LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETAS

 

PAPILDOMO KOMITETO

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 1, 6 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO

XP-1955(2)

 

2007 m. spalio 17 d.

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: NSGK pirmininkas A.Matulevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas A.Kašėta, NSGK nariai: R.Bašys, R.Kšanienė, S.Pabedinskas, S.Pečeliūnas, M.Petrauskienė, A.Sadeckas, Komiteto biuro l.e. vyr. patarėjo pareigas V.Dmitrijev, patarėja A.Silickienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2007-03-29 išvada XP-1955(2).

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

4. Valstybinių institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1.

Vidaus reikalų ministerijos 2007-10-01 raštas Nr. 1D-7580-(12)

Vidaus reikalų ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pavedimu išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2007 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokole Nr. 36 pateiktus pasiūlymus.

Pažymime, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžių įstaigų statutinių valstybės tarnautojų darbo santykius reguliuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau ­Statutas) (Žin., 2003, Nr. 42-1927). Ugniagesiams gelbėtojams, statutiniams valstybės tarnautojams keliami dideli atrankos į tarnybą, profesinio parengimo bei fizinio pasirengimo reikalavimai, tikrinama sveikata, nustatoma einamųjų pareigų amžiaus riba, ypač svarbi jų nepriekaištinga reputacija. Vidaus reikalų ministras nustatė bendro fizinio pasirengimo ir papildomus reikalavimus statutiniams valstybės tarnautojams, pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose. Todėl privaloma nuolat tikrinti profesinį ir fizinį pasirengimą tikrinimas pagal Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimų ir pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo bei papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose vidaus reikalų įstaigų padaliniuose, ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo taisykles. Statutinių pareigūnų pareigas ir elgesį ypatingomis situacijomis sieja ir vidaus tarnybos pareigūno priesaikos reikalavimai. Šie pareigūnai atlieka įvairiausius Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai pavestus darbus (cheminių, radiacinių incidentų likvidavimo, aukštalipių darbus bei darbus po vandeniu), reikalaujančius specialių žinių ir kvalifikacijos, neretai susijusius su padidėjusia rizika. Statutiniai pareigūnai pagal Statuto reikalavimus negali dirbti kito darbo, todėl dažnai jų mėnesio pajamos yra mažesnės už nestatutinių darbuotojų, gaunančių ir papildomų pajamų, nepažeidžiant Darbo kodekso reikalavimų. Vidaus tarnybos statute įtvirtinta nuostata, jog pareigūnams, dirbantiems pamainomis, gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę darbo laiko norma. Pagal Darbo kodeksą dirbantiems darbuotojams ši norma - 40 valandų, o už perdirbtą laiką kompensuojama.

Tuo tarpu dirbančių pagal darbo sutartis ugniagesių darbo santykius reguliuoja Darbo kodeksas. Ugniagesiams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taikomi bendrieji sveikatos tinkamumo, atrankos darbuotojų darbui bei profesinio parengimo reikalavimai, taip pat neribojamas jų priėmimo į darbą amžius, neatsižvelgiama į reputaciją. Didėjant reikalavimams visose tarnybos veiklos srityse, tikslinga Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje palaipsniui suvienodinti ugniagesių statusą, 1. y. darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybes pakeisti į statutinių valstybės tarnautojų pareigybes.

Nestatutinių ugniagesių gelbėtojų pareigybių pakeitimo statutinėmis procesas jau pradėtas šiose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžiose priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose (toliau - PGT): Akmenės PGT, Kretingos PGT, Neringos PGT, Raseinių PGT, Skuodo PGT, Trakų PGT, Vilkaviškio PGT. Artimiausiu metu tai bus pradėta Šiaulių, Kauno, Vilniaus rajonų, Kupiškio PGT. Šiose tarnybose palaipsniui keičiamas ugniagesių gelbėtojų pareigybių statusas ir ugniagesiai gelbėtojai, pagal išvardytus Statuto reikalavimus galintys tapti vidaus tarnybos pareigūnais, įgyja ne tik vidaus tarnybos pareigūnų socialines garantijas, bet ir privalo įgyti papildomų funkcijų įgūdžių.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta. Vidaus reikalų ministerija mano, kad ugniagesių gelbėtojų pareigybes keisti reikėtų palaipsniui, kurį laiką toje pačioje tarnyboje išlaikant ir statutines, ir nestatutines ugniagesių pareigybes. Taip būtų sušvelninti neigiami socialiniai proceso padariniai.

Išnagrinėjus galimybę vidaus reikalų sistemoje įvesti statutinio civilinio tarnautojo institutą, pažymėtina, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso turinį sudaro teisių ir pareigų visuma. Kaip minėta anksčiau, asmuo įgyja pareigūno teises ir pareigas tada, kai yra paskiriamas į šias pareigas ir prisiekia. Pareigūno statuso įgijimas suponuoja atitiktį Statute nustatytiems reikalavimams. Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, statuso prilyginimas pareigūnų statusui, pažeis esamų pareigūnų ir pretendentų į vidaus tarnybą, kuriems šie reikalavimai yra taikomi, lygiateisiškumo principą. Manome, kad krašto apsaugos tarnyboje civilių statutinių tarnautojų statusą lemia tarnybos krašto apsaugos sistemoje ypatumai, tuo tarpu vidaus tarnyboje civilio statutinio tarnautojo institutas iškreiptų nusistovėjusią statutinio valstybės tarnautojo sampratą, todėl yra netikslingas. Svarstytina, ar civilio statutinio tarnautojo samprata neprieštarauja galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) nuostatoms.

Atsižvelgti

 

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-07-05 išvada

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 1506 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Nepritarti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 6 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XP-1955(2) (toliau vadinama – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Pagal įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1958; 2005, Nr. 71-2558) (toliau vadinama – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgytų ir profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių darbuotojai, pagal darbo sutartis einantys keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 punkte nurodytas pareigas (toliau vadinama – darbuotojai). Tačiau pagal keičiamo įstatymo 1, 3, 6 ir kitų straipsnių nuostatas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gali būti skiriamos tik kariams ir vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, t. y. asmenims, įgijusiems kario ar pareigūno statusą, o pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas asmenims, nestojusiems tarnauti arba nepriimtiems į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnus ir karius, muitinės pareigūnus (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), pareigūnų ir karių valstybinės pensijos keičiamo įstatymo nustatyta tvarka neskiriamos. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad būtina sąlyga darbuotojams gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją – vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusas, kurio įgijimo pagrindus nustato Vidaus tarnybos statutas (Žin., 2003, Nr. 42-1927).

2. Skirtingai nei rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, ugniagesiai gelbėtojai – vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir pagal darbo sutartis dirbantys ugniagesiai gelbėtojai neatlieka tų pačių funkcijų. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams gelbėtojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesiams gelbėtojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nepatikima atlikti vidaus tarnybos sistemos pareigūno priesaikos reikalavimais saistomų sudėtingų cheminių, radiacinių, kitų ekstremalių situacijų likvidavimo ir gelbėjimo darbų, nes šiems darbuotojams taikomi ne tokie griežti sveikatos būklės, fizinio ir profesinio pasirengimo reikalavimai, neribojamas priėmimo į darbą amžius. Todėl nėra jokių faktinių prielaidų darbo laiką, išdirbtą einant keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 punkte nurodytas pareigas, prilyginti darbo laikui, išdirbtam einant vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas, ir įskaityti jį į tarnybos laiką, suteikiantį teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

3. Priėmus įstatymo projektą, daugiau kaip pusė iš 458 ugniagesių gelbėtojų, dirbančių pagal darbo sutartis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžiose tarnybose, esančiose 42 gyvenamosiose vietovėse, atsižvelgiant į amžių ir darbo stažą, įgytų teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir galėtų išeiti iš tarnybos. Taigi padaugėtų asmenų, galinčių gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Tam reikėtų nemažai papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, o jų skirti 2007 metais nėra galimybių.

Atsižvelgti

 

6. Komiteto pasiūlymai, pataisos, pastabos: Siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą.

7. Balsavimo rezultatai:,,už”-6; ,,prieš”-0; ,,susilaikė”-1.

8. Komiteto paskirtas pranešėjas: R.Kšanienė.

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                     Algimantas Matulevičius