Dvidešimtasis (341) nenumatytas posėdis
2007 m. spalio 18 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. MUNTIANAS ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č. JURŠĖNAS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. spalio 18 d. rytinį plenarinį posėdį. Kolegos, pirmiausia prašyčiau registruotis.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Kadangi iš pat pradžių reikės balsuoti, tai dar registruosimės ir tada bus tikresnis vaizdas.

Dabar, kolegos, noriu priminti, kad šios dienos posėdžiai yra nenumatyti plenariniai posėdžiai, kuriuos sušaukė Seimo valdyba. Darbotvarkės, kurios jums išdalytos, yra valdybos patvirtintos spalio 11 d. ir patikslintos spalio 17 dieną. Ar galime pradėti mūsų pagrindinį darbą, niekas neprieštarauja? Ačiū.

Prieš tai, kolegos, yra du svarbūs pranešimai. Prašyčiau įsiklausyti. Gerbiamieji, pagal seną susitarimą, šiek tiek vėluojantį ne dėl mūsų sukeltų priežasčių, bet pagal seną susitarimą, jums, gerbiamieji kolegos Seimo nariai ir Seimo narės, bus išdalyti nauji Seimo narių pažymėjimai. Su tais naujais pažymėjimais bus galima ne tik balsuoti, bet ir įeiti į antruosius Seimo rūmus bei į šią posėdžių salę. Pažymėjimus bus galima naudoti tik nuo spalio 25 d., gerbiamasis Gražuli. Šiandien dar galioja tie patys pažymėjimai, su kuriais mes dabar registravomės, su tais pačiais turėsime ir balsuoti. Taip pat jums visiems bus išdalyta ir naudojimosi instrukcija, kaip sakiau, nuo spalio 25 d., nuo Konstitucijos priėmimo 15–ųjų metinių. Dabar prašome ir registruotis, ir balsuoti su naujomis kortelėmis. (Balsai salėje) Atsiprašau, su senomis kortelėmis. Jūs naujų ir neturite, nesijaudinkite, nepavyks. Taigi su senomis kortelėmis, su šitomis, nors ir naujos yra panašios į šias.

Antras pranešimas. Aš tikiuosi, kad ant stalų jūs pastebėjote labai svarbų dokumentą. Tai yra klausimynas, pagal kurį visi galime pasitikrinti savo žinias apie Konstituciją, kurios priėmimo penkiolikmetis, kaip sakiau, artėja. O vėliau kolegos gaus ir teisingus atsakymus, bet pirma prašome savarankiškai atsakyti, o teisingus atsakymus sužinosite vėliau. Taigi ačiū.

Pradedame nagrinėti 2 klausimą, bet prieš jį pradedant – kolega P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš taip pat…

PIRMININKAS. Kolegos, tylos, paklausome!

P.GRAŽULIS. Aš taip pat girdėjau tokią informaciją, kad nuo spalio 20 d. bus pasiūti tam tikros spalvos kostiumai kiekvienai frakcijai. Socialdemokratams, kiek žinau, bus raudoni, konservatoriams, kaip europiečiams, – mėlyni ir t. t. Bus privaloma nešioti ne tik Seime, bet ir už Seimo posėdžių salės ribų. Ar jūs galėtumėte patvirtinti tą informaciją? (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymai yra labai įdomūs.

P.GRAŽULIS. Taip, klausia, kokia…(Balsai salėje)

PIRMININKAS. Minutėlę, tamstai žodis nebuvo suteiktas. P.Gražulis nori dar papildomai kai ką pasakyti.

P.GRAŽULIS. Taip pat klausia, kokios spalvos bus Darbo partijos kostiumai. Mano žiniomis, bus juoda, nes yra, na, kaip ir tautos juodadarbiai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Kadangi šiandien bus įvairių nelengvų klausimų, gal ir gerai, kad tokia nuotaikinga informacija.

Mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-708(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-708(2). Priėmimo stadija. Į tribūną kviečiu pagrindinio, t. y. Biudžeto ir finansų komiteto, pirmininką J.Lionginą. Prašom, kolega.

J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, prieš priėmimą buvo įregistruota viena mano pataisa, tai yra dėl 83 straipsnio 1 dalies pakeitimo. Esmė ta, kad autorius buvo teikęs, kad gyventojams kompensuojamas sumokėtas mokestis iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Kadangi iš esmės tai turės būti vykdoma per mokesčių administratorius, tai pataisos esmė yra ta, kad tie pinigai bus kompensuojami iš valstybės biudžeto, t. y. ne iš savivaldybių biudžetų.

Dėl antrosios pataisos kolegos turi apsispręsti. Kadangi taip įvyko, kad tik dabar yra priėmimo stadija, tai kompensacijoms iš esmės reikia 8 mln. litų, bet jie nėra numatyti kitų metų valstybės biudžete. Todėl mano pataisos esmė, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2009 m. sausio 1 dienos.

Mano pasiūlymus svarstė Biudžeto ir finansų komitetas, jiems yra pritarta bendru sutarimu. Daugiau pastabų ir pasiūlymų mes negavome, todėl siūlau pradėti priėmimą.

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis pirmininke. Yra Teisės departamento pastabos, nors iš dalies jūs gal ir paaiškinote.

J.LIONGINAS. Tai, ką aš kalbėjau, iš esmės ten parašyta, kad vienai nepritarėme, o į kitas yra atsižvelgta.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, jog mažiausiai 29 Seimo nariai yra, kad pradėtume nagrinėti? (Balsai salėje) Gerai. Ačiū.

Tada mes turime susitarti, ar priimame 1 straipsnio pakeitimą taip, kaip išdėstė pranešėjas? Sutinkame? Ačiū. Tada esminis klausimas dėl įstatymo įsigaliojimo. Gerbiamasis pranešėjau, pakartokite, jūsų siūlymas ar papildomas siūlymas?

J.LIONGINAS. Atsižvelgdamas į tai, kad antradienį buvo pateiktas kitų metų valstybės biudžeto projektas ir pinigai, t. y. 8 mln. litų, šioms kompensacijoms nenumatyti, todėl siūlau įstatymo įsigaliojimą atidėti vieniems metams ir sudarant 2009 m. biudžetą tuos pinigus numatyti.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Gerbiamieji kolegos, įstatymą sudaro du straipsniai. Ar reikia dėl kiekvieno balsuoti? (Balsai salėje) Nereikia. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Nematau. Ar nori kas nors kalbėti? Kolega R.Palaitis. Prašom. Ar jūs paspaudėte? Tuoj, minutėlę. R.Palaitis.

R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Prašom.

R.PALAITIS. Aš manau, įstatymas iš tikrųjų yra labai geras. Esmė yra ta: jeigu mokame mokesčius valstybei, nereikėtų bankui mokėti papildomai pinigų už pervedimus, kartais ir juokingus, ir kad valstybė, rinkdama mokesčius, kompensuotų pervedimo sąnaudas. Labiausiai man gaila, kad šis įstatymas kažkaip netyčia užsigulėjo stalčiuose ir nebuvo numatyti pinigai šių metų biudžete. Iš tikrųjų apmaudi klaida. Aš manau, tiesiog reikėtų pasiaiškinti, kur užsigulėjo, kodėl užsigulėjo, o dabar siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių… Ir J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA (MSG). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto kuo toliau, tuo Seimas man darosi įdomesnis. Kai pateikia biudžetą, visiems reikia pinigų: švietimui, mokslui, mokykloms renovuoti, kultūrai, sportui, stadionus reikia statyti. Kai tik reikia 8 mln. išmesti, kad bankas gautų papildomų pinigų, visi labai gerai… Biudžeto pirmasis… 8 mln. atiduosime bankininkams, visokioms kredito įstaigoms.

Gerbiamieji, mokesčius privalai sumokėti. Jūs darykite, kad mažiau kainuotų mokesčių mokėjimas, gal tai galima sureguliuoti, bet dabar valstybė – bac bankams 8 mln., o už 8 mln. galima beveik naują mokyklą, naują stadionėlį pastatyti. Todėl aš balsuoju prieš ir prašyčiau J.Liongino tiems, kurie siūlo įvairias lengvatas, kai prašys mokykloms, stadionams, neduoti nė lito, nes negalima… Išdalini, išdalini, o kai reikia – nebėra pinigų. Todėl balsuosiu prieš ir siūlau kitiems balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tiktai noriu priminti, šiek tiek reaguodamas ir į kolegos R.Palaičio kalbą, kad šis įstatymas, kurį mes dabar turėtume priimti, yra didelio paketo dalis. Deja, Seimas praėjusiais metais dviejų paketo dalių nepriėmė. Reikėjo apsispręsti, ar mes bandome pataisyti visą paketą ir teikti priimti, ar priimame dalį, o dėl kitų dalykų tada sau ramiai ar neramiai ginčijamės – ar taip, kaip siūlo kolega J.Veselka, tokių siūlymų buvo, ar kaip kitaip. Taigi aš siūlau šiandien dėl to apsispręsti. Mes padarysime tam tikrą žingsnį į priekį, pabrėžiu, atsižvelgdami ir į žmonių peticijas, kurių ne viena buvo pateikta Seimui.

Taigi prašom, kolegos, registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame šį įstatymą, tai yra Mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymą. Registruojamės. Minutėlę! Prašom neskubėti. Prašom neskubant registruotis. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai.

Mielieji kolegos, prašom dabar balsuoti. Pridėsime jūsų balsus. Matyt, čia… (Balsai salėje) Gerai. 15 sekundžių registracija. 15 sekundžių, bet dabar prašom jau iškart registruotis.

89. Kolegos, kadangi, pasirodo, turime keblumų su technika, pridėsime tam tikrus balsus, jeigu jau taip išeina.

Dabar prašyčiau balsuoti, ar priimame Mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-708(2), su Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko J.Liongino pataisomis. Prašom balsuoti. Kolegos, balsuojame.

Už – 81, prieš – 3, 5 susilaikė. Priimta. Dar kolega V.Simulikas už. Vadinasi, 82. Ir kolega E.Masiulis taip pat. 83 – už, 3 – prieš, 5 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, ačiū. Mes padarėme tikrai gerą darbą, o dėl kitų dalykų ir Ekonomikos komitetas, ir vienas iš iniciatorių – kolega Seimo narys ir ministras V.Navickas – turėtų teikti pataisytus siūlymus.

Dabar, gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad mes turime svečių – mūsų gerbiamųjų pensininkų, veteranų atstovai čia, kairėje pusėje nuo manęs. Jie suinteresuoti, kad greičiau būtų svarstomas vienas ir jiems, ir kitiems rūpimas klausimas. Turiu pranešti, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas vakar nagrinėjo, bet nebaigė nagrinėti, todėl Seimo valdyba planuoja, kad artimiausiame nenumatytame posėdyje, kuris planuojamas spalio 25 dieną, rytiniame posėdyje, bus Seimo apsisprendimas dėl šio klausimo. Ačiū.

Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio papildymo ir 89 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2356(2*) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

Trečias klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio papildymo ir 89 bei 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2356(2). Ekonomikos komiteto vardu – pati pirmininkė B.Vėsaitė. Priėmimo stadija. Prašom, kolege, į tribūną.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, po svarstymo Ekonomikos komiteto nepasiekė nė viena pataisa, o Seimo Teisės departamentas parašė, kad pastabų neteikia. Vadinasi, jų ir nėra. Taigi siūlau sutartinai balsuoti už šį įstatymo projektą, nes iš tikrųjų jis labai svarbus tiek Lietuvos tūkstantmečio minėjimui, tiek Vilniui, kaip kultūros sostinei.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji kolege, supratau, pastabų nėra. Mes iš karto galime pastraipsniui priimti.

Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymą sudaro trys straipsniai. Ar reikalauja kas balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? Nereikalaujama. Ačiū. Dabar tradicinis klausimas: ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių? Dėmesio, kolegos! Vėl registruojamės. Prašom sėsti į savo vietas. Kolega Juozapaiti, kolega Pekeliūnai, kolega Rinkevičiau, prašom visus į savo darbo vietas ir registruojamės.

Užsiregistravo net 94 Seimo nariai.

Kolegos, dėmesio! Balsuojame, ar priimame Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Prašom balsuoti.

Gerbiamieji Seimo nariai, už balsavo 83, prieš – 2 ir 7 susilaikė. Šis įstatymas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji.

Seimo nutarimo „Dėl Romualdos Kšanienės atleidimo iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės pareigų“ projektas Nr.XP-2596(2) (svarstymas ir priėmimas)

Ketvirtasis darbotvarkės punktas – Seimo nutarimo „Dėl Romualdos Kšanienės atleidimo iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės pareigų“ projektas. Projekto registracijos Nr.XP-2596(2), svarstymas ir priėmimas. Priėmimas pagal Statutą turi būti atskiroje patalpoje ir slaptu balsavimu. O dabar primenu, kolegos. Pagal 218 straipsnį pareigūno atleidimo procedūra. Diskusijoje dėl Seimo pareigūno ar valstybės institucijos vadovo atleidimo pirmiausia kalba atleidimo iniciatorių atstovas (buvo), po to pareigūnas, kurio atleidimo klausimas yra nagrinėjamas (buvo). Pastarajam skiriama dar laiko atsakyti į klausimus, taip pat buvo.

Dabar diskusija bendrąja tvarka. Ar frakcijų vadovai, ar atstovai pageidauja kalbėti? (Balsai salėje) Minutėlę, tuoj patikrinsim techniką. Čia yra tam tikrų keblumų. (Balsai salėje) Gerai, gerai. Pirmasis turėtų kalbėti E.Masiulis. Kaip supratau, frakcijos vardu. Prašom į tribūną. Ruošiasi kolegė L.Graužinienė. Gerbiamasis kolega frakcijos vardu, taip? Prašom, 7 minutės.

E.MASIULIS (LSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Visada, kai klausimai susiję su mūsų kolegomis, tikrai nėra lengva kalbėti, tačiau yra tokia gyvenimo realija ir akivaizdu, kad mes turime reaguoti į tai, kas vyksta Lietuvoje, kas vyksta už Lietuvos ribų. Kalbant apie gerbiamosios R.Kšanienės poelgį ir jos tolesnę galimybę užimti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės pareigas, Liberalų sąjūdžio frakcija aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškia, kad mes nebematome galimybės toliau pritarti gerbiamosios R.Kšanienės buvimui šiose pareigose, nes šios pareigos iš tikrųjų reikalauja ypatingo objektyvumo ir ypatingo nešališkumo. Gerbiamosios R.Kšanienės atveju po garsaus Maskvos skandalo mes nebesitikime iš šio žmogaus, kad tas objektyvumas ir tas nešališkumas bus.

Kalbant apie patį poelgį ir kai mes uždavinėjome klausimus gerbiamajai Romualdai, tikrai bandėme išsiaiškinti tikruosius motyvus ir priežastis, kodėl yra taip pasielgta, ar tai buvo politinės valios, Darbo partijos politinės valios primetimas, ar tai yra jos asmeninis sąmoningas veiksmas. Deja, išgirdę atsakymus, mes dar labiau nuliūdome matydami, kad gerbiamoji Romualda patvirtino, kad ji asmeniškai siekė susitikimo Maskvoje su V.Uspaskichu, ir tai tik dar labiau didina jos atsakomybę ir jos, kaip Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės, kaltę. Pirmiausia dėl to, kad ji tokiu savo poelgiu išdavė tuos kolegas, kurie už ją balsavo rinkdami ją Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke, tačiau ji nematė jokio reikalo prieš vykdama į Maskvą bent jau pasiklausti, bent jau pasitarti su kolegomis, kurie dirba Etikos ir procedūrų komisijoje. Jeigu būtų įvykęs tas nuoširdus pasikalbėjimas, galbūt šiandien šio svarstymo iš viso nebūtų.

Kitas dalykas, aš noriu pasakyti, ko tikrai Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkei nevertėtų daryti, tai įsitraukti į aktyvias politines batalijas. Mes matome, kad V.Uspaskichas, pats įsivėlęs į visą kamuolį problemų, bando skandinti ir savo kolegas. Bet kokiu atveju reikėtų kalbėti apie tai, kad dalis Darbo frakcijos narių dėl vienokių ar kitokių priežasčių vis dėlto nevyko į Maskvą. Pasirodo, toks pasirinkimas galėjo būti, tačiau gerbiamosios Romualdos atveju taip neatsitiko, ir tai tik dar labiau patvirtina, kad pirmininkė yra tiesiog įsivėlusi į politinę kovą siekiant, kad V.Uspaskichas būtų reabilituotas, siekiant, kad V.Uspaskichas vėl patektų į Seimą. Bet kokie tolesni klausimų svarstymai Etikos ir procedūrų komisijoje, kur iš tikrųjų yra reikalingas objektyvumas ir bešališkumas, sunkiai įmanomi, kai komisijos vadovas yra politinio karo, politinės kovos veikėjas.

Taip ir lieka neaišku, ar gerbiamoji Romualda, atsakinėdama iš šios tribūnos į Seimo narių užduotus klausimus, nesuvokia, kokią klaidą arba kokį veiksmą ji atliko ir kokią žalą šis veiksmas turi ne jai, ne jai asmeniškai. Šitas veiksmas žalingas pirmiausia mūsų institucijai, t. y. Seimui, Seimo prestižui. Šis veiksmas, matyt, žalingas ir tiems žmonėms, kurie rinko mus į Seimą, t. y. mūsų visuomenei, mūsų valstybei. Nejaugi iki šios akimirkos neaišku, kad vykti į šalį, kuri pati ignoruoja žmogaus teises, ir vykti palaikyti galbūt asmeniškai ir labai mylimo žmogaus gerbiamajai Romualdai, esant tokiai situacijai, kai jis yra paieškomas, kai jis yra persekiojamas ir slapstosi nuo Lietuvos teisėsaugos, yra nedovanotina klaida.

Taigi Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo balsuoti už tai, kad gerbiamoji R.Kšanienė būtų atleista iš Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės pareigų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė L.Graužinienė pageidauja šiek tiek vėliau. Tai dabar I.Šiaulienė Socialdemokratų frakcijos vardu, ruošiasi kolega S.Pabedinskas. Atsiprašau, kolega V.Mazuronis.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tikrai nėra malonu stovėti šiandien tribūnoje ir kalbėti šiuo klausimu, juo labiau kalbėti konkrečiai apie Romualdą. Aš tikrai maniau, kad Romualda labiau suvokia politikos niuansus ir atsakingiau priima sprendimus. Net ir mano klausimas, kai ji atsakinėjo į klausimus, buvo akcentuotas į tai, kad taip, žinoma, yra teisė nuvykti, yra teisė kalbėti, įtikinėti žmogų grįžti, bet vėlgi reikia mums, politikams, būti labai apdairiems ir žiūrėti, kaip tas žingsnis gali atrodyti ir kaip gali būti traktuojamas. Juo labiau kad pati Romualda yra Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė ir jinai turėjo suvokti ir mūsų visų elgesį nagrinėdama, kaip kartais to elgesio niuansai gali atsiliepti politikui atliekant jo funkcijas.

Kita vertus, man būnant Klaipėdoje, ne vienas iš mano kolegų, šiaip žmonių, kurie nėra abejingi tiems procesams, kurie vyksta mūsų valstybėje, reiškė savo poziciją, sakydami, kad stebėti per televizorių tą spaudos konferenciją, kurioje sėdėjo parlamentarai, Seimo nariai, jiems buvo nejauku ir kėlė labai negerų minčių ir aliuzijų.

Todėl daug nemoralizuodama noriu pasakyti, kad Socialdemokratų frakcija atsakingai svarstė šį klausimą ir mes Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadą palaikysime. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kalbės V.Mazuronis „Teisės ir teisingumo“ frakcijos vardu. Ruošiasi kolega S.Pabedinskas. Prašom.

V.MAZURONIS (TTF). Labai dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, bet mūsų frakcija vadinasi „Tvarkos ir teisingumo“. Teisės ir teisingumo yra Lenkijoje.

PIRMININKAS. Gerai. Lenkai dabar labai rūpi, kadangi…

V.MAZURONIS. Yra labai svarbu, aš suprantu.

PIRMININKAS. Prašom.

V.MAZURONIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, pirmiausia svarstant šį klausimą mums patiems reikia sau atsakyti į labai paprastą klausimą, kodėl, kuo remiantis siūloma R.Kšanienę atleisti iš šių pareigų? Aš asmeniškai matau, bent jau išgirdau iš visų kolegų, porą argumentų. Pirmas argumentas – R.Kšanienę reikia atleisti iš tų pareigų dėl to, kad ji važiavo į Maskvą, dėl to, kad dalyvavo spaudos konferencijoje ir susitiko su jų partijos lyderiu Viktoru Uspaskichu, kurio tuo metu ieškojo teisėsauga. Neabejotina, kad šis gerbiamosios Romualdos žingsnis buvo politinis žingsnis. Dar sykį noriu pakartoti, kad tiek aš asmeniškai, tiek mūsų frakcija tokiam politiniam žingsniui nepritaria, ir mums atrodo, jog tas žingsnis neteisingas, nes visus klausimus reikia spręsti geroje, blogoje, bet mūsų Tėvynėje Lietuvoje.

Tačiau kyla kitas klausimas: kodėl už analogiškus politinius žingsnius nebuvo imtasi jokių sankcijų prieš Vytautą Landsbergį, kuris parašė laišką į Anglijos parlamentą, skųsdamas tuometinę Lietuvos valdžią? Kodėl šių žingsnių nebuvo imtasi prieš socialdemokratų „keturis komunarus“, kurie važiavo į Baltarusiją, ten bendravo ir šnekėjo irgi su nedraugiškais (…)? Kodėl nevertinamas politinis žingsnis ministro R.Šukio, kuris važiavo irgi į Maskvą ir susitiko su tuo pačiu V.Uspaskichu? Jūs puikiai žinote, kiek Seimo narių pasirašė po dokumentu, prašančiu jam interpeliacijos.

Antras pažeidimas, kuris pateikiamas ir kuris iš tikrųjų yra, kad R.Kšanienė išvažiavo į užsienį nesuderinusi savo veiksmų su Seimo valdyba. Iš tikrųjų taip, toks nusižengimas yra. Mielieji kolegos, tada noriu paklausti, kodėl mes tokių pačių standartų netaikome tiems Seimo nariams, kurie be Seimo valdybos sutikimo važiavo slidinėti į tam tikras valstybes, kurie be valdybos sutikimo apskritai važiuoja ten, kur nori. Jie nusižengė lygiai taip pat. Todėl greta R.Kšanienės mes turime rašyti arba vieną bloką politikų, arba kitą.

Kadangi siūlomame projekte to nėra, mūsų frakcijos nuomone, nepaisant, dar sykį pakartosiu, kad politiniam žingsniui ir visiems kitiems, kuriuos aš minėjau, mes nepritariame, manome, kad tai yra politinis žaidimas, kad tai yra dvejopų standartų taikymas. Atvirai sakant, mano kolegos E.Masiulio kalba man labai priminė geriausių laikų komjaunimo sekretoriaus kalbą susirinkime. Mūsų frakcija tokiame politiniame žaidime nedalyvaus ir balsavime nedalyvausime.

PIRMININKAS. Aišku. Dabar S.Pabedinskas. Ruošiasi P.Gražulis. Kolega, ar frakcijos vardu?

S.PABEDINSKAS (VLPDF). Taip, frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Prašom.

S.PABEDINSKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Nekartosiu ir nekomentuosiu to, ką išgirdau iš kolegų, tik noriu pateikti savo, tiksliau, mūsų frakcijos mintį. Tokios kelionės bet kur, kaip paminėjo ponas V.Mazuronis, į bet kurią šalį, jeigu nėra suderinta, jeigu nėra atsiklausta, nėra gauta leidimo ir pritarimo, be abejo, visuomet kyla įtarimų, kodėl vienas ar kitas parlamentaras staiga atsiranda lėktuve, kuris skrenda į vieną ar kitą regioną, nors jo ten nedelegavo Seimo valdyba, nesiuntė frakcija ar pagaliau komitetas, visuomet mokesčių mokėtojams kelia įvairių pamąstymų, ir po to mūsų Seimo, kaip visumos, vaizdelis ne visuomet būna teigiamas.

Taigi šiuo atveju aš nenorėčiau išskirti ponios R.Kšanienės kelionės į Maskvą. Taip, tai galėjo būti suderinta. Taip, galėjo būti gautas leidimas, na, pagaliau kuris iš mūsų, čia esančių, nesame vieną ar kitą darbo dieną buvę vienoje ar kitoje vietovėje, kurioje neturėtume būti. Bet kalbu ne apie tai.

Iš tikrųjų būtų galima pasmerkti, būtų galima reikalauti, kad ponia R.Kšanienė atsistatydintų. Bet ar mes būsime visi, mąstydami, kalbėdami su savo sąžine, teisūs, priėmę tokius sprendimus. Gal jūs visi matėte tą įrašą, man neteko jo matyti, man neteko klausytis. Aš turiu tik tą informaciją, kuri buvo paskelbta viešai. Pats faktas, kad įvyko kelionė, nemanyčiau, jog tai buvo pats blogiausias įvykis mūsų Seime. Tačiau reikėjo viską sutvarkyti, įforminti, kad šiandien nebūtų mūsų šio pokalbio.

Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija analizavo, mąstė ir šiandien priėmė tokį sprendimą. Smerkti, aišku, lengva, bet mes turime galvoti apie bendrą mūsų visų parlamentarų, čia esančių, veiklą. Jeigu iš tikrųjų nė vienas nesame padarę pražangų, esame dori savo sąžinei, galime balsuoti taip, kaip mums tokią teisę suteikia Konstitucija, t. y. balsuoti laisvai. Štai tokį sprendimą ir priėmė šiandien Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis, taip pat „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija. Ruošiasi kolegė I.Degutienė. Prašom.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, prieš pradėdamas kalbėti šiuo klausimu, noriu pasakyti, kad nepritariu nei „keturių komunarų“ vykimui į Baltarusiją, nei politikų skundams Londonui, nei kelionei į JAV, kad mūsų teisėtai išrinkto Prezidento nepriimtų JAV Prezidentas, nei ministro R.Šukio, nei kitų Seimo narių vizitams į Maskvą. Manau, kad tokie vizitai nedaro garbės mūsų valstybei.

R.Kšanienė drauge su kitais Seimo nariais nuvyko į Maskvą ir parvežė į Lietuvą besislapstantį nuo teisėtvarkos V.Uspaskichą. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nariai mano, kad toks elgesys nedera pareigūnui, vertinančiam kitų asmenų elgesį. Komisijos nuomone, R.Kšanienei toliau einant Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės pareigas būtų prarastas pasitikėjimas komisija bei jos priimtais sprendimais. Taip pat komisija konstatuoja, kad R. Kšanienė Seimo nario mandatą panaudojo ne valstybės interesams, o asmens, besislapstančio nuo Lietuvos teisėtvarkos institucijų.

Po vidaus reikalų ministro R.Šukio vizito į Maskvą 2006 m. lapkričio pradžioje Liberalų sąjūdžio frakcija 2006 m. lapkričio 21 dieną raštu kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši įvertintų ministro elgesį taip pat šiuo aspektu (cituoju): „Toks analogų valstybės politikų veikloje neturintis valstybės politiko veikimas gali tapti precedentu, kuriuo remdamiesi valstybės politikai ateityje apibrėš jiems leistino elgesio ribas, todėl būtina pateikti visapusišką jo vertinimą.“ Komisija vos po pusės metų, t. y. 2007 m. balandžio 25 dieną, svarstydama šį Liberalų sąjūdžio frakcijos kreipimąsi, kaip nereikšmingam jam skyrė vos vieną minutę, tai matyti iš garso įrašų laiko, ir net nepakvietė Raimondo Šukio. Jie nematė dėl jo vizito nieko smerktino – nei Lietuvos vardo žeminimo, nei to, kad Seimo nario mandatas ir ministro vardas panaudotas ne tautos interesams, o besislapstančio nuo teisėsaugos institucijų interesams – ir nusprendė toliau šio klausimo nesvarstyti. Posėdžio protokole rašoma, kad šiuo klausimu kalbėjo net 7 Etikos ir procedūrų komisijos nariai: R.Kšanienė, J.Juozapaitis, S.Lapėnas, A.Matulas, A.Monkevičius, A.Salamakinas, M.Žymantas. Tik kaip galėjo jie visi 7 per vieną minutę pakalbėti?

Tokiu sprendimu komisija pranašiškai įžvelgė ir tiksliai įvardijo Liberalų sąjūdžio frakciją, savo rašte Etikos ir procedūrų komisijai sukūrė precedentą, kuriuo vėliau ir pasinaudojo Seimo nariai ir Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė R.Kšanienė, nes ji žinojo komisijos sprendimą, išteisinantį R.Šukį. O gal šis komisijos sprendimas – tai sąmoningai paspęsti spąstai jaunai politikei? Kaip vertinti Etikos ir procedūrų komisijos narių A.Matulo, A.N.Stasiškio, A.Salamakino, J.Juozapaičio, A.Monkevičiaus, S.Lapėno dvilinką poziciją tuo pačiu klausimu: R.Kšanienės atveju reikalaujama sušaukti Etikos ir procedūrų komisijos neeilinį posėdį ir atstatydinti ją iš pirmininkės pareigų, o sprendimas dėl R.Šukio išteisina ministrą? Nors tie patys etikos sargai, pakvietus ministrą R.Šukį į Seimo plenarinių posėdžių salę, iš peties drožė ministrui smerkdami jį, nes tai stebėjo televizijos kameros. Ar ne šie etikos sargai, sukurpę precedentą, ir turi prisiimti asmeninę atsakomybę, ir atsistatydinti iš Etikos ir procedūrų komisijos narių, nes toks dvilinkas ar net trilinkas to paties klausimo vertinimas, kaip teigia ta pati komisija, kaltindama R.Kšanienę, nekelia pasitikėjimo jos priimtais sprendimais ir diskredituoja pačią komisiją?

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

P.GRAŽULIS. Todėl… Viena minutė liko.

PIRMININKAS. Laikas.

P.GRAŽULIS. Todėl, gerbiamieji, matydamas nesąžiningą ir neetišką komisijos narių elgesį, tik norą nustumti santūrią komisijos pirmininkę, esu tikras, kad po šio sprendimo nebus daugiau nei etikos, nei moralės, greičiau atvirkščiai. Nors neigiamai vertinu vizitus į Maskvą, tačiau manau, kad už tokį patį nusižengimą reikia taikyti visiems vienodas sankcijas, tai yra pareikšti nepasitikėjimą ir ministru R.Šukiu. Tačiau po interpeliacijos ministrui R.Šukiui tekstu atsisakius pasirašyti minėtiems etikos sargams kyla rimtų abejonių dėl jų etikos ir moralės. Priėmus šį sprendimą, manau, nebus daugiau nei teisės, nei teisingumo, todėl šiame „falše“ nedalyvausiu.

PIRMININKAS. Aišku. (Balsai salėje) Prašome nereplikuoti. Dabar I.Degutienė – Tėvynės sąjungos frakcijos vardu. Ruošiasi kolega E.Klumbys.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šiandien Etikos ir procedūrų komisija yra tas Seimo autoritetas, kuris sprendžia apie mūsų visų Seimo narių elgseną, etiką ir būtent pažeidimus, kuriuos gali padaryti bet kuris iš mūsų. Taigi kiekviena frakcija delegavo žmones, kurie tikrai yra autoritetingi ir kurie gali besąlygiškai ir nešališkai spręsti bet kokius etikos pažeidimų klausimus.

Tikrai man, kaip ir I.Šiaulienei, sunku kalbėti apie ponią R.Kšanienę, nes visada maniau, kad ponia R.Kšanienė yra garbingas ir doras žmogus, bet, man atrodo, šį kartą jinai paklydo arba suklydo dėl savo poelgio. Jeigu jinai liktų Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke, išties nebūtų pasitikėjimo ja vien dėl to, kad nors ir nieko ten nedarė, bet nuvyko į Maskvą ir dalyvavo konferencijoje, kurioje buvo dergiama Lietuva, kurioje buvo kalbama apie tai, kad Lietuvoje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, ir daug kitų epitetų, kuriuos mes visi girdėjome iš televizijos ekrano. Tai išties yra visiškai kitoks požiūris, ar ponia Romualda šiandien gali likti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke. Tai būtų nepasitikėjimas ir pačių Seimo narių, ir pačių komisijos narių. Todėl manau, jeigu mes norime racionalaus darbo pačioje Etikos ir procedūrų komisijoje, reikėtų, kad ponia Romualda nebūtų komisijos pirmininke.

Kalbant apie ministrą R.Šukį, taip, mūsų manymu, jis irgi suklydo. Jis nedalyvavo konferencijoje ar kokiame nors viešame susitikime, kuriame buvo žeminama Lietuva, šmeižiama Lietuva, tačiau kaip ministras tikrai turbūt pažeidė ministro garbės kodeksą ir ne visai etiškai pasielgė, nes nuvyko į Maskvą ir susitiko su V.Uspaskichu. Todėl Tėvynės sąjungos frakcija balsuos už ponios Romualdos pašalinimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu E.Klumbį. Kalbės savo vardu. Ruošiasi kolegė L.Graužinienė. 5 minutės, kolega. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Pirmiausia noriu atsiriboti nuo politinės potekstės, kam priklauso, kokiai partijai, kokiai frakcijai priklauso asmuo, kurio likimą mes netrukus spręsim. Šiandien ant politinio ešafoto pirmą kartą Seimo istorijoje yra Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė. Aš ne pirmą kartą klausiu: kas bus kitas Seimo narys, kuris atsidurs panašioje situacijoje? Sutinku, kad galima ir reikia kalbėti apie vienintelį pažeidimą – Seimo Statuto 32 straipsnio 3 dalies, kuri sako, kad „Seimo valdyba komitetų ar frakcijų teikimu svarsto ir pritaria Seimo narių išvykoms ne Seimo lėšomis sesijos metu.“ Tačiau aš tada sugrįžtu, kaip jau buvo užsiminta, prie Seimo narių R.Šukio, kuris būdamas ir Seimo nariu, ir ministru be Seimo valdybos žinios ir pritarimo irgi važiavo į Maskvą ir susitikinėjo su tuo pačiu V.Uspaskichu. Tik R.Šukio susitikimo rezultatas buvo nulinis, o po susitikimo su dabar nagrinėjama ir minima gerbiamąja R.Kšaniene ir grupe V.Uspaskichas grįžo į Lietuvą. Tai rezultatas vis tiek yra pozityvus. Toliau. Aš jums visiems noriu priminti, ypač socialdemokratams, Seimo nario G.Kirkilo slidinėjimą Alpėse sesijos metu. Ten jis užsiliko, jo ieškojo savaitę ar dvi, bet visi ramiausiai į šitą dalyką reagavo ir niekas nieko nesvarstė.

Dabar aš noriu pereiti prie konkretaus teisinio dokumento, tai yra dėl Etikos ir procedūrų komisijos motyvacijos. Ten yra parašyta, kaip mes jau išsiaiškinome, neteisybė, kad gerbiamoji R.Kšanienė važiavo dalyvauti spaudos konferencijoje. Toliau. Čia yra dar tokia įdomi frazė: minėta spaudos konferencija sulaukė Lietuvos visuomenės neigiamo įvertinimo. Šita frazė man primena L.Brežnevo laikus, kai būdavo sakoma „jest mnenije“. Vadinasi, reikdavo suprasti, kad kažkas iš visuomenės išsakė kažkokią nuomonę ir ta nuomonė, įvardinta valdančiųjų, tampa oficialia nuomone.

Dabar dėl teiginio: Etikos ir procedūrų komisijos nariai mano, kad toks elgesys nedera pareigūnui, vertinančiam kitų asmenų elgesį. Aš noriu pasakyti, jeigu, komisijos nuomone, R.Kšanienė negali būti pirmininkė, man tada kelia nuostabą, kaip ji iš viso gali būti komisijos nare, nes jos tas pats balsas ir ji vis tiek vertins kitų Seimo narių elgesį. Kokia yra logika? Mes šaliname iš pirmininkės pareigų ir tai nieko nekeičia, ji lieka komisijoje ir toliau sprendžia pažeisdama, kaip yra teigiama, visus teisės aktus, statutus. Ji lieka komisijos nare. Iš esmės jos galia komisijoje apsiriboja vienu ir tuo pačiu balsu, ne daugiau.

Gerbiamieji Seimo nariai, kaip tada suprasti, jeigu ji pirmininke negali būti, o komisijos nare ji gali būti. Tai kur yra jūsų logika? Šitoje situacijoje aš manau, kad iš tikrųjų mes susiduriame ne su šiurkščiu, sakysime, Seimo statuto pažeidimu, nes iš tų kalbų mes matėme, kad Statutą pažeidinėja ne vienas Seimo narys ir pažeidinėja ne tik opozicijos atstovai, bet ir valdančiųjų atstovai. Bet kai pažeidimas būna būtent opozicijos, tada reikia trenkti per kaukolytę ir nubausti, kad žinotų. Aš manau, kad čia pati komisija pasielgė neetiškai, taip pat manau, kad tai, jog šitas klausimas yra svarstomas čia, posėdyje, irgi nėra etiška mūsų visų R.Kšanienės atžvilgiu. Aš manau, kad balsavimas bus slaptas. Aš kviečiu visus Seimo narius, kurie balsuos, labai rimtai pagalvoti apie tai, nuo ko aš pradėjau kalbėti. Kas bus kitas?

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dabar L.Graužinienė – Darbo partijos frakcijos vardu. Ruošiasi kolega A.Matulevičius. (Balsai salėje) Kodėl nuo jūsų frakcijos kalbėjo trys, kai kitų po vieną? (Balsai salėje) Ir jis užsirašęs, nesiginčykime. L.Graužinienė, 7 minutės.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šiandien formaliai svarstome Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės R.Kšanienės atleidimo klausimą. Darbo partijos frakcija išsamiai susipažino su Etikos ir procedūrų komisijoje vykusio posėdžio eiga. Dar kartą perskaitė antradienio posėdžio stenogramas šiuo klausimu. Atlikome žiniasklaidoje pateiktos medžiagos analizę. R.Kšanienei, kaip komisijos pirmininkei, nėra nurodyta jokių konkrečių pažeidimų. Kaip antradienį prisipažino komisijos nariai, konkrečiai ponas A.Salamakinas, jie nesivadovavo Politikų elgesio kodeksu, kuriame konkrečiai nurodyta, kaip atliekamas politiko elgesio tyrimas. Šiais savo veiksmais dalis Etikos ir procedūrų komisijos narių pademonstravo viešą nepagarbą Lietuvos Respublikos Seimui, kuris priėmė šį kodeksą, ir Lietuvos Respublikos Prezidentui, kuris šį kodeksą pasirašė. Remiantis tuo, darytina išvada, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija, priimdama savo sprendimą dėl pirmininkės atleidimo, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Seimo priimtais ir Lietuvos Respublikos Prezidento pasirašytais teisės aktais. O komisijos nariai, balsavę už komisijos pirmininkės atleidimą, vadovavosi arba savo partijų vadovybės nurodymais, arba savo emocijomis, tiesiogiai nukreiptomis ir akivaizdžiai ir viešai demonstruojamomis prieš Darbo partiją.

Pradėti procesą prieš Darbo partijos frakcijos visus 14 Seimo narių konservatoriai nesiryžo. Turbūt buvo perspėti ir informuoti, kad paskutinių savaičių procesus, vykstančius Lietuvoje, atidžiai stebi Europos ir kitų Vakarų valstybių spauda ir atitinkamos institucijos. (Šurmulys salėje) Nesijuokite, manau, kad jūs dar tą pajusite. Todėl buvo pasirinkta viena auka ir ja tapo R.Kšanienė.

Kas gi iš tikrųjų nutiko Lietuvoje? Vieną kartą įvardinkime tikrąją priežastį. Kaltinant Darbo partijos Seimo narius prieita iki absurdo, prieita iki teismo šioje posėdžių salėje. Darbo partijos Seimo nariai kaltinami, kad jie išklausė spaudos konferenciją. Seimo nariai iš viso nieko ten nekalbėjo. V.Uspaskichas, kalbėdamas apie Lietuvą, išskirtinai citavo tik Lietuvos spaudą, pavyzdžiui, „Lietuvos rytą“ ir kitus. Aiškiai pasakė ir labai aiškiai girdima įraše, kad už Lietuvos ribų apie Lietuvą nekalbėjo ir niekada nekalbės blogai. Spaudos konferencijoje dalyvavo ir kalbėjo Europos Parlamento narės, tačiau Europos Parlamentas nesurengė pasmerkimo akcijos ar teismo, nes Europoje kitaip nei Lietuvoje suvokiama demokratija ir žmogaus teisės, teisė kalbėti ir laisvai reikšti savo nuomonę. Priežastis paprasta. Darbo partijos įkūrėjas V.Uspaskichas neturėjo grįžti į Lietuvą, viskas buvo suplanuota, sudėliota, kad Darbo partija turi būti pabaigta sunaikinti. Kai kas džiaugėsi ramiu užtarnautu poilsiu, o V.Muntianas, tapęs klusniu ir nuolankiu nurodymus duodančių bosų vykdytoju, tvirtai įsikibo Seimo Pirmininko kėdės kaip vienintelio išsigelbėjimo šiaudo. Nors naktimis, manau, nuolat sapnuoja košmarus, kaip suplonėja Darbo partijos bylos tomai, jam nepaklusus bosams vėl pradeda stebuklingai pilnėti. Viskas vyko sklandžiai pagal paskutinį Darbo partijos sunaikinimo scenarijų ir V.Uspaskicho išgujimo iš Lietuvos scenarijų, tai patvirtina vieša VSD medžiaga. Staiga neplanuotai Darbo partijos frakcijos 14 narių išvyksta į Maskvą ir į Lietuvą grįžta V.Uspaskichas. Tarp Lietuvos aukščiausių politikų visiškas nesusivokimas, kodėl grįžo V.Uspaskichas? Iš karto bandoma mesti Rusijos specialiųjų tarnybų kortą. Tačiau iš tikrųjų „Lietuvos politikos elitas“ ir kai kurių neformalių klubų atstovai supranta, kad padarė kažką ne taip, kad kažkurioje vietoje padarė klaidą.

Bet grįžkime prie šios savaitės įvykių. Pacituosiu žmogaus psichologijos pradmenų kursą. „Kai žmogų užvaldo baimė ir suveikia gamtos duotas savigynos instinktas, jis nesugeba adekvačiai reaguoti į situaciją, jis pirmiausia pradeda šaukti ir bando pulti.“

Grįžkime prie R.Kšanienės svarstymo. Seimo nario A.Matulevičiaus reakcija į antradienį garsiai pasakytą mano tiesą buvo tokia. Būdamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku labai aiškiai susinervinęs viešai pareiškė, kad VSD turi medžiagą, jog V.Uspaskichas yra Rusijos agentas ir reikalauja uždaro posėdžio.

Gerbiamieji ponai, kam uždaro posėdžio? Ar tik tam, kad ypatingai būtų sureikšmintas klausimas, ar tai bandymas paslėpti savo klaidas? Darbo partijos frakcija kreipsis ir jau parengtas kreipimasis į Seimo valdybą, kad posėdis būtų atviras ir viešas visiems, kad VSD vadovas iš Seimo tribūnos paneigtų arba patvirtintų A.Matulevičiaus pasakytus žodžius. Jei tiesa, ką viešai pasakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, tai natūraliai kyla klausimas, kodėl VSD ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas sąmoningai slėpė nuo Seimo informaciją, turi tai paaiškinti viešai. Kaip tokiu atveju buvo išduoti leidimai, kuomet V.Uspakichas buvo Seimo nariu, ministru, dirbti su valstybės paslaptimi? Į visus tuos klausimus turi būti atsakyta viešai, dalyvaujant čia, posėdžių salėje, pačiam V.Uspakichui. Priešingu atveju, neabejojame, kad Europos žmogaus teisių gynėjai rimtai turės susirūpinti, kodėl Europos Sąjungos narės parlamentas paverčiamas teismu, beje, ne pirmą kartą, be teisės būti išgirstam. Natūraliai kyla klausimas, kuris Lietuvos Respublikos pilietis bus kitas.

PIRMININKAS. Laikas!

L.GRAUŽINIENĖ. Aš baigiu. Trečiadienį – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko V.Muntiano ir Lietuvos Respublikos premjero G.Kirkilo vieši pareiškimai. Pažeisdamas Rinkimų įstatymą, darbo metu, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, Seimo Pirmininkas vėl kalba Seimo vardu tam negavęs įgaliojimo. Šiandien Seimo narys E.Masiulis kalba apie etiką iš Seimo tribūnos, pats žiūrėjęs krepšinį Ispanijoje ir praleidinėjęs posėdžius.

Baigdama noriu pasakyti: jei Lietuvos Respublikos įstatymų ir elgesio normų nesilaiko du iš trijų aukščiausių šalies vadovų, Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija, patys Seimo nariai, tai reiškia, kad įstatymai Lietuvoje galioja tik eiliniam, paprastam Lietuvos žmogui, kuriam už netyčia priklydusią kaimyno vištą gali būti pareikšti įtarimai vagyste. Melas, purvas, išdavystė, intrigos, korupcija, teisėsaugos institucijų tarnavimas politikams ar partijoms, net atskiroms finansinėms grupuotėms – ne tie pamatai, ant kurių turi kurtis jauna valstybė.

Jei jums, tautos išrinktiesiems, visai nesvarbu tiesa ir įstatymai, o aukščiau politinis susidorojimas, balsuokite už atleidimą. Balsavimas parodys, kiek šioje salėje tautos išrinktųjų sugeba kovoti už tiesą, sugeba kovoti už žmogų, o kiek klusniai klauso savo iš baimės neišsivaduojančių „politinio elito“ nurodymų.

Darbo partija nesutinka su šiuo Seime vykdomu politiniu teismu ir balsavime nedalyvaus. Ačiū.

PIRMININKAS. Aišku. Ir paskutinysis užsirašęs kalbėti diskusijoje – A.Matulevičius. Prašom. Po to mes turėsime pasitvirtinti slapto balsavimo biuletenį, išklausyti kalbas dėl balsavimo motyvų ir tiksliai žinoti, kur reikės balsuoti per pietų pertrauką. Prašom, gerbiamasis Matulevičiau.

A.MATULEVIČIUS (VLPDF). Gerbiamieji kolegos, aš pradėsiu nuo to, kuo baigė gerbiamoji Seimo narė ponia L.Graužinienė. Reikia skaityti stenogramą. Dėkui Dievui, kad mūsų kalbos yra įrašomos. Ir čia yra pasakyti mano žodžiai. Aš siūlau du dalykus: viena, išklausyti spaudos konferencijos įrašą, kuriame koneveikiama Lietuvos piliečio V.Uspaskicho valstybė (prieš tai kalbėjo apie tai ir ponas G.Steponavičius, nežinau, kodėl puola tik mane); antra, galbūt galima išklausyti Valstybės saugumo departamento direktoriaus informaciją, ką jie žino apie šitą pilietį. Jie kai ką žino. Aš neturiu teisės kalbėti. (Balsas salėje) Ačiū. Kur pasakyta, kad aš pasakiau, kad jis yra kieno nors agentas?

Antras klausimas. Ponai, reikia skaityti medžiagą, kuri yra mūsų specialiojoje raštinėje. Dalis medžiagos yra paviešinta, dalis yra slapta. Skaitykite visą nuo a iki z ir irgi kai ką sužinosite, tie, kurie turite leidimus. Bet aš irgi toliau nieko neteigiu. Aš tik noriu pasakyti vieną paprastą dalyką: taip, šiandien čia vyksta ne faršas (kaip P.Gražulis sakė), o farsas, nes ne R.Kšanienę reikia svarstyti.

Mums seniai Seime reikėjo pasikalbėti apie fenomeną poną Viktorą. Galų gale kas nors turėtų atsakyti, kaip šis ponas susikrovė tuos pinigus, kaip yra su „Jangilos“ byla, kaip jis išvažiavo prieš pusantrų metų iš Lietuvos, būdamas, pasislėpęs Maskvoje kandidatavo į Kėdainių savivaldybės tarybą, buvo joje išrinktas? Kaip žmogus, besislapstantis nuo teisėsaugos, buvo registruotas kandidatu į Lietuvos parlamentą? Apie kokią Konstituciją, apie kokią garbę, apie ką mes čia kalbame? Kaip gali suprasti Lietuvos žmonės, kai šitaip mes Seime viską sujaukėme?

Aš visiškai nekaltinu Darbo partijos. Valstybės saugumo departamento tyrimo medžiagoje yra aiškiai parašyta, kad medžiagą gerbiamo, gal ir negerbiamo, buvusio VSD direktoriaus A.Pociaus buvo tempiama perduoti prokuratūrai daugiau kaip pusmetį. Yra juodu ant balto parašyta. Yra kelių žmonių įrodymai ir mes tą paviešinome. Kodėl iki šios dienos niekas į tai neatsakė? Galbūt, mano supratimu (čia asmeninė nuomonė), byla turėjo būti keliama ne partijai, ir aš labai gerbiu didelę dalį partijos narių, kurie, ko gero, nežino tos informacijos ir visiškai nežino, apie ką kalbama. Matyt, byla turėjo būti keliama konkrečiam piliečiui, nes viešai yra žinoma, kad „n“ pinigų suma, tas yra paskelbta mūsų prokurorų, buvo nelegaliai atgabenta į Lietuvą. Tai apie ką mes šiandien kalbame? Galų gale kodėl Seimas nė karto nerado reikalo pareikalauti iš savo atskaitingos institucijos – prokuratūros, o kada gi ta byla, nors dalis bylos, pasieks teismą? Apie ką mes šiandien, ponai, kalbame?

Mes galime šiandien žaisti partinius žaidimus. Mes galime kovoti vieni su kitais, bet gal vieną kartą prisiminkime, kad mes gyvename Lietuvos valstybėje. Juk didžiulė emigracija iš Lietuvos yra vien dėl to, kad valstybėje yra toks chaosas. Kad šiandien pasakoma a, nepasakoma z. Galų gale iki ponios R.Kšanienės ir kitų kolegų į Maskvą važinėjo labai daug, ir nieko nesvarstėme. Tai vieną kartą, ponai, duokime sau laiko valandą, dvi, pusę dienos ir išsiaiškinkime, kur čia problema? Kodėl valstybei daroma įtaka? Kodėl ji yra užvaldoma?

Galų gale nenusigręžkime ir nuo tų išvadų, kurias padarė ir mūsų komitetas. Žinoma, gerbiamoji Romualda ir gerbiamasis R.Bašy, jūs mūsų komiteto nariai, aš tikrai jus gerbiu. Aš jūsų vietoje būčiau nevažiavęs, bet tai yra jūsų asmeninis dalykas. Bet suprantate, ponai, negalime kalbėti vien tai, kad kažkas nuvažiavo į Maskvą. Problema yra daug sudėtingesnė, daug rimtesnė, reikalaujanti rimtesnio aptarimo. Jeigu mes to norime, tai darykime, bet aš matau, kad noro didžiulio nėra. Man labai liūdna, labai graudu ir dar dvigubai liūdna, kad aš esu vyresnio amžiaus ir negaliu emigruoti iš Lietuvos. Norėtųsi savo gyvenimą užbaigti normalioje valstybėje.

Nežinau, gal esu utopistas, bet kažkodėl tikiu, kad galima susitarti. Jeigu ponas V.Uspaskichas yra kaltas, tai, man atrodo, ir kiti Seimo nariai, turintys tautos mandatą, taip pat priklausantys Darbo partijai, supras tuos argumentus. Bet mes nežaiskime, o kalbėkime. Aš tik tą ir norėjau pasakyti praeitą posėdį, nes aš tikrai nebesuprantu, kas čia vyksta. Nes vien nuo to, kad mes… Na, atleiskime R.Kšanienę, bus šiandien slaptas balsavimas, kiekvienas pasielgs pagal savo sąžinę, bet ar išspręsime problemą? Galų gale jeigu išrinks dzūkai, suklaidinti mūsų visų, ir tų, kurie ir aną kadenciją…

Aš ne kartą kėliau problemą dėl pono Viktoro, ir mano šeima yra dėl to nukentėjusi. Mano brolis po šiai dienai darbo negauna, jūs tą visi gerai žinote, nes buvo atkeršyta. Galima sakyti, kad aš esu suinteresuotas. Atsiprašau, tai yra ne mano reikalas, bet aš kaip pavyzdį jums sakau. Tai buvo persekiojimas už laisvą žodį. Bet vėlgi aš negaliu kaltinti visos darbo partijos in corpore. Aš noriu pasakyti, kad mes vieną kartą šioje salėje, jeigu gerbiame savo tautos išrinktą parlamentą ir patys save, sustatykime akcentus taip, kad nepaliktume atvirų klausimų. Ir išsiaiškinkime, kodėl ta byla buvo tempiama dabar, išsikvieskime tam tikrų institucijų vadovus ir vieną kartą pareikalaukime. Bet svarbiausia, man atrodo, jeigu mes sprendžiame problemą, tai spręskime ją sąžiningai nuo pradžios iki galo. O aš už savo žodžius, ką aš pasakiau Seimo salėje, pasižadu atsakyti. Bet, ponia Graužiniene, nepripaišykite man tų žodžių, kurių aš nepasakiau. Yra stenograma.

PIRMININKAS. Laikas!

A.MATULEVIČIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar dėl tolesnio mūsų darbo. Diskusija baigta. Mums lieka motyvai ir dar kai kurie dalykai. Aš viską iš eilės. Minutėlę, jeigu galite, kolega, lukterkite.

Mums reikės dabar pasakyti kalbas dėl balsavimo motyvų, daugiausiai 4 – už, 4 – prieš. Turime pasitvirtinti slapto balsavimo biuletenį ir susitarti, kur tas vyks, nes pirmą kartą tas turėtų vykti čia, greta. Iš eilės. Bet prieš tai – kolega Z.Balčytis. Prašom.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų gerbiamasis kolega Algis paminėjo, kad jis už viską atsako, bet, kaip aš suprantu… Algi Matulevičiau, kaip suprantu… Jūs turbūt supainiojote pavardes, kurios prasideda iš B raidės. Mes komitete su jumis nedirbome. Jūs paminėjote Z.Balčytį.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Aš atsiprašau, aš turėjau omeny gerbiamąjį R.Bašį. Supraskite, tai yra neeilinis klausimas, ir aš tikrai jaudinuosi.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, minutėlę. Dabar aiškinsimės, kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, o slapto balsavimo biuletenis yra tradicinis – dėl R.Kšanienės atleidimo iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės pareigų. Yra du variantai – atleisti ir neatleisti. Nereikalinga reikia išbraukti. Jeigu manote, kad reikia atleisti, reikia išbraukti žodį „neatleisti“, jeigu manote, kad reikia neatleisti, tada reikia išbraukti žodį „atleisti“. Žodžiu, palikti tą variantą… (Balsai salėje) Tokie biuleteniai buvo visą laiką. Pasirašo balsų skaičiavimo grupė, spalio 18 diena. Galime bendru sutarimu? Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, bet yra problema, kad sistema truputį stringa. Kolega V.Gedvilas. Prašom, kolega.

V.GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manyčiau, kad Seimo Darbo partijos frakcijos narių išvykimas pas Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą, švelniai tariant, yra politizuotas ir sureikšmintas. Buvo priimtas frakcijos sprendimas nuvykti į Maskvą, su pačiu V.Uspaskichu aptarti susidariusią situaciją ir pasiūlyti jam kuo greičiau grįžti į Lietuvą, pačiam aktyviai dalyvauti, padėti teisėsaugos institucijoms kuo greičiau baigti ikiteisminį tyrimą ir sudėti visus taškus ant „i“. Partijai tai labai svarbu, nes susitikimuose su rinkėjais buvo nuolat užduodami klausimai apie V.Uspaskicho grįžimą į Lietuvą. R.Kšanienė, kaip ir kiti Darbo partijos nariai, tik pasyviai stebėjo spaudos konferenciją ir nedarė kokios nors įtakos jos eigai. Manau, kad Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje išdėstyti motyvai dėl R.Kšanienės atleidimo iš Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė pareigų yra nepakankami. Mano manymu, komisijos kaltinimai, mesti gerbiamajai R.Kšanienei, yra nepagrįsti, todėl mes nedalyvausime balsuojant. Ačiū.

PIRMININKAS. Supratome. E.Klumbys. Prašom, kolega, tuoj bus įjungta, sekundę. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš iš esmės pasakiau motyvus, dėl kurių nepritariu šiam sprendimui, tačiau dar noriu pasakyti vieną dalyką. Atsižvelgdamas į tai, kad komisijos pirmininkės atleidimas iš esmės nieko nepakeis, ji ir toliau liks komisijos nare (kaip teigia iniciatoriai, būdama susikompromitavusi), ji vis tiek spręs mūsų likimus, visą šį spektaklį vertinu šiek tiek kitaip – kad valdantieji, pirmiausia socialdemokratai su konservatoriais, yra labai suinteresuoti užimti šios komisijos pirmininko postą. Aš nerandu kitų šio sprendimo motyvų. Beje, vienintelis būdas, kaip tai galima padaryti, yra tas, kad, kai nėra komisijos pirmininko, renkamas naujas pirmininkas. Turėdami pagrindinius kozirius, socialdemokratai su konservatoriais sėkmingai susitars dėl priimtiniausio žmogaus buvimo komisijos pirmininko poste. Tuo labiau kad mes puikiai prisimename, jog socialdemokratai ir konservatoriai iš esmės visą laiką, išskyrus tą laiką, kai buvo A.Monkevičius ir R.Kšanienė, turėjo šios komisijos pirmininko postą. Taigi iš esmės šio sprendimo potekstė yra aiški. Aš dar kartą raginu prieš darant šį sprendimą labai rimtai pagalvoti.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dabar kalbės A.Kubilius. Ruošiasi kolega P.Gražulis.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, norėjau pakalbėti dviem klausimais, pirmiausia dėl etikos ir moralės standartų Lietuvoje, kaip jie vystėsi per pastaruosius 17 metų.

Aš labai gerai prisimenu E.Klumbio labai ryžtingą ir aukštos moralės veiksmą tuometinės dar Sovietų Sąjungos Aukščiausiojoje Taryboje, kai jis pasakė, kad vienoje salėje su Tbilisio žudynių organizatoriumi nebus (atrodo, su generolu I.Rodionovu). Tai iš tiesų skambėjo kaip labai aukštos moralės ir etikos politiko pareiškimas. Dabar mes svarstome kur kas paprastesnį reikalą – vienos iš mūsų kolegių klaidą, kuri nedera su ta pozicija, kurią ji užima vienoje iš mūsų institucijų, tai yra Etikos ir procedūrų komisijoje. Klaida yra visiškai aiški ir čia nėra ką daug svarstyti. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės autoritetas yra svarbus visam Seimui, nes tai yra vienintelė galimybė mums turėti galimybę tvarkyti savo reikalus. Žiūrėdamas į tai, kaip tai yra svarstoma, negaliu atsistebėti, kaip per šiuos septyniolika metų sumenko mūsų politikos moraliniai ir etiniai standartai.

Kitas dalykas, apie kurį norėjau pakalbėti, yra toks. Atsiliepsiu į V.Mazuronio kalbą, nes jis, būdamas „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas, pasakė netiesą ir neteisingai paminėjo istorijos faktus. Aš turiu omeny jo užsiminimą apie neva buvusį Vytauto Landsbergio laišką Britanijos Karalienei. Nieko panašaus nebuvo, gerbiamasis Mazuroni, ir reikia nustoti kalbėti netiesą. Bet labiausiai mane, kalbant apie šią istoriją, sudomino labai akivaizdus faktas, kurį šiandien matome, kad tarp „Tvarkos ir teisingumo“ partijos, kitaip sakant, tarp Rolando Pakso, ir V.Uspaskicho yra akivaizdus bendrumas. Kas vienija? Vienija du dalykai – meilė V.Uspaskichui ir neapykanta V.Landsbergiui. Tą ir reikėjo parodyti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar P.Gražulis. Ruošiasi kolega A.Salamakinas. Prašom sekundę palaukti. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat norėčiau kalbėti apie politinės etikos standartus. Noriu pasakyti, kad iš esmės mūsų valstybėje jų neliko. Dar blogiau, kad visur labai akivaizdžiai taikomi dvejopi standartai. Jeigu šiandien tokiu pačiu lygiu dar aukštesnis pareigūnas – ministras R.Šukys, kuris sukūrė precedentą ir Etikos ir procedūrų komisija jį išteisino… Jeigu dėl jo būtų pasielgta principingai, jo elgesys būtų įvertintas ir jis būtų atstatydintas iš ministro pareigų, tai šiandien visiškai nekvestionuočiau gerbiamosios R.Kšanienės, kaip Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės, atstatydinimo. Tačiau tie patys Seimo nariai, kad ir A.Kubilius, kuris kalba apie moralę, apie aukštus standartus, taip pat Etikos ir procedūrų komisijos nariai konservatoriai, šiuo atveju ir taiko tuos dvejopus standartus – visiškai pateisina R.Šukio vizitą, o čia pliekia gerbiamąją R.Kšanienę. Gėda mūsų valstybei, kad taikomi dvejopi standartai. Pone Kubiliau, jūs galvojate, kad žmonės to nemato, kad jie negalvoja? Štai tai yra mūsų didžiausia problema, ir tai didžiausia problema jūsų, ponai konservatoriai, jūsų, kurie visus kitus teisiate, matote kiekvieno mažiausią nusikaltimą ir jį išpučiate taip, lyg būtų buvęs padarytas didžiausias nusikaltimas. Kalbėjo gerbiamoji L.Graužininė. Nuvažiavo net Europos Parlamento nariai, kurie atstovauja visai Europai, bet Europos Parlamentas jų elgesio nesvarsto, o mes svarstome. Vieniems, pasirodo, galima daryti viską, jie yra nebaudžiami, kitas yra už bet kokį menkniekį sutrypiamas. Štai koks yra blogis. Todėl aš apeliuoju į tuos Seimo narius, kurie turi bent kiek elementarios sąžinės, nesivadovauti dvigubais standartais ir nebalsuoti, kad gerbiamoji R.Kšanienė būtų atstatydinta.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Salamakiną. Prašom, kolega. Tuoj, tuoj. Sekundėlę! Prašom.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Įdėmiai klausiau kolegų kalbų ir nesupratau vieno – ar mes tikrai nenorime vienas kito girdėti, ar specialiai, kaip ir P.Gražulis, norime tą klausimą politizuoti. Juk praėjusioje kadencijoje buvo ne vienas ir ne du atvejai, kai kolegos iš Etikos ir procedūrų komisijos atsistatydino patys padarę net mažesnę klaidą. Etikos ir procedūrų komisija… Aš gerbiu visus komitetus: ir Kaimo reikalų komitetą, ir kitus, ir nėra komiteto, kuriam tikrai galima truputį daugiau nei Etikos ir procedūrų komisijai. Juk iš esmės galite pažiūrėti stenogramą – kai kurie Etikos ir procedūrų komisijos nariai vienareikšmiškai pasakė: mes atsistatydinsime iš komisijos, jei ponia pirmininkė liks toliau vadovauti šiai komisijai. Padarei klaidą, suprask, kad tai yra specifinė komisija, ir atsistatydink. Aš to ir linkėjau, kad geriau pasitraukti, išlikti garbingai, nekelti dabar valandos laiko sumaišties, o atsistatydinti. Jeigu vadinamieji keturi komunarai, kurie nuvyko į Baltarusiją, nors vienas iš jų būtų Etikos ir procedūrų komisijos nariu, o ne pirmininku, be abejo, mes būtume sprendę, kad jis pasitrauktų iš tos komisijos, bet nė vienas iš jų nebuvo Etikos ir procedūrų komisijos narys. Ponas R.Šukys, pone Petrai, taip pat nėra Etikos ir procedūrų komisijos narys. Jis pirmiausia yra Seimo narys. Ministro elgesį svarsto Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. (Balsai salėje) Aš nenoriu ginčytis, Petrai, su tavim, nes, man atrodo, tu maišai Dievo maną su kiaušiniene. Tuo ir noriu baigti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, visos kalbos baigėsi. Dar kartą prašyčiau dėmesingai išklausyti, kaip naudotis balsavimo biuleteniu. Gerbiamieji kolegos, čia yra du variantai. Reikia palikti tą, kuris jums priimtinas arba kuris jums mielesnis. Jeigu manote, kad kolegė R.Kšanienė turi likti savo pareigose, reikia perbraukti „neatleisti iš pareigų“, jeigu manote, kad reikia elgtis atvirkščiai – ją atleisti, reikia išbraukti „atleisti“. (Balsai salėje) Minutėlę! Paaiškinsiu iš naujo. Kol kas P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis Algimantai Salamakinai, aš manau, kad jūs turite prisiimti atsakomybę. Jūs išteisinote Etikos ir procedūrų komisijoje R.Šukį ir, kaip sako Liberalų frakcija, sukūrėte precedentą. Jie įspėjo, kad tuo precedentu gali pasinaudoti kiti politikai. Jeigu jūs išteisinote, kodėl nevažiuoti kitiems politikams ir nedaryti kito žingsnio, kurį jūs palaiminote? Prisiimk, Algimantai, atsakomybę ir atsistatydink iš Etikos ir procedūrų komisijos narių!

PIRMININKAS. Gerai. Dar išklausome J.Veselką. Prašom.

J.VESELKA (MSG). Gerbiamasis pirmininke, kadangi labai ilgai svarstote labai rimtą klausimą, aš taip susijaudinau ir noriu paklausti jūsų vieno dalyko. Atsakykite man tik „taip“ ar „ne“. Jeigu aš turiu Maskvoje moterį ir užsimanysiu sekmadienį pas ją nuvažiuoti meilės reikalais, ar reikės prašyti jūsų leidimo?

PIRMININKAS. Būtų ne pro šalį.

J.VESELKA. Ar reikės prašyti, ar tik būtų ne pro šalį?

PIRMININKAS. Būtų ne pro šalį. Ačiū. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ar tikrai supratote, kad reikia palikti tą teiginį, kuris jums priimtinas? Jeigu manote, kad reikia atleisti, tai nubraukiate tą, kuris jums netinka. Jeigu atleisti, vadinasi, reikia nubraukti „neatleisti“, jeigu manote, kad reikia palikti vietoje, tai yra neatleisti, nubraukti „atleisti“. Tai yra turi likti neperbraukytas, nepaliestas tas teiginys, už kurį jūs balsuojate. Kai paskui bus einama balsuoti, bus galima dar kartą paaiškinti.

Dabar, kolegos, noriu pasakyti, kad balsuoti reikės eiti per tas duris. Pirmąkart mes balsuosime šių rūmų fojė ir balsų skaičiavimo grupė irgi ten bus. Primenu balsų skaičiavimo grupę: kolega A.Bosas, V.Čepas išvykęs, tai frakcija siūlo, kad vietoje jo būtų kolega J.Juozapaitis, P.Gražulis (dėmesio, labai svarbi misija tamstos laukia), V.Grubliauskas ir V.Žiemelis. (Balsai salėje) Kai kurie negirdi. A.Bosas, J.Juozapaitis, P.Gražulis, V.Grubliauskas, V.Žiemelis. Balsavimas po Vyriausybės valandos – 13.40 val. fojė ir iki 14.10 valandos. 13.40 val., kad visi ramiai susirinktume, kad balsų skaičiavimo komisija būtų pasirengusi ir per pusę valandos. 14.10 val. Ar baigėme šį klausimą, ar dar A.Salamakinas nori tarti žodį? Prašom. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Negaliu vėl nereaguoti į Petro pasakymą. Pirmiausia, gerbiamasis Petrai, aš jau treji metai nesu nei Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas ir net ne pavaduotojas. Esu eilinis narys. Taigi kodėl jūs mane kaltinate ir dėl R.Šukio, ir dėl kitų? Aš esu eilinis narys, turintis vieną balsą ir turintis savo nuomonę. Apskritai, gerbiamasis Petrai, paskutinėmis dienomis tavo veiksmai man primena tą „davatką“, kuri pagadino orą Mišių metu, ir kaltina aplinkui kitus, kad visi kalti. Tai tau KGB vaidenasi, tai tu apkaltini ambasadorius, kas, manau, mūsų parlamentui tikrai garbės nedaro. Tu turi išskirtinę padėtį Seime ir tau daug kas atleidžiama. Ir šiandien tą patį Seniūnų sueigoje pasakė: ant Petro nereikia pykti.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Užtenka! (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau. Dėl to, kad kas buvo paminėtas, tuo labiau ne pavarde, žodį suteikia posėdžio pirmininkas, kai bus laiko. Mes jau viršijome grafiką, o jūs kalbėjote jau tris ar daugiau kartų.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo IV skyriaus papildymo ketvirtuoju skirsniu bei Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2369(2*)ES (priėmimas)

Penktasis darbotvarkės punktas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir įstatymo IV skyriaus papildymo ketvirtuoju skirsniu bei įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2369(2). Priėmimo stadija. Pagrindinio, tai yra Aplinkos apsaugos komiteto, vardu – kolega J.Jaruševičius. Prašom į tribūną.

J.JARUŠEVIČIUS (VLPDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas yra pagrindinis. Papildomi komitetai buvo Kaimo reikalų komitetas ir Žuvininkystės reikalų komisija. Aplinkos apsaugos komitetas, atsižvelgdamas į pateiktus Teisės departamento, Kaimo reikalų komiteto, Žuvininkystės komisijos pasiūlymus, pataisė įstatymą ir jam pritarė. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš, matyt, teisingai kolegą supratau. Pataisų nėra.

J.JARUŠEVIČIUS. Pataisų nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Gerai. Tada, gerbiamieji kolegos, ir pranešėjo noriu paklausti, ir visų, ar reikia balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? Nereikia balsuoti? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. Kompiuteryje matau, kad užsirašė I.Šiaulienė. Ar kalbėsite dėl balsavimo motyvų dėl Aplinkos apsaugos įstatymo? Ne. Ar E.Klumbys kalbės dėl šio įstatymo? Čia, matyt, kompiuteris šiek tiek mus painioja. P.Gražulis. (Balsai salėje) Nematau. Nėra. Tada prašom pasiruošti. (Balsai salėje) Dabar jau man nėra išeities, teks jam suteikti žodį. Prašom. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (TTF). Ačiū gerbiamajam pirmininkui, kad suteikėte žodį. Vis dėlto noriu dar kartą atsakyti gerbiamajam A.Salamakinui: gerbiamasis, kai buvo vertinamas R.Šukio elgesys Etikos ir procedūrų komisijoje, penki buvo už, nė vieno prieš. Kur tu esi tas vienas? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Labai atsiprašau, bet aš be reikalo tamstai suteikiau žodį. Reikėjo kalbėti apie Aplinkos apsaugos įstatymo projektą, o jūs nekalbėjote. Atsiprašau. Kolegos, prašom registruotis. Registracija. Būkit malonūs, prašom į savo vietas. Kolega Baranauskai, kolega Kamblevičiau, Petrai Gražuli, prašom. Kolegos, į savo vietas. Registruojamės.

Dėmesio! Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Prašom susikaupti, kolegos, ir balsuojame, ar priimame Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo kai kurių pakeitimų ir papildymų projektą. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, už balsavo 89, 3 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Kolegos, noriu konstatuoti labai svarbų dalyką – iš 55 šioje sesijoje nagrinėjamų vadinamųjų eurointegracinių įstatymų projektų pagaliau pirmas priimtas. Iš 55 – pirmas. Sveikinu visus ir save.

Konsulinio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2411(2*)ES (priėmimas)

Dabar trumpa serija kitų eurointegracinių projektų. Konsulinio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.XP-2411(2). Pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto vardu – pats pirmininkas J.Lionginas. Prašom į tribūną, kolega.

J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo buvo užregistruoti mano ir H.Žukausko pasiūlymai dėl Konsulinio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė šiuos pasiūlymus ir nutarė pritarti Seimo nario J.Liongino pateiktiems pasiūlymams (balsavimo rezultatai – bendru sutarimu) ir nepritarti Seimo nario H.Žukausko pateiktiems pasiūlymams (balsavimo rezultatai – bendru sutarimu).

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pirmas yra procedūrinis dalykas – ar skaičiuojame 29 balsus, kad galėtume nagrinėti šias abi pataisas? Nereikia? Yra 29, kad nagrinėtume? Sutinkame? Ačiū. Dabar pirmasis, kolega J.Lionginas jau pasakė ir komitetas pritarė. Ar reikia balsuoti, ar pritariam pagrindinio komiteto išvadai? Pritariam, ačiū. Kolegos H.Žukausko pasiūlymas. Prašyčiau, kad jis motyvuotų, nes nėra komiteto pritarimo. Tuoj, sekundę, prašom kantriai laukti. H.Žukauskas, prašom, jūsų pasiūlymas.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano pataisa, kaip aš minėjau pateikdamas mūsų komiteto nuomonę, yra dėl 6 straipsnio, t. y. dėl mokesčių lengvatų. Aš iš esmės siūlau šalia Seimo, Vyriausybės, ministerijų įrašyti ir savivaldybių atstovus. Dėl ko aš tai darau?

Praeitame posėdyje Biudžeto komiteto pirmininkas šiek tiek neteisingai pasakė, kad Šengeno ACQUIS reikalavimai prieštarauja šiems dalykams. Noriu pasakyti, kad pagal 2006 m. birželio 1 d. Tarybos sprendimą yra išvardytos tik trys kategorijos, kurioms suteikiama lengvata, t. y. vaikai iki 6 metų, moksleiviai, studentai ir trečiųjų šalių mokslo darbuotojai bei t. t. Visa kita yra valstybės reikalas. Jeigu mūsų valstybė pridėjo Seimo narius, Prezidentą, ministerijas, tai kodėl skriaudžiamos savivaldybės?

Aš labai prašau Seimo narius palaikyti šį pasiūlymą, įtraukti savivaldybes, nes tada ir jos galėtų turėti tam tikrų lengvatų pasikviesti iš svečių šalių savo partnerius ir vykdyti savo programas. Aš labai prašau Seimo narių palaikyti mano pasiūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas, prašom.

J.LIONGINAS. Mes labai įdėmiai nagrinėjom H.Žukausko pasiūlymą ir buvom pasikvietę ir Užsienio reikalų ministerijos atstovų. Problemos, kad savivaldybės galėtų pakviesti užsienio šalių atstovus dalyvauti jų organizuojamuose renginiuose, manau, nėra. Nes pagal mūsų nagrinėjamo įstatymo 6 straipsnio 13 punktą, jeigu savivaldybės iš tikrųjų organizuoja kokius nors renginius, galėtų kreiptis į mūsų užsienio atstovybes, t. y. ambasados lygiu arba, kur nėra ambasados, yra konsulinės įstaigos, ir faktiškai ten gali būti suteikta lengvata.

Užsienio reikalų ministerija ir mes matome pavojų, kad kai bus įtvirtinta įstatyme, jog bet kokiame savivaldybės organizuojamame renginyje… Pavyzdžiui, į kokį nors festivalį kviečia 200 trečiosios šalies piliečių, jiems visiems išduodamos Šengeno vizos. Kas užtikrins, kad iš 200 šimtas neatsiduria Portugalijoje ir tada juos Lietuvai reikia surasti ir pargabenti už savo valstybės lėšas. Dėl to mes ir nepritarėme H.Žukausko pasiūlymui.

Bet aš dar kartą akcentuoju, kad savivaldybės tokią teisę turi, ambasados nagrinėja jų prašymus. Iš tikrųjų esant reikalui nuo mokesčio už vizą, t. y. konsulinio mokesčio, kviečiami asmenys atleidžiami.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš noriu dar kartą kreiptis į kolegą H.Žukauską, kad jis mums palengvintų gyvenimą. Gal jūs atsiimate savo siūlymą? Ar reikalaujate balsuoti? Juo labiau kad reikia… Ne, dėl 29 susitarėm. Prašom, H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu pasakyti, kad visada buvau už tai, jog savivaldybės, jų funkcijos jėga, tikroji savivalda būtų plečiama. Aš negaliu atsiimti ir siūlau atvirkščiai – Seimo nariams palaikyti savivaldybes. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Bet reikia įsiklausyti į komiteto pirmininko nuomonę. Dabar aš noriu paklausti. Čia yra užsirašę kalbėti kolegos E.Klumbys, R.Dagys, A.Ažubalis dėl viso įstatymo ar dėl šio konkretaus? Dėl šio? Minutėlę. Dabar kalbama apie kolegos H.Žukausko pasiūlymą. Tai kas nori paremti? E.Klumbys? Dėl viso. Kolega A.Ažubalis dėl siūlymo? Gerai. A.Ažubalis, prašom dėl H.Žukausko siūlymo.

A.AŽUBALIS (TSF). Visų pirma vizų klausimas yra valstybės politikos įrankis. Palikti šį klausimą spręsti savivaldybėms nėra teisinga. Vizų politika yra bendra ir ją nustato ir vykdo Vidaus reikalų ministerija ir Užsienio reikalų ministerija, remdamosi tarptautiniais susitarimais ir Lietuvos įsipareigojimais. Dabar palikti laisvę savivaldybėms skamba labai viliojančiai, tačiau mes tikrai galim sulaukti įvairių precedentų, kurie atskirais atvejais gali būti nemalonūs Lietuvos Respublikai.

Todėl, aš manau, čia nereikia nieko išradinėti. Tos savivaldybės, kurios nori draugauti, manau, jų svečiai suras lėšų susimokėti už Lietuvos vizas. Aš čia nematau didelės problemos. Taigi sakyčiau, kad ši pataisa yra nepriimtina.

PIRMININKAS. Supratom. Nematau, kad kas būtų užsirašęs kalbėti už pataisą, todėl prašom balsuoti. Kolegos, dėmesio! Penkiolikos sekundžių registracija. Registruojamės, kolegos.

84 Seimo nariai. Prašom balsuoti. Kas remiate kolegos H.Žukausko pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, prašom balsuoti. Prašom balsuoti. Kolegos, remiantys H.Žukausko pataisą, balsuojate už, arba spaudžiate pliusą, kurie palaikote pagrindinio komiteto poziciją, balsuojate kitaip.

Už – 18, prieš – 27, susilaikė 33. Nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, kadangi čia šiuo įstatymu nustatoma nauja Konsulinio mokesčio įstatymo redakcija, tai pagal mūsų nagrinėjamą įstatymą yra aptartas 1 straipsnis. Mes pritarėme kolegos J.Liongino pasiūlymui ir nepritarėme kolegos H.Žukausko pasiūlymui. Ar galime pritarti visam 1 straipsniui, t. y. patvirtinti Konsulinio mokesčio įstatymo kitokį išdėstymą? Ar nori kas kalbėti, ar nori kas balsuoti? Galime pritarti? Ačiū.

Dabar 2 straipsnis, kurį siūlo kolega J.Lionginas ir kuriam pritarė komitetas, kad įstatymo įsigaliojimo datą nustatytume nuo 2008 m. sausio 1 dienos. Ar reikia dėl to balsuoti, ar galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu? Ačiū.

Štai dabar, gerbiamieji kolegos, jau dėl viso įstatymo. Pirmasis – E.Klumbys. Prašom dėl viso įstatymo.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų nauja redakcija, bet šio įstatymo naują redakciją buvo galima parengti ir rimčiau. Pavyzdžiui, man nelabai suprantama, kodėl dėl konsulinio mokesčio mokėjimo yra daroma išlyga Lietuvos bankui. Iš kur jis atsiranda kaip pateptasis, nes įstatymo 2 straipsnyje yra parašyta, kad konsulinį mokestį moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką? Manau, Lietuvos bankas yra pati turtingiausia įstaiga, turinti pinigų, o iš šio įstatymo projekto galima suprasti, kad konsulinis mokestis jam yra labai didelė našta ir kad labai atims pinigų iš jo iždo. Todėl negaliu pritarti šiam įstatymo projektui, kai yra tokios, netgi pasakyčiau, diskriminacinės nuostatos vieno juridinio asmens atžvilgiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar A.Ažubalis? Turbūt ne. Daugiau norinčių kalbėti nėra. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, tuoj dar kartą registruosimės, gal taupant laiką iš karto 15 sekundžių registracija. (Balsas salėje) Ne. Kadangi kai kurios Seimo narės nori spėti į savo vietas, tai tada normali registracija. Prašom. Registracija. Kol registruojamės, dar kartą noriu priminti, kad mes priimame naują Konsulinio mokesčio įstatymo redakciją su dviem kolegos J.Liongino pataisom, o kolegos H.Žukausko pataisai nepritarta. Svarbiausia įsigaliojimas – nuo sausio 1 dienos.

Gerbiamieji, užsiregistravo net 98 Seimo nariai. Taigi prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Konsulinio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas, arba, tiksliau tariant, nauja šio įstatymo redakcija, prašom balsuoti.

Už – 90, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas priimtas. Gerbiamieji kolegos, tai jau antras iš 55 įstatymų. Jeigu tokiais tempais, gal planus ir įvykdysime.

Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2412(2*)ES (priėmimas)

Dar trečiasis, taip pat iš eurointegracinės serijos, Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2412. Priėmimo stadija. Reikia manyti, jis susijęs su ką tik priimtuoju. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas J.Lionginas. Prašom, kolega.

J.LIONGINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo buvo registruota taip pat viena mano pataisa. Esmė paprasta, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2008 m. sausio 1 dienos. Daugiau pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Siūlau pradėti priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia procedūros yra tos pačios. Ar reikia ieškoti 29 balsų, kad nagrinėtume kolegos J.Liongino pasiūlymą dėl įsigaliojimo datos? Nereikia. Bendru sutarimu.

Ar dabar galime pritarti šiam papildymui, t. y. kad būtų 2 straipsnis ir įsigaliojimas nuo 2008 m. sausio 1 dienos? Galime pritarti? Ačiū.

Kitas procedūrinis dalykas. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo, nes čia yra tik du straipsniai? Niekas nenori kalbėti? Prašom. Dabar jau trumpoji registracija, kolegos. Trumpoji registracija, prašom registruotis, kolegos! Registracija, kolegos, ir 15 sekundžių. Jau liko 5 sekundės.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas, prašom balsuoti.

Kolegos, 79 – už, 1 – prieš, 1 – susilaikė. Šis įstatymas priimtas. Vadinasi, šiandien mes priėmėme net tris eurointegracinius įstatymus iš 55.

Kolega E.Zingeris. Prašom.

E.ZINGERIS (TSF). Dėl technikos nenuspaudžiau. Įskaičiuokite mano balsą už.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Emanueli, toks įspūdis, kad jūs ar atpratote nuo mūsų technikos, ar dar nepripratote? (Balsai salėje)

E.ZINGERIS. Yra, yra.

PIRMININKAS. Ir tas, ir tas. Gerai. Ačiū.

E.ZINGERIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Priskaičiuojame ir kolegos balsą. Vadinasi, yra… (Balsai salėje) Ir dar vienas? Gerai. Daugiau neskaičiuosiu. Du balsai – kolega A.Sysas, kolega A.Sereika. Vadinasi, plius 3 balsai.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos AB „Alytaus tekstilė“ sužlugdymo aplinkybėms ištirti sudarymo“ projektas Nr.XP-2531 (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, iki pertraukos rytinio posėdžio darbotvarkės 7 klausimas, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos AB „Alytaus tekstilė“ sužlugdymo aplinkybėms ištirti sudarymo“ projektas, registracijos Nr.XP-2531. Primenu, kad pavadinimas yra pakeistas. Ar į tribūną kolega K.Daukšys eitų, ar kolegė Z.Žvikienė? Prašom. Z.Žvikienė. Čia mums liko, gal pranešėja pasakys, bet kol ji ateis, aš greitakalbe pasakysiu, susitarti dėl pirmininko ar pirmininkės ir priimti visą nutarimą. Prašom. Z.Žvikienė.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip žinome, po svarstymo buvo pritarta komisijos skaičiui ir komisijos sudėčiai ir dėl šito straipsnio lyg ir nereikėtų sugrįžti. Šiandien mus pasiekė siūlymas komisijos pirmininku paskirti R.Ačą. Aš nežinau, gal su posėdžio pirmininku reikėtų pasitarti, kaip dabar reikėtų balsuoti už visą nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Ne, kolege, mes pirmiausia turėsime balsuoti už tą straipsnį. Kadangi yra pateiktas siūlymas, tai siūlymo autoriai turėtų motyvuoti. Ar kolega V.Mazuronis, ar kuris kitas? (Balsai salėje) Dėl interesų konflikto tegul kas nors kitas pasakys, nes kolegai R.Ačui, matyt, čia neišeina. Kolega E.Klumbys. Prašom. Tuoj įjungsiu. Gerbiamoji pranešėja, gal jūs lukterkite, gal reikės reaguoti. Pabūkite čia arba kaip jums patogiau, ir man bus ramiau.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, ši pozicija, mes matome, kelia daug aistrų. Kai vyko nutarimo priėmimas praeitą posėdį, tai ten buvo, kaip supratau, komisijos pirmininke pasiūlyta Z.Žvikienė. Paskui išplaukė A.Endzino kandidatūra. Aš manau, kad šitos aistros kelia daug įtarimų ir galbūt čia vyksta kažkoks 2K projekto tęsinys, todėl mes siūlome savo frakcijos atstovą R.Ačą.

PIRMININKAS. Kolegos, manau, būtų paprasčiausias sprendimas, kad mes balsuotume alternatyviai. Jeigu per alternatyvų balsavimą nebus pakankamos daugumos už vieną ar kitą kandidatą, tada dar kartą balsuosime. Jeigu per alternatyvų balsavimą vienas iš kandidatų, ar kolega A.Endzinas, ar kolega R.Ačas, gauna daugiau negu pusę balsų nuo balsavusių, o ne nuo registruotų, tada antro balsavimo nereikia. Jeigu gauna tiktai vienu ar dviem balsais daugiau, bet tos daugumos nepakanka, tada už tą, kuris gauna daugiau balsų, balsuojama antrą kartą. Ar aišku? Gerbiamoji pranešėja sutinka?

Z.ŽVIKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad oficialiai pasiūlymas dėl A.Endzino kandidatūros į šios komisijos pirmininkus nėra pateiktas, todėl aš manau, kad mes turėtume teisę balsuoti tik už pateiktą kandidatą R.Ačą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Susirinko komisija ir tai mums buvo pranešta. Jeigu komisija nesusirinko, tada iš viso balsavimo nebus, tegu komisija raštu pateikia, nes žodžiu tai buvo pateikta. J.Razma, prašom. Minutėlę!

J.RAZMA (TSF). Nežinau, kas čia abejoja, ar komisija buvo ar nebuvo susirinkusi. Buvo tikrai sutartas laikas, buvo du trečdaliai komisijos narių ir mes balsavome aptarę visas galimas kandidatūras. Ten buvo paminėta ir pono R.Ačo kandidatūra. Balsavimą santykiu 5:3 laimėjo A.Endzinas. Manau, balsuoti, jeigu mes taip buvome sutarę, kad komisija daro teikimą, pirmiausia turi būti teikiama A.Endzino kandidatūra, o ne kažkokios alternatyvos. Jeigu ji nebus patvirtinta, tada komisija turėtų vėl susirinkti ir siūlyti kitą kandidatūrą. Aš taip įsivaizduoju procesą.

PIRMININKAS. Seimas gali apsispręsti ir taip, ir taip. Kol kas E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tam tikrą nuostabą kelia tokia eiga. Turi būti viskas registruojama Statuto nustatyta tvarka ir jeigu yra kokių nors pasiūlymų šitam, kiek aš pamenu iš atminties, 4 straipsniui, tai yra aiškiai užregistruotas pagal Statuto reikalavimus mūsų frakcijos atstovas, tai ir prašau balsuoti už jį. O jeigu komisija nesugebėjo net tokio klausimo išspręsti, tai aš abejoju, ar ji rimtesnius klausimus sugebės išspręsti. Todėl siūlau balsuoti už pasiūlytą kandidatūrą, o jeigu nesurinks reikiamo balsų skaičiaus, tada spręsim dėl kitų variantų.

PIRMININKAS. Ačiū. Vieną minutę! Gerbiamieji kolegos, praeitame posėdyje buvo Seimo pavedimas, kad komisija pasiūlytų. Komisija pasiūlė. Iš tikrųjų vieno formalaus elemento, t. y. protokolo išrašo, mes neturime. Todėl dabar, gerbiamieji kolegos, svarstant šį klausimą pertrauka, tegu komisija pateikia išrašą iš protokolo ir tada balsuosim dėl abiejų kandidatūrų. Ačiū, klausimas baigtas.

Dar kolega Z.Balčytis. Prašom.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tai iš tikrųjų kelia labai didelę nuostabą. Pirmiausia Darbo partijos pirmininkas ir frakcijos vadovas K.Daukšys visus mus surinko ir kaip iniciatorius turėjo pateikti reikiamą dokumentą. Manau, kad ateityje tokių dalykų mes jau nebegalime patikėti. Mes balsavom, visi pritarė balsavimo rezultatams, kad jis atitiko procedūras, o dabar lyg ir atsiranda kažkokie kiti svarstymai. Todėl jokių pertraukų siūlau nedaryti. Yra visi mūsų nariai, kurie buvome ir aiškiai apsisprendėme dėl vienos ar kitos kandidatūros. Siūlau balsuoti pirma už A.Endziną, o antra – už alternatyvų pateiktą kitą kandidatą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. V.Mazuronis.

V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man tikrai gerbiamąjį buvusį ministrą lyg ir negražu mokyti, bet turi būti raštiškai pateiktas siūlymas, o jo nėra. Tai yra akivaizdu. Mūsų pasiūlymas yra užregistruotas raštiškai. Jūsų raštiškai pateikto pagal Statutą nėra. Gerbiamasis ministre, negi jūs ir pinigus taip skirstėte? Tai vienas dalykas. Reikia balsuoti, balsuoti už pasiūlymą, kaip reikalauja Statutas.

PIRMININKAS. Tuoj. J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ne pirmą komisiją mes sudarome. Prisiminkite, kaip būdavo ankstesniais atvejais. Pavardės buvo siūlomos išvis ekspromtu salėje. Prisiminkite, kaip J.Abromavičiaus žūties aplinkybių tyrimo komisiją sudarėme. Ekspromtu prieš pat balsavimą atsirado nauja L.Graužinienės kandidatūra. Anksčiau niekas raštu neteikdavo. Kai dar pati komisija yra be pirmininko, kas ten tą protokolą rašys. Čia vieni į kitus rodom. Aiškios yra pavardės, aiškūs siūlymai – galime spręsti.

PIRMININKAS. Gerai, ir dar Z.Balčytis. Prašom.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Iš tikrųjų manau, kad mes ateityje turime susitarti, jeigu mes kalbame vienu klausimu, nereikėtų eiti į praeitį. Nes gerbiamajam V.Mazuroniui aš irgi galėčiau užduoti retorinius klausimus dėl jo architektūrinių gabumų. Bet aš manau, kad iš tikrųjų etika reikalauja, jeigu sprendžiame vieną klausimą, tai nereikėtų grįžti į praeitį. Valentinai, irgi, kiek žinau, ne visi pastatai buvo teisingai padaryti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai, aš siūlau baigti. Dar kartą V.Mazuronis, ir sprendžiam. V.Mazuronis.

V.MAZURONIS. Gerbiamasis buvęs ministre, man labai gaila jus dar kartą taisyti. Visi pastatai stovi, labai gražūs ir labai gerai padaryti. Ačiū už reklamą.

PIRMININKAS. Eisim lankyti.

V.MAZURONIS. Dabar iš esmės. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu yra tokia situacija, tai mes siūlome – balsuokime alternatyviai ir išspręsim tą klausimą.

PIRMININKAS. Gerai. Štai yra tinkamas pasiūlymas, todėl prašome registruotis ir balsuosime alternatyviai. Registruojamės. (Šurmulys salėje)

Kolegos, užsiregistravo 89 Seimo nariai. (Balsas iš salės: „Mano rodo 113“.) Mano kompiuteris nesikoreliuoja su kitais, vadinasi, patikėsime didesniu kompiuteriu ir didesniu ekranu – 113. Dėmesio! Alternatyvus balsavimas. Mygtukas „už“, arba „plius“, – už kolegą A.Endziną, kurį pasiūlė komisija. Ir mygtukas „prieš“, arba „minus“, – už kolegą R.Ačą, kurį pasiūlė „Tvarkos ir teisingumo“ (liberaldemokratų) frakcija. Pagal tai, kiek bus balsų, skaičiuoju čia nuo balsavusiųjų, tada ir spręsim, ar klausimas iškart išspręstas, ar reikės antrą kartą balsuoti. Ar aišku? Dar kolega Z.Balčytis. Prašau.

Z.BALČYTIS. Aš atsiprašau, kad šiandien taip aktyviai. Mūsų kai kurie frakcijos nariai registravosi ir neveikė aparatūra. Gal būtų galima dar kartą registruotis?

PIRMININKAS. Gerai, dabar bus trumpa registracija. Kolegos, prašome į savo vietas. 15 sekundžių registracija. Prašome registruotis. Kartojam. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 111 Seimo narių.Kolega A.Butkevičius, turėsim galvoje, pakels ranką balsuodamas. Dėmesio! Balsavimas alternatyvus: mygtukas „už“, arba „plius“, – kolega A.Endzinas, mygtukas „minus“, arba „prieš“, – kolega R.Ačas. Ar aišku? Prašom balsuoti. Mygtukas „plius“ – kolega A.Endzinas, mygtukas „minus“ – kolega R.Ačas.

Už – 79, prieš – 1, susilaikė 1. Kolega A.Endzinas, antrą kartą balsuoti nereikia. Ar reikia dar sykį balsuoti už 3 straipsnį? Nereikia. Ačiū.

Dabar dėl viso nutarimo. Primenu, kad yra priimtos kai kurios kolegos J.Razmos pataisos dėl nutarimo pavadinimo pakeitimo ir dėl kai kurių punktų papildymo. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Aš matau kompiuteryje B.Vėsaitę, H.Žukauską, Z.Balčytį. Ne šituo klausimu? Dėl viso? Tai prašom. B.Vėsaitė pirmoji. Pradedame nuo moterų, prašom nesiginčyti.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau įvardinti, kas yra tikrieji „Alytaus tekstilės“ žudikai. Tai yra būtent globalizacijos procesai. Kapitalo nusiurbimas iš Europos į Aziją ypač palietė tekstilės pramonę, todėl 40 mln. litų, kuriuos Vyriausybė skyrė gelbėdama „Alytaus tekstilę“, mano galva, yra lėšos, išmestos į balą. 2004 m. liberalizavus prekybą su Kinija, padėtis visos Europos tekstilės pramonėje, taip pat ir „Alytaus tekstilėje“ ypač pablogėjo. Bet tuometiniai ministrai, kurie ministravo 2004–2006 m., tiesą sakant, nesiėmė ryžtingų priemonių ir nepasakė sąžiningai žmonėms, kad šita įmonė neturi ateities. Aš priminsiu, kas tada buvo ministrai. Tai buvo V.Uspaskichas ir K.Daukšys. Tie patys „darbiečiai“, kurie patys muša, patys ir rėkia. Skolos už elektrą jiems valdant padidėjo iki 8 mln. Lt, už šilumą – iki 4 mln. litų. O 2007 m. šitos įmonės skolos užaugo iki 20 mln. litų. Jeigu prisimenate, energetikai grasino išjungti elektrą, šilumą, todėl Vyriausybė pasirinko greitą sprendimo būdą, tai yra viešą akcijų pardavimą, dar tikėdamasi išgelbėti šitą įmonę, nes bankroto procedūros būtų užsitęsusios daug ilgiau.

Mielieji „darbiečiai“, iš tikrųjų nereikia veidmainiauti ir lieti krokodilo ašarų dėl „Alytaus tekstilės“ darbuotojų. Jos nudžius jau kitą savaitę, kai baigsis rinkimai Dzūkijos vienmandatėje apygardoje. Aš matau šitos komisijos kūrimą kaip šitų nelaimingų darbuotojų balsų medžioklę. Sudarydami šitą komisiją jūs kišatės į prokuratūros, FNTT ir Valstybės kontrolės darbą, nes ūkio ministras pats kreipėsi dėl šitos įmonės bankroto. Be to, jūs darote meškos paslaugą…

PIRMININKAS. Kolege, laikas!

B.VĖSAITĖ. …buvusiems darbuotojams, nes šitie žmonės, jeigu bus sudaryta komisija, negalės pasinaudoti Europos globalizacijos fondu persikvalifikavimui.

PIRMININKAS. Laikas!

B.VĖSAITĖ. Taigi nedarykite klaidos ir nedarykite žalos šitiems žmonėms. Aš esu prieš komisiją ir kalbu tai Socialdemokratų frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys – nuomonė už. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, atsimindamas jūsų pasakymą, kad jūs suteikiate žodį pirmiau moterims, man neišeina kalbėti prieš gerbiamąją V.Baltraitienę, tai aš turiu kalbėti po jos.

PIRMININKAS. Prašom. Labai malonu, kad jūs taip elgiatės, matyt, ir likusią kadencijos dalį bus lygiai toks pat korektiškas elgesys. V.Baltraitienė, o po to H.Žukauskas. Sekundę, kolege. Prašom.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū ponui Egidijui už tokį gestą. Aš kalbėsiu labai trumpai ir nedemonstruosiu tokių pasisakymų ir tokių „žinių“ kaip ponia B.Vėsaitė. Aš tik noriu trumpai pasakyti, kad ne pirmą komisiją sudarome. Kartais komisijos darbas galbūt neturi kokių nors lemiamų sprendimų, bet žmonėms pateikia visą aiškumą, kas vyksta mūsų valstybėje. Aš pasisakau už tą komisijos sudarymą, kad būtų priimti kokie nors sprendimai ir kad tikrai visiems žmonėms, ne tik „Alytaus tekstilės“, bet visos Lietuvos žmonėms būtų aišku, kas už ką atsako mūsų valstybėje, ar iš viso yra kas atsako už tuos ekonominius ir politinius procesus. Aš už komisijos sudarymą.

PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą kalbą. Dabar H.Žukauskas. Prašom, kolega.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, brangūs kolegos, aš tikrai matau, kad jūs arba neturite darbo, arba nežinote, ką reikia Seime daryti apskritai. Aš noriu jums priminti, kad mes vis dėlto priimame įstatymus, bet nesiaiškiname savo santykių kurdami komisijas. Aš suprantu, kad artėja rinkimai, yra nemokamos tribūnos, gera reklama, nes Rinkimų įstatyme mes daug ką panaikinome, gera tribūna šitam dalykui vykdyti. Bet šitas Seimas, šita Seimo kadencija pasižymi tuo, kad nieko daugiau rimtesnio nedaro, kaip tik kuria komisijas. Šiaip, galiu pasakyti, paskaičiuokite ir pamatysite. Vien ponas V.Uspaskichas buvo sukūręs keturias komisijas. Alytus nusipelnė jau antros komisijos. Neįsivaizduoju, kodėl tas miestas arba rajonas toks svarbus. Aišku, tenai rinkimai.

Aš siūlau dirbti savo darbą, nejuokinti publikos ir neduoti žurnalistams geros medžiagos, kad Seimo nariai vienas ant kito pilstytų kažkokį purvą. Vis tiek šitas kelias visiškai niekur neveda. Aš prieš tokių komisijų iš esmės sudarymą. Tuoj mes svarstysime dar vieną komisiją, kur konservatoriai bus pavadinti teroristais, bus dar įdomiau. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Neužbėkime už akių. Dabar – subtilusis E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū jums už tokius komplimentus. Aš noriu pirmiausia pacituoti Ekonomikos komiteto pirmininkės pasakytus žodžius, nuo ko ji pradėjo savo kalbą prieš, kad tikrasis „Alytaus tekstilės“ žudikas yra globalizacija. Tačiau aš noriu taip pat pasakyti, kad patys didžiausi globalizacijos rėmėjai Lietuvoje yra socdemai ir konservatoriai. Štai yra didieji „Alytaus tekstilės“ žudikai. Aš noriu šitą savo kalbą pagrįsti ir faktais. Kadangi „Alytaus tekstilė“ iš esmės buvo privatizuota ūkio ministru esant Vincui Babiliui, ne V.Uspaskichui, ne K.Daukšiui, o V.Babiliui, ir „Alytaus tekstilė“ buvo parduota konkurentams, kurie iš principo ir nužudė. Tada jos žudymas prasidėjo, „Alytaus tekstilės“. Kodėl šitie dalykai užmirštami, gerbiamieji kolegos? Ne globalizacija nužudė, o nužudė privatūs interesai. Ir aš manau, kad dėl to reikia išsiaiškinti viską nuo pradžių, kas buvo su ta „Alytaus tekstile“. Lengviausia kaltinti globalizaciją, kaltinti Kiniją, kaltinti Maskvą, kaltinti dar kažką, o tuos tikruosius kaltininkus po šitais milžinais paslėpti. Aš manau, kad komisija padarys savo darbą, ji ištirs, kas priklauso, ir pasakys tuos tikruosius veikėjus, kurie prisidėjo prie „Alytaus tekstilės“ nužudymo.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Z.Balčytis. Prašom.

Z.BALČYTIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Daug diskusijų dėl pačios globalizacijos apibrėžimo. Aš manau, mes, kaip Seimo nariai, privalome skaitytis su pasaulinių reiškinių tam tikra įtaka ne tik mūsų kasdieniniam visuomeniniam gyvenimui, bet ir ekonominiam gyvenimui. Globalizacija turi ir neigiamų, ir teigiamų padarinių. Tam tikra lengvosios pramonės situacija yra pripažįstama tiek Europoje, tiek visame pasaulyje… yra prie neigiamų reiškinių atskirų valstybių ekonomikai.

Čia ne kartą buvo paminėti tam tikri globalizacijos fondai, kurie leistų mums, kaip Lietuvos valstybei, gauti tam tikrą dalį pinigų. Juos būtų galima labai konkrečiai panaudoti tiems patiems Alytaus darbuotojams, kurie dėl tų padarinių ir buvo… Sukelti tam tikro bankroto procedūras. Iš tikrųjų ekonomika tokia. Mes privalėjome, arba globalizacija leido, nuo vežimo pereiti prie žigulių, po to nuo žigulių pereiti prie geresnės markės automobilių, ir tai yra teigiami padariniai. Mes turime skaitytis su šiais reiškiniais. Vienų ar kitų komisijų sudarymas mums nieko aiškesnio neparodys, nes dalis medžiagos yra riboto naudojimo ir kai ko nebus galima aiškiai ir viešai teikti bei platinti. O Seimo nariai ir šiandien gali labai lengvai susipažinti su visa medžiaga, kuri yra tiek Vyriausybėje, tiek Seime. Todėl aš manau, kad tai yra dar vienas žaidimas žmonių jausmais. Šios komisijos išvados nieko gera neduos, todėl siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, sveikinu už šią iniciatyvą, nes ji veda labai toli. Aš įsitikinęs, kad, sudarę šią komisiją, mes dar turėsime sukurti daugybę komisijų visoms bankroto istorijoms, įvykusioms Lietuvoje per septyniolika metų, pradedant „Inkaru“, „Ekranu“ ir t. t., ištirti. Čia visas tirsime.

Antras dalykas, kitas žingsnis, – mes turbūt tirsime visas privatizuotas įmones, kurios prarado darbuotojų, sumažino darbininkų skaičių, pavyzdžiui, „Lentvario kilimai“, arba kurios pradėjo dirbti nepelningai. Logika yra tokia. Mes turime tirti visus kiekvienos privatizuotos įmonės ekonominius procesus, ypač jeigu šios įmonės bankrutavo. Akivaizdu, ką mes turėsime daryti toliau. To pasekmės man irgi yra visiškai akivaizdžios. Šiaip jau rinkos ekonomikos sąlygomis viena iš sąlygų yra lengvas įėjimas į rinką ir lengvas išėjimas iš jos, kitaip sakant, lengvas įmonės bankrotas. Kiek aš suprantu, mes dabar pradėsime nagrinėti kiekvienos įmonės bankrotą, nes logika yra tokia: jeigu įmonė bankrutavo, Seime turime sudaryti komisiją ir tirti tos įmonės bankrotą.

Kitas dalykas, ką mes turėsime Lietuvoje, tai turėsime Aleksandro Lukašenkos tipo ekonomiką, kai Prezidentas arba kokia nors frakcija spręs, kuriai įmonei galima bankrutuoti, kuriai negalima. Aš tikrai pasisakau už šios komisijos sudarymą.

PIRMININKAS. Po tokios argumentacijos – toks sprendimas, bet jūsų teisė. A.Sysas. Prašom, kolega. Ruošiasi paskutinysis kalbėtojas – kolega P.Vilkas.

A.SYSAS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes tikrai nenorime dirbti ir nenorime daryti tų sprendimų, svarstyti tų įstatymų, kurių laukia daugelis žmonių. Komisijos sudarymas yra politinis ir rinkimų žingsnis. Kitaip to negalime vertinti. Seime buvo sudaryta ne viena komisija dėl įvairių įmonių dalykų. Noriu priminti ir „Mažeikių naftą“, ir „Oruvą“, ir Panevėžio „Ekraną“. Vien Vilniuje bankrutavusi Kuro aparatūros gamykla buvo kur kas didesnė įmonė, kurios žmonėms buvo 160 mln. skolų. Man mojuoja J.Zinkevičiūtė. Ji nori priminti, kad dėl Naujosios Vilnios „Žalgirio“ staklių gamyklos buvo dvi komisijos. Ir kokius rezultatus mes turime? Aišku, papolitikavome, išsprendėme.

Aš nenoriu čia sakyti, kad tik globalizacija kalta dėl Alytaus. Noriu priminti, kad, jeigu jūs pažiūrėsite statistiką, Bankroto fondas per metus suteikia pagalbą maždaug tūkstančiui bankrutavusių įmonių. Aišku, jos nėra tokios didelės kaip „Alytaus tekstilė“, bet jeigu mes pažiūrėsime, prieš penkerius–šešerius metus mastai buvo gerokai didesni. Aš noriu paklausti: jeigu ši įmonė būtų likusi valstybinė, ką, ji nebūtų bankrutavusi? Mes toliau iš biudžeto duotume po 30, 50 mln. ir krautume į sandėlius produkciją?

Aš manau, daugelis čia turbūt balsavote už laisvąją rinką, balsavote už Konstituciją, už nepriklausomybę ir už laisvąją rinką. Tai dabar jūs norite ištirti, ar laisvoji rinka, kuri egzistuoja Lietuvos Respublikoje, turi gyvuoti, ar ją reikėtų dekretu pakeisti? Todėl grįžkime į darbus ir dirbkime tuos darbus, kurių iš mūsų laukia žmonės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega P.Vilkas. Prašom. Nuomonė už.

P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai, diskusijos ir kaltinimai yra gana aštrūs. Bet aš noriu pasakyti, kad bankrotas niekada savaime neatsiranda. Man teko nemažai metų dirbti gamyboje ir aš išgyvenau visus tuos atvejus, kai privatizavo, ypač kai valstybė turi daugumą akcijų, kaip ji veikia, kaip ji rūpinasi ta gamykla arba kokia nors įmone. Mano manymu, kai tūkstančiai žmonių neteko darbo, pasakyti, kad mes neturime tiems žmonėms pasakyti tiesos… Galbūt rezultato ir nebus, bet bus sužinota, kodėl jie liko be darbo, kodėl jie negauna atlyginimų ir kodėl jie iš viso yra pamiršti. Mano manymu, ši komisija tikrai yra būtina. Ji turi išsiaiškinti, pradėdama ne tik bankrotu, bet ir ankstesniais laikais, kai ji buvo privatizuota, kodėl ji buvo privatizuota ir kodėl nebuvo investicijų. Tai tikrai yra labai svarbu. Mano manymu, komisijos sudarymas yra laiku ir būtinas, todėl aš siūlau balsuoti už komisijos sudarymą.

PIRMININKAS. Aišku. Ir dar ministras nori tarti žodį. V.Navickas. Prašom.

V.NAVICKAS (VLPDF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau prieš balsavimą, prieš jums apsisprendžiant, keletą tokių minčių. Dėl „Alytaus tekstilės“ teisinių dalykų. Aš manau, kad daug nuveikė Antikorupcijos komisija, kuri dirbo vadovaujama N.Steiblienės. Pavartę tą medžiagą, joje rasite daugelį atsakymų, apie kuriuos jūs čia kalbate.

Antra. Šių metų kovo mėnesį aš parašiau laiškus Generalinei prokuratūrai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir Valstybės kontrolei. Tyrimas nebaigtas, jis tęsiasi. Pagrindinis klausimas yra tas, kurį jūs keliate, – kaip buvo panaudotos valstybės lėšos, kurios priimtais įstatymais buvo skirtos „Alytaus tekstilei“. Gavęs atsakymus, aš būtinai informuosiu jūsų komitetus, ir jūs taip pat galėsite susipažinti.

Trečias dalykas – dėl globalizacijos reiškinių ir pasekmių. Vyriausybė priėmė nutarimą dėl pasekmių „Alytaus tekstilei“ sušvelninimo. Vienas iš punktų, viena iš priemonių, yra kreipimasis į Europos globalizacijos fondą, kad būtų galima pagelbėti „Alytaus tekstilės“ žmonėms. Jeigu mes priimsime sprendimą ir sudarysime komisiją, Europos pareigūnai komisijos darbą ir to reiškinio nagrinėjimą vertins ne kaip natūralų procesą, o kaip kitokių nors įtakų paveiktą procesą. Tokiu atveju mes prarandame bet kokią galimybę pasinaudoti šio fondo lėšomis ir jas skirti „Alytaus tekstilei“.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio, prašom registruotis. Prašom registruotis. Kolega Gedvilai, kolega Stankevičiau, kolega Zingeri, prašom. Prašom registruotis. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Kolegos, dabar žvilgtelkite pagal… Dar kartą pasižiūrėsime. Prašom žvilgtelėti, ar visi. Kolega A.Butkevičius yra Seimo ignoruojamas. Būkite malonus atsargiai išimti ir įdėti savo kortelę. Dabar 15 sekundžių registracija. Dar kartelį prašom registruotis. Gerbiamasis kolega Pekeliūnai, prašom dar kartą registruotis. 15 sekundžių. Registruojamės. Teisingai, dar blogiau. Nebent kas nors registravosi už kitą. (Balsai salėje) Kolegos, viskas jau susitvarkė. Daugiau nesiregistruosime, dabar paskutinį kartą ir vėl 15 sekundžių. Prašom susikaupti ir ramiai paspausti bet kurį mygtuką. Trumpoji registracija.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Daugiau neišeina. Prašom susikaupti ir balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą (primenu) su kolegos J.Razmos pataisomis, įskaičiuojant ir pavadinimo keitimą. Taigi kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. 44 – už, prieš – 30, susilaikė 22. Nutarimas nepriimtas.

Kolega K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, gaila, kad nepriimtas nutarimas. Kita vertus, manau, tie žmonės, apie kuriuos kalbama, iš komisijos darbo negaus nė vieno lito. Noriu pasakyti, kad Seimas galėtų priimti sprendimą pavesti Vyriausybei, kad ji kreiptųsi į Europos Sąjungos fondus, kurie yra vadinami bankroto kompensavimo fondais… (Balsai salėje) Ten yra apie 1 mlrd. litų, o Lietuva, kiek žinau, niekada nesikreipė ir neprašė. Tai būtų kur kas protingiau padaryta.

PIRMININKAS. Kolega, aš siūlau, kad jūs savo mintį suformuluotumėte raštu.

K.GLAVECKAS. Gerai. Ačiū. Padarysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolega H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš sveikinu blaiviai mąstančius Seimo narius, priėmusius tokį sprendimą. Kartu noriu paraginti ir dar kartą pabrėžti tai, ką sakė ūkio ministras V.Navickas. Visi klausimai, į kuriuos reikia atsakyti, yra pateikti. Belieka tik sulaukti įvertinimo ir priimti tokį sprendimą, kokio reikia. Labai ačiū, gerbiamieji kolegos.

PIRMININKAS. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS (TTF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, bet šitos komisijos pirmininką patvirtinome. Tai dabar reikia atšaukti, kaip čia dabar yra? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolega, negi aš tamstai, dirbančiam kelintą kadenciją Seime, turiu aiškinti, ar vieno straipsnio aprobavimas reiškia ir viso nutarimo priėmimą? Ačiū už „šposą“.

Kolega V.Navickas. Prašom.

V.NAVICKAS. Čia dėl gerbiamojo K.Glavecko iniciatyvos, kad Vyriausybei reikėtų pavesti atlikti tam tikrus darbus. Norėčiau gerbiamiesiems Seimo nariams pasiūlyti paskaityti Vyriausybės priimtą nutarimą specialiai tuo klausimu. Jeigu ten nebus tų jūsų minimų dalykų, tada būtų prasmė, bet jeigu ten yra, ypač dėl globalizacijos fondo, tie sprendimai jau yra priimti. Vyriausybė dirba šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kiek dabar iš viso yra čia? Minutėlę! Jau reikia skelbti pertrauką, mes vėluojame… (Balsai salėje) Prašom. Kolega D.Jankauskas.

D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Aš tik noriu informuoti kolegas Seimo narius, kad Audito komitetas turi Valstybės kontrolės atlikto audito ataskaitą apie „Alytaus tekstilės“ gaivinimo plano vykdymą. Mes kur kas plačiau analizavome situaciją, ir noriu patikinti, kad Audito komitetas, kiek yra iškėlęs klausimų, į juos ir atsakys svarstydamas medžiagą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Endzinas. Prašom.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Aš norėčiau pritarti kalbėjusiam Audito komiteto pirmininkui. Komiteto posėdžiai yra atviri ir į visus iškeltus klausimus, taip pat ir į tuos, kurie šiandien buvo keliami, galima išgirsti atsakymus, tik reikia norėti girdėti. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Geras pasiūlymas. Ir R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Pone pirmininke, iki paskutinės registracijos veikusi mano balsavimo technika balsavimo metu sugedo. Dabar rodo, kad kortelė neveikia, ir rodo, aš nežinau, vienu metu rodo, kad balsavo, o kitu – ne.

PIRMININKAS. Neaišku, kur buvote.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš balsavau, buvau ir mano balsavimas buvo už.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, bet tas balsas jau nekeičia reikalo esmės. Kolegos, dabar pertrauka. Noriu pasakyti, kad mes šiek tiek persistengėme… Seimo Pirmininkas siūlo, kad mes dirbtume be pertraukos. Tada pertrauka būtų tik dėl balsavimo dėl Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės. Nedarome pertraukos? (Balsai salėje) Nedarome. Gerai. Aš užleidžiu vietą Seimo Pirmininkui, ir prašom dirbti toliau.

PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Laba diena, gerbiamieji kolegos! Darbotvarkės 1-8 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-804(3). Svarstymas.

Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš vakar jau iškėliau klausimą dėl pertraukų, dėl posėdžių vedimo tvarkos ir man buvo pasakyta, kad reikia laiku atkreipti dėmesį. Ši darbotvarkė yra patvirtinta Seimo valdybos, jos niekas negali keisti dėl to, kad tai yra nenumatytas posėdis. 12.30 val. yra Vyriausybės valanda. Dabar yra gal 12.28 val., tai kokia prasmė pradėti svarstyti Šilumos ūkio įstatymo projektą, kuris yra sudėtingas, ilgas, jei mes žinome, kad 12.30 val. turi prasidėti Vyriausybės valanda? Aš prašau laikytis tvarkos ir arba jūs skelbiate 2 minučių pertrauką ir 12.30 val. pradedame Vyriausybės valandą, arba palaukiame, kol ateis Vyriausybė.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju už jūsų pasiūlymą. Kviečiame Vyriausybę į tribūną. Pradedame Vyriausybės valandą.

Vyriausybės valanda

Gerbiamieji kolegos, pradedame Vyriausybės valandą. Ministras Pirmininkas yra išvykęs, dabar jį pavaduoja A.Butkevičius.

Prašom. E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, vis dėlto yra Vyriausybės valanda. Vyriausybės valandoje turėtų dalyvauti Vyriausybės kvorumas. Tokia yra, man atrodo, Vyriausybės prasmė. Šioje situacijoje, manau, tai yra elementari nepagarba Seimui, kai ateina mažesnė dalis Vyriausybės.

PIRMININKAS. Aš prašau Vyriausybės pasitikrinti kvorumą. Matyt, jau kvorumas yra. Gerbiamieji kolegos, pradedame… Dėl vedimo tvarkos – G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, dėl tų ministrų, kurių mes nematome, o norėtume užduoti klausimą, galbūt galėtų informuoti, kur jie yra, premjero pareigas einantis. Tai bent žinosime, kokia situacija ir kodėl nedalyvauja. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar A.Butkevičius galėtų atsakyti į pirmąjį klausimą?

A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Kiek aš turiu informacijos, tie ministrai, kurie nedalyvauja, visi yra išvykę į komandiruotes. (Balsai salėje) Ministrai yra išleidžiami nustatyta tvarka.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, į jūsų klausimus galės atsakyti pavaduojantis Ministrą Pirmininką A.Butkevičius, jeigu tokių klausimų bus. Ir konkrečiai turbūt paprašysime, kad tiksliai informuotų, kur yra kiekvienas ministras, kuris nedalyvauja. Jeigu klausimas bus skirtas vienam ar kitam ministrui, yra juos pavaduojantieji.

Pradedame Vyriausybės valandą. Klausia I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Ačiū, Pirmininke. Labai atsiprašau, bet klausiu ministrą A.Butkevičių kaip pavaduojantį Ministrą Pirmininką ir kaip kažkada buvusį finansų ministrą, kuris labai puikiai dirbo.

Rugsėjo mėnesį infliacija viršijo beveik 7%. Taigi artėjame prie Latvijos rodiklių. Kiek žinome prognozes, pieno, duonos produktai per metus pabrango penktadaliu ir brangimas dar numatomas. Taip pat po Naujųjų metų laukia energetikos kainų šuolis. Ar Vyriausybė siūlys kokią nors infliacinę programą, ar tik pasyviai stebės kainų didėjimą ir siūlys žmonėms, kurie ir taip jau neįperka būtiniausių prekių, turint omeny maisto produktus, daugiau investuoti į akcijas ir vertybinius popierius taip skatindama arba ragindama pasiekti infliacijos sumažėjimą? Ačiū, ministre.

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą ir įvertinimą. Rugsėjo mėnesį infliacija buvo 1,4%, jeigu apie mėnesį kalbėsime. Vyriausybė nėra pasyvus stebėtojas. Pastaruoju metu, kiek žinau, ir su Lietuvos banko vadovu vyko keletas pokalbių. Mūsų šalyje, mes žinome, monetarinės politikos mes nevykdome, to Lietuvos bankas negali, mes galime vykdyti tik fiskalinę politiką, kuri darytų įtaką infliacijos mažėjimui. Kiek žinau, premjeras yra pavedęs Finansų ministerijai, Žemės ūkio ministerijai ir Lietuvos bankui, kad būtų parengta speciali programa, kaip būtų įmanoma daryti įtaką infliacijos augimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė J.Zinkevičiūtė. Ruošiasi P.Gražulis.

J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Ačiū, Pirmininke. Klausimas ministrui A.Butkevičiui, bet iš tikrųjų premjerui ir ministrui Rimantui Šadžiui, jūs prisiėmėte įsipareigojimą išklausyti. 2000 m. Jungtinių Tautų (…) Vadovų susitikime pasaulio valstybės ir Lietuva patvirtino tūkstantmečio plėtros tikslus. Siekiant garantuoti šių tikslų įgyvendinimą, 2002 m. buvo priimtas Monterėjaus konsensusas, kuriuo valstybės įsipareigojo didinti savo finansinę pagalbą. 2005 m. Europos Sąjungos Vadovų Tarybos buvo susitarta, kad senosios Europos Sąjungos valstybės narės iki 2015 m. pasieks 0,7% nuo bendrojo nacionalinio produkto, o naujosios Europos Sąjungos valstybės, atsižvelgdamos į nacionalinio biudžeto asignavimų skirstymo proceso ribas, priims įsipareigojimus, kad iki 2010 m. finansinė pagalba pasiektų 0,17% nuo BNP, o iki 2015 m. – 0,33%. Lietuva, kaip ir kitos naujos narės, iki šių metų pabaigos turi pateikti planą, kaip iki 2010 m. ketinama pasiekti numatytus 0,17%. Surinkus informaciją iš kitų šalių paaiškėjo, kad artimiausiais metais absoliuti dauguma naujųjų Europos Sąjungos narių, išskyrus tik Latviją, Rumuniją ir Bulgariją, ketina didinti finansinę pagalbą. Lietuvai siekiant užtikrinti įsipareigojimų vykdymą, taip pat…

PIRMININKAS. Kolege, laikas!

J.ZINKEVIČIŪTĖ. …reikia gerokai didinti finansinę pagalbą. Noriu paklausti, ką jūs galvojate. Yra įsipareigojimai Afganistanui, Goro provincijai. Kokių priemonių Finansų ministerija ir Vyriausybė imsis, kad būtų garantuotas Lietuvos prisiimtų įsipareigojimų vykdymas?

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Jeigu yra valstybės įsipareigojimai, tai jie 2010 ir 2015 m. bus įvykdyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega P.Gražulis. Ruošiasi K.Glaveckas.

P.GRAŽULIS (TTF). Norėjau klausti gerbiamojo premjero, bet ką darysi, jo nėra. Noriu paklausti vidaus reikalų ministrą R.Šukį. Gerbiamasis ministre, šiandien Seimas svarstė klausimą dėl Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės R.Kšanienės atstatydinimo iš užimamų pareigų, nes ji išvyko į Maskvą ir susitiko su V.Uspaskichu bei ragino jį grįžti į Lietuvą. Iš esmės tai, ką darėte jūs, padarė ir ji. Liberalų sąjūdžio frakcija dėl jūsų atvejo kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši įvertintų jūsų veiksmus, taip pat prašė, kad nebūtų sukurtas precedentas, nes po to taip pat gali elgtis ir kiti politikai. Etikos ir procedūrų komisija svarstė šį klausimą, jūsų į posėdį nekvietė, jam skyrė tik minutę laiko…

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

P.GRAŽULIS. …manė, kad tai mažai (…). Noriu paklausti, kaip elgsitės jūs, kaip Seimo narys, ir kaip elgsis jūsų frakcija balsuojant dėl Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės atstatydinimo?

R.ŠUKYS (LCSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų aš nesu tiek susipažinęs su kolegų Seimo narių išvyka į Maskvą, todėl vertinti jų išvykimo aplinkybių, ką jie darė, kaip darė, nesiimčiau. Jeigu vertinčiau pagal žiniasklaidos pateiktą informaciją ir tai, kas buvo pateikta viešai, yra šiokių tokių skirtumų (aš nenoriu plėstis) tarp mano ir kolegų Seimo narių vizito. Tai čia tik dėl paties vizito turinio, turiu omeny spaudos konferenciją, konferencijos vietą bei dalyvavimą toje konferencijoje. Tik tiek. O vertinimus turbūt pasakys Seimas, nes kolegos gali laisvai apsispręsti. Koks yra frakcijos sprendimas dėl balsavimo, aš nežinau. Aš, kaip Seimo narys, turiu lygiai tokias pat teises dalyvauti balsavime, kaip ir jūs. Balsavimas bus slaptas, todėl į jūsų klausimą nenorėčiau atsakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega K.Glaveckas. Ruošiasi V.Žiemelis.

K.GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Keletą žodžių prisimenant I.Degutienės kalbą. Iš tikrųjų pritariu jos pasakytai nuomonei, kad ponas A.Butkevičius buvo geras finansų ministras. Kalbėsiu taip pat apie infliaciją, kurią kadaise, kaip žinote, Markas Tvenas pavadino didžiausiu melu. Apie tai galima spręsti ir iš to, kad tiek premjeras, tiek finansų ministras yra pateikę kokius šešis infliacijos skaičius. Bet ne tai esmė. Iš principo, kai nieko neperki, kainos nekyla, o kai perki, kyla. Klausimas toks.

Sakykite, gerbiamasis ministre, vakar per televiziją Ministras Pirmininkas, surengęs grupės dėl antiinfliacinės programos posėdį, pasakė, kad apie priemones jis negali informuoti, nes jos yra slaptos, ir kad viena iš efektyvių viešų priemonių bus internete paskelbtos atskirų prekybinių tinklų maisto produktų ir kitų prekių kainos.

Sakykite, kokios tos slaptos priemonės? Ar jos nežinomos, ar jos slepiamos? Jeigu slepiamos, kodėl slepia nuo visuomenės? Antras dalykas. Ar Vyriausybė negalvoja panaudoti labai seno paprasto būdo, kas buvo daroma daugelyje šalių – inicijuoti įsteigti tinklą maisto parduotuvių, kuriose marža būtų 3–4%, kaip (…) arba kitos, kurios būtų realus indėlis siekiant susitarti dėl kainų ir kitų dalykų, su kuriais Vyriausybei sekasi kovoti taip pat kaip su Špesarto pilies vaiduokliais? Ačiū.

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Kiek žinau, tos priemonės nėra slaptos, bet tai yra tik dalis pasiūlytų priemonių, nes dar ne visos priemonės yra pateiktos kitų institucijų, kurios, kiek žinau, turi Ministro Pirmininko pavedimus. Kai bus baigtas tų antiinfliacinių priemonių svarstymas, kai jos bus aprobuotos, jos tikrai visos bus paskelbtos viešai. Aš manau, ir kiekvienas politikas, ir kiekvienas žmogus su jomis galės susipažinti.

Dabar dėl specialių parduotuvių tinklų įrengimo. Manau, kad tai jau tikrai praėjęs etapas ir būtų gana sudėtinga. Aš manau, kad dar šiuo metu Lietuvoje nėra tokia grėsminga situacija dėl infliacijos augimo, jeigu mes… Aišku, mūsų šaliai daro įtaką išoriniai veiksniai, kitų šalių rinkos, nes mes turime kaimynę Rusiją, kurioje infliacija auga. Jeigu pasižiūrėsime eksporto struktūrą, pamatysime, kad į tą šalį daugiausia yra eksportuojami maisto produktai ir kainos ten labai padidėjusios. Tai iš dalies atsiliepia ir mūsų rinkai. Aišku, čia būtų galima ilgai apie tai kalbėti, manau, šiuo metu tos antiinfliacinės priemonės, kurios bus priimtos, turės tam tikrą poveikį kitais metais.

PIRMININKAS. Prašom papildyti. K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. (Nėra balso.) Gerbiamasis ministre, iš tikro jūs puikiai žinote, kad infliacinės priemonės duoda rezultatų tik po metų, kitų metų pabaigoje, o situacija, vaizdžiai tariant, yra tokia, kai iš (…) building’o 92 aukšto šoki žemyn, tai 87-is aukštus jautiesi gana saugus, tik paskui gali būti problemų. Parašiutą iš tikro reikia dėtis, prieš šokant, o ne krentant nuo to, arba krentant infliacijos spirale. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Žiemelis. Ruošiasi S.Pabedinskas.

V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis Seimo ir posėdžio pirmininke. Norėjau paklausti Ministro Pirmininko, jeigu ne, tai finansų ministro, bet šiuo atveju, ko gero, A.Butkevičius, kaip buvęs finansų ministras, tikriausiai atsakys į mano klausimą. Lietuvos banko vadovas R.Šarkinas šių metų kovo mėnesį kalbėdamas Seime yra pasakęs, kad šiais metais infliacija sieks iki 4,5% ir 2010 metais mes jau turėsime galimybę patekti į euro zoną. Tačiau perskaitę Vyriausybės prognozes, kurios surašytos Biudžeto įstatymo projekte, mes matome kitus skaičius, kad šiais metais infliacija didės beveik per vieną punktą, tai yra 5,5, ir 2010 metais infliacijos lygis bus 3,6%. Tai mes neįvykdome reikalingų kriterijų ir 2010 metais net pagal mūsų prognozes jokios galimybės nėra patekti į euro zoną. Sakykite, ar Vyriausybės aparatas pajėgus prognozuoti tokius svarbius valstybės dalykus, koks yra patekimas į euro zoną, ar sugeba numatyti reikalingus ateities prioritetus?

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Atsakysiu kaip ekonomistas. 2010 metais Lietuvai įsivesti eurą galimybių tikrai nėra, nes, norint įsivesti eurą, prieš dvejus metus reikia pasirašyti tam tikrą susitarimą su Europos Komisija ir Europos centriniu banku. Vyksta vieno dokumento pasirašymas, bet pasirašo keli atsakingi asmenys. Po to yra vykdomas dvejų metų monitoringas. Norint 2010 metais įsivesti, tokia sutartis turi būti pasirašyta jau 2008 metais. Bet, norint tą dokumentą pasirašyti, turi būti jau tais metais infliacijos rodiklis maždaug 0,5% didesnis negu yra visų Europos Sąjungos šalių vidurkis. Tie reikalavimai kai kuriais metais gali ir pasikeisti.

Ar Vyriausybė būtų pajėgi sutramdyti infliaciją, kad 2010 metais būtų įvestas euras? Turime pripažinti, kad mes monetarinės politikos dėl valiutų valdybos modelio negalime vykdyti, o fiskalinės priemonės, kurios gali būti taikomos, aš manau, tai irgi yra mano asmeninė nuomonė, šiandien sudaro gal maždaug 25% infliacijos struktūros. Jeigu vertinsime tai, kad mes perskirstome, palyginti su bendruoju vidaus produktu, tik apie 29% lėšų per visą valstybės iždą (aš turiu minty visus konsoliduotus biudžetus), to padaryti iki 2010 metų, aišku, pakartosiu, tai mano asmeninė nuomonė, neįmanoma.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega S.Pabedinskas. Ruošiasi V.M.Čigriejienė.

S.PABEDINSKAS (VLPDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mano klausimas būtų aplinkos apsaugos ministrui arba galbūt ir vidaus reikalų ministrui. Lietuvoje kyla nauja triukšmo banga. Dabar įprasta, kad kiekvienas jaunas automobilininkas, kuris turi automobilį, turi uždėjęs duslintuvą, tai yra tą naują garso, triukšmo šalinimo įrenginį, kuris gabenamas neaišku iš kokios šalies. Jis padidina garsą, tai yra automobilio triukšmą. Taigi važinėdamas gatvėmis aš jaučiu, ir Panevėžyje, kokį triukšmą sukelia būtent šių jaunųjų vairuotojų važiavimas keliu. Iš tikrųjų ten decibelų yra labai daug. Kaip pasakojo, tokių duslintuvų tą dalį dabar ne problema gauti. Nusiperki už 200 litų, užsidedi ir tave mato tiek visos moterys, merginos ir šiaip, kad tu važiuoji gatve, tačiau žmonėms ramybės nėra. Ši banga auga. Kol kas nežinau, ar tai tikrinama, ar netikrinama, nors vizualiai tai yra labai pastebima. Ar bus numatyta kokia nors programa, kaip išvengti šio bumo, kuris jau pradeda augti? Ačiū.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis kolega, dėl Vidaus reikalų ministerijos įstaigų kompetencijos šioje srityje, tai yra nieku neišskiriantis atvejis, palyginti su bet kuriuo triukšmo šaltiniu, ar tai būtų garsi muzika, ar tai būtų fejerverkai, ar kiti dalykai. Todėl įgaliotos institucijos, būtent policija, šiuo atveju eismo priežiūrą vykdantys policijos pareigūnai ir bet kuris viešąją tvarką palaikantis policijos pareigūnas, turėtų teisę būtent Triukšmo kontrolės įstatyme nustatyta tvarka taikyti administracinę atsakomybę netgi tuo atveju, jeigu tai ir nepažeidžia techninių standartų.

Dėl techninių standartų, techninės būklės. Su išmetimo vamzdžiu, aš suprantu, yra labai glaudžiai susijęs ir aplinkos teršimas, o tai yra tiesiogiai techninių reikalavimų vykdymas arba nevykdymas, tai vėlgi nustatyta tvarka tie dalykai yra kontroliuojami. Jeigu esate pastebėję, yra atliekami reidai, kai stabdomi automobiliai ir konkrečiai atliekamos akcijos tikrinant išmetamųjų dujų kiekį. Šiuo atveju toks duslintuvas, be abejonės, aš beveik neabejoju, pakeistų tuos duomenis, tie duomenys būtų viršijantys leistinas normas, būtų ir atitinkamos nuobaudos. Toks būtų atsakymas dėl policijos kompetencijos. Aš pasidomėsiu konkrečiai tokia statistika, kiek yra tokių atvejų, ir jums pasistengsime atsakyti raštu.

A.KUNDROTAS. Gal tiktai trumpai papildysiu ministrą. Iš tikrųjų mes atliekame išmetamųjų dujų įvairių parametrų matavimus ir darome tam tikrus reidus kartu su policija, bet šiuo aspektu, prisipažinsiu, tikrai nebuvo kokios nors iškeltos problemos ar diskusijos. Matyt, mes čia kartu ir su Sveikatos apsaugos ministerija, nes jie daugiau užsiima triukšmo reguliavimu, pagalvosim visi trys, kokių priemonių imtis, kad tokia banga tikrai nesiristų.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti kolegę V.M.Čigriejienę. Ruošiasi E.Klumbys.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Ačiū, Pirmininke. Nežinau, kas pavaduotoja švietimo ministrę, nežinau, kam klausimas bus skirtas, gal kas iš Vyriausybės narių atsakys. Iki šiol nepatvirtinta Mokslo ir studijų reformos programa, todėl kelia neaiškumą paskolų fondas. Kada imsitės ryžtingų pertvarkų aukštojo mokslo srityje, kaip žadate pagerinti studijų kokybę, nes švietimas gaus santykinai mažesnį finansavimą? Kol nebus konkurencijos tarp universitetų, vyks specialybių dubliavimas, bus rengiami nepaklausių specialybių specialistai, vien mokesčio įvedimu nepagerinsite studijų kokybės, o paskolų paėmimas didins, manau, bankų pelnus, bet ne universitetų. Kaip jūs manote ir ką žadate daryti? Ačiū.

A.BUTKEVIČIUS. Jeigu galima, aš labai trumpai, o po to atsakys, manau, ministrė plačiau, nes šis klausimas jau ne kartą buvo svarstomas Strateginio planavimo komiteto posėdyje. Kiek teko mums vakar girdėti, tikrai ministrė pasakė, kad reforma yra vykdoma, ir iki jos, gal reformos pabaigos, manoma, kad kitais metais jau mes tą laiką turėsim. Aš manau, kad jūsų tokį išsamų klausimą perduosim jai, ji tikrai jums atsakys išsamiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega E.Klumbys, ruošiasi G.Steponavičius.

E.KLUMBYS (TTF). Aš noriu užduoti klausimą einančiam Ministro Pirmininko pareigas gerbiamajam A.Butkevičiui. Sakykite, praeitą Vyriausybės valandą aš klausiau premjero G.Kirkilo, kokių antiinfliacinių priemonių ėmėsi, aš turiu omeny Vyriausybę. Jis man atsakė, kad svarbiausia antiinfliacinė priemonė, kurios ėmėmės, tai buvo Fiskalinės drausmės įstatymo projekto parengimas. Aš dabar klausiu jūsų, kaip einančio premjero pareigas ir kaip ekonomisto. Sakykite, kaip infliaciją Lietuvoje veikia dar nepriimtas įstatymas?

A.BUTKEVIČIUS. Labai geras klausimas, turiu pasakyti. Reikia pasakyti, kad vis dėlto biudžetas sudaromas metams. Šis Fiskalinės drausmės įstatymas yra priimtas dėl to, kad būtų užkirstas kelias, kad valstybė ar Vyriausybė negalėtų išlaidauti neturėdama tokių finansinių resursų. Jeigu išlaidavimas būtų ypač didelis įvertinus mūsų bendrojo vidaus produkto augimą, vadinasi, mes daugiau skolintumės, negu yra numatyta 0,5%, tai, savaime suprantama, kitais metais infliacijos augimą tiesiog sulėtintume daug lėtesniais tempais. Aš manau, kad viena iš tų priemonių, kurią pasakė Ministras Pirmininkas, tikrai ji yra gana efektyvi, nes Vyriausybė iš esmės infliacijos augimą gali kaip tik ir pristabdyti fiskalinėmis priemonėmis. Vieną iš priemonių jūs paminėjote, o aš manau, kai buvo sudaromas ateinančių metų biudžetas, irgi buvo įvertinta tai, kad daugelis išlaidų nedarytų įtakos vartojimo augimui. Tai irgi buvo diskutuojama ne viename ministrų pasitarime. Tokia priemonė irgi atsilieps teigiamai. Jeigu kalbėtume apie kitas priemones, tai, aš manau, jos bus pateiktos, nes tam reikia pasiruošti, nes reikia žinoti ir kai kurių įmonių pelningumą. Ši informacija, kiek žinau, yra renkama, ir po to galima toliau kalbėti, kokias galima taikyti fiskalines priemones, kada išsamiai bus žinoma pati infliacijos struktūra, arba tai, kas labiausiai daro įtaką tos infliacijos augimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, pone Pirmininke. Mano klausimas A.Butkevičiui ir kaip susisiekimo ministrui, ir kaip einančiam premjero pareigas. Štai antradienį buvo pateiktas kitų metų Valstybės biudžeto įstatymo projektas. Noriu paklausti dėl valstybės investicijų programos konkrečios dalies. Pone ministre, žinau, kad ir pats esate išreiškęs susirūpinimą dėl vakarinio aplinkkelio tiesimo darbų pradžios. Seimas taip pat dėl spūsčių kelia klausimą vienom ar kitom formom. Išties buvo nuogąstavimų, ar yra pakankamai pinigų, taip pat ar yra numatytos valstybės investicijų programoje reikiamos lėšos, nes pats buvote užsiminęs, kad yra trūkumas augant žemės išpirkimo sąnaudoms, o gruodžio mėnesį bent jau pirmajam vakarinio aplinkkelio etapui turėtų būti duotas startas. Tai ar yra numatytos pakankamos lėšos?

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Tikrai mūsų ministerijai tai yra labai jautrus klausimas. Jau prieš mėnesį mes buvom susitikę su Vilniaus miesto meru, taip pat dalyvavo savivaldybės kiti darbuotojai, kurie yra atsakingi už šį klausimą. Jau buvo sutarta, kad jie paskelbs konkursą spalio mėnesį. Bet šiuo metu, reikia pripažinti, situacija iš dalies pasikeitė. Jie perskaičiavo ir jau žada, kad gruodžio pirmomis dienomis arba lapkričio mėnesio pabaigoje įvyks konkursas. Bet šiuo metu dar yra paprašę, kad būtų skiriama papildomai lėšų. Ateinančią savaitę mes dar turėsim vieną susitikimą su Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojais, nes tai yra vienas iš svarbiausių objektų, mes manom. Ir bus paskelbti konkursai… Norim paskelbti konkursus tą pačią dieną dėl vakarinio aplinkkelio pirmojo ir antrojo etapo. O tikslas yra tas, kad vis dėlto konkursus laimėtų skirtingos organizacijos. Ir apie tai galvojom, kad nesudarytume sąlygų laimėti konkursą vienai kompanijai. Aš manau, kad vis dėlto mes tuos įsipareigojimus šiais metais įgyvendinsime. Bet trečias etapas arba trečiojo etapo konkursas bus skelbiamas vėliau, galbūt ir po metų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega Z.Balčytis, ruošiasi R.Kupčinskas.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau paklausti susisiekimo ministro kolegos A.Butkevičiaus. Kaip žinote, praeityje vyko ir šiuo metu vyksta didelė diskusija dėl regioninės spaudos pristatymo įkainių per pašto įmonę arba kitas įmones. Kreipiasi į mane ir Vakarų regioninės spaudos atstovai. Ministre, sakykite, gal yra priimtas koks nors sprendimas, kuris suteiktų aiškumo šiais klausimais?

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Tikrai labai jautrus klausimas pastaruoju metu. Turiu pasakyti, kad dar vakar teko susitikti su pašto vadovybe ir dar kartą buvo pakeistas akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ priimtas įsakymas, nes šiek tiek buvo išgąsdinęs kai kuriuos prenumeratorius ir leidėjus. Galiu atsakingai pasakyti, kad šis sprendimas yra galutinis ir kainos už prenumeratos išplatinimą bus didinamos ateinančiais metais 28%. Anksčiau buvo šiek tiek pakeista skaičiavimo metodika ir, aišku, kai kuriems leidiniams įkainis būtų padidėjęs kai kur net iki 100%. Ši klaida yra ištaisyta.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Kupčinskas, ruošiasi G.Šileikis.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Kadangi šiandien labai populiariai, aiškiai atsakinėja A.Butkevičius, tai aš irgi norėčiau A.Butkevičiui užduoti klausimą. Pirmiausia norėčiau paklausti, kaip bus sprendžiama problema dėl mūsų valstybės savivaldybių biudžetų nepakankamų lėšų, susijusių su planuotu gyventojų pajamų mokesčio nesurinkimu. Ką ketina daryti šiuo klausimu iki metų pabaigos Vyriausybė? Ačiū.

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme yra parašyta: jeigu savivaldybė planuotų pajamų negauna einamaisiais metais, tos lėšos gali būti kompensuojamos iš valstybės biudžeto pagal finansines galimybes. Finansinės galimybės yra traktuojamos tada, kai valstybės biudžetas turi viršplaninių pajamų. Šiuo metu valstybės biudžetas, kiek aš turiu informacijos, turi viršplaninių pajamų. Aš manau, kad finansų ministras priims tokį sprendimą, vadovaudamasis mano anksčiau minėtu įstatymu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega G.Šileikis, ruošiasi L.Graužinienė.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamoji ministre Blinkevičiūte, Seimas šiais metais jau yra skyręs neišmokėtoms pensijoms 200 milijonų. Ši nuostata buvo labai aiški, tad pavasarį jau reikėjo pradėti parengiamuosius darbus ir nusiteikti išmokėti, nes Konstitucinis Teismas taip jau buvo nusprendęs. Manau, kad jūsų neorganizuotumas, taip pat „Sodros“ vadovų neorganizuotumas ir, sakyčiau, prastas šio įstatymo svarstymo Vyriausybėje ir Seimas inicijavimas davė tokias pasekmes, kad tie pinigai šiemet bus nepanaudoti. Jie jūsų siūlymu, rodos, bus keliami į kitus metus. Kitais metais tiktai liepos mėnesį siūlote. Ar tai nėra priešrinkiminis jūsų ir jūsų Vyriausybės žingsnis? Ar prisiimate savo atsakomybę, kaltę dėl šio klausimo vilkinimo? Ačiū. (Balsai salėje)

V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Gintarai. Dabar tai aš tikrai galvoju, kad jūs uždavėte klausimą tik tam, kad užduotumėte. Nes šiandien iš pat ryto mes buvome atvykę į jūsų frakciją, apie valandą laiko diskutavome šitais klausimais ir į visus šituos klausimus, kuriuos jūs ką tik uždavėte, aš jums atsakiau. Matote, jeigu jūsų kiekvieną kartą netenkino atsakymas, tai čia jau yra tam tikra problema, nes, ko gero, jūs girdite tai, ką norite girdėti.

O dabar atsakysiu į klausimą. Taip, aš prisiimu atsakomybę už tai, kad Seime nebuvo priimtas tas įstatymas, kurį pasiūlė Vyriausybė pavasarį, tai yra už 2001 m. ir 2002 metus pradėti grąžinti dar šias metais. Jeigu Seime pavasario sesijoje būtų priimtas tas įstatymas, o ne iš karto registruojami kiti pataisymai ir taip vilkinamas svarstymas, tai būtų dar šiemet už tą laikotarpį tos pensijos išmokėtos. Tačiau, Seimui nepriėmus įstatymo, mes jums šiandien aiškinome… Jeigu jūs netikite manimi, buvo atėję „Sodros“ darbuotojai atėję, rodė tas bylas, jūs matėte, kaip reikia dirbti rankiniu būdu. Tokiu atveju, kai nėra priimta įstatymo, aš išvis neįsivaizduoju, kaip „Sodros“ teritorinių skyrių darbuotojai, kad ir kur jie dirbtų, ar tai būtų Panevėžys, ar Pakruojis, ar Akmenė, ar Joniškis, ar Varėna, jie neatisės, neišsitrauks bylos ir nepradės skaičiuoti, kiek priklausė vienam ar kitam žmogui išmokėti, nes tam nėra Seime priimto įstatyminio pagrindo. Man atrodo, gerbiamasis Gintarai, kad jūs tai suprantate, tik tiesiog apsimetate, kad to nesuprantate.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė L.Graužinienė, ruošiasi A.Matulas.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Norėjau paklausti premjero, bet dabar turbūt klausiu jį vaduojančio ministro. Šiuo metu Seime pateiktas vienas iš svarbiausių įstatymo projektų – tai yra kitų metų biudžeto projektas. Tai yra labai svarbus klausimas, ypač Finansų ministerijai. Noriu paklausti, argi finansų ministro komandiruotė šiuo metu yra tokia svarbi, ar ji buvo svarbesnė už biudžeto svarstymą Seime, komitetuose, frakcijose? Visiškai neaišku, kokiais motyvais buvo pasirinkta, kur sudėti kriterijai to svarbumo, ar komandiruotė, ar svarbiau, kad kitų metų biudžetas Seime būtų patvirtintas?

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Galiu atsakyti kaip buvęs finansų ministras. Šita komandiruotė į Vašingtoną yra svarbi tuo, kad kas treti metai vienas ministras iš Baltijos šalių daro pranešimą. Ir kaip tik šiais metais Lietuva turi daryti pranešimą ir už Latviją, ir už Estiją. Ir tikrai būtų nesuprantama Vašingtone, jeigu Lietuvos finansų ministras būtų pakviestas ir būtų pasakyta, kad atėjo viceministras arba kitas atstovas. Tikrai aš visiškai pateisinu jo išvykimą, jis yra trumpalaikis. Pasaulio banko, atsiprašau, konferencija Vašingtone.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Matulas, ruošiasi V.Karbauskis.

A.MATULAS (TSF). Norėčiau paklausti socialinių reikalų ir sveikatos ministrės. Gerbiamoji ministre, šiandien žiniasklaidoje aprašyti atvejai, kaip neva medikai išduoda suklastotas pažymas dėl nedarbingumo lygio nustatymo. Jūs žinote, kad už šitą darbą nėra apmokama. Medikai dirba gydytojų konsultacinėse komisijose, sprendžia nedarbingumo ekspertizės klausimus, bet, kaip sakiau, tai nėra apmokama. Be abejo, ir atsakomybės pareikalauti iš jų nelabai įmanoma, ir tinkamos tvarkos įvesti neišeina. Maždaug prieš pusę metų mes, Socialinių reikalų ir darbo ir Sveikatos reikalų komitetai, svarstėme šitą problemą ir kreipėmės į abi ministerijas prašydami, kad jūs pasiūlytumėte tvarką, kaip apmokėti iš tos tarnybos, iš Socialinių reikalų ministerijos, kuriai šitą funkciją medikai ir atlieka. Mes šiandieną su kolega A.Sysu susitikome ir aptarėme, kad artimiausiu metu vėl darysime posėdį ir prašysime iš jūsų informacijos, kas padaryta, kad nuo Naujųjų metų būtų galima apmokėti medikams už šitas paslaugias iš socialinių reikalų, arba „Sodros“ lėšų. Norėčiau paklausti, ar ministerijos yra atlikę šitą namų darbą ir kokią informaciją galės pateikti mūsų bendram planuojamam komiteto posėdyje.

R.TURČINSKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą, gerbiamasis pirmininke. Iš tiesų tai skaudus klausimas, tai tos funkcijos, kurios yra dar šiandien visiškai nepadalintos. Jeigu kalbėtume apie tai, kas yra Gydytojų konsultacinė komisija, kuri yra Sveikatos apsaugos ministerijos žinioje, ir ta Medicininio nedarbingumo ekspertizės komisija, kuri yra Socialinės apsaugos ministerijos žinioje, tai turime padalinti tą takoskyrą. Jeigu kalbame apie nedarbingumo grupių, invalidumo procentų nustatymą, tai tos komisijos yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos žinioje. Jeigu kalbame apie siuntimą į tą komisiją, tai yra Sveikatos apsaugos ministerijos žinioje. Be abejo, tie mūsų medikų prašymai ir visi nuogąstavimai, kad kartais tenka dirbti ne tą darbą, ką jūs ir turite omenyje dabar, aš manau, kad artimiausiu metu mes turime sėsti tiek komitetuose, viename ir kitame, tiek ministerijose ir nuspręsti, ką kas turime daryti.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis pirmininke, jeigu leisite, norėčiau papildyti. Iš tiesų pripažįstu, mes turime atlikti namų darbus. Yra sudaryta grupė, kuri dirba toje srityje, iš abiejų ministerijų atstovų. Mes artimiausiu metu pabandysime atsiskaityti, ar mums pavyksta priimti kokius nors bendrus sutarimus. Bet nežiūrint į tai, ar tai būtų kaip papildomas apmokėjimas už nedarbingumo pažymėjimų išdavimą, vis tiek medikai neturi teisės išduoti suklastotų pažymėjimų. Ir joks atlyginimas to neišspręs. Net jeigu ir papildomai jiems būtų mokama už tą darbą, ko gero, vėl tęstųsi tos pačios istorijos, kai nedarbingumo pažymėjimai… Galbūt sumažėtų, gerbiamasis Antanai, kaip jūs sakote, bet iš tiesų tai neatleidžia medikų nuo atsakomybės pagrįstai išduoti nedarbingumo pažymėjimus, nes priešingu atveju iš „Sodros“ biudžeto nusikalstamu būdu yra mokamos išmokos. To neturėtų būti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Karbauskis, ruošiasi V.V.Margevičienė.

V.KARBAUSKIS. Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti teisingumo ministro. Trumpas klausimas. Gerbiamasis ministre, suprantu, kad antstolių skaičius rajonuose yra įvairus, nes ir darbo krūvis yra įvairus. Norėčiau pasiteirauti, pagal kokią metodiką arba kuo vadovaujantis tie skaičiai yra nustatomi?

P.BAGUŠKA (VLPDF). Jūs apie notarus šnekate ar apie antstolius? (Balsai salėje) Antstolių skaičius yra nustatomas suderinus su Antstolių rūmais, jie duoda išvadą, mes teikiame pasiūlymus, kiek reikia. Dabartiniu metu rajonuose yra 101 antstolis. Yra paskelbtas konkursas tiems antstoliams, kurie turėtų pretenduoti į 27 vietas. Bus 130 antstolių ir 170 padėjėjų.

PIRMININKAS. Taip, prašau papildyti klausimą.

V.KARBAUSKIS. Jūs sakote, kad pagal Antstolių rūmų pasiūlymus. O tie siūlymai kuo remiasi? Darbo krūviu ar, na, nesakau, pažintimis?

P.BAGUŠKA. Yra atsižvelgiama į rajonų dydį, gaunamų pajamų skaičių ir gyventojų skaičių.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.V.Margevičienė, ruošiasi kolega A.Endzinas.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Dabar jau turiu kreiptis į gerbiamąjį ministrą A.Butkevičių, nes premjero nėra ir švietimo ministrės nėra. Tiesiog labai prašau atkreipti dėmesį. Birželio mėnesį Lietuvos Respublikos Seime buvo priimtas Vaikų minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas. Prie įstatymo, kurį Vyriausybė teikė Seimui, dvejus metus dirbo darbo grupė. Gavus biudžeto projektą paaiškėjo, kad niekas nėra numatyta, jokie finansiniai ištekliai tiems socializacijos centrams, kurie mūsų valstybėje turi atsirasti nuo sausio 1 dienos. Taip pat labai prašau jūsų atkreipti dėmesį į nepilnamečių justicijos reformą. Baigiamieji 2008 metai. Vėl, kaip paaiškėjo, nė viena ministerija nėra numačiusi lėšų. Tada galbūt nereikia kalbėti apie nepilnamečių nusikalstamumą, apie jų padarytas įvairiausias veikas, nes mes priimame įstatymus, bet tam, kad jie gyvuotų, tam, kad jie iš tikrųjų galėtų nuveikti ką nors gera… Nėra kaip. Labai prašau atkreipti dėmesį. Mes visi irgi kaip nors darysime įtaką. Bendromis jėgomis turi būti numatytos lėšos įstatymui vykdyti. Ačiū.

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Noriu atsakyti, kad tie, kurie sudaro kitų metų biudžeto projektą, pirmiausia vadovaujasi priimtais Vyriausybės nutarimais ir įstatymais, kurie reikalauja numatyti papildomas lėšas arba numatyti finansavimą kitiems metams. Man yra visiškai nesuprantama. Jeigu yra priimtas įstatymas ir jis reikalauja pinigų, tai turi būti įvertinta ir tam turi būti numatyti pinigai. Jeigu yra tokia klaida, manau, svarstymo metu ją reikia ištaisyti.

V.V.MARGEVIČIENĖ. Tai aš ir prašau jūsų. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Endzinas. Ruošiasi D.Jankauskas.

A.ENDZINAS (LSF). Norėčiau paklausti aplinkos ministro gerbiamojo A.Kundroto. Gerbiamasis ministre, įstatymas jau senokai leidžia nuomoti miško žemę, tačiau tam reikalinga Vyriausybės patvirtinta tvarka. Sakykite, kaip jūs prognozuotumėte, kada šita tvarka galėtų būti priimta, nes per priėmimus apygardoje aš susiduriu su daugybe žmonių klausimų, žmonių susirūpinimu ir noru verstis tam tikra su įstatymu suderinta veikla, kurios jie, deja, negali plėtoti. Dėkui.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Nutarimo projektas parengtas gana seniai ir ilgai diskutuotas, jau yra įvykęs valstybės sekretorių posėdis. Šiaip papildomai diskusijai yra likę keletas tokių nuostatų. Manau, kad per vieną–dvi savaites turėtų būti pateikta Vyriausybės posėdžiui.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega D.Jankauskas. Ruošiasi A.Matulas.

D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Norėjau paklausti gerbiamąją ministrę V.Blinkevičiūtę, nes mūsų frakcijoje jūs dar nebuvote. Kiek žinau, ruošiatės atvykti, bet nesu užtikrintas, kad spėsiu paklausti, tai klausiu dabar.

Vakar Audito komitete buvo klausoma Valstybės kontrolės atlikto moksleivių maitinimo audito ataskaita. Nors laikotarpis – 2005–2006 metai (iki rugpjūčio pabaigos), bet problemos, manau, yra maždaug panašios ir šiuo metu. Dalį jų sprendžia dabar svarstomas Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Komitetas, svarstydamas medžiagą ir situaciją, vis dėlto pasiūlė Vyriausybei pagalvoti ir apsispręsti dėl visų moksleivių nemokamo maitinimo, pirmiausia, be abejo, pradinukų, apie tai jau yra kalbama ir įstatymo projekte, tačiau ir dėl kitų klasių, kai baigia pradinę mokyklą. Problemų dabar nevardysiu, trūksta laiko. Manau, kad ir jūs puikiai žinote situaciją. Kokia būtų jūsų nuomonė dėl tokio sprendimo – nemokamai maitinti visus vaikus?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dėkoju. Pirmiausia iš tiesų labai gerai, kad buvo atliktas moksleivių maitinimo auditas ir vertinimas. Yra pateikti labai geri pasiūlymai, kuriais remdamiesi mes galėjome pateikti tam tikras Vaikų maitinimo įstatymo projekto pataisas. Jos artimiausiu metu ateis į Seimą ir mes galėsime svarstyti. Bent jau šiuo etapu, kai mes Vyriausybėje, Vyriausybės strateginiame komitete, svarstėme bendrą kompleksą priemonių, kurios galėtų padėti šeimoms, auginančioms vaikus, buvo apsispręsta, kad nuo ateinančių metų rugsėjo 1 dienos būtų galima mokyklose nemokamai maitinti visus 1-4 klasių moksleivius. Tam papildomai valstybės biudžete yra numatyta (tiems paskutiniesiems keturiems mėnesiams) apie 40 mln. litų.

Dabar dėl visų moksleivių nemokamo maitinimo. Matyt, mums kartu su Seimu reikėtų labai rimtai komitetuose padiskutuoti, nes mes kalbėjome apie tai ir su atskirų mokyklų vadovais. Buvo labai įvairių nuomonių, ar iš tikrųjų vaikai valgys, ar tos lėšos, kurių papildomai jau bus ne vienas šimtas milijonų, tikrai bus naudojamos tų vaikų naudai ir sveikatai. Turbūt dėl to reikalinga papildoma diskusija. Lėšų klausimas nebūtų vien tiktai žvelgiant kelerius metus į priekį, bet būtų klausimas, ar iš tikrųjų reikalinga pati ta idėja, kad švietimo sistemos srityje būtų naudojamos papildomos valstybės biudžeto lėšos, ar tai būtų tas metų ar dvejų metų prioritetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke, kad leidote pasinaudoti statutine teise paklausti du kartus, nes šiandien yra mažai žmonių.

Aš noriu priminti, kad šiais metais, kaip mus šiandien informavo Statistikos departamento direktorius Algirdas Šemeta, maisto produktai pabrango 12%, alkoholiniai gėrimai pabrango 4%, algos padidėjo apie 20%. Alkoholinių gėrimų pirkimas, kaip vakar mus komitete informavo Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, per šių metų pirmąjį pusmetį padidėjo 22%. Ką tai reiškia tautai? Kad tauta toliau prasigeria, toliau katastrofiškai daugėja alkoholinių psichozių, traumų ir taip toliau. Todėl norėčiau paklausti tiek kolegos A.Butkevičiaus, kuris pavaduoja premjerą, tiek ūkio ministro, kodėl nesiryžtama siūlyti didinti alkoholio akcizų, o didinama degalams, kodėl Vyriausybė toliau priima sprendimus ir toliau liberalizuoja alkoholio verslo rinką. Vakar Vyriausybė priėmė sprendimą, visiškai neatsižvelgdama į Sveikatos reikalų komiteto siūlymą, naikina tą aktą, o šiandien teikia įstatymų projektus, tarp kurių yra ir gerų dalykų, bet yra siūlymų… Pavyzdžiui, užuot baudus arba atėmus licenciją, siūloma numatyti dar vieną etapą – įspėti prieš atimant licenciją. Aš manau, lietuviai pasinaudos ta galimybe ir, užuot atėmus licencijas už pažeidimus, bus įspėjimai. Kas prisiims atsakomybę už prasigeriančią Lietuvą, už motinų, vaikų ašaras?

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Dėl akcizų didinimo degalams yra įsipareigojimai Europos Sąjungai. Dėl to, aš manau, mes nieko pakeisti negalėtume.

Dėl alkoholio suvartojimo mūsų šalyje, aišku, reikalinga atskira diskusija. Į kai kuriuos klausimus vėliau atsakys ūkio ministras, nes jų ministerija rengė šį įstatymo projektą ir pataisas. Mano pozicija būtų tokia, kad reikėtų pradėti diskutuoti apie tai, kad būtų galima padidinti akcizą alkoholiniams gėrimams. Tai, manau, irgi padarytų įtaką vartojimo sumažinimui. Bet tai yra mano paties nuomonė, nes tai yra viena iš priemonių.

Dėl liberalizavimo. Manau, kad liberalizavimas yra reikalingas, nes tai irgi skatina, kaip čia pasakius, gal ne vartojimo padidėjimą, bet savotišką konkurenciją, o konkurencija, kaip žinote, irgi duoda tam tikrų teigiamų poslinkių. Nebūtina, kad jis atpigtų, nes, kiek aš atsimenu, apie 70% alkoholio, kuris yra parduodamas, kainos sudarė akcizo dalis. (Balsai salėje) Matot, kai kurie, leisdami vartojimui, matyt, daugiau pinigų išleidžia ir alkoholiniams gėrimams. (Balsai salėje) Bet, aišku, reikia pasižiūrėti, ar tai vartojimas vidaus rinkoje, ar turite mintyje su eksportu. Kiek aš žinau, eksportas pastaruoju metu yra labai padidėjęs. Tai čia reikia atskirai nagrinėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Saulis. Ruošiasi I.Degutienė.

V.SAULIS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui. Šiuo metu aktualus klausimas yra slaugos lovų skaičiaus padidinimas tūkstančiui gyventojų. Labai aktuali problema, ypač rajonuose. Kiek žinau, slaugos lovų koeficientas tūkstančiui gyventojų buvo 1,2. Teko girdėti, kad Sveikatos apsaugos ministerija su Ligonių kasomis svarsto variantą šį koeficientą padidinti iki 2 ir kartu suteikti galimybę ligoninėse įsteigti daugiau slaugos lovų. Ačiū.

R.TURČINSKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega už klausimą. Iš tiesų tas rodiklis, apie kurį mes kalbame, buvo nuo 0,8 iki 1,2, tai jūs teisingai pastebėjote, tačiau kalbant apie bendrąją sveikatos reformą, apie tai, kad slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos būtų integruotos į rajonų ligonines, taip pat ir apskričių ligoninių paslaugas, mes šiandien galime aiškiai pasakyti, kad Valstybinė ligonių kasa ir Teritorinės ligonių kasos finansuoja ir finansuos sutartis, kur tas koeficientas 1000 gyventojų bus ne vienas, o du. Mes padvigubinome, nes turime pripažinti, kad šias paslaugas mes privalome teikti, o mūsų piliečiai, mūsų tauta truputį senėja. Todėl tas koeficientas šiandien yra du.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė I.Degutienė. Ruošiasi M.Žymantas.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Norėčiau paklausti ūkio ministro. Praeitą savaitę energetikos konferencijoje nebuvo pasirašyta sutartis dėl Ignalinos atominės elektrinės ir dėl tilto. Kokia šiandien situacija jūsų žiniomis, ar šios sutartys yra parengtos, ar jūs dar negalite pasakyti, kada bus pabaiga, arba kada galimas pasirašymas tarp Lenkijos ir Lietuvos? Ir ar daugiau dirba šioje srityje jūsų ministerija, ar Užsienio reikalų ministerija, nes mums iki šiol taip ir neaišku, kas čia atsakingas? Ačiū.

V.NAVICKAS (VLPDF). Iš tiesų jūs kalbate apie du dokumentus, kurie, jūsų manymu, turėjo būti pasirašyti per energetikos konferenciją Vilniuje, bet be tų dokumentų, kurie buvo pasirašyti, buvo planuota pasirašyti dar vieną, tai yra elektros tilto susitarimą tarp Lietuvos energijos ir atitinkamos Lenkijos bendrovės. Ir tik dėl kitos pusės kaltės, kurie norėjo, kad būtų į tą sutartį įrašyta konkreti suma iš Atominės elektrinės parduodamos elektros, mes nesutikome. Žinoma, Lenkija nepasirašė, motyvuodama tuo, kad pas juos vyksta tam tikri vidiniai procesai ir tam tikri dalykai. Štai tik dėl tos priežasties vienas susitarimas nebuvo pasirašytas. Pagal šios dienos ryto mano informaciją (tai yra žodinė informacija), kai pasibaigs agitacija Lenkijoje į Seimo rinkimus, tai bus spalio 20 d., panašu, kad tą dieną turėtų būti pasirašytas tas nepasirašytas dokumentas dėl bendros elektros tilto bendrovės įsteigimo. Turėtų pasibaigti epopėja su visa tilto istorija ir turėtų prasidėti kiti realūs procesai, kurie vestų prie konkretesnių darbų.

Apie kitą dalyką, apie ką jūs kalbate, apie pasidalijimą tarp Ūkio ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos. Mes daugeliu klausimų dirbame kartu, bet štai, pavyzdžiui, praeitą kartą aš girdėjau jūsų klausimą premjerui, ar egzistuoja, ar bus pasirašomas bendras 4 valstybių susitarimas dėl atominės elektrinės statybos vyriausybių lygmeniu. 2006 m. yra pasirašytas trijų Baltijos valstybių susitarimas, dar dirbant A.Brazausko Vyriausybei, taip pat šiais metais yra pasirašytas tarp mūsų premjero G.Kirkilo ir Lenkijos premjero susitarimas, kad lenkai irgi kviečiami dalyvauti šiame projekte. Tai yra lyg ir egzistuoja susitarimas su visais, bet ne su visais kartu. Užsienio reikalų ministerija mano, kad susiklosčius tam tikroms situacijoms tokį susitarimą galbūt reikėtų pasirašyti, bet jis nebuvo planuotas šitame energetikos susitarime. O to lygmens, vyriausybinio lygmens susitarimus koordinuoja Užsienio reikalų ministerija. Mes, žinoma, talkiname su tam tikromis formuluotėmis, bet jie yra pirmieji tuo klausimu. Taigi įvairiais klausimais yra toks pasidalijimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega M.Žymantas. Ruošiasi A.Salamakinas.

M.ŽYMANTAS (DPF). Mano klausimas būtų ūkio ministrui ir sveikatos apsaugos ministrui. Neseniai teko dalyvauti tarptautinėje konferencijoje, kur buvo nagrinėjami klausimai apie Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų perspektyvas. Ūkio ministerija aiškiai pareiškė, kad skirs ypatingą dėmesį ir ypatingą finansavimą teritorijoms, kurios turi įrodytų gydomųjų išteklių, bet pinigus duos pramogų infrastruktūrai. Mano klausimas būtų toks – ar negalvojama, kad geriau būtų skirti pinigus kurortinėms teritorijoms ir sveikatingumo trasoms ir kompleksams plėtoti, o ne pramogoms? Ar ūkio ministrui neatrodo keistas toks tiesioginis Druskininkų propagavimas? O sveikatos ministras ar žino apie tai ir ar pritaria tokiai idėjai?

V.NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Tikrai, kiek man sakė, konferencija buvo įdomi, buvo daug įdomių minčių pasakyta ir yra kurortinių vietovių suteikimo teisinės nuostatos, kokios vietovės jas gali gauti, kokius kriterijus atitinka. Kurorto statuso suteikimo procedūros aiškiai įstatymuose aprašytos, bet tam tikrais klausimais jos nėra išskiriamos iš bendros Europos Sąjungos struktūrinės paramos, skirtos turizmui plėtoti. Šias priemones administruoja Ūkio ministerija. Tai nėra vieninteliai paramos instrumentai kurortams, miestams ir savivaldybėms. Tarp tų visų priemonių yra ir tokių, kurios skatina pramogas, pramogų kompleksus, daugiafunkcinius sveikatingumo kompleksus. Manau, yra teigiamų dalykų, nes žmonės laisvalaikį taip pat sieja su tam tikromis pramogomis.

Žinoma, tarp tų priemonių yra tokių, kurios bus finansuojamos iš struktūrinių Europos fondų, taip pat yra sveikatingumo, profilaktikos priemonės, kurios daugiau skirtos kurortinėms vietovėms arba miestams siekiant paskatinti tą infrastruktūrą, kuri susijusi su tokiu medicininiu profiliu. Taigi ten yra įvairus spektras priemonių ir visi gali vienodomis sąlygomis pretenduoti, svarbu, kad būtų iniciatyva iš miestų ir kurortinių vietovių, ir tikrai visi galės pasinaudoti tomis priemonėmis.

R.TURČINSKAS. Kadangi buvo paminėta ir Sveikatos apsaugos ministerija, turėčiau pasakyti, kad mes turime skirti tris pagrindinius dalykus.

Pirma. Jūs gerai žinote, kad tai yra reabilitacija, po susirgimų, ankstyvoji reabilitacija, ambulatorinė reabilitacija. Tam mes skiriame didelį dėmesį, tai yra sveikatą grąžinantis gydymas ir tai yra kurortologija, apie ką dabar kalbame. Iš esmės aš pasakyčiau, kad net ir gera nuotaika prisideda prie sveikatingumo. Sveikatos apsaugos ministerija yra už visų šitų priemonių įgyvendinimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Klausimas aplinkos apsaugos ministrui, kaip institucijai, kuri kuruoja statybų verslą, ar koordinuoja, ar kontroliuoja, bet vis tiek ministerija susijusi su statybų verslu. Aš noriu jūsų paklausti apie naujus mikrorajonus. Anais laikais, kokia ten buvo architektūra, kai buvo statomi nauji mikrorajonai, buvo privalomai pastatyta tiek ir tiek sporto aikštelių, atvirų ar uždarų, tiek vaikų žaidimų aikštelių. Šiuo metu, kada matai naujus mikrorajonus ir kada namas prilipdytas prie namo, faktiškai per balkoną gali pasisveikinti su kito namo kaimynu, paduoti ranką, nekalbama apie aikšteles, nekalbama apie nieką. Suprantu, kad žemė brangi, bet vis tiek ta gerovė, mano galva, turėtų būti. Ar ministerija imasi kažkokių veiksmų, kad išspręstų tą problemą?

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų kažkiek laiko tai nebuvo reglamentuota ir ypač kokie 7–10 metų atgal buvo dingę iš atitinkamų normatyvų skaičiai, kurie pasakytų, kiek ploto gali būti užstatyta. Kai kuriais atvejais išėjo taip, kad kiek žmogus turi sklypo, tiek jį visą ir užstato. Dabar, prieš kokius 3 ar 4 metus, mes koregavome atitinkamus teisės aktus ir numatėme, kiek gali būti užstatyta, kiek turi būti žaliosios zonos, kiek turi būti aikštelių ir panašiai. Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kaip sklypas gali būti užstatytas ir kiek jo turi likti kitiems poreikiams.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-804(3*) (svarstymas)

Pereiname prie darbotvarkės 1-8 klausimo – Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-804(3). Pranešėjas – P.Vilkas. Prašom. Dėl balsavimo jūs žinote, kad 13.40 val. kviečiama komisija ruoštis organizuoti balsavimą.

P.VILKAS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo valdybos 2005 metų kovo mėnesio 25 dienos sprendimu buvo sudaryta įvairioms institucijoms, organizacijoms atstovaujančių 26 narių darbo grupė Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti. Darbo grupės parengtam Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektui po pateikimo buvo pritarta Seimo plenariniame posėdyje ir Seimo valdyba Ekonomikos komiteto siūlymu paprašė Vyriausybės pateikti išvadas dėl šio įstatymo projekto.

Ekonomikos komitetas, gavęs Vyriausybės išvadą, suinteresuotų institucijų, organizacijų, Seimo narių ir įmonių pasiūlymus Šilumos ūkio įstatymo projektui tobulinti (pasiūlymų buvo per 200), atidžiai nagrinėjo, dalyvaujant Ūkio, Aplinkos ministerijų, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kitų organizacijų atstovams.

Pažymėtina, kad dalis siūlymų, ypač gautų iš suinteresuotų organizacijų ir įmonių, buvo vienos kitoms prieštaraujančios ir tendencingos, todėl daugumai jų Ekonomikos komitetas nepritarė. Komitetas pritarė iš esmės visiems Vyriausybės siūlymams, daliai Seimo narių, suinteresuotų institucijų, organizacijų ir įmonių pateiktų pasiūlymų, kuriais patikslintos valstybės ir savivaldybių institucijų, šilumos tiekėjų ir šilumos vartotojų santykius reglamentuojančios nuostatos.

Ekonomikos komitetas, įvertinęs papildomų komitetų išvadas, patobulino Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame panaikintos išskirtinės sąlygos šilumos tiekėjams ir laikantis aplinkosauginių reikalavimų rinkos dalyvių santykiai reguliuojami civiliniu teisiniu pagrindu, konkurencijos, aplinkos apsaugos normomis. Įtvirtinta nuostata, kad šilumos vartotojai turi teisę nuspręsti dėl savo šilumos, šildymo pradžios ir pabaigos, tik nepažeisdami higienos normų. Pagerintos sąlygos šilumos vartotojams patiems pasirinkti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros funkcijas vykdančius asmenis. Savivaldybės skatinamos finansiniais ištekliais prisidėti prie šilumos sistemų ir pastatų renovavimo.

Įstatymas papildomas nauju straipsniu – „Vartotojų informavimas“, kuriame šilumos tiekimo įmonėms nustatoma prievolė teikti informaciją šilumos vartotojams apie įmonės teikiamas paslaugas, paslaugų teikimo sąlygas ir kita. Patikslintos kai kurios įstatyme vartojamos sąvokos bei siūloma išbraukti kaip perteklines tas įstatymo nuostatas, kurios apibrėžtos Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose.

Ekonomikos komiteto priimtas sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.

PIRMININKAS. Dėkojame ir kviečiame kalbėti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu D.Bekintienę. Prašom.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Ačiū, Pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymo projektą. Gavo Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, nagrinėjo Seimo Teisės departamento pasiūlymus, grupės Seimo narių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymus. Komitetas nusprendė pritarti projektui iš esmės ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadoje pateiktus siūlymus. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Visi balsavo už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Žmogaus teisių komiteto vardu kalbės A.Dumčius. Prašom.

A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, įvertino įvairių institucijų, ekspertų, konsultantų, Vyriausybės, kitų komitetų, taip pat gausiai dalyvavusių aptarimuose vartotojų teisių organizacijų siūlymus ir bendru sutarimu padarė tokią išvadą: įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, kitų visuomeninių vartotojų teises ginančių organizacijų siūlymus siekiant maksimaliai apginti vartotojų interesus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pagal mūsų susitarimą 13.40–14.10 val. daroma pertrauka pagal Statuto 115 straipsnį dėl slapto balsavimo. Taip, dėl slapto balsavimo daroma pertrauka pagal Statuto 115 straipsnį. (Balsai salėje) Ne, posėdis po pertraukos. Iki 14.10 val. pertrauka, taip nusprendė Seimas, tuomet grįžtame į posėdį ir baigiame posėdį. (Balsai salėje) II korpuso hole įvyks balsavimas. Pagal susitarimą 13.40–14.10 val. pertrauka dėl slapto balsavimo. (Balsai salėje) Taip, po to svarstysime Šilumos įstatymą.

Pertrauka

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Jeigu ne, tai aš tada iš karto kai ką paskelbsiu. Nesiregistruojame? Registruojamės. Gerai. Prašom pasiruošti. Prašom atsargiai susidėlioti korteles. (Balsai salėje) Ne, naujų kortelių negalime dėti. Naujos kortelės nuo Konstitucijos priėmimo metinių, t. y. nuo spalio 25 dienos. Na, visai gražus skaičius. Gerbiamieji kolegos, kadangi slaptas balsavimas baigėsi, baigėsi ir Seimo rytinis posėdis. Kas nevalgėte, tiems gero apetito. Vakarinis posėdis prasideda 15.00 valandą. O kas iš viso nevalgo, tiems juo labiau sėkmės. Ačiū, bičiuliai.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLPDF – Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija.