Keturiasdešimt
šeštasis (367) posėdis
2007
m. gruodžio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. MUNTIANAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. STEPONAVIČIUS
Seniūnų sueigos patikslinta 2007 m. gruodžio 20 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF*). Labas rytas, skelbiu gruodžio 20 d. rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Gerbiamieji kolegos, prašom pažvelgti į jums išdalytas rytinio ir vakarinio plenarinių posėdžių darbotvarkes. Siūlyčiau pradėti posėdį nuo darbotvarkių aptarimo. E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, artėja šventės, natūralu, kad ir Alkoholio kontrolės įstatymo projektas turi būti svarstomas. (Juokas, šurmulys salėje) Noriu tik priminti, kad Seimas po pateikimo pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo, susijusio su reklamos reglamentavimu, projektui, ir Seimas nutarė, kad gruodžio mėnesį reikėtų svarstyti šį įstatymo projektą. Yra nustatyta netgi data po pateikimo. Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, vakar pateikė išvadą, ji yra įregistruota, todėl kviesčiau šiandien į darbotvarkę įrašyti šį įstatymo projektą po svarstymo, o priėmimas galėtų būti pratęstoje Seimo rudens sesijoje.
PIRMININKAS. Ar galėtumėte patikslinti registracijos numerį, kad mes tiksliai fiksuotume, dėl ko yra balsuojama?
E.MASIULIS. Tuoj pat patikslinsiu.
PIRMININKAS. S.Lapėnas. Centrinis mikrofonas.
S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, siūlymas įrašyti Alkoholio kontrolės įstatymą, kad taip skubiai svarstomas, tikrai neišlaiko jokios kritikos. Atkreipiu dėmesį, kad ne tik Seimo Pirmininkas kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, bet ir daugelis Seimo narių savo parašais patvirtino kreipimąsi į Etikos ir procedūrų ir Antikorupcijos komisijas išsiaiškinti, ar nebuvo rimtai pažeisti Etikos kodekso reikalavimai, Politikų etikos kodekso ir Statuto reikalavimai. Jeigu jau kalbama ir spekuliuojama tuo, kad pasirašė 50 Seimo narių, tai neužmirškime, kad jie nežinojo informacijos, kieno dėka tokie pasiūlymai patenka į Seimą. Siūlyčiau balsuoti prieš sprendimą įtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū.Supratom. B.Vėsaitė. Prašom.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pasisakau prieš šio klausimo įtraukimą į darbotvarkę. Aš kreipiausi į Etikos ir procedūrų komisiją, nes vakar šis klausimas ne pagal Statutą buvo įrašytas į Ekonomikos komiteto darbotvarkę. Noriu dar pasakyti, kad nesvarstė papildomi komitetai: nei Sveikatos reikalų komitetas, nei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Jeigu mes įrašysime šį klausimą į darbotvarkę, kiaurai pažeisime Statutą.
Ir dar noriu pasakyti vieną dalyką. Iš tikrųjų verslo organizacijos negali vadovauti mūsų patarėjų darbui, nes šie procesai vyksta ir jie yra pasibaisėtini.
PIRMININKAS. Labai ačiū. A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai džiaugiuosi prieš tai kalbėjusių kolegų argumentais. Iš tikrųjų pono E.Masiulio cinizmas pasiekė viršūnę, tauta tikriausiai turėtų žinoti ir įsiminti jo pavardę. Pirmiausia yra apskųstas neteisingai, klaidingai pateiktas aiškinamasis raštas, kuriame teigiama, kad įstatymo projekto iniciatoriai yra maisto įmonės, o iš tikro visi matėme ir žinome, kad aiškinamasis raštas parašytas vienos komercinės televizijos teisininkų. Vadinasi, tai yra melas ir tai pateikta Etikos ir procedūrų komisijai. Vakar, nepraėjus dviem paroms, svarstymas įtrauktas į Ekonomikos komiteto posėdį, nors Statuto 149 straipsnyje aiškiai rašoma, kad turi praeiti dvi paros, turi būti informuojama visuomenė.
PIRMININKAS. Kolega, čia nėra motyvų dėstymas. Ką siūlote?
A.MATULAS. Tuoj pasiūlysiu. Jeigu šiandien mes įrašysime, tai vėl bus pažeistas Statutas, nes niekas nesuspėjo pateikti jokių pataisų. Be abejo, bus apskųsta Prezidentui ir, jeigu Prezidentas, pamenate, dėl statutinių pažeidimų vetavo žinomą įstatymą, tai tikrai kreipsimės, kad būtų vetuotas šis.
Kitas dalykas. Mano komiteto patarėjai sėdėjo už tų suinteresuotų asmenų nugarų ir, kai vakar kalbėjo Teisės departamento atstovas Girius Ivoška, kalbėjo jiems nepalankiai ir sakė, kad tas įstatymas prieštarauja kitam įstatymui, jis buvo apibartas ir mano patarėjai jį apgynė. Ir ištisai jie kalbėjo, kad viskas suderinta, nebijokite, viskas gerai. Aš viešai ir raštu kreipsiuosi į STT, į poną P.Malakauską, kad atliktų išsamų tyrimą, kas ir kiek galimai gauna už šio projekto stūmimą. Prašau būti protingiems ir neįrašyti.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Smetona. Prašom.
R.SMETONA (TTF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymu iš darbotvarkės yra šalinamas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektas, jo svarstymas. Komiteto motyvas – kad jis to projekto neapsvarstė. Aš suprantu, kodėl Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nieko nenori keisti mūsų nacionalinio transliuotojo darbe, kad jo darbas būtų naudingesnis visuomenei. Aš suprantu. Bet nesuprantu, kodėl nuo šių metų gegužės 23 d., kai komitetas nutarė padaryti šio projekto svarstymo pertrauką, nuo gegužės 23 d. iki gruodžio 20 d. svarstymas neįvyko? Aš kreipiuosi kartu ir į Seimo Pirmininką, kuris atsakingas už viso Seimo darbą. Kaip kolega A.Matulas kalbėjo dėl „arielkos“ reikalų, aš taip pat norėčiau, kad būtų įsigilinta į motyvus, kodėl taip elgiamasi. Aš siūlau neišbraukti, bet susirinkti komitetui per pietus ir padaryti svarstymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet nėra pagrindinio komiteto išvados ir klausimas tokiu atveju negali būti svarstomas. Matau komiteto pirmininką. Prašom. Kolega V.Domarkas.
V.DOMARKAS (VLPDF). Kolegos, kai neturime išsamios informacijos, tai kyla įvairių minčių. Kolegai R.Smetonai, ko gero, taip ir atsitiko. Noriu pasakyti, kad Seimo valdyba yra sudariusi darbo grupę dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo šių straipsnių pakeitimo. Mes norime šiuos abu įstatymus sujungti į vieną ir svarstyti kaip visumą, nes kai kurie straipsniai persipina, kai kurie prieštarauja. Tikrai jokio vilkinimo ir nenoro svarstyti, mielasis kolega, nėra. Siūlau neįrašyti, mes sujungsime abu ir artimiausiu metu, pavasario sesijoje, jis bus svarstomas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu kolega E.Masiulis dėl numerio, tai mes jau turime. Ačiū. Jūs jau kalbėjote. Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, dėl E.Masiulio pasiūlymo diskusijos buvo labai aštrios. Kodėl aš siūlyčiau įtraukti? Gerbiamieji kolegos, jeigu nutrauksime silpnų alkoholinių gėrimų reklamą ir bus nutrauktas eurolygos varžybų transliavimas per televiziją, pagalvokite, ką jauni žmonės, gyvenantys rajonuose, kurie negali nueiti į sales, ką jie darys? Užuot sėdėję ir grožėjęsi varžybomis, visi išeis į alaus ir kitokius barus. Nejaugi mes to norime? (Balsai salėje) Kad niekas nežiūrėtų krepšinio, bet sėdėtų alaus baruose? Todėl siūlau įtraukti. O kai Etikos ir procedūrų komisija pateiks išvadas, bus priėmimas ir žiūrėsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą R.Smetona.
R.SMETONA. Taip, nes komiteto pirmininkas V.Domarkas užsiminė apie motyvus ar priežastis, kodėl kyla įvairių minčių. Aš žinau, kodėl man kyla šios mintys, ir šiek tiek užsiminiau, bet būtų galima pasakyti ir aiškiau. Gerbiamieji kolegos iš Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir kiti Seimo nariai, kurie mano, kad metus laiko nieko nereikia keisti pateikus šį projektą ir slepiant jį nuo svarstymo… Manau, todėl, kad yra interesų tų Seimo narių ar partijų, kurie yra globojami ir nacionaliniame transliuotojuje turi savo langelį, savo laidas ir vedėjus. Jiems tai yra patogu, bet visuomenei ir Lietuvai tokia nacionalinio transliuotojo veikla ir toks darbas yra blogai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, dabar turėsime apsispręsti dėl pasiūlymų, kurie buvo formuluoti. Gal dėl paprastesnio, dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo. Nesant pagrindinio komiteto išvados ir įvykusio svarstymo, šis klausimas negali būti svarstomas, bet buvo patikinimas iš komiteto pirmininko. Dabar dėl dviejų Alkoholio kontrolės įstatymo projektų. Aš noriu pasakyti, kad tai yra Nr.XP-2688 ir Nr.XP-2689. Kolegos, aš noriu konstatuoti paprastą faktą: vakar Ekonomikos komitetas apsvarstė, tačiau išvada nėra įregistruota. Aš negaliu teikti klausimo balsuoti dėl šio projekto. Bet ar mes galime, gerbiamieji kolegos, sutarti ir viso Seimo vardu ne tik paraginti, bet ir įpareigoti papildomus komitetus atlikti savo tiesiogines pareigas? Tiek Sveikatos, tiek Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, kad papildomų komitetų išvados atsirastų. Ar galim tai sutarti? (Balsai salėje) Ačiū. Tas protokole irgi atsispindi. Gerbiamasis kolega Matulai, jūs nelabai girdėjot, bet… Gerbiamasis kolega Matulai, ką tik Seimas neprieštaravo, kad jūs taip pat tiesiogiai kaip papildomi komitetai atliktumėte savo namų darbus ir pasivytumėte svarstant šį įstatymą pagrindinį komitetą. Dėl to Seimas jau apsisprendė bendru sutarimu. Šie klausimai, kaip minėjau, šiandien nėra įtraukiami į darbotvarkę, ir turėtume apsispręsti dėl abiejų – rytinio ir vakarinio posėdžio darbotvarkių patvirtinimo. Kolegos, bendru sutarimu galima būtų mėginti, bet kadangi dar nė sykio nesiregistravome, tai atlikime tą malonią misiją. Registruojamės, po to balsuosime, ar pritariame darbotvarkei.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Kolegos, prašau dėmesio. Balsuojame, ar tvirtiname šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkes.
Balsavo 89 Seimo nariai. Rezultatai: 82 – už, prieš – 1, 6 susilaikė. Darbotvarkės patvirtintos. Prieš pradedant nagrinėti darbotvarkėje numatytus klausimus, yra du nedideli dalykai, dėl ko aš prašyčiau jūsų dėmesio. Šiandien vienam iš mūsų kolegų yra graži sukaktis. Norėtume A.Kašėtą pasveikinti 45-erių metų sukakties proga. (Plojimai)
Taip pat dar viena informacija, kuri pagal Seimo statutą privalo būti paskelbta plenarinio posėdžio metu, – apie pasikeitimus frakcijose. Yra Seimo liberalų ir centro sąjungos frakcijos posėdžio protokolas, kuriame svarstyta dėl Seimo nario V.Volčioko priėmimo į Liberalų ir centro sąjungos frakciją. Sprendimas – patenkinti Seimo nario V.Volčioko prašymą priimti į frakciją. Taigi štai tokie pasikeitimai frakcijose.
Dabar jau pereiname prie rytinio posėdžio darbotvarkės klausimų. Antrasis kompleksinis Nr.XP-2413 – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Sysą į tribūną. Kolegos, prašau rimties. Salėje didelis šurmulys. Pristatykit priėmimo stadijoje, kas yra svarbaus dėl šio projekto.
A.SYSAS (LSDPF). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Jums leidus, pasakysiu keletą žodžių prieš pradedant priiminėti šį įstatymą. Kadangi paskutiniu metu Seimas iškart priiminėjo keletą įstatymų projektų, kuriais buvo keičiami Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo tam tikri straipsniai, todėl šiuo atveju yra sujungti du įstatymų projektai, t. y. Nr.XP-2413 ir Nr.XP-2654. Tą mes padarėme praeitą kartą posėdyje sutarus, kad juos reikia sujungti. Priėmimo stadijoje buvo gauta tik Teisės departamento išvada, kuriai komitetas pritaria. Taigi galime priiminėti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, ar galim priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Ar galim priimti 2 straipsnį?
A.SYSAS. Galim.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų, priimtas. Ar galim priimti 3 straipsnį? Nėra prieštaravimų, priimtas. 4 straipsnis. Ar galim priimti 4 straipsnį? Nėra prieštaravimų, priimtas. 5 straipsnis. Nėra prieštaravimų, priimtas. 6 straipsnis. Ar galim priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. 7 straipsnis. Nėra prieštaravimų, priimtas. 8 straipsnis. Nėra prieštaravimų, priimtas. 9 straipsnis. Nėra prieštaravimų, priimtas. 10 straipsnis. Ar galim priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. 11 straipsnis. Ar galim priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. Dar tik, gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti dėl Teisės departamento išvadų.
A.SYSAS. Pritarėm.
PIRMININKAS. Ar galim tada laikyti priimtą įstatymą pastraipsniui, įskaitant ir tai, kad atsižvelgiama į Teisės departamento pastabas? Gerai, ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Tada pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, tada prašau registruotis ir apsispręsime, ar priimame projektą, ar priimame įstatymą. Registracija.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Prašau pasiruošti ir balsuojame, ar priimame įstatymą, kurio registracijos Nr.XP-2413.
Balsavimo rezultatai: balsavus 86, 86 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas, kurio registracijos Nr.XP-2413, priimtas.
Su juo susijęs Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 6 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2414. Priėmimo stadija. Jokių pastabų nėra. Galbūt taupant laiką galime iškart, nekviesdami į tribūną pranešėjo, pereiti prie priėmimo pastraipsniui? 1 straipsnis. Ar galim priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. 2 straipsnis. Ar galim priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. 3 straipsnis. Nėra prieštaravimų, priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso projekto norėtų kalbėti, jeigu teisingai supratau, kolegė V.Blinkevičiūtė. Prašom, nuomonė už.
V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, noriu pasakyti, kad įstatymas yra labai geras Lietuvos žmonėms, kai kalbame apie tuos žmones, kurie ne visi iki šiol turėjo teisę gauti našlių pensiją. Šiandien pritarus šiam įstatymui nemaža žmonių dalis įgis teisę nuo sausio 1 dienos gauti našlių pensiją nereikalaujant už mirusius asmenis stažo iki 1991 metų. Tai yra labai svarbu nemažai mūsų Lietuvos žmonių daliai.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nuomonių pasakyti pageidaujančių nėra. Kolegos, prašom pasiruošti. Registruojamės. Registracija.
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Balsuojame, ar priimame įstatymą, projekto Nr.XP-2414?
Balsavimo rezultatai: už – 75, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas, projekto Nr.XP-2414, priimtas.
Svarstome darbotvarkės 3 kompleksinį klausimą. Įstatymai, susiję su Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimais, registracijos Nr.XP-2655. Pagrindinis projektas. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną J.Čekuolį.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl įstatymo projekto Nr.XP-2655 papildomų pastabų nebuvo gauta. Teisės departamentas taip pat pastabų nepateikė, pastabų, kurias reikėtų svarstyti. Siūlau pradėti priėmimo procedūrą pastraipsniui.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamasis kolega. Pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.
1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 3 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 4 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 5 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Pastraipsniui priėmimas baigtas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti? Ne, nėra. Kolegos, registruokimės.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame įstatymą, projekto Nr.XP-2655?
Balsavimo rezultatai: 70 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas, projekto Nr.XP-2655, priimtas.
Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 3 b klausimą – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-2652. Gerbiamasis pranešėjau (tribūnoje – J.Čekuolis), prašom pateikti projektą.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, pone pirmininke. Po svarstymo buvo gauta Teisės departamento pastabų. Jų yra keturios. Pirmai ir antrai pastaboms komitetas nepritarė, trečiai ir ketvirtai pastaboms pritarė. Jeigu bus būtinybė, galėsiu pasakyti motyvus. Kitų pastabų nebuvo gauta. Kviečiu pradėti įstatymo priėmimo procedūrą.
PIRMININKAS. Dėkui. Taigi pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar yra pastabų?
J.ČEKUOLIS. Ne.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Jūsų, komiteto, nuomonė?
J.ČEKUOLIS. Komitetas šiai Teisės departamento pastabai nepritarė. Nepritardami vadovavomės tuo, jog tarpinstitucinė darbo grupė iki sausio 1 dienos turi pateikti teisės aktus, kurie yra nurodomi departamento išvadoje, į ką departamentas atkreipė dėmesį. Taigi iki sausio 1 dienos konkretūs teisės aktų projektai turi būti pateikti Vyriausybei, po to pateks pas mus, į Seimą, tada jie bus svarstomi kompleksiškai bendra apimtimi. Todėl šiai pastabai nepritarėme, nes įtrauktume dabar atskirą detalę nematydami visumos.
PIRMININKAS. Dėkui. Komiteto nuomonė – siūlo neatsižvelgti į departamento pastabą. Taigi tokios redakcijos, koks pateiktas 2 straipsnis, ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
3 straipsnis. Dėl šio straipsnio taip pat yra gauta pastaba. Gerbiamasis pranešėjau?
J.ČEKUOLIS. Teisės departamentas atkreipė dėmesį, jog yra skirtingi draudimo įmokų mokėjimai: nuo valstybės tarnautojo ar profesinės karo tarnybos kario imama pusė pareiginės algos, nuo deleguoto asmens – pusė darbo užmokesčio. Departamentas teigia, jog pareiginė alga ir darbo užmokestis savo turiniu gali nebūti tapatūs dydžiai. Komitetas šiai pastabai nepritarė ir siūlo palikti taip, kaip yra, nes yra labai aiškus atskyrimas, mūsų galva ir mūsų vertinimu, kad pareiginė alga apima valstybės tarnautojus ir profesionalius karius, o užsienyje dirbantiems deleguotiems asmenims, kurie yra įdarbinti pagal darbo sutartis, ne valstybės tarnautojai, bet pagal darbo sutartis, mokamas darbo užmokestis. Todėl komitetas šiai pastabai nepritarė ir siūlo palikti kaip tekste.
PIRMININKAS. Dėkui. 3 straipsnis. Ar galime jį priimti tokios redakcijos, kokios pateiktas? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
4 straipsnis. Dėl šio straipsnio pastabų nėra. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta. 5 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 6 straipsnis. Galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 7 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 8 straipsnis. Ar galime priimti? Dėl 8 straipsnio prieštaravimų nėra. Priimtas. 9 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 10 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas.
11 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra departamento pastaba. Gerbiamasis pranešėjau?
J.ČEKUOLIS. Dėl 11 straipsnio?
PIRMININKAS. Kuriuo keičiamas 16 straipsnis.
J.ČEKUOLIS. Taip. Šiai pastabai pritarėme.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar galime priimti 11 straipsnį, kuris keičia bazinio įstatymo 16 straipsnį, atsižvelgdami ir į Teisės departamento pastabą? Nėra prieštaravimų. 11 straipsnis priimtas.
12 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 13 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 14 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 15 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 16 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 17 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 18 straipsnis (paskutinis). Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
Gerbiamasis pranešėjau, prašom.
J.ČEKUOLIS. Dar viena pastaba. Teisės departamentas atkreipė dėmesį, jog šio įstatymo skirtinguose straipsniuose skirtingos lingvistinės sąvokos vartojamos: vienur kalbama apie priskaičiuotas pajamas, kitur – apie apskaičiuotas pajamas. Visuose straipsniuose pagal departamento pastabą mes įtvirtinome vieną terminą „priskaičiuota“. Informuoju, kad atsispindėtų stenogramoje ir būtų visai aišku.
PIRMININKAS. Dėkui. Tai daugiau redakcinio pobūdžio ir terminų suvienodinimo pastaba, į kurią komitetas siūlo atsižvelgti. Ar ir mes, priimdami konkrečius straipsnius, tam irgi pritariam? Nėra prieštaravimų. Pritarta ir šiai pastabai. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Gerbiamasis pranešėjau, dėkui jums.
Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti kolega A.Sysas. Prašau.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nors ir yra keletas Teisės departamento pastabų, aš norėčiau dar papildyti tuo, ko nepasakė mano kolega. Mes, komitetas, priėmėme atskirą sprendimą kreiptis į Vyriausybę, kad iki pavasario sesijos pradžios tie įstatymai, kurie reglamentuotų visus mūsų Prezidento draudimus, būtų pateikti svarstyti Seimui. Kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Prieštarauti norinčių nėra. Kolegos, registruojamės. Kviesčiau atidžiai registruotis. Nemažai kolegų yra vadinamuosiuose akvariumuose, o paskutinis balsavimas nebuvo toks gausus. Yra grėsmė, kad… Ne, grėsmės nėra.
Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti, ar priimame įstatymą, kurio projekto registracijos Nr.XP-2652? Kolegos, balsuojam.
Balsavo 81 Seimo narys. Už – 81, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas, kurio projekto registracijos Nr.XP-2652, priimtas. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – B.Bradauskas. Prašau.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano balsą įskaitykite už, neveikė registracija.
PIRMININKAS. Ji veikia, ir dar kaip. Tačiau protokole jūsų išsakyta nuomonė atsispindės. Mojavimas rankomis nieko nepadeda, puikiai tą žinote! A.Valionis – per centinį mikrofoną.
A.VALIONIS (NSF). Mano balsą prašau įskaityti už.
PIRMININKAS. Protokole tai atsispindės. V.Rinkevičius. Bus dar daug įstatymų.
V.RINKEVIČIUS (VLPDF). Mano balsą prašau įskaityti už.
PIRMININKAS. Įskaityta nebus, protokole atsispindės. Ačiū. Kaip žinote, Etikos ir procedūrų komisija išaiškino, kad balsai nėra priskaičiuojami balsuojant elektroniniu būdu, jie tik atspindi, kokia buvo Seimo narių pozicija. Ačiū, kolegos. Šis projektas yra baigtas svarstyti ir priimtas.
Dabar svarstome susijusį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-2653. Priėmimo stadija. Vėlgi J.Čekuolį kviečiu į tribūną. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pastabų ir pasiūlymų po svarstymo nėra gauta, kviečiu pradėti priėmimo procedūrą.
PIRMININKAS. Dėkui. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui. Iš esmės yra keturi straipsniai, kuriais siūloma pripažinti negaliojančiais kelis straipsnius. 1 straipsnis. Galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 3 straipsnis. Galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 4 straipsnis. Galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra.
Kolegos, prašau registruotis. Kolegos, prašau atsisėsti į vietas. Trumpoji registracija. Dėmesingai registruojamės.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Prašau pasiruošti, balsuojame, ar priimame įstatymą, kurio projekto registracijos Nr.XP-2653?
Balsavimo rezultatai: už – 79, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Taip pat susijęs su ką tik priimtais įstatymų projektais įstatymas. Darbotvarkės 1-3d klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2656. Priėmimo stadija. J.Čekuolis tribūnoje. Prašau. Gal pereiname prie priėmimo pastraipsniui ir stabtelėsime prie vieno straipsnio, dėl kurio yra pastaba. Ar tinka taip?
J.ČEKUOLIS (LCSF). Taip.
PIRMININKAS. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 3 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 4 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 5 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas.
6 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašome komiteto nuomonės.
J.ČEKUOLIS. Teisės departamento pastaba yra analogiška prieš tai svarstytam projektui, t. y. dėl darbo užmokesčio ir pareiginės algos skirtumų. Remdamasis tais pačiais motyvais, kurie jau buvo dėstyti, komitetas nepritarė ir siūlo palikti taip, kaip yra tekste.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ar galime priimti 6 straipsnį tokios redakcijos, kokios yra pateiktas, neatsižvelgdami į Teisės departamento pastabą? Nėra prieštaravimų. Pritarta.
7 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 8 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau.
Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Registruojamės. Trumpoji registracija.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Kolegos, prašome pasiruošti, balsuojame, ar priimtame įstatymą, kurio projekto registracijos Nr.XP-2656.
Balsavimo rezultatai: už – 81, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-3e klausimas. Atsiprašau, prieš tai repliką po balsavimo – kolega E.Vareikis.
E.VAREIKIS (TSF). Aš atsiprašau, ne tą mygtuką spustelėjau, prašau mano balsą įskaityti kaip plius.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai atsispindės protokole.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 ir 5 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2657(2). Priėmimo stadija. J.Čekuolis trumpai referuoja šį klausimą.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Yra gauta Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Kitų pastabų nebuvo gauta, bet tiesiog, gerbiamasis posėdžio pirmininke, atkreipiu jūsų dėmesį, kad tiesiog įsivėlė techninė klaida – yra du kartus pakartotas 1 straipsnis. Iš esmės tai turėtų būti 1, 2, 3, 4, 5, o ne du kartus kartojamas 1 straipsnis. Ištaisykime.
PIRMININKAS. Tą mes turime ištaisyti, bet, atvirai sakant, nėra jokios Teisės departamento pastabos.
J.ČEKUOLIS. Yra. Būtent dėl to, kad reikia patikslinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją, ir yra Teisės departamento pastaba.
PIRMININKAS. Taip.
J.ČEKUOLIS. Mes tam pritariam.
PIRMININKAS. Siūlymas pašalinti straipsnių numeracijos klaidą. Šalindami straipsnių numeracijos klaidą, pereiname prie priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 3 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 4 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Pakeitus numeraciją atsiranda ir 5 straipsnis. Ar galime priimti 5 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Kolegos, registruojamės.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Kolegos, prašau dėmesio. Balsuojame, ar priimame įstatymą, registracijos Nr.XP-2657.
Balsavimo rezultatai: už – 83, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Dar vienas įstatymo projektas, susijęs su ką tik priimtais – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2658. Priėmimas. Kviečiu į tribūną J.Čekuolį.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, yra gauta Teisės departamento pastaba dėl patikslinimo nuorodos į oficialius įstatymo paskelbimo šaltinius. Komitetas tam pritarė. Kitų pastabų nėra gauta.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Tuokart nėra prasmės jums likti tribūnoje. Ir pastraipsniui.
1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
2 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
3 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Ar galime konstatuoti, kad atsižvelgėme į Teisės departamento pastabą? Dėkui. Nėra prieštaravimų. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir registruojamės. Užkalbino kolega J.Karosas, ir dalis neužsiregistravo. Pripažįstame kaltę ir pakartokime registraciją. Kolegos, trumpoji registracija.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuojame, ar priimame įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-2658.
Balsavimo rezultatai: už – 77, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Ir iš šio bloko dar vienas, paskutinis, įstatymo projektas, darbotvarkės 3g klausimas – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2659. Priėmimas. Gerbiamasis pranešėjau, trumpai referuokite dėl šio projekto.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, pone posėdžio pirmininke, paskutinis projektas iš šio paketo. Naudodamasis proga noriu padėkoti visiems už sutartą ir gerą balsavimą dėl gerų sprendimų, kurių ypač laukia ir, tikiuosi, sveikins neįgaliųjų bendruomenės. Ačiū visiems. O dėl šio projekto pastabų nėra gauta. Siūlau priėmimą pradėti pastraipsniui. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Pastabų nėra. Pastraipsniui iš viso penki straipsniai.
1 straipsnis. Galim priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
2 straipsnis. Galim priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
3 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas.
4 straipsnis. Galim priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
5 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas.
Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso projekto norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir registruojamės.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Kolegos, prašau jūsų dėmesio. Balsuojame, ar priimame įstatymą, registracijos Nr.XP-2659.
Balsavimo rezultatai: už – 71, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Ką gi, didelis įstatymų paketas priimtas. Svarstome dabar jau 4 darbotvarkės klausimą – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-2197. Priėmimo stadija. J.Lionginą, pagrindinio komiteto pranešėją, kviečiu į tribūną.
J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-2197(3) buvo gautas Seimo nario A.Butkevičiaus pasiūlymas. Pasiūlymo esmė, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2009 m. sausio 1 dienos. Komitetas svarstė šį pasiūlymą ir bendru sutarimu jam pritarė. Taip pat buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba išbraukti žodį „nuo“. Komitetas tam taip pat pritarė. Daugiau pastabų ir pasiūlymų dėl šio įstatymo nebuvo gauta, todėl siūlyčiau pradėti priėmimo procedūrą.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu dar likti tribūnoje, nes vis tiek dar yra pataisa, dėl kurios mes turėsime apsispręsti. 1 straipsnis. Ar galime 1 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
2 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra, kaip minėjo gerbiamasis pranešėjas, gautas Seimo nario A.Butkevičiaus pasiūlymas. Kolegą A.Butkevičių prašau pristatyti.
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Šita pataisa yra teikiama todėl, kad mes kitais metais programai „Kelių ir žvyrkelių asfaltavimas“ didžiąją dalį lėšų, maždaug du trečdalius, esame numatę iš Europos regioninės plėtros fondo. O valstybės biudžetas yra patvirtintas, tos lėšos tai programai irgi yra patvirtintos. Mes kitais metais asfaltuojame 360 km žvyrkelių. Taip pat konkursai yra surengti. Dėl tų pagrindinių priežasčių mums reikia nukelti šito įstatymo įsigaliojimą nuo 2009 metų. Jeigu įsigalios nuo 2008 m., mums reikės peržiūrėti visas programas, nes reikės keisti finansavimo šaltinius, o tai būtų gana sudėtinga. Ir žvyrkelių asfaltavimo darbai nusikeltų rudeniui. O mes esame pasiruošę darbus pradėti pavasarį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, šis pasiūlymas buvo įregistruotas jau po svarstymo pagrindiniame komitete. Todėl reikia 29 Seimo narių pritarimo. Gal mes galime bendru sutarimu tai fiksuoti? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Siūlymas yra svarstomas. Komiteto nuomonė, kad pritaria, taip pat buvo išsakyta. Ar mes galime dėl šio siūlymo sutarti bendru sutarimu? Kolegos, dėkui. Suprantu, kad užsiregistravę yra dėl viso, taip? Ačiū. Pritarus šiam siūlymui, dėl viso 2 straipsnio, įskaitant pasiūlymą, į kurį atsižvelgėme ir taip pat atsižvelgėme ir į Teisės departamento pastabą. Ar galime priimti 2 straipsnį? Nėra prieštaraujančių, priimtas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dėl viso įstatymo projekto yra daug norinčių kalbėti už. Eilės tvarka – J.Veselka, nuomonė už.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, už labai trumpai, nes iš tikrųjų numatoma net 15% skirti žvyrkeliams asfaltuoti. Labai gerai, kad nepritaria kai kuriems pasiūlymams, kurie norėjo rajonus truputį nuskalpuoti. Todėl siūlau pritarti, tik man su A.Butkevičiumi teks asmeniškai pakalbėti, ar iš tikrųjų reiktų tas programas peržiūrėti, jeigu tas įstatymas įsigaliotų nuo 2008 metų. Nes programos yra programos, lyg ir nereikėtų. Kadangi tikiu, kad susisiekimo ministras pritaria geram darbui, kad 15% bus žvyrkelių asfaltavimui, todėl siūlau pritarti. O dabar einu pasiaiškinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau nuomonė už – V.V.Margevičienė.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų geras įstatymo projektas, ir aš pritariu ministro pataisai, kad reikia perkelti nuo 2009 metų pradžios. Nenoriu gaišinti laiko, labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Butkevičius. Ar norėtumėte dar sykį? Prašom.
A.BUTKEVIČIUS. Labai trumpai norėčiau pasakyti, kad esant Europos Sąjungos struktūrinei paramai mes stengiamės kuo daugiau lėšų panaudoti ir žvyrkelių programoms. Jeigu vertintume, kokia dalis maždaug kitais metais bus skiriama žvyrkelių programai ir skaičiuotume procentais nuo Kelių priežiūros ir plėtros programos, tai sudarytų 23%. Tikrai bus skiriama daugiau, negu numatyta šiame įstatyme.
PIRMININKAS. Dėkui. Taigi daugiau nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolegos, prašom pasiruošti ir registruotis prieš apsisprendžiant dėl projekto. Trumpoji registracija, prašom registruotis dėmesingai.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame įstatymo projektą, kurio registracijos Nr.XP-2197.
Balsavimo rezultatai: vienbalsiai 80 – už, nesant prieš ir susilaikiusių. Įstatymas (registracijos Nr.XP-2197) priimtas. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.
Kolegos, siūlyčiau dabar aplenkus darbotvarkę… O galbūt mes galime priimti dar vieną įstatymą, kuris yra priėmimo stadijos? Tada galėsime svarstyti kelis rezervinius.
Dabar svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 5 klausimą – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-2288. Priėmimo stadija. Pagrindinis komitetas yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Algį Kašėtą, sukaktuvininką, kviečiame į tribūną priėmimo stadijoje referuoti dėl šio projekto.
A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, priėmimo stadijoje registruotų pasiūlymų komitetas negavo. Gavo tik Informacinės visuomenės plėtros komiteto nuomonę, tačiau, kaip minėjau, registruotų pataisų nebuvo gauta, todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, dėl įsigaliojimo datos. Mes kalbame apie egzaminus. Nurodyta liepos 1-oji, tačiau egzaminai vyks anksčiau nei liepos 1-ąją.
A.KAŠĖTA. Čia turima omeny dar kitam mokslo sezonui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, pasitikslinome. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui.
1 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. Nėra prieštaravimų, priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti V.Domarkas. Už. Prašom.
V.DOMARKAS (VLPDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paprašyti, kad pritartumėte šiai įstatymo pataisai. Noriu akcentuoti tai, kad data yra 2009 metai, nes nuo liepos 1 dienos prasideda pasirengimas patiems egzaminams. Todėl šių metų egzaminams tai nebus taikoma. Bus taikoma tik kitų metų egzaminams. Ir aš manau, kad ši pataisa padarytų tvarką ir išvengtume tokių nesusipratimų, kurie buvo praėjusiais ir užpraeitais metais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. E.Masiulis – nuomonė prieš.
E.MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, prisimename tuos skandalus, kurie lydėjo Nacionalinį egzaminų centrą, ir tą abiturientų nepasitenkinimą, kada buvo nutekinami duomenys. Natūralu, kad Vyriausybė deda pastangas pakeisti šią situaciją. Tačiau kyla abejonių, ar pasirinktas kelias, t. y. padaryti egzaminų užduoties turinius tarnybos paslaptimi, yra pats efektyviausias kelias. Apgailestauju, kad nėra nueita kitu keliu, tai yra pačios egzamino užduočių parinkimo tvarkos klausimai, kaip galima minimizuoti informacijos nutekėjimą. Dabar kyla nemažai klausimų, kaip funkcionuos tas tarnybinės paslapties statusas, ar tie žmonės turės taip pat užpildyti darbo su tarnybine paslaptimi dokumentus valstybės saugumui, kaip jie bus kontroliuojami. Šis mechanizmas tikrai nėra iki galo aiškus. Iš karčios Seimo patirties galima pasakyti, kad ta informacija, kuri turi statusą „Slaptai arba visiškai slaptai“, kur kas dažniau patenka į žiniasklaidą, negu informacija, kuri šio statuso neturi. Kolegos, pastangos yra sveikintinos, bet abejoju, ar pasirinktos priemonės padės užtikrinti visiems aktualų egzaminų skaidrumą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, atsiprašome, bet vėl yra sutrikusi registravimosi kalbėti sistema, bent ekranuose pas mus rodo skirtingas pavardes ar bent nematyti, kas nori kalbėti. Kolega R.Remeika. Nuomonė prieš. Po to kolega E.Pupinis, nuomonė už.
R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji kolegos, gal pradėsiu nuo to, kad siūlyčiau nepritarti šiam įstatymo projektui. Kodėl? Manau, kad visas Seimas užsiima ne tuo, kuo reikėtų užsiimti. Tai, kad Švietimo ministerija iškėlė idėją apsaugoti egzaminų užduotis, ribotos apsaugos arba tarnybinės paslapties suteikimas užduotims neišgelbsti šių egzaminų užduočių. Jeigu jūs pažiūrėtumėte, kas vyksta Gruzijoje, galbūt suprastumėte kodėl, nes Gruzijoje egzaminus saugo tanketės, automatininkai ir t. t. Jeigu mes eisime dar griežčiau, bus ir pas mus taip pat. Nes kur yra paklausa, ten bus ir pasiūla, kad ir kokio slaptumo kategoriją mes suteiktume. Nebent kitas dalykas. Galbūt tie pedagogai, kurie dirbs prie egzaminų užduočių, nes dirba labai daug, sunkiai, tai didelių investicijų reikalaujantis darbas, gaus papildomą užmokestį. Taip bus pakeltas jų atlyginimas. Galbūt čia yra kertinis dalykas? Siūlyčiau nepritarti šiai įstatymo pataisai, o pareikalauti, kad Švietimo ministerija pagaliau pagalvotų ir pakeistų visą egzaminų organizavimo tvarką, ją liberalizuotų, viešintų ir padarytų prieinamą visiems, kad neatsirastų tam tikra prekė.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Pupinis – nuomonė už.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, nenorėčiau nesutikti su pono R.Remeikos pasiūlymu, kad reikėtų galbūt žiūrėti tvarką, tačiau šiuo metu yra tokia tvarka, kokia yra. Ir, manyčiau, tie skandalai ir visokie nuogąstavimai, ypač kurie buvo prieš metus, tikrai nereikalingi žmonėms, kurie laiko egzaminus, kurie pradeda nepasitikėti vieni kitais. Ir norėčiau pasakyti, kad tai yra tarnybos paslaptis, o ne kokia nors valstybės paslaptis. Jai reikalavimai kur kas mažesni, tačiau reikalavimai turi būti. Turi būti tam tikras perdavimas ir užtikrinama atsakomybė už tai, jeigu kokioje nors sistemoje neišsaugojama egzaminų paslaptis. Manau, šiuo metu privalome pritarti šiai įstatymo pataisai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žiemelis – nuomonė prieš.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nenorėčiau kartoti to, ką pasakė E.Masiulis, tačiau noriu pridėti keletą žodžių. Priimdami šią įstatymo pataisą, diskredituojame valstybės, tarnybos paslaptis. Daug metų laikydavome egzaminus, mūsų laikais nereikėjo jokių paslapčių, ir dabar paslaptys, labai teisingai pasakė Eligijus, dažniausiai paskelbiamos žiniasklaidoje. Į tarnybos paslaptis įrašydami brandos egzaminų užduotis, mes paskatinsime žurnalistus labiau jomis domėtis ir, ko gero, prieš egzaminus galime sulaukti jų paviešinimo spaudoje. Nediskredituokime brandos egzaminų.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Z.Balčytis. Prašom.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų mes išgirdome labai įdomius motyvus prieš šį įstatymo projektą. Prieš pusantrų metų, kai šis klausimas buvo iškilęs į viešumą, visa Lietuva diskutavo dėl tų problemų. Buvo paminėta, kad mes, Seimas, užsiimame ne savo darbu. Tačiau tuo metu tuo užsiėmė visos institucijos: ir Švietimo ir mokslo ministerija, buvo įtrauktos specialiosios tarnybos, buvo sudarytos įvairios komisijos, kurios nustatė, kad dalis žmonių neteisėtai galbūt nutekino tam tikrą informaciją į žiniasklaidos priemones, bet jiems negalima taikyti jokių nuobaudų, nes nesutvarkyti norminiai ir įstatymų dalykai. Manau, kad mūsų pareiga tai padaryti. O dėl to, kad jeigu uždedamas tam tikras grifas ir dar labiau nutekinama informacija, manau, atitinkamos tarnybos ir Seimas ateityje tuo turėtų užsiimti. Normalioje valstybėje to neturėtų būti. Todėl siūlau pritarti. Manau, kad tie pareigūnai, kurie paskutiniu momentu turės reikalo su šia informacija, kur kas atsakingiau žiūrės į savo pareigas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jau ketvirtoji, paskutinioji nuomonė prieš – J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, egzaminų uždavinys, tikslas yra patikrinti moksleivių žinias. Prieš kiekvienus egzaminus nereikalinga psichologinė įtampa pasiekia apogėjų ir šis žinių patikrinimas vyksta tikrai didelės psichologinės įtampos fone, ko neturėtų būti, kaip kalbėjo kolega R.Remeika ir kiti. Pagalvokime apie egzaminų sistemos keitimą iš principo. Kodėl egzaminų užduotys turi būti laikomos paslaptyje, ar teisinga yra tai, kad sugalvojame vieną užduotį ir šiais modernių technologijų laikais ją pakabiname ir paslepiame po devyniais užraktais? Sugalvokime 200 užduočių, tegul jos būna viešos, 200 paruoštukų, ar kaip vadinasi, tikrai neprisirašys ir kišenėse neatsineš. Egzaminų rytą burtais viena iš tų 200 užduočių viešai visiems matant bus parinkta. Galbūt toks sprendimas būtų geresnis negu laikyti valstybės paslaptimi ir daryti sudėtingesnį procesą bei didinti psichologinę įtampą. Pusiau juokais norėčiau baigti kalbą užduodamas retorinį klausimą: ar tai reiškia, kad moksleivis turės gauti leidimą, teisę dirbti su slapta informacija prieš pradėdamas laikyti egzaminą? Čia pusiau juokais retorinis klausimas. Bet, mano galva, einame negeru keliu. Dėkoju. Siūlau nepalaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinė kalba, nuomonė už – J.Olekas. Žinot, dėl ko kalbat…
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų noriu pakviesti visus balsuoti už šį įstatymą, nesvarbu, kokių idėjų turime dėl egzaminų organizavimo tvarkos. Galbūt tie variantai, apie kuriuos kalbėjo ir siūlė kiti kolegos, būtų įmanomi, bet dabar, kitų metų vasarą, turėsime egzaminus, kurie bus organizuoti pagal nusistovėjusią tvarką. Kad jie vyktų sąžiningai, kad vėl neturėtume tokių problemų, kurios buvo ankstesniais metais, reikia, kad žmonės, dirbantys su egzaminų medžiaga, būtų labiau atsakingi. Todėl kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Po keturias nuomones už ir prieš išsakyta. Prašom, kolegos, registruotis, tada balsuosime. Registracija. Kolegos, aš apgailestauju, bet turėsime pakartoti registraciją, nes dalis Seimo narių maigo mygtukus ne tik už save, bet ir už kaimynus. Kviečiu taip nesielgti. (Balsai salėje) Pavardes minėsime kitą sykį, jeigu nebus atsižvelgta. Kolegos, dar kartą registruojamės.
Užsiregistravo 80 Seimo narių.
Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame įstatymą, kurio registracijos Nr.XP-2288.
Už – 46, prieš – 13, susilaikė 16. Įstatymas Nr.XP-2288 priimtas.
Šio klausimo svarstymas baigtas. Dabar, šiek tiek aplenkę darbotvarkę, jeigu neprieštarautų kolegos Seimo nariai, svarstytume rezervinį 3 klausimą „Dėl Seimo 2008 m. delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje“. Atsiprašau kolegos J.Liongino, to prašė Č.Juršėnas, nes po to yra kitų įsipareigojimų. Prašom pateikti nutarimo projektą Nr.XP-2787.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū, gerbiamieji kolegos, už supratimą. Tai klausimas, kuris turėjo būti teikiamas anksčiau, bet, iš karto sakau, buvo ginčų, buvo diskusijų, matyt, ir dabar bus diskusijų. Todėl pateikdamas noriu pabrėžti pagrindinį dalyką. Yra vadovaujamasi Seimo statutu ir mūsų ilgamete tradicija: tai yra ir delegacijos, štai ir ši konkreti delegacija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, sudaromos pagal proporcinio atstovavimo principą. Kad tos proporcijos būtų aiškios, jos buvo išdėstytos kadencijos pradžioje ir kiekvieną kartą, keičiantis frakcijų sudėčiai, buvo tikslinamos. Taigi pagal padėtį dabar kai kurios frakcijos išsaugo savo limitus, kai kurios netenka. Savo limitus išsaugo Socialdemokratų frakcija, Darbo frakcija, Valstiečių frakcija netgi gauna papildomai, nes, kaip žinote, frakcija padidėjo susijungus dviem frakcijoms. Ir savo limitą išsaugo liberalcentristai, bet papildomai įgyja teisių „Tvarkos ir teisingumo“, arba liberaldemokratų frakcija. Atsižvelgiant į šiuos proporcinius momentus, ir yra siūloma tokia delegacijos sudėtis. Apie tai buvo keliskart kalbėta Seniūnų sueigoje su frakcijų atstovais ir štai jums pasiūlyti konkretūs kandidatai. Iš jų net penki buvo ankstesnėje delegacijoje, šeštasis, t. y. G.Šileikis, vienerius metus jau buvo mūsų atstovas Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, ir du švieži, bet rimti kandidatai – tai „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovai – R.Smetona ir E.Klumbys. Su apgailestavimu turiu pareikšti, kad iš senosios sudėties iškrenta du patyrę Seimo nariai – tai E.Vareikis ir E.Zingeris. Bet šiuo atveju proporcijos yra proporcijos, ir, sakysim, vieną signatarą pakeistų kitas signataras, o vieną prisiekusį lietuvį pakeistų superlietuvis. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Kai kas, manau, nuskambėjo mįslingai, bet trys Seimo nariai nori jūsų paklausti. Eilės tvarka A.Ažubalis – pirmasis.
A.AŽUBALIS (TSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Juršėnai, aš noriu jūsų paklausti kaip patyrusio parlamentaro, ne vieną kadenciją dirbančio Seime, ir tikiu ar noriu tikėti, dirbančio Lietuvos labui. Kaip jūs atsakytumėt į tokį paprastą klausimą: ar toks proporcinis labai svarbių Lietuvai delegacijų tarptautinėse organizacijose kaitaliojimas prisideda prie Lietuvos nacionalinių interesų gynimo tarptautinėse organizacijose? Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Aš manau, kad visi Seimo nariai ketvirtaisiais darbo metais yra pakankamai patyrę, ir jeigu gaus Seimo įpareigojimą, sugebės tinkamai ginti Lietuvos interesus. Jeigu ko nežinos ar nemokės, paklaus savo pirmtakų. Taip buvo visais laikais, taip, manau, bus ir dabar. O dėl to, kad prarandam patyrusius delegatus, vadinkim taip, žinoma, labai gaila, ir aš apie tai mažiausiai du kartus kalbėjau Seniūnų sueigoje. Bet Seniūnų sueigos sprendimai buvo laikytis tų proporcijų kaip ir ankstesniais atvejais. Todėl tai padaryta. Aš, tiesa, kreipiausi į frakcijas, į Valstiečių ir „Tvarkos ir teisingumo“, kad atsisakytų bent po vieną savo kvotą, tada būtų užganėdinti labiau patyrusių pageidavimai. Kolegos iš Valstiečių frakcijos atsižvelgė, todėl Seimo narys G.Jakavonis lieka, o kita frakcija nutarė, kad kas jai priklauso, tai priklauso, ir nenori dalintis su kitais. Priversti aš negaliu. Tokia kalba buvo ir tai gali patvirtinti kolegos, kurie buvo tuose Seniūnų sueigos posėdžiuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Z.Balčytis.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis vicepirmininke, aš tą patį klausimą, kurį uždavė gerbiamasis A.Ažubalis. Gal mes tikrai turime kažkaip registruoti iš karto pataisas kartu su šiuo dokumentu, kad nuo kitos kadencijos būtų paskirti nuolatiniai pagal frakcijoms priklausančias proporcijas nariai, nes iš esmės šis darbas kiekvienais metais yra paralyžiuojamas, ir mes labai keistai atrodom tarptautiniu mastu, kai iš esmės metai iš metų keičiasi delegacijos nariai. Gal tikrai būtų galima kažkaip sutarti, kad nuo kitos kadencijos viskas būtų aiškiau?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, tai turės spręsti kitos kadencijos nariai, nes jų sprendimas turės būti priimtas kitų metų lapkritį arba gruodį, ir tada jie patys tegul sprendžia. Šiuo atveju aš tik tiek noriu pasakyti, kad šioje delegacijoje kolegos D.Mikutienė, G.Jakavonis ir B.Vėsaitė dirbs ketvirtus metus. Taigi yra pakankamai prityrusių. Kolegė A.Staponkienė dirbs trečius metus, o kolegos Z.Balčytis ir G.Šileikis dirbs antrus metus. Taigi negalima sakyti, kad čia yra esminis delegacijos „sumakalojimas“. Yra tiktai du nauji, bet jie abu, kaip sakiau, yra patyrę. Juo labiau, vienas yra signataras, t. y. E.Klumbys, turintis tarptautinio veikimo patyrimo ir tokio veikimo, kurio niekas kitas neturi. Aš priminsiu jo žingsnį tuometiniame TSRS liaudies deputatų suvažiavime, kai jis Michailui Gorbačiovui tėškė savo deputato mandatą, protestuodamas prieš kraujo praliejimą Gruzijoje, ir tą prisimena ne tik gruzinai, bet ir kiti europiečiai, o kolega R.Smetona irgi turi savo patyrimą. Antra vertus, Europa iškart prisimins šią pavardę.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Be abejo, pakoreguoti delegaciją yra svarbu, bet aš norėjau pasiteirauti. Jūsų darbotvarkėje turėtų būti ir kitų delegacijų atnaujinimas ir gebėjimas priversti jas dirbti. Ar negalvojate, kad reikėtų apskritai mums, kiek reikalai yra susiję su delegacijomis, kad jų priimti ir atskiri teisės aktai būtų žinomi Seimo nariams ir būtų žinoma jų veikla?
Č.JURŠĖNAS. Čia yra geras pasiūlymas. Jis iš dalies realizuotas papildoma procedūra, kuri atliekama Užsienio reikalų komitete. Kiekviena delegacija dabar kasmet atsiskaito, jinai pagal jos darbus yra nagrinėjama, ir teikiami tam tikri siūlymai. Štai ir šios delegacijos darbas buvo nagrinėtas, ir aš turiu profesoriaus J.Karoso pasirašytą laišką, kuriame susakyti kai kurie dalykai. Jis kalbėjo apie tris senosios delegacijos narius, tai štai į trečdalį profesoriaus pasiūlymų atsižvelgta.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pateikimo stadija. Nuomonė už – V.Mazuronis.
V.MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš tikrai kviesčiau palaikyti tą sprendimą. Aš suprantu gerbiamojo Z.Balčyčio išsakytas mintis, kad galbūt ta tvarka arba ta sistema galėtų būti kita. Tikrai turėtume ją svarstyti nuo kito Seimo pradžios, ir viskas gerai. Dabar, kai jau vieni išbuvo, o kiti kažkodėl ne, kitus atėjo eilė keisti, man neatrodytų logiška. Aš nežinau, nuo kada gerbiamasis A.Ažubalis įgijo teisę spręsti, kurie Seimo nariai verti ginti Lietuvos interesus, o kurie ne. Galbūt aš kažką pražiopsojau, gal toks Seimo sprendimas priimtas, bet tikiuosi, kad tokio nėra. Todėl kvotos, kaip ir nuosavybė, yra šventas dalykas, iš pradžių pasidalinom, tai dabar ir patvirtinkim. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. A.Ažubalis – kita nuomonė.
A.AŽUBALIS. Aš tik norėčiau, gerbiamieji kolegos, pakviesti jus balsuoti prieš, nes ir ponas Z.Balčytis sakė, ir ponas J.Karosas savo laiške, kai mes svarstėm komitete, minėjo ir pasisakėm, yra viena paprasta priežastis – šie asmenys, kurie dirbo delegacijoje ir dirba dar iki šiol, užima atitinkamus postus. Tie postai, kaip, sakykim, Kultūros paveldo pakomitečio pirmininkas, komiteto pirmininko pavaduotojas E.Zingeris ar Migracijos ir žmogaus teisių pakomitečio vicepirmininkas E.Vareikis, jie negaunami per pusmetį, per metus. Tam reikalingas darbas, tam reikalingas įdirbis, kad žmones toje tarptautinėje organizacijoje žinotų ir juos pažintų. Tai reikia įrodyti darbais. Dabar pagal kvotas viskas atrodytų teisinga. Jie, tie kiti kandidatai, ateis. Neabejodamas jų profesionaliu pasirengimu, aš galiu abejoti vienu dalyku – kad per likusius iki rinkimų metus jie nieko gero nepadarys, nes niekas jų paprasčiausiai nežinos. Paprastas dalykas. Todėl aš siūlau nepritarti šiam sprendimui dėl Lietuvos, o ne tarppartinių proporcinių interesų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Registruojamės, kolegos. Tada apsispręsime, ar pritariame po pateikimo.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame nutarimo projektui Nr.XP-2787 po pateikimo?
Balsavimo rezultatai: 40 – už, 15 – prieš, 6 susilaikė. Pritarta po pateikimo.
Repliką po balsavimo – E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš, atsižvelgdamas į paskutinio kalbėjusio konservatoriaus pasakymą, kad nieko gero nepadarys tie, kurie bus naujai paskirti, manau, galbūt reikėtų greitai priimti, ypač jeigu konservatoriai pasieks, kad būtų priešlaikiniai rinkimai, tokią nuostatą, kad visose tarptautinėse institucijose būtų tik konservatoriai, nes tik jie gali padaryti Lietuvai gerai, o visi kiti daro tik bloga. Aš manau, su tokiomis nuostatomis mes toli nenuvažiuosime.
PIRMININKAS. Ar J.Veselka taip pat repliką nori pasakyti?
J.VESELKA (TTF). Taip, tik repliką.
PIRMININKAS. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš maniau, kad Stalino pasekėjų čia jau nėra. Staiga kai kas vėl nori iki gyvos galvos atstovauti Lietuvai. Todėl noriu pacituoti Jevgenijaus Jevtušenkos eilėraščio trumpą ištrauką: „Po kuda nasledniki Stalina jest na zemle, mne budit kazatsa, čto Stalin ješčio v Mavzoleje.“ Labai gaila, kad tai, atrodo, dar Lietuvoje yra.
PIRMININKAS. Gerbiamojo J.Jevtušenkos žodžius turbūt reikėtų išversti. Gerbiamoji R.Juknevičienė. Prašom.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų labai rimtas klausimas. Man atrodo, kad klaida buvo padaryta iš pat pradžių. Aš negirdėjau, kad A.Ažubalis būtų kalbėjęs prieš asmenis, prieš žmones, kurie dabar yra paskirti. Aš tikiu, kad jie yra tinkami, nors gal su išlygomis apie vieną asmenį. Kalbama ne apie tai, kad žmonės yra blogi, bet apie tai, kad, norint Lietuvai pasiekti tam tikrų rezultatų, (…) vienas iš tikslų yra užimti tam tikras pareigas (…) struktūrose. Kad užimtum pareigas tose struktūrose, reikia daug ir nuosekliai dirbti.
Man pačiai tenka dirbti NATO Parlamentinėje Asamblėjoje ir žinau, kad ten dešimtmečius iš kitų parlamentų siunčiami tie patys žmonės, kurie jau žino situaciją. Aš tikiu, kad kita kadencija nekartos šitos kadencijos klaidų ir delegaciją iš pat pradžių suformuos nuolatinę. Kad žmonės galėtų ten dirbti ir turėtų patirties. Štai čia yra esmė, čia yra pagrindinė mūsų klaida. Aš noriu, kad tai liktų protokole, kad neliktų asmeniškų apsikandžiojimų – žiūrėkime į esmę.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, pirmiausia noriu paklausti, ar mes galime eiti prie kitų stadijų – svarstymo ir priėmimo? (Balsai salėje) Nėra bendro sutarimo. Kolegos, tuoj, minutėlę. Dėl vedimo tvarkos, ne repliką – S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Aš manyčiau, mielieji kolegos, mes dabar negalime eiti prie kitų stadijų, nes reikės stabtelti ir pagalvoti. Šiuo savo balsavimu, nekalbant apie asmenis, asmenybes, galimybes atstovauti ir t. t., šiuo savo sprendimu Lietuva atsisako dviejų jau išsikovotų pozicijų institucijose. Kitaip sakant, mes išbraukiame savo du narius iš pirmininkų pavaduotojų ir kitus paskiriame eiliniais nariais. Lietuva savanoriškai atsisako dviejų išsikovotų pozicijų. Štai apie tai reikėtų kalbėti ir reikia laiko pagalvoti, ar tikrai tai bus teisinga. Todėl kitas procedūras prašom daryti kitą dieną. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar noriu atkreipti dėmesį, kad galima taip elgtis. Kaip suprantu, pats teikėjas neprieštarautų, kad mes prie to klausimo grįžtume. Darbotvarkėje buvo numatyta svarstymas ir priėmimas, bet nėra konsensuso, galbūt dar būtų galima mėginti jo siekti. Kolega V.Mazuronis.
V.MAZURONIS. Pirmas dalykas, aš siūlau laikytis darbotvarkės, toliau svarstyti ir priiminėti. Tai yra vienas dalykas. Jeigu yra kitų pasiūlymų ir reikia balsuoti, Statutas numato, kaip keičiama darbotvarkė, tai yra viena.
Antras dalykas, aš tikrai be jokių išlygų nepritariu gerbiamosios Rasos išsakytoms mintims, nes tokiu atveju mums reikėtų keisti įstatymą numatant, kad tie Seimo nariai, kurie užima pareigas (…), turėtų būti 10 metų renkami, pasilikti Seime. Neduok, Dieve, juos perrinks. Taigi Lietuvai bus baisi nelaimė. Reikia svarstyti, labai normalu, turi būti rotacija. Tokia yra tvarka. Bus kita tvarka, apsvarstykime, pakeiskime ją. (Balsai salėje) Esu, gerbiamoji Rasele, buvęs…
PIRMININKAS. Kolega, ačiū. Supratome. (Balsai salėje) Kolegos, balsuodami apsisprendžiame, ar tęsiame svarstymo procedūras toliau. A.Kubilius – šoninis mikrofonas. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Dėl vedimo tvarkos. Pirmas dalykas, manau, čia buvo pasakyta daug labai svarių argumentų. Vieni turi svarius argumentus, kad yra Seimo procedūros ir rotacijos, ir visi kiti tarpfrakciniai, tarppartiniai reikalai, kiti kalbėjo apie valstybės reikalus. Valstybė savo užsienio politiką įgyvendina ir per Seimą, ir per Seimo delegacijas.
Mano paprastas siūlymas – daryti pertrauką. Visų pirma Užsienio reikalų komitete pasvarstyti ir pateikti rekomendacijas, tarp jų ir frakcijoms, kaip šioje situacijoje elgtis. Mes nekalbame, jeigu būtų susiklosčiusi tokia situacija, kad štai dabar būtume liberaldemokratų vietoje ir pretenduotume pagal proporcijas į tokias vietas, o pasirodo, kad reikia atsisakyti dėl to poros iškovotų pozicijų Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos komitetuose, aš, kaip partijos pirmininkas, siūlyčiau mūsų frakcijai tokiu atveju to nedaryti. Bet čia yra kitų pasirinkimas.
Aš siūlau daryti pertrauką, apsvarstyti Užsienio reikalų komitete ir pateikti rekomendacijas, ar mums rūpi Lietuvos užsienio politikos reikalai, ar turi rūpėti tik frakcijų reikalai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, aš noriu konstatuoti, kad paprastai mes tokius sprendimus priimame tame pačiame posėdyje, bet su viena sąlyga, kai nėra prieštaravimų. Klausiame Seimo Pirmininko, ar jis pats siūlo ypatingą skubą. Ne, tokio siūlymo nėra. Taigi, kolegos, šiandien mes apsiribojame pateikimo stadija.
Dar noriu atkreipti dėmesį į tai, kad nemažai laiko sugaišome svarstydami šį nedidelį rezervinį klausimą. Taigi šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas. Manau, yra tikimybė prie jo grįžti rytoj posėdyje, valdybai apsisprendus patikslinti darbotvarkę. Ačiū. Grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – V.Mazuronis.
V.MAZURONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, yra darbotvarkė, jūs vienašališkai čia taukš, taukš darbotvarkę pakeitėte. Jeigu jau yra jūsų noras keisti darbotvarkę, frakcijos vardu prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Aš šiuo atveju remiuosi Seimo Pirmininko pozicija, kuris priėmimo ypatinga skuba nesiūlo. (Balsai salėje) Kolegos, ypatingos skubos siūlymo teisė priklauso Seimo Pirmininkui. Tokio teikimo nėra. Todėl šio klausimo mes toliau ir nesvarstome. Viskas vyksta labai civilizuotai ir pagal Statutą.
Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu įstatymo projektas Nr.XP-2538(2*)ES (svarstymas)
Rytinio posėdžio darbotvarkės 6 klausimas – Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2538(2)ES. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto pranešėją V.Žiemelį kviečiu į tribūną. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis. Ruošiasi S.Lapėnas.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Europos Parlamentas ir Taryba 2005 m. gegužės 11 dieną priėmė direktyvą dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu. Įstatymo projekto tikslas – į Lietuvos nacionalinę teisę perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (…), keičiančią Tarybos direktyvą.
Kadangi ši direktyva yra maksimalaus suderinimo ir į nacionalinę teisę privalomai turi būti perkeltos visos direktyvos nuostatos, yra parengtas Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu įstatymo projektas. Buvo pateikta labai daug įvairių institucijų, departamentų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos, Teisės instituto pasiūlymų. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, aptardamas visus pasiūlymus, kai kuriuos priimdamas iš dalies, kai kuriuos priimdamas iš esmės, parengė patobulintą įstatymo projektą. Siūlome pritarti patobulintam Teisės ir teisėtvarkos komiteto projektui. Šiandien, matyt, nereikėtų dėl visų pastabų, nes kalbėsime priėmimo metu.
PIRMININKAS. Visus pasiūlymus turėsime apsvarstyti svarstymo stadijoje. Iš pradžių išklausome papildomus komitetus, po to mes jus vėl kviesime į tribūną. Eilės tvarka kalba papildomi komitetai. Ekonomikos komitetas vienas iš jų. S.Lapėną kviečiu į tribūną. Nematau jo salėje, tai gal B.Vėsaitė, Ekonomikos komitetas. Gal jūs tada pristatykite Europos reikalų komiteto išvadą, o S.Lapėnas, kuris jau atvyko, pristatys atlikdamas savo vaidmenį. Prašom.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Europos reikalų komitetas nagrinėjo Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą bei apsisprendžiant dėl įstatymo nuostatų dėl priežiūros institucijos ar institucijų bei baudų skyrimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Ar S.Lapėnas pasiruošęs? (Balsai salėje) Tai yra papildomo Kaimo reikalų komiteto pranešėjas. (Balsai salėje) Sauliui duokite išvadą, matau, kad jis jos neturi, o tuokart išvadą pristato Kaimo reikalų komiteto pranešėjas G.Mikolaitis.
G.MIKOLAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas buvo papildomas svarstant šį klausimą. Iš esmės bendru sutarimu pritarėme ir pasiūlėme pagrindiniam komitetui patobulinti pagal Teisės departamento pateiktus pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ekonomikos komiteto išvadą pristato S.Lapėnas.
S.LAPĖNAS (LCSF). Ekonomikos komitetas lapkričio 23 d. apsvarstė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu įstatymo projektą ir iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui. Pasiūlėme Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų pastabas, kurioms pritarėme.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Dar nuolatinė Seimo Antikorupcijos komisija buvo paskirta svarstyti šį klausimą. Ji svarstė. Noriu paklausti. Gal kas iš komisijos narių yra pasiruošęs pristatyti išvadą, nes nėra paties pirmininko kolegos R.Dagio? (Balsai salėje) Tai aš tik perskaityčiau šios komisijos rezoliucinę dalį, išvadą – iš esmės pritarė, siūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Išklausėme komitetų išvadas. Į tribūną kviečiu grįžti V.Žiemelį. Diskusijoje pageidaujančių dalyvauti nėra. Svarstysime Seimo narių pasiūlymus, kuriems pagrindinis komitetas nepritarė.
Pradedame nuo Seimo nario J.Veselkos pasiūlymo 11 straipsniui. Prašau, gerbiamasis kolega. Nėra paties J.Veselkos, tai gal pristatykite siūlymo esmę ir komiteto argumentus, kodėl nepritarė? Dėl 11 straipsnio.
V.ŽIEMELIS. Tarp daugybės nesurandu.
PIRMININKAS. Dėl 11 straipsnio.
V.ŽIEMELIS. Dėl 11 straipsnio. J.Veselka 11 straipsniui siūlo naują išdėstymą. Aš gal perskaitysiu, ką jis siūlo?
PIRMININKAS. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Siūlo, kad komercinės veiklos subjektai ne turi teisę, tačiau privalo nustatyti savo elgesio kodeksus. Jo pataisos esmė, kad komercinės veiklos subjektai ne turėtų teisę priimti ar nepriimti, o privalėtų priimti kodeksą. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonės, kodėl nepritariame, esmė tokia: elgesio kodekse yra savanoriški verslo subjektų susitarimai nustatyti papildomas ir teisės aktais nereglamentuotas savo elgesio taisykles. Teisės aktais nustatyta, kad tam tikrų specifinių profesijų atstovai privalo turėti savo elgesio kodeksus. Tuo tarpu verslo subjektų privalomo elgesio normos yra įtvirtintos įstatymuose ir kituose teisės aktuose, o papildomų elgesio kodeksų nustatymo galimybė priklauso jau nuo pačių verslo subjektų konkrečios valios. Siūlome nepritarti J.Veselkos pateiktam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkui. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Turime apsispręsti dėl to, ar pritariame Seimo nario J.Veselkos pasiūlymui dėl 11 straipsnio. Kolegos, registruojamės. Trumpoji registracija.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai, bet dalis sako, kad nespėjo užsiregistruoti. Pakartokime registraciją. Trumpoji registracija.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Dar mažiau. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti, ar pritariam Seimo nario J.Veselkos pasiūlymui, kuris teikiamas 11 straipsniui.
Balsavimo rezultatai: už – 15, prieš – 4, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau svarstome Seimo nario B.Paužos pasiūlymus. Eilės tvarka pradedame nuo 13 straipsnio 6 dalies. Komitetas pritaria iš dalies. Ar kolega B.Pauža reikalauja, kad būtų balsuojama dėl jo siūlymų? Sutinkat?
B.PAUŽA (LSDPF). Aš dėl šio pasiūlymo prašyčiau išklausyti mane, kad būtų balsuojama, o dėl kitų dviejų, kurie yra, aš sutinku su komiteto pasiūlymais.
PIRMININKAS. Jūsų netenkina, kad pirmajam pasiūlymui pritarta iš dalies?
B.PAUŽA. Taip, iš dalies.
PIRMININKAS. Gerai, prašom pristatyti.
B.PAUŽA. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti štai ką. Nevisiškai sutinku su komiteto argumentais, nes jie šį mano pasiūlymą nukreipia į projekto 13 straipsnio 3 dalį, tačiau to straipsnio toje dalyje yra įtvirtinta tik (…) norma ir pasakyta, kad atsižvelgiant į lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. O šio 13 straipsnio 6 dalyje, kuriai aš siūlau pakeitimus, sunkinančiųjų aplinkybių sąrašas yra baigtinis, ir jis yra labai mažas. Tai aš siūlau tą baigtinį sąrašą šiek tiek praplėsti ir bent svarbiausius momentus į jį įrašyti. Aš dėl to ir siūlyčiau, kad būtų pritarta mano pasiūlymui ne iš dalies, ir prašyčiau kolegų balsuoti už šį pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Komiteto nuomonė.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji kolegos, komitetas mano, kad siūloma Seimo nario pataisa yra perteklinė. Ką reiškia „pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes ir padarė didelį nuostolį“. Tai yra labai svarbu, tačiau jeigu jūs pažvelgėte, gerbiamasis kolega ir gerbiamieji kolegos Seimo nariai, yra numatyta, įstatymo konstrukcija yra kitokia. Yra numatytos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Tiriant konkretų pažeidimo faktą ir skiriant tam tikras nuobaudas, bus atsižvelgiama į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, savaime suprantama, ar pažeidimas padarė sunkias pasekmes, didelį turtinį nuostolį. Be abejo, į tai bus atsižvelgiama. Todėl aš siūlau nepritarti, paprasčiausiai mes pažeistume įstatymo konstrukciją. Komiteto nuomonė.
PIRMININKAS. Dėkui. Tačiau teikėjas prašo, kad būtų balsuojama. Norinčių paremti siūlymą ar jam prieštarauti nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir iš karto be registracijos balsuojame, ar pritariame Seimo nario B.Paužos pasiūlymui 13 straipsnio 6 daliai.
Balsavimo rezultatai: už – 20, prieš – 2, susilaikė 20. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar dėl kitų. Kolega Pauža, jūs atsiimate antrąjį dėl 13 straipsnio? Labai atsiprašau, grįžtant prie 13 straipsnio 6 dalies, ar galima laikyti, kad mes pritariame komiteto pozicijai pritarti iš dalies? Gerai. Dabar dėl 13 straipsnio 7 dalies. Prašom. Kolega B.Pauža. Tuoj įjungsime.
B.PAUŽA. Labai ačiū. Aš jau minėjau dėl kitų, bet aš noriu pareikšti didelį apgailestavimą, kad komitetas taip neįsigilino į šitą mano pasiūlymą. Iš tikrųjų komiteto pranešėjas, kuris atstovauja komitetui, visiškai klaidino Seimą. Jeigu mes paskaitytume tą straipsnį, kurį aš siūliau…
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, bet mes jau priėmėme 6 dalį.
B.PAUŽA. Gerai. Aš turiu teisę į savo laiką ir aš pasakysiu. Dabar aš grįžtu ir noriu pasakyti…
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, dabar mes svarstome 7 dalį.
B.PAUŽA. Gerai. Dabar dėl 7 dalies, aš sutinku su komiteto nuomone ir neprašau balsuoti. Lygiai taip pat ir dėl 17 straipsnio 2 dalies.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dėkui už supratingumą. 13 straipsnio 7 dalies teikėjas atsiima. Dabar dėl 17 straipsnio 2 dalies. Į kolegos B.Paužos teikimą komitetas iš dalies atsižvelgė, siūlau tam taip pat pritarti, kad yra atsižvelgiama. Ačiū. Bendru sutarimu.
Dabar norėčiau konstatuoti, kad po to, kai komitetas svarstė pasiūlymus, vėliau buvo gautas visas paketas Seimo nario J.Juozapaičio siūlymų. Jo paties nėra, tačiau siūlymai yra. (Balsai salėje) Galbūt, jeigu galite apibendrintai pristatyti, gerbiamasis kolega pranešėjau, siūlymų esmę, ir tada apsispręsime, ar yra bent dešimties palaikymas.
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau atsakyti gerbiamajam B.Paužai. Aš pasakiau, kaip yra įstatyme, aš nesakiau, kad konkreti nuostata įrašyta. Tačiau yra sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Skiriant, savaime suprantama, į jūsų nurodytus kriterijus turi būti atsižvelgta. Jūs negirdite manęs, ką aš sakau. Ačiū.
Gerbiamasis Seimo narys J.Juozapaitis siūlo papildyti 1 straipsnį. 1 straipsnio 2 dalyje po žodžių „taikomas“, įrašyti „nesąžiningai komercinei veiklai“. Komiteto nuomonė buvo bendra – nepritarti šiam žodžiui kaip pertekliniam.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar mes turime pasitikslinti, ar yra bent dešimties Seimo narių palaikymas, kad visi kolegos J.Juozapaičio siūlymai būtų svarstomi. Kolegos, prašau balsuoti elektroniniu būdu, ar palaikome, kad vėliau posėdyje gauti pasiūlymai būtų svarstomi?
Palaikymas, kad siūlymai būtų svarstomi, yra. Dėl 1 straipsnio dėl žodžio „nesąžiningai“ įtraukimo. Siūlymas buvo pateiktas. Kolegos, prašau balsuojant apsispręsti, ar palaikome kolegos J.Juozapaičio siūlymą pakeisti 1 straipsnį, tam nepritaria pagrindinis komitetas.
Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė 28. Pasiūlymui nepritarta.
2 straipsnis. Jame taip pat 3 dalyje siūlomas žodis „nesąžiningai“.
V.ŽIEMELIS. Iš esmės tai tas pats. Ko gero, nereikia balsuoti.
PIRMININKAS. Ne visai, žodis tas pats, tačiau kitas kontekstas.
V.ŽIEMELIS. Bet esmė.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu nepritarti siūlymui? Dėkui.
Dabar 2 straipsnio 12 dalis.
V.ŽIEMELIS. 2 straipsnio 12 dalyje siūloma išdėstyti taip: „Už elgesio kodeksą atsakingas subjektas, asmuo, įskaitant komercinės veiklos subjektą, komercinės veiklos subjektų grupę ar jų įsteigtas savanoriškos kontrolės institucijas (papildomai įrašomas žodis „atsakingas“), atsakingas už elgesio kodekso sudarymą ir peržiūrėjimą.“ Komiteto nuomone, šis papildomas žodis nereikalingas.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar būtų norinčių palaikyti šį pasiūlymą? Nėra. Ar galime bendru sutarimu nepritarti? Nėra prieštaravimų. Nepritarta siūlymui keisti 2 straipsnio 12 dalį.
Eilės tvarka pasiūlymas, kurį teikia kolega J.Juozapaitis, 6 straipsniui. Prašau pristatyti jo esmę ir komiteto poziciją, gerbiamasis pranešėjau.
V.ŽIEMELIS. Siūloma 6 straipsnį papildyti šiais žodžiais: „Jeigu kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose yra nustatytas privalomas tam tikros informacijos, vykdant komercinę veiklą, pateikimas, tai tokia informacija laikoma esmine.“ Ir taip pat: „Jeigu kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatytas privalomas tam tikros informacijos, vykdant komercinę veiklą, pateikimas arba nėra aišku, esmine aplinkybe laikoma šio komercinio pasiūlymo informacija…“ Toliau neskaitysiu. Tai yra iš esmės siūloma susiaurinti direktyvos taikymą, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose turi būti nustatoma privaloma informacija. Komiteto nuomone, iš esmės susiaurinama direktyva. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių paremti 6 straipsnio pasiūlymus? Nėra. Ar galime bendru sutarimu atsižvelgti į komiteto nuomonę ir nepritarti kolegos J.Juozapaičio siūlymui? Ačiū. Bendru sutarimu nepritarta.
4 siūlymas susijęs su 7 straipsniu. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
V.ŽIEMELIS. 7 straipsnio 1 sakinyje siūloma išbraukti žodžius: „preziumuojama, kad…“ Komitetas siūlo nepritarti. Žodis „preziumuojama“ reikalingas atsižvelgiant į projekto 8 straipsnio 3 dalies formuluotę ir į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 182 straipsnį, kur numatoma, kad įstatymuose gali būti preziumuojami atvejai, kai tam tikrų aplinkybių nereikia įrodinėti.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar būtų norinčių palaikyti kolegos J.Juozapaičio siūlymą dėl 7 straipsnio? Nėra. Ar galime bendru sutarimu nepritarti? Dėkui. Nepritarta.
V.ŽIEMELIS. Toliau…
PIRMININKAS. Siūlymas dėl 10 straipsnio.
V.ŽIEMELIS. 10 straipsnis. 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą siūlo papildyti žodžiais „protinga ir be pateisinamos priežasties“, t. y. kad verslo subjektai pateiktų informaciją per protingą terminą. Tačiau komiteto nuomonė buvo nepritarti šiam pasiūlymui, nes žodis „protinga“ yra aptakus ir iš esmės nereikalingas, nieko nesakantis, tik galbūt daugiau klaidinantis.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar būtų norinčių palaikyti kolegos J.Juozapaičio siūlymą? Ne. Ar galime bendru sutarimu jam nepritarti?
V.ŽIEMELIS. Ir be pateisinamos priežasties…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jau nebekomentuojame, nes dabar jau formuluojame apsisprendimą. Ar galime nepritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkui. Dėl 12 straipsnio apsisprendėme. Dabar 13 straipsnis. Vėlgi siūlymas, kuriam komitetas nepritaria. Prašom pristatyti.
V.ŽIEMELIS. Seimo nariai siūlo pakeisti 13 straipsnio 2 dalį. Šio pasiūlymo esmė, kad gali būti skiriama ir bauda. Įrašyti žodžius „gali būti skiriama“, turint omeny, kad gali būti ir neskiriama. Šiai pataisai komitetas nepritarė. Siekiant išvengti esminės žalos arba nepateisinamų pasekmių vartotojams, būtent šiuo atveju negali būti neskiriama bauda.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, ar galime bendru sutarimu nepritarti pasiūlymui dėl 13 straipsnio? Dėkui. Apsispręsta bendru sutarimu. Tai buvo visi pasiūlymai, kuriuos turėjome apsvarstyti. Ar taip, gerbiamasis pranešėjau? Ačiū jums už talką. Apsvarstę visus pasiūlymus turime apsispręsti, ar pritariame po svarstymo įstatymo projektui? (Balsai salėje) Gal registruokimės ir balsuosime, tada mes matysime, kiek mūsų salėje. Registracija, kolegos, trumpoji, ne, ilgoji.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar pritariam įstatymo projektui Nr.XP-2538 po svarstymo.
Balsavimo rezultatai: 60 – už, 1 – prieš, susilaikiusių nėra. Po svarstymo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, yra Seimo Pirmininko teikimas svarstyti šį įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka. Ar galime tam pritarti? Nėra prieštaravimų, pritarta. Tai yra integracinis projektas. Prie priėmimo pereisime tada, kai salėje bus reikiamas Seimo narių skaičius. Dabar turėtume padaryti trumpą pertrauką, nes ji buvo numatyta.
J.Lionginas – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J.LIONGINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, 11.30 val. buvo numatytas rezervinis klausimas dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 ir 38 straipsnių. Mes pusę valandos užgaišome spręsdami dviejų Seimo narių likimą tarptautinėse delegacijose. Tas klausimas liečia daugiau kaip 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, aš manau, jis yra svarbesnis. Bet jeigu posėdžio pirmininkas mano, kad klausimas nėra svarbus, mes galime jo šiandien nesvarstyti.
PIRMININKAS. Taip, kolegos, mes tuoj pat turime apsispręsti, ar dirbame be pertraukos, tokiu atveju svarstytume. (Balsai salėje) Nėra vieningos nuomonės. Ar galime balsuodami apsispręsti, kad dirbtume be pertraukos ir priimtume svarbius projektus. (Balsai salėje) Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame, ar dirbame ir tęsiame posėdį be pertraukos. Ar tęsiame posėdį nedarydami pertraukos? Už – vadinasi, dirbame nedarydami pertraukos. Seimas gali apsispręsti.
Ačiū. Seimas savo valią išreiškė. Balsų dauguma 39 – už, 11 – prieš nuspręsta tęsti posėdį.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2731* (svarstymas)
Svarstome 2 rezervinį kompleksinį klausimą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-2731. Svarstymo stadija.
Matote, gerbiamasis kolega Lionginai, jūsų balsas nuėjo į dangų. Prašom pristatyti išvadą.
J.LIONGINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, kaip aš minėjau, tai klausimas, kuris palies daugiau kaip 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tai yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2731. Po pateikimo ir svarstymo Biudžeto ir finansų komitetas gavo vieną gerbiamosios Seimo narės B.Vėsaitės pasiūlymą. Jį komitetas apsvarstė ir pritarė bendru sutarimu. Daugiau pastabų ir pasiūlymų komitetas negavo, todėl po svarstymo siūlau šiam įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiame papildomų komitetų pranešėjus. B.Vėsaitę kviečiu į tribūną pateikti Ekonomikos komiteto išvadą.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą, nusprendė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo narės B.Vėsaitės pasiūlymą. Taip pat Ekonomikos komitetas priėmė protokolinį sprendimą: konstatuoti, kad ir priėmus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 ir 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, išlieka aktualus individualios veiklos pajamų apmokestinimo tolesnio tobulinimo klausimas. Ir nusprendė pasiūlyti Finansų ir Ūkio ministerijoms, pavyzdžiui, nuolat veikiančioje darbo grupėje intensyviai tęsti gyventojų pajamų mokesčio naštos individualia veikla užsiimantiems tiek dirbantiems pagal verslo liudijimus, tiek individualią veiklą vykdantiems pagal individualios veiklos pažymą gyventojams, taip pat apmokestinimo tvarkos bei asocijuotų verslo struktūrų keliamų problemų nagrinėjimą ir siūlyti atitinkamų teisės aktų pakeitimus.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamoji pranešėja. Toliau Verslo ir užimtumo komisija buvo paskirta svarstyti šį klausimą. Komisijos išvadą prašau pristatyti S.Lapėną.
S.LAPĖNAS (LCSF). Komisija apsvarstė šio įstatymo projektą. Bendru sutarimu buvo pritarta įstatymo projekto atmetimui atsižvelgiant į tai, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 9.9 papunktyje įtvirtintos nuostatos palaipsniui mažinti gyventojų, ypač gaunančių mažas pajamas, pajamų mokesčio naštą. Siūlytina Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nenustatyti minimalaus fiksuoto dydžio pajamų mokesčio, mokamo už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Siūlytina savivaldybių taryboms palikti teisę nustatyti šio mokesčio dydį. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jeigu teisingai supratau, dar du Seimo nariai norėtų kalbėti atskirai diskusijoje. Dabar jau S.Lapėną ne kaip komisijos išvados pateikėją, bet kaip kalbantį diskusijoje kviečiu į tribūną. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininkas V.Muntianas.
S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, prieš Kalėdas svarstydami tokį svarbų klausimą, kuris, kaip minėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, iš tiesų palies dešimtis tūkstančių, kurie dirba pagal verslo liudijimus, mes tarsi ir nepritariam skubos tvarkai. Tačiau sprendžiant iš to, kad pirmiausia šį klausimą apsvarsto pagrindinis komitetas, nesulaukęs papildomų komitetų išvadų, nesulaukęs Verslo užimtumo komisijos išvados, truputį kelia dvejonių, ar teisingai supras ir tie dešimtys tūkstančių piliečių, kurie verčiasi pagal verslo liudijimus. Ir štai kodėl. Teikdami siūlymą, kad už verslo liudijimą minimalus mokestis turėtų būti skaičiuojamas pagal sumokamus mokesčius… Kai žmogus uždirba minimalų darbo užmokestį, iš karto norom nenorom stato tuos žmones į tokią padėtį, kad jeigu tu nepretenduoji uždirbti minimalaus darbo užmokesčio, tai tau verstis tokia veikla pagal verslo liudijimus lyg ir netenka prasmės. Klausimas labai paprastas. Kaip mes tada žadame užtikrinti verslumo lygio kėlimą, t. y. užsiimančių privačia veikla skaičiaus didėjimą, ko reikalauja ir Lisabonos strategijos nuostatos, reikalautų sveika ekonominė logika, kad turi būti gana didelis smulkių verslininkų skaičius, kuris padėtų amortizuoti įvairius pokyčius mūsų Lietuvos rinkoje.
Todėl Verslo ir užimtumo komisija, nepritardama šiam įstatymo projektui, išsakė nuostatą, kad reikėtų iš esmės peržiūrėti apmokestinimo tvarką ir pačius principus. Man atrodo, kad būtų pats teisingiausias dalykas, jeigu apmokestinimas vyktų, nesvarbu, ar tu gauni dar mažesnes pajamas, ar šiek tiek didesnes, nuo gaunamų pajamų kiekio. Kritikai galėtų atsakyti, kad šiuo metu yra numatytas 15% tarifas, tačiau kai pažiūri į konkrečias veiklos rūšis, patikėkite manim, yra sunku surasti veiklos rūšį, kur tu galėtumei tikėtis daugiau kaip 15% pelningumo. Nebent kur nors beorėje erdvėje daliji naudingus patarimus ir dar nepatiri visiškai jokių išlaidų. Šiandien Statistikos departamento teikiamoje informacijoje pagal įvairias veiklos rūšis pelningumas, deja, nesiekia vadinamųjų 15%, kuriuos jau pretenduoja paimti pati valstybė nuo visų gaunamų pajamų. Todėl siūlyčiau kitų metų pačioje pradžioje, pradėjus dirbti Seimui, susirinkti nuolat veikiančiai darbo grupei ir iš esmės aptarti galimybes sureguliuoti šiuos santykius, kad būtų pašalinta antagonistinė priešprieša tarp stambesnių ūkio subjektų ir tų, kurie norėtų užsidirbti sau, garantuoti minimalų pragyvenimo lygį privačios iniciatyvos pagrindu. Bet, suprantama, dabartinė apmokestinimo tvarka to neleidžia.
Taip pat pritartume nuostatai, kad vis dėlto savivaldybė turėtų būti institucija, užtikrinanti savivaldą ne tik pagal pavadinimą, bet ir turinį. Todėl, vertinant visus regioninius skirtumus, verslumo lygio skirtumus tarp didmiesčių ir rajoninių savivaldybių, manau, būtų tikslinga leisti apsispręsti pačiai savivaldybei, koks galėtų būti tas mokestis, kol mes nepakeičiame visos tvarkos. Šiandien administraciniu būdu nustatydami mokesčius išskirtinai dešimčiai savivaldybių, kurios yra didesnių miestų, manau, elgiamės nevisiškai sąžiningai savivaldos atžvilgiu. Todėl siūlyčiau, jeigu tai būtų įmanoma, neskubėti priimti šio įstatymo projekto, šį klausimą atidėti, surasti kompromisinį variantą ir iš esmės tobulinti dirbančių pagal verslo liudijimus apmokestinimo tvarką. Dėkoju.
PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Ačiū. Diskusijoje kalbėti kviečiu B.Vėsaitę. Prašom.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, šiaip tai įstatymo projektą vertinu teigiamai ir, manau, kad tikrai savivaldybėms suteikiama daugiau teisių, pagal tai, kokia yra verslo padėtis, diferencijuoti verslo liudijimų kaštus. Tačiau kai ministerijos atstovai teikė įstatymo projektą, paklausiau, kaip bus apmokestinama kirpyklų, kosmetikos kabinetų, salonų, soliariumų veikla. Vis dėlto kirpėjos, manikiūrininkės apmokestinamos tikrai gana nemažai ir skirtumas dirbančių pagal seną apmokestinimo tvarką ir būsimą apmokestinimą yra didžiulis. Pavyzdžiui, Alytuje beveik 795 litais kyla verslo liudijimų kaštai, Marijampolėje taip pat – apie 600 litų, Neringoje, Palangoje – vėlgi panašiu dydžiu. Todėl neseniai kreipėsi Smulkiųjų verslininkų asociacija. Galbūt vis dėlto galėtume padaryti išlygas Alytui, Marijampolei, Neringai, Palangai, nes ten ir klientūra yra ne tokia moki, kai kur yra sezoniškumas, kad savivaldybių tarybos turėtų daugiau galių spręsdamos dėl verslo liudijimų kainos. Ir dar. Finansų ministerijai teikiant siūlymą minimali alga tuo metu dar buvo 700 litų, o nuo Naujųjų metų ji didėja, vadinasi, natūraliai didėja ir verslo liudijimų kaštai. Mano siūlymo esmė buvo fiksuoti 2007 m. spalio mėnesio minimalią algą ir taikyti mokestinius dalykus.
O šiaip iš esmės, manau, įstatymo projektui verta pritarti. Kaip minėjo Ekonomikos komitetas, paprašyta, kad Ūkio ministerija ir Finansų ministerija sudarytų darbo grupę, kuri svarstytų Individualios veiklos įstatymą, nes Statybininkų asociacija labai pagrįstai kelia klausimą dėl su verslo liudijimais dirbančių statybininkų ir įsteigusių įmones statybininkų, nes jų vis dėlto nevienodos konkurencijos sąlygos. O šiaip siūlau pritarti įstatymo projektui po svarstymo ir, manau, kad dar yra laiko, galėsime pateikti pataisas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, pagrindinio komiteto pirmininke, prašom pakomentuoti pasiūlymą. Ar yra? Prašom. Kolega J.Lionginas.
J.LIONGINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-2732…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, atsiprašau, dėl B.Vėsaitės pasiūlymo dabar kalbame.
J.LIONGINAS. Kaip minėjau, B.Vėsaitės pasiūlymui komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra 10 Seimo narių, palaikančių B.Vėsaitės siūlymą? (Balsai salėje) Ačiū. Tuomet prašome dėl balsavimo motyvų dėl pasiūlymo. Kas už B.Vėsaitės siūlymą? Galima bendru sutarimu pritarti B.Vėsaitės pasiūlymui, kuriam pritarė Biudžeto ir finansų komitetas? Ačiū, pritarta. Dabar dėl viso įstatymo projekto. Dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti. Nuomonė už – Z.Balčytis. Prašom.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų įstatymo projektas yra labai svarbus. Jis, mano supratimu, yra labai laiku. Jeigu būtume kalbėję apie jį prieš metus, manau, kad tiek verslo asociacijos, tiek galbūt kai kurios institucijos būtų labai prieštaravusios. Tačiau gyvenimas per tuos metus yra labai pasikeitęs. Mes matom, kaip kai kuriose atskirose pramonės šakose pradedama iškreipti tam tikrą konkurenciją, ir netgi pati Statybininkų asociacija labai pritaria šiam įstatymo projektui, kai už verslo liudijimus yra nustatoma pirmiausia apatinė riba.
Kuo dar teigiamas šis įstatymas? Nuo sausio 1 d. yra priimama, kad visos pajamos už verslo liudijimą eis į savivaldybių biudžetus. Antra, iš tikrųjų šio įstatymo projekte yra apgalvotos ir numatytos visos išlygos. Asmenims, kurie yra neįgalūs arba pensinio amžiaus, pačios savivaldybės nustatys mažesnius limitus, negu yra numatyta. Taip pat asmenims, įsigijusiems verslo liudijimą verstis tradicine amatų veikla, ir t. t. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui. Jis tikrai duos didžiulę naudą reglamentuojant smulkaus ir vidutinio verslo veiklą mūsų valstybėje. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, išties labai jautrus klausimas, žinant ir tai, kad žmonės, kurie dirba pagal verslo liudijimus, matyt, yra labiausiai pažeidžiama smulkaus verslo grupė, ir bet kokie sąlygų pakeitimai gali galutinai sužlugdyti jų verslą. Per pastaruosius metus mes negalėtume pasigirti, kad smulkusis verslas ir jo tempai auga, kad jis plėtojasi. Priešingai, matyti, kad žmonės iš smulkaus verslo arba išeina į darbo biržas, arba vienas kitas galbūt pakyla į vidutinio verslo kategoriją. Todėl ši naujai siūloma tvarka, mano giliu įsitikinimu, vis dėlto neprisidės prie to, kad smulkusis verslas įgautų geresnes sąlygas toliau veikti. Aš manau, kad tai yra verslininkų grupė, kuri galbūt turėtų susilaukti kur kas didesnio valstybės dėmesio, ir 3, o gal net 5 metus iš viso nemokėti mokesčių valstybei tam, kad žmogus galėtų atsistoti ant kojų ir tada pradėti mokėti mokesčius, nebijodamas, kad jo verslas, sumokėjus mokesčius, bankrutuos.
Ir dar vienas nepriimtinas dalykas yra tai, kad Seimas išvardija savivaldybes, kurios negalės taikyti lengvatų, bet leiskit paklausti, kuo skiriasi prekeivis Radviliškyje nuo prekeivio Neringos arba Palangos mieste? Aš manau, kad jų veiklos sąlygos yra visiškai panašios. Tikrai negalima taip elgtis su dvigubais standartais ir dvigubu požiūriu į vienos šalies piliečius.
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
E.MASIULIS. Taigi kviesčiau nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo po svarstymo įstatymo projektui.
Už – 44, prieš – 12, susilaikė 13. Pritarta įstatymo projektui po svarstymo. Gerbiamieji kolegos, grįžtame į pagrindinę darbotvarkę, ir 1-7 darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.XP-1505(5), – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektas. Pranešėja – V.Čigriejienė. Prašom. Priėmimas.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Sveikatos reikalų komitetas Seimo pavedimu sujungė Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektą Nr.XP-1505(4) su Lietuvos Respublikos kremavimo įstatymo projektu Nr.XP-2627. Jungiant projektus išaiškėjo, kad dauguma Lietuvos Respublikos kremavimo įstatymo projekto Nr.XP-2627 nuostatų yra identiškos Žmogaus palaikų laidojimo įstatymo projektui. Esminiai dalykai nepakito, paimti keli straipsniai, jie sujungti. Po sujungimo iš Teisės departamento gautos kelios pastabos. Tačiau tos pastabos prieštarauja viena kitai. Matyt, Teisės departamente nėra sutarimo tais klausimais, nes vieningai apsispręsta komitete, ir kai kurių išvadų mes nepalaikome.
Tai būtų: pirma, siūloma, kad filialas negali būti juridiniu asmeniu, todėl parašėme „atstovybę“, nes pagal Civilinį kodeksą atstovybė gali daryti sandorius juridinių asmenų vardu ir kitką, o dabar vėl siūlo grįžti į filialą. Mes pagrindiniame Sveikatos reikalų komitete nusprendėm vieningai ir tikrai šito nežadam keisti atgal.
Teisės departamentas siūlo, kad religinė bendruomenė, bendrija ar centras, kurie pagal įstatymą galės būti kapinių prižiūrėtojais, turėtų paskirti keletą juridinių asmenų kapinių priežiūrai, o įstatymas numato, kad galėtų būti fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį. Mes taip Sveikatos komitete nutarėm ir šios nuostatos nežadame keisti.
Didelė diskusija Teisės departamente kilo dėl 500 gramų ir mažesnio svorio naujagimio, nes, matyt, akušerinių žinių Teisės departamentas neturi. Priešlaikinis gimdymas yra toks gimdymas, kuris vyksta tarp 22 ir 37 savaitės, ir vaisius, jeigu jis yra hipotrofiškas dėl tam tikros nėštumo patologijos arba kokios nors ekstragenitalinės ligos, gali būti ir mažesnio svorio. Mirties liudijime juk bus parašyta, tai yra susiję ir su atostogų mokėjimu moteriai. Bus parašytas šis dalykas, ir viskas yra tikrai išspręsta. Taigi čia yra bendra komiteto nuomonė, be to, mes esame ir keli akušeriai ginekologai šiame Seime, ir puikiai suprantame šią sąvoką. Nebent pasikeistų medicinos mokslas, o šiaip visame pasaulyje taip yra manoma.
Toliau dėl penktos pastabos – dėl sutikimo kremuoti, siūlo liberalizuoti įstatymą. Mes nesiūlome to daryti ir paliekame taip, kaip yra. Aštuntos nuostatos pakeista tiktai redakcija ir parašyta tas pats, kaip ir ketvirtame variante. Taigi nežinau, gal jie neatidžiai skaitė. Viskas lieka taip pat. Galima traktuoti, kad atsižvelgta. Sveikatos reikalų komitetas apsvarstęs buvo vienos nuomonės ir pritarė sujungimo variantui, todėl siūlau pradėti priėmimo procedūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame pranešėjai. Gerbiamieji kolegos, ar galime pereiti prie įstatymo priėmimo pagal skyrius, nes šiame įstatyme yra labai daug straipsnių? Pasiūlymų kaip tokių nėra.
Taigi dėl I skyriaus nėra prieštaravimų? Prašom. J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš vis dėlto norėčiau palaikyti Teisės departamento pirmą pastabą, nes pagal Civilinį kodeksą juridinio asmens atstovybė nėra juridinis asmuo ir ji neturi visų juridinio asmens teisių. Tai yra nustatyta Civiliniame kodekse, todėl šiame įstatyme negali būti kitaip. Jų pastaba yra prasminga, į ją reikėtų atsižvelgti dėl 2 straipsnio 5 dalies.
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Gerbiamasis Seimo nary, mūsų ketvirtajame variante taip ir parašėme, bet jie pasiūlė atvirkščiai, ir mes pataisėme pagal juos, o dabar vėl siūlo sugrįžti į buvusią padėtį. Tegul Teisės departamentas susitaria tarpusavy ir priima vieną sprendimą. Dabar taip ir taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tada apsisprendžiame dėl 2 straipsnio 5 dalies: Teisės departamento pasiūlymui nėra pritarta. Kokios būtų nuomonės, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Ar galime balsuodami apsispręsti dėl pritarimo visam 2 straipsniui? Prašom balsuodami apsispręsti dėl pritarimo 2 straipsniui. Dėl pritarimo 2 straipsniui. (Balsai salėje) Prieš tai buvo registracija. Ar norite registruotis?
Už – 49. Taigi 2 straipsniui ir komiteto pozicijai pritarta. Dėl I skyriaus buvo prieštaravimų tik dėl 2 straipsnio, prieštaravimų nėra. Pritarta.
Dėl II skyriaus. Prieštaravimų negirdžiu. Pritarta. Dėl III skyriaus. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl IV skyriaus. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl V skyriaus. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl VI skyriaus. Prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl VII skyriaus. Prieštaravimų nėra. Pritarta.
Gerbiamieji kolegos, prašom dėl viso įstatymo projekto. Dėl balsavimo motyvų nuomonė už – kolega H.Žukauskas. Prašom. Ačiū pranešėjai.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū už suteiktą žodį. Vien kalbėjimas dėl motyvų rodo, kad šio įstatymo reikia. Jau toks skaičius pasisakančių už rodo gana įspūdingą dalyką. Aš manau, ateities kartos, priėmus šį įstatymą, ypač dėl kremavimo galimybės, tikrai bus dėkingos mums už tai, kad mes sutaupysime labai daug brangios Lietuvos žemelės. Dabartiniu metu kapinių plotai nenumaldomai didėja. Ir ateities kartos bus dėkingos.
Kadangi šiandien priimdami šitą įstatymą mes nematome katafalkų čia, prie Seimo, vadinasi, ir šita grupė žmonių, verslininkų, jau susitaikė, matyt, su ta intencija, kad lietuviai bus kremuojami. Aš noriu pasiūlyti visiems Seimo nariams balsuoti už ir vieną kartą civilizuotai išspręsti šias problemas. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, manau, nereikėtų skubėti dėl šio klausimo, ir, man atrodo, ypač nereikėtų rodyti iniciatyvos šiuo klausimu konservatoriams, kurie nori pakeisti savo pavadinimą į Krikščionių demokratų partijos pavadinimą. Juo labiau šios nuostatos prieštarauja Katalikų bažnyčios doktrinai – Katalikų bažnyčia nepritaria žmonių kremavimui. Jūs pasižadėjote savo naujuose programiniuose nuostatuose, gerbiamoji Margevičiene, remti savo politiką Bažnyčios moraliniais principais. Deja, kaip paprastai, jūsų darbai skiriasi nuo jūsų veiksmų, nuo jūsų žodžių.
Dar vienas argumentas. Parengtas arba baigiamas rengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas. Man atrodo, reikėtų tuos įstatymus sujungti ir iš esmės panagrinėti. Dabar, manau, nereikėtų skubėti su tuo įstatymu, tikrai nepritarčiau šio įstatymo nuostatoms, nes mes vis dėlto esame krikščioniškas kraštas, katalikiškas kraštas ir turėtume gerbti Katalikų bažnyčios nuostatas.
PIRMININKAS. A.Dumčius. Prašom kalbėti.
A.DUMČIUS (TSF). Dėkui už suteiktą žodį. Gerbiamieji kolegos, štai yra vienas faktas, kad ketverius metus atkakliai, aš pasakysiu, stūmusi į priekį naują įstatymą dėl palaikų laidojimo grupė, kurią sudaro profesorė V.Čigriejienė, A.Matulas, vis dėlto pasiekė tikslą. Mes jį priimsime, labai skatinčiau, kad jūs priimtumėte, nes labai reikia šio įstatymo. Daugelis komitetų, kurie svarstė, pritarė, ir jūs, svarstydami pataisas, šiandien daugelis pritarėte, taip pat kai kurioms Teisės departamento pastaboms.
Štai ką norėjau pasakyti. Labai nepriimtina šiandien nuostata Teisės ir teisėtvarkos komiteto, išvada yra… na, tikrai tokios praktikos nereikėtų tęsti. Aš skaitau Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą: siūlyti Seimui nukelti įstatymo projekto Nr.XP-1505(3) priėmimą ir pavesti vienam iš pagrindinių komitetų sujungti tuos du įstatymų projektus (neminėsiu) bei Vyriausybės rengiamą įstatymo projektą, kurį pateiks sesijos pabaigoje. Rašyti į priekį tą įstatymą, juo remtis, o jo nėra, na, nereikia taikyti tokios praktikos. Šiaip, kolegos, prašyčiau balsuoti už šitą svarbų ir reikalingą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega J.Sabatauskas – nuomonė prieš. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Aš kalbėjau dėl 2 straipsnio 5 dalies, to, kas yra nesusiję su medicina, gerbiamieji kolegos, nereikia taip sarkastiškai reaguoti. Gal Teisės departamentas vieną kartą šiek tiek kitaip buvo parašęs, bet tiesa yra ta, kad negalima priimti įstatymo, kurio nors vienas sakinys prieštarauja kitam įstatymui. Šiandien įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje jūs kalbate, kad kito juridinio asmens atstovybė turi juridinio asmens statusą. Na, neturi. Pagal Civilinį kodeksą neturi ir negali turėti. Todėl jokiame kitame įstatyme negali būti kitiems prieštaraujančių normų. Juo labiau kodifikuotiems įstatymams, tai yra Civilinis kodeksas, kuris turi viršenybę kitų įstatymų atžvilgiu, t. y. bent jau įmonių statuso atžvilgiu. Žinokite, iš esmės priimdami nors vieną klaidingą nuostatą, mes sukeliame sumaištį. Todėl siūlau dar kartą grįžti ir atsižvelgti į Teisės departamento pastabą dėl 2 straipsnio 5 dalies. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolegė B.Vėsaitė. Prašom.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji, žinau labai daug Lietuvos piliečių, kurie nori būti kremuojami, tarp jų esu ir aš. Taupome labai daug Lietuvos žemės. Trečias momentas, žmonės išvengs labai daug nepatogumų veždami savo artimuosius kremuoti į Rygą. Be to, atimsime dalį verslo gabalo iš brolių latvių.
Dar noriu pasakyti kolegai P.Gražuliui. Civilizuotas pasaulis seniai palaikus kremuoja, ir dangaus vartai dar niekam dėl to neužsidarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – A.Matulas.
A.MATULAS (TSF). Aš kito būdo nerandu, nes matau, pasisakantiesiems prieš vietos yra. Aš nebūsiu prieš, bet noriu išsakyti…
PIRMININKAS. Kolega, nuomonė prieš.
A.MATULAS. Gerai, bandysiu ką nors pasakyti. Dėl pono P.Gražulio pasakymo…
PIRMININKAS. Labai ačiū, jūs gudraujate. Nuomonė už – K.Daukšys. Prašom.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų įstatymas yra reikalingas, nes ir šiandien Lietuvoje yra daugelis žmonių, kurie norėtų, kad jų palaikai būtų sudeginti. Dabar tokių žmonių artimieji veža palaikus į Rygą, ten degina ir parveža atgal. Tai yra papildomos išlaidos, kurios tiems žmonėms, Lietuvos piliečiams, turėtų būti visiškai nebūtinos.
Dabar dėl katalikų. Aš tikiu, gerbiamasis Petrai, kad nė vienas katalikas nesidegins, bet Lietuvoje gyvena ir ne katalikų: ir protestantų, ir musulmonų, ir visokių kitokių konfesijų žmonių, kurie turi turėti tokią pačią teisę padaryti tai, ką jie nori. Tai vienas dalykas.
Dabar antras dalykas dėl J.Sabatausko pasakymo, kad prieštarauja. O kokį galą veikė Teisės ir teisėtvarkos komitetas visą tą laiką? Kaip jūs nesugebėjote suderinti su įstatymų rengėjais, kai svarstėte būtent tą pastabą, kuri čia iškelta? Ar jūs iš viso norėjote ką nors suderinti? Manau, už šitą įstatymą reikia balsuoti, reikia jį priimti, o jeigu J.Sabatauskas mato kokių nors problemų, tai galima jį su įstatymų rengėjais greitai pataisyti ir problemą išspręsti tokiu būdu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome balsuoti ir apsispręsti dėl įstatymo priėmimo. Prašome registruotis. Užsiregistravo 85 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, prašome balsuoti ir apsispręsti dėl įstatymo priėmimo. Už – 77, prieš nebuvo, susilaikė 7. Įstatymas priimtas.
Prašau. Replika po balsavimo, taip? H.Žukauskas. Prašau.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Gaila, kad čia nėra P.Gražulio. Aš norėjau dėl bažnytinių reikalų pašnekėti šiek tiek. Kiek žinau, pirmieji kremuotojai buvo inkvizitoriai. Jie puikiai tas funkcijas atlikdavo, taigi dėl Bažnyčios viskas gerai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (MSG). Aš tik norėjau pasakyti, kad mano balsą įskaitytumėte už.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau A.Matulą.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš atsiprašau, kad norėjau šiek tiek pagudrauti, bet norėjau atsakyti ponui P.Gražuliui. Žinote, vieną dieną jisai įžeidžia ministrus, kitą dieną jisai šmeižia partijas, šiandien tiesiog apsimelavo, nes darbo grupėje per klausymus dalyvavo Vyskupų konferencijos atstovai, po to asmeniškai arkivyskupas atsiuntė dar tris pastabas, pasiūlymus, kaip patobulinti šitą įstatymo projektą. Mes į visas jų pastabas atsižvelgėme. Katalikai, Bažnyčia, Vyskupų konferencija neprieštarauja. Todėl, gerbiamasis Gražuli, kažkas su jumis darosi, arba jūs pasitikrinkite sveikatą, arba surimtėkite, nes kalbate bet ką.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Zingeris. Prašau.
E.ZINGERIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Nors kremavimas nėra tepimas kremu, bet aš esu už kremavimą. Jeigu galima, įskaitykite mano balsą už.
PIRMININKAS. V.M.Čigriejienė.
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Aš noriu visiems Seimo nariams padėkoti, taip pat Pirmininkui, kad taip sėkmingai buvo priimtas taip labai ilgai Lietuvos žmonių lauktas įstatymas. Ačiū jums visiems, kurie supratote šią problemą. Mes tikrai sutaupysime Lietuvos žemės, neduosime Latvijai uždirbti, nes tie pinigai liks Lietuvoje. Ačiū dar kartą visiems. Esu labai laiminga, kaip po sunkaus gimdymo.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Sabatauskas. Prašau.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kai kiti kolegos kalba ir teikia argumentus, siūlyčiau klausyti ir girdėti. O jeigu nepatinka tas kitas asmuo, kuris kalba, tai nusipirkite guminę lėlę, nusipieškite jo veidą ir daužykite, spjaudykite ir kitaip jį niekinkit, bet Seimo salėje elkitės kultūringai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, atėjo laikas Vyriausybės valandai. Aš taip suprantu, kad nėra valios keisti darbotvarkę ir… (Balsai salėje) Prašau A.Salamakiną, po to – J.Čekuolis.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Ką jau padarysi, kad dėl palaikų laidojimo, kaip kelionės į amžinybę, užėmėme ir sporto laiką. Norėčiau atsiprašyti olimpinių čempionų, kurie atėjo stebėti Sporto įstatymo svarstymo. Tada 15 val. tikrai paskirkime laiką Sporto įstatymui priimti arba sutrumpinkim Vyriausybės valandą.
PIRMININKAS. Taip. (Balsai salėje) J.Čekuolis. Prašau.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Norėjau paklausti to paties. Pasakykite, kurią valandą svarstysime Sporto įstatymą, kad būtų aišku.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, buvo pasiūlymas. Ar galime jį svarstyti sutrumpinę Vyriausybės valandą? Ar būtų pritarimas? (Balsai salėje) Negirdžiu tokio pritarimo. Gal galime tada balsuoti ir apsispręsti ar… (Balsai salėje) Statutas reikalauja taip, taip yra numatyta, kad jeigu nėra bendro sutarimo, nieko kita nebelieka, kaip tiktai skelbti Vyriausybės valandą. O 15 val., kad būtų visiems aišku, svarstysime Kūno kultūros ir sporto įstatymą. Prašau. (Balsai salėje) J.Lionginas. Prašau.
J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, mes pritarėme Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, tačiau nebuvo leista skirti 30 sekundžių ir pristatyti lydintįjį Biudžeto sandaros įstatymą. Pagrindinis dalykas yra, kad įplaukos, gautos iš verslo liudijimų, eina į savivaldybių biudžetus. Tai aš norėčiau žinoti tiksliai, kada bus svarstomas šis įstatymo projektas. Jeigu mes negalime priimti, kad jis įsigaliotų nuo sausio 1 dienos, atidėkime kitiems metams ir praneškime visoms savivaldybėms, kad tas klausimas, Seimas mato, nėra svarbus ir jį atidedame kitiems metams. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Manau, kad galėtume iš karto po Kūno kultūros ir sporto įstatymo šį klausimą pasvarstyti. Gerbiamieji kolegos, pradedame Vyriausybės valandą. (Balsai salėje) Taip, Kūno kultūra ir sportas – 15 valandą.
Tuomet pradedam iš karto nuo didžiausios opozicinės frakcijos. Kolega A.Kubilius. Prašom klausti.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis premjere, kadangi jūsų vadovaujama valdančioji koalicija nepaklausė jūsų ir nutarė padovanoti Kalėdų dovaną – pratęsti jūsų Vyriausybės veiklą iki pat kitų metų rudens ir egzistavimą be veiklos, tai aš norėčiau jūsų paklausti. Ar tai, ką mes matėme per paskutiniąsias dienas… Gerbiamasis premjere, gal galėtumėt į mane pažiūrėti atidžiau? Štai laikraščiuose šios paklodės, plakatai, spausdinami už mokesčių mokėtojų pinigus, kaip tariamai gerai dirba jūsų Vyriausybė. Ar tai truks iki pat kitų metų spalio mėnesio ir taip bus spausdinama? Ar galėtumėt pasakyti, kiek tai kainuos? Kiek atimate iš mokytojų atlyginimų pinigų tokiu būdu? Ar vykdysite Vyriausybės įstatymą sąžiningai, kaip esate prisiekę, ir informuosite apie visus savo Vyriausybės pasiekimus, tarp jų apie pieno kainų išaugimą, apie duonos ir mėsos kainų išaugimą, apie korupcijos nesumažėjimą, nes kitu atveju mes turėsime reikalauti iš tikrųjų, matyt, keisdami ir įstatymus, kad jūs tai privaloma tvarka padarytumėte ir šitokios paklodės būtų taip pat skelbiamos ir apie tai, kokias problemas jūsų Vyriausybė yra sukėlusi Lietuvoje?
G.KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega, pirmiausia noriu visus Seimo narius pasveikinti su artėjančiomis šventėmis, atrodo, kad tai bus paskutinė Vyriausybės valanda prieš šventąsias Kalėdas ir Naujuosius metus, padėkoti už visus klausimus, kurių čia sulaukėme per šiuos metus. Manau, kad šie metai mūsų šaliai buvo sėkmingi, neabejoju, kad ir kiti bus sėkmingi. Aišku, iššūkių iš tikrųjų yra ir jų visada, matyt, bus, bet bet kuriuo atveju gerų visiems šventų Kalėdų. Linkiu visiems santarvės, kuo didesnio pasitikėjimo vienas kitu, nepaisant artėjančių rinkimų. Tikiuosi, kad nepaisant visų mūsų aistrų, emocijų ir jausenų prieš rinkimus būsime gana korektiški, ir rinkimų metu taip pat tam, kad paaiškintume savo pozicijas.
Dėl veiklos. Mano požiūriu, mažumos Vyriausybė nuveikė, ko gero, daugiau Lietuvos žmonių labui negu kai kurios kitos prieš tai buvusios. (Balsai salėje) Aš taip manau, čia yra mano nuomonė. Jūs galite manyti kitaip. Čia vis tiek yra subjektyvi nuomonė. Mano nuomonė subjektyvi, jūsų kitokia nuomonė, bet galų gale visų mūsų nuomonės… Teisėjas mums yra rinkėjas. Dėl to, kad mes informuojame mūsų rinkėjus, ką mes nusprendėme, aš manau, mes turime tokią teisę ir pareigą, o jūs turite teisę kartu su žiniasklaida, analitikais komentuoti. Jūs galite komentuoti ir tuos labai trumpus pranešimus. Ten nėra jokių komentarų, ten yra tik informacija. Tokia teisė yra ir mes tokią politiką tęsim. Jūsų reikalas komentuoti, paneigti, pasakyti, kad tai blogai ar gerai, dar kaip nors, bet mes turime teisę komentuoti, komentuosime ir toliau. O dėl pieno ir kitų kainų, tai papildomai to daryti nereikia, nes tai pranešama kasdien.
A.KUBILIUS. Galėčiau papildyti?
PIRMININKAS. Taip, prašom papildyti klausimą.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, aš noriu priminti, kad pagal įstatymą, tai yra Vyriausybės įstatymą, Vyriausybė esant galimybei informuoja visuomenę apie savo veiklą ir per kitas visuomenės informavimo priemones. Informavimas apie savo veiklą reikalauja informuoti sąžiningai. Pirmas dalykas, jūsų veiklos rezultatas šiandien yra tas, kad infliacija siekia 7–8% ir maisto prekių kainos kyla nesustojamai, kyla sparčiausiai visame regione. Tai kada jūs atspausdinsite tokią informaciją apie savo Vyriausybės veiklą? Aš tik vieną pavyzdį paminėjau, galėčiau minėti ir daugiau tokių pavyzdžių. Jeigu jūs to nepadarysite, mes turėsime reikalauti, kad tai būtų įstatymų nustatyta tvarka padaryta, nes kitaip jūs pažeidžiate savo priesaiką.
G.KIRKILAS. Jūs turite tokią teisę. Jūs, kaip buvęs premjeras, manau, kad daugiau nei kiti čia esantys žinote, kokios yra valstybės galimybės laisvosios rinkos sąlygomis kontroliuoti kainas ir net žinote, kas pagal Kainų įstatymą už tai yra atsakingas. Bet, jeigu jūs norite, tai kodėl jūs negalite pranešti apie tai? Apie tai yra pranešama kasdien. Nemanau, kad čia reikia papildomos informacijos. Mes skelbiame tą informaciją, kurios, įsivaizduojame, reikia ir kuri nepatenka rinkėjams. O informuoti visuomenę mes turime teisę ir tą darysime.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.Baltraitienė. Ruošiasi J.Veselka.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Iš tiesų aš buvau pasiruošusi panašiai klausti, bet manęs vis tiek jūsų atsakymas netenkina. Tokio cinizmo, kokį išgirdome dabar iš jūsų, dar niekada neteko girdėti. Iš tiesų, kaip ir minėjo kolega A.Kubilius, infliacija didėja, kainos didėja, tik dalis Lietuvos žmonių gali neatsižvelgti į tų kainų didėjimą, nepajusti per savo piniginę. Didžioji Lietuvos gyventojų dalis iš tikrųjų tai jaučia labai skaudžiai. Aš abejoju, ar jūs buvote nuvažiavęs į kurį nors kaimą, į kokią nors paprastą trobą užėjęs ir išgirdęs, ką žmonės kalba apie jūsų Vyriausybę ir apie visa tai, kas dabar vyksta Lietuvoje. Šitie pasirodę plakatai, reklaminiai plakatai, aš kitaip jų nepavadinčiau, trūksta tik užrašo, už kurį numerį ir už kurią partiją balsuoti, yra skirti iš tikrųjų, kaip jūs sakote, savo rinkėjams. Bet ar tai nėra apgaudinėjimas? Jūs patys teikėte, Vyriausybė, įstatymą dėl reklamos, kokia ji turėtų būti politinių partijų, kaip turėtų vykti finansavimas, ir patys tą patį darot, ką norit uždrausti daryti. Ar iš tiesų jums negėda šiandien pažiūrėti Lietuvos žmonėms į akis ir elgtis kitaip? Aš manau, kad jūs iš tikrųjų turėtumėte priimti sprendimą atsistatydinti, o ne manipuliuoti priešlaikiniais Seimo rinkimais, kai vieną dieną pasakote, kad Vyriausybė nebesugeba dirbti, kitą dieną jau sakote, kad dirbsite ir kad jūs pajėgūs dirbti ir nepritariate priešlaikiniams rinkimams. Man gėda už mūsų tokią Vyriausybę ir Vyriausybės vadovą.
G.KIRKILAS. Jeigu pamatysite nors vieną netikslų faktą šiuose skelbimuose, būtinai praneškite, bet visus šiuos faktus jūs patvirtinote patvirtindami biudžetą. Kol kas nemačiau nė vieno netikslaus pranešimo. Bet jeigu pamatysite, būtinai praneškite.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Veselka. Ruošiasi P.Auštrevičius.
J.VESELKA (TTF). Klausimas gerbiamajam ūkio ministrui. Gruodžio 13 d., kai buvo Vyriausybės valanda, jūs čia paaiškinote į mano klausimą, kad Vakarų skirstomųjų tinklų investicijos yra penkis kartus efektyvesnės nei Rytų skirstomųjų tinklų. Aš paprašiau raštiško įrodymo, jūs nepateikėte. Klausimas. Rytų skirstomųjų tinklų valdyboje atstovaujama jūsų ministerija, kodėl jūsų ministerija balsuodavo už tai, kad Rytų skirstomųjų tinklų investicijos būtų penkis kartus blogesnės nei Vakarų skirstomųjų tinklų? Jeigu jūs balsavote už tokias neigiamas investicijas, tai tada klausimas, ar tai darote ne dėl to, kad Rytų skirstomųjų tinklų vertė būtų sumažinta, o kadangi taip ir įvyko, Rytų skirstomųjų tinklų vertė yra mažesnė už Vakarų, tai čia aiškus korupcinis Ūkio ministerijos darbas mažinant Rytų skirstomųjų tinklų vertę. Jeigu taip yra, ką jūs ketinate toliau daryti?
V.NAVICKAS (VLPDF). Gruodžio 13 d., nepamenu, galbūt tą dieną, kai buvo Vyriausybės valanda, mes apie tai kalbėjome ir aš jums atsakiau, kad išmokos akcininkams, akcininkams išmokėta nauda dividendų forma Vakarų skirstomuosiuose tinkluose per tą laikotarpį buvo gerokai didesnė. Jinai keletą kartų skyrėsi. Tai faktas, nes bendrovės turi panašias skolas šiuo metu, tai akcininkams dividendų grąža, kuri taip pat parodo bendrovės vertę, taip pat atitinkamai yra vertinama.
Antras dalykas. Mes nediskutavome apie investicijų mastą, o kalbėjome būtent šiuo požiūriu. Jeigu jūs pageidaujate informacijos, mes galėsime tokio pobūdžio informaciją pateikti. O dėl investicijų Rytų skirstomuosiuose tinkluose aš ir tada, ir dabar galiu pakartoti, kad apie 200 mln. Lt buvo investuota per tą laikotarpį daugiau nei Vakarų skirstomuosiuose tinkluose. Vakarų skirstomieji tinklai vykdė investicinį planą pagal privatizavimo sutartyje numatytas apimtis, kiekius ir laikotarpius, išskyrus pirmuosius metus po privatizavimo, kai nebuvo įvykdytas investicinis planas. Štai ir visi skaičiai. Jeigu jūs pageidaujate daugiau informacijos, parašykite, nes vis keičiasi jūsų norai, vieną kartą investicijų, kitą kartą akcininkams išmokėtos naudos, dividendų kiekiai, ir mes galėsime tiksliai visą informaciją jums pateikti.
PIRMININKAS. Prašom patikslinti klausimą.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, aš nesuprantu, aš tada klausiau ne apie dividendus, jūs patys čia dabar pradėjote apie dividendus. Klausiau ir sakiau, kad investicijos buvo kur kas didesnės Rytų skirstomuosiuose tinkluose ir klausiau, kodėl tada vertė yra mažesnė. Jūs tada atsakėte, todėl, kad Vakarų skirstomuosiuose tinkluose investicijos buvo penkis kartus efektyvesnės. Šiandien jūs kalbate apie dividendus. Kam jūs čia viską pats painiojate?
Todėl klausimas, kodėl jums vadovaujant Rytų skirstomuosiuose tinkluose investicijos buvo ne tokios efektyvios?
V.NAVICKAS. Aš kaip ministras dirbu pusantrų metų, o kiti ministrai vadovavo iki manęs. Paskutiniaisiais metais, kuriais tenka man vadovauti, įmonė dirbo efektyviai, pelningumas buvo gana aukštas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega P.Auštrevičius. Ruošiasi V.Stankevičius.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, viešumoje susidarė įspūdis, kad tik NDX derybininkų sumanumo, užsispyrimo ir jų strategijos dėka buvo galima baigti derybas taip, kaip jos buvo pabaigtos. Tačiau dabar reikia pradėti galvoti iš tikrųjų, kas yra sutarta. Ar jūs, Ministre Pirmininke, remiate jau įregistruotą pataisą Seime, kad Seimas privalėtų pritarti ir spręsti dėl esminių nuostatų to susitarimo, kuris buvo pasiektas štai šį savaitgalį? Ir mano antrasis klausimas, kada yra numatoma pabaigti derybas su „Gazpromu“ ir galbūt pranešti kiek geresnę žinią Lietuvos žmonėms? Ačiū.
G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš nežinau, kam ta pataisa reikalinga. Mes iš karto pasakėme, kad būtinai ateisime į Seimą ir pristatysime visą sandorį. Tai mes padarysime, kai baigsime svarstyti, kitą ketvirtadienį Vyriausybės posėdyje mes pritarsime arba nepritarsime. Ir visi derybų rezultatai bus padėti Seimo nariams čia. Jūs įvertinsite, pritarsite arba nepritarsite, todėl tikrai nereikia demonstruoti, kad čia yra verčiama Vyriausybė, kažkur ji slepiasi. Visos derybos vyko skaidriai. Manau, kad pasiekimų labai daug, mes galėsime apie juos pakalbėti atskirai. Netiesa, kad jos vyko pagal NDX scenarijų. Bet mes pristatysime tada, kai pristatysime visą savo paketą, taip pat įstatymo pataisas. Jeigu yra įstatymas, gerai, mes tikrai jam neprieštaraujame, aš jam iš karto pritariau, kai jūs registravote. Aš manau, kad ir Prezidento institucija turi susipažinti, derybų grupėje jau buvo pakankamai prižiūrinčių derybų eigą – ir opozicijos atstovų, ir prezidentūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos. Dalyvavo ir Valstybės kontrolė. Yra visas viešumas, kurio tik reikia, jeigu dar ko nors reikia, galime dar pristatyti.
Dėl derybų su „Gazpromu“ kol kas gerų naujienų pranešti negaliu. Kainos padidės. Tokia tendencija yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitur, tačiau iš dalies ir todėl, kad mes pakeitėme kai kurias sąlygas, kurios anksčiau buvo mūsų sandoriuose su „Gazpromu“. Kai jos bus baigtos, tikrai informuosime Seimą arba komitetus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Stankeviči. Ruošiasi V.Žiemelis.
V.STANKEVIČ (NSF). Ačiū, Pirmininke. Savo klausimą norėčiau adresuoti užsienio reikalų ministrui. Gerbiamasis ministre, pirmiausia noriu pasveikinti pasiekus gerų rezultatų derybose su Baltarusija. Dabar mano klausimas. Gerbiamasis ministre, per Rusijos Dūmos rinkimus Rusijos piliečiai, kurie gyvena Lietuvoje, galėjo balsuoti tik dviejose vietose – Vilniuje ir Klaipėdoje. Dabar artėja Rusijos Prezidento rinkimai. Aš manau, ar nereikėtų mums sudaryti galimybę Rusijos piliečiams balsuoti ir kitose vietovėse, kur jie gyvena kompaktiškai? Toks mūsų, kaip demokratinės valstybės, žingsnis tikrai pasitarnautų geresniems santykiams su kaimynine valstybe. Ačiū.
P.VAITIEKŪNAS. Ačiū už klausimą. Balsavimas rinkimuose, mano supratimu, yra Europos civilizacijos vertybių išraiška, ir mes neketiname jo riboti. Lietuvos užsienio reikalų ministerija iki šiol nėra atsakiusi nė vienai užsienio valstybės diplomatinei tarnybai surengti tokius balsavimus Lietuvoje ir tikiuosi, kad niekada to ir nebus. Rusijos piliečiai gruodžio 2 d. balsavo Rusijos Federacijos diplomatinėse atstovybėse Vilniuje ir Klaipėdoje. Rinkimų apylinkių organizavimas ne diplomatinėse atstovybėse nėra pasaulyje paplitusi praktika. Paprastai rinkimai rengiami tik diplomatinėse atstovybėse. Lietuvoje ji kol kas teisiškai nereglamentuojama, tačiau, siekiant išvengti dviprasmybių, galbūt ir vertėtų tai padaryti.
Kalbėdamas konkrečiai apie Rusijos Prezidento rinkimus, informuoju, kad ministerija yra gavusi ambasados notą su prašymu leisti organizuoti išankstinius balsavimus ne tik diplomatinių atstovybių patalpose Vilniuje ir Klaipėdoje, bet ir Visagine, Kaune, Mažeikiuose, Panevėžyje, Tauragėje, (…) ir Šiauliuose. Mano asmenine nuomone, leisti balsuoti ne diplomatinėse atstovybėse neturėtų būti didelių kliūčių, jeigu laikytumės dviejų pagrindinių principų: pirma – abipusiškumo, neturime prieštarauti papildomoms priemonėms, jeigu jas taikyti savo teritorijoje mums leistų ir Rusijos Federacija; antra – proporcingumo. Turbūt sutiksite, kad papildomas apylinkes reikėtų steigti ten, kur tikrai būtina, kur didelė rinkėjų koncentracija, arba pasiekti rinkimų apylinkę iš tiesų būtų sunku. Išimtis turi būti tik tiek, kiek būtina. Įmanoma, kad esant jūsų pritarimui galėtume leisti įrengti balsavimo apylinkes rinkimų dieną, kovo 2 d., Vilniuje, Klaipėdoje ir papildomai Visagine, Šiauliuose ir Kaune, tai yra ten, kur gyvena didžiausias Rusijos Federacijos piliečių skaičius.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Žiemelis. Ruošiasi Z.Balčytis.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio Pirmininke. Aš norėsiu užduoti klausimą premjerui. Nesu šios Vyriausybės šalininkas ir nemanau, kad ši Vyriausybė dirba gerai, tačiau paskutinis koalicijos poelgis atsisakyti rengti priešlaikinius rinkimus, mano požiūriu, yra valstybinis. Jeigu kas nors pasakytų, kas bus po naujų rinkimų, jeigu mes surengsime pirmalaikius, kad bus daug geriau, aš sutikčiau taip pat. Bet nieko nebus geriau. Gal ateis kelių partijų lyderiai į Seimą, ir viskas. Aš manau, reikia dirbti ir stengtis dirbti geriau negu dirbote iki šio laiko. Klausimas jums dėl generalinio komisaro skyrimo tvarkos. Kokia yra Vyriausybės pozicija? Ne paslaptis, kad generalinis komisaras daromas politine figūra. Policija yra pavaldi tik Vidaus reikalų ministerijai. Vienas iš ministerijos struktūrinių padalinių, turintis savarankiškumą. Vyriausybė pagal Vyriausybės įstatymą yra atsakinga už viešąją tvarką. Tai kaip gali Vyriausybė užtikrinti viešąją tvarką, jei policijos pavaldumas jai nėra aiškus? Ir dar plius dabar štai vėl nauja pataisa Seime – į generalinio komisaro skyrimo tvarką įtraukti dar ir Seimą. Aš noriu išgirsti Vyriausybės poziciją. Nejaugi neaišku, kad generalinis komisaras turi būti skiriamas…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
V.ŽIEMELIS. …Vyriausybės. Ačiū.
G.KIRKILAS. Gerbiamasis kolega, ačiū už klausimą. Iš tikrųjų aš daugeliu atvejų jums pritarčiau. Mano nuomone, Seimo įtraukimas į generalinio komisaro skyrimą tikrai daro jį dar labiau politine figūra. Tai yra visiškai akivaizdu. Prieš tai padarytos pataisos, kurios iš esmės, skiriant generalinį komisarą, na, išvedė iš Vidaus reikalų ministerijos, iš dalies padarė jį pavaldų Prezidentui ir sumažino Vyriausybės įtaką. Tada buvo galvojama kitaip. Jūs turbūt gerai prisimenate tas diskusijas, kodėl taip buvo daroma. Šiuo metu mes matome tam tikrą praktiką, ir aš manau, dar labiau politizuoti, įtraukti Seimą tikrai nereikėtų. Tikrai nereikėtų. Dabar situacija tokia, kai reikia skirti naują komisarą pagal esamus įstatymus, mes tai ir darysime. Ateityje iš tikrųjų reikėtų galvoti, įvertinus ir kitų šalių praktiką, patobulinti generalinio komisaro skyrimo tvarką, apskritai pavaldumą Vyriausybei. Juo labiau kad panaši tendencija ir panašūs norai yra kitų mūsų specialiųjų tarnybų. Apskritai ir kiti dalykai verčia mus taip daryti. Gana keista situacija, jūs esate teisus, kad šiaip jau Vyriausybė ne tik už viešąją tvarką, bet atsakinga ir už saugumą, tačiau už tai atsakingos žinybos nėra mums pavaldžios, jos tik tiek mums pavaldžios, kiek mes svarstome jų biudžetą arba siūlome parlamentui. Tuo požiūriu tai turėtų būti rimtos, nepolitizuotos diskusijos objektas. Tikrai. Iš esmės aš jūsų mintims pritariu. Mano praktika rodo, kad reikėtų tą daryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega Z.Balčytis. Ruošiasi A.Skardžius.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio Pirmininke. Aš norėčiau paklausti teisingumo ministro. Paskutiniu metu labai daug diskusijų ir aistrų yra sukėlęs kai kurių profesinių sąjungų reikalavimas dėl savo profesijos atstovų tam tikrų reikalavimų. Yra Profesinių sąjungų įstatymas, yra Streikų organizavimo įstatymas ir yra Konstitucija, kurioje aiškiai pasakyta, kad visų valstybės institucijų, tarp jų asocijuotų ir neasocijuotų, veikla turi būti nukreipta valstybės pagrindų stiprinimo linkme. Gerbiamasis ministre, ar jums neatrodo, kad kai kurių mano paminėtų profsąjungų veikla išeina už ekonominių reikalavimų ribų ir tampa politiniais reikalavimais, nes jų reikalavimai faktiškai yra neįgyvendinami, kaip antai iš karto padidinti atlyginimus, pavyzdžiui, iki 100%?
PIRMININKAS. Kolega!
Z.BALČYTIS. Ir ar tai nėra mano minėtų įstatymų, tarp jų Konstitucijos, pažeidimai?
P.BAGUŠKA (VLPDF). Nesupratau jūsų klausimo, neišgirdau.
PIRMININKAS. Kas atsitiko?
Z.BALČYTIS. Yra Profsąjungų įstatymas, kurio pagrindinis tikslas – ginti savo narių ekonominius ir kitus profesinius reikalavimus, tačiau kai kurių profsąjungų reikalavimai yra daugiau politinio pobūdžio, nes tų reikalavimų Vyriausybė įvykdyti negali. Ir tai yra, mano supratimu, tam tikras Konstitucijos pažeidimas, nes tai silpnina mūsų valstybės pagrindus. Kaip jums atrodo, ar tai nėra pažeidimas?
P.BAGUŠKA. Supratau klausimą. Būtų gerai, kad jūs pateiktumėte konkrečius faktus, tada būtų galima nagrinėti iš karto, galėčiau atsakyti. Duokite konkrečius faktus, atsakysiu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Skardžius, ruošiasi A.Dumčius.
A.SKARDŽIUS (VLPDF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau paklausti teisingumo ministro. 2005 metų pavasarį Seimo valdyba sudarė Seimo darbo grupę dėl viešojo intereso gynimo. Buvo parengtos 7 įstatymų pataisos, jau treti metai baigiasi ir štai lapkričio pabaigoje iš Vyriausybės gavome atsakymą, kurį rengė teisingumo ministras. Tose septynių įstatymų pataisose buvo numatyta juridinių ir fizinių asmenų teisė kreiptis į bendrosios kompetencijos Administracinį teismą ginant viešąjį interesą, nustatyti grupės ieškinio pareiškimo galimybę, nustatyti pareigą valstybės savivaldybių institucijų viešojo intereso pažeidimų… užtikrinama stebėsena ir atsakomybė už tai. Bet atsakyme teigiama, kad visi įstatymai yra niekiniai ir kad viešąjį interesą gana gerai gina prokuratūra. O generalinis prokuroras atsako klausimu, kas yra viešasis interesas, kas turi teisę ir pareigą ginti viešąjį interesą, kokiais įstatymo numatytais atvejais turi būti ginamas viešasis interesas. Atsako klausimu ir nurodo, kad reikia atlikti studiją, nors 2003 metais priimtos Konstitucijos pataisos numato, kad privaloma tvarka viešąjį interesą gina prokuratūra. Norėčiau paklausti ministro, ką jis mano apie tokią dviprasmybę ir kodėl buvo toks, sakyčiau, ciniškas atsakymas parengtas ir pateiktas Teisingumo ministerijos, ir kokių veiksmų ketina imtis Teisingumo ministerija? Ačiū.
P.BAGUŠKA. Ačiū už klausimą. Jums yra pateiktas labai išsamus atsakymas. Ir galiu pasakyti, klausimas yra apie viešojo intereso gynimą civiliniame ir administraciniame procesuose. Mes pritarėme tiems jūsų pasiūlymams, tačiau paprašėme tobulinti dar tą patį įstatymą ir nepritarėme konkretiems projekto pasiūlymams. Visų pirma galiu pasakyti, projektas iš esmės nenustato naujo teisinio reguliavimo, kiek aš prisimenu. Ir kyla abejonių, ar iš viso toks įstatymas reikalingas.
Antras. Nėra apibrėžta konkreti viešojo intereso sąvoka. Labai neaiškiai. Mes paprašėme, kad būtų aiškiau apibrėžta.
Trečias. Reikia žmogiškųjų ir piniginių išteklių. Kiek prisimenu, piniginių išteklių suma – apie 5 mln. Niekas nėra aptarta ir niekas nėra pasakyta.
Ketvirta. Visai neaišku, ką jūs kalbėjote, prokuratūros, kuri atsakinga už viešojo intereso gynimą, kaip atsakinga institucija, kad ji gali pavesti viešąjį interesą ginti visai kitom institucijom… Viskas yra suplakta į vieną. Ir dar galiu pasakyti. Kalbama apie viešojo intereso gynimo koordinavimo tarybą, kad ji tokia turi būti, o jos funkcijos nėra tiek reikšmingos, ji visai nereikalinga. Jeigu jums reikia platesnių, dar išsamesnių išvadų, aš jums galėsiu pateikti raštu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom papildyti.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, Pirmininke. Aš vis dėlto negavau aiškaus atsakymo, ar prokuratūra susitvarko su šia užduotimi, kuri šiandien, pasak generalinio prokuroro, dar nesupranta, kas yra viešasis interesas, nors tai numato Konstitucija, kad turi atlikti. Ir ką jūsų ministerija ketina daryti, kad teisinis reguliavimas būtų tobulinamas, tai jūs taip pat minite savo atsakyme, kad esamas teisinis reguliavimas turi būti tobulinamas? Kada pateiksite Seimui, jeigu Seimo pateikti projektai jums netinka, nors dirbo jūsų institucijos ir prokuratūros, ir teismų atstovai toje darbo grupėje, primenu, trejus metus. Ačiū.
P.BAGUŠKA. Dar galiu pasakyti, prokuratūros darbo aš nevertinsiu, tai yra ne mano kompetencijos klausimas, jūs kreipkitės į prokuratūrą. O kiek susiję su ministerijos kompetencijos reikalais, ji veiks pagal savo ribas. Tobulinkite įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Dumčius, ruošiasi J.Zinkevičiūtė.
A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Norėčiau kreiptis į kultūros ministrą. Gerbiamasis ministre, mes jus matome gana ramų, tylų, dažnai čia sėdintį abejingą, nekeliantį ypatingų idėjų ir problemų. Pasakykite, ką kaip ministras jūs padarėte (čia mane įpareigojo ir mūsų Kauno bendruomenė, kur esu išrinktas), kad labiausiai nuskriaustiems kultūros srities darbuotojams: bibliotekininkams, muziejininkams, teatralams, būtų didinami atlyginimai, nesuverčiant visos atsakomybės tik savivaldybėms? Taip pat ir dėl jų darbo vietų. Žiūrėkite, kelis dešimtmečius jos yra visiškai neremontuojamos ir panašiai. Ir taip pat pasakykite, ar jums priimtina, kad Kauno džiazo festivalio vadovais nuolat yra jūsų šeimos nariai, finansavimas kasmet vis didėja, o jūs pats savo įsakymu jau 2009 metams jį numatėte neblogą. Galiu pateikti nuorodą – „Vakaro žinios“, birželio 20 diena.
J.JUČAS. Labai ačiū už gerą klausimą. Kadangi ilgas klausimas, jeigu Pirmininkas leis… minutė? Tada atsakau labai trumpai. Kultūros darbuotojų atlyginimai nebuvo didinti nuo 1999 metų birželio 30 d. ir tik mūsų 14-oji Vyriausybė pernai nuo spalio mėnesio padidino kultūros darbuotojų atlyginimus 14% ir nuo kitų metų 11,3%. Taigi nuo 1999 metų iki praeitų metų spalio mėnesio atlyginimai didinami kitų vyriausybių nebuvo. Pirma.
Antras punktas. Pagal investicijų programą tiek bibliotekos… yra modernizavimo programa ir valstybės išgalėmis, kiek leidžia sąlygos, darbo vietos yra tobulinamos ir investuojama į darbo vietas. Kita vertus, šiemet pasirašiau sutartį su Bilo ir Melindos Geitsų fondu. Iš fondo bus 60% lėšų, Vyriausybės ir savivaldybių – 40% lėšų… Bibliotekų, informacinei visuomenei tobulinti tai yra labai dideli skaičiai. Kitų metų biudžete papildomai yra skirta 3 mln. knygoms įsigyti.
Dėl Džiazo festivalio pasakysiu konkrečiai ir nenorėčiau daugiau to kartoti Seimo salėje. Pirma, kai tapau ministru, nei iš ministerijos, nei iš Sporto ir kultūros rėmimo fondo nėra duotas nė vienas litas. Festivalis surenka lėšas iš rėmėjų ir, kiek žinau, Kauno savivaldybė skyrė paramą. Todėl būtų gerai išsiaiškinti situaciją, paskui klausti. Ir nebus, kol būsiu ministru. Meno taryba nusprendė, kad tai yra festivalis, įtraukiamas į prioritetinių festivalių sąrašą, kai ministru nebūsiu, sprendimai bus kito ministro. Ačiū.
G.KIRKILAS. Gerbiamasis Pirmininke, ar galėčiau dar pridurti?
PIRMININKAS. Prašom.
G.KIRKILAS. Mes šią savaitę buvome susitikę su Kultūros darbuotojų profsąjunga ir pradėjome iš esmės derybas dėl ilgalaikės atlyginimų kėlimo strategijos, panašiai kaip su švietimo darbuotojais, ir aš manau, kad čia yra teisingas būdas. Kviečiu ir kitas partijas, jeigu mes sutarsime dėl tokios strategijos, ją taip pat paremti. Nes jie klausia, kas bus garantas, kad ta strategija bus vykdoma? Nes, kaip jūs suprantate, tiek metų nekėlus atlyginimų šiai kategorijai iš tikrųjų nelengva iš karto patenkinti visų norus, nors mes pripažįstame, kad kultūros darbuotojų, ypač bibliotekininkų ir kitų, atlyginimai yra labai maži, tai faktas. Bet mes juos keliame. Tai pirma.
Antras dalykas. Aš kviesčiau Seimo narius savo apygardose paraginti ir savivaldybes, nes savivaldybės taip pat yra daugelio įstaigų steigėjos ir jos turi tuos atlyginimus bent iš dalies pakelti. Juo labiau kad tokių kultūros centrų darbuotojų nėra daug. Manau, reikia eiti visomis kryptimis, nes šios kategorijos darbuotojų atlyginimai nedideli, ypač bibliotekininkų ir kultūros centrų, tačiau yra dar kita kategorija kultūros darbuotojų. Yra teatrai, muzikos orkestrai, kur atlyginimai yra gerokai didesni. O ši sritis labiausiai nuskriausta, todėl mes norime sutarti ir numatyti tokią strategiją.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė J.Zinkevičiūtė. Ruošiasi V.Kamblevičius.
J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Ačiū, Pirmininke. Klausimas gerbiamajam teisingumo ministrui ponui P.Baguškai. Gerbiamasis ministre, gruodžio pradžioje Vyriausybė strateginio planavimo komiteto posėdyje pritarė Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų plėtros strategijai. Gal galėtumėte labai trumpai pakomentuoti, ką duos ta strategija, ir labai svarbus klausimas, galbūt pats svarbiausias, kiek kainuos Lietuvai ši strategija? Ačiū.
P.BAGUŠKA. Kaip jūs minėjote, prieš mėnesį Vyriausybės strateginio planavimo komitetas patvirtino įkalinimo įstaigų išdėstymo strategiją arba, jeigu galima tiksliau, įkalinimo įstaigų…
PIRMININKAS. Prašom kalbėti per mikrofoną.
P.BAGUŠKA. …sistemos problemų sprendimo planą. Galiu pasakyti, kad strategija parengta 25 metams, joje numatytas įkalinimo įstaigų iškėlimas tokia tvarka: Lukiškių tardymo izoliatorius naujoje vietoje turėtų stovėti 2011 m., numatomas Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Panevėžio pataisos namų, Marijampolės, Vilniaus pirmųjų ir antrųjų pataisos namų iškėlimas. Tai kainuos milijardą 100 milijonų. 528 mln. mes surenkame pardavę pastatus, numatome, kad statybai bus pritrauktos privataus kapitalo lėšos, taip pat Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Mes dabar rengiame Vyriausybės nutarimą dėl šių objektų perdavimo Turto bankui. Tada Turto bankas visa tai turėtų spręsti. Tiek galiu pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Kamblevičius. Ruošiasi A.Endzinas.
V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Klausimas taip pat teisingumo ministrui gerbiamajam P.Baguškai. Jums pradėjus dirbti gerokai išaugo notarų skaičius. Ar jūs galvojate šį skaičių dar didinti ir ar jų tiek reikia?
P.BAGUŠKA. Galiu atsakyti. Šiuo metu Respublikoje yra 262 notarai, pagal strategiją jų numatyta iki 280, o vėliau iki 300. Mes dabar didiname iki 280, spalio mėnesį yra paskelbtas konkursas 14 savivaldybių užimti 17 pareigybių. Oficialus konkursas bus 2008 metų sausio 10 dieną. Šiuo metu užimti notaro vietą gautos 32 paraiškos, į 3 vietas Vilniuje yra 19 paraiškų. Manome, kad dauguma savivaldybių užpildys trūkstamas notarų vietas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Endzinas. Ruošiasi A.Rimas.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Prieš savaitę kreipiausi į žemės ūkio ministrę klausdamas, kaip numato spręsti kasmet dėl nepakankamo finansavimo blogėjančių apsauginių pylimų Nemuno deltoje klausimą. Nepakankamas finansavimas ne tik niekais paverčia investicijas (ne iki galo sutvarkyti pylimai tiesiog nuplaunami), bet ir akivaizdžiai blogina esamą situaciją.
Šį kartą kreipiuosi į Ministrą Pirmininką ir norėčiau jūsų paklausti. Kaip jūs numatote įgyvendinti potvynių prevencijos programą Tauragės ir Klaipėdos apskrityse, jeigu jos įgyvendinimui kitų metų biudžete numatyta vos 200 tūkstančių? Priminsiu, jog šios programos apimtys – 54 milijonai. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad per keletą pastarųjų metų, sumažinus problemos finansavimą, vien tik su pylimais nuplauta apie 17 mln. litų, nepaisant žalos, kasmet padaromos keliams, nepaisant palankių sąlygų sudarymo kontrabandai, kurios apimtys per pastaruosius metus išaugo turbūt iki keleto šimtų milijonų litų. Dėkoju už atsakymą.
K.D.PRUNSKIENĖ (VLPDF). Aš supratau, kad klausimas buvo adresuotas Ministrui Pirmininkui. Aš galbūt porą sakinių pasakyčiau. Jūs tris kartus iš eilės tą klausimą kėlėte. Grįžusi praeitą kartą paprašiau ministerijos sekretorių Kazį Sivickį surinkti iš kitų institucijų, iš Klaipėdos apskrities, Aplinkos ministerijos informaciją ir jums pateikti raštu. Jeigu jūs šiandien dar negavote atsakymo, tris dienas sekretorius buvo Briuselyje, aš jo paprašysiu, kad pateiktų išsamią informaciją. Aš taip pat apgailestauju, kad numatytos 2008 m. sumos yra per mažos tai problemai spręsti. Tai yra tarpinstitucinė, jau tampanti tarpregioninė ir valstybinė problema. Esu tikra, kad mes bendromis pastangomis rasime būdą, tik labai prašau šiandien nereikalauti konkretaus atsakymo, konkrečios formulės, pinigų sumos, iš kokių šaltinių ir per kokias programas. Jūsų atkaklumo dėka, be abejo, ši problema bus kruopščiai apsvarstyta ir sprendžiama.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Rimas. Ruošiasi A.Baranauskas.
A.RIMAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, noriu kreiptis į susisiekimo ministrą su neilgu klausimu. Kokia pastaruoju metu avaringumo dinamika, ar tikrai sumažėjo avarijų skaičius pastarosiomis savaitėmis ir pastaraisiais mėnesiais?
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Turiu pasakyti, kad spalio ir lapkričio mėnesiais Lietuvoje žuvusiųjų skaičius, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 30%. Mes šių metų spalio 1 d. žuvusiųjų skaičių Lietuvoje turėjome didesnį, palyginti su praeitais metais, 60 žmonių, o gruodžio 15 d. žuvusiųjų skaičius buvo 24 mažesnis. Aišku, vakarykštė diena Lietuvai buvo nelaiminga, nors visame pasaulyje, jeigu girdėjote, daug kur buvo nemažai avarijų. Bet, manau, darbas, kuris dirbamas Seime ir Vyriausybėje, tikrai duos teigiamų rezultatų kitais metais ir tie rezultatai bus dar geresni. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Baranauskas. Ruošiasi A.Matulas.
A.BARANAUSKAS (VLPDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu paklausti teisingumo ministro. Gerbiamasis ministre, buvo kalbama apie tai, kad bus pakeista kalėjimų dislokacija ir statybos. Kaip dabar sprendžiami šie klausimai ir kas numatoma artimiausioje ateityje?
P.BAGUŠKA. Galiu atsakyti, jog yra atliktas Lukiškių kalėjimo izoliatoriaus visų pastatų ir statinių, taip pat laisvės atėmimo vietos ligoninės vertinimas. Preliminari kaina yra 128 mln., taip pat yra skaičiavimai, kad visų įkalinimo įstaigų iškėlimas kainuos milijardą 100 mln., 528 mln. litų surinksime pardavę ne tik įkalinimo įstaigas, bet ir kalėjimo mokymo centrą. Dabar, kaip sakiau, yra rengiamas atitinkamas Vyriausybės nutarimas, kad atiduotume Turto bankui, ir toliau Turto bankas spręs projektavimo ir visus statybos klausimus. Mes turėsime tik gauti raktus, kad būtų galima įeiti ir, žinoma, paruošti atitinkamas projektavimų ir statybos sąlygas, kad jos atitiktų tuos reikalavimus, kurie keliami įkalinimo įstaigoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Matulas. Ruošiasi R.Bašys.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamoji Vyriausybe, aš norėčiau pasveikinti visus su artėjančiomis šventėmis, palinkėti gerų darbų ir daugiau atsižvelgti į opozicijos siūlymus. Vieną didžiausių priekaištų, kurį galėčiau pasakyti Vyriausybei ir ūkio ministrui, kad jūs nevykdote ir toliau proteguojate alkoholio verslą. Be abejo, tiek Socialdemokratų, tiek Liberalų sąjūdžio frakcijų atstovų veiksmus neefektyviai kovojant su tautos girdymu, matyt, įvertins rinkėjai, bet paklausti noriu susisiekimo ministro.
Gerbiamasis ministre, tiesiog mane nustebino, kodėl taip greitai sureagavote į Seimo rezoliuciją. Mes priimame daug nutarimų, rezoliucijų ir ne visada jos yra įgyvendinamos. Aš turiu omenyje privalomą autotransporto patikrinimą. Kažkas jus paspaudė, kad atšaukėte savo sprendimą, ir dabar visas mašinas techninei priežiūrai reikės pristatyti kas dveji metai. Aš prieš mėnesį kreipiausi į vieną firmą, norėjau išsinuomoti lengvą krovininę mašiną, man davė. Pasirodo, yra tokia paslauga – gali pats ją vairuoti. Žinote, aš jos negalėjau vairuoti, nes viskas atsileidę: vairas atsileidęs, posūkiai neveikia. Paklausiau dėl techninės priežiūros paso, pasirodo, prieš du mėnesius buvo išduota. Tai kodėl taip greitai nusileidote?
A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Aišku, labai greitai tikrai nenusileidau, bet praėjus tam tikram laikui, gal po kai kurių diskusijų. Taip, jūs keliate labai aktualų klausimą. Aš manau, tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl kilo tokios didelės diskusijos. Dėl to, kad tikriausiai trūko visuomenei informacijos apie techninę būklę mūsų automobilių, važiuojančių Lietuvos automobilių keliais.
Galiu pasakyti labai aiškiai ir suprantamai, kad mes labai dažnai jautriai reaguojame į kai kuriuos sprendimus, kurie, atrodo, tą dieną yra nepopuliarūs. Bet po kelerių metų duoda labai teigiamų rezultatų. Tai čia irgi vienas iš tokių atvejų.
Europos Komisija pavedė vienai darbo grupei, kuri atliko tyrimą visose Europos Sąjungos šalyse, kokios įtakos techniškai netvarkingi automobiliai turi žalai eismo įvykiuose.
Toje pažymoje yra aiškiai parašyta, kad 20% žmonių žūva dėl to, kad automobiliai yra techniškai netvarkingi. Aš manau, mes turėtume labai stipriai susimąstyti.
Artimiausiu metu, kiek žinau, Europos Komisija pradės nagrinėti direktyvą, dėl jos priėmimo, kad visos Europos Sąjungos… įstatymų nacionaliniu lygiu numatytų, nuo kiek metų automobiliai turi būti tikrinami kiekvienais metais.
Yra dar viena problema. Kai kurie visuomenės nariai pasako, kad dar dažnai yra tokių atvejų, jog techninę apžiūrą kai kuriuose centruose atlieka už pinigus. Bet mes jau ateinančiais metais, tikimės, visuose techninės apžiūros centruose eliminuosime žmogiškąjį faktorių. Šiuo metu yra diegiami kompiuteriai, kitais metais bus baigtas jų diegimas, ir tikrai situacija techninės apžiūros centruose turi smarkiai pasikeisti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė E.Karpickienė, ruošiasi E.Klumbys.
E.KARPICKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mano klausimas būtų kultūros ministrui. Eina į pabaigą 2007 metai. Šie metai UNESCO buvo paskelbti Napoleono Ordos metais. Šis žymus žmogus buvo XIX a. ne tik dailininkas, kompozitorius, tačiau buvo ir savo kūrinių atlikėjas pianistas, publicistas. Napoleonas Orda labai domėjosi Lietuvos istorija. Beje, ypač reikšmingas Lietuvai jo piešinių palikimas. Prašom pasakyti, kodėl Kultūros ministerija neparodė absoliučiai jokio dėmesio šio žymaus XIX a. dailininko, kompozitoriaus, intelektualo 200-osioms gimimo metinėms paminėti?
J.JUČAS. Labai ačiū jums už klausimą. Kultūros ministerija nei rodo dėmesį, nei jo nerodo. Tiek Kultūros ministerijai… yra nacionalinės įstaigos, tokios kaip nacionaliniai muziejai, parodų salės, kurios yra ir ministerijos, ir ne, ir jos rodo pakankamą dėmesį. Jūs teisi tuo atžvilgiu, kad Kultūros ministerijoje yra programa. Ta programa yra švenčių ir jubiliejinių datų. Komisija visada svarsto. Jeigu buvo koks nors privatus teikimas paminėti, aš galėsiu pasidomėti, ar ta komisija svarstė ir papildomai šiam įvykiui lėšų skyrė. O tai yra muziejų, nacionalinių įstaigų programos sudarymo klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia kolega E.Klumbys. Atsiprašau, E.Klumbys. (Balsai salėje) Prašom klausti. Laikas paprasčiausiai baigiasi. Prašau kortelę pataisyti.
E.KLUMBYS (TTF). Klausimas premjerui. Vakar jūs, kalbėdamas per televiziją, pareiškėte, kad pasisakėte už priešlaikinius Seimo rinkimus, nes norėjote pagąsdinti Seimą. Sakykite, kiek ilgai dar žadate grįsti savo, kaip premjero, santykius su Seimu gąsdinimo politika, ir ar jūs išties manote, kad tokia jūsų pozicija yra konstruktyvi ir vaisinga?
G.KIRKILAS. O jūs taip išsigandote? (Balsai salėje) Tai kam klausiate? Tiesą sakant, aš nieko negąsdinu. Aš pasakiau, kad turi būti tokios galios Ministro Pirmininko, kaip yra daugelyje šalių, jeigu yra mažumos Vyriausybė, paleisti Seimą. Taip yra Danijoje, Britanijoje, daugelyje šalių. Mes patenkame į politinę aklavietę: ir dirbti labai sudėtinga, ir niekas nenori imtis atsakomybės. Jūs esate dauguma opozicija, tai imkitės atsakomybės ir parodykite, kad dirbsite geriau. Bet jūs vengiate jos. Jeigu jūs jos vengiate, leiskite normaliai dirbti mažumos Vyriausybei ir neiškreipkite mūsų sprendimų, kuriuos atsiunčiame į Seimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Matau, kad pasiruošęs klausti K.Glaveckas. Prašom.
K.GLAVECKAS (LSF). Taip, aš norėjau paklausti, bet jūs sakėte, kad klausti nebegalima. Aš ta pačia proga paklausiu ir pasakysiu.
Tai, kas dabar vyksta, vadinasi Vyriausybės valanda. Ne Vyriausybės 45 minutės ar šešios, mes pradėjom vėliau ir turėtume per tą valandą suspėti. Tai pirma. Antra, daugelis klausėjų klausė ne po vieną, o po dvi minutes. Posėdžio pirmininko pareiga, natūralu, yra perspėti ir sutramdyti.
Dabar klausimas, jeigu leisite paklausti, nes dar liko 10 minučių, Ministrui Pirmininkui.
Du dalykai daugiausia jaunų žmonių išvaro iš šalies – tai mažos algos ir didelės bankų palūkanos. Buvo laikotarpis Lietuvoje, jis dar tęsiasi, kai mažos algos tikrai iš mūsų šalies išvarė labai daug jaunimo. Beveik pusė milijono žmonių išvažiavo ieškoti didesnių algų. Dabar atėjo laikas didelėms bankų palūkanoms. Kodėl? VILIBOR yra 7,5%, EURIBOR – apie 4,6, o iš tikro dar pridėjus maržą irgi bus apie 6%. Daugelis jaunų žmonių yra paėmę butui paskolas. Tokių paskolų yra 16 mlrd. litų. Mokestinės mėnesinės palūkanos arba mokesčiai už mokestines palūkanas padidėjo beveik 30–40%, todėl daugelis jaunų žmonių nebus pajėgūs ir nėra pajėgūs išsimokėti kreditų. Ką jie dabar darys? Jie važiuos į Airiją, Angliją ieškoti didesnių algų.
Sakykite, gerbiamasis Ministre Pirmininke, ar Vyriausybė, turėdama visą instrumentų paketą – Lietuvos banką, biudžetus, – bandys ką nors daryti, kad kaip nors palengvintų tą procentinę naštą žmonėms, kurie paėmė esant 3% palūkanų, dabar mokės 8%, dėl to gali iš tikro tik didėti emigracija? Ačiū.
G.KIRKILAS. Emigracija tikrai nedidėja, kaip tik yra priešingos, ačiū Dievui, tendencijos. Bet jūs, gerbiamasis kolega, tikrai žinote, kad centrinis bankas mums nėra pavaldus. Taip yra, matyt, daugelyje demokratinių šalių. Centrinis bankas reguliuoja šias palūkanas. Yra ir tam tikros priežastys, kodėl jos keliamos. Jūs patys labai daug šnekėjote, jūs asmeniškai, apie infliaciją, apie perkaitimą, ir tos (…) palūkanos yra šiek tiek pakeltos, nes didžiausią įtaką infliacijai daro įvairios paskolos.
Ar dabar reikia kokių nors lengvatų jaunimui kaip nors palengvinti, klausimas yra geras, mes dar jo nesvarstėme. Bet iš tikrųjų galėtume pagalvoti, nes, ko gero, jaunimui, šalia tų lengvatų, kurios dabar yra, galbūt reikėtų pagalvoti atsižvelgiant į jų socialinį lygį, aš su tuo sutinku, galbūt. Centriniam bankui mes tikrai nevadovaujam. Aišku, kartais mes deriname veiksmus, mes kartu derinome priimdami Konvergencijos programą, kartu rengėme Fiskalinės drausmės įstatymą, bet vadovauti negalime. Taip yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaip suprantu, jūs irgi norite papildyti klausimą, taip? Bet turėsite dvi minutes.
K.GLAVECKAS. Labai ačiū. Ačiū, gerbiamasis Ministre Pirmininke, už priskyrimą infliacijos tėvui, bet, manau, ne tuo adresu yra. Norėjau paprašyti jūsų, kad jūs susisiektumėte su Estijos Vyriausybe ir premjeru ir sužinotumėte tai, kad estai, pakilus palūkanom, pradėjo dengti kur kas didesnę dalį tų paaugusių palūkanų jaunoms butų paskolas pasiėmusioms šeimoms. Taigi nieko išradinėti čia nereikia, toks patyrimas yra ir visi instrumentai yra jūsų rankose. Centrinio banko rankose taip pat yra instrumentų. Aišku, jam juos nepatogu naudoti ir jis jų nenaudoja. Ačiū.
G.KIRKILAS. Taip, jūs esate teisus. Ačiū už patarimą, kaip tik rytoj vykstu į Estiją, būtinai pasidomėsiu, ką daro Estijos premjeras.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime grįžti prie darbotvarkės ir nustatytų terminų? Ačiū. Prašom dėl vedimo tvarkos. P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš atėjau prie mikrofono, kuris arčiausiai premjero, nes jis niekaip negirdi Seimo narių klausimų, o klauso tik trigalvio slibino ir „Vilniaus prekybos“. Todėl norėjau, kad išgirstumėte mane ir leistumėte užduoti klausimą šalia jo, bet vis dėlto premjeras pabėgo. Manyčiau, kad gal gerbiamasis premjeras dar yra neišėjęs iš salės. Gerbiamasis premjere, kodėl jūs negerbiate savęs ir nuolat keičiate savo poziciją? Jūs sakėte, kai trigalvio slibino atstovai pareiškė norintys kurti patronuojančią organizaciją, jūs tuoj pat pasakėte, kad jūs alternatyvios kalbos nepriimate ir jūs vadovaujatės įstatymu. Kas privertė jus šiandien pakeisti nuomonę? Dabar kalbate taip, kaip kalba trigalvio slibino atstovai. Kodėl jūs neturite savo nuomonės ir, neturėdamas savo nuomonės, negerbiate savęs ir Vyriausybės? Ar vis dėlto prieš šventes ne Seimo paleidimas, o jūsų atsistatydinimas nebūtų geriausia dovana mūsų visuomenei ir Lietuvos žmonėms?
PIRMININKAS. Kolega Petrai Gražuli, jūs vėl prigavote – norėjote kalbėti dėl balsavimo motyvų, o kalbėjote visai kita tema. Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie darbotvarkės.
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl J.Prapiesčio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus primininku“ projektas, registracijos Nr.XP-2743. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas. Prašom. Kolega V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, susitikęs su kandidatu į šias pareigybes, aptarė ir priėmė bendrą nuomonę, t. y. ne balsų dauguma, o visi balsavo už tai, kad J.Prapiestis būtų skiriamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom. Frakcijos vardu norėjo kalbėti V.Mazuronis. Jo nėra. Ar yra dar norinčių kalbėti frakcijos vardu? Nėra. Prašau? Ar yra norinčių kalbėti komitetų vardu? V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Didžiausia mūsų frakcija labai išsamiai ir įdėmiai apsvarstė J.Prapiesčio kandidatūrą į Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas. Mūsų frakcijos nuomone, J.Prapiestis pagal dalykines ir asmenines savybes tinka eiti šias pareigas. Aš pats asmeniškai J.Prapiestį pažįstu nuo Atgimimo laikotarpio. Kartu dalyvavome Sąjūdžio veikloje, jis į Lietuvos Respublikos Atkuriamąjį Seimą buvo išrinktas kaip Lietuvos Sąjūdžio atstovas.
Atkuriamajame Seime J.Prapiestis vadovavo Teisės komisijai, kuri, mano požiūriu, buvo viena svarbiausių kuriant Lietuvos teisinę bazę. Tas laikotarpis buvo vienas sudėtingiausių. Teisininkai, esantys Seime, drįstu teigti, mano, kad daugiausia dirbo komisijos pirmininkas J.Prapiestis. Kuriant daugelį tuometinio Atkuriamojo Seimo įstatymų, didelį indėlį įnešė ir J.Prapiestis. Ir tolesnė J.Prapiesčio darbinė veikla pasirodė kaip sumanaus, energingo vadovo, puikaus teisininko, puikaus dėstytojo, docento, mokslų daktaro, jis mylimas studentų. Mano požiūriu, be jokių abejonių, jis tinkamas eiti šias pareigas.
O kalbos apie tai, kad yra susijęs su EBSW, tai, atvirai sakant, pažvelkime į Seimą, ypač į žmones iš Kauno, galime juos susieti ir su nusikalstamom grupuotėm, jeigu norėsime. Tai čia nėra problemų. Ko gero, nereikėtų kalbėti apie tai. Jeigu mes kalbėsime tokiom temom ir nesustosime, Lietuvoje greitai nebus žmonių, kurie gali dirbti vieną ar kitą vadovaujantį darbą, ypač teisininkų. Siūlau sustoti. Prašau paremti ir balsuoti už J.Prapiesčio kandidatūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Frakcijos vardu nori kalbėti V.Mazuronis. Prašom.
V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kurie esate šiuo metu salėje arba kurie girdite mane kitur, gerbiamieji plenarinio posėdžio svečiai, mūsų frakcija „Tvarka ir teisingumas“ šiandien buvo susitikusi su pretendentu į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko postą J.Prapiesčiu.
Pirmiausia norėčiau pasakyti atvirai ir tiesiai, kad gerbiamojo J.Prapiesčio asmenybė, jo profesinė ar darbinė patirtis frakcijos nariams abejonių nekėlė ir nekelia. Tai pretendentas, mūsų manymu, galintis, kiek mes supratome, ir sutinkantis eiti siūlomas pareigas. Mums nekelia abejonių ir jo padorumas. Tačiau, mūsų frakcijos narių turimomis žiniomis, praeityje buvo atvejų ar atvejis, kai gerbiamasis J.Prapiestis nesugebėjo atsispirti politiniam spaudimui sprendžiant iš esmės teisinius klausimus. Žinoma, tas spaudimas tuo metu buvo didžiulis ir atsilaikyti buvo labai nelengva, tačiau svarbu kitas dalykas, svarbu, kad pretendentas ir tada, ir dabar suprato ir supranta, kad tas procesas, iš esmės teisinis procesas, buvo pernelyg politizuotas. Tai buvo politiniai dalykai ir politinis spaudimas priimantiems žmonėms. Būtent dėl šių motyvų nėra jokios garantijos, kad ir užimdamas šitas aukštas pareigas siūlomas pretendentas atsilaikys kokiam nors, taip pat ir politiniam, spaudimui, jeigu jis bus iš tikrųjų stiprus ir galingas. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai, dalyvavę šios dienos frakcijos posėdyje, priėmė sprendimą, kad mes negalime pritarti siūlomai Jono Prapiesčio kandidatūrai į šį postą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame Naujosios sąjungos frakcijos vardu kalbėti A. Paulauską. Prašom.
A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamieji kolegos, aš nieko nenoriu čia įžeisti, bet išgirdęs paskutinės kalbos žodžius pradėjau prisiminti, kiekgi aš pažįstu J.Prapiestį, kiek metų man teko su juo dirbti. Galiu pasakyti, kad nuo Aukščiausiosios Tarybos, kai jisai vadovavo tuo metu labai sudėtingai, tada ne komitetas vadinosi, komisijai, J.Prapiestis visada turėjo stuburą, visada turėjo savo nuomonę ir niekada nė vieno karto nemačiau, kad jis pasiduotų kokiam nors spaudimui, jeigu tai neatitiko jo įsitikinimų ar pasaulėžiūros. Aš tą sakau labai atsakingai, nes su tuo žmogumi teko ne vienus metus dirbti. Ir vėliau, dirbdamas įvairius darbus, jis visada turėjo savo nuomonę, aiškiai, argumentuotai galėjo ją dėstyti ir ginti. J.Prapiestį mes taip pat išklausėme frakcijoje. Daugelis mūsų frakcijos narių jį pažįsta asmeniškai, jis atsakė į klausimus dėl teismų reformos, dėl susiklosčiusios situacijos teismų sistemoje, šitie atsakymai mus visiškai tenkina. Mes manome, kad jis, kaip vadovas, tikrai prisidės prie Aukščiausiojo Teismo darbo, prie jo autoriteto kėlimo. Aš manau, jo, kaip akademinio žmogaus, kaip mokslininko, žinios labai reikalingos ne tik Aukščiausiajame Teisme, bet ir apskritai tobulinant teismų sistemą.
Mūsų frakcija pritarė jo kandidatūrai ir balsuos už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar yra norinčių kalbėti frakcijos vardu? (Balsai salėje) Nėra? Ar yra norinčių kalbėti frakcijos vardu? K.Starkevičius. Prašau.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, šiomis dienomis EBSW prezidentui G.Petrikui pareikšti kaltinimai dviejose bylose dėl kelių dešimčių milijonų litų iššvaistymo, 16 tūkst. nukentėjusių indėlininkų, praradusių daugiau kaip 80 mln. litų, varsto teismo duris, vis tikėdami, turėdami viltį atgauti savo pinigus. Lietuvos ekonomikai tuo metu padaryta žala siekė daugiau kaip 2 mlrd. litų. 1992–1996 metų laikotarpiu buvo sužlugdytos tokios Lietuvos pagrindinės pramonės įmonės kaip „Banga“, „Koordinatė“, „Inkaras“, „nuskandintas“ laivynas, šį sąrašą galima tęsti ir tęsti. 1996 metais žlugus šeštajai Vyriausybei valstybės ižde buvo likę tik apie 100 tūkst. litų, iš esmės tai buvo valstybės bankrotas.
Ar galėjome to išvengti? Klausimas. Mano manymu, galėjome, jeigu šeštoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaujama A.Šleževičiaus, būtų dirbusi Lietuvai. Penktojoje, šeštojoje ir septintojoje Vyriausybėje dirbo ir dabartinis kandidatas į Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkus J.Prapiestis. Kas tuo metu buvo ministras? Ką jis turėjo daryti? Ar tik būti palankus premjero A.Šleževičiaus valios vykdytojas, ar ministras, dirbantis vadovaudamasis priesaika? Pagal Teisingumo ministerijos nuostatus ministerija rengia Lietuvos Respublikos įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, nutarimų aktų projektus, padeda kartu su kitomis valstybės ir visuomeninėmis institucijomis rengti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimų projektus. Nagrinėja nustatyta tvarka piliečių pasiūlymus, skundus, juos apibendrina, analizuoja teismų, antstolių, notarų veiklą, statistiką ir taip toliau.
Vyriausybėje Teisingumo ministerija yra kaip Teisės departamentas, su kuriuo derinami iš esmės visi įstatymai ir nutarimai. Komisija, nagrinėjusi EBSW veiklą, nustatė gausybę įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų įstatymus įgyvendinamųjų aktų palankumą vienai EBSW grupuotei. Štai keletas pavyzdžių. Centrinė Privatizavimo komisija 1992 m. gruodžio 11 d., kitą dieną jau pradeda dirbti būtent teisingumo ministras J.Prapiestis, kreipiasi į Vyriausybę ir visas ministerijas su prašymu duoti išvadas dėl investicinės akcinės bendrovės „Europos investicija“ veiklos, taip pat dėl galiojančių įstatymų pažeidimų privatizuojant Vilniaus miesto valstybinę įmonę „Linkmena“. Atsakymo rasti nepavyko.
Kitas pavyzdys, 1993 m. rugpjūčio 19 d. „Jūros“ įmonės generalinis direktorius Valdas Trinkūnas, vadovaudamasis Vyriausybės protokoliniu nutarimu, kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją dėl leidimo parduoti valstybinei įmonei „Banga“ 100 litų nominalios vertės akcijas už 700 litų. Vakare priimamas kitas nutarimas 100 litų… už 100 litų sumažinant jų vertę 7 kartus. Valstybė ir mes vien tik per šį sandorį, o jų galima rasti šimtus, praradome 50 milijonų. Sąrašą galima tęsti ir tęsti, ir visa tai buvo daroma su Vyriausybės žinia.
Gal jūs galite sakyti, kad nežinojote, tačiau štai Romo Visokavičiaus paaiškinimai komisijai. „Informavome (čia cituoju jį), kad renkami pinigai, apgaudinėjami žmonės, ir bus prieitas liepto galas. Reikia kelti triukšmą, tai oficialiai rašėme Vyriausybei, taip pat ir Teisingumo ministerijai, veiksmų jokių.“
Dar norėčiau pakalbėti apie Baudžiamąjį kodeksą. Mano žiniomis, iki 1994 metų Baudžiamajame kodekse buvo sąvoka „karo nusikaltimai“, tačiau 1994 metais ši sąvoka išnyko. Jūs, kaip Atkuriamojo Seimo narys, dirbote teisės srityje, Teisės komisija tada vadinosi. Dar 1989 metais Aukščiausiojoje Taryboje buvo parengtas įstatymas dėl atsakomybės už nusikaltimus Lietuvai ar panašiai, tačiau priėmimas buvo vilkinamas, kol visai neliko sąvokos net ir „karo nusikaltimai“. Dabartiniu metu iš tikrųjų, čia gal toks pirmas atvejis, kai mes analizuojam veiklą pareigūno, kuris dabar eina į aukštas pareigas, gal čia būtų ir pamoka, neskiriant ministro, ateičiai, kad kiekviename darbe, kad ir kur dirbtų, ar Seime, ar ministras ministerijoje, galvotų apie savo veiksmus, ką daro, ar tai būtų premjeras, kad ir kas jis būtų, bet dirbtų tikrai savo galva ir išmintimi. Dabartiniu metu, kai G.Petriko byla pasiekė teismus, vis dėlto bus skiriamas, planuojamas skirti Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, tai čia tam tikras susikirtimas, mano manymu, matyti.
Aš iš tikrųjų gerbiu ir gerbsiu Prezidentą, tačiau patarėjai vis dėlto turėtų labiau skaitytis su Seimo valia. Mes turime pavyzdžių, kai Turniškių komisija išnagrinėjo Turniškių skandalą, priėmė sprendimus, visi šie pareigūnai taip pat buvo paaukštinti. Taigi, manau, turime gerą progą pagalvoti ir apsispręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu –K.Glaveckas. Prašau.
K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Liberalų frakcija buvo susitikusi su pretendentu, su juo turėjome išsamią diskusiją ir priėjome prie bendros nuomonės – paremti Jono Prapiesčio kandidatūrą.
Kelis žodžius pridursiu nuo savęs. Pažįstų Joną iš tikrųjų jau seniai, dar kaip profesorių, dirbantį universitete. Mes kartu dirbome. Tai buvo iš tikrųjų padorus ir sąžiningas žmogus. Tai, kad jis dabartiniu metu kaltinamas, arba jam yra metami kaltinimai, kad jis buvo teisingumo ministru tada, kai veikė EBSW grupuotė ir kai iš tikrųjų išvogė ir pridarė daug žalos žmonėms, tai mes ne tam lupame kailį. Seime buvo sudaryta komisija, kuri įvardijo visus kaltuosius. Mes puikiai žinome, kad tuometinė Adolfo Šleževičiaus Vyriausybė ir centrinis bankas, kuris iš esmės turi vykdyti pinigų priežiūrą, komercinių bankų priežiūrą, visų finansinių įstaigų priežiūrą, tos pareigos neatliko. Kaltas taip pat ir tų metų Seimas, nes jis leido tuos įstatymus, kuriuose buvo paliktos tos skylės. Visa tai, kaip žinote, jau seniai yra įvardyta, atsakomybės iš jų nėra išieškota, išskyrus moralinę, o pinigų radimo ir grąžinimo klausimas lieka lygiai toks pat aktualus. Ponas J.Prapiestis vadovavo Teisingumo ministerijai, kuri, kaip žinote, nėra nei prokuratūra, nei rašo įstatymus, nei juos vykdo. Jinai tiktai prižiūri tų įstatymų, kurie susiję su teisingumu, vykdymą. Kadangi tokių įstatymų nebuvo, tai aš manau, kad jo tuometinei veiklai negalima asmeniškai prikišti, kad jis slėpė, nematė ar kaip nors bandė apginti EBSW grupuotės nusikaltimus. Todėl, mano supratimu, tie kaltinimai nėra visiškai pagrįsti. Dar kartą kartoju, kad frakcijos nutarė vienbalsiai palaikyti pono J.Prapiesčio kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas V.Bogušis.
V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mes su ponu J.Prapiesčiu nebuvome susitikę, mes poną J.Prapiestį gerai pažįstame, mes gerbiame Lietuvos Respublikos Prezidento pasirinkimą, mes žinome, kad šis žmogus yra ne tik kad teisingas, bet ir garbingas. Jam siūlomos pozicijos tikrai atitinka jo dvasią, jo kompetenciją, bet tie mesti kaltinimai tikrai yra nepagrįsti ir nepamatuoti. Liberalų ir centro sąjunga remia pono J.Prapiesčio kandidatūrą, balsavo vienbalsiai ir salėje balsuos vienbalsiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra dar norinčių kalbėti frakcijos ar komiteto vardu? Nėra. Iš pavienių Seimo narių yra užsirašęs kalbėti J.Veselka, bet jo nėra. (Balsai salėje) Atsiprašau, Socialdemokratų frakcijos vardu, taip? Prašau. Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, aš noriu kalbėti savo vardu, bet esu įgaliotas pareikšti ir frakcijos poziciją.
J.Prapiestis yra teisininkas profesionalas. Tada, kai mes pirmą kartą susirinkome į tuometinės Aukščiausiosios Tarybos posėdį 1990 m. kovo 10 d., tokių profesionalų nedaug buvo toje Aukščiausiosios Tarybos sudėtyje. Jis savo profesijos žinias, savo sugebėjimus, savo teorinį ir praktinį pasirengimą panaudojo tam, kad būtų pakloti geri atkurtos demokratinės valstybės pamatai. Nebuvo jam priekaištų nei kaip atitinkamos komisijos pirmininkui, juo labiau kad jis užimdavo ir rimtą poziciją, ir ramią poziciją, neidavo į kraštutinumus, o tai buvo labai svarbu. Nebuvo jam priekaištų, kai jis dirbo ministru ne vienoje Vyriausybėje. Nebuvo. Dabar kai kas atsirado, bet apie tai leiskite pasakyti pabaigoje. Nebuvo priekaištų jam devynerius metus dirbant Konstitucinio Teismo teisėju. Jeigu kas dabar atgaline data bando pripaišyti politiką, man atrodo, daro tai visai be reikalo, vadovaudamiesi tam tikrais savo supratimais, kuriuos kiekvienas gali turėti. Bet manau, kad Konstitucinis Teismas toje byloje elgėsi taip, kaip jis suprato Konstituciją ir kai kurių žmonių konkrečius veiksmus. Ir buvo atitinkamas sprendimas.
Taigi apibendrindamas galėčiau pasakyti, kad ne vieną kartą balsavau už J.Prapiestį skiriant jį į įvairias pareigas ir Aukščiausiojoje Taryboje, ir Vyriausybėje, ir Konstituciniame Teisme, ir Aukščiausiajame Teisme, ir nesigailiu tai padaręs. Manau, kad mes teisingai padarysim, jeigu balsuosime dabar paremdami jo kandidatūrą į aukštesnes pareigas. Beje, tų pareigų mes neturėtume pervertinti, ką pasakė ir pats pretendentas į šias pareigas Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje. Manau, J.Prapiestis tinkamai eis šias garbingas pareigas, ir aš kviečiu balsuoti ir savo, ir Socialdemokratų frakcijos vardu.
O dabar, kadangi dar turiu šiek tiek laiko, leiskite man pasakyti apie tą bendresnę dalį. Čia minima vienos prastos įmonės, suktos įmonės praktika, kuri išryškėjo. Iš tikrųjų prastas dalykas ir už jį atitinkami asmenys jau atsakė arba atsakys, bet iš tikrųjų kaip atsirado šita praktika, kur buvo padėtas pagrindas? Būkime sąžiningi ir pasakykime, kad mes tiesiog padėjome netinkamą pagrindą kapitalizmo kūrimui ar atkūrimui. (Balsai salėje) Kadangi tai yra mano žodžiai, tai jie gal kai kam atrodo netinkami, nors aš tų pozicijų visada laikiausi, tada aš paskaitysiu vieną dokumentą. Paklausykit, citata: „Viena iš sąlygų, padėjusių EBSW koncernui dalyvauti valstybinių įmonių privatizavime, buvo blogai parengta, nenuosekli, nesistemiška, chaotiška perėjimo iš planinės komandinės ekonomikos į rinkos ekonomiką reforma“. Aš padėjau ar pretendentas padėjo šitą pagrindą? Man atrodo, padėjo tam tikros pakraipos Aukščiausiosios Tarybos deputatai. „Pačiai reformai, valstybinio turto privatizavimui nebuvo tinkamai pasirengta nei teisiniu, nei ekonominiu, nei tuo labiau psichologiniu požiūriu.“ Kas už tai atsakingas iš anų laikų?
Ir dar vienas dalykas: „Formuojant bendrą šalies pereinamojo laikotarpio iš planinės ekonomikos į rinkos ekonomiką politiką, buvo pervertinta privataus kapitalo įtakos svarba šalies ekonomikai, jos valdymui. Aukščiausieji valstybės pareigūnai, užsienio ir vietiniai ekspertai visuomenėje formavo nuomonę, kad tik privatus kapitalas gali efektyviai dirbti, visiškai nuvertinant, o kartais net diskredituojant valstybinių įmonių ir jų vadovų darbą“. Čia ne mano žodžiai. Jeigu kas neprisimenate, tai galiu pasakyti, kad tai yra komisijos, tyrusios EBSW, išvados dalis. Taigi patys, kolegos, pripažinot, o dabar ieškot kitur kaltų. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti svarstomu klausimu? (Balsai salėje) Nėra. Ar nori kalbėti pats kandidatas ar kandidatą teikiantys asmenys? Ne. Ačiū. Tuomet pereinam prie apsisprendimo. Dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? (Balsai salėje) Yra tik pritariantys, prieš nėra, tai gal pritariantys galite atsisakyti? (Balsai salėje) Tuomet prašome registruotis. (Balsai salėje) Prašau?
Minutėlę, atsiprašau. Vienas iš norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų jau kalbėjo, bet nori dar kalbėti dėl balsavimo motyvų. V.Žiemelis. Nebuvo užsirašęs. Atsiprašau, net nebuvo užsirašęs kalbėti dėl balsavimo motyvų.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo pateiktai kandidatūrai. Prašom balsuoti.
Už – 53, prieš – 13, susilaikė 8. Nutarimas priimtas. (Plojimai)
Prašau. Dėl vedimo tvarkos – V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Aš buvau užsirašęs dėl balsavimo motyvų, pasitikslinkite su patarėju. Violeta, jūsų tada nebuvo, aš buvau užsirašęs. Tačiau noriu pasakyti viena: gerbiamasis Juršėnai, reikia sakyti savo mintis, o ne EBSW komisijos. Ta komisija darė daug klaidų ir jūs privatizuojant nepasiūlėte geresnio būdo, kaip privatizuoti. Geriau sakykite savo, ne komisijos nuomonę.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsiprašau, dėl balsavimo motyvų…
Č.JURŠĖNAS. Ne dėl balsavimo motyvų, po balsavimo.
PIRMININKAS. Po balsavimo.
Č.JURŠĖNAS. Čia, kaip Jungtinėse Tautose, balsavimo motyvai po balsavimo sakomi. Gerbiamasis kolega Vidmantai ir kiti kolegos, aš noriu pasakyti, jeigu imsime kairiąsias valdžias, tai jų istorinis uždavinys ir buvo sušvelninti perėjimo į kapitalizmą sąlygas. Kad ne visur pavyko, tai aš galiu prisiimti kaltę. Taip pat ir kiti galėtų prisiimti. Bet mes iš tikrųjų norėjome kapitalizmo su žmonišku veidu.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Paulauskas. Prašau.
A.PAULAUSKAS. Mano balsą prašau įskaityti už, technika nesuveikė.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Kupčinskas. Prašau.
R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū, Pirmininke. Labai malonu, kad nors po balsavimo, kaip čia sakė kaip Jungtinėse Tautose, galima pasakyti savo nuomonę. Visų pirma labai gerai, kad svarstant paskyrimus į teisėjus pagaliau vieną kartą yra ne vien tik rankų kilnojimas, tiksliau, mygtukų paspaudimas, o vyksta rimtos diskusijos. Tai susiję su tuo, jog visuomenė vis dėlto mato, kad teisėsaugos sistema serga ir kad teismų darbe toli gražu ne viskas gerai, ir visuomenė turi didelių priekaištų. O dėl to, kaip minėjo mūsų Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas ir čia kai ką kaltino, vis dėlto būnant teisingumo ministru ir matant, kokie kataklizmai vyksta privatizavimo srityje, buvo galima teikti Seimui pataisas dėl įvairių įstatymų pakeitimų. Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau (taupydamas laiką, neminiu pavardės), vis dėlto buvo galima šį tą padaryti. Ir atsakomybė tenka, lygiai kaip tenka mums atsakomybė už tai, už ką mes balsuojame, taip pat ir už teisėjų paskyrimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Sigitos Rudėnaitės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr.XP-2742. Pranešėja – A.Rauličkytė. Pateikimas. Prašau.
A.RAULIČKYTĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis bei atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, 2007 m. gruodžio 4 d. dekretu 1K1184 teikia Lietuvos Respublikos Seimui skirti S.Rudėnaitę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja. Galiu pasakyti, kad šiuo metu teisme yra keturios laisvos vietos: trys Civilinių bylų skyriuje ir viena Baudžiamųjų bylų skyriuje. Pagal registracijos tvarką, patvirtintą Teisėjų tarybos, visi asmenys, visi teisėjai, kurie atitinka reikalavimus, numatytus teisėjams Teismų įstatyme, gali savarankiškai užsiregistruoti ir tapti kandidatais į Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Šiuo metu irgi buvo užsiregistravę keturi kandidatai. Prezidentas susitiko su visais keturiais ir apsisprendė teikti S.Rudėnaitę Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo teisėja. S.Rudėnaitė teisininko kvalifikaciją įgijo 1987 metais. Nuo tų pačių metų, nuo 1987 m., iki 1997 m. ji dirbo advokate Vilniaus miesto 1-ojoje advokatų kontoroje ir Utenos advokatų kontoroje. Nuo 1997 m. pradėjo dirbti teisėja. Pradėjo nuo Utenos rajono apylinkės teismo teisėjos, vėliau – Aukštesniojo administracinio teismo teisėja. Nuo 2000 m. – Vilniaus apygardos teismo teisėja, nuo 2003 m. – Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja ir nuo 2004 m. iki šiol – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Kviečiame į tribūną S.Rudėnaitę. Jūsų nori klausti kolegos Seimo nariai. Klausia kolega L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Būtų malonu išgirsti, koks vis dėlto jūsų, koks įsivaizdavimas šių garbingų, atsakingų pareigų ir kiek galima bus jums daryti įtaką apskritai teisingumo situacijai arba teismų praktikai Lietuvoje, žinoma…
S.RUDĖNAITĖ. Teismų praktikos, manau, maksimaliai. Dabar mūsų nacionalinėje teismų sistemoje teisėjas gali turėti galimybes, nes Aukščiausiasis Teismas yra kasacinės instancijos teismas, vadinasi, teisės aiškinimo dalykai, o ne faktai yra šio Teismo teisėjo darbo esmė ir pagrindinė dalis. Tai iš tikrųjų labai svarus ir reikšmingas darbas. Per kiekvieną tokį procesinį sprendimą, manau, teisėjas turi galimybę daryti įtaką teismų praktikos vystymui. Dovanokite, pirma dalis jūsų klausimo buvo?..
L.SABUTIS. Jūsų patirtis, kiek turės įtakos dabartinės pareigos ar, atvirkščiai, jūsų pareigos apskritai teisingumo Lietuvoje situacijai…
S.RUDĖNAITĖ. Šiaip jau teismų teisės normos, kaip ir visuomeniniai santykiai, taip ir teisiniai santykiai, yra labai glaudžiai susijusios ir toks griežtas atskyrimas tarp administracinių, jeigu jūs turite galvoje mano dabartinį darbą, ir civilinių teisinių santykių neegzistuoja natūroje, neegzistuoja ir teismų praktikoje. Manau, kad dalis mano turimos dabartinės patirties, tuo labiau kad esu dirbusi tiek bendrosios kompetencijos, tiek administraciniame teisme, man padės dirbti Aukščiausiajame Teisme. Be to, dabartinis mano darbas irgi yra darbas, nors apeliacinės instancijos, tačiau galutinės instancijos teisme. Taigi ta patirties dalis, kurios reikia teisėjui formuojant, prisiimant atsakomybę už galutinį sprendimą, sąmoningai numatant tam tikros reakcijos pasekmes ir sugebėjimas atsispirti neigiamai reakcijai ar panašiai, manau, šitas įdirbis man turėtų padėti, nes 11 metų esu teisėja. Manau, kad nemažai patyrusi procesiniame darbe.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Paulauskas. Prašom.
A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamoji pretendente, noriu paklausti, kokie motyvai jus skatina į Aukščiausiojo Teismo teisėjus?
S.RUDĖNAITĖ. Kaip aš jau ir minėjau iš pradžių, laikausi pozicijos, kad teisėjo darbas kasacinės instancijos teisme yra šios specialybės teisininko profesinės karjeros (bent jau mūsų valstybės sistemos) viršūnė. Kadangi dabar aš dirbu apeliacinės instancijos teisme, manau, kad šis žingsnis yra nuoseklus mano, kaip teisėjos, kaip teisininkės karjeros tolesnis žingsnis. Aš esu tos nuomonės, kad profesinėje srityje reikia siekti maksimaliai išnaudoti savo galimybes ir kiek leidžia, aišku, sugebėjimai, daryti karjerą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Gerbiamoji pretendente, manau, kad labai gera nuostata daryti karjerą, siekti profesinių aukštumų. Kadangi esu vienas iš tų, kuris siūlo tam tikrą teismų darbo arba teismų reglamentavimo pakeitimą įtraukiant visuomenės atstovus į teisingumo vykdymą, norėčiau sužinoti jūsų nuomonę šiuo klausimu. Buvo pateiktos ir Konstitucijos pataisos, nemažai Seimo narių pasirašė dėl tarėjų instituto įtraukimo į teismų sistemą. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu? Ačiū.
S.RUDĖNAITĖ. Aš nesu gilinusis į šį klausimą, esu stebėjusi kai kurias diskusijas dėl to. Iš esmės esu dirbusi ir tuo metu, kai buvau advokatė, kai toks institutas buvo. Tai buvo apylinkės teisme, ir kadangi tai nebuvo visą laiką profesionalūs teisininkai (dažniausiai neprofesionalūs), tai aš jų didelės įtakos priimant teismui procesinius sprendimus nemačiau. Šiuo metu, jeigu turimas galvoje tarėjų instituto klausimas, aš manau, tam reikia analizės, tam reikia svarstyti ir nei taip, nei ne, vienareikšmiškai aš jums atsakyti negaliu. Kad visuomenė dalyvautų, aš neturiu nieko prieš. Visuomenė įvairiomis formomis turi teisę dalyvauti teismų veikloje. Manau, pakankamai ir dalyvauja, tačiau jeigu teismo sprendimas, tarkime, dalyvaujant tarėjams bus priimamas teisėjų sudėties daugumos principu, nuomonių daugumos principu, reikia turėti galvoje, kad tada jau tarėjai irgi turėtų būti profesionalūs teisininkai, nes iš dalies nesutampant tiek moralės, tiek visuomenės opinijos normoms su galiojančiu įstatymu, su galimybėmis jį taikyti, gali iškilti ne tik tai, kad visuomenei dalyvaujant per jos atstovus teisingumo bus daugiau, galima, manau, ir šiokia tokia profanacija, ta prasme, sprendimas ne grynai pagal įstatymus. Todėl aš jums taip ar ne konkrečiai negalėčiau atsakyti. Galbūt man reikėtų gilintis į argumentus tiek už, tiek prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos! Prašau? Ačiū. Atsakėt į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas yra paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Su pretendente bus galima susitikti po Naujųjų metų. Frakcijos gali derinti susitikimo laiką ir grafiką.
Dėl vedimo tvarkos V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Pone Pirmininke, mus aplankė Lietuvos skautai, kaip ir kiekvienais metais Advento metu atnešdami Betliejaus taikos ugnį. Aš norėčiau jums papriekaištauti, kad mes labai keistai pasitinkame Lietuvos skautus – tuščiomis kėdėmis ir, manyčiau, laikas, jiems nurodytas atvykti, tikrai buvo netinkamas. Manau, kad taikos ugnis tikrai nepakenktų šiam Seimui. Aš labai nepatogiai jaučiuosi ir bent jau savo frakcijos vardu atsiprašau, nors ne mes paskyrėme šį laiką. Nežinau, kaip jūs išspręsite šią problemą, tačiau abejingumas dvasiniams dalykams, ko gero, yra viena iš priežasčių, kodėl kartais mūsų Seimui nesiseka. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamieji. (Balsai salėje) Mes aną procedūrą jau baigėme. Pasakėme, kad frakcijos turi galimybę derinti laiką ir susitikti po Naujųjų metų.
D.TARAILIENĖ. Mums labai nepatogu, kad mes taip įsibrovėme į jūsų rimtus darbus, vis dėlto artėja šventės ir ta šviesa turi atkeliauti į visus kampelius. Tradiciškai mes ir jums atnešame Betliejaus taikos šviesą, nors šioje salėje jau iš tikrųjų labai daug šviesos ir labai smagu. Bet mes dar vieną švieselę jums atnešame, kuri šviečia šiek tiek kitaip. Šviečia iš vidaus ir į vidų ir šildo kitaip. Nuo jos nenusideginsi, ji tiktai šildo. Ji spinduliuoja. Šiandien mes atnešėme šią ugnelę iš toli toli, ji keliauja iš Betliejaus ir ji neužgeso, nes skautai yra pasiryžę ją saugoti. Jeigu jie tarnauja Dievui, tėvynei ir artimui, ir kiekvieną dieną atlieka po vieną gerą darbelį, tai vienas iš tų gerų darbelių šiuo metu yra saugoti tą ugnelę ir perduoti kitiems.
Mes šiandien per mūsų gerbiamąjį Seimo Pirmininką perduodame ją jums visiems. Ši simbolinė žvakidė, ko gero, irgi šiek tiek tinka prie to, kad jūs dabar pasidarėte perregimi, stikliniai. (Plojimai) Norėjome kaip geriau, išėjo kaip visada. Linkime, kad jūs būtumėte visada apšviesti tikros šviesos. Būtumėte laimingi, neštumėte visiems kitiems šviesą… Kadangi ugnelė vadinasi taikos, tai visiems visiems taikos ir ramybės, kad iš tikrųjų taip, kaip mes, skautai, esame broliai ir sesės, taip jūs šioje salėje irgi (…) visi broliai ir sesės. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai ačiū. Tikimės, kad tie linkėjimai tikrai bus įgyvendinti.
D.TARAILIENĖ. Na, ir mes labai trumpai. (Giedama giesmė) Gražių visiems švenčių, prasmingų ir laimingų Naujųjų metų, darbingų ir, aišku, kaip visi sako, protingų. Gerų švenčių! (Plojimai)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLPDF – Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija.