Keturiasdešimt
penktasis (366) posėdis
2007
m. gruodžio 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č. JURŠĖNAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. gruodžio 18 d. vakarinį posėdį. Prašome registruotis. Registruojamės.
Kol kas užsiregistravo 43 Seimo nariai. Reikia manyti, ateis daugiau. (Balsai salėje) Kolegos, dėmesio! Registruosimės, kai reikės, o labai greitai reikės. Pirmiausia paskirtojo vidaus reikalų ministro prisaikdinimo ceremonija. Kviečiu gerbiamąjį R.Čiupailą arčiau tribūnos, o į pagrindinę tribūną – Seimo Pirmininką V.Muntianą. Prašom.
Vidaus reikalų ministro priesaika
V.MUNTIANAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos! Noriu informuoti apie priesaikos eigą. Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas. Ministras prisiekia stovėdamas priešais Seimo Pirmininką, skaito priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs ministras, pasirašo vardinį priesaikos lapą.
R.ČIUPAILA. Aš, Regimantas Čiupaila, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą. Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
V.MUNTIANAS. Sveikiname! Linkime kuo geriausios sėkmės…
R.ČIUPAILA. Labai ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taigi sveikiname pradedantį eiti pareigas vidaus reikalų ministrą. Linkime jums kuo geriausios sėkmės! O mes tęsiame posėdį. Ir dabar galima būtų dar kartą registruotis. Prašome registruotis.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę pirmasis – Gamtinių dujų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2408. Eurointegracinis. Pateikimo stadija. Pranešėjas – ministras ir kolega Seimo narys V.Navickas. Prašom.
V.NAVICKAS (VLPDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Vyriausybė teikia Gamtinių dujų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Turbūt visi prisimename, kad šių metų kovo 20 d. buvo priimtas naujos redakcijos Gamtinių dujų įstatymas, kuris įsigaliojo balandžio 19 dieną. Vyriausybės nuomone, ne visos priimto įstatymo nuostatos atitinka Europos Sąjungos direktyvų, čia yra paminėtos tam tikros konkrečios direktyvos, nuostatas bei 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų reikalavimus. Todėl Seimui reikia svarstyti Lietuvos gamtinių dujų įstatymo čia teikiamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projekte siūlomos šios naujos teisės normos: įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma pripažinti netekusia galios įstatymo 3 straipsnio 19 dalį, nes tokia sąvoka „nepriklausomas tiekimas“ įstatyme yra nevartojama. Įstatymo projekto 1 straipsnyje taip pat siūloma patikslinti sąvokų „perdavimas“ ir „dujų laikymas vamzdyne“ apibrėžimus, kad šios sąvokos visiškai atitiktų direktyvoje 20355AB vartojamas sąvokas, kurios yra ten išdėstytos taip: „Perdavimas yra suprantamas kaip dujų transportavimas magistraliniu dujotiekiu, išskyrus gavybos proceso vamzdynus ir išskyrus tiekimą. Dujų laikymas vamzdyne suprantamas kaip suspaustų dujų laikymas perdavimo ir skirstymo sistemose, išskyrus sistemų operatorių vamzdynus, skirtus savoms reikmėms.“ Šiuo metu įstatyme pateiktas perdavimo sąvokos apibrėžimas atitinka reglamento 1775–2005(…) apibrėžimą. Reglamentas yra tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas ir jo nuostatų perkelti į įstatymą nereikia. Kitoje direktyvoje perdavimo veikla reguliuojama daug plačiau, todėl ir įstatyme būtina perdavimo sąvoką apibrėžti kaip nustatyta direktyvoje. Į sąvoką „dujų laikymas“ papildomai įtrauktas ir dujų laikymo skirstymo sistemose, kaip tai numato direktyva, supratimas.
2 punktas. Įstatymo projekto 2 ir 8 straipsniais siekiama suderinti įstatymo 6 straipsnio 3 dalies ir 25 straipsnio 3 dalies nuostatą su Vartotojų teisių apsaugos įstatymo teisės normomis, patikslinti vartotojų teisių apsaugos tarnybos pavadinimą ir statusą, kuris pasikeitė priėmus naują Vartotojų teisių apsaugos įstatymą. Įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma redakcinio pobūdžio pataisa ir iš įstatymo 7 straipsnio 1 dalies išbraukiama nuoroda į atitinkamas kitų straipsnių nuorodas, taip pat ir nuoroda į kainų reguliavimą 23 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, o 23 straipsnio 3 dalis kainų reguliavimo nereglamentuoja.
Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūloma patikslinti įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, numatant, kad naujoje dujofikuojamoje teritorijoje perdavimo ir skirstymo sistemos įrengiamos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles. Šiuo metu įstatymo minėtos nuostatos reikalauja dujų sistemas plėtoti konkurso būdu, tai nesiderina su 10 straipsnio 6 dalimi, kurioje įtvirtinta nuostata, kad transportuoti dujas sujungtoje perdavimo sistemoje komisijos sprendimu paskiriamas vienas perdavimo sistemos operatorius. Perdavimo sistemos skaidymas neužtikrina patikimo, saugaus ir efektyvaus perdavimo sistemos funkcionavimo. Išskaidytą sistemą būtų sudėtinga valdyti, balansuoti, reguliuoti teisiškai, todėl gali padidėti eksploatavimo kaštai ir perdavimo paslaugos kainos. Nebūtų galima visiškai įgyvendinti įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyto pašto ženklo principo, kai dujų perdavimo ir skirstymo kainos nustatomos neatsižvelgiant į dujų transportavimo atstumą. Reikalavimas dujų sistemas įrengti konkurso būdu, jis yra nustatytas dabar galiojančiame įstatyme, privedė prie dujų įmonių teisminių ginčų Ignalinos miesto dujofikavimą sužlugdymo, apsunkino Jurbarko miesto dujofikavimo ir padidino dujofikavimo kaštus, sustabdė kitų dujų vartotojų prijungimą pagal jų prašymus ir naujų sistemų įrengimą. Pagal Europos Sąjungos teisės aktus konkursas nėra privalomas. Panašaus dydžio šalyse, kaip Lietuva, Vakarų Europoje perdavimo sistemas valdo viena įmonė, o perdavimo sistemos yra neskaidomos Airijoje, Čekijoje, Danijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje ir Suomijoje.
Įstatymo projekto 5 straipsnyje siūloma patikslinti įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, numatant, kad paskirtasis tiekimas galėtų būti vykdomas tik buitiniams vartotojams, taip būtų suderintos tarpusavyje įstatymo 16 straipsnio ir įstatymo 3 straipsnio atitinkamų dalių nuostatos. Paskirtasis tiekimas (pažodinis vertimas iš anglų kalbos lietuviškai būtų paskutinės vilties tiekėjas) traktuojamas kaip vartotojų apsaugos priemonė, kuri leistų užtikrinti nenutrūkstamą pažeidžiamiausių vartotojų aprūpinimą gamtinėmis dujomis. Tokia apsaugos priemonė būtų privaloma tik buitiniams vartotojams, o nebuitiniai vartotojai, įmonės, turėtų apsirūpinimo energijos ištekliais klausimus spręsti savo iniciatyva ir pagal savo pasirinkimą. Be to, 16 straipsnio 3 dalyje siūloma išbraukti nuostatą, kad laisvasis vartotojas turi teisę pasirinkti kitą nei paskirtąjį tiekimą vykdančią tiekimo įmonę, nes dabar įstatyme vartotojai traktuojami kaip laisvieji vartotojai, turintys teisę visiškai pasirinkti tiekėją.
6 punktas dėl 6 straipsnio, kuriuo siūloma numatyti, kad gamtinių dujų sektoriuje ne visiems vartotojams, o tik buitiniams būtų reguliuojama tiekimo kaina, dujų tiekimo marža. Toks tiekimo maržos reguliavimo būdas atitiktų direktyvos 2003-55AB nuostatas ir neprieštarautų 2004 m. sausio 23 d. pasirašytų akcijų pirkimo ir pardavimo sutartyje tarp valstybės įmonės Turto fondo, Rusijos Federacijos akcinės bendrovės „Gazpromas“ ir „Rurgazenergy…“ įtvirtintiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimams.
2007 m. spalio 25 d. Vyriausybėje įvyko susitikimas su „Gazpromo“, E.ON „Rurgazo“ atstovais, kurio metu „Gazpromo“ ir „Rurgazo“ atstovai išreiškė nuomonę, kad gamtinių dujų kaina, be kitų veiksnių, labai priklausys ir nuo to, kaip bus laikomasi Vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų privatizuojant akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“. Šiuo metu sutartys dėl gamtinių dujų tiekimo kainų 2008 m. dar nėra pasirašytos.
Taip pat įstatymo projekto 6 straipsnyje siūloma papildyti įstatymo 23 straipsnio 6 dalį nauja nuostata, nustatančia, kad reguliavimo metai yra kalendoriniai metai. Tokia nuostata sudarytų teisines sąlygas pradėti gamtinių dujų sektoriuje kainų reguliavimą nuo metų pradžios. Kaip paaiškėjo, sudarytų sutarčių dėl dujų importo sąlygos… Tai leistų tiksliau planuoti dujų įmonių veiklą, taip pat ir kainas.
Įstatymo projekto 6 straipsnyje taip pat siūloma pripažinti netekusia galios įstatymo 23 straipsnio 8 dalį, kuri numato išimtis atskiroms šilumos tiekimo įmonėms ir kuri yra diskriminacinė kitų vartotojų atžvilgiu bei prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. Vienos vartotojų grupės išskyrimas veda prie kryžminio subsidijavimo susidarymo tarp atskirų vartotojų grupių. Toks reguliavimas taip pat prieštarauja ir įstatymo 23 straipsnio 5 daliai, pagal kurią dujų vartotojams dujų skirstymo kainos nustatomos atsižvelgiant į tai, kiek dujų per metus patiekta į konkrečią dujų pristatymo vietą.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu konstatavo, kad svarstant 23 straipsnio 8 dalį buvo pažeistas Seimo statutas ir siūlė Seimui pakartoti balsavimo procedūrą dėl 23 straipsnio 8 dalies, bet to neįvyko.
Septinta ir paskutinė nuostata. Įstatymo projekto 7 straipsnyje siūloma patikslinti 24 straipsnio 2 dalį numatant, kad planuoti dujų paklausą privalo visi nebuitiniai vartotojai. Pagal dabartinę įstatymo redakciją smulkios ir vidutinės įmonės, kurios vartoja dujas ir turi mažesnius kaip 5 megavatų galios energijos gamybos objektus, yra atleistos nuo dujų paklausos planavimo. Šia nuostata siekiama efektyviau balansuoti dujų srautus, o dujų įmonės išvengtų sankcijų už dujų importo sutartyse nenumatyto dujų kiekio paėmimą. Tokių smulkių ir vidutinių įmonių Lietuvoje yra apie 4 tūkst., jos suvartoja apie 150 mln. kubinių metrų per metus. Siūlome svarstyti teikiamą įstatymo projektą ir jam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Net 11 Seimo narių nori paklausti o tam skiriama 10 minučių. B.Vėsaitė pirmoji. Ruošiasi kolega J.Veselka.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, vis dėlto ar reguliavimo atsisakymas suteikia vilčių Lietuvos vartotojams, kad kainos Lietuvoje bus mažesnės nei Europoje kitais metais? Ir ar siūlomas įstatymo projektas neleis tokių atvejų, kaip buvo su Jurbarku, kai buvo einama į teismus dėl naujų teritorijų dujofikavimo?
V.NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Tikrai, jeigu įstatymas pagal pateikiamus pakeitimus bus pataisytas, tai, be abejo, tokių problemų, susijusių su dujofikavimu, kaip buvo dėl Jurbarko ar Ignalinos, kai buvo sužlugdytas iš Europos Sąjungos pinigų finansuojamas projektas, nebūtų.
Antroji klausimo dalis dėl to, ar sumažėtų kainos, jeigu čia būtų priimtos tokios formuluotės, kad kainos reguliuojamos tik buitiniams vartotojams. Be abejo, aš garantuoti negaliu, tačiau galiu pakartoti tai, ką paminėjau pristatydamas šį klausimą, kad pagrindinė dujų didėjimo kaina, be abejo, yra pasaulinių naftos kainos kilimas ir dujų kainos sąsajos su tam tikromis naftos produktų komponentėmis. Galiu taip pat paminėti, kad susitikime, kuriame dalyvavo ir užsienio reikalų ministras, ir premjeras, ir daug kitų žmonių, buvo nedviprasmiškai pasakyta „Rurgazo“ ir „Gazpromo“ atstovų, kad reguliacinė aplinka, taip pat ir kainų reguliavimas, turi įtakos kainodarai. Tas momentas, manau, taip pat yra svarbus ir mes jį turime įvertinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Veselka. Ruošiasi kolega P.Vilkas. Prašom netriukšmauti.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis ministre, jūs tikrai labai ilgai pristatinėjote, kad užmaskuotumėte pagrindinį dalyką. Jūsų pagrindinis tikslas – atsisakyti kainų reguliavimo. Tai dabar klausimas, kokios vartotojų ar verslo grupės prašė šito pakeitimo? Antra, ar turite „Gazpromo“ raštišką memorandumą, laišką, pagrindimą, kad mums atsisakius kainų reguliavimo kainos bus mažesnės? Ar turite pagrindimą? Jeigu turite, pateikite tokį „Gazpromo“ memorandumą, laišką, tikrai aš agituosiu už tai.
Trečia, Vilnius, pirkdamas didelius kiekius dujų, moka pigiau. Kodėl rajonams, kur užmokestis mažesnis, verslą daryti mažesnės galimybės, jūs neleidžiate kooperuotis, pirkti didesnius kiekius ir mokėti mažesnę kainą? Valstiečiai liaudininkai nori, kad rajonuose būtų monopolistai, mokamos didesnės kainos. Paaiškinkite visiems Seimo nariams.
V.NAVICKAS. Manyčiau, kad vienintelis jūsų klausimas yra apie kainų diferencijavimą. Be abejo, nėra jokio teritorinio diferencijavimo, ar vartotojai Klaipėdoje, ar vartotojai kitoje Lietuvos teritorijoje, yra nustatytos atskiroms vartotojų grupėms tam tikros kainodaros taisyklės, kurias nustato pagal Kainų komisijos patvirtintas procedūras arba priimtus sprendimus „Lietuvos dujos“, arba „Dujotekana“, nes turime tik du šiuos importuotojus. Tos kainos tokios ir atsiranda vartotojams ir nėra jokio regioninio skirstymo.
Antras dalykas, ką jūs kalbėjote, kad čia svarbiausia yra kainodara ir pagal tai turėtume kalbėti, pristatydami įstatymo projektą, tai tikriausiai ne itin klausėtės, kai aš kalbėjau apie kitus, esminius įstatymo pakeitimus, ypač dėl dujofikavimo klausimo sprendimo, dėl neatitikimo Europos Sąjungos teisės normų. Tai visas kompleksas problemų, dėl kurių teikiamas įstatymo projektas.
Dėl kitų dalykų, ko jūs klausėte, aš matau, čia nerealūs politiniai klausimai apie kažkokių grupių prašymus ir panašius dalykus. Įstatymo projektą teikia Vyriausybė, labai argumentuotai, pasvėrusi teikiamo įstatymo projekto prasmingumą. (Balsas salėje) Dėl „Gazpromo“ nuomonės apie kainodarą aš jau du kartus paminėjau ir tai buvo pasakyta pristatymo kalboje ir atsakant B.Vėsaitei į klausimą. Pokalbis, taip pat su vadovais, su „Gazpromo“ pavaduotoju ir „Rurgazo“ vadovu, tai yra taip pat informacija apie jų nuomonę dėl įstatymo arba teisinės aplinkos reguliavimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar J.Veselka nori trumpai patikslinti. Tik neužmirškite, kad jūs pateikėte tris klausimus. O šiaip vienas klausimas. Prašom. J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, kažkaip užmiršote. Klausiau – kokios vartotojų grupės, verslo grupės prašė šitų įstatymų pataisų?
V.NAVICKAS. Nei viena vartotojų, nei viena importuotojų grupė ar įmonė neprašė, kad šis įstatymas būtų pateiktas. Mes jau priėmimo stadijoje Vyriausybėje jums sakėme, kad kai kurios nuostatos prieštarauja pačiam priimtam įstatymui, Europos teisės normoms. Etikos ir procedūrų komisija taip pat buvo įvertinusi tuos dalykus dar įstatymo priėmimo stadijoje pavasarį.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Vilkas. Ruošiasi kolega E.Klumbys.
P.VILKAS (DPF). Gerbiamasis ministre, teikiamame įstatymo pakeitimo projekte siūloma, kad gamtinių dujų sektoriuje būtų reguliuojama tiekimo kaina ne visiems vartotojams, o tik buitiniams vartotojams. Aiškinamajame rašte nurodote, kad tai atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas. Aš norėčiau jums priminti, kad jokio prieštaravimo nėra ir dabar. Šios direktyvos 28 straipsnis numato, jeigu valstybės, kurios turi tik vieną pagrindinį išorinį tiekėją, gali taikyti atitinkamas išlygas, apie bet kokią išlygą pranešama Komisijai.
Gerbiamasis ministre, mes visi žinome, kad Gamtinių dujų įstatymas įsigaliojo nuo šių metų kovo 1 dienos. Tiekimo kainos reguliavimas įteisintas. Vykdant direktyvos reikalavimus, Vyriausybė turėjo apie tai pranešti Europos Komisijai. Sutikimo gauti nereikalaujama, privalu tik pranešti. Mano klausimas, ar vykdant direktyvas ir galiojančio įstatymo nuostatas reguliuoti dujų tiekimo kainą visiems vartotojams pranešta Europos Komisijai? O jeigu ne, tai kodėl?
PIRMININKAS. Laikas!
P.VILKAS. Ir dar prašau atsakyti, kodėl Vyriausybė nevykdo ir kitų įstatymų reikalavimų, konkrečiai 23 straipsnio 8 dalies? Ačiū.
V.NAVICKAS. Gal primintumėte, kas yra 23 straipsnio 8 dalyje?
P.VILKAS. Tai dėl pašto principo. Pašto principas.
PIRMININKAS. Prašom.
V.NAVICKAS. Todėl, kad yra susiaurinama sąvoka „buitiniai vartotojai“ ir jie paliekami paskirtojo tiekimo kategorijai, aš jau tą minėjau, kad europiniuose dokumentuose vadinamasis vartotojų apsaugos… Ji traktuojama kaip vartotojų apsaugos priemonė ir įvedama „paskutinės vilties teikėjo“ sąvoka. Šiuo požiūriu visos Europos dokumentuose tai traktuojama kaip pažeidžiamiausių vartotojų aprūpinimas gamtinėmis dujomis. Patys pažeidžiamiausi vartotojai yra buitiniai vartotojai. Visos įmonės, kaip juridiniai asmenys, ar dideli, ar maži, turi pasirūpinti tiekimo klausimais patys. O dėl to, ar Vyriausybė taiko, ar netaiko, įstatymas veikia. Kainodara nustatoma Kainų komisijos ir visos priimtos teisės normos veikia. Ūkio ministerija niekaip negali daryti įtakos vienos arba kitos normos galiojimui ar negaliojimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Klumbys. Ruošiasi kolega H.Žukauskas.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, tai, kas yra parašyta Teisės departamento išvadoje, kas yra jūsų siūloma 8 straipsnio 3 dalyje –atsisakyti įstatyminio reguliavimo, kas prieštarauja tiek teisinei logikai, tiek Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai, pirmiausia, ar jūs nemanote, kad tai yra esminis trūkumas to, ką jūs siūlote? Tai pirmoji klausimo dalis.
Ir antroji klausimo dalis, ar jums, gerbiamasis ministre, neatrodo, kad jūsų elgesys, kaip jūs proteguojate dujų tiekėją, nėra pagrindas trečiai interpeliacijai ministrui G.Kirkilo Vyriausybės?
V.NAVICKAS. Apie interpeliacijas jums spręsti. O jei kalbėtume apie tai, ko jūs klausėte dėl 8 straipsnio 3 dalies, aš minėjau, kad pagal Europos teisės aktus konkursas dujofikavimui nėra būtinas. Mūsų įstatyme įteisinta nuostata, kuri dabar galioja, privedė prie didelių problemų dujofikuojant svarbiausius Lietuvos miestus, vykdant jau pradėtus projektus. Aš jums paminėjau, sužlugo Ignalinos dujofikavimo projektas, prarasti Europos pinigai šiam projektui. Dėl teisminių ginčų buvo sustabdyti dujofikavimo darbai Jurbarke, taip pat problemiška vykdyti kitus darbus, kurie susiję su dujotiekio tiesimu pietvakarine Lietuvos dalimi ir žiedinant dujų tinklą iki Klaipėdos. Todėl nuostata, kuri yra dabartiniame įstatyme, manyčiau, yra visiškai neteisinga ir siūlau kiek galima greičiau pakeisti, kad būtų galima normaliai bendrovėms eksploatuoti, planuoti savo investicijas ir vykdyti dujofikavimo veiklą. Tuo labiau kad tai prieštarauja pačiam įstatymui, kurio viename straipsnyje yra pasakyta, kad konkreti bendrovė, kaip sistemos operatorius, yra atsakinga už patikimą ir saugų visos sistemos darbą. Todėl šiuo atveju, manyčiau, yra visiškai teisingas pasiūlymas.
PIRMININKAS. Klausia H.Žukauskas. Ruošiasi kolega K.Daukšys.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Išklausęs pranešėjo kalbą, supratau ir atsimenu, kad šių metų kovo mėnesį mes gana audringai priiminėjome šį įstatymą, ir, kaip jūs minėjote, ir Etikos ir procedūrų komisija. Bet dauguma balsų tas įstatymas buvo priimtas. Aišku, tobulų dalykų nėra, tačiau Prezidentas taip pat pasirašė šį įstatymą, jo nuostatos galioja. Man dabar susidarė toks įspūdis, kaip seniau, tarybiniais laikais, buvo tokie paketai, kai tu nori vienos prekės, bet prie jos pridedama dar kažkas, kad tu nusipirktum tai, ko reikia buičiai arba ne visai reikia. Prie neblogų naujų nuostatų jūs pridedate senas nuostatas, norite, kad Seimas jas priimtų. Kitaip sakant, daroma mišrainė.
Jeigu šiandien Seimas po pateikimo nepritars, ar jūs grįšite prie to, vis dėlto pataisysite tik tai, ko Lietuvai šiuo metu reikia? Jūs pats sakėte, dėl Jurbarko ir dėl kitų miestų.
PIRMININKAS. Laikas!
H.ŽUKAUSKAS. Ir kodėl jūs atsakydamas aiškiai pasakote, kad kainos nebus mažesnės. Jūs negarantuojate šito. Tai kam tada mes iš viso kalbame apie tą reguliavimą?
PIRMININKAS. Laikas!
H.ŽUKAUSKAS. Ačiū.
V.NAVICKAS. Manau, kad Seime yra numatytos atskiros procedūros, kai įstatymas Seime dar gali būti vienaip ar kitaip patobulintas. Manau, bendrose diskusijose turime ieškoti priimtiniausių sprendimų. Kaip jūs minėjote, yra tikrai labai rimtų ir svarbių dalykų. Vyriausybė mano, kad visi klausimai svarbūs. Mes turime ieškoti dialogo, bendro supratimo ir visiems priimtino sprendimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nustatytas laikas klausti viršytas, o nori paklausti… (Triukšmas salėje) Minutėlę! Dar šeši Seimo nariai, K.Daukšys jau yra paskelbtas. Ar kokiems trims Seimo nariams, ar visiems? (Balsai salėje) Visiems, gerai. Kolegos, dėmesio! Po trijų klausimų apsispręsime galutinai. Dabar kolega K.Daukšys, ruošiasi P.Auštrevičius.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų mes klausydami jūsų kalbos suprastume, jeigu kalbėtume apie pieno, sviesto ar duonos rinką, bet šioje vietoje mes pasakykime labai atvirai visiems Lietuvos žmonėms: dujų tiekėjas yra vienas, nesvarbu, kad jis turi du agentus Lietuvoje, t. y. „Lietuvos dujas“ ir „Dujotekaną“. Laisvasis vartotojas Lietuvoje yra vienas, t. y. „Achema“, kuri iš tikrųjų pati nusiperka iš „Gazpromo“ dujas, pati susitaria dėl kainos ir pati turi galimybę (…). Visi kiti mūsų vartotojai, neatsižvelgiant į nieką, yra vartotojai, kurie nelaisvi, jie neturi pasirinkimo. Tuo labiau kai jūs kalbate apie įmones, kurios turi iki 5 megavatų. Kaip jūs įsivaizduojate konkurenciją tarp „Lietuvos dujų“ ir įmonės, kuri kepa duoną Šilutės rajone? Kokios sąlygos ten gali būti diktuojamos? Ir kaip valstybė šioje vietoje gali atsisakyti ginti tokio vartotojo interesus? Pirmas klausimas.
Ir antras klausimas.
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
K.DAUKŠYS. Sakykite man labai paprastai. Ar jūs dabar stovite šioje tribūnoje kaip Lietuvos Respublikos ūkio ministras, kuris atsakingas už visų Lietuvos Respublikos ūkio subjektų darbą ir sėkmingą gyvavimą, ar stovite kaip „Gazpromo“ atstovas? Tada mums bus labai aišku, ko mes klausome.
V.NAVICKAS. Ačiū už klausimus. Manau, dėl statuso beviltiškas klausimas. Atsakinėti, manyčiau, neverta net eikvoti jėgų.
O atsakydamas iš esmės į jūsų klausimą, susijusį su išskyrimu iš tos grupės mažųjų įmonių, kurios dabar buvo sutapatintos su buitiniais vartotojais, manau, kad tai yra logiškas sprendimas. Nesvarbu, kokio įmonė dydžio, ar didelė, ar maža, ji turi pasirūpinti savo tiekimo galimybėmis ir sąlygomis. Ji neturi būti ginama kaip buitinis vartotojas. Tai neadekvačios apsaugos priemonės.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Auštrevičius ir tada balsuosime, ar tęsiame klausinėjimą. P.Auštrevičius. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministras iš tikrųjų pristatė įstatymą ir galima susidaryti nuomonę, kad jame viskas svarbu, išskyrus dujų reguliavimą. Tačiau, matyt, mes nujaučiame ir protu, ir savo oda, kad tai yra iš esmės apie dujų kainas ir reguliavimo įtaką dujų kainoms.
Gerbiamasis ministre, ką tik buvo paskelbta, kad Latvijoje dujų kainos didės 50%, t. y. 20% mažiau negu Lietuvoje. Ar jūs galite, ministre, patvirtinti, kad mažesnis dujų kainų augimas Latvijoje yra nulemtas nereguliuojamos dujų kainos?
V.NAVICKAS. Nemanyčiau, kad turėčiau kalbėti apie tai, kokios priemonės sudaro sąlygas, kad Latvijoje būtų kitokios kainos negu Lietuvoje. Be to, čia yra jūsų informacija, aš tokios informacijos neturiu. Tuo labiau kad kainos dar nėra nustatytos nei Lietuvai, nei Latvijai ir, matyt, dar reikėtų palaukti, kad būtų galima daryti tokius sugretinimus. Be abejo, kainodaros pagrindiniai dalykai, aš minėjau, yra susiję su pasauliniais procesais, su naftos ir naftos produktų kainų dinamika, bet veikia taip pat ir tam tikros kitos aplinkybės, kurios buvo įvardytos pagrindinių dviejų tiekėjų akcininkų „Rurgazo“ ir „Gazpromo“, kad reguliacinė aplinka taip pat turi įtakos kainodarai vienoje ar kitoje šalyje.
PIRMININKAS. Kolegos, klausinėjame jau 16 min., todėl prašom registruotis ir balsuosime. Ministre, nepabėkite. Ar klausinėjame toliau, ar ne. Tie, kurie užsirašė, neišbraukiami. Jeigu Seimas nubalsuos, kad klausinėjame toliau, tada kolega V.Simulikas, kolegos A.Kubilius, A.Sysas ir G.Šileikis.
Užsiregistravo 59. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad toliau būtų klausinėjama, t. y. liko keturi Seimo nariai. Balsuojame, ar toliau klausinėjame ūkio ministrą.
Už – 33, prieš – 18, susilaikė 7.
Klausia V.Simulikas. Prašom. Ruošias A.Kubilius.
V.SIMULIK (NSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėčiau išgirsti jūsų nuomonę. Atsisakius kainų reguliavimo, kokia realiai galima kainų dinamika? Ačiū.
V.NAVICKAS. Reguliavimas, kaip žinote, neįsigaliojo, tos taisyklės turėtų įsigalioti nuo sausio 1 dienos. Pagal kainų dinamiką, kokią turime (turiu pasiėmęs grafikus), galėčiau pasakyti. Jeigu 2006 m. gruodžio mėn. Lietuvai buvo 140 dolerių už 1000 kubų, tai 2007 m. lapkričio mėnesį buvo 288 doleriai už 1000 kubų, įvyko toks pasikeitimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Kubilius. Ruošiasi kolega A.Sysas.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis ministre, ar jums neatrodo, kad jūs tiesiog pastatytas į tribūną tam, kad toliau vykdytumėte socialdemokratų viešųjų ryšių planą. Jį labai ryškiai pamatėme praeitą savaitę, kai Socialdemokratų frakcija išspausdino pareiškimą, kad jeigu nuo sausio 1 d. bus padidintos „Gazpromo“ tiekiamų dujų kainos, tai dėl to bus kalta opozicija, kuri, girdi, nepritarė kažkokiam Dujų įstatymui ir tam jūsų siūlomam nereguliavimui. Mano įsitikinimu, šiuo atveju elgiamasi nesąžiningai, todėl mes negalime šiam reikalui pritarti. Bet kad paaiškėtų visa tiesa ir jūs irgi jaustumėtės ramus, tai gal jūs galėtumėte Seimo specialiajam skyriui pateikti visą derybų su „Gazpromu“ medžiagą dėl dujų kainų? Kiek žinau, tokių derybų kaip ir nelabai buvo, Lietuva gaus lygiai tokias pat kainas kaip Latvija ir Estija, nepaisant to, kokie bus mūsų įstatymai.
V.NAVICKAS. Atsakydamas į jūsų antrąją klausimo dalį paminėsiu, kad šios įstatymo pataisos Vyriausybės Seimui pateiktos liepos mėnesį, o ne specialiai prieš Naujuosius metus. Tiesiog tik dabar yra įrašytos į Seimo darbotvarkę.
Dėl antrosios dalies, dėl derybų. Be abejo, pagrindines derybas veda akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ ir kitas importuotojas. Vyriausybė, kaip minėjau, turėjo šį susitikimą, taip pat šis klausimas buvo iškeltas per tarpvyriausybinės grupės susitikimą, kuris neseniai vyko vadovaujant ministrui P.Vaitiekūnui Kaliningrado srityje. Tą medžiagą, kurią turi Vyriausybė, manau, tikrai galėsite gauti, paprašysiu, kad ji būtų persiųsta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Sysas. Ruošiasi kolega G.Šileikis. (Balsai salėje) Kolegos, netriukšmaukime! Patys balsavome, kad klausinėjame ministrą, ir nenorime jo klausytis.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, kaip vieną iš pagrindinių priežasčių, kodėl jūs pateikėte šį įstatymą, jūs nurodėte, kad siekiate suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. Bet tada mano klausimas. Ministerijos specialistai rengė šį įstatymą, direktyvos priimtos 2003–2005 m., jos nebuvo keistos, kas trukdė prieš pusmetį pateiktą įstatymą parengti taip, kad tų prieštaravimų nebūtų?
Ir antrasis trumpas klausimas. Jeigu matėte Teisės departamento pastabas, kaip jūs į jas reaguosite dėl 8 straipsnio pakeitimo? Labai ačiū.
V.NAVICKAS. Dėl Teisės departamento išvadų negalėčiau pasakyti, nes kol kas man jos nepateiktos.
Dėl direktyvų įgyvendinimo galiu pasakyti dvi pagrindines priežastis. Pirmoji ta, kad po Vyriausybės pateikimo Seimui įstatymas buvo pakoreguotas, todėl kai kurie straipsniai čia pateikiami ir fiksuojamas neatitikimas senosioms direktyvoms. Taip pat, be abejo, tuo metu atsirado kitų Europos teisės normų, kurios čia perkeliamos. Tačiau didžioji dalis todėl, kad po redakcijų Seime jos nesuderintos su Europos Sąjungos teisės normomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia kolega G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis ministre, akivaizdžiai jaučiamos Vyriausybės kalėdinės nuotaikos, galime pasakyti, kad „seka pasakas mažiesiems, seka pirkioj vakarais.“ Buvęs premjeras Algirdas Brazauskas sekė pasakas „Lietuvos dujas“ parduodant Gazpromui“, kad dešimt metų kainos nedidės. „Lietuvos dujų“ atstovai, prieš porą savaičių atėję į mūsų frakciją, sakė, irgi sekė pasakas, kad dujos brangs 30%, po dviejų dienų sužinojome kraupią naujieną – brangs 70%. Kodėl žmonės turi tikėti jumis, Vyriausybe, kad reikia nereguliuoti kainų ir jų gyvenimas bus kaip pasakoje? Pateikite savo argumentą.
V.NAVICKAS. Jeigu klausėtės, tai turėjote išgirsti. Yra privatizavimo sutartis, yra priedai prie privatizavimo sutarties ir po įstatymo priėmimo pagrindinių „Gazpromo“ akcininkų pasakymai, „Gazpromas“ kol kas yra vienintelis šiuo metu tiekėjas Lietuvai. Todėl ir teikiama tokia šio įstatymo projekto redakcija.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Dabar vienas kalba už, vienas – prieš. B.Vėsaitė. Prašom, kolege.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad sutartyje su „Gazpromu“ Lietuva įsipareigojo nereguliuoti dujų kainų iki 2015 metų. Šį įsipareigojimą mes pažeidėme priimdami (beje, opozicijos balsais) minėtą Dujų įstatymą. Aš kviečiu kolegas būti labai pragmatiškus santykiuose su Rusija, elgtis taip, kaip elgiasi kitos Europos Sąjungos valstybės. Jeigu galima išsiderėti nors kiek palankesnes tiekimo sąlygas ir sutaupyti keletą šimtų milijonų mūsų vartotojų lėšų, taip ir reikia daryti. Nors teikiamame įstatymo projekte yra ir diskutuotinų vietų, tačiau dėl naujų teritorijų dujofikavimo būtina pritarti įstatymo projektui. Manau, jeigu Seimo nariai turi klausimų, turi pataisų, be abejo, galima visa tai daryti, nagrinėjant minėtą įstatymo projektą, o dabar siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – P.Gražulis. Prašom, kolega.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, manau, įžūlumo ribų pardavinėjant Lietuvą nėra. Kada, valdančioji mažuma, liausitės?! Dabar dieną naktį dirba Vyriausybė, kad kuo greičiau suformuotų nacionalinį investuotoją ir visą energetinę sistemą atiduotų į privačias rankas. Nei sekmadienio, nei šeštadienio, nei nakties – dirba išsijuosę, pasiraitoję rankoves. Dabar ateina ponas ūkio ministras V.Navickas ir vėl stumia korupcinį įstatymą. Manau, kad jūs liautumėtės, reikia, kad čia ateitų Žymantas Pacevičius, STT vadas, su antrankiais ir po tokio pateikimo išvestų ministrą ne į Vyriausybę, o į Lukiškes. Tik tada, manau, jūs sustosite teikti tokius korupcinius įstatymus. Aš nematau kitų priemonių. Atstatydinimas, interpeliacija, yra per mažai, reikia sodinti į kalėjimą, tada gal jūs liausitės apvoginėti Lietuvą.
Dabar ministras kalba, kad jis kalbėjo su „Gazpromo“ atstovais, kad jeigu bus reguliuojama, tai kainos sumažės. Galiu pasakyti, kad aš kalbėjau ir man pasakė, kad kainoms tikrai įtakos neturės. Tai kas dabar teisus? Sakė, jeigu norite, apiplėškite Lietuvą, imkite ir šimtaprocentinį antkainį, jūsų reikalas. Ir svarbiausia, kad „Gazpromas“ dėl kainų derasi su savo padaliniu Lietuvoje, o ne Vyriausybė atstovauja Lietuvos interesams, kad kainos būtų mažesnės. Tai šiandien iš tribūnos pasakė ūkio ministras. Kas darosi mūsų valstybėje? Manau, kad mums reikia atmesti šį įstatymą, reikia išsikviesti gerbiamąjį STT vadą Ž.Pacevičių, kad ūkio ministrui uždėtų antrankius, tada daugiau šis įstatymas nebūtų teikiamas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, reikėtų geriau rinktis žodžius. A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš suprantu, kad ką tik kalbėjusiam žmogui Seimas daug ką atleidžia. Na, visada kiekvienoje komandoje yra žmogus, kuriam viskas atleidžiama. Bet už aiškinimą, kad ministrą reikia išvesti su antrankiais, kad reikia pasodinti į Lukiškes, manau, net ir tam ponui neturi būti atleidžiama. Manyčiau, pone Petrai, jeigu toliau taip elgsies, tave reikės išvesdinti iš šios salės. Negalima įžeidinėti ministro. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, registruojamės, ir balsuosime. Registracija. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 87 Seimo nariai.
Balsuojame, ar pritariame po pateikimo ir tęsiame tolesnes procedūras. Prašome balsuoti.
Už – 35, prieš – 38, susilaikė 11. Nepritarta.
Atiduodame tobulinti? (Balsai salėje) Gerai. Prašom iškart balsuoti. Mygtukas „už“… Alternatyvus balsavimas. Kolegos, dėmesio! Alternatyvus balsavimas – tobulinti ir mygtukas „minus“ – atmesti. Prašom balsuoti. Mygtukas „plius“ – tobulinti, mygtukas „minus“ – atmesti.
Už tobulinimą – 58, už atmetimą – 26. Toliau tobulins.
Dabar dėl vedimo tvarkos, matyt, pirmas P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS. Replika po balsavimo. Norėčiau reaguoti į gerbiamojo A.Salamakino repliką, kad P.Gražulis pasiūlė ministrui štai tokio įstatymo nuostatas, kurios, mano manymu, akivaizdžiai yra korupcinės, už tokį pateikimą ministrui uždėti antrankius. Jūs, gerbiamasis Salamakinai, tramdykite savo ministrus, kad tikrai korupcinių įstatymų nesiūlytų ir P.Gražuliui nereikės išeiti į plenarinių posėdžių salę ir siūlyti uždėti antrankius ministrui.
PIRMININKAS. Prašyčiau dar kartą atsargiau kalbėti. B.Bradauskas.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, nieko nelieka pridurti. Tie, kurie žiūri televizorių, žiūri šį posėdį, žinos, kam padėkoti už pakilusias dujų kainas. Tiktai tiek. Dėkoju.
PIRMININKAS. V.Čepas. Prašom.
V.ČEPAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš labai susirūpinęs, nes jaučiu, kad kažkur čia turėjo pradėti byrėti dideli pinigai ir aš niekaip nesuvokiu, kurioje vietoje atsistoti. Prašyčiau dar kartą P.Gražuliui suteikti žodį, kad jis pasakytų tą vietą, ir manau, tada visi išsirikiuotų ir visiems būtų labai gerai, kartu ir Lietuvai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Aš noriu pasakyti repliką po balsavimo, ypač atsižvelgdamas į Ekonomikos komiteto pirmininkės kvietimą pragmatiškai grįsti santykius su Rusija. Aš noriu pasakyti, kad per septynerius socialdemokratų valdymo metus santykiai su Rusija yra taip sugadinti, kad net pačios Europos Sąjungos vertinimu Lietuvos santykiai su Rusija yra blogesni negu Rusijos santykiai su Estija ir su Latvija. Štai yra jūsų pragmatinio valdymo rezultatas.
PIRMININKAS. K.Daukšys. Prašom, kolega.
K.DAUKŠYS. Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų nemanau, kad ministrą reikėtų čia su antrankiais kur nors vedžioti ir Seimas neturėtų sau leisti tokių kalbų, bet sveikinu Seimą su priimtu išmintingu sprendimu. Iš tikrųjų ne apie santykius su Rusija čia yra klausimas. Čia yra klausimas apie mūsų valstybės vidaus tvarką ir mūsų valstybės verslo subjektų santykius. Šioje vietoje, manau, Seimas šiandien teisingai padarė, kad neleido vienam monopolistui skelbti tokių kainų, kokių nori, ir engti visus kitus, kad leido sudaryti šiame sektoriuje konkurenciją, kai galėtų dujotiekius tiesti ne vienas monopolistas, ir kad atmetė aiškiai nelabai skanų (nesakysiu blogiau) įstatymo pataisymą.
PIRMININKAS. J.Veselka. Prašom, kolega.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kadangi ministras aiškiai pasakė, kad nei asocijuotos vartotojų grupės, nei asocijuotos verslo grupės nesikreipė dėl įstatymo pataisų, o čia pati Vyriausybė sugalvojo, aš bijau, kad ji nežino, kodėl mes atmetėme įstatymą. Ten kai kurias pataisas būtų galima priimti, todėl tobulinti labai daug nereikia. Reikia vieno – palikti Dujų įstatyme reguliavimą. Štai ko mes norime, kad būtų patobulinta.
PIRMININKAS. Aišku. Dar A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes iš tikrųjų turime vertinti daiktus tokius, kokie jie yra. Tai, ką šiandien darė ministras, aš dar kartą kartoju, tai yra tuščia viešųjų ryšių akcija. Visiškai akivaizdu, kad „Gazpromas“ didins dujų kainas ir visoms Baltijos valstybėms, ir visai Europai. Dujų kaina yra susieta pagal visus tarptautinius standartus su mazuto, su naftos kaina ir visiškai akivaizdu, kad bus didinama. Bet Vyriausybė, užuot rimtai galvojusi, kaip elgtis tokioje situacijoje, nes tai reiškia ir kainų augimą, ir infliaciją, ir visas kitas problemas, sugalvoja, kad štai ji prieš pat Naujuosius metus dar sykį ateis su tuo Dujų įstatymu, nes žino, kad čia, Seime, jam nebus pritarta, bet tada ji galės kaltinti Seimo opoziciją šaukdama, kad štai dėl to „Gazpromas“ padidino kainas.
Gerbiamieji kolegos, jeigu Vyriausybė jau perėjo į tokį tuščių viešųjų ryšių režimą, šiandien matėme laikraščius – kiekviename laikraštyje per visą puslapį Vyriausybės viešųjų ryšių akcija su G.Kirkilo parašu, man kyla labai didelis klausimas, ar tikrai nereikia kiek galima greičiau balsuoti dėl paankstintų Seimo rinkimų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Z.Balčytis. Prašom.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų aš siūlyčiau taip vesti posėdžius, kad mums nekiltų tam tikrų problemų, kai kiekvienas iš mūsų Seimo narys jau nebevertina ir nebėra ribų, kaip gali vienas apie kitą pasakyti, tarp jų ir apie ministrą V.Navicką. Aš manau, kad tai yra netoleruotina, bet aš tikiuosi, kad mes iki Kalėdų dar išlaikysime tą padorumą.
Dabar dėl to, kas čia įvyko. Iš tikrųjų susidaro toks įspūdis, kad mes darome viską, kad mums patiems ir kartu Lietuvos žmonėms būtų blogiau. Šiandien ryte labai gražiai vienas apžvalgininkas apibrėžė populizmo apibrėžimą. Labai plačiai išaiškino, kas yra populizmas. Tai yra 90% tiesos ir 10% netiesos. Aš manau, kad šio klausimo svarstymas atitiko visus populizmo standartus. Sveikinu buvusį ministrą ir visus kitus, kurie iš tikrųjų puikiai žino, apie ką yra kalbama, kad visada ekonomikoje tam tikrų susitarimų pagrindu yra grindžiama ekonominė veikla, tarp jų ir Lietuvos, ir kitų įvardytų institucijų, kurios tikrai turėjo galimybę galbūt šiek tiek sumažinti dujų kainas. Dabar aišku, kad to nebus ir, aišku, kad opozicija, kuri labai čia išgyvena dėl mūsų žmonių ateities, iš tikrųjų priėmė, manau, negerą sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Po antrąkart nekalbame. (Balsai salėje) Jokia pavardė nebuvo paminėta. O dėl pavardės posėdžio pabaigoje, kai bus pavardė paminėta.
Kolegos, 3 darbotvarkės punktas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Bet, atsiprašau, yra atėjęs Seimo narys ir ministras J.Olekas. Jeigu kolega A.Sysas neprieštaraus, tai gal jį pirma leisime. (Balsai salėje) Gerai. Tada J.Olekas. Klausimai, kurie yra pažymėti vienuoliktais numeriais, tai Krašto apsaugos sistemos organizavimo įstatymo pakeitimai, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio pakeitimas ir Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2694, Nr.XP-2695, Nr.XP-2696. Pateikimo stadija grupės Seimo narių vardu. Atsiprašau, pirmasis iš eilės Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimas Nr.XP-2607. Irgi pateikimas. Tas pats pranešėjas irgi grupės Seimo narių vardu. Prašom.
Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo Nr.XP-2607 (pateikimas)
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau atskirai pateikti Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimą. Šis įstatymo pakeitimas susijęs su tuo, kad anksčiau rinkliavas reglamentavo Vyriausybės nutarimai. Nuo sausio 1 dienos tai pagal galiojantį priimtą įstatymą turėtų būti įstatymo objektas. Priimant įstatymą buvo išleista viena pozicija dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos ir užsienio gynybos institucijoms ir jų pareigūnams priklausančių vienetinių tarnybinių ginklų ir šaudmenų. Yra papildomas straipsnis. Todėl prašyčiau pritarti teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Nori klausti vienas Seimo narys – V.Čepas. Prašom. Dėl kitų?
Kolegos, kadangi daugiau klausiančiųjų nėra, ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galim. Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad nagrinėtų Biudžeto ir finansų komitetas ir kad svarstytume pavasario sesijoje. Sutinkam? Ačiū.
Tada, ministre ir kolega, tie trys mano jau anksčiau paminėti įstatymų projektai – Nr.XP-2694, Nr.XP-2695 ir Nr.XP-2696. Prašom, gal dar…
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinis įstatymas yra Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimas. Jie yra susiję su mūsų kariuomenės organizavimo patikslinimu. Yra siūloma pritarti Jungtinio štabo įsteigimui, taip pat labiau reglamentuoti Gynybos štabą, kuris pagal galiojančią teisinę bazę yra integrali Krašto apsaugos ministerijos dalis, taip pat papildyti 7 ir 16 straipsnius – mūsų specialiųjų operacijų junginį nuo įstatymo priėmimo ateityje vadinti specialiųjų operacijų pajėgomis. Tai būtų pagrindinio įstatymo esmė.
Jei galėčiau, tada iš karto Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas. Šių pakeitimų esmė yra ta, kad anksčiau kariuomenės lauko pajėgų vadą skirdavo ir atleisdavo Prezidentas, jis buvo skiriamas pajėgų vadas. Mes norėtume visų pajėgų vadus sulyginti pagal jų paskyrimo tvarką ir poziciją, todėl būtų išbraukti kai kurie įstatymo straipsniai.
Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo papildymas. Kadangi, kaip minėjau, pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą Gynybos štabas yra integrali ministerijos dalis, todėl Vyriausybės įstatyme turėtų atsispindėti, kad Krašto apsaugos ministerija turi tokią specialią galimybę, kad Gynybos štabas būtų jos integrali dalis. Tai toks būtų pristatymas. Jeigu būtų klausimų, mielai atsakyčiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, trys iš jūsų nori paklausti. A.Endzinas pirmasis. Prašom.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, suintrigavo įstatymo pateikimo forma. Kai Vyriausybės narys teikia Vyriausybės įstatymo pakeitimą ne Vyriausybės vardu, o kaip Seimo narys, tada kyla tam tikrų minčių, galimybių svarstyti. Prašau pasakyti, kodėl šias įstatymo pataisas jūs inicijuojate tokiu, sakyčiau, ne visai tradiciniu būdu?
J.OLEKAS. Ačiū, kolega. Aš nesakyčiau, kad tai netradicinis būdas, nes tai yra labai specifinė sistema…
PIRMININKAS. Ne pirmas…
J.OLEKAS. …klausimai. Jie yra pateikiami ir tokiu būdu. Kadangi yra kitų kolegų pritarimas, iš principo tai atitinka Vyriausybės programą. Galbūt būtų tiktai šiek tiek ilgesnis kelias derinti su visomis ministerijomis, todėl ir atėjom tiesiai pas savo kolegas.
PIRMININKAS. Ačiū už atvirą atsakymą. V.Čepas. Prašom, kolega.
V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, aš suprantu, kad šiuolaikinis karo menas reikalauja visiškai naujo požiūrio, t. y. kad ne visada lemia gyvoji jėga, koks artilerijos pasirengimas ar tanko šarvų storis. Yra kur kas svarbesnių dalykų – logistika, ryšiai, gebėjimas numatyti priešininkų žingsnius toli į priekį. Tam reikalingi štabai, kurie tuos dalykus koordinuotų. Tačiau ar jums neatrodo, kad… Dabar jūs ruošiatės kurti tą Jungtinį štabą. Kiek žinau, nė kiek nebus padidintas tų štabo narių skaičius. Bet ar mes nepasieksim tokio lygio, kad štabo karininkų, kariškių, vadų bus daugiau negu lauko kariuomenės karių ir karininkų? Ačiū.
J.OLEKAS. Ačiū, kolega, už klausimą ir taiklią pastabą dėl besikeičiančios aplinkos ir mūsų poreikio prie jos prisitaikyti. Mūsų tikslas – kad šis Jungtinis štabas koordinuotų visų pajėgų veiksmus. Jeigu pažiūrėtume į šiuolaikinį atsaką į grėsmes, tai einama, kad savo užduočių vykdymą planuotų ne atskirų pajėgų štabai, o visos pajėgos veiktų kartu. Aš manau, kad dėl šio štabo įkūrimo daugiau štabo karininkų nebus, o darbas bus tikslingesnis ir efektyvesnis.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir R.Kupčinskas. Prašom, kolega.
R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas šiek tiek panašus į kolegos V.Čepo. Vis dėlto žiūrint į Lietuvos kariuomenės formavimą susidaro įspūdis, kad daugėja administruojančių struktūrų, o mažėja tų, kurie konkrečiai turėtų veikti tam tikromis aplinkybėmis. Vadinasi, karių mažėja. Juo labiau kad, kaip jau minėjo, vis dėlto, man atrodo, kai kuriose kariuomenės dalyse jau trūksta tų eilinių karių įvairioms užduotims vykdyti. Man atrodo, kad tie tokie administraciniai organizaciniai pertvarkymai vargu ar ką nors duos. Todėl norėčiau paklausti, koks iš tiesų motyvas kitaip skirti kitą Lietuvos kariuomenės lauko pajėgų vadą? Ačiū.
J.OLEKAS. Ačiū, kolega, už klausimą. Aš turiu labai atvirai pasakyti, kad šiuolaikiniam kariui aptarnauti, kad jis galėtų įvykdyti savo užduotis, reikia tam tikros aplinkos. Bet atvirkščiai, negu buvo galbūt anksčiau, dabar mes koncentruojamės į labiau centralizuotą techninį aptarnavimą, mažiau pavienių tarnautojų ir žmonių. Tikrai, aptarnaujančiųjų karį skaičius ateityje ne didės, o mažės, nors jeigu žiūrėtume nuo mūsų kariuomenės kūrimosi pradžios, tai, ko gero, tas skaičius padidėjo ir priartėjo prie tų standartų, kurie turi būti, nes negali būti vien tik kariai. Šiandien kariai neskuta bulvių, neplauna rūbų, nevalo patalpų – yra aptarnaujančios tarnybos.
Dabar dėl vado kitokio skyrimo – tokia buvo antroji klausimo dalis. Man atrodo, kad toks sprendimas dėl sausumos, dubliuojant su lauko pajėgų vado skyrimu, buvo priimtas gal šiek tiek pasižiūrėjus į to laikmečio žmones, kurie buvo skiriami. Sausumos pajėgų vadas yra vienas iš mūsų trijų arba, jeigu dabar priimsim pataisas, keturių pajėgų vadų, ir jis turėtų būti skiriamas taip, kaip ir kiti vadai, netaikant kokios nors išimties, todėl teikiami šie pakeitimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėt į visus klausimus.
J.OLEKAS. Ačiū už klausimus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galim bendru sutarimu? Galim, ačiū. (Balsai salėje) Prašau? (Balsai salėje) Nematau, kad kas norėtų kalbėti. Dar sykį kartoju, todėl siūlau… Jeigu reikia balsuoti, prašom registruotis ir balsuosim. Aš manau, kad dėl visų, taip? Gerai. Prašom registruotis. Kolegos, registracija.
52 Seimo nariai. Prašom balsuoti, ar pritariam po pateikimo trims įstatymų projektams – Nr.XP-2694, Nr.XP-2695 ir Nr.XP-2696. Prašom balsuoti. Ar pritariam, kad toliau svarstytume.
Už – 47 ir 4 susilaikė. Pritarta. Dabar dėl komitetų. Pirmajam anksčiau mūsų pateiktam – Biudžeto ir finansų komitetas, Krašto apsaugos sistemos organizavimo projektui – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, likusiems taip pat Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutinkam? Ačiū. Ir visi pavasario sesijoje. Ačiū.
Dabar gal malonėtų A.Sysas arčiau tribūnos. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2534, svarstymo stadija. A.Sysas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, kaip pagrindinio komiteto pranešėjas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas apsvarstė Socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Yra gauta teisės departamento pastaba, į kurią iš principo atsižvelgta. Mes siūlome šį įstatymą atmesti. Argumentai, kodėl komitetas penki už, vienas prieš siūlo įstatymo projektą atmesti. Pirmasis argumentas yra toks, kad neperskaičiuotos pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą pensijos buvo paskirtos iki 1995 m. sausio 1 d. palankesnėmis sąlygomis, negu numato šiuo metu galiojantis įstatymas. Ilgą laikotarpį buvo mokamos kur kas didesnės negu perskaičiuotos pagal šį įstatymą pensijos. Noriu priminti, kad perskaičiuotos pensijos… neperskaičiuotos atsirado 1995 metais, priėmus naują Socialinio draudimo įstatymą. Žmonės, kurių pensijos iki tos dienos buvo didesnės, o perskaičiavus pagal galiojantį įstatymą būtų sumažėjusios, galėjo pasirinkti, jie pasirinko vadinamąją neperskaičiavimo pensiją, todėl gaudavo didesnes pensijas negu kiti piliečiai.
Antra, visos asmenims mokamos neperskaičiuotos pensijos ir toliau bus indeksuojamos kiekvieną kartą patvirtintus naują valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos ir einamųjų draudžiamųjų pajamų dydį neviršijant maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydžio. Primenu jums, kolegos, kad šiek tiek daugiau kaip prieš pusmetį mes atsisakėme neperskaičiuotos pensijos viršutinės ribos. Ji buvo nuo 500 litų padidinta iki 570 litų. Priėmus naują įstatymą ir Vyriausybė apsisprendus didinti pensijas nuo sausio 1 dienos, kartu didės ir neperskaičiuotos pensijos gavėjų pensijos. Ji didės maždaug tiek pat, kiek didės visos pensijos – vidutiniškai 100 litų.
Trečia. Siūlomų nuostatų įteisinimas sukeltų kitų valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjų, kuriems šios pensijos taip smarkiai nepadidėtų, nepasitenkinimą. Būtų tokių atvejų, kad kai kurie pensijos gavėjai gautų dvigubai didesnę pensiją. Aš manau, tai pažeistų tą principą, kuriuo mes vadovavomės daugiau kaip 10 metų. Todėl komitetas siūlo šį projektą atmesti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlymas yra aiškus. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, 4 kompleksinis klausimas. Prašyčiau arčiau tribūnos J.Čekuolį. Tai Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo pripažinimo negaliojančiais… ir t. t. pakeitimo projektas, Socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektas, Socialinio draudimo kito įstatymo pakeitimo projektas, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektas, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo dar vieno įstatymo pakeitimas, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimas ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Projektų registracija nuo Nr.XP-2654 iki Nr.XP-2159. Visų antrasis variantas. Svarstymo stadija. Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu – J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos ir pone pirmininke, jums leidus, aš pateikčiau iš karto visus projektus, juo labiau kad, atkreipiu dėmesį, nė dėl vieno projekto nėra papildomų siūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti.
Šio viso paketo esmė yra ta, jog pagrindinis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas yra pildomas ir tikslinamas štai tokiomis nuostatomis. Priminsiu, kad žinotumėte, dar sykį. Pirma, įteisinti, kad asmuo, nurodytas Asmenų delegavimo į tarptautines institucijas įstatyme, yra draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, taip pat ir jo sutuoktinis tuo laikotarpiu, kai jie gyveno užsienyje kartu su šiuo asmeniu.
Antra, yra labai svarbu įteisinti darbingo amžiaus žmogaus, kuris slaugo neįgalų asmenį, yra paskirtas neįgalaus asmens globėju ir rūpintoju, draudimą visai valstybinei socialinio draudimo pensijai ir nedarbo socialiniu draudimu. Taip pat yra siūloma nustatyti, jog „Sodros“ įmokų įsiskolinimų ir delspinigių atidėjimo funkciją galėtų spręsti ne tik „Sodros“ valdyba, bet ir teritoriniai skyriai, siekiant sutrumpinti ir palengvinti procedūras sprendžiant tokius klausimus. Taip pat yra aiškiau detalizuojamas skundų dėl „Sodros“ darbuotojų veiksmų nagrinėjimas bei jų sprendimų apskundimo tvarka. Tokia yra esmė.
Gali kilti klausimas, kodėl yra du kartus dviem skirtingais įstatymais to paties įstatymo straipsniai keičiami. Atkreipiu dėmesį, jog čia yra koreguojamos nuostatos, kurias Seimas jau šiemet buvo priėmęs ir kurios turėtų įsigalioti nuo sausio 1 dienos. Dabar tas pačias nuostatas koreguodami dar sykį, mes neišvengiamai turime dar neįsigaliojusias nuostatas keisti dėl tos priežasties. Atsakingai galiu jus patikinti, jog jokios nors klastos nėra, ir nerimauti dėl to nereikėtų, grynai techniniai pakeitimai. Tokia būtų esmė.
Nedarbo socialinio draudimo įstatyme dar papildomai yra patikslinama, kaip turi būti apskaičiuojama maksimali nedarbo draudimo išmoka pasikeitus valstybės remiamoms pajamoms. Taip pat nauja, kad bedarbiams, gaunantiems kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, kaip „Panevėžio ekrano“ atvejis, būtų mokama visa jiems apskaičiuota nedarbo draudimo išmoka, t. y. kompensacijos jiems už ypatingas arba kenksmingas darbo sąlygas, kaip ankščiau vadinta, nebūtų išskaičiuojamos iš nedarbo išmokos dalies. Tokia yra viso šio paketo esmė.
Teisės departamento išvados komitete buvo įvertintos. Vertinimo lentelę turite. Papildomų pastabų ar pasiūlymų negauta. Dėkoju. Čia apie visus.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš supratau. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Atrodo, čia pastabų nėra, bet nori kalbėti vienas Seimo narys kolega J.Juozapaitis. Prašom. Ar jūs dėl balsavimo motyvų, nes jūs įregistruotas? Kaip norite. Jeigu nenorite… reikėtų eiti į tribūną. Prašom. Nepasitaiko. Dabar prašom pasakyti, ką reikia. J.Juozapaitis.
J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo pataisos yra labai reikšmingos. Pirmiausia yra patikslinta valstybės tarnautojų, deleguotų dirbti už Respublikos ribų, išvykstančių dirbti į … tarnybas… Labai svarbu yra, kad šis įstatymas apima ir asmenis, kurie slaugo neįgalius žmones. Tuo klausimu labai kreipėsi daug žmonių, kai daug metų slaugo savo artimą žmogų ir tie metai neįskaitomi į darbo stažą. Tai yra labai svarbu. Aš pritariu šiems įstatymų projektų pakeitimams. Taip pat labai svarbu, kad auginantiems vaikus iki 3 metų laikotarpis įskaitomas į darbo stažą. Taigi siūlau šiam įstatymui po svarstymo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pataisų iš tiesų nėra. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu?.. (Balsai salėje) Vis dėlto pats pirmininkas nori tarti žodį. Taigi prieš apsisprendžiant – kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Pirmininke, kaip mes teisiškai tą padarysime? Paprasčiausiai iki priėmimo reikėtų ir šiuos du pirmus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymus, ir tą, kuris šiandien pakliuvo į darbotvarkę, Nr.XP-2413, priėmimui sujungti į vieną, nes kartojasi tie patys straipsniai. Komitetas tą padarys, bet mes turime kažkaip fiksuoti čia, posėdžių salėje.
PIRMININKAS. Gerai. Pirmininke, tai čia jokia problema. Manau, kolegos Seimo nariai neprieštaraus, kad komitetas iki priėmimo mums pateiktų mažiau dokumentų, t. y. kai kuriuos projektus sujungtų į vieną. Galima su tuo sutikti? (Balsai salėje) Ačiū. Taigi, gerbiamasis Sysai, jūsų komitetui pavedimas yra. Klausimas baigtas.
Darbotvarkės 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Audito komiteto atlikto šilumos ir karšto vandens kainų didėjimo pagrįstumo parlamentinio tyrimo išvadų“ 3 straipsnio papildymo ir 4 straipsnio pakeitimo projektas, registracijos Nr.XP-2583. Pranešėjas – A.Skardžius ar kas kitas. Kolega V.Saulis – Audito komiteto vardu. Prašom. Ruošiasi kolega A.Endzinas arba kas kitas. Prašom.
V.SAULIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, lapkričio 28 d. apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo audito komiteto atlikto šilumos ir karšto vandens kainų didėjimo pagrįstumo parlamentinio tyrimo išvadų“ 3 straipsnio papildymo ir 4 straipsnio pakeitimo projektą, registracijos Nr.XP-2583. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms pritarėme, taip pat gavome ir Seimo Ekonomikos komiteto pritariamąją nuomonę. Pakeitimai labai paprasti. Mes siūlome šiuose pakeitimuose Vyriausybei iki 2008 metų kovo 1 dienos pateikti Seimui informaciją, kaip vykdomas parlamentinio tyrimo išvadų įgyvendinimo priemonių planas, o kadangi pagal senąjį mūsų priimtą nutarimą neatitinka laikas, siūlome, kad Seimo Audito komitetas iki 2008 metų balandžio 15 dienos išnagrinėtų informaciją ir pateiktų siūlymus Seimui. Šitas mūsų sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Nematau, kad kas nors norėtų kalbėti. Ar galime… atsiprašau, dar papildomas komitetas, t. y. A.Endzinas, bet aš jo nematau. (Balsai salėje) Ar kolega V.Saulis galėtų ir už kolegas pasakyti? Prašom.
V.SAULIS (LSDPF). Aš galėčiau tik pasakyti, kad Ekonomikos komitetas pritarė, mes jo sprendimui taip pat pritariame, ir kadangi tai yra Seimo nutarimas, galbūt galima būtų jį šiandien ir priimti. Pasiūlymų, papildymų jokių nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Patvirtinu, kad B.Vėsaitės pasirašyta komiteto, tai yra Ekonomikos komiteto išvada, iš tikro yra. O dabar, kolegos, dėmesio! Klausimas yra toks. Seimo Pirmininkas siūlo, kad nagrinėtume ypatingos skubos tvarka ir šiandieną priimtume. Ar galime su tuo sutikti? Niekas neprieštarauja, ačiū. Taigi priėmimo stadija. Yra 1, 2, 3 straipsniai. Ar reikia dėl kiekvieno kalbėti? (Balsai salėje) Nereikia, ačiū. Dabar prašome, jeigu kas pageidaujate, kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo. Nematau. Dėmesio! Gerbiamieji, prašome registruotis.
53 Seimo nariai. Prašome susikaupti ir balsuojame. Ar priimame Seimo nutarimą „Dėl Seimo Audito komiteto atlikto šilumos ir karšto vandens kainų didėjimo pagrįstumo parlamentinių tyrimų išvadų“ 3 straipsnio papildymo ir 4 straipsnio pakeitimo? Balsuojame. Už –50, prieš ir susilaikiusių nėra, nutarimas priimtas.
Dėkoju, kolegos. Noriu jums pranešti, kad mes taip sparčiai dirbame, kad pranešėjų, kurie turėtų eiti į tribūną, nėra. Todėl dabar yra 13 minučių pertrauka, nes 16.30 val. žadėjo būti abu pranešėjai. Klausimai yra svarbūs, Vyriausybė siūlo nagrinėti skubos tvarka. Vienas iš jų yra eurointegracinis, todėl prašome 16.30 val. susirinkti. Ačiū. Pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. 6a, 6b, ir 7 klausimai atidedami, kadangi pranešėjas ir mūsų kolega ir ministras A.Butkevičius to paprašė, šiuo metu jis negali būti Seimo posėdyje. Mums lieka tik du įstatymų projektai ir Seimo narių pareiškimai, jeigu žinoma, tų pareiškimų esama.
Dabar 2-8 darbotvarkės punktas – Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2384(2), ir, kaip anksčiau sakiau, tai yra eurointegracinis projektas. Pateikimo stadija. Į tribūną kviečiu ministrę ir mūsų kolegę V.Blinkevičiūtę. Prašom.
V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. gerbiamieji kolegos, Vyriausybės vardu teikiu patobulintą Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Šito įstatymo projekto tikslas yra užtikrinti lygių galimybių problemų sprendimo tęstinumą ir, svarbiausia, perkelti į mūsų valstybės teisės sistemą dvi Europos Sąjungos direktyvas. Viena iš šių direktyvų yra vadinamoji rasinės lygybės direktyva, o kita direktyva yra užimtumo lygybės direktyva.
Gerbiamieji kolegos, labai prašyčiau Vyriausybės vardu kaip galima skubiau įvertinti šį įstatymo projektą, nes Europos Komisija spalio mėnesį pateikė pagrįstą nuomonę dėl kol kas neįvykdyto teisingo rasinės lygybės direktyvos perkėlimo į mūsų teisę ir ragina tai padaryti kaip galima greičiau.
Šiuo projektu numatoma patikslinti Lygių galimybių įstatymą įtvirtinant konkretų draudimą diskriminuoti taikomą narystės ar dalyvavimo asociacijų bei kitų darbuotojų ar darbdavių organizacijų, kurių nariai yra atitinkamo amžiaus, lytinės orientacijos negalios, rasės ar etninės grupės, religijos, įsitikinimo ar tikėjimo asmenys, veikloje atžvilgiu. Taip pat atsižvelgiant į užimtumo lygybės direktyvos tikslą siūloma papildyti diskriminacijos pagrindų sąrašą įtvirtinant draudimą diskriminuoti asmenis tikėjimo pagrindu. Taip pat įtvirtinamos direktyvos nuostatos dėl įrodinėjimo pareigos diskriminacijos bylose perkėlimo atsakovui, taip pat siūloma numatyti, kad asmuo, kuris bus patyręs diskriminaciją, turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą mūsų valstybės įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis mūsų valstybės Konstitucija, bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir pagal savo statutus, tai yra įvertinta projekto 3 straipsnyje.
Prašyčiau po pateikimo pritarti šitam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, bet jūs dar pirma turėsite atsakyti į trijų Seimo narių klausimus. Pirmasis – A.Dumčius. Prašom, profesoriau.
A.DUMČIUS (TSF). Dėkoju. Tai yra iš tiesų eurointegracinis įstatymas. Ar galėtumėt man truputėlį paaiškinti, kokį ryšį jis turės su kitų įstatymų pakeitimais? Na, sakykime, priekabiavimas, ar ne? Tai kaip nustatyti tą laipsnį ir kiek įtrauks kitų įstatymų į tą visą hierarchiją ryšium su šito įstatymo priėmimu?
PIRMININKAS. Profesoriau, jeigu į kairę, tai prasidės priekabiavimas. (Balsai salėje)
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Iš tikrųjų tai reikėtų žiūrėti labai rimtai, ir teisingai sako kolega R.Dumčius, nes tam, kad šitas įstatymas galėtų veikti, turi būti veiksmingi ir kiti įstatymai. Pavyzdžiui, turi kvalifikuotai, kaip ir iki šiol, veikti mūsų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, ką ji ir daro. Turi atitinkamai veikti ir kiti teisės aktus užtikrinantys įstatymai, pavyzdžiui: Baudžiamasis kodeksas, Civilinis kodeksas, Užimtumo rėmimo įstatymas, jeigu kalbame apie priėmimo į darbą asmenis, arba Darbo sutarties įstatymas, Darbo kodeksas ir visi kiti įstatymai. Kad ir kurį įstatymą atskirai nagrinėtume, mes turime užtikrinti žmogui lygias galimybes. Šitas įstatymas kalba apie, pavyzdžiui, lygių galimybių užtikrinimą neįgaliesiems, apie lygių galimybių užtikrinimą vyresnio amžiaus žmonėms, apie lygių galimybių užtikrinimą įvairų tikėjimą išpažįstantiems žmonėms. Kitaip sakant, kad ir kurį įstatymą imtume, jis turi būti taip taikomas, kad nepažeistų šito Lygių galimybių įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Čepas. Prašom, kolega.
V.ČEPAS (LSDPF). Gerbiamoji ministre, žinote, nuo šitų visų lygių galimybių jau koktu darosi. Yra toks labai paprastas dalykas: stovi koks nors paminklas ir niekas į jį nekreipia dėmesio, bet tik užtverkite tvorą, tai visi pradeda lipti, žiūrėti, kas ten yra. Tai čia lygiai taip pat, niekas nieko nesiruošia diskriminuoti, bet pradeda reglamentuoti įstatymais, tuoj pat prasideda cirkas. Dabar vyrui būti galantiškam, komplimentus sakyti, prisiglausti, žvilgsniu paglostyti moterį jau yra diskriminacija. Klausykite, mes pasidarysime kaip robotai, galų gale jūs pačios tiek nusidiskriminuosite, kad pradėsite vyrų maldauti: baikit, jau geriau jūs mus diskriminuokite, tik elkitės kaip vyrai. Ar jūs nemanote, kad taip bus? (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Geras klausimas.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis Vytautai, tiesą sakant, neturėčiau ką atsakyti iš šios tribūnos į jūsų klausimą. Bet jeigu rimtai mes kalbame, iš tiesų kaip visada jūs matote tik kokį nors vieną kampą, o turėtume, kaip Seimo nariai, matyti plačiau. Ir dar labai atsakingai pasakau, jūs esate įsitikinęs, kad neįgaliems žmonėms esame sukūrę mūsų valstybėje lygias galimybes su sveikais žmonėmis? Toli gražu ne. Ir daugiau galima pateikti tokių pavyzdžių, o jūs kalbate apie Vyrų ir moterų lygių galimybių įstatymą. Vyrų ir moterų lygių galimybių įstatymo pataisoms Seimas labai sėkmingai šios dienos rytiniame posėdyje pritarė, už tai Vyriausybės vardu mes esame dėkingi.
PIRMININKAS. Ačiū. Man atrodo, kad kolega V.Čepas čia kalbėjo tik vienu kampu, o ne visais aspektais. Vienu kampu. Ir R.Dagys, prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamoji ministre, tikiuosi, skirtingos orientacijos vyrų ir moterų nepriskyrėte neįgaliesiems, nes jūs kalbate, kad šis įstatymas apie neįgaliuosius. Mano klausimas kitas. Kuo jisai skiriasi nuo to įstatymo, kuris buvo pateiktas prieš pusę metų, ir iš tikrųjų vėl reikės klausti, kokios orientacijos vienas ar kitas iš mūsų yra?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš noriu jums pasakyti, kad šis įstatymas yra Lygių galimybių įstatymas. Jis jau buvo priimtas ir veikia nuo 2005 metų. Tačiau Europos Komisijoje yra dvi naujos direktyvos, kurias Europos Komisija reikalauja perkelti į kiekvienos valstybės nacionalinę teisę. Tai yra direktyva dėl rasinės lygybės ir nediskriminavimo ir direktyva dėl užimtumo nediskriminavimo įvairiais pagrindais. Taigi Europos reikalų komiteto nariai tikrai žino, kad yra reikalavimai perkelti tas nuostatas į nacionalinę teisę. Juo labiau kad mes gavome jau antrą priminimą. Jeigu ir toliau nepadarysime pakeitimų, mūsų valstybei reikės mokėti nustatyto dydžio baudas. Juo labiau kad visos kaimyninės valstybės susitvarkė ir perkėlė šias nuostatas į savo nacionalinius įstatymus.
Ir dar vienas labai svarbus dalykas. Europos Komisija šiuos metus visose Europos Sąjungos šalyse yra paskelbusi lygių galimybių metais. Iš tikrųjų būtų nedovanotina, jeigu mūsų Seimas neatsižvelgtų į tai ir savo nacionalinėje teisėje neįtvirtintų Europos Sąjungos dokumentų. Prašome palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. Pirmasis užsiregistravo S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, čia mes turime visokių įstatymų. Vyrų ir moterų lygių galimybių, nors žinome, kad tai niekaip neįmanoma, taip gyvenime nebūna, nes vyrai turbūt niekad negimdys ir ta galimybe niekaip negali pasinaudoti, nes tokios neturi. Tai pirmas dalykas.
Dabar šiame įstatyme jūs minėjote visokių įdomybių, kurios galbūt reikalingos dėl Europos Sąjungos kai kurių teisės aktų. Tačiau ten yra ir apie visokius spalvotus prirašyta, kas Lietuvos tikėjimui ir Lietuvos bet kokiai orientacijai yra nepriimtina. Kai aš kalbu apie spalvotus, aš kalbu ne apie odos spalvą, o apie orientaciją, apie žydrus, „ružavus“ ir kitokius. Tai atsitiks, man atrodo, taip, kaip sakė ponas V.Čepas, kol jie vaikšto ramiai ir niekas į juos nekreipia dėmesio, tol jie taip ir vaikščios. Kai mes juos aptversime tvora, o kuo tai baigiasi, mes jau įsitikinome prie Vilniaus savivaldybės, tada ir turėsime visokių problemų. Tai gal mes jų tvoromis netverkime ir tegu jie sau ramiai vaikšto ir niekam netrukdo.
Todėl, aš manyčiau, jums reikėtų parengti kitą šio įstatymo redakciją kai ką išvalant, kas mums, Lietuvai, yra visiškai nepriimtina, kas ten yra surašyta. Aš dabar necituosiu, jūs pati žinote. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai turi pataisų teikimo laisvę. A.Čaplikas – kita nuomonė. Prašom.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Paprasčiausiai būtų pasakyti gerbiamiesiems kolegoms, kad tai yra eurointegracinis įstatymas. Jis mums yra būtinas ir mes turėtume balsuoti už jį. Tai būtų paprasta, suprantama, elementaru. Tačiau klausantis kalbų… Gerbiamasis Pečeliūnai, Lietuvai yra nepriimtina, o jūs esate visa Lietuva? Jūs pasisavinate teisę kalbėti Lietuvos vardu, kaip visada? Gerai, mes atmesime dabar šį įstatymą, sumokėsime kaip valstybė baudą, pamiršime tai, apie ką čia visi kalbame, pamiršime neįgaliuosius, pamiršime seksualines mažumas. Taip, jos egzistuoja. Ką mes čia apie spalvas kalbame. Jūs tremsite juos kur nors, naikinsite, (…) steigsite? Tai apie ką mes kalbame? Ir tai yra XXI amžiuje, Europos Sąjungos valstybės parlamentarų kalbos. Žinote, Žemaitė, man atrodo, kukliau ir protingiau kartais rašė gyvendama ne XXI amžiuje. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kviečiu registruotis. Dėmesio! Registracija. Kolegos, prašome registruotis. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Prašome pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo. Prašome balsuoti.
Už – 32, prieš – 3, susilaikė 16. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Žmogaus teisių komitetas, o papildomi net keli: Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir nors Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka, vis dėlto pratęstoje sesijoje sausio mėnesį. Galime sutikti? (Balsai salėje) Pavasario? Sausio mėnesį? (Balsai salėje) Vis dėlto sausio mėnesį. (Balsai salėje) Gerai, tada prašome alternatyviai balsuoti. (Balsai salėje) Paskui, po balsavimo. Kolegos, mygtukas „plius“ – pratęstoje, t. y. sausio mėnesio sesijos dalyje, o mygtukas „minus“ – pavasario sesijoje. Prašome balsuoti. „Plius“ – sausio mėnesį, „minus“ – kovo mėnesį.
Už – 24, prieš – 26. Pavasario sesijoje. Kadangi dėl komitetų susitarėme, tai, matyt, replikos po balsavimo. Pirmasis S.Pečeliūnas. Po to kolega R.Dagys. S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Posėdžio pirmininke, vos nepaprašėte, kad aš kalbėčiau, taip į mane žiūrėjote balsavimo metu. (Balsai salėje) Pavardę minėjo, pasinaudosiu ta galimybe.
Pirmiausia, kolegos, nereikia kalbėti užkeikimais. Kai parašome –Europos Sąjungos eurointegracinis, į tekstą jau nebežiūrime. Žiūrėkime ir į tekstą, skaitykime tas Europos Sąjungos nuorodas ir žiūrėkime, ką mes su jomis galime daryti, ar jos mums priimtinos, ar nepriimtinos, ar mes privalome jas rašyti, ar turime kokių nors kitų išeičių. Kai panagrinėjame tuos Europos tekstus giliau, dažnai pamatome, kad visada yra palikta pasirinkimo teisė tarp labai griežto ir labai liberalaus, ir turime rinktis, kas mums yra priimtina.
Tai aš noriu paprašyti ir pono A.Čapliko nekalbėti užkeikimais, aš kalbėjau apie visai kitus dalykus, nei jūs paskui kaltinote. Ponia ministre, kai skaitome Europos dokumentus, visada… ieškoti juose, kas Lietuvai yra priimtiniausia ir reikalingiausia, nes visada būna visokių išimčių, nuorodų ir kitų dalykų. Aš apie tai ir kalbėjau, kad gal ne viskas, aš skaičiau jūsų projektą, ne viskas, kas ten surašyta, būtinai yra privaloma, kai ko mes galime atsisakyti. Štai tokia buvo mano pastaba. Ir svarstymo metu mes į tai galėsime atkreipti dėmesį. Toks palinkėjimas, pone Česlovai. Ačiū už suteiktą žodį.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Palyginti su ankstesnėm kalbom, tai visiškai nuosaiki kalba. Konstatuoju, nuosaiki kalba. Dabar kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, ne veltui patarlė sako, kad „Liepk kvailiui persižegnoti, tai kaktą prasiskels.“ Šiuo atveju su tomis visomis Europos Sąjungos direktyvom.
PIRMININKAS. Na, bet kuris kvailys?
R.J.DAGYS. Filosofiškai kvailiai, bet kuris perkeltine prasme, visi, kam reikėjo, suprato. Noriu pasakyti, kad mes turėtume atkreipti dėmesį į kolegos S.Pečeliūno mintį, kad ministrė mums nepasakė visos tiesos. Nėra kai kurių privalomų nuostatų, ji kalbėjo apie neįgaliuosius, kas visiškai teisinga, kitas kategorijas, bet mes ginčijamės ne dėl šių kategorijų. Dar vienas klaidinimas buvo tas, kad nuo vasaros, kiek žiūrėjau, tas projektas nėra pasikeitęs, vieną kartą mes jį jau atmetėme. Tai nežinau, ar pasikeitė mūsų…
PIRMININKAS. …orientacija.
R.J.DAGYS. …nenoriu įžeisti, orientacija, jūs pats pasakėte, ne aš pasakiau, aš tik pakartojau, ar kas čia su mumis atsitiko. Todėl aš siūlau labai rimtai tuos dalykus pažiūrėti, nes tai yra svarbūs, jautrūs dalykai. Mes neturėtume išduoti savo principų ir kartu, aišku, atitikti Europos Sąjungos visas direktyvas, bet neperlenkime lazdos, kurios perlenkti nereikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Žodis kolegai A.Čaplikui, bet prašom neminėti nė vienos pavardės, išskyrus mano. Prašau. A.Čaplikas.
A.ČAPLIKAS. Tikrai neminėsiu nė vienos pavardės. Tai, ką dabar girdėjau iš S.Pečeliūno, gerai miniu, tikrai gera, pozityvi kalba. (Juokas) Teisinga kalba, lyg ir taip turėtų būti. Tačiau, kolegos, mūsų tariamas šventeiviškumas sukelia tam tikrą atmetimo reakciją, arba tokį negerą jausmą. Nenorėkime mes kartais būti šventesni už kažin ką, ignoruojame realybę, teisybę, kokia ji yra. Man susidaro toks įspūdis, kad mes už kokių trijų mėnesių sakysime, kad vaikus gandrai neša, neminėsime to, kas yra gyvenime, tiesiog sukursime tokią situaciją. Realybė yra tokia, kokia ji yra, reikia su ja sugyventi, niekur mes nuo to nedingsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Konstatuoju, nes mes apsisprendėme, kad pavasario sesijoje, tai, žinoma, nėra reikalo balsuoti dėl skubos tvarkos, tai netenka prasmės.
Ir paskutinis klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo bei papildymo ir 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2758. Pranešėjas – gerbiamasis viceministras Z.Truskauskas. Prašom. Gerbiamasis Subačiau, prašom paleisti viceministrą. Pateikimo stadija. Prašom. Viceministras Zdislovas Truskauskas. Pateikimas. Prašom.
Z.TRUSKAUSKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1, 4, 7, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą. Aš labai glaustai pasakysiu pačią esmę.
Įstatymo projektu siekiama nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą tarifus naujam laikotarpiui. Jie įsigaliotų nuo 2010 metų, nes šiuo metu galiojantis įstatymas nustato, kad nauji mokesčiai turi būti nustatomi prieš dvejus metus iki jų įsigaliojimo. Dabartinis mokestinis laikotarpis buvo nustatytas nuo 2005 iki 2009 metų. Galėtume pakomentuoti, kad siūlomas nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifų dydis iš esmės nesikeičia, jis atitinka 2007 m. III ketvirtyje taikytą mokesčio tarifą, tai yra tą indeksuotą tarifą.
Įstatymo projektu siekiama supaprastinti deklaracijų teikimo tvarką – teikti deklaracijos formas tik apskrities valstybinėms mokesčių inspekcijoms. Taip pat siūloma vadovautis bendra Mokesčio administravimo įstatymo nuostata dėl naujų mokesčių nustatymo ir jų įsigaliojimo termino, tai yra siūlome išbraukti iš Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 11 straipsnio nuostatą, kad mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, kitaip nei kitiems mokesčiams, būtų nustatomi prieš dvejus metus iki jų įsigaliojimo. Mes siūlome palikti šiandieną galiojančią nuostatą visiems mokesčių įstatymams, kad nauji mokesčiai turėtų būti įvedami pusę metų iki jų įsigaliojimo.
Dar keletą nuostatų galėčiau pakomentuoti iš paties projekto. Mes siūlome perkelti nuostatą, kurios anksčiau nebuvo įstatyme, tai yra 1 straipsnio 1 dalis, kad mokestį moka taip pat ir Lietuvos Respublikos įregistruotų užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų atstovybių bei filialų fiziniai ir juridiniai asmenys. Anksčiau ši nuostata buvo įteisinta įstatymų lydimuosiuose teisės aktuose. Mes taip pat 4 straipsnio 1 dalyje siūlome tą mokestį įvardyti – „arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas“, ši nuostata yra iš Europos teisės aktų, ateityje ji vienintelė tokia ir liks. Bet kadangi šiandien išduoti leidimai įvardyti kaip gamtos išteklių naudojimo, tai jie taip pat turėtų likti. Ir dar vienas esminis dalykas, kad siūlome 9 straipsnį papildyti 5 dalimi, reglamentuojančia, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, taip pat Aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos keičiasi informacija apie mokesčių mokėtojus ir apie sumokėtus mokesčius. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. B.Pauža – pirmasis. Prašom.
B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš priešais jus esu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, į dešinę.
B.PAUŽA. Aš dėl 3 straipsnio, kuriame jūs numatote 10 tūkst. litų. Prašom pasakyti, kuo vadovaujantis pasirinkta ši suma, ar specialiais skaičiavimais, ar atsižvelgiant į tai, kiek konkretūs fiziniai ar juridiniai asmenys mokėdavo per atitinkamą laikotarpį? Kodėl 10 tūkst., o ne kita suma? Ačiū.
Z.TRUSKAUSKAS. Šiuos terminus daugiausia lėmė Finansų ministerija, tokia yra Mokesčių inspekcijos pozicija. Tai yra susiję su mokesčių administravimu, natūralu, jeigu tos sumos yra, bet nėra ypač didelis, tai atsiskaitymas už jas yra numatomas kas pusę metų, jeigu tos sumos yra didesnės kaip 10 tūkst., tada – kas ketvirtį. Kokio nors ypač pagrįsto skaičiavimo, natūralu, šiuo klausimu nėra. Dar sykį pakartosiu, yra tokia Mokesčių inspekcijos pozicija surenkant šiuos mokesčius.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Stankevičius. Prašom, kolega.
V.STANKEVIČ (NSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš apskritai pritariu tai intencijai, kad reikia peržiūrėti tvarką, mokesčius. Iš tikrųjų gyvenimas juda į priekį, situacija keičiasi. Aš norėjau paklausti, ar iki pateikimo buvo koks aptarimas dėl naujų mokesčių, dėl naujos tvarkos su asocijuotomis struktūromis, ar tai bus padaryta paskui, kai darbas prasidės komitetuose ir komisijose? Ačiū.
Z.TRUSKAUSKAS. Taip, šitas mokesčio projektas, atsiprašau, šitas įstatymo pakeitimo projektas, buvo derintas su pramoninkais, su verslo žmonėmis. Iš esmės jų pritarimas yra gautas, jums pateiktoje medžiagoje jūs galite tai pamatyti. Aš galiu tik pakomentuoti, kad savo pastabomis jie nepritaria, kad šis mokestis būtų indeksuojamas pagal infliacijos indeksą, nes dėl to mokesčio tarifas nėra pastovus, o keičiasi pagal infliaciją. Tačiau į šį jų siūlymą nėra atsižvelgta. Indeksavimas pagal infliaciją buvo ir dabar galioja šiuo mokestiniu laikotarpiu, ir manome, kad negali mokesčio dydis nebūti susietas su pinigų, tarkime, perkamąja galia.
PIRMININKAS. Dėkoju. V.V.Margevičienė. Prašom, kolege.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, noriu jūsų paklausti. Jūs ką tik labai gražiai išaiškinote, kad iš tikrųjų buvote susitikęs su asocijuotomis struktūromis ir kad jie iš tikrųjų prašė, kad pagal infliacijos indeksą nebūtų indeksuojama. Bet jūs dabar sakote, kad nuo 2010 metų tarifai ar tie mokesčiai nesikeis. Bet kylant įvairiausiom kainom, galiausiai ir degalų kainom, ir viskam, ar nebus taip, kad bus gerokai per mažas tarifas, ir jau dabar mes matome, kad visi miškai, šlaitai, pakrantės, viskas užversta šiukšlėmis. Nedidindami tarifo ir negriežtindami atsakomybės, ar mes pajėgsime apsivalyti? Ačiū.
Z.TRUSKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Dėl pirmosios jūsų dalies apie jų indeksavimą. Šiandien galioja, yra tokia tvarka ir tas bazinis tarifas, kuris buvo nustatytas 2002 metų gruodžio mėnesį, yra indeksuotas. Ir tai, ką jūs matote pateiktame įstatymo projekte, t. y. šie mokesčių tarifai, natūralu, kad yra didesni už 2002 metais jūsų patvirtintus. Nuo to laiko, aš pasižymėjau, pagal Statistikos departamento teikiamus vartojimo kainų indeksus šie tarifai čia pateikti su indeksu 1,159. Mes galime suvokti, kad nuo 2002 metų Lietuvoje nebuvo tokio ryškaus infliacijos dydžio, kainų augimo. Manome, kad esant šiai sistemai, jeigu Lietuvoje ta infliacija gerokai padidėtų, natūralu, jos indeksavimas taip pat padidėtų ir duotų didesnį rezultatą.
Dėl to, kiek surenkama ir ar įmanoma pamiškes, miškus išvalyti, turint šiuos pinigus. Aš galiu pakomentuoti, kad, sakykime, pagal galiojančią tvarką 70% surenkamo mokesčio patenka į savivaldybių biudžetus ir šiemet, tikimės, savivaldybių biudžetuose turėtų būti apie 30 mln. litų, o 30% šio mokesčio patenka į Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą ir tai sudarytų apie 12 mln. litų. Natūralu, kad už šiuos pinigus… Beje, yra nustatyta šių lėšų naudojimo tvarka, yra sudarytos komisijos, į kurias įeina atstovai ir iš Aplinkos ministerijos struktūrų, ir iš verslo struktūrų, ir jūsų Seimo narių taip pat yra, ir šios lėšos yra skirstomos pagal patvirtintą tvarką šiems projektams, kurie atitinka nustatytus kriterijus. Šiukšlėms surinkti ar kitam, aišku, savivaldybės gali, privalo ir privalėtų skirti tuos pinigus, kuriuos surenka į savo savivaldybių biudžetus. Beje, nemaža dalis savivaldybių tai ir daro.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Čigriejienė. Prašom, profesore.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau (aš čia), tobulėjant technologijoms mokestis už aplinkos teršimą, be abejo, kis. Kaip jūs tai numatysite, kaip įkalkuliuosite į mokesčių tarifus, kokia institucija už tai bus atsakinga ir kodėl teigiate, kad infliacija įtakos neturės?Ačiū.
Z.TRUSKAUSKAS. Aš būtent sakiau, kad infliacija turės mokesčiams ir šiandien galioja patvirtinta aplinkos ministro ir finansų ministro mokesčių mokėjimo tvarka, kuri numato pagal šį įstatymą šio mokesčio indeksavimą. Kaip aš jums jau sakiau ir dar sykį pakartosiu, nuo 2002 metų šiandien mes turime indeksą 1,159. Jeigu ta infliacija bus kur kas didesnė, tai pagal jums pateiktus dabar patvirtinti tarifus galbūt bus indeksuojama ir 1,1, ir 1,2, gal ir pusantro karto, t. y. atsižvelgiant į Statistikos departamento skelbiamus vartojimo kainų indeksus.
PIRMININKAS. Ačiū. L.Sabutis – paskutinysis, kuris klausia. Prašom, kolega.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis viceministre, atrodo, nedaug pastabų, pataisų, bet čia gana sudėtingas įstatymas. Ar jūs galėtumėte trumpai pakomentuoti teikiamo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio 4 dalį. Truputį daugiau jūs paaiškinote 1 dalyje, jog ne tik fiziniams ir juridiniams asmenims taikomas, bet ir tiems, kurie yra įregistruoti kaip užsienio juridiniai asmenys arba kitos organizacijos. O kad turi turėti tokią integruotą prevencijos ir kontrolės leidimą, jūs jau apie tuos asmenis nebeužsimenate. Čia 4 straipsnio 1 dalis. Kodėl taip? Čia liko tik fiziniai ir juridiniai asmenys. Tai viena dalis.
Ir antra dalis būtų. Vis dėlto truputį gal galėtumėte pasakyti, kokiu būdu bus akcentuota nustatyta mokėjimo tvarka ir kontrolė. Ar tik įstatymą įgyvendinamaisiais aktais, ar vis dėlto pakanka šio įstatymo?
Z.TRUSKAUSKAS. Ačiū. Atsakydamas į jūsų pirmą dalį, galbūt dar sykį pakartosiu, kad taip mes išplėtėme 1 straipsnio 1 dalies apibrėžimą, įrašydami taip pat ir Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinius asmenis ir kitų organizacijų atstovybes ir filialus, ir skliaustuose parašėme: „Toliau – fiziniai ir juridiniai asmenys“. Taigi toliau vartojama tik ta viena sąvoka, kad nekartotume visą laiką to paties. Ar atsakiau? Gerai.
Dėl mokesčio administravimo užtikrinimo ką galiu pakomentuoti. Sakyčiau, ir visuomenė tobulėja, ir tvarkos yra daugiau ir toks prievartinis surinkimas to mokesčio tampa jau šiek tiek tam tikra atgyvena. Šiuo atveju yra numatoma, beje, ir kitais atvejais, mes tik neįžvelgiame didelių problemų, kad pats teršėjas, tas, kuris turi, gauna integruotos taršos, integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, jau jis kartu sužino, kad privalo mokėti mokestį, ir jis žino, kokio dydžio. Šiuo atveju jis pagal įstatymą privalo deklaruoti, t. y. pats savanoriškai sumokėti tą mokestį į valstybės biudžetą. Mes, kad pagerintume administravimą, numatome, kad su Valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniais padaliniais keisimės informacija, t. y. mes jiems pateiksime sąrašus tų fizinių ir juridinių asmenų, kuriems yra išduodami leidimai. Iš kitos pusės, mes sutarėme, kad įstatymas nustatys, kad mes iš jų gausime, ar tie asmenys sumokėjo šiuos mokesčius. Tokiu būdu lyg ir bandysime įvesti dvigubą kontrolę, tai yra iš vienos pusės jie žiūrės, iš kitos pusės mes žiūrėsime, kodėl asmuo, jeigu jis turi leidimą ir privalo sumokėti mokestį, to nepadarė.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. V.Stankevičius. Prašom.
V.STANKEVIČ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, klausimas iš tikrųjų labai svarbus. Labai malonu, kad Aplinkos apsaugos ministerija pasiūlė svarstyti šį klausimą iš anksto. Tai labai svarbu mūsų pramoninkams, verslininkams, investuotojams į mūsų ekonomiką. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitokių nuomonių nėra. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Sutinkame? Kaip matau iš kolegos V.Rinkevičiaus povyzos, ir Kaimo reikalų komitetas. Ar jūs dar norite ką nors papildoma pasakyti? V.Rinkevičius.
V.RINKEVIČIUS (VLPDF). Kadangi tai yra susiję su azoto išmetimu, tai susiję ir su žemės ūkiu. Todėl prašytume Kaimo reikalų komitetą skirti papildomą.
PIRMININKAS. Gerai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetai. Sutinkame? Siūlome svarstyti sausio mėnesį, t. y. pratęstoje sesijoje. Kartu bus atsižvelgta ir į Vyriausybės prašymą svarstyti skubos tvarka. Sutinkame? Ačiū.
Kolegos, visi klausimai. Pareiškimų lyg ir nėra, o jeigu kas nors nori ką nors pasakyti, prašom. Jeigu nesakysite, posėdį baigsiu. (Balsai salėje) Gerai, registruojamės. Prašom registruotis. (Šurmulys salėje) Ar baigti, tai jau mano valia, prašom nepykti. Tas bus padaryta po balsavimo ar po registracijos.
Užsiregistravo 51 Seimo narys. Gana daug.
Taigi nors klausimų turėjome apsčiai, vakarinį posėdį baigiame anksčiau. Ačiū. Kolegos, prieš baigdamas noriu pasakyti, kad eiliniai posėdžiai ketvirtadienį (du posėdžiai), o dėl nenumatyto arba neeilinio posėdžio penktadienį 10 val. rytoj galutinai nuspręs Seimo valdyba. Klausimų yra. Žinoma, pagrindiniai turėtų būti atsakymai į interpeliacijas ir, žinoma, tada jau pats interpeliacijų procesas – penktadienį.
Taigi vakarinis posėdis baigtas. Ačiū, kolegos.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLPDF – Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija.