Penktasis
(326) posėdis
2007
m. rugsėjo 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č. JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. ČAPLIKAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo rugsėjo 13 d. vakarinį plenarinį posėdį.
Primenu darbo tvarką. Mums iš rytinio posėdžio užsiliko du klausimai, t. y. paskutinysis buvusios darbotvarkės ir pirmasis dabartinės. Tai Seimo nutarimas „Dėl Transporto spūsčių Vilniaus mieste“. Prašyčiau A.Pekeliūną pamažu ruoštis. Antras klausimas – tai kitos savaitės darbotvarkės. Iš pradžių gal dar pabandykime užsiregistruoti. Registruojamės, kolegos.
Kol kas – 37 Seimo nariai, bet klausimų pateikimas yra galimas. Dar kartą primenu, dabar Seimo nutarimo „Dėl Transporto spūsčių Vilniaus mieste“ projektas, registracijos Nr.XP-2503. Teikia Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Pekeliūnas. Prašom, kolega.
Seimo nutarimo „Dėl transporto spūsčių Vilniaus mieste“ projektas Nr.XP-2503 (pateikimas)
A.PEKELIŪNAS (VLPDF). Laba diena, posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seime. Nutarimas atsirado todėl, kad pusę metų vyko diskusijos su visuomene, su Vilniaus miesto savivaldybe, su Vyriausybe. Mes, Seimo nariai, apie 40 Seimo narių, pasirašėme raštą, kuriuo prašėme, kad Vyriausybė sugrąžintų tą tvarką, kuri buvo 2003 metais ir kuri vis dėlto davė teigiamų rezultatų Vilniaus miestui ryte ir vakare dėl automobilių spūsčių. Jos buvo mažesnės negu po to, kai 2006 m. rugsėjo 1 d. buvo atšauktas šis nutarimas.
Gražiuoju, jeigu taip galima paprastai kalbėti, mums su Vyriausybe nesisekė susitarti. Gavome atsakymą, kad palikta tvarka, kai laisvu noru kiekviena ministerija gali nustatyti sau darbo laiką ar 7.30 val., ar 8.30 val., ar 9.00 valandą. Nė viena ministerija nuo rugsėjo 1 dienos, deja, nereagavo ir nieko nepakeitė, laikas liko tas pat, visos valstybinės įstaigos dirba nuo 8.00 valandos. Priversti privačias struktūras, firmas, kontoras, parduotuves ir t. t., kad jos keistų savo darbo laiką, mes neturime tokių įgaliojimų, todėl ir parengiau šį nutarimo projektą. Prašau Seimo jį priimti.
Turime išvadą dėl to, kad Seimas lyg ir neturėtų nurodyti ar įpareigoti Vyriausybės, o tik pasiūlyti. Aš suprantu, kad mes jau siūlėme Vyriausybei, kai nunešėme Vyriausybei savo parašais patvirtintą tokį siūlymą, gražų prašymą. Sakyčiau, tai reikėtų palikti kaip įpareigojimą, o ne kaip siūlymą ir parašyti taip, kaip yra nutarimo projekte, kad skubos tvarka reikia priimti Vyriausybės nutarimą ir nustatyti, kad nuo šių metų spalio 1 dienos Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose, Vyriausybės įstaigose pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį darbas pradedamas nuo 8.30 val. ir baigiamas 17.30 val., penktadienį – 8.30 val. ir baigiamas 16 val. 15 minučių.
„Delfyje“ buvo žinutė, aš paskaičiau „Delfi“ dalyvių atsakymus ir reakcijas, tai nustebau, kad didžioji dalis atsiliepimų yra teigiami. Jaunimas rodo, kad tai šiek tiek pagerintų situaciją. Kai kas gali pasakyti, kas yra 30 minučių? Deja, kai važiuoja automobiliai ir padaroma 30 minučių kokia nors pertrauka, tai yra didžiulis laiko tarpas, nes transportas pasiskirsto tolygiau. Mūsų nuomone ir Vyriausybės nuomone, kai jie anksčiau priėmė šį nutarimą, tai pati pripažino, kad tai reikia daryti.
Galbūt čia dar reikėtų suaktyvinti strategiją šiame nutarime. Ten yra parašyta, kad iki kovo 1 d. reikia parengti Lietuvos didžiųjų miestų visuomeninio transporto strategiją. Patyrinėjome, kad nėra tokios didžiųjų miesto visuomeninio transporto eismo strategijos. Tai čia galbūt reikėtų palikti datą ne kovo 1 d., o 2009 m. sausio 1 d. ir galbūt įrašyti, kad kartu su didžiųjų miestų savivaldybėmis reikia parengti šią strategiją, nes vienos savivaldybės padaro vieną dalyką, kitos padaro kitą. Tuo tarpu Vyriausybė suplanavo kažkokią savo viziją, siūlo kažkokį aplinkkelį ir t. t. Štai šis nutarimas, matyt, tokiu principu sutvarkytų tą norą kuo greičiau sumažinti eismo spūstis, be abejo, daugiau įkinkytume visuomeninį transportą.
Štai maždaug tokia šio nutarimo esmė. Aš prašyčiau jam pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Kol kas, jeigu aš teisingai supratau, yra 3 Seimo nariai, t. y. kolegos H.Žukauskas, S.Pečeliūnas ir J.Veselka, kurie norėtų paklausti. Jeigu bus daugiau, tai laiko mes turime.
Pirmasis – H.Žukauskas. Prašom, bus galima klausti iš darbo vietos. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, iš šio nutarimo projekto pavadinimo aš supratau, kad kalbama apie Vilniaus miestą.
A.PEKELIŪNAS. Taip.
H.ŽUKAUSKAS. Bet iš nutarimo 1 straipsnio aš supratau, kad ten Vilniaus miesto nėra, tai yra visai Respublikai taikoma. Jeigu taip, tada reikia pataisyti pavadinimą. Jeigu jūs kalbate apie didžiųjų miestų visuomeninio transporto strategiją, tai suprantu, kad tai yra visos Lietuvos problema. Tai yra klausimo dalis, o ne klausiamoji dalis. Tai yra tai, kad 1999 metais Vilniaus miesto savivaldybė jau darė tokius eksperimentus, deja, jie nedavė teigiamų rezultatų, nes esmė yra ne tik atvykimas į darbą, bet ir atvykimas į namus. Jeigu šiuo metu 17.30 val. jau galima gana laisvai važiuoti, tai po jūsų priimto nutarimo, jeigu jis bus įgyvendintas, iki 19.00 val. jūs tikrai nepateksite į namus. Aš noriu jums pasakyti, kad jūs pasiruoškite tokiam dalykui.
PIRMININKAS. Laikas!
H.ŽUKAUSKAS. Užsisakykite kavinėje vietą, išgerkite alaus ir paskiau važiuokite namo. Ačiū.
A.PEKELIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš kasdien važiuoju, kitaip negu jūs. Jūs vaikštote, o aš kasdien važiuoju į Balsius ir pervažiuoju visą Vilnių. Specialiai važinėju įvairiomis kryptimis ir studijuoju ištisus metus eismo srautus kaip tik tuo laiku, kai viskas vyksta. Aš grįžtu ir 17 val., ir 18 val., ir 19 valandą. Kai susitinku su žmonėmis ir kalbuosi šia tema, tai vis dėlto daroma išvada, kad kaip tik tas pusvalandis dar labiau sumažintų ir vakare tą spūstį, jau nekalbant apie rytą.
Dėl Vilniaus miesto. Vis dėlto yra akcentuojamas Vilniaus miestas ir pagrindinis dalykas yra Vilniaus miestas, todėl mes tai įrašėme pavadinime. Kadangi Vilniaus mieste yra visos vyriausybinės institucijos, visos ministerijos, kaip tik čia jos visos yra įvardytos, t. y. Kanceliarija ir t. t. Be abejo, pagrindas yra Vilniaus miestas. Kartu priduriame, kad strategija turėtų atsirasti ir kituose didmiesčiuose. Ir kituose didmiesčiuose galima tai parodyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ačiū. Dar bus kalbos dėl balsavimo motyvų. Dabar klausia S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau ir valdančiosios daugumos atstove, jau taip dabar formuluoju po kai kurių balsavimų. Jūs pats konstatavote, kad Vyriausybė buvo priėmusi tam tikrus nutarimus. Jie iš dalies nepasiteisino, nors gal iš dalies pasiteisino. Kiekvieno maršruto situacija yra skirtinga. Tai tą turime konstatuoti. Kitur galite valandas daryti kokias norite, ten vis tiek bus užsikišę kiaurą parą, nes gatvės yra jau ne tų kategorijų, kokių reikėtų dėl srautų intensyvėjimo.
Mane stebina kitas dalykas – mes ir vėl prirašysime visokių popierių. Tai ar neužtektų, aš taip suprantu, kad Vyriausybė jau savo partijų nebeklauso ir reikia kreiptis į Seimą pagalbos įvairiais raštais? Ar tai pagreitins klausimo sprendimą? Ar nebūtų paprasčiau, kad jūs susėstumėte savo politinėse tarybose, ar kaip ten jos vadinasi, politbiuruose, ir pasakytumėte, kad Vyriausybė spręstų klausimą, o ne mes turėtume ieškoti kitų ministrų, užuot rašinėję raštelius. Tai ir yra mano klausimas: ar tikrai jūs esate nepajėgūs valdyti savo Vyriausybės?
A.PEKELIŪNAS. Ne, gerbiamasis Pečeliūnai. Gerbiamasis Sauliau, pats irgi buvai toje daugumoje ir jūsų partija taip pat buvo daugumoje, kai palaikė Vyriausybę. Bet čia, matyt, ne ta esmė. Tai nėra politinis dalykas, tai yra techninis dalykas – na, ministrai nesusitaria, tai ką daryti? Mes jiems norime padėti ir Seimo principu įpareigoti Vyriausybę susitvarkyti. O jeigu mes kalbėsime apie partinį klausimą tai taip, premjeras sako, reikėtų tą daryti. Aš turiu visus raštus, parašėm raštą socialinių reikalų ir darbo ministrei. Ministrė atsakė, kad ne, nepatogu ir taip toliau, mes nenorėtume. Tada premjeras Vyriausybės posėdyje priėmė nutarimą – leisti laisvai. Tokia yra istorija, tai kas gali daugiau pakeisti tą Vyriausybės nutarimą. Aš taip suprantu, kad Seimas. Todėl aš ir siūlau tą nutarimą.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka.
J.VESELKA (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, aš tai transporto klausimą sprendžiu pats. Iš Viršuliškių į Seimą visada vaikštau pėsčias, į ten ir atgal. Bet dabar, kai jūs pasiūlėte ministerijoms laiką pareguliuoti ir visuomeninis transportas… Nelabai suprantu, nes jeigu Vilniuje cirkuliuotų tik visuomeninis transportas, jokių spūsčių nebūtų. Vilniečiai tingi subinę pajudinti. Už šimto metrų esančią darbo vietą važiuoja ir grįžta su lengvuoju automobiliu. Tai kokią čia jūs strategiją parengsite? A.Zuokas tramvajų, kažkas metro ruošia, užuot savininkus… Čia kitokiu aspektu reikėtų daryti, kad savininkui neapsimokėtų, sakysim, pusę kilometro atstumu važiuoti privačiu automobiliu. Šiaip jūs darykite ką norite. Atsimenate tarybinius laikus, spūsties keliuose nebuvo, buvo troleibusuose, autobusuose spūstis. Todėl aš nesuprantu, negi savivaldybės nesugeba padaryti tų strategijų savo miestuose ir kaip pasikeis, jeigu Seimas priims popiergalį, nurodantį, kad savivaldybė turi geriau organizuoti transportą. Pinigų skirsite ar ne tam?
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau.
Gerbiamasis Juliau, jeigu dar kartą bus kai kurie žodžiai iš labai turtingos lietuviškos leksikos, teks daryti rimtesnę pastabą.
A.PEKELIŪNAS. Gerbiamasis Juliau, šis nutarimas neliečia savivaldos, neliečia visuomeninio transporto, mes bandome šiek tiek sudaryti sąlygas transportui lengviau judėti Vilniaus mieste. Jūs visiškai teisus, kad Vilniaus mieste nebuvo tos strategijos. Su susisiekimo ministru buvome nuvažiavę ir matėme Honkongo visuomeninio transporto principus. Tai aš matau, kad Susisiekimo ministerija pradėjo galvoti, ką reikia padaryti, kad kokios būtų autobusų, troleibusų, taksi kainos ir taip toliau, kad žmogus nebevažiuotų su savo automobiliu. Bet čia yra visai kitas dalykas. Čia lyg ir tokia smulkmena, bet daugeliui žmonių padės nebestovėti, nebereikės automobiliams tiek deginti kuro ir teršti miestą. Ne daug prisidės, bet šiek tiek prisidės.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega A.Salamakinas klausti nori? Prašom. A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia kalbate apie Vyriausybę, ministerijas, kitas įstaigas, o Seimas ir Prezidentūra, ar jie turės tokias išskirtines sąlygas. Aš manyčiau, kad jeigu jau kertate visus, tai kirskite ir šituos, kad jie irgi į darbą ateitų tuo laiku.
A.PEKELIŪNAS. Jeigu jūs įregistruosite tokį pasiūlymą, kad Seimo kanceliarija pradėtų dirbti ne nuo 8 val., o nuo 8.30 val., tai mes turėsime nukelti ir posėdžių laiką, todėl aš nesiryžau iki tiek. O dėl Prezidentūros, tai manau, kad ten nėra toks jau didelis aparatas, kad mes dar jiems nurodytume, kokiu laiku jie turi susirinkti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar nori kas dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Minutėlę! Kolega S.Pečeliūnas norėtų tarti žodį. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, pats pranešėjas konstatavo, kad tas dokumentas neturės jokios praktinės taikomosios galios dėl kelių priežasčių. Pirmas dalykas, Vyriausybei mes nieko nurodyti negalime jokiais nutarimais. Galime tik rekomenduoti, o Vyriausybė savo nuomonę jau turi, jie tarpusavyje nesusitaria. Kitaip sakant, turi nuomonę, kad neturi nuomonės ką nors daryti. Pirmas dalykas.
Antras dalykas. Savivaldybėms irgi nelabai ką galime nurodyti, o jeigu norime tą daryti, tai yra Konstitucijoje aptartas būdas, tai yra įstatymas. Beje, kokių nors įstatymų niekas nesiūlo. Aš tą siūlymą, gražų tokį pakalbėjimą ir susirūpinimą suprantu, bet jeigu žiūrėsime praktiškai, tai yra paprasčiausias laiko gaišinimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar A.Endzinas. Prašom, kolega. Prašom. (Balsai salėje) Tai ar norėsite kalbėti? (Balsai salėje) Tai gerai.
Mielieji kolegos, aš siūlau dabar dar kartą registruotis ir balsuosime. Prašome registruotis. Registracija.
Jau užsiregistravo 53. Gerbiamieji kolegos, balsuojam, ar pritariam po pateikimo ir pradedam atitinkamas procedūras, ar pritariam Seimo nutarimo „Dėl transporto spūsčių Vilniaus mieste“ projektui, prašome balsuoti. Ar pritariame, prašome balsuoti.
Už – 21, prieš – 6, susilaikė 20. Nepritarta. Atiduodam autoriui tobulinti. Atsiprašau. (Balsai salėje) Minutėlę! (Balsas iš salės: „Nerodo, aš už“.)
Gerai, ar visi… Minutėlę, gerbiamasis Pekeliūnai! Pirmiausia ar visi registravotės? (Balsai salėje) Ne visi, gerai, tada siūlau sutrumpintą 10 sekundžių registraciją. Prašom dėmesingai registruotis ir dar kartą balsuosime. Trumpoji registracija. (Balsai salėje) Kolegos, registruojamės, nes tikrai trečią kartą nebus daroma.
Gerai. Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Prašome dabar dar kartą balsuoti, ar pritariame po pateikimo. Balsavimas. (Balsas iš salės: „Blogiau nebus“.) Žinoma, blogiau nebus. Prašome dar kartą balsuoti. (Balsas iš salės: „Ką reiškia sutrumpintas balsavimas?“) 10 sekundžių. Ne balsavimas sutrumpintas, o registracija sutrumpinta. (Balsas iš salės: „O balsavimą sutrumpinti galima?“) Ne. (Balsas iš salės: „Nebalsuokim“.) (Balsai salėje)
Pasirodo jau geriau, bet reikės trečią kartą balsuoti, nes lygu. (Balsai salėje) Tai dabar kantriai, kolegos, dar kartą balsuojame be jokių registracijų. Ar pritariam po pateikimo, prašome visi balsuoti. (Balsai salėje)
Už – 25, prieš – 7, susilaikė 27. Nepritarta. (Balsai salėje) Ne, dabar viskas… Vienas ar du balsai reikalo esmės nekeičia. (Balsai salėje) Kolega A.Matulevičius turbūt pritaria. Ar grąžinam autoriui tobulinti? (Balsas iš salės: „Taip“.) Minutėlę! Pats autorius turbūt kai ką pasakys. A.Pekeliūnas.
A.PEKELIŪNAS. Nemanau, kad čia yra ką tobulinti, atmetame, ir viskas. Padėsime į stalčių, ir viskas.
PIRMININKAS. Čia irgi tobulinimo forma. Gerai, atiduodame tobulinti. Ačiū.
Gerbiamieji, vakarinio posėdžio darbotvarkės 1 klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2470. Pranešėja – kolegė A.Staponkienė. Kviečiu arčiau tribūnos. Kol ji ateis, pranešu, kad projekto registracijos Nr.XP-2470. Pateikimo stadija. Prašom. Minutėlę! Gerbiamoji pranešėja, gal jūs abu, tai yra ir Rinkliavų įstatymą? Gerai. Minutėlę. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2471. Abu projektai kartu, jeigu Seimo nariai neprieštarauja. Prašom.
A.STAPONKIENĖ (VLPDF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, tai gal pirmiausia teikiu svarstyti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-2470.
Vyriausybės nutarimu suteiktas kurortinės teritorijos statusas Ignalinos miestui, Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijai bei Anykščių miestui. Savivaldybių biudžetų pajamų metodikos įstatymo 9 straipsnis nustato demografinius, socialinius ir kitus rodiklius bei koeficientus, nurodančius šių rodiklių įtaką savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimui. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas rodiklis siejamas tik su kurorto statusą turinčiomis savivaldybėmis, tačiau netaikomas savivaldybėms, turinčioms kurortinės teritorijos statusą.
Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad kurorto statusą turinčių savivaldybių gyventojų tankumui nustatyti priešingas rodiklis, kurio koeficientas lygus 0,04, būtų taikomas ir kurortinės teritorijos statusą turinčioms savivaldybėms. Priėmus teikiamą įstatymo pataisą, būtų suvienodintas savivaldybių, turinčių kurorto arba kurortinės teritorijos statusą, finansavimas. Gaudamos papildomą finansavimą, savivaldybės, turinčios kurortinės teritorijos statusą, galėtų intensyviau tvarkyti šių teritorijų infrastruktūrą, geriau panaudoti gamtinius išteklius, turinčius gydomųjų savybių, sveikatingumo, turizmo ir poilsio reikmėms, todėl kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo.
Sakykite, posėdžio pirmininke, iš karto ir antrą?
PIRMININKAS. Būkite maloni.
A.STAPONKIENĖ. Šie projektai yra susiję, todėl Seimui teikiamas svarstyti Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2471. Po mano minėto Vyriausybės nutarimo, kuriuo kurortinės teritorijos statusas suteiktas jau anksčiau mano išvardintoms teritorijoms, šiuo įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad savivaldybės taryba turėtų teisę nustatyti vietines rinkliavas už naudojimąsi gyvenamųjų vietovių, turinčių kurorto arba kurortinės teritorijos statusą, viešąja infrastruktūra.
Šiuo metu pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 11 punktą savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi gyvenamųjų vietovių, turinčių kurorto statusą, viešąja infrastruktūra. Nėra numatyta taikyti tokią teisę už naudojimąsi gyvenamųjų vietovių, turinčių kurortinės teritorijos statusą, infrastruktūra. Priėmus teikiamą įstatymo pataisą, savivaldybių tarybos turės teisę nustatyti vietines rinkliavas už naudojimąsi gyvenamųjų vietovių, turinčių kurorto arba kurortinės teritorijos statusą, viešąja infrastruktūra.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. 4 Seimo nariai nori klausti. Pirmasis – R.Palaitis. Ruošiasi kolega A.Sysas. Kolega R.Palaitis. Prašom.
R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, visa tai, ką jūs minėjote, jau yra nustatyta Lietuvos kurortams, kurių yra keturi: Palanga, Neringa, Druskininkai ir Birštonas. Jūs visas šitas lengvatas, pavadinkime taip, siekiate išplėsti kurortinėms teritorijoms. Tačiau, tarkim, rajonas yra savivaldybė ir formuojamas tos savivaldybės biudžetas. Jeigu rajono kurortinė teritorija užima, tarkim, labai nedidelę dalį, 5%, 10% visos teritorijos, tai kokiais kriterijais remdamiesi dabar mes visas tas lengvatas taikysime visai savivaldybei, visiems 100%? Ar jūs nemanote, kad toks išplėtimas truputį stokoja logikos? Ačiū.
A.STAPONKIENĖ. Ne visai teritorijai, bet yra nustatyta konkreti teritorija: Anykščių miestas, Ignalinos miestas ir dvi kaimiškosios teritorijos. Todėl yra taikoma tik konkrečioms teritorijoms, kurios nustatytos Vyriausybės nutarimu. Ne visai savivaldybei yra taikoma.
PIRMININKAS. A.Sysas. Prašom, kolega.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, jūs savo aiškinamojo rašto 4 punkte rašote, kad, priėmus teikiamą įstatymo pataisą, bus reikalingas papildomas finansavimas. 10 punkte jūs jau rašote, kad papildomų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės. Tai aš norėčiau paklausti, kuo vadovaudamasi vienu atveju sakote, kad bet koks biudžeto perskirstymas yra finansai, o kitu atveju sakote, kad jokių papildomų lėšų nereikės?
A.STAPONKIENĖ. Iš biudžeto šiemet jokių papildomų lėšų tikrai nereikės…
A.SYSAS. O kitais metais?
A.STAPONKIENĖ. …nes tai yra numatyta ir yra skirta kurortams ir kurortinėms teritorijoms, kurios yra nustatytos. Lėšos bus tik perskirstytos, jeigu bus priimtas įstatymas, ir bus perskirstyta ta suma, kuri yra numatyta.
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti. Klausia A.Endzinas.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Aš norėjau paklausti. Sakykite, gerbiamoji pranešėja, kur galima susipažinti su žemėlapiu, kuriame būtų nurodytos teritorijos, į kurias įvažiuojantys visos Lietuvos gyventojai turėtų mokėti papildomą mokestį? Žinote, aš esu Klaipėdos krašto gyventojas ir patriotas, tačiau net juodžiausiame sapne neįsivaizduoju, kad, įvažiuojant, pavyzdžiui, į Klaipėdos kraštą, lietuviams reikėtų mokėti kokį nors mokestį. Jūs išvardijote kažkokias teritorijas, bandote įtvirtinti įstatymu tas teritorijas, kur to reikėtų. Manau, kad to jau truputį per daug. Dėkui.
A.STAPONKIENĖ. Gerbiamais kolega, mes tada vienas kito nesupratome, arba jūs neįsiskaitėte, nes iki šio laiko jau galioja tie visi skaičiavimai ir infrastruktūros mokesčiai keturiems kurortams, bet tuos mokesčius nustato pačios savivaldybės, jeigu jūs klausiate apie konkretų įvažiavimo mokestį. Tai galima nustatyti arba nenustatyti ir niekas nenustato. Kaip žinote, įvažiavimo mokestis yra taikomas tik vienam kurortui, o visi kiti netaiko. Taigi ir šituo įstatymu, šia siūloma pataisa nėra siūloma nustatyti konkretaus įvažiavimo mokesčio, bet kada nors būtų galima jį taikyti, jeigu būtų tokia būtinybė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia M.Žymantas. Ruošiasi kolega V.Žiemelis.
M.ŽYMANTAS (DPF). Aš norėčiau pradėti nuo to, kad kurortinė teritorija vis tiek yra ten, kur gyventojų tankumas yra mažesnis. Nesvarbu, kad Palūšė, kaip teritorija, atskirta kaip kurortinė, bet aplinkui nėra didelio gyventojų tankumo ir jo negali būti, nes kitaip Palūšė nebūtų kurortinė teritorija. O mano klausimas būtų, ar Ignalina ir Anykščiai tikrai ruošiasi nustatyti rinkliavas, ar tik nori turėti atsargoje kaip lydintįjį ir suvienodinantįjį teisės aktą?
A.STAPONKIENĖ. Ačiū už klausimą. Taip, kurortinės teritorijos nustatymo kriterijus yra ne gyventojų tankumas toje teritorijoje, o kurortinių sąlygų… tiesiog gamtinės kurortinės sąlygos, kalbant apie sveikatingumą, poilsį, rekreaciją ir visa kita. Jos yra išvardintos įstatyme. Kai Vyriausybė mano išvardintoms teritorijoms nustatė kurortinės teritorijos statusą, vadovavosi įstatyme nustatytais kriterijais. Todėl tai neturi nieko bendra su gyventojų tankumu toje teritorijoje. Dėl to, kad Ignalina ar Anykščiai ruoštųsi nustatyti įvažiavimo mokestį, aš iš viso apie tai nekalbu. Tai yra galimybė, kuri yra prilyginama galimybei, suteiktai kurortams… kurortinį statusą turinčioms vietovėms.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Žiemelis. Prašom, kolega.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau ir posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš suprantu jūsų intencijas. Būtų viskas gerai ir teisingai, jeigu būtų aiškūs kurortų nustatymo kriterijai. Jie yra gana aptakūs. Valdžioje yra vieni, tai Anykščiai – kurortinė vietovė, jeigu aš būsiu daugumoje, tai Daugai bus tikrai kurortinė vietovė, tarkime, nes ten kur kas gražesnė vieta už kitas kurortines vietoves. Man kelia nerimą štai kas. Mes nustatome privilegijas ir visi nori tapti kurortinėmis vietovėmis. Mano požiūriu, Lietuva yra kurortinė vietovė. (Balsai salėje) Aš apie tai kalbu šiek tiek plačiau. Kaip jūs manote?
A.STAPONKIENĖ. Ačiū, kolega. Iš tikrųjų Lietuva yra labai graži valstybė ir ją visą galima priskirti kurortui. Bet kurortinės teritorijos ir kurortai turi savo specifiką, nes turi tam tikrų gamtinių resursų, kurie gali būti panaudojami sveikatingumui, rekreacijai, poilsiui ir t. t. Na, gal jie ir nėra labai konkretūs, bet įstatymo pakankamai apribota ir negalima kiekvienai vietovei priskirti kurortinės teritorijos statuso.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Visi norintys paklausti paklausė. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. Pirmasis, kiek supratau, nuomonė už – S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, būkime nuoseklūs. Jeigu mes jau apsisprendėme, kad tos vietovės yra kurortinės, tai ir tas 0,04 procento turi būti skiriama, jeigu mes jas tokiomis pripažinome. Aišku, kai kalbame apie rinkliavas, tai čia klausimas kiek sudėtingesnis. Turi būti gana aiškiai reglamentuota, kokiu tikslu, kada, kur ir visa kita. Šitai Lietuvoje dar nėra iki galo sutvarkyta, todėl ir būdavo visokių ginčų ir dėl Melnragės, dėl kėlimosi keltu į Kuršių neriją kilo įvairių klausimų. Priežastis yra viena, kad nėra aiškiai reglamentuota, kas, kada, dėl kokių priežasčių, kokio dydžio ir kaip tuos dalykus gali tvarkyti. Šitą reikalą reikia tvarkyti. Aš nesutikčiau, kad geriausia išeitis būtų sakyti ne, nedarykime, nes tai gal kam nors sukels norą įvesti papildomas rinkliavas. Kova su nereikalingų rinkliavų įvedimu yra tik viena: labai aiškus ir tikslus argumentuotas reglamentavimas, kas, kur, kada, kokiu būdu ir dėl kokių priežasčių. Kol to nepadarysime, aišku, pagundų bus. Aš esu už.
Pone Česlovai, kadangi yra du įstatymai, tai porą sekundžių pakalbėsiu ilgiau. Dėl pirmojo įstatymo yra akivaizdu, kad mes kitaip negalime daryti, o dėl antrojo turime spręsti klausimą ir jį svarstydami turime pažiūrėti, ar ten viskas teisingai surašyta, ar kas nors neužmiršta, nepraleista. Aš siūlau ir esu už.
PIRMININKAS. Ačiū už geras pastabas. Dar kolega A.Endzinas – kitokia nuomonė. Prašom.
A.ENDZINAS. Dėkoju. Kiek prisimenu, rodos, pavasario sesijoje mes apibrėžėme naujas kurortines teritorijas. Diskusijose dėl šio apibrėžimo reikalingumo buvo nurodomi labai paprasti ir gana aiškūs motyvai kaip turizmo populiarinimas, šių teritorijų privalumų išryškinimas atvažiuojantiems žmonėms. Diskutuojant nė žodžiu nebuvo užsiminta apie galimas naujas rinkliavas Lietuvos piliečiams. Štai dabar, nepraėjus nė pusei metų, yla išlindo iš maišo. Manau, kad papildomų mokesčių įvedimo arba sąlygų sudarymą įvesti papildomus mokesčius turi nustatyti savivaldybės, bet nebus tokios savivaldybės, kuri galėdama nustatyti papildomas pajamas to nepadarys. Na, nebent tų pajamų administravimas kainuotų daugiau, tada, be abejo. Tačiau mes paleidžiame džiną iš butelio ir aš klausimo forma pasakiau tuos motyvus, dėl kurių negaliu balsuoti. Manau, jų nereikia kartoti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Jeigu aš kolegas teisingai supratau, dėl kiekvieno įstatymo projekto reikia balsuoti atskirai, ar už abu kartu? (Balsai salėje) Atskirai? Gerai. Dėmesio! Prašyčiau dar kartą registruotis, nes, matau, yra atėjusių dar Seimo narių. Prašom registruotis, tada atskirai balsuosime dėl kiekvieno. Registracija. Ilgoji registracija, arba 30 sekundžių.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai.
Kolegos, balsuojame dėl pirmojo projekto, tai yra dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo papildymo projekto. Prašom balsuoti, ar pritariame po pateikimo. Dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo. Prašom balsuoti.
Už – 44, prieš – 2, susilaikė 20. Pritarta.
Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueiga siūlo… (Balsai salėje) Po abiejų, ar po šito norite kalbėti? Taigi ne A. Sysas kalba, o kolega J.Lionginas. Gerai. Išsiaiškinsime. (Balsai salėje) Kolega J.Lionginas. Prašom.
J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, darome naujovę Lietuvos savivaldybių biudžetų formavimo metodikos istorijoje, nes rajone išskiriamas miestas, t. y. dalis rajono, kuri finansuojama šiek tiek kitaip negu visas rajonas. Be to, savaime suprantama, tai pareikalaus papildomų biudžeto lėšų. Todėl frakcijos vardu prašau Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Gerai. Pirmiausia sutariame, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsai salėje) Čia taip pasiūlyta Seniūnų sueigoje. Jeigu kas siūlo atvirkščiai, galėsime balsuoti alternatyviai. Gerbiamoji Staponkiene, prašom.
A.STAPONKIENĖ. Tikrai nereikės papildomų biudžeto lėšų ir prašyčiau, kad pagrindiniu komitetu būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
PIRMININKAS. Gerai. Tada prašome pasiruošti balsuoti. (Balsas salėje:„Galima?“) Gerai. Minutėlę. Matau, kad čia smarkios diskusijos. Kolega A.Endzinas, po to A.Salamakinas.
A.ENDZINAS. Kalbama apie biudžeto formavimo galimybes ir ypatumus, todėl aš frakcijos vardu siūlyčiau, kad pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas.
PIRMININKAS. Supratau, balsuosime alternatyviai. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Jeigu aiškinamajame rašte parašyta, kad reikės biudžeto lėšų, tai mes negalima anuliuoti Biudžeto ir finansų komiteto. Pagrindiniu turėtų būti Biudžeto ir finansų komitetas.
PIRMININKAS. Supratau. Dar kartą primenu, kolegos, dėmesio! Balsavimas bus alternatyvus ir šiuo momentu jokių registracijų! Kadangi Seniūnų sueiga siūlė, jog pagrindinis turi būtų Biudžeto ir finansų komitetas, tai mygtukas „plius“ – Biudžeto ir finansų komitetas, mygtukas „minus“ – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar aišku? „Plius“ – Biudžeto ir finansų komitetas, „minus“ – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Balsuojame alternatyviai. Prašom.
Už – 42, prieš – 21.
Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir praprašome Vyriausybės išvados. Nagrinėjimo data gana toli – lapkričio 22 diena.
Dabar, kolegos, iš karto balsuojame, ar pritariame po pateikimo Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Ar pritariame? (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Jeigu balsai pasiskirstys apylygiai, tada balsuosime iš naujo ir prieš tai registruosimės. (Balsai salėje)
Už – 42, prieš – 6, 22 susilaikė. (Balsai salėje) Atsiprašau, čia senas rezultatas buvo. Už – 28, prieš – 6, 22 susilaikė. Dabar ir reikia privalomai perbalsuoti, bet prieš tai registruojamės. Kolegos, trumpoji registracija, tai yra 10 sekundžių. Prašom registruotis. Bet kurį mygtuką. (Balsai salėje) Prašom registruotis.
68. Taigi dar kartą balsuojame. Kolegos, dar kartą dėmesio! (Balsai salėje) Šiuo atveju aš būsiu atsargus, o jeigu reikės, pakelsite ranką. Prašom balsuoti, ar pritariame po pateikimo ir antrajam įstatymo projektui dėl Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio papildymo. Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Už – 33, prieš – 10, 24 susilaikė. Ir viską turi nuspręsti E.Zingeris, tik neaišku, kaip jis rengiasi balsuoti. (Balsai salėje) Už ar prieš? (Balsai salėje) Gerai. Kolegos, kadangi esame gerai nusiteikę, o E.Zingeriui dar reikia pagalvoti, tai 10 sekundžių registracija. Prašom operatyviai registruotis. Trumpoji registracija. (Balsai salėje) Prašom registruotis. Trumpoji registracija. Jau viskas.
69. Kolegos, kartojame balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio papildymui? Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Už – 34, prieš – 6, susilaikė 26. Pritarta. Vėl klausimas dėl pagrindinio komiteto, bet gal dabar jau nesiginčysime. Rinkliavos yra rinkliavos. Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkame? Matyt, nematau… Irgi reikia kreiptis į Vyriausybę? Kreipiamės į Vyriausybę. Klausimas baigtas. Ačiū, gerbiamieji.
Dabar antras kompleksinis klausimas – Antstolių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2325, ir Gyventojų turto deklaravimo įstatymo taip pat kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2336. Pranešėja – teisingumo viceministrė Eglė Radušytė. Prašom, kolege. Gerbiamoji pranešėja, matyt, abu projektus iškart. Galėsite? Prašom.
E.RADUŠYTĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai…
PIRMININKAS. Kolegos, tylos! Klausom.
E.RADUŠYTĖ. Leiskite jums pateikti Antstolių įstatymo ir jį lydinčio Gyventojų turto deklaravimo įstatymų projektus. Pagrindiniai Antstolių įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto tikslai yra užtikrinti skaidresnę antstolių veiklą, tobulinti antstolių veiklos teisinį reguliavimą, antstolių veiklos priežiūrą, nustatyti aiškesnius antstolių drausminės atsakomybės bei įgaliojimų sustabdymo pagrindus.
Siekiant patikslinti antstolių galiojimų sustabdymo pagrindus, patobulinti įgaliojimų sustabdymo procedūrą bei išvengti abejonių dėl antstolių nepriekaištingos reputacijos, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad antstolių įgaliojimai teisingumo ministro įsakymu gali būti sustabdyti, jei antstolis įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, taip pat, jei antstoliui yra iškelta drausmės byla.
Jei antstolio įgaliojimai sustabdomi įtarus ar kaltinant antstolį padarius nusikalstamą veiką, jo įgaliojimai sustabdomi iki trijų mėnesių. Teisingumo ministras, sustabdęs antstolio įgaliojimus, nedelsdamas kreipiasi į ikiteisminį tyrimą atliekantį ir kontroliuojantį prokurorą arba teismą, kurio žinioje yra byla, su prašymu priimti sprendimą dėl antstolio nušalinimo Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka. Jeigu antstolio įgaliojimus teisingumo ministras sustabdo dėl to, kad antstoliui iškelta drausminė byla, antstolio įgaliojimai sustabdomi iki antstolių garbės teismas priims sprendimą ir jis įsiteisės.
Sustabdžius antstolio įgaliojimus ir paskyrus pavaduojantį antstolį, neretai kildavo neaiškumų dėl antstolio, kurio įgaliojimai sustabdyti, padėjėjo. Todėl įstatymo projekte siūloma numatyti, kad skiriant pavaduojantį antstolį pavaduojamojo antstolio padėjėjas privalo gauti pavaduojančiojo antstolio rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu.
Šiuo metu galiojančiame Antstolių įstatyme yra nustatyta, kad drausminė atsakomybė antstoliui gali būti taikoma už pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, tačiau nei įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra aiškiai ir išsamiai nustatytos ir išvardytos antstolio pareigos. Todėl siekiant aiškiau reguliuoti, už ką antstoliui gali būti taikoma drausminė atsakomybė, projekte siūloma nustatyti, kad drausminė atsakomybė antstoliui gali būti taikoma už Antstolių įstatymo, Antstolių profesinės etikos kodekso, sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų teisės aktų, reguliuojančių antstolių neprofesinę veiklą, pažeidimus, arba jeigu remiantis priimtu teismo sprendimu yra pagrindas manyti, kad antstolis piktnaudžiauja savo profesinėmis teisėmis. Projekte siūloma išplėsti antstolio padėjėjui skiriamų nuobaudų sąrašą.
Be to, siūloma nustatyti, kad antstoliui ir antstolio padėjėjui papildomai gali būti skiriamas įpareigojimas atsiprašyti Antstolių garbės teismo nustatyta tvarka.
Taip pat siūloma nustatyti, kad pats Antstolių garbės teismas galės priimti sprendimus, kurie galėtų būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Siekiant išvengti intereso konflikto, projekte yra patikslinti antstolio veiklos apribojimai numatant, kad antstolis negali būti renkamas valdymo organų nariu įmonių, kurių veikla susijusi su skolų išieškojimu, turto saugojimu ir vertinimu, tarpininkavimo paslaugomis. Įtvirtintas aiškus draudimas antstoliui teikti mokamas paslaugas, kai tuos pačius veiksmus jis turi atlikti priverstinai vykdydamas funkcijas.
Projekte yra aiškiau įvardintas Teisingumo ministerijos ir Antstolių rūmų atliekamos antstolių veiklos kontrolės objektas. Tai yra Antstolių įstatymo, Antstolių etikos kodekso, teisingumo ministro tvirtinamų teisės aktų laikymasis. Tais atvejais, kai yra pagrindas abejoti antstolio kvalifikacija, projekte siūloma įtvirtinti antstolio neeilinės atestacijos galimybę.
Taip pat viena iš siūlytinų projektų nuostatų yra susijusi su asmens pareiga deklaruoti savo ir šeimos narių turtą. Siūloma papildyti kartu su Antstolių įstatymu teikiamo Gyventojų turto deklaravimo įstatymo straipsnius. Šio papildymo tikslas būtų nustatyti, kad turtą privalėtų deklaruoti ne tik valstybės tarnautojai, bet ir valstybės įgalioti asmenys, tai yra antstoliai ir notarai.
Taip pat antstolis turėtų teikti Teisingumo ministerijai ministro nustatyta tvarka metinės pajamų mokesčių deklaracijos priedą apie antstolio veiklos pajamas. Prašytume pritarti teikiamiems projektams.
PIRMININKAS. Ačiū. Keli Seimo nariai nori klausti. Kolega V.Volčiokas. Prašom, Vladimirai.
V.VOLČIOK (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, jūs turbūt matėt ir Teisės departamento išvadą, ir aš norėjau paklausti, kokiais tikslais buvo pasiūlyta padidinti antstolių padėjėjų stažą iki dvejų metų ir kokiais tikslais siūlot įvesti antstolių veiklos apribojimą, kad jis negalėtų dalyvauti veikloje tų įmonių, kuriose bus renkamas valdybos organo nariu ir kurių veikla susijusi su skolų išieškojimu, turto saugojimu, turto vertinimu ir teisinėmis konsultacijomis? Ačiū.
E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už klausimą. Antstolių padėjėjų stažas iki dvejų metų pailgintas atsižvelgiant į tai, kad patys antstoliai pageidavo, nes vienerių metų laikotarpis yra nepakankamas, kad jie galėtų įsitikinti, jog jų biure dirbantis žmogus gali padėti antstoliui atlikti jo funkcijas.
Dėl jūsų klausimo antrosios dalies, susijusios su reikalavimu, kad antstolis negali būti renkamas, skiriamas įmonės, kurios veikla susijusi su skolų išieškojimu, turto saugojimu, turto vertinimu, teisinėmis konsultacijomis, tarpininkavimo paslaugų teikimu, valdymo organų nariu. Šiuo atveju siekiama užkirsti kelią galimybei piktnaudžiauti, jei antstolis, turėdamas neribotą ir nemokamą galimybę prisijungti prie valstybės registrų, naudotųsi šiais duomenimis kitais tikslais.
PIRMININKAS. Ačiū. L.Sabutis. Prašom, kolega.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Gerbiamoji viceministre, be visų (…), kurios yra pasiūlytos šiam įstatymui, vis dėlto kyla nemažai abejonių dėl tarpusavio galių suderinimo, dėl atskirų subjektų dalyvavimo, sakysim, kad ir Antstolių viešo konkurso vertinimo komisijoje. 3 straipsnis, kuris keičia 6 straipsnio tam tikras dalis. Iki šiol įstatyme buvo, kad Antstolių viešo konkurso komisiją aptarnauja ir darbą užtikrina Antstolių rūmai. Tartum logiška, tai yra ta pati įstaiga, ta pati institucija. Kodėl dabar intervenciją turi daryti Teisingumo ministerija kaip tokia, kuri, kaip jūs teigiate pataisoje, turės aptarnauti komisiją. Ar tai logiška?
Ir antrasis klausimas dėl to paties. Kaip vis dėlto bus skiriami, atrenkami į komisiją nariai? Kokiu būdu Aukščiausiojo Teismo pirmininkas galės skirti savo narį? Aš įsivaizduoju, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas gali skirti tik Aukščiausiojo Teismo teisėją. Kitur jis jokios teisės neturi. Kaip tai bus realiai įvykdoma?
E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Atsakydama apie antstolių viešą konkursą, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad komisijos narių skaičius didinamas siekiant objektyviai įvertinti pretendentus. Buvo pasiūlymas į komisijos narių skaičių įtraukti ne tik teisingumo ministro siūlomus asmenis, ne tik Antstolių rūmų siūlomus asmenis, bet taip pat dėl objektyvumo būtų dar ir nešališkas Aukščiausiojo Teismo siūlomas komisijos narys. Tai nebūtinai turėtų būti, žinoma, teisėjas. Tai gali būti teisininkas, kurį siūlo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, nes iš septynių Viešo konkurso komisijos narių penki yra teisininkai, psichologijos žinių turintis asmuo ir ekonominį išsilavinimą turintis asmuo.
O dėl jūsų pastabos, susijusios su tuo, kad konkursą organizuoja ne Lietuvos antstolių rūmai, o Teisingumo ministerija, aš tiesiog remdamasi praktika norėčiau pasakyti, kad paprastai tokie vieši konkursai vyksta Teisingumo ministerijos patalpose. Komisijos pirmininkas taip pat yra ministro skirtas dažniausiai ministerijos darbuotojas. Šiandien konkursui pasirengti užtenka, aptarnaujant komisiją, pateikti rašymo priemones ir popieriaus. Už dalyvavimą konkurse iš pretendentų imamas 200 litų mokestis, manytume, yra nepagrįstas. Teisingumo ministerija yra pasirengusi organizuoti konkursą ir faktiškai perimti tą organizavimą iš Antstolių rūmų.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Simulikas klausia. Ruošiasi kolega V.Žiemelis.
V.SIMULIK (NSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamoji viceministre, turiu du trumpus klausimus. Pirmas. Jūs, pradėdama pateikimą, sakėt, kad šios pataisos gerins antstolių veiklos skaidrumą. Bet toliau išgirdau tiktai apie procesinius veiksmus, kokius galės daryti ministerija arba prokurorai tiek prieš antstolį, tiek jo pagalbininkus dėl (…) problemų ir nuobaudų. Pateikite nors vieną pavyzdį to skaidrumo. Šūkis, aišku, yra gražus. Kas tai, kur paskaidrės ta veikla?
Ir antras klausimas – dėl turto deklaravimo. Ar bus faktas ir nuo to fakto prasidės atskaitos taškas, kurį paimsit šiandien ar rytoj, kai bus priimtas įstatymas, ar vis dėlto bus gilinamasi, ką turi ir iš kur turi? Ačiū.
E.RADUŠYTĖ. Ačiū už jūsų klausimus. Atsakydama į pirmą klausimą, norėčiau atkreipti dėmesį į projekte siūlomą nuostatą, kuria būtų apribojama antstolio veikla būti valdymo organų nariu veikloje įmonių, kurių veikla susijusi su skolų išieškojimu, turto saugojimu ir vertinimu bei tarpininkavimo paslaugomis. Taip pat nuostatos, susijusios su bandymu antstolio teikiamas paslaugas atriboti nuo priverstinių priemonių, kurių imasi antstolis, vykdydamas savo tiesiogines pareigas.
PIRMININKAS. Ačiū.
E.RADUŠYTĖ. Ir jūsų antras klausimas dėl turto deklaravimo. Notarai ir antstoliai deklaruos bendra tvarka kaip visi Lietuvos piliečiai, tačiau bus prašoma, kad ministerijai būtų pateikta metinės pajamų mokesčių deklaracijos priedo kopija, iš kurios ir būtų galima įvertinti.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Žiemelis. Prašom, kolega.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, jūsų intencijos, tiksliau, ministerijos intencijos, mano požiūriu, yra geros. Tačiau nori nenori skaitydamas šį įstatymo projektą susidarai tokį įspūdį, kad ministerija nepasitiki antstolių savivalda (tai akivaizdžiai krenta į akis) ir dalį funkcijų nori perimti sau, t. y. ir antstolių atranka, konkursų organizavimas. Šiuo atveju kažin ar reikalingi Antstolių rūmai.
Antra vertus, pasižiūrėjus į reikalavimus, keliamus kandidatams į antstolius, jie turi būti kur kas geresni negu kandidatai į prokurorus ir tam tikrais atvejais net kandidatai į teisėjus. Jeigu žvilgtelsime į 2 straipsnio pataisas (…) netgi piktnaudžiavimą, kas negali pretenduoti į antstolius, t. y. kurie piktnaudžiauja ne tik toksinėmis medžiagomis, bet ir alkoholiu. Bet gal dabar jau nebepiktnaudžiauja. Gal dar galėtų tapti.
Ir dėl komisijos, kurią sudaro ministras. Būtinai komisijos nariu turi būti vienas ekonominį išsilavinimą turintis žmogus. O kam to reikia? Ar teisininkai neišmano antstolių darbo? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Klausimo dalis, susijusi su Antstolių rūmų funkcijomis, ir Teisingumo ministerijos santykiai su antstolių savivalda. Manyčiau, tai projekte sprendžiama. Viešo konkurso komisijos sudėtis: trys asmenys, siūlomi teisingumo ministro, trys asmenys, siūlomi Lietuvos antstolių rūmų. Ir tik septintas narys siūlomas Aukščiausiojo Teismo pirmininko. Kadangi antstoliai tiesiogiai susiję su teismo sprendimų vykdymu, sprendimų vykdymo instrukcijos taikymas neišvengiamai susijęs su finansiniais klausimais, dėl to, atrenkant pretendentus, konkurso metu būtų tikslinga įvertinti ir šių pretendentų finansinės ekonominės srities dalykines savybes. Jūsų palyginimas dėl griežtų reikalavimų, keliamų antstoliams, manyčiau, būtų galimas taikyti ir notarams, ir teisėjams. Jiems lygiai taip pat taikomas toks pat reikalavimas. Juo labiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokia jautri yra antstolio pareigybė, nes bendraujama su žmogumi. Žmogus pirmiausia turi neabejoti tokio pareigūno tiek asmeninėmis, tiek dalykinėmis savybėmis, todėl keliami gana aukšti reikalavimai, susiję su šio pareigūno kvalifikacija ir jo moralinėmis dalykinėmis savybėmis.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar nori paklausti A.Paulauskas. Prašom, kolega.
A.PAULAUSKAS (NSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš dalies mano klausimą uždavė V.Žiemelis, bet jo klausimą dar norėčiau papildyti. Aš neišgirdau atsakymo, kodėl jūs nepasitikite Antstolių rūmais? Ši savivaldos institucija buvo sukurta, kad galėtų kontroliuoti, reguliuoti antstolių darbą. Dabar ji iš jūsų projekto kaip ir pašalinama, jai nesuteikiamos tokios funkcijos.
Kitas klausimas yra dėl įvedamo psichologo etato dirbti komisijoje. Dėl ko tai buvo padaryta, ar daug norinčių tapti antstoliais turi psichologinių problemų?
E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Atsakydama į pirmąją jo dalį, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną iš projekto nuostatų, susijusią su asmenų skundų nagrinėjimu. Ministerija yra pasiūliusi, kad tokius skundus betarpiškai nagrinėtų ne tik pati ministerija, bet ir Lietuvos antstolių rūmai, kad jie taip pat matytų, kokios kyla praktinės problemos dėl antstolių kasdienės veiklos. Mes tikrai nenušaliname antstolių savivaldos tiek nuo antstolių veiklą reguliuojančių teisės aktų rengimo, tiek bandome kartu spręsti praktikoje kylančias problemas.
Antroji jūsų klausimo dalis buvo dėl psichologo dalyvavimo. Buvo pasiūlymas, pateiktas darbo grupėje, kuri buvo sudaryta Vyriausybėje jau ministerijai pateikus projektą. Buvo atsižvelgta į šį siūlymą įtraukti į viešojo konkurso komisiją psichologą, atsižvelgiant į tai, kad žmogus turėtų būti subalansuotas, gebantis mandagiai, kantriai bendrauti į jį besikreipiančiu žmogumi. Ir natūralu, kad ši nuostata buvo derinama su Lietuvos antstolių rūmais, kurie buvo toje darbo grupėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, malonėkite prisėsti, nes dar Seimo nariai norės kalbėti, po to dar balsuosime ir dar vieną klausimą turėsime spręsti. Taigi, jeigu teisingai supratau, L.Sabutis norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Taip, matyt, nuomonė prieš. Taip supratau? Prašom, kolega.
L.SABUTIS. Ačiū. Aš norėčiau, kad ir viceministrė išgirstų.
PIRMININKAS. Ji girdi, ji šalia tamstos.
L.SABUTIS. Visais atvejais, kai teikiami tokie pasiūlymai arba, sakyčiau, labai reikalingos pataisos, turėtų būti tarpusavyje derinama kompetencija tam tikrų asmenų, kurie dirba tam tikrose institucijose. Išgirdau atsakymą, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas galės parinkti bet kurį teisininką. Buvo galima pakęsti ilgesnį laiką, kad taip galėtų būti, bet šiandien negalima šito daryti, nes yra svarstomas Seime Teismų įstatymas ir kalbame apie tai, jog teismai ir pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą turi turėti savo savivaldą ir savo kompetenciją, vykdyti tik teisingumą. Tai šiuo atveju, jeigu norime, kad būtų pasiūlytas kitas teisininkas, tokią teisę galėtų turėti Nacionalinių teismų administracija arba, sakykime, Lietuvos teisininkų asociacija ir t. t., tačiau jokiu būdu šiuo atveju šie pasiūlymai nebūtų reguliuojami Teisingumo ministerijos. Kokiu būdu parenkami tie asmenys? Kokiu būdu parenka teisingumo ministras, kokiu būdu parenka Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, galų gale prezidiumas? Toliau žiūrėkime, aš manau, yra silpnoki reikalavimai. Antstoliui, padėjėjui papildomai gali būti skiriamas įpareigojimas atsiprašyti. Jeigu yra nustatyta tokia norma, kad jeigu jis pažeidė įstatymą, tai turi būti, o ne gali būti, reikėtų priverstinai tai daryti.
Dar kitame straipsnyje nurodoma, kad jeigu tam tikrų skundų nenagrinėja prezidiumas, nagrinėja Teisingumo ministerija. Atsiprašau, kažkokia nesąmonė, Viešojo administravimo įstatymas konkrečiai įpareigoja, kaip ir kas turi nagrinėti ir prisiimti atsakomybę. Jokiu būdu nesutinku, kad Teisingumo ministerija a priori aptarnautų viešojo konkurso komisijas. Na, gal ministras aptarnaus, gal viceministras, gal koks padalinys, galų gale kodėl nepalikti tiems patiems Antstolių rūmams ir iš jų pareikalauti, kaip dera pagal įstatymą, atsakomybės. Man atrodo, šiuo atveju norima uzurpuoti tam tikra prasme diktatą, tačiau neatsakyti ir nekontroliuoti. Tokioms pataisoms, kokios yra čia, t. y. prieštaraujančioms kitiems įstatymams ir logikai, negaliu pritarti ir prašau Seimo narių nebalsuoti už šias pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra kitokių nuomonių, ar galime iš karto balsuoti? Minutėlę, šį sykį registruokimės, Matau, kad vienas kitas Seimo narys iš išeina, bet ir ateina. Prašome registruotis. Ilgoji registracija.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Manau, turime iš karto už abu balsuoti, nes Antstolių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas yra pagrindinis, o antrasis yra tik lydintysis. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Antstolių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui? Prašom balsuoti.
Už – 49, prieš – 1, susilaikė 11. Pritarta. Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų dėl Antstolių įstatymo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o dėl Gyventojų turto deklaravimo – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Ačiū. Siūloma svarstyti spalio 25 dieną. Niekas neprieštarauja? Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, dabar toliau pirmininkaus kolega A.Čaplikas. Ir kitos savaitės darbotvarkės.
PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF). Ką gi, rezervinis pirmasis klausimas. Į tribūną kviečiamas Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas ponas Č.Juršėnas. Kitos savaitės darbotvarkės. Prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, kitą savaitę mes turime dvi posėdžių dienas, sakyčiau, pagal klausimų gausą ir svarbą gana intensyvias. Žinoma, daugiausia dar bus projektų pateikimai ir vadinamųjų eurointegracinių įstatymų projektų pateikimai, bet turime ir keletą ypatingų klausimų. Tai pirmiausia antradienį rytiniame posėdyje mes turime apsispręsti dėl dviejų Prezidento vetuotų įstatymų, ar priimame savuosius variantus antrą kartą, ar priimame Prezidento pasiūlymus.
Taip pat antradienį rytiniame posėdyje turi būti pateiktas nutarimo projektas dėl referendumo dėl dvigubos pilietybės. Šis klausimas yra dabar Seimo valdyboje. Pagal įstatymą Seimo valdyba turi patikrinti Seimo narių parašų autentiškumą. Po to vėlgi pagal įstatymą artimiausiame posėdyje turi būti klausimo pateikimas. Kaip toliau daryti, čia jau kita kalba.
Iš dar kai kurių klausimų išskirčiau mūsų pačių labai svarbų reikalą. Turime pasitvirtinti darbų programą. Antradienį Vyriausybės pusvalandyje turėtų dalyvauti užsienio reikalų ministras ir antradienį po pietų turėtų būti kai kurie teisėjų klausimai. Šiuo atveju dviejų teisėjų atleidimas, t. y. Aukščiausiojo Teismo teisėjų atleidimas, ir Apeliacinio teismo teisėjo kandidatūros aptarimas. Čia mes tik pritariame ar nepritariame, o galutinį sprendimą daro Ekscelencija Prezidentas.
Taip pat atkreipčiau dėmesį į tai, kad ketvirtadienį yra keletas ratifikacinių įstatymų. Čia buvo nemažai kalbama, kai buvo šneka apie darbų programą, apie transporto lengvatas. Ketvirtadienį po pietų yra net keletas tokių įstatymų projektų. Seniūnų sueiga pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti nori penki Seimo nariai. Pirmasis klausia ponas A.Matulas. Ruošiasi ponas A.Pekeliūnas.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, jūs pamenate, kad pavasario sesijos pabaigoje prieš pat himną buvo įtrauktas Palaikų tvarkymo įstatymas. Mes sutikome, kad tai yra nevisiškai gražu. Jūs pažadėjote rudens sesijos pradžioje pirmą savaitę šį įstatymo projektą įtraukti. Aš labai prašau, nes visos dviprasmiškos sąvokos yra ištaisytos ir pagrindinė autorė profesorė M.Čigriejienė labai daug padirbėjo. Daug žmonių mano, kad šis įstatymas, kuris įteisintų kremavimą, labai reikalingas Lietuvai. Labai prašyčiau, kadangi jūs tapote sukalbamesnis šioje sesijoje, atrodo, labai prašyčiau įvykdyti savo pažadą ir įtraukti. Aš asmeniškai pereisiu ir profesorės vardu paprašysiu visų Seimo narių sutikti 10 minučių pratęsti, ilgiau padirbėti, kad šis įstatymas būtų pateiktas, nes rengiamės vykdyti klausymus dėl šio įstatymo svarstymo komitete, tai tiesiog po pateikimo mes galėtume jau dirbti ir jį dar tobulinti.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, profesorei M.Čigriejienei aš pažadėjau, kad bus rugsėjo pabaigoje, t. y. dar kitą savaitę. Štai dabar garsiai pasakiau, visi girdi.
PIRMININKAS. Klausia ponas A.Pekeliūnas. Ruošiasi ponas K.Glaveckas.
A.PEKELIŪNAS (VLPDF). Gerbiamasis Česlovai, mes matome, kad prie Seimo badauja pensininkai. Mes lyg ir nieko nesame sutarę ir nieko apsisprendę, tai gal vis dėlto į kitos savaitės darbotvarkę reikėtų įtraukti tą nuo 1995 metų nepriimtą mūsų įstatymą ir jį dar kartą pasvarstyti arba parengti kokį nors bendrą pareiškimą. Vienas dalykas.
Antras, aš jau baigiu ištaisyti tą atmestą ir lieptą man pataisyti nutarimo projektą, tai prašyčiau, kad jis būtų įtrauktas antradienį.
Č.JURŠĖNAS. Kai bus pataisytas variantas, tada įtrauksime. Dėl pensijų neišmokų tai laukiame Vyriausybės pasiūlymo arba Vyriausybės nuomonės. Ir kai bus, tuoj pat bus galima ir į patvirtintą darbotvarkę įtraukti. Pačiu artimiausiu metu.
PIRMININKAS. Klausia ponas K.Glaveckas. Ruošiasi ponas A.Sysas.
K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, Ministras Pirmininkas, prieš kelias dienas kalbėdamas apie darbus, kalbėjo, kad vienas iš svarbiausių įstatymų projektų, jeigu jis paklius, tai bus Finansinės drausmės įstatymo projektas. Aš jo neaptikau. Sakykite, kadangi šio įstatymo priėmimas, svarstymas, visos stadijos yra susijusios su biudžetu, ir jis, kaip suprantu, yra daromas tam, kad kaip nors būtų bandoma pažaboti kai kuriuos nepagrįstus finansinius sprendimus, tai kodėl aš jo nerandu bent kitos savaitės darbotvarkėje? Nes vėlesnis jo įtraukimas reiškia, kad šitas įstatymas bus nepriimtas. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū, kolega, jūs esate dėmesingas. Problema yra ta, kad teikiamas paketas ir trečiasis paketo elementas yra kritikuotinas. Teisės departamentas pareiškė labai rimtų pastabų. Tarėmės su finansų ministru. Jeigu iš tikrųjų kol kas to trečiojo projekto atsisako, tai tada du iš tiesų galima būtų įtraukti į kitą savaitę. Ir šiuo atveju, be abejo, iš visų siūlymų, kuriuos čia kolegos teikė, fiskalinei disciplinai pirmas numeris, po to pensijos ir palaikai trečioje vietoje.
K.GLAVECKAS. Geriau atvirkščiai būtų.
PIRMININKAS. Klausia ponas A.Sysas. Ruošiasi ponas V.Čepas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pavaduotojau, antradienio darbotvarkėje yra 8 punktas. Mano praktikoje pirmą kartą taip, kad prie pagrindinio įstatymo yra lydintis, ir tarp jų patenka dar vienas tas pats įstatymas kaip pagrindinis beveik su tais pačiais punktais. Ar čia nesusipratimas, ar tada reikėtų duoti visiškai kitą numerį šiam įstatymui? Dar tokio atvejo nebuvo, kad pagrindinis įstatymas ir lydintysis yra tas pats, net ir straipsniai tie patys.
Č.JURŠĖNAS. Ne visi straipsniai tie patys, bet pasitikrinsime. Galbūt čia iš tikrųjų šiek tiek skirtingu laiku, ir kažkokia idėja, kurios mes abu nesuprantame, bet reikia patikrinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Klausia ponas V.Čepas. Dar atsirado vienas norintis klausti Seimo narys, tai S.Pečeliūnas. Prašom. Ponas V.Čepas.
V.ČEPAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš vėl nematau. Yra Vyriausybės pateiktas Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių, yra mano pateiktas, atsiprašau, Vyriausybės registruotas, mano pateiktas prieš metus, aš turiu galvoje tą pačią nelaimingą eismo saugumo problemą. Kodėl mes atidedame tokius aktualius klausimus? Gal tada, kolega A.Matulas čia godoja, nereikėtų ir to palaikų deginimo staigiai kišti, jeigu mes susitvarkytume su šia problema, bet kažkodėl atidedame, atidedame ir dabar vėl atidedame. Kodėl taip yra?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, mes kaip tik jau pradėjome taisytis, bet negalima iš karto tapti kitokiems. Leiskite etapais, palengva – langsam, langsam. Taigi šiuo atveju, kaip jūs sakote, yra keli siūlymai ir jie ne tos pačios stadijos. Dalimis iš tikrųjų bus galima teikti. Į darbų programą tai bent jau yra įtraukta.
PIRMININKAS. Langsam, langsam ir tuoj rinkimai ateis, Vytautai. Klausia ponas S.Pečeliūnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, dar 13 mėnesių!
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gal dabar jau galiu, Česlovai, jūsų paklausti. Prašau pasakyti, šią savaitę buvo numatyti Atmintinų dienų įstatymai. Bendru sutarimu išbraukiame vienu tik tikslu, kad klausimą svarstytume kompleksiškai ir greitai, nes ir Trišalė taryba pritarė tam, ir artėja tos dienos, t. y. spalio 20-ta ir 25-oji, reikia joms pasiruošti, ir savivaldybėms, ir pačiai valstybei, ir tą sprendimą turime priimti kuo greičiau, kad būtų laiko. Kalbu apie Konstitucijų minėjimus ir šventimus, dabar galiojančios ir istorinių Konstitucijų. Aš jūsų prašyčiau vis dėlto pagalvoti ir rasti vietą tuos tris klausimus – Darbo kodekso pataisos ir Atmintinų dienų įstatymo yra du klausimai – tą kompleksą kitą savaitę kurią nors dieną svarstyti ir nedelsti, nes paskui mes patys sau sukursime problemą. Kalbame daug apie pilietinės visuomenės formavimą, bet darykime praktiškai, kad galėtume pasiruošti ir tą daryti atsakingai, o ne bet kaip, ir greitai, ir neparuoštai. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, čia buvo tariamasi preliminariai dar kitoje savaitėje.
PIRMININKAS. Ačiū ponui Česlovui. Norinčių klausti daugiau nėra. Ar galima bendru sutarimu patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę? Ačiū.
Kitas šio popietinio posėdžio darbotvarkės 2-3 klausimas – Dokumentų ir archyvų įstatymo 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2417. Pranešėja Eglė Radušytė, Teisingumo ministerijos viceministrė. Prašom.
E.RADUŠYTĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti jums dar vieną įstatymo projektą, t. y. Dokumentų ir archyvų įstatymo 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Parengti šį projektą paskatino kylančios šiandien galiojančio Dokumentų ir archyvų įstatymo praktinio taikymo problemos. Dokumentų ir archyvų įstatymo 10 ir 14 straipsniai tvirtina nuostatas dėl valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, neperduodančių dokumentų į valstybės archyvus, teisės aktų, kuriais nustatomi dokumentų registrai, kitų apskaitos dokumentų, dokumentacijos planų, kompiuterizuotų dokumentų valdymo sistemų, taip pat sprendimų dėl dokumentų naikinimo privalomo derinimo su jų steigėjo funkcijas atliekančia institucija ar įstaiga.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai dalies nurodytų valstybės ar savivaldybės įstaigų ar įmonių steigėja yra kolegiali institucija, tiesiogiai nekontroliuojanti įstaigos ar įmonės veiklos, be to, atskirais atvejais atskirais teisės aktais steigėjo funkcijos yra perduodamos kitoms institucijoms.
Dabartinė Dokumentų ir archyvų įstatymo redakcija yra netobula. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad, pasibaigus teisės norminių aktų nustatytam dokumentų saugojimo terminui, dokumentus galima naikinti atlikus jų vertės ekspertizę. Sprendimą dėl dokumentų naikinimo ar jų saugojimo terminų pratęsimo priima vadovas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bendruosius reikalavimus. Tačiau to paties įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bendruosius reikalavimus nustato Lietuvos archyvų departamentas.
Taigi, kaip matome, yra dvi institucijos – Vyriausybė ir Archyvų departamentas. Kol esama teisinės kolizijos, kai tame pačiame įstatyme įtvirtintos dvi skirtingos nuorodos, reguliuojančios tuos pačius dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bendrųjų reikalavimų nustatymo aspektus, valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ir įmonėse nėra priimami sprendimai dėl veiklos duomenų naikinimo.
Teikiamo įstatymo projekto tikslai yra sudaryti teisines prielaidas nustatyti platesnę Dokumentų ir archyvų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje ir 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus dokumentus derinančių institucijų grupę, tai yra papildomai įrašius steigėjo įgaliotas institucijas ar įstaigas, būtų nustatytos galimybės steigėjams įgalioti kitus asmenis atlikti teisės aktuose nustatytas dokumentų derinimo procedūras. Tokiu būdu sumažėtų steigėjų funkcijas vykdančių institucijų darbų apimtys, o derinimo darbai būtų atliekami operatyviau ir būtų išvengta painiavos tarp įstatymo 11 straipsnio 4 dalies ir 14 straipsnio 1 dalies dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo. Šiuo projektu taip pat siekiama išvengti teisinės kolizijos ir suderinti Dokumentų ir archyvų įstatymo 11 straipsnio 4 dalį ir 14 straipsnio 1 dalies normas nustatant, kad dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bendruosius reikalavimus nustato Lietuvos archyvų departamentas. Prašytume pritarti teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia ponas L.Sabutis. Prašau.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, buvo daug ginčytasi ir prieš metus, gruodžio 19 d., priimtas įstatymas, kuriuo buvo pavesta Vyriausybei patvirtinti labai svarbių Lietuvos valstybės istorijai dokumentų naikinimo taisykles. Viceministre, ar jums žinoma, ar yra parengti, ar yra įvykdyti įstatymo reikalavimai? Ar Vyriausybė patvirtino šitas taisykles ir gali pranešti Seimui, kad taip yra? Antra. Ar nereikia daryti atvirkščiai, nes kompetencija labai skiriasi – Vyriausybė ir departamentas. Gal reikia siūlyti išbraukti tą nuorodą, kad taisykles tvirtina departamentas, o palikti taip pat, kaip yra pirmojoje dalyje, kad bendruosius reikalavimus tvirtina Vyriausybė. Kodėl dabar einama atvirkštiniu keliu ir kas yra šių siūlymų autorius?
E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už klausimus. Atsakydama į pirmąją dalį norėčiau paminėti, kad Dokumentų rengimo taisyklės ir Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės yra patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Vyriausybė generalinio direktoriaus įsakymais. Gruodžio mėnesį priimta nauja įstatymo redakcija. Buvo siūlymai šiame projekte palikti Lietuvos archyvų departamentą, kurio tiesioginė funkcija ir yra kuruoti šiuos klausimus, tačiau atsirado pasiūlymas įtraukti Vyriausybę. Jeigu vis dėlto liktų Vyriausybė, panaikinus, tarkim, Lietuvos archyvų departamentą ir tokias jo funkcijas, tai atitinkamai turėtų būti keičiama dar per šimtas teisės aktų, kurie šiuo metu galioja ir kurie yra susiję su dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bendraisiais reikalavimais. Kartu reikėtų peržiūrėti ir Lietuvos archyvų departamento kompetenciją, ją susiaurinant. Vėlgi tai turėtų būti politinis sprendimas, kuriai institucijai turėtų būti suteikta tokia funkcija. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Klausia S.Pečeliūnas. (Balsai salėje) Ponas L.Sabutis nori patikslinti klausimą. Kas šių pataisų autorius? Jeigu galite, viceministre, trumpai atsakykite.
E.RADUŠYTĖ. Pataisas rengė Lietuvos archyvų departamentas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S.Pečeliūnas. Prašau.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Į dalį mano klausimo jūs jau atsakėte, bet vis dėlto jau buvo priimtas Seimo sprendimas, kad dėl Lietuvos istorijos išsaugojimo, kas yra svarbu, kas ne, ypač dėl naikinimo, vis dėlto turėtų spręsti Vyriausybė, o ne Archyvų departamentas. Yra, kaip jūs sakėte, labai svarbus politinis klausimas dėl mūsų istorinės atminties išsaugojimo, ir šita politinė valia nėra vykdoma. Vėl Archyvų departamentas nori pats tą valią vykdyti, o ne Vyriausybė. Taip, būtų panaikinta šimtas aktų, kaip jūs sakėte, būtų vienas aiškus dokumentas, patvirtintas atsakingos institucijos – Vyriausybės, o ne kažkoks žinybinis dalykas, kaip Archyvų departamento. Prašau pasakyti, kodėl vis dėlto nėra vykdoma Seimo valia, o šiek tiek palaukus ateinama su pasiūlymais apeiti ir panaikinti Seimo valią, lyg pats Seimas dabar turėtų panaikinti savo valią, pritardamas jūsų projektui. Atsakykite, kodėl šitaip žaidžiama su Lietuvos Seimu. Ačiū.
E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų, praeitais metais teikiant šį įstatymo projektą Seimui, buvo įrašytas Lietuvos archyvų departamentas, svarstant Seime, buvo įtraukta ir Vyriausybė. Tačiau šiandieninės redakcijos projekte tiesiog yra dvi institucijos: viena įvardyta 14 straipsnyje, kita – 11 straipsnyje. Šiandien institucijos, kurios turi naikinti dokumentus, nežino, kuri už tai atsakinga. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos archyvų departamentas yra prie Vyriausybės įsteigta institucija ir yra atskaitinga Vyriausybei, galbūt galėtų būti sprendimas, kad Vyriausybė perduoda savo funkciją Lietuvos archyvų departamentui.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas V.Simulikas.
V.SIMULIK (NSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, puikiai suprasdamas, kad istoriniai politiniai dokumentai yra išskirtinė vertybė, manau, jų naikinimas ar jų paslėpimas kitokia forma –išskirtinis klausimas, bet aš norėčiau paklausti. Einamieji dalykai. Kultūros, švietimo įstaigos yra užverstos įvairiausiais dokumentais, kurie saugomi 10–15 ir daugiau metų. Gal klausimas ne visai į temą, bet vis dėlto ar galvojama ką nors daryti su tais popieriniais paketais, dėžėmis, užimančiomis didelius plotus? Ar negalvojama apie elektroninį jų saugojimą, kad, kokiu nors būdu tai nuskenavus, valstybėje būtų kuriama visa sistema, kuriama elektroninė dokumentų saugojimo bazė? Dėkoju.
E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą ir, manyčiau, pasiūlymą, nes tai, apie ką jūs kalbate, šiandien dar nėra įgyvendinama.
PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių klausti. Ačiū viceministrei. Trumpam prisėskite.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Ar yra norinčių kalbėti už? Ponas L.Sabutis norėtų pasakyti nuomonę prieš. Prašau, L.Sabutis – nuomonė prieš.
L.SABUTIS. Ačiū, aš labai trumpai. Iš tikrųjų tai nėra šiaip sau, kad atėjau, pranešiau Seimui, o Seimas pritarė ir padarys taip, kaip nori Archyvų departamento direktorius ar koks nors kitas asmuo. Buvo ilgai svarstyta ir Seimas priėmė įstatymą. Šiandien galima kalbėti tik apie Vyriausybės atsakomybę, kodėl neįvykdyti, nepatvirtinti bendrieji reikalavimai. O tai, ką teigia viceministrė, kad reikės pakeisti daugelį įgyvendinamųjų teisės aktų, irgi nevisiškai atsitinka tikrovę. Vyriausybė yra visiškai laisva parengti tokius bendruosius principus ir reikalavimus, kurie, formaliai žiūrint, neleis arba nevers pakeisti kitų teisės aktų. Todėl manau, kad šis iš pirmo žvilgsnio lyg ir visiškai nesudėtingas keitimas nesiderina su teisėkūros principais. Apskritai tariant, ir buvo atsakyta, kad tai yra žinybinis suinteresuotumas, todėl kviečiu Seimą labai blaiviai įvertinti tokią situaciją. Ateityje kokiu nors būdu mums reikia vis dėlto siekti, kad daugiau tokių projektų nebūtų siūloma ministerijos vardu.
PIRMININKAS. Ką gi, kalbėti už nėra norinčių. Nėra sutarimo, teks balsuoti dėl Dokumentų ir archyvų įstatymo 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-2417 pritarimo po pateikimo. Balsuojame. Atsiprašau. Registruojamės. Prieš tai registruojamės.
Balsuojame. Registracija įvyko. Balsuojame dėl pritarimo po pateikimo minėtam įstatymui. Darbotvarkės 2-3 klausimas – Dokumentų ir archyvų įstatymo 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2417.
Už – 18, prieš – 5, susilaikė 11. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. (Balsai salėje)
Minutėlę. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų komitetų Seniūnų sueiga nesiūlo. Siūloma svarstyti spalio 25 dieną. Ačiū. Replika po balsavimo – ponas S.Pečeliūnas. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, kurie balsavote už, prisiminkite, kaip balsavote visai neseniai, kai norėjote, kad dokumentų naikinimo taisykles tvirtintų Vyriausybė, o ne pats Archyvų departamentas. Tai kai vėl atsitiks toks atvejis, kai kokia nors žinyba sunaikins kokius nors istoriškai reikalingus dokumentus, prisiimkite visą atsakomybę, kad jūs ignoravote Seimo valią ir leidžiate pačiai žinybai spręsti apie Lietuvos istorijos išsaugojimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, darbotvarkės 2-4 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 172, 3651 ir 3652 straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-2418. Pranešėja – Eglė Radušytė. Kviečiu į tribūną.
E.RADUŠYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pateikti Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 172, 3651 ir 3652 straipsniais įstatymo projektą. Šis projektas parengtas siekiant įgyvendinti Tarybos pagrindų sprendimą dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms, projekte finansinės baudos yra naudojamos vartojant tikslesnį – „piniginės sankcijos“ terminą. Mano minėtas pagrindų sprendimas nustato valstybėms narėms pareigą imtis būtinų priemonių, kad šio pagrindų sprendimo nuostatos būtų įgyvendintos, tai yra sukurti efektyvų pagrindų sprendimo nuostatų įgyvendinimo mechanizmą, apibrėžiant Lietuvos įstatyme piniginės sankcijos sampratą, taip pat nustatant Europos Sąjungos valstybės narių, kompetentingų institucijų priimtų sprendimų dėl piniginės sankcijos gavimo pripažinimo ir vykdymo tvarką.
Projektu įtvirtinama, kad piniginės sankcijos vykdymą organizuoja ją pripažinęs apylinkės teismas. Teikiamu įstatymu projektu nustatomas teisinis pagrindas Lietuvos teismams savo iniciatyva ar bausmę vykdančios institucijos teikimu perduoti baudos ar įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą vykdymą kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Projektu taip pat nustatomas Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimas Lietuvoje. Projekte taip pat aptariami numatomi atvejai, kada Lietuva gali atisakyti pripažinti ir vykdyti pinigines sankcijos dydžio tikslinimo tvarką. Projektu siekiama sukurti efektyvų sprendimų dėl piniginės sankcijos vykdymo mechanizmo Lietuvoje, siekiama garantuoti nubausto asmens teisių ir valstybės interesų apsaugą. Prašytume pritarti teikiamam projektui.
PIRMININKAS. Nori klausti L.Sabutis. Prašau. Klausia ponas L.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Dėl šitų pataisų jokių abejonių nekyla, tačiau šiandienos Europos Sąjungos narių valstybių gyvenime iškyla tarpusavio derinimo, arba atsakomybės, klausimas dėl įvairiausių teisės apžeidimų arba net nusikaltimų. Visai nesenas įvykis, kai buvo suniokota Lietuvos valstybės vėliava Ispanijoje. Panašiai, skelbia žiniasklaida, tai yra bandoma padaryti Lietuvoje. Sakykite, ar jūsų žinyba rengia ką nors dėl tarpusavio sąveikos, kad tokie dalykai nevirstų tarptautiniu skandalu, o daugiausiai tai būtų teisėsaugos reikalas? Čia yra piniginių sankcijų išieškojimas, bet atsakomybė ir išaiškinimas tokių nusikaltimų, kaip ateityje tai bus sprendžiama? Gal trumpai galite pasakyti naudodamasi proga.
E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Manyčiau, šiuo atveju vienoje valstybėje kilęs incidentas turėtų būti vertinamas, nepaisant to, kad jis turi tam tikrą tarptautinį elementą. Bet vėlgi, atsižvelgiant į dvišalius draugiškus dviejų valstybių santykius, net nebūtina turbūt konkrečiai kalbėti apie visos Europos Sąjungos valstybių narių sudėtį. Dviejų valstybių susitarimas – be politikavimo pabandyti teisiškai įvertinti įvykį ir atitinkamai bandyti apginti tiek žmogaus teises, tiek valstybės interesus.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrei. Yra norinčių kalbėti už ir prieš? Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo įstatymo projektui registracijos Nr.XP-2418? Prieš nėra. Pritarta po pateikimo Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 172, 3651 ir 3652 straipsniais įstatymo projektui. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų komitetų nėra. Siūloma svarstyti spalio 25 dieną. Ačiū. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta.
Grupė įstatymų projektų, kurie darbotvarkėje pažymėti 2-5a, 2-5b, 2-5c, 2-5d, 2-5e, juos mums pateikia Teisingumo ministerijos viceministrė ponia E.Radušytė. Kviečiu į tribūną. Pagrindinis – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2419 bei lydintieji įstatymų projektai: Baudžiamojo proceso kodekso 50, 51 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2420, Advokatūros įstatymo 57, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2421, Civilinio proceso kodekso 88 ir 99 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2422 ir paskutinis lydintysis – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2423. Mums bendrai sutarus, aš prašyčiau, viceministre, trumpai pateikti pagrindinio įstatymo esmę ir visų kitų lydinčiųjų. Tokiu atveju mes, nesant prieštaravimų, svarstytume visą šį įstatymų projektų paketėlį, jeigu tinka. Prašau. Viceministre, prašau.
E.RADUŠYTĖ. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pateikti paketą teisės aktų projektų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos reguliavimu. Valstybės reguliuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu ir jį lydinčiais įstatymų projektais siekiama tobulinti valstybės garantuojamos teisės pagalbos organizavimą ir teikimą. Ir lydinčiaisiais aktais siekiama užtikrinti tinkamą valstybės garantuojamos Teisinės pagalbos įstatymo projekto įgyvendinimą. Šiais įstatymų projektais yra tikslinamos tam tikros nuostatos siekiant išspręsti teisės aktų problemas, kylančias organizuojant ir teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Svarbiausios projekto siūlomos nuostatos būtų šios. Pirma. Priskirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms pirminės teisinės pagalbos teikimo, koordinavimo funkciją ir perduoti antrinės teisinės pagalbos koordinavimo baudžiamosiose bylose funkciją, kurią šiuo metu vykdo Lietuvos advokatūra.
Antra. Sudaryti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegiją, kurios veikloje dalyvautų tiek tarnybų, tiek advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, atstovai.
Trečia. Praplėsti asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, kategorijas.
Ketvirta. Nustatyti, kad kai gynėjo dalyvavimas nėra būtinas, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.
Penkta. numatyti, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovu gali būti skiriamas advokatas, teikiantis antrinę teisinę pagalbą.
Ir šešta. Priskirti Teisingumo ministerijai gyventojų informavimo apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą funkciją.
Iš esmės teikiamam projektui taip pat yra pritarusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryba, projektas derintas su Lietuvos Aukščiausiuoju ir Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismais, Nacionaline teismų administracija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos advokatūra, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra ir kitomis suinteresuotomis institucijomis. Prašytume pritarti teikiamam įstatymų projektų paketui.
PIRMININKAS. Klausia L.Sabutis.Ruošiasi J.Čekuolis. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Pritariant siūlomoms pataisoms gyvenimas, be abejo, taip pat verčia daryti tokias pataisas. Iškilo klausimas dėl dviejų pataisų, kodėl vis dėlto ir toliau siūloma, jog į Koordinavimo tarybą, kaip į vykdančią instituciją, būtų deleguojami Seimo nariai, kai dėl to jau yra pasisakęs Konstitucinis Teismas, taip pat Teisėjų taryba? Teisėjų taryba yra savivaldos institucija, organizuojanti veiklą ir darbą, kiek tai yra susiję su teisėjais. Teisėjai negali pagal Konstituciją vykdyti jokių kitų pareigų, išskyrus teisingumą, kūrybinę, pedagoginę veiklą. Teisingumo ministerija siūlo, kad į Koordinavimo tarybą būtų deleguojami ir teisėjai, ir visa tai tvirtins teisingumo ministras, tą sudėtį. Vadinasi, atstovaujamos valdžios… teisėjas, kaip teisminės valdžios… ir valstybės tarnautojai, kurie siūlo kitus į Koordinavimo tarybą. Kodėl priimtas toks sprendimas?
Ir antra. Kodėl koordinavimo pirminės teisės pagalbos teikimą organizuojate arba siūlote organizuoti pagal apygardos teismo teritoriją? Lietuvoje yra penki apygardos teismai. Teritorinis administravimo įstatymas suskirsto į dešimt teritorijų, jeigu kalbėtume vyriausybiniu požiūriu, į dešimt apskričių, 60 savivaldybių.
Kaip tie dalykai tarpusavyje yra susiję ir kodėl pasirinktas apygardos teismo principas? Tartum svarbiausią vaidmenį šiuo atveju turėtų vaidinti teismai, nors teismams pagal Teismų įstatymą tokia kompetencija nesuteikta. Taip pat Seimo statutu nesuteikta teisė ir Seimo nariams dalyvauti tokiose institucijose.
E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už klausimą. Dėl tarybos sudėties. Tarybos sudėtį nors ir tvirtina teisingumo ministras, tačiau siekiama, kad pačioje taryboje būtų maksimaliai atstovaujama visoms institucijoms, kurios suinteresuotos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo klausimų sprendimo. Todėl yra pasiūlyti tiek Seimo nariai, tiek teisėjų atstovai.
Jeigu kalbėtume apie Vilniaus apygardos teismą, vėlgi buvo bandyta, nes yra penkios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kad formuotųsi vienoda praktika, taigi bandyta pavesti šios funkcijos atlikimą vienam teismui ir pasirinktas Vilniaus apygardos teismas.
PIRMININKAS. Klausia J.Čekuolis. Ruošiasi ponia Z.Žvikienė.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau pasiteirauti ne apie teikiamas korekcijas, bet apie dabar galiojantį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Jame yra tokia nuostata, dėl kurios taikymo kyla dviprasmybių ir priimant gyventojus asmeniniais klausimais dėl to ne vienas kreipiasi. Įstatyme yra parašyta, kad pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda. Žmogus nueina į savivaldybę ir jam sako, kad jūs šią savaitę vieną valandą pas mus jau buvote, arba kitas sako, kad jūsų klausimui skirta valanda baigėsi todėl, nepaisant to, kad nebaigė nagrinėti, sako viso gero. Kodėl jūs to nekeičiate, juk naujoje redakcijoje ta vieta ir vėl liks dviprasmiška? Jeigu nekeičiate, tai kaip jūs, kaip ministerija traktuoja šį dalyką, kad viena valanda yra skiriama kam – vienam klausimui, vienam apsilankymui, vienam asmeniui?
E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų teikiamų projektų pataisos dabar yra daugiausia skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimui. Kalbant apie pirminę teisinę pagalbą, kurią teikia savivaldybės ir į kurias tiesiogiai kreipiasi tos savivaldybės gyventojai, būtų galima pasakyti, kad kartais pagal konkretų atvejį tos valandos nepakanka. Yra numatyta galimybė pratęsti laiką dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo. Vėlgi Valstybės kontrolė, atlikusi pirminės teisinės pagalbos teikimo auditą, atkreipė dėmesį, kad kartais tų pratęsimo atvejų gali būti labai daug. Tada kyla klausimas dėl pratęsimo, ar jie pagrįstai yra pratęsiami. Kiekvienu atveju sprendžiama pagal konkretaus žmogaus problemą, kuris kreipiasi dėl vienkartinės pirminės teisinės pagalbos teikimo atvejo.
PIRMININKAS. J.Čekuolis nori patikslinti klausimą. Prašom. Sekundėlę!
J.ČEKUOLIS. Aš atsiprašau kolegų, kad tikslinu klausimą. Dabar trumpai drūtai. Žmogus atėjo pirmadienį, pasikonsultavo valandą ir išėjo. Paskui atėjo ketvirtadienį, po trijų dienų, ir jam savivaldybė pasakė, kad šią savaitę jūs jau buvote ir mes jūsų nepriimsime. Savivaldybė teisi ar ne?
E.RADUŠYTĖ. Pirminė teisinė pagalba, nepaisant to, kada žmogus kreipėsi, pirmadienį ar ketvirtadienį, jam turėtų būti teikiama. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Viskas. Klausia ponia Z.Žvikienė.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, aš noriu paklausti tokio daugiau apibendrinto klausimo. Pastaruoju metu šis įstatymas keletą kartų buvo taisytas, tačiau rezultato arba tikslų, kurių buvo siekiama šiuo įstatymu, nepasiekta. Turbūt todėl yra rengiamos ir jūsų pataisos.
Mano klausimas toks. Dabar, jau turint duomenis ir patirtį apie tai, kaip pavyksta įgyvendinti šį įstatymą, ar Teisingumo ministerija negalvoja parengti visiškai naują šios pagalbos įstatymo projektą, kuris iš esmės atitiktų tuos piliečių lūkesčius ir iš tikrųjų administruotų? Būtų paprasčiau, nes pataisų ir dabar yra labai daug, jos, ko gero, sukelia dar daugiau neaiškumų ir Seimo nariams, ir piliečiams. Sakykite, ar nemano Teisingumo ministerija sudaryti darbo grupę ir parengti naują įstatymą?
E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už klausimą. Įstatymas, kaip žinote, buvo priimtas 2000 metais. Paskutinės didelės pataisos buvo 2005 m. ir prieš dvejus metus pradėtomis pataisų rengimo procedūromis mes tik šiandien pateikėme jums mūsų siūlymus, kaip galėtų būti tobulinamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas. Žinoma, šios pataisos neapima visų klausimų. Mes išskyrėme pagrindinius, problemiškiausius klausimus, kuriuos būtina šiandien spręsti. Patirtis ir įstatymo taikymo praktika dar yra palyginti šviežia, nauja, mes ją kasdien apibendriname kasdieniame darbe ir kalbėti apie naujos redakcijos įstatymo parengimą galbūt dar šiek tiek anksti. Kol kas bandome koreguoti tai, kas šiandien akivaizdžiai neatitinka aktualijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, ko gero, aš dar norėčiau patikslinti J.Čekuolio klausimą. Jūs gal nevisiškai gerai supratote. J.Čekuolis, jeigu aš neklystu, sakė: atėjau pirmadienį, valanda baigėsi, neužteko laiko, atėjau antradienį ir dar neužteko, atėjau trečiadienį. Ar turės jį priimti kiekvieną dieną, ar bent jau porąkart per savaitę?
Tačiau dar kitas klausimas. Sakykite, ar šie pasiūlymai paremti gerai išanalizuota jau šio įstatymo galiojimo praktika? Kiek aš žinau, atliko auditą, ir jūs minėjote, kad auditas atliktas, tačiau jūsų ministerija… To audito, matyt, yra per mažai. Vis dėlto reikėtų ir jūsų ministerijos teisinės analizės, kaip vyksta šio įstatymo taikymas praktikoje, kokios spragos. Ar remiantis atlikta teisine analize pateiktos šios pataisos, ar vien tiktai atliktu auditu? Pastebiu, kad kuriamos vis naujos institucijos, tarkim, ir Teisinės pagalbos kolegija. Kiekvieną instituciją reikia aptarnauti. Vis dėlto tai vėl kainuoja.
E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Atsakysiu dėl pasikartojančių kreipimųsi dėl teisinės pagalbos teikimo. Įstatymų rengėjai taip pat bandė aptarti šią galimybę konkrečiai numatydami, kad, tarkim, teikiant antrinę teisinę pagalbą daugiau kaip keturiose bylose vėlgi yra apsiribojama ir antrinė teisinė pagalba neteikiama. Yra tam tikros ribos, iki kiek gali būti nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama asmeniui.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Klausia ponas R.Kupčinskas. Atsiprašau. Dar ponas V.Žiemelis sako, kad jūs neatsakėte į jo antrą klausimą.
E.RADUŠYTĖ. Gal galėtumėte pakartoti antrąją klausimo dalį.
PIRMININKAS. Tai yra patikslinimas. Ponas V.Žiemelis klausia, jeigu aš piktnaudžiauju, kaip teisinės… Prašom dar kartą patikslinti.
V.ŽIEMELIS. Dėl piktnaudžiavimo atsakė, tačiau mano pagrindinis klausimas buvo, kaip, kuo remiantis buvo rengiamos šios pataisos?
E.RADUŠYTĖ. Šios pataisos buvo rengiamos atsižvelgiant į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų teikiamus pasiūlymus dėl šio įstatymo pataisų. Taip pat apibendrinus pirminę teisinę pagalbą teikiančių institucijų pasiūlymus. Projektas taip pat buvo apsvarstytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryboje. Žodžiu, bandyta maksimaliai išnaudoti visas galimybes, išanalizuoti taikymo praktiką, pasitarti su tais žmonėmis, kurie kasdien teikia tiek pirminę, tiek antrinę teisinę pagalbą.
PIRMININKAS. Klausia R.Kupčinskas. Prašom.
R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš suprantu, kad čia garantuojama pirminė, antrinė teisinė pagalba yra būtina, bet man susidaro įspūdis, kad vis dėlto tos teisinės pagalbos reglamentavimas yra gana painus ir sudėtingas. Jis skirtas visai ne tiems, kuriems suteikiama garantuojama teisinė pagalba, o tiems, kurie suteikia tą pagalbą. Man keisčiausia yra tai, kad iš esmės tos garantuojamos pagalbos efektas yra minimalus, o faktiškai įstatymams kurti sunaudojama gana daug laiko. Ko aš norėčiau paklausti? Ar nevertėtų ir kiekvienoje savivaldybėje prie socialinės rūpybos skyriaus įkurti tam tikrą poskyrį ar padalinį, kuris kaip tiktai galėtų teisiškai konsultuoti vyresnio amžiaus žmones, kurių pajamos yra labai ribotos, o ne visą laiką atriboti, nešti šeimos deklaracijas ir panašiai? Taigi čia nėra tokio efekto, kuris turėtų būti priimant šį įstatymą. Ačiū.
E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už klausimą. Greičiausiai jūs pirmiausiai norėjote paklausti dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo savivaldybėse. Dažniausiai savivaldybės juridinio skyriaus specialistai teikia pirminę teisinę pagalbą asmenims. Kai kuriose savivaldybėse būna atskiras tarnautojas, atliekantis tik pirminės teisinės pagalbos funkcijas, tačiau, be abejo, šis projektas ir apskritai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas skirtas sureguliuoti tiek pirminės, tiek antrinės teisinės pagalbos teikimo visą organizacinę dalį. Pačią teisinės paslaugos teikimo procedūrą reguliuoti įstatymu, matyt, tiesiog nereikia, nes teisinė konsultacija vyksta remiantis galiojančiais teisės aktais, išgirdus kazusą arba žmogaus problemą, bandant konsultuoti jį, teikiant pagalbą, pasiūlyti galimus sprendimo variantus. Jeigu matoma, kad pirmine teisine pagalba problema neišsprendžiama, iš karto žmogus siunčiamas į antrinę teisinę pagalbą teikiančias institucijas, tarnybas.
PIRMININKAS. Norėtumėte patikslinti? Prašom. Dar kartą ponas R.Kupčinskas. Tuoj, minutėlę! Ne. Viskas, jau yra įjungta. Galite kalbėti.
R.KUPČINSKAS. Gerai. Aš labai trumpai. Vis dėlto dėl garantuojamos teisinės pagalbos. Man atrodo, kad visų svarbiausia valstybėje nustatyti, koks tos teisinės pagalbos efektas. Jeigu bus tiktai vaizduojama, kad pagalba yra, o ne iš tiesų, ar verta tiek daug eikvoti jėgų? Man atrodo, svarbiausia turėtų būti – koks efektas šios garantuojamos teisinės pagalbos. Ačiū.
E.RADUŠYTĖ. Dėkoju. Kasdien, man atrodo, auga tiek pirminės, tiek antrinės teisinės pagalbos teikimas. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančios tarnybos kasdien skundžiasi, kad darbų apimtys didėja, kad trūksta darbuotojų, kurie galėtų talkinti teikiant tokią teisinę pagalbą piliečiams. Todėl Vyriausybė yra pritarusi ir yra didinamas valstybės tarnautojų, dirbančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybose, skaičius, kad visi žmonės, kurie kreipiasi, galėtų gauti pagalbą, teisinę profesionalią konsultaciją tiek civilinėse, administracinėse bylose, tiek baudžiamosiose bylose.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrei. Nuomonė už, nuomonė prieš. Kiek žinau, nuomonę už ponas L.Sabutis norėjo sakyti. Aš labai atsiprašau, gal jūs galėtumėte per šoninį mikrofoną, nes mūsų sistema laikinai vėl neveikia. Prašom. Nuomonė už – L.Sabutis.
L.SABUTIS. Jeigu bus išgirstos tos pastabos, kurias sakė Seimo nariai, žinoma, reikia judėti į priekį. Mes patys įsitikinome, kad tai labai gera paspirtis galų gale ir Seimo nariams, ir žmonėms, kai buvo priimtas šis įstatymas. Tačiau kuo toliau į mišką, tuo jį norima daryti sudėtingesnį. To nereikėtų daryti ir, aš manau, svarstymo metu turės būti atitinkamai revizuojamos šios pataisos. Kolegijos, koordinavimo tarybos, daugybė teisininkų šalia viso to, o juk pagal Valstybės tarnybos įstatymą turi dirbti konkrečios specialybės tarnautojai savivaldybėse ir visą šį reikalą tvarkyti.
Toliau. Į antrinę pagalbą jau įsitraukia advokatai, tam tikra prasme teismai. Čia reguliuoja įstatymas. Galiausiai metodinę pagalbą teikia Teisingumo ministerija. Visa šio proceso sudėtis. Kai tiek daug abrakadabra siūloma, galiausiai lieka labai painu. Aš manau, kad po tam tikro laiko vėl jį reikės koreguoti. Todėl siūlyčiau komitetams ir teikėjams labai rimtai išgirsti pastabas, kurias sakė Seimo nariai. Neįsivaizduoju, kaip Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (komitetas yra Seimo narių sąjunga, o ne tarnautojų) galės priverstinai deleguoti kokį nors Seimo narį. Apskritai mes galų gale turėtume suprasti, jeigu ir yra siūloma kokios nors kitos valdžios institucijas deleguoti, negalima rašyti – skiria, negalima rašyti, kad siunčia. Tiesiog to žmogaus, to asmens sutikimu gali būti deleguojama, gali dalyvauti, tačiau taip, kaip parašyta dabar, rašoma įstatyme arba projekte ir siunčiama Seimui, nereikėtų pritarti, tačiau pastaboms pritariu. Manau, reikia judėti pirmyn.
PIRMININKAS. Nuomonės prieš nematau, kad kas norėtų kalbėti. Ar galima bendru sutarimu pritarti pirmajam, pagrindiniam, įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-2419? Galima. Prieštaraujančių nėra. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo Seniūnų sueiga nesiūlo. Siūloma svarstyti spalio 25 dieną.
Lydintieji įstatymai. Jūs nuomonę prieš, repliką? Dėl vedimo tvarkos. Pasiūlymą? Prašom. Minutėlę! Taip, prašau.
Z.ŽVIKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau pasiūlyti Seimo nariams pritarti, kad papildomas komitetas būtų Žmogaus teisių.
PIRMININKAS. Gerai, jeigu nėra prieštaraujančių, tai tokiu atveju papildomas komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Ponas L.Sabutis norėtų prieštarauti? Ne. Ir Valstybės valdymo komitetas. Gerai. Tai papildomi komitetai – Žmogaus teisių komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galima suprasti, jog ir kitiems lydintiesiems įstatymų projektams lygiai tas pat siūloma? Pone Liudvikai, taip? Bet ir kitiems galima pritarti su pasiūlymais, jog papildomi komitetai galėtų būti jūsų minėti Žmogaus teisių ir… (Balsai salėje) Kiti nebūtinai, gerai.
Kitas įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2420, – Baudžiamojo proceso kodekso 50, 51, 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Negirdim prieštaravimų. Pritariama po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos, papildomų nėra norinčių. Siūloma svarstyti spalio 25 dieną.
Kitas įstatymo projektas Nr.XP-2421 – Advokatūros įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pritariam po pateikimo, prieštaraujančių nėra. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti spalio 25 dieną.
Kitas įstatymo projektas Nr.XP-2422 – Civilinio proceso kodekso 88 ir 99 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos. Siūloma svarstyti spalio 25 dieną.
Paskutinis iš šio įstatymų paketo įstatymo projektas yra Nr.XP-2423 – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pritarta po pateikimo… (Balsai salėje) Dėl šio? Siūloma balsuoti. Gerai, dėl šio siūloma balsuoti po pateikimo. Registruojamės. Trumpas laikotarpis – 10 sekundžių. Ką gi, balsuojame dėl Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-2423, ar pritariame po pateikimo. Balsuojame.
Už – 32, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti spalio 25 dieną. Ponas S.Pabedinskas norėtų? (Balsai salėje) Jūs nespėjot užsiregistruoti. Aš manau, dar bus progų balsuoti, turbūt (…) registracijos.
Kitas darbotvarkės klausimas 2-6 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo daugelių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo vėlgi daugeliu straipsnių (aš nevardysiu straipsnių) įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-942(2). Pranešėjas – susisiekimo viceministras Česlovas Šikšnelis. Prašau jus į tribūną.
Č.ŠIKŠNELIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija teikia Seimui patobulintą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo kai kuriais straipsniais įstatymo projektą. Teikiamo projekto tikslas – nustatyti bei detalizuoti administracinę atsakomybę už reikalavimų vežant pavojingus krovinius nesilaikymą, už kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ar tarptautiniais maršrutais bei vežančių keleivius vietinio susisiekimo maršrutais, vairuotojų vairavimo ar poilsio režimo nesilaikymą. Taip pat nustatyti vežėjų atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis, kai viršijama ašies arba ašių apkrova bei (ar) transporto priemonės, jų junginio leidžiama bendroji masė. Taip pat šio projekto tikslas – krovinių ir keleivių vežimo veiklą koordinuojančių institucijų pareigūnams suteikti teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas. Efektyvus atsakomybės taikymas padidintų vežėjų motyvaciją nepažeisti nustatytų reikalavimų ir pagerintų vairuotojų bei eismo saugumą keliuose.
Šiuo metu atsakomybę už reikalavimų pavojingiems kroviniams vežti nesilaikymą ir vairuotojų vairavimo ar poilsio režimo nesilaikymą nustato tik kelios atskirų straipsnių dalys. Dabar galiojančių straipsnių sudėtys yra abstrakčios, neatspindi daromų bei galimų padaryti pažeidimų ir kai kuriais atvejais nesudaro galimybės taikyti administracinės atsakomybės. Daugelis šias veiklos sritis kontroliuojančių institucijų šiuo metu neturi teisės surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolų bei skirti administracines nuobaudas.
Lietuvos Respublikos Seime svarstant pirminį projekto variantą, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje buvo pateiktas pasiūlymas siaurinti bei koncentruoti projektą redakciniu bei dėstymo požiūriu. Susisiekimo ministerija atsižvelgė į pateiktas pastabas. Patobulintas projektas suderintas su suinteresuotomis institucijomis ir organizacijomis. Projektas taip pat suderintas su per šį laikotarpį pasikeitusiais Europos Sąjungos teisės aktais. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento išvadoje dėl patobulinto įstatymo projekto išsakomos tik redakcinio pobūdžio pastabos, kurioms mes pritarėme.
Atsižvelgiant į tai, jog projektas yra svarbus teisinių įsipareigojimų Europos Sąjungai aspektu bei ypatingai svarbus eismo saugumo, socialinės apsaugos aspektu, siūloma pradėti šio projekto svarstymo procedūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių klausti nėra. Ačiū, viceministre. Ar yra norinčių kalbėti? Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra norinčių kalbėti. Ar galima pritarti bendru sutarimu įstatymo projektui? Galima. Teks balsuoti dar vieną kartą. Šiuo atveju tik pritarta įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.XP-942(2), po pateikimo. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti spalio 25 dieną.
Kitas darbotvarkės klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2406. Pranešėjas – G.Šileikis. Kviečiu jus į tribūną. Prašau.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektu siūloma padidinti Panevėžio miesto savivaldybės biudžetui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį iki šimto. Panevėžio miestas išlieka kitų savivaldybių donoru, nepaisant esminių ekonominių, socialinių ir kitų rodiklių pokyčių šiuo metu, leidžiančių teigti, jog bent jau šiuo metu tokios donoro funkcijos Panevėžys tikrai negali vykdyti.
Esminė Panevėžio miesto galimybių pokyčio priežastis – didžiausio mokesčių mokėtojo „Ekrano“, jo antrinių bei kitų įmonių bankrotas, dėl kurių gyventojų pajamų mokesčio mokėtojų kontingentas, palyginti šių metų pirmuosius penkis mėnesius su 2006 metų laikotarpiu, sumažėjo net 10,4 mln. litų. Šis gyventojų pajamų mokesčio mokėtojų kontingento mažėjimas turi didelę įtaką Panevėžio miesto savivaldybės biudžetui, nes gyventojų pajamų mokestį sudaro net 89% iš mokesčių gaunamų pajamų. Dar daugiau. Nesikeičiant biudžeto pajamų dydžiui, augs savivaldybės skolos, miesto gyventojai negaus būtinų ir kokybiškų paslaugų, visiškai susidėvės ir taip prastos būklės biudžetinių įstaigų pastatai ir panašiai. Gerbiamieji kolegos, tikiuosi supratimo ir pritarimo šio įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Jus nori paklausti Seimo narys R.Remeika. Prašau, tuoj, minutėlę. Ar veikia?
R.REMEIKA (LCSF). Taip. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, jūs esat panevėžietis, nors gal jau daug metų ir vilnietis esate, ir minėjote, kad Panevėžys yra kelių savivaldybių donoras. Tai gal jūs domėjotės, kelių savivaldybių donorai yra kiti miestai, pavyzdžiui, kelių savivaldybių donoras yra Vilnius ir t. t.? Jeigu mes eisime šiuo keliu, ar nenueisime į aklavietę, to norėjau paklausti.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis kolega, išties nenueisim į aklavietę. Aš turiu omeny ir tą projektą, kuris turėtų būti teikiamas bendrai visam metodikos keitimui, nes ta metodika buvo patvirtinta, kai pramonė Panevėžio mieste jau buvo kur kas stipresnė.
Dabar, lyginant tuos procentus pajamų mokesčio atskaitymo dalies tai, tarkime, Šiaulių miestas turi 96%, Panevėžys – 84, Vilnius, be abejonės, pramonės gigantas, aš manau, niekas turbūt nesiginčija ir nediskutuoja – 40%. Todėl žinant tą sudėtingą situaciją po bankroto, kai ir Vyriausybė pati sakė, kad reikėtų Panevėžio miestui, kad nebūtų tokio socialinio sprogimo, tam tikrą pagalbą suteikti… O peržiūrint visus tuos procentus nustatymo kontingentus, aš manau, priimant naująjį įstatymą, galima bus kalbėti apie visus kitus miestus. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis kolega, kaip suprantu, pagal metodiką turės būti kompensuojamos negautos pajamos į jūsų savivaldybės biudžetą. Tas perskirstymas daromas tam, kad, tarkime, fizinių asmenų mokestis kai kada sunkiai prognozuojamas atsiradus naujoms įmonėms, iš esmės savivaldybės gauna viršplaninių pajamų. Bet valstybė garantuoja, kad savivaldybėms nevykdomas biudžetas bus kompensuojamas. O kodėl jūs abejojate, ar bus kompensuojamas, ar ne?
G.ŠILEIKIS. Ne, gerbiamasis kolega, aš kalbėjau, kad būtent metodika turėtų būti, manyčiau, šiek tiek lankstesnė, ne taip, kaip nustatyta, nukirsta, ir turi būti vertinimai. Gal ne kasmet, bet bent kas dveji metai peržiūrima ta visa bendra metodika. Negalime taip jos neliečiamos ir nekintamo skaičiaus laikyti ilgą laiką, nes žinome, kad šiame gyvenime daug kas keičiasi.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys ponas J.Dautartas. Tuojau, minutėlę. Prašom.
J.DAUTARTAS (TSF). Štai man gerbiamasis E.Pupinis replikuoja, kad dar vienas panevėžietis, bet iš tikrųjų čia iš pirmo žvilgsnio galbūt gali kvepėti tokiu tik Panevėžio reikalų sprendimu. Man irgi teko kreiptis į premjerą, prašyti panašiai kaip gerbiamasis Gintaras, aš neįforminau įstatymo projekto, bet buvo kol kas kaip ir santūrus atsakymas. Bet ką pasakė gerbiamasis kolega, kad bent jau su Šiaulių skaičiais galėtų sulygti, tarkime, ten 96% yra, tai iš tikrųjų apie tai reikėtų pagalvoti. Dėl to, kad panevėžiečiai kaunasi dėl Panevėžio, yra visiškai natūralu, kaip ir kiti išrinkti Seimo nariai galvoja apie savo miestus.
Kas susiję su donoryste, tai jau Vilniaus atstovams gal būtų galima kalbėti šiek tiek kitaip, nes, kaip suprantu, nežinau, kiek kraujo jau išgėrė iš Panevėžio, bet kad visa Lietuva Vilnių maitina, tai atrodo, nėra jokių čia… Maitina ir maitins. Utena, Panevėžys, net Kaunas su Klaipėda. Tai jau čia nieko nepadarysi.
PIRMININKAS. Ar yra ką atsakyti, ar tik pritarti?
G.ŠILEIKIS. Manau, kad tai metodikos, turbūt naujų įstatymo pakeitimų tie klausimai bus.
PIRMININKAS. Klausia ponia V.Baltraitienė. Prašom.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Aš manau, būtų ta pati klausimo esmė, gal tik iš kitos pusės. Jeigu visi taip darytume, kiekvienam miestui po šimtą, tai ką daryti tiems mažiems rajonams: Skuodui, Akmenei, dar kam, kur ne dėl gyventojų kaltės, ne dėl ko yra daug prasčiau vystomas regionas. Netgi Vyriausybė, pati priimdama sprendimus, kažkodėl Druskininkus pripažino problemine savivaldybe ir visos investicijos ten eina, o Akmenei ir Skuodui, pavyzdžiui, nėra. Kaip tada, jūs įsivaizduojate, turės gyventi tos mažos savivaldybės, kur, kad ir kaip nori, neateis investicijos, nesikurs verslas, ir vis tiek ten žmonės gyvena ir mokyklas reikia išlaikyti, ir medicinos įstaigas, ir socialines paslaugas teikti, ir vystyti šiokią tokią infrastruktūrą. Kaip tada bus? Ar jūs neiškreipiate išvis viso metodikos įstatymo su vienu tuo išlįsdamas? Bet nesprendžiame bendrai su visu metodikos įstatymu kartu.
G.ŠILEIKIS. Būtent apie tai, kolege, aš ir kalbėjau, kad kai bus pateiktas visas naujas įstatymas, aš manau, kad rasime racionalų sprendimo būdą. Šiuo atveju dėl kitų rajonų, aš manau, turėtų būti Vyriausybės sprendžiami regioninės politikos klausimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių klausti daugiau nėra.
G.ŠILEIKIS. Dėl tos situacijos, kuri šiuo metu susiklostė mieste.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Ačiū Seimo nariams, kurie klausė. Ar yra norinčių kalbėti, išsakyti nuomonę – už, nuomonę – prieš? Ponas R.Palaitis – nuomonė prieš. Ar yra norinčių pasakyti nuomonę už? Ponas P.Auštrevičius pirmasis pakėlė ranką. Prašom, nuomonė už – P.Auštrevičius.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, jeigu mes kalbame apie efektyvią regioninę politiką, kuri didele dalimi remiasi ir finansais, atitinkama savivaldybių biudžeto sudarymo logika, mes turime daryti šiuos pakeitimus ir lanksčiai reaguoti į situaciją, nes tai, kas atsitiko ir Panevėžio mieste, girdėjome, pastaraisiais metais jis buvo dėmesio centre. Buvo laukta dar didesnio socialinio nuosmukio, tačiau gerai, kad atsitiko tik tiek. Aš manyčiau, kad teikiamas siūlymas atitinka tą realybę, su kuria susiduria miestas. Jeigu nebus daromos reikiamos ir laiku įstatymų pataisos, iš tikrųjų tikėtis, kad pats miestas vėl užtikrins visų tų biudžetinių funkcijų vykdymą, yra tuščios viltys. Aš kviečiu gerbiamuosius kolegas paremti šį sprendimą, juo labiau kad mes kalbame apie svarbų, didelį Lietuvos miestą. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R.Palaitis. Ne, R.Palaitis – prieš. Tuoj, minutėlę, mes suklydome. Prašom.
R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, prieš tai kalbėjusiam Seimo nariui, kuris šnekėjo apie efektyvią regiono politiką, norėčiau replikuoti, kad Lietuvoje yra ne tik Panevėžio regionas, yra ir kiti regionai, ir nežinau, kokie kriterijai turėtų išskirti būtent Panevėžio regioną. Tai viena.
Antra. Aš noriu pasakyti, kad savivaldybių biudžeto formavimo metodika yra gana kompleksinis ir sudėtingas dalykas. Dabar turime apie 10 miestų donorų ir, išskirdami vieną miestą, griausime visą sistemą. Mano supratimu, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai. Matyt, taip ir bus, ko gero, daroma kitu ar dar kitu šios dienos darbotvarkės klausimu, bus teikiamas visos metodikos pakeitimas. Todėl aš siūlyčiau Seimo nariams nepritarti šiam įstatymo projektui, o gerbiamajam G.Šileikiui teikti pasiūlymus dėl naujos metodikos ir galbūt ten Panevėžiui išsimušti kokias nors privilegijas prieš kitus miestus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, nuomonė už, nuomonė prieš nuskambėjo. Teks balsuoti. Registruojamės. Kviesčiau Seimo narius užsiregistruoti. 10 sekundžių trukmės… Ponia Bekintiene, negalėsite balsuoti, jeigu jūs dabar neužsiregistruosite. Dabar 10 sekundžių trukmės registracija.
Užsiregistravo 27 Seimo nariai. Balsuojame dėl pritarimo po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-2406. Po balsavimo – prašom, dėl vedimo tvarkos galėsime suteikti žodį. Kai baigsime balsuoti. Prie šoninio mikrofono.
Už – 32, o ne, atsiprašau. Už – 20, prieš – 2, susilaikė 5, įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Biudžeto ir finansų komitetas yra pagrindinis, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną. Prieštaraujančių nėra. Replika po balsavimo prie šoninio mikrofono. Ar jūs dėl vedimo tvarkos? Prašom. Ponas J.Dautartas.
J.DAUTARTAS. Nežinau, žinoma, čia nuskambėjo… Šiek tiek, kad praskaidrinčiau nuotaiką. Kiek žinau, pasaulyje 100 m bėgimo rekordas yra 9,78 sekundės.
PIRMININKAS. Keturios.
J.DAUTARTAS. Keturios. Tas dešimt sekundžių yra labai rimtas dalykas. Kodėl 10, o ne 15, 20? (Juokas salėje) Suprantate, įsikalėme sau 10 ir gerbiamasis posėdžio pirmininkas visą laiką taip perspėja: „Atsiminkite, kad 10 sekundžių.“ Per 10 sekundžių, žinote, vaikai negimsta. Taigi aš siūlyčiau pergalvoti sistemą, nustatyti normalų laiką, bent 30 sekundžių.
PIRMININKAS. Jeigu gerbiamieji Seimo nariai turi laisvo laiko, mes galime nustatyti registravimą ir pusės minutės šiuo atveju. (Balsas salėje: „Be abejo.“) Gerai, supratau. Priimu kritiką, kaltinimus, atsižvelgsime į tai.
Darbotvarkės 2-9 klausimas – įstatymo projektas, registracijos… Aš sakiau komitetus. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas ir papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstome lapkričio 22 klausimą. Aš tai pasakiau.
Darbotvarkės 2-9 klausimas. Bet aš nematau salėje pranešėjo, nes pranešėjas yra ponas R.Bašys. Jo nėra. Tokiu atveju mes klausimo nenagrinėjame.
Kaip gražu – Seimo narių pareiškimai. Darbotvarkės 2-10 klausimas. Seimo narių pareiškimų nėra. (Balsai salėje) Siūlote registruotis. Ką gi, registruojamės. Štai šį kartą 30 sekundžių registracija. Registruojamės.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Ką gi, rugsėjo 13 dienos vakarinį popietinį posėdį skelbiu baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLPDF – Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija.