Vienuoliktasis (332) posėdis
2007 m. rugsėjo 25 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V. GEDVILAS ir A. ČAPLIKAS

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos AB „Alytaus tekstilė“ sužlugdymo aplinkybėms ištirti sudarymo“ projektas Nr.XP-2531 (pateikimo tęsinys)

PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame popietinį plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, iki rytiniame posėdyje svarstėme darbotvarkės 1-6 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos AB „Alytaus tekstilė“ sužlugdymo aplinkybėms ištirti sudarymo“ projektą, registracijos Nr.XP-2531. Šį projektą pateikė gerbiamasis K.Daukšys. Liko paskutinis pateikimo momentas, kai Seimo nariai kalba dėl balsavimo motyvų. Kviečiu visus užsirašyti dėl balsavimo motyvų. (Balsai salėje) Iš pradžių registruojamės. Gera pastaba. Kviečiu visus registruotis.

Dėkoju. Užsiregistravo 33 Seimo nariai.

Mielieji kolegos, kviečiu visus kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nuomonė už – gerbiamasis E.Klumbys. Prašom. Gerbiamojo R.Ačo nėra. Gerbiamasis A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS (VLPDF). Ačiū, pirmininke. Aš manau, kad komisijos sudarymas yra neišvengiamas nežiūrint į tai, kad buvo nemažai panaudota valstybės lėšų, kai buvo nuspręsta pritarti gelbėjimo planui. Matyt, tos lėšos buvo iššvaistytos, ką patvirtino ir Valstybės kontrolė, taip pat to neneigia ir Ūkio ministerijos atsakingi pareigūnai. Kitas procesas yra tas, kad valstybės turtas, šios įmonės valdomas per akcijas, turėtas valstybės, neatsakingai buvo parduotas ir į keblią padėtį pateko turbūt 35 mln. valdantys kreditoriai, kurie neturėjo įkeitimo. Tai yra antras aspektas, dėl ko reikėtų neigiamo disponavimo valstybės turtu pavyzdį išnagrinėti ir daugiau tokių klaidų nedaryti. Jeigu atsirastų ir kaltųjų tame procese, manau, komisija juos įvardytų. Bet kaip prevencinio proceso, manau, tokio reikia. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju A.Skardžiui už nuomonę. Nuomonė prieš – gerbiamoji B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų manau, kad tai yra Darbo partijos frakcijos rinkimų agitacijos dalis. Šiaip jau Darbo partijos frakcija turbūt neįsivaizduoja savo parlamentinės veiklos be laikinųjų komisijų kūrimo, o tai yra iš tikrųjų Seimo darbo gaišinimas.

Be to, teisėsaugos institucijos tyrė pastarojo akcinės bendrovės „Alytaus tekstilė“ privatizavimo sandorio sudarymo aplinkybes. Todėl kyla klausimas, ar nesidubliuos siūlomos sudaryti komisijos ir teisėsaugos institucijų darbas? Ar komisiją tikslinga sukurti tik po to, kai teisėsaugos organai baigs tyrimą? Kokia komisijos sprendimo reikšmė teisėsaugos institucijų atliekamo tyrimo kontekste?

Taigi esu prieš šios komisijos sudarymą. Manau, tai mūsų brangaus parlamentarų darbo laiko gaišinimas.

PIRMININKAS. Dėkoju B.Vėsaitei už nuomonę prieš. Taigi, mielieji kolegos, buvo išsakytos nuomonės už ir prieš. Visus kviečiu registruotis ir priimti sprendimą balsuojant. Kviečiu visus registruotis. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus registruotis.

Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Dabar kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume nutarimo projektui Nr.XP-2531 po pateikimo, prašom apsispręsti balsuojant. Dar kartą, gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti po pateikimo dėl nutarimo projekto Nr.XP- 2531. Kviečiu balsuoti.

Taigi konstatuoju balsavimo rezultatus: už – 28, prieš – 7, susilaikė 16. Nutarimo projektui po pateikimo pritarta.

Gerbiamieji kolegos, kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 1-8 klausimas – įstatymo registracijos … (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau visų paprašyti drausmės ir tylos! Buvo galimybė užsiregistruoti. Registravomės ilgą periodą – 30 sekundžių specialiai tam, kad jums būtų laiko užsiregistruoti, nubalsavome ir baigiame šiuo klausimu visas diskusijas.

Toliau kiti darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 1-8 klausimas – įstatymo projekto… (Balsai salėje) Mielieji kolegos, aš noriu paprašyti visų, gerbkime vieni kitus. Nebuvo tokio atvejo, kad aš jūsų negerbčiau, tai aš prašau ir jūsų pagarbos. Aš suteiksiu žodį, bet aš pradėjau pateikinėti kitą darbotvarkės klausimą. (Balsai salėje) Gerai. Prašom. Prašom kalbėti.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu aš prašau pakartoti registraciją, nes tikrai ėjome pro duris ir nespėjome užsiregistruoti, o neužsiregistravus negalima dalyvauti balsavime. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi centrinis mikrofonas – gerbiamasis E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nelabai suprantama, kas darosi. Buvo paskelbtas balsavimas. Aš dar rytiniame posėdyje paklausiau, kada bus svarstomas šis klausimas. Visi žinojo, kad yra 15 valandą. Jeigu žmogus ateina pavėlavęs į posėdį, tai nėra pagrindas frakcijos vardu reikalauti perbalsuoti, kai balsavimas jau yra pasibaigęs. Aš manau, čia neverta net diskutuoti.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamoji Šiauliene. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš prašiau ne asmeniškai, o prašiau frakcijos vardu, ir tokią teisę suteikia Statutas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, prašom.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ir aš pavėlavau į posėdį, bet perbalsuoti neprašau.

PIRMININKAS. Supratome, Petrai. Centrinis mikrofonas – D.Mikutienė. Prašom.

D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Statutas pirmiausia mus įpareigoja sąžiningai ir laikytis Statuto. Jūs nenurodėte jokių motyvų. Vienas vienintelis motyvas, kad jūs pavėlavote į posėdį. Statutas tikrai nesuteikia tokios teisės. Aš suprantu, kad kolegos parlamentarai gali prašyti perbalsuoti, jeigu jie sėdėjo darbo vietoje ir nesuveikė elektroninio balsavimo sistema vietoje.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-2306. Pranešėja – gerbiamoji D.Teišerskytė, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. (Balsai salėje) Labai atsiprašau, neišbraukta. Posėdžio pirmininkas neišbraukė iš darbotvarkės šito klausimo, todėl aš jums pateikiau. Aš labai atsiprašau. Toliau. (Balsai salėje) Tikrai nesijaudinu.

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Žimanto Pacevičiaus skyrimui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi“ projektas Nr.XP-2542 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Žimanto Pacevičiaus skyrimui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi“ projektas Nr.XP-2542. Pranešėjas – gerbiamasis Ugnius Čižiūnas. Gerbiamąjį U.Čižiūną kviečiu į tribūną.

U.ČIŽIŪNAS. Laba diena. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m. rugsėjo 21 d. dekretą Nr.1K-1118 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Žimanto Pacevičiaus skyrimui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi“.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 10 punktu ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Prezidentas teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Žimanto Pacevičiaus skyrimui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi.

Argumentai, paskatinę Prezidentą pasirinkti šį kandidatą, buvo viešai išsakyti po oficialaus Prezidento susitikimo su kandidatu. Pagrindiniai argumentai buvo ilgametė pretendento patirtis teisėsaugos srityje, ypač kovojant su korupcija. Ž.Pacevičius Specialiųjų tyrimų tarnyboje dirba nuo jos įsteigimo pradžios, turi tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos kolegų, tiek kitų giminingų teisėsaugos institucijų vadovų pasitikėjimą. Ponas Ž.Pacevičius, kaip Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas, ne kartą laikinai eidamas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigas, įrodė, kad turi vadovui reikiamų savybių, todėl Prezidentas mano, kad Ž.Pacevičius yra tinkamas eiti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigas, ir prašo Seimo pritarti šiai kandidatūrai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui, kviečiu jus užimti savo vietą plenarinių posėdžių salėje. Ir kviečiu… Dar kartą noriu priminti procedūrą. Visais atvejais kandidatas turi galimybę iki 15 minučių atsakyti į klausimus, kuriuos Seimo nariai gali pateikti. Todėl kviečiu į tribūną gerbiamąjį kandidatą ir dar kartą primenu, kad yra svarstomas nutarimo „Dėl pritarimo Žimanto Pacevičiaus skyrimui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi“ projektas Nr.XP-2542. Pateikimas. Prašom, gerbiamasis kandidate.

Ž.PACEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Trumpai norėčiau prisistatyti detaliau, negu yra jums pateikta mano autobiografijoje.

Esu gimęs Vilniuje 1963 metais. Mokiausi Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje, vėliau – profesinėje technikos mokykloje. Ją baigęs, buvau nukreiptas mokytis į Saratovo pedagoginį industrinį technikumą. Šitai sakau dėl to, kad paskui gali kilti klausimų, kaip aš patekau taip toli nuo Lietuvos. Baigęs technikumą, atvykau dirbti į tą pačią mokyklą, kurios buvau siųstas mokytis. 1990 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, aš atėjau dirbti į policiją. Dirbau Vidaus reikalų ministerijos… Dirbau seniau vadinamojo Lenino rajono, dabar 1-ojo policijos komisariato, kriminalinės policijos padalinyje, vėliau dirbau Policijos akademijoje kuopos vadu, po kurio laiko, 1993 metais, buvau pakviestas dirbti į Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybą. Pradėjau tarnybą vyresniuoju inspektoriumi. 1997 metais tapau komisaru ir buvau pakviestas dirbti į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Pradėjau dirbti Operatyvinės veiklos poskyrio vadu, vėliau – valdybos pavaduotoju. 2000 m. buvau paskirtas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmuoju pavaduotoju, kuriuo dirbu iki šios dienos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, gerbiamasis pretendente, jūsų nori paklausti 16 Seimo narių. Noriu dar kartą priminti, kad klausimams yra skirta 15 minučių, taigi pabandykime konstruktyviai paklausti ir gauti atsakymus, kad turėtų galimybių paklausti kuo daugiau Seimo narių. Taigi pirmoji klausia gerbiamoji V.Aleknaitė-Abramikienė. Ruošiasi G.Šileikis. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Gerbiamasis pretendente, daugybė Lietuvos piliečių, verslininkų ir ne verslininkų, piktinasi tuo, kaip Lietuvoje vykdomos viešųjų pirkimų procedūros. Žmonės, susitikdami su mumis, tiesiog atvirai sako, kad yra nepadoru dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nes „atkatų“ ir kyšių sistema yra tiesiog įsigalėjusi. Jūs, kaip rodo biografija, daug metų dirbote Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Norėčiau žinoti, ką jūs padarėte, kad viešųjų pirkimų metu būtų neprarandamos valstybės lėšos, ir kodėl mes turėtume tikėti, kad, tapęs vadu, jūs šią problemą spręsite? O tai yra, beje, viena iš labiausiai visuomenę erzinančių temų. Ačiū.

Ž.PACEVIČIUS. Galima… Sutinku su jūsų pasakymu, kad tai tikrai labai aktuali problema. Specialiųjų tyrimų tarnyba šią problemą žino ir per visą šį laikotarpį bandė tuos procesus kiek galima kontroliuoti. Tai tikrai nėra paprasta, nes paprastai firmos vykdo susitarimus ir, kaip jūs sakėte, daro tuos „atkatus“. Tačiau mes turime keletą tokių bylų. Taip pat aš manau, kad mūsų operatyviniai darbuotojai dirbs ir ateityje, ir mes bandysime tą klausimą spręsti teigiama linkme.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia G.Šileikis. Ruošiasi A.Matulevičius. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pretendente, didžiausi nusikaltimai vykdomi, tikėtina, su įtakingų politikų, galbūt Seimo narių, ministrų, tam tikra priedanga. Jūsų manymu, Specialiųjų tyrimų tarnyba iki šiol nėra ėmusis tokių labai ryžtingų žygių, kovodama su ta ne tik politikų ir pareigūnų, bet ir įtakingų, visai visuomenei žinomų žmonių korupcija. Tai ar jūs būsite toks ryžtingas ir tvirtas, kad žmonės tikrai negalėtų pasislėpti po savo įtakos skraiste? Ačiū.

Ž.PACEVIČIUS. Dėl ryžtingumo aš tikrai… Man jo tikrai pakaks. Aš noriu pasakyti, kad tai tikrai nėra paprasti procesai surinkti, įrodyti ir „nuvesti“ iki teismo dėl aukštų pareigūnų arba politikų, sakykime, korupcijos. Mes visi puikiai žinome keletą pavyzdžių, kaip sekėsi tos bylos, bet aš pats savo darbuotojus skatinu ir, būdamas direktoriumi, jeigu, aišku, būsiu, taip pat skatinsiu, kad tokią informaciją rinktų, tokias bylas formuotų ir neišgyventų dėl to, kad kas nors gali būti, kad gali kaip nors atsiliepti jiems patiems.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis A.Matulevičius. Ruošiasi V.Baltraitienė. Prašom. (Balsas iš salės: „Pone posėdžio pirmininke, A.Matulevičius prašo nukelti vėliau, jis prie pat Seimo, jis nespėjo ateiti.“) Klausia gerbiamoji V.Baltraitienė. Ruošiasi J.Veselka. Prašom.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Ką tik pasirodė išplatintas premjero pasisakymas, kad Vyriausybėje sumažėjo korupcijos lygis, kad iš tikrųjų, jo nuomone, taip mano, ne tvirtina, Vyriausybė dirbo labai skaidriai ir korupcijos indeksas yra toks didelis todėl, kad žmonės nesuvokia… Dėl žmonių nesuvokimo, ne dėl to, kad Vyriausybė dirba skaidriai, bet dėl to, kad Lietuvos gyventojai nesuvokia, kas tai yra korupcija.

Aš noriu paklausti. Jūs tiek metų dirbote šioje struktūroje, iš tiesų jūsų patirtis yra labai didelė. Jūsų nuomone, ar iš tiesų Lietuvos gyventojai nesuvokia, kas tai yra korupcija, ar tai yra dar vienas mūsų Ministro Pirmininko toks „vojažas“ pakalbėti ir nuo savęs nustumti visa tai, kas vyksta šiandien Lietuvoje?

Ž.PACEVIČIUS. Aš nenorėčiau, aišku, komentuoti Ministro Pirmininko žodžių, tačiau mes visi žinome, kad korupcijos indeksas, korupcijos supratimas – dar toli gražu ne korupcijos lygis. Korupcijos lygį pamatuoti nėra taip paprasta. Matyt, piliečių supratimas (šiandien ar rytoj bus skelbiamas indeksas) parodys, kaip vis dėlto jie supranta, kad ta korupcija yra. Be jokios abejonės, Lietuvoje korupcijos lygis, mano manymu, gana didelis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Veselka. Ruošiasi A.Skardžius. Prašom.

J.VESELKA (MSG). Gerbiamasis pretendente, turbūt teisybę pasakysiu, kad Lietuvoje aukštosios korupcijos kol kas jums nesiseka įveikti, ir tai logiška, nes jeigu ji yra įsiveržusi į aukštosios valdžios struktūras, jai tarnauja kvalifikuoti teisininkai. Valentinas Junokas pabandė. Kas su V.Junoku atsitiko, jums žinoma, todėl aš įsivaizduoju, kad ir sunku bus ją įveikti, bet klausimas toks. Ar yra sukurta grupė, kuri, matydama tam tikrus sprendimus arba eigą tų sprendimų, jau rengiasi kontroliuoti tų sprendimų vykdymą. Pavyzdžiui, statysime naują atominę elektrinę, kuri kainuos apie 20 mlrd. litų, jau bus kalbama ne apie vieną kitą milijoną, apie galimybę nugvelbti dešimtis milijonų. Ar yra tokia grupė, kuri ruošiasi iš anksto kontroliuoti tam tikrus procesus, o ne tada, kai jau procesai patys pajuda? Jeigu tokios nėra, linkėčiau jums sukurti, nes tik iš anksto pasirengus galima tokią aukštą korupciją prigriebti, kitaip nieko nebus.

Ž.PACEVIČIUS. Taip, dabar pagal reformą, mes atskiriam analitinius padalinius ir žvalgybinius padalinius, vieni renka informaciją, kiti tą analizuoja… Tačiau mūsų pajėgumas yra gana silpnas, kad galėtume visas sritis apimti, ir tikrai negalime, kaip sakant, prevenciškai prie vieno, prie kito tyrimo, nes šiandien neturime pajėgumo ir galimybių visur suspėti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis A.Skardžius. Ruošiasi S.Pabedinskas.

A.SKARDŽIUS (VLPDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, viešasis interesas vardan verslo grupių intereso dažnai yra paminamas ir ypač tai akivaizdu savivaldybėse, ypač didžiųjų miesto savivaldybėse. Prašau pasakyti, kokius pirmiausia jūs esate numatęs, arba planuojate, veiksmus, kad apgintumėte tą viešąjį interesą, kartu ir mūsų visų bendrą turtą, mūsų lėšas? Ačiū.

Ž.PACEVIČIUS. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad norėtume stiprinti operatyvinį pajėgumą, taip pat tas technines priemones, kokias turime. Šiandien padėtis yra tokia, kad nuolat turime jas atnaujinti, nes techninės priemonės sensta. Dėl to, ką jūs pasakėte, manau, kad vis dėlto mes atliekame ir tam tikrą prevencinį darbą savivaldybėse. Pavyzdžiui, ir Vilniaus savivaldybėje buvo atliekamas. Ir kitose didesnėse savivaldybėse tokį darbą ateityje atliksim.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis S.Pabedinskas. Ruošiasi R.Bašys. Prašom.

S.PABEDINSKAS (VLPDF). Gerbiamasis direktoriau, klausimas yra arba taip, arba ne. Visi žinome, kad yra tokia Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Labai dažnai šioje salėje kalbame, kad galbūt ateityje reikėtų padaryti vieną brandžią tobulą organizaciją sujungiant jas. Jūsų nuomone, ar iš tikrųjų Specialiųjų tyrimų tarnyba nuo teorinių, praktinių patarimų… dabar savarankiškai galės dirbti, įgyvendinti programą ir kalbas apie sujungimą su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba šiandien galima užmiršti?

Ž.PACEVIČIUS. Mano nuomone, trumpai pasakius, aš esu prieš sujungimą šių tarnybų, nes jos iš tiesų vykdo skirtingas funkcijas. Mano manymu, tas sujungimas tikrai nebus gerai, nes ir Europos Sąjunga mūsų tarnybą rodo kaip pavyzdį nepriklausomos tarnybos, savarankiškos tarnybos. Matyt, ir čia, Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje, jeigu tai bus padaryta, bus neigiamas pavyzdys.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R.Bašys. Ruošiasi A.Sereika. Prašom.

R.BAŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, jūs Specialiųjų tyrimų tarnyboje dirbate daug metų. Daug metų kartu dirbote su Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovais V.Junoku ir A.Malakausku. Įdomu, kuris jums kaip vadovas buvo didesnis autoritetas, iš kurio jūs daugiau pasisėmėte patirties?

Antras klausimas. Ar jūs pajėgsite korupcijos indeksą sumažinti iki tokio lygio, kad mūsų valstybė patektų tarp šalių, kuriose korupcija yra stipriai pažabota, ir kiek jums prireiks tam laiko? Ačiū.

Ž.PACEVIČIUS. Atsakau į pirmą klausimą. Apie abu vadovus aš galiu pasakyti tik gerai. Ir iš vieno, ir iš kito, nors vadovavimo būdai, sakykim, šiek tiek skyrėsi, tačiau iš abiejų galima buvo pasimokyti dirbti.

Dėl indekso. Mes bandome šitą indeksą pakeisti, dabar neatsimenu, atrodo, 2010 metais planuojame, kad jis bus didesnis nei 5.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Sereika. Ruošiasi V.Domarkas. Prašom.

A.SEREIKA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, norėčiau užduoti du trumpus klausimus. Pirmą klausimą formuluočiau taip: kokie svarbiausi, jūsų manymu, darbai buvo nuveikti jums dirbant Specialiųjų tyrimų tarnyboje?

O antrą klausimą norėčiau formuluoti dėl politinių partijų finansavimo. Jūs turbūt girdėjote, kad pateikiamas rinkimų įstatymų pataisų paketas ir jame numatomas atskiras padalinys kovai su politinių partijų finansavimo rinkimų kampanijų pažeidimų nusikaltimų tyrimu. Prašau pasakyti, ar iki šiol Specialiųjų tyrimų tarnyboje yra koks nors padalinys, ar nepakankamos jėgos kovai su tokios rūšies nusikalstamom veikom?

Ž.PACEVIČIUS. Pirmas klausimas yra labai platus. Jeigu mes analizuosime laikotarpį nuo Specialiųjų tyrimų tarnybos įkūrimo iki dabar, kaip jinai kito, kokios buvo struktūros, kokie darbai buvo atlikti, tikrai kažką dabar išryškinti, kad kas nors buvo ypač svarbus, yra sudėtinga. Tam tikrame etape, matyt, veiksmai tikrai buvo svarbūs: įstatymai priimami dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos, tai yra atskyrimas nuo Vidaus reikalų ministerijos ir panašiai.

Dėl antro klausimo. Matyt, reikėtų dar padiskutuoti, ar tikslinga tokį padalinį kurti prie Vyriausybės, kaip dabar siūloma, ar kur nors kitur. Pavyzdžiui, Latvijoje šias funkcijas atlieka mūsų gimininga tarnyba, nors mes, aišku, nelabai norėtume šių funkcijų imtis šiandienai, nes reikia papildomo pajėgumo, patalpų ir panašiai. Tačiau, jeigu bus priimtas toks politinis sprendimas, ar mums bus pavesta šitą atlikti, ar kažkam kitam, aišku, mes jį vykdysim.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Domarkas. Ruošiasi K.Glaveckas. Prašom.

V.DOMARKAS (VLPDF). Gerbiamasis pretendente, šiandien dar kartą keliamas klausimas dėl… Aš čia esu. Dėl…

PIRMININKAS. Šiek tiek dešiniau.

V.DOMARKAS. Dar kartą keliamas klausimas dėl nelegalių aukštųjų mokyklų veiklos Lietuvoje. Matom, kad kovoti su šiuo reiškiniu Aukštojo mokslo įstatymo pataisomis neišeina. Sakykite, ar Specialiųjų tyrimų tarnyba gali spręsti šitą klausimą, kad tokių nelegalių aukštųjų mokyklų Lietuvoje nebūtų?

Ž.PACEVIČIUS. Gavome jūsų paklausimą, atrodo, vakar. Be abejo, mes jį išnagrinėsime, tačiau kol kas nelabai įžvelgiame pagal savo kompetenciją, ką mes galėtume tokiais atvejais daryti. Jeigu tai lies Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetenciją, mes, aišku, savo jėgas tam skirsime.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega K.Glaveckas. Ruošiasi V.Kamblevičius. Prašom.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, Ministras Pirmininkas šiandien oficialiai pareiškė, kad korupcijos indeksas mažėja dėl paprasčiausios priežasties, kad nėra įrodymų, kad jisai didėja. Manau, kad ir tyrimai rodo, jog korupcija didėja proporcingai mūsų ekonomikos augimui, ir jos mastas, vienų skaičiavimais, yra dešimt milijardų, kitų keli milijardai, bet klausimas ne toks. Visi žinom, kad ir jūsų žinyba iš tikrųjų yra viena kovos lauke. Iš esmės jūsų žinyba… Sakykite, jūsų pozicija… Korupcijos problema atsiranda iš to, kad yra privatizuojama daugelis valstybės valdymo funkcijų valdininkų lygmeniu. Kitaip sakant, tai, kas susiję su viešaisiais pirkimais, su kitais dalykais, valdininkai tvarko ir todėl gauna vienokius ar kitokius kyšius. Sakykite, ar jūs negalvojate siūlyti valstybei vykdyti kiek galima daugiau deprivatizacijų, kitaip sakant, valstybės funkcijų privatizavimo, ar supaprastinimo, kad priežastys ir sąlygos korupcijai Lietuvoje po truputį mažėtų, o ne didėtų? Ačiū.

Ž.PACEVIČIUS. Be abejo, su privatizacija korupcija yra susijusi, mes kol kas negalvojame šito daryti, ką jūs dabar paklausėte, tačiau ateityje galbūt svarstysime tokią galimybę.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Kamblevičius. Ruošiasi gerbiamasis A.Dumčius. Prašom.

V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jūsų paklausti. Iš jūsų kalbos matyti, kad jūs esate ryžtingas pareigūnas, tačiau ar užteks jums ryžto kovoti su žemės grobstytojais, ir jeigu jūs taip padarysite, kokiais metodais ir kaip?

Ž.PACEVIČIUS. Specialiųjų tyrimų tarnyba nėra atsakinga už žemės reformą. Tikrai dabar gauname daug pareiškimų ir su Seimo nariais sprendžiame, kaip šitą klausimą spręsti, nes mes nepajėgūs, turime mažai žmonių šituos klausimus spręsti. Aš tik noriu pasakyti, kad jeigu mes gausime informaciją apie nusižengimus, pažeidimus ar nusikalstamą veiką šitoje srityje, mes pagal savo kompetenciją savo darbą atliksime laiku.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Dumčius. Ruošiasi gerbiamasis V.Simulikas. Prašom.

A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Gerbiamasis pretendente, ar jums neteko stažuotis Vakarų šalių vidaus reikalų departamentuose, jų sistemoje? Kaip pavyzdį galiu pateikti Toronto policijos departamento prevencijos programą, labai įdomią nusikaltimų prevencijos programą ir panašiai. Toks būtų klausimas.

Ž.PACEVIČIUS. Man asmeniškai neteko, bet jeigu kalbėtume apie mūsų tarnybos pareigūnus, tai pas mus labai daug žmonių važinėja ir į Europos šalis, ir į Ameriką, stažuojasi, konsultuojasi, štai ir šiomis dienomis išvažiuoja. Mes gana noriai keliame kvalifikaciją užsienio šalyse.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis V.Simulikas. Ruošiasi A.Matulevičius.

V.SIMULIK (NSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis direktoriau, jūsų prisistatymas ir duomenys apie jus rodo, kad esate profesionalas, todėl noriu pasiteirauti tokio labai praktinio klausimo. Praeitoje kadencijoje į visas puses buvo valkiojama tema, kad Seimo nariai telefonais kalbasi su, sakykim, įtartinos reputacijos žmonėms. Seimo nario telefono numeris nėra įslaptintas, nėra grifo „slaptai“ ar „visiškai slaptai“. Seimo nariams telefonais skambina įvairaus plauko žmonės, tiek rinkėjai, tiek nerinkėjai. Tada buvo išsakyta idėja, kad galbūt specialiosios tarnybos galėtų, nes kartais būna tokios operatyvinės medžiagos, Seimo narius (nebūtinai Seimo narius, ir valstybės tarnautojus) informuoti, kad šitas jūsų abonentas ar partneris, ar kaip jį kitaip pavadinsi, yra įtartinos reputacijos ir kad jums reikėtų susilaikyti nuo kai kurių dalykų. Tokia idėja buvo išsakyta paeitame Seime, bet ji tilo tilo ir nutilo. Kaip jums atrodo, praktiškai tai galėtų būti įgyvendinama?

Ž.PACEVIČIUS. Čia gal idėja teoriškai ir būtų gera, bet praktiškai sunku pasakyti, nes jeigu mes įspėsime, kad tas jūsų veikėjas yra įtartinos reputacijos, tai galime sužlugdyti ir tam tikrus tyrimus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis, kuris nori paklausti, –gerbiamasis A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS (VLPDF). Gerbiamasis pretendente, mes iš tikrųjų jus žinome kaip senokai dirbantį šioje sistemoje. Jūs, matyt, kaip niekas kitas labai gerai žinote peripetijas ir įvairias visuomenės ir politines audras, kai jūsų tarnyba parodo tam tikrą principingumą. Šiandien, kad ir ką mes kalbėtume, didžiausią problemą mums kelia, nors ir keista, teisėsauga ir teismai. Pažiūrėkime visas nuomonių apklausas ir apskritai giliau paanalizuokime tas problemas ir pamatysime, kad kitų nuomonių čia nėra, tai iš tikrųjų „serganti“ sistema. Deja, per jūsų tarnybos egzistavimo laikotarpį šiuo klausimu nieko rimto nebuvo padaryta. Suprantama, tam reikia neeilinės drąsos. Ar jums tos drąsos užteks, ar jūs parodysite pavyzdį savo pavaldiniams, kad nereikia bijoti gerbiamojo V.Junoko likimo, o reikia drąsiai kovoti su korupcija? Ačiū.

Ž.PACEVIČIUS. Čia kalbant apie teismų sistemą drąsos reikia?

A.MATULEVIČIUS. Taip pat ir ten.

Ž.PACEVIČIUS. Galėčiau priminti, kad tikrai mūsų tarnybos įkūrimo pradžioje buvo keletas bylų teismų sistemoje, per tą laikotarpį šiek tiek pasikeitė teisinė bazė. Pasakysiu atvirai, mums dirbti pasidarė šiek tiek sunkiau, ir tikrai noriu pasakyti, jeigu tokia informacija bus… Informacijos dar nepakanka, reikia surinkti įrodymus. Jeigu tokie įrodymai bus surinkti, tai, man atrodo, jokių problemų dėl to neturėtų būti.

PIRMININKAS. Dėkoju pretendentui į Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigas gerbiamajam Žymantui Pacevičiui. Jūs atsakėte į visus mūsų Seimo narių klausimus. Baigėsi laikas klausimams ir atsakymams. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti dėl procedūrų. Dabar, po pateikimo, siūloma svarstyti: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, frakcijos turi galimybę susitikti su pretendentu, yra pateiktas frakcijų pageidavimas, kada susitinka su pretendentu. Aš manau, kad tą galimybę mes turėsime ir galėsime su pretendentu plačiau pakalbėti ir užduoti papildomus klausimus, ir jeigu šiandien nesulaukėme atsakymo, tai sulauksime galbūt frakcijose. Dar kartą dėkoju.

Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. 2-2 klausimas. (Balsai salėje) Prašau, gerbiamieji kolegos, jokių balsavimų nėra, yra tik konstatavimas, kandidato pristatymas, vėliau jūs turėsite galimybę susitikti frakcijose ir po to jau mes apsispręsime balsavimu. Tokios yra procedūros, dar kartą aš jums primenu. Gerbiamasis J.Sabatauskas dėl vedimo tvarkos. Prašom. Palaukite, sekundę. Prašom.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tik norėjau pasiūlyti, kad papildomu būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes Specialiųjų tyrimų tarnyba yra teisėsaugos institucija. Vienas iš komiteto uždavinių yra teisėsaugos institucijų parlamentinė kontrolė. Ačiū.

PIRMININKAS. Supratau, Juliau. Jokių problemų, manau, kad visi komitetai gali apsvarstyti ir susitikti su pretendentu. Aš manau, bendru sutarimu galime pritarti, kad apsvarstytų ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, taip pat ir Antikorupcijos komisija. Mes užfiksuojame formaliai ir bendru sutarimu galime pritarti. Taip? Mielieji kolegos, jeigu dar yra kitų komitetų, norinčių svarstyti, nėra problemų.

Seimo nutarimo „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-2150(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Balsuoti čia nereikia, dar kartą primenu. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-2150. Į tribūną kviečiu gerbiamąją kolegę O.Valiukevičiūtę, kuri išsakys komiteto nuomonę.

O.VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamieji, Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis, svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektą Nr.XP-2150. Komitetas bendru sutarimu pritarė Seimo kanceliarijos departamento pastaboms dėl tarpžinybinės komisijos steigimo, taip pat dėl galimybės paskirti darbuotojus savivaldybėse, kurie konsultuotų lygių galimybių įgyvendinimo klausimais, ir parengė patobulintą nutarimo projektą, kuriam visus kviečiu pritarti. Aš, taupydama jūsų laiką, neskaitysiu viso projekto. Jeigu pageidaujate, prašau.

PIRMININKAS. Dėkojame O.Valiukevičiūtei už komiteto nuomonės pristatymą. Dėkoju jums. Kviečiu į tribūną gerbiamąją L.Počikovską pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę.

L.POČIKOVSKA (VLPDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, pasiūlė pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam Seimo nutarimo projektui ir jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, taip pat išbraukti nutarimo projekto 2 straipsnio 6 punktą kaip perteklinį, nes tai yra numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju Leokadijai už komiteto nuomonės pristatymą. Mielieji kolegos, po svarstymo ar yra norinčių kalbėti už ir prieš? Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Gal galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio ar bus kokių pasiūlymų? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti?

Dėl 2 straipsnio bus kokių pasiūlymų? Nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu.

Dėl viso nutarimo projekto bus nuomonių už ir prieš? Yra norinčių kalbėti? Nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad… Registruojamės, o po to balsuosime. Kviečiu registruotis. Po to pristatysiu nutarimo projektą ir balsuosime, išsakysime savo nuomonę balsavimu. Prašom. Registruojamės.

Dėkoju. Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume nutarimo projektą, registracijos Nr.XP-2150. Prašom apsispręsti balsavimu.

Dėkoju. Už – 73, prieš – 1, susilaikė 2. Taigi nutarimo projektas yra priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-2317(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Kitas mūsų darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-2317. Kviečiu į tribūną gerbiamąją O.Valiukevičiūtę, kuri pristatys Žmogaus teisių komiteto nuomonę. Prašom.

O.VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Dėkoju. Žmogaus teisių komitetas taip pat buvo pagrindinis komitetas svarstant Seimo nutarimo „Dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektą Nr.XP-2317. Komitetas taip pat bendru sutarimu pritarė Seimo Teisės departamento išvadoms, pritarė Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pastaboms, taip pat Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymams ir parengė patobulintą projektą. Kviečiu pritarti šiam patobulintam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką gerbiamąjį A.Sysą pristatyti komiteto nuomonę.

A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė nutarimo „Dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektą ir bendru sutarimu siūlo pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti Seimo nutarimui, jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas.

PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui už komiteto nuomonės pristatymą. Kviečiu į tribūną gerbiamąją R.Baškienę, kuri pristatys Šeimos ir vaiko reikalų komisijos nuomonę.

R.BAŠKIENĖ (VLPDF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, Šeimos ir vaiko reikalų komisija svarstė ir iš esmės pritarė Seimo nutarimo „Dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektui. Siūlė pagrindiniam Seimo komitetui papildyti Seimo nutarimo projekto 2 straipsnį šiais punktais: užtikrinti Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos įgyvendinimą bendrojo lavinimo mokyklose; spręsti vaikų, kurių tėvai emigravo, juridinio atstovavimo problemą; numatyti priemones, užtikrinančias būtiną socialinę ir teisinę šių vaikų apsaugą bei jų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo kontrolę. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju R.Baškienei už komisijos nuomonės pristatymą. Taigi, mielieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu nutarimo projektui po svarstymo? Pritarta bendru sutarimu po svarstymo.

Priėmimas. Priėmimo metu nutarimo projektą sudaro keturi straipsniai. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nuomonių už, nuomonių prieš nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Kokių būtų pasiūlymų, pastabų dėl 2 straipsnio? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio nėra kitų nuomonių? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ir dėl 4 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.

Dėl viso nutarimo projekto yra norinčių kalbėti? Taip, yra norinčių kalbėti. Nuomonė už – gerbiamasis P.Auštrevičius. Prašom.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Sunku nepritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2006 metų veiklos ataskaitai, tikintis, kad 2007 metų ataskaita ir apskritai paraginimas veikti bus priimtas tik palankiai. Aš tik į vieną atvejį noriu atkreipti gerbiamųjų kolegų dėmesį, į paskutiniųjų savaičių aktualiją, į vienos mergaitės, kurios motina yra Lietuvos pilietė, atskyrimo nuo motinos reikalus. Kai mes aiškinomės šią situaciją tiek frakcijoje, tiek su institucijomis, buvo akivaizdu viena – Lietuvos institucijos, atsakingos už vaiko teisių ir įvaikinimo reikalus, tūpčiojo vietoje ir nepadarė to darbo, kurį turėjo padaryti. Ar šis mūsų nutarimas iš tikrųjų išspręs šį klausimą, man neaišku, bet tai yra viena maža tragedija. Ji bręsta, bet, galima sakyti, nuspalvina visą atmosferą, susijusią su šios įstaigos ir kontrolieriaus veikla. Todėl be tam tikrų pataisų ir be tam tikro požiūrio pasikeitimo man sunku tikėtis, kad 2007 metų ataskaitą mes svarstysime kiek geresnės nuotaikos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju P.Auštrevičiui už nuomonę. Taigi nuomonė prieš – gerbiamoji V.V.Margevičienė. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Aš tikrai buvau pasirengusi pritarti, bet jau pritariame ne pirmai vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaitai, deja, kaip ir šioje ataskaitoje, 2 straipsnyje siūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Bet visi tie siūlymai, aš tik noriu pacituoti 8 punktą: „Išsamiai reglamentuoti vaikų neformalųjį švietimą bei parengti ir patvirtinti vaikų neformaliojo švietimo krepšelio apskaičiavimo ir lėšų naudojimo metodiką.“ Deja, tai trunka jau ne pirmi metai. Mes matome, kas vyksta. Kaip gerbiamasis ponas P.Auštrevičius pasakė, iš tikrųjų vienos mergaitės likimas. Deja, narkotikų vartojimas, užklasinės veiklos nebuvimas, nereglamentuotas vaikų neformalusis švietimas tai yra patys baisiausi dalykai, kurie tikrai apsisuks prieš mus.

Ir jau ne pirmą ataskaitą tvirtindami vėl matome tą patį – siūlymai, siūlymai, siūlymai. Iki šiol nėra parengto tinkamo ir gero reglamento, kaip sugrąžinti mokyklos nelankančius vaikus į mokyklas. Tikrai aš esu priversta susilaikyti, nes tokie neišsamūs, netvarkingi, be datų… Jeigu mes ką nors siūlome ar norime padaryti, tai turi būti aiškiai įvardyta: per du mėnesius, per tris, per keturis, per pusę metų. Pagaliau reikia pradėti dirbti, nes vaikų Lietuvoje ir taip turime labai nedaug, ir dar įvairiausios bėdos jiems atsitinka kasdien. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariams už išsakytas nuomones. Mielieji kolegos, kviečiu visus registruotis, po registracijos vyks balsavimas dėl Seimo nutarimo.

Dėkoju. Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume nutarimo projektui Nr.XP-2317, išreikškite savo nuomonę balsuodami.

Gerbiamieji kolegos, konstatuoju balsavimo rezultatus: už – 66, prieš – 4, susilaikė 12. Nutarimo projektas priimtas.

Dėl vedimo tvarkos – gerbiamoji I.Degutienė. Tuoj, sekundę, įjungsime.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Ačiū, pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Norėčiau paskaityti Lietuvos Respublikos Seimo frakcijų pareiškimą.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, gerbiamoji Irena, yra skirtas laikas pareiškimams, manau, kad jūs tokią galimybę paskaityti turėsite. Dabar mes privalome imti darbotvarkės klausimus, nes mes ją patys pasitvirtinome.

I.DEGUTIENĖ. Man atrodo, kad tai liečia viso Seimo darbą, o ne vienos frakcijos nuomonę. Kadangi tai yra Seimo frakcijų pareiškimas, aš prašau leisti perskaityti tą pareiškimą dabar. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tikrai aš tokios galimybės jums nesudarysiu. Yra patvirtinta darbotvarkė, yra Statutas, tikrai aš nesiimsiu tokios atsakomybės. Dėl vedimo tvarkos. Centrinis mikrofonas – gerbiamasis…

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pasiskaitykite Statutą, kur aiškiai reglamentuota – posėdžio pabaigoje yra Seimo narių pareiškimai, o čia yra Seimo frakcijų seniūnų pareiškimas. Jūs negalite stabdyti ir užčiaupti, negalite trukdyti perskaityti pareiškimą. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš suprantu, gal jums ir yra kokių nors problemų, nes maždaug įsivaizduojate, apie ką gali būti šis pareiškimas. Aš siūlau jums per daug nesivarginti, yra Seimo statuto 263 straipsnis, ir jūs pasiūlykite visam Seimui apsispręsti, ar leisti I.Degutienei ne iš šoninės tribūnos, bet iš centrinės tribūnos perskaityti tikrai svarbų daugelio frakcijų pareiškimą. Aš siūlau balsuojant apsispręsti ir nesiginčyti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau, aš suprantu, tame straipsnyje yra parašyta: tai, ko nėra numatyta Statute, gali priimti ir Seimo posėdžio pirmininkas. Mielieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad tam bus suteikta galimybė, jūs ją turėsite, yra numatyta 18.30–18.50 val. ir, aš manau, jūs galėsite… (Balsas salėje: „Mes norime balsuoti dabar!“) Norite balsuoti?

Gerbiamieji kolegos, jeigu yra toks pageidavimas, siūlau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad sudarytume galimybę perskaityti pareiškimą, prašom balsuoti. Pirmiausia registruojamės.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai.

Formuluoju klausimą. Kas už tai, kad būtų perskaitytas Seimo frakcijų pareiškimas, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas. (Balsai salėje) Prašau? Dar kartą formuluoju klausimą. Kas už tai, kad dabar būtų perskaitytas frakcijų pareiškimas, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš.

Už – 72, prieš – 1, susilaikė 1.

Taigi kviečiu į tribūną gerbiamąją I.Degutienę, kuri perskaitys pareiškimą.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Lietuvos Respublikos Seimo frakcijų pareiškimas „Dėl Seimo narių atsakomybės“. 2007 m. rugsėjo 25 diena.

„Mes, žemiau pasirašę Seimo frakcijų vadovai, pabrėždami pagarbą visuotinai pripažįstamoms demokratijos vertybėms, akcentuodami, kad Lietuvoje kiekvieno asmens, tarp jų ir įtariamo padarius nusikaltimą Viktoro Uspaskicho, teisės ir laisvės yra ginamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, primindami, kad Lietuvos Respublikos Seimo nariai yra prisiekę būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir gerbti bei vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, taip pat tai, kad Seimo statuto 18 straipsnio 1 dalis numato, kad yra draudžiama Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, tai yra ne tautos, valstybės ir rinkėjų interesams, esame įsitikinę, kad 14 Seimo narių, priklausančių Seimo Darbo partijos frakcijai (K.Daukšio, R.Kšanienės, V.Baltraitienės, J.Pinskaus, R.Bašio, A.Boso, S.Bucevičiaus, S.Girdausko, L.Graužinienės, R.Visockytės, V.Volčioko), spalio 22 d. kelionės į Maskvą metu, dalyvaudami kartu su V.Uspaskichu organizuotame politinio ir teisinio pobūdžio išpuolyje prieš Lietuvą, panaudojo Seimo nario mandatą ne pagal paskirtį, tai yra ne tautos, valstybės ir rinkėjų interesams.

Tokio paties neigiamo vertinimo susilaukė ir dviejų Lietuvoje išrinktų Europos Parlamento narių – Onos Juknevičienės ir Jolantos Dičkutės elgesys.

Pažymime, kad tokie Lietuvos tautos atstovų bandymai ginti savo partijos įkūrėjo teises politiškai nepriimtomis priemonėmis yra netoleruotini.“

Pasirašo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas V.Bogušis, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas P.Auštrevičius, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė I.Šiaulienė, Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos seniūnas A.Paulauskas, Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė I.Degutienė, Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos seniūnė A.Staponkienė. Nepasirašė frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas V.Mazuronis. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju I.Degutienei. Konstatuoju, kad pareiškimas pateiktas. Gerbiamasis V.Mazuronis dėl vedimo tvarkos. Prašom, gerbiamasis Valentinai.

V.MAZURONIS (TTF). Kadangi mano pavardė buvo įvardyta kaip nepasirašiusio frakcijos seniūno, turiu Seimui pasakyti, kad šio pareiškimo autoriai neatsižvelgė į mūsų frakcijos pasiūlymus, kad punkte „Tokio vertinimo susilaukė ir Europos parlamentarų elgesys“ būtų įrašyta vidaus reikalų ministro R.Šukio elgesys – jis buvo Maskvoje ir darė lygiai tą patį. Nepritarė ir kitoms pastaboms. Kadangi pareiškimas pagal mūsų siūlymus nebuvo pataisytas, tokiame žaidime mes žaisti nematėme prasmės.

Teisėkūros proceso pagrindų įstatymo projektas Nr.XP-2498. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenų patvirtinimo ir jų įgyvendinimo“ 3 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-2499 (pateikimas)

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Kompleksinis darbotvarkės 2-4a klausimas – Teisėkūros proceso pagrindų įstatymo projektas Nr.XP-2498. Pranešėjas – P.Baguška. Matau, kad gerbiamojo P.Baguškos nėra, yra gerbiamoji viceministrė. Gerbiamoji viceministre, kviečiu į tribūną pateikti šio įstatymo projektą. Pateikimas.

E.RADUŠYTĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti Vyriausybės teikiamą Lietuvos Respublikos teisėkūros proceso pagrindų įstatymo projektą. Projektas parengtas įgyvendinant Seimo 2006 m. lapkričio 28 d. nutarimą dėl Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenų patvirtinimo ir jų įgyvendinimo nuostatas.

Projekte numatomas teisinio reguliavimo tikslas nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų norminių ir individualiųjų teisės aktų sampratą, teisėkūros proceso stadijas, teisės aktų formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus, taip pat teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarką, teisės aktų stebėsenos sistemą. Įstatymo projektas netaikomas tarptautinėms sutartims, išskyrus klausimus, susijusius su sutarčių skelbimu, taip pat netaikomas ir Europos Sąjungos teisei. Projektu siūloma nustatyti šias teisėkūros proceso stadijas: teisėkūros proceso planavimas, teisės akto projekto rengimas, teisės akto projekto derinimas ir vertinimas, teisės akto projekto priėmimas, teisės akto paskelbimas ir įsigaliojimas ir teisės akto stebėsena.

 Siekiant sukurti bendrą ir neprieštaringą teisės aktų sistemą, teisėkūros procesas turėtų būti planuojamas, teisinio reguliavimo pokyčių iniciatyvos įtrauktinos į institucijų strateginius veiklos planus. Todėl projektu siūloma kurti teisėkūros planus. Projektu taip pat siūloma įtvirtinti, kad teisėkūros proceso subjektai privalo parengti įstatymo koncepciją. Projektu taip pat siūloma nustatyti reikalavimus teisės aktams. Siūloma nustatyti, kad norminio teisės akto projekto socialinis, ekonominis ir kitoks vertinimas turėtų būti atliekamas. Galimas bazinis ir galimas išplėstinis vertinimas. Bazinis vertinimas būtų atliekamas įvertinant numatomo teisinio reguliavimo pasekmes atitinkamoms visuomenės gyvenimo sritims ir valstybės finansams, o išplėstinis poveikio vertinimas atliekamas, kai rengiamas sprendimo projektas gali būti labai svarbus valstybės socialiniam, ekonominiam ar politiniam gyvenimui, daryti didelę įtaką valstybės fiskalinei politikai ar kitai konkrečiai visuomeninių santykių sričiai ir nepakanka norminio teisė akto projekto bazinio poveikio vertinimo.

Teikiamu įstatymo projektu taip pat siūloma įtvirtinti teisės aktų stebėsenos sistemą. Stebėsenos objektai būtų galiojantys Lietuvos Respublikos norminiai teisės aktai ir juose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Išskirtinos šios stebėsenos rūšys: teisės aktų darnos stebėjimas ir teisės aktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo efektyvumo ir poveikio atitinkamoms visuomenės gyvenimo sritims, valstybės fiskalinei politikai vertinimas. Projektu taip pat siūloma įtvirtinti ir oficialaus teisės aktų aiškinimo sampratą. Priėmus teikiamą įstatymo projektą, būtų sudarytos prielaidos sistemiškai, nuosekliai ir koordinuojant įvairių institucijų veiklą optimizuoti visą teisėkūros procesą.

Šį Teisėkūros proceso pagrindų įstatymą lydi Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenų patvirtinimo ir jų įgyvendinimo“ 3 straipsnio pakeitimo projektas.

Kaip žinote, praeitų metų lapkričio 28 dienos nutarimu Seimas patvirtino Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenis. Šiuo nutarimu buvo pasiūlyta Vyriausybei iki šių metų liepos 1 dienos parengti 7 teisės aktus, įgyvendinančius Lietuvos teisėkūros tobulinimo metmenis. Vykdant šį pavedimą, parengtas Teisėkūros proceso pagrindų įstatymo projektas. Likusieji 6 teisės aktai, numatyti Seimo nutarime, būtų parengti priėmus Teisėkūros proceso pagrindų įstatymą, nes priešingu atveju parengti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai galėtų prieštarauti pačiam Teisėkūros proceso pagrindų įstatymui. Todėl kartu su Teisėkūros pagrindų įstatymu teikiamos ir Seimo nutarimo pataisos, numatančios vietoj liepos 1-osios kitą, vėlesnę, datą – 2008 metų sausio 1 dieną.

Prašytume pritarti teikiamiems įstatymo ir Seimo nutarimo projektams.

PIRMININKAS. Dėkoju Eglei Radušytei, teisingumo viceministrei, už įstatymo projekto pateikimą. Dar kartą noriu priminti, kad viceministrė pateikė įstatymo projektą Nr.XP-2498 ir nutarimo projektą Nr.XP-2499. Taigi, gerbiamoji viceministre, jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia E.Klumbys. Ruošiasi P.Auštrevičius. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, mano klausimai yra paremti mūsų teismų, o pirmiausia administracinių teismų, sistemos sprendimais. Tie sprendimai jau yra pasiekę absurdišką lygį. Tad pirmoji klausimo dalis: ar jums neatrodo, kad šiame įstatymo projekte reikėtų labai aiškiai įrašyti, kad teisės aktai (aš turiu omeny plačiąja prasme) negali būti komercinė paslaptis? Antroji klausimo dalis: ar jums neatrodo, kad reikėtų sukurti ir įstatyme vartojamų terminų banką? Aš turiu omenyje veiksmažodžius, kad būtų galima teisiškai aiškiai suprasti, kas yra kas.

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už klausimą. Dėl pirmosios klausimo dalies, susijusios su jūsų siūlymu įtvirtinti nuostatą, kad teisės aktai negali būti komercinė paslaptis. Iš tiesų tokia nuostata pačiame Teisėkūros proceso pagrindų įstatyme neaptarta, nenumatyta, nes įstatymo tikslas yra įtvirtinti bendruosius teisėkūros proceso principus, numatyti stadijas, numatyti reikalavimus teisės akto turiniui, o tas turinys, žinoma, susijęs su tuo, kad įstatymai neprieštarautų tiek Konstitucijai, tiek kitiems galiojantiems teisės aktams.

Dėl terminų banko. Šiuo metu iš tiesų yra kuriamas toks bankas, kuriame būtų sukaupti visi teisės terminai su tam tikrais paaiškinimais.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega P.Auštrevičius, ruošiasi P.Jakučionis. Prašom.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš noriu kreiptis į gerbiamąją viceministrę, pasiteiraudamas tokio dalyko. Žinoma, reikia sveikinti teisėkūros proceso geresnį reglamentavimą, aiškių sampratų įtraukimą ir galų gale palinkėti, kad to būtų laikomasi, tačiau aš turiu tokį klausimą. Kai kurios Vakarų valstybės taiko ganėtinai centralizuotą naujų norminių ir kitų teisės aktų kūrimo schemą, kad prie vyriausybės, tarkim, Teisingumo ministerijoje, yra departamentas, kuris užsiima apskritai visos vyriausybės teisės aktų kūrimu, tiksliau, jų projektų rengimu. Žinodama, kokia skirtinga atskirų Lietuvos ministerijų ir kitų institucijų, teikiančių projektus, kokybė, ar jūs nemanote, kad toks sprendimas pagerintų teisės aktų projektų kokybę, juos suvienodintų ir galbūt net, sakykime, pagerintų kitus kokybinius parametrus, kurie iš tikrųjų… Ačiū.

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą ir kartu pasiūlymą. Iš tiesų Teisingumo ministerijoje šiuo metu yra struktūrinis padalinys – Viešosios teisės ir teisėkūros departamentas. Apskritai visi įstatymų projektai yra derintini su Teisingumo ministerija, ir Teisingumo ministerija teikia išvadas dėl visų įstatymų projektų. Tačiau, be Teisingumo ministerijos, yra ir kitos institucijos, kurios suinteresuotos įstatymų projektų nagrinėjimu, tarp jų yra ir Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamentas. Jis visuomet peržiūri įstatymų projektų turinį, taip pat juridinę techniką. Bet, žinoma, toks pasiūlymas ir funkcijos perdavimas Teisingumo ministerijai, manau, būtų diskutuotinas ir sveikintinas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega P.Jakučionis. Ruošiasi V.Žiemelis. Prašom.

P.JAKUČIONIS (TSF). Ačiū. Gerbiamoji prelegente, šiuo įstatymu, atrodo, keičiamas tik terminas. Aš kalbu apie Nr.XP-2499. Turbūt jūs pristatėte abu kartu?

PIRMININKAS. Taip, taip, abu įstatymų projektai buvo pristatyti viceministrės.

P.JAKUČIONIS. Terminas iš viso, atrodo, buvo pasibaigęs jau liepos 1 dieną. Ar aš teisingai suprantu? Tai būtų vienas klausimas.

Ir antras. Koks tada yra Teisingumo ministerijos požiūris į tai, kad štai įstatymo numatytas terminas baigiasi, bet duota užduotis neįvykdyta, ir štai mes po trijų mėnesių siūlome tą įstatymą, tą terminą keisti. Niekuo nepateisinamas toks požiūris. Jei įstatymas neįvykdytas, tai turi būti kaltė, turi būti numatytos priemonės, kaip ištaisyti tokią padėtį. Šiandien mes svarstome jau antrą tokį klausimą, kai nukeliami pradelsti terminai. Koks būtų jūsų komentaras?

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Iš tiesų, Seime patvirtinus Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenis, buvo gana sparčiai rengiamas Teisėkūros proceso pagrindų įstatymas, tačiau, atsižvelgiant į šio įstatymo sudėtingumą, į kilusias diskusijas, teorinio pobūdžio diskusijas, teisinės teorijos pobūdžio diskusijas, atsižvelgiant į tai, kad projektas buvo derinamas su visomis ministerijomis, su Europos teisės departamentu, su kitomis Vyriausybės įstaigomis, derinimo procesas šiek tiek užtruko. Mes apgailestaujame ir manome, kad įsigaliojimo laikas 2008 metų sausio 1 dieną būtų ne per vėlus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Būtų labai malonu, kad mes kartkartėmis šioje tribūnoje pamatytume ir ministrą, pristatantį vieną ar kitą įstatymo projektą.

Norėčiau jūsų paklausti. Teisės aktų stebėsena yra labai svarbus dalykas. Ar nėra pernelyg neatsargu, kad stebėseną perduodate visiškai į Vyriausybės rankas? Tai yra bus jų sprendimas. Ar mes negalime įstatyme įrašyti, kas vykdys šią stebėseną? Man atrodo, čia yra gana aišku, kas ją turėtų vykdyti. Ar bereikia palikti įstatyme dar vieną tokią neaptartą vietą? Įstatymas turi būti kuo konkretesnis. Kitas dalykas. Oficialus teisės aktų aiškinimas yra labai svarbus dalykas, nes iškyla daug neaiškumų taikant ne tik įstatymus, o dar dažniau įgyvendinamuosius teisės aktus. Gerai, kad jau pasakyta keletas žodžių apie oficialų aiškinimą. Aiškina tas, kas priima. Tačiau kaip jūs paaiškintumėte, kaip bus aiškinamas pats įstatymas? Ar nereikėtų konkrečiau aptarti šiame labai svarbiame įstatyme?

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Iš tiesų pagal projektą yra numatoma, jog stebėseną atliks Vyriausybės skiriama koordinuojanti institucija. Ta institucija dar kol kas nėra aiški, bus sprendžiamas klausimas, bus atsižvelgiama į įvairius pasiūlymus, kokia institucija galėtų būti paskirta. Jūsų klausimas dėl oficialaus teisės aktų aiškinimo susijęs su galima įstatymų aiškinimo teise, suteikta Konstituciniam Teismui, kai Konstitucinis Teismas gali aiškinti Seimo priimtų įstatymų nuostatų prasmę.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai viceministrei. Galbūt paprašysim jūsų šiek tiek pailsėti. Žinom, kad dar ne vieną įstatymo projektą pateiksite. O dabar paprašysiu Seimo narių išsakyti savo nuomonę dėl įstatymų projektų Nr.XP-2498, XP-2499. Ir kadangi pateikimo metu gali kalbėti vienas Seimo narys, tačiau du įstatymų projektai, leisim abiem pasisakyti už abu įstatymų projektus. Tada pirmasis kalba E.Klumbys, nuomonė už. Ruošiasi L.Sabutis, taip pat nuomonė už. Prašom.

E.KLUMBYS. Dvi minutės.

PIRMININKAS. Prašom, prašom.

E.KLUMBYS. Aš noriu pasakyti, kad ne minutė, o dvi minutės.

PIRMININKAS. Gerai, gerai.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis įstatymo projektas yra svarbus, tačiau jame turbūt dar reikia padaryti pataisų ir tos pataisos yra susijusios su teismų sprendimais. Su tų teismų sprendimais, kurie dabar vis labiau ir labiau bado akis. Noriu pasakyti pavyzdį. Aš suprantu, kad įstatymas negali būti komercinė paslaptis, tačiau dabar teismai pripažįsta, kad, tarkim, kai buvo Vilniaus taryboje sudaryta sutartis dėl šiluminių tinklų išnuomojimo „Vilniaus energijai“, yra komercinė paslaptis. Ir kas yra svarbiausia, kad iki tol ji nėra komercinė paslaptis, o paskui, po kokio nors momento, staiga jinai atsiranda ir tampa komercine paslaptimi. Tokių dalykų negali būti. Negali savivaldybių priimti teisės aktai, apie kuriuos yra kalbama šio įstatymo projekte, būti komercine paslaptimi. Man atrodo, tai yra principinė nuostata ir ją reikia įrašyti į įstatymą. Antras dalykas irgi yra labai įdomus, kad teismai priima sprendimus (čia jau bendrosios kompetencijos teismai) dėl vieno ar kito įstatymo taikymo, toliau nusprendžiama dėl vienokių ar kitokių terminų, ir jie iš principo tampa teisės aktais. O tada ir mes čia, Seime, pamatom, kad tie aiškinimai neatitinka stambiųjų interesų, ir staiga atsiranda jau visiškai kitokie terminai, tuo paneigdami teismų sprendimus. Aš manau, kad šią koliziją reikia išspręsti, ir jeigu yra teismo sprendimas, toks sprendimas turėtų tapti teisės aktu.

PIRMININKAS. Dėkoju E.Klumbiui už nuomonę. Taigi kviečiu kalbėti gerbiamąjį L.Sabutį. Taip pat nuomonė už. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū, aš labai trumpai dėl abiejų pateiktų teisės aktų. Galima tik pažymėti, kad pagrindinis įstatymas, Teisėkūros proceso pagrindų įstatymas, ir yra priimamų įstatymų procedūros taisyklės. Ir bet kuriam Seimo nariui, pažymėtina, kad ne tik Seimo nariui, bet ir daugeliui valstybės institucijų svarbu susitarti, kaip vadinti tam tikrus procesus ir kaip jie turėtų būti išreikšti raštu. Ypač tai aktualu, kai yra kolizija, kai tenka aiškinti kai kuriuos teisės aktus. Ir ypač dabar, kai mūsų valstybė iš esmės kuria antrąją, sakyčiau, stadiją teisės aktų, t. y. savivaldybių priimami teisės aktai. Šis įstatymas, manau, padės ir išrinktiems naujai asmenims į savivaldybės tarybas, taip pat ir mums, Seimo nariams, labiau susitarti ir mažiau ginčytis dėl tam tikrų teisės aktų pateikimo, kūrimo, priėmimo ir įsigaliojimo. Todėl pritariu ir manau, kad tobulinant galima pasiekti dar geresnių rezultatų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju L.Sabučiui už išsakytą nuomonę. Taigi, gerbiamieji kolegos, tiek dėl vieno įstatymo projekto, tiek dėl kito įstatymo projekto buvo išsakytos nuomonės ir nuomonės buvo už. Noriu paklausti jūsų dėl įstatymo projekto Nr.XP-2498, Teisėkūros proceso pagrindų įstatymo projekto, ar galime pritarti jam po pateikimo? Balsuojam. Yra pageidavimas balsuoti. Kviečiu visus užsiregistruoti. Trumpoji registracija. Kviečiu visus užsiregistruoti. Mielieji kolegos, kviečiu užsiregistruoti visus, norinčius dalyvauti balsavime.

Taip, užsiregistravo 42 Seimo nariai. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr.XP-2498, prašom apsispręsti balsuojant.

Konstatuoju, kad už balsavo 38, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Dėl komitetų. Siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi komitetai – Biudžeto ir finansų komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kokių būtų pasiūlymų dėl komitetų? Galim pritarti bendru sutarimu. Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti šių metų gruodžio 4 dieną. Dėl svarstymo datos pasiūlymų kitų nėra? Nėra, pritarta bendru sutarimu.

Dėl kito mūsų įstatymo projekto, kuris buvo pateiktas, ir dalyvavom diskusijose. Taigi, mielieji kolegos, ar galim pritarti įstatymo projektui Nr.XP-2499 bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu įstatymo projektui Nr.XP-2499. Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl komitetų kokių būtų pasiūlymų? Pritarta bendru sutarimu komitetams, kurie svarstys šį įstatymo projektą. Siūloma svarstyti taip pat šių metų gruodžio 4 dieną. Kokių būtų pasiūlymų dėl svarstymo datos? Nėra kitų pasiūlymų dėl svarstymo datos. Pritarta bendru sutarimu.

Kardomojo kalinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2467 (pateikimas)

Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Vėl kviečiu į tribūną gerbiamąją Eglę Radušytę, teisingumo viceministrę, kuri pateiks kitus įstatymų projektus. Darbotvarkės numeris 2-5, įstatymo projektas Nr.XP-2467 – Kardomojo kalinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Prašom.

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia jums Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama suderinti Kardomojo kalinimo įstatymą, išdėstant jį nauja redakcija, su Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis. Taip pat siekiama nustatyti humaniškesnę kardomosios priemonės – suėmimo – vykdymo tvarką bei sąlygas, sumažinti suimtiesiems asmenims draudžiamų turėti daiktų ir reikmenų patekimą į tardymo izoliatorius, uždraudžiant, panaikinant pašto ar perduodamus maisto produktų siuntinius, taip pat išspręsti kitas praktikoje kylančias problemas.

Šiuo metu suėmimas, kaip kardomoji priemonė, vykdoma vadovaujantis 1996 metais priimtu Kardomojo kalinimo įstatymu. 2003 metais pasikeitus Baudžiamojo proceso ir Bausmių vykdymo kodeksams, Kardomojo kalinimo įstatymo nuostatos nebeatitinka šių kodeksų nuostatų. Kardomojo kalinimo įstatymas numato suimtiesiems teisę gauti neribotą kiekį pašto ar perduodamų siuntinių. Pažymėtina, kad draudžiamieji daiktai, tokie kaip narkotikai ir psichotropinės medžiagos, mobilūs telefonai, dažniausiai patenka į kalinimo įstaigas per pašto ar perduodamus siuntinius. Kardomojo kalinimo įstatymas nenumato teisės skambinti telefonu šeimai ar artimiesiems, giminaičiams, nenumato psichologinės tarnybos kardomąją priemonę – suėmimą vykdančiose įstaigose, socialinės pagalbos teikimo jose laikomiems suimtiesiems, taip pat pareigūnų veiksmų ir sprendimo apskundimo tvarkos. Todėl priėmus teikiamą įstatymo projektą būtų panaikinta teisė gauti pašto ar perduodamus maisto produktus, siuntinius, suimtiesiems būtų palikta teisė gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, avalynės siuntinį per tris mėnesius. Be to, suimtieji kiekvieną mėnesį gautų būtiniausių reikmenų rinkinį. Tai iš dalies kompensuotų teisės gauti pašto ir perduodamus siuntinius netekimą.

Priėmus projektą būtų nustatytos humaniškesnės asmenų, įkalintų iki teismo nuosprendžio priėmimo, laikymo sąlygos. Būtų leista skambinti telefonu, patikslintos asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, kategorijos, pradėtų veikti psichologinės tarnybos, suimtiesiems būtų teikiama socialinė pagalba, nustatoma pareigūnų veiksmų ir sprendimo apskundimo tvarka, išspręstos kitos praktikoje kylančios problemos.

Šiuo projektu siekiama, kad asmenys, įkalinti iki teismo nuosprendžio priėmimo, nebūtų laikomi blogesnėmis sąlygomis negu laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys. Prašytume pritarti teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju viceministrei už įstatymo projekto pateikimą. Gerbiamieji kolegos, ypač nori paklausti dėl šio įstatymo projekto V.Baltraitienė. Ruošiasi A.Matulas. Prašom.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš norėjau paklausti, kokia jūsų nuomonė, ar iš tiesų mes einame teisingu keliu? Ir ne tik šiuo atveju, bet apskritai, kai kažko nesuvaldome valstybėje, nesugebame kontroliuoti, priimame draudimą, viską draudžiam, ko mūsų atsakingos institucijos nesugeba kontroliuoti. Ar iš tiesų yra teisingas sprendimas uždrausti teikti maisto produktus? Žinome, kad yra nemažai žmonių, kurie kilę iš gana skurdžių šeimų ir jiems negalės tėvai ar giminės, ar artimieji skirti pinigų, bet maisto produktais, ypač kaime gyvenantys žmonės, galėtų savo artimiesiems padėti. Ar tai nėra žmogaus teisių pažeidimas? Ar tai yra būdas suvaldyti, kad nebūtų perduodami narkotikai? Juk kalti yra tie, kurie privalo kontroliuoti tą procesą ir užtikrinti, kad narkotinės ar kitos neleistinos medžiagos nepatektų į įkalinimo įstaigas.

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Rengiant šio įstatymo pataisas, buvo atsižvelgta ir į užsienio valstybių praktiką. Daugelis pažangių užsienio valstybių laikosi tos praktikos, kad vietoj pašto ar perduodamų siuntinių suteikiama galimybė suimtiesiems apsipirkti tardymo izoliatoriuose esančiose parduotuvėse, arba galimybė artimiesiems pervesti pinigus ir tų pinigų sąskaita nusipirkti maisto tose pačiose tardymo izoliatoriuose įsteigtose parduotuvėlėse. Pataisomis siekiama sumažinti neteisėtai į tardymo izoliatorius patenkančių suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų kiekį. Ypač tai yra aktualu, kaip jau minėjau, dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Matulas. Ruošiasi Z.Mikutis. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamoji viceministre, aiškinamajame rašte jūs rašote, kad gauti pašto ir perduodamus maisto produktų siuntinius būtų palikta teisė tik nėščioms moterims pagal gydytojų komisijos išvadas. Nelabai suprantu, ką jūs čia turėjote galvoje. Gydytojas gali išduoti pažymą, kad moteris yra nėščia. Ar jūs čia turite galvoje, kad gydytojas dar turėtų išduoti specialias pažymas arba specialias išvadas, kada leisti ir kam leisti perduoti papildomus maisto produktus ar siuntas? Ką jūs turėjote konkrečiai galvoje?

E.RADUŠYTĖ. Ačiū už klausimą. Čia turima omeny ta situacija, kai moteriai, besilaukiančiai vaiko, nėra galimybių įsigyti tam tikrų produktų ar prekių įkalinimo įstaigoje esančioje parduotuvėje. Tuomet atsižvelgiant į gydytojo rekomendacijas būtų suteikta galimybė užsakyti tokias prekes.

PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Klausia gerbiamasis Z.Mikutis. Ruošiasi V.Margevičienė. Prašom.

Z.MIKUTIS (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamoji pranešėja, į daugelį dalykų jau man kaip ir atsakėte, bet aš norėčiau konkrečiai išgirsti, sakykim, kiek šalių, kad ir Europos Sąjungoje, yra draudžiama atnešti siuntinius ir kuriose nėra draudžiama? Apskritai šis įstatymas… kaip anksčiau buvo teikiama, kad galima įnešti tik mažesnės įstrižainės televizorių į kalėjimą, negalima didelės, nes didesniame televizoriuje telpa daugiau visokių neleistinų įnešti priemonių, ir tai buvo didžiausias absurdas. Aš manau, ir šis dalykas tikrai to nesustabdys. Pirmiausia susitvarkykime su tais, kurie iš tikrųjų neša narkotikus, tai kalėjimo prižiūrėtojai ir panašiai, ir viskas bus gerai. Norėčiau išgirsti apie europines šalis, kokiose leidžiama, kokiose ne.

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Kaip vieną iš užsienio valstybių, kurioje draudžiami tokie siuntiniai, aš norėčiau paminėti Vokietiją. Man ir pačiai teko lankytis Vokietijos įkalinimo įstaigose, kur suimtieji neturi teisės gauti siuntinių iš artimųjų. Kartu jiems yra sudaryta galimybė apsipirkti įkalinimo įstaigose esančiose parduotuvėse.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamoji V.Margevičienė. Ruošiasi L.Sabutis. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju. Gerbiamoji viceministre, aiškinamajame rašte jūs rašote, kad priėmus šį įstatymą kriminogeninė situacija įkalinimo įstaigose pagerės, bus mažiau narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio. Aš noriu jūsų paklausti. Nuo 1996 metų vis dar tebėra tie patys dokumentai. viskas yra vykdoma pagal 1996 metų Vyriausybės nutarimą. Jeigu mes matome, kokia yra baisi situacija su narkotikais, su narkotinėmis medžiagomis Respublikoje, tai kodėl taip ilgai? Ar čia reikėjo tiek ilgai aiškintis, ar sužinoti, kaip kitose pasaulio valstybėse yra, kad po tiek, iš esmės po 11 metų, mes taisome įstatymą, kurį galbūt galėjome pataisyti ir prieš 3 ar prieš 4 metus? Dėkui.

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų laiko požiūriu gal buvo uždelsta, bet buvo taikomos ir kitos priemonės. Buvo bandoma griežčiau tikrinti gaunamus siuntinius, buvo pasitelkiama tikrinant siuntinius ir šunis, kurie užuodžia narkotines medžiagas. Ne visos priemonės buvo išnaudotos. Dabar bandoma pasitelkti dar vieną priemonę, kuri pagelbėtų šioje kovoje.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis L.Sabutis. Ruošiasi J.Dautartas. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Man dėl paties įstatymo nekyla abejonių. Be abejo, nauja redakcija visuomet yra geresnė negu sena. Tačiau žiūrint į situaciją, gal galėtumėte paaiškinti arba pasakyti, ar įgyvendinant naujos redakcijos įstatymą apskritai mes turime tokias sąlygas Lietuvoje… suėmimas šiuo atveju taikomas suėmimo vietovėse, t. y. tardymo izoliatoriuose, tai viena. Ir antra, jūs vis dėlto ryžtatės paminėti, kad tereikės tik 170 tūkstančių. Tai kuo gi tas naujumas pasireiškia? Kaip jis bus realizuotas?

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Iš tiesų naujosios redakcijos įstatymo projektas, mano nuomone, yra pažangus. Jame įtvirtintos tokios naujovės kaip galimybė, tarkime, atsisakius siuntinių suimtiesiems gauti tam tikrus paketus būtinų reikmenų, kurie kaip tik ir būtų kompensuojami iš tų numatytų lėšų. Pavyzdžiui, dantų šepetėlis, pasta ir kiti būtiniausi reikmenys suimtiesiems būtų duodami nemokamai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis J.Dautartas. Ruošiasi R.Kupčinskas. Prašom.

J.DAUTARTAS (TSF). Įstatymo projektas yra skirtas visuomenės saugai mūsų priežiūros įstaigose, bet iš tikrųjų jaudina ne tik tiesioginis draudimas tam tikrų dalykų, kuriais prisidengiant ten galima nunešti narkotinių arba kitų medžiagų, jaudina techninė bazė. Ar jūs turite techninių dalykų, kad ir dabar būtų kontroliuojamas visas šis dalykas? Prevencija iš tikrųjų yra, kaip žinote, kai mūsų pasienį susitvarkėme pagal visus Šengeno reikalavimus, kai Lietuva pasirodė labai gerai, iš karto yra rezultatas. Mane labai jaudina mūsų kalėjimų techninės tų visų inspekcinės priežiūros… (Pone Gražuli, kam kalbėti, o jums patylėti šiuo atveju.) Tai šis klausimas mane domina, kas dėl mobiliųjų visos sistemos, kuri buvo Alytaus kalėjime, atrodo, ar priežiūros kolonijoje, įsteigta?

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Na, gyvenimas nestovi vietoje. Išradingi tampa artimieji, giminaičiai, bandantys perduoti siuntinius, todėl tardymo izoliatoriai iš tiesų susiduria su sunkumais patikrinti kiekvieną pašto siuntinį, kuriame perduodami ar maisto produktai, ar kiti daiktai. Neįmanoma, pasitelkiant vieną priemonę, garantuoti, kad draudžiami daiktai nepatektų į tardymo izoliatorius. Todėl bandoma naudoti maksimaliai visas įmanomas priemones, žinoma, atsižvelgiama ir į kitų valstybių patirtį.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R.Kupčinskas. Paskutinis, kuris turės galimybę paklausti, bus P.Gražulis. Ir laikas klausti baigsis, nes mes viršijame, mielieji kolegos, savo reglamentą. Prašom. (Balsas salėje: „Ir Petrui neleiskite…“)

R.KUPČINSKAS (TSF). Ar galima klausti, ar nelabai? Gerbiamoji pranešėja, aš norėčiau paklausti dėl 10 straipsnio „Suimtųjų, nuteistųjų laikymas atskirai“. Kiek žinau, įkalinimo įstaigose labai trūksta reikiamo ploto kalintiems asmenims. Dabar čia surašyta 11 punktų, kai asmenys vienas nuo kito laikomi atskirai. Pavyzdžiui, 4 punktas: „Asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių.“ Čia yra ir daugiau išvardyta, iš viso turbūt 11 punktų. Kaip realiai mūsų šalies įkalinimo įstaigose šis straipsnis vykdomas? Ačiū.

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už klausimą. Vadovaujantis rekomendacijomis, kurios yra tarptautiniuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Tipinėse minimalaus elgesio su kaliniais taisyklėse ar Europos kalėjimų taisyklėse, yra numatytos rekomendacijos įkalintus asmenis laikyti atskirai atsižvelgiant į jų padaryto nusikaltimo sunkumą. Tačiau kalbant apie suimtuosius, kurių kaltumas dar neįrodytas, dėl kurių neaišku, ar jie yra kalti, ar jie nekalti, tą sunkumą vertinti labai problemiška. Nesant įstatyme imperatyvios nuostatos įkalintus asmenis laikyti atskirai pagal padaryto nusikaltimo sunkumą, šiuo metu racionaliau būtų panaudojamos tardymo izoliatorių patalpos. Žinoma, asmenis, kurie yra pavojingesni, stengiamasi, laikyti atskirai, juo labiau kad bandoma ne tik atskirai laikyti, bet ir po vieną kamerose. O palaipsniui esant galimybei naujuose tardymo izoliatoriuose sudaryti galimybes, kad 40% tokių kamerų būtų vienvietės, kur ir būtų galima laikyti suimtuosius asmenis izoliuotai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, jūs, teikdama įstatymo pataisas, akcentavote, kad, priėmus šias pataisas, bus galima išspręsti praktikoje susiklosčiusias ir kylančias problemas. Štai, parskraidinus į Lietuvą Gintarą Petriką, susiklostė tokia problema, kad jis ten teismo posėdžio laukė areštinėje, o grįžęs į Lietuvą jis yra išlaisvintas, nors kreipėsi į teismą prokuratūra ir prašė, kad jis būtų sulaikytas, uždarytas, teismas į tai neatsižvelgė. Ar teikiant įstatymo nuostatas atsižvelgta į šią gana opią praktinę problemą?

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už šį klausimą. Tačiau, žinoma, rengiant Kardomojo kalinimo įstatymo pakeitimo nuostatas, nebuvo atsižvelgta į jūsų ką tik paminėtą konkretų atvejį. Šis klausimas yra ne šio įstatymo projektu sprendžiamas dalykas, nes Kardomojo kalinimo įstatymo projekte nėra aptariami patys suėmimo pagrindai. Yra Baudžiamojo proceso, Bausmių vykdymo kodeksai, kurie konkrečiai įvardija prokuroro veiksmus, kada galima taikyti suėmimą. Čia daugiau aptariama kardomojo kalinimo tvarka kaip suimtieji turi būti laikomi.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai viceministrei E.Radušytei. Jūs atsakėte į visus klausimus, kuriuos jums pateikė Seimo nariai. Taigi noriu paklausti Seimo narių nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė už yra. A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS (VLPDF). Ačiū, pirmininke. Džiaugiuosi, kad tas įstatymas pasiekė Seimą, būtent naujas teisinis reglamentavimas, nes jau daug metų Lietuva… Po problemų, susijusių su narkotikų vartojimu Alytaus įkalinimo įstaigoje, protrūkio net ir Seime buvo sudaryta komisija ir nuėjo nemažą kelią. Pačioje įkalinimo įstaigoje buvo sukurta lokali zona tiems, kurie nori atsikratyti tų narkotikų vartojimo, buvo ne tik šuniukai, buvo nupirkti ir elektroniniai uostikliai, kad būtų aptikti narkotikais, bet šios priemonės laukiamų rezultatų nedavė. Turbūt įkalinimo įstaigos nėra kurortas, kad kiekvieną dieną močiutė galėtų nešioti siuntinėlius savo anūkui ar savo sūneliui. Todėl, manau, šios priemonės, išbandytos Vakarų Europoje, yra gana efektyvios ir būtinos, manau, pakeitus įstatymą, jos bus visiškai realizuotos mūsų įkalinimo įstaigose. Balsuokite už.

PIRMININKAS. Dėkoju A.Skardžiui. Yra nuomonė prieš. Gerbiamasis K.Daukšys. Prašom. Sekundę. Prašom.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų siūlau balsuoti prieš dėl paprastų dalykų. Pirmas dalykas, įkalinimo įstaigos turi daugybę priemonių, kaip sulaikyti tą narkotikų srautą. Matyt, klausimas ne dėl siuntinių ir ne dėl kitų dalykų, o galbūt dėl požiūrio į darbą ir dėl požiūrio į narkotikų plitimą. Vienas dalykas.

Antras dalykas, kad ir kaip nebūtų gaila, mes vis tiek šiandien negyvename taip, kaip gyvena tos Europos šalys, kurios yra išsivysčiusios. Manyčiau, kad, uždraudus siuntinius kaliniams, dalis kalinių tiesiog būtų priversti nevalgyti arba kitus dalykus daryti. Taigi reikia labai pagalvoti prieš siūlant ką nors tokio, kas yra Europoje.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Kadangi buvo nuomonė už ir nuomonė prieš, kviečiu visus registruotis, o po to balsuosime.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui, kurio numeris Nr.XP-2467. (Balsai salėje) Prašom? Neveikė? Gerai, panaikiname registraciją, iš naujo registruojamės. (Balsai salėje) Mielieji kolegos, aš… (Balsai salėje) Todėl, kad jūsų frakcijos nariai prašo perregistruoti, nes neveikė. Pakalbėkite jūs patys. Praeitą kartą jau buvo baigtas balsavimas, jūs prašėte jau praėjus 2–3 minutėmis po balsavimo. Gerbiamasis Algirdai, aš tikrai ramus, nesijaudinu, viskas vyksta pagal reglamentą ir taisykles. Prašom.

Gerbiamieji kolegos, dabar visi užsiregistravo, taip? Dar kartą registruojatės. Mielieji kolegos, dar kartą kviečiu, paskutinį kartą kviečiu visus užsiregistruoti. Registruojamės. Trumpoji registracija, 15 sekundžių.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 64 Seimo nariai. Dabar visus kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Kardomojo kalinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-2467, prašom balsuoti.

Už – 51, prieš – 2, susilaikė 10. Įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.XP-2467, po pateikimo yra pritarta.

Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kokių būtų pasiūlymų dėl komitetų? Nėra kitų pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti šių metų gruodžio 4 dieną. Dėl svarstymo datos nėra kitų pasiūlymų, galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.

Mielieji kolegos, pagal mūsų darbotvarkę turėtų būti pertrauka iki 17.00 valandos. Gerbiamieji kolegos, dirbam toliau ar skelbiam pertrauką? Dirbam toliau. Ačiū už supratimą. Pritariate bendru sutarimu, dirbam toliau.

Civilinio kodekso 3.204 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2484. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2485 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-6a klausimas – Civilinio kodekso 3.204 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2484. Pranešėja – E.Radušytė, teisingumo viceministrė. Ir jį lydintis įstatymo projektas, darbotvarkės 2-6b klausimas – Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2485. Pateikimas. Prašom, viceministre.

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiami dviejų įstatymų projektai – Civilinio kodekso 3.204 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

Šie projektai parengti atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio 19 d. priimtą Vaikų išlaikymo fondo įstatymą, kuriame buvo numatytos sąlygos, būdai ir priemonės, kaip valstybė turi remti vaikus, negaunančius išlaikymo iš asmenų, turinčių juos išlaikyti. Pagal šį Vaikų išlaikymo fondo įstatymą, kuris įsigalios 2008 m. sausio 1 dieną, vaikui, kuris negauna teismo sprendimu arba teismo tvarka patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, išlaikymas suteikiamas iš Vaikų išlaikymo fondo.

Šiuo metu Civilinio kodekso 3.204 straipsnyje įtvirtinta nuostata, numatanti, kad valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo, motinos ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti. Pagal šį straipsnį, valstybės teikiamo išlaikymo dydį, tvarką ir sąlygas turėjo nustatyti Vyriausybė, tačiau toks Vyriausybės nutarimas nebuvo priimtas. Civiliniame kodekse numatytas valstybės teikiamo išlaikymo vaikams teisinis reguliavimas skiriasi nuo to, kuris šiuo metu įtvirtintas Vaikų išlaikymo fondo įstatyme, tai yra teikiamo išlaikymo dydis, tvarka ir sąlygos yra nustatytos pačiame Vaikų išlaikymo fondo įstatyme, o ne Vyriausybės nutarime, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 3.204 straipsnyje. Skiriasi valstybės teisės regreso tvarka išreikalauti iš skolininko suteiktą išlaikymą įgyvendinimo sąlygos.

Atsižvelgiant į tai, kad jūsų priimtame Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatytas kitoks valstybės teikiamo išlaikymo modelis, negu numatytas Civiliniame kodekse, taip pat siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekte siūloma keisti Civilinio kodekso 3.204 straipsnį numatant, kad valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat su šia pataisa yra susijusi Civilinio kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 27 straipsnio ir 50 straipsnio 4 punkto pripažinimo netekusiais galios pataisa. Prašytume pritarti teikiamiems įstatymų projektams.

PIRMININKAS. Dėkoju už pateikimą. Jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Pirmoji klausia gerbiamoji R.Baškienė. Ruošiasi D.Bekintienė.

R.BAŠKIENĖ (VLPDF). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, išties šaunus Vaikų išlaikymo fondo įstatymo tikslas, kad kai žmogus nemoka savo vaikui išlaikymo, už jį apmoka valstybė ir tokiu atveju regreso tvarka išsireikalauja iš nesumokėjusio asmens. Dabar kalbama apie asmenis, privalančius išlaikyti vaiką, kad iš jų bus išieškoma. Prašome, patikslinkite, kad galėtume suprasti, negi už tėvo nesumokėtus alimentus artimi giminaičiai (čia kalbama apie tokius), brolis, sesuo, seneliai, turės mokėti išlaikymą? Ar čia mes kažko nesupratome, prašom patikslinti.

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Iš tiesų susidaro tokia kebli situacija, kada vaikai, kuriems reikia išlaikymo, negauna to išlaikymo iš asmenų, kurie privalo teikti tą išlaikymą, todėl valstybė prisiima įsipareigojimą išlaikyti tokius vaikus. Bet kartu valstybė įgauna teisę reikalauti iš privalančių išlaikyti vaikus, kad tie asmenys grąžintų tuos pinigėlius, kuriuos valstybė skyrė jų išlaikytiniems vaikams.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia D.Bekintienė. Ruošiasi A.Sysas. Prašom.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Ačiū pirmiausia jums, teikusiems šį įstatymo projektą. Apygardoje aš taip pat susidūriau su tokiu atveju, kai nei tėvas, nei mama nesirūpina nepilnamečiu vaiku ir kelerius metus tą vaiką prižiūri močiutė. Tai yra beveik socialiai remtinas žmogus, gyvenantis tik iš pensijos, ir ji negali kreiptis į socialinės rūpybos skyrių, kad tas vaikas gautų mokyklines prekes ir kokias nors lengvatas. Socialinės rūpybos skyrius sako, kad nepriklauso, bet nei tėvas, nei motina nesirūpina savo vaiku. Aš noriu jūsų paklausti, ar iš tikrųjų tas Vaikų išlaikymo fondas suteikia galimybę vaikui dabar gauti kokias nors socialines išmokas ne iš močiutės, bet būtent jos paskui bus išieškomos iš tėvų, nedirbančių tėvų, deja?

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Mano pristatytos įstatymo pataisos yra susijusios su Civilinio kodekso ir Vaikų išlaikymo fondo įstatymo suderinimu. Vaikų išlaikymo fondo įstatyme jau yra numatyta sąlygos, būdai ir priemonės, kaip valstybė rems vaikus, negaunančius išlaikymo iš tėvų, kurie turi juos išlaikyti. Tačiau šitas įstatymas įsigalios tik nuo 2008 m. sausio 1 dienos. Iki to laiko mes deriname Civilinio kodekso nuostatas su Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nuostatomis, nes įstatymas, įsigaliosiantis sausio 1 d., numato sąlygas, būdus, tvarką, o Civiliniame kodekse buvo numatyta, kad ne įstatymas, o Vyriausybės nutarimas nustatys. Čia daugiau techninio pobūdžio pataisos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A.Sysas. Ruošiasi V.M.Čigriejienė. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, mano bus du trumpi klausimai. Pirmas. Įstatymas priimtas prieš metus. Kodėl taip ilgai reikėjo teikti tokią paprastą įstatymo pataisą, jeigu tai yra grynai techninis dalykas? Juo labiau kad spalio 1 d. jau turi veikti institucija, o sausio 1 d. turi pradėti fondas.

Antras klausimas, į kurį jūs neatsakėte, tai gerbiamosios R.Baškienės. Jūs paprasčiausiai perrašėte 3 dalį, kuri buvo sename Civiliniame kodekse, kaip būdavo, kad valstybė remia tuos giminaičius, kurie išlaiko vaiką, ir jeigu jiems nepriklauso, iš jų išieškoma. Šiuo atveju yra kalbama apie alimentus, kuriuos turi mokėti tėvas arba motina. Todėl dar kartą noriu patikslinti: apie kokius kitus nepilnamečio artimuosius jūs savo pasiūlymuose kalbate?

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimus. Pataisos teikiamos, manau, laiku, nes įstatymas, kuriame numatytos Vaikų išlaikymo fondo teikiamos priemonės, būdai, kaip ta parama bus teikiama, įsigalios tik nuo sausio 1 dienos. Taigi tos pataisos negalėjo būti teikiamos anksčiau, nei įsigalios pats įstatymas. Vaikus išlaikyti privalo ne tik tėvai. Ne visi vaikai turi tėvus. Gali būti globėjai, rūpintojai, kurie privalo išlaikyti savo rūpintinius ar globotinius, todėl išplėstas tas būrys.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė V.Čigriejienė. Ruošiasi A.Matulas. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamoji viceministre, gražus tas šūkis – valstybės įsipareigojimas išlaikyti vaikus. Gal jūs galite man atsakyti, kiek tai kainuos biudžetui ir kiek tų vaikų yra? Kaip jūs išieškosite pinigus iš nedirbančių tėvų? Aš niekaip nesuprantu to mechanizmo. Ačiū.

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už šį klausimą. Aš manau, kad atsakymai į šiuos klausimus buvo pateikti, kai buvo teikiamas Vaikų išlaikymo fondo įstatymas, kuriame konkrečiai aptarta, kokios yra finansinės galimybės ir apie kokius konkrečius būdus, sąlygas ir priemones, numatytas įstatyme, bus kalbama. Kaip jau minėjau, šiandien teikiamos pataisos yra tik derinamos su Civilinio kodekso ir Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nuostatomis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A.Matulas. Ruošiasi R.Kupčinskas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamoji viceministre, galbūt klausimas ne jums, o finansininkams, bet man yra šiek tiek keista, kad prieš kurį laiką mes aktyviai siekėme naikinti fondus ir finansuoti įvairius projektus per programas, o dabar jau kelintą kartą svarstome ir steigiame naujus fondus. Ar jūs nemanote, kad ši problema turėtų būti finansuojama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų programų pagrindu? Aiškinamajame rašte jūs rašote, kad neigiamų pasekmių nenumatoma. Gal jūs galite tada įvardyti tuos teigiamus rezultatus, nes, man atrodo, Vyriausybei jau atėjo laikas aiškinamuosiuose raštuose nerašyti, kad įstatymai priimami ir neigiamų pasekmių nebus. Reikėtų labiau akcentuoti teigiamus dalykus ir kokį tai turės teigiamą poveikį visuomenei, visuomenės sveikatai. Dabar išeina, kad priimame įstatymą ir iš jo jokio teigiamo rezultato nesitikime. Ar neturėtų būti finansuojama iš biudžeto? Kam reikia to atskiro fondo?

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Fondo reikalingumo klausimas buvo išspręstas 2006 m. gruodžio 19 d. priėmus Vaikų išlaikymo fondo įstatymą. Aš manau, tada nekilo abejonių dėl tokio fondo reikalingumo.

Dėl jūsų pasiūlymo aiškinamiesiems raštams, kad juose turėtų daugiau atsispindėti teigiami dalykai, aš pritarčiau. Ateityje tikrai stengsimės labiau akcentuoti teigiamus dalykus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, čia rašoma apie partnerystės sutartį sudariusius asmenis. Dabar noriu paklausti. Aišku, pagal partnerystės sutartį iš jų galima išieškoti tas lėšas, kurios turėtų būti sugrąžintos į tą fondą. Kaip dėl sugyventinių, kurie nėra sudarę sutarties? Aš kažkaip čia nepastebėjau nuostatų šiuo klausimu. Ačiū.

E.RADUŠYTĖ. Aš tik norėjau pasitikslinti: ar jūs dėl Civilinio kodekso 3.204 straipsnio, ar dėl kitų Civilinio kodekso pataisų?

R.KUPČINSKAS. Taip, dėl kitų.

E.RADUŠYTĖ. …kurios bus pateiktos vėliau.

R.KUPČINSKAS. Vėliau? Tada atsiprašau. Aš maniau, kad kartu pateikėte. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai viceministrei E.Radušytei už įstatymų projektų pateikimą. Norinčių kalbėti tiek dėl vieno, tiek dėl kito įstatymo projekto už ir prieš nėra.

Mielieji kolegos, gal galime pritarti abiem įstatymų projektams bendru sutarimu? Negalime. Balsuosime dėl kiekvieno įstatymo projekto atskirai. Iš pradžių registruojamės dėl pirmojo įstatymo projekto.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai.

Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Civilinio kodekso 3.204 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr.XP-2484? (Balsai salėje)

Už – 39, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymo projektui Nr.XP-2484 po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar yra norinčių, kad svarstytų papildomas komitetas? Šeimos ir vaiko reikalų komisija pageidauja svarstyti, taip? Supratome. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pageidauja svarstyti. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad šie du komitetai ir viena komisija svarstytų šį įstatymo projektą? Pritarta bendru sutarimu. Šį įstatymo projektą siūloma svarstyti šių metų gruodžio 4 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.

Dėl kito įstatymo projekto. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.SYSAS. Aš manau, kad yra taisytinų dalykų, bet reikėtų svarstyti anksčiau, nes sausio 1 dieną fondas jau turėtų pradėti funkcionuoti. Kad neatsitiktų…

PIRMININKAS. Kurią dieną? Seniūnų sueigoje apsispręsime.

A.SYSAS. Būtinai anksčiau.

PIRMININKAS. Gerai. Aš manau, kad mes visi pritariame bendru sutarimu, kad būtų galima svarstyti ir anksčiau, tik Seniūnų sueiga priims sprendimą. Jūs galbūt frakcijos vardu pasiūlysite, kada svarstyti šį įstatymo projektą, ir svarstysime.

Dėl kito įstatymo projekto Nr.XP-2485. Dėl balsavimo motyvų nėra. Galbūt šiam įstatymo projektui galime pritarti bendru sutarimu? Taip. Pritarta bendru sutarimu. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas komitetas… Kokių būtų pasiūlymų dėl papildomų komitetų? Nėra pasiūlymų? Vienintelis komitetas, kuris svarstys šį… Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas tyli. Ar pritartumėte, kad jūsų komitetas svarstytų šį įstatymo projektą? Lydintįjį įstatymo projektą Nr.XP-2485, nes buvo Seimo narių pasiūlymas. Taip, gerai. Pritarta. Vadinasi, du komitetai svarstys šį įstatymo projektą. Siūloma svarstyti gruodžio 4 dieną. Galbūt irgi anksčiau, nes abu suderinsime dėl svarstymo datos. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, perduodu toliau pirmininkavimą Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojui gerbiamajam A.Čaplikui.

Civilinio kodekso 2.18, 2.19, 3.16, 3.229, 3.230, 3.232, 3.234, 3.235 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.229¹, 3.229² straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-2459. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2460 (pateikimas)

PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF). Dar kartą laba diena. Darbotvarkės 2-7a, 2-7b klausimai – Civilinio kodekso 2.18, 2.19, 3.16, 3.229, 3.230, 3.232, 3.234, 3.235 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.229¹, 3.229² straipsniais įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2459, bei lydintysis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2460. Pranešėja – teisingumo viceministrė E.Radušytė. Kviečiu į tribūną. Prašom. (Balsai salėje)

E.RADUŠYTĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Ne, ne. Čia yra kiti darbotvarkės klausimai – 2-7a, 2-7b. Prieš tai jūs balsavote, man paaiškino, dėl 2-6a ir 2-6b. (Balsai salėje) Ir 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. (Balsai salėje) 2-7b. Gerai. Prašom, viceministre. Komiteto pirmininkas, matyt, suklydo, aš įtariu.

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti jums nemažai Civilinio kodekso straipsnių pataisų, susijusių su partnerystės institutu. 2001 m. įsigaliojęs naujasis Civilinis kodeksas įtvirtino nuostatas, skirtas partnerių, sugyventinių turtiniams santykiams reguliuoti, tačiau partnerystės reguliavimo tvarką nustatantis įstatymas taip ir nebuvo priimtas. Atsižvelgdama į tai, Vyriausybė pavedė Teisingumo ministerijai parengti Civilinio kodekso pataisas. Pagal darbo grupės parengtą projektą partnerystės santykiai galėtų būti įteisinti pareikštine tvarka. Tai yra sugyventiniams pas notarą surašius bendrą pareiškimą dėl partnerystės ir įregistravus šį pareiškimą vedybų sutarčių registre.

Pagal siūlomus Civilinio kodekso straipsnių pakeitimus partnerystę galėtų įregistruoti veiksnūs, pilnamečiai, artimos giminystės ryšiais nesiejami, nesusituokę vyras ir moteris. Tos pačios lyties asmenų partnerystė nebūtų galima. Įregistravus partnerystę, sugyventiniams remiantis šiomis pataisomis, atsirastų turtinės pasekmės, numatytos Civiliniame kodekse. Tam tikras turtas būtų pripažintas bendrai naudojamu turtu, juo galėtų būti disponuojama bendru sugyventinių sutarimu. Be to, partneriai galėtų sudaryti ir notarine tvarka sutartį joje numatant bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus, pasibaigus jų bendram gyvenimui. Pabrėžtina ir tai, kad partnerystės atveju neatsirastų pasekmių, analogiškų santuokos sudarymo pasekmėms, pavyzdžiui, išlaikymo, paveldėjimo. Partnerystė baigtųsi vienam iš sutuoktinių mirus ar paskelbus vieną iš sugyventinių mirusiu, teismo tvarka sugyventinį pripažinus nežinia kur esančiu, taip pat sugyventiniams tarpusavyje sudarius santuoką. Sugyventiniai bet kada galėtų nutraukti partnerystę pas notarą surašę pareiškimą ir jį įregistravę vedybų sutarčių registre. Partnerystei nutraukti pakaktų ir vieno iš sugyventinių pareiškimo, jeigu kitas sugyventinis būtų per notarą informuotas prieš du mėnesius. Asmuo, kurio partnerystė nepasibaigusi, negalėtų sudaryti santuokos, išskyrus tuos atvejus, jeigu jis tuoksis su sugyventiniu. Priėmus šį įstatymo projektą ir jam įsigaliojus nuo kitų metų sausio 1 d., būtų sudarytos prielaidos veikti partnerystės, tai yra gyvenimo kartu neįregistravus santuokos, institutui, kuriuo iki šiol negalėjo būti naudojamasi, nes nebuvo priimtas atskiras partnerystės įregistravimo tvarką nustatantis įstatymas. Civilinio kodekso pataisas lydi Civilinio kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnio pripažinimu netekusiu galios ir 50 straipsnio pakeitimo įstatymu daromos pataisos. Prašytume pritarti teikiamiems įstatymų projektams.

PIRMININKAS. Nori paklausti 8 Seimo nariai. Pirmoji klausia ponia V.Abramikienė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, iš esmės jūsų teikiamą projektą reikėtų vertinti teigiamai, nes pagaliau partnerystė yra atribojama nuo santuokos, yra susilpninamos teisinės partnerystės pasekmės ir ji, kaip institutas, tampa mažiau patraukli visuomenei, bent man taip atrodo. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Santuoka, arba santuoka pagrįsta šeima, turi konstitucinę apsaugą ir imperatyviai nusako, jog santuoka gali būti sudaroma tik tarp vyro ir moters. Dabar, nužeminus partnerystės institutą iki paprastos civilinės sutarties, ar nėra taip, jog atveriamas kelias, ypač kada nors Seime pasikeitus politinei valiai, įregistruoti ir vienos lyties asmenų partnerystės, nes dabar ji jau nebus prilyginta santuokai. Ar jūs galite man pasakyti, kokias konstitucines garantijas Teisingumo ministerija ir jūsų teisininkai mato, kad partnerystės institutas, būdamas paprasta civiline sutartimi, nebūtų pritaikytas vienos lyties asmenų partnerystės keliui atverti? Ačiū.

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už klausimą. Rengiant Civilinio kodekso pataisų projektą, susijusį su partnerystės institutu, sudaryta darbo grupė diskutavo dėl partnerystės registravimo ar neregistravimo, kas, kokie asmenys galėtų sudaryti partnerystę. Buvo pasakyta, kad nors parterystės institutas yra atskirtas nuo santuokos instituto, kad nėra siekiama šeiminių santykių sukūrimo, tačiau siekiama išlaikyti vyro ir moters partnerystę. Taip, kaip šeimos institute vyras ir moteris gali sudaryti santuoką, taip ir partnerystės santykiuose vyras ir moteris gali sudaryti sutartį dėl partnerystės. Įstatymų pataisas priima Seimas ir aš negaliu jums atsakyti dėl kitų kadencijų seimų.

PIRMININKAS. Dar neaišku, kaip šios kadencijos Seimas pasielgs, jūs neburkite dėl kitų kadencijų seimų.

PIRMININKAS. Klausia E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų tos partnerystės institutas kelia labai daug diskusijų. Kaip jūs suprantate būtinumą įteisinti partnerystės institutą, ar tai yra kaip tam tikras pažemintas šeimos variantas, be tos šeimos sukūrimo, kuris įteisintas Konstitucijos 38 straipsnyje, ar tai yra daugiau dalykas, susijęs su bendru turtu ir ypač jo dalybas, jeigu nutraukia sutartį? Jeigu tai daugiau būtinumas dėl turto, kodėl negalima sudaryti partnerystės tarp trijų, keturių ar penkių žmonių? (Juokas, salėje balsai)

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų partnerystės institutas skirtas turtiniams santykiams tarp kartu gyvenančių asmenų apibrėžti. Nors partnerystės santykių siekiantys asmenys neturi tikslo sukurti šeimą, tačiau gyvendami kartu jie susiduria su poreikiu įsigyti bendrą turtą, kažką turėti savo. Galų gale civilinėje apyvartoje dominuoja įvairios galimybės įsigyti vieną ar kitą daiktą ir iškilus ginčui, išsiskyrus partnerių gyvenimo keliams, nekiltų nesklandumų. Tiesiog siekiama sureguliuoti turtinius santykius. Yra tokie institutai kaip bendroji jungtinė, bendroji dalinė nuosavybė, kur kalbama apie didesnio skaičiaus savininkų, bendro turto savininkų, turtines teises. Todėl šis institutas skirtas tik kartu gyvenantiems, bendrai vedantiems ūkį žmonėms – vyrui ir moteriai, dviem žmonėms.

PIRMININKAS. Klausia R.Baškienė.

R.BAŠKIENĖ (VLPDF). Gerbiamoji pranešėja, skaitau iš aiškinamojo rašto, kad „partnerystė atveju sugyventiniai siekia įgyti mažiau moralinių ir teisinių pareigų bei teisių vienas kito atžvilgiu“. Toliau aiškinamajame rašte rašoma, kad negali būti daromos prielaidos dėl partnerystės instituto svarbos sulyginimo su santuokos instituto nuostatų reikšme ir svarba visuomeniniame gyvenime. Toliau. Daroma išvada, kad sugyventiniai visaverčių šeimos santykių nesukuria ir t. t. Būtų galima ir pasirašyti ties kiekviena ta pastaba. Iš tikrųjų partnerystės negalime prilyginti santuokai. Prašom pasakyti, kokius privalumus jūs galėtumėte įvardyti kaip partnerystės privalumą, kas gi yra gerai? Ankstesniame Civiliniame kodekse bent jau buvo pasakyta, kad partneryste siekiama sukurti santuoką, dabar to lyg ir nesiekiama. Tai kokie vis dėlto privalumai? Ačiū.

E.RADUŠYTĖ. Jeigu kalbėtume apie partnerystės instituto privalumus, manau, būtų galima paminėti vieną iš tokių atvejų, kai kartu gyvenantys asmenys gyvena tam tikru periodu, tam tikru laikotarpiu ir negalvoja apie tai, kas bus po jų mirties, apie paveldėjimo santykius. Jie galbūt nenori palikti savo turto savo gyvenimo partneriui. Galbūt yra kiti interesai, susiję su paveldėjimu. Todėl asmenys, gyvenantys kartu ir sudarę partnerystės sutartį, šiuo atveju palikimo klausimą jau spręstų kitaip nei vyras ir žmona, sudarę santuoką.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS (VLPDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji viceministre, mes negavome aiškaus atsakymo, ar įmanoma partnerystė tarp vienos lyties asmenų, ar įmanoma tarp kelių asmenų? Jeigu šiandien kalbama, kad partnerystė tai nėra santuokos preliudija, gal tiesiog yra devalvuota santuoka, tai gal būtų galima pasiūlyti steigti kokį nors UAB’ą ir išspręsti turto klausimus, ar kokią nors verslo sutartį sudaryti, jungtinės veiklos sutartį? Ar negalima rasti kitų priemonių, nes šiandien tokio aiškaus atskyrimo jūsų žodžiuose ir tame projekte skaitydami aiškinamąjį raštą mes nerandame.

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už klausimą. siūlomose Civilinio kodekso pataisose numatyta, kad tik vyras ir moteris gali sudaryti sutartį dėl partnerystės. Tik du asmenys ir priešingos lyties atstovai, neturintys kitų įsipareigojimų, nesudarę kitų partnerystės sutarčių arba nesudarę santuokos.

Dėl turtinių santykių apskritai. UAB’o steigimas, aš manau, galimas ir kai yra šeima. vyras ir žmona gali būti tos pačios uždarosios akcinės bendrovės akcininkai, bet vedybų atveju gali būti sudaromos vedybinės sutartys, o iki vedybų, po vedybų taip pat sudaromos sutartys. Tie klausimai gali būti papildomai sprendžiami ne tik santuokos instituto pagalba. Dėl to numatoma dar viena galimybė žmonėms, gyvenantiems kartu, spręsti turtinius klausimus ir išnaudoti dar vieną galimybę sudarant sutartį pas notarą dėl partnerystės.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke.

Gerbiamoji pranešėja, kokia jūsų nuomonė, ar partnerystės instituto įteisinimas nesumenkina pačios santuokos, nes žmonės eina paprasčiausiu keliu, yra partnerystės institutas, ir kodėl man būtina susituokti? O dėl turtinių klausimų sprendimo, gal tai galima išspręsti ir be partnerystės instituto. Ką jūs manote? Ar pasiteisino partnerystės instituto sukūrimas?

E.RADUŠYTĖ. Jūs klausiate mano asmeninės nuomonės…

V.ŽIEMELIS. Taip, taip.

E.RADUŠYTĖ. …ir aš jums galėčiau atsakyti taip. Partnerystės instituto reikia kartu gyvenantiems žmonėms ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorintiems sukurti šeiminių santykių. Įregistruota partnerystė taip pat svarbi tam tikrais gyvenimo atvejais, kai, pavyzdžiui, vienas iš partnerių yra įkalinimo įstaigoje ir partnerystės įregistravimas tokiam asmeniui suteiktų teisę į partnerio apsilankymus įkalinimo įstaigose. Tas partnerystės registravimas tam tikrais atvejais garantuotų partnerių teises, o to negarantuotų paprastas gyvenimas kartu neregistravus partnerystės.

PIRMININKAS. Klausia D.Bekintienė.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų šiame globaliame pasaulyje partnerystė yra gyvenimo realybė ir su tuo reikia susitaikyti, bet vis dėlto galvojant apie tai, kad Lietuva yra katalikiška valstybė, propaguojanti katalikiškąsias vertybes, dabar įteisinama kaip ir partnerystė. Taip, galima sudaryti turtinę sutartį. Turbūt reikėtų privalomai sudaryti tą turtinę sutartį, bet ar šiuo įstatymo projektu neskatinama amorali, nieko neįpareigojanti šeimos politika, kitaip vadinama partnerystė? Reikia galvoti apie vaikus, gimusius iš partnerystės ryšių.

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už klausimą. Partnerystės institutas tikrai nekonkuruos, manau, su šeimos institutu. Žmonės, turintys ketinimų kurti šeimą, pasirinks ne partnerystės institutą, o santuoką, ir kurs šeiminius santykius, tačiau partnerystės įregistravimas, deklaravimas, kad tu turi partnerį, to įregistravimas, manau, yra daug geresnis žingsnis nei gyvenimas su žmogumi neregistruojant ir nedeklaruojant to fakto, kad tu su kažkuo gyveni ir vedi bendrą ūkį. Tokiu atveju prireiktų net kaimynų pagalbos įrodinėjant, kad vienas žmogus gyvena su kitu. Partnerystės įregistravimas šiuo atveju palengvintų ginčų sprendimą sprendžiant turtinius klausimus.

D.BEKINTIENĖ. O vaikai?

E.RADUŠYTĖ. gimus vaikams partneriai bet kada gali sudaryti santuoką ir toliau rūpintis vaikais arba nieko nekeisdami rūpintis vaikais. Čia jau nuo kiekvieno žmogaus moralinių savybių priklauso, kokį kelią jie pasirinks. Žinoma, niekas neužkerta kelio partneriams sudaryti santuokos ir pilnoje šeimoje auginti vaikus, bet lygiai taip pat, jeigu partneriai dėl vienų ar kitų priežasčių nenori sudaryti santuokos, jie gali rūpintis vaiku gyvendami kartu ir įregistravę tiktai partnerystę.

PIRMININKAS. Klausia B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, mano klausimas labai panašus į Seimo narės D.Bekintienės. Apie 20% vaikų gimsta ne santuokoje, būtent partnerių šeimose. Vis dėlto, kai partnerystė nutraukiama, kaip sprendžiami turtiniai santykiai? Taip, kaip buvo, tarkim, partneriai pasižadėję prieš vaiko gimimą, ar tradiciškai vaikai lieka su motina… motina kaip buvo pasižadėjusi savo partnerystės sutartyje, tiek jai ir paliekama, jeigu partnerystė nutraukiama?

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Partnerystės institutas nesprendžia vaikų gyvenimo kartu su vienu iš partnerių klausimo. Paprastai, jeigu partnerystė yra registruota, žmonės kartu gyvena, jie kartu rūpinasi vaiku. Žinoma, yra nepilnų šeimų, kai partneriai kartu negyvena arba turintys bendrą vaiką asmenys kartu negyvena ir atskirai rūpinasi vaiku, bet turtiniai klausimai įregistravus partnerystės santykius būtų sprendžiami remiantis Civilinio kodekso nuostatomis.

PIRMININKAS. Klausia V.Margevičienė.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju pirmininkui.

Gerbiamoji viceministre, jau tikrai pavargote. Jūs taip gražiai viską išaiškinote, bet dabar pasakykite, ar aš teisingai supratau. Partnerystė ar partnerystės institutas tai yra paprasta civilinė sutartis, faktiškai reguliuojanti turtinius santykius. Kodėl paprasta civilinė sutartis, reguliuojanti tik turtinius santykius, yra registruojama vedybų sutarčių registre? Tai ir darykime jai atskirą registrą, nes tai tik turtinius santykius reglamentuojanti sutartis. (Balsai salėje) Tada ir užsiregistruos, kur santuokos. Kodėl tas pats registras?

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Sutartis dėl partnerystės iš tiesų siūloma sudaryti pas notarą ir pas notarą aptarti turtines kartu gyvenančių asmenų teises. Tam, kad sutartys būtų žinomos, jos turi būti kažkur registruojamos. Buvo pasirinktas variantas registruoti šias sutartis vedybų sutarčių registre nepaisant to, kad vedybų sutarčių registro pavadinimas ir šiuo metu neatskleidžia viso savo turinio. Juk vedybų sutarčių registre taip pat įregistruojamos ikivedybinės sutartys, po vedybų sudarytos sutartys, tai šiame registre būtų galima rasti informaciją ir apie partnerystės sutartis. Tiesiog būtų registras, prie kurio prireikus turėtų priėjimą teisę turintys asmenys ir galėtų nustatyti, ar partnerystė registruota, ar ne, nes iš registruotos partnerystės kyla tam tikros teisės ir pareigos.

V.V.MARGEVIČIENĖ. Bet vis tiek man neaišku, kodėl vedybų sutarčių registre. Tai padarykim tam turtui ir tai partnerystei kitą registrą ir tegul ten būna viskas?

E.RADUŠYTĖ. Manau, jūsų pasiūlymas yra diskutuotinas. Galima kurti galbūt ir kitą registrą, bet kol kas yra siūlymas papildyti jau esamą registrą. Bet neatmetu tos galimybės, kad galbūt iš tiesų reikėtų pasvarstyti kito registro, skirto partnerystės sutartims registruoti, įvedimo galimybę.

PIRMININKAS. Ačiū viceministrei. Norinčių klausti daugiau nėra. Seimo narių, norinčių paklausti, nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Jeigu būtų galima, turbūt kalbėkime dėl abiejų įstatymų projektų – pagrindinio ir lydimojo, taip sutaupytume laiko. Nuomonė… (Balsai salėje) Ne, nėra pritarimo. Nuomonė prieš – E.Klumbys. Jūs kalbate dėl pirmojo įstatymo projekto ar dėl abiejų? Jeigu būtų galima, dėl svarstomo įstatymo projekto, kurio registracijos Nr.XP-2459, Civilinio kodekso daugelio eilės straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo dviem straipsniais įstatymo projekto. Prašau. Nuomonė prieš – E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Aš kalbėsiu dėl projekto 2-7a, kad būtų labai tiksliai.

PIRMININKAS. Taip, aš tą ir turėjau omeny.

E.KLUMBYS. Taigi aš norėčiau, kad dvi minutės būtų nuo dabar.

PIRMININKAS. Dėmesio! Dėmesio, prašau tylos.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis projektas ir išvis ta įvedama partnerystės instituto sąvoka kelia labai daug abejonių. Aš suprantu, kad yra tokia praktika, kuri vis plačiau ir plačiau keliauja pas mus iš Vakarų. Ir iš esmės šis institutas reikalingas turtui pasidalyti po to, kai santykiai nutrūksta. Manyčiau, kad siūlydami partnerystės institutą iš tikrųjų mes einame šeimos devalvacijos keliu. Šioje vietoje išeina tam tikras prieštaravimas Konstitucijos 38 straipsniui. Manau, jeigu mes kalbam apie turtą, tai čia jau buvo užsiminta, kad mes labai ramiai galim kalbėti apie bendros jungtinės nuosavybės sutartis, tai pagal jas išsiskyrus galima dalytis ir turtą. Ir gilioji prasmė turbūt ta, kad tas sutartis norima registruoti būtent vedybinių sutarčių registre. Taigi yra, aš netgi taip pasakysiu, dedamas lygybės ženklas tarp šių dviejų sutarčių, o po to, manau, gyvenimo eiga parodys, kad galbūt išvis reikia pereiti tik į partnerystės institutą. Taigi, kol galioja Konstitucijos 38 straipsnis tokios redakcijos, kokia yra, aš negaliu pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Nuomonė už – E.Masiulis.

E.MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui. Be jokios abejonės, galbūt jį dar reikia tobulinti, bet noriu atkreipti dėmesį, kad mes vis dėlto gyvename modernioje visuomenėje ir yra žmonių, kurie dėl įvairių priežasčių galbūt negali arba nėra įregistravę santuokos, sukūrę šeimos, tačiau turi bendrą gyvenimą, o dabar galiojantys įstatymai niekaip neaptaria jų situacijos. Iš tikrųjų yra realių, konkrečių žmonių gyvenimai, bet kai kyla įvairių turtinių klausimų, pasidaro nebeaišku, kaip šie žmonės toliau turi elgtis. Todėl ir šiems žmonėms įstatymas turi egzistuoti.

Kitas dalykas, aš nebūtinai sakyčiau, kad partnerystė visada turi baigtis partnerystės nutraukimu. O kodėl partnerystės kartais nevertinti kaip santuokos preliudijos? Galbūt kartais geriau dviem aštuoniolikmečiams pagyventi keletą metų partnerystės būdu, pažinti vienas kitą labiau, o tik tada atsakingai kurti šeimą ir santuoką? Galbūt tada bus mažiau iširusių šeimų, galbūt bus mažiau vaikų, kurie augs vien tik su mama arba tėveliu? Vertinkime, kad partnerystė gali būti ir dviejų jaunų žmonių bandymas vienas kitą labiau, giliau pažinti kartu gyvenant, bet dar neinant santuokos keliu, kai santuoka įregistruojama vėliau. Taigi kviesčiau pritarti šiam įstatymui po pateikimo.

PIRMININKAS. Sutarimo nėra. Teks balsuoti. Registruojamės. Primenu, kad balsuosime dėl įstatymo projekto, kurio registracijos Nr.XP-2459, Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo dviem straipsniais įstatymo projekto. Registruojamės. Yra prašymas pakartoti registraciją, ne visi Seimo nariai suspėjo. Kartojame, dar kartą registruojamės greituoju būdu, 15 sekundžių – registracijai skirta trukmė.

Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Balsuojame dėl pritarimo po pateikimo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.XP-2459. Balsuojame.

Už – 21, prieš – 6, susilaikė 16. Įstatymo projektui po pateikimo vieno balso persvara nepritarta. Ponas V.Kamblevičius kažką norėtų pasakyti. Minutėlę! Prašau.

V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Įskaitykit mano balsą už.

PIRMININKAS. Aš negaliu nei įskaityti, nei išbraukti nei jūsų balso už, nei prieš. Ponas B.Pauža. Prašau.

B.PAUŽA (LSDPF). Aš labai atsiprašau, spaudžiau, bet niekas… Registracijos technika neveikė.

PIRMININKAS. Ar tai reikštų, jog yra abiejų pusių siūlymas pakartoti balsavimą? Kartojame registraciją. Prašau registruotis. 15 sekundžių. Prašau. Prašau atkreipti dėmesį į ekraną, kad matytumėte, ar tikrai užsiregistravote dėl balsavimo. Užsiregistravote, viskas gerai. Balsuojame dėl pritarimo mano minėtam įstatymo projektui po pateikimo. Balsuojame.

Už – 22, prieš – 7, susilaikė 18. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.

Dabar turime nutarti, ar bendru sutarimu grąžiname įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, t. y. Vyriausybei, ar atmetame. (Balsai salėje) Ar yra bendras sutarimas? Tobuliname partnerystės institutą. Čia man gerai sufleruoja ponas Alius, kad, ko gero, atmesti reikia 36 balsų. Tikrai tiek nesurinksime, taigi vis tiek teks tobulinti. Ar galima?.. Gerai, yra pasiūlymas balsuoti. Registruojamės dar kartą. Yra du pasiūlymai: vienas siūlymas – atmesti, kitas pasiūlymas – tobulinti. Registruojamės ir balsuosime dėl abiejų siūlymų. Balsavimas bus alternatyvus. Balsuojantieji už balsuoja, kad įstatymo projektas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, balsuojantieji prieš pasisako už tai, kad įstatymo projektas būtų atmestas. Susilaikiusiųjų neskaičiuojame. Ar supratome?

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Balsuojame. Balsuojantieji už pasisako už tai, kad įstatymo projektas būtų tobulinamas. Balsuojantieji prieš pasisako už tai, kad įstatymo projektas būtų atmestas.

Už – 27, prieš – 11, įstatymo projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Antras, tai yra lydintysis įstatymo projektas. Čia, matyt, mes bendru sutarimu. Siūlau grąžinti tobulinti iniciatoriams, nes akivaizdu, kad ir šiam įstatymo projektui nebus pritarta po pateikimo. Ir bendru sutarimu, jeigu taip galima, lydintįjį įstatymo projektą grąžiname iniciatoriams tobulinti. Sėkmės tobulinant partnerystės institutą, nors nežinau, kaip galima dar labiau patobulinti.

Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalies pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2132. Stadija – pateikimas. Pranešėjas – A.Monkevičius. Kviečiu į tribūną. (Balsai salėje) Mes grąžiname tobulinti, mes nepritarėme. Jūsų visų pastangomis Partnerystės instituto kol kas Lietuvoje nebus. (Balsai salėje) Prašom.

Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2132 (pateikimas)

A.MONKEVIČIUS (NSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Civilinio kodekso norma, kuri reglamentuoja ieškininės senaties termino pradžią tęstinio pažeidimo atvejais, man regis, yra netinkamai suformuluota ir gali suklaidinti paprastą žmogų, kuris vadovaujasi Civiliniu kodeksu. Šio projekto tikslas yra pakeisti normą ir nustatyti, kad tęstinis pažeidimas yra toks, kuris vyksta periodiškai, bet nebūtinai kiekvieną dieną. Iš tikrųjų veika, kuria pažeidžiami žmogaus interesai, jo teisės, tokia veika gali nebūtinai būti atliekama kiekvieną dieną, tarkime, kas antrą dieną, kas savaitę. Tai, kas parašyta, klaidina. Sunku įvertinti, kaip interpretuoja teismų praktika. Kad būtų išvengta tokių nesusipratimų, aš ir siūlau štai tokį pakeitimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis klausia ponas A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis kolega, aš visiškai pritariu jūsų teikiamam įstatymo projektui, nes tęstinis veiksmas, pažeidimas nebūtinai turi pasikartoti kiekvieną dieną. Aš norėčiau paklausti jūsų ir gal pasiūlyti, ką jūs rašote aiškinamajame rašte ir dabar žodžiu pakartojote, neskirstyti žmonių į paprastus, sudėtingus arba „biednus“ ir turtingus, nes tai yra nevisiškai korektiška. Gal jūs galite paaiškinti, kokiais kriterijais vadovaudamasis jūs išskiriate sąvoką „paprastas žmogus“?

A.MONKEVIČIUS. Galbūt jūs ir teisus esate. Aš paprasčiausiai rėmiausi tuo, ką man paprastas žmogus parašė savo laiške, susidūręs su tokia situacija, jis ir vartojo šį terminą. Aš manau, galbūt jis turėjo minty teisininkus ir neteisininkus. Bet jūs visiškai teisus ir jūsų replika yra pagrįsta.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tęstinis pažeidimas yra labai aiški sąvoka, jis visą laiką tęsiasi, jis niekada nenutrūksta, o jūs užrašote „periodiškai“. Jūs iškreipiate, mano požiūriu, teisės mokslą šioje srityje. Kaip jums atrodo?

A.MONKEVIČIUS. Galbūt. Civiliniame kodekse parašyta, pažiūrėkite, kad būtent tęstinis yra toks, kuris vyksta kiekvieną dieną. Tada reikia koreguoti šią sąvoką, aš ir pasakiau, kad tai painioja. „Periodiškas“ būtų aiškesnis. Jeigu jūs manote, kad reikėtų suderinti, tai gal būtų teisinga paredaguoti kitaip. Bet Civiliniame kodekse yra parašyta „kiekvieną dieną“. Aš pateikiau praktiškų pavyzdžių, kad nebūtinai kiekvieną dieną, bet yra tęstinis. Tai galbūt reikėtų tikslinti, ką jūs siūlote, šiek tiek kitaip redaguoti šią sąvoką, nes ji painioja.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Visi norintys Seimo nariai jau paklausė. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalies pakeitimo įstatymo projektui? Prieštaraujančių negirdžiu. Pritarta.

Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti šių metų gruodžio 4 dieną. Tinka. Įstatymo projektui Nr.XP-2132 po pateikimo pritarta.

Civilinio kodekso 6.750, 6.751, 6.754 ir 6.865 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2389 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-9 klausimas – Civilinio kodekso 6.750, 6.751, 6.754 ir 6.865 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2389. Teikia Seimo narių grupė. Pranešėjas – S.Lapėnas. Kviečiu į tribūną S.Lapėną.

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu Civilinio kodekso 6.750, 6.751, 6.754 ir 6.865 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Iš esmės įstatymo projektą, jo rengimą inicijavo Lietuvos turizmo asociacija bei Lietuvos viešbučių, restoranų asociacija. Kadangi tai susiję su verslo klausimais ir jo plėtra Lietuvoje, todėl šį klausimą ėmėsi nagrinėti Verslo užimtumo komisija, kurią, kaip žinote, sudaro beveik kiekvienos frakcijos deleguoti Seimo nariai. Bendru sutarimu buvo prieita prie išvados teikti šį įstatymo projektą, kuriame tiksliau diferencijuojama atsakomybė už tarpusavio įsipareigojimų nevykdymą tiek iš kelionių organizatoriaus pusės, tiek iš vartotojų pusės, taip pat apribotos ribos atlyginant žalą konkrečiam vartotojui, kuris naudojasi viešbučio paslaugomis. Tiek būtų trumpai. Brangindamas jūsų laiką tikiuosi konkrečių klausimų.

PIRMININKAS. Klausti nori 4 Seimo nariai. Pirmasis klausia B.Pauža. Prašom.

B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamasis kolega, man susidarė toks įspūdis vartant šį teikiamą projektą, kad perkeliant šią direktyvą pralaimi turistas, jeigu taip galima pasakyti. Ar tai neatsitiko dėl to, kaip jūs ir minėjote, kad šitą įstatymą inicijavo minėtos asociacijos, turiu galvoje Turizmo ir Viešbučių ir restoranų asociacijos. Tai viena pusė klausimo. Antra pusė klausimo būtų, jūs turbūt matėte Europos teisės departamento pastabas ir Seimo Teisės departamento pastabas, kad tos nuostatos iš direktyvos yra dar ir ne visos perkeltos, matyt, jas reikės papildyti. Ačiū.

S.LAPĖNAS. Dėkoju už jūsų pastabas. Iš tiesų perskaičius Teisės departamento išvadą susidarė toks vaizdas, kad Verslo užimtumo komisija užsiėmė nereikalingu Sizifo darbu, tikrai neduosiančiu kokio nors rezultato. Šiuo atveju aš vis dėlto esu linkęs su kolega S.Pečeliūnu (gaila, nėra salėje) sutikti, kad Teisės departamentas, kartais viršydamas savo kompetencijos ribas, yra linkęs vienaip ar kitaip vertinti Seimo narių iniciatyvas, iš anksto nuteikdamas neigiamam sprendimui. Konkrečiai dėl to, ar yra bent kiek ribojamos turistų teisės, galiu pasakyti tiek. Kalbant apie atsakomybę dėl neįvykusios kelionės, mes aiškiau įvardijame tuos atvejus, kai tokia atsakomybė iškyla vienai arba kitai pusei. Šiuo atveju turistas tikrai nenukenčia, nes jeigu mes palyginsime su kitomis Europos Sąjungos šalimis, tai turistas turi galimybę pasinaudoti draudiminėm paslaugom, apdrausti savo riziką, kai jis negali įvykdyti savo įsipareigojimų išvykti į kokią nors kelionę. Šiuo atveju, na, bendra kelionės vertė gali pabrangti daugiausia kokiais 3 ar 5%, bet tokia draudimo galimybė yra taikoma visose Europos Sąjungos šalyse, išskyrus Lietuvą, kur, neįvykus kelionei, turizmo organizatorius turi iš esmės padengti visus neįvykusios kelionės kaštus, o tie kaštai būna ne tokie ir maži.

Kalbant apie prarastą turtą, teisingai, Paryžiaus direktyva numato minimalią atsakomybės sumą, kurią už prarastą turtą turistui turi kompensuoti viešbutis. Tačiau, kalbant apie šią minimalią sumą, niekas jos ir nekvestionuoja, kalbama apie tai, kad kitos turizmo paslaugas teikiančios bendrovės, kompensuodamos už turtą, kitose Europos Sąjungos šalyse turi apribotą maksimalią sumą. Tarkime, aš negaliu, remdamasis vien tik liudininkų parodymais, reikalauti iš Lietuvos viešbučio, kad jis man atlygintų 100 tūkst. ar 200 tūkst. litų žalą už tariamai prarastus „Rolex“ laikrodžius ar kokius piniginius indėlius. Šiuo atveju ta atsakomybė taip pat turi būti pamatuota. Aš sutinku, kad 12 tūkst. litų suma gali kelti dvejonių. Svarstymo metu tikrai būtų galima surasti bendrą sprendimą.

PIRMININKAS. Klausia D.Bekintienė.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Iš tikrųjų, gerbiamasis pranešėjau, man kelia nuostabą toks Turizmo ir Viešbučių asociacijų prašymas. Tarp Seimo narių atsiranda gynėjų, ir man tai kelia daug abejonių. Aš savo gyvenime nesusidūriau su tokiais pavyzdžiais, kad kenčia turizmo firmos, bet yra daugybė pavyzdžių, kad kenčia kaip tik turistai. Ar jūs nemanote, kad šiuo atveju Teisės departamentas vis dėlto yra teisus, įrašydamas šią pastabą? Aš, ko gero, sutinku su kolegos B.Paužos pastabomis.

S.LAPĖNAS. Kadangi jūs nepateikėte jokio konkretaus vertinimo, tai aš tik galiu su jumis sutikti, kad kiekvienas, išsakydamas vertinimus, remiasi savo patirtimi. Jūsų karti patirtis šiuo atveju jums leidžia dvejoti šiuo įstatymo projektu, todėl aš kviesčiau prisidėti prie įstatymo svarstymo. Galbūt tas dvejones mes galėtume išsiaiškinti.

PIRMININKAS. Klausia ponia M.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs, teikdamas šį įstatymą, neįžiūrite lobistinio elemento? Ar pas mus šiuo metu egzistuoja tų asmenų, kurie kartais dėl kokios nors priežasties atsisako kelionės, t. y. šiuo metu negali vykti, draudimas? Šiuo metu.

S.LAPĖNAS. Na, šiuo metu kalbama apie tai, kad, jeigu mes padarytume šias Civilinio kodekso pataisas, tada būtų galima kalbėti, kad žmogui, negalinčiam įvykdyti savo įsipareigojimų kelionių organizatoriui, nes, tarkime, buvo užsakyti viešbučiai, sumokėta už išankstinius bilietus, buvo užsakytos vizos, šių patirtų kaštų nereikėtų pačiam atlyginti, o tai atlygintų draudimo bendrovė, kuri teikia atitinkamas paslaugas.

Dabar dėl atlyginimo už prarastą turtą mes remiamės ta patirtimi, kad Europos Sąjungos valstybėse tokie apribojimai yra, nekvestionuodami žemiausios ribos, kuri buvo įvardyta Paryžiaus konvencijoje. Taigi dėl to mes suteikiame daugiau aiškumo ir sudarome galimybę mūsų turizmą organizuojančioms bendrovėms tas keliones organizuoti lygiaverčiais pagrindais. Mielieji, mes galime teigti, kad tai lobizmas, kad tai diskriminacinės sąlygos vartotojams ar dar kokių nors epitetų surasti, tačiau iš esmės nenustebkime, kad, laikydamiesi tos nuostatos, mes prarasime Lietuvos kelionių organizatorius, kurie tikrai nesiims tos rizikos, ir keliones pirksime ne iš Lietuvos firmų, o iš užsienio kompanijų, kurios jau vadovausis savo šalies steigėjos teisės aktais.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Ką gi, nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, po pateikimo siūlyčiau pritarti Seimo narių grupės iš Verslo ir užimtumo komisijos pasiūlymams, nes problemų tikrai yra. Aš manau, kad svarstymo metu įsikiš ir vartotojų asociacijos, ir mes rasime protingą balansą. Sutikdama su Teisės departamento išvadomis vis dėlto manau, kad toks svarstymas yra būtinas. Prašyčiau po pateikimo pritarti, o paskui tobulinti.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pataisos yra gana kontroversiškos. Tą nurodo net Teisės departamentas, kuris, galiu pasakyti, iki šiol dažnai tokių dalykų nepastebėdavo, kai tai būdavo susiję su stambesniojo kapitalo interesais. Vadinasi, šis prieštaravimas yra gana ryškus, krenta į akis ir, aš manau, yra labai taisytinas.

Antra vertus, dabar apie draudiminius dalykus. Mes žinome, kad jeigu tu apdrausi tokią kelionės riziką ir kas nors atsitiks, ir paskui už tave mokės draudimas, tai jau antrą kartą draudimas iš tavęs taip lups, kad tu turbūt iš viso nenorėsi vykti į jokias turistines keliones.

Aš manau, kad reikėtų dar iki patekimo į Seimą rimtai padirbėti su šiuo įstatymu, reikia vartotojų asociacijų informacijos, o po to mes jau galėtume pradėti šio įstatymo projekto svarstymą Seime.

PIRMININKAS. Ką gi, sutarimo nėra, teks balsuoti. Prašom registruotis. Registracija prasidėjo.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Balsuojame dėl pritarimo įstatymui po pateikimo. Balsuojame.

Už – 24, prieš – 2, susilaikė 8. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis… Taip, prašom. Ponas S.Lapėnas dar ko nors norėjo? Prašom.

S.LAPĖNAS. Matydamas darbotvarkėje numatomą komitetą ir neprieštaraudamas tam, kad turėtų užsiimti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, siūlyčiau, kad vis dėlto būtų ir Ekonomikos komitetas, nes kalbama apie tai, ar bus Lietuvoje tokių subjektų.

PIRMININKAS. Gerai. Ar jūsų siūlymas reiškia, kad siūloma pagrindinį komitetą skirti Ekonomikos komitetą, o papildomą – Teisės ir teisėtvarkos komitetą?

S.LAPĖNAS. Ne, papildomas Ekonomikos.

PIRMININKAS. Supratau, papildomas, teisingai. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papilomas – Ekonomikos komitetas bei Verslo ir užimtumo komisija. Ar nereikia? (Balsas salėje) Ir Verslo ir užimtumo komisija. Smulkaus, atsiprašau, Smulkaus ir vidutinio verslo komisija, taip. Labai atsiprašau. Numatoma svarstyti gruodžio 4 dieną.

Civilinio kodekso 2.66, 2.70 straipsnių papildymo ir papildymo 2.94¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2468 (pateikimas)

Įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2468, – Civilinio kodekso 2.66, 2.70 straipsnių papildymo ir papildymo 2.94¹ straipsniu įstatymo projektas. Pranešėjas – A.Matulevičius. Pateikimo stadija. Prašau. Kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Matulevičių.

A.MATULEVIČIUS (VLPDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, čia yra labai trumpas įstatymo projektas, kuriame numatomas juridinių asmenų instituto laikinos veiklos sustabdymo institutas. Tai yra objektyvios priežastys įmones, organizacijas, juridinius asmenis neretai priverčia sustabdyti savo veiklą, bet tai nėra numatyta Civiliniame kodekse, nėra reguliuojama teisiškai, nors galiojančiame Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsnyje įtvirtinta galimybė laikinai atleisti asmenis nuo mokesčių deklaracijos ir kitų teisės aktais nurodytų dokumentų pateikimo tais atvejais, kai mokesčių mokėtojai laikinai nevykdo veiklos. Todėl būtina pakeisti Civilinį kodeksą šiais nurodytais straipsniais, kad taip pat nereikėtų teikti atskaitomybės Registrų centrui ir kad būtų suvienodinti mūsų galiojantys teisės aktai. Trumpai tiek, jei bus klausimų, atsakysiu.

PIRMININKAS. Nori klausti net šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, pagal jūsų pateiktą tekstą, kaip turėtų būti? Ar dabar, įsigaliojus šiam įstatymo projektui, kiekvieno juridinio asmens steigimo dokumentuose turės būti nurodytas organas, turįs teisę sustabdyti juridinio asmens veiklą?

A.MATULEVIČIUS. Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose yra numatyti valdymo organai ir valdymo organai priima tuos sprendimus. Čia yra detalizuojama, kas turi pranešti ir kokius dalykus reikia informuoti Registrų centrui. Visą sustabdymo laiką yra numatyta, kad bus nurodytas adresas ir žmogus, kuris sustabdymo metu galėtų kontaktuoti su šia institucija, jeigu tokia būtinybė būtų.

PIRMININKAS. Klausia E.Pupinis.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, čia ir Teisės departamentas išsakė daug abejonių, ypač dėl žmonių atleidimo ne visai tvarkingai gali būti, ar nuo to nenukentės darbuotojai. Bet klausimas kitoks. Galbūt tai galima numatyti kokio nors sezoninio pobūdžio įmonėm, kurioms tikrai reikia atleisti darbuotojus, tik ne visom, nes gali pasitaikyti kokių nors piktnaudžiavimų. Nemanau, kad visoms įmonėms reikia stabdyti. Nes ir dabar yra dar daug įmonių, kurios nesustabdytos, kurios nelikviduotos, kabo registruose, ir vien todėl, kad ten yra tam tikrų galų. Ar nepasidarys dar didesnis problemų gniužulas?

A.MATULEVIČIUS. Ne. Mes analizavome situaciją ir su teisininkais, ir su ekonomistais. Padėtis yra tokia, kokia yra. Dabar paprasčiausiai yra chaosas. Įmonės sustabdė savo veiklą, mokesčių inspekcijoms jos praneša, o toliau jos formaliai teikia kasmet atskaitomybę Registrų centrui. Šiomis pataisomis norima tai išviešinti ir tai kaip tik labiau apsaugotų darbuotojus. Ir man atrodo, kad tai tik padės. Kai bus padaryta viešiau tie dalykai, tai kaip tik padės. Čia nėra jokių galimybių dėl darbuotojų. Mokestiniai įstatymai jau šitą dalyką leidžia.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu aš neklystu, ši jūsų pataisa yra taikoma daugiau tiems, kurie sunkiau verčiasi, paprastai nedidelėms bendrovėms. Sustabdžius veiklą, visą laiką reikėjo pateikti ataskaitas, tai daug kainuoja, reikėjo samdyti darbuotojus, išlaikyti darbuotojus. O dabar užteks, pagal jūsų pasiūlymus, tik nurodyti asmenį, kuris turi bendrauti su valstybės institucijomis, nebūtinai apmokamą asmenį. Manau, tai palengvina ypač uždarųjų akcinių bendrovių veiklą.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūs visiškai teisus. Jūs atskleidėte naudą, kurią duos šis reglamentavimo sutvarkymas. Žinoma, didžiulė įmonė, jeigu ji užsidarys, tai užsidarys, bet daugiau kalbama apie smulkų ir vidutinį verslą, kai masiškai neveikia įmonės, o kartais jos pradeda veikti ir panašiai, nes būna tik laikinų sunkumų. Man atrodo, kad geriau vieša ir žinoma situacija, negu tai, ką šiandien valstybėje turime. Nieko konkrečiai ir nežinome. Juo labiau kad vienuose teisės aktuose tas žingsnis jau žengtas.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė ponia V.M.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs sustabdysite juridinio asmens veiklą, juk kartais pateikiama klaidinga informacija duoda įsipareigojimus? Tai kaip tam klientui reiks jaustis, jeigu jis sustabdys veiklą, arba sustabdys įsakymai, kaip bus atlyginta tam klientui? Mane tas labai domina.

A.MATULEVIČIUS. Kolegos, Civilinio kodekso straipsniai, kuriuos siūlau tobulinti, šių santykių nereguliuoja, tai reguliuoja kiti įstatymai. Jeigu kalbėtume apie visus mokestinius dalykus, tai kur kas daugiau reguliuoja mokesčių administravimo įstatymai, kurie jau yra numatę tokią galimybę. Šiuo atveju reguliuojami kiti dalykai ir tiesiog norima pritaikyti esamą realią situaciją ir suderinti ją su mokestiniais įstatymais.

PIRMININKAS. Klausia ponia L.Mogenienė.

L.MOGENIENĖ (VLPDF). Aš tikrai sveikinu autorių. Tokio įstatymo labai reikėjo. Daugelis šalių turi vadinamuosius miegančių įmonių įstatymus, kai, esant būtinybei, įmonė gali deklaruoti, kad pristabdo veiklą turėdama ketinimą tą veiklą atnaujinti. Tik aš norėčiau paklausti. Ar jūs nemanytumėte, kad dėl visų klausimų, kuriuos ir Teisės departamentas, ir kolegos kelia, būtų daugiau aiškumo, jeigu būtų diferencijuojama pagal įmonės dydį. Sakykime, pusė Lietuvoje registruotų įmonių yra įmonės, kurioje dirba vienas žmogus ir jis pats save sustabdo, ir dėl to tikrai gali turėti problemų (kaip ponia V.M.Čigriejienė klausė) su klientais. Šios problemos gana paprastai sprendžiamos deklaravimo būdu – įmonės padėties, skolų ir visa kita. Tai su mažomis įmonėmis būtų tikrai nesudėtinga. Ar nereikėtų diferenciaciją įvesti? Ir kitas dalykas, įvesti terminuotą sustabdymą, kad jis negali būti koks nors beribis, kad būtų deklaruojama, kuriam laikui, tada daug lengviau su visomis atskaitomybėmis ir su įsipareigojimais klientams būtų įrodyti, kad taip yra įmanoma ir techniškai padaroma.

A.MATULEVIČIUS. Dėl įmonių diferencijavimo mes galvojome. Galima tai daryti, tik tiek, kad Civiliniame kodekse tai nelabai tiktų, nes mūsų įmonės diferencijuojamos kituose įstatymuose. Bet apie tai galima galvoti, ir jeigu bus po teikimo pritarta, galima tobulinant komitete pamąstyti. Dėl termino. Su tais, kurie man padėjo rengti, užrašėme iki 5 metų, ne ilgiau. Gali būti metams, gali pusantrų. Galima dėl šio termino diskutuoti ir trumpinti, gal trejiems metams padaryti. Kol kas užrašėme 5 metus. Tas yra numatyta straipsnyje. Tą galima patobulinti. Iš esmės, ką aš norėčiau pasakyti? Iš tikrųjų tai yra elementarus noras tą, kas šiandien praktikoje jau yra, tiesiog normaliai, civilizuotai įteisinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ką gi, klausti daugiau norinčių Seimo narių nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar galima bendru sutariu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Siūloma registruotis ir balsuoti. Registruojamės. 15 sekundžių registracijai. Kaip oro uoste. Dar neskubėkite, aš turiu perskaityti dalyvaujant bent vienam Seimo nariui du svarbius pareiškimus.

Balsuojame dėl pritarimo po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-2468.

Už – 34, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nėra. Norinčių svarstyti. Ir siūloma svarstyti… (Balsai salėje) Yra. Prašau B.Vėsaitė. Ekonomikos komitetas.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi tai yra verslo reikalai, siūlomas Ekonomikos komitetas.

PIRMININKAS. Gerai, papildomas – Ekonomikos komitetas, prieštaraujančių nėra. Siūloma svarstyti gruodžio 4 dieną. Ir Verslo ir užimtumo komisija? Gerai. Siūloma svarstyti gruodžio 4 dieną.

Visi darbotvarkės klausimai apsvarstyti. Rezervinį 1 klausimą mes jau apsvarstėme. Dėmesio… Dėl rezervinio 2 klausimo yra gauta papildomai pasiūlymų svarstymo stadijoje. Pagrindinis komitetas nesuspėjo visų pasiūlymų apsvarstyti, todėl mes jo nagrinėti negalime. Dabar aš pažodžiui, kad nebūčiau apkaltintas subjektyvumu, o jūs mane suprastumėte, perskaitysiu du pareiškimus.

„Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui V.Muntianui. Prašymas. 2007 m. rugsėjo 20 d. Gerbiamasis Pirmininke, prašau jūsų (čia prašo Pirmininko) nebelaikyti manęs Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nariu. J.Ramonas.“

Antrasis pareiškimas. „Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui V.Muntianui. Prašymas. 2007 m. rugsėjo 20 d. Gerbiamasis Pirmininke, prašau jūsų laikyti mane frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ (liberaldemokratai) partijos nariu.“ Parašas – J.Ramonas. Ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ liberaldemokratai pritarimas J.Ramono prašymui. Seniūnas – V.Mazuronis.

Pareiškimas apie mūsų realybę, apie gyvenimą šitame Seime, mūsų Seime.

Rugsėjo 25 d. popietinį posėdį skelbiu baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLPDF – Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija.