Dėl patobulinto Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo pakeitimo
įstatymo projekto
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – projektas) parengtas, siekiant perkelti į Lietuvos Respublikos teisės sistemą 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB (toliau – Direktyva 2000/43/EB), įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, nuostatas, bei 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB (toliau – Direktyva 2000/78/EB), nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, nuostatas, taip pat atsižvelgiant į Europos Bendrijų Komisijos 2007 m. spalio 23 d. pagrįstą nuomonę Nr. 206495 (pažeidimas Nr.2006/2254) dėl neįvykdyto teisingo 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, perkėlimo, taip pat ankstesnius: 2006 m. liepos 4 d. Europos Bendrijų Komisijos oficialių pranešimą (pažeidimas Nr.2006/2254) bei 2006 m. gruodžio 15 d. Europos Bendrijų Komisijos oficialių pranešimą (pažeidimas Nr.2006/2443) dėl minėtų direktyvų nuostatų netinkamo perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę. Direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, draudžia diskriminuoti asmenis dėl jų rasės arba etninės priklausomybės direktyvos taikymo srityse. Tuo tarpu Direktyva 2000/78/EB draudžia diskriminaciją užimtumo, profesinėje srityse dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Pažymėtina, kad dalį šių direktyvų nuostatų jau atitinka Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksai. Teikiamu įstatymo projektu siekiama užtikrinti tęstinį lygių galimybių problemų sprendimą ir tinkamą asmenų teisinę apsaugą, bei perkelti tas minėtų direktyvų nuostatas, kurios Europos Bendrijų Komisijos nurodytos kaip netinkamai perkeltos arba kurioms trūksta teisinio apibrėžtumo reikalavimui būtino aiškumo.
Direktyvos 2000/43/EB 3 straipsnio 1 dalies d punktu bei Direktyvos 2000/78/EB 3 straipsnio 1 dalies d punktu draudžiama diskriminuoti dėl narystės ir dalyvavimo darbuotojų ar darbdavių organizacijose ar kitose organizacijose, kurių nariai turi tam tikrą profesiją, įskaitant tokių organizacijų teikiamą naudą. Nors diskriminavimą narystės asociacijose, profesinėse sąjungose pagrindu jau uždraudžia galiojantys nacionalinės teisės aktai (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Asociacijų įstatymas), siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo bei tikslumo, taip pat veiksmingos teisių apsaugos, projektu numatoma patikslinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 1 straipsnį, įtvirtinant konkretų draudimą diskriminuoti, taikomą narystės ar dalyvavimo profesinių sąjungų, asociacijų, kurių nariai yra atitinkamo amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės grupės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo asmenys, veikloje atžvilgiu.
Atsižvelgiant į Direktyvos 2000/78/EB tikslą (direktyvos 1 straipsnis) ir direktyvos tekstą anglų kalba, bei siekiant užtikrinti Europos Sąjungos teisės reikalavimus kuo plačiau įgyvendinti vienodo požiūrio principą, projektu siūloma papildyti diskriminacijos pagrindų sąrašą, projekto 1 straipsnyje įtvirtinant draudimą diskriminuoti asmenis tikėjimo pagrindu, taip neapribojant direktyvos taikymo srities ir užtikrinant veiksmingesnę teisinę apsaugą nuo diskriminacijos.
Projektu taip pat siekiama perkelti Direktyvos 2000/43/EB 8 straipsnio 1 dalies nuostatą ,,Valstybės narės taiko tokias pagal jų nacionalines teismų sistemas būtinas priemones, kurios užtikrintų, jog tais atvejais, kai asmenys, manantys, kad jie nukentėjo, kadangi jiems nebuvo taikomas vienodo požiūrio principas, teismui ar kitai kompetentingai institucijai nurodo aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, pats atsakovas turi įrodyti, kad vienodo požiūrio principas nebuvo pažeistas“ bei Direktyvos 2000/78/EB 10 straipsnio analogiškas nuostatas.
Šių direktyvų nuostatos nurodo, kad lygių galimybių kontrolieriui ar teismui nagrinėjant tiek tiesioginės, tiek netiesioginės diskriminacijos dėl rasės arba etninės priklausomybės bylas, atsakovas privalo pateikti įrodymus, kad nebuvo nei tiesioginės, nei netiesioginės diskriminacijos fakto. Ieškovui pakanka nurodyti aplinkybes, leidžiančias preziumuoti, kad jam nebuvo taikomas vienodo elgesio principas. Priėmus projektą, Europos Sąjungos teisės akto nuostata dėl įrodinėjimo pareigos diskriminacijos bylose būtų perkelta į nacionalinę teisę. Skundų dėl diskriminacijos priėmimą ir tyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas.
Siekiant užtikrinti, kad nacionaliniai teisės aktai galėtų garantuoti kompensacijos už lygių galimybių pažeidimą, kuri būtų veiksminga, proporcinga ir atgrasanti, skyrimą, teikiamame įstatymo projekte siūloma numatyti, kad asmuo, patyręs diskriminaciją amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu, turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek ši nuostata, tiek nuostata dėl įrodinėjimo pareigos bus taikytina visoms įstatymo taikymo sritims. Tai blanketinė nuoroda į Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą bei kitus teisės aktus, pagal kurių nuostatas nukentėję asmenys gali siekti tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimo.
Direktyvos 2000/43/EB 3 straipsnio 1 dalies e ir f punktais draudžiama diskriminuoti dėl rasės ar etninės priklausomybės socialinės apsaugos, įskaitant socialinį draudimą ir sveikatos priežiūrą, bei socialinių lengvatų srityse. Siekiant apibendrinti visas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos srities įstatymų nediskriminavimo nuostatas, į projekto 8 straipsnį įtrauktas papildymas, nurodant socialinių paslaugų, socialinio draudimo bei sveikatos draudimo sritis. Šiuo pakeitimu siekiama tiksliau apibrėžti teikiamas paslaugas, kurioms taikomas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas.
Projektu taip pat siūloma pagal minėtų direktyvų nuostatas patikslinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytos tiesioginės diskriminacijos išimties formuluotę, susijusią su leidimu taikyti nevienodas sąlygas, jeigu dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų tam tikra žmogaus savybė yra įprastas ir lemiantis profesinis reikalavimas, žodį ,,įprastas“ keičiant į žodį ,,būtinas (neišvengiamas)“, o reikalavimo atžvilgiu, taikant žodį ,,proporcingas“.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 4 dalis nustato, jog bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus, jos laisvai veikia pagal savo moralines nuostatas ir vertybes, priima į darbą religinėse bendruomenėse ir bendrijose, jų įsteigtose įstaigose ar organizacijose asmenis vadovaujantis religinių bendrijų veiklos normose nustatytais kriterijais, taip pat siūloma į projektą įtraukti naują 3 straipsnį, nustatantį įstatymo nuostatų taikymo išimtis. Tokiu būdu būtų užtikrinta religinių bendruomenių teisė veikti vadovaujantis savo moralinėmis bei etninėmis nuostatomis, bei išvengta teisinių problemų, kurių galėtų kilti projekte nenumačius ar susiaurinus įstatymo nuostatų taikymo išimtis.
Minėtos direktyvos taip pat numato, kad valstybės narės privalo užtikrinti, kad asociacijos, organizacijos arba kiti juridiniai asmenys, kurie yra teisėtai suinteresuoti draudimu diskriminuoti, gali nukentėjusio vardu arba jį remiant, gavus jo arba jos sutikimą, dalyvauti teismo arba administracinėse procedūrose, siekiant užtikrinti šioje direktyvoje nustatytas teises. Siekiant tinkamai įgyvendinti šią direktyvų nuostatą bei atsižvelgiant į Lietuvos nacionalines darbo tvarkos taisykles, reglamentuojančias atstovavimą ir gynybą teismuose, projekto 11 straipsnyje siūloma, atsižvelgiant į tam tikrus juridiniams asmenims įtvirtintus kriterijus, nustatyti asociacijoms, viešosioms įstaigoms, labdaros bei paramos fondams, religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, kitoms nevyriausybinėms organizacijoms teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti diskriminacijos amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu bylose.
Be to, siekiant užtikrinti asmenų, galinčių nukentėti nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, pasireiškiančių sureagavus į pateiktą skundą dėl diskriminacijos ar kitus teisinius procesus, skirtus lygių galimybių užtikrinimui, projekto 7 straipsnio 8 punkte nustatoma, kad ne tik darbuotojas, valstybės tarnautojas, bet ir jų atstovai ar asmenys, liudijantys ar teikiantys paaiškinimus dėl diskriminacijos, būtų apsaugoti nuo persekiojimo.
Teikiamu projektu, atsižvelgiant į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos praktiką, atliekant Lygių galimybių įstatymo vykdymo priežiūrą, taip pat siūlomi įstatymo pakeitimai, susiję su pagrindinių įstatymo sąvokų (lygios galimybės, diskriminacija, lygių galimybių pažeidimas) patikslinimu ir sukonkretinimu. Keičiamame Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama, jog „Lygios galimybės – tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas nepaisant amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų“. Kadangi įstatymu draudžiama diskriminacija tik amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės, etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindais, projektu siūlomas 2 straipsnio 1 dalies pakeitimas, numatant baigtinį diskriminacijos pagrindų sąrašą. Siekiant teisinio aiškumo, nagrinėjant asmenų skundus dėl patirtos diskriminacijos, projekto 9 straipsniu taip pat siūloma konkrečiai apibrėžti lygių galimybių pažeidimo sąvoką. Asmuo, manantis, kad jo atžvilgiu padarytas lygių galimybių pažeidimas, vadovaujantis įstatymu, turi teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių arba ginti savo interesus teisme. Taip pat, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatas, projekte siūloma pakoreguoti su švietimo sistema susijusias sąvokas. Tokiu būdu būtų suderintos galiojančių įstatymų nuostatos bei užtikrintas lygių galimybių įgyvendinimas ne tik valstybinėse švietimo įstaigose, bet ir nevalstybinėse bei savivaldybių mokyklose.Be to, projektu daromi redakcinio pobūdžio pakeitimai.Projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių ir socialinės integracijos departamento Lygių galimybių skyrius.
Projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai.
Projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktų ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms.
Priėmus šį projektą, priimti naujų, pripažinti netekusiais galios ar keisti galiojančių teisės aktų nereikės.
Priėmus įstatymo projektą, papildomų lėšų jam įgyvendinti nereikės.
Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma.
Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
Įstatymas įtakos verslo plėtrai neturės.
Reikšminiai žodžiai: lygios galimybės, diskriminacija.
|
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė |
Vilija Blinkevičiūtė |