AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 37, 40, 48, 53, 55, 56, 62, 63, 64, 65, 73, 80, 82, 90, 93, 108, 110, 11, 130, 131, 132, 139, 140, 141, 142, 151, 154, 160, 161, 166, 168, 171, 178, 186, 199, 212, 214, 217, 225, 232, 233, 234, 254, 256, 276, 287, 296, 300, 302, 303, 308,310, 312, 316, 317, 318, 320, 324, 326, 327, 329, 333, 358, 367, 368, 370, 372, 373, 374, 375, 377, 380, 381, 382, 384, 385, 413, 414, 439, 447, 448, 454, 460 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 306 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS BEI KODEKSO PAPILDYMO NAUJAIS 801 , 3741, 3742, 4121 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO IR JO ĮSIGALIOJIMO BEI ĮGYVENDINIMO PROJEKTO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą. 2005 metais Lietuvos Respublikos teismų pirmininkai kasmetiniame pasitarime, kuriame buvo aptariami 2004 metų teismų darbo rezultatai, iškėlė nemažai darbo problemų, susijusių su 2003 metų gegužės 1 dieną įsigaliojusiais Baudžiamuoju ir Baudžiamojo proceso kodeksais. Po šio pasitarimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iniciatyva iš Lietuvos Respublikos teismų ir kitų teisėsaugos institucijų buvo surinkti pastabos bei pasiūlymai dėl Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų tobulinimo bei kreiptasi į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Šio komiteto 2005 m. spalio 5 d. sprendimu buvo sudaryta darbo grupė Baudžiamojo proceso kodekso taikymo problemoms nagrinėti, kuri pradėjo rengti Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 1384 patvirtinta darbo grupė:
Jonas Algirdas Riepšas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas;
(darbo grupės vadovas)
Laima Garnelienė – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė;
Mindaugas Girdauskas – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas;
Gintaras Goda – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas;
Gintaras Jasaitis – generalinio prokuroro pavaduotojas;
Rimas Alijus Kalkys – Rimo Alijaus Kalkio advokato kontoros advokatas;
Pranas Kuconis – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas;
Dalia Latvelienė – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėja;
Stanislovas Liutkevičius – Vidaus reikalų ministerijos sekretorius;
Irma Randakevičienė – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patarėja;
Julius Sabatauskas – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas;
Aldona Staponkienė – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė;
Artūras Šumskas – Vilniaus apygardos teismo pirmininkas;
Gintaras Švedas – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros vedėjas;
Romas Zienka – Specialiųjų tyrimų tarnybos Teisės skyriaus viršininkas;
Vidmantas Žiemelis – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto Teisės sistemos ir Seimo aktų projektų vertinimo pakomitečio pirmininkas.
Grupės darbe taip pat dalyvavo Vitalijus Daugis – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo departamento Veiklos priežiūros skyriaus vedėjas.
2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Projektu siekiama patobulinti baudžiamųjų bylų tyrimo ir nagrinėjimo teisinį reguliavimą, įvertinus ir atsižvelgus į daugiau nei trejų metų praktinį naujojo BPK taikymo patyrimą, išspręsti teismų ir kitų teisėsaugos institucijų darbo praktikoje kilusias problemas, sąlygojamas kai kurių galiojančio teisinio reguliavimo neaiškumų ar netobulumų, galiojančio BPK normas suderinti su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimuose išdėstytomis nuostatomis.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai. Įstatymo projekte aptartus klausimus reglamentuoja 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785 patvirtintas Baudžiamojo proceso kodeksas. Praktika rodo, kad esamas teisinis kai kurių procedūrų reglamentavimas neužtikrina teisėsaugos institucijų poreikių įgyvendinant baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
BPK 37 straipsnis keičiamas siekiant sumažinti galimybes proceso dalyviams vilkinti baudžiamąjį procesą. Šio straipsnio pataisoje numatoma, kad liga svarbia nedalyvavimo procese priežastimi galės būti pripažįstama tik tuo atveju, kai ligos faktas bus patvirtintas nustatytos formos pažyma.
Projektu išplečiamas atstovų dalyvavimas baudžiamajame procese. Šalinant praktikoje pastebėtas problemas siūloma numatyti, kad atstovus galėtų turėti ne tik nepilnametis įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, užstato davėjas, bet ir asmuo, kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas, BPK 80 straipsnio 1 punkte numatytas liudytojas bei asmuo, kuris nustatyta tvarka nėra pripažintas neveiksniu, tačiau dėl senatvės, neįgalumo, ligos ar kitų svarbių priežasčių negali tinkamai pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis.
BPK 62-65 straipsnių pakeitimais siūloma nustatyti tikslesnę skundų padavimo ir nagrinėjimo ikiteisminio tyrimo stadijoje tvarką. Siūloma atsisakyti teismų instancinės sistemos neatitinkančios tvarkos, kai skundus dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčių nagrinėja tos pačios apylinkės teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas. Priėmus projektą tokius skundus nagrinėtų aukštesnieji, t. y. apygardos teismai. Atitinkami pakeitimai padaromi ir BPK 168, 214, 217, 447 straipsniuose.
BPK suderinant su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija nustatoma tvarka, pagal kurią turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl viešosios informacijos rengėjo, platintojo, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininko, žurnalisto įpareigojimo atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, kai tai būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų (BPK 80 straipsnio pakeitimas ir papildymas 801 straipsniu).
BPK 80 straipsnyje taip pat numatoma išlyga, leidžianti apklausti liudytoju asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Toks projektas siūlomas dėl to, kad ikiteisminio tyrimo praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet tyrimo metu, išnaudojus visas proceso galimybes, nesurenkama pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima pranešti asmeniui apie įtarimą, tačiau jį būtina apklausti apie reikšmingas tyrimui aplinkybes. Tokio asmens apklausti liudytoju neleidžia konstitucinės nuostatos ir galiojanti BPK 80 straipsnio redakcija. Asmens sutikimas dėl tokios apklausos išreikštų jo procesinę valią dėl jo bendradarbiavimo su tyrimo institucijomis, tiriant galimai tokio asmens padarytą nusikalstamą veiką. Be to, pagal šias nuostatas būtų galima apklausti ir asmenis, kurie pagal tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, bei tokius asmenis, dėl kurių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn turi būti gautas kompetentingos institucijos leidimas, kai toks leidimas yra būtinas pagal įstatymus (pvz. Seimo nariai, teisėjai ir t. t.). Tokio asmens liudijimo ypatumai numatyti BPK 82 straipsnio 3 dalyje.
Projektu suteikiamos teisės ikiteisminio tyrimo pareigūnams spręsti kai kuriuos formalius klausimus, susijusius su civilinio ieškinio pareiškimu baudžiamojoje byloje (BPK 110 ir 111 straipsnių pakeitimai).
BPK 130 ir 131 straipsnių pakeitimais užpildoma reguliavimo spraga sprendžiant suėmimo klausimus Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje byloje.
Atsižvelgiant į tai, kad namų areštas ir laikinas sulaikymas yra esmingai žmogaus teises suvaržančios procesinės prievartos priemonės BPK 132 ir 140 straipsnių pakeitimais siūloma žymiai išsamiau reglamentuoti šių prievartos priemonių taikymą. Ypač daug problemų praktikoje kelia laikino sulaikymo taikymas, todėl projektu tiksliau apibrėžiami šios žmogaus laisvę ribojančios priemonės taikymo pagrindai, terminai, laikinai sulaikyto asmens teisės.
Keičiant BPK 154 straipsnį BPK suderinamas su Elektroninių ryšių įstatymu, tikslinama elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos perdavimo tvarka.
BPK 160 straipsnio pakeitimu, atsižvelgiant į praktinius poreikius, siūloma numatyti, kad slaptas sekimas neatidėliotinais atvejais galėtų būti atliekamas ir be tuo klausimu priimtos teismo nutarties, kurį turėtų būti gaunama ne vėliau kaip per tris dienas nuo veiksmų pradžios.
Įstatymo projektu tobulinama ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarka. Ikiteisminio tyrimo veiksmai gali būti atliekami tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, todėl galiojančiame BPK 166 straipsnyje įtvirtinta formalizuota ikiteisminio tyrimo pradžia (įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens rezoliucija) neskatina nedelsiamo ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo iš karto po to, kai ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai sužino apie veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
BPK nėra aiškiai nurodyta, kaip prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi elgtis, jei gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką yra BPK 3 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negali būti pradėtas. Dabartinėje BPK 168 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik vieninteliu atveju – kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Tuo pačiu, BPK 3 straipsnyje yra nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, t. y. negali būti pradėtas, o pradėtas – turi būti nutrauktas. Tais atvejais, kai yra BPK 3 straipsnyje nurodytos aplinkybės ir ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, tada faktiškai ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas ir turėtų būti priimamas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, bet toks atvejis nėra numatytas BPK 168 straipsnyje. Todėl šis straipsnis turi būti papildytas nuostata, kad atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ir tais atvejais, kai yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negali būti pradėtas.
Praktikoje pasitaiko nemažai atvejų, kai skunde pareiškime ar pranešime yra duomenų apie administracinį teisės pažeidimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, bet Kodeksas nereglamentuoja, ką tokiais atvejais turi daryti ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, todėl būtina įtvirtinti nuostatą, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą ir esant duomenų apie administracinį teisės pažeidimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, perduoda skundą, pareiškimą ar pranešimą bei jų patikslinimus išspręsti Administracinių teisės pažeidimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
BPK 178 straipsnio pataisomis apribojama galimybė proceso dalyviams prašyti atlikti bet kokius proceso veiksmus, paliekant galimybę prašyti atlikti tik tokius veiksmus, kuriais yra renkama informacija apie nusikalstamą veiką. Be to tokia teisė suteikiama ne tik įtariamajam, jo gynėjui, nukentėjusiajam, bet ir civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams.
Siekiant užtikrinti jaunesnių kaip aštuoniolikos metų liudytojo ar nukentėjusiojo teises ir teisėtus interesus bei apsaugoti juos nuo neleistino poveikio apklausos metu, būtina papildyti BPK 186 straipsnį. Siūloma šio straipsnio 3 dalyje nustatyti bendro pobūdžio nuostatą, kad jei jaunesniam kaip aštuoniolikos metų liudytojui ar nukentėjusiajam įtariamasis gali daryti poveikį, ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi įtariamajam apklausoje dalyvauti neleidžia. Prokuroras apie ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą nutartį neleisti dalyvauti apklausoje, įtariamąjį ir jo gynėją informuoja įteikdamas šios nutarties nuorašą. Šio straipsnio 4 dalyje detalizuojama 3 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė ir numatoma nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausos tvarka tuo atveju, kai kitiems asmenims neleidžiama dalyvauti apklausoje.
Teismų praktika rodo, kad baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami didelės vertės turto vagystėmis nėra itin sudėtingos, apylinkių teismai nagrinėja ir sudėtingesnes bylas, apygardų teismams nagrinėjant šias bylas, teisėjai atitraukiami nuo sudėtingų pirmosios instancijos ir apeliacinių bylų nagrinėjimo, todėl siūloma atsižvelgiant ir į pateiktus teismų pasiūlymus, pakeičiant BPK 225 straipsnio pirmąją dalį tarp straipsnių, kurie numatyti, kaip teismingi apylinkių teismams numatyti ir Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį. Teismų praktika taip pat rodo, kad apygardų teismuose netikslinga nagrinėti trijų teisėjų kolegijose visų baudžiamųjų bylų, kuriose asmenys kaltinami labai sunkių nusikaltimų padarymu (nusikaltimų, kurių sankcijos numato didesnes kaip dešimties metų laisvės atėmimo bausmes). Neretai tokios bylos pagal savo apimtis, teisinį sudėtingumą ir kitus kriterijus būna mažiau sudėtingos net už bylas kurias nagrinėja apylinkių teismai. Nagrinėjant tokias bylas apygardų teismuose trijų teisėjų kolegijose neracionaliai išnaudojamas teisėjų darbo laikas, du teisėjai gaišta laiką kurį galėtų išnaudoti kitų bylų nagrinėjimui, ypač atsižvelgiant į tai, kad teisėjų darbo krūviai yra itin dideli, dėl ko užsivilkina kitų bylų, kurias teisėjai galėtų tuo metu nagrinėti, nagrinėjimas.
Pažymėtina, kad apygardos teisme vienam teisėjui išnagrinėjus pirmosios instancijos bylą, nuosprendį apskundus apeliacine tvarka ją jau išnagrinėja trijų teisėjų kolegijos, o apskundus kasacine tvarka tas bylas nagrinėja trijų, septynių ar net septyniolikos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos, todėl argumentai, kad bylą pirmąja instancija išnagrinėjus trims teisėjams būtų padaroma mažiau teisminių klaidų, nepasitvirtina.
Atsižvelgiant į šias bei kitas aplinkybes siūloma šiek tiek sumažinti bylų kurias apygardos teismuose turi nagrinėti trijų teisėjų kolegijos, skaičių, numatant, kad trijų teisėjų kolegijos nagrinėja tik tas bylas, kuriose asmenys kaltinami nusikaltimais už kuriuos numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
Pasitaiko, kad apygardų teismuose, atsižvelgiant į bylų sudėtingumą, jų reikšmingumą visuomenei, kai kurias bylas, kurias pagal įstatymą turi nagrinėti vienas apygardos teismo teisėjas, turėtų nagrinėti trijų teisėjų kolegijos. Dabar galiojančiame BPK 221 straipsnyje tokia galimybė numatyta nagrinėjant bylas apylinkių teismuose, todėl logiška, kad tokia galimybė (atskirais atvejais sudaryti trijų teisėjų kolegijas) turi būti numatyta ir nagrinėjant bylas apygardų teismuose, kur iš esmės nagrinėjamos sudėtingesnės bylos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siūloma pakeisti BPK 225 straipsnio 1 dalį, numatant, kad apygardos teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas gali sudaryti konkrečios bylos nagrinėjimui ir trijų teisėjų kolegiją, nors pagal įstatymą tą bylą gali nagrinėti ir vienas teisėjas.
BPK 256 straipsnio pakeitimu siekiama iš dalies pašalinti itin aktualią teismų praktikai įstatymo spragą, esančią galiojančiame įstatyme, užkertančią kelią teismui priimti teisingą nuosprendį: pagal dabar galiojantį BPK 256 straipsnį teismas pakeisti kai kurias esmines kaltinime numatytos veikos aplinkybes ar kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal kitus, sunkesnius Baudžiamojo kodekso straipsnius, jų dalis ar punktus, gali tik tuomet kai to prašo prokuroras, privatus kaltintojas ar nukentėjusysis. Nesant tokių prašymų teismas neturi teisės keisti faktinių bylos aplinkybių ar kvalifikuoti nusikalstamas veikas pagal sunkesnius BK straipsnius, ir kartais priverstas faktiškai prieš savo valią priimti aiškiai neteisingus nuosprendžius. Iš dalies šalinant esamą įstatymo trūkumą, keičiamo BPK 256 straipsnio antrojoje dalyje numatyta galimybė ir pačiam teismui, ne tik tais atvejais kai to prašo prokuroras, privatus kaltintojas ar nukentėjusysis, savo iniciatyva pranešti proceso dalyviams apie galimą kvalifikavimo pakeitimą pritaikant sunkesnius Baudžiamojo kodekso straipsnius ir užsitikrinti galimybę esant reikalui pagal šiuos straipsnius kvalifikuoti nusikalstamas veikas ir tais atvejais, kai to neprašo prokuroras, privatus kaltintojas ar nukentėjusysis.
Siekiant išvengti galimų pretenzijų teismui dėl jo galimo šališkumo pateikiant išankstinę nuomonę, tais atvejais, kai jis savo iniciatyva panešęs proceso dalyviams turėtų galimybę pakeisti ir faktines bylos aplinkybes, BPK 256 straipsnio pirmojoje dalyje paliekama dabar galiojanti nuostata, kad esminės faktinės aplinkybės gali būti keičiamos tik tais atvejais, kai to prašo prokuroras, privatus kaltintojas ar nukentėjusysis.
BPK 276 straipsnio pakeitimu siūloma įtvirtinti daugelyje valstybių galiojantį principą, kad vieną kartą teisme apklausus asmenį, pakartotinai nagrinėjant bylą teismuose jis gali būti nebeapklausiamas išskyrus atvejus, kai pakartotinai bylą nagrinėjantis teismas nusprendžia, kad tuos asmenis reikia pakartotinai apklausti. Tokia nuostata sudaro galimybes nebeapklausinėti tų pačių žmonių apie tas pačias aplinkybes po kelis kartus juos kviečiant į teismo posėdžius, kai dėl nuosprendžių panaikinimų ta pati byla teismuose gali būti nagrinėjama net kelis kartus, taip sutaupant tiek teismo, tiek ir kviečiamų apklausoms asmenų laiką, tuo labiau, kad ir šiuo metu apeliacinio bylų nagrinėjimo nuostatos numato galimybes pirmojoje instancijoje apklaustų asmenų parodymais vadovautis priimant sprendimus apeliacinėje instancijoje jų pakartotinai nebeapklausiant.
Iš BPK 296 straipsnio pašalinama nuostata, reikalaujanti išklausius kaltinamojo paskutinį žodį tuojau pat išeiti į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio ir ten nuosprendį rašyti iki jo paskelbimo. Pakeitimu numatoma, kad išklausius kaltinamojo paskutinį žodį teismas nutaręs vietoje ar pasitaręs pasitarimų kambaryje iš karto tik nustato nuosprendžio paskelbimo laiką ir vietą. BPK 302 straipsnio pakeitimu numatoma, kad nuosprendį teismas turi surašyti ir paskelbti ne vėliau kaip per 14 dienų po to kai išklausomas kaltinamojo paskutinis žodis, o jei byla sudėtinga ir didelės apimties – per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne ilgiau kaip per 45 dienas.
Pagal siūlomus pakeitimus teismas nebeįpareigojamas tuojau pat po kaltinamojo paskutiniojo žodžio užsidaryti pasitarimų kambaryje ir jame rašyti nuosprendį iki bus visas surašytas ir paskelbtas. Įsigaliojus pakeitimams teisėjas (ar teismas, kai bylą nagrinėja teisėjų kolegija), pranešęs apie nuosprendžio paskelbimo laiką iš karto gali tuojau pat ir neišeiti į pasitarimų kambarį ir ten užsidaręs surašyti nuosprendį, o nuosprendį rašyti kaip ir bet kurį kitą procesinį dokumentą savo darbo vietoje konkrečiu suplanuotu laiku, per laiką iki nuosprendžio paskelbimo turėdamas galimybę nagrinėti ir kitas bylas (302 straipsnio 5 dalies pakeitimas), ar atlikti kitus procesinius veiksmus.
Dabar galiojantys BPK 298 ir 299 straipsniai, reglamentuojantys nuosprendžio priėmimą bei pasitarimų bei balsavimų tvarką lieka galioti, todėl nuosprendis iš esmės bus priimamas pasitarimų kambaryje, kur bus išsprendžiami visi reikalingi kaltės, įrodymų pakankamumo, bausmių ir kiti esminiai klausimai, tačiau nuosprendis galės būti surašomas ir nebesilaikant formalaus slaptumo tai atliekant tik pasitarimų kambaryje.
Padarius tokius pakeitimus būtų žymiai racionalizuotas teismų darbas, nes teismai būtų išlaisvinti nuo jau senai formaliu tapusio slaptumo laikymosi, kuris neužtikrina nei didesnio nuosprendžio priėmimo objektyvumo ar teisingumo, o tik suvaržo teismo darbą taip užkertant kelią racionaliai išnaudoti teisėjų darbo laiką, ypač tais atvejais, kai bylas nagrinėja kolegijos ir nuosprendį faktiškai surašo vienas teisėjas, o kiti du teisėjai kartais ir labai ilgą laiką (kol surašomas didelės apimties nuosprendis) turi gaišti laiką, nes dabar galiojantys proceso įstatymai jiems draudžia nagrinėti kitas bylas ar atlikti kitą darbą. Žinant itin didelius darbo krūvius dėl didelio į teismus siunčiamų nagrinėjimui bylų skaičiaus, toks laiko gaišimas žymiai užvilkina bylų išnagrinėjimą, užkerta kelia racionaliai panaudoti teisėjų darbo laiką.
Racionalizuojant teismų darbą, BPK 308 straipsnio pirmosios dalies pakeitime numatyta kitose šalyse plačiai taikoma nuostata, kad tais atvejais, kai bylą išnagrinėja teisėjų kolegija, išeiti į posėdžių salę ir nuosprendį perskaityti gali ir vienas teisėjas.
BPK 308 straipsnio pirmojoje dalyje taip pat faktiškai beveik visur taikoma nuostata, kad išėjus į posėdžių salę paskelbti nuosprendžio žodžiu gali būti perskaitoma tik jo įžanginė dalis ir rezoliucinė dalis, kurioje išdėstyti visi esminiai teismo priimti sprendimai. Tokia galimybė yra numatyta ir dabar galiojančiame Baudžiamojo proceso kodekse.
Siekiant užtikrinti priimto nuosprendžio viešumą, BPK 308 straipsnio pirmosios dalies pakeitime numatyta, kad tais atvejais kai perskaitomos tik nuosprendžio įžanginė ir rezoliucinė dalys, teisėjas posėdžių salėje esantiems asmenims žodžiu turi paaiškinti priimto nuosprendžio motyvus turėdamas galimybę juos papildyti ir perskaitant atskiras teisėjo parinktas nuosprendžio dalis.
Naujojoje BPK 308 straipsnio redakcijoje patikslinama dabar galiojančiame kodekse esanti neaiški nuostata, numatanti, kad skelbiant nuosprendį asmenys, esantys posėdžių salėje, turi jį išklausyti stovėdami. Pagal šiuo metu galiojančią BPK 308 straipsnio 3 dalies redakciją galima aiškinti, kad skelbdamas nuosprendį teismas sėdi, o turi stovėti tik tie asmenys kurie jo klauso.
Teismų praktikoje yra nemažai problemų, kai teismas negali nustatytu laiku paskelbti nuosprendžių tik dėl to, kad nuosprendžio išklausyti neatvyksta prokuroras ar gynėjai. Pagal dabar galiojančią BPK 308 straipsnio 4 dalį teismas faktiškai negali skelbti nuosprendžio jei salėje nėra prokuroro ar gynėjo (numatyta, kad jie privalo būti posėdžių salėje), todėl naujojoje redakcijoje numatoma teismui galimybė nuspręsti ar skelbti nuosprendį kai nėra prokuroro ar gynėjo, taip supaprastinant tuo pačiu ir racionalizuojant procesą be žalos proceso dalyviams ir teisingumui, nes BPK 310 straipsnyje numatyta, kad jie po nuosprendžio paskelbimo gauna nuosprendžio nuorašus ir gali su nuosprendžiu susipažinti, jį skųsti ir kt.
Kaip numato BPK 310 straipsnio pakeitimai, bei Konstitucinio Teismo nuostatos, asmenims, kurių atžvilgiu yra priimtas nuosprendis, nebeapsiribojant žodiniais motyvų paaiškinimais, tuojau po nuosprendžio paskelbimo turi būti pilnai iki paskelbimo surašyto nuosprendžio nuorašai. Trečiosios dalies nuostatos sudaro galimybę ir kitiems proceso dalyviams tuojau pat po nuosprendžio paskelbimo gauti nuosprendžio nuorašus ir žinoti visus nuosprendžio priėmimo motyvus ir nedelsiant realizuoti teisę nuosprendį apskųsti bei kitas procesines teises.
Užtikrinant šias teises BPK 310 straipsnio antrosios dalies pakeitimais numatyti atvejai, kai asmenys, kurių atžvilgiu priimtas nuosprendis, dėl kokių nors priežasčių nebuvo posėdžių salėje skelbiant nuosprendį ir nebuvo galimybių jiems tuojau po nuosprendžio paskelbimo įteikti nuorašus, per penkias dienas gali gauti paskelbto nuosprendžio nuorašus.
Dalis įstatymo projekte siūlomų BPK straipsnių pakeitimų susiję su būtinybe numatyti naują proceso dalyvio rūšį – asmenį, kuriam byla nutraukta. Kodeksas numato, jog teismo nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis. Be to, nuosprendžiu gali būti nutraukiama baudžiamoji byla. Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, vadinamas nuteistuoju. Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, vadinamas išteisintuoju. Tuo tarpu galiojančiame įstatyme nebuvo reglamentuota kokias teises procese turi asmuo, kuriam byla buvo nutraukta. Ši spraga užpildoma. Toks asmuo, kaip ir kiti proceso dalyviai, turi teisę turėti gynėją, atstovą, apskųsti nuosprendį nutraukti bylą, atšaukti paduotą apeliacinį skundą ir t. t. Tokios pat teisės šiam asmeniui suteikiamos ir nagrinėjant bylą kasacine tvarka.
BPK 312 straipsnyje yra numatyta užstato davėjo teisė apeliacine tvarka apskųsti nuosprendį dėl užstato, nes iki šiol tokia apskundimo tvarka nebuvo reglamentuota, o užstato klausimai ne visais atvejais pirmosios instancijos teisme yra išsprendžiami teisingai. Naujos apeliacinio proceso dalyvių rūšys – užstato davėjas bei asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkama pinigų suma buvo konfiskuoti, yra numatyti naujo įstatymo projekto straipsnyje, kuriuo siūloma nauja BPK 312 straipsnio 4 dalies redakcija. Siūlomas pakeitimas padės užtikrinti minėtų asmenų turtines teises. BPK 324 straipsnyje, 11 dalyje siūlomais pakeitimais siekiama naujai reglamentuoti nuosprendžių ir nutarčių įteikimo ir išsiuntimo tvarką, kad paskelbti baigiamieji teismo aktų nuorašai per protingą ir trumpiausiai įmanomą laiką būtų prieinami suinteresuotiems proceso dalyviams. BPK 324 straipsnio 8 dalyje siekiama aiškiau reglamentuoti baigiamųjų kalbų sakymo tvarką.
Projektu siekiama papildyti 316 straipsnio 2 dalį, numatant jog gynėjas neprivalo suderinti apeliacinio skundo atšaukimo su nepilnamečiu. Dabar galiojantis įstatymas numato tik vieną atvejį, kuomet gynėjas neprivalo derinti apeliacinio skundo atšaukimo - t.y. su asmeniu, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumu negali pats pasinaudoti teise į gynybą. Pažymėtina, jog BPK 367 straipsnyje, reglamentuojančiame proceso dalyvių teisę apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka, taip pat numatyta, jog gynėjas paduodamas kasacinį skundą gali nepaisyti asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumu negali pats pasinaudoti teise į gynybą ir nepilnamečio nuteistojo ar išteisintojo valios. Siūlomas pakeitimas leis suvienodinti šio klausimo teisinį reglamentavimą tiek apeliacinės instancijos, tiek kasacinės instancijos teisme. Projektu taip pat siekiama ištaisyti įstatymo spragą ir papildyti 316 straipsnį nauja – 5 dalimi, kurioje jau aiškiai reglamentuota, kokį sprendimą priima teismas kai atšaukiamas apeliacinis skundas – t. y. skundas paliekamas nenagrinėtas ir teismo procesas nutraukiamas. Iki šiol įstatymas nereglamentavo kaip tokiu atveju (atšaukus apeliacinį skundą) turi elgtis teismai, o praktikoje tokių situacijų pasitaiko dažnai.
Siekiama aiškiau reglamentuoti pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo tvarką, o svarbiausia – numatyti kokios konkrečios nutartys yra skundžiamos apeliacine tvarka. Dabar šis klausimas reglamentuojamas kitokiu būdu – išvardinant nutartis, kurios neskundžiamos apeliacine tvarka. Siūlomas pakeitimas padės išspręsti nuolatinius ginčus kurios pirmos instancijos teismų nutartys gali būti skundžiamos apeliacine tvarka, suvienodins teismų praktiką sprendžiant proceso dalyvių skundų dėl pirmos instancijos teismo nutarčių priėmimo klausimus bei nagrinėjant šiuos skundus.
Įstatymo projektu išplečiamas asmenų, turinčių teisę paduoti kasacinį skundą, t. y. kasatorių, sąrašas. Į šį sąrašą įtraukiamas asmuo, kuriam byla nutraukta, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, jų atstovai, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jo gynėjas, atstovas pagal įstatymą šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, užstato davėjas, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, jų atstovas. Toks teisinis reguliavimas užpildo buvusią įstatymo spragą ir išsprendžia neaiškumą, ar nurodyti asmenys turi teisę paduoti kasacinius skundus pagal šiuo metu galiojantį įstatymą.
Atsižvelgiant į tai, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), įstatymo projektu nustatomas draudimas kasacine tvarka skųsti teismų sprendimus, kurie nebuvo skųsti apeliacine tvarka. Kasacinės bylos nagrinėjimas taip pat apribojamas tais klausimais, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip vienodą teismų praktiką formuojanti institucija, priimtų sprendimus tik tais klausimais, kuriuos jau sprendė žemesniųjų instancijų teismai.
Įstatymo projektu tobulinama kasacinių skundų priėmimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme tvarka, įvedant šių skundų atrankos procedūrą. Kasacinių skundų priėmimo klausimą pavedama spręsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sudarytai trijų teisėjų atrankos kolegijai. Toks skundų atrankos mechanizmas užtikrins, kad kasacine tvarka būtų sprendžiami tik teisės klausimai ir kad kasacija nebūtų antroji apeliacija, kaip kad dažnai yra pagal šiuo metu galiojantį baudžiamojo proceso įstatymą.
Siūloma keisti ir kasacinių bylų nagrinėjimo tvarką. Šiuo metu vienintelę – žodinio bylų nagrinėjimo tvarką – numatoma naudoti tik tam tikrais specialiai įstatyme numatytais atvejais, pavyzdžiui, kai kasacinis skundas paduotas asmens teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, kai bylą nagrinėja išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba skyriaus plenarinė sesija, kai bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjo apygardos teismo trijų teisėjų kolegija ir pan. (BPK 3742 straipsnis). Kitais atvejais byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, t. y. nedalyvaujant proceso dalyviams, taip sutaupant teisėjų, proceso dalyvių laiką ir, neretai – proceso išlaidas. Tam, kad nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka būtų užtikrintos proceso dalyvių teisės, numatoma galimybė jiems raštu pateikti atsiliepimus į kasacinį skundą.
BPK 358 straipsnį numatoma papildyti normomis, nustatančiomis įspėjimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimo panaikinimo procedūrą. Tokį įspėjimą numato BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punktas, tačiau BPK iki šiol nebuvo šio įspėjimo procedūros.
Keturi įstatymo projekto straipsniai skirti privataus kaltinimo bylų proceso tobulinimui. Numatoma riboti privataus kaltinimo bylų procesą tais atvejais, kai nusikalstamos veikos, nurodytos BPK 407 straipsnyje padarymu įtariamas asmuo, kuriam pagal įstatymą yra būtinas kompetentingos institucijos leidimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn, arba jeigu įstatymas nustato specialią ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl konkretaus asmens veikos tvarką. Teismų praktika rodo, kad tokie asmenys BPK 407 straipsnyje nurodytų veikų padarymu dažnai kaltinami dėl savo tarnybinės veiklos ir prašymais pradėti privataus kaltinimo bylų procesą prieš tokius asmenis keršijama už jų tarnybinę veiklą, o ne siekiama BPK 1 straipsnyje numatytų tikslų. BPK numatoma papildyti straipsniu, reglamentuojančiu atsisakymą pradėti privataus kaltinimo bylų procesą. Šiuo metu tokios normos BPK nėra, todėl skundas dėl privataus kaltinimo pradėjimo, net ir akivaizdžiai neteisingas arba tuo atveju, kai iš skundo akivaizdu, kad yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, turi būti pradedamas taikinamasis posėdis (BPK 413 straipsnis), nors iš anksto aišku, kad tolesniame proceso etape byla bus nutraukta. Be to kai kurios privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuojančios normos suderinamos su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime, kuriame būtent šios normos ir analizuojamos, išdėstytomis nuostatomis.
Įstatymo projektu taip pat keičiama nuosprendžių, apeliacinės instancijos teismo, kasacinės instancijos teismo nutarčių bei kitų baigiamųjų teismo aktų, pavyzdžiui, nutarčių priimamų atnaujinus baudžiamąją bylą, priėmimo ir paskelbimo tvarka, kuri Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Siūloma naujoji teismo nutarčių priėmimo, pasirašymo ir paskelbimo tvarka suderinta su minėto Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatomis.
Kiti siūlomi pakeitimai yra daugiau redakcinio pobūdžio pataisos.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Projekto neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priėmus siūlomą projektą, patobulės ikiteisminio tyrimo ir bylų teisminio nagrinėjimo procedūros, todėl pagerės nusikalstamų veikų atskleidimas ir ištyrimas, kas turi skatinti nusikalstamumo mažėjimą.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir plėtrai įtakos neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Priėmus projektą, kitų įstatymų pakeisti ar panaikinti nereikės.
9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarka nustatoma atskiru įstatymu (projektas pridedamas). Priėmus projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės patvirtinti ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuotos pažymos, patvirtinančios ligą, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą, formą. Tokią pažymą numato nauja BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcija. Be to, reikės keisti kai kurias Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintas tvarkas ir rekomendacijas (pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarką) bei patvirtinti naujas rekomendacijas, užtikrinančias vienodą naujų Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų įgyvendinimą ikiteisminio tyrimo įstaigose ir prokuratūroje.
11. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas. Papildomų biudžeto lėšų gali pareikalauti naujos BPK 186 straipsnio redakcijos, numatančios nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apsaugos nuo poveikio apklausos metu priemones, įgyvendinimas. Lėšos gali būti reikalingos garso ir vaizdo aparatūrai įsigyti, patalpų, kuriose būtų apklausiamas nepilnametis ir iš kurių būtų galima stebėti bei girdėti apklausą, įrengimui. Šiuo metu nėra galimybės apskaičiuoti, kiek biudžeto lėšų pareikalaus nurodytų priemonių įgyvendinimas, todėl naujos BPK 186 straipsnio redakcijos įsigaliojimas atidedamas iki 2008 m. sausio 1 d.
12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
13. Įstatymų projektų autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, autorius – Seimo valdybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 1384 sudaryta darbo grupė.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „baudžiamasis procesas“, „ikiteisminis tyrimas“, „apskundimas“, „apklausa“, „bylų procesas pirmosios instancijos teisme“, „bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“, „bylų procesas kasacinės instancijos teisme“, „privataus kaltinimo bylų procesas“, „baudžiamosios bylos atnaujinimas“.
Teikia:
Lietuvos Respublikos Seimo nariai:
Julius Sabatauskas Aldona Staponkienė Vidmantas Žiemelis