos funkcijos. Iš tikrųjų paprastam žmogui sunku atskirti savivaldybių, apskričių, ministerijų funkcijas, bet Seimo nariai jas turėtų atskirti, turėtų žinoti, kas už ką atsako. Dabar daugelis ministrui mestų kaltinimų yra tokie, už kuriuos ministerija neatsako. Čia sąvartynų statyba ir Kazokiškių statyba… O kas yra Kazokiškių sąvartyno užsakovas ir statytojas? Tai kelios savivaldybės, kurios įsteigė bendrą įmonę. Ministerija čia absoliučiai jokio vaidmens nevaidina, todėl kaltinti tuo, kuo nesi kaltas, aš nežinau, tada išmokime Ivano Krylovo pasakėčią apie vilką ir ėriuką ir naudokime ją bet kurioje situacijoje.

Dėl Europos pinigų. Iš tikrųjų mes galime kritikuoti ministrą, galime kritikuoti Aplinkos ministeriją, galime kritikuoti kitą ministeriją. Projektai buvo įvertinti prieš keletą metų ir buvo visai kitos kainos. Patys matėte, koks buvo bumas ir kaip greitai didėjo statybų kainos. Taigi suversti visą kaltę ministrui yra nerealu. Be to, mes patys kalti, nes per savo didžiulį nepasitikėjimą priraizgėme įvairių saugiklių, saugiklėlių ir sudarėme tokį barjerą, per kurį pereiti yra gana sudėtinga, bet tą barjerą sukūrėme mes patys, todėl dabar ir nesistebėkime.

Dėl atliekų tvarkymo. Iš tikrųjų ministerija parengė ir yra patvirtinta Atliekų tvarkymo strategija. Ta strategija atitinka visus europinius standartus ir kriterijus. Mes čia negalime kaltinti ministerijos. Reikia mums visiems įsisąmoninti ir žinoti visam gyvenimui, kad atliekų, šiukšlių mes iš Lietuvos niekur neišvešime. Patys sukuriame šiukšles, patys jas turime ir tvarkyti. Dėl tų sąvartynų parinkimo vietų, kai tiktai reikia tai padaryti, tiesiog tragedija Lietuvoje. Nėra nė vienos tokios vietos, kur būtų galima parinkti ką nors. Deginimo įmonės neparinksi, šiukšlių sąvartyno neparinksi, pavojingų atliekų deponavimo aikštelių neparinksi – visiškai nieko. Visur protestai. Kur tada dėti tai, ką mes patys „sukuriame“?

Galų gale kaltinama ministerija. E.Klumbys kalbėjo apie Palangos problemas. Seniai būtų išspręsta ta Palangos problema, jeigu būtų pritarta mano pateiktam įstatymo keitimo pasiūlymui. Bet Teisės departamentas įžvelgė, kad tai prieštarauja Konstitucijai, nes bus pažeistas lygiateisiškumo principas. Tai yra kad vieni žmonės atgavo, išsikėlė žemę kitur, o dabar staiga kitiems atiduosime ten pataisę įstatymą. Ta pataisa guli ir dabar. Nesistebėkime, kad 11 arų pripažįstama mišku. Mes patys šioje salėje Miškų įstatymą priimdami nubalsavome, kad 10 arų yra miškas, ne 11. Keiskime įstatymus.

Pažiūrėkite, kiek sugriežtinimų įvedėme Saugomų teritorijų įstatymu. Aš tikrai matau, ten kai kur yra perlenktos lazdos. Jau einama prie to, kad lauko teniso aikštelės žmogus negali pasistatyti už Trakų, atokioje vietoje nuo visokio… Jokios vizualinės taršos, visai nieko nėra, bet mes nukeliame patys priimdami čia, šioje salėje, tokius įstatymus. Paskui patys piktinamės, kad skriaudžiame žmones, piktinamės valdininkais, kurie vykdo mūsų priimtus įstatymus. Jie kitaip negali. Ir ministras negali kitaip daryti, o tik vykdyti tuos įstatymus, kuriuos mes čia, šioje salėje, priimame. Priimdami įstatymus mes irgi galvokime apie tai, ką darome. Lygiai taip, kaip yra su Teritorijų planavimo įstatymu, kai žmonės irgi pykdomi, nes nėra bendrųjų planų, priverčiame daryti detaliuosius planus ir paskui į šiukšlių dėžę tai reikia išmesti, nes tai niekam nereikalinga…

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

B.BRADAUSKAS. …bet mes priėmėme tokį įstatymą. Mes čia.

PIRMININKAS. Laikas!

B.BRADAUSKAS. Taigi nesakau, kad ministerija viską padarė. Tam ir yra darbų tęstinumas. Ministerija dirba ir dirbs toliau. Visi tie darbai, kurie dar šiandien nepadaryti, be abejo, bus padaryti, bet nušalinti ministrą aš tikrai nematau jokios logikos. Tuo labiau kad dabar liko 10 mėnesių. Kol ateis naujas žmogus, jūs manote, pasistūmės reikalai į priekį? Ne, dar labiau atsiliks. Todėl aš kategoriškai prieštarauju interpeliacijai, manau, kad ministras sugeba toliau dirbti ir gali daryti tuos darbus, kurie yra pradėti, ir juos tęsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Dabar kviečiu V.Baltraitienę. Ruošiasi kolega E.Masiulis. Prašom.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Iš tiesų pasiklausius atrodo, kad viskas labai gerai, nieko keisti nereikia. Anot prieš tai kalbėjusio kolegos, jokių pakeitimų valstybėje išvis nereikia, nes atėjęs naujas žmogus nieko geresnio nepadarys ir neįmanoma padaryti. Norėčiau šiek tiek paprieštarauti toms kalboms ir jas paneigti. Manau, kad Aplinkos ministerija iš tiesų yra viena svarbiausių ir didžiausių ministerijų pagal savo funkcijas. Šios funkcijos ir jų vykdymas yra labai svarbus, ir ne tiek šiandien mes tai vertiname, tai, kas vyksta šiandien, bet tų funkcijų vykdymo rezultatas pasijus po 10, 20 ar 50 metų. Ministerijos darbo rezultatą pajusime galbūt net ne mes, o mūsų vaikai ar anūkai. Todėl gal yra labai lengva kalbėti ir politikuoti apie tas problemas, su kuriomis susiduriame kas dieną.

Aplinkos ministerija nesusiduria nei su streikais, nei su atlyginimų pakėlimo prašymu, nei su socialinių garantijų kokiu nors pagerinimu, todėl manoma, kad galima daryti ką nori ir kaip nori. Deja, šiandien turime susimąstyti apie tai, kas mūsų laukia ateityje, kokioje aplinkoje mes gyvensime, kokiu oru kvėpuosime, kokį vandenį gersime. Nuo to, kaip tos funkcijos bus atliekamos ir įgyvendinamos, priklausys, kiek ilgai ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis gyvens, kiek egzistuos šioje žemėje. Turbūt šiandien baisiausia, kai apie tai tik vienas kitas susimąsto, o tie žmonės, kurie turėtų tai daryti, dirbti, įgyvendinti tas funkcijas, bent susidaro toks įspūdis, iš viso apie tai net negalvoja. Jie naudojasi tuo, kokios suteiktos jiems valdžios funkcijos, atrodo, kad gyvena tik šiandiena, jų tikslas yra išsilaikyti ir pasinaudoti.

Tik nuo Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų darbo kokybės priklauso, kaip minėjau, kaip mes gyvensime. Deja, per septynerius ministro vadovavimo metus, kaip ir per pastaruosius metus, Aplinkos ministerijos funkcijoms vykdyti ir uždaviniams įgyvendinti buvo skiriamos milijardinės Europos Sąjungos, valstybės bei savivaldybių biudžetų lėšos, bet jokio matomo realaus pagerėjimo nematyti. Drąsiai galiu teigti, kad finansinė parama iš Europos Sąjungos davė naudos verslo grupuotėms, daliai valstybininkų, o mūsų žmonėms, mūsų žemei ir visai aplinkai nauda minimali. Aplinkos ministerija ir jos vadovai mažiausiai rūpinasi, kaip ir kur gyvensime, bent iš to, kas yra daroma, tai matyti. Taip manyti verčia neveiklumas, dirbtinis biurokratinis išskirtinių sąlygų sudarymas stambiajam kapitalui.

Jau buvo minėta netvarka dėl statybų ir leidimų išdavimo. Gali sakyti, kad leidimus išduoda apskritys ir savivaldybės, bet ten ranką prie leidimų išdavimo prideda ir agentūros, Aplinkos apsaugos departamentas. Šiandieną yra taip, kad vieniems galima statyti kur nori, statyti ką nori, kiti už mažiausius nusižengimus padaromi Lietuvos ir gamtos priešais. Jau minėjau, kad Aplinkos apsaugos departamento ir agentūrų savivaliavimas vieniems sudaro išskirtines sąlygas, kitiems neatleidžiama net už mažiausius nusižengimus. Aplinkos poveikio vertinimai irgi yra tokie, kam kokių reikia: jeigu tai yra stambus verslininkas, jeigu tai yra kokių nors verslo grupių interesai – aplinkos vertinimas yra teigiamas, jeigu kam nors nenaudinga– galima pateikti ir neigiamą vertinimą. Iš to matyti, kokios… Mes šiandien nenorime kalbėti apie tai, kad reikia skatinti gamybą, verslo plėtrą, bet būtina rasti tą kompromisą tarp gyvenamosios aplinkos, tarp žmonių poreikio ir tarp verslo ir gamybos plėtimo. Jeigu visa tai būtų daroma civilizuotai, tariantis su bendruomenėmis, susitinkant iš anksto, derinant visus tuos dalykus, manau, šiandieną neatsitiktų tokių dalykų, kaip atsitiko su Kazokiškių sąvartynu. Bet visur važiuoja kaip buldozeriu – yra viena teisybė, vienas įsitikinimas ir viską nulemia pinigai.

Ponas B.Bradauskas minėjo, kad ne vien tik ministerija atsako, bet ir savivaldybės atsako už šiukšlių surinkimą ir jų kaupimą. Pirmiausia ši atsakomybė tenka ministerijai. Pagal jų parengtą sistemą tai yra įgyvendinama, tada jau dirba savivaldybės. Deja, kaip aš jau ne kartą minėjau, kad viską buvo norima suversti savivaldybėms. Šiandien drąsiai galime sakyti, kaip ir ministras minėjo, kaip ir jo partiečiai mini, kad viskuo bus apkaltintos savivaldybės. Jeigu Europos Sąjungos parama bus nepanaudota, vėl bus kaltos savivaldybės, nors viskas, pradžia prasidėjo nuo ministerijos, nuo biurokratinio požiūrio į daugelį dalykų. Sakyčiau, netgi stabdymas ir viešųjų konkursų, ir projektavimo darbų. Aš suprantu, kad tai buvo sudėtingas laikotarpis, bet, manau, visą atsakomybę turėtų prisiimti ministerija.

Kita problema. Ministras savo atsakymuose minėjo, kad yra labai stipri kontrolė, ypač oro taršos kontrolė, bet kai kurie pavyzdžiai, turbūt ir vienas pagrindinis pavyzdys – medicininių atliekų deginimo įmonė Vilniuje, parodo, kad tos kontrolės nėra. Nėra nei prietaisų…

PIRMININKAS. Kolege, laikas!

V.BALTRAITIENĖ. …netgi laboratorijos, kur būtų galima matuoti išmetamas nuodingas medžiagas, nėra kontroliuojama, kokia temperatūra šioje įmonėje, kaip deginamos atliekos. Tai tik dalelė to, ką norėjau pasakyti, kodėl ministerijos darbą reikia vertinti neigiamai ir kad pasekmes to darbo iš tikrųjų pajusim po kelių dešimtmečių, bet tada jau nebus iš ko pareikalauti atsakomybės. Todėl mūsų frakcija pasisako, kad turi keistis ministerijos darbas, turi keistis jos institucijų darbas, bet viskas priklauso nuo galvos. Mes balsuosime už interpeliaciją ministrui.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną E.Masiulį, ruošiasi kolega Z.Balčytis. Prašom.

E.MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, G.Kirkilo vadovaujamoje Vyriausybėje taip jau susiklostė tradicijos, kad yra ministrai, kurie prisiskiria sau kuruojamas sritis. Mes turime pensininkų ministrę – gerbiamąją V.Blinkevičiūtę, turime kariškių ministrą – gerbiamąjį J.Oleką. Noriu pažiūrėti, ar mes iš tikrųjų turime aplinkos ministrą, ir pabandyti keliais pavyzdžiais atsakyti į šį klausimą.

Esu giliai įsitikinęs, kad Lietuvoje labai įžūliai yra pažeidžiamos žmonių konstitucinės teisės, nes jau įprasta tapo situacija, kad žemės savininkai dažnai savavališkai užtveria kelią prie pakrančių, priėjimus prie vandens telkinių, ir šioje vietoje laisvų Lietuvos piliečių teisė laisvai judėti po šalį yra apribota. Kokia išeitis ir kokią poziciją siūlo ministerija, kaip spręsti šią problemą? Štai cituoju ministro pasakymą: „Manau, kad dabartinė įtampa kai kuriose vietose tvyro dėl to, kad neturime pakankamai viešųjų paplūdimių. Todėl, matyt, atėjo laikas valstybei skirti lėšų tokiems paplūdimiams išpirkti ir įrengti.“ Kitaip tariant, Lietuvos žmonės mato tą neteisybę, kai vykstant žemės grąžinimo, žemės perkėlimo procesams sąmoningai ignoruojant įstatymus atsiranda tvoros prie pat paežerių, gražiausių vietų, nors įstatymas garantuoja visiems Lietuvos žmonėms priėjimą prie šių vandens telkinių, tačiau šitaip realiai nėra, ir ministerija, užuot ėmusi įgyvendinti įstatymą, sako, kad jūs, gerbiamieji Lietuvos piliečiai, turite dar mums duoti pinigų tam, kad už tuos pinigus mes išpirktume tas žemes, kurios yra prie ežerų, ir tokiu būdu jūs turėsite paplūdimius. Ar tai nėra ciniškas požiūris? Ar taip kalbėdama ministerija tikrai atstovauja viešajam interesui?

Dėl savavališkų statybų. Kolegos, savavališkos statybos iš tikrųjų plinta kaip maras. Galim nesustodami minėti pavyzdžius, pradedant Neringa, gražiausiais pajūrio kampeliais. Prašom pasakyti nors vieną pavyzdį, ar nukrito nors viena plyta nuo nelegaliai pastatyto namo? Ne. Dabar visai naujas pavyzdys yra Šventoji, kur kopose, visiškai nesilaikant pajūrio sanitarinių zonų, kyla daugiaaukščiai. Dabar laivai, kurie atplaukia į Klaipėdą, matys chruščiovinio tipo daugiaaukščius, tai bus mūsų šalies peizažas žiūrint iš jūros į krantą. O verslininkai, kurie nusprendžia eiti legaliu keliu, derinti, iš tikrųjų derinti projektus, yra įveliami į painiausias tvarkas ir tai tampa iš esmės nebeįmanoma padaryti. Vėl leiskit paklausti, ar įstatymai Lietuvoje galioja visiems vienodai? Pasirodo, geriau pastatyti nelegalų statinį ir šimtmečiais bylinėtis, negu bandyti pastatyti legalų statinį ir turėti labai daug problemų. Pažiūrėkim, pusė Lietuvos iki šiol gyvena nebaigtose statybose. Ar tai yra normali Lietuvos valstybės situacija? Gal pasiaiškinkim, o kodėl žmonės neskuba registruoti savo statinių, pasiaiškinkim, kur yra priežastys. Ar čia nėra ministerijos kaltės?

Daugiabučių renovacija. Iš tikrųjų ministerija ir Vyriausybė tai pateikė kaip laimėjimą – žiūrėkit, kaip mes palengvinome daugiabučių renovacijų sąlygas. Gerbiamieji kolegos, 2008 m. skirti 52 mln. litų daugiabučių renovacijai – tai galbūt užtektų Vilniaus Fabijoniškių rajono poreikiams patenkinti. Tai tikrai nėra tie masteliai, kuriuos mes įsipareigojome ir Europos Sąjungai, ir savo žmonėms.

Kalbant apie gyvenamosios aplinkos kokybę. Kiek ministerija pateikė iniciatyvų ir dėjo pastangų, kad Lietuvoje įsitvirtintų alternatyvi energetika? Mes tiktai girdime – atominė, girdime – šiluminės elektrinės, bet visiškai nematome iniciatyvų iš Aplinkos ministerijos dėl ekologiškai švarių vėjo jėgainių, saulės energijos jėgainių ir t. t. Čia vėl pasigendame ryžtingo ministro veiklos. Ir paskutinis aspektas, vėl visiškai naujas, Klaipėdos giliavandenio uosto klausimai. Vėl yra padaryta studija, pagal kurią iš esmės ruošiamasi visiškai pakeisti pajūrio šelfą…

PIRMININKAS. Laikas.

E.MASIULIS. Vėl ministerija tyli, o paprastai aplinkos poveikio studijos dažniausiai yra finansuojamos tų, kurie rengiasi statyti tenai objektus.

PIRMININKAS. Laikas.

E.MASIULIS. Tai sakykit, kokia studija bus teisinga, kuri teisingai įvertins aplinkos poveikį?

Taigi, gerbiamieji kolegos, Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo balsuoti už ministro interpeliaciją, nes mes manome, kad tik įvykus pokyčiams, ir personaliniams pokyčiams, galime pasiekti tam tikrą požiūrio pasikeitimą į Lietuvos žmonių geresnę aplinką, į jų norų gyventi jaukioje ir saugioje aplinkoje tenkinimą.

PIRMININKAS. Kviečiu Z.Balčytį. Ruošiasi kolega R.Dagys. Primenu, kad pirmai interpeliacijai nagrinėti laikas baigėsi prieš 16 minučių. Po šios kalbos turėsim tartis, ką toliau darom. Z.Balčytis. Prašom.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis…

PIRMININKAS. Minutėlę. Po šios kalbos tarsimės, o tamstai [R.Dagiui] žodis bus suteiktas.

Z.BALČYTIS. Taip, ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien buvo išsakyta daug įvairių pasiūlymų, lyg ir kokios kritikos, tačiau mes iš tikrųjų, matyt, artimiausiu metu turime sau pasakyti, ar mes ir toliau eisime tokiu principu, kai iš tikrųjų apie teigiamus dalykus yra visiškai negirdima ir į juos nereaguojama, yra padaromos vadinamosios menamos grėsmės ir dėl jų mes gaištame po 2–3 valandas Seime. Gerbiamasis E.Masiulis pusę savo kalbos, kuri buvo gana kritiška, kalbėjo ne apie Aplinkos ministerijos problemas, bet daugiau apie problemas apskričių, kurioms yra priskirtos statybos inspekcijos funkcijos. Tos negerovės, kurios buvo išvardytos, tikrai neįeina į Aplinkos ministerijos ir asmeniškai į aplinkos ministro kompetencijos sritį.

Interpeliacijos pareiškime, klausimuose yra keletas tam tikrų kaltinimų. Kazokiškių sąvartynas. Aplinkos ministerija yra valstybės institucija, kuri privalo rūpintis mūsų valstybės strategine ateitimi. Buvo padarytos įvairios studijos, surengtas konkursas, objektyviai, skaidriai. Konkursą laimėjusi organizacija beveik pusantrų metų tyrinėjo visas galimybes ir nusprendė, kad ši vieta yra pati priimtiniausia dėl šio objekto statybos, kad regioninis atliekų sąvartynas būtų pastatytas toje vietoje. Iš tikrųjų reikia tartis ir niekas nesako, kad su bendruomenėm nereikia tartis, tačiau visur aplinkui yra bendruomenės, todėl aš manau, kad Aplinkos ministerija ir ministras iš tikrųjų pasielgė valstybiškai nepradėdamas tam tikrų politinių debatų, o po kelerių metų mes iš tikrųjų turėsime galimybę įsitikinti, kad tas sprendimas buvo teisingas. Aš nemanau, kad mes, Seimo nariai, galėtume prisiimti tokią atsakomybę – projektuoti 20 ar netgi, kaip buvo pasakyta, 50 metų į priekį, kokia bus vizija arba kokie procesai bus ateityje. Mes iš tikrųjų turime kalbėti, kas buvo padaryta. Aš, kaip buvęs finansų ministras ir kaip asmeniškai pažįstantis aplinkos ministrą gerbiamąjį A.Kundrotą beveik šešerius metus, galiu pasakyti, kad tai buvo vienas iš reikliausių ir kompetentingiausių ministrų. Jis pirmasis pradėjo rūpintis visos aplinkos sistemos atkūrimu. Atlyginimai buvo mažiausi, aplinkos inspektoriai faktiškai buvo visiškai pamiršti, jie neturėjo net benzino ir daug kitų dalykų. Tas ministras sugebėjo kompetentingai įrodyti, kad reikia atsigręžti į šią sistemą.

Šiandien mes matome tuos pasikeitimus, kurie duoda didžiulę naudą. Vienas iš kolegų atsinešė žemėlapį ir mums labai vaizdžiai parodė vieną regioną. Aš galėčiau atnešti dešimt tokių žemėlapių, kuriuose yra teigiamai išspręsti klausimai aplinkosaugos srityje. Šiandien tą pažymi ir Europos Sąjungos institucijos. Mes kalbame apie vietines problemas, bet didele dalimi politika, kuri paliečia ir Lietuvą, sprendžiama Europos Sąjungoje ir Europos Komisijoje. Mūsų Aplinkos ministerija kartu su savo institucijomis ir ministru yra įvardijama kaip viena iš geriausių tarp kitų Europos Sąjungos valstybių. Įvairios konferencijos, įvairios kalbos, įvairios idėjos, kurios buvo išsakytos per paskutiniuosius šešerius metus, – manau, norėdami Seimo nariai galėtų pasitikslinti, – buvo pateikta kompetentingai ir daugelis šių pasiūlymų buvo priimta.

Dėl projektų pabrangimo. Gerbiamieji kolegos, o kur kas nepabrango? Informacinių technologijų visi projektai pabrango, kelių tiesimo projektai pabrango, mokyklų renovacijų projektai taip pat pabrango ir, manau, aplinkos srities projektai taip pat pabrango. Šie projektai nėra paprasti, jų apimtys yra keliasdešimt milijonų litų ir juos, kaip buvo minėta, įgyvendina ne vien Aplinkos ministerija, bet 4 ar 5 savivaldybės.

Manau, kaip vakar vieno aukšto pareigūno skyrimo procedūroje buvo vieno Seimo nario pasiūlymas – mes kažkaip turime sustoti. Mes turime sustoti kalbėti tam tikrus dalykus, kuriuos įvardijame kartais dėl mėginimo galbūt pasireklamuoti arba norėdami padaryti tam tikrą viešųjų ryšių akciją. Nes neliks žmonių, kurie tikrai sutiks eiti į atsakingas valstybės pareigas.

PIRMININKAS. Laikas!

Z.BALČYTIS. Aš manau, kad A.Kundrotas yra vienas iš kvalifikuočiausių savo srities specialistų, kuris nuo 1990 metų dirba šioje srityje, jis liko ištikimas. Manau, mes, gerbiamieji kolegos, neturėtume šiandien pritarti šiai interpeliacijai, turėtume leisti ministerijai užbaigti darbą iki kitų Seimo rinkimų. Vėliau patys žmonės nuspręs, kam toliau reikėtų vadovauti šiai sričiai. Todėl siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar turėtų kalbėti R.Dagys. Kaip sakiau, mums reikia pasitarti. Iš viso bus kalbėję 7, bet dar yra užsirašę du Seimo nariai, o mūsų grafikas yra viršytas 25 minutėm. Todėl siūlau, kad kolegos R.Dagio kalba dėl šios interpeliacijos būtų paskutinė, nes dar turi būti interpeliuojamųjų ir interpeliuotojų baigiamieji žodžiai. Ar sutariame? Prašom. Kolega R.Dagys.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, čia buvo labai daug kalbama apie konkretumą, konkrečius faktus. Aš apie juos ir kalbėsiu ne bendrais skaičiais, ne bendrais palinkėjimais, bet konkrečiai. Iš pradžių – toks lyrinis nukrypimas.

Aplinkos apsaugos ministerija, puikiai suprantame, atsakinga ir už tai, kas darosi mūsų paežerėse, paupiuose ir kitose vietose, niekas dėl to nesiginčija turbūt, pone Bradauskai.

Statistika: Klaipėdos apskritis – pernai užfiksuoti keturi atvejai dėl savavališkų statybų, šiais metais – nė vieno; Trakų apskritis – pernai – du, šiais metais – nė vieno. Pavaikščiokite paupiais, paežerėm ir pažiūrėkite, kas ten darosi.

Dabar dėl pono ministro atsakymų į klausimus. Dešimtu klausimu, atkreipiu dėmesį, mes klausėme labai konkrečiai: ar jūs nesupainiojote viešųjų ir privačių interesų, kai, būdamas aplinkos ministru, tuo pačiu metu buvote ir „Envas“ direktoriumi? Mūsų žiniomis, jūs tą darėte iki 2006 metų! Atsakymas: aš pardaviau akcijas. Klausimas, ar jūs buvote direktoriumi? Atsakymas – aš pardaviau akcijas. Du kartus buvo klausta taip, atsakymo nebuvo. Klausta, kokius konkursus, konkrečiai išvardijome konkursus, kas laimėjo ir kokiu pagrindu. Mūsų manymu ir mūsų žiniomis, tuos tris konkursus, apie kuriuos kalbame, ir laimėjo firma „Envas“, kurios direktoriumi, mūsų duomenimis, iki 2006 metų ir buvo ponas ministras, o toliau vadovauja jo žmona. Atsakymų negavome. Ką mes turime galvoti? Galima tik galvoti, kad tai, matyt, yra tiesa, nes atsakymų į klausimus negavome, kaip ir du kartus į mano raštišką paklausimą atsakymų negavome.

Toliau sakoma: yra tarnybinės etikos išvados. Tarnybinės etikos išvados yra dėl kitos firmos – „Envira“, kuri labai gražiai skamba. Ten problemų nėra, nes ministras dirbo ten iki 1999 metų, o mums atsakyme aiškinama, kad lyg ir viskas yra išaiškinta. Nieko nėra išaiškinta.

Deja, pone ministre, jūs mums neatsakote į konkrečius interpeliacijos klausimus su projektų pavadinimais, kodais ir panašiai. Galbūt mes galėjome kur nors klysti, bet atsakymų jūs nepateikėte. Prieš tai du kartus į tą patį klausimą jūs man neatsakėte. Ką mes priversti apie jus galvoti, kai jūsų elgesys pagrįstai kelia įtarimus visiems čia esantiems, kad tai, ką mes parašėme, yra tiesa, nes jūs neatsakėte į tai. Arba jūs turite kompetentingai paneigti, kad jūs nebuvote direktorius, ne akcininkas, o direktorius iki 2006 metų, ir kad jūsų žmona toliau toje firmoje nedirba, ir trys projektai, kur yra Danijos koordinatorius Aplinkos apsaugos ministerijoje, nieko bendra su jūsų veikla neturi, bet projektai, mūsų duomenimis, yra laimėti. Tai yra oficiali informacija tinklalapyje, ne kur kitur padėta.

Įsivaizduokime, jeigu mes negalime gauti konkrečių atsakymų, tai kaip gali bendrauti visi kiti žmonės ir gauti informaciją iš oficialių institucijų, jeigu Seimas neišsireikalauja konkrečios informacijos? Todėl tik dėl tokio atsakymo mes negalėtume pasitikėti ministru, nes tai yra precedentas, kaip valdžios institucijos arogantiškai bendrauja su kitais. Dėl visų šių atvejų, mums reikės juos ištirti, ar iš tikrųjų čia yra ta informacija. Dar kartą kartoju, jūsų atsisakymas oficialiai atsakyti į interpeliacijos klausimus, konkrečius, ne miglotus, kaip ponas B.Bradauskas sakė, tikrai yra toks ministro veiksmas, kuris netoleruotinas. Aš tikiuosi, kad kiti ministrai neseks tomis pėdomis. Todėl aš negaliu nepritarti interpeliacijai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju. Minutėlę. Aš tik pasakysiu, kas toliau eina. Pagal Statuto 221 straipsnį baigiamasis interpeliaciją gavusio pareigūno žodis, t. y. ministro žodis, ir interpeliacijos pateikėjų atstovo baigiamasis žodis, matyt, kolega J.Razma kalbės. Po to mes turime susitarti dėl nutarimo dėl redakcinės komisijos.

Dabar – B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Buvo paminėta mano pavardė, tai aš noriu R.Dagiui pasakyti…

PIRMININKAS. Čia ne dėl vedimo tvarkos, kolega!

B.BRADAUSKAS. Taip, aš dėl vedimo tvarkos. Kad statybos inspektoriai yra pavaldūs apskritims, tai vienas dalykas. Antras dalykas, beveik visa kalba buvo skirta šeimos reikalams nagrinėti. Kuo čia dėtas ministras ir jo žmona? Ko čia nagrinėti, kur dirba žmona ir panašiai? Jeigu mes taip pradėsime kiekvienas kiekvieno žmonas nagrinėti, tai atsiprašau, kur mes eisime. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ministre, prašom.

A.KUNDROTAS. Dėkoju už klausimus, už išsakytas pastabas. Norėčiau pradėti keliais žodžiais nuo paskutinės emocingos kalbos. Jeigu ponas R.Dagys būtų atskaičiavęs trečią pastraipą ir perskaitęs pavardę, kas yra čia parašyta, yra parašyta taip: „Kai buvau paskirtas aplinkos ministru, projektas buvo nutrauktas. Nuo tos dienos, kai buvau paskirtas ministru, nėjau jokių kitų pareigų, nedirbau nei konsultantu, nei direktoriumi.“ Visų projektų pavadinimai yra, lėšos jūsų pačių įvardintos ir panašiai, todėl nereikia prikaišioti to, ko iš tikrųjų nedariau. Niekada jokia kita veikla neužsiėmiau.

Dėl kitų klausimų. Be abejo, visi galime vertinti taip, kaip suprantame aplinkosaugą, kaip suprantame, ką mes galime jai nuveikti, kaip suprantame įstatymų laikymąsi. Aš suprantu taip. Jeigu bus lemta dirbti toliau, tai jų laikymąsi suprasiu lygiai taip pat. Aš negaliu, dar kartą kartoju, nuspręsti dėl miškų parkų kitaip, negu sako įstatymas. Aš negaliu leisti ar neleisti statyti, jeigu to neleidžia įstatymas. Tie priekaištai, kurie buvo išsakyti, aš manau, yra reglamentuoti teisės aktų. Jeigu trūksta paplūdimių, tai gali būti pasiūlymas, kad viešųjų reikia daugiau. Jeigu yra kitokių priemonių, kaip aš minėjau, kad tam tikri plotai, kurie apribojami ir panašiai, išperkami į valstybės fondą, tai yra priemonės. Kur čia yra kokia nors blogybė, man tikrai nelabai aišku.

Dėkoju kolegoms, kurie pasakė gerų žodžių. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar interpeliuotojų vardu – kolega K.Starkevičius. 5 minutės. Prašom.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, ar mes gavome atsakymus į klausimus, kuriuos kėlėme? Atidžiai perskaitę ir išgirdę kalbą, nesužinojome atsakymų į visus klausimus.

Aš noriu pakalbėti dėl aplinkosaugos politikos, statybų saugomose teritorijose ir nelegalių statybų, nes čia buvo pabrėžta, kad štai statybų inspektavimas – tai ne mūsų funkcija, bet metodiškai tai vadovauja Aplinkos apsaugos ministerija.

Jau 10 metų trys Aplinkos apsaugos ministerijos institucijos Kuršių nerijos nacionaliniame parke vykdė kontrolę. Tai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Saugomų teritorijų tarnyba ir Nacionalinio parko direkcija. Ketvirtoji – Statybos inspekcija – vykdė priežiūrą. Kaip sakau, metodiškai iš tikrųjų vadovauja ministerija. Kas gi atsitiko? Tik visuomenės dėka visos problemos – dešimtys pažeidimų per paskutiniuosius penkerius metus – buvo iškeltos į paviršių. O kas tuos pažeidimus padarė, jeigu dauguma derinimų detaliuosiuose planuose yra? Ir vėl visas iškilusias negeroves, kurias pati sukūrė, tikrina Saugomų teritorijų tarnyba. O kodėl jos pačios niekas netikrina – nei ministerijos auditas, nei Kontrolės skyrius, kurie yra?

Tai nykstamai maža dalis šios problemos, nes per paskutiniuosius penkerius metus Lietuvoje buvo užregistruota tūkstančiai nelegalių statybų. Dauguma jų pastatytos, specialiai įregistruotos kaip neteisėtos, sumokėtos baudos po 3 tūkst. litų (teismų sprendimai pagal galiojančius įstatymus) ir įteisintos. Nugriauta tik keletas tualetų. Dabar aišku – ir įstatymą dėl nelegalių statybų nugriovimo jau buvo galima sugriežtinti nuo šių metų spalio mėnesio. Kam reikėjo, nelegalias statybas jau ir įteisino.

Taip pat nėra aiškios vandenvalos, vandentvarkos politikos. Mano klausimas buvo dėl to. Į infrastruktūrą investuojamos milijoninės sumos, bet niekas prie jos nesijungia. Kodėl? Per dideli vandenvalos ir vandentvarkos įrengimų pajėgumai, per dideli investavimo kaštai, per dideli eksploatavimo kaštai, per dideli atstumai, ir visa tai atsiliepia gyventojams per kainą. Gyvenviečių ir kaimų gyventojai verčiami savo lėšomis jungtis prie prievadų, kurie nutolę nuo jų per 10 ir 100 metrų, ir tapti abonentais vos ne prievarta, kitaip – Aplinkos apsaugos ministerijos padalinių sankcijos. Ar tai reketas, ar korupcija, ar ne, jau niekas iš tikrųjų ir nesiaiškina.

Dar viena problema – nėra aiškios saugomų teritorijų politikos, kurią daugelis akcentavome. Dirbtinai pristeigta parkų (iš viso daugiau kaip 30), kurie priklauso ministerijai. Pagal Europos Sąjungos saugomų teritorijų programos „Natura 2000“ kriterijus tie parkai niekam nereikalingi, tačiau parašyta, kad parkuose esama daugybė saugomų objektų, atitinkančių „Natura 2000“. Dabar Europos Bendrija liepia juos saugoti, taip pat saugoti tas teritorijas, kurios atitinka „Natura 2000“ kriterijus. Susidaro plačiausias tinklas pseudoapsauginės veiklos su šiuo metu naudojamomis dešimtmilijoninėmis Europos Bendrijos investicijomis į šias teritorijas, kad iš pradžių jos nors taip atitiktų, o po to dar didesnėm investicijom, kad būtų išsaugotos. Tačiau didžiausias verslas galėtų prasidėti, kai bus kompensuojama gyventojams juos iškeliant ar apribojant jų ūkinę veiklą. Regioniniai parkai, tapę „Natura 2000“ teritorijomis, galėtų tam geriausiai pasitarnauti, nes gyventojų tankumas juose gana didelis. Įdomu, ar Pavilnių regioninis parkas įeina į „Natura 2000“ teritorijų sąrašą, o jeigu neįeina, tai koks jo statusas ir kas tai Europos saugomų teritorijų reglamentavimo prasme?

Dar kitas pavyzdys. Mums, Ignalinos regioninės komisijos nariams, praėjusį penktadienį teko būti Ignalinos rajone. Šimtas metų toje sodyboje gyvena žmonės. 2002 m. padaroma miško teritorija. Jie ten turėjo savo lentpjūvę. Ir štai kas atsitinka, kai padaroma miško parku, – šioje teritorijoje pradėta drausti ūkinė veikla. Žmonės 100 metų pjovė lentas, dirbo duris, kitus medienos gaminius, iš struktūrinių fondų gavo kelis šimtus tūkstančių staklėms įsigyti. Dirba 29 žmonės. Šių metų gegužės 1 d. ateina inspektoriai ir sako: baikite veiklą, lauk iš čia. Štai kaip veikia įstatymai. Kaip mūsų nekeiks tie žmonės, nes iš tikrųjų mes priėmėme Seime… Vyriausybės įgyvendinamieji teisės aktai po to taip sumala, kad tas žmogus iš tikrųjų nesigaudo, ką Seimas, ką Vyriausybė priėmė. Bet už tai atsakingas aplinkos apsaugos ministras. Ministras turėjo gerą progą (net 7 metus, ilgiausiai, vadovavo ministerijai) susitvarkyti šioje srityje. Deja, tvarkytis yra sunku. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, konstatuoju, kad visi, kurie norėjo kalbėti, kalbėjo, gal išskyrus tik vieną kolegą. Bet dar bus kita interpeliacija, bus galima pasireikšti.

Visos procedūros atliktos, dabar lieka paskutinis – 7 – punktas – redakcinės komisijos Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projektui parengti sudarymas pagal Statuto 71 straipsnio reikalavimus: ne mažiau kaip trečdalį komisijos narių turi sudaryti interpeliacijos pateikėjai.

Konsultuojantis su frakcijomis sutarta, kad komisiją turėtų sudaryti 12 Seimo narių. Tokiu atveju nuo didžiųjų frakcijų būtų po 2, nuo mažesnių – po 1. Ar galima sutikti su skaičiumi 12? (Balsai salėje) Ačiū. Štai pavardės, kurias pasiūlė kolegos, pagelbėję šituo klausimu: Tėvynės sąjungos frakcija – kolegos K.Starkevičius, J.Razma, „Tvarka ir teisingumas“ – kolega V.Mazuronis, Darbo frakcija – kolegės V.Baltraitienė ir L.Graužinienė, Liberalų sąjūdžio frakcija – kolega E.Masiulis, Naujosios sąjungos frakcija – kolegė N.Steiblienė, Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija – kolegos L.Mogenienė, J.Jaruševičius, Socialdemokratų frakcija – kolegos Z.Balčytis, B.Bradauskas, Liberalcentristų frakcija – kolega R.Remeika. Galime sutikti su tokia sudėtimi? Tik dabar yra toks praktinis klausimas, ar komisija pradeda dirbti dabar, nes į kitą komisiją siūlomi kiti Seimo nariai, ar per tą pertrauką, kuri bus jau po kolegės ir ministrės R.Žakaitienės interpeliacijos nagrinėjimo? (Balsai salėje) Dabar. Prašom. Interpeliacijos iniciatorius kolega J.Razma. Prašau. Siūloma poilsio kampelyje. Prašom rinktis. Dar kartą perskaitau: kolegos K.Starkevičius, J.Razma, V.Mazuronis, V.Baltraitienė, L.Graužinienė, E.Masiulis, N.Steiblienė, L.Mogenienė, J.Jaruševičius, Z.Balčytis, B.Bradauskas, R.Remeika. Ačiū.

Taigi šituo baigiame kol kas pirmosios interpeliacijos nagrinėjimą.

Seimo narių interpeliacija švietimo ir mokslo ministrei R.Žakaitienei

Antroji – Seimo narių interpeliacija švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei. Jeigu teisingai supratau interpeliuotojus, jų vardu turėtų kalbėti kolega V.Mazuronis, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas. Prašom. Primenu, 10 minučių.

V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji mūsų plenarinio posėdžio svečiai. 2006 metų liepos mėnesį Roma Žakaitienė Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo paskirta 14-osios Vyriausybės švietimo ir mokslo ministre. Mes puikiai žinome ir atsimename, kad Vyriausybė teigia ir tai yra įtvirtinta Vyriausybės 2006–2008 metų programoje, jog švietimas ir mokslas yra valstybės vystymosi vienas iš trijų prioritetų. Jie turi tris prioritetus. Savaime suprantama, kad švietimo ministrė R.Žakaitienė yra asmeniškai atsakinga už Vyriausybės programos, patvirtintos Seime 2006 metais, 3 dalies „Švietimo ir aukštojo mokslo politika“ vykdymą. Akivaizdu ir tai, kad ir Vyriausybė, ir gerbiamoji ministrė šios programos nevykdo. Situacija švietimo ir aukštojo mokslo srityje ne tik negerėja, kaip tarsi atrodo tai turėtų būti prioritetinėje valstybės vystymosi srityje, o gerokai blogėja. Aš noriu tik priminti porą punktų iš tos programos. 3.3 punkte rašoma, kad Vyriausybė įsipareigoja iš esmės didinti investicijas į švietimo ir mokslo sistemą, užtikrinti spartesnius mokyklų renovavimo tempus, atnaujinti mokymo priemones ir t. t. 3.6 punkte rašoma: „Didinti mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus.“ Mielieji kolegos, mes puikiai žinome, patvirtinome 2008 metų biudžetą, jis, palyginti su 2007 metų biudžetu, išaugo netoli 26%, o vadinamosios prioritetinės srities augimas buvo beveik du kartus mažesnis negu paties biudžeto augimas. Ir jūs man pasakykite, kas kitas, jei ne švietimo ir mokslo ministrė, privalėjo įrodinėti, argumentuotai kovoti ir kautis tiek Vyriausybėje, tiek Seime, kad Vyriausybės programos ši dalis, apie kurią aš kalbu, būtų įvykdyta.

Mielieji kolegos, tikrai nekomentuosiu visų atsakymų į pateiktus klausimus. Jūs visi turit gana plačius gerbiamosios ministrės atsakymus, tik papildysiu keletu faktų kai kuriuos iš pateiktų atsakymų. Į pirmąjį klausimą, kodėl iki šiol nėra ir kada bus sukurta ilgalaikė švietimo darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programa, kuri leistų sistemingai didinti darbo užmokestį švietimo darbuotojams, yra ministrės atsakymai, juos aš noriu tik papildyti. Iš tikrųjų Ministro Pirmininko 2007 m. lapkričio 30 d. sudaryta darbo grupė rengti tokią ilgalaikę programą buvo skubiai sukurta, realiai prasidėjus kalboms arba pareiškimams apie ministrės interpeliaciją. Realus faktas irgi yra toks, kad tokios programos šiandien nėra. Reali situacija, kalbant apie mokytojų atlyginimus, iš tiesų yra tragiška. 2008 metų biudžeto projekte numatyta, kad atlyginimai pedagogams 2008 metais nuo sausio 1 d. bus pakelti 15%, bet aš noriu pasakyti, kad 11,3% bus pakeliama kaip ir visiems. Ir tik mokytojams keliami atlyginimai bus 3,7%. Aš noriu priminti, kad kitais metais planuojama infliacija 9–10%. Neabejotina, kad tokios programos ir tokie siūlymai, tokia išmalda mokytojų netenkina. Ministerija, pateikdama mokytojų darbo vidurkį šiek tiek didesnį negu 1700 litų popieriuje, vadinasi, į rankas jie gauna mažiau negu pusantro tūkstančio, kukliai nutyli, kad daugiau negu 50% mokytojų, pedagogų dirba dvigubu darbo krūviu ir kad realiai mokytojai privalo dirbti iki 70 valandų per savaitę, o už pusę darbo jiems apskritai nemokama.

Antras mūsų klausimas buvo, kodėl nebuvo įvykdyti mokytojams pažadai pakelti atlyginimus nuo šių metų rugsėjo 1 d. Aš tik noriu priminti faktus. Vieną šaltą vasario popietę išėjusi pas piketuotojus prie ministerijos, gerbiamoji ministrė kalbėjo (cituoju): „Kaip jau ne kartą esu sakiusi, ieškosime galimybės nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. padidinti mokytojų mėnesinį tarifinį atlyginimą.“ Po to Ministras Pirmininkas G.Kirkilas buvo priverstas atsiprašyti mokytojų už neištesėtus pažadus. Cituoju Ministro Pirmininko žodžius: „Tuo požiūriu mes turėtume atsiprašyti ir aš atsiprašau pedagogų. Bet tiesiog yra kiti valstybės reikalai ir t. t.“ O savo atsiųstame mums atsakyme ministrė teigia: „Tačiau jokių konkrečių pažadų ir susitarimų šiuo klausimu nebuvo.“ Brangieji, noriu jūsų paklausti, už ką atsiprašinėjo premjeras G.Kirkilas?

Tikrai nenoriu dėstyti visų klausimų ir atsakymų apie smurtą. Naujausiais duomenimis iš daugiau negu 40 pasaulio šalių, kuriose tiriama patyčių situacija mokyklose, Lietuva pirmauja pagal mergaičių patyčių mastus, o berniukus aplenkia tik Turkija ir t. t. Iš tiesų gerbiamoji ministrė, bendraudama su streikuojančiais mokytojais, elgiasi perdėm arogantiškai ir teigia, kad tie streikai yra neteisėti, nors ji neturi teisės spręsti, kurie streikai yra teisėti, kurie ne. Net šiandien išdalinti rektorių ir jaunųjų laureatų raginimai man primena tarybinius laikus, kai liaudis gina amžinus savo vadovus.

Kolegos, manau, kad atsakymai, kuriuos ministrė pateikė, netenkina ir kviečiu visus pritarti ministrės interpeliacijai. O kadangi iš man priklausančių 10 min. aš sutaupiau dvi su puse, kreipiuosi į gerbiamąjį posėdžio pirmininką ir į jus, mielieji Seimo nariai, prašydamas per tas 3 min. leisti išeiti į šią tribūną streikuojančių mokytojų atstovams ir išklausyti trumpą jų padėties vertinimą. Jeigu jūs sutiksite, kalbės Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Jesinas. Frakcijos vardu prašyčiau už tokį sutikimą balsuoti.

PIRMININKAS. Interpeliacijos atveju Statutas tų dalykų nenumato.

V.MAZURONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, yra buvę nemažai dalykų, kai tai vykdavo. Jeigu Seimas priims kitokį sprendimą ir atsisakys išklausyti mokytojus, manau, tai Seimo narių valia. Mes frakcijos vardu dar sykį prašome, kad jiems žodis būtų suteiktas.

PIRMININKAS. Gerai, kai prieisime prie diskusijų, bet dar kartą primenu, kad Statutas to nenumato. Interpeliacija yra Seimo narių konstitucinis reikalas. Seimo narių. Jūs pasakėte ir spręsime. Dabar ministrė R.Žakaitienė. Prašom. Jūs turite teisę kalbėti iki 30 minučių.

R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, tikrai dėkoju už domėjimąsi švietimo sistemoje vykdomomis pertvarkomis. Tomis problemomis, kurios yra labai aktualios. Truputį liūdna, kad įvadinėje kalboje net neišgirdus mano atsakymų jau reikalaujama interpeliacijos, bet tikiuosi, kad į daugelį klausimų tiek raštu, tiek atsakydama dabar ir kai kuriuos pakomentuodama jums atsakysiu.

Vyriausybės programoje tikrai numatytos trys prioritetinės kryptys: socialinė apsauga, sveikata ir švietimas. Turiu labai atsakingai pasakyti, kad švietimui ši Vyriausybė skyrė svarbų dėmesį. Švietimo sistemoje darbų yra be galo daug. Daugiau kaip pusė milijono Lietuvos gyventojų vienaip ar kitaip yra susiję su švietimu. Švietimo sistema apima ir ikimokyklinukus, ir bendrojo lavinimo mokinius, profesinio rengimo moksleivius, mokytojus, dėstytojus, kolegijas, universitetus, taip pat yra platus tiriamųjų mokslo institucijų tinklas. Jeigu pažiūrėtume lėšas ir pamatytume, kiek nacionaliniu mastu yra skiriama sveikatai, socialinei apsaugai ir švietimui, tai švietimas lenkia visus. Švietimui nacionaliniu mastu, švietimo veiklai užtikrinti reikia 6,4 milijardo litų. Vien švietimui valstybės biudžete yra skirta per milijardą, tikslinė valstybės dotacija mokinio krepšeliui, kuri yra skiriama savivaldybėms, yra 1 milijardas 700 mln., apie du milijardus skiria pačios savivaldybės, nes jos yra švietimo įstaigų steigėjos ir joms reikia jas išlaikyti. Taip pat studijoms ir tiriamajai mokslo veiklai kitų metų biudžete yra skirta 1,7 milijardo.

Vyriausybė per šią trumpą kadenciją tikrai padarė nemažų darbų. Yra parengti ir Seime priimti trys įstatymai, kurie buvo gana ilgai rengiami. Tai Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros… naujos redakcijos, Profesinio mokymo įstatymas. Tiek vienam, tiek kitam reikėjo beveik dvejų metų, kad jie įsigaliotų. Yra parengtos Švietimo įstatymo tam tikros pataisos, taip pat Vyriausybė jau yra pateikusi įstatymų projektus studijų ir mokslo reformos įgyvendinimui.

Kasdieniame gyvenime mes susiduriame su kur kas daugiau problemų, negu iškėlė Seimo nariai savo interpeliacijoje. Šios problemos susidarė ne dabar ir ne prieš metus. Tai sisteminio požiūrio į švietimą per visus nepriklausomybės metus trūkumas, ir manau, kad ir ši diskusija šių trūkumų šalinimui gali pasitarnauti.

Į pirmąjį klausimą, kodėl iki šiol nėra ir kada bus sukurta ilgalaikė švietimo darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programa, kuri leistų sistemingai didinti darbo užmokestį švietimo darbuotojams, norėčiau pasakyti, kad nuo pat nepriklausomybės pradžios tai yra pati aktualiausia problema.

Mokytojų streikų banga ne dabar nusirito. Dėl nepakankamo atlyginimo pirmieji streikai nuvilnijo 1991 m., paskui 1993 m., dėl vėluojančių mokytojų atlyginimų streikai buvo 2000 m. ir 2001 metais. Pirmą kartą buvo bandyta sukurti ilgalaikę darbo užmokesčio didinimo programą 1997 metais. Buvo nutarta mokytojams mokėti už papildomus darbus: sąsiuvinių taisymą ir rengimąsi pamokoms. Per laikotarpį nuo 1998 m. iki 1999 m. sausio pedagogų darbo užmokestį buvo numatyta padidinti 30%, o nuo 2000 m. – dar 25%. Deja, ekonominė šalies situacija buvo tokia, kad Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė 1999 m. priėmė sprendimą ir sustabdė pedagogų atlyginimo didinimo programos galiojimą, ji pripažinta negaliojančia. Nuo 2000 m. iki 2003 m. asignavimai nebuvo didinami ir šiuo metu vidutinis pedagogų darbo užmokestis sumažėjo 10–20 litų.

2002 m. po tris mėnesius vėlavo atlyginimų mokėjimas, ypač dėl išleidimo į kasmetines atostogas, ir buvo tikrai didžiulis nepasitenkinimas. Daugelis jūsų yra buvę merais ir žinote, kokia buvo sudėtinga situacija. Buvo įvesta nauja šalies mokyklų finansavimo tvarka, vadinama mokinio krepšeliu, ir atsirado valstybės asignavimai konkrečiai mokinio krepšeliui. Nuo 2005 m. pradėjo veikti nauja mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programa. Šią programą labai palaikė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, ji aktyviai dalyvavo ją rengiant. Noras ir tikslas buvo gerinti specialistų darbo kokybę, sutvarkyti darbo apmokėjimo sistemą, padidinti atlyginimus. Buvo keliami keturi uždaviniai: suderinti bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų finansavimo principus, apmokėti mokytojams už realiai dirbamus papildomus darbus, taikyti vienodus apmokėjimo principus visiems mokytojams už tą patį darbą neatsižvelgiant į tai, kokioje mokykloje jie dirba, sukurti saugesnę mokytojų darbo apmokėjimo sistemą.

Joje buvo numatyta nuo 2005 m. rugsėjo didinti atlyginimus mokant už papildomus darbus: sąsiuvinių taisymą, rengimąsi pamokoms, metodinę veiklą, vadovavimą klasei. Per tą laikotarpį nutarime yra numatyta pereiti prie saugesnio, kokybiškai efektyvesnio etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio. Įgyvendinant šią programą mokytojams yra skirtos trys papildomos mokamos valandos. Per keletą metų mokytojų atlyginimai dėl tų valandų skyrimo išaugo iki 36%, tačiau ne visiems. Tiems, kurie dirbo didesniu darbo krūviu, papildomos darbo valandos nebuvo jokia panacėja ir jie nematė rimto ir ryškaus atlyginimo augimo.

Kaip pavyzdį galiu pasakyti, jeigu 2004 m. mokytojų vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių buvo 1319 litų, tai 2007 m. mokytojai vidutiniškai uždirba 1790 litų. Jau dirbant šiai, keturioliktajai Vyriausybei, pirmą kartą po septynerių metų pertraukos, 2006 m. rugsėjį, buvo surastos lėšos, 67 mln., ir padidintas koeficientas. Jei pridedant valandas atlyginimas didėjo ne visiems mokytojams, tai padidinus tarifinio atlygio koeficientą atlyginimai padidėjo visiems be išimties. Daugiau dėmesio buvo skiriama jauniems pedagogams, jiems atlyginimas didėjo iki 25%.

Kas padaryta 2007 metais? Vykdant tą pačią programą buvo pridėta papildoma valanda už netiesioginius darbus, taip pat metų viduryje buvo rasta lėšų iš Privatizavimo fondo ir pirmą kartą privatizavimo lėšos buvo panaudotos kaip priemoka už vadovavimą klasei, pridėta papildoma valanda. Už vadovavimą klasei atsirado galimybė gauti iki 5 valandų, tai priklauso nuo klasės dydžio ir to, kaip mokyklos vadovai sugeba panaudoti jiems skirtas lėšas.

Labai daug spekuliacijų dėl atlyginimų nuo 2008 metų. 2008 m. sausio 1 d. ne tik mokytojams, bet ir visiems pedagoginiams darbuotojams algos bus padidintos ne 3,7%, kaip čia kalba kai kurie Seimo nariai, bet atlyginimas didės 15%. Vis dėlto bazinės mėnesinės algos didėjimas yra tos lėšos, kurios ateis į pedagogo kišenę. Jos nebus iš jų atimtos, todėl sausio 1 d. 15% jiems didėja atlyginimas. Vidutiniškai mokytojų atlyginimas turėtų didėti apie 250 litų. Nuo sausio 1 d. auklėtojams, specialiesiems pedagogams, ikimokyklinio ugdymo pedagogams, kuriems nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos (kadangi mokytojų ir pedagogų atlyginimai skiriasi pagal tai), atlyginimai padidės iki 150 litų, įgijusių kvalifikacinę kategoriją – apie 200 litų. Kaip niekam kitam, kaip jokiems kitiems, pedagogams atlyginimai didės ir kitų metų rugsėjo mėnesį. Numatytos lėšos tam, kad nuo rugsėjo mėnesio 5% būtų didinamas koeficientas, jeigu bus pereita prie etatinio apmokėjimo. Jeigu nebus pereita prie etatinio apmokėjimo ir nepridėtos 2,4 papildomos valandos, jas irgi galima pakeisti koeficientais ir nuo rugsėjo mėnesio atlyginimas gali didėti beveik 15% – 14,5%. Vadinasi, per metus visiems pedagogams atlyginimai gali didėti 30%.

Noriu pasakyti, kad toks sprendimas bus priimtas tada, kai darbo grupė, kuri derasi dėl ilgalaikės pedagogų darbo apmokėjimo programos, sausio mėnesį susitikusi kartu su premjeru spręs, ar tokį variantą pasirinkti, ar vis dėlto nuo 2008 m. rugsėjo 1 dienos pereiti prie etatinio apmokėjimo, kuris irgi daromas tik tam, kad būtų sparčiau didinami atlyginimai pedagogams.

Jau minėjau ilgalaikę darbo užmokesčio didinimo programą. Ši Vyriausybė premjero potvarkiu sudarė ją ne tada, kai buvo pateikti klausimai interpeliacijai, ne tada, kai prasidėjo kieno nors kam nors grasinimai. Ta programa atsiranda tada, kai tiek (…), tiek streikuojančių mokyklų mokytojai kreipiasi į savo vadovus, reikalauja tokios programos. Žinoma, atskiros mokyklos vadovas tokios programos sudarymu nieko nepasieks.

Į šią darbo grupę įeina trys ministrai: finansų, socialinės apsaugos, švietimo ir mokslo. Jos darbe dalyvauja pats premjeras. Į šią darbo grupę yra pakviestos ir yra paskyrusios savo deleguotus asmenis visos profesinės sąjungos: Švietimo darbuotojų, Mokytojų, Lietuvos krikščioniškoji švietimo darbuotojų, Lietuvos mokyklų asociacijos, Vadovų asociacija ir Savivaldybių asociacija.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad nė viena Vyriausybė nedėjo tiek pastangų, kad būtų didinami ne tik mokytojų, bet ir dėstytojų bei mokslo darbuotojų atlyginimai. Nuo 2007 m. liepos 1 dienos dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestis buvo padidintas 20%, nuo rugsėjo 1 dienos – dar 10% buvo padidintas mažiausiai uždirbančių akademinių darbuotojų, asistentų, jaunesniųjų mokslo darbuotojų, lektorių, mokslo darbuotojų, tyrėjų darbo užmokestis. Nuo 2008 m. sausio 1 dienos dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestis didės 20%, tačiau, gerbiamieji Seimo nariai, jie nė vienas nepasakė, kad mums atlyginimas didės tik 8,7%, nes 11,3% yra bazinė mėnesinė alga, kuri didinama visiems. Jie tikrai tolerantiškai vertina tai, kad šios 11,3% lėšos yra didžiuliai pinigai iš biudžeto. Palyginus dėstytojų ir mokslo darbuotojų vidutinius tarnybinių atlyginimų dydžius, nustatytus iki 2007 m. liepos 1 dienos, su nustatytais 2008 metais, galima pasakyti, kad Vyriausybė įvykdys savo įsipareigojimą, kuris yra įrašytas jos programoje, kad žemiausių pareigybių akademinių darbuotojų atlyginimas vidutiniškai padidės 60%.

Klausimas, kuris jau buvo pakomentuotas pono V.Mazuronio, kodėl nebuvo įvykdyti Lietuvos mokytojams duoti pažadai padidinti atlyginimą nuo rugsėjo 1 dienos. Labai atsakingai norėčiau pasakyti, kad biudžetą priėmus kiekvienas Seimo narys žino, kas biudžete įtvirtinta. 2007 metų biudžete buvo numatyta nuo sausio 1 dienos įvesti vieną papildomą mokamą valandą, taip pat nuo 2007 m. rugsėjo 1 dienos buvo surasta lėšų mokėti už vadovavimą klasei, kaip minėjau, vidutiniškai 4 mokamos valandos dabar jau yra krepšelyje, ir tikrai patvirtintame biudžete nebuvo numatyta lėšų, kurios „švietimiečiams“ būtų skiriamos nuo rugsėjo 1 dienos. Aš, kaip ministrė, mokytojams žadėjau, žadu ir žadėsiu, kad visos pastangos bus dedamos tam, jog jų atlyginimai didėtų, nes esu įsitikinusi, 12 metų būdama politikė, kad jų atlyginimai yra per maži.

Nuo 2007 m. liepos mėnesio buvo žadėta kelti aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimus ir tie pažadai įvykdyti, nes jie buvo biudžete. Man labai gaila, kad žinia apie dėstytojų atlyginimų didinimą buvo iškreipta, skleidžiama klaidinant pedagogų bendruomenę ir iš anksto sąmoningai buvo nuteikiama protestuoti ir streikuoti, nes premjeras, padaręs lapsus linguae, pasakęs, kad „švietimiečiams“ metų viduryje bus didinama 20%, kalbėjo apie dėstytojus. Dėl to, kas kaip už ką atsiprašė, tegul pasakys, nes aš neturiu už ką atsiprašyti. Padariau viską, ką iš tikrųjų žadėjau, kas buvo numatyta biudžete, iš privatizavimo lėšų suradome tą vieną valandą… už vadovavimą klasei.

Kodėl nesprendžiamos mokytojų bei aukštųjų mokyklų dėstytojų stygiaus problemos Lietuvoje? Noriu pasakyti, kad mokytojų problemos, jų poreikio problemos yra sprendžiamos nuolat. 2007 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, trūksta 574 mokytojų, kurie galėtų dirbti visu pedagoginiu darbo krūviu. Taip, tai jau yra problema, tačiau buvo laikas, kai Švietimo ir mokslo ministerija sprendė kitą problemą – mokytojų pertekliaus. Palyginus 1990 metus ir 2006 metus pagal mokinių skaičių bendrojo lavinimo mokyklose per šį laikotarpį mokinių sumažėjo beveik tiek, kiek jų praėjusiais mokslo metais buvo Vilniaus ir Panevėžio miestuose. Aš manau, kad tai daro didžiulį įspūdį. Moksleivių tikrai mažėja.

Siekiant sumažinti mokytojų nedarbą 2005–2007 metais, prioritetine tvarka buvo teikiama dalinė finansinė parama dėl jų perkvalifikavimo. Mokytojai buvo perkvalifikuojami į anglų kalbos, informatikos, socialinius pedagogus. Taip pat buvo ieškoma būdų įrašyti tokias įstatymo normas ir tokius saugiklius, kad mokytojai neprarastų darbo nepaisant to, kad moksleivių mažėja. Lietuvoje iš 14 universitetų mokytojus rengia devyni, iš 24 kolegijų mokytojai rengiami keturiose. Aš kalbu apie 14 valstybinių universitetų. Kasmet aukštosios mokyklos pedagogų parengia vis daugiau. 2005 metais jų buvo 4 700, o 2006 metais – jau 5 700. Skaičius didėja. Tačiau mokytojai neateina į mokyklas.

Situacija pablogėjo, jeigu kalbėtume demografiškai, ir dėl to, kad 2004 metais Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą labai nemažai mokytojų emigravo, kaip ir kitų specialybių darbuotojų. Jau nuo 2005 metų yra juntamas mokytojų stygius, ypač kaimų, rajonų centrų mokymo įstaigose. Taip pat yra atskirų specialybių, tokių kaip užsienio kalbos, informatikos, gamtos mokslo, mokytojų stygius.

2006 metais didinant tarifinio atlygio koeficientus, kai jie vidutiniškai 12,6% buvo didinami, labiausiai buvo atsižvelgta į jauniausius mokytojus, kurie neturi kvalifikacinės kategorijos, kurie yra tik pradėję dirbti, nes jų atlyginimai yra tikrai mažiausi. Kaip jau minėjau, jų koeficientas buvo padidintas 25%. Tikrai pagarba profesinėms sąjungoms. Jos susitarė, kad ši pinigų suma – didesnis koeficientas būtų skiriamas tiems, kurie uždirba mažiausiai. Rengiant ilgalaikę pedagogų darbo užmokesčio didinimo programą, mažiausiai uždirbantiems jauniems arba pradedantiems mokytojams taip pat numatoma skirti ypatingą dėmesį ir jų užmokestį didinti sparčiau negu kitų pedagoginių darbuotojų.

Rengiamos Švietimo įstatymo pataisos, kurios ateis į Seimą. Dėl jų tam tikrą poziciją yra pasakęs ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Jose siūloma, kad asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, bet dar neįgiję pedagogo kvalifikacijos, taip pat galėtų dirbti mokytojais ir per dvejus metus dirbdami įgytų pedagoginių, psichologinių žinių minimumą. Siūloma, kad mokytojais galėtų dirbti ir aukštųjų mokyklų baigiamųjų kursų studentai. Tai nėra mūsų išgalvota. Daugelyje Europos šalių šios nuostatos galioja, bet apsispręs Seimo nariai.

Be visų šių minėtų priemonių, ministerija inicijavo ir ketina sudaryti tarpžinybinę darbo grupę, kuri parengtų siūlymus dėl tam tikrų socialinių garantijų teikimo mokytojams, dirbantiems atokiuose rajonuose, ypač kaimo mokyklose. Jau šiandien kai kurios savivaldybės, Vilkaviškio, Kauno rajono, Varėnos rajono, moka stipendijas studentams, kurie studijuoja pedagoginės pakraipos studijų programas, ir taip laukia jų atvykstančių į jų mokyklas, nes specialistų tikrai reikia.

Negalėčiau nieko nepasakyti ir apie aukštųjų mokyklų dėstytojų stygių. Didėjant studentų skaičiui, dėstytojų skaičius beveik nesikeitė. Studentų išaugo beveik dvigubai, o universitetuose 2006–2007 metais dirba 9 tūkst. 640 dėstytojų, kolegijose – 3 tūkst. 600. Siekiant paskatinti jaunimą rinktis dėstytojo, mokslo darbuotojo profesiją, 2006–2007 metais buvo didinamas studentų priėmimas į magistrantūrą, į doktorantūrą. Ministerija kartu su Mokslo taryba vykdė studentų mokslinių praktikų projektą, taip pat, kaip minėjau, 2007 m. buvo didinami atlyginimai, jie bus didinami ir 2008 metais. Neabejoju ir dėl kitų metų.

Tačiau šių priemonių nepakanka, nes vis dėlto įsisenėjusi dėstytojų stygiaus problema lėmė daugybę veiksnių, turbūt ir tai, kad įgyvendinant tam tikrą reformą aukštojo mokslo srityje, mokslo srityje, tam tikros nuostatos atsiranda įstatymuose, kurie artimiausiu metu bus pateikti jums, Seimo nariai. Dėstytojų profesijos patrauklumui didinti yra skatinami dėstytojų mainai, tam yra numatyta lėšų. Nuo 2008 m. sausio 1 d. bus didinamos trečiosios pakopos – doktorantų, meno aspirantų, rezidentų – stipendijos. Jos vidutiniškai didės 40%. Tam visi esame numatę lėšų. Bus tęsiamas vyresniųjų kursų studentams, besidomintiems mokslininko karjera, mokslinės praktikos konkursas, taip pat Tyrėjų karjeros programoje, kuri bus finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų, yra numatytos „grantų“ schemos iš užsienio grįžtančių pavienių mokslininkų bei jų iniciatyva kuriamų mokslininkų grupių veikloms.

Kodėl ministerija nesiėmė priemonių (tai ketvirtas klausimas), kad švietimo įstaigose būtų sustabdytas smurtas prieš bendramokslius ir pedagogus bei narkotikų ir alkoholio vartojimas? Manau, kad ne tik ministerija, bet ir visos valstybės mastu bandoma spręsti smurto ir patyčių problemą, ypač ugdymo įstaigose. Ir labai trumpai norėčiau pacituoti Dainių Pūrą, kurį labai gerai pažįsta Seimo nariai. Kalbėdamas apie smurto problemą, jis yra sakęs: „Spręsti ją turime visi kartu, atsakingai. Stebuklų šioje srityje nebūna, bet būna pamatuoti rezultatai, kurie įvyksta per tam tikrą laiką, subrendus politinei valiai, pilietinei sąmonei, finansiškai remiant ir atsakingai vykdant mokslo žiniomis pagrįstas prevencines programas.“ Tikrai agresija auga, smurto daugėja, bet tai yra ne tiktai mokykloje.

Įvertindami, kokia situacija yra mokyklose, inicijavome Strateginio komiteto posėdį, kuriame svarstytos kompleksinės smurto prevencijos priemonės. Yra numatytos ne vien tik tos priemonės, kurias taikys Švietimo ministerija, dalį jų – Teisingumo ministerija, Socialinės apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija. Švietimo ministerijos iniciatyva jau nuo kitų metų įgyvendinsime Olvėjaus programą, kuri daugiau kaip 30 metų sėkmingai taikoma Norvegijoje ir kitose šalyse. Taip pat yra numatytos papildomos lėšos programai „Antrasis žingsnis“, kuri yra taikoma pradinukams, arba programai „Zipio draugai“, kuri taikoma ikimokyklinukams. Taip pat yra parengtas Krizių valdymo mokyklos tvarkos aprašas. Vaikų socializacijos centrams apskrityse steigti esame numatę lėšų ministerijos biudžete. Šioje srityje mes sutelkėme įvairias įstaigas ir nevyriausybines organizacijas. Aktyviai dalyvauja Vilniaus universitetas, Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Psichologų sąjunga, Valstybinis psichikos sveikatos centras, Paramos vaikams centras, „Vaikų linija“, Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacija ir kiti. Ir prevencijos darbai yra vykdomi labai įvairiomis kryptimis, tiek per pamokas, kai medžiaga yra integruota į mokomųjų dalykų turinį, tiek popamokinėje veikloje.

Neminėsiu to, kas yra gana išsamiai… visos informacinės medžiagos, metodinės rekomendacijos ir įvairios prevencinės programos, tačiau norėčiau pasakyti, kad labai svarbu yra tai, kad nuo kitų metų įsigalioja Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas. Manau, kad būtent šios priemonės, kurios yra numatomos ir kuriose yra atsakomybė savivaldybėms ir apskritims, turėtų keisti mokymo įstaigų situaciją. Labai svarbu yra tai, ką vaikai veikia po mokyklos, po to, kai jie grįžta. Todėl aš manau, kad socializacijos programų įgyvendinimas irgi yra be galo svarbus. Ir jeigu sakytume, kad ši ministerija nekreipia dėmesio, tai tą pasako skaičiai. 2005 m. socializacijos programai buvo skirti 5 mln., 2007 metais biudžete buvo numatyti 25 milijonai. Vaikų vasaros poilsiui ir socializacijos programoms vykdyti skirta 12 milijonų. Visi laukiame ir matome labai pozityvius rezultatus Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos, kuri pradėta įgyvendinti, jai šiais metais numatyti 8 milijonai. Detalesnės, man atrodo, informacijos, kiek ir kam, tikrai galite rasti raštiškuose atsakymuose.

Tačiau padėti mokytojui, kai yra integruojami visi vaikai, labai svarbu. Kas tie kiti pedagogai, kurie atsiranda mokyklose? Nuo 2001 m. yra steigiami socialinių pedagogų etatai, 2006–2007 m. mokyklose įsteigta daugiau kaip 200, beveik 300, mokytojų padėjėjų, specialiųjų pedagogų, psichologų etatų, šiemet taip pat mokyklose dirba jau daugiau kaip 1200 socialinių pedagogų, 300 psichologų. Visa tai irgi nėra per daug. Jų reikia dar daugiau. Bet pastangos yra dedamos, 2006 m. tam, kad socialiniams pedagogams ir psichologams būtų patrauklu dirbti, jų atlyginimai buvo padidinti 30%. Labai svarbu tai, kad šiais metais liepos mėnesį ministerija patvirtino Krizių valdymo mokyklose tvarkos aprašą.

Dar vienas klausimas – dėl ministerijos nedarbo arba nevisiškai visapusiško, konstruktyvaus socialinio dialogo plėtojimo su visomis švietimo darbuotojams atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis. Tikrai galiu ramiai pasakyti, kad socialinio dialogo principai man yra labai gerai žinomi. Ir prieš Seimą, ir būdama Seimo nare tikrai visada palaikiau socialinį dialogą, tų principų laikausi ir savo darbuose. Mes bendraujame su visom profesinėm sąjungom, tikrai nereikėtų galvoti, kad tai yra viena kokia vienintelė – ir švietimo darbuotojų, ir mokytojų, ir krikščioniškąja, ir aukštųjų mokyklų profesine sąjunga, kuri neseniai įkurta, taip pat ir su nacionalinio masto konfederacijomis – Lietuvos darbo federacija, profesine sąjunga „Solidarumas“, Profesinių sąjungų konfederacija. Galiu vardyti visas darbdavių organizacijas, kurios iš tikrųjų labai aktyviai dalyvauja, ypač kuriant Profesinio mokymo įstatymą ir jį įgyvendinant.

Mano siekiamybė buvo ir yra iki šiol, kad visos pedagogams atstovaujančios profesinės sąjungos, siekiančios vieno tikslo – gerinti mokinio sąlygas ir mokytojo darbo sąlygas, pasirašytų bendrą susitarimą su ministerija. Manyčiau, kad tai būtų ir rezultatas geresnis, ir rezultatas būtų kur kas matomesnis. Jau keli mėnesiai eskaluojama mintis, kad ministerija ir ministrė derasi ne su tomis profesinėmis sąjungomis. Aš negalėčiau dabar… galėčiau teisintis, aiškintis, bet aš noriu iškelti tik vieną klausimą: kas gali paneigti, kad Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ir jos lyderiai nuo pat pradžių, nuo pat 2006 m. vasaros, perėjo į labai kovingą poziciją, skleidžia šmeižikiškus prasimanymus, perka užsakomuosius straipsnius laikraščiuose dėl to, kad 2006 m. liepos mėnesį, likus kelioms dienoms iki šiai Vyriausybei duodant priesaiką, jie kreipėsi raštu, prašydami suteikti 1 mln. 600 tūkst. litų sumą profsąjungų poilsio namų „Dalia“ renovacijai? Kas geriau nei Seimo nariai žino, kad 1,6 mln. iš valstybės biudžeto vienai nevyriausybinei organizacijai tvarkyti poilsio namams negali būti skiriama. Ta suma nebuvo skirta, mes laikėmės įstatymo. Todėl, manau, daugelis problemų yra rutuliojama nuo to momento, kai nebuvo sumokėta ta suma, kurios taip intensyviai reikalavo Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderiai.

Tačiau čia noriu tiesiai ir atsakingai pareikšti, kad vidinės Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos problemos, vėliau ir jų pačių skilimas, dalies jų medžiagos inicijavimas ir atidavimas į prokuratūrą jokio ryšio nei su ministerija, nei su manimi asmeniškai neturi. Nuo profesinės sąjungos skilimo rugsėjo mėnesį labiausiai kenčia patys mokytojai ir jų atstovai, o ministerijai dirbti tapo tik dar sunkiau, nes nepaisydami to, kaip jie teismuose spręs savo atstovavimo teisėtumą, kaip bus įvardyta teisėsaugos institucijų, kurie iš jų teisūs, kurie ne, mes juos kviečiamės į visus renginius ir visas darbo grupes.

Matau, kad laikas mane labai spaudžia, aš tik trumpai. O jeigu norėsite, pridėtoje medžiagoje yra visi raštai, visi kvietimai, visi prašymai ateiti ir į mokytojų atestacijos nuostatų projekto rengimo grupę visi įtraukti, ir į pavyzdinio mokytojo pareigybės aprašymo rengimą. Labai gaila, kad streikuojantiems atstovaujančio pirmininko nė karto čia nebuvo, nors mokytojų aprašo jie reikalauja daugelį metų, ne kartą buvo aptarti mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programai vykdyti, darbo apmokėjimo sistemai tobulinti darbai ir t. t.

PIRMININKAS. Ministre, laikas baigiasi.

R.ŽAKAITIENĖ. Gerai. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kas neatsakyta, bus galima perskaityti iš detalaus mano atsakymo. Gal dar leisite man porą žodžių paskutiniu klausimu.

PIRMININKAS. Prašom.

R.ŽAKAITIENĖ. Paskutiniu klausimu, kiekgi švietimo ir aukštojo mokslo finansavimas atsilieka nuo Europos Sąjungos valstybių švietimo ir mokslo finansavimo vidurkio. Pagal naujausius tyrimus, kurie buvo daryti 2004 metais, vis dėlto Lietuvos asignavimai švietimui, palyginti su Europos Sąjungos šalimis, tikrai yra neblogi. 2004 metais Lietuvos viešosios išlaidos švietimui sudarė 5,2% bendrojo vidaus produkto, o Europos Sąjungos – 5,9. Aš nė už ką negaliu sutikti, kad mes visur pirmaujame. Mes, Seimo nariai, švietimo strategijoje esame įrašę, kad biudžeto lėšos švietimui turi atitikti 6% bendrojo vidaus produkto.

Palyginti su 2007 metais, 2008 metais jos išauga iki 5,3, tačiau ta siekiamybė yra mums svarbi. Labai norėčiau, kad tie 6% greičiau atsirastų biudžete. Dėkoju visiems.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Primenu, pagal Statutą dabar yra interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymai į Seimo narių klausimus iki 30 minučių. Klausiama kaip Vyriausybės valandoje. Taigi pirmiausia opozicinių frakcijų atstovai, po to – kitų frakcijų ir po to – vėl iš eilės. Pirmasis – A.Kubilius. Ruošiasi kolegė E.Karpickienė. Jeigu A.Kubiliaus nėra, tada – kolega E.Pupinis. Jeigu ir ano nėra, tada… Atsirado A.Kubilius. Prašom. Dėkoju E.Zingeriui už labai svarbią procedūrinę pagalbą.

A.KUBILIUS (TSF). Ministre, aš norėjau jūsų paklausti paprasto klausimo. Jūs sakėte, kad jūsų Vyriausybei švietimas yra pats svarbiausias prioritetas, tarp tų trijų prioritetų, kurie Vyriausybės yra paskelbti, švietimas yra pats svarbiausias. Sakykite, kaip išeina, štai aš turiu atsišvietęs lapelį, šiais metais jau patvirtintame kitų metų biudžeto projekte, kuriame pati Vyriausybė sudėliojo nacionalinio biudžeto asignavimo struktūrą, štai švietimui: 2004 metais nuo visų išlaidų buvo skirta 25%, 2005 m. – 22,9%, 2006 m. – 21,6%, 2007 m. – 21,2% ir 2008 m. – 18,9%.

Jeigu tai yra prioritetas ir jam taip nuosekliai mažėja visų išlaidų dalis, toms sritims, kurios nėra paskelbtos prioritetinėmis, nuosekliai didėja, tai gal reikia atsisakyti laikyti švietimą prioritetu. Tada pradėti didinti jo finansavimą ir bus sprendžiama daugelis problemų?

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju už klausimą. Švietimas lygiai taip pat svarbus prioritetas kaip sveikatos apsauga ir socialinė apsauga. Nepaisant visų manipuliavimų procentais, mes dar niekada neturėjome tokio didelio biudžeto, tokios sumos niekada neturėjome. Labai džiaugčiausi, kad būtų išlaikyti tie procentai ir jie didėtų, palyginti su 2007 metų biudžetu. Bet lėšos švietimui didėja 800 mln. litų. Niekada tiek nebuvo. Švietimui didėja lėšos, palyginti su 2007 metais, 14%, aukštajam mokslui ir mokslui lėšos didėja 30%, moksleivio krepšeliui skirtos lėšos didėja irgi 14%. Manau, šie skaičiai irgi turi tam tikrą svarbą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E.Karpickienė. Ruošiasi kolega R.Ačas.

E.KARPICKIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, atsakydama į interpeliacijoje pateiktus klausimus dėl atlyginimų didinimo mokytojams, jūs atsakėte, kad atlyginimai labiau buvo didinami mokytojams, kuriems nesuteikta kvalifikacinė kategorija, tai nėra blogai, nes jų atlyginimai buvo labai maži. Bet mokytojams, turintiems aukštą kvalifikacinę kategoriją, mokytojams ekspertams atlyginimai buvo didinami tik keliais litais. Dėl tokių jūsų veiksmų mokytojai nebeturi motyvacijos tobulėti, todėl dažnai išeina dirbti kitus darbus arba išvyksta į užsienį. Atsakykite, ar tai reiškia, kad jūs norite, jog Lietuvos vaikus mokytų mokytojai, neturintys kvalifikacijos, ar tokiais darbo metodais jūs įgyvendinate Lisabonos strategijos nuostatas? Ačiū.

R.ŽAKAITIENĖ. Ačiū už klausimą. 2006 metais 12,6% buvo labai intensyviai derinama su socialiniais partneriais. Pačios profesinės sąjungos pareiškė, kad norėtų, kad mažiausias pajamas gaunantys mokytojai gautų 25%, koeficientas būtų didinamas 25, o aukštos kvalifikacijos mokytojai ekspertai gavo 7%, tai yra mažai.

2008 metais didinant koeficientą tiek sausio mėnesį, tiek rugsėjo mėnesį absoliučiai visoms kategorijoms, nepriklausomai nuo mokytojų kvalifikacijos ir darbo stažo, koeficientas bus didinamas kartu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R.Ačas. Ruošiasi kolega G.Steponavičius.

R.AČAS (TTF). Gerbiamoji ministre, dar prieš rugsėjo 1 dieną, tiksliau, rugpjūčio 30 dieną, per Lietuvos televizijas buvo rodomas jūsų interviu, kuriame jūs teisinotės, kad pavasarį duoti pažadai mokytojams kelti atlyginimus nuo rugsėjo 1 dienos negali būti įvykdyti, nes vasarą nebuvo perskirstomas biudžetas. Prasidėjus rudens sesijai, mūsų frakcija išsikvietė finansų ministrą, kuris susitikimo metu net negalėjo nurodyti pinigų sumos, kurios reikėtų biudžete šiems pažadams vykdyti.

Prašau pasakyti, ar jūsų ministerija buvo paskaičiavusi, kokios pinigų sumos biudžete reikėtų pažadams vykdyti, ir ką jūs, kaip ministrė, darėte, kad jūsų Vyriausybė tikslintų biudžetą metų viduryje? O gal pavasarį, žadėdama mokytojams kelti atlyginimus nuo rugsėjo 1 dienos, jūs jiems tik melavote, puikiai žinodama, kad to net neketinate daryti? Ačiū.

R.ŽAKAITIENĖ. Dar kartą kartoju. Nuo rugsėjo 1 dienos nebuvau žadėjusi mokytojams kelti atlyginimų, bet sakiau, kad dėsiu visas pastangas, jeigu biudžetas bus perskirstomas, kad visos rastos papildomos lėšos, atėjusios į biudžetą, būtų kuo didesniu procentu atiduotos tam, kad būtų didinami mokytojų atlyginimai. Taip, aš dėjau pastangas, kad būtų perskirstomas biudžetas. Ir ne viena aš. Vyriausybėje buvo ministrų, kurie tikrai norėjo, kad jis būtų perskirstomas. Tačiau augantis fiskalinis deficitas, tam tikri įsipareigojimai Europos Sąjungai ir ne itin didelės pajamos metų viduryje vis dėlto Vyriausybę privertė apsispręsti, kad biudžetas nebus perskirstomas. Jūs tai labai gerai žinote. Nei liepos mėnesį, nei rugpjūčio mėnesį jokio atgarsio iš tų pačių socialinių partnerių nesulaukėme, nes labai gerai matė, kad biudžetas neperskirstomas. Mes buvome apskaičiavę, kiek reikia papildomai lėšų, kad 20% didintume atlyginimą. Mes buvome labai pasiruošę, jeigu tiktai tai būtų daroma. Deja, tokia buvo Vyriausybės valia, ir Seimo nariai žino, kad 2007 metų viduryje biudžeto neperskirstėme.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G.Steponavičius. Ruošiasi kolegė M.Pavilionienė.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamoji ministre, mano klausimas apie bendrojo lavinimo ir aukštojo mokslo sąsają. Jūsų atsakyme interpeliacijos autoriams apie tai, kaip yra sprendžiamos mokytojų stygiaus problemos, nurodėte skaičius, kad trūksta 574 mokytojų. Kartu jūs sakote, kad 2006 m. aukštąsias mokyklas baigė beveik 6 000 pedagogo diplomą turinčių specialistų. Minusavus šitą sumą ir skaičiuojant, kad 4 metus valstybė vienam studentui pagal skaičiavimus vidutiniškai skyrė 5 000 litų per metus, nesunku suskaičiuoti, kad susidaro 100 milijonų litų suma. Tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, paleisti vėjais, nes tie parengti mokytojai nedirba mokytojais. Jie išeina dirbti į kitas sritis, jūs tą pati pripažįstate. Ar galite pasakyti, 100 mln. Lt, panaudojus tikslingai ir efektyviai, kiek procentų leistų, pavyzdžiui, nuo kitų metų sausio 1 d. padidinti atlyginimus mokytojams? Ačiū.

R.ŽAKAITIENĖ. 100 mln. litų leistų padidinti mokytojams atlyginimus maždaug 5–6%, tiek galėtų didėti atlyginimai, nes dėl pridedamos valandos didėja apie 4,7% ir tam reikia per 80 mln. Bet ar tai reiškia, gerbiamasis Seimo nary, kad jūs siūlote mažinti pedagoginių studijų programas ir tokiu būdu mažinti priimamų asmenų skaičių į aukštąsias mokyklas, kuriose yra rengiami žmonės, turintys pedagoginę kvalifikaciją? Manyčiau, kad yra ir kitos specialybės…

G.STEPONAVIČIUS. Kam rengiame specialistus, kurie po to nedirba? Kam valstybė švaisto pinigus, ponia ministre?

PIRMININKAS. Kolega! Bus išjungtas mikrofonas, jeigu klausite be leidimo. Prašom, ministre.

R.ŽAKAITIENĖ. Labai ačiū. Mes gyvename rinkos sąlygomis, prievartiniu būdu, baigus aukštąją mokyklą, negalime priversti nė vieno… Todėl manau, kad teisingesni žingsniai yra didinti mokytojo profesijos prestižą, o labiausiai jis didės, kai už tą darbą bus apmokama gerokai daugiau negu dabar. Bet dėl skaičiaus galima diskutuoti planuojant kitų metų studentų skaičių.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M.A.Pavilionienė, ruošiasi kolega V.Domarkas. Prašom, profesore.

M.A.PAVILIONIENĖ (LSDPF). Ar galite paaiškinti, kaip atrodys bendrojo lavinimo mokyklos struktūra įvedus progimnazijos etapą? Ar tam pritaria pedagogų bendruomenė?

R.ŽAKAITIENĖ. Aš labai atsiprašau, gal truputį garsiau.

PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, profesore.

M.A.PAVILIONIENĖ. Ar galite paaiškinti, kaip atrodys bendrojo lavinimo mokyklos struktūra įvedus progimnazijos etapą? Ar tam pritaria pedagogų bendruomenė? Ačiū.

R.ŽAKAITIENĖ. Tiek pedagogų bendruomenė, tiek politikai labai seniai inicijuoja tai, kad atsirastų ne vien tik pradinė, pagrindinė, vidurinė, gimnazija, bet ir progimnazija. Ir tikimasi, kad pertvarkant mokyklų tinklą daugelyje vietovių progimnazijos tipo atsiradimas bus lengviau priimtas bendruomenės, jis bus psichologiškai patrauklesnis moksleiviams. Teikiamame įstatymo projekte mes esame numatę progimnazijos tipą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Domarkas, ruošiasi kolega E.Pupinis.

V.DOMARKAS (VLPDF). Gerbiamoji ministre, sakykite, kokia jūsų nuostata, ar jūs pritarsite Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymui spręsti klausimą dėl etatinio apmokėjimo atidėjimo galbūt 2009 ar 2010 metams ir tas lėšas, kurios būtų skirtos 2,4 valandos apmokėti, panaudoti pedagogų atlyginimui didinti, tai yra valandinio įkainio didinimui? Tai leistų 2009 m. pedagogams padidinti atlyginimą plius 9% ir tai būtų kėlimas ne 20%, o 29%. Ačiū.

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju, pirmininke, aš manau, kad tai nėra labai sudėtinga, nes tos lėšos yra biudžete, už 2,4 valandos yra skirtos lėšos biudžete, ir jeigu mes jų neįvesime nuo rugsėjo 1 d., o perėjimą prie etatinio, sutarę su socialiniais partneriais, nukelsime tolesniam laikotarpiui, eksperimentą mokyklose, kurios jau perėjo prie etatinio, pratęsime ir dar labiau įsigilinsime, kaip galima tobulinti etatinio įvedimą, apmokysime tiek vadovus, tiek socialinius partnerius pačiose mokyklose. Tai yra visiškai įmanoma. Ir aš manau, kad įtampos ten, kur yra laukiama 30% didėjimo, turėtų sumažėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Pupinis, ruošiasi kolegė L.Graužinienė.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamoji ministre, turbūt nereikia būti dideliam išminčiui, kad pasakytum, jog Lietuvos aukštasis mokslas turi problemų. Visi žinom, kaip susiformuoja tos nepopuliarios specialybės, kurios, deja, nepopuliarios dėl mažų atlyginimų – pedagogų ir panašiai. Tačiau kai kada aukštąjį mokslą bebaigiantys žmonės iš anksto žino, kad nedirbs pagal savo specialybę, nes paprasčiausiai taip išėjo, kad jie pakliuvo į vieną ar kitą specialybę. Dabar norėčiau paklausti. Tai suprasdama ar jūs čia sugudravote, kad taip neryžtingai pasielgėte ir apskritai norėjote problemą atidėti ateičiai, kad išspręstų kiti, ar čia buvo kokie nors kiti veiksniai? Pagal tą sprendimą, kai buvo kalbama dėl reformos, kuomet tam tikras darbas jau buvo daromas, jis buvo staiga nutrauktas, ir jūs kaip niekur nieko atsitraukėte ir pasakėte, kad galbūt skiriam tiek ir tiek tūkstančių, galbūt kas nors kitas po jūsų išspręs. Ačiū.

R.ŽAKAITIENĖ. Labai dėkoju, bet galiu jus patikinti, gerbiamasis Seimo nary, niekas niekur neatsitraukė. Iš esmės yra parengti du labai rimti įstatymai, tai yra Mokslo ir studijų įstatymo projektas ir Aukštųjų mokyklų turto disponavimo įstatymo projektas, kuris numato daugiau autonomijos ir teisių pačioms aukštosioms mokykloms tiek steigiant „pumpurines“ įmones, tiek skatinant mokslo ir verslo ryšį. Mokslo ir studijų įstatyme visos, beveik visos politinių partijų sutartos nuostatos atsispindi. Projektas iš Vyriausybės, tikiuosi, jau sausio mėn. bus pateiktas Seimui. Vienintelė nuostata, kuri sukėlė didelių įtampų visuomenėje ir dėl kurios įgyvendinimo turbūt reikia platesnių diskusijų ir tam tikros žinios visuomenei, – tai įmokos keitimas. Ir aš manau, kad tiek Seimo narių kreipimasis į Konstitucinį Teismą, tiek Prezidento kreipimasis dėl klausimų, kurie susiję su finansavimu ir studentų skaičiaus priėmimu, bus išaiškintas taip, kad priimamame mūsų įstatyme, diskutuojamame įstatyme, kuris bus Seime, mes išspręsime tikrai daug problemų. Bet nuo reformos niekur absoliučiai neatsitraukta. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. Graužinienė, ruošiasi kolega A.Sysas.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Šiandieną jūs kalbate ir mes girdime – vien tik pinigai, pinigai, pinigai. Taip, tai yra labai svarbu. Bet, manau, mokytojams išskirtinai yra svarbu ir tai, kad šiandien yra mokytojo prestižas sužlugdytas, mokytojo kaip profesijos. Mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose programos yra perkrautos. Mokyklos tarpusavyje yra supriešintos, jos kovoja dėl kiekvieno vaiko. Tai yra nenormalu. Ką jūs asmeniškai kaip ministrė padarėte, kad švietimo sistemoje ši psichologinė įtampa būtų sumažinta, nekalbant apie pinigus?

R.ŽAKAITIENĖ. Labai ačiū, bet kaip pavyzdį, mielieji, aš noriu pasakyti, kad pinigai yra labai svarbu. Patys mokytojai, kalbėdami apie savo profesijos prestižą, pirmiausia kalba apie mažus darbo užmokesčius. Aš norėčiau paklausti, ar Seimo nario prestižas yra toks didžiulis? Manau, kad Seimo nario visuomenėje nėra pats didžiausias, tačiau norinčių būti Seimo nariais niekada nemažėja. Matyt, pinigai turi tam tikrą reikšmę.

Dabar kalbant apie tai, ką aš padariau ir kas buvo padaryta, kad vis dėlto mokytojo prestižą būtų bandoma atkurti.

Kalbant apie tai, kad pirmiausia yra daugybė kovos su smurtu, mažinant psichologinę įtampą, programų, dedamos pastangos, kad integruojami vaikai atitinkamai sulauktų papildomos pagalbos. Tai, kad priimtas Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, tai, kad atsiranda stacionaraus pobūdžio vaikų socializacijos centrai tokiems vaikams, kurie pasižymi delikventiniu elgesiu, tai, kad 2007–2008 metais buvo patikslinti bendrieji ugdymo planai ir tokiu būdu stengiamasi mažinti krūvius atsižvelgiant… Patys krūviai ir mažinimo priemonių planai, žinoma, priklauso nuo mokyklų direktorių ir mokyklų steigėjų, tačiau ugdymo planuose yra nurodyta, kiek kam, kokiam dalykui, yra skiriama valandų. Taip pat yra pakeistas įstatymas ir leista specialiųjų poreikių vaikams, kuriems sukaks septyneri metai, teikti pedagoginę psichologinę pagalbą ir su tos tarnybos rekomendacijomis pradėti ugdymą ikimokyklinėje įstaigoje. Tai yra mūsų Vyriausybės pasiūlyta pataisa. Reikia pasakyti, kad yra parengtas Vidurinio ugdymo programos aprašas, kuris iš esmės profilinį modelį keičia į labiau individualizuotą ir diferencijuotą mokymąsi, o tai gali užtikrinti mažesnius krūvius.

Taigi pastangų yra daug, jas visas įvardyti per tokį trumpą laiką… neužtektų laiko. Bet tiek atsakymuose, tiek pridėtoje papildomoje medžiagoje galima surasti. Jeigu ne, galėčiau dar daugiau pateikti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešu, kad klausimams ir atsakymams liko 10 minučių.

Dabar klausia A.Sysas, ruošiasi kolega A.Ivanauskas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, prieš keletą savaičių Seime lankėsi vienos Vilniaus mokyklos moksleiviai, mokytojai, socialiniai darbuotojai. Toje mokykloje yra bandoma integruoti vaikus, turinčius specialiųjų poreikių. Todėl mano klausimas būtų susijęs su šia tema.

Jūs savo kalboje šiek tiek užsiminėte, kas yra padaryta sprendžiant šias problemas, bet, žiūrėdamas į ateitį, aš norėčiau paklausti dėl to, dėl ko dažniausiai skundžiasi mokytojai, kad jie turi ir taip didelį krūvį, o neįgalūs ir turintys specialiųjų poreikių vaikai reikalauja dar didesnio krūvio. Tai, ką padarėte, aš jau išgirdau, nes įdėmiai klausiau jūsų atsakymų. Gal dabar galėtumėte pasakyti, ką planuoja ministerija spręsdama šiuos klausimus, t. y. dėl vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, ir dėl darbo krūvio mokytojams mažinimo. Ačiū.

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkui. Dėl moksleivių, kurie turi specialiųjų poreikių. Maždaug iš penkių šimtų tūkstančių mokyklinio amžiaus vaikų Lietuvoje yra apie 60 tūkstančių, turinčių specialaus ugdymo poreikių. 90% visų šitų vaikų yra integruojami ir mokosi kartu su bendraamžiais. Mes turime ir šiandien veikia 34 specialiosios mokyklos protiškai neįgaliems vaikams, visi kiti yra integruojami. Aš manau, kad labai svarbu, kad šalia to, ką aš minėjau ir ką iš tikrųjų reikia ir toliau daryti, – didinti mokytojų padėjėjų, specialiųjų pedagogų, psichologų skaičių, labai svarbu, kad Specialiojo ugdymo teikimo programa, kuri buvo patvirtinta 2004 metais, būtų intensyviai vykdoma ir pratęsta. Yra nupirkta 30 autobusų specialiųjų poreikių vaikams vežioti. Taip pat yra numatytos įvairios kitos programos ir, svarbiausia, yra numatytos lėšos tam, kad savivaldybės konkurso būdu steigtų kiek galima daugiau specialiųjų pedagogų, psichologų ir mokytojų padėjėjų etatų.

Taip pat yra numatytos didesnės lėšos knygoms, vadovėliams, skirtiems tiems vaikams, kurie turi specialiųjų poreikių, – tiek turintiems klausos negalią, tiek turintiems regėjimo negalią. Dėkoju.

PIRMININKAS. A.Ivanauskas. Ruošiasi kolega R.Kupčinskas. Minutėlę! Nėra A.Ivanausko? Tada klaus R.Kupčinskas. O vienam aktyviam Seimo nariui noriu pranešti, kad pagal Statutą klausinėjama atsižvelgiant į frakcijų dydį. Prašom išsiaiškinti, kokioje frakcijoje yra aktyvusis Seimo narys, kokio dydžio frakcijoje. (Balsai salėje) Pasiduodu. Bet dabar vis tiek klausia R.Kupčinskas, kurio irgi nėra. Tada kolegė R.Visockytė. Kolege Visockyte, ar kortelė įdėta? Jeigu nesunku, būkit maloni per centrinį mikrofoną. R.Visockytė.

R.VISOCKYTĖ (DPF). Gerbiamoji ministre, kai praėjusių metų gruodžio 8 dieną buvo patvirtintas Nacionalinės narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės programos priemonių planas, jau buvo pasakyta, kad bent jau šiemet ateinančių metų priemonių planas bus priimtas, patvirtintas anksčiau, kad ministerija galėtų anksčiau paskelbti Narkomanijos prevencijos programos projektų konkursą. Ministerijos darbuotojai tam buvo pasirengę jau lapkričio mėnesį, kad mokyklos, nevyriausybinės organizacijos galėtų teikti konkursui savo projektus, kad nuo sausio pradžios galėtų net sutartis pasirašyti. Ką jūs asmeniškai padarėte, kad priemonių planas Vyriausybėje būtų patvirtintas anksčiau, o ne dar vėliau – šiemet tai padaryta gruodžio 19 dieną. Tai stabdo visą darbą. Prevencinis darbas mokyklose pradeda vykti tik nuo rugsėjo 1 d. ir vyksta iki gruodžio pabaigos.

R.ŽAKAITIENĖ. Pritariu jums. Tikrai, Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa yra be galo svarbi. Joje yra numatyta labai nemažai priemonių, kurios yra įgyvendinamos ir mūsų ministerijos. 2007 metais mes tam skyrėme 2,5 milijono. Bet ši programa yra rengiama ne ministerijos. Todėl Vyriausybėje aš, kaip ministrė, stengiuosi kaip galima greičiau ją derinti, kad būtų atsižvelgta į mūsų siūlymus. Aš balsavau už tai, kad ši programa būtų patvirtinta.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia I.Šiaulienė. Ruošiasi kolega A.Baranauskas.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, kaip jums atrodo tas faktas, kad streikų paplitimo žemėlapis, šiaip ar taip, labai sutampa su žemėlapiu savivaldybių, kuriose merų pareigas eina Liberalų demokratų partijos atstovai arba įtaką turi Liberalų sąjūdis, iš dalies „darbiečiai“?

Kitas klausimas. Rektoriai dažnai kelia pretenzijas dėl blogos studentų bendrabučių būklės. Ką ministerija planuoja dėl šios problemos sprendimo?

R.ŽAKAITIENĖ. Į pirmąjį klausimą geriausiai atsakytų laikraščio, kuris yra skirtas pedagogams, „Dialogas“ vieno visiems labai žinomo apžvalgininko Vytauto Strazdo žodžiai viename iš paskutiniųjų „Dialogo“ numerių. Tik pora citatų, kurios, man atrodo, didelių mano komentarų nereikalaus: „Tapti politine jėga, galinčia daryti įtaką įstatymų leidybai, pedagogai dar nepajėgūs, tačiau tapti politinių partijų kovos įrankiu pedagogų atstovams, atrodo, sekasi.“

Dėl antro klausimo – studentų bendrabučių. Ši Vyriausybė yra patvirtinusi Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programą. 2006 metais tam buvo skirta 7 mln., šiemet – 9 milijonai. Taip pat šiais metais iš Privatizavimo fondo lėšų, nes metų viduryje buvo galimybė jas paskirstyti, bendrabučiams skyrėme 2,5 mln. Kitais metais bendrabučių atnaujinimui numatome 11 mln., tačiau tikrai dėsiu pastangas, kad dalis Privatizavimo fondo lėšų 2008 metais irgi būtų skirta bendrabučiams renovuoti.

Labai svarbu tai, kad, pradėjus galioti turto atnaujinimui pagal Turto disponavimo įstatymą, kai kurie universitetai patys imasi iniciatyvų. Klaipėdos universitetas jau yra pasirašęs sutartis dėl bendrabučių ir tokiu būdu bando atnaujinti. Bendrabučiai tikrai verti didesnio valdžios dėmesio.

PIRMININKAS. Dėkoju. A.Baranauskas. Prašom, kolega.

A.BARANAUSKAS (VLPDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, neseniai susitikau su mokytojais Raseinių rajone, Viduklėje. Buvo labai malonu dalyvauti, nes jie šalia problemų pažymėjo ir labai teigiamus poslinkius, džiaugėsi egzaminų organizavimo tvarka, pedagoginių pagalbinių specialybių įvedimu, taip pat mokytojų kvalifikacijos kėlimu, informacinių technologijų pažanga. Noriu paklausti jūsų. Neseniai buvo skelbiami duomenys apie Lietuvos atsilikimą kompiuterizuojant mokyklas, tai iš tikrųjų kokia yra padėtis?

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju. Šiuo metu vienu kompiuteriu mokykloje naudojasi maždaug 9 moksleiviai. Tikslas yra iki 2012 metų pasiekti kompiuterizavimo tokį lygį, kad 5 vaikams tektų vienas kompiuteris. Per šiuos ir praėjusius metus mes skyrėme daugiau kaip 14 mln. litų mokykloms kompiuterizuoti. Tai nėra vien kompiuteriai, tai yra ir videoprojektoriai, ir programinė įranga, mokomosios programos, mokytojų kvalifikacija, kad dirbtų su šiomis programomis. Labai svarbu, kad ir kitų metų biudžete esame numatę ne tik klasių kompiuterizavimą, bet ir mokytojų darbo vietų aprūpinimą kompiuteriais.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar kita procedūros dalis yra diskusija, kurioje žodis paprastai suteikiamas paeiliui – pritariantiems ir nepritariantiems atsakymams į interpeliaciją Seimo nariams. Bet čia yra tas klausimas, kurį kėlė viena frakcija. Noriu dar kartą pasakyti, kad interpeliacija – tai konstitucinė Seimo narių teisė. Ir, kaip Konstitucinis Teismas ne kartą išaiškino, šitos teisės nei mes patys, nei kas nors kitas, mus privertęs, niekam negalime perduoti. Tai yra vienas punktas. Antras punktas, kaip sakiau, turi kalbėti tokie ir tokie. Jeigu kviečiame iš šalies interpeliantams tinkamą kalbėtoją, turėtų būti dar kitas kalbėtojas, tinkamas interpeliuojamam, jeigu jau taip demokratijos vardan. Ir trečias dalykas, kolegos, Seimo statute yra nustatyta tvarka, kokia kviečiami svečiai į Seimą ir kam leidžiama kalbėti. Bet, kadangi šitas Seimas ne kartą įrodė, jog viską gali, nesvarbu, ką rašo Konstitucija ar Statutas, todėl, laikydamasis žodžio, aš suteiksiu galimybę kolegoms balsuoti, kad per tą laiką mūsų darbuotojai sudarytų galimybę gerbiamajam Švietimo darbuotojų profsąjungos vicepirmininkui Eugenijui Jesinui nusileisti čia, į apačią. Bet vis tiek, priklausomai nuo balsavimo rezultatų. Kolegos, prašom registruotis ir balsuosime. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Balsuosime dėl „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos siūlymo leisti ne daugiau kaip 5 minutes kalbėti vienos iš profsąjungų atstovui E.Jesinui. Prašom balsuoti. Minutėlę! Nutraukiame. Z.Balčytis.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Dėl vedimo tvarkos. Nežinau, Seimo posėdžio pirmininke, kiek žinome, Statute nėra numatyta išimčių interpeliuojant ministrus, tai yra kalba Seimo nariai, ir tikrai neturėtų būti suinteresuotų asmenų kalbų dėl vieno ar kito ministro. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš viską paaiškinau, ir pasakiau, kokia yra situacija. Ir balsavimas pradėtas. Balsuokime. Priešingu atveju užtęsime viską ir nebaigsime šito klausimo nagrinėti. Vardan darbo… Kolega, jūs irgi norite tempti gumą, siūlyčiau atsisėsti. Prašom balsuoti. Ar suteikiame ne daugiau kaip 5 minutes gerbiamajam E.Jesinui kalbėti diskusijų metu? Bet ne pradžioje. Prašom. Registracija buvo. Kolegos, viskas buvo tvarkingai padaryta.

Už – 37, prieš – 5, susilaikė 14. Prašyčiau gerbiamąjį E.Jesiną nusileisti čia, atsisėsti kairėje pusėje ir laukti savo eilės. Dabar kalbėtojai. Pirmasis užsirašė E.Klumbys. Ruošiasi A.Kubilius. (Balsai salėje) Minutėlę, jeigu kolegos konservatoriai pageidauja sukeisti kalbėtojų eilę, tada antrasis kalbės J.Razma, o pirmasis vis tiek E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš atsisakau žodžio, kad kalbėtų mokytojų atstovas.

PIRMININKAS. Jis kalbės, bet ne dabar.

E.KLUMBYS. Vietoj manęs.

PIRMININKAS. Viskas gerai, prašom nenustatyti eilės. (Balsas salėje: „Jis nenori kalbėti…“) Jeigu kolega E.Klumbys nenori kalbėti, jo teisė. Dabar J.Razma. Prašom. Prašom. Ruošiasi kolegė L.Graužinienė.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, interpeliacija ministrei R.Žakaitienei galbūt šiek tiek skiriasi nuo aplinkos ministro. Pirmajam mes iš tikrųjų turime konkrečių kaltinimų dėl negerų sprendimų, šiuo atveju ministrei priekaištai yra daugiau dėl veiklos stokos, dėl nesugebėjimo įžvelgti jos globojamoje srityje esančių svarbiausių gilių problemų, jų neigimas, blaškymasis, dvejojimas nesiimant ryžtingų veiksmų, kurie galėtų pagerinti situaciją. Ir tik kai visuomenės protestai pasidaro labai ryžtingi, tada kažkas imama daryti. Pradėsiu tai detalizuoti.

Netesėti pažadai dėl atlyginimų mokytojams kėlimo. Nors ministrė sakė, kad atseit ne taip buvo suprasta, bet yra akivaizdu, kad, deja, visuomenė ir mokytojų bendruomenė suprato tuos pažadus kaip tik taip, kad yra numatytas atlyginimų didinimas šių metų rugsėjo 1 dieną. Tai buvo užsiminta 2006 m. žadant penktadaliu kelti mokytojų atlyginimus, pažadas buvo pakartotas 2007 m. vasarą. Tačiau šių metų rugsėjo 18 d. Vyriausybė jau paskelbė, kad mokytojams didesnių atlyginimų teks palaukti iki kitų metų pradžios. Vėlgi, jeigu žiūrėsime, iš pradžių siūlomas atlyginimų kėlimas tokiu pat procentu, kaip ir valstybės tarnautojams, pagal bazinio dydžio augimą, tai yra maždaug 10%. Vėliau pažadas didinamas iki 15% nuo sausio 1 d. ir dar 5% nuo rugsėjo 1 dienos. O Mokytojų profesinių sąjungų suvažiavimo Kaune metu, pasigirdus garsesniems protesto balsams, jau pradėta kalbėti apie 30% kėlimą kitais metais, nors neaišku, kur toks pažadas dar yra patvirtintas.

Tai kaip tik šioje mokytojų atlyginimų kėlimo byloje ir išryškėjo atsainus ir situaciją aštrinantis ministrės elgesys. Užuot suformulavusi aiškius ir realistiškus įsipareigojimus mokytojams ir jų laikiusis, savąja atsikalbinėjimo, atsakymų vengimo ir atidėliojimo taktika ministrė sukėlė pagrįstą mokytojų bendruomenės pasipiktinimą.

Kitas dalykas – nenusisekusi, prieštaringa ir paini etatinio apmokėjimo tvarka. Eksperimento tvarka kai kuriose mokyklose pradėjus taikyti etatinį apmokėjimą, paaiškėjo, kad kai kuriais atvejais mokytojų atlyginimai sumažėjo, arba, norint gauti tą patį atlyginimą, reikia dirbti daugiau valandų. Kita vertus, nauji darbo valandų ribojimai kai kuriems mokytojams netgi neleido išlaikyti turėtų atlyginimų. Tai ar ministrė pagalvojo, kaip tokie mokytojai turėjo jaustis, kai ir šiaip tie atlyginimai išties yra kuklūs? Žemo mokytojo atlyginimo bendrojo lygio akivaizdoje tokie nenusisekę eksperimentai tikrai didino įtampą ir kėlė mokytojų nusivylimą. Aišku, po to buvo ir ta streikų ir protestų banga.

Akivaizdus ministrės delsimas aukštojo mokslo reformų srityje. Deja, ne ministrė buvo iniciatorė tų partijų susitarimų, kurie tą reformą, atrodo, dabar pradeda išjudinti, ji tik po to į tą procesą įsiliejo, bet mes nematėme ryžtingų veiksmų įgyvendinant tą reformą. Puiku, kad žengti žingsniai didinant mokslininkų, institutų darbuotojų atlyginimus, bet vėlgi prisiminkime prieš tai buvusį skandalą, kai Vyriausybė pati patvirtino tam tikrą formulę institutų direktorių atlyginimams nustatyti, ir kai sužinojo, kokie išeina realūs atlyginimai, ėmė priekaištauti: matai, kokie neetiški tie institutų direktoriai, kaip jie drįsta imti tokius didelius atlyginimus! Lyg jie būtų kalti, kad ministerija pateikia tokias formules ir susidaro tokie atlyginimai.

Atkreipčiau dėmesį į krentančią ugdymo kokybę bendrojo lavinimo mokyklose. Šiemet lietuvių gimtosios kalbos valstybinio brandos egzamino neišlaikė 16,6%, t. y. šeštadalis abiturientų. Trečdalis abiturientų apytikriai neišlaikė brandos egzaminų. Iš 47 tūkst. 383 mokinių, laikiusių egzaminus, 10 tūkst. 469 mokiniai neišlaikė valstybinio brandos egzamino, o 5 tūkst. 454 neišlaikė mokyklinių brandos egzaminų. Taigi iš viso apie 16 tūkst. nesugebėjo atlikti minimalaus užduočių kiekio, kad išlaikytų egzaminą. Tarptautinio 15-mečių pasiekimų tyrimo rezultatai, kuriuos ministrė turbūt bando užglaistyti, yra tokie, deja, kad Lietuva visuose trijuose tyrimo parametruose – mokslo žinių, matematikos ir skaitymo – patenka į rezultatų grupę, tyrėjų apibūdinamą kaip reikšmingai žemesnę, negu yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vidurkis. O Estija pagal visus tris rezultatus patenka į grupę, kurios rezultatai reikšmingai aukštesni negu EBPO vidurkis.

Apibendrindamas pasakyčiau, kad pagrindinis ministrės trūkumas, nepaisant jos išraiškingų deklaracijų, švietimas, deja, taip ir netapo tikru valstybės prioritetu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar L.Graužinienė ir ruošiasi kolegė A.Pavilionienė.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, be abejo, reikia savo kalbą pradėti nuo to, kad apie švietimo sritį ir apie problemas švietimo srityje turime kalbėti labai atsakingai, nes švietimo ministrei yra patikėta viena iš svarbiausių sričių valstybėje. Prisiminkime, kas yra valstybė? Valstybė tai yra žmonės. Valstybės ateitis priklausys mūsų vaikams. Todėl pačios didžiausios investicijos norint išlaikyti, sukurti stiprią valstybę turi būti skiriamos ateičiai, tai yra mūsų vaikų ugdymui.

Švietimo sritis dalijasi atsakomybe kartu su tėvais už mūsų visų vaikų ateitį. Kadangi šiandien tėvai, kovodami dėl išgyvenimo, dėl vaikų maitinimo, dažnai savo rūpesčius perkelia į mokyklą, nes vaikai didžiąją laiko dalį praleidžia mokykloje, todėl mūsų, kaip Seimo narių, ir ypač šios ministerijos ir ministrės politikos formavimo švietimo srityje užduotis yra visapusiškas rūpinimasis ir vaikais, ir mokytojais. Ypač reikia nepamiršti ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų, nes ten problemos bręsta nuo mažų dienų. Mes turime užtikrinti visavertes darbo sąlygas mokytojams, auklėtojams, taip pat užtikrinti ten esančių vaikų sąlygas mokslui ir buvimui ikimokyklinėse įstaigose. Šiandien mokytojų profesijos prestižas, kaip jau buvo kalbėta ne vieną kartą, yra sužlugdytas. Mokymo programos perkrautos, mokyklos tarpusavyje supriešintos. Vykdoma reforma taip, kad mokykla ne būtų artinama prie vaiko ir šeimos, o tolinama nuo jo. Apie susikaupusias problemas švietimo srityje šiandien buvo daug išsakyta ir aš nesikartosiu, tačiau norėčiau pakomentuoti ministrės kalbą.

Dėl pažado mokytojams didinti atlyginimą nuo birželio mėnesio. Premjeras G.Kirkilas šioje salėje ne vieną kartą kalbėjo šiuo klausimu. Ne, jis nesiteisino, kad neteisingai pasakė ir kad jis turėjo mintyje aukštųjų mokyklų dėstytojus, jis visada sakė, ten buvo žodelis „jeigu“, jeigu bus perskirstytas biudžetas. Noriu pasakyti, kad visi, juo labiau premjeras kartu su finansų ministru, prieš duodamas pažadą, kad bus padidinti atlyginimai, jau žinojo, kad biudžetas šiais metais nebus perskirstytas. Taigi mūsų premjero kalbų ir pažadų neatsakingumas atsigręžė labai skaudžiai ir pirmiausia atsigręžė į ministrę. Ministrės pareiga buvo išreikalauti, kad premjeras tesėtų pažadą.

Šiandien iš viso nieko negirdėjome ir ministerija labai mažai kalba apie profesinį mokymą, apie profesinio mokymo praktinę kokybę, kuri yra labai žema, apie profesijos mokytojų atlyginimus, apie jų kvalifikaciją. Lyg ir nėra tos grandies. O tai yra didžiulė grandis švietimo sistemoje, kuri beveik nefunkcionuoja, nes praktinio mokymo bazės profesinėse mokyklose yra labai prastos.

Ministrė kalbėjo apie ikimokyklinio ugdymo įstaigose vykdomą ZIPE programą. Taip, tai gera programa. Tačiau kai grupės perpildytos ir žinant mažųjų vaikų aktyvumą šiandieną, vaikai pervargę, auklėtojos nuo triukšmo ir įtampos pervargusios, apie kokią programą galima kalbėti, kai ryte auklėtoja aiškina vaikams, kad reikia toleruoti, sakyti tik gerus žodžius draugams, o po pietų jau pačios auklėtojos neištvėrusios vaikams sako visiškai kitokius žodžius. Taigi pirmiausia reikia sudaryti sąlygas tam, kad būtų užtikrintas kokybiškas ugdymas, o ne vien kalbėti, kad skirtos lėšos vienai ar kitai programai. Dar buvo ministrės griežta kritika profsąjungoms, kad jos pasidarė labai aktyvios. Reikia džiaugtis, kad mūsų visuomenė aktyvėja ir kyla į kovą už savo teises. Profsąjungos tam ir yra, kad kovotų už vienos ar kitos srities profesijos žmonių teises. Tą mes patys įteisinome savo įstatymuose.

PIRMININKAS. Laikas, kolege!

L.GRAUŽINIENĖ. Taigi kuo aktyvesni bus Lietuvos žmonės, tuo geriau mes Lietuvoje gyvensime. Tai yra labai aišku.

Baigdama dar noriu padėkoti ministrei, kad išreiškė savo politinę poziciją, kad ji į Seimą atėjo dėl atlyginimo, o ministro alga vis dėlto yra dar didesnė. Manau, kad ministru, ypač švietimo srityje, turi būti paskirtas žmogus, kuris dirbtų skatinamas idėjos, o ne pinigų. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti M.Pavilionienę. Ruošiasi kolega P.Auštrevičius.

M.A.PAVILIONIENĖ (LSDPF). Dėkoju.

PIRMININKAS. Profesore, minutėlę. Dar yra užsirašę kalbėti vienas, du, trys, keturi, penki, šeši ir mūsų svečias. Svečias turėtų kalbėti po dviejų trijų kalbų, skaičiuojant ir gerbiamosios M.Pavilionienės kalbą. Manau, kad bent trys keturi žmonės turi kalbėti. Prašom.

M.A.PAVILIONIENĖ. Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, švietimas ir mokslas yra viena sudėtingiausių visuomenės veiklos sričių, kuri „gamina“ protus, brandina intelektą, skaidrina sielas, rengia žmones visuomeniniam gyvenimui. Vadovauti šiai sričiai nelengva, nes jos problemas reikia suprasti, suvokti nacionalinio švietimo ir mokslo ypatumus Europos ir pasaulio švietimo bei mokslo kontekste. Švietimo ir mokslo sistema ypatinga tuo, kad jai funkcionuoti būtinos valstybės garantijos. Jai reikia sąlygiško pastovumo tam, kad mokytojai, dėstytojai, mokslininkai galėtų ramiai dirbti, kurti, ugdyti jaunus žmones, diegdami jiems mokymosi visą gyvenimą žinių pagrindą ir žinojimo troškimą.

Ko siekia interpeliacijos švietimo ministrei iniciatoriai? Tvarkos ir teisingumo ar sumaišties, anarchijos ir tuščio plepėjimo? Atstatydinus ministrę postą užimtų naujas žmogus, kuris nespėtų iki Seimo kadencijos pabaigos perprasti švietimo ir mokslo esmių labirintų, mokytojų profsąjungos ir Švietimo ir mokslo ministerijos konfliktų bei prasidėjusios aukštojo mokslo reformos subtilybių.

Ko reikalauja interpeliacijos iniciatoriai? Didesnių pinigų mokytojų atlyginimams. O kodėl jie nereikalauja sumažinti atlygius teisėjams, kodėl nenurodo būdų, kaip iš valstybės biudžeto skirti mokytojams 50% didesnes algas? Interpeliacijos iniciatoriai net neužsimena apie ankstesnių švietimo ministrų veiklą ir jų švietimo reformas, kurių rezultatus dabar ir stebime. Tautinės mokyklos idėją, kuri prieštarauja švietimo ir mokslo tarptautiškumui, Lietuvos švietimo amerikonizavimą, kaimo ir rajonų mokyklų, kaip švietimo ir kultūros židinių, sunaikinimą, mokyklų pertvarką uždarant, jungiant mokyklas, suardant mokyklos ir tėvų bendruomenės ryšius, siauro profiliavimo įvedimą, šiandien prieštaraujantį Europos Sąjungoje akcentuojamam bendram mokinių švietimui, kuris padėtų mokiniams lengvai integruotis į kitų valstybių švietimo sistemas.

Interpeliacijos iniciatoriai nemini didžiausio Lietuvos švietimo laimėjimo – mokinio krepšelio, einančio paskui mokinį, įvedimo. Kaip tik krepšelis lėmė klasės, mokyklos mokinių skaičiaus ir mokytojo atlyginimo priklausomybę, sugriovė mokytojo autoritetą ir prestižą, atvėrė duris mokinių įžūlumui ir tėvų nepasotinamiems reikalavimams. Ar ministrė R.Žakaitienė dalyvavo mano minėtuose procesuose? Juose ji nedalyvavo, tačiau jai tenka rinkti derlių, kurį pasėjo ankstesni įvairių partijų ministrai.

Ryžtingą švietimo ir mokslo reformą reikėjo daryti nuo pačios Lietuvos nepriklausomybės pradžios, kaip padarė Estija, skiriant orius atlyginimus mokytojams ir dėstytojams, o ne teisėjams. Mokytojams ir dėstytojams, kurie ugdo ir teisėjus.

Interpeliacijos iniciatoriai nesiūlo jokių konkrečių priemonių, kaip reorganizuoti Lietuvos mokyklų administravimą, mokytojų darbo planavimą ir įgyvendinimą, mokytojų ir mokinių santykių suderinimą. Jie nekalba, kaip pasiekti kiekvieno mokinio aukštos žinių kokybės, kas šiandien pabrėžiama Europos Sąjungos švietimo siekiniuose.

Anarchija ir isterija švietimo ir mokslo srityse visada atneša neigiamus rezultatus. Anarchija ypač pažeidžia vaikus ir jaunimą, kurių laukia abitūros egzaminai, stojimas į aukštąsias mokyklas. Ar tvarkos deklaruotojai atsakys už pažeistus vaikų likimus, ar jie jau numatė naują žmogų, stebuklingai galintį patenkinti visus švietimo sistemos ir akademinės bendruomenės reikalavimus?

Būnant opozicijoje lengva neatsakingai reikalauti ministro galvos, nes kolektyvinis anonimiškumas maskuoja opozicijos nepasirengimą realiai ir atsakingai spręsti šalies švietimo ir mokslo problemas. Nei Lietuvos rektorių konferencija, nei jaunieji mokslininkai nepritaria interpeliacijai, nes ministro keitimas sustabdytų pradėtą Lietuvos švietimo ir aukštojo mokslo reformą, kurios esmės, manau, giliai nesuvokia interpeliacijos iniciatoriai. Ministrų kaita pristabdytų ir Lietuvos aukštojo mokslo integraciją į Europos Sąjungos mokslo erdvę, tačiau ar tai rūpi interpeliacijos rengėjams?

Socialdemokratų frakcija pasisako už konstruktyvų dialogą su mokytojais, dėstytojais ir mokslininkais, kuris jau vyksta, už nuoseklią švietimo ir mokslo sistemos reformą, todėl nepritaria interpeliacijai švietimo ministrei. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu kalbėti P.Auštrevičių. Ruošiasi liberaldemokratų vardu kalbėti kolega V.Mazuronis arba R.Ačas. Kolega R.Ačas. Prašom.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, savo kalbą noriu pradėti klausimu. Kodėl mes vis svarstome švietimo klausimus? Atsakymas man asmeniškai akivaizdus. Dabartinė situacija švietimo srityje netenkina nei viršūnių – pedagogų, nei apačių – mokinių ir jų tėvų. Be to, mes neturime tikrumo bei argumentų, kad situacija artimiausiu metu keisis į gerąją pusę. Būkime atviri. Švietimo reforma jau tapo legenda, ji nemari, nes niekada nesibaigia. Dažni švietimo reformos pokyčiai, nauji ir sumaištį sukeliantys pakeitimai tik labiau sumaišo kortas ir pagaliau niekas nesupranta, kas ir kodėl iš tiesų vyksta. Dar blogiau, kad nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei pedagogai jau netiki reformos sėkme. Todėl jie praranda tikėjimą ir valstybe, jos ateitimi, kuri neįsivaizduojama be išsilavinusios jaunosios kartos.

Šią vasarą Lietuvoje prasidėjo pedagogų bruzdėjimai, o rudenį juos pakeitė streikai. Pedagogai streikuoja iš nevilties, jie jaučiasi apgauti ir palikti nelemtam likimui. Kyla pagrįstas klausimas, kas gali ir ruošiasi dirbti pedagoginį darbą esant tokiems atlyginimams, darbo krūviams ir socialinėms garantijoms?

Akivaizdu, kad atlyginimų ir švietimo finansavimo politikos įtaka šiam svarbiam sektoriui yra neigiama. Blogiausia, kad nesulaukia adekvačių sprendimų ir galimų pokyčių ateityje. Jeigu tikėtume Vyriausybės programa, švietimas įvardijimas kaip vienas iš trijų prioritetų, tačiau Vyriausybės veiksmai byloja apie priešingą situaciją. Nors 2008 m. biudžete daugiau lėšų skirta švietimui, sutinkame su tuo, tačiau pasikuklinta paskelbti, kad bendroji nacionalinio biudžeto švietimo išlaidų dalis smuktels nuo 9,5% iki 7,9%.

Gerbiamieji kolegos, sutikite, kad švietimas kaip deklaruojamas prioritetas taps toks tada, kai mokytojų atlyginimų vidurkis priartės prie nacionalinio vidurkio, nes kitaip mes ir toliau dirbtinėmis priemonėmis bandysime spręsti mokytojų stygiaus, jų motyvavimo, geriausių studentų pritraukimo į aukštąsias pedagogines mokyklas ir kitas svarbias problemas.

Mielieji kolegos, jeigu mūsų nagrinėjamas klausimas mums nuoširdžiai rūpi, privalome jį vertinti plačiau. Turiu galvoje Lietuvos moksleivių įgytas žinias, jų pasiruošimą ir pagaliau jų prilyginimą kitų Europos valstybių moksleiviams. Štai neseniai, prieš mėnesį, paskelbti duomenys, kad lietuviai, penkiolikmečiai, atsidūrė tik stabilių vidutiniokų lygoje, ir tai verčia mus sunerimti. Tai signalas valstybei. Mes prarandame potencialą ateities pergalėms. Juo labiau kad tyrimo pavadinimas „Kompetencija rytdienos pasauliui“ pasako pats už save.

Man dažnai tenka lankytis įvairiose Lietuvos mokyklose. Turiu pripažinti, kad vaizdas visur panašus. Mokytojai skundžiasi nepakeliamu srautu ataskaitų, dokumentų ir visokių popierių, kuriuos reikia beprasmiškai rengti ir netgi popierių ir kitas priemones įsigyti patiems už savo pinigus. Jau nekalbu apie bėdas, kaip atsispausdinti parengtus dokumentus. Mokytojų poilsio kambariai dažniau primena nejaukų kampą negu patogią svetainę. Tenka atskirai paminėti pasenusią mokyklų virtuvės įrangą, tinkančią greičiau kulinarijos muziejams, o ne maistui gaminti mokyklose.

Gerbiamieji kolegos, man ne kartą teko matyti pilnus pasididžiavimo krašto apsaugos ministrus, vilkinčius kamufliažinę uniformą ir gyvenančius savaitę, kitą su kariais. Siūlau visiems būsimiesiems Lietuvos švietimo ir mokslo ministrams bent mėnesį padirbėti mokykloje, kad suprastų tikrąją padėtį toje situacijoje. Aš linkiu gerbiamajai ministrei, kad jus vadintų tamsta mokytoja, o ne ponia ministre.

Gerbiamieji kolegos, suprasdami pokyčių švietimo srityje būtinumą, jų kompleksiškumą, mes pasigendame praktiškumo ir aiškumo, sutartų politinių prioritetų laikymosi, ministerijos vadovų tarimosi su mokytojais ir dėstytojais, finansinio valstybės dėmesio iškilusioms problemoms spręsti ir pagaliau žmogiško dėmesio aktualiems dalykams. Kadangi Liberalų sąjūdžio frakcija mano, kad Lietuvos ateitis priklauso nuo išsilavinusios visuomenės, mes nepritariame dabartinei švietimo ir mokslo ministrės veiklai. Dėkoju už jūsų dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti kolegą R.Ačą, ir ruošiasi Eugenijus Jesinas.

R.AČAS (TTF). Gerbiamieji kolegos, prisiminkime tuos įvykius nuo pat pavasario, kai buvo neatsakingai kalbama ministerijos, ministrės apie mokytojus, duodami jiems nepagrįsti pažadai, kaip šie pažadai ir tos kalbos artėjant rudeniui vis keitėsi, nors rudenį buvo visai kita situacija. Tai, kas buvo kalbama pavasarį ir rudenį, skiriasi kaip diena ir naktis. Manau, tai, kas buvo kalbama, buvo kalbama negalvojant ir neįvertinus to, kad mokytojai vis dėlto bus nevieningi ir šios situacijos, kokioje mes šiandien esame, tikrai nebus. Todėl šiandien aš sau ir jums keliu tam tikrus klausimus ir noriu juos garsiai užduoti.

Ar gali Švietimo ir mokslo ministerijai vadovauti netiesą sakanti ministrė? Ar normalu, kai ministerija, užuot ieškojusi dialogo su mokytojais, daro visokeriopą spaudimą rajonų švietimo skyrių vedėjams versdama juos gąsdinti streikuojančius mokytojus? Kaip turi jaustis mokiniai ir ką jie turi galvoti apie savo valstybę, kai mato streikuojančius mokytojus? Ką turi galvoti apie valstybę mokiniai žinodami, kad mokytojams vadovauja nesilaikanti žodžio ministrė? Ar po tokio požiūrio į mokytoją abiturientai gali rinktis šią profesiją kaip prioritetinę, prestižinę, kuri absolventams, baigusiems universitetą, gali garantuoti gyvenimo gerovę iki žilos senatvės? Ar tokios „vertybės“, kaip netiesos sakymas, žodžio nesilaikymas, populistiniai pažadai, arogancija, nepagarba mokytojui ir jo nuvertinimas, yra tos vertybės, kuriomis vadovaudamiesi galime ugdyti pilietinę visuomenę, auklėti jaunąją kartą? Todėl frakcija „Tvarka ir teisingumas“ pritaria ministrės interpeliacijai ir prašo kitus kolegas balsuoti už ministrės atleidimą.

Ministrei prieš didžiausią metų šventę norėčiau palinkėti statyti, o ne deginti tiltus tarp šalies pedagogų ir ministerijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu mūsų svečią E.Jesiną. Kaip tarėmės, ne daugiau 5 minučių. Po to – kolega V.Domarkas. Matyt, tuo diskusijas baigsime.

E.JESINAS. Laba diena! Dėkoju už dėmesį, kad galiu kalbėti streikuojančių mokytojų vardu. Aš kalbu streikuojančiųjų vardu, nes streikai dar vyksta. Šiandien dar streikuoja Kaišiadorių rajono Giržado vidurinės mokyklos mokytojai. Turėjau progą dar kartą įsitikinti, kad mūsų ministrė įvaldžiusi ne tik populistinės retorikos meną, bet ir viešųjų ryšių, juodųjų technologijų meną.

Pusei iš streikavusių savivaldybių, mano žiniomis, vadovauja socialdemokratai, tas pats yra ir su mūsų profesinėmis sąjungomis. Manyčiau, kad nemažai ponia ministrė prisidėjo prie to, kad mes šiandien turime atskilusią geltonąją profesinę sąjungą. Viskas labai gražu, kai yra pateikiami skaičiai, kiek didės mokytojams atlyginimai, kaip jis augs, bet pasižiūrėkime, kaip yra procentais. Iš tikrųjų gerbiamasis A.Kubilius pasakė, kad procentinė išraiška tikrai yra labai nelinksma, labai nedėkinga mokytojams. Tą patį pripažįsta ir premjeras savo ataskaitoje, Lietuvos žmonėms net neįvardijęs, kiek procentų yra skirta švietimui, nes švietimui skirta bene mažiausiai.

Ar gali valstybė, kuri integravimąsi į Europos Sąjungą deklaruoja kaip savo vidaus politikos prioritetą ir vieną iš sąlygų, deklaruoti, kad švietimas yra prioritetinė sritis? Finansavimas taip pat turi būti prioritetinis. Pagal dabartinį finansavimą mokytojas pagal savo materialinę padėtį yra dugne. Žemiau kristi nėra kur. Žmogus, kuris auklėja mūsų vaikus, turi teisę nors retkarčiais pakelti galvą nuo žemės ir nuo sąsiuvinių taisymo, tam reikia labai nedaug – tiktai tinkamai finansuoti ir skirti jam atitinkamą atlyginimą. Gerbiamoji profesorė kalbėdama apie profiliavimą, tinklo pertvarką užmiršo pasakyti, kad tai tęsiasi ir toliau esant poniai ministrei. Tinklo pertvarka yra viena iš opiausių švietimo problemų. Jų yra ir daugiau, ne vien tiktai finansavimas. Mokytojai nori ne tik deramo atlyginimo, bet nori ir deramo dėmesio, saugių sąlygų, kad jų statusas valstybėje iš tikrųjų būtų prioritetinis, o tai lemia ne vien tiktai pinigai, kaip kai kas nori pateikti.

Kodėl kyla streikai, kodėl kyla socialinis konfliktas? Tai yra vien tiktai todėl, kad nevykdomas ankstesnis susitarimas su tryliktąja Vyriausybe ir buvusiu ministru Remigijum Motuzu. Nėra tęstinumo. Mes esame tiesiog šios sistemos įkaitai, nes, pasikeitus ministrui, darbai netęsiami. Kiekvienas ministras pradeda interpretuoti savaip, o ponia R.Žakaitienė dar drįsta pasakyti, kad pasirašytas mūsų susitarimas su ponu R.Motuzu yra niekinis dokumentas. Dabartiniu metu socialinė įtampa tikrai nemažėja, grynai nuo jūsų, nuo Seimo narių, pozicijos, ryžtingumo priklausys, kaip toliau plėtosis įvykiai. Streikai gali būti atnaujinti vasario mėnesį. Manau, kad jokie pažadai populistiškai aiškinant, kiek padidės atlyginimas, nenuramins pedagogų.

Šiuo metu reikia ryžtingų veiksmų, nes visa švietimo sistema yra kaip pūlingas skaudulys, kuriam tikrai reikia ryžtingos chirurginės operacijos, o tas chirurgas gali būti tik Seimas. Mes nenorime būti pedagogai ta tikrąja žodžio prasme, nes išvertus iš graikų kalbos pedagogas yra vergas, lydintis vaikus. Mes nesutinkame su vergų dalia. Mes reikalaujame atitinkamo dėmesio visai švietimo sistemai, gerų, saugių sąlygų, nes visas ugdymo procesas ir priklauso nuo to, kiek saugiai, kiek laisvai jausis mokytojas mokykloje. Pagal finansavimą Lietuva ir ši Vyriausybė yra įsipareigojusi švietimui skirti 6%, bet dabartiniu metu Vyriausybė jau pripažįsta, kad tai yra tiktai 5,2%. Pavarčius biudžetą…

PIRMININKAS. Laikas…

E.JESINAS. …pažiūrėjus į šitą, išeina tiktai 4 su truputėliu. Ačiū jums, kolegos, linkiu iš tikrųjų išmintingo ir ryžtingo sprendimo. Sėkmės jums! Gerų švenčių! (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū, nors gerbiamasis E.Jesinas, kaip svečias, galėjo apsieiti be kai kurių epitetų.

Dabar kviečiu V.Domarką ir siūlyčiau baigti diskusijas, nes dar turi kalbėti ministrė, jeigu pageidaus, ir interpeliuotojų atstovas. Prašom, gerbiamasis Domarkai.

V.DOMARKAS (VLPDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji mūsų svečiai ir atvažiavę pedagogai. Aš norėčiau atsakyti į Petro klausimą, kodėl vis paprastai svarstomi švietimo klausimai. Paprastai svarstoma todėl, kad švietimą išmano visi. Todėl nė vienas įstatymas neturi šitiek pataisų, kiek jų turi Švietimo įstatymas, pradedant 1 straipsniu ir baigiant paskutiniu straipsniu. O šiandien svarstome švietimo būklę. Aš manau ir norėčiau įvardyti – švietimo būklę, nes situacija iš tikrųjų yra sudėtinga ir įtempta. Atidžiai perskaičiau visus klausimus, kuriuos kelia interpeliantai, ir noriu pasakyti, kad, mielieji, ši atsakomybė, šie klausimai, kuriuos keliate, tai ir yra atsakymai, yra šiuose klausimuose. Aš norėčiau kreiptis į visus čia, Seime, sėdinčius ir pasakyti, kad visi politikai turi prisiimti atsakomybę už šią švietimo situaciją. (Balsai salėje) Aš nebandau jūsų juokinti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis, prašom kalbėti.

V.DOMARKAS. Aš noriu pasakyti, žiūriu į savo kolegas, kurie irgi dvejus metus buvo valdančioji dauguma, mano kolegė A.Pitrėnienė, dirbdama Švietimo komiteto pirmininke, ir aš, antrus metus dirbdamas Švietimo komiteto pirmininku, kartu siūlėme, jie siūlė ir mes dabar siūlome spręsti pedagogų atlyginimo klausimą. Mielieji kolegos, čia sėdintys salėje, ar į tai buvo įsiklausyta? Deja, ne. Todėl prisiimkime atsakomybę už tą padėtį, kuri dabar yra susiklosčiusi švietime. Aš manyčiau, kad 2005 metais pasirašyta sutartis arba susitarimas tarp Švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungų iš tikrųjų atvėrė kelią geresnėms pedagogų darbo sąlygoms mokyklose, tačiau nesprendė iš esmės atlyginimų klausimo. Todėl Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, nagrinėdamas esamą situaciją švietimo srityje, rekomenduoja ir siūlo Švietimo ir mokslo ministerijai pristabdyti etatinio apmokėjimo klausimą ir lėšomis, kurios yra numatytos etatiniam apmokėjimui, t. y. 2,4 valandoms, didinti pedagogų įkainius. Todėl sakyčiau, nors kalbam, ar tai populistinis žingsnis, ar nepopulistinis, aš manau, kad pedagogų atlyginimų pakėlimas ne 20%, o 29% šiandien iš dalies spręstų susidariusią situaciją.

Dėl pedagogų stygiaus aš jokiu būdu nenorėčiau kaltinti vien Švietimo ir mokslo ministerijos. Aš manau, kad šią atsakomybę mes turim vėl kartu prisiimti, nes pedagogų trūkumą lemia trys, aš manyčiau, pagrindiniai veiksniai: privačiose struktūrose atlyginimas yra didesnis ir pedagogai, kaip gerai pasirengę, kvalifikuoti ir intelektualūs žmonės, išeina dirbti ten, kur daugiau mokama; mūsų pedagogai emigruoja į užsienį ir įsidarbina ten; taip pat etatinis apmokėjimas ir nekontaktinių valandų didinimas sukelia ir to pusantro tūkstančio ar truputį daugiau pedagogų stygių.

Mielieji kolegos, šiandien mūsų komitetas gavo Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso aštuonių laureatų kreipimąsi, norėčiau jį truputį pacituoti. „Žinodami, kad Seime bus svarstoma interpeliacija švietimo ir mokslo ministrei, mes, Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso laureatai, kreipiamės į jus, norėdami pareikšti savo nuomonę. Geriausia bet kokios produktyvios veiklos praktika – užbaigti pradėtus darbus iki galo, o reformų atveju – bent jau atlikti esminius numatytus pertvarkymus. Dalyvaudami jaunųjų mokslininkų veikloje mokyklose ir studijuodami universitetuose, matome, kad švietimo ir studijų sistemoje yra daug spręstinų dalykų. Todėl džiugina prasidėjusi mokslo ir studijų reforma, su kuria siejame dideles viltis turėti galimybių dirbti normalų mokslinį darbą Lietuvoje ir neemigruoti.“ Jie akcentuoja, kad jie nesigilina į politinius motyvus ir nesvarsto, ar gera, ar bloga ministrė. Tačiau mano, kad, taip sunkiai pasiekus politinį sutarimą, būtų racionalu nestabdyti pradėtų vykdyti plataus masto mokslo ir studijų reanimavimo programų. Taip pat norėčiau trumpai pacituoti Lietuvos universitetų rektorių konferencijos požiūrį į aukštojo mokslo reformos eigą. Rektorių konferencija pareiškė, kad niekada nedalyvavo ir nedalyvaus politikų ir politinių partijų kovoje dėl postų ar didesnės įtakos, tačiau kovoja ir kovos už aukštojo mokslo prestižą ir tinkamą vietą Europos studijų ir tyrimų erdvėje. Jie nepritaria šiai interpeliacijai.

Matau, kad baigiasi mano laikas. Mielieji kolegos, aš noriu apgailestauti, kad politikai į mokytojų bruzdėjimus, nepasitenkinimus rimtai nereagavo. Galbūt mes per daug užsiėmėme savo pasileidimo arba nepasileidimo klausimais ir tarpusavio ginčais, kuri partija iš tikrųjų šiandien yra geresnė. Tačiau baigdamas noriu išreikšti viltį, kad ir šie streikai, ir ši interpeliacija ne tik Švietimo ir mokslo ministerijai, bet ir visoms Lietuvos valdžioms bus sukrėtimas sprendžiant iš esmės įsisenėjusias ir naujas iškylančias problemas. Juk švietimas, mokykla yra valstybės įrankis, kuriuo ji kuria pati save. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Dabar, gerbiamieji, pagal Statutą ministrė turi teisę tarti baigiamąjį žodį. R.Žakaitienė. Paskui interpeliuotojų vardu kas kalbės? (Balsai salėje) Atrasit kalbėtoją? Gerai. O kol kas ministrė. Prašom. Penkios minutės.

R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai ir profsąjungų atstovai, dėkoju visiems už išsakytas ir pastabas, ir klausimus. Daugelis jų yra tokie, kuriuos tikrai reikia vertinti. Kai kurie yra tiktai subjektyvūs pamąstymai, į kuriuos būtų sunku atsižvelgti, nes neįžvelgiu juose konkretaus darbo, ką turėčiau pakeisti. Tačiau norėčiau truputį pakomentuoti kai kuriuos klausimus ir pabandyti atsakyti.

Dėl visuomenės procesų ir blaškymosi, dėl to, kad prasidėjo streikai, į juos nebuvo kreipta dėmesio. Streikai iš esmės prasidėjo tada, kai pradėjom svarstyti biudžeto projektą. Matyt, rezoliucijos, įteiktos profesinių sąjungų po mitingo, į kurias buvo išsamiai atsakyta, netenkino jų, tačiau reikalavimus streikuotojai įteikė konkrečiai savo mokyklų vadovams. Pradinės mokyklos direktorius tapo atsakingas už tai, kad atlyginimas būtų didinamas 50%, kad būtų mažinamas darbo krūvis. Bet iš tikrųjų tai turbūt buvo noras atkreipti mūsų visų politikų dėmesį, kad tai, kas yra numatyta biudžeto projekte, turėtų ryškiai keistis. Negalėčiau pripažinti, kad buvo blaškomasi teikiant biudžeto projektą. Pačiame projekte buvo numatyta 11,3% nuo sausio, dėl to iš tikrųjų Vyriausybėje ilgai buvo kovojama, kad nebūtų 4,7%. Ir nuo rugsėjo 5% koeficiento didinimas. Labai dėkinga savo komitetui. Kai Vyriausybėje sprendžiamos įvairių sričių problemos ir biudžetinis sektorius yra didelis, tiktai komiteto narių pastangomis pavyko mums tą 11,3% padidinti iki 15%, ir aš jiems už tai dėkinga.

Dėl pažadų aš tikrai nebesiteisinsiu. Pats premjeras atsakinėjo į Seimo narių klausimus, nes buvo konkrečiai jam suformuluoti klausimai dėl galimybės šiais metais rugsėjo mėnesį didinti atlyginimą. Negalėčiau sakyti, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas yra vienodai vertinamas. Norėčiau pasakyti, kad 12 mokyklų, kurios dalyvauja eksperimente, turi įvairių pastabų. Mes kas mėnesį susirenkam su tų mokyklų vadovais, kviečiame taip pat ir profesinių sąjungų atstovus, kad išgirstų, kas yra gerai, kas yra blogai. Eksperimentas dvylikoje mokyklų, o mokyklų Lietuvoje yra 1,5 tūkstančio, manau, yra tam, kad gerai pasiruoštume ir prie etatinio pereitume tikrai taip, kad tenkintų tas etatinis apmokėjimas didžiosios daugumos pedagogų lūkesčius.

Buvo klausimas dėl institutų direktorių atlyginimų. Norėčiau pasakyti, kad tikrai Vyriausybė, priėmusi tam tikrus koeficientus ir leidusi pačių institutų taryboms ir universitetų senatams nuspręsti, kokius priedus ir priemokas nustatyti savo vadovams, tikėjosi, kad demokratijos ir požiūrio į tai, kokius atlyginimus gauna kiti darbuotojai, bus. Deja, buvom priversti šiais metais, jau dabar per paskutinį Vyriausybės posėdį priimti nutarimą, kuriuo ribojame universitetų ir institutų vadovų darbo užmokestį, į kurį įeina ir atlyginimas, ir priedai, ir priemokos, kad jis negali būti didesnis kaip praeitų metų keturi vidutiniai mokslo darbuotojų toje įstaigoje atlyginimai.

Dėl mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų išsakyta labai daug pastabų. Gerbiamieji Seimo nariai, esate rinkti apygardose ir labai gerai žinote, kad labai daug pretenzijų būtų galima reikšti bet kam, ir dažniausiai yra lengviausia sukoncentruoti į ministeriją, bet vis dėlto labai daug teisių ir labai daug atsakomybės turi steigėjas – savivaldybė, švietimo skyriai ir mokyklos vadovai. Aš esu už tai, kad visi dalintumės atsakomybe ir negalvotume taip maždaug inicijuodami, kad čia kieno nors kaltė – išspręsime švietimo problemas.

Dėl profesinio mokymo nieko nepasakojau, nes interpeliacijoje nebuvo šitų klausimų. Dėl profesinio mokymo yra daug naujovių, ir įsigaliojus įstatymui yra numatyta, kad įvyks darbo rinkos ir profesinio mokymo sujungimas. Socialinės apsaugos ministerijos ir mūsų ministerijos yra parengtas priemonių planas, numatyti sektoriniai praktinio profesinio mokymo centrai, numatytos nemažos lėšos tam, kad profesinio mokymo sistemos situacija būtų tobulinama.

Dėl tarptautinių tyrimų. Visiškai atsakingai sakau, Lietuva nebijo tarptautinių tyrimų ir pati labai aktyviai juose dalyvauja. Šiuo metu mes dalyvaujame šešiuose tarptautiniuose dviejų garsių pasaulio organizacijų tyrimuose. Matematikos ir gamtos mokslų tyrimai TIMS rodo Lietuvos kaip vienos geriausių rezultatus, už 2007 metus žinosime 2008 metais, o dalyvavome jau keturis kartus. PIRLS, apie kurį kalbėjote, kad yra tarptautinis ketvirtokų skaitymo gebėjimų tyrimas, iš 35 šalių, kai dalyvavome pirmą kartą, buvo 35 šalys, dabar dalyvavo 45 šalys, mes esame 21 vietoje. Taip, galėtume būti aukščiau. Vadinasi, mokymo kokybei ir mokytojų kvalifikacijai reikia skirti daugiau dėmesio.

Tyrimas, kuris apima penkiolikmečių gamtos mokslų išmanymą, matematiką ir skaitymą, iš 57 šalių: dėl gamtos mokslo esame 32 vietoje, dėl matematikos – 30, dėl skaitymo – 32, esame per vidurį, bet visada reikia siekti geresnių rezultatų.

Tikrai esu už profesinių sąjungų aktyvumą, tikrai esu už tai, kad profesinės sąjungos būtų socialinis partneris. Esu už tai, kad vyktų derybos, kad sprendimai būtų priimami derybų keliu. Manau, noras visad būti kovinės formos ir tik tam tikrais gąsdinimais, tik kovingomis priemonėmis pasiekti rezultatų – būtų labai gaila…

Paskutinis žodis. Gerbiamieji Seimo nariai, nevyksta reforma švietimo sistemoje, strategija įgyvendinama. (Šurmulys salėje) Suprantu, kad jūs pavargote, bet aš vis tiek noriu pasakyti paskutinį žodį. 2003 metais Švietimo strategija patvirtinta Seime. Yra pusiaukelė. Turite galimybę siūlyti, ką šioje strategijoje keisti, kad iki 2012 metų būtų pasiekti visi rezultatai, kurie galėtų tenkinti visus švietimo sistemoje. Baigdama noriu palinkėti visiems santarvės ir supratimo ruošiantis pačioms gražiausioms metų šventėms. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Dabar kviečiu interpeliuotojų vardu V.Mazuronį dar tarti baigiamąjį žodį. Po to derėsimės dėl redakcinės komisijos. Prašom, kolega.

V.MAZURONIS. Mielieji kolegos, tiek susipažinus su atsakymais raštu, tiek išklausius atsakymus, kuriuos mes išgirdome, – popierių daug, žodžių daug, bet yra aiškus vienas dalykas: niekas toje sistemoje nepasikeis. Mokytojai ir toliau bus gąsdinami, grasinama, kad jiems bus atimami atlyginimai už tai, kad jie pareiškė savo nuomonę ir streikuoja. Man tai tas pat kas iš ubago atimti „terbą“, ir dar prieš šventas Kalėdas. Yra tik vienas kelias – reikia keisti švietimo ministrę ir tą padaryti balsuojant dabar. Tai vienintelis kelias, įgalinantis ką nors keisti šioje sistemoje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar pagal Statuto 221 straipsnį mes turime susitarti dėl redakcinės komisijos. Kolegos, mes turime analogą, kai tarėmės dėl ankstesnės interpeliacijos, visų pirma skaičius – 12 Seimo narių. Sutinkam? (Balsai salėje) Ačiū.

Ir vėl frakcijos buvo malonios, jos tarpusavyje susitarė dėl konkrečių pavardžių. Kadangi 12, tai tada didesnėms frakcijoms po du atstovus, kitoms – po vieną. Tėvynės sąjunga – kolegos E.Kupčinskas, E.Pupinis; „Tvarka ir teisingumas“ – kolega E.Klumbys; Darbo partijos frakcija – kolegos M.Žymantas, E.Karpickienė; Liberalų sąjūdžio frakcija – kolega P.Auštrevičius; Naujoji sąjunga – kolega A.Monkevičius; Valstiečių liaudininkų ir pilietininkų frakcija – kolegos L.Počikovska ir A.Baranauskas; Socialdemokratų frakcija – kolegės A.Pavilionienė, I.Šiaulienė ir Liberalcentristų atstovas – kolega R.Remeika. Galime patvirtinti tokią redakcinę komisiją? (Balsai salėje) Ačiū.

Kolegos, dabar susitariame dėl tolesnių… Prašom. Kolega A.Paulauskas. Prašom.

A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamasis pirmininke, mes norime pakeisti A.Monkevičių į A.Ramanauską.

PIRMININKAS. Gerai. Taigi kolegos iš Naujosios sąjungos siūlo, kad būtų A.Ramanauskas. Gerbiamieji, dabar dėl tolesnių procedūrų. Aš siūlau taip, kaip ir ankstesniu atveju, kad komisija čia pat susirinktų. Ir kolega V.Mazuronis, kaip vienas iš interpeliuotojų lyderių. Siūlau čia pat visiems susirinkti. Aš paskui dar kartą perskaitysiu pavardes. Po to mes baigsime rytinį posėdį. Pertrauką siūlau daryti trumpą – 23 minučių. (Balsai salėje) Vis tiek pertrauka turi būti, nes turi dirbti komisija, turime šiek tiek pamąstyti apie tolesnį gyvenimą. Taigi susirinktume į vakarinį posėdį 15.40 valandą. Tada pirmiausia turėtų komisijos pasakyti savo verdiktus. Dėl tų komisijų pateiktų nutarimų turime balsuoti ir nuo to priklausys, ar po to per pusvalandį bus slaptas balsavimas. Jeigu spėsime kokius nors kitus klausimus spręsti, spręsime, jeigu ne, visi klausimai, surašyti darbotvarkėse, nuplauks.

Ar kolega K.Daukšys dar nori tarti žodį? Prašom. Kolega K.Daukšys. Prašom.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Manau, taip ilgai daryti pertrauką mums nėra jokio reikalo. Manau, pusę keturių, t. y. 15.30 val., Seimas gali susirinkti ir normaliai viską toliau dirbti.

PIRMININKAS. Prašom. Sutinku. Taigi baigiame rytinį posėdį. Vakarinis posėdis prasidės 15.30 valandą. (Balsai salėje) Prašom nepainioti, 15.30 val. 15.30 val. – toks tautos pageidavimas. (Balsai salėje) Kolegos, dėmesio! Viskas, rytinis posėdis baigtas. (Balsai salėje) Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, na, bent dėl padorumo. Mes neturėjome pietų pertraukos, tai padarykime 20 minučių, kaip jūs ir siūlėte, t. y. 15.40 susirinksime. K.Daukšys vienas to prašo ir tegul neatstovauja visai tautai. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, gal tikrai nesiginčykime, nes kol mes ginčysimės, praeis tas laikas, ir vis tiek mes turėsime rinktis 15.40 valandą. Taigi rytinis posėdis baigiamas. Vakarinis – 15.40 valandą. (Balsai salėje) Dabar jokių registracijų, prašom rinktis 15.40 valandą. 15.40! Jei dar pasiūlysiu balsavimą, tai mes užtęsime, koks skirtumas. Nors šiek tiek pailsėkime. 15.40 val. – vakarinis posėdis.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLPDF – Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija.