Dvidešimt
trečiasis (344) posėdis
2007
m. lapkričio 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č. JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. ČAPLIKAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, malonūs svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. lapkričio 6 d. rytinį plenarinį posėdį.
Prašyčiau pirmiausia registruotis. Bet primenu, kolegos, dirbame tik su naujosiomis kortelėmis. Tik su naujosiomis. Prašom susidėlioti ir registruotis.
Užsiregistravo net 74 Seimo nariai. Kolegos, pasitikrinkite, ar visi save matote monitoriuose. Dar yra keblumų? Gerai. Minutėlę. Aš dabar referuosiu dėl darbotvarkės, ir po to dar kartą registruosimės.
Seniūnų sueigos patikslinta 2007 m. lapkričio 6 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė
Gerbiamieji kolegos, mes pradėjome posėdžius po šiokios tokios pertraukos, todėl turiu jums priminti, kad iš anų posėdžių mums liko neišnagrinėti kai kurie svarbūs dalykai, ir jie įrašyti šios dienos rytinio posėdžio darbotvarkėje, tai Transporto lengvatų įstatymo pakeitimas ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo projektas. Dėl pastarojo, man atrodo, liko tik balsavimas, beje, matyt, kaip ir dėl pirmojo.
Kita vertus, kai kas mums iškrenta dėl vienų ar kitų keblumų, t. y. Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo pakeitimai nukeliami vėlesniam laikui ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai. Kitas viskas bus taip, kaip buvo numatyta praėjusiuose posėdžiuose. Primenu… Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Šiandien yra labai svarbus dalykas – turėtų būti prisaikdintas 141 Seimo narys ir mes turėtume spręsti kai kuriuos savo vidinius klausimus dėl komitetų, dėl komisijų. Patikslintoms darbotvarkėms šiandien Seniūnų sueiga pritarė.
Dabar iš eilės – kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, aš frakcijos vardu. Mes siūlome iš šios dienos darbotvarkės išbraukti rezervinį 1 ir rezervinį 2 klausimus. Motyvuoju kodėl. Šiais sprendimais yra numatoma, kad iš Kaimo reikalų komiteto narių išeitų vienas „Tvarkos ir teisingumas“ frakcijos narys, ir pagal šį projektą jis turėtų eiti į Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Tačiau noriu priminti, kad iš frakcijos praeitą savaitę išėjo Seimo narė M.A.Pavilionienė. Ji dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Taigi ši komiteto vieta, kvota liko, nes Seimo nario pasitraukimas iš frakcijos nereiškia, kad jis su savimi išsineša ir šią kvotą. Taigi mes manome, kad tas mūsų frakcijos narys, kuris eis į komitetą, turėtų eiti į Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. Mes manome, kad šis klausimas yra neparengtas. Jis reikalauja rimtų pokalbių su Seimo vadovybe, todėl rezervinį 1 ir 2 klausimus siūlome išbraukti.
PIRMININKAS. Gerai. Aš šiek tiek paaiškinsiu, kai reikės balsuoti. Dabar kolega S.Lapėnas. Prašom.
S.LAPĖNAS (LSCF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį dėl išbraukiamų darbotvarkės 1-7a ir 1-7b klausimų. Šie klausimai jau yra rutuliojami daugiau kaip metus. Šiuo metu yra parengtas alternatyvus projektas, kuriam iš esmės pritarė Vyriausybė, o komitetas apsvarstė visus pasiūlymas ir rado bendrą konsensusą, sutarimą, todėl siūlyčiau Liberalų ir centro frakcijos vardu apsispręsti balsuojant ir primygtinai siūlyčiau, kad jis vis dėlto liktų darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Gerai. P.Gražulis. Prašom, kolega.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pagal Seimo statuto nuostatas yra surinkta 53 Seimo narių parašai dėl Seimo statuto 139 straipsnio pakeitimo, projektas Nr.XP-2138. Ta nuostata, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada Seimui būtų rekomendacinio pobūdžio, o ne imperatyvaus pobūdžio, kad tas klausimas, nepaisant neigiamos Teisės departamento išvados, būtų įtraukiamas į darbotvarkę ir kad Seimas pats nuspręstų, ar tas įstatymas ar ta nuostata yra antikonstitucinė, ar ne. Aš paaiškinau, koks yra įstatymas. Manau, dabar šį klausimą privalu įtraukti, nes jokių kliūčių nėra. Teisės departamentas jau davė neigiamą išvadą, kaip ir buvo tikėtasi, šiuo klausimu, apsvarstė šį klausimą. Todėl prašyčiau šį klausimą įtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Pradėsiu nuo galo, nes, man atrodo, daugiau niekas nenori kalbėti. Mano žiniomis, ten parašai surinkti ne dėl įtraukimo į darbotvarkę, o dėl šito klausimo nagrinėjimo. Juo labiau kad Statuto pataisas, ir šitas, ir kitas, numatyta nagrinėti kitom artimiausiom dienom kompleksiškai, ne vieną fragmentą išplėšus, o viską kartu.
Dėl kolegos S.Lapėno siūlymo. Pirmiausia aš nematau mūsų kolegės B.Vėsaitės, ji yra išvykusi, ir be pranešėjos mes negalime nagrinėti, vienas punktas. Antras punktas, yra aiškiai kalbama apie galimą prieštaravimą Konstitucijai. Žodžiu, tas dalykas yra numatytas dar kitą savaitę. Aš siūlyčiau dabar nesiplėšyti, juo labiau kad šios dienos darbotvarkės yra labai apkrautos. Susitarkime, kad tai bus nagrinėjama artimiausiomis dienomis, t. y. kitą savaitę. Gerai. Šis klausimas yra išspręstas.
Dabar yra rimtas „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos kolegų siūlymas išbraukti 1 ir 2 klausimus. Primenu, kad dėl šių dalykų buvo kelis kartus tartasi Seimo seniūnų sueigoje. Seniūnų sueiga pritarė tam tikriems variantams.
Antras dalykas, šiandien prisieks, manau, kad prisieks naujasis Seimo narys. Naujasis Seimo narys turi atrasti savo darbo vietą. Seimas dirba non stop – nepertraukiamai, ir mes jam turime rasti vietą. Kad ta vieta atsirastų, bent jau pirmasis klausimas turi būti nagrinėjamas. O po to klausimo nagrinėjimo tada galima apsispręsti dėl antrojo, t. y. dėl skaičiukų mes turėtume tartis. Prieštaravimų Seniūnų sueigoje dėl skaičiukų nebuvo, bet, žinoma, jeigu frakcija reikalaus balsuoti, balsuosime.
Antrą kartą tuo pačiu klausimu – P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis Česlovai Juršėnai, jūs interpretuojate, dėl ko buvo renkami parašai. Aš juos rinkau, jūs net nepasirašėte, bet jūs dabar žinote, dėl ko buvo pasirašyta, dėl ko buvo renkami parašai. Parašai buvo renkami tam, kad skubos tvarka būtų pakeista šita nuostata.
PIRMININKAS. Vieną minutėlę, atsiprašau. Prašom.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis Česlovai Juršėnai, aš dar kartą sakau, jūs nuolat interpretuojate, lyg būtumėte visažinis, dėl ko buvo renkami šitie parašai. Pagal Seimo statuto nuostatą buvo surinkti parašai. Deja, noriu pabrėžti, jūs nepasirašėte, todėl jūs negalite net interpretuoti. Buvo surinkti parašai, kad nebūtų spekuliuojama šia Seimo statuto nuostata: kai nepatinka Seimo vadovybei, klausimas nebūtų įtraukiamas į darbotvarkę. Todėl Seimo nariai pasirašė. Šis klausimas turi būti svarstomas ypatingos skubos tvarka. Jūs randate visokių procedūrinių išvedžiojimų, kad neapsvarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jau dabar apsvarstė, yra išvados. Aš manau, traukite šį klausimą į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom nepabėgti nuo mikrofono. Pirmas klausimas, ar jūs kalbate frakcijos vardu, ar savo vardu?
P.GRAŽULIS. Frakcijos.
PIRMININKAS. Frakcijos, tikrai?
P.GRAŽULIS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Malonu, kad jūs esate pagrindinis frakcijos spikeris. Ačiū.
Komitetas iš tikro išnagrinėjo, bet atmetė, tai ne pateikimas turi būti, o svarstymas. Aš dar kartą sakau, Teisės ir teisėtvarkos komitete susitarta kartu teikti visą pataisų paketą. Jeigu Tvarkos ir teisingumo frakcija nori tvarkos ir teisingumo, turėtų laikytis bendrų sutarimų. Komitetas sutarė, kad viskas turi eiti kartu. Jeigu jūs norite sau ypatingų privilegijų, jeigu jūs frakcijos vardu kalbate, aš teiksiu balsuoti.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis Česlovai Juršėnai, mes norime ypatingos tvarkos ir, ypatingai gerbdami 53 Seimo narius, prašome, kad būtų nagrinėjama pagal Seimo statuto nuostatas.
PIRMININKAS. Pagal Seimo statuto nuostatas nei 52, nei 54 Seimo nariai neturi teisės įtvirtinti ypatingą skubą. Ta teisė priklauso tik Seimo Pirmininkui ir dar kai kuriems. Ir balsuoja dėl to Seimas. Prašom nepainioti. Jeigu frakcija reikalauja balsuoti, dėl to balsuosime. Nereikalauja frakcija? Nematau, kad frakcija reikalautų. Gerai.
Gerbiamieji kolegos, tada iš eilės. Dėl smulkaus ir vidutinio verslo susitarėme. Kaip sakiau, tas bus artimiausią savaitę ir mes vienaip ar kitaip apsispręsime. (Triukšmas salėje) Kolegos, dėmesio! Dabar reikės vėl registruotis ir balsuoti.
Tvarkos ir teisingumo frakcija siūlo, kad šiandien būtų svarstomas klausimas dėl vienos iš daugelio Statuto pataisų, kurią remia nemaža grupė Seimo narių. Tai būtų svarstymo stadija. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas remiate Tvarkos ir teisingumo frakcijos narių siūlymą, balsuojate už, kas manote kitaip, kitaip balsuojate. Prašom pirmiausia registruotis.
Užsiregistravo net 93 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio! Dabar bus balsavimas. Ar pritariame Tvarkos ir teisingumo frakcijos siūlymui, kad papildomai būtų įrašytas dar vienas klausimas, t. y. dėl vienos iš daugelio Statuto pataisų? Prašom balsuoti.
Už – 44, prieš – 20, 26 susilaikė. Nepritarta.
Dabar, gerbiamieji kolegos, dėl dar vieno Tvarkos ir teisingumo frakcijos siūlymo. Aš dar į kolegą E.Klumbį žiūriu. Jis reikalauja frakcijos vardu išbraukti pirmąjį ir antrąjį rezervinius klausimus. Taip? Gal dar patikslinkite, ar tik antrąjį? Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, aš pradėdamas kalbėti labai aiškiai pasakiau: kalbu frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Ačiū.
E.KLUMBYS. Ir frakcijos vardu aš pasiūliau išbraukti abu, t. y. rezervinį pirmąjį ir rezervinį antrąjį klausimus, kaip neparengtus.
PIRMININKAS. Supratome. Man atrodo, Seniūnų sueigoje taip buvo sutarta, kad yra parengta, ir mums reikia spręsti, dar kartą sakau. Taigi siūlymas dabar yra toks: balsuosime dėl dviejų klausimų išbraukimo, ką siūlo daryti kolegos iš Tvarkos ir teisingumo frakcijos. Pakartosiu: dėl Seimo komitetų narių skaičiaus ir antrasis klausimas – dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo pakeitimo. (Balsai salėje) Ar du balsavimus daryti? Prašom. Frakcija prašo, kad būtų du balsavimai. Matyt, šiandien mes turime daug laiko ir kiti klausimai yra ne tokie svarbūs.
Dėmesio! Pirmasis klausimas yra toks: ar išbraukiame iš darbotvarkės pirmąjį rezervinį klausimą dėl Seimo komitetų narių skaičiaus pakeitimo. Prašom balsuoti.
Už – 30, prieš – 38, susilaikė 16, neišbrauktas.
Ar antras balsavimas reikalingas? Taigi balsuojame iš karto be registracijos dėl antrojo klausimo, t. y. dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo pakeitimo projekto išbraukimo. Iš karto balsuojame.
Nutraukiame. Kolegos, dėmesio! Prašom būti savo darbo vietose, pasitikrinti korčiukes, ir dabar trumpoji registracija. Trumpoji registracija. Kolegos, prašom dėmesingai registruotis.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų išbrauktas, kaip siūlo Tvarkos ir teisingumo frakcija, antrasis rezervinis klausimas?
Už – 27, prieš – 28, susilaikė 24. Nepritarta.
Kolegos, dėl visos darbotvarkės ar reikia balsuoti? Reikia? Kolegos, dėmesio! Susikaupiame. Kas už tai, kad būtų pritarta toms darbotvarkėms, kurioms pritarė ir Seniūnų sueiga? Prašom balsuoti.
Balsavo 78, už – 74, darbotvarkė patvirtinta.
Prieš pradedant nagrinėti antrąjį darbotvarkės klausimą, noriu pranešti, kad yra gautas Prezidento dekretas dėl Seimo priimto Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Seniūnų sueigoje sutarta, kad šis klausimas bus nagrinėjamas ketvirtadienį rytiniame posėdyje.
Dabar darbotvarkės 1.2 punktas – Transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1872(3). Ar būtina kolegai K.Glaveckui eiti į tribūną, nes, kiek prisimenu, mums liko tik balsuoti, kadangi ir dėl balsavimo motyvų buvo kalbama. (Balsai salėje) Galima iš karto.
Kolegos, susikaupkime, pirmas įstatymas, kurį priimame. Ilgoji registracija. (Balsas iš salės: „Trumpoji“.) Trumpoji. Gerai, tegu bus trumpoji. Registruojamės.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio! Prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas? Prašom balsuoti.
Už – 78, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas pagaliau priimtas.
Ačiū, gerbiamieji kolegos. Kolega A.Kašėta. Prašom. Dėmesio! Paklausom. Kolega A.Kašėta.
A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, be abejo, palaikau šį įstatymo projektą, tačiau noriu priminti, kad mes priėmėm netobulą įstatymą. Gaila, buvo atmesta pataisa, kad nuosavu transportu važiuojantys mokytojai, pavyzdžiui, į mokyklas, gali ir negauti kompensacijos. Tai priklausys nuo savivaldybių. Įstatymu mes neįpareigojame kompensuoti jų išlaidų. Manau, kad ateityje mums reikės šį įstatymą šiek tiek pataisyti.
PIRMININKAS. Gerai, jeigu iš tikrųjų tokia esmė, tai, be abejo, turime kai ką patikslinti. Aš manau, kad suinteresuoti Biudžeto ir finansų komiteto ar Ekonomikos komiteto, ar Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto žmonės tai parengs. Kolega R.Bašys dar nori tarti žodį? Prašom. Kolega Z.Mikutis. Prašom.
Z.MIKUTIS (DPF). Aš norėjau balsuoti už, bet netyčia paspaudžiau prieš, taigi mano balsas yra už.
PIRMININKAS. Tada vieną atimam, vieną pridedam. (Balsai salėje) Kolega J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Replika po balsavimo. Norėčiau visiškai palaikyti tai, ką kolega A.Kašėta ką tik paminėjo. Daug prasmingiau būtų šį klausimą spręsti ne numatant nemokamą važiavimą, o, pavyzdžiui, mokant kompensaciją, kaip priedą prie atlyginimo, panašiai, kaip gauna Seimo nariai. Reikia kompensuoti transporto išlaidas tiems, kam reikia, o ne taikyti lengvatų sistemą, kaip mes padarėme dabar. Ko gero, prie šio klausimo teks neišvengiamai grįžti. Tarsi padarytas geras darbas, bet painiavos bus labai daug. Atkreipiu į tai dėmesį.
PIRMININKAS. Kolega Čekuoli, kolega Kašėta ar kiti šitai pastebėję arba šitaip išmąstę Seimo nariai, prašome rengti atitinkamus siūlymus, dar ilgai dirbsime. (Balsai salėje) Dabar įstatymas priimtas. Ačiū.
Imamės kito itin svarbaus klausimo – Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo projekto Nr.XP-2199(3). Atrodo, mums liko dar vienas straipsnis ir kalbos dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Pranešėjas – A.Sysas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, pagrindinio komiteto pranešėjas. Prašyčiau kolegą į tribūną ir prašyčiau priminti, ką mes jau nutarėme arba dėl ko susitarėme ir ką dabar turime daryti. Prašom, kolega.
A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Noriu priminti, kad, vadovaudamasis Statuto 158 straipsniu, aš prašiau padaryti 3 straipsnio priėmimo pertrauką. Komitetas buvo susirinkęs. Nutarta nedaryti priimtų Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo straipsnių pakeitimų ir papildymų. 3 straipsnį mes suredagavome pagal tas pataisas, už kurias nubalsavome (tai pono G.Šileikio pataisa). Noriu atkreipti… Ponas G.Šileikis skundėsi, kad internete nėra, bet priimti yra užregistruota tokia versija, kuri buvo nubalsuota paskutinio posėdžio metu.
PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę! Kad nebūtų keblumų, dėl 3 straipsnio reikia kalbėti dėl balsavimo motyvų ar galime balsuoti iškart, gerbiamasis pirmininke?
A.SYSAS. Jeigu reikia, galima kalbėti, nes vis tiek reikės kalbėti dėl viso.
PIRMININKAS. Gerai. Tai ar sutinkam, kad visiems straipsniams yra pritarta ir atskiro kalbėjimo nebereikia? (Balsai salėje) Gerai. Tai ačiū, gerbiamasis… Prašau.
A.SYSAS. Posėdžio pirmininke, bet reikia balsuoti dėl 3 straipsnio, nes dėl visų straipsnių balsavome.
PIRMININKAS. Tai aš ir klausiau, bet jūs man arba neaiškiai pasakėte, arba aš nesupratau.
A.SYSAS. Dėl motyvų.
PIRMININKAS. Gerai, jeigu dėl motyvų nenorima kalbėti, tai aš klausiu, ar reikia atskirai balsuoti dėl 3 straipsnio, ar galime bendru sutarimu?
A.SYSAS. Reikia balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai, pirmininkas reikalauja. Kolegos, prašome pasiruošti. Dabar trumpoji registracija.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Balsuojame dėl įstatymo 3 straipsnio, kuris buvo atidėtas. Dėl visų kitų buvo susitarta praėjusį kartą. Prašome balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, už – 50, prieš – 13, susilaikė 15. 3 straipsniui pritarta.
Dabar, gerbiamieji kolegos, dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų. Keturi – už, keturi – prieš. P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš labai džiaugiuosi, kad po didelių diskusijų, po didelės įtampos vis dėlto šis įstatymas yra priimtas ir buvusiems dirbantiems pensininkams atkurtas teisingumas. Tik gaila, kad konservatorių iniciatyva šis įstatymas šiek tiek pagadintas, nes vykdyti ir išmokėti kompensacijas vis dėlto pavesta ne įstatymo nustatyta tvarka, bet Vyriausybės nustatyta tvarka per trejus metus. Mes puikiai prisimename, kaip G.Kirkilas net grasino, kad atsistatydins iš ministrų, jeigu dirbantiems pensininkams bus išmokėtos pensijos, socialinių reikalų ir darbo ministrė irgi priešinosi šio įstatymo priėmimui. Taigi man truputį keista tokia pozicija, kad vis dėlto pasikliauta ta Vyriausybe, kuri dėjo dideles pastangas, kad šis įstatymas nebūtų priimtas. Bet, nepaisant visų neigiamų įstatymo nuostatų, aš manau, dirbantiems pensininkams iš esmės bus išmokėta, neišmokėta pensijos dalis ir bus atkurtas teisingumas, todėl vis dėlto reikia sveikinti Seimą, Seimo narius, kurie rodė iniciatyvą. Taip pat sveikinu, kad susiorganizavo dirbantys pensininkai, kad jie skelbė bado akcijas. Manau, jeigu ne jų ryžtingumas, šiandien Seimas galbūt nebūtų turėjęs politinės valios ir šis įstatymas nebūtų priimtas. Taigi manau, kad su dirbančiais pensininkais turi lygiuotis ir kitos socialinės grupės, pavyzdžiui, mokytojai. Streikuoti turi ne po vieną mokytoją ar mokyklą. Jeigu streikai būtų visoje Lietuvoje, manau, Seimas įsiklausytų į tokią ryžtingą mokytojų valią ir poziciją, kaip įsiklausė į pensininkų. Taigi sveikinu dirbančius pensininkus už ryžtą ir drąsą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar turėtų kalbėti A.Sysas – kita nuomonė. Prašom, kolega.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia turėčiau pasidžiaugti už kolegas iš Naujosios sąjungos ir Liberalų sąjūdžio, kad susivokė ar praregėjo, nes jie ir sukėlė šią problemą. Prieš 7 metus jie buvo didžiausi reformatoriai, vartojant jų leksiką, bandė apiplėšti pensininkus, o šiandien jie didžiausi teisybės ieškotojai. Kodėl pasisakau prieš šitą įstatymą? Darome precedentą – revizuojame įstatymą, kuriuo nuo 1995 m. iki 2000 m., noriu pabrėžti iki 2000 m., visi buvo patenkinti, o kai kas ir laimingas, nes prie atlyginimo galėjo gauti ir dalį pensijos. Noriu pabrėžti, tai sunkiais laikais. Aišku, tokių pensininkų pajamos buvo kur kas didesnės už tų, kurie išėjo į pensiją. Mes daug kalbame apie teisingumą. Noriu priminti, kad šiuo sprendimu nuskriausime, arba, vėl vartosiu tą leksiką, apiplėšime šiuo atveju 800 tūkst. senatvės ir invalidumo pensininkų, nes kaip tik jų būsimųjų pensijų sąskaita, mes ir grąžiname šitas pensijas. Ne kieno nors kitų, o jų sąskaita. Ir retoriškai visų noriu paklausti. Kaip kompensuosime tiems pensininkams, kurie patikėjo auksaburnių kalbomis, kad reikia užleisti vietą jaunesniems žmonėms ir patiems išeiti į pensiją? Kaip kompensuosime tiems, kurie susimažino darbo užmokestį norėdami gauti ir pensijos dalį, kaip kompensuosime tiems pensininkams, kurie išėjo į pensiją pirma laiko ir šiandien negauna jokio priedo už stažą, gauna mažesnes pensijas, nes toks yra įstatymas?
Gerbiamieji kolegos, aš labai norėčiau, kad išsaugotumėte balsavimo protokolus, ir kai pas jus ateis kas septintas iš tų, kuriuos šiandien nuskriausime, galėtumėte paaiškinti, kaip balsavote. Ačiū.
PIRMININKAS. Supratome. Ar kolega J.Veselka neperleistų kuriam kitam frakcijos atstovui, nes du nuo frakcijos. Ar būtinai jūs norite kalbėti? Ar kolega Julius bus džentelmenas? (Balsai salėje) Ar užleisite? Kalbėsite? Prašom. J.Veselka.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, užsirašiau tvarkingai ir prašau duoti žodį. Duodate? Ačiū.
Gerbiamasis Sysai, jūs valdote Lietuvą nuo 2000 m. pasiguldydami į lovas įvairias partijas suguloves – tai vieną, tai kitą. Dabar Vyriausybė iš tikrųjų labai bloga, ji nesugeba užimti tvirtos pozicijos. Jeigu ir toliau taip bus valdoma valstybė, kai, pradėjus streikuoti, politikai iš karto lekia duoti atlyginimus… Vadinasi, tų pinigų buvo, tik jie buvo numatyti kitiems tikslams. Todėl logiška ir, man, kaip ekonomistui, labai nepriimtina, kai žmonės tik per streikus, badą pasiekia tai, kas jiems turėjo būti padaryta. Dabar, žiūriu, kaip gražiai socialdemokratai daro, vėl kiršina pensininkus: žiūrėkite, jums grąžins, todėl aniems mažiau mokės, jūs blogi, peškitės tarpusavyje, o mes valdysime. Gerbiamieji, taip, tiems žmonėms priklausė, jie užsidirbo tas pensijas, o jeigu valstybei buvo sunku, reikėjo apriboti kitas išlaidas, o ne tai pačiai vargingiausiai daliai, kuri nebegalės pagerinti savo gyvenimo, kokie buvo palikti „ubagai“, tokie ir mirs. Todėl logiška, kad Seimas pareikalavo, ir Vyriausybė surado pinigų. Žinoma, aš prieš, kad iš „Sodros“ biudžeto tai dengiama. Turėjome visa tai padengti iš valstybės biudžeto ir rezervų yra. Kokie rezervai? Tris kartus didesnis biurokratinis aparatas negu tarybinės Lietuvos laikais. Viską pats verslininkas planuoja, pats organizuoja, pats atsako už viską, o biurokratinis aparatas tris kartus didesnis. Ir šaukia – maži atlyginimai! Sumažinkime per pusę, atlyginimus padidinkime, bus kuo sumokėti pensininkams. Bet šito nedarome…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų palaikykime visi įstatymą, teisingumas atkurtas, nors galėjome tai ir be badavimo, ir be streikų padaryti patys.
PIRMININKAS. H.Žukauskas. Prašom, kolega.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Užsirašyti kalbėti už faktiškai nėra jokių šansų, žmonės taip ruošiasi rinkimams, kad iš esmės visa eilė užimta. Aš nenoriu sakyti rinkiminių kalbų, bet priminsiu tai, jog kad ir ką mes darytume, pinigai yra iš tos pačios kišenės, tai yra iš valstybės biudžeto. Nepaisant to, kada, kas buvo valdžioje, yra biudžetas ir iš jo yra mokama. Esmė yra du požiūriai – ar mes žiūrėsime į priekį turėdami Konstituciją rankoje, žiūrėsime į ateitį, į mokslą, investuosim į švietimą, investuosim į mokslinius tyrimus ir t. t., ar žiūrėsime atgal. Tai, kas priklausė pensininkams, man atrodo, jie gavo iš biudžeto kompensacijų forma: kompensuojama už šildymą, transportą, vaistus ir panašiai. Tai yra grąžinama skola. Šiandien kalbame, kaip sakė ponas A.Sysas, apie tuos pensininkus, kuriems dabar reikės mokėti. Ir jeigu neliks tų pinigų, deja, kažką reikės keisti. Dar šiandien nedalyvaukime rinkimuose, žiūrėkime į tai, kad to biudžeto iš viso nesunaikintume, nes opozicija daug kalba apie blogą biudžetą, bet iš esmės iš to biudžeto semia pinigus. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kalbės E.Pupinis. Prašom, kolega.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto turėtume prisiminti Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo nustatyta, kad buvo padaryta netiesa, kad tas sprendimas buvo neteisėtas. Mes negalėjome, tiksliau ne mes, o tie, kurie tuo metu buvo Seime, o dabar aktyviai nori grąžinti tą dalį, tuo metu nusprendė, kad pensijos dalį būtų galima paimti, arba, tiesą sakant, pavogti. Ir nereikia suversti visko rinkimams, paprasčiausiai pradėjome vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą. Deja, Konstitucinio Teismo sprendimas apėmė ne visą laikotarpį, o tik 2000 metus. Tačiau esame politikai ir negalime vien todėl, kad buvo paminėtas tik vienas laikotarpis, neatkurti teisybės už 1995–2000 metus, ką mes ir padarėme. Matau, kad padarėme teisingai. Taip pat manau, kad nereikia P.Gražuliui sakyti, kad tai buvo jo iniciatyva, o Tėvynės sąjunga nedalyvavo. Tarp kitko, aš ir G.Šileikis teikėme siūlymus. Taigi nereikia politizuoti to klausimo. Dar vieną dalyką norėčiau pasakyti. Manau, teisinga, kad ne įstatymas nustato tvarką. Aš net neabejoju, kad grąžinimo tvarka bus pateikta dar anksčiau, negu reikalauja mūsų priimtas įstatymas, ir kad ją bus galima keisti kur kas operatyviau, ko gero, ir Seimo nariai aktyviai dalyvaus ir seks šito įstatymo vykdymą. Taip pat manau, kad įsipareigojimai, kuriuos numatėme įstatyme ir Vyriausybės nutarimuose, bus įvykdyti kur kas anksčiau. Galbūt bus numatyta, kaip siūloma nutarimuose, prioriteto tvarka išmokėti pinigus tiems, kuriems jų labiausiai reikia, sergantiems, tiems, kuriems reikia gydymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar kalbės A.Endzinas. Prašom, kolega.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nagrinėdamas šitą įstatymą, aš matau tik keletą blogybių. Blogai, kad žmonių lūkesčiai net po Konstitucinio Teismo išaiškinimo turi būti ginami ir realizuojami bado akcijomis ar kitais aktais. Išties blogai, kai žmonės savo klaidų arba netikusių sprendimų negali suvokti blaiviu protu ir jų pataisyti. Dar blogiau, kad kai kurie Seimo nariai net ir po Konstitucinio Teismo išaiškinimo uzurpuoja teisę aiškinti socialinį teisingumą. Man iš tikrųjų labai apmaudu ir telieka atsiprašyti tų žmonių, kurie tiek ilgai turėjo laukti, kad būtų atkurta socialinė teisybė. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar vienas gali kalbėti. Nuomonė už. Prašau. (Balsai salėje) Kaip skaičiuosime, užsiregistruota dešinėje pusėje, tai yra prieš. Bet jeigu skaičiuojame, kad nuomonė faktiškai už, tai tada visos kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Prašyčiau pasiruošti… Taip, registruojamės. Trumpoji registracija. Kolegos, registracija.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Kolegos, ar tikrai visi užsiregistravote? Patikrinkite korčiukes ir pakartosime trumpąją registraciją. Minutę. Pasitikrinkite korčiukes, kurie nematote monitoriuje savo sprendimo atvaizdo. Prašom, dar kartą trumpoji registracija.
Kolegos, užsiregistravo 93 Seimo nariai. Dėmesio! Balsuojame, ar priimame Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo projektą, prašom balsuoti. Kolegos, dar kartą nutraukiu, bet paskutinį kartą. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, labai prašyčiau stropiai elgtis, t. y. būti savo vietose, patikrinti korčiukes. Paskutinį kartą trumpoji registracija ir balsuojame, nes Seimo narių salėje aiškiai pakanka ir galime balsuoti. Dar kartą registruojamės. 96. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo projektas, prašom balsuoti.
Už – 77, prieš – 2, susilaikė 13. Įstatymas priimtas. Kolega A.Matulevičius, ir po to dar… A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (VLPDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų nesinorėtų, kad šiuo įstatymo priėmimu, už kurio vilkinimą turėtume atsiprašyti mūsų garbingų pensininkų, nes valstybė tik įvykdė teisingumą ir grąžina jiems jų asmeninius pinigus, kuriuos tam tikru metu galbūt dėl sunkumų buvo nusavinusi, kad mes nedarytume spekuliacijų. Yra vienas pavojingas dalykas, perfrazuojant P.Gražulį, dabar jau visiems Lietuvoje reikėtų pradėti badauti ir taip spręsti finansines problemas.
Man atrodo, kad Seime atsiras valios, Vyriausybėje išminties, ir bus išspręsta be bado streikų ir be mitingų ir dėl algų mokytojams, ir kitos problemos, kad nereikėtų tokių drastiškų priemonių, kokių reikėjo priimant šį įstatymą. Kitaip ir pas mus gali gimti Gruzijos situacija. Nenorėdami šito, mes operatyviai turime į tai reaguoti.
PIRMININKAS. Kolegos, prie mikrofonų trys, keturi, penki Seimo nariai. Ar būtų galima trumpiau kalbėti, nes mes vėluojame priimti kitus įstatymus? G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, manau, Seimas pasielgė garbingai grąžindamas nusavintas pensijas, ir tikiu, kad teisingumu žmonės labiau patikės. Norėčiau labai aiškiai įspėti tuos, kurie spekuliuoja, kaip gerbiamasis komiteto pirmininkas A.Sysas, jog bus mažinamos pensijos tiems žmonėms, kuriems kitais metais būtų numatyta. Deja, dėl ponios V.Blinkevičiūtės nerangumo, taip pat ir komiteto pirmininkas galėjo aktyviau dalyvauti rengiant šį įstatymą… manau, šiais metais jau galėjome pradėti mokėti ir 200 mln. buvo numatyta skirti. Tikiu, kad Seimas kitais metais galbūt suvokdamas situaciją pakeis įstatymą ir 100 mln. bus skirta iš Privatizavimo fondo, 100 – iš „Sodros“. Šiemet tie pinigai jau buvo skirti. Tikrai netikėkite, gerbiamieji žmonės, kad jūsų pensijos bus mažinamos todėl, kad bus sugrąžinta. Tai tikrai netiesa ir, gerbiamieji politikai, venkite tokių kalbų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes svarstome biudžetą. Labai lengva kolegoms atsiversti biudžetą ir pažiūrėti, iš kokių lėšų bus grąžinamos pensijos, todėl aš apie tai nenorėčiau diskutuoti. Tai yra trumparegiškumas arba makaronų kabinimas ir sėdintiems čia, salėje, ir klausantiems mūsų už šios salės ribų.
Aš norėčiau paprašyti kolegų, kurie šoka mokyti kitus. Noriu priminti, kad aš buvau tas, kuris pasisakė prieš šį įstatymą 2000 metais, buvau tas, kuris kreipėsi į Konstitucinį Teismą, buvau tas, kuris dalyvavo Konstitucinio Teismo posėdyje, ir buvau tas, kuris girdėjo Konstitucinio Teismo nutarimą. Aš labai prašau, būkite geri, bent perskaitykite Konstitucinio Teismo nutarimą, o paskui mokykite kitus, ką Konstitucinis Teismas parašė. Tai būtų labai naudinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Z.Žvikienė. Prašom, kolege.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai trumpai. Manau, kad šio įstatymo priėmimas yra pavyzdys, kad viena iš socialinių grupių, t. y. pensininkai, buvo pilietiškai labai aktyvūs. Grupė Seimo narių, bendradarbiaudama kartu su pilietiškai aktyviais žmonėmis, šiandien pasiekė rezultatą. Ačiū jiems už šį aktyvumą.
Norėčiau pasakyti, kad ir kitos visuomenės socialinės grupės galėtų būti aktyvios. Tai nereiškia, kad reikia badauti, tai nereiškia, kad reikia piketuoti, tačiau reikia bendradarbiauti su savo atstovais Seime ir pasiekti tokį rezultatą, koks yra pasiektas šiandien. Manau, tai yra geras pavyzdys.
PIRMININKAS. E.Pupinis. Prašom, kolega.
E.PUPINIS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, ką norėjo pasakyti ponas A.Sysas – kad reikia skaityti Konstitucinio Teismo nutarimus. Bet Konstitucinis Teismas pasakė, kad teisybė turi būti atkurta, tik mes galbūt šiek tiek praplėtėme šias ribas. Tačiau mes negalėjome jų (…) būdami politikai ir suprasdami, kad vis dėlto 1995–2000 m. pensijos buvo nusavintos.
Taip pat norėčiau paprašyti kolegų nepiktnaudžiauti mūsų žmonių jausmais. Čia pasakytos mintys, kad šis grąžinimas netgi atsilieps mokytojams, manau, yra daugiau negu niekingas. Žmonės, būdami tokio lygio politikai, turėtų galvoti, ką sako. Nereikia kiršinti žmonių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir J.Veselka. Prašom, kolega.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kaip žinote, yra mano siūlomas protokolinis nutarimas dėl tvarkos. Ne dėl pinigų, o dėl tvarkos, kokią Seimas rekomenduotų Vyriausybei. Ar mes šiandien priiminėsime, ar atidėsime?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes jį galėtume priimti ir vėliau, nes mums dar liko vienas eurointegracinis įstatymas, ir turime daryti trumpą pertrauką prieš prisaikdinimą. Tą galime padaryti iš karto. Jeigu niekas neprieštaraujate tam protokoliniam nutarimui, visiems išdalinta, galime iš karto priimti.
J.VESELKA. Man atrodo, tą įstatymą visiškai baigtume.
PIRMININKAS. Minutėlę, aš tuoj paklausiu. Ar kolegos Seimo nariai neprieštarauja kolegos J.Veselkos pateiktam protokolinio nutarimo projektui? Jis buvo pateiktas spalio 30 dieną, t. y. per anuos posėdžius. Ar niekas neprieštaraujate, galime priimti? (Balsai salėje) Kad P.Gražulis neprieštarauja, tas seniai žinoma, nereikia tris kartus šaukti. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Priimta.
Aš siūlau, nes, atrodo, nėra pataisų, greitai apsispręsti dėl darbotvarkės 4 punkto, t. y. dėl BPK 342 straipsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo, projekto registracijos Nr.XP-2418(2), tai eurointegracinis projektas. Pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu pranešėja – A.Staponkienė. Kolega Čepai, prašyčiau leisti damai eiti į tribūną. Dėl BPK pataisų. Prašom.
A.STAPONKIENĖ (VLPDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu svarstyti Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 17, 365 straipsniais įstatymo projektą. Šis įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Tarybos pagrindų sprendimą dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms. Teikiamomis Baudžiamojo proceso kodekso pataisomis ir papildymais siekiama reglamentuoti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos „piniginės sankcijos“ sąvoką, atvejus, kai Lietuva gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti piniginę sankciją, piniginės sankcijos dydžio tikslinimo tvarką, taip pat siekiama reglamentuoti minėtos piniginės sankcijos pripažinimo bei vykdymo tvarkas Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, jog teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatomas teisinis pagrindas Lietuvos Respublikos teismams savo iniciatyva arba bausmę baudžiamojo poveikio priemonę vykdančios institucijos teikimu perduoti baudos ar įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą vykdymą kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį įstatymo projektą, buvo gautos Teisės departamento bei komiteto patarėjos pastabos, į kurias atsižvelgta. Komiteto nariai bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui. Ačiū. Kviečiu kolegas pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Niekas nenori kalbėti. Ar bendru sutarimu galime sutarti, ar dar kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Nebūtina? Tada pritarta. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
Mes įvykdėme pirmąją rytinio posėdžio darbotvarkės dalį. Dabar trumputė pertraukėlė iki 12.00 val., tada Seimo nario prisaikdinimas. Pertraukėlė iki 12 valandos. Prašome toli neišsiskirstyti ir dalyvauti labai svarbiu momentu, kai oficialiai atsiras 141-asis Seimo narys. Ačiū, kolegos. Pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF). Laba diena dar kartą, gerbiamieji Seimo nariai. Kviečiu visus į savo darbo vietas. Pertraukai skirtas laikas baigėsi. Tęsiame posėdį.
Darbotvarkės 1-5 klausimas. Aš dar kartą kviečiu Seimo narius į salę, tęsiame posėdį. Matau, kad Seimo nariai jau susirinkto. Tęsiame darbą. Kviečiu į tribūną Konstitucinio Teismo teisėją poną Stasį Stačioką.
S.STAČIOKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis šio Seimo posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Prieš priimdamas Seimo nario priesaiką, turiu paaiškinti kai kurias Konstitucijos ir Seimo statuto nuostatas, susijusias su Seimo nario priesaikos davimu.
Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse skelbiama: „Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.“ Konstitucijos sudėtinės dalies – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje bei Seimo statuto 3 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką, minėtas tekstas turi būti perskaitomas, o vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo priesaikos sakinio.
Konstitucinės nuostatos dėl Seimo nario priesaikos yra konkretizuotos Seimo statute. Seimo statuto 4 straipsnis skelbia: „Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jei jo nėra arba jei jis laikinai negali eiti šių pareigų – laikinai einantis jo pareigas Konstitucinio Teismo teisėjas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaiką, Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, galima išbraukti tik paskutinįjį priesaikos sakinį. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad Seimo narys neprisiekė.“
Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2007 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr.325 „Dėl 2007 m. spalio 7 d. rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Dzūkijos rinkimų apygardoje Nr.69 rezultatų“. Šiame sprendime nustatyta, kad gavęs daugiausiai rinkėjų balsų Kęstutis Čilinskas išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Remdamasis šiuo sprendimu, kviečiu išrinktą Seimo narį K.Čilinską prisiekti. Visiems primenu, kad pagal Seimo tradiciją priimant priesaiką salė stovi.
K.ČILINSKAS. Aš, Kęstutis Čilinskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
S.STAČIOKAS. Seimo nario vardinis priesaikos lapas pasirašytas be išlygų. Prieš perduodamas šį vardinį priesaikos lapą Seimo posėdžio pirmininkui, skelbiu, kad išrinktasis Lietuvos Respublikos Seimo narys K.Čilinskas 2007 m. lapkričio 6 d. Seimo posėdyje prisiekė Lietuvos Respublikai ir nuo šios dienos įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu prisiekusįjį Seimo narį, einantį garbingas ir atsakingas Tautos atstovo pareigas. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiame Seimo Pirmininką V.Muntianą įteikti Seimo nario ženkliuką ir gėles. Ačiū Konstitucinio Teismo teisėjui ponui S.Stačiokui. Sveikiname dar kartą savo naująjį kolegą prisiekus ir tapus jau pilnateisiu Seimo nariu. Visos šventės trunka trumpai, greitai baigiasi. Dar kelios minutės sveikinimams ir tęsime toliau savo darbą. Aš siūlyčiau baigti sveikinimus ir registruotis.
Mes turime Seimo Pirmininko teikimą dėl darbotvarkės 1-4 klausimo – dėl prieš tai svarstyto Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo kai kuriais straipsniais įstatymo projekto priėmimo ypatingos skubos tvarka. Jeigu salėje bus 71 Seimo narys, mes galėsime priimti šį įstatymą. Kviečiu registruotis. Registruojamės!
Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Salėje nėra reikiamo narių skaičiaus norint priimti įstatymą. Balsuoti negalime. Dirbame toliau.
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo II1 skyriumi ir 1251, 2291, 232 straipsniais ir priedo papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2463. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką poną J.Lionginą, kuris mums pateiks komiteto poziciją.
J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo II1 skyriumi, įstatymo papildymo 1251, 2291 ir 232 straipsniais ir priedo papildymo įstatymo projektą Nr.XP-2463. Svarstymo metu buvo gautos Lietuvos gyvybės draudimo asociacijos pastabos, į jas komitetas atsižvelgė. Taip pat buvo gautos Seimo Teisės departamento devynios pastabos, į jas komitetas taip pat atsižvelgė ir joms pritarė. Komiteto sprendimas: pritarti Vyriausybės pateiktam, komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.XP-2463(2). Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Norinčių diskutuoti nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, man atrodo, irgi nėra. Nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti minėtam įstatymo projektui po svarstymo? Prieštaraujančių negirdžiu. Draudimo įstatymo, projekto registracijos Nr.XP-2463, kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kitais įstatymo papildymo skyriais bei priedais papildymo įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos“ projektas Nr.XP-2618 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos“ projektas, registracijos Nr.XP-2618. Svarstymo stadija. Pranešėjas – ponas Č.Juršėnas. Aš kviečiu į tribūną poną Česlovą. Mes dabar svarstome nutarimo „Dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos“ projektą. Svarstymo stadija. Kviečiu poną Č.Juršėną.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Kolegos, šis klausimas buvo anksčiau pateiktas ir, kaip pastebėjote, yra tiktai vieno kolegos Seimo nario J.Razmos siūlymai. Aš, kaip teikėjas, manau, kad tie siūlymai gali būti priimti, tiktai papildomai mums reikia apsispręsti, žinoma, jeigu tam pritariama čia, Seime, papildomai reikia apsispręsti, ar lieka tas pats skaičius – 12, ar būtų nelyginis skaičius – 13. Seniūnų sueigoje tas dalykas buvo nagrinėjamas. Daugiau balsų buvo už tai, kad liktų tas pats skaičius – 12. Žinoma, jeigu būtų pritarta pagrindiniam pasiūlymui, kad nutarimas būtų tobulinamas pagal kolegos J.Razmos siūlymą, tada, tam pritarus Seime, reikėtų parengti naują variantą ir po to būtų naujų kolegų, naujų frakcijų atstovų siūlymas į Etikos ir procedūrų komisiją. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui ponui Č.Juršėnui. Diskusijoje dalyvauti užsirašęs vienas Seimo narys – E.Klumbys. Kviečiu jus į tribūną.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes tikrai turime gana unikalią situaciją. Didžioji dauguma komisijos narių atsistatydino, tiksliau, vieni atsistatydino, kiti, kaip rašoma, prašo atleisti iš šios komisijos. Visi pasitraukia dėl to, kad jie, kaip čia suformulavo Seimo narys A.Matulas, nebemato prasmės ir tikslo būti šios komisijos nariais, nes tai komisijai vadovauja R.Kšanienė.
Dabar, kuo ta situacija unikali? Komisijos pirmininkė liko ir ji toliau bus komisijos pirmininkė. Dabar man labai įdomu, ar iš visų tų frakcijų, kurių atstovai atsistatydino, sutiks dirbti šioje komisijoje, kol bus komisijos pirmininkė R.Kšanienė. Aš manau, kad, ko gero, nelabai sutiks. Iš tikrųjų mūsų yra gana absurdiška situacija. Gal tada reikia išvis mąstyti apie šios komisijos darbo principų, formavimo pakeitimą, ar ką. Man sunku pasakyti, bet aš matau, kad šie žmonės dabar bus atleisti, o po to nė vienas iš tų frakcijų nesutiks dirbti šioje komisijoje, o komisija yra labai svarbi. Dabar mes turime labai daug ir aš galbūt turiu dėl ko į ją kreiptis, o nėra į ką. Iš esmės yra paralyžiuotas Seimo darbas.
Kitas dalykas, kad šios komisijos nebuvimas atriša rankas Seimo vadovybei daryti, ką ji nori, nes komisijos nėra, sprendimų nebus, sprendimų apskųsti negalima ir mes turime labai negerą situaciją. Todėl aš manyčiau, kad pirmiausia turėtų būti atsakyta į šį principinį klausimą.
Antras dalykas dėl pačios juridinės formuluotės. Aš tikrai nenorėčiau sutikti su 1 straipsniu, kuriame rašoma atleisti tuos narius. Aš manau, kad atleisti turėtų būti tie, kurie prašė, o dėl tų, kurie rašo apie atsistatydinimą, reikėtų rašyti, kad patenkinamas Seimo narių atsistatydinimas. Taip būtų tiksliau. Manyčiau, kad vis dėlto šiame nutarime turėtų būti parašyti motyvai, kodėl yra atleidžiami šie Seimo nariai. Nei iš šio, nei iš to grupė Seimo narių nusprendė staiga imti ir paprašyti juos atleisti iš šios komisijos narių. Manau, kad tas atleidimas yra pakankamai atsakinga procedūra, tuo labiau kad Seimo nariai apsisprendė, tačiau Seimas, priimdamas šį sprendimą, turėtų pagalvoti apie šio sprendimo pasekmes. Taigi aš manyčiau, kad tie Seimo nariai, kurie parašė tuos atleidimo prašymus, vis dėlto turėtų suvokti, kad Seimo valia buvo tokia, kad Seimas nesutiko atleisti R.Kšanienės iš komisijos pirmininkės pareigų. Vadinasi, jau yra sukurta tam tikra teisinė situacija ir šiaip taip komisija turėtų dirbti.
Šioje situacijoje aš kviesčiau Seimo narius nepritarti šiam atleidimui, kad šie Seimo nariai toliau dirbtų Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje, kad ši komisija būtų darbinga, o nebūtų tokios patinės situacijos, kokia yra dabar.
PIRMININKAS. Diskusijos baigtos. Dabar mes turime apsispręsti dėl J.Razmos pateiktų pasiūlymų. Aš manau, jūs juos turite. J.Razmos nematau, jis galėtų pateikti savo pasiūlymus, bet jie yra ganėtinai aiškūs ir logiški: komisiją sudaryti iš 12 komisijos narių ir panaikinti visus prieš tai buvusius Seimo nutarimus dėl Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo. Štai, ateina J.Razma. Jūs neprieštaraujate, ponui Jurgiui baigus kalbėti mobiliuoju telefonu, jis galės mums pateikti savo pasiūlymą. Prašau, pone Jurgi. Teks kartoti registraciją, ko gero. Viskas gerai. Jurgi, prašau.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi iš Etikos ir procedūrų komisijos atsistatydina didžiulis jos narių skaičius, daugiau kaip du trečdaliai, dabar reikia jau taip konstatuoti, aš manau, mums reikia nebepriimti kokių nors dviprasmiškų sprendimų, kurie sudarytų įspūdį, kad dar lyg ir funkcionuoja ta komisija su likusiais nariais, o tiesiog pripažinti visus ankstesnius nutarimus, susijusius su tos komisijos sudarymu, su pirmininko tvirtinimu, netekusiais galios ir taip atsidurti nulinėje situacijoje, kurioje bus aišku, kad jokios komisijos dabar nėra, ir tada labai greit suformuoti naują komisiją.
PIRMININKAS. J.Razma pateikė savo pasiūlymą. Dabar dėl J.Razmos pasiūlymo teks apsispręsti balsuojant. Dėl balsavimo motyvų. Prašau, užsirašykite, jeigu norite kalbėti. P.Gražulis dėl šio J.Razmos pasiūlymo, taip? Nuomonė prieš, taip suprantu.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, man atrodo, kad įvyko slaptas balsavimas ir Seimas neatstatydino Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės. Man atrodo, kad nereikėtų pažeidinėti Statuto ir ieškoti kitų būdų, kaip atstatydinti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkę. Manau priešingai nei E.Klumbys. Tie Etikos ir procedūrų komisijos nariai, kurie nenori dirbti, parašė pareiškimus, kad jie atsistatydina, patenkinti… ir galima suformuoti iš kitų Seimo narių tą komisiją, kuri sėkmingai dirbtų. Todėl aš nepritarčiau J.Razmos siūlymams, o siūlyčiau balsuoti už visą nutarimą be J.Razmos siūlymų.
PIRMININKAS. Nuomonė už – ponas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, aš manau, kad mes turime apsispręsti. Žinoma, yra įvairių variantų. Tas, kuris pasiūlytas, yra priimtinesnis ir korektiškesnis, galbūt tiktai preambulėje reikėtų pataisyti taip, kaip kolega Egidijus siūlė – priimti atsistatydinimą, o ne atleisti. Čia iš esmės tas pats, bet galima su teisininkais, su redaktoriais pasitarti, kaip korektiškiau suformuluoti. Bet iš principo, manau, pasiūlytas kelias yra teisingas. Pritarkim šiai pataisai arba tokiam kompleksiniam siūlymui, o po to jau galutiniam priėmimui bus galima pateikti naują variantą. Ir dar kartą primenu, kadangi man liko kelios sekundės, Seimas galėtų apsispręsti, ar lieka 12 Seimo narių šioje komisijoje, ar 13, kad būtų nelyginis skaičius.
PIRMININKAS. Nuomonė už, nuomonė prieš nuskambėjo. Teks balsuoti, sutarimo nėra. Balsuojame. Prieš tai registruojamės, o po to balsuosime dėl J.Razmos pasiūlymo.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Balsuojame dėl J.Razmos pateikto pasiūlymo dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo. Balsuojame.
Už – 49, prieš – 7, susilaikė 6. Pritarta J.Razmos pasiūlymui. Ar galima dabar bendru sutarimu? Repliką po balsavimo – E.Klumbys. Prašau.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, štai, pažiūrėkit, situacija, kai Seimas gali daryti bet ką, kai jis į absoliučiai nieką nekreipia dėmesio. Gerai, šiandieną susitarė socdemai su konservatoriais. Turim tokį rezultatą. Bet aš noriu pasakyti, kolegos, galbūt praeis metai ar dveji, dėl jūsų bus taip susitarinėjama – ar dėl socdemų, ar dėl konservatorių.
Gerbiamoji Kšaniene, aš nesu tos frakcijos narys, bet pagaliau yra kažkokia teisė ar nėra teisės? Reikėjo surinkti 71 Seimo nario balsą, kad R.Kšanienę pašalintume iš pareigų. Nebuvo. Buvo 68. Štai dabar 50, kiek čia tų balselių yra – R.Kšanienė jau neis tų pareigų. Kolegos, kur mes einam? Mes iš tikrųjų gyvenam absurdo ir visiškos beteisės valstybėje.
PIRMININKAS. Taip aš ir nesupratau, kas tai buvo, ar replika po balsavimo, ar dėl vedimo tvarkos, bet tiek to.
Dabar mums tenka balsuoti dėl viso šio nutarimo, nors taupant laiką, aš manau, galima bendru sutarimu, nes persvara yra akivaizdi. Ar vis dėlto reikalaujate balsuoti? Gerai. Nuomonė už, nuomonė prieš dėl viso nutarimo priėmimo po svarstymo. Nuomonė už – P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, yra tokia situacija. Jeigu nebūtų pritarta J.Razmos siūlymui, ko aš ir tikėjausi, aš tikrai būčiau pasisakęs už tokį nutarimą, kad tie Etikos ir procedūrų komisijos nariai atsistatydintų. Bet šiandien Seimas pritarė J.Razmos siūlymui, kur faktiškai paleidžiama visa komisija ir formuojama iš naujo. Aš tokiai nuostatai nepritariu, todėl ir negaliu kalbėti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš nuskambėjo. Nuomonės už nėra norinčių sakyti. Registruojamės, o po to balsuosime. Registruojamės.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo nutarimo priėmimo. Po svarstymo, atsiprašau, po svarstymo.
Už – 45, prieš – 9, susilaikė 4. Seimo nutarimui po svarstymo pritarta.
Prieš svarstant kitą darbotvarkės klausimą arba daugelį klausimų, turiu perskaityti pareiškimą. „Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnui. Seimo nario Kęstučio Čilinsko pareiškimas. Prašau priimti į jūsų frakciją (frakcijos narius).
Pasirašo K.Čilinskas. 2007 m. lapkričio 6 diena.“
Taip pat yra pateiktas išrašas iš frakcijos posėdžio protokolo.
„Svarstyta: K.Čilinsko prašymas priimti į Tėvynės sąjungos frakciją. Nutarta: patenkinti K.Čilinsko prašymą. Bendru sutarimu.“ Tėvynės sąjungos frakcija pasipildė dar vienu Seimo nariu. Sveikiname!
Gal jūs sutiktumėte nagrinėti, nes sutaupėme laiko, rezervinį 1 klausimą dėl komitetų narių skaičiaus? Jeigu jūs nieko prieš, laiko turime, kviečiu į tribūną poną Č.Juršėną. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas, registracijos Nr.XP-2623.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, šito nutarimo būtinumas yra susijęs su tuo, kad pagaliau atsirado 141-asis Seimo narys, vadinasi, kuriame nors komitete turime padidinti Seimo narių skaičių, antras dalykas – dėl frakcijos narių perėjimo iš vienos frakcijos į kitą, galima sakyti, tai jau permanentinis procesas, kai kuriuose komitetuose yra disproporcijos. Štai norint tas disproporcijas bent iš dalies ištaisyti, sušvelninti, yra siūlomi minimalūs, kol kas Seniūnų sueigoje taip sutarta, komitetų narių skaičiaus pakeitimai: du komitetus sumažinti ir du padidinti. Jūs tuos projektus turite. Jie Seniūnų sueigoje buvo ne kartą svarstyti. Iš esmės niekas neprieštaravo. Sakau – iš esmės, nes vienos frakcijos atstovai labai aiškiai išdėstė savo kritinį nusistatymą dėl vieno skaičiuko, t. y. dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto padidinimo. To komiteto padidinimas reiškia, kad kuris nors „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys turi eiti į šį komitetą. Jų pačių pageidavimai buvo eiti į Ekonomikos komitetą, į Biudžeto ir finansų komitetą ir į Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą.
Man atrodo, dėl pirmųjų dviejų komitetų negali būti kalbos, nes jų atstovai tuose komitetuose yra (tiek Biudžeto ir finansų, tiek Ekonomikos komitetuose), o štai Švietimo, mokslo ir kultūros komitete jiems priklauso vieta. Kadangi yra konkretus konkretaus Seimo nario pageidavimas, tai štai tą jūsų turimą variantą aš siūlau vienoj vietoj patikslinti – padidinti ne Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių skaičių, o Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narių skaičių. Tada mes „užganėdintume“ dar vienos frakcijos interesus.
PIRMININKAS. Nori klausti net 7 Seimo nariai. Aš prašau nustatyti klausimams skirtą laiką. Pirmasis klausia E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Aš supratau, kad gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas vis dėlto išgirdo, todėl, jeigu Seimas šitam jūsų siūlymui pritars, aš neklausiu.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia P.Gražulis. Gal irgi neklausia? Matau, kad neklausia.
P.GRAŽULIS (TTF). Kalbėsiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Ažubalis.
A.AŽUBALIS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis Juršėnai, aš norėčiau paklausti, ar skaičius 11, parašytas prie Užsienio reikalų komiteto, reiškia, kad pagaliau Užsienio reikalų komitetas gaus tą narį de facto, nes dabar mes tik popieriuje esame vienuolika? Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Jūs teisus. Iš tikro, jeigu šitai priimame, tai vėliau, po pertraukos, kai bus konkrečiai išdėstytos visos pavardės, manau, Seimas bus malonus ir galės priimti jau personalinius komitetų pakeitimus, priimdamas atitinkamą nutarimą dėl personalinių pakeitimų. Ten turėtų ateiti mūsų frakcijos atstovas, kuris gerai išmano užsienio politikos reikalus.
PIRMININKAS. Klausia A.Matulas.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, tikriausiai nepaneigsite, kad dalis tautos ir nemaža dalis medikų mano, kad komitetų narių skaičius iš dalies atspindi ir valstybės požiūrį į tą sistemą. Kaip žinote, sveikatos sistemoje yra daug problemų. Mes matome, kad, svarstant biudžetą, neatsižvelgta į įvardytą prioritetą, dabar vėl siūlote Sveikatos reikalų komiteto narių skaičių sumažinti iki septynių. Kiek žinau, pagal projektą siūlysite keisti net du mūsų narius, jau įgijusius gerą darbo šiame komitete patirtį. Ar nemanote, kad reikėtų ieškoti galimybių bent jau ne mažinti, o net padidinti, nes vienu žmogumi daugėja Seimo narių, ir taip nekaitalioti mūsų komiteto sudėties? Gal būtų galima sumažinti Užsienio reikalų komitetą, nes, man atrodo, užsienio reikalų sritį kuruoja ir Prezidentas, ir Vyriausybė, ir komitetas. Šiandien nėra jokių grėsmių, kad reikėtų mažinti Sveikatos reikalų komitetą ir didinti kitų komitetų sudėtį.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš jus suprantu arba galbūt reikėtų geriau sakyti, kad aš jus užjaučiu, nes šitame komitete iš 8 keturi yra Socialdemokratų frakcijos atstovai. Dabar juos kaip nors išskirstyti, nekeičiant atskirų komitetų narių skaičiaus, na, niekaip neišeina. Štai toks sprendimas gimė po ilgų diskusijų ir skaičiavimų. Todėl du mūsiškiai turėtų išeiti. Kai liks du, tada jau bus pagal proporcijas. Kaip tik liks daktarai, o…
A.MATULAS. Bet naujų socialdemokratų neskaičiuokime prie tų…
Č.JURŠĖNAS. Ne, ne. Daktarai… O ateis, jeigu taip nutarsime, jau sutikimą davė, itin rimtas Seimo narys. Jis atstos du.
PIRMININKAS. Klausia ponas L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Nėra labai gerai, kai tam pačiam Seime yra tokie dideli komitetų narių skaičiaus skirtumai – nuo 7 iki 12.
Č.JURŠĖNAS. Iki 13.
L.SABUTIS. Man atrodo, jums ir valdybai reikėtų apsvarstyti, kad apskritai komitetų galėtų būti 14, t. y. iš 140 po 10, ir viso gero, ir vienas Seimo Pirmininkas. Tokiu atveju niekada nebūtų jokių ginčų.
Noriu pasiteirauti. Vis dėlto yra istorinis Konstitucinės komisijos pirmininko R.Smetonos 2006 m. gruodžio mėnesio kreipimasis į Seimą dėl savo įgaliojimų suspendavimo. Kada bus pasiūlyta Seimui patvirtinti ir Konstitucinės komisijos pirmininką?
Č.JURŠĖNAS. Pradėsiu nuo antro galo. Tai turėtų būti artimiausią savaitę.
Dabar dėl komitetų skaičiaus. Pirmiausia į komitetus skirstoma ne 140, o 139, kadangi pagal Statutą Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas negali įeiti į komitetų sudėtį.
Ar galima taip mechaniškai visur po 10 (nors vienam komitetui vis tiek neužteks dešimtojo), ar galima taip daryti, kadangi komitetų darbo apimtis yra nevienoda? Ir ankstesnėje kadencijoje, ir dabartinėje vienas iš Seimo vicepirmininkų specialiai šitą dalyką žiūrėjo, tyrinėjo ir skaičiavo, kas kiek yra apkrautas, kas nagrinėja daugiausia įstatymų projektų, kas teikia išvadas. Suprantama, krūviai yra nevienodi. Tai štai, atsižvelgiant į tuos krūvius, aš nesakau – į komitetų svarbą, bet į krūvius, jau seniai nusistovėjo, kad vieni komitetai yra mažesni, kiti didesni.
Jeigu darytume kitą revoliucinį žingsnį – sujungtume kai kuriuos komitetus, tai tada iš tikrųjų būtų galima padaryti vienodesnę komitetų sudėtį.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys G.Šileikis.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanytumėte, kad greta Seimo komiteto narių skaičiaus pakeitimo ir komitetų sudėties tvirtinimo reikėtų peržiūrėti kvotas, kurios priklauso vienai ar kitai frakcijai, nes šiuo metu labai akivaizdu, kad keičiant (tai yra bloga praktika) komiteto narių skaičių neišlaikyta visų frakcijoms priklausančių kvotų proporcija.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, jūs absoliučiai teisus, nes kai kur, sakysime, yra pusantros vietos arba viena ir 0,4 vietos, o yra du žmonės, kitur yra 2,7, o vis tiek yra du. Neišeina išdėlioti gyvo žmogaus į du komitetus. Aritmetiškai galime padaryti, bet konkrečius žmones turime įrašyti į atitinkamus komitetus. Taigi tam tikrų disproporcijų yra. (Balsai salėje) Tuojau pasakysiu. Didžiausios yra Sveikatos reikalų ir Kaimo reikalų komitetuose ir kaip tik šių komitetų disproporcijas beveik arba iš dalies išsprendžiame. Bet kai kuriuose komitetuose, sakysime, Audito komitete… Na, Kaimo reikalų komitetą jau sakiau. Sveikatos reikalų komitetas, iš dalies Švietimo komitetas, bet jeigu dabar pakeisime skaičiukus, padėtis pasikeis, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Juose yra tam tikrų netolygumų, bet norint tuos netolygumus ištaisyti reikia skaudžiai paliesti mažąsias frakcijas, galimas dalykas, taip pat ir jūsų frakciją. Pavyzdžiui, norint ištaisyti nedideles disproporcijas Teisės ir teisėtvarkos komitete, reikėtų išbraukti Mišriosios Seimo narių grupės vienintelį garbingą atstovą V.Žiemelį ir įrašyti į kažkurį kitą komitetą. Ar tas iš tikro tikslinga, ar tas žmogiška – čia yra klausimas. Todėl aš siūlau (tam buvo pritarta Seniūnų sueigoje ir įvairiuose pasitarimuose) šiandien, jeigu mums pavyks, padaryti minimalius pataisymus, o paskui neskubant bandyti šiek tiek perdėlioti, kad būtų sušvelnintos disproporcijos. Visiškai jų panaikinti neišeina. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ponui Č.Juršėnui. Jeigu aš gerai supratau, mes svarstome Seimo nutarimą, kuris truputėlį skiriasi nuo jūsų turimo. Sveikatos reikalų komitete lieka… Socialinių reikalų komitete lieka 9, o Švietimo, mokslo ir kultūros yra 12. Didinama iki 12 Seimo narių, taip atsižvelgiama į „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos pasiūlymą. Socialinių reikalų ir darbo komitete narių skaičius nedidinamas. Lieka tiek, kiek yra. Toks yra siūlymas. Pateikimo stadija. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – ponas A.Matulas.
A.MATULAS. Gerbiamasis pirmininke, kadangi mano gerbiamas kolega Seimo narys E.Klumbys, kuris retokai kalba Seime, užsirašė prieš ir tokios grafos – susilaikymas nėra, tai aš užsirašiau kalbėti už, bet, aišku, bent jau Seimo Sveikatos reikalų komiteto narius ir kitus agituosiu, kad susilaikytų. Dar kartą sakau, aš neturiu nieko prieš dėl kolegos, kuris ateis į mūsų komitetą, ir, kaip sakėte, atstos du, bet vis dėlto požiūris… Mažinti komiteto narių skaičių, vadinasi, ir nuomonių skaičių komiteto, kuruojančio labai jautrią, aktualią sritį, kai šiandien visi supranta, kokios sveikatos problemos, reiškia, kad prarandame vieną kompetentingą nuomonę, tam tikros partijos poziciją šioje srityje. Todėl siūlyčiau kolegoms rasti galimybę bent jau nemažinti mūsų komiteto narių skaičiaus ir susilaikyti.
PIRMININKAS. Ką gi, tai buvo nuomonė prieš, nuomonės už nėra. Teks balsuoti. Sutarimo nėra. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo. Atsiprašau, prieš tai registruojamės. Registruojamės, o vėliau balsuosime. Registracija. Balsuosime dėl pritarimo po pateikimo. Dabar registruojamės, o po to balsuosime dėl pritarimo po pateikimo.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo. Balsuojame. Dėl pritarimo po pateikimo.
Už – 50, prieš – 2, susilaikė 11. Seimo nutarimui po pateikimo pritarta. Ar galima bendru sutarimu pritarti Seimo nutarimui po svarstymo? Galima. Priėmimo stadija. Keturios nuomonės už, keturios prieš, priėmimo stadija. Atsiprašau, tuojau minutėlę, taip sparčiai pirmą kartą dirbame. Minutėlę. Priėmimo stadija. Keturios nuomonės už, keturios prieš. Tuoj minutėlę, tuoj. Galbūt būtų galima pakelti rankas, kas norėtų… Tuoj minutėlę, sako, sutvarkys. Ar pritariame ypatingai skubai? Pirmininkas siūlo. Prieštaraujančių negirdžiu, pritarta. Priėmimo stadija. Keturias nuomones už, keturias prieš galima išgirsti. Nuomonė prieš, pirmoji nuomonė, ponas A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašau „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narius apsispręsti. Dėl pensijų kiekvienas gali paaiškinti, dėl ligos ir motinystės kiekvienas, tūkstančiai pataisų, o kai reikia eiti dirbti į komitetą, niekas nenori. Todėl aš negaliu pritarti tokiam siūlymui, kad mūsų komitete vėl paliekami 9 nariai. Protestuosiu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Pirmininkas protestuoja. Nuomonė už. ponas Č.Juršėnas. Mes gaištame laiką. Ponas Č.Juršėnas, nuomonė už. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, labai trumpai pasakysiu. Tikrai reikėtų pritarti. Aš pripažįstu, kad visos problemos iš karto neišsprendžiamos. Jos yra per daug sudėtingos, todėl sprendžiant iš esmės teks vienaip ar kitaip brautis į mažesnių, o ir didesnių frakcijų turimus interesus, arba jėgų išsidėstymą. Tai priimkime šitą sprendimą, o tada ramiai tarsimės ir dėl kitų, galbūt ir dėl kolegos A.Syso vadovaujamo komiteto padidinimo.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš L.Sabutis.
L.SABUTIS. Ačiū. Aš labai trumpai. Pateikdamas klausimą pasakiau savo nuomonę, dabar tik galiu paryškinti, jog nesutinku su Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo nuostata, kad vieni komitetai yra reikšmingesni, kiti ne tokie reikšmingi. Pagal darbo krūvį vieni daugiau, kiti mažiau… Mes tiek ilgai laukėme šito nutarimo, todėl maniau, kad korekcijos bus daugmaž teisingos. Šiandien niekaip negaliu pripažinti, kad tai yra padaryta, nes iš tikrųjų kuo gi nereikšmingas yra Informacinės visuomenės plėtros komitetas arba Žmogaus teisių komitetas, kai kituose komitetuose yra po 13. Kai tenka dalyvauti kai kurių komitetų posėdžiuose, dažnai nebūna kvorumo, būna taip, kad neatvyksta Seimo nariai, atidėliojama ir visa kita. Man atrodo, iš esmės Seimo valdybai reikia pagalvoti apie principą, kurį minėjau: 140 Seimo narių turi dirbti komitetuose, o premjeru ne visada turėtų būti ir Seimo narys. Apskritai, sakyčiau, kad nė vienas Seimo narys neturėtų būti nei ministru, nei premjeru. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už. Ponas R.Ačas.
R.AČAS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, labai atsakingai noriu pareikšti dėl tos vienos iš mažesnių frakcijų, kurią jūs įvardijote, kad ji turi interesų, tai mes tikrai neturime jokių interesų. Turėjome Švietimo ir kultūros komitete savo atstovą, jis išėjo į jūsų frakciją ir dabar jau yra jūsų interesas, kaip vieną frakcijos narį, kuris perėjo į Švietimo ir kultūros komitetą, perkelti į Socialinių reikalų ir darbo komitetą. O mes kaip turėjome šiame komitete kvotą, taip ir norime turėti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V.Čigriejienė.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš pritariu A.Syso nuomonei, nes šiame komitete dirbti yra sunkiausia iš visų Seime esančių komitetų. Jis sprendžia labai skaudžias problemas, socialines problemas, todėl tikrai prašyčiau Č.Juršėno atsižvelgti į komiteto pirmininko nuomonę, nes šis komitetas yra labai svarbus. Žinote, kai sprendžiamos įvairios invalidumo problemos, socialinės problemos, kaip galima nesureikšminti šito. Todėl aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Nuomonė už – E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, ačiū dievams ar Dievui, kad šią problemą pavyko išspręsti Seimo salėje, kad Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas suprato esmę. Aš tik atsiliepiu į komiteto pirmininko gerbiamojo A.Syso kreipimąsi į mūsų frakciją. Aš tikrai, gerbiamieji kolegos, sutinku, kad šiandien valstybėje yra svarbiausi socialiniai, sveikatos, ekonomikos klausimai, tačiau pažiūrėjus į mūsų komitetų sudėtį – šitie komitetai yra, ir su tuo sutinku, vos ne paskutinėje vietoje. Aš kreipiuosi į Seimo vadovybę, į valdančiąją mažumą, kad jinai iš esmės pagalvotų – tikrai nereikia tiek žmonių Užsienio reikalų komitete. (Balsai salėje) Taip, aš žmogus, gerbiamasis Karosai, aš žmogus! Noriu pasakyti, kad visi Lietuvos užsienio reikalų dalykai sprendžiami Briuselyje. Visiškai užtenka 7 žmonių, kad jie išgirstų tai, kas nuspręsta Briuselyje.
Lygiai taip pat, aš manyčiau, galima sumažinti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ir padidinti visus kitus komitetus, kuriems trūksta dėmesio. Šiuo atveju dėl Seimo komitetų skaičiaus vis dėlto yra Seimo vadovybės politinės valios stoka spręsti valstybės reikalus taip, kaip reikia.
PIRMININKAS. Aš, kaip Seimo vadovybės vienas iš narių ir valdančiosios mažumos atstovas, negaliu nereaguoti. Ką mes galime padaryti – liepti išeiti Seimo nariams iš Užsienio reikalų komiteto, tarkim, ponui D.Barakauskui, ir būti Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariu pas poną A.Sysą? (Balsai salėje) Pone Egidijau, jūs puikiai žinote, tai yra frakcijų susitarimas ir seniūnų reikalas. Kaip jūs susitariate, taip yra, nes išsprogdinsime visą Seimą, jeigu jėga vieną arba kitą Seimo narį deleguosime į komitetą, kuriame jis nenori dirbti.
Nuomonė prieš. Galbūt išgirsime perėjimo iš Ekonomikos komiteto į Socialinių reikalų ir darbo komitetą pareiškimą, nes frakcija labai gausiai pensijas dalija. Nuomonė prieš – ponas A.Endzinas.
A.ENDZINAS (LSF). Iš tikrųjų negalima neišgirsti gerbiamojo komiteto pirmininko protesto ir aš palaikau gerbiamojo A.Syso pareiškimą. Išties neseniai mūsų priimtas įstatymas dėl pensijų grąžinimo parodo, kad komitetas nevisiškai atspindi visas politines nuostatas ir esamą situaciją Seime, neįvertina arba sunkiai gali įvertinti tautos nuomonę, todėl į šį komitetą reikia deleguoti daugiau Seimo narių, kurie padėtų komiteto pirmininkui priimti protingesnius, reikšmingesnius nutarimus. Dėkui.
PIRMININKAS. Aš jau tikėjausi išgirsti pareiškimą dėl perėjimo į tą komitetą. (Balsai salėje) Nuomonės už, prieš nuskambėjo. Sutarimo nėra. Teks balsuoti dėl Seimo nutarimo. Prieš tai registruojamės.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ priėmimo.
Už – 50, prieš – 1, susilaikė 15. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ priimtas.
Kitas darbotvarkės klausimas, arba daug klausimų, jeigu jūs neprieštaraujate. Tai yra 1-8a, 1-8b, 1-8c, 1-8d, 1-8e, 1-8f, 1-8g. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 5, 6, 8, 10, 15, 16, 17, 18, 181, 183, 19, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2486(3). Taip pat įstatymo projektas Nr.XP-2492(3) (jums leidus, aš neskaitysiu jų pavadinimų, nes jie visi yra lydintieji), įstatymo projektas Nr.XP-2487(3) (sujungtas su Nr.XP-2238), įstatymo projektas Nr.XP-2488(3) (sujungtas su Nr.XP-2240), įstatymo projektas Nr.XP-2489(2), įstatymo projektas Nr.XP-2490(2) ir įstatymo projektas Nr.XP-2491(3). Pagrindinis yra Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2486(3), kurį dabar mums pristatys komiteto pirmininkas arba pateiks savo nuomonę. Svarstymo stadija. Prašau, pone Sysai, jums žodis.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, siūlyčiau svarstyti atskirai, nes čia yra be galo daug pataisų. Pagal tai, kokios bus pataisos, pritarta ar nepritarta, gali keistis ir lydintieji įstatymai. Todėl apie visus kalbėti neišeina.
PIRMININKAS. Gerai, tada kalbam…
A.SYSAS. Pradėkim nuo pagrindinio.
PIRMININKAS. Gerai, nuo pagrindinio.
A.SYSAS. Taigi komitetas svarstė šį įstatymą. Dėl jo yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Noriu atkreipti dėmesį, kad buvo gana karštos diskusijos, yra labai skirtingos nuomonės. Labai trumpai akcentuosiu keletą dalykų, kuriems komitetas nepritarė, ir Teisės departamento pastaboms.
Pirmiausia naujame įstatyme įtvirtinta kitokia skaičiavimo tvarka, t. y. vietoj trijų mėnesių skaičiuojant išmoką siūloma tvirtinti šešis mėnesius. Turbūt kiekvienas Seimo narys iš visuomeninių organizacijų, iš pavienių būsimų mamų gavo nepasitenkinimo laiškų dėl šios tvarkos. Toks Vyriausybės siūlymas buvo motyvuojant, kad ilgėja terminai, bus mokama iki pusantro mėnesio, ir praktika yra tokia, kad jeigu pasižiūrėsime vidutinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį, nors Lietuvoje daugelis vis dėlto gauna žemesnį, vaiko išmokos, ligos ir motinystės, gimdymo išmoka yra didesnė. Taip daroma labai paprastai, nekaltinant mamų ir tėvelių. Paprasčiausiai įstatyme yra spraga, kad skaičiuojama remiantis tik trimis mėnesiais. Yra tam tikri susitarimai, kai būsimai mamai trys mėnesius mokamas kur kas didesnis atlyginimas, nuo kurio po to ir skaičiuojamos išmokos.
Todėl Vyriausybė pasiūlė šį variantą. Komitetas balsų dauguma (aš noriu pasakyti, kad turėjau kitokią nuomonę ir balsavau prieš visą projektą) nepritarė Teisės departamento pastabai ir pasakė, kad pritaria Vyriausybės pasiūlytam variantui.
Taip pat buvo nepritarta Teisės departamento pastaboms, kai gimsta daugiau nei vienas vaikas. Vėlgi atkreiptas dėmesys, kad čia gali būti netgi Konstitucijos pažeidimų lygiateisiškumo principu. Noriu priminti, gerbiamieji kolegos, socialinis draudimas yra grindžiamas draudiminiu principu ir išmoka yra prarasto darbo užmokesčio kompensacija. Siūlymas šiuo įstatymu remti didesnį skaičių vaikų neatitinka logikos, nes po vaiko priežiūros atostogų (jeigu gimsta du ar trys vaikučiai, sveikiname) grįžus į darbą vis tiek mokamas vienas atlyginimas, ne du atlyginimai, ne trys. Todėl, jeigu mes tikrai norime remti šeimas, mes tai turime daryti ne per socialinio draudimo išmokas, nes tai yra draudiminis principas, būtent todėl, kad draudžiuosi, kai neturiu pajamų, man kompensuoja per darbo užmokestį ar per ligos, motinystės arba vaiko priežiūros, arba kitas išmokas. Nors komitetas nepritarė tokiai pastabai, bet mano nuomonė čia irgi kertasi, bijau, kad su laiku, jeigu koks nors tėvelis ar mamytė kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl lygiateisiškumo principo, gali būti problemų iki Konstitucinio Teismo ir po to. Taip pat komitetas… (Balsai salėje) Palaukite, aš siūlau nepritarti, tai ir dėstau. Palaukite, kolegos, kitą kartą eisite jūs į tribūną…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Algirdai, galbūt jūs iš tikrųjų… mes dėl tų paskyrų, pataisų ir pasiūlymų visi turėsime balsuoti.
A.SYSAS. Dėl Vyriausybės pastabų mes niekada nebalsuojame. Dėl Seimo narių kiekvienas dėstys, aš nekomentuosiu komiteto. Bet daliai Vyriausybės pastabų nepritarta, todėl aš aiškinu, kodėl nepritarta ir kodėl kyla konfliktas. Jums patiems spręsti, jūs balsuosite.
Yra pastaba dėl 13 straipsnio, kai mama arba tėvelis išleisti, šiuo atveju mama išleista vaiko priežiūros atostogų, gimus kitam vaikui, dėl išmokos dvigubinimo. Kai žmogus yra praradęs vieną darbo užmokestį, siūloma kompensuoti per kelis kartus. Todėl buvo tokia Teisės departamento pastaba, komitetas jai nepritarė.
Toliau yra daug Seimo narių pastabų, dėl kurių mes atskirai diskutuosime ir balsuosime, dabar nekomentuoju, kad trumpinčiau laiką. Taip pat gauta Šeimos ir vaiko reikalų komisijos išvada, ją pristatys Žmogaus teisių komitetas. Komiteto nuomonė yra pritarti patobulintam projektui. Už balsavo 5, prieš – 1.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Į tribūną kviečiu ponią O.Valiukevičiūtę. Žmogaus teisių komiteto nuomonė.
O.VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamieji, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-2486. Komitetas nutarė iš esmės pritarti įstatymo projektui. Taip pat komitetas siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo narių G.Šileikio ir O.Valiukevičiūtės siūlymus, taip pat siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Teisės departamento siūlymus, kuriems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną R.Baškienę. Šeimos ir vaiko reikalų komisijos nuomonė.
R.BAŠKIENĖ (VLPDF). Posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Šeimos ir vaiko reikalų komisija svarstė ir iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pasiūlėme paskirtam pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Komisija pritarė Seimo narių E.Žakario, vienam iš O.Valiukevičiūtės pasiūlymų, E.Pupinio, G.Šileikio, E.Masiulio siūlymams. Dėl pasiūlymų, kuriems įgyvendinti papildomai reikės didelių biudžeto lėšų. Pasiūlymų įgyvendinimo datas komitetas siūlė išdėstyti metų laikotarpiu. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė – R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS (TSF). Laba diena. Kadangi svarstomo projekto klausimas sujungtas su projektu Nr.XP-1664, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą projektą Nr.XP-1664 ir siūlo pagrindiniam – Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą atmesti. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė 3. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, komitetų ir komisijos nuomones mes išgirdome. Dabar diskusija. Kviečiu į tribūną A.Sysą. Frakcijos vardu ar asmeniškai? Asmeniškai. 5 minutės. Kviečiu į tribūną A.Sysą. Prašau. Kalba kaip Seimo narys, turintis teisę kalbėti asmeniškai savo vardu.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, nesijaudinkite taip, kiekvienas Seimo narys turi teisę kalbėti. Kadangi išdėsčiau komiteto nuomonę, dabar aš šiek tiek išdėstysiu savo nuomonę, kur aš matau tam tikrus galimus įvairius tolesnius šio įstatymo interpretavimus ir pasekmes. Aš turiu tam tikrų nuogąstavimų, kuriuos, manau, turiu teisę išsakyti ir iš šitos tribūnos.
Pirmiausia kalbėsiu dėl esminių dalykų, dėl termino pratęsti vaiko priežiūros atostogas. Vyriausybė siūlė iki pusantrų, Seimo nariai siūlė iki 2 ir 3, komitete buvo apsispręsta dėl 2 metų. Pats principas lyg ir visai neblogas, bet jeigu mes žiūrime Europos kontekste, tai ilgiausios atostogos kitose Europos Sąjungos valstybėse yra 15 mėnesių. Kitose valstybėse yra 3, 6, 9, 12 mėnesių, įvairiai. Todėl siūlymas iš karto dvigubinti, kaip nusprendė komitetas, šį laikotarpį, manau, ydingas keliais aspektais, nes visada prisiminkime, pažadėti, duoti yra kur kas lengviau negu atimti arba po to mažinti. Aš abejoju, kad šis sprendimas geriausias, nes, manau, jis daugiausiai susijęs su jaunomis merginomis ir moterimis, kurios paprasčiausiai ilgiau bus namie ir iš dalies praras savo kvalifikaciją, savo įgūdžius konkuruoti darbo rinkoje. Mes turime matyti ir šį variantą, ir šias problemas. Aš, palaikydamas kitus kolegas, visiškai pritariu, kad paprasčiausiai šioms šeimoms nėra pasirinkimo. Jie sako: taip, mes pritariame tokiom pailgintom atostogom, bet, aš manau, būtų visai kitokia situacija, jeigu mes daug daugiau jėgų skirtume ir siektume, kad pas mus atsirastų pakankamai lopšelių, darželių, kad jaunos šeimos galėtų įpirkti auklių paslaugas. Taigi mes einame visiškai kitu keliu: mes iš rinkos ištraukiame specialistus, užuot valstybė sugebėtų siūlyti paslaugas ir tie, kam to reikia, jomis pasinaudotų.
Jau atsižvelgdamas į tas pastabas, aš teikiau savo pasiūlymą, kuriam komitetas irgi nepritarė. Jeigu mes siekiame, kad vyras ir moteris vienodai prisidėtų prie būsimos šeimos, tai aš ir siūlau savo pataisa leisti atostogų iki metų vieną iš šeimos narių, po metų turi naudotis kitas. Nesvarbu, kaip jie dalinsis, po 6 mėnesius, po 3, bet, kad ir tėvas…. Statistika rodo, kad tik 3% Lietuvos tėvelių eina vaiko priežiūros atostogų, viską atlieka motinos, arba mamos. Taigi mes moteris… iš principo pasisakome už lygias teises, kovojame, kad šeima paprasčiausiai būtų darnesnė, bet savo įstatymais įtvirtiname nevisiškai vienodas sąlygas. Komitete daugiau moterys nusprendė, kad vyrai neturi rūpintis šeima, tai tikiuosi, gal Seimas, kuriame daugiau vyrų, nuspręs, kad vyrai daugiau rūpintųsi šeima.
Kitas labai svarbus aspektas ir dalykas, kai siūloma atsisakyti draudiminio principo. Manau, mes padarysime meškos paslaugą pačiam socialiniam draudimui, jeigu mes pradėsime išmokas mokėti ne už tai, už ką mes kompensuojame, o vien todėl, kad atsirado vienas… tai yra du, trys vaikeliai arba pametinukai. Mes sugriauname principą. Aš noriu pakartoti, grįžus į darbą po tokių atostogų dvigubo atlyginimo joks darbdavys nemokės. Tai kodėl mes norime atsisakyti šio principo ir pradėti mokėti dvigubas, trigubas išmokas iš socialinio draudimo ar dar kaip nors kitaip. Čia aš nesuprantu ir mūsų ministerijos pozicijos, nes šis pasiūlymas atėjo iš ministerijos. Vis dėlto už socialinį draudimą…
PIRMININKAS. Pone Sysai, atsiprašau, penkios minutės jau baigėsi, mes tiesiog dėl laiko apsirikome įregistruodami. Penkios minutės jau baigėsi.
A.SYSAS. (Porą sakinių, gerai.) Aš visiškai sutinku, kad du vaikai ir pinigų, ir laiko daugiau reikalauja. Pats auginau du vaikus, bet tą mes turime daryti per kitą biudžetą, per valstybės biudžetą ir remti.
Norėčiau pakomentuoti tuos nuogąstavimus, kuriuos siuntė mamytės. Aš manau, šią problemą galima išspręsti, čia nėra tokia didelė problema. Paprasčiausiai dėl tų šešių mėnesių tiems, kas susiplanavo, kas laukiasi, kas greitai bus mamos, paprasčiausiai šią tvarką taikyti po metų. Jeigu įstatymas įsigalios nuo 2008 metų, tai skaičiavimo metodiką dėl 6 mėnesių taikyti nuo 2009 metų ir tada lūkesčiai bus nepažeisti, visi žinos tvarką ir tą galima išspręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną E.Masiulį. Jūs frakcijos vardu kalbėsite? Asmeniškai. Penkios minutės.
E.MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, svarstome tikrai neeilinį įstatymo projektą ir aš esu įsitikinęs, kad tai yra pirmas bandymas šioje kadencijoje šiek tiek kitaip pasižiūrėti į tas problemas, su kuriomis susiduria jaunos šeimos, būsimos šeimos. Labai daug gražių žodžių, labai daug gražių deklaracijų yra prirašyta apie tai, kaip turi valstybė padėti jaunoms mamoms, jauniems tėčiams, bet kol kas ta pati gerbiamojo A.Syso mylima politinė jėga – socialdemokratai, turėdama jau šešerius ar septynerius metus vyriausybinio darbo patirties, konkrečių veiksmų ir siūlymų taip ir nepateikia. Gerai, remkime iš valstybės iš biudžeto, remkime ne iš socialinio draudimo biudžeto. Tai kur siūlymai, gerbiamasis Sysai, kur siūlymai iš Vyriausybės? Aš noriu pasakyti, kad iš esmės pritariu šiam įstatymo projektui, nes tai yra pirmas realus bandymas ne litu, ne penkiais litais ir ne dešimčia litų padidinti išmokas už auginamus vaikus, bet būtent padaryti taip, kad jaunas žmogus ar jauna šeima tikrai nesuktų kiekvieną dieną galvos, kur eiti ir kaip uždirbti dar papildomą litą, kad iš tikrųjų būtų galima tą vaikelį bent jau padoriomis sąlygomis auginti. Tai tikrai yra postūmis ir aš tikiu, kad šis įstatymas realiai prisidės prie demografinių problemų sprendimo Lietuvoje, ir mes matysime pagal statistiką artimiausiais metais, kad tai turėjo didelę įtaką.
Dabar dėl kai kurių gerbiamojo A.Syso išsakytų tariamų baimių. Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad tai yra savanoriškas apsisprendimas ir niekas per prievartą mamų arba tėčių iš darbo rinkos netraukia. Jeigu žmonės nori būti šeimoje ir pasirenka tokį kelią daugiau laiko praleisti su vaiku, jie naudojasi šia valstybės teikiama lengvata, jeigu žmonės kitaip planuoja savo gyvenimą, yra kitos gyvenimo aplinkybės, jie gali bet kada pradėti darbo santykius ir ši parama nutrūksta. Tikrai tai nėra kokie nors prievartiniai dalykai ir nereikia sakyti, kad tai yra skirta tik jaunoms mamoms. Lygiai taip pat ir jauni tėčiai gali naudotis šiomis įstatymo numatytomis lengvatomis. Aš manau, kad mes turime skatinti, kad ne tik mamos tradiciškai būtų tos, kurioms vienoms turėtų galvą skaudėti ir ne vien jos turėtų rūpintis mažais vaikais. Lygiai tokią pat atsakomybę turi prisiimti ir tėčiai.
Šioje vietoje, aš manau (įstatymas tikrai yra geras), galbūt dar reikėtų jį tobulinti ir yra pateikti kai kurie siūlymai, kuriuos aš gal vėliau ir pristatysiu. Manau, kad labai svarbus momentas yra toks. Kai mes skaičiuojame, kai mes renkame iš žmonių pinigus į „Sodrą“, tai jokių lubų nenustatome. Jeigu žmogus daug uždirba, tai mes iš jo labai daug ir paimame, jeigu jis mažiau, mes paimame mažiau. Kai jau reikia „Sodrai“ išmokėti pinigus tam žmogui, tada jau atsiranda lubos ir tie žmonės, kurie mokėdavo daugiau į socialinio draudimo kasą, jau adekvačios pagalbos iš socialinio draudimo nebegali tikėtis, nes jau yra nustatyti limitai, kurių negali socialinio draudimo išmokos viršyti. Jeigu mes kalbame apie teisingumą, aš manau, kad nereikėtų nustatyti limitų socialinėm išmokom. Yra toks pasiūlymas ir aš kviesčiau jam pritarti.
Taigi, apskritai vertindamas įstatymo projektą tikrai teigiamai, aš kviečiu Seimo narius palaikyti šį įstatymo projektą po svarstymo. Tikimės, kad kai kurios detalės, kurios galbūt dar nėra iki galo nugludintos, neturėtų sukliudyti iš esmės įsigalioti šiam įstatymui. Nes ir mamos, ir tėčiai, patikėkite, šio įstatymo tikrai labai laukia. Mūsų rankose yra jų gyvenimai, jų likimai ir turime realią puikią progą prisidėti prie gimstamumo didinimo Lietuvoje. Kviečiu tai padaryti.
PIRMININKAS. Ką gi, norinčių diskutuoti daugiau nėra. Kviečiu į tribūną… Pone Algirdai, pone Sysai! Pradėsime dabar visų pasiūlymų ir pataisų svarstymo procedūrą. Jų tikrai yra nemažai ir teks balsuoti, nes nėra sutarimo. Šiuo atveju aš kviečiu į tribūną komiteto pirmininką A.Sysą, ir mes, matyt, pradėsime nuo pirmosios Seimo nario E.Žakario pataisos. Čia yra…
A.SYSAS. Mes jai pritariame.
PIRMININKAS. Esate pritarę. Labai ačiū. Ką gi, antroji registruota pataisa, tai Seimo narės O.Valiukevičiūtės pataisa. Kviečiu Onutę. Tuoj mes įjungsime jūsų, galėsite pristatyti savo pataisą ir po to mes išgirsime komiteto nuomonę. Prašom.
O.VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Čia kalbama apie santuokoje gyvenančius, taip?
PIRMININKAS. Čia yra jūsų pataisa.
O.VALIUKEVIČIŪTĖ. Aš, atsižvelgdama į asmenų lygiateisiškumo dėl jų socialinės padėties principą, siūlau pakeisti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „Gyvena santuokoje su kūdikio motina arba pateikia vaiko kilmę iš tėvo patvirtinantį dokumentą“, kitaip tariant, pripažinusį tėvystę.
PIRMININKAS. Pasiūlymas buvo pateiktas. Komiteto nuomonė.
A.SYSAS. Mes nepritariame grynai formaliai. Mes pasiūlėme kitą redakciją, kuri atitinka kituose įstatymuose jau parašytas, todėl aš prašyčiau kolegės paprasčiausiai nereikalauti balsuoti, nes pats principas jau po komiteto svarstymo yra įtvirtintas ir visi gaus.
PIRMININKAS. Ponia Valiukevičiūte, jūs sutinkate? Sutinkate ir šiuo atveju balsuoti nereikia. Trečiasis Seimo narės O.Valiukevičiūtės pasiūlymas.
A.SYSAS. Jam pritarta.
PIRMININKAS. Jam yra pritarta. Ketvirtasis pasiūlymas – Seimo narys E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, mano pasiūlymo esmė paprasta, t. y. šiek tiek pakelti žemutinę išmokos ribą iki pusės draudžiamųjų pajamų lygio. Šiuo metu jos yra apie 1356 litus. Manau, kai kada moterys, kurios laukiasi vaiko, sunkiai gauna darbą, būna taip, vis dėlto visokių atvejų gyvenime būna, taip pat ir studijuojantys žmonės, kurie neturi darbo. Nemanau, kad kaip tik motinystės pensija galėtų būti tokio didelio skirtumo, nes ir tie, ir tie žmonės turi gyventi, ir taip gali būti, kad šios išmokos gali būti vienintelis pragyvenimo šaltinis. Aišku, suprantu, A.Sysas pasakys, kad galima spręsti kitais būdais, bet tokį siūlymą aš teikiau prieš metus, nuo to jau šiek tiek patobulėjo, ta apatinė riba yra pakelta iki vieno trečdalio. Tai labai gerai. Bet manyčiau, vis dėlto tam, kad šiuo metu pragyventum, bent 700 litų reikia, kad išlaikytum ir vaiką, ir galbūt motiną. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, komiteto nuomonė. Prašom.
A.SYSAS. Komitetas tikrai nepritaria. Pirmiausia vėlgi apeliuoju į tai, kad yra draudiminiai principai. Mes neskatintume tokiais pasiūlymais, paprasčiausiai neskatintume žmonių dalyvauti socialiniame draudime. Kam draustis, jeigu bet kokiu atveju mes vis didinsime gaunamą išmoką. Antras svarbus dalykas yra tas, kad Vyriausybė siūlo ir ta minimali išmoka bus padidinta, bet ne taip ženkliai, kaip nori padaryti ponas E.Pupinis, todėl ir nepritariame. Pirmasis motyvas yra tas, kad turi draustis, dalyvauti draudime ir tada gauti didesnę išmoką. Dar noriu pabrėžti (ponas E.Pupinis paminėjo studentus ir moksleivius), kad šiame įstatyme yra nauja nuostata, jog užtenka, kad moteris būtų užregistruota vienai dienai ir kad dėl mokslų negalėjo turėti stažo… jai išmoka bus mokama. Taigi grupė plečiama. Visais aspektais Vyriausybė pateikė labai daug teigiamų pasiūlymų.
PIRMININKAS. Dabar dėl pono E.Pupinio pasiūlymo. Nuomonė už, nuomonė prieš. Ar P.Gražulis norėtų kalbėti dėl pono E.Pupinio pasiūlymo? Prašom.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad gerbiamojo E.Pupinio pasiūlymas yra labai racionalus ir logiškas. Jeigu tam prieštarautų ne socialdemokratai, o kokia kita partija, liberalai, kurie daugiau remia turtinguosius, tai aš galbūt ir pateisinčiau. Gerbiamasis A.Sysas yra vienas iš socialdemokratų tėvų, kuris nuolat gina socialines teises ir kovoja už lygybę, tai čia ta nelygybė…
A.SYSAS. Už teisingą lygybę, Petrai.
P.GRAŽULIS. Už teisingą lygybę, tai tos lygybės atsirastų kaip tik daugiau, jei pritartume gerbiamojo E.Pupinio pasiūlymui. Manau, reikia pritarti gerbiamojo E.Pupinio siūlymui, nes tokiu atveju bus mažesnė disproporcija tarp gaunančiųjų išmokas vaikui auginti. Siūlyčiau Seimo nariams balsuoti ir paremti šią nuostatą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Kadangi kolega reikalavo liberalų balso, tai tegul jis ir nuskamba. Vis dėlto nepainiokime dviejų dalykų. Čia kalbama apie socialinio draudimo, „Sodros“ biudžetą, kuris yra pagrįstas solidarumo principu. Tai viena. Ir antra, priklauso nuo žmogaus darytų įmokų į tą biudžetą. Jeigu mes uždedame „lubas“, kurios reiškia, kad nesvarbu, kokios buvo tavo įmokos, nesvarbu, ką tu veikei, tu garantuotai iš to socialinio draudimo biudžeto gauni pakankamai dideles išmokas, tai tada mes tikrai neskatinsime asmenų draustis socialiniu draudimu. Kam tai daryti, jeigu tu bet kokiu atveju turi garantijas iš „Sodros“ biudžeto gauti dideles lėšas. Nepainiokime dviejų principų ir dviejų biudžetų. Todėl šis pasiūlymas neturėtų būtų priimtas. Kviečiu balsuojant įvertinti šiuos argumentus. Dėkoju.
PIRMININKAS. Sutarimo nėra, teks balsuoti. Registruojamės.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo nario E.Pupinio pasiūlymo. Balsuojame.
Už – 28, prieš – 2, susilaikė 19. Pasiūlymui pritarta. Ką gi, nuolaidų lietus toliau lyja.
Kitas Seimo nario G.Šileikio pasiūlymas, kuriam komitetas iš dalies pritarė, o antrajai daliai nepritarė. Aš kviečiu poną G.Šileikį pateikti savo siūlymą, po to – komiteto nuomonė. Prašom.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, vaiko priežiūros atostogas mes esame numatę iki trejų metų. Leiskime tėvams patiems pasirinkti vaiko priežiūros būdą. Visi puikiai suprantame, kad kuo ilgiau vaikas bus ugdomas šeimoje, tuo geriau. Ir psichologai, ir gydytojai pritaria tam artumui, buvimui šeimoje kaip prioritetui. Visi žinome darželių trūkumą, auklių problemas. Manau, dveji metai yra gerai, bet leiskime pasirinkti ir trečiuosius metus, kad trečiaisiais metais būtų mokama 50% išmoka. Aš manau, kad tikrai būtų nedaug tėvų, kurie pasirinktų, bet tiems, kurie manytų, kad jiems tikslinga iki trejų metų prižiūrėti vaiką šeimoje, manau, ši pataisa būtų svarbi. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar nuomonė už. Atsiprašau, komiteto pozicija. Prašom.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, mes jau pritarėm O.Valiukevičiūtės pasiūlymui, kuris biudžetui papildomai kainuos „tik“ 100 mln. litų. Šis pasiūlymas kainuotų dar apie 150, o gal 200 milijonų.
PIRMININKAS. Argi gaila?
A.SYSAS. Gerai. Kadangi mes visiškai negalvojame, kas bus rytoj, o žinote, pradėjome svarstyti socialinio draudimo biudžetą, jame nebuvo numatyta 100 mln. dėl pratęsimo dvejiem metams. Na, tai minus 100 mln. ar 300 mln. – koks skirtumas? Plius dabar vietoj trečdalio nubalsavome už pusę (išmokas mokėti), tai irgi pareikalaus iki 50 mln. litų. Jeigu mes norime sužlugdyti socialinio draudimo biudžetą, tai teikime pasiūlymą iki septynerių metų, t. y. iki aštuonerių metų, vaikų priežiūrai ir taip išspręsime visas problemas. Siūlau ir kviečiu rimčiau žiūrėti, nes čia yra socialinio draudimo pinigai ir jų negalime švaistyti.
Dar vienas motyvas, apie kurį aš kalbėjau. Kuo ilgiau mes motiną, tėvelį uždarysime namuose, tuo daugiau bus problemų ir vaikui, ir tėveliams. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš prašau tylos! Komiteto pirmininkas išdėstė komiteto nuomonę, nes čia parašyta „nepritarti“. Formą jis pasirenka pats. Dabar nuomonė už, nuomonė prieš dėl pono G.Šileikio pasiūlymo. Nuomonė už – ponia L.Graužinienė. Jūs dėl viso įstatymo projekto ar dėl šio pasiūlymo? Prašau Violetos dar kartą pakeisti registraciją. Nuomonė už.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Pirma neleidote užsiregistruoti. Prašyčiau posėdžio pirmininką dirbti atidžiau.
PIRMININKAS. Gerai.
L.GRAUŽINIENĖ. Iš esmės replika. Kai atistoja Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, jis visada išsako ne komiteto, o savo nuomonę. Tai čia dėl vedimo tvarkos. Manau, posėdžio pirmininkas turėtų atkreipti dėmesį.
Dėl šios pataisos norėčiau pasakyti, kad visiškai ją palaikau, įvertindama tai, kad ne viskas skaičiuojama pinigais. Įvertinkime momentą, kad iki trejų metų formuojasi pagrindinės vaiko žmogiškosios savybės. Tai labai priklauso nuo to, kokioje aplinkoje jis auga ir kaip formuojasi jo pagrindiniai bruožai. Todėl mes turėtume žiūrėti plačiau, o ne vien į pinigus. Kai dėl pinigų, tai jokiu būdu nesutinku, kad tai gali kainuoti 100 ar 150 milijonų. Čia pasakyti skaičiai pažiūrėjus į lubas. Pritariu tam, kad…
A.SYSAS. Nespręskite pagal save.
PIRMININKAS. Algirdai!
L.GRAUŽINIENĖ. Aš dabar turiu teisę kalbėti, o ne jūs. Galbūt reikėtų laikytis elementarios tvarkos. Norėčiau pasakyti ir tai, kad nebus tiek daug šeimų, kurios naudosis šia teise, bet bus šeimų, kurios ir norės pasinaudoti. Manau, kad nuo to valstybės socialinis biudžetas ar valstybės biudžetas tikrai nenukentės, bet ateityje mes turėsime visiškai kitokio mąstymo ir ugdymo vaikus ir anūkus. Todėl turėtume galvoti apie Lietuvos ateitį, o ne apie pinigus.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A.Kubilius.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, norėjau atkreipti dėmesį į vieną aiškų faktą. Lygiai tokius pat dalykus ir tai, ką pasiūlė Vyriausybė dėl to, kad motinystės atostogos būtų pratęstos dvejiem metams, mes siūlėme turbūt prieš ketverius metus. Prabėgo ketveri metai, dabar pati Vyriausybė ateina štai su šiais pasiūlymais. Mes tikrai sveikiname Vyriausybę, keičiasi į gerąją pusę.
Dėl trejų metų. Mes irgi siūlėme prieš kurį laiką, kad reikėtų pratęsti iki trejų metų, ir A.Sysas dabar prieštarauja. Aš tiesiog noriu pasakyti ir paklausti A.Syso, kiek dar reikia laiko, kad jis suvoktų, jog tai, ką pasiūlo konservatoriai, reikia priimti greičiau ir mažiau skaudės. Tada bus einama į priekį, nes šį dalyką, kas dabar yra pasiūlyta G.Šileikio, vis tiek reikės priimti, tiktai jūs visi tam dar priešinatės. Aš siūlau tiesiog paklausti A.Syso, kiek laiko jam reikia, kad suvoktų ir nebesipriešintų. Jeigu savaitę, galime dar palaukti, jeigu ilgiau, tai gal tada abejojame.
PIRMININKAS. Aš prašau komiteto pirmininko neatsakyti, nes įsivelsime į diskusijas ir ginčus. Aš išjungiau mikrofoną. Nors A.Kubiliaus nuomonė buvo (tuoj, minutėlę) už, ką darysi.
Dabar ponas G.Šileikis – dėl vedimo tvarkos, bet prašom trumpai, nes teks balsuoti. Prašom.
G.ŠILEIKIS. Dėl vedimo tvarkos. Labai trumpai. Pirmininkui pastaba, kad gerbiamasis komiteto pirmininkas šiurkščiausiu būdu tyčiojasi iš šeimų, nes sako: uždarykime šeimas, uždarykime vaikus, uždarykime motinas. Kalbėdami šiuo labai jautriu klausimu, negalėtume taip kalbėti. Lygiai taip pat reakcija prieš L.Graužinienę. Manau, kad komiteto pirmininkas turėtų elgtis džentelmeniškiau. Manau, kad lietuvių šeimas turbūt reikės saugoti nuo komiteto pirmininko posakių ir, neduok Dieve, darbų.
PIRMININKAS. Ačiū, nors, aišku, vėlgi tai nėra dėl vedimo tvarkos, tačiau aš įspėju komiteto pirmininką nepertraukti kalbančių Seimo narių, net jeigu tai nepatinka. Būtų korektiškiau ir ramiau.
Nuomonės už nuskambėjo, nuomonių prieš nėra. Teks apsispręsti dėl G.Šileikio pataisos dėl trejų metų. Jeigu gerai suprantame, pritarus G.Šileikio pataisai, motinystės (tėvystės) pašalpos dydis – nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis treji metai. Toks yra pasiūlymas, išdėstant įvairius mokėjimo dydžius. Aš tiesiog patikslinu, kaip yra suformuluota. Komitetas tam nepritaria. Registruojamės, vėliau balsuosime.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai.
Balsuojame dėl minėto pasiūlymo. Balsuojame!
Už – 42, prieš – 4, susilaikė 6. Pasiūlymui yra pritarta.
Šeštasis pasiūlymas. Seimo narys E.Masiulis. Iš dalies pritarta ir vienai daliai nepritarta. Kviečiu E.Masiulį pateikti savo pasiūlymą.
E.MASIULIS. Atsiprašau, 3 straipsniui?
PIRMININKAS. Taip, jūs pasiūlėte 3 straipsniui. Vienam jūsų pasiūlymui dėl 3 straipsnio iš esmės pritaria ir keičia kito įstatymo straipsnio formuluotę, o vienai jūsų pasiūlymo daliai dėl 5 dalies išbraukimo nepritarta. Prašom pateikti.
E.MASIULIS. Kolegos, čia yra pasiūlymas, dėl kurio aš jau užsiminiau kalbėdamas tribūnoje. Šiuo metu galioja tokia tvarka, kad mes visi, turėdami darbo santykius, mokame socialinio draudimo įmokas į „Sodros“ biudžetą, ir tai yra aiškiai nustatyta – 31 plius 3 procentai. Nepaisant to, kokį atlyginimą žmogus gauna dirbdamas, jis moka tokį procentą nuo savo atlyginimo. Kai šis žmogus tampa socialinio draudimo išmokų gavėju, jam yra nustatytas limitas, kokią maksimalią sumą jis gali gauti iš „Sodros“ kaip išmoką. Aš manau, kad tai yra neteisinga, ir siūlau suvienodinti sąlygas, kitaip tariant, nenustatyti „Sodros“ išmokų „lubų“. Jeigu aš mokėjau didesnes socialinio draudimo įmokas, turiu teisę gauti ir didesnes išmokas.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Prašom.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau pakviesti ateiti į komiteto posėdžius. Jūs ten išgirsite ir kitokių nuomonių, ir karštas diskusijas. Komiteto pirmininkas turi teisę pasakyti viską, apie ką diskutuoja komitetas, ir pasakyti visus nuogąstavimus dėl vieno ar kito klausimo, dėl kurių po to gali kilti problemų. Jau jūsų reikalas, ar jūs norit pasakyti tai, ką svarstėte komitete, ar ne. Statute tai nereglamentuota.
Dabar dėl šios pataisos. Įstatymų leidėjas… Konstitucinis Teismas mums ne kartą nurodė: negalime sudaryti tokios situacijos, kai nėra iš kur. Mes tik ką nubalsavome… Minimumą pakelti – papildomi pinigai, pailginti terminą – papildomi pinigai. Dabar mes sakome: panaikinkime visas išmokų „lubas“. Vėlgi iš lubų pasakysiu, kiek pinigų tai kainuos, bet Loreta greičiausiai geriau žino, tai ji pati suskaičiuos ir žinos, kiek tai kainuos biudžetui. Todėl komitetas ir negali pritarti tokiems pasiūlymams, nes tai yra socialinio draudimo principas. Jeigu mes norime subalansuoti biudžetą, yra tam tikros tiek apatinės, tiek viršutinės ribos. Nėra problemos. Jūs pasiimkite kitų metų „Sodros“ biudžetą ir pasižiūrėkite. Ten yra 710 tūkstančių litų pliusas. Jau vien tik šiandien mūsų priimtos pataisos viršija šimtus milijonų, kad tai nebūtų tuščiažodžiavimas iš šios tribūnos arba iš ten. Yra labai lengva: pasiimate biudžetą ir žiūrite, kokias pataisas siūlome. Mūsų kolegos komiteto nario Eligijaus pasiūlymai virsta milijoninėmis sumomis. Galima vėl pritarti. Komitetas tam nepritaria.
PIRMININKAS. Dabar aš tik patikslinu, kad šiuo atveju mes kalbame apie pono E.Masiulio antrąjį pasiūlymą – įstatymo projekto 3 straipsnį… keičiame įstatymo 6 straipsnio 5 dalį ir šio straipsnio 6 dalį laikyti 5 dalimi išbraukiant… Ponas Eligijus ją pateikė. Dabar dėl šio pasiūlymo nuomonė už, nuomonė prieš. Ar ponia V.Margevičienė norėtų kalbėti dėl šio pasiūlymo, ar dėl viso įstatymo projekto? Aš nematau jos salėje. Ponia Žvikiene, jūs norite dėl viso? Dėl viso. Ponas R.Dagys? Ponas R.Dagys norėtų kalbėti konkrečiai dėl šio pasiūlymo? Taip, dėl šio pasiūlymo ponas R.Dagys norėtų kalbėti prieš. Jeigu būtų galima… Tuoj, minutėlę.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, nepaisant mūsų įkaitusių emocijų, turi būti tam tikros racionalumo lubos. Jeigu mes pradedame taip ekspromtu, iš principo svarstydami motinystės klausimą, keisti pačius draudimo principus, kuriais yra grindžiami visi draudimo mechanizmai, galime priskaldyti tiek malkų, kad paskui niekas neišgriebs ir vėl grįšime prie teisėtų lūkesčių pažeidimo, kai pensininkai reikalaus išmokėti teisėtai priklausančias pensijas ir panašiai, todėl nekrėskime čia pokštų. Nereikia taip ekspromtu priimti tokių rimtų sprendimų, nes tai yra labai didelės sumos, kurių gali pareikalauti ši pataisa, ir ji gali iškreipti pačius principus. Tada turime teikti svarstyti apskritai socialinio draudimo mokesčių principų pataisas, o ne svarstyti šeimos klausimus, kuriuos mes dabar sprendžiame. Taigi siūlau šiuo metu tiems dalykams nepritarti.
PIRMININKAS. Ar kas nors norėtų, jeigu pakeltumėte ranką, kalbėti už? Ponia L.Graužinienė – už šią pataisą. Prašom. Dėl šios pataisos. Tuoj, minutėlę. Tuoj, tuoj. Prašom.
L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Aš norėčiau kalbėti už vien dėl to, kad argumentai prieš yra visiškai netinkami. Visiškai logiškai buvo pasakyta, kad jeigu mes nustatome išmokų apribojimus, turi būti ir įmokų apribojimai. Šiaip mes pažeidžiame tam tikras žmonių teises. Tų žmonių, kurie gautų daugiau kaip penkių dydžių išmoką, tikrai nėra daug, bet jeigu jie dirba tokiame darbe, kuriame mokamas tikrai didelis atlyginimas ir nuo jo skaičiuojamos didelės įmokos „Sodrai“, manau, kad tas žmogus yra vertas ir tos pašalpos, nes tokie darbai paprastai būna susiję su aukštosiomis technologijomis ar kokia nors specifine sritimi. Todėl nemanau, kad reikėtų tą daryti, įvesti tam tikrą apribojimą, ir pritariu, kad to apribojimo nebūtų. Dėl išlygų. Pati Vyriausybė siūlė keisti vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo tvarką šiame įstatyme, visiškai neatsižvelgdama, kad ta pati tvarka taikoma pagal Vyriausybės nutarimą ir kitiems įvairiems atvejams. Todėl pati Vyriausybė, jau teikdama šį įstatymą, šiek tiek išbalansuoja nusistovėjusią tvarką. Tai manau, jeigu mes keičiam, galim viską keisti iš esmės ir paskaičiuoti iš naujo biudžetą.
PIRMININKAS. Nuomonė už, nuomonė prieš nuskambėjo. Sutarimo nėra. Teks balsuoti. Ar reikia registruotis? Registruojamės. Taip, balsuosime dėl minėtos E.Masiulio teiktos pataisos. Galiu pakartoti. Jis siūlo išbraukti įstatymo projekto 3 straipsnio… keičiamo įstatymo 6 straipsnį 5 dalį ir šio straipsnio 6 dalį laikyti 5 dalimi. Nespėjame registruotis. Kartojame registraciją. Kartojame. 15 sekundžių. Pakviečiau.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Balsuojame dėl mano minėto E.Masiulio pasiūlymo. Balsuojame.
Už – 16, prieš – 10, susilaikė 30. Pasiūlymui nepritarta.
Vėl kviečiu E.Masiulį. Kaip čia dabar… Matyt, čia siūlymai jau tarpusavyje yra visi susiję.
A.SYSAS. Taip.
PIRMININKAS. Trečiasis, ketvirtasis, penktasis, šeštasis jūsų pasiūlymas, jeigu aš gerai supratau. O septintasis kiek kitoks. Taigi kviečiu jus pateikti trečią, ketvirtą, penktą ir šeštą pasiūlymą. Prašau. Čia kelių straipsnių – 4 straipsnio, 7 straipsnio naujo įstatymo projekto, dešimto.
E.MASIULIS. Gerai. Kadangi komitetas iš dalies atsižvelgė į šį siūlymą ir ribą nuo 24 metų pakėlė iki 26 metų, man atrodo, taip dabar yra komitete, tai aš atsiimu šiuos visus siūlymus dėl kompromiso.
PIRMININKAS. Siūlymą atsiima, balsuoti nereikia. Komiteto pirmininką tai irgi tenkina. Septintasis jūsų pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Šiuo atveju balsuoti nereikia. Seimo nario A.Syso pasiūlymai. Jis pats stovi tribūnoje. Jiems komitetas nepritaria. Jeigu jūs neprieštarausite, komiteto pirmininkas, šiuo atveju Seimo narys A.Sysas, pateiks savo pasiūlymą, po to komiteto pirmininkas A.Sysas pasakys, kodėl komitetas nepritaria. Prašau.
A.SYSAS. Gerai, ačiū, pirmininke. Aš pakartosiu, ką sakiau. Kadangi mes buvom tokie dosnūs ir nutarėm iki trejų metų apmokėti vaiko priežiūros atostogas, tai siūlau, kad vienam iš tėvų ar globėjui motinystės pašalpa vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo iki gimdymo atostogų pabaigos, iki tol, kol vaikui sukanka… Čia buvo pusantrų, nes pataisa buvo Vyriausybės pasiūlymui, mokama ne ilgiau kaip vienerius metus. O paprastai, tai dar kartą kartoju, svarbu, kad šeimos gyvenime, vaiko auklėjime turėtų noro ir galimybės dalyvauti abu šeimos tėvai, ir mama, ir tėvelis. Tokios pataisos, pakeitimai Skandinavijos valstybėse davė labai teigiamų rezultatų, per 10 metų tėvystės atostogų paima apie 60–70% Skandinavijos vyrų. Aš norėčiau, kad ir Lietuvos vyrai šiame procese dalyvautų. Todėl mano pataisa tokia. Komitetas jai nepritarė, nes atseit įžiūri diskriminaciją, ypač vienišų motinų, kurios negalės pasinaudoti pusantrų ar dvejų, o dabar trejų metų, jeigu bus įvesta tokia nuostata…
PIRMININKAS. Dabar, matau, užsiregistravo. Ar ponia V.Aleknaitė-Abramikienė norėtų kalbėti dėl šio pasiūlymo, ar dėl viso įstatymo projekto?
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Dėl šio pasiūlymo.
PIRMININKAS. Dėl šio. Nuomonė prieš. Prašau.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Taip. Norėčiau nepritarti šiam pasiūlymui, nes jis varžo šeimos pasirinkimo laisvę. Dažnai čia būna kalbama apie pasirinkimo galimybes, o šiuo atveju, pone Sysai, jūs norite įsikišti į šeimos vidaus gyvenimą kaip tam tikras tvarkdarys ir, užuot leidęs pasirinkti, nurodyti jiems, kada ir kas turi būti prie vaiko. Aš manau, neverta. Būtų visai nereikalinga norma.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš. Nuomonė už – H.Žukauskas. Jūs dėl šio pasiūlymo ar dėl?..
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Aš dėl šio pasiūlymo.
PIRMININKAS. Prašau, žodis jums.
H.ŽUKAUSKAS. Aš už komiteto nuomonę. Ponas A.Sysas sako: diskriminacija, diskriminacija. Bet jeigu iš darbo išmes moterį už tai, kad ji pusę metų nedirbo, paskui vyrą, kad jis pusę metų nedirbo, tai mes iš viso nieko negausim. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ar ponia V.V.Margevičienė norėtų paremti šį pasiūlymą? Ne. Jūs dėl viso įstatymo projekto. Sutarimo nėra, teks balsuoti. Primenu, kad registruojamės, vėliau balsuosime dėl Seimo nario A.Syso pasiūlymo, kuriam nepritaria komitetas. Balsuojantys už pritars Seimo nario A.Syso pasiūlymui, balsuojantys prieš nepritaria A.Syso pasiūlymui arba susilaiko. (Balsai salėje) Dar kartą registruojamės, girdžiu balsą iš salės. Štai jūsų, ponia Vilija, žodžiai ir pribaigė mūsų informacinę sistemą. Turėk tiek galios… Dar kartą registruojamės.
Nepavyko mums sutvarkyti savo informacinės sistemos. Matyt, dar kartą bandysime. Ar reikėtų dar kartą registruotis? Aš nenorėčiau… Tikiuosi, kad… Pone Algirdai, gal jūs tikrai atsiimtumėt pataisą?
A.SYSAS. Ne.
PIRMININKAS. Ponas A.Sysas neatsiima pataisos.
A.SYSAS. Istorijai labai geras balsavimas išliks.
PIRMININKAS. Taip, ryžtingai. Registruojamės.
A.SYSAS. Dėl karo galima mūšį pralaimėti.
PIRMININKAS. Registruojamės dar kartą. Darbuotojai prašo dešimties sekundžių. Dabar galima, viskas bus gerai. Registruojamės. Sakė, tikrai viskas bus gerai. Registruojamės.
Štai, užsiregistravo 64 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo nario A.Syso pataisos, kuriai komitetas nepritaria. Balsuojame.
Už – 17, prieš – 7, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta.
Šeimos ir vaiko reikalų komisija – čia buvo pritarta. Žmogaus teisių komitetas – iš dalies pritarta. Dėl Teisės departamento pasiūlymo nereikia balsuoti.
Dabar mes turime ponios R.Baškienės pateiktą pasiūlymą. Taigi, kad mes jį svarstytume arba nagrinėtume, reikėtų 10 remiančių balsų. Ar galite pakelti rankas, ar yra 10 žmonių? Nematau. Nėra 10 žmonių. (Balsai salėje)
A.SYSAS. Po dvi nekelkite. Matome.
PIRMININKAS. Nematau 10 Seimo narių. (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. Ar yra 10 Seimo narių, remiančių, kad ponios R.Baškienės pataisa būtų nagrinėjama? Remiantys balsuoja už, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas. Tik tie, kurie balsuoja už, pritaria tam, kad ponios R.Baškienės pasiūlymas būtų svarstomas.
Už – 24. Pasiūlymas nagrinėjamas.
Ponios R.Baškienės nėra salėje, ji atsiprašė ir informavo, kad jos pasiūlymą pateiks ponia R.Visockytė. Prašom. Jūs paspauskite, mes jums suteiksime žodį. Minutėlę. Prašom kalbėti.
R.VISOCKYTĖ (DPF). Išvadų rengėjai įstatymo projekte siūlo įtvirtinti nuostatą, kad teisę gauti tėvystės tikslines atostogas ir pašalpą turi tėvas, kuris pripažino tėvystę, išbraukdami nuo pernai liepos 1 d. galiojusią nuostatą, kad tėvystės atostogas gauna tie tėvai, kurie gyvena susituokę su kūdikio motina.
Atlikus apklausą Civilinės metrikacijos įstaigoje, daugelis darbuotojų patvirtino, kad pasitaiko nemažai atvejų, kai tėvystę pripažįsta ir tie tėvai, kurie negyvena su kūdikio motina. Vadinasi, ir toks tėvas, kuris negyvena kartu ir nepadės gimusio kūdikio prižiūrėti, turės galimybę gauti ne tik tėvystės atostogas, bet ir pašalpą. Tokiu atveju atsiranda galimybė piktnaudžiauti tėvystės atostogomis, ir tikslinės atostogos vaiko priežiūrai bus panaudotos ne pagal paskirtį. Todėl siekdama daugiau atsakomybės R.Baškienė siūlo po žodžių „pripažino tėvystę“ įrašyti „ir gyvena kartu su kūdikiu“. Tai būtų drausminanti nuostata.
PIRMININKAS. Komitetas tam nepritarė. Prašom, pirmininke, kodėl.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, paprastas dalykas – kaip mes tą kontroliuosime ir kas kontroliuos, gyvena kartu ar negyvena. Kai mes ką nors rašome, aš labai norėčiau, kad iš karto pagalvotume, kaip tai padaryti. Taip, galbūt nedidelėse gyvenamosiose vietovėse, kur kaimynas kaimyną gerai pažįsta. Ar gyvendami vienoje laiptinėje daug kas žino, ar kas su kuo gyvena, ar negyvena. Aš manau, galime įrašyti į įstatymą dar keblesnių situacijų. Komitetas, apsvarstęs, kad šito realizuoti negalima, siūlė nepritarti.
Kitas argumentas. Štai kolegė sako: turės galimybę piktnaudžiauti. Bet pagal mūsų įstatymus tėvystės, motinystės atostogų tėvas gali išeiti metams, o dabar mes nutarėme – net trejiems metams. Jis negyvena kartu, bet turi teisę išeiti. Mes taip įtvirtiname įstatyme. Bet dėl vieno mėnesio štai mes būsime labai principingi ir reikalausime, kad šlepetės stovėtų prie lovos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Linksmai tokius įstatymus svarstome, su palyginimais, aliuzijomis. Ar yra remiančių?.. Nuomonė už ir nuomonė prieš. Ponia V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Klausau pono A.Syso ir nežinau, ar jau reikia pradėti įtarti, kad jūs pats ketinate pasinaudoti šia teise už santuokos ribų. Tai ne juokas. Jeigu pakanka tik pripažinti tėvystę, tai, mielieji vyrai, pirmyn prie darbo. Nesvarbu, jog jau gyvenate su viena moterimi, jūs galite pripažinti ir kitų moterų vaikus, ir valstybė, remiama pono A.Syso, jums mokės tėvystės pašalpą.
A.SYSAS. Seimo narių…
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Argi ne puikus uždarbis? Jeigu rimtai, aš siūlau bent jau paremti ponios R.Baškienės pataisą, kuri yra kaip mažesnis blogis, nes tėvystės pašalpą turėtų teisę gauti, mano nuomone, tik tie vyrai, kurie teikiasi bent jau vesti savo kūdikio motiną. Jeigu mes manome, kad kūdikiui bus geriau, jeigu nevedęs tėtis jį prižiūrės, tegul jis bent gyvena kartu su kūdikiu, o ne kažkur klajoja. Yra pas mus politikų, klajojančių po įvairias šalis, o dabar mokėsime pašalpas klajojantiems tėvams. Pone Sysai, aš tikrai įtariu, kad jūs ketinate pripažinti nesantuokinį vaiką, kitaip negaliu paaiškinti jūsų motyvų.
A.SYSAS. Ir ne vieną. (Juokas)
PIRMININKAS. Gal susikaupkime, nes, svarstydami tokį rimtą įstatymą, mes čia jau…
Nuomonė prieš – V.Čepas. Pone Vytautai Čepai, jūs norite kalbėti dėl šio pasiūlymo? Prašom.
V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū. Tas, kas vyksta, gal Europos kontekste atrodo labai gražiai ir prasmingai, bet jeigu pažiūrėtume remdamiesi sveiku protu, kaip tėvas augina vaiką, ar jo šlepetės prie durų vienoj ar kitoj pusėj, o motina aria, atleiskite, atrodytų juokingai. Pedagogų, psichologų tyrimais įrodyta, kad vaikas iki trejų metų turi būti auginamas mamos, o ne tėvo, nes vaikas po motinos širdimi augo, jis jaučia širdies ritmą… (Balsai salėje) Man minutė duota. Jaučia širdies ritmą. Pažiūrėkite, kaip motina vysto vaiką: nuplauna užpakaliuką, išbučiuoja, o tėvas sukandęs dantis nubraukia, suvysto ir numeta tą vaiką. (Balsai salėje) Man trukdo kalbėti. Aš negaliu užbaigti. Todėl aš esu prieš visus tuos iškrypimus, norą mūsų visuomenę, mūsų šeimą padaryti nefunkcionalią. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėl R.Baškienės pataisos. Aš kviesčiau kolegas rimčiau žiūrėti, nes kalbamės apie kažin ką, bet tik ne apie dėl įstatymo teikiamus pasiūlymus arba pataisas.
Taigi R.Baškienės pataisa. Komitetas nepritarė. Nuomonė už ir nuomonė prieš nuskambėjo. Dabar registruojamės, o vėliau balsuosime. Ponia Verteliene, jūs vėl prašysite pakartoti registraciją. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Balsuojame dėl minėto ponios R.Baškienės pasiūlymo. Balsuojame.
Už – 24, prieš – 4, susilaikė 14. Pasiūlymui pritarta.
Mes čia su tokia gera nuotaika dalijame socialinio draudimo biudžetą, kad… (Balsai salėje) Gerai. Taigi visi pasiūlymai apsvarstyti, apsispręsta, dabar dėl viso įstatymo projekto, pritarimo jam po svarstymo.
Dėl vedimo tvarkos? Prašom.
D.A.BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tikrai ne prisipažinti atėjau, nors Vilija labai laukia. Norėčiau pakalbėti labai rimtu klausimu, nes pastebėjau, kad yra vienas Konstitucijos pažeidimas. Mes, kaip Seimo nariai, negalime visiškai išreikšti savo nuomonės ir savo teisių, nes aparatūra tikrai manęs netenkina, kaip jinai dirba, ypač trumpoji registracija. Aš prašyčiau, kad Seimo valdyba, Seniūnų sueiga pagalvotų, kaip mes galėtume išreikšti tai, kas numatyta Konstitucijoje, būtent balsuoti už kiekvieną pageidaujamą ir norimą klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar komiteto pirmininkas norėtų prieš balsuojant. Prašau.
A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kadangi po svarstymo pritarta daugeliui pasiūlymų, kurie reikalauja papildomų lėšų, ir šį įstatymą reikia derinti su Socialinio draudimo įstatymu, manau, jį reikės grąžinti Vyriausybei tobulinti dėl pataisų, kurias mes šiandien darome, tai aš, kaip komiteto pirmininkas, prašau daryti pertrauką, paprašyti Vyriausybės nuomonės, kaip bus užtikrintas šio įstatymo vykdymas, ir nesvarstyti kitų įstatymo lydimųjų projektų. Mes turime pakeisti juos pagal tas pataisas, kurios padarytos pagrindiniame įstatyme, tai yra Valstybės tarnybos, visų statutų. Jeigu įtvirtinome pagrindiniame trejus metus, tai visuose reikia keisti, todėl dabartinius balsavimas būtų nereikalingas. Prašau daryti svarstymo pertrauką, prašyti Vyriausybės nuomonės ir pataisyti tuos įstatymus pagal pagrindinį įstatymą. (Balsas iš salės: „Jūsų valia.“)
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas prašo daryti svarstymo pertrauką. Ar iš tikrųjų mes tam galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Minutėlę! Atsiversime Statutą ir pažiūrėsime, ką tokiu atvejus jis numato. (Balsai salėje) Prašau, ponas L.Sabutis. Prašau.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Manau, komiteto pirmininko prašymas nepagrįstas, nors gerbtinas. Šiuo atveju priimtas pagrindinis įstatymas kaip paskesnis galioja, o po to gali būti keičiami visi kiti. Šiuo atveju tikrai nereikia derinti, po svarstymo siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Aš dabar perskaitysiu Statuto 145 straipsnį „Privalomos išvados dėl įstatymo projekto“: „Jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.“ Šiuo atveju kalbame apie valstybinio socialinio draudimo biudžetą.
J.Čekuolis – dėl vedimo tvarkos. Prašau.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau palaikyti siūlymą daryti pertrauką. Mano galva, net nėra būtina balsuoti. Atkreipiu dėmesį, kad kitų metų „Sodros“ biudžeto projekte, kurį mes jau pradėjome svarstyti, neįvertinant šio įstatymo ar šiandien priimtų pataisų, pliusas tarp įplaukų ir išmokų yra viso labo 710 tūkst. litų. Šiandien mes priimame pataisas, kurios kainuoja dešimtis, o gal ir šimtus milijonų litų. Gerai, jos yra logiškos, norime, kad taip būtų, bet yra lietuvių patarlė, kad gerais norais ir pragaras grįstas. Tai, ką mes priėmėme šiandien, nuvaro „Sodrą“ į skolas. Supraskime tai labai atsakingai – nuvaro „Sodrą“ į skolas. Pertrauka yra būtina ir pasisakant už pensijas, kad didintume visiems pensininkams, ir grąžinant pensininkams tai, kas neišmokėta, dabar čia didinam, todėl būtinai turime daryti pertraukas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dar dėl vedimo tvarkos. Prašau. Ponia L.Graužinienė.
L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Aš vis dėlto posėdžio pirmininkui siūlau baigti procedūrą ir balsuoti už visą įstatymo projektą. Iš esmės tai… (Balsai salėje) Taip, už svarstymą. Aš visiškai nesutikčiau su ką tik išdėstytais argumentais. Taip, „Sodros“ biudžete yra lėšų, tą pripažino ką tik prieš manę kalbėjęs, manau, tų lėšų užteks, tik teisingai reikia paskirstyti. Nemanau, kad per tuos metus Lietuvoje tiek padidės gimstamumas, kad mes dėl to negalėsime išmokėti pensijų. Reikia tik džiaugtis, kad Lietuvoje jaunos šeimos pradės gimdyti ir mes ateityje išlaikysim tautiškumą.
PIRMININKAS. Aš girdėjau komiteto pirmininko prašymą daryti svarstymo pertrauką, kad gautume Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvadą. Balsuoti nereikia. Skelbiu pertrauką. Rytiniam posėdžiui skirtas laikas baigėsi. Skelbiu posėdį baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLPDF – Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija.