Keturiasdešimt
antrasis (363) posėdis
2007
m. gruodžio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. MUNTIANAS ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č. JURŠĖNAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, sveiki gyvi! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2007 metų gruodžio 13 dienos rytinį plenarinį posėdį. Pirmas darbas – registruojamės. Kolegos, prašom registruotis.
Kol kas užsiregistravo 44 Seimo nariai. (Balsai salėje) Bus tų pakartotinų registracijų, gerbiamieji. Dėmesio! Dėl darbotvarkių. Kolegos! Kolegos, dėl darbotvarkių.
Seniūnų sueigos patikslinta 2007 m. gruodžio 13 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė
Darbotvarkės yra patikslintos atsižvelgiant į antradienio mūsų svarstymus ir susitarimus, ir dar kai kas patikslinta po šio ryto Seimo seniūnų sueigos. Esminis dalykas yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso kompleksinis taisymas. Tai yra pats pirmasis, arba pagal darbotvarkę 1-2 klausimas. Taip pat pridėti kai kurie klausimai, dėl kurių mes tarėmės antradienį, tai čia ir 14, ir 15, ir paskui popietinėje darbotvarkėje. Ir dar galiu pasakyti, kad turėjo būti papildomas projektas Nr.XP-2045, bet Seniūnų sueigoje Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovai pareiškė, kad neapsvarstė, ir Seniūnų sueiga nutarė netraukti šio klausimo į darbotvarkę su viltimi, kad kitą savaitę gal ir gali būti.
Štai tokie susitarimai. Kas dabar pirmas? P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS (TTF). Aš norėjau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad būtų įtrauktas papildomai nutarimo projektas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu J.Abromavičiaus žūties aplinkybių tyrimo bylą perduoti nagrinėti teismui. Projekto Nr.XP-2747. Aš manau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ne kartą viešai žiniasklaidoje ir iš šios Seimo tribūnos buvo išreikštas susirūpinimas, ir visi nori kiek galima greičiau žinoti (jau 10 metų), kas vis dėlto nužudė J.Abromavičių. Manau, kad tai ypač aktualu ponams konservatoriams. Seimas patvirtino komisijos išvadas, kad jie yra artimai siejami su tomis organizacijomis, kurios prisidėjo prie J.Abromavičiaus nužudymo. Todėl aš prašau šį klausimą įtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Vieną minutėlę. Gerbiamasis kolega, jūs galite prašyti tik frakcijos vardu.
P.GRAŽULIS. Taip, frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Tai pirmas punktas. O antras punktas, ar jūs skaitėte Teisės departamento išvadą?
P.GRAŽULIS. Aš jų jau beveik ir neskaitau, nes jos visos politizuotos.
PIRMININKAS. Labai gaila, kad jūs nedarote to, kas privalu Seimo nariui. Ačiū. Aš paskui pasakysiu. Kas iš eilės? Kolega A.Sadeckas? Prašom.
A.SADECKAS (NSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Praeitą savaitę buvo sutarta, kad ketvirtadienį bus įtrauktas įstatymo projektas dėl priemokų mokėjimo „Aro“ pareigūnams, nes susiformavo labai sudėtinga situacija. Aš suprantu, kad Seime kalbėti apie garbingą elgesį yra sudėtinga, nes buvo sutarta ir pasakyta, kad jis neapsvarstytas. Klausimas yra apsvarstytas. Aš pats dalyvavau komiteto posėdyje, todėl tai yra netiesa. Kad ir kaip būtų, išsiskirstysime anksčiau, paleis vėliau, bet vis tiek reikia bandyti politikams elgtis garbingiau. Negalima taip elgtis, kaip elgiasi Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Tada iš eilės, ne, gal pirma kolega A.Endzinas. Prašom, tamstai suteiktas žodis. Būkite malonus, pakelkite šiek tiek mikrofoną, jis per žemai. Prašom.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į 1-9b ir 1-10a, dėl Atmintinų dienų įstatymo. Iš tikrųjų yra nusistovėjusi prasta praktika, kad gruodžio mėnesio vidury arba antroje pusėje mes pradedame keisti Atmintinų dienų įstatymą, sujaukdami ir kitų metų kalendorių, ir darbo dienų grafiką. Aš siūlyčiau šiuos klausimus išbraukti iš darbotvarkės ir svarstyti pratęstoje sesijoje, dėl to turbūt būtų galima ir susitarti. Dėkui. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Minutėlę, kolega. Frakcijos vardu. Ir antras dalykas, dar nežinia, ar bus pratęsta sesija. Prašom tai turėti galvoje. O čia yra mūsų senas įsipareigojimas, kurį mes vis atidėliojame įgyvendinti.
A.ENDZINAS. Bendro sutarimo prasme.
PIRMININKAS. Dabar A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Labai ačiū. Kadangi čia kalbama apie garbingą elgesį, tai aš kviečiu visus, kurie eina prie mikrofono, irgi garbinai elgtis ir girdėti viską, dėl ko susitariame. Jeigu mes kalbame apie tą įstatymą, kuris buvo paminėtas dėl „Aro“ pareigūnų, tai buvo sutarta taip. Kai apsvarstys Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, tada Socialinių reikalų ir darbo komitetas pratęs. Socialinių reikalų ir darbo komitetas padarė šio įstatymo svarstymo pertrauką. Manome, kad daliniai pakeitimai neišsprendė pagrindinės problemos, ne tik „Aro“, bet ir kitų policijos pareigūnų, kurie šiandien negauna viso atlyginimo dėl to, kad yra priemokų ribojimas. Todėl nereikia tuo spekuliuoti. Mes prašome komitetą, kad šį darbą padarytų.
Dabar antra pastabėlė dėl šventinių dienų. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes galime tai svarstyti, nes ten yra keli pasiūlymai, ir tie įstatymai tikrai įsigaliotų tik nuo 2009 m. sausio 1 d., jeigu būtų pritarta pataisoms. Tikrai jos neįsigaliotų jokiu būdu nuo 2008 m. sausio 1 dienos. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Čia lyg ir yra aiškumo, bet dar vis tiek ne iki galo. J.Veselka, prašom.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, manęs paprašė…
PIRMININKAS. Minutėlę, kolegos, paklausykime, mes juk turime susitarti dėl darbotvarkės. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, manęs kolegos paprašė jūsų paprašyti. Įtraukėte vieną Kremavimo įstatymą, sako, yra dar ir antras, panašus, kitaip vadinasi. Ar nebūtų logiška, kad abu įstatymai būtų vienu metu svarstomi ar pateikiami, nes tada mes geriau susigaudytume, kas viename, kas kitame. Dabar vieną, po to kitą, bus painiavos. Ar negalima šiandien įtraukti, arba tą atidėti antradieniui, arba įtraukti ir antrą?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, man atrodo, kad tas pagrindinis Palaikų įstatymas jau yra apsvarstytas, jis jau savo stadiją perėjo, o šis turi pasivyti. Bet jeigu nebus laiko, mes jo ir taip nespėsime apsvarstyti, klausimas savaime išsispręs.
Gerbiamieji kolegos, yra trys dalykai, dėl kurių turėsime susitarti, ir dėl to, galimas dalykas, reikės balsuoti, nes yra prieštaringi siūlymai. Pirmiausia yra kolegų iš „Tvarkos ir teisingumo“ siūlymas įrašyti papildomai, nors ir taip išpūsta mūsų darbotvarkė, kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą, tai yra nutarimą dėl kreipimosi, apie kurį kalbėjo kolega P.Gražulis. Bet aš specialiai priminiau Teisės departamento išvadą. Tai būtų vertinama kaip spaudimas. Žinoma, frakcija gali siūlyti, bet aš manyčiau, kad to mums nereikėtų daryti. (Balsai salėje) Taip, žinoma, balsuosime. Jeigu P.Gražulio kolegos nepersigalvos, tai galėsime balsuoti, nors man atrodo, kad to tikrai nedera daryti, bet frakcijos valia siūlyti.
Antras dalykas, pagal esamą darbotvarkę 1-9, 1-10 klausimai. Primenu, kad mes tuos klausimus kankiname labai ilgai ir jie atsidūrė gruodžio mėnesio darbotvarkėje tik dėl to, kad anksčiau nespėjome padaryti. Dar sykį kreipiuosi į kolegas iš Liberalų sąjūdžio, ar jūs būtinai reikalaujate balsuoti, kad būtų išbraukta? Ar būtinai reikalaujate balsuoti, kad būtų išbraukta, ar galime palikti, nes jeigu mes įklimpsim į ATPK, tai viskas atsidės. Gerai. Ačiū. Čia jau lengviau.
Dabar tas senas arba besikartojantis siūlymas dėl 2045–ojo projekto, apie kurį kalbėjo kolega A.Sadeckas ir kolega A.Sysas. Pagal mūsų duomenis iš tikro nebaigta svarstyti ir mes negalime įtraukti. Mes visi galime tik susitarti, jeigu Seimas pritaria, kad atitinkami komitetai, pirmiausia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, po to ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas, neatidėliodami apsvarstytų. Tai tokį pavedimą į protokolą galime įrašyti, jeigu Seimo nariai neprieštarauja. Niekas neprieštarauja? (Balsai salėje) Taigi įrašome į protokolą pavedimą, kad šie du komitetai neatidėliodami apsvarstytų.
Lyg ir viskas. Aš P.Gražulis kalbės trečią kartą? Prašom.
P.GRAŽULIS. Antrą. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, antrą kartą.
Aš manau, kad būtų galima atsižvelgti į Teisės departamento išvadas ir po pateikimo, jeigu bus pritarta, šiek tiek patobulinti šį nutarimo projektą. Taip pat, gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu atkreipti dėmesį, kad Teisės departamento išvados Seimui yra tik rekomendacinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Bet kartais, kai tų rekomendacijų neklausome, turime didelių nemalonumų Konstituciniame Teisme.
Taigi jeigu kolegos liberaldemokratai neatsisako savo siūlymo, yra tas dalykas, dėl kurio turėsime balsuoti. Dėmesio, kolegos! Registruojamės ir balsuosime.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai.
Prašom pasiruošti. Balsuosime, ar įtraukiame Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Generalinę prokuratūrą su prašymu žūties aplinkybių tyrimo bylą perduoti nagrinėti teismui“ projektą. Pats P.Gražulis pripažino, kad Teisės departamento išvada yra pagrįsta. Dabar balsuojame, ar įtraukiame į šios dienos darbotvarkę. (Balsai salėje)
Už – 38, prieš – 6, susilaikė 19. Įtraukta į vakarinio posėdžio darbotvarkę.
Dabar jau trečią kartą tuo pačiu klausimu, užtenka. (Balsai salėje) Prašome atsisėsti į savo darbo vietą, visiems padarysite paslaugą.
Atsiprašau, dėl darbotvarkės daugiau pastabų nėra. Sutinkame? Ačiū.
Darbotvarkės 1-2 klausimas – ATPK kompleksiniai pakeitimai. Projekto registracijos Nr.XP-1883(4), sujungtas su kitais klausimais. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas. Prašom. Pirmininkas turi ateiti į tribūną. (Balsai salėje) Taigi aš klausiau, niekas neprotestavo.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas įvykdė Seimo pavedimą ir pateikė jums priimti sujungtą… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau. Kolegos, mes dabar nagrinėjame tą klausimą, kurį visi vertinote kaip ypatingą ir kurį mes turime užbaigti šioje sesijoje. Prašyčiau susitelkti, nes pataisų yra daug, yra ginčijamų dalykų. Mes turime susitarti, ką pirmiausia darome, o po to jau nagrinėsime pataisas. Kolega Juozapaiti, kolega Pauža, prašom klausyti mūsų kolegos ir politiniu, ir procedūriniu klausimu labai svarbios kalbos. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas įvykdė Seimo pavedimą – sujungė du Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektus, tai yra Nr.XP-1612(2) ir Nr.XP-1883(3). Tame sujungtame projekte yra surašyti visi siūlymai, kuriems buvo pritarta, t. y. yra sujungtas Ekonomikos komiteto ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto aprobuotas variantas. Įvertinti tie siūlymai, kaip minėjau, kuriems komitetas pritarė. Tų, kuriems nepritarė, nėra. Beje, noriu priminti, kad šio sujungto projekto 2 straipsnis, tai yra bazinio kodekso… straipsnis dėl 26 straipsnio 1 dalies Seime jau yra priimtas. Taigi mums lieka priimti likusius straipsnius. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra papildomų siūlymų. Jie buvo nagrinėti ir kai kuriems iš jų nepritarta. Todėl aš pirmiausia norėčiau klausti kolegos G.Šileikio (prašom įjungti kolegai mikrofoną), ar jūs vis tiek dar kartą teikiate tuos projektus? Tada komiteto pirmininkas turi atsakyti, ką mes darome. Prašom. Kolega G.Šileikis.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, jeigu Seimo jau yra balsuota ir priimta, turbūt nėra prasmės grįžti dar kartą. Tik dėl tų, dėl kurių nebuvo balsuota.
PIRMININKAS. Tada aš prašyčiau komiteto pirmininką, kaip pranešėją, sakyti iš eilės, ar dėl 1, arba bazinio įstatymo 21, straipsnio reikia ką nors taisyti, ar dėl jo iš karto apsisprendžiame?
J.SABATAUSKAS. 21 straipsnyje nėra ką taisyti. Kolegos G.Šileikio siūlymai, kaip ir kiti, buvo svarstyti svarstymo stadijos metu ir 21 straipsniui iš dalies pritarta.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti, ar nori kas pasakyti kokį nors žodį? Ačiū. Priimta. 2, arba bazinio įstatymo 26 straipsnio pakeitimas, buvo balsuotas. Tai aišku.
Dabar 3 straipsnis, arba 27 straipsnio pakeitimas. Čia, atrodo, kaip tik yra kolegos G.Šileikio pataisa. Prašom, pirmininke. Specialiosios teisės atėmimas.
J.SABATAUSKAS. 27 straipsnis. Jeigu kalbėsime apie kolegos G.Šileikio pasiūlymą, svarstymo metu jam iš dalies pritarta.
PIRMININKAS. Ar kolega G.Šileikis sutinka su ta redakcija, kuri dabar yra pateikta?
G.ŠILEIKIS. Taip.
PIRMININKAS. Sutinkate. Gerai. Ačiū. Jeigu leisite, neprivalau to sakyti, bet noriu pareikšti viltį, kad mes iš tikrųjų konstruktyviai žiūrėsime į visus tuos dalykus ir tada šiandien baigsime priimti pastraipsniui ir spręsime, ar balsuosime šiandien, ar dar atidėsime kokiai dienai, kad sužiūrėtume visus galus, kad tikrai nesusipainiotume su šiuo sudėtingu įstatymu.
Konstatuoju, kad 3 straipsnį galime priimti. Niekas neprieštarauja? Ačiū.
4, arba 301, straipsniui pastabų lyg ir nebuvo. Galime priimti? Priimta.
5 straipsnis, arba bazinio įstatymo 32 straipsnis. Pastabų taip pat lyg ir nebuvo. Galime priimti? Ačiū.
6 straipsnis, arba bazinio įstatymo 123 straipsnio pakeitimas. Čia, atrodo, kolegos J.Razmos siūlymai.
J.SABATAUSKAS. Buvo kolegos J.Razmos siūlymas… Minutėlę! Dėl 124 straipsnio.
PIRMININKAS. 123 straipsnis. Iš 1883 projekto.
J.SABATAUSKAS. Pritarta. Kolegos J.Razmos pritarta.
PIRMININKAS. Pritarta?
J.SABATAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Ar čia mums būtina ieškoti balsų, ar galime manyti, kad yra ir pritariame šioms pataisoms? Nereikia balsuoti? Tada priimame 6 straipsnį, arba bazinio įstatymo 123, su kai kuriom kolegos J.Razmos pataisom.
J.SABATAUSKAS. Vienom pritarta, kitom nepritarta, bet kolega…
PIRMININKAS. Ar J.Razma sutinka? Gerai. Ačiū. Dar kartą džiaugiuosi, kad yra kolegų, anksčiau ką nors siūliusių Seimo narių, supratimas, ir mes galime judėti pirmyn.
7 straipsnis, arba 124 straipsnio pakeitimas. Kolegos E.Žakario buvo siūlymai. Prašom, pirmininke, pasakyti, kaip į juos reaguota. 7 straipsnis, arba 124 straipsnio pakeitimas. Čia abu projektai: ir Nr.XP-1883 ir Nr.XP-1612.
J.SABATAUSKAS. 124 straipsnyje viskas gerai. Čia…
PIRMININKAS. Ar kolega E.Žakaris neturi pretenzijų? Ačiū.
J.SABATAUSKAS. Jam buvo… Prašau? Ne, čia yra sudėta, sujungtas Ekonomikos komiteto variantas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nėra alternatyvos?
J.SABATAUSKAS. Nėra alternatyvos. Komitetas sujungė ir pritarė Ekonomikos komiteto variantui.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, ar galime 7 straipsnį su…
J.SABATAUSKAS. Aš galiu pasakyti. Ekonomikos komiteto variantas dėl 1 dalies buvo palikti įspėjimą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas tam pritarė. Dėl paskutinės dalies buvo sujungtas ir padaryta alternatyva.
PIRMININKAS. Kolegos, dar sykį klausiu. Kiek suprantu, yra tam tikras sutarimas. Ar galime priimti 7 straipsnį, arba bazinio įstatymo 124 straipsnio pakeitimą? Prašom. B.Vėsaitė. B.Vėsaitė nori tarti žodį. Prašom. Palaukite. Pažiūrėsime, kas į kurią pusę kalbės.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad Ekonomikos komitetas apsisprendė ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat apsisprendė būti švelnesniems tiems, kurie nežymiai pažeidė vairavimo greitį. Tai yra nustatyto greičio viršijimas iki 10 kilometrų per valandą užtraukia tik įspėjimą vairuotojams, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė griežtesnę bausmę. Bet jie buvo daug griežtesni tiems vairuotojams, kurie viršija 50 kilometrų per valandą greitį. Aš manau, kad tikrai rastas geras sprendimas, ir siūlau pritarti šiam 7 straipsniui. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Birute. Mielieji kolegos, aš į visus nuolankiai kreipiuosi. Jeigu nėra diskusijų, iš tikro yra sutarta, tikrai nekalbėkime, nes neturime laiko. Štai S.Pečeliūnas, matyt, protestuoja? Prašom. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Apgailestauju, kad ponia B.Vėsaitė vieno klausimo neiškėlė, ir tiesiog gal čia ne kaip už, prieš, bet kad pirmininkas paaiškintų, nes tie dalykai buvo anksčiau skelbti ir žmonės tai girdėjo ir atsakymo dar neturime. Pasakau, ko noriu. Teko girdėti (buvo siūlymų ir, matyt, jūs komitete svarstėte), kad greičio viršijimas užmiestyje ir mieste būtų irgi atskirtas ir baudos būtų transformuotos: mieste būtų griežčiau baudžiama negu kur nors laukuose važiuojant greičiau. Dabar tam straipsnyje to nematyti. Prašyčiau atsakyti, kodėl čia nėra, gal yra kur nors kitur? Ar iš viso jūs to atsisakėte?
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, minutėlę! Naudodamasis savo teisėmis, neleidžiu atsakyti. Jeigu klausimai buvo išnagrinėti ankstesnėse stadijose, tikrai nepraraskime laiko. Kolegos, dabar čia ne ta stadija, kai reikia aiškintis tai, kas atsitiko per pateikimą arba svarstymą. Aš labai atsiprašau. Dar kartą klausiu… (Balsai salėje) Viskas atitiko taip, kaip numatyta Statute, o protestuoti reikėjo laiku. Gerbiamasis pirmininke, prašom stebėti savo tekstus. Dar kartą klausiu, 7 straipsnis, arba bazinio įstatymo 124 straipsnio pakeitimas. Ar reikalauja kas balsuoti, ar bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai. Prašom. (Balsai salėje)
J.SABATAUSKAS. Aš galiu pasakyti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū už konstruktyvų požiūrį. Prašom registruotis ir balsuosime.
J.SABATAUSKAS. Buvo du kardinaliai skirtingi siūlymai. Vienas buvo išvis neskaičiuoti, o kitas buvo išskirti, palikta taip, kaip yra, bet svarstymo stadijoje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 7 straipsnis, arba pataisytas bazinio įstatymo 124 straipsnis. Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Už – 52, prieš – 1, 14 susilaikė. Priimta.
8 straipsnis, arba 1241 straipsnis. Pirmininke, lyg ir pataisų nėra?
J.SABATAUSKAS. Nėra.
PIRMININKAS. Bet aš noriu kreiptis… Nematau kolegos V.Galvono. Matyt, jis neturi pretenzijų, nors kai ką siūlė taisyti. Anksčiau tie dalykai, kiek žinau, buvo nagrinėti.
J.SABATAUSKAS. Svarstymo stadijoje buvo nagrinėta.
PIRMININKAS. Tvarka. Gerai. Žodžiu, jeigu buvo paaiškinta, tada nesiginčijame. Jeigu nėra prieštaravimų, 8 straipsnį, arba 1241 straipsnį, priimame.
Dabar 9 straipsnis, arba 1242 arba secundo. Čia lyg jokių pastabų nebuvo?
J.SABATAUSKAS. Taip pat.
PIRMININKAS. Galime priimti? Prašom. Kolega A.Matulas. Minutėlę! Tuoj įjungsime. Kolega A.Matulas. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Kolegos A.Matulo siūlymas buvo ne šiam straipsniui, ne 1242. Jūsų buvo 126 straipsniui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs kortelę įsidėjote? Gerai.
J.SABATAUSKAS. Šiam nėra.
PIRMININKAS. Pirmininke, jeigu iš tikro viskas padaryta, tada kolega A.Matulas neturi noro kalbėti. Galime priimti 9 straipsnį, arba 1242 straipsnį? Priimta.
10 straipsnis, arba 1243 straipsnis. Atrodo, irgi pastabų nebuvo?
J.SABATAUSKAS. Taip pat.
PIRMININKAS. Priimtas.
J.SABATAUSKAS. Kolegos, aš siūlau žiūrėti į bazinius straipsnių numerius, nes projekto numeriai keitėsi.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš kiekvieną kartą pabrėžiu. Dabar 11 straipsnis, arba 125 straipsnio pakeitimas. Atrodo, irgi pastabų nebuvo. Galime priimti?
J.SABATAUSKAS. Taip, nebuvo. Galima.
PIRMININKAS. Priimta. 12 straipsnis, arba 126 straipsnio pakeitimas. Čia kaip tik kolegos A.Pekeliūnas, A.Skardžius, A.Matulas. Kuris pirmas? Ar sutinkate su ta redakcija, kuri yra? Prašom. A.Pekeliūnas – pirmasis. Kolega A.Pekeliūnai, gal malonėkite per šoninį.
A.PEKELIŪNAS (VLPDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jeigu iš tikrųjų skelbiame karą keliuose, viena iš pagrindinių mūsų veiklų turėtų būti kaip tik skirta jauniems vairuotojams. Mes matome, kad didžioji dalis tų žiaurių avarijų įvyksta dėl jaunų vairuotojų neatsakingumo ir ypač dėl alkoholio pertekliaus, jeigu taip galima pasakyti. Aš užregistravau tokį pasiūlymą, kurio dėka, manyčiau, kad mes bent jau dvejus metus neskatintume jauno vairuotojo pirma išgerti, o paskui vairuoti. Yra siūloma pataisa, kad transporto priemonių vairavimas vairuotojams, kurių vairavimo stažas – iki 2 metų, esant neblaiviems, kai nustatomas nedidelis girtumo laipsnis, nuo 0,01 promilės iki 0,04, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 tūkstančio litų. Tai yra priimta ne vien tik jauniems vairuotojams, bet apskritai 0,0 promilių yra Čekijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Slovakijoje, Lenkijoje ir dar kai kuriose Europos valstybėse. Aš manau, kad šioje situacijoje mes kažkiek pristabdytume jaunų žmonių chuliganišką elgesį už vairo. Reikalausiu balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Tai dabar gal iškart B.Vėsaitė, o pirmininkas po to. Prašau. B.Vėsaitė.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, šiaip jau yra diferenciacija šiame straipsnyje dėl pradedančių vairuotojų ir turinčių didesnį stažą dėl alkoholio promilių. Bet norėčiau atkreipti dėmesį į šio straipsnio pakeitimą, kurį pasiūlė Ekonomikos komitetas. Iš tikrųjų gerokai griežtinamos sankcijos apsvaigusiems nuo alkoholio, esant sunkiam girtumo laipsniui, t. y. 2,51 promilės, ir tai užtraukia administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu nuo 2 iki 3 metų. Tai buvo Ekonomikos komiteto siūlymas. Manome, kad tai iš esmės būtų teisinga priemonė, su kuria sutiko ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKAS. Gal pirmininkas paaiškins, nors man atrodo, kad čia į tekstą įrašyta nuo…
J.SABATAUSKAS. Ekonomikos komitetas…
PIRMININKAS. Minutėlę, pirmininke! Nuo 0,2 iki 0,4. Skirtumas tas, kad nuo 0,1 iki 0,4. Prašom, pirmininke.
J.SABATAUSKAS. Taip, kolega A.Pekeliūnas siūlo vertinti tų nepatyrusių vairuotojų, kurių stažas dar iki 2 metų… jie neblaivūs laikomi, jeigu daugiau negu 0 promilių. Tarkim, 0,01 promilės. Tačiau svarstymo ir priėmimo stadijoje, kai mes konsultavomės su specialistais, mums buvo paaiškinta, kad realiai medicininis poveikis yra nuo 0,2 promilių. Todėl komitetas apsisprendė nepritarti šiam siūlymui. Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKAS. Minutėlę. Kolega A.Pekeliūnas ir tada apsispręsim, ar jūs reikalaujat balsuoti, ar ne. A.Pekeliūnas. Kolegos, prašom tylos. A.Pekeliūnas.
A.PEKELIŪNAS. Aš dar kartą kreipiuosi į kolegas. Vis dėlto atmeskit tuos lobistus, kurie, matyt, bando kažkiek pateisinti alkoholio pardavėjus, kad jaunam žmogui būtų leidžiama gerti už vairo perkant alų ir sakoma, kad 0,2 – tai jau nebe. O iš tikrųjų išgerkite butelį alaus ir dar rodys 0,0. Taigi čia yra grynai lobistų darbas. Todėl kviečiu balsuoti už tą mano pasiūlymą – 0,0.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Yra formalus siūlymas. Kolega A.Pekeliūnas jo neatsiima. Ar dar S.Pečeliūnas? Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Dėkui. Mielieji kolegos, kai jūs kalbat apie tą 0,2 ar 0,4, tai neužmirškit vieno dalyko. Galim padaryti eksperimentą. Išgerkit dabar štai čia vietoje butelį kefyro, užkąsdami lietuviška nacionaline juodąja duona, ir garantuoju – 0,1 iš karto. Reikia galvoti, apie ką kalbam. Bet man kelia nerimą šio straipsnio kita vieta, kai pasišalinimas iš įvykio vietos nėra iš karto traktuojamas kaip sunkus girtumas arba vengimas pasitikrinti. Tai yra tiesiog pasišalinimas su tam tikrom bausmėm. O jau traktuojant įvykio pasekmes teisme girtumas yra sunkinanti aplinkybė. Pasišalina, jis už tą savo baudą gauna ir toliau visa kita nagrinėjama atskirai, jau pats eismo įvykis. Man truputį neramu, kad mes ir toliau nedrausminsim pasišalinančių iš įvykio vietos, norinčių išvengti girtumo nustatymo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes dabar kalbam apie konkrečią A.Pekeliūno pataisą. Gali vienas kalbėti už, vienas prieš. Ar kolegė V.Margevičienė dėl A.Pekeliūno siūlymo? Jos nėra. Tada kolega A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai džiaugiuosi, kad mūsų naujasis Sveikatos reikalų komiteto narys ponas A.Pekeliūnas teikia tokią pataisą. Yra visiška netiesa – jeigu jūs gersite kefyrą 3–4 savaites, tai galbūt tas 0,1 arba 0,2 promilės ir išpūsite. Pats principas neleisti visiškai vartoti vairuotojams už vairo jokių alkoholinių gėrimų yra teisingas, nes mes turime įvertinti šiandieninę situaciją Lietuvoje. Jeigu per keletą metų, per dešimtmetį išmokysime mūsų visuomenę, kad sėdint už vairo ir mašinoje negalima girtuokliauti, negalima gerti, negalima rizikuoti net gerti ar alaus, ar kažko, po to abejojant, ar išpūsiu 0,2, ar 0,3, ar 0,4, prie to mes galėsim grįžti po kelerių metų, jeigu situacija Lietuvoje pagerės. Todėl aš pritariu šiam pasiūlymui, kad turim nustatyti 0 promilių ir aiškiai visuomenę informuoti.
PIRMININKAS. Kolegos, dabar vienas gali kalbėti prieš. A.Skardžius užsirašė kalbėti prieš. Prieš savo siūlymą?
A.SKARDŽIUS (VLPDF). Duokit žodį. Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Prašau. A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS. Išties mūsų pasiūlymas su kolega A.Pekeliūnu kalba apie jaunus vairuotojus. Aš manyčiau, kad vis dėlto tai turėtų būti taikoma visiems vairuotojams. Jeigu žmogus žino ir nusiteikęs, kad jam reikės sėsti už vairo, jokiu būdu jis neturi rizikuoti ir išgerti butelį alaus, du butelius alaus ar dar kokio nors gėrimo, 50 gramų degtinės … nustatyti individualią normą ir jos poveikį važiuojant ir sukeliant eismo įvykius, ne kiekvieno žmogaus smegenų kompiuteris tai gali įvertinti. Todėl mes turime pasekmes. Manyčiau, kad turi būti taikoma visiems, ne tik jauniems vairuotojams. Kartu norėčiau pasakyti, jeigu ponas S.Pečeliūnas savaitę šventė vestuves, o kitą dieną taisydamas sveikatą išgėrė butelį kefyro, be abejo, tai išties rodys ne 0,4, o gal ir kokias 4 promiles. Todėl aš už absoliučiai visiems. Ir netiesa, kad specialistai, kurie tai vertino… jie turi kitų Europos Sąjungos valstybių… galėjo turėti kitokią vertinimo metodiką. Juk mūsų kaimyninės valstybės, Europos Sąjungos narės, turi leistiną nulinę promilių normą. Todėl manau, kad visiems reikėtų, ne tik jauniems vairuotojams. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, dabar komiteto pirmininkas, noriu pasakyti, atsiprašau, vieną procedūrinį dalyką. Aš suprantu, minutėlę, kad lietuvių tautai ir jos atstovams promilių klausimas yra gyvybingas arba net mirtinai gyvybingas. Bet tai nereiškia, kad dėl siūlymo turi būti kalbama iš vienos pusės trys, iš kitos pusės penki. Vienas kalbėjo už, vienas – prieš, pirmininkas pasako, ir balsuojam. Po balsavimo, jeigu kolegos A.Sereika, A.Endzinas ar S.Pečeliūnas norės pasakyti repliką, prašom. Bet dabar vienas – už, vienas – prieš. (Balsai salėje) Jis prieš kalbėjo. Prieš, taip. (Balsas salėje: „Ne, jis už kalbėjo.“) Jis kalbėjo apie visus vairuotojus, o čia kalbam apie… mes dabar… (Balsai salėje) Kolegos, prašom nesipainioti. Yra konkretus A.Pekeliūno ir A.Skardžiaus, kuris kalbėjo prieš savo pataisą, siūlymas, konkretus siūlymas. Neturintiems stažo iki dvejų metų ir promilė nuo 0,01 iki 0,2. Įstatymo projekte įrašyta 0,2 iki 0,4. Vadinasi, mes kalbam apie tą itin griežtą A.Pekeliūno ir A.Skardžiaus, kuris dabar suabejojo, siūlymą. Prašom, pirmininke, ir balsuosim. Kai balsuosim, tada bus vedimo tvarka. (Balsai salėje) Prašau, pirmininkas dabar kalba.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, reaguojant į tą repliką, kad už vengimą nėra, atvirkščiai, pažiūrėkite tą patį straipsnį, už patikrinimo vengimą yra numatyta sankcija nuo tūkstančio iki trijų su transporto priemonės vairavimo teisės atėmimu iki trejų metų. Taigi griežta sankcija už vengimą pasitikrinti po įvykio ir ne tik po įvykio. Pasišalinimas iš įvykio vietos – taip pat yra numatyta bauda 130 straipsnyje nuo 5 iki 800 litų.
Dėl nulio, dėl promilių nuo 0 ar 0,2. Specialistų buvo tokia replika, kad ne vien medicininis poveikis, tam tikrų asmenų organizme dėl tam tikrų fermentacijos sutrikimų gali būti savaiminis tam tikras kiekis ir nevartojus. Nepamirškime, kad mes griežtiname, nes šiandien galiojančiuose teisės aktuose nustatyta, jog yra neblaivus, kai yra daugiau negu 0,4 promilės. Šiandien mes ir taip griežtiname numatydami vairuotojams, kurie vairuoja autobusus arba keleivinį transportą, kuriame yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, sunkesnį kaip 3,5 t krovininį transportą, ir nepatyrusiems vairuotojams, turintiems iki 2 m. stažą, sumažiname neblaivumo lygį iki 0,2. Jeigu daugiau kaip 0,2, jau yra sankcijos. Taigi ir taip jau yra griežtinama.
PIRMININKAS. Kolegos, dar kartą noriu pabrėžti, kad mes kalbame apie labai aiškią A.Pekeliūno ir A.Skardžiaus pataisą – 0,01 iki 0,4, o projekte yra 0,2–0,4. Štai dėl šito dalyko, kolega Endzinai. Jeigu jūs tik žingsnį į šoną, aš jus išjungsiu, nes šis klausimas yra per svarbus, kad mes tęstume diskusijas. Kolega A.Endzinas. Prašom.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke, bet jūs geriau išjunkite mikrofoną, o ne mane. Aš dėl vedimo tvarkos, o ne dėl kolegos, kuris stovi už manęs, šventimo savaitėmis, apie kurį minėjo kitas kolega.
Aš norėjau paklausti, gerbiamoji B.Vėsaitė minėjo Ekonomikos komiteto priimtą sprendimą, sugriežtinantį tvarką dėl alkoholio vartojimo. Ar tai negali būti vertintina kaip alternatyvus pasiūlymas? Tada mes galėtume balsuoti. Aš tik dėl šito.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas aiškus ar?.. Gerai. Prašom registruotis ir balsuojame dėl A.Pekeliūno ir A.Skardžiaus siūlymo.
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Kolegos, prašom balsuoti. Ar remiame A.Skardžiaus ir A.Pekeliūno siūlymą bazinio įstatymo 126 straipsnio atitinkamai daliai? Prašom balsuoti. (Triukšmas salėje)
Už – 21, prieš – 16, susilaikė 39. Nepritarta. Ačiū.
Dabar kolegos A.Matulo ar yra realizuota, ar jūs norite tarti žodį? Gerai. Iki jūs tarsite žodį, jums turi įjungti, kalbės kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Apgailestauju, kad jūs nereaguojate į nekorektiškas pastabas minint jūsų kolegų pavardes. Tai norėčiau dabar sužinoti iš to žinovo, kada kokiose vestuvėse aš dvi savaites buvau, savo ar kieno nors svetimo, nes man apie tai nieko nėra žinoma.
PIRMININKAS. Gerai. Priimu pastabą. Kolega Artūrai. Klausimas aiškus, čia buvo teoriškai pasakyta. A.Skardžius. Prašom.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, pirmininke. Aš labai atsiprašau, jeigu S.Pečeliūnas tai priėmė asmeniškai. Čia tiesiog buvo reaguota į jo pasakymą.
Bet aš norėčiau repliką po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šis pasiūlymas buvo realus žingsnis, kad būtų vengiama alkoholį vartoti prieš sėdant už vairo. Bet mes, deklaruodami kovą su karu keliuose, iš tiesų patys darome landą, kad kažkokį kiekį kiekvienas sau įvertinęs galėtų suvartoti prieš sėsdamas už vairo. Tai visuomenės atžvilgiu nėra sąžininga, gerbiamieji kolegos.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš vėl maloniai ir nuolankiai į jus kreipiuosi. Kai kritikuosite kurį kolegą, neminėkite pavardės, raskite atitinkamus atitikmenis. Ar aišku? (Balsai salėje) Ačiū.
A.Matulas.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau tokią pataisą, kad alkoholio produktų vartojimas, laikymas ir gabenimas atidarytoje taroje automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonai stacionariai atskirti nuo vairuotojų, užtraukia baudą nuo 200 iki 500 litų. Mielieji kolegos, dabar automobilių salonai, ypač jaunimui, tapo vos ne kavinėmis. Aš ir prie savo namų stovėjimo aikštelėje priešais prekybos centrą matau, kad vakare sustoja po keletą automobilių ir jaunimas ten girtuokliauja. Mane kolegos dažnai klausdavo, kaip tas bus fiksuojama? O kaip fiksuojama, ar vairuotojas diržą prisisegęs, ar ne? Kaip fiksuojama, ar mobiliu telefonu šneki, ar ne? Policija pamato, paprastai būna ne vienas policininkas, ir taikomos baudos. Tai lygiai taip pat ir čia. Po to siūloma, galbūt reikėtų numatyti baudą tik už gėrimą. Kol vairuotojas sustos stabdant policijai, jis pastatys nugertą butelį ant grindų, ir niekas neįrodys, ir jokio efekto nebus.
Dabar man kiti kolegos sako: Antanai, nebūk kvailas, mes kartais patys važiuojame į komandiruotes mikroautobusu, tai ar mes jau alaus negalėsime išgerti? Negalėsime. Kolegos, būkime geranoriški, rodykime pavyzdį visuomenei. Suformuosime naują tradiciją, o kai kurios šalys yra įsivedusios tokią tradiciją ir žino, kad už tai yra didžiulės baudos, labai prašau jūsų būti išmintingiems. Matėte reportažuose avariją: atidarius gelbėtojams duris, krenta nugerti arba išgerti alkoholio buteliai. Bus galima gabenti bagažinėje, normaliai įsidėjus, o papildomų priemonių fiksuoti tikrai nereikia.
Aš labai jūsų prašau priimti šitą pataisą. Pavyzdžiui, vairuotojas bus sustabdomas, jis girtas, ir dar nustatys, kad buvo girtaujama, papildomai sumokės prie tos baudos dar 200 litų. Tai drausmins ir įves naujas tradicijas. Dar kartą labai prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Ar kolegė V.Margevičienė nori palaikyti savo kolegą? Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Aš iš tikrųjų noriu palaikyti šią gerbiamojo A.Matulo pataisą, nes mašinų salonai tapo prabangesni ar didesni, bet tai dar nereiškia, kad jie tapo barais ar užeigų namais.
Labai dažnai, kai yra girtaujama automobilyje, susigundo ir vairuotojas ar paragauti, ar dalyvauti kompanijoje, tai blaško vairuotojo dėmesį ir gali susidaryti avarinė situacija, daug kas gali nukentėti. Aš siūlau pritarti šiai gerbiamojo A.Matulo pataisai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kita nuomonė. E.Masiulis. Prašom, kolega.
E.MASIULIS (LSF). Gerbdamas savo kolegos A.Matulo nuolatinį norą padaryti taip, kad niekas Lietuvoje nevartotų alkoholio, aš vis dėlto kviečiu nepritarti šiam pasiūlymui, nes manau, kad tai yra antikonstitucinis pasiūlymas. Įsivaizduokite situaciją, kai kelių policininkas, sustabdęs jūsų automobilį, galės tikrinti visas kišenėles, esančias automobilyje, už galinių sėdynių, lieps išlipti iš automobilio, tikrins kišenes ir t. t. Kokią mes valstybę kuriame? Jeigu A.Matulas nori tokioje valstybėje gyventi, tai tegul Pasvalio rajono savivaldybė tokį sprendimą ir priima, bet netaikykite to visai Lietuvai. Pagal tokią logiką turbūt greitai ponas A.Matulas pasiūlys po penktos valandos uždrausti benzinu prekiauti. Jeigu žmogus negalės nusipirkti benzino, jis negalės važiuoti ir nepadarys avarijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Mielieji kolegos, registruojamės, o kol registruojamės, jeigu pirmininkas nori, gali porą žodžių pasakyti. Registruojamės.
J.SABATAUSKAS. Aš tik galiu pasakyti, kad komitetas šiam siūlymui nepritarė, nes dėl to fakto vartojimo būtų, vienas dalykas, sudėtingas įrodymas, kita vertus, dėl kratos darymo automobilyje sankcionavimo yra problemų. Bet šiaip tai tam tikrų problemų esama, kurias kolega A.Matulas įvardijo.
PIRMININKAS. Ačiū. 80 Seimo narių. Balsuojame, ar pritariame kolegos A.Matulo siūlymui, kuriam komitetas nepritarė. Prašom balsuoti.
Už – 25, prieš – 13, 33 susilaikė. Nepriimta.
Gerbiamasis pirmininke, man atrodo, daugiau siūlymų nėra arba jie buvo nagrinėti anksčiau. Galime šitą įstatymo straipsnį priimti, t. y. šio įstatymo 12, arba bazinio įstatymo pertvarkytą 126 straipsnį? Galime priimti?
J.SABATAUSKAS. Taip, galima.
PIRMININKAS. Gerai, iš eilės autorius A.Pekeliūnas.
A.PEKELIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, neveikė mūsų kortelės, gerbiamoji I.Rozova ir aš balsavome už.
PIRMININKAS. Labai gerai. Bet tas jau dabar neturi politinės reikšmės, sprendimas priimtas. A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS. Norėčiau pasakyti repliką po balsavimo ir padėkoti kolegoms, kurie balsavo. Atrodo, kad nemaža dalis parlamentarų, ypač Liberalų sąjūdis, daro viską, bent jau aš taip manau, kad tauta toliau galėtų arba dalis tautos toliau galėtų girtuokliauti. Aš tikrai dėkoju tiems, kurie balsavo. Dar kartą noriu paneigti klaidinančią pirmininko ir pono E.Masiulio informaciją. Įrodyti nieko nereikia, kai važiuoji ir kalbi mobiliuoju telefonu, ir sustabdo policija, paprastai mes visi tą telefoną nuleidžiame ir bandome įrodyti, kad nekalbėjome. Bet reikia pagaliau pasitikėti policijos darbuotojais. Jie nestabdo mus po vieną, jeigu jau randama, tai yra fiksuojamas faktas, surašomas protokolas ir atitinkamos institucijos skiria baudą. Labai gaila, kad šis Seimas šio siūlymo nepriėmė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, turėsite galimybę vėliau. Neturime laiko. Kolegos, pasigailėkite. 12 straipsnis, arba bazinio įstatymo 126 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta.
Dabar 13, arba bazinio įstatymo 127 straipsnis. Čia yra kolegos J.Razmos pataisa. Gal, pirmininke, jūs pirma pasakykite?
J.SABATAUSKAS. Jam komitetas nepriarė, kiek žinau, kolega klausimo jau nebekelia.
PIRMININKAS. Ar kolega J.Razma sutinka su komiteto nuomone? (Balsai salėje) Ačiū. Klausimas išspręstas. Ar galime priimti 13 straipsnį, arba bazinio įstatymo 127 straipsnį? Priimta.
Kolegos, toliau pataisų nėra nuo 14 ii 33 straipsnio. Ar dar dėl kiekvieno reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Tik noriu pasitikslinti. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, čia pasakyta, kad įstatymas įsigalioja nuo sausio 1 dienos. Ar?..
J.SABATAUSKAS. Išskyrus 32 straipsnį, kuriame nustatyta sąlyga yra analogiška Saugaus eismo įstatymo, įsigaliojančio nuo 2008 m. liepos 1 dienos, sąlygai. Todėl suvienodintas įsigaliojimo laikas su Saugaus eismo įstatymu.
PIRMININKAS. Tada mano prašymas, kad iš tikro komitetas ir, žinoma, mūsų kalbos redaktoriai greičiau sutvarkytų, kad Jo Ekscelencijai Prezidentui tikrai užtektų laiko iki sausio 1 d. šį įstatymą pasirašyti arba nepasirašyti.
Gerbiamieji kolegos, pastraipsniui priimta. Aptartos visos pataisos arba anksčiau, arba dabar. Turime tam tikrą produktą. Gal ir visai gerą.
Dabar dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Prašom. Pirmasis –Arimantas… (Balsai salėje) Atsiprašau, prašom registruotis, visi galės kalbėti. Z.Balčytis – pirmasis. Prašom. Kalbame dėl viso.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, manau, Lietuvoje dėl šio įstatymo projekto vyko labai ilgai diskusijos. Iš tikrųjų daugelis Seimo narių labai atsakingai pažiūrėjo į šį klausimą ir teikė pastabas, kurios realiai buvo susijusios su mūsų realiu gyvenimu. Aišku, buvo ir tokių, kaip gerbiamojo Antano, kuris visapusiškai kovoja su alkoholizmu, tačiau, manau, tai yra įstatymo projektas, kuris kalba apie transporto priemonių vairavimą išgėrus arba neblaiviam ir tam tikras sankcijas. Įstatymas yra labai griežtas, manau, jis pasitarnaus mūsų pagrindiniam tikslui – mažinti avaringumą keliuose ir žūvančiųjų skaičių, pagal kurį Lietuva yra paskutinėje vietoje iš Europos Sąjungos valstybių. Todėl tikrai siūlau pritarti, gyvenimas pakoreguos. Manau, kad mes po tam tikro laiko vėl galėsime sugrįžti prie tam tikrų straipsnių koregavimo. Taip pat buvo daug kalbų dėl mūsų tautos. Tauta tikrai turės laiko įvertinti, gerbiamieji kolegos, tikrai gausime daug pastabų, kad kai kurie straipsniai yra nerealūs arba sunkiai įgyvendinami, pavyzdžiui, kaip pamatuoti 0,01 promilę alkoholio. Šiandien tokių prietaisų nėra. Bet nepaisydamas to tikrai siūlau balsuoti, tai yra labai geras įstatymas, manau, mes tikrai parengėme gerą produktą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, yra ir kitokių nuomonių, todėl pirmasis K.Daukšys sako kitą nuomonę. Prašom.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mes šiuos pakeitimus priimame turėdami konkretų tikslą – sumažinti avaringumą keliuose. Bet ar jie tai padarys? Ar nuo to sumažės senų kledarų keliuose, ar žmonės labiau vienas kitą pradės gerbti, ar dabar policijai trūksta įrankių ir baudų dydžio tam, kad neišvengiamai nubaustų už visus vairavimus girtam, greičio viršijimus? Manau, kad čia niekas nepasikeis, mes po metų lygiai taip pat grįšime prie šio įstatymo ir sakysime, kad dar ko nors reikia, nes avarijų vis tiek nemažėja. Taigi mes tik paukščiuką pasidėsime, kad mes labai išgyvename dėl žmonių gyvybių, kad kuo daugiau keliuose jų liktų sveikų, o iš tikrųjų jokio realaus darbo nebus atlikta ir nuo to padėtis keliuose tikrai nepagerės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Dabar S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, mielieji kolegos. Iš principo remiu, kad mes pradėtume reaguoti į chuliganus mūsų keliuose, aš juos taip vadinu. Tokių turbūt važiuodamas į Kauną kiekvienas iš jūsų sutinka po du ar tris vienos kelionės metu, jie labai neatsakingai manevruoja, tiesiog demonstruoja savo tokį chuliganišką elgesį ir lyg ir dominavimą kelyje. Visa tai yra gerai, bet norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad dabar priimamo įstatymo 16 straipsnis, arba 130 straipsnis (papildymas trečiąja ir pastabos pakeitimas) prieštarauja visai neseniai mūsų priimtam Prezidento pasirašytam ir paskelbtam įstatymui. Ir Prezidentas, ir jūs buvote informuoti, kokia yra, atsiprašau, padaryta klaida aname įstatyme dėl tų švyturėlių. Kalbu konkrečiai apie muitinės pareigūnus. Mes uždraudėme turėti švyturėlius mobiliems muitinės patruliams ir liepėme juos užsikabinti ant visų kriminalinės muitinės tarnybos automobilių, kitaip tariant, kad visi sekliai būtų matomi ir kontrabandininkai žinotų, kaip juos aplenkti, nes jie demonstruotų, kas jie tokie. O štai dabar aš skaitau, kas čia parašyta. Taigi tam straipsnyje parašyta, kad muitinės pareigūnai gali turėti ir mėlynos, ir raudonos spalvos švyturėlius, kaip jie turi stabdyti, kaip turi jiems paklusti, jeigu jie turi tuos švyturėlius, vadinasi, turi teisę persekioti kontrabandininkus, nors prieš tai pasakėme, kad neturi tokios teisės, nes neturi techninių galimybių. Vadinasi, ką tik priimtas įstatymas ir dabar priimamas vienas kitam prieštarauja. Nei Prezidentas, nei Seimas nereagavo į mano pastabas, nors turėjo galimybes klaidą ištaisyti. Remdamas šį įstatymą, kviečiu jus… Kitos išeities nėra, man teks registruoti pataisas anksčiau priimtam įstatymui, tada tiesiog surinkti tą reikiamą, nes pusę metų reikia laukti, kad iš naujo galėtum taisyti. Kviečiu paremti tą mano siūlymą ir sutvarkyti, kad muitinės mobilieji patruliai turėtų teisę persekioti kontrabandininkus, atitaisyti klaidą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, primenu, kad kalbant dėl balsavimo motyvų laiko limitas – 2 minutės. E.Masiulis. Prašom, kolega.
E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, apibūdinant šį įstatymo projektą turbūt tinka pasakymas: devynios auklės – vaikas be galvos. Iš tikrųjų įstatymą rengė ir Vyriausybė, ir Seimo nariai, ir atskiros frakcijos. Ir pabaigoje, kai mes ėjome kompromiso keliu ir sudėjome įvairius pasiūlymus, iš tikrųjų kyla klausimas, ar šiame įstatyme yra daugiau efektyvių priemonių pažaboti avaringumą mūsų šalies keliuose, ar yra daugiau priemonių, kaip paskatinti tą avaringumą. Paliekamas per didelis baudų diapazonas. Tai sudaro prielaidas korupcijai, kelių eismo pažeidėjo ir policininko tolesniam susitarimui. Pavyzdžiui, važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių. Tai dabar man pasakykite, kokio tyrumo turi būti policininkas, kad jis paskirtų 100 arba 200 Lt baudą? Akivaizdu, kad jis siūlys taikyti didesnę sankciją, kas gali suponuoti iš karto ir didesnius kyšius.
Antras klausimas. Kyla klausimas dėl automobilių konfiskavimo. Taip iki galo ir neatsakyta. Atėmus automobilį iš kelių erelio, niekas jam netrukdo persėsti į kitą ir toliau siautėti mūsų keliuose. Tai ar tikrai yra veiksminga priemonė? Pagaliau koks šitų automobilių tolesnio laikymo, realizavimo ir taip toliau mechanizmas?
Trečias dalykas. Atsisakoma balų rinkimo sistemos. Tokiu būdu mes nedarome skirtumo tarp atsitiktinių vienkartinių pažeidėjų ir piktybiškų, sistemingų pažeidėjų. Atsisakymas nuolatinės kelių eismo stebėsenos, o tai, beje, yra daugelyje Europos valstybių, reiškia tik viena, kad stora piniginė ir toliau leis jaustis visagaliais keliuose. Turiu pinigų, susimokėsiu baudą ir galiu pažeidinėti nors ir kasdieną Kelių eismo taisykles. Šitie argumentai tikrai neleidžia galvoti, kad šis įstatymas yra tobulas. Todėl, matydamas visus šiuos įstatymo trūkumus, negaliu balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolega P.Vilkas. Prašom.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po ilgų svarstymų, neabejoju, dauguma pritars įstatymo projektui, kuriame siekiama griežtinti atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Aš be išlygų pritariu šioms nuostatoms, kurios numato atsakomybę už taisyklių pažeidimą, kai tai įvykdo neblaivus vairuotojas, kai jo veiksmai sukelia kitų asmenų sveikatos sutrikimus. Pritariu sugriežtintoms baudoms už greičio viršijimą. Bet mane jaudina tai, kad šios numatomos priemonės – tai nėra tas rezultatas, kurio mes siekėme. Juk svarbiausia, kad šių skaudžių eismo nelaimių sumažėtų iki minimumo. Sugriežtintos baudos savaime nepašalina priežasčių. Mums labai svarbu, kad tai neįvyktų. Tam būtina nuolatinė Kelių eismo taisyklių vykdymo kontrolė. Atsitiktiniai reidai padėties nepakeis, todėl aš vėl pasisakau už tai, kad pirmiausia būtų atkurta Kelių policijos institucija, kuri būtų atsakinga už šio priimamo įstatymo įgyvendinimą. Tikėdamasis, kad tai artimiausiu metu bus išspręsta, kviečiu kolegas pritarti šio įstatymo pakeitimo priėmimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Dumčius. Prašom, profesoriau.
A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų prieš mus šiandien yra labai rimtas įstatymas, galų gale visuomenė jo labai laukia. Atsižvelgta šiandien į tuos įvykius, kurie yra Lietuvoje, kazuistinius įvykius, t. y. įvairius greičio viršijimus – 124 straipsnis, toliau, neblaivių būklių situacijas ir taip toliau. Žinoma, sankcijos palyginti yra labai griežtos, ir tai yra labai gerai. Kodėl yra rimtas įstatymas? Todėl rimtas, kad vis dėlto Seimas susiprotėjo ir atsižvelgė į tas medicinos normas, kurios yra šiandien priimtos ir nustatytos, būtent, sakykim, tos promilės. Jeigu mes būtume patvirtinę 0,01, tai turiu pasakyti kaip gydytojas, kad tai yra norma kai kuriems, ypač sergantiems inkstų, kraujotakos ligomis arba vyresnio amžiaus žmonėms. Juos mes būtume padarę neblaiviais, jeigu būtume patvirtinę. Arba dėmesio kreipimas į faktą, kaip tu veži tą vadinamąją tarą, o ne į tai, kad tu esu išgėręs, tai čia irgi įstatymo perlenkimas, nerimtas, truputį pajuokos vertas. Apskritai galiu pasakyti, gerbiamieji kolegos, pritarkime šiam įstatymui, o gyvenimas parodys, ar duos rezultatų. Mūsų valioje toliau viską keisti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Primenu, kad keturi kalbėjo už. Dar du gali kalbėti prieš projektą. A.Sereika. Prašom, kolega.
A.SEREIKA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų esu nustebęs, kodėl pirmiausia nesilaikoma tvarkos vienas – už, vienas – prieš, bet bala nematė.
Dėl mūsų priimamo įstatymo projekto. Iš tiesų šiandien, reikia pasakyti, priiminėjam įstatymo projektą ekstremaliomis sąlygomis, kai yra sukeltas masinis nepasitikėjimas Seimu ir kelių priežiūros tarnybų darbu. Bet iš tiesų reikia pasakyti, kad šis įstatymo projektas yra gerokai perlenktas, o kai kur net ir kuriozinis. Jeigu imtume ir nagrinėtume konkrečius straipsnius, kolega E.Masiulis minėjo 124 straipsnio vieną dalį. Aš galėčiau pasakyti kita. Pavyzdžiui, už automobilio stovėjimą, sustojimą neapšviestoje kelio ruožo vietoje yra bauda nuo 100 iki 200 Lt arba teisių atėmimas. Iš tiesų toks baudos diapazonas… Tokių straipsnių yra keletas, kur baudos nuo šimto iki kelių šimtų litų arba teisių atėmimas. Tai aš tada jau ironizuodamas sakyčiau, apskritai sankcijas reikėtų visur daryti nuo šimto litų iki teisių atėmimo, tai būtų paprasčiau. Iš tikrųjų toks baudų diapazonas nieko kito neduos tiktai korupciją keliuose.
Manau, kad yra nemažai straipsnių, kur yra perlenkta dėl sankcijų, jos neproporcingai didelės. Kai kurie straipsniai yra netgi ir kurioziški. Pavyzdžiui, 131 straipsnis, kur yra „Vairavimas, važnyčiojimas ar jojimas, esant asmenims, apsvaigusiems nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.“ Netgi negalima suprasti straipsnio turinio. Tai ar asmenys negalės vairuoti vežimo, esant kažkur apsvaigusiems asmenims? Šalia vežimo, tame pačiame kaime arba dar kažkur? Pirmiausia reikėtų iš tiesų susėsti ir normaliai, esant ramioms aplinkybėms, apsvarstyti ir tada priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir dar vienas gali kalbėti, tai A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi priėmimo stadijoje gali pasisakyti keturi prieš, keturi už, o ketvirto kalbančio prieš nebuvo, tai aš iš esmės nesiūlau labai taip prieš, bet motyvų kalbėti prieš turėčiau, nes nebuvo priimta mano pataisa, kuri, aš esu tvirtai įsitikinęs, būtų labai efektyvi ir tikrai duotų naudos, suformuotų naują tradiciją Lietuvoje. Bet aš džiaugiuosi, kad, atrodo, 25 Seimo nariai balsavo už mano pataisą, ir netgi man pavyko įtikinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J.Sabatauską, kuris irgi, pasirodo, balsavo už mano pataisą. Be abejo, šį siūlymą pakartosiu kitais metais pavasario sesijoje ir tikiu, kad jūs atidžiau stebėsite įvykius ir matysite, kokios vis dėlto yra alkoholio vartojimo automobiliuose pasekmės.
Noriu atkreipti susisiekimo ministro dėmesį, jis čia šiandien yra, kad jis toliau tęstų socialinę reklamą ir informuotų visuomenę apie priimtus įstatymus. Priežastys, dėl kurių mes galime tikėtis gerokai mažesnio efekto, yra dvi: bloga kontrolė ir visuomenės neinformuotumas. Jeigu jūs, gerbiamasis ministre, ir toliau organizuosite tą socialinę reklamą ir išsamiai informuosite, kokios pasekmės, kokios baudos, kokiais atvejais bus numatomas areštas ar mašinos konfiskavimas, mūsų visuomenė geranoriškai pati padarys išvadas. Be abejonės, įstatymas nėra visai tobulas, bet gerokai griežtesnis. Tikiu, kad jis duos rezultatų. Kadangi, dar kartą sakau, niekieno vietos neužėmiau, siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Geriau jūs, kolega, nebūtumėte sakęs to paskutinio žodžio. Dabar išeina, kad jūs mane ir likusius Seimo narius „prigavote“.
Dėmesio! Registruojamės ir balsuosime dėl šito tikrai svarbaus įstatymo projekto. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Kolegos, susikaupiame ir balsuojame dėl šito tikrai itin svarbaus įstatymo projekto. Balsuojame, ar priimame. Prašom balsuoti. Kiekvieno valia, bet prašom balsavimo metu garsiai neagituoti. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.
Už – 80, prieš – 1, susilaikė 16. Įstatymas priimtas. Kolegos, ačiū.
Dabar žodį nori tarti ministras A.Butkevičius. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pirmiausia norėčiau padėkoti visiems Seimo nariams už priimtą tokį svarbų įstatymą ir informuoti, kad paskutiniuoju metu vykstančios diskusijos, konferencijos, seminarai, vykdoma socialinė reklama nuo spalio 1 d. jau davė didelių rezultatų – spalio, lapkričio ir gruodžio pirmosiomis dienomis, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, žuvusiųjų skaičius Lietuvoje sumažėjo 30%. Jeigu iki spalio 1 d. žuvusiųjų skaičius, palyginti su praeitais metais, buvo didesnis 60, tai jau iki vakar dienos turime 12 mažiau mūsų keliuose žuvusių žmonių. Noriu pasakyti, kad Saugaus eismo komisija nuo kito mėnesio sudaro naują darbo grupę, kuri tobulins ir rengs naujus įstatymų projektus. Tikiuosi, situacija Lietuvos keliuose pasikeis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegai Seimo nariui ir ministrui A.Butkevičiui. Dabar iš eilės B.Vėsaitė, po to – kolega K.Daukšys.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad padarėme vieną geriausių darbų šitoje rudens sesijoje, nes šituo įstatymu mes, ko gero, išgelbėsime daug gyvybių. Tos mirtimi besibaigiančių avarijų priežastys yra greitis, girtavimas ir saugos diržai. Gresiančios sankcijos iš tikrųjų yra labai žiaurios. Jeigu ar Seimo narys, ar bankininkas važiuos girtas arba neprisisegęs saugos diržo, jis gali netekti vairuotojo teisių, gali būti pasodintas į areštinę, pagaliau gali būti konfiskuotas jo automobilis. Kai žmonės tai sužinos, aš manau, nesės prie vairo išgėrę ir neviršys greičio. Reikia nubausti bent keletą, pasodinti bent keletą žmonių, turinčių padėtį visuomenėje, ir kiti paisys Saugaus eismo įstatymo. Su tuo jus ir sveikinu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolega K.Daukšys. Prašom.
K.DAUKŠYS. Aš B.Vėsaitei siūlyčiau eiti į tokią laidą „Gelbėtojai“. Ji ten geriau tiktų, negu priimant įstatymus. Iš tikrųjų mes galime sau kalbėti ką norime, o tas įstatymas kelių eismo padėties nė kiek nepakeis. Ministras šiandien pats prisipažino, kad ir be įstatymo 30% sumažino avaringumą, ir nieko čia kitaip nebus. Gerbiamieji kolegos, dar kartą priėmėme iki galo neapgalvotą įstatymą, dar kartą jis neduos naudos, tik tiek, kad pasidėsime pliusiuką, nes spauda labai daug rašė apie „karą keliuose“. Štai ir viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašyčiau, nors ir labai svarbus klausimas, kalbėti trumpiau. J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū kolegoms, supratusiems ir pritarusiems dviejų sujungtų projektų variantui. Iš tikrųjų šitas įstatymas, nepaisant to, kad smarkiai sugriežtinome įvairias sankcijas tiek neblaiviems, tiek nepatyrusiems vairuotojams, tiek vairuotojams, kurie vairuoja be vairuotojo pažymėjimo ir neprisegę diržų… Aš noriu pasakyti, kad daugelis sankcijų, kai yra numatytos alternatyvos, pirmiausia bus kaip prevencinė priemonė tiems vairuotojams ar jų artimiesiems, kurie nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kad jie susimąstytų apie galimas pasekmes sau, artimiesiems ir kitiems žmonėms. Tai, manau, tikrai pasitarnaus dar labiau mažinant aukų skaičių.
Avarijų skaičius Lietuvoje nėra didesnis negu kitose Europos valstybėse, tačiau aukų skaičius kur kas didesnis. Aš tikiuosi, kad kitais metais, kai jau galios šis įstatymas, rezultatai bus. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegė Z.Žvikienė. Prašom.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš esu už griežtas sankcijas ir pritariau šitam įstatymo projektui, tačiau norėčiau atkreipti visų Seimo narių dėmesį į tai, kad šitas sankcijas turės taikyti policijos darbuotojai. Aš manau, kad turėtų būti pasirūpinta dar vienu dalyku – kad kontrolę ir sankcijų taikymą vis dėlto prisiimtų tik Eismo priežiūros tarnyba. Manau, kad Vidaus reikalų ministerijoje reikalingos reformos, kad eismo priežiūrą vykdytų ne visi padaliniai, kaip yra šiandien, o būtų padaryta reforma ir eismo priežiūra būtų atiduota į vienas rankas.
Ir dar vieną tokį momentą norėčiau pasakyti. Mano nuomone, šitame įstatyme nebuvo padaryta tai, kad tais atvejais, kada sankcijoje numatyta atimti vairuotojo pažymėjimą, administracines bylas iš karto turėtų nagrinėti teismai, nes šiandieną, kai šitas bylas nagrinėja policija, apie 90% nutarimų yra skundžiama teismui, o teismai paprastai labai stipriai sušvelnina sankcijas. Todėl tam, kad nebūtų apkrauti nereikalingu darbu, reikėtų bylas iš karto atiduoti nagrinėti teismams. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Sereika.
A.SEREIKA (LSDPF). Posėdžio pirmininke, aš labai trumpai. Iš tiesų visi ugningai dėkojame vieni kitiems už priimtą gerą įstatymą. Dar kartą sakau: įstatymas prastas, net labai prastas. Teisiškai tai yra mažaraščių kalba surašytas įstatymas, pradedant bet kuria dalimi, net jau ta, kad vieniems leidžiama iki 0,2 promilės, kitiems iki 0,4. Pasakykite man, ar avarijos, kai žūsta žmogus, pasekmės lengvesnės, kai yra 0,2 ar 0,4 promilės? Apskritai ta gradacija, matyt, nėra visiškai teisinga. Dar daugiau. Sakau, šiandien įstatymą priimame masinės (…) sąlygomis, kai kiekvieną dieną pasirodo straipsniai apie tai, kad vyksta „karas keliuose“. Bet iš tiesų ministras ką tik pasakė – ir be įstatymo situacija keičiasi. Iš tiesų reikalingas naujas mūsų požiūris.
Ir baigdamas pasakysiu, kad, deja, tik šiandien išgirdau statistiką, kad avarijų, kai žūsta keliuose ir yra sunkios pasekmės, skaičius yra toks, kad 50% avarijų sukelia asmenys, apskritai neturintys vairuotojo pažymėjimo. Tai mes priimame įstatymą ir griežtiname normas tiems, kurie vairuoja turėdami teises, o tiems, kurie apskritai važinėja be teisių, jokie įstatymai negalioja. Reikėtų pradėti nuo kitos pusės – kad policininkai dirbtų savo darbą ir stabdytų tuos, kurie važinėja be teisių.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Vis tiek padarėme gerą darbą. Jeigu reikės taisyti, turime galimybę pataisyti pavasario sesijoje.
Dabar darbotvarkės 3 klausimas – Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu į tribūną pagrindinio, tai yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, atstovą kolegą R.Bašį. Prašom į tribūną. Kol kolega ateis, noriu pranešti, kad registracijos Nr.XP-2426(4), sujungtas su kitais projektas. Svarbiausia, tai yra eurointegracinis.
Kolegos, prieš pereidami prie konkrečių straipsnių, gal išsiaiškinkime, ar buvo kokių ypatingų pataisų, ar ne, ir tada jau eisime konkrečiai pagal straipsnius. Prašom.
R.BAŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-2426, 9 straipsnio 4 dalies redakcijos suderinimą po 2007 m. gruodžio 5 d. plenariniame posėdyje priimtų Seimo narių pasiūlymų. Čia buvo du komiteto balsavimai. Buvo nepritarta E.Masiulio pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 6. Kadangi nulėmė komiteto balsas, tai buvo nepritarta. Antras balsavimas buvo dėl registracijos, dėl žodžio „įregistruoti“ išbraukimo. Komitetas paliko, kad būtų registruota, paliko, kad ir įeinant į kazino būtų registruojami, ir keičiant pinigus taip pat būtų registruojami žmonės. Šiandien Seimas turi apsispręsti, kaip bus iš tikrųjų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mums darbas turbūt nėra didelis. (Balsai salėje) Kolegos, dėmesio! Bazinio įstatymo 9 straipsnio 4 dalis ir kolegos E.Masiulio siūlymai, kuriems komitetas nepritarė. Prašom. Ar jūs solidarizuojatės su komitetu, ar ginate savo pasiūlymą? E.Masiulis. Prašom. (Balsai salėje) Ne, čia jau viskas anksčiau buvo sureguliuota, Prašom. E.Masiulis. Turime technikos problemų, bet, manau, viskas bus gerai. Prašom.
E.MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų noriu padėkoti komitetui, kad apsvarstė pasiūlymą, ir bent jau pagal paties komiteto balsavimą matyti, kad balsai pasiskirstė po lygiai, todėl neturiu teisės atsiimti šio pasiūlymo, nes tikrai nėra vienareikšmiškos nuomonės. Priminsiu savo pasiūlymo esmę. Esmė ta, kad aš siūlau atsisakyti įeinančių į lošimo namus registracijos prie durų, nes registruojama būtų tada, kai asmuo keistų pinigus į žetonus arba žetonus į pinigus. Todėl dviguba registracija yra nelogiška ir tiesiog perteklinė. Todėl ir kviesčiau palaikyti savo pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra palaikančių, ar prieštaraujančių? S.Pečeliūnas. Prašom, kolega. Mes dabar kalbame apie gerbiamojo E.Masiulio siūlymą. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Puikiai suprantame, apie ką kalbame, nes jau problema įsisenėjo, drįstu pasakyti.
PIRMININKAS. Kolega, kartais būna visko. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Praėjusią savaitę nacionalinio transliuotojo „Panoramos“ laidoje apie tai irgi buvo kalbėta ir buvo kalbėta tik į vieną pusę. Nacionalinis transliuotojas pasidavė lobistų įtakai. Galiu padėkoti, nors dar pats laidos nemačiau, šiandien ryto laidoje turėjo būti pateikta antroji nuomonė, sakykime, bet tai tik po didelių pastangų. Štai koks vyksta lobizmas, netgi atvirai sakant netiesą, kad, kaip bus blogai, jeigu žmonės įeidami turės parodyti asmens dokumentą. Aš tą suprantu taip, kad dabar jie nerodo asmens dokumento niekam ir į lošimo namus įeina kas nori. Taip dabar yra su Lošimo įstatymu. Aš galėčiau jums pacituoti Europos teisinį instrumentą, 1991 metų birželio 10 dienos direktyvą „Dėl finansų sistemos apsaugos panaudos pinigų plovimui“ 91308 EAB. Ir 91 direktyvą. Tai jeigu mes įeinant registruotume, trumpinu, tikrai negautume jokių priekaištų ir Europos Sąjunga laikytų, kad Lietuvoje patekti į lošimo namus jaunesnio amžiaus arba tiems, kam draudžiama ten patekti, yra viskas taip sureguliuota, kad tai faktiškai neįmanoma. Nes tai sprendžia ne fizinis asmuo arba niekaip nesprendžia, o sprendžia kompiuteris, tai yra registracija. Kitaip sakant, korupcijai visos landos būtų … (Balsas salėje: „O kuo čia dėta korupcija?“) Na, lobistai veikia ir Lietuvos Seimo kompiuterinėse sistemose.
Mielieji kolegos, aš norėčiau, kad jūs labai rimtai į šį dalyką pažiūrėtumėte ir nepasiduotumėte įvairiems neteisybės sakymams. Ta sistema, kurią siūlo komitetas, iš principo yra labai gera, nes išvengtume bet kokių insinuacijų, kad į lošimo namus gali patekti kas nori, kaip nori, kad į lošimo namus gali patekti jaunesnio amžiaus.
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
S.PEČELIŪNAS. Baigiu, paskutinis sakinys. Todėl kviečiu palaikyti komiteto siūlymą, dėl ko komitetas apsisprendė ne vieną kartą, aišku, balsų santykis ten yra, sakykime, ant ribos, bet vis dėlto apsisprendė, nepasiduoti lobistų įtakai ir palikti griežtas sankcijas. Mes neturime rūpintis lošimo verslo bizniu, turime rūpintis saugumu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, atsiprašau, jūs kalbėjote prieš kolegos E.Masiulio pasiūlymą, nors užsirašėte kalbėti už. Taigi dabar P.Auštrevičius, prašom, nes viena nuomonė už gali būti. P.Auštrevičius. prašom.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, kalbėsiu taip, kaip aš esu įsitikinęs tuo, ir tikrai užsirašiau norėdamas paremti kolegos E.Masiulio pasiūlymą. Kodėl? Pirma, mes nepanaikiname bendros kontrolės sistemos, kuri taikoma lošimo namams ir lošimo verslui. Kitaip tariant, ir amžiaus kontrolė, ir visų kitų, tarkime, tų asmenų, kurie yra parašę laiškus ir prašo būti neįleisti dėl to, kad jų susiformavęs įprotis žaisti yra žalingas galbūt šeimai ir visuomenei. Ir aš esu tikras, kad tą kontrolės sistemą reikia įgyvendinti iki galo. Mes kalbame apie visai kitokius dalykus. Lošimas yra kaip laisvalaikio forma ir aš, atėjęs į lošimo namus, pavyzdžiui, su draugais arba su šeima, nebūtinai žaidžiu. Lošimo namai yra ir restoranai, ir visa kita. Kitaip tariant, nebūtina sutapatinti šių dalykų. Ir jeigu jau tu žaidi, tai iš tikrųjų keičiant pinigus yra pats geriausias būdas kontroliuoti. Aš nenoriu, kad kontroliuotų mano kišenes gatvėje. Aš esu privatus asmuo. Jeigu nusikaltau, prašau, taikykite man sankciją, tačiau darykime tą dalyką laiku ir vietoje, kaip sako lietuviai. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom registruotis ir balsuosime, ar pritariame kolegos E.Masiulio siūlymui išbraukti žodžius „dėl registravimo“. Kolegos, registruojamės!
Užsiregistravo 79. Kolegos, dėmesio! Mes balsuojame už tai, ar reikia pritarti kolegos E.Masiulio siūlymui į 9 straipsnio 4 dalį po žodžio „tapatybė“ nerašyti „įregistruoti“. Kas už šį E.Masiulio siūlymą išbraukti, tas balsuoja už, kas mano kaip komitetas, balsuoja kitaip. Balsavimas pradėtas. Nutraukiu balsavimą. Kolegos, dėmesio! Prašom susiklausyti ir įsiklausyti. Kolegos E.Masiulio siūlymas yra išbraukti vieną registravimą iš atitinkamos 9 straipsnio dalies. Komitetas su tuo nesutinka. Kas palaikote kolegos E.Masiulio siūlymą, balsuojate už. Kas palaikote komiteto siūlymą, balsuojate kitaip. Prašom balsuoti.
Už – 37, prieš – 21, susilaikė 18. Nepritarta. Dabar dėl viso 9 straipsnio. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Atsiprašau dar ne, dar kolega R.Bašys. Minutėlę. (Šurmulys salėje)
R.BAŠYS. Mes dar turime balsuoti dėl pinigų kiekio, nes mes praeitą kartą balsavome už tai, kad būtų registruojama, nors vieną litą keiti. Antras pasiūlymas buvo S.Bucevičiaus, už kurį taip pat balsavome, kad būtų registruojama keičiant per 100 eurų. Dabar turime apsispręsti. Arba mes turime palikti, kad keičiant registruojame nors vieną litą, arba palikti keičiant per 100 eurų. (…) už tai, kad reikia registruoti keičiant nors vieną eurą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi dėl to jau buvo apsispręsta, mums jau nereikėtų grįžti. Bet jeigu komitetas mano, kad reikia grįžti, prašau vieną už, vieną prieš. Ar S.Pečeliūnas kalbės dėl to? Prašom. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Dėl to, kad nebūtų nustatyta suma, ir dėl to, kad būtų nustatyta 100 eurų suma Seimas balsavo ir abiem pasiūlymams pritarė. Komitetas tą svarstė ir turime apsispręsti Seime dar kartą, nes abiem pasiūlymams buvo pritarta. Įrašyti į įstatymą 0 arba 100 negalime. Todėl komitetas ir siūlo balsuoti Seimui dar kartą alternatyviai ir iš tų dviejų Seimo priimtų sprendimų pasirinkti vieną.
PIRMININKAS. Gerbimasis kolega, aš labai atsiprašau. Lapkričio 12 d. Seimo posėdyje buvo balsuota dėl pasiūlymo ir visi 1500 buvo išbraukti. O dabartinis siūlymas, kuris yra, kalba apie grynuosius pinigus – už 100 eurų ir daugiau. Jokių kitų čia siūlymų…
S.PEČELIŪNAS. Už 100 eurų balsavo 46. Aš turiu visus balsavimus.
PIRMININKAS. Vis tiek, aš labai atsiprašau. Šiuo atveju balsuota už atitinkamą dalyką. Tai kam dar antrą kartą turime balsuoti?
S.PEČELIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, skaitykite Statutą.
PIRMININKAS. Jūs kalbėjote. Ačiū. Yra pakankamai balsuota. Kolega S.Bucevičius. Prašom.
S.BUCEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, komitete, kai buvo priimtas toks sprendimas ar 0, ar pritarti mano pataisai 100, mes buvome prašę komiteto, kad jis suformuluotų kaip alternatyvų balsavimą, kad galėtume balsuoti šioje plenarinių posėdžių salėje. Aš noriu jums priminti ir pritarčiau kolegai S.Pečeliūnui, kad mes prie to sugrįžtume ir galėtume apsispręsti, ar 0, ar paliekam 100 eurų.
PIRMININKAS. Ačiū. Tokiu atveju Seimas pirmiau turi nuspręsti, ar grįžtam į ankstesnę stadiją, ar dar kartą balsuojame dėl galutinės redakcijos po balsavimo plenariniame posėdyje. Kolega R.Smetona. Kokią nuomonę remiate?
R.SMETONA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai jūs pasakėte „ar grįžtam“, tai reikėjo pridurti „ar grįžtame prie kurio“. Nes dar kartą pakartosiu, Seimas sąmoningai, laisva valia balsavo du kartus priešingai už tą pačią nuostatą. Vieną kartą Seimas nutarė, kad neturi būti nustatyta jokia suma registruojant, kitą kartą nutarė, kad būtų 100 arba daugiau ir tada registruojama. Todėl komitetas ir siūlo balsuoti alternatyviai dar kartą sugrįžtant. Seimas pavedė komitetui tai daryti, komitetas padarė ir siūlo balsuoti alternatyviai už ir prieš. Tai vienas variantas. Nebūtų nustatyta suma – antras variantas, 100 arba daugiau. Viskas.
PIRMININKAS. Gerai, kolega. Aš tą patį sakau, tik kitais žodžiais. Ar galime bendru sutarimu sutarti dėl šios nuostatos, kad iš tikro balsuojame alternatyviai, kaip siūlo komitetas? Sutinkame? Gerai. Ačiū. Kalbų, man atrodo, dėl balsavimo motyvų pakako. (Balsai salėje) Kolegos, mes tikrai neturime laiko dėl to paties dalyko kalbėti po tris kartus. Dabar turime pasirinkti alternatyvą. Gerbiamasis Bašy, jūs mane pataisykite, jeigu aš ne taip pasakysiu. Pirmas variantas, aš manau, turi būti komiteto siūlymas, t. y. už 100 eurų ar daugiau – mygtukas „už“, o kitas siūlymas, kuris eina nuo 0 ir aukščiau. Sutinkate? Tai mygtukas „prieš“. (Balsai salėje) R.Smetona. Prašom. Kad aš jūsų nepainiočiau, aš klausiu, kad būtų labai tikslu. Prašom. R.Smetona.
R.SMETONA. Komiteto siūlymas buvo išbraukti sumą. Seimas pritarė išbraukti. Pono S.Bucevičiaus siūlymas buvo palikti 100. Seimas vėl pritarė palikti 100, todėl čia nėra kokio nors prioriteto. Yra du normalūs Seimo patvirtinti siūlymai. Dabar dar kartą balsuojame ir pasirenkame iš tų dviejų vieną. Arba nėra jokios sumos, arba suma – 100.
PIRMININKAS. Bičiuliai, aš siūlau nesiginčyti. Aš tik sakau, kad mygtukas „už“ – už komiteto poziciją po balsavimų plenariniame posėdyje 100 eurų ir daugiau, kitas pasiūlymas – mygtukas „prieš“. (Balsai salėje) Na, koks skirtumas, negi nesusigaudysime tarp dviejų mygtukų? Nepraraskime laiko. Kolegos, registruojamės ir bus alternatyvus balsavimas. Registruojamės.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai.
Kolegos, dėmesio! Mygtukas „už“ arba plius – paliekame už 100 eurų ir daugiau, mygtukas „minus“ – šitie dalykai išbraukiami. Ar aišku? Plius – su pinigais, minus – be nieko. Prašom balsuoti. Registruojamės. 71.
Už – 34, prieš – 37. Vadinasi, išbraukiama.
Ar galime dabar pritarti visam pakeistam, aš nesakau, pataisytam, bet pakeistam 9 straipsniui? Galime. Ačiū. Pritarta. Dabar, gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, lieka, kadangi šiuo įstatymu keičiamas visas senasis įstatymas, šio įstatymo 2 straipsnis, t. y. įsigaliojimas, nes čia buvo tada jau aiškiai netinkama, gruodžio 14 diena. Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Dėl 2 straipsnio – „Įsigaliojimas ir taikymas“. Jūsų siūlymai. Gerai, aš galiu perskaityti. „Šio įstatymo 1 straipsnio nauja redakcija išdėstytas ir t. t. nuostatas…“
R.BAŠYS. Azartinių lošimų organizacijos ir bendrovės privalo patikrinti kliento, einančio į lošimo namus, kazino, tapatybę ir jį įregistruoti, taip pat įregistruoti, kai keičia grynuosius pinigus…
PIRMININKAS. Kolega!
R.BAŠYS. …ir žetonus.
PIRMININKAS. Ne, mes šitą jau balsavome, viskas. Dabar kalbame apie 2 straipsnį, kur jūsų parašyta be konkrečios datos, nes ji netinkama. „Šio įstatymo 1 straipsnio nauja redakcija išdėstytas pinigų plovimo ir t. t. nuostatas finansų įstaigos ir kiti subjektai taiko ir šio įstatymo įsigaliojimo momentu esantiems klientams.“ Ir 3 straipsnis šiek tiek pataisytas. Čia yra jūsų komiteto nuomonė. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti komiteto pozicijai dėl 2 ir 3 straipsnių? Niekas neprieštarauja? Galime. Pritarta. Taigi priėmėme visus straipsnius.
Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. 2 ir 3 yra pagal komiteto redakciją. Ar pageidauja kas nors kalbėti dėl viso įstatymo, ar galime iš karto balsuoti? (Balsai salėje) J.Veselka. Prašom. Jo nėra. Prašom registruotis ir balsuosime. Registruojamės, kolegos. Kolegos, grįžtame į salę. Kolegos!
Užsiregistravo 81 Seimo narys.
Prašom balsuoti, ar priimame Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymą. Prašom balsuoti.
Už – 74, prieš – 1, 2 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Kolegos, labai prašau neišsiskirstyti, nes čia yra likę visai nesunkūs ratifikavimo ir panašūs įstatymai.
Darbotvarkės ketvirtas punktas – Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo projektas. Priėmimas. Ekonomikos komiteto vardu – kolega R.Garbaravičius. Prašom į tribūną. Projekto registracijos… Kolegos, neišeikite iš salės, gali pritrūkti. Registracijos Nr.XP-2475(3). Irgi eurointegracinis. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
R.GARBARAVIČIUS (TSF). Laba diena! Tai yra eurointegracinis įstatymas. Jis reglamentuoja įmonių, kurios peržengia vienos valstybės ribas, jungimąsi. Komitetas pritarė. Mes tiktai suderinę visas pastabas įrašėme vieną pataisą dėl įsigaliojimo, nes jis turėjo įsigalioti gruodžio 15 dieną. Dabar komitetas priėmė kitą formuluotę, kuri tenkina teisinius reikalavimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar noriu paklausti kolegų, ar manome, kad yra 29 Seimo nariai, kurie remia komiteto siūlymą? Yra? Gerai. Ačiū. Ar galime pritarti šiam komiteto pasiūlymui? Galime? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Dabar ar yra reikalas priimti pastraipsniui, nes dėl visų straipsnių yra sutariama? Nėra? Ačiū už palaikymą.
Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega P.Vilkas. Prašom. Kolegos sako, kad nereikėtų. Dabar prašom pagalvoti, kol įjungsime. (Balsai salėje) Gerai. Niekaip nesijungia. Įsijungė. Prašom trumpai. Pritaria. Kolega P.Vilkas pritaria. Ačiū. Registruojamės ir balsuosime. (Balsai salėje) Kolegos, prašom sugrįžti į salę. Ar galite pakviesti ten taip maloniai sėdinčius, bet šiek tiek toliau? Kolega Baranauskai, pakvieskite kitus. (Balsai salėje) Registracija! Kolega Pabedinskai, pakvieskite tas damas. Ten, toliau. (Balsai salėje)
67. Tuoj dar sykį registruosimės. Kolegos, prašom grįžti į salę. Štai, man atrodo, ateina kvorumas. Dar ten vienas džentelmenas yra. Būkite malonus, pakvieskite A.Sysą. (Balsai salėje) Gerai. Jeigu P.Gražulis grįžo, aš manau, bus viskas gerai. Tuoj pakartosime registraciją. (Balsai salėje) Ačiū. Prašom dar kartą registruotis. Trumpoji registracija. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 73.
Prašom pasiruošti balsuoti. Ar priimame Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo projektą, prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Už – 68 ir 1 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Kolegos, labai maloniai prašau dar neišsiskirstyti. Liko priimti keturis nesunkius įstatymus.
Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – kolega V.Žiemelis. Prašom į tribūną. Projekto registracijos Nr.XP-2418(2). Taip pat ES. Prašom, gerbiamasis Žiemeli.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau labai trumpai priminti šio įstatymo projekto esmę.
Šiuo įstatymo projektu mes pripažįstame Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją ir taip pat numatomą jos pripažinimo bei įsigaliojimo tvarką. Taip pat šiuo įstatymo projektu nustatome, kad Lietuvoje teismo keliu paskirtos piniginės baudos taip pat turi būti pripažįstamos kitose Europos valstybėse, ir mes turime teisę kreiptis, kad jos būtų vykdomos. Teisės ir teisėtvarkos komitetas vienbalsiai pritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis…
V.ŽIEMELIS. Atsiprašau, šiam projektui.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis pranešėjau, aš tik noriu pasitikslinti dėl įsigaliojimo. Kovo 1 diena, taip?
V.ŽIEMELIS. Taip.
PIRMININKAS. 6 straipsnis? Gerai. Gerbiamieji kolegos, kadangi pasiūlymų nėra, ar reikia dėl kiekvieno straipsnio balsuoti? (Balsai salėje) Tada ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Registracija buvo. Prašom iškart balsuoti. (Balsai salėje) Yra pageidaujančių dar registruotis? (Balsai salėje) Gerai. Trumpoji registracija. Prašom. (Balsai salėje) Registruojamės! (Balsai salėje)
Užsiregistravo 77.
Prašom balsuoti, ar priimame BPK vieno straipsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Už – 73, 1 – prieš ir 2 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Kolegos, dabar mums liko trys ratifikaciniai. Prašyčiau tikrai trumpai drūtai kalbėti. Pirmiausia įstatymo „Dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos bendradarbiavimo susitarimo dėl civilinės pasaulinės navigacijos palydovinės sistemos ratifikavimo“ projektas. Čia dar vienas balsas prie manęs atėjo, tai gal neprapulsime. Kolegos, pirmasis yra D.Barakauskas, pagrindinio Užsienio reikalų komiteto vardu. Ruošiasi kolega V.Škilis. Projekto registracijos Nr.XP-2566. Svarstymo stadija. Aš manau, kad iškart galėsime priimti. Prašom, gerbiamasis Barakauskai.
D.A.BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėl šio įstatymo projekto Užsienio reikalų komitetas buvo pagrindinis, o posėdis įvyko lapkričio 14 dieną. Visi dalyvavę balsavo už. Prašyčiau pritarti įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar V.Škilis papildomo Ekonomikos komiteto vardu. Ruošiasi kolega A.Monkevičius. Prašom.
V.ŠKIL (LSDPF). Ekonomikos komitetas apsvarstė minėto įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą kalbą. A.Monkevičius papildomo Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu. Prašom.
A.MONKEVIČIUS (NSF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas apsvarstė ir bendru sutarimu pritarė jam.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar po svarstymo nori kas kalbėti, ar galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Seimo Pirmininkas siūlo, kad nagrinėtume ypatingos skubos tvarka. Sutinkame? Ačiū.
Dabar priėmimo procedūra. Vienas straipsnis. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas. Ačiū. Prašom registruotis. Trumpoji registracija. Prašom registruotis.
69. Kolegos, ar Seimo Pirmininkas spėjo registruotis? Ne. Gerai. Tada gal dar kas iš kolegų nesiregistravo? Gerbiamieji kolegos, kolega A.Pekeliūnas ne savo darbo vietoje. Prašom registruotis, kolega Pabedinskai ir kiti, dar trumpoji registracija.
82. Net per daug. Taigi prašom pasiruošti, ir balsuojam, ar priimam ratifikacinį įstatymą dėl bendradarbiavimo su Korėja civilinės pasaulinės navigacijos palydovinės sistemos srity. Prašom balsuoti. Iki pertraukos mums lieka taip pat dvi ratifikacijos.
Už – 78, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Įstatymas priimtas. Dėkoju.
Dabar kita ratifikacija. Įstatymo „Dėl 1993 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų ratifikavimo“ projektas. Pagrindinio Užsienio reikalų komiteto vardu – pranešėjas V.Stankevičius. Prašom į tribūną. Ruošiasi kolega V.Škilis. Projekto registracijos Nr.XP-2461. Svarstymo stadija. Prašom, kolega.
V.STANKEVIČ (NSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kaip pagrindinis išnagrinėjo šį klausimą ir siūlo ratifikuoti minėtą konvenciją. Balsavimo rezultatai: visi dalyvavo posėdyje ir balsavo už.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dabar V.Škilis – papildomo Ekonomikos komiteto vardu. Prašom.
V.ŠKIL (LSDPF). Ekonomikos komitetas apsvarstė minėtą įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolegos norėtų kalbėti dėl to, kad pritartume po svarstymo? Nėra. Ar galim priimti po svarstymo? Ačiū.
Ar galim pereiti prie priėmimo procedūros, kaip siūlo Seimo Pirmininkas? Galim. Ačiū. Ar kas nori kalbėti dėl viso įstatymo, kurį sudaro vienas straipsnis, balsavimo motyvų? Niekas, ačiū. Prašom pasiruošti, pagal tą pačią registraciją balsuojam, ar priimam. Prašom balsuoti. Kolegos, balsuojam.
Už – 77 ir 1 Seimo narys susilaikė. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, ačiū už sutartinį darbą. Dabar paskutinis prieš pertrauką įstatymo projektas – įstatymo „Dėl Susitarimo memorandumo dėl supakuotų pavojingų krovinių vežimo ro-ro tipo laivais Baltijos jūra ratifikavimo“ projektas. Vėl pranešėjas – kolega V.Stankevičius. Pagrindinio Užsienio reikalų… Prašau. Taip, V.Stankevičius. Pagrindinio Užsienio reikalų komiteto vardu. Ruošiasi kolega V.Škilis. Projekto registracijos Nr.XP-2462. Svarstymo stadija. Prašom.
V.STANKEVIČ (NSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kaip pagrindinis pritarė šiam įstatymui. Posėdyje dalyvavo 7 komiteto nariai, visi balsavo už. Siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir V.Škilis – papildomo Ekonomikos komiteto vardu. Prašom, kolega.
V.ŠKIL (LSDPF). Ekonomikos komitetas apsvarstė minėtą įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė jam.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo? Nėra. Galim pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Seimo Pirmininkas siūlo nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Sutinkam? Ačiū. Ir dar kartą klausiu, ar norima kalbėti dėl balsavimo motyvų? Įstatymą sudaro vienas straipsnis. Nėra. Prašom tuo pačiu registravimusi balsuoti. (Balsai salėje) Atsiprašau, nutraukiam, labai svarbus Seimo narys užmiršo registruotis. Prašom registruotis. Registruojamės. Kolegos, registruojamės iš naujo.
Kolegos, užsiregistravo 81. Labai gražu, todėl prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojam, ar priimam įstatymo „Dėl Susitarimo memorandumo dėl supakuotų pavojingų krovinių vežimo ro-ro tipo laivais Baltijos jūra ratifikavimo“ projektą. Prašom balsuoti.
Už – 74, prieš – 2, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, nuoširdžiai dėkoju visiems už aktyvų ir sutartinį darbą. Nusipelnėme pertraukos. Dėl to balsuoti nereikia. Pertrauka iki 12 valandos 10 minučių.
Pertrauka
PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Rezervinis pirmasis darbotvarkės klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2034A. Pranešėjas – krašto apsaugos ministras J.Olekas. Pateikimas. Prašau.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, šio įstatymo projekto tikslas – patikslinti dailės kūrinių rodymą, kai kūrinio originalas ar jo kopija parduota ar kitu būdu autoriaus perduota naudotis juridiniams bei fiziniams asmenims, taip pat pateikiant juos visuomenės nariams viešai prieinamose vietose. Šis pakeitimas leistų tiksliau reglamentuoti kūrinių demonstravimo reikalavimus tokiose viešose vietose kaip muziejai, parkai, viešbučiai, kai paprastai tų įmonių veikla tiesiogiai nesusijusi su komercine veikla demonstruojant kūrinius. Todėl prašyčiau pritarti teikiamam įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių klausti nėra. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po pateikimo? Prašom registruotis.
Užsiregistravo 37. Dar kartą prašom registruotis.
Ačiū. Užsiregistravo vienu daugiau. Prašau balsuojant apsispręsti dėl pritarimo po pateikimo.
Už – 32, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Komitetai. Pagrindinis buvo numatytas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ar yra kitokių pasiūlymų? Nėra. Ačiū.
Darbotvarkės 1-9a klausimas – Darbo kodekso 162 ir 1621 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1415(2). Priėmimo stadija. Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad priėmimo stadijoje buvo padaryta pertrauka, nes balsuojant už pateiktus pasiūlymus buvo balsuota už du pasiūlymus, kurie prieštaravo vienas kitam. Todėl buvo padaryta pertrauka. Komitetas apsvarstė susidariusią situaciją ir siūlo tokią išeitį. Pirmiausia norėčiau priminti šio įstatymo projekto pirminę prasmę – įteisinti Tėvo dieną kaip šventinę dieną. Todėl komitetas siūlo svarstyti tik Tėvo dienos paskelbimą šventine diena ir išbraukti 2 dalį, dėl kurios kilo nesusipratimų.
Taip pat noriu priminti, kad yra atskirai užregistruotas šio straipsnio 2 dalies įstatymas, atskiras įstatymo projektas. Jį dabar svarstė Ekonomikos komitetas. Ten galėtų būti pratęsta diskusija ir dėl kolegos J.Razmos pasiūlymo, ir dėl pono A.Čapliko.
Kadangi šiandien jau gruodžio 13 diena, komitetas ir anksčiau buvo pritaręs mano siūlymui, kad šis įstatymas bet kokiu atveju, nesvarbu, kokio pavidalo jis išeitų, įsigaliotų nuo 2009 metų sausio 1 dienos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuojant apsispręsti dėl A.Syso pasiūlymo. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Aš stebiuosi tokia komiteto pirmininko savivale – negerbia Seimo buvusių balsavimų! Buvo balsuota, Seimas gal šiek tiek nekoordinuotai pritarė ir mano pataisai prijungti sutampančias dienas prie kasmetinių atostogų. Ir A.Čapliko… (Balsai salėje)
A.SYSAS. Jūs per garsiai kalbate, išsijungė automatiškai.
J.RAZMA. Dabar vėl įsijungė, viskas gerai. Nereikalingi trukdymai neišmuš iš vėžių. Dabar Seimui yra labai paprasta galimybė,. Kaip mes pasielgėme ir Pinigų plovimo prevencijos įstatymo atveju, kai Seimas irgi buvo priėmęs dvi prieštaringas pataisas, po to balsavome alternatyviai, ar už 100 eurų, ar už nulį, ir viskas buvo išspręsta. Šiuo atveju irgi yra paprasta išeitis. Turime precedentą – balsuojame, ar tos sutampančios dienos koncentruojamos ties Kalėdom, ar kiekvienam žmogui pagal pageidavimą pridedamos prie kasmetinių atostogų.
Pono A.Syso komitetas neturėjo čia rašyti naujų pataisų, nes procedūra buvo iš esmės užbaigta, tik reikėjo išsiaiškinti, ką daryti toje situacijoje.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Pone Pirmininke, aš taip pat manau, kad už bet kurią įregistruotą pataisą iš karto balsuoti negalime. Turi būti išsakytos nuomonės už ir prieš. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad ponas A.Sysas nėra šiais klausimais vienintelis ponas Dievas, yra ir be jo kitų įregistruotų pataisų. Jeigu dėl jo pataisų yra teikiama balsuoti, tai turėtų būti, tarkime, ir dėl mano kompromisinio siūlymo, siūlančio irgi tam tikrą išeitį mažinant poilsio dienų perkėlimo skaičių. Tai yra irgi kompromisinis variantas. Aš tada siūlau visus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, grįžtame prie svarstomo įstatymo priėmimo. Yra A.Syso pasiūlymas, kuriam pritarė komitetas, ir dėl jo apsisprendžiame.
Dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? (Balsai salėje) Prašau? Dėl vedimo tvarkos. A.Čaplikas.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Aš vis dėlto pritarčiau J.Razmos siūlymui, kuris, manau, pats teisingiausias šioje situacijoje. Yra du pasiūlymai, jiems abiem Seimas pritarė. Dabar balsuokime dėl kiekvieno alternatyviai ir matysime, kokią poziciją Seimas pasirinks. Nes šiuo atveju, aš nežinau, jeigu nepritarsime pono A.Syso siūlymui, tai ką tada darysime? Vis tiek teks balsuoti alternatyviai. Aš nelinkęs pritarti pono A.Syso pasiūlymui, vis tiek siūlysiu jį atmesti, tada vis tiek reikės balsuoti dėl J.Razmos ir A.Čapliko pasiūlymo, ir viską vis tiek baigsime balsavimu.
PIRMININKAS. Prašom, A.Sysas.
A.SYSAS. Kadangi buvo padaryta pertrauka, jeigu nepriimate komiteto pasiūlytos alternatyvos dėl 2 straipsnio, tai tada reikia pradėti dar kartą balsuoti ir už pono G.Steponavičiaus pasiūlymą. (Balsai salėje) Palaukite, dėl jos apskritai dar niekas nebalsavo, nes jis užregistravo tuo metu, kai buvo padaryta pertrauka. Todėl iš karto negalima pereiti prie alternatyvos. Tada reikia svarstyti pono G.Steponavičiaus pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad vis tiek teks Seimui apsispręsti. Yra vienas pasiūlymas, kurį taip pat turime apsvarstyti. Tas pasiūlymas skamba taip, yra du pasiūlymai, kuriems buvo pritarta, tai A.Čapliko ir J.Razmos pasiūlymai, ir vienam, ir kitam buvo pritarta. Yra pasiūlymas svarstyti alternatyviai ir apsispręsti alternatyviai dėl vieno iš jų.
Gerbiamieji kolegos, galbūt balsuodami apsispręsime, ar galime eiti tuo keliu ir spręsti alternatyviai balsuodami tą problemą. Kas už tai, kad spręstume šią problemą alternatyviu balsavimu, prašom registruotis.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Prašom balsuojant apsispręsti dėl šio pasiūlymo, kad alternatyviai išspręstume problemą. Prašau dėl alternatyvaus balsavimo sprendžiant šią problemą.
Gerbiamieji kolegos, prašom dar kartą registruotis ir kartosime balsavimą. Lygus skaičius: už – 30, prieš – 13, susilaikė 17… Atsiprašau, nesiregistruojame, nes už – 30, prieš – 13, o susilaikę neskaičiuojami, nes alternatyvus balsavimas.
Atsiprašau, atsiprašau, suklydau. Iš tikrųjų šitas balsavimas neįvyko – po lygiai balsų. Prašom dar kartą registruotis. (Balsai salėje)
Dar kartą balsuojame, ar sprendžiame problemą alternatyviu balsavimu. Dabar apsisprendimas. Dėl apsisprendimo balsuojame.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Prašom. Kas už tai, kad ši problema būtų išspręsta balsuojant alternatyviai, balsuoja už, kas nepritaria šitam sprendimo būdui, balsuoja prieš. (Balsai salėje)
Už – 32, prieš – 21, susilaikė 17, taigi sprendimas nepriimtas. Nėra Seimo pritarimo, kad iškilusią problemą spręstume balsuodami alternatyviai. (Balsai salėje) Prašau dėl vedimo tvarkos.
J.RAZMA. Gerbiamasis pirmininke, tada jūs pats pasiūlykit, kaip išeiti iš tos situacijos, kai Seimas yra pritaręs pataisoms. Jos yra priimtos Seimo, jos galioja, faktiškai jos šiandien yra įstatymo tekste. Nežinau tik, kaip jos ten sudėtos viena ant kitos, bet yra tokie Seimo balsavimai, ir šitas balsavimas dėl procedūros jų nepanaikina. Tai jūs tada teikite balsuoti, kad Seimas atšauktų anuos sprendimus ir pripažintų juos negaliojančiais. Tada irgi yra išeitis. Duokite balsuoti, kad abu anie sprendimai būtų panaikinti, nes jie yra. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Atsiprašau J.Veselkos.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, klausau visos šitos diskusijos ir galvoju, kad žmonės, tai yra Seimo nariai, balsuoja šiaip sau, nesuprasdami, kas kur vyksta. Tai aš, kaip ekonomistas, dabar joks ne politikas, noriu jums visiems paaiškinti.
Per vieną darbo dieną Lietuvoje sukuriama 303 milijonai BVP, 100 milijonų – į nacionalinį biudžetą, 30 milijonų – į „Sodrą“, 10 milijonų –į Sveikatos draudimo fondą. Todėl ir prašau, kai jūs balsuosite už tas visokias išeigines, šventes, suprasti, kad kiekvienas naujos šventės paskelbimas pensininkams išmokas sumažina 30 milijonų, sveikatos apsaugai išmokas sumažina 10 mln., nacionaliniam biudžetui – 100 mln. Gerbiamieji kolegos, jūs patys žinote, kad kiekvieną dieną, kai užsinorime, mes bet kuris galime paskelbti sau šventę. Todėl prašau daugiau nebalsuoti už jokias šventes. Užtenka.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – G.Steponavičius. Prašau.
G.STEPONAVIČIUS. Aš siūlau, pone pirmininke, pataisas svarstyti logine seka, pradedant nuo mano siūlymo, nes kolega A.Sysas siūlo straipsnius braukti, o aš siūlau koreguoti. Apsvarsčius atitinkamą mano pasiūlymą, sumažėtų dviem perkeliamom poilsio dienom ir ta skaičių išraiška, apie kurią kalbėjo kolega J.Veselka, mūsų gyvenime taptų pliusu, o ne minusu.
A.SYSAS. Tai neišspręstų. Tai ginčytinas klausimas.
PIRMININKAS. Taip, dėl vedimo tvarkos – S.Pečeliūnas. Prašau.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mes visai neseniai, prieš tą pertraukėlę, reglamento ir Statuto požiūriu turėjom iš esmės identišką situaciją. Buvo balsuota dėl abiejų dalykų (turiu omeny Lošimų įstatymą), komitetas buvo įpareigotas kaip nors rasti išeitį. Jis pasiūlė Seimui išeitį – balsuoti alternatyviai, ir mes tą padarėme, nes abiem pasiūlymams buvo Seime pritarta.
Dabar turime ieškoti išeities, nes abiem pasiūlymams buvo pritarta. Jie vienas kitam prieštarauja, arba vienas kitą paneigia. Kitos fizinės išeities aš tiesiog nematau. Arba vėl grąžinti į komitetą, kad jis vėl rastų kokį siūlymą, bet jis nelabai galės ten ką nors rasti. Yra klasikinis modelis –balsuoti alternatyviai. Aš prašyčiau Seimo narių dar kartą balsuoti už tai, kad mes balsuotume alternatyviai ir pasirinktume, o po to pasirinktą modelį vienaip ar kitaip taisytume, nes kol nepasirinkom, visa tai yra laiko gaišinimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau. V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (MSG). Dėl vedimo tvarkos. Vyriausybės valanda turėjo prasidėti prieš 3 minutes. Tai gerbkime ir save, ir Vyriausybę.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Sysas. Prašau.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš pačioje pradžioje pasakiau, ką siūlė komitetas. Komitetas nesiūlė alternatyvos. Noriu dar kartą priminti – įstatymas buvo dėl Tėvo dienos. Dabar viskas pasisuko į tai, kur tas dienas kilnoti. Įstatymo projekto pirminiame variante apie tai nebuvo nė pusės žodžio, todėl komitetas ir siūlė grįžti prie pirminio varianto, ką siūlė dvi kolegės Seimo narės. Todėl grįžimas prie šito varianto galimas pritariant pasiūlymui išbraukti antrą straipsnį, balsuojant už 2 straipsnį. Reikia nutraukti tą diskusiją dėl 2 straipsnio… dėl kilnojimo pakeitimų ir balsuoti tiktai dėl Tėvo dienos, dėl atmintinų dienų, dėl Konstitucijos, viskas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra A.Syso pasiūlymas. Prašau.
A.SYSAS. Mūsų komiteto, ne A.Syso.
PIRMININKAS. Kuriam pritarė komitetas. Prašau dėl šito pasiūlymo apsispręsti balsuojant. Prašom dėl balsavimo motyvų. Nuomonė už – M.A.Pavilionienė. Prašau.
M.A.PAVILIONIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, jūs su vandeniu išpylėte ir kūdikį. Jums visai nerūpi Tėvo dienos idėja, jums labiau rūpi atostogos. Todėl aš labai prašau pritarti komiteto sprendimui ir balsuoti už Tėvo dieną, nes Lygių galimybių metai jau pasibaigė, o mes iki šiol vis dar svarstome, kada gi pagerbsime savo tėvus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega J.Razma. Prašau.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą bandau atkreipti jūsų dėmesį, kad šiuo metu yra priimtos konkrečios mūsų su A.Čapliku pataisos. Jeigu jūs norite balsuoti už kitus variantus, tai aš dar kartą siūlau Seimo Pirmininkui atšaukti tuos balsavimus. Komitetas, deja, nėra Etikos ir procedūrų komisija ir jisai procedūrinių išeičių, matyt, ir nepajėgia pasiūlyti. Jeigu tai nebus padaryta, tada aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio. Jūs susigaudykit ir dirbkit pagal Statutą. Apgailestauju, kad yra klaidinami rinkėjai ir kolegos Seimo nariai, kad šitais mūsų siūlymais yra neva didinamas šventinių dienų skaičius. Kaip tik yra mažinama, o ne didinama.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar jūs jau viską girdėjote šituo klausimu. Jeigu mes dabar apsisprendžiame dėl šito A.Syso pasiūlymo, kuriam pritarė komitetas, tai kartu išsprendžiame ir tai, ką kolega J.Razma ką tik sakė, – šituo balsavimu nubraukiame anuos balsavimus.
Aš dabar prašau, kadangi išsakytos nuomonės dėl balsavimo motyvų, apsispręsti balsuojant dėl pritarimo šitam A.Syso pasiūlymui, kuriam pritarė komitetas. Prašom balsuoti. Trumpoji registracija ir prašom balsuoti.
Ačiū. Užsiregistravo 81 Seimo nariai. Prašom, gerbiamieji kolegos, balsuoti dėl A.Syso pasiūlymo, kuriam pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
A.SYSAS. Pasiūlymas išbraukti 2 straipsnį. (Balsai salėje) Dar kartą tiems, kas pavėlavo. Ir grįžti prie pradinės įstatymo idėjos, t. y. svarstyti tik Tėvo dienos paskelbimą šventine diena – sekmadienį. Tai ir visas verslas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Už – 54, prieš – 11, susilaikė 12. A.Syso pasiūlymas priimtas. Prašome dabar, gerbiamieji kolegos, dėl viso įstatymo… (Balsai salėje) Taip pat yra pasiūlymas dėl 3 straipsnio. Įsigaliojimas nuo 2009 m. sausio 1 d., taip?
A.SYSAS. Taip.
PIRMININKAS. V.Žiemelis dėl vedimo tvarkos.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Pirmininke, ar jūs pirmininkaujate, ar ką norite, tą darote? Ar jūs negirdėjote, ką aš pasakiau? Jau seniai praėjo laikas, kai turėjo prasidėti Vyriausybės valanda. Gerbkime save! Kas jums davė tokią teisę taip elgtis?
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Aš girdėjau ir pirmą kartą, ką jūs sakėte. Gerbiamieji kolegos, ar galime dabar apsispręsti dar dėl vieno pasiūlymo dėl šio įstatymo. Dėl vedimo tvarkos – J.Razma, prašau.
J.RAZMA. Aš, rodos, aiškiai sakiau, kad frakcijos vardu prašau pertraukos, nes matau, kad procedūriškai jūs visai susipainiojote, jūs negalite ignoruoti G.Steponavičiaus pataisos svarstymo. Galite balsuoti, ar ją atmesti, bet negalite ignoruoti ir komiteto pataisai teikti kažkokį aukštesnį prioritetą. Tai aš prašau frakcijos vardu balsuoti dėl pertraukos iki kito posėdžio. Gal tada susigaudysite, ką jūs čia pridarėte.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dvi pertraukos, kurias numato Statutas, jau buvo išnaudotos. Dabar yra užregistruoti pasiūlymai ir tuos pasiūlymus, kurie yra užregistruoti, mes dabar svarstome. Aš labai atsiprašau V.Žiemelio, iš karto girdėjau, ką jūs sakėte, tačiau vis dėlto turime pradėtą darbą užbaigti, ir dabar yra pasiūlymas A.Syso, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2009 m. sausio 1 dienos. (Balsai salėje) A.Sysai, ar jūs pasiūlymo neatsiimate?
A.SYSAS. Aš norėčiau argumentuoti. Gerbiamieji kolegos, čia jau viena frakcija iš pat ryto apie tai kalbėjo. Vis dėlto kalendoriniai metai prasideda po pusantros savaitės, sudaryti darbo grafikai, sudaryti kalendoriai ir bet kokios papildomos dienos įrašymas, o kadangi tai būtų šventinė, kuriai galiotų dabartinės veikiančios taisyklės… Paprasčiausiai duodam laiko, kad galėtume grįžti svarstyti ir pono V.Čapliko įstatymą, kurio yra kitas numeris, ir priimti tuos pasiūlymus, kuriuos teikė Vyriausybė, tai yra kad šventinės dienos, sutampančios su poilsio dienomis, jei jos yra sekmadieniai, nebūtų keliamos. Taigi visą tai išspręsime po to, bet dabar turime baigti šitą procedūrą, nes kilo dėl šios procedūros ginčas. Jeigu šis įstatymas įsigaliotų 2009 m. sausio 1 d., visi metai prieš akis sutvarkyti tai, dėl ko čia laužome ietis.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – E.Masiulis. Prašau.
E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu, kad mes visi vienodai suprastume, kas čia dabar vyksta. Seimas ėmėsi iniciatyvos peržiūrėti kompensuojamų švenčių sąrašą, manydamas, kad tų kompensuojamų švenčių yra per daug. Po įvairių pasiūlymų griūties ir po įvairių keisčiausių balsavimų šiandien turime situaciją, kad jeigu dabar pritariam dar Tėvo šventinės dienos paskelbimui, tai kitais metais prie visų jau esamų kompensuojamų švenčių, t. y. Velykų antros dienos (2008 metais) , Mamos ir Kalėdų dienos prisideda dar ir Tėvo diena.
A.SYSAS. Kalėdų nėra…
E.MASIULIS. Mes, siūlydami sumažinti, turėsime dar daugiau švenčių, kurios bus kompensuojamos. Ar taip mes suprantame dabartinius pono A.Syso pasiūlymus?
PIRMININKAS. Labai ačiū. Visa tai iš tikrųjų yra tame A.Syso pasiūlyme. Įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 dienos. (Balsai salėje) S.Pečeliūnas. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio Pirmininke ir gerbiamasis pranešėjau! Iš principo įsivėlėme į labai ilgą, sudėtingą ir nelabai reikalingą ginčą ir labai daug gaištame laiko, ir, kaip teisingai sakė, Vyriausybė laukia. Aš noriu jums pasiūlyti. Gal jūs nepriimsite. Jau yra tokia praktika, kurią Č.Juršėnas dažnai naudodavo ankstesniuose seimuose, frakcijos pertraukų jau nebegali prašyti, čia jau jų buvo užtektinai. Bet jeigu pažiūrėsite į darbotvarkę, klausimui svarstyti laikas baigėsi, ir taškas. Pratęsime kitame posėdyje. Iki to laiko viską surikiuosite ir detaliai išdėstysite, nes dabar mes sugaišime labai daug, o sprendimo nepriimsime, aš tai matau iš savo patirties. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas ir dėl to pasiūlymo turime apsispręsti. Pasiūlymas, kad įstatymas įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 dienos. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl to pasiūlymo? Prašau. S.Pečeliūnas, prašom. (Balsai salėje) Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Mielieji kolegos, Tėvo diena nėra pavasarį ir nukelti visas datas, kurias siūlo, jos yra rudeninės, ir dar metams visą tai atidėti, nežinau, ar būtų labai protinga. Jeigu įsigaliojimas būtų nuo metų vidurio pagal visus mokestinius, tai būtų logiškas aukso vidurys ir būtų priimtina. Tai ką, kitais metais mes Tėvo dienos nešvęsime?
A.SYSAS. Švęsime.
S.PEČELIŪNAS. Kitais metais Konstitucijos neminėsime, jeigu taip apsispręsime. Nėra tai visai priimtina. Aš siūlyčiau vis dėlto komitetui pasinaudoti mano siūlymu, dabar nedaryti balsavimo ir siūlyti įsigaliojimą kitų metų viduryje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Matyt, kad kito būdo nėra, kaip tik konstatuoti, kad klausimo svarstymui skirtas laikas baigėsi. Pereiname prie Vyriausybės valandos. (Šurmulys salėje)
Kviečiame Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Gerbiamieji kolegos, noriu visus informuoti, kad Ministro Pirmininko pareigas eina susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius. Frakcijos vardu prašome klausti kolegą J.Razmą.
J.RAZMA (TSF). Turbūt dabar aukščiausias pagal rangą yra finansų ministras, ar taip suprasti? Tai gal reikia susisiekimo ministrą pasodinti į premjero kėdę, visiems bus aiškiau. Tada klausiu jo dėl tų išmokų apskričių viršininkams. Ar tai „tryliktas“ atlyginimas, ar premijos, jūs patikslinsite, kas tai yra, ir kaip jums atrodo, ar tai yra moralus Vyriausybės žingsnis dabartinio mokytojų streiko fone, kultūros darbuotojų, keliančių jų skurdaus atlyginimo klausimą, fone, dar ir dėl to, kad visiems apskričių viršininkams, kiek aš suprantu, išmokos yra vienodos? Nepriklausomai nuo to, kad kai kurių apskričių viršininkų atžvilgiu buvo ir specialus tyrimas, kaip, sakykim, dėl Klaipėdos apskrities viršininko, kuris išvengė atsakomybės tik dėl senaties. Ir dar kalbant apie apskričių viršininkus įdomu, ar Vyriausybė reaguos į žiniasklaidos pranešimas apie Kauno apskrities viršininkų, rodos, 10 dienų neva komandiruotę į kažkurią Afrikos valstybę rūpintis klimato atšilimo klausimais? Ar jūs manote, kad tai yra komandiruotė ir jie sprendžia kažkokius Vyriausybės pavedimus, ar tai vis dėlto pramoginė privati kelionė ir už tai jie turėtų susimokėti iš savo kišenės?
A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už keletą klausimą. Noriu atsakyti, kad Vyriausybė nei posėdžio metu, nei ministrų pasitarimų metų dėl premijų skyrimo apskričių viršininkams tikrai šio klausimo dar nesvarstė. Kiek žinau įstatymus, įstatymai metų pabaigoje leidžia mokėti premijas, įvertinus valdininkus už pasiektus gerus rezultatus ir jeigu yra pinigų darbo užmokesčio fondo ekonomija. O dėl komandiruotės aš jums negaliu atsakyti, aš manau, kad į komandiruotes tikrai vykstama su tam tikru tikslu, su pagrindimu, ir, manau, ekskursijų negalima organizuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega K.Daukšys Darbo partijos frakcijos vardu. Ruošiasi P.Gražulis.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų turėjau klausimą premjerui, bet kadangi gerbiamasis A.Butkevičius šiandien jį pavaduotoja, tai klausiu jo. Šiandieną, niekam ne paslaptis, didelė įtampa tvyro švietimo sistemoje, ir, matyt, ne tik dėl nepakankamo atlyginimo mokytojams už jų darbą. Galbūt ir todėl, kad Švietimo ir mokslo ministerija nepakankamai gerai atlieka kitas savo pareigas. Ar Vyriausybė kokiu nors būdu kalbėjo su ministre, ar svarstė šitą klausimą, ir kokių priemonių artimiausiu metu bus imtasi, nes iš tikrųjų labai retas atvejis, kad mokytojai streikuotų, aš jau bent Lietuvoje neatsimenu. Matyt, žmonės yra privesti iki tokios ribos, kad negali kitaip elgtis.
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
A.BUTKEVIČIUS. Aš gal finansų ministrui perleisiu šitą atsakymą.
R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų yra sudaryta premjero potvarkiu darbo grupė, kuri pradėjo svarstyti ir mokytojų atlyginimų klausimus. Aš esu tos darbo grupės narys, turbūt vienintelis iš čia esančių ministrų šiandien. Tas posėdis buvo labai konstruktyvus… Yra švietimo ir mokslo ministrė, ji pakomentuos. Šita darbo grupė taip pat spręs ir tuos klausimus, kuriuos jūs įvardijote. Diskusijoje su profsąjungų atstovais paaiškėjo, kad tas bendras atlyginimų lygis galbūt nėra netgi pagrindinė problema. Yra daug problemų – kaip pasiskirsto atlyginimai tarp mokytojų, kokį atlyginimą turėtų gauti jaunesnis mokytojas, tik atėjęs į darbą, ar turėtų būti atestacija, ar neturėtų būti atestacijos. Kaip turėtų būti skiriamos lėšos mokytojų darbo vietų įrengimui, kokiu tempu, kur tos darbo vietos turėtų būti įrengiamos, galbūt neturėtų būti įrengiamos. Visas kompleksas šitų problemų buvo svarstomos. … Tai jeigu švietimo ir mokslo ministrė, kurios aš nepastebėjau, dar papildytų, atsakymas būtų išsamesnis.
PIRMININKAS. Prašom.
R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Aš norėčiau pasakyti, kad per šitos Vyriausybės darbo laikotarpį švietimo sistemoje absoliučiai niekas nėjo blogyn. Jeigu mes pažiūrėtume finansinę išraišką, pažiūrėtume, kiek auga ir didėja moksleivio krepšelis, palyginti su 2007 m. ir 2008 metais, jeigu 2007 m., šiais metais, 2333, tai jau kitais metais jis bus didinamas du kartus ir vidutiniškai pasieks beveik 3 tūkst. dydį. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad per 17 metų labai daug klausimų švietimo sistemoje buvo labai vangiai sprendžiama. Nuo 2003 m. Seimui patvirtinus Švietimo strategiją pradėta integruoti visus vaikus į bendrojo lavinimo mokyklas. Tai iš esmės yra teisinga, tačiau nebuvo surastos papildomos lėšos mokytojams padėjėjams, socialinėms darbuotojoms, psichologinėms tarnyboms. Jos pradėjo atsirasti tik 2005, 2006, 2007 metais, o ta nepasitenkinimo banga auga, ir, matyt, tas sprogimas ir yra iš to laiko. Ši Vyriausybė pateikė ir šis Seimas priėmė Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą, tai iš esmės turėtų keisti situaciją, ypač vaikams, kurie yra tokio elgesio, kuris trukdo ir mokymo procesui, ir kitiems, atitinkamai bus koreguojama. Daugelis dalykų yra padaryta.
Ir paskutinis. Matau, kad jūs nepatenkintas mano atsakymu. Pagrindinis dalykas, kurį noriu akcentuoti, nė vienoje Vyriausybėje nebuvo priimtas arba pateiktas biudžetas, kad švietimo sistemai būtų numatyta 800 mln. daugiau. Todėl 5 mlrd. 800 mln., kartu su savivaldybėmis, nacionalinis biudžetas švietimui tikrai niekada toks nebuvo. Be to, niekada nebuvo padidinti atlyginimai dėstytojams, moksliniams darbuotojams, ši Vyriausybė 2007 m. tai darė du kartus, kitais metais irgi numato 20%.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega P.Gražulis. Prašau. Atsiprašau P.Gražulio. Prašau, K.Daukšys nori papildyti.
K.DAUKŠYS. Ačiū. Aš iš tikrųjų dėkingas ministrei už tai, kad ji pasakė, kas buvo padaryta kažkada, arba nepadaryta. Bet mano klausimas nukreiptas ne į tą pusę. Mano klausimas labai paprastas. Šiandien švietimo sistemoje yra aiški krizė. Kai jūs sakote, kad niekas nepablogėjo, aš jums pasakysiu, kad neatsimenu tokių metų, kai mokytojai būtų streikavę. Jeigu mokytojai streikuoja, tai savaime jau yra pablogėjimas. Mano klausimas buvo, ar šiandien yra jūsų ministerijos, arba Vyriausybės, paruoštas koks nors planas, kaip iš tos padėties išeiti? Aš netgi nekritikuoju dabar jūsų darbo. Aš klausiu, ar koks nors planas yra parengtas?
R.ŽAKAITIENĖ. Taip, yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega P.Gražulis. Ruošiasi A.Paulauskas. Prašau.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Gerbiamais Pirmininke, yra Statutas, ten aiškiai pasakyta, kad vienas klausimas, vienas atsakymas ir net yra minutės. Nemanau, kad mes turėtume rengti kiekvienu klausimu mokslinę konferenciją. Turėtume laikytis Statuto, nes mes visi norime paklausti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Pagal Statutą numatyta, kad gali papildyti klausimą. Prašau. P.Gražulis. Ruošiasi A.Paulauskas.
P.GRAŽULIS (TTF). Norėjau kreiptis į teisingumo ministrą P.Bagušką ir jam nuoširdžiai padėkoti. Į jį kreipėsi kooperatyvas „Smiltelė“, kad būtų užregistruotas jų turtas. Šią problemą jie sprendė penkerius metus, ir Registrų centras, nepaisant to, kad buvo priimti teismo sprendimai, įpareigojantys Registrų centrą užregistruoti jų turtą, nevykdė teismo sprendimo. Tik ministro dėka šis sprendimas buvo įvykdytas ir jų turtas užregistruotas. Kooperatyvas „Smiltelė“, kuris jungia apie 800 narių, nuoširdžiai jums dėkoja ir aš šitą padėkos raštą jums, gerbiamasis ministre, noriu įteikti. O šią padėką stebi kooperatyvo „Smiltelė“ atstovai ir po šio posėdžio jums įteiks ir gėlių puokštę. Ir sveikinam jus su artėjančiom šventėm. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakyti, matyt, nereikia. Klausia kolega A.Paulauskas. Ruošiasi P.Auštrevičius.
A.PAULAUSKAS (NSF). Norėčiau paklausti ūkio ministro V.Navicko. Gerbiamasis ministre, derybose dėl nacionalinio investuotojo atominei elektrinei statyti dalyvauja Seimo narys A.Ažubalis bei jam talkinantis Stasys Vaitkevičius. A.Ažubalis, atsakydamas į klausimą, kodėl jis čia dalyvauja, atsakė, kad jo pareiga ginti valstybės interesus šiose derybose. Norėčiau jūsų paklausti, kas paskyrė A.Ažubalį, kokie jo derybiniai įgaliojimai ir ar jūs neketinate įtraukti daugiau parlamentarų į derybinę komisiją, kad jie padėtų jums ginti valstybės interesus? Ar tai nėra neformalus pripažinimas 2K projekto, tai yra kad Konservatorių partija ir toliau dalyvauja Vyriausybės darbe? (Balsas salėje: „O, geras klausimas!“)
V.NAVICKAS (VLPDF). Ačiū už klausimą. Tikrai viskas labai teisingai pasakyta. Gerbiamasis A.Ažubalis yra darbo grupės narys. Džiaugiuosi, kad jis produktyviai prisideda prie derybų proceso ir teikia labai reikšmingus pasiūlymus, kurie iš tiesų derybų procese padėjo pagerinti Vyriausybės poziciją su „NDX energija“. Manau, kad jo dalyvavimas kartu yra ir galimybė susipažinti didelei Seimo frakcijai, atstovaujančiai konservatoriams, su mūsų derybų rezultatais. Aš norėčiau pasakyti, kad derybų procese visada durys atviros ir kitų frakcijų nariams, ir tuo pasinaudoja kai kurie parlamentarai. Kviesčiau ir jūsų frakcijos narius dalyvauti derybų procese.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega P.Auštrevičius, ruošiasi V.Žiemelis.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū, Seimo Pirmininke. Mielieji Vyriausybės nariai, matyt, galima konstatuoti vieną dalyką, kad Vyriausybės darbų grafiką keičia streikų grafikas. Labai panašėja situacija, kad mokytojus pakeis galbūt kultūros tarnautojai, bibliotekininkai ir panašiai, nes nepasitenkinimas yra didžiulis. Ir jis yra didžiulis ne vien dėl to, kad elementariai trūksta pinigų, bet su jais ir nesikalbama, arba kalbamasi tik tada, kai jie iškelia savo reikalavimus. Bet aš noriu paklausti finansų ministro.
Gerbiamasis ministre, jūs vakar, atrodo, kalbėdamas apie antiinfliacinių priemonių planą, koncentravotės išimtinai į jų pasekmių kompensavimą. Tiesiog kas bus gerai, nes bus daugiau pinigų ir panašiai. Jūs galėtumėte pasakyti tris pagrindines priemones, kuriomis Vyriausybė ir stengsis jį įgyvendinti?
R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Tikrai nesikoncentravau, nors tai labai svarbi šio antiinfliacinio plano dalis. Aš vakar sakiau, kadangi infliacija yra procesas, kurio mums išvengti niekaip nepavyks, tai mūsų uždavinys yra dvejopas. Pirma dalis, ją suvaldyti, kad ji būtų kontroliuojama, kad ji neįsisuktų iki nepasiekiamų aukštumų. Antra dalis, minimizuoti infliacijos pasekmes, tai yra išmokti su ja gyventi visuomenėje, mažinti pasekmes neturtingiausiems žmonių sluoksniams. Tiems žmonėms, kurie mažai uždirba, arba nebegali uždirbti, tai yra pensininkai ir neįgalieji bei kitos asmenų kategorijos.
Priemonių yra labai daug, jos suskirstytos į grupes. Kai oficialiai išeis pasirašyta strategija, kurią vakar patvirtino Vyriausybė, jūs ją pamatysite. Jeigu reikės, aš tą strategiją galiu pristatyti ir frakcijose, ir komitetuose, tikrai mielai tą padarysiu. Galėčiau išvardyti grupes priemonių: fiskalinės drausmės priemonės, kredito pasiūlos ir paklausos valdymo priemonės, struktūrinių reformų plėtros priemonės, kainų augimo, tiesioginio kainų augimo valdymo priemonės, be abejo, neigiamų infliacijos pasekmių socialiai jautrioms gyventojų grupėms švelninimas, ir paskutinė grupė – kitos priemonės, kurios apima visuomenės švietimą ir informavimą ekonominiais klausimais. Deja, Vyriausybės valandos formatas man neleidžia detaliau išdėstyti šių priemonių.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Žiemelis, ruošiasi V.Vertelienė. Prašom.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Visų pirma aš norėčiau, kad mes atsiprašytume Vyriausybės, kuri prarado 15 min. savo brangaus darbo laiko. Kiek jie neatliks šiandien darbų. O Seimas diskutavo, ar paskelbti Tėvo dieną šventine diena, ar nepaskelbti.
Klausimas Ministrui Pirmininkui. Premjero potvarkiu dar praeitais metais rugsėjo 4 dieną buvo sudaryta darbo grupė ikiteisminio tyrimo problemoms nagrinėti. Ikiteisminiame tyrime problemų yra daug. Aš galiu įvardyti vieną.
Priėmus naująjį kodeksą iškeliamos bylos bet kuriuo atveju, yra pranešimas ir byla keliama. Per metus iškeliama per 90 tūkst. bylų, o į teismą nukeliauja tik 16 tūkstančių. Vadinasi, tardytojai daugiau kaip du trečdalius savo darbo laiko praleidžia veltui. Tiksliau, ne tardytojai, o tyrėjai ir prokurorai.
Darbo grupė baigė savo darbą jau prieš keletą mėnesių ir būtų labai gerai, kad Vyriausybė paskubintų pagal darbo grupės parengtus pasiūlymus teikti pataisas dėl Baudžiamojo proceso kodekso ir kitų reikiamų teisės aktų. Prašau paskubinti šį reikalą.
A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už prašymą, tikrai bus paskubinta ir perduota jūsų informacija.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.Vertelienė, ruošiasi A.Skardžius.
V.VERTELIENĖ (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Mano klausimas bus skirtas švietimo ir mokslo ministrei. Kaip keisis mokinio krepšelis procentais kitais metais, palyginti su šiais metais?
R.ŽAKAITIENĖ. Dėkui už klausimą. Aš jau atsakydama šiek tiek paliečiau jį, bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad mokinio krepšelis tai yra specialios subsidijos, kurios ateina konkrečiai į savivaldybes, ir tos subsidijos kitais metais didėja 14%. Vadinasi, mokinio krepšeliui bus skirta visoms savivaldybėms iš viso vienas milijardas 700 milijonų. Į mokinio krepšelį maždaug 70%, šiek tiek daugiau kaip 70% įeina darbo užmokestis mokytojams. Kitais metais kaip niekada jis kis du kartus. Nuo sausio 1 d. mokinio krepšelis bus 2684 litai, nes nuo sausio 1 d. didėja mokytojų atlyginimai 15%, o nuo rugsėjo 1 d., nes dar 5% didinamas mokytojų koeficientas, jis didėja iki 3590 litų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Skardžius. Ruošiasi V.Čigriejienė.
A.SKARDŽIUS (VLPDF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau paklausti tiek finansų ministro, tiek laikinai einančio Ministro Pirmininko pareigas susisiekimo ministro pono A.Butkevičiaus dėl įstatymo, kuris niekaip nepasiekia Seimo. Tai yra dėl viešojo sektoriaus ir privataus kapitalo partnerystės projekto, trumpai tariant PPP. Jis keliauja iš vienos institucijos į kitą, dar jums, gerbiamasis susisiekimo ministre, esant finansų ministru, jis buvo pradėtas rengti. Svarbus šiandien tas įstatymas, nes valstybiniam sektoriui trūksta lėšų, verslas investuoja į užsienį didžiausias savo lėšas, o teisinio reglamentavimo nėra. Ar valstybei ir Vyriausybei šiandien nesvarbu pritraukti privatų kapitalą itin svarbioms viešojo sektoriaus funkcijoms ir kada mes jo sulauksime? Ačiū.
R.ŠADŽIUS. Atsakysiu, jeigu leisite. Iš tikrųjų kalbama apie Investicijų įstatymo projektą. Jis dabar yra Vyriausybėje ir jis intensyviai svarstomas. Tačiau jūs esate teisus, kad tai labai svarbi sritis, ir, žinoma, klaidų ten padaryti neturime. Todėl tas įstatymo projektas į Seimą turi ateiti kokybiškas, kad nesukeltų didelių ginčų ir kad būtų galima jį sėkmingai priimti. Jis dabar yra svarstomas Vyriausybėje.
PIRMININKAS. Prašom patikslinti klausimą.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, Pirmininke. Išties keičiasi ministrai, bet mes nuo šios kadencijos pradžios pradėjome siekti, kad privatus kapitalas dalyvautų sprendžiant itin svarbias viešojo sektoriaus sritis. Bet dėl žinybinių barjerų… jūs dabar paminėjote visai naują teisinį reglamentavimą. Buvo kalbama apie atskirą įstatymą. Finansų ministerija jį buvo parengusi jau pavasarį. Praėjo visa sesija. Baigsis sesija, bet mes Seime jo dar neturime. Tad ar galėčiau paprašyti gerbiamųjų ministrų, Vyriausybės kabineto tiesiog paskubėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.Čigriejienė, ruošiasi J.Zinkevičiūtė.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis sveikatos ministre, sveikatos reformą kritikuoja visi, kas netingi, kritikuoja ir Prezidentas. Prašom pasakyti, jeigu sveikatos apsaugos sistema būtų finansuojama kaip krašto apsaugos sistema, kur tiksliai nustatytas finansavimo procentas nuo bendrojo vidaus produkto, gal reikalai pasikeistų, nes mes neišlaikome pirminės grandies prioriteto? Šiai pirminei grandžiai tenka trupiniai, nes savivaldybės išlaiko vos kvapstančias kai kurias įstaigas skirdami didžiausią dėmesį antrinei paslaugai. Ar nemanote čia ką nors daryti? Ačiū.
R.TURČINSKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų, jeigu lygintume mūsų biudžetą, kuris patvirtintas 2008 metams, aš turiu informuoti, kad jis yra per 5 milijardus. Ką tik man krašto apsaugos ministras pasakė, kad jų sistema finansuojama maždaug penkiais kartais mažiau. Aš suprantu jūsų klausimą. Jūs tikriausiai norite paklausti, ar nenumatoma numatyti atskirą mokestį, kad sveikatos sistemai kaip ir „Sodrai“ būtų surenkami konkretūs pinigai, kad būtų nustatyta konkretus procentas? (Balsai salėje) Apie tai aš ir kalbu. Fiksuotas mokestis, nes šiandien Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas surenkamas sumokant 30% nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio. Kiekvienas mokesčių mažinimas tiesiogiai kerta per privalomojo sveikatos draudimo biudžetą. Turiu atsakyti taip, mes tai svarstome ir tai yra numatyta. Galbūt 2008 m. kreipsimės į Seimą, kad priimtų tokį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė J.Zinkevičiūtė. Ruošiasi V.Kamblevičius.
J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Ačiū, Pirmininke. Mano klausimas trims ministrams: ūkio, finansų ir gerbiamajai švietimo ir mokslo ministrei, nors ji gal mažiausiai informuota. Kreipiuosi į jus visus tris Naujosios Vilnios „Saulėtekio“ vaikų darželio 289 vaikų ir jų tėvų vardu. Ten siena griūva, 180 langų nuo 1972 m. nepakeisti. Noriu paklausti. Ūkio ministras, žinodamas, kad projektas atmestas visiškai nepagrįstai, vis tiek toliau žaidžia žaidimus. Deja, viskas taip ir liko, nors susitikime buvo pažadėta, kad bus rastas bent šioks toks sprendimas, bent iš dalies pakeista. Norėjau paklausti, nežinau, kuris iš jūsų gali atsakyti. Ar mūsų valstybei prioritetas yra šąlantys vaikai, ar dengta lauko teniso salė, kuriai paskirtas milijonas, o čia reikėjo tik 300 tūkstančių? Ačiū.
V.NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Jūs tikrai esate puikiai įsigilinusi į pateikiamo klausimo esmę. Tačiau nereikia klaidinti ir kalbėti apie tai, kad projektas atmestas nepagrįstai. Jis buvo pateiktas 2004–2006 m. finansavimo perspektyvai. Išnagrinėti visi argumentai, projektai konkuravo tarpusavyje, ir už jį buvo šiek tiek geresnių. Šiam projektui neužteko pinigų, kurie buvo skirti šioms reikmėms, jis atsidūrė už borto. Dabar prasideda naujas periodas, po Naujųjų metų bus skelbiamas konkursas ir bus galima pateikti panašius projektus finansinei paramai gauti. Parama bus per regionų plėtros tarybas. Kadangi tai yra savivaldai priklausantis darželis, žinoma, projekto tinkamumą arba jo prioritetą turės nustatyti Vilniaus apskrities Regiono plėtros taryba. Linkiu sėkmės, kad jūs gerai pasiruoštumėte, pakovotumėte ir sutvarkytumėte vaikų darželį. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi V.Kamblevičiaus nėra, klausia kolega J.Veselka. Ruošiasi V.Simulikas.
J.VESELKA (TTF). Klausimas ūkio ministrui kaip ekonomistui, ekonomikos mokslų daktarui. Pirmojo pusmečio finansinėje ataskaitoje Rytų skirstomųjų tinklų turtas buvo įvertintas 2,3 milijardais litų, Vakarų skirstomųjų tinklų pagal tą pačią finansinę ataskaitą – 2,51 milijardais litų. Nuo 2003 m. iki 2006 m. Rytų skirstomieji tinklai investavo 1 milijardą litų, Vakarų skirstomieji tinklai investavo nepilnus 300 mln. litų. Rytų skirstomieji tinklai parduoda apie 7,1% elektros energijos daugiau negu Vakarų skirstomieji tinklai. Paaiškinkite, kaip tokioje situacijoje jūsų pasamdyta firma KPMG per penkis mėnesius įvertino, kad Vakarų skirstomųjų tinklų turtas 2,9, t. y. per penkis mėnesius priaugo 600 mln. litų, o Rytų skirstomųjų tinklų turtas sumažėjo 5 mln. litų? Kaip jūs, kaip derybininkas, nepaklausėte KPMG, kodėl jie taip įvertino, ir nepaviešinote visuomenei, o bandote apginti privačios kompanijos interesus, nors gaunate algą iš valstybės?
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
V.NAVICKAS. Atsakau jums į klausimą, tai tikrai labai svarbus klausimas. Galiu pasakyti, kad tam tikros jūsų minėtos prielaidos yra neteisingos. Investicijų skirtumas po privatizavimo tarp Rytų ir Vakarų skirstomųjų tinklų Rytų naudai vertine išraiška sudaro apie 200 mln. litų. Bet pinigai – dar ne fizinis nupirktų investicijų kiekis. Jeigu mes pažiūrėsime tų pačių dalykų Rytų tinklų ir Vakarų tinklų pirkimo kainą, pamatysime skirtumą, kad tą patį daiktą Vakarų tinklai administruoja efektyviau ir privačios iniciatyvos pagrindu jie sugeba nupirkti pigiau. Todėl pagal fizinę turto apimtį tai yra beveik adekvatūs tinklai, tą patvirtinta ir Valstybinė energetikos inspekcija sakydama, kad patikimumo požiūriu abu tinklai dirba panašiai. Tai vienas dalykas.
Antras, kai jūs kalbate apie vertinimo rezultatus, matyt, kad jūs turite omeny, kad vertinimo kompanija įvertino šių įmonių vertę, bet ne turtą. Buvo vertinamas kompanijų pasirengimas ateityje generuoti tam tikrus finansinius srautus. Ir vienos kompanijos vertė dėl to yra vertinama vienaip, kitos kompanijos vertė vertinama kitaip. Iš tiesų pagal grąžą akcininkams už investuotą kapitalą Vakarų tinklai po privatizavimo dirbo bent penkis kartus efektyviau, nes akcininkai per dividendus turėjo kur kas didesnės finansinės naudos negu Rytų tinklų akcininkai. Vertinant reikia vertinti ir turtą, ir būsimą naudą bendrovei, taip pat jos administracinius sugebėjimus. Tai ir buvo padaryta. Galiu pasakyti, kad derybų proceso metu mums pavyko gerokai padidinti Rytų tinklų vertę. Manom, derybos taip ir užsibaigs, nes procesas dar nesibaigęs, ir tikimės, kad būsime suprasti kitos derybų pusės.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka nori papildyti, taip?
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, pirmą kartą išgirdau nuostabų dalyką, kad Vakarų skirstomieji tinklai penkis kartus efektyviau dirbo už Rytų skirstomuosius tinklus. Prašyčiau man raštu išdėstyti savo žodžių ekonominį pagrindimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausia kolega V.Simulikas. Ruošiasi A.Endzinas.
V.SIMULIK (NSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Džiaugiuosi, kad tradicija yra ne tik paklausti, bet ir padėkoti. Norėčiau padėkoti gerbiamajai socialinės apsaugos ir darbo ministrei poniai V.Blinkevičiūtei už tai, kad atsakė į klausimus, į kuriuos nebuvo galimybės atsakyti laidoje, atsakė raštu ir atsiuntė Šiaulių žiniasklaidai. Sulaukėme apie 150 skambučių iš įvairių organizacijų ir pavienių asmenų, buvo dėkojama už informacijos suteikimą, už paaiškinimą, kur aiškintis įvairiausius klausimus. Ačiū, ministre.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Endzinas. Ruošiasi A.Rimas. (Balsai salėje)
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Tikiuosi, man nebus sutrumpintas laikas. Norėjau paklausti gerbiamosios žemės ūkio ministrės profesorės K.Prunskienės. Gerbiamoji profesore, man atrodo, prieš penketą ar šešetą savaičių aš jūsų klausiau apie, mano galva, ne laiku vykdomus polderių remonto darbus Nemuno užliejamose pievose, Nemuno deltoje. Šiandien turiu informaciją, kad darbai buvo vykdomi, jie įvykdyti, tačiau tose pačiose vietose pylimai pralaužti, teritorijos užlietos, gyventojai susiduria su dideliais nepatogumais. Pasidomėjau, kiek laiko tie procesai vyksta. Per pastaruosius trejetą metų tie pylimai, turiu omeny (…) upę, yra pralaužiami tose pačiose vietose. Bendros sumos aš negaliu pasakyti, kiek pinigų išmesta vėjais, arba kiekvienais metais nuplaunama. Sakykite, kaip jūs numatote spręsti šias pasikartojančias problemas? Ar mūsų jau patvirtintas biudžetas sudaro bet jau prielaidas šioms problemoms spręsti? Dėkoju.
K.D.PRUNSKIENĖ (VLPDF). Ačiū už nelengvą klausimą. Mes su jumis ne kartą esame ta tema kalbėję. Tai buvo nelengvas klausimas ir kai planavome 2008 metų biudžetą. Deja, negaliu pasidžiaugti, kad visos reikalingos lėšos yra numatytos. Reikalas tas, kad tai nėra vien išskirtinai Žemės ūkio ministerijos reikalas, bet tai yra ir Klaipėdos apskrities reikalas. Jūs turbūt žinote, kad yra sudaryta programa. Ji apima Šilutės, Klaipėdos rajonus, kuriuose turi būti atlikti atitinkami darbai. Tam tikra dalimi tai sprendžiama toli gražu nepakankamu mastu ir per vandentvarkos programas, kurios yra remiamos Europos Sąjungos. Tačiau tie darbai, apie kuriuos jūs kalbate, ypač eksploatavimo išlaidos, kurios susiformuoja potvynių metu, kaip kad buvo ir šiais metais, reikalauja didelių elektros energijos sąnaudų, ir tas poreikis labai stipriai šokteli. Kaip jūs žinote, Šilutės rajonas buvo priverstas tam skolintis. Mes esame numatę tam tikrus žingsnius, kaip galima perskirstymo tarp programų būdu, dar kartą paieškojus lėšų, sumažinti tą lėšų poreikio deficitą, tačiau aišku, kad reikia dirbti kartu daugiau ir su Klaipėdos apskritim, galbūt apdairiau ir labiau iš anksto sudėlioti tuos bendrus veiksmus. Trūksta tų lėšų. Finansų ministras mus girdi. Aš manau, kad į kitą mūsų pokalbį tuo klausimu galėtume pasikviesti ir kolegas Seimo narius kartu su apskričių ir savivaldybių vadovais, kad vieni kitus geriau suprasdami tų lėšų bent porą milijonų per metus galėtume surasti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Rimas. Prašom. A.Endzinas nori papildyti? Prašom.
A.ENDZINAS. Dėkoju. Gerbiamoji ministre, ar galima iš jūsų atsakymo suprasti, kad šiandien Vyriausybė nėra pasirengusi šios problemos išspręsti visiškai?
K.D.PRUNSKIENĖ. Didele dalimi ji yra išsprendžiama, tačiau, aišku, daug kas priklauso nuo to, kokie bus kiti metai ir ar bus tokio masto problemų, kokios buvo šiemet. Žinoma, rezervo lėšų Vyriausybė tikrai neturi, patiems blogiausiems atvejams reikia numatyti reikiamas lėšas. Manau, kad mes rasime būdą, kaip spręsti šią jau įsisenėjusią problemą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Rimas. Ruošiasi S.Pabedinskas.
A.RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš klausimą noriu adresuoti susisiekimo ministrui. Lietuvoje didelis dėmesys skiriamas automobilių keliams. Štai šiais metais yra suremontuota Vilnius-Marijampolė kelio 140 kilometrų atkarpa. Labai malonu ir džiugu važiuoti, manau, ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir užsienio svečiams, turistams. Tačiau man vienas dalykas kelia didelį susirūpinimą, kad šiuo keliu pradėjo važinėti krovininės mašinos ir labai intensyvėja jų eismas. Norisi, kad tas kelias būtų geras, bet vasarą gali atsitikti taip, kad vėl pasidarys provėžos. Tikriausiai jis neapskaičiuotas toms sunkiasvorėms mašinoms. Aš, ministre, noriu jūsų paklausti, ar nebūtų tikslinga apriboti toje kelio atkarpoje važiuojančių mašinų svorį?
A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju, kolega, už klausimą. Taip, tas kelias yra rekonstruotas, yra panaudotos didelės investicijos. Jo klasė atitinka pačią aukščiausią klasę arba pačią didžiausią keliamąją galią, kuri yra leistina mūsų šalyje. Apriboti šiuo metu mes neturime jokios teisės. Nebent vasaros metu, jeigu prasidėtų dideli karščiai, mes galėtume apriboti sunkųjį transportą šeštadieniais arba sekmadieniais.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega S.Pabedinskas. Ruošiasi D.Bekintienė.
S.PABEDINSKAS (VLPDF). Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, aš turiu žemėlapį, ir iš tikrųjų man truputį baugoka, kai tik 50 kilometrų nuo mūsų Lietuvos Respublikos sienos… artėja paukščių gripas. Trečiadienio naktį iš Europos Komisijos gautos griežtos sankcijos Lietuvai, kad mes lyg ir nesilaikome reikalavimų. Mūsų žemės ūkio ministrės atsakymas Europos Sąjungos sveikatos ir vartotojų apsaugos komisarui Markui Kiprianui, kad lyg mes… Palaukit, mes čia Lietuvoje tvarkomės. Iš tikrųjų, ponia ministre, iš kur pas jus tiek drąsos ginant Lietuvos Respublikos teritoriją? Sakykim, baltarusiai, ukrainiečiai pridarė… ir jūs manote, kad lygiai taip pat mes esame šios teritorijos šeimininkai, o ne Europos Sąjungos tas ponas M.Kiprianas?
K.D.PRUNSKIENĖ. Labai ačiū už paskatinimą būti ir toliau drąsiai. Gal ir politiškai atsakysiu. Jeigu anksčiau nepabūgau Maskvos, kodėl turėtume bijoti Europos Sąjungos, į kurios sudėtį patys įeiname, institucijos? Tiesiog reikia aiškintis. Vakar mes išsiuntėme laišką su mano parašu komisarui, pareiškėme, kad mūsų netenkina direktorato atsakymas. Aš šiandien rytą kalbėjau su Kazimieru Lukausku, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi. Jis toliau telefonu kalbasi su direktoratu, nes po to laiško išsiuntimo paaiškėjo dar du židiniai Lenkijoje. Dabar iš esmės mūsų argumentus jau parėmė pati tikrovės eiga, susiklostė padėtis, kad vis platesniu mastu paukščių gripas plinta Lenkijos teritorijoje. Todėl mes tikimės, kad mums pavyks iki pirmadienio tai užsitikrinti. Tuo tarpu mes su tarnybos vadovu vakar priėmėme tokį sprendimą, jūs turbūt pamatysite ir per televiziją, – grąžinamas transportas su prekėmis nuo sienos, nes mes tikrai negalime rizikuoti. Tegul kompensacijos šimtu procentų, bet ištuštėję paukštynai turbūt turi paskui skaičiuoti ir negautą naudą, jeigu yra sunaikinami tie paukščiai, sumažėja rinkos paklausa jų mėsai, eksporto galimybės ir visos kitos pasekmės. Todėl mes norime būti čia labai principingi ir pirmadienį sesijos metu aš paprašiau, kad būtų surengtas susitikimas su komisaru M.Kiprianu, ir mes sieksime, kad būtų priimtas būtent toks sprendimas, pritariantis mūsų apsisprendimui neįleisti rizikos veiksnių į mūsų teritoriją.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė D.Bekintienė. Ruošiasi S.Bucevičius.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamoji žemės ūkio ministre, mano klausimas taip pat jums. Šių metų liepos 5 dieną Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto pirmo, 16 straipsnio 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pasisakė tik dėl to, kad kai žemė, miškas nacionaliniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose negali būti kaip lygiaverčiai perkelti, kai žemė, miškas ne to valstybinio parko teritorijoje, o kitur; antra, žemė, miškas buvo to valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijoje, bet piliečiai šiuo metu ten negyvena. Tai prieštarauja Konstitucijos 54 straipsniui. Taip parašyta nutarime. Tačiau žemė, miškas negrąžinami kaip lygiaverčiai ir tiems piliečiams, kurie turėjo to valstybinio parko teritorijoje žemę ir gyvena ten, tik kitame kaime. Mano klausimas ir būtų: nors Konstitucinio Teismo nutarimas dėl to nepasisako, bet Nacionalinės žemės tarybos sprendimu sugrąžintas žemės perkėlimas visiems. Kodėl?
K.D.PRUNSKIENĖ. Aš šimtu procentų palaikau ir labai džiaugiuosi, kad iš Konservatorių partijos girdžiu tokias kalbas. Šimtu procentų palaikau tą nuostatą. Pavyzdžiui, jeigu šalia to sklypo, kurio negalima sugrąžinti natūra, o natūra negalima sugrąžinti dėl įvairių priežasčių: paimta visuomenės reikmėms, pastatyti kažkada kolūkio pastatai, privatizuoti ir t. t., iš tikrųjų neturėtų būti žmogui atimama teisė laikant, kad jis ten negyvena, bent jau seniūnijos mastu. Tai yra tikrai neracionalu ir ne… Gal šiuo atveju teisėtas, nes Konstitucinis Teismas taip išaiškino, bet ar tai sąžiningas, ar tai teisingas dalykas socialine prasme, apskritai teisingumo prasme, aš labai labai abejoju. Tikrai, mes po Konstitucinio Teismo išaiškinimo matydami, kokie sugrąžinimo atvejai atkrenta, esam labai nusiminę. Tada turėtume turbūt bendrom jėgom ieškoti būdų, kaip šią problemą spręsti, pačią sąvoką „grąžinimas natūra“, kuri eina pirmiausia, šiek tiek išplėtoti. Bet tą būtų galima padaryti laikantis įstatymų, kad natūra prilygsta… t. y. tarp pirmos ir antros eilutės turėtų būti įterpta kaip 1 punkto 2 dalis, kad natūra su ta pirmumo teise, apie kurią jūs dabar kalbat, turėtų būti pripažinta tais atvejais, kai žmogus gyvena nebūtinai toje pačioje vietovėje, apie kurios grąžinimą… Galbūt aš jūsų nesupratau, bet tada…
PIRMININKAS. Ačiū.
K.D.PRUNSKIENĖ. Su straipsniais operuoti reikia labai atsargiai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, labai ilgai…
K.D.PRUNSKIENĖ. Aš neturiu visų įstatymo straipsnių…
PIRMININKAS. Taip, prašau. D.Bekintienė. (Balsai salėje)
D.BEKINTIENĖ. Konstitucinio Teismo nutarimas ir leidžia atkelti piliečiams, kurie gyvena ir kurie turi nuosavybę valstybiniuose parkuose, bet, deja, bet koks perkėlimas šiuo metu sustabdytas. Jis pasisako, kad galima grąžinti tokiems piliečiams, kurie gyvena ir turi nuosavybę, tik kitame kaime.
K.D.PRUNSKIENĖ. Tiems, kuriems galima, niekas nesustabdyta. Aš nemanau, kad apskritys kitaip interpretuoja tą įstatymą. Bet kalbama apie grąžinimą gyvenantiems… To aš nenoriu kartoti. Yra problema, kad yra dalis nepatenkančių. Nors jie gyvena toje teritorijoje, bet negali žemės nuosavybės atkurti tariamai perkėlimo būdu, nors tas perkėlimas yra pasislinkimas 100 metrų į šoną.
PIRMININKAS. Ačiū.
K.D.PRUNSKIENĖ. Šia prasme mes tikrai esam už grąžinimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega S.Bucevičius. Paskutinis ruošiasi A.Kašėta, bet nėra.
S.BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolega V.Simulikas džiaugiasi ministre V.Blinkevičiūte. Aš taip pat, ministre, norėčiau jumis šiandien pasidžiaugti, bet, deja. Mūsų ne kartą spręstas klausimas, ne kartą jūs gavote raštus, ne kartą aš atsakinėjau. Mes šioje plenarinių posėdžių salėje, jei neapsirinku, grįžtame jau trečią kartą. Liucija Belokon, Akmenės rajono gyventoja, ta, kuri šiandien gauna (daugelis ministrų girdi) 103 litus per mėnesį. Ministre, buvote ir tikėjomės, ir Liucija, ir aš, kad tos Lietuvos ir Ukrainos sutartys bus. Buvo ir jūsų rašte, ir paskutinėje Vyriausybės valandoje. Sakykite, kuris etapas yra šiandien?
V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Žinote, dar kartą dėkoju jums už klausimą ir labai atsakingai pasakau: viskas, kas priklauso nuo Lietuvos valstybės, dėl pasirašymo dviejų valstybių sutarčių dėl socialinės apsaugos mūsų ministerijos yra padaryta ir inicijuota. Tačiau aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad tai yra dviejų valstybių tarpusavio santykiai. Tikėkimės, kad dabar, kai pradės dirbti naujoji Ukrainos vyriausybė, šis klausimas galbūt pasistūmės į priekį. Kol kas kitos šalies iniciatyvos mums nepavyko sulaukti. Štai yra pagrindinė priežastis. Jeigu tai būtų įstatymas, kurį Vyriausybė gali pateikti Seimui, tai būtų tikrai seniai padaryta, ir, tikiuosi, Seimas būtų priėmęs. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija daugiau nieko negali padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip, prašau papildyti klausimą. S.Bucevičius.
S.BUCEVIČIUS. Ministre, tik išgirdome jūsų žodžius. Ar būtų įmanoma sužinoti ir man, ir klausėjai, kas yra dabar padaryta ir ko yra prašoma iš Lietuvos? Ar galite mus informuoti raštu?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Be abejo, mes informuosime raštu, jeigu jūs, kaip Seimo narys…
S.BUCEVIČIUS. Aš prašau.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Jeigu tik ta pagrindinė problema, mes tikrai atsakysime ir informuosime jus asmeniškai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau, V.V.Margevičienė. Prašom. (Balsai salėje)
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į švietimo ministrę. Gerbiamoji ministre, praeitą trečiadienį vyko konferencija, skirta tiems vaikams, kurie turi klausos ir regos negalias. Konferencijos pabaigoje, kadangi dalyvavo nemažai moksleivių, šeštos klasės mergaitė, akla nuo gimimo, labai gražiai paprašė mūsų, ar negalėtume jai… Tiesiog ji labai nori mokytis, ji yra labai gabi mergaitė, labai gerai mokosi, bet, pasirodo, nėra vadovėlių Brailio raštu. Tai tiesiog suglumino. Aš klausiau ir pedagogų, ir iš tos mokyklos atvykusių darbuotojų. Pasirodo, silpnaregiams ir akliems vaikams labai seniai nėra atnaujinta vadovėlių. Gerbiamoji ministre, aš suprantu, kad kalėdinės dovanos vaikams jau negalim padaryti, bet gal tais, kurie nori taip gerai mokytis, galima kaip nors pasirūpinti? Ačiū.
R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju. Tikrai, tam tikra dalis vadovėlių yra ir Brailio raštu. Labai neseniai vyko mokymo priemonių paroda. Buvo pristatytos ne vien tiktai įvairių verslo kompanijų, bet pačių mokytojų parengtos priemonės. Aš pati mačiau nemažai priemonių, kurios yra parengtos pačių mokytojų ir yra taikomos vykdant mokymo procesą. Aš pasidomėsiu, ką mes galėtume padaryti tuo klausimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame Lietuvos Respublikos Vyriausybei už atsakymus į pateiktus klausimus.
1-15 darbotvarkės klausimas… (Balsai salėje) Registracijos Nr.XP-2733(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijos pratęsimo“ projektas. Prašau. Prašau. Dėl vedimo tvarkos.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, pagal patvirtintą darbotvarkę yra 1-12a – Vaiko teisių…
PIRMININKAS. Taip, bet mes neturim 71 Seimo nario.
G.ŠILEIKIS. Šis klausimas nebebus svarstomas?
PIRMININKAS. Bus.
G.ŠILEIKIS. Kada?
PIRMININKAS. Bus, kai tiktai turėsime 70. Aš visą laiką kviečiu. Prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, jums yra pateiktas antrasis variantas, parengtas atsižvelgiant į tai, kas buvo dėstyta čia ir kas buvo sakyta Seniūnų sueigoje, t. y. naujasis siūlymas yra patobulintas, kad sesija būtų pratęsta tik iki sausio 18 dienos, t. y. Seimo posėdžiai sausio mėnesį vyktų, jeigu, žinoma, Seimas nutars, vieną savaitę, į tai įskaičiuojant ir iškilmingą posėdį sausio 13 dieną.
Antras dalykas, kurį turiu pasakyti. Kartu su kitos savaitės darbotvarkėm šiek tiek tolėliau jums yra prisegtas galimas sausio mėnesį svarstytinų klausimų sąrašas. Koks jis iš tikrųjų bus, spręsim, kai išspręsim pagrindinį klausimą – ar pratęsiam sesiją, ar ne. Bet kad būtų žinoma, kokie iš tikro rimti klausimai gali būti nagrinėjami ir juo labiau turi būti nagrinėjami, jie čia surašyti. Visų pirma yra vadinamieji eurointegraciniai. Jie sudaro apie trečdalį viso sąrašo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolegė V.M.Čigriejienė. Prašom klausti.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš jus visada laikiau socdemų etalonu ir rodžiau visiems savo draugams kaip pavyzdį, koks turi būti socdemas. Niekada nemaniau, kad jūs galit pameluoti, neišlaikyti savo žodžio. Tačiau pastaruoju metu jūs labai pasikeitėt. Pasakykit, kodėl neįtraukiat, kokios jėgos jus verčia neįtraukti parengto Palaikų laidojimo įstatymo priėmimo, kai jau viskas padaryta. Kodėl taip yra? Juk jūs iš antradienio darbotvarkės išbraukėte šitą klausimą, nors jis buvo įtrauktas ateinančią savaitę, ir vėl nėra visoj savaitėj, pratęsime taip pat nėra. Mielasis Česlovai, kodėl taip, kodėl jūs taip ignoruojate mane?
Č.JURŠĖNAS. Gerai. Pirmiausia atsakau į politinį filosofinį klausimą – kas mane paveikė. Aplinka paveikė. (Juokas salėje) Dabar dėl reikalo esmės. Tas sąrašas, kuris pridėtas, yra grynai preliminarus. Aš per tą laiką, kol ėjau į tribūną, va, matote, raudonai sužymėta, gavau penkis papildomus klausimus, tai jūsų bus šeštasis. Bet nemanau, kad palaikai yra svarbiau negu eurointegraciniai klausimai, negu Teismų įstatymas, negu socialiniai klausimai. Jeigu Seimas mano, kad jį reikia rašyti pirmąjį, iš karto po Prezidento ir Vyriausybės teikiamų projektų ir netgi aukščiau eurointegracinių, prašom, ištaisydamas savo galimą klaidą, galiu įrašyti. Jokia problema. (Balsai salėje) Prašom negąsdinti manęs nebalsavimais, galima dirbti įvairiom formom.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Kai mane išrinko į Seimą, pažadėjau, kad tikrai šį įstatymą parengsiu, ir jis bus pateiktas. Ir gyvenime nemaniau, kad Seime šitaip galima daryti, šitas darosi. Man, kaip buvusiai aukštosios mokyklos pedagogei, yra nesuprantama. Na, negaliu suprasti, kodėl taip, kad Seimo narys parengė, todėl taip? Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamoji kolege, jeigu nebūtų daugiau įstatymų projektų, jis būtų įrašytas pirmasis, o mes dar 21 dieną turėsime posėdžius, kuriuos turės sušaukti valdyba, ir yra galimybė tai įrašyti. Tai tikrai jokių problemų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Prašom dėl balsavimo motyvų dėl svarstomo klausimo. Yra norinčių kalbėti. Nuomonė už – A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad girdėtų Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas, kuris rengia darbotvarkę. Reikia dirbti sausio mėnesį. Be abejo, aktyvūs Seimo nariai turi labai daug darbų ir studijuojant įstatymus, ir atstovaujant, ir susitikinėjant su žmonėmis apygardose, bet Seimo posėdžiai yra pagrindinis ir matomiausias darbas. Todėl aš pritariu, kad sesija būtų pratęsta ir būtų dirbama.
Dar kartą noriu kreiptis į Č.Juršėną. Egzistuoja ir toks garbės žodžio principas. Gerbiamasis Česlovai, jūs juk davėte poniai M.Čigriejienei garbės žodį, kad kitą savaitę šis įstatymas bus įtrauktas, ir dabar vėl politiniais argumentais bandote išvedžioti. Na, mes tie, kurie sėdime parlamente ne pirmą kadenciją, suprantame, kad politika yra, nepasakysiu to žodžio, kas yra, bet tiems naujiems žmonėms – intelektualams, profesoriams tikrai yra nesuvokiama. Jūs davėte garbės žodį ir jį vykdykite. Tada, kaip sakoma, jau čia atsibostų, žinote, ir kartu gyvenančiai antrajai pusei toks zirzimas, ir sakytų, na, gerai, daryk, ką nori. Bet jūs vis tiek tais pačiais pasenusiais argumentais vėl kilnojate, atidėliojate ir… Pritariame, kolegos, sesijos pratęsimui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, nuomonių prieš nėra. Prašom registruotis. Registruojamės.
Užsiregistravo 40 Seimo narių. Prašom, gerbiamieji kolegos, balsuojant apsispręsti dėl pritarimo nutarimo projektui po pateikimo. Kiek girdžiu, Č.Juršėnas ragina balsuoti plius. (Balsai salėje)
Už – 28, prieš – 2, susilaikė 7. Nutarimo projektui pritarta po pateikimo.
Prašau? Gerbiamieji kolegos, gal tikrai galime apsvarstyti ir priimti nutarimą? Kviečiame į tribūną Č.Juršėną. Prašom. Kiek suprantu, jokių pasiūlymų nėra, norinčių dalyvauti diskusijoje taip pat nematau. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų? Yra? Prašom. Dėl vedimo tvarkos? Prašom.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Būtų labai malonu, kad Pirmininko pavaduotojas mums paaiškintų, kiek yra numatoma tų posėdžių. Mums, kaip tiems mandatininkams, yra daugybė renginių mūsų apygardose. Mes nieko negalime planuoti, niekam žadėti, niekur dalyvauti. Tai kada, kiek tų posėdžių? Dabar išgirstame lyg ir 21 dieną dirbsime. Ar 22 dieną dirbsime? Kalbos sklinda, kad dar 23 dieną bus posėdis. Tai kada mums savo rinkėjus sveikinti juos su artėjančiom šventėm? Prašom konkrečiai išdėstyti ir nekeisti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, kai kurie dalykai čia, tame dokumente, kuris jums išdalytas, yra parašyti: sausio 11, 15, 17, 18 dienomis, o gruodžio 21 d. priklauso nuo daugelio aplinkybių ir nuo pagrindinės, ar mes pratęsiame sesiją, ar nepratęsiame. (Balsai salėje) Gruodžio 21 dieną nėra susitikimų su rinkėjais diena. Pagal Seimo valdybos sprendimą su rinkėjais turime privalomai susitikti pirmadieniais, o kitom dienom – pagal galimybes. Penktadieniai yra komitetų posėdžių diena.
Dabar daugiau noriu pasakyti. Mes nežinome, kada ateis ministrų atsakymai į interpeliacijas. Dvi interpeliacijos. Jeigu tie atsakymai ateis ne pirmadienį, antradienį, o ateis pačioj Statuto leidžiamo termino pabaigoj, mes neturėsime kitos išeities, kaip rengti neeilinį posėdį arba penktadienį, t. y. gruodžio 21 dieną, arba šeštadienį – gruodžio 22 dieną. (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau, bet šito negaliu dabar sakyti, nes nėra atsakymų į interpeliaciją, o sausio dienos yra išrašytos labai aiškiai.
Dabar dėl susitikimų. Gerbiamieji kolegos, pagal šitą planą yra trys savaitės tarp kalėdinio ir naujametinio laikotarpio ir iki sausio 11 dienos. Po to – visas vasaris, gabalas kovo ir pusė sausio, tai yra beveik du mėnesiai. Jeigu šitas laikas jums atrodo mažas, tai tiesiog mes šiek tiek skirtingai laiką matuojame. (Balsai salėje) Aš irgi vienmandatininkas, gerbiamoji.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Kolege Z.Žvikienė. Prašom.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėjau atkreipti jūsų dėmesį ir kreipiuosi į jus, nes tokį klausimą, ar pratęsti sesiją, ar nepratęsti, turėtų spręsti kaip galima daugiau Seimo narių. Šitas klausimas turėjo būti svarstomas 14.10 val., deja, jis buvo pradėtas svarstyti anksčiau. Aš suprantu, jūs paaiškinsite, kad nėra tiek Seimo narių. Manau, vis tiek šitą klausimą turėtų spręsti kaip galima daugiau Seimo narių.
Kartu norėčiau pasakyti tam tikrą repliką ir gerbiamajam Č.Juršėnui. Iš tiesų sausio, vasario ir kovo pradžios laikotarpius Seimo nariai jau yra suplanavę savo rinkiminėse apygardose ne tik šventėms švęsti, bet ir pateikti Seimo nario ataskaitą už nuveiktus darbus per metus. Taip pat ir įgyvendinti visus susitikimus, taigi čia nėra tik šventės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime pereiti prie apsisprendimo dėl pritarimo po svarstymo nutarimo projektui? (Balsai salėje) Kadangi norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, nuomonės dėl balsavimo motyvų. Matau A.Matulą… (Balsai salėje) Jau jis pasakė. Ačiū.
Prašom, kolegos, apsispręsti balsuojant dėl pritarimo po svarstymo nutarimo projektui. Prašom registruotis. Registravosi 45 Seimo nariai. Prašom apsispręsti dėl pritarimo po svarstymo nutarimo projektui. Už – 32, prieš – 1, susilaikė 10, taigi nutarimo projektui pritarta po svarstymo.
Gerbiamieji kolegos, pereiname prie nutarimo priėmimo. Kadangi pasiūlymų nėra, pereiname prie nutarimo priėmimo pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 2 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritarta.
Gerbiamieji kolegos, prašom nuomones dėl viso nutarimo projekto dėl balsavimo motyvų. (Balsai salėje) Nėra norinčių kalbėti? Prašau registruotis. Prašom balsuojant apsispręsti dėl nutarimo priėmimo. Prašom balsuoti. Už – 29, prieš – 1, susilaikė 13, nutarimas priimtas.
Savaitės (nuo 2007-12-17) – 2007 m. gruodžio 18 d. (antradienio) ir 20 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkių projektai
Gerbiamieji kolegos, rezervinis antrasis darbotvarkės klausimas – savaitės, prasidedančios gruodžio 17 diena, plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėjas – Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, dėkoju už supratimą ir iš karto pranešu, kad gruodžio 23 d. jokių posėdžių nebus. O 21–22 d. priklauso nuo to, kada gausime atsakymus į interpeliacijas. Ne aš jas rašiau ir ne aš jas pasirašiau, todėl prašome nepykti. Kai ateis interpeliacijos, Seimas per 5 darbo dienas turi apsispręsti, mums išeities nėra, toks Statutas. Ir štai tada bus galima papildomai įrašyti ir kitus klausimus. Dabar dėl to, kas yra surašyta.
Pirmiausia pranešu, kad Seimo valdyba nutarė, kad antradienį rytinis posėdis turi prasidėti 10 valandą. Mes turime pernelyg daug klausimų. Pagrindiniai yra eurointegraciniai ir vėl, jeigu pastebite, eina didelis paketas Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir kitokių panašių. Toliau eina socialiniai pensiniai ir įvairūs kiti klausimai, kurių mes neišsprendėme anksčiau.
Tas pat ir ketvirtadienį. Pagrindinis blokas rytiniame posėdyje yra būtent tokie įstatymai. Toliau yra kai kurie kadriniai, vadinkime, klausimai, t. y. Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko klausimas ir vienos teisėjos klausimas. Ir opozicinių frakcijų darbotvarkė. Seniūnų sueigoje mes kalbėjome, ar nebūtų tikslinga nukelti šitas darbotvarkes, kad štai čia sudėtume tuos klausimus, apie kuriuos buvo šnekėta, arba apie kuriuos ir nešnekėta, bet, kaip sakiau, aš turiu pakankamai ilgą sąrašą. Ir dabar, kai mes patvirtinome pratęstą sesiją, tai, žinoma, tos opozicinės frakcijos, kurioms tenka pagal grafiką sudaryti darbotvarkes, jeigu malonėtų apsispręsti, tai, žinoma, tada mes ketvirtadienį galėtume pratęsti priėmimų seriją, bet čia kolegos turėtų būti malonūs. Jeigu jie tokie bus, tai šiek tiek palengvinsim gyvenimą ir galėsime įsirašyti įvairius aktualius klausimus. Galimas daiktas, interpeliacijos, galimas daiktas, vidaus reikalų ministro prisaikdinimas, galimas daiktas, dar kai kurie įstatymai ir, žinoma, tie patys palaikai ir kai kurie kiti dalykai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolegė V.Čigriejienė. Prašom klausti.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, medicinoje „galimas dalykas“ žodžių negali būti – arba taip, arba ne, yra net himnas sukurtas.
Č.JURŠĖNAS. Taigi čia politika.
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Pasakykite konkrečiai, kada numatote Palaikų tvarkymo įstatymą įtraukti? Aš tada daugiau nekalbėčiau.
Č.JURŠĖNAS. Šiuo atveju pasakysiu konkrečiai – arba ketvirtadienį, arba penktadienį.
V.M.ČIGRIEJIENĖ. O jeigu penktadienį nebus, tai tada ketvirtadienį? Aš ateisiu į Seniūnų sueigą.
Č.JURŠĖNAS. Prašom, bet dar kartą sakau, šitas penktadienis arba šeštadienis lems, kada Seimas arba, tiksliau, Seimo Pirmininkas gaus atsakymus į jūsų ir kai kurių kitų kolegų pasirašytas dvi interpeliacijas. Nes mes turėsime pasirinkti dienas – ketvirtadienį, penktadienį arba šeštadienį, vėliau neišeina.
PIRMININKAS. Ačiū.
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Jūs pažadėjote ketvirtadienį įtraukti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia kolega A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, aš, susitikinėdamas su gyventojais, kai jie klausia, kodėl Seimas taip dirba, priima ne visai tobulus įstatymus, visada pradėdavau nuo to, kad Seime yra tikrai patyrusių Seimo narių, tokių kaip Č.Juršėnas, A.Kubilius, J.Razma, R.Juknevičienė, A.Sysas ir dar keletas žmonių. Ir sakydavau, jeigu toks visas Seimas būtų, įstatymai būtų gerokai tobulesni. Bet dabar iš to sąrašo aš jau tikrai išbrauksiu jus, nes jūs tiesiog esate apsimelavęs. Man girdint jūs pažadėjote ponai V.Čigriejienei gruodžio 18 d. įtraukti šitą nelemtą įstatymą į priėmimą. Dabar jūs išsižadate to savo pažado. Tikrai nėra jokio intereso. Argi dėl to, kad šiandien keli „graboriai“ piketavo…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
A.MATULAS. … ir nelabai žinojo, ir nesugebėjo išsakyti, dėl ko jie piketuoja, o akivaizdu, kad verslas jų tam tikrą…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
A.MATULAS. Baigiu, baigiu. Patirs nuostolius, nes kremavimo paslauga, ypač jeigu ji bus Lietuvoje, bus žmonėms pigesnė. Ar jūs norite, kad aš toliau jus tame sąraše palikčiau? Ar jums vieno žmogaus nuomonė nieko nereiškia?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, žinoma, būtų geriau, kad jūs mane paliktumėt tame sąraše, bet jeigu išbrauksite, aš, žinoma, liūdėsiu, bet jūsų teisė. Jūsų teisė. O dabar paaiškinu. Kai reikia pasverti, ką įtraukti, kai yra ne tik jūsų siūlymai, bet ir kitų kolegų siūlymai, ir jiems taip pat pažadai duoti, tai štai čia tuo skiriasi politika nuo medicinos. Reikia rinktis tarp blogo ir blogiausio. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Tomaševskis. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Čia ne politika.
V.TOMAŠEVSKI (VLPDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis Česlovai, jūs man nieko asmeniškai nepažadėjote, bet įstatymas, apie kurį aš kalbėsiu, yra labai opus ir svarbus, – tai Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymas. Mes su kolega K.Starkevičiumi užregistravome dar pavasarį. Yra įtrauktas į Sesijos darbų programą. Vyriausybė pažadėjo šitą procesą pabaigti iki metų pabaigos, nepavyko. Yra Konstitucinio Teismo nutarimas dėl miesto žemių, ir šitas įstatymas reikalingas, kad Konstitucinio Teismo nutarimas būtų vykdomas dėl nuomojamų žemių. Deja, nėra įstatymo pateikimo. Labai prašyčiau įtraukti ir padaryti šio įstatymo nors pateikimą.
Č.JURŠĖNAS. Pasirodo, yra žmonių, kuriems aš nieko nežadėjau. Truputį keista. Tai dabar galiu atsargiai pažadėti. Į patvirtintas arba, tiksliau, Seniūnų sueigoje aprobuotas darbotvarkes tikrai nėra kur įtraukti, o štai į būsimus papildomus posėdžius tikrai galima įtraukti. O tie papildomi posėdžiai, pabrėžiu, yra neišvengiami.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė D.Bekintienė.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Gaila, kad dabar nėra salėje kolegos V.Rinkevičiaus ir jo teikiamo įstatymo projekto dėl Kadastro įstatymo. Jis yra labai svarbus, nes jeigu jis nebus priimtas šioje rudens sesijoje, matininkai privalės matuoti žemę sudėtingais kadastriniais matavimais, kurie pareikalaus iš žmonių nemažai pinigų. Sausio 1 d. baigiasi paprastų matavimų laikas. Gerbiamasis pranešėjau, labai prašyčiau, kad šį įstatymo projektą įtrauktumėte į darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamoji kolege, oficialiai raštu aš esu gavęs prašymą dėl Žemės įstatymo įtraukimo, ir jis yra įtrauktas į antradienio darbotvarkę septintuoju punktu. Jeigu čia yra tas pats…
D.BEKINTIENĖ. Ne tas pats.
Č.JURŠĖNAS. Jis neprašė, bet jeigu čia yra jūsų bendras prašymas, tai vienas įstatymas jau yra, ir svarstymo stadija, čia problemos nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Ačas. Prašom.
R.AČAS (TTF). Gerbiamasis vicepirmininke, žiūrėdamas sausio mėnesio darbotvarkę nuo 11 iki 18 dienos, aš galvojau, kad mes tikrai labai rimtai dirbsime ir yra tikrai daug įstatymų projektų, kurių liko tik priėmimo stadija. Tačiau aš pamačiau, kad šitas laikotarpis beveik nesiskirs nuo eilinių mūsų sesijų ir paprastų dienų, nes aš net suskaičiavau, kad bus aštuoni pateikimai, dvidešimt dvi svarstymo stadijos. Argumentus jūs išsakėte, kad čia yra tikrai labai daug nebaigtų darbų likę. Ar galima juos vadinti nebaigtais darbais?
Č.JURŠĖNAS. Be abejo, neatlikti darbai, jeigu jie yra su ženkleliu ES, ir visiškai nesvarbu, kuri stadija. Antras dalykas, jūs jau ne pirmi metai Seime ir žinote, kiek Seimo narių lieka štai tokiu laiku ir dar vėliau. Arba mes posėdžius turėsime rengti po tris valandas per dieną, kas būtų nei šis, nei tas, nonsensas, arba darome normalius posėdžius, kuriuose turi būti ir priėmimai, ir svarstymai, ir pateikimai. Juo labiau jeigu svarstymai bus 11 ar 15 dienomis, 17 ar 18 dienomis bus priėmimai. Vadinasi, iš tikrųjų bus priimta daugiau projektų. Bet čia turi būti mūsų sutelktas darbas ir to aš tikiuosi remdamasis, kad kolegos, tie, kurie bent čia yra, parėmė sesijos pratęsimo idėją.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti kitos savaitės darbotvarkei? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Prašome, registruojamės.
Užsiregistravo 31 Seimo narys. Prašome balsuojant apsispręsti dėl kitos savaitės darbotvarkės.
Už – 20, prieš – 1, susilaikė 8. Pritarta kitos savaitės darbotvarkei.
Gerbiamieji kolegos, mūsų yra labai nedaug. Ar mes dar ką nors bandome daryti iki pertraukos? (Balsai salėje) Pertrauka iki 15 valandos. Baigėme rytinį posėdį.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLPDF – Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija.