Trisdešimt trečiasis (354) posėdis
2007 m. lapkričio 22 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. MUNTIANAS, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č. JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai A. ČAPLIKAS ir A. PEKELIŪNAS

Signataro Kazimiero Antanavičiaus 70-ųjų gimimo metinių paminėjimas

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, malonūs svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. lapkričio 22 dienos rytinį plenarinį posėdį.

Pagal mūsų išankstinį susitarimą posėdį pradedame, paminėdami iškilaus Lietuvos vyro – Nepriklausomybės Akto signataro profesoriaus Kazimiero Antanavičiaus atminimą jo 70-ųjų gimimo metinių proga. Posėdyje dalyvauja velionio profesoriaus artimieji: žmona Onutė Antanavičienė ir dukra Rasa Antanavičiūtė. Kviečiu žodį pirmiausia tarti Seimo Pirmininką V.Muntianą. Prašom.

Seimo Pirmininko V.Muntiano kalba

V.MUNTIANAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji velionio profesoriaus artimieji, kasmet vis labiau tolstame nuo visiems mums gerai žinomo tautinio valstybinio atgimimo laikmečio, nepakartojamų tautos entuziazmo kupinų šimtatūkstantinių mitingų. Vienas iš aktyviausių to laikotarpio veikėjų buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Sąjūdžio tarybos narys, Atkuriamojo ir Lietuvos Respublikos Seimo narys, žymus ekonomistas profesorius Kazimieras Antanavičius. Šiomis dienomis, lapkričio 25 d., jam būtų sukakę 70 metų. Deja, po pusmečio bus jau dešimtmetis, kai jis ilsisi Antakalnio kalnelyje.

Kazimieras Antanavičius nuo jaunystės pasižymėjo žemaitišku atkaklumu. Kelią į Lietuvos mokslo bei politikos aukštumas jis pradėjo ne nuo tuometinės valdžios kabinetų, bet nuo paprastų statybos darbų vykdytojo pareigų sostinės Naujosios Vilnios priemiestyje.

1968 metais apgynęs mokslų daktaro disertaciją, pradėjo dirbti Vilniaus inžineriniame statybos institute, kuriame darbavosi daugiau nei 20 metų. Nuo 1969 metų įkūrė tuo metu naujos mokslo srities – valdymo sistemų mokslo tyrimo laboratoriją ir jai vadovavo 17 metų. 1977 metais apgynė ekonomikos mokslų daktaro disertaciją, šiandieną tai habilituoto daktaro disertacija. Ir 1982 metais jam buvo suteiktas profesoriaus vardas.

Dar reikšmingesnius darbus profesorius K.Antanavičius nuveikė atgimstančios Lietuvos metais, nepriklausomybės priešaušryje ir pirmaisiais valstybės atkūrimo metais. Jis dalyvavo kuriant Sąjūdį, buvo išrinktas Sąjūdžio tarybos nariu. Rengė Sąjūdžio ekonomines programas ir joms vadovavo, parengė Lietuvos ekonomikos reformos teisinę bazę.

1989 metais Sąjūdžio iškeltas buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu. 1990 metais tapo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatu, o 1992 m. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu.

Itin aktyviai ir produktyviai profesorius dirbo Aukščiausiojoje Taryboje ir Seime. Jis parengė per šimtą įstatymų, Seimo nutarimų projektų, Lietuvos ekonomikos atkūrimo ir plėtojimo metmenis. Dauguma profesoriaus ekonominių siūlymų ir problemų sprendimo būdų neprarado savo svarbos ir šiandien. Daugelis jų tikrai naudingi sprendžiant aktualius valstybės ir visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo klausimus.

Kazimieras Antanavičius nuoširdžiai dirbo savo atkuriamos šalies gerovei. Jis pateikė daug originalių ir valstybei naudingų idėjų. Jo paskaitos, mokslinė ir politinė veikla realiai išreiškė ne tik jo paties gyvenimo, bet ir valstybės viziją.

Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto salė pavadinta profesoriaus K.Antanavičiaus vardu. Jo darbai liko su mumis – tai svarbiausia prisimenant Seimo narį K.Antanavičių.

Gerbiamieji kolegos, prašau visų buvusio kolegos profesoriaus K.Antanavičiaus atminimą pagerbti tylos minute. (Tylos minutė)

Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Dabar kviečiu žodį apie bendražygį tarti Seimo narį, krašto apsaugos ministrą J.Oleką. Prašom.

Seimo nario, krašto apsaugos ministro J.Oleko kalba

J.OLEKAS (LSDPF). Brangūs Kazimiero Antanavičiaus artimieji, gerbiamieji kolegos, pasitinkame vieno iš iškiliausių XX amžiaus antrosios pusės bendražygių 70-metį, deja, jau beveik prieš dešimtmetį jį patį palydėję į Antakalnio kalnelį. Aldona Žemaitytė, rašydama apie jo gyvenimą, jį apibūdino kaip šviesulį, nuo kurio ištirpsta tamsa. Simboliška, jog šiandieną paraleliai šiam paminėjimui jo kolegos Nepriklausomybės Akto signatarai organizuoja tarptautinę konferenciją tema „Kelias į laisvę“.

Kalbėti apie jį nepaprasta dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad tie, kurie 1988 metais Sąjūdžio aušroje ir 1990 m. atkuriant nepriklausomybę jau artėjome prie pilnametystės ar buvome jos sulaukę ir matėme ar girdėjome K.Antanavičių, įsiminėme jį visam gyvenimui. Ir šiandieną lyg matome jo žvilgsnį, šiek tiek per akinių viršų žvelgiantį į kiekvieną ir įpareigojantį. Dėl to, kad tuo metu būdamas dabartinės mūsų dalies vienmetis atsinešė į valstybės kūrybą profesinę brandą, įžvalgumą, profesionalumą, gilų atsakomybės jausmą. Dėl to, kad jau tada jis sužinojo, kad viduje visai kitu ritmu tiksi jo gyvenimo laikrodis, ir to niekada neparodė. Tik galbūt buvo reiklesnis pirmiausiai sau ir bendražygiams. Jis atėjo iš lietuviško Žemaitijos kaimo su visa laisvės patirtimi, su visa karo ir pokario netektimi, kai buvo ištremti tėvai, kai reikėjo glaustis globojamam vyresniosios sesers, kai reikėjo keisti vieną po kitos mokyklas, kad galėtum įgyti išsilavinimą, kai reikėjo net suklastoti biografijos duomenis, kad galėtum studijuoti Kauno politechnikos institute, būti iš jo išmestam už savo, už tėvų praeitį, ir tik kito Kazimiero, jau iš Suvalkijos lygumų, – profesoriaus Kazimiero Baršausko, tuometinio Kauno politechnikos instituto rektoriaus, dėka gauti leidimą pabaigti institutą ir apginti diplomą. Su sunkiu įsidarbinimu statybų aikštelėse, su nelengva mokslinio darbo pradžia, su disertacijos apsigynimu ir jos ilgu netvirtinimu dėl daugelio anoniminių skundų, dėl to, kad vėl nenulenkė galvos, neišsižadėjo savo praeities, su dabar habilituotos disertacijos apsigynimu ir vėl ilgu jos netvirtinimu – toks Kazimieras Antanavičius atėjo į Sąjūdžio aušrą. Toks jis buvo skaitydamas savo paskaitas „Žinijos“ draugijoje, ginčydamasis, bandydamas pramušti, suaižyti sąstingio ledą, gaubusį mūsų Tėvynę.

Ir štai 1988-ieji, galbūt patys laimingiausi K.Antanavičiaus metai. Kai jis, nesiverždamas į pirmąsias gretas, bet dirbdamas savo darbą, dėstė tiek savo studentams, tiek savo kolegoms ekonomistams, važinėjo po Lietuvą ir buvo labai gerai suprastas dėl savo paprastos, argumentuotos, tvirtos kalbos, dėl savo artumo tam paprastam Lietuvos žmogui. Nors galbūt, kaip jis yra pasakęs, širdyje būdamas liberalas, bet matydamas neteisybes, kurias reikėjo išgyventi jo šeimai, jo amžininkams, išgyventi Lietuvos žmonėms, jis visada kėlė silpnesniųjų užuojautos ir pagalbos klausimą. K.Antanavičius buvo daugelio Sąjūdžio mitingų aštrus kalbėtojas, vienas iš Sąjūdžio Ekonominės programos kūrėjų. Jis buvo išrinktas Lietuvos Sąjūdžio Seimo tarybos nariu ir tapo Vilniaus Sąjūdžio tarybos nariu.

Ne vieną vakarą ne vienam iš mūsų teko praleisti su juo ginčijantis, diskutuojant. K.Antanavičius 1988–1989 metais su savo kolegomis ekonomistais parengė daugybę programinių dokumentų, įstatymų projektų, kaip tvarkyti ūkį rinkos ekonomikos sąlygomis. 1989 metais jis kartu su kitais didele balsų persvara buvo išrinktas SSRS liaudies deputatu vienoje iš sunkesnių tuo metu Vilniaus rinkimų apygardų.

K.Antanavičius, kaip Sąjūdžio atstovas, 1989 metų vasario 16 dieną išvažiavo paminėti Vasario 16-osios į Kanadą ir susitikęs su Kanados lietuvių bendruomene sužinojo apie savo kitą gyvenimo tėkmę. Tuo metu mano kolegos Kanados gydytojai jam paliko gyventi tik porą mėnesių. K.Antanavičius nepametė vilties, nepametė tikėjimo, bet grįžo, buvo operuotas ir vėl kėlėsi dirbti Tėvynės labui. Galbūt ir dėl žemaitiško būdo, ir dėl charakterio savybių, ir jau dėl mano minėtos aplinkybės jis neturėjo galimybės laukti ir ką nors atidėti, jis tada skubino viską padaryti dabar.

K.Antanavičius 1989 metais stojo ir prie atkuriamos Lietuvos socialdemokratų partijos vairo, buvo atkaklus pertvarkų šalininkas. Jis pakėlė šią atsikūrusią partiją, subūrė mus ir kitus bičiulius kaip partijos kūrėjų branduolį. Jis Lietuvos socialdemokratų partiją atvedė kaip pirmąją į tarptautines institucijas. Jau 1990 metų pabaigoje, gruodžio mėnesį, Socialistų Internacionalas priėmė Socialdemokratų partiją kaip lygiavertę šios organizacijos narę.

K.Antanavičius buvo išrinktas ir į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą, tapo šios Aukščiausiosios Tarybos Ekonomikos komisijos pirmininku, vėliau, po 1992 metų, – komiteto pirmininku, šias pareigas ėjo iki 1994 metų. Ir vėlgi, kaip sakiau, jis atėjo ne tuščiomis, jis atėjo pasiruošęs, nes turėjo didelį įstatymų projektų bagažą. Pirmasis įstatymas, kurį jis pristatė Aukščiausiojoje Taryboje buvo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas. Jis iš esmės buvo priimtas ir jo pagrindu buvo formuojama pirmoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė. K.Antanavičius tada sakė: „Gerbiamieji deputatai, jūsų dėmesiui pateikiamas pirmasis iš visos serijos naujų Lietuvos Respublikos įstatymų, liečiančių ekonomiką ir valstybės sandarą.“ Nepriklausomos valstybės Vyriausybės darbo modelis ir buvo vienas iš K.Antanavičiaus vadovaujamos grupės parengtų įstatymų.

Nuo pat Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo darbo pradžios K.Antanavičius Lietuvos nepriklausomybei įtvirtinti ir ginti naudojo visą savo turimą patirtį, tarptautinius kontaktus. Jau kovo 14 d. jis ragino kitus kolegas tardamas: „Norėčiau kreiptis į visų partijų narius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatus. Manau, būtų labai reikalinga ir svarbu Lietuvai, kad visos partijos – komunistai, demokratai, krikščionys demokratai, žalieji – kreiptųsi į savo bendravardes partijas Europos ir pasaulio šalyse dėl mūsų parėmimo informuodami apie mūsų žygį, apie mūsų siekį ir pridėdami mūsų priimtą Nepriklausomybės aktą. Kad kitų partijų lyderiai savo parlamentuose paremtų greitesnį mūsų Lietuvos valstybės atstatymo pripažinimą, kuris buvo iki 1940 metų. Mes, Socialdemokratų partija, šitą jau padarėme, kreipėmės į 28 pasaulio šalių socialdemokratų partijas ir kartu kreipėmės į socialdemokratų frakcijas tų šalių parlamentuose, taip pat į Europos Parlamento Socialistų frakciją. Manome, kad tai galėtų turėti nemažą įtaką.“ To meto Aukščiausiosios Tarybos kolegos šiuos jo žodžius palydėjo plojimais.

Gerbiamieji kolegos, šiandien, kai beveik dešimtmetis mus skiria nuo K.Antanavičiaus išėjimo Anapilin, žvelgdami į jo visą indėlį į Lietuvos valstybės atkūrimą, į jo pasiūlymus, mes galime semtis nemažos patirties. 1993 m. birželio 8 d. Aukščiausiojoje Taryboje K.Antanavičius siūlė kitaip kompensuoti nuvertėjusius indėlius, kuriuos mes galiausiai kompensavome beveik po penkiolikos metų. 1993 m. birželį jis siūlė paprasčiausiai kitu santykiu pakeisti pirmuosius 2000 talonų – 1:10, dar vieną su šimtu pakeisti už kiekvieną vaiką, turimą šeimoje, ir tik kitus keisti tuo santykiu, kuriuo buvo keista, kaip buvo nuspręsta, t. y. 1:100. Deja, tuo metu jo žodžiai nebuvo išgirsti, ir tiek politikai, tiek Lietuvos žmonės to turėjo laukti dar 15 metų.

Galima apibendrinti, jog nepriklausomybės atkūrimo aušroje savo idėjomis, pasiūlymais, praktine veika K.Antanavičius buvo vienas labiausiai profesionaliai pasirengusių dirbti įstatymų leidybos srityje. Jis buvo viena iš ryškiausių šio laikmečio Lietuvos politikos figūrų, daug pasidarbavęs demokratijos plėtrai. Jis skubino save, skubino kitus. Kaip savo gyvenimo motto jis tada iš Kanados parsivežęs paprastą dvieilį parašė: „Jeigu reikalai blogi, niekada nepasiduok.“ Tuo jis vadovavosi savo gyvenime ir, kiek žinau, linkėjo tuo vadovautis šeimai ir mums.

Gerbiamieji kolegos, manau, šiandien iš šios garbingos tribūnos galiu atsiprašyti K.Antanavičiaus, kad ne visuomet su juo suspėjome, kad ne visuomet pagavome toli žvelgiančią jo mintį, už tai, kad kartais galbūt per aštriai mes ginčijomės su jo įžvalgumu, kartais nematydami prieš save šio romantiško, atsidavusio Lietuvai žmogaus. Ačiū tau, Kazimierai. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega, už tikrai prasmingą pranešimą. Dėkoju kolegoms Seimo nariams už dėmesingumą ir susikaupimą. Baigdamas šią mūsų posėdžio dalį noriu pasakyti, kad per pirmąją šio rytinio posėdžio pertrauką I rūmų pirmo aukšto fojė atidaroma paroda, skirta profesoriaus K.Antanavičiaus 70-mečiui. Šeštadienį Paveikslų galerijoje bus dar vienas minėjimas. Dar vienas renginys Seimo rūmuose yra numatytas pirmadienį, apie jį bus pranešta atskirai. Ačiū visiems, ačiū artimiesiems.

Gerbiamieji kolegos, dabar imamės mūsų šios dienos klausimų. Pirmiausia prašyčiau visus registruotis.

Seniūnų sueigos patikslinta 2007 m. lapkričio 22 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Bet kad ir kiek būtų, vis tiek dabar turime kalbėti apie darbotvarkes. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia du principiniai pareiškimai ar pranešimai po Seimo seniūnų sueigos ir po Seimo valdybos posėdžio. Seniūnų sueigoje buvo daug ginčų, kiek klausimų galime šiandien išnagrinėti. Vienbalsiai buvo sutarta, kad turime radikaliai sutrumpinti tiek rytinio posėdžio, tiek vakarinio posėdžio darbotvarkes. Tai ir padaryta. Kaip konkrečiai, dar pasakysiu.

Ir antras dalykas. Malonu, kad opozicija pasiūlė surengti papildomą, t. y. nenumatytą ar neeilinį, posėdį. Seimo valdyba prieš pat šį Seimo posėdį priėmė principinį sprendimą, kad tas nenumatytas posėdis būtų gruodžio 5 d. 11 valandą. 4 ir 6 d. – eiliniai posėdžiai, o 5 d. vienas neeilinis posėdis, kad mes spėtume išnagrinėti susikaupusius klausimus, kurių neišnagrinėjome antradienį ir kurių, aš bijau, neišnagrinėsime ir šiandien. (Šurmulys salėje) Kolegos, dėmesio! Čia du esminiai dalykai.

Dabar dėl konkretikos. Pagrindinis klausimas yra biudžetas arba, tiksliau, biudžetai ir su jais susiję klausimai. Toliau, 1-5 klausimas Seimo narių pageidavimu arba reikalavimu, nes visa tai išdėstyta raštu ir tam tikras Seimo narių skaičius pasirašė, Ministras Pirmininkas po Vyriausybės valandos atsakys į Seimo narių klausimus. 1-6 klausimas taip pat klausimas, dėl kurio praeitą posėdį buvo padaryta pertrauka. 1-2 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas irgi nebuvo užbaigtas praėjusiame posėdyje, o liko tik susitarti dėl vieno straipsnio, kalbėti dėl balsavimo motyvų ir priimti šį labai aktualų įstatymą. Tas pats 2-5, arba Teismų įstatymas, kuris irgi atkeltas iš praėjusios dienos posėdžio. Visa kita, gerbiamieji kolegos, yra sutrumpinta arba išbraukta. Pateikimų iš viso neliko, išskyrus nutarimo projektą, taip pat susijusį su saugiu eismu. Seniūnų sueiga šiems dalykams pritarė, bet, kaip suprantu, kolegos Seimo nariai turi įvairių pasiūlymų. Gal pradėsime šį sykį iš tos pusės ir į kairę. Čia jūsų yra daugiau, sutinku, bet kad būtų tam tikras principas, pirmiausia kolega ir komiteto pirmininkas J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcijos vardu siūlau, kad šiandien plenarinio posėdžio metu būtų svarstomas priėmimo stadijoje Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymo projektas Nr.XP-1883(3), kuris susijęs su Saugaus eismo įstatymu.

PIRMININKAS. Supratau, kolega. Seniūnų sueiga buvo kitos nuomonės, bet kadangi čia frakcija kreipėsi, tai apie šį dalyką kalbėsime.

Dabar kolega V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo Nr.XP-2381. Aišku, gerai, kad jis yra įtrauktas, bet jūs pats, kaip senas Seimo vilkas, suprantate, kad šiuo laiku Seimo salėje 71 nario kaip niekada nebuvo per šiuos trejus metus, taip nebus ir šiandien. Faktiškai per to įstatymo priėmimą (yra du balsavimai už vieną straipsnį, dėl ko mes jau iš esmės susitarėme) nebus jokių ginčų, ir bendras balsavimas, na, 4 – prieš, 4 – už, galbūt užtruks 10–15 minučių. Jį atkelti į šią vietą… Aš labai gerbiu ir Ministrą Pirmininką, bet man atrodo, kad galima iki pietų rasti laiko, nes mes programuojame konfliktą. Lygiai tas pats būtų, kad, sakykim, dega vaikų namai, o gaisrininkai nevažiuoja gesinti, nes jiems, tarkim, A.Lydeka skaito paskaitą apie etiketą, kaip prie stalo reikia laikyti peilį ir šakutę. Nelogiškas dalykas. Jeigu mes jo nepriimsime, spauda vėl sakys, kad mes esame kažkokie baisuokliai, nenorime įvesti tvarkos keliuose. Todėl prašau jūsų įtraukti šį klausimą prieš „šešėlių gaudymą“, tai yra prieš vieną šešėlį.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Šis dalykas buvo nagrinėjamas. Paskui kartu su visais spręsime, bet primenu, kad ketvirtadieniais tikrai dažnai salėje ir 15 valandą, ir 16 valandą būna daugiau negu 71 Seimo narys. A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS (VLPDF). Gerbiamieji kolegos, 2-5 klausimas – Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurio svarstymo tęsiniui skirta pusė valandos, o pataisų yra labai daug. Tikrai nevertėtų taip neatsakingai svarstyti tas pataisas. Aš nežinau, gal kolega tikisi, kad visas jas staigiai atmes. Aš siūlyčiau šiandien tos pusės valandos visai neskirti, o skirti šiam įstatymui kitame posėdyje nors porą valandų, kad mes rimtai padirbėtume, nes tos pataisos yra labai konceptualios. Pusė valandos tikrai nieko neduos, ir šiandien nematyti, kad būtų galima daugiau skirti. Gal tikrai taip sutarkime, kad kitame posėdyje skiriame nors pusantros arba dvi valandas, ir tada rimtai padirbėsime. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega, aš su tamsta sutinku, bet čia reikalas yra štai koks: Seniūnų sueiga irgi mano, kad reikia išbraukti, nukelti į tą neeilinį posėdį ir skirti tikrai ne vieną valandą, bet čia yra tam tikras Statuto formalumas – nukelta iki šios dienos, tai mes bent turime pradėti. Jeigu Seimas nutars, kad galime dar toliau nukelti, suprantama, mes čia sutaupome ir liks daugiau laiko ar saugiam eismui, ar kuriam kitam dalykui.

A.Paulauskas. Prašom.

A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamasis pirmininke, Seniūnų sueigoje aš pasižymėjau įstatymo projektus, kuriuos jūs siūlėte išbraukti. Tarp jų buvo Teismų įstatymas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso įvairių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Nors Seniūnų sueiga pritarė, kad būtų išbraukta, jie vis tiek atsidūrė darbotvarkėje. Tai nėra tai, ką mes nusprendėme. Ar čia įvyko kokių nors kitų pakeitimų?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, visi pagrindiniai ATPK yra išbraukti ir todėl Socialdemokratų frakcija siūlo kai ką grąžinti. Dalis ATPK yra susiję su kitais klausimais, tai dėl to, bet jeigu neliks laiko, žinoma, jie bus pirmieji sutrumpinti, o liks tiktai 2-11 klausimas, jeigu mums seksis viską greitai svarstyti.

Kolega S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielasis posėdžio pirmininke, norėčiau išsiaiškinti…

PIRMININKAS. Minutėlę! Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Mielasis posėdžio pirmininke, norėčiau išsiaiškinti, ar tai, ką aš matau prieš savo akis, yra tiesiog lapsus linguae ar lapsus gudrybė? Dabar paaiškinu, ką norėjau pasakyti. Seimo patvirtintoje 15 dienos posėdžių darbotvarkėje buvo įrašyti 1-7a ir 1-7b klausimai – Pinigų plovimo įstatymas. Jeigu Seniūnų sueiga nutarė ką nors išbraukti ar įrašyti, yra sutarti tam tikri žymėjimai: arba pajuodinama, ar papilkinama. Jeigu jūs atsiversite šios dienos mums išdalytą darbotvarkę, šis klausimas, liaudiškai tariant, išgaravo. Jo nėra. Prašom paaiškinti, kas tai yra? Ačiū.

PIRMININKAS. Čia yra tas variantas, kurį jūs paminėjote, apie linguae.

P.Auštrevičius.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Sunku patikėti, kad mes turime tokį darbotvarkės projektą po labai konstruktyvaus pokalbio Seniūnų sueigoje. Aš visokeriopai remiu mūsų kolegas, kurie kalbėjo už tai, kad Teismų įstatymas čia nebūtų įtrauktas. Jau yra sprendimas dėl gruodžio 5 dienos papildomos sesijos, ir būkime nuoseklūs. Taip pat reikia išbraukti iš šios dienos posėdžio darbotvarkės visus sprendimus, susijusius su Administracinių teisės pažeidimų kodekso tam tikromis pataisomis. Čia mano pirmoji kalbos dalis.

Antroji kalbos dalis. Gerbiamasis Česlovai, mes iš tikrųjų siūlėme įtraukti po 1-3c, o tiksliau, 1-3d projekto Nr.XP-279 svarstymą. Kaip aš ir minėjau, tai yra nuoseklus to paties klausimo svarstymas nedarant jokių spragų. Noriu pasakyti, koks yra vėlavimas ir koks yra blogas darbo planavimas Seime. Mes svarstome projektą Nr.XP-2587, o Nr.XP-279 seniai guli ant lentynų ir niekaip nepakliūva tolesniam svarstymui.

Dar vienas dalykas. Mielieji kolegos, aš siūlau nedelsti dėl Nr.XP-2686, tai yra dėl nutarimo „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir kitų eismo saugumo srityje veikiančių valstybės institucijų veiklos parlamentinio tyrimo“ projekto. Siūlau šį klausimą, sumažinus šios darbotvarkės svarstomų klausimų sąrašą, pakelti į viršų. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Pirmasis – J.Razma.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu reaguoti į kai kuriuos čia pateiktus pasiūlymus dėl darbotvarkės. Iš tiesų, manau, jūs negalite teikti siūlymo išbraukti Teismų įstatymą. Pagal Statutą jis šiandien turi būti, nes pertrauka yra iki kito posėdžio, o ne ilgiau. Aš pabrėžčiau, kad šiandien šio įstatymo svarstymas gali būti labai trumpas, tik kelios minutės. Kaip žinote, yra sustota paprašius pertraukos prieš mūsų frakcijos vardu kalbėjusį K.Čilinską, kuris pasiūlė nepritarti pagrindinio komiteto išvadai ir projektui. Jeigu Seimas taip ir balsuos, tai šiandien mes užtruksime labai trumpai ir tada, matyt, nuspręsime, ar sudaryti atskirą grupę, ar duoti visuomenei svarstyti šį projektą ir t. t. Aš siūlau tikrai neorganizuoti šio projekto išbraukimo.

Dėl socialdemokratų siūlymo įrašyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas. Aš sutinku, kad yra aktualu kuo greičiau priimti šį projektą, bet, kolegos, mes labai lengvai sugaišom beveik pusę metų, kai šis projektas buvo grąžintas Vyriausybei tobulinti. Tai dabar nepulkim į kitą kraštutinumą, kad, tik antradienį pritarę po svarstymo ir neturėdami galimybės pateikti jokių naujų pataisų, šiandien norėtume jį priimti. Svarstymo stadijos metu kai kurios nuostatos yra nepagrįstai sušvelnintos. Jeigu šį projektą priimsim tokį, koks yra dabar, aš manau, kad mes nepasieksim to efekto, kurio tikimės.

Šalia to, kadangi šiandien, manau, nepriimsim Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekto, frakcijos vardu siūlau išbraukti ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, nes jis vienas, be šito lydinčiojo projekto, tikrai nieko neduoda. Tai yra bendrosios nuostatos. Jeigu atidėtume jo priėmimą, būtų galimybė pateikti pataisą, kad senesniems automobiliams techninės apžiūros nebūtų kasmet, dėl ko žmonės dabar yra pasipiktinę. Tai yra, manau, nepagrįstas dalykas, nes dabar tai yra palikta spręsti ministrui. Mes galėtume įstatyme parašyti, kad periodiškumas yra dveji metai, ir joks ministras negalėtų nieko keisti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aišku, kas siūloma. Dabar G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, yra surinkti 47 Seimo narių parašai dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo. Pagal Statutą mes privalome registruoti ir svarstyti šiandieną, nes parašai buvo surinkti antradienį. Susidaro įspūdis, kad tiesiog piktybiškai yra vilkinama ir nenorima šio klausimo spręsti. Tai audrina, manau, ne tik mamas ir vaikus, kuriems labai svarbu žinoti Seimo sprendimą, ar bus treji metai, ar kitaip. Deja, Teisės departamentas, iki šiol pateikdamas išvadą, kad galbūt yra vienas kitas neatitikimas, prieš svarstymą, kai pagrindinis įstatymo projektas buvo jau po svarstymo… Buvo pritarta, kalbėta, diskusijų nebuvo, o dabar staiga, kaip perkūnas iš giedro dangaus, nurodyta, kad prieštarauja Konstitucijai. Prieštarauja, galbūt dar galima dėl to diskutuoti, tam tikros nuostatos, bet ne esminis, pats pagrindinis įstatymo projektas. Tai aš siūlau frakcijos vardu įtraukti ir šiandieną pradėti priėmimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pritardamas Seimo nario G.Šileikio siūlymui, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad tai, jog šiandien į darbotvarkę nėra įtrauktas Ligos ir motinystės išmokų įstatymas, reiškia, kad šiurkščiai pažeidžiamas Seimo statutas. Noriu atkreipti dėmesį, kad jeigu jūs remiatės Seimo statuto 138 straipsniu ir ruošiatės prašyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, tai vėlgi yra Statuto pažeidimas, nes šis straipsnis yra penktojoje dalyje, skirsnyje „Įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų registravimas“. Tai noriu pasakyti, kad šis straipsnis reikalavimų prieš registruojant arba įregistravus projektą, bet dar nepateikus jo Seime… galima prašyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų. Šiuo atveju mes turime priėmimo stadiją. Nuostata dėl dvynukų ir trynukų yra jau nuo pat įstatymo pradžios. Vakar Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat atidžiai svarstė Teisės departamento išvadas ir joms nepritarė, todėl šiandieną mums niekas netrukdo įtraukti į darbotvarkę šį įstatymą ir pagaliau išspręsti šį klausimą. Prašom, gerbiamasis Juršėnai, nevilkinti šio įstatymo, nes turėsit prisiimti atsakomybę už negimusius vaikus.

PIRMININKAS. Taip, man tikrai reikės prisiimti daug atsakomybių už daugelį atvejų, bet viskas iš eilės, nes dar turi žodį pasakyti Seimo narys ir ministras A.Butkevičius. Prašom, kolega.

A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau labai trumpai dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto priėmimo. Vis dėlto turim susimąstyti, kad mes kalbam apie žmonių gyvybių išsaugojimą mūsų keliuose. Negalima sutapatinti dviejų įstatymų projektų – Saugaus eismo automobilių keliais ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso. Vienas dalykas.

Antra. Kai kas, matau, bando klaidinti, kad techninių apžiūrų centruose techninės apžiūros turėtų būti atliekamos kas dveji metai. Aišku, jeigu jūs tai įrašysit į įstatymą, tai aš, kaip ministras, tikrai vykdysiu. Kai kurie kalba, kad tai neturi įtakos avarijoms arba žuvusiųjų skaičiui. Yra ekspertų išvada, kad Lietuvoje avarijų skaičius vienam milijonui gyventojų yra panašus kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, bet žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius yra 20–30% didesnis. Toje išvadoje yra pateikiama ir tai, kad mes galėjome išsaugoti maždaug 15–18% žmonių gyvybių, jeigu būtų buvę techniškai tvarkingi automobiliai. Tai susimąstykim, ką mes kai kada kalbam ir dėl ko stengiamės. Mes čia ne dėl to stengiamės, kad žmonėms susidarytų eilės arba kuriais nors metais reikėtų sumokėti maždaug 40 litų daugiau, bet pirmiausia rūpinamės tais žmonėmis, kurie patys sėda prie vairo.

Ir paskutinis pavyzdys. Vakar techninės priežiūros centrų ir policijos darbuotojai atliko reidą mūsų keliuose. Iš 30 sustabdytų automobilių – 15 techniškai netvarkingi automobiliai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega J.Sabatauskas dar sykį? Aš prašyčiau labai trumpai.

J.SABATAUSKAS. Labai trumpai, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo priėmimo procedūra jau beveik baigta. Pastraipsniui priimti visi straipsniai, išskyrus vieną, devintąjį, straipsnį dėl Valstybinės saugaus eismo komisijos sudėties. Dėl šio straipsnio taip pat jau faktiškai susitarta ir šiandien mes galim baigti įstatymo priėmimo procedūrą, kuri užtruktų labai trumpai, na, maždaug 10 minučių. Kolegos G.Šileikio siūlymui iš esmės pritarta, ir mes galim tą įstatymą priimti. Todėl prašau neišbraukti iš šios dienos darbotvarkės.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio. Dabar viskas iš eilės. Klausimų yra labai daug ir svarbiausia, kad vieni siūlo viena, o kiti siūlo kita, t. y. visiškai priešingai. Matyt, kai kuriais atvejais mes neišvengsim balsavimo, kad apsispręstume, ar darom taip, ar taip.

Pradėsiu nuo lengvesnio dalyko, t. y. nuo galimybės dar sykį patrumpinti darbotvarkę. Mano siūlymas būtų, kadangi iš tikro buvo kalbama Seniūnų sueigoje, bet buvo kalbama ir taip, ir taip, 2, 6, 7, 8, 9, 10 perkelti į rezervą ir tada automatiškai 11 klausimas pakyla gerokai aukščiau. Jeigu sutaupysim arba kas nors vis dėlto iškris, tada galėsim ir tuos nagrinėti, tiesiog paimdami juos iš rezervo. Sutinkat? Gerai, ačiū. Tai vienas klausimas, tiksliau, du klausimai, yra išspręsti.

Dabar sunkesni klausimai, gerbiamieji kolegos. Pirmiausia dėl ligos ir motinystės. Aš noriu pranešti ir kolegai E.Masiuliui, ir kitiems, kad remiuosi ne tik 138, bet ir 92 straipsniu, kuris aiškiai sako: „Ne mažesnės kaip trečdalio Seimo narių grupės raštišku reikalavimu klausimas į darbotvarkę įrašomas privalomai, jei jis yra parengtas ir svarstyti pasirengta šio Statuto numatyta tvarka.“ O Statuto numatyta tvarka yra ir Teisės departamento išvada, t. y. antroji išvada, ne pirmoji, o jau antroji. Seimo Pirmininkas aiškiai pasakė, kad jis tų klausimų į darbotvarkę netraukia. Taigi dėl šio dalyko net ir balsuoti neišeitų, nes mes iš tikro pažeisim ir Statutą, ir Konstituciją.

Dabar toliau. Dėl Teismų įstatymo. Aš manyčiau, kad iš tikro, kadangi jis buvo nukeltas į šią dieną, tai jis turėtų būti rytiniame posėdyje, jeigu Seimo nariai neprieštaraus. Tada rytinis posėdis baigsis ne 14.30 val., o 14.50 val., bet vakarinis vis tiek turi prasidėti 15 valandą. Jeigu mes su tuo sutinkame, tai jokių problemų nėra. Gerai. Išspręsta.

Dabar klausimai, susiję su saugiu eismu, pirmiausia Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kur liko vienas straipsnis. Kadangi čia nuomonės susikirto, mes turėsime balsuoti, ar šitą klausimą išbraukiam. Antras dalykas, tai yra socialdemokratų pasiūlymas dar prie to pridėti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų, kur yra likusi priėmimo stadija, paketą. Tai būtų to paketo papildoma dalis. Dėl šito irgi reikės balsuoti.

Dar dėl vieno kolegos P.Auštrevičiaus siūlymo – papildomai įrašyti projektą, kurio registracijos Nr.XP-279. Ten yra atmetimas po komiteto. Jeigu jūs manote, kad viskas tinka (aš maniau, kad galima spręsti kitą savaitę) ir jeigu reikalaujate, tas dalykas gali būti įrašytas.

Dabar aš norėčiau siūlyti balsuoti. Ar dar kolega E.Masiulis nori tarti žodį? Prašom.

E.MASIULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto leiskite nesutikti su jūsų beriamais argumentais pirmiausia dėl to, kad tai jau yra antroji Teisės departamento išvada, nors pats įstatymo projektas nuo jo pateikimo ir… ta nuostata, dėl kurios Teisės departamentas kvestionuoja įstatymo projektą, ar jis atitinka Konstituciją, nesikeitė. Kas gali man šioje salėje atsakyti, ar Teisės departamentas tikrai nėra įtakojamas Seimo vadovybės, ar Teisės departamentas rašo išvadas nepriklausomai ir objektyviai, ar vis dėlto yra spaudžiama, kad parašytų tokias išvadas, kokių reikia valdančiajai koalicijai? Juk ši nuostata jau anksčiau buvo įstatyme, ir Teisės departamentas dėl jos kalbėjo. Ten buvo išreikšta kur kas švelnesnė pozicija. Staiga prieš pat priėmimą atsiranda dar viena Teisės departamento išvada tuo pačiu klausimu, kuri jau teigia, kad tai gali prieštarauti Konstitucijai. Tai yra manipuliavimas Statuto numatytais instrumentais. Aš dar kartą prašau ir Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu reikalaujame įtraukti šį klausimą šiandien į darbotvarkę. Prašau Seimo narius balsuoti dėl šio klausimo įtraukimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, spręsime šiek tiek vėliau, bet primenu, kad niekas Teisės departamento nespaudžia. Teisės departamentas rašo, kaip jam atrodo. Jeigu yra papildomai studijuojama, kartais atrandami ir papildomi aspektai. Čia jokia naujiena. Mes patys randame tuos aspektus ir randa kiti, kurie už mus yra ne mažiau gudresni.

Gerbiamieji kolegos, prašyčiau registruotis. Kolegos, dėmesio! Prašyčiau registruotis. Balsuosime dėl kai kurių dalykų.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Primenu, mums reikės kelis kartus balsuoti arba dėl išbraukimo, arba dėl įrašymo. Jeigu ten kas nors iš jūsų, kolegos, neužsiregistravote, pakelkite ranką. Taigi pirmiausia balsuosime, ar išbraukiame iš darbotvarkės Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurio registracijos Nr.XP-2381. Primenu, ten liko vienas straipsnis. Dėmesio, kolegos! Vieni siūlo, kad nebūtų, kiti siūlo, kad būtų. Dėmesio! Pradedame balsavimą. Ar išbraukiame saugų eismą. Tai yra kas už išbraukimą, tai nelieka darbotvarkėje – nei rytinėje, nei vakarinėje, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. (Triukšmas salėje) Už išbraukimą – už, už palikimą – prieš.

Už išbraukimą – 3, prieš – 61, susilaikė 15. Lieka.

Dabar 2 klausimas, dėl kurio turime balsuoti. Socialdemokratų frakcija pasiūlė, kad dar papildomai būtų įrašytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso paketo priėmimas, tai yra po Saugaus eismo ir dar kai kurių biudžetinių klausimų. Ar aišku? Projekto registracijos Nr.XP-1883. Ar įrašome papildomai šį klausimą, tai yra dėl ATPK, kur kalbama apie saugų eismą. Minutėlę! Dar kol kas ne. Kolega A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu paprašyti, kad dar būtų registracija, nes kai kas atėjo ir nespėjo užsiregistruoti aną kartą.

PIRMININKAS. Gerai. Yra abiejose pusėse. Kolegos, trumpoji registracija. (Balsai salėje) Minutėlę, dar nesiregistruokime. V.Čepas.

V.ČEPAS (LSDPF). Pirmininke, tada baikime su saugiu eismu, jeigu jau palikome, tai ir dėl mano siūlymo balsuokime.

PIRMININKAS. Minutėlę! Mes pirma turime susitarti, ką apskritai šiandien nagrinėsime, o tada jau žiūrėsime, kur ką dėlioti.

V.ČEPAS. Dabar balsavome, kad jis lieka darbotvarkėje. Seimas susimylėjo, bet aš siūliau, kad jį ne po pietų, nes bus…

PIRMININKAS. Kolega, ar jūs galėtumėte būti malonus dėl tokių dalykų neužimti per daug laiko, nes tikrai tas bus padaryta, bet vėliau?

V.ČEPAS. Galėčiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Malonu. Trumpoji registracija.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Dėmesio, kolegos! Dabar balsuojame, ar įtraukiame dar vieną klausimą, nors darbotvarkė, sąžiningai pasakysiu, jau yra perpildyta. Prašom balsuoti. (Triukšmas salėje) Mygtukas „už“, arba „plius“, už įtraukimą. Kiti mygtukai „prieš“… Minutėlę. Gerai. Sustabdau balsavimą. Kolegos, aš du kartus sakiau, dar sykį pakartoju. Gerbiamasis Dagy, gerbiamasis profesoriau, gal galėtumėte netrukdyti savo kolegoms, kurie negirdi, ką aš labai protingai kalbu? Ačiū.

Kolegos, mes dabar balsuosime dėl papildomo klausimo įrašymo. Tas klausimas – ATPK pakeitimų paketas, registracijos Nr.XP-1883. Tas paketas susijęs su saugiu eismu. Ar mes papildomai įrašome, ar paliekame kitai savaitei ar papildomiems posėdžiams? Taigi balsuojame. Kas už įrašymą – mygtukas „už“, arba „plius“, kas mano kitaip, kitaip ir balsuoja.

Už – 58, prieš – 14, susilaikė 14. Šitas klausimas irgi įrašomas. Jis, aišku, bus vakariniame posėdyje, nes vietos jau nebėra.

Gerbiamieji kolegos, yra dar vienas didelis klausimas, kurio aš nenorėčiau teikti balsuoti, nes Seimo pirmininkas neteikė jo įtraukimo į darbotvarkę. Juo labiau kad tai iš tikrųjų, mano supratimu, prieštarauja Statutui ir Konstitucijai, nes Konstitucija mus įpareigoja laikytis savo nustatytų taisyklių. Aš kreipiuosi į kolegas. Mes vis tiek tą klausimą vieną pirmųjų svarstysime artimiausią savaitę. Ar jūs sutiktumėte eiti į kompromisą? Kuris gali pasakyti? Gerbiamasis P.Auštrevičius, gerbiamasis E.Masiulis? Eikim į kompromisą, vis tiek bus dienos pabaigoje ir jau tikrai tada neliks 71 Seimo nario. Artimiausią savaitę jis bus vienas pirmųjų klausimų, t. y. gruodžio 4 d. rytiniame posėdyje. Prašom.

G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, išties galime rasti kompromisą, bet viso Seimo akivaizdoje ir jūs, ir visi pasakome, kad tai bus pirmas klausimas gruodžio 4 dieną. Negalime toliau vilkinti ir tyčiotis iš motinų ir visų kitų mūsų jaunųjų piliečių. Tai gruodžio 4 d. pirmas klausimas, tada, manau, dauguma žinos, ir ta pozicija bus labai aiški. Manau, kad džentelmeniškai galėtume sutarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Malonu, kad jūs sutinkate eiti į kompromisą, ir galiu pasakyti, kad pirmą klausimą, kuris preliminariai buvo numatytas, t. y. Ginklų ir šaudmenų įstatymas, iš tikrųjų galima nukelti vėliau, nors…

G.ŠILEIKIS. Vaikai yra kur kas didesnė vertybė.

PIRMININKAS. Be abejo.

G.ŠILEIKIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ne ateinantį, bet dar tolesnį antradienį rytinio posėdžio pradžioje. Taigi šį klausimą išsprendėme.

Dabar, gerbiamieji kolegos, yra procedūrinis dalykas, kurį čia kėlė kolega V.Čepas. Jis mano, kad Saugaus eismo įstatymas turi būti rytiniame posėdyje. Tačiau tas praktiškai neįmanoma, nes biudžetų projektų klausimai užims daug laiko, o mes vėluojame pusvalandį. Toliau, Vyriausybės valandos mes neišbrauksime ir G.Kirkilo kalbos taip pat negalime išbraukti, nes yra Seimo narių reikalavimas, be to, premjeras turi savo grafiką. Po to dar Teismų įstatymas, sakykim, 10–20 minučių, bet vis tiek užima laiko, ir komisija. Tai mums nelieka laiko. Tas klausimas tik gali būti 15 val. pats pirmasis. Ar įtikinau kolegą V.Čepą? Ačiū. Sutarėm.

Dabar, gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesingai klausyti, pasakysiu, dėl ko sutarėm. Jeigu aš ką ne taip pasakysiu, būkite malonūs, pataisykite. Pirmiausia biudžetų projektų bloke prisideda vienas projektėlis Nr.XP-279, ten turėtų būti, bent kaip komitetas siūlė, atmetimas. Toliau, rytiniame posėdyje tarp premjero atsakymų ir diskusijų dėl komisijos išvadų – Teismų įstatymas, nes pagal Statutą jis buvo nukeltas į artimiausią posėdį. Kiek ten mums užtruks, nežinau. Pirmasis klausimas vakariniame posėdyje – saugus eismas, po to biudžetai ir tik po to Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, t. y. projektas Nr.XP-1883. 2, 6, 7, 8, 9, 10 klausimai nukeliami į rezervinius klausimus ir viskas. Ar galime patvirtinti tokias darbotvarkes? (Balsai salėje) Galime, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. Trumpoji registracija. Kolegos, dėmesio! Trumpoji registracija.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Balsuojame, ar patvirtiname patikslintas Seniūnų sueigoje ir ką tik Seimo posėdyje šios dienos darbotvarkes. Prašome balsuoti.

Už – 76, susilaikė 2. Darbotvarkėms pritarta.

2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.XP-2584 (pirmasis svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, dabar kompleksinis 1-3 klausimas. Iš to komplekso pirmasis yra 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.XP-2584. Pirmasis svarstymas. Kolegos, dėmesio! Pradedame tikrai itin svarbų rudens sesijos darbą.

Priminsiu Statutą. 176 straipsnis. „Iki lapkričio 25 d. valstybės biudžeto projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje. Tame posėdyje išklausomas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas.“ Prašyčiau kolegą J.Lionginą būti pasiruošusį. (Balsai salėje) Matau. „Išklausomas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, taip pat pateikiamos kitų komitetų išvados, frakcijų ir paskirų Seimo narių nuomonės bei pastabos, kurioms nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas.“

Prašome, gerbiamasis pirmininke. J.Lionginas eina į tribūną. Kiek jums reikia minučių? Maksimumas vis tiek 10 minučių.

J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Vyriausybė, įvertinusi šalies ūkio plėtros makroekonomines projekcijas, numatomą esamų mokesčio įstatymų pakeitimo įtaką biudžeto pajamoms, pateikė biudžeto projektą, kuriame pasiūlė 2008 metais valstybės biudžeto asignavimus, lyginant su 2007 metais patvirtintais asignavimais, be dotacijos iš Europos Sąjungos biudžeto, didinti 3 mlrd. 730 mln. Lt, arba 21,2%. Komitete svarstant 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, gauti Seimo komitetų, Seimo narių, atskirų valstybės institucijų, savivaldybių prašymai valstybės biudžeto asignavimus didinti 3 mlrd. 299 mln. Lt, arba dar papildomai 15,5%. Seimo komitetai, komisijos pasiūlė didinti asignavimus 1 mlrd. 4 mln. litų. Gauti 555 Seimo narių pasiūlymai padidinti valstybės biudžeto asignavimus 2 mlrd. 253 mln. litų. Noriu priminti, kad 2007 metais gauti buvo tik 429 Seimo narių pasiūlymai.

Kitos valstybės institucijos, įstaigos ir savivaldybės, neįtraukiant prašymų, kurie buvo apsvarstyti kituose Seimo komitetuose bei komisijose, pateikė prašymų padidinti asignavimus 42 mln. litų. Seimo nariai bei komitetai, nurodydami papildomų išlaidų finansavimo šaltinį, siūlė mažinti skolos valstybės vardu valdymui numatytus skirti asignavimus, didinti planuojamas valstybės biudžeto pajamas, mažinti asignavimus valstybės valdymo išlaidoms bei kai kurių objektų, pavyzdžiui, Valdovų rūmų, Žemės ūkio ministerijos administracinio pastato, investiciniams projektams numatytus skirti asignavimus.

Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs komiteto kompetencijai priskirtų asignavimų valdytojų numatytus skirti asignavimus, Seimo komitetų, komisijų išvadas, Seimo narių pasiūlymus, atskirų institucijų ir savivaldybių raštus, pasiūlė Vyriausybei patobulinti įstatymo projektą. Komitetas pasiūlė Vyriausybei apsvarstyti Valstybės kontrolės išvadoje dėl 2008 metų biudžeto projekto pateiktus pasiūlymus.

Pirma. Atsižvelgiant į galimus reikšmingus rizikos veiksnius valstybės finansams, tęsti atsargią praktiką, nemažinti apskaičiuotų asignavimų skolos valstybės vardu valdymo išlaidoms.

Antra. Tobulinti valstybės biudžeto sudarymo procesą.

Trečia. Peržiūrėti 2008 metais planuojamus pradėti valstybės investicinius projektus siekiant atsisakyti nebūtinų išlaidų valstybės investicijoms ir kad į valstybės investicijų programos projektą pirmiausia būtų įtraukti prioritetiniai, ypač tęstiniai, valstybės investicijų projektai; svarstyti, ar tikslinga rengti valstybės investicijų projektus kasmetinėms būtinoms reikmėms reikalingam ilgalaikiam turtui įsigyti, išskyrus nekilnojamąjį, arba smulkiems statyboms darbams atlikti.

Ketvirtas. Spręsti klausimą dėl paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros teisinės formos.

Penktas. Įpareigoti valstybės institucijas ir įstaigas asignavimus programoms vykdyti planuoti įstatymų nustatyta tvarka, o ne viešosioms įstaigoms finansuoti.

Šeštas. Tobulinti valstybės biudžeto asignavimų socialinėms paslaugoms finansuoti poreikio skaičiavimą. Taip pat nustatyti, kad apskričių viršininkų administracijos, planuodamos tokių asignavimų poreikį vertintų lėšas, kurios bus gautos iš savivaldybių už socialinių paslaugų teikimą.

Septintas. Biudžeto projekte numatyti priemones rizikai, galinčiai kilti dėl piniginių išteklių valstybės iždo sąskaitoje poreikio, reikalingo atsiskaityti su specialiųjų programų vykdytojais, valdyti.

Aštuntas. Peržiūrėti maksimaliai leistiną pareigybių skaičių.

Devintas. Papildyti strateginio planavimo metodiką nuostatomis, reglamentuojančiomis strateginių planų sudarymą, vykdymo stebėseną ir atsiskaitymą už jų vykdymą valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurios neįgyvendina Vyriausybės programos.

Dešimtas. Numatyti rizikos, susijusios su papildomomis valstybės lėšų poreikio dėl darbų pabrangimo, vykdant Europos Sąjungos finansinės paramos projektus, valdymo priemones.

Komitetas pritarė ir pasiūlė Vyriausybei padidinti valstybės biudžeto asignavimus 293 mln. litų. Tai yra 8,9% Seimo komitetų, komisijų, Seimo narių, valstybės institucijų ir savivaldybių prašomos padidinti sumos. Noriu tik pasakyti, kad iš visų teikiamų pasiūlymų komitetas pasiūlė Vyriausybei pritarti tik 5,7% Seimo narių pasiūlymų ir 15% komitetų pasiūlymų.

Komitetas įvertino Lietuvos Respublikos Seimo priimto Fiskalinės drausmės įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas negali būti didesnis kaip 0,5% bendrojo vidaus produkto. Komitetas įvertino ir numatomus priimti akcizų įstatymų pakeitimus, pasiūlė šiuos papildomų asignavimų finansavimo šaltinius: pirmiausia planuojamų pajamų iš akcizų padidinimą, Privatizavimo fondo lėšas, skiriamas Vyriausybės patvirtintoms programoms, ir Finansų ministerijai numatytų skirti asignavimų programoms vykdyti sumažinimą.

Kolegos, noriu pabrėžti, kad pagal valstybės funkcijas siūloma padidinti lėšas: sveikatos apsaugai papildomai siūloma skirti 128 mln. 352 tūkst. Lt, arba 43,8% siūlomų padidinti asignavimų, 50 mln. siūloma skirti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, 28,8 mln. Lt – rezidentų darbo užmokesčiui. Kitus asignavimus siūloma skirti ligoninių, poliklinikų, sveikatos centrų pastatams renovuoti, medicinos įrangai įsigyti. Švietimui siūloma papildomai skirti 99 mln. 224 tūkst. Lt, arba 33,9% siūlomų padidinti asignavimų. Komitetas pasiūlė Vyriausybei skirti papildomai 15 mln. Lt pedagogų darbo užmokesčiui nuo 2008 m. sausio 1 d. padidinti, aukštųjų mokyklų, mokyklų, darželių renovavimo, remonto darbams finansuoti. Kultūros ir poilsio sričiai asignavimus siūloma padidinti 44 mln. 545 tūkst. Lt, arba 15,2% siūlomų padidinti asignavimų. Papildomų valstybės biudžeto lėšų siūloma skirti bibliotekoms, kultūros namams, kultūros centrams renovuoti, stadionams rekonstruoti.

Socialinei apsaugai papildomai siūloma skirti 6 mln. 398 tūkst. Lt, arba 2,2% siūlomų padidinti asignavimų. Papildomus asignavimus siūloma skirti vaikų, senelių globos namams, pensionatams rekonstruoti ir remontuoti. Kitoms valstybės funkcijoms, tai yra bendrosioms valstybės paslaugoms, ekonomikai, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai, aplinkos apsaugai, siūloma skirti 14 mln. 539 tūkst. Lt, arba 4,9% siūlomų padidinti asignavimų. Komitetas pritarė papildomų komitetų, Seimo narių pateiktiems pasiūlymams perskirstyti biudžeto asignavimus tarp atskirų investicinių projektų ir asignavimų valdytojų nekeičiant bendros patvirtintų asignavimų sumos.

Toliau norėčiau porą žodžių tarti dėl savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių. Komitetas pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir Savivaldybių asociacijos pasiūlymams nuo 3 iki 10% padidinti savivaldybėms, vykdančioms projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, skolos limitą avansiniam šių projektų finansavimui. Taip pat pritarė papildyti įstatymo projekto 13 straipsnio 10 punktą ir nustatyti, kad 2007 m. nepanaudoti valstybės biudžeto asignavimai ir 2008 m. valstybės biudžeto viršplaninės pajamos bus naudojamos valstybės biudžeto deficitui mažinti ir savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti.

Komitetas pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei apsvarstyti ir prireikus patikslinti 2008 m. savivaldybių biudžetams prognozuojamas mokestines pajamas, apsvarstyti ir prireikus skirti papildomų lėšų savivaldybėms detaliesiems planams parengti ir bendrojo naudojimo viešosioms vietoms bei teritorijoms prie daugiabučių namų tvarkyti ir prižiūrėti. Apsvarstyti ir prireikus padidinti Kauno miesto savivaldybės skolos limitą, kad 2008 m. savivaldybė galėtų iki galo išnaudoti grynąjį skolinimosi limitą. Apsvarstyti ir prireikus skirti lėšų turtui inventorizuoti, tai yra Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Apsvarstyti galimybę teikti Seimui svarstyti Savivaldybių biudžeto pajamų metodikos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo nuo 2009 m. sausio 1 d. būtų atsisakyta biudžetinių pajamų augimo apribojimo, palyginti su praėjusiais metais.

Komitetas pasiūlė Vyriausybei apsvarstyti kitus Seimo komitetų, komisijų ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems nebuvo rasta finansavimo šaltinio, ir apsvarstyti valstybės institucijų, savivaldybių, visuomeninių organizacijų prašymus skirti papildomų asignavimų. Po Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio, kuris įvyko šių metų lapkričio 16 d., Seimo posėdžių sekretoriate užregistruotus Seimo narių pasiūlymus, jeigu jie atitinka Seimo statuto 151 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytus reikalavimus pateikti likus ne mažiau kaip 48 val. iki svarstymo Seimo posėdyje, siūloma svarstyti Vyriausybėje. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Jūs šiek tiek viršijote limitą, bet kaip tokiu klausimu, tai padoriai viršijote, nesmarkiai. Kolegos, dabar iš eilės komitetai. Pirmasis, kuris turėtų referuoti savo poziciją, yra Aplinkos apsaugos komitetas, jo pirmininkas B.Bradauskas. Ruošiasi kolega V.Saulis, Audito komiteto vardu.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė 2008 metų biudžetą, jam pritarė, nes iš tikrųjų išsprendžiamos beveik visos aplinkosauginės dalies problemos. Tačiau mes atkreipėme dėmesį ir prašome esant galimybėms Vyriausybei papildomai skirti 50 mln. Lt (tai didelė suma) butams renovuoti. Šiuo metu kitų metų biudžete numatyta 47 mln., bet paraiškų Aplinkos ministerija turi beveik už 150 mln. litų. Procesas labai daug pajudėjo iš vietos, todėl mes manome, kad tai labai labai svarbus klausimas, jis susijęs ne tik su energijos taupymu, kas mums irgi labai svarbu, bet kartu sprendžia ir globalias problemas, klimato kaitos. Mūsų komiteto prašymas būtų, svarstant Vyriausybėje dar kartą šį klausimą, atsižvelgti į mūsų siūlymą ir butams renovuoti, jeigu ne 50 milijonų, tai, kiek leis galimybės, padidinti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū už trumpą kalbą. Dabar V.Saulis – Audito komiteto vardu. Ruošiasi kolegė B.Vėsaitė.

Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

V.SAULIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, lapkričio 7 dienos posėdyje apsvarstė Lietuvos Respublikos 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-2584. Komitetas iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir pagrindiniam komitetui pasiūlė.

Pirma, atkreipti dėmesį, kad įstatymo projekte numatytas finansavimas daugiabučių namų modernizavimo programai atitiktų lėšų poreikį. Apie tai ką tik kalbėjo prieš mane kalbėjęs kolega B.Bradauskas.

Antra, atkreipti dėmesį, kad įstatymo projekte numatytos bendrojo finansavimo lėšos būtų pakankamos siekiant visiškai įsavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.

Trečia, užtikrinti, kad įstatymo projekte būtų numatyta pakankamai lėšų, reikalingų valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio registruotinam turtui inventorizuoti ir registruoti viešuose registruose. Balsavimo rezultatai: 4 balsavo už, 1 – prieš ir 1 susilaikė. Atskirųjų komiteto narių nuomonių nėra. Taip pat noriu priminti, kad grupės Seimo narių yra pasiūlytas Seimo protokolinis nutarimas dėl valstybės biudžeto proceso tobulinimo. Jam irgi prašyčiau po to pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininkę B.Vėsaitę. Ruošiasi kolega A.Kubilius. Prašom. (Balsai salėje) Ne, prašom dabar tik tai komiteto vardu.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerai. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas išsamiai susipažino su 2008 metų biudžeto įstatymo projektu, taip pat su patikslintomis šalies ūkio plėtros makroekonominėmis prognozėmis ir kitomis projekto sudarymo prielaidomis. Taip pat apsvarstė Ūkio ministerijos ir jos valdymo srities, Susisiekimo ministerijos ir jos valdymo srities ir komiteto kompetencijai priskirtų institucijų vykdomomis programomis numatytus asignavimus. Svarstymo rezultatai: komitetas iš esmės pritarė 2008 metų biudžeto įstatymo projektui ir pagrindiniam komitetui pateikė tokius pasiūlymus.

Padidinti 270 tūkst. litų Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai planuojamus asignavimus. Reikia apgailestauti, kad Biudžeto ir finansų komitetas nenumatė šitų asignavimų minėtai komisijai ir nusprendė pasiūlymą perduoti svarstyti Vyriausybei, nors šiai komisijai Gamtinių dujų įstatyme numatyta net 11 naujų funkcijų. Be to, komisijos darbuotojams reikės dalyvauti ir atstovauti Lietuvos pozicijai Europos Sąjungos Organizacijos darbo grupėse, oficialiose Europos Komisijos institucijose, kur bus nagrinėjamos trečio energetikos rinkos liberalizavimo priemonių paketo problemos.

Taip pat komitetas pateikė tokius pasiūlymus. Apsvarstė Panevėžio miesto savivaldybės prašymą skirti 2 mln. litų nepriklausomo nuo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Ekranas“ energetinio aprūpinimo infrastruktūrai rengti.

Kauno miesto savivaldybės prašymą pritarti Kauno pramogų ir sporto rūmų statybos Nemuno saloje projekto įgyvendinimui, suteikiant šių rūmų statybai maksimalią finansinę paramą.

Utenos rajono savivaldybės prašymas skirti 12 mln. litų Utenos daugiafunkcinio sporto kompleksui statyti, taip pat Panevėžio miesto savivaldybės prašymas skirti 46 mln. litų Panevėžio universalios sporto arenos statybai. Taip pat Panevėžio miesto savivaldybės prašymas sumažinti Panevėžio miestui gyventojų pajamų mokesčio kontingentą iki 140 mln. litų. Su tokiais siūlymais mes kreipiamės į Vyriausybę.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu Seimo vicepirmininką ir Europos reikalų komiteto pirmininką A.Kubilių. Ruošiasi kolega R.Remeika.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Europos reikalų komitetas svarstė kitų metų biudžetą ir iš esmės jam pritarė. Atkreipia dėmesį į kelis svarbius reikalus, į kuriuos tikrai norisi atkreipti dėmesį.

Pirmas dalykas, į ką mes atkreipėme dėmesį, tai į Užsienio reikalų ministerijos prašymą, kad 2008 metų valstybės biudžeto projekte turėtų būti numatyta 15 mln. litų ministerijos vystomojo bendradarbiavimo projektams. Mes iš tikrųjų turėjome galimybę susitikti su Afganistano Goro provincijos vadovybės nariais, su vicegubernatorium. Iš tiesų turime labai aiškiai pasakyti, kad čia mes matome didelę Lietuvos problemą, kurią pati Lietuva, ko gero, ir sukūrė. Tai, be abejo, yra labiau Užsienio reikalų komiteto svarstymo objektas, bet mes irgi tai svarstėme. Drąsus pareiškimas, kad mes vykdysim ir prisiimam atsakomybę už Goro provinciją, buvo labai smagus ir malonus, kai tai reikėjo pareikšti ir kai tai galima pasakyti kur nors Amerikos Kongrese ar dar kur nors, bet kai reikia skirti pinigų tai provincijai vystyti, tai tada staiga pinigų nebeatsiranda. Mums iš tikrųjų keista, kad Užsienio reikalų ministerija turi ateiti į Seimą ir prašyti tų pinigų, kai tai reikėjo spręsti Vyriausybėje. Ar Vyriausybėje yra tokių pinigų rezervų? Mes manome, kad jų tikrai galima rasti. Jeigu, pavyzdžiui, būtų sustabdyta Žemės ūkio ministerijos pastato rekonstrukcija su 16 mln. litų išlaidom, kaip mums sakė Biudžeto ir Finansų komiteto nariai, tai iš tikrųjų pinigų atsirastų ir Goro provincijos vystymui ir mūsų įsipareigojimams vykdyti. Manau, kad tai iš tikrųjų yra dalykas, kuris tampa gėdingu Lietuvos negebėjimu vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų, galbūt ir labai gerai neapgalvojus, ar tokius įsipareigojimus reikia prisiimti, kai buvo daromi sprendimai juos prisiimti.

Antras dalykas, į ką mes atkreipėme dėmesį, tai iš tikrųjų mes norėtume, kad ir, tvarkant Seimo viduj Seimo pinigus, tie pinigai, kurie yra numatyti Seimo kanceliarijos biudžete kaip pinigai, kurie yra skiriami Seimo darbo narystės Europos Sąjungoje programai, kad šitie pinigai tokiai programai ir būtų skiriami. Mes tikrai reikalausime ir per Seimo valdybą, ir per visas kitas institucijas, kad jeigu pinigai skiriami Seimo darbui Europos Sąjungos sąlygomis plėtoti ir vystytis, tai tie pinigai tam ir turi būti skiriami.

Dar vienas dalykas, į kurį mes taip pat atkreipėme dėmesį, tai, kad iš tikrųjų reikia ir mūsų Seimo atstovei Europos Parlamente skirti padėjėją ir tam numatyti pakankamai pinigų.

Paskutinis dalykas, į kurį aš norėčiau atkreipti dėmesį, nes apie kitus dalykus teks pakalbėti ir kalbant asmeniškai, mes taip pat pasiūlėme, aš noriu į tai atkreipti visų frakcijų dėmesį, pasiūlėme Užsienio reikalų ministerijai, tariantis su Seimo frakcijomis, nedelsiant parengti specialią Lietuvos partijų tarptautinės veiklos rėmimo programą ir esant galimybei numatyti jai reikalingą finansavimą. Iš tiesų parlamentinės partijos visoje Europoje, visame pasaulyje atlieka didžiulį vaidmenį įgyvendindamos šalies užsienio politiką, bendraudamos su savo broliškomis partijomis įvairiose tarptautinėse organizacijose. Lietuva kol kas šio instrumento pakankamai neišnaudoja tam, kad Lietuvos interesai būtų ginami visu svoriu ir visu efektyvumu.

Pristatęs Europos reikalų komiteto išvadą, aš noriu pasakyti keletą žodžių, nors komitetas gal manęs ir neįpareigoja. Mes vakar Europos reikalų komitete kartu su Aplinkos apsaugos komitetu ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovais svarstėme vieną problemą, kuri gal tiesiogiai ir nesiejama su kitų metų biudžetu, bet kuri yra iš esmės labai labai svarbi problema, į kurią privalome atkreipti dėmesį svarstydami ir kitų metų biudžetą. Mes vakar svarstėme labai paprastą klausimą, kuris kyla jau vis opiau ir opiau, kaip bus įgyvendinami ir kaip bus užbaigti ypač aplinkosauginiai projektai, kuriems buvo gauta Europos Sąjungos parama ir kurie juos įgyvendinant nuo 2004 metų pabrango 40%. Pasirodo, jau šiandien reikia rasti 880 mln. tam, kad tas pabrangimas būtų padengtas iš nacionalinio biudžeto. Vyriausybė rado labai paprastą būdą, protokoliniu sprendimu pavedė 40% šio pabrangimo padengti savivaldybėms. Tai, mano įsitikinimu, yra visiškai neapgalvota, ir nežinau, kur toks sprendimas nuves.

Dar vienas dalykas, dėl kurio mes taip ir neišgirdome aiškių atsakymų, tai kiek pabrangs tų projektų įgyvendinimas iki 2010 metų, kai tie projektai turi būti užbaigti, jeigu per ketverius metus pabrango 40%? Aš galiu prognozuoti, kad per ateinančius trejus metus pabrangs dar 40%. Vadinasi, šiandien jau turime 880 mln. litų problemą, 2010 metais turėsime ne mažiau kaip 2 mlrd. litų problemą ir tą problemą turėsime spręsti nacionalinio biudžeto sąskaita. Nežinau, ar mes galime balsuoti už kitų metų biudžetą, jeigu iki balsavimo gruodžio pradžioje Vyriausybė nepateiks aiškių skaičiavimų, kokius resursus teks sutelkti iki pat 2010 metų ir kaip ši problema bus sprendžiama. Jeigu sprendimas bus toks, kokį dabar Vyriausybė pasiūlė protokoliniu sprendimu, kad 40% šios problemos turi padengti savivaldybės, o tai reiškia, kad savivaldybės jau dabar turi surasti apie 300 mln. litų (tai yra tik pradžia), savivaldybėms iki 2010 metų gali tekti surasti iki 500 ar 600 mln. litų, tai mes, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų stovime didelės problemos akivaizdoje. Jeigu mes nerandame šiuo metu tos problemos sprendimo, o tik galvojame, kad ją galima nustumti toliau, tai mums toks kelias tikrai nėra tinkamas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kalbėti R.Remeiką, bet prašyčiau kolegas dėl techninių priežasčių pirmiausia atlikti trumpąją registraciją. Ir, kolega Remeika, taip pat užsiregistruokite. Trumpoji registracija. Prašom, kolega, arčiau. Kol kas 60, jeigu reikės, po to pasitikslinsime.

R.Remeika, Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Ruošiasi kolega V.Rinkevičius. Prašom.

R.REMEIKA (LCSF). Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė Lietuvos Respublikos 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Pasiūlymų arba prašymų komitetas gavo iš įvairių institucijų. 120 mln. litų buvo siūloma didinti biudžeto išlaidas. Komitetas, labai įdėmiai svarstęs, mano, kad kitų metų biudžetą reikėtų padidinti iš viso 44 mln. 686 tūkst. 522 litais. Kodėl? Vis dėlto informacinės sistemos yra ateitis ir perspektyva. Ir Lietuvos konkurencingumas, ir tokie projektai, kaip, sakykime, Lietuvių kalbos institutas, kurio iniciatyva puoselėjama lietuvių kultūra ir saugoma lietuvių kalba globalioje pasaulio informacinėje sistemoje, reikalauja 500 tūkst. litų. Yra Vidaus reikalų ministerijos prašymas dėl 43 mln. litų tam, kad asmens tapatybės kortelės kitais metais būtų išduodamos su elektroninės informacijos nešikliais ir kad būtų sukurta reikiamo elektroninio parašo infrastruktūra. Tam, kad komitetas prie Vyriausybės galėtų viešinti informacinę plėtrą, skatinti žmones vykdyti internetinį balsavimą ir mokyti, kokia nauda iš internetinio balsavimo ,– 500 tūkst. litų. Švietimo ir mokslo ministerijai yra nedidelė suma – 86 tūkst. litų, kad jie galėtų moksleiviams Jaunųjų gamtininkų centre įdiegti virtualią biblioteką. Taigi iš viso – 44 mln. 686 tūkst. 522 litai. Šis mūsų komiteto sprendimas yra priimtas bendru sutarimu. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V.Rinkevičius. Ruošiasi kolega A.Matulevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS (VLPDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas apsvarstė 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir pritarė šiam projektui. Jam turime nemažai pasiūlymų.

Vienas iš pagrindinių, kas jaudina žemdirbius ir apskritai žemės ūkio sritį, tai tiesioginės išmokos už pasėlius, kurios yra numatytos ir mokamos pagal Europos Sąjungos stojimo sutartį, būtent dalį lėšų Lietuva yra įsipareigojusi mokėti iš nacionalinio biudžeto. Tai numatytai daliai lėšos nėra garantuotos, ir mes siūlome papildomai skirti 63 mln., siekiant užtikrinti Lietuvos įsipareigojimus vykdyti išmokas už pasėlius, tą dalį, kuri skirta mums. Europos Sąjunga savo įsipareigojimų dalį įvykdo 100%, o mes jos nevykdome jau kelerius metus. Taip pat prašoma padidinti asignavimus specialiajai biodegalų gamybos plėtros programai, nes gamyba didėja, taip pat didėja ir žaliavų kainos. Siekiant užtikrinti Lietuvos įsipareigojimus kuro degalų balanse naudoti 5,75% biodegalų, tam reikalinga parama.

Viena iš tokių sričių, kuri mums kelia nerimą, yra melioracijos įrenginių priežiūra ir jų būklė. Nepaisant šiek tiek padidėjusio finansavimo, mes neužtikriname melioracijos įrenginių normalios priežiūros ir funkcionavimo. Iš esmės papildomai skirtos lėšos tik kompensuoja kainų augimą, nes didėja atlyginimai, kuras, energetika, didėja išlaidos kitoms medžiagoms. Įvertinus infliaciją, finansavimas melioracijai ir įrenginių priežiūrai iš esmės ne didėja, o mažėja, todėl prašome papildomai skirti 27 mln. melioracijos įrenginių priežiūrai. Taip pat 2,5 mln. prašome skirti kaimo bendruomenėms. Vis dėlto reikia pripažinti, kaimo bendruomenių judėjimas yra labai aktyvus ir tai yra puiki pilietiškumo mokykla kaimo žmonėms. Ir ta iniciatyva turėtų būti skatinama, jų parengti projektai būtų finansuojami, nors šiais metais yra skirta 6,5 mln., ir tai, sakyčiau, yra nemaža parama, tačiau bendruomenės yra pateikusios daug daugiau projektų. Kad jų nenuviltume ir kad ta jų iniciatyva būtų skatinama ir toliau, mes prašome 2,5 mln. skirti papildomai kaimo bendruomenių parengtiems projektams finansuoti. Taip pat kai kam kitam, gal visko neminėsiu, yra išdėstyta mūsų sprendime. Taigi prašome atsižvelgti į mūsų siūlymus. O šiaip projektui mes pritarėme.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti kolegą A.Matulevičių, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką. Ruošiasi A.Sysas. Prašom.

A.MATULEVIČIUS (VLPDF). Gerbiamieji kolegos, labai rimtas biudžetas, ambicingas biudžetas, bet gaila, kad deficitinis. Būtų gerai, kad mes galėtume sakyti, kad nedeficitinis biudžetas. Matyt, nėra tokių valstybių arba labai mažai.

Mūsų komitetas, apsvarstęs savo kuravimo srities institucijas, konstatuoja, kad bene pirmi metai, kada iš dešimties institucijų keturioms net nereikėjo didinti asignavimų, kitoms nedaug. Mes taip pat dėkingi Biudžeto ir finansų komitetui, kad supratingai atsižvelgė ir iš karto tenkino mūsų prašymą dėl Šaulių sąjungos asignavimų didinimo. Tai iš tikrųjų prioritetinė organizacija, kuri turi atlikti labai didelį vaidmenį rengiant mūsų jaunimą tarnybai kariuomenėje, taip pat užsiimanti patriotiniu auklėjimu. Taip pat išspręsta nedidelė problema dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos, nes reikia sustiprinti tą tarnybą, kuri turi aiškintis, kas, kada ir kiek gauna, kaip dabar skelbiama net Seime, didžiulius milijonus už priimamus įstatymus. Žiūriu, Seimas to nesigina ir dėl to nesijaudina. Tai truputį keista.

Yra viena problema. Vyriausybei yra pasiūlyta ir norėtųsi atkreipti jos dėmesį, kad tuos pasiūlymus rimtai apsvarstytų, nes tai nėra didelės sumos. Pavyzdžiui, Sienos apsaugos tarnybai. Taip, mus įsileidžia į Šengeną, bet būtų gėda, jeigu pirmaisiais metais iškiltų problemų. Kadangi ne visas Šengeno lėšas galima skirti eksploatavimui, yra papildomai prašoma 4 milijonų. Biudžeto ir finansų komitetas kol kas perdavė svarstyti Vyriausybei. Bet noriu atkreipti dėmesį į labai svarbų momentą – Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos programos priemonių įgyvendinimui – 300 tūkst. litų. Tokie dalykai turėtų būti sprendžiami, mano supratimu, ne Seime ir ne komitetuose, bet Finansų ministerija turėtų suprasti, kad tas problemas, kurios susijusios su narkomanija, reikia spręsti savaime.

Taip pat mūsų laukia labai rimtas klausimas, ir mes sutarėme su Biudžeto ir finansų komitetu, gavome jų pasiūlymą ir pavedimą spręsti problemą dėl „Telepiko“ Valstybės saugumo departamente, nes esame vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuri turi iš biudžeto nuolat finansuoti gana turtingus teleoperatorius, jiems įsigyjant specialiąją techniką telefoniniams pokalbiams pasiklausyti. Taip daryti negalima. Valstybė suteikia jiems teisę, duoda eterį, o jie iš valstybės dar pasiima duoklę. Man atrodo, mums reikia keisti įstatymus, nors prie to ranką yra pridėjęs garbingasis Konstitucinis Teismas.

Kolegos, noriu pasakyti, kad mes turėtume apsispręsti. Nors kai kam liko dirbti metai, o kai kam ir daugiau, bet Biudžeto ir finansų komitetui reikia labai rimtai svarstyti ne tik skaičius, bet ir principus. Yra du pagrindiniai principai. Pirma, atsisakyti galimybės kiekvienam asmeniškai teikti pasiūlymus dėl biudžeto asignavimų skyrimo vienam ar kitam objektui pagal prašymą. Tai yra nesuderinama su mūsų priesaika ir su etikos normomis. Tokią teisę galbūt reikėtų palikti frakcijai, ir tai turėtų būti daroma solidžiai, nes gėda klausyti, kad Seimo nariai pasiūlė jau už kelis milijardus litų. Ir vėl yra kompromituojamas Seimas. Rezultatas – tų pinigų vis tiek niekas negauna.

Antras dalykas yra tas, kurį konceptualiai reikėtų svarstyti mūsų Biudžeto ir finansų komitetui. Iš tikrųjų visas finansų planavimas vieneriems metams yra niekinis ir tų trejų metų kontrolinių skaičių taip pat niekas rimtai nesvarsto. Valstybė turi vykdyti strateginį planavimą 4–5 metams į priekį, kad būtų rimti skaičiai su investicinėmis programomis, kad mes, visi sektoriniai komitetai, tuos dalykus išdiskutavę, galėtume iš anksto matyti, kokie bus valstybės finansai ir kaip jie bus valdomi. Pagrindinis momentas: jeigu mes visi neapsispręsime, kas yra prioritetai, o šiandien, man atrodo, prioritetas yra žemutinių teisėsaugos institucijų grandžių algų sutvarkymas, tai saugumo valstybėje niekada ir neturėsime. Turėsime atvejų su girtais policininkais ir panašiai, nes geria jie toli gražu ne už tas mažas algas. Man atrodo, kad valstybė turi duoti, o po to pareikalauti. Rezervas yra didžiulis. Mes per aštuoniolika metų labai išaugome, todėl dar šiam Seimui reikia drąsiai priimti sprendimą, nes vis tiek esame nepopuliarūs, gerokai sumažinti valdymo išlaidas, kad niekam nekiltų noro, kaip dabar eskaluojama spaudoje, iš lėšų socialinėms reikmėms pirkti lengvąsias mašinas. Man atrodo, tai yra principiniai dalykai, be kurių svarstant biudžetą negalima apsieiti, nes vien tik biudžeto svarstymas, dėliojant skaičius į vieną ir į kitą pusę, mano supratimu, yra ėjimas į aklavietę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Dabar kalbės Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas. Ruošiasi A.Matulas. Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė kitų metų biudžetą. Buvo gauta be galo daug pasiūlymų. Aš visų siūlymų, kurie buvo pateikti, neminėsiu, tik perskaitysiu išvadą, kurią teikia Biudžeto ir finansų komitetas. Komitetas pritarė įstatymo projektui su pasiūlymais Valstybės investicijų 2008–2010 m. programoje papildomai numatyti 302 tūkst. Lt Vilniaus apskrities viršininko administracijai šiems investiciniams projektams: Vilniaus 1-ųjų vaikų globos namų pastato rekonstravimo investicijų projektui – 260 tūkst. litų ir Švenčionėlių vaikų globos namų bendrabučio pastato rekonstravimo investicijų projektui – 42 tūkst. litų. Papildomai skirti 231 tūkst. litų Kauno apskrities viršininko administracijos investicijų projektui – Kėdainių pensionato perkėlimui į kitas patalpas ir įrangos įsigijimui. Skirti 2 mln. 274 tūkst. litų Vilniaus apskrities viršininko administracijos investicijų projektui Vilniaus apskrities resocializacijos centro pastato Vilniuje, Palydovo g. 29, rekonstravimui.

Labai gaila, kad į tai nebuvo atsižvelgta. Noriu priminti kolegoms, kad mes esame priėmę ir įstatymą, ir programą, todėl tuos dalykus turime pradėti vykdyti.

Skirti 5 mln. litų (iš 10 mln. litų) Švietimo ir mokslo ministerijai Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo įgyvendinimui. Noriu atkreipti dėmesį, kad įstatymą priėmėme, įsipareigojome visuomenei, patys sau, kad pradėsime tai daryti. Deja, kaip matau iš Biudžeto ir finansų komiteto sprendimo, lėšų tam neskirta tiek, kiek, mūsų manymu, reikėtų, nes 10 mln. atsirado ne šiaip sau. Svarstant ir derinant įstatymo nuostatas, dar priėmimo stadijos metu buvo pažadėta, kad tokie pinigai bus numatyti šiam įstatymui įgyvendinti.

Taip pat papildomai skirti 186 tūkst. litų Šiaulių apskrities viršininko administracijai Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinėlis“ gyvenamųjų patalpų ir skalbyklos inžinerinių tinklų kapitaliniam remontui. Iš viso investicines programas padidinti 7 mln. 993 tūkst. litų. Kaip finansavimo šaltinį komitetas nurodė asignavimų Valdovų rūmų atstatymui sumažinimą 7 mln. 993 tūkst. litų.

Taip pat komitetas pasiūlė valstybės institucijų programas papildyti ir papildomai skirti pusantro milijono nacionalinėms vaikų dienos centrų programoms, skirti Švietimo ir mokslo ministerijai, kaip minėjau, Vaiko minimalios vidutinės priežiūros įstatymo įgyvendinimui 5 mln., papildomai skirti 30 mln. specialiai daugiabučių namų modernizavimo programai. Reikia pasidžiaugti, kad pinigų skirta daugiau, bet pagal pateiktų paraiškų skaičių mes manome, kad prašoma netgi 50 mln. litų daugiau. Tie 30 mln. būtų panaudoti taupymui, kovai su šiltnamio efektu ir t. t.

Papildomai skirti Valstybinei darbo inspekcijai 1 mln. 380 tūkst. litų. Iš viso padidinti 37 mln. 880 tūkstančiais. Kaip finansavimo šaltinį mes numatėme teisėjų darbo užmokesčio didinimui skirtus 12 milijonų (noriu pasakyti, kad įstatymo dėl atlyginimų didinimo dar nėra), taip pat 28 mln., numatytus valstybinių pensijų bazei padidinti nuo 2008 m. sausio 1 dienos. Taigi finansavimo šaltiniai – daugiau kaip 40 milijonų. Tokiam sprendimui, tokiems siūlymams daugumos buvo pritarta.

Labai norėčiau atkreipti dėmesį, kad suprantu, jog situacija Seime sudėtinga, bet noriu pasakyti, kad komitetas svarstė daug pasiūlymų ir daliai jų nepritarė. Galutinis rezultatas – matau, kad Biudžeto ir finansų komitetas, neatsižvelgdamas į specializuotų komitetų nuomonę, priima savo sprendimus. Tai man kelia tam tikrą nerimą. Tada kyla klausimas, ar reikėtų svarstyti tuos pasiūlymus specializuotose komitetuose? Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V.Domarką. Ruošiasi kolega J.Sabatauskas. (Balsai salėje) Sveikata, pasirodo, vėliau. Aš labai atsiprašau.

V.DOMARKAS (VLPDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, ko gero, yra vienas iš tų komitetų, kuris svarstant kiekvienų metų biudžetą gauna daugiausia Seimo narių pasiūlymų. Mes šiemet švietimo srityje turėjome Seimo narių pasiūlymų daugiau negu už pusę milijardo litų, o kultūros srityje turėjome pasiūlymų per 200 mln. litų. Noriu pasakyti, kad mes labai atsakingai svarstėme savo komitete Seimo narių siūlymus ir akcentavome tai, kas yra aktualu švietimo darbuotojams. Visų komiteto narių siūlymu (džiaugiuosi, kad ir Biudžeto ir finansų komitetas tam pritarė) papildomai numatoma skirti 15 mln. litų pedagogų atlyginimams didinti nuo 2008 m. sausio 1 dienos. Šių pinigų užtektų, kad pedagogų atlyginimai didėtų ne 11,3%, kaip visiems biudžetinių įstaigų darbuotojams, o 15%. Džiaugiamės, kad kartu su Švietimo ir mokslo ministerija pavyko išspręsti klausimą, kad pedagogų atlyginimai nuo rugsėjo 1 dienos didėtų dar bent 5%.

Taip pat mes, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai, siūlėme lėšas artimiausiu metu priėmimo stadijoje atsirasiančiam mokyklos veiklos civilinės atsakomybės draudimui. Visi komiteto nariai siūlė skirti pusantro milijono litų švietimui planuojamoms 2008 metų valstybės biudžeto pajamoms šiai programai.

Komitetas neliko abejingas Švietimo ir mokslo ministerijos prašymui ir siūlymui skirti 2 mln. 270 tūkst. mūsų švietimo įstaigų dalyvavimui bendrojoje (…) programoje.

Taip pat komitetas pritarė šešių vaikų socializacijos centrų keturiose apskrityse įsteigimui 2008 metais ir numatė 2 mln. litų. Noriu pasakyti, kad daugeliui siūlymų mes pritarėme. Mes pritarėme 82 mln. 706 tūkst. 419 Lt dėl švietimo įstaigų renovavimo, sutvarkymo, langų, durų, stogų pakeitimo. Aš manau, kad šiuo savo siūlymu ir pritarimu mes atsiliepėme į pedagogų reikalavimą gerinti jų darbo sąlygas ir nežeminti jų orumo.

Kultūros srityje Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas gavo pasiūlymų per 200 mln. Mes, atidžiai išnagrinėję, pritarėme 19 mln. 114 tūkst. 90 Lt sumai. Norėčiau akcentuoti pagrindinius dalykus, kuriems mes pritarėme. Džiaugiuosi, kad mūsų komiteto nariai vieningai sutarė ir teikė siūlymus skirti 6 mln. litų kultūros darbuotojų atlyginimams padidinti. Tam komitetas pritarė.

Taip pat mes siūlome skirti 200 tūkst. litų Kultūros ministerijai skaitymo skatinimo programai vykdyti, taip pat 200 tūkst. litų Kultūros ministerijai vaikų ir jaunimo kultūrinei edukacinei programai vykdyti atsižvelgiant į tai, kad 2008 metai yra paskelbti Skaitymo metais.

Komitete turėjome nemažai susitikimų su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovybe dėl lengvosios muzikos orkestro išlaikymo. Komitetas apsisprendė ir siūlo (tikimės, kad ir Seimas palaikys mūsų siūlymą) skirti pusę milijono litų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestrui išlaikyti. Mūsų komitetas balsavo dėl šių siūlymų ir mes vienbalsiai pritarėme.

Aišku, mes matome ir daug problemų sprendžiant pedagogų atlyginimų klausimą, tačiau turime pripažinti ir jausti atsakomybę už šalies biudžetą. Vien tam, kad pedagogams padidintume atlyginimą1%, reikia 20 milijonų. Manome, kad šiuo metu keliamiems reikalavimams padidinti 50% atlyginimą reikėtų viso milijardo litų. Matome, kad tai yra neįmanoma. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar tik ruošiasi J.Sabatauskas, o kalba A.Matulas – Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas. Kol gerbiamasis kolega ateis, pranešu, kad dėmenų sukeitimas vietomis nekeičia bendros sumos, tai yra požiūrio į tam tikras gyvenimo sritis. Prašom, pirmininke.

A.MATULAS (TSF). Ačiū, pirmininke. Aš sutikčiau kalbėti ir vėliau, jeigu jūs pasakytumėte, kad po kiekvieno vėlavimo sveikatos apsaugai prisidėtų po kokius 10 mln., tuomet galėčiau šnekėti ir vakare.

Gerbiamieji kolegos, reikia pasakyti, kad Vyriausybė, matyt, praleido unikalią progą išvesti sveikatos sistemą iš krizės. Tam reikėjo tik kelių sprendimų: padidinti sveikatos biudžetą bent tiek, kiek didėja nacionalinis biudžetas, tai yra 29%, o sveikatai yra siūloma didinti tik 18%, ir, be abejo, priimti ryžtingus sprendimus dėl papildomo sveikatos draudimo, dėl privačių lėšų pritraukimo, dėl verslo lėšų pritraukimo sudarius sveikatos apsaugai palankias finansines ir ekonomines sąlygas. Deja, atrodo, tai reikės padaryti kitoms vyriausybėms ir prisiimti tuos nuopelnus, vis dėlto planuojama, kad sveikatos biudžetas didės 18%. Tikriausiai pagrindinė problema, kad valstybė už valstybės draudžiamus asmenis šiais metais moka po 358 litus, o tokių žmonių Lietuvoje yra apie pusantro milijono, o kitais metais planuoja 428 litus, nors asmenys, besidraudžiantys savarankiškai, dirbantys žmonės moka apie 2 tūkst. per metus… Taigi valstybė už valstybės draudžiamus asmenis moka keturis kartus mažiau, netgi daugiau kaip keturis kartus mažiau, todėl tie įkainiai yra nerealūs ir atsiranda daugybė problemų.

Šiais metais komitetas bandė dirbti konstruktyviai ir savo planuojamus sprendimus derino ir su Biudžeto ir finansų komitetu pirmininku, ir su kitais nariais: ponu R.Dagiu, kitais komiteto nariais, kad jie būtų realesni. Mes galėjome priimti daug siūlymų… o juos paprasčiausiai atmesti. Todėl mes numatėme šaltinius ir pasiūlėme padidinti alkoholio akcizą 20% ir tas visas lėšas – 170 mln. litų – skirti sveikatos apsaugai, iš jų 28,8 mln. – rezidentų darbo užmokesčiui. Tenka ir pasidžiaugti, ir šiek tiek apgailestauti, kad ne visos lėšos, siūlomos Vyriausybei skirti sveikatos apsaugai, yra numatytos. Ypač noriu paprašyti Vyriausybės, kad kuo skubiau pateiktų išvadą ir pritartų tam lėšų perskirstymui, ypač dėl rezidentų, nes šiuo sprendimu mes sustabdysime jaunų gydytojų bėgimą į kitas specialybes baigus studijas ir į užsienį.

Kadangi ir frakcijoje, ir komitete svarstant Finansų ministerija ir Biudžeto ir finansų komiteto atstovai nepaneigė tokios galimybės, kad metų viduryje bus surinktos kiek didesnės pajamos, mes prašome Vyriausybės rimtai apsvarstyti, jeigu būtų surinkta daugiau pajamų metų viduryje, tą padidėjimą skirti švietimui ir sveikatos apsaugai. Tikrai nesame savanaudžiai ir suprantame švietimo sistemos padėtį, todėl siūlome skirti šioms sritims, jeigu būtų surinkta.

Taip pat, kolegos, tenka konstatuoti, kad dabartinė privalomojo sveikatos draudimo sistema jau neatitinka šio laikmečio. Ji pereinamuoju laikotarpiu – 1997 metais – buvo galbūt ir tinkama, bet šiandien iš tikro netinkama ir neatitinka jokių interesų. Tai nėra privalomasis sveikatos draudimas, nes yra numatyta daug lengvatų. Mes, pritardami vienam iš šios idėjos iniciatorių – dabartiniam finansų ministrui, siūlome ir prašome Vyriausybės parengti teisės aktus ir bent jau nuo kitų metų liepos mėnesio įvesti atskirą sveikatos draudimą atsisakant visų lengvatų. Jeigu yra taikomos lengvatos vienai sričiai, tegul kompensuoja, pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerija. Jeigu taikomos socialinės lengvatos, pagal amžių, turėtų kompensuoti kita ministerija. Priešingu atveju iš tikro mes sulauksime labai neigiamų pasekmių.

Dar vieno dalyko komitetas jau kelinti metai iš eilės prašo – kad Vyriausybė pateiktų teisės aktus ir pagaliau apsispręstų, kad nors nedidelę dalį akcizų už parduotą alkoholį ir tabaką skirtų sveikatos prevencinėms programoms. Taip yra visose šalyse. Aš labai prašau, nors simboliškai pradėkim nuo to, o gerėjant situacijai, keičiantis situacijai… nes priešingu atveju mes nesusitvarkysime su plintančiu alkoholizmu.

Komitetas pasiūlė bent keletą valstybinių programų peržiūrėti ir jų atsisakyti arba skirti iš esmės didesnes sumas, nes daugelį metų skiriama valstybinėms programoms po 200 tūkst. litų, po 300 tūkst. litų. Kai kurios tų programų apima dvi arba tris įstaigas, o ta pagalba teikiama ir kitose įstaigose. Tai mes siūlėme arba atsisakyti tų programų, arba jas rimtai finansuoti.

Be abejo, vėlgi neramu ir čia yra galbūt labai simbolinis gestas, bet aš labai prašyčiau Vyriausybės ir komiteto vardu, yra toks sprendimo punktas, padidinti lėšas, numatomas Blaivybės metams įgyvendinti, nes šiuo metu, žinau, yra numatyta skirti tik 200 tūkst., mes prašom, kad būtų skirta ne mažiau kaip 2 milijonai. Tas lėšas būtų galima skirti remiant visuomenines organizacijas, kovojančias už blaivybę. Iš tikro tai būtų rimta, solidi parama jiems.

Taip pat, kolegos, buvo daugybė prašymų perskirstyti ir padidinti investicijas sveikatos apsaugai. Iš viso prašymų buvo pateikta investicijoms apie 200 milijonų. Mes pritarėm daugiau kaip 30 mln., o dėl kitų projektų, dėl kurių mums kilo abejonė, paprašėme Biudžeto ir finansų komiteto nuomonės. Ir aš džiaugiuosi, kad tikriausiai pirmą kartą komiteto istorijoje mums kartu su Biudžeto ir finansų komitetu, jeigu pritars, be abejo, Vyriausybė ir finansų ministras, pavyko iškovoti papildomai sveikatos sistemai per investicijų programas ir PSDF biudžetui 128 mln. litų. Paprastai būdavo 10, 20, 15 mln. litų.

Tai iš tikro galima sakyti, kad mes dirbam gana aktyviai, bet aš, aišku, tikiuosi, kad Vyriausybė dar kartą apsvarstys visas galimybes, nes svarstant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą mes, komitetas, dar esam pateikę ir kitų siūlymų, kaip padidinti privalomojo sveikatos draudimo biudžeto pajamas, o vienas šaltinis galėtų būti, nes kitais metais sumažinam 3% pajamų mokesčio, atsisakom socialinių mokesčių, galbūt Vyriausybė galėtų svarstyti galimybę įvesti laikiną sveikatos mokestį, atitinkantį 1%, ir jį integruoti į būsimą atskirą sveikatos draudimo biudžetą. Todėl komiteto galutinė išvada – pritarta biudžeto projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Kviečiu J.Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką. Ruošiasi kolega J.Karosas.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė 2008 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Daugiausia svarstė, aišku, savo komiteto kuruojamų sričių, institucijų prašymus. Iš viso tų prašymų buvo tikrai nemažai, ir komitetas gana reikliai svarstė juos, ne į visus buvo atsižvelgta, tačiau vis dėlto komitetas prašo mūsų kuruojamoms institucijoms ar sritims skirti papildomai 41 mln. 144 tūkst. litų, iš jų Aukščiausiajam Teismui – 1 mln. 197 tūkst. litų, Apeliaciniam teismui – 403 tūkst. litų, Teisėjų tarybai – 6 mln. 871 tūkst. litų, turima omeny visų Lietuvos teismų sistemai, iš jų tiek darbo užmokesčiui, tiek valstybės tarnautojų pareigybių finansavimui, tiek komunalinių paslaugų apmokėjimui bei ilgalaikio turto remontui.

Nacionalinės teismų administracijos prašymui siūlyta pritarti dėl 533 tūkst. litų. Vidaus reikalų ministerijai komitetas nesiūlo papildomai skirti. Generalinei prokuratūrai – 1 mln. 212 tūkst. litų, iš jų 252 tūkst. litų Generalinės prokuratūros specialiojo atašė Hagoje išlaidoms kompensuoti. Kitos išlaidos – prokuratūros informacinei sistemai palaikyti ir plėtoti bei elektros ir šildymo pabrangimui kompensuoti.

Policijos departamentui papildomai prašoma skirti 10 mln. 10 tūkst. litų, iš jų 4 mln. 200 tūkst. – apmokėti už budėjimą iš anksto aptartoje vietoje, kai viršijama darbo laiko trukmė, 400 tūkst. litų – tėvystės pašalpoms apmokėti, 1 mln. 900 litų – policijos pareigūnų nėštumo, gimdymo, vaiko priežiūros atostogoms apmokėti, 2 mln. 100 tūkst. – policijos pareigūnų mirties, sveikatos sutrikdymo atveju piniginėms kompensacijoms bei 1,5 mln. litų – policijos pareigūnų važiavimo asmeniniu keleiviniu transportu išlaidoms kompensuoti.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai papildomai prašoma 420 tūkst. litų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos prašome papildomai skirti 10 mln. 105 tūkst. litų. Iš jų 9 mln. 105 tūkst. – gaisrinių ir specialiosios paskirties automobilių parko struktūrai gerinti. Visi, kolegos, prisimenate pavasario gaisrus aukštuose pastatuose, ir tai yra ypatinga problema, vienas automobilis kainuoja mažiausiai 3 mln. litų, todėl prašome atkreipti ypatingą dėmesį.

Kiek suprantu, pagrindinis komitetas šį klausimą nusiuntė svarstyti Vyriausybei, todėl labai prašom Vyriausybės šiai sričiai tikrai skirti dėmesio. Taip pat iš jų dar 1 mln. litų – apverktinai padėčiai gelbėti: Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatui rekonstruoti. Teismo medicinos institutui prašom skirti papildomai 5 mln. 500 tūkst., nes baigiamas statyti naujas pastatas; tiek nepaprastosioms išlaidoms pastatui užbaigti, tiek laboratorinės įrangos ir kitos įrangos… Klaipėdos teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus rekonstrukcijai – 1 mln. 262 tūkst. litų bei Kauno skyriaus rekonstrukcijai – 1 mln. 568 tūkstančius.

Taip pat prašom pritarti Vilniaus apskrities viršininko administracijos siūlymui Čiobiškio specialiesiems vaikų auklėjimo ir globos namams skirti 1 mln. 988 tūkst. 700 litų tiek dėl kapitalinio remonto, tiek šiluminei trasai renovuoti bei elektros oro linijai rekonstruoti. Bei 540 tūkst. Vilniaus specialiesiems vaikų auklėjimo ir globos namams, 2 mln. 274 tūkst. Vilniaus apskrities resocializacijos centrui. Komiteto nuomone, kaip tik pastarasis iš šių trijų įstaigų būtų prioritetinis.

Komitetas svarstė Seimo narių siūlymus. Pritarė M.Žymanto siūlymui dėl milijono litų skyrimo Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatui rekonstruoti ir V.Margevičienės siūlymui dėl 2 mln. 274 tūkst. investicijų programoje Vilniaus apskrities resocializacijos centro pastatui Vilniuje. Taip pat pritarė E.Masiulio siūlymui dėl 1 mln. 262 tūkst. skyrimo Teismo medicinos institutui.

Siūlytina Vyriausybei apsvarstyti V.Margevičienės siūlymą dėl 402 tūkst. litų nepilnamečių justicijos programos paskutinio etapo finansavimo, taip pat 10 mln. skirti Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymui įgyvendinti. Komitetas, kaip minėjau, papildomai prašo 41 mln. 144 tūkst. litų.

Atsižvelgdamas, kad formuojant biudžetą buvo nepakankamai įvertinta ir apskaičiuota, kiek papildomai lėšų reikės darbo užmokesčiui, ilgalaikiam turtui įsigyti ir pastatams remontuoti, renovuoti, statyti ir ūkinėms išlaidoms, komitetas dėl komiteto sričių bendru sutarimu pritarė, o dėl likusių sričių siūlo tobulinti Vyriausybei. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega neviršijo laiko – 6 min. 59 sekundės, bet galėjo trumpiau. Tas pats taikytina ir kitiems komitetams. J.Karosas, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Prašom, profesoriau. Ruošiasi J.Jagminas. Minutėlę, toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas V.Muntianas. Prašom.

J.KAROSAS (LSDPF). Aš iš karto gerbiamąją A.Staponkienę nuraminsiu, tikrai sutaupysiu laiko ir kompensuosiu kitų žmonių ilgas kalbas.

Aš, kaip priklausantis valstybės valdyme dalyvaujančiai frakcijai, nesu toks entuziastingas, siūlydamas Vyriausybei arba Biudžeto ir finansų komitetui papildomų lėšų, nes visi labai gerai suprantame tas keliamas aktualias problemas, bet kur kas mažiau žiūrime, štai ir šiandien girdžiu, į tai, ką šiandien valstybė gali. Esu kur kas santūresnis, nes žinau, kad viskam, deja, ko reikėtų, šiandien valstybė dar nėra pajėgi, todėl reikia tam tikrų prioritetų, tam tikro pasvėrimo. Svarstant biudžetą, tokia nuostata vadovavausi, todėl dėl mūsų komiteto kuruojamos srities, kurią mes globojame, turiu omeny užsienio reikalus ir krašto apsaugą, mes buvome drovesni.

Mes šitų sričių biudžetui pritarėme su tokiais pageidavimais. Vienas iš jų, gerbiamojo A.Kubiliaus paminėtas, – pritarti Užsienio reikalų ministerijos prašymui ir numatyti papildomai skirti 5,4 mln. litų ministerijos vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo projektams. Pritarti Krašto apsaugos ministerijos prašymui – paieškos ir gelbėjimo darbams jūroj papildomai skirti 2,394 mln. litų, pritarti gerbiamojo Seimo nario A.Ažubalio prašymui – Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslo bibliotekos remontui užbaigti papildomai skirti 965 tūkst. litų. Pritarti dėl festivalio, kurį neseniai organizavome pasienyje. Pritarti Baltarusijos organizacijų prašymui ir Vilniaus apskričiai festivaliui finansuoti skirti 400 tūkst. litų. Taip pat Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Hiuntenfeldo Vasario 16-osios gimnazijai skirti 300 tūkst. litų. Prašyti, kad Seimo kanceliarijai būtų skirta lėšų Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje pavaduotojo ar padėjėjo pareigybei išlaikyti. Maždaug tokie mūsų drovūs prašymai. Labai dėkui, kad klausėte.

PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Ačiū. Kviečiame kalbėti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką J.Jagminą. Ruošiasi Arminas Lydeka.

J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas savo posėdyje spalio 24 dieną pritarė biudžeto projektui. Visi dalyvavusieji komiteto posėdyje balsavo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Iš esmės pritarėme pateiktam Vyriausybės projektui ir siūlome projektą Nr.XP-2584 tobulinti atsižvelgiant į šiuos aštuonis komiteto siūlymus.

Pirma, pritariant Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymui didinti skolos limitą avansiniam projektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos ir kitos paramos, finansavimui, pakeisti projekto 12 straipsnio 2 dalį, vietoj skaičius „3“ įrašyti skaičių „10“.

Antra, pritariant Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymui dėl apyvartos lėšų 2008 metais panaudojimo, siūlyti papildyti projekto 13 straipsnio 10 punktą žodžiais: „iš savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti.“

Trečia, pritariant Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymui dėl lėšų perskirstymo tarp savivaldybių, kai mokiniai pereina iš vienos mokyklos į kitą mokyklą, siūlyti projekto 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą papildyti žodžiais: „per mėnesį, bet ne vėliau kaip iki liepos 1 dienos ir ne vėliau kaip iki gruodžio 1 dienos.“

Ketvirta, numatyti pagrįstas lėšas šiems Seimo narių pasiūlymams realizuoti: pirma, kaimo bendruomenėms, bendruomeninėms organizacijoms ir jų projektams paremti; antra, Valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2007–2009 metų planui įgyvendinti; trečia, Šiaulių rajono Kuršėnų sporto komplekso statybos projektavimo darbams atlikti.

Svarstyti Seimo narių pateiktus pasiūlymus dėl socialinės ir komunalinės paskirties objektų statybos, rekonstravimo ar remonto investicinių projektų santykinį pirmumą teikiant investiciniams projektams dėl sveikatos priežiūros objektų.

Šešta, svarstyti Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymus dėl gyvenamųjų namų gyventojų pajamų mokesčio 2008 metais prognozės tikslinimo ir papildomų lėšų, kurių reikės savivaldybėms detaliesiems planams parengti ir bendrojo naudojimo viešosioms vietoms bei teritorijoms prie daugiabučių namų tvarkyti ir prižiūrėti, skyrimo.

Svarstyti Lietuvos apskričių sąjungos prašymus dėl papildomų asignavimų skyrimo Europos Sąjungos struktūrinei paramai administruoti, Lietuvos apskričių viršininkų institucijoms perduotų viešųjų bibliotekų darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti, pasikeitus teisinei bazei, vyr. specialistų, geodezininkų etatams įvesti, investiciniams projektams finansuoti.

Numatyti lėšas, reikalingas turto inventorizacijai, įgyvendinant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymą.

Kaip matyti iš Biudžeto ir finansų komiteto išvados, pagrindinis komitetas pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmajam ir trečiajam siūlymams ir siūlo kreiptis į Vyriausybę dėl siūlymų nuo ketvirto iki aštunto punktų. Toks sprendimas mūsų komitetą, manau, tenkina. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai J.Jagminui. Kviečiu kalbėti Žmogaus teisių komiteto pirmininką A.Lydeką. Ruošiasi A.Salamakinas.

A.LYDEKA (LCSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas labai detaliai išnagrinėjo kitų metų biudžetą, net kelis komiteto posėdžius skyrė šiam klausimui nagrinėti, ir pritarė kitų metų biudžetui didele balsų persvara.

Taip pat nusprendė siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei numatyti papildomus asignavimus labai konkretiems dalykams spręsti: 3,4 mln. – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui (konkrečiai – Tautinių bendrijų namų patalpų rekonstrukcijos ir įrengimo darbams užbaigti); taip pat Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai – 20 tūkst. litų konkrečiai programai; Seimo kontrolierių įstaigai – 20 tūkst. litų; Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai – 39 tūkst. 300 litų; taip pat numatyti lėšų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos darbo užmokesčiui ir socialinėms išmokoms.

Taip pat pagal galimybes komitetas siūlo Vyriausybei skirti papildomų lėšų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui priešgaisrinei technikai įsigyti ir vaiko dienų centrams finansuoti. Čia konkrečiai pasiūlymai pagal programas ir pagal lėšas nebuvo detalizuoti, nes kiti komitetai, komisijos ir Seimo nariai taip pat nagrinėjo ir sukonkretino šiuos pasiūlymus. Kviečiu visus pritarti kitų metų biudžetui.

PIRMININKAS. Dėkoju A.Lydekai. Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę buvo numatyta daryti pertrauką. 12.30 val. turėtų būti Vyriausybės valanda. Dabar jūsų noriu atsiklausti. Ar sutiktumėte sutrumpinti per pusę Vyriausybės valandą? Tada Ministras Pirmininkas atsakytų į pateiktus klausimus ir toliau tęstume diskusiją dėl biudžeto. (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų? Tuomet skelbiu 10 minučių pertrauką. (Balsai salėje) Be pertraukų dirbam? Gerai. Ačiū. Tuomet kviečiu kalbėti Jaunimo reikalų ir sporto komisijos pirmininką A.Salamakiną. Ruošiasi J.Čekuolis.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pone Pirmininke. Jaunimo reikalų ir sporto komisija svarstė įstatymo projektą ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti šiam įstatymo projektui. Pagrindiniai mūsų siūlymai buvo dėl investicinio projekto. Kiekvienas suprantame, kad sporto bazių, tiek esamų, tiek naujų, statyba yra gana svarbi mūsų valstybės raidai, nes esama padėtis tikrai netenkina. Džiugu, kad požiūris į sportą kinta ir iš 28 mln., dėl kurių mes turėjome Seimo narių prašymų, taip pat komisijos prašymų, net 12 mln. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. Už tai mes jiems nuoširdžiai dėkingi.

Dėl paprastųjų išlaidų. Buvo siūlymas padidinti Kūno kultūros ir sporto departamento biudžetą 4 mln. Lt, suprantant, kad kiti metai yra olimpiniai metai. Jeigu norime, kad mūsų rinktinė, kurią sudarys apie 150 žmonių, Pekine atrodytų oriai, manyčiau, kad Vyriausybė turėtų į šį siūlymą atsižvelgti. Jei nepadidinsime šių asignavimų, turėsime sumažinti kai kuriuos sporto renginius valstybėje, seniūnijų varžybas, kitas varžybas, nes negalime nefinansuoti pagrindinio kitų metų įvykio, tai yra mūsų olimpiečių, kad jie oriai pasirodytų Pekine. Taip pat noriu pasakyti, kad mes turėsime dar du objektus, dėl kurių tikrai bus galvos skausmo, tai vienas naujas objektas – pagaliau Kaunas turbūt antradienį apsispręs dėl nacionalinės svarbos objekto – Kauno halės statybos. Vis dėlto, jeigu neskirsime finansavimo kitiems metams, tai tas objektas, kai mes turėsime surengti Europos čempionatą, tikrai bus neįrengtas.

Antras objektas – Panevėžio sporto rūmai. Yra numatytas jų užbaigimas. Tokia yra sutartis su rangovais. Jie prašo apie 40 mln. Jaunimo reikalų ir sporto komisija, aišku, tokių lėšų negalėjo prašyti iš Biudžeto ir finansų komiteto. Čia tikrai Vyriausybė turėtų apsispręsti dėl tų dalykų.

Paskutinis, ką noriu pasakyti, ką sakė A.Matulevičius, dėl to, kad Seimo nariai teikia daug siūlymų. Manau, kad Seimo nariams negalima uždrausti, kad jie teiktų siūlymus, bet tai turi būti daroma civilizuotai, t. y. per komitetus ar specializuotas komisijas. Nes kartais jau atsiranda ir mūsų nesvarstyti kai kurie siūlymai dėl sporto, o Biudžeto ir finansų komitetas pritaria nežiūrėdamas, ar tai buvo teikta Jaunimo reikalų ir sporto komisijos. Mums tai truputį kelia nuostabą. Siūlau pritarti įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame A.Salamakinui. Kviečiame kalbėti J.Čekuolį – NATO reikalų komisijos pirmininką. Prašom.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, NATO reikalų komisija savo posėdyje svarstė biudžetą prieš akis turėdama NATO pajėgų pasiūlymų paketą Lietuvai 2008 metais. Lyginome šiuos du dokumentus ir žiūrėjome, kaip kitų metų biudžeto projekte atsispindi Lietuvos ginkluotojų pajėgų modernizavimas ir krašto apsaugos sistemos plėtra. Iš esmės balsų dauguma komisija pritarė kitų metų biudžeto projektui ir papildomai teikia šias pastabas. Jų tik dvi.

Pirma. Pritarti prašymui, kuris jau čia buvo minėtas kalbant apie Europos reikalų komiteto išvadą, ir skirti 15 mln. Lt Užsienio reikalų ministerijos vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo projektams.

Antras dalykas, į kurį komisija atkreipia dėmesį. Nuo kitų metų karinėms jūrų pajėgoms bus pavesta organizuoti ir koordinuoti žmonių paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo darbus jūroje ir Kuršių mariose. Nauja funkcija pereina į Krašto apsaugos ministeriją, pereina funkcija, pereina įranga, pereina personalas, tačiau nepereina finansavimas, todėl komisija siūlo papildomai numatyti 2 mln. 400 tūkst. Lt Krašto apsaugos ministerijai naujai perimamoms papildomoms funkcijoms įgyvendinti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašome kalbėti Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu P.Auštrevičių. Ar jis yra? Nėra? Tuomet Naujosios sąjungos frakcijos vardu frakcijos seniūną A.Paulauską.

A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamieji Seimo nariai, kolegos, šiandien svarstome svarbiausią metų įstatymą – 2008 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Biudžeto įstatymas – dokumentas, kuris ne skambiais žodžiais, o realiais darbais parodo, kam valdančioji koalicija ir jos Vyriausybė teikia prioritetą. Žvelgdami į 2008 metų biudžeto projektą matome, kad švietimas, sveikatos apsauga netapo šios Vyriausybės prioritetu, nes 2008 metais švietimui ir sveikatos apsaugos nacionaliniame biudžete bus skiriama mažesnė nei 2007 metais biudžeto dalis. Menkas rūpinimasis švietimu Lietuvai ateityje gali labai brangiai kainuoti. Mes pasmerkėme šalį, jos jaunimą į pralaimėjimo kelią pasaulio tautų konkurencinėje kovoje. Dėl elgetiškų atlyginimų, sunkių darbo sąlygų prarandame svarbiausią švietimo sistemos turtą – pedagogus. Pedagogai masiškai palieka mokyklas. Neskiriant pakankamai lėšų švietimui vėliau gali reikėti milžiniškų pastangų ir lėšų suardytai sistemai renovuoti, žmogiškajam potencialui atkurti.

Sunku šį biudžetą vadinti ir programiniu. Tai greičiau žinybinis nei programinis biudžetas. Biudžeto programos neatspindi svarbiausių mūsų gyvenimo problemų sprendimo. Įsiklausykite, gerbiamieji parlamentarai, į grėsmingą skurdo statistiką. Žemiau skurdo ribos pernai gyveno kas penktas Lietuvos gyventojas. Skursta 680 tūkst. žmonių. Dažniausiai tai skurde vaikus auginančios šeimos. Net dešimtadalis tai dirbantys žmonės, tačiau negalintys iš gaunamo uždarbio pragyventi ir išmaitinti šeimos. Skaitydami 2008 metų biudžeto projektą ir su juo susijusią medžiagą, mes iš esmės nežinome, kokių svarbiausių socialinių rezultatų pasieksime panaudoję 30 mlrd. Lt biudžetų asignavimų. Biudžeto projektas skendi programų gausoje, bet stokoja svarbiausių socialinių rezultatų vertinimo kriterijų. Nepaisant nuolatinių raginimų mažinti asignavimų valdytojų ir programų skaičių, programų skaičius metai iš metų didėja. Ar gali biudžeto projekto rengėjai konkrečiai mums pasakyti, kiek panaudojus biudžeto lėšų 2008 metais sumažės skurdas, socialinė atskirtis? Kiek vargingai gyvenančių žmonių išsiverš iš skurdo rato ir taps vidurinės klasės atstovais? 60 tūkst. Lietuvos piliečių savo parašais parėmė Naujosios sąjungos parengtą įstatymo projektą, kurį priėmus mažėtų skurde vaikus auginančių šeimų skaičius. Seime užregistruotas mūsų įstatymas siūlo atsigręžti veidu į dirbančias šeimas ir mažinti mokesčius šeimoms, auginančioms vaikus. Tačiau Vyriausybė iki šiol delsia pareikšti nuomonę dėl mūsų įstatymo. Manau, kad Naujosios sąjungos frakcijos apsisprendimą balsuoti dėl biudžeto nemaža dalimi lems Vyriausybės pozicija dėl mūsų siūlymo pasirūpinti Lietuvos ateitimi ir mažinti mokesčius šeimoms, auginančioms vaikus.

Valstybės kontrolė suabejojo, ar Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas atitinka Biudžeto sandaros įstatymą, kuris numato, kad biudžeto asignavimai paskirstomi tik per biudžetines įstaigas, o ne per viešąsias įstaigas, įmones ar asociacijas. Tikiuosi, kad Vyriausybė, tobulindama biudžeto projektą ir rengdama 2009 metų biudžeto projektą, pagaliau atsižvelgs į labai konstruktyvias Valstybės kontrolės išvadas dėl biudžeto.

Vertinant valdžios požiūrį į valstybės turtą, atrodo, kad Lietuva labai turtinga valstybė. Iki šiol nei Seimas, nei Vyriausybė tiksliai nežino, kokį turtą valdo Vyriausybė ir savivaldybės. Valstybės ir savivaldybių turtas nemaža dalimi neregistruotas, Seimas kelinti metai iš eilės netvirtina metinių ataskaitų apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Tačiau biudžeto projekte nėra numatytos lėšos valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto inventorizavimui ir registravimui viešuose registruose. O gal kam nors naudinga, kad valstybė kuo ilgiau nesusiskaičiuotų savo turto?

Kelerius metus iš eilės laisvų etatų skaičius sudaro 10% nuo visų pareigybių skaičiaus, kai kuriose institucijose laisvų pareigybių dalis kasmet didėja. Štai Sveikatos apsaugos ministerijos sistemoje laisvi etatai sudaro net 36% visų pareigybių skaičiaus, vidaus reikalų sistemoje – 24%, krašto apsaugos sistemoje – 20%, teismų ir Generalinėje prokuratūroje – beveik 13%, Švietimo ir mokslo ministerijos sistemoje trūksta 12% darbuotojų. Kyla natūralus klausimas, ar gali kokybiškai veikti sistema, kai trūksta per trečdalį darbuotojų? O gal laisvi etatai – tai paslėpta atlyginimų didinimo forma? Gal pagaliau Vyriausybei reikia ryžtingai stabdyti šį pavojingą reiškinį ir nedidinti laisvų etatų, o ryžtis suformuoti viešojo sektoriaus darbo apmokėjimo sistemą, kad žmonės įstaigose gautų didesnę motyvaciją geriau ir daugiau dirbti ir uždirbti.

Biudžeto projekto rengimo procesui trūksta atvirumo ir viešumo. Biudžeto sandaros įstatyme nustatyta, kad informacija apie biudžeto sudarymą, priėmimą, vykdymą, vertinimą, kontrolę turi būti aiški ir vieša, išskyrus įstatymu nustatyta tvarka valstybės paslaptį turinčią informaciją. Kodėl viešai neskelbiama informacija, kuri pateikiama Seimui? Nesuprantu, kodėl viešai neskelbiama valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimo struktūra ir tendencijos, vykdomų programų aprašymai. Kokios priežastys trukdo tai daryti? O gal biudžeto projekto rengėjai mano, kad 2008 metų biudžetas prastas, ir todėl neviešina platesnės medžiagos, susijusios su biudžetu?

Gerbiamieji parlamentarai, išvaduokime save ir mūsų piliečius iš iliuzijų, kad Seimas, svarstydamas biudžeto projektą, gali iš esmės ką nors jame pakeisti. Esanti biudžeto rengimo tvarka yra tokia, kad į Seimą ateina Finansų ministerijos parengtas ir Vyriausybės aprobuotas biudžeto projektas. O parlamentarai, karštai padiskutavę Seimo posėdžių salėje, gali teikti smulkius pasiūlymus stogams lopyti, jie visai nekeičia biudžeto prioritetų ir struktūros. Manau, norint, kad biudžetas būtų parengiamas platesnio susitarimo pagrindu, reikia Vyriausybei pagaliau ryžtis ir, prieš pradedant rengti biudžeto projektą Seime, kartu su visuomenės atstovais, ekspertais, aptarti ir išdiskutuoti būsimo biudžeto prioritetus, struktūrą, proporcijas. Tada būtų galima pavesti valdininkams rengti biudžeto projektą.

Viliuosi, kad Vyriausybė suras jėgų ir ryžto pataisyti biudžetą, atsižvelgiant į šioje salėje išsakytus konstruktyvius pasiūlymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame A.Paulauskui. Gerbiamieji kolegos, pradedame Vyriausybės valandą. Primenu, susitarėme, kad Vyriausybės valanda tęsis tik pusvalandį, po to Ministras Pirmininkas atsakys į kolegų raštu užduotus klausimus. Noriu pasakyti, kad užduoti klausimai susiję su nacionalinio investuotojo formavimu, tai galbūt šitų klausimų būtų galima išvengti Vyriausybės pusvalandžio metu.

A.Kubilius – dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS. Aš norėjau sužinoti, kaip bus su šita nebaigta ypač svarbia diskusija dėl valstybės biudžeto.

PIRMININKAS. Iš karto po Vyriausybės pusvalandžio ir po atsakymų į klausimus toliau tęsime diskusiją.

A.KUBILIUS. Gerai. Ačiū.

Vyriausybės valanda (sutrumpinta)

PIRMININKAS. Pradedame Vyriausybės pusvalandį. Prašom klausti. Kolega A.Kubilius. Prašom klausti.

A.KUBILIUS (TSF). Aš norėjau paklausti premjero. Nors Pirmininkas ir ragino klausimus dėl nacionalinio investuotojo atidėti vėlesniam laikui, bet aš manau, kad tai yra tikrai labai svarbi tema, kaip ir biudžetas, kurį svarstome. Mano klausimas labai paprastas ir aiškus. Gerbiamasis premjere, ar jūs matote kokias nors galimybes, kad jūsų vadovaujama Vyriausybė pačiu artimiausiu metu būtų tinkamai pasiruošusi deryboms dėl nacionalinio investuotojo formavimo ir dėl visų kitų su tuo susijusių darbų, tarp jų ir derybų su mūsų kaimynais? Aš noriu pasakyti, kad mane labai jaudina matomi požymiai, kurie labai aiškiai rodo, kad Vyriausybė savo namų darbų iki šiol nėra padariusi. Valstybės kontrolės išvadas jūs bandote paneigti griežta Valstybės kontrolės kritika, visiškai neaišku, kaip jūs spręsite Europos Teisės departamento išvadą dėl trečiosios energetikos direktyvos.

Trečias klausimas. Kruonio ir Kauno hidroelektrinės reikalų jūs nežinote, kaip spręsti, ar palikti, ar nepalikti. „Lietuvos energijos“ padėtis ir jos darbai jums irgi yra nežinomi, klausėte STT ir Valstybės saugumo. Mano klausimas paprastas: kada Vyriausybė bus tinkamai pasiruošusi deryboms ir ar ji yra pajėgi tai padaryti?

G.KIRKILAS (LSDPF). Mes esame pasiruošę deryboms ir derybas pradėsime kitą savaitę. Esame pasiruošę deryboms, vakar Vyriausybės posėdyje nusprendėme jas pradėti kitą savaitę. Į jūsų klausimus gal iš eilės atsakysiu. Dėl kaimynų. Nepaisant to, kad mes šiuo metu vedam derybas dėl nacionalinio investuotojo, derybos su mūsų kaimynais nenutrūksta. Kaip žinote, kol nebus suformuotas nacionalinis investuotojas, derybas įpareigota vesti „Lietuvos energijai“, ir jos vyksta.

Dėl direktyvos. Aš manau, kolegos, mes nekelkime daug triukšmo dėl direktyvos, nes ji dar nepriimta, kai bus priimta – taip. Mes nagrinėjome, koks būtų variantas, jeigu būtų priimta ir jeigu mes, sakysime, visi sutartume, jog du gamintojus, kurie nedaro didelio poveikio valstybės turto vertinimui, tai yra Kruonio ir Kauno hidroelektrinę, išimame, tuo atveju būtų, jog keturios valstybės pasistačiusios gamintoją, ir tai būtų susiję su visomis keturiomis valstybėmis… Tai būtų visiškai išskirtinis atvejis. Bet čia yra hipotetiniai dalykai, aš manau, kad šiuo metu mes turime visą teisę statyti elektrinę taip, kaip numatyta įstatyme, kurį jūs, Seimo nariai, didele konstitucine dauguma patvirtinote. Ir nėra jokios prasmės blaškytis, ką nors keisti, tiesiog reikia ramiai baigti derybas.

Dėl Valstybės kontrolės. Aš manau, kad Valstybės kontrolė galėtų ir turėtų, ir turi teisę visada įvertinti mūsų vertinimus, kada tie vertinimai yra baigti. Kai mes patys pradedame stabdyti procesą dar tik pačioje pradžioje, tai tada ir susiduriame su tokia situacija, kad viskas čia neaišku, daug emocijų ir panašiai. Kaip buvęs Kaliningrado derybininkas aš labai sunkiai įsivaizduoju, kad mes būtume derybų metu su Rusija ir su Europos Sąjunga staiga pradėję dėstyti savo argumentus. Gal čia nevisiškai deramas palyginimas, bet derybos yra derybos. Todėl aš dar kartą sakau, kad Seimas priėmė įstatymą, mano požiūriu, labai gerą, tinkamą. Visi derybų rezultatai bus pristatyti Seimui. Jie nebus nuslėpti, jūs viską žinosite. Todėl aš manau, kad dabar reikia visiems šiek tiek apmalšinti emocijas, patiems nekelti ir nekvestionuoti vykstančių derybų, kuriose dalyvauja dvi pusės – valstybė ir nacionalinis privatus verslas. Aš manau, kad mes esame tikrai pajėgūs susitarti laiku. O derybos su mūsų partneriais latviais, estais ir lenkais toliau vyksta. Šiuo metu kaip tik vyksta aplinkos vertinimas, kuris atsakys į labai daug klausimų. Apie dalį klausimų, kuriuos kelia Seimo nariai, aš paskui gal detaliau kalbėsiu, į dalį klausimų atsakys ir būsimoji akcininkų sutartis tarp valstybinio ir privataus kapitalo.

PIRMININKAS. Ačiū. Frakcijos vardu klausia kolegė V.Baltraitienė, ruošiasi J.Veselka.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Ministrui Pirmininkui. Kuo toliau, tuo labiau valstybė ritasi į bedugnę. Didėja maisto produktų, paslaugų kainos, nemažėja korupcijos lygis, emigracijos procesas. Gretai pritrūksime visų pagrindinių profesijų specialistų, liks tik tušti suremontuoti pastatai, kuriems planuojame skirti labai daug lėšų. Visi ekonomistai, finansų analitikai teigia, kad valstybėje krizė, ir valstybėje, ir Vyriausybėje. Tačiau jūs, kaip visada, išliekate ramus ir teigiate, kad nieko baisaus, situacija valdoma. Aš noriu paklausti, ar tai jūsų stilius, kaip jūs teigėte viename interviu, sakyti tą, ką jūs norite matyti, kad taip būtų, nors iš tiesų taip nėra, ar tai jūsų paprasčiausias nesuvokimas ir nesugebėjimas dirbti? Ar neteisūs mūsų ekonomistai, finansų analitikai, skelbiantys pavojų dėl to, kokia situacija šiandien valstybėje? Kaip yra iš tiesų? Kada jūs sakote teisybę, o kur jūsų stilius?

G.KIRKILAS. Ačiū už klausimą. Nežinau, ar tas klausimas vertas Vyriausybės valandos, bet ką darysi, Seimo nariai klausia, aš atsakau.

Ar tai mano stilius? Mano toks būdas. Aš niekada nesijaudinu, kai neturiu dėl ko jaudintis. Manau, kad ne viena Europos Sąjungos vyriausybė galėtų pavydėti mūsų keturioliktajai Vyriausybei kartu su jumis, su Seimu, beveik 10% ekonomikos kilimo. Ne viena vyriausybė. Tai, kad yra infliacija, beje, pati mažiausia tarp Baltijos valstybių, mūsų praeitais metais prognozuota… Žinoma, dėl kokių priežasčių ji yra. Leiskite jūsų paklausti, ko mes nevaldome? Mes ir sakėme praeitais metais, Finansų ministerija sakė, kad bus tokia infliacija. Kodėl? Todėl, kad didėja mūsų piliečių atlyginimai. Ir labai gerai, kad didėja. Aš manau, kad mes turime pasivyti Europos Sąjungos vidurkį. Mes kartu su jumis priėmėme sprendimą išmokėti daugiau kaip 2,5 mlrd. išmokų. Žmonės ima kreditus, didina vartojimą, todėl natūralu, kad yra tam tikras infliacijos lygis. Aš manau, kad, esant tokiam dideliam ekonomikos kilimui, iš esmės negali nebūti infliacijos. Žmonės turi lūkesčių, jie nori daugiau vartoti, jie nori geriau gyventi. Taip yra. Vyriausybės, mūsų kartu su jumis, įstatymų leidėjais, reikalas šį procesą matyti ir valdyti. Aš manau, kad mes jį valdome.

Su ekonomikos ekspertais, kuriuos jūs minite, aš susitinku faktiškai kiekvieną savaitę – ir su bankų, finansų ministru… Kitą savaitę vėl planuojame tokius susitikimus. Mes visą laiką aptariame padėtį. Dar kartą sakau: laukiu tų pačių ekspertų, visų pasiūlymų, kokių priemonių Vyriausybė netaiko, kurias gali taikyti. Bet šiandien aš jau galiu jums atsakyti, kodėl niekas tokių pasiūlymų neteikia. Todėl, kad ir ekonomikos ekspertai, ir kiti mūsų kritikai turi omeny tik vieną priemonę – stabdyti mūsų šalies piliečių atlyginimų didėjimą. Aš jums pasakysiu: mes su šia priemone nesutiksime. (Balsai salėje) Aš matau, kad jūs, svarstydami biudžetą, taip pat nesutinkate. Jūs taip pat siūlote didinti atlyginimus. Ką tik dabar kalbėjo, atrodo, ponas A.Paulauskas, dėl švietimo, dėl sveikatos apsaugos. Jūs jau pateikėte daugybę pasiūlymų sugrąžinti neišmokėtas pensijas, kitaip sakant, daugybę milijardinių pasiūlymų dar didinti žmonių pajamas. Manau, būkime vienas kitam sąžiningi, kai vienas kitą kritikuojame. Taigi kartu su centriniu banku yra taikomos tos priemonės, kurios yra įmanomos. Kita vertus, mūsų visų, gerbiamieji kolegos politikai, interesas, visų partijų interesas – kalbomis neįsiūbuoti infliacijos laivelio. Neįsiūbuoti. Neįtikinkime tuo visų. Nėra Lietuvoje tokios dramatiškos situacijos, kuri kartais susiklosto kai kurių mūsų kolegų kritikų ir ne kritikų galvose.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad klausimui – viena minutė, atsakymui – 2 minutės. Kadangi sutrumpinome Vyriausybės valandą, prašau laikytis šio reglamento.

Klausia kolega J.Veselka, ruošiasi P.Auštrevičius.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis premjere, kiek žinau, verslo pasaulis, pramoninkai ir daugelis žmonių nepatenkinti tokio nacionalinio investuotojo kūrimu. Kaip žinote ir jūs, šiame projekte dalyvauja tik valstybinis Latvijos, Estijos ir Lenkijos kapitalas. Ar jūs nenagrinėjote varianto, kad, pavyzdžiui, „Lietuvos energija“, Rytų skirstomieji tinklai, hidroakumuliacinė elektrinė ir Lietuvos elektrinė, kurie iš esmės priklauso valstybiniam kapitalui, dalyvautų kuriant tą nacionalinį investuotoją ir visos tos problemos atkristų. Kažkodėl labai laikotės šitų Vakarų skirstomųjų tinklų. O pasirodė, kad jie yra geri „sekliai morkos“.

Dėl energijos ūkio. Kiek analizuojame, tai jie nė kiek nepagerino. Net dauguma pramonės ir verslo atstovų sako, kad geriau dirba Rytų skirstomieji tinklai. Jūsų partijos pirmininkas A.M.Brazauskas taip pat pareiškė, kad…

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

J.VESELKA. …ne nuo to galo. Taigi ar negalvojate apgalvoti kitą variantą ir sukurti nacionalinį investuotoją be tokio didelio triukšmo ir įvairių insinuacijų?

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš manau, jeigu mes kas pusmetį keisime žaidimo taisykles, nei atominės pastatysime, nei nutiesime tinklų į Lenkiją ir Švediją ir sužlugdysime šį projektą. Toks yra Seimo įstatymas, ir mes jį vykdome. Kaip jūs gerai žinote (jūs, man atrodo, Ekonomikos komiteto narys, taip?) ir kiek aš žinau, Ekonomikos komitetas svarstė visus variantus, taip pat ir tą, kurį jūs dabar siūlote. Jūs žinote, kad, pavyzdžiui, konsoliduojant tik Rytų skirstomuosius tinklus, „Lietuvos energiją“, o pridėjus Kruonį ir hidroelektrinę, iš esmės situacija nesikeičia. Finansavimo deficitas vien tik pirmaisiais metais sudarytų maždaug pusantro milijardo litų. Mes šiandien kalbame ne apie turtą, o apie visų šių įmonių galimybes generuoti finansinius srautus. Toks yra tikslas. Tokį sprendimą mes priėmėme Seime absoliučia, beveik konstitucine, balsų dauguma, ir mes jį vykdome. Jeigu mes staiga pradėtume keisti žaidimo taisykles, tai vėl reikėtų visa tai nagrinėti, nuo kitų metų reikėtų vėl iš naujo pradėti vertinimą, tai jau akivaizdu. Tai ko mes siekiame? Aš manau, kad mes turime neišleisti iš akių savo strateginio tikslo – pastatyti elektrinę (kiek žinau, jūs esate karštas atominės energetikos šalininkas), taip pat nutiesti tinklus, ir mes tą vykdome. O modelių gali būti įvairių. Iš tikrųjų gali būti įvairių. Jeigu mes kartu su jumis kartą jau apsisprendėme, tai ir vykdykime šitą modelį. Aš beveik galiu jums pasakyti, kad jeigu mes nuspręstume vykdyti kitą modelį, tai atsirastų kitos pusės kritika. Jie sakytų (jau ir vakar aš girdėjau tokias kalbas), kad valstybė viena nepajėgi įvykdyti tą projektą, kad ji to nepadarys. Iš tikrųjų visiškai neaišku, kiek reikėtų pridėti ar skolintis pinigų ir dengti valstybės skolą, ir panašiai. Tai mes vieną kartą jau išnagrinėjome, priėmėme modelį ir vykdykime. Aš nemanau… Atsakau tiesiai į klausimą – mes nenagrinėjame, nes tie variantai jau išnagrinėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega P.Auštrevičius, ruošiasi A.Matulas.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamasis premjere, iš pradžių aš norėčiau jūsų paklausti, kuo jums reikšminga 2006 metų liepos 18 diena? Aš pateiksiu jums atsakymą. Matyt, tuo, kad tada buvo patvirtinta jūsų Vyriausybės programa. Programa, kurioje aiškiai parašyta – iki 2007 metų gruodžio 31 dienos baigti žemės reformą, grąžinti žemę jos teisėtiems savininkams. Aš tik noriu jums priminti, kad šį antradienį mūsų frakcijos dėka buvo sustabdytas revizionistinis sprendimas, kurį siūlė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas gerbiamasis V.Rinkevičius, kad atidėtume šią reformą dar metams. Ar tai reiškia, gerbiamasis premjere, kad jūs ruošiatės neįgyvendinti ir antrojo savo siūlymo šiais metais ir atsisakote savo programos?

G.KIRKILAS. Ne, nereiškia. Mes vykdome savo programą ir, aš tikiu, mes ją įvykdysime iš esmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi A.Matulo nėra, klausia A.Dumčius.

A.DUMČIUS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis aplinkos apsaugos ministre, darau tokią išvadą, kad iš esmės nevyksta daugiabučių namų renovacija. Pirmiausia iki galo nepriimti mūsų įstatymai ir nėra aktyvumo iš jūsų, o kitur nepanaudojami arba nepakankami renovacijos fondai. Jeigu taip bus ir toliau, tai daugiabučiai namai sugrius nesulaukę renovacijos. pirmas klausimas kaip, jūsų nuomone, išeiti iš tos padėties?

Antras klausimas. Yra dvi grupės daugiabučių namų gyventojų. Vieni yra bendrijoje ir gauna kompensacijas, o kita grupė nėra bendrijoje ir kompensacijų renovuojant negauna. Jie sako, kad jų teisės pažeistos.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Truputį keista girdėti jūsų išvadą, kad nevyksta arba nėra pokyčių ir panašiai. Mes diskutuojame visai dėl kitos problemos, kad jau šiemet neužtenka pinigų, kiek buvo numatyta biudžete, o kitiems metams jau neužtenka padidinti keturis kartus, o kalbama apie aštuonis kartus, palyginti su šiais metais, kiek reikėtų numatyti ir iš kokių fondų tos lėšos galėtų būti skiriamos. Manau, kad augimo kreivė yra labai stačia, paraiškų kasdien daugėja ir tas sujudimas po Vyriausybės sprendimo dėl paramos padidinimo iki 50% tikrai gerokai išjudino situaciją.

Dėl bendrijų ir administruojamų namų. Vyriausybei yra pateiktas nutarimo projektas, kuriame sulyginamos ir bendrijų, ir administruojamų namų galimybės.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Zinkevičiūtė. Ruošiasi G.Steponavičius.

J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Klausimas teisingumo ministrui. Gerbiamasis ministre, ar galite salėje patikinti mus, Seimo narius, ir Aleksandrijos bendruomenę, kad teiksite teisinę pagalbą, kurią neva žadėjote teikti? Ačiū.

P.BAGUŠKA (VLPDF). Ačiū už klausimą. Prieš savaitę susitikau su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos vadovu Klaipėdoje, aptarėme tą galimybę ir galiu pasakyti visiems Seimo nariams, kad tokia pagalba yra teikiama. Užvakar buvau Klaipėdoje, dar kartą patikslinau tuos reikalus, kiekvienai šeimai yra paskirta po advokatą ir teisinė pagalba bus teikiama nuo dokumentų tvarkymo iki viso proceso užbaigimo, taip pat ir aukščiausiojoje instancijoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega G.Steponavičius. Ruošiasi R.Remeika.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Mano klausimas skirtas Ministrui Pirmininkui ir finansų ministrui. Gerbiamieji, 2007 m. lapkričio 13 d. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl valstybės įsipareigojimų užsienio kapitalo įmonei akcinei bendrovei „Lithun“ už neatsiskaitymą už atliktus darbus, priėmė nutarimą, kuriame, be kita ko, pasakė, kad valstybės ir savivaldybių institucijos (cituoju): „Turi tesėti savo įsipareigojimus“, taip pat kita citata: „Priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas valstybe ir teise, valstybės ir savivaldybių institucijos negali savavališkai nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nes Konstitucija to netoleruoja.“ Po to, kai valstybė pripažino ir vykdo įsipareigojimus po atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo dėl įsipareigojimų dirbantiems pensininkas, statutiniams darbuotojams, šis klausimas taip pat reikalauja sąžiningo pripažinimo ir problemų sprendimo jau dabar.

Mano klausimas, ar po tokio Konstitucinio Teismo sprendimo, pone premjere ir finansų ministre, esate pasiruošę imtis jau septynerius metus valstybės institucijų ignoruojamos problemos neatidėliotino sprendimo?

R.ŠADŽIUS. Gerbiamasis Seimo nary, ačiū už klausimą. Iš tikrųjų šis Konstitucinio Teismo sprendimas, matyt, svarbus konstatuojamąja dalimi, nes sprendžiamoje rezoliucinėje dalyje buvo pasakyta, kad byloje teisena yra nutraukiama. Ta frazė, kurią jūs citavote, kad valstybė ir savivaldybės privalo įvykdyti savo įsipareigojimus, reiškia ne ką kita, kad iš tikrųjų pagal sudarytas sutartis valstybė ir savivaldybės galiausiai turi atsiskaityti, kad negali būti atliekami kokie nors darbai, už kuriuos po to savo valia valstybė ar savivaldybė nustoja mokėti ir nesumoka.

Kita vertus, Konstitucinis Teismas pripažino, kad formuojant valstybės biudžetą yra laikomasi tam tikrų principų. Pavyzdžiui, Biudžeto įstatymas galioja tais metais ir negalioja pasibaigus metams, kad biudžetinių asignavimų skyrimas atsiskaityti už tam tikrus darbus arba pagal tam tikras sutartis yra visiškai atskiras klausimas, reguliuojamas kitais teisės aktais. Tie įsipareigojimai, apie kuriuos jūs kalbėjote, dėl pensininkų ir visa kita, yra kito pobūdžio įsipareigojimai, tai nėra civiliniai teisiniai įsipareigojimai. Kaip žinote, dėl pensijų kompensavimo dirbusiems pensininkams buvo priimtas atskiras Seimo įstatymas. Iki priimant šį įstatymą visi teismai visus ieškinius šia tema buvo atmetę, nes savarankiško civilinio teisinio pagrindo ieškoti tų sumų žmonėms nebuvo. Tas pagrindas gauti tam tikras kompensacijas atsiranda tik Seimui priėmus įstatymą. Tai yra pavyzdys kito mechanizmo, kai valstybė plačiąja prasme įvykdo savo įsipareigojimus dėl tam tikrų įstatymų trūkumų, kurie Konstitucinio Teismo buvo pripažinti kaip prieštaraujantys Konstitucijai. Ta byla su jūsų keliamomis problemomis tiesioginių sąsajų neturi.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi R.Remeikos nėra, klausia kolega S.Pabedinskas.Ruošiasi V.Margevičienė.

S.PABEDINSKAS (VLPDF). Dėkoju, Pirmininke. Mano klausimas Ministrui Pirmininkui. Ministre Pirmininke, buvęs ekspremjeras, Socialdemokratų partijos patriarchas spaudai pareiškė esąs įsitikinęs, kad nacionalinio investuotojo ir naujos atominės elektrinės statybos projektai pradėti ne nuo to galo, procesą reikia pakreipti, sakė ponas Algirdas Brazauskas, ir jis pasiryžęs greitai sutvarkyti chaosą. Ką tik gavau pranešimą, kad ir šiandien mūsų šalies Prezidentas Valdas Adamkus mano, jog A.Brazauskas gali grįžti, nes turbūt mato katastrofinę padėtį Lietuvoje, kurios be jo, pono A.Brazausko, neišspręsime. Tai yra dvi citatos ir vieno, ir kito žymaus Lietuvos žmogaus. Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti A.Brazausko sugrįžimą, kuris šiandien yra dėmesio centre? Ačiū.

G.KIRKILAS. Aš manau, kad mes pradėjome savo projektą teisingai. Kodėl? Mes dirbame keliais vektoriais. Pirmasis vektorius yra tarptautinis, tai yra pirmiausia mums reikėjo sutarti papildomai, nes kai mes pradėjome vykdyti šį projektą buvo susitarimas tarp trijų šalių, dar prisijungė Lenkija. Mums reikalinga elektros jungtis su Lenkija, be to, Lenkija suinteresuota dalyvauti šiame projekte, nes tai yra regioninis projektas. Tai yra pirmasis vektorius. Antrasis vektorius yra teisinis. Jau čia minėtas jūsų priimtas Atominės elektrinės įstatymas, kuris yra svarbus, prieš tai pakoreguota Energetikos strategija. Šiuo metu, kaip jūs žinote (apie tai daug kalbama), vyksta kompanijų, kurios dalyvaus kuriant nacionalinį investuotoją, vertinimas, nuo kitos savaitės, aš tikiuosi, prasidės derybos, mes jį suformuosime ir šis mūsų nacionalinis investuotojas toliau derėsis su Latvijos, Estijos ir Lenkijos kompanijomis. Todėl mums reikia stipraus investuotojo. Dar vienas vektorius yra aplinkos įvertinimas. Tai nėra paprastas dalykas, tai nėra vien tik išmatuoti Drūkšių ežero temperatūrą ir panašiai. Mano žiniomis, čia jau dalyvauja aštuonios valstybės, visos mūsų aplinkinės, dar, atrodo, taip pat ir Austrija reikalauja. Mes turėsime atsakyti į visus klausimus. Tikimės, kad kitų metų rudenį aplinkos įvertinimas bus gautas. Tai susiję ir su būsimu leidimu statyti, o ypač tai susiję su būsimos atominės elektrinės pajėgumu. Štai šis įvertinimas atsakys, ar mes galime pastatyti daugiau kaip 3 tūkstančių megavatų elektrinę ir tuo atveju patenkinti 400–500 megavatų Latvijos poreikį, 400–500 megavatų Estijos poreikį ir per tūkstančio, iki 1200, Lenkija reikalauja, taip pat Lietuva turės turėti ne mažiau kaip tūkstantį megavatų. Štai kai bus visi šie atsakymai, su visais šiais vektoriais mes dirbame.

Dabar, ką turėjo omeny Algirdas Brazauskas, kuris yra cituojamas „Kauno dienoje“, aš nežinau. Kiekvienas gali turėti savo nuomonę, ir taip pat A.Brazauskas, kaip patyręs politikas, buvęs Prezidentas, kuris gerai žino energetiką. Aš su A.Brazausku planuoju susitikti ir aptarti šiuos klausimus. Man jo nuomonė taip pat yra svarbi, patirtis yra vertinga. Galbūt jis taip pat nežino visos informacijos. Aš manau, kad mes čia rasime sprendimą. O dėl Prezidento Valdo Adamkaus, kaip žinote, Prezidentas V.Adamkus po Valstybės kontrolės įvertinimo paragino mūsų derybų grupę tęsti derybas. Mes tai ir darome.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Margevičienė. Ruošiasi V.Martinkaitienė.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju Pirmininkui. Norėčiau kreiptis į jus, gerbiamasis premjere. Šią savaitę mūsų frakcijoje lankėsi policijos generalinis komisaras ponas Vytautas Grigaravičius ir jis konstatavo, kad yra labai didelė problema mūsų valstybėje rengiant policijos pareigūnus. Liko viena – Klaipėdos policijos mokykla ir ji turi didžiulę problemą su bendrabučiais. Pats komisaras labai vargsta, šiuo metu blaškosi po Lietuvą ieškodamas sklypo policijos mokyklai statyti. O šiandieną Lietuvoje yra nemažai mokyklų ir bendrabučių. Vieną tokią galėčiau… nes nuvažiavau dar kartą pasižiūrėti, tikrai stovi buvusi Kaplių žemės ūkio mokykla su dviem penkiaaukščiais bendrabučiais gražiausioje Lietuvos vietoje.

Gerbiamasis premjere, ar negalėtumėte prašyti, kad iš tikrųjų vidaus reikalų, švietimo ministrai sėstų prie vieno stalo ir gal susitartų, nes kol pastatysime policijos pastatą, kol jį įrengsime, iš viso nebus kam dirbti Lietuvoje? Dėkui.

R.ŠUKYS (LCSF). Jums leidus, gerbiamoji Seimo nare, pirmiausia aš pabandysiu atsakyti, nes aš galbūt geriau žinau, labai aiškiai tą situaciją.

Jūs teisingai paminėjote, kad yra didžiulė problema Klaipėdoje su bendrabučiais. Šiandien yra problema, bet ji nėra tokio masto, kad ten negalima būtų rengti pareigūnų arba kad būtų neįmanoma rengti tų pareigūnų. Pačios policijos mokyklos patalpos… su Švietimo ministerija dar prieš gerą pusmetį buvo priimtas sprendimas ir tas pastatas, kuris anksčiau buvo naudojamas dviejų mokymo įstaigų, buvo rasti sprendimai apkeičiant tam tikrą turtą, valdomą vienos ir kitos mokyklos žinybų ten, šalia, dabar Klaipėdos mokyklos visas pastatas priklauso mokyklos reikmėms, policijos naudojamas. Ten yra žemės sklypas, kuriame galima statyti bendrabučius, ir tam yra rengiamasi, tikrai tai bus padaryta.

Nemanau, kad dar būtų tikslinga kelti policijos mokyklą į kokią nors mokyklą iš Klaipėdos. Dėl Vilniaus Nemėžio apylinkės yra apsispręsta ir Žemės ūkio ministerija pritarė. Svarsto Vyriausybė ir su apskritimi yra suderinta dėl sklypo skyrimo vykdant Policijos plėtros programą statyti iš Policijos plėtros programai skirtų lėšų aukštąją neuniversitetinę statutinę viešojo saugumo kolegiją. Ši problema šiandien yra labai aktuali, o tam tikrų lėšų bendrabučiams ir patalpų renovacijai radus ir skyrus Klaipėdoje, mokykla funkcionuoja ir gali funkcionuoti. Todėl, manau, šiandien efektyviausi sprendimai būtų tokie. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.Martinkaitienė. Paskutinis ruošiasi K.Glaveckas.

V.MARTINKAITIENĖ (DPF). Mano klausimas, kaip visada, skirtas aplinkos apsaugos ministrui. Iš tikrųjų, ministre, aš trejus metus stebiu teisinį nihilizmą, kuris yra labai įsigalėjęs Aplinkos ministerijoje. Jūs prie mano kritikos jau pripratote, į ją visiškai nereaguojate, ir dabar man nieko kito nebelieka kaip kreiptis į administracinius teismus, į visokias kitokias teisines institucijas, kad kažkaip pristabdytų jūsų savivalę ir tą teisinį nihilizmą. Aš norėčiau paminėti tiktai keletą atvejų, kai jūs nesilaikote įstatymų arba savo priimtų teisės aktų.

Miškai, priskirti miškų parkams, dėl kurių, žinote, iš tikrųjų yra didelė problema Utenos apskrityje, tie miškai priskirti pagal nutarimą, kuris prieštarauja įstatymui. Tai patvirtino Seimo kontrolieriai ir, kiek supratau, patvirtino pati Vyriausybės Peticijų komisija, nes gyventojai kreipėsi su peticija į Vyriausybę. Šį nutarimą Vyriausybėje rengėte jūs. Tada buvo kita Vyriausybė, priėmusi šį nutarimą.

Toliau Utenos apskrities miškotvarkos schema yra…

PIRMININKAS. Kolege, laikas!

V.MARTINKAITIENĖ. …(baigiu) taip pat rengiama pažeidžiant įstatymus. Gamintojų, importuotojų mokesčiai išleidžiami pažeidžiant įstatymus ir t. t.

Aš tiesiog norėjau paklausti, ar jums privalu laikytis įstatymų, ar tik paprastiems gyventojams ir mirtingiesiems įstatymai galioja?

A.KUNDROTAS. Dėkui už klausimą. Manau, kad visiems privalu vykdyti, ir manau, kad jų laikausi. Labai gerą priemonę įvardinote, galite pasitikrinti vienoje ar kitoje institucijoje, jeigu jums iškilo kokių abejonių. O kiekvienas teisės aktas turi savo priėmimo, taikymo logiką. Jeigu praktikoje kyla abejonių dėl vienos ar kitos nuostatos taikymo, visada galima grįžti, kaip jūs ir minėjote. Peticijų komisija tikriausiai taip pasiūlys. Vyriausybė dar nėra priėmusi sprendimo, bet mes tikrai sutinkame ir manome, kad reikia tą nutarimą svarstyti, bet tai niekaip nesusiję su tuo klausimu, kurį jūs užduodate dėl įstatymų laikymosi.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia kolega K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS (LSF). Laba diena! Gerbiamasis premjere, klausimas bus jums. Labai gaila, kad valstybė nemoka žmonėms algų. Jūs kalbėjote apie tai, kad Vyriausybės politika bus tolesnis algų didinimas, bet iš tikrųjų ekonomikoje, ypač rinkos ekonomikoje, algas moka už pagamintą ir parduotą produkciją ir paslaugas. Norint kalbėti apie ilgalaikį algų didinimą, visų pirma reikia kalbėti apie darbo našumą ir apie darbo našumo didinimą investicijų ir kitu būdu. Priešingu atveju, jeigu valstybės arba Vyriausybės sprendimais būtų didinamos algos, tam, kad jos būtų įgyvendintos, reikia padaryti vieną paprastą dalyką, kas buvo naudojama iki 1993 metų, t. y. spausdinti pinigus Vyriausybės sprendimu.

Kartu norėčiau klausimą dar truputėlį išplėsti. Europos Sąjungos laikraščiuose ir žiniasklaidoje pasirodė daug straipsnių, kurie pesimistiškai vertina Lietuvos ateitį. Ir ekonomistai, ir kiti. Ir apie gresiančius pavojus, Lietuvos kelio pabaigą ir finansines grėsmes, dėl kurių aš dabar iš principo ir klausiau. Sakykite, ar Vyriausybė rengiasi kaip nors reaguoti ir kaip vertina visas tas pesimistines prognozes apie ateitį? Ačiū.

G.KIRKILAS. Vertiname labai įdėmiai, bet pesimistiškesnių prognozių, negu yra Lietuvoje, tikrai niekur nesurasi. Čia mes tikrai esame pirmi ir visą laiką pirmi. Dar smaginamės tomis, kurios yra. Yra ir kitokių prognozių, ne vien tik pesimistinių. Aš gaunu apžvalgas iš esmės kasdien.

Dabar grįžtu prie darbo našumo ir atlyginimų kėlimo. Taip, iš tiesų šiandien atlyginimų kėlimas yra greitesnis negu mūsų darbo našumo kėlimas, nors aš manau, kad mes neblogai ir čia atrodome. Man atrodo, šiais metais bus 8–9% darbo našumo kėlimas. Aišku, atlyginimų kėlimas bus dvigubai didesnis, bet aš manau, kad tai yra todėl, kad mūsų atlyginimai paprasčiausiai iki tol buvo per maži. O aš kalbėjau tiktai apie valstybinio sektoriaus atlyginimus, kuriuos mes nustatome kartu su biudžetu. Tokių tarnautojų yra apie 300… Tai irgi tam tikra problema, nes privataus sektoriaus atlyginimai kyla daug greičiau, ypač atskirų sektorių, tokių kaip statybos, šiais metais turbūt bus daugiau kaip 30%. Tai neišvengiama, nes mes atviroje Europos Sąjungos rinkoje, darbo rinkoje. Visiškai sutinku su jumis, kad reikia investuoti į naujas technologijas, čia vienareikšmiškai, tą mes ir darom, tuo tikslu mes daug sprendimų priėmėme, galiu tik keletą pasakyti. Jau baigėme Mokslo technologijų slėnių atranką. Manau, kad tai leis ir Vilniuje, ir Kaune, ir galbūt Klaipėdoje tikrai rimtą proveržį. Čia planuojama panaudoti labai daug lėšų. Tiktai vakar dalyvavome renginyje pradedant vieno iš technologijų parkų statybas. Tokie bus ir Vilniuje, ir Kaune. Mes taip pat Investicijų skatinimo programą artimiausiu metu svarstysime Vyriausybėje. Ten yra daug priemonių, paskatų ir užsienio investuotojams. Mes šias problemas tikrai labai aiškiai matom, analizuojam, be to, aš nuolat susitinku su ekonomikos ekspertais. Kviečiu, gerbiamasis profesoriau, ir jus prisidėti ir pateikti rekomendacijas Vyriausybei. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagal mūsų susitarimą baigiame Vyriausybės pusvalandį. Dėkojame Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Ministro Pirmininko G.Kirkilo atsakymai į Seimo narių klausimus

Pereiname prie darbotvarkės 1-5 klausimo – Ministro Pirmininko G.Kirkilo atsakymų į Seimo narių klausimus. Kviečiame Ministrą Pirmininką į tribūną.

G.KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš turiu keletą klausimų, atrodo, Socialliberalų frakcijos.

Pirmasis klausimas: kokios problemos pastaruoju metu iškilo formuojant nacionalinį investuotoją?

Į kai ką aš jau esu atsakęs, bet galbūt dar kartą priminsiu gerbiamiesiems kolegoms Seimo nariams, kad nacionalinio investuotojo formavimo tikslas yra gana paprastas, nors, kita vertus, ir sudėtingas – konsoliduoti tris didžiausias šalies elektros energetikos sektoriuje veikiančias įmones, kad šių įmonių generuojami pinigų srautai galėtų užtikrinti nacionalinės svarbos infrastruktūros objektų finansavimą. Pirmiausiai tai nauja atominė elektrinė, jungtis su Švedija ir jungtis su Lenkija. Kaip žinote, mes įvairius modelius jau esame išnagrinėję prieš priimdami Atominės energetikos įstatymą. Aš jau atsakiau kolegai J.Veselkai, kad jie buvo svarstomi (tai, ką jis sakė), tačiau tada buvo ekspertų nustatyta, kad be Vakarų skirstomųjų tinklų, kurie šiuo metu yra privatūs, mums pritrūktų tokių lėšų daugiau kaip 1,5 mlrd. litų jau tik pirmaisiais metais. O apskritai elektrinė, kaip žinote, kainuos, matyt, gerokai daugiau negu 20 mlrd. litų.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad kažkodėl šiandien koncentruojamasi būtent į vieną pusę – pastebimas būsimas didelis privataus kapitalo aktyvumas, bet, jungdami į vieną bendrovę, mes taip pat uždedam iš dalies, galima pasakyti, net nacionalizuojam Vakarų skirstomuosius tinklus, nes valstybinės dalies valdymas jiems taip pat bus numatytas. Netrukus prasidės derybos, tikiuosi, kitą savaitę. Mes kaip tik tai vakar aptarėme Vyriausybėje, tam tikros gairės yra. Yra audito bendrovės KPMG įvertinimas, taip pat vertintojo vertintojo, t. y. investicinio banko, HSBC, kuris pateikė papildomų argumentų. Noriu pabrėžti, kad KPMG vertinimai yra orientaciniai, derybų grupė rengia savo galutinę poziciją, kurią mes apsvarstysim kitą savaitę Vyriausybėje. Mes manome, kad karštos diskusijos dėl įvairių pradinių vertinimų, ir KPMG, ir kitų, yra šiek tiek neadekvačios ir per ankstyvos. Todėl mes ir sakom, kad per ankstyvi buvo ir tikrinimai, nėra dar kol kas ko tikrinti. Be to, mes nieko neslepiame. Kaip jau sakiau, Vyriausybės pozicija bus pristatyta.

Dėl Kruonio ir Kauno hidroelektrinės. Čia sukelta daugiausia diskusijų, reikia pasakyti, kad skirtingi vertintojai naudojasi skirtingom prielaidom. Todėl aš ir pasiūliau darbo grupei apsvarstyti galimybę, kad į Kauno hidroakumuliacinę elektrinę ir Kauno hidroelektrinę reikia neįtraukti nacionalinio investuotojo kapitalo. Šios bendrovės, elektrinės, mano nuomone, turi būti išskirtos kaip savarankiški juridiniai vienetai ir turi likti valstybės nuosavybė. Kodėl? Todėl, kad jų įvertinimo, mūsų požiūriu, nepakanka, kita vertus, vertintojai negali įvertinti daugiau, nes jie generuoja per menkus pinigų srautus. Bet aš neabejoju, kad šių objektų potencialas ir vertė yra daug didesnė, negu šiuo metu galima pagrįsti objektyviais vertinimo metodais. Todėl šių objektų savotiškas atidėjimas į šalį sudaro prielaidas, mes taip manom, valstybei gauti didesnės naudos.

Antrasis klausimas: ar Vyriausybė mano keisti nacionalinio investuotojo formavimo pagrindą ir siūlyti įstatymo projektą?

Iš tikrųjų toks pasiūlymas iš „NDX energijos“ yra. Jie siūlo koreguoti nacionalinio investuotojo formavimo modelį ir nacionalinio investuotojo bendrovę steigti ne „Lietuvos energijos“, o patronuojančios bendrovės pagrindu. Mes svarstom šio pasiūlyto modelio privalumus ir trūkumus. Bet kuriuo atveju toks modelis kol kas neatitinka šiuo metu galiojančio Atominės elektrinės įstatymo nuostatų ir negalės, aišku, būti įgyvendinamas nepakeičiant šių nuostatų. Bet iš esmės toks etapas, t. y. patronuojančios įmonės kūrimas, yra numatytas kitame etape – sukūrus nacionalinį investuotoją. Po to turėtų būti įkuriama tokia patronuojanti įmonė, kuri išleistų tą papildomą akcijų emisiją ir galbūt jas parduotų Lietuvos žmonėms, galbūt kokiai nors užsienio bendrovei. Aš jau ne kartą minėjau, galbūt Europos rekonstrukcijos bankas galėtų įsigyti, kad būtų didesnis skaidrumas. Šiaip šis bankas dažnai dalyvauja daugelio valstybių tokiuose projektuose. Todėl mes, dar kartą sakau, svarstom, bet tam reikalingas įstatymo pakeitimas. Bet dar kartą sakau, aš dabar iš esmės nelabai pritariu įstatymų kaitaliojimui ir žaidimo taisyklių keitimui. Yra įstatymas, jis priimtas didele balsų dauguma, labai sunkiai įsivaizduoju, kaip mes čia galėtume iš naujo pradėti derybas. Seime, aš turiu omenyje.

Trečias klausimas: kas žinoma apie Rusijos specialiųjų tarnybų poveikį griaunant nacionalinio investuotojo projektą, apie ką prabilo „NDX energijos“ valdybos pirmininkas Žilvinas Marcinkevičius?

Į šį klausimą, aišku, gali atsakyti Lietuvos specialiosios tarnybos, kurių pareiga yra užtikrinti nacionalinių interesų apsaugą. Manau, Seimo Nacionalinio saugumo komitetas tikrai pajėgus išklausyti informaciją pagal atitinkamus leidimus ir sužinoti. Bet jeigu kalbėtume kitu aspektu, tai aš nesistebiu, kad visas nacionalinio investuotojo procesas sukelia tokių aistrų. Suprantama, kad ne visi čia dalyvauja, ne visi ir galės dalyvauti. Bet kuriuo atveju, kad ir kokį modelį mes pasirinktume, akivaizdu, kad yra ir tam tikrų geopolitinių aspektų. Tikiuosi, kad mūsų specialiosios tarnybos yra visiškai pasirengusios ir įdėmiai stebi šį procesą. Kiek žinau, vakar iš dalies kai kurios tą patvirtino Nacionalinio saugumo komitetui.

Ketvirtasis klausimas: ar Lietuva pajėgi įgyvendinti Atominės elektrinės įstatymo projektą, nepakenkdama valstybės įvaizdžiui, ir užtikrinti, kad šis projektas būtų vykdomas skaidriai ir nustatytu laiku?

Aišku, mes esam pajėgūs. Mes esam pajėgūs. Mes kol kas einam pagal planą. Jeigu mes iki šių metų pabaigos, aš vertinu visos elektrinės planą, suformuojam nacionalinį investuotoją, o formuojame mes jį skaidriai, yra darbo grupė, kurioje dalyvauja ne tik Vyriausybės atstovai, ne tik „Lietuvos energijos“, ne tik Ūkio ministerijos (ūkio ministras vadovauja šiai grupei), atstovauja taip pat Seimas, opozicijos atstovai, atstovauja šioje grupėje specialiųjų tarnybų atstovai… Aš taip pat vakar pakviečiau Valstybės kontrolę, jeigu reikia, dalyvauti šios darbo grupės darbe kaip stebėtoją. Man požiūriu, procesas yra visiškai skaidrus.

Be to, kaip jau minėjau, priėmę sprendimą dėl nacionalinio investuotojo, mes šį sprendimą pateiksime Seimui (Seimas tikrai neišvengs atsakomybės, arba patvirtins, arba nepritars), taip pat ir Prezidentui. Todėl visos institucijos, jūs dalyvaujat ir jokio slaptumo čia nėra. Bet derybų eigos, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, jūs turit suprasti specifiką. Mes ne visada ją galim atskleisti, nes šiuo atveju kaip tik ir silpnintume valstybės poziciją.

Taigi baigdamas, gerbiamasis Pirmininke, jeigu galima, dar atsakysiu į vieną čia jau dažnai keliamą klausimą, nors konkrečiai čia nėra, dėl įvairių galimų apribojimų, jeigu, tarkime, bus suformuotas nacionalinis kapitalas, įeis privati bendrovė. Vyriausybės sutartyje su „NDX energija“ bus nustatyti tam tikri apribojimai privačiam investuotojui dėl akcijų perleidimo. Ketinama nustatyti tam tikrą užšaldymą būsimame akcininkų susitarime. Užšaldymo laikotarpiu „NDX energijos“ įgyjamos akcijos per tam tikrą laikotarpį… be Vyriausybės sutikimo „NDX energija“ apskritai negalės perleisti įgyjamų nacionalinio investuotojų akcijų.

Kitas numatomas saugiklis – Vyriausybė turės pirmumo teisę įsigyti „NDX energijai“ priklausančias akcijas. Be to, papildomai prieš šių sutartinių saugiklių mes turėsime įstatymu įtvirtintą apribojimą – nacionalinio investuotojo bendrovės akcininku negalės būti asmenys, neatitinkantys transatlantinės ir eurointegracijos kriterijų, tai yra numatyta Energetikos įstatyme. Atitinkamus nacionaliniam saugumui svarbių įmonių įrenginių įstatymų papildymus Vyriausybė pateiks Seimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju Ministrui Pirmininkui už atsakymus. Pagal mūsų Statuto 208 straipsnį pirmiausia turi teisę klausti tie, kurie pasirašė raštišką paklausimą. Pirmasis klausia kolega A.Paulauskas. Prašom.

A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamasis premjere, jūs sakote, Vyriausybė pajėgi. Tačiau šiandien skaitau „Kauno dieną“, „Vilniaus dieną“, tai jūsų buvęs partijos pirmininkas abejoja ir imasi pats tą reikalą spręsti. Jau dabar ieško duomenų, kiek galėtų kainuoti elektrinė. Pasirodo, jis to nežino.

Mano klausimas paprastesnis. Jeigu Vyriausybė pajėgi, kada, jūsų nuomone, bus Lietuvoje pastatyta atominė elektrinė?

G.KIRKILAS. Ačiū už klausimą. Aš, gerbiamasis kolega, taip manau, mes esame pajėgūs, ir, manau, mes šį procesą visiškai kontroliuojame. Tai, kad aplinkui vyksta daug diskusijų, nieko nuostabaus. Mes esame demokratinė valstybė ir visi turi teisę turėti savo nuomonę. Kol kas visus klausimus sprendžia Vyriausybė, jos sukurta darbo grupė, derybininkai. Kaip minėjau, visais vektoriais vyksta darbas.

Elektrinę planuojame pastatyti 2015 metais. Tai, aišku, priklausys nuo kai kurių dalykų, dėl kurių mes kol kas nežinome atsakymų. Vienas iš tų atsakymų, kuris yra labai svarbus, tai aplinkos įvertinimas. Kodėl? Todėl, kad aplinkos įvertinimas duos mums atsakymą, kokio pajėgumo generatorius ar du generatorius, ar tris generatorius turėsime statyti, nes yra įvairios kompanijos, gaminančios įvairių generatorių tipus. Mes dabar žiūrime ir mano buvo nusiųstos delegacijos į tas šalis, kurios šiuo metu stato atomines elektrines, tai yra naujos kartos reaktorius.

Kada bus? Vyks tenderis dėl reaktoriaus pasirinkimo. Pastatymo, sumontavimo laikas taip pat turės vieną svarbiausių įtakų. Štai visų ekspertų skaičiavimais, jeigu mes laiku suformuojame nacionalinį investuotoją, jeigu mes laiku kartu keturios valstybės baigiame visas derybas, suformuojame finansinius srautus, laiku įvykdome tenderį, tai yra visi šansai 2015 metais, aišku, tai labai įtemptas grafikas, pastatyti atominę elektrinę.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega G.Jakavonis. Ruošiasi L.Graužinienė.

G.JAKAVONIS (NSF). Gerbiamasis premjere, norėčiau sužinoti, kas yra autorius siūlymo iš „Lietuvos energijos“ išbraukti Kruonio hidroelektrinę ir Kauno HES’ą?

G.KIRKILAS. Aš.

PIRMININKAS. Ačiū.

G.KIRKILAS. Toks yra pasiūlymas, nes dėl to yra daugiausia ginčijamasi. Aš jau minėjau, kad, viena vertus, vertintojai dabar negali nustatyti tokio didelio vertinimo šių elektros gamybos objektų, nes jie negamina. Šiuo metu jie atlieka savotišką galbūt net ir socialinę funkciją dėl įvairių priežasčių, dėl susiklosčiusios situacijos elektros rinkoje tol, kol dirba senasis reaktorius, ir panašiai. Kritikos daugiausia yra dėl jų. Sakoma, jeigu jie bus įtraukti į nacionalinį investuotoją, tai būsimas privatus investuotojas su savo dalimi perims ir šią dalį. Todėl, kad būtų skaidriau ir kad tai iš esmės nelemia būsimo akcijų pasiskirstymo, mes pasiūlėme palikti valstybės nuosavybei. Be to, iš dalies atitiktų Europos direktyvą, kuri reikalauja atskirti gamintojus, jeigu ji būtų priimta. Štai todėl aš pasiūliau tokį pasiūlymą apsvarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė L.Graužinienė. Ruošiasi J.Veselka.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Pirmiausia tai replika premjerui. Čia buvo pasakyta, kad darbo grupėje dirba Seimo opozicijos deleguoti atstovai. Tikrai turiu visos opozicijos vardu pasakyti, kad opozicija nesirinko ir nedelegavo. Jeigu jūs asmeniškai paskyrėte gerbiamąjį A.Kubilių į tą darbo grupę, tai nekalbėkite opozicijos vardu. (Balsai salėje) Tai bendra pastaba.

Dabar norėčiau paklausti. Labai įdomiai dėl Kruonio ir Kauno elektrinių tas procesas sukasi, bet norėčiau paklausti kito klausimo. Jūs kalbėjote, kad jūs, kaip premjeras, nežinojote, kad naujos „Lietuvos energijos“ sutartys yra pasirašytos lapkričio viduryje. Ar jūs, kaip premjeras, apskritai nesiorientuojate, kas darosi valstybėje? Ar jūs nežinote, ką daro jūsų žinybos? Na, susidaro toks vaizdas, kad kaip tam tikroje šalyje…

PIRMININKAS. Kolege, laikas!

L.GRAUŽINIENĖ. …kartais nežino, ką daro kuriam nors kambary.

PIRMININKAS. Kolege, laikas!

L.GRAUŽINIENĖ. Nes šiandien iš jums pateiktų klausimų ir iš jūsų atsakymų tai labai rimti dalykai paverčiami juokais. Aš manau…

PIRMININKAS. Kolege, laikas!

L.GRAUŽINIENĖ. …kad viskas yra nulinėje stadijoje, niekas nepajudėjo dėl šito labai svarbaus dalyko. Labai rimtai reikia svarstyti, ar mes tikrai būsime…

G.KIRKILAS. Ačiū už klausimą. Ar jūs, gerbiamoji kolege, orientuojatės, kiek valstybėje yra valstybinių institucijų? Tai yra tiesiogiai valdomos institucijos, yra tokios kaip „Lietuvos energija“, atstovaujamos Ūkio ministerijos ir kitų. Jeigu jie padaro kokius nors sprendimus, dėl kurių yra abejojama, juos reikia patikrinti. Todėl manau, kaip ir visi kiti, bet kuris premjeras vietoj manęs tai padarytų, aš tai ir darau. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Veselka. Ruošiasi J.Razma.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis premjere,..

PIRMININKAS. Repliką? Minutėlę, kolega Juliau. Prašom repliką.

A.KUBILIUS. Kadangi L.Graužinienė čia paminėjo mano pavardę, tai aš noriu gerbiamajai Loretai pasakyti. Kad esu teroristas, tai jau girdėjau iš jūsų, bet kad dalyvauju kokiose nors derybose, tai pirmą sykį išgirdau. Noriu labai aiškiai pasakyti, gerbiamoji Loreta, nedalyvauju jokiose derybose ir nesiruošiu dalyvauti. Esu nustebęs, kad gerbiamasis premjeras šito nepaneigė. Susidaro vaizdas, kad jis nežino, kas veda derybas.

G.KIRKILAS. Paneigiu, tikrai A.Kubiliaus aš nesakiau. Čia ponia Loreta paminėjo. A.Ažubalis yra toje darbo grupėje.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ. Aš labai trumpai. Aš atsiprašau gerbiamojo A.Kubiliaus, supainiojau. A.Ažubalis atstovauja. Be abejo, gerbiamasis A.Kubilius Europos reikalų komitete buvo įsipareigojęs sekti tą procesą kaip darbo grupės vadovas. Aš supainiojau.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis premjere, jūs atsakėte į mano klausimą labai politiškai. Aš gerai žinau, nes ne pirmus metus dirbu Ekonomikos komitete. Kai buvo kalbama apie Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimą, buvo aiškinama, kad Rytų ir Vakarų skirstomųjų tinklų vertė, kaina, turtas yra lygus. Dabar kažkodėl pagal jūsų visokius (…) ir visokius kitokius, kurie niekada už nieką neatsako, Vakarų skirstomųjų tinklų vertė išaugo beveik 800 mln. daugiau negu Rytų.

Toliau. Kruonio elektrinė, jūs suprantate, pastačius ir naują, ir dabar yra labai svarbus energetinis objektas. Dar kartą, manau, teks duoti valstybės garantijas norint statyti ir mums dalyvauti. Tai kodėl jūs kategoriškai atmetate mintį bandyti sukurti valstybinio kapitalo pagrindu, kurį aš minėjau, nacionalinį investuotoją, duoti valstybės garantijas? Jeigu jūs netikite valstybės sugebėjimais, tai čia jūsų problema. O patyrimas rodo, Vakarų skirstomieji tinklai nė kiek ne geriau, o blogiau (…).

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

J.VESELKA. Todėl dar kartą: ar negalvojate vis dėlto grįžti į Seimą su nauju įstatymu, kad Lietuvos valstybinis kapitalas, kaip ir kitų valstybių, dalyvautų naujos atominės elektrinės… Visos problemos automatiškai atkristų.

G.KIRKILAS. Neatkirstų, gerbiamasis kolega, mes tiktai prarastume laiko. Valstybės sugebėjimais tikrai tikiu, kaip ir jūs. Valstybė dalyvaus šiame projekte kaip vadovaujančioji ir pagrindinė jėga. O jeigu yra galimybė konsoliduoti dar ir privatų kapitalą, nematau čia nieko blogo. Kaip žinote, tokiam modeliui pritarė Seimas absoliučia balsų dauguma. Mes šį įstatymą vykdom.

PIRMININKAS. Prašau, J.Veselka patikslina klausimą, bet tik trumpai.

J.VESELKA. Jūs kažkaip skaičius pamiršote paaiškinti. Kai buvo privatizuojama, buvo sakoma, kad Rytų ir Vakarų skirstomųjų tinklų turtas yra vienodas, ir staiga po KPMG įvertinimo Rytų skirstomųjų tinklų turtas 800 mln. mažesnis. Ar jūs bandėte aiškintis, kodėl taip atsitiko?

G.KIRKILAS. Aš nevertinu vertintojų. Kai mes svarstėme šį įstatymą, aš labai gerai prisimenu, buvo būtent Seimo reikalavimas, kad ne Vyriausybė vertintų, ne Ūkio ministerija, ne kas nors kitas, o nepriklausomi vertintojai. Tokie vertintojai konkurso būtų buvo pasamdyti. Jie įvertino, dabar vėl blogai. Toks buvo Seimo reikalavimas. Manau, kad mes galėjome derybas pradėti ir be vertinimo, bet jeigu buvo toks reikalavimas… Dabar šiek tiek ir gailiuosi. Įvertinom. Dabar vertinimas blogas. Kada mes baigsime tempti? Ar norime mes pastatyti atominę, ar nenorime, ar mes pamirštame pagrindinį tikslą, ar nepamirštame? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū.

G.KIRKILAS. Įvertinimas yra toks, koks yra. Aš jo nekomentuoju.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Klausia kolega J.Razma. Paskutinis klaus kolega P.Vilkas.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, tikrai nesuprantama, kodėl jūs purkštaujate dėl labai teisingų Valstybės kontrolės išvadų, kuriose pažymėta, kad Vyriausybė iš tikrųjų nėra deramai pasirengusi toms deryboms. Kaip kitaip vertinti, jeigu jūs prieš derybas nenumatote tų svarbiausių energetinių objektų kainodaros principų, jeigu vertinimą užsakote, kai Kainų komisija dar nenustačiusi kainų tiems Vakarų ir Rytų tinklams? Pagaliau jeigu jūs tik dabar bejėgiškai sužinote apie kažkokias „Lietuvos energijos“ sutartis, o to nežinote prieš prasidedant deryboms ar joms vykstant, tai kaip kitaip vertinti jūsų tą pasirengimą deryboms? Gal jūs savikritiškai pripažinkite, kad Vyriausybė per silpna vykdyti tokias derybas dėl nacionalinio investuotojo, judėkite po truputį į priekį dėl atominės elektrinės statybos ir be to investuotojo, tas yra galima, ir dėl tiltų tarkitės. Palaukim normalesnės Vyriausybės, kuri galėtų, gindama valstybės interesus…

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

J.RAZMA. … nacionalinio investuotojo.

G.KIRKILAS. Gerbiamasis kolega, ar jūs negalite normaliai paklausti? Aš gi nesakau, kad jūs ne kalbate, o cypaujate? Kalbėkim normaliai kaip normalūs žmonės. Ar Vyriausybė yra priešas? (Balsai salėje) Kodėl jūs… Aš prieš nieką nepurkštauju. (Balsai salėje) Tai jūs nervinatės. Dabar dėl Valstybės kontrolės išvados. Gerbiamasis kolega, jeigu ją turite po ranka, tai perskaitykite tą išvadą garsiai. (Balsai salėje) Perskaitykite tą išvadą, ten Vyriausybė nepaminėta. Vakar klausiau valstybės kontrolieriaus pavaduotojo, kuris parašė tą išvadą, kas yra ten paminėtas, kas nepasiruošė? Vyriausybė, darbo grupė, dar kas nors? Taip ir neatsakė į klausimą, todėl ten tos išvados nėra. Negaliu komentuoti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Klausia kolega P.Vilkas. Šio klausimo svarstymui skirtas laikas baigiasi.

P.VILKAS (DPF). Pasižadu ramiai paklausti. Gerbiamasis premjere, svarstant įstatymą Ekonomikos komitete (ir man teko dalyvauti) tikrai buvo daug diskusijų dėl turto vertinimo. Aš suprantu jus, kad tas žaidimas vyksta ir kad jį dabar nutraukti neverta. Man iškilo klausimų dėl turto vertinimo. Mano klausimas konkretus. Jūs dabar sakėte, kad kai mes atskirsime Kruonį ir Kauno hidroelektrinę, tai valstybė gaus didesnę naudą. Man atrodo, kad aš pakartojau jūsų žodžius. Tai dabar, mano galva, ar čia bus ta nauda, kad čia būtų naujo modelio (…) pradžia, ar bus labai realiai, objektyviai įvertintas tų dviejų bendrovių kapitalas ir kartu padidės valstybinis kapitalas? Aš suprantu, tai vėl būtų valstybei nauda. O galbūt aš klystu?

G.KIRKILAS. Aš gi sakiau, du dalykai. Kadangi keliami klausimai, kad jeigu nacionaliniame investuotojuje dalyvauja Kruonis ir Kauno hidroelektrinė, tai juos neva užgrobs privatus investuotojas. Nors man tai kelia juoką. Bet taip yra keliamas klausimas. Kadangi, aš dar kartą sakau, didelių pinigų srautų… deja, nepaisant jų turtinės vertės, prieš tai statomos… jie negeneruoja, tai mes ir siūlome išsaugoti ją valstybės nuosavybei. Tai valstybei ir bus nauda išsaugoti. Tai yra vienas argumentas.

Kitas argumentas. Atsiliepiant į būsimą galimą Europos direktyvą, kai galbūt reikės atskirti gamintojus, tai mes juos ir atskiriam. Iš dalies mes prie tos direktyvos tokiu sprendimu priartėjame.

PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsai salėje) Prašau. Matyt, dėl vedimo tvarkos L.Graužinienė. Prašau.

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Aš vis dėlto norėčiau pasakyti gerbiamajam premjerui. Tikrai manau, kad Prezidentas ne be reikalo paprašė Valstybės kontrolės įvertinti, ir jūs, gerai žinodamas, kad ta ataskaita yra su grifu „riboto naudojimo“, dar drįstate atėjęs į Seimą ironizuoti. Manau, kad šioje vietoje Prezidentas pats pirmasis turbūt pradėjo stabdyti tą procesą tam, kad būtų atkreiptas visų mūsų dėmesys. Taigi manau, kad premjero elgesį jau reikėtų turbūt, kaip ir Seimo nario, apsvarstyti Etikos ir procedūrų komisijoje. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad visi turi galimybę susipažinti su Valstybės kontrolės išvadomis, ir tas padaryta labai seniai. Yra tokia mano rezoliucija, kad visiems Seimo nariams, kurie turi teisę, leidžiama susipažinti.

Dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, aš čia stovėjau dėl to, kad pasakyčiau, jog frakcijos vardu prašau grąžinti premjerą į tribūną, nes reikia pratęsti klausimus. Jūs neleidote man šito pasiūlyti, dabar eikite, ištraukite jį iš žurnalistų glėbio ir atveskite čia. Aš siūlau balsuoti dėl to, kad premjeras grįžtų ir mes čia likę 4–5 Seimo nariai galėtume pateikti klausimus šiuo svarbiu reikalu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šio klausimo svarstymui buvo skirta 20 minučių. Mes dėl to buvome susitarę. Visi norintys turėjo galimybę paklausti.

A.KUBILIUS. Aš norėjau ir negavau galimybės. Atsiprašau, užsirašęs stovėjau.

PIRMININKAS. 20 minučių mes svarstėme tą klausimą, 30 minučių, ne 20, taip, kaip buvo numatyta.

A.KUBILIUS. Aš prašau balsuoti dėl to, kad grąžintų…

PIRMININKAS. Prašau. Yra pasiūlymas pratęsti šio klausimo svarstymą. (Triukšmas salėje)

Gerbiamieji kolegos, prašome registruotis, balsuosime dėl A.Kubiliaus pasiūlymo pratęsti klausimo svarstymą.

Ačiū. Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Prašau… (Triukšmas salėje) Prašau? Pakartoti registraciją? Kartojam trumpąją registraciją.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Kolegos, kas pritaria A.Kubiliaus pasiūlymui, balsuoja už. Prašau. Teisingiau, Tėvynės sąjungos frakcijos pasiūlymui.

Už – 36, prieš – 19, susilaikė 2. Seimas nusprendžia pratęsti šito klausimo svarstymą. Todėl, jums leidus, mes papildomai bandysime susitarti su Ministru Pirmininku dėl laiko ir pratęsi šito klausimo svarstymą, nes jo darbotvarkėje taip pat yra numatyti klausimai, kuriuos jis turi vykdyti pagal darbotvarkę, o telefonu jis dabar neatsako. (Triukšmas salėje)

Prašau. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Kokiu telefonu, jeigu jis kalba su spauda? Reikia nueiti ir pakviesti, kad grįžtų atgal. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu galima paprašyti. Česlovai Juršėnai, pavaduokite mane, aš nueisiu ir pakviesiu Ministrą Pirmininką. Prašau. Z.Balčytis. Prašom.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, kuris šiandien vedate Seimo posėdį, aš manau, kad pagal bendrą nuotaiką mes jau truputį „įsivažiavome“. Yra Ministras Pirmininkas, jis atsakė į klausimus. Ne tik Seimo nariai turi teisę elgtis, kaip nori, bet aš manau, kad mūsų pareiga – užduoti klausimus kultūringai. Būtų prašymas, jeigu jis užduodamas nekultūringai, kiekvienam iš mūsų padaryti pastabą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, primenu 208 straipsnio 14 punktą: Vyriausybės nario atsakymui į tokį klausimą posėdžio pabaigoje skiriama ne daugiau kaip 20 minučių. Seimui nutarus, laikas atsakymui gali būti pratęstas.

Toliau pirmininkaus kolega Č.Juršėnas.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš pirmą kartą matau premjerą, kuris nenori klausyti jokių argumentų ir, kai jau reikia išsisukti, pabrėžia, kad jūs priėmėte tokį įstatymą. Tai aš noriu pasakyti, gerbiamieji, kad kai kolūkio pirmininkas būdavo išmintingas ir profesionalus, tai ir kolūkiečių susirinkimo sprendimai būdavo išmintingi. Kai kolūkio pirmininku būdavo atsiųstas koks nors partinis „trintukas“ ir nesugebėdavo gerai valdyti, tai ir kolūkiečių susirinkimo sprendimai būdavo klaidingi. Todėl prašyčiau ir Seimo Pirmininko, ir kitų, kad Vyriausybės nariai neverstų bėdos Seimui. Aš dabar girdžiu, kad nori bet kuria kaina Vakarų skirstomiesiems tinklams atiduoti dalį visos Lietuvos energetikos už pažadėtą 50 mln. litų kyšį. Ir taip man (…) , nes kitų jokių variantų net nenori girdėti. O kur dingo 800 mln. iš Rytų skirstomųjų tinklų, atsakymo aš šiandien… KPMG, KPMG, o kas jie yra? Lietuviai, dirbantys veterinarais.

PIRMININKAS. Kolega, už savo žodžius tamstai gali tekti atsakyti. Juo labiau Seimo su kolūkiu tikrai neverta lyginti. Čia jau buvo vienas toks, kuris prieš 15 metų lygino tuometinį Seimą su kolūkiu, bet tie laikai praėjo. Kolega A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS (VLPDF). Kolegą J.Veselką reikia pataisyti: ne kažkam 50 mln., bet, sako, jie jau sumokėti už tą įstatymą, dėl kurio pats irgi balsavai, truputį kritikavai, bet sumokėta Seimui. Tai buvo pasakyta per televiziją ir viename laikraštyje. Tą reikėtų… Mano žmona irgi reikalauja dalį atiduoti, bet nežinau, iš kur ją paimti. Čia gal su liūdnu humoru. Seimo Pirmininkas žadėjo kreiptis į prokuratūrą. To nereikia praleisti pro ausis ir vieną kartą išsiaiškinti, kas gi gavo.

O dėl šitos diskusijos, gerbiamieji kolegos, mes atrodome truputį nesolidžiai. Matyt, klausimas yra labai rimtas. Gal mes pavasarį pavargę ir skubėdami ir padarėme tam tikrų klaidų. Gal reikia numatyti pusantros ar dviejų valandų rimtą diskusiją šiuo klausimu rimtame posėdyje, o ne vien tik atsišaudyti. Kai iš anksto žinai, ką A.Siaurusevičius, daugiausia išmanantis apie elektrinę, vakar kalbėjo (ponas A.Kubilius ir ponas G.Kirkilas ten buvo), man panašu į tą patį žanrą, tik antra „Spaudos klubo“ dalis yra čia. Gal mes nesuvulgarinkime to dalyko, kolegos, o rimtai susiplanuokime ir surenkime klausymus šiuo klausimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Įdomus siūlymas. Ar kolega R.Dagys? Ne. A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, man buvo truputį keista klausyti atsakymų į Seimo narių klausimus, bet ne dėl premjero, o dėl Seimo narių. Supraskime, kad premjeras nėra mūsų vasalas. Jis yra Vyriausybės vadovas. Mes nusistatome, kad premjerą galima įžeidinėti, sakyti „ko tu ten purkštauji“ ar ką, o jeigu premjeras atsako, kaip yra fizikoje, kad veiksmas lygus atoveiksmiui, tai mes sakome, kad premjerą reikia šalinti iš pareigų ir visa kita. Pirmiausia elkimės kultūringai ir sulauksime kultūringo atsakymo. Aš manau taip.

PIRMININKAS. Dar kolegė L.Graužinienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš gerbiamajam A.Salamakinui norėčiau priminti, kas uždavė tokio kalbėjimo toną. Ar ne pats premjeras? Pasikelkite visų posėdžių, kai jis tapo premjeru, stenogramas ir pamatysite, kas uždavė šitą kalbėjimo toną ir į ką visą laiką įpina Seimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kurie norėjo kalbėti, kalbėjo. Mūsų vadų nematau. Kad Seimas būtų visą laiką veikiantis, siūlau grįžti, kaip buvo susitarta, prie biudžeto reikalų. Ačiū. (Balsai salėje) Gerai.

Premjerą turime, dabar pažiūrėsime, kiek liko neatsakytų klausimų. Vieną minutę, man atrodo, kompiuteris savo atmintyje išsaugojo. 5 Seimo nariai. Pirmasis klausia J.Razma. (Balsai salėje) A.Kubilius. Minutėlę, gerbiamasis Andriau. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas.

PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, mes atsiprašome už jūsų darbų sutrukdymą, bet klausimai tikrai svarbūs. Aš tikrai suprantu, kad jums nelengva daryti šitokius darbus. Sakykite, ar jums neatrodo, kad ir Vyriausybei reikėtų pagalvoti, ar neverta padaryti bent kelių savaičių, jeigu ne mėnesio, pauzę ir pačiai Vyriausybei susidėlioti visus taškus ant „I“, kalbant apie savo poziciją. Mes vėl gerą mėnesį girdime, kad žadama pradėti derybas, bet jos vis atidedamos. Jūsų pozicijoje matome daug neatsakytų klausimų arba vis naujų diskusijų ir dėl Kruonio, ir dėl Europos Sąjungos direktyvų ,ir dėl daugelio kitų reikalų.

Antras dalykas. Be abejo, būtų labai gerai, kad per šitą laiką jūs preciziškai įvykdytumėte įstatymą. Vertinimas, kurį pateikė KPMG, turėtų būti atliktas to banko, kuris yra pasamdytas. Dabar lyg ir nukelta į pabaigą.

Ir paskutinis dalykas, kurio norėjau paklausti. Sakykite, kas viso šito proceso pabaigoje prisiims atsakomybę už tai, kas yra daroma? Mes dabar vis labiau girdime ir iš jūsų, ir iš ministro, kad viskas bus atnešta į Seimą ir Seimas turės patvirtinti. Ar tai nereiškia, kad jūs jau matote, jog situacija tikrai bus negera, ir jūs norėtumėte, kad didžiąją dalį jūsų atsakomybės prisiimtų Seimas.

G.KIRKILAS. Mes atsakomybės niekada neatsisakome. Mes prisiimame visą atsakomybę, kurią mus įpareigoja įstatymas. Bet mes negalime prisiimti atsakomybės už tuos trukdytojus, kurie trukdo dirbti, kurie trukdo realiai derėtis ir kurie nuolat kelia įvairius klausimus. Nebaigus, net nesuformavus. Jūs teisingai pastebėjote, kad kompanijos HSBC įvertinimas šiek tiek vėluoja. Iš tikrųjų tai yra tiesa, jie šiek tiek neįvykdo savo įsipareigojimų, todėl, man atrodo, net yra baudžiami delspinigiais. Bet jie padarys. Dabar dėl pertraukos. Aš žinau jūsų pasiūlymą, manau, kad mes iš esmės tą ir padarėme. Nežinau, ar reikia mėnesiui tą atidėti. Nemanau. Manau, kad per savaitę mes galime visiškai pasiruošti deryboms. Mes tą ir padarysime. Ta pertrauka yra pakankama.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Garbaravičius, ruošiasi A.Endzinas.

R.GARBARAVIČIUS (TSF). Gerbiamasis premjere, jūs sakėte, kad vertinant pagal piniginius srautus vertės yra tokios, visiškai nesvarbu, ar Kruonis yra, ar nėra. Bet kodėl buvo pasirinktas būtent piniginių srautų metodas, juk šis metodas iš esmės taikomas komercinėms įmonėms, dirbančioms konkurencinėje rinkoje? Čia yra monopoliniai rinkos žaidėjai ir tas vertinimas iš esmės įvertina tik tarifus. Tai yra tarifų įvertinimas, ir tiek. Kodėl buvo pasirinktas toks metodas?

G.KIRKILAS. Todėl, kad nacionalinis investuotojas taip pat konkuruos su kitomis tam tikromis įmonėmis. Jos turės pasitelkti, pasiskolinti tam tikrus finansinius išteklius tam, kad statytų elektrinę. Aš manau, kad mes labai daug šiandien ginčijamės dėl vertinimų, bet kai bankai pradės skolinti mūsų kompanijoms, visų keturių šalių kompanijoms, mes tada ir pamatysime tikrąją vertę. O šiandien galime ginčytis be galo. Vieni pasakys tokį įvertinimą, vieni paims vieną kriterijų, kiti paims kitą kriterijų ir ginčai gali būti begaliniai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Endzinas. Prašom.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis premjere, mano klausimas susideda iš kelių dalių. Kai kuriuos panašius klausimus kėlė ir kiti Seimo nariai. Gerbiamasis premjere, ar yra objektyviai įvertintos Kauno hidroelektrinė ir Kruonio elektrinė? Tai viena medalio pusė. Antra medalio pusė. Gerbiamasis premjere, kaip jums atrodo, kokią nuomonę turi susidaryti visuomenė, žvelgdama į jūsų priimamus sprendimus? Pirmas sprendimas – pasikviečiami stambių prekybos centrų vadovai ir prašoma nekelti kainų. Turiu galvoje Vyriausybės žingsnius. Antras sprendimas, antras žingsnis – yra vertinama energetikos įmonių vertė. Tarsi susidaro įspūdis, kad šiandien kainų jūs nedidinkite, todėl gausite didesnį procentą iš kuriamos energetikos struktūros. Ir trečia klausimo dalis būtų. Gerbiamasis premjere, vis dėlto yra pagrindinis klausimas …

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

A.ENDZINAS. …Vyriausybės derybos dėl energetikos milžino. Ar jūs nemanote, kad šioms deryboms turėtumėte vadovauti jūs? Dėkui.

G.KIRKILAS. Ačiū. Aš tiesiog manau, kad mes nerasime sutarimo dėl Kruonio ir hidroelektrinės įvertinimo. Tiesiog nerasime. Visą laiką bus tuo spekuliuojama. Kas čia bloga, jeigu ji lieka valstybės nuosavybei? Manau, kad tai yra gerai, bet čia yra pasiūlymas. Dėl kainų ir energetikos įmonių vertės. Nieko bendra nėra tarp šių klausimų, nes derybose niekas tokių argumentų nevartoja. Čia Seimas ir ne tik Seimas, ir politinės partijos (ir streikus, ir mitingus organizuoja) yra susirūpinusios dėl kainų kilimo. Kadangi kokių nors kitokių ypatingų mechanizmų, išskyrus Fiskalinės drausmės įstatymą, nėra, tai mes ėmėmės tų priemonių, kurios, man atrodo, jau duoda neblogų vaisių. Tai yra sumažinus vieno tinklo kainas ir kiti tinklai turi tą daryti. Atrodo, kad iš tikrųjų tam tikri (įrodyti nelengva) karteliniai susitarimai tarp perdirbėjų, tiekėjų ir tinklų egzistavo. Dabar vėl sugrįžome prie konkurencinės situacijos, kuri tikrai bus naudinga vartotojams, nes sumažės kainos. Tai čia nieko bendra su įmonių verte neturi.

Dabar kas turi vadovauti? Mes priėmėme sprendimą, kad vadovauja ūkio ministras. Jis yra Vyriausybės narys. Aš manau, kad tai yra teisingas sprendimas. Kol kas komisija, mano požiūriu, dirba normaliai. Klausimų yra daug, iššūkių yra daug, projektas yra nelengvas. Mes ir negalvojame, kad jis bus lengvas. Kas gi galvojo, kad jis bus lengvas? Aš manau, kad ūkio ministras vadovauja pakankamai, mes kartu dirbame, mes kasdien dėl to diskutuojame, ginčijamės, pasitariame, vienas kitą informuojame. Nematau prasmės keisti derybų darbo grupės pirmininko.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi norintys klausti paklausė. Dėkojame Ministrui Pirmininkui už pateiktus atsakymus ir grįžtame prie darbotvarkės klausimo – 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo diskusijų dėl šio projekto. Dabar diskusijoje kalbės frakcijų vadovai. Pirmasis kalbės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas. (Balsai salėje) Atsiprašau, tuomet Tėvynės sąjungos frakcijos vardu kalbės R.Dagys. Pašom.

2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.XP-2584 (pirmojo svarstymo tęsinys)

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, svarstome turbūt pagrindinį Seimo klausimą, t. y. šių metų biudžetą ir turbūt turėtume susitelkti ties jo svarstymu, nes nuo jo priklauso tolesnė mūsų raida. Visos pastabos, kurias mes išsakome, turėtų nelikti šiuose rūmuose, bet sulaukti tam tikro atsako tiek visuomenėje, tiek mūsų Vyriausybėje. Mes daug kalbame apie tai, ar programinis, ar neprograminis mūsų biudžetas. Formaliai žiūrint, jis yra programinis, bet koks turinys slypi už jo, tai mes patys turėtume iš dalies prižiūrėti, kad tas turinys būtų toks, koks yra iš tikrųjų.

Štai pavyzdys. Mes daug kartų esame pabrėžę šioje salėje ir mūsų sveikatos programoje yra numatyta, kad mes turime skirti pirminę ir antrinę sveikatos priežiūrą. Tam skirti ypatingą dėmesį, nes tai atitolina paslaugas nuo mūsų vartotojų. Ką mes matome šiame biudžete? 85% prietaisams skirtų pinigų pirkti nukeliauja dviem centrams Kaune ir Vilniuje. 85%! Tik likusieji visiems kitiems. Tas pats su investicijos programa. Lygiai taip pat. Liūto dalis – 70% – eina šiems centrams, visiems likusiems tik tiek. Mes patys patvirtinome tą programą, bet patys tų nuostatų nesilaikome, ir Vyriausybė nelabai jų laikosi. Aišku, ir procentas sveikatos apsaugai skirtas vėlgi ne pagal tuos pačius prioritetus, ne pagal tas pačias programas. Gerai, kad Biudžeto ir finansų komitetas 80% siūlomų perskirstyti lėšų ir papildomų lėšų skyrė švietimo ir sveikatos problemoms spręsti. Tai šiek tiek pataiso tuos rodiklius, bet ne iš esmės.

Aišku, čia yra prikišamų, akį badančių dalykų. Štai kad ir investicijų programa dvejiems metams, pabrėžiu, dvejiems metams Žemės ūkio ministerijos pastatui rekonstruoti 16 mln., kitiems metams – 15 mln., dar kitiems – 1 mln. Dvejų metų programa. Nauja programa. Mes skyrėme tuos 15 mln. šiems metams, naujus Valdovų rūmus statome, turbūt tai yra naujų Valdovų rūmų projektas, bet negalime skirti tų milijonų visiškai kitoms svarbioms reikmėms. Kažkas jau pradėjo statybas, kažkas jau investavo, mums taip aiškina, ir jau reikia kažką daryti. Tai kas leido juos statyti, kas leido juos renovuoti? Tai gal tada pasikvieskime čia? Tegul išsamiai paaiškina, o šią programą reikia nutraukti, nes ji jau pažeidžia visus principus judėti į priekį.

Toliau. Čia yra tos detalės. Bet kas turbūt jaudina daugiausia, tai ar mes teisingai prognozavome biudžetą? Pridėtinės vertės mokestis turbūt bus vykdomas labai sunkiai, nes jis yra aiškiai „užkeltas“. Pajamų mokestis galėtų galbūt būti didesnis, bet turbūt labiausiai kelia abejonių prognozuojama infliacija, kuri tikrai nebus tokia kaip prognozuojama biudžete. Ir tai, aišku, pakeistų visą biudžeto sandarą. Mes esame užregistravę mūsų frakcijos, A.Kubilius ir aš, pataisą, kuri aiškiai sako, kad tuo atveju, jeigu mes netiksliai prognozavome arba susidarė (…) mažorinė situacija ir infliacija šoktels ne dėl mūsų priežasčių, tai papildomos lėšos valstybės skolai padengti būtų ne kaip dabar nurašomos, bet būtų galima jas perskirstyti būtiniausiems socialiniams ir kitiems klausimams, kurie iškyla infliacijos metu. Mes siūlome Vyriausybei tuos dalykus stropiai išnagrinėti, nes tokia situacija gali susidaryti.

Seimas taip pat priėmė 290 mln. padidinimą. Norime aiškiai pasakyti, jeigu mes patys nepriimsime Akcizų, Alkoholio įstatymų ir panašiai, tai jį subalansuoti realiai šaltinių nėra. Tai yra mūsų rankose. Kita vertus, tada mes iškreipsime savo priimtus įstatymus, o to daryti negalime, nes visas bėdas užkrausime kitų metų biudžetui, įskaitant visus gamtos apsaugos fondus.

Taip pat, manau, ateina laikas mums keisti, ką mes anksčiau kalbėjome, ir dabar, kaip suprantu, A.Paulauskas pritaria, mes turime keisti biudžeto svarstymo eigą. Esmė yra ne Seimo narių pasiūlymai. Seimo nariai turi teisę siūlyti ir jie siūlys savo projektus. Problema yra ta, kaip mes sudarome biudžetą, ar Seimas įsitraukia į pirmąsias formavimo stadijas, kai numatomos proporcijos ir sričiai tenkantis pinigų kiekis. Jeigu mes Vyriausybei duotume gaires, kokiomis proporcijomis formuoti, tada nekiltų klausimas, kad Biudžeto ir finansų komitetui reikia atkurti socialinę teisybę ir duoti sveikatos ir švietimo įstaigoms papildomų lėšų. Manau, kad turime skubiai pereiti prie pataisų svarstymo, nes kitaip mes visą laiką ydingai svarstysime biudžetą.

Dar viena problema, kuri nuolat eskaluojama – atlyginimų didinimas. Jeigu mes atlyginimų politiką, kurią mums nustato Socialinių reikalų ir darbo ministerija, ir toliau taip pat tragiškai vykdysime, tai atlyginimai šokinės atsižvelgiant į akcijas, kurios bus surengtos prie Seimo ir Vyriausybės. Žmonės visai pagrįstai reikalauja padidinti atlyginimą, nes nemato perspektyvos, kaip bus sprendžiamos jų problemos. Jeigu Vyriausybė nepateiks (Biudžeto ir finansų komitetas iki šiol reikalavo penkiais protokoliniais nutarimais) aiškaus atlyginimų didinimo plano visoms sritims, tiek valstybiniam sektoriui, tiek su juo susijusiam sektoriui, nepateiks neapmokestinamojo minimumo didinimo tendencijų ir panašiai, mes Seime visada karštligiškai svarstysime atlyginimų didinimo klausimus, ir jie visada bus sprendžiami chaotiškai. Vėl klausysime premjero verksmo, ką Seimas padarė.

Bet kai Vyriausybė neatlieka savo namų darbų, šiuo atveju Socialinių reikalų ir darbo ministerija, mes negalime kitaip elgtis, nes nematome aiškaus Vyriausybės plano. Planas turėtų būti patvirtintas mūsų pačių, galbūt Seimo nutarimu, kad tiek mokytojai, tiek gydytojai, tiek kitų sričių darbuotojai žinotų, kaip bus sprendžiamas atlyginimų klausimas. Jeigu mes elgsimės kitaip, bus tokia situacija, sutinku su prieš tai kalbėjusiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, kad mes galime išjudinti situaciją ir infliacija nuo mūsų priimtų sprendimų tik padidės. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame kalbėti Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos seniūnę A.Staponkienę. Toliau pirmininkaus A.Čaplikas.

A.STAPONKIENĖ (VLPDF). Gerbiamasis Pirmininke, kolegos, gerbiamasis ministre, svarstyti pateiktas 2008 m. biudžeto projektas skatina žmonių gyvenimo lygio bei valstybės paslaugų gerėjimą švietimo bei socialinėje srityse. Pateikdama Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos nuomonę dėl biudžeto projekto, pirmiausia noriu akcentuoti, kad 2008 m. nacionalinio biudžeto pajamų kartu su Europos Sąjungos lėšomis bus per 31% daugiau nei planuojama šiais metais. Net 28% didesni prognozuojami nacionalinio biudžeto asignavimai. Socialinės apsaugos išlaidos valstybės biudžete ir nacionaliniame biudžete auga labai smarkiai. Didžiausia augimo dalis yra išmokos ir kita parama vaikams. Švietimui ir aukštosioms mokykloms valstybės biudžeto projekte siūloma skirti daugiau nei 2 milijardus, beveik 40% daugiau nei planuojama šiemet. Įskaičius mokinio krepšelio lėšas ir visus finansavimus nacionalinio biudžeto asignavimai pasieks 5 milijardus 700 mln. litų. Augimas per 700 mln. litų švietimo sričiai.

Kaip ir kitose srityse, nacionalinio biudžeto asignavimai auga ir sveikatos apsaugai. 2008 m. planuojama skirti 18% daugiau nei šiemet. Tačiau esant dabartinei sveikatos srities situacijai tik tiek padidinus asignavimus daugelis problemų nebus išspręstos. Labiausiai biudžeto asignavimai didėjo viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Bendri asignavimai šiai sričiai augs per 45%. Taigi manau, jog palyginti su šių metų asignavimais papildomas nemenkas finansų skyrimas padės spręsti dalį problemų šioje sistemoje.

Vykdant valstybės įsipareigojimus kelti žmonių ir šeimų gerovę, mažinti socialinę atskirtį, didinti darbo užmokestį, numatoma papildomai skirti per 500 mln. litų valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui padidinti jau nuo kitų metų pradžios. Biudžeto asignavimai taip pat didinami ir kitoms sritims: aplinkos apsaugai, susisiekimui, Teisingumo ministerijos kuruojamoms sritims, tačiau lieka nemažai ir spręstinų problemų.

Neužtikrinama tolygi regionų plėtra. Pagal pateiktą Biudžeto projektą netgi labai neproporcingai paskirstyti asignavimai valstybės investicijų 2008–2010 m. programai įgyvendinti. Toks paskirstymas lems netolygią regionų plėtrą. Pavyzdžiui, pagal Valstybės investicijų programą panašų gyventojų skaičių turintiems Kretingos ir Plungės rajonams bus skirti neproporcingi asignavimai. Kretingos rajonui – 4,1 mln., Plungės – tik 1,3 milijono, Pasvalio rajonui – 4,9, o panašų gyventojų skaičių turinčiam Alytaus rajonui – tik 935 tūkstančiai. Panaši situacija susidarė ir skiriant asignavimus specialiosioms tikslinėms dotacijoms valstybinėms funkcijoms vykdyti. Manome, jog biudžeto asignavimai, skiriami savivaldybėms, turi tarnauti regioninės plėtros tolygumui užtikrinti, o ne gilinti skirtumus tarp regionų.

Kitų metų biudžeto projekte žemės ūkiui ir kaimo plėtrai numatoma skirti iš pirmo žvilgsnio nemenką sumą – beveik 3 mln. Litų, arba apie 10% nacionalinio biudžeto asignavimų. Tačiau jų didėjimas yra neproporcingas nacionalinio biudžeto augimui. Nacionalinis biudžetas kartu su Europos Sąjungos lėšomis, palyginti su šių metų planu, didėja 31%, o asignavimai žemės ūkiui – tik 5,7%. Be to, šis augimas nulemtas vien tik Europos Sąjungos paramos didėjimo 13%, o nacionalinio biudžeto asignavimai žemės ūkio ir kaimo plėtrai netgi mažėja 21 mln., arba 1,5%. Jie sudarys tik 1 milijardą 387 mln. litų. Lietuvos tokiai svarbiai ūkio šakai kaip žemės ūkis ir kaimo plėtra nacionalinio biudžeto asignavimai turėtų didėti proporcingai nacionalinio biudžeto augimui. Nacionalinėms tiesioginėms išmokoms žemės ūkio subjektams finansuoti papildomai reikėtų skirti bent 63 mln. litų. Tai sudarytų galimybę priartėti prie Europos Sąjungos maksimaliai leistinos 30% papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų ribos ir užtikrinti Lietuvos žemdirbiams 80% Europos Sąjungos senose šalyse narėse taikomo paramos lygio.

Manome, kad pagal 2008 m. planuojamus asignavimus nepakankamai lėšų numatoma skirti ir melioracijai. Per septyniolika nepriklausomybės metų padėtis šioje srityje tik blogėja. Nekalkinamos dirvos rūgštėja, mažėja derlingumas. Tai ypač ryšku Žemaitijoje. Todėl melioracijos statiniams renovuoti bei rūgštiems dirvožemiams kalkinti frakcija siūlo prie planuojamų papildomai dar skirti 27 mln. litų, pabrėždama, jog rūgščioms dirvoms kalkinti nacionalinio biudžeto projekte visiškai nenumatoma skirti lėšų. Taip pat reikėtų numatyti papildomai 1,5 mln. litų lėšų savivaldybių žemės ūkio skyriams valstybės patikėtoms funkcijoms vykdyti, tai yra visureigių mašinų ir traktorių valstybinei registracijai ir techninei apžiūrai atlikti.

Pabrėžtina ir tai, kad pastaruoju metu Lietuvos kaime jaučiamas didžiulis kaimo bendruomenių suaktyvėjimas. Iš dalies šis judėjimas suaktyvėjo valstybei pradėjus jį remti finansiškai. Šiuo metu bendruomenės yra parengusios projektus ir pateikusios 440 paraiškų finansinei paramai gauti, tačiau jiems įgyvendinti, be planuojamų 6,5 mln. litų, papildomai reikėtų skirti dar 2,5 mln. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad 2008 metų biudžeto projektas yra programinis, socialiai orientuotas ir išaugus pajamoms labai padidės asignavimai gyvybiškai svarbioms sritims, Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija po pirmojo svarstymo pritarė 2008 metų biudžeto projektui ir tikisi, kad taisydama dokumento projektą Vyriausybė atsižvelgs į frakcijos siūlymus. Ačiū.

PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF). Dar liko du kalbėtojai frakcijos vardu. Netgi trys kalbėtojai frakcijos vardu: P.Auštrevičius, ponas Z.Balčytis ir ponia V.Baltraitienė. Po to diskusijose dalyvaus kiti užsirašę Seimo nariai. Taip mane informavo Sekretoriatas. Kviečiu į tribūną poną P.Auštrevičių, kurį mes čia netikėtai praleidome, kalbėti frakcijos vardu. 7 minutės. Prašom.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, gyvename ekonominio pakilimo, kartu augančio ekonominio nerimo laikotarpiu. Viena vertus, privatus verslas, vis labiau įsukantis ekonominio variklio smagratį, daro viską, kad šalies konkurencingumas, nepaisant Vyriausybės pasyvumo, augtų. Kita vertus, augantis valstybės apetitas papildomoms pajamoms, o, tiksliau, išlaidoms, stabiliai didėja, nepaisant visų aiškių signalų, kuriuos siunčia pati ekonomika.

Noriu konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nesilaiko programos, kurioje aiškiai parašyta: „Užtikrinti ekonominį ir fiskalinį stabilumą, vykdyti griežtą biudžeto politiką.“ 2008 metų Lietuvos biudžeto projektas serga visomis šalies ekonominei ir fiskalinei politikai būdingomis ligomis: pasyvumu (taip yra priimant reikiamus sprendimus), išlaidavimu (planuoja išlaidas, bet jų neoptimizuoja) ir prioritetų nebuvimu (visuomenės ir valstybės raida eina savo linkme, o biudžeto prioritetai visiškai sava). Atsižvelgiant į tai, man atrodo, Lietuvos 2008 metų biudžeto „Titanikas“ užtikrintai plaukia ant ledkalnio. Aš tik norėčiau pakviesti laivo kapitoną grįžti prie laivo vairo, jeigu jis dar neiššoko už borto.

Dabar iš esmės. Manome, kad 2008 metų biudžetą, jo struktūrą reikia pertvarkyti iš esmės. Šiuolaikinės europietiškos valstybės biudžetas privalo remtis tikruoju programiniu, o ne tariamuoju principu, aiškiais valstybės prioritetais. Klausiu finansų ministro, kaip galima strategiškai planuoti valstybės prioritetus, kai šiuo metu turime per 700 įvairių programų? Čia Lietuva lenkia net Jungtines Amerikos valstijas. Turėdami tiek daug, mes turime tiek mažai, tai yra nei aiškumo, nei apsisprendimo. Matydami jau susiklosčiusį biudžetų svarstymų ir priėmimo procesą, tas tradicijas ir praktiką, mes neturime, reikia pabrėžti, vilties, kad 2008 metų biudžetas gali būti kitoks: geresnis, atitinkantis Lietuvos žmonių poreikius.

Ypatingų priekaištų sulaukia biudžetavimo praktika, kuri susiklostė Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Siūlymai, kurie kaip srauni kalnų upė sunešė visų Seimo narių pozicijas, padaryti Biudžeto ir finansų komiteto sprendimai turi sulaukti atskiro mūsų įvertinimo ir dėmesio. Turiu galvoje Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą padidinti biudžeto asignavimus 279 mln. litų, kad patenkintų Seimo narių pageidavimus.

Pirma, mielieji kolegos, mūsų apetitas didėja nepamatuotai. Pernai tam buvo skirta papildomai 128 mln., šiais metais – 152 mln. Aš noriu paklausti, kam ir iš kokių frakcijų skirti dosniausi Biudžeto ir finansų komiteto siūlymai? Jeigu tai valstybės politiką atitinkantys sprendimai, aš labai maloniai norėčiau pakviesti STT atkreipti į tai dėmesį. Liberalų sąjūdžio nuomone, svarstant 2008 metų biudžetą, būtina pradėti nuo tų priemonių, kurios pirmiausia leistų sumažinti nereikalingumą ir švaistūnišką išlaidumą. Beje, kaip pagrindinę antiinfliacinę priemonę, apie kurią mes tiek daug kalbame, bet nieko nepadarome. Todėl mus stebina atsainus Biudžeto ir finansų komiteto požiūris į siūlymą 72 mln. litų sumažinti asignavimus kai kurioms valstybės institucijoms bei įstaigoms, jų programoms ir šias lėšas suteikiant pirmenybę skirti švietimo įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti. Tai būtų realus būdas optimizuoti biudžeto struktūrą ir skirti lėšų labiausiai lėšų stokojančioms valstybės sritims.

Antra, Liberalų sąjūdis pasiūlė sumažinti asignavimus panaikinant 2500 laisvų etatų valstybinėse įstaigose ir skiriant sutaupytus 54,6 mln. litų aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo užmokesčiui padidinti. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad tai buvo ir vienas esminių Valstybės kontrolės siūlymų, kuris buvo suformuotas anksčiau dėl 2008 metų biudžeto. Būtent tokia buvo Valstybės kontrolės išvada. Kiti Valstybės kontrolės siūlymai taip pat nėra reikiamai atspindėti biudžete ir jo įgyvendinimo teisiniuose aktuose. Aišku viena, kad 2008 metų biudžetas niekuo neprisidės prie viešojo sektoriaus reformos, atvirkščiai – tik pratęs nieko nedarymo politiką šioje srityje.

Mielieji kolegos, biudžeto projektas dar kartą patvirtina, kad Lietuva nenori arba nesuvokia, kad Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių makroekonominio stabilumo vertinimai ir iš išorės yra kritiški ir nepalankūs. Vyriausybės neatsakingumas biudžeto tvirtinimo akivaizdoje stumia valstybę ir jos piliečius į padidintos rizikos zoną. Nagrinėdami ir nesuprasdami šių perspėjimų bei siūlymų, einame infliacinio biudžeto link, aiškių prioritetų ignoravimo ir tokiu būdu savęs apgaudinėjimo keliu.

Mielieji kolegos, baigdamas trumpai norėčiau reziumuoti ir pasakyti viena: ta sumaištis, kuri lydi biudžeto projekto svarstymą, atspindi tiktai vieną faktą, kad mažumos Vyriausybė, iš esmės bandydama papirkti Seimą ir didindama išlaidas, elgiasi dvigubai neatsakingai, nes parodo aiškių prioritetų nebuvimą savotiškame politiniame korupciniame liūne. Todėl Liberalų sąjūdžio frakcija vertina kitų metų biudžetą kaip neatitinkantį situacijos ir kviečia jį iš esmės pertvarkyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Socialdemokratų frakcijos vardu… Po to, ponia Virginija, ar… Moterims… Ponas Z.Balčytis mane informavo, kad jis buvo užsirašęs, bet dingo iš kompiuterio pareikšta valia, noras kalbėti frakcijos vardu. Ruošiasi ponia V.Baltraitienė.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke.

Gerbiamieji kolegos, matyt, būtų sudėtinga kalbėti apie biudžetą ką nors iš anksto pasirašius, tačiau kai išklausai visų mūsų kalbas, vaizdas tampa kur kas aiškesnis. Pirmiausia kalbėkime apie tai, koks yra mūsų Seimo tikslas? Tiek Vyriausybės, tiek Seimo tikslas yra gerinti žmonių pragyvenimo lygį, priimti labai teisingus sprendimus, bet visiems norams reikia vienos nedidelės problemos arba nedidelės priežasties – pinigų. Labai įdomiai skamba mintis, kai mes privalome šiandien patvirtinti 2008 metų nedeficitinį biudžetą, bet tuojau iš karto eina sakinio tęsinys, kad vis dėlto dar reikėtų padidinti ir vienai, ir antrai, ir trečiai sričiai prie to biudžeto projekto, kuris yra šiandien pateiktas Seime. Taip, iš tikrųjų reikia mums valstybės biudžetą subalansuoti. Labai dažnai prisimename savo kaimynus estus, latvius, kaip jie gerai šiandien atrodo, neturi deficitinio biudžeto, tačiau mūsų kaimynai 1994 m. ir ankstesniais metais nepriėmė įstatymų projektų, kurie mus privertė įsipareigoti daugiau nei 6 mlrd. litų. Tai prie šių milijardų litų, jeigu mes pridėtume šiandien 6 mlrd. litų, mūsų valstybės biudžetas šiandien atrodytų kaip vienas iš geriausių Europos Sąjungoje ir, ko gero, kitur.

Kitų metų biudžete, buvo toks pasakymas, mes neprojektuojame į priekį, perspektyvos. Mes šiandien su jumis taip pat iš esmės, jeigu pritarsime grąžinti Vyriausybei tobulinti, pritarsime ir rezoliucijai, kur yra numatyti 2008, 2009 ir 2010 metai. 2009 m. prognozuojama, kad pajamos viršys mūsų išlaidas. Mielieji kolegos, todėl iš tikrųjų aš nuo frakcijos, kur mes labai atidžiai nagrinėjome visus valstybės prioritetus, tikrai norėčiau pasakyti, kad šis biudžetas yra geras. Buvo kalba apie Vyriausybės programą. Jūs pasakykite, kuo šis biudžetas neatitinka mūsų Vyriausybės pagrindinių kertinių programos tikslų? Pirmiausia buvo sveikata, švietimas, socialinė sritis. Vien šioms sritims buvo vardijami įvairūs skaičiai ir aš nenoriu prie jų šiandien grįžti. Buvo užsiminta apie tam tikrą kadrų stygių. Prieš trejus metus mes su jumis jaudinomės dėl nedarbo, šiandien jos nėra. Šiandien kaip tik yra didžiulis mūsų darbuotojų stygius. Taip pat iš Europos Sąjungos ateina didžiulės piniginės lėšos, kurios reikalauja tam tikrų gebėjimų, kad jas būtų galima apskaityti, kad jas būtų galima efektyviai išleisti ir panašiai.

Dėl mūsų valstybės biudžeto paties principo arba programos principo. Tikrai jau keletą kartų girdžiu, kad yra pasitelkiamos Jungtinės Amerikos Valstijos į pagalbą ir mėginama mums įrodyti, kad reikėtų panašiai elgtis. Tiktai mes pamirštam, kad Valstijos turi ir atskirus biudžetus, ir mokesčių sistemas turi atskiras, ir daug kitų dalykų. Be to, šiek tiek didesnė už Lietuvą. Mes visi vienas iš kito reikalaujame, kad mūsų rinkėjų pinigai būtų leidžiami efektyviai, tvarkingai, laiku ir kad būtų galima juos įvertinti. Mielieji kolegos, yra tokia didelė knyga prie mažos knygos, kuri yra kartu teikiama su valstybės biudžeto projektu. Ir šioje knygoje yra kiekviena programa išvardyta, yra kiekybiniai, yra kokybiniai tikslai, ko šia programa siekiama ir kaip ji buvo įgyvendinta per vėlesnius metus. Mes pamatysime, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kuri šį darbą daro labai gerai. Mes kviečiami pasidalyti savo patirtimi kitose Europos Sąjungos naujosiose valstybėse. Todėl nekalbėsiu apie skaičius. Tai iš tikrųjų rekordinis pagal savo apimtį biudžetas. Didėja daugiau nei 7 mlrd. litų.

Šiandien yra vadinamoji kainų didėjimo, arba infliacijos, problema. Mes su jumis turime pasirinkti, ar norime per greitesnį laikotarpį pasiekti gyvenimo lygio padidėjimą, o kartu ir darbo užmokesčio, ir kainų padidėjimą, arba turime nutempti ilgesniam laikotarpiui. Nuo to priklausys ir dabar priklauso mūsų ateities infliaciniai dalykai. Manau, kad Vyriausybė tai puikiai supranta, ir ne kartą buvo paminėta, kad iš tikrųjų šis infliacijos dydis yra prognozuojamas. Mes, kartu su jumis patvirtindami 2007 metų biudžetą, sutikome, kad infliacija bus 4,2, 4,7 atitinkamais laikotarpiais. Todėl tai yra normalūs ekonominiai procesai, kuriuos mes taip pat turime suprasti.

Buvo paminėta STT. STT yra institucija, kuri nereiškia savo nuomonės ir nereiškia dėmesio. Reikia suformuluoti konkrečius pasiūlymus, jeigu iš tikrųjų kyla dėl vieno ar kito klausimo abejonių.

Baigdamas manau, kad šis biudžeto projektas iš tikrųjų yra subalansuotas ir 2008 metais leis mūsų valstybei vėl būti vienai iš pirmaujančių tarp naujų įstojusiųjų Europos Sąjungos valstybių ekonominio vystymosi požiūriu. Mes ir šiandien esam laikoma valstybė, kur iš tikrųjų tas ekonominis augimas… Ateityje, jeigu iškiltų tam tikrų kokių nors finansinių problemų, yra planuojamas mūsų vadinamasis minkštas nusileidimas. Tai yra mūsų visų, taip pat ir Seimo, gana kokybiško darbo įvertinimas. Kad yra įvairių ekspertų, mes puikiai tai suprantam. Pas mus Lietuvoje yra vadinamieji nepriklausomi ekspertai, kurie dirba komerciniuose bankuose. Tiktai komercinio banko ir Lietuvos valstybės interesai yra šiek tiek kiti. Mes turime atsakyti už valstybės sektoriuje finansuojamų problemų klausimus, mes turime atsakyti į kitus klausimus, ko paprastai komercinės įmonės nedaro.

Mielieji kolegos, manau, kad iš tikrųjų biudžeto projektas yra geras, Vyriausybė ras galimybių galbūt atsižvelgti į tą 295 mln., ne 272, kaip buvo minėta, pasiūlymus iš įvairių frakcijų, ypač komitetų, kur buvo pritarta Biudžeto komitete. Tikėkimės, kad jis iš tikrųjų bus priimtas vienbalsiai, nes aš nelabai suprasčiau ir nelabai norėčiau sutikti arba nelabai suprantu, kaip mano rinkėjai galėtų į mane žiūrėti, jeigu už tokį biudžetą nebalsuočiau. Todėl siūlau iš tikrųjų pritarti ir grąžinti Vyriausybei tobulinti.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną frakcijos vardu kalbėti V.Baltraitienę.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Iš tiesų dėl ko galima pritarti kolegai Z.Balčyčiui, tai dėl to, kad kiekvienas teisės aktas, kiekvienas priimtas įstatymas turi turėti tikslą. Lygiai taip pat ir 2008 metų, ateinančių metų, biudžetas irgi turėtų turėti tam tikrus tikslus. Manau, kad pagrindiniai tikslai turėtų būti tokie: kad būtų subalansuotas biudžetas ir sumažinta infliacija; užtikrinti, kad bent dalis išlaidų didintų bendrojo vidaus produkto augimą; užtikrinti racionalų ir kokybišką viešųjų paslaugų teikimą; pasiekti, kad gyventume sveikiau, švariau, saugiau, kad visuomenė taptų labiau išprususi ir kultūringesnė; mažinti atskirtį tarp gyventojų socialinių sluoksnių ir stiprinti vidurinįjį gyventojų sluoksnį. Šie visi tikslai pasiektų turbūt pagrindinį tikslą – kad būtų pristabdytas migracijos procesas, kad iš Lietuvos sumažėtų išvykstančio jaunimo ir specialistų.

Ar šis biudžeto projektas užtikrina šių tikslų įgyvendinimą? Manau, kad toks, koks pateiktas, tikrai ne. Tačiau turint rekordiškai dideles pajamas, planuojamas pajamas 2008 metams, galime tikėtis, kad normaliai subalansavus pajamas ir išlaidas, būtų galima šitų tikslų pasiekti. Tikrai lėšos nėra problema. Lėšų yra pakankamai. Tik kaip jos panaudojamos kaip išlaidos? Kiek efektyvios ir kiek būtinos yra šios planuojamos išlaidos? Pirmiausia, kaip minėjau, biudžetas gali būti subalansuotas, ir aš čia nematau didelių problemų, jeigu būtų iš tiesų peržiūrėtos visos išlaidos, priimti atitinkami sprendimai. Vyriausybė pirmiausia turėtų peržiūrėti valstybės valdymo išlaidas, valstybės institucijas, kiek jų yra. Ar šiandien gali kas nors pasakyti, kiek yra valstybės institucijų, kokias jos funkcijas atlieka ir ar jos nedubliuoja viena kitos? Aš manau, kad tokių institucijų yra labai daug, prikurta labai daug etatų ir toliau kuriamos naujos tos institucijos. Turbūt pats paskutinis pavyzdys, kurį teko šįryt išgirsti, kad vėl Vyriausybė kuria komisiją, kuri turėtų koordinuoti visų valstybės institucijų darbą formuojant Lietuvos įvaizdį. Man atrodo, neseniai tik baigėsi skandalas dėl Lietuvos įvaizdžio formavimo, kiek metų jį formavo, kiek lėšų išleido, bet kaip jis liko gana prastas, taip ir lieka toliau, bet vėl kuriamos naujos komisijos, vėl bus planuojamos naujos lėšos ir vėl turbūt rezultatas bus tas pats.

Kitas dalykas – valstybės institucijų turtas. Kiek valstybė turi turto, kiek savivaldybės turi turto, jau ne vienas minėjo, kad niekas nežino, nes nėra inventorizacijos, tam neskiriama lėšų, tačiau ateinančių metų biudžete vėl numatomos didžiulės lėšos, milijonai litų naujam turtui įsigyti. Ar kas nors atliko auditą ir apskaičiavo, kiek tas turtas reikalingas, kokį jis efektą duos? Programų vykdymas tų pačių valstybės institucijų, kur yra auditas, kokias programas reikia toliau tęsti… Gal geriau jas stabdyti, nes jos neduoda jokio efekto ir jokio rezultato. Peržiūrėjus visas išlaidas, kurias minėjau, manau, pusė milijardo tikrai būtų galima sutaupyti, rasti rezervą ir nors iš dalies subalansuoti biudžetą.

Kitas dalykas – tai asignavimų didinimas sveikatos ir švietimo sritims. Iš tiesų džiugu, kad Biudžeto ir finansų komitetas peržiūrėjo ir nemažai lėšų skyrė iš valstybės investicijų šioms sritims. Teisingai, reikia remontuoti, renovuoti mokyklas, ligonines. Bet ar tuščiose, kad ir suremontuotose ligoninėse, kur nebus darbuotojų, bus atlikta ir kokybiškai teikiama viešoji paslauga? Manau, reikia neužmiršti, kad, be investicijų į pastatus, turi būti investicija į darbuotoją, turi būti investicija į žmogų.

Streikavo mokytojai, jau šiandien kalbama, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas susitarė su Švietimo ministerija, kad atlyginimai didės 15%, kad nuo rugsėjo 1 dienos dar 5%. Kodėl nebuvo daroma iš karto, kodėl reikia streikuoti, reikalauti to, kas priklauso? Streikavo mokytojai, dabar galvoja apie tai bibliotekininkai, paskui socialiniai darbuotojai ir visi kiti. Ar šitaip yra planuojamos išlaidos Lietuvoje, ar šitaip galvojama, kad galima pasiekti kokį nors rezultatą?

Taip pat noriu pasakyti dar vieną dalyką – apie statybas. Šiandien Lietuva darosi vientisa statybų aikštelė. Nežinau, iš kur čia yra toks noras statyti. Statyti mokyklas, renovuoti mokyklas, statyti ligonines, jas renovuoti iš tiesų reikia, tvarkyti vandentiekos objektus reikia. Bet ar kas nors apskaičiavo, kiek yra statoma objektų vien tam, kad patenkintų savo kažkokias nesveikas ambicijas nežiūrint į ateitį, kiek tų pastatų išlaikymas kainuos, ar tikrai kiekvienam rajonui reikia sporto kompleksų, poilsio kompleksų? Kas juos išlaikys? Ar mes negrįšime į tuos laikus, kolūkių laikus, kai geri kolūkiai, stambūs kolūkiai, turėdami pinigų arba prieidami prie valdžios, kaip ir dabar kai kurie prieina, pastatė pirčių kompleksus, poilsio kompleksus, kultūros namus, kurie ėjo iš rankų į rankas ir šiandien kelia grėsmę begriūdami, irdami. Ar po kelių dešimtmečių su tais pastatais, kuriuos dabar finansuojame iš valstybės biudžeto, bet nerandame, kas juos eksploatuoja, arba atiduodame verslui, privačiam verslui eksploatuoti, kuris nė lito neįdėjo į šio pastato statybą… Kas šiandien gali paneigti tokį dalyką, kad tie, kurie užsiima tomis statybomis, kurie nori statyti, iš to neturi naudos, kaip yra įgyvendinamas Viešųjų pirkimų įstatymas, kas tuo naudojasi?

Kitas dalykas. Šiandien ne kartą girdėjome, ypač iš valdančiosios pusės, kad tenkiname Seimo narių kažkokius prašymus. Jie neturi būti tenkinami, jie turėjo iš karto atsidurti biudžete. Tų objektų, kurie iš karto atsidūrė biudžete, aš manau, pusę reikia išbraukti. Tie, kuriuos teikia Seimo nariai, dėl ligoninių, dėl mokyklų, iš karto turėjo ten būti. Versti ant Seimo narių kaltę, daryti tarp jų konkurenciją, tai yra pati didžiausia klaida. Negali konkuruoti rajonas su rajonu ir Seimo narys su Seimo nariu.

Man labai keistai atrodo, kai vienas iš valstybės vadovų, prieš kelerius metus aršiai kovojęs, kad būtų parengta valstybės investicijų programos metodika, šiandien pats pasidavė tai sistemai, pats kovoja asmeniškai dėl kai kurių objektų ir, deja, neleisdamas prie to prieiti kitiems Seimo nariams. Manau, Finansų ministerija ir Vyriausybė pagaliau turėtų ryžtis, kaip yra Biudžeto skaičiavimo metodika, lygiai taip pat patvirtinti ir valstybės investicijų programos metodiką, kad kiekviena savivaldybė žinotų, kiek jai priklauso, kiek ji turi gauti, o ne priklausytų nuo Vyriausybės malonės ar priklausomumo partijai.

Darbo partijos frakcija pritaria, kad reikia iš esmės tobulinti biudžetą, tobulinti ne tik atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, bet peržiūrėti visas valstybės valdymo lėšas, visas programas, subalansuoti biudžetą ir užtikrinti viešųjų paslaugų kokybišką teikimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Mane Sekretoriatas informavo, kad ponas J.Veselka kalba frakcijos vardu, todėl aš privalau jam suteikti žodį prieš tuos Seimo narius, kurie vėliau kalbės savo vardu. Kviečiu į tribūną J.Veselką. Vėliau pasitarsime, kaip toliau dirbsime. Kol eina ponas J.Veselka į salę, galbūt mes galėtume baigti diskusiją šiuo klausimu, leisti pasisakyti visiems Seimo nariams, kurie užsiregistravę, tada galėtume padaryti trumpą 15 minučių pertrauką. Gal taip būtų geriausia.

Prašom, pone Juliau.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, buvo išsakyta daug gerų minčių, buvo pateikta daug pasiūlymų, bet aš norėčiau pažiūrėti šiek tiek kitokiu požiūriu. Štai, sakysime, Finansų ministerija dabar planuoja, kad kitų metų realus BVP augimas bus 5,3%. Aš niekaip nematau tokio ženklaus sumažėjimo prielaidų. Kodėl nematau?

Pirmas dalykas, kaip jūs žinote, per valiutų modelį yra atimta iš Lietuvos banko emisijos teisė. Vadinasi, jūs žinote, kad yra paprastas pinigų kiekio augimas Lietuvoje, ateina vienas euras – 3,45 lito turi būti. Bankas jokios įtakos čia negali daryti. O pačią infliaciją suvaldyti galima, kaip žinome, fiskalinėmis ir monetarinės politikos priemonėmis. Monetarinę politiką mes atidavėme, t. y. išleidome iš savo rankų. Todėl kai visi daug čia aiškina, kaip jie suvaldys infliaciją, galiu pasakyti, paskirkite ką norite, esant tokioms banko galimybėms nė viena politinė jėga infliacijos nesuvaldys, nes mes atidavėme šį įrankį. Kaip žinote, Europos Sąjungoje ir pas mus yra didelis kainų skirtumas. Pavyzdžiui, jeigu ten infliacija bus 1%, automatiškai Lietuvoje tai sąlygos 3 proc. kainų augimą. Vadinasi, per monetarinę ar kokią politiką mes ekonominio augimo ir infliacijos sustabdyti negalime.

Toliau pažiūrėkime. Kadangi fizinių asmenų pajamų mokestis mažėja nuo 27% iki 24%, jūs patys paskaičiavote, kad gyventojai turi plius 660 mln. litų. Tai yra perkamojo pajėgumo didėjimas ne per investicinius projektus, o natūraliai. Vadinasi, perkamasis pajėgumas auga.

Toliau. Atsisakome socialinio mokesčio, vėl 400 mln. litų, taip? Vadinasi, vien tik per mokesčius perkamasis gyventojų pajėgumas padidės beveik milijardu litu, arba atitinkamai padidės pelnas. Taigi kreditiniai resursai ir perkamasis pajėgumas nė kiek nesumažės, o padidės. Dar pridėkime, na, milijardą atiduodame į Europos Sąjungos biudžetą, 5 mlrd. maždaug gauname, tai dar papildomai iš Europos Sąjungos ateina 4 mlrd. Tai, ką mes numatome skolintis, skolinamės ne iš Lietuvos bankų, o skolinamės iš užsienio tą milijardą litų. Lietuvos bankuose taip pat pinigų yra perteklius. Net patys lietuviai bankuose, kiek mane informavo, dabar turi apie 19 mlrd. litų. Dar prisideda skolos. Vadinasi, gerbiamieji, galiu drąsiai sakyti, kad infliacija bus gana didelė, žinoma, ne ta, kur planuoja 12% ar 10%, ji bus mažesnė.

Kita vertus, jūs parodykite man bent vieną valstybę, kuri, norėdama užtikrinti aukštus ekonominio augimo tempus, turi defliaciją arba labai mažą infliaciją. Tarp ekonomikos augimo ir infliacijos vis dėlto yra labai glaudus koreliacinis ryšys. Gerbiamasis Z.Balčytis labai teisingai pasakė, arba mes norime vegetuoti labai ilgai ir turėti defliaciją, didelį kainų stabilumą ir vegetuoti – paskutiniai ir paskutiniai, kol Afganistano nepriimsime, arba mes turime ryžtis pripažinti tam tikrus būtinus infliacijos tempus ir spartesnį ekonominį augimą.

Todėl, mano galva, yra visos prielaidos, kad kitais metais realus ekonominis augimas bus ne 5,3%, o mažiausiai 6,5 procento. Čia tarp kitko. Kadangi jūs labai mėgstate įvairius tarptautinius ekspertus, tai šitą prognozę patvirtina Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas. Jeigu mes matome, kad 1,2% bus didesnis, vadinasi, į nacionalinį biudžetą papildomai pateks apie 270 mln. litų. Aš galiu pasakyti, tikrai džiaugiuosi nauju biudžeto variantu, nes matau, kad dabartinis finansų ministras yra kur kas sąžiningesnis ir mažiau turi tų politinių intrigų, bet tenka pripažinti, kad Vyriausybė labai gerai pasielgė mažindama ekonominio augimo tempus iki 5,3 ir gąsdindama didele infliacija, kad kitos politinės partijos bijotų imti valdžią. O kas turi valdžią dar esant ekonomikos kilimui, tam didesnės galimybės laimėti rinkimus.

Kai čia visi kritikuoja šitą biudžetą, aš visada sau pateikiu klausimą: ar jūs nebijote paimti valdžią į savo rankas ir suformuoti biudžetą taip, kaip siūlote? Esant mažumos Vyriausybei, šitas variantas yra, bet aš dabar galiu pasakyti: jūs bijote imti valdžią ir padaryti taip, kaip kalbate. Kai tokia situacija, kad ir kaip mes analizuotume, tenka sutikti, kad labai nemėgstu to biudžeto, yra labai daug trūkumų, bet jeigu nėra kam kitaip tvarkyti, tai ką čia kalbėti. Aš nebijau, todėl kalbu. (Balsai salėje)

Toliau. Iš tikrųjų yra labai geri, konceptualūs klausimai. Dabartinė Vyriausybė ir valdantieji vadovaujasi, mano galva, dviem ydingomis koncepcijomis. Pirma, jie nuolat didina valdymo aparatą. Aparatas iš tikrųjų turi būti profesionalus, gerai apmokamas, bet jeigu jis nuolat didinamas, jis pradeda visai valstybei diktuoti savo sąlygas. Jiems reikia vis daugiau žmonių, vis didesnių atlyginimų, daugiau patalpų, daugiau modernių patalpų ir taip toliau. Tada Seimas tampa šio demokratinio aparato įkaitu. Bet aš žiūriu taip: kad ir kiek partijų eitų į valdžią, visos kovoja su biurokratiniu aparatu. Kai tik ateina, žiūri, kad užpakalyje stovi didelė eilė draugų. Visi negali dirbti versle ar kitur, nori tik valdyti valstybę. Natūralu – nepaisant to, kokios struktūros susiformuoja valstybėje, biurokratinis aparatas didėja, o kai jis labai padidėja, pavyzdžiui, kai mes Ekonomikos komitete svarstome… kai jie ateina, įrodys ką nori. Ką nori įrodys. Jeigu ne visiems, bet daugumai vis tiek įrodys, kad tai, ką jie daro, yra dar geriau, bet jeigu padvigubintume jiems atlyginimus ir jų skaičių, tai būtų dar geriau.

Kita…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, reikėtų baigti, 7 minutės jau baigėsi. Prašyčiau baigti.

J.VESELKA. Paskutinė koncepcija. Labai neteisingai galvojame, kad globalizuoto pasaulio vystymąsi nulems karinis ginklavimasis. Yda – konkurencinis pajėgumas. Todėl visas karinių išlaidų didinimas Lietuvos biudžete, atleiskite, mažina Lietuvos konkurencinį pajėgumą, varo žmones iš šalies ir taip toliau. Kai šią koncepciją išdėsčiau, galiu pasakyti, kad visos partijos yra už karinio biudžeto didinimą, už valdininkų… Tuojau baigiu.

Aš šitam biudžetui… Liberalų demokratų frakcija dabartiniam variantui nepritaria, nes komitetai pasiūlė Vyriausybei daug pataisų. Jeigu Vyriausybė pakoreguos nacionalinį biudžetą mano išdėstyta linkme, manyčiau, kad mūsų frakcijoje iš naujo vyks diskusija ir galbūt palaikysime. Bet reikėtų pakoreguoti, labiau įvertinant socialinius aspektus nei…

PIRMININKAS. Pone Juliau!

J.VESELKA. Ačiū.

PIRMININKAS. 8 minutės.

Aš girdėjau Seimo narių repliką, prašymą, kad reikėtų skelbti pertrauką. Norėčiau atsiklausti, gal vis dėlto baigiame diskusiją ir tada skelbsime pertrauką? (Balsai salėje) Gerai, kviečiu į tribūną poną K.Glavecką. Kalbės savo vardu. 5 minutės.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Iš tikrųjų biudžeto svarstymas, mes visada sakėme, svarbiausias dalykas. Mes iš tikrųjų turime unikalų atvejį, kaip ir praeitais metais, kai tvirtinome mažumos Vyriausybės biudžetą, kuris turi tam tikrų ypatumų. Ypatumai atsiranda ne vien dėl to, kad tada, kai mes čia, Seime, šiek tiek perskirstome – 0,8% biudžeto, arba kam nors trūksta, arba netrūksta, bet dėl to, kad aplinka, kuri formuojasi apie biudžetą, ypač tolesnėje ateityje, iš tikrųjų labai problemiška.

2008 metų biudžetą iš esmės galima pavadinti gražia dekoratyvine užuolaida, už kurios yra perkaitęs Lietuvos ekonomikos kūnas. Biudžetas, žiūrint tik į kitų metų projekciją ir nežiūrint į problemas, apie kurias visapusiškai ir plačiai yra kalbama ir vertinama specialistų iš Vakarų ir savų… Ta užuolaida iš tikrųjų gražiai dekoruota – biudžetas didžiulis. Atrodo, daug socialinių tikslų, ekonominių tikslų. Bet iš tikrųjų tai yra tik užuolaida. Kaip ligonis 2009–2010 metais elgsis už tos užuolaidos, visiškai neaišku. Juo labiau neaišku, koks bus šios Vyriausybės likimas po kitų Seimo rinkimų, kokia bus dauguma, mažuma. Visi orientuojasi tiktai į einamojo momento situaciją.

Valstybė iš esmės yra vienintelė, kuri turi visus reikalingus instrumentus ekonomikai valdyti ir tvarkyti, tarp jų infliaciją, einamosios sąskaitos deficitą. Tačiau taip jau išėjo, kad per pastaruosius metus, t. y. per pusantrų metų (truputį mažiau), kai Vyriausybė yra valdžioje, iš esmės nebuvo naudojami pagrindiniai instrumentai. Ką aš turiu omenyje? Visų pirma Fiskalinės drausmės įstatymas buvo priimtas tiktai dabartiniu metu. Jis geriausiu atveju turėjo būti priimtas prieš metus, nebūtų buvę tiek daug problemų.

Kitas dalykas, kuris yra ne mažiau svarbus, – tai įstatymo dėl nedeficitinio biudžeto priėmimas, kuris turėjo būti jau pavasarį. Kitų metų biudžetas turėjo būti toks. Tai būtų viena iš rimtų pastangų lėtinti visą infliaciją, nes infliacijos didėjimas, kuris prasidėjo dabartiniu metu, ir tai, kad mes iš esmės dar labiau didinsime kitų metų biudžetą, reikš ne ką kita, kaip atsirandančius pavojus kartu su einamosios sąskaitos mokėjimo deficitu, kuris, kaip žinote, šiais metais padidėjo beveik 85%, o iki metų pabaigos dar padidės ir pasieks apie 9 mlrd. litų. Tai sudaro didžiulį pavojų visai Valiutų valdybai. Iš tikrųjų tiems principams, kurių pagrindu buvo suvaldyta 1993–1994 metų infliacija, jeigu atsimenate, kai Lietuvoje buvo 800–900% metinė infliacija ir kai kiti įrankiai, tokie kaip monetarinė politika, valiutos įvedimas, lito įvedimas, buvo vienintelės priemonės, kurios apribojo Vyriausybės norą daryti ką nors populistiškai – spausdinti pinigus ir taip toliau…

Šiandieninėje Ministro Pirmininko kalboje mes išgirdome tai, kad Vyriausybė nesitrauks iš to kelio, stengsis toliau kaip galima didinti algas. Tai yra geras noras, bet Vyriausybė turi kalbėti apie realią situaciją. Vien tik Vyriausybės sprendimais, įstatymais, nutarimais negalima pasiekti gero gyvenimo, juo labiau padidinti algų, kurias, tarp jų ir Ministrui Pirmininkui, iš esmės moka ne Vyriausybė, ne Seimas. Algos mokamos už pagamintą ir parduodą produkciją. Jeigu mes neskatinsime, nedarysime nieko, kad daugėtų parduotos produkcijos, kad didėtų investicijos ir kiti dalykai, pasieksime tokią situaciją, kurią turime dabartiniu metu, kai darbo užmokestis didėja kur kas sparčiau nei darbo našumas. Tai iškraipys visą ekonomiką ir privers devalvuoti mūsų litą.

Tai, kad Vakarų Europos specialistai, tarp jų bankų specialistai, kurie laiko savo kapitalą Lietuvoje, kaip žinote, Lietuvoje pagrindiniai bankai yra užsienio bankai, muša būgnais, nėra toks paprastas ir toks nekaltas dalykas. Jie muša būgnais dėl to, kad bankai dabartiniu metu prisiėmė daug įsipareigojimų, suteikė didžiules paskolas, ir turi tam tikrų abejonių, ateinančių iš kitų kraštų, dėl finansinių krizių rinkose ir taip toliau, ir panašiai, kad už tuos bankų įsipareigojimus gali tekti atsakyti pagrindiniams bankams, t. y. tiems, kurie juos įkūrė. Tai pažymima daugelio užsienio ekspertų. Mes į tai mažai reaguojame.

Ko Vyriausybė nesugebėjo padaryti kitų metų biudžete? Visų pirma, kaip minėjau, parengti daugybės dokumentų, kurie būtų leidę šiek tiek sumažinti apetitus.

Antras dalykas, apie tai buvo kalbėta, sumažinti valstybės išlaidų, valdymo išlaidų. Mes iš tikrųjų finansuojame daugybę funkcijų, kurios iš esmės valstybėje yra perteklinės arba neefektyvios. Mes pamiršome, kad galima privatizuoti daugelį funkcijų ir atsisakyti valstybės išlaidavimo. Pagrindinius su biudžetu susijęs klausimas išliko visų programų efektyvumas. Mes, svarstydami biudžetus, rengdami iš esmės…

PIRMININKAS. Laikas.

K.GLAVECKAS. …nekreipėme dėmesio. Visi šie dalykai iš esmės yra už širmos. Duok Dieve, kad ta širma, kuri, šiaip ar taip, baigsis, neparodytų, kad tas ligonis, kuris yra už jos, kad mūsų perkaitusi ekonomika nepatirtų tokių nuostolių, kokių jai niekas nelinkėtų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Primenu, kad Seimo nariai, kalbantys savo vardu arba reikšdami savo nuomonę, pagal mūsų patvirtintą Statutą turi 5 minutes laiko.

Kviečiu į tribūną ponią B.Vėsaitę.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, mane džiugina, kad asignavimai ekonomikai numatyti trečdaliu didesni nei 2007 metais. Ypač mane džiugina tokie šio šimtmečio projektai, kurie yra pradedami 2008 m., tai yra „Rail Baltica“, Varšuva–Kaunas–Ryga–Talinas. Girdėjome, kad būtent Europos Komisija pasirašė šitą projektą; taip pat dviaukščių elektrinių traukinių pirkimas, tuo naudosis vilniečiai, kauniečiai, ir autostrada Kaunas–Vilnius bus mažiau apkrauta. Džiugina keleivinių ir krovininių keltų terminalų infrastruktūros įrengimas, tai turės įtakos Klaipėdai ir apskritai visai Lietuvos ekonomikai.

Norėčiau pakalbėti ir apie kitus dalykus. Kaip žinote, nuo 2008 m. pradžios gyventojų pajamų mokesčio tarifas mažinamas nuo 27 iki 24%. Mane džiugina, kad mažinama mokestinė našta darbui, bet tie Seimo nariai, kurie lieja krokodilo ašaras dėl mokytojų, dėl gydytojų atlyginimo, elgiasi paprasčiausiai nesąžiningai. Kodėl nebuvo pritarta mano kolegos J.Liongino progresinių mokesčių įstatymui? Šitie žmonės turėtų daug didesnį atlyginimą. Iš tikrųjų nesąžiningai pasielgta. Toliau. Aš kaip teigiamą biudžeto bruožą paminėčiau atlyginimų didinimą valstybės tarnautojams, nes iš tikrųjų yra skelbiami konkursai, į kuriuos neateina nė vienas žmogus savivaldybėse ir mes prarandame žmones, nes jie nueina į privatų verslą arba apskritai emigruoja.

Dar vienas dalykas, apie kurį norėčiau pakalbėti, tai yra valstybės investicijų programa ir Seimo narių siūlymai. Aš įsivaizduoju, kad kitais metais Lietuva bus kaip didelė statybų aikštelė. Bet mane labai jaudina, iš kur mes paimsime statybininkų tiems projektams realizuoti? Už tai turbūt mums dabar reikia pagalvoti apie savo emigracinę politiką, nes bėda jau bręsta.

Mielieji kolegos, toliau dėl pagrindinio neigiamo biudžeto bruožo. subalansuoti jį žadama tik 2009 m., o infliacija jau lipa ant kulnų. Noriu pasakyti, kad tie, kurie sako, jog infliacija viršija atlyginimų ir pensijų augimą, iš tikrųjų yra neteisūs. Vidutinė metinė infliacija per metus sudarė 5,1%. Jeigu mes ir įvertintume, kad maisto produktai brango 15,8%, tai pensijos didėjo 23%, o atlyginimai 20%. Tai yra argumentas.

Man labai apmaudu, kad mes tiek mažai paskirstome per biudžetą. Iš tikrųjų kvailai pasielgėme, kad atsisakėme socialinio mokesčio, nes įmonių pelnai auga. Man tikrai labai nepatinka, kad tie, kurie labai priešinosi socialinio mokesčio sumažinimui, yra patys aktyviausi biudžeto siūlytojai ir dalintojai. Pakalbėjusi apie neigiamus dalykus, galiu pasakyti, kad biudžetas tikrai optimistinis, labai išaugęs, duok Dieve, jį įvykdyti. Pritarčiau pasiūlyti Vyriausybei tobulinti atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto nuorodas.

Jeigu dar turiu laiko, tai vis dėlto dėl pelno mokesčio, kurį siūlo Vyriausybė, ir dėl atskaitymų reprezentacijai. Žinote, riebiosios karvės metais, o būtent ekonomika dabar tokia, nes BVP auga iki 10%, reikia žiūrėti į ateitį ir restruktūrizuoti savo pramonę ir verslą. Jeigu mes padidintume atskaitymus pelningumui, investicijoms į mokslą, į gamybą, į inovacijas, aš sutikčiau. Bet tikrai nesutinku dėl atskaitymų reprezentacinėms išlaidoms, verslininkų baliukams ir golfo laukams. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną A.Kubilių. Kviečiu pirmininkauti poną A.Pekeliūną. Dėl vedimo tvarkos E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad yra labai daug ir labai svarbių klausimų, bet bent jau elementarus padorumas reikalauja, kad mes… Už minutės turi prasidėti popietinis Seimo posėdis, iš tikrųjų mums reikia pasitarti, kaip mes toliau elgiamės. Iš rytinės darbotvarkės dar tiek daug klausimų likę. Ar mes sutariame, kad baigiame kalbėti dėl biudžeto ir tada darome pertrauką? Norisi turėti kažkokio darbo aiškumo.

PIRMININKAS. Aš klausiau Seimo narių, nes girdėjosi tokių prašymų, kad reikia daryti pertrauką. Aš pasiūliau baigti diskusijas ir pasitarti, ką toliau darome. Tokiu atveju nuspręsime, ką dirbame toliau. Pradžioje kviečiu A.Kubilių išsakyti savo nuomonę ir kai jos bus baigos, aš matau darbotvarkę, mes gerokai vėluojame. Mes nepajudėjome pirmyn faktiškai nė per nago juodymą. Kviečiu kalbėti A.Kubilių ir užleidžiu vietą pirmininkauti ponui A.Pekeliūnui.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis ministre, iš tikrųjų aš gal ir sutaupysiu laiko, nenoriu daug kalbėti apie biudžetą, jo detales, nes, mano įsitikinimu, reikia kalbėti apie tai, ką kalbėjo K.Glaveckas, ką kalbėjo J.Veselka. Apie esminį klausimą, ne kokios eilutės biudžete yra įrašytos, kam kiek milijonų, bet klausimą, kurį aš formuluoju taip, – kaip gyvensime? Iš tiesų klausimas yra aktualus, nes štai B.Vėsaitė sakė, kad biudžetas yra labai optimistinis. Mano įsitikinimu, ekonomikos ir visos mūsų finansų sistemos perspektyvos visiškai nėra optimistinės.

Aš noriu tarti keletą žodžių, kaip aš matau situaciją ir su kuo mes galime kitais metais susidurti, kai reikės gyventi pagal šitą biudžetą, kurį B.Vėsaitė pavadino optimistiniu. Pradėsiu nuo to, ką jau kiti kolegos kalbėjo, nuo infliacijos ir su ja susijusių problemų. Iš tikrųjų klausimas paprastas, ir aš jį noriu šiandien labai aiškiai iškelti – ar apie tai kalbame rimtai, ar pasiduodame pagundai kalbėti, kad čia nėra jokių problemų, kaip premjeras sako, viskas kontroliuojama, visi procesai žinomi, matomi ir mes esame kažkokia ramybės sala, kurioje galime nekreipti dėmesio į tai, kas vyksta, ir į tai, ką kalba daugelis ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio ekspertų.

Iš tiesų ligšiolinė laikysena, drąsus kalbėjimas, kad štai viskas gerai, viską kontroliuojame, man labai primena 1999 m., apie kuriuos aš dar vėliau tarsiu keletą žodžių. O procesai, kurie vyksta ir Lietuvoje, ir Latvijoje, ir Estijoje, ir Bulgarijoje, visose šalyse, kurios yra Europos Sąjungos narės ir kurios vienintelės yra išlaikiusios savo nacionalinių susiejimą su euru, yra labai panašūs.

Pirmas ir pamatinis dalykas, kurį visi labai aiškiai matome ir kurio negalime nematyti, tai totalinis darbo jėgos trūkumas, lemtas daugelio labai aiškių procesų. To išdava vėlgi yra labai aiški. Labai spartus darbo jėgos kainos augimas, ir premjeras mane stebina tuo, kad jis tuo labai džiaugiasi. Darbo jėgos brangimas ir yra pagrindinė vis didėjančios infliacijos priežastis. Infliacijos augimas labai aiškiai lemia, ir jau Latvijoje ir Estijoje tas matyti, ateis ir į Lietuvą, labai sparčiai brangstančią eksportui skirtą produkciją ir dėl to mažėjantį eksportą. Todėl didėja einamosios sąskaitos deficitas. Ir visa tai, ypač tuomet, kai valiuta yra susieta su euru ir neleidžia jokių manevrų su pinigų politika, atveda prie eksporto žlugimo ir su tuo susijusio spartaus BVP mažėjimo. O iš to vėliau atsiranda bankrotai ir nedarbo augimas. Tokių atvejų ekonomikos istorija žino daug, ir tai, ką aš kalbu, nėra visiškai jokia naujiena. Aš noriu pasakyti, kad tai kalba daugelis užsienio ekspertų, ir mūsų bandymai kalbėti apie tariamą ramybę mane kartais šokiruoja.

Noriu pacituoti vieną (neseniai išsitraukiau iš interneto) tekstą, kurio pavadinimas, kalbant apie Lietuvos ekonominę situaciją, apie jos perspektyvą, skamba taip: angliškai jis įvardytas tokiais žodžiais (…) su klaustuku. „Lietuvos kelio pabaiga.“ Apie Estiją spalio mėnesio tekstas vadinasi taip: „Infliacijos šuolis Estijoje kelia klausimą apie tai, ar įmanomas minkštas nusileidimas.“ Iš tikrųjų situacija, kurią mes matome ir kurią mato užsienio ekspertai, verčia mus kelti klausimą labai paprastai ir aiškiai: ar mes, politikai, šią situaciją irgi pamatysime, ar mes galvojame, kad to galima išvengti? Klausimas, kuris kyla šiandien, yra labai paprastas ir aiškus. Kokį kelią renkamės? Ar atvirai kalbame apie problemas ir galimą kelio pabaigą, ar elgiamės lietuviškai, t. y. ką matėme 1999 metais. Premjerai ir Gediminas Vagnorius, ir Rolandas Paksas kalbėjo, kad viskas gerai, o po to ieškojo būdų, kaip pabėgti. Vienas rado būdą, kaip susipykti su Prezidentu, kitas, turiu omeny R.Paksą, kai palūkanos už valstybės galimybę skolintis nuo 8% pakilo iki 20%, sugalvojo, kad reikia atsistatydinti dėl „Mažeikių naftos“.

Taigi, jeigu ir toliau girdėsime Ministro Pirmininko kalbas, kad Lietuvoje viskas gerai, nereikia dėl nieko jaudintis ir kad nėra jokių problemų dėl atlyginimų augimo ir t. t., aš turėsiu kelti vienintelį klausimą –kokiu būdu ruošiasi pasitraukti Ministras Pirmininkas G.Kirkilas. Iš tikrųjų kyla klausimas, ką bendro su tuo, ką aš kalbu, turi biudžetas ir mūsų balsavimas. Be abejo, būtų gerai matyti biudžetą be deficito, kaip Latvijoje ir Estijoje, bet kitas klausimas…

PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLPDF). Gerbiamasis, jau laikas!

A.KUBILIUS. Aš tuoj pat baigiu. Vieną sakinį. Kitas klausimas, į kurį vėl turime labai sąžiningai atsakyti: ar nepatvirtinę biudžeto neprisidėsime prie to, kad to kelio pabaiga, apie kurią kalba užsienio ekspertai, dar labiau priartės? Ir noriu priminti, kad kalbame ne apie Vyriausybės kelio pabaigą, kas galbūt ir nebūtų didelis blogis, kalbame apie ekonomikos ir finansų sistemos kelio pabaigą. O tai, kaip žinote, iš tikrųjų pačiu skausmingiausiu būdu atsiliepia ne kam nors kitam, o patiems skurdžiausiems sluoksniams.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam A.Kubiliui. Kviečiu į tribūną Seimo narį gerbiamąjį E.Klumbį kalbėti savo vardu.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, negaliu nepasakyti savo nuomonės apie šį biudžetą. Jei žiūrėsime grynai skaitmenine išraiška, sakysime, biudžetas tikrai geras. Pajamos didėja 7 mlrd., bet ar didėjant kiekybei keičiasi biudžeto kokybė? Labai gaila, ne. Nes jis pirmiausia yra deficitinis. O biudžeto deficitas yra jau neatsiejama Lietuvos biudžeto dalis. Visi nesustodami šneka, kad Lietuvos ateitis yra žinių visuomenė. Pagrindinė žinių visuomenės sudedamoji dalis yra mokslas. Bet jau aštuoneri metai, kai Lietuvos mokslo finansavimas nedidėja. Šiemet finansavimas mokslui mažesnis nei 2007 metais. Jau kaip fantastika atrodo 1% BVP skyrimas Lietuvos mokslo plėtrai. Panaši ir kultūros situacija. Tragiška padėtis Lietuvos teatruose, išskyrus keletą, aptarnaujančių valdžios ir verslo elitą.

O dabar aš noriu pažiūrėti į biudžetą per Seimo narių darbą, per jų pasiūlymus, teikiamus biudžetui, ir parodyti, kaip vyksta Seimo narių valdymas. Pažiūrėkime, kokie atskirų Seimo narių biudžeto pakeitimo apetitai yra tenkinami – 8 mln., 4 mln., 2 milijonai. Kas yra įdomu? Lietuvos socdemų partijos biudžeto poreikių siūlymų tenkinimas viršija Socialdemokratų partijos biudžetų… pageidavimų keisti biudžetą 1,3 karto. O juk socdemų frakcija yra vieną ir ketvirtį karto didesnė už konservatorius. Tai kyla klausimas, kas valdo Lietuvą?

Dabar palyginkime tą pačią Tarybų są… Atsiprašau, ne Tarybų Sąjungą, o Tėvynės sąjungą su Darbo partija. Frakcijos yra panašios. Tai yra jos yra lygios. Tačiau Tėvynės sąjungos narių biudžeto tenkinimas yra 2,3 karto didesnis negu Darbo partijos. Žiūrėkime, klausimas, kodėl taip yra?

Toliau dar įdomesni skaičiai. Naujosios sąjungos frakcija – 10 žmonių, jų noras patenkintas 4,3 mln. Liberalų ir centro sąjunga, jos yra 9 nariai, mažesnė, tačiau finansavimas yra padidinamas net keturis kartus. Dar įdomiau yra su Valstiečių liaudininkų ir pilietininkų frakcija, kuri yra lygiai du kartus didesnė už Naująją sąjungą, bet jos frakcijos biudžetiniai pageidavimai yra patenkinti 7 kartus daugiau. Štai yra labai normalūs skaičiai, kurie parodo, kas dedasi šiame Seime ir kaip šis Seimas yra valdomas.

Dabar aš, galbūt juokais, o galbūt rimtai, noriu pasiūlyti. Jeigu Seimo narių poreikiai yra patenkinti 183 mln. litų, gal priimkime tokią nuostatą, kad kiekvienas Seimo narys turi teisę į 1 milijoną. Susidarytų 141 milijonas. To 1 mln. ribose Seimo narys galėtų teikti savo pasiūlymus ir nebūtų kažkam… sakysime, vieni būtų geresni, nes jie yra pozicijoje, o kiti yra blogesni, nes yra opozicijoje, nes šie skaičiai iš tikrųjų yra Lietuvos korupcijos pagrindinis šaltinis. Iš čia eina. Per Seimo narius, toliau per jų valdymą, ir mes gauname tokią situaciją.

Taigi aš manau, kad šis biudžetas, nors buvęs finansų ministras sakė, kad jis yra geras ir kaip galima nebalsuoti už tokį biudžetą, galiu pasakyti, kad šis biudžetas, kalbu bent apie tuos 183 mln., kurie, žinoma, sudaro labai nedidelę dalį, bet vien kalbant apie šią dalį šis biudžetas yra perdėm korupcinis. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Egidijui. Kviečiu į tribūną Seimo narį G.Šileikį. Tai paskutinis, kuris yra užsirašęs kalbėti. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš ilgai jūsų dėmesio tikrai neprikaustysiu, kalbėsiu trumpai ir aiškiai.

Manau, kad Vyriausybė pasielgtų labai garbingai, jeigu biudžetą imtų ir pradėtų formuoti naujai. Daugelis kolegų minėjo, sakė, kokios yra ydos. Patys nesilaikome fiskalinės drausmės, finansinės drausmės. Patys labai akivaizdžiai elgiamės tiesiog kaip prekyvietėje, vieni kitus papirkinėdami, nupirkinėdami, ir tai yra pats negarbingiausias mūsų Seime vykstantis prekybos sandėris, ir ne vienas sandėris, kai valdančiosios koalicijos nariai jau iš anksto yra pasidalinę, net turi tam tikrus limitus: milijoną, pusantro, du, ir pagal ypač svarbių asmenų lygį tie pinigai yra skirstomi. Aš manau, kad finansų ministras, gaila, kad kitų ministrų nėra, turėtų atkreipti dėmesį. Išties tokio korumpuoto biudžeto projekto ir tokių korupcinių santykių Seime dar nebuvo.

Aš manau, kad Vyriausybė, įvertinusi visas pastabas ir pasiūlymus, šį biudžetą turėtų formuoti iš naujo, ir tada galėtume labai konkrečiai, aiškiai ir pagal civilizuotus principus svarstyti. O šiam biudžetui jokiu būdu niekas neturėtų pritarti.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Gintarui. 177 straipsnis sako: kai išklausytos visos pastabos, biudžeto antrasis svarstymas vyksta ne mažiau kaip po 15 dienų. Tai aš galiu pranešti, kad tai bus gruodžio 4 dieną. Šiandien balsavimo dėl šio svarstymo Seime neturi būti. Norėčiau atsiklausti, ar galime paimti lydinčiuosius, kurie privalomi, iki pertraukos? (Balsai salėje) Prašau? (Balsai salėje) Gerbiamasis R.Dagys – dėl vedimo tvarkos.

R.J.DAGYS (TSF). Dėl vedimo tvarkos. Kadangi baigėme svarstymo stadiją, tai Vyriausybės finansų ministras girdi, aš norėčiau, kad iki kito biudžeto svarstymo mūsų salėje būtų aiškiai pasakyta, kaip bus su Europos gamtos apsaugos fondų ir kitų fondų kofinansavimu? Ar ta 800 mln. galima skylė palikta kitų metų biudžete? Mes aiškiai norime matytume skaičius, kur jie yra, nes kitaip bus labai sudėtinga balsuoti. Siūlau užfiksuoti šią pastabą Vyriausybei ir turėti omeny.

PIRMININKAS. Suprantu, kad ministras užfiksavo tą pastabą, kai bus antrasis svarstymas, bus pasakyta. Gerbiamasis Z.Balčytis.

Z.BALČYTIS. Paskutinis kalbėjęs mūsų kolega G.Šileikis iš esmės mus visus apkaltino, kad mes esame papirkinėjami, buvo pavartota ir daug kitų epitetų. Todėl Socialdemokratų frakcija imasi iniciatyvos ir prašo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos tiksliai įvertinti, kad Gintaras pateiktų motyvaciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Aš noriu paklausti, ar darome trumpą pertrauką, ar galime tuos tris lydinčiuosius imti? (Balsai salėje) Galime. Tada kviečiu gerbiamąjį J.Lionginą. Įstatymo projekto registracijos Nr.XP-2585. Biudžeto sandaros įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2585. Kol ateis gerbiamasis Jonas, A.Endzinas. Prašom.

A.ENDZINAS (LSF). Posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Mes jau dirbame labai seniai be pertraukos, frakcijos vardu aš siūlyčiau padaryti pertrauką. Prašau dėl to balsuoti.

PIRMININKAS. Kai klausiau, niekas nieko nesakė. (Balsai salėje) Minutėlę, gerbiamasis Jonai. Kadangi paprašė frakcijos vardu, aš turiu kreiptis į salę. Prašom.

J.LIONGINAS (LSDPF). Atsiprašau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, bet jūs paskelbėte mano pavardę, aš atėjau į tribūną, o tik po to buvo siūlymas daryti pertrauką. Manyčiau, būtų logiška, kad aš baigčiau kalbėti, tada galėsime daryti pertrauką. Na, negražu, kolegos, taip elgtis. Kas pavargo, visada gali išeiti. (Balsai salėje) Matau Liberalų sąjūdžio frakcijos tris narius.

PIRMININKAS. Tai gal pritarkime, nes, gerbiamojo J.Liongino manymu, viskas bus labai trumpai.

Biudžeto sandaros įstatymo 2, 5, 11, 12, 14, 20, 21, 29, 30, 31, 32, 33, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2585* (svarstymas)

J.LIONGINAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Buvo gautos dvi Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, į kurias atsižvelgta. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Tuoj pažiūrėsime, kas užsirašę diskutuoti. J.Veselka frakcijos vardu ir Audrius… Prašom.

A.ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tiesų reikia suprasti, kad dabar yra 1-3b, 1-3c ir 1-3d klausimai kaip paketas. Taip turbūt reikėtų suprasti? Mes, tvirtindami darbotvarkę, siūlėme svarstant 1-3d klausimą, Nr.XP-2587, įterpti ir mūsų klausimą…

PIRMININKAS. Nr.XP-279.

A.ENDZINAS. …ir svarstyti kaip alternatyvų. Aš manau, kad šis procesas truputį užtruks.

PIRMININKAS. Dabar eina 3b, jį baigiame, tada, matyt, siūlysiu daryti pertrauką, o paskui eisime toliau, jeigu tam pritarsite. Dar trumpą rezoliuciją po to priimsime. Nematau J.Veselkos. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui? (Balsai salėje) Prieštaraujančių nėra. Ačiū. Gerbiamoji N.Steiblienė. Prašom.

N.STEIBLIENĖ (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, kad pertrauką gal ir reikia daryti, bet mes gal pirma apsispręskime, kaip mes dirbame, kokie klausimai toliau bus svarstomi. Ar mes iš karto dabar pereiname prie popietinės darbotvarkės ir rytinius klausimus atidedame kitam posėdžiui? Man atrodo, taip būtų logiškiausia.

PIRMININKAS. Aš ką tik norėjau tai pasakyti. Yra gerbiamojo J.Liongino pasiūlymas priimti rezoliuciją, grąžinti tobulinti, tai yra registracijos Nr.XP-2590, tada darome pertraukėlę ir einame prie popietinio posėdžio. Gerbiamasis A.Endzinas su tuo nesutinka.

A.ENDZINAS. Posėdžio pirmininke, vis trys klausimai tarpusavyje susiję. Jeigu mes dabar balsuojame už 132, tada alternatyvūs pasiūlymai netenka prasmės. Todėl reikėtų daryti pertrauką po pateikimo, paskui svarstyti visus kitus paketo klausimus ir tik tada balsuoti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerai. Bet ką darome su pertrauka, ar mes ją darome, ar nedarome? (Balsai salėje)

A.ENDZINAS. Manyčiau, kad būtina.

PIRMININKAS. Vis tiek rytinis posėdis turi būti baigtas, todėl ir siūlau. Gerbiamasis Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, manau, kad pertrauką reikia padaryti, bet kolega J.Lionginas teisingai sako, kad yra vienas šiek tiek greitesnis arba skubesnis klausimas, tai yra ta rezoliucija. Susitariame dėl rezoliucijos, padarome pertrauką ir po to užbaigiame likusius biudžeto reikalus. Mums juk reikės artimiausią savaitę jau pereiti į kitą stadiją. Tai kaip mes pereisime į kitą stadiją, jeigu šiandien neužbaigsime tam tikrų klausimų?

PIRMININKAS. Taip. Todėl kviečiu J.Lionginą pateikti rezoliucijos projektą. Tada darysime pertrauką ir susitarsime. Prašom.

Seimo rezoliucijos „Dėl 2008, 2009 ir 2010 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių“ projektas Nr.XP-2590 (svarstymas)

J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Seimo rezoliucijos „Dėl 2008–2010 m. nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių“ įstatymo projektą Nr.XP-2590. Komiteto sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs Vyriausybės pateiktą Lietuvos Respublikos 2008 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr.XP-2584, pasiūlė Vyriausybei, įvertinus numatomus priimti Akcizų įstatymo pakeitimus, padidinti 2008 m. planuojamas valstybės biudžeto pajamas, komiteto sprendimas yra grąžinti rezoliucijos projektą Nr.XP-2590 Lietuvos Respublikos Vyriausybei tobulinti. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ar šiam rezoliucijos projektui galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Nepritarta. Kaip nutariam? (Balsai salėje) Grąžiname iniciatoriams bendru sutarimu. Gerbiamasis Žiemeli, norite užsiregistruoti? Norite būtinai balsuoti, reikalaujate? Prašom. Registruojamės. Balsuosime, ar pritariame grąžinti rezoliuciją tobulinti, kaip pasiūlė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Užsiregistravo 63. Balsuojame. Grąžinti tobulinti – taip pasiūlė Biudžeto ir finansų komitetas.

Už – 55, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta Seimo rezoliucijos projektą grąžinti iniciatoriams.

Baigdamas rytinį posėdį pranešu, kad po 10 minučių pradėsime popietinį, ir pradėsime 1-3c klausimu. Kaip jūs pageidavote, eisime iš eilės. Skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. 10 minučių pertrauka.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLPDF – Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija.