Dešimtasis
(331) posėdis
2007
m. rugsėjo 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A. KUBILIUS ir G. STEPONAVIČIUS
PIRMININKAS (A.KUBILIUS, TSF*). Gerbiamieji Seimo nariai, labas rytas! Pradedame rugsėjo 25 d., antradienio, rytinį plenarinį posėdį. Kaip visada, kad suvoktume savo atsakomybės ribas, prašome registruotis. Vyksta registracija. Prašome registruotis.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai.
Seniūnų sueigos patikslinta 2007 m. rugsėjo 25 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė
Gerbiamieji kolegos, toliau tęsiam darbą. Dėl darbotvarkės. Darbotvarkė buvo aptarta Seniūnų sueigoje. Darbotvarkės pakeitimai yra pavaizduoti, jūs juos matote. Transporto spūsčių Vilniaus mieste klausimo svarstymas atidedamas, gal jos pačios išnyks. Daugiausia buvo diskutuota dėl rezervinio 1 klausimo. Jis atidėtas iki ketvirtadienio.
Dėl darbotvarkės – B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašau įtraukti į darbotvarkę Transporto lengvatų įstatymo pataisą, kuri yra susijusi su mokytojų važinėjimu į kaimą.
PIRMININKAS. Ačiū, tuoj apsispręsime. Gerai, aš suprantu, kad jis yra įregistruotas ir viskas su juo yra… Kokia stadija? Svarstymo stadija? (Balsas iš salės: „Svarstymas“.) Svarstymas, taip? Ar teisingai supratau – svarstymas?
B.BRADAUSKAS. Taip, pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas yra pritaręs tam įstatymo projektui ir yra surinkta 50 parašų.
PIRMININKAS. Kiek aš suprantu, buvo prašyta Vyriausybės išvadų, nes tai finansinis klausimas. Kol kas jų nėra.
B.BRADAUSKAS. Vyriausybės išvada yra pateikta, bet…
PIRMININKAS. Miglota.
B.BRADAUSKAS. Miglota.
PIRMININKAS. Kaip daug kas su Vyriausybe būna.
Gerbiamieji kolegos, gerai, apsispręsime dėl šio klausimo. Dar būtų kokių siūlymų? Nėra.
Ar galime bendru sutarimu įtraukti į darbotvarkę pono B.Bradausko pasiūlymą frakcijos vardu dėl transporto lengvatų? Taip, svarstymo stadija. Tokiu atveju, matyt, bandytume spėti popietiniame posėdyje. Tai tiek dėl darbotvarkės.
Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę, ar balsuojam? (Balsai salėje) Balsuojame. Tokiu atveju registruojamės ir balsuojame.
Gerbiamieji kolegos, kol vyksta registracija, noriu pranešti, kad mes tampame tikru elektroniniu parlamentu. Jeigu pasižiūrėsite į savo kompiuterius ir pabandysite darbotvarkėje paliesti svarstomą darbotvarkės klausimą, jums atsidarys dokumentas ir visi jo priedai. (Balsai salėje) Spauskite numerį, kaip mane informuoja Violeta Gureckienė. Spauskite darbotvarkės klausimo numerį ir pamatysite visą dokumentą. Tikimės, kad nieko bloga ten nepamatysite.
Gerbiamieji kolegos, registracija baigėsi. Kas remia šios dienos darbotvarkės patvirtinimą, prašome balsuoti už.
Už – 67, prieš nėra, susilaikė 6. Darbotvarkė yra patvirtinta.
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-2 klausimas – Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2201(2). Svarstymo stadija. Pradedame nuo pagrindinio komiteto. Audito komiteto vardu kalbės V.Saulis.
V.SAULIS (LSDPF). Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Audito komitetas buvo pagrindinis komitetas svarstant Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-2201(2).
Komitetas iki svarstymo gavo Seimo Teisės departamento išvadą. Mes šiai išvadai nepritarėme, nes siūlomi pakeitimai iš esmės yra tikslinamojo pobūdžio, tai yra padaryti siekiant ne naujo, o aiškesnio ir suprantamesnio jau nustatyto teisinio reglamentavimo.
Mes taip pat nepritariame ir Lietuvos auditorių rūmų siūlymams. Jų siūlymai įdomūs ir bus nagrinėjami vėliau, kartu su kitais teisės aktų projektais, susijusiais su savivaldybių vidaus auditorių bei kontrolierių veiklos reglamentavimu. Su tuo jie sutiko. Mes nepritariame iš esmės dėl to, kad privačios kompanijos samdymas atlikti viešųjų juridinių asmenų vidaus auditą nebeatitiktų esminio vidaus audito tikslo, nes jos atliekama veikla būtų ne sisteminė, ne nuolatinė, bet vykdoma tik tam tikru periodu.
Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad, nustačius galimybę viešiesiems juridiniams asmenims vietoje vidaus audito tarnybų samdyti privačią įmonę, vidaus audito efektyvumas ne tik nepadidėtų, bet priešingai – sumažėtų, nebeatitiktų esminio vidaus audito tikslo ir labai padidėtų rizika, kad biudžeto lėšos būtų naudojamos netikslingai.
Taip pat buvo pateikti kolegos E.Pupinio ir mano paties pasiūlymai. Komitetas šiems pasiūlymams pritarė, nes savivaldybių vidaus audito tarnybų veiklą reglamentuoja ir Vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnis.
Komiteto išvada: pritarti patobulintam Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Biudžeto ir finansų komiteto vardu kviečiame R.Palaitį.
R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas buvo susirinkęs ir apsvarstė Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
Aš tik nuo savęs noriu pridurti, kad ir toliau įstatymuose atsiranda nelietuviški teisiniai terminai, tokie kaip mutantis mutandis. Manau, kad tai nėra gera praktika. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai ir visos komitetų išvados. Diskusijoje užsirašiusių kalbėti nėra. Turime apsispręsti, ar po svarstymo pritariame šiam įstatymo projektui. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Nėra. Nematau norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Balsuojam? Gerai, prašome registruotis ir balsuojame.
Užsiregistravo 79. Kas už tai, kad įstatymo projektui būtų pritarta po svarstymo, prašome balsuoti už.
Už – 71, prieš nėra, susilakė 3. Po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.
Darbotvarkės 1-3a klausimas – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 1812 straipsnio pakeitimo“ projektas. Yra du alternatyvūs variantai. Pirmąjį pristato J.Sabatauskas. Pateikimo stadija.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis Statuto projektas jau yra senokai įregistruotas, prieš dvejus metus. Juo siekiama palengvinti, arba padaryti operatyvesnį, reagavimą į Konstitucinio Teismo nutarimus, nes, kaip žinote, pagal Seimo statutą Teisės ir teisėtvarkos komitetas per tris mėnesius turi pateikti išvadą dėl Konstitucinio Teismo nutarimo… arba įregistruoti projektą, arba pavesti kitam komitetui, bet kad jis tai padarytų kokybiškai, pasiūlymus turi pateikti Teisės departamentas. Pagal dabar galiojančią nuostatą yra taip, kad departamentas tokią išvadą, arba siūlymus, pateikia tik Seimo valdybos pavedimu. Mes siūlome šiek tiek pakeisti tvarką, kad tai būtų komiteto pavedimu, arba dar geriau būtų automatiškai, nes iš tiesų Seimo teisininkų pasiūlymų visada reikia.
Kitas projektas, mano manymu, nėra visai alternatyvus, jame tik dar plačiau apie tai kalbama. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu antrojo projekto… Atsiprašau, niekas nenori jūsų klausti. P.Auštrevičius. Prašom. Ne? Ačiū, gerbiamajam pranešėjui. Dėl procedūrų pasitarsime toliau. Kviečiame G.Steponavičių pristatyti alternatyvųjį projektą.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, klausimas yra susijęs su chroniškai šlubuojančia Seime Konstitucinio Teismo sprendimų įgyvendinimo tvarka. Praktika susiklostė taip, kad kartais Konstitucinio Teismo sprendimų įgyvendinimas atsilieka ne mėnesius, o ištisus metus, ir tokių įstatymų, nepakeistų projektų šiandien galime suskaičiuoti ne ant vienos rankos pirštų. Ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo, žemės įstatymų, savivaldos įstatymų antikonstitucingumas iki šiol nėra panaikintas. Tvarka, susiklosčiusi Seime pagal dabar galiojantį Statutą, neleidžia operatyviau ir turint aiškesnę tvarką svarstyti tokių klausimų. Kolega J.Sabatauskas siūlo, mano supratimu, nepakankamą žingsnį. Mes esam aptarę, kad reikia žiūrėti plačiau, todėl mano pasiūlymas ir gimė po tam tikrų diskusijų su teisininkais.
Mano siūlymo esmė yra ta, kad nereiktų laukti, kol Konstitucinio Teismo sprendimas įsigalioja, o pagal tvarką Konstitucinis Teismas siunčia projektus Seimui. Kai tik Seimas gauna, automatiškai turėtų būti pradėtos svarstymo arba įgyvendinimo procedūros, be jokių Seimo valdybos ar Teisės ir teisėtvarkos komiteto pavedimų. Teisės departamentas per vieną mėnesį turėtų pateikti preliminarią išvadą, kas keistina. Toliau. Siūloma išplėsti Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip koordinatoriaus ir viso šito proceso prižiūrėtojo, funkcijas. Čia svarbus aspektas yra tas, kad kai kuriais atvejais būtų numatyta, jog gali būti pagal aiškesnę tvarką skiriamas kitas komitetas, sudaroma darbo grupė, taip pat tikslinami terminai. Trys mėnesiai yra tikrai nerealu įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimus, todėl siūloma iki keturių mėnesių pailginti procedūrą. Jeigu procesas sudėtingas, ir tai būtų konstatuota Seimo valdybos, iki vienerių metų, nes kartais sutelktom Seimo ir Vyriausybės pastangomis, patys puikiai žinote, praktikoje nepavyksta atrišti kai kurių Gordijaus mazgų. Ši tvarka leistų operatyviau, paprasčiau, numatant aiškesnę atsakomybę ne vienam komitetui, bet konkretiems komitetams, rengti atitinkamų teisės aktų pakeitimus įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimus. Tiek, pone posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti net 6 Seimo nariai. Pirmasis – J.Veselka.
J.VESELKA (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, gal galėtume plačiau paaiškinti, kodėl taip ilgai reikia priimti sprendimą dėl Konstitucinio Teismo nutarimo. Kaip žinote, yra priimamas įstatymas, jame argumentuojama, dėstomi įvairūs pasiūlymai. Konstitucinis Teismas svarsto, labai pagrįstai argumentuoja, kodėl pažeista Konstitucija, lyg ir procesas turėtų vykti labai greitai. Jūsų terminas, turiu omenyje maksimalų, 12 plius 2, plius 1, išeina 15 mėnesių. Čia dar ne priėmimas, paskui vėl pateikimas, priėmimas ir t. t. Ar nereikėtų to termino sutrumpinti, nes čia ne naujas įstatymas, o tikrai apsvarstytas įvairiais lygiais? Ar nereikėtų to termino sutrumpinti iki pusės metų, kad problema apskritai būtų išspręsta per metus?
G.STEPONAVIČIUS. Sutinku. Aš tik atkreipčiau dėmesį, kad siūlau kai kuriuos tarpinius barjerus dėl to, kad valdybos ar komiteto prašymu dar kažkas pradėtų nagrinėti, pateiktų pasiūlymus. Mano siūlymo esmė, kad per mėnesį automatiškai Teisės departamentas yra įpareigojamas pateikti pasiūlymus, kokie pakeitimai, kas turi būti keičiama. Tai sudaro, mano supratimu, galimybes sparčiau svarstyti. Aš sutinku šimtu procentų, galima dar ir tikslinti nuostatą, kad maximum maximorum iki vienerių metų net ir sudėtingi klausimai turėtų būti baigti įgyvendinant tam tikrus nutarimus. Bet aš pabrėžiu, kad čia yra aiškesnė atsakomybė ir kai kurių tarpinių, sakyčiau, biurokratinių barjerų atsisakymas, sudarant galimybę tai svarstyti sparčiau.
PIRMININKAS. Toliau klausia V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sutikite su tuo, kad jei Konstitucinio Teismo nutarimas yra neįsigaliojęs, tai ir yra neįsigaliojęs. Mes nedaug sutaupome laukdami, kol jis įsigalios. Aš vis dėlto pritarčiau J.Sabatausko idėjai, kad turi įsigalioti šis nutarimas. Kaip jūs manote, ar Teisės departamentas, jeigu mes įpareigosime, kaip rašoma jūsų nutarime, atlikti pagrindinį darbą, ar bus pajėgus jį vykdyti, nes iš tikrųjų jie daugiau negu kiti Seimo administracijos padaliniai yra apkrauti darbu. Ar nereikia kartu galvoti ir apie tai, kad reikia didinti jų etatų skaičių?
G.STEPONAVIČIUS. Čia faktiškai du klausimai. Į pirmąjį atsakyčiau, kad yra buvę Konstitucinio Teismo sprendimų, kurie įsigaliojo ne po savaitės, kai buvo išspausdinti, bet po kelių mėnesių. Ir visą tą laiką procesas stovėjo. Mes turime liūdnų precedentų, todėl, jeigu yra aiškus Konstitucinio Teismo sprendimas ir jis pasiekia Seimą, parengiamuosius darbus jau galime pradėti. Atvirai pasakysiu, Teisės departamentas nenorėjo ir reikėjo daug diskutuoti, kad apskritai jie sutiktų, kad jiems atsiranda papildomas galvos skausmas ir darbai. Bet departamento vadovai patikino, kad jie suburtų tokią žmonių grupelę, kurios specializacija konstitucinės teisės aspektai. Galima rasti kitokius būdus, kaip motyvuoti šituos žmones, bet manau, kad neturėtume delsti, jeigu yra visiškai aiškus ir formaliai Seimui atsiųstas nutarimo projektas, registruotu paštu, kodėl mes neturime pradėti įgyvendinimo darbų. Manau, kad teisininkai, neretai atstovaujantys Seimui Konstituciniame Teisme, žino konkrečių bylų niuansus ir gali tuos pasiūlymus gana greitai pateikti. Manau, būtų visiems aiškesnis būdas, kaip judėti į priekį.
PIRMININKAS. Toliau klausia L.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Mes visi suvokiame, kad Teisės departamentas, trumpai tariant, yra kanceliarijos padalinys ir padeda visiems Seimo nariams arba kiekvienam komitetui. Man atrodo, šiuo atveju nei pirmas, nei šis siūlymas nėra tam tikra prasme teisingas, kad bandoma uzurpuoti, teisti departamentą kaip savo padalinį… šis komitetas. Paprasčiau. Ar jums neatrodo, kad Konstitucinio Teismo nutarimui pamačius dienos šviesą sprendimą dėl to turi priimti valdyba – ar sudarom darbo grupę, ar siunčiam atitinkamai komitetui? O kaip tą valdyba padarys, čia jau jos reikalas. Jokiu būdu nepritarčiau, kad tai turėtų daryti atskiras komitetas.
G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis kolega, čia jūs iškėlėte klausimą dėl pirmojo kolegos J.Sabatausko pasiūlymo. Aš irgi nepritariu, nes jeigu valdybą pakeistume komitetu, tai iš esmės nekeičia reikalo. Mano siūlomu pakeitimu Teisės departamentas pats be jokių politikų įsikišimo pateikia teisininkų išvadą dėl Konstitucinio Teismo įgyvendinimo. Ir tai leistų išvengti tarpinių svarstymų.
PIRMININKAS. Toliau klausia J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėjau kalbėti dėl motyvų, jeigu galima. Nenoriu klausti.
PIRMININKAS. Gerai, paliksime jus. Tada E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, Konstitucinio Teismo sprendimai, susiję su Seimo priimtais įstatymais, vienaip ar kitaip vertintini kaip Seimo darbo brokas. Vadinasi, Seimas nekreipė dėmesio į vieną ar kitą dalyką ir šie procesai, sakysime, kaip su Medžioklės įstatymu, jau yra pasiekę absurdišką lygį. Sakykite, ar nereikėtų, kai yra Konstitucinio Teismo sprendimas dėl tokių įstatymų, kad visą tą procesą suspaustume daugiausia iki dviejų trijų mėnesių, nes Seimas iš principo turi skirti ypatingą dėmesį tokiems įstatymams?
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Ten, kur yra labai aiškūs kelių straipsnių pakeitimai, ir yra siūloma apibrėžti per keturis mėnesius numatant ir tarpinius etapus, kurie leistų griežčiau kontroliuoti paties svarstymo eigą. Aš, kaip Seimo valdybos narys, atsakingas už Konstitucinio Teismo sprendimų įgyvendinimą, rėmiausi tuo, kad reikalingi aiškūs taškai, kada mes galėtume prižiūrėti, ar laikomasi tarpinių terminų, nes kartais pavedi vienam ir nėra nei aiškios kontrolės, nei apskritai galimybės matyti, ar reikalai juda į priekį. Šia prasme, aš manau, kad 90% atvejų tai būtų tikrai iki keturių mėnesių, ir tai yra realūs terminai.
PIRMININKAS. A.Dumčius.
A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, ar trečioje dalyje jums neatrodytų (man tai atrodo), kad apie šių teisės aktų rengimo eigą yra informuojamas ir ją prižiūri Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ar tai nėra pertekliniai žodžiai, nes mes įgaliojimus duodame ir visa tai automatiškai eina? O šis priminimas nereikalingas.
G.STEPONAVIČIUS. Komitetas, t. y. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir pagal dabar galiojantį Statutą yra atsakingas už priežiūrą ir įgyvendinimą, bet tais atvejais, kai, pavyzdžiui, neretai būna su socialiniais reikalais susiję pakeitimai, natūralu, kad pono A.Syso vadovaujamas komitetas imsis tai prižiūrėti. Čia norima, kad tarp komitetų būtų pasikeitimas informacija ir į vieną vietą ateitų informacija apie tai, kurioje vietoje konkretus Konstitucinio Teismo nutarimas ir jo įgyvendinimas yra užstrigę. Galbūt ir nebūtina šį sakinį įrašyti, nelaikau jo šio pakeitimo esme. Bet aiškesnė ir griežtesnė tvarka, mano supratimu, padėtų sparčiau tai daryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėkojame. Sveikiname jus su sėkmingu įstatymo projekto pateikimu, taip pat su šeimos pagausėjimu, šį sekmadienį gimusia dukrele. Taigi, kolegos, sveikiname. (Plojimai) Dabar turime du įstatymų projektus, galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. J.Sabatauskas užsirašęs kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar dėl abiejų norėtumėte kalbėti?
J.SABATAUSKAS. Dėl antro. Dėl pirmo aš negaliu, nes esu jo teikėjas.
PIRMININKAS. Gerai, tai kalbėkite dėl antro. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš raginčiau kolegas pritarti Seimo vicepirmininko G.Steponavičiaus pateiktam projektui. Nesakyčiau, kad jis yra alternatyvus, jis yra išsamesnis už mano pateiktą projektą. Iš tikrųjų ta problema yra ir geriau mes ją padiskutuokime svarstydami projektą, negu atsisakydami tą problemą spręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po pateikimo abiejų įstatymų projektams bendru sutarimu ir pasiūlyti pagrindiniam?.. Ne? Siūlote atskirai balsuoti. Gerai. Prašom pasiruošti balsuoti ir balsuosime visų pirma dėl J.Sabatausko pateikto įstatymo projekto, po to dėl G.Steponavičiaus. Iš pradžių registruojamės. Dabar registruojamės.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Taigi, kas pritaria J.Sabatausko pateiktoms pataisoms, prašom balsuoti už.
Už balsavo 53, prieš – 2, susilaikė 19. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Dabar dėl antrojo alternatyvaus projekto, kurį pateikė G.Steponavičius. Registruojamės vėl iš naujo. Prašom greitai registruotis, nes trumpoji registracija, ir balsuoti, ar pritariame G.Steponavičiaus pateiktam projektui.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta G.Steponavičiaus pateiktam projektui, balsuoja už.
Už balsavo 66, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 2. Taigi po pateikimo taip pat yra pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomų nesiūloma ir siūloma svarstyti lapkričio 15 dieną. Nėra kitokių siūlymų? Nėra. Tai galime pritarti šiems Seniūnų sueigos siūlymams?
Toliau. Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ projektas. Pateikimo stadija. Kviečiame Č.Juršėną.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, pateikiamas darbų programos projektas yra naujas. Jo naujumas tas, kad visų pirma perdirbta, radikaliai pakeista pirmoji dalis. Pirmoje dalyje išskirti 7 dideli prioritetai, kurie buvo nustatyti per Seimo frakcijų seniūnų ar kitų atstovų pasitarimą pas Seimo Pirmininką. Konkrečiai tai būsimųjų metų biudžetai, šeimos stiprinimas, antikorupciniai reikalai, saugaus eismo užtikrinimas, savivaldos ir teismų reformos bei energetikos problemos. Čia, dar kartą pabrėžiu, pirma dalis iš esmės yra perdirbta.
Antroji dalis taip pat yra taisyta, klausimai labiau sugrupuoti, išbraukyta, kaip siūlė kai kurie Seimo nariai, neregistruoti įstatymų projektai, bet visų neregistruotų negalima išbraukti, nes priešingu atveju nesimatys, kokie svarbūs Vyriausybės programiniai projektai, kurių dar nėra, bus pasiūlyti. Čia ryškiausias pavyzdys – negalime neįtraukti neįregistruotų kitų metų biudžetų projektų. Jie yra parengiami vėliau, o pagal Konstituciją jie gali būti pateikti spalio vidury, tiksliau tariant, ne vėliau kaip spalio 17 dieną. Taigi ne visi neregistruoti yra išbraukti. Patikslintos kai kurios datos, kaip pageidavo komitetai ir Seimo nariai. Ir paskutinis dalykas, trumpai referuojant, 3 dalis, kuri iš esmės nekeista, nes tai yra Seimo narių siūlymai. Vieni siūlymai yra, kad ką nors reikia išbraukti, kiti, kad dar įrašyti papildomai. Taigi, kad nebūtų didelių ginčų, 3 dalis ne trumpinta, o tik subendrinta.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nori paklausti 7 Seimo nariai. Pirmasis klausia A.Matulas.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, labai gerai, kad Alkoholio kontrolės įstatymas yra įrašytas į prioritetinių įstatymų projektų sąrašą. Tačiau jų įrašymas į saugaus eismo dalį galbūt nėra visiškai logiškas, nes kai kurios pataisos turi tiesioginį ryšį su saugiu eismu, kai kurios pataisos neturi. Ar tai nereiškia, kad vėlgi bus bandoma teigti ir Seniūnų sueigoje siūlyti, kad pagrindiniu komitetu svarstant šiuos dalykus būtų ne Sveikatos reikalų komitetas, t. y. prioritetas būtų ne visuomenės sveikata, bet verslas?
Č.JURŠĖNAS. Manau, šiuo atveju Seniūnų sueigos nariai spręs racionaliai, nes šis klausimas jau jūsų ir kitų ne kartą keltas, ir Seimas bent jau vienu atveju yra apsisprendęs jūsų koncepcijos labui. Tai palikime būsimoms Seniūnų sueigoms ir kitiems mūsų gremiumams. Manau, bus padaryta taip, kaip reikia. Kita vertus, jūsų pastaba yra svarbi kitu atžvilgiu – yra klausimų, kuriuos norint „pririšti“ prie tam tikros srities, susidaro keblumų. Vadinasi, reikia pasirinkti, arba rašome ten, arba ten. Įrašyti tris kartus negerai, nes tada programa išsipučia ir sunku orientuotis.
PIRMININKAS. Toliau klausia P.Auštrevičius.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pamenu, kad mes tame susitikime derinome sutrumpinto, aiškesnio ir koncentruoto prioritetų sąrašo projektą. Labai gerai, kad jis pasikeitė, matote, ne visada opozicija yra griaunanti. Reikia atsižvelgti į gerus pasiūlymus, ta linkme mes dirbame. Bet aš noriu paklausti konkrečiai dėl elektroninio balsavimo pataisų. Jo neliko tarp tų šešių ar septynių prioritetinių pavadinimų, jis galbūt pakliuvo į 2 dalį, bet jūs minėjote, kad Vyriausybė labai greitai jį pateiks. Kaip iš tikrųjų yra?
Č.JURŠĖNAS. Pirmiausia noriu pasakyti, kad, man atrodo, bent aš ir kiti mano kolegos mano, niekas nesakė, kad opozicija yra tik griaunanti. Kad kartais ji taip daro, tas taip, bet daugeliu atvejų, tuo mes įsitikinome, mes sugebame kartu racionaliai, vaisingai dirbti. Kai yra tie racionalūs pasiūlymai, į juos atsižvelgiame, ką jūs dabar ir pripažįstate.
O konkretus klausimas yra toks. Kaip žinote, Vyriausybė turi teisę teikti ir skubos, ir ypatingos skubos tvarka. Jeigu tas dalykas po galutinių suderinimų Vyriausybėje mums bus pateiktas, mes jį nagrinėsime, nepaisydami įrašymo, nes, įrašius dar vieną prioritetą, tie prioritetai išeina labai gausūs. Sutarėme, atrodo, ir mūsų pasitarime taip buvo suderinta, kad užtenka septynių prioritetų. O kiti dalykai, jeigu jie aktualūs, jie visada bus aptarti Seimo posėdžių salėje, kaip žinote, į daugumą pasiūlymų visada yra atsižvelgiama.
PIRMININKAS. Toliau klausia E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, sakykite atvirai, ar jūs tikitės, kad ta milžiniška programa, kuri pateikta, bus įvykdyta?
Č.JURŠĖNAS. Visa programa, jeigu manysime, kad visi klausimai turi būti priimti ir įgauti įstatymų, nutarimų ar rezoliucijų pavidalą, be abejo, ne. Bet programa yra pateikiama ir tam, kad įstatymai būtų priimti ir įsigaliotų dar šioje sesijoje. Programa priimama taip pat tam, kad klausimai būtų nagrinėjami, kad mes žinotume nagrinėjamų klausimų ratą, ne tik mes, bet ir mūsų rinkėjai. Ir trečias dalykas, kad būtų signalas, jog toks klausimas rengiamas ir jis gali ateiti į Seimo posėdį, sakysime, gruodžio mėnesį. O jeigu mes posėdžius baigiame prieš Kalėdas, tai, žinoma, toks klausimas greičiausiai nebus ir pateiktas. Bet jeigu mes tradiciškai pratęsime sesiją, vadinasi, mes turėsime galimybę išnagrinėti daugiau. Sutinku, absoliučiai visų išnagrinėti neįmanoma.
PIRMININKAS. A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū. Pone vicepirmininke, jūs sakėte, kad ne visus neregistruotus išbraukiame. Man atrodo, tiksliau būtų pasakyti, kad ne visus įtraukiame. Buvo grupės narių prašymas įtraukti Pensijų indeksavimo įstatymo projektą, kuris yra dar neparengtas, bet aš jo nerandu, o gal aš nesugebėjau tuose didžiuliuose kloduose atrasti?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, dėl to ginčų nebuvo. Jeigu yra praleista, tai čia daugiau techninis dalykas. Iš esmės Seimo narių siūlymai yra surašyti 99%. Aš pasitikslinsiu.
PIRMININKAS. Toliau klausia J.Veselka.
J.VESELKA (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, aš į programą žiūriu remdamasis patirtimi. Kai kurie mano klausimai jau 12 metų įtraukti į programą, bet nesvarstomi. Programa yra gerai, bet ir be jos galima gyventi. Klausimas toks. Be abejo, jūs čia tuos prioritetinius projektus siūlote. Vakar po švietimo ministrės kalbos supratau, kad Vyriausybė žada suduoti rimtą smūgį aukštajam mokslui. Be aukštojo mokslo, garantuoju, kad ir jūs galite pasakyti, Lietuvos neliks. Taigi kodėl į prioritetinius neįtraukiami įstatymų projektai, susiję su švietimu ir mokslu? Mano galva, tai turi būti patys prioritetiškiausi klausimai.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, pirmiausia dėl jūsų filosofinio klausimo – į programą įtraukiama, bet nesvarstoma. Suprantama, kad taip pasitaiko. Ir nėra čia ko slėpti, viskas priklauso, kurios pusės Seimo narys yra. Jeigu jis yra Mišriojoje grupėje, kurioje yra tik du Seimo nariai, tai, aišku, jis turi užsitikrinti vienos, dviejų, trijų frakcijų pritarimą. Jeigu jis neturi nė vienos frakcijos pritarimo, pavyzdžiui, dėl Durnių dienos, tai, aišku, toks klausimas netraukiamas. Tai yra natūralu. Užtenka, kad ir taip pasišnekam ar patriukšmaujam, kai tas klausimas yra registruojamas.
Dabar dėl mokslo ir kitų dalykų. Jie tikrai yra Vyriausybės dėmesio centre, kaip čia vienu atveju aiškinau, jeigu tam tikri projektai ateis dabar, o ne po Naujųjų metų, aišku, kad jie bus nagrinėjami pirma eile. Bet kol kas jų projektų nėra.
PIRMININKAS. Toliau klausia E.Masiulis.
E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, žiūrėdamas į pateiktą darbų programą žemės reformos srityje, matau daug Vyriausybės įstatymų projektų siūlymų. Norėjau paklausti, nes iš tų siūlymų taip ir neaišku, ar Vyriausybė rengiasi baigti žemės reformą dar iki kitų metų, ar yra neatsisakyta tų planų parduoti lengvatinėmis sąlygomis žemę nebaigus žemės reformos?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, man atrodo, Ministras Pirmininkas ir įgalioti ministrai jau į šiuos klausimus yra atsakę. O mes čia galime tuos dalykus patikslinti, paspartinti arba bent į juos atkreipti dėmesį Vyriausybės valandos metu arba netgi surengdami specialias diskusijas, ką ankstesnėse sesijose darėme.
PIRMININKAS. Ir L.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūs sakėte, kad yra daugmaž sukonkretinta programa ir skaitant galima tai pripažinti. Tačiau visa grupė projektų, kurie įrašyti 3 skiltyje, tai yra Seimo narių siūlymai, reikėtų suprasti, kad yra ir ateityje bus kaip rezerviniai, o ne kaip privalomi? Pavyzdžiui, svarstant, kad ir pagrindinėje darbotvarkėje, programoje dabar nurodomus teismų įstatymų pakeitimus, man atrodo, rugsėjo mėnesį to jau nepadarysime. Ateityje, pateikiant tvirtinti Seimui programą, siūlyčiau tikslinti nors laikotarpį.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš noriu jums aiškiai pasakyti, kad Seimo narių siūlymai pagal mūsų superdemokratišką Statutą nėra vien tiktai rezervinės dalies objektas, jokiu būdu ne. Pirma, mes turime vadinamąsias opozicines darbotvarkes, ir kaip tik šį ketvirtadienį viena didelė frakcija tuo pasinaudos, vadinasi, gali ten dėti tuos klausimus, kurie jai rūpi. Taip pat mažiausiai du kartus per mėnesį yra siūlymai pagal Seimo narių įregistruotus projektus. Taigi net norint užmiršti neįmanoma, juo labiau niekas ir nenori to daryti. Vadinasi, yra galimybių Seimo nariams teikti savo projektus, netgi mažų frakcijų nariams, ir ši mūsų teisė, noriu labai garsiai pasakyti, yra plačiau naudojama negu Vakarų Europos išvystytos demokratijos šalyse, ten atskiri deputatai savo eilės laukia visą kadenciją ir nesulaukia. Žinoma, klausimų yra daug, bet tai Seimo narių valia, jie daug jų užrašė. Įdomu, kaip visa tai sudėti į ribotą posėdžių skaičių. Kiekvienu atveju reikės spręsti Seime, prieš tai Seniūnų sueigoje ar Seimo valdyboje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, tai ir visi klausimai. Toliau – norintys kalbėti dėl motyvų, bet prieš tai Sekretoriatas mane informuoja, kad A.Stasiškio keltas klausimas dėl vieno įstatymo projekto yra išspręstas ir jis yra įtrauktas į darbų programą.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Taigi A.Sysas nori kalbėti už šią darbų programą.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pritarti pateiktai rudens sesijos darbų programai, nes aš manau, kad ne vieną kartą mes ją, kai atsiranda noras, papildome. Aš manau, kad nereikia laužyti iečių ir ginčytis vien dėl ginčo. Tokia praktika įsigaliojusi, todėl aš kviečiu balsuoti ir pritarti, ir galbūt netgi, kad mums būtų lengviau ir aiškiau dirbti, ją šiandien ir priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbėti prieš nori E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos tautos atstovai, aš vis dėlto noriu pirmiausia pasakyti pranešėjui gerbiamajam Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui, kad Seimo nariams tokią didelę laisvę ir didelę demokratiją suteikė ne Statutas, o mūsų valstybės Konstitucija, nes ten aiškiai parašyta, kad įstatymų iniciatyvos teisę turi Seimo nariai. Statutas ją tiktai realizuoja. O kaip yra kitų valstybių konstitucijose, tai tų valstybių problema. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas, ką aš norėjau pasakyti kalbėdamas prieš. Aš pripažįstu, kad šis variantas yra geresnis. Jis yra patobulintas, tačiau būkime realistai: tai, kas surašyta į darbų programą, tikrai nebus įvykdyta. Tikrai vienas mėnuo bus skirtas įvairiems biudžetams. Iš esmės lieka du mėnesiai ir per tuos du mėnesius realizuoti šią darbų programą yra nerealu. Taigi manyčiau, kad tas koregavimas turėjo būti kur kas radikalesnis, atkreipiant dėmesį į tikrai esminius dalykus, kurių reikia, o ne prirašyti tiek daug įstatymų projektų, kurie taip ir liks popieriuje.
PIRMININKAS. Tai ir visos kalbos dėl balsavimo motyvų.
Gerbiamieji kolegos, vienas kalbėjo už, vienas prieš. Toliau prašom registruotis ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame pateikimui. Po to svarstysime kitas procedūras. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 96.
Prašom balsuoti, kas pritaria šios programos pateikimui. (Balsai salėje) Deja… Taigi prašom kantrybės. Programa tokia sunki ir sudėtinga, kad kompiuteriai stringa. Akivaizdu, kad Seimo nariai norėtų dirbti, bet technika neleidžia.
Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti, prašom balsuoti teisingai. (Balsas salėje) Gerbiamasis Justinai, kaip žinote, tiesa yra filosofinė kategorija. Vyksta balsavimas.
Už balsavo – 67, prieš – 1, susilaikė 26. Gerbiamieji kolegos, pateikimui yra pritarta. Pasiūlymų nebuvo gauta. A.Sysas siūlė svarstyti ir priimti šiandien. Tokios teisės aš neturiu siūlyti, bet tokią teisę turi Č.Juršėnas, einantis ar pavaduojantis Seimo Pirmininką.
Č.JURŠĖNAS. Pavaduojantis.
PIRMININKAS. Prašom. Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, kadangi iš esmės į visus Seimo narių, frakcijų, komitetų siūlymus yra tikrai atsižvelgta ir programa perdirbta, gal Seimas būtų malonus ir galėtume šiandien patvirtinti. Ketvirtadienį mes turėtume šiek tiek laisvo laiko, nes turime labai daug sunkių klausimų. Aš siūlyčiau iš tikro šiandien ir priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūloma taikyti ypatingos skubos tvarką. Kaip žinote, Seimas turi apsispręsti, ar pritaria tokiam siūlymui. Gal bendru sutarimu galime? (Balsai salėje) Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingos skubos tvarkai? (Triukšmas salėje) Negalime? Tada balsuojame. Taigi registruojamės ir apsispręsime dėl ypatingos skubos tvarkos. (Balsai salėje) Procedūriniais klausimais dėl balsavimo motyvų nekalbama. Taigi dabar registruojamės. Dabar registruojamės!
Užsiregistravo 105 Seimo nariai.
Taigi balsuojame dėl to, ar taikome ypatingos skubos tvarką dėl darbų programos priėmimo. Kas už tai, kad būtų pritarta ypatingai skubai, balsuoja už.
Už balsavo – 63, prieš – 10, susilaikė 29. Taigi taikoma ypatingos skubos tvarka. Tokiu atveju pradedame priėmimo procedūrą.
Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašom tam pasirengti. Pradedame priėmimo procedūrą. Taigi ar čia užsirašė norintys kalbėti tie patys? Ar A.Sysas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso priėmimo? Prašom, A.Sysas nori kalbėti už. Vieną sekundę, technika dar neveikia. Taigi tuoj… Tai gal per šoninį. A.Sysas. Prašom per šoninį mikrofoną.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes turėtume taupyti laiką, nes matom, kokią didelę programą patys sau numatėm. Aš manau, kad darbo metu dar atsiras labai gerų pasiūlymų, kuriuos norėsim priimti dar šiais metais. Todėl siūlau greitai apsispręsti ir balsuoti už rudens darbų programą.
PIRMININKAS. Prieš nori kalbėti E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu pasakyti, kad negalima tvirtinti tokių nerealių programų. Vis dėlto turime blaiviai įvertinti savo jėgas, suprasti, kad įstatymų kiekis, kurį mes galim apsvarstyti, yra ribotas. Galbūt svarstydami, priimdami mažiau įstatymų mes darysime mažiau klaidų, todėl bus mažiau kreipimųsi į Konstitucinį Teismą ir nebus mums dar daugiau darbo, kai Konstitucinis Teismas pripažins, kad įstatymai prieštarauja Konstitucijai. Tokių dalykų mes turim ir kuriame vis didesnį darbo kiekį, kurį turim svarstyti. Dėl to aš nepritariu šiai darbų programai.
PIRMININKAS. Už nori kalbėti Z.Balčytis. Prašom.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kiekviena normali institucija savo darbą planuoja. Aš manau, kad ir Seimas privalo patvirtinti savo veiksmų arba darbo programą. Tikrai labai keistai atrodo, jeigu mes to negalime padaryti. Čia jau kalbama ne apie poziciją ar opoziciją, bet kalbama apie mūsų numatomus svarstyti projektus, su kuriais ir rinkėjai, ir visi Lietuvos žmonės gali susipažinti, ką mes esam numatę apsvarstyti. Todėl siūlau balsuoti už, o paskui pagal tą patvirtintą darbų programą išdėlioti savo jėgas ir pasistengti, kad iki sesijos pradžios mes tą padarytume. Siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Prieš nori kalbėti K.Daukšys.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, iš tikrųjų sveikinu su tuo, kad ši programa pasikeitė, palyginti su pirma pateikta, bet aš manau, kad neregistruotų įstatymų vis tiek liko. Pritarčiau, kad prioritetai galbūt aiškiau išdėstyti, bet bandyti juos visus įveikti per šią sesiją bus labai sunku. Todėl aš manyčiau, kad reikėtų dar padirbėti prie šios programos ir tada mes galėsim ramiai ją priimti.
PIRMININKAS. Ir L.Sabutis nori kalbėti už. Prašom.
L.SABUTIS. Ačiū. Pritariu ir raginu balsuoti už su išlyga, kad tekste bus pataisytas laikas, kuris jau baigiasi šią savaitę, bet įstatymai tokie negalės būti priimti, ir antra, kad Seimas nors kartą šios sesijos metu išklausys autoriaus ataskaitą, kaip vykdoma ši programa.
PIRMININKAS. J.Veselka nori kalbėti prieš.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, po gerbiamojo Č.Juršėno teisingo ir realaus paaiškinimo, kad kas turi daugumą, to įstatymai ir priimami… Tai šia logika mes vadovaujamės. Tada ir klausimas: kam mes šią programą tvirtinam, jeigu vis tiek kieno dauguma, to įstatymų… Net jeigu mintyse ir nėra, bet jų atsiras, ir jie bus įtraukti. Tai rodo, kad programos tvirtinti nereikia. Tai sprendžia dauguma. Tai viena.
Antras dalykas. Gerbiamieji, gerbiamoji švietimo ir mokslo ministrė R.Žakaitienė vakar interviu pasakė taip: visos partijos pasirašė dėl mokslo reformos, o visa reforma buvo tokia: leisti profesoriams pasipinigauti iš studentų. To dar maža. Vakar aiškiai pasakė: studentams stipendijų nemokėti, gal trečdaliui nereiks už mokslą mokėti, o kas nori gauti stipendijas, tegul prašo verslininkų. Tai iš esmės apskritai smūgis Lietuvos mokslo ir švietimo sistemai. Sąmoningai neįtraukiamas toks svarbus prioritetinis klausimas, prioritetų prioritetas. Taigi aiškiai matau, kad Vyriausybė nesuvokia, kas yra prioritetai, o, pavyzdžiui, dėl fiskalinės drausmės prašo, kad mes priimtume jiems tramdomuosius marškinius. Žinote, kam priima tramdomuosius marškinius? Todėl manau, kad tokiai programai ir tokiam požiūriui į programą pritarti negalima.
PIRMININKAS. Ir V.Baltraitienė dar nori kalbėti prieš. Tai bus ketvirtas, kalbantis prieš.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Mane privertė pasisakyti prieš tai, kad yra daroma skubos tvarka. Gal būčiau ir kitaip apsisprendusi, bet dabar tikrai balsuosiu prieš, nes yra dar papildomai įregistruotų įstatymų, tačiau dėl skubos tvarkos jie buvo net nebeįtraukti į šią darbų programą. Be to, čia visi kiti pasakė, kad skubos tvarka, manau, yra negerai. Jeigu svarstymas ir priėmimas būtų kitom dienom, tai daugiau įstatymų, kuriuos teikia Seimo nariai, būtų patekę į šią darbų programą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi keturi kalbėjo prieš, trys kalbėjo už. Tuo norinčių kalbėti sąrašas baigėsi, galimybės kalbėti baigėsi.
Toliau registruojamės ir balsuodami apsispręsime, ar pritariame Seimo nutarimui „Dėl Seimo rudens darbų programos“. Registracija. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 104 Seimo nariai. Taigi, gerbiamieji kolegos, balsuojam, ar priimam Seimo nutarimą „Dėl Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad Seimo nutarimas būtų priimtas, balsuoja už.
Už balsavo 63, prieš – 5, susilaikė 35. Taigi Seimo nutarimas „Dėl Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ yra priimtas.
Gerbiamieji kolegos, 1-5a ir 1-5b darbotvarkės klausimai. Pradedame nuo 1-5a.
Toliau pirmininkauja G.Steponavičius.
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). Klausimo svarstymo pradžia paskelbta, ir tai yra Vyriausybės teikiamo įstatymo projekto pateikimo stadija, todėl kviečiu ūkio ministrą V.Navicką į tribūną pateikti projektą Nr.XP-2440. Jeigu Seimo nariai neprieštarautų, yra ir lydintysis įstatymo projektas. Galima būtų pristatyti vienu ypu? Ministre, ar tinka taip? Abu projektus prašom pateikti kartu.
V.NAVICKAS (VLPDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pateikti labai trumpą čia paminėto įstatymo pakeitimo projektą. Jis susijęs su tuo, kad prieš keletą metų Valstybės kontrolė patikrino Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų panaudojimą ir pateikė išvadas bei rekomendacijas. Viena iš rekomendacijų buvo ta, kad Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondui turi būti paskirtas konkretus administratorius. Dabartiniame įstatyme įvardyta, kad tai turėtų būti valstybės institucija. Pagal Viešojo administravimo įstatymo išaiškinimą arba įstatyme nurodytas sąvokas tai negalėtų būti valstybės įmonė. Tačiau pastaruoju metu Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondui daug darbų atlieka valstybės įmonė Energetikos agentūra, todėl Teisingumo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija, kuri atsakinga už viešąjį administravimą, pritaria ir sutinka, kad fondo administratoriaus funkcijas atliktų Energetikos agentūra. Taigi pirmojo įstatymo pakeitimo esmė yra ta, kad dabar iš įstatymo išbrauktume formuluotes, kad tai yra valstybės institucija, kurią skiria Vyriausybė, ir įvardytume Energetikos agentūrą kaip būsimą fondo administratorių.
Antrojo pakeitimo esmė yra labiau simbolinė. Dabartiniame įstatyme yra nustatyta data, iki kurios turi būti paskirtas konkretus administratorius. Manome, kad tas paskyrimas turėtų būti kiek galima greičiau, kai tik bus įvardyta ši įmonė kaip administratorius, todėl prašome išbraukti konkrečią datą, įrašytą šiame įstatyme. Tokia yra visa abiejų projektų esmė.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, 8 Seimo nariai nori jūsų klausti. Pirmasis yra E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, aš ir praeitoje kadencijoje, ir šioje kadencijoje ne vieną kartą kalbėjau, kad negalima įstatymuose rašyti taip abstrakčiai – Vyriausybės įgaliota institucija. Bendra nuostata valdančiųjų, anksčiau buvo valdančiosios daugumos, dabar valdančiosios mažumos, buvo tokia, kad taip yra patogiau, nereikės keisti įstatymų, tokia buvo pozicija. Dabar jūs elgiatės priešingai – siūlote atsisakyti tos nustatytos, pasirinktos anksčiau, tvarkos įrašyti konkrečią instituciją. Sakykite, kodėl staiga yra keičiama pozicija? Ar to negalima būtų traktuoti taip, kad proteguojama viena kokia nors valstybinė įmonė?
V.NAVICKAS. Galiu atsakyti. Manau, principas, kai įstatyme įrašoma, kad Vyriausybei suteikiama teisė pasirinkti jai labiau tinkančią pagal atliekamas funkcijas valstybės instituciją ar savivaldybės instituciją, jeigu tai susiję su savivalda, manau, visiškai logiškas, nes tos funkcijos dažnai perskirstomos, keičiasi. Todėl nereikia grįžti į Seimą taisyti įstatymų dėl tam tikros konkrečios įstaigos pasikeitimo.
Šiuo atveju mes turime kitokią situaciją, nes įvardijama administratoriumi ne valstybės institucija, o valstybės įmonė. Taigi valstybės įmonė neatitinka to valstybės institucijos statuso, kuris apibrėžtas Administravimo įstatyme, todėl šio pakeitimo esmė šiek tiek kitokia, negu jūs štai paaiškinote.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS (VLPDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tiesų leiskite pasidžiaugti, kad jums pavyko inicijuoti tai, ko nepavyko prieš tai dirbusiems ūkio ministrams, kad galų gale šimtus milijonų turintis Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondas turės administratorių. Iki tol lėšos buvo dalijamos į dešinę ir į kairę, nereikalaujant atsiskaitymo, neadministruojant to proceso. Mano klausimas būtų toks. Ar ta valstybės įmonė Energetikos agentūra pakankamai turi galių ir kompetencijos atlikti šitą darbą? Kokios šios agentūros atsakomybės ribos, nes tai yra šimtai milijonų? Ačiū.
V.NAVICKAS. Iš tiesų pats fondas turi apie 200 mln. likutį. Per metus yra išleidžiama 50 mln. įvairioms priemonėms, tai yra techninėms, susijusioms su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu, taip pat priemonėms, susijusioms su viso regiono socialine ekonomine plėtra. Šis fondas formuojamas, kaip žinote, iš tarifo, nustatant iš Ignalinos parduodamos elektros tarifo tam tikrą dalį, kuri nuolat papildo fondą, ir per metus jis maždaug pasipildo apie 30 mln. Kai veikė abu blokai, tas skaičius buvo kur kas didesnis.
Jūs klausiate, ar Energetikos agentūra turi patirtį. Aš galiu tik patvirtinti, kad tikrai taip. Yra šimtu procentų valstybės įmonė, jos steigėjo teises vykdo Ūkio ministerija. Ji turi ilgametę patirtį administruojant, vykdant tam tikrus PHARE ir kitokius projektus, turi energijos taupymo projektų priežiūros įgyvendinimo patirties. Po ilgų diskusijų, taip pat tą analizuojant su Vyriausybės institucijomis buvo apsispręsta, kad ji būtų tinkamiausia įstaiga atlikti šio fondo administratoriaus vaidmenį. Manyčiau, kad ji įvykdys mūsų siūlymus ir pateisins pasitikėjimą, kurį Seimas suteiks šiai įmonei.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, norėčiau jūsų paklausti dėl šio fondo administratoriaus skyrimo terminų. Jis turėjo būti paskirtas iki šių metų sausio 1 dienos, o dabar yra rugsėjo 25 diena. Kokia priežastis, kad net 9 mėnesius negalėjome paskirti to labai reikalingo, atsakingo ir labai turtingo fondo administratoriaus?
V.NAVICKAS. Galėčiau pasakyti, kad čia galbūt yra dvi pagrindinės priežastys, viena – tai biurokratijos lėtas darbas, ir antroji priežastis – buvo sugaišta labai daug laiko išaiškinti, ar tikrai valstybės įmonė, kuri yra valstybės kontroliuojama šimtu procentų, negalėtų atlikti valstybės institucijos vaidmens. Teisininkų ginčai užtruko aiškinant štai tokį klausimą. Atsiprašome, kad šiek tiek vėluojame. Galiu pasakyti, kad fondo veikla nesustojo, yra vykdomos programos, atliekamas administravimas tų institucijų, tų įstaigų ir ministerijų, kurios anksčiau atliko tas funkcijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S.Bucevičius. Prašom.
S.BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, mano klausimą uždavė P.Jakučionis. Aš pratęsdamas noriu jūsų paklausti. Jūs atsakėte, kad buvo tokie biurokratai, jog net devynis mėnesius nebuvo galima paskirti administratoriaus. Kokie biurokratai, gal jūs galite, ministre, pasakyti, nes jums pavaldūs?
V.NAVICKAS. Manau, derinimo procedūros ne vien tik mūsų ministerijoje vyksta, o derinimas vyksta su įvairiomis Vyriausybės ir valdžios institucijomis. Kaip minėjau, čia ir teisiniai, ir viešojo administravimo aspektai persipina, taip pat Ignalinos atominės elektrinės reikalai, taigi buvo derinama su daugeliu įstaigų. Galėčiau pasakyti, galbūt galėjome greičiau, bet kiekvienas valdininkas elgėsi pagal reglamentus, nustatyti derinimo terminai buvo išlaikyti ir tiesiog susiklostė tokia padėtis, kokia yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia P.Vilkas.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis ministre, man rūpi toks klausimas. Kodėl jūs nesiūlote nustatyti termino, iki kada turi būti patvirtinti fondo nuostatai, nes aiškaus nėra? Gal tada jūs galite pasakyti čia, iš tribūnos, kada jūs numatote tuos fondo nuostatus parengti?
V.NAVICKAS. Fondo nuostatams pakeisti nereikia ypatingai daug laiko, jie bus pakeisti tuoj pat, kai tik Seimas priims šį įstatymą ir jis įsigalios. Jau tam tikri projektai yra parengti. Manau, Seimui įvardyti datą „x“… o galbūt bus kitokia data, realiai susiklostys, bet kokiu atveju mes norime išspręsti šią problemą kiek galima greičiau. Manau, tai nusistovėjusi praktika, kad įstatų pakoregavimas pagal priimtą įstatymą yra būtinas. Normalūs įstatymo įsigaliojimo terminai yra 3 mėnesiai, tai maksimalus laikas, per kurį gali būti priimti tie sprendimai. Manau, bus padaryta kur kas greičiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Veselka.
J.VESELKA (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, jūs, t. y. Vyriausybė, prašėte, kad įrašytume valstybės instituciją, mes, komitetas, tai padarėme. Tada jūs 9 mėnesius ieškojote, ieškojote, kokią paskirti instituciją, ir turite. Lietuvoje nėra tokios valstybinės institucijos, ir nutarėte paskirti valstybinę įmonę. Dabar turbūt sutiksite, kad valstybinės įmonės ir valstybinės institucijos statusai skirtingi, ką jūs aiškinamajame rašte ir rašote. Bet, prisimenante, Turto fondas taip pat yra valstybės įmonė. Kai iškilo klausimas dėl didelių priedų, dėl didelių algų, dėl medžioklių, tai gerbiamasis Algirdas Brazauskas, tada būdamas premjeru, pasakė, ko jūs iš manęs norite, tai valstybės įmonė ir ji dirba nepriklausomai nuo Vyriausybės. Dabar, kai paskyrėte valstybinę įmonę, kam ji bus atsakinga, atskaitinga ir kaip ji atsakys, nes jos tikslas turi būti taip pat tam tikra komercija. Kokia bus atsakomybė? Paskui jūs sakysite, ko jūs norite, paskyrėte valstybinę įmonę, kaip ji suprato, taip ji dirbo.
V.NAVICKAS. Dabar bus padaryti paprasti dalykai. Pirmas darbas, kuris bus atliktas, – pakeisti fondo nuostatai, kuriuose bus įvardytas naujas administratorius, ir antras veiksmas – bus pakeisti valstybės įmonės įstatai, kuriuose nurodytas šios funkcijos atlikimas, taip pat bus atlikti tam tikrų darbuotojų darbų aprašymų pareigybiniai pakeitimai ir bus įvardyti konkretūs vykdytojai, kurie bus atsakingi už tam tikras šio darbo sritis. Taigi štai tokia bendroji praktika, pagal kurią bus galima kontroliuoti, kaip ji vykdo tas funkcijas, kurios bus naujai šiuo įstatymu priskirtos. Pagal tai, kaip ten buvo teikta anksčiau (čia tos Vyriausybės dažnai keičiasi), sunku pasakyti, kuri Vyriausybė teikė. Galbūt iš tiesų nebuvo įsigilinta teikiant tą redakciją, nes yra keletas labai panašių, pavyzdžiui, radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūra yra kaip valstybės institucija, bet pagal darbų profilį tai yra visiškai kitoks darbų baras, kuris susijęs su radioaktyviomis atliekomis, bet nesusijęs su regiono plėtros klausimais arba platesniu Ignalinos klausimų sprendimu. Tai štai tokia buvo susiklosčiusi situacija.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinis klausia A.Baranauskas. Prašom.
A.BARANAUSKAS (VLPDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, noriu jūsų paklausti. Dabar jau tame fonde yra ne per daugiausia lėšų, bet kai mes 2009 metais uždarysime elektrinę, kaip formuosime ir iš ko dar papildysime tą fondą reikalingiems darbams atlikti? Ar tai yra numatoma?
V.NAVICKAS. Dabar, kaip žinote, jis yra sumažėjęs, aš jau tą minėjau, dėl to, kad dirba tik pusė elektrinės, ir buvo keliamas ir Seimo komitete klausimas, kad galbūt padidintume dalį, kuri iš sumažėjusio tarifo būtų atskaitoma į tą fondą, bet tai veda tiesiogiai prie elektros gamybos kainos padidėjimo visoje Lietuvoje. Tai, žinoma, paveikia visus vartotojus, todėl tam sprendimui nebuvo pritarta. Kaip minėjau, šiuo metu fondo likutis yra apie 200 mln., maždaug 50 mln. yra išleidžiama per metus, o 30 mln. pasipildo. Tempas, sakykime, yra šiek tiek mažėjantis, ir manau, kad tos didžiosios programos, kurios vykdomos su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko administruojamomis lėšomis, taip pat kitomis Europos Sąjungos Ignalinai skirtomis lėšomis sudarys galimybę išspręsti tuos klausimus daugiau panaudojant tarptautines lėšas. Jeigu iškils klausimas dėl nacionalinių lėšų panaudojimo, tą klausimą reikės spręsti arba sudarant tam tikrą poziciją, arba eilutę valstybės biudžete, arba formuojant iš bendro visų elektrinių tarifo tam tikrą dalį, kuri nueitų į šį jau minėtą fondą, kuris egzistuoja.
PIRMININKAS. Ką gi, ačiū, pone ministre. Atsakėte į klausimus. Dabar turime apsispręsti, ar pritariame po pateikimo dviem projektams? Ar galime dėl abiejų kartu balsuoti, ar dėl kiekvieno atskirai? Kartu. Tada po du už, du prieš. Pradedame eilės tvarka. A.Skardžius – nuomonė už. Prašom, kolega.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, pirmininke. Išties manau, kad nors šis žingsnis yra pavėluotas, būtina paskirti administratorių tokiems dideliems pinigams, kad žinotume, kur išleidžiami, ar teisėtai išleidžiami ir kaip efektyviai išleidžiami pinigai. Tai vis dėlto yra gana didelės lėšos ir, manau, kad reikia pritarti po pateikimo. Jeigu reikės svarstymo metu, manau, būtų galima peržiūrėti Energetikos agentūros atsakomybės ribas ir tą atsakomybę jiems sugriežtinti. Mano būtų toks siūlymas. Ačiū. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, valstybinė įmonė veikia kaip ir bet kuris kitas ūkinis vienetas. Dabar ministras mums paaiškino, kad keis įstatus, keis pareigybinius aprašymus, bet ar pavyks tai pakeisti, ką draudžia įstatymas?Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Valstybinė įmonė neatskaitinga nei Vyriausybei, nei Seimui. Ji veikia gana savarankiškai. Valstybės kontrolė tik tikrina jos ūkinę ir komercinę veiklą. Taigi taip ir neaišku, kaip ji tvarkysis, ar nebus prieštaravimų tarp įstatymų, reglamentuojančių valstybinės įmonės statusą, ir to, ką Vyriausybės užsibrėžė. Mes visų šių įžadų nepaisome, Vyriausybė anksčiau prašė valstybinės institucijos, kad būtų paskirta, dabar valstybinė įmonė… ir mes, nežinodami, ar visa tai suderinama su galiojančiais įstatymais, priimsime. Negalima taip manyti, kad Seimas bet kaip už bet ką gali balsuoti. Turi paaiškinti, pirma, ar iš tikrųjų nuostatų ir pareigybinių instrukcijų keitimas neprieštaraus pačiam valstybinės įmonės statusui. Mes šito nežinome. Tai už ką mes balsuojame? Už tai, kad ir vėl būtų neaišku, kaip bus šis 200 mln. litų fondas… kasmet 30 mln., kaip jis bus administruojamas? Aš siūlyčiau nebalsuoti, tegul Vyriausybė aiškiai pasako, ar neprieštarauja valstybinės įmonės statusas tai funkcijai, ar jie galės pakeisti statusą, galės pakeisti visas instrukcijas, pareigybines instrukcijas ir t. t. Aš nežinau, ar galės. Mums neatsakė aiškinamajame rašte į šį klausimą. Todėl aš siūlau nebalsuoti už įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar viena nuomonė už – P.Vilkas. Prašom.
P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Atsižvelgiant į tą pateikiamą įstatymo projektą tikrai tenka pabrėžti, kad tai yra labai svarbus klausimas. Ekonomikos komitete buvo svarstoma ir buvo aiškiai nurodyta, kad tikrai toks fondo administratorius reikalingas. Dėl klausimo, kuris kelia abejonių dėl to, ar valstybės įmonė galės tvarkytis taip, kaip turėtų, mano manymu, dabar yra pateikimas ir išaiškinti viską išsamiai turbūt nėra galimybių. Todėl aš irgi siūlau pritarti po pateikimo, o svarstymo metu šiuos klausimus pasiaiškinsime geriau. Todėl siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir antroji nuomonė prieš – P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, Seimo nariai, aš norėčiau daugiau iš principo kalbėti šiuo klausimu, nes dėl atominės elektrinės uždarymo Seime buvo nemažai diskutuojama, bet, deja, Seimui pritrūko politinės valios įpareigoti Vyriausybę, kad būtų pradėtos derybos su Europos Sąjungos šalimis, kad šios atominės elektrinės tolesnė veikla būtų galima. Jos modernizavimui, kad ji galėtų dar dirbti 15 metų, gal būtų pakakę ir milijardo.
Per vieną savaitę be jokių platesnių diskusijų Seimas priėmė įstatymą ir strateginiu investuotoju be konkurso, be nieko padarė „Vakarų skirstomuosius tinklus“. Seimas visiškai nesigilino į šitą problemą. Aš manyčiau, iš principo būtų teisinga dar kartą grįžti prie šio klausimo. Dar vienas svarbus momentas. G.Kirkilas, atrodo, griauna tarptautinius santykius. Čia prisiekinėjo Seime, kad suderinta su kitų valstybių ministrais: Lenkijos, Estijos ir Latvijos premjerais ir kad jie atvažiuos ir pasirašys deklaraciją dėl atominės elektrinės statybos, deja, dviejų valstybių premjerai atvažiavo, Lenkijos premjeras neatvažiavo, o G.Kirkilas atsakomybės neprisiėmė. Ta deklaracija nebuvo pasirašyta, buvo apgautas Seimas ir, aš manau, kad šiuo klausimu G.Kirkilas turėtų iš Seimo tribūnos pasiaiškinti. Kai dabar posėdžio pirmininkas G.Steponavičius paklausė, ar jūs prisiimate atsakomybę, kad atvažiuos visi premjerai ir bus pasirašyta deklaracija, nuėjęs prie šoninio mikrofono jis pasakė, kad prisiima atsakomybę, deja, tos deklaracijos nėra.
Man atrodo, kai prašė premjerai, kad nebūtų pasirašyta ir neužbėgtų už akių, o būtų suderinti strateginiai interesai, asmeniniai ir tam tikri korupciniai dalykai G.Kirkilui buvo aukščiau net už tarptautinius santykius. Todėl aš manau, kad reikėtų nepritarti, dar kartą kviesti premjerą G.Kirkilą į tribūną, tegul aiškinasi, ko vertas jo žodis ir kaip jis taip giliai įklimpęs „Vilniaus prekybai“ į kišenę, mano manymu.
PIRMININKAS. Ką gi, nuomonės dėl šių dviejų projektų yra išsakytos. Seimas neprieštaravo, kad dėl abiejų projektų apsispręstume kartu. Jie tarpusavyje susiję, todėl iš pradžių registruojamės, po to balsuosime, ar pritariame po pateikimo.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo projektams Nr.XP-2440 ir Nr.XP-2441?
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Balsavimo rezultatai: už – 49, prieš – 6, susilaikė 15. Projektams po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga siūlo svarstant abu projektus pagrindiniu komitetu skirti Ekonomikos komitetą, papildoma skirti nuolatinę Ignalinos atominės elektrinės reikalų komisiją. Kiek suprantu, kolega A.Skardžius dar norėtų dėl komitetų. Prašom.
A.SKARDŽIUS. Taip, aš siūlyčiau Audito komitetą. Jo veiklos ir Valstybės kontrolės veiklos proceso metu atsirado šis siūlymas, todėl norėtume pasižiūrėti, kaip vis dėlto jis bus įgyvendintas pagal įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Papildomu siūlote?
A.SKARDŽIUS. Taip.
PIRMININKAS. Ar yra prieštaraujančių, kad papildomu dar būtų paskirtas Audito komitetas? (Balsai salėje) Nėra. Ką gi… Taip, dar kolegė A.Staponkienė. Prašom.
A.STAPONKIENĖ (VLPDF). Aš labai atsiprašau, nežinau, kaip mano balsas atsirado prieš, aš tikrai balsuoju už ir pritariu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ne iš švento prasidėjimo, matyt, mygtelėjote mygtuką. Protokole jūsų nuomonė užfiksuota. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, ar galime sutarti dėl komitetų papildžius papildomu Audito komitetu? Dėkui. Preliminari svarstymo data – šių metų lapkričio 15-oji. Ar datai galime pritarti? Nėra prieštaravimų, pritarta.
Kolegos, sutaupėme šiek tiek laiko, tai būtų ilgesnė rytinio posėdžio pertrauka. Kviečiu susirinkti 13 val., svarstysime eilės tvarka numatytus klausimus. Pertrauka iki 13 valandos. Visiems ačiū!
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį po pertraukos. Kaip ir numatyta darbotvarkėje, pradedame svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos AB „Alytaus tekstilė“ sužlugdymo aplinkybėms ištirti sudarymo“ projektą Nr.XP-2531. Kolegos, noriu priminti, kad šio klausimo svarstymą reglamentuoja tam tikros Statuto nuostatos dėl laikinųjų komisijų sudarymo. Primenu, kad iniciatyva yra užregistruota remiantis šia procedūra. Nutarimo projektas ir iniciatyva sudaryti laikinąją tyrimo komisiją yra paremta 38 Seimo narių parašais. Tai yra pakankamas skaičius, kad ši iniciatyva būtų svarstoma Seime, todėl į tribūną kviečiu pristatyti šį nutarimo projektą vieną iš iniciatorių – K.Daukšį.
J.RAZMA (TSF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – J.Razma per šoninį mikrofoną.
J.RAZMA. Frakcijos vardu noriu prašyti, kad būtų balsuojama, jog iniciatyvinė grupė deleguotų kitą atstovą pristatyti šį klausimą, nes, manau, po vojažų į Maskvą tokius teisingumo aiškinimosi klausimus tikrai nedera pristatyti šio skandalingo vojažo atstovams, tuo labiau kad ministras ir pats ne mažą laiko dalį buvo atsakingas už „Alytaus tekstilę“. Aš prašau, kad būtų balsuojama, kad iniciatyvinė grupė deleguotų kitą atstovą.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – L.Graužinienė. Prašom.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Manau, kad tai labai rimtas klausimas Alytaus gyventojams ir „Alytaus tekstilės“ darbuotojams, nesiūlau jo vėl politizuoti. Tai ekonominiai klausimai, kuriuos reikia pasižiūrėti dėl Vyriausybės priimtų sprendimų. Tikrai šiandien Seime ne vieta įrodinėti, kuris labiau mylim tėvynę.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Kolegos, procedūra išties yra tokia, kad iniciatoriai yra pasitarę, kas pristato klausimą. Kolegos J.Razmos pasiūlymas, aišku, turi moralinių aspektų, bet šiuo atveju nėra numatyta Statute vienu ar kitu atveju, kad mes turėtume keisti arba kvestionuoti šiuos klausimus, arba teikti balsuoti. Pavyzdžiui, kitas variantas būtų, jeigu viena iš frakcijų nuspręstų, pavyzdžiui, padaryti klausymo svarstymo pertrauką ir pasitartų dėl to, tai galėtų būti būdas ieškant sprendimo. Bet šiuo atveju taip, kaip formuluoja kolega J.Razma, su visa pagarba mes negalėtume dėl to balsuoti. Procedūriškai tokie dalykai nėra reglamentuojami. Gal turite kitokį pasiūlymą? Prašom.
J.RAZMA. Iš tikrųjų tai nėra Statute aiškiai aprašyta situacija, bet jūs žinote paskutinį Statuto straipsnį, kuris posėdžio pirmininkui leidžia elgtis pagal situaciją ir priimti sprendimus, kai yra susidariusi tokia situacija. Jūsų valia, galite…
PIRMININKAS. Klausimas yra teikėjui. Gal jūs pats, norėdamas sumažinti įtampą, sutiktumėte, kad kas nors kitas grupės vardu pristatytų?
K.DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų manau… Pirmiausia dėkoju J.Razmai už rūpinimąsi, bet nemanau, kad šiuo atveju dėl ko nors konservatoriams būčiau įsipareigojęs daryti kitaip. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Šiuo atveju mano, kaip posėdžio pirmininko, pareiga yra atsiklausti vieno iš iniciatorių. Nematau iš kitų iniciatorių pusės noro klausimą revizuoti, todėl išties mes turėtume tęsti procedūrą. Prašome pristatyti klausimą.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai suprantu J.Razmos susijaudinimą, nes jų Vyriausybė buvo viena iš „Alytaus tekstilės“ žlugdymo iniciatorių parduodant pirmą kartą. Taigi šiandien norėčiau kalbėti apie tai.
Labai svarbu ekonomiškai, kaip „Alytaus tekstilė“, viena iš didžiausių Lietuvos tekstilės įmonių, per tam tikrą laiką dėl, manyčiau, vienos ir kitos Vyriausybės neteisingų veiksmų buvo priversta bankrutuoti. Bet dar svarbesnis, manau, yra kitas dalykas, kad 1500 „Alytaus tekstilės“ darbuotojų šiandien, XXI amžiuje, yra paversti baudžiauninkais, jie negali nei dirbti kitoje įmonėje, nei gauti atlyginimo savoje įmonėje. Vienu žodžiu, jie velka tikrąja to žodžio prasme lažą. Aš manyčiau, kad tai yra viena iš svarbiausių problemų, kurias Seimas ir turėtų įvertinti, nors ir labai gerbiame visus ekonominius ir kitus dalykus, vis dėlto mes 1500 savo valstybės piliečių pavertėme antrarūšiais ir šitą klaidą turėtume kuo greičiausiai ištaisyti.
Todėl iniciatyvinė grupė siūlo sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją AB „Alytaus tekstilė“ sužlugdymo aplinkybėms ištirti, sudaryti ją iš dešimties Seimo narių ir įpareigoti atsakyti į šiuos klausimus: ar nebuvo pažeisti teisės aktai privatizuoti „Alytaus tekstilę“ 1998 metais? Kuo vadovaujantis Valstybės turto fondas kelis kartus keitė AB „Alytaus tekstilė“ privatizavimo sutartį? Kuo vadovaudamasi valstybė priėmė sprendimą dėl AB „Alytaus tekstilė“ privatizavimo 2007 metais? Kokia žala buvo padaryta AB „Alytaus tekstilė“ darbuotojams, Alytaus miestui ir valstybei? Ir nustatyti už AB „Alytaus tekstilė“ sužlugdymą atsakingus asmenis. Siūlome, kad komisija Seimui savo išvadas pateiktų iki gruodžio 31 dienos. Iš viso pasirašė 38 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Ačiū. Tiek jūsų pristatymo, taip?
K.DAUKŠYS. Taip.
PIRMININKAS. Dabar 10 minučių klausimams. Eilės tvarka pradedame nuo užsiregistravusių. V.Žiemelis – pirmasis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš čia, į šią pusę pasižiūrėkite, į kairę!
K.DAUKŠYS. Matau.
V.ŽIEMELIS. Matot, tai gerai, tai į mane ir žiūrėkite. (Juokas salėje) Gerbiamasis pranešėjau, artėja rinkimai, bandymas sudaryti šią komisiją, aš manau, yra vienas iš rinkimų propagandinių, mano požiūriu, žingsnių. Ar nors viena komisija, kurią mes sudarėme, pasiekė rezultatų? Netgi komisija dėl „Alitos“, kuri nustatė aiškius pažeidimus, ir ta nedavė rezultatų, tai ši komisija, jau aišku, kad neduos jokių rezultatų. O Seimo nariai dirbs rimtai darbą, vaidindami, kad jie ką nors gali padaryti. Rezultatas vėl tas pats, šnipštas. Argi reikia be reikalo eikvoti Seimo narių darbą, kuris kainuoja, ir rinkėjams kainuoja. Tai ar jūs jaučiate atsakomybę?
K.DAUKŠYS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų aš nesuprantu jūsų tokio iškreipto požiūrio į visą šitą problemą. Ar 1500 darbuotojų, Alytaus miesto gyventojų ir jų šeimos narių, yra tokia neverta dėmesio smulkmena Lietuvos Seimui? Ar Lietuvos Seimas nesugeba susitvarkyti su savo pareigom ir ištirti, kodėl Vyriausybė juos pasmerkė tokiam buvimui? Jeigu konservatoriams ir kitiems tai yra smulkmena, tada aš sutinku, gal niekas ir nedalyvaus šitame tyrime. Bet aš manau, kad tai nėra joks propagandinis triukas. Mes tai darėme ne dėl rinkimų, ne dėl propagandos, o dėl realiai egzistuojančios problemos, nes švaistomas valstybės turtas, žaidžiama žmonių likimais ir tai vieną kartą turi liautis.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš peržiūrėjau jūsų surašytus klausimus, kuriuos jūs teikiate, kad būtų išsiaiškinti, tačiau juose neradau vieno, manau, svarbaus dalyko, tai yra didžiulių lėšų, kurias ir Seimas skyrė „Alytaus tekstilės“ reanimacijai, panaudojimo efektyvumo. Aš manau, kad šita komisija turėtų pažiūrėti, kaip tos lėšos buvo panaudos, nes jų galutinis efektyvumas, mes matome, yra lygus bankrotui.
K.DAUKŠYS. Ačiū, gerbiamasis Egidijau. Aš manau, kad ketvirtas klausimas yra suformuluotas šiuo atveju korektiškai. Jame klausiama, kokia žala buvo padaryta AB „Alytus tekstilė“ darbuotojams, Alytaus miestui ir valstybei? Ir šitam klausime galime rasti atsakymą ir į tai, kokios lėšos buvo panaudotos ir kaip jos buvo panaudotos.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašau.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Pone pranešėjau, „Alytaus tekstilės“ bankrotas – tai tikrai didelė nelaimė ir joje dirbusiems žmonėms, ir Alytui, ir, žinoma, visai Lietuvai. Tačiau pažiūrėjusi į jūsų teikiamą projektą aš turiu su liūdesiu konstatuoti, kad jūs neketinate rimtai svarstyti tos problemos. Dar daugiau, man atrodo, kad jūs jos ėmėtės tik iš baimės, nes pasigedau jūsų teikiamų klausimų komisijai sąraše to laikotarpio, kai jūs pats buvote ūkio ministru ir galbūt ką nors ne taip padarėte. Tačiau jūs, matyt, siekiate išvengti dėmesio tam periodui ir įrašote tik kitus periodus. Kita vertus, aš pritariu tiems kolegoms, kurie mano, kad jeigu jums rimtai rūpėtų Alytaus žmonių likimas, tai jūs ir jūsų vojažieriai…
PIRMININKAS. Minutė laiko!
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. …kurie sukompromitavo Lietuvą ne taip seniai, tiesiog nedalyvautumėte šios problemos nagrinėjime ir tuo padėtumėte Alytaus žmonėms.
K.DAUKŠYS. Vilija, labai ačiū jums už klausimą. Aš noriu pasakyti, kad savo atsakomybės niekados nesigyniau ir nesiginsiu. Ir jeigu šita komisija nustatytų kokią nors mano atsakomybę, aš priimsiu jos sprendimus lygiai taip pat kaip ir bet kuris kitas politikas, manau, turėtų priimti. Antras dalykas, aš tikrai prašyčiau jūsų nesirūpinti Alytaus žmonėmis labiau už mane ir neversti šito klausimo savo politinių pasisakymų tribūna, nes visiškai nesusiejama. Jeigu jums iš tikrųjų tie žmonės rūpėtų, kaip jūs pati sakote, tai jūs aktyviai dalyvausite šitoje komisijoje ir pamatysite, ką ten galima padaryti.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia R.Ačas. Prašom.
R.AČAS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, turbūt menka paslaptis yra tai, kad prieš antrąjį nevykusį privatizavimą, kai vadovavo generalinė direktorė Virginija Graudinienė (man atrodo, tokia jos pavardė), visi, tiek ekspertai, tiek specialistai pripažino, kad „Alytaus tekstilės“ padėtis labai pagerėjo, nes ir skolos buvo sumažėjusios dvigubai. Tačiau nežinau, ar dėl politinių motyvų naujasis ūkio ministras inicijavo kolegiją, beje, labai išsiskyrė ministro ir viceministro nuomonės, kad naujoji direktorė, kuri gerai dirbo, būtų atleista. Pasekmė buvo ta, kad du mėnesius įmonė liko be vadovo ir ištiko pati didžiausia katastrofa. Sakykite, ar nebuvo galima tarp šitų klausimų, kuriuos jūs suformavote, kad būtų išsiaiškintas ir šitas momentas?
K.DAUKŠYS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų valstybė „Alytaus tekstilei“, kaip stambiausiai tekstilės įmonei, yra padėjusi, ir ne kartą. Ir jeigu jūs kalbate apie ponią V.Graudinienę, ji iš tikrųjų buvo „Alytaus tekstilės“ direktorė. Dirbdama metus laiko sugebėjo sumažinti tekstilės nuostolius per pusę, ir mes tada, kai aš buvau ministras, matėme galimybę atgaivinti „Alytaus tekstilę“. Deja, nežinau dėl ko, aš kolegijose nedalyvavau, aš manau, kad komisija išsiaiškins, kodėl po to buvo priimti kiti sprendimai. Aš tik noriu pasakyti vieną dalyką, kad jeigu valstybė matė ir galvojo, kad „Alytaus tekstilė“ yra ne ta įmonė, kuri galėtų išgyventi, derėjo, mano galva, jai paskelbti bankrotą esant valstybei akcininke, o ne pardavinėti akcijas slapta po vieną centą. Tada būtų atsiskaityta su žmonėmis ir likviduotos kitos problemos.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS (VLPDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kreipiuosi kaip į buvusį ūkio ministrą. Jūsų viceministras buvo valdybos pirmininkas. Šiandieną tą klausimą svarstant Audito komitete, Ūkio ministerijos pareigūnai vienu balsu tvirtina, kad visos paslaugos, žaliavos ir produkcija buvo parduodama per tarpininkus. Ir čia mato didžiausią problemą, kur galėjo būti išplautos visos valstybės paramos lėšos. Ir dar. Trejus metus buvo vykdomas atgaivinimo planas, o Ūkio ministerija neieškojo potencialaus investuotojo, pati nesugebėdama prevenciškai užkirsti tam kelio. Ar jūs tikrai nejaučiate jokios atsakomybės ir ar nemanote, kad būtent šitą tyrimą galėtų kompetentingiau atlikti Audito komitetas, įgavęs komisijos funkcijas?
K.DAUKŠYS. Ačiū, gerbiamasis Artūrai, už klausimą. Aš noriu pasakyti taip: ar Audito komitetas, ar komisija būtų atlikę šitą tyrimą, būtų visiškai vienodai gerai. Gaila, kad Audito komitetas to tyrimo nepradėjo prieš metus arba prieš pusę metų, kai tam padaryti buvo labai gera proga.
Dabar kitas klausimas. Taip, dar kartą sakau, valstybė yra skyrusi lėšų „Alytaus tekstilei“ atgaivinti, ir manau, kad galbūt ir tos lėšos buvo ne visą laiką teisingai panaudojamos. Bet aš negaliu atsakyti už tuos Vyriausybės sprendimus, kuriuose pats nedalyvavau. Galiu pasakyti, kad dėjau visas pastangas ir ieškojau visų būdų, kad įmonė dirbtų tvarkingai. Buvo suieškotas direktorius, buvo suformuota valdyba.
Dėl to, kad valstybė negali valdyti savo įmonės, aš irgi nesutinku. Nemanau, kad vien tik privatus kapitalas yra gabus valdyti įmones. Mes galime pažiūrėti ir į norvegų, ir į švedų pavyzdį, kur jų valstybinės įmonės sėkmingai veikia Lietuvoje ir kažkaip kraunasi pelnus. Tik pas mus Lietuvoje neįmanoma, kad valstybė savo įmones valdytų normaliai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Glaveckas. Prašom.
K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs ekonomikos specialistas, baigęs fakultetą, ir puikiai žinote, kad bankrotas yra natūrali būsena, ypač rinkos ekonomikoje, ir tas Alytaus medvilnės fabrikas iš tikrųjų didele dalimi bankrutavo todėl, kad situacija rinkose buvo nepalanki, atėjo kinai ir t. t. Tuo pačiu metu, be Alytaus didelės bėdos, Lietuvoje buvo dar mažiausiai keli tūkstančiai ne mažesnių kompanijų mirčių. Prisiminkite ir „Jūrą“, prisiminkite „Kauno audinius“, šilko audinius ir dirbtinius pluoštus, ir visas kitas gamyklas, Kuro aparatūrą, kur dirbo 9 tūkst. žmonių. Dėl tų įmonių kažkodėl nebuvo sudaromos komisijos. Čia peršasi viena išvada, kad iš tikrųjų tas bankrotas buvo įvykdytas sąmoningai. Tada klausimas būtų toks: sakykite, jeigu tai buvo įvykdyta sąmoningai, kas tą sąmoningą Alytaus bankrotą inicijavo ir kieno vis dėlto turėtų būti tiesioginė atsakomybė už tą bankrotą, ir kokiomis dalimis? Nes vien tiktai kokiam nors Vyriausybės sprendimui negalima priskirti bankroto. Mano supratimu, visos Vyriausybės nenorėjo jos bankroto, atvirkščiai – netgi stengėsi jai pagelbėti. Ačiū.
K.DAUKŠYS. Ačiū už klausimą. Aš pirmiausia atsakysiu į pirmąją dalį. Man labai gaila, kad senesnių kadencijų seimai neorganizavo komisijų tirti bankroto, ypač tų įmonių, kurios buvo specialiai nuvarytos į bankrotą, byloms. Tai lėmė tai, kad paskui tų bankrotų buvo daug. Tai čia atsakiau į pirmą jūsų klausimo dalį.
Į antrą klausimo dalį atsakydamas aš jums pasakysiu: tai nustatys komisija. Aš negaliu komisijai dabar nurodyti, kaip ji turi dirbti. Komisija bus, ir ji nustatys.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, mes daugiau kaip 10 min. skyrėme klausimams. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. (Balsai salėje) Faktiškai bet kurio projekto svarstymui yra skirta 10 minučių. Manau, laikykimės nustatytų procedūrų. Matau, kolega Z.Balčytis – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū. Posėdžio pirmininke, gal reikėjo tai iš pradžių kaip nors ir pranešti, nes klausimas yra labai svarbus. Buvo paminėti baudžiauninkų, kažkokių labai nuskriaustų žmonių pavadinimai. Yra ekonominiai dalykai. Mes svarstome, ir yra pasiūlymas, kad valstybę turi valdyti Seimo komisijos. Aš tikrai manau, kad… Be to, beveik dvejus metus šiems klausimams vadovavo Darbo partijos atstovai. Kodėl mes negalime paklausti? Arba reikėjo iš pradžių susitarti dėl reglamento.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš, pristatydamas klausimą, ir paminėjau, kad klausimams ir atsakymams yra 10 minučių. Jeigu jūs ką nors siūlote, tai ir formuluokite. Dar per šoninį mikrofoną – A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, nieko nebeturiu siūlyti, nes tokių propagandinių spektaklių seniai neprisimenu. Pirmas dalykas, jeigu iš tikrųjų K.Daukšys yra toks susirūpinęs ne tik dėl savo tikrojo partijos patrono, bet ir dėl Alytaus darbininkų, tai reikėtų siūlyti sprendimus, kaip spręsti tas problemas, esančias toje įmonėje, kuri bankrutuoja. Aš čia nematau nė vieno pasiūlymo.
Antras dalykas, man visiškai nesuprantama, kodėl K.Daukšiui buvo leidžiama stovėti tribūnoje, kai jis turi labai konkretų privatų interesą. Jis buvo ministras, jis nieko nepadarė, kad išgelbėtų šią įmonę ir išspręstų jos problemas. Visiškai akivaizdu, kad dabar jis bando kaip nors išpešti iš tos situacijos savo uodegą.
Ir trečias dalykas. Jeigu Seimas yra save gerbianti institucija, tai tokiose propagandinėse rinkimų kampanijose tikrai neturėtų dalyvauti, todėl aš siūlau daryti šio klausimo svarstymo pertrauką tol, kol baigsis rinkimų kampanija Alytaus rajone, o tada toliau ramiai svarstyti ir žiūrėti, kokį sprendimą priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, aš tik noriu paklausti, ar dėl pertraukos buvo rimtas pasiūlymas? Jeigu rimtas, prašom statutiškai suformuluoti, kokios pertraukos ir kieno vardu prašote, nes tai turi atsispindėti formaliai. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau iki kito posėdžio, nes tai yra maksimalus laikas. Siūlau visiems ataušti ir pagalvoti, ar mes realiai sprendžiame problemas, ar šioje garbingoje Seimo salėje užsiimame kokia nors rinkimų kampanija.
PIRMININKAS. Ir ar tai yra siūlymas frakcijos vardu?
A.KUBILIUS. Frakcijos vardu, taip.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Kolegos, aš lygiai taip pat dėl kažkieno stovėjimo ar nestovėjimo tribūnoje noriu pasakyti, kad yra Seimo procedūros, kurios numato galimybę tokius klausimus aiškintis ir spręsti Etikos ir procedūrų komisijoje. Jeigu bus Seimo narių iniciatyva, tie dalykai bus atitinkamai išaiškinti ir tada visiems bus paprasčiau ir aiškiau. Dabar mes turėsime balsuoti dėl pertraukos, nes pasiūlymas yra suformuluotas. Bet dabar tik dėl vedimo tvarkos, nes replikos būtų po balsavimo. P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS (TTF). Kadangi bus balsavimas dėl pertraukos, manyčiau, vis dėlto yra vienas esminis skirtumas. Dėl ko kalbama apie „Alitą“? Tai nebuvo privati įmonė. Įmonė buvo valstybinė. Akcijas valstybė pardavė, nevykusiai privatizavo, po to valstybė vėl investavo lėšas, vėl išpirko akcijas, ir ji turi prisiimti atsakomybę. Aš manau, kad šis klausimas yra laiku. Toks šios įmonės pardavimas už vieno buto kainą ir alytiškiams, ir man kelia abejonių. Gal ši komisija atsakys į klausimus, kodėl už vieno buto kainą buvo parduota ši įmonė. Prašyčiau, kad konservatoriai atsiimtų savo teikimą daryti pertrauką. Jeigu Seimas daugiau dėmesio skirs tokiems ekonominiams klausimams, aš manau, drausmins ir valstybinių įmonių vadovus, kurie administruoja valstybines įmones. Jie matys, kad Seimas neabejingai žiūri, kaip naudojamos, ar racionaliai naudojamos valstybės lėšos, ar nepiktnaudžiaujama jomis. Aš manau, kad vis dėlto piktnaudžiavimo irgi galėjo būti, todėl manau, kad konservatoriai atsiims šį savo siūlymą.
PIRMININKAS. Ar galėčiau kolegos K.Daukšio paprašyti luktelėti? Apsispręsime dėl pertraukos, po to bus…
K.DAUKŠYS. Kadangi buvo paminėta mano pavardė, aš tik dėl to ir atsistojau prie mikrofono.
PIRMININKAS. Replikų stadija bus po balsavimo.
K.DAUKŠYS. Tai ne replika. Aš pirmiausia norėčiau pasakyti, kad A.Kubilius kalbėdamas, matyt, įtardamas mane kokiais nors interesais, pamiršo, kad pirmą kartą privatizavo konservatorių Vyriausybė. Gal jūs tą norite paslėpti?
Antras dalykas, kad nieko nėra daroma. Atleiskite, gerbiamasis Andriau, jūs esate valdančiosios daugumos narys. Tuo metu tikrai buvote dar neatsisakęs paramos G.Kirkilui ir puikiai žinote, kas buvo svarstoma Vyriausybėje, puikiai žinote, kad Vyriausybės vadovas pažadėjo rasti milijoną ar pusantro milijono tiems darbuotojams ir kad iki šiol tai neištesėta. Aš, kaip Seimo narys, dalyvavau visuose tuose procesuose, nežinau, ką jūs darėte tada.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, ačiū. Apsispręsime dėl opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos siūlymo padaryti pertrauką iki artimiausio posėdžio. Iš pradžių, kolegos, prašom registruotis. Registracija.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Prašau jūsų dėmesio. Balsuojame, ar pritariame opozicinės frakcijos siūlymui padaryti pertrauką iki artimiausio posėdžio. Kolegos, balsuokime.
Balsavimo rezultatai: 76 užsiregistravus, 49 – už, 25 – prieš, 2 susilaikė. Daugiau nei pakankama. Pertrauka iki vakarinio posėdžio. Sutarkime, kad šiuo klausimu ir bus pradėtas vakarinis posėdis, kad visiems būtų aišku. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.
Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 7 klausimą – Seimo nutarimą „Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus 2006 metų veiklos ataskaitos“ Nr.XP-2206(2*). Kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V.Domarką. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau, dar dėl vedimo tvarkos nori E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar po šio balsavimo galima suprasti, kad mes popietinį posėdį pradėsime šiuo klausimu?
PIRMININKAS. Taip.
V.DOMARKAS (VLPDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš tik norėčiau paprašyti, kad iš 2 straipsnio būtų išbraukta 4 dalis, kurioje siūloma inspektoriui pateikti Seimo valdybos 2007 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr.1527 sudarytai darbo grupei įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų veiksmingesniu įgyvendinimu, projektus. Noriu pasakyti, kad ši darbo grupė, kuri buvo sudaryta Seimo valdybos, savo darbą baigė ir žurnalistų etikos inspektorius visus šiuos siūlymus jau yra pateikęs.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Pone pirmininke, kokiu pagrindu jūs siūlote išbraukti tą ketvirtąjį punktą? Jokios pataisos komiteto ar jūsų paties vardu nėra. Žodžiu, pats suprantate, kad tokie dalykai neišimami, tiksliau pasakius, negali būti išbraukti. Gerai. Ar jūs norėtumėte padaryti pertrauką, kad Statuto nustatyta būtų įregistruotas pasiūlymas išbraukti tam tikrą punktą, ar siūlote priimti tokios redakcijos, kaip yra?
V.DOMARKAS. Galime priimti tokį, koks yra, nes šis pavedimas jau yra įvykdytas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Supratome. Kolegos, primenu, kad yra priėmimo stadija. Klausiu, ar mes galėtume pereiti prie priėmimo? (Balsai salėje) Ar galime priimti 1 straipsnį? Ar kolegos nori dėl viso? Gerai. Priimtas, prieštaravimų nėra. 2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dabar dėl viso nutarimo projekto po keturias nuomones. Eilės tvarka – J.Dautartas. Nuomonė už. Prašome.
J.DAUTARTAS (TSF). Mielieji bičiuliai, kolegos, matyt, čia lengviausia būtų kalbėti prieš. Žiūriu į savo kolegas, kurie užsirašė prieš, ir visiškai suprantu, kodėl jie taip daro. Sritis yra labai sudėtinga ir apkaltinti inspektorių dėl neaktyvumo, netgi dėl tam tikros savo pozicijos neturėjimo, man atrodo, yra ne toks sudėtingas darbas. Šiaip norėčiau pasakyti, kad inspektorius su komitetu (komitetas vis dėlto ataskaitą patvirtino vienbalsiai) dirbo aktyviai, teikė labai konkrečius pasiūlymus. Norėčiau pasidžiaugti, kad vienas iš pagrindinių pasiūlymų, kadangi dažnai būna teisinių ginčų ir dažnai antroji pusė, ne ieškovas, bet atsakovas, šiurkščiai šnekant, ne visą laiką elgdavosi atsakingai, kad teisinį sprendimą būtų galima priimti nedalyvaujant ieškovui, yra labai svarbus. Komitetas, dirbdamas su inspektoriumi, pamatė, kad ir ataskaita, ir siūlytos priemonės yra gana atsakingos, todėl, mielieji kolegos, siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – J.Veselka.
J.VESELKA (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš prieš ne todėl, kad žurnalistų etikos inspektorius blogai dirbo, bet todėl, kad žurnalistų etikos inspektorius iškėlė labai dideles problemas, susijusias su žiniasklaidos savininkais ir žurnalistais. Iš esmės žurnalistai kaip „Alitos“ darbininkai. Pabandysi ne taip daryti, kaip nurodo savininkas, neteksi darbo, o darbo Lietuvoje netekti yra problema. Todėl žiniasklaida labai dažnai tarnauja pinigams. Dabar Seimas, užuot padėjęs etikos inspektoriui spręsti konkrečias problemas, dėl kurių ir Seimo nariai neretai nukenčia, nes apie tave gali prirašyti ko nori, o tu gali pasikarti, suverčia viską daryti pačiam inspektoriui. Uždavinių, kuriuos jūs iškėlėte inspektoriui, atleiskite, bet net Lietuvos Respublikos ministerija per metus nesugebėtų padaryti, ką jūs pasiūlėte inspektoriui. Todėl labai protinga išeitis: tu parašei protingai, ataskaitą pripažinome, bet pasikark ir dirbk, o mes stebėsime iš šono, kaip viskas išeis. Tokiam valstybės neatsakingumui sprendžiant problemas aš negaliu pritarti. Todėl balsuosiu prieš, nes pritariate inspektoriui ir antruoju punktu pasakote pasikarti. Tokiam požiūriui aš pritarti negaliu.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – A.Dumčius. Prašom.
A.DUMČIUS (TSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, jūs atsimenate mūsų žurnalistų etikos inspektoriaus ataskaitą. Kas ten mus žavėjo? Žavėjo nepaprastai išsami situacijos analizė ir pats inspektorius labai ryškiu, išsiskiriančiu intelektualumu. Ką gero pasiūlė? Siūloma iš tiesų vėl atkreipti dėmesį į nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos teisės aktų tobulinimą, kas ir numatyta, ir bus kontroliuojama, kaip atliekama. Toliau ta kontrolė, kaip žinote, 7 punkte kur kas griežčiau reglamentuojama. Vienintelis dalykas, kas man sukėlė nedidelę abejonę, kad siūloma konstruoti viešosios informacijos rengėjų etikos kodeksą. Man atrodo, yra Žurnalistų etikos kodeksas, jie yra tos pačios specialybės, ir kažin ar to reikėtų. Šiaip aš siūlau visiems balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. P.Gražulis – priešinga nuomonė.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, visi susipažinome su žurnalistų etikos inspektoriaus pateikta ataskaita. Mes nesiginčijame, kad šioje ataskaitoje pateikta gana išsami analizė, iškelta daug problemų, tačiau, mano manymu, tai ne pirmoji ataskaita ir ne pirmoje ataskaitoje teikiama ta analizė. Bet konkrečių veiksmų pasigendu. Pasigendu ryžtingumo, principingumo, siūlymų, kaip spręsti tas problemas, aš pasigendu. Man atrodo, ne vienam iš mūsų teko kreiptis konkrečiais klausimais į žurnalistų etikos inspektorių. Deja, atsakymus gaudavome visai ne tokius išanalizuotus ir ne tokius principingus. Jis pats tokio principingumo ir stokoja. Manyčiau, kad viena pagrindinių dalykų yra tas, kad žurnalistų etikos inspektoriui reikia suteikti daugiau kompetencijos sprendžiant tas problemas, bet jis tos kompetencijos ir įtakos, man atrodo, nenori. Jam užtenka parašyti gerą analizę, išanalizuoti, bet geriausia nieko nedaryti, nes, neduok Dieve, jį patį užsipuls žiniasklaida ar žurnalistai. Vis dėlto didelę atsakomybę turėtų prisiimti ir kuruojantis Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, jis turėtų teikti įstatymo pataisas. Mes šioje srityje neturėtume sustoti vien tik prie žurnalistų etikos komisijos ataskaitos įvertinimo, bet analizuoti, tobulinti įstatymų bazę ir drausminti žiniasklaidą, ypač, aš taip pat sutinku, žalojančią jaunimą, nes daug reklamos skirta jaunimui, amoralaus, lengvo pobūdžio filmų, įskaitant ir visuomeninį transliuotoją. Čia ne vieno žurnalistų etikos inspektoriaus kaltė, bet, man atrodo, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Švietimo ministerija turėtų dėti daugiau pastangų šioje srityje.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Kupčinskas – nuomonė už.
R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Noriu pasakyti, kad ataskaita labai išsami, nagrinėja esmingiausias žiniasklaidos, kaip viešosios visuomenės veiklos srities, problemas. Reikia pasakyti, kad ta gili kritika ir analizė, man atrodo, turėtų duoti naudą ne tik Seimo nariams, bet visiems, kurie neabejingi mūsų žiniasklaidos padėčiai. Aš nekalbėsiu apie tai, kas buvo kalbėta mano kolegų, be vis dėlto, man atrodo, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, remdamasis šia ataskaita, turėtų reguliariau nagrinėti žurnalistų etikos inspektoriaus iškeltas problemas. Kaip teisingai kolegos pasakė, kad vis dėlto reikia rengti teisės aktų pataisas atsižvelgiant į šią ataskaitą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. E.Klumbys – nuomonė prieš.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes priimame ne pirmą žurnalistų etikos inspektoriaus ataskaitą, tačiau galime konstatuoti, kad bendra situacija mūsų žiniasklaidoje su kiekviena diena blogėja. Visi matome žiniasklaidos suinteresuotumą, politinių užsakymų vykdymą ir galima išvardyti daug blogų dalykų, kurie yra mūsų žiniasklaidoje. Jeigu ir pritarsime šiai ataskaitai, patikėkite, padėtis žiniasklaidoje nepagerės. Tai yra suprantama, nes iš tikrųjų žiniasklaida tapo didžiojo verslo dalimi, t. y. ekonominio, politinio verslo, ir prarado savo prigimtinę priedermę būti objektyvia visų įvykių nušvietėja. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl aš negaliu pritarti šiai ataskaitai. Antroji priežastis yra ta, kad mes vis dėlto pamatėme, kad toje ataskaitoje sausai teisiškai yra įrašyti dalykai, kurie yra jau padaryti. Taip formuluoti teisinį dokumentą, aš manau, negalima ir atsižvelgdamas į visa tai aš negaliu pritarti šiai ataskaitai.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Domarkas – nuomonė už.
V.DOMARKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad išklausius šią inspektoriaus ataskaitą matyti, kad inspektorius turi savo aiškią poziciją. Noriu akcentuoti, kad tai yra pirma ataskaita su aiškiai išreikšta pilietine ir inspektoriška pozicija.
Taip pat noriu atkreipti kolegų dėmesį į tai, kad 7 punkte žurnalistų etikos inspektorius yra įpareigotas teikti pasiūlymus konkrečiais klausimais ir net tokiais pastaruoju metu skandalingai visuomenėje iškeltais klausimais.
Noriu pasakyti, kad komitetas nenusišalina nuo bendro problemos sprendimo ir kad mes esame įsipareigoję bendromis pastangomis rengti ir teikti įstatymų pataisas. Todėl aš esu už.
PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinioji nuomonė prieš – V.Kamblevičius. Prašom.
V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, visi mes pažįstame mūsų inspektorių. Tai yra labai tolerantiškas, geranoriškas žmogus, nors prie žaizdos dėk. Spręsdamas šias problemas, jis viską gerai mato. Man ir asmeniškai teko su juo bendrauti, tačiau jis neturi ryžto pasakyti „ne“ ir kariauti prieš vėjo malūnus. Todėl aš sakyčiau, jis niekada tos tvarkos čia nepadarys, nes yra per geras žmogus, o šiais laikais gero žmogaus etato nėra, todėl esu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės pasakytos. Kolegos, tada iš pradžių registruosimės, po to balsavimas.
Užsiregistravo 71 Seimo narys.
Prašom, kolegos, pasiruošti ir balsuoti, ar priimame nutarimo projektą Nr.XP-2206.
balsavo 67 Seimo nariai. 54 – už, 5 – prieš, 8 susilaikė. Nutarimas, registracijos Nr.XP-2206, priimtas.
Svarstome dar vieną Seimo nutarimą, susijusį su Seimui atskaitingos institucijos veiklos ataskaita. Aštuntasis posėdžio klausimas Nr.XP-2306, svarstymo ir priėmimo stadija. D.Teišerskytę, kaip pagrindinio komiteto pranešėją (Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė kaip pagrindinis), prašau pateikti išvadą iš tribūnos. Ruošiasi I.Rozova.
D.TEIŠERSKYTĖ (LSF). Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, apsvarstęs Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2006 metų veiklos ataskaitą, nutarė 1 straipsniu pritarti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2006 metų veiklos ataskaitai ir 2 straipsniu siūlyti komisijai:
1) siekti efektyvesnio bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo su institucijomis, atsakingomis už skaitmeninės televizijos diegimą ir plėtrą;
2) teikti būtinus teisės aktų pakeitimus, kad būtų galima veiksmingiau kontroliuoti subjektus, pažeidusius Visuomenės informavimo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas, nesilaikančius komisijos išduotų licencijų, sąlygų ir priimtų sprendimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Tenka pridurti, kad jūs atsižvelgėte į papildomo komiteto pasiūlymus. Taip?
D.TEIŠERSKYTĖ. Taip, yra atsižvelgta.
PIRMININKAS. Dėkui. Pateikti papildomo – Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvadą kviečiu į tribūną komiteto narę I.Rozovą.
I.ROZOVA (VLPDF). Informacinės visuomenės plėtros komitetas kaip papildomas nagrinėjo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektą Nr.XP-2306. Komiteto sprendimas… Aš nežinau, ar reikia skaityti, nes jau pagrindinio komiteto… Reikia perskaityti? Nereikia? Buvo keletas pasiūlymų, kuriems pagrindinis Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pritarė. Mūsų komiteto balsavimo rezultatai buvo bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Išklausę komitetų nuomones konstatuojame, kad diskusijoje užsiregistravusių ir pageidaujančių dalyvauti nėra. Svarstymo stadija. Klausčiau, ar mes galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkui. Pritarta. Ar Seimas neprieštarautų, kad mes šiandien pat baigtume šio klausimo svarstymą ir pereitume prie priėmimo? Nėra siūlančių kitaip. Pereiname prie priėmimo. Ačiū. Pastraipsniui šioje stadijoje.
1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso nutarimo projekto J.Veselka norėtų pasakyti nuomonę prieš. Prašom, kolega.
J.VESELKA (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš jums duosiu palyginimą. Štai žiūri ir klausai Lietuvos radiją ir televiziją ir klausai „Žinių radiją“. Iš tikrųjų „Žinių radijas“ – tai visuomenės radijas, kur yra įvairiausių visuomenės nuomonių atspindžiai. Įvairiausių. Kai klausai tik Lietuvos radiją ir žiūri televiziją, ten yra beveik viena oficiali nuomonė, kurią perša tie patys žmonės. (Balsai salėje) Ši komisija… Kaip ne? Palaukit! Ji reguliuoja to radijo ir televizijos veiklą. Atleiskite, ponai… Atleisk, pone. Aš suprantu, kad ten jūsų…
PIRMININKAS. Kolega Sysai, būkite mielas!
J.VESELKA. …jūsų radijas ir televizija, bet šis… Tiksliai, atsiprašau, po velnių… (Balsai salėje) Čia ne ta. Atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, atsiprašau, dar kartą atsiprašau. Ne tas klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš kviečiau nešurmuliuoti ir tikėjausi, kad kolega J.Veselka galų gale prieis prie klausimo esmės, bet pasirodo, mes išsiaiškinome, kad svarstome šiek tiek kitą Seimui atskaitingą instituciją ir jos veiklos ataskaitą. Kolegos, niekas daugiau nenorėjo kalbėti. Kviečiu registruotis prieš priėmimą.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai.
Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti, ar priimame nutarimo projektą Nr.XP-2306.
Balsavimo rezultatai: 60 balsavus, 56 – už, prieš nėra, 4 susilaikė. Nutarimas, registracijos Nr.XP-2306, priimtas.
Seimo protokolinis nutarimas dėl Dariaus Petraičio ir kitų pareiškėjų peticijos
Dar liko truputėlis laiko iki rytinio posėdžio pabaigos. Kviečiu svarstyti pirmąjį rezervinį klausimą – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Dariaus Petraičio peticijos“ projektą. Kviečiu Peticijų komisijos pirmininkę M.Petrauskienę į tribūną.
M.PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų 28 punktu teikiu išvadą dėl Dariaus Petraičio ir kitų pareiškėjų peticijos. Peticijų komisija dar šių metų gegužės mėnesį savo posėdyje išnagrinėjo D.Petraičio ir kitų pareiškėjų peticiją dėl savivaldybių tarybų posėdžių transliacijų internetu ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą savivaldybių taryboms nustatyti prievolę transliuoti tarybų posėdžius internetu. Komisija teikė Seimui išvadą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą, tačiau Seimas nepritarė komisijos išvadai ir grąžino Seimo protokolinį nutarimą Peticijų komisijai tobulinti. Tačiau pagal Peticijų įstatymą, Peticijų komisijos nuostatus ir Seimo statutą Seimas, atmesdamas komisijos išvadą, turėjo priimti sprendimą tenkinti šį siūlymą ir negalėjo grąžinti šio protokolinio nutarimo komisijai tobulinti.
Dėl tokio Seimo sprendimo mūsų komisija raštu kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kuri pateikė gana keistoką išvadą. Ten rašoma, kad Seimas negalėjo grąžinti protokolinio nutarimo tobulinti, bet kartu pasiūlė komisijai pakartotinai svarstyti peticiją. Atsižvelgdama į šią Etikos ir procedūrų komisijos išvadą ir į tai, kad vis dėlto komisija turi kaip nors baigti nagrinėti šį klausimą, komisija dar kartą išnagrinėjo šią peticiją, prieš tai dėl šio pasiūlymo kreipdamasi į nemažai miestų ir rajonų savivaldybių. Dar kartą išnagrinėjusi šią peticiją, komisija vėl priėmė sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą savivaldybių taryboms nustatyti prievolę transliuoti tarybų posėdžius internetu.
Norėčiau pažymėti, kad pagrindinė priežastis, kodėl komisija priėmė sprendimą atmesti pasiūlymą, yra ta, kad ir dabar Vietos savivaldos įstatymas nedraudžia transliuoti savivaldybių tarybų posėdžių internetu. Tai sėkmingai daro nemažai savivaldybių. Gyvenimas bėga, mokslo ir technikos laimėjimai labai sparčiai tobulėja, todėl kyla klausimas, ar, atsiradus naujoms techninėms galimybėms, vėl tą naują priemonę reikės įrašyti į įstatymą ir taip nuolat jį keisti? Be to, savivaldybės turi turėti teisę pačios apsispręsti. Netiesa, kad tai pigiai kainuoja. Dauguma savivaldybių pateikė atsakymus, kad transliacija turėtų būti apmokėta iš valstybės biudžeto.
Pažymėtina ir tai, kad Seime yra svarstomas Vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos projektas, kuriam yra pateiktas pasiūlymas, kad, esant techninėms galimybėms, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka posėdžiai transliuojami internetu. Atkreipčiau jūsų dėmesį ir į tai, kad visos institucijos, jų specialistai, į kuriuos kreipėsi komisija, pateikė savo nuomones atmesti pasiūlymą pakeisti minėtą įstatymą. Taigi labai prašyčiau visų atsižvelgti į komisijos paaiškinimus ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą keisti Vietos savivaldos įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai dabar prieš atmetimą po vieną nuomonę už ir prieš. S.Pečeliūnas norėtų prieš atmetimą, taip, suprantam, užsiregistravote. Prašau.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Iš esmės mes sugrįžom prie tos procedūros, kurią Seimas jau atliko. Seimas savo sprendimą buvo priėmęs. Aišku, galima kabintis prie visokių formalių dalykų, bet, kaip aš supratau, tuomet, grąžindamas Peticijų komisijai, jis kaip ir turėjo norą, kad Peticijų komisija, nagrinėdama šį kreipimąsi, ieškotų tam tikrų išeičių. Deja, nuėjom grynai biurokratiniu keliu: jokių išimčių ir galimybių neieškoti, kaip tą klausimą galėtume spręsti, kur yra techninės galimybės, kur nėra, ar viską transliuoti, ar tik kai ką transliuoti. Tiesiog pasakėm „ne“, kas kaip nori, tas taip tegul daro, ir toliau einame tuo pačiu keliu. Užuot ieškoję išeičių, mes tiesiog pasakome: ai, problemos nėra, klausimo nėra, mes užmerkiam akis ir nieko nedarome. Šitaip toli nenuvažiuosim. Manau, kad turėtume mažiau toje vietoje formalumų žiūrėti ir spręsti klausimus su kokiom nors išeitim, o ne tiesiog formaliai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nuomonės išsakytos. Prašau registruotis, po to balsuosime, ar pritarsime Peticijų komisijos siūlymui.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Prašau, kolegos, pasiruošti, ir balsuojame, ar pritariame Peticijų komisijos išvadai atmesti… protokoliniam nutarimui atmesti Dariaus Petraičio peticiją.
Balsavimo rezultatai: 42 dalyvavus balsavime, 26 – už, 3 – prieš, 13 susilaikė. Konstatuoju, kad pritarta Peticijų komisijos išvadai ir ši peticija yra Seimo sprendimu, pritarus protokoliniam nutarimui, atmesta.
Kolegos, tai buvo paskutinis rytinio plenarinio posėdžio klausimas. Ačiū visiems dalyvavusiems, bet dėl vedimo tvarkos – S.Pečeliūnas. Šoninis mikrofonas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ne, aš ne dėl vedimo tvarkos. Aš repliką po visų tų balsavimų, jeigu posėdžio pirmininkas leis. Mielieji ir Kultūros komitete, ir Savivaldybių komitete, ir kiti, vis tiek einam į priekį, kaip čia pranešėjas sakė, viskas tobulėja, technologijos tobulėja ir techninės galimybės stebėti internete savivaldybių tarybų posėdžius yra. Gal ne visose savivaldybėse jau yra. Vis dėlto turėtume sudaryti tam tikras ir juridines prielaidas, kad tie, kurie jau turi internetą, o pakankamai nemažai jau ir kaimuose žmonių turi internetą, turėtų tą techninę galimybę matyti internete tuos tarybų posėdžius ar bent tų posėdžių įrašus galėtų pasižiūrėti. Mes einam į viešumą, o dabar mūsų sprendimas, taip formaliai pažiūrėjus, gali atrodyti, kad yra visai priešingas. Tai, net ir priėmus tokį sprendimą, nustačius, kad mes nieko čia nesvarstysim, vis dėlto aš siūlyčiau komitetams pasvarstyti tą klausimą ir rasti kokių nors protingų išeičių. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, skelbiu šios dienos rytinį plenarinį posėdį baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLPDF – Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija.