Keturiasdešimt pirmasis (362) posėdis
2007 m. gruodžio 11 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. MUNTIANAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. GEDVILAS

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos pratęsimo“ projektas Nr.XP-2733 (pateikimas)

PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF*). Pradedame popietinį Lietuvos Respublikos Seimo posėdį.

Popietiniai darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos pratęsimo“ projektas Nr.XP-2733. Pranešėjas – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas gerbiamasis Č.Juršėnas. Pateikimas. Prašom, kolega.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, tai nutarimo projektas, apie kurį mes daugelį kartų kalbėjome ir ginčijomės. Jo esmė yra ta, kad siūloma Konstitucijos mums suteikta teise pratęsti sesiją iki sausio 24 dienos. Praktiškai tai reikštų, kaip mes tarėmės Seimo valdyboje ir Seimo Seniūnų sueigoje, kad gruodžio 20 d., tai yra kitą ketvirtadienį, baigiame posėdžius ir susirenkame prieš sausio 13 d., t. y. mes toje pratęstoje sesijoje turėtume dirbti nepilnas dvi savaites.

Dabar kitas klausimas, kodėl to reikia. Mes su jumis visų iniciatyva pasitvirtinome milžinišką darbų programą ir netgi labai plėšantis ir stengiantis buvo neįmanoma per tuos jau mūsų atidirbtus mėnesius tą programą įgyvendinti. Svarbu, kad liko neįvykdyti kai kurie labai svarbūs planai, ypač tie, kurie susiję su mūsų eurointegraciniais įsipareigojimais. Čia yra vienas punktas. Kitas punktas, tai tas ilgai kankinamas ir vis tebekankinamas Teismų įstatymas. Galbūt per tas pratęstas savaites mes galėtume pajudėti pirmyn, kad tikrai jau pavasario sesijos pirmosiomis savaitėmis galėtume priimti tą įstatymą. Taip pat yra ir kitų įstatymų projektų, kuriuos teikia Prezidentas, Vyriausybė ir Seimo nariai ir kuriuos tikrai vertėtų svarstyti, nelaukiant kovo 10 dienos.

Gerbiamieji kolegos, dabar dar viena aplinkybė. Mes pastarosiomis savaitėmis priimame iš tikrųjų labai daug teisės aktų ir visų pirma daug įstatymų. Įstatymus turi pasirašyti Prezidentas, bet, kaip žinote, jis gali ir nepasirašyti. Jeigu tai įvyks kitos savaitės pabaigoje, tai taip atsitiks, kad tie nepasirašyti įstatymai, vetuoti įstatymai „kabės“, jeigu nepratęsime sesijos iki kovo 10 dienos. Net ir tie, kurie susiję su konkrečiomis įsigaliojimo datomis. Štai čia yra ta papildoma svarbi aplinkybė, dėl kurios, man atrodo, irgi reikėtų galvoti apie sesijos pratęsimą. Žinoma, Ekscelencija Prezidentas gali ir nevetuoti, bet čia jo teisė – vetuoti ar nevetuoti, o mes visada turime būti pasiruošę dirbti savo darbą.

Žinoma, per gruodžio antrąją pusę ir sausio pradžioje gali būti taip pat naujų Vyriausybės siūlymų, gali būti Prezidento siūlymų ir gali būti galų gale įvairių Seimo minčių. Visa tai apibendrinant, mes ir turėsime pakankamai darbo per pratęsimos rudens sesijos savaites.

Siūlymas yra palaikyti, kaip čia vienas kolega sako, bent jau vienas, ir tada tarsimės dėl konkrečių darbų. Jeigu sesija nebūtų pratęsta, tai aš turiu jums sąžiningai paaiškinti, kokia tada kita tvarka. Tada mes turėsime posėdžiauti gruodžio 21 d., tai yra penktadienį, plius neužmirškite, kad tas šeštadienis prieš Kalėdas yra darbo diena, o užbaigti sesiją mes privalėsime 23 d., tai yra sekmadienį. Tokia mūsų Konstitucija.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke už projekto pristatymą. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia E.Klumbys. Ruošiasi J.Jagminas. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo pirmasis vicepirmininke, aš pradėsiu nuo tos sakralinės frazės „Tik nereikia mūsų gąsdinti“. Nereikia gąsdinti Seimo pratęsimais, sesijos pratęsimais – atlaikysime, nereikia gąsdinti Prezidento vetuoti galimais įstatymais, yra galimybė sukviesti neeilinę sesiją. Sakykite, aš matau, kad vėl ta įprasta tvarka yra mums siūloma – pratęsti sesiją. O aš norėčiau paklausti tokį klausimą. Neturėdamas jokių vilčių, kad bus pateiktas Konstitucinių įstatymų sąvado įstatymas, ar jūs numatytumėte naujoje, toje pratęstoje sesijoje pateikti šitą įstatymą, kuris galbūt paveiktų mano apsisprendimą.

Č.JURŠĖNAS. Jeigu jūs balsuosite už sesijos pratęsimą, aš būsiu dvigubai įpareigotas pateikti naują variantą.

Dabar pirmieji jūsų du klausimai. Aš tikrai nieko negąsdinu, nei savęs, nei jūsų. Tiesiog yra tokia konstitucinė galimybė, mes ja galime pasinaudoti, o galime ir nepasinaudoti. Čia yra Seimo, kaip Tautos atstovybės, valia. Tai čia yra esminis dalykas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega J.Jagminas. Ruošiasi gerbiamasis G.Steponavičius. Prašom.

J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo pirmasis vicepirmininke, aš manyčiau, kad iš tikrųjų būtų galima normaliai užbaigti sesiją gruodžio 23 d., kaip ir numatyta, ir ją pradėti kitais metais kovo 10 d., taip pat kaip ir yra numatyta. Dabar mes kalbame, gal Jo Ekscelencija Prezidentas vetuos kokį įstatymą, gal nevetuos, mes nežinome. Jeigu bus toks reikalas, tai visada galima mus sukviesti, ir mes, kaip jūs kad sakėte, esame visada pasiruošę. Bet iš tikrųjų nėra jokio reikalo vėl visą sausį mums čia būti, juolab kad yra be galo daug kitų darbų, kuriuos taip pat reikia nuveikti. Aš agituočiau visus, kad nebalsuotų už sesijos pratęsimą, o laikytųsi to susitarimo, kuris ir buvo. (Šurmulys salėje)

Č.JURŠĖNAS. Kolegos, čia, kaip sakoma, smūgis į paširdžius. Dabar atsakau iš esmės. Konstitucijoje numatyta sesiją baigti gruodžio 23 dieną. Bet Konstitucijoje taip pat numatyta ir galimybė pratęsti. Dar kartą pabrėžiu, mūsų valia – pratęsti ar nepratęsti. Siūlau pratęsti, jeigu aukštasis Seimas manys, kad nereikia, tai dirbsime kitom sąlygom. Bet turiu pasakyti, kad lygiavertės atsvaros sesijos pratęsimui nėra. Sakoma, neeilinė sesija. Neeilinei sesijai reikia 47 parašų. Jeigu aš dabar paprašyčiau pakelti rankas, ar atsirastų 47? Yra trys, keturi, o reikia 47. Nėra tiek. Prašom dabar man neaiškinti, kiek yra norinčių. Galimas dalykas, jeigu visi susirinktų, tai tada vargais negalais tuos 47 parašus ir turėtume. Čia nėra taip paprasta. Todėl sesijos pratęsimas yra paprastesnis dalykas, mes galime su jumis ginčytis ir tartis, ar reikia iki 24 dienos. Ar užtenka iki 19 d. būtiniausiems įstatymams, kurie susikaupę, ypač tiems vadinamiesiems eurointegraciniams, priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Klausia kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Aš pritariu jūsų siūlymui, kurį jūs teikiate, ir neabejoju, kad mes galėtume padaryti daugiau, nei šią minutę sugebėjome. Bet, gerbiamasis teikėjau, aš manau, kad Lietuvos žmonėms rūpi ne šiaip žiemą dirbantis Seimas, bet susikoncentravęs į esminius dalykus. Todėl mano klausimas. Be tų dalykų, kurie neišvengiamai būtų, ir interpeliacijų svarstymas, ir Teismų įstatymas, ar galite pasakyti iš sesijos dar penkis aiškius prioritetus, ko Seimas dabar nepadarė, ne iš hipotetinių klausimų, ne iš galimai vetuosimų, bet iš tų svarbiausių, kas dar nepadaryta, kad visiems būtų aišku, jog mums tikrai reikia susirinkti sausio mėnesį.

Č.JURŠĖNAS. Supratau. Pasiūlymas yra tikrai racionalus. Jeigu kolegos pritartų po pateikimo, tai būtų galima parengti preliminarią programą toms dviem savaitėms. Klausimų yra daugiau negu reikia ir visų pirma, kaip sakiau, vadinamieji eurointegraciniai. Aš dabar dar patikslinsiu. Penkiolika eurointegracinių yra žymimi kaip jau pažeidžiantys europinę teisę, tai yra tos procedūros jau yra pažeistos, o mes jų nespėjome priimti. Galima sakyti, kad kai ką Vyriausybė ne laiku pateikė, bet vis dėlto įstrigo komitetuose. Štai ištaisant tai, kas dėl mūsų pačių kaltės nepadaryta, ir būtų galima planuoti būtent tomis sausio savaitėmis. Dar yra kai kurių socialinių klausimų, arba įstatymų, susijusių su socialiniais klausimais, gal mes juos priimsime kitą savaitę, bet nėra garantijos, kad priimsime. Yra kai kurių finansinių reikalų, dėl kurių ką tik ginčijomės rytiniame posėdyje. Galimi kai kurie personaliniai klausimai, konkrečiau, teisėjų kandidatūros, kurių laukiame iš Prezidento, ir dar kai kurie klausimai. Jeigu būtų pritarta pateikimui, nesunku Seniūnų sueigai surašyti preliminarią darbų programą sausio mėnesiui. Klausimų tikrai yra pakankamai.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pirmininkui, jūs atlikote savo darbą. Gerbiamasis S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Apgailestauju, kad mūsų posėdžių salėje mūsų Sekretoriatas pradeda vadovauti Seimo nariams ir neatlieka savo pareigų. Buvo užstrigęs kompiuteris, reikėjo išsiaiškinti, per tą laiką baigėsi jūsų kalba ir nebuvo spėta užsirašyti paklausti. Aš dabar ne kaip klausimą, o kaip repliką, pone pirmininke. Jūs minėjote, kad faktiškai nuo 10 dienos turėtume susirinkti, tas yra ketvirtadienis. Ar nebūtų geriau susirinkti antradienį, 8 dieną? Ir dar vienas būtų papildymas, kaip sakė ponas G.Steponavičius. Aš dėkoju, kad jūs nedarote neeilinės sesijos, nes ten yra savi statutiniai reikalavimai, o tiesiog sesijos pratęsimą, bet reikėtų mums susitarti, kad neatsirastų naujų siūlymų arba kokių nors senienų traukimas, nes patys žinote, kaip tokiu būdu galima visą gerą sumanymą sužlugdyti. Būtų įdomi jūsų nuomonė. Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Sutinku su kolegos pasakymu. Iš tikro kokių nors užsigulėjusių nereikėtų čia dėti, bet nepamirškime, kad mes turime tų, kurie pradėti nagrinėti šioje sesijoje ir kurie, kaip sakiau, būtini mūsų įsipareigojimams vykdyti. O antras dalykas, dėl sausio 8, 11 ar 12. Turiu pasakyti, kad Seniūnų sueigoje ir Seimo valdyboje ši data nebuvo palaikyta. Kolegos manė, kad reikalinga ta trijų savaičių pauzė, tai būtų nuo gruodžio 20 iki sausio 11 ar 12, ir po to, žinoma, 13 dienos minėjimas ir eiliniai posėdžiai, kurie baigtųsi 24 dieną. 8 diena (jūs pirmą kartą iškėlėte) nebuvo nagrinėjama.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Taigi viena nuomonė už, viena nuomonė prieš po įstatymo projekto pateikimo. A.Matulevičius – nuomonė už. Prašom, kolega.

A.MATULEVIČIUS (VLPDF). Gerbiamieji kolegos, klausimas rimtas. Mus ir taip labai dažnai kritikuoja, kad mes lyg ir daug atostogaujame, nors gaila, kad nemato visuomenė ir, žinoma, žiniasklaida, kiek reikia dirbti ne tik šioje Seimo salėje, o dar ir kitur darbus daryti. Bet aš tikrai palaikyčiau, kad mes pratęstume sesiją. Būtų aiškūs mūsų darbai, mes galėtume juos planuoti, ir taip daug geriau, negu paskui kas nors iššoks, parodys iniciatyvą ir reiks sušaukti neeilinę sesiją sausio pabaigoje ar vasario pradžioje. Todėl geriau viską suplanuokime ir nudirbsime tuos darbus, ir, ko gero, žiniasklaida ir tauta bus patenkinta. O tai irgi nemažai reiškia. Aš už tai, kad pratęstume ir padirbėtume. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – E.Klumbys. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia dėl sesijos darbo pratęsimo. Aš manau, kad Seimo valdyba ir pats Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas normaliai turėjo jau šiandien pateikti sąrašą tų būtinų darbelių, kuriuos mes turėtume atlikti per tą pratęstos sesijos laikotarpį. Noriu pasakyti, kai priiminėjome rugsėjo mėnesį, sesijos pradžioje, darbų programą, kuri buvo pateikta, mes jau tada sakėme, kad nerealios, kolegos, tokios programos, kurios yra teikiamos. Ne pirmą kartą tą sakome, ne pirmą kartą tas vyksta ir ne pirmą kartą vėl bandoma pratęsti sesiją.

Apie tą pažadą dėl Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymo. Tai jau tęsiasi turbūt trečia ar ketvirta sesija. Kaip nėra įstatymo, taip, aš manau, nebus ir toje pratęstoje sesijos darbų programoje. Taigi žinodamas tai aš vis dėlto negaliu pritarti sesijos darbų pratęsimui. Manau, kad yra labai aiški konstitucinė norma, kada prasideda sesija, kada ji baigiasi. Čia ir yra Seimo vadovybės menas sudėlioti darbų programą taip, kad mes išsiskirtume prieš Kalėdas ir prieš Kovo 11-tąją vėl susirinktume į sesiją. Atsižvelgdamas į tai, aš esu prieš sesijos darbų programos pratęsimą.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegoms. Buvo išsakytos nuomonės už ir prieš. Kviečiu visus registruotis ir išreikšti savo nuomonę balsuojant. Gerbiamieji kolegos, yra prašymas dar kartą užsiregistruoti. Trumpoji registracija, prašom visus susikaupti, registruojamės. Dėkoju.

Kas už tai, kad po pateikimo pritartume nutarimo projektui Nr.XP-2733, kviečiu visus balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 38, prieš – 10, susilaikė 32. Taigi nutarimo projektui nepritarta. Projektą grąžiname tobulinti arba atmetame. (Balsai salėje) Grąžiname tobulinti. (Balsai, triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, kadangi yra įvairių nuomonių, viena nuomonė atmesti, kita nuomonė grąžinti tobulinti… (Balsai salėje) Prašau? Taip, taip, būtinai A.Kubilius, replika po balsavimo. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš labiausiai esu nustebintas valdančios koalicijos ir pačių socialdemokratų balsavimo. Susidaro vaizdas, kad, skirtingai negu Č.Juršėnas ir mes, Tėvynės sąjunga, socialdemokratai nenori dirbti. Aš siūlau perbalsuoti padarius pusės valandos pertrauką. Aš pasižadu per šią pusę valandos nueiti pas socialdemokratus ir įtikinti juos, kad reikia pratęsti sesiją, nes tai yra vienintelė galimybė per pratęstą sesiją susitarti ir nubalsuoti dėl neeilinių Seimo rinkimų. (Triukšmas salėje)

A.ČAPLIKAS (LCSF). Suprantu A.Kubiliaus kilnų gestą į socialdemokratų pusę, nes per tą pratęstą sesiją reikia atstatydinti vieną ministrę ir vieną ministrą. Gerbiamieji socialdemokratai, nepasiduokite A.Kubiliaus provokacijai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsavimas baigėsi, taigi noriu visus pakviesti… J.Razma, prašom.

J.RAZMA (TSF). Jūs nepriimkite kaip šmaikštavimą, A.Kubilius iš tikrųjų frakcijos vardu siūlė balsuoti pakartotinai dėl šito. Tegul nejuokauja iš tikrųjų.

PIRMININKAS. K.Daukšys. Supratom, gerbiamasis J.Razma.

K.DAUKŠYS (DPF). Aš suprantu, kad konservatoriams reikia kažkaip pasirodyti ir išsiskirti, bet manau, kad visiškai jokio pagrindo dar kartą balsuoti nėra. Yra tik pagrindas mums balsuoti, ar projektą atmesti, ar pasiūlyti tobulinti. Ir viskas, ir tuo baigti.

PIRMININKAS. A.Skardžius. Prašom Artūrai.

A.SKARDŽIUS (VLPDF). Ačiū, pirmininke. Aš niekada negalvojau, kad opozicijos lyderiui A.Kubiliui reikalingas vertėjas. J.Razma. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, perbalsuoti tikrai nėra pagrindo.

P.GRAŽULIS (TTF). Posėdžio pirmininke, kas opozicijos lyderis? Prašau? Kodėl jūs įvardijote A.Kubilių kaip opozicijos lyderį? Aš esu opozicijos lyderis, ką jūs čia dabar skelbiate? (Triukšmas salėje, plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, aš tikrai negaliu pirmininkaudamas komentuoti jūsų replikos. Buvo jūsų galimybė kalbėti, visi išklausė ir puikiai jus suprato. Taip, mes supratome.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis A.Kubilius yra ne opozicijos lyderis, bet valdančiosios daugumos pirmininko pavaduotojas, atstovas.

PIRMININKAS. Kadangi buvo paminėta gerbiamojo A.Kubiliaus pavardė, tai prašom, gerbiamasis Kubiliau.

A.KUBILIUS. Aš tikrai negaliu diskutuoti su P.Gražuliu, nes turiu savo atskirąją nuomonę dėl jo. Bet aš frakcijos vardu paprašiau perbalsuoti, nes manau, kad ir socialdemokratai per tą laiką turėtų pakeisti savo nuomonę. Manau, išsakyta gana daug argumentų, kad jie pagalvotų ir paremtų savo lyderį Č.Juršėną.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, perbalsuoti tikrai nėra jokių motyvų. Sprendimą dėl pakartotinio balsavimo priima posėdžio pirmininkas, jeigu tikrai buvo nusižengta Statutui. Statutui nusižengta nebuvo, todėl, mielieji kolegos, mes negrįšime.

Gerbiamasis J.Jagminas. Prašom.

J.JAGMINAS. Aš noriu siūlyti, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad jūs vadovautumėte posėdžiui ir nepasiduotume visokioms insinuacijoms. Veskite posėdį ir negaišinkite laiko.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš vadovauju posėdžiui. Aš jo nestabdau, bet privalau suteikti kiekvienam galimybę replikuoti, taip pat ir jums.

Gerbiamieji kolegos, dabar mes apsispręsime balsuodami. Arba atmetam nutarimo projektą, arba grąžiname tobulinti – yra du variantai. Susitariame taip, kad už projekto atmetimą balsuosime už, už tobulinimą – prieš. (Balsai salėje ) Jeigu balsuojate už, tai nutarimo projektas atmetamas, jeigu balsuojate prieš, nutarimo projektas tobulinamas. Kviečiu visus registruotis. Registruojamės. Jūsų monitoriuje turi degti užrašas „Registracija“. Prašom stebėti įvykius. (Šurmulys salėje) Kviečiu visus balsuoti. Kas balsuoja už, tas už nutarimo projekto atmetimą, kas prieš – už tobulinimą.

Už – 28, prieš – 49, susilaikė 4. Nutarimo projektas grąžinamas tobulinti.

Kitas darbotvarkės 2-2 klausimas – Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2719. Pranešėjas – Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas gerbiamasis Lauras Bielinis. Pateikimas. Prašom, kolega. Labai atsiprašau, gerbiamasis Bielini. Replika po balsavimo – gerbiamasis S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis Jagminai, kai jūs norite pašmaikštauti ir liepiate posėdžio pirmininkui kur nors vesti Seimą, tai bent nurodykite kryptį, nes šiaip posėdžio pirmininkas turi pirmininkauti posėdžiui. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Bielini.

Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2719 (pateikimas)

L.BIELINIS. Laba diena, gerbiamieji ponai. Lietuvos Respublikos Prezidentas teikia Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Šio įstatymo projekto pagrindą sudaro šie aspektai. Pirma, Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos statuso sukonkretinimas. Šiuo įstatymu komisija įgauna tas institucines teises, kurių trūksta tam, kad ji iki galo realizuotų jai suformuluotus tikslus. Komisiją sudaro 7 nariai: po du narius siūlo Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius, vieną narį – Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius. Komisijos sudėtį ir pirmininką, kurio kandidatūrą teikia Seimo Pirmininkas, tvirtina Seimas. Komisijos kadencija trunka ketverius metus, komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų.

Komisija pagal šį įstatymo projektą atlieka daugelį funkcijų. Ji vertina asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklą; priima sprendimus dėl asmenų, apie kuriuos komisija neturi duomenų, kad jie slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; priima sprendimus dėl asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įrašymo į įskaitą; priima sprendimus dėl viešo duomenų apie asmenis, slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, paskelbimo šio įstatymo 8 ir 9 straipsniuose nustatytais atvejais; suinteresuoto asmens prašymu išduoda pažymas apie tai, kad asmuo nėra įrašytas į įskaitą; kasmet iki kovo 1 d. teikia Seimui veiklos ataskaitą.

Komisija turi teisę prašyti asmenis pateikti dokumentus ar informaciją apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis arba priklausymą joms; kviesti į komisijos posėdžius asmenis, turinčius informacijos apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; kreiptis į specialistus ar ekspertus ir gauti jų išvadas dėl dokumentų ar daiktų, susijusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, autentiškumo nustatymo.

Komisijos sprendimai turi būti motyvuoti ir yra teisėti, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų komisijos narių. Komisijai valstybės institucijose, teisme ir tarptautinėse organizacijose atstovauja komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas arba komisijos įgaliotas kitas komisijos narys. Šiais atvejais gali būti pasitelkiami kitų institucijų atstovai, teisės ir kitų sričių specialistai, ekspertai. Komisijos darbo organizavimo tvarką nustato komisijos patvirtintas darbo reglamentas. Ši komisija veikia iki 2012 m. sausio 1 dienos. Komisijai baigus veiklą, visa informacija, susijusi su asmenų ryšiais su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, išskyrus valstybės paslaptį sudarančią informaciją, skelbiama viešai komisijos nustatyta tvarka.

Komisijai užtikrinamos jos veiklos sąlygos. Komisijos veiklai užtikrinti Lietuvos Respublikos Prezidentas iš Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus teikiamų pareigūnų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pasiūlytų darbuotojų bei iš komisijos pirmininko pasiūlytų asmenų sudaro darbo grupę, kuria atlieka šias funkcijas: išklauso, renka, tikrina, analizuoja bei pateikia komisijai dokumentus, kuriuose gali būti duomenų apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Darbo grupė kaupia, saugo ir tvarko asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateiktus dokumentus bei informaciją, protokoluoja bei užtikrina techninį ir informacinį komisijos aprūpinimą.

Projekte keičiama įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ir išdėstoma taip: „Asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, turi registruotis ir savanoriškai raštu prisipažinti Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, atskleisti visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą bei perduoti turimus dokumentus ar daiktus, susijusius su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis, per du registravimo ir prisipažinimų priėmimui skirtus šešių mėnesių trukmės laikotarpius. Registravimo ir prisipažinimų priėmimui skirtų laikotarpių pradžią „Valstybės žiniose“ skelbia komisija. Pirmojo šešių mėnesių trukmės registravimo ir prisipažinimų priėmimo laikotarpio pradžią komisija skelbia įsigaliojus šiam įstatymui. Antrojo registravimo ir prisipažinimų priėmimo skirto šešių mėnesių trukmės laikotarpio pradžią komisija skelbia įpusėjus savo veiklos laikotarpiui, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 1 dienos.“

Įstatymo 6 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi, kuri kamba taip: „Antruoju registravimo ir prisipažinimų priėmimo laikotarpiu registruojasi ir prisipažinimus įteikia asmenys, apie bendradarbiavimą su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis prisipažinę Aukščiausiajai Tarybai–Atkuriamajam Seimui arba kitoms valdžios institucijoms iki šio įstatymo įsigaliojimo pradžios, ir asmenys, kurie neprisipažino pirmuoju šešių mėnesių trukmės registravimo ir prisipažinimo priėmimo laikotarpiu, jei jie nebuvo komisijos pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis.

Taip pat norėčiau atsakyti arba, tiksliau, pakomentuoti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Čia yra daugelis punktų, kuriuos reikėtų pakomentuoti, nes jie yra surašyti kvalifikuoti ir į tas išvadas, aš manyčiau, jūs iš tikrųjų laukiate atsakymų. Taigi į pirmąją pastabą (pačių pastabų turinio aš dėl trumpumo nesakysiu) galima atsakyti, kad 4 straipsnio 2 dalis yra identiška tai, kuri Seime jau buvo priimta Prezidento vetuotame įstatyme. Kadangi Prezidento teikiamo įstatymo tikslas yra kuo greičiau užtikrinti veiksmingą komisijos darbą, straipsniai, kurie reglamentuoja komisijos veiklą, buvo paimti iš vetuoto įstatymo. Komisija nėra nei biudžetinė įstaiga, nei juridinis asmuo. Manytina, kad jos lėšos turi būti skiriamos iš valstybės biudžeto kaip papildomas finansavimas Valstybės saugumo departamentui, nes iš 5 straipsnio 3 dalyje išvardytų įstaigų, atsakingų už komisijos veiklos užtikrinimui sudaromos darbo grupės funkcijų vykdymą, vienintelis valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra Valstybės saugumo departamentas.

Atsakant į antrąją pastabą, galima teigti, kad įstatymo 8 straipsnis reglamentuoja duomenų apie asmenį paskelbimą, o 9 straipsnis apie jų veiklos apribojimus ir darbdavio pareigas, atsirandančias po duomenų paskelbimo. Kadangi 9 straipsnyje numatyti apribojimai yra neatsiejamai susiję su duomenų paviešinimo momentu, teikiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies 4 punkte yra nurodyta į įstatymo 8 ir 9 straipsnius, bet neprieštaraujame (iš tikrųjų tai galima daryti), kad atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas 9 straipsnis būtų išbrauktas.

Dėl trečiosios pastabos. Šiuo metu nėra aišku, kokios apimties medžiaga turės būti paskelbta, neaišku, kokia dalis tų dokumentų bus pripažinti valstybės paslaptimi. Nežinant skelbtinos medžiagos apimties, neįmanoma nustatyti skelbimo būdo ir tvarkos. Dėl šių aplinkybių buvo apsispręsta, kad medžiaga bus skelbiama komisijos nustatyta tvarka. Komisija, kuri vertina turimą medžiagą ir geriausiai žino jos pobūdį, yra (…), komisijos veiklos pabaigoje gebės geriausiai nustatyti skelbiamos medžiagos tvarką.

Ketvirta pastaba. Apie antro pripažinimo termino tikslingumą jau kalbėjau. Tai neabejotinai veiksminga priemonė, padedanti pasiekti nacionalinio saugumo užtikrinimo tikslus, nes iš tikrųjų antrasis prisipažinimo terminas yra sąlygotas to, kad buvo kalbama su daugeliu ekspertų, specialistų, VSD atstovų rekomendacijos taip pat buvo susijusios su antruoju prisipažinimo terminu, nes prisipažinimo metu yra gaunama daug daugiau informacijos, naudingos Lietuvos saugumui. Lietuvos visuomenė tokiu būdu bus labiau apsaugota negu iš karto paviešinant ir užkertant kelią prisipažinti tiems, kurie vienaip ar kitaip tam pasirengę. Jau baigiu, nes liko labai nedaug pastabų.

Dėl penktos pastabos. Galima teigti, kad visuose siūlymuose keisti įstatymo straipsniuose minimą sąvoką „įsigaliojus šiam įstatymui“, tai neabejotinai siejama su 2000 m. sausio 1 diena. Tik pateikto projekto baigiamosios nuostatos 4 straipsnis yra siejamas su trijų straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimu. Todėl nematau jokių suvokimo neaiškumų, esame atviri visiems patikslinimams. Čia jūs galite… Seimo valia tai padaryti.

Dėl šeštos ir septintos pastabų. Taip pat mes pritariame, kad čia Seimas iš tikrųjų turi savo valią. Aš baigiu viską sutrumpinęs, nes matau, jūs norite užduoti klausimus. Prašom.

PIRMININKAS. Dėkoju Laurui Bieliniui už įstatymo projekto pateikimą. Noriu kolegoms priminti, kad projektui pateikti pagal Statutą yra skirta 10 minučių ir 10 minučių yra skirta klausimams ir atsakymams. Taigi jūs tilpote į laiką. Yra daug norinčių paklausti.

Pirmasis klausia J.Veselka. Ruošiasi E.Klumbys. Prašom, kolega.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jau greitai bus 18 metų, kai nebėra tos valstybės, kuriai tarnavo KGB, nebėra tos partijos, kuri vadovavo šiai tarnybai, nebėra tos tarnybos. Klausimas: ar mūsų saugumo įvairios tarnybos per 17 metų nustatė ir nuteisė bent vieną buvusį kagėbistą už antivalstybinę veiklą ir už korupcinę veiklą? Jeigu nebuvo, kodėl tada mes vis tą dalyką keliame iš naujo ir koks bus skirtumas tarp prisipažinusio ir neprisipažinusio? Prisipažinęs galės tam tikras pareigas eiti ir kenkti, neprisipažinęs nenori jokių pareigų ir niekam kenkti nenori. Klausimas: ar nėra tas KGB ir Rusijos baubas nuolat pučiamas pridengti mūsų valstybėje klestinčiai korupcijai?

L.BIELINIS. Ačiū. Klausimas platus, manyčiau, tai rimtas klausimas, į kurį galbūt sudėtinga atsakyti, bet aš pabandysiu. Iš tikrųjų per 17 metų buvo galima rimtai susiėmus išspręsti šią problemą ir išspręsti ją kardinaliai. Tam buvo ir sąlygos, ir Seime politinės nuotaikos buvo tokios, kurios leido daug lengviau ir greičiau išspręsti šią problemą, bet ji nebuvo sprendžiama. Deja, tai yra Seimo prerogatyva, todėl aš negalėčiau dėl to priekaištauti.

Kita vertus, reikia suprasti, kad nors ta valstybės jau seniai neegzistuoja, tačiau kai kurias funkcijas yra perėmusios kitos valstybės, tarp jų ir Rusija, kuri iš tikrųjų gali atgaivinti tam tikrus savo agentus, arba saugumo atstovus, vienaip ar kitaip daryti jiems įtaką ir priversti dirbti ne Lietuvos valstybės naudai. Tai yra prielaida, kurios pagrindu vis dėlto mes turime šią problemą išspręsti. Prisipažinimo procedūra. Praktika parodė, kad tuo metu, kai buvo paskelbtas prisipažinimo terminas, prisipažinti atėjo per tūkstantis žmonių. Likusiu metu, kai prisipažinimo terminas buvo baigtas, buvo pagal dokumentus atsekta ir atrasta apie šimtas žmonių. Per pusę metų prisipažinimas davė daug didesnę naudą negu tas nedidelis žmonių skaičius per likusius metus, bet ne čia esmė. Esmė yra ne žmonių skaičius, o moralinis principas. Žmogus, ateinantis prisipažinti, daro savo asmeninį sprendimą, kam jis tarnauja ir kokios jo prioritetinės vertybės yra šiame pasaulyje ir gyvenime. Štai kur yra esmė. Todėl turime suteikti galimybę tiems žmonėms, o per tuos daugelį metų, manau, daug kam yra pasikeitusios ir pasaulėžiūros nuostatos, ir gyvenimo pozicijos.

Dar daugiau. Yra grupė žmonių, kurie prisipažino tuo metu (aš tai minėjau ir teikdamas jums įstatymo pataisas), dar Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo laikotarpiu, kai nebuvo jokių įstatymų. Paskui šie žmonės daugiau nekartojo nei savo prisipažinimo, nei buvo išviešinti. Tai yra dokumentai dėl jų ar pamesti, ar kažkur guli stalčiuose čia, Seime. Jie turi galimybę, jie privalo turėti galimybę dar kartą ateiti ir pasakyti: mes jau prisipažinome, dar kartą prisipažįstame, kad taip ir taip yra buvę. Moralinis aspektas iš tikrųjų yra ta kryptis, kurios reikėtų laikytis visų Lietuvos piliečių atžvilgiu, kad jie turėtų galimybę prisipažinti, ir tas prisipažinimas suteiktų jiems galimybę visavertiškai šioje valstybėje funkcionuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E.Klumbys. Ruošiasi P.Jakučionis. Prašom. Tuoj, sekundę. Aš tik noriu paprašyti. Gerbiamieji kolegos, labai daug yra norinčių paklausti. Trumpinkite ir klausimus, ir atsakymus, nes…

L.BIELINIS. Gerai.

PIRMININKAS. …neturėsime kitų galimybių. Prašom, gerbiamasis kolega. Prašom, Juliau. Tuoj, sekundę. Tuoj patikslinsiu.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, aš klausiau vieno… ar buvo per 17 metų išaiškinti faktai ir nubausti buvę kagėbistai, kurie kenkė Lietuvos valstybei ar yra susiję su dideliais korupciniais skandalais?

L.BIELINIS. Taip, atsiprašau. Aš praleidau šią dalį. Tiesą sakant, aš nesu taip preciziškai susipažinęs su visais 17 metų procesais, bet tiek, kiek aš esu susipažinęs su tais dokumentais, man regis, nebuvo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E.Klumbys. Ruošiasi P.Jakučionis.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš turbūt pirmiausia pradėsiu nuo to, kad nėra moralu kalbėti apie moralinius aspektus ir prisipažinimą, kai tam prisipažinimui buvo begalė laiko. Dabar Prezidento siūlomu įstatymo projektu yra atidaromas naujas pusės metų trukmės langas prisipažinti. Mes žinome, kad yra pilna KGB darbuotojų, dirbančių diplomatinėse struktūrose ir valstybinėse institucijose. Tie žmonės ir toliau dirba, sėkmingai dirba. Sakykit, ar ne būtent šiai žmonių kategorijai yra duodamas paskutinis išsigelbėjimo ratas, kad jie ir toliau dirbtų, būdami KGB rezervistais, ir tai liktų valstybės paslaptimi?

L.BIELINIS. Gerbiamasis Seimo nary, jeigu jūs žinote, kad kai kurie KGB bendradarbiai dirba diplomatinėje tarnyboje ar kitoje kokioje nors aukštoje tarnyboje, jūs privalote tuos duomenis pateikti specialiosioms tarnyboms, prokuratūrai, nes kitu atveju jūs tiesiog slepiate duomenis nuo visų. (Balsai salėje) Aš negąsdinu, aš tiesiog sakau: taip reikalauja įstatymas. Duomenų slėpti negalima. Bet jeigu jūs neturite, tada atleiskite, tol, kol jūs man nepateiksite dokumentų, įrodančių, kad yra taip, kaip jūs sakote, aš negalėsiu nieko jums pasakyti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia P.Jakučionis, ruošiasi S.Pečeliūnas. Prašom.

P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Seimas buvo priėmęs, mano nuomone, gerą Liustracijos įstatymą ir Prezidentas jį vetavo, dabar teikia naują Liustracijos įstatymo projektą, tačiau jame, kitaip nei buvusiame, nieko nerašoma, kaip turėtų būti pasielgta su KGB rezervo karininkais. Juk jie neišnyko, jie yra, ta problema yra. Kaip, jūsų nuomone, tada reikėtų tą problemą spręsti? Čia turbūt vis tiek Prezidento patarėjai rašė šį įstatymo projektą, tai ar juos reikėtų registruoti, ar viešai paskelbti, ar riboti jų darbo veiklą valstybės tarnyboje? Žodžiu, jų nėra, o tie klausimai liko. Kaip juos tada reikėtų spręsti?

L.BIELINIS. Ačiū. Klausimas iš tikrųjų vertingas, ir aš norėčiau į jį atsakyti. Pasistengsiu kuo trumpiau. Išties ši problema nenustumiama į šešėlį, tiesiog atskiriama dėl to, kad būtų labai preciziškai ir aiškiai suformuluotos teisės ir galimybės visų pirma komisijai dirbti. Kartu pabrėžčiau ir paminėčiau 2005 metų kovo 17 dienos Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą. Jo Nr.XP-134 – „Dėl Seimo laikinosios komisijos, skirtos Pirmininko pavaduotojo A.Pekeliūno, A.Pociaus, A.Valionio buvimo SSRS valstybės saugumo rezervo sąrašuose faktams, aplinkybėms ištirti, išvados.“ Komisija Seimui siūlo parengti ir priimti teisės aktus, reglamentuojančius asmenų, įtrauktų į KGB rezervo sąrašus, paviešinimo tvarką ir sąlygas. Seimas turi visą teisę ir galimybę tą padaryti – sukurti atskirą, siaurą ir labai aiškų įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia…

L.BIELINIS. Daug tvarkingiau dirbti tomis dviem kryptimis. Vienas dalykas yra sąrašų paviešinimo klausimas, kitas dalykas yra dokumentų rinkimas, klasifikavimas, jų įvertinimas.

PIRMININKAS. Klausia S.Pečeliūnas, ruošiasi A.Matulevičius. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, jūs projekte siūlote naują prisipažinimo terminą.

L.BIELINIS. Taip.

S.PEČELIŪNAS. Prašom pasakyti, kiek kainuos Prezidentūros pataikavimas kolaborantams ir kvislingams? Turiu omeny sumą, kurią iš Lietuvos Respublikos prisiteis Europos Žmogaus teisių teisme paskelbtieji bendradarbiai, jeigu jie kreipsis dėl asmenų lygybės prieš įstatymą pažeidimo ir bylas laimės. O tai yra daugiau kaip 100% tikėtina. Ar jūs suskaičiavote ir ar galite Seimui pasakyti, kad jūsų siūlymai Lietuvos Respublikai gali kainuoti tiek ir tiek milijonų eurų? Ačiū.

L.BIELINIS. Gerbiamasis pone Seimo nary, valstybė turi įsipareigojimus tik tiems, kurie prisipažino ir turi teisėtų lūkesčių, kad valstybė jų paslapties neišviešins. Visi kiti negali turėti jokių lūkesčių dėl to paprasčiausiai elementariai lygaus vertinimo. Jie arba turėjo prisipažinti, arba jeigu neprisipažino, tai šiuo atveju ta nedidelė dalis buvo paviešinta. Šiuo atveju šį naują prisipažinimo laikotarpį reikia traktuoti kaip paprasčiausią galimybę dar papildomam amnestijos laikui. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paprašyti. Tikrai gerbkim vieni kitus, replikuoti arba komentuoti aš visada leidžiu prie šoninio mikrofono, jeigu yra norinčių. Mielieji kolegos, aš noriu dabar jūsų visų atsiklausti. Laikas klausimams baigėsi. 10 minučių. (Balsai salėje) Pratęsiam? Pratęsiam. Tai kiek mes pratęsiam? Sutariam, 10 minučių užteks? Klausimas labai rimtas. Prašau? Tai aš ir klausiu jūsų, ar pratęsiam, ar ne. 16 žmonių nori paklausti. (Balsai salėje) 10 minučių. Yra pasiūlymas pratęsti klausimus 10 minučių. Reikia balsuoti? (Balsas salėje: „Dėl vedimo tvarkos!“) Dėl vedimo tvarkos. Prašom. S.Pečeliūnas, po to gerbiamasis V.Bogušis. Prašom, Sauliau.

S.PEČELIŪNAS. Jūs sakėt, leisit replikuoti. Aš labai prašyčiau pranešėjo neklaidinti Seimo. Mes kalbam apie tuos asmenis, kurie jau yra paskelbti.

PIRMININKAS. Taip, taip.

S.PEČELIŪNAS. Ir jeigu jie kreipsis, kad dėl asmenų lygybės prieš įstatymą… kad jiems buvo atimta, o dabar kitiems sudaryta, kurie neprisipažino ir nebuvo paskelbti, galimybė vėl „išsiplauti“, ir jie, aišku, tas bylas laimės, aš jūsų ir klausiu, ar jūs skaičiavot tokią galimybę ir kiek milijonų kainuos Lietuvos Respublikai? Jeigu neskaičiavote, tai jūs labai neatsakingai ruošiate tokius pasiūlymus.

L.BIELINIS. Aš atsakau labai trumpai: mes paskaičiavom – tai nekainuos, nes valstybė neįsipareigoja tiems, kurie jokiais būdais nėra prisipažinę valstybei. Jinai įsipareigoja tik tiems, kurie buvo prisipažinę.

PIRMININKAS. Prašom.

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, šia tema mes jau diskutuojame 10 metų. Aš norėčiau pasakyti, mes čia nieko naujo neatrasime. Dabar vyksta pateikimo stadija. Todėl siūlau diskusijas nutraukti ir balsuoti dėl pateikto Prezidento projekto. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji kolegos, taigi yra pasiūlymas nutraukti diskusijas ir klausimus ir apsispręsti balsuojant. (Balsai salėje) Kitų nuomonių nėra, ar ne? (Balsai salėje) Buvo pasiūlymas, ar pratęsti 10 minučių. Balsuojam. Prašom registruotis ir balsuojam, ar pratęsti klausimus dar 10 minučių.

Taigi, gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pratęstume klausimus dar 10 minučių, spaudžia klavišą „už“. (Balsai salėje) Registraciją? Gerai, dar kartą pakartojam trumpąją registraciją ir apsispręsim. Pakartojam trumpąją registraciją.

Dėkoju. Taigi balsuojam, kas už tai, kad pratęstume laiką klausimams dar 10 minučių, spaudžia klavišą „už“, kas mano kitaip, spaudžia kitus klavišus. Prašom. Alternatyvus balsavimas, gerbiamieji kolegos, arba pliusas, arba minusas. Susilaikę bus irgi prieš. (Balsai salėje)

Už tai, kad pratęstume, 24, prieš – 38. Taigi klausimams laiko Seimo nutarimu mes daugiau neskiriame. Dėkojame Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjui gerbiamajam Laurui Bieliniui už įstatymo projekto pateikimą. Labai jums ačiū. Dabar nori kalbėti už ir prieš. Nuomonė už – gerbiamasis V.Bogušis. Prašom. Ruošiasi R.Smetona – nuomonė prieš. Prašom, kolega.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, Prezidento pateiktame įstatyme išties yra daug gerų nuostatų. Pirmas dalykas, komisijos formavimas, jos funkcionavimas, jos sprendimų priėmimas ir jos efektyvumas.

Antras dalykas, ką mes įstatyme buvome praleidę – tai tie žmonės, kurie deklaravo savo bendradarbiavimą su specialiosiomis tarnybomis, tai yra Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo laikais, kai buvo priimta deklaracija. Iš tiesų yra nemažas skaičius žmonių, kurie vis dėlto prisipažino, bet juridiškai nebuvo įforminta, jie neteko tų slaptumo garantų, kitaip tariant, jie nebuvo įforminti.

Dabar yra įstatymo pateikimas, gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti po pateikimo, vėliau mes galėsime tobulinti ir pagaliau šitą nelemtą dekagėbizaciją galėtume kvalifikuotai užbaigti. Ačiū. Pritariu po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, supratome. Kolega R.Smetona – nuomonė prieš. Prašom.

R.SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos, Respublikos Prezidentas ne taip dažnai teikia Seimui įstatymų projektus, todėl labai norėčiau Jo Ekscelencijos iniciatyvai pritarti. Deja, šiuo atveju Respublikos Prezidento vardu teikiamame projekte yra bent trys esminiai trūkumai, be jau čia minėtų daugelio netikslumų.

Pirma, Respublikos Prezidentas nesiūlo pakeisti Europos Žmogaus Teisių Teismo sukritikuoto ir pasmerkto draudimo buvusiems KGB agentams ir darbuotojams dirbti privačiose verslo struktūrose. Turbūt, kolegos, dar prisimenate skandalą, kurį čia sukėlė kolega J.Sabatauskas, grįžęs iš Strasbūro ar Briuselio ir pranešęs, kad Lietuva bus pašalinta iš Europos Tarybos už įstatymo nepataisymą.

Klausiu, ar Respublikos Prezidentas taip pat už Lietuvos pašalinimą iš Europos Tarybos?

Antra, Prezidento siūlomas buvusių KGB agentų naujas prisipažinimo terminas yra ne kas kita kaip galutinis jų įslaptinimas. Įdomu, kokią medžiagą po to dar ketina skelbti ir viešinti? Taigi šių asmenų dabartinės veiklos kai kurie ribojimai baigiasi po metų. Viskas, visi keliai jiems atviri. Todėl, manau, bent jau jų vardai visuomenei turėtų būti žinomi, nekalbant apie teisines kolizijas ir konfliktus, kurie čia buvo minėti ir kurie neišvengiami dėl tos skriaudos, apie kurią kalbės prisipažinusieji, bet neįslaptinti.

Trečia. Respublikos Prezidento atsisakymas KGB rezervo karininkus ir visą KGB rezervą vertinti kaip represinės ir nusikalstamos struktūros KGB sudėtinę dalį prieštarauja oficialiai 2005 metais Seimo nutarimu patvirtintai nuostatai, t. y. prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktui, Prezidento nuomonė prieštarauja teisės aktui.

Taigi būtų galima suprasti, ne pateisinti, o suprasti, kai kurių Seimo narių, frakcijų ar partijų pastangas apginti buvusių KGB agentų interesus. Bet labai sunku suprasti ir neįmanoma pateisinti Respublikos Prezidento pastangų apginti, kaip pasakė vienas įžvalgus apžvalgininkas, viso žydrųjų albinų klano interesus. Todėl šiam įstatymo projektui nepritariu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš, teks jums apsispręsti balsuojant. Kviečiu visus registruotis. Registruojamės, kolegos, visi. Dėkoju. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr.XP-2719, kviečiu visus balsuoti.

Už – 39, prieš – 20, susilaikė 16. Taigi įstatymo projektui po pateikimo pritarta.

Gerbiamasis P.Gražulis. Replika po balsavimo. Prašome.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš nespėjau užsiregistruoti, ir mano balsas irgi būtų prieš.

PIRMININKAS. Taigi vis tiek pritrūko, po pateikimo yra pritarta. Gerbiamieji kolegos, dėl komitetų. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija. (Balsai salėje) Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas. Aišku, turi galimybę ir kiti komitetai pasvarstyti, jeigu tokių norų turi. Manau, svarstymas šioje sesijoje priklausys nuo sesijos trukmės. Manau, tikriausiai nespėsime, ir šiandien apsispręsti dėl datos mums nėra galimybių. Pavasario sesijoje, taip?

Atominės elektrinės įstatymo preambulės, 3, 6, 10, 11 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2736 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 2-3 klausimas – Atominės elektrinės įstatymo preambulės, 3, 6, 10, 11 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2736. Pateikimas. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Matulevičius. Prašom, kolega.

A.MATULEVIČIUS (VLPDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi labai daug yra užsirašiusių klausti, jaučiu, kad kai kurie kolegos yra nepatenkinti mano iniciatyva, aš pasistengsiu pateikti labai trumpai.

Yra įstatymas, yra aiškinamasis raštas, yra pataisų, dėl kurių konsultuotasi su specialistais. Mano pataisos nežlugdo naujos atominės elektrinės statybos, kaip kai kas norėtų parodyti, o kaip tik duodama didesnė veikimo laisvė mūsų Vyriausybei. Iš esmės tai yra truputį pakeista mūsų komiteto nuomonė, kuri buvo teikta pagrindiniam komitetui, kai mes birželio mėnesį svarstėme Atominės elektrinės įstatymą. Tik tada mes siūlėme, kad du trečdalius valstybė kontroliuotų, čia yra numatyta trys ketvirtadaliai. Tai yra diskutuotina. Jeigu, žinoma, bus pritarta po pateikimo, tuos dalykus bus galima tobulinant, svarstant taisyti.

Visi įvykiai, vykstantys dabar, parodo, kad didžiulė ir graži idėja, kuri galėjo suvienyti Lietuvą ir tautą, ir politikus, ir visus žmones, tampa labai iškreipta ir neaiškia veiklos sritimi, kur neaišku, kas ką dalijasi. Sako, kuria nacionalinį investuotoją. Šio įstatymo 7 ir 18 punktuose yra parašyta, kad viskas turi būti viešai ir aiškiai deklaruojama. Dabar išgirsti: tai 46% nori privati bendrovė, tai 40% nori privati bendrovė, nors mums buvo aiškinama, kad valstybė išlaikys savo monopolį. Taigi nesant skaidrumo norisi, kad Vyriausybė turėtų pasirinkimo galimybių. Jeigu mes greitai priimtume šias pataisas, Vyriausybė nebūtų spaudžiama į kampą, kaip dabar yra daroma, galėtų įkurti nacionalinį investuotoją pagrindu dabartinių energetinių bendrovių, kurios yra kontroliuojamos valstybės, kapitalo (nors ten yra ir privačių), o kitu etapu įsileisti privačią bendrovę, kad ir šią, su kuria dabar yra deramasi. Arba tai galbūt netgi paskubintų pačias derybas.

Todėl, man atrodo, iš tikrųjų nėra noro ką nors stabdyti, kam nors trukdyti, tiesiog yra noras padaryti šį procesą skaidresnį ir kartu atmesti kaltinimus, insinuacijas, kad Seimas, pavasarį vieningai priimdamas Atominės elektrinės įstatymą, galbūt buvo materialiai suinteresuotas. Iš tikrųjų mes to nenorėjome, mes tik tikėjomės, kad to įstatymo reikia taip greitai, kiek galima greičiau, kad būtų sudaromos tarptautinės sutartys. Deja, tarptautinių sutarčių ir šiandien mes nematome. Todėl ir siūlau šias įstatymo pataisas.

Pasiryžęs atsakyti į jūsų klausimus. O, kiek daug!

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai už įstatymo projekto pateikimą. Taigi jūsų nori tikrai daug kolegų paklausti. Klausimams ir atsakymams, dar kartą noriu priminti, yra skirta 10 minučių. Jūsų valia bus, jeigu mes pratęsime klausimus.

Pirmasis klausia J.Veselka. Ruošiasi P.Auštrevičius. Prašom, kolega. J.Veselkos nėra. P.Auštrevičiaus taip pat nematau. P.Vilkas. Prašom, pirmasis, kuris klausia. Ruošiasi E.Klumbys.

P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, ir jums visiems žinoma, kad dabar vyksta derybos ir kaip tik norima pasiskirstyti tam tikrais procentais akcijas, taip pat ir valdymą. Mano klausimas būtų toks. Jeigu valstybė turės daugiau negu 2/3 akcijų, gal taip ir bus, kaip jūs dėl šito savo pasiūlymo – būsite patenkinti ar atsiimsite, ar manysite, kad viskas bus gerai?

A.MATULEVIČIUS. Pagal dabartinę situaciją, visų pirma mes nieko nežinome, bet kai ką vis tiek išgirstame, tai kol kas buvo prašoma ne mažiau kaip 46–40% privačiam investuotojui. Deja, tai yra tik nepatvirtinta informacija, nes neaišku, kodėl šios derybos slaptos. Tikrai neaišku. Nes tai labai neaiškiai vyksta su vienu besiderančiu ir labai neaišku, kokiomis sąlygomis. Taigi valstybė pastatyta į labai neaiškią, neskaidrią padėtį, bet aš sakiau, tuos ¾, kur čia parašyta, tobulinant komitete svarstymo metu, galima padaryti 2/3, ir asmeniškai mane tai tikrai tenkina.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E.Klumbys. Ruošiasi G.Šileikis. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, tai, kas vadinama dabar derybomis, primena politinį cirką. Jo esmė yra kaip galima daugiau atplėšti iš valstybės į savo privačias kišenes. Sakykite, ar jums neatrodo, kad įstatymo pataisos turėtų būti tokios, kad šios atominės elektrinės statyboje iš viso nedalyvautų privatus kapitalas, nes privataus kapitalo dalyvavimas suponuoja tam tikrą pavojų, kad ta dalis gali būti parduota bet kam. Mes, kaip valstybė, galime atsidurti labai apgailėtinoje padėtyje.

A.MATULEVIČIUS. Pagal dabar esamą situaciją, kai valstybė pasilieka kontrolei tik 51%, jūs esate visiškai teisus. Pagal tą, ką siūlau aš arba ką būtų galima padaryti, kad būtų du trečdaliai, tada būtų galima apsaugoti ir privatų investuotoją pritraukti skaidriai, bet su iš anksto žinomomis sąlygomis, išpirkdamas akcijas ir investuodamas pinigus jis turi žinoti. Mes, komitetas, rašėme, kad galbūt stabtelkime tada pavasarį ir pateikime tą vadinamąjį saugiklių įstatymą, aš tiesiog taupau laiką, apie strateginių įmonių reikšmę, dar ilgesnis pavadinimas to įstatymo, suprantate, ką aš turiu omenyje. Nes pasakyta, kad tai yra ypatingos svarbos objektas ir ypatingos saugos objektas. Tai platinimas tų akcijų negali būti labai paprastas, nes aš sakau, iš bet ko gali įsigyti akcijų, jeigu bus perparduota be kontrolės. Todėl kontrolei šie dalykai turi būti matomi. Bet jeigu šiandien pasirašys slaptai sutartį ir tik po to sužinosime, kad tose sutartyse yra laisvas pardavimas, tada valstybė bus pastatyta prieš faktą. Tai yra labai neramu ir iš tikrųjų iš esmės galima sakyti, kad tai yra grėsmė ir nacionaliniam saugumui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega G.Šileikis. Ruošiasi V.Karbauskis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanote, kad ir dabar jau įstatymai įpareigoja Vyriausybę ir derybininkus informuoti Seimą, be abejo, ir visuomenę apie vykstančias derybas, kas ten vyksta, o viskas tiesiog dangstoma tokiu paslapties šydu. Taip pat priimdami įstatymą mes tikrai neturėjome informacijos, kiek kainuos ir pati elektrinė, kokia bus kilovatvalandės kaina, kam ją parduosime. Tenka išgirsti dabar iš estų parlamentarų, kad jie abejoja prasmingumu ir tikslingumu dalyvauti šiame projekte. Taip pat ir tas tiltas į Lenkiją kelia abejonių. Ar nemanytumėte, kad ir jūsų komitetas, be abejo, turėtų pasidomėti, ir specialiosios tarnybos ir tą informaciją artimiausiu metu pateikti. Svarstant jau jūsų pateiktą projektą, aš manau, turėtų būti labai atvirai ir aiškiai pasakyta, kas, kokia elektrinė ir ką mes kuriame. Tuomet galutinai apsispręsti Seime. Ačiū.

A.MATULEVIČIUS. Jūs labai teisus. Aš labai trumpai tik pasakysiu. Tikrai nebuvo lengva ryžtis priimti šį sprendimą, šį pasiūlymą, kurį priėmiau. Žinau, kiek sukėliau negatyvų savo adresu. Net neprisidengiau komitetu, nors mes iš dalies svarstėme šią problemą komitete. Galbūt būčiau radęs daugiau kolegų, kurie būtų pasirašę ir panašiai. Bet nenorėjau į šitą dalyką įvelti labai daug žmonių. Geriau tegul vieną muša. Bet įstatymo 7 punkte, teisingai jūs sakote, yra parašyta – nekonfidenciali vieša informacija. Kas leido pažeisti įstatymą? Jūs teisus, jau dabar įstatymas yra pažeidžiamas, ką jau kalbėti apie Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės kainas ir visus kitus dalykus. Aš pasakysiu labai atsakingai. Kolegos, pas gerbiamąją D.Malikėnaitę specialiojoje raštinėje yra, nežinau, kodėl riboto naudojimo, padėta informacija ir ten aiškiai parašyta: 2003 metais Kruonio hidroakumuliacinė buvo įvertinta 1 mlrd. 86 keli mln. litų, Kauno per 200. Tai jau 2003 metais šios abi hidroelektrinės sudarė apie 2 mlrd. Jos nėra savarankiškos, jos įeina į „Lietuvos energiją“. Tie 2 mlrd. iš esmės derybose nedalyvauja. Bet juk pabrango jos bent porą kartų, ko gero. Nes VST pabrango, kad nesumeluočiau, bent 4 ar 5 kartus po privatizavimo per kelerius metus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Karbauskis. Kolegos nėra. Ruošiasi A.Endzinas.

A.MATULEVIČIUS. Yra V.Karbauskis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, atsiprašau. Prašom. Gerbiamasis Vaclovai, atleiskite, nepamačiau.

V.KARBAUSKIS (NSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, norėčiau pasiteirauti jūsų, jeigu šiam įstatymo projektui po pateikimo bus pritarta ir pradėtas svarstymas, kaip jums atrodo, ar Vyriausybė turėtų nutraukti derybas pagal anksčiau priimtą įstatymą?

A.MATULEVIČIUS. Man atrodo, jeigu Vyriausybė gintų Lietuvos interesą, ji jau dabar kitaip turėtų derėtis. Tai turėtų būti daroma viešai. Man atrodo, pats principas, kas dabar vyksta, man, kaip piliečiui,. nepriimtinas. Tokių derybų iš tikrųjų neverta net vesti. Nes iš tikrųjų, ką mes po to sužinosime, viskas bus po laiko. Tarp kitko, neaišku, kokios po to gali būti pasekmės, jeigu bus kas nors pasirašyta. Mes nežinome, ar šiandien yra pasirašyta, ar ne. Paskui neaišku, ar nebus kokių nors sankcijų Lietuvai konkrečiai. Baudų ir panašiai. Kol nepasirašyta, galima galbūt ir stabtelėti. Kol kas aš viena girdžiu: valstybė yra presinguojama. Tik tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Endzinas. Ruošiasi B.Vėsaitė.

A.ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų kolega G.Šileikis palietė gana opią temą. Ar Vyriausybė, ribodama informaciją apie vykstančias derybas, iš tikrųjų nepažeidžia įstatymo nuostatų, kalbančių apie viešumą, ir ar derybų rezultatas, pasiektas pažeidžiant įstatymą, gali būti teisėtas? Kaip, jūsų nuomone, ar ta sutartis po to priimta derybomis, kuriomis buvo pažeistas įstatymas, bus teisėta?

A.MATULEVIČIUS. Aš nesu teisininkas, bet logiškai, jeigu pažeidžiamas įstatymas ir vykdomas koks nors veiksmas, tai visi tie veiksmai yra neteisėti. Bet koks punktas jeigu pažeistas, bet Lietuvoje dabar yra tokia formulė – neteisinga, bet teisėta.

A.ENDZINAS. Jeigu galima repliką?

PIRMININKAS. Prašom.

A.ENDZINAS. Ar galima repliką ir patikslinti?

PIRMININKAS. Patikslinti trumpai.

A.ENDZINAS. Iš tikrųjų Makiavelis gyveno viduramžiais, bet Makiavelizmo principai turbūt turėtų būti nepriimtini XXI amžiaus politikoje. Čia ne jums replika, tik replika į jūsų atsakymą. Dėkui.

PIRMININKAS. Galite neatsakyti, aš manau. Klausia gerbiamoji B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, jūs siūlote įvardyti savo įstatyme strateginius partnerius. Tačiau, ar nemanote, kad tai labai susilpnina Lietuvos Respublikos derybines pozicijas su jais, ir ar nemanote, kad tai prieštarauja Europos Sąjungos laisvo kapitalo judėjimo principui? Jūsų siūlymas dėl viešo akcijų platinimo iš esmės yra įgyvendintas pagal galiojantį Atominės elektrinės įstatymą.

Ir dar paskutinis klausimas. Ar jūs manote, kad vis dėlto prieš pasirašant akcininkų sutartį Vyriausybė turėtų ateiti į Seimą ir tada galbūt sutiktumėte atsisakyti šio savo įstatymo?

A.MATULEVIČIUS. Nuo pabaigos. Jei Vyriausybė būtų elgusis skaidriai, tikrai šitas net nebūtų atsiradęs. Reikėjo tiesiog gražiai, nuoširdžiai viską daryti, nors vieną projektą padaryti Lietuvoje skaidriai. Aš tikėjau, kad taip bus. Deja, nepykite, gerbiamoji kolege, bet pripažinkite, kad to tikrai nėra. Tai vienas dalykas.

O antras dalykas susijęs su strateginiais partneriais. Atkreipkite dėmesį į 6 straipsnio pakeitimą, kurį aš darau. Nes yra ar klaida, ar specialiai įsibrovė labai abejotinas dalykas, kad „projekto įgyvendinimo bendrovė gali būti steigiama nacionalinio investuotojo iniciatyva, sudarant galimybę dalyvauti strateginiams partneriams“. Gali būti, o gali ir nebūti. Vadinasi, strateginių partnerių klausimas išvis pakimba pačiam įstatyme. Mes tikrai pavasarį, aš nuoširdžiai tą pasakiau, per daug skubėjome. Dėl partnerių įvardijimo yra susitarimo reikalas, galima svarstyti ir tartis, bet man atrodė, kad svarbiausias mūsų tikslas yra tarptautinė elektrinė, o ne kažką su kažkuo pasidalyti. Jeigu mes norime kažką su kažkuo pasidalyti, tai taip ir parašykime – pasidalijimo įstatymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jūsų visų paklausti. 10 minučių klausimams ir atsakymams baigėsi. (Balsai salėje) Nori paklausti… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, kad dar 10 minučių klausinėjam? Taip, klausimas labai svarbus. Gerai, pritarta. Klausiam toliau. (Balsai salėje) Skirtingos nuomonės. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis.

A.MATULEVIČIUS. Tai nesupratau, kaip čia dabar?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Algimantai, jūs taip pat galite išreikšti savo nuomonę balsuodamas, bet jums dar gali tekti atsakinėti į klausimus. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, demokratiniu būdu mes išspręsime šį klausimą. (Balsai salėje) Pakartoti trumpąjį balsavimą? Prašome, kartojame trumpąjį balsavimą paskutinį kartą. Trumpa registracija. Prašom, kolegos, trumpa registracija, daugiau nebus. (Balsai salėje) Dėkoju.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Alternatyvus balsavimas. Kas už, balsuoja, kad pratęstume klausimus 10 minučių, kas prieš – klausimai ir atsakymai bus nutraukti. Ar aiškiai suformulavau klausimą balsuoti? Prašome balsuoti. Kas už – už 10 minučių pratęsimą, kas prieš… Alternatyvus balsavimas.

Gerbiamieji kolegos, už – 37, prieš – 31, toliau tęsiame klausimus ir atsakymus.

Klausia P.Auštrevičius. Prašom, kolega, ruoštis.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų įstatymas, kuriam jūs teikiate pataisas, vadinasi Atominės elektrinės įstatymas. Tačiau pataisos iš esmės susijusios su nacionalinio investuotojo formavimo arba jo pasirinkimo įgyvendinimo reikalais. Ar jums, gerbiamasis kolega, neatrodo, kad ankstesni siūlymai atskirti šituos dalykus ir turėti atskirus įstatymus, atitinkamai nagrinėti juos ir skirti tam pakankamai laiko yra poreikis, kurį mes turėtume šiandien ir aptarti. Iš esmės šiuo metu Lietuvoje beveik nėra viešųjų diskusijų apie atominę elektrinę, visi reikalai sukasi tiktai apie nacionalinį investuotoją ir tomis aplinkybėmis, kurios susijusios. Ką jūs manote apie tai, mielas kolega?

A.MATULEVIČIUS. Aš tikrai visiškai su jumis sutinku ir būtų galima visą sausio mėnesį, pasiilsėjus po Naujųjų metų, skirti tokiam darbui. Mums pavasarį buvo pasakyta, kad reikia skubėti, kitaip lenkai, estai ir latviai pabėgs. Bet, kaip mes matome, jie niekur nebėga. Juos gąsdina truputį kiti dalykai, kas ir mus gąsdina. Iš tikrųjų, matyt, reikia vieną kartą labai rimtai išdiskutuoti, galbūt nepalikti atsakomybės vienam ar kitam asmeniui personaliai. Aš ir gerbiamam ministrui noriu pasakyti, atsimenu, buvo skandalas dėl elektros energijos į Baltarusiją. Pasakė, kad kaltas amžinąjį atilsį ministras Vincas Babilius. Pasirodo, V.Babilius buvo kategoriškai prieš tą elektros energijos eksportą, kiti jį privertė daryti. Aš tikrai nenorėčiau, kad vienas vargšas ministras už tai atsakytų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Čaplikas. Ruošiasi P.Gražulis. Prašom.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Vargšas ministras tuo metu kalbasi su buvusiu ūkio ministru ir visiškai nesijaudina dėl atsakomybės, nes, matyt, turi dvasinę ramybę ir daro teisingą žingsnį.

Gerbiamasis Matulevičiau, mano klausimas paprastas. Jūs tikrai daug ir teisingų žodžių išsakėte iš tribūnos, kaip turėtų būti: skaidrumas, viešumas, susitarimai, konkursas, kas yra negalima. Visa tai iš tikrųjų yra šventa teisybė. Bet mano klausimas yra paprastas. Kas parengė šį įstatymo projektą – jūs ar dar kas nors kitas?

A.MATULEVIČIUS. Aš.

A.ČAPLIKAS. O ką reiškia žodžių trumpiniai MEB? Nežinote?

A.MATULEVIČIUS. Nesupratau?

A.ČAPLIKAS. Ką reiškia trumpiniai MEB? Nežinote? Aš irgi nežinau.

A.MATULEVIČIUS. Nesuprantu, ką jūs turite omenyje. Įstatymą parengiau aš, bet aš turiu talkininkų teisininkų, su kuriais konsultuojuosi, kurie konsultuoja ir visuomet darome kartu. Bet jūs negalvokite, kad man parengė kokia nors konkuruojanti bendrovė. Aš dėl to esu ramus. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Sekundę! Patikslinsit. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Dar kartą noriu paklausti: jūs parengėte ar nežinoma įstaiga MEB? Kas jinai yra, aš nežinau ir man labai įdomu.

A.MATULEVIČIUS. Aš turiu visuomeninį patarėją advokatą Rolandą Misių, ir jeigu jūs kažką galvojate, tai jis nedirba (…).

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs netoli sėdite, manau, dar išsiaiškinsite.

Klausia P.Gražulis. Ruošiasi V.Navickas.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, kai buvo priiminėjamas stulbinančia Seimo narių dauguma šis korupcinis įstatymas, jūs irgi tada balsavote, jeigu neklystu, už. Kaip suprasti, ar jūs tada nematėte? Buvo kalbėta, buvo siūlyta pataisos, buvo reikalauta, kad vis dėlto būtų skelbiamas konkursas dėl strateginio investuotojo. Nežiūrint į tai, kad nebuvo priimtos jokios pataisos, jūs balsavote už. Kokie buvo motyvai ir kokie motyvai dabar privertė keisti įstatymą? Nors iš dalies, mano manymu, koks skirtumas, šiandien 25%, rytoj bus dar 5%, dar 5%, ir vis tiek supirks tas akcijas. Tik įsileisk privatininką į namus, jis tuoj visai atsikraustys.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Aš esu kalbėjęs su kai kuriais kolegomis, ir kiti kolegos Seime tikrai nuoširdžiai galvoja, kad darome gerą darbą, kad Lietuvoje būtų nauja atominė elektrinė. Tai siejama taip pat su galimybe pratęsti Ignalinos atominės elektrinės antrojo dabar veikiančio bloko uždarymą, kad galbūt pasisektų suderėti, kad jis bus uždarytas, kai bus nauja elektrinė. Bet mūsų komitete, ir aš pats už tai balsavau, buvo siūlymų, į kuriuos nebuvo atsižvelgta. Bet kai reikėjo priimti personaliai, tai gailiuosi, nes praeitą kadenciją esu balsavęs vieną kartą iš penkių prieš, kai buvo sprendžiama dėl antrojo bloko uždarymo. Bet, žinote, geriau bandyti ištaisyti klaidą nei gyventi su klaida.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega V.Navickas. Ruošiasi S.Pabedinskas. Prašom, ministre.

V.NAVICKAS (VLPDF). Gerbiamasis komiteto pirmininke, norėčiau paklausti dėl jūsų projekto, nes apie derybų procesą jūs labai daug netiesos pasakėte ir nenorėčiau aš jos komentuoti. Pagaliau mes šiuo metu svarstome ne derybų rezultatus, ne derybų eigą. Tiesiog jūs menkinate mūsų darbą, tiesiog jūs jo nežinote, jūs interpretuojate. Neatsižvelgiate net į tai, kad jūsų komitete, jums vadovaujant, dalyvaujant Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovui ir Valstybės saugumo departamento vadovams, buvote jūs ir jūsų komiteto nariai informuoti apie derybų eigą. Apie jokius priekaištus dėl skaidrumo, dėl derybų proceso eigos neišsakėte, išsakėte tik vieną nuomonę, kad reikėtų kartu pateikti lydimąjį įstatymą, kurio reikės po dvejų metų. Šitą mes užsirašėme, šitą darbą jau padarėme.

Norėčiau paklausti dėl įstatymo projekto. Jūs pakeičiate savo projektu principinę nuostatą, išbraukiate, kad nacionalinis investuotojas kuriamas privačios iniciatyvos pagrindu ir tokiu atveju visą įstatymą padarote tokį, kuris patenka po Europos Sąjungos direktyvos normomis. Norint įkurti nacionalinį investuotoją reikėtų prieš šešis mėnesius Europos Sąjungos oficialiame leidinyje paskelbti konkursą steigėjams ir bendrovėms atrinkti. Prašom pasakyti, kaip jūs tą procesą įsivaizduojate? Tai būtų pirmas klausimas. Ir kada galėtų toks nacionalinis investuotojas atsirasti? Antrasis klausimas. Jūs pats esate Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Nacionaliniam saugumui svarbių įmonių įstatyme yra nustatyta, kad „Lietuvos energijoje“ valstybė turi turėti ne mažiau kaip 51%. Jūs šio įstatymo pakeitimo čia neteikiate, nors tas įstatymas galioja jau keleri metai. Klausimas. Ar jūs teiksite ir to įstatymo pakeitimą, kai tuo tarpu analogiškose įmonėse tokių apribojimų nėra? Antras klausimas. Nustatydami 75%…

A.MATULEVIČIUS. Čia jau trečias.

V.NAVICKAS. Nustatydami 75% valstybės dalyvavimo „Lietuvos energijoje“, jūs visuose trijuose projektuose, atominė plius du tiltai, pareikalaujate iš valstybės 10 mlrd. Lt biudžetinių išteklių. Sakykite, kokiu laiku jie bus skirti ir kokiomis priemonėmis, arba kokius mokesčius įvesdami ar atsisakydami kokių priemonių mes tai įgyvendinsime?

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, aš jus labai gerbiu, tikrai jūsų neįžeidinėjau, ką jūs padarėte mano atžvilgiu. Aš nepasakiau nė žodžio netiesios, tik citavau esamo įstatymo 7 punktą, apie kurį labai aiškiai parašyta: nekonfidenciali informacija ir vieša. Tai aš tik tą citavau. Negi aš pasakiau netiesą ar kuo nors jus įžeidžiau? Jeigu jūs supratote taip, aš jūsų labai atsiprašau, bet būkite geras neįžeidinėti ir kito. Aš tikrai neturiu piktų kėslų. Aš žinau, kad labai nepatenkinti, kad aš padariau šitą žingsnį. Ką padarysi, barkite mane. Bet aš noriu pasakyti tik viena – iš tikrųjų, ministre, viskas vyksta už uždarų durų. Aš nesuprantu, kodėl Lietuvoje taip vyksta, ir neaišku, ir šiandien neturiu atsakymo kaip komiteto pirmininkas, kodėl Kruonis ir Kauno hidroakumuliacinė, kuri yra keli milijardai litų… Matau, mano kolegoms nepatinka. Ką padarysi, nepatinka teisybė. Bet kodėl jie šiandieną nėra įvertinti? Reikia to atsakymo. Vienas dalykas.

Antras dalykas – dėl Europos Sąjungos. Gerbiamasis ministre, norime mes to ar nenorime, bet Europos Sąjungos Komisijoje, kiek aš tariausi su konsultantais, bet kokiu atveju… Jeigu tai būtų privati elektrinė, leidimo nereikėtų, bet šiuo atveju, kai kontrolinį akcijų paketą turės valstybė, leidimo, sako, vis tiek reikės. Taigi yra įvairių nuomonių, gerbiamasis ministre. Man atrodo, kad kol kas yra padaryta gal nedidelė klaida, bet mes įsivaizdavome, kad tas procesas vyks… Matau, užduoda daug klausimų, bet net neklauso. Tai kam į juos atsakinėti? Pasirodo, kiekvienas turime savo nuomonę.

Aš noriu pasakyti vieną paprastą dalyką: aš iš tikrųjų nieko nenoriu sugriauti. Galime nieko nedaryti, bet kaip mes pažiūrėsime Lietuvos žmonėms į akis ir pasakysime, kur tie keli milijardai litų?

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega S.Pabedinskas. Ruošiasi R.Kupčinskas. Prašom.

S.PABEDINSKAS (VLPDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš kolegos klausiu, tiesiog skaitau jūsų citatą, kuri yra jūsų kreipimesi į Lietuvos…

PIRMININKAS. Per mikrofoną, gerbiamasis Skirmantai.

S.PABEDINSKAS. …kur kreipiatės į Lietuvos Respublikos Prezidentą. Taigi citata: „Todėl būtinas labai rimtas ir realus darbas, susitariant su Europos Sąjungos valstybėmis partnerėmis dėl Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko uždarymo tik pastačius naują atominę elektrinę.“ Klausimas toks. Mes šiame Seime kalbame, diskutuojame, ar tai įmanoma, ar tai politinis sprendimas. Jūs siūlote tartis. Ar tai realu? Ar jūs šiandien galite man pasakyti, ar įmanomas toks susitarimas, ar tai tik žodžių žaismas? Kol kas nė vieno žmogaus… Turbūt viso Seimo sprendimas pakeisti tai, ką prieš keletą metų, mums stojant į Europos Sąjungą, priėmė Seimas, vargu ar šiandieną realus.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, visų pirma jūs cituojate laišką, kuris šiandien nesvarstomas. Tai yra mano asmeninis laiškas gerbiamajam Ekscelencijai Prezidentui. Bet aš lygiai taip pat… Ir jūs girtėjote, kad Prezidentas sakė, jog reikia dirbti, bandant išsikovoti tą galimybę. Aš manau, kad šiandien šioks toks šansas yra. Jeigu yra nors nedidelis šansas, mes turime išnaudoti visas galimybes. Bet skaidrus naujos atominės elektrinės kūrimas tik padidintų tą šansą, o jeigu mes toliau dalinsimės po kilimais, tai tik atitolins tą galimybę. Mano nuomonė tokia.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia R.Kupčinskas ir baigiame klausimus ir atsakymus, nes baigiasi laikas.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs atsimenate, svarstant Atominės elektrinės įstatymą, buvo siūlomas ir įstatymo projektas dėl nacionalinio investuotojo. Deja, jis buvo atmestas. Aišku, jūs dabar pateikėte šituos Atominės elektrinės įstatymo penkių straipsnių pakeitimus, jeigu neklystu. Ar tai pakankama? Man atrodo, kad Nacionalinio investuotojo įstatymas vis tiek būtų sudėtingesnis, turiningesnis ir gal plačiau apimtų bei reglamentuotų visą situaciją? Ačiū.

A.MATULEVIČIUS. Kolegos, aš manau, suprantu, kad šiandieną, ko gero, kažin ar nugalės ta proto logika, nes aš matau emocijų audrą. Aš tikrai neturiu atsakymų dėl kelių milijardų litų. Kai mes rasime tą atsakymą, tai man tikrai bus ramu miegoti, nes jeigu mes… Šiandien prezidentūroje vyko antikorupcijos ar korupcijos diena, nežinau, neseniai buvo… Šiandien vyko konferencija, ir, žinote, ten žmonės kalbėjo taip tyliai. Pranešimus skaito garbingi mūsų žmones, o visi tyli. Sako: tai gal garsiai reikia pakalbėti apie tai, kas vyksta su nacionaliniu investuotoju, apie tuos kelis milijardus? Suprantate, negali būti dviejų tiesų. Turi būti atsakymai, turi būti tas aiškumas. O jūsų siūlymas… Man atrodo, šiandieną baisu tą dalyką siūlyti, nes net šitas kuklus mano pasiūlymas sulaukė didelės audros. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, gal leidžiame paklausti, liko dar trys nariai, nes labai svarbus klausimas, ir užbaigsime. Gerai? V.Baltraitienė. Prašom. Ruošiasi E.Pupinis. Gerbiamieji konservatoriai, ruošiasi jūsų gerbiamasis E.Pupinis, netrukdykite. Prašom.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū, kad leidote paklausti. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti tokio dalyko. Jūs čia vis minite, kad neaišku, kur dingo 4 mlrd. ar kiek. Ar šitos pataisos leis išsiaiškinti, jeigu Seimas priims, kur dingo tie keli milijardai? Ar iš tiesų pakeis tai, kas dabar vyksta, jeigu vis tiek liks tas pats investuotojas? Vis tiek viską vykdys Vyriausybė, mes jai pavesime viską daryti, tik tiek, kad Seimas lyg ir priims kitokias nors pataisas ir kontroliuos. Ar bus leista pakeisti tą tvarką, ar išaiškės, kur dingo tie 4 mlrd., ar iš viso atsiras privatus investuotojas, priėmus šitas pataisas? Ar tada neatsitiks taip, kad Seimas bus apkaltintas dėl visko – kad sužlugdė visos atominės elektrinės statybą, prisiimdamas atsakomybę, ir visai mūsų visuomenei liksime kalti, nors Lietuva įsipareigojo būti atomine valstybe. Ar neatsitiks toks atvejis, kaip dažnai atsitinka, kad Seimas prisiima atsakomybę ir lieka kaltas, o viską vis tiek daro Vyriausybė ir jos deleguoti asmenys?

A.MATULEVIČIUS. Matote, kas dėl apkaltinimo, tai gali. Apkaltinti gali bet ką ir bet kuo. Lietuvoje ir mane jau daug kuo apkaltino, aš tai gerai žinau, ir mano kolegas iš komiteto apkaltino ir toliau kaltina. Šiandieną man personaliai kelia baudžiamąsias bylas, jūs turbūt matėte žiniasklaidoje. Ką padarysi, tokioje valstybėje gyvename, tokiu laikmečiu gyvename. Apkaltinti galima. Bet kas geriau – ar matant, kad taip darosi, nieko nedaryti ir vis tiek būti bendraautoriumi arba stebėtoju, ar vis dėlto pabandyti aktyviau veikti, įsimaišyti į procesą, kurį Lietuvos žmonės irgi stebi, ir pabandyti jį sureguliuoti taip, kad jis būtų skaidresnis? Aš manau, kad jeigu mes komitetuose padirbėtume geranoriškai ir sparčiai, tai tikrai duotų naudą, tikrai pasitarnautų didesniam skaidrumui ir aiškumui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis E.Endzinas. Prašom.

A.ENDZINAS. Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Seimas pratęsė 10 minučių, eina 15 minutė. Taupykime savo ir kitų laiką.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Audriau, aš jūsų frakcijos seniūnui suteikiau galimybę kalbėti, nors jis ir vėlavo. Jūs kažkodėl dėl to nereiškėte jokių pretenzijų. Dabar, kai kiti nori paklausti… Aš manau, gerbkime vieni kitus. Tai yra nepaprastai svarbus… (Balsai salėje) Nutraukiame? Prašau. Nutraukiame visas diskusijas vienbalsiai, bendru sutarimu.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke.

Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Motyvai. Vienas – už, vienas – prieš. E.Klumbys – nuomonė už. Nuomonė prieš. Ruošiasi P.Gražulis.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šitas įstatymas vis dėlto yra šiek tiek geresnis, negu buvo tas, kurį jau dabar… Bent A.Matulevičius pripažįsta, kad jis buvo priimtas skubotai, protų aptemimo birželio mėnesį metu. Pas mus yra toks periodas. Aš manau, kad vis dėlto reikėtų pataisyti tą seną įstatymą, galbūt po to bus galima taisyti ir šitą, nes jis nėra iki galo geras. Tačiau aš manau, kad būtina sustabdyti tas, aš net pasakysiu – tas mafijines derybas, kurios dabar vyksta tarp Vyriausybės ir NDX. Jeigu būtų priimtas šitas mūsų įstatymas, jis visą tą procesą labai pristabdytų. Kolegos, aš raginu balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš. Gerbiamasis Petrai, tikriausiai jūs pasakysite nuomonę prieš, ne nuomonę už? Prieš. Prašom. Nutrauksiu.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš esu tvirtos nuomonės, kad ir pirmasis įstatymas, kuris buvo priimtas, kaip ir kalbėjau… Tai yra ne amžiaus, bet amžių afera padaryta. Jeigu bus įgyvendintas tas įstatymas net ir su pataisom, tai iš tikrųjų nieko labai nesikeis. Aš prisimenu pasakėčią apie tai, kaip žvejys pavežė lapę. Pirmiausia lapė paprašė nors uodegėlę leisti uždėti ant vežimo, po to visa susikraustė, žuvį išmetė ir pati iššoko. Žuvį pagrobė iš to žvejo. Lygiai taip pat iš pradžių bus 25%, paskui dar 5%, dar 5 ir pamatysime, kad privatus kapitalas turi visus 100%.

PIRMININKAS. Gerai, gerbiamasis Petrai, aš jus išjungiu.

P.GRAŽULIS. Kodėl?

PIRMININKAS. Kadangi jūsų nuomonė visai kitokia, negu jūs užsiregistravote. Ir prašome kalbėti iš esmės. Prašom, jeigu jūs kalbėsite taip, kaip užsiregistravote, aš įjungsiu.

P.GRAŽULIS. Tai aš ir kalbu taip, kad asmeniškai nematau didelio skirtumo, ar 40% turės privatus kapitalas, ar jis turės 25%. Jis vis tiek vėliau ar anksčiau susikraus visus tiek, kiek jam reikia tų procentų. Ir dar, be abejonės, kaip ir privatizuojant Vakarų skirstomuosius tinklus, išaiškėjo, kad jie nieko nesumokėjo. Taip ir čia, dabar neinvestavę nė lito, jie turės milžiniškus turtus visų žmonių mūsų valstybės sąskaita. Ir tada apiplėšinės, kels elektros energijos kainas. Pažiūrėkite po privatizavimo Vakarų skirstomųjų tinklų…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, reikėjo užsiregistruoti iš anksto už, nereikia mūsų visų apgaudinėti. Aš jums daviau galimybę ir vienokiu, ir kitokiu būdu. Nereikia piktnaudžiauti. Prašom. Taigi buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Registruojamės. (Balsai salėje) Taigi dar viena nuomonė. Išsakysime, kadangi buvo dvi nuomonės, B.Vėsaitė. Atsisakote. V.Navickas. Prašom. (Triukšmas salėje)

V.NAVICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau labai trumpai paminėti pagrindinius dalykus, kuriuos, man atrodo, jūs ir patys gerai supratote iš mano klausimo. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad priėmus šias pataisas, kurias siūlo kolega A.Matulevičius, visos tos derybos, visas atliktas darbas pagal dabar priimtą ir galiojantį Seimo įstatymą, faktiškai būtų numestas į šoną ir visi reikalai prasidėtų iš naujo. Pagal įstatyme surašytas nuostatas, kaip aš minėjau, turėtų būti paskelbtas Europos Sąjungos oficialiame leidinyje prieš šešis mėnesius konkursas dėl gamybinių pajėgumų plėtros, po to, žinoma, turėtų būti atranka tų dalyvių, kurie galėtų tai daryti, ir tas procesas realiai prasidėtų tik po vienerių metų. Čia vienas dalykas. Dėl to, kad yra išbraukiami žodžiai dėl privačios iniciatyvos įstatymo preambulėje. Dėl tų įstatymo straipsnių, kuriuose apribojama valstybės dalis iki 70% ir daugiau, aš jau minėjau, tai pareikalautų didžiulių valstybės finansinių išteklių, kurių, ir pats autorius pripažino, nežino, kaip surasti. Ir tokiu atveju, žinoma, projekto įgyvendinimas taip pat būtų keblus. Norėčiau pasakyti dėl to paminėjimo, kad 3 straipsnio 7 dalyje reikia įvardyti valstybes, kurios dalyvaus, arba, tiksliau, tų valstybių įgaliotus juridinius asmenis. Manau, kad tai yra nelogiškas pasiūlymas, nes toks siūlymas jau buvo ir anksčiau teiktas nagrinėjant pateiktą įstatymo projektą. Įvardyti Lietuvos teisės akte konkrečias šalis, o tuo labiau kitų šalių juridinius asmenis, nustatant, kad jie turi turėti savo šalies įgaliojimus, manau, būtų nelogiškos įstatymų nuostatos. Tas turėtų būti reglamentuojama tarptautinėmis sutartimis arba sutartimis tarp juridinių asmenų. Prašyčiau nepritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi buvo išsakytos nuomonės už ir prieš. Kviečiu visus registruotis.

Dėkoju. Taigi, gerbiamieji kolegos, po pateikimo, kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui Nr.XP-2736, kviečiu visus balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 31, prieš – 23, susilaikė 24. Įstatymo projektui po pateikimo yra nepritarta. Reikia apsispręsti, ar šį įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti. Replika po balsavimo – gerbiamasis A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Aš tada prašau atmesti, kolegos, nes man aiški Seimo nuomonė. Bet aš atlikau savo pilietinę pareigą ir tai įeis į istoriją. Ačiū. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju. Kitų nuomonių nėra, bendru sutarimu galima pritarti dėl atmetimo? Dar yra dėl balsavimo motyvų gerbiamasis P.Gražulis, po to gerbiamasis…

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, manau, buvo galimybė, šansas tikrai grįžti prie šio klausimo, pateikti patobulinimus jam ir ištaisyti šią klaidą. Dabar aš manyčiau, kad pasiūlykime iniciatoriui tobulinti ir grįžkime pirmame plenariniame posėdyje prie patobulinto varianto. Siūlyčiau, kad būtų balsuojama už patobulinimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Aš manau, tenesupyksta ponas A.Matulevičius, bet tikslas buvo, matyt, dvejopas: skirti skambius žodžius, įeiti į istoriją, įsirašyti didvyriu, pagaliau rinkimai artėja. O šiaip aš susilaikiau dėl vienos paprastos priežasties. Man ponas A.Matulevičius taip ir neatsakė, kas ta mistinė kompanija MEB, pirminė kompanija, kuri parengė šio dokumento projektą. Jeigu jūs norite, aš jums galiu pademonstruoti, kaip galima puikiai atsekti, kas rengia pirminius dokumentus. Šiuo atveju neišgirdau aiškaus atsakymo – ar tai juristai, ar tai pono A.Matulevičiaus slapyvardis, bet atsakymo aš neišgirdau, todėl ir susilaikiau. Aš nemėgstu žaisti žaidimų, kai nežinau, kas jiems diriguoja.

PIRMININKAS. Gerbiamasis G.Šileikis. prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad pagal Statutą jūs teiksite balsuoti, ar atmesti, ar įstatymą grąžinti tobulinti. Siūlyčiau tikrai šį kartą teikti balsuoti ir šį klausimą spręsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo įvairių nuomonių, todėl mes turime apsispręsti balsuodami, ar atmesti šį įstatymo projektą, ar tobulinti. Dar kartą priminsiu, kaip reikėtų apsispręsti balsuojant: atmesti reikia balsuoti už, tobulinti balsuojame prieš. Alternatyvus balsavimas. Prašom. Už yra atmesti, tobulinti – prieš šį įstatymo projektą. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Registruojamės. Trumpoji registracija. Dar kartą noriu priminti. Atmesti balsuosime už, tobulinti balsuosime prieš. Kviečiu visus balsuoti. Dar kartą primenu, alternatyvus balsavimas: atmesti – už, tobulinti – prieš.

Gerbiamieji kolegos, už balsavo 34, prieš – 30. Bet atmetimui reikia 36 balsų. Grąžiname tobulinti įstatymo projektą rengėjams. Baigiame šį darbotvarkės klausimą.

Kitas darbotvarkės 2-4 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP- 2253(3). Pranešėja – gerbiamoji R.Baškienė, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Replika po balsavimo. Kol gerbiamoji pranešėja ruošiasi, turite galimybę replikuoti. Prašom.

A.IVANAUSKAS (VLPDF). Frakcijos vardu norėčiau, kad būtų perbalsuota, nes kiti nespėjo užsiregistruoti.

A.BARANAUSKAS (VLPDF). Aš taip pat prašau, pirmininke, tą patį padaryti.

PIRMININKAS. O jūs, man atrodo, vienai frakcijai atstovaujate, ar ne? Bet jeigu dviese prašote, tai labai rimtas prašymas. Aš manau, kad galėsime pakartoti. Prašom, V.Boreikienė.

V.BOREIKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, prašau perbalsuoti.

PIRMININKAS. Kitų pasiūlymų nėra? Galime dar kartą perbalsuoti. Frakcijos vardu yra paprašyta. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. susitariame, kad tai bus paskutinis balsavimas sprendžiant šį įstatymo klausimą. (Balsai salėje) Prašom? Gerbiamieji kolegos, nereikia manęs gąsdinti. Jūs galite ir kur kas švelniau, o ne taip piktai man pasakyti. Jūs labai pikti, mielieji kolegos, šiek tiek švelnumo, artėja Kalėdos, aš jums dar kartą noriu palinkėti ramybės.

Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis, bet daugiau šių žaidimų nežaisime. Po balsavimo galėsite kalbėti. Dėkoju. Dar kartą skelbiu alternatyvų balsavimą. Jeigu balsuosite už, balsuosite, kad šį įstatymo projektą reikia atmesti, jeigu balsuosite prieš, balsuosite už tai, kad šį įstatymo projektą reikia tobulinti. Kviečiu visus balsuoti. Prašom. Prieš – tobulinti, už – atmesti.

Už – 40, prieš – 37. Įstatymo projektas atmestas. (Balsai salėje)

A.ENDZINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, atsiprašau už netinkamai pasakytą repliką ir prašymą, labai apgailestauju.

PIRMININKAS. Tikrai atleidžiu ir nesu įsižeidęs, aš įpratęs. Manau, visi posėdžių pirmininkai prie to įpratę. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs man parodykite, kur ten paskutinėse trečioje, ketvirtoje eilėse yra sėdintys žmonės.

PIRMININKAS. Prašom dar kartą įjungti balsavimo lentelę. (Balsai salėje: „Kur yra?“) Gerbiamasis Gintarai, įvardykite konkretų žmogų.

G.ŠILEIKIS. Pažiūrėkite, yra balsavimo rezultatai, kur yra sėdima, ar ne, ir kurie balsavo. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Sereika.

G.ŠILEIKIS. Na, kur, ką jūs kalbate?

PIRMININKAS. Kas balsavo už gerbiamąjį A.Sereiką, nes jo nebuvo? (Balsas salėje: „Nebuvo! Prašom dar kartą pakartoti balsavimą!“) Mielieji kolegos, dar kartą perbalsuosime. Gerbiamojo A.Sereikos tikrai nebuvo. Perbalsuosime. (Balsai salėje) Mielieji kolegos, noriu perspėti, kad tikrai nebalsuotume už savo kolegas. Galimybių stebėti visus nėra, bet jūs turite vieni kitus kontroliuoti. Mielieji kolegos, registruojamės, dar kartą balsuosime. Kviečiu balsuoti už save, o ne už kolegas. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 75 Seimo nariai.

Kviečiu visus balsuoti. Alternatyvus balsavimas. Gerbiamasis A.Pekeliūnas dėl vedimo tvarkos. Po to gerbiamasis E.Klumbys. Po to Vilija. Prašom.

A.PEKELIŪNAS (VLPDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad dabar jūs elgiatės neteisingai, nes dabar dalis Seimo narių kaip tik išėjo. Jūs pataikaujate vienai pusei. Jūs elgiatės neteisingai. Įvyko balsavimas ir tegul Etikos ir procedūrų komisija po to aiškinasi, bet šis balsavimas turi būti įskaitytas.

PIRMININKAS. Gerai. Mes galime padaryti taip: atiduodame Etikos ir procedūrų komisijai tuos du piliečius, nes…

E.KLUMBYS. Ne! (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, yra akivaizdus ne pirmas balsavimas už kitus. Akivaizdus. Jeigu yra tokių dalykų, mes reikalaujame perbalsuoti. O tie, kurie išėjo, kurie yra abejingi tokiems dalykams, tegul ir keliauja. Mes frakcijos vardu reikalaujame perbalsuoti ir jūsų pareiga yra stebėti, kaip Seimo nariai balsuoja.

PIRMININKAS. G.Šileikis, taip? Prašom.

G.ŠILEIKIS. Siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu kreiptis į jus. Tų dviejų kolegų Seimo narių tikrai nebuvo. Užfiksuota, kad vyko balsavimas. Jeigu reikia, mes galime perduoti vaizdo įrašą, nes jie daromi ir laiko atžvilgiu, ir t. t. Todėl aš visus kviečiu dar kartą registruotis ir perbalsuoti. Kaip posėdžio pirmininkas aš turiu tokią teisę, nes yra pažeidimų. Prašom registruotis. (Triukšmas salėje) Alternatyvus balsavimas. Mielieji kolegos, susikoncentruojame. Kas balsuoja už, balsuoja už tai, kad projektą atmestume, kas prieš, balsuoja, kad projektą tobulintume. Prašom. Sėdime savo vietose ir pradedame balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 39, prieš – 37. Įstatymo projektas yra atmestas.

Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2253(3*) (sujungti Nr.XP-2253(2) ir Nr.XP-1495(3) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, kitas mūsų darbotvarkės 2-4 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2253(3). Pranešėja – Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu R.Baškienė. Prašom, gerbiamoji kolege.

R.BAŠKIENĖ (VLPDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis komitetas svarstė Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Trumpai primenu, jog buvo siekiama suderinti Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas ir Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymą, pakeisti komisijos sudėtį ir suderinti kai kurias kitas teisės akto nuostatas.

beveik visoms Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms pritarta, nepritarta tik dėl įstatymo įsigaliojimo laiko. Siūlome palikti patikslintą bei įsipareigojančią nuostatą.

Taip pat pritarta Seimo nario A.Paulausko pasiūlymui, pritarta vienam iš Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymų, nepritarta siūlymui apsvarstyti galimybę suteikti garbės donoro vardą bei skirti II laipsnio valstybinę pensiją ir asmenims, kurie buvo kraujo donorais iki Kraujo donorystės įstatymo įsigaliojimo dienos.

Komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, sujungtam su Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr.XP-1495(3).

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad po svarstymo komitete yra gauta Teisės departamento išvada jau patobulintam įstatymo projektui. Taip pat siūlytume sujungti šį įstatymo projektą su projektu Nr.XP-2652 ir lydimaisiais įstatymų projektais, kad priimti galėtume pateikti patobulintą įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąją L.Počikovską – Biudžeto ir finansų komitetas. Ruošiasi A.Matulas – Sveikatos reikalų komitetas. Prašom, kolege.

L.POČIKOVSKA (VLPDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas kaip papildomas komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6, 7 ir 9 straipsnio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-2253. Komitetas siūlo iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui apsvarstyti ir įvertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir pasiūlymus. Antra, pasiūlyti Socialinių reikalų ir darbo komitetui apsvarstyti galimybę suteikti garbės donoro vardą bei skirti II laipsnio valstybinę pensiją ir asmenims, kurie buvo kraujo donorais ir iki Kraujo donorystės įstatymo įsigaliojimo dienos. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo iš esmės pritarti pasiūlymui papildyti Valstybinių pensijų įstatymo nuostatą, suteikiančią teisę asmenims, kuriems suteiktas garbės donoro vardas, gauti valstybinę pensiją. Tačiau įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti ir priimti Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-2253, kuriame taip pat siūloma įvertinti šią nuostatą, pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektus Nr.XP-1495 ir Nr.XP-2253 sujungti. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegei už komiteto nuomonės pateikimą. Kviečiu į tribūną A.Matulą – Sveikatos reikalų komiteto pirmininką.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas kaip papildomas svarstė įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-1495(3), ir jam pritarė bendru sutarimu. Pasiūlė pagrindiniam komitetui patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi visų komitetų nuomonės buvo pasakytos. Po svarstymo norinčių kalbėti nėra. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu šiam įstatymo projektui? Galime pritarti bendru sutarimu? Taip, pritarta bendru sutarimu.

Valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1814(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 2-5 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1814(2). Kviečiu į tribūną J.Čekuolį pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiamo įstatymo projekto autoriai yra Seimo nariai kolegos A.Kubilius ir A.Stasiškis. Teikiamu projektu buvo siūloma padidinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme nurodomą valstybinių pensijų dydžio matą.

Komitetas ne vieną sykį svarstė šį klausimą ir rado kompromisinį sutarimą, kuriam siūlo pritarti ir parlamentui, kad Valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis skambėtų taip: „Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė. Jos dydis negali būti mažesnis nei 200 litų. Valstybinių pensijų bazę tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu.“

Atkreipiu dėmesį, kad šiuo metu valstybinių pensijų bazė yra 172 litai. Siūlome didinti iki 200 litų. Įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos. Tai pareikalautų maždaug 36,5 mln. litų, ir šios lėšos ateinančių metų biudžete jau yra numatytos. Toks yra komiteto siūlymas ir kviečiame tai palaikyti.

Taip pat atkreipiu dėmesį, kad prieš svarstymą buvo gauta nemažai kolegų Seimo narių siūlymų dėl kitokių datų ir dėl kitokių dydžių, bet dar sykį atkreipiu dėmesį, kad šis komiteto siūlymas yra kompromisinis ir galbūt jis būtų priimtinas ir kitiems kolegoms. Kviečiu tai palaikyti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam J.Čekuoliui už komiteto nuomonės pateikimą.

Kviečiu į tribūną L.Počikovską pasakyti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Prašom.

L.POČIKOVSKA (VLPDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1814 ir siūlo, įvertinus valstybės finansines galimybes ir siekiant padidinti nukentėjusių asmenų valstybines pensijas, pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui parengti Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų nustatytas skirtingas nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų ir I, II laipsnių bei mokslininkų valstybinių pensijų bazės dydis. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį P.Jakučionį pasakyti Pasipriešinimo okupaciniams režimams komisijos nuomonę.

P.JAKUČIONIS (TSF). Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija svarstė šį įstatymo projektą ir jam pritarė. Pasiūlė pagrindiniam komitetui, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2008 m. sausio 1 dienos. Taip pat pritarė Seimo narių A.Stasiškio ir P.Jakučionio dėl įstatymo projekto teikiamai pataisai, kad kita įstatymo dalis įsigaliotų nuo 2009 m. sausio 1 dienos, tačiau dabar įstatymo redakcija yra pakeista ir šie siūlymai jau nėra aktualūs. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju P.Jakučioniui.

Gerbiamieji kolegos, po svarstymo yra gauta Seimo narių įvairių pasiūlymų. Aš J.Čekuolį norėčiau pakviesti pakomentuoti. Yra kaip alternatyva su Teisės departamentu suderinta jūsų komiteto išvada. Galbūt jeigu mes priimtume tą išvadą su Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir jūsų komiteto nuomone, netektų prasmės balsuoti dėl visų kitų pasiūlymų, nes šiam priimtam pasiūlymui prieštarautų kiti pasiūlymai.

Gerbiamasis Jonai, jeigu galite, pakomentuokite.

J.ČEKUOLIS. Taip. Pone pirmininke, tikrai pritarčiau tam, ką jūs siūlote, ir prašyčiau, kad iš pradžių Seimas balsuotų dėl mūsų pasiekto kompromisinio susitarimo. Tai yra įsigaliojimas nuo sausio 1 dienos, valstybinių pensijų bazė – 200 litų, didiname 28 litais per bazės vienetą, pinigai biudžete yra numatyti. Jeigu tam būtų pritarta, tada iš tikrųjų tai būtų galima vertinti kaip alternatyvą kitiems pateiktiems Seimo narių siūlymams. Tikrai prašytume pradėti nuo mūsų suredaguoto projekto balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Jonai.

Mielieji kolegos, galbūt mes galėtume bendru sutarimu pritarti, atsisakyti visų kitų Seimo narių pasiūlymų ir pritarti komiteto nuomonei? Aš manau, kad čia yra kompromisinis variantas, ir mes sutaupytume laiko ir būtų logiška. Taip? Ačiū, gerbiamasis Jonai. Balsuoti nereikia. Bendru sutarimu pritariame komiteto nuomonei.

J.ČEKUOLIS. Labai ačiū visiems.

PIRMININKAS. Linkime visiems sėkmės.

Toliau. (Balsai salėje) Motyvai dėl viso… Taip, taip. (Balsai salėje) Taigi nuomonė už – gerbiamasis A.Dumčius. Prašom.

A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, labai prašyčiau po svarstymo pritarti įstatymo projektui. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū, pirmininke. Mažas patikslinimas. Čia buvo mūsų grupės teiktas siūlymas, iš tikrųjų mes tai atsiimame, bet tai nereiškia, kad komiteto pasiūlytas variantas yra kompromisinis. Jis toli gražu nėra kompromisinis. Aš manau, kad mes priėmimo stadijoje dar pateiksime savo patikslintą, bet šiuo metu jis neatitinka esamos padėties, nes biudžetas patvirtintas.

PIRMININKAS. Gerai. Aš manau, kad jūsų pasiūlymas yra konstruktyvus ir galėsime grįžti priėmimo stadijos metu. Taigi nuomonė prieš – gerbiamasis A.Sysas. Prašom. Tuoj, sekundę. Įjungsime.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, praleidžiame pro ausis. Mes čia vis verkiame, liejame krokodilo ašaras, kad didėja infliacija, ir patys priimame sprendimą kiekvieną dieną išleisti į apyvartą vis daugiau pinigų. 36 milijonai, kuriuos minėjo, kad kitais metais vėl išdaliname, yra dideli pinigai. Aš noriu priminti, kad visi nukentėjusieji gauna socialinio draudimo pensiją. Valstybinė pensija yra papildoma. Todėl bazės didinimas – mes vėl dar labiau skirstome Lietuvos piliečius į teigiamus ir ne taip mylimus.

Žinant, kad pirmo laipsnio valstybinė pensija yra keturios bazinės, padauginkit ir žinosit, kiek papildomai gauna. Gauna, aišku, daug ir po vieną, bet iš esmės mes valstybinėms pensijoms kitiems metams jau numatom daugiau kaip 600 mln. litų. Ar tai yra socialiai teisinga, ar išvis mes ne su tuo kovojom Sąjūdžio laikais? Todėl aš niekaip negaliu pritarti tolesniam valstybinių pensijų didinimui, kai yra labai daug žmonių, kuriems irgi reikia padėti spręsti jų klausimus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos R.Kupčinskas. Prašom, gerbiamasis Rytai.

R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Gerbiamasis Sysai, aš jau treti metai klausau tamstos demagogijos, daugiau jau, iš eilės treti metai, ir vis dėlto pats jūs sėdit nepriklausomos valstybės Seime, ir tie žmonės, kurie kovojo už nepriklausomybę, kentėjo, prarado sveikatą, ačiū Dievui, kad kai kurie liko gyvi, man atrodo, tikrai verti tos papildomos pensijos. Ponas Sysai, baikit vieną kartą tas savo demagogijas. Jeigu jums nepatinka, tai nebūkit šiame Seime. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis A.Sysas dėl vedimo tvarkos.

A.SYSAS. Aš norėčiau nuraminti poną R.Kupčinską, nes aš visada turėjau tokią nuomonę ir jos nekeisiu. Kodėl mes nuopelnus žmonių taip pigiai tada įvertinam? Mes šiandien priimsim dar vieną įstatymą, kur žmogus, miręs tremtyje, o ir tas, kuris grįžo, įvertinamas 200 litų brangiau. Juokingos sumos. Pasižiūrėkim, ką mes darom. Ne taip mes žmones vertinam. Gyvybę mes įvertinam tokiais pinigais ar tą kančią, kurią jie iškentėjo? Mes juk čia… Būkim „biedni“, bet teisingi. Dėl ko jos atsirado? Dėl mažų pensijų, kurios buvo prieš 10 metų. Dabar, užuot didinę pensijas visiems, mes toliau Lietuvos piliečius diferencijuojam į vienus ir į kitus. Statykim paminklus, kabinkim bareljefus, duokim medalius ir sudarykim gyvenimą… visiems Lietuvos gyventojams gyventi geriau, o ne atskiroms grupėms. Nes 600 mln. tai yra daug.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Aš tikrai norėčiau kreiptis į kolegas ir gal galėtume atsisakyti tų nepadorių kalbų adresu tų žmonių, kurie nebūdami kalti daug ką prarado. Juk čia yra, gerbiamasis kolega Algirdai, ne nuopelnas, ne mokestis už nuopelnus, už ką kita, tai yra bandymas šiek tiek kompensuoti tų žmonių netektis. Taip, dalis ir tremtinių, ir politinių kalinių sugebėjo įgyti ir profesijas, ir gauti gerai apmokamą darbą, ir jų šiandieninės senatvės pensijos ne kažin kuo skiriasi. Bet didžiosios jų dalies vidutinės pensijos yra 1,5–2 kartus mažesnės negu vidutinės kitų darbuotųjų. Tai yra tos netektys, dėl kurių žmonės patyrė… O šitas jūsų… Jūs irgi dalyvavot kuriant tą įstatymą ir yra principas per socialinio draudimo bazę iš dalies kompensuoti, nes visos vidutinės senatvės pensijos yra skaičiuojamos pagal bazę.

Mielas kolega, 1998 metais, kai buvo priimta pirmoji įstatymo redakcija, ta nukentėjusių asmenų valstybinė pensija sudarė beveik 50% vidutinės senatvės pensijos. Šiandien ji sudaro vos per 20%. Tai visos kitos pensijos didėja ne todėl, kad daug uždirbo, o todėl, kad kyla uždarbiai, kyla kainos, yra infliacija ir visa kita. Tai tiems žmonės didėja didinant socialinio draudimo pensijų bazę, o tie, kurie nebegali dirbti ir kurie tas netektis patyrė dėl jūsų komunistinės valdžios represijų, tai dabar ką, „atsigrajinsim“ mes iš tų senukų, dar nulupsim vieną kailį?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi baigėm šio klausimo svarstymą. Toliau pirmininkaus Lietuvos Respublikos… (Balsai salėje) Labai atsiprašau, pamiršau. Registruojamės, kolegos. Taigi, gerbiamieji kolegos, visus kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr.XP-1814, kviečiu visus balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 45, prieš – 1, susilaikė 6. Po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.

Toliau pirmininkaus Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.Muntianas.

PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Noriu atsiklausti. Pagal darbotvarkę numatyta pertrauka. Ar atsisakom? (Balsai salėje) Taip, tuomet 10 minučių pertrauka.

Pertrauka

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 28, 34 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2517(2*). Karo prievolės įstatymo 18 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2518* (svarstymas)

PIRMININKAS. Registracijos Nr.XP-2517(2) – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 28, 34 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu – V.Čepas. Svarstymas.

V.ČEPAS (LSDPF). Labas vakaras, gerbiamieji kolegos. Noriu priminti, kad šie du siūlomi įstatymai aptaria galimybę pašaukti į profesinę karo tarnybą ir netarnavusius privalomoje tarnyboje, taip pat bus galima iš šauktinių tapti profesinės tarnybos kariu, nelaukiant, kada bus pasibaigęs šauktinės tarnybos laikas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė siūlomas abiejų įstatymų pataisas. Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos 28, 24 ir 41 straipsnių pakeitimo, registracijos Nr.XP-2517, pritarė patobulintam įstatymo projektui. Pakeitė 41 straipsnio 1 dalį ir siūlo išdėstyti ją taip: „Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į kariuomenės vado pasiūlymus, nustato krašto apsaugos sistemos institucijų pareigybių sąrašus ir kokius karinius laipsnius turintys kariai gali būti priskirti į pareigybių sąrašuose nustatytas atitinkamas pareigas.“ Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš nėra, susilaikė 1.

Ir dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 18 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Projekto Nr.XP-2518. Jokių pasiūlymų nebuvo. Komitetas apsvarstęs balsavo, balsavimo rezultatai: už – 11, prieš nėra, susilaikė 1. Prašau gerbiamuosius Seimo narius pritarti svarstant šiuos du įstatymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymų projektams po pateikimo? Ačiū, pritarta. Atsiprašau, po svarstymo pritarta abiejų įstatymų projektams bendru sutarimu.

Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2662. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 88 ir 89 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2663. Seimo rinkimų įstatymo 91 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2664. Prezidento rinkimų įstatymo 70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2665. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 84 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2666. Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 1, 2, 5 ir 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2667. Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2668 (pateikimas)

2-7a darbotvarkės klausimas – Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2662. Pranešėja – Eglė Radušytė, teisingumo viceministrė. Prašom.

E.RADUŠYTĖ. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai! Leiskite jums pateikti Vyriausybės teikiamą Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir su juo susijusius įstatymo projektus.

Teikiamo įstatymo projektas parengtas vykdant Vyriausybės 2006–2008 metų programos 15.18 ir 16.8 punktus. Projektą rengė Teisingumo ministerija kartu su Finansų ministerija. Rengimo metu buvo atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos parlamentinių partijų susitarime dėl kovos su korupcija stiprinimo išdėstytas nuostatas. Taip pat atsižvelgta į Ministro Pirmininko šių metų rugsėjo 28 dienos potvarkiu sudarytos darbo grupės siūlymus.

Pagrindinis teikiamo įstatymo projekto tikslas yra didinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumą, stiprinti politines partijas, užtikrinant jų biudžetinį finansavimą, taip pat gerinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolę.

Teikiamu projektu siūloma numatyti, kad lėšų politinei kampanijai kaupimas ir išlaidų apmokėjimas vyktų tik per atskirai atidarytas sąskaitas, kad būtų galima atskirti išlaidas, patirtas partijos įprastinės veiklos reikmėm tenkinti, nuo išlaidų, susijusių su vykdoma politine kampanija.

Įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti juridinių asmenų aukų politinėms partijoms ir politinių kampanijų finansavimui kaip finansavimo šaltinio, siekiant tokiu būdu panaikinti politinių partijų priklausomybę nuo stambių aukotojų įtakos priimant politinius sprendimus. Taip pat projektu siūloma, nekeičiant didžiausio leistino fizinio asmens įnašo remiant politinę partiją ar politinę kampaniją dydžio, nustatyti pareigą fiziniam asmeniui, paaukojusiam partijai ar politinei kampanijai daugiau kaip 150 MGL dydžio auką, deklaruoti turtą ir pajamas.

Ši nuostata siūloma siekiant, kad juridinių asmenų pinigai nebūtų skirstomi per fizinius asmenis, taip pat kad nekiltų abejonių, ar konkretus asmuo pagal savo turimas pajamas galėjo paaukoti atitinkamą sumą.

Teikiamo įstatymo projektu siūloma, atsisakant juridinių asmenų aukų, numatyti papildomą politinių partijų lėšų šaltinį. Tai yra nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio dalį, gyventojų prašymu, pervesti politinei partijai ir taip padidinti netiesioginių partijų finansavimą iš valstybės biudžeto. Jums teikiamu Vyriausybės projektu taip pat siūloma atsisakyti politinės kampanijos finansavimo sutarčių, patvirtinančių politinės kampanijos dalyvio, aukos gavėjo ir aukotojo turtinius ar neturtinius įsipareigojimus, sudarymu, nes tokios sutartys neatitinka aukojimo sąvokos prasmės, taip pat jos yra ydingos antikorupciniu požiūriu.

Siekiant didinti valstybės biudžeto lėšų dalį partijos biudžete ir tokiu būdu mažinti poreikį partijoms ieškoti kitų lėšų šaltinių, įstatymo projekte siūloma skirti biudžeto lėšų visoms partijoms, atitinkančioms politinių partijų įstatymo reikalavimus, kurių nariai moka nario mokestį, paskirstant dalį joms visų lėšų, numatytų biudžete partijoms finansuoti. Kitą dalį valstybės biudžete numatytų lėšų politinėms partijoms siūloma paskirstyti proporcingai rinkėjų paduotiems per rinkimus balsams, mažinant gautų rinkėjų balsų ribą nuo 3% iki 1%.

Siekiant riboti politinei reklamai skiriamų lėšų dydį, projektu siūloma rinkimų agitacijai skirtas diskusijų, politinių partijų rinkimų programų pristatymo, debatų, pokalbių laidas televizijoje apmokėti tik iš valstybės biudžeto skiriamos dotacijos politinei partijai. Teikiamu projektu taip pat siūloma stiprinti finansavimo kontrolę, numatant, kad už finansavimo kontrolę yra atsakinga Vyriausioji rinkimų komisija, suteikiant šiai komisijai papildomas teises ir nustatant papildomas funkcijas.

Projektu siūloma įtvirtinti pareigą politinėms partijoms teikti kontroliuojančioms institucijoms finansinės veiklos ataskaitas kas ketvirtį nepolitinės kampanijos metu, o politinės kampanijos dalyviams Vyriausiajai rinkų komisijai teikti kas savaitę rinkimų kampanijos metu. Siūloma atsisakyti, kad savarankiški politinės kampanijos dalyviai kartu su galutine politinių kampanijų finansavimo ataskaita pateiktų Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai auditoriaus ataskaitą apie faktinius pastebėjimus dėl politinės kampanijos dalyvio, politinės kampanijos atitikties Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo, taip pat kitų teisių aktų reikalavimams.

Siekiant sukurti veiksmingesnę politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolę, taip pat siekiant stiprinti politinių partijų atsakomybę, siūloma nustatyti, kad galutinę politinių kampanijų finansavimo ataskaitą kartu su auditoriaus ataskaita apie faktinius pastebėjimus būtų teikiama Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

Projektu taip pat siūlomos kitos nuostatos. Joms įgyvendinti kartu su Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimu teikiamos Gyventojų turto deklaravimo įstatymo, Operatyvinės veiklos įstatymo, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, Seimo rinkimų įstatymų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Prezidento rinkimų įstatymo pataisos. Prašytume pritarti teikiamiems projektams. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Jūsų nori klausti kolegos Seimo nariai. Kviečiame klausti kolegę L.Graužinienę. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš užsirašiau klausti ir dėl lydimųjų, bet, matyt, čia kartu buvo viskas pateikta, taip supratau? Jūs sakėte, kad kartu su jumis dirbo ir Finansų ministerijos atstovai. Iš Seimui pateikto projekto tikrai nematyti Finansų ministerijos atstovų rankos, nes tik ten, kur kalbama apie Finansų ministerijos kompetencijos dalį, jūsų teiginiai teikiamam projekte visiškai prieštarauja kitiems įstatymams.

Pavyzdžiui, jūs siūlote pateikti atskiras gautas valstybės biudžeto dotacijų ataskaitas. Jokių tokių ataskaitų dėl apskaitos niekur nėra numatyta kituose įstatymuose. Toliau. Vienur jūs kalbate apie auditoriaus išvadą, kitur apie auditoriaus ataskaitą. Tai vėl prieštarauja kitiems teisės aktams. Ir mūsų Teisės departamentas teikia ne 24 pastabas projektui Nr.XP-2662. Man labai keista, Teisingumo ministerija teikia kartu su Finansų ministerijos darbo grupe, ir šitiek daug pastabų. Tai ką jūs čia atnešate mums į Seimą, negi mes turime iš naujo tvarkyti įstatymą?

PIRMININKAS. Laikas, kolege!

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Teikdama projektą aš minėjau, kad projektas buvo rengiamas vykdant Vyriausybės programos atitinkamas priemones. Šių priemonių vykdytomis buvo paskirta Teisingumo ministerija ir Finansų ministerija. Todėl rengiant projektą jo nuostatos buvo derinamos su Finansų ministerija. Rengiant projektą ministerijoje buvo organizuojami ir keli susitikimai, pasitarimai su Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovais. Buvo atsižvelgta į politinių partijų susitarime dėl kovos su korupcija stiprinimo išdėstytas nuostatas. Taigi šis projektas yra bendro darbo rezultatas.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom patikslinti klausimą.

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Prašom įvardyti, kas iš Finansų ministerijos dirbo jūsų darbo grupėje, koks atstovas (pavardė)?

E.RADUŠYTĖ. Darbo grupė nebuvo sudaryta, pasiūlymus ir pastabas mes esame gavę iš Finansų ministerijos raštiškai. Aš galiu jums patikslinti. Jeigu galima, po pateikimo aš jums pasakysiu, kieno pateiktos Finansų ministerijos pastabos.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.Boreikienė. Prašom.

V.BOREIKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, susipažinus su projektu susidaro įspūdis, kad Seimui yra teikiamas subproduktas, ne projektas, ne produktas, bet subproduktas. Atskiros teikiamo įstatymo nuostatos man kelia didelių abejonių tiek dėl teisinio aiškumo, tiek dėl pačios logikos. Taigi aš norėčiau, kad jūs man atsakytumėte, kaip jūs įsivaizduojate, jeigu tokiam įstatymo projektui būtų pritarta, kaip būtų įgyvendintos tokios dvi nuostatos, t. y. šio įstatymo 4 straipsnio nuostata, kad išlaidos politinei kampanijai finansuoti būtų apmokėtos per 4 dienas nuo rinkimų dienos ir kad politinėms partijoms yra draudžiama skolintis lėšų ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui. Gal galite pakomentuoti tokius siūlymus ir kaip iš esmės tai įgyvendinti.

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Atsakydama į jūsų pastabą dėl sąskaitų apmokėjimo per keturias darbo dienas, aš noriu pasakyti, kad, teikiant reguliarias ataskaitas, peržiūrint sąskaitas, visada yra galimybė, tvarkingai tvarkant sąskaitas, apmokėti laiku. Keturios dienos yra gana protingas laiko tarpas.

Dėl jūsų minėto paskolų suteikimo politinėms partijoms vienam mėnesiui. Siekiama išvengti situacijų, kai ilgalaikės paskolos buvo suteikiamos, tarkime, tarsi negrąžintinos dovanos, apie kurių grąžinimą laiku buvo sunku rasti operatyvios informacijos. Dažnai tos paskolos būdavo arba visiškai negrąžinamos, arba grąžinamos po ilgo laiko tarpo. Taigi yra siūlymas trumpinti terminą nuo 6 mėnesių iki vieno mėnesio.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Simulikas. Prašom klausti.

V.SIMULIK (NSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, norėjau paklausti dėl tokių dviejų aspektų, nes sakote, kad gavote tam tikras Finansų ministerijos rekomendacijas ir siūlymus raštu. Ar realiai kas nors suskaičiavo, kokių pinigų reikia visoms partijoms, kurios atitinka šiandieninius reikalavimus, išlaikyti iš biudžeto, nes jeigu bus panaikinta galimybė gauti juridinių asmenų, pereisime prie fizinių asmenų. Daugelis aukos po 1000, po 500 litų ar po 50. Tai anekdotinė situacija. Matyti, kad tie žmonės, kurie rašė, nesuprato, ką rašo. Jūs verčiate partijas meluoti. Verčiate. Tai meluos. Atsiprašau, pirmininke. Jeigu galima, aš pabaigsiu, tada galėsite… Tai pirma.

Ar kas nors realiai suskaičiavo, kokių biudžeto pinigų reikės partijoms išlaikyti? Tai nebus tik parlamentinės partijos, nes jūs pasakėte: partijos, atitinkančios įstatymo reikalavimus. Tokių partijų bus 10 ir daugiau. Pirma. Antra, kodėl nėra minties, kuri nuskambėjo prieš kurį laiką, kad Vyriausioji rinkimų komisija turėtų organizuoti visų reklaminių…

PIRMININKAS. Laikas.

V.SIMULIK. Pirmininke, jeigu galima, vieną sakinį. …visų rinkimams skirtų tekstų laikraščiuose ir televizijoje, radijuje konkursus, ne patikėti partijoms. Aš manau, tai būtų kur kas naudingiau.

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Atsakydama į jūsų ir į ponios L.Graužinienės klausimus aš galiu atsakyti, kad Finansų ministerija, tiksliau, su finansų viceministro Rimanto Šadžiaus parašu Teisingumo ministerijai buvo pateiktos pastabos ir pasiūlymai rengiamam įstatymo projektui.

Dėl skaičiavimo, kiek biudžeto pinigų reikėtų politinėms partijoms. Tokių skaičiavimų niekas nėra atlikęs. Kaip jūs žinote, Vyriausioji rinkimų komisija prieš kiekvienus rinkimus nustato tam tikrą pinigų sumą vienam kandidatui.

PIRMININKAS. Klausia kolega S.Pabedinskas. Prašom klausti.

S.PABEDINSKAS (VLPDF). Dėkui, pirmininke. Aš dėl tų registruotų paskolų, gautų iš banko. Pagal įstatymą nėra tokio juridinio asmens, kuriam bankas negalėtų duoti paskolos, jeigu tas juridinis asmuo yra patikimas. Gerai, gavo tą paskolą. Na, per mėnesį… Skolinimosi terminas, atrodo, yra vienas mėnuo, taip? Bet galbūt, sakykime, ta politinė kampanija, partija dotaciją gaus po dviejų–trijų mėnesių, ir ji galėtų grąžinti tai bankui. Čia dėl to vieno mėnesio.

Ir antra – stebėsena. Stebėseną vykdo Vyriausioji rinkimų komisija, ji gali sudaryti sutartis stebėti. Su kuo gali sudaryti sutartis stebėti? Kas gali stebėti, sudaręs sutartį? Ar tai specialiosios tarnybos, ar dar kokia kita institucija?

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už klausimą. Atsakydama į antrąją dalį dėl stebėsenos, norėčiau pasakyti, kad ne pati Vyriausioji rinkimų komisija, bet viešojo pirkimo būdu ji galėtų pirkti stebėjimo paslaugas iš subjektų, kurie tokias paslaugas teikia. Tai, matyt, būtų ne valstybės institucijos.

Jūsų klausimo dalis, susijusi su vieno mėnesio paskolomis. Aš manau, kad jau šiek tiek anksčiau, atsakydama į ankstesnį klausimą, minėjau, jog tuo siekiama finansavimo procesą padaryti skaidresnį ir vengti ilgalaikių paskolų, kurių grąžinimo neįmanoma kontroliuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamoji viceministre, aš irgi norėjau pasakyti keletą pastabų dėl pateikto įstatymo projekto, bet kadangi tą puikiai padarė valdančioji mažuma, pavadindama šį įstatymo projektą subproduktu, norėčiau tik paklausti, ar jūs nemanote, kad bus įkurta daugiau partijų, kaip yra steigiami UAB`ai dėl PVM susigrąžinimo, vien dėl to, kad jūs numatote galimybę, kad visos politinės partijos bus finansuojamos pagal tam tikrą sistemą?

E.RADUŠYTĖ. Jūsų klausimas buvo, ar aš nemanau…

A.MATULAS. Ar visų politinių partijų finansavimas nepaskatins steigti daugiau politinių partijų, nes visuomenė ir mes tikriausiai norime, kad tų politinių partijų Lietuvoje būtų mažiau.

E.RADUŠYTĖ. Ar šios pataisos paskatins, ar ne, sunku prognozuoti. Bet kokiu atveju, ar įstatymas bus priimtas, ar nebus priimtas, politinių partijų skaičius, manau, nuo to nepriklauso.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS (LSDPF). Į mano klausimą atsakė, aš atsisakau.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Paulauskas. Prašom.

A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamoji pranešėja, aš norėčiau jums užduoti konkretų klausimą. Jūsų projekto 13 straipsnio 9 dalis sako, kad valstybės biudžeto dotacija gali būti naudojama tik partijos veiklos tikslams, nurodytiems partijos įstatuose. Ši dotacija negali būti naudojama darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atlyginimams mokėti. Kokiais argumentais jūs vadovavotės, priimdami tokį draudimą?

E.RADUŠYTĖ. Ačiū už klausimą. Valstybės biudžeto dotacijos gali būti naudojamos pavyzdžiui, buhalterio darbui apmokėti. Bet kiek tai susiję su kitų darbuotojų, kurie yra samdomi tik rinkimų kampanijai, apmokėjimu, tam valstybės dotacijos neturėtų būti skiriamos.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Juozapaitis. Prašom.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, įstatymo 2 straipsnyje yra numatytos 45 dienos po rinkimų, o 4 straipsnyje yra 30 dienų po rinkimų. Ar tai derinasi? Ar nereikėtų suvienodinti? Tokia pastabėlė. 2 su 4 straipsnio 4 dalimi, 2 straipsnį su 16 dalimi.

E.RADUŠYTĖ. 45 dienų terminas nesikeičia, jis nekeičiamas. (Balsai salėje) Taip, 30 dienų terminas yra susietas su galutinių rinkimų rezultatų paskelbimu. Šiuo atveju terminas, kad būtų kuo greičiau skelbiami rezultatai.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Yra nuomonė prieš. Kolegė L.Graužinienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Tikrai buvo sunku klausyti pristatymą, ypač tuos momentus, kurie liečia buhalterinę apskaitą. Visai nesistebiu, kad finansų ministras pasirašė tokį raštą, žinodama, jo finansines žinias, ypač buhalterines. Tikrai balsuoti už tiesiog neįmanoma, nes vis dėlto Seimas nėra ta institucija, kuri turi nuo pradžių iki pabaigos sutvarkyti įstatymą. Mes jau turbūt ne su vienu įstatymu vargome, prisiminkime Farmacijos ar kitus įstatymus. Todėl, manau, šis įstatymas turi būti taisomas ne Seime, nes tai susiję su politinėm partijom, o Vyriausybės sudaryta darbo grupė ir tam tikrų ministerijų darbuotojų labai atidžiai turi sutvarkyti šį teikiamo įstatymo projektą, nes, pavyzdžiui, aš dar kartą pakartosiu. Įrašyta nuostata, kad politinės partijos, kurios atitinka Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo reikalavimus narių skaičiumi ir kurių nariai reguliariai moka nario mokestį, turi teisę gauti. Na, kiek tada reikės valstybei biudžeto lėšų, kad sukontroliuotų, ar teisingai, ar ne, o jei nors vienas narys iš 14 tūkst. nesumokės, tai tada jau bus nereguliarus mokėjimas. Tokių yra absurdiškų dalykų ir ko gerbiamasis Artūras klausė, nežinau, man gėda, kad toks įstatymas pateko į Seimą, ir aš kviečiu Seimo narius grąžinti ministerijai tobulinti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Nuomonė už – kolega J.Olekas.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, diskusijos dėl politinių partijų finansavimo vyksta seniai. Teisingumo ministerijos ir Finansų ministerijos žmonės parengė projektą, sprendžiantį nemažai problemų, dėl kurių mes diskutavome, dėl kurių buvome kritikuoti. Aš turėsiu galvoje kolegės pastabas, galbūt yra vienas ar kitas netikslumas, bet tokius netikslumus mes visada sugebėdavome išspręsti, patikslinti svarstydami komitetuose, todėl siūlau pritarti pateiktam projektui ir toliau diskutuoti svarstymo ir priėmimo stadijoje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėte nuomones už ir prieš, prašome apsispręsti dėl pritarimo įstatymo projektui po pateikimo balsuojant. (Balsai salėje) Prašau registruotis ir apsispręsti balsuojant, o registruotis reikės. Balsuojant apsispręsti dėl pritarimo įstatymo projektui po pateikimo. (Balsai salėje) Ar už, tai bus matyti.

Balsavo 42, už – 22, prieš – 12, susilaikė 8. Pritarta įstatymo projektui po pateikimo. Kviečiame dėl kitų įstatymo projektų, kurie buvo pateikti kartu su Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektu. Dėl Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas ir visi kiti. Ar mes galime pritarti tiems įstatymo projektams po pateikimo? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų? (Balsai salėje) Yra prieštaravimų. Prašome dėl visų lydinčiųjų įstatymo projektų dėl balsavimo motyvų. Yra norinčių kalbėti? (Balsai salėje) Nėra. Kolegos, dėl 2-7b, 2-7c, 2-7d, 2-7e, 2-7f, 2-7g įstatymų prašome apsispręsti balsuojant dėl pritarimo po pateikimo minėtų įstatymo projektams. Registruojamės. (Balsai salėje) Registruojamės. Prašome apsispręsti balsuojant dėl minėtų įstatymų projektų pritarimo po pateikimo. Prašome apsispręsti balsuojant. Gerbiamasis V.Gedvilai!

Už – 20, prieš – 10, susilaikė 6. Minėtiems įstatymų projektams pritarta po pateikimo.

Darbotvarkės 2-8a klausimas – įstatymo projektas Nr.XP-2662A… (Balsai salėje) Prašau?

Gerbiamieji kolegos, pagrindiniam įstatymo projektui pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar yra… Prašau. Yra dar pasiūlymas dėl papildomų.

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū, Pirmininke. Aš noriu priminti, kad pagal Statutą visi įstatymai, susiję su apskaita ir su apskaitos įstatymų derinimu, priskirtini Audito komitetui. Todėl prašome paskirti Audito komitetą, tai yra būtina, nes čia pagrindinės nuostatos nesuderintos su apskaitos ir finansų įstatymais.

PIRMININKAS. Kaip papildomą?

L.GRAUŽINIENĖ. Aš siūlyčiau pagrindiniu, nes čia pagrindinės nuostatos yra finansavimo, o dėl viso kito – teisinių dalykų gali būti papildomi komitetai. (Balsai salėje) Jūs pasižiūrėkite, kaip skamba įstatymas – Politinių partijų finansavimo įstatymas.

PIRMININKAS. Kolegos, aš taip suprantu, kad pagrindinis buvo numatytas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Yra pasiūlymas keisti pagrindinį komitetą į Audito komitetą. (Balsai salėje) Prašau. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, taip, kaip numatyta Seniūnų sueigos, balsuoja už, o tie, kurie mano, kad Audito komitetas turėtų būti pagrindiniu, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas. (Balsai salėje) Prašau registruotis. Trumpa registracija. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, tie, kurie balsuoja už, balsuoja už tai, kad pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tie, kurie balsuoja prieš, balsuoja už tai, kad pagrindinis būtų Audito komitetas. Prieš – 16. Pagrindinis – Audito komitetas. Papildomi – Teisės ir teisėtvarkos, Biudžeto ir finansų komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai. Dėl lydinčių įstatymų projektų. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų kitokių pasiūlymų? Ir 2-7f ir 2-7g . 2-7f pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nėra kitokių pasiūlymų? Ir dėl 2-7g – Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Yra kitokių pasiūlymų? L.Graužinienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Kadangi visi kiti lydintys daugumoje irgi yra susiję su finansais, aš siūlau, kad būtų konstruktyvesnis darbas, pagrindiniu komitetu palikti vieną, tai yra Audito komitetą, ir atitinkamai papildomi pagal savo sritis. Tikrai tada bus darbas logiškas, kur kas greitesnis ir galėsime pateikti normalų produktą.

PIRMININKAS. Gyventojų turto deklaravimo įstatymą turite omeny?

L.GRAUŽINIENĖ. Visus. Čia nieko išskirtinio nėra, visus lydinčius.

PIRMININKAS. Lydintys su pinigais iš viso nesusiję.

L.GRAUŽINIENĖ. Kodėl nesusiję? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Čia yra tik su registracija susiję reikalai. (Balsai salėje) Aš taip suprantu, kad buvo pasiūlymų. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti, kas už tai, kad būtų taip, kaip yra numatyta Seniūnų sueigoje, balsuoja už. Tie, kurie pritaria L.Graužinienės pasiūlymui, balsuoja prieš. Prašom apsispręsti balsuojant.

Už – 15, prieš – 15. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo dėl pagrindinio ir papildomų komitetų. Kas už tai, kaip nustatyta Seniūnų sueigoje, balsuojate už, kas už tai, kaip siūlė L.Graužinienė, balsuojate prieš.

Už – 18, prieš – 19. Pagrindinis – Audito komitetas, papildomi visi kiti, kurie yra nurodyti. (Balsai salėje) Prašau.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Tikrai buvau ir registravausi, bet kažkodėl nesuveikė kortelė. Aš balsavau už. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, aš įsivaizduoju, kad mes čia ilgai užtruksime. Prašom dar kartą registruotis.

Užsiregistravo 37 Seimo nariai. Č.Juršėnas nesiregistruoja? (Balsai salėje) Prašau. Gerbiamieji kolegos, dar kartą būkite malonūs, trumpoji registracija. Gal nėra esmės, kuris komitetas pagrindinis. (Balsai salėje) (Triukšmas salėje)

Užsiregistravo 38 Seimo nariai. Prašom, kas už tai, kaip nustatyta Seniūnų sueigos, balsuoja už, kas už L.Graužinienės pasiūlymą, balsuoja prieš. Gerbiamieji kolegos, gal kas nori nusileisti? (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, jeigu bus toks nusistatymas, tai mes nebaigsime, arba pagal Statutą turėsime daryti valandos perbalsavimo pertrauką. (Balsai salėje) Darom pertrauką? Gerai. Valandos pertrauka. Šį kartą nesusitarėme dėl komitetų.

Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2662A. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 37 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2725. Seimo rinkimų įstatymo 38, 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2726. Prezidento rinkimų įstatymo 32 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2727. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 35 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2728. Politinių partijų įstatymo 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2729 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-8a, 2-8b, 2-8c, 2-8d, 2-8e, 2-8f klausimai. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – aš pats.

PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF). Gerbiamieji kolegos, Pirmininkas išvardijo visus įstatymų projektus, kuriuos nori pristatyti. Visus šituos projektus pristatys gerbiamasis V.Muntianas. Prašom.

V.MUNTIANAS. Gerbiamieji kolegos, prieš tai buvo pateiktas įstatymo projektas, ir teikiamas toks pats įstatymo projektas ir jį lydintys įstatymų projektai, išskyrus tai, kad nekeičiamas Operatyvinės veiklos įstatymas. Todėl mano pateikimas galėtų būti tik kokie yra skirtumai tarp įstatymų projektų ir norėčiau akcentuoti įstatymų projektų skirtumus. Pirmas skirtumas yra dėl finansavimo šaltinių. Fizinių asmenų aukos pagal mūsų įstatymo projektą, kuris buvo rengtas darbo grupės, sudarytos Seimo valdybos sprendimu, yra 30 MGL, t. y. 3,9 tūkst. litų, 10 kartų mažesnis negu prieš tai buvusio įstatymo projekto. Taip pat numatoma galimybė gauti piliečių teisėtai skiriamų gyventojų pajamų mokesčio dalį. 10% yra visoms politinėms partijoms, kurios atitiks įstatymo reikalavimus, ir 90% valstybės biudžeto lėšų pagal rinkėjų balsus. Skirtumas ir tas, kai kalbama apie paslėptą politinę reklamą, yra paslėptos politinės reklamos išplėsta sąvoka, numatyta, kad skleisti politinę reklamą garso ir vaizdo kūriniais, klipais bei filmais per radiją ir televiziją yra draudžiama. Taip pat numatyta, kad politinės kampanijos metu, laikotarpiu finansuojama valstybės biudžeto lėšomis politinė reklama, jos skleidimas visuomenės informavimo priemonėse, Vyriausioji rinkimų komisija nustatyta tvarka parenka politinės reklamos skleidėjus. Visų politinės kampanijos dalyvių galimybės šioje vietoje vienodos. Draudžiama skelbti neapmokėtą politinę reklamą. Išankstinis apmokėjimas spaudoje. Čia yra skirtumai, kurie šiandien egzistuoja tarp įstatymų projektų.

Taip pat yra skirtumų tarp ataskaitų. Nustatyta, kad politinių partijų finansinės ataskaitos pateikiamos iki kovo 1 dienos ir Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą, kaip politinės partijos panaudojo gautą valstybės biudžeto dotaciją ir kompensaciją. Taip pat pateikiama valstybės biudžeto dotacijos arba kompensacijos panaudojimo ataskaita. Kaip jau minėjau, skirtumai tarp to, kas yra numatyta Vyriausybės ir šiame projekte, yra tie, kad Valstybės kontrolei pateikiama ne vėliau kaip per 25 kalendorines dienas po rinkimų arba referendumo galutinių rezultatų paskelbimo. Pagal mūsų įstatymo projektą, kaip jau buvo minėta anksčiau, tai skiriasi nuo anksčiau pateikto projekto. O visi kiti dalykai daugiau ar mažiau yra panašūs įstatymų projektuose.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia gerbiamoji L.Graužinienė. Ruošiasi V.Žiemelis. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Pirmas klausimas, ar nereikia tuos projektus sujungti iš karto po balsavimo, jeigu bus pritarta? Kitas klausimas. Jūs rašote, kad politinės kampanijos įplaukoms ir išlaidoms nustatyta viena banko sąskaita, o dotacija laikoma biudžetinėje dotacinėje sąskaitoje. Jeigu taip liks jūsų parašyta, tokiu atveju politinė organizacija negalės naudotis tomis lėšomis, nes jos turės būti laikomos, kaupiamos. Iš karto matau tokių dalykų, kuriuos reikia taisyti. Manau, sujungus ir pataisius šiuos dalykus, aišku, šis pateiktas projektas bus šiek tiek tobulesnis.

Aš dar norėjau paklausti, ar jūs nemanote, kad paėmusios iš gyventojų pajamų mokesčio tą dalį, kurią gyventojai skiria visuomeninėms organizacijoms, kurioms tikrai gyvybiškai labai reikia tų pinigėlių, partijos nuskriaus jas ir dar didesnis nepasitikėjimas, nepasitenkinimas kils politinėmis partijomis?

V.MUNTIANAS. Čia yra tik sudaroma tam tikra galimybė gauti piliečių tiesiogiai skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį. Mes pagal statistiką visi labai gerai žinome, kad nevyriausybinės organizacijos nepaima tos dalies – tų 2% ir toli gražu nepanaudoja tų galimybių, kurios yra suteiktos iš gyventojų pajamų mokesčio.

Kita vertus, kadangi tikslas yra stiprinti politines partijas, numatyta, kad pagrindinė lėšų dalis ir pagrindinės išlaidos politinei reklamai, šių lėšų politinėms partijoms nereikės, aš netgi galvoju apie tai, kad politinėms partijoms valstybinio finansavimo turėtų užtekti tam, kad jos galėtų tinkamai organizuoti savo veiklą, ir tų galimybių, kurios suteiktos įstatymo projekte, tiesiog nenaudoti, tuo labiau kad yra fizinių asmenų galimybės gauti aukas kitokiu būdu, tiesioginiu būdu. Kaip minėjau, tokios aukos dydis būtų 3,9 tūkst. litų iš vieno asmens. Skirtųsi tik tuo nuo prieš tai buvusio įstatymo, kad mūsų įstatyme visi fiziniai asmenys, kurie aukoja daugiau negu 100 litų, turi būti paviešinti, o kas aukoja 1000 litų, tai turi atlikti tik banko pervedimu.

O dėl jūsų pradžioje pasakytų pastabų, gali atsitikti taip, kad ten yra netikslumų ir juos reiktų pataisyti, nes valstybės biudžeto lėšoms numatyta atskira sąskaita.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega V.Žiemelis, ruošiasi A.Skardžius. Prašom.

V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau ir Seimo Pirmininke, pirmas retorinis klausimas. Du faktiškai vienodus projektus rengė Vyriausybė, Teisingumo ministerija ir Seimo Pirmininko vadovaujama darbo grupė. Prašom pasakyti, ar paskaičiavote, kokią žalą padarėte valstybei? Kiek žmonių dirbo tą patį darbą? Gal jūs man atsakysite po to.

Tačiau svarbesnis dalykas. Ar jūs nemanote, kad šis įstatymas sukelia tam tikrą neteisybę? Ta nuostata, kad juridiniai asmenys negalės remti politinių partijų. Vadinasi, ta partija, kuri yra gausesnė, turi didelius prioritetus lyginant su mažesnėmis partijomis. Ne paslaptis, kad kiekvienas juridinis aukotojas aukos per fizinius asmenis, ir kurioje partijoje daugiau fizinių asmenų, ta daugiau ir surinks lėšų. Tai akivaizdu. Jau čia buvo aišku. Pamename praeitų metų ir kitų metų rinkimų kampanijas, kai organizacijos, juridiniai asmenys nenorėjo atskleisti, kad juo remia, ir rėmė per fizinius asmenis. Po 10 tūkst., tas asmuo uždirbdavo 500 litų per mėnesį. Šiuo atveju bus aiški neteisybė. Kam to reikia, jeigu to dar nereikia?

V.MUNTIANAS. Ar mes padarėme žalą valstybei, aš negaliu to niekaip tvirtinti, nes tiek mūsų darbo grupėje, tiek Vyriausybės sudarytoje darbo grupėje dalyvavo faktiškai tie patys asmenys. Jie tą patyrimą, kurį įgijo pas mus, perkėlė į aną darbo grupę ir ten sėkmingai dirbo. Negaliu patvirtinti, kad tikrai labai reikėjo tos antros darbo grupės.

Dėl juridinių asmenų. Taip, daugelis darbo grupės narių buvo už tai, kad juridinių asmenų parama, juridinių asmenų aukos suponuoja tam tikrus politinių partijų įsipareigojimus, ir buvo pasiūlymų atsisakyti juridinių asmenų aukų. Todėl ir priimtas atitinkamas sprendimas, nes pagrindinis tikslas ir buvo, viena vertus, sustiprinti politines partijas užtikrinant joms valstybinį finansavimą, kita vertus, užtikrinti skaidrumą ir viešumą. Tikslas buvo kovoti su galima politine korupcija.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A.Skardžius. Ruošiasi A.Baranauskas. Prašom.

A.SKARDŽIUS (VLPDF). Ačiū, pirmininke. Išties kiekvienas Seimas prieš kadencijos pabaigą imasi šio įstatymo ir nori būti šventesni už Benediktą XVI. Šiuokart skaitant alternatyvųjį įstatymą ir gilinantis į jį matyti, kad bandoma pasitelkti jėgos struktūras, kas Europos Sąjungos narei, demokratinei valstybei turėtų būti nebūdinga, kad būtų užtikrintas rinkimų skaidrumas. Pavyzdžiui, man nesuprantamas Valstybės kontrolės vaidmuo. Juk ne jos funkcija. Valstybės kontrolė šiandien nėra revizijų departamentas, kuris galėtų lįsti į privačias lėšas, t. y. partijos nuosavas lėšas. Valstybės deleguotas, taip, bet į privačias turbūt ne. Ar jūs nemanote, gerbiamasis Pirmininke, kad šiuos abu įstatymus reikia sujungti, svarstyti kartu ir tada tiek iš Seimo sudarytos grupės, tiek iš Vyriausybės pateiktos atsirinkti tą racionalų grūdą? Bet aš, turėdamas patirties, nes teko dirbti tose darbo grupėse praėjusioje kadencijoje, nesiūlyčiau patiems sau užsiveržti kilpos, kad prieš rinkimus bandytume atrodyti kokie nors išskirtiniai arba šventieji rinkėjų akivaizdoje. Ačiū.

V.MUNTIANAS. Gerbiamasis, jėgos struktūrų pas mus nematyti, Valstybės kontrolė turbūt nepriskiriama prie jėgos struktūrų. Aname įstatyme yra Specialiųjų tyrimų tarnyba, pas mus Specialiųjų tyrimų tarnybos nėra. Noriu pasakyti, kad valstybės biudžeto auditą atlieka Valstybės kontrolė ir šioje situacijoje valstybės biudžeto lėšų panaudojimą taip pat audituoja Valstybės kontrolė. Todėl nemanau, kad mes čia dėl ko nors prasilenkiame. Tai atitinka galiojančius įstatymus, ir nemanau, kad tai yra blogai.

O dėl sujungimo tikrai jokių problemų nematau. Manau, kad tie, kurie svarstys tą įstatymą, bandys rasti tą racionalų grūdą ir tai įgyvendins. Kaip minėjau, atsitiko taip, kad dirbant mūsų darbo grupei papildomai buvo sudaryta Vyriausybės darbo grupė ir į tą darbo grupę įėjo taip pat tie žmonės, kurie buvo ir mūsų darbo grupėje. Matyt, dėl tos priežasties ir tie įstatymai gana panašūs.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A.Baranauskas. Prašom.

A.BARANAUSKAS (VLPDF). Gerbiamasis Pirmininke, mūsų Seimo siūlomame įstatyme numatoma, kad VRK nustatyta tvarka parinks politinės reklamos leidėjus. Tai yra nauja šiame įstatyme, to nebuvo anksčiau. Gal galėtumėte truputį plačiau išplėtoti šią įstatymo nuostatą?

V.MUNTIANAS. Aš jau minėjau, kad politinei reklamai daugiausia daroma išlaidų. Viena vertus, reikia riboti tas išlaidas, kita vertus, kad visiems subjektams, kurie dalyvauja politinėje kovoje, būtų sudarytos vienodos sąlygos, tai skleidėją ir visuomenės priemones, per kurias politinė reklama turėtų būti skleidžiama, pagal galiojančius įstatymus turėtų parinkti VRK. Tada visiems politinės kampanijos dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos per diskusijas, per disputus, per debatus ir t. t.

PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Po pateikimo, dar kartą primenu, buvo pateikti šeši įstatymų projektai, norintys kalbėti už ir prieš. Nuomonė prieš – gerbiamoji L.Graužinienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Aš pasakysiu pagrindinį argumentą, kodėl esu prieš. Jeigu jūs atidžiai perskaitysite tai, kas yra siūloma, pamatysite, kad yra labai sugriežtinta kontrolė ir atskaitomybė gauti dotaciją iš biudžeto. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija nusprendžia, kad tie išvardyti partijos pažeidimai yra šiurkštūs, tada partija negauna dotacijos. O tarp tų šiurkščių yra gana smulkių dalykų, 5%, 10% tam tikrų viršytų ribų. Kiekviena partija gali atsidurti ties ta riba. Tokiu atveju jūs turite, kad vienas jūsų fizinis aukotojas gali jums paaukoti 30 MGL. Vadinasi, viskas padaryta taip, kad ta partija tiesiog fiziškai negalėtų gyvuoti. Tai ar mes einame į demokratinę valstybę ir žiūrime, kad būtų kuo daugiau partijų, kuo daugiau demokratijos, kuo daugiau įvairių minčių ir sklaidos politine prasme, ar mes tik žiūrime, kaip sunaikinti tas partijas, kad jų liktų kuo mažiau, t. y. viena socialdemokratų, kita konservatorių, ir to užtektų Lietuvoje. Žiūrint į šį įstatymą tai ir matyti. Todėl balsuosiu prieš, o jeigu bus pritarta, tai siūlau sujungti tuos įstatymus, nes aiškiai matyti, kad reikia Finansų ministerijos atstovų, kad sutvarkytų ir aptartų, nes jie turi nustatyti apskaitos tvarką, o ne mes įstatyme turime kiekvieną niuansą parašyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – gerbiamasis A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Žvelgiant į įstatymą matyti jėgos struktūros, matyti vaidmuo prokuratūros, kurios funkcija valstybėje yra visai kita, tai yra valstybės kaltintojas, ir įtraukti jį a priori, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, iš anksto į rinkimų procesą, nenoriu minėti kaimyninių valstybių, bet kvepia panašiai. Kalbėti apie Valstybės kontrolę, kuri šiandien pagal savo statusą negali tikrinti net savivaldybių savarankiškai surinktų lėšų, tai apie lėšas, kurias partijos susirinks iš aukotojų, šiandien taip pat negalima kalbėti. Manau, kad įstatyme, palyginti su Vyriausybės pateiktu, yra keletas teisingų sprendimų, kuriais pailginti tie terminai. Nežinau, kodėl tokius mažus terminus pasirinko Vyriausybės sudaryta darbo grupė, 15 dienų, mėnuo, tai tikrai per maži terminai, kai praktikoje susiduri su šiuo procesu. Todėl aš siūlau palaikyti šį teikiamą ir sujungti abu įstatymus, nes ir viename, ir kitame galima rasti racionalų grūdą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo išsakytos nuomonės už ir prieš. Dabar po pateikimo reikia apsispręsti balsuojant, ar pritariame šiems įstatymų projektams po pateikimo. Noriu paklausti, ar už kiekvieną balsuosime atskirai, ar už visus kartu? Už visus kartu. Gerai. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus registruotis. (Balsas salėje) Geriamasis Česlovai, negalime pritarti bendru sutarimu, nes viena nuomonė buvo už, kita – prieš. Todėl reikės balsuoti ir apsispręsti balsuojant. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pateiktiems įstatymų projektams pritartume, prašom balsuoti.

Už – 23, prieš – 11, susilaikė 3. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta.

Replika po balsavimo – Seimo Pirmininkas gerbiamasis V.Muntianas. Prašom. Galite prie mikrofono. Ar jūs atsisakote? Pirmininkas atsisako. Viskas gerai.

Gerbiamieji kolegos, dėl komitetų. Jeigu dėl kito panašaus turinio įstatymo projekto pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Audito komitetas, tai gal ir dabar tam pritarsime, nes paskui bus nelogiška. Dėl kitų komitetų mes galime apsispręsti po valandos. Jeigu ten paskirsime tuos komitetus, tai ir čia juos paskirsime. (Balsai salėje) Vis tiek reikės apibendrinti visą pateiktą medžiagą. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu, kad pagrindiniu komitetu būtų Audito komitetas? Pritariame bendru sutarimu. Ačiū. Pagrindinis komitetas Audito komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos, Biudžeto ir finansų, Valstybės valdymo ir savivaldybių ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai. Siūloma svarstyti šį įstatymo projektą pavasario sesijoje. Dėl kitų įstatymų projektų, kurie yra pateikti, ir pateikti komitetai, nežinau. aišku, galime nusižengti Statutui ir po pusvalandžio balsuoti, dar kartą pakartoti, ar laukiame valandos? Dabar balsuojame, nes čia bendras įstatymas.

Gerbiamieji kolegos, dėl kitų įstatymo projektų siūlomų komitetų. Įstatymo projektui Nr.XP-2725 yra siūlomas pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o gerbiamoji Loreta siūlė Audito komitetą. (Balsai salėje) Dėl visų lydimųjų. Prašau? (Balsai salėje) Taip, taip, jūs siūlėte. Mes privalome vis tiek balsuoti, nežiūrint, koks buvo pasiūlymas. (Balsai salėje) Buvo dėl anų, bet dėl šitų komitetų lygiai tas pats – mes turime apsispręsti. Dėl šitų komitetų jūs, gerbiamoji Loreta, prieikite prie mikrofono ir oficialiai pasiūlykite. Ji siūlė, buvo pasiūlyta.

Gerbiamieji kolegos, aš noriu paprašyti jūsų alternatyvaus balsavimo. Gerbiamieji kolegos, jeigu balsuojame už, tai balsuojame už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, kas balsuoja prieš, balsuoja už Audito komitetą. (Balsai salėje) Prašom registruotis. Gerbiamieji kolegos, dar kartą formuluoju klausimą balsuoti. Jeigu balsuojame už, balsuojame taip, kaip siūlo Seniūnų sueiga, jeigu balsuojame prieš, taip, kaip siūlo ponia L.Graužinienė, kad pagrindinis komitetas būtų Audito komitetas. (Balsai salėje) Nesvarbu, Pirmininke, bet buvo toks pasiūlymas, mes privalome balsuoti, mes nutarėme, kad po valandos balsuosime.

Gerbiamieji kolegos, už – 19, prieš – 16. Visiems kitiems įstatymo projektams pagrindinis komitetas bus tas, kuris numatytas Seniūnų sueigoje ir kaip yra pateikta mūsų darbotvarkėje. Dėl 2-7 lygiai tas pats. Prašom. Replika po balsavimo.

L.GRAUŽINIENĖ. Tokiu atveju aš prašau papildomai įtraukti visur Audito komitetą. Papildomą prie kitų.

PIRMININKAS. Bendru sutarimu galime pritarti, kad Audito komitetas būtų papildomas? (Balsai salėje) Visiems įstatymo projektams papildomas komitetas yra Audito komitetas.

Toliau darbotvarkės 2-9a klausimas, įstatymo projektas Nr.XP-2673.

Toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamasis Seimo Pirmininkas V.Muntianas.

PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Kviečiame… Gedvilai, išėmei mano kortelę. Kaip tu tokią savybę turi? (Balsai salėje) Į tribūną kviečiame Zdislovą Truskauską. Prašom. 2-9a, 2-9b, 2-9c. Prašom pateikti pagrindinį ir susijusius įstatymus.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2673. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1, 2, 2¹, 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2674. Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2675 (pateikimas)

Z.TRUSKAUSKAS. Labas vakaras! Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Jeigu trumpai, įstatymo projekto tikslas – padidinti galimybę mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir asmenims apsirūpinti būstu. Kaip tai yra numatoma pasiekti?

Pirma labai svarbi pataisa. Siūloma papildyti keičiamą įstatymą naujuoju 11¹ straipsniu ir jame numatyti būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimą šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą ir nuomojantiems būstą, priklausantį fiziniams ar privatiems juridiniams asmenims. Tokios sąlygos iki šiol nebuvo. Yra siūloma iš valstybės biudžeto kompensuoti 80% fiziniams ar privatiems asmenims priklausančio būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčio skirtumą. Populiariai galiu pasakyti, kad už dviejų kambarių butą tas skirtumas būtų apie 1300–1400 litų. 80% to skirtumo galėtų būti kompensuojama. Manome, kad ši priemonė padėtų sparčiau apsirūpinti būstu šeimoms ir asmenims, įrašytiems į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti, nes šių metų sausio 1 dieną tokių asmenų sąraše buvo 15 tūkst. 740 tokių šeimų ir asmenų. Manome, kad jeigu mes pritaikytume tokią sistemą, mūsų specialistų vertinimu, galėtume sutrumpinti šiandien realiai veikiantį terminą, per kurį asmuo įgyja, t. y. 15 metų, galėtų sutrumpėti iki 6–7 metų.

Antra esminė pataisa. Pakeisti kai kuriuos straipsnius atsižvelgiant į pastebėtus trūkumus jų taikymo praktikoje, redakciniai dalykai.

Trečias svarbus momentas. Nustatyti, kad našlaitis yra ne tik asmuo, kurio abu tėvai ar vienas iš turėtų tėvų yra miręs, bet ir be tėvų globos likęs asmuo, kuriam įstatymo nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa, rūpyba iki šiam asmeniui sukaks 18 metų.

Ketvirta svarbi, mūsų manymu, siūloma pataisa. Yra siūloma išbraukti konkrečiais skaičiais išreikštus valstybės remiamo kredito dydžio apribojimus ir nustatyti, kad šiuos dydžius tvirtina Vyriausybė. Toks pakeitimas leistų lanksčiau reaguoti į pokyčius būsto rinkoje. Galiu pakomentuoti, kad šiandien įstatyme yra nustatyta riba vienam asmeniui 120 tūkst. litų, šeimai 240 tūkst. litų. Aiškiai matyti, kad dėl pokyčių būsto rinkoje šios sumos jau neatitinka gyvenimo.

Penkta svarbi detalė. Siūlome išplėsti valstybės paramos gavėjų ratą, tai yra jį papildyti šeimomis, auginančiomis tris ir daugiau vaikų. Šioms šeimoms vietoje šiuo metu taikomo valstybės paramos būstui įsigyti kredito 10% dengimo, būtų taikomas 20% dengimas.

Šeštas svarbus momentas. Įstatymą siūloma papildyti nuostata dėl šeimų ar asmenų perrašymo iš vieno sąrašo į kitą ir nustatyti, kad išnuomojant savivaldybės socialinį būstą pirmenybė suteikiama šeimoms ar asmenims, įrašytiems į našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašą.

Taip pat siūloma pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą suteikiant teisę nuomos pagrindais suteiktas gyvenamąsias patalpas privatizuoti ne tik politiniams kaliniams ir tremtiniams, bet ir jų šeimos nariams.

Taip pat siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams privatizuojant valstybės turtą lengvatinėmis sąlygomis bei apginti valstybės turtinius interesus yra siūloma atsisakyti tarnybinių gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis. Taip pat yra siūloma suteikti piliečiams galimybę išsipirkti savo valdose esančius pastatus ar kitus objektus. Siūlome nustatyti, kad šio įstatymo 11 straipsnis, kuris yra susijęs su valstybės biudžeto lėšų panaudojimu, įsigaliotų nuo 2008 m. liepos 1 dienos. Tai yra kompensacija už nuomos skirtumą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolegos Seimo nariai. A.Rimas. Prašom klausti.

A.RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, dauguma šeimų, kurios dabar nuomoja du ar tris greta esančius bendrabučio kambarius, savo lėšomis yra atlikusios įvairių remonto darbų, kambariuose įsirengusios nedideles virtuvėles ir minimalius sanitarinius mazgus. Kai kuriuose bendrabučiuose iš viso neliko bendrų virtuvių ir sanitarinių mazgų. Esant tokiai situacijai, nėra tikslinga parduoti atskirus kambarius su bendro naudojimo virtuvėmis ir sanitariniais mazgais. Ar nemanote, kad šiuo įstatymo projektu, kuriuo siekiama padidinti galimybes mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir asmenims apsirūpinti būstu, maksimaliai panaudojant fiziniams ar privatiems juridiniams asmenims priklausančio būsto sektoriaus galimybes, reikėtų taip pat numatyti galimybę leisti privatizuoti bendrabučiuose du ar tris greta esančius kambarius, išnuomotus vienai šeimai, kad būtų sudarytos sąlygos…

PIRMININKAS. Kolega, laikas.

A.RIMAS. …bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus.

Z.TRUSKAUSKAS. Aš supratau, kad jūsų klausimas, matyt, yra ne dėl šio įstatymo, o dėl to įstatymo, kuris reglamentuoja būsto privatizavimą. Šis įstatymas yra dėl paramos būstui įsigyti lengvatinėmis sąlygomis ir t. t. Bet aš pritariu jūsų mintims, kad jeigu, kaip jūs minėjote, šeimos gyvena bendrabučio tipo būste ir reiškia pageidavimą bei norą privatizuoti, t. y. savo lėšomis modernizuoti, tai turėtų būti sprendžiama.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega B.Pauža.

B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš norėjau paklausti. Šeimos apibrėžime jūs nurodote, kas yra šeima. Bet prašau pasakyti, ar tie asmenys, kurie yra sudarę partnerystės sutartį, kiek suprantu, neįeina į šią sąvoką. Be to, iš šių pataisų iškrito įvaikiai, taip pat kartu gyvenantys sutuoktinių ar vieno asmens tėvai. Kiek aš suprantu, jie tiktai per teismą gali padaryti šį dalyką, kad tuo pasinaudotų. Prašau pasakyti, kodėl iškrito įvaikiai ir ką jūs manote dėl šeimos apibrėžimo.

Z.TRUSKAUSKAS. Atvirai sakant, man dabar staigiai net ir sunku pakomentuoti jūsų klausimą. Šiaip šeima yra apibrėžta įstatyme. Iki šiol šie klausimai niekur nekliuvo. Šeimą mes suprantame kaip tuos, kurie turi bendrą ūkį, t. y. sutuoktiniai, vaikai, tėvai, t. y. visi, gyvenantys ir vedantys bendrą ūkį. Taigi aš manau, kad įvaikiai ir visi kiti patenka į šeimos apibrėžimą. Taip, patenka. Tėvai pagal apibrėžimą taip pat turi patekti į bendrą šeimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū, Pirmininke. Priešingai negu prieš tai klausęs kolega, aš nemanau, kad yra kokių nors galimybių nestabiliai gyvenančioms poroms dar teikti ir lengvatinius kreditus, nes tos poros kaip drugeliai – jos penkioms dienoms susibėgs, po penkių dienų susibėgs su kitais. Įdomu, kas tada grąžins kreditus ir kas už juos atsakys?

Valstybėje mes susiduriam su kita problema. Dažnai skundžiasi, jūs minėjot, tris ir daugiau vaikų auginančios šeimos, tos vadinamosios daugiavaikės, iš kurių bent trečdalis ar pusė yra labai atkaklūs, besistengiantys savo vaikus išauginti dorais asmenimis žmonės. Jie sako, kad jiems labai sunku gauti kreditus, nes kai tėvų algą, gaunamas pajamas, padalina, kiek išeina vienam asmeniui, išeina labai mažos sumos. Jūs minėjote, kad ta kompensuojamoji dalis bus padidinta nuo 10 iki 20%. Kaip žmogus praktikas pasakykit, kiek turi uždirbti tėvai, kartu paėmus, auginantys, sakykim, keturis vaikus, kad jiems bankai teiktų kreditus? Tai yra viena iš didžiausių problemų. Jie net sako, kad grąžinti dar nėra tokia problema…

PIRMININKAS. Kolege, laikas.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. …kaip gauti.

Z.TRUSKAUSKAS. Aš pritariu jūsų mintims. Natūralu, mums visiems norėtųsi paremti tokias šeimas ir kitus socialinius sluoksnius, kurie sunkiai gyvena. Bet mes turime paisyti tų galimybių, kurias turi valstybė, t. y. tam reikalingi biudžeto pinigai, tam reikalingos lėšos. Jeigu mes ten numatytume atitinkamai didesnes sumas, natūralu, kad galėtume konstruoti ir įstatymus. Arba atvirkščiai – konstruodami įstatymus, mes turėtume kartu numatyti ir pinigus. Šiandien yra tokios sąlygos.

Jūsų siūlymas, kiek valstybė galėtų tokioms šeimoms, natūralu, yra svarstytinas… Manyčiau, tai būtų svarstytinas klausimas. (Balsai salėje) Realiai galiu pasakyti taip: sakykime, jeigu būstas 300 tūkstančių, 20%… 20% parama būtų apie 55 tūkstančiai.

PIRMININKAS. Taip. Klausia…

Z.TRUSKAUSKAS. Dengiant kreditą, apie 55 tūkstančiai.

PIRMININKAS. Klausia kolega R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs minėjote ir čia parašyta, 11 straipsnio nuostatos įsigalioja nuo 2008 m. liepos 1 dienos. Ar valstybės biudžete numatytos tokios lėšos, juo labiau kad vertinant šį įstatymo projektą… Kaip tada daryti, jeigu, tarkim, socialiai remtina šeima privačiai išsinuomoja butą, o paprastai tas nuomotojas prašo, kad nuomos mokestis būtų iš anksto sumokėtas už kažkiek mėnesių į priekį. Tai kaip jūs apibūdintumėt šią situaciją ir ar biudžete yra numatytos lėšos nors nuo liepos 1 dienos? Ačiū.

Z.TRUSKAUSKAS. Kompensavimas būtų iš to paties fondo, t. y. 2006 m. tiems reikalams buvo skirta 30 mln., 2007 m. – 50 mln., kitiems, 2008 m., yra numatyta 70 mln. iš tų lėšų. Būtų kompensuojamas tas mokesčio skirtumas. Mūsų siūlymas tai taikyti nuo liepos 1 d., žinoma, yra susijęs ir su pasiruošimu visam šiam procesui.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Matulas. Kolega Broniau, gal jūs dar neišeikit.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis viceministre, jūs tikriausiai skaitėte žiniasklaidoje ir esat girdėję, kad kai kurie apsukrūs verslininkai dabar perka ne po vieną butą, ne po du, bet ištisom laiptinėm, ir taip sukelia nekilnojamojo turto kainą. Todėl ta kaina yra visiškai nereali, pelnai didžiuliai. Tos pačios jaunos šeimos, daugiavaikės šeimos negali įsigyti šito būsto. Galbūt reikėtų mažiau tos paramos, jeigu Vyriausybė pasiūlytų ir įvestų antram ir paskesniems nekilnojamiesiems turtams turto mokestį. Aš suprantu, kad už Vyriausybę galbūt ir neatsakysite, bet gal jūs, kaip viceministras, galėtumėte pasakyti, ar neatėjo laikas Lietuvai siūlyti įvesti tokį turto mokestį antram ar trečiam…

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

A.MATULAS. …kad ta nekilnojamojo turto kaina kristų ir būtų prieinama jaunam žmogui ir šeimai?

Z.TRUSKAUSKAS. Aš visiškai su jumis sutinku. Manau, jūs Seime ne vieną sykį taip pat tuos klausimus svarstėte ar diskutavote, kad turėtų būti įvestas turto mokestis, tada, manyčiau, daugelis klausimų taptų kur kas aiškesni, nei kaip dabar yra, kai turtas yra paslepiamas po močiutėmis, po bobutėmis ir pas tą patį asmenį.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė R.Baškienė. Prašom.

R.BAŠKIENĖ (VLPDF). Labai ačiū. Visų pirma dėkoju, kad jūs į šeimą žiūrite kaip į santuokos pagrindu sukurtą atsakingų žmonių bendriją, ir tai yra puiku. Norėčiau klausti. Skirdami didelį dėmesį socialiniam būstui, jūs galvojate daugiau apie mažas pajamas gaunančias šeimas. Jeigu jaunos šeimos, baigusios universitetus, truputį daugiau uždirba pajamų, negu galima kompensuojama dalis, ar nenumatote dar padidinti paramą jaunoms šeimoms, kad jos atsakingai galėtų kurti ir auginti vaikus?

Z.TRUSKAUSKAS. Šiame įstatyme šios nuostatos nėra siūlomos keisti. Galbūt pakomentuočiau jums taip, kad į dalį kompensavimo teisę šiandien turi šeimos, jeigu vienam asmeniui per metus tenka mažiau kaip 24 tūkst. litų, o šeimai – mažiau kaip 36 tūkst. litų. Štai tokia yra šiandien pas mus veikianti kartelė. Kad ją pakeistume, natūralu, turėtume vėl projektuoti ir lėšas tam dalykui, o žinant, kad statybos yra gana brangus dalykas, tai, natūralu, reikia daug pinigų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė J.Zinkevičiūtė.

J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Gerbiamasis viceministre, aš norėčiau paklausti jūsų, ar įstatyme nenumatomas kontrolės mechanizmas sąrašams eilėje stovintiems našlaičiams, beglobiams vaikams, likusiems be tėvų? Aš gavau ne vieną ir ne du laiškus, kad Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus rajono savivaldybė piktnaudžiauja su tuo. Vaikai iš tikrųjų nežino, koks įstatymas juos gina, kad jie gautų nustatyta tvarka tą būstą. Ačiū.

Z.TRUSKAUSKAS. Aš pasakyčiau, kad apskaita ir tam tikras registras funkcionuoja. Mano rankose yra šių metų, t. y. 2007 m. gegužės 9 d., Vyriausybės nutarimas Nr.448, kuriame yra suregistruoti visi pagal visas savivaldybes ir pagal visus jūsų minėtus sluoksnius. Tai iš viso mes turime 15 tūkst. 740 asmenų šeimų, iš jų jaunų šeimų yra 5 tūkst. 1683 našlaičių, likusių be tėvų globos, yra 1136 ir t. t.

Aš, ateidamas pas jus, tarp kitko, rengiausi ir tokiems atsakymams, kaip atsimenate, buvo ir per televiziją pateikti epizodai, kai tie butai naudojami ne pagal paskirtį arba jie skiriami asmenims, kuriems to visai ir nereikia. Galiu pakomentuoti, kad šiomis dienomis mes šituos klausimus nagrinėjame. Nagrinėdami šiuos klausimus, esame numatę įvertinti ir parengti priemones, kurios užtikrintų galimybę spręsti aiškios socialinių būstų apskaitos ir kontrolės klausimus, sukurti bendrą Lietuvos socialinio būsto registrą. Mes netgi samprotaujame apie tai, kad galbūt būstas, sprendžiantis socialinius klausimus, nėra Aplinkos ministerijos reguliavimo sritis. Galbūt tuos klausimus būtų galima perduoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Žodžiu, mes turime surašę aštuonias pozicijas, pagal kurias bandysime šiuos klausimus papildomai išnagrinėti, ir tas negeroves, kurios buvo pateiktos reportažuose, bandyti išspręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad jūsų teikiamame įstatyme trūksta šiek tiek aiškumo. Aš abejoju, ar jis turės perspektyvą, nepaisant to, kad 20% kredito dengsite, žadate dengti. Kodėl? Todėl, kad, pavyzdžiui, paėmus paskolą palūkanos yra didesnės už paskolos grąžinimą. Normaliai šeimai paėmus 300 tūkst., reikia kiekvieną mėnesį įmokėti po 1900 litų. Tai įsivaizduokite, kaip daugiavaikė šeima, nepaisant to, kad kažkiek bus kompensuota, galės išgyventi tiek grąžindama, o eilės savivaldybėje, kaip siūlote, kad galima pertvarkyti, tai kiekvieną sykį bent didžiuosiuose miestuose sumaištį padarys. Aš suprantu, našlaičiui reikia, bet jūs nežinote, kas darosi. Stovi eilėje po 15 metų, po 10 metų, ir eilė nejuda arba tas klientas dar žemyn nuvaromas pagal eilę. Kaip jūs tą klausimą išspręsite? Ačiū.

Z.TRUSKAUSKAS. Kai ko nelabai supratau. Dėl eilių mes siūlome tai. Kadangi šiandien būsto statyba eilių praktiškai nemažina: 15 tūkst. yra ir po metų tie patys 15 tūkst. Lieka, mes siūlome įvesti kompensaciją nuomos mokesčio skirtumo. Kaip minėjau, šiandien nuomos mokestis pagal Vyriausybės nustatytus dydžius yra 1,70 lito už kv.metrą. Pavyzdžiui, jeigu imame butą 60 kv.m, tai būtų apie 120 litų. Nuomoti, sakykime, pusantro tūkstančio. Skirtumas, kaip minėjau, 1400, o 80% šito dengtų valstybė. Taip mes tikimės, kaip jūs minėjote, sumažinti tas eiles. Kad šiandien sumažintume eiles, reikia laukti 15 metų. Mūsų specialistų skaičiavimais, žmonių skaičius turėtų sumažėti per pusę. Yra 15 tūkstančių, turėtų likti pagal mūsų prognozę, sociologinius tyrimus – apie 7 tūkstančiai.

Jūsų pirmas klausimas dėl kompensacijos šeimoms. Kadangi būstas kainuoja daug, jauna šeima tų pinigų neturi, čia jūsų kolegė taip pat tą patį klausimą klausė, aš nežinau, ką galiu pakomentuoti. Kaip sakiau, šiandien veikia toks mechanizmas, jeigu šeimos metinės pajamos yra mažesnės kaip 36 tūkst., tada ji turi teisę į 20% kredito padengimą iš valstybės. Galiu pakomentuoti dar vieną galimybę. Tai, kad pasibaigus metams iš sumokėtų pajamų mokesčių per „Sodrą“ yra atsiimamas jūsų minimas palūkanų dydis. Bet aš pasiduodu. Aš su jumis sutinku, kad jaunai šeimai, jei tai dar besimokantys studentai, sumokėti tuos pusantro ar du tūkstančius litų už butą yra didelė problema. Mes visi tą puikiai žinome.

PIRMININKAS. Taip, kolegos. Klausia D.Bekintienė, jeigu dar nori klausti.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš iš tikrųjų gal irgi klausiu ne į temą, bet yra žmonės, kurie eilėje stovėjo 16 metų. Dabar ateina į Seimo nario priimamąjį ir sako: „Taip, mes žinome, kad privatizavimas baigėsi 1997 metų liepos mėnesį.“ Bet jie ne dėl savo valios, sakykime, negavo laiku buto tais metais. Dabar jie butą gavo išstovėję 16 metų 2001 ar 2000 metais ir buto privatizuoti negali. Ar tai teisybė ir kaip atsakyti tokiems žmonėms, kurie kreipiasi į mus su tokiais prašymais? Ačiū.

Z.TRUSKAUSKAS. Šiandien įstatymai leidžia butą privatizuoti, tik aiškus dalykas, ne tokiomis sąlygomis, kaip tuo metu už investicinius čekius. Taip, tai yra rinkos kaina. Galiu pakomentuoti, kad dalis piliečių, tų, kurie patenka į tremtinių kategoriją, kurie yra atvykę iš tremties, jie ten turės teisę lengvatinėmis sąlygomis tai atlikti. Tai yra nusipirkti tą būstą. Kitais atvejais galioja rinkos kainos. Galioja rinkos kainos, be to, kaip minėjau, galioja čia numatytos lengvatos, t. y. šiame įstatyme, kurį jūs dabar nagrinėsite, jeigu pajamos yra mažesnės, tada gali būti kompensuojama dalis kredito ir kitos sąlygos. Aš šiandien pagal įstatymus tik tiek galiu pakomentuoti ir atsakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėkojame pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti. Nuomonė už – L.Graužinienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Be abejo, iš pateikimo ir iš atsakymų į klausimus matome, kad lieka daug neišspręstų klausimų ir vienas iš tokių, kaip I grupės invalidai galėtų pasinaudoti kreditu. Galbūt čia Seimo nariai pažiūrės ar nagrinėdami komitete, bet aš manau, kad pateikimas yra vienas ar keli žingsniai į priekį ir galbūt keletas ar keli šimtai žmonių galės pasinaudoti tuo ir tai būtų šioks toks pliusas. Todėl siūlau pritarti po pateikimo ir komitetuose labai atidžiai išnagrinėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nuomonės prieš nebuvo. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymų projektams? Nėra prieštaravimų? Ačiū. Ir dėl siūlomų komitetų. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos, papildomi – Biudžeto ir finansų, Socialinių reikalų ir darbo, Valstybės valdymo, Ekonomikos komitetai. Ar yra kitokių pasiūlymų? (Balsai salėje) Prašom? Ačiū. Šeimos ir vaiko komisija papildomai. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Dar kartą dėkoju pranešėjui. (Balsai salėje) Tai viskas, mes jau visiems, ne dviem, o trims…

Z.TRUSKAUSKAS. Taip. ačiū.

Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2643 (pateikimas)

PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-10 klausimas, registracijos Nr.XP-2643 – Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Vytautas Žiūkas.

P.V.ŽIŪKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, noriu pristatyti jums įstatymo projektą dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms. Seimas 2007 m. birželio 28 d. priėmė pasipriešinimo okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą. Naujoji redakcija įsigalios nuo 2008 metų sausio 1 dienos. Yra įtrauktos naujos kategorijos asmenų, kuriems gali būti pripažintas kario savanorio arba laisvės kovų dalyvio teisinis statusas. Kadangi išmokos šeimos nariams skiriamos pagal rezistencijos dalyvio žūties aplinkybes, siūlome atitinkamai pakeisti Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymą. Įstatymo projekte yra siūloma, kad gulago politinių kalinių, sukilimų, masinių streikų organizacijų dalyvių, žuvusių šių sukilimų ir streikų malšinimo metu, šeimos nariai įgytų teisę atitinkamai į 20 tūkst. litų ir 15 tūkst. litų dydžio vienkartines pašalpas. Kartu siūloma numatyti išmokas už karius savanorius ir laisvės kovų dalyvius, kurie, pasibaigus jų įkalinimui, žuvo ar mirė tremtyje. Išmoka būtų 10 tūkst. litų žuvusiojo šeimai.

Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, tai būtų pavieniai asmenys. kokios būtų šiam įstatymui įgyvendinti reikalingos išlaidos? Yra paskaičiuota, kad 2008 metais tam reikėtų 3,6 mln. litų. Šios lėšos valstybės biudžeto projekte yra numatytos ir prognozuojame, kad kitais metais tų papildomų lėšų skaičius labai sumažės. Siūlau pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti kolegos Seimo nariai. Klausia D.Bekintienė.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų esu sujaudinta ir dėkoju už tokį teikimą. Norėčiau vis dėlto paklausti. Ar tai iš tikrųjų susiję su Sausio 13-osios šeimomis ir joms bus išmokėta ši išmoka? Būtent sausio 13-ąją žuvusių šeimoms?

P.V.ŽIŪKAS. Na, pagal įstatymo projektą yra 1940–1990 metų. Iki 1990 metų. Ten yra kiti įstatymai.

PIRMININKAS. 1991 m. sausio 13-oji neįeina?

P.V.ŽIŪKAS. Neįeina.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausia kolega L.Graužinienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš noriu paklausti. Įstatymo projektas šiandien yra teikiamas, biudžetą patvirtinome daug anksčiau ir yra rašoma, kad šios lėšos jau yra numatytos valstybės biudžete. Iš esmės, jeigu įstatymas nepriimtas, lėšos negali būti numatytos. Kaip jos gali būti numatytos ir tai lyg ir mums užtikrinimas, kad mes turime balsuoti?

P.V.ŽIŪKAS. Ačiū, gerbiamoji Seimo nare, ką padarysi. Iš tikrųjų Vyriausybė labai atsiprašo, bet mes tikėjomės, kad įstatymas yra labai logiškas, labai reikalingas ir aš abejoju, kad kas nors balsuos prieš.

PIRMININKAS. Prašom patikslinti klausimą.

L.GRAUŽINIENĖ. Na, man labai keista iš atsakingo darbuotojo, viceministro, girdėti, kad Biudžeto sandaros įstatymo pažeidimas yra niekas, o šis įstatymas labai geras. Taip negalima, mes visi turime vykdyti įstatymus, kokie jie būtų. Aš ne prieš tas lėšas, bet negalime šitaip numatyti į priekį pinigų ir balsuoti. Galbūt tie pinigėliai buvo labai reikalingi kam nors kitam. Gal būtų radę iš kitur tų lėšų papildyti.

Dabar jūs pats lyg ir patvirtinate mano mintis kaip spaudimą Seimui, kad būtinai jis turi būti priimtas.

P.V.ŽIŪKAS. Ne. Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai jokio spaudimo nėra, bet žinokite, kad įstatymo pateikimo datą ir jo priėmimą skiria didžiulis laikotarpis. Jeigu tas įstatymas jau buvo iš tikrųjų apsvarstytas, numatytas, jam iš esmės politinės jėgos lyg ir buvo pritarusios, tai tiesiog dėl to. O šiaip mes atsiprašome Seimo, stengsimės, kad daugiau tokių dalykų nebūtų.

PIRMININKAS. Klausia kolega A.N.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū, Pirmininke. Pone pranešėjau, be abejo, šį įstatymą, jūsų tas pataisas sukėlė pasipriešinimo dalyvių teisinio statuso nauja redakcija, kuri įsigalioja nuo sausio 1 dienos. Aš norėčiau, kad jūs patikslintumėte, ar buvo būtina tuos žodžius įrašyti, o jeigu jūs manote, kad būtina, tada antroji klausimo dalis.

Naujoji teisinio statuso redakcija įveda kategorijas asmenų, prilygintų kariams savanoriams arba laisvės kovų dalyviams. Tose prilygintose asmenų kategorijose dvi grupės. Vieni – tie, kurie čia įrašyti, gulago įvairių sukilimų, pasipriešinimų ar streikų dalyviai, organizatoriai pagal savo indėlį arba kariai savanoriai prilyginami, arba laisvės kovų dalyviai, bet ten yra kita grupė kiekviename šitame straipsnyje, t. y. asmenys, kurie buvo suimti 1940 metais pirmosios okupacijos metu už savo veiklą iki okupuotos Lietuvos ir jie buvo sušaudyti arba nukankinti, ir taip toliau. Tai ar juos apima šis pasakymas, ar kaip tik juos išbraukia, nes, man atrodo, reikėtų po šio intarpo – gulago, politinių kalinių sukilimų malšinimo metu…

PIRMININKAS. Kolega, laikas.

A.N.STASIŠKIS. …pratęsti „ir kiti asmenys, prilyginti kariams savanoriams, analogiškai ir laisvės kovų dalyviams“.

P.V.ŽIŪKAS. Aš manau, kad iš tikrųjų sunku iš karto atsižvelgti į visus variantus. Manyčiau, kad projekto svarstymo laikotarpiu į tai būtų galima atsižvelgti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.M.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, ši problema žinoma seniai, tai kodėl vis dėlto paskutinę minutę teikiate šį įstatymą, o ne anksčiau jį parengėte? Niekaip negaliu suprasti. Ačiū. (Balsai salėje)

P.V.ŽIŪKAS. Kažkas atsakė už mane.

PIRMININKAS. Geriau vėliau, teisingai, nei niekada. (Juokas salėje) Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus.

Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Nėra prieštaravimų? Ačiū. Pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir komisija. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Nėra prieštaravimų dėl komitetų? (Balsai salėje) Nėra. Ačiū.

Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1126 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-11 klausimas – Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1126. Pranešėjas – A.Dumčius. Pateikimas.

A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš teikiu visiškai analogišką, kaip buvo viceministro pateiktas, pasiūlymą dėl įstatymo papildymo. Jis mūsų buvo užregistruotas beveik prieš dvejus metus. Na, laukėme, kada bus pateiktas.

Jo esmė, kad pasipriešinimo, rezistencijos dalyvių, karių savanorių, laisvės kovų dalyvių, žuvusių ar mirusių tremtyje, pasibaigus įkalinimui, šeimos nariams… vienkartinę kompensaciją.

Šalia mano pasiūlymo buvo J.Dautarto pasiūlymas įrašyti tokius žodžius: „įkalinimo ar tremties, pasibaigus įkalinimui“. Jis yra analogiškas viceministro projektui ir aš siūlau pritarti.

Aš turiu pasiūlymą. Jūs supratote, čia yra Vyriausybės (…) periodas buvo padarytas specialiai, matyt, tuo labiau kad teikimą sustiprino tai, jog mes neseniai su jumis priėmėme pasipriešinimo dalyvių ir nukentėjusiųjų įstatymą. Ir mano, ir šis pasiūlytas neprieštarauja, o mes su gerbiamuoju A.Stasiškiu dar pasiūlysime praleistą vieną nedidelį papildymą. Siūlyčiau apsispręsti ar vėliau, ar dabar sujungti tuos įstatymus į vieną.

PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, klausiančių nėra. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų… (Balsai salėje) Prašau. Nori klausti V.M.Čigriejienė, taip? Arimantai, jūs dar grįžkite į tribūną.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paklausti, čia taip išeina, kad Vyriausybė pasinaudojo Seimo nario paslaugomis. Parengėte panašų įstatymą, jie patobulino ar kažką panašaus padarė, ir kaip visada Vyriausybei pirmumas. Kaip jums atrodo? Ačiū.

A.DUMČIUS. Gerbiamoji profesore, aš manau, kad ponas Dievas palaimins šį Vyriausybės gerą žingsnį, galų gale viskas eina geru keliu ir pritarkite jiems. O ar sujungsime vėliau, ar dabar, priklausys nuo jūsų.

PIRMININKAS. Taip. Seimo narių iniciatyva nenuėjo veltui. Kolegė L.Graužinienė. Prašom klausti. Arimantai, L.Graužinienė dar nori jūsų klausti. Prašome klausti.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Akivaizdžiai matyti, kad artėja rinkimai. Politinių kalinių ir tremtinių grupė yra tikrai didžiulė, kurie turi palaikymą, todėl, gerbiamasis profesoriau, nesistebėkite, kad nuo jūsų Vyriausybės ministrė stengiasi nurašyti tą įstatymą ir pateikti.

Aš tik turiu klausimą. Ne pirmą kartą iš Socialinių reikalų ir darbo ministerijos ateina tokie dalykai, kai pirmiausia atsiranda iniciatyva Seime, po to ta gera mintis paimama, perdirbama ir teikiama jau kaip ministerijos. Tai yra lyg konkurencija, kuris geresnis. Jūsų manymu, ar tikrai taip turėtų būti ir ar nereikėtų išgyvendinti tą žalingą nusistovėjusią praktiką?

A.DUMČIUS. Galiu atsakyti, gerbiamoji Loreta. Aš esu šiek tiek rašytojas. Prieš porą metų aš jau parašiau apie Seimo darbą, yra viena iš ydų šiuo metu, kai Seimo narių labai geri siūlymai, yra ir mano tarp jų, aš net galiu įvardyti 2–3, transformuojami, palaikomi ir tada perdaromi Vyriausybės. Jos prerogatyva šiandien visur įrodinėjama, kad jinai turi moralinę teisę. Po to pateikiami kaip naujas. Žiūrėkite, gerbiamoji Loreta. Aš, pavyzdžiui, dėl to visiškai nesijaudinu, nes kompiuterinėje laikmenoje visa ta dokumentacija lieka. Mums nereikia jokių liaupsių, man atrodo, svarbu, kad pasiekė tikslą pati idėja. Jinai patvirtinama ir tada duoda gera žmonėms.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų yra? Yra. Aš suprantu, kad atsisakyti niekas nenori. Prašau. Nuomonė už – L.Graužinienė.

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Aš tikrai pritarsiu pateiktam projektui. O gerbiamajam profesoriui norėčiau pasakyti, kad autorių teises net įstatymai gina, todėl nereikia taip nuvertinti ir nusileisti. Aš, aišku, irgi už tai, kad būtų rezultatas, nors ir kaip jis pasiekiamas. Bet vis dėlto manau, kad reikėtų bent jau viešai sugėdinti ministrę ir ministeriją, kad šitaip daugiau nedarytų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nuomonių prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomais – Biudžeto ir finansų komitetas ir komisija. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Nėra prieštaravimų?

Darbotvarkės 2-12 klausimas. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kai bus priimtas įstatymas, viskas bus gerai. Prašau, A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū. Aš vis dėlto dėl siūlymo svarstyti pavasario sesijoje abejočiau. Manau, reikėtų svarstyti sesijos pratęsimo metu, nes statuso įstatymas įsigalioja nuo 1 dienos, ir iškart po Naujųjų metų bus priimti komisijos sprendimai, kažkam suteiktas kario savanorio laisvės kovų dalyvio vardas po mirties, o šitos išmokos negalios, tai čia bus tokia kolizija tarp įstatymų.

PIRMININKAS. Pratęsti nepritarėme, kolegos. (Balsai salėje) Pratęsti tai nepritarėme.

A.N.STASIŠKIS. Bet pratęsimas grąžintas tobulinti, neatmestas.

PIRMININKAS. Po tobulinimo. Supratau. Siūloma svarstyti pratęsimo metu, rudens sesijos pratęsimo metu.

Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2730 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-12 klausimas – Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2730. Pranešėjas – J.Sabatauskas. Pateikimas. Prašom.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jums teikiamas įstatymo projektas dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso galiojimo pratęsimo. Kadangi, kaip žinote, naujasis kodeksas, net jeigu ir būtų priimtas šiemet, vis tiek negalėtų įsigalioti, nes reikėtų dar per tą laiką priimti ir procesinį įstatymą, kuris nustato būtent administracinės teisenos procesą, o šis antrasis įstatymas netgi dar neatėjęs iš Vyriausybės. Bet kokiu atveju mums reikės pratęsti Administracinių teisės pažeidimų kodekso galiojimą. Tiesa, dabar šiam projektui yra Seimo pirmojo vicepirmininko Č.Juršėno pasiūlymas dėl Tautinių mažumų įstatymo, taip pat pratęsti lygiai tokiam pačiam terminui. Iš esmės mes lygiai tokį pat įstatymą priėmėme ir pernai. Prašau pritarti. Realiai mes galime jį labai greitai priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolegė L.Graužinienė, nes E.Klumbio nematau. Prašom klausti.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamasis E.Klumbys klausia iki tada, kol rodo televizija, aš jau po to, kai nerodo. Kadangi esu naujas Seimo narys, esu pirmą kadenciją, norėčiau paklausti, nes žiūrint į datas darosi nejauku. Čia jau Seimo garbės reikalas pagaliau sutvarkyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir poįstatyminius aktus, nes Administracinių teisės pažeidimų kodeksas taikomas kiekvieną dieną. Tai vis dėlto, ar mes negalime kada nors išlipti iš anų laikų kodekso normų. Manyčiau, kaip nors reikėtų kitaip tvarkytis Teisės ir teisėtvarkos komitete, jūs prisiimate labai daug įstatymų, visi įstatymai eina per jus. Ir šiandien ilgiausias buvo ginčas. O tuos įstatymus, kuriuos matau, kodeksus verkiant reikia pataisyti, jie vėl keliami visus metus. Klausimas, kiek kartų buvo pratęstas šitas terminas. Kiek kartų per visą tą laiką? Prašom atsakyti konkrečiai, skaičiais.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Pirmiausia ne mes prisiimame, o jūs mums teikiate toliau svarstyti šitą projektą, tai yra Seimo nariai, Seimas duoda tokį pavedimą. Komitetas pats sau tokio pavedimo duoti negali.

Antras dalykas dėl pratęsimų ir dėl šio įstatymo. Realiai jis seniai pasikeitė, bet, jūs žinote, pagal įstatymą naujos redakcijos įstatymo projektas teikiamas tada, kai teikiamu projektu keičiama daugiau kaip pusė straipsnių. Žinote, kodeksas yra didelis ir kiekvieną kartą… turbūt nėra nė vieno Seimo plenarinio posėdžio, kad save gerbianti ministerija neteiktų Administracinių teisės pažeidimų kodekso vieno ar kito straipsnio pataisos. Realiai visi straipsniai jau seniai pakeisti. Bet, deja, tai visada daroma gabaliukais ir todėl laikoma, kad yra tas 1984 metais priimtas įstatymas. Tačiau naujasis kodeksas buvo rengiamas šešerius metus Vyriausybėje. Dabar Seime jau eina į pabaigą jo redagavimas, nes vėl daug pataisų, žinote, kad kodekse yra ne vienas ir ne 10 straipsnių, tai yra šimtai straipsnių. Bet aš kartoju tai, ką sakiau pradžioje, be procesinio įstatymo, nes darbo grupė, Vyriausybės sudaryta darbo grupė, nusprendė, kad be Administracinių teisės pažeidimų kodekso bus Administracinio proceso kodeksas, vadinasi, tas didelis dokumentas yra rengiamas Vyriausybės darbo grupės, be to proceso kodekso, šis naujasis vis tiek negalės įsigalioti. Kiek kartų jis buvo keičiamas? Galiu sakyti, kad bent jau, kiek aš žinau, šitas dvi kadencijas kiekvienais metais buvo pratęsiamas galiojimas.

PIRMININKAS. Tai aštuoni kartai.

J.SABATAUSKAS. Už ankstesnius laikus negaliu atsakyti.

PIRMININKAS. Prašom papildyti.

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Vis dėlto labai svarbus dokumentas, kurį jūs paminėjote, ir jį rengia, kiek suprantu, dabartinė Teisingumo ministerija. Ar po šios dienos pateikimo, koks buvo atneštas Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymas iš Teisingumo ministerijos, ar jums neatrodo, kad to termino neužteks, kad jis patektų į Seimą iki 2009 metų. Tai gal iš karto nurodome ilgesnį terminą?

J.SABATAUSKAS. Matote, jūs prieš tai priekaištavote komitetui, kad komitetas per ilgai dirba, bet po to pasakėte, kad ateina tokie projektai, prie kurių iš tikrųjų tenka ilgai dirbti. Ar jūs siūlytumėte tada 2009 m. gruodžio 31 d., aš taip supratau, vietoj sausio. (Balsai salėje) Mano nuomone, gali neužtekti. Bet būtų galima, jeigu Seimas taip apsispręstų, būtų galima tokį variantą priimti.

PIRMININKAS. Kolegos, ačiū, atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už – kolega A.Matulas. Prašau.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų yra gėda septynioliktaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais svarstyti tokius klausimus ir vėl atidėti galiojimą tų įstatymų ir įvairių kodeksų, kurie yra priimti sovietiniais laikais. Atsakomybę turi prisiimti, be abejo, dabartinė socialdemokratų Vyriausybė, kuri dažnai teikia siūlymus ir įtraukia į darbotvarkę visiškai ne tuos klausimus, kurie yra svarbūs valstybei. Pritariu poniai L.Graužinienei, kad reikia mažiau ruoštis rinkimams ir teikti įvairius įstatymų projektus, o svarstyti valstybei svarbius įstatymų projektus, o ne tokius kaip tariamų teroristų paieškos arba abonentų paieškos, tada tikrai liktų laiko rimtiems klausimams. Šį kartą, nes ponas Č.Juršėnas labai juokiasi, kitos išeities nėra. Reikia pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš taip suprantu, reikia besijuokiančio Č.Juršėno, tada mūsų reikalai eis greičiau. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Šitam įstatymo projektui bus taikoma ypatinga skuba. Ateinantį ketvirtadienį mes jį galėsime apsvarstyti. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nėra prieštaravimų? Ačiū.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2034 (svarstymas)

Rezerviniai klausimai – Nr.XP-2034 ir Nr.XP-2034A. Pranešėjas J.Sabatauskas. Kolega Sabatauskai, prašom į tribūną. Aš prašau, kad jis pateiktų abu įstatymų projektus.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Negaliu pateikti abiejų, nes kito yra projekto pateikimas, jo autorius yra Seimo…

PIRMININKAS. Tuomet J.Olekas.

J.SABATAUSKAS. Dėl autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo. Komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti šį projektą atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus autorių teisės srityje, sukonkretinant siūlomą autorių teisių apribojimą. Komiteto sprendimas: už – 7, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Taip.

J.SABATAUSKAS. Pirmininke, jeigu jūs norite, kad aš pateikčiau kitą projektą, matyt, kitas projektas, kurio autorius yra J.Olekas, šiek tiek tobulina būtent tą patį straipsnį.

PIRMININKAS. Pasitobulins, matyt, kartu. Gerbiamieji kolegos, prašome, kas už tai, kad pritartume, nes dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Kas už tai, kad pritartume pagrindiniam komitetui ir grąžintume iniciatoriams tobulinti? Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Prašau? Dėl 1a, o 1b ir nesvarstysime, nes grąžinsime tobulinti. Ten patobulins kartu su 1b. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, pritarėm pagrindiniam komitetui ir grąžinome iniciatoriams tobulinti įstatymo projektą Nr.XP-2034.

Visi darbotvarkės klausimai apsvarstyti. Pareiškimų nematau. (Balsai salėje) Prašome registruotis. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 18 Seimo narių. Ačiū visiems už bendrą darbą. Skelbiu vakarinį posėdį baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLPDF – Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija.