Ketvirtasis (325) posėdis
2007 m. rugsėjo 13 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A. KUBILIUS, G. STEPONAVIČIUS ir A. ČAPLIKAS

Seniūnų sueigos patikslinta 2007 m. rugsėjo 13 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

PIRMININKAS (A.KUBILIUS, TSF*). Pradėsime rytinį plenarinį posėdį. Pradedam nuo ypač svarbaus reikalo, t. y. registracijos.

Taip, gerbiamieji kolegos, iš viso užsiregistravo 40 Seimo narių. (Balsai salėje) Pakartosim vėliau, kai reikės dėl ko nors balsuoti. O dabar, gerbiamieji, pradedam šios dienos posėdį. Dėl darbotvarkės. Kaip matot, keletas pakeitimų, palyginti su tuo, kas buvo patvirtinta Seimo posėdyje. Seniūnų sueiga aptarė ir nebuvo jokių papildomų pasiūlymų. Taip, I.Šiaulienė norėtų kalbėti dėl darbotvarkės. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Socialdemokratų frakcijos vardu prašau iš darbotvarkės išbraukti 1-6b klausimą, nes dėl jo parašai nėra surinkti.

PIRMININKAS. Jeigu aš supratau, 1-6b, taip?

I.ŠIAULIENĖ. Taip, 1-6b. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėl to paties klausimo G.Steponavičius?

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Dėl darbotvarkės.

PIRMININKAS. Taip, bet ar dėl 1-6b, ar…

G.STEPONAVIČIUS. Ne.

PIRMININKAS. Ne. Tai prašom tada sakyti, gerai.

G.STEPONAVIČIUS. Aš siūlau į pagrindinę darbotvarkę įtraukti 3r, t. y. gydytojų rezidentų, klausimą, kuris seniai laukia sprendimo. Būtų gerai, jeigu bus išbrauktas dėl PVM, kaip tik atsiranda erdvė ir galėtume pasvarstyti dar rytiniame posėdyje.

PIRMININKAS. Gerai, dėl rezervinio trečiojo apsispręsim. O dabar dėl 1-6b. Kolegos V.Čepo nematau salėje. B.Bradauskas, prašau dar.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad yra surinkti parašai dėl transporto lengvatų būtent mokytojams apmokėti už važiavimą kaimo vietovėje. Praeitoje sesijoje, liaudiškai tariant, klausimas buvo numuilintas. Nematau aš jo darbotvarkėje ir šiandien, ir praeitame posėdyje. Todėl labai prašau, kad jis būtų, atsidurtų darbotvarkėje bent jau kitą posėdį antradienį. Dėkoju.

PIRMININKAS. Pone Bradauskai, jūs siūlot dar įtraukti papildomą klausimą, bet tai gali daryti tiktai frakcija. Kitos savaitės svarstysime vakare. O dabar dėl 1-6b. Parašų trūkumas negali būti motyvas, nes iniciatoriai gali tą procedūrą įvykdyti iki svarstymo. Klausimas toks: ar Socialdemokratų frakcija reikalauja išbraukti nesiūlydama jokių ypatingų motyvų? Taip, frakcijos siūlymas yra teisėtas, motyvai – ne parašai, o šiaip nenoras šitą svarstyti. Gerbiamieji kolegos, dabar registruojamės ir… Taip, iš pradžių prašom dar kartą registruotis. Taigi prašom skubiai registruotis, nes registracija trumpa. Apsispręsim, balsuosim dėl Socialdemokratų frakcijos siūlymo iš darbotvarkės išbraukti 1-6b klausimą – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Frakcija siūlo jį išbraukti, dėl to ir balsuojam. Kas remia socialdemokratų siūlymą išbraukti, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Vyksta balsavimas. Balsuojame dėl Socialdemokratų frakcijos siūlymo išbraukti iš darbotvarkės 1-6b klausimą.

Už – 23, prieš – 23, susilaikė 12. Taigi Socialdemokratų frakcijos siūlymui nėra pritarta. (Balsai salėje: „Mano nėra balso.“) Jūs nespėjot registruotis, galėsit registruotis kitą kartą. (Balsai salėje: „Pakartot!“) Galim pakartoti. Gerai, pakartojam dar sykį. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio. Neverskit viso Seimo savo žioplumo įkaitais. (Balsai salėje: „Kokio žioplumo? Spaudi ir nėra.“) Prašom registruotis dar kartą, bet paskutinį kartą perspėju. Prašom registruotis. Prašom registruotis. Gerbiamieji kolegos, dar dešimt sekundžių registruotis. Prašom visus registruotis, kad po to vėl nebūtų reikalavimų perbalsuoti iš naujo.

Taigi užsiregistravo 79 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta Socialdemokratų frakcijos siūlymui išbraukti 1-6b klausimą, balsuoja už. Balsuojam dėl Socialdemokratų frakcijos siūlymo. (Balsai salėje) Vyksta balsavimas. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti.

Už – 32, prieš – 27, susilaikė 16. Taigi siūlymui vis tiek nėra pritarta. Gerbiamieji kolegos, 1-6 darbotvarkės klausimas nėra išbrauktas iš darbotvarkės.

Dėl rezervinio trečiojo. Rezervinį trečiąjį galim bandyti galbūt prieš Vyriausybės valandą. Galim apie 13.30 val. bandyti, prieš 13.30 val., galbūt sugebėsim įtraukti po Vyriausybės valandos iš karto. Gerbiamieji kolegos, ar sutinkat, kad rezervinis trečiasis būtų perkeltas į pagrindinę darbotvarkę ir jam vieta būtų rasta prieš 1-8 darbotvarkės klausimą. Nematau prieštaraujančių.

Taigi prašom, apsispręsim balsuodami, ar pritariam visai darbotvarkei. Iš pradžių registruojamės. Vyksta registracija, prašom registruotis. Gerbiamieji kolegos, prašom pasižiūrėti, ar užsiregistravote, nes registruotis galima tik nuskambėjus gongui ir jūsų pultelio lemputės turi rodyti, kad jūs užsiregistravote. Jos turi degti nuolat.

Taigi užsiregistravo 80 Seimo narių. Kas už tai, kad būtų pritarta šios dienos posėdžio darbotvarkei, balsuoja už. Prašom, vyksta balsavimas. Dabar vyksta balsavimas dėl visos darbotvarkės.

Balsavo 77 Seimo nariai. Visi balsavo už. Taigi šios dienos posėdžių darbotvarkei yra pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr.XP-2495(3) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ projektas. Svarstymo stadija. Kviestume Č.Juršėną apibendrinti vykusias diskusijas komitetuose, komitetų sprendimus, o tada jau toliau nustatyta tvarka vyks diskusija.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). …pirmininke, mielieji kolegos. Iš tikro ši rudens sesijos darbų programa buvo gana aktyviai nagrinėjama ir komitetų, ir komisijų, ir frakcijų, ir pavienių Seimo narių. Todėl programą reikėjo perdirbti, patobulinti. Manau, kad atsižvelgta į daugelį Seimo narių pasiūlymų. Pagrindinis dalykas yra tas, kad įtraukta daugiau siūlymų, kuriuos teikė konkrečiai komitetai, frakcijos ar atskiri Seimo nariai, tam tikriems skyreliams, taip pat pirmajai daliai, arba prioritetinių darbų daliai. Beje, šita dalis yra šiek tiek išplėsta pagal Seimo narių siūlymus, kurie, jų nuomone, iš tikro reiškia tuos svarbiausius darbus, kuriuos mes turime padaryti. Tiesa, iš pirmos dalies neišbraukti vadinamieji eurointegraciniai klausimai, nors kai kurie galbūt galėtų būti ir kitose dalyse. Bet primenu – toks buvo Vyriausybės siūlymas, o Vyriausybė yra pagrindinė mūsų nagrinėjamų projektų teikėja. Bet galutiniame variante, jeigu diskusijos metu bus kalbama ar apie vieną pozicija, ar apie kitą poziciją, ar taip daryti, ar kitaip, galėsime ir šitą dalį pataisyti.

Taigi iš esmės į daugumą siūlymų atsižvelgta, į siūlymus pertvarkyti programos tekstą taip pat atsižvelgta. Lieka tiktai pora tokių klausimų, dėl kurių reikės balsuoti, dėl kurių aš, kaip programos teikėjas, ir Seimo Pirmininkas negalime sutikti. Tai, sakysim, Europos reikalų komiteto siūlymai išbraukti iš programos kai kuriuos eurointegracinius projektus, kuriuos teikia Vyriausybė, o kai kurie iš jų netgi pradėti nagrinėti. Manyčiau, būtų netikslinga netraukti į darbų programą. Kaip ten su tais projektais vėliau elgtis, tai jau yra Seimo reikalas, bet manyčiau, kad programoje taip pat turėtų būti ir šitie ginčytini klausimai.

Tai štai toks mano, gerbiamasis pirmininke, trumpas apibendrinimas. Po to iš komitetų pranešimų, iš diskusijų bus galima daryti galutinę išvadą, ką dar reikia pataisyti, patobulinti, pridėti arba išbraukti, ir kitą savaitę bus pateiktas patikslintas variantas. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Tokiu atveju pradedam diskusiją. Diskusiją pradedam nuo komitetų. Kol kas nematau daug užsirašiusių komitetų. A.Matulevičius arba kas nors iš komiteto norėtų kalbėti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu. A.Kašėta. Prašom, A.Kašėta. Kviesčiau kitus komitetus taip pat registruotis, kurie jų atstovai kalbėtų komitetų vardu.

A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstęs pritarė darbų programai ir jokios diskusijos šiuo klausimu tikrai nebus. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Toliau J.Karosas – Užsienio reikalų komiteto vardu. Prašom.

J.KAROSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Vakar komitetas svarstė programą ir aštuoniais balsais už, 1 susilaikius pritarė. Ir maža pastaba, arba maža korekcija: Pilietybės įstatymo papildymą ir pakeitimą nukelti į spalio pabaigą, dėl užsieniečių teisinės padėties – į lapkričio pradžią ir Diplomatinės tarnybos įstatymą – į spalio pabaigą. Deja, laikas jau toks, kad mes niekaip nesuspėsim, kaip dabar parašyta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu Donatą Jankauską. Audito komiteto vardu.

D.JANKAUSKAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, vakar, rugsėjo 12 d., Audito komitetas svarstė rudens sesijos darbų programos projektą. Na, mano prievolė pasakyti, kad tai, ką siūlė Audito komitetas įtraukti į šią darbų programą, yra įtraukta. Matyt, tai pasitarnavo tam, kad komitetas pritarė projektui bendru sutarimu.

Savo vardu norėčiau pridėti, kad vis dėlto parlamentinės kontrolės klausimų visų komitetų kuruojamose srityse tikrai galėtų būti daugiau, ir netgi siūlyčiau, kad tai būtų programoje, kai jinai bus tobulinama. Dėkoju.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Dumčių Žmogaus teisių komiteto vardu.

A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas vakar apvarstė rudens sesijos darbų programą ir prašo vieno (apskritai programai pritaria) – Užsieniečių teisinės padėties pakeitimo ir papildymo įstatymo projektų (čia yra dviejų projektų šifrai) svarstymą iš rugsėjo mėnesio perkelti į lapkritį. Tai dėl šio klausimo aktualumo. Tiek vienas siūlymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Bukauską Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu.

V.BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas vakar apsvarstė VII (rudens) sesijos programą ir bendru sutarimu pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada kviečiu J.Lionginą Biudžeto ir finansų vardu.

J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ projekto Nr.XP-2495 2 variantą. Yra nuspręsta pritarti Seimo nutarimo projekto Nr.XP-2495 2 variantui bendru sutarimu. Be to, Biudžeto ir finansų komitetas papildomai siūlo įtraukti į Seimo VII (rudens) sesijos darbų programą šiuos projektus: dėl dalinio mokesčių administravimo, finansų ir audito – tris klausimus. Pirmas būtų dėl Lietuvos finansinių paslaugų rinkos priežiūros konsolidavimo koncepcijos aprobavimo, antras – dėl 2006 m. valstybės biudžeto vykdymo apyskaitos, trečias – Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Dalyje „Ekonomika, verslas, energetika, transportas“ būtų Garantinio fondo įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas, Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio papildymo įstatymo projektas ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu A. Stasiškį – Kaimo reikalų komiteto vardu. Tada B.Bradauskas.

A.N.STASIŠKIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, vakar Kaimo reikalų komitetas apsvarstė rudens sesijos darbų programos projektą ir nutarė jam pritarti. Siūloma papildomai įtraukti tokius įstatymų projektus: pirma, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-2496, ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, jis kol kas neregistruotas. Taip pat komitetas siūlo darbų programos antrosios dalies projektų grupės pavadinime vietoj žodžių „žemės ūkis“ įrašyti žodžius „žemės ūkis ir kaimo plėtra“. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Kviečiu B.Bradauską.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė darbų programą, jai pritarė bendru sutarimu, tačiau mes siūlome ateityje sudarant darbų programą nevardinti įstatymų straipsnių ir savęs neapriboti tuo, kad, svarstydami, sakykime, Statybos ar kitą įstatymą, mes negalėtume paliesti ir kitų straipsnių. Tai sudaro papildomų keblumų. Gyvenimas kartais padiktuoja sprendimus, kad, taisant vieną straipsnį, reikėtų taisyti ir kitą. Jeigu darbų programoje yra įrašytas tiktai tas straipsnis, vadinasi, kitų straipsnių jau nebegalima liesti, todėl mes siūlome tiesiog įvardinti įstatymus, kurių pataisas rengiamės svarstyti. Prireikus būtų galima keisti ir kitus straipsnius. Dėkoju.

PIRMININKAS. Taigi komitetų…

Č.JURŠĖNAS. Broniau!

PIRMININKAS. Prašom. Ekonomikos komiteto vardu – ponas V.Škilis.

V.ŠKIL (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas vakar svarstė darbų programos projektą, pritarė tai programai. Manau, kad visi Seimo nariai pritars. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu gerbiamąjį kolegą V.Domarką – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu.

V.DOMARKAS (VLPDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas vakar svarstė darbų programos projektą ir nusprendė iš esmės pritarti Seimo nutarimo „Dėl Seimo rudens sesijos darbų programos“ projektui. Kartu siūlo papildyti Seimo rudens sesijos darbų programą šiais teisės aktų projektais: Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo, Reklamos įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo, Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais, taip pat Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslų tarybos nuostatų patvirtinimo“ projektu, Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektu, Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo ir Alkoholio kontrolės įstatymo papildymo 28 straipsnio įstatymo projektais. Šie trys paskutiniai įstatymų projektai būtų pagalba ribojant nepilnamečiams alkoholio ir tabako turėjimą su savimi. Manau, tai prisidėtų prie šių produktų vartojimo mažinimo ir jaunimo žalojimo.

Taip pat siūlome įtraukti dar neregistruotą Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų pakeitimo“ projektą. Noriu pasakyti, kad šis nutarimo projektas turėtų būti įtrauktas, nes Seimas įstatymu yra įpareigojęs Vyriausybę iki 2008 m. sausio 1 dienos pateikti tokį įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu P.Auštrevičių, kuris iš pradžių kalbės kaip Europos reikalų komiteto vicepirmininkas, paskui kalbės kaip frakcijos… (Balsai salėje) Iš karto. (Balsai salėje) Tai gerai. Tada prašom komiteto vardu.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, man yra garbė paviešinti Europos reikalų komiteto rugsėjo 5 dienos sprendimą. Nuspręsta pritarti su pastabomis Vyriausybės kanceliarijos pateiktiems siūlymams dėl VII rudens sesijos, ypač dėl klausimų, kurie yra svarbūs ir susiję su Lietuvos naryste Europos Sąjunga.

Norėtume atkreipti dėmesį, kad, komiteto narių nuomone, dėl Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto, taip pat Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių bei III skyriaus pirmojo skirsnio pakeitimo papildymo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir priedo pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos audito įstatymo pakeitimo įstatymo projekto įtraukimo į šią mūsų Seimo darbų sesijos programą svarbos turi būti apsispręsta Seimo plenariniame posėdyje. Toks buvo Europos reikalų komiteto sprendimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. ir Sveikatos reikalų komiteto vardu – A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas vakar pritarė, kad Alkoholio kontrolės ir Tabako kontrolės įstatymų projektai būtų registruojami ne kaip ekonomikos, verslo, energetikos ir transporto srities įstatymai, bet kaip sveikatos srities įstatymai, kaip buvo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Aš dėkingas Seimo vadovybei, kad tas pakeitimas yra padarytas. Suprantu, kad tai gana simbolinis veiksmas. Labai prašyčiau visų kolegų, kai svarstysime šiuos įstatymų projektus, vis dėlto atsižvelgti į šią pataisą ir visais atvejais pagrindiniu komitetu svarstant šiuos įstatymų projektus skirti Sveikatos reikalų komitetą, nes jau atėjo laikas, svarstant daugelį įstatymo projektų, pirmiausia atsižvelgti į galimą neigiamą įtaką visuomenės sveikatai, o ne tik į verslo ir ekonomikos plėtrą.

Taip pat komitetas pasiūlė įtraukti į rudens sesijos darbų programą Baudžiamojo kodekso įstatymo kai kurių straipsnių įstatymo pataisas, registracijos Nr.XP-2511, registruotas kolegės D.Mikutienės. Kadangi, regis, prieš pusantrų metų buvo pakeistas Žmogaus audinių ir organų transplantacijos įstatymas, bet kartu nebuvo pateiktos Baudžiamojo kodekso pataisos, taigi nėra numatytos atsakomybės ne tik už neteisėtus veiksmus su organais ir audiniais, taip pat ir reikėtų numatyti atsakomybę už neteisėtus veiksmus su ląstelėmis.

Be to, komitetas prašo Seimo iš rudens sesijos darbotvarkės išbraukti Odontologijos praktikos įstatymo ir Odontologijos rūmų įstatymo projektų pataisas, registracijos Nr.XP-2164 ir Nr.XP-2165. Mes žinome, kad Peticijos komisija pasiūlė juos įtraukti, bet kadangi Konstituciniame Teisme įregistruota analogiška byla dėl antstolių kontoros privalomos narystės, kad nepadarytume klaidų, siūlytume sulaukti Konstitucinio Teismo sprendimo, nes gali būti taip, kad mes panaikinsime privalomą narystę Odontologų rūmuose, o Konstitucinis Teismas išaiškins kitaip, tai vėl mums reikės grįžti. O šiuo metu Odontologų rūmai veikia gana efektyviai. Todėl labai prašau komiteto vardu atidėti, kol bus išnagrinėta, kaip minėjau, analogiška byla.

Taip pat savo vardu norėčiau paprašyti įtraukti į rudens sesijos darbotvarkę daugelio Seimo narių, Taivano grupės, pasirašytą rezoliuciją, kuria siūloma kreiptis į Pasaulinę sveikatos organizaciją ir siūlyti Taivanui suteikti stebėtojų teises šioje organizacijoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, atrodo, visi komitetai jau baigė kalbėti. Tada frakcijos vardu kviečiu P.Auštrevičių, taip? Jis komiteto vardu kalbėjo? (Balsai salėje) O, J.Sabatauskas, prašom. Dar komiteto. Gerbiamieji komiteto pirmininkai, dar sykį noriu priminti, kad reikia iš anksto užsiregistruoti, kad nereikėtų ieškoti salėje. Prašom.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė rudens sesijos darbų programą. Pritardamas programai taip pat siūlo įtraukti papildomai šiuos projektus: Seimo statuto pakeitimo 181² straipsnio projektą Nr.XP-775(2), pakeisti programos 2 dalies projektų, kurių registracijos Nr.XP-966 ir Nr.XP-967, svarstymo datą, t. y. vietoj lapkričio – spalį. Atsižvelgdamas į ką tik Strasbūro teismo priimtą sprendimą, siūlo įtraukti į sesijos darbų programą Lyties pakeitimo įstatymo projektą, jis buvo įregistruotas Vyriausybės dar 2003 metais. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 2 susilaikė. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai ir visos komitetų nuomonės, taip? (Balsai salėje) Aš dar sykį kartoju, gerbiamieji kolegos, gerbiamieji komitetų pirmininkai, reikia užsirašyti ir komitetų pirmininkams, o ne tik eiliniams Seimo nariams. Kviečiu A.Sysą. (Balsai salėje) Gal pirmą kartą jūs posėdžių salėje? Paskaitykite Statutą – komitetų pirmininkams jokių išimčių, palyginti su eiliniais Seimo nariais, ir nepretenduokite paskutiniais metais. Prašom. (Balsai salėje)

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, už pamokymus. Aš manau, kad darbo organizuoja pirmiausia pirmininkas, ir yra tam tikra praktika. Komitetas svarstė rudens darbų programą ir pateiktam projektui pritarė vienbalsiai.

PIRMININKAS. Dar sykį klausiu, ar liko komitetų pirmininkų, kurie… Taip, štai dar randame. Ponas R.Remeika. Prašom.

R.REMEIKA (LCSF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, Informacinės plėtros komitetas svarstė rudens sesijos darbų programą ir siūlo įtraukti įstatymų projektus Nr.XP-1745, Nr.XP-2193, Nr.XP- 2194, Nr.XP-2195, Nr.XP-2196, kuriais siekiama įtvirtinti e. demokratijos principus, įstatymų projektus Nr.XP-1330, Nr.XP-1832, tai yra Registrų įstatymų pakeitimo projektus, Elektroninio ryšio įstatymo pakeitimo ir papildymo pataisas Nr.XP-2455 bei įstatymų projektus Nr.XP-1350(2) ir Nr.XP-1967, kuriais siekiama tikslinti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas. Visi bendru sutarimu pritarė šiems įstatymų projektų įtraukimams.

PIRMININKAS. Ačiū pirmininkui. Gerbiamieji komitetų pirmininkai, atrodo, kad komitetų sąrašas jau baigtas. Komisijų vardu užsirašiusi kalbėti D.Bekintienė (Peticijų komisijos vardu), bet nematau jos salėje. (Balsas salėje) Prašom. D.Bekintienė. Daugiau nė viena komisija nėra užsirašiusi kalbėti. Prašom.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau atkreipti dėmesį (kalbėsiu Peticijų komisijos vardu), kad projektus Nr.XP-2164 ir Nr.XP-2165, tai yra Odontologijos praktikos ir Odontologijos rūmų įstatymus Sveikatos reikalų komitetas nori išbraukti. Iš tikrųjų komiteto pirmininkas nelabai tiksliai pasakė, nes Peticijų komisija šią piliečių iniciatyvą išnagrinėjo. Seimas priėmė protokolinį nutarimą, kad prievartos priklausyti Odontologijos asociacijos nariu nėra. Pagrindas buvo tai, kad Konstitucinis Teismas jau pasisakė šiuo klausimu. Čia jokiu būdu negalima sieti su privaloma antstolių kontoros naryste. Odontologijos rūmai yra asociacija, o Konstitucinis Teismas yra pasisakęs prieš prievartinį priklausymą asociacijoms. Todėl Peticijų komisijos vardu siūlau palikti šiuos įstatymų projektus. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Visi komitetų ir komisijų pasisakymai baigėsi. Dabar P.Auštrevičius – Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu. Toliau P.Jakučionis.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Iš tikrųjų vertinant pateiktą sesijos darbų programą peršasi asociacija su mums visiems puikiai iš vaikystės žinomomis „Tūkstančio ir vienos nakties“ Šecherezados pasakomis. Programoje nurodyta šimtai istorijų apie valstybės bei jos piliečių būvį atseit pagerinančius projektus, tačiau visi puikiai supranta ir to neslepia, kad šios istorijos su realybe turi mažai ką bendra.

Nors ir gerbiu Seimo statuto reikalavimus, turiu konstatuoti, kad esant dabartiniams valdantiesiems Seimo sesijos darbų programos iš esmės tampa menkaverčiais dokumentais. VII sesijos programos projektas iš esmės niekuo nesiskiria nuo prieš tai buvusių šešių sesijų programų. Čia sudėta viskas, kas įmanoma – esami, ką tik sumanyti, dar neįgyvendinti ir galbūt niekada nebūsiantys ir nevirsiantys projektais klausimai. Vietos čia užteko visiems norintiems (reikia pagirti) – ir pozicijai, ir opozicijai.

Savo ruožtu turiu pasakyti, kad Liberalų sąjūdžio frakcija pasiūlė į šią programą net 78 įstatymų ir nutarimų projektus. Visi jie, reikia pasakyti, yra įtraukti į programą. Lyg ir galėtume džiaugtis kalbėdami apie tai, kad Seimas pagaliau pripažino mūsų projektų svarbą, bet puikiai žinome, kaip rodo mūsų bendros veiklos praktika, kad didžioji jų, nepaisant jų svarbos, vargu ar pasistūmės bent vienu laipteliu aukštyn sesijos metu. Vardydami programą turėtume pasidžiaugti tuo, kad esame Europos Sąjungos dalis. Jeigu ne Europos Sąjungos reikalavimai tvarkyti nacionalinę teisės bazę, vargu ar šioje programoje matytume kokius nors konkrečius projektus bei darbus, kuriuos ruošiamasi nuveikti šioje sesijoje veikiant darniai valdančiajai mažumai.

Į išskirtinę vietą mūsų darbe pretenduoja pirmos programos dalyje kaip prioritetiniai įstatymų projektai nurodyti teisės aktai. Pirmiausia pabrėžtina, kad nėra aišku, kuo skiriasi darbas su šiais projektais nuo darbo su projektais, nurodytais kitose programos dalyse, kitaip tariant, prioritetinė dalis apskritai praranda savo svarbą. Esant mažumos Vyriausybei ši dalis, mūsų manymu, turėtų turėti ypatingą reikšmę, jos formavimo mechanizmas turi būti išskirtinis ir pagrįstas ne vien tik valdančiosios daugumos valia, bet siekiant ir visų parlamentinių jėgų maksimalaus sutarimo.

Mielieji kolegos, mes, Liberalų sąjūdžio frakcija, esame įsitikinę, kad šią sesiją prioritetiniais turėtų būti ir pagaliau sprendžiami šie klausimai: konkurencingos mokesčių sistemos sukūrimas, korupcijos pažabojimas, perėjimas prie profesionalios kariuomenės, elektroninio balsavimo įtvirtinimas, deja, tragišku tapusio karo keliuose sutramdymas, savivaldos stiprinimas, žemės reformos užbaigimas ir kitų iki šiol neįvykdytų socialinių valstybės įsipareigojimų savo piliečiams, taip pat ir neišmokėtų pensijų grąžinimas pensininkams.

Taigi siūlome iki nutarimo projekto priėmimo rasti jėgų ir visoms politinėms parlamentinėms jėgoms išskirti esmines prioritetines problemas, kurių sprendimui mes turime rasti jėgų ir galimybių šiame Seime. Suprantama, tokių klausimų, kuriuos mes drįstume įvardyti kaip prioritetinius, neturėtų būti 20 ar 25, tik tuomet mes galėtume susigaudyti šiame sąraše, rasti laiko ir galimybių spręsti juos reikiamai.

Gerbiamieji kolegos, dabartinė Vyriausybė bei valdančioji mažuma turi ne tik siekti žūtbūt išgyventi, bet ir pabandyti įgyvendinti savo duotus įsipareigojimus piliečiams, kuriuos prisiėmė ateidama valdyti šalį. Pateikdama vis daugiau į gražią pasakų knygą piliečiams panašėjančią Vyriausybės programą, jinai pati tampa tūkstančio dienų ir naktų dalimi. Ačiū už jūsų dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame P.Jakučionį.

P.JAKUČIONIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, reikėtų pakalbėti dėl rudens sesijos darbų, dėl principų, kuriais turėtų remtis rudens darbų programa. Dabar programoje mes turime beveik 600 įstatymų projektų. Taigi galime padaryti ir tam tikras aritmetines išvadas. Štai numatoma 50 plenarinių posėdžių. Kiekvienas įstatymo projektas turi po tris stadijas. Jeigu 600 dauginsim iš 3, tai 1800 svarstymų. Jeigu 50 plenarinių posėdyje, tai kiekviename posėdyje po 36 klausimus. Iš karto tampa aišku, kad laiko svarstymams iš tikrųjų trūks. Juo labiau neabejojame, kad kils naujų sumanymų, projektų, pareiškimų, rezoliucijų ir, kaip mūsų darbo praktika rodo, maždaug trečdalį programos užima naujos idėjos.

Dėl to, žinoma, sesija perkrauta, svarstymams laiko trūks, gaminsime broką ir reikia aiškių ir iš anksto apibrėžtų prioritetų. Pirmiausia netraukti į programą neregistruotų projektų. Kur kas daugiau laiko reikia skirti parlamentinei kontrolei. Daug įstatymų nevykdoma dėl to, kad nėra lydimųjų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos. Tuo rūpintis turėtų, žinoma, Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos. Yra atvejų, kai įstatymai nevykdomi arba iškreipiami sąmoningai ir net piktybiškai, todėl tokia svarbi parlamentinė kontrolė, kuriai reiktų skirti bent pusę laiko komitetuose ir plenariniuose posėdžiuose. Dabar tai daroma, bet tik atskirų Seimo narių arba frakcijų iniciatyva.

Darbų programa – tai daugybė atskirų, vienas su kitu nesusijusių įstatymų, įstatymų pakeitimų projektų. Mums iš esmės siūloma dirbti padrikai, be jokios sistemos, neįmanoma įžiūrėti kokių nors prioritetų ar siekio išspręsti kokias nors problemas. Todėl Tėvynės sąjunga siūlo susitelkti prie tų klausimų, dėl kurių nesugebėjimo spręsti Seimas yra ypač kritikuojamas.

Siūlome dvi pagrindines svarstymo kryptis – tai teisingumą ir padorumą įtvirtinantys projektai bei finansų stabilumą ir energetikos saugumą užtikrinantys projektai.

Iš pirmos krypties labai svarbūs antikorupcinių įstatymų, numatančių visuotinį turto ir pajamų deklaravimą ir valdininkų nepagrįsto praturtėjimo pripažinimą korupciniu praturtėjimu… Taip pat specialaus STT padalinio, kontroliuojančio partijų finansus, įkūrimas. Rinkimų kampanijų ir partijų finansavimo antikorupcinis sutvarkymas. Turi būti užbaigtas VSD reikalų tyrimas ir pertvarkyta VSD. Tam Seimas ir konkretūs komitetai turės skirti pakankamai laiko. Paramos šeimai pagrindų įstatymų priėmimas. Teismų įstatymo pataisų priėmimas ir, žinoma, pavasario sesijoje nebaigtas darbas – tai rezervininkų teises ribojančių įstatymų pataisų priėmimas. Visi gerai žinome, kad pavasario sesijoje mes priėmėme lydinčius įstatymus, o pagrindinis įstatymas Prezidento buvo vetuotas ir buvo užregistruotas naujas įstatymo projektas. Tą darbą būtina užbaigti.

Dėl finansų stabilumo ir energetikos saugumo. Žinoma, tai pirmiausia kitų metų biudžeto tvirtinimas. Turi būti išlaikyta kryptis dėl euro įvedimo, todėl fiskalinis deficitas neturi viršyti pusės procento BVP. Turi būti išvengta populistinių, į būsimuosius rinkimus orientuoto lėšų skirstymo. Taip pat frakcija pritars Fiskalinės drausmės įstatymo projektui. Reikia priimti vartotojų poreikius užtikrinantį Šilumos ūkio įstatymą.

Žinoma, reikia bendrų ir suderintų pastangų dėl Ignalinos branduolinės jėgainės antrojo bloko uždarymo atidėjimo ir naujos branduolinės jėgainės statybos.

Tačiau Seimas, kaip jau sakiau, nėra vien įstatymų „kepykla“, todėl daug laiko turėsime skirti ne tik įstatymų projektams nagrinėti, bet ir parlamentinei priežiūrai. Ne tik kitas institucijas, bet ir Seimui pavaldžių institucijų veiklą turime kontroliuoti. Savo darbo vis dar nebaigia kai kurios komisijos, sudarytos dar praeitais metais. Norėčiau paminėti Juro Abromavičiaus žūties tyrimo komisiją. Darbas arba darbo inicijavimas kartais tęsiasi ištisus metus, tarsi laukiant „patogiausio“ laiko prieš pat rinkimus paskelbti komisijų išvadas.

Tai tokie mūsų siūlymai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dar trys Seimo nariai yra užsirašę kalbėti. Du iš jų frakcijų vardu: K.Daukšys ir B.Bradauskas, J.Veselka – Mišrios grupės vardu. Dabar aš kviečiu K.Daukšį. Aš tik informuoju, kiek yra užsirašiusių, daugiau užsirašyti jau neleidžiama.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, už informaciją ir už tai, kad leidote kalbėti. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mūsų šios rudens sesijos darbų programa man sukelia dvejopus jausmus ir didelių dvejonių. Viena vertus, lyg ir paliestos visos sritys ir visi turėtų būti patenkinti, nes ir opozicinių partijų siūlyti projektai įtraukti, lyg ir pasiektas… bet kuri sritis, kurią tik įstatymai galėtų aprėpti, bet… Aš specialiai skaičiavau: prioritetinių darbų sąraše yra 56 įstatymų projektai. Iš tų 56 įstatymų projektų 28 dar nėra užregistruota, vadinasi, jie dar neparengti. Tai apie kokius prioritetus toje vietoje mes kalbėsime? Ar mes juos žinome, ar matome?

Kitas dalykas. Pavyzdžiui, Vyriausybė kaip prioritetinį siūlo Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Tačiau jis neparengtas, o numatyta svarstyti lapkričio mėnesį. Aišku, kad tas įstatymas nebus priimtas iki kitų metų pradžios. Vadinasi, kitais metais smulkus ir vidutinis verslas vėl dirbs be įstatymo pataisų, kurių reikia. Vyriausybė sugebėjo skubiai parengti Gamtinių dujų įstatymo pataisas ir siūlo Seimui pakeisti neseniai priimto įstatymo nuostatas dėl kainų reguliavimo. Bet Šilumos ūkio ir Energetikos įstatymų projektai nėra prioritetiniai, lyg ir mums (…) siūloma, ten lyg ir nėra problemų. Aš šio dalyko niekaip nesuprantu. Prioritetinių darbų sąraše nematyti ir Investicijų skatinimo programos, Investicijų įstatymo, kurie iki šiol iš viso neparengti.

Todėl, manau, ši mūsų programa daugiau skirta pasigirti, kad mes daug darysime, bet realių darbų ne tiek daug matosi. Todėl manyčiau, kad ir pono P.Jakučionio, ir pono P.Auštrevičiaus pasiūlymas dėl to, kad Seimas apsispręstų dėl pačių svarbiausių darbų, yra remtinas. Siūlau bent jau opozicinėms frakcijoms susitarti, kurie darbai yra svarbiausi ir kuriuos reikia kelti į pirmą vietą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu B.Bradauską.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien iš tikrųjų iš kai kurių kalbų jaučiame, kad jau alsuoja rinkimų dvasia. Kaip paprastai per rinkimus kai kurie politikai kalba viena, o daro kita. Šiandien man tiesiog nuostabu klausyti kalbų iš dešinės pusės, kad reikia laikytis fiskalinės drausmės, kad reikia atkreipti dėmesį ir paruošti dirvą eurui įvesti ir panašiai. Ką gi darome iš tikrųjų? Šiandieninis pavyzdys. Balsavome už tai, ir dešinės pusės balsais, kad darbotvarkėje liktų Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad norime vėl apie 100 mln. padovanoti iš biudžeto verslininkams, t. y. tai klasei, kuri tikrai neskursta, ir vėl aplenkti paprastą žmogų, ir vėl tegu lieka nepakeltos algos mokytojams, tegul lieka nepadidintos pensijos ir panašiai. Bet šitai klasei mes turime atiduoti. Tai kur žodžiai ir darbai?

Arba praeitoje sesijoje pasiūlymas valstybės tarnautojams padidinti algas. Gerai, aš suprantu, visiems reikia didinti algas, bet 600 mln. šitai kategorijai. Vėlgi kur liko mokytojai, kur liko medikai? Ir tokių pasiūlymų iš dešinės pusės aibės, apstu. Kaip tada kalbėti apie fiskalinę drausmę, kaip tada kalbėti apie pasirengimą įvesti eurą, kaip tada kalbėti apie biudžeto deficito mažinimą ir panašiai? Taigi mes visada turime kalbėti ir daryti lygiai tą patį, ką kalbame. Dabar šie dalykai kardinaliai skiriasi.

Todėl labai stebiuosi, kai girdžiu tokias kalbas, kad neva programa buvo bloga, dar kas nors bloga. Nesiūlykime tokių dalykų, kurie griauna valstybės pamatus, nesiūlykime tokių dalykų, kurie veda biudžetą į chaosą. Tada mes tikrai viską normaliai ir ramiai galėsime sudėlioti ir kiek tai įmanoma, kiek leidžia valstybės ekonomika, galėsime spręsti pirmiausia tas problemas, kurios šiandien labiausiai rūpimos. Greitai gali nelikti medikų, kurie aptarnauja mūsų gyventojus, gali nelikti mokytojų, kurie moko mūsų vaikus. Tai štai atkreipkime dėmesį į šį dalyką, o ne į transporto lengvatas, ne į mašinų pirkimo lengvatas ir panašiai. Mokytojams sudarykime sąlygas nemokamai važinėti kaime. Šių klausimų kažkodėl nė vienas kalbėtojas neiškėlė. Manau, kad nereikėtų bijoti to, kad yra neįregistruoti įstatymų projektai. Jie dar bus įregistruoti. Pusę metų daugiau dirbame, tai ką, mes turime jau šiandien visus suregistruoti? Nebijokime to, įvardykime įstatymus, kurie tikrai laukia ir reikia juos keisti, o projektai bus parengti laiku. Aš siūlau balsuoti už šią programą, o jeigu kas nors mano kitaip, tai pagalvokite, ką jūs iš tikrųjų darote ir ką kalbate. Dėkoju.

PIRMININKAS. Taigi kviečiame J.Veselką.

J.VESELKA (MSG). Gerbiamieji kolegos, čia dabar vieni už programą, be kurios pražūsime, kiti prieš, bet aš norėčiau kai kuriuos dalykus pasakyti, kuriuos pamačiau, kai pradėjau skaityti šią programą. Gerbiamieji kolegos, gerai suskaičiavus pasirodo, kad per 4 mėnesių kadenciją Vyriausybė siūlo priimti 213 įstatymų, o Seimo nariai pasiūlė net 217 įstatymų. Dar keletas įstatymų yra tokių, kuriuos neaišku, kas pasiūlys. Taigi iš viso per 4 mėnesius turėsime priimti 450 įstatymų. Dabar galvoju, kai mes priėmėme labai daug įstatymų pereinamuoju iš centralizuotos ekonomikos į rinkos ekonomiką laikotarpiu, kai stojome į Europos Sąjungą ir derinome, tai atrodo, toks skaičius visai logiškas. Atsiminkime, Vyriausybė visada sakydavo: dabar priimame labai gerą įstatymą, suderintą su Europos Sąjungos direktyvomis. Aš galvoju, na, paskutiniuosius dvejus metus patinginiausiu: įstatymai gerai veikia, Vyriausybė dirba, įstatymai vykdomi. Žiūriu, kad tinginiauti nebus kaip – 450 įstatymų.

Taigi klausimas: kodėl ir ką mes darėme visus 17 metų, kad reikia priimti tiek daug įstatymų? Viena prielaida – valstybę valdė kvailiai, kurie priėmė labai kvailus įstatymus, dabar visi susiprotėjo ir skubiai reikia taisyti. Bet, man atrodo, kad taip nėra. Bėda ta, mano galva, priėjau prie išvados, kad Lietuvos valstybė per kiekvieną kadenciją vis labiau „nusidemokratina“. Ir kur link tas „nusidemokratinimas“ eina? Tada jau Seimas neatstovauja visai tautai, arba Lietuvos valstybei, o pradeda atstovauti UAB’ams. Jeigu Seimas atstovauja UAB’ams, atitinkamai suformuojama UAB’ų Vyriausybė. Štai ir gauname, kad tada įstatymus reikia nuolat keisti pagal atskirų UAB’ų grupuočių interesus. Išeina, kad Lietuvos valstybei nėra kam atstovauti, atstovaujama UAB’ams, todėl, jeigu ir toliau Seimas ir Vyriausybė atstovaus UAB’ams, atleiskite, mūsų perspektyva – ne 2050 m. pasivyti Europos Sąjungą, o virsti rezervatu, kokiu yra Amerikos indėnai virtę Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Dabar keletas įrodymų. Štai čia vieni Šilumos įstatymą siūlo kaip ne prioritetinį, kiti siūlo kaip prioritetinį. Mes Šilumos įstatymą priėmėme 2003 m. gegužės mėnesį. Ilgai ginčijomės, nes ankstesnio įstatymo principas buvo sugriauti centralizuotą šildymo sistemą. Sugriovimas – taigi griovimas yra griovimas. Naujame įstatyme įteisinome, kad vis dėlto išliktų centralizuota šilumos sistema kaip pigesnė ir efektyvesnė sistema, tik nereikia išnuomoti visokiems UAB’ams, nes yra valstybininkų, kurie gali normaliai valdyti. Dabar vėl grįžtame, ir vakar komitete svarstėme begalę pataisų. Skaitai pastabas ir nė velnio nieko nesupranti. Kai studijų metais studijavau Imanuelio Kanto, Artūro Šopenhauerio ir kitų vokiečių filosofų labai sudėtingus darbus, įsigilinęs suprasdavau logiką ir kur bei kokia mintis išsikristalizuoja. Kai skaitau Šilumos įstatymą, neko nesuprantu. (Balsai salėje) I.Kantą ypač, teisingai. Nieko nesuprantu, jis sudėtingesnis. Vadinasi, atskiri UAB’ai atskirais straipsniais siekia savo interesų.

Toliau, gerbiamieji, pažiūrėkime į Dujų įstatymą, apie tai ir gerbiamasis K.Daukšys kalbėjo. Priiminėjome trejus metus. Ir teoriškai, ir praktiškai visose valstybėse monopolistų kainos yra reguliuojamos. Ir mes reguliuojame ne kainą – antkainį. Užsispyrė vienas UAB’as – visa Vyriausybė ir Seimas išdrįso, bet dabar turbūt grįš prie to ir pagal UAB’ą nereguliuos. Atleiskite! Dabar aš jokiu būdu nekaltinu UAB’ų, aš irgi, būdamas to UAB’o direktoriumi, tą patį daryčiau, jeigu nėra valstybinių institucijų, – siekčiau sau maksimalaus pelno. Dabar jūs pasakykite, kai Vyriausybė aiškina, kad jeigu pradėsime reguliuoti, „Gazpromas“ padidins kainas, tai man neaiški logika. Jeigu nereguliuosime, „Gazpromas“ labiau mylės lietuvius už rusus ir teiks pigią energiją, bet jeigu reguliuosime antkainį, tai mūsų rusai, „Gazpromas“ labai nemėgs. Nuo kada Vyriausybė vadovaujasi tokia logika? Kada G.Kirkilo, A.Kubiliaus Vyriausybė vadovavosi ar vadovaujasi tokia logika? Na, tikrai tik UAB’ų vyriausybės, daugiau nieko.

Dabar pasižiūrėkime toliau dėl dujų. Kaip žinote, vyko balsavimas dėl elektrinės darbo pratęsimo. Ekonomikos komiteto pirmininkė, kai komitetas vienbalsiai pritarė, kad įstatymą reikia priimti, atsistojo ir, kaip Bronislovas Lubys sako, net „biusthalterį“ buvo pasiryžusi nusirengti, kad įrodytų, kad nereikia priimti, nes tai pavojinga. Žiūriu, kaip dabar tiesiami dujų tinklai ir galvoju: oho, atominės elektrinės nereikia, nes vienam UAB’ui labai gerai yra dujos.

Dar galėčiau daug faktų pasakyti, bet, gerbiamieji, yra vienas trūkumas, kurį reikia taisyti. Jeigu Vyriausybė kiekvienai sesijai teikia po kelis šimtus įstatymų, galiu pasakyti, kad valstybės aparatas neturi ką veikti, valstybės aparate nėra drausmės. Reikėtų vieno dalyko. Jeigu kokia nors ministerija ar departamentas parengė įstatymą ir jį po dvejų, trejų metų reikia keisti iš esmės, jie turi atsakyti. O dabar kuo daugiau jie parengia įstatymų, tuo daugiau jiems priedų dvigubų pridedama. Tai gadina visą aparatą ir Seimas paverčiamas kuo? Pačia blogiausia, pačia paskutine institucija. Visuomenė mato, kas čia vyksta, o kas vyksta, kai tokie įstatymai yra pateikiami, niekas nemato, ką daro UAB’ai niekas nemato. Todėl, gerbiamieji, manau, iš tikrųjų reikia gerai revizuoti šią programą. Gerbiamasis J.Karosas iš karto iškėlė idėją paleisti Seimą. Jeigu jūs šiek tiek analitikas, tai turbūt pripažinsite mano išvadą – kiekvienais metais Seimas prastėja. Todėl paleidus Seimą, gerbiamasis Karosai, aš suprantu…

PIRMININKAS. Laikas baigėsi, gerbiamasis Juliau!

J.VESELKA. …jūs Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, jokio Seimo paleisti anksčiau nereikia, bet Seimas turi imtis prižiūrėti Vyriausybę ir aparatą, kad ateitų tie įstatymai, kurie iš tikrųjų gali duoti esminių pasikeitimų gerąja prasme. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, noriu pasakyti, kad posėdžio pirmininko Kubiliaus pavardės ir švento vardo be reikalo minėti nereikia. Dabar kviečiu Č.Juršėną apibendrinti diskusiją.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, buvo smagu klausyti šių kalbų, taip pat ir paskutiniosios tokios energingos ir gana aštrios kalbos, bet ne apie tai. Ačiū už visas kalbas ir už visus siūlymus. Man svarbu, kad kalbant apie programą buvo aptarti ne tik tie, vadinkim, procedūriniai, technologiniai klausimai, bet ir principiniai klausimai, kaip mes dirbsim šiuos likusius 13 ar 15 mėnesių, kokiems dalykams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Atrodo, čia mūsų bendras interesas. Kaip dabar technologiškai, procedūriškai padaryti? Aš manau, kad galima šiek tiek tikslinti pateiktą programos projekto variantą, t. y. iš 1 dalies būtų galima kai ką išbraukti, bet čia yra vienas bet. Vyriausybės pasiūlyta. Vyriausybė turi įgaliojimus, Vyriausybė veikia pagal savo programą ir pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai. Ne iš galvos ten gimsta kokios idėjos, o pagal tam tikrą planą, programą ir kitus dokumentus. Vadinasi, turime į tai orientuotis, bet kai ką galime pataisyti. Tuo labiau kai ką, ką Seimo nariai pasiūlė, įdėti (iš dalies tai padaryta) ir, apibendrinant šios dienos siūlymus, bus galima galutinai suderinti.

Dabar dar viena pastaba, kuri, atrodo, graži – išbraukti visus neregistruotus. Prašom atsiminti, kad tarp neregistruotų yra ne tik Vyriausybės projektų, o jie yra pagal Vyriausybės programą, bet yra ir Seimo narių projektų. Jeigu juos išbrauki, tada priimant nutarimo projektą tikrai bus keblumų. Todėl aš manau, kad čia turime galvoti labai atsargiai ir apdairiai veikti. Pataisyti 1 dalį iš tikro išskiriant tuos pagrindinius prioritetus, pataisyti kai kur datas, kaip čia buvo siūlyta, kad būtų laike išdėstyta.

Taip pat turiu naudodamasis proga kreiptis į komitetus, kad tie klausimai, kurie yra su ES ženkleliu, arba tie klausimai, kurie yra 1 dalyje, pirmiausia ir turi būti nagrinėjami. Praėjusioje sesijoje ir ankstesnėje sesijoje atsilikimo šioje srityje tikrai yra būta. Taigi jeigu mes pasidarysime tikslesnę darbų programą ir jeigu sutelktai dirbsime, ir, net esant mažumos Vyriausybei, mes galime daug ką padaryti. Visų mūsų, visos Lietuvos labui kviečiu tai ir daryti, kviečiu pritarti po svarstymo, nes dar kai kuriuos projektus reikės įtraukti, nes jie pavėluotai buvo pateikti. Žinoma, reikia išanalizuoti konkrečiai kiekvieną kalbą, kuri šiandien buvo pasakyta. Yra racionalių grūdų, bet šiaip kviesčiau darbų programą aprobuoti, o priimti bus pateiktas patikslintas variantas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tuo diskusija ir baigėsi. Iš tiesų neturime pataisų, dėl kurių reikėtų balsuoti, nes tos, kurios yra pateiktos, yra pavėluotai pateiktos. Č.Juršėnas žada į jas atsižvelgti. Galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti programai? Nebent būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nematome. Tuo atveju prašom pasiruošti. Registruojamės ir balsuosime dėl to, ar pritariame po svarstymo. Registracija prasideda. Dabar prašom registruotis. Vėl prašau visų atkreipti dėmesį į jūsų pultuose degančias lemputes. Jeigu jūs registravotės, lemputės tuo atveju dega, nurimsta ir nebenervina jūsų akių. Kitu atveju jos bando atkreipti jūsų dėmesį, kad jūs tinkamai nevykdote savo pareigų. E.Zingeris, aš tikiuosi, registravosi. Taip? Taip. Gerai.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar pritariame po svarstymo darbų programai. (Balsai salėje) Ką aš galiu padaryti, jeigu aš registravausi ir lemputės buvo nurimusios. (Balsai salėje) Vadinasi, čia esame ignoruojami šioje vietoje. Taigi prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo darbų programai. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, kol vyksta balsavimas… Beveik baigėsi.

Už balsavo – 41, prieš – 2, susilaikė 37. Taigi po svarstymo, gerbiamasis Česlovai, yra pritarta. (Balsai salėje) Bet siūlau atkreipti dėmesį į skaičius. Taigi sutaupėme kelias minutes ir tuo atveju galėtume svarstyti rezervinį antrąjį klausimą – Seimo nutarimas „Dėl Seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo. Kviečiu Č.Juršėną.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke ir mielieji kolegos, kad buvo balsuota taip, kaip reikia, nors ir šis, ir ankstesni kai kurie balsavimai rodo, kad mažumos Vyriausybė ir koalicija Seime eina „britvos“ ašmenim, bet eina.

PIRMININKAS. Dar tą „britvą“ paaštrinsime.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-2500(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Dabar dėl Seniūnų sueigos sudarymo patikslinimo. Kadangi sesijos pradžioje įvyko kai kurių perturbacijų frakcijose, reikia atitinkamai keisti ir Seniūnų sueigą. Kolega V.Kamblevičius perėjo į kitą frakciją ir, žinoma, jis negali atstovauti Darbo partijos frakcijai. P.Gražulis taip pat išėjo į kitą frakciją ir jis negali atstovauti ypač įtakingai Mišriai Seimo narių grupei. Šiuo atveju siūloma įrašyti tiktai vieną pavardę dėl tos aplinkybės, kad darbiečiai neteko ir vienos vietos Seniūnų sueigoje, o Mišriai Seimo narių grupei, nepriklausomai nuo jos narių skaičiaus, vis tiek viena vieta Seniūnų sueigoje priklauso. Todėl…

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau. Norintys klausti turi užsirašyti per Sekretoriatą arba pakelti ranką. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Todėl siūloma nutarimą pataisyti taip: išbraukti dvi pavardes – kolegų V.Kamblevičiaus, P.Gražulio – ir įrašyti J.Veselkos pavardę, kaip Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavardę, į Seniūnų sueigos sudėtį.

PIRMININKAS. Nematau norinčių klausti. Gerbiamieji kolegos, ar galime tokiu atveju pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galime. Ar būtų norinčių svarstyti ir ilgai diskutuoti? Norinčių svarstyti ir diskutuoti nėra. Ar galime šiandien ir priimti šį nutarimą? Galime priimti.

Gerbiamieji kolegos, prašom vėl registruotis. Prašyčiau atidžiai tai daryti. Vyksta registracija ir apsispręsime balsuodami, ar priimame šį nutarimą.

Gerbiamieji kolegos, prašom, štai tokie registracijos rezultatai. Ar visi spėjote užsiregistruoti? Noriu pasakyti, kad pirmininką registruoja, kaip aš suprantu, jo darbo vietoje Seimo salėje, nes aš matau save įregistruotą Seimo salėje. Taigi šiuo atžvilgiu… Jadvyga, neveikia ar jūs nespėjote paspausti, nepaisant mano visų pastangų?

Gerbiamieji kolegos, taigi balsuojame, ar priimame šį nutarimą. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas „Dėl Seniūnų sueigos pakeitimo“, balsuoja už. Prašom balsuoti. Tik noriu priminti, kad šiuo metu galiojanti tvarka yra tokia, kad balsuoti gali tik tie, kurie užsiregistravo laiku ir vietoje girdėdami mūsų nevienkartinį raginimą žiūrėti ir į lemputes, ir į mygtukus, ir visur kitur.

Balsavo už – 63, prieš – 1, susilaikė 5. Nutarimas „Dėl Seimo Seniūnų sueigos sudėties pakeitimo“ yra priimtas.

Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo 4, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2424 (pateikimas)

Darbotvarkės 1-3 klausimas – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo 4, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Taip, viceministras Povilas Vytautas Žiūkas. Prašom.

P.V.ŽIŪKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo 4, 5, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.

Rengti projektą paskatinusios priežastys. Projektas yra parengtas todėl, kad dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo atleidžiami ir atleisti iš darbo darbuotojai bei atleidžiamų ir atleistų darbuotojų šeimos nariai turi teisę į papildomas užimtumo rėmimo garantijas, kurias nustato Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomo užimtumo ir socialinių garantijų įstatymas.

Jeigu šie asmenys įsiregistruoja teritorinėje darbo biržoje, jie yra prilyginami darbo rinkoje papildomai remiamiems asmenims. Teritorinės darbo biržos, kai jiems įdarbinti būtina valstybės parama, darbdaviams taiko tikslines užimtumo rėmimo priemones. Vadinasi, jos yra nustatytos Užimtumo rėmimo įstatyme, tačiau įstatyme dėl Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų socialinių garantijų yra išlikusios nuorodos į Bedarbių rėmimo įstatymą.

Įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad nedirbančių, atleidžiamų ar atleistų iš darbo darbuotojų šeimų narių papildomos užimtumo ir socialinės garantijos yra finansuojamos iš Užimtumo fondo. Užimtumo rėmimo priemonėms ir nedarbo draudimo socialinėms išmokoms finansuoti įstatyme nustatytas vienintelis šaltinis – Užimtumo fondas, o tai varžo galimybes remti šių asmenų užimtumą pasinaudojant kitais šaltiniais – Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto.

Todėl aš siūlau, kad, pakeitus šį įstatymą ir perkėlus Užimtumo rėmimo įstatymo nuostatas į Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą, bus kur kas aiškesnė situacija, kaip vis dėlto yra remiami atleisti ir kreipęsi į Darbo biržą Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai.

Yra keletas Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadų. Trečia išvada dėl to, kad patys darbuotojai ir Seimo nariai… Buvo lyg ir parašyta, kad jie (…). Vieniems yra taikoma aktyvi darbo rinkos politika, o kitiems – užimtumo rėmimo priemonių taikymas. Mes sutinkam su tuo, mes tai suvienodinsim. Kitos pastabos, aš manau, yra derinamos svarstant įstatymą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, keturi Seimo nariai užsirašė. Pirmasis bus G.Steponavičius, toliau (aš tiesiog eilę paskelbiu) P.Jakučionis, P.Vilkas ir A.Sysas. Taigi pirmasis – G.Steponavičius, užsirašęs iš anksto. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, kosmetinės pataisos galbūt ir svarbios praktinio realizavimo prasme. Aš čia, galiu pakelti ranką, kad matytumėte mane.

Mano klausimas susijęs su šiuo įstatymu. Ar jums žinoma, kad yra daug įdėta į tai, kad įstatymas būtų priimtas, bet dalis jo nuostatų nėra praktiškai įgyvendinamos? Tarkime, kvalifikuotiems Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams yra numatytas privalomas kaupiamasis gyvybės draudimas. Treji metai kaip įstatymas priimtas, bet dauguma darbuotojų iki šiol nėra apdrausti kaupiamuoju gyvybės draudimu. Šimtams jų tai yra dar vienas papildomas argumentas nebelikti dirbti šioje įmonėje, pasirinkti kitus pasiūlymus. Čia tiesiog trūksta Vyriausybės valios, taip pat ir jūsų ministerijos suvokimo, kad įstatymus priimame, bet įgyvendinkime juos, skirkime lėšų, sudarykime sutartis su žmonėmis. Priešingu atveju tai bus tiktai pamojavimas popierėliu, kuris ne visada yra susijęs su realybe. Ką jūs apie tai manote?

P.V.ŽIŪKAS. Ačiū už pastabą ar klausimą. Jeigu būtų klausimas, taip, iš tikrųjų įstatymai, be jokios abejonės, turi būti įgyvendinami. Galbūt iš tikrųjų pritrūko ir politinės valios ar dar ko nors, kad tie darbuotojai nėra draudžiami tuo draudimu. Tiesą sakant, statistinių duomenų apie tai neturiu, bet noriu pasakyti tik tai, kad šio įstatymo pataisos susijusios su tais, kurie jau yra išėję iš darbo ir kurie per šešis mėnesius kreipėsi į Darbo biržą. Čia jau yra tai, kas yra po to, kas jau įvyko. Jie jau nėra darbuotojai. O jūsų pastabą turėsime omeny.

PIRMININKAS. Taip, toliau klausia P.Jakučionis. Minutėlę, tuoj. Prašom.

P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis viceministre, norėčiau kai kurių paaiškinimų dėl įstatymo nuostatų. Čia yra vartojami tokie terminai kaip finansavimas iš kitų šaltinių. Tai kokie tie kiti šaltiniai, be biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų? Ir papildomos garantijos nedirbantiems šeimos nariams. Kaip dėl tų nedirbančių šeimos narių? Ar tai namų šeimininkės, ar dabartiniai bedarbiai ir kokios tos papildomos garantijos, jeigu taip trumpai galima?

P.V.ŽIŪKAS. Ačiū už klausimą. Aš paminėjau kitus šaltinius. Be abejo, paprastai tai yra Europos socialinio fondo lėšos. Galėtų būti ir kitų fondų lėšos, ne vien tiktai Užimtumo fondo. Kas dėl jų šeimos narių, tai, be abejo, jie gali būti ir bedarbiai, gali būti ir namų šeimininkės, norinčios įsidarbinti.

Dėl tų papildomų užimtumo garantijų. Matyt, be mokymo, permokymo, kvalifikacijos pakeitimo, pati rimčiausia garantija yra licencijuojamos, t. y. subsidijuojamos, darbo vietos, kad darbdaviams, kurie priima į darbą arba atleistą darbuotoją, arba jo šeimos narius, gali būti vieną mėnesį iš Užimtumo fondo mokama vieno minimalaus darbo užmokesčio dydžio… Metus laiko. Taigi darbdaviams susidaro didžiulė paskata tuos žmones įdarbinti.

PIRMININKAS. Prašom. Dabar klausia P.Vilkas.

P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aiškinamajame rašte jūs rašote, kad atleidžiamų ir atleistų darbuotojų šeimos narių papildomos užimtumo ir socialinės garantijos galėtų būti finansuojamos ne tik iš Užimtumo fondo, bet ir iš kitų šaltinių, taip pat ir iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos socialinio fondo ir kitų. Paskui jūs nurodot, kad papildomų lėšų projektui įgyvendinti nereikės. Tai jeigu jis bus papildomai finansuojamas, mano manymu, bus reikalingos ir papildomos lėšos. Kaip jūs galėtumėte tai paaiškinti?

P.V.ŽIŪKAS. Ačiū už klausimą. Aš suprantu, kad galbūt čia išeina lyg ir kažkokia kolizija, bet tos papildomos lėšos ir dabar yra po truputį skiriamos, yra sukaupti įvairūs fondai, o tai, kad planuojant kitų metų biudžetą, pasikeitus situacijai, tų papildomų lėšų gali prireikti, yra kitas dalykas. Bet nedarbas kol kas ten nėra taip smarkiai padidėjęs, kad reikėtų imtis kokių nors ypatingų priemonių.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, mano klausimas būtų toks: kai rengėt pataisas, ar jau turėjot kokių nors duomenų apie tai, kiek Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų pasinaudotų arba ateityje pasinaudos tokia lengvata? Yra kokių nors išankstinių skaičiavimų? Labai ačiū.

P.V.ŽIŪKAS. Ačiū už klausimą. Tiesą pasakius, tokios tiesioginės statistikos dabar skaičiais jums pateikti negaliu, tiktai tiek žinau, kaip jau minėjau atsakydamas į prieš tai klausimą, kad šiuo metu ten iš tikrųjų situacija yra geresnė, negu mes tikėjomės. O apskaita, matyt, bus tikslesnė pasibaigus metams.

PIRMININKAS. Dar užsirašė J.Zinkevičiūtė, nors užsirašyti reikia ir anksčiau, bet šį kartą suteikiame galimybę. Prašom. Minutėlę dar, minutėlę. Gal galite, bus greičiau per centrinį mikrofoną.

J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Gerbiamasis viceministre, gal galėtumėt pasakyti, kiek skundų buvo, kai žmonės, perėję Socialinės apsaugos ministerijos biurokratinius koridorius, vis dėlto negavo išmokų, kiek žmonių nešioja popierėlius? Nes apygardoje yra daug nusiskundimų dėl Socialinės apsaugos ministerijos išmokų. Žmonės skundžiasi, kad laiku padavę popierius negauna išmokų. Ar gavote realių skundų, ar nagrinėjote juos, ar viešinote? Kur, kokia yra Socialinės apsaugos ministerijos atsakomybė dėl institucijų, kurios turi išmokas duoti. Ačiū.

P.V.ŽIŪKAS. Labai ačiū už klausimą. Aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų šitas darbas… Klausimas, kiek suprantu, susijęs ne vien tik su šiuo įstatymu, bet yra gerokai platesnis. Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra Priėmimo skyrius. Jame priimami faktiškai visi užsiregistravę žmonės, kartais pagal grafiką ministerijos vadovaujantys darbuotojai irgi dalyvauja juos priimant. Visa informacija apie gaunamus skundus, apie tai, kaip į juos reaguota ir panašiai, periodiškai analizuojama ir ta informacija yra. Tikrai nepasakyčiau pagal tą informaciją, aš ją žiūrėjau prieš keletą mėnesių, kad šiuo metu būtų ypatinga socialinė įtampa ar kad labai smarkiai kas nors skustųsi, galbūt pastaruoju metu šiek tiek dėl tų „Sodros“ išmokėjimų, kurie susiję su tuo, kad padidinta už stažą ir panašiai. Tai tiesiog įsipareigojimas buvo nukeltas į tolesnę perspektyvą. Žmonės nori gauti iš karto, tokių dalykų yra, bet jie labai greitai bus išspręsti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Čia visi klausimai buvo, dabar turim apsispręsti, ar pritariam po pateikimo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Pritariam. Galim bendru sutarimu pritarti? Pritariam bendru sutarimu po pateikimo.

Gerbiamieji kolegos, tada dėl komitetų. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomai siūloma Ignalinos atominės elektrinės reikalų komisijai apsvarstyti šį klausimą. Kitokių siūlymų būtų? (Balsai salėje) Nėra, tai sutariam irgi bendru sutarimu ir svarstymo data – spalio 25 diena. Irgi nematau, kad kas nors dėl to norėtų ginčytis. Tokiu atveju 1.3 darbotvarkės klausimą baigiam.

Uždarosios akcinės bendrovės „Baldžio šilas“ akcijų įsigijimo įstatymo projektas Nr.XP-2415 (pateikimas)

1.4 darbotvarkės klausimas – Uždarosios akcinės bendrovės „Baldžio šilas“ akcijų įsigijimo įstatymo projektas, pateikimo stadija. Pranešėjas – taip pat ponas P.V.Žiūkas, prašom.

P.V.ŽIŪKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, noriu jums pristatyti Uždarosios akcinės bendrovės „Baldžio šilas“ akcijų įsigijimo įstatymo projektą. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausančių UAB „Baldžio šilas“ akcijų dalį. Neįgaliųjų departamentui priklauso 70,6 % akcijų, o 29, 4% valdo „Kuro aparatūra“. Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitų bendrovių akcijas, kurias turi bankrutuojanti įmonė, šios bendrovės akcininkai turi teisę įsigyti pirmumo tvarka. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, likviduojamos AB „Kuro aparatūra“ kreditorių komiteto 2006 m. gruodžio 3 dienos posėdyje buvo nutarta pasiūlyti Neįgaliųjų reikalų departamentui, kuris jau valdo patikėjimo teise akcijų dalį, pirmumo tvarka įsigyti likviduojamos AB „Kuro aparatūra“ priklausančias UAB „Baldžio šilas“ paprastąsias akcijas už nominalią vertę.

Truputį apie „Baldžio šilą“. Jo pagrindinė veikla – medicininės, profesinės bei socialinės reabilitacijos paslaugų teikimas. Šios paslaugos yra itin svarbios pagrindiniam akcininkui – Neįgaliųjų reikalų departamentui, o kitam akcininkui, nėra susiję su pagrindine veikla. Ir dar vienas dalykas. Kai dalis nuosavybės priklauso valstybei, dalis priklauso uždarajai akcinei bendrovei nėra galimybės pasinaudoti valstybės investicijomis, pasinaudoti Europos socialinio fondo investicijomis. Reikėtų panaudoti šį objektą profesinės reabilitacijos paslaugoms plėsti, nes žinome, kad profesinės reabilitacijos situacija šalyje yra ganėtinai prasta. Lisabonos strategijoje yra nusakyta, kad reikia didinti darbo vietas, plėtoti socialinę sanglaudą ir ypač didinti užimtumą žmonių, kurie galėtų grįžti į darbą, sudaryti sąlygas neįgaliesiems grįžti ir panašiai. Ir pagal Jungtinių Tautų priimtą Neįgaliųjų konvenciją Lietuva yra įsipareigojusi didelį dėmesį skirti kaip tik tiems klausimams spręsti. Tačiau, reikia pasakyti, kad, pagal preliminarius paskaičiavimus, Lietuvai reikėtų apie 500 profesinės reabilitacijos vietų, dabar faktiškai yra tiktai 165 vietos: Valakupių centras, Palangos reabilitacija, Radviliškio ir Druskininkų. Taigi šitą procesą reikėtų plėtoti, labai reikia tam tikrų investicijų, nes tuos žmonės įtraukti į darbo rinką yra labai svarbus uždavinys. Ir yra pavojus, kad jeigu „Baldžio šilo“akcijos būtų parduotas kokiai nors kitai bendrovei, visiškai gali būti, kadangi vieta prestižinė ir yra daug įvairių norų, matyt, tą vietą panaudoti visiškai kitiems tikslams, kad, neplėsdama reabilitacijos, medicininės ir profesinės veiklos įmonė bankrutuotų. Tada iš tikrųjų dėl invalidų profesinės reabilitacijos ir medicininės reabilitacijos paslaugų plėtros būtų pasielgta labai, sakyčiau, neatsakingai. Todėl siūlau pritarti šitam įstatymo projektui. Jos akcijos parduodamos už nominalią kainą, pagal įstatymo projektą yra numatyta, kad turi būti nominali kaina, ne didesnė, mokama už šitą objektą. Ir siūlau pritarti šitam įstatymo projektui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, toks yra įstatymo projektas. Ir noriu pasakyti, kad šeši Seimo nariai užsirašė klausti, jeigu aš neklystu, jeigu ne aštuoni. Aštuoni Seimo nariai užsirašė klausti, visa tai darom pertraukos sąskaita. Yra galimybių klausti komitetuose, bet ne. Tai gerai, iš eilės skaitau: K.Daukšys, J.Veselka E.Pupinis, A.Sysas, Z.Balčytis, R.Rimeika, M.Žymantas ir J.Veselka. K.Daukšys pirmasis, bet visiems klausimams skiriame 10 minučių. Prašom.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, ar jūs čia mums dūmų uždangas leidžiat, ar čia yra iš tikrųjų koks nors paslėptas ministerijos arba kitų (…) interesas? Kiek aš atsimenu, Vyriausybė lygiai prieš 4 mėnesius pardavė „Alytaus tekstilės“ akcijas už 300 000 litų, kaip bankrutuojančios įmonės. Dabar jūs siūlote bankrutuojančios įmonės akcijas nupirkti už 3 mln. litų. Aš nesuprantu, kur čia logika? Vienas dalykas. Antras dalykas, pasakykit man, kas trukdo turint 70 procentų akcijų valdyti sėkmingai įmonę ir neleisti jai bankrutuoti? Ar čia ne koks nors ieškojimas, kaip tiems likusiems akcininkams „padaryti“ kapitalą, kad jie galėtų kažkaip atsilyginti? Nes, aš manau, kad parduodama turėtų būti, jeigu jie nori, rinkos sąlygomis, už rinkos kainą ir turėtų pirkti kas nori. 70 procentų yra kontrolinis akcijų paketas, aš nesuprantu, kokios… gali turėti… Vyriausybei sėkmingai valdyti tą įmonę 30 procentų akcijų paketo vertės.

P.V.ŽIŪKAS. Ačiū už klausimą. Tokių pavojų, kaip jūs sakote, aš iš tikrųjų nematau, t. y. tai, kad siūloma mokėti nominaline kaina, čia sprendimas yra logiškas. Aš suprantu, jeigu būtų paskelbtas aukcionas, galbūt kaina galėtų būti ir kitokia aukciono būdu. Tada kyla klausimas, kas gali garantuoti, kad įmonė, o čia interesai yra iš tikrųjų… Mes girdėjome, kad interesų grupės labai nori tą objektą įsigyti. Taigi kas gali garantuoti, kad po to įmonei toliau veikiant ir neturint galimybės išplėsti profesinės reabilitacijos veiklos ir panašiai, vadinasi, ji iš tikrųjų galėtų būti specialiai atvesta į bankrotą ir panaudojama labai gera invalidų poreikiams pritaikyta bazė. Aš (ir Vyriausybėje buvo svarstyta ir šiam pasiūlymui pritarta) povandeninių rifų nematau, nes akcijos atitenka Neįgaliųjų reikalų tarybai, t. y. lieka valstybės rankose.

PIRMININKAS. J.Veselka klausia. Ruošiasi E.Pupinis.

J.VESELKA (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, na, žinote, literatams jūs labai gerai atsakėte. Turint 70% akcijų gali atsitikti taip, kad tie, kurie turi 30%, nuspręs įmonės likimą. Paaiškinkite, kaip, jeigu jūsų tas departamentas turi 70,6% akcijų, jo sprendimus gali veikti tie, kurie turi 30% akcijų? Nežinau. Nebent jūs tikrai žinote ir mums paaiškinkite. Mes irgi kai kur turime smulkių akcijų. Kaip, pavyzdžiui, turint vieną akciją Mažeikiuose, užkariauti visus Mažeikius? (Balsai salėje) Jūs čia mums tokį stebuklą dėstote.

P.V.ŽIŪKAS. Gerai. Ačiū.

J.VESELKA. Ir antra. Ar tos akcijos kotiruojamos rinkoje ir kokia jų rinkoje kaina, o jeigu nekotiruojamos, tai kodėl?

P.V.ŽIŪKAS. Gerai. Ačiū už klausimą. Aš jau minėjau pateikimo metu… (Balsai salėje) Gerbiamasis Juliau, aš jau minėjau pateikimo metu, kad valstybė (o ji būtų tikrai pasiruošusi tai daryti), jeigu yra dalis privataus kapitalo akcijų, negali daryti tų investicijų, vadinasi, čia negalima investuoti papildomai lėšų tam, kad užtikrintų profesinei reabilitacijai reikalingą organizacijos veikimo kryptį. Aš suprantu taip, kaip jūs sakote, kad priimant sprendimus (aš iš tikrųjų esu literatas) ir balsuojant jie ypatingo balso neturės, bet bus užkirstas kelias įmonės plėtrai. Plėtrai ta prasme, kaip ir minėjau, kad pagal skaičiavimus reikia 500 profesinės reabilitacijos vietų, o turime 150. Jeigu mes sudarome tokią galimybę ir negalime plėsti įmonės, įmonė neišsilaiko, įmonė bankrutuoja, ten vieta, sako, tikrai nuostabi, aš ten nesu buvęs, ir panaudojami prie ežero kotedžai ir panašiai, tai kaip mes tada spręsime invalidų reabilitacijos klausimą? Klausimas yra toks.

J.VESELKA. Na, negali taip būti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Klausia E.Pupinis. Ruošiasi A.Sysas.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų atsakymai nelabai įtikinami. Kas pasakė, kad, tarkime, galbūt perkant paslaugas privačiose struktūrose, tai yra kur kas brangiau. Nežinau, kodėl Socialinių reikalų ministerija apskritai žiūri į privačias struktūras, į perdavimą į žemesnį lygį tam tikrų paslaugų, netgi į savivaldybių lygmenį, tai yra labai blogai. Nes, pavyzdžiui, jeigu ir (…) senelių namus centralizuotus, ir kitas paslaugas, būtų galima nuleisti į žemesnį lygį. Ir kartu apie profesinę reabilitaciją. Kodėl jūs nenorite įsileisti į šią sritį privačių struktūrų? Kodėl jums, kaip valdininkui, rūpi, kad ten būtinai prie ežero būtų valstybės, o kitoje vietoje ne valstybės?

P.V.ŽIŪKAS. Ačiū už klausimą. Žinoma, aš manau, kad invalidų reabilitacijai vieta prie ežero tikrai yra nebloga. Kodėl būtinai turi būti blogoje vietoje? Dėl paslaugų nuleidimo žemyn. Jūs žinote, kad pagal Socialinių paslaugų įstatymą subsidiarumo principas Lietuvoje yra taikomas ir daugelis paslaugų yra nuleidžiama žemyn. Bet jūs turėkite galvoje vieną dalyką, kad invalidų profesinė reabilitacija tai nėra paprasta socialinė paslauga, kuri atliekama paprastame dienos centre arba dar kur nors. Reikia specialios metodikos, reikia specialių įrengimų, medicinos reabilitacija turi būti betarpiškai susijusi su profesine reabilitacija, tai yra visai kitos technologijos ir panašiai. Aš manau, mūsų noras turėti tokį vieną kitą galingą centrą yra visiškai humaniškas ir logiškai pagrįstas.

PIRMININKAS. Klausia A.Sysas. Ruošiasi Z.Balčytis. Ir bus, ko gero, visas mūsų laikas išnaudotas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi man ne vieną kartą teko ten būti, siūlyčiau nuvažiuoti ir pažiūrėti. Vis dėlto tas centras daro labai daug gerų darbų tiems žmonėms, kurie pakliūna į nelaimes, kurie patiria traumas. Suprantu, kad ekonomistams ir finansininkams kyla labai daug konkrečių klausimų. Bet, aš manau, Vyriausybės žingsnis pagrįstas tuo, kad jeigu atsiranda keli valdytojai… šiai sričiai Lietuvoje neskiriama pakankamai dėmesio, per visą Lietuvą yra, rodos, du reabilitacijos centrai, ir šių paslaugų trūksta. Jeigu prasidėtų ginčas, gali būti taip, kad vienas iš tų centrų vėl būtų sunaikintas. Dėl to galbūt valstybė imasi ne visai reikalingos iniciatyvos, bet apskritai reikalingos būtent šiai kategorijai žmonių, kurie nori atgauti galimybę dirbti toliau. Interesai labai dideli, arti Vilniaus, 16 km nuo centro, čia yra Balžio ežeras, čia yra krantas, bet mes turėtume žiūrėti per tą prizmę, kad tas pastatas reikalingas žmonėms.

Mano klausimas viceministrui būtų labai konkretus. Tos kalbos apie tai, kad tą centrą reikėtų perimti į valstybės globą, girdėti jau penkerius metus. Aš sveikinu tą žingsnį, kad nors po penkerių metų apsisprendėme, atėjome su tokiu įstatymu. Kas trukdė truputį anksčiau spręsti, galbūt ir tokių klausimų nebūtų kilę iš kitų kolegų?

P.V.ŽIŪKAS. Jūs labai gerai pasakėte, kad gali būti ir įvairių interesų, ir įvairių kliūčių. Galbūt tai ir kliudė, kad daugelį metų tas klausimas buvo rengiamas, tas klausimas buvo daug sykių derinamas ir panašiai. Noriu pasakyti dėl nuosavybės formos. Valstybės kontrolė patikrino Invalidų reikalų tarybą. Kadangi invalidai labai suinteresuoti tuo, kad būtų toks centras, jie tiesiog paklausė, nes buvo pasiūlymas atiduoti Turto fondui, ar iš tikrųjų, kai atiduosime Turto fondui, nebus valstybės greitai pasiūlyta privatizuoti, t. y. po to labai nesunkiai pakeisti veiklos rūšį ir panašiai. Valstybės kontrolė atsakė, kad jie visiškai nematė čia pažeidimo, kad Invalidų reikalų taryba ir toliau valdo šitą turtą. Kaip tai spręsti ateityje, manau, čia yra nevisiškai šio įstatymo objektas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto laikas klausimams jau baigėsi. Ar dar būtų norinčių… Poną Z.Balčytį paskelbiau, tai prašom trumpą klausimą. Motyvai bus dėstomi po to.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū, kad viską taip gražiai sureguliuojate, ką mums reikia daryti.

Gerbiamasis pranešėjau, jūs paminėjote tame pristatyme, kad buvo ne tik dėl paslaugų kokybės daug problemų, bet ir, kaip suprantu, kad ši įmonė jau kelerius metus dirba nuostolingai. Ar jums neatrodo, kad pačiai ministerijai ir departamentui, vykdant ūkines funkcijas arba turto valdymą, vis dėlto šiandien trūksta tam tikrų gebėjimų, galbūt ir žmonių? Ar nereikėtų ryžtis perduoti toms institucijoms, kurios tuos gebėjimus turi? Aš turiu omeny Turto fondą. Jūs paminėjote tik privatizavimą, bet jų funkcijose yra numatytos taip pat ir turto valdymo galimybės, arba, sakykime, Turto bankas ir visi kiti. Nes iš tikrųjų problema, matyt, bus dėl paties turto… uždarosios akcinės bendrovės efektyvaus valdymo ateityje. Matyt, ir šis klausimas bus keliamas ne kartą, todėl norėčiau jūsų atsakymo.

P.V.ŽIŪKAS. Ką aš noriu pasakyti? Iš tikrųjų jūs esate teisus, t. y. įmonė šiuo metu nedirba labai pelningai, bet galbūt todėl taip ir yra, kad yra tokia situacija – du akcininkai, kurių vienas visiškai nesuinteresuotas plėtra, plius nėra galimybės daryti investicijas, teikti daugiau paslaugų ir panašiai. Aš nežinau, kaip tai atrodytų, jeigu būtų galima labai greitai išspręsti reabilitacijos klausimus kituose, nespecializuotuose centruose. Pagrindinis tikslas ir ko labai nori Invalidų reikalų taryba, mūsų ministerija – kad galų gale būtų sukurta bent minimali profesinės reabilitacijos bazė. Jeigu mes išmušime šį kozirį, arba šį tikslą, iš darbotvarkės, jeigu jo nėra, iš tikrųjų šioje srityje mes pakliūsime į labai prastą situaciją.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Toliau apsispręsime dėl balsavimo motyvų. N.Steiblienė dėl vedimo tvarkos ar dėl balsavimo motyvų?

N.STEIBLIENĖ (NSF). Galbūt dėl balsavimo motyvų. Aš noriu pasakyti, kad buvau dalyvė šios istorijos, kaip šis įstatymo projektas pateko į Seimą, nes prieš metus į mane kreipėsi „Baldžio šilo“ darbuotojai. Aš jų kreipimąsi persiunčiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Finansų ministerijai, Ūkio ministerijai, Teisingumo ministerijai. Šiandien, po šio mano kreipimosi į Vyriausybės kanclerį, šis klausimas atsidūrė Seime.

Kolegos, aš tiktai vieno norėčiau jūsų paprašyti: kad jūs šiandien po pateikimo pritartumėte, o komitetai apsvarstys šį klausimą iš esmės, galima netgi Antikorupcijos komisijai pavesti svarstyti šį klausimą, jeigu yra norinčių. Pritarti po pateikimo, nes mes kalbame apie neįgaliuosius, apie jų paskutinį centrą. (Balsai salėje) „Kuro aparatūra“, žinote, bankrutuoja ir ten yra gal 150 savininkų. Ten iš tikrųjų rimtos problemos.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tai buvo kalba už. (Balsai salėje) A.Bosas norėtų kalbėti prieš. Prašom.

A.BOSAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Be abejo, mes nekvestionuojame neįgaliųjų, jų kokybiško paslaugų teikimo neįgaliesiems, bet aš giliai įsitikinęs, kad nuostolingos įmonės akcijos negali būti perkamos nominalia kaina. Jų rinkos kaina yra visai kita, arba iš viso jas galima nupirkti už keletą litų. Todėl su šiuo įstatymo projektu, kur jau nurodyta nominali kaina, tikrai negalima sutikti, nes valstybė patiria didžiulius ekonominius nuostolius. Ačiū. (Balsai salėje)

P.V.ŽIŪKAS. Atsakyti galima?

PIRMININKAS. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Prašome apsispręsti balsuojant, ar pritariame, ar ne įstatymo projektui po pateikimo. Pradžioje registruojamės. Vyksta registracija, prašome registruotis. Prašome registruotis, kad paskui vėl neliktumėte be teisės balsuoti. Registracija baigėsi.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Pasiruošiame balsuoti. Kas pritaria tam, kad įstatymo projektui būtų pritarta po pateikimo, prašome balsuoti. Vyksta balsavimas dėl to, ar pritariame įstatymo projektui po pateikimo.

Už – 26, prieš – 13, susilaikė 16. Pateikimui kol kas nėra pritarta. Taigi kviečiu ministerijos atstovus intensyviau bendrauti su frakcijomis ir galbūt pavyks įtikinti. O dabar mes turime apsispręsti, ar grąžiname įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. (Balsai salėje) Bendru sutarimu galima? (Balsai salėje) Galime. Taigi siūlome tobulinti įstatymo projektą, o tai reiškia, kad galbūt reikia tobulinti ir frakcijų supratimą apie šį įstatymo projektą. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Tuo ši procedūra baigėsi.

Gerbiamieji kolegos, dabar pertrauka. Mes šiek tiek užgaišome ilgiau. Taigi iki 12.10 val. skelbiu šio posėdžio pertrauką.

Pertrauka

Darbo kodekso 220 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2352. Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2353 (pateikimas)

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). (…) pertraukos. Toliau darbotvarkėje numatyta svarstyti Darbo kodekso 220 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-2352 bei lydintįjį įstatymo projektą Nr.XP-2353. Teikia Vyriausybė. Pateikimo stadija. Gerbiamąjį viceministrą poną P.V.Žiūką kviečiu į tribūną. Jeigu Seimas neprieštarauja ir jūs pasiruošęs, pristatykite abu projektus iš karto. Prašom.

P.V.ŽIŪKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Iš tikrųjų logiška šiuos abu projektus sujungti į vieną vietą, nes jie reglamentuoja iš esmės vieną ir tą patį veiksmą. Problema yra dėl darbo laiko, kuris įeina į tarnybinės komandiruotės laiką.

Pagal Darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalies 2 punktą numatyta, kad į darbo laiką įeina tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas. Darbo kodekso 194 straipsnis reglamentuoja mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, už laiką, išbūtą kelionėje komandiruotės metu poilsio ir švenčių dienomis, turėtų būti mokama ne mažiau kaip dvigubai, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų.

Ši nuostata iš tikrųjų nėra labai dažniai taikoma praktikoje, ir logika vis dėlto yra ta, kad kelionėje, komandiruotėje išbūtas laikas neturėtų būti kompensuojamas taip pat kaip poilsio metu dirbtas laikas, nes tuo metu darbuotojas neatlieka darbdavio siuntimu darbo funkcijų; be to, darbuotojas bent dalį šio laiko gali naudoti savo nuožiūra, pavyzdžiui, skirti ir poilsiui. Todėl mes manome, kad šis darbo laikas yra nepriskiriamas nei prie faktiškai dirbto laiko, nei prie poilsio laiko – toks specifinis buvimo komandiruotėje laikas.

Reikia pažymėti, kad Darbo kodekse kitais atvejais irgi numatytas laikas, kuris įeina į darbo laiką ir apmokamas specialia tvarka. Pavyzdžiui, prastovos laikas. Todėl, įvertinus nurodyto komandiruotės metu išbūto laiko specifiką, projektu siūloma nustatyti specialią šio laiko kompensavimo tvarką už komandiruotės metu kelionėje į ir iš kitos vietovės išbūtą laiką, poilsio laiką kompensuoti suteikiant darbuotojui per mėnesį proporcingai kelionėje išbūtam laikui kitą mokamą poilsio dieną arba sutrumpinant darbo laiką, arba darbuotojo prašymu pridedant mokamą dieną prie kasmetinių atostogų, jeigu kolektyvinėje sutartyje nenumatyta kitaip.

Projektas parengtas vykdant Vyriausybės kanclerio pavedimą. Juo siekiama sureguliuoti arba įtvirtinti specialias kompensavimo už komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką poilsio laiku nuostatas. Jisai parengtas remiantis patirtimi kitų Europos šalių, už tą laiką tam tikra prasme yra kompensuojama.

Priėmus šį įstatymą, darbuotojams už komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką poilsio metu būtų kompensuojama įvertinant šio kelionėje išbūto laiko specifiką, t. y. ne mokant už tai dvigubai, o suteikiant darbuotojui papildomą mokamą poilsio dieną (arba sutrumpinant darbo laiką) arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų.

Neigiamų pasekmių nenumatoma. Tik reikėtų, jeigu įstatymui bus pritarta ir jis bus priimtas, pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimą „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ bei nutarimą „Dėl Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių tvirtinimo“.

Yra Teisės departamento išvados. Jie mano, kad kai kurios nuostatos yra svarstytinos. Aš manau, kad dėl jų galima ginčytis svarstymo komitetuose metu, nes jos yra gana specifinės. Į kai kurias galima atsakyti tiek, kad tokia problema, kaip kelionėje išbūto laiko samprata, gali būti įvairiai interpretuojama. Tai, aš jau minėjau, bus patvirtinta taisyklėse, koks laikas įskaitomas į tą buvimo komandiruotėje, kelionėje laiką. Dėl kitų pastabų, iš tikrųjų tokių grynai redakcinio pobūdžio, mes visiškai sutinkame, tik galvojant apie pasiūlymą reglamentuoti šituos santykius, tai turėtų būti kolektyvinės sutarties šalių sutarimo dalykas. Manau, turint galvoje, kad šiuo metu Lietuvoje sudaroma tiek nedaug kolektyvinių sutarčių, tai šitas įstatymas arba šitos nuostatos negalėtų būti daugelyje įmonių iš viso įgyvendintos. Jeigu bus pritarta šitam straipsniui dėl Darbo kodekso pakeitimo, kartu reikėtų pakeisti Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnį.

Būtent 41 straipsnis yra toks, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, valstybės tarnautojo prašymu, vietoj šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos priemokos mokėjimo (kaip sakiau, Darbo kodekse pasakyta, kad turi būti apmokama dvigubai) valstybės tarnautojams turi būti nustatyta priemonė, kai kompensuojama suteikiant per mėnesį kitą mokamą poilsio dieną arba ta diena pridedama prie kasmetinių atostogų. Už komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką poilsio laiku kompensuojama, suteikiama valstybės tarnautojui per mėnesį proporcingai kelionėje išbūtam laikui kita mokama diena arba sutrumpinama darbo diena, arba, valstybės tarnautojo prašymu, ji pridedama kaip mokama poilsio diena prie kasmetinių atostogų, jeigu kolektyvinėje sutartyje nenumatyta kitaip. Kolektyvinė sutartis gali šitą nuostatą plėsti, tačiau jeigu būtų pritarta, tas klausimas būtų geriau sureguliuotas, nes dabar iš tikrųjų Darbo kodekso 220 straipsniu ir Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalimi labai retai naudojamasi. Siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Kolegos, buvo pristatyti du įstatymų projektai. Noriu jus informuoti, kad užsiregistravo šie Seimo nariai klausti eilės tvarka: J.Veselka, A.Pitrėnienė, J.Juozapaitis, R.Dumčius, V.Žiemelis, P.Vilkas, A.Matulas, A.Rimas ir V.V.Margevičienė. Kolegos, kviečiu eilės tvarka klausti. Pirmasis yra J.Veselka. Ruošiasi…

J.VESELKA (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, aš tarybiniais laikais dirbau tiekėju ir komandiruotėse būdavau kiekvieną savaitę, o kartais ištisą savaitę. Dabar jūs siūlote man labai nesuprantamą dalyką, kai aš važiuoju į komandiruotę, sėdžiu kupė, su draugais geriu vyną, pasakoju anekdotus, tai tada aš įgyju pagal jūsų įstatymą teisę gauti papildomas atostogas ar kompensuojamą papildomą dieną. Vadinasi, tie kurie dirba už mane, kai aš „baliavoju“ kelionės metu, turės dar man atidirbti. Aš nesuprantu… Aš suprantu, jeigu Socialinės apsaugos ministerija būtų labdaringa ministerija, bet dabar ji yra Darbo ir socialinės apsaugos. Jūs viską darote, kaip geriau atlyginti ne dirbantiems, o „baliavojantiems“. Todėl paaiškinkite, kodėl už lošimą kortomis aš turiu teisę gauti papildomą dieną.

P.V.ŽIŪKAS. Ačiū už klausimą. Žinoma…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Sysai, būkite mielas iš vietos…

P.V.ŽIŪKAS. Jau galima kalbėti?

PIRMININKAS. Prašom.

P.V.ŽIŪKAS. Iš tikrųjų norėdamas atsakyti, aš noriu remtis vienu dalyku. Aš rėmiausi ir mes rėmėmės Darbo kodekso 143 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kur nustatyta, kad į darbo laiką įeina tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas. Tai yra mūsų visų priimtas Darbo kodeksas. Darbo kodeksas tai reglamentuoja, ir dar daugiau, vadovaujamasi 194 straipsniu, kur yra pasakyta, kad „už darbo laiką, išbūtą kelionėje komandiruotės metu, poilsio, švenčių dienomis turėtų mokama ne mažiau kaip dvigubai“. Šiuo metu yra tokios normos, vadinasi, šalia šito reguliavimo mes padarome tą reguliavimą ne tokį griežtą. Mes rėmėmės užsienio šalių patyrimu, kad iš tikrųjų savaitgaliais, jeigu visą šeštadienį būna kelionė, žmonėms nori nenori turi būti kaip nors kompensuojama. Kad nebūtų mokama dvigubai, einame nuo griežtesnių normų prie gerokai lengvesnių. Aš manau, mes darysime ne nuolaidas, ne kelsime kartelę, kad nedirbantiesiems apmokėtume dirbančiųjų sąskaita, bet iš tikrųjų sureguliuosime, nes, kaip jau minėjau, ta dvigubo apmokėjimo norma praktikoje labai retai buvo taikoma. O tarybiniais laikais buvo visaip, žinote, aš tikrai pasakysiu.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A.Pitrėnienė. Ruošiasi J.Juozapaitis.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis viceministre, tiesiog norėčiau pasitikslinti, šitos pataisos niekaip nereglamentuos darbuotojų darbo savaitgaliais arba švenčių dienomis. Jos yra susijusios tik su komandiruotėmis ir laiku, išbūtu kelionėje. Taip?

P.V.ŽIŪKAS. Be jokios abejonės, yra kitos nuostatos, kurios už darbą savaitgaliais, švenčių dienomis, jeigu tai nenumatyta pagal grafiką, numato specialų apmokėjimą, tai išlieka. Tai išlieka, taip, o čia tik tada, jeigu yra komandiruotė.

PIRMININKAS. Dėkui. Klusia J.Juozapaitis. Ruošiasi A.Dumčius. Prašom.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Aš atsiimu savo klausimą, nes atsakymą gavau pristatymo metu.

PIRMININKAS. Ačiū. Sutaupėme laiko. A.Dumčius, po to V.Žiemelis.

A.DUMČIUS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, ir vienam, ir kitam įstatymo papildymui yra Teisės departamento nuo 3 iki 4 įvairių pasiūlymų, pastabų. Daugelį jūs paaiškinote, ypač dėl laiko vykti atlikti pareigą kompensavimo. Bet iš tų visų jų siūlymų, kas jums nepriimtina, kad neatsižvelgsite? Gal yra tokių atvejų, paaiškinkite.

P.V.ŽIŪKAS. Aš noriu pasakyti, kad čia yra, kaip minėjau, diskutuotinų klausimų. Tikrai yra diskutuotinų klausimų, nes jeigu mes labai giliai paanalizuotume Darbo kodekso nuostatas, labai dažnai tokio vienareikšmio atsakymo nerastume. Manau, gali būti diskutuotina ta nuostata dėl valstybės tarnybos, kuri aiškina, kad valstybės tarnautojo pareiga vykti į komandiruotę yra viena iš jam tenkančių pareigų ir neatsiejama nuo valstybės tarnautojo nustatytų pareigų. Žodžiu, tai yra jo pareiga, nesvarbu, jis dirba arba važiuoja savaitgaliais, tai neturėtų būti kompensuojama. Aš matau, kad to čia nėra, nes vienas dalykas yra viršvalandžiai arba darbas nenormuotą darbo dieną, o tarnybinės komandiruotės yra truputį kas kita. Bet aš manau, kad čia jūsų teisė apsispręsti.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia V.Žiemelis. Ruošiasi P.Vilkas.

V.ŽIEMELIS (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, atsakydamas į mano kolegos ir mano frakcijos seniūno klausimą, jūs sakėte, kad einate švelninimo linkme ir kad jau yra įteisinta norma, pagal kurią privalome kompensuoti…

P.V.ŽIŪKAS. Dvigubai.

V.ŽIEMELIS. …dvigubai. Tačiau būkime nuoseklūs, tą normą, ko gero, taip pat pateikė Seimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Man atrodo J.Veselka aiškiai įrodė, kad komandiruotė yra komandiruotė. Būkime atviri, niekur, nė vienoje valstybėje, šeštadieniais ir sekmadieniais nedirbama. Vakarų valstybėse jau penktadienį po pietų baigiamas darbas. Ar reikia šitos normos, apsunkinančios darbdavius? Aš nekalbu apie valstybės tarnybą, tai yra dar papildoma našta mokesčių mokėtojams, biudžetininkams. Aš siūlau kaip tik kitas normas. O jos yra ydingos, mano požiūriu, mes nesam tiek turtingi, kad leistume tokią praktiką – mokėti už dienas, kuriomis niekas nedirba.

P.V.ŽIŪKAS. Ačiū už klausimą. Klausimas iš tikrųjų labai išsamus, bet noriu atsakyti, gerbiamasis Seimo nary, be abejo, mes labai aktyviai dalyvaujam rengiant Darbo kodeksą, bet žinokite, kad visas Darbo kodeksas yra rengtas trejus ar ketverius metus, daug kartų diskutuotas trišaliu principu. Būtent darbdaviams jis jokiu būdu ne naujiena. Darbdavių ir smulkaus verslo konfederacijos atstovų Trišalėje taryboje jis yra diskutuotas ne vieną kartą. Jie pritaria, nes tik pritartos Darbo kodekso nuostatos atėjo čia. Lygiai taip pat, kaip Trišalė taryba pritarė šiam įstatymo pakeitimui. Mes čia nieko nedarome slapta nuo darbdavių, jiems yra viskas gerai žinoma ir jie patys galėtų paaiškinti, kad jie tai nuostatai neprieštarauja.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia P.Vilkas. Ruošiasi A.Matulas.

P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad šis pakeitimas, aišku, valdininkams, tikrai yra naudingas. Bet norėčiau pateikti tokį pavyzdį, jeigu tai būtų ne valdininkai, bet darbuotojai, kurie gauna atlyginimą už atliktą darbą. Jam ta poilsio diena yra kaip ir atlyginimo sumažėjimas, nes jis negalės švęsti ir gauti. Jeigu buvo dvigubas apmokėjimas, tai jam buvo naudinga. Ir dar. Ar reikia šio pakeitimo, jeigu Darbo kodekso 194 straipsnis nustato, kad darbuotojams už darbą poilsio ir švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, turėtų būti mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną? Tai galima ir dabar tą patį padaryti.

P.V.ŽIŪKAS. Galbūt ta nuostata, be abejo, gali būti ir taikoma, tačiau, man atrodo, įstatymo būdu ji kur kas geriau reglamentuojama ir tas dvigubas apmokėjimas arba priemokos mokėjimas valstybės tarnautojams, nenumatant jo Darbo kodekse ir Valstybės tarnybos įstatyme, būtų kur kas logiškesnis. Kaip pradžioje sakiau, buvimo komandiruotėje darbo laikas yra specifinis, tai nei darbas, nei poilsis, todėl čia iš esmės įvedama tokia nauja sąvoka, kaip yra ir „prastovos“ sąvoka. Manau, kad kompensavimas laisva diena už praleistą laisvalaikį tarnyboje yra labai logiškas. Jis taip pat yra diskutuotas Trišalėje taryboje ir darbdaviai neprieštaravo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Matulas. Ruošiasi A.Rimas.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis viceministre, man irgi keista, jog komandiruotėms žmonėms yra mokami dienpinigiai, komandiruotpinigiai. Matyt, ne tik kad nereikia keisti įstatymo taip, kaip jūs siūlote, bet panaikinti tą galimybę dvigubai apmokėti.

Norėčiau paklausti dėl jūsų aiškinamojo rašto. Jūs rašote, kad neigiamų pasekmių nebus. Nesuprantu, jeigu valstybės tarnyboje dirbantis žmogus nebus vieną ar dvi dienas darbe ir dėl to neigiamų pasekmių nebus, tai gal to etato apskritai nereikia. Akivaizdu, jeigu žmogaus nebus per mėnesį vieną ar dvi dienas darbe, tai jis neatliks savo funkcijų, nukentės visuomenė. Gal aiškinamajame rašte reikia rašyti teisybę, kad tą dieną paslauga visuomenei ar kiti pavedimai bus neįvykdyti, kažkas turės atlikti papildomą darbą ir jam, matyt, vėl numatyti už tą papildomą darbą tos dienos nebuvimo metu kokį nors priedą. Akivaizdu, kad neigiamų pasekmių bus ir biudžetas nukentės.

P.V.ŽIŪKAS. Nežinau, mes čia neįvedam jokio papildomo apmokėjimo, atvirkščiai, mes jo atsisakome ir dar priedo reglamentuojame buvimo komandiruotėje laiką. Jūs sakote, kad jo nebus darbe keletą dienų ir tada bus neigiamos pasekmės. Jeigu jis nebus dėl kokios nors kitokios priežasties, tai taip, bet buvimas komandiruotėje, kaip pradžioje minėjau, yra įskaitomas į darbo laiką. Negalima sakyti, kad jis yra komandiruotėje, tai nėra darbe.

Kokios galėtų būti neigiamos pasekmės? Iš tikrųjų kartais, kai daugiau žmonių išvyksta į komandiruotę, tai kai kurias funkcijas sunku atlikti, bet be reikalo, manau, į komandiruotes retai kas siunčia.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, dar yra norintys paklausti du Seimo nariai. Po to nuomonių išsakymas. Norėčiau su jumis pasitarti. (Balsai salėje) Minutėlę, aš tuoj pasiūlysiu variantus, nereplikuokite iš vietos. Vienas kelias yra pabaigti šį klausimą ir tada po 5–7 minučių pradėti Vyriausybės valandą arba pabaigti klausimą padarius pertrauką po Vyriausybės valandos. Gal vis dėlto pabaikime, nes šiam klausimui liko 5–7 minutės. (Balsai salėje) Gerai. Ačiū. Kolegos, pabaikime klausimą, kurio nedaug liko svarstyti. Klausia A.Rimas ir po to V.Margevičienė. Prašom.

A.RIMAS (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, jūsų paaiškinimai ir aiškinamasis raštas sako, kad būtų kompensuota darbo diena už darbą komandiruotėje. Kas tiksliai apskaičiuos, kiek jis dirbo išeiginėmis dienomis būdamas komandiruotėje ir ar mes čia nesiekiame dar sumažinti darbo dienų skaičiaus atskiroms kategorijoms žmonių? Čia turbūt nebus naudinga darbdaviui. Mano supratimu, kelia abejonių jūsų pasiūlymo tikslingumas. Ačiū.

P.V.ŽIŪKAS. Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad čia bus kompensuojamas būtent ne darbo laikas, o, kaip jau minėjau, įvesta nauja sąvoka „buvimo komandiruotėje laikas“. Vadinasi, kaip aš sakiau, išbuvimas poilsio dienomis arba savaitgaliais pagal Europos patyrimą vis dėlto yra darbuotojo tam tikros sąnaudos, jis atitrūksta nuo šeimos, neatlieka savo kitų visuomeninių funkcijų ir jam gali būti kompensuota už praleistą laisvą laiką laisvu laiku. O dėl apskaitos, kiek laiko jis bus, bus apskaičiuota. Kaip minėjau, yra numatyta, kad bus taisyklės ir pagal taisykles bus griežtai reglamentuota, kas įeina į tą kelionės laiką ir kas neįeina.

PIRMININKAS. Baigėte? Ačiū. Toliau paskutinis klausimas – klausia V.Margevičienė. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, noriu paklausti. Jūs žinote, kad jūs taisote Valstybės tarnybos įstatymą, bet nemažai darbuotojų dirba čia pat, greta sėdėdami, bet pagal darbo sutartį. Ar tas visas laikas, prabūtas komandiruotėje, bus kompensuojamas tik valstybės tarnautojams ir kaip bus su tais žmonėmis, kurie dirba pagal darbo sutartis? Ir dar. Ar jūs paskaičiavote, kiek reikės papildomų pinigų, nes iš tikrųjų nemažai važiuoja visų ministerijų darbuotojų, apskričių ar savivaldybių darbuotojų, kiek maždaug reikės lėšų? Dėkoju.

P.V.ŽIŪKAS. Ačiū už klausimą. Kaip žinote, Darbo kodeksas yra universalus dokumentas ir jis galioja visiems darbuotojams, dirbantiems oficialiai, dirbantiems pagal darbo sutartį. Taigi išimčių, be abejo, nebus. O dėl paskaičiavimų, kokie gali būti nuostoliai dėl tų kompensuojamų darbo dienų, tai iš tikrųjų mes bandėme įvertinti, bet labai sunku. Labai sunku gauti kokią nors pirminę statistiką arba skaičius. Noriu pasakyti tik tiek, kad didelių lėšų naudojama nebus. Lėšų reikalingumas daugiau yra netiesioginis, nes tas laikas, kuris išbūtas, bus laikomas kaip dirbtas laikas. Tai tiek norėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Jūs atsakėte į visus Seimo narių, pageidavusių klausti, klausimus. Dėkoju už pateikimą.

Kolegos, dabar yra užsiregistravę pateikimo metu kalbėti dėl motyvų už A.Sysas, prieš – Z.Žvikienė. Ar taip? Gerai. Pirmasis – kolega A.Sysas. Nuomonė už. Tuoj pat įjungsime. Minutėlę! O jūs kortelę įsidėjęs, kolega? Tuoj pat atrasime jus. Gal per šoninį mikrofoną, nes nerodo, kad jūs būtumėt užfiksuotas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad šis įstatymas – ne darbdaviams ar darbuotojams. Tai yra įstatymas darbo rinkai, nes į komandiruotę nė vienas nevažiuojate savo noru. Sprendimai yra priimami ir darbovietėse, ir Seime.

Iš principo nepateikiama nieko nauja. Šiandien Darbo kodekse šios nuostatos yra ir jomis kartais nevisiškai vadovaujamasi, todėl kyla ir teisinių ginčų. Todėl yra patikslinimas. Jis galios ir valstybės tarnautojams, ir dirbantiems pagal darbo sutartį.

Aš noriu priminti, kad jeigu darbuotojas dirba išeiginę dieną, tai jam suteikiama ir kompensuojama arba poilsio diena, arba apmokama už tokį darbą. Kelionė – tai yra darbas, nes, dar kartą pakartosiu, patys žmonės nepasiskiria kelionių. Tai yra atitrūkimas ir nuo šeimos. Aš suprantu, kad Seime yra lenktyniaujama, kas nori nuvažiuoti, ypač į egzotiškas šalis. Į Briuselį, aš jau žinau, dabar yra problemų. Ne visi nori važiuoti, nes tai jau darosi tam tikra prievolė. Vadovaujantis kai kurių mano kolegų logika, reikia nustoti mokėti Seimo nariams dienpinigius, jeigu jie važiuoja, kaip sako gerbiamasis J.Veselka, lošia kortomis ir geria tą dieną. Pavyzdžiui, išeiginę dieną važiuoji į Briuselį, ir važiuok sau. Pirmadienį ten pakalbėsi ir grįši, bet kažkodėl nė vienas iš mūsų neatsisako dienpinigių. Todėl, gerbiamieji kolegos, tai yra patikslinimas dabartinio įstatymo, kuris jau galioja.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – Z.Žvikienė. Kolegos, prašau nešurmuliuoti salėje. Dėmesio!

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kolega A.Sysas kalbėjo taip, tarsi jis būtų prieš šį įstatymą, nors užsirašė už.

Aš noriu dar kartą priminti ir atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad šia įstatymo pataisa iš tikrųjų norima pabloginti darbuotojo padėtį. Reikia atsiminti, kad yra kalbama ne tik apie valstybės tarnautojus ir Seimo narius. Dauguma darbuotojų yra įsidarbinę pas darbdavius arba kitose įmonėse. Jeigu šiandien nuvažiavęs į komandiruotę statybininkas vykdo užduotis ir dirba darbą, jo kelionė atlikti šiam darbui yra neįvardijama kaip darbas.

Gerbiamieji kolegos, tai nėra joks kortų lošimas. Mes kalbėkim apie tuos žmones. Šiandieną darbo jėga yra mobili. Mes norime pabloginti darbuotojų padėtį, kitu laiku kalbėdami priešingai, kad reikia skatinti mobilią darbo jėgą, kuri dirba pas darbuotojus, esančius Klaipėdoje, Vilniuje, už Lietuvos ribų. Aš manau, kad, pritardami šiam įstatymui, mes iš tikrųjų pabloginsime. Atkreipkime dėmesį, kas yra parašyta aiškinamajame rašte: neturėtų būti kompensuojamas kelionės, komandiruotės metu išbūtas laikas. Ką tam darbuotojui daryti? Ar tai jo noru šis darbas – važiuoti iš Klaipėdos į Vilnių statyti namus? Ačiū. Aš esu prieš ir kviečiu nepritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, išklausyta (pateikimo stadija) nuomonė prieš ir nuomonė už. Turime apsispręsti, ar pritariame įstatymų projektams Nr.XP-2352 bei Nr.XP-2353 po pateikimo. Prašom balsuoti. Tiksliau, iš pradžių registruojamės, po to balsuosime.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai.

Kolegos, prašom pasiruošti. Ar pritariame po pateikimo mano minėtiems dviem įstatymų projektams, kuriuos teikia Vyriausybė? Balsuokime!

Balsavimo rezultatai: 28 – už, 9 – prieš, 23 susilaikė. Po pateikimo nepritarta.

Ar galėtume bendru sutarimu nuspręsti, kad yra grąžinama Vyriausybei tobulinti? Ačiū. Vyriausybei yra grąžinama tobulinti. Ar, taupydami laiką, galėtume praleisti repliką apie tai, ką, važiuodami į komandiruotes, darome traukiny? J.Veselka – replika. Prašom.

J.VESELKA (MSG). Gerbiamieji kolegos, trumpa replika. Viską labai sumaišėte. Šiuo įstatymu buvo norima ne pakeisti už tai, jeigu tu dirbi poilsio ar švenčių dienomis, o už tai, kai tu poilsiauji, tai yra naktį važiuodamas miegi… Štai kas buvo bandoma. Todėl reikia taisyti Darbo kodeksą, o ne sumažinti… Buvo dvigubai už tą miegą, o dabar nori padaryti vieną kartą už miegą. Čia iš esmės lieka visos poilsio ir švenčių dienos, todėl reikia taisyti Darbo kodeksą, kad už miegą niekas nemokėtų.

PIRMININKAS. Dėkui. Mes sužinosime, kaip Vyriausybė tobulins šį projektą ir kokios formuluotės ten atsiras. Kolegos, šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Vyriausybės valanda

Pradedame Vyriausybės valandą šiek tiek vėluodami. Nors ir negausiai, bet sveikiname Vyriausybės narius naujojoje Vyriausybės ložėje, tribūnoje, kaip tai pavadinsi, nepagadinsi. Noriu informuoti Seimo narius, kad Ministrui Pirmininkui G.Kirkilui išvykus, jo pareigas, arba premjero pareigas, eina ministrė Roma Žakaitienė. Pavaduotoja – tokia būtų tikslesnė formuluotė.

Kadangi nėra dalies ministrų, yra atvykę atitinkamų ministerijų viceministrai ar sekretoriai. Be abejo, Statute nenumatyta galimybė jiems tiesiogiai atsakyti į klausimus, tik Vyriausybės nariai tai gali daryti, tačiau jeigu būtų būtina pagilinti ar patikslinti ministrams užduodamus klausimus, tokiu atveju galbūt ir suteiksime galimybę papildyti.

Matau, dėl vedimo tvarkos – V.Mazuronis. Prašom.

V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, kadangi Vyriausybės kvorumo nėra, siūlau Vyriausybės valandą iš viso išbraukti iš darbotvarkės. Aš suprasčiau, jeigu būtų nors pusė ministrų. Aš nekalbu apie tai, kad nėra premjero… (Balsai salėje) Vis tiek kvorumo nėra. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, Statute nėra apibrėžta, koks kvorumas turi dalyvauti. Mes iš ryto Seniūnų sueigoje… Kolega Sysai, aš kviesčiau jus elgtis santūriau. Nenorite. Aš jums darau pastabą, kad jūs elgiatės nesantūriai. (Balsai salėje) Sesijos pradžioje, aš manau, rodykime bent elementarią pagarbą vieni kitiems.

Aš siūlau… Seniūnų sueiga iš ryto žinojo aplinkybes, kad dalis ministrų tikrai yra išvykę. Sunku pasakyti, ar tik į Ispaniją, ar kitais reikalais, bet iš principo mes sutarėme, kad Vyriausybės valanda bus. Darbotvarkę iš ryto pasitvirtinome. Gal ir dirbame… Jeigu matysime… Galbūt jinai galėtų būti ir trumpesnė, pavyzdžiui, iki pusės antros, ir užduotume klausimus tiems ministrams, kurie dalyvauja. Vis tiek tai būtų prasminga. Per vasarą, neabejoju, klausimų susikaupė.

Nepaisant mano komentaro ar pasiūlymų… Prašom. Kolega K.Daukšys. Po to – Č.Juršėnas.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, aš suprantu, kad krepšinis yra Lietuvos religija ir kad ministrai irgi nori krepšinį pažiūrėti, bet aš manau, kad ministrų kabinetas rodo labai didelę nepagarbą Seimui. Pirmoji Vyriausybės valanda naujoje salėje, per naują sesiją, ir šiandieną mes matom šešis ministrus. Manyčiau, kad bent jau pastabą Seimo Pirmininkas turėtų Ministrui Pirmininkui padaryti. Vis dėlto mes, kaip Seimas, kontroliuojame ministrų darbą. Jie turėtų pagarbiai su Seimu elgtis.

PIRMININKAS. Dėkui. Dešinysis mikrofonas – Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji ministrai ir kolegos, iš tikro čia yra klausimas. Jeigu Statutas, kuris turi įstatymo galią, numato tam tikras procedūras, mes jų turim laikytis. Žinoma, čia jau buvo pabrėžta, kad nėra aiškiai pasakyta, kiek ministrų turi dalyvauti Vyriausybės valandoje. Aš manau, kad tiek, kiek yra, yra pajėgūs atsakyti į pačius įvairiausius klausimus. Bet lieka ta antroji dalis, arba pirmoji dalis, ką čia ir kai kurie kolegos sakė. Vyriausybė, planuodama savo darbą, taip pat europines komandiruotes, turi turėti galvoje, kad yra labai svarbi Vyriausybės priedermė kartą per savaitę dalyvauti Vyriausybės valandoje. Vadinasi, darbus reikia formuoti taip, kad Vyriausybės valanda nebūtų nuskriausta, sakykim taip blaiviai, apdairiai, minimaliai, kad tik būtų pažeista. Bet vis tiek kad dauguma ministrų dalyvautų Vyriausybės valandoje. Štai su tokios pastabos formulavimu aš sutinku ir manau, kad Seimo Pirmininkas tokius linkėjimus perduos ir Ministrą Pirmininką pavaduojanti ministrė R.Žakaitienė taip pat perduos linkėjimus. O mes turim tęsti darbą.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, tik noriu pridurti, kad galim tokią valią formuluoti ir tegul atsispindi protokole, kad taip, tai yra pasaulinėje demokratinėje parlamentinėje praktikoje priimta, kad Vyriausybės valanda yra išties vienas svarbiausių įvykių Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkėse ir apskritai veikloje. Ir Vyriausybės narių požiūris turi būti adekvatus ir rimtas. Nepaisant to, kad lyg ir judam prie klausimų jau tuoj pat, A.Kubilius dar dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Mielieji kolegos, aš viskam pritariu, kas čia buvo pasakyta Seimo narių ir frakcijų vadovų, bet manau, kad šį procesą turim paprasčiausiai sutvarkyti labai paprastai ir aiškiai. Tikrai norėčiau, kad kiekvieną kartą prieš Vyriausybės valandą žinotume, kiek ministrų išvyko į komandiruotes, kurias čia ką tik svarstėm, reikšmingas ar nereikšmingas, nes įtariu, kad, pavyzdžiui, šiandien dalis ministrų, gal aš ir klystu, tada iš karto atsiprašau, bet manau, kad dalis ministrų dabar leidžia laiką „AgroBalto“ parodoje ar arimo varžybose, ar dar kur nors. Mano įsitikinimu, galima pateisinti ministrų nedalyvavimą Vyriausybės valandoje tik tuo atveju, jeigu jų iš viso nėra Lietuvos teritorijoje. (Balsai salėje) Aš siūlau tęsti toliau, bet kiekvieną kartą tikrai prašyčiau, kad būtų pateikta labai aiški informacija, kurie ministrai yra išvykę į komandiruotes.

PIRMININKAS. Ačiū. Dalyvauja Vyriausybės patarėjas, premjero patarėjas ryšiams su Seimu, aš manau, kad jis į tai atsižvelgs. Informacija tikrai visus turi pasiekti gerokai anksčiau. Kolega Z.Balčytis.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Mes per daug vienas kito nemėginkim įpareigoti, puikiai žinom Konstituciją, Vyriausybė yra vykdomoji valdžia, Seimas yra įstatymų leidyba. Taip sutapo, kad daugelis iš Vyriausybės komandiruotėje, ir tikrai yra labai svarbių komandiruočių. Žinau, ir finansų ministras išvažiavęs parduoti arba pirkti vertybinius popierius Lietuvai visų metų… Tikrai nemanyčiau, kad salės statyba didelis įvykis, dėl ko visi Vyriausybės nariai turi atsisakyti įsipareigojimų tarptautinėms institucijoms. Todėl siūlau pirmininkui pradėti klausinėti, ir kiekvienas ministras gali atsakyti arba, jeigu jis nesugebės atsakyti, tai mums bus atsakyta raštu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Pradedame Vyriausybės valandą. Tik paklausiu, ar priimtina, kad mes iki pusės antros Vyriausybės valandą darytume, juo labiau kad nėra tiek daug užsiregistravusių? Gerai? Nes yra numatyta ir kitų klausimų iki pietų, taip pat ir svarbių, ir būtų gerai juos apsvarstyti. Taigi pradedam Vyriausybės valandą. Eilės tvarka, primenu, pradedama nuo opozicinių frakcijų pagal dydį. Klausimui minutė, atsakymams būtų gerai ne daugiau dviejų minučių. Taigi pirmasis klausia A.Kubilius, Tėvynės Sąjungos frakcijos vardu. Ruošiasi K.Daukšys.

A.KUBILIUS. Aš labai trumpai noriu paklausti premjero pareigas einančios ministrės R.Žakaitienės, nes tai susiję ir su jos, kaip premjerės, pareigomis, ir švietimo ministrės pareigomis. Nežinau, ar jus pasiekė dešimties Seimo narių pasirašytas klausimas. Čia gal mes šiek tiek suklydom atlikdami procedūras, todėl noriu bent porą klausimų labai aiškiai suformuluoti ir užduoti.

Dėl mokytojų atlyginimų. Pirmas klausimas: kokius veiksmus atliko Vyriausybė, siekdama, kad būtų įvykdytas ministrės R.Žakaitienės viešai duotas pažadas padidinti mokytojams atlyginimus nuo rugsėjo 1 d., ar buvo tuo klausimu surengtas nors vienas Vyriausybės narių pasitarimas ar svarstymas Strateginiame komitete, nagrinėjant galimybes peržiūrėti asignavimų valdytojų lėšas ir sutelkiant jas mokytojų atlyginimams padidinti?

Ir antroji šio klausimo dalis. Atsižvelgdami į tai, kad šiuo metu biudžeto įplaukos viršija planines daugiau kaip 70 mln. litų, ir į tai, kad augant kainoms tikėtinas įplaukų plano viršijimas per likusius šių metų mėnesius, ar jūs sutiktumėte nedelsiant inicijuoti valstybės biudžeto tikslinimą ir skirti ne mažiau kaip 100 mln. litų mokytojų atlyginimams didinti nuo spalio 1 d. ar lapkričio 1 dienos? Taigi, gerbiamoji ministre ir gerbiamoji premjero pareigas einanti ministre, klausimai adresuoti jums, kaip ministrei ir kaip premjerui.

PIRMININKAS. Prašom.

R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Dėkui už klausimus. Aš asmeniškai sutikčiau su bet kokiais veiksmais, kurie būtų inicijuojami tam, kad būtų didinami mokytojų atlyginimai. Pažadas, kuris labai dažnai man primenamas kaip pažadas, duotas nuo rugsėjo mėnesio kelti atlyginimus, visada buvo palydimas žodžių, kad jeigu bus peržiūrimas valstybės biudžetas, jeigu šis įstatymas metų viduryje, kaip daugelį metų buvo daroma, bus peržiūrimas, bus dedamos visos pastangos, kad koeficientas būtų didinimas.

Dėl jūsų klausimo, ar buvo Vyriausybėje tartasi, – buvo tartasi ne vieną kartą. Ir vasarą buvo kreiptasi į premjerą ir finansų ministrą, kokios yra galimybės ir ar bus peržiūrimas biudžetas. Deja, žinote rezultatą – Biudžeto įstatymas nebuvo pateiktas Seimui, peržiūrėjimas neįvyko. Tačiau turbūt finansų ministras galėtų pasakyti, kokios yra biudžeto peržiūrėjimo galimybės. Buvo svarstytos ir kitos priemonės, kurios galėtų pagerinti mokytojų finansinę padėtį iki šių metų pabaigos. Kas buvo išties ištesėta ir kas buvo prašyta pačių pedagogų įvairiuose renginiuose, ir socialiniai partneriai yra ne kartą tą akcentavę kaip vieną aktualiausių problemų, – tai papildomos valandos už vadovavimą klasei. Ir tos dvi papildomos valandos surastos. Viena valanda – iš sutaupyto moksleivių krepšelio, kurio didžioji dalis ir yra skiriama kaip tik atlyginimams, o viena valanda – iš Privatizavimo fondo. Aš noriu Seimo narius informuoti, kad dėl mažėjančio moksleivių skaičiaus… rugsėjo mėnesį jau suskaičiuota, kad maždaug mažėja moksleivių apie 20 tūkstančių. Ir jeigu mes pasižiūrėtume kai kurias savivaldybes… Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė iki šių metų pabaigos sutaupo 2 mln. 266 litus, Kauno miesto – 1 mln. 300 tūkst., Klaipėdos miestas – 1 mln. 100 tūkstančių. Yra savivaldybių, kurios sutaupo mažesnes sumas, nes ten mažėja mažiau moksleivių. Bet buvo siūlyta rekomenduoti savivaldybių taryboms priimti sprendimą, kad sutaupytos moksleivio krepšelio lėšos būtų perduodamos į darbo užmokesčio fondą ir būtų mokami priedai mokytojams iki šių metų pabaigos. O tvirtinant 2008 metų biudžetą, nuo sausio 1 dienos, didinti atlyginimą tokiu pat koeficientu, kokiu jis didėja valstybės tarnautojams ir politikams.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia K.Daukšys, ruošiasi R.Palaitis.

K.DAUKŠYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kadangi nėra nei Ministro Pirmininko, nei ministrų, kurių aš norėjau paklausti, teks klausti ponios R.Žakaitienės. Ponia ministre, iš tikrųjų mes matom, kad Vyriausybė net Seimo nelabai gerbia. Dar labiau negerbia, matyt, Lietuvos piliečių, kurie masiškai išvažiuoja, ir, kaip jūs pati ką tik sakėt, ir mokinių mažėja mokyklose. Aš norėčiau paklausti, kad jūs galbūt savo kolegoms perduotumėte, ar iš tikrųjų į Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Ispanijos Karalystėje pareigas įeina informuoti Lietuvos žmones, kiek gaus tas „Sėkla“ metų, ar jam priklauso jį išlaisvinti ir kuo greičiau, kad nebūtų tyčiojamasi, ar priklauso teisingumo ministrui tik vaikytis notarus ir antstolius, ar vis dėlto galėtų parengti nors kokią mokslinę konferenciją, jeigu įmanoma, ir kaip spręsti klausimą, kai Lietuvos Respublikos pilietės vaikas, Lietuvos Respublikos pilietės brolis yra išvežamas į Vokietiją, atiduodamas, ir ar galėtų socialinės apsaugos ministrė atsakyti į paprastą klausimą. Mano žiniomis, baudžiava baigėsi XIX a. viduryje. Ar Vyriausybė, parduodama „Alytaus tekstilę“, kartu į baudžiavą parduodama pusantro tūkstančio…

PIRMININKAS. Laikas!

K.DAUKŠYS. … darbuotojų galvoja apie tai, ar ne? Ar Lietuvos Respublikai yra reikalingi Lietuvos Respublikos piliečiai?

PIRMININKAS. Ačiū. Pone ministre, minutėlę lukterkime. Gerbiamasis kolega Karbauski, taip pat ir kitus Seimo narius prašyčiau. Vyksta Vyriausybės valanda. Aš manau, kad visi ministrai taip pat yra suinteresuoti girdėti, kokie užduodami klausimai, galbūt jie yra susiję ne su viena ministerija. Prašyčiau netrukdyti Vyriausybės nariams dalyvauti Vyriausybės valandoje. Ačiū. Prašom atsakyti į klausimą.

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkui, bet, atrodo, buvo užduoti mažiausiai septyni klausimai. Šeši. Norėčiau pasakyti, kad Lietuvos valstybės piliečiai yra svarbūs tiek Lietuvos Respublikos Seimui, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ir pirmiausia atsakyčiau į pirmąjį klausimą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė gerbia Seimą ir šiandien nedalyvauja ne tik tie Vyriausybės nariai, kurie išvyko į svarbias tarnybines komandiruotes, bet ir tie, kurie pasirašinėja tarptautines sutartis, nes prasidėjo Azerbaidžano Prezidento vizitas ir kultūros ministras, ir užsienio reikalų ministras dalyvauja pasirašant dvišales sutartis.

Dėl klausimų, kurie yra susieti su „Alytaus tekstilės“ bankrotu ir uždarymu, Vyriausybė yra patvirtinusi priemonių planą, kokių bus imtasi. Jis apima ne tik tam tikrus Ūkio ministerijos įsipareigojimus ir tam tikras prievoles, bet taip pat ir Socialinės apsaugos ministerijos, ir, aš manau, kad čia dalyvaujantys tiek Ūkio ministerijos viceministras, tiek socialinės apsaugos viceministras pasižymėjo jūsų keliamus klausimus ir detalesnė informacija jums bus suteikta raštu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš noriu patikslinti, kad iš pradžių turi klausti opozicinės frakcijos, taigi klausia kolega K.Glaveckas, ruošiasi J.Veselka. (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau, turbūt visi Seimo nariai puikiai žinote, kad yra užduodamas vienas klausimas. Ministrė bent į kelis pabandė atsakyti ir informavo, kad į kitus klausimus bus atsakyta raštu. Šiuo atveju judame pirmyn. Klausia K.Glaveckas. Ruošiasi Mišrios grupės atstovas J.Veselka.

K.GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū. Klausimas bus daugiau politinio pobūdžio, aš gal paklausiu pono krašto apsaugos ministro kaip vieno iš socialdemokratų lyderių ir visos tos Vyriausybės programos bendraautorių. Buvo žadėta ir iš dalies vykdoma, kad pensijos šiais metais padidės iš esmės iki 600 litų, gal truputį per 600 litų, padidėjo apie 56 litus. Infliacija yra skelbiama ir giriamasi, kad bus ne daugiau kaip 6%, o pensijos padidės apie 10%, vadinasi, taip išeitų, kad propagandiškai pensininkai galės sąlyginai gyventi geriau. Tačiau infliacijos statistika rodo, kad pensininkai vidutiniškai 50% pajamų išleidžia maistui. Maistas per metus, atrodo, pabrangs ne mažiau kaip 20%, šildymas, kurį vidutiniškai sudaro 25% pensininko išlaidų, pabrangs ne mažiau kaip 30%, vadinasi, vidutinė perkamoji galia 600 Lt pensijos, šiais metais padidėjusi 56 litais, sumažės maždaug 70 litų pagal perkamąjį pajėgumą.

Klausimas yra toks: sakykite, ką jūs žadate daryti, kad pensininkų perkamoji galia, to, ką galima nusipirkti šiandien, kad ji bent jau nemažėtų, nes dabar politikos rezultatas yra jų perkamosios galios mažėjimas? Ačiū.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Tikrai tai krašto apsaugos sistemai adresuotas klausimas ir su malonumu į jį atsakysiu. Manau, mes įvykdysime visus įsipareigojimus, kurie yra duoti Lietuvos žmonėms, tarp jų ir Lietuvos pensininkams. Jūs žinote, kad pensijų didėjimas yra apibrėžtas labai konkrečiais skaičiais, t. y. 650 litų vidutinė pensija. Atsižvelgdami į visus jūsų išdėstytus faktus iš tikrųjų mes tą įsipareigojimą įvykdysime. Bus siekiama ir kitais būdais palengvinti tą naštą, kuri dabar tenka pensininkams. Vykdomos įvairios socialinės programos, ta pati būsto renovacijos programa, jūs, matyt, atkreipėte dėmesį, kiek suryja pinigų šildymo kaštai. Kaip žinote, Vyriausybė teikė pasiūlymą ir priimtas sprendimas dėl 50% kompensavimo renovuojant daugiabučius namus, tai padės nemažai daliai žmonių sutaupyti savo lėšas, kurias jie anksčiau leido jūsų minėtoms išlaidoms padengti. Manau, kad mūsų Vyriausybės ir Seimo pastangomis ta našta, kuri dabar tenka dėl esamos infliacijos, iš tikrųjų bus sėkmingai amortizuota.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia Mišrios grupės atstovas V.Žiemelis. Ruošiasi R.Baškienė.

V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū. Aš norėčiau paklausti gerbiamosios laikinai einančios premjerės pareigas. Sakykite, jeigu ne paslaptis, ar premjero vizitas į Ispaniją planuotas, ir dėl kokių svarbių reikalų išvyko premjeras? Būtų įdomu sužinoti. Tačiau aš norėčiau jūsų paklausti. Premjeras, sudarydamas komisiją V.Pociūno žūties aplinkybėms tirti (jūs teisininkė ir galėsite atsakyti), mano požiūriu, labai aiškiai įsikišo į trečiosios valdžios, teisminės valdžios, kompetenciją tuo išreikšdamas nepasitikėjimą generaliniam prokurorui ir visai prokuratūrai. Kaip paprastai, nepasitikėjimas reiškiamas tam tikra įstatymais nustatyta tvarka, kad ir tam pačiam generaliniam prokurorui. Tačiau jis pasirinko ne teisinį būdą, drįstu teigti, pažeidžiantį ir Konstituciją. Kaip jūs vertinate šiuos premjero veiksmus? Jeigu aš neklystu, premjeras savo potvarkiu sudarė…

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju už klausimus. Premjero vizitas yra planuotas, yra numatyta pasirašyti keletą sutarčių ir jo delegacijoje yra ir keletas ministrų. Į antrą klausimą tikrai nenorėčiau atsakinėti, nes pats premjeras yra ne kartą komentavęs, kodėl ši komisija buvo sudaryta, ir manau, kad tikrai galima rasti jo paties žodžiais ne vieną kartą išreikštą nuomonę. Dėl šitokio sprendimo konstitucingumo geriausiai gal galėtų pasakyti Konstitucinis Teismas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R.Baškienė. Ruošiasi R.Palaitis.

R.BAŠKIENĖ (VLPDF). Noriu paklausti vidaus reikalų ministro pono R.Šukio. Vidaus reikalų ministerijos užsakymu buvo atlikta optimalaus šalies savivaldybių pertvarkymo galimybių studija. Buvo vykdoma gyventojų apklausa daugelyje savivaldybių, ir dėl to, aišku, sukeltos gana nemažos aistros. Kiek žinau, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas išreiškė didelį susirūpinimą ir kreipėsi į Vyriausybę atkreipdamas dėmesį, kad iš tikrųjų savivaldybių skaičiaus ir teritorijos ribų optimizavimas, jo projekto rengimas ir pateikimas Seimui… jau buvo terminas keistas net keturis kartus. Buvo prašoma Vyriausybės imtis reikiamų priemonių, kad nedelsiant būtų parengtas ir pateiktas Seimui Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir ribų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, arba pateikti kiti siūlymai dėl savivaldybių skaičiaus, jų teritorijos ribų optimizavimo įgyvendinimo ir tapo aiškiau. Kokia, gerbiamasis ministre, Vidaus reikalų ministerijos pozicija dėl naujų savivaldybių steigimo? Ir ar Kuršėnai, Ariogala ir kiti dar turi vilties tapti savivaldybėmis? Ačiū.

R.ŠUKYS (LCSF). Ačiū už klausimą. Aš galiu pasakyti, kad Vidaus reikalų ministerijos pozicijos, ar reikia steigti, ar nereikia, ar reikėtų daugiau, ar mažiau savivaldybių, šiandien negalima pasakyti, nes jos nėra. Šiuo atveju Vidaus reikalų ministerija tik vykdo įstatymą, bet neinicijuoja naujų savivaldybių steigimo ar juo labiau naikinimo. Bet pagal nustatytą tvarką, jūs minėjote, ir įstatymas įsipareigoja pateikti optimalų skaičių ir pasiūlymus. Aišku, įstatyme buvo numatyta, kad jau iš karto turi būti pateiktos konkrečios ribos ir konkretus savivaldybių skaičius. Vykdant tą įstatymą, vieną kartą jau buvo atidėtas jo vykdymas dirbant ir šiai Vyriausybei, ir tai buvo dėl objektyvių priežasčių, nes tą lėmė rinkimai, tą lėmė ir daug reikalingų atlikti veiksmų. Dabar tie veiksmai yra atliekami, t. y. atliekamos gyventojų apklausos.

Šiandien iš tiesų kyla tam tikrų abejonių, ar ta tvarka ir veiksmų eiga, kaip yra patvirtinta Vyriausybės 2005 m. nutarimu, kad pirmiau atliekama apklausa, kai įvykdomas tik preliminarus įvertinimas dėl galimybės steigti vieną ar kitą savivaldybę esant gyventojų iniciatyvai… Šiuo atveju yra pareikštos iniciatyvos, yra bent kelios iniciatyvos, ir yra įvykusios bent kelios apklausos, nes preliminariai įvertinus pagal tam tikrą metodiką buvo galima konstatuoti, kad galėtų būti tose vietovėse: ir jūsų paminėtoje, ir Ariogaloje, ir Kuršėnuose, ir Ramygaloje, ir Pabradėje yra iniciatyva, nes iš pirmo žvilgsnio, sakykime, preliminariai, atitiktų kriterijus. Bet yra problema, kad apklausos daugeliu mano išvardytų atvejų neįvyko, nes gyventojai buvo neaktyvūs. Mes Vyriausybei negalime pateikti jokių siūlymų, kol neįvyks apklausa, nes dabar nėra nei teigiamo, nei neigiamo gyventojų pasisakymo.

Vyriausybei pasiūlyta keisti apyrašą, t. y. panaikinti kvorumą, kad iš tos gyvenamosios vietovės turėtų ateiti 25% gyventojų, vien tam, kad iš principo įvyktų apklausa. Nes dabar, kol neįvyko, negalime toliau atlikti jokių veiksmų. Kai tai bus padaryta, bus baigtos apklausos, iš tiesų mes tikimės, kad kiti veiksmai parodys ir bus galima atsakyti į jūsų klausimus, ar bus naujos savivaldybės ir kada bus. Šiandien tokio atsakymo dar negaliu duoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, primenu, klausimui – iki minutės, atsakymams – ne daugiau kaip 2 minutės. Tada tikrai bus daugiau progų paklausti.

Eilės tvarka klausia R.Palaitis. Ruošiasi V.Čigriejienė.

R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimas buvo premjerui arba žemės ūkio ministrei apie žemės reformos trukmę, bet nėra ko klausti. Todėl klausimą skiriu krašto apsaugos ministrui J.Olekui, bet ne tą klausimą, o kitą.

Mes neseniai įsigijome lėktuvą, gerą lėktuvą, kuris buvo planuojamas naudoti net valstybės vadovų delegacijoms. Kaip dabar paaiškėjo, tai tam tikslui nelabai tinkamas lėktuvas. Mano klausimas būtų toks: kas atsakingas už šią klaidą? Kas bus toliau daroma: ar parduodamas šis lėktuvas ir galvojama kitą pirkti, ar tokių pat lėktuvų planuojama dar įsigyti? Kas mūsų laukia? Ačiū.

J.OLEKAS. Ačiū, kolega, už klausimą. Aš manau, kad pirkinys įgytas geras. Tą paliudija tai, kad po to, kai Lietuva įgijo arba pradėjo šių lėktuvų įsigijimo procesą, paskui mus pasekė daugelis valstybių, tarp jų ir Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios įsigyja kaip tik šio tipo lėktuvų, ir kur kas daugiau nei Lietuva. Todėl mes galime sakyti, kad Lietuva apsiginklavo moderniu transportiniu lėktuvu, kuris naudojamas mūsų operacijose, mūsų kariams, technikai pervežti. Mes juo esame patenkinti.

Kaip dalis problemos sprendimo dėl valstybinių vizitų, šį lėktuvą taip pat bus galima naudoti, juo naudojosi ir Ministras Pirmininkas, ir užsienio reikalų ministras per savo vizitus, juo naudojosi ir Prezidentas, tiesa, pasakė tam tikrų pastabų. Jo pasakytos pastabos bus pašalintos, tikimės, iki šių metų pabaigos, ir mes galėsime visiškai pasinaudoti šio lėktuvo galimybėmis.

Kita problema yra ta, kad visų problemų, kurios yra susijusios su valstybės vadovų ir pareigūnų vizitais, jis neišsprendžia. Šiuo metu, kaip žinote, yra sudaryta darbo grupė, kuri teikia pasiūlymus, kaip išspręsti ir kitas problemas. Bet šis lėktuvas bus tikrai gana apkrautas, naudojamas. Aš manau, kad jo pirkimas nebuvo klaida. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia V.Čigriejienė. Ruošiasi J.Jaruševičius.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis sveikatos ministre, ar jūs nemanote, kad, vykdant sveikatos sistemos reformą, filialai tapo įkaitais, neturi savarankiškumo, negali spręsti savo problemų, sudaryti sutarčių su ligonių kasomis, skelbti konkursų tiek darbuotojams priimti, tiek medicininei įrangai įsigyti? Juk XXI amžiuje reikia kurti šiuolaikiškus filialus, sudaryti steigėjams sutartis su ligoninėmis, kad personalas jaustųsi saugus dėl savo ateities, o teikiamos paslaugos būtų kokybiškos.

Ar Sveikatos apsaugos ministerija nenumato keisti įstatų? Mane domina Kauno onkologinė ligoninė, tas ypač svarbu apskritai onkologijoje ir teikiant gimdymo pagalbos paslaugas. Ar nežadate įteisinti steigėjų sutarties, tada problemos turėtų išsispręsti? Ačiū.

R.TURČINSKAS (LSDPF). Dėkoju, profesore, už klausimą. Iš tiesų jūs tikriausiai kalbate apie tą patį Kauno onkologijos filialo klausimą.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Apie visus.

R.TURČINSKAS. Jeigu apie visus, tada atsakysiu plačiau.

Apie visus. Kiekvienas steigėjas: tiek Sveikatos ministerija kartu su universitetais, tiek apskritys, tiek įvairios savivaldybės, turi spręsti šį klausimą. Vienų ar kitų gydymo įstaigų filialų, nuostatų ir įstatų likimas yra jų steigėjų rankose.

Konkrečiai atsakysiu dėl šio atvejo. Jau bemaž metai, ir jau du kartus buvo tvirtinami Kauno onkologijos filialo įstatai. Vieną kartą jie netenkino gerbiamųjų Seimo narių, mes tarėmės, buvo tvirtinami antrą kartą. Kokie yra šiandien? Aš užvakar buvau susitikęs su Kauno medicinos universiteto rektoriumi. Universitetas su Sveikatos apsaugos ministerija yra bendras steigėjas Kauno universiteto klinikų. Mes pavedėme mūsų ministerijos Teisės skyriui kompleksiškai spręsti tiek dėl pačių Kauno medicinos universiteto klinikų naujų įstatų rengimo, kartu paraleliai dėl šios Kauno onkologijos ligoninės, t. y. Kauno universiteto klinikų filialo, naujų įstatų parengimo. Šiuo metu tas vyksta.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Jaruševičius. Ruošiasi A.Dumčius.

J.JARUŠEVIČIUS (VLPDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimas susisiekimo ministrui. Dabartiniame pateiktame Vyriausybės įstatymo pakeitimo projekte parašyta, kad vietos keliams, t. y. savivaldos vietos keliams, numatoma skirti 15% iš Kelių programos lėšų, o Vyriausybės programoje buvo 30%. Kiekgi iš tikrųjų galima tikėtis vietos keliams? Ačiū.

A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Šiuo metu pagal Kelių priežiūros ir plėtros įstatymą yra skiriama 20%. Vyriausybės programoje, kiek atsimenu, yra susitarimas, kad bus 25%. Aišku, buvo kai kurių Seimo narių pasiūlymų, kad būtų iki 35%, bet jeigu būtų pasirinktas variantas – 35%, turėtume iš pagrindų peržiūrėti visą programą dėl papildomų 15% skyrimo.

Mūsų ministerijos yra toks požiūris, kad rajonuose arba savivaldybių teritorijose pirmiausia turi būti įgyvendinami kai kurie didesni prioritetiniai projektai – tai daugiausia žvyrkelių tiesimas. Šiuo metu yra 20%. Artimiausiu metu mes pateiksime Vyriausybės išvadas dėl Seimo Pirmininko pateiktos įstatymo pataisos ir dėl Seimo nario V.Rinkevičiaus pataisos.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A.Dumčius. Ruošiasi E.Pupinis.

A.DUMČIUS (TSF). Ačiū. Gerbiamoji ministre Roma Žakaitiene, Vyriausybėje trečiadienį, atrodo, priimtas nutarimas perskirstyti lėšas tiksliesiems ir humanitariniams mokslams. Kaip suprantu, matyt, iš vienų paimant ir kitiems perduodant. Tai kaip jūs išvengsite įvairių sričių mokslininkų supriešinimo ir net diskriminacijos? Tarkim, mano srityje, kur dirbau visą laiką, biomedicinos mokslų srityje, aš taip suprantu, netekus tam tikro lėšų dydžio, reikės siaurinti etatų struktūrą, mažinti atlygimus ir panašiai. Bendrai aš pasakysiu, po šios vasaros apskritai mums, Seimo nariams, ar reikės atsiprašinėti panašiai, kaip reikėjo šiandien susitinkant mokyklose, atsiprašinėti už tai, kad netesėjome pažado iki rugsėjo 1 d. padidinti mokytojams atlyginimų ir taip toliau? Ačiū.

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju už klausimą. Manau, tikrai nesupriešins mokslo visuomenės, nes lėšų, skiriamų mokslui, metodika, kuri buvo patvirtinta 2002 metais, numato, koks procentas yra skiriamas perskirstomos dalies, o jį sudaro tik 20% visos sumos, skiriamos fizinių, technologinių, biologinių mokslų sričiai ir šiek tiek humanitariniams socialiniams mokslams. Buvo parengta, kad tiksliesiems mokslams – 76%, humanitariniams socialiniams – 24%. Situacija per paskutinius metus labai pasikeitė. Humanitarinių socialinių mokslų srityje dabar dirba 30% dėstytojų ir per 65% studentų studijuoja būtent šiuos mokslus. Todėl socialinių humanitarinių mokslų atstovai kreipėsi tiek į Prezidentą, tiek į Vyriausybę. Tie kreipimaisi, man atrodo, yra įteikti ir kai kuriems Seimo nariams, kad būtų peržiūrėta metodika. Suma, kuri yra skiriama būtent socialinių humanitarinių mokslų atstovų atlyginimams ir pačioms įstaigoms išlaikyti yra 156 mln., 80% tos sumos lieka kiekvienoje mokslo įstaigoje, ar tai būtų akademinė įstaiga, ar tai būtų mokslo institutas. Tik 20% yra perskirstoma pagal mokslines produkcijos įvertinimą. Todėl iš perskirstomos sumos – 30 mln. tik 1,8 mln. ateina į socialinių humanitarinių mokslų pozicijas. Įvertinant tai, kad iš Europos struktūrinių fondų per ateinančius šešerius metus numatyta per 2 mlrd. mokslui ir renovacijai, kad tai daugiausiai bus galima panaudoti tiksliųjų mokslų atstovų darbams, atsižvelgiant į tai, kad (…) technologinių, biologinių institutų užsakymai kur kas daugiau lenkia humanitarinių socialinių, vis dėlto buvo rastas konsensusas ir mokslo, ir akademinė bendruomenė, susitikusi prieš priimant sprendimą pas premjerą, sutarė, kad tas 1,8 gali būti skiriamas socialiniams humanitariniams. Vyriausybė ieško galimybės, tvirtindama 2008 metų biudžetą, surasti papildomų lėšų, kurios iš esmės visiškai nekeistų šiems tiksliesiems mokslams skiriamos lėšų sumos ir išlaikytų 2007 metų lygį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Pupinis. Ruošiasi R.Juknevičienė. Atsiprašau. Atėjo kolega R.Kupčinskas. Tuomet klaus jis.

E.PUPINIS (TSF). Ačiū. Kadangi klausimas iš socialinės srities, nežinau, galbūt ministrė, pavaduojanti premjerą, atsakys, o gal socialinių reikalų viceministras. Praeitos Seimo sesijos pabaigoje buvo svarstomas klausimas dėl pensijų neišmokėtos dalies nuo 2001 metų iki 2002 metų kompensavimo, tačiau Seimas nusprendė kitaip. Buvo pavesta, kad Vyriausybė apskaičiuotų, kokie poreikiai lėšų, ir taip pat numatytų, ar nėra galimybės kompensuoti nuo 1995 metų iki 2002 metų. Todėl norėčiau pasiteirauti, kokia yra situacija, galbūt rengiamas įstatymo projektas numato nuo 1995 metų iki 2002 metų? Ko gero, jūs žinote, kad yra paskelbta akcija, ji čia, prie Seimo, vyksta. Manyčiau, būtų gerai, kad ministerijos žmonės taip pat nueitų pasikalbėti su tais žmonėmis. Aišku, jeigu yra poslinkių gera linkme, tai galbūt reikia nevėluoti ir teikti įstatymo projektą. Akcija gali užsitęsti, manau, tai nėra niekam naudinga, tuo labiau kad, manyčiau, gėdinga. Prašyčiu atsakyti į šį klausimą.

R.ŽAKAITIENĖ. Dėl šio klausimo buvo kalbėta paskutiniame Vyriausybės pasitarime, kuris vyko šios savaitės antradienį. Buvo nutarta, kad valdančioji koalicija, tiek Seimo nariai, tiek Vyriausybės nariai, turi tartis dėl tolesnių veiksmų.

Dėl konkrečių skaičių ir sumos, kurios reikėtų kompensuoti neišmokėtas pensijas nuo 1995 metų. Tokie skaičiai nebuvo Vyriausybės nariams pateikti. Jeigu būtų leidžiama ir jeigu ponas P.V.Žiūkas galėtų atsakyti, tai gal jis galėtų patikslinti šį klausimą.

PIRMININKAS. Ar neprieštarautų Seimo nariai, kad kas nors iš… Taip, viceministras P.V.Žiūkas. Prašom. Prašyčiau, viceministre, šoninis mikrofonas visai po ranka. Pasinaudokite juo.

P.V.ŽIŪKAS. Ką aš galiu pasakyti? Iš tikrųjų dėl sprendimo kompensuoti nuo 2001 metų (tada buvo pabandyta solidariai perskirstyti pensijas ir iš geriau gyvenančių pensininkų, kurie dar gaudavo ir darbo užmokestį, duoti kažkokią dalį tiems, kurie pensijų negavo) išėjo taip, kad dabar mes vėl turėsime grąžinti tą dalį tiems pensininkams, kurie gavo didesnes pensijas, bet yra taip, kaip yra. Buvo parengtas šis projektas, kad pradėtume tą grąžinimo procesą. Žinote, mes tikrai labai greitai, ir gerbiamoji V.Blinkevičiūtė neseniai tai kalbėjo, grįšime prie šio klausimo, tai priklausys nuo jūsų, gerbiamieji Seimo nariai. Ten pinigų sumos yra tikrai įkandamos „Sodrai“. Tiksliai dabar nepasakysiu, bet, mano nuomone, ne tiek daug, per 200 mln., jau kalbu apie grąžinimą nuo 2001 metų. Jeigu kalbėtume apie grąžinimą nuo 1995 metų, nuo pačios įstatymo priėmimo pradžios, kai buvo priimta, kad tiems, kurie gauna didesnį atlyginimą ir dirba, dalis būtų nemokama, tai ten susidarytų labai didelė suma. Būtų kalbama apie 600–700 mln. Lt, tai būtų visiškai atskira kalba. Reikėtų šių klausimų jokiu būdu nesujungti į vieną. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Eilės tvarka klausia R.Kupčinskas. Ruošiasi D.Bekintienė.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Norėjau paklausti einančios premjerės pareigas R.Žakaitienės. Kadangi nėra finansų ministro, o pastaruoju metu įvairiuose žiniasklaidos leidiniuose buvo rašoma apie neskaidrius metodus, susijusius su įvairių Finansų ministerijos vadovybės narių paskyrimu, taip pat Mokesčių inspekcijos vadovybės performavimu atleidžiant patyrusius darbuotojus, norėčiau trumpai paklausti. Ar čia bus šis klausimas, iškeltas žiniasklaidos, svarstomas Vyriausybėje, Finansų ministerijoje? Ačiū.

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju, bet man labai sunku atsakyti į šį klausimą. Žinau, kad yra sudarytos komisijos, tiriančios tuos faktus, kurie buvo viešinami. Manau, kad toks konkretus paklausimas galėtų būti skirtas arba Finansų ministerijai, arba premjerui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar tai reikštų, kad klausimas užfiksuotas ir į jį bus atsakyta vienu ar kitu būdu? (Balsai salėje) Gerai, Finansų ministerija pasižada atsakyti į šį klausimą raštu.

Klausia D.Bekintienė. Ruošiasi A.Matulas.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas taip pat būtų premjerui arba žemės ūkio ministrei. Aš matau čia sėdinčią viceministrę ir labai norėčiau ir pageidaučiau, kad ji labai atidžiai išklausytų mano paklausimą. Nagrinėdama piliečių skundus dėl žemės, dėl miško grąžinimo Alytaus apskrityje, susidūriau su Alytaus apskrities viršininko Eugenijaus Palavinsko visišku neveiklumu. Jis ir pats šito neslepia. Matininkai Varėnos rajone žmonėms piktybiškai, daugiausiai garbingo amžiaus žmonėms, nematuoja žemių be jokios priežasties, bet priežastį jie pasako jiems į ausį – jeigu neparduosi dalies miško pusvelčiui, tai jie žemės ir negrąžins. Ir jie užtai daugiau kaip 17 metų šios žemės negrąžina be jokios priežasties. Apskrities viršininkas kraipo galvą išgirdęs mano paklausimus, į mano skundus vėluoja atsakyti, mano skundą dabar nagrinėja Seimo kontrolieriai. Vyriausybės atstovas pasakė, kad jis viršininko veiklos netiria. Čia juk ne įstatymo vykdymas. Kreipiausi į Nacionalinę žemės tarnybą, jie automatiškai vėl mano skundą persiuntė viršininko administracijai, kuri jų nesprendžia. Tai mano klausimas būtų toks, kaip bus vykdomas Vyriausybės nutarimas iki šių metų gruodžio 31 d. grąžinti žmonėms tai, kas priklauso, jeigu vyksta tokie dalykai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dalyvaujanti viceministrė klausimą užfiksavo, jums bus atsakyta. Toliau klausia kolega A.Matulas, tai yra paskutinis klausimas.

A.MATULAS (TSF). Norėčiau paklausti aplinkos apsaugos ministro, galbūt galėtų papildyti ir susisiekimo ministras. Gerbiamieji ministrai, į mane pavasario sesijoje kreipėsi per šimtas Karsakiškio miestelio Panevėžio rajono gyventojų, sunerimusių dėl to, kad bandoma atidėti aplinkkelio statybą. Kelias eina per miestelį, tikrai labai intensyvi trasa. Iki šiol nei aš, nei jie atsakymo nesame gavę. Žmonės nustebę, kad visą gyvenimą pragyvenę šitoje vietovėje tik dabar sužinojo, kad gyveno unikalioje vietoje, nes rasta keletas retesnių žolyčių. Ar norėčiau paklausti, kaip sprendžiamas šitas klausimas? Vis dėlto galbūt ministrą galėčiau pakviesti apsilankyti kartu su rajono meru ponu Povilu Žaguniu, kuris irgi sunerimęs ir suinteresuotas, kad šitas aplinkkelis greičiau atsirastų, pabuvoti vietovėje ir greičiau nuspręsti. Labai ačiū.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Aš pabandysiu pradėti atsakyti. Pamenate, kad susitikimas buvo Panevėžio apskrityje ir buvo sutarta pažiūrėti keletą alternatyvų. Rodos, šią savaitę, kiek mačiau informaciją, buvo dar kartą šie reikalai aptarti ir lyg ir iš 6 ar 8 įmanomų variantų bent du parengti toliau diskutuoti. O dėl kokių nors aplinkos apsaugos reikalavimų, tai manau, kad visi turime atlikti savo darbą tinkamai, kad nebūtų Rospudo slėnio atvejo ir mums nereikėtų visiems aiškinti, kaip išleistos lėšos ir ar tinkamai buvo parengtas ir suderintas projektas. Tikrai tie reikalai nėra pamiršti. Mūsų buvo iškelta keletas prašymų, dar papildomai pažiūrėti kitus galimus variantus. Kiek žinau, kaip minėjau, yra pateikti pasiūlymai ir spręsime toliau.

A.BUTKEVIČIUS. Aš gal labai trumpai papildysiu.

PIRMININKAS. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Šiuo metu kol kas mūsų planuose numatytos lėšos aplinkkeliui, projektas yra padarytas. Bet jeigu bus pakeista trasa, tai tada aplinkkelio darbai užsitęs vėlesniam laikui. Reikės perprojektuoti ir pagrindinis klausimas dėl žemės nusavinimo. Jeigu bus parinkta vieta, kur tikrai nereikia išpirkti žemės iš savininkų, tada projekto parengimas truks apie metus laiko, bet jeigu su žemės išpirkimu iš savininkų, tai mažiausiai dveji metai.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Visi iki Vyriausybės valandos užsiregistravę Seimo nariai paklausė. Dėkoju dalyvavusiems, taip pat ir Vyriausybės nariams.

Noriu priminti, kad šiek tiek atsiliekame svarstydami rytinio posėdžio darbotvarkės klausimus, todėl grįžtame prie kompleksinio 6 klausimo – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-2381. Pateikimo stadija. Buvo Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė, kuri baigė darbą ir pateikė įstatymo projektą, kuris yra įregistruotas. Grupės vadovas yra V.Čepas. Kviečiame į tribūną kolegą V.Čepą pristatyti pirmąjį įstatymo projektą. Po to sektų eilės tvarka kitas. Antro nebus. Antras klausimas nebus svarstomas, nes nėra surinkti parašai. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2381 (pateikimas)

V.ČEPAS (LSDPF). Visų pirma noriu padėkoti, kad tas klausimas galų gale buvo įtrauktas į mūsų darbotvarkę. Priminsiu, kad eismo saugumo automobilių keliais užtikrinimas yra labai sudėtinga problema, o sėkmę garantuoja visų jos sudedamųjų dalių sureguliavimas ir aukštas veiklos lygis. Pačia bendriausia prasme galima išskirti keturias eismo saugumo sudedamąsias dalis arba segmentus. Pirma, tai būtų saugaus eismo valdymas. Antras segmentas – kelias. Trečias – eismo dalyviai ir ketvirtas – transporto priemonės.

Kiekvieną šią dalį savo ruožtu apibūdina daugelis požymių, tai teisinis ir finansinis servisas, organizacinė struktūra, vadybos lygis, psichologiniai aspektai ir net tautos tradicijos. Tačiau užtenka iš tų keturių sudedamųjų dalių vienai, vaizdžiai tariant, sunegaluoti, kai automatiškai suserga visa sistema. Pavyzdžiui, esant nedrausmingiems, nei savo, nei kitų gyvybių nevertinantiems eismo dalyviams, kaip yra pas mus, negelbės nei geri keliai, nei nauji saugūs automobiliai. Geriausia to iliustracija esame, kaip sakiau, mes patys. Turėdami kur kas geresnį nei tolimesni ar artimesni kaimynai kelių tinklą, pagal avarijų ir žuvusiųjų skaičių esame Europos lyderiai. Taip yra todėl, kad turime seniausią Europoje automobilių parką, neatsakingus eismo dalyvius, aš čia turiu visus eismo dalyvius galvoje, ne tik, kaip dažniausiai yra akcentuojama, vairuotojus, taip pat neefektyvią, pasenusią eismo saugumo vadybą. Būtent šios ir kitos priežastys paskatino rengti naują Saugaus eismo automobilių keliais redakciją.

Lyginant su dabar galiojančiu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, projekte siūloma kur kas aiškesnė, apibrėžtesnė struktūra, kur vietos rasta visų keturių eismo saugumo sudedamųjų dalių ir kitų svarbių eismo saugumo problemų teisiniam reglamentavimui. Daug dėmesio, sakyčiau, net pagarbaus dėmesio, skirta sąvokoms. Galiojančiame įstatyme apibrėžtos 37, o projekte jų net 63. Tai nėra kokie nors semantiniai žaidimai, o gyvenimo Europos Sąjungoje direktyvų ir konvencijų padiktuota būtinybė. Tos sąvokos atrodo paprastos, bet jų naujame įstatyme nebuvo, tai eismo keliais saugumas, kelių saugumo auditas, mokyklinis autobusas ir t. t.

Nepaisydamas tokių gausių semantinių naujovių, noriu pabrėžti, kad automobilių eismas Lietuvos keliais ir toliau vyks dešiniąja kelio puse. Tačiau iš esmės turėtų keistis pirmas mano minėtas eismo saugumo segmentas – tai valdymas. Sename įstatyme valstybės politiką saugaus eismo užtikrinimo srityje formavo Vyriausybė, kontroliavo nuolat veikianti Saugaus eismo komisija, o naujajame įstatyme eismo saugumo politiką siūloma formuoti ir eismo saugumo programą tvirtinti pačiam Seimui, tai yra mums. Seimo patvirtintą Valstybinę eismo saugumo programą įgyvendina Vyriausybė, o kontroliuoja nuolat veikianti Valstybinė eismo saugumo komisija. Įstatymas numato ir komisijos sudėtį, į ją įeina Ministras Pirmininkas ir susisiekimo, sveikatos, vidaus, švietimo ir finansų ministrai. Septintas narys – Savivaldybių asociacijos prezidentas. Komisija teikia Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, kitoms institucijoms siūlymus šio įstatymo įgyvendinimo klausimais, svarsto eismo saugumo užtikrinimo klausimus, priima dėl jų sprendimus, rengia valstybės saugaus eismo programas, projektus, teikia Vyriausybei ir t. t. Komisija Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro Eismo saugumo tarybą, konsultuojančią komisiją eismo saugumo klausimais. Eismo saugumą užtikrina ministerijos. Įstatyme konkrečiai apibrėžiamos kiekvienos ministerijos, apskrities viršininko ar savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijos. Kaip ir sename įstatyme, eismo saugumą prižiūri specializuotų policijos padalinių ir kiti įgalioti policijos pareigūnai.

Taigi viskas labai paprasta. Dar kartą pakartosiu, politiką formuoja Seimas, Vyriausybė įgyvendina eismo saugumo programą, Valstybinė eismo saugumo komisija kontroliuoja ir užtikrina eismo saugumo politikos įgyvendinimą, atsiskaito Seimui. Ministerijos užtikrina pagal savo kompetenciją, policija prižiūri eismą.

Dar kartą noriu pabrėžti, ko tame įstatyme nebuvo. Viena iš tų priežasčių, kad šita veiklos sritis buvo taip apleista, tai nepakankamas kėlimas į aukštą lygį šitos problemos. Pagrindinė eismo saugumo nuostata – užtikrinti pagrindines eismo saugumo nuostatas už (…) eismo saugumo keliuose, (…) išdėstytas III skyriuje. Jos numato, kad už saugių eismo sąlygų užtikrinimą atsako Lietuvos automobilių kelių direkcija, kad, tiesiant arba rekonstruojant kelius, turi būti atliktas kelių saugumo auditas, dviračio takų tiesimo ypatumo tyrimai ir t. t. Noriu pasakyti, kad apskaičiuota, jog jeigu norime turėti europinio lygio kelius, kad atitiktų visus eismo saugumo reikalavimus, reikės apie 13 milijardų litų.

Trečias segmentas – eismo dalyviai. Įstatyme ši problema taip pat labai kruopščiai aptarta. Įstatymas numato eismo dalyvių pareigas, konkrečiai išskirdamas ne tik bendrąsias pareigas, bet ir konkrečias, skirtas vairuotojams, pėstiesiems, dviratininkams, vadeliotojams, gyvulių ir paukščių varovams, raiteliams, specialiųjų transporto priemonių vairuotojams. Taip pat aptariamas mokymas vairuoti, vairuotojų amžius, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas ir grąžinimas, na, ir transporto priemonės.

Išsamiai suderinus su Europos Sąjungos direktyvomis ir konvencijomis, aiškiau nei senajame įstatyme apibrėžti reikalavimai variklinėms transporto priemonėms, pradedant bendraisiais reikalavimais (draudžiama eksploatuoti automobilius, kurie pritaikyti eismui kairiąja kelio puse ir turi vairą dešinėje pusėje, draudžiama (…) greitį matuoti trukdančias priemones ir t. t.) ir baigiant konkrečiomis nuostatomis, reglamentuojančiomis transporto priemonių skiriamuosius ženklus, registravimą, tipų ir atitikties vertinimą, techninę apžiūrą, tramvajų skiriamuosius ženklus, tramvajų apžiūrą, registravimą ir net bėgių eksploatavimą. Atskirai reglamentuotas visiems, ypač didžiųjų miestų gyventojams ir pareigūnams, aktualus transporto priemonių priverstinis nuvežimas ir su tuo susijęs išlaidų atlyginimas bei išieškojimas.

Baigdamas noriu pasakyti, kad Vyriausybei siūloma iki kitų metų liepos 1 d. parengti ir priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, kurių reikės nemažai.

PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamasis projekto teikėjau. Šeši Seimo nariai užsiregistravo klausti. Eilės tvarka perskaitysiu pavardes, kad būtų aišku. Pirmoji klausia V.Čigriejienė, A.Endzinas, I.Rozova, A.Matulas, A.Dumčius ir V.Orechovas. Registruotis klausti galima iki pateikimo pabaigos. V.Čigriejienė. Ruošiasi A.Endzinas.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kodėl įstatyme nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, pavyzdžiui, automobilio konfiskavimas, realus laisvės atėmimas, nes per 50% išvengia šios atsakomybės? Kaip žadate spręsti teisinius dalykus, nes neblaiviems vairuotojams teismas dažnai grąžina vairuotojo pažymėjimą. Ar buvo verta pasirinkti 17 metų amžių, kai jiems jūra visada iki kelių, o statistika byloja to amžiaus nenaudai – greitis, narkotikai, alkoholis yra pagrindinės avaringumo priežastys. Ačiū.

V.ČEPAS. Dėkoju, gerbiamoji profesore, už klausimą, tiksliau, už du klausimus.

Noriu pasakyti, kad baudžiamoji atsakomybė yra numatyta Baudžiamajame kodekse. Tas įstatymas yra užregistruotas ir jau yra įvykusi, atrodo, ir svarstymo stadija, jį Seimui reikia tik priimti. Taip pat ir dėl administracinės atsakomybės, kai yra numatytas automobilio konfiskavimas, baudos ir visa kita. Tiek galiu atsakyti į jūsų pirmąjį klausimą.

Dėl antro – dėl amžiaus. Jūs turite galvoje B kategorijos vairuotojus, tai yra lengvųjų automobilių, kurių masė – ne daugiau kaip 3,5 t, vairuotojus. Tai diskutuotinas klausimas. Aš manau, Seimas apsispręs. Darbo grupėje buvo siūloma net 16 metų. Pasirodo, kad taip yra kai kuriose Europos valstybėse ir Jungtinėje Valstijose. Taip padaryta dėl labai paprasto dalyko. Na, reikia padiskutuoti ir su tais vaikinais. Jeigu pakalbėtume su policininkais, nereikia ir pakalbėti, patys matote – kaime šešiolikmečiai, septyniolikmečiai nuolat važiuoja be teisių, nes jų negali įsigyti. Pagal šį įstatymą 17 metų turės teisę tik laikyti, bet vairuoti negalės. Juos gaudo, veja, jie daužosi, įvažiuoja į upes, kūdras. Tai labai diskutuotinas klausimas. Tai gal mes suteikime jiems tą teisę, duokime laikinuosius pažymėjimus. Vyriausybė nustatys tvarką. Jeigu jie ją pažeis, tai neteks teisės vairuoti, sulaukę pilnametystės. Tokia logika remiantis ir buvo numatytas 17 metų amžius.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Endzinas. Ruošiasi I.Rozova.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Iš tiesų atidžiai skaičiau jūsų pateiktą įstatymo projektą. Kaip jūs manote, ar šito pakanka? Lietuvoje žūva per 800 žmonių. Įstatymo tikrai labai reikia, mano galva, jis labai neblogas, tačiau, mąstant blaivia galva, ar to pakanka? Ar jūs pats, kaip darbo grupės pirmininkas, valdančiosios daugumos atstovas, manote iki galo atlikęs savo darbą ir ar jūs prisiimtumėte atsakomybę po poros metų, jeigu mūsų šalyje avaringumas nemažėtų, už savo vadovaujamos darbo grupės produktą? Dėkoju.

V.ČEPAS. Labai gerai, už 800 žuvusių prisiimti atsakomybę reikia tikrai didelės pilietinės drąsos. Matyt, mes ta atsakomybe turime dalytis visi. Jūs labai gražiai suformulavote pirmąją klausimo dalį. Jokiu būdu nepakaks šio įstatymo, kad avaringumas mažėtų. Jis gali neturėti jokios įtakos, jeigu, kaip ir daugelis tų įstatymų, taip būna dažnai, ne paslaptis, nebus vykdoma. Jeigu nebus performuota policija, kaip žinote, Lietuvoje kelių policijos nėra, yra eismą kontroliuojanti įstaiga, jeigu nepriimsime Administracinių teisės pažeidimų kodekso, kuris yra ir Vyriausybės registruotas, ir mano registruotas, jeigu nepripažinsime tos eismo saugumo problemos nacionalinio saugumo problema, dėl ko įstatymas taip pat yra pateiktas Seime ir jį seniai reikėjo svarstyti… Reikia daryti daug kitų dalykų, bet svarbiausia, kad turi susiformuoti visuomenės nepakantumas eismo pažeidėjams. Viena policija irgi bus bejėgė. Tai tiek galiu atsakyti į jūsų klausimą. Kad ir apkrausime įstatymais iki kaklo, jeigu pati visuomenė nenorės, nesistengs, tai nieko gero nebus. Mes ir toliau laidosime beprasmiškai kelyje žuvusius jaunus, sveikus vyrus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia I.Rozova. Ruošiasi A.Matulas.

I.ROZOVA (VLPDF). Mano klausimas dėl vairuotojų amžiaus jau buvo užduotas. Noriu tik pasakyti, kad iš tikrųjų tas įstatymas yra labai laukiamas. Pavyzdžiui, mano sūnui 16 metų ir jis jau svajoja, jeigu bus priimtas, kad visi vaikai kitais metais galės vairuoti nuo 17 metų. Taigi klausimų lyg ir nėra. Norėčiau atkreipti dėmesį į techninę klaidą. 24 straipsnyje…

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, jeigu neturite klausimo, tai nėra motyvų ar nuomonės dėstymo stadija.

I.ROZOVA. Aš sakau, kad dalyvausiu diskusijoje, bet tik noriu pasakyti, kad jeigu atkreipsite dėmesį į 24 straipsnio 2 dalį, pamatysite, kad ten nėra 3 punkto. Yra 2 ir iš karto 4. Ačiū.

V.ČEPAS. Ačiū už pastabas, pataisysime, nors mano yra gerai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Matulas. Ruošiasi A.Dumčius.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis darbo grupės vadove, aš pats esu įsitikinęs, kad girtų vairuotojų nesumažės, jeigu nepriimsime griežtesnių įstatymų dėl mašinos konfiskavimo ir jeigu neapribosime alkoholio prieinamumo keliuose ir šalia kelių esančiose pardavimo įstaigose. Aš esu registravęs Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siūlau uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais degalinėse, nes nakties metu pagrindinis pelnas, ypač mažesnių degalinių, jau yra ne už degalus, bet už alkoholio pardavimą. Taip pat esu įregistravęs pasiūlymus neleisti vartoti alkoholio automobilio salone, kaip yra kitose valstybėse, kur, pasirodo, rezultatas buvo labai geras. Ar jūs, kaip darbo grupės pirmininkas, sutiktumėte su tokiomis pataisomis?

V.ČEPAS. Gerbiamasis kolega, žinote, aš esu kritiškai nusikeitęs dėl tokių drakoniškų draudimų. Kai situacija keliuose tokia tragiška, gal tos priemonės padėtų, negalima sakyti, kad pakenktų, bet aš noriu štai ką pasakyti. Šią vasarą buvau septyniose Europos valstybėse. Žinote, visose degalinėse yra parduodamas alkoholis: ir Lenkijoje, ir Kroatijoje, ir Slovėnijoje, ir Slovakijoje. Pats mačiau savo akim, bet, kas įdomiausia, aš tiesą pasakius, nemačiau, kad ten kas nors jį pirktų, išskyrus mane. Nusipirkau įvairaus alaus. Dar pakelėse pardavinėjama naminė degtinė, rakija, kurią kroatai gamina, bet tikrai nėra girtų. Sutikau vieną girtą ir tas pats buvo vienos didelės tautos atstovas. Taigi gal ir reikia… Aš negaliu konkrečiai pasakyti, neturiu dėl šio klausimo nuomonės, nors, matyt, kad nereikėtų kovoti, kaip amžinąjį atilsį akademikas Jokūbas Minkevičius sakydavo: kam kovoti su alkoholizmu, geriau negerti, nereikės ir kovoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A.Dumčius. Paskutinysis po to kolega V.Orechovas. Prašom.

A.DUMČIUS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau Vytautai, ar jums neatrodo, kad jau dabar, kai pažiūrėjau į Teisės departamento 43 pastabas, reikėtų kitą projektą, naują redakciją rengti? Ir čia pat pasiūlymas pritariant kai kuriems mūsų kolegoms, kad kur kas labiau sugriežtintume toje naujojoje redakcijoje sankcijas tiems, kurie turėjo nemotyvuotus incidentus, buvo girti, nesilaikė taisyklių ir t. t. Kaip jums atrodo prieš duodant į komitetus?

V.ČEPAS. Dėkui, profesoriau, už klausimą. Aš perskaičiau tas išvadas ir yra dar ir kolegų pasiūlymų atneštų ir užregistruotų, bet jūs atkreipėte į Teisės departamento… Ten esminių pastabų nėra. Ten yra ganėtinai smulkmeniškos, kur įterpti žodelį, kur ką padaryti dar kitaip. Iš principo jie nesiūlo nieko keisti. Dar kartą ir ponui A.Matului, užmiršau atsakydamas į jo klausimą. Mes nepainiokime dviejų dalykų. Čia yra Eismo saugumo įstatymas, o visas baudas numato ATPK ir Baudžiamasis kodeksas. Čia apie baudas nieko nesakoma, o ten yra gana… Kai mes svarstysime tuos įstatymus, tada galėsime daugiau mažiau stumdyti. Čia apie tai nekalbama. Čia yra eismo saugumo politika, kaip ji organizuojama, kaip tvarkoma, kaip registruojama, kaip tai daroma. Taigi tai yra visiškai kito įstatymo normos.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Orechovas.

V.ORECHOV (VLPDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Atleiskite, buvo techninis nesklandumas. Gerbiamasis pranešėjau, jūs žinote (ne paslaptis), kad šiandien kaimuose absoliuti netvarka. Jaunuoliai važinėja mašinomis, kurios kainuoja po 100 ir po 200 eurų. Ar šia pataisa tie jaunuoliai pasinaudos ir tikrai norės įsigyti vairuotojo pažymėjimus? Kaip rodo Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdys, ten galima jaunuoliams, kuriems yra 15 metų, turėti pažymėjimą, bet šalia turėtų važiuoti kas nors iš vyresniųjų, turintis vairuotojo pažymėjimą. Ar galima pas mus ką nors panašaus padaryti, kad būtų vis tiek… tie jaunuoliai… ir ar galėtų teisėtai važiuoti kaimo keliais?

V.ČEPAS. Ačiū. Žinote, jeigu nieko nedarysi, tai nieko ir nepadarysi. Reikia kaip nors žengti žingsnį ir pradėti su jais kalbėtis. Manau, kad 17 metų ir bus pirmas nedidelis žingsnis ne tam, kad atstumtume tą dalį, kuri sėda už vairo, tikrai šimtai 16–17 metų žmonių važiuoja su mašinom ir jų nesugebam sugaudyti. Gal padarykim… Kuo skiriasi 17 metų nuo 18 metų? Mes kalbame apie akceleraciją, apie brandą ir t. t., apie geresnį maitinimąsi, kad jie ten… o faktiškai nieko nedarome. Pasaulyje yra visaip: ir nuo 16 metų teises leidžia, ir su suaugusiuoju šalia važiuoti, o pas mus, deja, įstatymuose tai nenumatyta. Čia bus pirmas toks dalykas truputį sumažinti tą amžių, nors galbūt daugeliui žmonių tai atrodo, kad kažkas (…) kovoja dėl eismo saugumo, o vaikams įduos tokį pavojingą ginklą, koks yra automobilis, bet pabandykim. Tuo labiau kad galima… Vyriausybė turės numatyti didelius suvaržymus, kad jeigu pažeidžia, nutvertas išgėręs ar nesilaiko taisyklių, tai bus kitokios sankcijos. Galbūt net 18 metų negalės teisių laikyti. Tada bus priverstas galvoti. Mes dabar pažiūrim nuvažiuoja, gaudo, nesugauna. Kas iš to? Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau, už atsakymus į klausimus. Dėl balsavimo motyvų nuomonę už norėtų pasakyti kolega V.Draugelis. Prašom.

V.S.DRAUGELIS (DPF). Ačiū. Norėčiau pritarti įstatymo projektui, tuo labiau kad girtavimas tarp vairuotojų yra labai aktualus. Yra pastebėta, kad mažuose miesteliuose naktį, pavyzdžiui, Pilviškiuose, prieš porą dienų neveikė restoranas, restoranas iš esmės veikia degalinėje. Jaunimas, suvažiavęs mašinom, girtuokliauja. Degalinės operatorius jiems padaryti nieko negali, nes išdaužys langus, atims pinigus ir panašiai. Jaunimas girtuokliauja, sėda už vairo, važiuoja. Taigi čia, žinot, didelis dalykas – neleisti degtinės degalinėse. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų norinčių prieš kas nors kalbėti? Prieš niekas nenorėjo kalbėti, bet balsuoti norėjo ne vienas. Kolegos, iš pradžių registruokimės.

Užsiregistravo 38 Seimo nariai. Pasiruoškime ir balsuojame, ar pritariame įstatymo projektui Nr.XP-2381 po pateikimo.

Balsavimo rezultatai: 38 užsiregistravus, 37 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Po pateikimo pritarta. Prašom prie mikrofono.

V.SAULIS (LSDPF). Repliką po balsavimo galima?

PIRMININKAS. Ne. Iš pradžių dar kolega Z.Balčytis, kad būtų girdėti…

Z.BALČYTIS (LSDPF). Kadangi aš nesuspėjau užsiregistruoti, mano balsą už prašom įskaityti.

PIRMININKAS. Gerai. Dar vienas už. Dabar repliką po balsavimo norėtų kolega V.Saulis. Po to A.Pekeliūnas. Arba, jeigu tiktų, kolegos, iš pradžių apsisprendžiame dėl komitetų ir tada. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomais Ekonomikos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus, svarstyti spalio 25 dieną. Ar priimtina tokia eiga? Nėra prieštaravimų. Pritarta.

Kolega V.Saulis. Prašom.

V.SAULIS. Aš atsiprašau, kolegos, noriu keletą žodžių pasakyti kaip dirbęs šioje darbo grupėje. Iš tikrųjų man neteko dirbti tokioje stambioje darbo grupėje, kurioje dalyvavo tiek suinteresuotų žmonių, pradedant Susisiekimo ministerija, Švietimo ministerija, baigiant Gedimino technikos universitetu. Matyt, dalyvavo pačios stipriausios pajėgos, šiuo metu esančios Lietuvoje sprendžiant saugaus eismo klausimus. Visai pritariu tiems kolegoms, kurie kalbėjo, ir galbūt daug kas norėjo, kad šiame įstatyme būtų surašytos visos bausmės. Aš visiškai pritariu kolegos A.Matulo minčiai apie automobilių konfiskavimą, bet, žiūrėkite, kas darosi. Garsus žmogaus teisių gynėjas ponas Kęstutis Čilinskas jau dabar per televizorių aiškina, kad būtų didžiulis žmogaus teisių pažeidimas konfiskuoti automobilį. Arba kitas žingsnis. Žiūrėkite, kaip dirba mūsų teismai. Kai teismai nubaudžia vairuotoją, atima vairuotojo teises dvejiems arba trejiems metams ir dar skiria didžiules pinigines baudas, iš esmės 70%–80% teismų po to, kai nukentėjęs pasiskundžia, išteisina, jeigu galima sakyti, grąžina vairuotojo pažymėjimą, nubaudžia minimalia pinigine bauda. Matyt, mums reikėtų labai susikoncentruoti šiuo klausimu, jau visuomenėje padaryti tokį įdirbį, kad, pavyzdžiui, automobilio konfiskavimas nesukeltų kitokių asociacijų. Aš gyvenu Latvijos pasienyje ir žinau puikią Latvijos praktiką. Konfiskacija neišvengiama. Antrą kartą pagautas išgėręs – automobilis konfiskuojamas. Kodėl ten žmogaus teisės nepažeidžiamos, o tik pas mus? Linkiu visiems sėkmės ir gero darbo svarstant šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Nuskambėjo kaip pasveikinimas. Toliau svarstant įstatymą repliką po balsavimo – kolega A.Pekeliūnas. Prašom.

A.PEKELIŪNAS (VLPDF). Aš taip pat, kaip kolega, irgi buvau darbo grupėje. Aš vis dėlto kreipčiausi ir prašyčiau, kad būtų pakeista data, nes iš tikrųjų klausimas yra labai aktualus ir ne tiek jau reikia laiko duoti, kad du mėnesius jį svarstytų. Aš prašyčiau, kad pirmąją spalio savaitę šis projektas būtų svarstomas.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galim sutarti, kad jeigu tikrai suspės ir pagrindinis komitetas apsvarstyti, nes neatmestina, kad tokį klausimą svarstant ir klausymai gali būti surengti, tai jeigu anksčiau bus pribrendęs, be abejo, jis atsidurs darbotvarkėje kaip prioritetinis. Kolegos, ačiū. Šio klausimo svarstymas yra baigtas. Toliau svarstome kompleksinį… Kolegos, primenu, ir jūs ekranuose matote, kad iki 14.15 val. yra patvirtinta darbotvarkė. Yra likę Medicinos praktikos įstatymo ir lydinčiojo Sveikatos priežiūros įstatymo projektai. Pateikimo stadija. Kompleksinis. O kolegos A.Pekeliūno nutarimą dėl transporto spūsčių Vilniaus mieste mes sutarėme (ir pats pranešėjas paprašė) galbūt perkelti į vakarinį posėdį ir nuo šio klausimo pradėti. Ar priimtina, kad dar tada du susijusius projektus išklausome? Kviečiu kolegą A.Matulą į tribūną. Toliau posėdžiui pirmininkautų Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Čaplikas.

Medicinos praktikos įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2431 (pateikimas)

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia dėkoju Seniūnų sueigai ir visiems, kurie pasistengėte, kad šis įstatymo projektas būtų įtrauktas į šios dienos darbotvarkę. Pasistengsiu pateikti trumpai. Seimo valdyba šių metų vasario 28 d. sudarė darbo grupę, į kurią įėjo Seimo nariai, Švietimo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, M.Romerio universiteto, Vilniaus universiteto, Socialinės apsaugos ministerijos, Kauno medicinos universiteto atstovai. Jų tikslas buvo išanalizuoti gydytojų rengimo problemas Lietuvoje ir pateikti tam tikrus pasiūlymus. Darbo grupė atliko savo darbą ir šių metų rugpjūčio 8 d. Seimo valdyba konstatavo, kad darbo grupė savo darbą atliko.

Teikiame Medicinos praktikos įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projekto tikslas – naujai reglamentuoti gydytojo rezidento statusą ir įtvirtinti nuostatą, kad gydytojas rezidentas yra ne tik studentas, bet ir dirbantis medicinos gydytojas, turintis teises, pareigas ir atsakomybę. Gydytojas rezidentas už suteiktas paslaugas pagal savo kompetenciją atsakys Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Gydytojo rezidento profesinės veiklos praktiką numatoma skirstyti į jaunesniojo ir vyresniojo gydytojo rezidento praktiką, kurios skirsis įgyta patirtimi ir trukme. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymą gydytojas rezidentas yra medicinos gydytojas, studijuojantis medicinos rezidentūroje, atliekantis gydytojo rezidento pareigas. Šiuo metu gydytojas rezidentas už šį atliekamą darbą negauna darbo užmokesčio, tik valstybės paramą arba stipendiją, todėl nėra draudžiamas ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Nustačius, kad gydytojas rezidentas yra medicinos gydytojas ir eina gydytojo rezidento pareigas, su juo būtų sudaroma darbo sutartis ir už šį darbą jis gautų darbo užmokestį.

Taigi įdarbinus gydytoją rezidentą, kartu bus išspręsti ir jo socialinio draudimo klausimai, nuo darbo užmokesčio bus mokamos socialinio draudimo įmokos, todėl gydytojas rezidentas įgyja teisę į ligos ir motinystės, tėvystės socialinio draudimo išmokas, bus kaupiama valstybinio socialinio draudimo pensija. Pagerinus gydytojų rezidentų padėtį Lietuvoje, tikimasi, kad sumažės jų emigracija, be to, esu įsitikinęs, kad bus iš dalies sprendžiama ir gydytojų trūkumo problema, nes gydytojas rezidentas, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, dirbdamas ir prisiimdamas tam tikrą atsakomybę, pakeis gydytojų darbą ir dalis gydytojų turės mažesnius krūvius arba galės pasirinkti kitą darbo vietą.

Teisės departamentas yra pateikęs penkias pastabas. Trims iš jų siūlyčiau pritarti po svarstymo komitete, o dėl kitų turėtume diskutuoti. Europos teisės departamentas pastabų neturi. Ir, jeigu leisit, galėčiau pateikti kartu ir lydintį įstatymo projektą.

PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF). Gal, pirmininke, tada taip viską palengva, po truputį. Šiuo atveju buvo pateiktas Medicinos praktikos įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2431. Norinčių klausti nebuvo. Dėl balsavimo motyvų už, prieš ar norėtų kas kalbėti? Kaip? Nėra norinčių kalbėti už ir prieš. Ranka rodoma kažką… (Balsai salėje: „Bendru sutarimu.“) Bendru sutarimu, aš manau. Kodėl jūs man ranką rodote į aną pusę?.. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Bendru sutarimu galima būtų pritarti įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.XP-2431, t. y. Medicinos praktikos įstatymo 2, 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Pritarta. Prieštaraujančių nėra. Dabar siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomo komiteto nereikia.

A.MATULAS. Švietimo.

PIRMININKAS. Švietimo ir mokslo? Švietimo ir mokslo. Gerai, Švietimo komitetas. Ar vertėtų… Ar verta čia Švietimo ir mokslo komitetui?

A.MATULAS. Kadangi darbo grupėje buvo Švietimo ministerijos atstovas, pateikė jo nuomonę, užtektų gal…

PIRMININKAS. Gal užtektų Sveikatos, jeigu iš tikrųjų šis įstatymo projektas yra…

A.MATULAS. Tai yra labai svarbus projektas.

PIRMININKAS. Kuo daugiau komitetų svarstys, nagrinės, tuo labiau… Tuo labiau laiką gaišinsime. Jeigu yra bendras sutarimas, tai užteks, matyt, Sveikatos reikalų komiteto.

A.MATULAS. Gerai, ačiū.

PIRMININKAS. Siūloma svarstyti lapkričio 25 dieną.

A.MATULAS. Reikėtų greičiau svarstyti.

PIRMININKAS. Kaip?

A.MATULAS. Reikėtų greičiau svarstyti.

PIRMININKAS. Greičiau. Kaip pasakysite, pirmininke.

A.MATULAS. Reikėtų spalio pradžioje svarstyti.

PIRMININKAS. Spalio pradžioje. Atsiprašau, spalio 25 dieną.

A.MATULAS. Gerai.

PIRMININKAS. Spalio 15 dieną?

A.MATULAS. Gerai.

PIRMININKAS. Rašom spalio 16 dieną ir tada matysime.

A.MATULAS. Gerai.

PIRMININKAS. Ačiū, spalio 16 d. numatoma svarstyti. Įstatymo projektas, kurios registracijos Nr.XP-2432, – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – ponas A.Matulas teikia darbo grupės projektą. Pateikimo stadija. Prašau.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2432 (pateikimas)

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia ačiū už tai, kad pritarėt bendru sutarimu prieš tai buvusiam įstatymo projektui. Šis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra lydintis. Įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų išlaidos, susijusios su studentų ir gydytojų rezidentų studijomis ir darbo užmokesčiu, kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat įteisinti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų gydytojų rezidentų ir banko paskolos sutartis rezidentų gerovei užtikrinti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Yra Teisės departamento pastaba, ar tą reikėtų rašyti, bet kadangi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas ir Sveikatos draudimo įstatymas numato, kad lėšas, kurios gaunamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, galima panaudoti paslaugoms apmokėti, tai tas įrašas, ta nuostata suteiktų teisę sveikatos priežiūros įstaigoms suteikti paskolas sudarant trišales sutartis su rezidentais, ir atidavinėti tas paskolas įstaiga pradėtų tada, kai rezidentas, baigęs rezidentūrą, grįžtų dirbti į tą įstaigą, ypač į periferiją, ir tada atitinkamai, pavyzdžiui, mūsų darbo grupės įsivaizdavimu, atidirbęs vieną mėnesį, galėtų jau tos paskolos tam tikrą dalį grąžinti bankui.

Aš labai prašyčiau tai nuostatai ir apskritai įstatymo projektui pritarti, nes mes po to svarstysim ir bandysim atsižvelgti į Teisės departamento išvadas. Europos teisės departamentas pastabų neturi. Prašyčiau pritarti po pateikimo kaip lydimajam.

PIRMININKAS. Norėtų klausti ponas A.Sysas. Prašau, klausia ponas A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau sužinoti, gal jūs jau derinot su Vyriausybe, vis dėlto kaip jūs įsivaizduojat, kokio dydžio darbo užmokestį turėtų gauti ši kategorija gydytojų, kurie dar ne gydytojai, bet jau beveik?

A.MATULAS. Darbo grupė mano, kad gydytojas rezidentas galėtų gauti apie 75–80% toje įstaigoje mokamo gydytojo atlyginimo dydžio. Papildomai jis galėtų gauti stipendiją ir, aišku, pagal dabar galiojančią tvarką jis galėtų dirbti gydytoju asistentu kitoje gydymo įstaigoje. Jeigu jis dar būtų suinteresuotas gauti paskolą ir tai sudarytų galimybę jam pasilikti Lietuvoje, manau, mes sustabdytume jaunų gydytojų emigraciją, nes jūs dabar įsivaizduojate: studijos trunka 6 metus, medikų studijos, o rezidentūra trunka dar 6 arba 5 metus. Tai jauni žmonės, sukūrę šeimą, dabar gyvena iš 800 litų ir be jokių socialinių garantijų. Aš siūlau nedelsiant šiuos dalykus išspręsti. Tikrai jaunų gydytojų emigraciją mes sustabdysime.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys ponas A.Dumčius. Tuoj, minutėlę, įjungsime. Ponas A.Dumčius. Veikia. Dabar galite klausti.

A.DUMČIUS (TSF). (Negirdėti)

PIRMININKAS. Ne, dar neveikia. (Negirdėti)

A.DUMČIUS. …garantijas, bet ir išsprendžia paskolų paėmimo klausimą, ir panašiai. Bet aš gerbiamojo Antano norėjau paklausti dėl įsigaliojimo termino. Aš žiūriu, žiūriu, kada? Reikėtų, kad kuo anksčiau įsigaliotų. Nėra įrašyta.

A.MATULAS. Įstatymas turėtų įsigalioti nuo sausio 1 d. ir šios kadencijos rezidentai jau sausio 1 d. galėtų būti įdarbinti.

Dar vienas dalykas. Kituose universitetuose, kitų šalių universitetinėse ligoninėse yra tokia praktika, kad didįjį darbo krūvį vis dėlto atlieka ne universitetinės ligoninės gydytojai, bet gydytojai rezidentai ir ypač gydytojai vyresnieji rezidentai. Pas mus yra atvirkščiai. Gydytojai rezidentai kaip studentai, jie nėra apkrauti krūviu, jų darbas ir žinios naudojama neefektyviai, todėl mūsų universitetinėse ligoninėse skyriuose dažniausiai dirba gydytojai. O tas rezidentas lieka pastumdėlio vietoje. Jeigu tą mes priimtume, be abejonės, per keletą metų kai kurie gydytojai, dabar dirbantys universitetinėse ligoninėse, turėtų rinktis kitas gydymo įstaigas. Mes tikimės, kad daugiau rinksis periferijos, apskričių ligonines. Galbūt ir savivaldybių. Taip iš dalies kompensuotume darbo trūkumą, nes gydytojai rezidentai šiandien yra labai gerai parengti. Jūs pamenate, gerbiamasis profesoriau, mes baigdavome studijas, vienerių metų internatūrą ir iš karto pradėdavome dirbti. O dabar po vienerių metų internatūros gydytojas dar turės studijuoti ir dirbti iš esmės dar penkerius šešerius metus. Ir jis taps savarankišku specialistu tik po 11–12 metų studijų.

A.DUMČIUS. Bet prilaikomas už rankos.

A.MATULAS. Prilaikomas, prižiūrimas, taip.

PIRMININKAS. Ačiū, komiteto pirmininke. Aš iš karto atkreipiu dėmesį, kad projekte nenumatyta įsigaliojimo data. Jūs svarstydami komitete atkreipkite dėmesį į projektą, nes tokiu atveju jis įsigaliotų nuo paskelbimo dienos. Šiuo atveju, kai nagrinėsite komitete, atkreipkite dėmesį. Klausia ponas V.Simulikas. Negalime įjungti, kažkodėl stringa. Gal galėtumėte per šoninį mikrofoną. Tai yra centras.

A.MATULAS. Gerai.

V.SIMULIK (NSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, klausantis jūsų pristatymo, susidaro įspūdis, kad situacija kartojasi kaip ir švietimo sistemoje. Jūs žinote, kad mokytojas gali turėti 36 valandas vienoje įstaigoje, bet kadangi atlyginimai maži, jis eina dar į kelias įstaigas ir tas 36 valandas gali turėti ir kitoje. Ar ne geriau galvoti, kad vis dėlto darbuotojas toje pačioje įstaigoje galėtų turėti normalų krūvį, gal ir didesnį ar pusantro, o gal ir daugiau, bet kad jis normaliai uždirbtų? Kad jam nereikėtų per keletą darbų lakstyti ir susirinkti tą atlyginimą.

A.MATULAS. Iš tikro taip ir bus. Bet tiesiog gydytojui rezidentui yra sudaryta galimybė dirbti gydytojo asistentu dar ir kitoje įstaigoje. Yra sudaryta tokia galimybė. Jis tikrai turi daug žinių ir poreikis yra didelis. Šiandien nemažai gydytojų rezidentų dirba mažesnėse ligoninėse kaip gydytojų asistentai, ir labai kvalifikuotai dirba. Taip iš dalies sprendžia gydytojų trūkumo problemą. Aš manau, kad tokią teisę mes galime suteikti. Aš tą ir paminėjau, tai bus ne prievolė, bet teisė.

PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui už atsakymus. Norinčių klausti daugiau nėra. Norinčių kalbėti už ir prieš nematau. Už ponas J.Dautartas norėtų pasisakyti dėl motyvų. Tuoj, minutėlę. Mes manėme, kad jau niekas daugiau kalbėti nenorės. Tada galbūt galite per šoninį mikrofoną. (Balsas salėje) Įrašo nebus. Tuojau bandysime įjungti. Žinokite, galbūt ir pavyks. Tada per šoninį mikrofoną.

J.DAUTARTAS (TSF). Čia replika. Aš turiu pasakyti, kad visiškai suprantu gerbiamąjį V.Simuliką, kaip jis kalbėjo. Iš tikrųjų tai yra labai svarbus dalykas, aš norėčiau pasveikinti poną Antaną. Aš tikrai pritariu, nes tai yra labai svarbus dalykas. Tik norėčiau pasakyti, kad ir kultūros bei švietimo sistemoje yra panašių problemų. Bet šiuo atveju A.Matulas, kaip komiteto pirmininkas, ir Sveikatos apsaugos komitetas parodė labai reikalingą ir gerą iniciatyvą. Tai mano tokia palaikanti replika. Norėčiau pasakyti, kad norėčiau, jog mes balsuotume, o ne priimtume bendru sutarimu.

Labai svarbus projektas, norėtume įsiamžinti asmeniškai.

PIRMININKAS. Ką gi. Seimo nario pageidavimas posėdžio pirmininkui kaip ir įsakymas. Balsuosime. Nuskambėjo vienas už. Nėra norinčių kalbėti prieš. Ar galime bendru sutarimu, ar balsuosime? Balsuosime. Gerai, skelbiame registraciją, 10 sekundžių. Registruojamės.

Užsiregistravo 21 Seimo narys. Balsuojame dėl pritarimo įstatymui po pateikimo. Atpratau pirmininkauti. Vasara. Pirmą kartą.

Už – 37, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Labai atsiprašau. Už – 20, matyt, buvo. Už – 20, susilaikiusių nėra. Aš tikrai negaliu matyti. Gal jūs nesiregistravote, pone Venclovai. Galime dar kartą pakartoti registraciją, jeigu kyla abejonių ir iš tikrųjų norime, jog… Registruojamės. Spaudžiame (dar kartą registracija) bet kurį savo pultelio mygtuką. Sutrumpinti jau negalime. Ilgąją registraciją įjungėme.

Užsiregistravo 23 Seimo nariai. Dabar balsuojame. Palaukite dar minutėlę. Balsuojame. (Balsai salėje)

Už – 23, susilaikiusių nėra. Prieš nėra. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas ir, matyt, bendru sutarimu.

Man čia kyla vienas klausimas. Šiaip lėšos yra čia. Jas reikėtų suplanuoti. (Balsai salėje)

Gerai. Tokiu atveju tylint Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, tylint ir pritariant Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui, pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomų nėra. Siūloma svarstyti spalio 16 dieną. Tinka? Na, spalio 16 d. taip pat kaip ir prieš tai buvęs įstatymas, kuriam irgi yra pritarta po pateikimo.

Rytinis posėdis baigtas. Pertrauka, renkamės pagal patvirtintą darbotvarkę 15 valandą. Pradėsime nuo Seimo nutarimo „Dėl transporto spūsčių Vilniaus mieste“ projekto svarstymo. Posėdį skelbiu baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLPDF – Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija.