Keturiasdešimt
trečiasis (364) posėdis
2007
m. gruodžio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. PEKELIŪNAS
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLPDF*). Pradedame gruodžio 13 d. Seimo posėdį.
Pirmiausia, matyt, yra geras prašymas ir noras registruotis. Prašome registruotis. Tai ne tik prašymas, bet ir Statutas to reikalauja – prasidedant posėdžiui būtina registruotis.
Pagal popietinę darbotvarkę darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Jono Prapiesčio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr.XP-2743. Matau, kad gerbiamasis P.Gražulis, kol ateis pranešėja gerbiamoji Aušra Rauličkytė, nori žodžio. Labai trumpai. Prašau.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai trumpai. Mano klausimas yra įrašytas 19 val. 40 min. tai projektas Nr.XP-2747. Labai prašyčiau, nes tai nesugaišins daug laiko, o pats išvažiuoju į gana svarbų renginį, įtraukti mano klausimą iš karto po gerbiamojo J.Prapiesčio pristatymo. Manau, kad Seimo nariai pritars.
PIRMININKAS. Ačiū už prašymą. Aš iš karto tokios teisės neturiu. Žiūrėsime, jeigu nebus atskirų Seimo narių… tada bandysime paankstinti.
Gerbiamoji A.Rauličkytė, Prezidento patarėja, pristato nutarimo projektą, kurio registracijos Nr.XP-2743. Prašau.
A.RAULIČKYTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 79 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis bei atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, 2007 m. gruodžio 4 d. dekretu Nr.1K-1185 teikia Lietuvos Respublikos Seimui skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją J.Prapiestį šio Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku.
Lietuvos Respublikos Prezidentas savo sprendimą priėmė. Šiuo metu Baudžiamųjų bylų skyriuje dirba 18 teisėjų, yra užimta 17 etatų. Prezidentas, susipažinęs su visų teisėjų gyvenimo aprašymais, rėmėsi šiais argumentais: darbo patirtimi iki paskyrimo Aukščiausiojo Teismo teisėju, darbo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme patirtimi, organizaciniais gebėjimais, ypač administracinio darbo patirtimi, dalyvavimu rengiant teisės aktų projektus ir analizuojant teismų praktiką, atsižvelgė į turimą mokslo laipsnį, pedagoginį vardą, taip pat mokslinės veiklos intensyvumą ir rodiklius, į profesinės kvalifikacijos kėlimą ir į kitą svarbią informaciją, tokią kaip užsienio kalbų mokėjimas, stažuotės užsienyje, dalyvavimą kaip ekspertui Lietuvos ir tarptautinėse darbo grupėse.
Gerbiamasis J.Prapiestis gimė 1952 metais. Jisai nuo 1970 m. metų dėsto Vilniaus universiteto Teisės fakultete. 1982 m. baigė aspirantūrą. 1989–1990 m. dirbo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prodekanu. 1990–1992 m. buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, Teisinės sistemos komisijos pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signataras. 1992–1996 m. gerbiamasis J.Prapiestis dirbo Lietuvos Respublikos teisingumo ministru, 1996–2005 m. – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, nuo 2005 m. liepos mėnesio yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas. Prezidento teikiamas teisėjas, dalyvavo rengiant Konstitucijos metmenų projektą, Baudžiamojo, Bausmių vykdymo kodeksų projektus, Teismų, Prokuratūros, Notariato ir kitus įstatymus. Taigi jo patirtis teisėkūros srityje yra tikrai įspūdinga. Kaip mokslininkas teikiamas kandidatas taip pat turi labai daug nuopelnų: yra paskelbęs daugiau kaip 60 publikacijų Konstitucijos, baudžiamosios teisės klausimais, taip pat skaito paskaitas teisėjams ir rūpinasi jų kvalifikacijos kėlimu. Jeigu bus daugiau klausimų, tikrai atsakysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Mes jūsų neklausinėsime, nes Statutas to nenumato. Statute aiškiai parašyta, kad kandidatams suteikiama teisė kalbėti iki 10 min., prisistatyti. Seimo nariai turi teisę klausti 15 minučių. Kviečiu gerbiamąjį J.Prapiestį į tribūną. Suteikiamas jam žodis prisistatyti Seimui kaip kandidatui į Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Prašau.
J.PRAPIESTIS. Gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau leisi man šiek tiek papildyti savo biografiją. Svarstant mano kandidatūrą Teisėjų taryboje buvo gautas Seimo nario R.Kupčinsko raštas, kad nereikėtų pritarti Prezidentui, nes aš esu susijęs su tam tikromis politinėmis jėgomis. Tą patį vakarą valstybinė televizija šią informaciją jau pateikė Lietuvai. Kokios jėgos, nenurodyta. Situacija pradėjo aiškėti praėjusį sekmadienį, kai valstybinės televizijos 2-oji programa pranešė, kad aš esu susijęs su EBSW. Vakar visai Lietuvai valstybinis radijas iki pietų aiškino, remdamasis Seimo nario K.Starkevičiaus žodžiais, kad aš dariau nusikalstamą veiką, nes dirbdamas ministerijoje toleravau ar net protegavau įstatymus, kurie buvo palankūs minėtai grupei.
Manyčiau, kad, prieš pradedant svarstyti, teismas turėtų rimtai pasidomėti mano persona. Tai nebūtų labai sudėtinga, nes, kiek žinau, komisijos medžiaga dėl minėtos grupės tyrimo Seime yra. Galiu pasakyti, kad baigiamosiose išvadose mano pavardės nėra, aš ten nefigūruoju, į jokius posėdžius nebuvau kviestas. Taigi tam tikra prasme iš už kampo buvau gerokai apmėtytas. Manyčiau, jeigu Seimas papildomai nesurinks informacijos apie mane, tai, aš, atsižvelgdamas į mūsų šalies politikos nacionalinius ypatumus, esu beveik įsitikinęs, kad kiekvieną kartą, bent kartą per savaitę, bus daužoma Lietuvos Respublikos Prezidento institucija, Seimas, nes į teisingumo sistemą, į teismų sistemą yra siunčiami, skiriami tie, kurie iš esmės vykdė nusikalstamą veiklą. Tie žodžiai, kurie buvo cituojami pono K.Starkevičiaus, teisine prasme reiškia nusikalstamą veiklą, suprantama, bus gera proga toliau daužyti teismų sistemą. Nemanau, kad aš tiek svarbus, tačiau šitoje visoje istorijoje galiu tapti kaip įrankis. Todėl, manau, sprendžiant tokį svarbų klausimą, turėtų būti viskas aišku ir švaru. Dėkoju už dėmesį. Jeigu bus klausimų, prašom.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Prapiesčiui. Pagal tvarką galima klausti 15 minučių. Pirmasis klausia Seimo narys A.Monkevičius. Prašau.
A.MONKEVIČIUS (NSF). Ačiū. Gerbiamasis pretendente, norėčiau jūsų paklausti. Jūs pradėjote nuo to, kad apie jūsų kandidatūrą sukasi tokie politiniai verpetai. Mums, politikams, labai svarbu siekti užtikrinti, kad jų nebūtų, kad būtų labai aiški riba tarp politikos ir tarp tos srities, kuriai jūs atstovaujate. Pirmiausia norėčiau paklausti. Kada jus skyrė Konstitucinio Teismo teisėju, tai lyg tokių verpetų ir nebuvo. Štai dabar, kai kalbame apie baudžiamųjų bylų sritį, tie verpetai susidaro. Jūs lyg ir pasakėte, kad jie yra, bet kokias jūs matote priežastis? Iš karto kokia bus jūsų taktika, kad vis dėlto atsirastų labai aiški skiriamoji riba tarp politikos ir tarp šios srities?
J.PRAPIESTIS. Sunku atsakyti į šį klausimą, nes man tai buvo naujiena, į jokius komisijos posėdžius nebuvau kviestas, nedalyvavau. O jeigu remtumės tokiais kriterijais, tai šitoje salėje neturi būti nė vieno signataro Seimo nario. Aš jau nekalbu apie kitus, aukštus pareigas einančius buvusius signatarus arba dirbusius įvairiose vyriausybėse, kurių laikotarpiu veikė ta institucija. Iš esmės neturiu ką atsakyti, tik galiu pasakyti, kad tokių klausimų bent pirmojo kurso studentas, aš turiu galvoje Teisės fakultetą, ką darė Teisingumo ministerija, turiu galvoje ne jus, neužduotų, nes supranta Teisingumo ministerijos funkcijas, supranta kitų institucijų funkcijas. Teisingumo ministerija mažiausiai buvo prisidėjusi rengiant šiuos projektus. Jeigu pažiūrėtume Seimo stenogramas, tai, ko gero, Teisinės sistemos komisija buvo vienintelė, kuri išdrįso klausti, ką reiškia čekinė privatizacija, tačiau mums buvo paaiškinta, kad reikia tobulėti ir šviestis, jeigu tokius klausimus užduodate. Bet tai vėl, neteisinės sistemos komisijos buvo prioritetai, labai tiksliai buvo suskirstyta, kas ką veikia.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys V.Grubliauskas. Prašom.
V.GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pretendente, niekam nekyla klausimo dėl jūsų kompetencijos, bent man nė menkiausio šešėlio nėra dėl jūsų reputacijos. Tačiau jūsų paties įvardyti faktai, kurie buvo visiškai neseniai, prieš kelias dienas, susiję su mūsų kolegos Seimo nario interpretacijomis, tikrai meta tokį nederamą šešėlį ne tik jums, bet ir Prezidento institucijai, kuri pasitiki jumis ir teikia jus šioms pareigoms. Aš norėčiau jūsų paklausti, kaip jūs įsivaizduojate teisinėje valstybėje, ar toks precedentas turėtų likti be jokios jūsų reakcijos, ar jūs vis dėlto manytumėte, kad tokie dalykai, kurie aiškiai diskredituoja jus, meta šešėlį jūsų reputacijai, gali likti tokiam neatsakingam pakalbėjimui, likti visiškai be dėmesio, tapdami precedentu ateityje? Ačiū.
J.PRAPIESTIS. Dėkui už klausimą, jis man labai tinkamas. Aš ir pradėjau kalbėti, prašydamas jūsų pagalbos. Net neabejoju, kad teisme laimėčiau. Ir teisininkas Seimo narys K.Starkevičius turėtų problemų. Bet ką tai reiškia teismams? Teismai sakytų, na, žinoma, buvęs ministras ir t. t. Kokie tie teismai? Vėl papildomi smūgiai teismams. Tai tokiu atveju geriau palikime istorijai. Tuo labiau kad aš esu visai ramus, aš Prezidentą vakar įspėjau, sakau, ar verta šiandien daryti žygius į Seimą, kai tokia situacija. Prezidentas manęs paklausė, ar tu ramus dėl savęs? Aš esu visiškai ramus. Tai sutarėme, kad procedūrą tęsiame, bet atitinkamai tam tikra informacija, manau, Seimas turėtų pasirūpinti, kad jam nekiltų abejonių. Man dėl savęs nekyla.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K.Čilinskas. Prašom.
K.ČILINSKAS (TSF). Labai ačiū. Kadangi klausimas dėl skyrimo būtent Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, tai norėčiau išgirsti jūsų poziciją, kaip jūs vertinate, kaip yra reglamentuota dabartiniame Teismų įstatyme ir faktiškai kaip susiklosto santykiai tarp to, kad skyriaus pirmininkas, viena vertus, yra vadovas, vykdo tam tikras administracines funkcijas, kita vertus, yra teismo pirmininkas, teisėjas. Ar nėra per daug administravimo teisių ir ar kiti teisėjai kartais gali nesijausti priklausomi nuo skyriaus pirmininko? Kaip jūs manote, ar ta nepriklausomybė yra užtikrinta pagal dabartinį teisminį reguliavimą? Ačiū.
J.PRAPIESTIS. Dėkui už klausimą. Nežinau, kaip kituose teismuose, bet Aukščiausiajame teisme, manyčiau, per daug sureikšminama, tiksliau, iš šalies žiūrint sureikšminama skyriaus pirmininko pareigybė. Aukščiausiajame Teisme surinkti tokie kvalifikuoti teisininkai, tokie profesionalai, kaip spėjau įsitikinti, tokie savarankiški ir nepriklausomi, kad Teismo pirmininkas profesinėje veikloje iš esmės nieko nereiškia. Tai yra tikrai savarankiški žmonės, jie sprendžia bylą, kaip liepia įstatymas, o skyriaus pirmininkas turi stengtis, kad būtų normalus darbas: bylų pakoregavimas, paskirstymas, kiti organizaciniai dalykėliai. Jokiu būdu. Man atrodė, kad pirmininkas dar ramesnis negu visi kiti teisėjai, nes atsakomybės yra daugiau.
PIRMININKAS. Prašom kalbėti per mikrofoną, nes kartais nelabai girdėti. Klausia Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū. Pone pretendente, aš labai trumpai. Ar sovietmečiu jūs buvote Komunistų partijos nariu? Jeigu buvote, tai kada įstojote ir kada baigėsi narystė, ar buvote eilinis, ar turėjote kokias pareigas partijoje? Ir iš to antroji klausimo pusė. Jeigu buvote ir jeigu būsite paskirtas į šias pareigas, ar tai negalės trukdyti jums svarstant sovietų okupacijos režimo genocidines bylas – įvairių partizanų smogikų ir t. t., kurių nedaug, bet vis dėlto viena kita patenka į teismą.
J.PRAPIESTIS. Ne, neturės jokios įtakos. Taip, buvau narys, kai tapau docentu ir kai paaiškėjo, kai norėjau eiti į vieną instituciją dirbti, kad yra tremta močiutė, teta, man pasakė, kad tavo karjera baigta, tau valstybinės tarnybos nematyti, sėdėk fakultete, jeigu būsi patenkintas. Kadangi tėvas buvo persekiojamas, vaikomas, sakė, nieko neišeis, stok į partiją, kad nesuvalgytų tavęs, kaip mane visą gyvenimą valgo. Turėjau galimybių tapti labai aukštu partiniu funkcionieriumi, labai greitai, net universiteto partinės, kaip ji ten vadinosi, organizacijos sekretoriumi, bet užleidau profesoriui Broniui Genzeliui tą vietą. Aktyvistas nebuvau. Gal dveji ar treji metai, dabar neprisimenu. Tikrai netrukdys. O aš biografijoje nenurodžiau todėl, kad manau, jog biografijoje partiškumą reikia nurodyti tada, kai daug partijų buvo. O kadangi aš buvau Sąjūdžio deputatas, aš Sąjūdžiui sakiau: būtų negražu mesti bilietą, nes labai madinga, visi mėto rinkimų metu; baigsiu rinkimus, išstoju ir daugiau į jokias partijas. Taigi būkite ramus, jokios įtakos ta partija man neturi, kaip ir nė viena kita, beje, net ir ta, kuri šaudo tuščiais šoviniais šiuo momentu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis L.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Pristatant jūsų kandidatūrą kai kurie praeiti etapai pažymėti, aš pats žinau jūsų gebėjimus. Bet jūs ateinate iš tokių, sakyčiau, aukščiausios teisės institucijos – Konstitucinio Teismo – į Aukščiausiąjį Teismą. Kokias pastebėjote Lietuvoje apskritai baudžiamosios politikos tendencijas ir kokia yra situacija, sakysime, žemesnės instancijos teismuose, ir ką, jūs manytumėte, reikėtų apskritai keisti bendromis pastangomis, tiek formuojant teismų praktiką, tiek įstatymų leidybą?
J.PRAPIESTIS. Pirmiausia, manyčiau, reikėtų keisti valstybės ir įvairių valstybės institucijų politiką teismų atžvilgiu, nes šiuo metu yra tiek „daug pasiekta“, kad apylinkių teismų teisėjai išeina iš darbo. Absurdas! Valstybėje nėra teisėjų, norinčių eiti į Aukščiausiąjį Teismą. Man atrodo, čia ne teismų problema, o vis ta pasiutpolkė, kuri verda aplink teismus, sukelia tokias pasekmes. Todėl aš manyčiau, kad visų pirma reikėtų stebėti, kad teisingai, objektyviai būtų vertinamas teismų darbas. Šimtai tūkstančių civilinių bylų, dešimtys tūkstančių baudžiamųjų bylų. Ir jeigu keli faktai (aš jokiu būdu jų neteisinu, tikrai, neprotingi ar dar kaip nors mes galime sakyti) tampa pagrindiniu kriterijumi vertinant visą šį sunkų, atsakingą, aš manyčiau, ir pavojingą darbą… Žiūrėkite, posėdžių metu „Aras“ slepia savo veidą, o teisėjai lieka prieš visus nusikaltėlius be jokių apsaugų, be jokių kitokių priemonių ir nuolat kiekvieną dieną… gal studentiška terminija, bet nuolat kalami. Man atrodo, reikėtų kitoms valstybės institucijoms šiek tiek rimčiau apie teismus galvoti. Teismų įstatymą svarstome tiek laiko. Jūs patys puikiai žinote, kas yra. Reikia džiaugtis, kad dar liko dirbti tie, kurie dirba, nes kol kas teisininkų paklausa valstybėje yra.
PIRMININKAS. Norite papildyti? Gerbiamasis L.Sabutis, dar įjungiame.
L.SABUTIS. Ačiū, kolega, jūs čia minėjote, kad reikėtų. Jūs pats pretenduojate į labai rimto padalinio vadovus. Ką jūs keistumėte?
J.PRAPIESTIS. Ką aš keisčiau? Tikriausiai Teismų įstatymo visas redakcijas jūs žinote. Jūs žinote, kokios yra skyriaus pirmininko funkcijos. Taip, organizacine prasme. O daugiau iš esmės nėra jokių Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko galimybių, jokių pareigų. Jis į politiką nesivelia, už teismo ribų neišeina, tačiau turi vertinti, žiūrėti paties teismo, teisėjų darbą ir atitinkamai, kas įmanoma įstatymo leidžiamose ribose, tą praktiką galima daryti efektyvesnę ir labiau atitinkančią įstatymo reikalavimus (nebijau to žodžio sakyti), net ir įstatymo dvasią.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis buvęs kolega, klausimas būtų toks. Kaip jūs mane informavote, jus bando kaltinti, kad buvote kažkaip susijęs su EBSW, čekinio privatizavimo dalykais. Dabar noriu paklausti ir prieš tai pakomentuoti. Aš pats, dirbdamas EBSW komisijoje, visiems EBSW komisijos nariams aiškiai pasakiau, kad privatizavimą už čekius sukūrė Leningrado grupė, kurią iš esmės sudarė Leningrado žydų mokslininkai. Tą patį neseniai laikraštyje pripažino Anatolijus Čiubaisas. Kaip jūs žinote, mūsų Vyriausybė užbaigė privatizavimą už čekius ir perėjo prie komercinio, o su turtu taip ir turi būti. Gal galėtumėte paaiškinti, kodėl dabar kelia tokį klausimą tie, kurie patys aktyviai dalyvavo vykstant privatizavimui už čekius ir kurių ideologai tokį privatizavimą vykdė? Koks jų tikslas – ar vis dėlto išsiaiškinti tiesą, kurią aš jiems pasakiau, ar toliau kompromituoti teisinę sistemą?
J.PRAPIESTIS. Aš paprasčiausiai nežinau, ką sakyti, nes, deja, tam procesui vykstant, buvau šone. Kadangi įstatymai neleido kištis, nesikišau ir buvau labai patenkintas, nes turėjome tiesioginių darbų. Negaliu atsakyti į šį klausimą. Šalia sėdi jūsų kolegos ir jų paklauskite, kai bus.
PIRMININKAS. Dėkojame kandidatui gerbiamajam J.Prapiesčiui. Į visus klausimus jūs atsakėte. Pagal Statutą jūsų kandidatūra bus toliau svarstoma komitetuose ir frakcijose jums dalyvaujant. Grafiką frakcijos turi, jūs taip pat turite.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas, bet manyčiau, kad mums reikia pasitikrinti, kiek mūsų yra. Gal registruokimės dar kartą. Registracija. Prašom. P.Gražulis dar nori kažką pasakyti. Prašom.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad gal po gerbiamojo J.Prapiesčio pristatymo galėtumėte priimti mano pastabą, nes aš turiu išvykti svarbiais klausimais. Aš noriu pasakyti, kad, kai klausimas buvo įtrauktas į darbotvarkę, posėdžio pirmininkas Č.Juršėnas Seimo narių neklausė, o kai aš siūliau, kad būtų įtrauktas pirmuoju klausimu, neteikė to klausimo balsuoti. Manau, tikrai daug neužtruktų. Labai prašyčiau, kad būtų įtrauktas. Prašau į tai atsižvelgti.
PIRMININKAS. Darbotvarkėje jis yra. Priimti dabar negalime. Ar Seimas sutinka, kad pateiktume? (Balsai salėje) Prieštarauja. Gerai. Einame toliau.
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo 4, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2424(3). Priėmimo stadija. Pranešėja – V.V.Margevičienė. Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonė. Prašom. Priėmimas.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, noriu jums pateikti Valstybinės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo 4, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Noriu trumpai priminti, kad šio įstatymo tikslas buvo suderinti teisės nuostatas, reglamentuojančias iš Ignalinos atominės elektrinės dėl eksploatavimo nutraukimo atleidžiamų ir atleistų darbuotojų nedirbančių šeimos narių užimtumo ir papildomas garantijas. Buvo gauta Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento išvada. Visoms gautoms išvadoms yra pritarta. Visuomeninių organizacijų ir kitų institucijų pataisų negauta, asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvą, pataisų taip pat negauta. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Galime svarstyti pastraipsniui, taip? 1 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. 2 straipsnis? Prieštaraujančių nėra. Priimtas. 3 straipsnis? Prieštaraujančių nėra. Ačiū. Priimtas.
Dar kartą pasitikrinam, keturi atėjo. (Balsai salėje) Yra nuomonių, taip? Nuomonė už – Seimo narys A.Baranauskas. Registruojamės. Trumpoji registracija. Pažiūrėsime, kiek mūsų yra. Dar kartą registruojamės. Deja, mūsų nėra tiek, kiek reikia. Gerbiamasis A.Baranauskas – nuomonė už. Prašom. Įstatymo projektas Nr.XP-2424.
A.BARANAUSKAS (VLPDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų šis įstatymas labai svarbus regiono gyventojams, ypač Visagino gyventojams. Jis sunormina ir užtikrina ne tik darbuotojų, bet ir jų šeimų tam tikras garantijas. Turėdamas omeny tai, kad numatomos naujos statybos ir visa kita, aš siūlau šį įstatymą priimti. Įstatymas turės nemažą reikšmę tolesnei regiono plėtrai. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonės prieš nėra. Nuomonė už – gerbiamasis A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš galiu tik prisidėti prie žodžių, kurie buvo pasakyti. Mes šį įstatymą esame priėmę jau prieš keletą metų. Dalis darbuotojų, kurie buvo atleisti ryšium su vieno bloko uždarymu, juo pasinaudojo. Atsižvelgiant į naujas galimybes ir valstybės galimybes, buvo pateikti pasiūlymai, todėl šiomis pataisomis galės pasinaudoti ir atleistų darbuotojų šeimos. Siūlau pritarti šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam A.Sysui už nuomonę už. Kadangi mūsų labai nedaug trūksta, bet vis dėlto trūksta, einame prie kito darbotvarkės klausimo. (Balsai salėje) Trys atėjo. Gerbiamasis Auštrevičiau, gerbiamasis Razma ir gerbiamoji Baltraitiene, kviečiame užimti vietas. Pabandome dar registruotis. Registracija. Registruojamės. O, yra! Galime pereiti prie priėmimo. Pasiruoškite balsuoti. (Balsai salėje) Prašau? Dar trumpa registracija. Gerai. Jau 71 turime, bet prašom. Registruojamės dar kartą. Gerbiamasis Skardžiau, nepabėkite. 72. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo 4, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2424? Balsuojame. Komiteto nuomonę girdėjote. Priėmimas.
Už – 70, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Kitas darbotvarkės 2-3a klausimas – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2440. Kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininkę gerbiamąją B.Vėsaitę.Priėmimas.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai Birutei. Norinčių kalbėti dėl viso įstatymo nėra. Kadangi yra vienas straipsnis, tai iš karto pasiruoškite ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2440?
Už – 61, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Kitas darbotvarkės 2-3b klausimas – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2441. Lyg viskas ir tas pats išeitų. Vėlgi kviečiu gerbiamąją B.Vėsaitę. Prašom. Priėmimas.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Galėjote pasakyti, kuo skiriasi anas nuo to, nes čia beveik taip pat surašyta. Nebus klausimų? Ne. Matote, gerbiamoji Z.Žvikienė – replika dėl vedimo tvarkos. Prašom. Duodame mikrofoną.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš gal ne visai laiku, per vidurį balsavimo, bet noriu tiesiog jūsų paprašyti, kad dabar priimtume tuos įstatymus, kurių nespėjome rytiniame posėdyje, nes jų irgi yra priėmimai, kol turime kvorumą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Viskas aišku, bet Statute tai nesakoma. Yra popietinė darbotvarkė ir aš ją vykdau. Jeigu bus laiko, įtrauksime ir tuos. Aš juos turėsiu omeny.
Pasiruoškite ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2441, prašom balsuoti. Bandome balsuoti be registravimosi. Kol kas elektronika veikia.
V.ŽIEMELIS (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKAS. Prašom. Kol vyksta… Minutėlę! Baigsis, tada. Kad nenukreiptume dėmesio.
Už – 65, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui pritarta. Priimtas. Prašom, gerbiamasis…
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nedarykite tokios pat klaidos, kaip ir prieš tai, iki pertraukos, pirmininkavęs Seimo Pirmininkas. Iki pertraukos mes turėjome priimti ne vieną įstatymo projektą. Kad ir kaip keista, šiandien po pietų yra daugiau kaip 71 Seimo narys. Ką, jūs juokaujate, kad dabar nepriimame įstatymų? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis, mes juos ir priimame. (Balsai salėje)
V.ŽIEMELIS. Iki pietų mes nepriėmėme.
PIRMININKAS. Mes nepakeitėme popietinės darbotvarkės. Mes turime vykdyti popietinę darbotvarkę, kaip ir einame. Baigsime popietinius priėmimus ir grįšime prie rytinės.
V.ŽIEMELIS. Kada? Kai nebus Seimo narių?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Žiemeli, jūs puikiai žinote tvarką, Statutą. Aš negaliu pakeisti popietinės darbotvarkės. (Balsai salėje)
Einame toliau. Darbotvarkės 2-4a klausimas – Medicinos praktikos įstatymo 2, 3, 4 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2431. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Sveikatos reikalų komiteto pirmininką A.Matulą. Vėlgi priėmimo stadija.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, jeigu mes priimsime šį įstatymą, šiais metais tai bus vienas reikšmingiausių sveikatos sistemos reformos priimtų sprendimų, nes bus išspręsta jaunų gydytojų rezidentų socialinė problema. Tai yra jie nuo Naujųjų metų taps dirbančiais gydytojais rezidentais, atsiras socialinės garantijos, bus mokamas atlyginimas ir valstybės biudžeto lėšos jau yra numatytos. Aš tikrai turėčiau padaryti pastabą Vyriausybei, į kurią parlamentas kreipėsi, atrodo, prieš pusantro ar du mėnesius nuomonės, ir, pasirodo, Vyriausybė priėmė sprendimą šių metų lapkričio 21 dieną, bet atsakymą gavome tik vakar po mano pakartotinio primygtinio reikalavimo, kad šis Vyriausybės nutarimas atsirastų Seime. Kadangi kancleris atsiprašė, matyt, turime būti geranoriški ir suvokti, kad kaip tik todėl ir užtruko šio įstatymo priėmimas. Vyriausybė pateikė keletą pasiūlymų. Yra trys pasiūlymų punktai. Pirmajame punkte yra trys siūlymai, iš kurių į du atsižvelgta, į vieną ne. Į 2 punkto tris siūlymus vėlgi yra atsižvelgta. Toliau yra mano pastaba dėl datų įsigaliojimo. Komitetas joms pritarė. Yra lydinčiajam įstatymui Vyriausybės pastaba, į kurią komitetas pasiūlė vienbalsiai neatsižvelgti. Todėl, mielieji kolegos, labai prašyčiau pritarti įstatymui ir kartu galėsime pasidžiaugti, kad padarėme labai gerą darbą.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dabar pastraipsniui. Ar reikia balsuoti, jeigu komitetas pritarė? Nereikia. Bendru sutarimu 1 straipsniui pritarta. 2 straipsniui? (Balsai salėje) Ten yra naujas straipsnis. Jūs girdėjote, ką pasakė komitetas? Pritariate, taip? Gerai. Dėl 2 straipsnio? Taip pat komitetas pritarė su pataisymu, su pasiūlymu. Dėl 3 straipsnio? Pritarta. Dėl 4 straipsnio? Pritarta. 5 straipsnis? Čia yra gerbiamojo A.Matulo pasiūlymas, kad įstatymas įsigalioja nuo sausio 1 dienos, bet irgi komitetas pritarė. Neprieštaraujate? Pritarta. 6 straipsnis? Visiškai naujas. Pritarta. Ačiū.
Pasiruoškite balsuoti. Balsuojame… (Balsai salėje) Labai atsiprašau. Dėl motyvų. Nuomonė už – gerbiamasis Seimo narys A.Dumčius. Prašom.
A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra rezultatas to, kad veikė kartu rezidentų atstovai, kurie iš tikrųjų buvo nuskriausti ir jų statusas buvo neaiškus, labai reagavo Sveikatos reikalų komitetas, jis pasiekė konsensusą su Vyriausybe, su Sveikatos apsaugos ministerija. Štai mes turime tai, kad šiandien nustatyta, kas yra gydytojas rezidentas, jo pareigos, jo darbo tvarka ir galų gale nuoroda į kitą įstatymą dėl finansavimo gydytojams kaip jaunesniesiems, kad bus mokama. Aš visus kviečiu balsuoti. Lėšos yra numatytos ir pagaliau jaunesnieji gydytojai tampa nepaniekinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam A.Dumčiui. Vėlgi nuomonė už – Seimo vicepirmininkas G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, manau, kad tai yra vienas iš gerų Seimo darbų, ir kviečiu kolegas pritarti. Džiugu, kad iniciatyva, kurią parodė jaunieji specialistai, sulaukė palaikymo. Džiugu, kad nebuvo metų metais delsiama, o per gerą pusmetį bendrom jėgom su pačiais rezidentais Seime sudarius darbo grupę, mano supratimu, buvo parengtos vis tiek į priekį žengiančios pataisos. Todėl, aš manau, kad šiandien turime padėti tašką vildamiesi, kad ir patiems jauniems gydytojams bus lankstesnės sąlygos pasirinkti rezidentūrą ne tiktai didžiosiose ligoninėse, taip pat, kad tai yra kaip viena iš priemonių, leisianti bent šiek tiek pristabdyti mūsų jaunųjų specialistų išvykimą, ir parodyti, kad šie žmonės, jų įgytos žinios, jų noras dirbti mediko darbą yra reikalingos ir Lietuvoje. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Išklausėme nuomones. Pasiruoškite ir balsuojame dėl įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-2431. Prašom balsuoti. Balsuojame! Kažkaip jūs keisti: tai jums būna per daug registracijos, visąlaik reikalaujate registruotis, tai sakote, per daug. Dabar aš nekviečiu registruotis. (Balsai salėje) Jeigu reikalausite, taip. (Balsai salėje) Atsiprašau. …jeigu reikalaujate, taip. Registruojamės! Vėlgi kviečiu… Gerbiamieji, jūs visur vaikštote, tiktai ne savo kėdėse, tie, kurie turėtų balsuoti, nueinate per daug toli. Buvo registracija.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai.
Aš turėjau teisę jus kviesti balsuoti. (Balsai salėje) Gerbiamasis E.Žakaris jau nespėjo. Dabar yra 62. (Balsai salėje) Sustabdome balsavimą.
Tada einame toliau. Kviečiu vėl gerbiamąjį A.Matulą, Sveikatos reikalų… (Balsai salėje) Pakartoti registraciją? (Balsai salėje) Bandome dar kartą. Prašom. Trumpoji registracija. Gerbiamasis Lionginai, gerbiamasis Skardžiau, registruojatės. Gerbiamasis Rimai, registruojatės. Nesiregistruoja. (Balsai salėje) Vieno trūksta. Lauksim. Aš kviečiu visus Seimo narius į salę.
Darbotvarkės 2-4b klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2432(3). Kviečiu į tribūną gerbiamąjį A.Matulą. Jūs apie įstatymą truputį kalbėjote, bet, matyt, procedūrą turime atlikti. Pasakykite komiteto nuomonę ir tada žinosime, kad lieka tik balsavimas. Gerbiamasis Česlovas atėjo, tai… Prašom.
A.MATULAS (TSF). Kolegos, čia yra lydintis įstatymas. Šiuo metu įstatymas nenumato galimybės, kad iš privalomų sveikatos draudimo lėšų būtų galima apmokėti tam tikras paskolas gydytojams rezidentams, jeigu įstaiga nori jauną specialistą privilioti į darbą kažkokioje įstaigoje, kur yra labai didelis trūkumas specialistų, todėl mes ir numatome tokią galimybę, kad tas lėšas būtų galima panaudoti suteikiant tam tikras paskolas studentų gerovei, kurių jam nereikėtų grąžinti, jeigu jis tam tikrą laiką savo noru atidirbs toje įstaigoje. Žodžiu, suteikiama tiktai tokia galimybė. Yra Vyriausybės pastaba, kad reikėtų dar daugiau detalizuoti įstatyme, bet komitetas bendru sutarimu nepritarė šiai Vyriausybės pastabai, todėl prašyčiau lydinčiam įstatymui pritarti bendru sutarimu. Pritarti ir priimti.
PIRMININKAS. Priimti. Gerai, ačiū gerbiamajam A.Matului. Einame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Nematau prieštaraujančių, pritarta. 3 straipsnis. (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Na, galime pasitikslinti, bet, jaučiu, kad poros trūks. Trumpa registracija. Registracija. Gerbiamasis A.Paulauskas kviečiamas registruotis. Gerbiamoji V.Vertelienė taip pat kviečiama registruotis.
Yra. Užsiregistravo 71 Seimo narys.
Grįžtame prie 2-4a klausimo. Pasiruoškime ir balsuokime. Kas už tai, kad būtų priimtas Medicinos praktikos įstatymo 2, 3, 4 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2431(3), kurį prieš tai pristatė gerbiamasis A.Matulas. Prašom balsuoti.
Už – 66, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Iškart pasiruoškite balsuoti dėl lydinčiojo įstatymo, kurio registracijos Nr.XP-2432(3). Gerbiamieji Seimo nariai, vėl atsitiks taip, kad reikės registruotis ir vėl negalėsime priiminėti. Neišeikite. (Balsai salėje) Galėtume priimti ir rytinius, jeigu visi dalyvautumėte.
Už – 64, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
J.Veselka, taip suprantu, dėl vedimo tvarkos.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi nespėjau užsiregistruoti, prašau už abu įstatymus įskaityti mano balsą už.
PIRMININKAS. Užprotokoluota. Gerbiamasis J.Veselka balsavo už abu įstatymų priėmimus.
Gerbiamasis A.Matulas nori dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, tai iš tikrųjų labai gražus darnaus visuomenės, komitetų, ministerijos, Seimo valdybos, visų Seimo narių darbo rezultatas ir tikriausiai tuo pavyzdžiu mes turėtume ir toliau taip gražiai dirbti. Ačiū Seimo valdybai, kuri taip operatyviai reagavo ir sudarė darbo grupę. Ačiū darbo grupei, kuri patobulino šį įstatymą. Į tą darbo grupę įėjo įvairių ministerijų atstovai, rezidentų atstovai. Ačiū Biudžeto ir finansų komitetui ir ponui J.Lionginui, kuris tikrai dalykiškai pažiūrėjo ir, nors nebuvo dar priimtas įstatymas dėl to, kad vėlavo Vyriausybės nuomonė, bet jau nuo Naujųjų metų visos problemos yra išspręstos. Galbūt ne taip, kaip norėjo rezidentai, jie norėjo dar didesnių atlyginimų, deja, yra tokia galimybė. Dar kartą visiems ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam A.Matului už padėką. Kviečiu į tribūną gerbiamąją R.Baškienę išreikšti Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę. Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2253(3). Priėmimas. Prašau.
R.BAŠKIENĖ (VLPDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas teikia priėmimui šį įstatymo projektą, kurį labai trumpai noriu priminti. Šio įstatymo projektu yra siekiama suderinti Lietuvos Respublikos kraujo donorystės ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų nuostatas. Taip pat siūloma pakeisti komisijos sudėtį siūlant įtraukti į ją visuomeninių organizacijų gerbiamus ir vertinamus visuomenės žmones. Taip pat, kad teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją turėtų ir motinos, kurios ne tik pagimdė, bet ir įvaikino vaikus. Ir atsižvelgiant į mūsų jau pritartą Seimo nario A.Paulausko pasiūlymą taip pat teisę dėl parolimpinių žaidynių čempionų, olimpinių žaidynių čempionų ir garbės donorų valstybinės pensijos skyrimo tvarkos.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas po svarstymo gautai Teisės departamento išvadai pritarė. Seimo nario J.Razmos pasiūlymams nepritarė. Gautas Seimo narės V.Čigriejienės pasiūlymas, deja, jau nebeatitinka Statuto nuostatų, jis pateiktas tik šiandien 13 valandą, todėl siūlome priimti komiteto patobulintą įstatymo projektą pastraipsniui. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamajai R.Baškienei. 1 straipsnis. Čia kaip tik yra gerbiamojo J.Razmos pasiūlymas. Kad galėtume balsuoti, reikia palaikančių 29 Seimo narių balsų. (Balsai salėje) Kol kas tik tris matau. (Balsai salėje) Tai gal leidžiame pristatyti ir paskui… (Balsai salėje) Pristatyti galima. Bet dėl balsavimo aš paklausiu, ar yra 29 Seimo nariai. (Balsai salėje) Reikalaujate, kad pirma… 29 Seimo nariai, palaikantys siūlymą. (Balsai salėje) Manau, kad leidžiame pristatyti. Prašau, gerbiamasis Jurgi.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, jūs atidžiai perskaitykite tekstą. Ten yra punktas, kad įvairiems piliečiams už nuopelnus valstybei yra galimybė skirti valstybinę pensiją, tačiau yra parašytas kitas punktas, kad aukščiausiems valstybės vadovams besąlygiškai. Tai išeitų, kad jiems net nereikia turėti jokių nuopelnų valstybei. Jeigu jie turės nuopelnų valstybei, jie lengvai praeina per ankstesnį punktą. Jeigu mes šitaip parašysim, atrodys labai keistai, kad mes aukščiausiems valstybės vadovams, net jeigu jie susikompromituoja, kažkaip pakenkia, vis tiek skiriam pensiją. Tegu įrodo savo nuopelnus valstybei.
PIRMININKAS. Ačiū autoriui. Pagal Statutą turėtų būti 29 Seimo narių balsai, kad galėtume balsuoti. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys J.Razmos pasiūlymą? Paspauskite savo registracijos kortelę, kas už, tas palaikote. Nėra palaikančių. Dėl 1 straipsnio. Galime bendru sutarimu pritarti jam? Nėra prieštaraujančių. Dėl 2 straipsnio apskritai nėra… Atsiprašau, 2 straipsnis, pasiūlymų nėra. Galima pritarti? Pritarta.
3 straipsnis. Taip pat yra gerbiamojo J.Razmos. Leiskime jam abu pasiūlymus pateikti, tada spręsime, ką toliau daryti. Jūs užregistruoti, bet vis tiek trūksta, buvo tik 19, gerbiamojo A.Dumčiaus palaikymas nieko neduoda. Prašom, procedūra iš naujo. Gerbiamasis J.Razma teikia, paskui 29 palaikantys Seimo nariai turi paspausti, tada balsuosime. Prašom. Gerbiamasis J.Razma teikia savo pasiūlymus 3 straipsniui. Mikrofonas įjungtas. Kaip neįjungtas? Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį.
J.RAZMA. Supratau. Ačiū. 3 straipsnyje komisijos pirmininkas yra socialinės apsaugos ministras. Tartum ta valstybinė pensija būtų kokia socialinė pašalpa. Bet čia yra visiškai kitos paskirties dalykas, mano supratimu. Čia yra skiriama žmonėms už nuopelnus valstybei, kultūrai, mokslui ir t. t. Tai nėra socialinė parama. Todėl, manau, geriau tiktų, kad tokios komisijos pirmininkas, integruodamas tas visas sritis ir nuopelnus, būtų Ministras Pirmininkas, kad būtinai į tą komisiją įeitų kultūros ministras, švietimo ir mokslo ministras. Čia parašau, kad, kaip dabar buvo, būtų ir du Seimo opozicijos atstovai, nes Ministras Pirmininkas, ministrai atstovauja kokiai nors Seimo valdančiajai koalicijai. Kad išvengtume, jog nebūtų ypač daug politiškai angažuotų sprendimų, visiškai nekenktų, kad būtų ir du Seimo opozicijos atstovai.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam J.Razmai. Pagal tvarką, kas palaikote J.Razmos pasiūlymą, paspauskite mygtuką „už“. Turi būti 29 palaikantys Seimo nariai. (Balsai salėje) Gerai. Registruojamės. Registracija, gerbiamosios gražios Seimo narės. Dar kartą registruojamės.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Kas palaikote J.Razmos pasiūlymą, kad būtų įtrauktas į balsavimą, prašom balsuoti. Iš karto dėl abiejų.
Yra 29 Seimo nariai. Nuomonė už ir nuomonė prieš dėl gerbiamojo J.Razmos pasiūlymo. Prašom. Nėra. Gerbiamasis J.Čekuolis nuomonę prieš konkrečiai dėl šių pasiūlymų, taip? Gerai. Jungiu mikrofoną, prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Pasisakau prieš, nes manau, kad kolegos J.Razmos siūlymas yra nelabai praktiškas. Man pačiam teko trejus metus dirbti toje komisijoje, apie kurią dabar kalbama, ir viskas sėkmingai išsprendžiama ir padaroma pirmininkaujant socialinės apsaugos ir darbo ministrei ar ministrui. Kelti į tą lygį, kad tai būtų premjero pareiga… Dabartinė tvarka yra gana gera. Juo labiau kad ir kultūros ministras yra komisijos narys, ir švietimo ministras yra komisijos narys, ir dabar daryti pakeitimus lygioje vietoje, ten, kur dabartinė tvarka yra normali, tai kelia abejonių. Manau, tai nėra būtina.
Dėl Seimo narių dalyvavimo komisijos veikloje. Čia yra problema dėl Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriame buvo nurodyta, kad Seimo nariai kitų darbų negali daryti. Visi žinote, apie ką kalbama. Todėl ir buvo siūlymas apskritai Seimo narius išbraukti iš komisijos sudėties. Tai gali patikti, gali nepatikti, bet buvo tokie motyvai. Primenu, jog dabartiniame įstatyme yra 4 Seimo nariai: 2 – valdančiosios daugumos ir 2 – opozicijos. Jūs siūlote, kad liktų tik iš opozicijos.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam J.Čekuoliui. Pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta J.Razmos šiems abiem siūlymams, kad komisiją sudarytų 11 narių ir komisijos pirmininkas būtų Ministras Pirmininkas. Kas palaikote pasiūlymą, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas, balsuojate už. Balsuojame.
Gerbiamieji, už – 21, prieš – 13, susilaikė 23. Nepritarta J.Razmos pasiūlymams.
Gerbiamasis L.Sabutis dėl vedimo tvarkos, kaip suprantu. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Kolega J.Čekuolis paminėjo, kad yra problema, kai įvairiose komisijose dalyvauja Seimo nariai. Taip, kur yra priimami sprendimai, Seimo nariai neturėtų dalyvauti tokiose komisijose. Dar didesnė problema, kai Vyriausybės nariai yra ir ministrai, ir Seimo nariai, o vis tiek dalyvauja. Šiuo atveju buvo kalbama apie tai, kad ir kitos pusės žmonės, tarkime, opozicijos, turėtų galimybę dalyvauti tokiose komisijose. Todėl klausimas liko neišspręstas, ir nereikėtų girdėti tik taip, kaip kalbėjo J.Čekuolis.
PIRMININKAS. Aš manau, kad visi viską girdėjo, ir ką J.Razma kalbėjo, ir ką J.Čekuolis. Dėl 3 straipsnio galime bendru sutarimu pritarti? Nėra prieštaraujančių? Pritarta.
4 straipsnis. Nėra. Pritarta. 5 straipsnis. Ačiū. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. Ir 7 straipsnis. Pritarta.
Dabar dėl viso ar yra norinčių kalbėti? Kol kas nematau. Nėra. Pasiruoškime… Nebuvo tiek narių. Gal pabandome pasitikrinti? Gerbiamieji, gerbiamasis Skirmantai Pabedinskai, kviečiame dar kartą registruotis, gal bus 71 Seimo narys. Buvo 66 Seimo nariai. Registruojamės. Deja, nėra, negalime priimti.
Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto narį gerbiamąjį J.Čekuolį pateikti mūsų įstatymo projektą, kurio registracijos Nr.XP-1814. Vėl matau, kad gerbiamasis P.Gražulis nori kažką mums čia pranešti. Prašom, kol eina J.Čekuolis.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Kadangi kreipiausi į jus, o Konservatorių frakcija niekaip nesutiko, kad projektas Nr.XP-2747 būtų įtrauktas kiek galima anksčiau, nes aš turiu išvykti, prašau šį klausimą išbraukti iš šios dienos darbotvarkės ir įtraukti antradienį pirmu klausimu į darbotvarkę. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam P.Gražuliui. Supratome. Klausimas išbraukiamas, ir Seniūnų sueiga įtrauks į antradienio darbotvarkę.
Valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1814(3*) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – projektas, registracijos Nr.XP-1814. Prašom, gerbiamasis Čekuoli. Priėmimas.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Po svarstymo pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Siūlau pradėti įstatymo priėmimo procedūrą pastraipsniui. Primenu, jog čia kalbama apie valstybinių pensijų bazę. Įstatymas nurodo, kad jos dydis negalės būti mažesnis kaip 200 litų (šiuo metu – 172 litai). Jeigu priimsime, įsigalios nuo sausio 1 dienos ir valstybinių pensijų bazė padidės. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jokių pasiūlymų nebuvo. Komitetas pritarė. Galime priimti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio? Pritarta. Kol kas negalime balsuoti už visą, nes mūsų dar, matyt, nepadaugėjo.
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr.XP-2004. Pranešėja – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė gerbiamoji M.A.Pavilionienė. Prašau.
M.A.PAVILIONIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Švietimo mokslo ir kultūros komitetas teikia priimti Mokslo tarybos nuostatus. Po svarstymo buvo gautos Teisės departamento redakcinės pastabos, su kuriomis komitetas sutinka. Prašau gerbiamuosius Seimo narius pritarti Mokslo tarybos nuostatams. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai pranešėjai. Su Teisės departamento išvadomis komitetas sutinka, tai galime eiti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pritarta. Dėl 2 straipsnio pritarta. Dėl 3 straipsnio pritarta. Dėl 4 straipsnio pritarta. Viskas.
Kadangi yra nutarimas, galima balsuoti. Registracija. (Balsai salėje) Niekas nebuvo užsirašę? Sustabdom registraciją, bet pas mus nerodo, kad kas nors būtų užsirašę. (Balsai salėje) Tuščia. Tai kas norėjote kalbėti? Gerbiamasis G.Steponavičius. Prašau.
G.STEPONAVIČIUS (LF). Labai ačiū. Iš tiesų buvo įregistruota nemažai mano pataisų, kurios susijusios ne su straipsniais, o su pačiais tarybos nuostatai. Aš noriu paklausti. Ar priėmimas pastraipsniui reiškia, kad patys nuostatai, kurių esmei buvo teikti mano siūlymai, nėra svarstomi? (Balsai salėje) Tvarka, tada aš noriu kalbėti, jeigu buvo per svarstymą pritarta ir tai yra paskutinė stadija.
Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad šie Mokslo tarybos nuostatai buvo rengti gegužės mėnesį, be abejo, jie yra susiję su tam tikrais besibaigiančiais dabar veikiančios Mokslo tarybos kadencijos terminais. Tačiau, mano supratimu, ši redakcija, kuri yra pateikta, nors ir tobulinta Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, nenumato pakankamo Mokslo tarybos galių išplėtimo. Ir toliau Mokslo tarybos mokslininkai daugiausia išlieka konsultuojantys, patariantys, tačiau neturintys realių svertų daryti įtakos mokslo politikai.
Vienas iš mano esminių siūlymų, kuriam nebuvo pritarta, yra tas, kad Mokslo tarybai būtų pavaldus Mokslo finansavimo fondas, kuris galėtų iš tiesų skirstyti lėšas moksliniams tyrimams ir mokslo institucijoms finansuoti konkurso būdu. Natūralu, kad mokslininkų nepasitikėjimas dabartine sistema yra dėl to, kad toks fondas veikia prie ministerijos. Siūlymas pakeisti pavaldumą leistų patiems mokslininkams tai daryti efektyviau. Štai dėl tų sumanymų, kuriems nebuvo pritarta, aš negaliu balsuoti už tokius Mokslo tarybos nuostatus ir kviečiu kolegas taip pat nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet mes girdėjome iš pranešėjos, kad daugelis jūsų pasiūlymų buvo įtraukti ir jiems pritarta, o kuriems nepritarė, tai nepritarė. Jūsų teisė yra išsakyti nuomonę prieš. Pasiruoškite registruotis. Registruojamės.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Seimo nutarimui užtenka tiek. Pasiruoškite balsuoti. Balsuojame, kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“, projekto registracijos Nr.XP-2404. Jam pritarė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Balsuojame. Už – 51, prieš – 2, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.
Dabar, kadangi esame truputį priekyje pagal popietinės darbotvarkės laiką, aš norėčiau grįžti prie rytinės, jeigu jūs sutinkate, ir pabandyti bent jau tuos įstatymų projektus pastraipsniui pereiti. Gerbiamasis V.Žiemelis labai aktyviai – dėl vedimo tvarkos. Prašau.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ne, aš tik noriu paprašyti, kad mano balsą įskaitytumėt už, nes mūsų frakcija nespėjo balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Žiemeli, balsą įskaitysim už. (Balsai salėje) Aš lyg ir garsiai sakau žodžius. Gerbiamasis E.Zingeris – dėl vedimo tvarkos. Prašau.
E.ZINGERIS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, jūs savo įtaigiu balsu pabandykite pakviesti didžiai gerbiamus deputatus sugrįžti atgal į salę, nes salė tirpsta akyse. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš ne tik savo balsu kviečiu, kaip jūs sakote, bet ir mygtuku, tuo baisiu balsu, kuris kartais nuskamba koridoriuose.
Taigi pereiname prie rytinės darbotvarkės praleistų įstatymų projektų, kurių nesuspėjome apsvarstyti. 1-10a – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2007. Pranešėjas – gerbiamasis Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys E.Žakaris. Priėmimas. (Balsai salėje) Kuris? (Balsai salėje) Projektas Nr.XP-2192 ir šitas nesusieti. Prašu, gerbiamasis Žakari.
E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas po svarstymo gavo kolegos A.Syso pasiūlymą dėl įsigaliojimo datos perkėlimo ir jam nepritarė. Balsavimo rezultatai: 3 – už, 4 susilaikė. O dėl teikimo priimti, tai komitetas bendru sutarimu pritarė, kad būtų teikiama priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. A.Sysas nori dėl vedimo tvarkos, taip? Prašau.
A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, nors darbotvarkėje parašyti atskiri numeriai, bet tie klausimai siejasi su Darbo kodeksu. Jeigu mes dabar priimtume šį dviejų įstatymų paketą, tai atsirastų prieštaravimas tam, kas nebus padaryta, nes vienuose įstatymuose mes išbrauksime, kituose neįrašysime. Todėl šiuos visus keturis įstatymus reikia priimti kartu, o po priėmimo juos netgi sujungti. Kitaip mes turėsime problemų.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti gerbiamojo A.Syso pasiūlymui, kad visus tuos keturis įstatymus nukeliame į kitą dieną? Nėra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Tai tada nukeliam 10a, 10b, o 9a ir 9b jau iš ryto buvo nukelti.
Toliau būtų Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, bet aš nematau G.Šileikio. Ar kas nors kitas iš Žmogaus teisių komiteto gali pristatyti? Įstatymo projekto registracijos Nr.XP-1252. (Balsai salėje) Nėra. (Balsai salėje) Gerbiamas A.Lydeka, taip? Ne. O kas? (Balsai salėje) Tai tada laukiame, kol ateis. V.Boreikienę matau. Dar gerbiamasis E.Zingeris. Prašau.
E.ZINGERIS (TSF). Gerbiamasis kolega, kaip vieno iš rytinių įstatymų autorius aš norėčiau paklausti. Jūs gal galite paaiškinti, kuo pasibaigė viso rytinio bloko įstatymų dėl Atmintinų dienų ir dėl Nedarbo dienų (čia yra dvi rūšys, pone Sysai, taip?), dėl Nedarbo dienų ir dėl Atmintinų dienų?.. Svarstymą mes atidedame septintą kartą, tai koks yra sprendimas? Tai yra visas blokas įstatymų, to viso bloko įstatymų iniciatoriai yra čia, salėje. Gal bent galima paprašyti paaiškinti, ką mes darome su tuo įstatymų bloku? Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Emanueli, man atrodo, labai aiškiai gerbiamasis A.Sysas paaiškino, kad jie visi keturi yra suriję vienas su kitu, tai vienas dalykas, o antras, mūsų salėje nėra reikiamo skaičiaus, mes vis tiek jo nepriimsime. Užtat pastraipsniui nebeeiname ir atidedame kitai savaitei. Kitai savaitę tas blokas turės pirmumą, eis kaip vienas iš pirmųjų.
E.ZINGERIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu gerbiamąją V.Boreikienę, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narę, pristatyti įstatymo projektą. Bet čia irgi blokas su lydinčiaisiais? Dabar imame Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedelio ketvirtojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1253.
V.BOREIKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, šiuo įstatymo projektu… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gal galėtume pastraipsniui? Nesiūlote? Gerbiamasis A.Sysas taip pat reikalauja atidėti, nes ano nepriėmėm, taip?
A.SYSAS. Aš nereikalauju, tiesiog tai yra statutinė norma. Kaip mes galim svarstyti lydimuosius, jeigu nesvarstėm pagrindinio įstatymo? Mes pirmiausia turim apsvarstyti pagrindinį, o po to papildomus, nes pagrindiniam gali būti pakeitimų, kurie neprieštaraus priimtiems papildomiems dalykams. Nedarykim patys sau papildomų problemų. Ne todėl, kad kažkas…
V.BOREIKIENĖ. Bet aš manyčiau, kad galėčiau pateikti šį klausimą, nes anam projekte apie tai nekalbama.
PIRMININKAS. Kuris yra pagrindinis, kas man pasakys?
V.BOREIKIENĖ. Pirmas projektas, pono G.Šileikio.
A.SYSAS. Pagrindinis yra dėl kontrolieriaus įstaigos, o visi kiti yra lydimieji. Čia yra darbo užmokestis ir kiti dalykai. Pirma nutarkim dėl pagrindinio.
PIRMININKAS. Gal tada iš tikrųjų, ateis G.Šileikis ir tada pateiksit, bet naudos iš to vis tiek nebus.
Gerai, tada žiūrim, kas čia yra toliau. (Balsai salėje) Yra atskiras 1-13, registracijos Nr.XP-1504 – Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pranešėja būtų gerbiamoji Z.Žvikienė, Žmogaus teisių komitetas. O gerbiamajam V.Žiemeliui duosim mikrofoną. Minutėlę dar, Zita. Gerbiamoji Marija dar nori. Prašau.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Marija… Atsiprašau. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu jūsų paklausti, apskritai kas čia dabar vyksta? Ponas Č.Juršėnas gal dabar kuria naują darbotvarkę dar trims ar keturioms dienoms, o tuo metu iš tikrųjų nėra Seimo narių. Tai gal baikim šiandien šį posėdį? Ką mes dabar čia darome ir kur yra Seimo nariai? Juk visi turi darbotvarkę, kurią patvirtinom!
PIRMININKAS. Ir gerbiamasis V.Žiemelis. Prašau.
V.ŽIEMELIS (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nuosekliai dabar turėtų būti svarstomas 1-12c klausimas. Pranešėjas – J.Sabatauskas. Jeigu jau būtume nuoseklūs… Poniai Zitai – sutinku, bet būkim nuoseklūs.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Žiemeli, jūs negirdėjote. Šitas įeina į tą bloką. Kadangi G.Šileikis nepateikė pagrindinio įstatymo projekto, tai mes sutarėm, kad šitų nesvarstom. Prašom, gerbiamoji Zita.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo šiam įstatymo projektui jokių pasiūlymų nebuvo pateikta. Tačiau buvo gauta Teisės departamento išvada, kuri yra analogiška, kaip buvo rašyta svarstymui. Žmogaus teisių komitetas bendru sutarimu nepritarė Teisės departamento išvadai dėl tų pačių priežasčių. Teisės departamento išvados esmė yra tokia: jie sako, kad jeigu atsirastų žala dėl Seimo kontrolierių rekomendacijų vykdymo, nebūtų galima piliečiams kreiptis į teismą. Tai iš tiesų yra netiesa, nes jau svarstydamas komitetas pasisakė aiškiai ir suprantamai, kad yra Civilinio proceso kodekso tvarka, ir piliečiai visada turi galimybę kreiptis dėl žalos atlyginimo, jeigu tokia atsirastų. Tačiau dėl Seimo kontrolierių rekomendacijų tiesiogiai žala niekada neatsiras. O jeigu žala atsirastų dėl administracinių veiksmų priimant sprendimus, tai teisės aktuose yra numatyti visi mechanizmai. Todėl Žmogaus teisių komitetas nepritarė ir kviečiu (žinau, kad salėje nėra reikiamo skaičiaus, bet vis tiek kviečiu) visus pritarti pateiktam įstatymo projektui. Lietuva yra likusi vienintelė tokia valstybė iš visų Europos Sąjungos valstybių, kai ombudsmenų rekomendacijos yra skundžiamos. Kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai Z.Žvikienei. Matau, kad yra palaikančių šį įstatymo projektą, bet pirmiausia pastraipsniui. Aš taip suprantu, gerbiamasis A.Dumčius dėl viso, taip? Dėl 1 straipsnio galim bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Kviečiu A.Dumčių dėl viso įstatymo projekto. Prašau.
A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamieji ir mielieji Seimo nariai, kai mes susiduriam šiandien su ombudsmenų, Seimo kontrolierių, darbu, tai susidarė tokia situacija, kad jų teisės ir savarankiškumas iš esmės yra pažeidžiama tada, kai susiduriame su administracinių bylų nagrinėjimu. Ir Administracinių ginčų komisija, sakykime, ima veikti tiesiog mūsų ombudsmenus ir daro įtaką, kad privaloma vykdyti kažkokį jų (…). Jų savarankiškumas yra įteisintas Seimo kontrolierių įstatymo 4 straipsnyje ir nėra įteisintas, ką šiandien nagrinėjome, Administracinių bylų teisenos įstatyme. Taigi šiandien siūlymas, kurį teikia Žmogaus teisių komitetas, kuriam, tiesa, Teisės departamentas nepritarė, jis yra vis dėlto teisėtas ir jį reikia įteisinti. Siūlyčiau pritarti, taip laisvai mąstant. Pritarkime šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam A.Dumčiui. Galim pabandyti užsiregistruoti, bet aš nemanau, kad mes turėsim tiek žmonių. Pabandom registruotis. Registracija.
Deja, yra 64 Seimo nariai. Kitas darbotvarkės 1-14 klausimas, registracijos Nr.XP-2730. Dar V.Boreikienė, atsiprašau, aš užmiršau. Prašau.
V.BOREIKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš labai prašau teikti priėmimo stadijoje projektą Nr.XP-1252. Išvadą galėtų pateikti komiteto pirmininkas, jeigu gerbiamasis G.Šileikis, kaip Seimo narys, neatsakingai žiūri į savo pareigas.
PIRMININKAS. Gerai, supratau, pabandysim šitą padaryti.
Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2730(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2730. Pranešėjas turėtų būti komiteto pirmininkas, bet yra gerbiamasis V.Žiemelis, jis pristato Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Svarstymas.
V.ŽIEMELIS. Pataisų šiam įstatymo projektui nepateikta. Norėčiau priminti, kad šiuo įstatymo projektu siūloma pratęsti Administracinių teisės pažeidimų kodekso galiojimą, kuris priimtas dar iki nepriklausomybės laikotarpio, taip pat pratęsti Tautinių mažumų įstatymo projektą iki 2009 m. sausio 1 dienos. Atsižvelgta į Seimo Teisės departamento išvadą, papildant projektą paskelbimu šaltinių sąrašo… 2006 Nr.141-5406. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam V.Žiemeliui. Klausiu Seimo, ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nėra prieštaraujančių. Ačiū.
V.ŽIEMELIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir priėmimas. Yra vienas straipsnis. Ar galim pritarti šiam straipsniui? Nėra prieštaraujančių? Ačiū, pritarta. Liko tik balsavimas. Taip, dabar gerbiamoji V.Boreikienė pasiūlė grįžti prie 1-12a, taip? Tai kas gi galėtų dabar vietoj G.Šileikio iš Žmogaus teisių komiteto pateikti šį įstatymo projektą? Registracijos Nr.XP-1252(4). Ir aš matau, kad ateina gerbiamasis A.Lydeka ir pateiks Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pakeitimo įstatymo projektą kaip pagrindinį. Jūsų komiteto nuomonė.
A.LYDEKA (LCSF). Gerbiamieji kolegos, iš pradžių norėčiau pasakyti, labai gaila, kad komiteto narys G.Šileikis taip neatsakingai žiūri į savo darbą, ir tradicijos, kurios yra komitete, kai tiktai kartais užklysta į komiteto posėdžius, perkeliamos ir į plenarinių posėdžių salę. Bet grįžkime prie šio teisės akto.
Po svarstymo Seimas jau pritarė, kitų pasiūlymų tarp svarstymo ir priėmimo nėra. Gauta tiktai Teisės departamento išvada, kurią komitetas apsvarstė ir jai pritarė. Kviečiu visus pritarti šiam teisės aktui ir šios priėmimo stadijos metu.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam A.Lydekai už pristatymą. Ar galime eiti pastraipsniui? Suprantu, kad sutinkate.
Dėl 1 straipsnio. Galime 1 straipsnį priimti? Ačiū. Pritarta.
Dėl 2 straipsnio. Nėra nuomonių prieš? Ačiū. Pritarta. Tik noriu pasakyti, kad 1 straipsnyje yra 27 straipsniai, kuriems komitetas pritarė. Paliekame iki priėmimo stadijos.
Tada būtų galima eiti toliau. 1-12b – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio ketvirtojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1253. Pranešėja – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė gerbiamoji V.Boreikienė. Prašau.
V.BOREIKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas… Po svarstymo Seime šiam projektui buvo pritarta. Komitetas daugiau pasiūlymų ir pastabų negavo. Siūlau priimti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Yra vienas straipsnis. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam straipsniui? Nėra pasiūlymų. Ačiū. Pritarta.
Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą pristatyti lydintįjį – Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1254. Gerbiamasis V.Žiemelis. Prašau.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas atsižvelgė į pateiktas Teisės departamento, instituto ir kitas pastabas ir pateikė patobulintą variantą, kuriam visi pritarė. Taip pat norėčiau papildyti, kad patobulintame variante neatsižvelgta į jau po to, kai buvo parengtas patobulintas variantas, pritartą Seimo narių J.Juozapaičio ir E.Žakario pasiūlymą išbraukti iš paskutiniojo sakinio du žodžius – „politinės organizacijos“. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Yra du straipsniai. O dar galite komentarą dėl Teisės departamento išvados?
V.ŽIEMELIS. Mes atsižvelgėme į visas išvadas, aš jau sakiau, ir pateikėme patobulintą variantą.
PIRMININKAS. Pritarėte Teisės departamentui?
V.ŽIEMELIS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Tada galime pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio? Nematau prieštaraujančių. Pritarta.
Dėl 2 straipsnio? Ačiū. Taip pat pritarta.
Toliau kviesčiau gerbiamąjį A.Lydeką, pristatyti… Prašau. Dar gerbiamasis V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Dėl įsigaliojimo. 2 straipsnyje dar nėra padaryta pataisa, bent jau mano projekte. Turi būti padaryta pataisa.
PIRMININKAS. Tai aš ir klausiau. Viskas aišku.
Gerbiamasis Arminas. Dingo. Gerbiamasis A.Lydeka kviečiamas į tribūną pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos nuostatų patvirtinimo“ projektą Nr.XP-1259. Prašau.
A.LYDEKA (LCSF). Labai ačiū. Seimas po svarstymo yra pritaręs šiam teisės aktui. Pasiūlymų negauta. Siūlau pritarti ir priėmimo stadijos metu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Galime pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio? Pritarta. Dėl 2 straipsnio? Nematau prieštaraujančių. Pritarta. Ir dėl 3 straipsnio? Taip pat pritarta.
Kadangi nutarimas, galima ir balsuoti. Registruojamės ir balsuosime dėl nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos nuostatų patvirtinimo“. Registracija.
Užsiregistravo 61 Seimo narys. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nutarimui, kurio registracijos Nr.XP-1259? Jam pagrindinis komitetas pritarė. Priėmimas. Balsuojame.
Už – 58, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.
Toliau. Dabar jau pereiname į popietinę darbotvarkę. 2-8 klausimas, jeigu nieko nepraleidau, – Socialinių įmonių įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2133. Svarstymo stadija. Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, gerbiamasis Seimo narys J.Čekuolis kviečiamas į tribūną. Prašau.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad įstatymo teikėjai yra mūsų kolegos Seimo nariai E.Žakaris, V.Margevičienė ir J.Juozapaitis. Projekto esmė yra socialinėse įmonėse įdarbintiems neįgaliesiems mokėti skirtingas kompensacijas, atsižvelgiant į jų neįgalumo lygį, arba, ankstesniais terminais kalbant, atsižvelgiant į jų invalidumo grupę.
Dabartinė sistema tokia: įdarbinus neįgalųjį, darbo užmokesčio ir „Sodros“ įmokų dalinė kompensacija yra 60% nuo tam tikros apskaičiuotos sumos. Yra siūloma, kad, įdarbinus neįgalų darbuotoją, kurio darbingumas neviršija 25%, kompensacija sudarytų 80%, už vidutinį neįgalumo lygį turintį darbuotoją – 70% ir už neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 45–55% darbingumas, liktų, kaip ir dabar, 60%.
Komitetas gavo Teisės departamento, Europos teisės departamento pastabas ir jas įvertino. Buvo gauta Vyriausybės nuomonė, taip pat papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas pateikė savo mintis. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui. Už – 7, susilaikė 1. Įsigaliotų nuo sausio 1 d., jeigu spėtume priimti. Būtų geras dalykas, jeigu šiais kalendoriniais metais dar spėtume ir priimti. Kviečiu palaikyti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Čekuoliui. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovą. Gal gerbiamasis komiteto pirmininkas J.Lionginas pristatys komiteto nuomonę dėl šio įstatymo projekto Nr.XP-2133.
J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu dėl šio įstatymo. Komiteto išvada – iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti įstatymo projektą ir nustatyti, kad įstatymo projekto nuostatos įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 dienos. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Lionginui. Klausiu Seimo, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta.
Kitas darbotvarkės 2-9a klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 34, 35, 44 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2413. Kviečiu gerbiamąją V.Margevičienę, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Vėl pavadinsiu Marija, jeigu neateisite. Svarstymo stadija. Buvo Vyriausybės pasiūlymas svarstyti skubos tvarka. Prašau.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pristatyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 1, 2, 8, 34, 35, 41, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Šio įstatymo pagrindinis tikslas ir uždaviniai – pagerinti apdraustųjų asmenų socialines garantijas sudarant galimybes platesnei asmenų grupei gauti valstybines socialinio draudimo pensijas. Čia yra aiškiai plečiama ir padidinama našlių pensijų gavėjų grupė, taip pat kitiems asmenims gerinamos sąlygos. Mūsų komitetas gavo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, taip pat buvo gautos kitų Seimo narių išvados, joms komitetas pritarė. Ir komitetas pritaria komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. O dėl gerbiamojo E.Žakario ir J.Juozapaičio pasiūlymų, ką komitetas? Mes turime raštu, kad jūs nepritariate gerbiamojo E.Žakario ir J.Juozapaičio pasiūlymui.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Nepritariame, bet dabar nerandu to.
PIRMININKAS. Tada leisime autoriams kalbėti ir… Labai ačiū pranešėjai. Dabar pirmiausia, matyt, reikėtų dešimties Seimo narių, kurie palaikytų, kad mes svarstytume gerbiamojo E.Žakario ir gerbiamojo J.Juozapaičio pasiūlymus. Jūs atsiimate? Ačiū. Jie atsiima. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pagal protokolą reikėtų, kad jūs garsiai pasakytumėte. Mes įjungiame mikrofoną. Gerbiamasis Žakari, garsiai pasakykite, kad jūs atsiimate. Prašom.
E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, mes atsiimame.
PIRMININKAS. Atsiimate. Labai ačiū. Ar galima bendru sutarimu po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui? Ačiū, pritarta.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas 2-9b – Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 6 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2414. Pranešėja – gerbiamoji R.Baškienė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė.
R.BAŠKIENĖ (VLPDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 6 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo tikslas (trumpai primenu) – sudaryti galimybę asmenims, kurie neturi teisės gauti pensijos arba gauna pensiją, kurios dydis yra mažesnis už valstybinę šalpos pensiją, kartu su šalpos pensija gauti ir našlių pensijas. Teisės departamento išvadai komitetas pritaria. Komitetas taip pat iš esmės pritaria ir Biudžeto ir finansų komiteto išvadai ir bendru sutarimu komitetas pritaria komiteto patobulintam įstatymų projektui. O patobulinimas būtų toks: keičiama data į kitų metų sausio 1 d. Ačiū. Prašom pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai R.Baškienei. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto narę gerbiamąją L.Počikovską pristatyti šio komiteto nuomonę. Svarstymo stadija.
L.POČIKOVSKA (VLPDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė dėl Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 6 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-2414 ir pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai L.Počikovkskai. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Abu komitetai pritaria. Nėra prieštaraujančių, ačiū pritarta.
2-10 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2197. Teikėjas yra gerbiamasis V.Muntianas, o kalbėti kviečiamas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas gerbiamasis J.Lionginas.
J.LIONGINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-2197(2). Seimo Teisės departamentas pastabų šiam įstatymo projektui neturėjo. Buvo gauta Vyriausybės išvada dėl šio įstatymo projekto. Vyriausybė iš dalies šiam įstatymo projektui pritaria, su tam tikromis pastabomis, į kurias komitetas atsižvelgė. Taip pat buvo gauta Seimo Pirmininko V.Muntiano pataisa dėl įstatymo 10 straipsnio 4 dalies. Jai komitetas nepritarė. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.XP-2197, jau trečiajam variantui. Balsavimo rezultatai: 8 – už, 3 – prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam komiteto pirmininkui. Kviečiu kito komiteto pirmininką, bijau supainioti, kad nebūtų vėl… J.Jagminą, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kai du Jonai surašomi, tai kartais ir pavardes gali supainioti. Prašom.
J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo paskirtas papildomu. Komitetas apsvarstė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP- 2197 ir bendru sutarimu nusprendė iš esmės pritarti įstatymo projektui, ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą. Tokio sprendimo argumentai: tikslinga 15% Kelių priežiūros ir programos finansavimo lėšų metinėse sąmatose numatyti rajoniniams keliams žvyrkeliams asfaltuoti. Kaip minėjau, bendru sutarimu buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam J.Jagminui. Mes dabar turėtume dėl gerbiamojo V.Muntiano pasiūlymo, taip? Jam komitetas nepritaria. Kas už jį gali paaiškinti? Gerbiamasis J.Lionginas. Prašom.
J.LIONGINAS. Pasiūlymo esmė buvo paprasta. Kadangi didėja atskaitymai į Kelių plėtros ir priežiūros programą savivaldybėms iki 35%, tai kolega V.Muntianas siūlė 20% programos finansavimo lėšų savivaldybėms panaudoti vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti ir 15% lėšų svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) ir rajoninių kelių tiksliniam finansavimui. Komitetas šiai nuostatai nepritaria, nes priėmus siūlomas nuostatas nebūtų įvykdyti darbai, numatyti ilgalaikėje Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje, kuri yra patvirtinta Vyriausybės dar 2005 metų birželio 23 d. nutarimu 692, be to, iškiltų grėsmė, kad negalėsime įsisavinti 2007–2013 Europos Sąjungos struktūrinės paramos numatomų skirti lėšų. O Kelių priežiūros ir plėtros programa yra parengta iki 2025 metų. Tokie buvo argumentai ir mes gerbiamojo kolegos V.Muntiano pasiūlymams nepritarėme.
PIRMININKAS. Turime balsuoti. Nuomonių nematau. Kas pritariate gerbiamojo V.Muntiano pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuosite prieš. Balsuojame. Kas palaikote Seimo Pirmininko V.Muntiano pasiūlymą dėl kelių priežiūros, spaudžiate „už“, kas prieš, tas „prieš“.
Už – 21, prieš – 17, susilaikė 10. Nepritarta. Ir yra kitas pasiūlymas, tai yra A.Pekeliūno, jam komitetas taip pat nepritarė. Jeigu jūs leidžiate, aš pristatau jį. Esmė šio pakeitimo būtų tokia, kad tie rajonai, kurie yra priemiestinėje zonoje, netenka papildomų lėšų, kelius sugadina miestiečiai, o jų remontui pinigų nėra. Tai yra pasiūlymas 2% iš tos pačios programos duoti rajonams, kurie yra prie Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Trakų ir Vilniaus savivaldybėse. Taip padėtume šiek tiek atstatyti tuos kelius, kuriuos sugadina iš miesto važiuojantis transportas. Nežinau kodėl, bet Biudžeto ir finansų komitetas nepritaria. Aš kviečiu vis dėlto pritarti. Prašom. Gerbiamasis J.Lionginas.
J.LIONGINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega A.Pekeliūnas siūlė išskirti tik Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybes. Kitoms savivaldybėms iš esmės tokios sąlygos nebūtų sudarytos. Tam kategoriškai prieštaravo ir Savivaldybių asociacija. Mes gana įdėmiai svarstėme šį pasiūlymą ir komitetas nutarė nepritarti kolegos A.Pekeliūno pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Tam, kad būtų galima balsuoti, ar yra 10 Seimo narių, kurie palaiko mano pasiūlymą? Prašom. (Balsai salėje) Keliame rankas. Viens, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni, aštuoni, dešimt. Yra. Balsuojame. Yra dar nuomonių už ir prieš. Gerbiamasis L.Sabutis kažkodėl prieštarauja, kad rajonuose būtų remontuojami keliai. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Neprieštarauju, bet todėl, kad jūs, matyt, teikėte išskirdami tuos rajonus, iš kurių vienas yra jūsų atstovaujamas. Iš esmės mes pasisakome už tokį principą, kad ta dalis lėšų būtų skiriama visiems miestams, visoms savivaldybėms bent jau proporcingai neišskiriant atskirų savivaldybių. Todėl aš negaliu pritarti tokiam siūlymui.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis A.Sysas už? Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš kreipiuosi į jus. Jūs darote spaudimą Seimo nariams, jūs teikiate savo siūlymą ir raginate juos pritarti savo pasiūlymui. Tai šiek tiek neetiškai atrodo.
PIRMININKAS. Aš nieko neraginu, aš tik pateikiau savo pasiūlymą. Registruojamės ir balsuosime. Prašom registruotis. Galime dar kartą paskaičiuoti.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai.
Prašom balsuoti. Kas palaiko A.Pekeliūno pasiūlymą, prašom balsuoti. Balsuojame.
Deja, už – 14, prieš – 13, susilaikė 23. Gerbiamasis Sysai, nepritarta.
Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui? Galim. Ačiū. Pritarta.
Yra dar vienas įstatymo projektas, kuriam reikia Biudžeto ir finansų komiteto išvados. Tai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2546. Kviečiu vėlgi gerbiamąjį Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką J.Lionginą. Prašom.
J.LIONGINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-2546. Buvo gautos dvi Seimo Teisės departamento pastabos, kurioms komitetas pritarė. Taip pat buvo registruotas kolegos R.Palaičio pasiūlymas, kad 19 straipsnį reikėtų papildyti 5 dalimi. Yra išdėstyti šeši punktai. Komitetas šiam pasiūlymui vienbalsiai pritarė. Komiteto sprendimas – pritarti Vyriausybės pateiktam komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.XP-2546(2). Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Lionginui. Kas galėtų pateikti Audito komiteto nuomonę? Gerbiamasis E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas siūlė pagrindiniam komitetui Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-2546(2) grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, kurioms Audito komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu į tribūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką gerbiamąjį J.Jagminą.
J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, svarstyti šį projektą Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo paskirtas papildomu. Komitetas posėdyje bendru sutarimu iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo nario R.Palaičio siūlymą bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Šiems siūlymams pagrindinis komitetas pritarė ir įstatymo projektą patobulino. Siūlau pritarti Biudžeto ir finansų komiteto teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Jagminui. Klausiu Seimo, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Visi komitetai, kurie svarstė, pritarė. Prieštaravimų nėra. Ačiū. Pritarta.
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2288. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu A.Kašėta. Prašom. Svarstymas.
A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui patobulindamas projektą pataisa, kad įstatymas įsigalios nuo 2008 metų liepos 1 dienos.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam A.Kašėtai. Kviečiu pasakyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonę. Kas gali pateikti? Nėra. Tai gal leisite man perskaityti? Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada yra pritarti bendru sutarimu. Ar galime po svarstymo pritarti? Yra užsirašęs gerbiamasis R.Remeika. Prašom. Diskusija, taip? Gerbiamasis R.Remeika. Prašom į tribūną.
R.REMEIKA (LCSF). Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Aš pabandysiu neužimti daug laiko, bet noriu truputį apeliuoti į šio įstatymo pataisą, kad suvoktume, ką mes svarstome.
Yra Paslapčių įstatymas ir mes šia įstatymo pataisa bandome padaryti paslaptimi abitūros egzaminų užduotis. Kodėl taip atsitiko? Kai buvo pradėti rengti valstybiniai egzaminai, atsirado egzaminų centrai. Šią naują egzaminų reformą visada lydėjo skandalai, visada kažkur nutekėdavo užduotys, kas nors žinodavo, buvo pasipiktinimo, jie buvo perlaikomi ir t. t. Valstybė kuo toliau, tuo labiau veliasi į didesnę klampynę, griežtina, daugiau saugo, daugiau kažkam tenka atsakomybės už tas užduotis, kurios iš principo yra viešos. Tie uždaviniai, kurie sprendžiami vaikų, yra visiems žinomi. Paskui staiga mes kokią nors dalį įslaptinam ir dabar kažkas už tai atsakys.
Nenorėčiau daug kalbėti, mes labai ilgai diskutavome apie tai. Švietimo ir mokslo ministerija turbūt nesugeba pamatyti ir pasižiūrėti kitaip. Visame pasaulyje egzaminų užduotys tam, kad jos būtų neviešinamos, kad tai nebūtų staigmena, turi būti visiems prieinamos, jos turi būti žinomos iš anksto. Egzaminų dieną būtų galima atsitiktinio generavimo metu pateikti vieną ar kitą užduotį, kurią mokinys ar moksleivis turėtų išspręsti. Tokiu keliu eina daugelis pasaulio šalių. Lietuva ir dar galbūt keletas, gal Gruzija, nežinau, dar kuri nors šalis, eina saugumo, slaptumo keliu, kai sudaromos egzaminų užduotys, kai dirba šimtai žmonių, kai išleidžiami šimtai tūkstančių pinigų šiai užduočiai ir po to vis tiek, jeigu yra paklausa, atsiras ir pasiūla. Tiktai galbūt kaina bus kitokia. Todėl ir siūlyčiau iš principo ne pritarti šiai pataisai, o pasiūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai spręsti, kaip egzaminus reikėtų organizuoti kitaip.
Šį klausimą svarstė ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kaip papildomas komitetas, bet, matyt, pavėlavo su išvada. Aš norėčiau tiktai pacituoti Informacinės visuomenės plėtros komiteto sprendimą, kad, komiteto narių nuomone, reikia pertvarkyti egzaminų tvarką pereinant prie užduočių duomenų banko, nes brandos egzaminų užduočių įtraukimas į tarnybos paslapčių sąrašą tik pareikalaus daugiau lėšų pertvarkant Nacionalinio egzaminų centro darbą, bet neišspręs problemos iš esmės. Egzaminų tvarką reikia liberalizuoti, daryti skaidrią, skatinančią vaikus mokytis. Reikia nepamiršti šiuolaikinių technologijų suteikiamų galimybių, kurios leidžia užtikrinti reikiamą brandos egzaminų užduočių, egzaminų rezultatų, pačių egzaminų saugumą siekiant gero mokinių žinių patikrinimo. Siūlyčiau, kad po svarstymo reikėtų nepritarti šiam…
PIRMININKAS. Dėkojame. Primenu, kad dviejų komitetų: pagrindinio – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonė buvo pritarti po svarstymo, o gerbiamasis R.Remeika ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas sako, kad nepritartume. Prašom po svarstymo balsuoti. Dar yra dėl motyvų? (Balsai salėje) Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Atsiprašau. J.Čekuolis. Taip? Ne? (Balsai salėje) Ačiū. Tada balsuojame. Registruojamės ir balsuojame. Registracija!
Užsiregistravo 49.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-2288, kuriam pagrindinis komitetas ir papildomas komitetas pritarė, bet nepritarė Informacinės visuomenės plėtros komitetas, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Balsuojame, ar pritariame po svarstymo. Du komitetai pritarė.
Už – 28, prieš – 10, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.
Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1722* (svarstymas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1722. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komitetas kaip pagrindinis. Ką tik buvo gerbiamasis B.Bradauskas, dabar jo nematau. (Balsai salėje) Gerbiamasis Broniau Bradauskai, jūs kviečiamas pateikti Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę dėl Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Prašom, jeigu reikia popieriaus. Nereikia?
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Nereikia. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį klausimą ir jam pritarė. Kviečiame irgi pritarti.
PIRMININKAS. Audito komitetas. Pateiks gerbiamasis Seimo narys E.Pupinis. Prašom. (Balsai salėje) Gerbiamasis Edmundai! Yra.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas iš esmės siūlo pritarti pateiktam įstatymo projektui, tačiau Audito komitetas taip pat siūlo šiek tiek jį ir patobulinti, pakeisti įstatymo 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „Formuojant valstybinės žemės sklypus (įteisinant esamą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą), numatomus perduoti (išbraukti – patikėjimo ar) panaudos teise juose esamiems valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valdomiems statiniams, esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms, miestų miškams, parkams“ ir t. t., kaip tekste.
Taip pat siūlo nustatyti įstatymo įgyvendinimo datą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2008 m. sausio 1 dienos parengti teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 1 straipsnio nuostatoms įgyvendinti. Įstatymo įsigaliojimą, kaip ir sakiau, numatyti nuo 2008 m. sausio 1 dienos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu gerbiamąjį Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką J.Jagminą. Šio komiteto kaip papildomo nuomonė. Prašom.
J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šį klausimą komitetas svarstė šių metų kovo 21 dieną. Bendru sutarimu pritarė pateiktam įstatymo projektui ir siūlo Seimui šiam projektui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi yra nepritarimas dėl Audito komiteto, aš vėlgi kviečiu B.Bradauską. Gerbiamasis Broniau! Gerbiamasis Broniau Bradauskai, kviečiu jus į tribūną. (Balsai salėje) Jūsų komitetas nepritarė Audito komiteto trims pasiūlymams. Ar galite paaiškinti, kodėl nepritarėte pirmajam pasiūlymui, kuriuo siūloma atsisakyti žemės sklypų planų prilyginimo detaliajam? Žemės sklypai pagal jūsų siūlymą neprilyginami detaliajam ir savivaldybė gali pati kaip paprastą planą patvirtinti. Jūs nepritariate šiam Audito komiteto pasiūlymui. Aš galiu duoti paskaityti…
B.BRADAUSKAS. Mes nepritarėme, nes baiminamės, kad nebūtų piktnaudžiaujama priskiriant tuos žemės sklypus kitoms įstaigoms ir organizacijoms. Bet mano asmeninė nuomonė yra, kad mes galėtume pritarti šiam Audito komiteto pasiūlymui. Tikrai savivaldybėse būtų greičiau formuojami sklypai ir priskiriami mokykloms, ir visa kita. Čia nebūtų pavojaus, bet komitetas nepritarė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Yra antras pasiūlymas dėl 2 straipsnio, kuriame sakoma, kad nuo sausio 1 dienos parengia teisės aktus. Jūsų išvada: dėl įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimo papildomų teisės aktų projektui rengti ir tvirtinti nereikės. Nepritariate Audito komitetui.
B.BRADAUSKAS. Ta pati istorija, bet… (Balsai salėje) (Plojimai)
PIRMININKAS. Tas pats su trečiuoju. Supratau. (Balsai salėje)
Gerbiamieji, kadangi pagrindinis komitetas nepritarė, o Audito komitetas, kaip aš suprantu, reikalauja, kad būtų balsuojama ar ne?.. Gerbiamasis Edmundai Pupini! (Balsai salėje) Ar jūs reikalaujate, kad būtų balsuojama? Atsisakote, taip? Gerai. Tada ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti, nes Audito komitetas atsisakė? Galime? (Balsai salėje) Gerbiamasis E.Pupinis atsistojo ir pasakė, kad komitetas atsisako. Gerbiamasis R.Remeika bus kitas komiteto narys, kuris pasakys kitaip? Prašom.
S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas nepritaria. Yra oficialus dokumentas. Tai, kad komiteto pirmininkas turi asmeninę nuomonę, dar būtų galima toleruoti, bet kaip balsuoti bendru sutarimu, aš jau tikrai, atleiskite…
PIRMININKAS. Aš jūsų paklausiau. Gerbiamasis E.Pupinis pasakė Audito komiteto nuomonę, kad jis atsiima savo pasiūlymus. Jeigu balsuojame, jūs sakykite, ar balsuojame, ar ne?
S.LAPĖNAS. Balsuojame.
PIRMININKAS. Balsuojame. Gerai. Pasiruoškite dėl kiekvieno atskirai.
Dėl pirmo pasiūlymo, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė, o Audito komiteto pasiūlymas yra keisti įstatymo 21 straipsnio 3 dalį. Prašom balsuoti. Kas palaikote Audito komitetą, tas už, kas palaikote Aplinkos apsaugos komitetą, tas prieš. Nesiregistruojame, iš karto pabandome, jeigu veiks. Kas už – Audito komiteto nuomonė, kas prieš – pagrindinio komiteto nuomonė, nes komitetas nepritarė Audito komitetui. (Balsai salėje) Balsuojame! Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė Audito komitetui. (Balsai salėje)
Už – 22, prieš – 11, susilaikė 6. Pritarta Audito komiteto pasiūlymui.
Antrasis pasiūlymas, kuriame sakoma: „2 straipsnio įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2008 m. sausio 1 d. parengia teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 1 straipsnio nuostatoms įgyvendinti.“ Šiam irgi nepritarė Aplinkos apsaugos komitetas. Prašau balsuoti. Kas už, tai palaikysim… (Balsai salėje) Prašau. Gerbiamoji N.Steiblienė – dėl vedimo tvarkos.
N.STEIBLIENĖ (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi mes tikrai ano balsavimo nesupratom, frakcijos vardu prašau perbalsuoti. Suformuluokit normaliai – už, prieš, Audito, to… Tai pasakykit žmoniškai.
PIRMININKAS. Prašau dėmesingai klausyti. Pirmasis Audito komiteto pasiūlymas, kuriam nepritarė Aplinkos apsaugos… Ar klausot, ar ne? Paskui L.Sabutis sakys, irgi… (Balsai salėje) Gerbiamasis E.Pupinis paaiškins. Prašau, dar geriau.
E.PUPINIS. Atsiprašau, šiek tiek buvau kalbinamas tuo metu ir nesupratau jūsų klausimo. Aš tikrai prašau balsuoti Audito komiteto nuomonę, nes čia įvyko šioks toks nesusipratimas. Maniau, dėl kito paklausėte.
PIRMININKAS. Jūs gal iš karto pasakykit tą pirmąjį savo pasiūlymą. Matot, ne visi suprato.
E.PUPINIS. Manyčiau, kad suprato visi, kas norėjo suprasti. Čia buvo siūloma, kad būtų išbraukta „patikėjimo teise naudotis, disponuoti turtu“, kad ir valstybiniu, ir parengti tam tikrą… palikti tik panaudos teisę. Manome, kad vis dėlto turėtų būti palikta tik panaudos teisė.
PIRMININKAS. Gal nevisiškai taip. Jūsų pasiūlymas yra toks, kad Vyriausybės nustatyta tvarka parengti žemės sklypų planai yra prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Tai lyg ir supaprastina savivaldybės tvarką. Bet čia yra savivaldos sklypams priklausančioms organizacijoms, o ne privatiems. Ar aš teisingai supratau?
E.PUPINIS. Tai yra savivaldybių ir valstybės.
PIRMININKAS. O Aplinkos komitetas mano, kad galėtų būti paprasčiau.
E.PUPINIS. Paprasčiau, taip.
PIRMININKAS. Dar kartą balsuojam, nes N.Steiblienė pareikalavo balsuoti. Kas palaikote Audito komiteto nuomonę, spaudžiate mygtuką su pliusiuku, kas palaikote Aplinkos komiteto nuomonę, dar kartą spaudžiate minusą. Primenu, kad Audito komitetas siūlė, o pagrindinis Aplinkos komitetas nepritarė. Pliusas – Audito, minusas – Aplinkos apsaugos. Labai sunkiai girdit mane, matyt.
Už Audito – 30, prieš – 10, susilaikė 2. Pritarta šiam Audito komiteto pasiūlymui.
Dėl antrojo pasiūlymo. (Balsai salėje) Gerbiamieji, ar aišku dėl antrojo? Gerbiamasis Bronius nori paaiškinti. Prašau.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man neveikia jau antrą kartą mygtukai. Gal reikėtų pakartoti registraciją?
PIRMININKAS. Prašau.
B.BRADAUSKAS. Yra daug tokių, kurie neveikia.
PIRMININKAS. Gerai, paprastai visi nepatenkinti, kai registruojamės. Registruojamės. Gerbiamasis L.Sabutis, kol registruojamės, nori repliką. Prašau. Registruojamės.
L.SABUTIS (TSF). Atsiprašau, bet jūs paskelbėt, kad pagal komitetų pritarimą nuo sausio 1 d. arba iki sausio 1 d. Vyriausybė turi parengti teisės aktus. Kaip ji tą galės padaryti?
PIRMININKAS. Toks yra Audito pasiūlymas.
L.SABUTIS. Toks yra, tai nelogiškas. Iki sausio 1 d. mes dar nematysim įstatymo.
PIRMININKAS. Juk galit balsuoti. Prašau. Dar gerbiamasis E.Pupinis.
E.PUPINIS. Galbūt teikiant pasiūlymus dar bus galima pakoreguoti datą, tačiau mes nekalti, kad taip tempiami įstatymų priėmimai.
PIRMININKAS. Bet jūs neatsiimat siūlymo dėl šios tvarkos?
E.PUPINIS. Ne.
PIRMININKAS. Neatsiimat. Tai kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam Audito komiteto pasiūlymui, kad Vyriausybė parengtų iki sausio 1 d., balsuojate už, t. y. pliusas, o kas palaikote Aplinkos komiteto nuomonę, balsuojate prieš, t. y. minusas. Aš negaliu nieko komentuoti. Komentaras buvo L.Sabučio. Balsuojam.
Už – 21, prieš – 18, susilaikė 4. Nepritarta. Ir panašiai yra dėl 3 straipsnio. Audito komitetas reikalauja, kad įstatymas įsigaliotų nuo sausio 1 dienos. Aš vis tiek turiu kviesti balsuoti, negaliu komentuoti. Prašau balsuoti. Aplinkos apsaugos komitetas kaip pagrindinis šiam nepritarė. Kas balsuosite už, tai balsuosite už Audito, kas spausite minusą, – už Aplinkos. Tokia yra tvarka. (Balsai salėje) Jie siūlo. Balsuojam dėl 3 straipsniui pasiūlyto pakeitimo, kurį pasiūlė Audito komitetas, kad įsigaliotų nuo sausio 1 dienos. Aplinkos komitetas nepritarė, nes nespės įsigalioti.
Už – 15, prieš – 20, susilaikė 8. Nepritarta Audito komitetui. Ar galim po svarstymo?.. (Balsai salėje) Ar galim po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Yra reikalaujančių balsuoti? (Balsai salėje: „Taip.“) Yra reikalaujančių balsuoti. Prašau pasiruošti. Registruojamės. Prašau registruotis. Registracija. Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1722. Svarstymas. Balsuojam. Kas pritariate po svarstymo, spaudžiate pliusą – už, kad nepritariate, spaudžiate minusą arba susilaikote. Po svarstymo. Aišku, čia bus pritarta po svarstymo su tuo Audito komiteto 1 straipsnio pakeitimu, kuriam mes pritarėm.
Už – 36, prieš – 1, susilaikė 12. Pritarta po svarstymo.
Darbotvarkės 2-13a klausimas – Ūkininko ūkio įstatymo 1, 2, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo bei įstatymo papildymo 81, 11, 12 straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-1930. Pranešėjas – Kaimo reikalų komiteto pirmininkas gerbiamasis V.Rinkevičius. Kaip pagrindinis komitetas, taip?
V.RINKEVIČIUS (VLPDF). Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
V.RINKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas apsvarstė įstatymo projektus, įvertino Teisės departamento pastabas, esminėms pastaboms yra pritarta. Taip pat buvo pateiktos ir kitos pastabos, pasiūlymai, kuriuos komitetas apsvarstė, įvertino ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo projektams. Yra gauta pataisų. Tai gal dabar galim jas?..
PIRMININKAS. …papildomi komitetai. Kai pereis papildomi, tada mes jus pakviesim į tribūną ir galėsim aptarti Seimo narių siūlymus. Yra kviečiamas gerbiamasis B.Bradauskas pateikti Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę. Komiteto pirmininke, prašau. Jis viską žino atmintinai.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos komitetas nepritarė šio įstatymo projektui, nes mes manom, kad Ūkininko ūkio įstatymas nesprendžia esminių kaimo žmonių problemų dėl statybų palengvinimo. Mes siūlėme kitą variantą – daryti Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimus ir nereikalauti dėl žemės pakeitimo detaliųjų planų, kai nėra bendrųjų planų kaimo vietovėje, nes jeigu mes darom detalųjį planą, jo nėra su kuo susieti. Veltui vaikom žmones, jie sumoka didelius pinigus, po 10–15 tūkst. už tą detalųjį planą, ir po to tą detalųjį planą, atvirai pasakius, reikia mesti į šiukšlių dėžę. Bet kai Kaimo reikalų komitetas pataisė šį įstatymo projektą ir nebeliko, bent jau jie siūlys šiandien, nuostatos dėl 50% pajamų (jų neįmanoma būtų suskaičiuoti, neaišku, kokiu būdu reikėtų suskaičiuoti tuos 50% pajamų), tai aš manyčiau, kad dėl tokio dalinio pagerinimo žmonėms būtų galima pritarti šio įstatymo projektui. Bet iš esmės reikia ir bus pateiktos Teritorijų planavimo įstatymo pataisos, kurias Aplinkos ministerija rengia, rengia ir niekaip negali parengti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam B.Bradauskui. Kviečiu audito komiteto nuomonę pateikti E.Pupinį. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr.XP-1930 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į pateiktas Seimo Kanceliarijos Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas. Siūlyti Žemės ūkio ministerijai, siekiant užkirsti kelią gyventojams, kurie registruoti ūkininko ūkyje, siekdami išvengti detaliųjų planų rengimo… griežtinti ūkininkų ūkio registravimo Ūkininkų ūkių registre taisykles, patvirtintas 2003 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr.3D298 „Dėl ūkininkų ūkių registravimo Ūkininkų ūkių registre tvarkos“.
Šiaip tas sprendimas buvo po to… prieš tai, kai buvo pateikti siūlymai. Iš pradžių buvo pateiktas mano siūlymas, bet tas pats siūlymas buvo perregistruotas ir po to gal mes jau nesvarstėme. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam E.Pupiniui. Kviečiu gerbiamąjį V.Rinkevičių į tribūną dėl Seimo nario gerbiamojo E.Pupinio pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Pirmiausia pagal tvarką, matyt, pateiks E.Pupinis, taip? Prašom.
E.PUPINIS. Gerbiamieji kolegos, dėl kurio siūlymo? Ten buvo du straipsniai.
V.RINKEVIČIUS. Iš esmės antram siūlymui mes pritarėme, nes svarstėme ir jam yra pritarta, tik pirmam nepritarėm (…).
E.PUPINIS. Gerbiamieji, aš dėl antro ir noriu pasakyti, kad buvo identiškas siūlymas, kuriam prieš mėnesį nebuvo pritarta, po to lygiai tas pats įregistruotas kitų Seimo narių ir pritarta. Todėl norėčiau, kad būtų pritarta.
PIRMININKAS. Mes kalbame apie tą pasiūlymą, kur kalbama apie „kaimo turizmo“ sąvoką.
E.PUPINIS. Gerbiamieji kolegos, mano nuostata buvo tokia, tarkime, kad Rytų Aukštaitijoje daug kas galėtų plėtoti turizmo verslą. Nematau didelių skirtumų, tarkim, kai kapitalinės statybos būna fermos, tai jeigu mes fermas leidžiame statyti supaprastintai arba kokius nors statinius, o kaimo turizmui neleisti plėtotis, manyčiau, būtų galima padaryti ir tą išimtį. Tai tikrai nesutrukdytų, o tik paskatintų tam tikrą veiklą. Todėl aš siūliau pridėti ir kaimo turizmo pastatus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir komiteto nuomonė, kodėl nepritarėte. Prašom.
V.RINKEVIČIUS. Turizmo įstatyme yra nustatyta, kad ūkininkas savo sodyboje gali teikti turizmo paslaugas individualiame name kaip papildomą veiklą. Tai nėra draudžiama, jis tą gali daryti. Bet jeigu jis nevykdo jokios kitos veiklos, tik turizmo, tuo atveju tas mūsų projektas nepasiektų savo tikslų. Todėl mes ir nepritarėme, nes ūkininkas ir taip gali savo sodyboje teikti tas paslaugas, jam visiškai yra leidžiama Turizmo įstatymu.
PIRMININKAS. Ar, gerbiamasis Pupini, neatsiimate?
E.PUPINIS. Ne.
PIRMININKAS. Reikalaujate balsuoti? Ačiū. Dėkoju gerbiamajam V.Rinkevičiui. Registruojamės ir balsuosime dėl E.Pupinio pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Registruojamės. Balsuojame. Kas už Seimo nario E.Pupinio pasiūlymą dėl „kaimo turizmo“ sąvokos įvedimo, kuriam komitetas nepritarė, prašom balsuoti. Kas už, tas pritarsite, kad būtų įtraukta, kas prieš, palaikysite komitetą.
Už – 18, prieš – 4, susilaikė 15. Nepritarta.
Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Gerbiamasis J.Čekuolis kažką replikuoja. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Skirtumas – vienas balsas, be to, mano balsavimo technika neparodė jokio rezultato, prašom perbalsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Ir gerbiamasis B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS. Nesuveikė ir mano technika, pone pirmininke. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Supratau. Pasiruoškite dar kartą registruotis. Registruojamės. Paspauskite bet kurį mygtuką, vyksta registracija.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Dar kartą balsuojame. Kas palaikote gerbiamojo E.Pupinio pasiūlymą, kuriam, kaip minėjau, Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis nepritarė, balsuojate už. Jeigu palaikote, tai bus įtraukta, jeigu ne, tai ne. Balsuojame. Gerbiamasis B.Bradauskas balsuoja. Gerbiamasis Juozapaiti, balsuojate? Taip.
Už – 32, prieš – 3, susilaikė 8. Pritarta gerbiamojo E.Pupinio pasiūlymui. Ar galime bendru pritarti po svarstymo su E.Pupinio pataisa ir ta, kuriai yra pritarta abiejų. Pritariate? Ačiū. Pritarta.
Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2597* (svarstymas)
Darbotvarkės 2-13b klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2597. Pranešėjas – Kaimo reikalų komiteto pirmininkas gerbiamasis V.Rinkevičius. Prašom. Dėmesingai klausome. Teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas.
V.RINKEVIČIUS (VLPDF). Gerbiamasis pirmininke, čia yra lydimasis įstatymas. Iš esmės viskas, kas Ūkininko ūkio, tas pats išdėstyta ir Teritorijų planavimo įstatyme. Yra viena nuostata, buvo pataisa, kad kaimo teritorijų žemės ūkio paskirties žemė, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 dienos nustatyta tvarka priskirtas teritorijas. Vadinasi, tos teritorijos, kurios po 1995 metų buvo priskirtos miestams, bet ten dar tebesiskaito žemės ūkio paskirties žemė, tai žemei tos nuostatos negalios. Ten nebus galima be teritorijų planavimo dokumentų, be detaliojo plano statyti ūkininkų sodybų ir visa kita. Tik toks yra skirtumas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką B.Bradauską kviečiu pateikti šio komiteto nuomonę.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Komitetas svarstė šias nuostatas ir joms pritarė. Aš manau, reikėtų pritarti šio įstatymo projektui, būtų daugiau aiškumo.
PIRMININKAS. Audito komiteto nuomonę – E.Pupinis. Gerbiamasis E.Pupinis pateiks Audito komiteto nuomonę dėl Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-2597, lydimasis įstatymo projektas. Pas mus yra įrašyta, kad jūs irgi buvote.
E.PUPINIS (TSF). Atsiprašau, man tik išvažiuodamas pranešėjas patiliko. Kadangi abiem įstatymams tas pats, tada aš galiu tik pakartoti. Pirmam įstatymui buvo pritarta pakeisti 21 straipsnio 3 dalį.
PIRMININKAS. Supratome. Labai ačiū. Kadangi daugiau jokių pasiūlymų nėra, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio emblemos ir pavadinimo įstatymo pavadinimo, III skyriaus pavadinimo ir 1, 2, 3, 4, 5, 8, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 25, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-2291. Pranešėjas – Užsienio komiteto narys gerbiamas V.Stankevičius. Prašau.
V.STANKEVIČ (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kaip pagrindinis išnagrinėjo šį klausimą. Norėčiau priminti, kad dabar Lietuvos Respublikos teritorijoje galioja dvi skiriamosios emblemos – tai Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio. Kadangi rugsėjo 20 d. mes ratifikavome 1949 metų Ženevos konvencijos papildomą protokolą, dabar tarptautinė bendruomenė numato naują skiriamąją emblemą – Raudonojo Kristalo emblemą. Kad Lietuva, mūsų kariškiai, mūsų nevyriausybinės organizacijos, neatsiliktų nuo tarptautinės bendruomenės, mes pritariame, kad būtų numatyta ir pripažinta nauja Raudonojo Kristalo emblema.
Mes taip pat išnagrinėjome dvi Teisės departamento pastabas. Pirmajai pastabai pritarta. Joje kalbama apie tai, kad mes, Seimas, visų pirma turėtume ratifikuoti Ženevos konvencijos papildomą protokolą. Kaip jau minėjau, tas protokolas buvo ratifikuotas rugsėjo 20 dieną. Šiai pastabai buvo pritarta. Antrai pastabai nepritarta. Kadangi manome, kad iš esmės šito straipsnio frazeologija nesikeičia, todėl Teisės departamento pastabai nepritarta. Mes likome prie pateikto varianto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu gerbiamąjį… Matyt, R.Remeika sėdi. Ar kas nors iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto… Kas gali? (Balsai salėje) Tuoj, minutę, perskaitysim, sako, nėra kam. Taip, pritarta bendru sutarimu. Pasirašė komiteto pirmininkas.
Sveikatos reikalų komitetas. Gerbiamas A.Matulas, komiteto pirmininkas, pristato šio komiteto nuomonę.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas kaip papildomas svarstė įstatymo projektą Nr.XP-2291 ir pritarė jam bendru sutarimu, taip pat pasiūlė pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Sveikatos reikalų komitetas.
Savo vardu norėčiau pasakyti ir kreiptis į Kauno miesto savivaldybę, kuri yra Kauno miesto Raudonojo Kryžiaus ligoninės steigėja, kad Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio įstatymas jau keletą metų draudžia turėti tokį pavadinimą, todėl steigėjas turėtų inicijuoti ir pakeisti Raudonojo Kryžiaus ligoninės pavadinimą, nes tiek emblema, tiek pavadinimas naudojami tam tikrais karo atvejais arba tam tikrų įvykių atvejais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kas galėtų pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komitetą? Gerbiamoji Vilija pasiduoda, pakėlė rankas. Tada aš, jeigu jūs leisite, perskaitysiu komiteto sprendimą: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti tą pavadinimo, III skyriaus pavadinimo ir pakeitimo įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas, kurias apsvarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kurioms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už. Jokių komiteto narių atskirosios nuomonės negauta.
Dabar mes turime grįžti prie pasiūlymų, kuriuos pateikė V.V.Margevičienė. Kviečiu pagrindinį komitetą – gerbiamąjį V.Stankevičių ir gerbiamąją (įjungiame mikrofoną) V.Margevičienę. Aš matau, viens, du, trys, keturi pasiūlymai. Ar trys?
V.STANKEVIČ. Ar galiu?
PIRMININKAS. Jūs iš karto norite? Prašau. Aš manau, kad…
V.STANKEVIČ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pabrėžti, kad atstovauju Užsienio reikalų komitetui. Mes, svarstydami ponios V.Margevičienės pasiūlymus, negalėjome viršyti savo kompetencijos. Iš esmės pasiūlymai gali pakeisti įstatymą. Aš visiškai sutinku su ponia Vaidevute, ir ponas A.Matulas dabar minėjo, kad iš esmės reikia tobulinti įstatymą, bet tai reikia daryti, mūsų manymu, ne pasiūlymais, o pataisomis. Mes, kaip Seimo nariai, puikiai žinome, kad įstatymo koregavimas pasiūlymais yra toks sutrumpintas būdas, bet vis dėlto mes, kaip Užsienio reikalų komiteto atstovai, negalėjome svarstyti turtinių klausimų ir taip toliau, todėl pritarėme naujos emblemos priėmimui, bet negalėjome svarstyti kitų dalykų.
Aš pats pripažįstu, kad reikia įsigilinti, reikia svarstyti, bet, mano manymu, poniai V.Margevičienei reikia registruoti pataisas įprasta tvarka, statutine tvarka, tartis, pereiti visus darbo grupių, profilinių komitetų, kurie svarsto turto grąžinimo klausimus, barjerus ir tokiu būdu koreguoti įstatymą. Dabar mes, kaip Užsienio reikalų komitetas, nepritarėme trims pasiūlymams, pritarėme tik ketvirtam – 7 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 12 punktų pakeitimui ir papildymui, kuriame sakoma: ekstremalių situacijų ir ekstremalių įvykių metu telkti savanorius, gyventojus ir kitas organizacijas, kurios galėtų teikti pirmąją medicininę, psichologinę, socialinę ir kitokią pagalbą. Šitam pasiūlymui pritarta. Kitiems pasiūlymams nepritarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojam gerbiamajam Vaclovui. Gerbiamoji Margevičiene, ar jūs sutinkate registruoti pastabas, pataisas, ar …
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Aš labai dėkoju Užsienio reikalų komitetui, nes jie atidžiai ir labai dėmesingai svarstė, ir pritariu tam, ką sakė V.Stankevičius, kad galbūt tai ne Užsienio reikalų komiteto kompetencija. Aš suprantu, kad tiek Raudonojo Kryžiaus draugijos, tiek kitų tokių draugijų, kurios Lietuvoje veikia jau ilgus metus… Gal jų komitetui nepriklauso tokie turtiniai ir kiti klausimai. Aš tiktai prašau, jeigu galima, balsuoti dėl 1, 2 atsiimu… Ne, vieną atsiimu, vienam komitetas pritaria, o dėl vieno prašyčiau Seimo narių balsuoti, nes tai nėra nieko labai nepaprasta – 2 dalies 4 straipsnio 2 dalyje prieš žodį „juridinis“ įrašyti žodį „vienas“. Tas straipsnis skambėtų taip: „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija yra vienas juridinis asmuo.“ Tai tikrai nėra… Mes jau pritarėme, kad vietoj visuomeninės organizacijos yra asociacija. Tai būtų didelis palengvinimas draugijai, tuo labiau kad šiuo metu ir Šaulių sąjunga, ir kitos organizacijos persitvarko pagal Asociacijų įstatymą ir tas žodis, kad Raudonojo Kryžiaus draugija yra vienas juridinis asmuo, padėtų draugijai lengviau ir geriau susitvarkyti. Labai prašau balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Jeigu aš teisingai supratau, jūs reikalaujate tik vieno balsavimo, tai yra dėl 2.4 straipsnio 2 dalies.
V.V.MARGEVIČIENĖ. Taip, 2 dalis.
PIRMININKAS. O visus kitus atisimate, taip?
V.V.MARGEVIČIENĖ. Ne, vienam komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Kuriam pritarė, taip.
V.V.MARGEVIČIENĖ. O kitus atsiimu, taip.
PIRMININKAS. Atsiimat. Gerai, ačiū. Gerbiamieji, registruojamės. Registracija, gerbiamoji Vilija Verteliene. Kviečiamas registruotis gerbiamasis V.Rinkevičius ir kiti. Registruojamės. Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Gerbiamasis V.Stankevičius – dėl vedimo tvarkos dar prieš balsavimą. Prašau.
V.STANKEVIČ. Ačiū, pirmininke. Aš dėl pasiūlymo, už kurį mes dabar balsuosime, jeigu galima, labai trumpai. Aš tikrai matau, kad reikia įstatymą taisyti, koreguoti, tobulinti. Tikrai atėjo laikas. Bet mūsų tikslas, kolegos, dabar buvo pripažinti ar nepripažinti dar vieną papildomą emblemą – Raudonojo kristalo problemą. Mes pripažinome ją ir siūlome balsuoti už tai. Todėl aš labai apgailestauju, bet siūlau dabar neišbalansuoti dabartinės situacijos. Reikia tartis su Vyriausybe, su nevyriausybinėmis organizacijomis ir koreguoti šį įstatymą. Dabar mūsų tikslas – pripažinti papildomą emblemą, ir ne daugiau. Todėl aš atsiprašau, bet siūlau balsuoti prieš šį pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, kadangi esame užsiregistravę, balsuojame, kas palaikote gerbiamosios V.Margevičienės pasiūlymą įrašyti žodžius „vienas juridinis asmuo“, jam komitetas ir gerbiamasis Vaclovas nepritarė. Prašau balsuoti. Balsuojam.
Už – 11, prieš – 8 susilaikė 16. Nepritarta šiam pasiūlymui. Ar galime bendru sutarimu pritarti dėl viso įstatymo po svarstymo? Nematau prieštaraujančių. Ačiū. Pritarta.
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2757. Pateikimas. Turėtų būti M.Subačius. Aš jo nematau. Ar leisite man jį pristatyti? (Balsai salėje) Ką tik 2-15 klausimą svarstėm. (Balsai salėje) Tai yra jis buvo svarstomas anksčiau kartu su 2-10 klausimu. Taip, 2-10 ir 215 klausimus, paprašius J.Lionginui, svarstėme kartu.
Jeigu leidžiate, pasakysiu trumpai esmę. Šis įstatymo pakeitimas ir papildymas yra Seimo kanceliarijos prašymu. Kadangi nėra turto tvarkos reglamentavimo, tai mes norėtume, kad šita pataisa leistų panaudos principu įteisinti patalpas, suteikiamas, sakykim, Seimo valgyklai, Prezidentūrai ir taip toliau. Toks turtas būtų perduodamas vadovaujantis Vyriausybės nustatytais kriterijais ir tvarka. Čia yra Seimo kanceliarijos prašymas. Sako, vis tiek yra viešoji įstaiga, bet jinai to turto gali nesaugoti, o paskui labai sudėtinga jos išprašyti atsiskaityti ar už sugadintą išskaičiuoti pinigus. Siūlau pritarti po pateikimo.
Gerbiamoji L.Graužinienė. Prašau, klauskit.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš ne visai supratau šios pataisos tikslo. Jeigu tai susiję tik su Seimu ar Prezidentūra, visiškai nematau prasmės perduoti to turto viešajai įstaigai, tegu ir panaudos būdu. Juk galima visa tai, ką jūs sakėte dėl turto išsaugojimo, apibrėžti ir sutartyse ir problema, mano galva, turėtų būti išspręsta. Kam perduoti panauda, nes po to eina visi kiti dalykai. Konkrečiau, būtų įdomu žinoti, kas čia liečia konkrečiai Seimą, kodėl mes turime tai taisyti?
PIRMININKAS. Tai yra viešosios įstaigos, tokios kaip „Greminta“, kaip, sakykime, mes suteikiame patalpas kirpyklai, knygynėliui… Jeigu jie sugadins ar ką, sutarties forma lyg ir neleidžia už tą turtą pasiimti pinigų, jeigu jie sugadina. Tai ir yra kad subjektas galėtų…
L.GRAUŽINIENĖ. Aš galiu patikslinti klausimą? Sukonkretinkite, kokį turtą jūs norite perduoti? Ar tai yra tik patalpa, ar ten dar yra kažkokio kito turto? Nelabai suprantame.
PIRMININKAS. Ne tik patalpa, bet visa įranga, kuri yra toje patalpoje, kuria jie naudojasi. Na, sakykim, ypač dėl „Gremintos“, nes yra didelės elektrinės krosnys, indai ir visa kita. Jie gali sugadinti, o pagal sutartį juridiškai mes lyg ir negalime iš jų išskaičiuoti. Yra tokia tvarka, kanceliarijos juristai taip pasiūlė. Mes pasirašėme ir siūlome tą padaryti. Ačiū už diskusiją. (Balsai salėje) Ar yra dar norinčių klausti? Manyčiau, kad galima būtų po pateikimo teikti pasiūlymus. Tai ar galime bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Negalime. Gerai, prašau pasiruošti ir balsuoti. Iš karto balsuojame, kas už, kad būtų po pateikimo pritarta įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.XP-2757? (Balsai salėje)
Už – 16, prieš – 9, susilaikė 6. Pritarta po pateikimo.
Einam toliau. (Balsai salėje) Dar komitetai. Yra siūlymas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsai salėje) Norite Audito komitetą? Audito komitetas būtų papildomas. Kitokių nuomonių nėra? (Balsai salėje) Siūloma, matyt, pavasario sesijai, nes čia skubos nebus. (Balsai salėje) Taip, Audito komitetas papildomas.
Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2565 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2565. Pranešėjas – gerbiamasis R.Remeika. Pateikimas.
R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Svarstant Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektą buvo išsiaiškinta, kad Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse naudojama teisėtvarkos institucijų sąvoka neapima teisingumą vykdančių institucijų, teismų. Tačiau visos šios institucijos pagal įstatymais joms priskirtą kompetenciją įgyvendina valstybės valdžios įgaliojimus, todėl teismams jų funkcijoms atlikti valstybės registrų duomenys taip pat turėtų būti teikiami neatlygintinai. Todėl buvo priimtas sprendimas pateikti tam tikras Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pataisas. Yra siūloma 2.72 straipsnio 4 dalies 2 punkte po žodžio „institucijoms“ įrašyti žodžius „ir teismams“ ir šį punktą išdėstyti taip: „Teisėtvarkos institucijoms ir teismams, kiek jų reikia tiesioginėms funkcijos atlikti.“ Čia toks paprastas pataisymas.
PIRMININKAS. Nepabėkite, jūsų nori paklausti. Klausia gerbiamasis A.Dumčius. Prašau.
A.DUMČIUS (TSF). Aišku, pritardamas dėl registrų panaudojimo palengvinti teismų sprendimams, aš tik paklausti norėjau, o ar pats registras sutvarkytas šiuo metu, ar ne?
R.REMEIKA. Apie kurį registrą kalbate?
A.DUMČIUS. Duomenų.
R.REMEIKA. Tobulėjimui ribų nėra. Tas registras yra. Veikia, bet…
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis L.Sabutis. Prašau.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis kolega, aš nespėjau pažiūrėti į visą tą straipsnį ir kitas nuostatas. Ar yra kaip nors apibrėžtos tiesioginės arba netiesioginės funkcijos? Kaip dabar reikėtų suvokti pagal jūsų pataisą, ką tai reikštų tiesioginės funkcijos? Tada gali atsirasti tokia samprata, kad tartum šios institucijos turi ir dar netiesioginių kokių nors funkcijų. Ar yra kur nors įstatyme tai apibrėžta?
R.REMEIKA. Tikrai į šią formuluotę nesigilinau, nes jos ir neliečiau. Jinai jau yra Civiliniame kodekse, kai kalbame apie teisėtvarkos institucijas. Čia buvo siūlymas šalia teisėtvarkos institucijų įrašyti ir teismus. Dėl kitų formuluočių aš nenorėjau gilintis.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam R.Remeikai. Klausiu Seimo, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Pritarta po pateikimo. Pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kitokių pasiūlymų nėra? Nėra. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Civilinio kodekso 4.85 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2528 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Civilinio kodekso 4.85 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2528. Pranešėjas – Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas B.Bradauskas. Pateikimas. Prašau.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke…
PIRMININKAS. Prašau per mikrofoną.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pataisos yra pateiktos todėl, kad yra rengiamas Bendrijų įstatymas ir susidūrėme su tokiu dalyku, kad daugiabučiuose namuose gyventojai teisėtai kelia klausimą, kad atskaitymus namo atstatymui jie moka pagal turimą plotą, tai būtent palaikomajam remontui, remontui ir t. t., o balsų kiekvienas turi tik po vieną. Ir yra tokių atvejų, kai namuose yra vienas žmogus, kuris kažko nenori, o kita dalis priklauso kitam savininkui, ir negali pajudėti iš vietos. Todėl šita įstatymo pataisa mes siūlome, kad balsų turėtų nuo ploto daugiabučiuose namuose ir apskritai namuose, kad bendrasavininkiai turėtų balsų pagal plotą. Visa šio straipsnio pataisos esmė.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Klausia gerbiamoji D.Bekintienė. Prašau.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų aš labai sunerimau, kai teikėte tokį pasiūlymą, nes gyvenamuosiuose namuose įsirengia patalpas, 500 kvadratų savininkė turi restoraną, o kiti butų savininkai turi 60, 80 kvadratų ir staiga ji viena turi 500 balsų bendrijos susirinkime. Ar jūs skaitėte Teisės departamento išvadą, kur aiškiai pasakyta, kad tai gali pažeisti bendrijos narių, valdančių nedidelio ploto butus, teises, jų teisėtus lūkesčius? Aš manau, kad tikrai turėtų būti, kaip čia pasakius, kooperatyvų įstatymas. Priklauso ne nuo pajaus dydžio, taip ir čia turėtų priklausyti nuo patalpų skaičiaus vienetais. Tada bendrijos susirinkimas susipainios tuose tūkstančiuose kvadratų ir mes sukelsime tik sumaištį šituo įstatymu projekto, o ne atkursime teisybę. Ar jūs taip nemanote?
B.BRADAUSKAS. Aš manau, kad jūs ne visai teisi, nes lėšos yra mokamos būtent nuo turimo turto dalies renovacijai ir panašiai. Beje, šitas siūlymas buvo ir jūsų frakcijos nario J.Dautarto. Šį siūlymą nagrinėjo ir Nepriklausomos rinkos institutas. Jis irgi pabrėžė, kad būtų daugiau teisingumo, jeigu žmogus daugiau įneša, daugiau moka už turtą, vadinasi, jis turėtų turėti ir daugiau balsų. Jūsų apsisprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamasis A.Dumčius.
A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamasis Broniau, panašus klausimas. Žiūrėkite, jeigu balsai nuo ploto, tai suteikiama valdymo hierarchija ateities sprendimams, ypač kai užima didelį plotą tame name. Aš dar dėl kito, kurio mes dar nenagrinėjome pasiūlymo, tai ten jau apmokėti nuo galvų skaičiaus, nuo narių skaičiaus. Išeina savotiškas valdymo hierarchijos arba užvaldymo balsais turint didelį plotą variantas. Gal aš nesupratau, bet man atrodo, tai pažeidžia kitų bendraturčių, daugiabučių bendrijų narių teises.
B.BRADAUSKAS. Iš kurios pusės žiūrėsime. Jeigu žiūrėsime, kad name turi po lygiai, po vieną kambarį, tai viskas išsisprendžia ir nėra jokios problemos. Bet, sakykime, žmogus turi, kaip čia buvo minėta, 500 kvadratų, o kitas turi vieną kvadratą, tai jis 500 kartų daugiau sumoka namo atstatymui. Tos išlaidos, kurios yra privalomos, tai būtent namo palaikomasis remontas, stogo remontas ir t. t. Logiška, kad jis daugiau sumokėjęs turėtų turėti daugiau balsų. O jeigu mes žiūrėsime į socializmo lygybės principą, tai galima pasilikti prie senos tvarkos.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis Seimo narys K.Čilinskas.
K.ČILINSKAS (TSF). Ar jūs pabandėte suderinti šitą savo projektą, šitą teikiamą projektą su visa sistema, su visu Civiliniu kodeksu? Pavyzdžiui, Civilinio kodekso 4.86 straipsnis numato, kad bendraturčiai turi vienodas teises į pajamas, taip pat turi vienodas atsakomybes už prievoles. Dabar jūs padarote, kad vieni turi labai daug balsų sprendžiant, kaip kas už ką atsako, o atsakomybė yra visų vienoda pagal šitą straipsnį. Jeigu norima taip daryti, tai reikia keisti labai daug straipsnių, jeigu darytume sprendimus pagal kvadratų skaičių. Reikėtų apskritai keisti visą teisinę sistemą, ir Sodininkų bendrijų įstatus, ir t. t., ir t. t.
B.BRADAUSKAS. Mums rengiant Namų bendrijų įstatymo projektą užkliuvo du straipsniai, kurie pateikti ir vėliau pristatysiu dar vieno straipsnio pakeitimą. Kiti, kiek nagrinėjome, mums lyg ir neužkliuvo. Jeigu pritarsite po pateikimo, šį pasiūlymą nagrinės Teisės departamentas ir jeigu kažkas bus, galbūt bus galima žiūrėti ir taisyti. Bet mūsų patarėjai daugiau nerado, kas užkliūtų rengiant šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys E.Pupinis. Prašau.
E.PUPINIS (TSF). Čia buvo daug klausimų užduota, bet ar nemanote, kad prasidės tokia reakcija, kad mes turėsime vis tiek pritarę susirinkti ir atšaukti, nes iš tikrųjų būtų galima panašiai pasakyti, kad mūsų balsų galingumas priklauso nuo kabineto didumo, o ne nuo visur įteisinto asmens. Nes butą sudaro atskiri asmenys, kaip butai. Ir kaip čia gali asmuo turėti didesnę ar ne didesnę balsavimo teisę? Čia nėra akcinė bendrovė. Ačiū.
B.BRADAUSKAS. Aš galiu pasikartoti dar kartą, pasakyti tą patį, nes, matau, klausimai sukasi apie tą patį. Jeigu mes laikomės socialistinio lygybės principo, gali likti taip, kaip buvo. Bet jeigu laikytumės, kad kiekvienas, kuris daugiau įdeda, turi daugiau teisių, tai mūsų variantas siūlomas toks.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamoji Seimo narė V.Baltraitienė. Prašau.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Teikiant kiekvieną pataisą, pasiūlymą, projektą, kažkas už to stovi, kažkieno interesai yra ginami. Aš noriu jūsų tiesiai šviesiai paklausti, ar nėra ginami draudimo kompanijų interesai, kurių filialai, draudimo kompanijų filialai daugiausia nuomojasi patalpas daugiabučiuose namuose? Ar už to nesislepia kažkokie privatūs interesai?
B.BRADAUSKAS. Kai draudimo klausimai svarstomi, aš visada nusišalinu. Čia nieko bendra neturi nei su draudimu, nei ne su draudimu. Lygiai taip pat jūs galite pasakyti ir apie kirpyklas, ir medicinos punktus, ir dantų protezavimo kabinetus, ir dar ką nors, ir dar ką nors. Čia kalbama apie tai, kad tiesiog kreipėsi ne vienas gyventojas, ir dar kartą sakau, yra ne vieno Seimo nario siūlymas dėl Namų bendrijų įstatymo. Jeigu norite susipažinti, prašom, galite susipažinti, mes jums pateiksime tą medžiagą. Atsižvelgdami į tai, kad yra daug pasiūlymų daryti taip, mes pateikėme įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys P.Vilkas. Prašau.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik noriu priminti kolegai, kaip ir klausė gerbiamoji kolegė D.Bekintienė. Ar jūs žinote, kad dabar daugiabučiuose perka butus ir įkuria viešbučius per kelis aukštus? Taip yra daugiabučiame, kuriame aš dabar gyvenu. Aš tik tarp kitko pasakiau. Bet kai buvo priėmimas, Prezidentas pasirašė Šilumos ūkio įstatymą, ten buvo daug kalbama apie šitą straipsnį ir ten dalyvavo bendrijos. Ten irgi daug priklauso pasirenkant administratorių, pasirenkant šiluminio mazgo eksploatatorių. Buvo daug kalbų, bet bendrijos niekada nekėlė, kad jiems tas kliudo. O jūs dabar sakote, kad bendrijos daugiausia triukšmauja, ar žmonės skundžiasi. Kodėl taip?
B.BRADAUSKAS. Ar nebuvo, Pranai, aišku iš mano atsakymų? Yra daug pasiūlymų dėl šio klausimo. O dėl viešbučių, tai ir viešbučiams yra taikomi visai kiti reikalavimai. Jie registruojami kaip viešbučiai. Visai kiti santykiai su finansinėmis institucijomis ir visa kita. Daug kas ką gali daryti, bet aš kalbu apie labai paprastą dalyką, kad tas, kas daugiau skiria lėšų namui renovuoti, palaikomajam remontui ir visa kita, nori turėti ir daugiau balsų sprendžiant dėl to turto valdymo. Štai ir viskas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis…
B.BRADAUSKAS. Beje, kai kurios namų bendrijos irgi siūlo šį dalyką daryti.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Čigriejienė. Prašom, profesore.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar jums neatrodo, kad balsų skaičių galėtų numatyti pačios bendrijos? Juk kiekvienoje laiptinėje gali būti skirtingas variantas. Dabar bendrijos propaguojamos ir skatinamas jų kūrimas, gal jos galėtų čia įsitraukti? Ačiū. Kaip jums atrodo?
B.BRADAUSKAS. Jos dabar negali taip padaryti, nes Civilinis kodeksas nenumato kitaip. Jeigu taip būtų pasakyta Civiliniame kodekse, kad… Kaip alternatyva galėtų būti jūsų klausimas ir pasiūlymas, kad būtų leista namų bendrijoms pačioms nustatyti šią tvarką. Būtų galima, aišku, leisti namų bendrijoms, jos susirenka ir nustato, kaip balsuoja. Bet Civilinis kodeksas dabar yra griežtai pasakęs, todėl mes ir siūlome keisti.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam B.Bradauskui. Visi norintieji paklausė. Matau, yra nuomonė prieš, gerbiamasis K.Čilinskas turi nuomonę prieš. Prašom.
K.ČILINSKAS. Labai ačiū. Štai ką tik nuskambėjo atsakymas, vienas iš pagrindinių motyvų, kad to įstatymo reikia todėl, kad tas, kas skiria daugiau lėšų remontui ir visiems kitiems dalykams, turi turėti daugiau balsų. Tačiau aš perskaičiau Civilinio kodekso 4.86 straipsnį, kuriame kaip tik numatyta, kad kiekvienam savininkui priklauso tiek pat. Tos prievolės yra tokios pat. Minėjau, kad tada jau reikėtų viską keisti. Iš tikrųjų dabar visiškai nėra taip, kad kas įdėjo labai daug lėšų, tas turi turėti daugiau balsų. Praktikoje tai pavirsta tuo, kad naujuose statomuose namuose atsiranda vienas, du labai stiprūs savininkai, kurie įkuria ten įvairias firmas. Jie nori, kad būtų ypatingai sutvarkoma aplinka, ir po to jie nori nubalsuoti, kad visi namo gyventojai už tą jiems vieniems naudingą remontą, sakysime, ypatingi stiklai, ypatingi priėjimai, ypatingi sodiniai, mokėtų. Daugybė pensininkų verkia, kad jie neturi kaip mokėti, bet kadangi balsų skaičių dabar turės šie turtuoliai, jie ir nubalsuos – taip, mes visi turime mokėti už šį remontą. Juokingiausia, tada jie mokės ne taip, kaip jūs sakote, neproporcingai turimam plotui, niekur taip nenumatyta. Jie balsuos proporcingai turimam plotui, o mokės visi butų savininkai, kuriems tas visai nenaudinga.
Todėl, be abejonės, tokiam projektui negalima pritarti, nes daugelis žmonių labai kentės.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę prieš. Nuomonės už nėra. Jau labai daug nuomonių prieš, bet pagal Statutą viena – prieš, viena – už. Deja, gerbiamoji Vilija, taip. Kviečiu registruotis. Suprantama. Dar per svarstymą, jeigu pasieks svarstymo stadiją, bus galima kalbėti. Galite repliką po balsavimo pasakyti, jeigu norite. Užsiregistravo 33 Seimo nariai ir balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.XP-2528, balsuojame. Civilinio kodekso 4.85 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas.
Už – 2, prieš – 17, susilaikė 11. Nepritarta po pateikimo. Ką darome? Atmesti ar tobulinti? Ar yra pasiūlymų tobulinti? Nėra. Ačiū. Gerbiamoji V.Aleknaitė-Abramikienė nori repliką po balsavimo pirmoji, po to gerbiamasis L.Sabutis. Prašom. 2 minutės, ne daugiau.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū, pirmininke. Aš labai dėkoju kolegoms Seimo nariams, kad jie nepritarė po pateikimo tokiam ryškiai antivisuomeniškam projektui. Dar kartą leidžiu sau pasakyti, jog ta partija, kuri pagal savo profilį turėtų neva labai ginti paprastą žmogų, eilinį darbo žmogų, kaip jie mėgsta sakyti, savo milijonierių rankomis kaip tik labiausiai ir griauna to žmogaus gyvenimą. Taigi, pone Bradauskai, nežinau, ką jūs veikiate socdemų partijoje, bet tokia yra Lietuvos tikrovė. Labai apgailestauju. Gal todėl profesinės sąjungos ir kaunasi dabar su jumis.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai Vilijai. Gerbiamasis L.Sabutis – replika po balsavimo.
L.SABUTIS (TSF). Aš labai trumpą repliką. Apskritai panašių projektų nereikėtų daugiau kolegai teikti, nes balsų arba galios nepriklauso nuo to, kiek medžiotojų būrelyje medžiotojai turi šautuvų. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis B.Bradauskas atsako į replikas. Prašom.
B.BRADAUSKAS. Jeigu atkreipsite dėmesį į balsavimą, aš pats irgi susilaikiau. (Juokas salėje) Irgi nebalsavau už, bet aš įvykdžiau valią dėl pasiūlymų, kurie buvo, ir pateikiau kaip komiteto pirmininkas. Štai ir viskas. O balsuojant taip pat susilaikiau ir siūlau atmesti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Deja, atmesti negalime, nes neturime 36 balsų, kaip reikalauja Statutas. Yra siūlymas autoriams taisyti. Kito kelio šiandien neturime. Grąžiname tobulinti. (Balsai salėje) Na, negalime. (Balsai salėje) Ne, tai 42, bet reikia 36 nuo skaičiaus. Registruojamės dar kartą. (Balsai salėje) Jūs atsiimate. Ne, jeigu jūs atsiimate, tada procedūra užbaigta. Įjunkite. Tuoj, minutę. Jeigu jis pareiškia garsiai, kad atsiima, tada procedūra… Minutėlę. (Balsai salėje) Prašom, gerbiamasis Broniau.
B.BRADAUSKAS. Taip, aš atsiimu, nes ir pats balsuodamas susilaikiau.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Procedūra užbaigta. Šis įstatymo projektas atsiimtas.
Civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2750 (pateikimas)
Kitas jūsų teikiamas projektas yra Civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP- 2750. Kviečiu gerbiamąjį B.Bradauską pateikti šį įstatymo projektą.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Čia jau tikrai socialdemokratinis, ponia Vilija, pasiūlymas, ir labai rimtas. Daug gyventojų, aš nežinau, ar vienmandatėse mano kolegos priiminėja, ar į jus kreipiasi, ar ne, bet pas mane, ypač Elektrėnuose, ateina daug pagyvenusių žmonių. Dėl likimo ironijos ar kitokių būdų vienas žmogus gyvena trijų kambarių bute, arba du senukai gyvena trijų kambarių bute ir panašiai. Jie pajamų beveik neturi, tik pensiją. Nors ten nedideli pinigai už šiukšles, už laiptinių apšvietimą, laiptinių valymą ir panašiai, bet jie kelia labai rimtą klausimą, kad tie mokesčiai nebūtų skaičiuojami nuo ploto, o nuo gyventojo, nes teršia ir šiukšlina gyventojas, o ne plotas. Čia yra atvirkštinis siūlymas, kad ne nuo ploto būtų skaičiuojami mokesčiai, o nuo gyventojo. Mes Civiliniame kodekse nepasakome tiesiai, kad nuo gyventojo, mes pasakome, jeigu nenumatyta kituose įstatymuose kitaip. O mūsų nuostata dėl Bendrijų įstatymo apsvarstyta, kad gyventojams būtų skaičiuojamas mokestis už šiukšles, už bendrą laiptinių priežiūrą ir t. t. nuo gyventojų skaičiaus. Tai yra šio pasiūlymo esmė ir tai yra labai rimtas dalykas, nes daugeliui žmonių neteisingai apskaičiuojama. Viena bobutė gyvena, nešiukšlina, o jai už trijų kambarių butą priskaičiuoja mokesčius, kai kiti šiukšlina. Sako labai paprastai: tegul ji parduoda tą trijų kambarių butą ir nusiperka vieno kambario butą. Na, galimi tokie atvejai, kaip sakoma, tautų kraustymasis, priversti žmones, nors ten jiems įprasta gyventi, jeigu miršta sutuoktinis ir vaikai išvažiavę, jiems staiga liepti prievarta parduoti butą, kad galėtų sumokėti mokesčius. Aš siūlau bent po pateikimo pritarti, o paskui būtų galima svarstyti, jeigu kam nors kils abejonių. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Broniau, taip lengvai neišeis, nes labai daug nori paklausti. Pirmoji – gerbiamoji D.Bekintienė. Prašom.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Iš tikrųjų šis pasiūlymas yra logiškas. Žinote, kodėl aš abejoju? Gal jūs man tai galėtumėte paaiškinti? Dabar daugiabučiuose gyvenantys žmonės ir kai kurie daugiabučiai (aš gerai išstudijavau Vyriausybės nutarimą) gali rinktis, ar mokėti nuo žmonių skaičiaus, ar nuo ploto. Bet bjauriausias dalykas yra tai, kad bent jau Vilniuje namus administruojančioms įmonėms Vilniaus miesto taryba priėmė griežtą sprendimą: viską skaičiuoti nuo ploto. Jeigu jūs skaitėte Teisės departamento išvadą, teismų išaiškinimus, tai tą patį, ką jūs siūlote, galima pasiekti ir nekeičiant Civilinio kodekso. Kaip jūs galėtumėte paaiškinti, nes tai netrukdo to daryti, ar jūs norite dėl aiškumo, kad ir bobutei būtų aišku?
B.BRADAUSKAS. Nei bobutei, nei diedukui, o mums patiems turi būti aišku. Civiliniame kodekse aiškiai pasakyta, kad turto bendrasavininkiai moka, moka ir galų gale pasakyta „ir kitus mokesčius nuo turimo turto dalies.“ Tai nė viena savivaldybė negali priimti tokio sprendimo, kuris prieštarautų Civiliniam kodeksui. Todėl mes Civiliniame kodekse ir įrašome žodžius „jeigu kitaip nenumatyta kituose įstatymuose.“ Kai yra specialūs įstatymai, namų bendrijų įstatymai, tai mums leistų numatyti, kad nuo gyventojų skaičiaus, ir viskas būtų išspręsta. O dabar tikrai negalima to padaryti, nes mes jau perėjome ekspertus, na, nebent teisininkai dar ką nors tokio atrastų, bet mes iki šiol neradome.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys P.Auštrevičius, jeigu jis gali paklausti.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Iš tikrųjų žmonių sprendimas kokiame bute gyventi, gerbiamasis kolega, turi būti pagrįsti ir ekonomija, t. y. žmogus negali vienas gyventi dideliame bute ir sakyti, kaip man nepatogu, daug moku už butą ir panašiai. Galvoti apie tai reikia. Ar mes norime, ar nenorime, reikia tai leisti. Aš pritariu tai nuomonei, kad bent jau paslaugų įkainiai ir visa kita būtų skaičiuojami nuo žmogaus. Jie ir šviesos išdegina tiek, kiek jie degina, ir panašiai. Bet jūs man pasakykite, gerbiamasis kolega, ar šis sprendimas iš tikrųjų pakeis atliekų išvežimo skaičiavimo metodiką Lietuvoje, ar tai bus tik bendra nuostata, kuria šiukšlių vežėjai Lietuvoje nesivadovaus?
B.BRADAUSKAS. Ne, nemanau, kad šiukšlių sumažės arba padaugės po šio įstatymo priėmimo. Kiek buvo, tiek ir liks, tik bus teisingiau paskirstomas mokestis žmonėms už šiukšles. Tik tiek. Čia nepadės jokios sistemos, čia yra visai kiti reikalai, tai nepadės to tvarkyti. Priėmus ir nuo žmogaus, bus problemų dėl mokesčio už liftą apskaičiavimo. Bus problemų, kai yra įsikūręs, sakykime, dantų protezavimo kabinetas ar dar kas nors trečiajame aukšte ar panašiai, kai klientai zuja ir zuja, naudojasi liftu, dabar žmogus moka už mažiuką, pavyzdžiui, 30 kvadratų kabinetuką, nors tiek žmonių pas jį eina. Eina daug, o jis nieko nemoka. Tai leis namų bendrijoms stebėti, kiek žmonių lankosi pas jį ir nustatyti mokesčius. Bus didesnis socialinis teisingumas negu dabar, kai yra nuo ploto.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūsų šis siūlymas yra priešingas prieš tai buvusiam. Prieš tai siūlėte nepaisyti žmogaus gyvenamojo ploto, t. y. atsižvelgiant į plotą skaičiuoti balsus, o čia atvirkščiai – nepaisant ploto, jeigu vienas gyvena, vadinasi, jo išlaidos mažesnės. Galima apibendrinti, kad tas, kuris turi didesnį turtą, turi mažesnę atsakomybę už jo išlaikymą negu kitas, turintis mažesnį turtą. Ar šioje salėje dabar sėdi 33 žmonės, ar 141, tačiau apšvietimui reikia tiek pat lempučių. Taigi siūlymas, kad už sunaudotą elektrą skaičiuosime nuo žmonių skaičiaus visiškai nelogiškas.
Šiukšles, taip, gamina žmonės. Tačiau savininko pareiga turtą išlaikyti, jį atkurti, atnaujinti, kaip pasakyta šiame straipsnyje, priklauso nuo turto dalies. Tai yra konstatavęs ir Konstitucinis Teismas. Šią problemą galima išspręsti nekeičiant Civilinio kodekso. Vilniaus savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą, galima sakyti, gana drakonišką, vien todėl, kad Vilnius yra pasyviausias miestas steigiant bendrijas. Įsteigta gyvenamojo namo bendrija šią problemą gali išspręsti labai paprastai – sudaryti sutartį su šiukšlių vežėjais ir skaičiuoti pagal žmonių skaičių. Todėl nebūtina keisti kodekso. Kaip jūs manote?
B.BRADAUSKAS. Aš dar kartą galiu pakartoti, ką kartojau gerbiamajai D.Bekintienei. Jeigu surasite būdą, kaip tai galima padaryti, nekeičiant kodekso, tai bus labai sveikintinas dalykas, mums nereikės gaišti laiko. Juliau, kaip čia tau pasakyti? Tu laiptine naudojiesi, eidamas vakare laiptinėje įjungi šviesą? Įjungi. Paskui ji gal automatiškai užgęsta. Tai ką, šviesa priklauso ne nuo žmonių skaičiaus? Kiek žmonių eina, tiek ir įjungia elektrą. Kur tu matei daugiabučiame name tokią salę, kur visi sėdi ir vienodai degina šviesą? Nereikia galutinai nusišnekėti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis E.Pupinis. Ramiai, ramiai.
E.PUPINIS (TSF). Ko gero, tas Civilinio kodekso taisymas kyla ne iš gero gyvenimo. Teko dirbti savivaldybėje ir buvo namų, kur kiekviename bute gyveno po vieną žmogų, nes kiti prisiregistravo kaime ar kur nors ir iš esmės to nebuvo įmanoma įrodyti. Kaip šiuo atveju jūs rengiatės vesti tų žmonių apskaitą ir kontroliuoti, kiek eina į butą, ar tai kaimynai, ar ne, kai toje pačioje laiptinėje kartais kaimynai vienas kito nelabai pažįsta?
B.BRADAUSKAS. Matote, kuo toliau, tuo labiau žmonės skaičiuoja savo pinigus. Jie darosi organizuotesni ir bendrijos pradeda kontroliuoti pačios save. Mes turime pasiekti, kad būtų pačių piliečių kontrolė, kad nereikėtų statyti kontrolieriaus. Pirmiausia pirminiai duomenys yra gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys. Gali atsitikti taip, kad gyvena ir nedeklaruotas asmuo, ir panašiai, tačiau to namo kaimynai, kai jiems bus taip paskirstomos išlaidos, patys kontroliuos ir visada pasakys, broliuk, tu ne vienas, ten vaikšto du ar trys. Namų bendrija gali tuos klausimus svarstyti ir balsų dauguma priimti sprendimus. Čia yra paprasti dalykai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys R.Remeika.
R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų įstatymo pataisa, mano manymu, nelogiška. Ji šiuo atveju pasitarnautų galbūt tiems pensininkams, vienišiems pensininkams, kurie dar gyvena didesnio ploto bute, arba tiems žmonėms, kurie turi supirkę po kelis butus ir juos eksploatuoja. Kai dėl pensininkų, aš sutinku, tiems žmonėms yra sunku nuo to ploto mokėti, bet jeigu pasižiūrėtumėte daugiabučiuose, padarytumėte analizę, kiek žmonių gyvena kokio ploto bute, jūs pamatytumėte, kad vidutiniškai daugiausia žmonių gyvena dviejų kambarių bute. Sakykime, santykinai nedideliame bute gyvena maždaug trys žmonės. Vadinasi, jūsų įstatymo pataisa tiktai apsunkintų mokėjimus tiems žmonėms, kurie ir taip sunkiai verčiasi. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Kai nebėra tos privalomos registracijos ir žmonės gali eksploatuoti po 5–6 butus, jūs sakote, kad reikia gyvenamojo namo bendrijai kontroliuoti, žiūrėti, priversti, skaičiuoti žmones. Tai, aš manau, yra visiška anomalija. Čia niekas nesukontroliuos ir nesužiūrės. Ne iš gero gyvenimo ir Civiliniame kodekse atsirado nuostata, kad reikia mokėti nuo buto ploto. Kodėl?
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis!
R.REMEIKA. Bendro naudojimo šviesa uždegama ne tik kai eina žmogus, bet ji kai kuriose vietose nuolat dega ir už ją reikia mokėti. Todėl aš siūlyčiau nepritarti jūsų pataisoms. Diskusijų jau buvo labai daug ir labai ilgų, tai tiktai apsunkintų mokėjimus.
PIRMININKAS. Ačiū, bet čia turėjo būti klausimas, o ne…
B.BRADAUSKAS. Ten, kur yra namo bendrija arba namo savininkai nesitvarko ir visą laiką laiptinėje degina šviesą, yra net tokių, kur langai išdaužyti ir panašiai, tai jeigu mes orientuosimės į tuos apsileidėlius, tada nieko niekada ir nesutvarkysime. Mes orientuojamės ir skatiname daryti tvarką. Kai yra nuo ploto, niekas nesirūpina, sumoka ir viskas, o kai bus nuo gyventojų, pasižiūrės, ar jiems verta įsirengti automatinį apšvietimą namų laiptinėje, ar neverta, arba rūsyje ir panašiai. Todėl čia iš esmės keičia. Galų gale ir Aplinkos apsaugos įstatymas, ir visa aplinkosaugos logika yra ta, kad moka teršėjas. Plotas neteršia. Kas šiukšlina? Žmogus. Kas eidamas įjungia ir išjungia elektrą? Žmogus. Kas lipa laiptais? Reikia šluoti laiptinę. Žmogus. Nesiteršia ji pati iš niekur. Plotas – kažkas mistiško, kaip Pandoros skrynia – melskis už mus. Taip ir čia ištraukta – plotas kažką daro. Ne plotas daro, žmogus daro.
PIRMININKAS. 10 minučių laikas, jau beveik 11, 12 minučių… Ar, profesore, nesupyktumėte, mes jau jums gal ir neduotume? Labai ačiū gerbiamajam B.Bradauskui.
Nuomonių už, nuomonių prieš yra ar nėra? (Balsai salėje) Kažkodėl vėl nerodo. Yra nuomonių prieš ir už. Pradėsime nuo nuomonės už – gerbiamoji D.Bekintienė. Prašom.
D.BEKINTIENĖ. Jau pateikimo stadijoje kilo diskusija, vadinasi, klausimas yra aktualus. Aš siūlyčiau po pateikimo pritarti ir dar kartą diskutuoti, nes iš žmonių, ateinančių į priėmimus, pusė yra už plotą ir tiek pat sako gerbiamojo B.Bradausko argumentus. Padiskutuokime. Manyčiau, kad pateikimo stadijoje reikėtų pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkojame. Nuomonė prieš – gerbiamasis Seimo narys K.Čilinskas. Prašom.
K.ČILINSKAS (TSF). Nuomonė prieš yra todėl, kad šiame straipsnyje visiškai nekalbama apie šiukšlių išvežimą. Tai yra visai kitas Civilinio kodekso straipsnis, kurį mes čia žadame keisti. Jame kalbama apie dalis… apmokėti išlaidas namui išlaikyti, išsaugoti, mokėti įvairius mokesčius, rinkliavas, rinkti lėšas namui atnaujinti ir t. t. Yra svarbu tai, kad pagal pagrindinį teisės principą tas, kuris turi daugiau nuosavybės, jis labai išlošia, nes jis yra didelis savininkas. Jam daugiau mokant įmokų pagal jo dalį, proporcingai didėja jo turtas. Jeigu mes iš principo esame prieš tą dalyką, o atvirkščiai, kad už išlaidas atsako ne pagal plotą, o pagal tai, kiek šeimoje daug vaikų, mes sukuriame didelę neteisybę, nesilaikome teisės principo.
PIRMININKAS. Jūsų pasiūlymas prieš balsavimą. Taip? (Balsai salėje) Gerai. Prašom registruotis. Registracija!
Užsiregistravo 29.
Prašom balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta šiam įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.XP-2750? Tai yra Civilinio kodekso 482 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame! Pritarimas po pateikimo.
Už – 17, prieš – 4, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta.
Yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis. Gerbiamasis B.Bradauskas pasiūlys papildomą. Prašom.
B.BRADAUSKAS. Mes teikiame šio įstatymo pataisą dėl, dar kartą pakartosiu, Namų bendrijų įstatymo, su kuriuo negalime judėti į priekį. Todėl aš siūlau, kad papildomas būtų Aplinkos apsaugos komitetas.
Gerbiamajam K.Čilinskui noriu pasakyti, kad mes tame įstatyme ir nesiūlome reguliuoti šiukšlių ar ko nors. Mes tiesiog siūlome įrašyti žodžius „jeigu nenumatyta kitaip kituose įstatymuose.“ Kai Namų bendrijų įstatymą priiminėsime, tada mes ten pateiksime visą tą mechanizmą, ir jūs galėsite arba balsuoti, arba nebalsuoti už Namų bendrijų įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkojame B.Bradauskui. Ar galime pritarti dėl papildomo Aplinkos apsaugos komiteto? Gerbiamasis K.Čilinskas pasiūlys dar vieną komitetą?
K.ČILINSKAS. Ne. Buvo paminėta mano pavardė. Aš norėjau pasakyti, kad kai bus įstatymo projektas, matysime, ką mes čia perkame. Dabar mes perkame katę maiše. Todėl aš ir nesiūliau balsuoti. Jeigu iš tikrųjų bus projektas, kuris tinka visiems, tada bus galima įrašyti ir čia, kad mes esame už tą pataisą. O dabar jūs jo nerodote, neturite. Mes jo neturime ir perkame katę maiše.
Kremavimo įstatymo projektas Nr.XP-2627* (svarstymas)
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Einame į šios dienos posėdžio pabaigą. Liko dar vienas rezervinis trečiasis klausimas – Kremavimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2627. Čia Vyriausybės variantas. Pranešėjas – gerbiamasis Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas. (Balsai salėje) Jis yra, iš darbotvarkės mes neišbraukėme.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Aš labai atsiprašau. Aš jau perskaičiau komiteto išvadą prieš tai, kai buvo svarstymas. Dabar yra svarstymo tęsinys.
PIRMININKAS. Tada pradedame diskusijas. Taip?
J.SABATAUSKAS. Aš tik galiu pakartoti trumpai. Komitetas pritarė patobulintam variantui ir pasiūlė sujungti jį su kitais projektais, kur Sveikatos reikalų komitetas yra pagrindinis dėl Laidojimo paslaugų įstatymo. Kadangi reikia įvertinti Paslaugų direktyvą, kuri per tą laiką įsigaliojo ir… Aš trumpai pakartoju tai, ką aš jau pateikiau prieš tai, kai buvo svarstymas, nes dabar, kiek suprantu, svarstymo tęsinys. Ačiū.
PIRMININKAS. Tada kviečiu gerbiamąją V.Čigriejienę (profesore, iki penkių minučių) pateikti savo nuomonę dėl šio…
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerai. Pasakysiu.
PIRMININKAS. Ar dėl viso projekto.
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas rengtas 2001–2002 metais ir dar aname Seime pateiktas, ano Seimo komitetai pateikė. Per tą laiką viskas pasikeitė ir medicinoje, visur. Įstatymai tobulėja, atsiranda naujos literatūros, todėl manyčiau, kad šis įstatymas jau organiškai yra pasenęs. Daug privalumų, kurie turėtų būti, šiame įstatyme nėra, todėl būtų nelogiška jį priimti. Siūlyčiau atmesti. Neilgai kalbėsiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame, profesore. Seimo narys gerbiamasis A.Dumčius. Tai privati nuomonė, taip?
A.DUMČIUS (TSF). Kalbėsiu trumpai. Dėkui už suteiktą žodį. Nekartosiu to, ką pasakė gerbiamoji profesorė V.M.Čigriejienė. Tiktai noriu pažymėti, kad mes turim jau ne vieną įstatymą, kai kažkodėl delsiama ir vis atidėliojama (galiu pasakyti, tai A.Matulo ir V.M.Čigriejienės anksčiau nagrinėtas įstatymas).
Dėl šito nieko negaliu pasakyti, bet nesutikčiau su Teisės ir teisėtvarkos komiteto galutinės išvados formulavimu. Išvada gal ir gera, kad reikia suderinti su Europos Sąjungos reikalavimais šiais klausimais, sujungti ir visa kita, bet remtis, kad kažkas Vyriausybėje jau rengia įstatymą, kurį kada nors pateiks… Seime jis neregistruotas. Aš vis dėlto į tą išvados formuluotę nerašyčiau tokių dalykų, nes jie sukelia įvairių minčių. Ačiū. Siūlau jį atmesti ar atidėti, nesvarbu kaip, bet nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Pagal Statutą yra trys. Kaip komitetas pasiūlė?
J.SABATAUSKAS. Komitetas pritarė patobulintam variantui, tačiau pasiūlė, kadangi jis reguliuoja tik vieną paslaugą iš tų bendrų paslaugų, kurios apima visą laidojimo sritį… Sujungti jį su kitais projektais, pavyzdžiui, tuo, kuriam pagrindinis yra Sveikatos reikalų komitetas – Laidojimo paslaugų įstatymu, ir tai galėtų padaryti Sveikatos reikalų komitetas, įvertindamas ir Europos direktyvas. Noriu priminti, kad nė vienas komitetas nesiūlė nieko kita, t. y. nei atmesti, nei grąžinti tobulinti, todėl dėl tokio siūlymo balsuoti negalima. Ačiū.
PIRMININKAS. Gal tada taip sutarkim, kad pavedam pagrindiniam komitetui, t. y. pirmiausia, matyt, pritarkim po svarstymo ir tada perduodam pagrindiniam komitetui sujungti šiuos abu įstatymus. Neprieštaraujat? Sveikatos reikalų komitetas yra pagrindinis komitetas, taip. To viso Laidojimo įstatymo. Ar nėra prieštaraujančių? Tai pritariam po svarstymo? Nėra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Vis tiek tada užtruks procedūra, jis grįš atgal į Seimą. Ar mums reikia jį dabar atmesti? Tai geriau pritarkim po svarstymo ir atiduokim Sveikatos komitetui kaip pagrindiniam sujungti, ir viskas. Žmogaus teisių galės būti kaip papildomas. Ką darom? Ar reikia balsuoti? Ar dar, profesore, turit kokį nors pasiūlymą? Prašau.
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mūsų Kremavimo įstatymas įeina į visą to Laidojimo įstatymo procedūrą. Jis yra kur kas išsamesnis, atitinka visas Europos direktyvas. Yra gauta ir Europos komiteto, ir Teisės departamento išvada, du kartus suorganizuoti klausymai. Mes viską pataisėm, ten nėra ko jungti. Jeigu reikalaujat, kad būtų sujungta, galim ten kokį paukščiuką padėti, bet ten nėra ko jungti. Juliau, perskaitykit. Suprantat, dėl laiko stokos aš negaliu… Galėčiau pasakyti, ko nėra jūsų Kremavimo įstatyme ar kas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų.
PIRMININKAS. Dar gerbiamasis A.Dumčius. Prašau.
A.DUMČIUS. Į ateitį kalbėdamas aš vis dėlto siūlau Sveikatos komitetą, nes čia buvo ir kitų nuomonių. Sveikatos komitetas.
PIRMININKAS. Taip, dabar yra tiktai du variantai – arba jį atmetam, arba grąžinam tobulinti. Dar kartą sakau, kad jis vėl grįš į Seimą ir vėl svarstysim kaip atskirą. Tai, matyt, būtų blogiausia procedūra. Antras variantas pagal Statutą – mes pritariam po svarstymo ir atiduodam jį Sveikatos reikalų komitetui. Ar reikia balsuoti, ar pritariam bendru sutarimu antrajam variantui? (Balsai salėje) Sutariam, taip? Labai ačiū. Pritarta po svarstymo ir pritarta atiduoti Sveikatos reikalų komitetui sujungti.
Liko Seimo narių pareiškimai. Sako, kad kažkas turi pareiškimą. (Balsai salėje) Bus. Minutėlę. Yra Seimo narių pareiškimų. Gerbiamasis E.Zingeris turi pareiškimą. Prašau į tribūną. Bus registracija. Prašau į tribūną. Jūs esat užregistravęs pareiškimą. Kol gerbiamasis E.Zingeris eina, kviečiu visus registruotis. Registracija. Užregistruokit gerbiamąjį E.Zingerį. Dabar jis ateina į tribūną, tai jau tuo labiau. Protokoliškai būsit užregistruotas.
E.ZINGERIS (TSF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Aš ne dėl priešlaikinių rinkimų, kaip sakė kolegos, ir ne dėl kremavimo.
Šiandien Lisabonoje įvyko reikšmingas dešimtmečio įvykis. Aš manau, mes visi šioje salėje turime skirti bent pusę minutės, kad pasakytume, jog pasirašyta Reformų sutartis, kuri iš esmės yra sutrumpintas Europos Sąjungos Konstitucijos variantas. Tas faktas yra toks svarbus, kad jam paskirtume 20 sekundžių ir pasakytume, kad, žinoma, mes atsimenam klaidas, padarytas galbūt per greitai ratifikuojant aną Konstituciją, kurią prancūzai ir olandai ratifikavimo metu atmetė. Bet aš manau, kad mūsų europinis entuziazmas neturėtų išblėsti ir mes turėtume gana greitai ratifikuoti, parodydami savo europinius idealus, nes solidarumo vertė Europos Sąjungoje yra labai didelė. Per dvejus metus Europos Sąjungos vertę iš esmės pajuto ir mūsų ūkininkai, ir visi gyventojai, todėl šis įvykis yra ypatingos reikšmės. Mūsų šalies vadovai – tiek ponas G.Kirkilas, tiek ponas V.Adamkus, tiek P.Vaitiekūnas – pasirašė šią sutartį ir mums liks ją ratifikuoti.
Aš manau, šiandien galėjom priimti ir dėl Gegužės 3 dienos Konstitucijos, pirmosios Europos Sąjungos teritorijoje buvusių valstybių, t. y. Lietuvos ir Lenkijos… dėl 1791 m. pirmosios Europos Konstitucijos atmintinos dienos įrašymo į mūsų kalendorius, bet taip neatsitiko. Tai būtų gražus aidas tarp Vilniaus ir Lisabonos. Ši konstrukcija dėl įvykių eigos mūsų Seime šiandien nepavyko, bet, aš manau, savo kalendoriuose mes greitai įtvirtinsime Gegužės 3 dienos pirmąją Europos Konstituciją.
Taigi ačiū jums. Palieku nepanaudotas 2,5 minutės. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamajam E.Zingeriui. (Plojimai)
Skelbiu šios dienos posėdį baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLPDF – Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija.