Penkiasdešimt
devintasis (321) posėdis
2007
m. liepos 4 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. MUNTIANAS
PIRMININKAS. Pradedame vakarinį posėdį. Kviečiu visus registruotis. Ačiū. Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“ projektas Nr.XP-2310(2). Pranešėja – N.Steiblienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Priėmimas. Prašom.
N.STEIBLIENĖ (NSF*). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė patobulintam Seimo nutarimo „Dėl Individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“ projektui. Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašau, kolega P.Auštrevičius. Nuomonė už.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mielieji kolegos! Siūlomas nutarimo projektas žymi tiktai tą mūsų darbų pradžią, kuri susijusi su pačios individualaus konstitucinio skundo teisės reglamentavimo koncepcijos parengimu. Žingsnis yra tikrai pažangus, jeigu mes pasitikime savo piliečiais ir manome, kad jų skundai taip pat turi prasmę ir teisę. Aš manau, pats laikas yra pasinaudoti ir kitų Europos valstybių patirtimi šioje srityje. Turime nemažai tokių valstybių, kur tai yra reglamentuota. Panašu, kad mums reikia žengti šitą žingsnį nedelsiant, kad leistume ir piliečiams kreiptis į Konstitucinį Teismą sprendžiant jiems rūpimus klausimus. Tikiuosi, mielieji kolegos, kad jūsų supratimas leis priimti šitą nutarimą ir žengti tolesnius žingsnius. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega A.Dumčius. Prašom.
A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, siūlau nepritarti Individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimo koncepcijai. Aš kalbu tiktai apie fizinių asmenų kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Jis atneš didesnės žalos nei naudos piliečiams ir valstybei. Pirmiausia reikės dešimtimis, o gal šimtais išplėsti ratą teisėjų, kurie atrinks ir nagrinės tuos tūkstančius skundų. Kitų šalių patyrimas rodo, kad didžioji jų dalis bus atmesti ir tik apie 2% kels bylas. Atsakymo reikės laukti kelerius metus. Galutinis rezultatas – ta lazda atsigręš mums antru savo galu ir žmonės nusivils teismais dar labiau nei dabar.
Todėl Žmogaus teisių komitete mes pasiūlėme koncepciją kreipti ombudsmenų išplėtimo keliu. Logiškiausia būtų tai suteikti Seimo kontrolieriams, vaiko teisių, lygių galimybių, žurnalistų etikos kontrolieriams. Motyvai būtų tie, kad ombudsmenai yra vieni pirmųjų, kurie nustato galimus teisės aktų pažeidimus, ypač žmogaus teisių srityje. Antra, skirtingai nei teismai tai yra nepriklausoma institucija ir pareiškėjo, ir valstybės atžvilgiu, ir taip toliau. Ir patys ombudsmenai teigia, kad nėra nustatyta teisinio mechanizmo, kaip turėtų būti nagrinėjamas Seimo kontrolieriaus siūlymas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ir nemažai atvejų, kai į jų siūlymus buvo neatsižvelgiama. Galiu pateikti daug pavyzdžių.
Baigdamas sakau, kad šios krypties įteisinimas nebūtų naujas dalykas. Jis taikomas kitose valstybėse (aš kalbu apie ombudsmenus), jis nepareikalautų didelių lėšų, nesukeltų sąmyšio teisėsaugoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Šiandien mes kalbame apie dalykus, kurie Lietuvoje yra diskutuojami jau bene dveji metai. Dar daugiau, šios diskusijos vyko viešai įvairiose tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose, dalyvaujant ir žmogaus teisių gynėjams. Man tikrai liūdna šiandien girdėti kai kuriuos Žmogaus teisių komiteto atstovų pasisakymus, ne vyriausybininkų pasisakymus, siūlančius neišplėsti žmonėms galimybių patiems ginti savo teises, o vėl siūlyti vasalo principu grindžiamą kelią. Kontrolieriai, prokurorai ar dar kiti, matot, sąmoningieji Lietuvos piliečiai, padarys tai už jus. Ar tam mes kūrėme nepriklausomą šalį, kad apribotume žmonėms galimybes patiems būti pilietiškiems ir aktyviems? Ar tam mes siūlome dar papildomus barjerus žmonėms kelyje, ar norime praplėsti šias galimybes?
Manau, kad koncepcija yra žingsnis į priekį. Ji nedubliuoja ir nedubliuos dabar veikiančių teismų darbo. Veikiau priešingai, esminiais, kertiniais dalykais, kada pamatinės, konstitucinės žmogaus teisės, yra pagrindo matyti, yra pažeistos, tada žmonės galėtų tuo naudotis. Kur kas geriau sukurti tokias galimybes čia, Lietuvoje, o ne siūlyti žmonėms ir toliau siųsti laiškus į Strasbūrą. Todėl aš manau, kad dar reikės daug diskutuoti, taip pat ir dėl konkrečių įstatymo projektų, jeigu jie gims, bet viena, mano supratimu, yra svarbu: suteikime papildomų galimybių savo žmonėms, pasitikėkime jais.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega R.J.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Sveikinu prieš tai kalbėjusį kolegą, žymų mūsų Lietuvos kūrėją, kuris susirūpinęs mūsų ateitimi ir labai ženkliai prisidėjęs prie visų darbų, kurie Lietuvoje yra nuveikti. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad man tikrai liūdna klausytis kolegų, kurie dėl populizmo, užuot sprendę problemas, tiesiog pataikauja iš principo gerai idėja, galimybei kalbėtis Konstituciniame Teisme, gauti atsakymus ir panašiai, bet neatsižvelgia į realią situaciją, kokioje mes esame. Aš visiškai pasitikiu mūsų žmonių sąmoningumu, bet, deja, aš negalėčiau pasakyti, kad mūsų teisinė sistema, kuri dabar veikia, yra tokia, kuri galėtų prisiimti tokią naštą. Jeigu viskas susitelks tik Konstituciniame Teisme, tai mes paprasčiausiai pirmiausia atitrauksime galimybę žmonėms nukeliauti į Strasbūrą ir apginti savo teises kur kas platesniame forume. Visų kitų šalių piliečiai galės trumpesniu keliu tenai ateiti, o čia turės dar pereiti Konstitucinį Teismą, kuris, jeigu nebus griozdiškas, metų metus spręs šiuos visus klausimus. Tai kokią pagalbą žmonėms mes norime pateikti? Nereikia veidmainiauti.
Kitas dalykas, pažiūrėkime, gerbiamieji Seimo nariai, ar Konstitucinis Teismas dabartinėje situacijoje, kai jisai neatsako į klausimus, rašo išplėstinius traktatus dėl visko, ar jis netaps pagrindiniu įstatymų leidėju, organu, kuris sujauks visą įstatymų leidybos bazę? Kol mes šitų dalykų nesutvarkėm, labai sunku kalbėti dėl piliečių galimybės realizavimo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Todėl šitas klausimas turi būti labai gerai išdiskutuotas, suderintas tarp visų frakcijų, įvairiausių nuomonių ir eitų kartu su mūsų visa teismų reforma. Kitaip mes užsikarsime mechanizmą, kuris paralyžiuos mūsų teisinę struktūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, Seimo Pirmininke. Man keista, šiandien mes jau antrą, atrodo, svarstome tokį klausimą, būtent koncepcinį klausimą, t. y. koncepcijos pateikimo, priėmimo dalyką, ir daugelis kolegų kalbėdami kažkaip pasimetę tarp koncepcijos ir įgyvendinimo. Tai yra principinis dalykas, dėl ko mes turime kalbėti. Jeigu kolegoms trūksta diskusijų, aš manau, kad jie tiesiog nedalyvavo diskusijose, kurios buvo Seime. Mes kalbėjome tose diskusijose apie galimybę pirmiausia rasti būdą, suderinus koncepciją, pataisyti Konstituciją ir tada kalbėti apie tuos mechanizmus, kaip galima viską padaryti. Bet pagrindas yra tas – iš piliečių negalima atimti teisės, jeigu jie nori kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Kitas dalykas, kaip veiks tas mechanizmas, kaip dirbs Konstitucinis Teismas. Jis taip pat turi savo pageidavimų, norų išplėsti mokestinę bazę ir galimybes, turėti daugiau personalo. Šitą dalyką mes padarysime, bet šiandien mes kalbame apie koncepciją. Man atrodo, koncepcijai reikia pritarti, nes tai yra galimybė mūsų piliečiams turėti teisę kreiptis tiesiai į Konstitucinį Teismą, be nieko. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu per tas dvi minutes išdėstyti Tėvynės sąjungos požiūrį į šią problemą.
Mes tikrai negalime pritarti tokiai koncepcijai ir po tiek diskusijų, kiek jų yra buvę, nes dabar, skaitant koncepciją, susidaro vaizdas, kad iš tikrųjų jos rezultatas tas, kad Lietuvos žmonių, kurie ir taip turi problemų dėl žmogaus teisių gynybos, galimybės apginti savo teises bus dar labiau apsunkintos. Iš tikrųjų aš nesu įsitikinęs, kad Lietuvos žmonės tikrai labai nori ir labai gerai supranta, kad to nori, individualaus kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Kad bent dalis Konstitucinio Teismo narių ar jiems artimų žmonių galėtų norėti tokio individualaus kreipimosi, aš tikrai suprantu. Lietuvoje mes turime problemų ir dėl žmogaus teisių, ir dėl konstitucinės doktrinos formavimo. Tai, kad koncepcijos įgyvendinimas nelabai padės žmonėms ginti savo teises, mes labai aiškiai matome, bet kad tai, dar nenusistovėjus konstitucinės doktrinos kūrimo tradicijai, sukels labai didelę sumaištį, tikrai galime garantuoti. Todėl siūlome neskubėti. Mes suprantame, kad kitose valstybėse tokios sistemos gal ir veikia, bet Lietuvoje tai turi būti kur kas giliau išdiskutuota, todėl dar sykį kartoju, kad mes pasisakome prieš tai, kad šita koncepcija būtų šiuo metu patvirtinta.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega B.Bradauskas.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Mano kalba bus labai trumpa. Aš tiesiog noriu priminti visiems, sėdintiems čia, salėje, ir kitiems, kad nevalia prisiimti tik vieniems būti teisiems, o kitus nustumti – vieni yra privilegijuoti, kiti – šunauja. Duokime pasireikšti ir tai šunaujai, kuri prieš kurį laiką buvo taip kažkieno pavadinta. Tegu žmonės iš tikrųjų turi teisę kreiptis ir įgyvendinti savo teises. Tai absoliučiai nemaišys, bet tiesiog paskatins demokratiją, tuos procesus, už kuriuos mes visi taip vieningai pasisakome. Todėl aš kategoriškai visus kviečiu balsuoti už ir leisti suteikti galimybę žmonėms pasakyti savo balsą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš visa tai, kas vyksta dėl individualaus skundo, vertinu kaip Konstitucinio Teismo ir dabartinės vadovybės norą pasidaryti aukštesniems už Aukščiausiąjį Teismą.
Pagal mūsų Konstituciją teisingumą vykdo tik teismai. Vėl pasakyta, kokie teismai. Tai yra Aukščiausias Teismas, Apeliacinis teismas, apygardų teismai ir apylinkių teisimai. Konstituciniam Teismui ten vietos nėra. Ne primą kartą aš sakau, kad Konstitucinis Teismas nevykdo teisingumo. Dabar norima jam tiesiogiai suteikti, kad Konstitucinis Teismas vykdytų teisingumą.
Toliau. Aš noriu jums priminti Konstitucijos 105 straipsnį, pagal kurį Konstitucinis Teismas nagrinėja, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, Vyriausybės aktai, Prezidento aktai neprieštarauja Konstitucijai. Štai yra pagrindinis dalykas. Jeigu dabar atsiranda noras kalbėti apie žmogaus teises, tai žmogaus teisių pažeidimą ir turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismai. Jeigu teismui pasidaro neaišku, ar įstatymas arba nutarimas prieštarauja Konstitucijai, štai čia atsiranda vieta Konstitucinio Teismo sprendimams.
Dar vieną dalyką noriu pasakyti šito dalyko šalininkams. Jau dabar Konstitucinio Teismo sprendimai po kreipimosi vėluoja 2–3 metus. Tai ką mes turėsime, kai vargšai suklaidinti žmogeliai pradės dešimtimis kreiptis į Konstitucinį Teismą, o Konstitucinis Teismas turbūt dažnai atmes tuos kreipimusi ir nuvils žmones? Tie, kurie sulauks savo eilės, tai tos eilės sulauks po 5 metų. Aš manau, kad tai yra visiškai netinkamas…
PIRMININKAS. Laikas.
E.KLUMBYS. Baigiu. …pasiūlymas, ir kviečiu jus, gerbiamieji Seimo nariai, tikrai pagalvoti, ką padarysite šiuo savo balsavimu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėte nuomones už ir prieš. Prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo nutarimo „Dėl Individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“ projektui. Prašom balsuoti.
Už – 51, prieš – 13, susilaikė 28. Nutarimas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, rytiniame posėdyje jūs iš esmės baigėte labai daugelio įstatymų visas procedūras, tačiau liko tik apsispręsti balsuojant dėl įstatymų priėmimo. Kviečiu balsuoti dėl darbotvarkės 1-10 klausimo – Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-2246. Prašom balsuojant apsispręsti dėl įstatymo priėmimo.
Už – 90, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.
Prašau. Dėl vedimo tvarkos.
A.SEREIKA (LSDPF). Pirmininke, aš tiesiog negavau teisės kalbėti prieš ankstesnį balsavimą. Prašau įskaityti mano balsą už, nesuveikė technika.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-934. Prašom balsuojant apsispręsti dėl įstatymo priėmimo. Prašau balsuoti.
Už – 86, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1827. Prašom balsuojant apsispręsti dėl įstatymo priėmimo.
Už – 89, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Sveikatos draudimo įstatymo 35 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2134. Prašom balsuojant apsispręsti dėl įstatymo priėmimo.
Už – 89, prieš nebuvo, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Sveikatos sistemos įstatymo 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2183. Prašom balsuojant apsispręsti dėl įstatymo priėmimo.
Už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2008 metais, įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2297(3). Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas. Priėmimas.
A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Seime yra gautos dviejų Seimo narių pataisos, pasiūlymai. Komitetas svarstė ir nė vienai iš jų nebuvo pritarta. Buvo pasiūlymas kolegos A.Salamakino bazinį dydį nustatyti 470 litų ir pono R.Remeikos – 70% Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Kodėl tai buvo padaryta? Komiteto dauguma, kuri balsavo už pataisą, kad vietoje 460 būtų nustatyta 490, nekeitė nuomonės, o susieti šį dydį su minimalia mėnesine alga būtų dar blogiau, nes visai neseniai mes turėjome šį dydį susietą su minimalia mėnesine alga. Noriu priminti, kad atlyginimai nebuvo indeksuojami ir keičiami beveik ketverius metus kaip tik dėl to, kad diskusijose Trišalėje taryboje dėl minimalaus padidinimo visada būdavo skaičiuojamos ir pasekmės, kurios sukeldavo valstybės tarnautojų didinimą, buvo (…), buvo Konstitucinio Teismo sprendimas. Todėl grįžti prie minimalios mėnesinės algos komitetas nesiūlo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. 1 straipsniui pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti? Prieštaravimų nėra. Įstatymo 1 straipsniui. Įstatymo 2 straipsniui pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Prieštaravimų nėra. Pritarta. 3 straipsniui yra du pasiūlymai. Pirmas pasiūlymas. R.Remeika. Prašom. Rimantai Remeika, prašom pateikti savo pasiūlymą.
R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji kolegos, 70% yra tas status ąuo, kuris būtų priėmus sprendimą dėl 490 bazinio atlygio. Problema ta, kad, nesusiejus su kokiu nors kintančiu dydžiu, valstybės tarnybos darbuotojai visada pasidaro tam tikri įkaitai. Jie turi įtikti arba darbdaviui labai jau gerai, gaus priedą, negaus priedo, pakels tą kartelę, nepakels, arba ištikimai kam nors tarnauti politine prasme, kad būtų gera Vyriausybė ir pakeltų. Dabar Vyriausybė, skaičiuodama galimybes pakelti minimalią mėnesinę algą, galėtų paskaičiuoti, kiek tai kainuotų, nes tai būtų susiję su valstybės tarnybos darbuotojų atlyginimais, kiek tai kainuotų visos Lietuvos mastu ir galbūt atsakingiau žiūrėtų į minimalios algos kėlimą. Gerbiamasis pirmininkas truputėlį supainiojo minėdamas kintamą dydį, bet šis susiejimas iš tikrųjų būtų teigiamas pokytis valstybės tarnybos atlyginimams skaičiuoti ir nuolatiniam kilimui. Bėda ta, kad Vyriausybei būtų sunkiau. Jai būtų sunkiau paskaičiuoti, reikėtų daugiau dirbti. Todėl siūlau palaikyti tą mano siūlymą ir susieti su minimalia alga.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kad pradėtume svarstyti R.Remeikos pasiūlymą, reikia 29 balsų. Kas sutiktų palaikyti R.Remeikos pasiūlymą, prašom balsuoti. Ačiū. 29 balsų nėra. Taigi… (Balsai salėje) Ačiū. Nėra 29 balsų, palaikančių pasiūlymą.
Taigi pereiname prie kito pasiūlymo. Yra kolegos A.Salamakino pasiūlymas. Prašom pateikti savo pasiūlymą.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Visada yra finansinių galimybių ir norų ir tas finansines galimybes bei norus mes turime suderinti. Šiandien, manau, kad 470 yra tas optimalus variantas, kurį galima priimti. Tai yra truputį daugiau, nei siūlė Vyriausybė. Manau, kad bus normalus siūlymas. Aš nenoriu sakyti bus „užganėdinti“ ir valstybės tarnybos atstovai, ir visa kita, bet jokiu būdu ne 490, dėl kurių mes balsavome, kai reikės 700 milijonų. Jeigu norime vieni kitus sužlugdyti kaip partijas, tai nežlugdykime valstybės biudžeto. 1998 metais mes priiminėjome tokius populistinius sprendimus, po to penkerius metus… Ačiū Andriui Kubiliui, kuris kaip premjeras sugebėjo „iškabliuoti“ tai, ką pridarėme. Nepridarykime iš naujo. Tai yra labai racionalus siūlymas. Tikrai ir viena, ir kita pusė turi būti patenkinta. Manau, kad tas variantas yra tikslus. Vyriausybė sutinka, kad 470 yra pats tas optimalus. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip pagrindinis irgi pritarė, kad 7% tikrai būtų normalus. Prašau pritarti mano siūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29, kurie palaiko A.Salamakino pasiūlymą? (Balsai salėje) Prašom balsuoti.
Taip, už – 27, taigi nėra 29, kurie palaikytų pasiūlymą. (Balsai salėje) Taip, prašau.
A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Frakcijos vardu prašau pakartoti balsavimą, nes kai kurie Seimo nariai kėlė rankas ir nespėjo balsuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu pakviesti. Jeigu yra tokių, kurie nori pritarti A.Salamakino pasiūlymui, prašom balsuoti.
Už – 31, prieš – 2, susilaikė 4. Taigi pasiūlymas bus svarstomas toliau. Repliką po balsavimo – kolega K.Daukšys. Prašom.
K.DAUKŠYS (DPF). Aš norėčiau paklausti socialdemokratų, kaip jie gali valdyti valstybę ir skaičiuoti biudžetą, jeigu nesuskaičiuoja balsuodami? Šiandien jau du kartus klysta. Kas jums darosi šiandien?
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Taigi, gerbiamasis komiteto pirmininke, prašom komentuoti pasiūlymą.
A.SYSAS. Aš manau, kad pirmiausia… Pakomentavo. Kai komitetas svarstė, dauguma komiteto narių buvo tos nuomonės, kad jie išreiškė norą dėl 490, šito dydžio, ir nekeitė savo nuomonės. Jie mano, kad valstybė gyvena išvystyto kapitalizmo sąlygom… (Balsai salėje) Kai galima dalinti vis daugiau ir daugiau. Aš tik labai norėčiau, kad mes prisimintume… (Balsai salėje) Aš ir sakau, komiteto nuomonė – pritarti, nepritarti – pono A.Salamakino. Manau, kad išvystyto kapitalizmo sąlygom, kai galima dalinti daugiau, negu turim, manau, kad mes turėsim prisiminti, kai baigsim balsavimus, šiuos sprendimus po to, kai svarstysim biudžetą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Dėl vedimo tvarkos, matau, K.Daukšys. Prašom.
K.DAUKŠYS. Gerbiamasis Pirmininke, aš nesuprantu, kiek galima pažeidinėti Statutą? Reikia pateikti komiteto nuomonę, o ne asmeninę komiteto pirmininko nuomonę. Pirmas dalykas. O antras dalykas, jeigu jums išvystytas kapitalizmas ar komunizmas tas pats, tai taip ir sakykit.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.SYSAS. Humoras liejasi upe.
PIRMININKAS. Iš esmės reikėtų ateityje… Gerbiamieji kolegos, jūs išklausėte nuomones. Prašau dėl balsavimo motyvų dėl A.Salamakino pasiūlymo. Prašau. Ar yra norinčių kalbėti?
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Labai ačiū. Dėl vedimo tvarkos. Pone Pirmininke, aš noriu pasitikslinti, ar pasiūlymas, kuris yra įregistruotas ir nėra praėjęs reikiamas valandų skaičius, gali būti svarstomas plenariniame posėdyje? Aš kalbu apie pono A.Salamakino pasiūlymą. Ar yra praėjęs reikiamas valandų skaičius? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip… Trūksta, gerbiamieji, pusantros valandos. Jeigu jūs būsit kategoriški… (Triukšmas salėje) Supratau. Ką darysi… Taip, prašau. Prašau. A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Jeigu Seimo Pirmininko pavaduotojas toks skrupulingas, aš prašau frakcijos vardu padaryti pusantros valandos pertrauką šiuo klausimu, nes aš jį įregistravau, man atrodo, visiškai statutiškai. Tai buvo įregistruota pirmadienį, o šiandien trečiadienis. Įregistruotas, valandos ten yra. Prašau pusantros valandos šio klausimo svarstymo pertraukos, priimsime 17.08 valandą.
PIRMININKAS. Prašau. A.Paulauskas. Prašom.
A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs ką tik patvirtinot, kad žinojot, jog ši įstatymo pataisa buvo pateikta nesulaukus nustatyto Statute termino – valandų skaičiaus. Vadinasi, sąmoningai bandėt suklaidinti Seimą ir priimti pažeidžiant Statutą šią pataisą. Aš prašau nusišalinti nuo pirmininkavimo, nes jūs esate suinteresuotas dėl neteisingo šio įstatymo priėmimo.
PIRMININKAS. Labai ačiū, tačiau mano dėmesį į tą valandą (ačiū ir jam) atkreipė kolega G.Steponavičius. Dėl to ir aš pasižiūrėjau į tą laiką. (Balsai salėje) Taip. Jeigu yra koks nors mano pažeidimas, Etikos ir procedūrų komisiją prašau įvertinti. Prašau. P.Auštrevičius.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, jūs mažiausiai turėtumėt atsiprašyti Seimą už padarytą netaktą. Norėčiau tik pasakyti savo nuomonę apie kairę pusę. Dėl to, kad kalbos iš kairės pusės vis lėtėja, jie himno tikrai negalės sudainuoti, arba Lietuvos himnas pavirs sutartine. Pusantros valandos pertrauka kai kuriuos mūsų kolegas sulėtins taip, kad jie neapvers liežuvio. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, ne apie lėtėjimą dabar, o apie tai, kad jau dvi pertraukos buvo svarstant šį įstatymo projektą ir daugiau pertraukų Statutas nenumato. (Balsai salėje) Taigi, gerbiamieji kolegos, ši pataisa negali būti svarstoma. Toliau dėl pritarimo įstatymo projekto 3 straipsniui. Ar yra norinčių kalbėti už, prieš? (Balsai salėje) Nėra? Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projekto 3 straipsniui? Nėra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Negalima. Prašom balsuoti, balsuojant apsispręsti dėl pritarimo įstatymo 3 straipsniui. (Balsai salėje)
Už – 73, prieš – 7, susilaikė 18. Įstatymo 3 straipsniui pritarta. Prašau dėl vedimo tvarkos.
A.SALAMAKINAS. Aš jau ne vieną ir ne du kartus sakiau: balsuokite už save. Dabar pažiūrėkime į pirmą eilę, kairėje pusėje nuo mano pusės, kur sėdi vienas, vienas, vienas… Visur balsuota du, du, du. Tai gal baikime balsuoti už kitus asmenis. Gerbiamasis Pirmininke, jūs stebėkite, kurie balsuoja ne už save, nes aš dar kartą paprašysiu, kad būtų parodytas įrašas, ir vėl bus kai kam labai labai gėda. (Balsai salėje) Aš oficialiai dar kartą prašau, kad Etikos komisija įvardytų tuos, kurie balsavo ne už save. Jau vieną kartą padariau gėdą, dar kartą padarysiu. Tai yra įžūliausias Statuto pažeidimas – balsuoti ne už save. Frakcijos vardu kreipiuosi į Etikos komisiją, kad būtų įvardyti tie, kurie balsavo ne už save.
PIRMININKAS. Aš suprantu, kad Etikos komisija girdėjo viską ir tikrai įvardins. O dabar, kad nebūtų tarp mūsų nesutarimų paskutinę dieną, ar mes galime… Minutėlę! …dar kartą perbalsuoti dėl įstatymo 3 straipsnio? Prašau. Dėl vedimo tvarkos V.Baltraitienė.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Aš norėčiau palengvinti A.Salamakino ir kažkieno kito darbą. Aš balsavau už D.Mikutienę, kuri sėdėjo prie A.Sadecko ir garsiai paprašė, kad paspausčiau už. Nereikės ieškoti.
PIRMININKAS. Taip, prašau.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, čia mane dažnai vis kritikuoja, kad aš ne taip elgiuosi arba kažkokį tvirtesnį žodį kartais pasakau iš meilės socialdemokratams. Man atrodo, kad Etikos komisija galėtų pasvarstyti, ar gerbiamajam A.Salamakinui esant tokios būklės nesidvejina? Man atrodo, kad jam dvejinasi, vietoj vieno mato du. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau. A.Salamakinas dėl vedimo tvarkos.
A.SALAMAKINAS. Tai, kad dabar pilnatis, aš visiškai suprantu, ir Petrui per pilnatį visuomet užeina visokios haliucinacijos. Aš manyčiau, kad balsavimas parodys, kam dvejinasi, ar Petrui per pilnatį, ar man.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Glaveckas dėl vedimo tvarkos. Prašom.
K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mums reikėtų padaryti bent valandos pertrauką vien tik tam, kad paskutiniai mūsų žodžiai „vienybė težydi“ nevirstų žodžiais „duok į snukį“. Kitaip tariant, neįvyktų muštynės. Būtų labai protinga padaryti pertrauką.
PIRMININKAS. Tikėkimės, kad taip nebus. L.Graužinienė dėl vedimo tvarkos. Prašom.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Manau, kad labai rimtas klausimas pavirto irgi labai rimtu klausimu. Jeigu kyla problemų, kad Seimo nariai posėdžių salėje gali būti neblaivūs, aš siūlau vis dėlto iškviesti ir patikrinti. Yra priemonių patikrinti, ar tikrai visi Seimo nariai priimdami įstatymus yra blaivūs. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime, kad niekam nekiltų jokių įtarimų, perbalsuoti dėl įstatymo 3 straipsnio? (Šurmulys salėje) Balsuojame dėl pritarimo įstatymo 3 straipsniui.
Už – 74, prieš – 8, susilaikė 22. Pritarta įstatymo 3 straipsniui.
Dėl 4 straipsnio prieštaravimų nėra? Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Ir dėl viso įstatymo projekto. Prašom. A.Skardžius dėl vedimo tvarkos.
A.SKARDŽIUS (VLPDF). Ačiū, Pirmininke. Manau, kad paskutiniai du balsavimai neatitinka Statuto reikalavimų. Ponas K.Glaveckas pasiūlė pertrauką ir, jeigu jūs pažiūrėsite į Statuto 109 straipsnį, ten aiškiai pasakyta, kad balsavimas turi būti.
PIRMININKAS. Pertrauka buvo paprašyta tiems, kuriems įkaito galvos, kad nebūtų nelaimingų atsitikimų, o dvi pertraukos svarstant įstatymą jau buvo. Gerbiamieji kolegos, prašom dėl viso įstatymo projekto. Nuomonė už – kolegė V.Baltraitienė. Prašom.
V.BALTRAITIENĖ. Džiaugiuosi, kad po visų šou elementų pagaliau pasiekėme finišo tiesiąją, ir manau, kad tas įstatymas tikrai bus priimtas ir priimtas radus kompromisą, nes iš tiesų buvo siūlyta kur kas didesnė suma – 580 ir 510 ir vis dėlto apsispręsta sustoti prie 490. Manau, įvertinus visas valstybės finansines galimybes, kad žmonių, valstybės tarnautojų būtų jaučiamas šioks toks atlyginimų padidėjimas, jis nebus labai didelis, manau, 2 ar 3 šimtai popieriuje nėra tiek daug, kiek reikalauja dabartinis gyvenimo lygis, kainos ir išlaidos. Manau, socialdemokratai tikrai nešantažuos mūsų. Vakar mes išgirdome, kad jeigu patvirtinsime tokią bazinę algą, nebus keliamos algos tarnautojams, kurie dirba pagal darbo sutartį. Manau, ir vieniems, ir kitiems algos turi didėti, nes valstybė finansinių galimybių turi. Kviečiu balsuoti už ir palaikyti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, suprantu, kad noras įtikti rinkėjams yra labai didelis, juo labiau kad mes davėme priesaiką tarnauti rinkėjams, Lietuvos piliečiams. Bet noriu priminti, kad Lietuvos rinkėjai ir piliečiai… noriu kolegei priminti, kad tai ne vien Valstybės tarnautojų įstatymas, tai ir politikų, ir teisėjų, ir pareigūnų. Valstybės tarnautojų yra 20 tūkst., pareigūnų yra 35 tūkst., o dirbančių pagal darbo sutartis yra maždaug 250 tūkstančių. Nepamirškime, kai mes svarstysime biudžetą, kai neužteks lėšų, nes niekas nesakote, iš kur mes jų paimsime: ai, Vyriausybė turi sukaupusi ir stalčiuje paslėpusi. Todėl būkite mieli ir malonūs, kai ateis rinkėjai, kuriems vėl nepadidinsime bazinio dydžio 115… atlyginimų, jų ir šiandien atlyginimas yra maždaug 2,5 karto mažesnis negu valstybės tarnautojų, paaiškinti, kodėl mes taip padarėme, kad vienus mylime daugiau negu kitus. Manau, labai svarbus dalykas, jums buvo išdalyta lentelė, kurioje aiškiai matyti, kiek papildomai reikia lėšų.
Trečias dalykas. Neužmirškime, kad šis įstatymas yra susijęs ir su mumis. Taigi yra tam tikras privačių ir viešųjų interesų konfliktas, nes Seimo nario atlyginimas po šio padidinimo padidės nei daug, nei mažai – 500 litų per mėnesį. Įvertinkime, ar tikrai mes labai stengiamės kitų žmonių atžvilgiu: kalbame apie 100 litų valstybės tarnautojams ir pareigūnams didindami atlyginimą sau 500 litų.
Todėl aš tikrai negaliu pritarti tokiam įstatymui, nes Vyriausybė subalansavo teikdama procentus valstybės tarnautojams, tokiu pat dydžiu siūlė didinti darbo užmokestį dirbantiems pagal darbo sutartį. Dabar, aišku, iškyla klausimas, nuo ko nuimti, kad būtų tie patys procentai. Kadangi Valstybės tarnybos įstatyme mes didiname ne 4,6%, o beveik 11%, tokiu pačiu dydžiu reikėtų didinti ir tiems, kas dirba pagal darbo sutartį. Todėl ir nepritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji kolegos socialdemokratai, nereikia vaizduoti nuskriaustųjų, nes jūs patys sulaužėte visus Seimui duotus įsipareigojimus iki sausio mėnesio pateikti aiškią programą, pagal kurią matytume, kaip išspręsti visų: tiek valstybės tarnybos, tiek pagal sutartį dirbančių, tiek statutinių pareigūnų, atlyginimų sistemą. Jūs šito nepadarėte, ponia V.Blinkevičiūtė iki šiol teikia įvairiausius straipsnius spręsdama vieną ar kitą problemą. Jokios bendros vizijos mes neturime. Tikėti jūsų pažadais mes tikrai jau negalime, nes jūs paprasčiausiai mus suklaidinote. Kelis kartus kreipėsi ir Biudžeto ir finansų komitetas, prašydamas pateikti bendrą vaizdą, bet iki šiol mes jo negavome. Mes sustabdėme ir kitų įstatymų priėmimą laukdami to bendro vaizdo, bet jo nėra. Todėl jūsų virkavimai, kad nebus pinigų, švelniai pasakius, yra nepagrįsti. Atlikite savo pareigą iki galo ir tada galėsite kalbėti.
Taip pat noriu priminti kolegoms, kad praėjusį kartą, svarstant biudžetą, aš siūliau indeksuoti mūsų valdininkų ir tarnautojų atlyginimus pagal būsimą infliaciją, bet tada Seimas apsisprendė pagal praėjusių metų infliaciją, tuo metu mes siekėme euro ir stengėmės stabilizuoti visus procesus. Taigi šiais metais mes indeksavome atlyginimus pagal atsiliekančią skalę, pabrėžiu, pagal atsiliekančią skalę. Dabar mes turime kompensuoti jiems tą praradimą, nes jūs savo pažado neištesėjote.
Kitas dalykas, tokiu didinimu jūs skatinate toliau palikti priedų sistemą, kuri iš principo iškreipia valstybės tarnybą. Nereikia verkti, manau, įstatymas teisingas ir tai privers Vyriausybę…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
R.J.DAGYS. …taip, kaip reikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega Z.Balčytis. Prašom.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų labai įdomu klausytis Biudžeto ir finansų komiteto nario, kuris šiandien pagrindžia bet kokį valstybės piniginių srautų išbalansavimą. Yra prašoma vizijos, kaip tai bus. Tų vizijų buvo pateikta ne viena. Viena iš vizijų buvo 2007 m. biudžeto projektas, ir mes visi puikiai žinome, kiek kartų jį svarstėme. Ten buvo numatyti valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo tam tikri sprendimai. Jie šiandien yra įgyvendinami, ir kai kuriems žmonėms ir pensijos, ir darbo užmokestis nuo liepos mėnesio didėja. Kai kuriems didės nuo spalio, nuo rugsėjo.
Gerbiamieji kolegos Seimo nariai ir visi tie, kurie šiandien esame atsakingi už būsimą valstybės perspektyvą, noriu visus įspėti, kad šis mūsų sprendimas, kuris iš valstybės papildomai reikalaus 800 mln. litų, bus stebimas įvairių reitingų agentūrų, jis bus labai atidžiai nagrinėjamas ir Europos Komisijoje, nes dabartinis sprendimas leis didinti tarnautojams atlyginimus daugiau negu 10%. Yra bendri reikalavimai, kad jie negali būti didesni negu bendrasis valstybės produktyvumo augimas arba darbo našumo augimas. Nėra nė vienos valstybės, kuri per metus padidintų savo darbo našumą 12%. Manau, šis sprendimas sulauks įvairių institucijų neigiamo įvertinimo. Manau, jis labai atsilieps mūsų 2008 metų biudžeto galimybei jį subalansuoti, o mes visi labai norime, kad mūsų valstybė būtume įvardijama kaip stabili. Siūlyčiau susimąstyti ir nepritarti šiam įstatymo projektui su 490 litų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos… (Balsai salėje: „Dėl balsavimo motyvų.“) Prašau? Dėl balsavimo motyvų reikia registruotis. Nuomonė už – S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, pirmiausia noriu priminti, kas kam yra viršininkas – Seimas yra viršininkas Vyriausybei. Vyriausybė yra neįvykdžiusi savo įsipareigojimų Seimui. Ką belieka daryti? Belieka Seimui pačiam tą klausimą spręsti. Ir Seimas, būdamas gana elegantiškas, imasi spręsti tik vieną dalį to klausimo, o antrą dalį rudenį leidžia spręsti pačiai Vyriausybei ir atnešti savo siūlymus į Seimą. Tai pirmas dalykas. Nereikia čia ponui Z.Balčyčiui sakyti neteisingų skaičių. Finansų ministro lentelė rodo visai kitus skaičius su jo parašu ir antspaudu. Nereikia klaidinti visuomenės.
Taigi, manau, mes turime atlikti šį veiksmą. Jeigu Vyriausybė norės dar pridėti, ras tų galimybių, tai mielai prašom po Naujųjų metų, suskaičiavus visas įplaukas, dar pridėti. Tikrai Seimas tam pritars. Mielieji kolegos, žinodami, kad mūsų pavaldinys – Lietuvos Respublikos Vyriausybė – nevykdo savo įsipareigojimų, mes turime priversti ją tai daryti bent dėl dalies tų įsipareigojimų. Jeigu rudenį Vyriausybė sugalvos vykdyti savo įsipareigojimus visa apimtimi ar netgi daugiau, tai nemanau, kad Seimas prieštarautų, nes problema tikrai yra. Jau dabar žmonės galvoja, kaip eiti iš tarnybos, ieškoti kitur darbų, nes jau fiziškai neįmanoma išgyventi su tokiais neatitinkančiais gyvenimo lygio darbo užmokesčiais. Kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (MSG). Gerbiamieji kolegos, viskas labai paprasta, tik mes viską labai sugadiname. Pagal skaičiavimus ir pagal Vyriausybės variantą, jeigu 300 tūkstančių būtų pakelti atlyginimai, tai reikėtų 853 mln. litų per metus. Iš tikrųjų valstybės tarnautojų yra 300 tūkstančių. Kažkodėl tie, kurie pasisako už šį įstatymą, kelia tik 50 tūkstančių atlyginimus, o dėl 250 tūkstančių sako, paskui rudenį… (Balsai salėje) Ne, baikite, vyrai. Tiems 250 tūkst. sakome, kad rudenį. Paprastas dalykas: jeigu bus papildomas milijardas, jeigu jūs dabar pakėlėte tiems 50 tūkstančių, tai 250 tūkst. pakelsite tiek, kiek liks. Mano galva, kad švietimo darbuotojai, kiti, kurie teikia paslaugas, atlieka ne mažiau svarbų darbą negu ministerijų klerkai. Todėl, gerbiamieji, jeigu jau norėjote, reikėjo iš karto dėl visų 300 tūkst. priimti bendrą sprendimą. Nekalbėkite, kad dabar keliate tik 50 tūkstančių. Todėl aš ir prieš, nes kitiems liks tik atliekos nuo to, kokią puotą išsikels tie 50 tūkstančių. Todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos…
Z.BALČYTIS. Kadangi buvo paminėta mano pavardė ir kad aš teikiu neteisingus skaičius, noriu pasakyti, kad šie mano pateikti skaičiai yra Finansų ministerijos duomenys, gerbiamasis Pečeliūnai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau paklausti, ką gi veikė ponas A.Sysas, ponia V.Blinkevičiūtė, R.Šukys ir kiti ministrai, kai įsipareigojo pateikti labai nuoseklų ir aiškų visos atlyginimų sistemos sutvarkymą. Iki šiol mes to neturime, todėl dėl kiekvieno straipsnio, dėl kiekvieno pareigūno turime Seime balsuoti, kovoti, diskutuoti. Iš principo aiškiai turėtume pasakyti: nėra sistemos, nėra pateikta. Šiandien labai aiškiai turime pasakyti, kad tuos valstybės tarnautojus turime gerbti, kad jie neišsibėgiotų, neišsivažinėtų. Manau, šiam įstatymo projektui turime pritarti. Ir Vyriausybė tegul vargsta už savo nepadarytus namų darbus. Jų problema, ir premjeras, ir ponas A.Sysas, ir ponia V.Blinkevičiūtė, ir ponas R.Šukys, ir visi kiti ministrai tegul susimąsto ir pagalvoja, jeigu jie nepadaro darbų, tai Seimas juos dabar labai konkrečiai įpareigos padaryti. Ačiū. Siūlau pritarti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – K.Glaveckas. Prašom.
K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė yra laikina, o biudžetas yra valstybės pagrindas. Iš esmės tą, ką mes darome, tai nesuteikiame galimybės biudžetui apsiginti, nes jis neturi nei rankų, nei kojų. Bet jis turi tuos įrankius, kurie visiems yra nemalonūs, t. y. infliaciją ir kitus dalykus. Tokiais pinigais išlaidas nepamatuotai padidinus ir po vakarykščio pono ministro pristatymo… Tai, kad jo dabar nėra šioje salėje, rodo pasimetimą dabartinės Vyriausybės, kuri neturi programos ir plano, kaip taupant, mažinant valstybės valdymo ir administravimo išlaidas padidinti atlyginimus tiems, kurie turi mažas algas.
Vakar aš bandžiau klausti finansų ministro, kokias jūs turite programas, ar saulėlydžio, ar dar kokias nors programas, kad būtų sumažintas darbuotojų skaičius. Daugelyje ministerijų, žinybų žmonių yra per daug, jie dirba už 1500, už 1000 litų. Jie visi sako, kai susitinki, sumažinkite mūsų per pusę, mes tą patį darbą padarysime. Kodėl mes tas programas pamiršome, kodėl mes einame paprasčiausiu ir lengviausiu keliu, kuris mums bus grąžintas visiems – biudžeto deficitu, infliacija ir galų gale būtinumu, pavyzdžiui, atsieti litą nuo… naikinti Valiutos valdybą, t. y. mokėti tiek, kiek kas nori, bet tik infliacijos sąskaita. Aš siūlau visiems pagalvoti, priversti Vyriausybę per artimiausius mėnesius parengti programą, kur galima sutaupyti (nestatyti Valdovų rūmų, neleisti pinigų mašinoms ir t. t., viešiesiems ryšiams, kuriems išleidžiama dešimtys milijonų), ir tuos pinigus skirti algoms didinti, tai būtų protingas valstybinis sprendimas. O tą, ką mes darome dabar, tai iš tikrųjų yra neprotingi dalykai. Mes patys sau pakabiname Damoklo kartą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Kadangi buvau priskirtas prie ministrų ir kad nieko neveikiu, tai aš savo kolegai noriu atsakyti. Yra skaičiavimai, ir išeikite į… Nereikia į gatvę išeiti – nusileiskite į apačią, kur yra Seimo santechnikai, kur yra Seimo dailidės, kur yra kiti Seimo darbuotojai, kuriems jau ketveri metai nepadidintas nė vienu litu atlyginimas, ir paklauskite, kaip jie reaguoja į šiuos mūsų sprendimus. Ir kai ateis biudžeto svarstymo metas, gal…
PIRMININKAS. Kolega, dėl vedimo tvarkos prašom.
A.SYSAS. …gerbiamasis G.Šileikis parodys, kur guli tie pinigai, kuriuos A.Sysas galėtų padalyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pereiti prie balsavimo ar dar norite išbandyti kiekvienas save? Prašom K.Daukšį. Dėl vedimo tvarkos kalbėkite.
K.DAUKŠYS. Pirmininke, iš tikrųjų nereikia leisti agituoti už arba prieš įstatymą, kai jau po keturis kalbėjo. Kodėl gerbiamasis A.Sysas tai nuolat nori išnaudoti?
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, išklausėte nuomones už ir prieš, prašom balsuoti ir apsispręsti dėl priėmimo. Prašom balsuoti.
Už – 66, prieš 2, susilaikė 4. Įstatymas dėl Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginių algų bazinio dydžio priimtas. (Plojimai)
Replika po balsavimo. Prašom. B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų nėra ko ploti, nėra ko džiaugtis. Mes padidinom algas tiems, kuriems nereikėjo didinti, o palikom užmaršty tuos žmones (plojimai salėje), kuriuos palikome. Todėl darbiečiai, mieli mano, jūs galvokite, ką jūs darot? Jūs padidinot tiems, kuriems tikrai nereikia didinti, ir palikote užmaršty tuos, kurie visiškai gauna mažas algas. Jeigu jūsų tokia pozicija, na, tai susitaikysim, dėkojam.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, skubėkit dar „padaryti piarą“, liko dar kelios valandos. Prašau. K.Daukšys.
K.DAUKŠYS (DPF). Čia nėra piaras, čia yra paminėti darbiečiai.
Noriu priminti gerbiamam B.Bradauskui, kad tiems žmonėms didina atlyginimus Vyriausybė savo nutarimu ir šitą galėjot jau seniai padaryti, o valstybės tarnautojams atlyginimus įstatymu didina Seimas. Taigi susigaudykit, už ką jūs, kur atsakingi, prisiimkit atsakomybę ir tada dirbkit taip, kaip priklauso. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. J.Dautartas. Prašau.
J.DAUTARTAS (TSF). Prašau mano balsą įskaityti už. Neveikė.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar dėl vedimo tvarkos ar repliką.
J.VESELKA (MSG). Replika.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo. Prašau. J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji frakcijų vadovai, noriu atkreipti dėmesį, kad Mišri Seimo narių grupė labiausiai valstybiškai mąstanti grupė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Replika po balsavimo. Z.Balčytis.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, ypač dešinė nuo šičia pusė, konservatoriai. Formuodami mažumos Vyriausybę, mes įsipareigojo nepriimti jokių sprendimų, kurie iš esmės galėtų turėti didelę įtaką valstybės biudžetui. Šitas sprendimas šiandien buvo priimtas ir aš manau, kad iš tikrųjų tai yra didelė problema.
PIRMININKAS. Ačiū. Jau baigėsi. Dar A.Kubilius. Replika po balsavimo. Prašau.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu kreiptis ir į socialdemokratus, ir į Vyriausybę. Mes kalbam apie būsimą biudžetą. Vyriausybė turi visas galimybes pergalvoti, kaip jinai tą biudžetą subalansuos, pateikti savo pasiūlymus, kai svarstysim biudžetą. O problemas reikia spręsti, jų atidėliojimas, kaip kai kas čia siūlo, kodėl nesprendžiam visų iš karto arba štai šitiems nereikia, o reikėjo kitiems spręsti, tai nėra problemos sprendimas. Problemos yra aiškiai susikaupusios, Vyriausybė nerado būdų, kaip spręsti. Seimas ėmėsi spręsti, gal ir radikaliai, bet ėmėsi spręsti. Vyriausybei tenka didelė atsakomybė dabar ieškoti, kaip subalansuoti toliau biudžetą. Linkime jai sėkmės.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, noriu paskelbti balsų skaičiavimo protokolo duomenis. Dėl R.Žakaitienės iš viso išdalinta 73 biuleteniai, rasta 72 biuleteniai, galiojančių 68, už – 46, prieš – 13, susilaikė – 9. Taigi interpeliacijai nepritarta. (Plojimai)
Dėl interpeliacijos aplinkos ministrui A.Kundrotui: iš viso 73 biuleteniai, rasta 73, galiojančių 70, negaliojančių 3, už – 59, prieš – 5, susilaikė – 6, interpeliacijai nepritarta. (Plojimai)
Dėl interpeliacijos krašto apsaugos ministrui J.Olekui: išduota 73 biuleteniai, rasta 72, galiojančių 68, už – 38, prieš – 15, susilaikė – 15, interpeliacijai nepritarta. (Plojimai)
Socialinės apsaugos ir darbo ministrei V.Blinkevičiūtei: išduota 73 biuleteniai, rasta 72, galiojančių 68, už – 60, prieš – 6, susilaikė – 2. Interpeliacijai nepritarta. (Plojimai)
2-3 darbotvarkės… Prašau. Taip, prašom dėl vedimo tvarkos. Suprantama. Prašau. L.Graužinienė. Prašom.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš noriu padėkoti tiems Seimo nariams, kurie supranta, kad valstybėje įstatymas turi būti aukščiau už visas koalicijas, aukščiau už visus susitarimus ir įstatymo šventai reikia laikytis. Labai gaila, kad mus valdo Vyriausybėje dirbantys ministrai, kurie yra pamynę Konstituciją ir pažeidę įstatymus, ir valdys ir toliau. Taigi dar kartą pademonstravo Seimo nariai, tie, kurie nedalyvavo balsavime, kad jiems vis dėlto svarbiau postai negu teisinė demokratinė valstybė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Razma. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Na, išties galima pasveikinti ministrus išsaugojus savo kėdes, bet neišeina pasveikinti įrodžius, kad turi Seimo pasitikėjimą. Gaila, kad neatsirado nė vieno iš keturių drąsaus ministro, kuris būtų pats paprašęs dalyvauti balsavime ir valdančiosios koalicijos atstovų. Tada ministras būtų įrodęs, ar jis dirba turėdamas Seimo pasitikėjimą, ar to neturėdamas. Klausimas lieka atviras, o gana didelis skaičius balsų, pritariančių interpeliacijai, rodo, kad bent dėl dviejų ministrų pasitikėjimo Seime yra rimtų abejonių.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Kolega P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš išgirdau aplodismentus kairėje pusėje tų, kurie ir nedalyvavo balsavime. Norėčiau pabrėžti, aš kritikavau už šiuos veiksmus, už tą neteisėtą privatizavimą, kai valstybė neteko daugiau kaip 35 milijonų litų į biudžetą ir tai darė socialdemokratų Vyriausybė, vadovaujama socialdemokratų partijos pirmininko A.Brazausko. Naujas atėjęs partijos pirmininkas pirmiausia pats iškėlė šūkį – kovosime su korupcija, už sąžiningą valdymą. Ir štai dar kartą parodė, kad socialdemokratai tik žodžiais. Jiems ta korupcija, kova su korupcija visiškai nerūpi. Noriu atkreipti dėmesį. Jūs vis dėlto pagalvokit, ką jūs pasakysite eiliniam žmogui, kai jis baudžiamas už mažiausią menkniekį? Šiandien galima sakyti vienbalsiai, jeigu tu esi įtakingas, tau įstatymai negalioja, tau Konstitucinio Teismo sprendimai negalioja, tau Aukščiausiojo Teismo sprendimai negalioja, visi sprendimai galioja tik paprastam eiliniam žmogui, o valdininkui negalioja. Mes esam dvejopų standartų valstybė. Gerbiamieji socialdemokratai, jums pritrūko politinės valios pasielgti valstybiškai ir, taip sakant, vadovaudamiesi pamatinėmis socialdemokratinėmis vertybėmis…
PIRMININKAS. Kolega Petrai, laikas.
P.GRAŽULIS. Jūs griaunant ir savo partiją, ir jos pasitikėjimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau, kolega Z.Balčytis.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Labai malonu, kad iš tikrųjų gerbiamas Petras rūpinasi mūsų Socialdemokratų partijos perspektyva. Tikrai noriu patikinti, kad mes jau daug metų mėginame iš tikrųjų elgtis valstybiškai formuodami biudžetą, mėgindami jus įtikinti, kad nedarytume nereikalingų sprendimų. Norėčiau pasveikinti keturis ministrus, kurie taip puikiai atsakė į jūsų visų užduotus klausimus, jų atsakymai leido jums priimti teisingą sprendimą ir nepritarti interpeliacijai. Iki kitų pasimatymų. Mūsų frakcija dėkoja visiems, kurie teisingai priėmė sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Šileikis. Prašau.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, labai būtų įdomu rezultatus išvysti, jie būtų leidę balsuoti valdančiajai koalicijai. Norėtųsi paklausti, kokį pavyzdį Lietuvai mes šiandien pademonstravome? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Auštrevičius. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Iš tikrųjų pritariu kolegai Gintarui, kuris pasakė dabar esminį dalyką. Rezultatai būtų visiškai kitokie, jeigu valdančioji koalicija būtų leidusi save gerbiantiems Seimo nariams balsuoti. Antras dalykas, mes matome konkretų rezultatą: valdančioji koalicija ignoruoja Konstitucinio Teismo sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šiandien, aš matau, visi pervargę, visi nervingi, visi vis nori įgelti vienas kitam. Bet aš noriu pasakyti vieną dalyką. Jeigu jau reikėjo teikti interpeliacijas, tai reikėjo teikti jas anksčiau, kai buvo sprendžiami kur kas svarbesni klausimai. Šiandien mes neįsipainiojome su žemės perkėlimu, visi pamiršo, kas tai siūlė, kas tai padarė. Mes pamiršome Mažeikius, mes pamiršome daug tokių klausimų, kurie tikrai būtų verti šiandien dėmesio. Bet, deja, jie užmiršti. Ir dabar mes suradome vieną tokį menką dalykėlį… Aš dar kartą sakau, visada reikia žiūrėti tų laikų akimis, o ne šių dienų akimis į trejų, penkerių ar dešimties metų senumo įvykius. Gerbiamasis Kęstuti, labai tamstą gerbiu, bet, prašau, neminėk mano pavardės, nes aš turėsiu ką ir apie tave pasakyti.
PIRMININKAS. K.Daukšys. Prašom.
K.DAUKŠYS (DPF). Kadangi manęs prašė neminėti pavardės, aš noriu tada kitaip pasakyti. Ilgą laiką Lietuvoje buvo tokia sistema, kai vieni darydavo blogai, po to ateidavo kiti tam, kad galėtų vėl blogai daryti, ir varnas varnui akies nekirto. Dabar pirmą kartą pabandėme tą sistemą išardyti, ir aš tikiuosi, kad nepaisant to, kad Seimas nepatvirtino interpeliacijos, tie, kurie yra valdžioje, susimąstys, kad daugiau Konstitucijai ir įstatymams nusižengti negalima.
PIRMININKAS. Ačiū. Darbotvarkės 2-3 klausimas – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1331(2). Pranešėjas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu – R.Bašys. Svarstymas.
R.BAŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1331. Bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Prašom. R.J.Dagys – Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu – V.Grubliauskas. Prašom.
V.GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį klausimą ir bendru sutarimu iniciatorių pateiktam įstatymo projektui pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas J.Jagminas. Prašom.
J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas projektą svarstė gegužės 30 dieną. Komitetas iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam projektui Nr.XP-1331 ir pasiūlė pagrindiniam komitetui: pirma, atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas; antra, nustatyti, kad projekto 2 straipsnis, numatantis galimybę STT vadovui turėti ne vieną, bet daugiau pavaduotojų, įsigaliotų nuo 2008 metų sausio 1 dienos, kartu sprendžiant ir tam reikalingų papildomų lėšų klausimą. Toks sprendimas komitete buvo priimtas bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonės dėl pritarimo įstatymo projektui po svarstymo. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po svarstymo? Prieštaravimų nėra.
Yra pasiūlymas priimti įstatymą ypatingos skubos tvarka. Ar yra prieštaravimų? Nėra. Pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio prieštaravimų nėra? Priimta. Dėl 2 straipsnio prieštaravimų nėra? Priimta. Dėl 3 straipsnio prieštaravimų nėra? Priimta. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo įstatymui. Prašom balsuoti dėl įstatymo priėmimo.
Už – 65, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 metų veikos ataskaita
Darbotvarkės 2-4a ir 2-4b klausimai. 2-4a klausimas – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 metų veiklos ataskaita. Pranešėjas – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas V.Jankauskas. Prašom.
V.JANKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pagal įstatymus prižiūri elektros energetikos, gamtinių dujų, šilumos, vandens rinkas. Kiekvieną sektorių reguliuoja atitinkami reglamentuojantys įstatymai, o bendrosios nuostatos suformuluotos Energetikos įstatyme. Komisija rengia, tvirtina skaičiavimo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas, taip pat išduoda licencijas reguliuojamai veiklai, tikrina, kaip tų licencijos reikalavimų laikomasi. Taip pat ikiteismine tvarka sprendžia ginčus tarp įvairių rinkos dalyvių. Ūkio ministerijos užsakymu atliktoje studijoje praėjusiais metais buvo palyginta Europos Sąjungos šalių energetikos reguliuotojai, jų teisės ir pareigos. Pagrindinė šio darbo išvada, kad Lietuvos energetikos rinkos reguliuotoja komisija neišsiskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių reguliuotojų, gal tik turi menkesnes poveikio priemones bausti rinkos dalyvius, kurie nesilaiko licencijavimo taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų. Todėl, manau, siūlymai, kad reikėtų keisti tvarkas, nėra labai pagrįsti.
Dabar trumpai apžvelgsiu komisijos reguliuojamus sektorius. Elektros energetikoje per praėjusius metus, 2005-2006 m., ir šiais metais faktiškai nekito elektros perdavimo bei skirstymo tarifai. Apie 70% Lietuvai reikalingos elektros energijos pagamina Ignalinos atominė elektrinė, todėl, nepaisant augančių gamtinių dujų kainų, o dujos kūrenamos termofikacinėse elektrinėse, taip pat Lietuvos elektrinėje, 2006 metais elektros gamybos kainos neaugo. Ir tik dar kartą labai pašokus gamtinių dujų kainoms nuo šių metų pradžios Lietuvoje padidintos ir elektros gamybos kainos. Todėl komerciniai vartotojai šiais metais už elektrą moka vidutiniškai 1,7 ct už kilovatvalandę daugiau, o buitiniai vartotojai moka 2 ct už kilovatvalandę daugiau. Tačiau ir po tokio kainų padidinimo elektros energijos kainos Lietuvos gyventojams yra bene pačios mažiausios visoje Europos Sąjungoje. Mažiau moka tik Bulgarijos gyventojai.
Nuo šių metų liepos 1 d. visoje Europos Sąjungoje visiškai liberalizuota elektros rinka, tai yra kiekvienam vartotojui suteikta teisė pačiam rinktis, iš ko pirkti elektros energiją.
Lietuvoje, deja, ši teisė yra formali, nes įgyvendintos priemonės, būtinos laisvai rinkai funkcionuoti. Pirma, nuo „Lietuvos energijos“, kaip perdavimo sistemos operatoriaus, neatskirtos kitos veiklos, kurios turėjo būti atskirtos. Antra, Elektros energetikos įstatymas turėjo būti pataisytas taip, kad visuomeninis tiekėjas privalėtų tiekti elektrą tik buitiniams vartotojams. Tačiau Vyriausybė, įgyvendindama grandiozinį „trigalvio slibino“ projektą, šiuos darbus turbūt laikė ne pačiais svarbiausiais. Manau, kad artimiausiu metu Vyriausybė turėtų pašalinti kliūtis elektros rinkai funkcionuoti, taip pat ir barjerus bendrai Baltijos elektros rinkai.
2005 metų pavasarį komisija patvirtino naują Gamtinių dujų kainų skaičiavimo metodiką ir apskaičiavo naujas dujų transportavimo kainas trejų metų laikotarpiui. „Lietuvos dujos“ nepatenkintos ir naująją metodika, ir kainomis, nes komisija nepripažino perskaičiuotos turto vertės, todėl „Lietuvos dujos“ komisijos sprendimus apskundė teismui. Vyriausiasis administracinis teismas praėjusių metų rudenį nusprendė, kad komisija, priimdama šią metodiką, nepažeidė įstatymo, o metodika neprieštarauja įstatymuose nustatytiems reikalavimas, nediskriminuoja dujų vartotojų ir įmonių. Bylinėjimasis dėl kainų teisingumo dar tęsiasi. Komisija dėl šio vartotojų gynimo užsitraukė didžiausią „Lietuvos dujų“ nemalonę.
Šių metų kovo mėnesį Seimas pagaliau priėmė Gamtinių dujų įstatymą. Šiame įstatyme naujai suformuluotas perdavimo apibrėžimas, atitinkantis Europos Sąjungos reglamento nuostatas, išspręsta naujai dujofikuojamų teritorijų licencijavimo problema, nustatyti dujų tiekimo saugumo reikalavimai ir svarbiausias dalykas – nustatytas kainų reguliavimas visiems vartotojams.
Komisija operatyviai parengė Gamtinių dujų kainų skaičiavimo metodikų pataisas, aptarė jas su Ūkio ministerija ir vartotojų gynimo institucijomis, tačiau šių metodikų priėmimą sustabdė teismo sprendimas. „Dujotekana“, teisingai nusprendusi, kad jos pelnai, taikant naująją metodiką, bus gerokai apkarpyti, apskundė metodiką netgi ne administraciniam, o apylinkės teismui, kuris tą pačią dieną priėmė sprendimą taikyti prevencines priemones, tai yra neleisti komisijai priimti naujos metodikos. Dėl šio teismo spendimo, taip pat dėl administracinio teismo ankstesnio sprendimo, uždraudusio perskaičiuoti gamtinių dujų kainas, laimi tik „Dujotekana“ ir „Lietuvos dujos“, o sumokame mes, visi šilumos ir dujų vartotojai.
2006 metais didelio visuomenės dėmesio ir nepasitenkinimo susilaukė centralizuotos šilumos kainų didėjimas. Pagal Šilumos ūkio įstatymą šilumos kainos perskaičiuojamos kartą per metus, atsižvelgiant į infliaciją, kuro kainų kitimą, komisijos nustatytą efektyvumo koeficientą. 2006 metais šilumos kainų didėjimą lėmė labai pabrangusios gamtinės dujos, kurias brangino ne tik „Gazprom“, bet ir jo perpardavėjai Lietuvoje bei ūkio ministro pakeista dujų transportavimo skaičiavimo tvarka. Brango ir kitos kuro rūšys. Šilumos kainos padidėjo apie 15%, tačiau kai kuriuose rajonuose jos padidėjo net daugiau kaip trečdaliu.
Reikia pabrėžti, kad komisija, taikydama palyginamuosius metodus, griežtai ribojo šilumos įmonių sąnaudas, taip pat, perskaičiuodama kainas, dalį patirtų nuostolių paliko padengti pačioms įmonėms. Dėl šių priežasčių šilumos kainos praėjusiais metais buvo 7% mažesnės, nei jas buvo apskaičiavę tiekėjai, todėl vartotojai sumokėjo apie 70 mln. Lt mažiau. Dėl didėjančių gamtinių dujų kainų, kurios ir toliau lieka nereguliuojamos, o „Lietuvos dujos“ skelbia vien šių metų pirmajame ketvirtyje uždirbusios 72 mln. Lt grynojo pelno (tai palyginimui), visos šilumos įmonės praėjusius metus baigė su 26 mln. Lt nuostoliu. Centralizuotos šilumos kainos šiais metais dar didės apie 10%. Didės ir kitais metais.
2006 metais priimtas Geriamojo vandens įstatymas suteikė komisijai papildomus įgaliojimus. Be kainų nustatymo, licencijavimo, rinkos dalyvių ginčų sprendimo, komisija patvirtino įstatymą atitinkančią naują metodiką, Kainų skaičiavimo metodiką, ir laukia atsirandant viešųjų vandens tiekėjų. O kol kas vaizdas nekoks: ūkis dirbo nuostolingai ir 2006 metais patyrė 8,8 mln. Lt nuostolių. Kai kurios savivaldybės netvirtina su komisija suderintų kainų, o dar apie 300 smulkiųjų vandens tiekėjų niekada kainų nederino su komisija.
Kontroliuodama licencijuojamų įmonių veiklą, komisija ne tik analizavo įmonių teikiamas ataskaitas, sąnaudų auditus, paslaugų kokybės stebėseną, bet ir operatyviai vietose patikrino 20 įmonių ir nurodė licencijuojamos veiklos pažeidimus. Deja, komisijos skiriamos nuobaudos yra juokingai menkos ir visai negąsdina įmonių, nes paprasčiau sumokėti baudą, o ne vykdyti teisėtus komisijos reikalavimus. Komisija taip pat išnagrinėjo 165 vartotojų skundus ir prašymus. Daugiausia jų buvo dėl šilumos paskirstymo metodų, dėl naujų vartotojų prijungimo ir taip toliau.
2006 metais komisija dalyvavo 22 teisminėse bylose. Daugiausia bylinėjomės su „Lietuvos dujomis“ dėl metodikos ir kainų, su „Intergazu“ –dėl licencijų, su Vartotojų lyga – dėl informacijos teikimo. Gaila, kad dalis visuomenės, taip pat kai kurios vartotojų gynimo institucijos primityviai supranta reguliavimą tik kaip vartotojų gynimą. Galima tam tikrą laiką išlaikyti nepagrįstai mažas kainas, bet vėliau tai atsisuks geriausiu atveju būtinumu kainas didinti dar daugiau (tokių pavyzdžių galiu pateikti, pavyzdžiui, Alytus), o blogiausiu atveju – avarijomis ir paslaugų kokybės pablogėjimu. Reguliuotojas turi ginti vartotoją nuo monopolistų savivalės, bet kartu garantuoti, kad monopolistas liks finansiškai gyvybingas ir galės teikti vartotojams kokybiškas paslaugas. Dabartinis kuro kainų didėjimas lemia kitų kainų didėjimą. Šis laikotarpis yra nepriklausomo energetikos reguliavimo išbandymas. Neišlaikius šio egzamino, gali būti išbalansuota visa energetikos struktūra, nukentėti patikimumas, kokybė, o už viską galų gale teks užmokėti vartotojui.
Baigdamas noriu padėkoti Ekonomikos komiteto pirmininkei, Ekonomikos komitetui, kurie visada dalykiškai vertino mūsų veiklą, įsiklausė į mūsų teikiamas pastabas dėl įvairių įstatymų projektų. Tikiuosi, kad seksis bendradarbiauti ir su naujai paskirtąja komisija. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti daug kolegų Seimo narių. Pirmasis klausia kolega P.Vilkas. Prašom.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Išklausęs jūsų trumpą ir gana kvalifikuotą pranešimą, kadangi Ekonomikos komitetas su jumis dirbo ir buvo labai patenkintas, nes su tokiu žmogumi, kuris galėtų spręsti klausimus kvalifikuotai ir nevienašališkai, visada radome bendrą kalbą… Tai su pasitenkinimu galiu šiandien galiu pareikšti. Mano klausimas būtų šiek tiek kitoks.
Mes suprantame, kad Valstybinė energetikos kainų ir kontrolės komisija yra nepriklausoma institucija. Puikiai žinoma, kad Europos Sąjungos šalyse nepriklausomas reguliuotojas yra ginamas tam tikru specialiu… turi teisinį statusą ir ginamas tam tikromis priemonėmis. Prašau atvirai pasakyti, ar jūs, vadovaudamas tai institucijai, tikrai buvote nepriklausomas, ar jums kas darė įtaką?
V.JANKAUSKAS. Labai geras klausimas. Iš tikrųjų visose šalyse, kuriose yra nepriklausomi reguliuotojai, yra siekiama, kad jie tikrai būtų nepriklausomi. Nepriklausomybė pasiekiama įvairiais būdais: ir nepriklausomu finansavimu, kurio mes dar neturime, ir nepriklausomu skyrimu, ir leidimu jiems nepriklausomai priimti sprendimus. Manau, kad mes, kiek galėjome, buvome nepriklausomi. Aišku, spaudimą mes jautėme iš visų pusių. Dėl to nėra net ko diskutuoti, visi suprantate, tačiau mes visada stengėmės subalansuoti visų pusių interesus, o ne palaikyti kurią nors vieną pusę. Manau, kad ne veltui paskui atsirado kalbų ir siūlymų, kad reikėtų taisyti įstatymus, kad komisija galbūt turi per daug galių, nors galiu pasakyti, kad Europos Komisija siūlo kaip tik atvirkščiai – kad reguliuotojai turėtų didesnių galių ir kad jų sprendimai būtų galutiniai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Saulis. Prašom.
V.SAULIS (LSDPF). Gerbiamasis komisijos pirmininke, pastaruoju metu į mus labai dažnai kreipiasi gyventojai. Pamatę gegužės mėnesio sąskaitas už „gyvatuką“ ir žinodami, kad šilumos kainos nuo ateinančio šildymo sezono vėl keisis, jie labai pagrįstai yra sunerimę. Sako, dabar pakėlė kainas, „gyvatukas“ buvo 18 Lt, o dabar – 27 arba 32 litai. Atėjus didinimo momentui, bus didinama nuo šitų 27 litų. Žmonės šito nesupranta. Jūsų komisijos nuomonė šiuo klausimu. Ar buvo gautas jūsų leidimas, pritarimas konkrečiai dėl „gyvatuko“?
V.JANKAUSKAS. Ačiū. Klausimas yra vėlgi dėl to, ką mes galime ir ko negalime. Mes prieštaravome, kai praėjusiais metais Vilniaus miesto savivaldybė vienašališkai nustatė, kaip paskirstyti šilumą, sakėm, kad tai yra neleistina. Tada jie taip pakomentavo: gal mes ir turėtume gauti kokį nors parašiuką iš komisijos, bet toliau taikė savo būdą. Dabar, deja, galiu pasakyti, kad mes manome, jog palaipsniui turėtume sutvarkyti šitą sistemą visur griežtai nustatydami karšto vandens kainas, karšto vandens pardavimą, tik tada kalbėti apie sutvarkymą šilumos paskirstymo. Nes jeigu šilumą skirsto ir neaišku, kiek tas karštas vanduo ir kur jis nueina, kas už jį atsako, tai, aišku, kad tikrai „gyvatukas“ gali būti 300 kilovatvalandžių ir kiek tik nori, pavertus litais 50 ir daugiau. Deja, nežinau, ar galės kas pasakyti, ar aš sakau teisybę, bet ūkio ministras visiškai neseniai, birželio viduryje, pataisė šilumos tiekimo vartojimo taisykles ir prievarta nustatė, kad vartotojai turi pasirinkti kurį nors vieną iš metodų, ir tą mūsų planingą lėtą tvarką suardė. Dabar jau nuo liepos 1 d. visur, visuose miestuose bus nefiksuotas „gyvatukas“, kaip anksčiau daugelyje miestų buvo, bet priklausys nuo to, kaip nustatyta taisyklėse. Deja.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasitarti, nes norinčių klausti yra labai daug, ar užteks 10 minučių klausimams? (Balsai salėje) Mes labai stipriai vėluojame, jeigu jūs pastebėjote. Aš jūsų noriu pasiklausti dėl to. (Balsai salėje) Kolega J.Veselka. Prašom klausti.
J.VESELKA (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, kiek visi žinome, kai buvo bandoma įteisinti dujų antkainio reguliavimą šalies viduje, „Dujotekana“ ir „Lietuvos dujos” kartu su Vyriausybe labai priešinosi. Kaip jūs ir pasakėte, 2006 m. dvi dujų kompanijos faktiškai gavo 70 mln. litų pelno, kai tuo metu apie 80% šilumos įmonių gavo nuostolius. Taip pat ministras pakeitė dujų apskaičiavimo tvarką šilumos gamintojams, todėl kai kur pabrango 34 procentais. Kai Seimas priėmė įstatymą, kad dujų kaina turi būti reguliuojama, Vyriausybė, ūkio ministras vėl stengiasi visokiais būdais, kad nebūtų taikoma jūsų metodika. Tam jie pasitelkė „Dujotekaną“. „Dujotekana“ padavė jus į teismą, Administracinis teismas sustabdė metodikos taikymą, tai yra apribojo metodikos taikymą. Gal galite paaiškinti, kodėl Vyriausybė ir Ūkio ministerija rūpinasi dviem monopolistais…
PIRMININKAS. Laikas.
J.VESELKA. …tai yra dviem įmonėmis, ir visiškai ignoruoja vartotojų interesus?
V.JANKAUSKAS. Jūsų klausimas labai politinis ir aš, atsakinėdamas šiandien dar kaip pareigūnas, neturėčiau komentuoti. Aš tik galėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų man nesuprantama, kaip po Seimo priimto įstatymo, dėl kurio balsuojant nebuvo nė vieno balsavusio prieš kainų nereguliavimą, visi balsavo už tai arba susilaikė, dabar staiga daromi priešingi žingsniai. Šiandien Vyriausybė vėl priima sprendimą, kad reikia tas kainas paleisti, vėl aiškinama tais pačiais argumentais kaip anksčiau, kad lyg ir Europos Sąjunga neleidžia. Nors visada ir tada buvo, prisimenate, išvados. O „Dujotekanos“ žingsniai keistoki, nes mes buvome apskųsti netgi ne administraciniam, o paprastam apylinkės teismui, kuris tą pačią dieną priėmė sprendimą, atsiuntė antstolius ir sustabdė mūsų veiklą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega B.Pauža. Prašom. Klausimui – viena minutė.
B.PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turbūt žinote, kad neseniai Seime buvo priimtas nutarimas, kurį rengė Audito komitetas su Valstybės kontrole ir t. t. Jame teigiama, kad kainų nustatymo metodika yra palankesnė šilumos tiekimo įmonėms negu vartotojams, kad komisija, nustatydama, tvirtindama šilumos kainas, ne visada laikosi patirtintų metodikos nuostatų ir kad kartais apskaičiavimai skiriasi nuo nuostatų reikalavimų. Mano klausimas, prašom pasakyti, jūs teigėte ir šiandieną, kaip jūs galite pakomentuoti šitą prieštaravimą? Jūs teigiate, kad kainos keliamos laikantis metodikos reikalavimų, tačiau mano minėtame nutarime yra sakoma kitaip. Ačiū.
V.JANKAUSKAS. Ačiū. Kiek man galima, 2 minutes galima?
PIRMININKAS. Prašau.
V.JANKAUSKAS. Gal galėčiau trupučiuką plačiau. Kokią Seimas buvo davęs užduotį Valstybės kontrolei? Patikrinti pagrįstumą kainų didėjimo. Mano supratimu, Valstybės kontrolė turėjo pasakyti, kad kainos didėja todėl, todėl, todėl, ir ar tie visi faktoriai, kurie lėmė kainų augimą, buvo pagrįsti. Iš tikrųjų Valstybės kontrolė padarė visai kvalifikuotą darbą ir pasakė, taip. Padidėjimo priežastys buvo penkios, jie išvardijo: tai yra dujų kainų didėjimas, dujų transportavimo kainų didėjimas, reikalavimas laikyti atsargas, ir paskui jie kalbėjo, kad galbūt galėjo būti metodikos klausimų. Štai dabar jūs man sakote, kad lyg ir ten buvo pasakyta, kad galėjo būti metodikos palankesnės vartotojui ar tiekėjui. Palaukite. Jeigu metodikos buvo palankesnės tiekėjui, tai kodėl tas tiekėjas praėjusius metus baigė su 28 mln. litų nuostoliu? Kaip čia atitiko? Juk yra jų audituotos ataskaitos, juk jie negali nuslėpti, kad turėjo tuos nuostolius. Kaip čia galima tą paaiškinti? Aš galiu pasakyti, kokia dar pagrindinė išvada buvo Audito komiteto. Pagrindinė išvada buvo tokia, kad komisija nepažeidė įstatymo, o galbūt, jų nuomonė buvo, yra trūkumų įstatymų bazėje, galbūt metodikoje kai kas nėra visiškai aiškiai iki galo apibrėžta. Vienas pavyzdys, kad, pavyzdžiui, nebuvo aiškiai apibrėžta, kokį taikyti rizikos koeficientą, jei parašytas nuo 1 iki 3. Tai yra kai didesnis, tai įmonė galėtų planuoti didesnį pelną. Aš galiu pasakyti, kad nors nebuvo apibrėžta, bet mes taikėme 0 ar 1 ir labai retai kada didesnį. Tai jeigu būtume apibrėžę, būtų buvęs didesnis, o ne mažesnis. Tai visiškai nereiškia, kad nebuvo apibrėžta, tai reiškia, kad buvo daroma, kad nebūtų blogiau vartotojui. Dar kartą sakau, tai, kad mes nepripažinome daugelio sąnaudų, kad įmonė turėjo savo patirtų nuostolių didelę dalį padengti pati, praėjusiais metais vartotojai sumokėjo 70 mln. litų mažiau, tai aš jau sakiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau. R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, kaip matome, nežabotas energijos kainų didėjimas varo į neviltį daugelį mūsų šalies gyventojų. Nieko nuostabaus, nes daug kas gyvena daugiabučiuose namuose ir ten yra centralizuotas šilumos tiekimas. Ši problema darosi tokia aktuali, kad vis dėlto jos nesprendimas kelia didelę problemą daugeliui gyventojų.
Dar vienas dalykas. Ačiū už jūsų principingą požiūrį į šituos dalykus. Ir norėčiau paklausti, o kokių įgaliojimų dar reikėtų, kad būtų ganėtinai efektyviai?.. Jūs minėjote savo pranešime, kad šilumos įmonės nekreipia dėmesio, priima tas mažas baudas, bet gal reikėtų papildomų įgaliojimų. Dar vienas dalykas, kaip jūs vertinate neseniai priimtą ir Prezidento pasirašytą Atominės elektrinės įstatymą?
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
V.JANKAUSKAS. Ačiū. Aš sakiau, vienas iš tokių aiškių dalykų, kuriuos komisija galėtų, turėtų turėti, tai tikrai taikyti vadinamąsias atgrasančias baudas, atgrasančias sankcijas, nes dabar esame vieną iš privačių šilumininkų nubaudę du kartus. Ką mes galime nubausti? Maksimumas – iki 1500 litų. Be abejo, jie ir toliau duomenų… (Balsai salėje) O kas tieks šilumą, čia jau fantastiniai dalykai būtų. Mes galime nuteisti tik pareigūną, o ne pačią įmonę. Dėl Atominės energetikos įstatymo. Aš šiandien rytą buvau pas Prezidentą, ten buvo diskusija. Galiu pasakyti, kad, reguliuotojo požiūriu, mačiau nemažai trūkumų, bet ar galima dabar prieštarauti, kai visa Lietuva labiausiai iš visos Europos Sąjungos už atominę energetiką, ar mums reikia atominės elektrinės. Bet, reguliuotojo požiūriu, nėra gerai, nes, reguliuotojo požiūriu, svarbiausia ir pirmiausia reikia tinklų. Tų įmonių sujungimas galėjo būti tam, kad būtų nutiesti tinklai. Pirmiausia mums reikia į Švediją, į Lenkiją tinklų. Tinklai yra tai, kas duoda garantijas bet kokioje sistemoje. Atominės elektrinės yra tik vienas iš gamintojų, jeigu turime tinklus, mes prisijungiame gal prie šimto gamintojų ir turime daug didesnes garantijas negu pasistatę vieną elektrinę. Toks sujungimas šiek tiek prieštarauja Europos direktyvoms. Nežinau, kokie bus atsiliepimai iš Briuselio, bet čia jau prioritetų klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad įstatymas dėl naujos atominės elektrinės jau yra pasirašytas Prezidento. Noriu atsiklausti, dešimt minučių jau klausinėjame. (Balsai salėje) Baigiame? Prašom tada balsuojant apsispręsti dėl to, ar toliau tęsiame klausimų pateikimą. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Tas, kas balsuoja už, balsuoja už tai, kad baigtume klausti. (Balsai salėje) Už balsuoja už tai, kad baigtume klausinėti. (Balsai salėje) Tas, kas balsuoja už, balsuoja už tai, kad baigtume.
Už – 40. Labai ačiū.
Darbotvarkės 2-4b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kainų energetikos kontrolės komisijos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektas, registracijos Nr.XP-2365. Pranešėja – B.Vėsaitė. Prašom.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 metų veiklos ataskaitą ir pritarė komiteto parengtam Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kainų energetikos kontrolės komisijos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektui. Teikiame Seimui jį svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega P.Gražulis. Prašom klausti.
P.GRAŽULIS (MSG). Užsirašiau kalbėti.
PIRMININKAS. Jūs norėsite dalyvauti diskusijoje, taip?
P.GRAŽULIS. Taip.
PIRMININKAS. V.Žiemelis taip pat neturi klausimų pranešėjai? Prašom. V.Žiemelis. Prašom klausti.
V.ŽIEMELIS (MSG). Gerbiamoji pranešėja, gal mano klausimas bus per daug tiesmukas, tačiau norėčiau jūsų paklausti. Čia jau bus Vyriausybės pozicija dėl dabartinio šios institucijos vadovo ateities. Ar tenkina dabartinę Vyriausybę ir koaliciją jo darbas, ar galvojama apie kitą kandidatūrą?
B.VĖSAITĖ. Klausimas akivaizdžiai ne man.
V.ŽIEMELIS. Ne, bet jūsų daugumos. Jūs juk atstovaujate daugumai.
B.VĖSAITĖ. Komitetas, sakyčiau, gana darniai dirbo su Kainų komisija.
PIRMININKAS. Prašom.
B.VĖSAITĖ. Aš jau atsakiau.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Prašom klausti kolegą E.Klumbį.
E.KLUMBYS (TTF). Aš sutinku ir pats mačiau, kaip jūs darniai dirbote su komisija ir kaip jūs gynėt iš principo ne vartotojų interesus. Atsižvelgiant į Audito komiteto išvadas, kurios buvo, sakykite, jūs iš tikrųjų esate nuoširdžiai įsitikinusi, kad šios komisijos veiklą reikia vertinti palankiai?
B.VĖSAITĖ. Taip. Ataskaitai pritarėme.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nuomonių dėl balsavimo motyvų nėra. Prašom. Kas už tai, kad… Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pereiname prie svarstymo. Nėra? (Balsai salėje) Po pateikimo irgi negalime? Tada prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo nutarimo projektui po pateikimo.
Už – 43, prieš – 1, susilaikė 5. Pritarta nutarimo projektui po pateikimo.
Prašom. Yra norinčių dalyvauti diskusijoje. P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, svarstome labai svarbų klausimą – Kainų kontrolės komisijos ataskaitą. Pirmininkas labai aiškiai ir ryžtingai išdėstė poziciją. Mes, stebėdami šios komisijos veiklą, galime pasakyti, kad gerbiamasis V.Jankauskas stengėsi, gynė vartotojų interesus, bet, žinoma, ne visada galėjo savo nuostatas įgyvendinti. Jis čia išvardijo ne vieną atvejį, kai buvo apskųsta ir „Dujotekana“, kai Seimas galų gale po ilgų diskusijų, didelių grumtynių priėmė įstatymą, kad tiems, kurie tiekia dujas vartotojams, tai yra šilumos tiekėjams, gamintojams, antkainis būtų ribojamas. Vis dėlto „Dujotekanos“ kainos padedant Vyriausybei, padedant teismams ir šiandien nereguliuojamos.
Gerbiamasis V.Jankauskas kaip pirmininkas yra principingas, sąžiningas ir garbingas žmogus, vis dėlto, kiek aš girdžiu, jis nebus teikiamas kitai kadencijai užimti šias atsakingas pareigas. Vienas dalykas man yra labai neaiškus, tai gerbiamasis V.Jankauskas savo ataskaitoje paminėjo, kad Europos Sąjungoje ir Lietuvoje elektros energijos tiekimas yra liberalizuotas ir vartotojas gali pasirinkti. Jūs man pasakykite, gerbiamasis Jankauskai, kaip man pasirinkti pigesnę elektros energiją? Kitur statytis namą? Jeigu namas stovi zonoje, kurioje elektrą tiekia Vakarų skirstomieji tinklai, kaip man pasiimti iš Rytų skirstomųjų tinklų, kai kainos vienodos? Man būtų geriausia, kad aš galėčiau kabelį atsitiesti iš atominės elektrinės, kuri parduoda elektros energiją po 6,75 cento, bet ir ten įtampa yra aukšta. Taigi šiandien jokio pasirinkimo nėra. Gyventojai neturi jokio pasirinkimo pasirinkti kitą elektros tiekėją. Ar mes nesupratome jūsų kalbos, ar aš nesupratau? Galbūt valstybei yra galimybė rinktis kokį nors kitą elektros tiekėją, tačiau šiandien visi tiek šilumos, tiek elektros, tiek dujų tiekėjai, tie, kurie yra vartotojai, yra monopolistai. Tas vartotojas neturi jokių galimybių pasirinkti savo vartotojo.
Aš manyčiau, kad Seimas, matydamas tokią Vyriausybės poziciją, kaip ir buvo prieš pietus, kai ji gynė ministrus, kurie balsavo už neteisėtą „Alitos“ privatizavimą (tai įrodė teismas, Konstitucinis Teismas, prokuratūra), kai šiandien socialdemokratai su premjeru G.Kirkilu taip gina „Dujotekaną“ ir tai, kad jie turėtų milžiniškus pelnus, o ne vartotoją, ne žmogų, ne darbuotoją, išties rudens sesijoje reikėtų pačiam premjerui rinkti parašus ir pareikšti interpeliaciją.
Ponai socialdemokratai, aš apeliuoju į jūsų sąžinę. Jūs klausykite. Dėl ko aš taip dažnai jus miniu? Socialdemokratų partija Lietuvai reikalinga socialdemokratiška, kuri gintų žmogų, o ne oligarchus. Aš be galo jaudinuosi ir išgyvenu, kad jūs ginate monarchus, oligarchus, įvairius kitokius korumpuotus asmenis, bet neginate paprastų savo valstybės žmonių. Taigi aš į jus apeliuoju. Per vasarą pailsėkite, pasitaisykite ir grįžkite prie socialdemokratinių pamatinių vertybių – atsigręžkite į žmogų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kalbės E.Klumbys. Prašom, kolega. (Balsai salėje)
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų svarstome vieną iš fundamentaliausių Seimo klausimų, Seimo darbo klausimų, kuo turi užsiimti Seimas, – tai šilumos, dujų, vandens, elektros tiekimas ir santykis su vartotoju. Aš labai apgailestauju, kad šiandien, šiuo metu, Seimo narių yra turbūt vos 40, kad tai yra į sesijos pabaigą nugrūstas klausimas, pavyzdžiui, kolegai Petrui dabar visiškai nesvarbu, ką aš kalbu. Šie klausimai pateikiami, pasakyčiau, lengva forma.
Vėlgi ne pirmą kartą noriu pasiremti Konstitucija. Konstitucijoje parašyta, 46 straipsnis: „Valstybė gina vartotojo interesus.“ Ši komisija yra valstybinė institucija. Jinai nėra nuleista iš Dievo ar dar iš kažkur, jinai privalo ginti vartotojų interesus. Jinai gali apeliuoti į Europą, gali į dar ką nors apeliuoti, bet yra Konstitucija ir ja reikia pirmiausia remtis.
Deja, noriu pasakyti, aš nuolat tą sakau, esu susidūręs ne vieną kartą su šia komisija teismuose, galiu pasakyti, kad jinai negina vartotojo interesų, jinai iš tikrųjų gina stambiojo kapitalo interesus. Mes neturėtume užmiršti Audito komiteto išvados, kurioje buvo aiškiai pasakyta, kad metodika yra palankesnė tiekėjui. Gerai, galim operuoti, kad jie turi milžiniškų nuostolių, kaip čia sako, milijonus. Bet ir esant šiems milijonams ši metodika yra palankesnė šilumininkams. Mes turėtume analizuoti, ir komisija turėtų analizuoti, kodėl yra milijonai nuostolių. Kodėl komisijai nekyla klausimas, kad vienos iš šilumą tiekiančių privačių bendrovių vadovo mėnesinis atlyginimas yra 150 tūkst. litų. Iš tokių dalykų susideda tie nuostoliai. Ir tų nuostolių, jeigu paimsim atlyginimus, kokius atlyginimus gauna, kiek į amortizacines išlaidas permetama prabangos dalykų, tą reikia žiūrėti. O visa tai užkraunama vartotojui ant kupros.
Aš manau, kad atsižvelgiant tiek į komisijos darbą, tiek į Audito komiteto išvadas negalima komisijos darbo vertinti teigiamai. Aš suprantu, kad visame šiame fone dar yra priešprieša tarp komisijos ir Vyriausybės, nes Vyriausybė dar labiau gina stambiojo kapitalo interesus, jinai iš tikrųjų sėdi stambiojo kapitalo kišenėje, komisija bando tą suturėti, bet, deja, ji yra bejėgė prieš mūsų Vyriausybę. Ir ši situacija tęsis dar turbūt gana ilgai.
Mes turim atsiminti, kad iš esmės komisijos įgaliojimai jau baigėsi, bet niekas nekalba apie naujos komisijos sudėtį. Yra pateiktos kandidatūros, kažkas lyg ir svarstoma, o kur yra Šilumos įstatymas? Mes dabar susirinksim rudenį, o Šilumos įstatymo vėl nebus ir vėl bus problemų. Ir ši sistema, kurios centre yra ši komisija, pasireiškia per šiuos visus dalykus. Todėl aš negaliu pritarti palankiam ar teigiamam šios komisijos darbo įvertinimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka. Prašom į tribūną.
J.VESELKA (MSG). Gerbiamasis Pirmininke, leiskite man kalbėti pusę valandos, nes labai svarbus klausimas, todėl noriu labai gerai, detaliai viską išdėstyti. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, apeliuojant, kad dėl visko, kas atsitiko šilumos ūkiui, kalta pati komisija, iš tikrųjų labai daug galima gauti iš gyventojų paramos. Bet atsiminkime, kad ši komisija buvo įkurta tam, kad šilumos įmonių veikla nebūtų politizuojama ir kad politinės jėgos negalėtų prieš rinkimus, po rinkimų, Šv. Velykoms, Šv. Kalėdoms taip padaryti, kad šilumos įmonės būtų nuostolingos. Toliau. Ši komisija neturi jokių teisių nustatinėti atlyginimus. Šilumos įmonės, kaip akcinės bendrovės, dirba arba pagal Įmonių įstatymą, arba pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Jeigu mes visa tai sumaišėm, tada iš tikrųjų, jeigu kainos kyla, kalta komisija. Iš tikrųjų politikams yra labai gerai, nes visada gali pasiaiškinti: aš nekaltas, kalta komisija. Šią nuostatą mes turim turėti.
Dabar dažnai buvo diskutuojama, kad šilumos kainas turėtų tvirtinti savivaldybės. Šis modelis buvo ir jis vedė šilumos įmones prie bankroto. Žinoma, valstybė negalėtų leisti šilumos įmonėms bankrutuoti, turėtų pradėti duoti dotacijas. Tam ir buvo įkurta komisija ir atgal grįžti nėra galimybių. Bėda, kad komisija iš tikrųjų bandė tą sureguliuoti, bet Vyriausybė nuolat gynė dviejų tiekėjų, t. y. „Lietuvos dujų“ ir AB „Dujotekana“, interesus. Pabrėžiu, net kai Seimas priėmė įstatymą, kad reikia ne iš Rusijos parduodama kaina reguliuoti, ko mes negalim, o čia, viduje, reguliuoti antkainį, kurį taiko AB „Dujotekana“ ir „Lietuvos dujos“. Įdomiausia, „Lietuvos dujos“, kaip įprasta, beveik neviršija vidutiniškai 15%. Visąlaik didesnį antkainį taikė „Dujotekana“. Dėl didesnio antkainio… „Lietuvos dujos“ vienus metus ji gavo net 17, ne, 27 milijonus papildomo pelno. Ir keista situacija: „Lietuvos dujos“, atrodo, neturėtų ginti konkurento, o AB „Lietuvos dujos“ visais būdais gynė konkurentą, t. y. „Dujotekaną“.
Dabar pasižiūrėkite, kaip su tuo, kad mes priėmėm įstatymo reguliavimą. Ką darė Vyriausybė ir Ūkio ministerija? Kategoriškai pasisakė prieš. Sakė, Rusija tuoj pat padidins kainas. Rusija dėl to nepadidino kainų. Tai jie tada, sakysim, bendrame darbe su „Dujotekana“ kreipėsi į apylinkės teismą. Įdomiausia, kad apylinkės teismas, kaip gerbiamasis komisijos pirmininkas pasakė, tuoj pat priėmė sprendimą, jog jie negali taikyti metodikos. Rengti gali, o taikyti negali. Tas (…) mėnesį turi trukti. Paskui jie svarsto, ar dar nesikreips į Konstitucinį Teismą. Tai čia jau dvejus metus. Galų gale atėjo birželio mėnuo, ir Vyriausybė vėl (…): ateisim į Seimą, kad kaina nebūtų reguliuojama. Tai jūs pasakykite, kaip galima nepritarti komisijos veiklai, ji juk tikrai bandė šį tą daryti? O įstrigo „Dujotekanos“, AB „Lietuvos dujų“, Vyriausybės paspęstose pinklėse. Vyriausybė net Seimui nevykdo įstatymų ir nemano jų vykdyti.
Todėl, gerbiamieji, objektyviai siūlyčiau pritarti komisijos išvadoms ir pritarti tiems pasiūlymams, kurie yra dėl preambulės, kurioje mes tą dalyką ir pažymime. O komisija. Duok Dieve, kad nauja komisija taip principingai gintų kaip šita gynė kai kuriuos dalykus. Pagal visas aplinkybes, kaip ieškoma naujų kandidatų, galvojama, kad bus pasiūlytas toks kandidatas, kuris iš piršto pakėlimo supras, kaip taikyti metodikas. Todėl aš prašyčiau vis dėlto patvirtinti. Iš tikrųjų ten buvo įvairių dalykų, bet iš esmės komisija bandė atlikti ir atlikdavo savo darbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi, norintys dalyvauti diskusijose, kalbėjo. Dabar prašom pateikti savo pasiūlymus. Yra A.Endzino ir J.Veselkos pasiūlymai. Kviečiame pagrindinio komiteto pirmininkę į tribūną. Prašau, A.Endzinas ar J.Veselka, kurie pateikėte pasiūlymus. Prašau. A.Endzinas, prašom.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Išnagrinėję… Labai atsiprašau gerbiamojo A.Sadecko, jeigu galima. (Balsas salėje) Dėkui. Iš tikrųjų įvertinę tas diskusijas, kurios vyko Ekonomikos komitete svarstant šį klausimą, atsižvelgdami į visas pasakytas nuomones, mes su gerbiamuoju J.Veselka jas koncentravome ir išdėstėme savo pasiūlymą, kurio tekstą jūs turite. Pasiūlymas susideda iš kelių dalių. Pirmoji dalis yra papildyti nutarimo preambulę ir ją išdėstyti taip. Ji nėra trumpa, galbūt nėra reikalo ją skaityti. Jeigu reikia, aš ją perskaitysiu žodžiu. Tekstą jūs turite. Prašytume palaikyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, kiek suprantu, komitetas pritarė. Ar bendru sutarimu galime pritarti šiam pasiūlymui? Negalima? Komitetas nepritarė?
A.ENDZINAS. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Tai mano klausimas toks, ar bendru sutarimu galima pritarti? (Balsai salėje) Negalima. Supratau. Tuomet dėl pasiūlymo nuomonė už, nuomonė prieš. Matau, yra nuomonė prieš. V.Orechovas. Prašom.
V.ORECHOV (VLPDF). Ačiū, Pirmininke. Šis pasiūlymas yra perteklinis, t. y. kartojama tai, kas jau yra įstatyme. Paskutinis sakinys yra populistinis, čia yra tikras politikavimas, nėra jokio konkretumo. Komitete dalyvavo ne visi komiteto nariai, todėl taip jau išėjo, kad 1 punktui buvo pritarta. Bet jis neturi jokios logikos, manau, negalime pritarti 1 punktui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Aš manau, kad tie, kurie kalbėjo prieš, prieš kalbėdami turėtų pagalvoti, ar nėra privačių ir viešųjų interesų konflikto. Aš, gerbiamieji kolegos, jums perskaitysiu tik vieną preambulės dalį, kur sakoma, kad ten tik vandenėlis. Skaitau: „Pabrėždamas, kad komisijos sprendimai dėl valstybės reguliuojamų (…) tvirtinimo dažnai neatspindi teisėtų vartotojų lūkesčių, nes Vyriausybė neretai gynė energetinių resursų tiekėjų kaip monopolistų interesus“. Tas yra tiesa, jūs matote, kas vyksta, todėl ši preambulė labai reikalinga, kad atspindėtų tikrą tiesą, kas vyko per tuos metus, kai Vyriausybė gynė tik „Lietuvos dujų“ ir „Dujotekanos“ interesus, o ne šilumos vartotojų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti ir apsispręsti dėl pritarimo A.Endzino ir J.Veselkos pasiūlymui. Tie, kurie balsuoja už, balsuoja už tai, kad šis pasiūlymas būtų priimtas, kurie prieš – prieš tą pasiūlymą.
Už – 43, prieš – 1, susilaikė 16. Pritarta pirmam A.Endzino ir J.Veselkos pasiūlymui. Prašom teikti antrą pasiūlymą.
A.ENDZINAS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Kitiems pasiūlymams komitetas nepritarė. Mes, čia greitai pasitarę su ponu Juliumi, atsiimame šituos siūlymus ir neprašome dėl jų balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Tuomet pereiname prie kitų pasiūlymų. Yra kolegos A.Paulausko siūlymas. Prašom pateikti.
A.PAULAUSKAS (NSF). Ačiū. Čia daug buvo kalbama apie tiekėjų, apie vartotojų interesus, tai mano pasiūlymas ir yra skirtas vartotojų interesams ginti. Noriu priminti, kad Audito komitetas ištyrė, kaip buvo nustatomos šilumos ir karšto vandens kainos, ir padarė išvadą, kad kainos buvo nustatomos tokia metodika, kuri yra palankesnė šilumos tiekimo įmonėms. Mano pasiūlymo esmė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įvertintų, kokie nuostoliai padaryti dėl netobulos ir šilumos tiekimo įmonėms palankesnės šilumos metodikos nustatymo, ir pateiktų Seimui pasiūlymus, kaip atlyginti nuostolius vartotojams.
Iš pranešimo girdėjome, kad rudenį šilumos kainos dar brangs 10%. Todėl vartotojams tai būtų didelė parama, jeigu mes galėtume atlyginti ir kompensuoti tuos patirtus nuostolius.
PIRMININKAS. Prašom, komiteto pirmininke, komentuoti pasiūlymą.
B.VĖSAITĖ. Komitetas nepritarė Seimo nario A.Paulausko pasiūlymui dėl tų paskatų, kad Audito komitetas ir Valstybės kontrolė padarė tik prielaidą, kad vartotojai galėjo patirti nuostolius, o konkrečių dydžių neįmanoma nustatyti, juo labiau juos atlyginti. Pakartosiu, komitetas nepritarė Seimo nario A.Paulausko siūlymui.
PIRMININKAS. Prašom nuomones dėl A.Paulausko pasiūlymo. Nuomonė už – kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, manau, ši pataisa yra labai svarbi ir logiškai išplaukia iš Audito komiteto padarytos medžiagos analizės. Iš tikrųjų reikia kalbėti apie nuostolių atlyginimą, nes išeina taip, kad yra pakalbama apie padarytus nuostolius ir padedamas taškas. Manau, laikas yra imtis labai esminių permainų, ši pataisa tam sudarytų prielaidas. Aš kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, kas gi nenorėtų grąžinti populiariai pinigus žmonėms, kas pasakytų, kaip padaryti, tarkime, iš „Dujotekanos“ paėmus pinigus, kai jie gaudavo viršpelnius už tai, kad kainos nebuvo reguliuojamos. Mes galime siūlyti tokius gražius populiarius dalykus, kurie neįvykdomi, bet nemanau, kad mes, būdami Seimo nariais ir žinodami tuos visus reikalus, galime apgauti savo žmones vien todėl, kad pasiektume vieną ar kitą populizmo procentuką. Todėl, manyčiau, šitam dalykui nereikėtų pritarti, tuo labiau kad metodika buvo patvirtinta, metodikos laikėsi Kainų komisija, galbūt pati metodika tobulintina, tai tą ir pasakė Audito komitetas. Manyčiau, po kurio laiko ji bus patobulinta. Bet atsukti tą mašiną, surinkti tuos pinigus, galbūt ir tam tikrus viršpelnius dujininkų ir šilumininkų, manau, neįmanoma. Todėl ir nesiūlau palaikyti šio siūlymo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėte nuomones už ir prieš, girdėjote komiteto nuomonę, prašom balsuoti ir apsispręsti dėl A.Paulausko pasiūlymo. Prašom balsuoti.
Už – 20, prieš – 4, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti nutarimo projektui po svarstymo? Atsiprašau, dar Teisės departamento pastabos.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė pirmai Teisės departamento pastabai ir nepritarė antrai Teisės departamento pastabai, nes nuorodos dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų įstatymo redakcija yra siauresnė nei komiteto siūloma. Be to, redakcija neapima juridinių asmenų atsakomybės, o tik fizinių asmenų. Taigi komitetas mano netikslinga pritarti antrai Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti nutarimo projektui po svarstymo su A.Endzino ir J.Veselkos pirma pataisa? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Dabar pereiname prie nutarimo priėmimo pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio prieštaravimų nėra, priimta. Dėl 2 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 3 straipsnio prieštaravimų nėra? Ar čia dėl viso nutarimo, taip? Ačiū.
Dėl nutarimo, prašau, nuomonė už. Kolega E.Pupinis. Prašau.
E.PUPINIS. Gerbiamieji kolegos. Reikia padėkoti komisijai, kad ji sugebėjo vis dėlto tarp tų didelių interesų išlaviruoti ir pakankamai sėkmingai dirbti. Teko domėtis ir Audito komitete, kai buvo apskritai svarstyta Kainų komisijos veikla. Tikrai jėgos buvo nemažos. Ko gero, ir mes patys turėtume prisiimti dalį tokių nuodėmių, kad nesugebėjom laiku reguliuoti dujų kainų. Galbūt šiek tiek daugiau įtakos turėtume turėti, gal ir Ekonomikos komitete, kad daugiau prižiūrėtume apskritai visus procesus, esančius savivaldybėse, per Ūkio ministeriją, kad tie procesai būtų daugiau prižiūrimi, tai buvo ne visai Kainų komisijos priedermė. Manyčiau, kad ateityje turėtume grįžti prie tų metodikų svarstymo, įdėmiau žiūrėti. Manyčiau, kad neturime priežasties šiandieną nepritarti Kainų komisijos veiklai. Aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš, kolegė A.Pitrėnienė. Prašom.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju Pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, nebekartosiu gerbiamojo kolegos pataisos turinio, nes ką tik buvo nepritarta A.Paulausko siūlymui dėl nutarimo, ir dėl tos priežasties balsuoti už negaliu. Susimąstykite visi.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš jau svarstymo metu pasakiau savo poziciją ir manau, kad gerbiamasis V.Jankauskas, kaip šios komisijos pirmininkas, vadovas, buvo principingas, sąžiningas žmogus. Mes matėm viešai jo poziciją, gynė vartotojų interesus pagal savo konpetenciją. Bet supraskime, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes, Seimas, pusę metų kovojom su „Dujotekana“ ir Vyriausybe, kol galų gale priėmėm įstatymą, kuriuo būtų reguliuojamas dujų tiekimo antkainis, ir tai rado būdų kaip sustabdyti šį įstatymą ir neįgyvendinti šitų nuostatų.
Aš siūlau dar daugiau. Pasitarusi Mišri Seimo narių grupė frakcijos vardu siūlo, kad po priėmimo būtų priimtas protokolinis nutarimas. Mes šiuo protokoliniu nutarimu kreiptumės į Vyriausybę, kad Vyriausybė teiktų gerbiamąjį V.Jankauską antrai kadencijai eiti Kainų kontrolės komisijos pirmininko pareigas. Jis turi patirties, tikrai žmogus yra sąžiningas. Todėl aš manau, kad mes pritarsim ir ataskaitai, ir protokoliniam nutarimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Smagu, kad žmonės auga, jau frakcija tapo. Prašom, gerbiamieji, balsuojant apsispręsti dėl nutarimo projekto.
Už – 41, prieš – 5, susilaikė – 18, taigi nutarimas priimtas. Protokolinio nebuvo, nėra jo.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2006 metų veiklos ataskaita
Gerbiamieji, darbotvarkės 2-5a klausimas – Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2006 metų veiklos ataskaita. Pranešėjas – Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas J.Glemža.
J.GLEMŽA. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komisijos praeitų metų veiklos ataskaita įteikta Seimui kovo 1 d., kaip nustato įstatymas. Komisija tik dalyvauja formuojant paveldosaugos politikos strategiją, kartu yra ekspertė Seimo, Prezidento ir Vyriausybės paveldosaugos politikos strategijų klausimais.
Pagrindiniai praeito laikotarpio rezultatai. Mes dalyvavome aktyviai įgyvendinant Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymą, priimtą 2004 m., kuris įsigaliojo 2005 m., perorganizuojant departamentą. Taip pat aktyviai dalyvaujam dėl Vilniaus senamiesčio tolesnio išsaugojimo, pasiūlėm ir pritarėm, kad Vilniaus senamiesčio apsauga būtų siejama su Saugomų teritorijų įstatymu. Tai susiję su būsimo valstybinio istorinio draustinio steigimo klausimu, kuo neabejoja ir Pasaulio paveldo komitetas. Svarbus klausimas yra ir senamiesčio apsaugos zonos. Labai svarbi pozicija yra ta, kad mes pasiekėm kultūros paveldo apskaitos kompiuterinio sąrašo… Galiu tiesiog paskelbti, kad pagal Valstybės registrą šiandieną, tai yra praeitų metų pabaigoje, buvo saugoma 16 829 objektai, o Vyriausybė 1073 objektus paskelbė kultūros paminklais. Pirmą kartą turbūt prieš dvi savaites Vyriausybėje pagaliau priimtas pirmas valstybinės reikšmės paminklų, t. y. 17 objektų, sąrašas.
Mes toliau tęsiame savo veiklą bandydami analizuoti paveldosaugos situaciją Lietuvos apskrityse. Pernai buvo analizuota, svarstyta padėtis Tauragės apskrities savivaldybėse, šiais metais numatyta Šiaulių apskrities savivaldybėse. Kokios yra aktualiausios problemos? Aš įvardysiu penkias problemas, kurias suformulavo mūsų komisija, baigdama savo kadenciją. Svarbiausia ir toliau lieka Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo įgyvendinimas, ir būtent dėl specialiųjų planų. Ir toliau klausimas apskritai dėl teritorinio planavimo dokumentų sutvarkymo. Man atrodo, to įstatymo pataisos ir Seimo darbotvarkėje yra, bandoma tobulinti. Mūsų iniciatyvą pasaulio paveldo Lietuvoje… paveldo paminklų įstatymo eiga, kuri buvo pateikta mūsų komisijos iniciatyva, vyksta, žinoma, lėtokai, tik neseniai yra pateikta šito įstatymo koncepcija Vyriausybėje.
Mums labai aktuali yra paveldo tyrimų problema, turiu omeny taikomųjų ir fundamentaliųjų. Taikomųjų tyrimų problema tiesiogiai susijusių su restauravimo darbų ir metodų taikymu. Reikia tiesiai pripažinti, kad per pastaruosius 5–7 metus restauravimo darbų metodo taikymas ir jų apimtys gerokai sumažėjo ir mums sukėlė didelį nerimą. Todėl mes teikiame, rimtus pasiūlymus tiek Vyriausybei, tiek ir Švietimo ir mokslo komitetui.
Lieka, žinoma, klausimas ir dėl biudžeto lėšų skyrimo paveldo tvarkybai, paveldo objektų konservavimui, restauravimui. Dar toli iki įvykdymo 2000 m. Seimo nutarimo, pagal kurį departamentui dėl tvarkybos ir paveldo apsaugos buvo pasiūlyta siekti 50 milijonų metinio biudžeto… Šiandien yra tik 35 milijonai, ir šitos sistemos išlaikymui, ir tvarkybai. Mes, žinoma, toliau stebėsime priemones ir dėl Vilniaus senamiesčio, ir dėl Kuršių Nerijos kaip pasaulio paveldo objekto išsaugojimo. Aktyviai dalyvaujam toliau įgyvendindami priemones ir atitinkamai netgi rengdami medžiagą prokuratūrai. Ir mums labai svarbus klausimas – medinio paveldo išsaugojimas. Tai etnografiniai kaimai, mediniai dvarų pastatai arba kitas medinis paveldas. Tai trumpa, kondensuota mūsų ataskaita.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega P.Jakučionis. Prašom klausti.
P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Dėkoju kolegai už trumpą, kondensuotą visos komisijos metų darbo ataskaitos pristatymą. Bet aš norėčiau paklausti dėl praėjusių metų, galima sakyti, tokios aktualijos. Norėčiau paklausti, kaip išspręstas klausimas dėl Architektūros muziejaus steigimo. Dabar žiūriu, kad Vilniaus miesto taryba žada įkurti Tolimųjų Rytų muziejų. O kaip vis dėlto bus toliau propaguojamas Lietuvos architektūros menas.
J.GLEMŽA. Suprantu, klausimas galbūt tiesiai man, nes esu architektas. Komisija aktyviai dalyvavo bandydama išgelbėti šį Architektūros muziejų. Deja, Kultūros ministerijos pozicija buvo kitokia, Architektūros muziejaus neliko. Dabar yra bandoma atgaivinti Architektūros muziejų plečiant Energetikos muziejų. Čia yra bendras toks sutarimas su Vilniaus miesto savivaldybe. Taip bent buvo. Negaliu dabar nieko sakyti apie naują miesto valdžią. Žinoma, spraga, turint omenyje, kad ir Estija, ir Latvija architektūros muziejus turi, kaip ir Lietuva turėjo, o Lietuvoje tą muziejų pernai faktiškai likvidavo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų toliau nori klausti kolega E.Zingeris. Prašom.
E.ZINGERIS (TSF). Mielieji bičiuliai, mes spalio 11 d. turime Europos Tarybos kultūros paveldo komiteto oficialų posėdį Vilniuje kartu su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu. Jis skirtas Europos paveldui ir kartu būsimam Europos sostinės projektui Vilniuje, bus po kelerių metų. Jūsų vadovaujamas departamentas turėtų pradėti reikštis srityje, susijusia su būsimu kultūros sostinės projektu, nes jis yra ir paveldo projektas, ne tik teatrai, ne tik kultūros renginiai, bet ir paveldo. Todėl paveldo klausimas labai svarbus mūsų būsimame Vilniaus Europos sostinės projekte. Todėl norėčiau paklausti, kaip jūs ruošiatės projektui Europos sostinė ir kaip jūs bandote įveikti biurokratijos kliūtis įrašyti neįtikėtiną Vilniaus paveldą į mūsų Europos sostinės projektą, nes ten konkuruojančios grupės to nedaro, kaip aš girdėjau. Todėl aš jus kaip Europos Tarybos kultūros paveldo pakomitečio pirmininkas norėčiau pakviesti tai daryti. Ačiū.
J.GLEMŽA. Dėkui. Mūsų komisija yra ne departamentas, nes tai iš tikrųjų priklausytų, kaip jūs minėjote, būtent Kultūros paveldo departamentui, kuris yra prie Kultūros ministerijos. Bet mes savo ruožtu išsakėme savo kritinę poziciją, kad būtent pateiktoje programoje, kurią pateikė „Vilnius – kultūros sostinė 2009 metai“, šitą išsakėm UNESCO nacionalinės komisijos posėdyje, kad mūsų netenkina paveldo pozicija, kokia išdėstyta šioje programoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega P.Auštrevičius. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Aš norėčiau gerbiamojo pranešėjo pasiteirauti tokio dalyko. Ar, jo manymu, yra ryžtingai ir pakankamai daroma, kad kultūros paveldas, prieš kurį, deja, Vilniaus mieste, Vilniaus senamiestyje dažnai pakeliama ranka, jis yra nepataisomai subjaurojamas arba sugadinamas… Tarkime, aš turiu pavyzdį Pilies, Didžiojoje gatvėje kai kurių parduotuvių vitrinas. Niekada šis miestas nematė tokių net estetiškai nepadorių vitrinų. Padaromi nepataisomi pokyčiai, tačiau visa tai matant, žinant, pastebint ir fiksuojant, sakykite, kas daroma, kad būtų atstatyta nusistovėjusi, normali, civilizuota situacija, kitaip sakant, ištaisoma ta negrąžintina, sakyčiau, jeigu mes ją toleruosime, patyčia iš kultūros paveldo ir atstatoma buvusi tvarka. Ačiū.
J.GLEMŽA. Labai dėkoju už klausimą. Tai yra mūsų bendras skausmas, tai yra rezultatas nepakankamos kontrolės. Šiandien, taip, deja, tiesiai šviesiai – mūsų institucija yra ekspertinė. Mes nesame kontrolės institucija. Buvo raštiški pareiškimai pateikti departamentui. Kultūros ministerijoje šiandien iš valstybės paveldosaugos institucijų ir savivaldybės paveldosaugos tarnybos nėra atsakingų darbuotojų, kurie atsako konkrečiai už Vilniaus senamiestį. Šiuo atveju, kada vyko Pasaulio paveldo komiteto monitoringas, deja, taip, čia yra faktas. Kultūros ministerija dabar galvoja, tik galvoja. Mes labai agitavome, kad vis dėlto darytų labai konkrečius žingsnius, kad Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniame padalinyje būtų atskirta grupė, kuri tiesiogiai būtų atsakinga už Vilniaus senamiestį. Gėda, kad į mus kreipėsi Švedijos ambasada, kai šalia kaimyniniame name iškirto langus, atseit įrodė, kad tai užmūryta sovietmečiu silikatinėm plytom. Bet tomis silikatinėmis plytomis tada restauraciniais tikslais buvo sumažintos vitrinos stengiantis regeneruoti istorinį vaizdą. O su departamento palaiminimu kaip tik buvo iškirsta. Deja, taip. Iš karto galiu pasakyti. Neatsitiktinai šiais metais numatyta, nauja komisijos sudėtis pritars tam klausimui rudenį, kad būtų svarstomas departamento, Kultūros paveldo departamentas dėl kontrolės funkcijų. Nes nuo 2005 m. pradėjo galioti naujas Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymas, pagal kurį būtent departamente atkurti trys struktūriniai padaliniai ir būtent vienas kontrolės. Mums labai rūpi kontrolė vietoje ir šiuo atveju kontrolė dėl Vilniaus senamiesčio. Mes taip pat esame nepatenkinti esama situacija. Gal, ko gero, reikės toliau bombarduoti ne departamentą, bet pačią Kultūros ministeriją.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Darbotvarkės 2-5b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-2376(2). Pranešėjas – V.Domarkas. Pateikimas. Prašom. P.Jakučionis. Prašom. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, komiteto pirmininko paprašytas pristatau jums nutarimo projektą „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2006 metų veiklos ataskaitos“. Nutarime skelbiama, kad komitetas siūlo pritarti komisijos 2006 metų veiklos ataskaitai. Taip pat yra siūlymų komisijai parengti naujo Seimo nutarimo dėl paminklosaugos komisijos narių iš visuomeninių organizacijų rinkimų nuostatų patvirtinimo pakeitimus, kad būtų aiškiau apibrėžta, kokios visuomenės organizacijos gali dalyvauti komisijos narių rinkimuose, nes šiemet dėl to buvo daug nesusipratimų, buvo daug nepatenkintų. Todėl norime, kad būtų tie nuostatai šiek tiek pakeisti, būtų aiškesni. Taip pat pasiūlyti komisijai nuolat stebėti, kaip įgyvendinamas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, ir siūlyti patobulinti kai kuriuos įstatymo straipsnius ir jų įgyvendinimo aktus, čia jau Vyriausybės nutarimus arba Kultūros ministerijos įsakymus. Taip pat pasiūlyti komisijai skirti daugiau dėmesio, kad kultūros paveldo apsaugos politikos ir kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių įstatymų nuostatos būtų daugiau ir aiškiau aiškinamos visuomenei, o ypač verslo atstovams, kurie investuoja į kultūros paveldo objektus. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Matau, kad norinčių klausti nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo nutarimo projektui? Matau, kad diskusijose norinčių dalyvauti nėra, pasiūlymu dėl nutarimo projekto taip pat nėra. Yra tiktai Teisės departamento redakcinės pastabos. Taigi, ar galime pritarti bendru sutarimu nutarimo projektui po svarstymo? Ačiū.
Pereiname prie nutarimo priėmimo pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio prieštaravimų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio prieštaravimų nėra. Priimtas. Dėl 3 straipsnio prieštaravimų nėra. Priimtas. Dėl 4 straipsnio prieštaravimų nėra? Priimtas. Norinčių kalbėti dėl viso nutarimo projekto nėra. Taigi pereiname prie nutarimo priėmimo. Prašom dėl nutarimo priėmimo apsispręsti balsuojant.
Už – 52, prieš nėra, susilaikė 7. Nutarimas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad šioje salėje mes posėdžiaujame, ko gero, paskutinį kartą, todėl viską, ką kada nors pasidėjote, pasiimkite.
Dabar Seimo narių pareiškimai. A.Pitrėnienė. Prašom.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, atsiprašau, kad dar sugaišinsiu keletą minučių jūsų laiko, bet tylėti negaliu.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos tiesiogiai pavaldžių priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pertvarkymas nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki šiol nėra galutinai užbaigtas. Vienuolikos rajonų tarnybų ugniagesiai gelbėtojai iki šiol nėra vidaus tarnybos pareigūnai ir dirba darbus sutarties įstatymo pagrindais. Visą laikotarpį minėti darbuotojai dirba vienodą su statutiniais pareigūnais darbą, bet atlyginimas, socialinės garantijos ir amžiaus laikas pareigūnų pensijai gauti jiems nebuvo taikomi. Šie darbuotojai buvo ir yra diskriminuojami, palyginti su pareigūnais, dėl amžiaus, nevienodo darbo užmokesčio ir socialinių garantijų. Tai pripažino ir Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Skuodo rajono ugniagesiai gelbėtojai kreipėsi į mane dėl minėtų problemų sprendimo. Šiuo pagrindu, dalyvaujant Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimui, specialistams, 2006 m. gruodžio mėnesį buvo parengti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio papildymo projektai. Per pusę metų minėti projektai Seime taip ir nebuvo svarstyti. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad Vyriausybė iki šiol taip ir nepateikė Seimui išvadų dėl vieno projekto.
Turimomis žiniomis vidaus reikalų ministras taip ir nesurado būtinybės iš esmės įsigilinti į esamą situaciją, susitikti su minėtais ugniagesiais gelbėtojais, apsilankyti jų darbo vietose, pasikalbėti su Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo atstovais, o tiesiog pasirinko lengviausią būdą – pasiūlė Vyriausybei nepritarti teikiamiems projektams. Susidaro įspūdis, kad tai buvo daroma specialiai,ir išvadų pateikimas vilkinamas tam, kad įstatymų pataisos nebūtų apvarstytos Seimo pavasario sesijoje ir iki rudens sesijos būtų pakankamai laiko tiesiog susidoroti su diskriminuojamaisiais – juos atleisti iš darbo. Minimos įstatymų pataisos susijusios su 700 ugniagesių gelbėtojų. Įsivaizduokime, kas atsitiktų, jeigu jie pasitrauktų iš tarnybos. Manau, kad tai būtų didelė grėsmė mūsų visuomenei.
Na, ir dar vienas. Mano rankose – graži knyga. Ji vadinasi „2007 m. Lietuvos dainų šventė „Būties ratu“. Čia yra dvi gražios nuotraukos. Cituoju tekstus, kaip gražiai jie čia yra parašę: „Mes visi drauge Lietuvai sukūrėme šventę – šventę sielai ir kūrybai.“
O dabar faktai. Darbo grupė parengė Dainų švenčių įstatymą ir 2006 m. spalio 17 d. įregistravo Seime. 2007 m. šiaip taip įvyko pateikimas, buvo paprašyta Vyriausybės išvados. Šiandien jos nėra, todėl nei svarstymas, nei priėmimas prieš Dainų šventę įvykti negalėjo. Taigi tema, sritis kita, bet scenarijus tas pats.
Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji, noriu pakviesti visus į Dainų šventę, kuri vyks liepos 6 d., ir pasidžiaugti tradicine Dainų švente.
Taip pat noriu pasveikinti visus, nes šiandieną mes baigiame pavasario sesiją. Nepaisant to, kad mūsų pavasario sesijos metu buvo visko, tačiau reikia pripažinti, kad daugelį klausimų, kurie buvo numatyti, mes apsvarstėme, daugelį klausimų priėmėme ir šiandieną turime rezultatą, kuriuo galime pasidžiaugti.
Žinoma, buvo ir tam tikrų nesusipratimų, galbūt buvo ir nepatenkintų mūsų veikla, tačiau turiu pripažinti, kad kaip galutinį rezultatą mes turime tai, apie ką kalbėjome, tai, ką planavome pavasario sesijos pradžioje, turime iš esmės visus tuos įstatymų projektus, apie kuriuos kalbėjome, kai tvirtinome pavasario sesijos darbotvarkės planus.
Turiu pripažinti ir dar vieną dalyką – kad labai stipriai pasistūmėjome parlamentinės priežiūros srityje. Tikrai labai aktyviai šioje srityje reiškėsi kai kurie mūsų komitetai, ir tai yra visuotinai pripažinta.
Taigi noriu pasveikinti su garbingai užbaigtu pavasario sesijos laikotarpiu ir darbu, noriu palinkėti visiems gero laikotarpio tarp sesijų, kad visi įgyvendintų tai, ką buvo suplanavę.
Prašome registruotis.
Gerbiamieji kolegos, dabar himnas.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Vakarinis posėdis ir pavasario sesija skelbiami baigti.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLPDF – Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija.