Trisdešimt šeštasis (357) posėdis
2007 m. gruodžio 4 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. ČAPLIKAS

PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF*). Pradedame gruodžio 4 d. popietinį posėdį. Registruojamės. (Balsas salėje) Už, o sumažintą dalį padalinti tarpusavyje mums.

Užsiregistravo 21 Seimo narys. Aš tik norėčiau priminti, kad iš rytinio posėdžio darbotvarkės mes nespėjome apsvarstyti, mane informuoja Sekretoriatas, darbotvarkės 1-3b klausimo – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo projekto Nr.XP-1883. Priėmimas. Mes neturime salėje net 29 Seimo narių, todėl negalėsime apsispręsti dėl teikiamų pataisų. Šį klausimą praleidžiame, atidedame vėlesniam laikui.

Darbotvarkės 1-6 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių priėmimas. Vėlgi mane informuoja Sekretoriatas, kad diskusijos yra baigtos, lieka tik balsuoti dėl priėmimo, tačiau salėje nėra 71 Seimo nario, vėlgi atidedame.

Valstybės tarnybos įstatymo 7, 8, 24 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2, 3 priedais įstatymo projektas Nr.XP-2427(2*) (priėmimas)

Popietinės darbotvarkės 2-1 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 7, 8, 24 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 2, 3 priedais įstatymo projektas Nr.XP-2427. Priėmimas. Pranešėjas – L.Sabutis. Gal pabandykime svarstyti pastraipsniui ir matysime, kaip mums sekasi. Kviečiu į tribūną L.Sabutį. Prašau.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų paskelbto įstatymo projektas po svarstymo Seime šių metų lapkričio 13 d. daugiau pastabų ir pasiūlymų nesulaukė. Yra tik Teisės departamento nuomonė dar kartą pasakyta, kad įstatymo 2 priede parašyti 8 punktai komentarų arba paaiškinimų turėtų būti perkelti į pagrindinį įstatymą. Komitetas svarstė šį pasiūlymą. Vis dėlto mes atsisakėme tai padaryti, nes šiandien kaip tik tie punktai taikomi 2 priedo tekstui. O jeigu prisimenate šio įstatymo sudėtines dalis, tai yra keičiamas 1 priedėlis į žodį „priedas“. 2 priedas taip pat atitinkamai formuluoja valstybės tarnautojų ir savivaldybės institucijų, įstaigų skirstymo į grupes kriterijus. O 3 priedas pasako, kad valstybės tarnautojų ateityje… turėtų būti suvienodinti (…) pareigybės. Todėl, svarstydami mes atsisakėme žodelio „priedėlis“ , neliko to žodžio ir neliko pirmo teksto, kurį siūlė Vyriausybė, kas yra valstybės politika. Mes manome, kad tai turėtų būti atskirų diskusijų rezultatas ir kuriame nors labai svarbiame, galbūt net konstituciniame, įstatyme turėtų būti pasakyta ir apibrėžta, kas yra valstybės politika. Mes tik palikome, kas dalyvauja formuojant, įgyvendinant valstybės politiką ir t. t. Todėl manome, kad tokia forma, kokia pateikta Seimui ir po svarstymo buvo pritarta, jos keisti nereikia.

Kadangi daugiau jokių pastabų negauta, siūlau komiteto vardu priimti šį įstatymą, arba šio įstatymo pataisą dėl posėdžio pirmininko paskelbto pavadinimo.

PIRMININKAS. Ačiū L.Sabučiui. Girdėjote, buvo pateikta Teisės departamento pastaba. Komitetas jai nepritarė ir balsuoti mums dėl jos nereikia, komitetas išreiškė savo poziciją. Ar galime pradėti įstatymo priėmimą pastraipsniui?

1 straipsnis. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Bendru sutarimu galima pritarti 1 straipsniui? Ačiū. Pritarta.

2 straipsnis. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? Ačiū.

3 straipsnis. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Prieštaraujančių negirdžiu. Pritarta.

4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. Įstatymo projekto 6 straipsnis. Vėlgi negirdžiu nei prieštaraujančių, nei norinčių kalbėti. Pritarta.

7 straipsnis. Negirdžiu prieštaraujančių. Pritarta.

8 straipsnis. Pritarta.

Kalbos dėl viso įstatymo projekto. Keturios nuomonės už, keturios prieš. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Lauksime, kol salėje bus 71 Seimo narys, tada galėsime balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo. Ačiū.

Gal registruokimės. Pažiūrėkime, kiek mūsų yra salėje, nes Seimo nariai renkasi į darbo vietas. Žiūrėsime, kiek salėje yra Seimo narių. (Balsas salėje) Geras klausimas.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai.

Dabar aš noriu atsiklausti. Mes galime pradėti nagrinėti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, kurio nespėjome apsvarstyti iki pietų, nes turime reikiamą skaičių Seimo narių, kurie galėtų paremti teikiamas pataisas. Pagal Statutą reikia 29 Seimo narių.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹, 32, 123, 124, 124¹, 124², 125, 126, 127, 129, 130, 130², 131, 134, 187, 224, 225, 259¹, 269, 281, 312, 313, 314, 315, 320 ir 326 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1883(3*) (priėmimas)

Kviečiu į tribūną poną J.Sabatauską. Pradedame nagrinėti rytinio posėdžio darbotvarkės 1-3b klausimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1883. Prašau.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo plenariniame posėdyje buvo ne vienas Seimo narių siūlymas, komitetas juos visus svarstė. Mes galėtume svarstydami, priimdami įstatymą pastraipsniui konkrečiai aptarti kiekvieną pasiūlymą. Aš tam esu pasirengęs.

Jeigu galima, 1 straipsniui buvo kolegos A.Sadecko siūlymas, kuris yra susijęs su kitu siūlymu dėl 124² straipsnio. Komitete svarstėme minėtą 124² straipsnio siūlymą. Komitetas atkreipė dėmesį, kad siekiant nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kokį siūlo kolega, minėtame straipsnyje, reikėtų taisyti 26 straipsnį, t. y. pirmąjį šio projekto straipsnį. Vėliau kolega ir įregistravo tokį siūlymą, kuriam komitetas a priori pritarė.

PIRMININKAS. Ką gi, galime pradėti įstatymo priėmimo procedūras pastraipsniui. Įstatymo 1 straipsnis, yra teikiama Seimo nario pono A.Sadecko pataisa. Aš žiūriu į salę ir ieškau pono A.Sadecko, kuris mus galėtų informuoti arba pasakyti kelis žodžius apie šią teikiamą pataisą, tačiau nematau. Gal kas nors iš frakcijos gali pavaduoti, ar paprašysime komiteto pirmininko? (Balsai salėje) Gal ponas A.Sadeckas grįš, bet nematau. Tada komitetas. Prašau, pirmininke.

J.SABATAUSKAS. Kolega siūlė taisyti 124² straipsnį, siūlė papildyti šį straipsnį, pakeisti 1 dalį, pakeisti 2 dalį bei papildyti 3 ir 4 dalis. 3 ir 4 dalyse yra numatytos priemonės, apie kurias kalbama bazinio įstatymo 26 straipsnyje. Tai yra apie transporto priemonės konfiskavimą už chuliganišką vairavimą, kurį atlieka asmuo, apsvaigęs nuo narkotinių arba kitų priemonių, arba būdamas neblaivus. Kadangi komitetas pritarė siūlymams dėl sankcijų, 26 straipsnyje reikia nuorodos į 124² straipsnio 3 ir 4 dalis. Atitinkamas kolegos siūlymas yra ir komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Jeigu komitetas yra pritaręs teikiamam pasiūlymui, gal tada apsispręskime. Ar yra salėje 29 Seimo nariai, palaikantys, kad ši pataisa būtų svarstoma. Jeigu nėra prieštaraujančių, komitetas pritaria. Galbūt bendru sutarimu galima sakyti, kad Seimo nariai pritaria teikiamam pono A.Sadecko pasiūlymui? Aš kalbu apie projekte teikiamą 1 straipsnio… (Balsai salėje) 26 straipsnio 1 dalies pakeitimą. Štai yra teikiamo įstatymo 1 straipsnis. Apsispręsta, kad… (Dėmesio! Baikime procedūrą.) …yra pritarta pono A.Sadecko siūlymui. Ar galima bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui su pono A.Sadecko siūlymu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Įstatymo 1 straipsnis priimtas.

Dėl vedimo tvarkos – ponas A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis pirmininke, ne man vienam, bet daugeliui kolegų kyla abejonių, ar mes logiškai elgiamės. Mes, Seimas, rytiniame posėdyje apsisprendėme, kad analogišką kolegos V.Čepo projektą grąžinsime svarstyti kitam komitetui ir po to bus svarstomi abu projektai kartu. Jūs dabar laužote šitą susitarimą, todėl aš frakcijos vardu prašau pertraukos bent jau iki kito posėdžio, nes kito būdo nematau.

PIRMININKAS. Na, mane informuoja…

A.KAŠĖTA. Nes negalima svarstyti šito klausimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mane informuoja, kad po to, kai čia įvyko nesusipratimas ir buvo pakeistas komitetas dėl prieš tai teikiamo įstatymo projekto, aš nieko neįsigalvoju ir nieko nelaužau, Seimas balsavo ir apsisprendė toliau nagrinėti Administracinių teisės pažeidimų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimus, tą dabar ir pradedame daryti. Mane taip informavo Sekretoriatas, kad Seimas balsavo ir apsisprendė. Jeigu kam įdomu, galime pasižiūrėti stenogramą, ar iš tikrųjų taip yra, kaip man sako Sekretoriato darbuotojai.

A.KAŠĖTA. Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aišku, esate teisus, ponas Julius irgi tą paliudys, buvo priimta taip, kaip kolega A.Kašėta sakė, kad Ekonomikos komitetas turi svarstytą mano, G.Šileikio ir kitų kolegų pasiūlytą variantą. Taip ir buvo nutarta. Paskui atsistojo J.Razma, sako, balsuokime už tai, nes vis dėlto į darbotvarkę įtraukta, kad išbrauktume iš darbotvarkės. Ir Seimas kažkodėl balsavo, kad dabar svarstytume tai, ką siūlo Vyriausybė. Tikrai yra tokia situacija, kad nebesuprantama, ką Ekonomikos komitetas darys, kai mes priimsime. Jūs Statutą vis tiek geriau išmanote už mus, kažkaip reikia išspręsti šią problemą.

PIRMININKAS. Gerai, tai štai ponas V.Čepas dar kartą patikslino, kad aš nemeluoju, taip iš tikrųjų buvo nutarta. Dabar ponas J.Veselka, po to aš pasiūlysiu, kaip mes galėtume daryti.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pirmininke, tikrai jūs nemeluojate, bet bus paradoksas, kad mes Ekonomikos komitete turėsime dirbti dėl nieko, nes Seimo visi punktai jau bus priimti. Galiu pasakyti beveik tiksliai, ką pasakė Č.Juršėnas, kad gerbiamoji B.Vėsaitė, Ekonomikos komiteto pirmininkė, išanalizuotų V.Čepo įstatymą, kartu ir Vyriausybės ir pateiktų maždaug bendrą sprendimą. (Balsas salėje) O mes ką dabar darysime? Kam mums tas Ekonomikos komiteto posėdis reikalingas po to? Todėl aš pritariu, frakcijos vardu irgi prašau pertraukos.

PIRMININKAS. Aš lyg ir norėčiau baigti diskusijas. Ponas Č.Juršėnas. Vėliau – ponas A.Pekeliūnas.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš labai trumpai. Galiu patikslinti savo siūlymą. Komitetas vis tiek turi dirbti. Bet jeigu mes nutariame priimti šį variantą, tai komitetas pateiks savo patikslinimus kitiems straipsniams, tada viskas bus nuostabu. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Paskutinis kalbėtojas…

J.SABATAUSKAS. Norėčiau papildyti.

PIRMININKAS. Atsiprašau, pone Juliau. Minutėlę! Paskutinis kalbėtojas dėl vedimo tvarkos – ponas A.Pekeliūnas. Prašom.

A.PEKELIŪNAS (VLPDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad labai teisingai gerbiamasis Česlovas pasakė, todėl aš ir siūlau apsvarstyti tuos pasiūlymus, šiandien pritarti ar nepritarti jiems, o po to palengvės darbas komitetuose. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Jeigu leisite, matau, tiek ponas A.Kašėta, tiek ponas J.Veselka pasiūlė frakcijų vardu daryti priėmimo pertrauką. Tokią statutinę teisę Seimo nariai, frakcijos turi. Jeigu mes apsisprendžiame dabar daryti pertrauką iki kito posėdžio, aš taip suprantu, tai yra iki trečiadienio, mes gausime laiko. (Balsai salėje) Iki ketvirtadienio. (Balsai salėje) Ponas J.Razma neleidžia man pažeisti Statuto, mes galime daryti pertrauką iki trečiadienio, iki kito posėdžio. (Balsai salėje)

J.SABATAUSKAS. Ar galiu aš paaiškinti?

PIRMININKAS. Gerai. Dėmesio! Pone Juliau, trumpai pakomentuokite, tada apsispręsime balsuodami.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, tikrai nei dabar, nei vėliau Ekonomikos komitetas nedarys jokio Sizifo darbo. Tiesiog šiandien Seimas balsavo ir apsisprendė tęsti šio įstatymo, kurį jau svarstome priėmimo stadijoje, priėmimo procedūrą. Jeigu Seimas apsispręs priimti šį įstatymo projektą, Ekonomikos komitetas… Nepamirškite, kad jis numato įsigaliojimą nuo sausio 1 dienos, vadinasi, yra laiko. Jeigu Ekonomikos komitetas dėl tam tikrų straipsnių nuspręs ką kita ir Seimas jiems pritars, bus atitinkamas pakeitimas. Nieko čia bloga nėra. Bet man keisčiausia yra kas kita. Šio…

PIRMININKAS. Pone Juliau, trumpai. Nekomentuokite.

J.SABATAUSKAS. Šioje rudens sesijoje buvo numatytas vienas iš pagrindinių įstatymo projektų. Dabar, kai atėjo jo priėmimas, kažkodėl apsispręsta jau kitaip.

PIRMININKAS. Gerai, aš siūlyčiau negaišti laiko. Apsispręskime balsuodami. Visiškai aišku, frakcijos vardu nuskambėjo pasiūlymas daryti pertrauką iki kito posėdžio. Rytdienos posėdis valdybos yra sušauktas kaip neeilinis. Keisti darbotvarkės mes negalime. Tokiu atveju kitas posėdis bus ketvirtadienį. Trečiadienį Ekonomikos komitetas galės nagrinėti ir šį įstatymo projektą, ir kitą, prieš tai atmestą. Ir viskas. Atsiprašau, prieš tai nepriimtą įstatymo projektą. Tokiu atveju mes matysime, kokia Seimo narių nuomonė. Paskutinis kalbėtojas – ponas N.Stasiškis, tada balsuosime. Prašom.

A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš dar noriu atkreipti dėmesį į vieną aspektą. Vienas įstatymas yra registruotas lygiai prieš metus, antrasis – dabar, neseniai. Koks ir kieno nuopelnas yra vieną įstatymą „marinuoti“ metus, po to pasiūlyti atmesti, bet neatmetus vis tiek jį atmesti? Man atrodo, yra tik vienintelis paaiškinimas, kad neveikia Etikos ir procedūrų komisija ir aiškiai mes patys painiojamės tokiuose nešvariuose dalykėliuose. Jokiu būdu, reikia bent formaliai procedūros laikytis.

PIRMININKAS. Ką gi, ačiū. Komiteto pirmininką kviečiu sėsti į savo darbo vietą, nes teks balsuoti. Nuskambėjo aiškus siūlymas, tai yra siūlymas Liberalų sąjūdžio ir „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcijų vardu daryti pertrauką iki kito posėdžio, iki ketvirtadienio. Registruojamės, ir balsuosime.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Girdžiu nepatenkintų balsų gausmą. Viskas gerai? Balsuojantys už balsuoja už siūlymą daryti svarstymo pertrauką, balsuojantys prieš ir susilaikę mano, kad šį klausimą galima nagrinėti dabar. Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja už pertrauką. Balsuojantys prieš ir susilaikę mano, kad reikia svarstyti dabar.

Už – 31, prieš – 24, susilaikė 8. Vis dėlto daroma pertrauka. Opozicinė frakcija paprašė pertraukos, šiuo atveju reikia vieno penktadalio užregistravusiųjų. Užsiregistravo 63 Seimo nariai, taigi penktadalis yra, pertrauka iki kito posėdžio. Daroma šio klausimo priėmimo pertrauka.

Kitas darbotvarkės klausimas. Aš matau, Seimo narių gausėja salėje, gal galėsime balsuoti? Gal registruojamės, pasižiūrime, ar yra salėje 71 Seimo narys. Registruojamės.

Deja, 68 Seimo nariai, štai 69 Seimo narys. Dirbame toliau, o vėliau matysime.

Darbotvarkės 2-2 klausimas – Kremavimo įstatymo projektas Nr.XP-2627 ir 2-3a – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektas Nr.XP-1505. Mane informavo, kad buvo įstatymų projektų teikėjų sutarimas atidėti šiuos klausimus kitam posėdžiui ir sutarti. Ar ne taip, ar nagrinėjame dabar? Čia yra prieštaravimas. Lyg ir abu įstatymų projektai kalba apie tą patį, tačiau nėra sutarimo tarp įstatymų projektus teikiančiųjų. Ponia M.Čigriejienė. (Balsai salėje) Aš kalbu apie Kremavimo įstatymo projektą ir Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektą. Ponia M.Čigriejienė. Minutėlę. (Balsai salėje) Kaip? Mane informuoja ponas Č.Juršėnas, jog tai yra sutarta atidėti iki 11 dienos. Ar tinka? Minutėlę. Aš girdžiu, kad jūs sutarėte, bet matau, kad įstatymų projektų iniciatoriai nesutinka. Nežinau, kur sutarė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Žinote, teisingai, Česlovas į namus paskambino, bet į darbotvarkę buvo įtrauktas. Dabar, kai jis įtrauktas į darbotvarkę, staiga jį išbraukti, nežinau, ar reikia. Juk ryte buvo galima išbraukti, o dabar nežinau. Mes turėtume svarstyti tą klausimą. Vis atidedame ir atidedame dėl kažkokių priežasčių. Jeigu nebūtų įrašytas, tada taip, bet jeigu jis įrašytas, manau, reikia svarstyti.

PIRMININKAS. Gerai. Aš manau tą patį, jog darbotvarkėje klausimas patvirtintas ir mes galime svarstyti. Bet mane informavo, jog yra sutarimas. Ką gi. Ponas E.Klumbys. Pasuksime ratą. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Pone posėdžio pirmininke, klausimas yra labai paprastas. Įrašytas klausimas į darbotvarkę ar ne. Kaip suprantu, jis yra ir toliau jokio sutarimo negali būti. Reikėjo apie tai galvoti iš anksto, prieš tvirtinant darbotvarkę ir teikiant šios dienos Seimo posėdžiui.

PIRMININKAS. Yra buvę precedentų, kai iniciatorių sutarimu mes klausimus atidėdavome ir svarstydavome kartu. Bet jeigu jo nėra, tai nagrinėjame. H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Noriu atkreipti kolegų ir posėdžio pirmininko dėmesį į tai, kad įstatymas Nr.XP-2627, t. y. Kremavimo įstatymas, nėra užregistruotas Seimo rudens sesijos programoje ir šiandien jis negali būti svarstomas. Kitą įstatymą, be abejo, mes galime svarstyti. Aš pasižiūrėjau, jis yra visai neseniai atsiradęs, bet rudens sesijos programoje nėra. Vadinasi, pagal procedūrą mes pirma turime apsvarstyti, ar įtraukiame, o po to svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Mes turime pasitikslinti, ar taip yra, ir, jeigu ponas H.Žukauskas teisus… Prašau Sekretoriato pažiūrėti, ar tikrai įstatymo projektas Nr.XP-2627 yra įtrauktas į rudens sesijos programą. (Balsai salėje) Abiejų. Tada pažiūrėkime, ar abu įstatymų projektai yra įtraukti į rudens sesijos darbų programą. Dėl vedimo tvarkos A.Pekeliūnas. Prašom.

A.PEKELIŪNAS (VLPDF). Jeigu mes paskaitytume Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, tai, man atrodo, būtų geriausias sprendimas. Jie siūlo štai ką. Šie visi minėti projektai reguliuoja tuos pačius teisinius santykius, todėl siūlytina Seimui pavesti vienam iš pagrindinių komitetų abu įstatymų projektus ir Vyriausybės įstatymo projektą pateikti sesijos pabaigoje sujungtus. Tai gal šiandien paveskime Sveikatos reikalų komitetui, kad jie sujungtų ir pateiktų. Tada baigsis ginčai.

PIRMININKAS. Pone Alfredai, aš tą ir siūliau. Šiandien daryti pertrauką ir įstatymų projektų autoriams tarpusavyje susitarti.

A.PEKELIŪNAS. Seimas turėtų pavesti Sveikatos reikalų komitetui abu sujungti.

PIRMININKAS. Gerai. Formalumas. H.Žukauskas suabejojo, ar šis įstatymo projektas yra įtrauktas į darbų programą. Kol Sekretoriatas aiškinasi, aš siūlau daryti šių trijų įstatymų projektų svarstymo pertrauką.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2006 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos“ projektas Nr.XP-2140* (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės klausimas 2-4 – nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2006 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos“ projektas Nr.XP-2140. Teikėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pranešėjas – ponas J.Lionginas. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi komitetų atstovai.

J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2006 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos“ projektą Nr.XP-2140. Šį nutarimo projektą svarstė visi Seimo komitetai. Mes buvome paskirti pagrindiniu komitetu. Komiteto sprendimas: pritarti nutarimo projektui Nr.XP-2140.

Įvertinus Valstybės kontrolės išvadas dėl Lietuvos Respublikos 2006 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos, 2006 m. valstybės skolos, suteiktų paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir suteiktų valstybės garantijų ataskaitų pasiūlyti Seimui priimti protokolinį nutarimą. Jis skambėtų taip.

„Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

Pirma. Tobulinti biudžeto programų vertinimo sistemą siekiant, kad valstybės institucijos ir įstaigos aiškiau formuluotų laukiamus veiklos rezultatus.

Antra. Išsamiau nagrinėti ir atskleisti veiksnius, turinčius reikšmingą įtaką pajamų plano vykdymui, jų poveikį įvertinti prognozuojant kitų metų valstybės biudžeto pajamas.

Trečia. Analizuoti mokesčių mokėjimo vengimo įtaką valstybės pajamoms, valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitoje pateikti informaciją apie negautas pajamas dėl mokesčių lengvatų taikymo.

Ketvirta. Išsamiau nagrinėti siūlomų asignavimų perskirstymo tarp programų priežastis.

Penkta. Atkreipti dėmesį, kad Vyriausybės rezervo lėšos būtų skiriamos atsižvelgiant į nustatytus prioritetus ir tik tokioms reikmėms, kurių negalima numatyti tvirtinant valstybės biudžetą.

Šešta. Inicijuoti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimą papildant jį nuostata, kad savivaldybės skolinių įsipareigojimų ir suteiktų garantijų bei paskolų ataskaita Finansų ministerijai būtų teikiama kartu su savivaldybės kontrolieriaus išvada.

Septinta. Parengti viešojo sektoriaus vidaus kontrolės vykdymo rekomendacijas.

Aštunta. Iki 2008 m. spalio 1 d. pateikti Seimui informaciją apie pasiektą pažangą įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendacijas, pateiktas Valstybės kontrolės išvadose dėl Lietuvos Respublikos 2006 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos ir 2006 m. valstybės skolos, suteiktų paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir suteiktų garantijų ataskaitų.“ Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū J.Lionginui. Kviečiu į tribūną B.Bradauską pasakyti Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę. Pono B.Bradausko nematau. Galiu informuoti, kad Aplinkos apsaugos komitetas pritarė Lietuvos Respublikos 2006 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos nutarimo projektui.

D.Jankauskas – Audito komitetas. Kviečiu jus į tribūną.

D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas kaip papildomas svarstė nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2006 metų biudžeto įvykdymo apyskaitos“ projektą. Svarstymo metu komitetas įvertino Valstybės kontrolės pateiktą medžiagą, ekspertų pasiūlymus ir pagrindiniam komitetui pateikė išvadą, kad iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam projektui ir siūlo papildyti Seimo nutarimo projektą 2 straipsniu, kuriame yra devyni punktai. Kaip minėjo pagrindinio komiteto pirmininkas, pagrindinis komitetas apsisprendė kartu su nutarimu priimti ir protokolinį nutarimą ir jame išdėstyti dalį Audito komiteto siūlymų. O mūsų siūlymas buvo paties nutarimo 2 straipsnis. Gal aš trumpai pakomentuosiu tas pasiūlymų vietas, kurių pagrindinis komitetas net ir protokoliniame nutarime nesiūlė įrašyti.

Nėra pasiūlyta įrašyti nuostatos, jog vertinant planuotus ir pasiektus programos rezultatus būtina susieti juos su panaudotais biudžeto asignavimais. Taip pat, kad kartu su valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita turėtų būti pateikta informacija apie asignavimų valdytojų programų vykdymą ir jų vertinimo rezultatus. Nebuvo pritarta Audito komiteto siūlymui nustatyti laikotarpį, per kurį turėtų būti panaudotos į kitus biudžetinius metus perkeltos lėšos specialiosioms programoms finansuoti. Iš dalies yra pritarta siūlymui išsamiau nagrinėti siūlomų asignavimų perskirstymą tarp programų priežastis, tačiau neįrašyta, kad aiškiai atskiriant nepanaudotą asignavimų ekonomiją ir netekusius paskirties asignavimus. Nebuvo pritarta Audito komiteto siūlymui atsižvelgiant į Europos Sąjungos šalių praktiką ir stiprinant asignavimų valdytojų atsakomybę už racionalų lėšų panaudojimą. Mes siūlėme nustatyti, kad asignavimų valdytojas kartu su finansine atskaitomybe teiktų atsakomybės už finansų kontrolę patikinimo pareiškimą. Taip pat nesusilaukė dėmesio Audito komiteto siūlymas tikslinti Vyriausybės rezervus, lėšų skyrimo prioritetus ir atkreipti dėmesį, kad kai kurioms prioritetuose numatytoms reikmėms Vyriausybės rezervo lėšos neskiriamos vietoje jų naudojant skolintas lėšas. Taigi papildomo komiteto siūlymas, kaip jau minėjau, buvo įrašyti 2 straipsnį nutarime. Manau, kad Seimas turėtų apsispręsti, ar tai turi būti nutarime, ar tiesiog protokoliniu nutarimu priimta. Dėkoju.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną B.Vėsaitę – Ekonomikos komiteto nuomonė.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2006 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos“ projektą. Teikiu komiteto siūlymus ir pastabas. Komitetas pasiūlė pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir nutarė rekomenduoti pagrindiniam komitetui pasiūlyti Vyriausybei… siekti kuo tikslesnio biudžeto pajamų plano nustatymo; rengti apibendrinančią informaciją apie asignavimų valdytojų vykdomų programų vertinimo kriterijų įgyvendinimą ir pasiektus veiklos rezultatus, susiejant juos su panaudotais asignavimais; įgyvendinti Valstybės kontrolės išvadose dėl Lietuvos Respublikos 2006 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos ir dėl 2006 metų valstybės skolos suteiktų paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir suteiktų valstybės garantijos ataskaitų pateiktų siūlymus Vyriausybei…

Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Ačiū B.Vėsaitei. Kviečiu į tribūną poną R.Dagį – Europos reikalų komiteto pozicija.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Europos reikalų komitetas apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2006 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos“ projektą, pastabų nepareiškė. Pasiūlė pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti nutarimo projektui.

Balsavimo rezultatai: 11 – už, 3 susilaikė.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Remeika – Informacinės visuomenės plėtros komiteto nuomonė.

R.REMEIKA (LCSF). Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kaip papildomas komitetas, 2007 m. spalio 17 dieną nagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2006 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos“ projektą. Projektui iš esmės pritarta bendru sutarimu. Dėkui.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną V.Rinkevičių – Kaimo reikalų komiteto nuomonė. Nematau salėje pono Viktoro, tačiau galiu perskaityti Kaimo reikalų komiteto poziciją: „Kaimo reikalų komitetas pritaria biudžeto įvykdymo apyskaitai.“

V.RINKEVIČIUS (VLPDF). Kaimo reikalų komitetas apsvarstė ir pritarė projektui.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Nepastebėjau jūsų. Ponas V.Bogušis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Vėlgi yra pritarta. Kaip tik turiu išvadą. Pritarta biudžeto įvykdymo apyskaitai.

A.Sysas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pozicija. Kviečiu jus į tribūną. Ar man pasakyti jūsų komiteto poziciją? Pritarta. V.Vertelienė – Sveikatos reikalų komitetas. Komitetas pritaria. Štai aš turiu visas pozicijas. V.Domarkas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Pritarta. J.Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom į tribūną.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Seimo nutarimo projektui dėl 2006 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Ažubalis – Užsienio reikalų komiteto pozicija. Nematau pono A.Ažubalio. Štai aš turiu išvadą – irgi pritarta. Užsienio reikalų komitetas pritaria biudžeto įvykdymo apyskaitai. Ponas A.Dumčius vietoje pono A.Lydekos, Žmogaus teisių komitetas.

A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas apsvarstė 2006 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą ir bendru sutarimu pritarė. Pastabų, pasiūlymų nebuvo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Jagminas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pritarta nutarimo projektui.

Komitetų nuomones mes išgirdome. Statute aiškiai rašoma, kad Seime posėdyje išklausomas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas ir kitų komitetų išvados. Po diskusijų priimtas nutarimas dėl valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos. Norinčių diskutuoti nėra. Aš žiūriu, ar yra užsiregistravusių. Nėra užsiregistravusių diskutuoti dėl šio teikiamo nutarimo projekto.

Ponas D.Jankauskas. Prašom.

D.JANKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pateikdamas Audito komiteto išvadą ir siūlymą, aš minėjau, kad norėtume, kad Seimas apsispręstų, ar nutarimas būtų pildomas 2 straipsniu, ar vis dėlto paliekamas protokolinis nutarimas taip, kaip pagrindinis komitetas siūlė. Manau, kad reikėtų teikti balsuoti, jeigu sutiksite.

PIRMININKAS. Žiūrėkite, dabar tokia eiga. Mes iš pradžių priimame nutarimą, o jau vėliau kalbame apie protokolinį nutarimą. Tokia eiga. Kitos eigos nėra. Raštu yra pateikta Biudžeto ir finansų komiteto pozicija ir yra įregistruotas projektas. Jeigu Seimas nepritars tam, tada mes galvosime, ką toliau daryti. Kito kelio aš nematau.

Už, prieš. Keturios nuomonės – už, keturios – prieš. Nuomonė už – ponas Z.Balčytis dėl nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2006 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos“. Prašom.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandieną svarstome labai rimtą dokumentą – 2006 metų apyskaitą. Mes puikiai prisimename, kai buvo tvirtintas 2006 metų biudžetas, kiek buvo daug abejonių, kad jis neatitinka, nėra numatyti prioritetai, kad planavimas irgi visiškai gali neatitikti ir bus per daug surenkama pinigų. Ir daug kitų grėsmių buvo minima, tačiau, kaip jūs matote, visos šios grėsmės nepasitvirtino. Šiandien, kai visi komitetai vienbalsiai pritaria 2006 metų apyskaitai, galime konstatuoti, kad ir 2006 metai buvo labai teisingai suplanuoti, jie leido mūsų valstybei išlaikyti tokius sparčius augimo tempus. Todėl tikrai po svarstymo aš siūlau pritarti nutarimo projektui ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – ponas D.Jankauskas.

D.JANKAUSKAS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Iš esmės nekalbėdamas prieš aš vis dėlto sunkiai įsivaizduoju, kad jeigu dabar Seimas nepritars nutarimui, po to jį būtų galima pildyti 2 straipsniu ir vėl balsuoti dėl nutarimo. Man pati balsavimo eiga, kaip posėdžio pirmininkas siūlo, nėra visai suprantama. Aš tik pakartosiu, kad Audito komitetas, iš esmės pritardamas iniciatorių teikiamam nutarimo projektui, siūlė patį projektą papildyti 2 straipsniu. Manau, kad pirmiausia Seimas turėtų apsispręsti, ar papildo nutarimo projektą 2 straipsniu, o po to jau, jeigu būtų apsispręsta neigiamai, spręsti dėl protokolinio nutarimo. Priminsiu kolegoms, kad siūlymai yra labai konkretūs, ir manau, kad Fiskalinės drausmės įstatymas, kuris yra priimtas, tikrai visų problemų neišspręs. Tie siūlymai, kurių dauguma parengta kartu su Valstybės kontrole, tikrai turi pagerinti finansų valdymo drausmę ir efektyvumą. Jeigu įmanoma, prašau teikti balsuoti.

PIRMININKAS. Pone Donatai, žiūrėkite, Biudžeto ir finansų komitetas, mano nuomone, iš tikrųjų įvertino Audito komiteto pasiūlymus, nes po to, kai mes patvirtinsime patį nutarimą, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, stovėdamas tribūnoje, informavo apie tai, kad siūlo patvirtinti protokolinį nutarimą, kuriame yra devyni punktai ir kalbama apie tai, ką jūs ir siūlėte. Iš esmės yra visiškai atsižvelgta į jūsų siūlymą ir yra tapatu, nes Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė… Aš atsiprašau, vis dėlto aštuoni punktai protokolinio nutarimo, kuriame yra pavedimai Vyriausybei, ką ji turėtų daryti.

Nuomonė prieš – R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Aš norėčiau pritarti D.Jankausko pasiūlymams. Kalbant apie šį mūsų Seimo nutarimo žanrą ir apie 2006 m. biudžeto vykdymo apyskaitos įvertinimą, vis dėlto reikėtų kai kurias pastabas dėl nutarimo, man atrodo, esmines, kurias padarė Valstybės kontrolė… Mes kažkodėl fiksuojam tiktai tam tikras lėšas, tam tikrus skaičius, o į tas rimtas pastabas, kurias padarė Valstybės kontrolė ir Audito komitetas, iš esmės nereaguojam. Pavyzdžiui, viena iš tokių pastabų: „Neatliekamas sisteminis šešėlinės ekonomikos vertinimas, jo įtaka mokesčių surinkimui ir pan.“ Tokių pastabų yra labai daug. Man atrodo, kad, kalbant apie šį žanrą, reikėtų išsakyti tas visas pastabas. Tada mūsų priimtas nutarimas būtų tikrai visavertiškesnis. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė už – ponas G.Mikolaitis.

G.MIKOLAITIS (LSDPF). Aš taip pat norėčiau pasakyti, kad mes patys svarstom. Mano nuomone, vis dėlto viskas buvo suskaičiuota, padaryta, priimta. Komitetas balsavo 100%. Aš pritariu ir siūlau visiems balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, mielieji kolegos. Nutarimas nėra pareiškimas ar rezoliucija, kad jo nebūtų galima redaguoti. Ir tai randam būdų, kaip tą daryti. Dabar Audito komitetas siūlo 2 punktą, kaip aš suprantu, bet mes jo net nesvarstome, pasakome „ačiū, nereikia“. Ne koks pavienis Seimo narys, bet Audito komitetas tą siūlo. Tai bent jau svarstysime. Gal jį atmesime ir tada jau kalbėsime apie protokolinius. O kas bus, jeigu mes dabar atmesime, net nesvarstę, šį 2 punktą, o paskui atmesime ir tą protokolinį? Jis, matyt, kai kam irgi nelabai patinka. Galiausiai svorio kategorijos nutarimo ir protokolinio nutarimo yra ne tokios pat. Tai toks mano ir pasiūlymas – vis dėlto neatmesti net nepasiklausius, koks tai dalykas. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš supratau… Gal komiteto pirmininkui dar suteiksime žodį per šoninį mikrofoną. Prašau.

J.LIONGINAS. Kolegos, jeigu jūs pasižiūrėsite į patį nutarimo projektą, mes tvirtinam 2006 m. biudžeto įvykdymo apyskaitą. Faktiškai mes tvirtiname skaičius – valstybės pajamas, valstybės išlaidas, kiek buvo skolintasi ir t. t., ir panašiai. O dėl žanro, apie ką kalbėjo ir kolega Donatas, tai mes, kaip pagrindinis komitetas, įvertinę Valstybės kontrolės pastabas, Audito komiteto pasiūlymus, ir siūlom Seimo protokoliniu nutarimu pavesti Vyriausybei atlikti tam tikrus darbus. Tai yra aštuoni punktai. Manau, yra logiška. Jeigu mes į apyskaitą dar įtrauksim kokius nors pavedimus, tai čia jau iš kitos operos, taip pavadinčiau…

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas ir aš lyg ir bandėme paaiškinti, kad yra atsižvelgta į Audito komiteto nuomonę ir poziciją. Galbūt ne taip, kaip yra norima, bet tai yra pagrindinio komiteto nuomonė. Aš siūlyčiau, pone Sauliau, dabar balsuoti dėl teikiamo nutarimo projekto. Jeigu jam nepritarsime, grąžinsim pagrindiniam komitetui, kuris galės redaguoti, dar kartą apsispręsti ir negaišinti čia laiko, nes mes, beredaguodami nutarimą posėdyje, nuredaguosime iki… Dėl vedimo tvarkos. Prašau.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, aš visiškai sutinku su tuo, ką sakė komiteto pirmininkas. Bet, kaip aš suprantu, tas 2 punktas yra skirtas jau ne 2006 m. apyskaitai, bet tai apyskaitai, kurią mes gausim dėl 2007 m., kad, pateikdami šią apyskaitą, reaguotų ir į mūsų pastabas dėl praeitų metų apyskaitos. Tai toks yra sumanymas. Tai jeigu mes dabar neįrašysim, tai kada įrašysim? Kitąmet jūs sakysit tą patį – kad čia praeitas reikalas, tik skaičiukai. Tai gal vieną kartą Vyriausybei pasakykim, ko mes dar norėtume – kad tokiose apyskaitose ir nutarimuose tie skaičiukai gal ir kitaip būtų pateikiami. Štai ir viskas. Tai dėl ko mes čia ginčijamės? Man atrodo, čia nėra ginčo objekto. Priimkim tą 2 punktą, jeigu jis apie tai kalba, kaip aš supratau (gal aš klystu?), ir abi pusės liks patenkintos.

PIRMININKAS. Gerai, paskutinis žodis komiteto pirmininkui ir tada balsuosime.

D.JANKAUSKAS. Dėkoju. Labai trumpai dėl tų žanrų ir dėl nutarimo 2 straipsnio. 1 straipsnis, kuriam visi komitetai iš tiesų pritarė, –patvirtinti konkrečius skaičius, kitaip sakant, 2006 m. faktą. Audito komiteto siūlymas buvo nutarime įrašyti 2 straipsnį.

Tiesiog papildomai informuoju, kad dėl 2008 m. metų valstybės biudžeto ir finansinių rodiklių Audito komitetas yra pasiūlęs protokolinio nutarimo tekstą, kuriame taip pat kartojasi labai daug panašių dalykų, dabar siūlomų Seimo nutarimui. Jeigu šiandien, kolegos, priimsime protokolinį nutarimą dėl biudžeto įvykdymo apyskaitos, tai tada tikrai nematau prasmės po kelių dienų, tvirtinant jau kitų metų biudžetą, kartoti beveik tokį pat protokolinį nutarimą. Tai irgi apsisprendimo dalykas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gal tikrai apsispręskim balsuodami, nes bijau, kad kokie 3–4 žmonės salėje gaudosi, apie ką kalbame: Audito komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas ir aš, kaip posėdžio pirmininkas, turintis prieš save tekstą.

Gerai, aš dar kartą pabandau paaiškinti: Audito komitetas pasiūlė nutarimą papildyti 2 straipsniu, Biudžeto ir finansų komitetas nagrinėdamas (aš dabar neskaitysiu) iš dalies pritarė Audito komiteto nuomonei, Audito komiteto pirmininko netenkina pritarimas iš dalies ir jis siūlo balsuoti, kad nutarimas būtų papildytas 2 straipsniu. Taigi tik balsuodami mes galim išspręsti šią problemą. Bus kaip bus, ką aš dabar galiu padaryti? Registruojamės, o vėliau balsuosime.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Mes galėsime grįžti prie įstatymo priėmimo. Pabandau paaiškinti, dėl ko mes balsuojame: Audito komitetas siūlo priimamą nutarimą papildyti 2 straipsniu, Biudžeto ir finansų komitetas iš dalies atsižvelgė į Audito komiteto nuomonę ir siūlo priėmus nutarimo projektą, kuris, jų manymu, turėtų būti iš vieno straipsnio, priimti protokolinį nutarimą, kuriame ir atsispindi Audito komiteto pasiūlymai, tačiau Audito komitetas vėlgi siūlo balsuoti. Taigi prieštaravimų dėl 1 straipsnio nėra ir mes jį pastraipsniui priėmėme, dėl 2 straipsnio papildymo yra Audito komiteto nuomonė, kurią mes turėsime įvertinti balsuodami. Balsuojantys už mano, kad nutarimo projektas turi būti papildytas 2 straipsniu pagal Audito komiteto pasiūlymą, žodis į žodį, kaip yra pateikta pasiūlyme. Balsuojantys prieš ir susilaikantys mano, kad šio nutarimo nereikia pildyti. Tinka? Balsuojame. Prieš ir susilaikę remia Biudžeto ir finansų komiteto poziciją, balsuojantys už palaiko Audito komiteto nuomonę. Štai ir viskas.

Už – 38, prieš – 19, susilaikė 19. Lygu. Tenka… Ne, 38, 19, 19. Tai yra 38 ir 38. (Balsai salėje) Girdžiu kvietimą, balsus, kad reikėtų registruotis. Dar kartą kviečiu Seimo narius registruotis. Registruojamės.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Balsuojame. Balsuojantys už palaiko Audito komitetą, balsuojantys prieš ir susilaikę mano, kad teisus yra Biudžeto ir finansų komitetas. Balsuojame. Ponas J.Palionis kviečiamas balsuoti.

Už – 45, prieš – 19, susilaikė 21. Pritarta 2 straipsniui. Yra kaip yra.

Dėl viso nutarimo projekto kalbėjome. Šiuo atveju, aš supratau, buvo. Dabar teks balsuoti dėl viso nutarimo projekto, kurį mes patvirtinome su 2 straipsniu pagal Audito komiteto pasiūlymą. Komiteto pirmininkas sako, kad aš blogai skaičiuoju. Grįžkime prie balsavimo rezultatų. Jeigu neklystu, 45 buvo už, 19, 21. Šiuo atveju… (Balsai salėje) 45 prieš 40. Pritarta, kad nutarimo projektas būtų su 2 straipsniu. Viskas.

Balsuojame dėl viso nutarimo projekto, kuris dabar bus iš dviejų straipsnių, t. y. 1 ir 2 straipsniai. Balsuojame.

Už – 80, prieš nėra, susilaikė 5. Nutarimo projektas priimtas.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 36, 37, 38, 40, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.XP-1945(3*)ES (priėmimo tęsinys)

Dėmesio, gerbiamieji Seimo nariai, grįžtame į rytinio posėdžio darbotvarkės klausimo priėmimą. Tai yra darbotvarkės 1-6 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo daugelio straipsnių (nevardysiu) pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1945. Priėmimo stadija. Pastraipsniui apsvarstyta, nuomonės už ir prieš išsakytos, lieka tik balsuoti. Salėje tikrai yra daugiau negu 71 Seimo narys. Ar reikia registruotis prieš balsavimą? (Balsai salėje) Registruojamės. Registracija.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsuojame dėl įstatymo priėmimo. Balsuojame.

Už – 71, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.

Valstybės tarnybos įstatymo 7, 8, 24 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2, 3 priedais įstatymo projektas Nr.XP-2427(2*) (priėmimo tęsinys)

Darbotvarkės 2-1 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 7, 8, 24 straipsnių ir priedėlio pakeitimo bei įstatymo papildymo 2, 3 priedais įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2427. Ponas L.Sabutis jau pateikė Seimui informaciją apie šį įstatymą. Mes kalbėjome, nuomonės už ir prieš buvo išsakytos, visos pataisos ir pasiūlymai apsvarstyti, telieka tik balsuoti. Balsuojame dėl įstatymo priėmimo. Balsuojame.

Už – 73, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Dėl Kremavimo įstatymo projekto, Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projekto bei Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo papildymo įstatymo projekto. Rudens darbų sesijos programoje yra įtraukti 13 ir 14 straipsniai… du įstatymų projektai: Žmonių palaikų laidojimo įstatymas bei Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas. Jie yra įregistruoti rudens sesijos darbų programoje.

Kremavimo įstatymo projektas yra įregistruotas 2003 m. rugsėjo mėnesį. Jis automatiškai buvo traukiamas į darbotvarkę kaip lydintysis, arba alternatyva, arba papildantis minėtus įstatymų projektus. Ryte greičiausiai buvo padaryta klaida, ir mes neturėjome tvirtinti darbotvarkės su šiuo įstatymo projektu. Šiuo atveju dabar turėsime apsispręsti. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, tas yra senas įstatymas. Dabar toks laurų skynimo vajus. Pamatė, kad yra naujesnis, geresnis projektas, bet norima pasipuikuoti, kas greičiau kažką buvo kažkada pasiūlęs. Tas senas įstatymo projektas nuo naujojo skiriasi kaip dangus nuo žemės. Jis yra tik šešėlis to naujojo projekto, nes senajame begalė dalykų iš viso neegzistuoja ir daug dalykų naujajame jau yra. Jeigu ko nors dar trūksta, tai senojo projekto autoriai labai gražiai gali pasiūlyti savo pataisas ar papildymus, ir konfliktas būtų baigtas. To puikavimosi čia tikrai nereikia ir visai nesvarbu, kuris pirmas, kuris antras.

Tuo labiau kad ta galimybe nebuvo naudojamasi, tiesiog iš archyvo ištrauktas dokumentas. Tai, žinote, per tuos 17 metų aš jums galiu čia tiek pritraukti savo projektų, kad jūs tris mėnesius daugiau nieko neveiksite, bet, deja, šitaip nedarau. Reikia sąžinės turėti, kolegos.

PIRMININKAS. J.Sabatauskas – dėl vedimo tvarkos.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Kremavimo įstatymas yra Vyriausybės pateiktas. Jis iš tikrųjų ilgai išgulėjo, nes buvo įvairių institucijų prieštaravimų, kurių tuo metu nebuvo įmanoma suderinti. Vyriausybės projektai eina automatiškai ir, kaip žinote, į programą įtraukiami faktiškai be svarstymo.

Dar vienas dalykas. Komitetas svarstė kartu ir Kremavimo, ir Palaikų tvarkymo įstatymo projektus. Kadangi kituose įstatymuose (tiek Seimo narių grupės, tiek Vyriausybės) dėl palaikų tvarkymo kremavimas yra sudėtinė dalis visų procedūrų, tarp jų ir visų kitų palaikų tvarkymo, komitetas pasiūlė sujungti ir svarstyti kartu tuos projektus. Todėl jis yra darbotvarkėje. Čia nėra jokio puikavimosi. To įstatymo autoriai yra Vyriausybė. Taip, per tą laiką pasikeitė, atsirado Europos Sąjungos direktyvos ir mes siūlome atsižvelgti į tas direktyvas. Ačiū.

PIRMININKAS. H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Aš gerbiu, be abejo, poną J.Sabatauską, kaip pirmininką, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetą, bet jis užmiršo pasakyti, kad Vyriausybė buvo visai kita ir Seimas buvo kitas, o ne tai, kad direktyvos buvo senesnės. Dar mes nebuvome Europos Sąjungoje, kai tas įstatymas Vyriausybės buvo pateiktas Seimui. Mes dabar turime kitą Vyriausybę, turime visiškai kitą padėtį. Manau, jeigu taip automatiškai įtraukinėtume visus praeitos Vyriausybės įstatymus, tai mes, kaip S.Pečeliūnas sakė, niekur neišeitume iš tos salės. Manau, reikia laikytis Statuto. Nebuvo sudėtinga užregistruoti rudens sesijos papildymą. Mes būtume pasvarstę, priėmę, ir viskas būtų išsisprendę. Šiandien nereikia verstis per galvas, mes turime užregistruotą įstatymą ir jį reikia svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, manau, jūs pirmiausia pasakėte ne visai tiesą teigdamas, kad čia yra alternatyvūs projektai. Jie nėra užregistruoti kaip alternatyvūs projektai. Tas matyti iš dokumentų, kurie yra pateikti mums, Seimo nariams. Manyčiau, mes turime elgtis taip, kad yra du atskiri labai aiškūs klausimai šios dienos programoje. 2-2 klausimas – Kremavimo įstatymo projektas yra įtrauktas (čia yra akivaizdus Seimo sekretoriato neapsižiūrėjimas) į šios dienos darbų programą ir į sesijos darbų programą. Kadangi jis net nėra patvirtintas mūsų darbų programoje, taigi mes turime paprasčiausiai pereiti prie 2-3a ir 2-3b ir dirbti pagal darbotvarkę. O 2-2, kaip aš suprantu, velkasi nuo 2003 m. rugsėjo 23 dienos. Aš manau, kad čia yra ir Vyriausybės problema, ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto problema, ir dabartinės valdančiosios mažumos problema, nes ji jau penkerius metus… ketverius metus negali išspręsti šio klausimo.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – ponas A.Matulas. Aš vėliau pasiūlysiu sprendimą, gal mes be reikalo gaištame laiką ir nėra čia didelių prieštaravimų. Prašom. Prie šoninio mikrofono.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, šiandien jau kelintą kartą ginčijamės dėl procedūrinių dalykų, dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso, kas autorius, kas svarstė. Dabar vėl ginčijamės dėl procedūrinių dalykų. Aš raginu Seimo vadovybę imtis kuo skubesnių priemonių ir atgaivinti darbą Etikos ir procedūrų komisijos, kuri galėtų šiuos dalykus efektyviai spręsti. Akivaizdu, kad Kremavimo įstatymas yra įtrauktas į darbotvarkę pažeidžiant Statutą, todėl rekomenduoju svarstyti tolesnį įstatymą dėl palaikų tvarkymo, nes 2003 m. Vyriausybės pateiktame įstatyme reglamentuojamas tik kremavimas. O palaikų tvarkymo yra daug platesnis, kalbama apie kremavimą, apie balzamavimą, apie kapų priežiūros, kapų steigimo tvarką, laidojimo tvarką. Kodėl reikia čia mums ginčytis dėl procedūrinių dalykų ir dėl autorystės? Visuomenei reikalingas šis įstatymas. Prisiimkite autorystę, kas norite. Tik svarbu, kad mes racionaliai, protingai dirbtume.

PIRMININKAS. Ką gi, aš siūlau neleisti įsisiūbuoti patiems, nes mes galime greitai viską išspręsti, galbūt tuščiai ginčijamės. Ponas B.Bradauskas, po to ponia Nijolė. Ratuką apsuksime ir daugiau nekalbame.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš siūlau nutraukti šias diskusijas, svarstyti iš esmės. Iš tikrųjų šiuos įstatymus reikia sujungti. Niekas čia neprisiima nei kokios nors autorystės, pirmenybės ar panašiai. Mes, komitetas, esame apsvarstę šį įstatymo projektą, nematome jokios problemos dėl jo svarstymo ir priėmimo. Aš manau, dirbame, o ne laidomės čia replikomis.

PIRMININKAS. Ką gi, ponia N.Steiblienė. Prašom.

N.STEIBLIENĖ (NSF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tiksliau, aš pati paprašiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, kad Kremavimo įstatymas…

PIRMININKAS. Galite kalbėti į mikrofoną? Labai nesigirdi.

N.STEIBLIENĖ. …būtų ištrauktas iš stalčiaus, nes jūs žinote, kokia tai yra aktuali problema Lietuvos gyventojams, kurie dabar privalo su mirusio žmogaus palaikais važiuoti į kitą valstybę. Aš nieko blogo nematau, jeigu mes svarstytume šiandien abu įstatymus, nes dėl Kremavimo įstatymo vyko klausymai, jis yra pataisytas pagal Europos Sąjungos paslaugų direktyvas, atnaujintas ir suderintas su Vyriausybės atstovais. Aš manau, kad Kremavimo įstatymas… galbūt ponios V.Čigriejienės įstatyme bus kaip skirsnis apie kremavimą. Jeigu ten, pavyzdžiui, ponia V.Čigriejienė neatsižvelgė į paslaugų direktyvas, aš nieko blogo nematau. Kremavimo įstatymas vienas negali būti, nes iš tikrųjų laidojimo paslaugos apima daug platesnį dalyką. Aš siūlau apsvarstyti ir sujungti. Mes įtrauksime tą kremavimo dalį į ponios V.Čigriejienės įstatymą.

PIRMININKAS. Ką gi, S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, aš jums galėčiau dabar paskaitą paskaityti apie Statutą ir apie projektus, kuriuos esu teikęs, ir kaip buvo alternatyvūs Vyriausybės projektai mano projektui, kaip paskui tuos procedūrinius žaidimus žaidė ir Seimas tris mėnesius svarstė mano pataisas.

Aš manau, tokių žaidimų žaisti nereikia. Ponas Česlovas atsimena tuos nuosavybės reikalus. Žiūrėkime labai tiesiai į Statutą. Naujoji Vyriausybė šitą projektą teikia? Kaip man žinoma, ne. Darbų programoje projektas įrašytas? Kaip man žinoma, ne. Tai apie ką mes kalbame? Pataikė jis į šią darbotvarkę per klaidą. Tai taisykime savo klaidą. Jeigu naujoji dabartinė Vyriausybė kažkurios 2003 m. Vyriausybės projektą norės atgaivinti, tegul atsiunčia su savo raštu, kad ji teikia jį iš naujo, užregistruosime, įrašysime ir viską padarysime. Bet ne taip, kai kažkas iš kažkokio stalčiaus ištraukė.

Aš dar kartą primenu, kaip yra su Seimo narių pasiūlymais ir projektais, sisteminiais projektais. Jeigu neišrinko į kitą Seimą, o aname Seime trejus metus pragulėjo stalčiuje, patenka į šiukšlyną, jeigu kam nors nebaksteli į šoną, kad tai yra svarbu. O jeigu neturi kam bakstelėti, kad ir svarbu, vis tiek patenka į šiukšlyną. Mes šitaip nesivadovaukime. Taisyklės turi būti vienodos ir Seimo nariams, ir Vyriausybei, visiems, turintiems iniciatyvos teisę.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis kalbėtojas J.Sabatauskas ir tada spręsime, ką darome toliau. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mes jau seniai galėjome apsvarstyti abu projektus ir pavesti Sveikatos reikalų komitetui juos sujungti. Ką mes čia žaidžiame, prieš ką mes čia vaidiname? Jūs galite man pasakyti?

PIRMININKAS. Aš, beje, tą ir norėjau Seimui pasiūlyti. Bandau vis pasiūlyti Seimui tai, ką sakė ponas J.Sabatauskas. Žiūrint paprasčiau, mes galime pritarti ir vienam, ir antram įstatymų projektams, paskirti pagrindiniu komitetu Sveikatos apsaugos komitetą ir ponia V.Čigriejienė įvertins Kremavimo įstatymo gerąsias nuostatas ir sujungs ar pateiks Seimui svarstyti. Mes sugaišome… (Balsai salėje) Tvirtinamos kiekvienos sesijos darbų programos pabaigoje yra eilutė – ir kiti įstatymų projektai, teikiami Vyriausybės, Prezidento ar Seimo Pirmininko. Formaliai mes galime tą padaryti. Bet jeigu norime ginčytis dėl kokių nors formalių pažeidimų, prašom, dar ginčykimės. Ponas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, jūs teisybę pasakėte, nes visos šios diskusijos tikrai nėra vertos suvalgyto kiaušinio lukšto. Perskaitau: esamos darbų programos, šio rudens sesijos darbų programos 51 klausimo 4 dalis. „Kiti klausimai. Respublikos Prezidento teikiami projektai. Seimo Pirmininko teikiami projektai. Vyriausybės teikiami projektai.“ Jeigu šitą projektą pateikė Vyriausybė, viskas telpa į šį 10 punktą. Ko mes ginčijamės dėl šito dalyko? Argi tai yra svarbiausia? Tikrai norime ginčytis, kad mes nenagrinėtume kitų rimtų klausimų. Gėdos reikia turėti.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Aš jau siūliau nutraukti kalbas. Dar suteikiu žodį poniai V.M.Čigriejienei, ir tada mes balsuodami apsispręsime, ką daryti. Prašom. Ponia Marija, gal per šoninį mikrofoną. Aš klausiu jūsų nuomonės. Gal čia be reikalo tiek aistrų. Yra teikiamas Kremavimo įstatymo projektas. Jeigu aš, kaip pirmininkas, truputėlį bėgu į priekį… (Balsai salėje) Pone Sauliau! Aš gal truputėlį skubu. Jeigu Seimas apsispręs pritarti Kremavimo įstatymui, pagrindiniu komitetu… (Balsai salėje) Formaliai mes galime svarstyti tą įstatymo projektą. Mes be reikalo gaištame laiką. Dar kartą prašau, ponia V.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, čia tiek aistrų, bet Vyriausybės teikimo tikrai nėra. Todėl leiskite man labai trumpai pateikti mūsų su A.Matulu parengtą įstatymą. Ten kremavimo dalis yra, ji yra daug platesnė negu Vyriausybės siūlomame, ir apibrėžimas visokių posakių, daug platesnė, negu siūloma. Aš manau, mes tą problemą išspręsime. Tas įstatymas tikrai yra labai laukiamas žmonių, radijo laidos parodė, kad visi žmonės laukia ir sako, ką tas Seimas sprendžia, o tokio svarbaus klausimo neišsprendžia. Laikas tikrai mums ryžtingai dirbti ir išspręsti šį klausimą, tokį opų Lietuvos žmonėms. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Aš matau, kad be balsavimo mes šiandien neapsispręsime. Aš siūlau sprendimą. Dėmesio! Darbotvarkės 2-2 klausimas. Jis yra rytiniame posėdyje patvirtintas kaip nagrinėjamas. Patvirtintas. Darbotvarkė yra patvirtinta. Aš siūlau Seimui dabar apsispręsti išbraukti tokį klausimą iš darbotvarkės. Tie, kurie balsuos už, pasisakys už tai, kad klausimas būtų išbrauktas ir nebūtų nagrinėjamas, balsuojantys prieš ir susilaikę manys, kad šį klausimą galima nagrinėti. Registruojamės. Viskas. Galėsite skųstis. Mes šiandien iki vakaro posėdžiausime. Registruojamės. Balsuojantys už pasisako už tai, kad šis klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės ir šiandien nenagrinėjamas. Balsuojantys prieš ir susilaikę mano, kad šį klausimą turime nagrinėti. Darbotvarkės klausimas. Nutraukiame balsavimą. Gerai, nutraukiame balsavimą.

Darbotvarkės 2-2 klausimas – Kremavimo įstatymo projektas. Dalis Seimo narių mano, jog mes šiandien negalime nagrinėti šio įstatymo projekto. Rytiniame posėdyje buvo patvirtinta darbotvarkė, kurioje buvo numatytas šis klausimas. Dabar mes įsivėlėme į ginčus, kurie trunka 20 minučių, visiškai beprasmiškus, nereikalingus, mano manymu, todėl aš siūlau balsuojant išspręsti šitą klausimą. Kai kyla nenumatytos situacijos, aš, kaip posėdžio pirmininkas, turiu teisę pasiūlyti balsuoti. Balsuojantys už mano, kad yra teisus S.Pečeliūnas, kuris siūlo išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės. S.Pečeliūnas siūlo išbraukti. Balsuojantys prieš ir susilaikę mano, kad šį įstatymo projektą mes nagrinėsime. Po to, Sauliau Pečeliūnai, galėsite mane skųsti Etikos ir procedūrų komisijai, jeigu esate nepatenkintas mano sprendimu. Balsuojame. Balsuojantys už palaiko S.Pečeliūną, balsuojantys prieš ir susilaikę mano, kad reikia dirbti pagal darbotvarkę. (Balsai salėje)

Už – 34, prieš – 22, susilaikė 8. Išbrauktas. Nenagrinėjame. Viskas.

Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektas Nr.XP-1505(4*) (svarstymas)

Darbotvarkės 2-3a klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektas Nr.XP-1505(4) ir lydintysis įstatymo projektas Nr.XP-2385, bet jį turėsime nagrinėti vėliau. Kviečiu į tribūną ponią V.Čigriejienę. Svarstymas.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Sveikatos reikalų komitetas, svarstydamas Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektą Nr.XP-1505(4), pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymams, nagrinėjo valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų ir ekspertų pateiktas pastabas, pasiūlymus ir daugumai jų pritarė. Seimo narys B.Bradauskas savo pasiūlymą Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio metu atsiėmė. Komitetas svarstė Seimo narės R.Visockytės pasiūlymą ir pritarė jam iš dalies patikslindamas projekto 17 straipsnio 1 dalies redakciją. Komitetas svarstė Seimo paskirtų papildomų komitetų pastabas bei pasiūlymus ir daugumai jų pritarė. Sveikatos reikalų komitetas po svarstymo siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū pagrindinio komiteto pranešėjai. Dabar kviesčiau į tribūną Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką B.Bradauską išsakyti komiteto nuomonę.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį klausimą. Vienbalsiai buvo pritarta projektui ir tam, ką išsakė gerbiamoji kolegė M.Čigriejienė. Dėkoju.

PIRMININKAS. Pone Broniau, norėčiau paklausti dėl jūsų teikiamos pataisos. Ponia M.Čigriejienė…

B.BRADAUSKAS. Aš sutikau su ponia M.Čigriejiene.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. L.Počikovska – Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė.

L.POČIKOVSKA (VLPDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, pasiūlė iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui paprašyti Vyriausybės išvadų. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Čekuolis – Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonė.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip papildomas svarstė įstatymo projektą, iš esmės jam pritarė ir kartu pateikė keturias pastabas. Pirma, siūlėme pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento, Lietuvos bioetikos komiteto ir Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos pasiūlymus. Antra, siūlėme prašyti Vyriausybės išvadų. Trečia, kvietėme pagrindinį komitetą atkreipti dėmesį į skirtingų religinių tradicijų paisymą, ypač akcentavome 25 straipsnio 2 dalį. Ir ketvirta mūsų pastaba dėl juridinės technikos. Atkreipiu pagrindinio komiteto dėmesį, nors jų išvadoje yra rašoma, kad jie mūsų, kaip papildomo komiteto, pasiūlymams pritarė, išskyrus vieną, nes jie mano, kad nėra prasminga prašyti Vyriausybės išvadų, tai jau pagrindinio komiteto kompetencija. Rašo, kad kitur pritaria, tačiau ketvirtajame įstatymo projekto variante to pritarimo visiškai nematyti. Drįstume teigti, kad galbūt pritarimas yra tik formalus, nes tos vietos, į kurias mes atkreipėme dėmesį, nėra pataisytos. Iki priėmimo reikėtų dėl to galbūt padiskutuoti ir tuos ginčytinus klausimus išspręsti. Bet tai paliktume priėmimo stadijai. Dėkoju.

PIRMININKAS. J.Sabatauskas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė. Pone Juliau, Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė. (Balsai salėje) Pone Juliau, jūs man siūlote eiti iš čia? (Balsai salėje) Tai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė dėl Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projekto. Kol nerandate, aš kviesčiau į tribūną A.Salamakiną pristatyti Žmogaus teisių komiteto nuomonę.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymo projektą. Jam pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J.Sabatauską.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektą Nr.XP-1505. Svarstėme tiek Teisės departamento pastabas, kurių daugumai pritarėme, tiek komiteto išreikštas pastabas, taip pat pasiūlėme nepritarti kolegos Seimo nario B.Bradausko siūlymui ir pateikėme tokią išvadą: siūlyti pagrindiniam komitetui prašyti Vyriausybės išvadų svarstomam projektui atsižvelgiant į papildomų Biudžeto ir finansų komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymus ir Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos siūlymą, kuris atspindėtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadoje.

Taip pat atsižvelgti į tai, kad Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė baigia parengti ir numačiusi sesijos pabaigoje pateikti Laidojimo paslaugų teikimo įstatymo projektą pagal 2007 m. sausio 29 d. Vyriausybės patvirtintą naują koncepciją. Vyriausybės darbo grupės rengiamame įstatymo projekte įgyvendinama 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123EB „Dėl paslaugų vidaus rinkoje“, kuri turi būti taikoma ir įstatymo projekte minimoms laidojimo paslaugų įmonėms.

Trečia, tobulinti įstatymo projektą derinant su patobulinto Kremavimo įstatymo projekto nuostatomis ir atsižvelgiant į Teisės departamento bei kitų institucijų ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto teikiamas pastabas. O pastabos tokios: įstatymo projekte nėra įgyvendina mano minima 2006 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva „Dėl paslaugų vidaus rinkoje“, kuri nustato tam tikrus reikalavimus įstatymo projekte minimoms paslaugų įmonėms, todėl siūlytina prašyti Seimo nukelti šio įstatymo projekto svarstymą į sesijos pabaigą, palaukti naujo Vyriausybės projekto kartu su Kremavimo įstatymu, šį bei naująjį Vyriausybės projektą pavesti vienam iš pagrindinių, mūsų manymu, tai gali būti Sveikatos reikalų komitetas, sujungti.

Toliau. 2 straipsnio 13 dalies sąvoka „naujai įsteigtos kapinės“ tikslintina, siūloma tikslinti taip: „Naujai įsteigtos – kapinės, įsteigtos šiam įstatymui įsigaliojus arba iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsteigtoms kapinėms po šio įstatymo įsigaliojimo priskirti nauji žemės plotai.“

Trečia. Tobulintinas 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas, nes iš išvardintų dokumentų ne visi, o tik pasas ir asmens tapatybės kortelė yra asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai.

Ketvirta. Brauktinas iš įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalies 5 punktas, atsižvelgiant į Generalinės prokuratūros pastabas, pateiktas Kremavimo įstatymo projektui dėl baudžiamojo proceso nuostatų apribojimo, kai kremuojami palaikai. Projektas iš esmės nereglamentuoja, negali reglamentuoti atvejų, kai atlikus būtinus teismo medicininius tyrimus, lavonas būtų kremuotas, tačiau atsirastų naujų duomenų ir būtinybė atlikti pakartotinį lavono teismo medicininį tyrimą, tai yra pakartotinis mirties priežasties nustatymas palaikus ekshumuojant – Baudžiamojo proceso kodekso 206 straipsnio 3 dalis. Jeigu palaikai būtų kremuoti, palyginti su tradiciniu laidojimu į žemę, objekto tyrimo prasme procesas būtų daug ribotesnis. Atlikti pakartotinį lavono teismo medicininį tyrimą būtų neįmanoma, jeigu sprendimą leisti kremuoti palaikus priėmęs pareigūnas padarytų klaidą. Ta pati situacija reali ir teisminio nagrinėjimo atveju, kai teismas, gavęs duomenų, ar proceso dalyvių prašymu nuspręs atlikti palaikų ekshumavimą. Atsižvelgdami į anksčiau išdėstytas aplinkybes, siūlome projekte užkirsti kelią tokioms situacijoms, kurios praktikoje yra realios ir dėl kurių iš esmės gali keistis faktinės bylos aplinkybės ir jos baigtis. Atsižvelgiant į Generalinės prokuratūros pastabą ir pakartotinį mirties priežasties nustatymo negalimumą baudžiamojo proceso metu, jeigu palaikai kremuojami, siūlytina 7 straipsnio 2 dalį išbraukti ir vietoj jos įrašyti naują redakciją. Skaitau naują siūlomą redakciją. „Kai žmogaus palaikai neatpažinti arba kai įtariama, kad priežastis gali būti nusikalstama veika, ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, palaikai ne kremuojami, o laidojami tradiciniu būdu, palaikai užkasami į žemę.“

6 pastaba. „Senų kapaviečių“ sąvoka įstatymo projekte nepateikta, neatskleistas jos turinys, todėl ji gali būti įvairiai interpretuojama, gali kilti praktinio taikymo problemų ir nuostatas dėl senų kapaviečių iš projekto 6 ir 7 straipsnių siūlytina išbraukti.

7 pastaba. 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatoma, kad kai asmuo yra neatpažintas, o palaikai perduoti mokymo tikslams universitetams, turintiems medicinos laboratorijas, turėtų būti nustatytas terminas (metai ar panašiai), per kurį palaikai nenaudojami mokymui, tačiau saugomi balzamuoti, nes yra tikimybė tyrimo metu juos identifikuoti, tuomet jie turėtų būti perduoti artimiesiems ir giminaičiams palaidoti.

8 pastaba. Įstatymo projekte vartojama ne viena sąvoka, kurios turinys neatskleistas, todėl gali kilti taikymo problemų, pavyzdžiui, „kapitalinės kapavietės aptvėrimas“ – 23 straipsnio 3 dalis, „kapinių eksploatuotojas“ – 26 straipsnis, „laidojimo paslaugų teikėjas“. Todėl siūlytina įstatyme jas apibrėžti.

9 pastaba. 29 straipsnio 1 daly nustatyta, kad sprendimą dėl kapinių panaikinimo priima savivaldybės administracijos direktorius, tačiau Vyriausybės projekte numatoma, kad tai spręstų Vyriausybė nutarimu, nes tai didelės svarbos klausimas. Pavyzdžiui, uždaryti Vilniaus miesto x kapines, jeigu būtų toks sprendimas, apimantis ir sveikatos, ir kitas sritis, įvairių konfesijų ir tautybių žmonių interesus. Todėl siūloma nustatyti, kad šio klausimo sprendimas būtų pavestas Vyriausybei.

10 pastaba. Atkreipiamas dėmesys, kad įstatymo projekte nenuosekliai minimos atsakingos ar po įstatymų einančius teisės aktus rengsiančios institucijos, tai Vyriausybė ir jos įgaliota institucija, tai įvardinta konkrečios srities ministerija ar kita institucija, todėl siūlytina peržiūrėti projekte šias sąvokas.

11 pastaba. Siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Komitetas siūlo kovo mėnesį – 2008 m. kovo 1 dieną.

Siūlyti Seimui nukelti įstatymo projekto priėmimą ir pavesti vienam iš pagrindinių komitetų projektus sujungti, Vyriausybės rengiamą, anksčiau mano minėtus projektus, tiek šitą, tiek Kremavimo, ir Vyriausybės rengiamą įstatymo projektą, kurį pateiks sesijos pabaigoje, nes visi minėti projektai reguliuoja tuos pačius teisinius santykius. Komitetas balsavo bendru sutarimu už. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną poną A.Rimą – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonė. Nematau salėje. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, mes pažiūrėsime išvadą. Atrodo, pritarė teikiamam įstatymo projektui. Minutėlę. Bendru sutarimu su kai kuriomis pastabomis iš esmės pritarta įstatymo projektui. O dėl pataisų apsispręsime, kai svarstysime įstatymą pastraipsniui. Komitetas yra pritaręs ir yra pateikęs kai kuriuos savo siūlymus.

Diskusija. Diskusijoje nori dalyvauti keturi Seimo nariai. Kviečiu į tribūną ponią V.M.Čigriejienę. Diskusija, jeigu jūs norite dalyvauti.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien man labai keista girdėti iš pono J.Sabatausko tokias senienas. Jis neatkreipė dėmesio, kad į viską atsižvelgta ir viskas parašyta, kaip mes darome, o jūs viską padiktavote. (Balsas salėje) Ką jūs, na, pažiūrėkite, viskas aiškiai parašyta, juoda ant balto, į ką Sveikatos reikalų komitetas atsižvelgė ir ką mes taisome. Bet čia svarbiausia sužlugdyti Seimo narių iniciatyvą, konkrečiai taip yra, ir priimti tokius ryžtingus sprendimus. Aš nemanau, kad šitas įstatymas yra blogas, šitas įstatymas tikrai yra geras ir manau, kad Seimo nariai turi patys spręsti, kaip daryti. Nes čia išspręstos ne tik kremavimo, taip pat balzamavimo, kapinių tvarkymo, laidojimo kai kurios procedūros, tiesiog aukštųjų mokyklų problema išspręsta, studijų problema. Mes į tai žiūrime… Mes negalime būti vienintelė šalis Europoje, kur studijoms negalime turėti žmogaus kūno, kaip yra visame pasaulyje, iš ko studentas mokysis. Ir tos problemos išspręstos. Mes labai ilgai diskutavome komitete, net sušaukėme pakartotinę diskusiją, dalyvaujant bioetikos atstovui, prokurorui, prokuratūros atstovui, mūsų Teisės departamento atstovui, ir suderinome tą 17 straipsnį taip, kaip yra priimta pasaulyje. Nieko nematau, jeigu žmogus paaukos savo kūną studijoms, tai yra priimtina visame pasaulyje. Nežinau, į tuos visus klausimus Teisės ir teisėtvarkos komiteto mūsų komitetas atsakė pastraipoje, ir viskas čia yra aišku, argumentai, pagrindžiantys nuomonę. Tai yra pagrįsta tvirtais argumentais. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu E.Klumbį.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, įstatymas iš tikrųjų yra svarbus. Tačiau aš noriu pasakyti, kad technologijų požiūriu jau yra pasenęs. Įstatyme yra labai aiškiai įteisinami du laidojimo būdai, tai yra tradicinis ir yra kremavimas – sudeginimas. O sudeginimas, taip sakykime, yra ekologiškai labai negeras būdas. Šiuo metu pasaulyje, konkrečiai Skandinavijoje, jau yra visiškai kitas palaikų sunaikinimo būdas, tai yra kūno atšaldymas, pamerkimas į skystą azotą ir po to viso to darinio sukratymas, po to iš esmės nieko nelieka. Aš manau, kad būtent šitą būdą irgi reikia įteisinti mūsų įstatyme, nes, nesant šito modernaus būdo įteisinimo, mes vėl turėsime tą pačią situaciją, kurią turime dabar, kai neturime kremavimo. Todėl manyčiau, kad vis dėlto šitą įstatymo projektą dar reikia tobulinti. Tobulinti reikia dėl trijų priežasčių. Pirma, tai būtent naujo metodo įrašymas. Antra. Į šitą įstatymą organiškai turėtų būti įtrauktas Kremavimo įstatymas ir turi būti atsižvelgiama į eurodirektyvą, tiksliau, eurodirektyvos visus reikalavimus.

Dabar, gerbiamieji kolegos, aš dar noriu pasakyti tokį dalyką, kuris kelia daug apmąstymų matant, kas dabar darosi mūsų valstybėje dėl verslo įtakos mūsų įstatymų priėmimui. Dėl to, kad naujas įstatymas, kurį žada siūlyti Vyriausybė tik sesijos pabaigoje, kad Kremavimo įstatymas buvo įregistruotas, tiksliau, pateiktas Seime 2003 metų rugsėjo 23 dieną ir po to viskas sustojo, aš viena galiu pasakyti, kad visa tai yra „graborių“ įtaka mūsų Vyriausybei, nes tie mūsų tradiciniai „graboriai“ nenori įsileisti kremavimo ir kitų paslaugų į Lietuvą, todėl mes turime šią situaciją Lietuvoje. Tą labai aiškiai turime pasakyti.

Ir dar vienas dalykas. Aš noriu pasakyti, nes dar turiu pakankamai laiko, šios dienos posėdžio pirmininkui dėl vedimo tvarkos. Kas buvo padaryta su įstatymo projektu 2-2, kad jūs leidote balsuoti? Taip, mes išsiaiškinsime šitą dalyką per Etikos ir procedūrų komisiją. Yra komisija ir ji yra dirbanti. Bet kiekvienas Seimo narys, kuris registravo savo projektus prieš dvi ar tris sesijas, prasidėjus naujai sesijai privalo juos perregistruoti. Jie automatiškai nepersikelia. Lygiai tas pats yra su Vyriausybės įstatymo projektais. Tai, kad 2003 metų rudenį A.M.Brazausko Vyriausybė teikė šį įstatymo projektą, tai nereiškia, kad tas įstatymo projektas eina automatiškai toliau. Čia yra labai klaidingas manymas, kad tas projektas yra tęstinis per visas sesijas. Nieko panašaus! Kiekvienas Vyriausybės įstatymo projektas turi būti teikiamas sesijos pradžioje. Ir tai, kad yra parašyta „kiti Vyriausybės teikiami projektai“, atriša Vyriausybei rankas, kad ji gali teikti įstatymo projektą, bet tas teikimas turi būti konkretaus įstatymo projekto. Negalima galvoti, kad tas buvo pateikta prieš penkias sesijas ir mes dabar galime svarstyti. Todėl, gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs šiandien padarėte labai didelę klaidą teikdamas Seimui balsuoti Kremavimo įstatymo projekto išbraukimą iš vakarinės programos. To projekto iš viso nebuvo galima svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Klaidą, manau, padariau ne aš. Klaidą padarė Seimo nariai, rytą balsuodami ir tvirtindami darbotvarkę. Jeigu E.Klumbys būtų gudresnis Seimo posėdžio metu rytą, tai būtų visai kitaip, būtų pasiūlyta ir nebūtų Seimas patvirtinęs to klausimo nagrinėti. Bet tiek to, tai yra tik formali smulkmena.

Į tribūną kviečiu V.Čepą.

V.ČEPAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tikrai, atrodo, toks paprastas ir protingas dalykas, kuris jau seniai aptarinėjamas Seimo kuluaruose ir apskritai yra tapęs, ypač senyvo amžiaus žmonių, pokalbių tema. Mes vilkiname jau bene penkeri metai ir niekaip neartėjame. Ir tikrai dėkui, kad šiandien tas klausimas yra svarstomas ir gal galų gale netrukus jis bus priimtas.

Jis nėra iš esmės toks labai paprastas, nes, matyt, svarstydami šį klausimą kiekvienas pagalvojame apie save, kiek dar mums kelio liko šioje žemėje ir kokiu būdu mes atsisveikinsime su šia ašarų pakalne ir iškeliausime į amžinos medžioklės šalį. Kiekviena tauta, kaip žinote, turi savas tradicijas, taip pat lietuviai. Laidojimo tradicijos labai gilios, labai prasmingos, labai jautrios, labai jautriai reaguojama į kokius nors pakeitimus ir į tai Seimas negali neatsižvelgti. Prisimenu, teko būti Japonijoje, tai ten kremavimas yra savaime suprantamas dalykas dėl žemės stokos, bet ten tėvo ar motinos pelenai pusei metų turi būti kokioje nors garbingoje vietoje vaiko padėta, kiekvieną rytą turi būti valgyti padėta prie tos pelenų dėžės. Sakykime, čiukčiai laidoja, irgi žemę kasą. Bet jeigu upė išplauna brolio ar tėvo kūną, tai jie, užuot užkasę, stumia į upę, nes siela ir kūnas turi keliauti. Jiems tai natūralu, o lietuviams tai yra visiškai neįsivaizduojamas dalykas. Arba, tarkime, musulmonai, kurių moterims neleidžiama laidoti savo artimojo, o vyrai tekinomis lekia į kapines ir paskui dar metus negali priartėti prie tų kapinių, prie artimųjų kapo, vėlgi mums kelia tam tikrą nuostatą. Šis klausimas yra labai jautrus.

Aš noriu pasakyti tai, kad įstatymas neeliminuoja tradicinių lietuviškų katalikiško ir krikščioniško laidojimo papročių. Kaip kas norėjo artimuosius laidoti kapinėse, taip iki šiol ir laidos, tradiciškai. Bet tie, kurie nenori, mano, kad toks dalykas jiems yra nepriimtinas, turi turėti teisę, ir šis įstatymas jiems tą teisę garantuos, galės kremuoti ir laidoti urnoje. Kur paskui tuos pelenus dėti, tai yra jau kitas klausimas.

Kaip žinote, Lėbartų kapinėse Klaipėdoje jau yra įrengtas pirmas kolumbariumas, labai gražiai įrengtas. Ir reikia pasakyti, kad praėjusį mėnesį ten dar buvo kelios vietos, o dabar, man atrodo, nebėra. Bet gražu pasižiūrėti, kaip į santykinai nedidelį plotą yra sulaidojami keli šimtai palaikų, kur yra gražios lentikės, kur yra paminėti žmonės, kas jie tokie, kieno čia pelenai ilsisi, kieno artimieji čia guli.

Ir tai nieko baisaus nėra, tai yra labai tvarkingas visoje Europoje priimtas laidojimo būdas. Pažiūrėkime, kaip mes laidojame tradiciškai. Kaimuose tokios problemos nėra ir, matyt, dar praeis ne vienas dešimtmetis, kol kaimo žmonės ryšis kremuotis. Bet, tarkime, miestuose, kur tikrai yra didelių problemų dėl ploto, kur karstai dažniausiai yra ne laidojami, o skandinami vandenyje, nes ten nelabai numelioruota ir t. t., man atrodo, kad šiuo atveju reikia kelti abi rankas už tai, kad žmonės, norintys kremuotis, turėtų tokią galimybę. Nors kai bus statomas kremavimo fabrikas, įsivaizduoju, kokių bus ginčų ir kaip tai atrodys.

Ir baigdamas noriu pasakyti, kad vis tiek reikia sutikti su tuo, kad šio įstatymo priėmimas nepraeis labai ramiai. Turės tam tikras neigiamas pasekmes, nes mes vis dėlto labai taktiškai, labai subtiliai truputį kėsinamės į šimtametes krikščioniškas bažnyčios suformuotas laidojimo tradicijas. Nors jeigu grįšime, ir ponas G.Jakavonis, tikiuosi, man pritars, senovės lietuviai, kaip žinote, degindavo, nekasdavo į žemę savo artimųjų. Taigi tas „kėsinimasis“ į tradicijas, aišku, turės tam tikrų neigiamų dalykų. Juolab kad kapinės, pavyzdžiui, Petrašiūnų arba centrinės miestų kapinės, yra tapusios daugelio pagyvenusių žmonių susitikimo ir poilsio vieta, kur jie ateina, pasėdi, pamąsto apie gyvenimo prasmę, ir tai yra labai gerai. Bet kol tos kapinės išnyks, matyt, laiko užteks ir mums, ir mūsų vaikams, anūkams ir proanūkiams. (Aš dar turiu, profesoriau, 18 sekundžių.)

Taigi baigdamas savo reikšmingą kalbą siūlau visiems Seimo nariams balsuoti už profesorės M.Čigriejienės siūlomą įstatymo projektą, ir tikrai šis reikalas pajudės į gerąją pusę. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną poną A.Matulą.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi neturiu jokio intereso, tai bandysiu kalbėti ramiai ir šiek tiek priminti istoriją. Kada mes buvome išrinkti į šį parlamentą, ir profesoriai, ir aš, ir tikriausiai visi jūs, gavome ne vieną prašymą spręsti šią problemą. Iš pradžių mes bandėme šią problemą spręsti tokiu būdu, nes žinojome, kad 2003 metais Vyriausybės yra pateiktas ir Seimo po pateikimo pritartas Kremavimo įstatymo projektas ir jam paskirtas pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aš asmeniškai ir žodžiu, ir po to raštu kreipiausi į Č.Juršėną ir komiteto pirmininką prašydamas, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstytų ir teiktų Seimui svarstyti Kremavimo įstatymą. Dvejus metus nebuvo jokios reakcijos. Mes nebuvome suinteresuoti teikti jokio naujo įstatymo projekto, tiesiog spręsti šią problemą. Jokios reakcijos nebuvo. Tada pradėjome studijuoti literatūrą ir pateikėme, kaip jūs žinote ir mus sukritikavote, poros straipsnių netinkamai suredaguotą įstatymo projektą, kuris sukėlė visuomenės nepasitenkinimą, ir mes su profesore nukentėjome. Reikia pripažinti, kad turėjome gerą pamoką. Atsiimdami šį įstatymo projektą, Vyriausybės atstovai, Aplinkos ministerijos atstovai komitete įsipareigojo iki šių metų sausio 1 d. sudarę darbo grupę pateikti Seimui įstatymo projektą. Praėjo beveik metai – jokio įstatymo projekto nėra.

Matydami, kad ta darbo grupė beveik nesirenka, mes su profesore vėl samdėme teisininkus, mokėjome savo lėšas iš kanceliarinėms išlaidoms skirtų lėšų, nes ne mes tokie genialūs ir parengėme šį projektą – naują variantą mums parengė teisininkai, atsižvelgdami į Kremavimo įstatymą, kurį buvo siūloma sujungti. Iš esmės iš jo yra paimti geri dalykai ir jis jau dabar yra sujungtas. Taigi gimė naujas įstatymo projektas, kuris yra kur kas tobulesnis. Klausymuose dalyvavo 25 organizacijos, buvo kviesti Vyskupų konferencijos atstovai, kurie pastabų neturėjo. Kolegos, šis įstatymas tikrai yra labai plačiai apsvarstytas.

Bijodami ir žinodami, kad įstatymas yra labai jautrus, į paskutinį komiteto posėdį, vykusį prieš tris savaites, mes dar kartą pasikvietėme prokuratūros bei kitų institucijų atstovus ir dar kartą nutarėme kreiptis į Savivaldybių asociaciją ir Lietuvos bendruomenių asociaciją, prašydami jų nuomonės. Šiandien, kaip matote, mes prašome jūsų pritarti įstatymui po svarstymo, nes atsižvelgta į visas komitetų pastabas, taip pat ir į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabas.

Nepritarta dviem Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastaboms. Vienoje jie teigė, kad prieštarauja vienai Europos Sąjungos Tarybos direktyvai. Seimo teisininkai manė, kad neprieštarauja. Taip pat nepritarėme Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui, kad neatpažintų asmenų lavonai gali būti perduoti universitetui. Atsižvelgiant į kai kurių Seimo narių siūlymus, nuostata, kad neatpažinti asmenys gali būti perduoti universitetams, jau išbraukta. Iš esmės yra pritarta visoms Teisės departamento pastaboms.

Praeitą savaitę buvo išplatintas Vyskupų konferencijos kreipimasis į mane, kaip komiteto pirmininką, dėl keleto pastabų, t. y. kad pelenų išbarstymas nebūtų laikomas laidojimu (matyt, tai prieštarauja tradicinei laidojimo sąvokai), taip pat siūloma išskirti, kaip yra panaudojamas embrionas arba vaisius iki 22 savaičių. Mes tą pasiūlymą pateiksime ir iki priėmimo išskirsime. Taip pat Vyskupų konferencija siūlo, kad gal nereikėtų rašyti, jog kremuoti palaikai gali būti saugomi namuose neribotą laiką. Iš tikrųjų su tuo reikėtų sutikti ir reikėtų parašyti, kad laikinai saugomi namuose. Gal reikia tą laikinumą apibrėžti įgyvendinamaisiais teisės aktais. Jeigu laikoma nuolat, tai vėlgi… Suprantu, baigiu.

Ir paskutinioji pastaba. Mes bandysime atsižvelgti ir atsižvelgsime į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pastabą, kurią dabar išsakė mūsų kolega, kad vis dėlto reikia atsižvelgti į religinių bendruomenių tradicijas. Įstatyme dabar rašoma, kad miręs asmuo turi būti palaidotas ne anksčiau kaip po 24 valandų, bet musulmonų tradicija yra kaip tik kitokia.

PIRMININKAS. Pone Matulai, reikia baigti savo kalbą.

A.MATULAS. Pažadu, kad mes į tai atsižvelgsime. Labai prašau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Galime priimti pastraipsniui. Pirmasis pasiūlymas jau buvo minėtas. Jis buvo pateiktas Seimo nario B.Bradausko. Ponas Bronius atsiėmė savo siūlymą, problema išspręsta ir svarstyti nereikia. Aš kviesčiau būti pasiruošusią ponią M.Čigriejinę, nes gal reikės pakomentuoti. Būkite pasiruošusi. Aš žiūriu į ponią Ramunę Visockytę. Jūsų siūlymui iš dalies pritarta. Jus tenkina šis sprendimas?

R.VISOCKYTĖ (DPF). Šis sprendimas mane tenkina, nes nebus bet kaip tvarkomasi su neatpažintais lavonais ir neturintys artimųjų nebus paimti į universitetus.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Balsuoti nereikia. Sutarimas rastas.

Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui pritarta, Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui pritarta iš dalies. Balsuoti netgi nėra dėl ko, nes tai yra daugiau nuomonė. Bet pritarta iš dalies, ir, matyt, tai tenkina. Nematau, kad patvirtintų, bet greičiausiai taip. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymams pritarta. Nepritarta prašyti Vyriausybės išvadų. Buvo toks siūlymas, balsuoti dėl to, ko gero, nereikėtų, nes po to, kai… Ponas J.Čekuolis vis dėlto nori kalbėti. Prašom.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Ten, kur nėra pritarimo mūsų siūlymui, mes ieškosime tinkamiausios formuluotės ir per priėmimą tai jau bus sutvarkyta. Dabar balsuoti neprašome.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Aplinkos apsaugos komiteto siūlymams pritarta.

Vienam Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui nepritarta. Aš ieškau akimis komiteto pirmininko. Pasiūlymas gana keistokas: „Diskutuotina, ar įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje po žodžio „laidojimas“ nebūtų tikslinga įrašyti.“ Tai nėra siūlymas, mes net negalime balsuoti. Šiuo atveju tai yra daugiau nuomonė, kurią pareiškė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pagrindinis komitetas nepritaria šiai nuomonei, todėl aš nesiūlau balsuoti.

Kitas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas, kuriam pritarta iš dalies. Čia jau konkretus pasiūlymas. Aš ieškau komiteto pirmininko. Ar tai tenkintų komiteto atstovus? Aš kalbu apie 29 straipsnio 1 dalį, kurioje buvo pasiūlyta išbraukti administracijos direktorių ir įrašyti tarybą. Čia yra pasakyta, kad pritarta iš dalies. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonė būtų įdomi. (Balsai salėje) Suderinta. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nereikalauja balsuoti. Labai ačiū. Ponia M.Čigriejienė pasakė, kad nereikalauja.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas įstatymo projekto 29 straipsniui. Pasiūlymas yra nekonkretus ir nėra dėl ko balsuoti, nes tai yra daugiau nuomonė. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymus apsvarstėme.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymai. Dėl siūlymo nagrinėti Vyriausybės išvadas mes, matyt, apsispręsime pritarę po svarstymo. Dabar yra jūsų antrasis siūlymas dėl to, kad tikslintina 2 straipsnio 13 dalies sąvoka „naujai įsteigtos kapinės“. Čia parašyta, kad pritarta iš dalies. Aš klausiu pono J.Sabatausko, ar šis pagrindinio komiteto sprendimas pritarti iš dalies jus tenkina, ar mums teks balsuoti? Prašom. Jums žodis.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, įstatymo projekto 4 variante…

PIRMININKAS. Aš kalbu apie jūsų antrąjį siūlymą.

J.SABATAUSKAS. Dėl naujai įsteigtų kapinių sąvokos.

PIRMININKAS. Taip. Parašyta, kad pritarta iš dalies.

J.SABATAUSKAS. Pritarti iš dalies, bet pažiūrėkite, kas parašyta argumentuose. Tokia pataisa, pagrindinio komiteto nuomone, iškreiptų 24 straipsnio esmę. Jie tiesiog mano, kad tikslinga išbraukti naują po šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtų kapinių dalį, bet įstatymo projekte liko sąvoka „naujos kapinės“.

Iš esmės yra tas pats – ar naujos, ar naujai įsteigtos kapinės. Tokia sąvoka nenustatyta 2 straipsnyje.

PIRMININKAS. Aš dar kartą dabar… Žiūrėkite, jeigu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko nerastas sutarimas, netenkina pagrindinio komiteto…

J.SABATAUSKAS. Ne. Aš tiesiog neradau tokios sąvokos apibrėžimo. 24 straipsnio 4 dalyje vis tiek yra parašyta naujos kapinės.

PIRMININKAS. Gerai. Tokiu atveju mes… Formalioji procedūra. Žodis…

J.SABATAUSKAS. Tiesiog dėl aiškumo, turėtų būti aiškumas, kas yra naujos kapinės.

PIRMININKAS. …aiškumas suteiktas. J.Sabatauskas pabandė paaiškinti, ką siūlė. Kviečiu ponią V.Čigriejienę į tribūną. Pagrindinio komiteto nuomonė, kodėl jūs nepritariate…

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Mes taip parašėm: naujai įsteigtos kapinės –kapinės, įsteigtos šiam įstatymui įsigaliojus, arba iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms kapinėms po šio įstatymo įsigaliojimo priskirti nauji žemės plotai. Man atrodo, čia aišku. Todėl mes taip ir parašėme.

J.SABATAUSKAS. Pastaboje, jūsų išvadoje aš matau, bet nematau registruotame svarstymo projekte.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Projekte tai bus padaryta. Jeigu jūs pritarsite, viskas bus atlikta.

PIRMININKAS. Aš vėl galiu tik patikslinti, ką ponia V.Čigriejienė sakė. Ji atsižvelgė į jūsų pasiūlymus iš dalies. Galiu perskaityti, kaip dabar skambėtų 13 straipsnis. Tai yra tai, ką sakė: „Naujai įsteigtos kapinės – kapinės, įsteigtos šiam įstatymui įsigaliojus, arba iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms kapinėms po šio įstatymo įsigaliojimo priskirti nauji žemės plotai.“ Štai tokia formuluotė yra pateikta komiteto.

J.SABATAUSKAS. Aš tai suprantu, bet pačiam projekte tai neatsispindi, nėra. (Balsai salėje)

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Jūs gal turite senesnį variantą? Taip yra… (Balsai salėje )

PIRMININKAS. Dėmesio! Pone Juliau, jeigu jus tenkintų mano ir ponios V.Čigriejienės perskaityta formuluotė, mes pritartume…

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Ar toks variantas, gerbiamasis Juliau, jus tenkintų? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ar tenkina? Pone Juliau, ar tenkintų minėta formuluotė?

J.SABATAUSKAS. Tvarka. Tiktai tai turi būti projekte.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Tai ir bus projekte. Taip.

PIRMININKAS. Aš su jumis sutinku, kad tai turėtų būti… (Balsai salėje, kalba vienas per kitą)

J.SABATAUSKAS. Aš nesuprantu, kodėl nėra projekte…

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Paėmėm senesnį projektą – ketvirtą.

PIRMININKAS. Pone Juliau, įvyko taip, kaip įvyko. Teikiamame projekte neatsižvelgta į šią formuluotę ir nėra įrašyta, tačiau jeigu yra sutarimas, jau priėmimo metu teikiamame įstatymo projekte… ir šiandien po svarstymo mes pritartume šiai redakcijai.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Taip. Jūs galėsite patikrinti, nes ritualinių paslaugų biuras apskritai atėjo su pirmuoju variantu.

PIRMININKAS. Tinka? Tinka. Dabar vėlgi yra kita… Aš prašau dabar ponios V.Čigriejienės nesitraukti iš tribūnos. Pagal mano lentelę penktoji Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastaba ar pasiūlymas, bet ji… pritarti iš dalies. Čia taip yra parašyta. Siūlytina 7 straipsnio 2 dalį išbraukti ir vietoje jos įrašyti 2 dalies naują redakciją. Man yra parašyta – pritarti iš dalies. Ar tai jus tenkina?

J.SABATAUSKAS. Dėl prokuratūros, taip.

PIRMININKAS. Tenkina. Balsuoti nereikia? Tvarka. Septintasis siūlymas. Čia vėl nėra sutarimo. 17 straipsnio… Bet jis yra labai nekonkretus, todėl balsuoti, deja, bet mes negalėsime, nes čia formuluotė yra aptaki. Vieni metai ar panašiai. Deja, bet formuluota… Aš nežinau, ar mes galėsime…

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Šią formuluotę derinome su prokuratūros darbuotojais. Gal mes ją dar paredaguosime, nes įstatymas perėjo ir Kalbos komisijos barjerą. Ten dabar yra sudaryta nauja komisija, kuri labai smarkiai kritikuoja įvairias nuostatas ir pataiso. Galbūt dar kartais…

PIRMININKAS. Ponia Čigriejiene, mes dabar kalbame apie 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriam komitetas nepritaria.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Gerai. Aš galiu pasakyti, kad…

PIRMININKAS. Ponia Čigriejiene, nepritarta… Čia radome bendrą sutarimą. Aš nesiūlau balsuoti, nes siūlymas yra labai nekonkretus. Mes negalime įstatyme palikti formuluotės – vieni metai ar panašiai.

J.SABATAUSKAS. Konkretus. Ten yra siūlymas, dėl ko nepritarė pagrindinis komitetas – dėl balzamavimo, kai yra mokymo tikslams… kai asmuo neatpažintas, jo palaikai perduodami mokymo tikslams, tačiau turi būti nustatomas terminas (čia jau tegu nustato pagrindinis komitetas terminą, mes tik pasiūlėme metus ar panašiai), per kurį palaikai nenaudojami mokymui, tačiau yra saugomi ir balzamuojami. Pagrindinis komitetas nepritarė ne dėl metų, o dėl balzamavimo.

PIRMININKAS. Gerai. Pone Juliau, ačiū už paaiškinimą, bet vėlgi, sakau, siūlymas yra nekonkretus ir mes negalime apsispręsti.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Bet čia, suprantate…

PIRMININKAS. Ponia Marija, labai ačiū. Jis nenagrinėtinas. Jeigu priėmimo metu jūs norėsite pasiūlyti konkretų pasiūlymą, bus laiko įregistruoti, nes dabar balsuoti dėl termino, kokia redakcija – vieni metai ar panašiai, mes negalime, kaip atrodys formuluotė po svarstymo pritartam įstatymo projektui. Labai ačiū. Keliaujame toliau.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Gerbiamasis pirmininke… Negali būti žmogaus palaikų saugyklų, kurios talpintų 150–200 lavonų ir metus saugotų. Tai naujame įstatyme nebus pažymėta. Prašom leisti paaiškinti.

PIRMININKAS. Gerai. Labai ačiū poniai V.Čigriejienei. Aiškinti nieko nereikia. Šiuo atveju siūlymas nėra konkretus. Mes dėl jo balsuoti negalime. Yra pasakyta nuomonė ir pozicija. Viskas. Daugiau kitų siūlymų ir pozicijų balsuotinų mes neturime. Dėl Vyriausybės išvados apsispręsime po svarstymo, kai pritarsime balsuodami po svarstymo.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, neatpažįstami lavonai nepateks į anatomijos studijas. Jau čia apsispręsta. Buvo R.Visockytės pataisa pateikta ir ji pritarė jai. Čia kartojasi tas pats per tą patį. Neatpažintų lavonų medicinos studijose nebus…

PIRMININKAS. Ačiū poniai V.Čigriejienei. Visi pasiūlymai apsvarstyti, išnagrinėti, nuomonės pasakytos. Dabar mums tenka… Po svarstymo nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonė už – H.Žukauskas. Prašom. (Balsai salėje) Nėra. Nuomonė už – A.Matulas. Tada, matyt, galime perleisti…

A.MATULAS. Gal aš perleisiu, nes aš jau kalbėjau. Perleisiu kitam žmogui.

PIRMININKAS. Nuomonė už – ponas A.Dumčius.

A.DUMČIUS (TSF). Ačiū už suteiktą žodį. Noriu pasakyti, kad užsitęsė labai reikalingas įstatymas, gerbiamieji kolegos, bet štai aš skaitau, kodėl visa tai buvo tempiama. Čia J.Sabatauskas turi labai gražų užsakymą, kad reikia pratęsti tuos dalykus. Todėl, kad Vyriausybėje yra trečias įstatymas jau parengtas tuo pagrindu, ką daktarė V.Čigriejienė, A.Matulas pasiūlė, ir mums vėl šis maratonas bus grąžintas. Mums reikia šiandien staigiai pritarti šiam įstatymui. Be reikalo mes nepritarėme, nereikėjo nė svarstyti, o tiesiog nukelti tuos du įstatymus jiems pritarus, nes greitai grįš Vyriausybės darbo grupės parengtas Laidojimo paslaugų teikimo įstatymo projektas ir vėl šį maratoną tęsime toliau. Pritarkime ir baikime reikalą.

PIRMININKAS. Dėmesio, Seimo nariai! Nuomonė prieš – E.Klumbys. Dėmesio, gerbiamieji Seimo nariai! Viena nuomonė – už, viena – prieš. Nuomonė prieš – E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, visų pirma noriu pasakyti, kad nebūčiau įtartas, kad atstovauju „graborių“ interesams. Šioje situacijoje, manau, kad apskritai šis įstatymo projektas ir pats įstatymas yra reikalingas, tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad pirmiausia jame nėra numatyti paskutiniai laimėjimai lavonų utilizavimo technologijos srityje. Tai yra vienas dalykas.

Antras dalykas. Yra tai, kad vis dėlto į šį įstatymo projektą reikėtų inkorporuoti tą anksčiau jau pasiūlytą Kremavimo įstatymo projektą.

Trečias dalykas. Aš vis dėlto manyčiau, kad reikėtų atsižvelgti ir į Europos Sąjungos direktyvas. Todėl šioje situacijoje, atsižvelgiant į visa tai, aš siūlau šį įstatymą dar grąžinti iniciatoriams tobulinti ir, atsižvelgiant į visas šias pastabas, teikti vėliau iš naujo svarstyti Seime.

PIRMININKAS. Nuomonė už, nuomonė prieš nuskambėjo. Teks apsispręsti balsuojant. Sutarimo nėra. J.Sabatauskas norėtų… Buvo paminėta J.Sabatausko pavardė, kaip ypač didelio „blogiečio“ svarstant šį įstatymą. Todėl aš priverstas suteikti žodį J.Sabatauskui. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, aš oficialiai kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją dėl kolegos A.Dumčiaus pasakyto kaltinimo, neva aš vykdau kažkokį užsakymą. Priešingu atveju Seimo narys, kaip yra pasakyta ir Konstitucijoje, ir Statute, nėra persekiojamas už savo kalbas Seimo salėje, išskyrus šmeižto atvejį. Gerbiamojo profesoriaus, mokslų daktaro titulai ir nuopelnai valstybei nesudaro prielaidų jam elgtis neetiškai. Tai vienas dalykas. Aš prašysiu gerbiamojo profesoriaus įrodyti savo žodžius. Ir aš taip pat kreipsiuosi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Registruojamės. Ką mes čia?..

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. (Balsai salėje) Prašymas kartoti registraciją. Gerai, dar kartą. Trumpoji registracija. Kartojame, registruojamės dar kartą.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Dar kartą prašoma registruotis. Dar kartą registruojamės, bet jau paskutinį kartą. Tie, kas bus pražiopsoję… juk tai nėra lemiamas balsavimas. Aš manau, čia vis tiek didžioji dauguma yra už šį įstatymą. Kažkokia painiava. Tiek aistrų dėl šio įstatymo. Gal tikrai reikia specialiosioms tarnyboms domėtis, kas čia vyksta dabar.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Balsuojame dėl įstatymo projekto, kurio registracijos Nr.XP-1505 – dėl Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projekto, pritarimo jam po svarstymo. Balsuojame.

Už – 56, prieš – 1, susilaikė 13. Po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta. Dabar mes turime apsispręsti dėl kreipimosi į Vyriausybę. Man sunku pasakyti… Triskart kartojome registraciją. (Balsai salėje) Taip, šiuo atveju baigta, įstatymo projektui pritarta. Dabar dėl kreipimosi į Vyriausybę, ką siūlė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aš turiu siūlyti Seimui apsispręsti, turėsim balsuoti, ar Seimas pritars, jog reikia gauti Vyriausybės išvadą iki priėmimo. Toks buvo pasiūlymas. Ponas S.Pečeliūnas, jūs ko norėtumėte? Dėl vedimo tvarkos ar tik šiaip sau? Na, prašau.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Aš šiaip sau Seime nekalbu. Čia ne ta vieta. Aš norėčiau, kad jūs įdėmiau pažiūrėtumėte, kaip buvo formuluotas prašymas dėl Vyriausybės išvados. Prieš tai buvo keli punktai, buvo kalbama apie projektą, kuris Seime neturi juridinės galios. Ir norint tuos du projektus – turintį juridinę galią ir neturintį – derinti, buvo prašyta Vyriausybės išvados. Tai ko vertas šis prašymas, kai mes to projekto, kaip sakoma, atsisakėme, nesvarstėme, nes nebuvo galima jo Seime pagal Statutą svarstyti. Tai dabar kokios išvados ir dėl ko mes prašysim? Aiškiai suformuluoto prašymo šiam projektui dėl Vyriausybės išvados aš nemačiau. Jeigu jūs matėte, prašom mane pataisyti.

PIRMININKAS. Jeigu jūs netingėsite ateiti iki mūsų, mes jums parodysim tą prašymą. Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas siūlyti pagrindiniam komitetui prašyti Vyriausybės išvados dėl svarstomo projekto, atsižvelgiant į papildomų Biudžeto ir finansų, Teisės ir teisėtvarkos, Socialinių reikalų ir darbo komitetų siūlymus bei Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos pasiūlymą, Socialinių reikalų ir darbo komiteto poziciją, aš pabandysiu ją surasti dar kartą. Socialinių reikalų ir darbo komiteto, jeigu aš neklystu, buvo… Aš matau, prašyti Vyriausybės išvadų.

S.PEČELIŪNAS. Socialinių reikalų – taip, čia suprantamas dalykas, bet Teisės ir teisėtvarkos komiteto buvo atsižvelgiant į pirmus tris punktus.

PIRMININKAS. Pone Sauliau, ačiū. Dabar mes turime aiškų formalų pasiūlymą, teks balsuoti. Dėl vedimo tvarkos? O gal balsuojame? Vėliau sutarsime. Kodėl tiek aistrų tas įstatymas kelia? Na, gerai, dar kartą, paskutinį kartą, prašau. Pone Matulai, prašau.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš prašyčiau galbūt Č.Juršėno sutvarkyti tribūną, nuleisti tą monitorių žemyn, nes šios vietos posėdžio pirmininkas niekada nemato. Mes čia mosuojam rankomis, kojomis trypiam ir niekas neduoda teisės kalbėti. Vienas dalykas.

Kitas dalykas. Kolegos, žiūrėkit, Medicinos praktikos įstatymas. Paprašėm Vyriausybės nuomonės prieš pusantro mėnesio. Vyriausybės lėšos jau yra numatytos, šiandien kaip tik pristatė dėl rezidentų darbo apmokėjimo, o nuomonės dar nėra. Įstatymas įsigalioja nuo Naujųjų metų. Tai analogiška situacija. Žmonės nori šio įstatymo, reikia rimtai spręsti problemą.

PIRMININKAS. Pone Antanai… Pone Matulai, jūs jau kalbate dėl balsavimo motyvų. Nuomonė už, nuomonė prieš. Mes turėsime galimybę iš tikrųjų pasakyti nuomonę.

A.MATULAS. Gerai, supratau. Todėl siūlau, kadangi esam parlamentinė valstybė, nesikreipti, jokių papildomų lėšų nereikia, nuspręskim patys. Siūlau nesikreipti į Vyriausybę, ryžtingai pritarti po svarstymo ir toliau tobulinti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta. Dabar mes registruojamės ir apsispręsime, ar kreipsimės į Vyriausybę dėl išvados šiam įstatymo projektui iki priėmimo. Viskas. Registruojamės. Yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymas kreiptis į Vyriausybę. Jeigu Socialinių reikalų ir darbo komitetas atsiima savo siūlymą, nebalsuosime. Jeigu siūlo, mes turim balsuoti.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. (Balsai salėje) Gerai, dar J.Sabatauskas. Prašau.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, išvada yra, nereikia dėl jos balsuoti. Tiktai pagrindinis komitetas turi apsvarstyti tą išvadą, nes išvadoje jo nesimato. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. O mes turime Vyriausybės išvadą? Reikia paieškoti tarp popierių mums. Bent jau aš jos nemačiau. (Balsai salėje) Yra? Tokiu atveju nereikia. Tai kodėl komitetas prašo? Gerai, komitetas atsiima savo siūlymą, vadinasi, nereikia balsuoti dėl Vyriausybės išvadų. Viskas, įstatymo projektui pritarta po svarstymo. Dėl vedimo tvarkos dabar… Taip, ponas K.Daukšys.

K.DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų, gerbiamasis pirmininke, matom, kad reikėtų daryti pertrauką, nes gerbiamasis A.Matulas pasimetė už monitoriaus, jūs pasimetėte tarp dokumentų, gerbiamasis J.Sabatauskas rankomis mosuoja, šiek tiek anksčiau. Gal darykime pertrauką ir tada vėl…

PIRMININKAS. Jūsų pasiūlymas iš tikrųjų geras. Aš tik norėčiau prieš pertrauką apsvarstyti. Nereikia balsuoti, yra gauta Vyriausybės išvada, dar kartą kreiptis mums tikrai nereikia.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2385 (svarstymas)

Dabar norėčiau kviesti į tribūną… 2-3b – lydintysis įstatymas, registracijos Nr.XP-2385 – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – B.Bradauskas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, pateikia savo išvadą. Čia mes galim labai greitai apsispręsti. Ponas A.Dumčius. Tol, kol, pirmininke… Prašau, pone Dumčiau, žodis jums.

A.DUMČIUS (TSF). Aš norėčiau keletą žodžių gerbiamajam Juliui atsakyti. Jis labai sureagavo, kad kažką aš čia dėl užsakymo ir panašiai, ir panašiai. Na, kad labai sureagavo, aš iš karto sakau, jis turi kažką tokio, dėl ko reikėtų sureaguoti. Jau įsijautrinęs. O kodėl įsijautrinęs? Ogi todėl, kad jūsų komitete aš pasakiau: tempiama guma. Tai yra ne dėl vieno šio įstatymo, dvejus metus laukia įstatymas, vis atidėliojamas ir vis taisomas, ir vėl atidėliojamas. Toliau, apie kitus įstatymus, aš galėčiau krūvas paminėti, jūsų komitete, darbo grupėse taip pat nesvarstomi dalykai. Mano teiginys „tempiama guma“ yra ne pasakymas, kad čia yra kažkoks užsakymas.

PIRMININKAS. Gerai.

A.DUMČIUS. Pone Juliau, be reikalo jūs įsiaudrinot, tai yra paties komiteto problema. Mes jų galėtume ir daugiau pasakyti. Be reikalo jūs reaguojate. Aš tikrai jokių blogumų omenyje neturėjau, čia jokių užsakymų nėra.

PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Tikrai ponas K.Daukšys yra teisus, mums reikia pertraukos. Žodis ponui B.Bradauskui, labai trumpai dėl teikiamo įstatymo projekto. Čia greitai mes apsispręsime. Prašau. Dėmesio!

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Ekscelencijos kolegos, šiandien šio įstatymo svarstymas parodo, kiek mes esame pavargę. Jeigu tauta pasiūlytų kremuoti Seimą, aš tikrai nesistebėčiau.

Dabar iš esmės. Yra gerbiamojo A.Matulo ir gerbiamosios M.Čigriejienės pasiūlymas Poveikio aplinkai vertinimo įstatymui, kad būtinai būtų atliekamas krematoriumų poveikio aplinkai vertinimas. Poveikio aplinkai vertinimas yra labai brangiai kainuojantis ir sudėtingas dalykas. Šiuose krematoriumuose bus deginamos organinės medžiagos, tai yra jokio padidinto pavojingumo čia nėra. Todėl kviesčiau gerbiamąją M.Čigriejienę ir gerbiamąjį A.Matulą atsiimti savo siūlymą, kaip ir aš padariau, kad mes greičiau keliautume šio įstatymo priėmimo link ir neprimestume kelių Seimo narių arba dešimties Seimo narių valios žmonėms, kurie nori vienaip ar kitaip išreikšti savo valią po mirties.

PIRMININKAS. Ponia Čigriejiene, nereikia jums kalbėti. Ačiū. Gerai. Bendru sutarimu pritariame Aplinkos apsaugos komiteto nuomonei atmesti teikiamą įstatymo projektą.

Dabar prašau gerbiamųjų Seimo narių 15 minučių pertraukos. 17 val. 12 minučių, 17 val. 27 min. pratęsime posėdį. Pertrauka.

Pertrauka

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2008 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.XP-2591(2) (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKAS. Tęsiame darbą. Darbotvarkės 2-5 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2008 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2591. Pranešėja – ministrė V.Blinkevičiūtė. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Vyriausybės vardu teikiu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2008 įstatymo projektą. Kaip prisimenate, Seime po svarstymo buvo nuspręsta, kad reikėtų grąžinti patobulinti „Sodros“ biudžetą, įvertinant naujus makroekonominius rodiklius, taip pat įvertinant Seime, beje, ką tik šiandien sėkmingai priimtą Motinystės ir tėvystės socialinio draudimo įstatymą, taip pat galimybę daugiau padidinti tas pensijas, kurios yra mažesnės.

Taigi visus tuos tris aspektus Vyriausybė įvertino ir teikia patobulintą 2008 metų „Sodros“ biudžeto projektą. Prognozuojame, kad 2008 metais „Sodra“ gaus pajamų daugiau nei 11,2 mlrd. litų, beveik 1,5 mlrd. litų daugiau, arba 15,3% daugiau, negu laukiame šiais 2007 metais. Pajamoms didėti daugiausia įtakos turės apdraustųjų darbo užmokesčio augimas ir apdraustųjų skaičiaus didėjimas. Prognozuojame, kad ateinančiais metais apdraustųjų darbo užmokestis išaugs iki 18,7%. Jeigu prisimenate, anksčiau planavome 15,1%, bet kartu su Finansų ministerija patikslinome šias prognozes, todėl atitinkamai daugiau pajamų surenkame ir į „Sodros“ biudžetą.

Taip pat „Sodros“ biudžeto pirminiam variante nebuvo numatyta, o šiame yra numatyta 80 mln. litų asignavimų iš Valstybės rezervinio (stabilizavimo) fondo. Asignavimai bus skiriami į kaupiamuosius pensijų fondus pervedamoms sumoms kompensuoti. „Sodros“ biudžeto pajamos yra apskaičiuotos pagal 34% bendrą tarifą, t. y. draudėjų ir apdraustųjų tarifą. Palyginti su šiais metais patvirtintais tarifais, siūlome keisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo tarifą ir jį padidinti 0,1% – nuo 2,8 iki 2,9 dėl to mūsų naujai priimto Motinystės ir tėvystės išmokų įstatymo. Nedarbo socialinio draudimo įmokos tarifą siūlome sumažinti 0,25% – nuo 1,2 iki 0,95. Kaip minėjau, dalis perskirstomo tarifo eina į ligos ir motinystės (tėvystės) tarifą, o kita dalis skiriama pensijų tarifui.

Dėl išlaidų. Prognozuojame, kad ateinančiais metais „Sodros“ išlaidos viršys 11,2 mlrd. litų ir bus beveik 2 mlrd. litų didesnis, negu laukiame šiais metais. Didžiąją „Sodros“ biudžeto išlaidų dalį sudarys išlaidos pensijoms – beveik 65% visų „Sodros“ išlaidų, arba apie 7,3 mlrd. litų. Naujam pensijų didinimui ateinančiais metais iš tos sumos galėtų būti skiriama beveik 1 mlrd. litų, 965 mln. litų. Jeigu po to bus pritarta po pateikimo ir pritarta galutinio varianto siūlymui dėl pensijų formulės pakeitimo didinant pensijas, tai vidutinė pensija, vidutiniškai padidinant 17% ir maždaug 109–110 litų, siektų 745,5 lito. Ligos ir motinystės socialiniam draudimui numatyta panaudoti beveik 1,3 mlrd. litų daugiau, t. y. 44 mln. daugiau nei pirminiame variante. Iš viso tai sudaro 11,4% visų „Sodros“ išlaidų.

Dėl pakeitimų. Nedarbo socialiniam draudimui, įvertinę įmokų surinkimo lygį, numatome pervesti 300,9 mln. litų, tai yra 33 mln. mažiau, nes mažinome ir šitą skirtą tarifą. Tačiau į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, įvertinę įmokos surinkimo lygį, prognozuojame pervesti 918 mln. litų, beveik 39 mln. litų daugiau, negu planavome ankstesniame variante, nes planuojame surinkti daugiau lėšų.

Į kaupiamuosius pensijų fondus, priskaičiuojame 5,5% socialinio pensijų draudimo, įmokų suma bus 1 mlrd. 52,6 mln. litų. Finansuosime iš einamųjų metų „Sodros“ biudžeto. Kaip minėjau, 80 mln. litų bus skirta iš Rezervinio (stabilizavimo) fondo. Dirbusiems pensininkams nemokėtų senatvės ir invalidumo pensijų sumoms išmokėti pagal mūsų Seime priimtą įstatymą jau ateinančiais metais numatome iš „Sodros“ atsargos rezervo panaudoti 200 mln. litų pensijoms grąžinti. Bendra einamųjų metų pajamų suma būtų 579 tūkst. litų didesnė, kitaip sakant, „Sodros“ balansas būtų teigiamas. Pasiruošus atsakyti į klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū ministrei už pateikimą. Pirmasis klausia K.Glaveckas. Nematau salėje. A.Sysas. Prašom. Žodis jums, klauskite.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš matau pagal pajamas, papildomai yra rasta apie 300 mln. litų. Būtų klausimas, dėl ko išėjo… Aišku, atsižvelgiant į prognozes, bet kai žiūri į prognozes, gal jūs tiksliau galėtumėte paaiškinti tą rezervą, kurį mes suradome po pirminio šio įstatymo pateikimo. Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Tos papildomos lėšos kaip įmokos į „Sodros“ biudžetą ateis, nes vietoj prognozuoto apdraustųjų darbo užmokesčio didėjimo 15,1% tas didėjimas numatomas 18,9%. Tai daro pagrindinę įtaką, kad „Sodros“ surenkamos lėšos didėtų, didėja ir visų apsidraudusių socialiniu draudimu žmonių skaičius. Mes čia su jumis diskutavome, kiek tų žmonių daugės. Mes prognozuojame 12 tūkstančių, bet įvertiname ir tai, kad dabar, jau teikdami naują „Sodros“ variantą, „Sodros“ biudžeto variantą, mes turėjome jau tikslesnius laukiamus skaičius, negu tuos, kuriuos buvome prognozavę vasarą, tikrai matome, kad šiais metais jų bus daugiau ir nuo didesnės bazės didėja ir apsidraudusių žmonių skaičius. Kaip minėjau, dar 80 mln. litų ateina ir iš stabilizavimo rezervinio fondo, tai irgi įskaičiuota į padidintas pajamas.

PIRMININKAS. Klausia J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Iš esmės išeina taip, kad pratęsiu prieš tai buvusį klausimą. Pirminiame „Sodros“ biudžeto projekte, kurį teikėte spalio mėnesį, planuotos pajamos buvo 10 mlrd. 698 mln., dabar antrame projekte, kuris registruotas lapkričio pabaigoje, t. y. po 1,5 mėnesio, jau prognozuojamos pajamos 11 mlrd. 231 mln. Visai suprantama, ką sakote apie tai, jog vidutiniškai alga didės ne 15%, o beveik 19%, ir šie papildomi 0,5 mlrd. litų tarsi atsiranda. Tada mano klausimas būtų dėl skaičiavimo tikslumo. Vis dėlto po pusantro mėnesio pauzės ne ypač kas šalyje įvyko tokio, ką būtų galima nurodyti kaip pretekstą, kad staiga mes 0,5 mlrd. galime padidinti prognozuojamas pajamas. Ar buvo pirminis variantas netiksliai suskaičiuotas?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis Jonai. Pirminis variantas buvo suskaičiuotas tiksliai, tačiau jis buvo suskaičiuotas Finansų ministerijos kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal Finansų ministerijos šiuo atveju oficialiai paskelbtus makroekonominius rodiklius, pavyzdžiui, darbo užmokesčio augimo procentą. Jis nebuvo patikslintas, nes tai yra skelbiama du kartus per metus. Kai skaičiavome pirminį „Sodros“ variantą, jis buvo paskaičiuotas pagal to meto prognozuojamo uždarbio vidurkio augimą. Iš tikrųjų sutinku, kad spalio mėnesį pateikėme Vyriausybės variantą, tačiau kol nuėjo visus svarstymo kelius, o prognozės buvo vasaros, jos iš tikrųjų per tą laiką pasikeitė ir pasikeitė į gerąją pusę. Matome, kokie yra atlyginimų augimo tempai. Tai turėjo pagrindinę įtaką. Dar atsiprašau, papildysiu. Nes kaip tik praeitą savaitę Finansų ministerija pateikė naujus rodiklius.

PIRMININKAS. Klausia V.V.Margevičienė.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamoji ministre, Vyriausybė išplatino informaciją, kad bus pakeista pensijos formulė ir kad tiems, kurie gaudavo mažiausią pensiją, ji dabar bus labai padidinta, palyginti su kitomis pensijomis. Dabar sunerimo pensinio amžiaus pensijų gavėjai dėl tų 3%, kurie yra mokami už stažą. Tiems, kas iš tikrųjų sunkiai dirbo, turi didelį darbo stažą, dabar, kai jiems pensija tiek nekyla pakeitus formulę, kyla natūralus klausimas, kad dabar lyg ir bus pažeisti jų teisėti lūkesčiai. Nes buvo geras įstatymas tie 3%, ir dabar lyg ir bus nuo mažesnės sumos. Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamoji Vaidevute. Galbūt tiesiog žmonės ne visai taip suprato. Mes, ir aš asmeniškai, ir Seimo nariai, turėtume, matyt, daugiau paaiškinti, kad kaip tik tas įstatymo projektas bus dėl formulės pakeitimo, kad daugiau didėtų mažesnės pensijos, tačiau atsakysiu dabar į jūsų klausimą. Niekas nesikeičia į blogąją pusę dėl priedo už ilgametį darbo stažą, kuris yra skaičiuojamas 3% nuo bazinės pensijos už kiekvienus metus, kai yra daugiau kaip 30 metų, nes suplanuotame valstybės biudžete ir „Sodros“ teikiamame biudžete yra numatytos finansinės galimybės padidinti nuo ateinančių metų, jeigu Seime bus priimti visi įstatymai, bazinę pensiją 50 litų. Vadinasi, bazinė pensija, kuri dabar yra 266 litai, pridėjus 50 litų, bus 316 litų, ir nuo tos naujos 316 litų padidintos bazinės pensijos bus skaičiuojamas priedas 3%, nuo 316, tai daugiau kaip 9 litai, už kiekvienus metus išdirbtus virš 30 metų. Kitaip tariant, jeigu mes sakome, kad vidutiniškai žmonės turi maždaug 9–10 metų, tie, kurie gauna už ilgametį stažą turintys daugiau negu 30 metų, tai mes ir skaičiuojame, kad padauginus prisidės nemaža suma kiekvienam asmeniškai arba individualiai. Tikrai padidės. Paskui, kai teiksiu įstatymą dėl pensijų formulės, galėsiu išsamiau paaiškinti, kokia nauda bus pensijų gavėjams dėl tokios formulės.

PIRMININKAS. Klausia A.Matulas.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamoji ministre, jūs tikriausiai sutiksite, kad negalima reikalauti atsakomybės iš žmonių už darbą, kurį jie dirba, jei dirba visuomeniniais pagrindais. Aš kalbu apie gydytojus, kurie dirba gydytojų konsultacinėse komisijose. Iš esmės jiems už darbą nėra apmokama. Jūs pamenate, du komitetai – Socialinių reikalų ir darbo ir Sveikatos reikalų, kaip jūs sakėte, buvo davę namų darbą abiem ministerijoms. Dabar aš norėčiau pasiteirauti, kaip jūs jį dirbate. Sveikatos apsaugos ministerija atsakė, atsakyme yra lėšų poreikis ir Sveikatos reikalų komitetas, svarstydamas PSDF biudžetą, kreipėsi į Vyriausybę, kad Vyriausybė svarstytų šiuos siūlymus. Noriu paklausti, ar atlikote namų darbą, ar lėšos yra numatytos kitų metų biudžete ir ar pagaliau bus apmokėta, bent simboliškai pradėta apmokėti medikams už nedarbingumo ekspertizės darbą, kuris yra jiems priskirtas visiškai nepagrįstai. Ar kaip visada lauksime kokių nors piketų, parašų rinkimo, ar galbūt galima išspręsti žinant jūsų geranoriškumą ir sugebėjimus šioje srityje operatyviai esant norui spręsti šią problemą kartu su sveikatos ministru, kuris čia sėdi ir, atrodo, linguoja galvą pritardamas.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis kolega Antanai, aš maniau, kad klausimą jūs pirmiausia pradėsite nuo to, kaip esame dėkingi visiems darbuotojams ir darbdaviams, kad auga atlyginimai ir kad 3% pervedami į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą artėja prie milijardo, iš „Sodros“ jų bus pervedama į Sveikatos draudimo fondą beveik 40 mln. litų daugiau negu buvo pirminiame variante. Bet tiek to. Aš noriu pasakyti, suprantu, kad esate patenkintas, gal tik garsiai nepasakėte.

Iš tiesų dėl namų darbų. Namų darbai eina į pabaigą, mūsų ministerija parengė ir kartu su kitomis institucijomis derina Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir Valstybinio socialinio draudimo biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio pakeitimo projektą. Mes tikimės, kad galėsime pateikti, matyt, jau pavasario sesijai, jeigu nespėsime, ir tikrai apmokėsime už tą darbą. Nematau, kad čia būtų problemų, iš tų lėšų, kurias turėsime, bet kartu esu labai dėkinga medikams. Iš reto kurio išgirdau, kad jam nepriklausytų tai dirbti, jie tikrai labai geranoriškai iki šiol dirbo, mes labai gražiai bendradarbiavome. Dėkoju jiems.

PIRMININKAS. Klausia V.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamoji ministre, apie formulę, jūs sakėte, paaiškinsite vėliau. Ne dėl to mano klausimas. Bet kaip atsilieps „Sodros“ biudžetui skiriami mirusių pensininkų vaikams, skiriami tėvų uždirbti pinigai. Kaip tas „Sodros“ biudžetas atlaikys, sakykite man. Paskui labai didelis tėvų pageidavimas, kad jūs peržiūrėtumėte invalidumo procento nustatymą. 20% darbingas, ką tai reiškia, jeigu vaikas paslikas guli, net iki tualeto nenueina. Tai kaip jo darbingumą vertina komisijos, aišku, nežinau. Labai daug nusiskundimų jūsų ministerija tada turi.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiama daktare, iš tiesų dabar dėl vertinimo. Žinote, jeigu būčiau tik Seimo narė, o ne ministrė, kaip vykdomosios valdžios atstovė, tai, matyt, galėčiau plačiau atsakyti. Dabar pasakysiu labai trumpai. Aistros praėjo, įstatymas yra priimtas, reikia jį vykdyti norime mes to ar nenorime, bet tokia buvo politinė Seimo valia. Vadinasi, tokį įstatymo projektą mes vykdysime. Tai čia yra šiuo atveju kaip ministrės atsakymas.

Kaip Seimo narės ir kaip politikės atsakymas būtų toks. Tikrai manau, kad pasielgėme ne visai išmintingai visi mes Seimo nariai, priimdami tokį sprendimą, nes tas lėšas, kurios atiteks ir kam nors iš mūsų čia už mirusius tėvus, mes esame darbingo amžiaus, pajėgūs gauti normalius atlyginimus, galintys patys užsidirbti, bet ne, pasirodo, norime paimti iš tų pensininkų, iš to paties fondo, iš tų, kurie gyvena vien iš pensijų ir kurių nemažos dalies pensijos dar yra mažos. Toks būtų mano komentaras kaip Seimo narės ir politikės. Seimo valia.

PIRMININKAS. Ką gi. Jūs čia rimtai, ponia Čigriejiene?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Antras klausimas dėl neįgalumo ir darbingumo procentų. Aš tiesiog turiu tartis su specialistais, nesu šios srities specialistė. Medikai tai vertina, tačiau aš perduosiu tokius jūsų siūlymus, galbūt galima vertinti kitaip, pagal kitas indikacijas: sveikatos ir darbingumo būklę.

PIRMININKAS. Ačiū ministrei. Klausiančiųjų daugiau nėra. Dabar mes turėtume išsakyti nuomonę – už, nuomonę – prieš dėl balsavimo motyvų. (Balsai salėje) Nuomonė už, nuomonė prieš. Ponas A.Sysas nori kalbėti už.

A.SYSAS. Taip.

PIRMININKAS. Prašau.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien mes po antrojo svarstymo pritarėm ir valstybės biudžetui. Yra tokia praktika, kad biudžetai būtų priimti kartu. Aš nematau didelės problemos, nes iš dalies ten galbūt reikia kai ką patikslinti, nes labai greitai rengta, bet iš esmės įstatymui, kreipiuosi į kolegas, reikia pritarti. Kaip jūs matėte, išlaidos ir pajamos gerokai didėja. Mūsų iškelti planai ir priimti įstatymai yra paskaičiuoti ir įgyvendinami, todėl kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Norinčių kalbėti prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Ponas P.Auštrevičius siūlo balsuoti. Registruojamės ir balsuojame. Registruojamės. Balsuosime dėl pritarimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2008 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Balsuojame. (Balsai salėje) Dar bus progų balsuoti, galbūt balsuokime dabar. Ponas J.Sabatauskas nespėjo užsiregistruoti, bet mes tuoj kartosime registraciją, nes teks balsuoti dėl pritarimo ypatingos skubos tvarkai.

Už – 33, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta.

Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ponas J.Sabatauskas… Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingos skubos tvarkai? Pritarta. Labai ačiū. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ačiū.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23, 32, 42 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2721 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Darbotvarkės 2-6 klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23, 32, 42 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2721. Pranešėja – V.Blinkevičiūtė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Prašau.

V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, teikiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimą. Šio pakeitimo tikslas būtų toks: pakeisti pensijos apskaičiavimo formulę taip, kad padidinus bazinę pensiją ir draudžiamąsias pajamas, santykinai labiau padidėtų mažesnės „Sodros“ pensijos. Taigi įstatymo projekte siūlome padidinti pagrindinę „Sodros“ pensijos dalį, turint būtinąjį stažą, iki 110% bazinės pensijos. Šiuo metu pagrindinė pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai. Jeigu toks sprendimas Seime jūsų valia būtų priimtas, galėtume daugiau padidinti tas mažesnes pensijas. Teikiu pavyzdį.

Dabar pensija susideda iš trijų dalių. Tai yra pagrindinė pensija, kuri yra visiems vienoda, iki šiol yra lygi bazinei pensijai. Papildoma pensijos dalis, kuri yra skirtinga, nes priklauso nuo kiekvieno individualaus draudimo stažo, draudimo įmokos. Plius Seime priimtas įstatymas – nuo liepos 1 d. priedas už ilgametį, ilgesnį kaip 30 metų, darbo stažą 3% nuo bazinės pensijos. Taigi, kaip minėjau, suplanavom tiek „Sodros“, tiek valstybės biudžete lėšas, kad ateinančiais metais galėtume padidinti bazinę pensiją 50 litų, nuo 266 iki 316. Jeigu liktų nepakeista pagrindinė dalis, jinai ir liktų, tik 50 Lt didėtų, ir skirtingai didėtų kiekvienam individualiai. Dabar padarius 110% padidėjimas jau būtų nebe 50 Lt, o 81,60 lito. Kitą dalį – Vyriausybė nutarimu priimtų sprendimą padidinti atitinkamai draudžiamas pajamas. Planuojame, jeigu Seime būtų pritarta 110% pagrindinės pensijos, draudžiamas pajamas padidinti iki pusantro tūkstančio litų, pensija vidutiniškai didėtų 17%, arba 109–110 Lt, tačiau daugiau padidėtų tos mažesnės pensijos. Jos didėtų 20-22%, o didesnė apie 14%. Kitaip sakant, jeigu pensija yra 1500 Lt, jeigu mes nieko nekeistume, tai jinai didėtų per 300 Lt per mėnesį, o tam, kieno pensija apie 500 Lt, didėtų 65 Lt per mėnesį. Jeigu mes pakeisime, tam, kurio pensija 1500 Lt, didėtų apie 130–140 Lt, o tam, kurio 500 Lt, didėtų 95 Lt. Kitaip sakant, mes daugiau pakelsime pensijas tiems žmonėms, kurie turi mažesnes pensijas. O tokių žmonių yra nemažai.

Labai prašau, jeigu įtikinamai paaiškinau, pritarti tokiam variantui, nes be įstatymo pakeitimo mes negalime jokių dydžių keisti. Tai yra dabar jūsų rankose ir jūsų valioje tai padaryti. Jeigu priimtume greitai, tai lėšos yra, kaip minėjau, „Sodros“ biudžete ir valstybės biudžete suplanuotos tam, kad būtų galima priimti sprendimą nuo sausio 1 d. padidinti pensijas.

PIRMININKAS. Nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia Seimo narė ponia V.Margevičienė. Prašau.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, mes visą laiką kalbėjome, kad ketiname didinti. Vis „Sodros“ biudžetas sprogs, neišlaikys, vis nėra lėšų, čia taip negalima, kitaip negalima. Kas dabar paskatino Vyriausybę, likus faktiškai 2 paroms iki biudžeto priėmimo, daryti tokį šuolį ir tokią naują pensijų didinimo tvarką, keičiant formulę ir viską. Ar tai buvo planuota, ar dabar taip spontaniškai atsirado tiek lėšų, kad galime žaibiškai viską pataisyti. Ir kaip čia taip buvo planuota ir skaičiuota?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū, gerbiamoji Vaidevute. Aš, pristatydama „Sodros“ patobulintą biudžetą, pasakiau, kad ta suma, kuria būtų galima padidinti pensijas ateinančiais metais, nesikeičia. Pirmame variante buvo apie milijardą litų, ir dabar ta suma lieka apie milijardą litų. Kitaip sakant, jau planavome ir vasarą, formuodami biudžeto projektą, svarstydami su socialiniais partneriais, teikdami Vyriausybei, svarstydami komitetuose – mes visur buvome įvardiję tą beveik milijardo litų (965 mln.) sumą, skirtą pensijoms padidinti.

Klausimas toks iškilo, ir jūs patys ne kartą rašėte ir patys sakėte, kad kas iš to, kad bus ten 100 Lt ar daugiau, bet tiek žmonėms nepadidėja, ypač tiems, kurių mažesnės pensijos. Yra šūsnys jūsų laiškų ir kreipimųsi į ministeriją. Mūsų komitetas irgi buvo iškėlęs tokį klausimą, kad reikia surasti būdą, kaip daugiau padidinti tas mažesnes pensijas visiems. Tai štai tokį sprendimą ir būdą suradome. Be įstatymo keitimo tikrai negalima. Aš tik asmeniškai atsiprašau ir sutinku, gal šiek tiek vėlokai, bet tikiuosi, kad jūs suprasite ir pritarsite tokiam Vyriausybės siūlymui.

PIRMININKAS. Klausia J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamoji ministre, aš tai priešingai, sveikinu ministeriją ir jus, kad pagaliau yra teikiami Seimui projektai, kurie papuola į dešimtuką. Manau, nėra dabar didesnio prioriteto negu pajamų didinimas žmonėms, kurie patys vargu ar užsidirbs, t. y. pensininkai, ypač mažiausias pensijas gaunantys. Tai yra pats didžiausias prioritetas ir pats svarbiausias dalykas, o ne koks nors pinigų trupinimas ar barstymas pavėjui toli gražu neprioritetinėms programos. Su tuo sveikinu. Bet mano klausimas būtų dėl maksimalios neperskaičiuotos pensijos. (Balsai salėje) Bet ją siūloma nuo sausio 1 d. naikinti ir tai yra visiškai teisinga.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Taip.

J.ČEKUOLIS. Bet norėčiau paprašyti, kad jūs patikslintumėte, kokia bus buvusios maksimalios neperskaičiuotos pensijos bazė dabar ir nuo ko ji bus skaičiuojama – irgi nuo 110% ar kaip kitaip?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dabar buvo… Man atrodo, nuo vasario mėn. bus kitas įstatymo projektas ir bus 578 litai. Tačiau siūlome nuo sausio 1 d. netaikyti neperskaičiuotoms pensijoms, tai yra toms, kurios paskirtos iki 1995 m., nes ta pensija jiems buvo palankesnė, didesnė. Tokiu atveju, kaip mes sakome, „Sodros“ teritorinių skyrių darbuotojai kiekvieną kartą apskaičiuoja abi pensijas – ir pagal senąjį įstatymą, galiojusį iki 1995 m., ir pagal naująjį, galiojantį nuo 1995 metų, ir žiūri, kuri pensijos suma tam žmogui yra didesnė. Taip, bus skaičiuojama nuo naujos bazės, nuo 110. Tokių žmonių yra apie 3500. Ir jūs rašote, ir mes nuolat gauname tokius kreipimusi. Ko gero, nereikėtų tų žmonių skirstyti. Reikia suvienodinti visiems ir tada būtų tvarka.

PIRMININKAS. Klausia D.Bekintienė.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamoji ministre, aš prašyčiau paaiškinti, norėčiau paklausti dėl vidutinių pensijų. Į priėmimą ateina pasipiktinę žmonės, kurie anksčiau didžiavosi, kad gauna didesnes pensijas, t. y. vadinamieji vidutiniokai. Priėmus šituos įstatymus, jų pensijos susilygino su mažomis pensijomis. Ar šiuo įstatymo projektu tas atotrūkis kaip nors pasikeis? Kaip galite paaiškinti tiems žmonėms?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš tiesiog suprantu jus, kaip ir kolegę Seimo narę. Ir pas mane ateina į priėmimus. Aš galėčiau pasakyti taip, kad tokiu atveju jūs pasakykite žmonėms, kad dabar prisidės kaip tik daugiau. Daugiau prisidės tiems, kurie gauna 500, 600. Pagal naują tvarką prisidės daugiau. Vien tiktai dėl tų 110% iš karto prasidės ne mažiau kaip 81 litas 60 centų, o taip būtų tik 50 litų. Atsimenate, bazinė pensija didinama tik 50 litų. Tai čia bus 81,60 litų. Kitaip sakant, mes šia pataisa sumažinsime tą mažesnių ir didesnių pensijų atotrūkį. Gal taip galėčiau paaiškinti ir pasakyti, kad tas padidinimas nebūtų toks jau menkas. Jeigu kas metai pavyktų padidinti, būtų visai gerai, jeigu „Sodra“ turėtų lėšų.

PIRMININKAS. Klausia ponia M.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamoji ministre, jūs didžiausią dėmesį skiriate pensijoms. Tai, be abejo, yra sveikatintinas dalykas. Bet aš manau, kad toks jūsų geranoriškumas… Turbūt jūs galėtumėte gal ir dvigubai padidinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas. Visi medikai būtų labai dėkingi ir jus tikrai ant rankų nešiotų. Tai būtų antra jūsų komanda. Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamoji daktare, aš tiesiog neturiu komentarų. Suprantate, tada paaiškinsiu taip. Bendras „Sodros“ tarifas yra 34%: 31% moka darbdavys, kuris draudžia darbuotoją, 3% moka pats darbuotojas. Pagal Seime patvirtinus įstatymus, yra 5 socialinio draudimo rūšys ir visoms toms 5 rūšims turi užtekti tų 34% draudimo tarifo lėšų. Dar kartą sakau: kadangi „Sodros“ pajamos nuolat didėja dėl atlyginimų, dėl apsidraudusiųjų skaičiaus didėjimo, dėl vokelių išnykimo ir dėl įvairių priežasčių, tai į Sveikatos draudimo fondą, galiu pasakyti… Jeigu lyginsime, kokia situacija buvo prieš 4, 5 ar daugiau metų, tai pervedamos lėšos jau tikrai padvigubėjo. Direktorius galės patikslinti, mes pasitikslinsime. Jos dabar bus 918 mln. litų. Pats „Sodros“ biudžetas, jeigu lyginsime, visai nesenai buvo 4 mlrd., dabar jau 11 milijardų. Iš tikrųjų ta suma yra padvigubėjusi, jeigu ne dar daugiau. Po truputį, po truputį vis dvigubės, didės. Kitais metais mes labai daug papildomai pervedame į Sveikatos draudimo biudžetą.

PIRMININKAS. Ačiū ministrei už atsakymus į klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – ponas A.Matulas. Prašau.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, daugybę metų medikai gavo labai mažus atlyginimus ir šiandien jų pensijos yra vienos mažiausių. Jeigu, pritarus šitam įstatymui, padidės mažos pensijos, kurias dabar gauna dauguma medikų, medicinos sesučių, gydytojų, tai, be abejonės, mes būsime labai patenkinti. Todėl siūlyčiau pritarti įstatymo projektui po pateikimo ir toliau jį svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū ponui A.Matului. Norinčių kalbėti daugiau nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti teikiamam įstatymo projektui? Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Ar galima bendru sutarimu pritarti Vyriausybės prašymui svarstyti ypatingos skubos tvarka? Pritarta. Labai ačiū. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, taip numatoma.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2534 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-7 klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2534. Pranešėja – socialinės apsaugos ir darbo ministrė V.Blinkevičiūtė. Prašau.

V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, labai trumpai pristatysiu šio įstatymo projekto esmę. Tai yra tai, ko klausė kolega J.Čekuolis. Teikiame įstatymo projektą, kuriuo siūloma atsisakyti neperskaičiuotų pensijų maksimalios ribos, kuri taikoma šių pensijų dydžiams jau beveik 12 metų.

Paaiškinu suprantamiau. Kitaip sakant, nuo 1991 m. sausio 1 d. pradėjo galioti naujas Socialinio draudimo pensijų įstatymas. Vieniems pensijos buvo paskirtos ir perskaičiuotos pagal naująjį įstatymą nuo 1991 m. sausio 1 d., o kitiems buvo senosios pensijos, kurioms buvo paimtas didesnis stažas, buvusiems tremtyje, išauginusiems vaikus ir t. t., ir t. t. Kitaip sakant, jiems būtų sumažėjusios pensijos, jeigu jos būtų perskaičiuotos pagal naująjį įstatymą. Todėl buvo priimtas sprendimas pralikti pensijas, paskirtas pagal senąjį įstatymą, tačiau nustatyti ribą, kad tos pensijos negali būti didesnės kaip 500 litų per mėnesį. Jūs įsivaizduojate, tie 500 litų per mėnesį 1995 m. buvo labai didelė suma. Tačiau atėjo tas laikas, kai kitos pensijos tą ribą peržengė, viršijo. Žmonės liko nepatenkinti, pradėjo rašyti laiškus, skųstis, eiti ir pas jus į susitikimus, kodėl turime riboti. Tada bandėme ieškoti kompromiso ir nustatėme, kad ribą keliame tiek, kiek didiname bazinę pensiją. Buvo numatyti 578 litai. Tačiau ir vėl gyvenimas nuėjo į priekį, nes pensijos vis tiek didėjo. Todėl siūlome daugiau nekankinti tų žmonių, nesiūlyti jiems vaikščioti į „Sodros“ teritorinius skyrius ir teirautis, kaip čia bus. Tiesiog siūlome visiems panaikinti tą ribą ir skaičiuoti jeigu ir pagal senąjį įstatymą, tačiau pagal naujus dydžius ir pagal naują formulę. „Sodros“ biudžetui tai nėra didelės lėšos ir mes tai tikrai galėtume padaryti, o jeigu priimtume ir nuo sausio mėnesio, tai būtų laimingi daugiau kaip 3 tūkst. žmonių.

PIRMININKAS. Norinčių klausti nėra. Ačiū ministrei už pateiktą informaciją. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo? Pritarta. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti… Dabar reikia pasitarti, nes Seniūnų sueiga nenumatė datos. Kaip su ta pratęsta sesija? Gal numatome, aš nežinau (gaila, komiteto pirmininkas išėjo iš salės) (Balsai salėje) 2008 m. sausio mėnesį. Ar vis dėlto gruodžio mėnesį?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Geriau nuo sausio mėnesio.

PIRMININKAS. Ministrė prašo, jeigu būtų galimybė… Tai nėra sudėtingas klausimas. Svarstymas numatomas gruodžio 18 dieną. Tinka? Kaip pavyks, taip. Iš tikrųjų tai labai trumpa pataisa. Galbūt pasitarus su komiteto pirmininku… Štai J.Čekuolis… Gal, pasitarus su komiteto pirmininku, ir pavyktų. Prašau, Jonai.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Aš ne komiteto pirmininkas, tik paprastas narys. Galime sutarti dėl gruodžio 18 d., bet jeigu sutartume, kad ypatingos skubos tvarka, kad nekiltų prieštaravimų, jog svarstymas ir priėmimas tą pačią dieną, kad tikrai nuo sausio 1 d. jau galėtų įsigalioti, nes ir Prezidentas turi pasirašyti, ir t. t. Dar reikės laiko.

PIRMININKAS. Sutarėme – gruodžio 18 d., o kaip pavyks, taip pavyks. Dabar daug klausimų, kurie yra tarpusavyje susiję, aš perskaitysiu jų registracijos numerius bei pavadinimus ir paprašysiu ministrę pateikti juos visus vienu kartu. Tai yra darbotvarkės klausimai nuo 2-8a iki 2-8h.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 7 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2654. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 6, 8 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2655. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2652. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2653. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 8, 13, 15, 18, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2656. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3, 5 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2657. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2658. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 26, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2659 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 7 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2654, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 6, 8 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2655, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2652, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2653, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 8, 13, 15, 18, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2656, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3, 5 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2657, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2658, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 26, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2659. Pateikimo stadija. Štai daug tarpusavyje susijusių įstatymų projektų ir prašau, ministre, pateikti juos Seimui. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tiesų mūsų pirmininkas perskaitė visus įstatymų projektus, tačiau čia pakeitimų nėra tiek daug ir aš iš karto visus pateiksiu. Pirmiausia mūsų teikiamų įstatymų projektų tikslas yra suderinti šių įstatymų nuostatas su Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nuostatomis ir išspręsti kai kurias socialinį draudimą reglamentuojančias iškilusias praktikoje problemas. Pirma. Asmenys, deleguoti iš Lietuvos dirbti tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybės institucijose, turi būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvoje, skaičiuojant šio draudimo įmokas nuo jiems iš Lietuvos mokamo darbo užmokesčio. Tas yra jau pasakyta, kaip minėjau, anksčiau priimtame įstatyme, tačiau mes turime suderinti tas nuostatas. Antra. Asmenų, deleguotų iš Lietuvos dirbti tarptautinėse ir Europos Sąjunga institucijose ar užsienio valstybių institucijose, sutuoktiniai tuo laikotarpiu, kai jie gyvens užsienyje kartu su deleguotu asmeniu, būtų draudžiami pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Taip jie būtų draudžiami tuo atveju, jeigu jie dar nėra sukakę senatvės pensijos amžiaus ir negauna pajamų, susijusių su darbo santykiais.

Toliau. Siūlome įteisinti nuo kitų metų liepos 1 dienos neįgalaus asmens slaugytojų draudimą visai valstybinei socialinio draudimo pensijai ir nedarbo socialiniam draudimui. Kitaip sakant, neįgalaus asmens slauga, tai yra kai yra visiška negalia, jo slaugytojui įsiskaičiuos tas laikas į darbo stažą pensijai. Iki šiol buvo draudžiama valstybės lėšomis tik bazinei pensijai, dabar bus draudžiama visai pensijai nuo minimalios algos ir taip pat jiems bus taikomas dar draudimas nuo nedarbo.

Atsižvelgiant į savarankiškai dirbančių asmenų įsiskolinimo aktualumą socialinio draudimo biudžetui, nustatyti „Sodros“ įmokų įsiskolinimų ir delspinigių atidėjimo funkcijos priskyrimą „Sodros“ teritoriniams skyriams. Dabar tokius sprendimus priima fondo valdyba, tačiau mes suderinome su fondo valdyba, kad atskirais atvejais taip būtų operatyviau sprendžiami tie klausimai.

Taip pat įstatymu detalizuoti išmokas, nuo kurių neatskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, kad būtų aiškiau įstatymo taikytojams. Ir iš esmės yra visos svarbiausios pataisos, kurios yra šiame įstatymų pakete. Labai prašyčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ką gi, nori klausti vienas Seimo narys. Jūsų nori paklausti ponas A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamoji ministre, tai nuo kada įsigalios neįgalaus asmens slaugytojų draudimas, ar nuo įstatymo priėmimo? Kaip bus su tais žmonėmis, kurie slaugė asmenį? Ir vėl lyg ir bus supriešinta visuomenė, nes aš irgi turiu keletą tokių žmonių ir, regis, kreipiausi į jus, jie jau dabar nori įrodyti, kad kažkada slaugė ir dėl to neturi stažo.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Iš tiesų noriu pasakyti, jeigu žmogus slaugo neįgalų asmenį, kuris yra iš tikrųjų, aiškiau, kai sakau, visiškos negalios, tikrai labai sunkų ligonį, tai tokiu atveju jau ir dabar tas asmuo yra draudžiamas, bet jis yra draudžiamas bazinei pensijai. Dabar mes siūlome nuo kitų metų (suskaičiavome lėšas) liepos 1 dienos drausti visai pensijai nuo minimalios algos. Kitaip sakant, jeigu jūs, Seimas, pritartumėte, tai būtų nuo kitų metų liepos 1 dienos nebe bazinei, bet visai pensijai. Tai toks sprendimas būtų iš tikrųjų labai teigiamas. Noriu pasakyti, kad nuo ateinančių metų sausio 1 dienos yra numatytas ir motinos arba tėvo, tas, kuris augina vaiką iki trejų metų ir neturi darbo santykių, nedirba, tas vaiko iki trejų metų auginimo laikotarpis irgi yra įskaičiuojamas į stažą ir nuo kitų metų sausio 1 d. bus draudžiamas visai pensijai nuo bazinės pensijos. Kitaip sakant, ir vaikus auginant, ir neįgalų slaugant suvienodinsime visiems tą laikotarpį ir pensijai į stažą įskaičiuosime tų asmenų priežiūrą.

PIRMININKAS. Ačiū ministrei už atsakymus. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra norinčių kalbėti. Ar galima bendru sutarimu pritarti mano visiems minėtiems įstatymų projektams? Prieštaraujančių nėra. Pritarti. Ar galima bendru sutarimu pritarti Vyriausybės siūlymui svarstyti įstatymų projektus skubos tvarka? Prieštaraujančių negirdžiu. Pritarta. Pagrindinis komitetas visiems numatytiems įstatymo projektams yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomų komitetų nėra. Ką gi, viskas.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ar galėčiau, pirmininke?

PIRMININKAS. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Noriu labai padėkoti visiems kolegoms Seimo nariams. Šiandien buvo pritarta labai geriems įstatymams. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Mes tiesiog paklausėme K.Daukšio pasiūlymo ir padarėme pertrauką laiku. Jeigu ne K.Daukšys, mes, įtariu, dar tik būtume įpusėję pirmojo klausimo svarstymą. Perduokite ponui K.Daukšiui padėką už gerą pasiūlymą.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr.XP-2404(3*) (svarstymas)

Rezerviniai klausimai. Pirmasis rezervinis klausimas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr.XP-2404. Svarstymas. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu kalbės ponia A.M.Pavilionienė. Prašom.

M.A.PAVILIONIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, svarstyti teikiu trečiąjį Mokslo tarybos nuostatų variantą, patobulintą pagal Teisės departamento, Vyriausybės ir Seimo nario G.Steponavičiaus siūlymus. Trečiajam variantui bendru sutarimu pritarė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Galiu paminėti trečiojo varianto esmines naujoves bei diskusinius momentus. Mokslo tarybos nuostatai papildyti Mokslo tarybos administracija, kuri apibrėžiama kaip Mokslo tarybos struktūrinis padalinys, atliekantis Mokslo tarybos organizacinį, informacinį ir parengiamąjį darbą. Taip pat pristatoma pareigybė administracijos direktoriaus, kuris atskaitingas Mokslo tarybai bei jos pirmininkui. Tikslinama sekretoriaus pareigybė. Jis įvardijamas kaip mokslinis sekretorius, kuris organizuoja Mokslo tarybos veiklą. Tikslinamos valdybos funkcijos.

Diskusiniai momentai – Mokslo tarybos struktūra. Ir Mokslo taryba, ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas laikosi nuomonės, kad tarybą sudaro ne dvi tarybos, kaip buvo siūloma, o du komitetai: Humanitarinių ir socialinių mokslų bei Gamtos ir technikos komitetas. Kitas diskusinis klausimas – Mokslo fondo vaidmuo. Kolega G.Steponavičius siūlė, kad Mokslo fondas galėtų skirstyti lėšas mokslo tyrimams ir mokslo institucijoms. Tačiau dabar galiojančiame Mokslo ir studijų įstatyme nėra tokių Mokslo fondo funkcijų, todėl buvo sutarta ateityje aptarti Mokslo fondo naują paskirtį.

Taip pat Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas Seimo nutarime pakeitė datą, siūlydamas iki 2008 m. vasario 20 d. teikti Seimui tvirtinti naujus kandidatus į Mokslo tarybos narius.

Prašau gerbiamuosius Seimo narius pritarti suderintam Mokslo tarybos nuostatų trečiajam variantui. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū poniai M.Pavilionienei. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto narę ponią E.Karpickienę, kuri mums pasakys, ką nutarė Biudžeto ir finansų komitetas.

E.KARPICKIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė minėtą įstatymo projektą ir teikia tokią išvadą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas naujas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr.XP-2404(2), pasiūlyti pagrindiniam komitetui nesvarstyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ projekto Nr.XP-2404. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ projektui Nr.XP-2404(2) ir jį patobulinti atsižvelgiant į Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės pritarė naujajam patobulintam variantui. Dabar mes turėtume apsispręsti dėl G.Steponavičiaus pataisų. Čia yra apie dvidešimt pataisų ir pasiūlymų. Komitetas daugeliui šių pataisų nepritarė. Šiuo atveju kviesčiau ponią M.Pavilionienę į tribūną ir mes kaip nors kartu apsispręstume, ką daryti. Nėra G.Steponavičiaus. Gal mes vadovausimės komiteto nuomone ir greitai viską įveiksime.

M.A.PAVILIONIENĖ. Su gerbiamuoju G.Steponavičiumi buvo suderintos jo pastabos ir jis pritarė komiteto nuomonei. Tai yra Mokslo fondą palikti ateičiai, pritarė tam, kad nebūtų siūloma tarybos, paliko komitetus. O kitos jo pastabos, stilistinės ir visos kitos, buvo priimtos. Aš manau, kad gerbiamasis G.Steponavičius tikrai neprieštaraus, nes jis buvo mūsų komitete, mes su juo dirbome ir viską suderinome.

PIRMININKAS. Galbūt reikėtų patikėti ponia M.Pavilioniene. Dabar tik svarstymo stadija, priėmimo metu G.Steponavičius galės įvertinti, ar tikrai yra atsižvelgta į jo pasiūlymus ir pastabas. Labai ačiū poniai M.Pavilionienei. Jeigu nėra prieštaraujančių, galime pabaigti pateikimą. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ projektui? Prieštaravimų negirdžiu. Pritarta.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1, 2, 8, 11 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2520 (pateikimo tęsinys)

Rezervinis 2 klausimas – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1, 2, 8, 11 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2520. Mane informavo Sekretoriatas, jog rytiniame posėdyje buvo balsuojama. Balsuojančių Seimo narių santykis buvo lygus ir tada frakcijos vardu buvo paprašyta pertraukos iki kito posėdžio.

Dabar mes turime apsispręsti balsuodami, ar pritariame minėtam įstatymo projektui po pateikimo. Ar galime registruotis ir balsuoti, ar galime bendru sutarimu pritarti teikiamam įstatymo projektui? (Balsai salėje) Galima. Jeigu neprieštaraujate, pritariame pateikimui bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Audito komitetas. Svarstymo data Seniūnų sueigoje dar nenumatyta. Greičiausiai jau pavasario sesijoje. Ačiū. Taip ir parašysime.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr.XP-2710 (pateikimas)

Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr.XP-2710. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas ponas Č.Juršėnas. (Balsai salėje) Išspręsime Seniūnų sueigoje. Geras pasiūlymas.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“. Kodėl jis teikiamas? Dėl dviejų priežasčių. Pirma, pasikeitimai, kaip aš sakau, fliuktuacijos tarp frakcijų. Iš tikro dideli pasikeitimai. Ir antras dalykas, komitetų sudėties pasikeitimai. Taigi kai kuriuose komitetuose Seimo nariai, komitetų nariai, neturi savo oficialių pavaduotojų ir atskirais atvejais sunku užtikrinti reikalingą kvorumą komitetams posėdžiaujant. Kad to išvengtume, turime patikslinti pagal esamą frakcijų ir komitetų sudėtį.

Kadangi čia kai kuriais atvejais yra daugtaškiai, jeigu pastebėjote, aš siūlau dabar pritarti po pateikimo, o kitą savaitę galėsime patvirtinti ir jau ar pratęstoje sesijoje, ar pavasario sesijoje turėsime daugiau ar mažiau sutvarkytus Seimo komitetus. Tai yra ir komitetų nariai, ir jų pavaduotojai, tada komitetų pirmininkams bus lengviau organizuoti komitetų posėdžius. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Vienas Seimo narys nori klausti. G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs minėjote, pateiktame projekte yra daugtaškių, tuščių vietų. Kokios priežastys neleidžia vienu kartu teikti visus komitetų pavaduotojus ir patvirtinti netrukdant laiko kitame posėdyje? Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Pirmas dalykas, kolega V.Žiemelis. Jis Mišrioje Seimo narių grupėje yra vienas ir niekas kitas negali jo pakeisti, išskyrus V.Žiemelį. Manau, nerašysime, tik tą daugtaškį panaikinsime.

Dėl mūsų frakcijos aš turiu tiesiai pasakyti. Dėl mūsų frakcijos, dėl kai kurių dalykų nėra galutinio susitarimo. Kai tik bus patikslinta, bus pateikta. Galbūt ketvirtadienį bus galima priimti.

PIRMININKAS. Norinčių klausti nėra. Ačiū ponui Č.Juršėnui.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonių už, nuomonių prieš nėra. Balsuojame. Registruojamės ir balsuosime dėl Seimo nutarimo, dėl pritarimo Seimo nutarimui.

Užsiregistravo 34 Seimo nariai.

Balsuojame dėl pritarimo Seimo nutarimo projektui Nr.XP-2710, Seimo nutarimui „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“.

Už – 33, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimui po pateikimo pritarta.

Seniūnų sueiga ar Seimo valdyba nutars, kada būtų geriausia jį priimti.

Rezervinis 4 klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2151. Pateikimas. Pranešėjas – E.Žakaris. Kviečiu į tribūną.

E.ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šį įstatymo projektą mes užregistravome kovo 4 dieną. Jame buvo trys principinės nuostatos, kurias norėjome keisti. Tačiau lapkričio mėnesį buvo užregistruotas Vyriausybės atitinkamų straipsnių projektas ir dvi mūsų nuostatos jame yra įvertintos. Mes pasitarėme su kolega J.Juozapaičiu ir atsisakome teikiamo projekto. O trečiąją nuostatą, kuri nėra įvertinta, mes užregistruosime kaip pasiūlymą Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui.

Kad negaišinčiau kolegų, kitas mūsų teikiamas projektas, kuris buvo užregistruotas birželio mėnesį, yra visiškai įvertintas Vyriausybės posėdyje ir mes jį taip pat atsiimame. Ačiū.

PIRMININKAS. Rezervinis ketvirtasis, rezervinis penktasis, įstatymų projektų teikėjų siūlymu, nesvarstomi.

Rezervinis šeštasis – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 ir 57 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2547. Pranešėja – V.Baltraitienė. Aš pamenu, rytiniame posėdyje ponia Virginija prašė perkelti į ketvirtadienį arba į trečiadienį, iš anksto informavo, kad negalės dalyvauti vakariniame posėdyje. Irgi nesvarstome.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 9, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2576 (pateikimas)

Rezervinis septintasis – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 9, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – A.Matulas. Prašom. Kviečiu į tribūną. Tikrai tas monitorius, matyt, trukdo.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu jums svarstyti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 9 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Mintis teikti šį įstatymo projektą kilo po žiniasklaidoje pasirodžiusio straipsnio, konkrečiai jam pasirodžius 2007 m. rugsėjo 26 dieną „Lietuvos ryte“. Ten buvo aprašytas atvejis, kai moteris, mūsų pilietė, kuri davė kaulų čiulpus, buvo donorė, patyrė nuostolių, nes laikinas nedarbingumas jai buvo apmokėtas kaip ir visiems: už dvi dienas mokėjo darbdavys, o vėliau jai buvo mokama 85% atlyginimo dydžio kompensacija už laikiną nedarbingumą. Manau, kad tai yra nevisiškai teisinga. Žmogus, kuris aukojasi dėl kito žmogaus, turėtų nuo pirmos dienos nepatirti nuostolių ir gauti 100% kompensaciją. Tokių žmonių, pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo 2, jie davė kaulų čiulpus. Paprastai per metus būna 4–5 žmonės, kurie aukoja inkstus savo artimiesiems. Papildomų lėšų reikės labai nedaug, tiesiog keletą tūkstančių per metus, todėl labai prašyčiau pritarti šiam įstatymui po pateikimo.

PIRMININKAS. Norinčių klausti nėra. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Registruojamės? Registruojamės, nes paskutinysis darbotvarkės klausimas. Registruojamės!

Dėl vedimo tvarkos – J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Yra pateiktas geras projektas, manau, kad jis bus palaikytas, bet vis tiek turėtume prašyti Vyriausybės išvadų, nors ir nedidelės sumos, bet papildomi finansai bus neišvengiamai reikalingi.

PIRMININKAS. Aš manau, galime prašyti, tuo labiau kad vis tiek turbūt ir ponas Antanas, matyt, netiki, kad mes svarstysime iki Naujųjų metų. Vis tiek greičiausiai tai bus per pavasario sesiją. (Balsas salėje) Turite tai omenyje? Gerai. Užsiregistravome.

Balsuojame dėl pritarimo įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-2576. Seimą apėmusi nusirašinėjimo arba įtarumo manija. (Balsai salėje)

Už – 29, prieš nėra, susilaikiusių nėra.

J.Čekuolis, kaip reikalauja mūsų Statutas, paprašė, kad Seimas pritartų kreipimuisi į Vyriausybę dėl jos išvados. Ar galime bendru sutarimu kreiptis į Vyriausybę ir prašyti jos išvados? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, kreipiamės. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomų komitetų nenumatyta, Seniūnų sueiga nenumatė. Ar yra?.. Sveikatos reikalų komitetas? Sveikatos reikalų komitetas yra papildomas komitetas.

Seimo narių pareiškimai. Jų nėra.

Skelbiu gruodžio 4 dienos vakarinio posėdžio pabaigą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLPDF – Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija.