Trisdešimt pirmasis (352) posėdis
2007 m. lapkričio 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. KUBILIUS

PIRMININKAS (A.KUBILIUS, TSF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Suprantu jūsų džiaugsmą. Man irgi labai džiugu jus matyti. Malonu. Gerbiamieji kolegos, kaip jūs suvokiate, pradedame darbą. Bet kadangi mano darbotvarkėje buvo pažymėta, kad pirmininkauju nuo 11 val., tai dėl visko kalta V.Gureckienė.

Seniūnų sueigos patikslinta 2007 m. lapkričio 20 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

Gerbiamieji kolegos, pradedame darbą. Ir dėl darbotvarkės. Seniūnų sueiga priėmė sprendimą iškelti Darbo kodeksą ir jį lydinčius įstatymus, o visa kita yra likę taip, kaip numatyta darbotvarkėje, nieko daugiau nebuvo keista. Tai, gerbiamieji kolegos, ar būtų kokių kalbų? Prašom. L.Graužinienė.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš frakcijos vardu noriu vis dėlto paprašyti įtraukti klausimą Nr.XP-2595 dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos J.Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti, išvadų svarstymą ir priėmimą. Kadangi, kaip matau, šis klausimas aštrėja ir prasideda įvairios laidos, aš manau, tikrai reikia pabaigti vieną kartą tą, kad nebūtų eskaluojama ši tema iki nesąmoningų veiksmų.

PIRMININKAS. Tai kieno nesąmoningi veiksmai? A.Paulauskas, prašom.

A.PAULAUSKAS (NSF). Ačiū, pirmininke. Vakar išgirdome įdomių naujienų, kad ant plauko yra pakibęs nacionalinio investuotojo likimas. Siūloma keisti įstatymą dėl atominės elektrinės statybos. Vienas iš nacionalinio investuotojo subjektų prakalbo apie Rusijos specialiųjų tarnybų įtaką griaunant šį projektą. Manau, labai svarbiai yra iškilęs valstybės nacionalinio saugumo klausimas ir skaidrumo klausimai įgyvendinant šį projektą. Aš manau, kad Seimas negali būti nuošalyje. Jau yra netgi metami kaltinimai Seimo nariams, todėl siūlau pakviesti šiandien premjerą, išklausyti jį, kokia šiandien situacija, ką jis gali pasakyti dėl šito projekto likimo. Ir taip pat iškviesti Saugumo departamento vadovą Povilą Malakauską.

PIRMININKAS. P.Auštrevičius. Prašom, tada apsispręsim.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš frakcijos vardu norėčiau visų kolegų tiesiog kolegiškai paprašyti, kad klausimai 2-4a ir 2-4b galimai būtų šiek tiek kilstelti į viršų, nes mūsų pagrindinis pranešėjas E.Masiulis turi vieną konferenciją, į kurią jis tuo laiku jau turi būti išvykęs. Ar mes galėtume surasti laiko kiek anksčiau šiuos klausimus pateikti Seimui?

PIRMININKAS. Gerai, irgi apsispręsime. Tai, gerbiamieji kolegos… Taip, G.Šileikis, prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, yra 1-9 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso svarstymas. Pagal Statutą, jeigu yra įregistruoti dėl to paties kodekso alternatyvūs pasiūlymai, jie turėtų būti kartu svarstomi. Negalėtume mes svarstyti dabar vienų, o kada nors kitų. Siūlyčiau papildomai įtraukti Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso projektus Nr.XP-1612 ir Nr.XP-1613, nes tai yra alternatyvos, todėl jie, be abejo, turi būti kartu svarstomi. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Gintarai, aš kiek girdžiu, Č.Juršėnas sako, kad tai bus svarstoma ketvirtadienį. Didelis jūsų paketas. (Balsai salėje) Bet kokia jo stadija? (Balsai salėje) Irgi svarstymo stadija? (Balsai salėje)

Gerai, gerbiamieji kolegos. Ir A.Matulas, prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, šiandien po Seniūnų sueigos darbotvarkėje atsirado 2-4a ir 2-4b įstatymų projektai. Alkoholio kontrolės įstatymo projektai, pagal kuriuos vėl ketinama grąžinti alkoholio reklamą. Nuo Naujųjų metų Seimas jau yra apsisprendęs, jūs žinote, kiek ilgai dvejojo Prezidentas. Dabar mes vėlgi tame fone, Skuodo įvykio fone, plintančio alkoholizmo fone Liberalų sąjūdžio iniciatyva imamės spręsti tokius negražius dalykus. Mielieji kolegos, galvokime, ką darome. Aš tikrai rekomenduoju, siūlau ir prašau jūsų išbraukti šiuos įstatymų projektus iš darbotvarkės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl 2-4a ir 2-4b. Aš noriu A.Matului pasakyti, kad čia yra surinkta 50 Seimo narių parašų, ir tai reiškia, kad šie klausimai privalomai įtraukiami į darbotvarkę. P.Auštrevičius siūlė, kad jų pateikimas būtų anksčiau. Tai ar galime bendru sutarimu sutarti 15 valandą? (Balsai salėje) Prašom. A.Čaplikas. Nėra sutikimo.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Aš tik galėčiau priminti, kad 15 val. mes esame sutarę Seniūnų sueigoje pradėti svarstyti klausimus, kurių registracijos numeriai Nr.XP-2552, Nr.XP-2553…

PIRMININKAS. Taip, nacionalinio saugumo.

A.ČAPLIKAS. Taip, manau, kur kas svarbesni klausimai negu alkoholio reklama.

PIRMININKAS. O po to eina Teismų įstatymas. Nėra jokių galimybių ką nors sukeisti. Gerbiamieji liberalai, turime jus nuvilti, kiti sakys, kad ginklai labai svarbu, aš jau žinau. Taigi viskas iš eilės.

Tai šitas dalykas yra išspręstas. Dabar antras dėl Baudžiamojo ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų, vienam… G. Šileikio siūlymui dėl Nr.XP-1613 kol kas nėra komiteto išvadų, jie padarė pertrauką, o Nr.XP-1612 yra pasiūlyta atmesti. Jie yra įtraukti ketvirtadienį į darbotvarkę. Ar jūs sutiktumėte palaukti iki ketvirtadienio? Gerai, sutinkate.

Dėl A.Paulausko siūlymo iškviesti premjerą ir kitus pareigūnus. Gerbiamieji kolegos, yra 92 straipsnio 4 dalis, kuri neleistų mums niekaip kitaip elgtis, jeigu būtų surinkta dešimtadalis visų Seimo narių parašų po raštišku reikalavimu, tokiu atveju tikrai premjeras privalėtų ateiti. Bet jeigu yra bendras… Ar būtų toks?.. Na, reikėtų pasitikrinti, ar premjeras gali ateiti, ar jisai ateis. O gal negali ateiti. Tai iš tikrųjų gal mes galėtume sutarti. I.Šiaulienė, prašom.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad tikrai šiandien yra per ankstyvas kvietimas premjerui atsakinėti į šituos klausimus. Vakar visi matėte akivaizdžiai, vyko „Forumas“, „Panoramoje“ buvo interviu ir taip toliau, kitaip sakant, medžiaga nėra apdorota ir kažko naujo jisai šiandien nepasakys, nėra sutarimo. Ir dar jisai turi svečią – Vengrijos premjerą. Kolegos, jeigu mes norime ne formaliai, o aiškaus ir tikslaus atsakymo, palaukime vieną dvi dienas, tuo labiau kad pats premjeras yra pasakęs: „Vyriausybė nesileidžia į šantažą“, kitaip sakant, labai atsakingai ir kompetentingai šitas klausimas bus nagrinėjamas ir jis nebus sprendžiamas be Seimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime sutarti, kad ketvirtadienį Vyriausybės valandos… (Balsai salėje) Dėl ko balsuojame? Nėra jokios procedūros, dėl kurios galėtume balsuoti. Skubus iškvietimas yra numatytas pagal 92 straipsnį. Tai ne mažiau kaip dešimtadalis, t. y. 14 Seimo narių, parašų. Visa kita yra mūsų geri palinkėjimai. Galime paklausti premjero, ar jisai galėtų šiandieną ateiti.

Prašom, A.Paulauskas.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ne pirmą kartą ši procedūra yra atliekama. Kai yra svarbus klausimas, Seimas apsisprendžia – kviesti ar nekviesti. Seimo valia yra nuspręsti. Prašau teikti šį klausimą balsuoti.

PIRMININKAS. Na, aš nepamenu tokių procedūrų, kad Seimas priimtų sprendimą iškviesti ant kilimo premjerą jėga. Tai arba yra pasirašytas reikalavimas ir tokiu atveju yra numatyta procedūra, arba iš anksto yra numatyta Vyriausybės pusvalandyje. Visa kita yra gražūs norai. Tai aš net neturiu ką teikti balsuoti, iškvietimas yra aprašytas procedūrose. Jeigu galite surasti kokią nors kitą procedūrą negu ta, kurią aš citavau, būtų labai malonu, jeigu jūs ją man nurodytumėte, gal aš ne viską žinau. Kol kas lieka tai nenuspręsta.

Paskutinis dalykas. Darbo partijos frakcijos siūlymas įtraukti Seimo laikinosios komisijos J.Abromavičiaus žūčiai tirti išvadų svarstymą į šiandieną. Aš taip suprantu, į šios dienos posėdį? Gerbiamoji Graužiniene, į šios dienos posėdį, taip? Gerbiamieji kolegos, tai yra frakcijos siūlymas, pateiktas pagal Statutą. Tokiu atveju registruojamės ir apsispręsime dėl šio siūlymo. Gerbiamieji kolegos, registracija. Registruojamės.

Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Darbo partijos frakcijos pasiūlymo įtraukti į šios dienos posėdžio darbotvarkę Seimo laikinosios komisijos J.Abromavičiaus žūčiai tirti išvadų svarstymą. Kas remia šį Darbo partijos frakcijos siūlymą, balsuoja už.

Už – 61, prieš – 2, susilaikė 32. Gerbiamieji kolegos, klausimas yra įtrauktas. Reikia rasti laiką. Kuriuo laiku mes galime? Belieka tik įtraukti kaip naują klausimą į posėdžio pabaigą, prieš pateikimus, tai būtų 18.00 valandą. Aš kito laiko negaliu atrasti. L.Graužinienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ. Noriu posėdžio pirmininkui priminti, kad frakcijos siūlė svarstymo ir priėmimo stadijas. Jūs pateikėte balsuoti tik dėl svarstymo, todėl aš prašyčiau, jeigu buvo kam nors neaišku, perbalsuoti. Mes siūlėme abi stadijas, ne vieną. Prašytume rasti laiko anksčiau negu 18.00 valandą.

PIRMININKAS. Aš negaliu surasti jokio kito laiko, nes darbotvarkė yra aptarta Seniūnų sueigoje. O dėl priėmimo, tai jūs žinote, kad ne posėdžio pirmininkas tai sprendžia. Jeigu jūs siūlote ypatingos skubos tvarką, tai gali pateikti tik Seimo Pirmininkas. A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš nenorėčiau sutikti su jūsų siūlymu šitą klausimą, kurį dabar papildomai įtraukėme, įrašyti 18.00 valandą. Pateikimus daro ministrai, manau, ministrus versti laukti ir juos išmušti iš dienos grafiko… Manau, kad jie susiplanavę savo darbo laiką. Siūlau įtraukti kaip paskutinį klausimą, padarysime pateikimus, o po to galėsime svarstyti tą klausimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, ministrai turi paklusti Seimo valiai, bet kadangi yra du siūlymai… Dar L.Graužinienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ. Aš vis dėlto frakcijos vardu siūlau šį klausimą įtraukti į rytinio posėdžio darbotvarkę, tegul Seimas apsisprendžia pats, balsuoja.

PIRMININKAS. Gerai. Apsispręsime balsuodami. Gerbiamieji kolegos, yra du siūlymai: vienas siūlymas – įtraukti į rytinio posėdžio darbotvarkę, kitas siūlymas – į vakarinio posėdžio darbotvarkę. Jeigu pasirinksime kurį nors variantą, tada apsispręsime, kelintą valandą. Gerbiamieji kolegos, trumpoji registracija. Registruojamės ir apsispręsime balsuodami. Yra du siūlymai. Vienas – rytinio posėdžio metu. Kas balsuos už, tai balsuos už rytinį posėdį, kas balsuos prieš, balsuos už vakarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, prašom rinktis, kurio posėdžio metu šį svarstymą surengtume. Pliusas yra už rytinį posėdį, minusas – už vakarinį posėdį.

Už – 52, prieš – 58, taigi – vakarinis posėdis. Yra du variantai: 18.00 val. arba kaip patį paskutinįjį. Kas remia, kad svarstytume 18.00 val., balsuoja už, kas remia, kad svarstytume kaip patį paskutinįjį klausimą, dienos posėdžių pabaigoje, balsuoja prieš. Vėl alternatyvus balsavimas. Balsavimas už – už 18.00 val., balsavimas prieš – už tai, kad būtų svarstomas kaip paskutinis klausimas.

Gerbiamieji kolegos, už – 66, prieš – 37. Svarstymas 18.00 val., po to visi galės pažiūrėti ir televizijos laidą.

Gerbiamieji kolegos, šitą klausimą išsprendėme. Ar būtų galima bendru sutarimu pritarti? Balsuojame. Kas už tai, kad šios dienos posėdžių darbotvarkė būtų patvirtinta, balsuoja už. Gerbiamieji kolegos, balsavimas vyksta dėl šios dienos posėdžių darbotvarkės.

Gerbiamieji kolegos, už darbotvarkę – 81, prieš – 3, susilaikė 22. Darbotvarkė patvirtinta, pradedame dirbti.

Prieš pardėdami dirbti, turime naują Balsų skaičiavimo komisiją, kuri dirbs iki gruodžio 20 dienos. Komisija siūloma tokia: K.Čilinskas (Tėvynės sąjungos frakcija), I.Rozova (Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija), Z.Mikutis (Darbo partijos frakcija), A.Endzinas (Liberalų sąjūdžio frakcija), N.Steiblienė (Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija). Yra siūloma tokia balsų skaičiavimo grupė, niekas tam neprieštarauja.

Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-804(4*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, mūsų darbotvarkės 2 klausimas. Priėmimo stadija. Kviečiu P.Vilką į tribūną pristatyti mums paskutinįjį variantą. Pradedame priėmimo procedūrą. Gerbiamasis pirmininke, gal keletą žodžių kaip bendrą įžangą, o toliau pradedame priėmimą pastraipsniui, dėl atskirų pataisų dar irgi apsispręsime.

P.VILKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas gavo papildomų pasiūlymų. Kai kuriuos pasiūlymus, ypač gautus iš Seimo Teisės departamento, apsvarstė ir išreiškė savo nuomonę. Siūlau kolegoms ir Seimo posėdžio pirmininkui eiti pagal straipsnius ir tegul Seimas apsisprendžia.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui. Prašau visų dėmesio, nes iš tikrųjų įstatymas svarbus. Priėmimo stadijoje dar gavome naują paketą pataisų. Aš noriu visų pirma paklausti gerbiamųjų Seimo narių, nes yra ir E.Pupinio, ir pono V.Simuliko, ir E.Žakario, ir P.Vilko, ir J.Veselkos, ir B.Vėsaitės pataisų. Ar mes kiekvienai pataisai taikome 29 balsų reikalavimą, ar sutariame supaprastinti?

Iš tikrųjų tai svarbus įstatymas ir Seimo narių, kurie paskutiniu metu pateikė savo pataisas, visas pataisas laikome remiamas 29 Seimo narių. Galime tam pritarti? Ne? Tai būtų greitesnis procesas. Tokiu atveju iš karto pereitume prie tų pataisų svarstymo ir balsuodami atsiimtume, apsispręstume, ką toliau darome. Jeigu taip, tada netaikysime 29 Seimo narių paramos reikalavimo ir pradedame priėmimą.

1 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, ar yra kokių nors pastabų?

P.VILKAS. Dėl 1 straipsnio nėra pastabų.

PIRMININKAS. Ar galime? Matau J.Veselka užsirašęs dėl 1 straipsnio? Ne, dėl viso, taip. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime, pritariame. 2 straipsnis – E.Pupinio buvusi pataisa 11 daliai, bet lyg yra atsiimta. E.Pupinis gali pasakyti, ar jis atsiėmė pataisą 2 straipsnio?

E.PUPINIS (TSF). Taip, ačiū, nes pateikiau kitą pataisą po pokalbio komitete.

PIRMININKAS. Gerai, atsiimta. Toliau 2 straipsnio 12 dalis. Komitetas pritaria. Ar komiteto pranešėjas norėtų dar ką nors pasakyti?

P.VILKAS. Ekonomikos komitetas pritaria tam pasiūlymui. Motyvuoja tuo, kad siekiant išlaikyti stambius šilumos tiekimo įmonės vartotojus reikėtų įstatyme tokiems vartotojams numatyti specialias sąlygas.

PIRMININKAS. Klausiu, ar galime pritarti bendru sutarimu E.Pupinio pataisai 2 straipsnio… Ne, J.Veselka sako ne. J.Veselka. Prašom dėl motyvų. Po to balsuosime.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, noriu šiek tiek paaiškinti. Prieš tai galiojusiame įstatyme tokios sąvokos nebuvo. Trijuose variantuose, kuriuos mes svarstėme, taip pat tokios sąvokos nebuvo. Ji atsirado tik paskutiniame ketvirtame variante. Ką ji numato? Ji numato, kad tie šilumos vartotojai, kurie suvartoja ne mažiau kaip 1% šilumos visos energijos, turi teisę reikalauti, kad jiems būtų nustatyta individuali kaina, kuri padengtų kaštus, mažesnė kaina kaip įprasta, negu nustatyta visiems vartotojams. Anksčiau buvo tokia nuostata, kad jeigu jie nori atsijungti, jie turi dalį išlaidų padengti. Dabar, kadangi atsijungti neapsimoka, jie eina kitu keliu – prašo nustatyti individualią kainą. Po individualios kainos nustatymo aišku, kad visiems kitiems vartotojams kaina turės pakilti. Todėl, gerbiamieji, ar mes einame tuo keliu, kad vėl teikiame privilegijas stambesniems vartotojams, motyvuodami tuo, kad jie neva išeis. Nors dabar Ūkio ministerija tvirtina, niekas nebeišeina, nes centralizuotai tiekiama šiluma, pasirodo, yra efektyvesnė. Tai dabar kitą landą atidarome, kad jie nusistatytų sau individualią kainą, nepadengdami nieko kitiems šilumos vartotojams. Nes teoriškai sakoma, jeigu jie apskritai išeis, tai kaina dar labiau išaugs. Todėl manau, kad yra pažeidžiamas pagrindinis principas, kad stambiems vartotojams vėl sudaroma galimybė nusistatyti individualią žemesnę kainą negu kitiems vartotojams. Manyčiau, kad šiai nuostatai nereikia pritarti, nes jos nebuvo nei aname įstatyme, nei šio įstatymo trijuose variantuose, kurie buvo iki šiol.

PIRMININKAS. Ir E.Pupinis nori savo pataisą užtarti.

E.PUPINIS. Gerbiamieji kolegos, tai ne visai tiesa, ką pasakė ponas J.Veselka. Kai kuriais atvejais atsijungdami šilumos vartotojai vien dėl to, kad pakankamai neišnaudojami šilumos tinklų pajėgumai, pakelia bendrą kainą visiems kitiems vartotojams. Tarkime, jeigu sistemos gale yra stambus vartotojas, jo atsijungimas automatiškai padaro taip, kad pakeliui tiekiama šiluma gerokai pabrangsta. Todėl buvo šis pasiūlymas, kad vis dėlto… Beje, ši nuostata buvo Kainų komisijos reglamente. Šiuo metu, kai mes griežtiname ir šiek tiek apribojame Kainų komisijos veiklą savo įstatymų normomis, gali būti problema, jeigu įstatyme nebūtų perkelta ta nuostata, kuri anksčiau buvo leidžiama Kainų komisijai. Todėl ir yra pasiūlymas įstatyme įrašyti, kad vis dėlto specialiais atvejais, aišku, ne vartotojų sąskaita, ši kaina, nustatyta stambiam vartotojui, turi padengti savo kaštus.Turėtų būti numatyta galimybė, kad per Kainų komisiją gali būti patvirtinta speciali kaina. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, trumpoji registracija ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame šiai pataisai. Dabar registruojamės. Prašom registruotis.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 81 Seimo narys. Kas remia E.Pupinio pataisą 2 straipsnio 2 daliai, balsuoja už. Jau registravomės, dabar balsuojame. Balsuojame dėl E.Pupinio pataisos 2 straipsnio 12 daliai, kuriai komitetas pritaria.

Už – 68, prieš – 2, susilaikė 8. Taigi pataisai yra pritarta.

Toliau. Gerbiamieji kolegos, V.Simuliko ir E.Žakario pataisa 2 straipsnio 21 daliai. Komitetas nepritaria. Kas norėtų pristatyti pataisą. V.Simulikas. Prašom.

V.SIMULIK (NSF). Dėkoju, pirmininke. Mielieji kolegos, mes su ponu kolega Edvardu teikėme septynis pasiūlymus, kurie visi tarpusavyje susiję. Jeigu šiam pasiūlymui nebus pritarta, tai kiti šeši bus netikslingi. Esmė ta, kad gyvenimas privertė teikti šį pasiūlymą savivaldybių teikimu. Praktika rodo, kad savivaldybė yra šimtaprocentinis savininkas šiluminių tinklų. Daugelis savivaldybių ir valdo šiluminius tinklus. Vienetai savivaldybių tinklus yra pernuomojusios kitiems valdytojams. Taigi savivaldybė, kaip steigėjas, kaip valdytojas, taryboje priima sprendimą nustatyti kainą metams ir teikia Kainų komisijai. Bet šiandien Kainų komisija turi teisę vienašališkai nustatyti savo kainą. Kaip atsitiko Šiaulių mieste būtent dėl Šiaulių kainų? Savivaldybės taryba priėmė vieną sprendimą, o Kainų komisija, vadovaudamasi savo metodikomis, gerokai pakėlė šią kainą. Mes su ponu E.Žakariu siūlome, kad savivaldybių tarybų sprendimai nebūtų peržiūrimi tuo atveju, jeigu jie neviršija maksimaliai leistinos šilumos kainos, kurią numatytų Kainų komisija. Visais kitais atvejais, jeigu ta kaina bus didesnė nei ta leistina riba, komisija turėtų teisę mažinti kainą, bet jokiu būdu ne didinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… Prašom, gal komiteto nuomonė.

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas nepritaria šiam pasiūlymui. Motyvai buvo tokie, kad šilumos sektoriuje vietoj maksimalių kainų ribų buvo priimtas bazinės kainos modelis. Jis siūlo apsaugoti šilumos sektorių nuo ekonomiškai nemotyvuotų politinių kainų. Nes priėmus maksimalių kainų modelį, visada atsiranda teisėtos galimybės nepažeidžiant įstatymo savivaldybėms priimti sprendimus, įpareigojančius įmones nustatyti politines kainas. Jeigu mes pritartume šiam pasiūlymui, kolegos, tai šis pasiūlymas prieštarautų įstatymo reglamentuotiems kainodaros ir kainų reguliavimo principams. Iš principo tada reiktų ir įstatymą stabdyti. Todėl komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. B.Vėsaitė nori kalbėti prieš. Prašom. Kalbos dėl motyvų.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Kolegos, aš galiu tik pritarti P.Vilko siūlymui balsuoti prieš, nes iš tikrųjų gerbiamojo V.Simuliko ir E.Žakario pasiūlymas prieštarauja įstatyme reglamentuotiems kainodaros ir kainų reguliavimo principams.

PIRMININKAS. E.Žakaris nori pritarti pataisai. Prašom.

E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Vietos savivaldos įstatyme yra aiškiai parašyta, kad už šilumos tiekimą atsako savivaldybės taryba. Pagal Šilumos ūkio įstatymą lyg ir šilumos kainą tvirtina taryba, bet realiai gyvenime yra visai kitaip. Taryba patvirtina vieną kainą, Kainų komisija nustato pagal savo pačios priimtą ir pasitvirtintą metodiką visiškai kitą kainą. Tos kalbos, kad įmonės varys tarybą į bankrotą, kad priims politinius sprendimus, aš nemanau, kad yra pagrįstos. Pats savininkas darys sau blogiau. Maksimaliai leistinos kainos nustatomos ir elektros tiekimui, ir dujoms. To nėra tik šilumos tiekimui. Aš manau, jeigu mes pasisakome už savivaldą, už savivaldos stiprinimą, tai leiskime galų gale tai savivaldai nors ką nors spręsti. Todėl prašau palaikyti siūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsispręsime balsuodami. Prieš tai registruojamės. (Balsai salėje) Prašom registruotis. Vyksta registracija. Registruojamės ir balsuosime dėl V.Simuliko ir E.Žakario pataisos, kuriai nepritarė komitetas. Gerbiamieji kolegos, kas remia pataisą, balsuoja už, manantys kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Vyksta balsavimas dėl V.Simuliko ir E.Žakario pataisos 2 straipsnio 21 daliai.

Už – 29, prieš – 25, susilaikė 28. Pataisai nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, iš V.Simulio supratau, kad tuo atveju ir pataisa 2 straipsnio 22 daliai, ir kitos pataisos nebus teikiamos. Taip? Gerbiamasis Valerijau, ar aš teisingai supratau, kad kitos pataisos jau nebus teikiamos? Taigi kartu išsisprendė kitos problemos.

Toliau 2 straipsnio 30 daliai – pono P.Vilko pataisa. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar įstatyme galiojantis šilumos punkto apibrėžimas susiaurina sąvoką, todėl vietoj „pastato šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginio“ aš siūlau „šilumos perdavimo tinklo įrenginys“. Tai yra platesnė sąvoka, nes šiuo metu yra tam tikrų problemų, kai pastato įrenginiai priklauso ir šilumos tiekėjui, ir pastatui. Tada kyla tam tikrų nesusipratimų renovuojant ir remontuojant. Tas apibrėžimas yra suderintas ir neprieštarauja, bet papildo. Siūlau pritarti. Ekonomikos komitetas tam pritarė.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti prieš? E.Klumbys. Prašom. Nepritaria.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, šia pataisa yra labai aiškiai pasakoma, kad šilumos punktas yra šilumos perdavimo tinklo įrenginys, tai yra dalis. O šilumos perdavimo tinklas yra tiekėjo nuosavybė. Dėl to mes turėsime labi daug problemų (jų ir dabar yra) su tais šilumos punktais, kurie yra įrengti daugiabučiuose namuose. Pagal šį apibrėžimą tie punktai iš esmės paimami iš bendrijų, jeigu jie yra bendrijose, tiesiog atimami ir tampa šilumos gamintojų nuosavybe. Aš manau, kad šilumos punkto apibrėžime reikia labai aiškiai suformuluoti nuosavybės santykius. Tai, ką siūlo Seimo narys P.Vilkas, yra visiškai netinkama sąvoka.

P.VILKAS. Nesutikčiau, kolega.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, minutėlę. Nematau norinčių daugiau kalbėti dėl šios pataisos. B.Vėsaitė nori? Prašom. Dar kartą B.Vėsaitė. Paspauskite mygtuką.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų pono P.Vilko pataisa palaikytina. Komitetas labai ilgai diskutavo ir priėjo prie išvados, kad tik tokiai formuluotei galima pritarti. Siūlau Seimo nariams apsispręsti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl šios P.Vilko pataisos, kuriai komitetas pritarė. Registracija.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai.

Kas remia P.Vilko pataisą, balsuoja už. Prašom balsuoti. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl P.Vilko pataisos.

Už – 65, prieš – 9, susilaikė 9. Pataisai yra pritarta.

Gerbiamasis pranešėjau, matau Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas 2 straipsniui. Ar galite jas aptarti?

P.VILKAS. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo pasiūlyme atkreipė dėmesį, kad teisine prasme neaiški sąvokos „šilumos pardavimo vieta“ turinys. Taip pat neaišku, kas ir kokia tvarka apskaičiuoja minėtus nuostolius ir papildomas sąnaudas. Norėčiau kolegoms paaiškinti, kad keičiamame įstatyme vartojamos dvi sąvokos, susijusios su šilumos tiekimu ir atsiskaitymu už sunaudotą šilumą, t. y. „šilumos pirkimo ir pardavimo vieta“ ir „tiekimo vartojimo vieta“. Paprastai šilumos pirkimo ir pardavimo vieta ir tiekimo vartojimo vieta sutampa ir nustatoma bendra taisyklė, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo ir pardavimo vietoje įrengtus atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Tačiau galimi atvejai, kai šilumos pirkimo ir pardavimo vieta ir tiekimo vartojimo vieta yra skritingose vietose ir atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai gali būti įrengiami kitoje nei šilumos pirkimo ir pardavimo vietoje. Tokiu atveju šilumos nuostolius atkarpose tarp šilumos pirkimo ir pardavimo vietos ir apskaitos prietaiso, kurie neapskaityti apskaitos prietaisų, skaičiavimo metodus ir tvarką reglamentuoja ūkio ministro tvirtinami teisės aktai. Man atrodo, kad įstatymo nuostatos neprieštarauja, priimtos logiškos, ir Ekonomikos komiteto siūlymas yra nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui.

PIRMININKAS. Komitetas apsvarstė, turi savo aiškią nuomonę. Daugiau pataisų nėra. Turime apsispręsti dėl viso 2 straipsnio. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 2 straipsnio? E.Klumbys dėl viso 2 straipsnio. Jūs dabar galite kalbėti dėl viso 2 straipsnio. (Balsas salėje) Yra pateikta komiteto nuomonė ir balsuoti nėra už ką, nes nėra jokių pataisų. Jūs prieš visą 2 straipsnį? Prašom. E.Klumbiui žodis dėl viso 2 straipsnio.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai, kas parašyta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose, yra esminiai dalykai. Kaip pasakė pranešėjas, dabar bus tvarkoma ūkio ministro kažkokiais teisės aktais. Mes jau dabar turime tokią situaciją ir turime begalę dalykų, kai įstatymas sako viena, o ūkio ministro įsakymai sako visiškai ką kita. Tas chaosas, kuris yra šilumos ūkyje, ir yra kuriamas tais teisės aktais. Yra labai aiškios Civilinio kodekso nuostatos, kur yra atsiskaitymo riba už vartojamą šilumą. Gerbiamieji kolegos, palaikydami tokią 2 straipsnio redakciją, jūs dar labiau sukomplikuosite tą situaciją, kuri yra atsiskaitant už šilumą, ypač daugiabučiuose namuose.

PIRMININKAS. B.Vėsaitei lieka tik pritarti 2 straipsniui. Jūs tai ir norite padaryti? Prašom, jums žodis.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau balsuoti už 2 straipsnį. Dėl Teisės departamento išvados. Ji taip pat buvo ilgai diskutuota komitete ir prieita prie išvados, kad siūloma Teisės departamento nuostata būtų tikrai perteklinė. Manau, kad nekyla problemų priimant 2 straipsnį. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar registruojamės.

Užsiregistravo 80 Seimo narių.

Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas su tom pataisom, kurios buvo priimtos, balsuoja už. Vyksta balsavimas.

Gerbiamieji kolegos, už – 61, prieš – 7, susilaikė 11. Taigi 2 straipsnis yra priimtas.

Toliau iki 10 straipsnio nėra pataisų. Ar norite kalbėti? E.Klumbys nori kalbėti dėl kažkurio straipsnio. Prašom. Jeigu E.Klumbys įvardytų, dėl kurio straipsnio, tada matytume, ar kitus galime priimti. Ar dėl 3 straipsnio jūs turite pastabų? Taip, 3. Prašom. Tada dėl 3 straipsnio.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį į 3 straipsnį, kas jame yra rašoma: „Šilumos gamyba yra grindžiama šilumos gamintojų konkurencija.“ Kur jūs matote tą konkurenciją? Kur matote konkurenciją Vilniuje, kai yra vienas akivaizdus šilumos tiekėjas, kur Kaune, Klaipėdoje? Nėra tos konkurencijos šilumos ūkyje. Mes turime labai aiškiai pasakyti, kad iš esmės šiluma, šilumos tiekimas yra monopolistinė veikla. Aš neįsivaizduoju, kur ir kada Lietuvoje atsiras ta konkurencija, kurią mes įsivaizduojame. Šis straipsnis yra visiškai tuščias. Mes jį turėtume suformuluoti taip, kad atsispindėtų, kokia yra reali padėtis Lietuvoje, o ne paskui aiškinti visiems, kad mūsų šilumos gamyba yra konkurencinga.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti už 3 straipsnį? Nėra norinčių kalbėti. Trumpoji registracija ir tada apsisprendžiame, ar priimame 3 straipsnį. Registruojamės!

Užsiregistravo 81 Seimo narys.

Kas už tai, kad 3 straipsnis būtų priimtas, balsuoja už. Balsuojame dėl 3 straipsnio priėmimo.

Už – 57, prieš – 3, susilaikė 12. Gerbiamieji kolegos, 3 straipsnis yra priimtas.

Toliau dėl 4 straipsnio būtų pastabų?

P.VILKAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Nėra pastabų. Galime priimti bendru sutarimu? Priimame. 5 straipsnis. Galime priimti? Priimame. 6 straipsnis. Taip pat galime priimti. 7 straipsnis. Nėra pastabų. Priimame. 8 straipsnis. Taip pat nematau. Priimame. 9 straipsnis. Ir 10 straipsniui yra pataisa, Seimo Teisės departamento pastaba. Prašom, pranešėjau.

P.VILKAS. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pasakė abejonę dėl ginčų nagrinėjimo tvarkos, kad savivaldybės sprendžia. Taigi Ekonomikos komitetas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui ir išbraukė žodžius „savivaldybių institucijas“, paliko ginčų nagrinėjimo tvarką (…) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija“, ir ši dalis išdėstoma taip: „Jeigu šilumos tiekėjas atsisako supirkti nepriklausomo šilumos gamintojo pasiūlytą nustatytus reikalavimus atitinkančią šilumą, gamintojas turi teisę apskųsti tiekėjo sprendimą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.“ Nepriklausomo šilumos gamintojo ar šilumos tiekėjo skundus dėl savivaldybės institucijų sprendimo ikiteismine tvarka nagrinėja… Atsiprašau, nepriklausomo šilumos gamintojo ar šilumos tiekėjo skundus dėl savivaldybės ikiteismine tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas, padarė kai kurias redakcines pataisas. B.Vėsaitė nori kalbėti už visą 10 straipsnį. Kalbame dėl viso 10 straipsnio su tom pataisom, kurios buvo padarytos komitete. Taip? Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti už 10 straipsnį. Teisės departamento išvada komitetui pasirodė visiškai logiška, nes, pavyzdžiui, jeigu atsitiktų taip, kaip atsitiko su „Geoterma“, kad savivaldybė atsisako supirkti iš jos pagamintą šilumą, tada labai logiška, kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija priima sprendimą ikiteismine tvarka. Siūlau palaikyti visą straipsnį.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, aš suklydau dėl paskutinio šio punkto sakinio. Aš noriu pakartoti, kad redakcija tokia: „Nepriklausomo šilumos gamintojo ar šilumos tiekėjo skundus ikiteismine tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.“

PIRMININKAS. Tvarka. Taip ir parašyta. Aš suprantu. Toliau tokiu atveju apsisprendžiame, ar galime bendru sutarimu pritarti?

B.VĖSAITĖ. Taip.

PIRMININKAS. Nematau norinčių dėl to diskutuoti. Taigi pritariame komiteto pasiūlytam variantui.

Toliau 11 straipsnio 1 dalyje vėl Teisės departamento pastaba. Prašom.

P.VILKAS. Komitetas pritarė ir po žodžių „Civilinio kodekso“ įrašo žodžius „ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vartojimo sutarčių sudarymo“, toliau išdėstant pagal dabartinę redakciją. Taigi pritaria departamento pasiūlymui.

PIRMININKAS. Jūs siūlote pritarti tokiai pataisai, kurią siūlo Teisės departamentas. Taip? Ar galime bendru sutarimu pritarti?

B.VĖSAITĖ. Taip.

PIRMININKAS. Pritariame pataisai. Tuo atveju visam 11 straipsniui galime pritarti?

B.VĖSAITĖ. Taip.

PIRMININKAS. Galime. Pritariame.

Tokiu atveju toliau 11 straipsnis priimtas. 12 straipsnio 2 daliai Teisės departamento pastaba.

P.VILKAS. Departamentas atkreipė dėmesį, kad Civiliniame kodekse nevartojama sąvoka „kolektyviniai sprendimai“. Komitetas pritaria ir išbraukia žodžius „kolektyviniu sprendimu“.

PIRMININKAS. Tvarka. Pataisai galime pritarti?

B.VĖSAITĖ. Taip.

PIRMININKAS. Pritariame. Visam straipsniui?

B.VĖSAITĖ. Taip.

PIRMININKAS. Taip pat pritariame. 12 straipsnis priimtas. Ne, atsiprašau. 12 straipsniui yra J.Veselkos pataisa. Atsiprašau. Nuskubėjau per toli. Gerbiamasis J.Veselka yra įregistravęs 12 straipsnio 2 daliai pataisą, kuriai komitetas nepritaria. Prašom. Gal J.Veselka ją pateiks?

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, ankstesniame veikusiame įstatyme buvo tokia pagrindinė, principinė nuostata, kad tik šilumos vartotojas turi pasirinkti atsiskaitymo už šilumą vieną iš būdų, kurį nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kadangi tai šilumos tiekėjams labai sunkiai sekdavosi, todėl dabar šis principas eliminuotas. Dabar įteisinta, kad jis gali pasirinkti, bet jeigu laiku nepasirinko, iš karto šilumos tiekėjas jam taiko vieną iš nustatytų tos tarnybos tiekimo sistemų. Taigi šilumos tiekėjai pasiekia tai, ko jie siekia galiojant anam įstatymui, kad jiems nereikėtų, kaip pavyzdžiui, kitiems, kurie siūlo savo prekes, reikia daug reklamos, dirbti, kad pirktų, o jie patyliukais… Nepasirinkai, mes taikome sau palankią atsiskaitymo sistemą. Jūs galite ir toliau nesirinkti. Manau, kad buvo pažeistas pagrindinis principas, kad kaip ir bet kurią prekę, taip ir šilumą, turi pasirinkti vartotojas, o ne tiekėjas jam nustatyti, kaip jis turi apmokėti. Manau, šis principas pažeistas, todėl siūlau atkurti ankstesniame įstatyme būtas formuluotes.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, J.Razma nori prieštarauti šiam pasiūlymui. Prašom.

P.VILKAS. Komitetas nepritarė. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes įsiskaitysime į šio straipsnio 2 dalį, tiktai pradžioje yra kalbama apie šilumos vartotojus, o paskui yra parašyta…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau…

P.VILKAS. Po žodžio „kiti“ įrašyti „šilumos vartotojai siūlomi“ tikrai yra perteklinis dalykas ir komitetas tam nepritarė.

PIRMININKAS. Tvarka. Komitetas nepritarė. J.Razma nori prieštarauti. Prašom taip pat.

J.RAZMA (TSF). Iš tikrųjų ir be J.Veselkos pataisos vartotojai tą metodą gali pasirinkti, bet jeigu priimsim visą kolegos pataisą ir išbrauksim tą antrosios dalies paskutinį sakinį, tikrai bus neapibrėžta dėl taikomų metodų. Čia dabar yra aiškiai pasakyta, kad kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas tas metodas, kuris tuose Kainų ir energetikos kontrolės surašytuose atitinka sistemą. Tai logiškas sakinys, kaip jį galima išbraukti? Siūlau tikrai nepritarti pataisai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsim dėl J.Veselkos pataisos.

Užsiregistravo 78. Balsuojame, kas pritaria J.Veselkos pataisai 12 straipsnio 2 daliai.

Už – 14, prieš – 28, susilaikė 26. Pataisai nėra pritarta. Gerbiamieji kolegos, toliau Teisės departamento pastaba 12 straipsnio 3 daliai. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

P.VILKAS. Mes pritarėm Teisės departamento pastabai ir vietoj žodžio „to“ įrašome žodžius „tiekimo sąskaita“.

PIRMININKAS. Taigi pasiūlyta pataisa. Galim jai pritarti? Pritariam. Galim priimti visą 12 straipsnį su visom pataisom, dėl kurių apsispręsta? Galim priimti. Bendru sutarimu priimam 12 straipsnį. Toliau 13 straipsnis ir 3 daliai Teisės departamento pastaba. Prašom, pranešėjau.

P.VILKAS. Taip pat departamentas kelia abejones dėl šildymo sezono pradžios ir pabaigos. Mes manome, kad šios dalies pirmasis sakinys jau nusako, kad šildymo sezono metu nepaisant jokių sprendimų, taip pat ir vartotojų, šiluma yra tiekiama į daugiabutį namą, tačiau daugumai daugiabučių namų savininkų suteikiama galimybė nuspręsti dėl šildymo pradžios ir nutraukimo termino. Ekonomikos komitetas nepritaria šiai pastabai ir siūlo palaikyti Ekonomikos komiteto nuomonę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, (…) pataisos nėra dėl šios Teisės departamento išvados. Taigi dėl viso 13 straipsnio būtų norinčių kalbėti? Nematau. Ar galim atsižvelgdami į komiteto paaiškinimą priimti visą 13 straipsnį? Galim ir priimam. Dėl 14 straipsnio pastabų nėra. Galim jį priimti bendru sutarimu? Priimam. Toliau dėl 15 straipsnio 1 dalies Teisės departamento pastaba. Pranešėjau, prašom komiteto poziciją.

P.VILKAS. Dėl 15 straipsnio 1 dalies buvo pateikta gerbiamosios Seimo narės B.Vėsaitės…

PIRMININKAS. Bet iš pradžių dėl Teisės departamento.

P.VILKAS. Nėra nurodytos baigiamosios nuostatos. Mes pritariam šiam Teisės departamento pasiūlymui ir toliau apie tai kaip tik ir bus pasakyta.

PIRMININKAS. Gerai. Taigi dėl Teisės departamento pastabos viskas aišku. Toliau dėl B.Vėsaitės pataisos. Tai gal pati ponia Birutė iš pradžių, prašom, po to komiteto nuomonė.

P.VILKAS. Dėl 15 straipsnio…

PIRMININKAS. Minutėlę, dabar B.Vėsaitė kalbės. Dėl 15 straipsnio 1 dalies B.Vėsaitės pataisa.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, mes ilgai svarstėme 15 straipsnio 1 dalies siūlymą, be to, gavome labai daug Savivaldybių asociacijos prieštaravimų, nes skirtingose savivaldybėse yra skirtingi karšto vandens ruošimo būdai. Vartojant minėtą sąvoką, kurią siūlau išbraukti, ir nekoreguojant likusio teksto kyla klausimas, ką gali vartotojas pasirinkti – ar aprūpinimo karštu vandeniu būdą, ar karšto vandens tiekėją, nors sąvokoje karšto vandens tiekėjo pasirinkimas įvardijamas kaip vienas iš apsirūpinimo karštu vandeniu būdų. Todėl, gerbiamieji kolegos, iškyla neaiškumų. Išbraukus minėtą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, atsiranda didesnis aiškumas, nes, sakau, ne visose savivaldybėse yra vienodai ruošiamas karštas vanduo. Kai kur jį ruošia netgi šalto vandens tiekėjas. Savivaldybių asociacija, ilgai diskutavusi, rado tarp įvairių savivaldybių kompromisinį variantą, kuriam, deja, nepritarė Ekonomikos komitetas. Aš siūlau nepalikti, tiesą sakant, neapibrėžtumo įstatyme ir siūlau pritarti mano pataisai.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonę pateiks pranešėjas. Prašom.

P.VILKAS. Komiteto nuomonė yra nepritarti. Motyvai: netikslinga eliminuoti galimybę daugiabučio namo vartotojams pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.

PIRMININKAS. V.Stankevičius nori nepritarti B.Vėsaitės pataisai. Prašom.

V.STANKEVIČ (NSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, aš apskritai abejoju, ar mes galim svarstyti šį pasiūlymą, kadangi Statuto 157 straipsnio 4 dalis neleidžia to daryti. Bet apskritai jeigu mes kalbam apie šį straipsnį, apie šį pasiūlymą, noriu pasakyti, kad man susidaro įspūdis, kad šis įstatymas, labai svarbus mūsų visuomenei, yra matuojamas pagal Vilnių. Pakartosiu: Klaipėdoje, Kaune ir, rodos, Šiauliuose yra visiškai kitokia tvarka. Jeigu mes tik apibrėšim karšto vandens tiekėjų ir neįrašysim tokios sąvokos kaip „apsirūpinimo karštu vandeniu būdas“, tai tikrai bus daug sumaišties minėtose savivaldybėse, padidės kaštai, bus daug nepatogumų mūsų gyventojams. Todėl aš manau, kad mes turim palikti, kaip buvo per svarstymą (tarp kitko, bendru sutarimu pritarta), liberalesnę tvarką. Savivaldybės galės pasirinkti arba tiekėją, arba būdą. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, trumpa registracija ir apsispręsim balsuodami, ar pritariam B.Vėsaitės pataisai, kuriai nepritaria komitetas. Dabar registruojamės.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Kas remia B.Vėsaitės pataisą, balsuoja už, manantys kitaip balsuoja prieš arba susilaiko. Komitetas pataisai nepritaria. Balsuojam dėl B.Vėsaitės pataisos.

Už – 25, prieš – 8, susilaikė 33. Pataisai nėra pritarta. Toliau B.Vėsaitės pataisa 15 straipsnio 2 daliai. Jos susijusios tarpusavyje ar ne? Ar jūs… Tvarka, tai prašom, B.Vėsaitė iš pradžių.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, siūloma sąvoka leidžia nepasirinkti karšto vandens tiekėjo, kai 15 straipsnio 2 dalis, kuri jau priimta, nurodo, kad toks tiekėjas turi būti, nesvarbu, ar pasirinktas anksčiau, ar įsigaliojus teisės aktui. Todėl siūlyčiau pritarti mano pataisai. Noriu pasakyti, kad jai ilgai diskutavus pritarė ir Savivaldybių asociacija. Jiems tikrai yra labai svarbi ši nuostata.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom, komiteto nuomonė.

P.VILKAS. Komitetas nepritaria gerbiamosios kolegės B.Vėsaitės pataisai, motyvuodamas, kad netikslinga atsisakyti nuostatos, kas turi įrengti ir prižiūrėti karšto vandens prietaisus, kol daugiabučio namo vartotojai pasirinks karšto vandens tiekėją arba kitą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Tokiu atveju registruojamės ir balsuosim dėl B.Vėsaitės pataisos 15 straipsnio 2 daliai, kuriai komitetas nepritaria. Registruojamės. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Kas remia B.Vėsaitės pataisą, balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Komitetas pataisai nepritaria. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti, vyksta balsavimas. Balsuojame dėl B.Vėsaitės pataisos, kuriai komitetas nepritarė.

Už – 23, prieš – 8, susilaikė 27. Taigi pataisai nepritarta.

Teisės departamento pastaba 3 daliai. Prašom, pranešėjau.

P.VILKAS. Teisės departamentas pareiškė, kad sąvoka „aptarnavimo mokestis“ tobulintina. Kiek buvo derinta su Finansų ministerija ir Valstybine mokesčių inspekcija, buvo oficialūs išaiškinimai Ūkio ministerijos, kad terminas gali būti vartojamas. Todėl Ekonomikos komitetas nepritarė Teisės departamento pasiūlymui.

PIRMININKAS. Gerai. Apsvarstyta ir jokios pataisos nesiūloma. Toliau – B.Vėsaitės pataisa 15 straipsnio 3 daliai, kuriai komitetas pritarė. Gerbiamasis pranešėjau, trumpai pateikite ir apsispręsime, ar visi jai pritaria. Prašom, gerbiamasis pranešėjau. B.Vėsaitės pataisą galite trumpai pateikti?

P.VILKAS. Ekonomikos komitetas pritarė B.Vėsaitės pataisai ir mano, kad ją tikslinga priimti.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių dėl tos pataisos diskutuoti? Nematau. Bendru sutarimu galime ją priimti? Taigi dėl viso 15 straipsnio matau užsirašiusį kalbėti E.Klumbį. Prašom. E.Klumbys dėl viso 15 straipsnio nori kalbėti prieš.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, Teisės departamento pastaba dėl sąvokos „aptarnavimo mokestis“ yra labai tiksli. Jie ne veltui siūlo šią sąvoką tobulinti, nes labai aiškiai įstatymuose nustatyta, kas yra mokestis. Pranešėjo teiginys, kad Ūkio ministerija nutarė, jog tai yra tinkama, yra, pasakysiu, labai juokingas. Ūkio ministerija, kuri yra suinteresuota taip, kad būtų pagal ją, nes ji yra šio įstatymo iniciatorė, atitinkamai ir pasako, kad šis teiginys yra teisingas ir kad Teisės departamento pastaba nėra teisinga. Aš manau, su 3 dalimi negalima sutikti ir, manau, 15 straipsnio priimti negalima.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai buvo visos kalbos dėl 15 straipsnio. Prašom registruotis. Apsispręsime balsuodami, ar priimame 15 straipsnį.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 78 Seimo nariai. Kas pritaria 15 straipsniui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už 15 straipsnį balsavo 46, prieš – 3, susilaikė 16. Taigi 15 straipsnis priimtas.

16 straipsniui nėra pastabų. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. 17 straipsniui taip pat pataisų nėra. Ar galime priimti? Priimta. 18 straipsnis. Nėra pataisų. Priimame. 19 straipsniui taip pat nėra pataisų. Galime priimti? Priimame.

20 straipsnis. Stabtelėkime, nes čia Teisės departamento daug pastabų. Gal, gerbiamasis pranešėjau, kadangi matome tris pataisas ir visiems yra išdalyta, galite iš karto ir aptarti visas tris?

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, Teisės departamentas dėl dviejų vietų išreiškė abejones. Pirma pastaba. Nebuvo aišku, kas priima sprendimą dėl konkretaus pastato šildymo, karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtojo parinkimo. Komitetas pritarė. Po žodžių „Jungtinės veiklos sutarties dalyviai“ išbraukia „arba Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius“. Tam yra pritarta.

Antra pastaba. Buvo Teisės departamento išreikšta nuomonė, kad svarstytina, ar nereikėtų nustatyti, kad daugiabučio namo šildymo, karšto vandens sistemos prižiūrėtojas turi apdrausti savo civilinę atsakomybę. Ekonomikos komitetas nepritarė, nes mano, kad priverstinis civilinės atsakomybės draudimas labai didintų paskolų kainas, todėl dėl papildomų reikalavimų spręs butų ir kitų patalpų savininkai.

PIRMININKAS. 20 straipsnio 4 daliai dar viena departamento pastaba. Jūs galite iš karto pasakyti?

P.VILKAS. Taip. Dėl 20 straipsnio 4 dalies buvo neaišku, koks būtų šilumos pristatymo buitiniams vartotojams sutarties turinys. Šilumos pristatymo buitiniams vartotojams sutarties turinys ir sutarties sąlygos nustato šio straipsnio 3 dalyje nurodomos… įstatymo įgyvendinimo lydintys teisės aktai, todėl papildomas reglamentavimas įstatyme, komitetas mano, būtų perteklinis, todėl nepritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas išnagrinėjo Teisės departamento pastabas, vienai pritarė, dviem nepritarė ir atsižvelgta, kiek buvo galima. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso 20 straipsnio? Nematau. Ar galime bendru sutarimu? V.Orechovas nori kalbėti prieš dėl 20 straipsnio? Prašom.

V.ORECHOV (VLPDF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu kalbėti dėl 20 straipsnio 1 dalies, kuriai yra Teisės departamento pasiūlymas. Aš manau, negalima išbraukti žodžių „bendrojo naudojimo objektų administratorius“, nes tai komplikuos sprendimo priėmimą. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galima apsispręsti tik dėl viso 20 straipsnio. Prašom registruotis. Vyksta registracija.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 79 Seimo nariai ir balsuojame dėl 20 straipsnio priėmimo. Kas remia jo priėmimą, balsuoja už. Balsuojame dėl 20 straipsnio priėmimo.

Už balsavo 62, prieš nebuvo, susilaikė 14. 20 straipsnis priimtas.

21 straipsniui viena Teisės departamento pastaba. Prašom, pranešėjau.

P.VILKAS. Teisės departamentui buvo neaišku, kas nagrinės ginčus, kai sistemos priežiūrą atliks fiziniai asmenys ar bendrija. Siūlė žodžius „priežiūros įmonių“ pakeisti „prižiūrėtojo“. Komitetas tam pritarė ir vietoj „priežiūros įmonių“ įrašė žodį „prižiūrėtojas“. Pritarta

PIRMININKAS. Taigi pataisa dėl 21 straipsnio padaryta. E.Klumbys nori prieštarauti. Prašom. Dėl viso 21 straipsnio. Kalbame dėl motyvų dėl 21 straipsnio.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, kelintą kartą apskritai kalbu apie Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir jos kompetenciją. Šiame įstatyme irgi toliau figūruoja teiginys, kad ji nagrinėja ginčus dėl kainų ir tarifų taikymo. Dar kartą noriu jums pasakyti, visiems, galbūt šį kartą išgirsite, kad ta pati institucija negali nustatyti kainų, t. y. leisti teisės aktų, ir ta pati institucija negali spręsti ginčo dėl tų kainų taikymo. Juk mes čia iš tikrųjų turime teisinį absurdą. Jeigu yra ginčas tarp tos institucijos, kuri tą kainą nustato, ir kitos institucijos, kuri tą kainą taiko, tai nustatančioji institucija negali būti ginčo sprendžiamoji institucija. Tai yra elementarus teisinis dalykas. Šioje vietoje mes šitą dalyką paliekame, ir toliau vyks tie patys cirkai, kurie vyksta dabar. Pavyzdžiui, savivaldybė nustato vieną kainą, šita komisija nustato kitą kainą, kur kas didesnę, nors savivaldybės įmonė gali dirbti, pelningai dirbti, kai yra žemesnės kainos. Šitoje situacijoje savivaldybės ginčą, tiksliau, kreipimąsi dėl tos kainos neteisingo – kur kas didesnio nustatymo, spręs ta pati komisija, kuri tą nustatė. Kolegos, tai yra absurdų absurdai. Kviečiu visus nepritarti 21 straipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nematau norinčių kalbėti už, taigi balsuosime, ar priimame 21 straipsnį. Kas remia 21 straipsnio priėmimą balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl 21 straipsnio priėmimo. E.Klumbys išsakė argumentus prieš, dabar apsisprendžiame, ar jį priimam. Vyksta balsavimas.

Už – 49, prieš – 3, susilaikė 31. 21straipsnis priimtas.

22 straipsniui pastabų nėra. Galime priimti? Priimam. 23 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Galime priimti? Priimam.

24 straipsnio 2 daliai yra Teisės departamento pastaba. Prašom, pranešėjau.

P.VILKAS. Departamento pastabai pritarėm, pakeitėm 24 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstėm taip: „ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais“.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas, atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadą, pateikė pataisą. Galime pritarti pataisai? Pritariam. Ir visam straipsniui? Taip pat galime pritarti ir pritariam.

Toliau 25 straipsnis. Pastabų nėra. Galime pritarti? (Balsai salėje) Dėl 24 straipsnio norėjote? Prašome, grįžtame atgal. Dėl 24 straipsnio dar yra diskusijų. Prašom. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš jums noriu priminti, ką mes neseniai priėmėm – to paties pranešėjo pataisą dėl šilumos punktų. Dabar šilumos punktai yra tinklo dalis pagal jau priimtą pataisą, o tinklas yra gamintojo nuosavybė. Dabar aš jums skaitau 24 straipsnio 1 dalį: „Daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendros nuosavybės teise.“ Vėlgi tai prieštarauja tam, kas yra priimta. Negali kito nuosavybe disponuoti, ją valdyti, naudoti bendrosios nuosavybės teise bendrija. Aš dar kartą sakau, sustokim ir pagalvokim, ką mes priimam. Siūlyčiau padaryti pertrauką. Pirmiausia šiame įstatyme reikia sutvarkyti nuosavybės santykius, nes nuo nuosavybės santykių prasideda visa kita.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs galite atsakyti, nes norinčių kalbėti dėl 24 straipsnio daugiau nėra. Tokiu atveju prašome pasiruošti, balsuosime, ar priimame 24 straipsnį. Balsuojame dėl 24 straipsnio priėmimo. (Balsai salėje) Balsuojame dėl 24 straipsnio priėmimo.

Už – 55, prieš – 2, susilaikė 9. Taigi 24 straipsniui pritarta.

Toliau 25 straipsnis, kuriam pastabų nėra. Ar galime priimti? Priimam. 26 straipsnis taip pat be pastabų. Galime priimti? Priimam.

27 straipsnio 6 daliai yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Galite trumpai pasakyti?

P.VILKAS. Ekonomikos komitetas pritarė Teisės departamento pastabai – vietoj žodžio „įgyvendinami“ įrašome žodžius „priimami taikant (…)“ ir toliau išdėstome, kaip yra redakcijoje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti tokiam pasiūlymui? Negirdžiu norinčių prieštarauti. Ar galime pritarti visam 27 straipsniui? Pritariam 27 straipsniui.

Toliau 28 straipsnis. Vėl teisės departamento pastaba. Prašom, pranešėjau, trumpai.

P.VILKAS. Teisės departamentas yra nurodęs, kad vandens tiekėjas turėtų nustatyti, kad šilumos, karšto vandens tiekėjas projekte nurodytoje vietoje įrengė atsiskaitomuosius šilumos, karšto vandens prietaisus. Komitetas tam pritarė ir prieš žodį „projektai“ įrašo žodį „statinio“ (mano manymu, galbūt būtų gerai „ir (ar) jos dalies“, bet dabar įrašyta „statinio“): „projekte nurodytoje vietoje įrengia atsiskaitomuosius ir karšto vandens apskaitos prietaisus.“

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas vėlgi atsižvelgdamas siūlo straipsnio pataisą. Galime tam pritarti? Pritariam. Visam 28 straipsniui galime pritarti? Pritariam.

Toliau. 29 straipsniui pastabų nėra. Taip pat galime pritarti? (Balsai salėje) Pritariam.

30 straipsnis ir Teisės departamento pastaba 2 daliai. Prašom, pranešėjau.

P.VILKAS. Komitetas pritaria, po žodžio „išduoda“ įrašo žodžius „jų galiojimą“, o toliau šią dalį siūlo išdėstyti taip, kaip yra redakcijoje.

PIRMININKAS. Ir pastaba 30 straipsnio 5 daliai.

P.VILKAS. Taip pat pritaria, kad būtų išbraukta iš projekto 30 straipsnio 5 dalis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pataisos padarytos. Ar galime pritarti visam 30 straipsniui? Galime pritarti ir pritariam.

31 straipsnis be pataisų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariam.

32 straipsnis. Čia yra Teisės departamento pastaba. Prašom, pranešėjau.

P.VILKAS. Komitetas pritaria tai pastabai, kad 32 straipsnyje visur vietoj žodžių „bazinė kaina“ įrašytume „bazinė šilumos kaina“.

PIRMININKAS. Gerai. Toliau H.Žukausko pataisa 3 daliai. Prašom. Ponas H.Žukauskas nori…

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano pataisos esmė, kad į 32 straipsnio 3 dalį papildomai būtų įrašyti žodžiai: „kitus įtaką darančius faktorius.“ Kodėl aš taip siūlau? Dėl to, kad daugeliu atvejų vartotojų grupės yra už savo pinigus įsirengusios šilumos punktus arba tam tikrus įrenginius, jeigu į tai mes nekreipsime dėmesio, tai apskaičiuojant pačią kainą į tai nebus atsižvelgta. Manau, kad į žmonių investuotas lėšas turi būti atsižvelgta ir kaina atitinkamai pakoreguota. Mano toks pasiūlymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių kalbėti dėl šios pataisos. Komiteto nuomonė. Prašom, pone pranešėjau.

P.VILKAS. Komiteto nuomonė – nepritarti, nes posakis, arba nuostata, „reikšmingi kainos dydžiai“ tikrai yra nereikalinga, ji sukeltų neapibrėžtumo ir painiavos. Teiginys „jeigu jie yra reikšmingi kainos dydžiui“ bus ginčijamas, nes vieniems atrodys reikšmingi, kitiems ne. Todėl komitetas nepritarė šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti dėl motyvų nematau. Prašome balsuoti dėl to, ar pritariam H.Žukausko pataisai, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Vyksta balsavimas. Prašau balsuoti. Vyksta balsavimas dėl H.Žukausko pataisos, prašom balsuoti.

Už – 19, prieš – 18, susilaikė 31. Pataisai nėra pritarta.

Toliau V.Simuliko ir E.Žakario pataisos 32 straipsnio 4, 5 ir 6 dalims. Kiek suprantu, jų jau nebesiūloma teikti? (Balsai salėje) Taip, jos atsiimtos. Ačiū, supratom.

Tada J.Razmos pataisa 32 straipsnio 5 daliai, kuriai komitetas pritaria. Pranešėjau, galite trumpai pristatyti?

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, čia yra gerbiamojo J.Razmos ir gerbiamosios B.Vėsaitės pataisos.

PIRMININKAS. Jos abi sutampa?

P.VILKAS. Taip. Tai tegul galbūt ir pristato teikėjai.

PIRMININKAS. Prašom. Ar B.Vėsaitė?.. Kas pasiruošęs? B.Vėsaitė. Prašom tuoj pat. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes taisėme įstatymo 32 straipsnio 5 dalį ir dėl tos priežasties, kad yra šilumos tiekėjų, kurie dirba ne vienoje savivaldybėje. Tarkime, jeigu ta viena savivaldybė investavo į šilumos perdavimo tinklą, į šilumos perdavimo įrenginius, o kita ne, o mes visoms savivaldybėms pagal vieną tiekėją nustatome tas pačias kainas, tai iš tikrųjų mes nubaudžiame tuos pažangesnius savivaldybių darbuotojus ir gyventojus. Todėl siūlome diferencijuoti kainas.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

P.VILKAS. Komitetas pritaria tom pastabom, gerbiamosios B.Vėsaitės pastabai.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti pataisai? (Balsai salėje) Pritariam. Toliau Teisės departamento pastaba 5 daliai. Prašau. Net dvi pastabos.

P.VILKAS. Mano manymu, čia yra identiška. Jeigu mes pritariame B.Vėsaitei, tai mes pritariame ir Seimo Teisės departamentui.

PIRMININKAS. Aišku, viskas išsprendžiama. V.Simuliko ir E.Žakario jau yra atsiimta. Toliau, J.Pinskaus 32 straipsnio 7 daliai. Prašom. J.Pinskus.

J.PINSKUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Mano siūlymo esmė, jeigu Kainų komisija nurodo savivaldybei šilumos ir karšto vandens kainų tarifų nustatymo pažeidimus, o pastaroji jų laiku nepašalina, tai reikia suteikti Kainų komisijai teisę nustatyti laikinas kainas, tačiau ne aukštesnes, negu savivaldybės tarybos nustatytos ir tiekėjų pateiktos komisijai kainos.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Bosas nori prieštarauti jūsų pataisai. Prašom. A, komiteto nuomonė. Prašom.

P.VILKAS. Komitetas nepritaria motyvuodamas tuo, kad praktika rodo, jog dažnai savivaldybės politiškai nustato, mažesnes, o ne ekonomiškai pagrįstas šilumos kainas. Pasiūlymas prieštarautų įstatyme reglamentuotiems kainodaros ir kainų reguliavimo principams. Komisijos veikla šiuo atveju būtų paralyžiuota ir ji negalėtų vykdyti savo kaip nepriklausomo reguliuotojo funkcijos, todėl komitetas nepritaria šiai įstatymo pataisai.

PIRMININKAS. A.Bosas nori taip pat nepritarti. Prašom.

A.BOSAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Pritariu komiteto pranešėjui gerbiamajam P.Vilkui. Iš tikrųjų komisijos priedermė ir yra ta, kad jinai galėtų nustatyti ir aukščiausios kainos ribą, ir žemiausios. Aukščiausią tam, kad vartotojas nemokėtų per daug ir įmonė, gaminanti ir tiekianti šilumą, negautų viršpelnių, o mažesnę tam, kad, pavyzdžiui, paskutiniais metais politikai nepriimtų populistinių įstatymų ir ta kaina nebūtų žemesnė negu jos savikaina. Todėl siūlau balsuoti prieš šitą pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, taigi apsisprendžiam, ar pritariame J.Pinskaus pasiūlytai pataisai. Prieš tai registruojamės. Prašome. Registracija, dabar registruojamės, gerbiamieji kolegos. Registravosi 83 Seimo nariai. Balsuojame, ar pritariame J.Pinskaus pataisai 32 straipsnio 7 daliai. Komitetas nepritaria.

Balsuojame dėl J.Pinskaus registruotos pataisos. Balsavo už 13, prieš – 25, susilaikė 33, taigi nepritarta.

Toliau E.Pupinio ir, kiek suprantu, J.Veselkos identiškas pasiūlymas papildyti nauja 9-ąją… Ne, neidentiški. Atsiprašau, suklydau.

P.VILKAS. Ne visai.

PIRMININKAS. E.Pupinio pirmas pasiūlymas, kuriam komitetas pritaria. Prašom. E.Pupinis.

E.PUPINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis mano pasiūlymas siejasi su tuo pasiūlymu 2 straipsniui, kuris buvo priimtas. Tik čia yra nurodoma, kad konkurenciniams šilumos vartotojams nustatoma šilumos kaina, kuri turi padengti šilumos gamybos ir individualaus perdavimo sąnaudas. Taip pat nurodoma, kad ši kaina privalo būti suderinta su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Taip pat jeigu nėra numatyta, tarkim, jeigu komisija nepritaria, tai tam vartotojui įsigalioja tokia kaina kaip ir kitiems vartotojams. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Pinskus norėtų pritarti, bet prieš tai gal paprašome komiteto nuomonės. Prašom.

P.VILKAS. Komitetas pritaria gerbiamo kolegos E.Pupinio pasiūlymui. Motyvai, kaip ir anksčiau kalbėjau, siekiant išlaikyti stambias šilumos tiekimo įmones vartotojus, reikėtų įstatyme tokiems vartotojams tikrai numatyti specialias sąlygas. Taigi komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Kiek suprantu, J.Pinskus ne dėl šio klausimo norėjo kalbėti. Tai ar galime bendru sutarimu pritarti E.Pupinio pataisai? Pritariam? Ne. J.Veselka nori… Tai kodėl neužsirašote kalbėti? Norite tiesiog balsuoti? Tokiu atveju balsuojam dėl E.Pupinio pataisos. Kas remia E.Pupinio pataisą, balsuoja už. Prašom, balsuojam dėl E.Pupinio pasiūlytos pataisos. Balsavo už 65, prieš – nė vieno, susilaikė 9, taigi pataisai pritarta. Tada svarstome J.Veselkos analogišką, bet ne visai sutampančią pataisą – irgi naują 9 dalį. J.Veselka, prašom.

J.Veselka pristato savo pataisą.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, klausydamas, kaip priimamas šitas įstatymas, aš suprantu, kad argumentais niekas nesivadovauja. Pats balsavimo principas toks: myliu nemyliu. Todėl, gerbiamieji, aš dar kartą aiškinu. Pagal šitą individualią kainą bus labai paprastai: kiekvienas, kuris vartoja ne mažiau kaip 1%, prašys tos individualios kainos su sąlyga, jeigu ta individuali kaina bus mažesnė negu kitiems vartotojams. Esant nustatytai kainai, kažkas pasitvirtina mažesnę kainą, tai kitiems vartotojams automatiškai bus padidinta kaina, nes gamintojas sau dėl nuostolių nepatvirtins individualios, kaip ir Konkurencijos tarnyba neturi šito dalyko. Todėl mano buvo pasiūlymas, jeigu jau tai mes įteisiname, tai su sąlyga, kad individualios kainos patvirtinimas nepadidins kainos kitiems vartotojams. Bet jūs pritarėte E.Pupinio nuostatai, kad automatiškai padidintų šitą kainą, tai aš nežinau, kaip jūs dabar balsuosite. Bet mano pozicija – prašom individualią kainą, bet ji neturi didinti kainos kitiems vartotojams, kurie yra skurdesni už tą individualistą.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, komiteto nuomonė.

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes pritarėme gerbiamo E.Pupinio pataisai, tai šitai pataisai būtų nelogiška pritarti, nes čia bus tada… Siūlau, ir komitetas nepritaria šiai gerbiamojo kolegos J.Veselkos pataisai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiam balsuodami, ar pritariame J.Veselkos pataisai. Prašom balsuoti. Pagrindinis komitetas nepritaria. Vyksta balsavimas, prašom. Vyksta balsavimas dėl J.Veselkos pasiūlytos naujos 9 dalies.

Gerbiamieji kolegos, balsavo 69 Seimo nariai. Už – 13, prieš –25, susilaikė 31. Nepritarta šiai pataisai.

V.Gedvilas nori dėl vedimo tvarkos. Prašom.

V.GEDVILAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau jūsų paprašyti sudaryti galimybę užsiregistruoti, nes dabar ištisai balsuojam. Jeigu kitais reikalais Seimo narys išeina, tai jis nebeturi galimybės balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dalyvavimas per priėmimą yra privalomas, noriu priminti.

V.GEDVILAS. Na, aš pažiūrėsiu, kaip jūs visi dalyvausite.

PIRMININKAS. Gerai, mes dalyvausime. Tuoj registruosimės iš karto kitu klausimu.

Gerbiamieji kolegos, toliau 32 straipsnio 10 dalis. J.Razma ir B.Vėsaitė pateikia, atrodo, analogišką… Pristato B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, čia yra tęsinys tos pataisos, apie kurią mes jau kalbėjome, tai yra jeigu šilumos tiekėjas tiekia šilumą daugiau negu pusei savivaldybių, tai tikrai vienoda kaina visoms savivaldybėms neturi būti. Tiesiog, jeigu jūs pritarėte prieš tai buvusiai pataisai, būtų logiška, kad ir šitai pritartumėt.

PIRMININKAS. J.Razma nebenori kalbėti. (Balsai salėje) Norit? Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš gal dar patikslinsiu teikiamos pataisos esmę. Čia mes norime atskirti tuos atvejus, kai istoriškai nuo seno yra stambesnis šilumos tiekėjas, pavyzdžiui, „Panevėžio energija“, kuris tiekia šilumą kelioms savivaldybėms jau nuo neatmenamų laikų. Ir toje įmonėje daugiau kaip 0,5% akcijų priklauso savivaldybėms. Logiška, kad būtų viena kaina, nes taip nuo seno viskas sutvarkyta toje sistemoje. Tačiau yra kiti atvejai, kai vienas ir tas pats subjektas yra išsinuomavęs kelių labai skirtingų savivaldybių šilumos ūkius, sakykime, Telšių, Alytaus, Palangos ir t. t. Ten tikrai nėra logiška nustatyti vieną kainą, nes tai yra labai skirtingos sistemos ir jos nėra tarpusavyje kaip nors susijusios. Šita pataisa leidžia atskirti tokius atvejus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, komitetas pritaria. Jūs dar ką nors pridurtumėte?

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, įvertindamas kolegų pasakytus motyvus, Ekonomikos komitetas pritaria šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Gerbiamasis pranešėjau, toliau 32 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalims yra Teisės departamento pastaba.

P.VILKAS. Teisės departamentas nurodė, kad nėra nustatytos terminų skaičiavimo taisyklės. Komitetas tam nepritarė, nes nurodomos terminų skaičiavimo taisyklės reglamentuojamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tvirtinimuose įstatymo įgyvendinimo lydimuosiuose teisės aktuose, todėl papildomas reglamentavimas įstatyme būtų perteklinis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pastabos apsvarstytos. Ir tai viskas dėl 32 straipsnio. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso 32 straipsnio? Nematau norinčių kalbėti. Taigi po visų svarstymų ar galime pritarti bendru sutarimu 32 straipsniui? Pritariame 32 straipsniui. (Balsai salėje) Gerbiamasis E.Klumby, ar jūs galite atidžiau žiūrėti, gal jums vėliavos kartais trukdo? Aš prašyčiau dėl 32 straipsnio. Prašom. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti. Jeigu norite kalbėti, užsirašykite iš anksto, kad mums kompiuteryje nereikėtų ilgiausiai ieškoti jūsų pavardžių. Prašom išmokti. Jeigu nemokate, tai prašom klausti Sekretoriato, išmokys viską. Dėl 32 straipsnio.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad ten sėdint visada yra noras mokyti kitus. Bet iš tikrųjų, kai tu kalbi dėl vieno straipsnio, tai sistema neleidžia tau užsirašyti dėl kito straipsnio. Aš noriu, kad būtų pataisytas šitas dalykas. O kalbant dėl 32 straipsnio iš esmės, gerbiamieji kolegos, tai yra iš tikrųjų vienas iš principinių, pagrindinių straipsnių. Ir vėlgi šilumos kainą turi nustatyti savivaldybės taryba. Tik ji gali tai nustatyti. Nes kai šita kaina „nuleidžiama“ iš viršaus, motyvuojat, kad savivaldybės taryba neišmano tokių dalykų ir ji gali politizuoti kainą, kaip čia buvo kalbama, tai yra, švelniai tariant, netiesa. Kai savivaldybės nori nustatyti žemesnę kainą ir įmonės gali tiekti šilumą mažesne kaina, valstybinė komisija neleidžia to daryti. Ir aš manau, kad kada kyla ginčas tarp šilumos tiekėjo ir kainos nustatytojo, tokiais atvejais tarybos, tai būtent ta komisija ir turėtų spręsti tą ginčą. O jeigu būtų nepatenkintas ar tiekėjas, ar taryba, tą ginčą turėtų spręsti teismas. Tada viskas labai tvarkingai sugultų į savo vietas. O dabar šituo straipsniu ir toliau paliekamas chaosas, tiksliau, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos savivalė savivaldybėms, o savivaldybės, beje, noriu priminti, kompensuoja socialiai remtiniems žmonėms už šilumą. Kai nustatoma didesnė kaina, savivaldybė yra priversta daugiau mokėti. Visa tai rodo, kad negalima balsuoti už tokią šio straipsnio redakciją. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš kviečiu jus balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Laikas. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Registruojamės ir apsispręsime, ar pritariame 32 straipsniui. Registruojamės.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 77 Seimo nariai. Kas remia 32 straipsnio priėmimą, balsuoja už. Prašom balsuoti.

Už – 61, prieš – 1, susilaikė 11. 32 straipsnis priimtas.

Gerbiamieji kolegos, 33 straipsniui pastabų nėra. Galime priimti? Galime. 34 straipsniui taip pat. Galime priimti? Galime. 35 straipsnis, taip pat nėra pastabų. Ar galime priimti? Galime. 36 straipsniui taip pat nėra pastabų. Priimame. 37 straipsnis. Nėra pastabų. Priimame.

Ir 2 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas“. Čia B.Vėsaitės pataisa, kuriai komitetas pritaria. B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlau, kad šita įstatymo nuostata įsigaliotų nuo 2008 m. spalio 1 dienos. Tam pritarė ir komitetas. Buvo svarstomos kelios alternatyvos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom, komiteto nuomonė.

P.VILKAS. Komitetas pritarė gerbiamosios kolegės B.Vėsaitės pasiūlymui vietoj žodžių „2010 m. sausio 1 d.“, įrašyti žodžius „2008 m. spalio 1 d.“ ir šią dalį išdėstyti taip: „Keičiamo Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 sakinyje išdėstyta nuostata, tik jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name, įsigalioja nuo 2008 m. spalio 1 dienos.“

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal iš eilės. 2 straipsnio 1 dalies pataisa. Ar galime jai pritarti? Galime. 2 straipsnio 2 dalies pataisa, analogiška J.Veselkos. Galime pritarti? Galime. Toliau – 2 straipsnio 3 dalis. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Kad neatsitiktų taip, kaip dėl šventinių dienų (čia yra alternatyvi H.Žukausko pataisa), reiktų balsuoti alternatyviai, ar gegužės 1 d., ar spalio 1 diena. Tada būtų aišku.

PIRMININKAS. B.Vėsaitė, kaip aš suprantu, siūlo spalio 1 d., o H.Žukauskas siūlo gegužės 1 dieną. Kokia yra komiteto nuomonė?

P.VILKAS. Komitetas pritaria spalio 1 dienai.

PIRMININKAS. Ar H.Žukauskas dar laikosi savo? Laikotės. Gerai. Apsisprendžiame balsuodami. Registruojamės. Norėjote pasakyti motyvus. Minutėlę. H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Motyvai yra labai paprasti. Kalbame apie „gyvatuko“ mokestį. Jeigu mes paankstintume šitą dalyką ir apskaitos prietaisai būtų sustatyti, visi rinkėjai jums būtų dėkingi, nes nuo gegužės 1 d. jie mokėtų tikrai mažesnį „gyvatuko“ mokestį. Pagalvokite apie tai. Aišku, spalio mėnuo, keli mėnesiai turbūt nelabai ką lemia, bet esmė tokia. Artėja rinkimai, imkite rinkėjus kainomis, ir viskas bus gerai. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, spalio pirma ar gegužės pirma. Balsuojame alternatyviai. Iš pradžių registruojamės.

P.VILKAS. Laisvai…

PIRMININKAS. Prašom registruotis. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 88 Seimo nariai. Kas remia B.Vėsaitės siūlymą, balsuoja už, kas remia H.Žukauską, balsuoja prieš. Prašom balsuoti. (Triukšmas salėje) Balsuojame, vyksta balsavimas. Prašom balsuoti. Gerbiamieji kolegos, artėjame prie šio sudėtingo įstatymo priėmimo pabaigos. (Triukšmas salėje) Prašyčiau dėmesio! Vėliau tarsimės dėl kitų darbų. Dabar vyksta alternatyvus balsavimas. Balsuojame, ar remiame B.Vėsaitės, ar H.Žukausko pasiūlymus.

Už B.Vėsaitės – 30, už H.Žukausko – 43. Taigi pasirinkta gegužės 1-oji. A.Stasiškis – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gal kas nors pasakytų, kur yra parašytas žodis „spalio“? Visur yra sausio 1-oji.

PIRMININKAS. Jau nubalsavome už gegužės 1 dieną. Gegužės 1-oji yra graži data. Taigi ir Teisės departamento pastaba dėl 2 straipsnio. Prašom.

P.VILKAS. Pritarti Teisės departamento pastabai.

PIRMININKAS. Jūs atsižvelgiate, taip? Ar dėl viso 2 straipsnio būtų galima bendru sutarimu apsispręsti? Nėra prieštaraujančių. Pritariame. Ir paskutinioji 48 Teisės departamento pastaba, jūs jai taip pat pritariate, taip?

P.VILKAS. Taip pat pritariame.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, visos pastabos, visi pasiūlymai yra priimti, dėl visų straipsnių taip pat yra apsispręsta. Dabar 4 – už, 4 – prieš dėl viso įstatymo. Kol bus pasirengta šiom kalbom, noriu pasiūlyti iki pertraukos dar apsispręsti dėl likusių prieš pertrauką įstatymų. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Minutėlę, tuoj iš naujo. H.Žukauskas nori kalbėti už. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš noriu pasveikinti, kad vis dėlto šis įstatymas bus pagaliau priimtas. Ir pasveikinti todėl, kad nors labai daug pataisų, labai daug pasiūlymų, bet apskritai turėsime geresnį įstatymą negu dabar galiojantis įstatymas. Tai yra teigiamas dalykas. Aišku, oponentai dabar sakys, kad tai yra blogas įstatymas, kiek žinau, surinkta daug parašų, siūloma Prezidentui nepasirašyti, tačiau taip klausimo mes neišspręsime. Jeigu nepriimsime šiandien įstatymo, galios senas įstatymas, tai yra labai blogai. Nereikia kreipti dėmesio, arba, kitaip sakant, jeigu kritikuoji, kritikuok konstruktyviai, teik pasiūlymus ir tegul jiems pritaria dauguma Seimo narių. Siūlau balsuoti už ir baigti šį klausimą bent jau šioje sesijoje. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Veselka nori kalbėti prieš. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų dirbo komisija, dirbo komitetas, krūva pasiūlymų buvo pateikta. Yra ir gerų dalykų šiame, bet… Bet yra du trys esminiai dalykai, kurie viską sujaukia. Pirma. Konstitucijoje aiškiai sakoma: valstybė gina vartotojų interesus. Nė vienas vartotojas neturi pareigos mokėti už prekę daugiau, negu jis paima tos prekės ir yra jos kaina… Ankstesniame įstatyme buvo įteisintas besąlyginis… Tik vartotojas gali pasirinkti atsiskaitymo būdą. Tiekėjai monopolistai nedirbo šia linkme ir dabar jiems lengvata – nepasirenki laiku, monopolistas tau parenka. Ir nežiūri, kaip tu atsiskaitinėji, surašė, kad už viską, ką jie pateikė, turi atsiskaityti, ir išeina – kas moka, tas mokės, kas nemoka, tas išsisukinės. Viena.

Antras principas. Anksčiau buvo, prašau, jeigu kam patinka, galite atsijungti nuo centralizuotos sistemos, bet turite padengti kaštus, kurie padidėjo kitiems vartotojams. Ir visi beveik… Iš pradžių stambieji atsijungė, kiti nebeatsijungė, nes matė, kad neapsimoka. Dabar apeita kitu būdu. Jie prašys nustatyti individualią kainą. O individualią kainą prašys nustatyti tik tada, kai ši bus jiems mažesnė už likusių vartotojų. Vėl stambesni vartotojai nusistatys sau mažesnes kainas, o tiekėjas nenorės turėti nuostolių. Tokiu būdu bus padidinta eiliniams vartotojams šilumos kaina.

Ir trečias dalykas dėl tų mazgų. Daug kas įsirengė privačius mazgus, dabar jie vėl atitenka šilumos tiekėjams. Todėl, gerbiamieji, įstatymas šiais trimis esminiais punktais yra blogesnis, nes pažeidžia vartotojų interesus, įteisina dideles monopolisto teises ir todėl aš siūlyčiau nebalsuoti už jį. O kitų dalykų yra ir gerų, bet kas sumaišo? Pagrindiniai dalykai supainiojami – iš vartotojo atimama daugiau teisių. Todėl prašau balsuoti prieš arba susilaikyti.

PIRMININKAS. B.Vėsaitė nori kalbėti už.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau balsuoti už tikrai labai ilgai rengtas įstatymo pataisas. Įstatymas yra gerokai tobulesnis negu prieš tai buvęs. Įstatymo nuostatos dėl mažiausių sąnaudų principų aprūpinant vartotojus šiluma, dėl vartotojų teisės pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus ir sustiprinamos pasirinkimo galimybės, įvedant draudimą, rengiant ir tvirtinant šilumos ūkio specialiuosius planus… Draudžiama nepagrįstai trukdyti vartotojui pasirinkti norimą alternatyvią energijos ar kuro rūšį. Taip pat nedviprasmiškai įstatymas įtvirtina tiekėjo pareigą įrengti ir eksploatuoti atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus. Kas dar naujo? Daugiabučiuose namuose karšto vandens atsiskaitomuoju prietaisu būtų karšto vandens skaitiklis. Tik man kelia nerimą mūsų paskubinta ir priimta data – įrengti tuos atsiskaitomuosius skaitiklius iki gegužės mėnesio, nes nemanau, kad ji yra reali. Nežinau, ar mano kolegos Seimo nariai gerai įsigilino į sąvokas dėl karšto vandens ruošimo pasirinkimo būdo, kam nepritarė ir Savivaldybių asociacija. Bet apskritai manau (jeigu įstatymo kai kurios vietos pasirodys taisytinos, jį reiks taisyti), kad įstatyme labai daug gerų nuostatų, ir siūlau balsuoti už jas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, toliau G.Šileikis nori kalbėti prieš.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, išties įstatymas yra geresnis, palyginti su dabar galiojančiu, bet labai akivaizdu, kad vertinant žmogaus teisių požiūriu yra varžomos vartotojų teisės: vartotojo teisė rinktis, vartotojo teisė būti išgirstam, suprastam. Į jo nuomonę įsiklausyta nebus. Be abejonės, dar sunkina tai, kad gana paini kainodara. Mano manymu, šį įstatymą galėjome tikrai dar gerinti ir kai kurias nuostatas keisti vartotojų naudai. Siūlau nepritarti, galbūt susilaikyti, nes vartotojų teisės nėra apgintos. Ačiū.

PIRMININKAS. Na, ir kitas Liberalų sąjūdžio atstovas A.Endzinas nori pritarti. Prašom.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, už suteiktą galimybę kalbėti ir už priminimą, kokiai frakcijai aš atstovauju. Išties aš atstovauju Liberalų sąjūdžio frakcijai. Kalbu savo vardu. Manau, kad šis įstatymas yra ganėtinai liberalus, kad galėtume jam pritarti. Išties šiame įstatyme, mano galva, suderinti tiek vartotojų, tiek ir šilumos tiekėjų interesai. Žinoma, galime siekti idealumo. Tačiau tiek mergaitės, tiek berniukai niekada nebūna idealiai gražūs vieni kitiems. Siekdami idealumo, mes galime likti absoliučiai be nieko ir taip padaryti realią žalą tiek šilumos vartotojams, tiek Lietuvos žmonėms, tiek ir šilumos tiekėjui ir verslui. Todėl siūlyčiau kai kurių oponentų ambicijas padėti į šoną ir pritarti šiam įstatymui padarant gerą darbą visiems Lietuvos žmonėms, tiek gaminantiems šilumą, tiek ją vartojantiems. Dėkoju.

PIRMININKAS. E.Klumbys nori prieštarauti. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu frakcijos vardu. „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcija nepritars šiam įstatymo projektui ir nepritars dėl šių priežasčių. Pirmiausia Konstitucijoje yra aiškiai pasakyta, kad valstybė gina vartotojų interesus ir teises. Šiuo įstatymu vartotojų teisių gynimas tikrai nepadidėja. Tos vartotojų teisės kaip buvo, taip ir lieka labai minimalios. Žinoma, čia galima kalbėti apie idealumą, apie to idealumo siekį. Tačiau aš noriu paklausti, kas trukdė tiek įstatymo iniciatoriams, tiek pačiam Seimui pateikti ir priimti tokį įstatymo projektą, kuris iš tikrųjų gintų vartotojų interesus? Tas trukdymas yra labai paprastas. Šiuo įstatymu, šio įstatymo priėmimu ir toliau yra atstovaujama stambiojo kapitalo interesams, tai yra stambiųjų šilumos tiekėjų interesams. Kuo ankstesnis įstatymas yra geresnis už šitą? Vien tik tuo, kad daug kas iš ankstesnio įstatymo yra išaiškinta teismų ir pirmiausia Vyriausiojo administracinio teismo sprendimais. Deja, iniciatoriai neatsižvelgė šiame įstatyme į to teismo sprendimus, ne vieną jų ignoravo. Todėl manyčiau, kad šis įstatymo projektas ir palieka tą pačią ydingą situaciją Lietuvos šilumos ūkyje. Ir toliau karaliaus Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, jos sprendimai ir toliau kels dideles problemas ir būtent per šią komisiją šilumos tiekėjai Lietuvoje tvarkys savo reikalus. Mes esame prieš šį įstatymą.

PIRMININKAS. Laikas! A.Sysas nori kalbėti už. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, net aršiausi šio įstatymo oponentai sutinka, kad šis įstatymas yra geresnis už dabar galiojantį. Aš manau, kad čia jau daug pasakyta žodžių ir balsuojant už vienas ar kitas pataisas irgi buvo gana daug įvairių argumentų. Akivaizdu, jeigu mes paliktume galioti seną įstatymą, dėl kurio čia tiek sulaužyta iečių, tai nepriėmus šio naujo ne vienas kartojo, kad žalą patirtų tiek vartotojai, tiek šilumos tiekėjai. Todėl, nesigilindamas į dar didesnes detales, aš kviečiu kolegas pritarti šiam įstatymui, nes per daug laiko Seime mes skyrėme šio įstatymo svarstymui. Idealių įstatymų nebūna, išskyrus kokį nors vieną, kuriame parašyta, kad naikiname kito įstatymo veiklą. Gal tai būtų idealus. Visais kitais atvejais visada atsiranda pritariančių ir nepritariančių bet kokiam įstatymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Nori prieštarauti S.Bucevičius.

S.BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėdamas ne prieštarauti, bet neturėdamas galimybės susilaikyti, vis dėlto turėjau užsiregistruoti kalbėti prieš. Kolegoms, kurie išsakė motyvus, kad šis įstatymas neatitiks vartotojų lūkesčių, prieš balsuojant norėčiau priminti, kodėl aš susilaikysiu balsuodamas prieš šį įstatymą. Nesuprantama, kodėl rajonų savivaldybės negalės pasakyti savo nuomonės dėl kainų formavimo principų ir pateikti, jeigu Kainų ir energetikos komisija priims galutinius sprendimus. Manyčiau, kad ne visos savivaldybės yra išnuomojusios, koncesijos būdu perdavusios savo šiluminius tinklus, kuriuos turi pačios, o Kainų ir energetikos komisija reguliuos joms kainas. Mano įsitikinimu, tai nėra gerai ir aš balsuodamas susilaikysiu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai visos kalbos dėl motyvų. Dabar prašom registruotis ir po to balsuosime dėl viso įstatymo. Prašom registruotis. Vyksta registracija ir balsuosime dėl viso Šilumos ūkio įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 100 Seimo narių.

Gerbiamieji kolegos, kas pritaria Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimui, balsuoja už. Vyksta balsavimas. Kas remia įstatymo priėmimą balsuoja už, kas galvoja kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl viso įstatymo priėmimo.

Už – 75, prieš – 3, susilaikė 21. Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, vieną darbą padarėme. Jeigu nesupyksite, aš siūlau iki pertraukos greitai prabėgti 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 klausimus, nes tai yra sutarčių ratifikavimas ir reikia pakankamo balsų skaičiaus. Manau, kad tai ilgai neužtruks.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Albanijos Respublikos Ministrų Tarybos susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr.XP-2397(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Albanijos Respublikos Ministrų Tarybos susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo projektas. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto vardu kviečiu kalbėti P.Auštrevičių. Prašom. Gerbiamieji kolegos, prašau kantrybės.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pagrindinis Užsienio reikalų komitetas svarstė šio įstatymo projektą dėl investicijų skatinimo ir apsaugos tarp Lietuvos ir Albanijos. 7 buvo už, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Komitetas ratifikavimui pritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ekonomikos komiteto vardu P.Vilkas ar kas nors kitas? P.Vilko išvada yra taip pat pritarti. Tai gal mes ją ir skelbiame, nes daugiau nėra ką pasakyti. Svarstymo stadijoje niekas neužsirašė kalbėti diskusijoje. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui? (Balsai salėje) Galime.

Pereiname prie priėmimo procedūros. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Registruojamės ir balsuosime dėl įstatymo priėmimo. Įstatymas yra ratifikacinis ir reikia pakankamos daugumos. Prašome registruotis. Prašau visų dar 5 minutes kantrybės, nes po to bus kiti panašūs įstatymai. Vyksta registracija ir balsuosime dėl sutarties ratifikavimo įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar pritariame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Albanijos Respublikos Ministrų Tarybos susitarimui. Balsuojame dėl sutarties ratifikavimo įstatymo priėmimo.

Už balsavo 79, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Albanijos Respublikos Ministrų Tarybos susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo“ yra priimtas.

Įstatymo „Dėl Europos susitarimo dėl svarbių tarptautinio kombinuoto transporto linijų ir susijusių įrenginių (AGTC) ratifikavimo“ projektas Nr.XP-2399* (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl Europos susitarimo dėl svarbių tarptautinio kombinuoto transporto linijų ir susijusių įrenginių (AGTC) ratifikavimo“ projektas. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. D.Barakauską kviečiu čia, į tribūną, bet išvada yra taip pat labai trumpa ir aiški. Prašom. Komiteto vardu – D.Barakauskas.

D.A.BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šį įstatymo projektą svarstant pagrindinis komitetas buvo Užsienio reikalų komitetas ir jis visų dalyvavusiųjų komitete vardu pritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas – Ekonomikos komitetas. V.Škilis. Prašom.

V.ŠKIL (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė tą įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė be pataisų ir pastabų.

PIRMININKAS. Vėlgi ta pati procedūra. Diskusijoje kalbėti nėra užsirašiusių. Po svarstymo galime pritarti? Galime. Pritariame. Ar norinčių kalbėti priėmimo stadijoje būtų? Keturi – už, keturi – prieš. Nematau. Tokiu atveju registruojamės. Kompiuteris lėtesnis už mano procedūrinius šnekėjimus. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 90 Seimo narių.

Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar pritariame įstatymui dėl Europos susitarimo ratifikavimo. Balsuojame dėl ratifikavimo įstatymo priėmimo.

Gerbiamieji kolegos, už balsavo 81, nėra prieš, nėra susilaikiusių. Taigi įstatymas dėl Europos susitarimo ratifikavimo yra priimtas.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Bulgarijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr.XP-2483* (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Bulgarijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas. Kviečiu V.Stankevičių. Užsienio reikalų komitetas – pagrindinis. Prašom.

V.STANKEVIČ (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kaip pagrindinis išnagrinėjo šį klausimą, jam pritarė. Balsavimo rezultatai: visi šeši dalyvavę komiteto nariai balsavo už. Siūlome pritarti.

PIRMININKAS. Papildomas komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. M.Petrauskienė.

M.PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip papildomas komitetas, bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, svarstyme nematau norinčių dalyvauti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Bendru sutarimu pritariame. Taip?

Tada pereiname prie priėmimo procedūros. Būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Galime registruotis? Taigi registruojamės. Registruojamės ir balsuosime dėl to, ar priimame sutarties ratifikavimo įstatymą. Registracija baigėsi.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, prašom dėmesio. Balsuojame dėl to, ar pritariame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Bulgarijos susitarimui. Vyksta balsavimas. Gerbiamieji kolegos, prašom dar minutėlę pasilikti visus salėje. Dar vienas ratifikavimas. (Balsai salėje) Tuoj pat darysime pertrauką. (Balsai salėje)

Už balsavo tik 67 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu visus atgal į salę. Turime pakartoti balsavimą. (Balsai salėje) Gerai. Gerbiamieji kolegos, aš atsiprašau. Užsiregistravo 73. 67 balsavo už, nė vienas nebalsavo prieš, nė vienas nesusilaikė. Taigi įstatymas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Bulgarijos Respublikos Vyriausybės susitarimo yra priimtas.

Įstatymo „Dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Maroko Karalystės Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo dėl susisiekimo oru ratifikavimo“ projektas Nr.XP-2525*ES (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 1-6 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Maroko Karalystės Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo dėl susisiekimo oru ratifikavimo“ projektas. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Kviečiu D.Barakauską pateikti komiteto išvadą.

D.A.BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas šį įstatymo projektą svarstant buvo pagrindinis. Jis išnagrinėjo ir bendru sutarimu pritarė. Prašom palaikyti komiteto išvadą. Ačiū.

PIRMININKAS. Papildomas – Ekonomikos komitetas. V.Škilis. Prašom.

V.ŠKIL (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė minėtą projektą ir pritarė bendru sutarimu be pastabų.

PIRMININKAS. Ar galime baigti svarstymo procedūrą bendru sutarimu? Baigiame. Priėmimo stadija. Nematome norinčių kalbėti. Bandome registruotis. Prašom visus atidžiai registruotis, nes vyksta priėmimas. Registruojamės! Vyksta registracija, prašom registruotis.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad minėtas įstatymas dėl Europos Bendrijos ir Maroko susitarimo dėl susisiekimo oru būtų ratifikuotas ir priimtas, prašom balsuoti už. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, už balsavo 86, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Taigi įstatymas dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Maroko susitarimo dėl susisiekimo oru ratifikavimo yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, mes daug padirbėjome, šiek tiek vėluojame. Taigi 15 minučių pertrauka iki 12.30 valandos.

Noriu atkreipti dėmesį, kad po to labai greitai pradėsime priiminėti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektą. Taigi prašom visus dalyvauti. 15 minučių pertrauka.

Pertrauka

Dainų švenčių įstatymo projektas Nr.XP-1764(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Kviečiu visus rinktis į salę, nes toliau bus įstatymų, ir svarbių įstatymų, priėmimas. Prašom visus grįžti į salę.

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-7 klausimas – Dainų švenčių įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu kalbėti A.Pitrėnienę.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas po svarstymo gavo Teisės departamento išvadą, kurią šį rytą posėdyje apsvarstė ir jai pritarė. Siūlymas buvo toks, kad pataisytume įsigaliojimo datą. Įstatymas įsigalioja po šešių mėnesių nuo jo paskelbimo „Valstybės žiniose“. Ne nuo priėmimo, o nuo paskelbimo. Komitetas pritarė ir jau yra pataisyta. Taigi išvada yra pritarti įstatymo projektui Nr.XP-1764(2) ir visus kviečiu balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimo procedūrą. Dėl atskirų straipsnių. Ar būtų norinčių kalbėti dėl kurio nors straipsnio? Pasiūlymų ir pataisų nėra. Ar bendru sutarimu galim pritarti, kad visi straipsniai pastraipsniui priimti? Pritariam.

Tokiu atveju galutinės kalbos dėl įstatymo priėmimo, keturi kalba už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nematau. Keturi – už, keturi – prieš. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, tokiu atveju registruojamės, nors ir taip aišku, kad kai kam valgis už dainas yra svarbiau. Tai atspindi visą mūsų egzistencinę būseną. Gerbiamieji kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 26 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsavimą dėl priėmimo atidedam šiek tiek vėlesniam laikui. Tikiuosi, mūsų kolegos suvoks, kad šis įstatymas yra ypač svarbus, ir netrukus pasirodys Seimo posėdžių salėje. Taigi dėl 1-7 įstatymo priėmimo darom pertrauką, tikimės dar šio posėdžio metu baigti procedūrą.

Tokiu atveju darbotvarkės 1-8 klausimas, gerbiamieji kolegos. Tai yra Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, priėmimo stadija. Būtų gerai salėje matyti J.Sabatauską. Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį ir dar sykį galiu tiktai apeliuoti į Seimo narių pažangumą. Kadangi nematom, tai irgi turim atidėti šiek tiek vėlesniam laikui.

Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2152(2). Valstybės tarnybos įstatymo 15 ir 29 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2153(2) (pateikimas)

Tokiu atveju aš siūlau pereiti prie darbotvarkės 1-10a klausimo. Tai yra pateikimo stadija. Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2152. Pranešėjas – R.J.Dagys. Įstatymą lydi 1-10b ir 1-10c, t. y. Valstybės tarnybos įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo papildymo įstatymų projektai. Gal galite iškart pateikti visus tris? Ir 10 minučių skiriama pateikti, 10 minučių – atsakyti į klausimus. Siūlau viską daryti glausčiau.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, dėl Mokesčių administravimo įstatymo galiu pasakyti iš karto. Jo svarstyti turbūt nereikėtų, jį reikėtų atsiimti, nes tai yra pirmojo teikimo variantas. Dabar visas įstatymų paketas yra surašytas į du – į Turto deklaravimo įstatymą ir į Valstybės tarnybos įstatymą. Kokia šio pakeitimo esmė? Jeigu atsimenam, kolegos, tai buvo visų mūsų politinių partijų sutarimas, kad mes turime įteisinti tokį principą, kad nepagrįstos valdininkų pajamos būtų laikomos kaip ir galimai korumpuotai įgytomis numatant tam tikras sankcijas. Tam buvo sudaryta Seimo valdybos darbo grupė, į kurią įėjo tiek Seimo nariai, tiek visų institucijų atstovai, taip pat ir nepriklausomi atstovai iš M.Romerio universiteto, visų ministerijų, specialiųjų tarnybų.

Buvo parengtos įstatymo pataisos, kurių esmė supaprastintai būtų tokia: jeigu valstybės tarnautojas, šioje tarnyboje dirbantis žmogus ar jam prilyginti asmenys nesugeba pagrįsti savo turto pajamomis, tai tas turtas laikomas neteisėtai įgytu ir už tai yra numatomos sankcijos. Sankcijos šiuo atveju įvairios: viena vertus, siūloma mokestinė sankcija – bauda nuo 70 iki 100% to turto, nepagrįsto turto, kita vertus, tai yra laikoma šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu su iš to kylančiomis pasekmėmis, už jį galima taikyti tam tikras nuobaudas ir t. t. Bet kad šis įstatymas veiktų visa jėga, kaip jam reikėtų veikti, būtinas visuotinis pajamų turto deklaravimas. Jeigu mes remsimės tik tokia dabartinio įstatymo baze, tai iš esmės nustatyti, pagrįsti tą turtą, surasti visus galus bus labai sudėtinga. Dabar veikia sistema, kad gana didelė žmonių dalis turtą turi deklaruoti, mokesčių inspekcija gali paprašyti mūsų pagrįsti šitą turtą, bet tai nėra praktika. Mes siūlom padaryti tai valstybės tarnybos praktika. Nuo įstatymo įsigaliojimo dienos tai būtų pareiga numatyta tvarka pagrįsti savo turtą ir pajamas.

Jeigu mes kovojam su korupcija, mes susiduriam su tokiu dalyku, kad iš esmės prisidengiant įvairiomis senutėmis, visokiais iš pirmo žvilgsnio nekaltais piliečiais galima paslėpti tikrai nemažą turto dalį. Kai nėra visuotinio pajamų deklaravimo, tiesiog neįmanoma rasti visų galų, kur tas turtas padėtas. Todėl visų specialiųjų institucijų prašymas ir bendra nuomonė buvo ta, kad visuotinis turto deklaravimas turi būti. Kitu atveju tie srautai bus iš tikrųjų neapskaityti ir labai sunku bus surasti visus galus. Buvo įvairiausių pamąstymų dėl įstatymo pirmojo projekto, kurį pateikėm. Mūsų Teisės departamentas davė išvadas dėl to visuotinio turto deklaravimo, nematė kokių nors nusižengimų. Jis pareiškė pastabas, kad galbūt Mokesčių administravimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Mes pataisėm šiuos visus įstatymus, visus pataisėm taip, kaip jie prašė. Deja, mūsų Teisės departamentas tada jau sugalvojo, kad visuotinis pajamų deklaravimas prieštarauja Konstitucijai. Galų gale po ilgų debatų Teisės komitetas atmetė šiuos prieštaravimus, tiesa, nedidele persvara. Manom, kad šis įstatymas jau dabar galėtų būti svarstomas. Aš atsakysiu į visus klausimus. Aišku, galbūt kai kurias formuluotes reikėtų ir tikslinti, bet tai jau turbūt prie jo dirbant bus galima padaryti, nes šio įstatymo esmė yra ganėtinai paprasta. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 10 Seimo narių nori paklausti. Pirmoji – Z.Žvikienė. Prašom. Galima klausti dėl visų trijų įstatymų projektų.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pateikdamas įstatymų projektus, pranešėjas iš dalies beveik atsakė į mano norimą užduoti klausimą, tačiau aš noriu paklausti. Gerbiamasis pranešėjau, Teisės departamento išvadose yra tam tikros pastabos dėl atsakomybės, dėl šeimos narių. Gal jūs tai galėtumėt paaiškinti? Šiandieną valstybės tarnautojas deklaruoja ir turtą, ir pajamas, valstybės tarnautojo šeimos nariams taip pat atsiranda prievolė deklaruoti. Tai koks čia pasikeitimas galėtų būti dėl atsakomybės? Iš tikrųjų turto pajamų deklaraciją šeimos nariai šiandieną gali pildyti atskirai. Tai yra ne šeimos deklaracija, bet pildyti atskirai. Kaip jūs paaiškintumėte Teisės departamento nuogąstavimus dėl šeimos nario atsakomybės už valstybės tarnautojo veiksmus?

R.J.DAGYS. Tai iš esmės yra paties tarnautojo atsakomybė, bet jis taip pat turi atsakomybę už savo šeimos narius. Mes ir dabar, deklaruodami savo artimųjų turtą, tas mums irgi iš dalies privaloma, prisiimam tam tikrą atsakomybę. Bet valstybės tarnyba pasirenkama iš esmės laisvai, niekas prievarta neverčia. Manoma, kad vis dėlto šeimos turtas turėtų būti lygiai taip pat pagrįstas, nes tu labai lengvai gali savo pajamas paslėpti prisidengdamas kitu vardu. Prievolė pagrįsti vis tiek yra tarnautojo, atsakomybė už valstybės tarnybą tenka jam. Buvo ankstesnių nuogąstavimų dėl to, kad čia galbūt atsiranda kažkokia dviguba atsakomybė. Mes nesiūlom kokios nors baudžiamosios atsakomybės, šiuo atveju galioja tos pačios nuostatos, kokios ir dabar yra kodekse. Mes kol kas einam tiktai baudos dydžio išieškojimo keliu. Jeigu bus kiti nusikaltimai, jie bus kvalifikuojami kitaip, tada jau bus visiškai kitos nuostatos.

PIRMININKAS. L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis kolega, iš esmės jūsų tikslas yra beveik suprantamas, bet kai jūs dėl turto deklaravimo 2 straipsnio 4 dalyje nurodote, kad pagal šio įstatymo prasmę valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai bei kiti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje arba savivaldybėse, taip pat teisėsaugos, teismų ir t. t., iki šiol galiojančiuose įstatymuose ir koreguojamuose įstatymuose yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje. Dabar jūs manote, kad juos visus a priori reikia vadinti valstybės tarnautojais. Kai rengėte šiuos įstatymus, ar jums nekilo abejonės, jog reikia koreguoti ir specialų Valstybės tarnybos įstatymą? Nes ten valstybės tarnautojai ir visa kita su tuo susijusi politika yra kitaip apibrėžiama.

R.J.DAGYS. Geras jūsų klausimas. Darbo grupėje tas dalykas buvo diskutuotas, bet darbo grupė priėjo prie išvados, kad galbūt pakanka tokios pataisos, kokia dabar yra. Jeigu būtų tas siūlymas, manau, jis neiškreiptų jokios esmės, galima patikslinti kitą įstatymą. Čia jokių problemų nematau. Tiesiog buvo apsispręsta, kad galbūt nereikia to daryti.

PIRMININKAS. R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, pratęsiu kolegos L.Sabučio. Gal 2 straipsnio 5 dalyje vis dėlto reikėtų valstybės tarnautojų prilyginimą privačioje įstaigoje ir panašiai… Gal kitokį reikėtų pavadinimą, nes privačioje įstaigoje dirbantys vis dėlto nėra valstybės tarnautojai.

Dar norėčiau paklausti. Bus reikalaujama pažymų apie įgytą turtą ar prieš įstatymo įsigaliojimą įgyto turto, ar tik po įstatymo įsigaliojimo. Kartu norėčiau paklausti. Vis dėlto čia susidarys gana daug procedūrų kiekvienam gyventojui surinkti pažymas ir panašiai. Ar nebūtų galima centralizuotai padaryti? Ačiū.

R.J.DAGYS. Iš esmės du klausimai. Pirma, aš pradėsiu nuo antro, paskui gal priminsite pirmą. Įstatymas niekada negalioja atgal, tai turėkime tą nuostatą, taip jau yra. Ta tvarka, kuri galioja iki šiol, ji galioja. Jeigu Mokesčių inspekcijai kyla kokių nors įtarimų, ji ir dabar turi teisę paprašyti pagrįsti visą turtą, bet tik tai nėra automatinė procedūra, o pasirinktinai. Dabar ji gali tai daryti. Mums yra tokia prievolė, jeigu jie paprašys viską pagrįsti, ir tvarka yra numatyta, kaip tai daroma ir kokiu būdu. Nemanau, kad čia atsiras kitokia tvarka.

Dėl 1 dalies, susijusios su kitais. Čia turima omeny, buvo mėginta ieškoti sprendimo, kuris, aišku, susies su tam tikru mūsų politiniu apsisprendimu. Tai tų valstybės įstaigų, kurios valdo didžiulį turtą, paskirtieji asmenys, kurie nėra tiesiogiai laikomi valstybės tarnautojais, bet turi didelę turtinę atsakomybę už valstybės turtą, kaip juos įvardyti, kokia grupė turi būti, mes patys turime apsispręsti. Tie patys matininkai, kur buvo teikiamos Seimo narių pataisos, kad matininkus reikia, kad jie turi deklaruoti turtą, dar yra keleto Seimo narių įvairių pataisų praplėsti privalomojo turto deklaravimą įtraukiant tas visas kategorijas. Jie nepakliūva į valstybės tarnybą. Buvo pasirinktas terminas – „prilyginti valstybės tarnybai“, todėl tas terminas ir atsirado. Kokia ta grupė bus, mes patys turime apsispręsti, kam prilyginame, kokios institucijos yra svarbios.

PIRMININKAS. J.Juozapaitis. Prašom klausti.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prie valstybės tarnautojų nepastebėjau kariškių. Kur jie bus priskirti? Antras klausimas dėl Mokesčių administravimo įstatymo.

R.J.DAGYS. Mokesčių administravimo įstatymo neteikiame.

J.JUOZAPAITIS. Neteikiate. Tada dėl kariškių.

R.J.DAGYS. Dėl kariškių. Darbo grupėje kariškių, kaip atskiros statutinės tarnybos, klausimo nenagrinėjome. Jeigu bus kokių nors pasiūlymų, manau, bus galima į juos pažiūrėti. Aš nematau problemų, kad jie irgi turėtų būti iš dalies prižiūrimi. Iš karto susidursime su tam tikra specifika, nes tos pajamos ir atlyginimai, ir visa kita kartais yra uždara, uždara tam tikra sistema. Jeigu oficialios struktūros, tai taip, bet yra įvairiausių padalinių. Vienu žodžiu, yra tam tikra specifika, bet aš nematau problemos. Jeigu Seimo nariai norės praplėsti šitą grupę, tai reikės paklausti ekspertų. Mes nenagrinėjome šios problemos kaip atskiros.

PIRMININKAS. K.Starkevičius.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Rengdami šį įstatymą, jūs, aišku, išnagrinėjote tarptautinę patirtį. Kur šis įstatymas yra priimtas naujose šalyse ir kaip veikia senose šalyse, kuriose yra priimtas, ir kaip mažina korupcijos lygį?

R.J.DAGYS. Jeigu kalbėtume apie visuotinį deklaravimą, tai tokia praktika yra natūrali. Mūsų kaimynai estai jau seniai įvedę ir niekam dėl to neskauda. Mes, gailėdami senų žmonių, kad jiems bus sunku deklaruoti, sukūrėme tokią sistemą, kurioje labai patogu paslėpti bet kokias pajamas. Tai čia yra mūsų apsileidimas, manyčiau.

Dėl įteisinamos nuostatos tai įvairiai sprendžiami dalykai. Vieni sprendžia per baudžiamąją teisę, kiti – per civilinę teisę, kiti – per tarnybos nusižengimus. Mes pasirinkome kelią per Valstybės tarnybos įstatymą, tokį švelnesnį variantą. Tai yra gerai, nes sistema bus šiek tiek nauja, ir iš karto imtis griežčiausio būdo būtų per daug rizikinga, kol dar neveikia taip, kol dar neįsivažiavusi ir neveikia taip, kaip turėtų veikti.

PIRMININKAS. J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, ar aš teisingai atsimenu, jūs patikslinsite. Kitų metų biudžeto projekte papildomi asignavimai Mokesčių inspekcijai šiam įstatymui įgyvendinti, rodos, nėra numatyti, bet nuo kitų metų sausio 1 dienos yra siūloma, kad įsigaliotų. Gal aš klystu dėl to. Bet kokiu atveju kaip darbo grupės vadovas nagrinėjote, ar galite teigti, jog mūsų Mokesčių inspekcija yra pasirengusi tiek techniškai, tiek fiziškai visuotiniam turto deklaravimui, kurio, be abejo, reikia. Ar jie yra pasirengę? Dėkoju.

R.J.DAGYS. Ta bazė, nuo to niekas nesikeičia, jie turi bazę. Tik klausimas žmogiškųjų resursų tikrinimo prasme. Kai mes rengėme šį įstatymą, jeigu pažiūrėtumėte registracijos datą, tai sausio 1 d. buvo reali data, kai buvo galima kartu su biudžeto priėmimu patikslinti įstatymą. Dabar, kai jau biudžetas nukeliavo kur kas greičiau negu šio įstatymo pataisos, dar yra tik pateikimo stadija, tai, aišku, reikės koreguoti įgyvendinimo datą. Nebent mes parodytume, dėl to aš raginčiau, ypatingą narsą ir ypatingos skubos tvarka, dar nepriėmę biudžeto, jį priimtume. Aš už tai agituočiau, bet bijau, kad mes to entuziazmo čia, salėje, tiek neturėsime.

PIRMININKAS. R.Ačas. Minutėlę.

R.AČAS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, turbūt jūs sutiksite su ta nuomone, kad pas mus yra tam tikra kategorija žmonių, kurie niekada nedeklaruos turto, nors ir bus privalomas visuotinis deklaravimas. Sakykite, kaip jie bus traktuojami ateityje? Kad jie neturėjo turto, jeigu jie kada nors po dvejų metų, po trejų, t. y. nuo tos datos, kai reikės deklaruoti turtą, bandys jį deklaruoti?

R.J.DAGYS. Už nedeklaruotą turtą atsakome lygiai taip pat pagal įstatymus tie, kurie turim deklaruoti. Tai tą tvarką galbūt reikia…

R.AČAS. Bet jeigu bus asocialus asmuo?

R.J.DAGYS. Asocialus asmuo yra toks pat pilietis, kuriam turi būti taikomos sankcijos. Kaip toliau spręsti, iš kur jis tas baudas mokės, tai yra numatyta ta pačia tvarka. Lygiai taip pat, kaip iš jo mėginama išieškoti bet kokias baudas ir bet kokias kitas sankcijas, kurių jis yra nepajėgus mokėti. Yra numatytos mokesčių administravimo baudos, išieškojimo tvarka yra bendra tvarka. Šiaip mes turime siekti, kad visi deklaruotų pajamas. Bet dėl tų žmonių, kurie nenori laikytis įstatymų, priklauso nuo valstybės pajėgumų priversti tai daryti. Jūsų klausimas yra geras, bet tai priklausys nuo mūsų valstybės brandos, ar mūsų valstybė brandi, ar ne.

PIRMININKAS. J.Veselka klausia. Laikas beveik baigiasi.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, noras iš tikrųjų labai geras. Bet jūs žinote, kad visuotinė deklaracija tai bus tokios popierių krūvos. Pavyzdžiui, aš gerai žinau, kai man pasakojo amerikiečiai ir vokiečiai, kad, sakysime, mokesčių inspekcijos tarnybos turi galimybę, labai daug mato, kaip auga mūriukai, kaip plečiasi žemės sklypai, kaip bankuose keičiasi pinigų srautai, kieno vardu, pamato ir sako: Jonai, ateik pasiaiškinti. Tai kur kas efektyviau, nereikia, kad toks kambarys, sakykim, būtų prikimštas popieriaus, o labai konkrečiai. Ir tada didesnė baimė atsiranda, kad už kiekvieną, jeigu tu neteisėtai pastatei ar pinigus įgijai, konkreti atsakomybė, supaprastėja administravimas, o efektas didesnis. Ar jūs nebandote tuo keliu plėsti mokesčių inspekcijos įgaliojimų reikalaujant, kad kilus įtarimams turėtų teisę iškviesti. Tegu pagrindžia savo turtėjimą, sakysime.

R.J.DAGYS. Pradėsiu vėl nuo antros ir grįšiu prie pirmos klausimo dalies. Mes jau turime tam tikrą praktiką, jinai jau veikia, ir internetinis deklaravimas, išankstinis, viskas jau yra. Nemaža dalis mūsų gyventojų ta praktika naudojasi. Ji nėra tokia skausminga, kaip mums atrodo. Tose valstybėse, kurios įsivedusios, žmonės pripranta. Jokių problemų dėl to nėra. Tie žmonės, kurie neturi turto, tai apskritai problemų neturi. Kokia nors močiutė ar kas užpildo, kad nėra, ir tiek.

Jūs kalbėjote, pirma dalis susijusi su srautais. Bėda yra ta, kad tų srautų niekas negali suskaičiuoti, nes niekas nesukuria tos bendros bazės, kiek turima turto ir kur tie srautai nukeliauja. Kol šios priemonės nėra, tai srautų nėra kaip suskaičiuoti. Tu gali tiktai kaip seklys morka vaikščioti paskui (tie tyrėjai), ieškoti, kur kas padėta. Tikrinti ne jam priklauso. O jeigu bus bendra bazė, ji leis daryti apskaitą, tada tu galėsi per registrą pasitikrinti, kur tas turtas nukeliavo ir kokiems asmenims. Dabar tiesiog niekas srautų negali suskaičiuoti, nes labai gerai viskas paslepiama į lentynas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, laikas, kurį mes buvome numatę, baigėsi. Čia pateikimo stadija. Ar tikrai likę du Seimo nariai nori klausti? S.Lapėnas nori. Prašom. Gerai.

S.LAPĖNAS (LCSF). Iš tiesų sveikintina iniciatyva padaryti visuotinį pajamų ir turto deklaravimą. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį. Daugelį metų galiojusi tvarka, numatanti šį deklaravimą, iš esmės keitėsi kiekvienais metais siekiant to tikslo, kad būtų galima analizuoti duomenis apie gaunamas, turimas pajamas, registruojamą turtą. Be galo svarbu žinoti ir deklaruojamas išlaidas. Ar nemanote, kad įstatymo leidėjas turėtų reglamentuoti deklaracijos pateikimo formą, kuri leistų kaip tik tokią analizę padaryti, nes ir kitais metais deklaracijos formą numatoma keisti.

R.J.DAGYS. Jeigu klausiame mano asmeninės nuomonės, tai aš visiškai jums pritariu. Tikrai paleidus šį procesą ta dalis turėtų automatiškai atsirasti, nes reikia pagrįsti savo turtą, tai, aišku, atitinkamai ir išlaidų dalis. Bet manau, kad tik paleidę šį procesą mes galėsime tiksliai pamatyti, kaip tą geriau padaryti, kad nesugriautume pačios idėjos. Formos, aišku, keičiasi. Mes jau turime tam tikrą praktiką, todėl tai leidžia manyti, kad tas įstatymo įgyvendinimas bus geresnis, mažiau kliūčių, nes jeigu būtume darę prieš kelerius metus, tai būtų daug visokių dalykų. Dabar matome tam tikrą praktiką ir žinome, kaip galima efektyviai pagrįsti, kontroliuoti. O dėl turimų srautų, aišku, keista, bet niekaip tos bendros duomenų bazės nesukuriame, nėra bendros bazės, tokios duomenų saugyklos, kuria galėtų naudotis visos specialiosios tarnybos, iš visų pagrindinių duomenų bazių sudėti į vieną ir pasižiūrėti, kur tie turto srautai, mokesčiai keliauja. Tokios bazės, deja, nėra, ir tos visos kovos su pinigų plovimu tampa galėtinai simbolinės, nes, sakau, specialiosios tarnybos turi veikti kaip seklių kontoros, bet neanalizuoti srautų, kur jie nukeliauja, ir užsiimti tokia prevencija. Tiesiog neaišku, kaip čia prevencija užsiiminėti, gali tiktai intuityviai jausti, bet negali apskaičiuoti, kiek ten tų pinigų ir kur keliauja.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Laikas baigėsi. Lieka dar keli labai svarbūs įstatymai. Aš suprantu, kad jūs pateikėte tik du įstatymo projektus iš tų, kurie įtraukti, taip? Mokesčių administravimas nebuvo pateiktas, nes trūko 29 parašų? (Balsas salėje) Atsiimate iš viso? Gerai.

Dėl Gyventojų turto deklaravimo ir lydimojo Valstybės tarnybos įstatymo papildymo (pateikimo stadija) turime apsispręsti, ar pritariame po pateikimo. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime pritarti. Pritariame bendru sutarimu. (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu. Gerbiamieji kolegos, tai reiškia, kad pradedame svarstymo procedūrą. Paskiriami komitetai: pirmajam įstatymui pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, antrajam tie patys komitetai. Sutarta? Niekas kitų dalykų nesiūlo. (Balsai salėje) Siūlote balsuoti? Prašom. Gerai, registruojamės ir balsuosime.

Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsime dėl komitetų balsuodami. (Balsai salėje) Dėl viso pateikimo? Prašom, dėl viso pateikimo su pasiūlytais komitetais. Registruojamės ir balsuosime, o po to grįžime prie priėmimo įstatymų, kuriuos turėjome praleisti, nes nebuvo susirinkę Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, registracija baigiasi.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Kas pritaria minėtų dviejų įstatymų pateikimui, iš karto balsuoja už. Vyksta balsavimas. Kas pritaria pateikimui, balsuoja už.

Už – 68, prieš – 1, sulaikė 13. Pateikimui yra pritarta. Gerbiamieji kolegos, mes iš karto po trumposios pertraukėlės… (Balsai salėje) Komitetams mes jau pritarėme dėl šių minėtų įstatymų, niekas dėl jų nesiginčijo.

Per šoninį mikrofoną. Aš negaliu nieko daugiau padaryti. L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Aš manau, kad Valstybės tarnybos įstatymas visada buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto žinioje, ir nieko neatsitiktų, jeigu būtų pagrindiniu ir dėl šių pataisų.

PIRMININKAS. Seniūnų sueigoje buvo apsispręsta, kad abu įstatymus svarstys pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bus papildomas. Ar dėl to galime sutarti? Galim, sutariam. J.Dautartas. Prašom.

J.DAUTARTAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, žinoma, aš labai noriu deklaruoti viską, tiesiog netyčia paspaudžiau ne tą mygtuką.

PIRMININKAS. Gerai.

J.DAUTARTAS. Čia kai kas norėjo dėl Dainų švenčių įstatymo išeiti iš salės, aš juos stabdžiau krauju ir kūnu.

PIRMININKAS. Gerai. Apsisprendėme dėl komitetų, viskas aišku.

J.DAUTARTAS. Aš už.

Dainų švenčių įstatymo projektas Nr.XP-1764(2*) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ačiū, viską išsiaiškinome. Dabar grįžtame prie Dainų švenčių įstatymo, kur visos kalbos dėl motyvų buvo pasakytos. Dar kartą registruojamės. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, reikėjo dalyvauti salėje tuo metu, kai buvo paskelbtos kalbos dėl motyvų. Dabar aš matau užsirašiusių dar, bet negaliu leisti, nes buvo padaryta pertrauka tik dėl balsavimo. (Balsai salėje) Laikas bėga, prašome registruotis. (Balsai salėje) Visos kalbos dėl motyvų, kiek tik jų buvo norima pasakyti, buvo pasakytos, registruojamės ir balsuosime. Aš turėjau pasakyti karčių pastabų, kad kai kam valgis yra svarbiau nei dainos, ir tuo visos kalbos dėl motyvų ir baigėsi.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Kas už tai, kad Dainų švenčių įstatymas būtų priimtas, balsuoja už. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl įstatymo priėmimo.

Gerbiamieji kolegos, balsavo 72 Seimo nariai. Už – 67, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi Dainų švenčių įstatymas yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, mes turime prieš Saugaus eismo įstatymą numatytą rezervinį klausimą – rezoliuciją „Dėl situacijos Gruzijoje“. Kaip aš suprantu, redakcinė komisija viską yra išnagrinėjusi. (Balsai salėje) Rezoliucijos irgi priėmimas. (Balsai salėje) Minutėlę! Dėl vedimo tvarkos – A.Pitrėnienė. Prašom.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Ačiū.

PIRMININKAS. Prašau.

A.PITRĖNIENĖ. Aš prieštarauju. Jūs man nesuteikėte teisės pasisakyti nei kai buvo mažai žmonių, nei kai jų buvo sočiai. O užsiregistravusi buvau iš pat ryto, dar tik atėjusi į posėdį. Jūsų dar, ko gero, tada nebuvo. Bet tai neatleidžia jūsų nuo to, kad jūs turite pirmininkauti teisingai.

PIRMININKAS. Aš kaltas visais požiūriais, bet paklausiau, jums pristačius įstatymo projektą, ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų, taip ir nesulaukėme ir sutarėme, kad atidėsime priėmimą. (Balsai salėje) Ką gi, manau, kad ir jūsų balsas, ir jūsų darbas prie šio įstatymo buvo labai reikšmingi, ir visiškai akivaizdu, kad jūs tikrai remiate šitą įstatymą. Gerbiamieji kolegos, ar rezoliuciją galime dabar priimti? P.Gražulis dėl vedimo tvarkos. Prašom.

P.GRAŽULIS (TTF). Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš jau gana seniai stoviu. Aš ne dėl vedimo tvarkos, noriu repliką po įstatymo pasakyti. Man iš tikrųjų nepakanka motyvų, dėl ko dainų šventėms organizuoti reikia įstatymo. Tai gal kiekvienam renginiui, kokį dabar organizuosime, priiminėsime įstatymą. Iki šių metų vyko dainų šventės ir įstatymo nereikėjo, o dabar be įstatymo negalėsime suorganizuoti dainų švenčių. Tikrai, man atrodo, kad nėra logikos, priimant šitą įstatymą.

Seimo rezoliucijos „Dėl situacijos Gruzijoje“ projektas Nr.XP-2687(2) (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu toliau A.Ažubalį trumpai pristatyti redakcinės komisijos išvadas, ir apsispręsime balsuodami, ar priimame rezoliuciją. Gerbiamieji kolegos, yra numatytas darbotvarkėje rezervinis klausimas, apsisprendžiame. Prašom. (Balsai salėje)

A.AŽUBALIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Penktadienį buvo susirinkusi redakcinė grupė, tiesa, ne visa, iš 9 narių buvo 6, ir svarstė. Buvo devyni siūlymai, kaip redaguoti tekstą, bendru sutarimu buvo pritarta šešiems, trys pataisos buvo atmestos. Manau, svarbiausia yra tai, kad nauja pataisa pabrėžiame ir Gruzijos vadovybės atsakomybę, plėtojant demokratiją. Taip pat įrašytas primygtinis reikalavimas gerbti žiniasklaidos laisvę. Aš manau, kad tokie pagrindiniai pataisymai, ir siūlau balsuoti už šitą rezoliuciją.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Užsirašė trys už, du – prieš. Priėmimo procedūra. V.Stankevičius nori kalbėti už. Prašom. V.Stankevičius nori kalbėti už.

V.STANKEVIČ (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kalbant apie Gruziją reikia pripažinti, kad jai buvo labai sudėtingas laikotarpis, ir šiandieną mums dar kol kas sunku suvokti, kas buvo kaltas, kas buvo nekaltas, bet klaidų buvo vis dėlto pridaryta. Kadangi jūs gerai žinote, kad Gruzija, kitos valstybės, kurios pasirinko demokratijos kelią, yra mūsų užsienio politikos prioritetas, aš manau, kad dabar likti nuošalyje neturėtume. Mes turime būti nuoseklūs dėl savo užsienio politikos. Rezoliucijos tekstas yra politiškai subalansuotas. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Toliau kalbės J.Veselka.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, štai man kilo klausimas dėl rezoliucijos logikos. Pirmame sakinyje sakoma: „pritardamas Gruzijos siekiams plėtoti demokratiją.“ Kas yra tas demokratijos plėtotojas Gruzijoje? Visą laiką mūsų politinis elitas aiškino, kad tas demokratijos plėtotojas yra Gruzijos prezidentas. Bet jis ir šiandien yra Gruzijos prezidentas, tai kam demokratijos plėtotoją kviesti plėtoti demokratiją? Tą daryti tikslinga tik tada, jei tas vakarietiškas demokratijos plėtotojas nėra joks demokratijos plėtotojas, o tik ieškotojas išdavikų ir parsidavėlių užsieniui. Tačiau štai trečioje rezoliucijos dalyje sakoma, kad smerkiam bet kokių kitų valstybių bandymus kištis į Gruzijos vidaus reikalus. Ką tai rodo? Arba rezoliucijos rengėjai yra dideli bailiai ir bijo įvardinti valstybes, kurios kišasi į Gruzijos vidaus reikalus, arba jie nežino, kas kišasi, o jeigu nežino, tai kam kalba. Matyt, apie tai kalba todėl, kad nori besąlygiškai palaikyti pagrindinį demokratijos plėtotoją Gruzijoje. Jeigu to nori, tai logiškai kaltina opoziciją, kad ji bendradarbiauja su kitomis blogomis valstybėmis, ir opozicija ir kitos blogos valstybės nori išprovokuoti neramumus. Tokia rezoliucijos logika suskirsto gruzinus į tikrus patriotus, kurie remia pagrindinį demokratijos plėtotoją, ir bloguosius, kurie sako, kad nėra ten demokratijos plėtojamos taip, kaip nori. O tą skirstymą mes jau išgyvenome. Atsimenate, 1992–1993 m., kai lietuviai buvo skirstomi į tikrus patriotus ir ne. Todėl manau, kad šita rezoliucija neturi bendros logikos, skaldo gruzinų tautą į patriotus ir išdavikus, ir neįvardija, kokios valstybės kišasi į tai, apskritai kažką aiškina. Taigi manau, kad nėra prasmės kištis į Gruzijos vidaus reikalus ir priimti tokią rezoliuciją, kuri pačius gruzinus kiršina tarpusavyje. O tai gali baigtis tik blogai. Siūlau atmesti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, paaiškėjo, kad nors ir redakcinė komisija pasakė, kad viskas suderinta, bet yra E.Klumbio pataisų. Tokiu atveju turėtume apsispręsti salėje ir tai reiškia, kad dar negalime pradėti kalbų dėl motyvų dėl viso dokumento. E.Klumbys. Kviečiu pranešėją į tribūną. E.Klumbys. Jeigu galite, pateikite savo pataisą.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš atkreipiu jūsų dėmesį. Jūs šitą rezoliuciją svarstote pirmiausia nenumatytu laiku ir aš su savim neturiu tų pataisų. Bet, kiek matau, man atneša, tai galėsiu pristatyti.

Gerbiamieji kolegos, pirmoji mano pataisa. Pirmiausia noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad per tą laiką, kol mes ją redagavome, Gruzijoje šis bei tas įvyko. Aš nekalbu apie nepaprastosios padėties atšaukimą. Savaime buvo aišku, kad turėjo tai įvykti. Tačiau Gruzijoje atsistatydino vyriausybė. Ji atsistatydino, vyriausybė neatsistatydino nei iš šio, nei iš to. Manau, kad turėtume įvertinti, nors ir palaikome Gruzijos kursą, sakome, kad mes ją tempiame už ausų į Vakarus… Tačiau visa tai, kas įvyko Gruzijoje, kas sukėlė didelę tų pačių Vakarų neigiamą reakciją, buvo jėgos panaudojimas prieš taikius protestuojančius gyventojus. Visi šie įvykiai prasidėjo kaip tik nuo to. Todėl aš siūlau tą rezoliuciją pradėti nuo to, kas iš esmės įvyko, tai yra kad Lietuvos Respublikos Seimas neigiamai vertina jėgos naudojimą prieš taikius protestuojančius gyventojus. Aš noriu priminti…

PIRMININKAS. Laikas.

E.KLUMBYS. Baigiu. Visa Lietuva 1989 m. protestavo…

PIRMININKAS. Gerai. Laikas baigėsi. Prašom, pranešėjau. Visi matome pataisą.

A.AŽUBALIS. Aš galiu tik tiek pasakyti, gaila, kad ponas E.Klumbys neatvyko į redakcinės komisijos posėdį. Jis buvo paskelbtas tą pačią dieną internete, ir žinutė buvo nusiųsta jums. Mes tada būtume išdiskutavę. Tačiau galiu pasakyti, kad visi šeši redakcinės komisijos nariai vienbalsiai atmetė šitą jūsų pataisą kaip perteklinę, nes ar neigiamai, ar teigiamai galime vertinti jėgos panaudojimą, tam reikia kur kas rimtesnės analizės. Mes tiesiog pažymėjome, kad pabrėždamas ypatingą demokratijos svarbą ir Gruzijos vadovybės atsakomybę ją plėtojant. Čia yra esmė, kad Gruzijos vadovybė yra atsakinga už demokratijos padėtį pačioje valstybėje, o dėl to, kad neigiamai vertiname jėgos panaudojimą, tai ten yra įvairiausių versijų. Ir mūsų pačios ambasados, ir mūsų ambasados pranešimuose nėra vienareikšmiškos pozicijos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, trumpi klausimai, trumpi atsakymai. Prašom, trumpoji registracija ir apsisprendžiame, ar pritariame E.Klumbio pateiktai pataisai 1 punktui. Trumpoji registracija. Prašom. Balsuojame dėl E.Klumbio 1 pataisos. Kas remia E.Klumbio pataisą, balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Redakcinė komisija šiai pataisai nepritaria. Balsuojame dėl pirmosios pataisos.

Už – 16, prieš – 16, susilaikė 25. Šiai pataisai nepritarta. Toliau antroji E.Klumbio pataisa dėl trečiosios pastraipos papildymo. Prašom. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia noriu pasakyti rezoliucijos iniciatoriui, kad redakcinės komisijos posėdis taip nėra organizuojamas. Elementarus kultūringumas reikalauja paskambinti ir pasakyti, kada vyks komisijos posėdis, o ne siųsti žinutę internetu ten, kur tavęs tuo metu nėra. Taip labai lengva yra organizuoti komisijos posėdžius. O dėl rezoliucijos papildymo, trečioji pastraipa, buvo suimta daug žmonių, protestuotojų ir ne visi jie yra paleisti. Aš manau, mes turime paraginti, kad Gruzijos valdžia iš kalėjimų paleistų visus protestuotojus.

A.AŽUBALIS. Galiu pakartoti tą patį, kad redakcinė komisija tam nepritaria, nes kas tie visi protestuotojai, nuo kurių metų jie sėdi kalėjimuose ir kiek jų yra, niekas nežino, ir čia tokia yra iš galvos ištraukta mintis. Buvo sulaikytų žmonių, buvo. Ar jie yra įkalinti, ar jūs žinote, kad jie yra įkalinti, ar jie paleisti, jūs nežinote.

PIRMININKAS. Kolegos, apsisprendžiame balsuodami, ar remiame šią E.Klumbio pataisą. Kas remia, balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš. Prašom. Vyksta balsavimas.

Už balsavo 12, prieš 19, susilaikė 22. Pataisai nepritarta. Trečioji pataisa – siūlymas 3 pastraipą išdėstyti kitaip. Prašom. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad faktas yra įvykęs, yra atšaukta nepaprastoji padėtis ir mano pataisa netenka prasmės. Aš manau, tas redagavimas kad ir šio punkto, kuris turėjo būti padarytas, akivaizdžiai parodo, kas buvo bandyta padaryti praeitą ketvirtadienį, ką mes šiandien turime. Tai yra du skirtingi dalykai.

PIRMININKAS. Ačiū. Šios pataisos nebėra. Gerbiamieji kolegos, toliau dėl balsavimo motyvų nori kalbėti H.Žukauskas, P.Auštrevičius ir R.Kupčinskas. H.Žukauskas. Nematau jo. P.Auštrevičius.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Noriu pasakyti, kad draugai tarpusavyje visada kalbasi atvirai ir dalykiškai. Taip ir mūsų rezoliucijoje mes siunčiame signalą Gruzijai, kad mes pripažįstame tik demokratiją kaip šiuolaikinio valstybingumo ir normalios visuomenės kūrimo principus. Taip, mes nesutinkame su tomis priemonėmis, kurios buvo pasirinktos išvaikant demonstracija, todėl ir mūsų pavėlinta reakcija šiandien nukelta. Aš labai tam pritariu. Tačiau mes negalime nereaguoti, kad pačioje Gruzijoje vyksta procesas. Štai M.Saakašvilis atsistatydins šią savaitę dėl to, kad rinkimų būdu, noriu pabrėžti, rinkimų būdu tvarkytų reikalus šalyje. Ir tai yra teisingas kelias. Tai yra demokratiškas kelias, todėl mes turime paremti juos, padėti, nepalikti vienų, o pasakius atvirai visada sėdėti prie derybų stalo ir ieškoti jiems taip pat priimtinų sprendimų. Todėl aš pritariu šiai rezoliucijai ir kviečiu jus paremti ją savo balsavimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš suprantu, kad E.Klumbys nori kalbėti dėl viso prieš. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kaip jau įprasta pas mus, viskas yra vėluojama, vėluojama labai stipriai. Mes užsimerkę akis žiūrėjome, kaip yra suiminėjami, išvaikomi protestuotojai, mes ramiausiai žiūrėjome, kaip yra uždaroma labai populiari, pati populiariausia Gruzijos televizija „Imedi“, kuri iki šiol yra uždaryta ir turbūt nebus atidaryta. Šioje vietoje mes užsimerkiame. Iniciatorius net nežino, apie kokius protestuotojus čia kalbama. Tai ką, mes laikomi kvailiais? Mes nekalbame apie protestuotojus prieš kitus dalykus. Mes kalbame apie situaciją Gruzijoje. Būtent kurie yra susiję su tais įvykiais, kurie ten įvyko. Aš manau, kad toks paplekšnojimas per petį M.Saakašviliui, tai daro tik dvi valstybės. Tą padarė Dž.Bušas, iš esmės pritardamas tam, kas vyko Gruzijoje, ir daro Lietuva. Visas kitas pasaulis, Vakarų Europa tai, kas vyko Tbilisyje, pasmerkė. Aš manau, kad tokios rezoliucijos priiminėti nereikia, ji yra pavėluota. M.Saakašvilis ne savo noru atsistatydina, toks yra įstatymas, ir tą pateikti kaip didelį pliusą irgi nereikėtų. Todėl aš nemanau, kad tokia rezoliucija būtų reikalinga.

PIRMININKAS. Ir R.Kupčinskas nori kalbėti už. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Norėčiau pirmiausia pabrėžti, kad mūsų valstybė tikrai suinteresuota gerais santykiais su Gruzija, kokie iki šiol jie buvo. Ir ta situacija, kuri dabar yra Gruzijoje, tikrai verčia sunerimti, nes kaip ir mūsų valstybė išsivadavo iš okupacinio režimo, taip ir Gruzija, tik ten procesai yra daug sudėtingesni. Išorinis kišimasis į Gruzijos reikalus visą laiką neslopsta, net ir atvirai, ir politiškai, ir kitomis priemonėmis. Viena gerai, kad dabar jau išvesta Rusijos kariuomenė iš Gruzijos arba jau baigiama išvesti. Todėl manau, kad mes, pritardami demokratiniams pertvarkymams, kartu parodome savo draugišką požiūrį į šią nepriklausomybę atkūrusią valstybę. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Prašom registruotis. Tuo tarpu V.Vertelienė nori dėl vedimo tvarkos. Vyksta registracija. Prašom.

V.VERTELIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kalbu ne tik apie jus, bet ir visus posėdžio pirmininkus. Jūs turite vieną kartą apsispręsti, arba kiekvienu klausimu registruojate ir balsuojame, arba tik iš ryto užsiregistruojame ir tik balsuojame. Dabar aparatūra nesuveikė, aš du kartus negavau teisės balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jūs turite teisę kiekvieną kartą paprašyti. Mes, taupydami ir jūsų, ir Seimo darbo laiką ir matydami, kad salėje nėra pasikeitęs Seimo narių skaičius, kartais ir nesiūlome registruotis. Bet jeigu kas nors būdamas salėje nepastebi tos registracijos, tai ir jūsų, ir mūsų bendra kaltė.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 60 Seimo narių. Balsuojame, kas už tai, kad Seimo rezoliucija „Dėl situacijos Gruzijoje“ būtų priimta, balsuoja už.

Už balsavo 44, prieš – 2, susilaikė 5. Taigi Seimo rezoliucija „Dėl situacijos Gruzijoje“ yra priimta.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2381(3*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dabar grįžtame prie Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projekto priėmimo. Kviečiu į tribūną J.Sabatauską.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, nuo svarstymo procedūros Seime buvo gauti keli Seimo narių siūlymai dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kurį komitetas svarstė tiek penktadienį, tiek šiandien. Manyčiau, kad šiandien būtų galima svarstyti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu paklausti, ar galėtume bendru sutarimu sutarti, nes pataisų yra gana nemažai, įstatymas visiems svarbus, priėmimo stadijai yra pateiktas jų visas pluoštas. Pagal Seimo statutą kiekviena iš tų pataisų turėtų būti svarstoma tik tuo atveju, jeigu ją paremtų 29 Seimo nariai. Ar galime sutarti, kad šios procedūros atsisakome ir visoms joms suteikiame tą paramą, tada galime eiti lengviau per visas pataisas? (Balsai salėje) Aš negirdėjau. V.Čepas šaukia garsiausiai, garsiau už A.Sysą. Taigi bendru sutarimu pritariame, kad 29 balsai yra.

Tokiu atveju 2 straipsnio 6 daliai V.Grubliausko, E.Masiulio ir P.Auštrevičiaus pataisa, kuriai komitetas nepritaria. Prašome pranešėją V.Grubliauską. Atsiimate?

V.GRUBLIAUSKAS (LSF). Tikrai ne.

PIRMININKAS. Prašom. V.Grubliauskas.

V.GRUBLIAUSKAS. Labai ačiū. Iš tikrųjų negalima neišgirsti išsakytų argumentų tiek jūsų komiteto, tiek pareigūnų, tačiau mūsų siūlomos pataisos šiais aspektais rėmėsi patirtimi, kuri praktikuojama Vokietijoje. Mes vis dėlto laikomės nuostatos, kad tie dveji metai, arba vairuotojas, kurį mes išleidžiame į kelius, kalbu perkeltine prasme – mes, tik išlaikiusį pagrindinius egzaminus ir tampantį jaunu, nepatyrusiu vairuotoju, iš esmės lyg ir sakome, kad į kelius išleidžiame „pusfabrikatį“. Taip tikrai nėra ir mes negalėtume to daryti. Mes laikomės nuostatos, kad jaunų žmonių, ne jaunų žmonių, o jaunų vairuotojų skatinimas tobulėti, vairuoti kiek galima disciplinuočiau ir laikytis eismo reikalavimų, nepažeisti jų, yra svarbesnė motyvacija negu privalomai priverstinai visiems po dvejų metų dar kartą laikyti tam tikrus testavimo kursus. Manome, kad ta motyvacija turėtų išlikti, ir tikimės, kad toks mūsų siūlymas nesugriautų bendros sistemos. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom. Komiteto nuomonė.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritaria, nes bandomasis laikotarpis taikomas, jeigu jo metu asmuo neatitinka kokių nors reikalavimų ir negauna kažkokios teisės. Apsispręsta, kad visiems po dvejų metų būtų papildomi mokymai, kurių metu būtų lavinami arba papildomai šlifuojami tam tikri vairavimo įgūdžiai, kurie būtų naudingi pačiam variuotojui, nepaisant to, ar turėjo pažeidimų, ar ne, nes tokių siūlymų dėl pažeidimų buvo. Apsispręsta, kad tais atvejais, kai vairuotojai, tarkime, dvejus metus visai nevairuoja arba labai mažai vairuoja, tai yra pagal tą principą – kuo mažiau dirbi, tuo mažiau darai klaidų, vadinasi, jie visai nebūtų įvertinti arba, kitaip sakant, jų įgūdžiai taip ir liktų vos ne embrioninės stadijos.

PIRMININKAS. P.Gražulis nori pritarti šiai pataisai. Prašom.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, manau, ši pataisa yra labai logiška. Jeigu jai nepritars, tai tas mokyklas, kurios rengia vairuotojus egzaminams, mes skatinsime ruošti nekokybiškai, kad po dvejų metų jie vėl ateitų, mokėtų pinigus, taip jie pasipinigautų. Be to, pasipinigaus ir egzaminų komisijos, egzaminų centrai. Aš manau, kad du kartus laikyti egzamino tikrai nereikia. Tai bus paprasčiausia motyvacija ruošti vairuotojus nekokybiškai, kad jie antrą kartą laikytų egzaminus.

PIRMININKAS. Ministras A.Butkevičius nori prieštarauti. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Vis dėlto Europos Sąjungos šalių praktika yra kitokia, negu kalbėjo kolega V.Grubliauskas. Tam yra skiriamas nepaprastai didelis dėmesys. Austrija yra netgi pasiūliusi Europos Komisijai, kad būtų priimta atskira teisinė nuostata, kuri kuo skubiau įpareigotų visas Europos Sąjungos šalis priimti atskirus teisės dokumentus, kad šis sugriežtinimas atsirastų jauniems vairuotojams, nepaisant to, kaip jie laikė tuos egzaminus. Visose mokyklose egzaminai yra laikomi tvarkingai, ir nenoriu sutikti, kad mokyklose leidžiama išduoti teises nepasiruošus arba neišmokus saugaus eismo taisyklių. Manau, kad kelias pasirinktas teisingas. Mes galime ilgai kalbėti ir pateikti analizę, kiek jaunų vairuotojų, kurie ką tik išsilaikė teises, šiandien yra padarę saugaus eismo taisyklių pažeidimų arba avarijų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai visi motyvai. Registruojamės. Trumpoji registracija. Malonu. Gerbiamoji Verteliene, ar jūs registravotės? Malonu. Bet ar tikrai užsiregistravote?

Užsiregistravo 54 Seimo nariai.

Kas remia V.Grubliausko pataisą, balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl V.Grubliausko pateiktos pataisos, kuriai nepritarė komitetas. Balsuojame už arba prieš pateiktą pataisą.

Už – 26, prieš – 7, susilaikė 16. Pataisai pritarta.

Gerbiamieji kolegos, toliau antroji V.Rinkevičiaus pataisa 2 straipsnio 23 daliai. Prašom poną V.Rinkevičių pateikti pataisą.

V.RINKEVIČIUS (VLPDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Projekte numatyta, kad keturratis motociklas yra keturratė motorinė transporto priemonė, bet tik iki 15 kW galingumo. Tačiau keturračių motociklų yra ir galingesnių – per 15 kW, ir jie kažkodėl lieka ne keturračiai, o nežinia kas lieka. Siūlau, kad 15 kW ribą reikia išbraukti. Apskritai visi keturračiai motociklai yra keturratės motorinės transporto priemonės, nes galingesnių nelieka, aiškiai reglamentuota jų registracija ir t. t. Įstatyme liks neapibrėžtumo ir nelabai aiškių sąvokų. Gal per skubėjimą nesužiūrėta ir nesueina galai į vieną vietą. Aš siūlau tą 15 kW panaikinti, kad visi keturračiai motociklai, ir galingesni negu 15 kW, ir būtų keturratė motorinė transporto priemonė.

PIRMININKAS. Prašom komiteto nuomonę.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritaria, nes visi tie motociklai, kurių galia yra didesnė negu 15 kW, pakliūva į motociklų sąvoką. Dar vienas dalykas. Mes derinome savo teisės aktus su Europos Sąjungos direktyva, o ne atvirkščiai. Šiuo atveju direktyvoje yra taip, kaip suderinta komiteto, o ne kaip siūlo kolega V.Rinkevičius.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl šios pataisos? Minutėlę. A.Matulas dėl šios pataisos? Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, noriu paprašyti posėdžio pirmininko, kad visais įmanomais būdais bandytų pakviesti į salę daugiau Seimo narių, nes balsuojant už paskutinę pataisą užsiregistravo tik 54 Seimo nariai. Vadinasi, trečdalis sprendžia tokį svarbų dalyką, visi susijaudinę ir susirūpinę kalba iš tribūnų, o kai reikia balsuoti… Manau, kad dabar dalyvaujantys parlamentarai gali priimti ne visai objektyvias, racionalias pataisas ir iškraipyti įstatymo projektą. Dar kartą prašau jus kviesti į posėdžių salę Seimo narius.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tą darau ir darau. O dėl drausmės visada kalbama tiems, kurie yra patys drausmingiausi. A.Butkevičius dėl pataisos, kurią pateikė V.Rinkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju, pirmininke. Aš noriu pasakyti, kad šiai nuostatai negalima pritarti, nes taip yra numatyta Saugaus eismo konvencijoje. Jeigu mes norime iškreipti Saugaus eismo konvenciją, tai prašom.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, neseniai vyko registracija. Nesiregistruojame dar kartą ir balsuojame dėl to, ar pritariame… (Balsai salėje) Registruojamės? Prašom registruotis. Gerai. Registruojamės! Trumpuoju būdu. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Balsuosime dėl V.Rinkevičiaus pataisos, kuriai pagrindinis komitetas nepritaria.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai.

Kas remia V.Rinkevičiaus pataisą, balsuoja už, kas remia pagrindinio komiteto nuomonę, kuria nepritariama šiai pataisai, balsuoja prieš arba susilaiko. Vyksta balsavimas dėl Viktoro Grubliausko pataisos. (Balsai salėje) Tai yra dėl V.Rinkevičiaus. Atsiprašau, dėl V.Rinkevičiaus pataisos, kuriai nepritaria pagrindinis komitetas.

Už pataisą – 6, prieš – 27, susilaikė 28. Pataisai nėra pritarta.

Toliau trečioji pataisa. Prieis Sekretoriato atstovai, gerbiamasis Paulauskai, pasižiūrėti, kodėl neveikia. Trečioji pataisa – V.Grubliausko, E.Masiulio ir P.Auštrevičiaus pataisa 2 straipsnio 35 daliai. Prašom. Ponas V.Grubliauskas. Dėl vedimo tvarkos, kol įjungsime… Gerai. G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Pone pirmininke ir gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad šie siūlymai yra susiję sistemiškai. Pritarę pirmajam, mes neturėtume griauti sistemos, kuriai iš principo yra pritarta. Neturėtumėte šypsotis. Aš galiu jums cituoti pirmojo pasiūlymo esmę, pažiūrėkite – „kiti su sąvokomis susiję dalykai“.

V.GRUBLIAUSKAS. Labai ačiū, Gintaras…

PIRMININKAS. V.Grubliauskas. Prašom. Tai ir buvo jo reikalas, kad jis tai pasakytų. Prašom.

V.GRUBLIAUSKAS. Taupau laiką. Gintaras pasakė iš esmės tai, ką aš ir pats norėjau pasakyti, nes tos pataisos yra susijusios su pirmuoju siūlymu. Manyčiau, kad kai mes pritarėme pirmajam siūlymui, tai iš esmės visi kiti eina kaip lydintieji arba kaip to paties dokumento papildomos sudedamosios dalys. Taigi taupykime laiką ir eikime, judėkime pirmyn.

PIRMININKAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, mums rūpi jūsų nuomonė, ar tai tikrai yra susiję su pirmąja priimta pataisa. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Jis kol kas susijęs tik tiek, kad pirmoji pataisa nurodė 23 straipsnio 2 dalį, dėl kurios mes dar nebalsavome. Ši pataisa taip pat nurodo 23 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatomos visai kitokios sąlygos, negu dabar yra projekte. Jeigu liks tiktai pavadinimas – bandomasis laikotarpis, tai nebus labai tikslu, bet nebus ir didelės bėdos. Iš esmės šis reglamentavimas, kad visiems po dvejų metų reikia papildomo mokymo, yra tik tam, kad sumažintume avaringumą kelyje, nes būtent antraisiais metais smarkiai padidėja tų pradedančiųjų vairuotojų pažeidimų skaičius.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau tokiu atveju priimti racionalų sprendimą. Siūlau iš karto pereiti prie tos pagrindinės pataisos, kurią pateikė V.Grubliauskas, E.Masiulis ir P.Auštrevičius, t. y. yra naujo 23 straipsnio, kurį sudaro kelios dalys. Jeigu mes šiam straipsniui pritarsime, tada ir kiekviena nuoroda į šį straipsnį bus logiška. Prašau V.Grubliauską pateikti jūsų siūlomą naują 23 straipsnį, dėl kurio apsispręsime.

V.GRUBLIAUSKAS. Iš tikrųjų labai ilgai truktų, jeigu prie kiekvieno straipsnio dabar stabtelėčiau ir pradėčiau analizuoti. Dirbo tikrai daug žmonių, tačiau esmė galbūt yra ta, kad iš tiesų mes negalime visų vairuotojų, kurių daugelis, drįsčiau tikėti, yra drausmingi, nori būti drausmingi, laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir tvarkos keliuose, bausti dėl tos nedidelės grupelės chuliganiškų vairuotojų arba vairuotojų, potencialių pažeidėjų, ir statyti juos vienon greton.

Kita vertus, vėlgi atimtume motyvaciją drausmingai ir tvarkingai vairuoti. Jeigu mes kalbame apie tą vadinamąjį bandomąjį laikotarpį, kuris iš tikrųjų turėtų būtinas tiems, kurie pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus nuo 2 iki 4 kartų, tai turime garantuoti, kad tobulai ir labai įdėmiai stebėtume tų jaunųjų vairuotojų karjerą bandomuoju metu, jų pažeidimus, jų vairavimo kultūrą, jų vairavimo rezultatus. Aš manau, kad tai tiktai pagerintų ir motyvuotų tuos žmones, tuos vairuotojus, kurie yra nusiteikę teisingai ir tvarkingai vairuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonę prašom dar kartą pasakyti.

J.SABATAUSKAS. Kaip matyti, kolegos, siūlomas išvis naujas straipsnis, kuris smarkiai diferencijuoja. Tiems, kurie padaro vieną pažeidimą, iš karto būtų išduodama po dvejų metų, kitiems, kurie padaro nuo 2 iki 4 pažeidimų, būtų privalomas papildomas mokymas. Dar vienai pažeidėjų grupei, kolegų siūlymu, bandomasis laikotarpis būtų iš naujo pradedamas skaičiuoti. Iš esmės jie bando gana sudėtingai diferencijuoti tais atvejais, kai padaro 4 pažeidimus, kai iš naujo pradedama skaičiuoti. Taigi siūlymas, manyčiau, tikrai neproporcingas netgi ir tai bendrajai Europos Sąjungos praktikai, prie kurios jau yra dirbama. Kaip minėjo ministras, rengiami tam tikri Europos Sąjungos teisės aktai, kurių esmė yra papildomo mokymo metu būtent mokyti vairuotojus vairuoti ekstremaliomis sąlygomis, slidžiam kely ir t. t. Tai yra į naudą visiems. Tai nėra jokia sankcija pradedantiems vairuotojams. Tai yra tik papildomas mokymas, kurio, manau, nusipelnė visi vairuotojai, vairavę dešimt ir daugiau metų, nes gali būti, kad tie, kurie įsivaizduoja esą ereliai, deja, tokie nėra.

PIRMININKAS. Aš suprantu, kad ministras A.Butkevičius norėtų dar kartą pakartoti savo motyvus. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju, pirmininke. Vis dėlto Vyriausybės pozicija yra tokia, kad mes pritaikytume tokius teisės aktus, kurie jauną žmogų įpareigotų pirmuosius dvejus metus, neturint didelio vairuotojo stažo, gatvėje elgtis saugiau. Manau, mes turime parodyti visuomenei, kad vis dėlto gatvėje turime elgtis saugiai. Tikrai siūlyčiau nepritarti tokioms nuostatoms, nes tai nėra iš karto apribojimas jaunam vairuotojui, gavusiam teises. Jeigu jis visada elgsis kultūringai, mandagiai, rodys pagarbą ne tik sau, bet ir kitiems vairuotojams, jis neturės jokių problemų ir po dvejų metų. Jauni žmonės, netgi studentai reikalauja, kad nuo 21 metų būtų išduodamos teisės. Tai irgi ne be pagrindo keliami tokie reikalavimai. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. P.Gražulis nori pritarti.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, man atrodo, kad pats gerbiamasis ministras nelabai skaitė įstatymą. Dabar Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo imperatyvią nuostatą: po dvejų metų visi – ir drausmingai vairavę, ir nedrausmingai eina ir perlaiko egzaminus papildomai. Iš tikro motyvai labai aiškūs, kad vairuotojas ne dėl to pažeidžia, labai dažnu atveju ne dėl to pažeidžia Eismo taisykles, kad jų nemoka, o paprasčiausiai visiškai dėl kitų motyvų. Šiuo metu tikrai yra gana griežtos baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vairuotojas, surinkęs daugiau nei 10 balų, praranda vairavimo teisę. Man atrodo, kad šios sistemos pakanka. Šie motyvai, prisipažinkime, ši nuostata siūloma tik tam, kad, be abejonės, papildomų lėšų gautų vairavimo mokyklos, taip pat egzaminų centrai, nes kai laikomi egzaminai, reikia sumokėti tam tikrą sumą pinigų, atrodo, apie 80 litų. Štai dėl ko rengiama ši pataisa. Todėl aš nepritariu tam.

O dėl to, kad būtų perlaikomas egzaminas, tai galbūt geriau po 20 metų, nes po 20 metų tikrai, jeigu kas rečiau vairuoja, pamiršta taisykles, galbūt jos per tą laiką pasikeitusios, atsirado daug naujų. Gal tada būtų logiška, jeigu po 20 metų žmogui siūlytų perlaikyti, tada suprasčiau. Po dvejų metų tikrai nepamirš taisyklių ir tos taisyklės tiek nepasikeis, kad jas reikėtų perlaikyti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, trumpa jūsų replika.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis Gražuli, jūs sąmoningai ar nesąmoningai klaidinate tiek visus, kurie žiūri šį posėdį ir klauso, tiek Seimo narius. Nereikia antrąkart perlaikyti egzamino. Yra tiktai papildomi mokymai. Vienas dalykas. Bet šiuo siūlymu iš esmės nustatoma sankcija kai kuriems vairuotojams, kuriems bandomasis laikotarpis pratęsiamas, t. y. pradedamas skaičiuoti iš naujo. Jūs viename variante vienu punktu siūlote kur kas lengvesnį dalyką, turėdamas vieną pažeidimą iš karto gauna teises, be jokių mokymų, nors jie tik į naudą tam žmogui, o kitu siūlote pratęsti bandomąjį, t. y. iš naujo skaičiuoti bandomąjį dvejų metų laikotarpį. Vadinasi, dar dveji metai, ketveri ir t. t. Tai šiuo atveju jokios prasmės nėra pratęsti, jeigu jis toliau nebus papildomai mokomas.

PIRMININKAS. Ministras prašo dar trumpos replikos. Prašom, tada apsispręsim balsuodami.

A.BUTKEVIČIUS. Labai trumpai. Galiu užtikrinti savo kolegą P.Gražulį, kad tikrai kiekviena nuostata ne tik perskaityta, bet labai ilgai diskutuota. Bet jūsų prašyčiau tikrai atidžiai paskaityti ir neklaidinti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiam. Registruojamės ir diskusija baigiama. Apsisprendžiam balsuodami, ar remiam šią esminę pataisą, dėl kurios yra daug diskusijų. Jeigu jinai bus priimta, tai tokiu atveju visos kitos pataisos bus automatiškai svarstomos.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuojam dėl V.Grubliausko, E.Masiulio ir P.Auštrevičiaus siūlomo 23 straipsnio, kuriam nepritaria komitetas. Vyksta balsavimas. Šis balsavimas lems daugelio kitų pataisų likimą.

J.SABATAUSKAS. Sankcijos numatytos tik ATPK. Čia…

PIRMININKAS. Prašom neagituoti balsavimo metu. Gerbiamieji kolegos, vyksta balsavimas.

Už balsavo 30, prieš – 13, susilaikė 24. Taigi pagrindiniam pasiūlymui nėra pritarta. Tai reiškia, gerbiamieji kolegos, kad ir kitos pataisos nebebus svarstomos. Taip pat mes turim bendru sutarimu sutarti, kad prieš tai mūsų priimtas sprendimas dėl bandomojo laikotarpio apibrėžimo, aš suprantu, irgi netenka prasmės. Taip, sutarta. Taigi ačiū už supratimą. Čia pasitaisėm iš tikrųjų apsispręsdami dėl esminio klausimo. Tokiu atveju trečia pataisa 2 straipsnio 35 daliai, grįžtam prie 2 straipsnio, jau irgi nebetenka prasmės. Ketvirta pataisa pagal mūsų numeraciją keisti 2 straipsnio 40 dalį irgi, suprantu, neturi prasmės. Penkta pastaba dėl 49 dalies taip pat neturi prasmės. A.Kašėta dėl vedimo tvarkos. Prašom. Ar turi šita? Prašom.

A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis pirmininke, mes tiesiog pastebėjome, tai mūsų frakcijos nuomonė, kad jūs esate šiek tiek užsiangažavęs vienu ar kitu klausimu vesdamas šį posėdį. Todėl siūlytume ateity to nedaryti.

PIRMININKAS. Ką siūlot? Neišgirdom. Ką siūlote daryti, garsiau galite pasiūlyti?

A.KAŠĖTA. Nedemonstruoti savo, kaip posėdžio pirmininko, nuostatų vienu ar kitu klausimu.

PIRMININKAS. Aš nieko nedemonstruoju. Aš demonstruoju laiko limitus šiam klausimui. Suprantu, iš tikrųjų atsiprašau, 49 dalis čia yra kitokia. Tai dėl ankstesnių mano pastabų dėl 40 dalies? Viskas aišku. Tada sustojam ties 49 dalimi. Prašom. Ponas V.Grubliauskas.

V.GRUBLIAUSKAS. Švyturėlių reglamentavimo dalis, aš manau, sukėlė dar daugiau aistrų. Ko gero, yra logiška. Iš tikrųjų dabartiniame teikiamame įstatyme ši dalis išėjo apskritai supainiota. Šalia to, kad buvo pritarta mūsų siūlymui įtraukti, sakykim, tuos tris atvejus, kuriais būtų galima naudoti garso ir šviesos švyturėlius vienu metu, kituose straipsniuose paliekama viskas tas pats? Dabar iš esmės vienu balsu visi – tiek rengėjai, tiek mes, pataisų siūlytojai, – sakome, kad įstatymas apskritai išėjo suveltas. Aš sakyčiau, nežinau, kurioje stadijoje, bet vis dėlto ar nevertėtų būtent svarstant šį klausimą apie švyturėlius padaryti pertrauką, kaip ir buvo kalbama apie komisijos sudarymą iki ketvirtadienio, kad pabandytume dar kartą suderinti tiek Kelių eismo tarnybos siūlymus, tiek mūsų siūlymus ir vis dėlto galutinį variantą priimti bendru sutarimu, nes dabar siūlymų yra labai daug, kai kurie net prieštarauja vieni kitiems ir esantiems įstatyme. Aš manau, kad galim įsivelti į labai plačias diskusijas be didelių ir pozityvių rezultatų.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritaria, nes specialiųjų transporto priemonių apibrėžime atsiranda ir tos, kurioms po to siūloma leisti pažeisti taisykles, t. y. su oranžiniais švyturėliais, nustatant išskirtines teises ir pareigas, tas pačias, kurios teiktinos transporto priemonėms su mėlynais ir raudonais švyturėliais ir specifiniais garso signalais. Oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės. Siūlome pasilikti prie to apibrėžimo, tos formuluotės, kuri buvo pateikta po svarstymo komitete.

PIRMININKAS. Ar yra, kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos? Nematau norinčių kalbėti. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių registruotis? Neseniai registravomės. Registruojamės, gerai. Matau vis čia migruojančius Seimo narius. Aš jau klausiau dėl motyvų, nebuvo norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, aš prašau Seimo posėdžio metu nekalbėti su kaimynėm. Galit mėtyti, ką norit – batus ar dar ką nors, bet su kaimynėm prašom nekalbėti, kai klausiu, ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, balsuojam, ar pritariam V.Grubliausko pataisai, kuriai pagrindinis komitetas nepritarė. Balsuojam dėl pataisos 2 straipsnio 49 daliai.

Už pataisą balsavo 20, prieš – 22, susilaikė 30. Taigi šiai pataisai nėra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, toliau dėl viso 2 straipsnio būtų norinčių kalbėti? Dar kartą klausiu, dėl motyvų kas nors nori kalbėti? Nėra norinčių kalbėti. Ar galim priimti 2 straipsnį bendru sutarimu?

J.SABATAUSKAS. Galim.

PIRMININKAS. Galim, ačiū. (Balsai salėje) Negalim? Kai klausiu, ar yra norinčių kalbėti, tai nėra. Balsuojam, gerai. Kas už tai, kad 2 straipsnį priimtume? Balsuojam dabar, ką tik registravomės. Kas už tai, kad 2 straipsnį priimtume, balsuoja už. Dėl viso 2 straipsnio balsuojam. Gerbiamieji kolegos, balsuojam.

Taip, užsiregistravo… Balsavo 78, už – 64, prieš – 6, susilaikė 8. Straipsnis priimtas. A.Sysas nori kažką pranešti. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Taip, šis mano balsas irgi už.

PIRMININKAS. Malonu. Gerbiamieji kolegos, toliau 3 straipsnis. Ar pastabų nėra? Ar galim priimti bendru sutarimu?

J.SABATAUSKAS. Galim, nėra.

PIRMININKAS. Galim priimti. Ačiū. 4 straipsnis. Taip pat nėra pastabų. Galim priimti? Priimam. 5 straipsnis. Nėra pastabų, priimam. 6 straipsnis. Galim priimti? Galim priimti ir priimam. Dėl 7 straipsnio yra J.Veselkos… Ne, po 7 straipsnio… Taip, dėl 7 straipsnio nėra pastabų?

J.SABATAUSKAS. Nėra.

PIRMININKAS. Galim priimti? Priimam. Toliau J.Veselkos siūlymas.

J.SABATAUSKAS. Naują straipsnį.

PIRMININKAS. Prašom, J.Veselka siūlo įrašyti naują straipsnį.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš žinau vieną paprastą dalyką. Bet kokiai organizacijai turi kas nors vadovauti ir būti atsakingas už jos veiklą. Pagal šį įstatymą yra sukuriama komisija, kuri rašys, svarstys, kalbės, ir yra įvardytos įvairios ministerijos, kurių viena tą daro, kita tą, trečia tą, ketvirta tą. O kas atsako už visa tai, nėra. Todėl galiu sakyti, kad ir kokį gerą jūs priimtumėte šį įstatymą, kadangi nėra vieno atsakingo už jo vykdymą, todėl jis bus blogai vykdomas. Todėl aš siūlau 7 straipsniu įteisinti, kad už eismo saugumo organizavimą ir efektyvią jo kontrolę visiškai atsako Policijos departamentas, t. y. Policijos departamento Kelių policijos tarnyba. Ir visos kitos institucijos šiame įstatyme turi su šia tarnyba suderinti savo veiksmus. Prašom, tegul jos visos kuria ką nori, galvoja ką nori, bet turi suderinti su viena tarnyba – Kelių policijos tarnyba. Vienas atsakingas už viską. Jeigu pati organizacija bus bloga, kontrolė nieko neduos, sistema veiks blogai. Štai mano pasiūlymas 7 straipsnyje įteisinti Kelių policijos tarnybą, kuri būtų atsakinga už organizavimą ir kontrolę, o visos kitos turi su ja suderinti. Štai pasiūlymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl J.Veselkos pasiūlymo arba komiteto nuomonė. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kolega siūlo visą atsakomybę už saugų eismą perkelti ant kelių policijos pečių. Kelių policijos, tokio subjekto šiandien nėra. 2000 m. spalio 17 dieną priėmus Policijos veiklos įstatymą, apskritai tokio pavadinimo neliko, po to darbo tvarka ji buvo panaikinta. Šiandien įstatymu nustatytas kompleksas priemonių, pareigų ir teisių, ypač pareigų, už kurias yra atsakingos kelios institucijos, pradedant Vyriausybe, Seimas taip pat Saugaus eismo programą tvirtina ir atitinkamai, kas rengia įvairias tvarkas ir taisykles. Taigi policijos funkcijos taip pat yra numatytos 10 straipsnyje.

Apskritai kalbėti apie kelių policiją – ne šio įstatymo, o Policijos veiklos įstatymo reikalas. Be to, noriu atkreipti kolegų dėmesį į registruotą kolegos V.Čepo protokolinį nutarimą, praeitame posėdyje ir kitas kolega siūlė priimti protokolinį nutarimą, kad Vyriausybė pagalvotų dėl kelių policijos atgaivinimo. Taigi šis straipsnis apskritai negali būti toks priimamas. Visas pareigas siūloma pavesti vienai įstaigai, kurios nėra.

PIRMININKAS. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų ir paremti arba nepritarti J.Veselkos siūlymui? (Balsai salėje) P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, yra labai gera tokia liaudies patarlė: kai kelios auklės, vaikas yra be galvos. Kadangi šiandien yra kelios atsakingos institucijos, atsakomybės niekas neprisiima. Todėl tai yra viena iš priežasčių, kodėl šiandien keliuose tokia situacija. Mano manymu, J.Veselkos siūlymas, kad būtų aišku, kas už ką atsako – tai kelių policija, – yra labai logiškas, būtų daug aiškiau. Nerasi nė vienos įmonės… administratorius yra vienas, negali būti keli administratoriai. Todėl siūlau pritarti šiai nuostatai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių prieštarauti pasiūlymui? A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, kažkaip labai keista, kad mūsų kolegos, ypač P.Gražulis, negirdi argumentų. Jums buvo aiškiai pasakyta, kad šiuo metu tokios institucijos nėra. Be abejonės, mes turime siekti atgaivinti kelių policiją ir pateikti analogiškas įstatymo pataisas, bet šiuo metu tokios institucijos nėra. Todėl numatyti atsakomybę institucijai, kurios nėra, po to sustabdyti visą šio įstatymo priėmimą yra nelogiška. Galbūt J.Veselkos pataisa yra logiška, bet ją reikėtų realizuoti ne dabar, todėl siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame J.Veselkos siūlymui. Registracija. Gerbiamieji kolegos, šiek tiek tęsiame posėdį. Yra likę nedaug pataisų, dėl kurių reikėtų dar apsispręsti.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Kas remia J.Veselkos pataisą, balsuoja už, neremiantys balsuoja prieš arba susilaiko. Komitetas neremia.

Už – 25, prieš – 22, susilaikė 25. Šiai pataisai nepritarta. J.Veselka – repliką po balsavimo. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man labai nepatinka, kai, pavyzdžiui, tie, kurie kalba prieš ar už, visko neperskaito. Taip, aš puikiai žinau, ne kvailesnis už jus, šiandien kelių policijos nėra. Bet tam parengtas nutarimas, gerbiamasis pranešėjau, kuriuo įpareigojama Vyriausybė po šios įstatymo įsigaliojimo per 3 mėnesius įsteigti Kelių policijos tarnybą. Jūs nepasakėte šito, ir Seimo nariai galvoja – nėra, o įpareigoja. Nesakėte šito. Meluojate, kad aš nekompleksiškai parengiau. Viską parengiau kompleksiškai.

J.SABATAUSKAS. Taigi sakiau…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, minutėlę, aš išjungiu visus mikrofonus. J.Veselka turėjo galimybę pasakyti viską, ką norėjo, prieš teikdamas savo pataisą. Nepasakėte, pats save kaltinkite.

Gerbiamieji kolegos, žengiame į priekį. 8 straipsnis. Ar yra norinčių ką nors pasakyti dėl jo? Nėra. Priimame.

9 straipsnio 3 daliai yra V.Čepo pataisa ir siūlymas atidėti, aš taip suprantu. 9 straipsnio 3 daliai – dėl komisijos.

J.SABATAUSKAS. Komitetas svarstė kolegos V.Čepo siūlymą dėl 9 straipsnio 3 dalies. Nuspręsta, jeigu galima, prašyti Seimo šio straipsnio priėmimą atidėti, nes formuojasi tam tikra kompromisinė nuomonė, suderinus su atitinkama institucija. Jeigu būtų galima, ketvirtadienį mes pabaigtume.

PIRMININKAS. Gerai. Dabar nebalsuojame. Ar ponas V.Čepas sutinka su tuo?

V.ČEPAS (LSDPF). Taip, be abejo, nes mes jau iš esmės radome kompromisinį variantą. Jis šiuo metu yra registruojamas Seimo sekretoriate. Manau, Teisės ir teisėtvarkos komitetas iki ketvirtadienio apsvarstys ir šitas straipsnis bus priimtas pačia geriausia forma, kokia pasitarnaus eismo situacijai keliuose gerinti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 9 straipsnio 3 dalis atidedama. G.Steponavičius dėl vedimo tvarkos. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Pone pirmininke, gal galėtumėte mus visus suorientuoti, kiek, kaip posėdžio pirmininkas, jūs ketinate tęsti šio klausimo svarstymą, turint minty, kad plenarinis posėdis turėjo baigtis 13.40 valandą.

PIRMININKAS. Aš manau, visi sutinka, kad toks svarbus klausimas ir jūsų tiek svarbių pataisų, kad jas visas reikia šiandien ir apsvarstyti. (Balsas salėje) J.Veselka dar negavo žodžio, atsiprašau. Einame toliau.

Gerbiamasis Juliau, jūs turėjote progų ir dar turėsite progų viską pasakyti. (Balsas salėje) Kurio pasiūlymo neteikėme? (Balsas salėje) Nėra tokio pasiūlymo, aš jo nematau. Gal apsispręsime, kai bus išaiškinta, kaip toliau elgtis su 9 straipsniu, nes yra pataisų ir yra siūlymas išbraukti. Gal komitetas pasiūlys tokį variantą – atidėti 9 straipsnį apskritai.

10 straipsnis. V.Grubliausko pataisa. Komitetas sako, kad tai yra susiję su pirmuoju siūlymu. Mes jo nesvarstome, nes nepritarėme. V.Rinkevičiaus pataisa 10 straipsnio 6 daliai. Atsiimate?

J.SABATAUSKAS. Ne, pritarta. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Galima bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje) Priimta. Dėl 10 straipsnio daugiau pataisų nėra. Ar galime 10 straipsnį priimti? Pritarta.

11 straipsnis. Pataisų nėra. Galime priimti? Priimame.

J.SABATAUSKAS. Galima.

PIRMININKAS. 12 straipsniui yra V.Grubliausko pataisa, susijusi su ankstesniu siūlymu, kuriam nebuvo pritarta, dėl žiburėlių. Taigi šios pataisos negalima teikti ir jos nėra. 12 straipsniui daugiau pataisų nėra. Ar galime pritarti 12 straipsniui? Pritariame.

13 straipsnis. Vėl V.Grubliausko pataisa, bet susijusi su anksčiau svarstyta pataisa, kuriai nepritarta, taigi šios pataisos negalime teikti. Dėl viso 13 straipsnio būtų norinčių kalbėti? Nėra. Taigi pritariame.

14 straipsniui pataisų nėra. Galime priimti? Priimta. 15 straipsniui pataisų nėra. Galime priimti? Pritariame. 16 straipsniui taip pat galime pritarti? Pritariame. 17 straipsniui taip pat nėra pataisų, galime pritarti? Pritariam. 18 straipsniui pataisų nėra. Ar galime pritarti? Pritariam. 19 straipsniui yra V.Grubliausko pataisa. Kiek aš suprantu, vėl dėl žiburėlių. Dėl to apsispręsta. Pataisos nebėra. Dėl viso 19 straipsnio galime pritarti? Pritariam. 20 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. Yra siūlymas.

PIRMININKAS. Yra… Aš tik žiūriu… Pradėkim nuo V.Grubliausko. Bet tai yra jau dėl žiburėlių, vadinasi, nesvarstom. 20 straipsniui yra J.Sabatausko pataisa. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Mano pataisa siūloma vis dėlto grąžinti (…) tais atvejais, kai siekiama išsiaiškinti pažeidėją. Transporto priemonės savininko pareiga pasakyti pareigūnui, kas tuo metu, pažeidimo metu, vairavo. Jeigu jisai nepasako, tada yra jo atsakomybė, išskyrus tą atvejį, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Kolegos, aš primenu. Analogiška pataisa buvo priimta vasara, ji įsigaliojo liepos 21 dieną. Iki tol buvo išaiškinama apie 40% pažeidėjų, po šios pataisos – 80%. Efektyvumas pakilo. Taigi buvo nustatyta 80% asmenų, pažeidusių kelių eismo taisykles. Tik 46 atvejais savininkai nenurodė vairavusio asmens ir buvo nubausti, tai yra jiems buvo taikoma atsakomybė. Šis atvejis, tai yra dėl pažeidimų ne vien tiktai su stacionariais greičio matuokliais, bet ir kitais, kai yra liudytojų dėl automobilio numerio, ir matoma, koks yra pažeidimas, tada transporto priemonės savininko atsakomybė didėja, pasakyti, kas vairavo tuo momentu, arba pačiam atsakyti už pažeidimą… Noriu atkreipti dėmesį, jeigu kolegos, netikite manimi, posėdyje dalyvauja Saugaus eismo priežiūros tarnybos vadovas ponas Saulius Skvernelis, jis galėtų paliudyti, Susisiekimo ministerijos ministras ir sekretorius, kurie galėtų pasakyti, koks efektyvus dabar yra pažeidėjų nustatymas. Jeigu nustatytume, kad pasinaudojo prieš jo valią, ypač tais atvejais, kai bus pastatyti nauji matuokliai, kurie fiksuos tik numerius, faktiškai galima prognozuoti, kad visi pažeidėjai išvengs atsakomybės sakydami, kad aš nežinau, kažkas kitas vairavo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, komitetas, suprantame, pritaria jūsų nuomonei?

J.SABATAUSKAS. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Pritariam komiteto sprendimui ir J.Sabatausko siūlymui? Pritariam. Tokiu atveju dėl viso 20 straipsnio būtų norinčių kalbėti? (Balsai salėje) Nėra. Pritariam 20 straipsniui. 21 straipsniui pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritariam. 22 straipsniui yra V.Grubliausko ir kolegų siūlymai, bet jie susiję su anksčiau priimtais sprendimais, taigi jų neteikiam svarstyti. Visam 22 straipsniui būtų pritarimas? Pritariam. Toliau. Originalaus įstatymo 23 straipsnis, jam pasiūlymų nėra. Tai galime pritarti 23 straipsniui? Galim ir pritariam. Toliau 24 straipsniui V.Grubliausko pasiūlymas, bet jis susijęs su ankstesniais ir jo nesvarstome. Toliau naujas V.Grubliausko pasiūlymas 24 straipsnio 3 daliai. Komitetas pritaria. Ar galime be svarstymo pritarti? Pritariam. 24 straipsnio 4 daliai taip pat V.Grubliausko siūlymas, kuriam komitetas pritaria, galime visi pritarti? Pritariam. 24 straipsniui daugiau pataisų nėra. Galime visą straipsnį priimti? Visą straipsnį priimam. Toliau, 25, 26, 27, 28 ir 29 straipsniai neturi pataisų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Pritariam. 30 straipsniui V.Čepo pataisa, kuriai pritaria komitetas, galime bendru sutarimu priimti? Galim. Pritariam. 30 straipsniui yra N.Steiblienės pataisa.

J.SABATAUSKAS. Analogiška.

PIRMININKAS. Komitetas pritaria.

J.SABATAUSKAS. Pritariam.

PIRMININKAS. Visi pritariam? Pritariam. 30 straipsniui daugiau pataisų nėra. Galime pritarti visam straipsniui? Pritariam. 31 straipsniui pataisų nėra. Priimam visą 31 straipsnį. 32, 33 straipsniams irgi nėra pataisų. Ar galime šiuos straipsnius priimti? Priimam. Tada papildomos redakcinio…

J.SABATAUSKAS. Kolegos, čia yra komiteto redakcinės pataisos paties pavadinimo, 1 straipsnyje, kur yra…

PIRMININKAS. Gal užbaikim iki galo. Aš žiūriu iš eilės, kai vertėm visą… 2 straipsnis. Pasiūlymas… Vyriausybė… Nėra pastabų?

J.SABATAUSKAS. 2 straipsniui nėra.

PIRMININKAS. Nėra. O 3 straipsniui „Įstatymo įsigaliojimas“?

J.SABATAUSKAS. Yra komiteto siūlymai.

PIRMININKAS. Yra kitoks komiteto siūlymas. Galime tam pritarti? (Balsai salėje) Pritariam. Taigi visą įstatymą perėjome. Yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto redakcinių pastabų, jas matote išdalytas, pavadinimui…

J.SABATAUSKAS. Ir kiti straipsniai, kurie susiję su numeracija, nes pasikeitė numeracija. Vietoj 24 straipsnio 23 straipsnis ir taip toliau.

PIRMININKAS. Galime šioms redakcinėms pastaboms pritarti? Pritariam. Gerbiamieji kolegos, tokiu atveju turiu pasakyti, kad visą įstatymą pastraipsniui priėmėm, išskyrus 9 straipsnį. 9 straipsnio priėmimas atidėtas iki ketvirtadienio ir turbūt galime pasakyti, kad bendru sutarimu sutariam, kad ketvirtadienį šis klausimas bus įtrauktas į rytinį darbotvarkę. Mums liks apsispręsti dėl 9 straipsnio ir dėl viso įstatymo priėmimo. (Balsai salėje)

Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Kelių policijos steigimo“

Protokolinis V.Čepo sprendimas. Prašom. V.Čepas gal gali jį trumpai pristatyti? Iš vietos, taip iš vietos. Kalbės V.Čepas. Minutėlę, tuoj įjungsim. V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS (LSDPF). Mano siūlomas protokolinis įrašas labai susijęs su tuo, apie ką čia kalbėjo J.Veselka. Tik tiek, kad jis negriauna viso šito ką tik mūsų svarstyto įstatymo struktūros. Taigi siūloma Vyriausybei iki pavasario sesijos pradžios, t. y. iki kovo 6 d., pateikti Seimui siūlymus dėl atkūrimo Kelių policijos, kuri vykdys funkcijas, numatytas šiame įstatyme, ir įstatyme, kurį svarstysime po pietų, t. y. Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Prašyčiau Seimo šiems protokoliniam įrašams pritarti, nes dabar esama padėtis yra tragiška dėl to, kad mes priimsime ganėtinai neblogus įstatymus, bet nebus konkrečiai kam jų vykdyti. Vaizdžiai tariant, mes turėsime puikų kardą, bet neturėsime tos rankos, kuri tą kardą naudotų. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti tokiam protokoliniam sprendimui? (Balsai salėje) Komitetas pritaria. Niekas neprieštarauja. Siūlome bendru sutarimu priimti šį protokolinį sprendimą ir paprašyti Vyriausybės įvertinti čia išdėstytus pasiūlymus.

Gerbiamieji kolegos, protokolinis sprendimas priimtas. Ir darome įstatymo priėmimo pertrauką ir viso posėdžio pertrauką. Baigiam rytinį plenarinį posėdį. Nebaigtas svarstyti 1-9 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas perkeliamas į vakarinį plenarinį posėdį, į 15 valandą.

Gerbiamieji kolegos, rytinį plenarinį posėdį baigiau. Vakarinis posėdis prasideda 15 valandą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLPDF – Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija.