Penkiasdešimt trečiasis (315) nenumatytas posėdis
2007 m. birželio 27 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai G. STEPONAVIČIUS ir A. PEKELIŪNAS

2007 m. birželio 27 d. (trečiadienio) nenumatyto plenarinio posėdžio darbotvarkė, patvirtinta Seimo valdybos sprendimu

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF*). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Noriu paskelbti šios dienos Seimo nenumatyto plenarinio posėdžio pradžią.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai ir visi atvykusieji, posėdį turime pradėti nuo darbotvarkės tvirtinimo. Jums yra išdalinta šios dienos posėdžio darbotvarkė. Posėdis yra sušauktas Seimo valdybos sprendimu. Darbotvarkėje yra naujai papildyti klausimai, kurie dar vakar nebuvo įtraukti. Trumpai pakomentuosiu. Be pagrindinio klausimo – diskusijos apie žemės reformos problemas, – yra numatyta Seimui atskaitingų institucijų veiklos ataskaitų tvirtinimas, taip pat bus pateikta keletas svarbių klausimų. Numatoma, kad posėdis užtruktų iki 15 val. 20 minučių. Tokia yra darbotvarkė. Primenu, kad nenumatytų posėdžių darbotvarkės nėra pildomos, jos tiesiog yra sudaromos valdybos sprendimu. Aš kviesčiau kolegas kartu ir registruotis, ir patvirtinti šios dienos, trečiadienio, plenarinio posėdžio darbotvarkę. Registracija, po to tvirtinsim darbotvarkę.

Kolegos, kol kas mūsų 45. Prašau, dar kartelį ir registruojamės ir balsuojame dėl darbotvarkės patvirtinimo. Mūsų gausiau, neabejoju, kad bus dar gerokai gausiau.

Taigi 49 užsiregistravus, 37 – už, prieš nėra, susilaikė – 1, darbotvarkė patvirtinta.

Diskusija apie žemės reformos problemas

Darbotvarkės pirmas klausimas – diskusija apie žemės reformos problemas. Noriu priminti, kad ši diskusija yra rengiama Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos iniciatyva. Yra surašyti pranešėjai, taip pat pasitarus su išmanančiais šią temą žmonėmis, yra siūlymas papildyti pasisakančiuosius ne iš Seimo narių, o STT pareigūnės pasisakymu ir Vilniaus apskrities viršininko Alfredo Masaičio žodžiu. Ir turėtume sutarti, kiek laiko mes skiriame kiekvienam kalbančiajam. Jeigu būtų priimtina, ir frakcijoms, ir atskiriems kalbantiesiems – iki 7 minučių. Gerai.

Dar kartą, kolegos, sveikinu atvykusius ne tik Seimo narius, bet ir įvairių valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų, asocijuotų struktūrų žmones, kalbėti šia tema. Primenu, kad po numatytų kalbų bus proga kalbėti frakcijų atstovams. Kviečiu Posėdžių sekretoriate pageidaujančius frakcijų atstovus registruotis, taip pat ir atskirus Seimo narius, jeigu liks laiko.

Gerbiamieji, pradedame diskusiją. Matau, jau yra atvykusi Žemės ūkio ministrė. Noriu pakviesti į tribūną ponią K.D.Prunskienę. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ (VLPDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pirmiausia noriu padėkoti, kad radote laiko šią svarbią temą diskutuoti. Dėkoju visiems dalyvaujantiesiems, tiek Seimo nariams, tiek ir įvairių organizacijų, institucijų atstovams, kuriems ta tema labai rūpi. Kadangi ši tema labai aktuali, ji neapsieina kartais be aštroko ar tendencingo politizavimo. Girdime kai kuriuos neatitinkančius realybės komentarus, kai matoma tiktai viena klausimo pusė.

Žemės ūkio ministerija, vykdydama įstatymais priskirtas funkcijas, įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, taip pat žemės reformos srityje. Mums labai svarbu, kad būtų skaidriai, subalansuotai derinami teisėti piliečių bei jų grupių interesai, teikiant pirmenybę Vyriausybės 2006–2008 m. programoje numatytos nuostatos įgyvendinimui, tai yra baigti grąžinti žemę jos teisėtiems savininkams. Kaimo gyvenamosiose vietovėse nuosavybės teisės į turėtą žemę jau yra atkurtos 700 tūkstančių piliečių į 3,8 mln. ha turėtos žemės. Tai sudaro 96% piliečių prašymuose nurodyto ploto.

Geriausi žemės grąžinimo rodikliai yra Marijampolės apskrityje, kur grąžinta jau 99,5%, Panevėžio ir Telšių apskrityse – 99% prašymuose nurodyto ploto. Žemės grąžinimas baigiasi ir kitose apskrityse bei rajonuose, išskyrus dalį Utenos apskrities, Ignalinos ir Molėtų rajonų bei Vilniaus apskrities Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus rajonų kadastrinių vietovių. Žinoma, problemų daugiausia yra miestuose. Norėtųsi pažymėti, kad iš 1292 šalies teritorijoje esančių kadastro vietovių nustatytas teisių į žemę atkūrimas iš esmės jau baigtas 530, o daugiau kaip 97% sugrąžinta dar 400 kadastrinių vietovių.

Įvertinę kaimo vietovėse žemės reformos darbų tempus, manome, kad iki šių metų pabaigos žemė iš esmės turėtų būti grąžinta daugelyje savivaldybių, atsižvelgiant į tai, kad minėtuose Utenos ir Vilniaus apskričių rajonuose pateikta ypač daug piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtos žemės sklypus, taip pat ir kituose regionuose turėtus. Šiuose rajonuose žemės grąžinimas bus neišvengiamai tęsiamas ir ateinančiais metais. Pažymėtina, kad Vyriausybei pateiktuose ir jos Strateginio planavimo komiteto pritartuose Utenos ir Vilniaus apskričių viršininkų administracijų 2007–2009 metų strateginiuose veiklos planuose numatyta, kad šiose apskrityse iki kitų metų pradžios arba šių metų pabaigos piliečiams nuosavybės teisės į žemę bus atkurtos Utenos apskrityje 95% ir Vilniaus apskrityje 89%.

Reikia pripažinti, kad žemės grąžinimą būtų buvę galima užbaigti daug anksčiau, jeigu nuo pat žemės reformos pradžios būtų tinkamai pasirengta žemės grąžinimo procesui, tarpusavyje nesupriešinant žemės savininkų ir kitų žemės naudotojų. Be to, piliečių nuosavybės teisių į žemės atkūrimą stabdė žemės reformą reglamentuojančių teisės aktų kaita, archyvinės medžiagos, patvirtinančios savininkų teises į iki nacionalizacijos turėtą žemę trūkumas, ypač Rytų Lietuvos regione, kai kurių piliečių neaktyvumas teikiant būtinus dokumentus dėl žemės grąžinimo, pretendentų tarpusavio nesutarimai, juolab kai jų atsirado keli į tą patį plotą. Ypač daug žalos šiam procesui padarė nuo žemės reformos pradžios įstatymais įteisinta žemės perkėlimo galimybė ir dėl to suklestėjęs išvadų supirkinėjimas, kuriuo, manau, stebėsis ir daugelis ateities kartų.

Didelė atsakomybė dėl teisingo žemės grąžinimo užtikrinimo ir nepakankamos žemės reformos žemėtvarkos darbų kontrolės tenka apskritims. Apskričių viršininkų administracijos savo teritorijose privalo nuolat kontroliuoti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo sutarčių vykdymą, užtikrinti žemės grąžinimą laiku. Ministerija nuolat ragina apskričių viršininkus reikalauti, kad žemės reformos žemėtvarkos darbus atliekančios įmonės spartintų tempus, priimtų daugiau projektuotojų (žinau, kad tai nelengva), taip pat kreipiasi į žemėtvarkos ir geodezijos specialistus rengiančias aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas, prašydama informuoti studentus apie galimybę, baigus studijas, dirbti žemės reformos srityje. Kadangi darbui šioje srityje reikia ne tik profesinių, bet ir teisinių žinių, o specialistų stokojama ir kitose ūkio srityse, į žemės reformą vykdančias įmones kreipiasi mažai jaunųjų specialistų. (Balsai salėje)

Atsiprašau, aš taip supratau, kad pirmam pranešimui reglamentas nėra 7 min., o jeigu yra, tada mes visiškai nesusikalbėjome, nes aš…

PIRMININKAS. Ponia ministre, kiek jūs dar norėtumėte kalbėti?

K.D.PRUNSKIENĖ. Mažiausiai dar tiek.

PIRMININKAS. Gerai, maksimumas, kas yra numatoma pranešėjams, kviečiamiems iš šalies, yra 10 minučių. Jeigu priimtina, pratęsiame iki 10 min. Gerai?

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš iš šalies… Jeigu galėčiau pridėti savo, kaip Seimo narės, teisę, būtų daugiau.

PIRMININKAS. Seimo nario teisė yra maximum 5 minutės.

K.D.PRUNSKIENĖ. Vadinasi, 15 min.

PIRMININKAS. Jūs neturėtumėte ginčytis. Prašom kalbėti.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ministerija pavedė apskričių viršininkams skelbti informaciją apie kiekvienoje kadastro vietovėje esamus laisvos žemės plotus, apie projektų rengimo eigą. Piliečiai turės galimybę seniūnijose susipažinti, kur yra laisvos žemės ir kaip ji įbraižyta tuose plotuose. Šiuo metu laisvos žemės pakanka visose apskrityse, išskyrus Kauno ir Vilniaus.

Pažymėtina, kad valstybė piliečiams už išperkamą žemę atlygina ne tik sklypais, bet ir pinigine kompensacija bei vertybiniais popieriais, kuo taip pat nepakankamai naudojamasi.

Kalbant apie turėtos žemės grąžinimą miestuose, kur atkurta tik 58% nuosavybės, labiausiai komplikuotas grąžinimas yra Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Palangoje, nes čia yra didesnis žemės trūkumas. Nemaža dalis miestų savivaldybių nesilaiko įstatymų ir nevykdo Vyriausybės sprendimų, neleistinai vėluoja kartografuoti galimos grąžinti savininkams laisvos valstybinės žemės sklypus, minėtoje laisvoje žemėje vangiai rengia pretendentams sklypus, skirtus individualiai statybai, kad taip būtų galima kompensuoti dalį žemės.

Kadangi šį darbą vykdo dvi institucijos – apskritys ir savivaldybės, gerokai paspartinti procesą galima joms darniai bendradarbiaujant. Miestų savivaldybės turi nedelsdamos apskričių viršininkų administracijoms pateikti kartografinėje medžiagoje informaciją apie galimus grąžinti plotus bei gerokai paspartinti suteikiamų žemės sklypų individualiai statybai rengimą ir tvirtinimą.

Ministro Pirmininko potvarkiu buvo sudarytos net kelios darbo grupės ir yra parengti pasiūlymai, tarp jų pasiūlymai, kurie išplaukia iš ministerijos pozicijų. Mes girdime, žinoma, komentarus, pasisakymus, kad ir kokie jie būtų, kad ir kiek jie būtų pagrįsti… Tačiau rengiant papildomas korektyvas ar nutarimus galima kreipti dėmesį tik į subalansuotus, destrukcijos nesukeliančius pasiūlymus, ir tai yra be galo svarbu.

Svarbu yra ir tai, kad ten, kur žemės grąžinimas yra pasibaigęs ir kur yra suprojektuoti sklypai, kuriuose numatytas baigiamasis grąžinimo žemės savininkams etapas ir suprojektuoti laisvos žemės plotai, skirti parduoti žemės naudotojams… Dar kartą pabrėžiu – ten, kur nėra pretendentų susigrąžinti bet kokia forma pirmumo tvarka, nes pardavimas pagal įstatymus prasideda tik vienuoliktąja eile. Jokia vyriausybė ar ministerija nepretenduoja keisti tos tvarkos. Tačiau mūsų gyvenimas yra toks, kad jis, kaip ir pažanga, vyksta ne vienoje plotmėje ir ne vienoje interesų srityje, bet išmintingi subalansuoti kompromisai buvo ir liks svarbi stabilumo ir sėkmingo šalies stiprėjimo prielaida.

Dar kartą pabrėžiu, kad yra realios galimybės paspartinti žemės nuosavybės atkūrimą. Labai gaila, kad keletas labai rimtų galimybių buvo vetuota, atmesta. Yra būdų galbūt saikingiau ir su didesniu visuomenės palaikymu bei dialogu su visuomene grįžti prie kai kurių klausimų. Tačiau sakyti, kaip daro kai kurie politikai ar jų veikiama žiniasklaida, kad neva žemės grąžinimą trukdo siūlymas žemę parduoti… Kalbama tik apie laisvą žemę, beje, parduodamą pagal įstatymą, kurį jūs patys, kolegos, šis Seimas, priėmėt ir kuris įsigaliojo praeitų metų liepos mėnesį, bet ne žemės grąžinimo sąskaita. Prašau labai atsakingai apie tai kalbėti, nes mes darome jausmingą įtaką tiems, kuriems tai labiausiai rūpi, – ir žemės savininkams, ir tiems, kurie dirba sektoriuje, kuris sudaro dešimtadalį BVP, kuris sudaro 14% eksporto ir kuriame šiandien dirba 11%, pridėję maisto pramonę, gauname apie 15%, o kaime gyvena vienas trečdalis žmonių.

Aš manau, kad šiandien mes tikrai galėtume pasistūmėti bendro supratimo link. Labai kviesčiau pasiekti bendrą supratimą, nes tai nėra tema, iš kurios galime tikėtis politinės naudos. Svarbu, kad naudos turėtų tie, kurie pretenduoja žemę susigrąžinti, o ne tie, kurie ją superka siekdami perparduoti, labiau pasipelnyti. Valstybė neturi toleruoti to reiškinio, kuris Lietuvoje labai paplito. Tas triukšmas ir kritika, skirti žemės ūkio subjektams, gaminantiems produkciją, galbūt iš dalies kyla iš tos pusės, kuri suinteresuota, stabdydama tiek žemės grąžinimo, tiek pardavimo žemdirbiams procesą, juo pasinaudoti supirkdama ir perparduodama. Labai ačiū jums už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji ministre. Toliau kviečiu diskusijoje kalbėti Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkę Antaniną Venckūnienę. Po to ruošiasi Ūkininkų sąjungos atstovas. Primenu, kad sutarėme, jog kalbėtojai diskusijoje kalba iki 7 minučių. (Balsai salėje) Manau, kad suteikėme kuruojančiai ministrei, kalbančiai Vyriausybės vardu. Ponia Venckūniene, žodis jums.

A.VENCKŪNIENĖ. Laba diena, mielieji Seimo nariai, laba diena tiems, kuriems rūpi Lietuvos žemė ir Lietuva.

Dėl žemės pirkimo ir pardavimo. Tarsi kažkas nuo kaitros atsitiko kai kuriems valdžios ponams ir ponioms: reikia parduoti žemės ūkio paskirties „poreforminę“ žemę ūkininkams ir jauniesiems ūkininkams, taip pat bendrovėms, nors tu ką. Ir tai reikia daryti dabar, neatidėliojant ir, be abejo, pigiau negu rinkos kaina, su visomis įvairiomis lengvatomis, pusvelčiui ir ne aukciono būdu, ir tai reikia daryti dabar ir nedelsiant.

Žemė, be abejo, praverstų ir smulkiam arba vidutiniam ūkininkui, ir, be abejo, jauniems. Bet daugiausia nuomoja stambūs ir bendrovės. Smulkūs, vidutiniai ir jaunieji ūkininkai šiuo metu, pačiame vasaros viduryje, pluša laukuose. Dabar jiems pats darbymetis, nepatogiausias laikas vaikščioti po valdiškas įstaigas, tvarkyti planus, dokumentus. Ir pinigėlių jie šiuo metu stokoja, nes viskas sueina derliaus dorojimui ir naujai sėjai, o atliekami litai žemei pirkti pasirodys tik žiemą. Skolintis iš bankų smulkiesiems ir vidutiniams yra kliūčių. Stambiam ir durys lengvai atsiveria. Užtai visokie žiemeliai, karbauskiai, stumbrai ir į juos panašūs jų patikėtiniai bei kiti „žemvaldžiai“ dabar, kaip visada, turi pinigų ir laiko, nes juk jie patys žemės nedirba, tik valdo, yra išnuomoję tiems patiems ūkininkams, kurie neturi galimybės nusipirkti žemės. O šie žemvaldžiai ir jų pasamdyti patarėjai, kai reikia, kad jiems pirmiausia ta žemė būtų parduota, pralenda visur, ir visi reikiami dokumentai yra sutvarkyti. Skuba žemvaldžiai ir jų patikėtiniai Seime ir Vyriausybėje, nes tai bene paskutinis kąsnis, kurį galima atsikąsti visų kitų sąskaita. Jau daugiau Lietuvoje nėra ką parduoti, liko tik žemė ir miškai.

Visi puikiai žino, kad žemės grąžinimas nėra baigtas. Kaime vyksta žemės sklypų perraižymas, vieni turi šios žemės dokumentus, o kitiems jau pradedama rėžti nuo tos žemės ir perduoti ją, perkėlus riboženklius, būsimiems savininkams, kurie niekada savo žemės neturėjo ar jos nevaldė, o tik ruošiasi pirkti. Vyriausybė žada, įsipareigojo iki sausio 1 d. grąžinti žemę visiems savininkams, taip pat ir miestuose neatgaunantiems, atsiskaityti kaimo laisva valstybine žeme. Todėl ir triukšmauja valstiečiai, likimo ironija, iš tikrųjų tai – stambieji žemvaldžiai… žada net trauktis iš koalicijos grasindami Vyriausybei, kad tik Vyriausybė nesugalvotų tos žemės grąžinti savininkams, atiduoti už miestuose užimtą žemę kaimo žeme. Mums sako, kad jie ieško geresnių plotų. Jie neieško geresnių, savo praradę, jie ieško žemės už savo žemę.

Būtų logiškiausia atiduoti žemes savininkams už prarastas miestuose žemes, tai būtų logiškas sprendimas. Žemės kaina kyla ne tik mieste, bet ir kaime. Jokiam banke negausi tokių procentų, kokius gautum dabar pigiai nusipirkęs žemę ir po 10, 15 metų ją pardavęs. Vakarų Europoje vienas hektaras dirbamos žemės kainuoja apie 100 tūkst. Lenkijoje – 10 tūkst. Tai yra atsakymas, kodėl taip skubama parduoti žemę, nors buvo žadėta visuose įstatymuose pirma atsiskaityti su savininkais, o paskui, kai liks laisvos žemės, ją parduoti tam, kas ją nuomoja. Kai kurios partijos teikia siūlymus Seimui, kad dirbamą žemę galima perleisti ūkininkauti išperkamosios nuomos būdu, tai yra ūkininkas sudaro sutartį, dirba tą žemę ir kasmet moka išperkamąją nuomą, o po 10, 15 metų, išsipirkęs žemę, tampa tikru jos savininku, bet parduoti tos žemės negali. Atrodytų žemdirbiams tai labai tiktų. Dirbi tą žemę, po kiek laiko ji tavo ir niekas jos neatims. Ir dabar neatims iš tų, kurie tikrai dirba. Po tam tikro laiko tampi savininku. Pavyzdžiui, Danijoje, didžioji žemės dalis valdoma per išperkamąją nuomą, bet mūsų valstiečiams tas būdas netinka. Jie jo tarsi negirdi, todėl giriasi, kad bus pridėta daugybė saugiklių, kad žemė nepaklius į spekuliantų rankas. Mielieji ponai, valstybės vyrai, mūsų rinkti mums tarnauti, visoje žemės reformoje buvo daugybė saugiklių, bet gražiausios paežerės pateko į tų pačių saugiklius sugalvojusių vyrų rankas, ir visi saugikliai su tvoromis mirksta vandenyje.

Pabaigoje noriu priminti valdžios vyrams, kad valstybė vieniems ir kitiems ją valdant jau pardavė 2–3 hektarus, pardavė tarnybines miško dalas, pardavė po 5 hektarus miško miškininkams. Tegu atsiliepia tų pardavimų sumanytojai, buvo padaryta nepataisoma žala žemei ir žemėnaudai, kai politikai pradėjo žemę pardavinėti.

Visai baigdama kreipiuosi į Seimo narius. Konstituciniam Teismui yra paduoti prašymai dėl žemės kainos, ar teisinga dabartinė kaina, ar nepažeidžia Konstitucijos, kai žemė parduodama taip brangiai, o išperkama iš žmogaus už centus. Prašom Seimo vardu kreiptis į Konstitucinį Teismą, tai tikrai pagerins procesą, galų gale panaikins egzistuojantį teisinį netikrumą ir prieštaravimus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Labai jums ačiū, gerbiamoji Antanina. Priminsiu, kad valdžioje yra ne tik vyrų, bet ir moterų. Toliau diskusijoje kviečiu kalbėti Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovą Juozą Mikštą. Prašau.

V.RAKICKAS. Laba diena. Yra šioks toks netikrumas. Aš esu Ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Vytautas Rakickas.

PIRMININKAS. Prašom, pone Vytautai.

V.RAKICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų Ūkininkų sąjunga mato gana nemažai problemų dėl žemės pardavimo ūkininkams. Iš tikrųjų palaikau prieš tai kalbėjusią žemės savininkų pirmininkę, ir Ūkininkų sąjunga palaiko, kad pirmiausia žemė turėtų būti grąžinta savininkams. Man atrodo, niekada nė vienas ūkininkas nėra pasakęs ar prieštaravęs dėl to, kad tai turėtų būti pirmiausia įvykdyta, o tada kalbame apie Lietuvos tikruosius ūkininkus, kurie iš tikrųjų dirba žemę. Jie dalyvauja tam tikrose programose, struktūriniuose fonduose, įsigijo pastatus. Kad šitą darbą toliau atliktų, jiems reikia kaip darbo priemonės, kaip įrankio žemės. Žemę, man atrodo, nuo senų senovės lietuviai yra paveldėję per genus… Tada ūkininkas jaučiasi tikras „gaspadorius“, kai turi tikrą nuosavybę. Ir Ūkininkų sąjunga, ir Lietuvos ūkininkai mano, kad Vyriausybė, Seimas turėtų rasti galimybę sudaryti sąlygas atliekamą žemę išsipirkti lengvatinėm ar kokiom nors sąlygom kaip tik tikriems Lietuvos ūkininkams, kurie dirba, kurie dirbs. Nesutinku su kalbėjusia prelegente, kad bus įdėti tam tikri saugikliai, ir jie bus apeiti. Reikia pasakyti, kad iki šiol niekas apie tai nebuvo pagalvojęs, bet jeigu bus normalūs saugikliai, sakykime, 15 ar 20 metų negalės šitos žemės parduoti, o jeigu atsitiks taip, kad reikės tam žmogui parduoti, bus įvairių variantų. Šitą žemę pirmiausia turėtų išpirkti valstybė už tą pačią kainą, kuria jis įsigijo.

Ūkininkai ir Lietuvos ūkininkų sąjunga labai blogai vertina šitą reiškinį, kai žemė buvo „nešiojama iš kampo į kampą“, iš vieno Lietuvos kampo į kitą Lietuvos dalį. Iš tikrųjų tai nedaro lietuviui, tuo labiau žemdirbiui, garbės, kad žemė, kuri Lietuvai buvo pats didžiausias turtas… Tikimės, kad gerbiamieji Seimo nariai priims saliamonišką sprendimą, kad būtų visiems palanku: ir žemės laukiantiems ją susigrąžinti, ir tiems, kurie nori ūkininkauti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju jums už išsakytą poziciją. Toliau kviečiu diskusijoje kalbėti Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką V.Rinkevičių.

V.RINKEVIČIUS (VLPDF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji posėdžio svečiai, iš tiesų žemės grąžinimas Lietuvoje visada buvo ypatingos svarbos klausimas. Tai galima spręsti vien iš to, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, tvarkos ir sąlygų įstatymas buvo keičiamas 15 kartų. Skaičiuokime, per kiek metų, faktiškai kas metus jis buvo keičiamas, ir tai irgi viena iš tos reformos, užstrigusios reformos, pasekmių, todėl ji taip ir buksuoja. Svarbiausia tai, kad 1998 m. birželio 25 d. buvo pakeistas įstatymas. Nuostata, kuri leido perleisti teisę notaro patvirtinta sutartimi ne tik savo vaikams, tėvams, sutuoktiniams bei vaikaičiams, bet ir kitiems asmenims, jeigu šie yra Lietuvos piliečiai, tai yra bet kam… Tada iš esmės prasidėjo reformos ir labai neskaidrūs dalykai. Reforma pradėjo strigti, prasidėjo korupciniai ir visi kiti dalykai. Tie, kurie priėmė ir kurie balsavo, ir šiandien irgi šioje salėje yra, turėtų prisiimti atsakomybę, muštis į krūtinę ir atgailauti už tai, kad jų dėka šiandien mes čia sėdime ir turime svarstyti tuos klausimus. Jeigu to nebūtų padaryta 1998 metais, šiandien reforma būtų baigta ir pamiršti visi dalykai, bet šiandien supriešinami žmonės ir iš tiesų visi nuo to kenčia.

Šių metų gegužės 4 dieną Kaimo reikalų komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį į Panevėžio apskritį dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir žemės reformos suaktyvinimo, aptarėme daugelį klausimų. Pasiūlėme Vyriausybei pakeisti kai kurias problemas ir ką reikia daryti.

Taip pat šių metų gegužės 25 dieną mūsų iniciatyva Seime buvo surengtas išplėstinis pasitarimas dėl nuosavybės teisių į išlikusią žemę atkūrimo miestuose. Ten iš tiesų šiandien problema yra aštriausia. Apskritai Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės grąžinta 96% kaimo vietovėse, miestuose: Vilniuje – tik 11%, Kaune – 33%, Panevėžyje – 40%. Mes labai atsiliekame ir iš tiesų mums labai didelį nerimą kelia teisių į žemę atkūrimas miestuose. Dėl to, be abejo, kelios institucijos atsakingos: savivaldybė, apskritis ir t. t. Nėra gero koordinavimo, nėra tarpusavio sutarimo tarp tų institucijų.

Reikia pripažinti, kad savivaldybės vis dėlto nerodo didelio noro, kad būtų grąžinta žemė, kad būtų išskirta žemė, kuri grąžinama, ir priskiria prie išperkamos žemės nepagrįstai daug žemių. Yra neskaidrus laisvos žemės nustatymas. Taip pat nerengia žemės sklypų planų individualiai statybai, perduodamų už mieste turėtą žemę, neparengia laisvų sklypų. Svarbiausia, kad lėšos, miesto savivaldybių gautos už parduotą valstybinę žemę, pirmiausia turi būti naudojamos detaliesiems planams rengti, sklypams formuoti, bet iš esmės tam nenaudojamos pažeidžiant teisės aktus. Tai nustatė Valstybės kontrolė. Deja, tai vyksta ir toliau. Tie pinigai naudojami visai kitiems reikalams.

Vis dėlto reikia pripažinti, kad miestuose žemės rinkos apskritai nėra. Yra valdininkų reguliuojama rinka. Aišku, ji labai patogi, labai naudinga tiems valdininkams. Jeigu savininkams būtų grąžinta žemė, aišku, atsirastų laisvos žemės investuotojams, verslininkams būtų paprasčiau, galbūt žemė būtų ir pigesnė. Šiandien tie procesai yra labai neskaidrūs, labai korumpuoti. Tai ne kartą nustatė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir kitos. Ir visuomenės yra tokia pati nuomonė, tačiau, deja, kol kas nieko gero.

Aš manau, kad savivaldybėms reikėtų dar kartą labai gerai susimąstyti. Man labai keista, kad šiandien Vyriausybės atstovai apskrityse per teismus, per antstolius turi bendrauti su savivaldybių institucijomis, administracijomis įpareigodami jas vykdyti teisės aktų nurodymus. Man atrodo, apskritai mūsų valstybės valdyme yra netvarka, nes tos institucijos, kurios turi atlikti darbus, vykdyti įstatymus, Konstitucijos nuostatas, turi aiškintis per teismus, bet metų metais tarpusavyje negali išsiaiškinti reikalų. Štai kur stringa reforma, kur yra mūsų problemos.

Kalbant apie laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, vis dėlto ten, kur reforma baigta, aš manau, iš esmės suprojektuoti laisvos valstybinės žemės sklypai ūkininkams, kurie dešimtmečius ją dirbo, valstybė skyrė pinigų projektams parengti, todėl šiandien visa tai anuliuoti ir iš naujo peržiūrėti, vienas dalykas, yra nuostolis valstybei. Antras dalykas, tie, kurie daug metų dirbo tą žemę, taip pat yra žmonės, jie tikėjosi, rengė investicinius projektus, gavo paramą iš Europos. Dabar viską iš jų atimti, sakyčiau, būtų neteisėta. Tuo labiau kad žemės grąžinimo reformai tai įtakos apskritai, mano nuomone, neturėtų. Žemės turėtų užtekti.

Be abejo, kalbant apie valstybės žemę, miestų žemę, aišku, jos tikrai neužteks. Vyriausybė turėtų ieškoti būdų, ar vertybiniais popieriais, ar kitais būdais kompensuoti. Galbūt dalį ir žemės ūkio paskirties žeme, mišku. Pas mus yra 100 tūkstančių hektarų miškų, kurie buvo skirti nuosavybei atkurti, jie dar yra laisvi. Jie taip pat gali būti panaudoti šiems reikalams. Taigi, aš manau, kad šie nepadaryti darbai mus ir stumia į tokią nežinią, visuomenės nepasitenkinimą, nepasitikėjimą valstybe ir visa mūsų bendra sistema.

Kalbant apie valstybinės žemės pardavimą, aš buvau įregistravęs Laikinojo žemės įgijimo įstatymo pataisą sugriežtinti valstybinės žemės pardavimo nuostatas, kad įgytos žemės negalima perparduoti, negalima pakeisti paskirties ir kitų dalykų. Galų gale aš visiškai pritariu nuostatai, kad jeigu žemės įsigijo lengvatinėmis sąlygomis, ją turi naudoti; jeigu nenaudoja, turi grąžinti valstybei. Tada žeme nebūtų galima piktnaudžiauti ir jos perparduoti. Tačiau, deja, Seimo Teisės departamentas lyg ir pripažino, kad tai gali prieštarauti Konstitucijai. Aš manau, kad tos nuostatos irgi kelia abejonę ir išvis reikėtų keisti Seime tvarką, kaip tos…

PIRMININKAS. Laikas!

V.RINKEVIČIUS. Gerai. Ačiū. Dabar, aš manau, apskritai keisti tvarką, kai mes jau esame beveik finišo gale, keisti visus teisės aktus netikslinga, reikia kontrolės ir skaidrumo. Aš manau, Specialiųjų tyrimų tarnyba, kitos institucijos turi sugriežtinti. Daug kalba, kad neskaidru, tačiau faktų, kurie būtų ištirti ir perduoti teisėtvarkai ar teismams, deja, ir iš ten nėra. Taigi mūsų visų bendras tikslas – kuo greičiau skaidriai užbaigti…

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

V.RINKEVIČIUS. …šį procesą ir iš tiesų pateisinti pasitikėjimą valstybe visų piliečių, kuriems pažadai buvo duoti: tiek žemės savininkams, tiek ir tiems, kurie dirba žemę – ūkininkams.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu toliau diskusijoje kalbėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinį direktorių Kazį Maksvytį. (Balsai salėje) Taip yra suplanuota. Mes patvirtinome tokius kalbėtojus, gerbiamieji kolegos. Laikykimės to, kas buvo sutarta.

K.MAKSVYTIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji šio posėdžio svečiai! Mano kalba galbūt buvo nevisiškai būtina, nes esminius dalykus apžvelgė žemės ūkio ministrė, tačiau ir man norėtųsi šiek tiek pakalbėti apie žemės reformos problemas.

Visų pirma noriu pasakyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba, išskyrus visas funkcijas, kurios jai yra priskirtos, pagrindinį dėmesį skiria žemės reformos darbų koordinavimui ir kontroliavimui bei metodiniam šių darbų vadovavimui. Reikėtų pasakyti, kad pagal Žemės reformos įstatymą žemės reformą įgyvendina, sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima apskričių viršininkai. Todėl nuo jų veiksmų iš esmės priklauso, kaip bus vykdomas žemės grąžinimas ir visi kiti procesai, susiję su žemės reforma.

Noriu paminėti, kad nors piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuoja vienas ir tas pats įstatymas, tačiau situacija kaimo ir miesto vietovėse iš tiesų yra skirtinga. Kaimo vietovėje žemės grąžinimas iš esmės baigtas, išskyrus keletą rajonų, miestuose, ypač didžiuosiuose šalies miestuose, dar yra likę iš tiesų daug darbų. Be to, kitaip negu kaime, kur pagrindinį vaidmenį atlieka apskričių viršininkų administracijos, miestuose savivaldybėms priskirtos pagrindinės funkcijos. Jos privalo nustatyti laisvos, neužstatytos žemės plotus, parengti žemės sklypų detaliuosius planus, atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypų planus.

Reikėtų pasakyti, kad Konstitucinio Teismo 2001 metų nutarimas iš tiesų padarė miestų žemės grąžinimo perversmą. Iš esmės visiškai pasikeitė tvarka. Galima sakyti, kad nuo to laikotarpio ir buvo pradėta esminė reforma miestuose. Iki tol pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą žemė miestuose buvo priskiriama valstybės išperkamai žemei ir buvo kompensuojama tik suteikiant sklypus individualiai statybai arba buvo galima suteikti sklypus prie naudojamų pastatų.

Tiek Žemės ūkio ministerija, tiek Nacionalinė žemės tarnyba nuolat nagrinėja nuosavybės teisių į žemę atkūrimo problemas ir teikia pasiūlymus institucijoms dėl šių problemų sprendimo būdų. Organizuojami pasitarimai su apskričių viršininkais, savivaldybių merais, Vyriausybės atstovais apskrityse. Žemės ūkio ministerija, siekdama skaidrumo, žemės grąžinimo proceso viešumo žemės reformą administruojančiose ir vykdančiose grandyse, pavedė apskričių viršininkų administracijoms skelbti tiek internete, tiek savivaldybėse esančiuose žemėtvarkos skyriuose visą informaciją apie laisvus žemės plotus, apie žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo eigą. Taip pat didelis dėmesys yra skiriamas ir Vyriausybėje. Aš galėčiau pasakyti, kad Ministras Pirmininkas sudarė darbo grupę šioms problemoms, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo problemoms, nagrinėti. Darbo grupė iš esmės išnagrinėjo problematiką, susijusią su nuosavybės teisių atkūrimu, ir pateikė tam tikrus pasiūlymus. Šiek tiek norėčiau apie tuos pasiūlymus ir pakalbėti.

Kaip jau minėjau, nuo savivaldybių veiksmų priklauso, kaip greitai bus grąžinta žemė miestuose. Siūloma pirmiausia savivaldybių administracijoms nedelsiant apskričių viršininkams pateikti informaciją kartografine medžiaga apie miestuose esančią laisvą, neužstatytą žemę, kurią būtų galima grąžinti savininkams, aišku, jeigu tokia informacija anksčiau nebuvo pateikta. Tačiau nerimą kelia tai, kad nepateisinamai lėtai ženklinami natūra grąžintini nauji ir naudojami žemės sklypai, taip pat užtrunka žemės sklypų planų parengimas. Tik savivaldybės administracijos direktoriui patvirtinus žemės sklypų planus, apskrities viršininkas gali priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Pažymėtina, kad savivaldybių administracijos, vykdydamos Žemės reformos įstatymą, detaliuosius planus privalėjo parengti iki 2002 m. liepos 1 d., tačiau iki šios dienos šie veiksmai neužbaigti. Taip pat reiktų pasakyti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, jog savivaldybės pagal įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Ir pažymėtina, kad savivaldybių veiksmus kontroliuoti gali tik Vyriausybės atstovai apskrityse, taip pat ir veiksmus, susijusius su žemės grąžinimu. Nemaža dalimi žemės grąžinimo sparta priklauso nuo savivaldybės vadovų požiūrio į šių problemų sprendimą. Mūsų pasiūlymas buvo imtis priemonių sustiprinti savivaldybių padalinius, kurie vykdo savo veiklą, susijusią su nuosavybės teisių atkūrimu. Taip pat pasakytina, kad savivaldybės gauna nemažai lėšų už miestų teritorijose parduotą valstybinę žemę, t. y. 50% lėšų už parduotą kitos paskirties žemę patenka į savivaldybių biudžetus. Galėčiau pasakyti pavyzdį, kad praeitais metais valstybės biudžetas, taip pat ir savivaldybių biudžetai gavo per 100 mln. litų už parduotą kitos paskirties žemę. Tarp jų Vilniaus miestas – 38 mln., Kauno miestas gavo daugiau kaip 11 milijonų. Tai yra pakankamos lėšos, kad būtų galima vykdyti žemės reformos darbus. Taip pat apskričių viršininkų administracijoms yra pasiūlyta pakartotinai kreiptis į savivaldybes dėl informacijos apie laisvą žemę miestuose pateikimo, jeigu tokia informacija anksčiau nebuvo pateikta. O jeigu šie veiksmai savivaldybėse neatliekami, apskričių viršininkai privalo informuoti Vyriausybės atstovus apskrityse apie įstatymų ir nutarimų, reglamentuojančių žemės reformos vykdymą, nesilaikymą savivaldybių administracijose. Žinoma, apskričių viršininkų administracijų žemėtvarkos skyriai taip pat privalo teisės aktų nustatytais terminais atlikti jiems pavestas funkcijas, tačiau mes pastebime, kad trūkstant specialistų žemėtvarkos skyriai nepajėgia parengti gausybės dokumentų sprendimams priimti, o šių specialistų mažas atlyginimas, blogos darbo sąlygos, prastas techninis aprūpinimas menkina motyvaciją didinti darbo našumą. Todėl yra pasiūlyta apskričių viršininkams kartu su Vidaus reikalų ministerija imtis priemonių šiems padaliniams sustiprinti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir nuo piliečių valios iš tiesų labai daug priklauso nuosavybės teisių atkūrimo sparta. Galiu pasakyti, kad darbus stabdo tai, kad piliečiai iki Lietuvos Respublikos Seimo nustatyto termino, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d., neapsisprendę dėl atlyginimo būdų arba atlyginti pasirinktu būdu nėra galimybės. Todėl apskričių viršininkai privalo priiminėti sprendimus atlyginti piliečiams įstatymo nustatytais būdais. Dėl žemės grąžinimo problemų…

PIRMININKAS. Laikas, kolega!

K.MAKSVYTIS. …kaimo vietovėje galėčiau pasakyti, kad jos nėra tokios sudėtingos, todėl aš galbūt apie jas ir nebeužsiminsiu. Pasakysiu, kad mes stebėsime informaciją, kurią gausim iš institucijų, ir teiksim Ministrui Pirmininkui pasiūlymus, kaip spartinti nuosavybės teisių atkūrimo problemą.

Baigdamas noriu pasakyti, kad apskritai žemės grąžinimas tiek kaimo vietovėse, tiek miestuose nuo pat pradžių buvo labai komplikuotas, veikiamas įvairiausių veiksnių, politinių, ekonominių. Reikėjo ir dabar reikia derinti žemės savininkų, asmenų, neturėjusių žemės, bet ją dirbančių, pagaliau visuomenės interesus. Reikia pabrėžti, kad žemės reformos procesui nebuvo tinkamai pasirengta, trūko kvalifikuotų specialistų, techninės įrangos, lėšų. Beje, pažymėtina, kad 1999-2001 m. laikotarpiu…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, laikas.

K.MAKSVYTIS. …buvo atleista iš žemės tvarkymo sistemos per 650 darbuotojų. Tai darė tiesioginę įtaką ir žemės reformos darbų spartai. Ačiū jums už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui. Primenu, kad turime laikytis sutarto reglamento. Dabar kviečiu diskusijoje kalbėti Seimo kontrolierę Virginiją Pilipavičienę. Ruošiasi STT atstovė Irena Kubilienė.

V.PILIPAVIČIENĖ. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, posėdžio svečiai. Pirmiausia leiskit padėkoti už pakvietimą dalyvauti šioje diskusijoje ir ypač už suteiktą galimybę pasidalinti mintimis apie problemas, susijusias su piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimu.

Šios problemos, kaip rodo Seimo kontrolierių tiriami skundai, kai kuriose apskrityse vis dar išlieka aktualios nemažam skaičiui pretendentų. Ir, deja, kyla pagrįstų abejonių, ar jiems visiems iki nustatyto termino, t. y. iki šių metų pabaigos, bus atkurtos nuosavybės teisės. Šioje savo kalboje aš pasistengsiu paliesti pagrindines problemas, kurios, kaip rodo Seimo kontrolierių darbo praktika, šiuo metu yra aktualiausios ir reikalaujančios ypatingo dėmesio. Pradėsiu nuo žemės grąžinimo miestuose problemų, nes šioje srityje, ypač didžiuosiuose miestuose, situacija yra problemiškiausia.

Reikia pripažinti, kad daugelis pretendentų pageidauja, kad jiems nuosavybės teisės būtų atkurtos grąžinant žemę natūra, o nesant tokios galimybės, jie pageidauja gauti žemės sklypą tame pačiame mieste kitoje vietoje. Deja, jau dabar aišku, kad nemažam skaičiui pretendentų dėl laisvos, neužstatytos miestų žemės trūkumo žemė nebus grąžinta, neužteks žemės plotų, kuriuose galėtų būti formuojami žemės sklypai, suteiktini neatlygintinai nuosavybėn, kompensuojant už natūra negrąžintiną žemę. Atsižvelgiant į tokią situaciją, labai svarbu užtikrinti, kad žemė, kuri pagal įstatymą turi būti grąžinta, t. y. ta žemė, kuriai nėra realaus visuomenės poreikio, būtų panaudota būtent nuosavybės teisių atkūrimo tikslams. Deja, tenka konstatuoti, kad Seimo kontrolieriai, tirdami skundus, yra nustatę ne vieną atvejį, kai nesant objektyvių duomenų, įstatyme nustatytų dokumentų, t. y. detaliųjų planų, patvirtinančių konkretų visuomenės poreikį tam tikrai žemei, žemė nėra grąžinama pretendentams.

Iš tikrųjų sudėtinga prognozuoti, koks tikrasis šios problemos mastas, t. y. kiek miestuose yra žemės, kuri nepagrįstai negrąžinama. Tačiau norėčiau pabrėžti tokių atvejų išaiškinimo svarbą ne tik ginant pretendentų interesus, bet ir kaip priemonę siekiant neperkelti valstybei, jos biudžetui papildomos atsiskaitymo su pretendentais naštos. Todėl naudodamasi proga norėčiau atkreipti institucijų, kurioms yra pavesta kontroliuoti žemės grąžinimo procesą, dėmesį į šią aktualią problemą ir pasiūlyti vis dėlto ieškoti būdų, kaip užtikrinti, kad sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus nuosavybės teisių atkūrimo būdai, kurie yra susiję su žemės grąžinimu, taip pat su žemės sklypų suteikimu, būtų maksimaliai išnaudoti, o kartu kad būtų išaiškinti visi nepagrįsto žemės negrąžinimo atvejai. Savo ruožtu Seimo kontrolieriai šį darbą dirba tirdami skundus ir dirbs ateityje taip pat.

Norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną problemą, tai yra kompensavimo už valstybės išperkamą žemę problema tiems piliečiams, kuriems vis dėlto miesto žemė nebus grąžinta, taip pat negalės būti suteikti sklypai individualiai statybai.

Kaip rodo praktika, pretendentai nenoriai renkasi šiuo metu įstatyme nustatytus kompensavimo už miesto žemę būdus. Pirmiausia visų pretendentų vis dėlto netenkina jų turėtos žemės įvertinimas, kuris labai skiriasi nuo dabartinės realios tos žemės rinkos vertės. Pagal dabartinį įstatymą tokiu atveju, kai pilietis neapsisprendžia dėl kompensavimo būdo, jį turi parinkti apskričių viršininkų administracijos. Deja, tenka konstatuoti, kad tai praktikoje nėra daroma.

Be to, atkreipčiau dėmesį į tai, kad Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas nenumato galimybės už žemę mieste kompensuoti mišku, o už kaimo žemę, kaip žinote, toks kompensavimo būdas yra numatytas. Atsižvelgiant,į didžiulį žemės trūkumą miestuose ir su tuo susijusią sudėtingą situaciją, turėtų būti svarstomas klausimas dėl galimybės praplėsti kompensavimo už miesto žemę būdų sąrašą, numatant galimybę už miesto žemę kompensuoti mišku, kuris nėra priskirtas visuomenės poreikiams tenkinti. Tokiu būdu neabejotinai galėtų būti patenkinti dalies pretendentų interesai, o kartu ir sumažinti valstybės finansiniai įsipareigojimai jiems.

Atkreipčiau dėmesį ir į tai, kad už valstybės išperkamą miesto žemę nenumatyta ir piniginė kompensacija tokia, kokia yra numatyta už kaimo vietovėje esančią žemę. Piniginę kompensaciją už miesto žemę gali gauti tie piliečiai, kurie atsisako jiems perduodamo mieste žemės sklypo individualiai statybai. Tačiau šios kompensacijos dydis, pavyzdžiui, Vilniuje, taip pat Kaune yra 768 litai už arą. O šia suma, pavyzdžiui, Vilniaus mieste gali būti kompensuotas maksimalus 20 arų žemės sklypas. Žinant sklypų realią vertę rinkoje, tikėtis, kad pretendentai savo valia atsisakys žemės sklypo, yra nerealu. Su tokiu atveju neteko susidurti ir darbo praktikoje.

Žinoma, kalbėti apie pinigines kompensacijas rinkos kainomis mieste nėra galimybės, tačiau norėčiau pasakyti, kad atsakingos institucijos turėtų atlikti skaičiavimus, kiek valstybės biudžeto lėšų ir per kiek metų galėtų būti panaudota kompensacijoms už valstybės išpirkimui priskirtą miesto žemę. Atsižvelgiant į šiuos skaičiavimus…

PIRMININKAS. Laikas!

V.PILIPAVIČIENĖ. …svarstytina galimybė tiems piliečiams, kuriems nėra galimybės miesto žemę grąžinti natūra, taip pat suteikti sklypą kitoje vietoje, už dalį išperkamos miesto žemės kompensuoti pinigais. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Labai ačiū, taip pat ir už konkrečius pasiūlymus. Diskusijoje kviečiu kalbėti Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos vyr. specialistę Ireną Kubilienę. Ruošiasi Vilniaus apskrities viršininkas Alfonsas Macaitis.

I.KUBILIENĖ. Laba diena, pirmą kartą tenka kalbėti tokioje garbingoje tribūnoje. Specialiųjų tyrimų tarnyba, be abejo, žemės reformai nevadovauja ir jos nekontroliuoja. Mūsų kompetencija, šiuo metu viena iš mūsų funkcijų yra vykdyti teisės aktų antikorupcinį vertinimą.

Šiandien daugiausia kalbėsiu apie tą laikinąjį įstatymą, kuris yra aktualiausias, apie Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo įstatymą.

Mūsų nuomonė buvo pateikta dar priimant šį įstatymą, mes ir dabar jį kritikuojame, nes galiojantis įstatymas, išsipirkus valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis, neapsaugo nuo to, kad pilietis, jeigu neperka lengvatinėmis sąlygomis, tą žemę gali nors ir rytoj parduoti.

Antra, įsigijęs tą žemę gali keisti paskirtį. Vėl nėra konkrečių stabdžių. Be to, yra keista, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės reformą, visur įrašyta sąlyga – sklypo naudojimo apribojimai. Šiame įstatyme parašyta, kad asmeniui taikomi apribojimai. Vadinasi, jeigu aš žemę perleidau kitam asmeniui, tai jam tie apribojimai dingsta, turiu omenyje paskirties keitimą. Todėl mes manome, kad šis įstatymas iš tikrųjų prieštarauja pagrindiniam principui, kad tam tikrai mūsų piliečių grupei sudaromos privilegijos įsigyti žemės ūkio paskirties žemę lengvatinėmis sąlygomis, bet sudaroma kitų piliečių sąskaita. Jeigu ši žemė būtų parduodama aukcionuose, be abejo, valstybei iš to būtų kur kas didesnė nauda. Dabartiniu mes dalyvaujame darbo grupėje Vyriausybėje, yra pateikti pasiūlymai (nežinau, ar Seimui jau pateikti ar ne), kad būtų papildytas šis laikinasis įstatymas ir sustiprinta kontrolė, kad ta žeme nebūtų spekuliuojama.

Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl žemės grąžinimo gauna labai daug skundų. Piliečiai, perėję visas instancijas, nebeturi kur kreiptis, todėl kreipiasi į mus. Netiesa sakoma, kad nėra perduota bylų į teismą. Mūsų tarnyba kreipiasi į Generalinę prokuratūrą, o prokuratūra perduoda teismui.

Mūsų nuomone, vienas iš sprendimo būdų būtų mažinti korupcijos riziką. Kalbant apie laikinąjį įstatymą, tai atsisakyti lengvatinių valstybinės žemės pardavimo sąlygų, taip pat sudaryti parduotinos valstybinės žemės registrą, prieinamą piliečiams, ir viešai skelbti informaciją apie parduodamus valstybinės žemės sklypus.

Be to, vienas iš siūlymų buvo nustatyti privalomą centralizuotą valstybinės žemės pardavimo tvarką aukcione. Suprantama, kad šie visi pasiūlymai gal šiek tiek yra pavėluoti, nes jau šiemet turime baigti reformą. Tačiau, mūsų nuomone, kol nesame atsiskaitę su piliečiais ir nesugrąžinę jiems žemės, matyt, žemės pardavimo nereikėtų skatinti.

Štai trumpai tuo klausimu.

PIRMININKAS. Labai jums ačiū, pone Kubiliene, už atvykimą ir jūsų institucijos pozicijos pateikimą. Diskusijoje kalbės Vilniaus apskrities viršininkas Alfonsas Macaitis ir pereiname prie Seimo narių ir frakcijų kalbų.

A.MACAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, labai dėkoju už galimybę kalbėti šiuo labai aktualiu visiems klausimu. Aš norėčiau pasakyti, kad ir gerbiamoji žemės ūkio ministrė, ir kiti kalbėjusieji labai teisingai įvardijo tas problemas, dėl kurių ta žemės reforma vyksta lėtokai arba ne taip, kaip ji turėtų vykti. Todėl aš galbūt nelabai kartosiu, o pereisiu prie kitų skaičių, kurie irgi akcentuotų ir parodytų, ką dar reikėtų padaryti, kad vyktų kitaip.

Visų pirma dėl mūsų apskrities pasakysiu vieną dalyką, kad Vilniaus apskritis yra vienas ketvirtadalis Lietuvos gyventojų, ketvirtadalis Lietuvos gyventojų. Jeigu kalbama, kad problema yra tik Vilniaus apskrityje arba Kaune, arba Utenoje, tai jeigu sudėtume, tai yra didesnės Lietuvos dalies gyventojų problema. Tai yra vienas dalykas. Duosiu dar vieną pavyzdį. Šiuo metu per tą laiką į Vilniaus apskritį iš kitur atvyko apie 15 tūkst. asmenų, čia norinčių gauti žemės. Tai jeigu mes per tą patį laiką iš apskrities išsiuntėme, sakykime, su išvadomis tik 1700. Žemės kaina ir visi tie dalykai padarė Vilniaus apskritį tokia vieta, kurioje visi nori gauti žemės. Aš tikrai nesu pateptasis, kad viena vyno taure ir duonos gabalėliu patenkinčiau visos Lietuvos poreikius. Čia ir iškyla ta problema, apie kurią mes dabar kalbame. Sakykime, taip, jeigu Pakruojyje žemės bonitetas yra per 40, o Vilniaus rajone jis siekia iki 30 ir mažiau, tai dar perskaičiavimus atlikus už vieną hektarą žemės Pakruojyje prie Vilniaus (20 kilometrų atstumu) gaunami maždaug 5 hektarai. Tai jūs įsivaizduokite, kokie čia skaičiavimai ir kaip visa tai vyksta, iš kur tos žemės trūkumas, kodėl toks veržimasis ir noras tą žemę gauti. Ne dėl boniteto, ne dėl to, kad gautų dirbti, o todėl, kad žino, kokia vertė yra čia, Vilniuje.

Dėl reformos. Mūsų apskrityje 85,6% nuosavybės teisės atkurtos, tačiau įvairiuose rajonuose skirtingai. Jeigu imsime Vilniaus rajoną, tai jos atkurtos apie 69%, jeigu imsime, pavyzdžiui, Ukmergės rajoną, tai – 98,8%. Bet tai yra santykiniai skaičiai, nes ir dabar šios išvados plaukia nesustabdomu srautu. Aš kalbu apie kaimo vietoves, nes išvados plaukia tik į kaimo vietoves, į miestą jų negalima perkelti, kad čia nebūtų kokio nors apsirikimo. Todėl tie skaičiai svyruoja. Kur problemos? Problemos yra labai paprastos. Pirmiausia, jas jau įvardijo, trūksta matininkų, šiuo metu dirba 160 matininkų Vilniaus apskrityje, kad padarytų tą darbą, kuris numatytas, reikėtų dar 360. Tai, aišku, yra utopija, tiek mes neturėsime.

Todėl mes ir įsipareigojome iki šių metų pabaigos žmonėms aiškiai pasakyti, kuriose vietose ta žemė jiems bus grąžinta. Galbūt įformint nesuspėsime, bet 89% žmonių mes jau galėtume ką nors daugiau įforminti ir pereiti prie to. Tą ir darome. Viešai paskelbėme visas eiles pradėdami kaimu, kiekvienu kaimeliu – kas prašo, kokios pavardės. Visą informaciją paviešinome, kad nebūtų tų reikalų, susijusių su korupcija, kad kiekvienas žmogus pats sektų, kur jis eilėje stovi, kodėl jis negavo, kas jį apėjo ir kodėl apėjo. Tą jūs internete ir dabar galite pažiūrėti Vilniaus apskrities puslapyje. Vilniaus miesto atveju paskelbėme Vilniaus miesto laisvos žemės žemėlapį. Bet čia yra tų problemų todėl, kad Vilniaus mieste tik 11% grąžinta ir daugiausia, ką bus įmanoma grąžinti, sudarys apie 18%, ne daugiau. Kodėl? Todėl, kad jeigu praeitos kadencijos meras pasakė, kad yra galimybė grąžinti 3 tūkst. hektarų žemės, tai atėjęs naujos kadencijos meras pasakė, kad jos liko tik 400 hektarų. Tai kokie procesai mieste vyksta? Tikrai galiu pasakyti, kad jie nėra patys geriausi, todėl sudarėme atskiras komisijas kartu su savininkais, kad patikrintume kiekvieną atvejį, kai yra tai sakoma. Dabar savininkai, matyt, padės irgi, jie geriausiai žino. Mes tą visą klodą pabandysime pajudinti, pažiūrėti, o kaip yra tame mieste iš tikrųjų.

Deja, liko tik vienos apskritys, kurios šiandien atstovauja, sakykime taip, savininkų interesams, nes, aišku, miškininkai taksuoja miškus miestuose, saugomos teritorijos taip pat mato interesą, suprantu, to reikia, ūkininkai šiandien taip pat žemę greičiau nori turėti. Labai gaila, bet man, pavyzdžiui, atrodo, kad Vilniaus apskrities ūkininkai iš viso nieko negaus. Labai skaudu tai pasakyti. Kodėl? Todėl, kad jeigu grąžinsime žemę tiems, kurie atsikėlė ir turi pirmumo teisę, tai ūkininkui, nors ir išsinuomavusiam žemės, iš esmės nieko nelieka. Todėl reikia vieną kartą nustatyti aiškiai, kiek dar gali šitos nelemtos išvados būti siuntinėjamos. Dabar jos gali suktis nors ir 100 kartų per visas kadastrines vietoves, aš turiu jas priimti ir siųsti nuo vieno rajono prie kito. Jų srautas didėja. To nėra padaryta, bet tą reikėtų įstatymu įteisinti.

Jeigu jau kalbame apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, žemės ūkio paskirties žemės pas mane trūksta, pavyzdžiui, Vilniaus rajone jau dabar, nevertinant miesto poreikio, – apie 7000 hektarų, Trakuose – per 1000 hektarų. Jeigu jau dabar reikėtų, tai pasakyčiau, kad jau turi važiuoti, bet aš to pasakyti pats negalėsiu, kol neįrodysiu, kad jos iš tikrųjų kiekvienoje kadastrinėje vietovėje nėra. Ir čia tų problemų iš tikrųjų yra. Labai teisingai buvo pasakyta, kad galų gale reikia apsispręsti dėl miesto, kaip jiems bus kompensuojama. Akcijomis? Na, žinote, kaip žmonės šiandien reaguoja į akcijas ir į tas akcijas, kurios yra. Žemės ūkio paskirties žemę jie gali gauti tik už mieste turėtą žemę, tačiau šiandien man vien Vilniaus miestui reikia surasti esant tam trūkumui per 60 tūkst. hektarų žemė ūkio paskirties žemės. Iš kur ją paimti, štai kas iškyla, ir kaip tiems žmonėms bus kompensuota.

Dėl pardavimo. Kaip sakiau, matyt, reikia ieškoti kokio nors kompromiso ir ūkininkams, kurie dirba, bet reikalingi tie saugikliai. Reikia… Galų gale sako, štai (ir čia buvo paminėta) parduosime, bet jie turės atgal atiduoti. (Atsiprašau, dar vieną minutę.) Mes supirksime atgal? Nieko mes atgal nesupirksime. Ir mes, apskritys, turime galimybę supirkti, bet pinigų nėra skirta, žemės fondo nėra, kuris superka, ir tik formaliai tai yra padaryta. Visa tai turi atsirasti, tada galbūt galėsime svarstyti idėją, kad štai tikrai mes galime supirkti, grąžinti ir atiduoti savininkams. O kol kas aš irgi laikausi nuostatos: kol tie dalykai nepadaryti, pirma turi būti žemė atiduota savininkams, o paskui būtų visi pardavimai, konsolidacijos ir panašiai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Labai dėkui. Dabar kalbės frakcijų atstovai. Pradedame nuo frakcijos iniciatorės seniūno. Kviečiu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūną P.Auštrevičių į tribūną. Ruošiasi J.Ramonas.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, gerbiamieji svečiai, leiskite visus čia susirinkusius pasveikinti. Aptarsime, drįstu teigti, vieną svarbiausių Lietuvoje temų, savo aktualumo tikrai neparandančios jau daugelį metų. Tik keista, kad Seimo narių dalyvavimas, deja, rodo, ką kita. Aš klausiu jūsų, mielieji kolegos: ar jums teko dalyvauti bent viename susitikime su rinkėjais, kur nebūtų keliamas šis klausimas? Jeigu jums teko, man būtų smagu dalyvauti tokiuose susitikimuose. Ko gero, daugeliui jūsų galėjo kilti klausimas, kodėl rengti šią diskusiją ėmėsi liberalai, paprastai itin aktyvūs, kai kalbama mokesčių ir apskritai ekonominės politikos, asmens laisvių temomis, tačiau mažiau besireiškiantys žemės ūkio srityje. Skubu jus patikinti, kad ši sritis niekuomet nebuvo mums nei svetima, nei tolima. Žemė, tradiciškai esanti viena reikšmingiausių lietuviams turto rūšių, kaip ir bet kokia kita nuosavybė yra neatsiejama nuo teisės ją laisvai įsigyti bei ja disponuoti.

Nuosavybės teisių užtikrinimas ir apsauga, taip pat liberalios, be biurokratinių kliūčių ir suvaržymų, funkcionuojančios žemės rinkos kūrimas yra svarbūs šiuolaikinės liberalios politikos veiklos tikslai. Kita vertus, kiek dažnai girdime atvejų, kai žemės reforma Lietuvoje vykdoma pažeidžiant pavienių piliečių ir ištisų jų grupių teises, lygybės prieš įstatymą principą. Tai iššūkis mums, liberalams, užsibrėžusiems kurti teisingą valstybę. Stebint reformos eigą galima konstatuoti, kad veiklos dirvonai platūs ne tik reformą įgyvendinančiai Vyriausybei, bet ir jos priežiūrą vykdančiam Seimui, politinėms partijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Pasiklausius aukštų pareigūnų, atrodo, kad reforma, žemės grąžinimas vyksta taip, kaip buvo numatyta, ir netgi geriau. Įdomu, ką mano apie tai žmonės, susiduriantys, deja, su daugeliu neteisingų sprendimų, vilkinimu ir biurokratizmu. Man atrodo, kad mes gyvename skirtingose valstybėse arba negirdime, ką mums kalba, laiku kalba rinkėjai, prieš rinkimus atsigręžiantys prieš visą politinę sistemą.

Mielieji kolegos, noriu pabrėžti, kad klausimas, kurį mes diskutuojame šiandien, susiję su per 700 tūkstančių šalies piliečių. Tai yra didelė, reikšminga mūsų gyventojų dalis. Kaip visi žinome, Vyriausybė dar šiemet įsipareigojo baigti žemės reformą, tačiau metai įpusėjo, o šis siekis atrodo vis nerealesnis. Nenoriu jūsų varginti vardindamas šias abejones skatinančias klaidas, padarytas tiek šios, tiek ankstesnių vyriausybių ir seimų. Tačiau vien ta aplinkybė, kad žiniasklaida ir po nepriklausomybės atkūrimo vykdytas reformas lygina su A.Smetonos laikais ir konstatuoja, jog tarpukariu jos buvo geresnės, yra labai iškalbinga. Iškalbingi ir skaičiai – 6 tūkst. gyventojų Kaune ir 5 tūkst. Vilniuje vis dar laukia, kol bus atkurta jų nuosavybės teisė į žemę. Iš viso per 17 tūkst. piliečių pretenduoja į 170 tūkst. hektarų žemės kaimo teritorijoje. Daugeliui mūsų politikų teks gerokai pasistengti, kad šių žmonių lūkesčiai būtų patenkinti arba bent jau jiems paaiškinti. Kitaip piliečių pasitikėjimas valdžios institucijoms ir toliau beviltiškai smuks. Visos ir valdančiajai daugumai, ir opozicijai priklausančios partijos turi būti suinteresuotos, kad taip neatsitiktų.

Telieka nusistebėti, kad, stringant nuosavybės atkūrimo procesui, staiga visiškai atvirai ir netgi ultimatyviu tonu pareiškiama, kad būtina leisti valstybinę žemę parduoti lengvatinėmis sąlygomis, ir tai vyksta nepaisant įspėjimų, kad toks sprendimas dar labiau paskatintų korupciją ir spekuliaciją žeme, sukeltų dar vieną žemgrobystės bangą.

Esame įsitikinę, kad spartesnis piliečių teisių nepažeidžiantis nuosavybės grąžinimas paprastiems Lietuvos gyventojams, o ne neskaidri lengvatų sistema turėtų būti prioritetinis visos valstybės uždavinys. Todėl ir pasiūlėme bent iki 2008 metų, kol turėtų būti baigtas žemės grąžinimas, atidėti minėtą galimybę numatančio įstatymo įsigaliojimą, suteikdami Vyriausybei puikią progą realiais darbais pademonstruoti, kad ji sugeba išlaikyti interesų grupių spaudimą ir vienodai rūpintis visos Lietuvos piliečiais.

Mielieji kolegos, gerbiamieji svečiai! Prioritetas turi būti aiškus ir vienprasmis – nevėluoti įvykdyti įsipareigojimą iki 2008 metų pradžios grąžinti žemę teisėtiems savininkams, antra, kovoti su biurokratizmu ir nepagrįstu grąžinimo procedūrų vilkinimu. Panašu, kad tai tampa, deja, šios reformos neatsiejama dalimi. Kita vertus, žemės reforma nėra savitikslis dalykas. Jau dabar mes patys ir visuomenė turim aiškiai žinoti, kokia bus valstybės politika užbaigus reformą, kaip veiks ir bus reguliuojama žemės rinka, kiek laisvai žemės savininkai galės disponuoti savo turtu – žeme.

Manau, atėjo laikas aptarti dar vieną būtiną permainą – galimybę atsisakyti tikslinio žemės paskirties nustatymo sistemos, kurią paveldėjome iš sovietmečiu egzistavusios ekonomikos. Šiuo metu pati valstybė, nustatydama žemės sklypų paskirtį, iš esmės kliudo efektyviai šią žemę panaudoti, neleidžia jos savininkui gauti realią žemę vertę atitinkančios kainos. Galų gale sudaroma itin derlinga dirva korupcijai klestėti, kuri pasireiškia žemės paskirtį keisti (…), atsiranda daugybė kliūčių. Pritariu nuomonei, kad paskirties atsisakymas suteiktų milžinišką postūmį Lietuvos žemės rinkos plėtrai, ir tikiuosi šiandien išgirsti jūsų, gerbiamieji diskusijos dalyviai, bent jau preliminarią poziciją šiuo klausimu.

Mielieji kolegos, mes siūlome šią diskusiją įprasminti Seimo rezoliucija, kurios projektą esame įteikę, ir tikimės netrukdomi, neatimdami laiko iš šios dienos diskusijos, rytoj ją aptarti Seimo posėdyje.

Antra. Mes siūlome ankstyvą rudenį susirinkus į sesiją grįžti prie šios diskusijos rezultatų, kas nuveikta, kas padaryta. Likus trims mėnesiams matysime, kad procesas nepajudėjo iš mirties taško.

Dėkoju už jūsų dėmesį, dėkoju svečiams. Aš tikiuosi, kad rudenį mes pratęsime šią diskusiją.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu Liberalų ir centro sąjungos frakcijos vardu kalbėti J.Ramoną. Ruošiasi V.Tomaševski – Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos vardu.

J.RAMONAS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji žemdirbiai, savininkai, apskričių viršininkai, kiti svečiai! Iš tikrųjų tema labai aktuali. Noriu pradėti akcentuodamas tai, ką pasakė Nacionalinės žemės tarnybos direktorius gerbiamasis J.Maksvytis, kad Nacionalinė žemės tarnyba koordinuoja žemės reformą Lietuvoje ir yra atsakinga už ją. Prie to pasakymo grįšiu baigdamas.

Kalbant apie reformą ir žemės ūkį, yra du esminiai klausimai, susiję su žeme. Pirma. Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, iš tikrųjų buvo priimtas geras įstatymas, sudėti akcentai, kad Lietuva suka tuo keliu – atkuria nuosavybę buvusiems žemės savininkams, ir tai iš tikrųjų geri lūkesčiai. Daugelis savininkų, kartu ir žemdirbių, patikėjo, grįžo, padėjo ūkininkauti ir tam tikra prasme galvojo, kad teisybė tikrai bus atkurta. Kokia dabar realybė?

Praėjus 17 metų, mes dar kalbame apie tai, kad reikia grąžinti žemę teisėtiems savininkams. Aš manau, kad šie teisėtų savininkų lūkesčiai nėra patenkinti. Be abejo, nereikia didelio supratimo, kad tai iš tikrųjų yra labai blogai ir to negali būti. Niekas nedrįsta aiškiai pasakyti, kad šie kai kurių žmonių lūkesčiai, ypač Vilniaus apskrityje ir Kauno mieste, manau, gali būti neįgyvendinti. Aišku, politikai ir kai kurios politinės partijos labai nenori to pripažinti ir neprisiima atsakomybės. Noriu akcentuoti, kad, diskutuojant apie pardavimą ir žemės ūkį, ko gero, nereikia įvelti nei politinių partijų, nei žmonių, nei interesų grupių. Reikalingas besąlyginis žemės grąžinimas teisėtiems savininkams. Ko gero, dėl to nėra diskusijų ir apie tai nereikėtų niekur kalbėti. Tai aksioma, ir taškas, ir aiškumas visiems.

Antra tema – žemės ūkis ir ūkininkavimas. Vėlgi tas pats. Atgavus nepriklausomybę, daugelis žmonių pardavė butus miestuose, grįžo, pradėjo, vargo ir t. t. Spręsdami tą patį klausimą, mes atėjome iki Europos Sąjungos, įstojome. Jos rinkoje mums reikia konkuruoti. Reikia ne šiaip sau kapstytis žemės ūkyje, bet konkuruoti su prancūzais, vokiečiais, anglais. Nuo 2013 metų, kai PPO prispaus Europos Sąjungą, reikės konkuruoti su džiunglėse galvijus auginančiais Argentinos ir Brazilijos ūkininkais. Tai yra iš tikrųjų sudėtinga situacija. Dabar žemdirbiai, ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės dalyvauja projektuose, ruošiasi konkuruoti. Bet ar mūsų valstybė sudaro geras sąlygas ir galimybes tai daryti?

Kalbama apie tai, kad reikėtų įsigyti valstybinės žemės. Daug kas deklaruoja, kad reforma baigta ir jau atšoktos polkos ir valsai, kad negalima, arba sako, kad dar reikia palaukti. Noriu atkreipti visų Seimo narių dėmesį, kad visur, ypač žiniasklaidoje, akcentuojama, kad žemė parduodama lengvatinėmis sąlygomis. Per tuos metus, kai sustabdytas pardavimas, jokių lengvatų nebėra. Neapgaudinėkime ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių. Pasiruošta įvesti žemės mokestį, parengti verčių žemėlapiai. Parduodant valstybinę žemę, kas trys mėnesiai iš Registrų tarnybos reikės atnešti pažymą. Jeigu ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės iki to įstatymo sustabdymo, sąlyginai sakau, už žemės hektarą vidutiniškai mokėjo tūkstantį litų, dabar reikės mokėti 4 arba 5 tūkst. litų, nors su savininku gali susitarti ir nupirkti pigiau. Atsakykite man, aš, kaip runkelis, gerai nesuprantu, kokia čia lengvata? Jos nėra. Žemė yra parduodama arba bus parduodama rinkos sąlygomis. Yra tik dvi šiokios tokios lengvatos – kad parduodama žemė ūkininkui arba žemės ūkio bendrovei, kuri ribojasi su jo žeme, ji turi pirmumo teisę ją nusipirkti, ir antra sąlyga – kompensuojamos palūkanos tiems, kurie eina į banką ir ima kreditus. Viskas.

Per visą tą sustabdymą yra priimta dar viena „lengvata“ žemės ūkiui. Praėjusių metų gruodžio mėnesį Seimas priėmė Geodezijos įstatymo pataisas, kurios numato, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos reikės atlikti geodezinius matavimus, notarai nedarys veiksmų. Ir iš savininko, ir iš valstybės perkant – lengvata žemdirbiams, geodeziniai matavimai vidutiniškai kainuos 1000 litų. Ačiū Dievui, kad man pavyko vadovautis sveiku protu, aš už šitą įstatymo pataisą nebalsavau.

Baigsiu tuo, nuo ko ir pradėjau. Visus veiksmus žemės ūkyje koordinuoja Nacionalinė žemės ūkio tarnyba, kuri yra prie Žemės ūkio ministerijos. Už visus veiksmus, susijusius su žemės ūkiu, atsakinga Žemės ūkio ministerija ir ministrė. Ir aš pripažįstu, ministrė iš tikrųjų yra protinga ir ganėtinai išmintinga, matote, visus tuos klausimus nustumia nuo savęs. Taip, premjeras sudaro komisijas ir sprendžia įvarius klausimus, susijusius su žemės ūkiu, šitoje Seimo salėje kalbame ir diskutuojame apie tai, o sprendimus reikia, kad priimtų Žemės ūkio ministerija. Aišku, visi tie politiniai ir visi kiti dividendai žaidžiami protingai ir apgalvotai… Mano išvardinti argumentai ir faktai rodo, manau, aiškiai ir nedviprasmiškai valstietišką paramą žemės ūkiui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu diskusijoje kalbėti Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos vardu V.Tomaševskį. Ruošiasi J.Jagminas.

V.TOMAŠEVSKI (VLPDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji posėdžio svečiai, kolegos Seimo nariai. Prieš 17 metų Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas bendru (…) atkūrė 1938 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos galiojimą. Tai turėjo būti pagrindas vykdyti žemės reformą. Deja, mes nuėjome kitu keliu. Kaip sakiau, praėjo 17 metų, po atitinkamo įstatymo priėmimo – 16 metų, bet, deja, kaip teisingai pabrėžė apskrities viršininkas, dar maždaug pusėje mūsų valstybės yra labai daug problemų šitoje srityje, faktiškai tik truputį daugiau negu pusė žemių grąžinta. Aišku, turim tokių apskričių, kuriose žemės reforma baigta, bet šitos apskritys nesudaro mūsų šalies daugumos. Mūsų kaimynai latviai jau seniai baigė restitucijos procesą, baigė žemės reformą, jie priėmė įstatymą pagal savo prieškarinę konstituciją, pagal jį visa žemė buvo priskirta grąžintinai – nesvarbu, ar užstatyta, ar neužstatyta, ar užimta, ar neužimta. Aišku, su tam tikrais apribojimais. Jau 5 metai, kaip jie baigė reformą. Ten žemės grąžinimo už savininkus negalėjo spręsti valdininkai, negalėjo spręsti matininkai arba įvairios nacionalinės žemės tarnybos. Visa laisva žemė grąžintina. O dabartiniai jų naudotojai jau turėjo derinti tolesnį žemės naudojimą su savininkais. Pas mus, deja, išėjo kitaip.

Valdininkija nuo pat pradžių sprendžia už teisėtus savininkus, kokias žemes atiduoti, kokių neatiduoti, kokią žemę priskirti valstybės išperkamai, kokią priskirti žaliajai ar pilkajai zonai. Mes nuėjome net toliau – valdininkai, tam tikros ministerijos sprendžia, kur yra valstybiniai miškai, kur yra nevalstybiniai miškai, nors neturėtų būti jokio skirtumo. Jeigu prieš karą žmogus turėjo mišką, reikia jam ir grąžinti. Ir nesvarbu, ar valdininkas jį priskirs prie valstybinių miškų, ar prie miško parkų, kaip dažnai yra miestuose, kur auga trys krūmai, irgi po nosim yra miškas, ir žemė jau tampa negrąžinama. Savo ruožtu tie, kurie niekada neturėjo žemių, jau atkūrė ne po vieną sklypą, persikėlė ir sukūrė miško parkus, kaip Europos parke. Jo savininkas niekad neturėjo miško, bet jis dabar yra Europos parko savininkas. Dažnai Seime kai kurie Seimo nariai, ieškodami pigaus populiarumo, gina tokius veikėjus. O teisėti savininkai faktiškai lieka už borto.

Yra daug problemų kaimo vietovėse, miesto vietovėse, gal trumpai atskirai pakomentuosiu. Kaimo vietovėse nuo pat pradžių buvo sukurta tam tikra korupcinė sistema. Tai matininkai, kaip atskira kasta, jiems negaliojo jokie įstatymai, jie net negalėjo priiminėti žmonių raštų, skundų, rengti kokių nors priėmimų. Apie valdininkus aš jau kalbėjau. Ir dar vienas įstatymas, pagrindinis korupcinis, suteikiantis teisę perleisti kitiems savo nuosavybę. Mes žinome, kas tuo pasinaudojo ir, deja, iki šiol naudojasi. Nors tam tikros tarnybos ne kartą buvo perspėtos, pavyzdžiui, STT, kad reikia imtis priemonių, kad neteisėtai nebūtų perleistos teisės į žemę kitiems asmenims, o dažnai šitos teisės pereina įvairioms biznio struktūroms, jos atsikūrė šimtais sklypų. Laikraščiuose yra daug skelbimų: parduosiu, pirksiu ir t. t. Iš esmės dėl kiekvieno laikraščio, kiek čia, Seime, kalbėjome, reikia atlikti operatyvinį darbą ir pasidomėti, kas tai daro. Nors įstatymu nuo 2001 m. jau yra uždrausta, STT nesiėmė jokių veiksmų. Šiandien yra tokia situacija, kad, sakysime, kai kuriose kadastrinėse vietovėse du savininkai gauna po 100 hektarų, nes jie pristatė dokumentus, kad yra buvę tremtiniai. Buvusieji tremtiniais jau seniai atgavo savo žemes, o čia ne jokie tremtiniai, dažnai būna padirbti dokumentai, jie pirko ar nepirko, kitais būdais įsigijo (…) teisę. Jie visas žemes paėmė, o žmonės laukia 10 metų, kad, pavyzdžiui, sujungtų žmonos ir vyro ūkius kaimyninėse seniūnijose, bet šiandien tų žemių jiems gali pritrūkti.

Dėl miestų. Tai atskira tema, faktiškai čia negalioja net Konstitucinio Teismo sprendimai. Aišku, galima kaltinti savivaldybes, kad jie nenoriai formuoja šituos sklypus, bet pagrindinę kaltę sau turi prisiimti Nacionalinė žemės tarnyba. Mes, Seimas, kaip įstatymų leidybos institucija, priimam atitinkamą sprendimą, kad visa laisva žemė turi būti grąžintina, tik išimtis yra tada, kai suprojektuotas detalusis planas, tada žemė gali būti paimta visuomenės poreikiams. Deja, Nacionalinė žemės tarnyba formuoja tokią praktiką, kad lyg ir kažkoks teismas nustatė, kad jeigu ir nėra detaliojo plano, o žemė reikalinga visuomenės poreikiams, ji gali būti negrąžintina. Aš manau, kad čia yra teisinis nihilizmas, mūsų valstybėje teismai vykdo teisingumą, ir tikrai Seimas, pabrėžiu, kuria teisę. Labai aiškiai įstatyme yra parašyta, kad žemė gali būti negrąžintina, jeigu tam yra tam tikras visuomenės ar kitas poreikis pagal patvirtintus detaliuosius planus. Taškas. Kaip tik iš Nacionalinės žemės tarnybos atėjo šitas projektas po atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, kad negrąžintinos žemės pagrindas gali būti ir bendrasis planas. Bet Seimas pataisė šitą normą ir įstatyme aiškiai parašyta, kad negrąžintina žemė gali būti tik pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus.

Manau, mes visi turime spręsti klausimą, ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovai, ar ministerijų sekretoriai, STT darbuotojai šiandien yra pajėgūs toliau vykdyti žemės reformą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, frakcijos vardu kalbėjusiam kolegai. Turime pasitarti, kaip elgiamės toliau, nes numatytas darbotvarkėje laikas išnaudotas. Tačiau manau, elementarus teisingumas reikalauja, kad visos pozicijos galėtų būti išklausytos. Aš noriu paklausti, ar galime sutarti pratęsti diskusiją, o užsiregistravę kalbės? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų. Kiekvienam kalbančiam frakcijos vardu – 7 minutės, kitiems 5 minutės. Galime sutarti? Ačiū. Dėkui už supratimą. Pratęsiame tiek, per kiek likusieji galėtų išsakyti nuomonę pagal numatytą, suplanuotą laiką kiekvienam individualiai ar frakcijų vardu. J.Jagminas Socialdemokratų frakcijos vardu kalbės diskusijoje. Toliau V.Kamblevičius, taip pat frakcijos vardu.

J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji susirinkusieji. Taupydamas laiką, stengsiuosi kalbėti tiktai konkrečiai apie reikalą.

Taigi Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė žemės tarnyba pagal Žemės reformos įstatymo ir šių institucijų nuostatas joms priskirtą kompetenciją žemės reformos kontrolės srityje įsigaliojus 2002 m. balandžio 2 d. įstatymui privalėjo pareikalauti iš Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių visų sudarytų detaliųjų planų duomenų…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Gerbiamasis pranešėjau, sako, kad jūs neįtikėtinai arti mikrofono esate ir tiesiog labai rezonuoja ausiai. (Balsai salėje) Bandykite dabar.

Toliau posėdžiui pirmininkauja A.Pekeliūnas. (Balsai salėje)

J.JAGMINAS. Dar garsiau? Atrodo, garsiai sakau. (Balsai salėje) Gerai, galėsiu dar garsiau. (Balsai salėje) Jeigu labai norite, gerbiamieji, aš galiu. Taigi truputį išmušėte mane iš balno, bet nieko.

Iš Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių sudarytų detaliųjų planų duomenų būtų matoma, kiek žemės suplanuota skirti įvairiems tikslams: grąžinti savininkams natūra, kompensuoti žemę už turėtoje vietoje negrąžinamą žemę, reikalingos visuomenės poreikiams ar kitaip priskirtinos valstybės išperkamai… taip pat detaliai suplanuotų miesto teritorijų duomenų. Dabar tenka daryti išvadą, kad Vilniaus miesto teritorijoje žemės grąžinimas vilkinamas (ir ne tik Vilniaus miesto teritorijoje) daugiau kaip penkerius metus. 2006 m. gruodžio 7 d. Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos raštu Nr.4B įpareigojo apskričių viršininkus užtikrinti teisingos informacijos pateikimą laiku, jos atnaujinimą apskričių viršininkų administracijos interneto tinklalapiuose apie kadastro vietovėse esamus laisvos valstybinės žemės plotus ir žemėtvarkos projektų rengimą. Iki šios dienos, pabrėžiu, apskričių viršininkų administracijos interneto tinklalapiuose tokia informacija nėra skelbiama. Pretendentai atkurti nuosavybės teises ir suinteresuotos valstybės institucijos oficialios viešos informacijos neturi.

Pasakysiu ir tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2003 metais gavusi Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje reikalavimą neatidėliotinai pateikti Kauno apskrities administracijai visą Kauno laisvos, neužstatytos žemės kartografinę medžiagą gavo Kauno miesto mero patikinimus, kad jie pateiks po dvejų metų. 2005 metais Vyriausybės atstovė iš savivaldybės administracijos gavo tik informaciją apie laisvos miesto žemės dokumentų rengimo Kauno miesto savivaldybėje eigą.

Ne taip seniai mūsų du komitetai – Valstybės valdymo ir savivaldybių ir Kaimo reikalų – surengėme pasitarimą ir šiuos klausimus labai rimtai nagrinėjome. Tai tik keletas apibendrintų pavyzdžių, kurie leidžia teigti, kad žemės reformą kontroliuojančios institucijos – Kauno ir Vilniaus apskričių administracijos – žemės reformos procese iš esmės nusišalino nuo piliečių nuosavybės teisių atkūrimo administracinių procedūrų kontrolės įgyvendinant 2002 m. balandžio 2 d. įstatymą. Tai turėjo įtakos tam, kad vilkinamas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas, nors žemės fondą audituojančios tarnybos konstatuoja, kad minimuose miestuose pritrūks laisvos, neužstatytos žemės.

Informuoju, kad Vyriausybė ėmėsi organizacinių priemonių, tačiau padėtis yra tokia, kad kelios atsakingos valstybės institucijos: Seimo kontrolieriai, ką labai neseniai girdėjome, Valstybės kontrolė, išreiškė rimtą dvejonę, jog gali nepavykti laiku įgyvendinti Vyriausybės programoje nustatytą tikslą – baigti žemės reformą, vadinasi, ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, gerbiamieji, iki šių metų pabaigos, nes nepašalintos priežastys, trukdančios atkurti nuosavybės teises į žemę miestuose.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje mes išklausėme Kauno, Vilniaus miestų apskričių žemėtvarkos skyrių, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių administracijų, Vyriausybės atstovų Vilniaus ir Kauno apskrityse informaciją. Susipažinę su minėtų institucijų informacija ir kontrolierių rašytine informacija nusprendėme, kad aplinkybės, kurias nurodo apskričių ir savivaldybių administracijų pareigūnai kaip priežastis, trukdančias žemės grąžinimo procesui minėtų miestų teritorijose, nėra objektyvios ar lemiamos.

Jums norėčiau pateikti dar vieną trumpą pavyzdėlį, iliustruojantį įgaliotų institucijų pareigūnų netinkamą požiūrį.

Štai Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai nurodo tokias priežastis, dėl kurių nesilaikoma teisės aktuose nustatytų terminų patvirtinti natūra grąžintinų žemės sklypų planus. Štai klausimai dėl žemės sklypų suformavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo laisvuose, neužstatytuose plotuose sprendžiami kartu įgyvendinant ir kitas savivaldybei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo priskirtas funkcijas. Sklypų formavimą ir jų kadastrinius matavimus atlieka tiktai viena įmonė. Štai motyvas. Todėl užtrunka sklypų parengimo ir derinimo Vilniaus apskrities administracijoje procedūros. Vilniaus apskrities viršininkas teigia, kad teikiama netinkama kartografinė medžiaga. Tas pats apskrities viršininkas nurodo priežastis, trukdančias laiku priimti sprendimus. Vėl Vilniaus miesto savivaldybė pateikė netinkamus dokumentus dėl grąžinti natūra suformuotų žemės sklypų, kurių dalis patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Savivaldybės pareigūnai pateikia suformuotų sklypų kadastrinius matmenis, kurie iš dalies neatitinka (pabrėžiu, neatitinka) nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matmenų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių reikalavimų. Ir mes visi ramiai gyvename.

Sutikite, gerbiamieji, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui pagrįstai atrodė, kad šios priežastys negalėjo būti traktuojamos kaip trukdančios žemės ūkio… grąžinimo procesą. Tik reikia administravimo priemonių ar procedūrų, kurios priklauso šių institucijų kompetencijai.

Ką mes turime daryti? Pirma. Artimiausiu laiku mes turime parengti ir patvirtinti atitinkamus Vyriausybės nutarimus, kurių reikia žemės ūkio paskirties… (Dar dvi minutes.) Kad būtų sudarytos sąlygos tęsti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo procedūras tose kadastrinėse vietovėse, kuriose nuosavybės teisių atkūrimas iš esmės yra baigtas, ir įgyvendinti kitas šio įstatymo nuostatas.

Antra. Išsiaiškinti priežastis, kodėl nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimas vykta kelis kartus lėčiau negu kaimo vietovėje, ir imtis teisinių priemonių, kad pareigūnai, kalti dėl neveikimo ar vengimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, būtų patraukti atsakomybėn.

Trečia. Siekiant paspartinti nuosavybės teisių atkūrimą į miesto žemę pareikalauti, kad teisės aktuose nustatytais terminais miestų savivaldybių administracijos pateiktų apskričių administracijoms: pirma, neužbaigtų grąžinti natūra žemės sklypų išdėstymą ir kartografinėje medžiagoje pažymėtų jų ribas; antra, numatytas vietas…

PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLPDF). Gerbiamasis Jonai, minutė jau praėjo.

J.JAGMINAS. Baigiu, paskutinis sakinys. Numatytas vietas, kuriose bus rengiami gyvenamosios statybos, kompensuoti skiriamų sklypų detalieji planai, pažymėti kartografinėje medžiagoje ir nustatyti detaliųjų planų parengimo tikslius grafikus; įpareigoti apskričių viršininkus nustatyti terminus apsispręsti dėl kompensavimo būdų ir informuoti visus asmenis, kuriems numatoma suprojektuoti (žemės sklypų nepakaks) arba kurie nenori laiku laukti detaliojo plano rengimo termino; apsvarstyti galimybę – teisinį mechanizmą užkirsti kelią sklypų supirkinėjimui pasipelnymo tikslais.

PIRMININKAS. Reikėtų atsiprašyti Seimo dėl laiko. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį V.Kamblevičių kalbėti Darbo partijos frakcijos vardu. Taip? Bet laikytis laiko jau bus griežtai reikalaujama. (Balsai salėje)

V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Ne, jūs negalvokite, kad aš turėsiu tiek sutrumpinti, kiek J.Jagminas…

PIRMININKAS. Septynios minutės.

V.KAMBLEVIČIUS. Mielieji kolegos, gerbiamieji svečiai, šiandien viena aktualiausių problemų šalyje yra stringanti žemės reforma. Kaip teigia Vyriausybė, šių metų pabaigoje galų gale bus baigtas pirmasis žemės reformos etapas ir visiškai sugrąžinta žemė mūsų piliečiams.

Tačiau analizuojant Vyriausybės veiksmus ir pastaruoju metu kylančias diskusijas dėl žemės grąžinimo ir valstybės žemės pardavimo kyla daug abejonių, ar nebus vėl nukelta žemės grąžinimo užbaigimo data sukeliant daugiau sumaišties žemės rinkoje ir dar daugiau pagrįsto piliečių susierzinimo. Jau aišku, kad laisvos žemės trūksta, teisėti šeimininkai praranda viltį atgauti žemę. Tuo yra menkinamas valstybės įvaizdis ir pasitikėjimas ja. Todėl reikia ieškoti naujų būdų šiai problemai spręsti.

Manau, ne vien nustatytos datos laikymasis yra pats svarbiausias dalykas. Svarbiausia yra tai, kad grąžinant žemę vyksta dar ir kiti su žemės reforma susiję procesai, tai valstybinės žemės pardavimas ir žemės sklypų konsolidavimas. Reikia nusistatyti, kas šioje srityje prioritetas. Kiek suprantu, Vyriausybė linkusi prioritetą teikti tik žemės grąžinimui, todėl neapsisprendžiama, ar leisti parduoti laisvą valstybinę žemę ir kokiomis sąlygomis, ar jos dar neparduoti. Daugelyje rajonų laisvos valstybinės žemės trūksta, todėl mūsų šalies valdžia ją parduodama dėl lengvatų žemdirbiams ir atsidūrė kryžkelėje. Baigiantis žemės grąžinimui, apskričių viršininkų administracijos tiksliai nežino, kiek yra laisvos valstybinės žemės miestuose, nors savivaldybės šią informaciją privalėjo pateikti dar 1998 metais. Beveik 10 metų delsiama atskleisti šią paslaptį.

Žemė rezervuojama prisidengus visuomenės interesu. Dažnai skelbiama dezinformacija, kad laisvos žemės miestuose nėra. Daugelis nusistebės, jei pasakysiu, kad, praėjus 17 metų po nepriklausomybės atkūrimo, iki šiol nėra didžiųjų miestų žemės inventorizacijos. Didesnio absurdo negali būti, nes kaip tik šiuose miestuose mažiausiai atkurta piliečių nuosavybės teisė į žemę. Pagrindinė priežastis – nėra geranoriško ryšio ir bendradarbiavimo tarp apskričių viršininkų administracijų ir didžiųjų miestų savivaldybių vadovų. Kiekviena institucija dirba atskirai, laiko užkonservavus laisvus žemės plotus miestuose, laukia tik tam tikro „prichvatizavimo“. Tokių laisvų žemės plotų yra visur. Teko lankytis kartu su Seimo nariais gerbiamuoju E.Klumbiu ir K.Starkevičiumi Kauno mieste ir patikrinti, kiek ten yra laisvos žemės. Atsirado tokių žemių plotų, kurių priklausomybė nebuvo įvardyta, nes nebuvo aišku, ar ji priklauso Kauno miesto savivaldybei, ar Krašto apsaugos ministerijai, ar Vidaus reikalų ministerijai. Pačioje gražiausioje Kauno dalyje, Žaliakalnyje, centre, 5 hektarai išvis nėra inventorizuoti, net neįtraukti į valstybės kadastro registrą. Šiuo metu tų 5 hektarų kaina – 50 milijonų.

Vyksta aktyvios diskusijos, kaip reformuoti apskričių viršininkų administracijas, paliekant joms regionines funkcijas, o savivaldybėms perduoti atsakomybę ir funkcijas, susijusias su gyventojų poreikių tenkinimu žemėtvarkos srityje. Noriu pažymėti, kad svarstymas, kaip savivaldybėms perduoti daugiau funkcijų žemės tvarkymo srityje, trunka jau ketveri metai. Esu įsitikinęs, kad savivaldybės gali geriau organizuoti savivaldybių ir vietovių lygmens žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, organizuoti projektų rengimą ir panašiai. Lieka konstatuoti, kad tiksliai nežinoma, kada ir kokios šios funkcijos bus perduotos savivaldybėms.

Todėl skaudžiausiai kenčia mūsų kaimo žmonės, kurie pateikę dokumentus kantriai metų metais laukia atsakymų dėl žemės sklypo sutvarkymo, sodybos statybos ar pastato rekonstrukcijos ir dažniausiai negaunama jokio atsakymo, net ir tokio, kada galų gale jų problema bus pradėti spręsti. Dokumentai metus siuntinėjami iš savivaldybės į apskritį ir atgal, o kai kada nusėda valdininkų stalčiuje labai ilgai. Vien tam, kad patvirtintų sklypo matavimo rezultatus, žmogui reikia laukti 4–6 mėnesius, o po to dar keletą kartų važiuoti į kadastro tarnybą. Plačiai prigijo tarp žemėtvarkininkų ir valdininkų aukso gyslos biznis, taip pavadinčiau. Teisėtam žemės savininkui sudaromos tokios nepakenčiamos sąlygos tvarkyti žemės grąžinimo dokumentus, kad paprastam piliečiui nusibosta važinėti pas valdininkus, o tuomet žemėtvarkininkai jam pasiūlo lengvesnį būdą – žemę sutvarkys greičiau, jei išvadas dėl tų žemių jis sutiks parduoti tiems patiems žemėtvarkininkams, jų viršininkams arba jų draugams. Taigi savininkas, negavęs žemės, turi ją parduoti labai pigiomis kainomis. Lobsta tas, kas tvarko žemių dokumentus. Specialios tarnybos gali patikrinti tokius faktus. Žemių grobstymo problemą kėlė ir buvęs STT vadovas Valentinas Junokas, kuris konkrečiai įvardijo, kad Lietuvoje yra 2 tūkst. valdininkų, turinčių po 19 ir daugiau žemės ūkio sklypų. Visi žinote, kuo baigėsi V.Junoko darbai.

Nuosavybės teisių atkūrimo į žemę reformos procesui didelę neigiamą įtaką turi dažnas teisės aktų keitimas. Esant dabartiniam darbuotojų skaičiui, žemėtvarkos skyriai nepajėgūs teisės aktuose nustatytais terminais rengti nuosavybės teisių atkūrimo ir kitų su žemės reforma susijusių dokumentų. Žemėtvarkos skyriams įvairiais teisės aktais nuolat pavedamos naujos funkcijos, tačiau papildomas finansavimas neskiriamas. Todėl dabar turime be galo sudėtingą reguliavimą, didžiulį administravimo bei priežiūros mechanizmą, kuris sudaro puikias landas korupcijai, piktnaudžiavimui. Bet skaudžiausia yra tai, kad visuomenėje paplito neteisingumo jausmas ir nepasitikėjimas valstybe.

Neatsilieka ir Aplinkos ministerija, kuri griežtina gamtosauginius reikalavimus, rengia vis naujus vandens telkinių ir jų pakrančių apsaugos taisykles, didina vadinamųjų miškų parkų plotus ir jų skaičių. Teko lankytis viename Utenos rajono vadinamųjų miško parkų. Jame nėra net kelio privažiuoti prie ežero, apie infrastruktūrą iš viso nekalbama. Šį kemsynais apžėlusį plotą labai sunku pavadinti miško parku ar bent mišku. Tokių vadinamųjų parkų Lietuvoje yra nemažai. Šalia to paties mūsų apžiūrėto miško ploto, kitoje ežero pusėje, 3 ha plote, stūkso 15 šiuolaikiškai pastatytų namų, kurie aptverti ir kur užrašyta „Privati valda“. Susidaro vaizdas, kad ateityje miško parkai bus panaudojami panašiems statiniams kurti, tiksliau, sudaromas savotiškas rezervas saviems. Todėl visose vietose eiliniams piliečiams nėra jokių galimybių atkurti nuosavybę į žemę ir į miško telkinius.

Ir pabaigoje, nes matau, kad laikas baigėsi, noriu pasakyti. Manau, pirma, artimiausiu metu Vyriausybė turi parodyti iniciatyvą ir Seimui pateikti svarstyti dėl žemėtvarkos funkcijų perdavimo iš apskričių viršininkų administracijų savivaldybėms. Antra, Vyriausybė turi neatidėliotinai ir ryžtingai spręsti dėl kompetencijos sričių paskirstymo tarp Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų ir suformuoti bendrą sampratą dėl miško parkų. Jei šių veiksmų nesiims Vyriausybė, tai Ministro Pirmininko G.Kirkilo pasakyti žodžiai, kad iki 2007 m. gruodžio 31 d. bus baigtas piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimas, atrodys tuščiu muilo burbulu. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam V.Kamblevičiui. Viena minute irgi viršijote. Kviečiu į tribūną frakcijos vardu kalbėti Seimo narį gerbiamąjį A.Ramanauską. Prašau, ir vėlgi prašau spėti per 7 minutes. Mažiau konstatavimo, daugiau gerų minčių.

A.RAMANAUSKAS (NSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Atsiprašau. Dėl vedimo tvarkos, matau, gerbiamasis A.Skardžius. Prašau.

A.SKARDŽIUS (VLPDF). Ačiū, pirmininke. Aš išties norėčiau paprašyti, nors ir labai aktuali tema, bet tiesiog arba reguliuoti garsą, arba bent pasirinkti atitinkamą tembrą.

PIRMININKAS. Mes paprašėm, bet kol kas, matyt, operatoriai nesugeba to padaryti. O šiaip truputį mažiau balso stiprumą reikia rodyti. Labai gerai girdėti. Prašau.

A.RAMANAUSKAS (NSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tikiuosi, ne per smarkiai šaukiu. Gerbiamieji svečiai, šiandieninė diskusija vyksta tokiu metu, kai piliečiai, netekę kantrybės, reiškia pasipiktinimą daugiamečiu žemės grąžinimo vilkinimu. Mes visi turim puikiai suprasti ir gerai suprasti, kad valdžia, nevykdanti įsipareigojimų piliečiams, gali rimtai pakirsti piliečių pasitikėjimą valstybe. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme labai aiškiai suformuluoti tikslai. Vieni svarbiausių yra tokie: įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę. Ir kitas svarbus: įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant žemę. Tame pačiame įstatyme yra aiškiai pasakyta, kad rengiant projektus pirmiausia yra tie savininkai, kuriems grąžinama žemė natūra.

Mūsų supratimu, įstatymo nuostata yra šventas dalykas ir ją privalu vykdyti. Tačiau, deja, šis įstatymas, taip pat kiti su tuo susiję, reglamentuojantys piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimą, ir įstatymų lydimieji aktai jau 16 metų buvo be perstojo keičiami. Jeigu mes šiandien pasižiūrim į aktualią redakciją, tai ten daugiau pakeitimų įrašų nei paties įstatymo turinio likę. Nuolat buvo suteikiamos piliečiams vis naujos teisės ir galimybės, tačiau kad ir kaip būtų paradoksalu, daugeliui žmonių atgauti turtą lieka tiktai svajonė. Žvelgiant iš šios dienos į praeitį, daugelio priimtų sprendimų dėl žemės grąžinimo niekaip negalima būtų pateisinti, t. y. dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo, lygiaverčių sklypų suteikimo, žemės sklypo perkėlimo, žemės ūkio paskirties sklypų dalijimo, smulkinimo, kitaip sakant, žemės pardavimo lengvatinėmis sąlygomis. Šiuos ir kitus įstatymų lydimųjų aktų populiarius sprendimus, bet ne laiku ir neteisingus, priėmė visos valdžioje buvusios politinės partijos nuo Žemės reformos įstatymo priėmimo 1991 metais. G.Kirkilo Vyriausybė paskelbė iki šių metų pabaigos užbaigsianti sugrąžinti žemę visiems piliečiams, turintiems teisę į nuosavybę. Bet mes turime prisiminti, kad įstatymas įpareigoja tai padaryti. Apskričių viršininkai skėsčioja rankomis nežinodami, iš kur paimti žemės piliečių nuosavybei. Ir tai patvirtino ką tik kalbėjęs kolega A.Macaitis. Jie palikti vieni užbaigti žemės grąžinimą.

Augant šalies ekonomikai nuolat didėja žemės kaina, todėl, suprantama, piliečiai laukia valdžios pažadėtos žemės ir neskuba priimti kitų valdžios teikiamų siūlymų. Dėl tos pačios priežasties pageidaujančių pirkti lengvatinėmis sąlygomis žemės ūkio paskirties žemę atsirado gerokai daugiau nei tam yra skirtos laisvos žemės. Jie, žinoma, reikalauja parduoti ją lengvatinėmis sąlygomis, nes tokia teisė ir galimybė suteikta įstatymu ir jie ją iš esmės turi.

Seime svarstant Žemės įstatymą nustatyta, kad laisva žemės ūkio paskirties žemė turi būti įtraukta į konsolidacijos projektus. Kas galėtų pasakyti, kiek vietos tokiu sprendimu būtų palikta korupcijos apraiškoms, kol nėra sugrąžinta žemė teisėtiems savininkams? Apsukrūs piliečiai ne be žemės reformos valdininkų seniai atsiėmė turėtus ar lygiaverčius sklypus šalia didžiųjų miestų ar kitose patraukliose vietovėse ir dabar sėkmingai kuria naujas gyvenvietes arba uždaro priėjimus prie bendro naudojimo objektų, tuo sukeldami naują galvos skausmą ateinančioms valdžioms.

Žemės reformą vykdantys darbuotojai nežino, ką daryti, kai projektų rengimas sustabdytas, sutarčių pasirašymas taip pat. Vyriausybė steigia vis naujas darbo grupes pasiūlymams rengti, kaipgi užbaigti tą žemės grąžinimą, o sprendimų priimti nesiryžta.

Naujoji sąjunga mano, kad atėjo metas apsispręsti, ar tesėti piliečių lūkesčius ir sugrąžinti žemę piliečiams, ar plėtoti žemės ūkį parduodant žemės ūkio paskirties žemę. Kad ir kaip nesinorėtų socialdemokratams ir juos remiantiems konservatoriams, mes manome, teks jums, gerbiamieji, priimti nepopuliarius sprendimus ir užbaigti žemės grąžinimą.

Naujosios sąjungos frakcija siūlo: Vyriausybė privalo pirmiausia nedelsiant apsispręsti, kokiu būdu atsiskaityti su tais piliečiais, kurie pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, bet žemės jau nėra; nedelsiant inventorizuoti turimą žemės fondą, pagaliau turi paaiškėti, kiek tos žemės yra likę ir kokios žemės; apsispręsti ir patikslinti visuomenės ir valstybės reikmėms būtinos žemės kiekius ir apie tai viešai informuoti visuomenę; taip pat būtina sustabdyti laisvos žemės pardavimą, kol bus sugrąžinta žemė, nes tai yra konstitucinė nuostata; neleisti naudoti žemės ūkio paskirties žemės sklypų konsolidacijos projektuose.

Mes manome, jeigu šių siūlymų nebus paisoma, mes toliau neturėtume kalbėti apie teisingumo įgyvendinimą mūsų valstybėje. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam A.Ramanauskui. Sutaupėte mums minutę. Kviečiu į tribūną frakcijos vardu užsirašiusį gerbiamąjį Seimo narį K.Starkevičių. Tėvynės sąjungos vardu, taip? Prašom.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Laba diena, gerbiamieji svečiai, kurių gretos jau retėja. Liko patys ištikimiausi, tie, kurie, matau, daugelis neatgavę žemės, neatgavę žemės mūsų miškų parkuose, 2002 metais Vyriausybės patvirtintuose be apskričių, be savivaldybių sutikimo, tie, kuriems ši problema opi, ir tie, kurie atstovauja žemės savininkams, ūkininkams.

Seime mes esame priėmę ne vieną įstatymą, kuriuos priimant atrodė, kad pagerins tų klausimų sprendimą. Aš paminėsiu keletą tokių, kurie man jau esant Seime buvo svarstomi ir diskutuojami.

Prisiminkime diskusiją dėl žemės pardavimo, dėl normų nustatymo, kiek parduoti. Dabar yra nustatyta, kad vienas juridinis, fizinis asmuo gali maksimaliai turėti 500 ha. Kas gi atsitiko mūsų teisinėje valstybėje ir kodėl mes tapome bejėgiai, kai Žemės vystymo fondas šiandien tyčiojasi iš mūsų, tyčiojasi iš mūsų teisinės sistemos? Jau vakar įregistravo fondą K20, vadinasi, vis po 500 ha tas kiekvienas fondas telkia žemės.

Aš tikrai buvau iniciatorius, kad nebūtų 2500, bet, pasirodo, skirtumo nėra, dabar būtų tų fondų mažiau sukurta. Aš tikrai kreipiuosi į mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetą, į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą – štai šią temą panagrinėti, ką reiškia žemės sukaupimas vienose rankose. Ar tai negresia nacionaliniam saugumui, ar tai tiesiog mūsų valstybę stumia prie to, kad vieni bus baudžiauninkai, o kiti dvarininkai? Po kiek laiko mes vėl ardysime tuos dvarus. Štai čia turime rasti atsakymą ir Seime priimti tuos norminius aktus, kurie galbūt užbėgtų už akių ir mes netaptume tokiais tik rankų skėsčiotojais – kodėl taip atsitinka?

Dar viena labai svarbi tema – tai žemės nuosavybės atkūrimas miestuose. Kaune, jau čia buvo minėta, yra 6 tūkst., Vilniuje – 5 tūkst. savininkų, laukiančių nuosavybės atkūrimo. Ką mes jiems galime pasiūlyti? Dabar tokia sistema, apskritys gąsdina, sako, iki tada, iki kovo 1 d., iki balandžio 1 d., neateisite, mes jums pasiūlysime būdą. Yra būdų, t. y. gali žeme kitose vietose vietovėse, gali pasiūlyti išpirkti už kainą, kuri neatitinka šiandien jų poreikių. Ir štai tie žmonės suka tą ratą. Jie sako, žiūrėkite internete. Atsiverčia internetą, nuvyksta į tą vietovę, ten jau yra per daug pareiškimų. Ir štai tas ratas susidaro, o žmogus vaikomas. Jis vaikomas kaip voverė narve – ratu bėga bėga ir neranda išeities. Kodėl gi taip iš tikrųjų yra? Vėlgi žmonės nesupranta, kad nebaigus žemės reformos… kai kurie kalbėtojai šiandien nors nedrąsiai, bet vis tiek sako: išparduokime žemę tose kadastrinėse vietovėse, kur jau baigta žemės reforma. Kaip ji baigta, jeigu tie tūkstančiai yra miestuose ir kiekvienu atveju ateis į tą vietovę? Tai užbaikime ir tada parduokime.

Dėl pardavimo būdų. Yra įvairių siūlymų. Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlo vieną iš tokių – aukcioną. Aš tikrai aukcionui nepritariu, nes kaimo žmonės tiek pinigų neturės, kad ją nusipirktų aukcione. Uždaro aukciono tiems gyventojams negalėsime organizuoti. Yra užregistruota mano pataisa – tai išperkamosios nuomos būdas. Štai tada galima, kad tas ūkininkas pradėtų mokėti po 2013 metų, jeigu sudarysim 15 metų. Po 2013 metų mes nežinosime, ar turėsime pinigų kaimui. Štai, yra tų būdų, tik reikia mūsų susitelkimo ir mažiau išoriško politikavimo, bet rimtesnio reikalų sprendimo.

Grįžtu prie Žemės vystymo fondo. Aš įsitikinęs, kad jis šiandien labai galingas ir turi įtakos mūsų dabartinėje Vyriausybėje, Konkurencijos tarnyboje. Štai dėl ko. Tik pamačiau tą faktą, realybės neatitinkančią reformą, pats padariau analizę, pateikiau Konkurencijos tarnybai kainas visoje Europos Sąjungoje – ir naujose, ir senose šalyse. Po mėnesio gavau atsakymą, kad jie pradėjo tyrimą. Kodėl po mėnesio? Aš manau, todėl, kad yra sudaryta sutartis dėl Žemės fondo, kuris sumokėjęs už tą reklamą. Ir man atsiųs atsakymą, kad štai mes ištyrėme, ir galbūt aš būsiu teisus, bet viskas bus, trumpai tariant, post factum. Ar jie, valstybinė tarnyba, nesityčioja iš Seimo? Turbūt yra Vyriausybės atstovų, tegul jie atsako, kodėl jie taip ilgai tiria ir leidžia klaidinti mūsų žmones? Štai šita tema.

Kadangi laikas nenumaldomai bėga, ką aš siūlau? Šiandien matyti, kad šios tarnybos, kurios yra, jau baigia išsisemti, reikia įkurti vieną instituciją, kuri užsiimtų žemės ne tik išpardavimu, bet ir supirkimu – tai valstybinės žemės fondą. Dabartiniu metu, štai aš matau Kauno apskrities viršininką, kai ateina žmogus, norintis pirkti žemės, iš tikrųjų ji priklauso valstybiniam parkui, jis sako, mes negalime parduoti. O pinigų biudžete mes nenumatėme. Tai štai jeigu nėra pinigų, tai jūs ir privalote parduoti, bet valstybinės žemės fondas šitoms reikmėms turi turėti pinigų ir išpirkti tą žemę. Atsirastų dar ir tų rezervų.

Taip pat šiandien, dar aš noriu pasakyti, tik 10% valstybinės žemės yra įregistruota. Tai audito išvados. Kur kiti 90% žemės, kur ji plaukioja, kas moka mokesčius? Taigi problemų yra daug, spręsti turime mes patys. Ačiū.

PIRMININKAS. Laikas. Labai ačiū. Antikorupcijos komisijos vardu Seimo narys R.J.Dagys. Gerbiamasis Gražuli, jūs nepasakėte, kad frakcijos vardu. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aišku, mūsų diskusija baigiasi. Mes turėtume priimti kokius nors sprendimus, bet aš norėčiau dar kai kuriuos štrichus padaryti, kad mes įsivaizduotume, su kokia problema susidūrėme. Kai Antikorupcijos komisija sukūrė specialią darbo grupę žemės grąžinimo klausimams tirti, iš tikrųjų ją užplūdo begalė žmonių skundų. Jūs patys rašote į įvairias institucijas ir panašiai. Jau teko girdėti ne iš vieno žemėtvarkininko, kad jie jau pavargo nuo tų seimūnų rašliavos, kuri užplūsta visas tarnybas, mėginant išsiaiškinti, kur čia tas šuo pakastas. O šuo pakastas ten, kad iš tikrųjų per visą tą laikotarpį nebuvo jokios žemės grąžinimo proceso kontrolės. Jokios kontrolės. Ir tai yra akivaizdu. Mes dabar turime situaciją, kad, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, jeigu žemės reforma pasibaigs taip, kaip dabar yra, ir mums reikės grąžinti rinkos verte tiems žmonėms, kurie negaus žemės, tai kainuos 32 mlrd. litų. Net ne milijonus, bet milijardus litų. Buvo nuomonių, kad toks variantas neįmanomas, bet neseniai mes matėme Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad iš tikrųjų tas kelias tikrai įmanomas ir tos pretenzijos gali būti paskelbtos teisėtos. Ir ką tada valstybė darys, iš kur mes tuos pinigus rasime? Tai yra pusantro šalies biudžeto.

Dabar, kad mano faktai, kalbantys apie tai, kad mano žodžiai nebūtų tik tuščias oro drebinimas, aš jums pasakysiu keletą pavyzdžių. Pavyzdžiui, mes labai daug tikimės iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, bet iš esmės Specialiųjų tyrimų tarnyboje žemės klausimais visą laiką užsiiminėja vienas žmogus. Čia kažkas sakė – išsiaiškins visas problemas. Tai vienas žmogus gali spėti tik į laiškus atrašyti, bet ne vykdyti specialiuosius tyrimus. Čia mes turime numatyti specialias lėšas ir pareikalauti iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, kad būtų atskiras skyrius, kuris turėtų tą reformą baigti ir išsiaiškinti visus pareigūnus. Niekas netyrė, kokiais tarpusavio giminystės ryšiais susiję visi žemėtvarkininkai, žemėtvarkoje dirbantys darbuotojai, turinčios giminystės ryšių firmos, kurios superka žemę ir panašiai. Tai yra faktai, kuriuos mes dabar komisijoje nagrinėjame ir turbūt tai virs nemenku tyrimu.

Dabar mes matome užlėpto piktnaudžiavimo faktus ir visą sistemą. Turėdami konfidencialią informaciją, kai niekas niekada žmonėms nieko nepasakoja, žemėtvarkininkai, nuslėpę visus sprendimus, klastoja dokumentus, bet niekas to nemato. Paskui po kiek metų išaiškėja, kad tie dokumentai, tie faktai buvo suklastoti, parašai, sutikimai ir panašiai, bet kai mes kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, ji neturi pagrindo kelti bylos, nes senatis pasibaigusi. Vadinasi, vienas klanas nuslėpė visus dokumentus, žmonės nematė tų sprendimų, negalėjo nei skųsti, nei nieko padaryti, o po kiek laiko „vsio zakonno“, nes senaties terminas pasibaigęs. Tokių pareiškimų, patikėkite, yra begalės. Ką mes su jais darysime, kaip mes žmonėms paaiškinsime ir čia bus reformos pabaiga? Nebus pažeisti teisėti lūkesčiai? Aukščiausiasis Teismas iš karto pripažins, kad tie teisėti lūkesčiai bus pažeisti. Nors prokuratūra to dalyko nesiima. Mes matome tokią antrą sistemą. Taigi vien šiuos dalykus išnarplioti jau kiek pastangų reikia padėti.

Dabar mes visi pradedame ieškoti, kurioje vietoje kas nusižengė. Pažiūrėkite, koks yra ratas, siunčiami tie patys pareigūnai, tie patys atsako, tie patys save tiria. Tai šitą ratą mes turime sulaužyti ir pareikalauti, kad tie tyrimai, kurie yra abejotini, būtų atidėti kitiems žemėtvarkininkams, kurie pasitelkę iš kitų apskričių galbūt žemėtvarkininkus, patikrintų tuos skundus, o ne patys save tikrintų. Tai yra įprasta praktika, ir niekas apskritai nekreipia į tai dėmesio. Įprasta praktika, kuria visi normaliai naudojosi. Mums čia iš tikrųjų yra ką veikti rudenį ir, man atrodo, mes turime priimti tam tikrus aiškius sprendimus, kad šitą ydingą ratą, senaties, ir tyrimų ratą, galbūt reikėtų sulaužyti ir galbūt reikia specialios tyrimų komisijos dėl tų susikaupusių atvejų, kur yra susikoncentravę, dėl konkrečių žemėtvarkininkų, aš nekalbu apie visą sistemą, nes ne visur taip yra, bet yra konkrečių vietų, kur yra tiek susikaupusių skundų, kad yra protrūkis. Toms vietoms turėtų būti specialioji tyrimo komisija.

Dar galiu pasakyti, kol mes laukiame priimamo įstatymo dėl turto deklaravimo, kuris dabar yra Teisės ir teisėtvarkos komitete, tai tie pareigūnai išeis, mes iš jų jokios atsakomybės negalėsime pareikalauti, nes jokios atsakomybės iš esmės nėra, išskyrus tai, kad juos galima išmesti iš darbo. O jeigu jie išeis iš darbo, iš viso jokios atsakomybės nebus. Nes po to, kai padarė nusižengimą, jis į valstybės tarnybą galės grįžti laisvai, kaip švarus angelas baltais sparnais. Tai štai su kokiomis problemomis susidūrėme.

Ką dar norėčiau pabaigai, kad mes įsivaizduotume problemų mastą. Jeigu baigsime, kaip dabar yra, tai indėlių grąžinimas, indėlių atkūrimas bus tik šešėlis to, kokias mes čia bylas turėsime ir kiek mes turėsime tiems žmonėms grąžinti.

PIRMININKAS. Pabandysiu išversti „vsio zakonno“, tai – viskas teisėta, gerbiamasis Dagy. Kviečiu į tribūną… P.Gražulis jau pats atėjo, nors būčiau kvietęs A.Kašėtą.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, man liko apibendrinti.

PIRMININKAS. Savo vardu. Ne, ne, dar po jūsų kalbės.

P.GRAŽULIS. Dar kalbės. Vis tiek buvo labai daug kalbų ir galėčiau apibendrinti visą šią diskusiją Seime. Kas man nuostabiausia, kad problemas kelia tos politinės partijos, ir gal aktualiausiai kelia, kurios šias problemas ir sukūrė. Prisimenu dar 1996 metus, kai buvau jaunas parlamentaras, patekau į Kaimo reikalų komitetą ir buvo sustabdyta tos daugumos – konservatorių, krikščionių demokratų – žemės reforma. Buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo ponas A.Kubilius, kad visas brokas dėl žemės reformos būtų ištaisytas ir būtų teisingai grąžinta žemė. Žinoma, kai buvo pradėta siūlyti, kad žemę reikia padaryti kilnojamuoju turtu, kad būtų galima žemę iš kokių nors šabakštynų perkelti į Vilnių, prie Vilniaus, pradėjau protestuoti. Greitai buvau iškrapštytas iš darbo grupės ir buvo pasiūlytas lojalesnis krikščionis demokratas J.Šimėnas į tą darbo grupę, kad netrukdytų dirbti gerų darbų.

Galima kalbėti ir apie socialdemokratus, kurie taip pat galbūt su tais trihektarininkais, jų teisinimais irgi savotiškai sukūrė labai daug problemų.

Kalbant apie tai, kas įvyko per 17 nepriklausomybės metų, ir gal žvelgiant į prieškarį, kai 1918 metais Lietuva atgavo nepriklausomybę ir kai žemės reformai vadovavo ne koks nors žemės ūkio specialistas, bet kunigas Mykolas Krupavičius ir kai buvo tikslas ne aš, bet tauta ir tėvynė, žemės reforma buvo taip atlikta, kad Lietuva Jungtinėse Tautose buvo pristatyta kaip pavyzdinė tauta, kaip atlikti žemės reformą. Buvo rekomenduojama pažiūrėti kitoms valstybėms, kokią reformą padarė Lietuva.

Šiandien mes galime pasakyti, kad tai pavyzdys kitoms tautoms, kaip nevykdyti reformos. Kas atsitiko? Kodėl taip yra? Viskas paprasčiausiai todėl, kad šiandien pasikeitė tauta. Savanaudiškumas – visose srityse. Ar dėl žmonių leidome atsikelti žemę ir dar ekvivalentine natūra? Dėl savęs. Kiek tų paprastų varganų žmonelių atsikėlė į geras žemes? Jie ir šiandien lenkia nugaras, tūkstančiai žmonių numirė, nesulaukę žemės, ir dar ne vienas jų numirs, o mes skaičiuojame milijardais, kad reikės 32 mlrd. padarytai žalai kompensuoti. Akropoliams žemės yra, šventykloms yra. Jeigu „Vilniaus prekyba“ užsimanytų šioje vietoje pasistatyti „Akropolį“, tuojau būtų priimti įstatymai ir „Akropolis“ čia stovėtų. Rubikonams, abonentams žemės yra, degalinėms, visokiems prekyboms centrams, laisvosioms ekonominėms zonoms žemės yra, dėl įstatymų viskas gerai. Tam vargšui žmogeliui kaip nėra tos žemės, taip nėra. Jos ir nebus. Pasikalbėjome, padejavome, priimsime rezoliuciją, pasakysime žmonėms: „Pažiūrėkite, kaip mes už jus kovojame, kaip mes jus mylime“, ir niekas nepasikeis. Kas neturi „blato“ ir pinigų, tie žemės ir neatgaus. Neseniai „išparceliuota“, išdalinta. Reikia kito kunigo Krupavičiaus, kuris ateitų į Seimą, atimtų tą žemę, pasodintų tuos valdininkus, kurie tokią reformą padarė, bet to, deja, dabartinėje Lietuvoje jau nebebus. Nebus.

Gaila, kad mes taip nuvylėme žmones, kurie turėjo tą viltį. Daugelis sako – bus socialinis sprogimas. Nebus. Ar gali sprogti kiauras kamuolys? Negali. Pūsk į jį kiek nori, jis nesprogs. O kodėl? Todėl, kad mes šiandien Europos Sąjungoje… Tie žmonės, kurie nepatenkinti, kaip tas oras iš kamuolio išeina, išvažiavo į airijas, anglijas ir visur kitur. Štai kokia situacija. Tauta apgauta. Apgauta ne okupantų, apgauta mūsų pačių. Tiek nuostolių žmonėms nepadarė nė vienas okupantas ir nė vienos okupacijos metais iš tautos nepabėgo tiek, kiek per 17 nepriklausomybės metų.

Žinoma, tokia yra situacija. Valdžioje visi komunistai, rezervistai, o žmonės ir toliau lenkia ir lenks nugaras. Kiek teikiau įstatymų, kiek siūlymų! Aš, kaip Seimo narys, irgi esu praradęs bet kokią viltį. Pakalbėjome, ir viskas eis savo vaga. Iš Kijevo iškilo burbulas dėl valdininkų, žemėtvarkininkų piktnaudžiavimo, kad didžiuliai piktnaudžiavimai grąžinant žemę. Kas nubaustas? Niekas. Tie patys žmonės nubausti. Dabar sako, kad mes parduosime, reikia ūkininkams žemę parduoti lengvatinėmis sąlygomis (vieną minutę). Aš sutinku, bet tik tuo atveju, kai grąžinsime žemę savininkams. Dabar, įsivaizduokite, sako, kad yra laisvos žemės. Į mane prieš porą savaičių kreipėsi keletas žmonių. Jiems negrąžino natūra jų tėvų, senelių žemės. Jie pabandė pateikti tą išvadą, kad kitoje apskrityje, arčiau namų. Sako, ką tu, vaikeli, tie internete skelbiami duomenys tik šiaip sau, nėra tos žemės, seniai jau ta žemė kažkam pažadėta. Ir dabar mes kalbame apie kažkokį laisvos žemės pardavimą. Nėra jos.

Išvados nepadarysiu – patys pasidarykite.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam P.Gražuliui. Paskutinysis vietoj K.Glavecko kalbės Seimo narys gerbiamasis A.Kašėta. Savo vardu. Iki 5 min.

A.KAŠĖTA (LSF). Labai gaila, Petrai, teks man apibendrinti.

Aš, kaip istorikas, norėčiau atkreipti dėmesį į keletą akcentų, arba kitu kampu pasižiūrėti į žemės reformą. Siūlyčiau į mūsų 16 metų vykdytą žemės reformą žiūrėti kaip į istorinį paveldą, į politinį paveldą. Trumpai pasakysiu kodėl.

Ši nacionalinė nelaimė, kuri tęsiasi 16 metų, išties unikali, nes nė viena kita reforma – nei sveikatos, nei švietimo, nei dar daugybė kitų – neatnešė žmonėms tiek bėdų, nesugadino tiek nervų ir neištuštino tiek piniginių, kiek žemės reforma. Mes vakar išklausėme Nacionalinės sveikatos tarybos ataskaitą. Ten buvo įvardytos kelios trumpėjančio Lietuvos gyventojų amžiaus pagrindinės priežastys: tabakas, alkoholis, nutukimas, mažai judame ir t. t. Tačiau iš savo 11 metų patirties, nes tiek priimu apygardos gyventojus savo priimamajame, esu įsitikinęs, kad, ko gero, per tuos 16 metų Lietuvos gyventojų amžių labiausiai sutrumpino, pasitarnavo tam, kad padaugėjo neurotikų, žmonių, sergančių psichinėmis ligomis, anksčiau laiko gavusių infarktus, insultus, šita mūsų nelaiminga žemės reforma.

Niekas turbūt negali išmatuoti, kiek pablogėjo tautos psichologinė sveikata, tačiau vis dėlto vertėtų, kaip ir sakiau, pasižiūrėti į tai kaip į tam tikrą patirtį, kaip į tam tikrą paveldą ir galbūt sudaryti medikų, psichologų, sociologų darbo grupę. Dabar yra nagrinėjama, kiek pokario metu patirtas genocidas, tremtys, žudynės – tie visi žiaurumai pablogino tautos sveikatą, psichologinę būseną. Galbūt reikėtų tokį tyrimą atlikti ir dėl reformos, nes, kaip minėjau, buvo bėda visai tautai ir turėtume prisiimti atsakomybę visi – ir politikai, kurie padarė begalę įstatymų leidybos klaidų, ir reformą vykdantys pareigūnai, kurie leido suvešėti piktnaudžiavimui.

Kolega R. Dagys minėjo, kad trūko kontrolės. Be abejo, trūko, bet labiausiai trūko atsakomybės už padarytas klaidas, nes ne kartą įsitikinau, kad ta grandininė reakcija neveikdavo, kai Seimo narys, gavęs pareiškėjo skundą, kreipdavosi į rajono žemėtvarkos tarnybas, po to, nepasiekęs rezultato, į apskritį, ten nepasiekęs rezultato – į Nacionalinę žemės tarnybą, galų gale Seimo kontrolieriai ilgai nagrinėdavo, nes labai daug prašymų, pareiškimų. Ir netgi jiems priėmus sprendimą, kad iš tikro pareiškėjas buvo teisus ir klaidų padaryta, traukinys jau būdavo toli nuvažiavęs, klaidos nebūdavo taisomos arba būdavo nenorima jas ištaisyti, būdavo vilkinama. Taigi atsakomybės problema. O kur dar čia daugybę kartų minėtos atsakomybės juridine prasme nebuvimo problemos? Be abejo, mes turime kietai, ryžtingai ir protingai pabaigti tą reformą, tačiau, kaip jau minėjau, pabandykime bent jau iš šios bėdos padaryti kokias nors išvadas ir pasimokyti.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam A.Kašėtai. Turiu pasakyti, kad visi norintieji kalbėjo. Turiu padėkoti tiems žmonėms, kurie šiandien dalyvavo diskusijoje.

Rezoliucijos pagal Statutą mes šiandien priimti negalime. Aš tikiu, kad autoriai ją pateiks Seniūnų sueigoje ir Seniūnų sueiga įtrauks į darbotvarkę. Dėkojame susirinkusiems ir tęsiame Seimo posėdį.

Seimo nutarimo „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2005 metų ataskaitos“ projektas Nr.XP-2117(3*) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 3a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2005 metų ataskaitos“ projektas Nr.XP-2117. Svarstymas ir priėmimas. Yra pranešėjai. Matau, gerbiamasis A.Skardžius yra pasiruošęs pristatyti Audito komiteto nuomonę. Prašom.

A.SKARDŽIUS (VLPDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimo „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2005 metų ataskaitos“ projektas, svarstymo stadija. Audito komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui Nr.XP-2117(3) bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Po to mes jus pakviesime. Dėkojame gerbiamajam Artūrui. Kviečiu gerbiamąjį R.Palaitį. Nematau. Kas gali pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę? Prašom ateiti. Matau, kad ateina pats komiteto pirmininkas gerbiamasis J.Lionginas. Prašau.

J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu.

Komitetas, apsvarstęs nutarimo „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2005 metų ataskaitos“ projektą Nr.XP-2117(2), nusprendė pasiūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės jam pritarti. Antra. Papildyti 1 straipsnio 1 dalį žodžiais „ir vėlesnių metų ataskaitoms“ ir šią dalį išdėstyti taip: „Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2005 metų ataskaitai ir vėlesnių metų ataskaitoms netaikyti Seimo pritarimo procedūros, kol bus baigta valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės sistemos pertvarka ir apsispręsta dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitos įtraukimo į valstybės konsoliduotą finansinę atskaitomybę.“

Trečia. Pataisyti nutarimo 2 straipsnio 1 dalį paliekant galioti esamo valstybei priklausančio turto ataskaitą rengiančią instituciją, iki bus įgyvendinta viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta ataskaitos rengimo tvarka ir šio nutarimo nuostatos.

Ketvirta. Atsižvelgiant į Vyriausybės priimamas priemones, pakoreguoti nutarime numatytų priemonių įgyvendinimo datas. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamajam Seimo nariui J.Lionginui. Dabar kviečiu Kaimo reikalų komitetą. Kas gali pristatyti? Nematau. Tai aš galiu perskaityti, jie yra pasiūlę vieną… (Balsai salėje) Prašau, gerbiamasis… Yra pasiūlymas, dėl kurio mes turėsime apsispręsti, ir balsavimo rezultatai…

V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Taip, yra. Yra balsavimo rezultatai. Už visi, prieš nėra. Bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Yra pasiūlymas. Gal mes jo dabar neskaitome. Kviečiame į tribūną Seimo narį A.Skardžių ir eisim prie pasiūlymų. Vienintelis, kuriam nepritarė pagrindinis Audito komitetas, yra Seimo Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas dėl 3 punkto. Prašau, jūsų nuomonė, kodėl Audito komitetas nepritarė.

A.SKARDŽIUS. Gal Kaimo reikalų komitetas tegu pristato savo pasiūlymą, tada aš pakomentuočiau, kodėl mes nepritarėme, nes Seimo nariai turėtų išgirsti patį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Nėra kam.

A.SKARDŽIUS. Yra kas nors. Aš galėčiau pats perskaityti, jeigu nėra Kaimo reikalų komiteto.

PIRMININKAS. Pakomentuokite. Prašau.

A.SKARDŽIUS. Turbūt po karštų diskusijų Kaimo reikalų komitetas nuėjo atsivėsinti. Jų pasiūlymo esmė dėl šio Seimo nutarimo buvo tokia. Pasiūlyti pagrindiniam Audito komitetui papildyti nutarimo 1 straipsnį nauju 3 punktu, atkreipti dėmesį į tai, kad skiriamas nepakankamas dėmesys valstybės institucijų ir įstaigų naudojamos valstybinės žemės sklypų riboms nustatyti, registruoti ir apskaitai, blogėja valstybės nuosavybės teise priklausančios žemės kokybė dėl joje esančių valstybės melioracinių įrenginių eksploatavimo ir priežiūros bei rūgščių dirvų kalkinimo nepakankamo finansavimo. Tokia lyg ir pastaba, lyg ir pasiūlymas. Todėl mes siūlome jam nepritarti, nes Seimo nutarimo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma Vyriausybei parengti viso valstybei nuosavybės teise priklausančio turto inventorizavimo kiekinę bei vertinę išraišką ir įregistravimo atitinkamuose registruose veiksmų ir priemonių planą, numatyti lėšų poreikį, taip pat ir šitiems objektams, kuriuos Kaimo reikalų komitetas išskiria kaip prioritetinius, įgyvendinimo terminus ir atsakingus asmenis. Šį Seimo Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą apima minėtas straipsnis, tad išskirti atskirai valstybės žemės Seimo nutarimo projekte netikslinga, todėl mes ir nepritariame, bet tai integruota į bendro nutarimo projekto 2 punkto 1 dalį. Taip pat jie teikia dar vieną siūlymą. Siūloma pagrindiniam Audito komitetui tobulinti Seimo nutarimo projektą sugriežtinant jo nuostatas ir nustatant konkrečius terminus, išvadas 6.2 punkte pateiktoms priemonėms įgyvendinti. Kadangi buvo nepritarta 6.2 punktui, tai 6.3 punktui automatiškai, vėlgi atsižvelgiant į tuos pačius argumentus, taip pat nepritarta. Audito komiteto argumentus aš jums pateikiau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš matau, kad mes šitą jau baigėme. Taip? Daugiau nėra jokių pasiūlymų, kuriems komitetas nepritarė. Ir matau, kad yra nuomonė. Gerbiamasis J.Veselka dėl šio pasiūlymo? Prašau. Nuomonė už, palaikanti Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą.

J.VESELKA (MSG). Gerbiamieji kolegos, formuluotė ilga, bet viena aišku, kad melioracijos, į kurią įdėta milijardai litų, įrenginiai griūna, atstatyti faktiškai neskiriama lėšų, išskyrus vienam kitam grioviui patvarkyti ir t. t. Antra, tai kalkinimas. Žinote, kad žemės vertės taip pat krinta, nes krinta jos derlingumas. Tai, mano galva, Kaimo reikalų komitetas atkreipė dėmesį į labai konkrečią problemą. O kai skaitau Audito komiteto išvadą, ten, atleiskite, taip surašyta, kad, man atrodo, kad dabar, kai 2005, 2006 ir 2007 metų ataskaitų dėl valstybės turto Seimas netvirtins, bus dar blogiau kaip su žeme, kai šiandien rėkaujam. Kilnojome, kilnojome žemę iš vieno ploto į kitą, valdininkų buvo daug, partijų daug, vyriausybių daug ir šiandien drąsiai pasakėme, jokios žemės negausite, taip pat ir tų 20 mlrd. litų. Tai dabar mes trejiem metams, galbūt ir daugiau metų, (…) valstybės turtą, tik parašom rezoliuciją, tu, Vyriausybe, žiūrėk, gal ką surasi iki lapkričio mėnesio, gal pateiksi kokius apskaitos duomenis, ir viskas. Aš manau, kad reiktų pritarti Kaimo reikalų, o Audito komitetas čia taip protingai sumalė, kad paklauskite bet ko, ką jis parašė, niekas nesupras, išskyrus tuos, kurie rašė.

PIRMININKAS. Ačiū už palaikančią nuomonę. Nuomonė prieš – Audito komiteto narys Seimo narys A.Skardžius. Prašau.

A.SKARDŽIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Išties būtų galima išskirti žemių kalkinimą, melioraciją ir visą kitą valstybės turtą, geležinkeliams skirtą žemę, regioninius kelius. Taip, dėl viso turto neužtektų popieriaus, jeigu išvardintume, kur yra problemų. Bet Audito komitetas, kaip ir Valstybės kontrolė, žvelgdami į sisteminius reiškinius, Seimo nutarime, kurio buvo pateikimo stadija, ir jūs, gerbiamasis kolega Juliau, turite, numato aiškias konkrečias priemones. Pirmiausia valstybė turi apsispręsti iki rugpjūčio 1 d. ir paskirti instituciją atsakingą už valstybės turto informacinės paieškos sistemos tvarkymą. Nėra paskirta institucija.

Antra. Iki rugsėjo 1 d. patvirtinti valstybės turto informacinės paieškos sistemos nuostatas, nėra padaryta. Iki lapkričio 1 d. patvirtinti valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitos rengimo tvarką, nes mes Valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymu įpareigojome, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. turi pradėti veikti valstybės turto informacinės paieškos sistema. Tai mes įstatymu įpareigojame. Vyriausybė dabar svarsto dėl to, kad šitas terminas būtų nukeltas iki 2010 metų. Apie ką mes kalbame, gerbiamasis kolega? Vis dėlto siūlau žiūrėti sistemiškai ir į melioracijos įrenginius, ir į kalkintos žemės vertę, kuri, be abejo, turėtų išlikti ir nebūti mažinama, kaip valstybės turto. Turime žiūrėti sistemiškai. Čia yra Seimas, palikime Kaimo reikalų komitetui, Žemės ūkio ministerijai ir žemės tarnybai jų specifinius reikalus arba vardinkime viską.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam A.Skardžiui. Matau, kad nuomonės išsiskyrė. Kviečiu pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų palaikytas Seimo Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas papildyti šį nutarimą 3 punktu, kurį pristatė A.Skardžius? Prašau balsuoti. O pagrindinio komiteto nuomonė yra prieš. Jeigu palaikome, palaikome Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą, jeigu balsuojame prieš, palaikome Audito komiteto kaip pagrindinio nuomonę. Pagrindinis komitetas, dar kartą sakau, nepritarė.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai.

Už – 17, prieš – 3, susilaikė 28. Nepritarta. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Nematau prieštaraujančių. Pritarta. Pradedame priėmimą, nes turime gerbiamojo Seimo Pirmininko teikimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nematau prieštaraujančių. Dėl 2 straipsnio taip pat nematau. Yra dvi nuomonės. Vėl A.Skardžius – nuomonė už. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš tiesiog gerbiamųjų kolegų prašyčiau priimti šį Seimo nutarimą dėl… anksčiau pasakant nuomonę dėl balsavimo motyvų dėl Kaimo reikalų komiteto pataisų, nes terminus mes jau nukėlėme. Jau pataisėme terminus. Dabar terminai, įgaliojimai yra rugpjūčio 1 d., rugsėjo 1 d., lapkričio 1 diena. Jeigu mes sulauksime rudens nepriėmę šio Seimo nutarimo, vėlgi Vyriausybė gali įgyvendinti savo planą ir nukelti iki 2010 metų. Toks projektas jau yra parengtas. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – gerbiamasis Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš jums skaitau 2 straipsnio 1 dalį: „Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnis nustato, kad nuo (…) m. sausio 1 d. turi pradėti veikti valstybės turto informacinės paieškos sistema.“ Kas čia per velnias? Kas pradės to turto ieškoti? Nejaugi iki šiol nežino, kur turtas? Palydovais ieškos, automobiliais ar kaip? Kurią turi tvarkyti įgaliota valstybės institucija ar valstybės įmonė. Kartu nurodyta, kad Vyriausybė turi patvirtinti valstybės turto informacinės paieškos sistemos nuostatus. Skaitau ir nesuprantu. Pradėsite ieškoti turto. Jūs nežinote, kur jis yra? Ar pradėsite jį vertinti, ar kitaip apskaityti? Rašote, kad pradėsite ieškoti turto. Kaip galima tvirtinti, kai nežinai, kas bus pradėta daryti?

PIRMININKAS. Dėkojame J.Veselkai. Seimo narys, kuris pritaria, kad šis nutarimas būtų priimtas – gerbiamasis E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, savaime suprantama, kad kiekvienas žodį suprantame kitaip ir čia galime daug interpretuoti. Esmė yra ta, kad iki šiol turto registro apskritai nebuvo, ir buvo nuomonė, kad būtų galima kurti lygiagrečiai kokį nors registrą, kuriuo būtų galima naudotis susirandant reikiamą turtą ir žinant, ar jis registruotas, kam jis priklauso ir panašiai. Šiuo metu yra logiškai apsispręsta, kad vis dėlto turi būti tam tikra prieinama ir aiški sistema visiems piliečiams, kurie galėtų gauti tam tikrą reikiamą informaciją. Tam ta sistema ir turi būti sukurta, ir nurodytos datos. Savaime suprantama, būtų galima atidėlioti tas visas problemas, bet nuo to sprendimai tikrai nejudės. Manyčiau, nustatytos datos buvo pakankamai apsvarstytos komitete ir nėra reikalo toliau tempti gumos, paprasčiausiai reikia paleisti šį mechanizmą. Todėl siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamasis Skardžiau, dėl vedimo tvarkos dar norite? Prašom.

A.SKARDŽIUS. Aš dėl vedimo tvarkos. Norėčiau pasakyti, kad gerbiamasis J.Veselka tiesiog turėtų įsigilinti. Daug metų buvo planuojama sukurti valstybės turto atskirą registrą. Po to buvo apsispręsta, kad turtas turi būti tuose registruose, kuriuose jis yra, tik reikia sukurti informacinę sistemą. Bet Vyriausybė dabar rengia projektą nepaisydama mūsų su jumis, gerbiamasis Juliau, priimto įstatymo, kad iš 2008 m. sausio 1 d. perkeltume į 2010 m. sausio 1 dieną. Ačiū.

PIRMININKAS. Pasiruoškime balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2005 metų ataskaitos“ projekto, registracijos Nr.XP-2117. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas šis nutarimas, balsuojate už, kas prieš, spaudžiate mygtuką „prieš“.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai.

Už – 56, prieš – 1, susilaikė 7. Nutarimas priimtas.

A.SYSAS (LSDPF). Pirmininke!

PIRMININKAS. Turiu protokolinį nutarimą.

A.SYSAS. Prašom ir mano balsą įskaičiuoti. Aš paprasčiausiai kol kas neturiu balsavimo…

Seimo protokolinis nutarimas „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę“

PIRMININKAS. Gerbiamojo A.Syso balsas bus įskaičiuotas už. Turiu protokolinį nutarimą. Visi turite rankose, ar reikia jį skaityti? Esmė yra ta, kad mes prašome valstybės informacijos dėl informacinės paieškos sistemos kūrimo darbų, kaip sekasi. Ar bendru sutarimu galime pritarti šiam protokoliniam nutarimui? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. (Balsai salėje) Negalime? (Balsai salėje) Visi jūs turite turėti. (Balsai salėje) Rankose. Prašom, rankose. Bet jūs visi turite, taip? Po svarstymo pritariame? Ačiū. Visi labai moka lietuvių kalbą. Gerai.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl 2001 metų ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-1685* (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 3b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl 2001 metų ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-1685. Kviečiu pranešėją – gerbiamąjį Seimo narį A.Skardžių pateikti Audito komiteto kaip pagrindinio nuomonę. Svarstymas.

A.SKARDŽIUS (VLPDF). Audito komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam projektui, t. y. 2 straipsnio išbraukimui.

PIRMININKAS. Dėkojame. Kas gali Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę?.. Ateina gerbiamasis J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl 2001 metų ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektą Nr.XP-1685. Komiteto sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam komitetui padaryti nutarimo projekto Nr.XP-1685 svarstymo pertrauką ir paprašyti nutarimo projekto iniciatorių pateikti informaciją plenariniame posėdyje, kas iki šio laiko padaryta registruojant valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Tai jau yra padaryta. Dėkojame. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonė. Kas galite pateikti? Niekas nenori. Perskaitau. Balsavimo rezultatai: 6 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pranešėja buvo paskirta gerbiamoji V.Baltraitienė. Nematau jos. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Po svarstymo? Balsuojame? Gerai. Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Seimo nutarimo projektui, registracijos Nr.XP-1685? Balsuojame dėl nutarimo projekto Nr.XP-1685, ar pritariame po svarstymo. Iš karto galiu pasakyti, kad yra siūlymas dėl ypatingos skubos tvarkos. Julius mano, kad bus priešingai.

Užsiregistravo 63.

Už – 59, prieš – 1, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.

Pereiname prie priėmimo. Yra nuomonių. Kviečiu kalbėti gerbiamąjį Seimo narį S.Pečeliūną, kuris pritaria šiam nutarimui.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Kaip aš suprantu, mes dabar kalbame dėl skubos tvarkos.

PIRMININKAS. Yra Seimo Pirmininko pasiūlymas svarstyti ypatingos skubos tvarka. Visi mes jam iš karto pritarėme.

S.PEČELIŪNAS. Nežinau, ar visi. Aš norėčiau posėdžio pirmininko paklausti. Vienas iš komitetų prašė daryti pertrauką, kad būtų pateikti tam tikri dokumentai. Ar tie dokumentai pateikti, ar ne? Jeigu yra pateikti, tada viskas gerai, jeigu juos išnagrinėjo komitetas, tada galime ir ypatingą skubą taikyti, bet jeigu ne, tada jokiu būdu. Iš viso negalime už priėmimą balsuoti. Prašom pasakyti, kaip yra su tomis procedūromis?

PIRMININKAS. Gerai. Aš tada kviečiu gerbiamąjį A.Skardžių kaip pagrindinio… Arba iš vietos galite kalbėti. Aš jums lyg ir pasakiau, kad tai buvo 2006 metais. Jie prašė pateikimo stadijos pertraukos, bet manau, kad A.Skardžius geriau paaiškins. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, išties jūsų susirūpinimas yra pagrįstas. Todėl mes dabar svarstome du Seimo nutarimus, priėmėme nutarimą dėl valstybės turto ataskaitos, dėl datų pakeitimo. Jie abu yra dėl datų pakeitimo. Vyriausybė nesukūrė informacinės paieškos sistemos per nustatytą laiką, tai mes naikinam tas datas, nes priimdami Valstybės ir savivaldybių turto įstatymą nurodėm, kad sistema turi pradėti veikti nuo 2008 m. sausio 1 dienos. Įstatymas yra aukštesnis teisės aktas nei Seimo nutarimai. Mes tiesiog atliekame procedūrinį veiksmą, nes šiuokart naikiname tuos du Seimo nutarimus. Aišku, galime konstatuoti, kad Vyriausybė neįvykdė šio nutarimo laiku. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai ar gavot atsakymą, gerbiamasis Sauliau? Negavot? Įjunkit. Prašau.

S.PEČELIŪNAS. Mielieji kolegos, dabar labai aiškiai paaiškinu, kad Vyriausybė neatliko savo priedermės ir mes, gelbėdami Vyriausybę, keičiam datas, kad nereikėtų jos bausti arba statyti į kampą. Tai gerai, pakeiskim tuos terminus, tegul vis dėlto tą darbą atlieka, bet kokia nors bausmė, bent pagrūmojimas tai turi būti. Apie tai neteko girdėti. Tai jau kelintą kartą mes, būdami jos kontrolieriai ir prižiūrėtojai, taip nuolaidžiaujam Lietuvos Respublikos Vyriausybei? Tai ar mes prižiūrim, ar mes tiktai glostom, glostom ir glostom, o ji gali daryti, ką tiktai nori, kas jai patinka, daro, kas nepatinka, nedaro, Seimo pavedimų nevykdo, įstatymų nevykdo. ir viskas yra gerai. Su tokia praktika aš tikrai nenorėčiau sutikti, nenorėčiau, kad ir Seimas sutiktų. Ačiū.

PIRMININKAS. Manau, S.Pečeliūnas labai gerai žino tvarką. Galima teikti kokį nors protokolinio nutarimo projektą ir Seimas gali priimti atskirą protokolinį nutarimą šiuo klausimu, t. y. ką Vyriausybė blogai darė. J.Veselką prašau. Nuomonė prieš.

J.VESELKA (MSG). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų S.Pečeliūnas teisus. 2002 m., kai svarstėm ataskaitą apie 2001 m. valstybės nuosavybei priklausantį turtą, buvo priimtas nutarimas, kuriuo Vyriausybė buvo įpareigota iki 2006 m. liepos 1 d. sukurti ir įteisinti valstybės turto informacines sistemas. Sako, tai būtų nauja sistema, gremėzdiška, todėl nesukūrė. Dabar nebetvirtinam ataskaitų, o ten iki 2008 metų, kad vėl sukurtų tik paieškos sistemą, nes neva tai visur yra. Girdėjom, kad dar to turto yra neįvertinto, geležinkeliai ir t. t. Tai kaip mes kalbam apie Vyriausybės kontrolę, jeigu ji per ketverius metus nepadarė to, ką jai pavedė Seimas, ir dabar lengvai išbraukiam, ir dar dvejus metus duodame jai, kad sukurtų jau informacinę sistemą, kai kitų registruose yra turtas. Gerbiamieji, atleiskit, bet tai yra tas, kuris sako, kad negerai. Negerai yra taip, nedarom nieko, o paskui stebimės sukvietę žmones, va, štai kas yra. Ketverius metus Vyriausybė nei naujo projekto nepateikė, nei seną įvykdė.

PIRMININKAS. Juliau, aš juk ir siūliau. Tai galima parengti protokolinį nutarimą ir viskas…

J.VESELKA. Tos Vyriausybės nebėra.

PIRMININKAS. E.Pupinis. Prašau.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, esmė ta, kad vis dėlto galbūt ir gerai, kad Vyriausybė nesiėmė skubėti vykdyti to nutarimo. Ji būtų nuvažiavusi į lankas, nes reikėtų turėti ir administruoti dar vieną sistemą – valstybės turto registro atskirą sistemą. Aišku, tais metais galbūt ir nebuvo viskas aišku, kad turėsim pakankamai stiprią registrų kadastro įmonę, kad galimos bus kitos sistemos, todėl politikai, savaime suprantama, norėdami kuo skubiau suregistruoti visą turtą ir sutraukti į vieną vietą, priėmė tam tikrą sprendimą. Tačiau šiuo metu kurti lygiagrečiai dar kitą sistemą valstybės turtui registruoti tikrai nėra tikslo ir, tarkim, dar dėti kokias nemažas lėšas administruoti tai sistemai taip pat nėra tikslo. Todėl mes, vadovaudamiesi šiuo metu esančiomis realijomis, siūlome tam tikrą sprendimą, kad būtų sukurta sistema, aiški sistema, kai būtų galima surasti visą valstybės turtą ir nereikėtų lygiagrečiai kurti ir administruoti dar vienos griozdiškos sistemos. Šis sprendimas yra padiktuotas laiko ir teisingas, siūlau jam pritarti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Ir dar viena nuomonė už – Seimo narys gerbiamasis A.Skardžius. Prašau.

A.SKARDŽIUS. Ačiū, pirmininke. Išties šiuokart negaliu nesutikti su J.Veselka dėl to, kad Vyriausybė neįvykdė Seimo nutarimo. Bet gerokai didesnė problema yra, ar įvykdys įstatymą, kuriuo įpareigota nuo 2008 m. sausio 1 d. užtikrinti, kad pradėtų veikti valstybės turto informacinė paieškos sistema, kurią aiškiai pristatė gerbiamasis E.Pupinis. Šiuokart mes priėmėme protokolinį nutarimą, kad iki rugsėjo 15 d., kol susirinksime į rudens sesiją, Vyriausybė atneštų ne dabar jos jau turimą parengtą projektą, kad paieškos sistemą reikia nukelti iki 2010 m. sausio 1 dienos, o tai, ką padarė, kad ta sistema pradėtų veikti. Tai mes jau priimame šį pagrūmojimą laukdami nuo 2001 metų. Tad siūlau tam pritarti. O tas protokolinis nutarimas jau yra priimtas. Gal šiek tiek, sakyčiau, neišsamiai pristatė posėdžio pirmininkas, bet jo esmė yra būtent tokia.

PIRMININKAS. Dėkojame. Tai pereinam prie svarstymo pastraipsniui. Vienas straipsnis. Ar turi Seimo nariai kokių?… Reikia pritarti, taip? Gerai, tada pasiruoškite, ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam nutarimui? Balsuojame.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Už – 50, prieš – 2, susilaikė 9. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2003 metų ataskaitos“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-1686* (svarstymas ir priėmimas)

Kitas mūsų darbotvarkės 3c klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2003 metų ataskaitos“ 2 straipsnio pakeitimo projektas. Viskas labai panašu. Kviečiu pagrindinio Audito komiteto pirmininko pavaduotoją, Seimo narį A.Skardžių.

A.SKARDŽIUS (VLPDF). Gerbiamieji kolegos, išties galėjome svarstyti kartu, nes, dar kartą pakartosiu, čia yra datų išbraukimas, kad Vyriausybė laiku neįvykdė Seimo nutarimo. Tai Audito komitetas pritaria tam, kad reikia koreliuoti su mūsų priimtu įstatymu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir Biudžeto… Gerbiamasis J.Lionginas, matau, ateina. Prašau. Pats komiteto pirmininkas.

J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, tai yra panašus Seimo nutarimo projektas, tiktai dabar svarstom 2003 metų ataskaitos 2 straipsnio pakeitimą. Komitetas apsvarstė. Balsavimo rezultatai – pritarti nutarimo projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Lionginui. Klausiu Seimo, ar po svarstymo bendru sutarimu galim pritarti? Nematau prieštaraujančių.

Yra siūlymas svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariam? Nematau prieštaravimų.

Pasiruoškite, pereinam prie priėmimo. Norinčių kalbėti nematau. Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas šis nutarimas, kurio registracijos Nr.XP-1686. Balsuojam. Vyksta balsavimas, gerbiamieji.

Užsiregistravo 63. Už – 55, prieš – 1, susilaikė 5. Nutarimas priimtas.

Darbotvarkės 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-2150. Pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Kas galite pateikti šio komiteto nuomonę? Nėra, taip? Kadangi aš už pagrindinį negaliu pateikti, tai tada turim nukelti, taip? Atidedam.

Darbotvarkės 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-2317. Vėlgi pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas. Pranešėja paskirta buvo O.Valiukevičiūtė. (Balsai salėje) Neturiu, aš neturiu teisės. Jų komitetas turi pateikti. Ten yra nuomonės, tai aš neturiu teisės. Einame toliau. Nebent ateis per tą laiką.

Seimo nutarimo „Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-2329 (priėmimas)

Darbotvarkės 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektas, registracijos Nr.XP-2329. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. A.Kašėta dingo. Kas galėtų pateikti? (Balsai salėje) Gerbiamoji R.Kšanienė kelia ranką. Kviečiu į tribūną.

R.KŠANIENĖ (DPF). Komiteto nuomonė buvo pritarti ataskaitai, bet yra gautas J.Veselkos pasiūlymas. Komitetas svarstė ir pritarė iš dalies, kad reikėtų leisti Specialiųjų tyrimų tarnybai prisijungti prie FNTT disponuojamos informacijos apie atliekamas operacijas su pinigais ir apie vykdomus piniginius sandorius. „Taip pat išanalizuoti tikslingumą ir galimybes taikyti nusikalstamos veikos imitavimo modelį“ – tai šiai daliai komitetas nepritarė, o 1 daliai pritarė.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (MSG). Gerbiamieji kolegos, ačiū, kad 1 daliai pritarė, bet mano 1 ir 2 dalys atsirado ne taip, kad aš pats susvajočiau, bet su P.Malakausku mes ilgai diskutavome, jis man pateikė daugybę pasiūlymų, kuriuos jis siūlė Vyriausybei, bet kažkodėl Vyriausybė iki šiol neleido prisijungti prie FNTT sistemos. Tai gerai, kad komitetas pritarė. Taip pat Konstitucinis Teismas yra uždraudęs sukurti imitacinį nusikalstamos veikos modelį. Čia yra mano siūlymas. Tai derinau su P.Malakausku, kad jeigu disponuojama patikima informacija, kad nusikalstama veika pradėta vykdyti be įsikišimo arba yra vykdomas aktyvus pasirengimas, kad galėtų įsitraukti, kai mato, kad ši veika pradedama vykdyti. Manau, čia reikėtų pritarti. Nes, gerbiamieji, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba negali kovoti su korupcija, mato, kad pradėta veika, ir gauti informacijos, jie negali įsitraukti. Čia teisės. Tai yra ne šiaip bet kada patiems imituoti, o įsikišti, kai jau veika vienaip ar kitaip arba vykdoma, arba yra pagrindas manyti. Prokuroras ar teisėjas duos leidimą. Manyčiau, ir šiai daliai reikėtų pritarti, nes kitaip tą Specialiųjų tyrimų tarnybą maitinsime pinigais, o rezultatų tai…

PIRMININKAS. Aš taip supratau, kad jūs nesutinkate. Vis dėlto jūs reikalaujate dėl visko, kas yra pasiūlyta, taip?

J.VESELKA. Taip, aš dėkingas už 1 dalį, bet manau, kad 2 dalis ne mažiau bus veiksminga, todėl siūlau. Dėl 1 dalies aš neprašau balsuoti, nes pritarė, o už antrą atskirai balsuoti.

PIRMININKAS. Taip. Kuri čia vieta? „Taip pat išanalizuoti…“, nuo tos vietos?

J.VESELKA. „Taip pat išanalizuoti galimybes taikyti nusikalstamos veikos imitavimo modelį, jei disponuojama patikima informacija…“ ir t. t.

PIRMININKAS. Supratau. Ačiū. J.Razma dėl viso ar dėl šio J.Veselkos pasiūlymo? Prašom.

J.RAZMA (TSF). Iš tikrųjų siūlau pritarti kolegos J.Veselkos pasiūlymui. Mes visi neretai aimanuojame, kad ne per daug gerai Specialiųjų tyrimų tarnybai sekasi išsiaiškinti sudėtingus korupcinius nusikaltimus, bet bijome net teoriškai pasiūlyti išanalizuoti. Juk J.Veselka nesako, kad čia jau priimti, patvirtinti, o tik siūlo išanalizuoti, kad būtų pasvarstyta, kokios čia yra galimybės tam tikrais atvejais taikyti nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Korupciniams nusikaltimams tai yra be galo svarbu. Aš siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš, taip suprantu, irgi dėl šio pasiūlymo. Gerbiamasis A.Sadeckas. Prašom.

A.SADECKAS (NSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, komitetas nagrinėjo šį klausimą, niekas nedraudžia Specialiųjų tyrimų tarnybai taikyti nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Kitas klausimas, kiek jis yra parengtas, kiek yra išsami informacija, kiek jis yra pagrįstas? Dabar mums Seimo nutarime rašyti konkrečiai, kaip turi vykdyti operatyvinę veiklą, konkrečias detales, tai tikrai yra ne mūsų funkcija, netgi ne mūsų įgaliojimai. Klausimas, kad su prokuratūra jie susiderintų, ir medžiaga, kai nešama tvirtinti modelį, kad būtų gana išsami, objektyvi ir pagrįsta. Tai šitą Specialiųjų tyrimų tarnyba gali spręsti be mūsų nurodymo konkrečių teisinių būdų, kaip spręsti vieną ar kitą klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pereiname pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio, kaip suprantu, visi sutariame, taip? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Priimta.

Dėl 2 straipsnio. Tada grįžtame prie J.Veselkos 2 dalies pasiūlymo. Kas palaikote J.Veselkos pasiūlymą, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš. Balsuojame.

Užsiregistravo 55: už – 19, prieš – 11, susilaikė 24. Šio gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos pasiūlymo 2 daliai nepritarėme.

Dėl 2 straipsnio reikia balsuoti ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ir dėl 2 straipsnio reikalaujate balsuoti. Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta 2 straipsniui su J.Veselkos pasiūlymu, kuriam iš dalies komitetas pritarė. Už 2 straipsnį. Balsuojame.

Už – 53, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta 2 straipsniui.

Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso šio nutarimo. Nuomonių nematau. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas „Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2006 metų veiklos ataskaitos“? Balsuojame. Priėmimas.

Užsiregistravo 61: už – 59, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2002 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.1671 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimo“ 3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ projektas Nr.XP-2155 (svarstymas)

Darbotvarkės 7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2002 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.1671 „Dėl Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr.205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimo“ 3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ projektas, registracijos Nr.XP-2155. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Seimo narys J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šio nutarimo projektą. Buvo Kaimo reikalų komiteto siūlymų. Kaimo reikalų komitetas siūlė prašyti Vyriausybės nuomonės. Komitetas priėmė sprendimą grąžinti iniciatoriams tobulinti dėl tokių priežasčių. Grąžinimo motyvai: pirma, kaip ir minėjau, Kaimo reikalų komiteto siūlymu buvo prašoma Vyriausybės nuomonės. Dar nėra Vyriausybės nuomonės šiuo klausimu. Pakeitus kompensacijos skaičiavimo būdą prireiktų papildomų valstybės lėšų, o Seimas pateikimo momentu Vyriausybės nuomonės neprašė. Taigi tas procesas užtruko.

Antra, Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 18 d. nutarimu „Dėl Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr.909 patvirtintos valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo metodikos“ nutarė, kad ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas šiame nutarime sprendė iš esmės tuos pačius klausimus, kuriuos kelia projekto autoriai dėl neteisingos žemės vertės apskaičiavimo.

Taip pat prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta pareiškėjo valia ir pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo ir tos pozicijos juridinis pagrindimas, t. y. argumentai su nuorodomis į įstatymus, į pridedamu dokumentų sąrašu, atsižvelgiant į tai, kad Seimo nutarime ar jo sudėtinėje dalyje reikėtų nurodyti teisinius motyvus, kuriais remiantis daroma prielaida, kad minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtinta nustatymo metodika prieštarauja Konstitucijai bei įstatymams, pateikti pridedamų dokumentų sąrašą.

Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų nesilaikymas gali sukelti Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnyje nustatytas teisines pasekmes, t. y. prašymo grąžinimą pareiškėjui papildyti argumentais. Tai Konstitucinis Teismas yra daręs ne kartą ir Seimo narių grupės prašymo atveju. Tada Seimo narių grupė papildo savo… Šiuo atveju reikėtų iš naujo svarstyti Seimo nutarimą.

Taigi atsižvelgdami į tai, manytume, kad Seimo nutarimo projektas turėtų būti patobulintas pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimus, t. y. turėtų būti papildytas argumentais, dėl ko Seimas mano, kad reikia tokio kreipimosi. Ačiū.

Toks komiteto sprendimas priimtas 5 balsais už, 2 susilaikius, 2 – prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Sabatauskui. Išgirdome Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę. Yra pritariančių, yra prieštaraujančių. Nuomonė už – Seimo narys gerbiamasis H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, na, šis kreipimasis dėl nutarimo pavėlavo maždaug 8 metus. 1999 metais, kai jis buvo priimamas, reikėjo žiūrėti, skaičiuoti ir galvoti apie tai, kas yra daroma.

Šiandien pirmoje posėdžio dalyje vyko diskusija dėl žemės reformos. Jeigu šis nutarimas pasiektų Konstitucinį Teismą ir jeigu būtų priimtas teigiamas sprendimas, ši žemės reforma būtų nukelta dar mažiausiai 50 metų, nes netgi tie, kuriems yra grąžinta, kuriems yra apskaičiuota, kuriems yra sumokėtos kompensacijos, turėtų teisę kreiptis ir jiems turėtų būti viskas perskaičiuota. Nedarome valstybėje chaoso… Paskui nerenkime posėdžių, nelipkime į tribūną ir nekalbėkime. Būkime nuoseklūs. Jeigu priėmėme, tegul Vyriausybė sprendžia klausimus kitokiais būdais – akcijomis, dar kaip nors, jeigu yra įmanoma, bet jokiu būdu nedarykime įstatymuose tokių precedentų, kad paskui patys dėl to kentėtume. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame H.Žukauskui. Nuomonė prieš – gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis komiteto pirmininkas išdėstė keletą motyvų, kodėl reikėtų grąžinti iniciatoriams tobulinti. Pirmas motyvas buvo toks, kad Vyriausybė nepateikė informacijos, nėra Vyriausybės nuomonės. Tai jos gali niekada nebūti ir mes niekada nebaigsime proceso. Man atrodo, buvo terminai, iki kada turėjo pateikti tą savo nuomonę. Jeigu nepateikė, tai ačiū, nereikia. Tai tas pirmas argumentas nelabai tinkamas

Antrasis argumentas – pačiame kreipimesi nėra tiksliai sudėlioti teisiniai ir kitokie argumentai. Kaip ir dėl kitų Seimo dokumentų, tam ir yra komitetai, kurie projektus tobulina. Tai kam, jei ne Teisės ir teisėtvarkos komitetui, reikėjo tą tekstą juridiškai sutvarkyti ir svarstymo metu pateikti jau sutvarkytą taip, kaip jie mato, kad tiktų Konstituciniam Teismui svarstyti?

Aš drįstu priminti, kad po tų visų 1999 metų Seimo reformos darymų buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Gal jis buvo kitaip suformuluotas, todėl ir kitokį atsakymą gavome. Atsitiko turbūt tas pats, kaip su trimis hektarais, – kai neprofesionaliai paklausė, tai kaip paklausė, taip jiems ir atsakė. Gali būti, kad tada buvo kaip tik šitaip. Tai niekas netrukdo suformuluoti klausimą teisingai.

Argumentai dėl to, kad mes viską sujauksime, neatlaiko jokios kritikos, nes jeigu daiktas rinkoje kainuoja tiek, tai Konstitucija sako: reikia teisingai atlyginti, jeigu mes jį paimame visuomenės poreikiams ar kaip nors kitaip. Klausimas yra dėl teisingo atlyginimo. Jeigu nesame pajėgūs teisingai atlyginti, neimkime, nes yra begalė plotų, kurie įvardyti kaip valstybei reikalinga žemė. Tai nėra…

PIRMININKAS. Laikas.

S.PEČELIŪNAS. …jokių argumentų, kad ji tokia būtų. Todėl aš nepritariu Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti. Siūlau priversti Teisės ir teisėtvarkos komitetą patį atlikti savo darbą, Vyriausybei irgi atlikti pavedimus, kuriuos Seimas jai duoda. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Neviršykime laiko. Gerbiamasis A.Sysas. Replika? Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, na, ne pirmus metus Seime ir turbūt aiškiai žinome, kaip parašyta Statute. Seimas ar komitetas gali tobulinti nutarimą, bet kreipimosi niekas negali redaguoti. Tai yra Seimo narių iniciatyva ir parašai surinkti. Tai apie ką mes čia kalbame? Todėl visiškai pritariu komiteto nuomonei. Kas buvo Konstituciniame Teisme turbūt supranta, kad Konstitucinis Teismas labai priekabiai žiūri į visokius tokius dalykus. Jeigu nėra argumentų, paprasčiausiai jis iš karto nepriims tokio kreipimosi. Gerbkime patys save kaip Seimas. Jeigu jau iš Seimo išeina dokumentas, tai jis turi atitikti tuos reikalavimus, kurie keliami, ir viskas. Nereikia čia daryti didelės politikos.

PIRMININKAS. Taip. Pagal Statutą viena nuomonė už, viena – prieš. Tada aš kviečiu Seimą (suprantu, kad nuomonės išsiskyrė) balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta pagrindiniam komitetui, kuris siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti? Iniciatorė yra L.Mogenienė. Balsuojame. Prašom balsuoti. Kas už, tas pritaria komiteto nuomonei grąžinti iniciatoriams tobulinti, kas prieš, spręsime kitaip.

Už – 26, prieš – 5, susilaikė 14. Grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos plėtojimo ir Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės protokolo dėl bendro valdymo ir pranešimų centro Karmėlavoje ir jo personalo statuso ratifikavimo“ projektas Nr.XP-2335 (pateikimas)

Einame toliau. Mūsų darbotvarkės 8 klausimas, registracijos Nr.XP-2335, – įstatymo „Dėl Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos vyriausybių susitarimo dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos plėtojimo ir Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes protokolo dėl bendro valdymo ir Pranešimų centro Karmėlavoje ir jo personalo statuso ratifikavimo“ projektas. Pateikimas. Turėtų būti ministras… Aš matau, kad viceministras Antanas Valys. Prašom. Pateikimas. Dėmesingai klausome.

A.VALYS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamo teisės akto projekto tikslas – ratifikuoti 2007 m. kovo 2 d. pasirašytas dvi trišales sutartis – Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos susitarimą ir protokolą dėl bendro valdymo ir Pranešimų centro Karmėlavoje ir jo personalo statuso, kurios yra priskirtinos ratifikuojamų tarptautinių susitarimų kategorijai.

Siekiant visiškai integruoti stebėjimo sistemą į NATO karinę struktūrą, siekiama išplėsti vykdomas funkcijas, t. y. be šiuo metu vykdomos oro erdvės stebėjimo funkcijos, nustatyti papildomą kontrolės funkciją, kuri apima vadovavimą, kontrolę ir ginklų kontrolę. NATO valstybėse oro erdvės stebėjimo ir kontrolės funkcijas iš esmės atlieka valdymo ir pranešimų centrai. Susitarime numatyta, kad šalys įsteigia bendrą Baltijos valstybių stebėjimo centrą.

Žinoma, į Teisės departamento pasiūlytą pastabą mes reaguojame teigiamai ir 1 straipsnį pataisome – susitarimo ir protokolo ratifikavimas. Siūlome pritarti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Bet jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys gerbiamasis V.Stankevič. Prašom.

V.STANKEVIČ (NSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš manau, labai gerai ir svarbu, kad mums pavyksta susitarti su kaimynais dėl tokio svarbaus klausimo. Aš dėl to neabejoju ir tikrai balsuosiu už, tik norėčiau paklausti, ar pavyksta susitarti dėl bendrų pirkimų. Prieš kurį laiką, kai kartu dirbome NATO srityje, bandėme susitarti su kaimynais, kad būtų pigiau ir naudingiau visoms pusėms. Ačiū.

A.VALYS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų vyksta derybos dėl įvairių pirkimų ir iš esmės pavyksta tą padaryti. Žinoma, skirtingų nuomonių, kaip visada, yra, tačiau manau, kad principiniais klausimais, dėl techninės įrangos įsigijimo susitarimai pasiekiami.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis V.Simulikas. Prašom.

V.SIMULIK (NSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, kolega, norėčiau pasiteirauti dėl termino. Visai neseniai Panevėžyje įvyko Baltijos Asamblėjos, Beneliukso ir Šiaurės Tarybos parlamentarų pasitarimas, jūsų atstovai ten irgi dalyvavo. Vis dėlto tas terminas, kuris numatytas, iki kada bus vykdoma ta misija? Kalbama apie jo pratęsimą. Kiek tai yra lengva kalbėti trijų valstybių vardu, kad oro policijai būtų pratęstas terminas bent jau iki 2015–2018 metų?

A.VALYS. Ačiū už klausimą. Apie pratęsimą kalbama labai nuosekliai, nežiūrint to, kad yra kai kurių valstybių, kurios pasisako už tai, kad nedalyvaus oro erdvės stebėjimo misijoje. Jos motyvuoja tuo, kad tai yra gana brangus reikalas, tačiau dauguma valstybių pritaria, ir mūsų bendras Baltijos šalių sutarimas yra toks, kad mes vieningai prašome, kad ta misija būtų pratęsta iki 2018 metų tokio statuso, koks jis yra dabar. Žinoma, siūlymų yra įvairių, netgi Baltijos Asamblėjai buvo pasiūlyti keturi variantai, kokios gali būti variacijos ir lėšas panaudojant, ir panaudojant valstybių orlaivius ar naikintuvus. Nuomonių yra įvairių, bet kol kas dėl 2018 metų yra sutarta.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, ir mūsų frakcijai teko susipažinti su oro stebėjimo sistema, ir buvo ne kartą kalbama, kad reikia naujos technikos, atnaujinti ir padaryti daug efektyvesnę tą oro stebėjimo sistemą. Be abejo, labai gerai, kad ir mes čia jau galime reaguoti, turėdami duomenis vietoje, bet vis dėlto techninės galimybės irgi turi būti tobulinamos.

Ir dar vienas klausimas. Kaip jūs minėjote, pratęsti oro kontrolės misiją, arba oro policijos misiją, iki 2018 metų. Kadangi ir Lietuvoje yra rengiami pilotai, ar negalėtų mūsų pilotai valdyti, tarkime, kitų šalių pagamintų orlaivių? Tokiu būdu mes užsitikrintume savo pilotų parengimą ir kartu tos panaudotos lėšos būtų išleistos tikslingai. Ačiū.

A.VALYS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų vyksta intensyvios diskusijos dėl mūsų pilotų panaudojimo. Baltijos Asamblėjoje buvo mums patiems siūlyta įsigyti naikintuvus, kuriuos galėtų pilotuoti mūsų pilotai. Tačiau tai yra diskusijų reikalas, Seimas turėtų pasakyti savo nuomonę. Deja, yra pripažinta, kad tai yra brangus dalykas, ir mes bent šiuo metu to atsisakome. Tačiau pilotuoti kitų valstybių iš tikrųjų galimybių yra, tam mūsų pilotai yra visiškai pasirengę. Jie, žinoma, dar turi pereiti atitinkamas atestacijas, bet palaipsniui ta patirtis yra įgyjama ne tik mūsų sąlygomis, bet ir tarnaujant kitose valstybėse.

Grįždamas prie pirmo jūsų klausimo aš turėčiau pasakyti, kad situacija yra aptarta, ir Baltijos Asamblėjoje tie klausimai buvo išskirti. Juos reikėtų aptarti. Pasiūlyta, ir mūsų Seimo nariai, dalyvavę Baltijos Asamblėjoje, siūlė, kad tie klausimai būtų aptarti NATO Asamblėjos sesijoje. Iš tikrųjų tai būtų naudingiausia, nes visos problemos parlamentiniu lygmeniu būtų pagvildentos, būtų prieita prie tarptautinės bendresnės nuomonės ir būtų pasiektas įvairių valstybių susitarimas, konsensusas tuo klausimu, ir būtų galima judėti toliau.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narė gerbiamoji V.Aleknaitė-Abramikienė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia sveikinu ministeriją ir visas tris Baltijos šalis, kad pavyko susitarti, nes seniai reikėjo tokių koordinuotų veiksmų ir bendro krizių valdymo centro. Esu iš tų frakcijos narių, kuriems teko Karmėlavoje vieną kartą lankytis. Prisipažinsiu, viskas buvo nuostabu, išskyrus vieną aspektą. Pakeliui į skrydžių stebėjimo centrą, visai netoli, vienas kitas šimtas metrų, aš užfiksavau, kad ten pat yra ir liūdnai pagarsėjusi įmonė „Avia Baltica“, visai netoli NATO skrydžių stebėjimo centro. Man, kaip Lietuvos pilietei, tai neatrodo patrauklu. O kaip jums?

A.VALYS. Iš tikrųjų tokie objektai turi tam tikrus saugos reikalavimus, kurie yra iš anksto ištyrinėjami, apsvarstomi, aptariami, ar tai atitinka tam tikrus reikalavimus, ar neatitinka. Šiuo atveju, aš manau, ten problemų kol kas nėra, bet kita prasme, moralės prasme, gal ir yra kokių problemų, aš dėl to neginčiju.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys gerbiamasis L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Mes ratifikuotume šį susitarimą tarp trijų Baltijos valstybių dėl centro Karmėlavoje. Kokias ateities perspektyvas jūs matote, kad prie šių trijų Baltijos valstybių irgi galbūt galėtų ratifikuojant arba kitaip prisidėti, saugant Baltijos oro erdvę, kitos valstybės?

A.VALYS. Ačiū už klausimą. Jeigu jūs turite omeny prisidėti prie bendros sistemos kūrimo? Tai aš turiu pasakyti, kad dar kuriant tą regioninę sistemą, kuri dokumentuose yra pavadinta kaip regioninė, oro erdvės stebėjimo koordinavimo centras, prie šios sistemos kūrimo dar 1998 metais labai daug prisidėjo konkrečiai Norvegija. Teikė techniką, įrangą, mokė mūsų specialistus, tiesiog padėjo įvairiomis paslaugomis tą centrą kurti, čia buvo didelis jos indėlis. Dabar procesas vyksta tobulinimo linkme, prisideda ir kitos valstybės. Aš manau, kad čia yra bendras visos NATO stebėjimo sistemos reikalas. Visa sistema yra suinteresuota, kad tas centras gyvuotų.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam viceministrui A.Valiui. Visi klausimai paklausti. Nuomonė už. Atsisakote. Galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Nėra prieštaraujančių? Yra reikalavimas balsuoti. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo ratifikavimo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.XP-2335? Balsuojame, kas pritariame po pateikimo. Jeigu pritarsime, yra siūloma svarstyti liepos 4 d. Siūlomas pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas.

36 – už, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo. Dėl komitetų ar nėra kitokių pasiūlymų, Užsienio reikalų komitetas pagrindinis? Nėra. Ačiū.

Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei priedo papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2349ES (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti  skubos tvarka)

Mūsų darbotvarkės 9 klausimas – Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei priedo papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2349. Pranešėja – gerbiamoji viceministrė Eglė Radušytė. Pateikimas. Kviečiu į tribūną. Pasakau iš anksto, kad Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka.

E.RADUŠYTĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Vyriausybės teikiamą Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei priedo papildymo įstatymo projektą. Teikiamu projektu siekiama įgyvendinti kelių Europos Sąjungos teisės aktų, t. y. konkrečiai dviejų direktyvų, nuostatas. Šie teisės aktai nustato, kad valstybės narės taiko tokias pagal jų nacionalines teismų sistemas būtinas priemones, kurios užtikrintų, jog tais atvejais, kai asmenys, manantys, kad jie nukentėjo, nes jiems nebuvo taikomas vienodo požiūrio principas, teismui ar kitai kompetentingai institucijai nurodo aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, pats atsakovas turi įrodyti, kad vienodo požiūrio principas nebuvo pažeistas.

Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai suponuoja poreikį atskirais apibrėžtais atvejais pirmiausia ginant silpnesniąją proceso šalį nukrypti nuo Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Siūlomas projektas leistų Civilinio proceso kodekse ar kituose specialiuose įstatymuose numatyti atvejus, kada taikomos kitokios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės.

Norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į tą aplinkybę, kad šis teikiamas projektas yra susijęs su artimiausiu metu jums bus teikiamu Lygių galimybių įstatymo projektu. Vyriausybė yra pritarusi tiek mano teikiamam projektui, tiek socialinės apsaugos… rengtam ir Vyriausybės tą pačią dieną, birželio 13 d., priimtam nutarimui pateikti jį Seimui.

Lygių galimybių įstatymo pakeitimu siūloma, kad teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant asmenų skundus ar ieškinius dėl diskriminacijos ir pareiškėjui nurodžius faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl diskriminacijos buvimo, skundžiamas asmuo ar institucija turėtų įrodyti, jog lygių galimybių principas nebuvo pažeistas. Prašytume pritarti teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai viceministrei. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia gerbiamasis V.Žiemelis. Prašau.

V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs tikriausiai susipažinote su Teisės departamento išvada. Teisės departamentas vis dėlto abejoja, kad kitokios įrodinėjimo taisyklės būtų nustatytos ne tik specialiuose įstatymuose, bet ir kituose įstatymuose. Ar mes ne per daug skubame? Šiuo atveju kaip tik mes įteisinsime nelygybę. Bendras principas kaip tik egzistuoja, o mes darome išimtis.

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už šį klausimą. Mus įpareigojo Europos Sąjungos dvi direktyvos keisti Civilinio proceso kodekso šiuo metu įtvirtintą bendrą taisyklę. Tai 2000 metų Tarybos direktyva, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims, neatsižvelgiant į jų rasę ar etninę priklausomybę. Ir antroji 2000 metų direktyva, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus.

Pirmosios direktyvos 8 straipsniui ir antrosios direktyvos 10 straipsniui įgyvendinti iš dalies ir skirtas Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio pakeitimas. Bet siekiant visiškai įgyvendinti šias direktyvas būtinas ir Lygių galimybių įstatymo pakeitimas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys A.Sysas. Prašau.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, mes kalbame apie Europos Sąjungos direktyvas. Jos nurodo, kad reikia mūsų kodeksų ar kitų teisinių aktų aiškumo, bet jūsų pasiūlymas to nepadaro, jūs teikiate nuorodą į šitą įstatymą ar kitą. Jeigu mes tikrai norime, kad mūsų įstatymai atitiktų Europos Sąjungos direktyvas, tada reikėtų daryti labai konkrečias pataisas, kokios įrodymo naštos aplinkybės turėtų būti. Mano galva, papildymas antru sakiniu iš esmės nieko nepakeičia ir niekaip mes nepataikome į tas direktyvas. Aš neskaičiau direktyvų, bet pagal kitas direktyvas, kokios yra, jūsų teikiamas įstatymo projektas tikrai neišsprendžia šitos problemos. Tuo labiau prašote skubos tvarkos. Ką duos skubos tvarka priėmus tokį įstatymą? Prašom paaiškinti.

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už klausimą. Šiuo metu Civilinio proceso kodeksas įtvirtina bendrą taisyklę, numatančią iš esmės tai, kad proceso šalys, pateikiančios vienokius ar kitokius argumentus ar aplinkybes, jas turi įrodyti. Tačiau įgyvendinant Europos Sąjungos konkrečias mano paminėtas direktyvas siekiama ginti silpnesnę šalį ir įpareigoti šių direktyvų numatytais atvejais ginti silpnesnę proceso šalį.

Įvardinti visus teisės aktus yra sudėtinga. Šiuo metu siūloma, be 178 straipsnio 2 dalies pataisos, papildyti ir Civilinio proceso kodekso priedą, kuriame įvardinti Europos Sąjungos teisės aktai, kuriuos įgyvendintų šis siūlomas Civilinio proceso kodekso pakeitimas.

O skubotumas yra susijęs su tuo, kad yra tam tikri terminai, per kuriuos Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti direktyvos nuostatas. Priešingu atveju būtų pažeisti Europos Sąjungos teisės aktai.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys R.Kupčinskas. Kairė pusė.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, man atrodo, aš teisingai supratau, kad čia civilinio proceso metu abiem šalims atsiveria galimybės vienodai kokybiškai pateikti savo argumentus. Juo labiau kad pastaruoju metu civiliniame ginče daug ką lemia tai, kaip kvalifikuotai vienos ar kitos šalies argumentai pateikiami. Pavyzdžiui, jeigu vienoje šalyje žmogus gina savo teises arba bando įrodyti savo tiesą ir jis neturi gana kvalifikuoto advokato (O kodėl neturi? Todėl, kad neturi pakankamai pajamų.), visada laimi ta šalis, kuri turi kvalifikuotesnį advokatą arba gynėją. Man atrodo, jeigu aš teisingai supratau, šitas įstatymas ir siekia suvienodinti galimybes nustatyti tiesą ir teisingai išspręsti civilinį ginčą. Ačiū.

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju. Iš tiesų siūloma Civilinio proceso kodekso pataisa yra skirta apginti silpnesnę proceso šalį. Bent jau įgyvendinant šias dvi direktyvas ginamas asmuo, jeigu jis mano, kad yra diskriminuojamas dėl rasės ar etninės priklausomybės. Taip pat tais atvejais, remiantis kita direktyva, kai jis ginčija diskriminavimą užimtumo ir profesinėje srityje. Tada subjektas arba institucija turi pagrįsti ir įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas, o ne asmuo, kuriam kyla abejonių dėl jo lygių galimybių principo pažeidimo.

PIRMININKAS. Dėkojame viceministrei. Aš klausiu Seimo, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ne. Matau, yra nuomonė prieš. Gerbiamasis Seimo narys A.Paulauskas, kalbantis prieš.

A.PAULAUSKAS (NSF). Aš norėjau paklausti, bet neturėjau galimybės. Noriu atkreipti balsuojančiųjų dėmesį, kad silpnesniąja puse vadinama ta pusė, kuri kreipiasi su pareiškimu į teismą. Vien tik kreipimosi faktas padaro tą pusę silpnesnę. Tačiau atsakovas gali būti fizinis asmuo. Kokiu pagrindu arba kokiu kriterijumi tas asmuo įvardijamas kaip silpnesnis? Todėl man toks projektas kelia tam tikrų abejonių.

PIRMININKAS. Dėkoju. A.Sysas – nuomonė už. Prašau.

A.SYSAS. Nors aš irgi kritikuoju šitą įstatymą ir labai abejoju, kad tokia pataisa išspręs šitą problemą, bet kadangi yra direktyvos ir reikia, kaip sakė viceministrė, ginti silpnesnę pusę, manau, kad galime po svarstymo pritarti. Aišku, nepritariame skubos tvarkai. Tada ramiai Teisės ir teisėtvarkos komitetas kartu su autoriais galėtų patobulinti šį įstatymą, kad jis atitiktų direktyvos reikalavimus, ir svarstyti rudens sesijoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Po pateikimo. Ne po svarstymo, o po pateikimo. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo šiam projektui, registracijos Nr.XP-2349, prašom balsuoti. Po pateikimo.

Užsiregistravo 30.

Už – 21, prieš nėra, susilaikė 8. Pritarta po pateikimo. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Bus nuspręsta, matyt, Seniūnų sueigoje, bet pagal viską, ar… Negalime? Ar reikia balsuoti, ar… Gerbiamasis V.Žiemelis prašo. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji kolegos, šis siūlomas Civilinio proceso kodekso pakeitimas yra rimtai nagrinėtinas.

Antra vertus, Europos Sąjungos direktyvos šioje srityje mūsų valstybei nėra privalomos. Yra rekomendacinio pobūdžio. Turime pirmiausia žiūrėti savo šalies interesų, kaip mums geriau spręsti šią problemą, patys turime nuspręsti. Todėl siūlau jokiu būdu netaikyti skubos tvarkos.

PIRMININKAS. Ar yra kitokių nuomonių, kurie siūlytų, kad vis dėlto taikytume skubos tvarką? (Balsai salėje) Tada atmetame šį pasiūlymą vieningai? (Balsai salėje) Juliau, jūs tai norėjote pasakyti? Prašom.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Aš norėjau pasakyti, kad Civilinio proceso kodeksas yra didžiulis, kodifikuotas įstatymas, kuriame yra per 800 straipsnių. Taisant vieną straipsnį, bet kokiu atveju bus galbūt sąlyčio taškų su kitais. Todėl reikia labai atsakingai svarstyti.

PIRMININKAS. Aš taip suprantu, kad mes bendru sutarimu sutariame nesvarstyti skubos tvarka. Yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis. Papildomų nesiūlote? Nėra kitokių nuomonių. Ačiū. Matyt, eis tada į rudens sesiją.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos regionų (apskričių) valdymo modelio tobulinimo“ projektas Nr.XP-2319 (pateikimas)

Darbotvarkės dešimtas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos regionų (šiuo metu apskričių) valdymo modelio tobulinimo“, registracijos Nr.XP-2319. Pranešėjas – darbo grupės vadovas, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas J.Jagminas. Prašom.

J.JAGMINAS (LSDPF). Garsiai nešnekėsiu, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamas Seimo nutarimo projektas parengtas vykdant Seimo valdybos 2006 m. liepos 12 dienos sprendimą Nr.1047. Seimo valdybos sprendimu sudarytai darbo grupei buvo pavesta parengti ir pateikti pasiūlymus: pirma, dėl naujo Lietuvos regionų apskričių valdymo modelio ir jo įgyvendinimo etapų; antra, dėl aukštesniųjų valstybės teritorijos administracinių vienetų skaičiaus ir dydžio keitimo.

Siekdama kokybiškai atlikti numatytas užduotis, darbo grupė iš savo narių suformavo du pogrupius ir nustatė jiems konkrečius darbus. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, vykdydamas Seimo valdybos sprendimo 3 punktą, šių metų balandžio 2 dieną organizavo tarptautinę konferenciją. Konferencijos metu pranešimus skaitė kviesti svečiai iš Latvijos Seimo valstybės valdymo ir vietos savivaldos komisijos, Danijos vidaus reikalų ir sveikatos ministerijos, Suomijos vidaus reikalų ministerijos. Konferencijos metu buvo pateikti ir aptarti darbo grupės parengti pirminiai pasiūlymai dėl teritorinio valdymo Lietuvoje tobulinimo. Konferencijos medžiaga yra išleista atskiru leidinuku. Tarp kitko, kviečiu susipažinti. Konferencijos metu gautos pastabos ir siūlymai buvo svarstomi ir vertinami darbo grupės posėdžiuose. Parengtas pirmasis Seimo nutarimo projektas dėl teritorinio valdymo Lietuvoje tobulinimo, kuriame suformuluoti jau patikslinti darbo grupės pasiūlymai dėl naujo Lietuvos regionų (apskričių) valdymo modelio ir jo įgyvendinimo etapų aukštesniųjų valstybės teritorijos administracinių vienetų skaičiaus ir dydžio keitimo. Jie buvo dar kartą aptarti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir Seimo Europos informacijos centre organizuotoje Europos savaitės diskusijoje „Regionų valdymo tobulinimas“. Mūsų komitetas posėdyje, įvykusiame šių metų gegužės 30 dieną, apsvarstė darbo grupės parengtą Seimo nutarimo projektą ir jam pritarė. Šis dokumento projektas buvo pateiktas Seimo valdybai prašant leisti įregistruoti Seimo posėdžių sekretoriate ir pateikti Seimui svarstyti. Tokį sprendimą Seimo valdyba priėmė šių metų birželio 6 dieną. Šis Seimo nutarimo projektas yra parengtas siekiant:

Pirma. Apibrėžti svarbiausius vidaus ir išorės veiksnius, lemiančius būtinumą tobulinti Lietuvos regionų valdymą.

Antra. Suformuluoti pagrindines Lietuvos regionų valdymo tobulinimo kryptis, nuostatas, kurių pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybė būtų prašoma parengti ir įgyvendinti Lietuvos regionų (apskričių) valdymo, tobulinimo koncepciją ir jos įgyvendinimo priemonių planą – programą.

Trečia. Sudaryti prielaidas racionaliai ir tikslingai tobulinti Lietuvos regionų valdymą, tai yra pertvarkymus įgyvendinant nuosekliai – etapais apibrėžiant pageidautinų pertvarkymų kiekviename etape turinį.

Seimo nutarimo projektas parengtas, gerbiamieji, atsižvelgiant į Seimo statuto 182 straipsnio nuostatas. Jį teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašau, gerbiamieji kolegos, pritarti šiam Seimo nutarimo projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Jagminui. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia gerbiamasis Seimo narys V.Stankevičius. Prašom.

V.STANKEVIČ (NSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, visai neseniai mūsų šalies Prezidentas per metinį pranešimą pasakė savo nuomonę dėl apskričių. Aš norėčiau paklausti, ar jūsų komitetas nagrinėjo tokį modelį, kaip pageidavo Prezidentas? Ačiū.

J.JAGMINAS. Dėkoju už klausimą. Noriu atsakyti jums, gerbiamasis kolega, kad kaip tik mūsų komitetas ir darbo grupė daug dirbo tuo klausimu, buvo surengta ir tarptautinė konferencija, klausymai Europos informacijos centre. Mes sumodeliavome tokias lyg ir nuostatas, sudėliojome prioritetus ir pateikėme Vyriausybei… Po šiandieninio Seimo nutarimo pateiksime Vyriausybei, kad būtų parengtas įstatymo projektas, kokiais etapais, per kiek laiko šį darbą būtų galima padaryti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys A.Rimas. Prašom.

A.RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu paklausti tokio klausimo. Nutarimo 2 straipsnyje yra parašyta, kad regionų valdymo tobulinimo pirmajame etape bus pradėti formuoti nauji stambesni regionai. Gal galėtumėte plačiau paaiškinti sąvoką „stambesni“?

J.JAGMINAS. Pagal Europos Sąjungos NUTS reikalavimus, regionais laikoma tada, kai turima apie 800 tūkstančių gyventojų. Šiandien tik Vilniaus apskritis, gal iš dalies Kauno turi tokius skaičius. Visos kitos apskritys – Telšių, Utenos, Tauragės ir kai kurios kitos iš tikrųjų yra toli gražu nelygios viena kitai. Mūsų buvo tokie samprotavimai ir tarptautinėje konferencijoje tokia nuostata išryškėjo, kad vis dėlto būtų tikslinga per pirmąjį etapą, kol dabar formuojamos regioninės plėtros tarybos ir įsisavinamos Europos Sąjungos struktūrinės lėšos… antrajame etape galvoti apie penkis stambesnius regionus. Tai būtų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių. Kodėl tie stambesnieji regionai turėtų būti? Aš atsakysiu labai konkrečiai. Kiekviename regione turėtų būti bent vienas universitetas, vykdantis regioninės plėtros misiją, ir ne tik specialistų rengimo, bet ir taikomųjų tyrimų srityje, plėtojami ryšiai tarp regiono mokslo sektoriaus, verslo ir kitų inovacinių sistemų dalyvių. Mūsų konferencijoje dalyvavo daug mokslininkų. Mes kvietėmės ir M.Romerio universiteto specialistus, profesorius. Mes akcentavome mokslo svarbą mūsų ūkio vystymui. Ir jeigu jau regionai penki, tai iš tikrųjų kartu turėtų būti ryšys būti su mokslu. Tai iš to ir sumodeliuoti tokie penki stambesni regionai. Ateityje, pabrėžiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys gerbiamasis P.Auštrevičius. Prašau.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis pirmininke, jus, kaip komiteto, atsakingo už regionų valdymo, arba modelio tobulinimo, darbus, pirmininką, prašau pasakyti, kaip jūs matote tą viziją? Kada gi galima pajudėti iš to mirties taško, nes tiek šnekų, tiek pažadų, kad žmonės tiesiog jau yra nežinioje, ar bus daroma, kada bus daroma? Jūsų giliu įsitikinimu, asmeniškai, kada galima pajudėti su realiais darbais? Ar šis Seimas dar gali padaryti?

Ir kitas mano klausimo aspektas: ar jūs nemanote, kad tokį klausimą reikėtų viešai visam kraštui apsvarstyti? Juk tai liečia ne valdžią, tai liečia žmones, kiek jiems tai bus naudinga, kaip jie mato savo šalies valdymo viziją, nes visi mes esame piliečiai. Ačiū.

J.JAGMINAS. Dėkoju už klausimą, gerbiamasis kolega mielas Petrai. Iš tikrųjų klausimėliai du, kurie vienas su kitu susijęs, per kiek, kada tą būtų galima padaryti? Mes numatėm tokį labai laipsnišką, etapinį perėjimą prie tos reformos, tačiau, gerbiamieji, aš labai atvirai noriu pasakyti – tuo klausimu turi būti politinis susitarimas, visų partijų politinis susitarimas. Kiekviena reforma, mes visi tą suprantam, yra skirta tam, kad būtų patogiau žmogui, būtų patogiau mūsų gyventojui, kad valdžia būtų arčiau žmonių, kaip dabar madinga sakyti, kad būtų patogiau žmogui atlikti įvairias paslaugas, gauti informaciją, tvarkyti kitus reikalus. Tą darbą, mano supratimu (aš sakau čia savo nuomonę, ne komiteto, mes komiteto turim), galima būtų padaryti greitai, greitai ir ryžtingai, bet turi būti politinė valia, turi būti politinis susitarimas. Mes tą darbą galim padaryti labai greitai. Jis būtų šiek tiek skausmingas, tačiau jis duotų rezultatą, tuo net neabejoju. Bet vėlgi grįžtu prie to, nuo ko pradėjau – turi būti bendras visų mūsų partijų politinis susitarimas. Jeigu toks bus, kartu galima išspręsti problemą ryžtingai ir staigiai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkojame.

J.JAGMINAS. Aš pabandžiau ją parodyti, bet…

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narė gerbiamoji D.Bekintienė. Prašau.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pirmininke…

J.JAGMINAS. Atsiprašau, gerbiamoji Danute, aš dar gerbiamajam Petrui atsakysiu. O tokią diskusiją, kaip jūs sakote, iš tikrųjų būtų prasminga surengti Seime. Šiandien mes šnekėjom apie žemės ūkį. Vis dėlto apie valstybės valdymą, savivaldybių reikalus, naujų savivaldybių atsiradimo tendencijas dabar irgi labai šnekama, prieš kiekvienus rinkimus paprastai ta tema yra eskaluojama labai labai smarkiai. Būtų tikslinga sukviesti galbūt ir vieną kitą apskritąjį stalą televizijoje, radijuje ir su spauda tuo klausimu pabendrauti. Mes turim, mūsų komitetas turi tikrai labai geros ir vertingos medžiagos tuo klausimu. Atsiprašau, gerbiamoji Danute, prašau jus.

D.BEKINTIENĖ. Ačiū už suteiktą žodį. Gerbiamasis pirmininke ir pranešėjau, jūs kalbėjote, kad buvo suorganizuota tokia konferencija, kurioje ne tik apie regionų tobulinimą, bet dar ir apie ką tik jūsų dabar paminėtą naujų savivaldybių įkūrimą buvo kalbėta. Tai aš ir norėčiau paklausti jūsų asmeninės nuomonės. Ar šioje kadencijoje mes įstengsime sukurti bent vieną arba geriausiu atveju tris naujas savivaldybes?

J.JAGMINAS. Ačiū už klausimą, gerbiamoji Danute. Ko gero, yra sunkiausia iš tos tribūnos sakyti savo asmeninę nuomonę. Tai turbūt visiems čia tas pat. Mūsų komitete mes tai nagrinėjom ne taip seniai, praeitą trečiadienį, išklausėme Vidaus reikalų ministerijos viceministrą, išklausėm finansų valstybės sekretorių, kiek kainuotų naujų savivaldybių įsteigimas, ir palikom sprendimą atvirą, kad būtų apklausti vietos žmonės. Ir vėlgi, gerbiamoji kolege Danute, kam tas būtų daroma? Ar taip būtų patogiau žmogui, ar tai būtų valstybei naudinga tą daryti? Pirma mes vėlgi turim atsakyti į tą klausimą. Daug kas irgi labai lengvai nuvažiuoja kur nors, aš nevardysiu, ir iš tribūnos, nes žmonės nori, iniciatyvą pareiškia, – prašau, mes padarysim viską, kad būtų įkurta savivaldybė. Bet kiek tai kainuoja? Paskui, kai ateina laiškai, tūkstančiai parašų ir pradedam žiūrėti, dėlioti pinigėlius, tai nėra pinigų, nėra dar to esamo rajono tarybos sprendimo ir dar, dievai žino, koks jis galėtų būti tas sprendimas, ar ten sutiks, ar nesutiks, nes pagal tvarką pirma rajono taryba turi priimti tokį sprendimą. Daug tokių yra reikalų.

Mūsų komitetas apsispręsti nutarė išklausęs visas nuomones, žmonių balsą, apklausas. Mano asmenine nuomone, aš ją imsiu ir pasakysiu dabar, šiandieną iš tikrųjų yra 60 savivaldybių. Yra optimalus skaičius ir vargu ar reikėtų, vargu ar reikėtų, mums vėl kiekviename kaime, vos ne kiekviename kaime kurti po savivaldybę. Juo labiau kad mūsų kaimynai latviai turi įkūrę 260 savivaldybių ir per konferenciją, beje, mano kolega jų komiteto pirmininkas pasakė: einam stambinimo keliu, Danijos atstovai taip pat: einam stambinimo keliu. Tai kam mes dabar turime laužyti, kad paskui vėl lipdytume? Manau, užtektų to, ką turim. Stiprinkim, puoselėkim jas, panaudokim Europos struktūrinius fondus, darykim viską, kad tose savivaldybėse būtų gera ir patogu žmonėms gyventi. Tai toks būtų mano asmeninis požiūris, o kaip jau bus nutarta, kokia bus politinė valia, tai čia jau laikas parodys.

PIRMININKAS. Bet aš turiu pasiūlymą, kad vis dėlto mes turėtume truputį painformuoti visuomenę, nes jau atsirado kaimuose iniciatorių, kurie renka parašus ir mano, kad surinks parašus ir bus savivaldybė. Klausia Seimo narys H.Žukauskas. Prašau.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Gerbiamieji pranešėjai, kad ir kaip kalbėtume, vis tiek visi galvoja apie tą patį, t. y. kaip bus su apskritim ir kaip bus savivaldybėm? Jūs sakot, reikia susėsti, kalbėti prie apskritojo, prie kampuoto stalo, bet visose partijų programose yra parašyta labai aiškiai tai, ką sakė ir Prezidentas, kad savivalda turi turėti teises pasiimti, apskritims reikia palikti tai, ko joms ir reikia – aplinkosaugą, regioninės plėtros klausimus. Viso gero. Kada tai bus padaryta? Nes aš suprantu iš jūsų nutarimo, jūs Vyriausybei duodate iki gruodžio 31 dienos. Aš jums siūlyčiau datą pakoreguoti iki rugsėjo 1 dienos, nes ką tik šnekėjom apie valstybės turtą – šešeri metai, bet Vyriausybė nieko nepadarė. Man atrodo, kad reikia trumpinti laiką, tegul konstruktyviai dirba, kad dar rudens sesijoje mes juos galėtume paimti už vienos vietos ir pakratyti. Tai tokiu atveju, man atrodo, bus geras, normalus rezultatas. Ačiū.

J.JAGMINAS. Gerbiamasis kolega Henrikai, su visa pagarba pritariu jūsų klausimui, tačiau mes komitete priėmėm būtent tokį sprendimą. Jeigu klaustumėt mano asmeninės nuomonės, vėlgi aš nedrįsdamas, bet kartu ir drįsdamas pasakyčiau: visa tai būtų galima padaryti daug greičiau, bet vėlgi… Gerai, aš, sakykime, štai stoviu šioje tribūnoje ir pateikiu koncepciją, kaip reikėtų tą greitai padaryti, tačiau turiu gauti tokį leidimą pirmiausia iš Vyriausybės ir turi man čia gerbiamieji kolegos pritarti. Jeigu bus nepritarta, tai vėjais nueis bet koks darbas, čia jūs greitai mane išpūsite iš tos tribūnos ir visas reikalas pasibaigs tuo, kuo prasidėjo. Tikrai tą reikia daryti, Henrikai. Tikrai tą reikia daryti, bet mes turime visi geranoriškai čia, šioje salėje, arba mūsų frakcijose susitarti, mūsų partijų vadovai, frakcijų seniūnai turi šį reikalą suderinti, ir tada reikalas pajudės tikrai daug greičiau, bent aš taip manyčiau.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys gerbiamasis R.Kupčinskas. Prašau.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Taip, galima sutikti su jumis, kad imantis tokios teritorinės reformos būtinas politinių partijų vienodas požiūris, jeigu galima pasakyti, į šį procesą ir visą šią reformą. Bet jeigu aš neklystu, dabar Lietuvos Respublikos Prezidentas yra pasiūlęs iš viso naikinti apskritis. Aišku, jis nenurodė, kas toliau turėtų būti, kaip tas, kokiais būdais panaikinta, bet tokia nuomonė, kiek aš atsimenu jo pranešimą, buvo išsakyta. Manau, kad vis dėlto yra bendrų tam tikrų problemų, yra dalykų, kuriuos reikėtų koordinuoti apskrities lygiu, todėl čia toks, sakyčiau, gal staigus arba drastiškas perėjimas nebūtų labai racionalus. Aš manau, ši problema vis dėlto yra svarstytina ir yra aktuali. Ačiū.

J.JAGMINAS. Ačiū už klausimą, gerbiamasis kolega. Aš tikrai labai nuoširdžiai pritarčiau Jo Ekscelencijos Prezidento pasakytoms mintims, jo kalboje išsakytoms mintims, ir tą būtų galima greitai, nors šiek tiek skausmingai, bet padaryti. Vėl grįžtu prie to, ką jau kelis sykius sakiau, visi turime susitarti. Jeigu bus visų palaikymas, tą galima padaryti greitai ir be skausmų. Šiandien funkcijos, mūsų visų tikslas yra priartinti visus reikalus prie žmogaus. Pavyzdžiui, šiandien ryte 10 val. buvome konferencijoje, ją organizavo Valstybės tarnybos departamentas, ir į ką aš noriu atkreipti dėmesį štai mūsų gerbiamųjų kolegų, kuo daugiausia pasitiki žmonės. Seniūnijomis! Paskui savivaldybėmis. Štai kur valdžia turi būti, štai kur dėmesys turi būti, ir atiduoti maximum funkcijų į seniūnijas, į savivaldybes. Apskritimis pasitikėjimas yra labai menkas. Labai menkas. Kai kurias funkcijas galbūt perduoti ministerijoms, kai kurias perduoti apskritims. Šiandien čia nuskambėjo labai gera mintis, be kita ko, tai mano sena mintis, kad žemėtvarkos reikalai būtų perduoti savivaldybėms. Aš, gerbiamieji kolegos, noriu tiek pasakyti, jeigu žemėtvarkos reikalai būtų perduoti savivaldybėms, šiandien žemės reformos reikalus jau būtume mes užmiršę, reikalai būtų užbaigti. Dabar tampomės, tampomės, o rezultatą štai tokį turime, einame iš konferencijų į konferencijas, o reforma įklampinta ir įklampinta giliai.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui J.Jagminui. Aš matau palaikančią nuomonę, bet nėra nuomonės prieš, tai gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ar, Violeta, labai norite kalbėti, ar galime pritarti? Nėra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Labai ačiū. Pritarta po pateikimo. Siūlomas pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsai salėje) Dar reikia Kaimo reikalų komiteto? Čia juokais. Supratau. Siūloma svarstyti rudens sesijoje, taip?

Seimo nutarimo „Dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-2206(2*) (svarstymas)

Ir, matyt, paskutinis mūsų rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektas, registracijos Nr.XP-2206. Pranešėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V.Domarkas prieš jus tribūnoje. Prašom.

V.DOMARKAS (VLPDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektą Nr.XP-2206. Komitetas, svarstydamas projektą, atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, į Informacinės visuomenės plėtros komiteto siūlymus ir siūlo savo nutarimu pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti Seimo nutarimo „Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus 2006 metų veiklos ataskaitos“ projekto antrą variantą.

PIRMININKAS. Dėkoju pagrindinio komiteto pranešėjui. Kviečiu į tribūną papildomo komiteto, Informacinės visuomenės ir plėtros komiteto, nuomonę pateikti Seimo narį R.Remeiką. Prašom.

J.JAGMINAS (LSDPF). Aš labai atsiprašau, nes prašoko mūsų klausimas, kurį pateikiau. Jūs pasakėte, kad svarstytume rudens sesijoje. Aš labai noriu, gerbiamieji kolegos, paprašyti jūsų visų ir jūsų, gerbiamasis pirmininke, kad šį klausimą mes galėtume apsvarstyti dar iki trečiadienio ir duoti pavedimus Vyriausybei. Jeigu mes to nepadarysime, Vyriausybė nepadarys iki rugsėjo, iki gruodžio 1 d., tai būtų neįmanoma padaryti. Mes rytoj sukviestume komiteto posėdį, priimtume sprendimą, pateiktume jums ir prašytume kitą savaitę kaip nors įrašyti mūsų klausimą į darbotvarkę, ir būtų išspręsta problema. Juo labiau kad ne daug čia klausimų, jau iš esmės viskas yra išsiaiškinta.

PIRMININKAS. Tvarka tokia: jūs komitete apsvarstote, teikiate, o Seniūnų sueiga apsispręs.

J.JAGMINAS. Kaimo reikalų komitetas patvirtintas kaip papildomas ar ne?

PIRMININKAS. Ne.

J.JAGMINAS. Tai gerai, liko mūsų vienas komitetas.

PIRMININKAS. Vienas komitetas.

J.JAGMINAS. Gerai, mes rytoj viską pateiksime.

PIRMININKAS. Atsiprašome gerbiamojo R.Remeikos. Prašom.

R.REMEIKA (LCSF). Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė Seimo nutarimą „Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektą ir siūlo pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti. Pateikė pasiūlymus. Man malonu, kad pagrindinis komitetas mūsų pasiūlymų pagrindu suformulavo nutarimą. Tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir Žmogaus teisių komiteto nuomonę pateiks gerbiamasis A.Dumčius. Prašom.

A.DUMČIUS (TSF). Žmogaus teisių komitetas, įvertinęs žurnalistų etikos inspektoriaus ataskaitą, iš esmės pritarė Seimo nutarimo projektui. Čia truputį dėl 2 straipsnio redakcijos. Siūlyti žurnalistų etikos inspektoriui (aš labai greitai perskaitysiu): pirma, užtikrinti, kad visuomenės informavimo priemonės tinkamai laikytųsi teisės aktuose įtvirtintų visuomenės informavimo principų. Ir antra, iki 2007 m. rugsėjo 10 d. pateikti konkrečių veiksmų planą numatant būtinus teisės aktų pakeitimus, tarnybos funkcijų ir įgaliojimų patikslinimą, nuobaudų skyrimo galimybių išplėtimo, taip pat įvertinti tarnybos etatus, struktūrinių lėšų panaudojimo racionalumą. Bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Kadangi yra pritarta Informacinės visuomenės plėtros komiteto labai panašiems siūlymams, ar jūs reikalausite balsuoti, ar galime sutikti su tuo, ką jie siūlo, kam komitetas pritarė?

A.DUMČIUS. Taip, sueina, gal nebūtina balsuoti ar ne? (Balsai salėje) Taip.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Po svarstymo siūlau pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Reikalaujate balsuoti. Taigi bus registracija. Gerai, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Seimo nutarimo projektui, kurio registracijos Nr.XP-2206, balsuojame.

Užsiregistravo 30 Seimo narių: už – 30, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta po svarstymo.

Šios dienos darbotvarkė baigta. Pareiškimų nematau. Skelbiu birželio 27 dienos nenumatyto plenarinio posėdžio pabaigą.

Neužmirškite, kad rytoj 10 val. vėl plenarinis eilinis posėdis.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLPDF – Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija.