Septintasis
(328) posėdis
2007
m. rugsėjo 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č. JURŠĖNAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai V. GEDVILAS ir G. STEPONAVIČIUS
PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF*). …antradienio Lietuvos Respublikos Seimo popietinį posėdį.
Gerbiamieji kolegos, noriu paprašyti visų užsiregistruoti. Prašom. Gerbiamieji kolegos, kol kas nesuveikė mūsų kompiuterinė technika. (Balsai salėje) Užsidegė. Tvarka. Šiek tiek vėluoja… (Balsai salėje) Dar bus galimybių užsiregistruoti, kai balsuosime, bus galimybė. Centrinis mikrofonas – gerbiamoji N.Steiblienė. Prašom, kolege.
N.STEIBLIENĖ (NSF). Gerbiamasis pirmininke, kai reikės balsuoti, bus per vėlu. Gal dabar išsiaiškinkime gedimus, kodėl paspaudus mirksi lemputės, ir tada dirbsime toliau. Vieną sykį baikime su ta technika. Sėdžiu salėje, registruojuosi. Kodėl turi atrodyti, kad aš nedalyvauju posėdyje? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, tikrai ramiai viską pakartosime. Jūsų pageidavimas šventas dalykas man, kaip pirmininkui, todėl pabandykime pakartoti registraciją dar kartą. Prašom visus ištraukti korteles. Ir vėl įkiškite korteles. Prašom vėl įstatyti korteles į vietas. Aš suprantu, kad jūs šį judesį jau padarėte. Taip? Ištraukėte kortelę, truputėlį palaikėte ir vėl įkišote. Taip? Ne, daugiau nereikia. Aš tiktai paklausiau, ar jūs šį veiksmą padarėte, ar ne. (Balsai salėje) Prašom registruotis.
Mielieji kolegos, konstatuoju, kad ryžtingai popietinį posėdį pradeda 52 Seimo nariai.
Kviečiu į tribūną socialinių reikalų ir darbo ministrę gerbiamąją V.Blinkevičiūtę. Pratęsime svarstymą jos pateiktų įstatymų projektų. Jūsų jau paklausė daug Seimo narių. Toliau pratęsime klausimus. Jūsų klausia gerbiamasis E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamoji ministre, prieš gerą pusmetį šis klausimas jau buvo svarstytas Seime. Tada kaip tik tie skaičiai jau buvo rašomi ir pasiūlymas buvo pateiktas, kad bent už pirmus metus šimto procentų pašalpa būtų mokama nuo atlyginimo, tačiau jūs sakėte: kaip baisu, ko gero, nebus iš ko mokėti ir panašiai. Dabar, po pusės metų, matome jau kitus skaičius, dar šiek tiek pratęsti negu buvo prognozuojama.
Todėl aš norėčiau paklausti, kas tai yra: ar vis dėlto ministerija nesugeba prognozuoti pusės metų laikotarpiu, ar tai paprasčiausiai jūsų noras neišeiti iš ekrano, nuolat kalbėti per radiją? Be to, Seimas turi darbo, vėl svarstome, po pusės metų galbūt vėl svarstysime Šileikio pasiūlymus. Kas tai yra? Ar tikrai ministerija neturi tokių pajėgų, kad suskaičiuotų šiek tiek toliau negu pusė metų?
V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). …kad šis įstatymas, kuris dabar teikiamas kaip visuma. Yra daug įvairių normų, kurios skirtos šeimoms, auginančioms vaikus, besilaukiančioms vaikų. Tai yra pateikta kaip visuma ir kaip visuma suskaičiuotos lėšos, kurių reikia ateinančių metų biudžete – per 120 mln. litų. Iš tiesų Vyriausybė teikia bendrą poziciją, turi įvertinti visas lėšas, kurių reikia tiek iš „Sodros“, tiek iš valstybės biudžeto, ir tada pateikti tam tikrą poziciją. Daugiau nieko tikrai nėra. Tiesiog tik vykdome Vyriausybės programą, tai, ką mes esame suplanavę, ir, beje, pagal priemones, kurios numatytos Vyriausybės programoje.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrei už atsakymą. Klausia gerbiamasis J.Juozapaitis. Prašom.
J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, labai malonu, kad Vyriausybės programa yra gerai vykdoma – kas pusę metų didinamos pašalpos. Buvo iki metų, dabar iki pusantrų metų. Projekte siūlomos labai naujos (…) nuostatos. Tai yra labai gerai. Mano klausimas, gal dar bus galima pratęsti iki dvejų metų? Čia buvo klausiama, kad iki trejų. Man užtektų iki dvejų metų, nes gal mažiau darželių reikėtų, motinos ir tėvai vaikelius namuose galėtų auginti. Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dėkoju, gerbiamasis kolega, už jūsų klausimą. Iš tiesų, kai mes teikėme šį projektą, svarstėme Vyriausybėje, buvo įvairių nuomonių. Mes irgi iš pradžių manėme, galbūt būtų tikslinga ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, iki dvejų metų numatyti išmokas iš „Sodros“ biudžeto ir valstybės biudžeto statutiniams darbuotojams, tačiau buvo apsispręsta, kad iš tikrųjų turime vertinti tą situaciją, kuri yra darbo rinkoje, turime vertinti tą situaciją, kuri susidaro, kai tradiciškai moterys visą laiką namuose augina vaikus, vyrų yra labai mažas procentas. Iš tiesų po trejų metų ar ilgesnio laikotarpio sugrįžimas į darbo rinką dažnai būna labai sudėtingas, problemiškas. Todėl kol kas buvo apsispręsta Vyriausybės vardu siūlyti pusantrų metų, tačiau galutinį sprendimą, be abejo, priims Seimas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolegė O.Valiukevičiūtė. Prašom.
O.VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamoji ministre, norėjau paklausti jūsų asmeninės nuomonės. Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga, kad tėvystės pašalpą gali gauti tik tas tėvas, kuris gyvena susituokęs su kūdikio motina. Ar tokia sąlyga nediskriminuoja vaikų?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Iš tiesų mes tiesiog vadovaujamės nuostata, kuri dabar jau yra įrašyta į įstatymą, ir tiesiog naujai jos nekvestionuojame. Jūs matėte, visiškai neseniai, prieš pietus, svarstėme Lygių galimybių įstatymą. Atrodo, taip nekaltai bandėme įrašyti Europos direktyvų tik dvi nuostatas, dėl kurių Europos Komisija turėjo pastabų Lietuvos valstybės teisei, tačiau ir dėl to Seime kilo labai keistų pamąstymų ir tam įstatymo projektui nebuvo pritarta. Dėl to galime diskutuoti svarstydami projektą, tačiau dabar yra toks apsisprendimas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolegė D.Bekintienė. Prašom.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamoji ministre, aš pastebėjau, kad Seimo Teisės departamento yra apie 12 pastabų. Kai kurios jų, žinoma, ne esminės, bet yra ir esminių: sąvokų apibrėžimo neatitikimo ir kitokių pastabų. Ar jūs sutinkate su šiomis pastabomis ir ar bus atsižvelgta?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Mes iš tikrųjų išnagrinėjome prieš eidami į posėdį visas tas pastabas. Dauguma iš jų iš esmės yra dėl juridinės technikos, mes tikrai sutvarkysime. Dėl vienos galbūt galima diskutuoti. Ji susijusi su tuo, ar reikėtų dvigubinti ar trigubinti išmoką už dvynukus ar trynukus, tačiau, matyt, tai yra mūsų politinis apsisprendimas, ir tikiuosi, kad dėl to valia ir Seime bus išreikšta.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolegė A.Pitrėnienė. Prašom.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamoji ministre, pritariu viskam, kas yra susiję su situacijos gerinimu, su kompensacijų didinimu, laiko pratęsimu. Aš tik norėčiau paklausti, ar nebus pabloginta situacija tiems žmonėms, kurie ne visą darbo laiką dirba dėl vaiko auginimo ir gauna kompensuojamąjį uždarbį? Ar tie žmonės jau dabar iškris priėmus visas šias pataisas ir netekus galių įstatymui Nr.XP-1205?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai dėkoju. Aš labai atsiprašau, bet mes teikiame naują nuostatą. Seime buvo priimtas įstatymas. Jis pradės galioti tik nuo ateinančių metų sausio 1 dienos. Ten kaip tik yra, kaip jūs minėjote, kad jeigu žmogus dirba ne visą darbo laiką, neatsižvelgiant į tai, kiek jis uždirba, nes įstatyme apie tai nekalbama, jam reikia mokėti proporcingai dirbtam laikui motinystės ar tėvystės išmoką. Išeitų, kad žmogus grįžta, įformina savo darbo santykius pusę laiko, kad ir gauna 2000 litų, bet jam ne visas darbo laikas ir tik mes tiesiog kaip už pusę tos išmokos, kurią jis turėjo prieš tai, turėtume išmokėti. Taip neturėtų būti. Mūsų siūlymuose yra šiek tiek kitoks siūlymas, kad galėtume suderinti šeimos santykius su darbo santykiais. Mes siūlome padaryti taip: motina arba tėvas, buvę vaiko priežiūros atostogose, grįžta iš vaiko priežiūros atostogų į darbą, tačiau gauna mažesnį atlyginimą. Priežastys gali būti įvairios. Paprasčiausia, sakykim, motina nusprendė, kad ji nebedirbs tokio atsakingo darbo, kuris yra gal geriau apmokamas, nes jinai norėtų skirti laiko savo šeimai ir savo vaikams, arba galbūt trumpesnį darbo laiką dirbs. Tiesiog mes viską siejam su pajamom. Jeigu žmogus, grįžęs po vaiko priežiūros atostogų, gauna iki tų pusantrų metų mažesnes pajamas, negu jam anksčiau buvo paskirta tėvystės ar motinystės išmoka, tai tą skirtumą reikia primokėti, jeigu atlyginimas bus mažesnis, tą skirtumą reikia primokėti, kad jis gautų iki tol gautas išmokas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega Z.Mikutis. Prašom.
Z.MIKUTIS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš esmės, ministre, jūs atsakėt į Audronės klausimą, bet dar papildomai. Ar jums neatrodo, kad jūs, norėdami šį įstatymą iš viso išbraukti… Dėl darbo jėgos sumažėjimo rinkoje. Vis dėlto nesvarbu, sakykim, tas žmogus atėjo į darbą, jis gauna didesnį atlyginimą, bet jis pasilieka darbo rinkoje, o kaip žinom, pas mus jau darbo jėgos iš tikrųjų jau tragiškai trūksta.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš pasakysiu dėl to, ką aš ką tik aiškinau kolegei A.Pitrėnienei. Noriu pasakyti, kad čia yra tam tikra prasme socialinio draudimo principai. Mes mokam pašalpą, socialinio draudimo pašalpą, tam, jeigu žmogus… Kitaip sakant, ji visada priklauso nuo žmogaus turėtų pajamų, nuo tų pajamų, pagal kurias jis draudėsi prieš išeidamas tėvystės ar motinystės atostogų. Šiuo atveju, kai jis grįžta, kai jis pradeda dirbti, tai negali būti taip, kad jis dabar uždirba 2–3 tūkstančius, o jau buvo paskaičiuota tūkstančio litų pašalpa. Jis gauna atlyginimą 2 arba 3 tūkstančius už keturių valandų darbo laiką, o mes jam dar priskaičiuosim 500 litų pašalpos, nes jis, matot, uždirba daugiau, tačiau ne visą laiką dirbdamas uždirba daugiau. Tai būtų tikrai neteisinga kitų dirbančių žmonių šiuo atveju atžvilgiu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega A.Matulas. Prašom. Gerbiamojo A.Matulo nėra, taip? Taigi visi Seimo nariai, kurie norėjo paklausti, užsirašė ir paklausė. Noriu dar kartą padėkoti gerbiamajai ministrei už įstatymų projektų pateikimą. Aš dar kartą primenu, kad ji pateikė daug įstatymų projektų, kurių darbotvarkės numeriai nuo 1-8a iki 1-8g. Visi turėjo galimybę paklausti.
Tai dabar noriu jūsų paklausti, ar mes dėl kiekvieno įstatymo projekto atskirai balsuojam? Kartu. O galbūt galim pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galima. Tai labai dėkui už supratimą. Taigi konstatuoju, kad visiems įstatymų projektams yra pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl komitetų. Dėl įstatymo projekto Nr.XP-2486 siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildoma – Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Kokių būtų pasiūlymų dėl komitetų ir komisijos? (Balsai salėje) Žmogaus teisių komitetą nori pasiūlyti svarstant. Ar prieštaraujančių nėra? Galim pritarti bendru sutarimu šiems komitetams ir siūlomai komisijai? Pritariam bendru sutarimu. Ačiū. Siūloma svarstyti spalio 23 d. šį įstatymo projektą.
Dėl kito įstatymo projekto Nr.XP-2492 siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildoma – Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Kokių būtų pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto svarstymo? Nėra kitų pasiūlymų. Bendru sutarimu galim pritarti. Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti spalio 23 dieną.
Kitas įstatymo projektas Nr.XP-2487. Siūlomas pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dėl kitų komitetų pasiūlymų nėra. Galim pritarti šiam pasiūlymui bendru sutarimu? Taip, ačiū, pritarta bendru sutarimu. Taip pat siūloma svarstyti spalio 23 dieną.
Kitas įstatymo projektas Nr.XP-2488. Siūlomas pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kokių bus pasiūlymų dėl komitetų? Nėra? Galim pritarti bendru sutarimu. Pritarta. Siūloma svarstyti taip pat spalio 23 dieną.
Ir kiti… Skiriasi komitetai. Kiti du įstatymų projektai. Projektas Nr.XP-2489. Siūlomas pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kitų komitetų nėra. Galim pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti spalio 23 dieną. Pritarta bendru sutarimu.
Kitas įstatymo projektas Nr.XP-2490. Siūlomas komitetas – taip pat Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kitų pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu, kad svarstytų šis komitetas. Siūloma svarstyti spalio 23 dieną.
Ir paskutinis įstatymo projektas Nr.XP-2491. Siūlomi komitetai: Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kokių būtų pasiūlymų dėl komitetų svarstant šį įstatymo projektą? Nėra pasiūlymų. Galim pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti spalio 23 dieną. Taigi, gerbiamieji kolegos, labai dėkoju už supratimą. Pateikti visi klausimai, kuriuos turėjom priimti iki pietų.
Dabar pradedam vykdyti popietinę darbotvarkę. Darbotvarkės klausimas 2-1 – Seimo nutarimo „Dėl J.A.Riepšo atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų, šio Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projektas Nr.XP-2513. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Pranešėja – gerbiamoji Aušra Rauličkytė, Respublikos Prezidento patarėja. Prašom.
A.RAULIČKYTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 2 punktu bei atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, 2007 m. rugsėjo 12 d. dekretu Nr.1K-1098 teikia Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Joną Algirdą Riepšą iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo, šio Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų, sulaukus įstatymo nustatyto pensinio amžiaus.
PIRMININKAS. Dėkoju Prezidento patarėjai už klausimo pateikimą. Yra norinčių paklausti. Sekundėlę, monitorius išsijungė, todėl negaliu prisiminti, kas norėjo paklausti. Kiek prisimenu, gerbiamasis V.Čepas ir gerbiamasis J.Veselka. Jeigu prisimenu, tai galbūt tuoj, susitvarkysim monitorių. Arba gal galima suteikti jiems žodį? Tuoj, sekundę, nes kitaip jūsų mikrofonų neįjungsim. (Balsai salėje) Taip, gerbiamieji kolegos, tikrai mes prisimenam, bet, norint suteikti galimybę kalbėti iš vietos, reikia sutvarkyti monitorių problemas. Taigi pirmasis klausia gerbiamasis J.Veselka. Prašom. O pranešėją norėčiau pakviesti į tribūną.
J.VESELKA (MSG). Gerbiamoji pranešėja, jūs iš esmės dviejų teisėjų atleidimą motyvuojate tam tikro amžiaus suėjimu. Dabar, kiek žinau iš gyvenimo praktikos ir ne tik, ir teoriškai, vienas gimsta jau durnas ir būna visą gyvenimą toks, ir miršta, kitas gimsta protingas ir su amžiumi tik patirties, atsakomybės jausmą ir aukštą kvalifikaciją išsiugdo. Ar tokia nuostata, kad, automatiškai suėjus tam tikram amžiui, žmogus atleidžiamas iš pareigų, šiuo atveju iš Aukščiausiojo Teismo, yra normali? Ar tai ne diskriminacija? Kaip mes visada sakome – dėl amžiaus, lyties, dabar jau dėl orientacijos negalima. Ar tai ne diskriminacija? Kodėl negali būti bendra taisyklė – konkurencija ir kvalifikacija, profesionalumas? Amžius kaip toks apskritai neturėtų egzistuoti. Kokia jūsų nuomonė? Aš žinau, kad mes priėmėm įstatyme. Aš jūsų nuomonės klausiu.
A.RAULIČKYTĖ. Aš pabandysiu vis dėlto remtis įstatymu. Galiu pasakyti, kad abu teisėjai išeiti iš Aukščiausiojo Teismo pasirinko savo valia. Jie dar galėtų dirbti, nes gerbiamojo teisėjo J.Riepšo įgaliojimai pratęsti iki 70 metų, o gerbiamoji teisėja Teodora Staugaitienė dirbtų iki 65 metų. Ir tas laikas dar nėra atėjęs. Abu teisėjai parašė prašymus ir pasirinko išeiti iš Aukščiausiojo Teismo būtent tuo pagrindu, kurį jiems leidžia įstatymas, – sulaukus pensinio amžiaus.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymą. Jūsų nori paklausti kolega V.Čepas. Prašom. Ruošiasi J.Sabatauskas. Prašom.
V.ČEPAS (LSDPF). Gerbiamoji Prezidento patarėja (jūs nuo savęs į dešinę pusę pažiūrėkite, aš jums ranka pamosiu), aišku, kad teisėjas turi teisę apsispręsti, jeigu yra toks įstatymas, tai pagal įstatymą mes turime jį atleisti arba neatleisti. Bet mane jaudina toks paprastas dalykas – žmoniškumas. Štai jūs atėjote, pasakėte, kad toks teisėjas J.A.Riepšas turi būti atleistas pagal Prezidento dekretą. Daugelis iš mūsų teisėjo J.A.Riepšo nėra matę. Bet jis gi ne koks tabelinis numeris, jis yra žmogus, teisėjas, atidavęs daug metų Lietuvos teisingumui. Na, bent porą žodžių paminėkite teikdama, kokius jis nuopelnus turi. Juk žmogus dirba ne tik dėl atlyginimo, dirba dėl garbės, dėl karjeros, dėl to, kad jam tas darbas patinka. Mes čia, aišku, visi skubame, bet šitą praktiką reikia panaikinti. Pasakykite nors porą blogų ar gerų žodžių apie tą žmogų. Nes mes čia greitai pradėsime numeriais – penktas atleidžiamas, už tai balsuokite, visi – atleidžiam, numeris trečias priimamas, ir vėl nubalsuojama. Na, dingsta iš Seimo darbo žmoniškumas, asmeniškumo veiksnys, ir mes patys tampame visiškais beveidžiais čia sėdėdami, ištirpstame, žmonės mus laiko kažkokiais išsigimėliais, asilais ir visokiais. Na, šitaip tikrai negalima. Ačiū. Galite ir neatsakyti, čia tik mano patarimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš manau, kad V.Čepas ateičiai čia palinkėjo mums visą šią procedūrą paįvairinti ir šiek tiek padaryti aiškesnę teikiant vieną ar kitą klausimą. Jūsų nori paklausti gerbiamasis J.Sabatauskas. Prašom. Vieną sekundėlę, kol kas mes negalime įjungti jūsų mikrofono. Jūs kortelę įdėjote, Juliau? Viskas gerai su kortele? Neištraukite. Jeigu įdėta, viskas gerai. Pabandykime.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėjau paklausti. Dabar teikiama atleisti du Aukščiausiojo Teismo teisėjus, vienas iš jų yra skyriaus pirmininkas. Ar yra prasidėjusi procedūra dėl naujų teisėjų paskyrimo, tiek teisėjo, tiek teisėjo į skyriaus pirmininko pareigas?
Dėl kolegos V.Čepo kalbos noriu pasakyti. Pritarčiau, kad bent jau derėtų truputį pristatyti tų teisėjų nuopelnus. Šie abu teisėjai yra daug nusipelnę Lietuvos teisinei sistemai prisidėdami prie mūsų sistemos tobulinimo, taip pat ir kuriant teisės aktus, įstatymus, ir savo tiesioginiame darbe, ir verti kuo didžiausios pagarbos. Ačiū.
A.RAULIČKYTĖ. Dėl jūsų klausimo, ar prasėdėjusi procedūra. Taip, vasaros pradžioje buvo atleisti du teisėjai iš Civilinių bylų skyriaus, dabar yra dvi laisvos vietos. Jeigu dabar bus atleisti teikiami teisėjai, tai Civilinių bylų skyriuje bus trys laisvos vietos ir Baudžiamųjų bylų skyriuje bus viena laisva vieta.
Nacionalinė teismų administracija Prezidento kreipimosi… yra įdėjusi tokį raginimą ir išsiuntinėjusi visiems teismams, kad teisėjai registruotųsi. Dabar Teisėjų tarybai pakeitus registrą, visi pageidaujantieji tapti Aukščiausiojo Teismo teisėjais gali užsiregistruoti, nes asmenų, siekiančių teisėjo karjeros, anksčiau nenumatė ir nebuvo įtrauktas Aukščiausiasis Teismas. Dabar pakeitus tvarką, visi, kurie pageidauja, gali registruotis. Tas terminas, galiu pasakyti, buvo numatytas rugsėjo 15 d., bet kandidatų dar yra nepakankamai daug, todėl jis buvo pratęstas iki spalio 1 dienos. Spalio 1 d. suskaičiavus visus užsiregistravusius, Prezidentas susitiks su visais kandidatais ir apsisprendęs teiks Teisėjų tarybai, o vėliau – Seimui.
Dėl Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko. Prezidento pavedimu mes jau kreipėmės į Aukščiausiąjį Teismą prašydami pateikti visų Baudžiamojo skyriaus teisėjų gyvenimo aprašymus, kad įvertinus pirmuoju etapu gyvenimo aprašymus būtų galima atrinkti tinkamiausius kandidatus. Kai jie jau bus atrinkti, Prezidentas su jais susitiks. Geriausias kandidatas bus teikiamas Teisėjų tarybai ir, gavus Teisėjų tarybos pritarimą, bus teikiamas Seimui.
Dėl teisėjų nuopelnų galiu pasakyti: gaila, kad nėra tokios praktikos. Teisėjų taryba svarstė abiejų teisėjų, gerbiamojo J.A.Riepšo ir gerbiamosios T.Staugaitienės prašymus. Priėmusi sprendimą kreipėsi į Prezidentą siūlydama apdovanoti abu teisėjus už jų didelius nuopelnus teisingumui, teismų sistemai ir visuomenei.
Galėčiau taip pat pasakyti, kad teisėjas J.A.Riepšas teismuose dirba nuo 1967 metų. Aukščiausiojo Teismo teisėju dirba nuo 1974 metų, nuo 2003 metų – šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.
Gerbiamoji teisėja T.Staugaitienė (jūs visi pažįstate) gimė 1945 metais. Nuo 1970 metų dirba Vilniaus rajono teismo teisėja. Nuo 1982 iki 1993 metų – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, nuo 1993 m. iki 2002 metų – Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėja. Ir nuo 2002 metų – vėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja. Abu teisėjai yra labai nusipelnę, ir visos valdžios institucijos turėtų būti labai dėkingos jiems už atsakingą darbą.
PIRMININKAS. Dėkoju patarėjai gerbiamajai A.Rauličkytei už nutarimo projekto pateikimą ir už atsakymus į klausimus. Norėčiau paklausti V.Simuliko. Gal jūs norėtumėte kalbėti dėl viso priėmimo metu? (Balsai salėje) Taip? Sutariame.
Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Gerbiamasis Žiemeli, galbūt jūs norite kalbėti dėl viso priėmimo metu, jeigu jūs nieko prieš? Bet po pateikimo gal pritariame bendru sutarimu? Galime pritarti, taip? (Balsai salėje) Pritarkime.
Svarstymas. Yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio. Kokių būtų pasiūlymų? Galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio. Nutarimas įsigalioja nuo 2007 m. rugsėjo 24 dienos. Yra pakeista Seimo nario J.Sabatausko pasiūlymu. Galime pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui? Taigi pritarta, apsvarstėme abu straipsnius.
Dėl viso nutarimo projekto. Priėmimas. Kokių būtų nuomonių? Yra norinčių kalbėti dėl viso nutarimo projekto. Negaliu patenkinti visų norų, pirmiausia patenkinsiu norus tų, kurie nori kalbėti. V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man labai liūdna, kad gerbiamasis J.A.Riepšas nori palikti Aukščiausiąjį Teismą. Teisinėje visuomenėje gerbiamasis J.A.Riepšas, kuris dirba teismuose jau 20 metų, yra labai gerai žinomas. Jeigu kuriam nors teisėjui reikėdavo spręsti vieną ar kitą teisinį rebusą, visą laiką žino, kad Aukščiausiajame Teisme, Baudžiamųjų bylų skyriuje yra gerbiamasis J.A.Riepšas, ir jam paskambinęs visada gausi teisingą, aiškų ir kvalifikuotą atsakymą.
Man taip pat paskutiniais metais teko dirbti su Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku gerbiamuoju J.A.Riepšu tobulinant Baudžiamojo proceso kodeksą. Jam vadovaujant buvo parengtos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, daug pataisų, ir šios pataisos praeitoje sesijoje buvo priimtos iš esmės be pataisymų. Man labai gaila, kad toks žmogus, kuris galėtų dar ne vienus metus kvalifikuotai, atsakingai, puikiai dirbti šį darbą, palieka teismą. Iš tiesų man nekyla ranka balsuoti už jį. Bet aš norėčiau, kad mes jam padėkotume už gerą, sąžiningą, puikų darbą einant teisėjo pareigas ne tik Aukščiausiajame Teisme. Ačiū jums, gerbiamasis Riepšai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamasis J.Sabatauskas. Ruošiasi V.Simulikas. Labai noriu atsiprašyti Valerijaus, kad susimaišė vietos. Aš manau, kad jūs nesupyksite. J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Aš norėjau tik pritarti. Tikrai apgailestauju, kad šie abu teisėjai rengiasi išeiti iš Aukščiausiojo Teismo, nes tokios kvalifikacijos, tokios erudicijos žmonių Lietuvoje niekada nebus per daug. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju Juliui. Gerbiamasis Valerijus.
V.SIMULIK. (NSF) Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų pritardamas kolegoms, ką jau paminėjo, kadangi esu truputį jaunesnis, bet turime informacijos, kad gerbiamieji teisėjai iš tikrųjų yra aukščiausios kvalifikacijos specialistai, manau, kad Prezidentas turi tokią teisę teikti teikimą. Mes jį turėtume jį palaikyti. O pritardamas kolegai ponui V.Čepui galiu pasakyti, kad, priimant teisėjus, sprendžiant dėl paskyrimo, reikia išklausyti ypač daug argumentų už ir prieš. Tai norėtume pasakyti Prezidento atstovams. O šiuo atveju buvo galima raštu pateikti apie mūsų gerbiamųjų teisėjų pasiekimus ir nuopelnus.
PIRMININKAS. Dėkoju visiems už gerus atsiliepimus apie mūsų teisėją. Mes norime paprašyti gerbiamųjų teisėjų neskubėti, priėmus nutarimą, išvykti iš šios salės. Mes taip pat norėsime pasakyti keletą žodžių viso Seimo vardu, nors ir taip jau buvo pasakyta daug pagyrų.
Gerbiamieji kolegos, dėl priėmimo. Noriu paprašyti visus užsiregistruoti ir balsuoti. Iš pradžių registruojamės. Prašom registruotis, kolegos. Vyksta registracija.
Užsiregistravo 94 Seimo nairai. Priėmimo metu noriu konstatuoti ir dar kartą priminti, kad svarstymo metu mes pritarėme nutarimo 2 straipsniui, kuriame teigiama, kad nutarimas įsigalioja nuo 2007 m. rugsėjo 24 d. Svarstymo stadijos metu jūs visi pritarėte. Tai dar kartą noriu priminti.
Dabar visus kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume nutarimą, kurio Nr.XP-2513, „Dėl J.A.Riepšo atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo, šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų“.
Balsavimo rezultatai: už – 82, prieš – 2, susilaikė 7. Taigi nutarimo projektui yra pritarta.
Kitas nutarimo projektas Nr.XP-2514 – Seimo nutarimo „Dėl T.Staugaitienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas. Kviečiu į tribūną Respublikos Prezidento patarėją gerbiamąją Aušrą Rauličkytę. Prašom. Dešinysis mikrofonas. Gerbiamais Pauža, prašom.
B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš trečią kartą registruojuosi, niekaip nepavyksta užsiregistruoti ir negalėjau balsuoti. Taigi aš…
PIRMININKAS. Jūsų balsas už, taip?
B.PAUŽA. Nežinau, čia nerodo.
PIRMININKAS. Aš manau, kad girdi visi – tiek techniniai darbuotojai, tiek mes girdime, gerbiamasis…
B.PAUŽA. Aš balsavau už.
PIRMININKAS. Taip, jūsų balsas už. Noriu paprašyti techninių darbuotojų galbūt pažiūrėti, kodėl neveikia gerbiamojo B.Paužos prietaisai, technika… aparatas. (Balsai salėje) Gerbiamasis J.Karosas mane pataisė – aparatas.
Gerbiamoji patarėja, prašom pateikti nutrimo projektą.
A.RAULIČKYTĖ. Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 2 punktu bei atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, 2007 m. rugsėjo 12 d. dekretu Nr.1K-1099 teikia Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Teodorą Staugaitienę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, sulaukus įstatymo nustatyto pensinio amžiaus.
Teodora Staugaitienė gimė 1945 metais. Teisėja pradėjo dirbti 1970 metais ir iki 1979 metų dirbo Vilniaus rajono teismo teisėja. 1979–1982 metais dirbo to paties teismo pirmininke, 1982–1993 metais – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, o nuo 1993 iki 2002 m. – Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėja, nuo 2002 m. spalio mėn. – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja. Gerbiamoji Teodora Staugaitienė taip pat yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato narė ir nuo 2003 m. kovo mėn. iki 2004 m. spalio mėnesio buvo Teisėjų atrankos komisijos pirmininkė. Ji yra apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. Taip pat galiu pakartoti, kad Teisėjų taryba kreipėsi į Prezidentą, siūlydama apdovanoti gerbiamąją teisėją valstybės apdovanojimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia J.Veselka. Ruošiasi E.Klumbys. Prašom. Gerbiamojo J.Veselkos, aš taip suprantu, nėra salėje. Taigi klausia E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų mes matome neeilinę situaciją, kai du Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie dar turi galimybę dirbti, išeina iš Aukščiausiojo Teismo motyvuodami, kad sulaukė pensinio amžiaus. Sakykite, ar jums neatrodo, kad tai liudija Aukščiausiajame Teisme susiklosčiusią nenormalią padėtį dėl tos jau gana senokai vykstančios Prezidento Valdo Adamkaus ir Aukščiausiojo Teismo konfrontacijos.
A.RAULIČKYTĖ. Tikrai neatrodo. Galėčiau atsakyti, kad teismų situacija yra labai bloga. Kiekviename Teisėjų tarybos posėdyje yra svarstomas teisėjų išėjimo iš teismų klausimas. Apygardos teismų teisėjai laimi konkursus notaro pareigoms eiti ir be jokių svarstymų palieka teisėjo pareigas. Aukščiausios kvalifikacijos teisėjai nuolat palieka teismus, nes darbo sąlygos, atlyginimas… ir visuomenės spaudimas yra toks didelis, kad jie neatlaiko įtampos. Tai yra didžiulė problema. Teisėjų taryba jau yra įsirašiusi į kito posėdžio, kuris vyks spalio mėnesio pradžioje, darbotvarkę klausimą, ką daryti ir kokių priemonių imtis, nes tas masinis teisėjų išėjimas iš tikrųjų kelia grėsmę visam teisingumo sistemos egzistavimui.
Kalbėdama apie konkrečius teisėjus, galiu užtikrinti, kad įstatyme yra numatytos visos priemonės. Teisėjų tarybos funkcija buvo įsitikinti, gavus teisėjų prašymus, kad teisėjai išeina tikrai savo noru, kad tikrai nėra jokio spaudimo, kad tikrai nėra jokių aplinkybių, kurios skatintų juos… kad tai būtų jų valia ir nebūtų kokių nors kitų aplinkybių. Teisėjų tarybą teisėjai tikrai įtikino, kad tai yra jų pačių apsisprendimas ir niekas tam jokios įtakos neturėjo.
PIRMININKAS. Dėkoju Prezidento patarėjai gerbiamajai A.Rauličkytei už atsakymą į klausimus. Dėkoju jums.
Gerbiamieji kolegos, kokių būtų pasiūlymų dėl nutarimo pateikimo? Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galime sutarti bendru sutarimu.
Svarstymas. Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 2 straipsnio. 2 straipsnis yra panašus į pirmojo nutarimo – taip pat yra siūloma (siūlo Seimo narys J.Sabatauskas), kad nutarimas įsigaliotų nuo 2007 m. rugsėjo 24 d. Kokių būtų pasiūlymų dėl datos? Nėra? Galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Čia galbūt užsirašė dėl motyvų, taip? Dėl priėmimo. Dėl motyvų. Norite kalbėti, taip? Nori kalbėti E.Klumbys ir V.Žiemelis. Diskusijoje? Svarstant? Taip. Tada dabar ne priėmimas. Po svarstymo jūs norite kalbėti. Prašom E.Klumbys. Priėmimo metu jūs kalbėsite. Prašom. Jūs kalbėsite savo vardu, ar ne?
E.KLUMBYS. Tautos.
PIRMININKAS. Tautos. Iki 5 minučių.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, tikrai turime neeilinę situaciją, kai du Aukščiausiojo Teismo teisėjai savo valia, savo apsisprendimu išeina iš Aukščiausiojo Teismo. Vis dėlto Aukščiausiasis Teismas yra pati aukščiausia mūsų teisinė institucija, labiausiai patyrusi, ir kai žmonės išeina iš tokio darbo, matyt, tai liudija, kad kažkas yra ne taip. Man, žinoma, sunku kalbėti, aš nežinau jų motyvų. Aš noriu pabrėžti, kad gerbiamoji T.Staugaitienė turi didelę darbo Konstituciniame Teisme patirtį. Gerbiamasis J.Riepšas labai patyręs baudžiamosios teisės specialistas ir aš turiu teisę pasakyti, kad, mano manymu, ko gero, tai liudija apie tą blogą situaciją, kuri susidarė dėl konfrontacijos tarp Prezidento Valdo Adamkaus ir Aukščiausiojo Teismo. Tikriausiai visi pamename istoriškai… Prezidento ataką prieš Aukščiausiąjį Teismą, konfrontaciją su Aukščiausiojo Teismo pirmininku, tai iš tikrųjų, matyt, davė neigiamų rezultatų ir štai jie dabar po truputį lenda į išorę. Prezidentas, užuot ramiai tvarkęsis, kaip jam suteikia teisę Konstitucija su teismine valdžia… deja, yra daroma daugiau netvarkos ir štai mes turime tą rezultatą.
Aš apgailestauju, kad mes turime priimti šiuos sprendimus, mes jų negalime nepriimti. Tai yra žmonių apsisprendimo teisė. Aš noriu gerbiamiesiems teisėjams palinkėti sėkmės tolesniame darbe, o prezidentūros atstovams labai rimtai pagalvoti apie tą situaciją, kuri klostosi Aukščiausiajame Teisme. Manau, kad prezidentūra turi labai rimtai pagalvoti apie savo, sakysim, santykių pakeitimą su Aukščiausiuoju Teismu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju E.Klumbiui už išsakytą nuomonę. Gerbiamieji kolegos, svarstymą… (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis P.Gražulis. Prašom, Petrai.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, mes visi keliam tą patį klausimą. Mes kažkodėl turime balsuoti. Yra pateiktas nutarimo projektas atleisti du teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus, pakvieskime juos į tribūną, tegu atsako Seimo nariams į klausimus, paaiškina motyvus, kodėl vis dėlto jie pasitraukia iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų? Priešingu atveju neturime teisės balsuoti ir atleisti iš teisėjų. Kas per demokratinė valstybė esame, jeigu Aukščiausiojo Teismo teisėjai negali atsistoti ir išsakyti savo pozicijos? Aš reikalauju, kad jie ateitų į tribūną, paaiškintų savo motyvus ir atsakytų Seimo nariams į klausimus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, aš manau, kad yra Statutas, yra tam tikros procedūros, mes galime, aišku, numatyti papildomą scenarijų, pagal kurį galime ir pasikviesti teisėjus į tribūną, bet mes pradėjome nagrinėti klausimą, pagaliau pirmą nutarimą jau išnagrinėjom, einam prie antro ir dabar jums iškilo šitas klausimas. Aš nieko prieš ir, manau, visi kiti nieko prieš, kai kitas procedūras atliksim su kitais teisėjais, manau, galėsime prisiminti jūsų pasiūlymą ir pasirinkti tokį variantą. Bet dabar jau yra priėmimo stadija, svarstymą jau baigėme ir keisti visą šitą pristatymo tvarką, manau, yra netikslinga. Tam pritars ir mūsų kolegos. Gerbiamieji kolegos, galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu nutarimo projektui? (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Mielieji kolegos, priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra pasiūlymų, galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio, kurį pateikiau ir minėjau, kad jis įsigalioja nuo 2007 m. rugsėjo 24 d., taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti nėra. (Balsai salėje) Yra norinčių kalbėti dėl viso? (Balsai salėje) Sekundę, aš nematau monitoriuje, todėl aš negaliu paskelbti. Sekundę! Gerbiamasis Vidmantai, norite klausti? (Balsai salėje) Kalbėti. Gerai. Ponas Petrai, užsiregistruokite ir viskas bus įjungta. Įjungta jau, taip? Gerbiamasis V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš buvau užsiregistravęs, gal jūsų monitoriai nerodo, aš buvau užsiregistravęs kaip tik kalbėti dėl viso įstatymo projekto dėl priėmimo.
PIRMININKAS. Įgausim gerą sportinę formą, manau, ir viskas bus gerai.
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien mes sprendžiame nepaprastą klausimą – atleidžiame teisėją iš Aukščiausiojo Teismo, iš aukščiausios teisminės institucijos ir atleidžiame kompetentingą, kvalifikuotą teisėją. Pasižiūrėję į ją mes net vizualiai galime pasakyti, kad ši moteris gali dirbti ir dirbti. Argi jinai panaši į pensininkę? Tikrai ne. Aš siūlau nebalsuoti už jos atleidimą ir tada spręsim. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis P.Gražulis. Mes jau matome jus monitoriuje, matome, kad užsiregistravote. Gerbiamasis V.Čepas. Labai atsiprašau. Tuoj, Petrai, jums irgi bus suteikta galimybė. Prašom.
V.ČEPAS (LSDPF). Veltui jūs man suteikėte žodį, nes įtariu, kad P.Gražulis būtų geriau pakalbėjęs, emocingiau ir tikriausiai ta pačia tema. Aš tik noriu dar kartą priminti tai, ką aš kalbėjau, ką kiti kolegos sakė, kad vis dėlto žmonių, manau, aukščiausios kvalifikacijos žmonių atleidimas iš tų pareigų neturėtų būti toks standartinis ir paprastas. Nepagailėkime ateityje 5 minučių laiko, jeigu reikia, galime ir Statutą pakeisti, kuris nėra šventa karvė. Gal tada tikrai ir ta mūsų teisinė sistema bus labiau priartinta prie žmogaus, gal žmonės tada geriau supras tuos sprendimus, kuriuos priima teismas ir aukščiausia institucija – Aukščiausiasis Teismas, gal tada Lietuvoje nebus atiminėjami iš motinų vaikai, kaip dabar. Motina moteris teisėja atima iš kitos lietuvės moters vaiką ir aiškina, ko tu jaudiniesi, juk vaikas išvažiuos pas tėvą į Vokietiją. Galų gale teisėjams galioja ne tik teisinės, bet ir moralinės normos. Aš tikiu, kad dabar mūsų atleidžiama teisėja nėra pažeidusi tokių etinių dalykų, bet ateityje dar kartą prašau Seimo Pirmininko pavaduotoją, kad tokie dalykai būtų svarstomi rimtai, žmogiškai ir šiltai. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nėra teisėjų asmens sargybinis, jeigu jis čia atėjo, jis turėtų ir kalbėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju V.Čepui. Gerbiamasis P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad mes visi kalbame vienodai. Štai Aukščiausiojo Teismo teisėja. Kažin ar yra mūsų valstybėje aukštesnis pareigūnas, kuris vykdo teisingumą, ir jų sprendimai nėra skundžiami. Šiandien mes vykdome procedūrą su jais net nepasikalbėję, nežinome jokios motyvacijos. Atėjo Prezidento atstovai, pristatė. Manyčiau, turėtų būti tokia tvarka kaip ir priėmimo. Turi būti susitikimas su frakcijomis, turim išklausyti, turi patys ateiti į tribūną ir paaiškinti savo motyvus, mes negalime būti kaip alaviniai kareivėliai – atėjo Prezidento atstovas ir keliam visi rankas. Tie, kurie truputį save gerbiam ir tuo labiau aš girdžiu nuomonę, kad šitie teisėjai yra aukštos kvalifikacijos ir be galo dori ir sąžiningi žmonės. Šiandien teismais mažai pasitikima, ir mes tokius žmones atleisime visiškai neįsigilinę, kodėl jie atsistatydina, o gal ir yra ta problema, kad Aukščiausiasis Teismas… mes matome iš šiandien Prezidento pateikto įstatymo, kad teisingumas yra vienas, t. y. Administracinio teismo teisingumas, ir užuot sujungus ir padarius bendrą teismų sistemą, kad visi skundai galėtų patekti į Aukščiausiąjį Teismą ir ten būtų nagrinėjami, o ne kažkokios atskiros teisinės sistemos, to visiškai nedaroma. Galbūt daromas jiems spaudimas, kad šitie teisėjai atsistatydintų, išeitų ir vietoj jų būtų paskirti kažkokie paklusnūs teisėjai. Todėl aš prašau Seimo narių, kurie save gerbia, nebalsuoti, susilaikyti, kol neišsiaiškinsime tikrųjų motyvų, dėl kokių priežasčių jie palieka savo darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš manau, kad ir vieni, ir kiti teisūs, Statutą galima ir pakoreguoti, ir šilčiau sutikti naujus teisėjus, t. y. patenkinti Prezidento prašymą atleisti teisėjus. Šilumos galbūt visur mums trūksta. Pasistengsime pasitaisyti, manau, visi.
Gerbiamieji kolegos, kalbėjo, išreiškė savo motyvus dėl priėmimo gerbiamasis P.Gražulis, gerbiamasis V.Čepas ir kiti mūsų Seimo nariai. Gerbiamasis R.Dagys dar. Atsiprašau, nepamačiau. Gerbiamasis R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų turbūt nežinau tikrųjų motyvų, dėl ko atsistatydina vienas ar kitas teisėjas. Bet man visiškai nepatinka procedūra, per kurią mes paskubom kalbam ir sprendžiam Aukščiausiojo Teismo personalinius klausimus. Ne vienas iš mūsų susidūrė, nuolat bendraujame, gauname žmonių skundų ir panašiai, matome, kas dedasi teismų sistemoje. Vienintelė institucija, kuri dalyvauja skiriant ir atleidžiant teisėjus, yra Seimas. Mes sprendžiame pagreitintu būdu, nemėgindami įsigilinti nei į priežastis, nei kas ten vyksta, nei dėl ko tai vyksta, o taip leidžiame ir leidžiame. Statutas mums tikrai netrukdo tą procedūrą pratęsti ir išsiaiškinti visus motyvus, nes jeigu mes toliau plauksime pasroviui, niekada nieko nepakeisime. Todėl aš manau, kad mes neturėtume pritarti jokiems sprendimams, kol neišsiaiškinsime tikrųjų priežasčių ir kas vyksta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš manau, nėra problemų, jeigu jūs norite išgirsti iš gerbiamųjų teisėjų, kodėl jie išeina, jų motyvus. Aš manau, mes galime dabar paklausti ir nenusižengsime Statutui. Jeigu yra toks pageidavimas, mes įjungsime šoninius mikrofonus ir jie jums atsakys. Jeigu gerbiamieji teisėjai sutinka? Aš manau, jie sutinka, jie pasakys savo motyvus, dėl ko jie išeina. Pirmosios noriu paklausti Teodoros Staugaitienės. Prašom.
T.STAUGAITIENĖ. Aš atsiprašau, dėmesį buvau nukreipusi truputėlį kitur. Dabar turiu pasiūlymą kalbėti, ar galiu nekalbėti?
PIRMININKAS. Jūsų klausia gerbiamieji Seimo nariai, ir ne vienas klausia, jūsų motyvai, kodėl išeinate?
T.STAUGAITIENĖ. Aš, kaip teisininkė, pradėčiau kalbėti ne nuo motyvų, o nuo pagrindo. Konstitucijoje ir Teismų įstatyme yra pakartojimas pagrindų, kuriems esant Aukščiausiojo Teismo teisėjas atleidžiamas iš pareigų. Taigi vienas iš pagrindų yra objektyvus – sulaukus pensinio amžiaus. Aš gaunu pensiją, turiu dokumentą, vadinasi, objektyvus veiksnys iš tikrųjų yra. Kai jis yra, žinoma, tik teisėjas gali pasirinkti, gali nuspręsti, ar jis nori, ar nenori, kad būtų atleistas tuo pagrindu ir nuo kada, nes niekas kitas tuo pagrindu vietoj teisėjo negali nuspręsti. Aš sveiku protu, laisva valia iš tikrųjų pasirinkau šią galimybę. Turiu teisę dirbti teisėja iki 65 metų amžiaus, bet pagal įstatymą turiu teisę kurį laiką pabūti ir pensininke. Taigi pasirinkau tą galimybę.
O motyvų, kurie paskatino taip apsispręsti, žinoma, yra, gal ir ne vienas, jie atsiranda ne per vieną dieną, kaupiasi, galvoji, motyvuoji, matai savo vietą visoje mūsų teisminėje sistemoje, savo gebėjimus. Vienu žodžiu, vienas prie kito… Dabar aš labai gerai jaučiuosi, šiandien laisva valia jums visa tai dėstau. Jeigu balsuosite už mano atleidimą, nei teisinės, nei kokios kitos klaidos nepadarysite. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju T.Staugaitienei. Noriu paprašyti kalbėti Joną Algirdą Riepšą. Prašom.
J.A.RIEPŠAS. Aš taip pat galiu patvirtinti, kad pareiškimą parašiau savo valia, gerai apgalvojęs, sąmoningai. Be to, mano yra šiek tiek ankstesnis išėjimas į pensiją, dar buvo galima dirbti. Man galima dirbti iki 70 metų, t. y. iki spalio 10 dienos. Tačiau aš, kaip matote, išeinu keletu savaičių anksčiau. Čia esminio dalyko nėra, tik gali kilti klausimėlis, kodėl tiek anksčiau, kodėl tas kelias savaites. Priežastys tokios, taip paaiškinčiau.
Teisėjai, po vasaros nuo rugsėjo 1 d. susirinkę, pradeda dirbti konkretų darbą. Rugsėjo mėnesį jau suplanuojami darbai ir pradedami vykdyti. Aš nenoriu tokio amžiaus skyriaus pirmininkas trukdyti jaunesniems teisėjams iš pat pradžių tinkamai susiplanuoti darbą pusmečiui ir tinkamai pradėti dirbti. O jeigu tęsčiau, ateitų spalio mėnuo, kol bus persigrupavimas, dar ir lapkričio mėnuo, toks darbas gali būti nelabai tinkamas. Be to, po vasaros nelabai norisi dirbti, atvirai kalbant. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamiesiems teisėjams. Mielieji kolegos, motyvai ir pagrindas, kodėl teisėjai išeina iš šių pareigų, buvo išdėstyti. Noriu jūsų paprašyti, priėmimo stadija, užsiregistruoti ir balsuoti. Kas už tai, kad palaikytume šį nutarimo projektą? Vyksta registracija, visus kolegas kviečiu registruotis, o paskui balsavimas.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 93 Seimo nariai. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nutarimo „Dėl T.Staugaitienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektui Nr.XP-2514(2), prašom balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 67, prieš – 7, susilaikė 12. Nutarimo projektas yra priimtas. Mielieji teisėjai, leiskite Lietuvos Respublikos Seimo vardu padėkoti už jūsų nuoširdų ir kokybišką darbą ir palinkėti jums visokeriopos sėkmės jūsų tolimesnėje veikloje. Telydi sėkmė jūsų visus siekius ir darbus. Labai jums ačiū. Norime įteikti jums gėlių nuo viso Seimo. (Plojimai)
Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti D.Gasiūnienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr.XP-2515. Kviečiu į tribūną Respublikos Prezidento patarėją gerbiamąją Aušrą Rauličkytę. Pateikimas. Prašom.
A.RAULIČKYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 3 ir 5 dalimis bei atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, 2007 m. rugsėjo 12 d. dekretu Nr.1K-1100 teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Danutės Gasiūnienės skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėja.
D.Gasiūnienė gimė 1956 metais. 1979 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir įgijo teisininko kvalifikaciją. 1989–1991 m. ji dirbo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Darbo teisės katedros vyr. laborante, nuo 1980 m. iki 1996 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Darbo teisės katedros dėstytojo asistente, nuo 1991 m. iki 1993 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto neakivaizdinio skyriaus metodininke, nuo 1993 m. iki 1996 m. – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ministro padėjėja, Personalo skyriaus viršininke. Nuo 1996 m. tapo teisėja, iki 2001 dirbo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėja, o nuo 2001 m. gegužės mėnesio iki šiol dirba Vilniaus apygardos teismo teisėja.
Gerbiamąją D.Gasiūnienę atrankos komisija pagal reitingą išrinko pirmąja. Apeliacinio teismo teisėjai, kurie nustatė kandidatų reitingą, ją taip pat išrinko pirmąja. Teisėjų taryba patarė Prezidentui kreiptis į Seimą dėl pritarimo skirti ją Apeliacinio teismo teisėja. Bet kadangi po to paaiškėjo informacija apie jos tolimą giminystę su Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku gerbiamuoju Artūru Driuku, Prezidentas atšaukė dekretą ir dar kartą kreipėsi į Teisėjų tarybą, kad ji įvertintų šią aplinkybę, ar nebuvo pažeista atrankos procedūra, ar ši giminystė netrukdys teisėjai vykdyti pareigų. Teisėjų taryba dar kartą apsvarstė klausimą, nusprendė, kad visos šios aplinkybės netrukdys teisėjai vykdyti pareigų, ir patarė Prezidentui, kad teisėja būtų skiriama Apeliacinio teismo teisėja. Remdamasis šiuo patarimu Prezidentas ir kreipiasi į Seimą siūlydamas pritarti skirti D.Gasiūninę Apeliacinio teismo teisėja.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji Prezidento patarėja. Mielieji kolegos, noriu priminti procedūrą. Patarėjas pristatė kandidatą, suteiksime 10 minčių prisistatyti kandidatui, paskui bus Seimo narių klausimai iki 15 minučių. Yra sudarytas grafikas, kada mes turėsime galimybę su pretendentu susitikti frakcijose. Frakcijos yra numačiusios laiką ir grafikas patvirtintas.
Taigi norėčiau pakviesti į tribūną gerbiamąją D.Gasiūnienę.
D.GASIŪNIENĖ. Laba diena, posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Prezidento atstovė gana išsamiai papasakojo mano biografiją, nieko papildyti ir pridėti negaliu. Taupydama jūsų brangų laiką, esu pasiryžusi atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu jūsų klausti. Pirmasis klausia J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (MSG). Gerbiamoji pretendente, klausimas būtų paprastas. Kaip žinote, teismų autoritetas palyginti blogas. Aš suprantu įvairias priežastis. Ar galėtumėte trumpai įvardyti, kodėl toks žemas pasitikėjimas teismais ir ką reikėtų daryti politikams (gal keisti įstatymus?), kad tas pasitikėjimas teismais nebūtų toks žemas kaip ir Seimu?
D.GASIŪNIENĖ. Manyčiau, kad statistiniai duomenys arba teismų reitingai, atspindintys visuomenės poziciją, iš tikrųjų objektyviai negali pasakyti, kad teismų autoritetas arba reitingas yra žemas. Nereikėtų pamiršti, kad teismas yra tokia institucija, iš kurios vienas iš asmenų, kurių byla buvo nagrinėjama, išeina nepatenkintas. Taigi galima sakyti, 50% visada bus nepatenkinti teismais. Galimybių ir ribų tobulinti teismų sistemą arba gerinti teismų autoritetą, žinoma, yra tiek pačioje teismų sistemoje, tiek, be abejo, ir Seimo darbe. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega R.Ačas. Prašom.
R.AČAS (TTF). Gerbiamoji kandidate, pastaruoju metu čia buvo tiek daug spekuliuojama tais giminystės ryšiais su jūsų būsimo skyriaus pirmininku. Manau, tai nėra esminis dalykas, bet, jeigu ne paslaptis, gal galėtumėte įvardyti tuos giminystės ryšius? Piliečių santalkos pareiškimai, manau, yra spaudimas, kad jūs atsisakytumėte arba kad būtų priimtas kitas sprendimas? Ačiū.
D.GASIŪNIENĖ. Įvardyti tą giminystės ryšį, žinoma, galiu. Mūsų giminystės ryšys yra tolimas. Aš teisėjui A.Driukui esu antros eilės dukterėčia, arba jis yra mano antros eilės dėdė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamoji pretendente, jūs atsakėte į visus norinčių paklausti Seimo narių klausimus. Dėkoju jums.
D.GASIŪNIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Dar kartą noriu priminti visiem kolegoms, kad yra grafikas, bus galimybė susitikti frakcijose ir papildomai paklausti pretendentės.
Dėl komitetų po pateikimo. Siūlomi komitetai. Pagrindiniu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo komiteto nėra. Kokių būtų nuomonių dėl komitetų? Nėra pasiūlymų. Galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Siūloma svarstyti rugsėjo 25 dieną. Atsiprašau, mane pataiso, kad svarstysime 27 dieną. Galime pritarti svarstymo datai bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas 2-4 – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo“ projektas Nr.XP-2521. Pranešėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V.Domarkas. Prašom.
V.DOMARKAS (VLPDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais. Pati komisija yra atskaitinga Seimui. Noriu priminti, kad komisiją sudaro 12 narių, iš kurių 2 skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas, 4 narius skiria ir atleidžia Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, 4 narius – Ministras Pirmininkas kultūros ministro teikimu ir 2 narius renka ir atšaukia visuomeninės organizacijos. Noriu priminti, kad komisijai vadovauja pirmininkas, o pirmininką Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu iš komisijos narių dvejiems metams skiria ir atleidžia Seimas. Komisijos pirmininko kandidatūrą Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui teikia pati komisija.
2007 m. gegužės 30 d. komitetas sušaukė komisiją į pirmąjį posėdį, kuriame įvyko komisijos pirmininko rinkimai. 6 balsus surinkęs Zenonas Baubonis buvo pateiktas komitetui kaip kandidatas į komisijos pirmininkus. Komitetas kelis posėdžius nagrinėjo šią kandidatūrą. 2007 m. liepos 2 d. komitetas dar kartą svarstė Z.Baubonio kandidatūrą į komisijos pirmininkus. Komisijos posėdyje buvo nuspręsta neteikti Seimui Z.Baubonio kandidatūros į Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkus. Komisija buvo įpareigota dar kartą iki rugsėjo 10 d. pakartotinai teikti komitetui svarstyti komisijos pirmininko kandidatūrą. Rugsėjo 6 d. Valstybinė paveldo…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, noriu paprašyti nutraukti jūsų pranešimą, nes vienas iš svarbesnių šios dienos darbotvarkės klausimų yra Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pagerbimas Lietuvos Respublikos Seime. Man atrodo, mes pratęsime tą procedūrą po to, kai pabendrausime su mūsų krepšininkais, kurie tapo 2007 m. Europos krepšinio čempionato bronzos medalių laimėtojais. Pasitikime, gerbiamieji kolegos, juos. (Plojimai) Noriu priminti, kad pas mus šiandien svečiuose departamento direktorius gerbiamasis Algirdas Raslanas, Olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas ponas Vladas Garastas, visa krepšinio rinktinė, kurią pristatysime, treneriai Rimas Kurtinaitis ir Ramūnas Butautas, Virginijus Mikalauskas ir jį lydintis personalas, kuris įdėjo daug pastangų, kad Lietuva laimėtų bronzos medalius. (Plojimai)
V.MUNTIANAS. Mielieji mūsų nuostabūs, puikūs Lietuvos krepšininkai! Mes, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, džiaugiamės galėdami šiandieną jus pasveikinti su nuostabia pergale Europos čempionate. Kartu norime padėkoti jums už tai, kad turėjome galimybę pasidžiaugti ir patyrėme daug malonumo akimirkų, taip pat ir jaudulio prie televizijos ekranų žiūrėdami, stebėdami Europos čempionatą.
Jūs atrodėte labai įspūdingai čempionate, ir ne tiktai savo ūgiu, savo galybe, bet ir, svarbiausia, dvasine stiprybe, kas labiausiai ir imponavo mums visiems. Mes esame dėkingi jums už tai ir džiaugiamės jūsų pergalėm, džiaugiamės tuo, kad jūs labai gražiai atstovavote mūsų tautai. Kitą kartą netgi pavydas imdavo, nes ir mes esame tautos atstovai ir norėtume pelnyti tokią didžiulę tautos pagarbą ir meilę, kokia atiteko jums pelnytai už jūsų pergales. Norime pasveikinti jus su tais laimėjimais.
Norime palinkėti, kad ateities jūsų žingsniai kitąmet taip pat būtų vainikuoti pergalėm, kad mes taip pat galėtume pasidžiaugti olimpiniais medaliais. Norime kaip padėkos ženklą įteikti mūsų tradicines padėkas kiekvienam iš jūsų, o pirmam – gerbiamajam R.Butautui. (Plojimai)
Gerbiamieji, aš perskaitysiu padėkos turinį. Visos tos padėkos bus panašios. „Lietuvos krepšinio istorijos metraštyje atsirado naujas garbingas įrašas – 2007 metų Europos čempionate Lietuvos krepšininkai laimėjo bronzos medalius. Krepšinis – tai Lietuvos žmonių meilė, viltis ir paguoda. Stebėdami čempionato kovas, lietuviai pasijuto esantys pranašesni už daugelį Europos senbuvių. Jūsų atkaklus darbas, talentas, stipri valia laimėti, pasiryžimas garsinti Lietuvos vardą įvertintas Europos medaliu. Mes didžiuojamės jumis ir laukiame naujų pergalių Europoje, pasaulyje, olimpiadose. To linki visi jūsų gerbėjai, to linki visa Lietuva“. Lietuvos Respublikos Seimo vardu pasirašo Seimo Pirmininkas. Sveikiname Ramūną… (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamajam Rimui Kurtinaičiui. (Plojimai) Treneriui gerbiamajam Robertui Kuncaičiui. (Plojimai) Gerbiamajam Ramūnui Šiškauskui. (Plojimai) Gerbiamajam Šarūnui Jasikevičiui. (Plojimai) Gerbiamajam Darjušui Lavrinovičiui. (Plojimai)
V.MUNTIANAS. Gerbiamieji, Darjušui dviguba padėka – ir už tai, kad sužaidė čempionate, ir už tai, ką padarė namuose. (Juokas salėje, plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamajam Kšyštofui Lavrinovičiui. (Plojimai) Gerbiamajam Jonui Mačiuliui. (Plojimai) Gerbiamajam Dariui Songailai. (Plojimai) Gerbiamajam Simui Jasaičiui. (Plojimai) Gerbiamajam Giedriui Gustui. (Plojimai) Gerbiamajam Rimantui Kaukėnui. (Plojimai) Gerbiamajam Linui Kleizai. (Plojimai) Gerbiamajam Robertui Javtokui. (Plojimai) Gerbiamajam Pauliui Jankūnui. (Plojimai)
Mielieji kolegos, dėkoju Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui už įteiktus apdovanojimus. Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas gerbiamasis Vladas Garastas nekantrauja ir veržiasi į tribūną. Aš manau, kad jūs nieko prieš, kad mūsų darbotvarkėje būtų šis nenumatytas pranešimas. Prašom, gerbiamasis treneri. (Plojimai)
O dabar, prieš suteikdami žodį V.Garastui, pagerbsime Lietuvos Respublikos rinktinės krepšininkų žmonas, ir kancleris su kolegom atliks šią misiją. (Plojimai)
Taigi kalbės Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas gerbiamasis V.Garastas. Prašom. (Plojimai)
V.GARASTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar jūs dar turite klausimų? Jeigu ne, ačiū už pagerbimą, o mes jums – šių puikių vyrų nuotrauką. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kalbės rinktinės kapitonas gerbiamasis R.Šiškauskas. Prašom. (Plojimai)
R.ŠIŠKAUSKAS. Aš taip pat norėčiau padėkoti visos komandos ir vadovų vardu už palaikymą, už parodytą dėmesį ir norėčiau įteikti šiuos simbolinius rinktinės marškinėlius su visos komandos parašais. (Plojimai)
PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas mielus mūsų krepšininkus kviečia vyno taurei, jeigu kvietimas dar galioja. (Balsai salėje)
V.MUNTIANAS. Labai ačiū. Provokacija tikrai pavyko. Kviečiu visus vyno taurei ir noriu paprašyti. Eidamas čia Simas Jasaitis labai gražiai dainavo, ką daryti. Jeigu galima, čia ar vėliau ten, kavinėje. (Juokas salėje, plojimai) Dėkojame visiems ir kviečiame į Seimo kavinę vyno taurės.
PIRMININKAS. Aišku. Krepšininkus pakvietė vyno taurės, mūsų niekas nepakvietė. Nežinau, kaip Seimo Pirmininkas… Jeigu dešimt minučių mes padarytume pertrauką, jūs galit… Ne? (Balsai salėje) Tęsiam posėdį, taip? Gerai, tęsiam posėdį. Tęsiam posėdį, mielieji kolegos. Kviečiu jus užimti vietas. Visi darbingai nusiteikę, džiaugiuosi, toliau vykdysim darbotvarkę. Kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką gerbiamąjį V.Domarką. Atleiskit, gerbiamasis pirmininke, tikriausiai niekada nebuvo tokios rimtos priežasties nutraukti jūsų pranešimą, svarbią kalbą. Prašom.
V.DOMARKAS (VLPDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad su mano teikiama kandidatūra iš tikrųjų bus arba labai gerai, arba labai blogai, nes Kultūros paveldo komisijos rinkimuose gerbiamasis Jonas Glemža buvo išrinktas iš antro karto. Man klausimą pateikti irgi pavyks, jaučiu, tiktai iš antro karto. Taigi tęsiu.
Jeigu prisimenate tai, ką kalbėjau pirmojoje dalyje, tai rugsėjo 6 d. komisija susirinko į antrą posėdį, kurio metu surengė pirmininko rinkimus. Dešimties balsų dauguma komisija nusprendė teikti Jono Glemžos kandidatūrą į komisijos pirmininkus. Rugsėjo 12 d. komitetas apsvarstė komisijos pateiktą kandidatūrą. Komitetas nusprendė pritarti J.Glemžos kandidatūrai į Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkus ir teikti Seimui svarstyti nutarimo projektą.
Antru klausimu komitetas įpareigojo Valstybinę kultūros paveldo komisiją iki 2007 m. gruodžio 1 d. pakeisti Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuostatus. Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuostatuose, be kitų pakeitimų, turi būti numatyta, kaip komisijos narys turi elgtis svarstant klausimą, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas. Taip pat komitetas prašo Valstybinės kultūros paveldo komisijos parengti ir teikti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui naują nuostatų dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių iš visuomeninių organizacijų rinkimo redakciją, kurioje būtų atsižvelgta į visuomeninių organizacijų, veikiančių kultūros paveldo apsaugos srityje, įvairovę.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Galite užimti savo vietą. Taigi, gerbiamieji kolegos, vėl primenu, ta pati procedūra, kaip ir prieš tai nagrinėjant nutarimo projektą. Kviesim į tribūną gerbiamąjį Joną Glemžą. Jis turi galimybę kalbėti iki 10 minučių, o mes turime galimybę iki 15 minučių jį klausinėti. Tuo pateikimas baigsis. Toliau vyks nutarimo svarstymas frakcijose. Gerbiamasis kandidatas prisistatys frakcijose ir frakcijos galės užduoti klausimus.
Taigi kalbės Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas, dabar galiu pasakyti – kandidatas į pirmininkus, gerbiamasis Jonas Glemža. Prašom.
J.GLEMŽA. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iki šiol aš dvi kadencijas buvau komisijos pirmininkas. Iki tol buvau išrinktas komisijos nariu nuo visuomeninių organizacijų. Komisijos nariu išbuvau ketverius metus, du kartus buvau perrinktas pirmininku ir pagal galiojantį įstatymą patvirtintas. Dabar yra siūloma trečiajai kadencijai.
Iš tikrųjų dabar komisija yra 50% atnaujinta: šeši seni nariai, šeši nauji nariai. Per pirmus rinkimus gegužės 30 d. nesiūliau savo kandidatūros ir nesibalotiravau. Rugsėjo mėnesį komisijos posėdyje irgi nesiūliau savo kandidatūros, bet komisijos nariai mane įtikino, įkalbėjo, kad sutikčiau balotiruotis. Kadangi didelės dalies komisijos narių buvau įtikintas balotiruotis, tai padariau tą gestą ir tam tikrą pasiaukojimą savo šeimai bei savo planams, tuo labiau kad komisijai liko tik pusantrų metų. Po pusantrų metų vėl turės būti keičiamas pirmininkas, nes vyksta rotacija. Kas dveji metai balsuojant turi būti pakeistas pirmininkas, kas ketveri metai – komisijos nariai.
Galėčiau pasakyti, kad sulaukiau nepaprastai didelio ažiotažo ir labai daug šmeižto bei melagysčių. Tai kartojasi kas dveji metai, kai vyksta pirmininko rinkimai. Vadinasi, kažkam labai rūpi užimti komisijos pirmininko postą, bent aš taip manau. Svarbiausia, kad labai daug neteisybės ir prasimanymų. Ypač mano adresu reklamuojamas daugiaaukštis pastatas Savanorių pr. 1, kad padėta verslininkams ir t. t. Galiu pasakyti: padariau vienintelę klaidą, kad stengiausi labai operatyviai atsakyti to meto Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkei poniai N.Steiblienei, kokią įtaką gali padaryti šitas pastatas Savanorių pr. 1. Likau teisus, kad iš Senamiesčio apatinės dalies tikrai jokios įtakos, bet padariau klaidą, kad jis tikrai matyti nuo Gedimino bokšto… ir ypač blogai matyt iš savivaldybės 20 aukšto. Tai, žinoma, man yra pamoka. Kitais atvejais tai yra tiesiog pritempti ir išsigalvoti dalykai, kurie mane žeidžia.
Aš visą gyvenimą atidaviau paveldosaugai. Spalio 1 d. bus 49 metai, kai aš dirbu paveldo apsaugos srityje. Žinau, kiek teko atiduoti jėgų, žinių ir t. t. Pagaliau ateidamas į komisiją ir komisijos pirmininkus atsistatydinau iš Dailės akademijos Paminklotvarkos katedros vedėjo pareigų. Esu ir vienas iš jos įkūrėjų. Teko atsisakyti ir kitų planų. Taigi aš iš tikrųjų atvira širdimi sutikau toliau kandidatuoti.
Dabar aš, kaip kandidatas (dar pasirašau ir kaip laikinai einantis pirmininko pareigas), galiu tik pasakyti, kad gyvenimas yra mokykla. Galbūt reikėtų daugiau remtis komisijos nariais ir ne tiktai kelti problemas. Mes kiekvienais metais pateikiame Seimui didelį paketą problemų. Mūsų komisijos ataskaitoms – ir 2005 metų, ir 2006 metų, paskutinė ataskaita patvirtinta liepos 4 dienos Seimo nutarimu – buvo pritarta ir kokių nors priekaištų mes neturėjom. Žinoma, negalima sustoti tame lygmenyje, kuriame esame, problemos keičiasi.
Kita vertus, esu labai nusiteikęs, kad mūsų komisija ne tik pateiktų problemas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, mes turim teisę ir Vyriausybei, ir Prezidento institucijai, bet kad mes taip pat nurodytume ir labai konkrečius žingsnius bei priemones, kaip galima tas problemas spręsti.
Baigiantis kadencijai, prieš tai buvusios sudėties komisija perdavė atnaujintos sudėties komisijai 18 problemų sąrašą ir tikimės… Naujosios sudėties komisija iš 18 dabar priėmė tik 6 problemas, kurias nagrinės ir bendrom jėgom bandys išspręsti.
Turbūt aš tiek savo kalba… Tiesa, galėčiau pasakyti, kad esu inžinierius architektas, profesorius, humanitarinių mokslų daktaras.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pretendentui. Taigi toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas gerbiamasis Č.Juršėnas. Prašom, perduodu jums pirmininkavimą.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Tęsiame posėdį. (J.Glemžai: Pirmininkų pasikeitimas nekeičia jūsų statuso.) Gerbiamieji kolegos, keli Seimo nariai nori paklausti. Pirmoji – V.Aleknaitė. Prašom, kolege. Jeigu jos nėra, – A.Kubilius. (Balsai salėje) Ne mano reikalas. Klausia tie, kurie yra salėje. A.Kubilius. Jeigu nėra, – V.Čepas. V.Čepas. (Balsai salėje) V.Čepas klausia.
V.ČEPAS (LSDPF). Aš taip greit nesitikėjau. Tokį rimtą pokalbį čia turėjau.
Gerbiamasis profesoriau, taip sakant, jūsų ir titulai aukšti, ir pareigos… Jūs nuo savęs į dešinę aukštyn žiūrėkit, aš jums ranka pamojuosiu. Ar girdit, profesoriau?
J.GLEMŽA. Girdžiu, girdžiu.
V.ČEPAS. Girdit. Vis dėlto jūsų padėtis šioje kuruojamoje ir nekuruojamoje veiklos srityje nėra labai gera. Aš turiu galvoje visų pirma tragišką Lietuvos dvarų situaciją. Ir ne tik dvarų, sakykim, atskirų paveldo objektų naikinimą, sunaikinimą, jau negrąžinamą sunaikinimą, gaisrus, ypač Vilniuje, kur medinė architektūra dingsta, amžinai dingsta iš mūsų gyvenimo. Aš suprantu, kad daugelio dalykų jūs negalite sureguliuoti. Vis dėlto kaip jūs numatote ateityje, koks būtų jūsų pagrindinis trečiosios kadencijos darbo akcentas, leitmotyvas, paradigma, gal taip pasakysiu? Ačiū.
J.GLEMŽA. Matote, mūsų institucija yra patariamoji ekspertinė. Vykdomoji institucija tiesiogiai įgyvendinant Nekilnojamojo kultūros paveldo ir Kilnojamųjų vertybių apsaugos įstatymus yra Kultūros ministerija, prie jos veikiantis Kultūros paveldo departamentas, kuris dešimtyje apskričių turi savo teritorinius padalinius. Labai gerai, kad pastaruoju metu ir Vyriausybė su Seimo parama… finansavimas… yra grąžinami darbuotojai, nes 1997 m. faktiškai buvo sumažinta 50% departamento darbuotojų ir panaikinta kontrolės tarnyba, jeigu kalbėtume apie kontrolės situaciją.
Kiek susiję su apskaitos dalykais, reikia pasakyti, kad Kultūros paveldo departamentas atsiskaito komisijai ir jai pateikia visus projektus dėl programų, kurioms realizuoti skiriamas valstybės finansavimas. Reikia pasakyti, kad departamente vyksta pertvarka į gerąją pusę. To rezultatas – nuo pereitų metų mes turime kultūros paveldo saugomų objektų apskaitą. Iki praėjusių metų vidurio net nebuvo suskaičiuota, ką Lietuva saugo valstybės lygmeniu ir ką saugo savivaldybės lygmeniu.
Dabar pagal naują įstatymą jums yra žinomas jungtinis registras. Faktiškai jau turime pereitų metų lapkričio 1 d. duomenis – suskaičiuota 16 tūkst. vertybių, aš tiesiog pateikiu tūkstančiais. Tai yra vietovės ir objektai.
Šiuo atveju norėčiau pasakyti, kad apsaugos prasme reikia turėti diferencijuotą vertinimą ir tam tikras diferencijuotas priemones.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Klausia kolega S.Pabedinskas. Ruošiasi J.Ramonas. Prašom.
S.PABEDINSKAS (VLPDF). Dėkoju. Gerbiamasis profesoriau, 58 ar 59 metus jūs dirbate šioje tarnyboje, ir vargu ar dar koks nors komisijos pirmininkas gali pasidžiaugti tokiu darbo stažu. Per pastaruosius metus Lietuvoje daug išsaugotų objektų, daug atstatyta, daug, sakykime, tiesiog labiau kontroliuoja valstybė. Kaip jūs manote, ar komisija pati sugeba arba komisijos darbas gali būti produktyvus kartu su vis didėjančiu statybininkų arba investuotojų noru plėstis tose teritorijose, kurios yra saugomos valstybės? Ar čia įmanoma surasti tą bendrą vardiklį, kad ir nauji pastatai augtų, ir kartu būtų išsaugoti senamiesčiai ne tik Vilniuje, Kaune, Kėdainiuose, bet ir kituose miestuose?
Ir paskutinis klausimas. Ar iš tikrųjų čia yra kokių nors politinių problemų, norima jus pakeisti, kad jūsų vietoje būtų kitas žmogus?
J.GLEMŽA. Galbūt ir taip. Aš galėčiau tik atsakyti, kad tarp paveldo apsaugos darbuotojų, ar dirbtų komisijoje, ar dirbtų Kultūros paveldo departamente, ar savivaldybėse, iš esmės yra dvi stovyklos. Viena stovykla – saugoti ir kuo daugiau drausti, kita stovykla, kuri turbūt atspindi Europos Tarybos Helsinkio deklaraciją dėl kultūros paveldo politinės svarbos XXI amžiaus pradžioje, kad paveldas būtų integruotas į dabartinį gyvenimą, t. y. reikia saugoti naudojant ir bandyti subalansuoti plėtrą kartu su paveldo išsaugojimu. Vienur pavyksta, kitur nepavyksta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Ramonas. Ruošiasi kolega V.Rinkevičius.
J.RAMONAS (LCSF). Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų jūs, atsakydamas į gerbiamojo S.Pabedinsko klausimą, kalbėjote apie tai, ką norėjau paklausti. Daug yra saugomos teritorijos, saugomų objektų, kurie kai kada, manau, ne dėl įstatymų netobulumo, o neretai dėl dirbančių žmonių ar užsispyrimo, ar nenoro, ar nesusipratimo nyksta, lieka nesutvarkyti ir t. t. Mano klausimas labai paprastas – kaip suderinti tą išsaugojimą su tuo, kad jie būtų pritaikyti prie mūsų gyvenimo realybės, kad mes galėtume juos naudoti ir jie nesunyktų?
J.GLEMŽA. Aš norėčiau pateikti tokią tezę: nuo ko priklauso mūsų Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimas? Pasakysiu taip – nuo valstybinių institucijų veiklos, paveldosaugos institucijų, nuo savivaldybių, taip pat nuo paveldo objektų šeimininkų, nuo jų supratimo ir aktyvaus dalyvavimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys V.Rinkevičius. Ruošiasi kolega V.Domarkas.
V.RINKEVIČIUS (VLPDF). Ačiū. Norėčiau tokio pat pobūdžio klausimą. Kartais dabar susidaro situacija, kai tas toks aklas, pernelyg biurokratiškas ir griežtas saugojimas priveda prie tų kultūros paveldo objektų naikinimo, griovimo. Kartais tie patys žmonės, kurie turėtų saugoti ir tą paveldą, prisideda, naikina tuos objektus. Tokie griežti įvairūs reikalavimai nelabai vykdomi, ir tiesiog paverčia tą objektą griuvena. Yra ne vienas toks atvejis.
Dabar norėčiau pakalbėti apie Biržų pilį. Tai yra unikalus Lietuvos objektas, turizmo objektas ir paveldo objektas, čia rengiami įvairūs renginiai. Biržų pilyje yra muziejus ir t. t. KVAD’o specialistai draudžia organizuoti pilies teritorijoje, pavyzdžiui, viešąjį maitinimą. Susirenka tūkstantis žmonių, ir jeigu nori atsigerti stiklinę vandens, reikia ieškoti kažkur už 150 metrų. Na, absurdiška, tiesiog sveiku protu nesuderinami dalykai. Tai daro ir griežtai baudžia patys Kultūros vertybių apsaugos departamento pareigūnai, darbuotojai. Na, kartais sveiku protu nesuprantami dalykai…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!
V.RINKEVIČIUS. …kodėl mes tokius dalykus darome?
J.GLEMŽA. Galiu labai trumpai atsakyti. Šiandien nepaprastai aktualus klausimas yra paveldosaugos institucijų darbuotojų kompetencija kartu su atsakomybe. Manau, Biržų pilies atveju galima rasti labai protingą ir racionalų sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Domarkas. Ruošiasi D.Jankauskas.
V.DOMARKAS. Gerbiamasis profesoriau, pastaruoju metu visuomenė labai aktyviai įsitraukė į kultūros paveldo išsaugojimą. Nemažai visuomeninių organizacijų susijungė į taip save vadinančią alternatyvią kultūros paveldo komisiją. Sakykite, ar jūs, kaip komisijos pirmininkas, naujos Kultūros paveldo komisijos pirmininkas, sieksite įsiklausyti į šitų visuomenininkų siūlymus, kad jie taptų mūsų liežuviu, burna, mūsų ausimis ir akimis? Ar jūs numatote, kad komisijos posėdžiai bus atviri? Ar numatote bendradarbiauti su visuomeninėmis organizacijomis, kurios rūpinasi kultūros paveldu? Ačiū.
J.GLEMŽA. Kadangi aš pats ketverius metus buvau išrinktas nuo visuomeninių organizacijų ir paskui man buvo patikėtos pirmininko pareigas, visi posėdžiai buvo atviri. Ta alternatyvioji komisija, kuri šiandien dar teisiškai nėra įforminta, iš tikrųjų tai yra tos organizacijos, kurių Seimo komitetas neprileido prie rinkimų, ir jie sukūrė alternatyvą. Iki rinkimų šitoks… komisijos dvi vietos… jų apskritai nebuvo. Ketverius metus apie juos faktiškai nieko negirdėjome.
Aš labai nusiteikęs ieškoti dialogo ir tartis su visuomeninėmis organizacijomis. Jie mano pasiūlymą jau irgi žino, nepaisant to, ar būsiu pirmininkas, ar nebūsiu, kiekvieną ketvirtį susitikti komisijoje su visuomeninių organizacijų atstovais ir mėginti bendromis jėgomis spręsti paveldo klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. D.Jankauskas. Ruošiasi kolegė I.Degutienė. Prašom.
D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis prelegente, kalbėdamas jūs minėjote apie problemų sąrašus, apie transformaciją iš 18 problemų į 6. Iš to galima daryti išvadą, kad arba problemų iš tiesų sumažėjo tris kartus, arba kad kultūros paveldui, jo apsaugai teikiama trigubai mažesnė parama. Čia kaip ir pajuokavimas.
Rimtai norėčiau paklausti, kaip kolegos šiandien klausė, kalbėjo apie dirbtinai arba natūraliai atsirandančias įvairiausias biurokratines procedūras, kurių reikia ar nereikia. Kokia jūsų asmeninė nuomonė? Korupcijos apraiškos Kultūros vertybių apsaugos departamente ir koks jų mastas. Dėkoju.
J.GLEMŽA. Pirmas klausimas, kodėl iš 18 problemų tik 6. Tos 6 problemos tik pirmiems dviem mėnesiams, nes mes neturime kitų metų veiklos programos, net neturime lapkričio ir gruodžio mėnesių. Matyt, priimsime artimiausiame posėdyje, kuris vyks penktadienį.
O dėl korupcijos įtarimų yra, ne veltui sklando kalbos, už ką ir kiek, bet esu įsitikinęs, kad jeigu būtų pareikalauta didesnės atsakomybės iš darbuotojų, kurie pasirašo, kurie derina projektus ir t. t., man atrodo, tada būtų pasiekta daugiau teisybės ir, matyt, būtų daug skaidresnis visas procesas. O dėl proceso neskaidrumo abejonių kyla.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolegė I.Degutienė, o dar ruošiasi A.Skardžius, bet mūsų laikas jau baigėsi. (Balsas salėje) Gerai, gerai.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis profesoriau, aš norėčiau išgirsti jūsų asmeninę nuomonę, kaip jūs reaguojate į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadas, kuri konstatuoja, kad jūs pažeidėte viešuosius ir privačius interesus savo darbe? Kaip jūs manote, ar tai klaidinga išvada, ir galbūt jūs net ketinate kreiptis, kad ji būtų atšaukta, nes tai verčia iš tikrųjų susimąstyti ir susirūpinti, kur buvo tas pažeidimas, ar jūs pats pripažįstate, kad iš tikrųjų toks pažeidimas buvo?
J.GLEMŽA. Pirmiausia nesirengiu niekur kreiptis. Truputį kitaip, ypač žiniasklaidoje, buvo paskleista apie Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą dėl manęs, nes aš tam posėdžiui nepirmininkavau, iš karto pirmininkavo visiškai kitas komisijos narys, bet padariau klaidą, kurios nežinojau: nors nepirmininkavau, aš nepasišalinau iš posėdžio patalpos. Žinoma, tai ateityje man bus pamoka.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia kolega A.Skardžius. Prašom.
A.SKARDŽIUS (VLPDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis profesoriau, išties (…) teko susidurti su keletu, sakysime, paradoksalių situacijų, kai negalima visuose parkuose, nacionaliniuose, regioniniuose parkuose, skaidyti sklypų, bet štai yra nacionalinis parkas Kuršių nerijos. Ten žemė yra valstybinė, bet nėra jokio apribojimo, ją galima dalyti į įvairius sklypelius. Kodėl taip yra iki šiol, tai tęsiasi daug metų?
Antras klausimas būtų dėl Trakų istorinio nacionalinio parko. KVAD’as 1996 metais priėmė tam tikrą reglamentą, bet iki šiol jis nėra paskelbtas „Valstybės žiniose“. Praėjo 11 metų. Tiesa, įvairių instancijų teismai pasakė, kad jis yra negaliojantis, bet iki šiol per 11 metų nesukurtas naujas reglamentas. Ar tai nesudaro prielaidų valdininkams, dirbantiems jūsų kuruojamoje srityje, užsiimti korupcija: vieniems leidi, kitiems neleidi. Atsižvelgiant, sakykime, į bendravimo būdą. Ačiū.
J.GLEMŽA. Negaliu prieštarauti tam, ką jūs išdėstėte. Bet iš karto noriu pasakyti: komisija labai reikliai ėmėsi Kuršių nerijos prieš dvejus metus, tik po komisijos posėdžio prasidėjo visi šie judėjimai dėl Kuršių nerijos. Esu labai dėkingas, kad tuo metu komisijos posėdyje dalyvavo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovybė.
O dėl Trakų pasakysiu, kad kadangi departamentas nesutiko kreiptis, mes patys kreipėmės į Generalinę prokuratūrą dėl statybų stabdymo ir detaliojo plano, dokumento, prie Lentvario dvaro sodybos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Gerbiamieji kolegos, pagal Statutą turėtume surengti susitikimus frakcijose, čia yra konkretus grafikas. Frakcijos, kurios pageidauja, susitinka iki rugsėjo 27 d., ir turėtų svarstyti, jeigu Seimas neprieštaraus, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Sutinkame? Sprendimas čia, Seimo posėdyje, rugsėjo 27 dieną. Ačiū. Tuo šis klausimas baigtas.
Užsienio reikalų ministro P.Vaitiekūno atsakymai į Seimo narių klausimus
Dabar, nors pavėluotai, užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno atsakymai į Seimo narių klausimus. Atsiprašau gerbiamojo ministro, kad, kaip matote, dėl įvairių priežasčių, taip pat ir malonių, jums teko palūkėti šiek tiek ilgiau, negu numatyta pagal tvarkaraštį. Prašom, ministre. Gal pirmiausia, ministre, klausimas, kuris buvo pateiktas raštu, o po to Seimo narių klausimai iš vietos. Prašom.
P.VAITIEKŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimas yra senas ir svarbus. Lietuvos reikalavimai atlyginti okupacinę žalą ir teisėti, ir teisingi. SSRS okupacinės žalos atlyginimo klausimas užima svarbią vietą ir Užsienio reikalų ministerijos darbotvarkėje, kartu tai yra ne tik visos Lietuvos vertybinės nuostatos, bet ir diplomatų (…) nuostatų dalis.
Užsienio reikalų ministerija inicijavo derybas su Rusijos Federacija, kad ši, kaip SSRS teisių ir įsipareigojimų perėmėja, atlygintų Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą Lietuvos Respublikai. Sovietų Sąjungos okupacijos žalos atlyginimo Lietuvai klausimas buvo keliamas 2001 metais Nidoje ir Maskvoje vykusiuose Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvyriausybinės komisijos posėdžiuose, siūlyta jį įtraukti į komisijos posėdžių darbotvarkę.
Šį klausimą paskutinį kartą aš iškėliau susitikime su Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministru praeitų metų lapkričio mėnesį. Tačiau Rusija atmetė ir iki šiol griežtai atmeta siūlymus derėtis dėl šio klausimo bei įtraukti jį į dvišalių santykių darbotvarkę. Atsižvelgdama į tokią Rusijos poziciją, Užsienio reikalų ministerija mėgino keisti derybų taktiką ir tarpvyriausybinės komisijos darbo grupėse bei kituose dvišaliuose Lietuvos ir Rusijos susitikimuose kelti konkrečius Rusijos įsiskolinimo Lietuvai klausimus. Pavyzdžiui, tokius kaip indėlių, laikytų buvusiame „Vnešekonombanko“ Lietuvos skyriuje, grąžinimas fiziniams asmenims, arba Lietuvos prieškario ambasadų Romoje ar Paryžiuje pastatų ir kitus, tačiau kol kas ir šiais klausimais nepasiekta laukiamų rezultatų.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad sprendimas paviešinti mano laiške išdėstytus žingsnius, mano nuomone, padarė žalą Lietuvos interesams. Visi žino, kad derybos – tai kaip šokis. Šokant reikia dviejų partnerių, ir dar to maža – antrą partnerį reikia pasikviesti mandagiai. Derybos šiuo metu nevyksta. O prievarta jas inicijuoti neįmanoma.
Vidaus politinis spaudimas Lietuvos diplomatams taip pat nėra gera išeitis. Diplomatai, kaip ir Seimo nariai, kaip Lietuvos žmonės, yra suinteresuoti žalos atlyginimu, tačiau priversti Rusijos Federaciją daryti tai, ko ji nenori, šiandien iš esmės nematome galimybių. Tai galioja tiek mūsų dvišaliams santykiams, tiek ir platesniems Europos Sąjungos ir Rusijos santykių epizodams. Primindama savo teisėtą reikalavimą Lietuva turi vilties, kad ateityje Rusija sės su Lietuva prie derybų stalo. Lietuvos diplomatai šio tikslo neišsižada, deda ir dės pastangas pasiekti rezultatą, kurio iš mūsų tikisi Lietuva.
Mes siūlome šias priemones ir būdus, siekdami dar labiau paskatinti Rusiją atsiliepti į mūsų siūlymus spręsti žalos atlyginimo klausimą konstruktyviu derybų būdu. Visų pirma mes siūlytume aktyvesnį kitų valdžių, institucijų įsitraukimą, ne tik Vyriausybės, ir į tai ne kartą esame atkreipę ir Seimo narių dėmesį, partijų dėmesį. Siūlome Sovietų Sąjungos okupacijos žalos atlyginimo klausimą kelti įvairiuose parlamentiniuose forumuose, taip pat bendraujant su kitų valstybių parlamentarais ir partijomis. Tai labiau atkreiptų tarptautinės bendruomenės dėmesį į šią problemą ir galbūt skatintų Rusiją užimti lankstesnę poziciją.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys patys gali pradėti juridinius veiksmus siekdami gauti kompensaciją už Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą, o jiems atsisakius svarstyti ieškinius arba nevykdant teismo priimtų sprendimų, kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą. Tai ilgas ir sudėtingas procesas, kuris pareikalaus daug finansinių išteklių ir vidinės stiprybės, todėl valstybės parama būtų labai reikšminga. Siūlome kitų metų valstybės biudžete labai padidinti paramą teisinei pagalbai. Galbūt atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Dabar, kolegos Seimo nariai, turime susitarti dėl darbo tvarkos. Pagal darbotvarkę ministro atsakymams į Seimo narių klausimus, tiek pateiktus raštu, tiek žodžiu, skirta 30 minučių, bet senoviniu būdu, tai yra raštu, pateikė savo pageidavimus klausti 7 Seimo nariai ir elektronika užsirašė 13, tai yra iš viso 20. Tai ar mes griežtai laikomės 30 minučių, ir taškas, ar apsiribojame? Gal tada taip – antras dalykas, dėl kurio noriu susitarti. Dėl čia mūsų turimų keblumų negali ko nors išskirti, nes ir tie, kurie raštu pateikė klausimus, ir tie, kurie elektronika užsirašė, yra vienodai lygūs. Tai gal vieną iš vieno sąrašo, kitą iš kito sąrašo. Taigi raštu užsirašė A.Kubilius. Ruošiasi P.Gražulis. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis ministre, išties palietėm labai svarbią temą, kuri reikalauja aiškios Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos ir Seimo strategijos. Reikia ne tik santykių su Rusija ar pokalbių su Rusija strategijos, bet išnaudoti ir tuos instrumentus, kuriuos mes šiandien turime, tai yra narystę Europos Sąjungoje bei kitose organizacijose. Tai aš ir noriu paklausti, ar jūs bandote tokią strategiją brėžti, ypač prisimindami, sakysim, Vokietijos patirtį, kai pirmas žingsnis buvo hitlerizmo nusikaltimų pasmerkimas europiniu lygiu, bendru lygiu, kitas žingsnis buvo tarptautinis žalos atlyginimo reikalavimas? Ar jūs nematote galimybės tokią strategiją turėti ir ją bandyti kartu įgyvendinti?
P.VAITIEKŪNAS. Dėl strategijos. Be abejo, įvairias strategijas galima parašyti, trumpai aš galėčiau jas nubrėžti tokiais keliais bendresniais bruožais. Visų pirma, kad šitas klausimas turėtų ir toliau likti, ir jis tikrai liks Užsienio reikalų ministerijos, Vyriausybės darbotvarkėje. Mes ieškosime visų įmanomų galimybių kelti šitą klausimą tiek palaikydami santykius su Rusija, tiek tarptautiniuose forumuose. Jūs pats paminėjote tą klausimą, kuris buvo iškeltas Europos Sąjungoje dėl Europos Sąjungos Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija. Buvo paskelbta ir jį lydinti Tarybos deklaracija, kuri pasmerkia totalitarinių režimų padarytus nusikaltimus ir kviečia Europos Komisiją organizuoti viešus europinius klausymus šia tema.
Tai būtų vienas iš tų dalykų, tačiau vargu ar šiam klausimui spręsti gali būti parengta konkreti sprendimų strategija ar veiksmų planas. Svarbu suprasti, kad nacionaliniais teisės aktais norimų rezultatų mes nepasieksime. Jų tiesiog negalima pasiekti, nes jie gamtoje pasiekiami kitais būdais. Nacionaliniai teisės aktai suteikia pagrindą veikti, bet nesuteikia garantijų pasiekti rezultatą. Manome, kad greitų rezultatų būtų gerai pasiekti, bet mes privalome įtikinti Rusiją, kad jos nacionalinis interesas yra pradėti derybas su Lietuva. Privalome išlaikyti dvišalių santykių perspektyvą. Kaltinimais ir spaudimu mes Rusijos neįtikinsime.
Rusija, prisiimdama Sovietų Sąjungos teises, be abejo, paveldėjo ir atitinkamas pareigas, tačiau aš noriu pabrėžti, kad paveldėjo pareigas, bet ne Sovietų Sąjungos kaltę. Rusija nėra Sovietų Sąjunga ir reikia šioje vietoje matyti skirtumą, nes Rusijos tapatinimas su Sovietų Sąjunga neatitinka mūsų nacionalinių interesų. Man atrodo, ieškant išeities iš padėties, reikėtų kurti precedentus. Bet, deja, tas tapo vieša, buvo ir skolų, kurias pati Rusija pripažino, pavyzdžiui, skolas „Vnešekonombankui“, skolas už butų statybas, mūsų užimtų ambasadų klausimą, tačiau kai mes patys tiesmukai susiejome šias skolas ir okupacijos žalą, paskelbėme apie šį susiejimą, paviešinome mano laiškus, paskelbėme dar karingus pareiškimus, tai reikalai sustojo. Yra taip, kaip yra.
Kitas precedentas, kaip jau sakiau, būtų juridinių asmenų veiksmai. Žinote, kol neprasidėjo derybos su Rusija, tai kuriama veiksmų strategija būtų popierinė strategija, tokia pati strategija, kaip kuriama strategija negimusio kūdikio sėkmingai gyvenimo karjerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia P.Gražulis. Ruošiasi kolega A.Stasiškis. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Prašom.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, manau, daugelis Seimo narių supranta, kad kol nepasikeis Prezidentas, bendros politinės nuostatos Rusijos politikų atžvilgiu ir požiūris į Lietuvos okupaciją, manau, tos derybos nebus vaisingos. Bet aš norėjau… Jūs čia truputį buvote užsiminęs. Kadangi į mus ne vieną kartą, manau, į visus Seimo narius kreipėsi žmonės, kurie turėjo lėšų „Vnešekonombanke“, tai kokia čia konkrečiai situacija? Dabar valstybė šiek tiek grąžina iš savo biudžeto, bet ar Rusija vis dėlto ketina šias nusavintas lėšas grąžinti, ar ne?
P.VAITIEKŪNAS. Kai mes viešai ėmėme sieti klausimus, kad „Vnešekonombanko“ skolos yra siejamos su okupacinės žalos atlyginimu, tas nuskambėjo viešai, aš kokių nors konkrečių žingsnių, konkrečios sėkmės, kalbėdamas apie tai Maskvoje su mano kolega užsienio reikalų ministru, iš jų pusės nepajutau, nebuvo konstruktyvumo, kad tos skolos, tos lėšos bus grąžintos.
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). Ačiū. Toliau klausia A.N.Stasiškis. Ruošiasi R.Dumčius.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū. Pone ministre, kai mes, grupė Seimo narių, rašėme jums paklausimą, mes ne prasčiau turbūt už jus supratome, kad tai yra ne savaitės, ne mėnesio, ne metų, o turbūt dešimtmečių problema. Dabar klausant jūsų man dar keisčiau atrodo, kai jūs sakote, kad kuo ilgiau tylėsime, tuo Rusija greičiau sutiks atlyginti, bet koks klausimo kėlimas yra pavojingas šiai problemai spręsti. Atleiskite, šiek tiek yra keista pozicija, nes galioja referendumo rezultatai, galioja įstatymas, kuris įsakmiai nurodo Vyriausybei, ką jinai turi daryti – nuolatos siekti, kelti, inicijuoti ir taip toliau, tiek su Rusija, tiek su tarptautinėmis organizacijomis. Tai nereiškia organizuoti piketus arba skelbti bado streiką, bet yra diplomatinių priemonių. Aš tikėjausi, kad jūs pasakysite, kokia yra strategija gerąja žodžio prasme, kokie numatomi planai, veiksmai, maždaug gal paskutinį ir pirmą kartą kreipiatės. Užsienio reikalų ministerija kreipėsi prieš šešerius metus, tai gal kas šešeri metai kartą kreiptis galima, gal kas dešimt metų kartą kreiptis, o gal kasmet? Deja, iš jūsų atsakymo ne tik negirdėti, bet galima daryti vienintelę išvadą, kad jūs nurodote, kad nieko nebus daroma, nesilaikoma įstatymo, referendumo. Ar tai tokia jūsų asmeninė nuomonė, ar visos Vyriausybės pozicija? Beje, jūs atsakote kaip ministras.
PIRMININKAS. Laikas.
A.N.STASIŠKIS. Atsiprašau, tuoj baigsiu. O klausimas buvo adresuotas ir premjerui, nes čia neaišku, kokia pozicija. Ir dar, jeigu leisite, vieną sakinį, kuris siejamas su jūsų patarimu asmeniškai dėl prašytų dalykų. Pas jus turėjo atsirasti tokio Palecko prašymas. Šis žmogus, ištremtas 1941 metais dar vaikas, liko visą gyvenimą invalidas. Jis perėjo visus Rusijos teismus, visur gavo neigiamus atsakymus, mes manome, ir Užsienio reikalų komitetas turbūt jums persiuntė prašydamas, kad jūs pradėtumėte ginti Lietuvos piliečio teises diplomatinėmis priemonėmis. Kas yra padaryta šituo klausimu?
PIRMININKAS. Primenu, kad tikrai ne daugiau kaip minutė, kolegos, kad ir koks jautrus klausimas būtų. Prašom, ministre.
P.VAITIEKŪNAS. Kaip aš jau minėjau, Užsienio reikalų ministerija ėmėsi žingsnių, kad Sovietų Sąjungos okupacijos žalos atlyginimo Lietuvai klausimas būtų įtrauktas į 2001 m. sausio mėnesį Nidoje ir 2001 m. kovo mėnesį Maskvoje vykusių tarpvyriausybinės komisijos posėdžių darbotvarkę. Tačiau Rusija su tuo nesutiko.
PIRMININKAS. Ačiū.
P.VAITIEKŪNAS. Aš paskutinį kartą pasiūliau praeitais metais lapkričio mėnesį, ir vėl iš Rusijos atsakymo nebuvo.
Aš noriu truputį pakalbėti apie tai, ką jūs kalbėjote. Jūs sakote, reikės dešimtmečių. Niekas negarantuoja, reikės dešimtmečių ar šimtmečių, tai yra Rusijos daugiau vidaus klausimas, o ne išorės. Rusijos moralinio vidaus apsisprendimo klausimas – suvokti savo istoriją ir savo santykius pradėti derinti su kaimynais taip, kaip abi šalys mato tuos dalykus. Ir pasiekti to prievartos būdu negalima, nėra tokių institucijų, nėra tokių mechanizmų, nėra teismų, kurie galėtų vienašališkai patraukti kitą šalį atsakomybėn. Yra tarptautiniai arbitražai, jų yra daug. Bet arbitražai pradeda nagrinėti kokį nors klausimą tik tuo atveju, jeigu abi valstybės sutinka tame arbitraže dalyvauti. Todėl, man atrodo, mes turime siekti ne proceso. Jūs visą laiką akcentuojate: procesas, procesas, procesas. Ne procesas mums svarbu, mums rezultatas yra svarbus. Jeigu procesas, kurį mes pradėsime vykdyti, kelti klausimą, duos pavojingų ir nepageidautinų Lietuvai rezultatų, tai galbūt nereikia tokių rezultatų siekti.
PIRMININKAS. Klausimams minutė, atsakymams iki dviejų minučių. Primenu, pirmumo teisę klausti turi tie, kas yra raštu pasirašę paklausimą. (Balsai salėje) Aš pažiūrėjęs Statutą turiu konstatuoti, kad pirmumo teisę Statutas nubrėžė labai aiškiai: tie, kas yra pasirašę ir teikę raštišką paklausimą. Eilės tvarka klausia kolega A.Dumčius, po to R.Dagys ir po to pereiname prie užsiregistravusių eilės tvarka. Prašom.
A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, mūsų žmonių, politinių kalinių, tremtinių nusivylimą sukėlė tai, kad pasiūlėte individualiai kovoti ir prašyti žalos atlyginimo, bet tai yra beprasmiška, nes mes turime daug atvejų, kai, kaip jūs ir pats sakėte, net atsakymo neteikiama, juo labiau nepateikiama net archyvinių duomenų. Toks klausimas, lyg ir siūlymas: ar nereikėtų sinchronizuoti fizinio asmens į tą valstybę jūsų susitarimu arba padedant jūsų oficialiai institucijai teisiškai, juridiškai ir kartu siekti šito dalyko? Pradėti susitarimą labai paprasta, jeigu fizinis asmuo kreipiasi, kad tarp tų valstybių, tarp jūsų institucijos ir jų institucijos, tokiu atveju būtų tam tikras tarpininkavimas, pagalba tam asmeniui.
P.VAITIEKŪNAS. Mes visados suteiksime visiems Lietuvos piliečiams, kurie kreipiasi bet kokiu klausimu, taip pat ir žalos klausimu, visą įmanomą pagalbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia R.Dagys, po to A.Paulauskas.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis ministre, jūs minėjote, kad daugiau yra Rusijos apsisprendimo klausimas, opinijos klausimas. Suprasdamas tuos visus diplomatinius sunkumus, kai ta pusė nenori to klausimo svarstyti, aš norėčiau paklausti, ar jūs turite aiškų tos opinijos formavimo planą? Visokios konferencijos, įtraukiant įvairias institucijas, įvairias visuomenines organizacijas, Europos institucijas, ką mes galime pasiūlyti iš mūsų pusės, įvairūs forumai ir panašiai, kurie formuotų nuostatas ir nuomones. Koks yra jūsų planas? Ar mes taip chaotiškai kartkartėm užsimename, gal įtraukite klausimą, žinodami, kad jie neįtrauks, tuo viskas apsiribojo, paukščiuką padėjome.
P.VAITIEKŪNAS. Mes turime du pagrindinius instrumentus, Europos Sąjungos ir Europos Tarybos instrumentus. Europos Sąjungos instrumentą aš jau minėjau – tai yra viešas europinis klausimas dėl totalitarinių režimų padarytų nusikaltimų, buvo paraginta ir Europos Komisija vykdyti šiuos klausymus. Taip pat yra Europos Tarybos instrumentas. Įpareigojimų Europos Tarybai vykdymo priežiūra priklauso Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai. Aš manau, kad per Parlamentinę Asamblėją mes galime pasiekti ir tam tikrų rezultatų daugiau simboliniu ir moraliniu požiūriu. Tačiau, mano nuomone (galbūt jūs nesutiksite su tuo), žalos klausimas yra daugiau moralinis ir principo klausimas, o ne sumos klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Paulauskas, po to V.Čepas.
A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamasis ministre, pripažindamas jūsų kompetenciją aš nuoširdžiai tikiu, kad stengiatės ginti Lietuvos interesus tarptautinėje erdvėje. Mano klausimas, ar jums neatrodo, kad šiandien šio klausimo eskalavimas, įstatymo vykdymo kontrolės akcentavimas yra tik Tėvynės sąjungos priemonė įtampai tarp Lietuvos ir Rusijos palaikyti? Žinant pastaruoju metu Rusijos radikalėjimą, šio įstatymą kontrolė tampa naudinga Rusijai, apkaltinant Lietuvą įvairiomis nebūtomis nuodėmėmis. Ar jums neatrodo, kad reikėtų leisti jums atlikti šitą darbą taip, kaip jūs suprantate, ir daugiau pasitikėti jumis?
P.VAITIEKŪNAS. Uždavėte esminį klausimą. Paklausykite, ką aš apie tai praktiškai ir realiai galvoju. Buvo įvykdyta Lietuvos okupacija, tai yra faktas. Bet okupaciją įvykdė ne Rusija, okupaciją įvykdė Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga. Bet Rusija, kaip ji pati pasakė, yra teisių perėmėja ir yra Tarybų Sąjungos tęsėja. Vadinasi, tam tikras atsakomybės klausimas yra. Kita vertus, aš normaliai ministrui Sergejui Lavrovui aiškinau, kad Lietuva patyrė kančių, buvo pažeistas žmogiškojo orumo principas, nukentėjo žmonės, žuvo žmonės. Apie tai reikia kalbėti. Bet mes nekaltiname Rusijos, kad ji įvykdė okupaciją. Įvykdė Sovietų Sąjunga, bet reikalingas preciziškas kalbėjimas iš abiejų pusių, iš Rusijos ir iš mūsų.
Aš nuoširdžiai manau, kad kalbėti ultimatumų kalba su Rusija negalima, kad mes galime įtikinti Rusiją, kad tai yra jos nacionalinis interesas kalbėti apie Sovietų Sąjungos ir Rusijos santykį, Sovietų Sąjungos, Lietuvos ir Rusijos santykį. Šitą trikampį išrėžti. Juk tai yra perspektyvus kelias, nežeminant Rusijos tautos orumo, nes Rusija, mano supratimu, tai yra viena iš šaltojo karo nugalėtojų, viena iš tų valstybių, kuri įveikė Sovietų Sąjungą. Mes turime pakankamai bendrą istorinį pamatą su Rusija kalbėti apie ateitį. Kaip aš dar kartą noriu pabrėžti, kad prielaidos šį klausimą spręsti turės subręsti, mano nuomone, pačioje Rusijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Čepas. Ruošiasi R.Bašys.
V.ČEPAS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, aš noriu jus trumpam nuo tarptautinių arba išorinių santykių perkelti į žemiškesnius. Aš noriu jūsų paklausti apie paskutiniu metu nuskambėjusius du įvykius, kai iš Lietuvos piliečių yra atiminėjami vaikai, turiu galvoje, iš moterų, kurios buvo ištekėjusios už užsienio piliečių, paskutiniu metu už vokiečio ir už italo. Aš suprantu, kad tai nėra visiškai jūsų ministerijos kompetencijos klausimas, bet norėčiau vis dėlto išgirsti, ką jūsų ministerija galėtų padaryti ar daro šiuo atveju, kai iš motinos kėsinamasi atimti 2,5 metų vaiką – vyrui, kuris tą vaiką 3 ar 4 kartus gyvenime matęs? Ir tai daroma čia, Lietuvoje, pasitelkus Lietuvos institucijas, teismą, antstolius, policiją. Motina priversta tą vaiką slėpti, nes, matyt, ir jūs neįsivaizduojate, kad toks veiksmas moraliai būtų galimas. Kaip jūs neseniai pasakėte, kad žalos klausimas yra daugiau moralinis, o ne sumos klausimas, tai gal aš perfrazuosiu jus sakydamas, kad vaiko teisių klausimas yra daugiau moralinis, o ne teisinis. Ką jūs, kaip ministras, manote tuo klausimu?
P.VAITIEKŪNAS. Aš nesu pasiruošęs atsakyti iš esmės į šitą klausimą, nes galbūt kitą kartą aš jums atsakysiu į jį pasirengęs. Tačiau, atsakydamas bendrai, galiu pasakyti, kad Užsienio reikalų ministerija tikrai gali prisidėti prie šio klausimo, nes mes turime informaciją iš tų valstybių, iš kur tie reikalavimai ateina. Mes galime tą informaciją gauti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia R.Bašys. Ruošiasi E.Klumbys.
R.BAŠYS (DPF). Gerbiamasis ministre, daug Europos Sąjungos šalių piliečių važiuoja atostogauti į Kubą. Dauguma šių šalių turi savo ambasadas Kuboje. Lietuvos piliečiams taip pat labai patinka atostogauti Kuboje ir kasmet vis daugiau jų važiuoja susipažinti su šia šalimi. Tačiau Lietuva nepalaiko diplomatinių santykių su Kuba, ir mūsų žmonės, bėdai atsitikus, negali jaustis saugiai. Norėčiau sužinoti, kodėl Lietuva vengia turėti savo ambasadorių Kuboje, kokios šio nenoro priežastys? Manau, mes taip pralošiame ne tik turizmo, bet ir ekonominio bendradarbiavimo srityje. Ačiū.
P.VAITIEKŪNAS. Kuba. Būtų nelabai tinkamas momentas paskutiniaisiais prezidento Fidelio Kastro gyvavimo momentais užmegzti ryšius, diplomatinius santykius su Kuba ir pasiųsti signalą, kad Lietuva solidarizuojasi su nueinančiu nuo istorijos arenos režimu. Tam tikra prasme būtų tokių interpretacijų. Ne visi taip interpretuotų, bet būtų tokių interpretacijų, kad tiesia jai ranką. Nors visiškai sutinku su jūsų pastaba dėl piliečių gynimo. Matyt, mums reikia susitarti su viena iš ambasadų, dabar egzistuojančių Kuboje, kad ji gintų mūsų piliečių teises. Jūs esate teisus, mes šitą turėtume padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Klumbys. Po to – A.Ažubalis.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, praeitą savaitę po 22 metų diskusijų Jungtinių Tautų Organizacija ratifikavo deklaraciją dėl čiabuvių teisių. Aš bandžiau rasti informaciją. Kaip balsavo Lietuva?
P.VAITIEKŪNAS. Kas kaip atrodo?
E.KLUMBYS. Kaip balsavo Lietuva Generalinėje Asamblėjoje?
P.VAITIEKŪNAS. Negaliu atsakyti, nepasirengęs. Jeigu jums tiktų, galėčiau atsakyti po valandos.
PIRMININKAS. Gerai. Atsakymo apie čiabuvius tikimės sulaukti. A.Ažubalis. Prašom.
A.AŽUBALIS (TSF). Iš pradžių gerbiamajam A.Paulauskui norėčiau priminti, kad 2000 m. spalio 13 d., kai jūs buvote Naujosios koalicijos kandidatas į Seimo Pirmininkus, pareiškėte, kad Naujosios politikos koalicija gerbs ir laikysis ankstesnės valdžios prisiimtų įsipareigojimų (cituoju): „Manau, kad įstatymas dėl okupacijos žalos neturi būti kvestionuojamas, nes tai yra priimta referendumu, piliečių valia.“ O po mėnesio, lapkričio 18 d., Maskvoje susitikęs su Dmitrijumi Rogozinu, jūs sakėte visiškai atvirkščiai, ir tai yra citatos. Taupydamas laiką, aš jų nesakysiu. Jūsų kaltinimai dėl kokių nors Tėvynės sąjungos kėslų yra visai nepamatuoti, bet rodo jūsų, kaip politiko, nenuoseklumą.
PIRMININKAS. Atsiprašau, bet dabar yra klausimų stadija.
A.AŽUBALIS. Aš žinau. O klausimas labai paprastas. Gerbiamasis ministre, iš esmės tik du kartus jūsų pateiktame atsakyme yra parašyta, kad 2001 m. mūsų valstybė oficialiai kėlė šį klausimą, kai ministru dar buvo ponas A.Valionis. Apie jūsų kur nors keltus dalykus aš nieko negirdėjau ir šioje pažymoje nėra. Aš ir noriu jūsų paklausti, nes jūs sakote, kad mums svarbu ne procesas, bet rezultatas. Tačiau tarptautinės teisės specialistai teigia, kad, kol nėra sąlygų derėtis dėl žalos atlyginimo, svarbiausia, jog Lietuvos elgesys, keliant savo teisėtą reikalavimą, būtų gana nuoseklus ir ilgainiui netaptų toks pasyvus, kad prilygtų kompensacijos reikalavimo atsisakymui. Aš ir noriu paklausti, ar Lietuva nuo 2001 m. kovo mėn. nuosekliai laikėsi šios pozicijos? Ačiū.
P.VAITIEKŪNAS. Jūs iškėlėte esminį klausimą. Jūs kalbate apie Lietuvą, apie ilgesį, apie ilgalaikiškumą, bet šį klausimą adresuojate ministerijai. Tautai ir adresuokite, Seimui adresuokite, viešosios informacijos priemonėms adresuokite ir su mūsų partnere Rusija kalbėkime pagarbiai, išradingai, normaliai. (Balsas salėje) Na, argi rezoliucija esmė? Kaip jūs sakėte, ilgesys, jausmas esmė.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pusvalandis, skirtas ministro atsakymams į klausimus, yra baigtas. Noriu atkreipti dėmesį, kad esame pasitvirtinę darbotvarkę ir turėtume svarstyti kitus klausimus, jeigu norime baigti laiku. Jeigu yra kitų siūlymų, patys žinote, kolegos, kaip elgtis. Galioja, gerbiamasis Pečeliūnai, ir jums.
P.VAITIEKŪNAS. Ar galiu dar vieną klausimą?
PIRMININKAS. Minutėlę. Dabar mes spręsime procedūrinius dalykus.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Aš turiu pasiūlymą pratęsti. Nedaug liko klausiančiųjų ir ne kasdien ministras ateina į tribūną. Klausiančiųjų liko kokie 5–6. Baikime tuos klausimus ir nereikės ministrui gal kokį mėnesį eiti į tribūną. Taupykime ir jo laiką. Aš siūlau tą pabaigti. Sugaišome su krepšininkais, kitais dalykais, tai pabūsime salėje pusvalandį ilgiau ir nieko neatsitiks. Siūlau tiems 5 asmenims, ar kiek jų ten liko, leisti paklausti.
PIRMININKAS. Gerai. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad tai, ką jūs matote savo ekranuose, yra tik viena dalis, nes dar yra ir kita dalis – tie, kurie anksčiau buvo užsiregistravę, ir tai neatspindėta ekrane. Norinčių klausti yra šiek tiek daugiau, nei jūs matote.
S.PEČELIŪNAS. Noriu patikslinti, kad reikia klausti tik tuo klausimu, dėl kurio ministras atvyko, o ne apie viską.
PIRMININKAS. Dar kartą noriu pasakyti, kad Statutas, atvykus ministrui ir paklausus tiems, kurie klausė raštu, nereglamentuoja, kokie klausimai – susiję ar nesusiję.
Pone ministre, jūs dar norėtumėte pasakyti žodį, ir mes apsispręsime, ar pratęsiame, nes bendro sutarimo, bent jau kitos pusės, nėra.
P.VAITIEKŪNAS. Aš pasirengęs atsakyti.
PIRMININKAS. Gerai. Ministras pasirengęs. Kolegos, nėra bendro sutarimo, kad pratęsiame. Ar galime sutarti, kad dar pratęstume 10 minučių? (Balsai salėje) Nėra tokio žanro „kol paklaus visi“. Mes tik tam tikram laikui galime pratęsti – 15, 20 minučių, pusvalandžiui. Atkreipiu dėmesį, kad darbotvarkės taip pat reikia laikytis. 10 minučių, gerai? (Triukšmas salėje) Aš teikiu balsuoti, ar pratęsiame posėdį 10 minučių. Kolegos, prašom balsuoti, ar tęsime klausimų uždavimą. Registruojamės. Trumpoji registracija. Prašom ilgėliau spustelti mygtuką.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai.
Formuluoju balsavimo klausimą. Procedūrinis balsavimas. Jeigu nerodo, vadinasi, nepakankamai ilgai spaudėte. Ar tikrai pageidaujate dar kartą registruotis? Dar kartą registruojamės, nes ne visi užsiregistravo. Dar kartą trumpa registracija.
Užsiregistravo 60 Seimo narių.
Kolegos, prašom balsuoti, ar 10 minučių pratęsiame užsienio reikalų ministro atsakymus į Seimo narių klausimus. Prašom balsuoti.
Už – 25, prieš – 25, susilaikė 5. Klausimai netęsiami.
Ačiū, gerbiamasis ministre, už atvykimą ir atsakymus į klausimus. Repliką po balsavimo – S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš tiesiog repliką. Ministras nueina, bet jis girdės. Iš jo atsakymų susidariau įspūdį, kad ponas ministras net nėra perskaitęs įstatymo, kuris yra privalomas tiek Vyriausybei, tiek ministerijai, o įstatyme yra keli dalykai, kurie nepriklauso nuo jokios Rusijos, priklauso tik nuo mūsų pačių valios ir įstatymo vykdymo valios. Tokie dalykai, kaip žalos patvirtinimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei klausimas, žalos skaičius, ta suma nėra patvirtinta iki šiol. Visi kalbame apie dvi skirtingas žalas. Kaip galima pareikšti kokią nors pretenziją Rusijai, jeigu mes nežinome, kokia ta pretenzija yra?
Antras klausimas dėl derybų delegacijos sudarymo. Taip ir nėra tos delegacijos. Kokios nors grupės tai nėra derybų delegacija.
Trečias dalykas. Viskas iš įstatymo. Europos Sąjungos sprendimai dėl fondo tremtiniams atlyginti, vėlgi ar mes ką nors padarėme? Nieko nepadarėme.
Ketvirta. sakome, kad yra visokių arbitražų. Pone ministre, yra toks dalykas, kaip Jungtinių Tautų Teisingumo Teismas. Ar mes kreipėmės? Tada ir žinosime, ar rusai sutinka, ar nesutinka. Taigi mes nepadarėme nieko. Tiesiog sėdime ir laukiame. Gal laikas pradėti vykdyti įstatymą? Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, replikos dėl šio klausimo yra baigtos.
Pereiname prie kito klausimo. Gerbiamasis ministre, ar jūs pasirengęs pateikti jūsų kuruojamą klausimą? (Balsai salėje) Gerbiamasis ministre, kitas klausimas, kurį jūs taip pat pateikiate, todėl aš kviečiu jus į tribūną. Prezidento dekretu teikiamas tarpvalstybinio susitarimo ratifikavimo projektas. Prieš suteikdamas jums žodį, ar Seimas neprieštarautų, kad mes be pertraukos tęstume darbą? (Balsai salėje) Ačiū. Pone ministre, pateikimo stadija Nr.XP-2397. Jūsų ministerijos kuruojamas klausimas. Prašom. Žodis jums.
P.VAITIEKŪNAS. Respublikos Prezidento dekretas teikiamas siekiant ratifikuoti šių metų kovo 28 dieną Vilniuje pasirašytą Lietuvos Vyriausybės ir Albanijos Ministrų Tarybos susitarimą dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktu, šis susitarimas, kaip ilgalaikė ekonominė sutartis, turi būti ratifikuotas Seime. Teikiama ratifikuoti tarptautine sutartimi yra nustatytos abipusės susitariančiųjų šalių, taip pat jų investuotojų teisės ir pareigos. Kiekviena susitariančioji šalis įsipareigoja skatinti kitos šalies investuotojus investuoti į jos valstybės teritoriją ir priimti savo nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka tokias investicijas.
Taip pat šiuo susitarimu užtikrinamas didžiausio palankumo režimo taikymas, įsipareigojama nenacionalizuoti kitos šalies investicijų, taip pat nesiimti prieš ją kitų panašių į nacionalizavimą ar eksproprijavimą priemonių. Susitarimas nustato investicinių ginčų nagrinėjimo tvarką. Įsigaliojus dvišaliam Lietuvos ir Albanijos susitarimui dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, bus teisiškai sureguliuoti investicijų Lietuvoje ir Albanijoje skatinimo ir jų apsaugos klausimai. Tai turėtų sukurti papildomą paskatą abiejų valstybių ūkio subjektams investuoti kitoje valstybėje ir plėsti ekonominius santykius. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Niekas nenorėjo jūsų klausti. Ačiū už šio klausimo pateikimą.
P.VAITIEKŪNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, ar po pateikimo mes galėtume pritarti šiam projektui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu skirti Užsienio reikalų, papildomu – Ekonomikos komitetą bei svarstyti dar šių metų spalio 18 dieną. Ar galime pritarti tokiai svarstymo procedūrai? Nėra prieštaravimų. Pritarta tam taip pat bendru sutarimu. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.
Pereiname prie įstatymų projektų, kurie yra teikiami Vyriausybės ir kuruojami Finansų ministerijos. Gerbiamieji kolegos, pradedame nuo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-2505. Pateikimo stadija. Klausimą pateikia finansų viceministras Valentinas Miltienis. Prašom.
V.MILTIENIS. Laba diena! Noriu pateikti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 3, 28, 31, 32, 40, 62, 80 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimus dėl importuojamų prekių, kurios surenkamos ir instaliuojamos Lietuvoje, apmokestinimo. Šiuo metu, kai užsienio asmens teikiamos prekės yra surenkamos ar instaliuojamos Lietuvoje, yra laikoma, kad tos prekės yra patiektos Lietuvoje. Tokių prekių pirkėjas, PVM mokėtojas, privalo apskaičiuoti ir sumokėti šių prekių pardavimo PVM. Tuo atveju, kai prekės yra importuojamos į Lietuvą, jos yra dar kartą apmokestinamos ir importo PVM. Taip prekės PVM yra apmokestinamos du kartus.
Todėl projekte yra siūloma nustatyti, kad importo PVM neapmokestinamas importuojamoms prekėms, kurios surenkamos ir instaliuojamos Lietuvoje ir už kurias PVM apskaičiuoja ir į biudžetą sumoka šių prekių pirkėjas, jeigu jis yra PVM mokėtojas. Tuo būtų išvengta dvigubo tų pačių prekių apmokestinimo.
Kitas yra PVM ataskaita už lengvąjį automobilį, kuriuo bus teikiamos mokymo vairuoti paslaugos. Šiuo metu negali būti atskaitytas pirkimo PVM už lengvuosius automobilius, išskyrus kelias išimtis. Viena iš jų yra tie atvejai, kai automobiliu bus teikiamos mokymo vairuoti paslaugos, tačiau mokymo vairuoti paslaugos priskiriamos profesinio mokymo paslaugoms, kurios yra neapmokestinamos PVM ir nesuteikia teisės į PVM apskaitą. Todėl projekte yra siūloma panaikinti nuostatą, suteikiančią teisę į PVM ataskaitą lengviesiems automobiliams, kuriais bus teikiamos mokymo vairuoti paslaugos, nes šios paslaugos, kaip profesinio mokymo paslaugos, remiantis PVM įstatymo 22 straipsniu, yra PVM neapmokestinamos ir joms PVM apskaita negalima.
Trečias. Nekomercinio pobūdžio smulkių prekių importo iš trečiųjų šalių atleidimas nuo mokesčių. Šiandien PVM mokesčių įstatyme nėra reglamentuoti kiekiai, kiek galima įvežti. Todėl projekte siūloma nustatyti, kad importo PVM neapmokestinamoms siuntmenoms ir jose esančios kavos kiekis neviršija 500 gramų arba kavos ekstrakto iš esencijos 200 gramų, o arbatos svoris neviršija 100 gramų arba ekstrakto ir esencijos 40 gramų, taip PVM įstatymo nuostatos galutinai suderinamos su Tarybos 2006 m. 79 EB direktyva.
paskutinė šio įstatymo pakeitimo nuostata yra pasirinkimo teisė skaičiuojant PVM. Šiuo metu, jeigu prekių įsigis neapmokestinamieji asmenys, įsiregistravę PVM mokėtojais, vien dėl prekių iš kitų valstybių narių įsigijimo jie neturės teisės į PVM apskaitą, nes nevykdo ekonominės veiklos. Kiti PVM mokėtojai, įsigyjantys šias prekes ir paslaugas, yra apmokestinamieji asmenys, vykdantys ekonominę veiklą… kurių bendra PVM įstatymų nustatyta tvarka gali būti atskaitytas pirkimo PVM. Todėl įstatymo projekte yra siūloma nustatyti, kad pasirinkimo teisė būtų taikoma tik tais atvejais, kai prekių paslaugų pirkėjas yra PVM mokėtojas ir apmokestinamasis asmuo. Tiek dėl pirmojo klausimo.
PIRMININKAS. Dėkui už pateikimą. Vienas Seimo narys nori jūsų paklausti – V.Rinkevičius. Prašom.
V.RINKEVIČIUS (VLPDF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu dėl pridėtinės vertės mokesčio šviežiems vaisiams ir daržovėms. Vyriausybė buvo įsipareigojusi peržiūrėti šiuos PVM mokesčius, bet dabar kokia būtų nuomonė? Vyriausybės programoje yra, tačiau (…) klausimų kaip ir nebėra. Kokia vis dėlto galutinė nuomonė, ar tai bus padaryta, ar ne?
V.MILTIENIS. Dar kartelį, aš nelabai supratau.
V.RINKEVIČIUS. PVM šviežiems vaisiams ir daržovėms.
V.MILTIENIS. Šiuo atveju Valstybės kontrolė yra atlikusi auditą ir pateikusi išvadą, kad vis dėlto PVM lengvatos, taikomos šviežiems produktams, tokiems kaip mėsai, vištienai, šviežiai žuviai, neturi to efekto, kad būtų galutinai atsižvelgta į kainą. Jeigu mes padarysime tokią lengvatą, vartotojas iš kainos to nepajus. Tai ištirps perdirbėjo ar prekybininko pelne. Todėl Finansų ministerijos nuomonė yra ta, kad čia nereikia taikyti PVM lengvatos.
PIRMININKAS. Dėkui už atsakymą į klausimą. Manau, kad po to bus dar kitų jūsų pateikiamų klausimų. Likite tribūnoje. Ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Yra norinčių balsuoti. Suprantu, kad kartu ir registruotis. Registruokimės! Registracija, po to balsuosime, ar pritariame po pateikimo. Kolegos, technika vėl stringa. Ekranuose matome, kad „pakibo“ registracija. Kolegos, gal mes, taupydami laiką, vis dėlto galėtume sutarti, kad po pateikimo pritariame bendru sutarimu? O prie kito klausimo tikrai… Ne, man sako, kad sutvarkė. Balsuokime. Dar kartą registruojamės. Šiuo atveju trumpoji registracija, arba greitoji. Dabar turėsime pasitelkti Balsų skaičiavimo grupę. (Balsai salėje) Kolegos, ką reiškia „nežaiskite“? Seimo nario teisė prašyti, kad būtų užregistruota, ir išties yra alternatyvi galimybė skaičiuoti. Aš pasiūliau bendru sutarimu, nebuvo sutikimo bendru sutarimu pritarti. (Balsai salėje) Taip, Skaičiavimo grupės sudėtį drįstu priminti, kolegos. H.Žukauskas, Liberalų ir centro frakcija. Jeigu jo nėra, prašau frakciją deleguoti kitą žmogų. A.Skardžius, Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija, Z.Žvikienė, malonu jus matyti, Darbo partijos frakcija, D.Teišerskytė, matau, kad G.Šileikis pasiruošęs patalkinti, V.Simulikas, Naujosios sąjungos frakcija. Prašom jus ateiti į priekį. Bandysime pakeldami rankas fiksuoti rezultatus. Gerbiamąjį kolegą A.Skardžių kviečiame į priekį. Labai ačiū G.Šileikiui. Gal kolega R.Remeika patalkintų? Jeigu tiktų, keturiais apsiribokime. Keturi blokai. Kolegos Balsų skaičiavimo grupės nariai, ar pasiruošę skaičiuoti? Kolegos, prašau pasiruošti. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.XP-2397. Pakelkite rankas. (Balsai salėje) Prašom nešurmuliuoti, kolegos, balsavimas. Ačiū. O suskaičiavot prezidiumą? Prašom ir čia visus suskaičiuoti. Minutėlę, dar prieš balsus skaičiuosime. Ačiū, kolega Čepai, nebelaikykit tos rankos.
56 – už. Prašau pasiruošti balsuoti, kas prieš. Nėra. Ačiū. Kas susilaiko? Prašau pakelti rankas, kas susilaiko. Vienas. Vienas susilaikė, taip? Ačiū. 56 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Po pateikimo pritarta. Ačiū kolegoms skaičiuotojams. Seniūnų sueiga siūlo Biudžeto ir finansų komitetą skirti pagrindiniu, papildomu numatyti Ekonomikos komitetą bei svarstyti dar šiais metais – spalio 23 dieną. Ar galim pritarti? Ačiū. Šio klausimo svarstymas pritarus po pateikimo baigtas.
Vakarinio posėdžio darbotvarkės aštuntasis klausimas – ATPK vieno straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2504, pateikimo stadija. Pateikia finansų viceministras. Prašom pateikti, pateikimo stadija.
V.MILTIENIS. Šiuo metu sulaikius šalies viduje neteisėtai vežamas akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė ne didesnė kaip 250 MGL, pinigine išraiška tai būtų 32 tūkst. 500 litų, netaikoma baudžiamosios atsakomybės ir teismui nenumatyta galimybės taikyti gabenimo priemonės konfiskavimą. Tuo naudojasi pažeidėjai ir stengiasi vežti ne didesnės kaip 250 MGL vertės akcizais apmokestinamų prekių, rizikuodami gauti tik administracinę nuobaudą – piniginę baudą be gabenimo priemonės konfiskavimo. Neturėdami turto ir nedirbdami, jie sąlyginai išvengia netgi piniginės baudos.
Todėl šio projekto tikslas yra efektyviau kovoti su neteisėta akcizais apmokestinamų prekių apyvarta ir užtikrinti pažeidimų ir akcizais apmokestinamų prekių kontrabandos prevenciją. Pasiūlymas yra nustatyti teismui taikyti gabenimo priemonės, kuria buvo neteisėtai vežtos akcizais apmokestinamos prekės, konfiskavimą, kai prekių vertė viršija 10 MGL, pinigine išraiška tai būtų 1300 litų, o pakartotinio pažeidimo atveju, kai prekių vertė viršija 2 MGL, t. y. 260 litų. Čia turim omeny, aišku, cigaretes, kurias, žinote, veža. Tokia yra pasiūlymo esmė.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Viena Seimo narė norėtų paklausti. Z.Žvikienė. Prašom.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, 1632 administracinio atsakomybėje dispozicijoje yra numatyta… Aš labai atsiprašau, pirmininke, man trukdo tekstą žiūrėti. Kažkas kažką išjungė. Yra numatytas dispozicijoje terminas – akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką. Ir taip toliau, prekyba, banderolės. Tačiau šioje tvarkoje yra įvairios akcizinės prekės ir įvairios tvarkos, t. y. gali būti gabenimas be parašo su dokumentu, dokumentas ne visai atitikti. Dabar jūsų aiškinamajame rašte tikslai yra numatyti vieni, t. y. kontrabandos prevencija ir… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jūsų mikrofonas įjungtas, tiktai garsas kitaip rezonuoja. Prašom tęsti.
Z.ŽVIKIENĖ. Yra numatyta kontrabandos prevencija ir yra numatyta tai, kad akcizais apmokestinamų prekių bus didinamas akcizas. Tai yra susiję su kontrabanda. Tačiau jeigu mes numatysime tokią atsakomybę kaip transporto priemonių konfiskavimas, tai pateks atsakomybė už bet kokios tvarkos pažeidimą. Ir dažniausiai toje tvarkoje nėra jokio ryšio su kontrabanda. Kaip jūs galėtumėt paaiškinti šių savo pateiktų siūlymų tikrąjį motyvą?
V.MILTIENIS. Ne paslaptis, kad iš tiesų didės akcizai. Šiandien yra labai sudėtinga ta situacija. Siekiama prevencijos ir atsakomybės, kad iš tiesų nepadidėtų kontrabandos mastai, nes mes matome. Kadangi šį nutarimo projektą rengė Muitinės departamento darbuotojai, jie mato grėsmes, kokios gali būti. Kad vis dėlto tie veikėjai, kurie tampo kontrabandines prekes, jaustų atsakomybę, tik dėl to tas ir buvo padaryta.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, visi klausimus uždavė, kas pageidavo. Ar po pateikimo mes galėtume pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kolegos, tada bandom pažiūrėti, ar technika jau grįžo į vėžes. Nėra pritarimo, bendro sutarimo, todėl prašau pasiruošti. Iš pradžių trumpoji registracija.
Deja, ne viskas klostosi su šiuolaikine technika taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Kolegos, vėl kviečiu balsų skaičiavimo grupę į priekį. (Balsai salėje) Iš kur jūs žinote, jei taip kalbate? (Balsai salėje)
Kolegė Z.Žvikienė – dėl vedimo tvarkos.
Z.ŽVIKIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų technika neleido užsiregistruoti. Buvau užsiregistravusi dėl paklausimo, dabar neleido užsiregistruoti kalbėti už arba prieš. Tai suteikite man galimybę kalbėti.
PIRMININKAS. Taip, suteikiame. Prašom. Jeigu norite, taupydama laiką, net per tą patį šoninį mikrofoną galite išsakyti nuomonę. Sėdint patogiau, tuojau įjungsiu. Nuomonė dėl balsavimo motyvų – kolegė Z.Žvikienė.
Z.ŽVIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad mes galėtume ir bendru sutarimu pritarti po pateikimo, bet čia nelabai yra ką taisyti. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į vieną paprastą dalyką. Finansų ministerija turi siekį kovoti, t. y. nustatyti prevenciją kontrabandai, bet čia nieko panašaus, kad su šiuo straipsniu būtų susijusi kontrabanda. Aš noriu pasakyti, kad Finansų ministerijai atidžiau reikėtų pažiūrėti, kokios kiauros yra mūsų sienos, ir per sieną neįleisti didelių krovinių į Lietuvos teritoriją, tada nereikės už 250 litų, t. y. 2 MGL, kai nustatytas vienokios ar kitokios tvarkos pažeidimas, konfiskuoti transporto priemonių, t. y. priemonių kaip nusižengimo įrankio. Noriu pasakyti, kad tai nėra ta kova ir tie siekiai, kuriuos būtų galima pasiekti tokia administracine atsakomybe. Reikia kovoti su kontrabanda, taip, bet ne tokiomis priemonėmis. Ir jau ne vieną kartą tokiomis atsakomybėmis buvo priskaldyta malkų. Galbūt todėl, kad 8 metus dirbau Akcizų administravimo skyriuje ir taikiau šiuos teisės aktus, tai labai gerai žinau, kaip jie yra taikomi praktikoje. Siūlyčiau pagalvoti ir galbūt šiandien šiam pateiktam siūlymui nepritarti. Tegul Finansų ministerija galvoja apie kitas priemones.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi kviečiu balsų skaičiavimo grupės narius į priekį. Kolegę Z.Žvikienę… Kolegos A.Skardžiaus nematau. Kolegos, kas dar sutiktų atlikti balsų skaičiavimo grupės funkcijas? Mums reikėtų keturių skaičiuotojų. Kolega Rinkevičiau, šitą bloką paimsite. Gerai. Kas iš dešiniojo flango patalkintų skaičiuoti balsus? A.Ažubalis. Gal būtų galima paprašyti padėti suskaičiuoti? Labai ačiū. Ir gal galima prašyti kolegą A.Ivanauską? Gerbiamasis kolega Ivanauskai, gal patalkintumėte suskaičiuoti savo kolegų balsus šiame flange?
Kolegos, prašom pasiruošti, ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-2504? Prašom sėdėti savo vietose ir pakelti rankas. Kas už? (Balsai salėje) Kas skaičiuoja iš jūsų? (Balsai salėje) Ačiū, galima nuleisti. 27 – už.
Kas prieš, prašom pakelti rankas. Drąsiau kelkite, kad būtų aišku, kad keliate. Ačiū. (Balsai salėje) Vėlu. Suskaičiuota. 14 – prieš.
Kas susilaikė? (Balsai salėje) Ne, ne, ne. Kolegos, balsų už skaičiavimo stadija praėjo. Tai buvo kitas balsų skaičiavimas, buvo skaičiuojami prieš arba susilaikę tuo metu. (Balsai salėje) 9 susilaikė.
Ar galite patikslinti? 27 – už, 14 – prieš, 9 susilaikė. Po pateikimo pritarta. (Balsai salėje)
Repliką po balsavimo – J.Dautartas.
J.DAUTARTAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, aš noriu pasakyti. Ar dabar šie balsai yra individualizuoti, ar jie yra abstraktūs?
PIRMININKAS. Jie yra neindividualizuotai abstraktūs.
J.DAUTARTAS. Tada, manau, tai yra neteisėta, nes taip negali būti. Jūs, kaip pirmininkas, turite arba nutraukti šio klausimo posėdį, arba individualizuoti mus. Aš turiu tą konstitucinę teisę.
PIRMININKAS. Gerai. Jeigu jūs…
J.DAUTARTAS. Pone Česlovai, jūs pats, atrodo, replikavote, kad laiku, ne laiku. Jeigu kas nors iš Seimo narių (aš jums kaip signatarui, kaip režisieriui šiuo atveju) praleido prieš tai per 15 sekundžių savo registraciją, tai viskas, kas buvo, yra abstraktu. Gerbdamas Seimo kanceliariją, aš suprantu, kad viskas yra, bet, manyčiau, kaip patyręs parlamentaras, rinktas penkis kartus, šiuo atveju jūs turite man pritarti – abstrakti kategorija šiuo atveju yra negalima.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jeigu kolega J.Dautartas dar atrastų, kokia Statuto nuostata rėmėsi taip teigdamas, tai mes būtume didžiai dėkingi. Dabar mes tęsiame posėdį, nes jūsų teiginiai neturi pagrindo. Jeigu neveikia technika ir nėra kitų galimybių suskaičiuoti elektroniniu būdu, balsuojama rankos pakėlimu, t. y. 111 straipsnio 2 dalis. (Balsai salėje) Jeigu dar ką nors norite sakyti, tai žinote, kad tik ne iš vietos.
Dėl vedimo tvarkos – kolega Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, ačiū. Jūs labai gražiai paaiškinote režisieriui. Teatre gali būti visokių fokusų, o Seime viskas pagal taisykles. Seimo statutas numato balsų skaičiavimo komisiją, kuri kol kas nepanaikinta. Ir balsus galima skaičiuoti elektronika, galima skaičiuoti pakeltas rankas, galima vardinį balsavimą organizuoti ir netgi galima slaptą balsavimą. Viskas numatyta. Čia ne teatras, čia Seimas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, po pateikimo pritarę turime apsispręsti… (Balsai salėje) Ar galime tęsti posėdį? (Balsai salėje) Tuoj apsispręsime dėl komitetų ir jums suteiksime žodį dėl replikos po balsavimo ar dėl vedimo tvarkos.
Pritarus po pateikimo pagrindiniu komitetu Seniūnu sueiga siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar nebūtų logiška, kad šį klausimą svarstytų ir Ekonomikos komitetas kaip papildomas? (Balsai salėje) Gerai. Preliminari svarstymo data – 2007 m. spalio 23 diena. Ar galime tam taip pat pritarti? Prieštaravimų nėra. Pritarta.
Dabar dėl to paties klausimo – kolegė… (Balsai salėje) Kuri norėtumėte? A.Pitrėnienė. Prašom. Jūsų mikrofonas.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Iš tikrųjų klausimas kyla dėl rezultatų, ar jie yra tikri. Dėl kokios priežasties? Skaičiavimo komisijos, kuri patvirtinta, sudėtis yra kita. Skaičiavo žmonės visiškai ne iš komisijos, ne visi. Ar yra teisingas šis balsavimas? Aš frakcijos vardu noriu kreiptis, kad Etikos ir procedūrų komisija išaiškintų.
PIRMININKAS. Iš tiesų nebuvo tų Seimo narių, kurie turėtų būti. Buvo jų frakcijų atstovai, šiuo atveju buvo fiksuota, kurie Seimo nariai mano, kaip posėdžio pirmininko, prašymu sutiko ir tapo balsų skaičiavimo grupės nariais. Toks yra konstatavimas, buvo garsiai pasakytos pavardės žmonių, kurie skaičiuoja balsus.
Kolegė Z.Žvikienė. Prašom. Jūsų žodis.
Z.ŽVIKIENĖ. Replika po balsavimo. Aš noriu paprašyti Seimo narių, jeigu bus pripažinta, kad šis balsavimas yra teisingas ir yra pritarta šiam įstatymo projektui, komitetuose iš tikrųjų labai atidžiai pažiūrėti. Nes gali atsitikti taip, kad, vežant akcizinę prekę, nebūtinai kontrabandą, viduje, valstybėje, už 250 litų pažeidžiant bet kokią tvarką, o dažniausiai tas tvarkas smulkiai pažeidinėja ypač ūkininkai, veždami žymėtą akcizinį kurą arba kokią kitokią prekę, tai gali atsitikti taip, kad kas antram, kas trečiam už smulkius tvarkos pažeidimus, kurie yra numatyti šio straipsnio dispozicijoje, teks atimti transporto priemones. Todėl aš noriu paprašyti labai atidžiai panagrinėti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Primenu, kad dėl svarstymo eigos paskyrėme pagrindinį ir papildomą komitetus ir apsisprendėme dėl datos. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas. Be abejo, prie jo galbūt grįšime, jeigu bus atitinkamos Seimo komisijos išvada.
O dabar svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 9 klausimą. Su Europos integracija susijęs Draudimo įstatymo projektas Nr.XP-2463, pateikimo stadija. Pristato finansų viceministras Valentinas Miltienis. Prašom.
V.MILTIENIS. Ačiū. Siūloma keisti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nemažai straipsnių. Pagrindinis tikslas – į nacionalinę teisę perkelti dar 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/68EB dėl perdraudimo, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 73239 ir 9249, patikslinti kai kuriuos šio įstatymo straipsnius, atsižvelgiant į Draudimo įstatymo taikymo praktiką.
Projekto esmė – pagal direktyvos nuostatas siekiama nustatyti vienodą Europos Sąjungos teritorijoje perdraudimo veiklos reguliavimo sistemą, grindžiamą vienos licencijos ir buveinės valstybės narės priežiūros principais. Lietuvos draudimo priežiūros komisijai suteikiama teisė išduoti, sustabdyti ar panaikinti licencijas perdraudimo įmonėms ir vykdyti šių įmonių priežiūrą. Perdraudimo įmonės Lietuvoje galės vykdyti perdraudimo veiklą tik atitikusios nustatytus kriterijus ir gavusios licenciją.
Siekiant, kad perdraudimo įmonės galėtų vykdyti įsipareigojimus pagal perdraudimo sutartis, numatomi reikalavimai perdraudimo įmonėms pagal vykdomos veiklos pobūdį. Yra numatytas mokumas atsargai, techninių atidėjimų sudarymas ir t. t. Ir kaip vienas pagrindinių uždavinių, kad turi turėti minimalų garantinį fondą, t. y. ne mažiau kaip 3 mln. eurų.
Kartu atlikti ir kitų Draudimo įstatymo straipsnių pakeitimai, kuriais siekiama suderinti Lietuvos įsipareigojimus Pasaulio prekybos organizacijos, laivybos ir aviacijos draudimo paslaugų srityje, panaikinti draudimo brokerių įmonėms taikomą nepagrįstą apribojimą vykdyti tarpininkavimą sudarant papildomo savarankiško pensijų kaupimo sutartis ir atsižvelgiant į Lietuvos valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktas pastabas. Įstatymo projekte numatoma, kad įstatymas įsigalios nuo 2007 m. gruodžio 10 dienos.
Finansų ministerija prašo pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkui. Spėjo užsiregistruoti kolega D.Jankauskas. Prašom, jūsų klausimas.
D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad įstatymo projekto straipsnių pakeitimas yra daromas siekiant perkelti Europos teisės direktyvų reikalavimus, įsigaliojusius nuo 2005 metų. Leiskite jūsų paklausti, ar tik Europos teisė yra perkeliama, ar ir dalis dalykų, kuriuos valstybė narė gali spręsti savo nuožiūra, taip pat ir siūlomuose pakeitimuose? Dėkoju.
V.MILTIENIS. Šiuo atveju pagrindinis tikslas yra reglamentuoti Lietuvoje perdraudimo funkciją, kuri iki šiol buvo nereglamentuota, ir pritaikyti ją Europos Sąjungos direktyvų reikalavimams. Tai pagrindinis tikslas.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai buvo visi klausimai. Kolegos, po pateikimo ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu skirti Biudžeto ir finansų komitetą ir preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų lapkričio 6 d., turint omenyje, kad įstatymo apimtis yra gerokai didesnė. Ar galime pritarti? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu. Šio klausimo svarstymas baigtas.
Toliau vakariniame posėdyje kompleksinis 10 klausimas – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2442ES, susijęs su integracija projektas, bei jį lydintys Nr.XP-2443 ir t. t. iki Nr.XP-2452, įskaitant pastarąjį. Jeigu Seimas neprieštarauja, prašyčiau viceministrą pateikti vienu ypu šiuos įstatymo projektus. Nematau prieštaraujančių, prašom, pone viceministre.
V.MILTIENIS. Ačiū. Šio projekto tikslas yra praplėsti Lietuvoje veikiančių ir viešai platinamų kolektyvinio investavimo subjektų (toliau – KIS) spektrą. Ir esmė yra ta, kad dabar galėtų atsirasti įmonės, kurios galėtų užsiimti šia veikla. Tai galėtų būti ir užsienio kapitalo įmonės, ir uždarojo tipo investicinės bendrovės, ir uždarojo tipo investiciniai fondai.
Projekte numatoma galimybė steigti penkių rūšių Europos Sąjungos teisės aktų nereglamentuojančius KIS. Pirmas būtų privataus kapitalo, jų turtas galėtų būti investuojamas į bendrovių, kurių vertybiniais popieriais neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje, biržoje, vertybinius popierius. Tai yra ne… tos, kurios yra neužregistruotos biržoje. Šios rūšies KIS steigimas yra numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje.
Antra rūšis yra investuojantys į nekilnojamąjį turtą. Siekiant maksimaliai išvengti sukčiavimo, įstatymo projekte numatyta, kad nekilnojamojo turto objektų vertinimą privalės atlikti mažiausiai du nepriklausomi nekilnojamojo turto vertintojai.
Trečia rūšis yra alternatyvaus investavimo KIS. Ypatingi tuo, kad galės investuoti į bet kokias įstatymo projekte nurodytas investavimo priemones, taigi jų investavimo strategijos bus iš esmės neprižiūrimos. Atitinkamai dėl šios priežasties šie KIS galės būti siūlomi tik profesionaliems investuotojams. Visiškai paliekama rizikai.
Ketvirta rūšis yra kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai. Šiuo metu veikianti KIS rūšis – riboto platinimo KIS. Jų investavimo objektai tokie patys kaip ir suderintųjų KIS. Skiriasi tik turto valdymo ypatumai, pavyzdžiui, didesnė leidžiamoji valdomo turto investavimo į vieno emitento vertybinius popierius dalis.
Ir penkta rūšis yra KIS, investuojantys į kitus KIS. Taigi įstatymo projekte taip pat numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, kurios atitinka Europos Sąjungos direktyvas. Tiek labai trumpai.
PIRMININKAS. Kaip suprantu, jūs pateikėte kartu ir lydimuosius, taip?
V.MILTIENIS. Taip, čia viskas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – P.Auštrevičius. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS (LCF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau pasiteirauti atkreipdamas dėmesį, kad jūs pasakėte, jog investicijos į nekilnojamąjį turtą turi būti vertinamos bent jau dviejų, minimaliai dviejų turto vertintojų. Norėčiau sužinoti, kaip jie turi būti standartizuojami, kokie jų turi būti reitingai, ar čia pati Lietuva gali nustatyti, patvirtinti patikimų vertintojų sąrašą ir kodėl gi du? Ar tai yra Europos Sąjungos teisės reikalavimas, ar mūsų pačių pasiūlymas matant situaciją nekilnojamojo turto rinkoje? Labai ačiū.
V.MILTIENIS. Yra tokia bendra taisyklė – keturių akių principas, kuris daug kur galioja, tai šiuo atveju irgi, kad būtų galima eliminuoti netikėtumus. Ir dar antras dalykas, kad kontroliuos ir prižiūrės šių įmonių darbą Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija.
PIRMININKAS. Ką gi, ačiū už klausimo pateikimą ir atsakymus į klausimus. Dėkoju, pone viceministre. Toliau likti tribūnoje nėra prasmės. Kolegos, ar po pateikimo dėl visų projektų, kuriuos pateikė finansų viceministras, galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.
Kolegos, dėl šių projektų svarstymo tolesnės eigos. Pagrindiniam įstatymui Nr.XP-2442 ir toliau visiems, išskyrus Nr.XP-2443, pagrindiniu yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta. Dėl Nr.XP-2443 pagrindiniu yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes tai yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimas. Ar galime pritarti? Nėra prieštaravimų, pritarta.
Dabar dėl visų projektų, tiek pagrindinio, tiek ir lydimųjų, kaip papildomas yra siūlomas Audito komitetas. Ar galime pritarti? Nėra prieštaravimų, pritarta. Dabar dėl pirmojo Nr.XP-2442, taip pat dėl Nr.XP-2450, Nr.XP-2451, taip, dėl šitų, dar papildomai yra siūlomas Ekonomikos komitetas. Ar galime pritarti? (Balsas iš salės: „Taip“.) Nėra prieštaravimų, pritarta. Dėl Nr.XP-2443 kaip papildomas taip pat yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galime pritarti? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Taigi dėl komitetų esame apsisprendę, jeigu nėra kitų siūlymų. Svarstymo data yra siūloma šių metų spalio 16 diena. Ar galime pritarti? Nėra prieštaravimų, pritarta. Taigi dėl viso įstatymų paketo, pritarę po pateikimo, apsisprendėme dėl svarstymo eigos bendru sutarimu. Kolegos, dėkui.
Vidaus tarnybos statuto 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2458 (pateikimas)
Dabar svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 11 klausimą. Dar vienas Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas – Vidaus tarnybos statuto 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2458. Pateikimo stadija. Kviečiu vidaus reikalų ministrą R.Šukį į tribūną pristatyti projektą. Prašom.
R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Norėčiau trumpai pristatyti Vyriausybės teikiamą Vidaus tarnybos statuto 23 straipsnio pataisą. Šis dabartinės redakcijos straipsnis reglamentuoja vidaus tarnybos sistemos pareigūnų skatinimo vienkartine pinigine išmoka tvarką, sąlygas ir vienkartinės piniginės išmokos dydį. Šis reglamentavimas skiriasi nuo egzistuojančio reglamentavimo, nustatyto Specialiųjų tyrimų tarnybos statutiniams pareigūnams, Valstybės saugumo departamento, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos pareigūnams, nes yra ir skirtinga skatinimo tvarka, ir, svarbiausia, skirtingas dydis.
Dabar egzistuojanti tvarka numato, kad vidaus tarnybos pareigūnas vieną kartą per metus kaip piniginę išmoką gali gauti ne daugiau kaip penkių minimalių gyvenimo lygių išmoką, o tai yra 650 litų. Mūsų siūlymo esmė – suvienodinti skatinimo tvarką, sąlygas ir dydį ir siūlomame projekte nustatyti, kad galima skatinti ne didesne kaip pareigūno pareiginės algos dydžio vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokia yra pasiūlymo esmė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkui. Trys Seimo nariai nori jūsų paklausti.
R.ŠUKYS. Vyriausybė projektui yra pritarusi, yra suderinti piniginiai klausimai.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, kolega Karosai, neblaškykite ministro dėmesio, nes kiti Seimo nariai yra užsiregistravę ir pageidauja klausti. Kolega B.Pauža, po to – P.Auštrevičius.
B.PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis ministre, jūs aiškinamajame rašte rašote, kad šitų nuostatų, kurias jūs pristatėte, įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus ir neleis jų sutaupyti. Sakykite, ar tos išmokos bus mokamos tik sumažėjus jų gavėjų skaičiui? Iš kur tos lėšos bus, aš nelabai suprantu. Ačiū.
R.ŠUKYS. Kaip ir dabar, iš sutaupytų lėšų, nes ir valstybės tarnautojams specialiai skatinti nėra numatoma lėšų. Jeigu darbo užmokesčio fondas sutaupomas, tada galima skatinti, jeigu nėra sutaupoma, nėra sutaupyto darbo užmokesčio fondo, tai nei valstybės tarnautojams, nei pareigūnams negalima. Bet kai yra situacija, kad valstybės tarnyboje apskritai ir mano minėtuose institucijose, kur galima mokėti vieno pareiginio darbo užmokesčio dydžio premiją, paskatinimą, o šiuo atveju čia galima tiktai 650 Lt, tai yra akivaizdi nelygybė ir netolygus reglamentavimas. Manau, sąlygos turi būti vienodos.
Dėl to, kad nepareikalaus lėšų. Tai taip ir bus, nes tai yra mokama iš sutaupytų lėšų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Auštrevičius.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Matyt, reikėtų sveikinti nediskriminacinį požiūrį į mūsų valstybės pareigūnus. Tai teisingas sprendimas, kad mes naikiname tokią iki šiol galiojusią diskriminacinę nuostatą. Ko gero, jinai galiojo netrumpą laiko tarpą. Tačiau kokį skaičių pareigūnų apimtų šis sprendimas, kiek papildomai pareigūnų galėtų tikėtis, aš įsivaizduoju, už ypatingus veiklos rezultatus arba vienos ar kitos užduoties atlikimą? Ačiū.
R.ŠUKYS. Tai liestų praktiškai visus, kurių veiklą ir darbą reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. Tokių dirbančių vidaus reikalų sistemoje, nes tai liestų tiktai tarnaujančius pagal Vidaus tarnybos statutą, yra apie 25 tūkst., bet nebūtinai visus, nes jeigu asignavimų valdytojas… nes atskirai yra Policijos departamentas, atskirai – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Sienos apsaugos tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas ir Viešojo saugumo tarnyba. Jeigu nesutaupoma, lėšų, jų nėra, o tai paprastai sutaupoma, deja, dėl pareigūnų trūkumo arba dėl kitų objektyvių priežasčių, tai šiuo atveju teoriškai gali paliesti visą mano minėtą skaičių.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A.Matulas.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis ministre, ar sutiktumėte, kad Lietuvoje egzistuoja tokia problema, jog ne visai lojaliam pareigūnui, kad ir už gerus darbo nuopelnus ar pasiekimus, vis dėlto tas skatinimas gali būti neskiriamas? Ar jūs sutinkate, kad tokia problema yra, nes aš pats susidūriau su tam tikrais pareigūnais, kurie sako, kad tokių paskatinimų jie paprasčiausiai negauna dėl to, kad atvirai pasako savo nuomonę. Ar vis dėlto nebūtų geriau, kad tokių skatinimų būtų mažiau, kad tiesiog būtų siekiama sparčiau didinti pareigūnų atlyginimus?
R.ŠUKYS. Jūs iškėlėte teisingą problemą. Tai priklauso nuo daugelio tokių subjektyvių, o kartais ir negatyvių faktorių, nuo kolektyvo mikroklimato, nuo vadovo santykio su kolektyvu. Bet tam policijoje ar kitose įstaigose yra psichologų tarnybos, yra daromi nuolatiniai psichologiniai kolektyvo vertinimai, yra vertinamas vadovų santykis. Tokiu būdu siekiama išvengti tokių subjektyvumų arba kokių nors persekiojimų. Aišku, vienetinių atvejų, kaip jūs minėjote, sistemoje gali būti. To išvengti vargu ar pavyktų, nesvarbu, ar kalbama apie pareigūnus, ar apskritai apie valstybės tarnybą. Bet šiandien kitose institucijose ir apskritai valstybės tarnyboje egzistuoja nuostata dėl galimybės skatinti vieno pareiginio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Tai mes iš tiesų spręsti kitaip – kad būtų panaikinta – nesiūlome. Siūlome bent jau suvienodinti pareigūnams tą situaciją.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Atsakėte į visų pageidavusių klausti klausimus.
Ar galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkui už jūsų supratimą. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Seniūnų sueiga kaip pagrindinį siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kaip papildomus – Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Socialinių reikalų ir darbo komitetus. Preliminari svarstymo data – dar šių metų spalio 23 diena. Ar galime pritarti? Nėra prieštaravimų, pritarta.
Seimo nutarimo „Dėl transporto spūsčių Vilniaus mieste“ projektas Nr.XP-2503(2) (pateikimas)
Iki posėdžio pabaigos dar turime truputį laiko. Siūlyčiau svarstyti rezervinį 1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl transporto spūsčių Vilniaus mieste“ projektą Nr.XP-2503(2). Kviečiu į tribūną teikėją A.Pekeliūną.
A.PEKELIŪNAS (VLPDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, atsižvelgdamas į jūsų pastabas ano posėdžio metu, aš pataisiau kai kuriuos dalykus ir nutarime iš esmės yra pakeista, kad Vilniaus mieste veikiančiose Vyriausybės kanceliarijoje ir ministerijose, Vyriausybės įstaigose. Toliau parašiau, atkreipdamas dėmesį, kad į Vilnių, kaip į Lietuvos sostinę, ypač rytinėmis valandomis, suplūsta didelis kiekis transporto iš visos Lietuvos, todėl mes ir norėtume akcentuoti dėl Vilniaus. Iš viso išbraukiau dalykus dėl strategijos. 1 straipsnyje mes siūlome vėlgi akcentuoti, kad Vilniaus mieste veikiančiose Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose ir taip toliau. Siūlau pritarti šiam nutarimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Trys Seimo nariai…
A.PEKELIŪNAS. Vyriausybės nebeįpareigojame, bet siūlome.
PIRMININKAS. Supratome. Trys Seimo nariai nori klausti. Eilės tvarka – E.Klumbys. Kažkaip jo nematau, ko gero, jis buvo iš anksto užsiregistravęs. Tada kitas eilės tvarka yra J.Karosas. Prašom, kolega.
J.KAROSAS (LSDPF). (Kalba ne per mikrofoną) Labai atsiprašau. Ar jums neatrodo, kad būtų racionalu, jeigu jūs, kaip iniciatyvos autorius, paragintumėte savo kolegas, kurie palaiko iniciatyvą, rytais reguliuoti Vilniaus mieste eismą lazdelėmis?
A.PEKELIŪNAS. Taip, vienas iš tokių variantų yra kaip teigiamas dalykas. Deja, tai jau ne mūsų kompetencija. Tai turėtų daryti autotransporto inspekcija, kuri yra, ir, matyt, Susisiekimo ministerija yra apie šitą dalyką kažkiek girdėjusi, bus ir tai daroma. Bet šita priemonė, jeigu jūs prisimenate, buvo priimta 2003 m. ir 4 metus labai sėkmingai galiojo, gerbiamasis Justinai. Gavau labai daug skambučių ir elektroninių laiškų iš Vilniaus miesto žmonių, jie prašo, kad šitas dalykas būtų atkurtas.
PIRMININKAS. Dėkui. Nori klausti V.Bukauskas.
V.BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, manau, jeigu jau yra toks jūsų siūlymas Vyriausybei, ar nereikėtų atsižvelgti ir į kitus didžiuosius miestus, yra problemų ir Kaune, ir Klaipėdoje, ir Alytuje, ir Šiauliuose, ir Panevėžyje? Susidaro tokia išskirtinė išimtis, kad Vilniuje. Antra vertus, ar tai Seimo užsiėmimas spręsti tokius klausimus, susijusius su transporto kamščiais, susidariusiais šiandien mūsų valstybėje?
A.PEKELIŪNAS. Gerbiamasis Bukauskai, aš nežinau, ar jūs dalyvavote praėjusiame posėdyje, ar ne, bet aš viską išdėliojau ir pasakiau, kodėl dabar Seimas kreipėsi į Vyriausybę. Buvo surinkta apie 40 Seimo narių parašų su prašymu Vyriausybei, kad šitas dalykas būtų padarytas. Vyriausybė reagavo labai savotiškai, ji Vyriausybės posėdyje priėmė sprendimą leisti ministerijoms savarankiškai spręsti.
O dėl Vilniaus miesto, o ne visos Lietuvos, aš manau, kad Vilniaus miestui labiausiai aktualu, nes Vilniaus mieste, kaip sostinėje, yra visos valstybinės centrinės įstaigos. Deja, į Vilnių kaip tik iš ryto daugiausia suvažiuoja, nes čia yra visos ministerijos, ir susidaro didžiuliai kamščiai. Jeigu nors 30 min. būtų atidėta, kaip buvo anksčiau (trejus metus gyvavo šitas dalykas), būtų visiems gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visų norėjusių klausti klausimus. Dėkoju už pristatymą. Nuomonė už. Užsirašęs kalbėti A.Pekeliūnas, deja, to neįmanoma padaryti, nes jūs esate kartu ir pateikėjas. O prieš norėtų kalbėti, jeigu teisingai suprantu, kolega R.Ačas. Už. Kadangi kitų už norinčių nėra, tai R.Ačas – nuomonė už. Gal būtų galima per šoninį mikrofoną. Kai nesate šitoje stadijoje užregistruotas… Buvo kiti užsiregistravę ir sistemą blokuoja. Aš labai atsiprašau. Jūs negalite, nebuvote užsirašęs? Gerai. Kolega R.Ačas – nuomonė už.
R.AČAS (TTF). Kolegos, tikrai reikia palaikyti šitą idėją, tik man iniciatoriaus norėjosi paklausti, bet kažkaip nespėjau užsirašyti, ar tikslinga buvo šitą projektą pavadinti dėl transporto spūsčių Vilniaus mieste, gal jį reikėtų pavadinti kitaip? Dėl valstybės institucijų darbo laiko ar kažkaip, nes mes šiandien kalbame apie darbo laiką, o ne apie spūstis Vilniuje. Tai toks dalykas. Tikrai visus raginčiau palaikyti, nes manau, kad mes visi suprantame, kas čia yra per problema, ir tikrai galbūt ne visiems vienu laiku važiuojant tos spūstys sumažėtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prieštarauti norinčių nėra, bet iš klausimo aš supratau, kad bendro sutarimo nėra. Turim pasiruošti balsuoti. Man sufleruoja, kad technika turėtų veikti. Prašom pasiruošti. Kolegos, registruojamės. Trumpoji registracija. Aš labai apgailestauju, ne dėl posėdžio pirmininko kaltės, bet technika neveikia. Ji vėl pakibusi mūsų ekrane, nežinau, ar jums matyti. (Balsai salėje) Solidariai matome. Kolegos, dar sykį, ko gero, gal paskutinį sykį turėsime progos balsuoti pakeldami rankas. Kviesčiau Z.Žvikienę. Gal kolega V.Rinkevičius pasiruošęs skaičiuoti šitoje pusėje? Kolega R.Remeika čia siūlosi ateiti? R.Remeika skaičiuoja. Dabar iš tos pusės kas patalkintų? E.Vareikis. Ar sutiktumėte paskaičiuoti šitos pusės balsus? Gerai. Keturi Seimo nariai, balsų skaičiavimo grupė, pavardės paskelbtos. Prašau pasiruošti ir pakelti rankas, kas už tai, kad pritartume nutarimo projektui Nr.XP-2503 po pateikimo. Prašau pakelti, kad aiškiau matytųsi. Prašom rezultatus atiduoti kolegei Z.Žvikienei, kad susumuotų. Ačiū.
Už – 33. Kas prieš? Prieš – 4. Kas susilaikė, prašau pakelti rankas. Susilaikė 11. Ačiū balsų skaičiavimo grupei. Balsavimo rezultatai: už – 33, prieš – 4, susilaikė 11. Pritarta po pateikimo. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Suvokiant, kad norėtųsi greitai priimti, gal galime kitą savaitę, tarkim, po savaitės paskirti svarstymą posėdyje? Po savaitės. Pritariame? Ačiū, kolegos.
Noriu su jumis pasitarti. Numatytas Seimo posėdžio laikas yra pasibaigęs, bet yra likęs vienas rezervinis, ir tam, kad svarstytume šitą klausimą, mes turime pratęsti posėdį. Kolegos, ar bendru sutarimu galime pratęsti posėdį? Ne. Matau, kad nėra bendro pritarimo. (Balsai salėje) Kolegos, balsavimu apsispręsime. (Balsai salėje) Aš irgi siūlau pratęsti posėdį, kuris neužtruks 10 minučių. Pagaliau pateikimo stadija nėra privaloma dalyvauti šitame posėdyje. Kolega J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų, kad šis klausimas būtų svarstomas, yra surinkti 32 Seimo narių parašai. Papildomai, kelias minutes, aš manau, niekam dėl to plaukas nenukris. Prašau Seimo narių supratimo ir leisti pateikti projektą.
PIRMININKAS. Ar galime demonstruoti supratimą? (Balsai salėje) Ne. Balsų skaičiavimo grupę kviečiu vėl ateiti į priekį, dar sykį tuos pačius kolegas: Z.Žvikienę, E.Vareikį, R.Remeiką ir V.Rinkevičių. Balsuosime, ar pratęsiame 10 min. posėdį, kad būtų pristatytas rezervinis klausimas. Kolegos, prašau pasiruošti pakelti rankas, kas už tai, kad pratęstume Seimo vakarinį plenarinį posėdį? Prašau skaičiuoti. Skaičiuojame.
Už – 30. Ar sutiks Seimas, kad tai yra aiški dauguma? Mes turime fiksuoti. Kas prieš? Jeigu jau pradėjome procedūrą, pabaikime. Pakelkite rankas, kas prieš posėdžio pratęsimą. Prieš – 7. Prašom pakelti rankas, kas susilaikė. Du, trys, keturi. Ačiū. Pritarta siūlymui pratęsti posėdį. Kviečiu į tribūną J.Sabatauską. Klausimas Nr.XP-2524. Pateikimo stadija. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke, ačiū, gerbiamieji kolegos, už supratimą. Pasistengsiu labai trumpai. Jūsų dėmesiui teikiamas Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Esmė yra tokia, kaip pernai analogiškai panašiai buvo keičiamas Prokuratūros įstatymo įsigaliojimo įstatymas. Įstatyme yra reikalavimas turėti tam tikrą išsilavinimo cenzą. Buvo nustatytas terminas tam išsilavinimui įgyti, ir nuo spalio 1 d. neįgijusieji bus atleidžiami. Tačiau pagal 2002 m. priimtą įstatymą buvo numatyta, kad tuo metu konkursuose į antstolių pareigas galėjo dalyvauti ir asmenys, neatitinkantys to reikalavimo, tačiau buvo privaloma, kad jie tuo metu studijuotų universitete. Jie visi pateikė dokumentus apie studijas universitetuose, kuriuos šiandien jau baigė arba yra bebaigę, tačiau ne visi suspėjo arba užbaigti, arba atlikti diplomo pripažinimo procedūrą, nes prieš dvejus metus keitėsi procedūra. Pavyzdžiui, turiu vieną raštą, kad antstolis kviečiamas laikyti egzaminą, nes dabar pripažinimo procedūra susideda iš dviejų dalių. Iš dalies pripažįstant diplomą, tačiau dar reikia laikyti egzaminą. Asmuo egzaminą laikyti kviečiamas spalio 5 d., nors spalio 1 d. jis jau turėtų būti atleistas. Taigi žmogus pavasarį gavo diplomą, tačiau dar iki šiol neatlikta procedūra. Kadangi užtrunka, siūloma pratęsti tą terminą, panašiai kaip Prokuratūros, Valstybės tarnybos įstatymuose yra numatyti terminai ir yra galimybė juos pratęsti.
PIRMININKAS. Ačiū. 4 Seimo nariai nori klausti. V.Čepas. Prašom.
V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu paklausti pranešėjo. Pratęsti, aišku, galima, bet kiek kartų mes dar tęsime? Čia bus taip pat, kaip su žemės grąžinimu. Kas nors ko nors nepadaro, o mes vis tęsiame ir tęsiame. Antstolis, aišku, kaltas dėl kokio nors piliečio nelaimės, kad iš jo reikia turtą išieškoti, tiek, kiek graborius dėl kokio nors žmogaus mirties, bet jo darbas subtilesnis ir mokytis reikia. Bet ar yra kokie nors kvalifikacijos kėlimo kursai, etikos, psichologijos pagrindai, kad jis, atlikdamas tą nemalonią pareigą, kaip galima mažiau įskaudintų žmogų, kad viskas būtų etiška, taktiška. Deja, apie tai įstatyme nieko nekalbama. O turi būti aiškiai parašyta, kad kas dveji metai antstoliai privalo lankyti psichologinio parengimo kursus.
PIRMININKAS. Laikas!
V.ČEPAS. Dar 7 sekundės liko, aš žiūriu į laikrodį. Sutrukdėte, neleidžiate baigti, tai dabar kaip tik ir baigiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs labai supratingas, ačiū.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tiesų nesiūlau keisti taip, kad būtų galima dar kartą tęsti, tačiau turiu pasakyti, kad visi šie asmenys turi darbo stažą. Mažiausias stažas 8 metai, ir netgi dirba 23 metus, vienas dirba per 30 metų, tik anksčiau jis vadinosi teismo antstolis ir buvo valstybės tarnautojas. Dabar yra savarankiški asmenys.
Apie kaltus. Deja, turiu pasakyti, kad jie dirba su kaltais asmenimis, t. y. dažniausiai teismo pripažintais kaltais, ir jie turi atlikti tą darbą, kuris galbūt ir ne visiems patinka.
O dėl kvalifikacijos. Žinoma, tai reikalingas dalykas, tačiau tai yra ne įsigaliojimo įstatymo reikalas, o pagrindinio įstatymo; jau praeitą savaitę buvo pateiktos jo pataisos, bus galima numatyti, jeigu to nenumatyta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S.Bucevičius.
S.BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu paklausti pranešėjo, su kokiu skaičiumi žmonių, antstolių tai susiję? Mes esame turėję tokį pratęsimą prokurorams. Tai buvo apie 10 žmonių.
J.SABATAUSKAS. 28 asmenys. Iš jų 23 jau įgiję, tik užsitęsė pripažinimo procedūra. Jie įgiję tą išsilavinimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Ačiū. Aš norėjau paklausti to paties, ko klausė S.Bucevičius. Jau atsakė.
PIRMININKAS. Labai ačiū. A.Staponkienė. Prašom. (Balsai salėje) Prašom klausti, jūs užsiregistravote klausti. Nenorite, atsisakote klausti? Dėkoju, sutaupėme laiko.
Dėl balsavimo motyvų, kiek suprantu, kolega V.Žiemelis – nuomonė už. Tuoj pat įjungsime. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gal galima per šoninį mikrofoną, labai atsiprašau, būtų šiek tiek greičiau.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, nes mes vieną kartą jau suteikėme teisę baigti mokslus prokurorams. Šiuo atveju antstolių padėtis, mano manymu, yra dar palankesnė, kad mes priimtume šį įstatymą, nes antstoliams reikalavimas baigti teisės mokslus, jeigu aš neklystu, yra tik nuo 2003 metų. Savaime suprantama, kad daug antstolių tuo metu dirbo baigę kitas mokslo įstaigas ir jiems reikėjo mokytis iš naujo. Be to, šis įstatymo projektas yra susijęs su tais antstoliais, kurie seniai dirba, ir, mano požiūriu, nėra teisingumo ministro objektai. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Labai ačiū. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Žiūriu į J.Sabatauską. Kolega Sabatauskai, kiek laiko reikėtų svarstyti, poros savaičių užteks? Neužteks?
J.SABATAUSKAS. Atvirkščiai, reikia kuo greičiau, nes spalio 1 d. įsigalioja terminas. Mes jį turėtume priimti vėliausiai kitą savaitę.
PIRMININKAS. Ar galime sutarti, kad rugsėjo 25 d. klausimas atsidurtų darbotvarkėje, jeigu komitetas spės apsvarstyti?
J.SABATAUSKAS. Komitetas, manau, spės dar greičiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, 25 dieną. Prieštaravimų nėra. Ačiū. Šio klausimo svarstymas baigtas. Kitų komitetų nenumatyta. Pareiškimų nėra. Už lango spūstis turbūt jau išsisklaidė. Noriu paskelbti šios dienos… (Balsai salėje) Kolegos, registracija neveikia. Kolegos, noriu paskelbti šios dienos plenarinio posėdžio pabaigą. Prašom.
J.DAUTARTAS (TSF). Jūs sąmoningai vedėte, kaip aš ėjau. Žinoma, čia dėl humoro Česlovui Juršėnui apie teatrališkumą. Tai kas dabar iš Seimo narių baigė posėdį, irgi apsvarstė kategoriją, jūs pirmininkavote ar ne? Aš suprantu, kad jūsų balsas įrašytas ir mano, aš čia juokauju, bet iš tikrųjų tą dalyką reikėtų sutvarkyti.
PIRMININKAS. Aš pats suprantu, kad mus visus šiek tiek erzina neveikianti sistema, ir priekaištų gaus, manau, atitinkamos Seimo tarnybos. Rytoj Seimo valdyba tai aptars, bet šiandien, kolegos, ačiū visiems dalyvavusiems.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLPDF – Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija.