Vienuoliktasis (273) posėdis
2007 m. kovo 27 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.KUBILIUS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Labas rytas! Prašom sėstis. Pradedam Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. kovo 27 d. rytinį plenarinį posėdį. Pirmiausia prašom registruotis. Registracija!

Kol kas 63 Seimo nariai. Dar kartą registruosimės šiek tiek vėliau. Kolegos, dėmesio! Du klausimai dėl darbotvarkės.

Seniūnų sueigos patikslinta 2007 m. kovo 27 d. (antradienio) darbotvarkė

Darbotvarkė tik truputėlį pamarginta. Viskam pritarta Seniūnų sueigoje. O problemos yra tokios. 1, 9, 10 ir 11 klausimai susiję su tuo, kad mes pritarėm skubos tvarkai. (Triukšmas salėje) Kolegos, tylos! Antras dalykas – tai klausimai, kurie yra išbraukti, t.y. pajuodinti. Jie susiję su tuo, kad kolegos paprašė nukelti šių klausimų nagrinėjimą, nes kai kurių pranešėjų šiuo metu čia nėra. Ir trečias dalykas – tai buvę 2-16, 2-17. Yra Teisės departamento atitinkama išvada dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai ir pagal nustatytą tvarką šie klausimai perduoti išnagrinėti pirmiausia Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Galiu pasakyti ir numerius. Kolegos, dėmesio! Projektai pagal registraciją Nr.XP-2075 – dėl savivaldybių rinkimų ir projektas Nr.XP-1944 – dėl veteranų statuso. Tai ir visi klausimai.

Dabar matau, kad kai kurie kolegos nori tarti žodį. Ne tuos laikraščius skaitot iš pat ryto. Geriau vakare. Kolegos, dėmesio! Dabar iš eilės. H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS (PDF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš prašau į Seimo šios dienos darbotvarkę įtraukti Seimo nutarimo projektą dėl leidimo A.Matulevičiui dirbti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija. Šis projektas yra užregistruotas penktadienį.

PIRMININKAS. Registracijos numeris?

H.ŽUKAUSKAS. Registracijos numerį aš tuoj pat patikslinsiu. Aš turiu užsirašęs, bet jaučiu, kad čia truputėlį neteisingas. Ir prašau balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Dabar iš eilės – J.Razma. Prašom, kolega.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi iš darbotvarkės išbraukėm keletą projektų, aš manau, kad po pietų atsirastų galimybė įrašyti vieną kitą papildomą klausimą. Tai aš ir siūlyčiau frakcijos vardu vieną savo pateiktą projektą, labai trumpą, kurį pateiksiu tikrai per vieną minutę, tai yra projektas Nr.XP-2113 – Valstybės saugumo departamento statuto 37 straipsnio papildymo įstatymo projektas, kur kalbama, kad reikia riboti pareigūnų nušalinimo terminą. Vienintelė idėja ten teikiama. Jeigu sutiktumėte įrašyti, manau, kartu čia reikėtų tada įrašyti ir Vidaus tarnybos statuto atitinkamą pakeitimą, t.y. projektą Nr.XP-2112, kad jau ateityje panašų klausimą vėl…

PIRMININKAS. Jie abu susiję?

J.RAZMA. Jie susiję su ta pačia tema, vienas – Saugumo departamento, kitas – vidaus tarnybos. Būtų logiška juos kartu pateikti.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū, viską nagrinėsim. Dabar kolega P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (MSG). Aš norėjau paklausti gerbiamąjį posėdžio pirmininką. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, tylos! Negirdėti. Minutėlę! Kolegos! Prašom.

P.GRAŽULIS. Kodėl nėra nutarimo projekto dėl leidimo dirbti su slapta informacija dėl A.Matulevičiaus, nes šis klausimas turėjo būti įrašytas į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Gerai. Jeigu daugiau klausimų nėra, tai iš eilės, tiksliau, iš kito galo. Tai, ką sako P.Gražulis, buvo nagrinėta praėjusį kartą. Yra Teisės departamento išvada, ir šį klausimą nagrinėja ar nagrinės Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tai dėl to mes jo negalim traukti į darbotvarkę. Dabar norėjau paklausti, ar H.Žukauskas kalbėjo frakcijos vardu, ar grupės draugų vardu? (Balsai salėje) Ne tas pats, čia jau klausimas išaiškintas. Aš nematau H.Žukausko. Frakcijos? Ne, tada neišeina kalbėti. Prašau, P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašau, kad šis klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę, ir baikim tuos absurdus.

PIRMININKAS. Kuris?

P.GRAŽULIS. Dėl nutarimo projekto dėl A.Matulevičiaus teisės dirbti su slapta informacija.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, čia yra du nutarimai. Apie kurį jūs kalbat?

P.GRAŽULIS. Apie abu.

PIRMININKAS. Kad klausimo įtraukimo į darbotvarkę autorius nežino, ką reikia įtraukti. Bet manykim, kad jis iš tikro siūlo tai, ką reikia siūlyti. Pirmuoju atveju aš jau paaiškinau – turi būti atitinkamas komiteto sprendimas. Šio klausimo nenagrinėjam. Dabar, kad būtų greičiau, dėl valstybės saugumo. Čia yra problema. Gerbiamasis Jurgi, prašom klausytis. Gerbiamasis kolega Razma, problema yra ta, kad dėl jūsų projekto nėra surinkta parašų. J.Razma.

J.RAZMA. Prašyčiau įrašyti į popietinę darbotvarkę. Iki to laiko parašai bus surinkti. Mes tą ne kartą esam darę, ir dabar kai kurie kolegos, kurių klausimai yra po pietų, renka parašus.

PIRMININKAS. Gerai. Ir Teisės departamento išvados nėra. Vadinasi, galime tartis tik dėl traukimo į rezervą. Jeigu visos sąlygos bus įvykdytos, tada iš rezervo įsitrauksim į pagrindinę darbotvarkę.

Dabar dėl to klausimo, kurį teikė kolega H.Žukauskas. Jeigu aš teisingai supratau, kolega P.Gražulis frakcijos vardu pasiūlė šį klausimą įtraukti. Bet čia irgi yra tas pats atvejis, irgi nėra Teisės departamento išvados. Vadinasi, galime kalbėti. Jeigu kas… (Balsai salėje) Minutėlę! Jeigu kas reikalaus balsuoti, tai tiktai dėl rezervo. Trečiąkart tamstai vis tiek nebus leidžiama kalbėti.

P.GRAŽULIS. Tai tik pateikimo stadija.

PIRMININKAS. Tas pats, vis tiek turi būti. Klausimas gali būti dabar, gali būti popiet. Todėl aš ir siūlau: jeigu galim balsuoti dėl šių dviejų (ir antras klausimas iš dviejų dalių) traukimo į darbotvarkę, tai tik į rezervą. Kolegos, ar sutinkate su tuo, ar reikia balsuoti? Tai ši pusė dėl savų, o dėl… Dėl visų? Gerai. Jeigu daugiau klausimų nėra, dar sykį pakartoju. Tam, kam buvo pritarta Seniūnų sueigoje, neprieštaraujama, o papildomai atsiranda klausimas, kurį grupės kolegų vardu pasiūlė H.Žukauskas, o frakcijos vardu pateikė P.Gražulis, ir du klausimai, kuriuos pateikė J.Razma frakcijos vardu. Bet kiekvienu atveju jie bus Seime nagrinėjami tik tada, kai bus įvykdytos tam tikros sąlygos. Mes juos galim įrašyti tiktai į rezervą. Sutinkam? Ačiū. Klausimai išspręsti.

Mielieji kolegos, prieš pradedant nagrinėti antrąjį darbotvarkės punktą, yra štai toks pareiškimas ir ištrauka iš vienos frakcijos posėdžio protokolo: „Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnei I.Šiaulienei. Prašymas. Prašau mane priimti į jūsų vadovaujamą frakciją nuo šių metų kovo 27 dienos.“ Pasirašo Seimo narė V.Boreikienė. Išrašas iš Socialdemokratų partijos frakcijos posėdžio, kuris įvyko šiandien dėl V.Boreikienės prašymo priimti į Socialdemokratų partijos frakciją, protokolo: „Nuspręsta bendru sutarimu pritarti V.Boreikienės prašymui priimti ją į Lietuvos socialdemokratų partijos frakciją. Pasirašo seniūnė I.Šiaulienė. (Plojimai) Ačiū.

Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1794* (svarstymas)

Ir dabar iš eilės klausimas, kuris vadinasi taip (dėmesio, kolegos!): Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1794. Svarstymo stadija. Pagrindinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu – pranešėjas S.Pabedinskas. Prašom, kolega, į tribūną.

S.PABEDINSKAS (VLF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė. Jis buvo pagrindinis komitetas. Alternatyvių projektų iš Teisės departamento negauta. Projektas iš esmės atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus, teisėkūros principus ir juridinės technikos taisykles. Šiaulių oro uostas yra bankrutavęs, ir komitetas nutarė pritarti įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Kitų komiteto narių atskirųjų nuomonių nėra.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar kolega A.Sereika diskusijoms, ar dėl balsavimo motyvų? Gerai. Kadangi diskusijoms niekas neužsirašė, tai kalbos dėl balsavimo motyvų po svarstymo. A.Sereika. Prašom.

A.SEREIKA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai trumpai. Nesu nusiteikęs prieš, tačiau įdėmiai skaičiau ir patį projektą, ir aiškinamąjį raštą. Niekaip nesuprantu, kaip komitetas, svarstydamas šį projektą, galėjo praleisti tokią formuluotę. Aš jums galiu paskaityti: „Projekto tikslai ir uždaviniai.“ Uždaviniai ir tikslai yra tokie: „Projekto tikslas – išbraukti pasibaigusią dėl bankroto uždarąją akcinę bendrovę „Šiaulių oro uostas“ iš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašo.“ Niekaip nesuprantu, ką reiškia pasibaigusi dėl bankroto – ar bankrutavusi, ar dar kaip nors? Tai yra liapsus linguae ir, manau, komitetas svarstydamas tokius dalykus turėtų pamatyti. Arba jie neįdėmiai svarstė.

PIRMININKAS. Kolega, norėčiau atsakyti. Šiuo atveju yra aiškinamasis raštas, o mes tvirtiname ne aiškinamąjį raštą, o projektą, kur, man atrodo, viskas (ir jūs sutinkate) teisingai suformuluota. Sutinkate? O dėl aiškinamojo rašto, be abejo, kolega netoli jūsų ir jūs jam paaiškinkite atskirai.

Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo, ar reikia balsuoti? Reikia balsuoti. Prašom. Prašom balsuoti. Ar pritariame po svarstymo? (Balsai salėje)

Už – 62, susilaikė 16. Pritarta po svarstymo.

Energetikos įstatymo 5, 19, 20 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1970*ES (svarstymas)

Dėkoju, kolegos. Kitas klausimas – Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1970ES. Svarstymo stadija. Primenu, kad tai vadinamasis eurointegracinis projektas. Pagrindinis komitetas šiuo atveju yra Ekonomikos komitetas. Kviečiu jo atstovą kolegą P.Vilką tarti žodį. Pašom.

P.VILKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiuo įstatymo papildymu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vykdydama valstybinį energetikos valdymą, turės galimybę ne tik kontroliuoti monopolinių paslaugų teikimu užsiimančių įmonių veiklą, bet ir užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų energijos tiekimą vartotojams, įmonių veiklos viešumą, sąžiningą konkurenciją. Su informacija apie energetikos įmonių sąnaudas, susijusias su veikla, galės susipažinti visi suinteresuoti asmenys. Įstatymo 20 straipsnio 3 dalis ir įstatymo priedo 1 ir 2 punktai pripažįstami netekusiais galios, nes šios nuostatos, panaikinus atitinkamą Europos Sąjungos direktyvą, perkeltos į kitus teisės aktus. Komitetas pasiūlymų negavo ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bei komiteto išvadai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar noriu paklausti. Man atrodo, kolega E.Klumbys norėjo kalbėti diskusijoje. (Balsai salėje) Gerai. Ačiū, gerai. Vadinasi, tik dėl balsavimo motyvų. E.Pupinis pirmasis. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aišku, reikėtų pripažinti, kad taisomas tam tikras kai kurių savivaldybių brokas, nes jos, nieko nepaisydamos ir nesigilindamos į pasekmes, pasirašė sutartis ir atidavė savo ūkius. Deja, kitos išeities, ko gero, šiandien nėra, kaip priversti pasižiūrėti į įmonių ekonominius dalykus ir į tai, ar neapgaudinėjami mūsų žmonės. Manyčiau, kito kelio neturime, kaip pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Veselka, matyt, galvoja kitaip.

J.VESELKA (MSG). Taip.

PIRMININKAS. Prašom.

J.VESELKA. Iš tikrųjų tai, apie ką kalbėjo gerbiamasis E.Pupinis, yra gerai. Tai yra 2 straipsnyje. Bet aš noriu pasakyti apie 1 straipsnio 13 punktą, kurį papildo: nustato energijos išteklių ir energijos efektyvaus vartojimo stebėsenos tvarką. Pagal šią stebėsenos tvarką negalima nei ko nors nubausti, nei taikyti kitokių poveikio priemonių. Bus tik įkurta valdininkų struktūra, kuri ateis ir sakys: iš tavo krosnies labai rūksta. Na, labai rūksta. Jeigu ir toliau rūks, tai jokių sankcijų jis taikyti negalės, tik informuos, kad rūksta. O aš išeinu į kiemą ir pats matau, kad krosnis rūksta. Dabar sukuriame struktūrą, kuri sakys, kad rūksta, nors pats „gaspadorius“ žino, kad rūksta, o toliau nieko. Man tokių struktūrų kūrimas nepatinka, nes tam reikia pinigų Kad man pasakytų tai, ką aš pats matau, nematau prasmės, todėl susilaikysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti. Komitetas pritarė, pastabų nėra, įvairios nuomonės, pasidalijo pusiau. Prašom balsuoti, ar pritariame po svarstymo.

Už – 57, susilaikė 13. Po svarstymo pritarta.

Energetikos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1657(3*) (svarstymas)

Kolegos, einame toliau. Dabar kiti klausimai, apie kuriuos kalbėjo kolega J.Razma. Energetikos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir kartu su juo Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Tiek vienu, tiek kitu atveju pagrindinis komitetas yra Ekonomikos komitetas. Pranešėjas – J.Razma. Aš jį kviečiu į tribūną. Pranešu, kad registracijos Nr.XP-1657(3) ir Nr.XP-1658(3). Ar jūs dėl abiejų iš karto kalbėsite, ar po vieną? Prašom.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, matyt, taip jau atsitiko, kad dėl tų pačių straipsnių atsirado kelios lygiagrečios iniciatyvos. Aš turiu galvoje vieną Vyriausybės teiktą dėl Energetikos įstatymo 19 straipsnio, kurią mes ką tik aptarėme. Kitas projektas – Nr.XP-1657(3). Šiam įstatymo projektui labai paprasta ir trumpa pataisa. Ji numato, kad energetikos įmonės teiktų informaciją ne tik valstybės institucijoms, kaip yra dabar, bet ir savivaldybių institucijoms.

Mes suprantame, kad savivaldybių institucijos turbūt kur kas labiau susiduria su tuo klausimu ir tikrai turi gauti informaciją. Na, o ta problema ypač aštriai kildavo tose savivaldybėse, kuriose energetikos įmonės jau yra išnuomotos. Komitetas svarstė Teisės departamento pastabas, joms pritarė, taip pat svarstė Seimo nario E.Klumbio pataisas, kurioms nepritarė. Apie kiekvieną, matyt, bus kalbama atskirai apsisprendžiant Seime. Ir galiausiai – komitetas pritarė patobulintam variantui bendru sutarimu. Tai tiek dėl energetikos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dabar mes turime susitarti, ar jūs pasakote kalbą ir apie antrąjį lydintįjį, ar pirma išnagrinėjame vieną? Gal vieną? Gerai. Tada jūs gal toli neikite, nes kalbės kolega E.Klumbys, tada jums reikės grįžti į tribūną. E.Klumbys – žodis diskusijose. Prašom. Noriu pranešti, kad ruošiasi kalbėti kolega A.Rimas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, atrodo, svarstome labai nedideles Energetikos įstatymo pataisas, tačiau iš esmės šitas straipsnis yra svarbus. Aš šiandien dalyvavau Ekonomikos komiteto posėdyje ir mačiau, kaip vis dėlto Ūkio ministerijos atstovo Jankausko, ne Donato, bet Vidmanto Jankausko komisijos atstovai atkakliai priešinasi, kad vartotojų asociacijos ir buitiniai vartotojai gautų informaciją iš energetikos įmonių. Atkakliai yra siekiama, kad tie, kurie yra galutiniai tos energijos vartotojai, tie, kurie moka už tą energiją, būtų atskirti nuo informacijos apie kainą, apie kainodarą. Ir išeina taip (norisi), kad yra keletas institucijų, visažinių institucijų, kaip Valstybinė kainų ir energetikos komisija, kaip ūkio viceministrai, kurie nusprendžia už mus visus.

Dėl to aš ir siūlau, kad informaciją turi teisę gauti vartotojų asociacijos ir buitiniai vartotojai. Šiandien komiteto posėdyje ir Kainų komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas, ir ūkio viceministras Anicetas Ignotas aiškina, kad ūkio ministro įsakymu yra nustatyta tvarka, kaip vartotojai gauna tą informaciją, bet kategoriškai nesutinka, kad tai būtų įrašyta įstatyme. Kodėl taip yra? Vadinasi, ta tvarka yra tokia, kad iš esmės vartotojai, vartotojų asociacijos negautų informacijos apie energetiką, ypač apie kainodarą. Šioje situacijoje, mano nuomone, Seimas, o visi Seimo nariai kartu esame ir vartotojai, turėtų įrašyti, kad vartotojų asociacijos ir buitiniai vartotojai turi teisę gauti iš energetikos įmonių reikiamą informaciją.

Antra esminė mano siūloma pataisa yra dėl to, kad visa informacija apie energijos įmonių veiklą yra vieša. Dabar aš esu vienas turbūt iš nedaugelio Seimo narių, kurie realiai susiduria su tuo, kaip mūsų priimti įstatymai veikia gyvenime. Man ne kartą teko kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą, ne vieną kartą tie skundai buvo patenkinti, ir aš matau, kuo kiekvienas žodis, kuris šio įstatymo projekte atrodo nereikšmingas, antraeilis, virsta teisme. Kai susiduri su kainodaros problemomis, ypač teisme, labai trumpai viskas pasakoma – tai yra komercinė paslaptis. Palaukite, jeigu aš esu vartotojas, jeigu aš gaunu šilumą, tai aš turiu žinoti, kodėl aš moku tiek, o ne kitokią kainą. Štai čia yra ta didžioji landa, kuria naudodamiesi vartotojai mums primeta sąlygas.

Toliau. Dar viena esminė pataisa. Mano nuomone, informaciją turi teikti ne tik energetikos įmonės, bet ir valstybės ir savivaldybių institucijos. Ta pati V.Jankausko komisija turi teikti informaciją, tą informaciją turi teikti, sakysime, Vilniaus savivaldybė apie išnuomotus „Rubiconui“ Vilniaus šilumos tinklus. Tai kas yra savininkas? Savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė. Dabar jie yra šone, jie neduoda informacijos ir vėl viskas yra paslepiama po komercine paslaptimi. (Baigiu.)

Ir dar vienas esminis dalykas. Manau, į informaciją turi įeiti ir investicijos, nes investicijas dengiame mes, visi vartotojai. Aš siūlau palaikyti mano pataisas.

PIRMININKAS. Ačiū. Prie pataisų prieisime šiek tiek vėliau. Dabar A.Rimas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, kaip papildomo komiteto, vardu. Ruošiasi kolegė Z.Žvikienė.

A.RIMAS (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Energetikos įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.XP-1657 variantą ir priėmė tokį sprendimą: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadoje pateiktas pastabas. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir Z.Žvikienė – Žmogaus teisių komiteto, irgi papildomo komiteto, vardu. Prašom, kolege.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė pateiktą Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, bendru sutarimu iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei Seimo nario A.Rimo siūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar kartą kviečiu pagrindinį pranešėją J.Razmą, nagrinėsime E.Klumbio pataisas. Gerbiamasis kolega Klumby, prašyčiau trumpai referuoti. Tik pasakykite, ar mes galime kaip nors grupuoti jūsų keturias pataisas, ar kiekvieną atskirai? Gerai. Tada prašom dėl pirmosios, t.y. dėl 19 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą akcentuoju, kad informaciją apie energetikos įmonių veiklą turi gauti ne tik valstybės ir savivaldybių institucijos, bet ir vartotojų asociacijos bei buitiniai vartotojai. Tai yra todėl, kad dabar, kai norima gauti tą informaciją, yra labai trumpai atkertama – tai komercinė paslaptis. Po komercine paslaptimi yra paslepiama viskas. Svarbiausia yra paslepiama kainodara, o kainodara yra tai, kas aktualu visiems žmonėms ir visiems vartotojams, kuriais ir jūs patys esate. Manau, kainodaros procesas turėtų būti ypač svarbus, nes už tos dabartinės kainodaros yra šimtai milijonai litų, kurie plaukia į šilumininkų kišenes.

PIRMININKAS. Gerai. Gal tada pagrindinis pranešėjas, o po to – vienas už, vienas prieš. Prašom, gerbiamasis J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pataisos autoriaus žodžiai skamba gražiai ir, atrodo, vertėtų palaikyti, bet komitetas pasiūlymui nepritarė. Vienas dalykas. Pirmoje dalyje kalbama ne apie vartotojus, ne apie jų asociacijas ir jų teisę gauti informaciją, o apie valstybės ir savivaldybių institucijas. Apie vartotojų reikalus kalbama šio straipsnio 4 dalyje. Jeigu ką nors norima tikslinti dėl jų, tai reikėtų ten. O jeigu dabar mes paliktume taip, kaip siūlo kolega E.Klumbys, kad net atsisakytume, jog toje teritorijoje esantiems subjektams įmonės teikia informaciją, matyt, energetikos įmonės nieko kito ir neturėtų daryti tik teikti įvairiausią informaciją aktyvioms vartotojų asociacijoms. Visą informaciją siūloma teikti. O iš tikrųjų dalies informacijos, tiesiogiai nesusijusios su kainų dydžiu, tikrai nereikia teikti, ir tai kartais būtina apsaugant interesus kitų subjektų, su kuriais įmonės turi sutartinius santykius ir t.t. Todėl siūlome palikti, kaip teikia autoriai, pridėdami prie valstybės institucijų savivaldybių institucijas. To tikrai pakaks siekiant apginti vartotojų reikalus, nes savivaldybių institucijos tikrai turi tuo rūpintis.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar gali vienas už, vienas prieš. V.Simulikas. Prašom, kolega.

V.SIMULIKAS (NSF). Dėkoju, pirmininke. Mielieji kolegos, aš tik norėčiau atkreipti dėmesį į mūsų kolegos Egidijaus iškeltą problemą. Galbūt ne tam straipsniui, galbūt kitam straipsniui. Manau, kad komitetas galėjo ir kitą straipsnį pažiūrėti ir pataisyti. Esminė problematika – informacijos teikimas žmonėms, paprastiems žmonėms, kurie nesupranta, kas čia dedasi. Kalbama ne tik apie energetinius… bet ir apie vandenis, apie transportą, viešąjį transportą, jų kainą, apie tai, kaip tai yra nustatoma ir kodėl yra keliama. Vis dėlto kai įstaigų vadovai važinėja šimtus tūkstančių kainuojančiomis mašinomis, du šimtus, keturis šimtus tūkstančių kainuojančiomis mašinomis ir kalbama, kad tos įmonės prie bankroto ribos, todėl reikia kelti kainas, kyla labai daug klausimų ne tik politikams, bet ir paprastiems žmonėms. Nelaikykime paprastų žmonių kvailiais.

PIRMININKAS. Ačiū už tokį perspėjimą. Pranas Vilkas – kita nuomonė. Prašom.

P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Teikėme informaciją savivaldybių institucijoms. Aš neabejoju, kad savivaldybių institucijos atstovauja vartotojams ir jos gana realiai turėtų pažiūrėti į kainas ir jų pagrįstumą. Man atrodo, perteklinis dalykas, ir kituose straipsniuose yra numatyta, kad nustatant bazines kainas kviečiamos net ir vartotojų asociacijos. Taigi, mano nuomone, tai yra perteklinis dalykas, siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom susikaupti, reikės balsuoti. Balsuosime, ar pritariame kolegos E.Klumbio pasiūlymui dėl 19 straipsnio, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas. Prašom balsuoti.

Už – 21, prieš – 15, susilaikė 34. Nepritarta.

Antras pasiūlymas. Prašom, kolega Egidijau Klumby, dėl 19 straipsnio 1 dalies, bet kitos vietos.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, kalbama apie antrą sakinį. Šiame sakinyje siūlau išbraukti žodį „mastu“. Manau, informacijos apimtį nustato tvarka, ir toje tvarkoje automatiškai yra įrašoma ir „masto“ sąvoka. Todėl, aš manau, šį žodį reikėtų išbraukti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas.

J.RAZMA. Komitetas pasiūlymui nepritarė, nors gal nebūtų nieko ypatingo, jeigu išbrauktume žodį „mastu“, bet vis dėlto kad nebūtų dviprasmiško traktavimo. Jeigu prieš tai buvusiame sakinyje nepritarėme siūlymui teikti absoliučiai visą informaciją, logiška, kad tas pats principas pakartojamas ir kitame sakinyje pasakant, jog ta informacija teikiama tam tikru mastu.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Matyt, kolega E.Klumbys reikalaus, kad būtų balsuojama?

E.KLUMBYS. Be abejo.

PIRMININKAS. Prašom pasiruošti, balsuojame dėl kolegos E.Klumbio antrosios pataisos tam pačiam 19 straipsniui, tai pačiai 1 daliai, bet kitoje vietoje. Prašom balsuoti, ar pritariame kolegos E.Klumbio pataisai, kuriai pagrindinis komitetas vėl nepritarė.

Už – 18, prieš – 10, 45 susilaikė. Nepritarta.

Trečioji kolegos E.Klumbio pataisa. Prašom, gerbiamasis autoriau, tarti žodį dėl 19 straipsnio 4 dalies. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad visa informacija apie energijos įmonių veiklą turi būti vieša. Čia pasakė gerbiamasis kolega V.Simulikas, dabar į sąnaudas yra įtraukiamos išlaidos už prabangius automobilius, kuriais važinėja vadovai, į sąnaudas įtraukiama kitų išlaidų, prabangos išlaidų, o vartotojas visa tai apmoka. Ir tai yra pateikiama kaip šilumos kaina. Dėl to, aš manau, informacija turi būti vieša. Nuolat kalbame apie skaidrumą, apie korupciją, o kai reikia balsuoti už labai konkrečius pasiūlymus, matome, kad Seimas iš principo stoja pusėn tų, kurie į kišenes deda šimtus, o gal tūkstančius, o gal ir milijonus mūsų visų žmonių pinigų, o paskui išskiria grašius politinėms partijoms. Štai jums rezultatas mūsų politinės sistemos.

PIRMININKAS. Ačiū. Vėl pranešėjas. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Na, autorius čia pateikė labai plačias politines savo pasiūlymų interpretacijas. Iš tikrųjų jo pasiūlymui pritarti netiktų ir komitetas nepritarė, nes tikrai neįmanoma padaryti, kad visa informacija apie energijos įmonių veiklą būtų vieša. Net valstybės institucijos, kurios gali turėti mažiau atvejų, susijusių su konfidencialumu, dalį informacijos turi kaip tarnybinę ar valstybės paslaptį ir t.t.

Tą informaciją, kurios reikia dėl kainų nustatymo, dėl kitų svarbių dalykų, mes jau apibrėžėme. Bus pateikiama savivaldybių institucijoms ir ten viską galima kontroliuoti. Tikrai negalime absoliutinti informacijos paviešinimo. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Aišku. Mielieji kolegos, prašyčiau vėl balsuoti. Trečiasis E.Klumbio siūlymas dėl 19 straipsnio 4 dalies. Siūlymui pagrindinis komitetas vėl nepritarė. Prašom balsuoti.

Už – 20, 4 – prieš, 56 susilaikė. Nepritarta.

Ir paskutinis kolegos E.Klumbio siūlymas tam pačiam 19 straipsniui, 4 daliai, bet antram sakiniui. Prašom, gerbiamasis Klumby.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš, žinoma, matydamas Seimo nusiteikimą, neturiu jokių vilčių, ir turbūt tų vilčių Lietuvoje dar ilgai nebus, kol šilumininkai, dujininkai ir visi kiti tokie žmonės pirks ir papirkinės partijas, bet ką darysi. Tokia situacija yra Lietuvoje. Šiuo siūlymu siūlau, kad informaciją vartotojams pirmiausia teiktų ne tik energetikos įmonės, bet ir valstybės ir savivaldybių institucijos. Čia buvo užsiminta, kad savivaldybių institucijos gaus informaciją. Bet mes turime unikalią tą pačią situaciją Vilniaus mieste, kur „abonentas“ yra išvien su šilumos tiekėju. Tai ar jisai teiks informaciją gyventojams? Žinoma, neteiks. Jisai dar labiau ją įslaptins, kad tik žmogus negalėtų išsiaiškinti, kokia yra situacija. Ir dėl to paskui iš tų pinigų yra finansuojamos partijos ir mes turime tą šiandieninę situaciją Lietuvoje. Tai aš dar kartą kartoju.

Antras dalykas. Siūlau įrašyti į informaciją ir investicijas. Nieko nėra geriau šilumos tiekėjui, energetikos įmonei… investicijos. Visos šios investicijos po to yra perkeliamos ant vartotojo pečių, tu gali statyti moderniausias elektrines, moderniausią įrangą, nes žinai, kad už tai sumokės vartotojas. Bet ar tai yra naudinga vartotojui, pats vartotojas jau nebegali išsiaiškinti. Štai tokia situacija yra šiandien Lietuvoje, mes mokame už tas milžiniškas investicijas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, pataisų autorius čia veržiasi pro atidarytas duris. Visų pirma savivaldybių institucijų pareiga – teikti informaciją gyventojams visais klausimais. Yra Vietos savivaldos įstatymas ir daugelis kitų įstatymų, nereikia mums dar specialiame įstatyme parašyti, kad savivaldos institucijos turi pareigą teikti informaciją gyventojams ir energetikos klausimais. Tikrai mes perkrausime visus specializuotus įstatymus, jeigu kiekviename dar įrašysime, kad savivaldybės institucijos tais klausimais turi teikti informaciją. Tai yra savaime aiškus dalykas.

Dabar, kai savivaldybių institucija, turėdama įstatyme nustatytą teisę, pati gaus informaciją iš energetikos įmonių, be abejo, ta informacija bus prieinama gyventojams. (Balsai salėje) Todėl siūlau palikti iniciatorių redakciją, nieko nekeisti, nes viską supainiotume priėmę kolegos E.Klumbio pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar yra Seimo narių, kurie nori paremti. Pirmasis – V.Simulikas. Prašom. Vienas dar gali kalbėti prieš.

V.SIMULIKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Noriu pasakyti, kad gali teikti informaciją ir kad būtų privalomai teikiama informacija yra du skirtingi dalykai. Iš tikrųjų savivaldybė gali teikti vienokią ar kitokią informaciją, bet manau, kad šioje srityje, kuri paliečia kiekvieno žmogaus kišenę, tai būtų privaloma. Tada būtų aišku, gautų informaciją oficialiai žiniasklaidos priemonės per tiekėją, t.y. per šiluminius tinklus arba kitokią instituciją, įstaigą, ir savivaldybę. Iš tikrųjų būtų labai įdomu paderinti gaunamą informaciją, nes dažniausia gauta informacija, jeigu jinai yra nepatinkanti ar negraži, ar šiaip kelianti abejonių, gali būti ir nuslėpta. Tai pirma.

O dėl investicijų, tai dėl investicijų į žmogų, į dar ką nors man aišku, bet investicijomis į modernią, šiuolaikišką BMV, kuri kainuoja pusę milijono, arba mersedesą, arba hondą, arba kitokią mašiną, kuria važinėja padalinio vadovas ar įstaigos vadovas, nelabai tikiu, nematau, kad dėl to pagerėja paslaugų kokybė žmonėms arba pati įmonė dėl to geriau dirba. Taigi realus investicijų parodymas, kur pinigai eina, žmonėms, aišku, būtų labai įdomus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kolegos Seimo nariai, prašome sėsti į savo darbo vietas. Kolega Grubliauskai, kolega Gražuli, kolega Palaiti, kolega Stankevičiau, prašome sėsti, dabar reikia balsuoti. Dėmesio! Balsuosime dėl kolegos E.Klumbio ketvirtosios, paskutinės, pataisos nagrinėjamo įstatymo 19 straipsnio 4 daliai. Pagrindinis komitetas nepritaria. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Prašome netriukšmauti balsavimo metu.

Už – 24, prieš – 5, susilaikė 49. Nepritarta. Visos pataisos išnagrinėtos, taip, gerbiamasis pranešėjau?

J.RAZMA. Na, yra tam tikras niuansas. Problema ta, kad šiandien komitetas buvo priverstas dar kartą svarstyti tas pačias E.Klumbio pataisas, bet jau perregistruotas projektui, kuris buvo komiteto patobulintas, ir joms taip pat nepritarė. Bet, jeigu autorius būtų korektiškas, gal jisai atsiimtų ir neverstų mūsų dar kartą imtis tų pačių pataisų.

PIRMININKAS. Minutėlę! Jis tuoj pasakys žodį. Prašom. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Repliką po visų balsavimų ir po kolegos J.Razmos pastabos. Gerbiamieji kolegos, matydamas šio įstatymo ydingumą, ir pirmiausia ydingumą vartotojams, aš pasinaudosiu, patikėkite, bet kokia proga ginti vartotojų interesus. Po šios dienos jūsų balsavimų tampa aišku, kodėl „Vilniaus energijos“ vadovas per mėnesį gauna 150 tūkst. Lt, o jūs visi tokiu būdu bandote slėpti visą šią informaciją, nes tie 150 tūkst. Lt yra mokami iš visų mūsų vartotojų vilniečių pinigų. Štai šiandien tokia situacija Lietuvoje, ir šiandien tautos atstovybė gina šių turtuolių interesus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dabar palyginau: pastabos yra žodis žodin. Man atrodo, kad dabar nėra reikalo mums antrą kartą balsuoti, nebent dar kartą urmu nubalsuotume, nes yra absoliučiai tos pačios pataisos, dėl kurių kiekvienas balsavote? Gerai, ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso projekto be kolegos E.Klumbio pataisų, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kolegos, dėmesio! Prašome balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo Energetikos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, prašome balsuoti. (Balsai salėje)

Už – 65, prieš – 6, susilaikė 10. Pritarta. Ačiū.

Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1658(3*) (svarstymas)

Dabar antrasis projektas – Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Vėl į tribūną kviečiu kalbėti J.Razmą pagrindinio komiteto, t.y. Ekonomikos komiteto, vardu. Ruošiasi kolega A.Rimas ir kolegė Z.Žvikienė.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, lydintįjį Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Ekonomikos komitetas įdėmiai apsvarstė, pritarė Teisės departamento pataisoms, Seimo nario A.Rimo pasiūlymams. Jums per svarstymo stadiją teikiamas patobulintas įstatymo projektas, kuriam komiteto posėdyje buvo pritarta bendru sutarimu. Šis projektas irgi susijęs su visuomenės informavimu apie šilumos kainas. Čia aiškiai pasakoma, kad šilumos tiekėjas, parengęs bazines šilumos ar karšto vandens kainas, ne vėliau kaip prieš 5 dienas, prieš teikdamas jas tvirtinti Energetikos komisijai, tuos duomenis būtinai turi pateikti savivaldybės institucijoms. Ši nuostata, žinoma, bus ypač svarbi toms šilumos tiekimo įmonėms, kurios jau nebėra valdomos savivaldybių, o yra atėjusios nuomos pagrindu. Dabar bus galimybė savivaldybei gauti visą informaciją, jeigu kai kuriais atvejais tos pačios savivaldybės, sudarydamos nuomos sutartis, nepasirūpino, kad tokia informacija būtų teikiama, nors, be abejo, atsakingai pasirašydamos sutartis, savivaldybės galėjo tokius klausimus ir pačios išspręsti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Toli neikite. Dabar papildomas pranešėjas – A.Rimas. Prašom. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovas.

A.RIMAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą: pirma, iš esmės pritarti įstatymo projektui. Antra, siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadą ir Seimo nario pasiūlymą. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė Z.Žvikienė – papildomo Žmogaus teisių komiteto vardu. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė svarstomo įstatymo projektą ir bendru sutarimu iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei Seimo nario A.Rimo pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega E.Klumbys nori dalyvauti diskusijoje? Prašom. E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymas, tiksliau, pataisos, jos yra dar svarbesnės negu prieš tai buvusio įstatymo projekto. Aš noriu pakalbėti apie esminius dalykus, nes jie bus susiję su mano pataisom. Bet prieš tai aš noriu pasakyti pavyzdį iš savo praktikos. Aš kreipiausi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl šito Šilumos ūkio įstatymo kito straipsnio ir prašiau Aukščiausiąjį Teismą išaiškinti žodžio „kasmet“ prasmę. Vieno vienintelio žodžio. Ir buvo pasiektas toks lygis, kad dėl vieno šito žodžio esmės buvo surinkta penkių teisėjų kolegija. Tuo aš noriu pasakyti, kokią reikšmę turi tik vienas žodis, įrašytas į šitą įstatymą.

O dabar aš noriu pakalbėti apie bendrą principą, kokia yra sukurta pinigų plovimo sistema mūsų valstybėje. Štai ta vadinamoji Jankausko komisija, o aš čia siūlysiu principą, kaip pakeisti jos darbą, yra unikali. Pirma. Iš esmės ji nėra niekam atskaitinga.

Antra. Ta komisija leidžia teisės aktus, nustato metodikas. Toliau, ji pati tas metodikas įgyvendina. Ir trečias dalykas, ta pati komisija nagrinėja skundus tiek dėl metodikų, tiek dėl tų metodikų įgyvendinimo. Kur jūs matėte mūsų valstybėje kitą tokią instituciją, kad viena viską sukauptų savyje? Aš manau, kad tai yra pati ydingiausia sistema, egzistuojanti mūsų valstybėje. Negali tas pats nustatyti taisykles, žaisti pagal tas taisykles ir galiausiai spręsti ginčus, ar aš pažeidžiau tas taisykles ar nepažeidžiau. Kažkodėl net Ekonomikos komitetas nebando įsigilinti į šios problemos ydingumą. Aš iš tikrųjų siūlau, kad tas taisykles, metodikas… Jas iš tikrųjų nustato Jankausko komisija, dėl to niekas nesiginčija.

Toliau, pagal tos komisijos metodikas šilumos kainas nustato savivaldybės. Aš suprantu, bus argumentai, kad savivaldybės neišmano, kad jos nekompetentingos ir t.t. Bet tai yra problema jau tų savivaldybių. Arba mes tą klausimą spręskime kitaip, visai išbraukime savivaldybes iš kainų nustatymo. Nustato Jankausko komisija, ir taškas. Savivaldybė neturi jokios teisės kištis į šitą kainodarą. Jeigu kyla ginčas tarp šilumos tiekėjo ir savivaldybės dėl kainos nustatymo, tuomet Jankausko komisija yra ikiteisminė institucija, kuri sprendžia šitą ginčą, kas yra teisus. Ar teisus šilumos tiekėjas, kuris siūlo tokią kainą, ar yra teisi savivaldybė, kuri nesutinka su tokia kaina. Ir po to, kai Jankausko komisijos sprendimas yra vienoks ar kitoks, jau ta pusė, kuri nesutinka su šituo sprendimu, eina į teismą. Viskas stoja į savo vietas. Tačiau atkakliai yra laikomasi tos nustatytos tvarkos, kai viena komisija viską valdo, viską tvarko. Tokią komisiją labai lengva paveikti iš tokių šilumos tiekėjų, kur šimtus tūkstančių pinigų…

PIRMININKAS. Laikas.

E.KLUMBYS. …moka įmonės vadovui kiekvieną mėnesį. Kolegos, aš kviečiu jus visus labai rimtai pagalvoti apie šitą įstatymo straipsnį.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vėl kviečiu į tribūną pagrindinį pranešėją. Gerbiamasis pranešėjau, mano pirmas klausimas yra toks, aš kreipiuosi ir į autorių. Gerbiamasis kolega Klumby, aš dabar į jus abu, ir į pranešėją, ir į jus. Aš žiūriu į dešimt jūsų siūlymų. Mano supratimu, trečias, ketvirtas ir septintas siūlymai iš esmės yra vienas ir tas pats ir mes galime balsuoti vieną kartą. Tuoj bus galima tamstai kalbėti. Man atrodo, kad jeigu mes apsisprendžiame dėl trečio jūsų siūlymo, tada dėl ketvirto, septinto ir net aštunto ir devinto nereikėtų balsuoti. Bet gal jūs būsite malonus, pats E.Klumbys pasakys, ir tada eisime iš eilės ir žodis bus suteiktas pranešėjui. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, matydamas Ekonomikos komiteto šio ryto sprendimus, žinodamas, kad komiteto nariai daro įtaką savo frakcijoms, aš pirmą ir antrą pasiūlymus atsiimu. Ramybės dėlei. Toliau, manau, kad nuo trečio iki dešimto imtinai mano visi siūlymai yra vienas kompleksinis didelis siūlymas, todėl, jeigu Seimas nepritars trečiam siūlymui, manyčiau, reikia traktuoti, kad yra nepritariama visiems kitiems mano siūlymams.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš turiu viešai ir garsiai tamstai padėkoti už konstruktyvumą. Tai iš mano pusės retai pasitaiko. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų žodis, po to vėl kalbės kolega E.Klumbys. Ar jūs neturite ką pridurti? Prašom.

J.RAZMA. Aš pritariu tokiai pozicijai, taip pat noriu padėkoti, kad dirbame racionaliai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega Klumby, dėl trečio jūsų siūlymo, arba jūsų pataisa 30 straipsnio 4 daliai. Prašom motyvuoti.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu pakartoti jums visiems, kad principinis siūlymas (aš tik pasiimsiu straipsnio originalą) yra toks, kad šilumos tiekėjas teikia pasiūlymus ne Valstybinei kainų ir energetikos komisijai, o savivaldybės tarybai. Čia yra principinė nuostata, kad šilumos kainą nustato savivaldybės taryba, o ne vadinamoji Vidmanto Jankausko komisija.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar yra tam tikra formali procedūra. Ar yra 10 Seimo narių, kurie pritaria tokio siūlymo nagrinėjimui? Prašom balsuoti. Čia tiktai dėl nagrinėjimo.

25. Nagrinėjame. Mielieji kolegos, gerbiamasis E.Klumbys išdėstė savo siūlymą. Ar yra norinčių kalbėti už ar prieš, o po to pranešėjas? Nematau.

Gerbiamasis pranešėjau, prašom, jūsų žodis.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai kviesčiau nepritarti šiam pasiūlymui, nors autorius diskusijoje labai aistringai įtikinėjo ir aiškino, kad tokia kaip pas mus dideles galias turinti Energetikos išteklių ir kainų komisija niekur neegzistuoja, bet yra kiek kitaip. Daugelyje Europos Sąjungos šalių yra panašus reguliuotojas, ir tendencija yra kaip tik reguliuotoją stiprinti, o ne silpninti, kaip čia siūloma. Pagalvokim, kas iš tikrųjų atsitiktų, jeigu mes atiduotume teisę nustatyti šilumos kainą savivaldybių taryboms. Beje, tokia situacija prieš kurį laiką, man regis, jau buvo ir tokia situacija veda prie to, kad dažnai savivaldybių tarybos nėra linkusios atsižvelgti į objektyvius faktorius ir politiniais įvairiais sumetimais tą kainų tvirtinimą gali atidėlioti atsižvelgdamos į rinkimų grafiką, tiesiog valdančiosios partijos, bijodamos prarasti savo reitingus, ir t.t. Mes turime labai džiaugtis ir branginti, kad esame padarę kažkada tą politinį sprendimą ir atidavę kainų nustatymo teisę būtent nepriklausomam reguliuotojui, kuris tikrai yra atsakingas ir atskaitingas Seimui ir Prezidentui, o ne taip, kaip sakė kolega E.Klumbys, kad niekam neatsakingas. Aš siūlau to principo nekeisti, nes tikrai turėsime daug bėdų. Dabar savivaldybių tarybos daugeliu atvejų turi nemažas teises dalyvauti sprendžiant tą kainų klausimą.

Dėl kainų tų įmonių, kurių yra absoliuti dauguma Lietuvoje, kurios tebėra savivaldybės priklausomybės. Savivaldybės taryba, delegavusi įmonės valdybos ir tarybos narius, bet kokį kainų teikimą gali prižiūrėti ir įvertinti. Kiek mažesnės teisės yra dėl tų įmonių, kurios yra išnuomotos, bet šiandien kaip tik mes tobulindami kitus įstatymus suteikiame savivaldybėms papildomų teisių. Taigi siūlau tikrai nepritarti pataisai ir palikti, kaip yra pagrindiniame projekte.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dabar prašom pasiruošti. Balsuojame dėl trečiojo kolegos E.Klumbio siūlymo, arba 30 straipsnio 4 dalies keitimo. Šiam keitimui pagrindinis komitetas, kaip girdėjote, nepritaria. Prašom balsuoti.

14 – už, 9 – prieš, 34 susilaikė. Nepritarta. Kaip maloniai buvo susitarta su autoriumi, tada likusių pataisų nenagrinėjame. Ar nori kas kalbėti po svarstymo dėl viso projekto? E.Klumbys. Prašom, kolega. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šitos pataisos nieko gero neduos. Kaip pasakė pagrindinio komiteto pranešėjas, tų įmonių, kurios yra išnuomotos, vadovybė iš esmės ir toliau savivaliaus, ir toliau bus iš vartotojų „melžiami“ didžiuliai pinigai, ir toliau tie pinigai keliaus tiek prabangiems automobiliams, tiek didžiuliams atlyginimams, tiek vienokio ar kitokio lygmens politikų papirkinėjimams. Štai susidaro tas rezervas, dėl ko atsiranda skirtumas tarp savivaldybių šilumos ūkio įmonių ir tų įmonių, kurios yra išnuomojamos privatininkams. Prisiminkime praėjusių metų Telšių istoriją. Kur ji atsitiko? Būtent atsitiko tokioje įmonėje, kuri yra išnuomota. Kas liko kvailio vietoje? Kvailio vietoje liko visi vartotojai. Štai čia, Seime, yra gimdoma ta situacija, su kuria mes susiduriame. Jeigu grįžtume prie Telšių, tada visi lakstė ir galvojo, kaip tą situaciją išspręsti. Situaciją išsprendė gamta – atėjo pavasaris ir visi ją užmiršo. O mes toliau sėkmingai priimame įstatymus, kurie yra naudingi ne vartotojui. Ką gi, ta situacija, aš matau, dar tęsis, tęsis tol, kol bus tokių žmonių, kurie mano, kad šie įstatymai yra geri.

PIRMININKAS. Kolega H.Žukauskas – kita nuomonė. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS (PDF). Labai ačiū. Be abejo, mano nuomonė tikrai yra kita, nes aš manau, kad dabartiniu metu mes iš pyrago bandome iškrapštyti tokius skanius gabaliukus – tautos vadinamus razinom. Esmė yra tokia: ne tai reikia daryti, ne po vieną straipsnį kalbėti, kalbant apie šilumos ūkį. Yra užregistruotas visas įstatymo pataisymas. Ten ir yra esmė sudėta, o gerbiamasis E.Klumbys teisingai sako. Niekas kitas – Seimas turi rūpintis vartotojų teisėmis, vartotojų pinigais ir visu tuo, kas susiję su vartotoju. Todėl dar kartą sakau, nereikia po vieną straipsnį gaišinti čia mūsų visų. Grįžtame prie viso įstatymo ir priimame jį, ir padarome jį tokį, kokio reikia vartotojams. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo šitam projektui. Prašom balsuoti. Kolegos, prašom balsuoti.

Už – 37, prieš – 2, 15 susilaikė. Pritarta.

Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1649 (svarstymas)

Gal dar vieną projektą, o po to jau kviesiu pirmininkauti kolegą A.Kubilių, nes čia trumpa procedūra. Dar vienas Šilumos ūkio įstatymas ir dar kartą 30 straipsnis, registracijos Nr.XP-1649. Vėl pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Pranešėjas – kolega J.Razma. Prašom. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, šį projektą Ekonomikos komitetas apsvarstė ir nusprendė jį atmesti atsižvelgdamas į Teisės departamento, Europos teisės departamento ir Teisingumo ministerijos išvadas, nes jį priėmus būtų susiaurintos, nepagrįstai susiaurintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos funkcijos ir padariniai vartotojams tikrai būtų ne teigiami, kaip gal įsivaizduoja autoriai, o tikėtina, neigiami. Siūlome projektą atmesti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, dabar procedūra yra tokia. Mes turėsime iškart apsispręsti, bet prieš tai vienas – už, vienas – prieš. E.Klumbys. Mes dabar kalbame, ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai. E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šis Seimo nario A.Paulausko siūlymas yra gana logiškas. Tiek anksčiau mano siūlytos pataisos suvaldyti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, tiek ir šios pataisos yra to paties principo – kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija išties savivaliauja, riboja savivaldybių teises. Aš manau, kad mes neturėtume atmesti šio įstatymo projekto. Nebuvo pritarta mano pataisoms, tai gal bus pritarta nors gerbiamojo A.Paulausko siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Vilkas. Prašom, kolega.

P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ne visai sutikčiau su kolegos nuomone, nes šis pasiūlymas, dėl kurio… Įstatymo pakeitimo projektas taip sako: jeigu padidina šilumos kainas ir tarifus, tai jų pagrindimą reikėtų… tada pranešama Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, bet jeigu sumažina, tai tiktai nebūtina informuoti. Man atrodo, tai tikrai yra visiškai nepagrįsta, nes ir vienu, ir kitu atveju turėtų būti įvertinta, ar pagrįstas tas kainų sumažinimas arba padidinimas, ar ne. Mano manymu, palikti kontroliuoti tiktai vieną padidinimą, o sumažinamo jau nekontroliuoti… Aš lygiai taip pat bijau, kad, kaip minėjo kolega, nebūtų Telšių varianto, nes investicijos nebus dedamos ir išeis, kad sumažinsim kainas, o po to verksim, kad reikia atjungti butus. Taigi aš siūlau pritarti komiteto pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, kolegos… Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Kolegos, dabar prašom susikaupti, nes balsavimas yra toks: mes balsuojame, ar pritariame pagrindinio, t.y. Ekonomikos, komiteto išvadai atmesti. Tie, kurie manot, kad reikia atmesti, balsuojat už, kurie manot kitaip, kitaip ir balsuojat. Ar aišku? Prašom balsuoti. Balsuojam dėl pagrindinio komiteto išvados.

Už – 39, prieš – 6, 5 susilaikė. Pritarta. Tai klausimas baigtas.

Dabar kviečiu toliau pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Kubilių. O kol jis ateis, noriu pasakyti, kad yra kuriama tarpparlamentinė draugystės su Kuba grupė. Norintys užsirašyti turi kreiptis į profesorių K.Glavecką, nes per pertrauką jau vyks grupės susitikimas. (Balsai salėje) Nežinau, kaip tik šis pasikeitimas replikomis leidžia man padaryti vieną svarbią išvadą. Kolegos, šiandien Tarptautinė teatro diena. Kai kas sako, parlamentas panašus į teatrą, bet šiandien nei tragedijos, nei farso, nei aštrių „cvišenrufų“, nei įdomių mizanscenų. Nebent dar bus. (Balsai salėje) Gerai, ačiū, kolegos.

Toliau pirmininkauja A.Kubilius. Prašom.

PIRMININKAS. Aš suprantu, kad mano užduotis Teatro dienos proga – čia kaip nors reiktų išplėtoti dramos žanrą.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1840* (svarstymas)

Kolegos, toliau darbotvarkės 1-6 klausimas – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pradedam nuo komitetų pranešimų. Pirmasis kalbės A.Matulevičius – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu.

A.MATULEVIČIUS (PDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šią įstatymo pataisą ir atsižvelgė į Teisės departamento siūlymus (į kai kuriuos atsižvelgė, į kai kuriuos neatsižvelgė, nes buvo tam tikras ginčas dėl terminų, bet tie terminai yra taikomi būtent naujai į darbą priimamiems žmonėms), atsižvelgė į Operatyvinės veiklos parlamentinės komisijos pasiūlymus, taip pat į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Pritarė. Parengėm savo išvadą ir siūlome pritarti šioms siūlomo įstatymo pataisoms.

PIRMININKAS. Kolegos, tokios yra išvados. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Daugiau šios stadijos metu nieko nereikia. Toliau – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. A.Rimas pateikia išvadas. Prašom.

A.RIMAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu. Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas: pirma, iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam projektui, antra, siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Toliau – Operatyvinės veiklos komisija, A.Ivanauskas. Kas? Z.Žvikienė. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija svarstė Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū už išvadas.

Gerbiamieji kolegos, toliau – diskusija. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Vėl nematom. Tai pritariam ir baigiam šį darbotvarkės klausimą.

Gerbiamieji kolegos, jeigu galėtume priimti vieną protokolinį sprendimą dėl procedūros ir grįžti prie 1-3 ir 1-4a darbotvarkės klausimo, tai yra Energetikos įstatymo tam tikrų straipsnių, kurie susiję su panašiais įstatymo straipsniais, svarstymo. Būtų naudinga, jeigu priėmimo metu abu įstatymų projektai būtų sujungti, kad nereikėtų po to atskirai jų skelbti ir atskirai sujungti. Ar galime pritarti tokiai procedūrai? Galime.

Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1735(2*) (svarstymas)

Toliau 1-7 darbotvarkės klausimas – Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Ir pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto narys K.Glaveckas. Taip.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą su Vyriausybės pastabom ir iš esmės jam pritarė. Leiskite pasakyti keletą žodžių apie šią įstatymo pataisą, kuri yra pateikta V.Baltraitienės.

Iš tikro jos turinys yra toks, kad plotas savivaldybių tarybos… Kalbama apie žemės, kuri yra savivaldybės ribose, mokestį. Jeigu savininkas turi du ar tris mažus sklypelius, tai juos galima sujungti ir nustatyto dydžio sklypų savivaldybės neapmokestina, gali atleisti nuo mokesčio. Tokio įstatymo poreikis atsirado kaimų, rajonų savivaldybėse, kur žmonės žemę turi susigrąžinę po gabalėlį. Būdavo taip, kad už vieną gabalėlį moka mokestį, už kitą nemoka ir t.t., nors bendras tos žemės plotas gali būti 10, 15 ar 16 arų. Šis įstatymas (jam Vyriausybė pritarė) iš esmės nustato kiek kitokią tvarką, pagal kurią žemės mokestis tuo atveju, jeigu yra keli sklypai kokiame nors rajone ar savivaldybėje… Apmokestinimo dydį nustato savivaldybė, pagal nepamokestinamos žemės sklypo dydį galima tuos sklypus sujungti ir gauti žemės mokesčio lengvatą. Vyriausybė parengė kai kuriuos pataisymus, kurie nėra esminiai, o tiesiog patikslino, ir šiam įstatymo projektui pritarė. Taip pat gauti kitų suinteresuotų organizacijų ir struktūrų pasiūlymai, kuriems iš dalies yra pritarta, o kai kuriems ne. Iš dalies pritarta pono Seimo nario R.Palaičio pasiūlymams, pritarta iš dalies, taip pat iš dalies pritarta Kaimo reikalų komitetui. Visų jų turinys, kaip minėjau, yra patikslinti sąvokas ir terminus. Pagrindinė idėja yra ta, kad galima sujungti ir atleisti nuo žemės mokesčio. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė šiam įstatymo projektui su Vyriausybės pastabomis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Toliau V.Rinkevičius – Kaimo reikalų komitetas. Kas atstovautų Kaimo reikalų komitetui? Tada kol kas Kaimo reikalų komiteto išvados neklausome. L.Sabutis turėtų pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.

L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, mūsų komiteto nuomonė buvo kitokia negu pagrindinio komiteto. Mes siūlėme ir, manome, kad įstatymo leidėjas, šiuo atveju komitetas, galėjo parengti, patikslinti tą pataisą taip, kaip siūlė komitetas. Tai yra kad nebūtų blaškomasi tarp dydžių ir plotų, o konkrečiai, kad būtų nustatomas neapmokestinamas plotas. Gyvenimas yra toks, kad įvairiose savivaldybėse yra įvairių gabaliukų, o bendras plotas lieka savivaldybėms nustatyti ir neaišku, kas ir kiek gauna tų neapmokestinamų lengvatų. Mūsų siūlymas buvo toks, kad būtų nustatyta įstatymo, kad gyvenantiems kaimo vietovėse tam tikras plotas yra tokiems ir tokiems asmenims, neįgaliems, nepilnamečiams ir t.t. (redakcija yra)… nustatoma tokio ploto neapmokestina suma, o mieste, be abejo, yra kitokia. Tačiau pagrindinis komitetas nuėjo kitu keliu, tartum atsižvelgė į Vyriausybės siūlymus, tačiau kai mes pažiūrėjome į tas pastabas, kurias rašo komiteto specialistai, kad atsižvelgta iš dalies, mums iškilo klausimas, kokioje dalyje tada pritarta mūsų Seimo komiteto narės V.Baltraitienės, R.Palaičio arba net Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto?.. Rašoma, kad pritariama iš dalies, bet kartu atsižvelgiama į Vyriausybės pasiūlytą redakciją. Mes manome, kad dar iki priėmimo pagrindinis komitetas vis dėlto turėtų įvertinti mūsų komiteto siūlymą ir koreguoti arba teikti Seimui patikslintą redakciją. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar Kaimo reikalų komitetas galėtų pateikti savo išvadas? Jeigu ne, tada aš labai trumpai perskaitau. Komitetas siūlo iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą prašyti Vyriausybės nuomonės dėl teikiamo projekto. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.

Gerbiamieji kolegos, tokios yra komitetų išvados. Diskusijoje užsirašiusių kalbėti nėra. E.Pupinis dėl motyvų. Dėl motyvų vėliau, kai apsispręsime dėl pataisų.

Dabar kviestume į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją K.Glavecką, bet jo nematau. Yra trys R.Palaičio pataisos. Du R.Palaičio ir viena Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymai, kuriems nepritarta. Svarstymo metu turėtume apsispręsti, ką darome su pagrindiniame komitete nepritartomis pataisomis. Gal Sekretoriatas paieškos K.Glavecko, jeigu jis dar nepradėjo rengtis tapti finansų ministru. Darome trumpą pertrauką, kol galėsime šį klausimą svarstyti vėl.

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. IXP-1929 (svarstymas)

Toliau 1-8 darbotvarkės klausimas – Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Pranešėjas – A.Lydeka.

A.LYDEKA (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos religinių bendrijų ir bendruomenių“projektą ir bendru sutarimu priėmė sprendimą įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams, t.y. Vyriausybei, tobulinti atsižvelgiant į pateiktas pataisas ir pasiūlymus. Labai prašyčiau, gerbiamieji kolegos, pritarti šiam komiteto sprendimui.

Papildomai norėčiau argumentuoti ir atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad, kaip matote iš registracijos numerio, šis įstatymo projektas yra parengtas ir įregistruotas dar praeitoje kadencijoje. Jo registracijos Nr.IXP ir t.t. Praeitą kadenciją buvo daug surengta klausymų ir svarstymų ir dauguma religinių bendrijų ir bendruomenių pareiškė daug kritinių pastabų dėl šio įstatymo projekto. Iš tiesų būtų teisinga jį atnaujinti ir patobulinti.

Taip pat atkreipiu dėmesį, kad aš pats, pradėjęs vadovauti Žmogaus teisių komitetui, buvau susitikęs su visų valstybės pripažintų ir tradicinių Lietuvos religinių bendrijų ir bendruomenių vadovais ir paprašiau jų išsakyti nuomonę dėl šio įstatymo projekto. Sulaukėme tokio pat vertinimo, kad jį būtina iš esmės peržiūrėti, tikslinti, tobulinti. Prašau pritarti tokiam sprendimui. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad pagrindiniai rengėjai buvo ministro Petro Baguškos vadovaujama ministerija. Su ministru yra sutarta, kad jie, kaip iniciatoriai, gavę iš Seimo šį įstatymo projektą, nedels ir parengs naują įstatymo projektą, t.y. jį iš esmės atnaujins reaguodami į išsakytas religinių bendrijų ir bendruomenių pastabas. Prašau, gerbiamieji kolegos, pritarti šiam komiteto sprendimui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Jokių diskusijų nėra rengiama ir apsisprendžiama, ar pritariame šiam siūlymui.

Dėl balsavimo motyvų – E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji, atkreipiu dėmesį. Šio įstatymo pateikimo data yra 2002 m. spalio 8 diena. Greitai turbūt bus penkmetis, kai šis įstatymo projektas yra pateiktas Seimui. Kodėl jis yra užstrigęs penkerius metus? Jis yra užstrigęs todėl, aš kalbu pagal savo paties patyrimą, nes aktyviai dalyvavau praeitos Seimo kadencijos metu šio įstatymo svarstymuose, diskusijose, kad, deja, jis nesprendžia esmės, nėra koncepcijos. Bandoma ir toliau daryti kažkokias kosmetines pataisas, prisitaikyti prie vienų ar kitų pageidavimų. Tol, kol nebus šių religinių bendrijų ir bendruomenių reikalai sprendžiami iš esmės, bandant prisikasti prie esmės ir tą esmę pakelti į įstatymo lygį, tol mes su šiuo įstatymu turbūt vargsime ne vienus metus. Iš tikrųjų, manau, kad pirmiausia įstatymo iniciatoriams reikia vadovautis Konstitucijos 43 straipsnio nuostata, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Remiantis šiuo straipsniu konstruoti ir visą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, po kalbų dėl balsavimo motyvų apsispręskime, ar pritariame komiteto siūlymui – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ar galima bendru sutarimu pritarti? Galima. Balsuojame? Gerai. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta komiteto siūlymui, balsuoja už.

Dabar grįšime prie darbotvarkės 1-7 klausimo, kurio svarstymo procedūros nebaigėme. Kol nepradėjome, noriu jūsų paklausti avansu, ar sutiktumėte, kad klausimus 1-9, 1-10 ir 1-11 svarstytume be pertraukos ir tokiu atveju turėtume ilgesnę pietų pertrauką? Sutariame? Gerai. Tuoj baigsis balsavimas.

Už balsavo 47, susilaikė 1. Taigi komiteto siūlymui pritarta ir yra grąžinta po svarstymo iniciatoriams tobulinti.

Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1735(2*) (svarstymas)

Grįžtame prie darbotvarkės 1-7 klausimo. Gerbiamasis K.Glaveckas yra tribūnoje. Aš dar sykį noriu pakartoti. Yra du R.Palaičio pasiūlymai, gal nuo jų galime ir pradėti. Jeigu R.Palaitis dar juos siūlo, o komitetas jiems nepritarė, tada mes apsispręstume, kuriai pozicijai pritariame. Nors čia lyg ir nėra tiksliai suformuluotų pataisų, bet jeigu bus pritarta R.Palaičio siūlymams, pagrindinis komitetas galėtų toliau formuluoti. Pone Raimundai, prašom. Jūsų žodis.

R.PALAITIS (LCSF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš pritariu komiteto nuomonei, o kas nesutampa, aš atsiimu.

PIRMININKAS. Viskas aišku. Tai ta problema išsisprendė. Lieka dar Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas 6 straipsnio 2 punktui, kuriam taip pat komitetas nepritarė. Gal L.Sabutis paaiškins, kaip toliau žiūrite į savo pasiūlymą?

L.SABUTIS (TSF). Aš jau pranešime sakiau, kad pagrindiniam komitetui siūlėme rasti galimybę ir išspręsti kylančius ginčus tarp savivaldybių ir žemės savininkų. Nekartojant viso teksto, bet antrasis variantas, jau dabar suredaguotas pagrindinio komiteto, vis dėlto kalba apie tam tikrus dydžius. Mes siūlome, ir atsižvelgę į Seimo narės V.Baltraitienės siūlymą, kad būtų atsižvelgta į sklypų bendrą plotą, kurį nustatytų savivaldybių tarybos, jis galėtų būti neapmokestinamas. Dabar įdiegiamas ir turi būti diegiamas vadinamasis vieno langelio principas. Mokesčių administratoriai turėtų informaciją, nuo kokio ploto jam būtų taikomos lengvatos.

Antra, mes siūlome, kad toks plotas būtų nustatomas įstatyme. Aš nežinau, prie kokios išvados priėjo pagrindinis komitetas, svarstydamas šį pasiūlymą, bet būtų kur kas aiškiau, kad būtų atsižvelgta jau įstatymo leidėjo ir nurodoma, pagal tam tikras savivaldybių miesto ir kaimo kategorijas taip pat būtų nustatyta riba, sakysime, ar 6 arai, ar 16 arų, ar 3 ha kaimo vietovėse. Mes manome, šiuo atveju nei Vyriausybė, nei komitetas neparengė tikslios redakcijos. Dabar yra pateikta pusėtina redakcija.

PIRMININKAS. Ar jūs reikalaujate, kad būtų balsuojama dėl tos?..

L.SABUTIS. Taip. Aš siūlyčiau Seimui labai atidžiai pažiūrėti į mūsų komiteto pasiūlytą redakciją ir į redakciją, kurią pateikė pagrindinis komitetas. Šie dokumentai yra pridėti mums išdalintoje medžiagoje.

PIRMININKAS. Prašom pateikti komiteto nuomonę.

K.GLAVECKAS (LSF). Aš noriu pasakyti, kad kai komitetas svarstė, mes neturėjome tokio plataus ir aiškaus išaiškinimo, kurį dabar davė ponas L.Sabutis. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas, komitetas rėmėsi savo išvada iš esmės vadovaudamasis Vyriausybės motyvais ir Vyriausybės pasiūlymais, kurie truputėlį skiriasi nuo jūsų pasakytų. Todėl, manau, tai kompromisinis variantas, nes svarstymo stadija; mes galėsime dar pakoreguoti priėmimo stadijoje ir gal padarysime pataisas, kurios yra būtinos. Siūlau tokį kompromisinį variantą.

PIRMININKAS. E.Pupinis prieštarauja L.Sabučio siūlymui. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Ne L.Sabučio, o komiteto.

PIRMININKAS. Taip. Prašau.

E.PUPINIS. Ne, Sabučio. Žemės mokesčio reikalai yra ir savivaldybei patikėti, kad savivaldybė galėtų spręsti tam tikrus savo mokestinius dalykus, tarkime, kai kur paskatinti, kai kur labiau surinkti mokesčius ir paskatinti kai kurias šakas vystyti. Savivaldybės dispozicijai turi priklausyti mokesčiai, kurie reguliuojami savivaldybės. Nemanyčiau, kad mes turėtume tai įstatymu apriboti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu pasakyti vieną dalyką: Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nepateikė konkrečios formuluotės, kuriai pagrindinis komitetas galėtų pritarti arba nepritarti. Jeigu papildomas komitetas labai reikalauja, mes galime pritarti bendram siūlymui. (Balsas salėje) Kur protokolo pabaigoje? Vis tiek lieka jūsų siūlymas ir skamba taip (6 straipsnio 2 punktui): „Apsvarstyti galimybę projekto 6 straipsnį papildyti nauja dalimi“ ir t.t. Tai čia yra pasiūlymas apsvarstyti galimybę, bet ne konkreti pataisa įstatymui. Mes turime apsispręsti dėl konkrečių pataisų įstatymui. Dėl 1 dalies, supratau, pagrindinis komitetas iš dalies pritarė.

K.GLAVECKAS. Iš dalies yra pritarta.

PIRMININKAS. Dėl 1 dalies. Dėl 2 dalies yra neapibrėžtas pasiūlymas. Jeigu jūs galite priėmimui pasiūlyti konkrečią redakciją… Gerai? Tada sutariame. Ačiū pranešėjui.

K.GLAVECKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar norėtų kas kalbėti po svarstymo, ar pritariame po svarstymo? Ar galime bendru sutarimu pritarti? Balsuojame. Gerai. Balsuojame, kad būtų ramiau. Balsuojame, ar pritariame darbotvarkės 1-7 klausimui po svarstymo, t.y. Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Kas už, balsuoja už.

Toliau bus darbotvarkės 1-9 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjai J.Jagminas ir A.Sysas salėje yra. Minutėlę, tuoj baigiame balsuoti.

Už – 51, susilaikė 1. Darbotvarkės 1-7 klausimui po svarstymo yra pritarta.

Valstybės tarnybos įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2032* (taikoma skubos tvarka) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-9 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Taikoma skubos tvarka. Pirmasis pranešėjas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas J.Jagminas.

J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė Valstybės tarnybos įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-2032 ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių parengtam įstatymo projektui.

Įstatymo projekte siūloma padidinti pirmos–devintos kategorijų valstybės tarnautojų pareiginę algą ir sumažinti atotrūkį tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų. Dėl šio įstatymo projekto buvo gauta Seimo Teisės departamento pastabų, kuriose, komiteto nuomone, nėra esminių siūlymų dėl projekto tobulinimo.

Komitetas įvertino Seimo nario E.Žakario pasiūlymą, kad priimtas įstatymas įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 dienos. Tačiau nei mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, nei Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kuris yra paskirtas papildomu komitetu, šiam pasiūlymui nepritarė. Motyvas – šių metų biudžete nėra numatyta lėšų įstatymo nuostatoms įgyvendinti.

Prašau pritarti Valstybės tarnybos įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-2032 po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Toliau Socialinių reikalų ir darbo komitetas. A.Syso nematau, J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas kaip papildomas nagrinėjo teikiamą įstatymo projektą. Mūsų komiteto išvada yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Komitetų išvados yra apsvarstytos. Prieš pereinant prie pataisų – bendra diskusija. E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS (LSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Ne pirmą kartą tenka diskutuoti valstybės tarnybos apmokėjimo klausimais. Aišku, pagirtina vidaus reikalų ministro iniciatyva spręsti tas susidariusias problemas didinant mažiausias kategorijas turinčių pareigūnų atlyginimus ir tikintis, kad iš tikrųjų pavyks išlaikyti tuos žmones, kurie šiandien už tikrai nepadoriai mažas sumas priversti gesinti gaisrus, gaudyti nusikaltėlius gatvėse ar dar kitaip eiti savo tarnybą. Tačiau kartu noriu atkreipti dėmesį, kad mes nepasitenkintume vien tik tokiu vienkartiniu veiksmu ir kad iš tikrųjų atėjo laikas iš esmės peržiūrėti valstybės tarnybos apmokėjimo sistemą, nes toks dalinis sprendimas, kartu pareikalausiantis ir papildomų biudžeto lėšų, problemą tik nukelia į netolimą ateitį, kai ją vėl reikės spręsti. Mes puikiai žinome, kad valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai yra susieti ne su minimaliu mėnesiniu atlyginimu, o su baziniu dydžiu, kuris šiuo metu yra 442 litai. Taigi kyla klausimas: ar tai yra konstituciška, ar tai yra pagrįsta įstatymais, kai Lietuvos Respublikos valstybėje yra dvi piliečių grupės, kai vieniems yra kažkodėl skaičiuojama pagal minimalų mėnesinį atlyginimą, o kitiems pagal bazinį atlyginimą.

Antras dalykas. Toks fiksuotas susiejimas neatitinka mūsų gyvenimo tempų. Mes žinome, kad yra infliacija, žinome, kad vidutinis darbo užmokestis nuolat auga, tuo tarpu toks atlyginimų įšaldymas nesudaro galimybių lanksčiai kelti atlyginimą pirmiausia tiems pareigūnams, statutiniams pareigūnams, kuriems šiandien labiausia to reikia. Todėl dar kartą raginu tiek Vyriausybę, tiek Seimą atkreipti dėmesį į tai, kad ar neverta būtų iš esmės peržiūrėti darbo apmokėjimo sistemą, ją pirmiausia supaprastinti, padaryti kur kas skaidresnę. Dabar, kai pradedi žmogus gilintis, koks konkretus pareigūnas ir kiek uždirba, tai nei tas pareigūnas nesupranta, nei tuo labiau Seimo nariai, ką jau kalbėti apie eilinį Lietuvos pilietį. Būtų daug paprastesnė tvarka, jeigu mes sugebėtume valstybės pareigūnų atlyginimą susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu, galbūt netgi atsisakyti tokios didelės kategorijų diferenciacijos. Natūralu, kad tada, augant mūsų ūkiui, augant mūsų pragyvenimui, natūraliai augtų ir tų pareigūnų atlyginimai, būtų labai aišku ir paprasta, kiek kuris pareigūnas uždirba.

Žinodamas, kad prie Vyriausybės yra sudaryta darbo grupė ir čia, Seime, tuo klausimu vyksta intensyvios diskusijos, manau, atėjo laikas mums apsispręsti ir paraginti atsakingas institucijas atnešti visiškai naują, o ne kokį nors dalinį įstatymo projektą. Ten būtų sprendžiami ne tik mažiausiai uždirbančių žmonių atlyginimų klausimai, bet kartu iš principo peržiūrima darbo apmokėjimo sistema, galbūt ten būtų atsisakoma kokių nors priedų, kategorijų ir koeficientų, o tiesiog paprastai, elementariai kiekviena pareigybė būtų susiejama su vidutiniu darbo užmokesčiu. Tai būtų vienas iš variantų. Akivaizdu, kad mes esame tam pribrendę, todėl reikalingi tokie sprendimai.

O dėl šio įstatymo projekto, aišku, gaila, kad reikėjo tiek daug valstybės tarnautojų pastangų, tiek kartų reikėjo jiems eiti pas ministrus, pas premjerą, sėdėti čia, Seimo salėje, kol buvo pradėtas jų problemų sprendimas. Bet vėlgi noriu pasakyti, kad nebūtume ramūs ir neapsistotume tik prie šio įstatymo projekto, siūlau iš esmės peržiūrėti valstybės tarnybos tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, diskusija baigta. Noriu pasakyti, kad lyg ir yra dviejų Seimo narių – R.Kupčinsko, R.Dagio – parengtas protokolinis nutarimas, kuris galbūt jums išdalytas. Ten yra siūloma, panašiai siūlė E.Masiulis, prašyti Vyriausybės pateikti bendrą koncepciją.

Dabar turime apsispręsti dėl vienos pataisos, kurią pasiūlė Seimo narys E.Žakaris. Tokiu atveju J.Jagminą, kaip pagrindinio komiteto pirmininką, dar kartą kviečiu į tribūną. Tuo tarpu E.Žakaris gal išaiškintų savo pataisos esmę, ar jis dar ją teikia, nes komitetas jai nepritarė ir pirmininkas jau tą paaiškino.

E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Šios pataisos, kad įstatymas įsigaliotų ne nuo 2008 m. sausio 1 d., o nuo liepos 1 d., prašė ugniagesiai. Tačiau kadangi pagrindinis ir papildomas komitetai nepritarė, aš savo siūlymą atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Tuo diskusija baigta. Dėkojame pirmininkui už tai, kad jis atėjo į tribūną, bet tas klausimas išspręstas.

Dabar apsispręsime, ar pritariame po svarstymo visam įstatymo projektui, kokį jį po svarstymo komitete pateikė pagrindinis komitetas.

R.Kupčinskas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad, aišku, šis įstatymas yra tam tikras žingsnelis į priekį, bet toli gražu nesprendžia visų problemų, vyraujančių mūsų visuomenėje ir susijusių su valstybinės tarnybos darbo apmokėjimu. Savo teiktame projekte, kurį iš dalies paminėjo ir anksčiau kalbėjęs E.Masiulis, kaip tik ir siūliau tam tikrą sulyginimą, arba tiksliau, operatyviau paskirstyti valstybės lėšas apmokant valstybės tarnautojams už jų darbą. Kaip pirmininkas minėjo, mes su R.Dagiu teikiame protokolinio nutarimo projektą, kuris bus arba perskaitytas (aš neskaitysiu), arba išdalytas Seimo nariams. Žodžiu, iš principo turi būti sprendžiamos visos valstybės tarnautojų apmokėjimo sistemos problemos ir priimta koncepcija, kurią mes siūlome priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kiek suprantu, dabar bus registruojamas ir bus išdalytas protokolinis nutarimas. Tikiuosi, kad iki pietų pertraukos, kol dar svarstysime valstybės tarnybos reikalus, mes galėsime apsispręsti dėl jo priėmimo, o galbūt jį būtų galima svarstyti, jeigu dar būtų pastabų, ir priėmimo metu. Čia kaip iniciatoriai norės. O dabar turime apsispręsti, ar pritariame po svarstymo darbotvarkės 1-9 klausimui, kurį svarstėme. Kas pritariate, prašom balsuoti už. Vyksta balsavimas.

Už – 56, 2 susilaikė. Įstatymui po svarstymo pritarta.

Valstybės tarnybos įstatymo 4, 18, 21, 22, 23, 25, 44, 49 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 22¹, 48¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-1773(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-10 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 22¹ ir 48¹ straipsniais įstatymo projektas. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, pranešėjas – L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, šios pataisos antroji versija yra išdalyta Seimo nariams. Pirmąją, kuri pateko ir kuriai buvo pritarta čia, Seime, svarstė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Gavome Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymų, pastabų dėl šių pataisymų. Iš esmės tai yra labai rimtos pastabos, susijusios su (…) redakcija, bet kartu susijusios ir su sklandesniu valstybės tarnautojų, o mes koreguojame, kad valstybės tarnautojų veiklos, vertinimu. Taip pat atsižvelgta ir į Seimo Žmogaus teisių komiteto ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymus.

Iš esmės komitetas svarstė ir vienbalsiai pritarė šioms pataisoms, bet norėčiau priminti tiesiog esminius dalykus. Jie yra susiję su šiuo įstatymo projektu, nes ne tik vertinama valstybės tarnautojo tarnybinė veikla, bet taip pat atsižvelgiama ir į siūlymus, kad vertinimai taip pat būtų skirtingi – labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai. Kai tokie vertinimai gaunami tiesiogiai iš vadovo arba iš Vertinimo komisijos, kokios bus iš to pasekmės, taip pat kada gali būti daromi neeiliniai tokio tarnautojo vertinimai? Norėtųsi atkreipti jūsų dėmesį į tai, jog mes manome, kad ryšium su šia redakcija reikėtų atsižvelgti ir į Seimo nario J.Liongino siūlymą, jog šiandien valstybės tarnautojui reikalavimai dirbti tarnyboje, tas laikotarpis turėtų būti pratęstas – nuo 18 iki 65 metų. Komitetas svarstė mano ir Seimo narės D.Bekintienės siūlymus ir pritarė šiam projektui bendrai įtraukdamas į projekto Nr.XP-1773(2) versiją. Taip pat pritarta vieningai. Mes siūlome Seimui pritarti ir pakoreguoti Valstybės tarnybos įstatymą dėl minėtų straipsnių. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją V.V.Margevičienę.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą. Komiteto siūlymas yra pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai pranešėjai. Kviečiame A.Lydeką – Žmogaus teisių komitetas.

A.LYDEKA (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė šį įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą. Pirma. Iš esmės pritarti įstatymo projektui. Antra. Siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Trečia. Siūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti, ar tikslinga atsisakyti sąvokos „valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas“, paliekant sąvoką „valstybės tarnautojo vertinimas“. Komiteto nariai nesuprato argumentų, kodėl būtina vertinti patį valstybės tarnautoją, o ne valstybės tarnautojo veiklą ir pagal kokius kriterijus tie vertinimai gali būti atliekami, t.y. ką vertinti tame tarnautojuje, jo ūgį, svorį, šukuoseną, panages ar kitus kokius veiksnius. Kaip žinote, pagrindinis komitetas iš dalies į šiuos Žmogaus teisių komiteto pasiūlymus atsižvelgė.

PIRMININKAS. Turbūt turėtų šukuoseną vertinti, mes taip suprantam, ypač pirmininkų.

Gerbiamieji kolegos, taigi komitetų išvados yra aiškios. Kviesčiau pagrindinio komiteto pranešėją L.Sabutį dėl pataisų, kurias yra pateikę L.Sabutis ir D.Bekintienė, taip pat ir J.Lionginas. Visų pirma dėl 65 metų. Ar kas nors, gal pats pranešėjas gali pristatyti, ar ponia D.Bekintienė? Prašom, pristato ponia D.Bekintienė, o tada komiteto vardu L.Sabutis paaiškins, kodėl taip reikia daryti.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų kartu su kolega L.Sabučiu teikiame šį pasiūlymą, nes pagal anksčiau galiojusią normą valstybės tarnyboje gali dirbti tarnautojai, kuriems sukanka 62,5 metų, o po to galima penkis kartus pratęsti. Išklausę Vidaus reikalų ministerijos Personalo departamento ataskaitą, išklausę jų argumentus, kaip trūksta kvalifikuotų valstybės tarnyboje dirbančių tarnautojų, manome, kad tikslinga pratęsti amžių iki 65 metų su galimybe pratęsti. Bet čia ta galimybė priklauso nuo darbdavio valios, pratęsti ar nepratęsti. Manome, kad šis pasiūlymas yra logiškas ir siūlome jam pritarti.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Prašom.

L.SABUTIS. Komiteto nuomonė. Kaip minėjau, komitetas kovo 15 d. svarstė ir vienbalsiai pritarė. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis valstybės pareigūnų kaip tik turi tą amžiaus cenzą iki 65 metų, todėl manome, kad nė kiek nėra sudėtingesnis ar paprastesnis valstybės tarnautojo darbas, todėl ta patirtis turi būti tinkamai panaudojama.

Kita vertus, buvo atsiklausta Vyriausybės nuomonės. Vyriausybė taip pat teigiamai atsižvelgė. Iš tikrųjų daugelio teisėsaugos institucijų pareigūnų, teisėjų ir visų kitų amžiaus tarpsnis yra iki 65 metų. Todėl valstybės tarnyboje šis amžius yra priimtinas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis komiteto pranešėjau. Bet mes turime dar formalią vieną procedūrą. Aš suprantu, kad gal nebus jokių problemų. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad salėje yra 10 Seimo narių, remiančių šią pataisą? Yra. Tikrai yra. Aišku, nes pateiktos pataisos po komiteto svarstymo. Toliau apsisprendžiam balsuodami. Dėl balsavimo motyvų E.Klumbys nori kalbėti prieš. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš pirmo žvilgsnio atsižvelgiant į mūsų Prezidento amžių tai galbūt būtų nebloga pataisa, tačiau, kolegos, nuolat yra kalbama, kad jaunimas išvažiuoja, kad nėra jiems darbo Lietuvoje, tai suteikime jiems tą darbą. Manau, kad tie, kurie sulaukia 62,5 metų iš tikrųjų užsitarnavo pelnytą poilsį ir pakanka. Į jų vietas ateis jaunesni, ne patys jauniausi, bet jaunesni, ir tai bus natūrali kaita. Šiuo metu šita politika, kuri jau prasidėjo su teisėjais, mes susidūrėm, mes iš tikrųjų grįžome prie tarybinių laikų geros ilgasėdžių politikos. Kai pasodindavo 40-čiai metų, taip ir sėdėdavo. Tačiau atsižvelkime į tarybinės sistemos patirtį, į tai, kad ta sistema baigė savo gyvavimą dėl baisios sistemos stagnacijos, tai lygiai tuo pačiu keliu einame ir mes. Tie požymiai, kurie jau dabar yra Lietuvoje, būtent aparato stagnacijos požymiai, tai vakar pripažino ir premjeras G.Kirkilas dėl nepanaudojamų Europos Sąjungos lėšų, štai čia yra pavyzdys to, kad mes ir toliau tęsim šitą politiką. Kad ir būtų galbūt skaudu tų žmonių atžvilgiu, tačiau aš negaliu palaikyti šios pataisos.

PIRMININKAS. Taip. A.Sysas dėl vedimo tvarkos arba šiaip dėl ko nors.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ne šiaip sau, aš vis dėlto norėčiau, kad būtų aiškiai suformuluota, nes yra pono J.Liongino pataisos, aš nematau jūsų pataisos raštu, kaip jinai skamba, ar iki 65, ar mes visai išbraukiam tą terminą, dėl ko mes balsuojame. Ar vienu balsavimu išsprendžiame šį klausimą, ar čia bus keli balsavimai?

PIRMININKAS. Prašome, pirmininke. Mes kalbame apie Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus, kur suformuluota: išbraukti 62,6 ir įrašyti 65 metus.

L.SABUTIS. Gerbiamąjį kolegą supratau taip, kad jam neaiškus yra amžius, o tai yra specialus 9 straipsnis, kur sakoma, čia ir kolegai E.Klumbiui atsakysiu, priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai: „Gali būti priimamas tik toks asmuo, kuris yra ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų.“ Tai yra vieno straipsnio pataisa. Kita pataisa yra dėl atleidimo, būdavo atleidžiamas, kai sueidavo 62,6 metai, dabar pailginama iki 65 metų. Ir visos kitos pataisos, kurios, aš nežinau, čia turbūt jūs turite arba jeigu neturite, čia jau reikėtų išdalyti papildomai, bet būtent yra trys straipsniai, kur yra paminėti skaičiai 62,6. Tai vietoj 62,6 taisoma į 65 metų amžių. O dėl jaunatvės arba patirties, tai čia, man atrodo, suderinami dalykai, ir 18 metų turi teisę, ir iki 65 metų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime sutarti, kad balsuojame iš karto dėl visų pataisų, kuriose, kaip pristatė L.Sabutis, keičiami skaičiai, tai yra toms pataisoms, kurias pateikė L.Sabutis ir D.Bekintienė? Kas apsisprendžia, balsuoja už. Kas remia D.Bekintienės ir L.Sabučio pataisas?

Už – 33, prieš – 2, susilaikė 8. L.Sabučio ir D.Bekintienės pataisoms pritarta.

Gerbiamieji kolegos, yra J.Liongino pataisos. Iš jų pirmoji, antroji ir trečioji pataisos yra visiškai analogiškos – siūlymas keisti tuos pačius metus. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad tai yra priimta ir nereikia svarstyti? Aš tokiu atveju matau dar dvi J.Liongino pataisas, kurios yra įvardintos numeriais: pirmo pasiūlymo 2 ir 3 dalys. Siūlymai keisti 44 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 17 punktą. Aš nematau J.Liongino arba ko nors, kas jas pristatytų. Gal K.Glaveckas gali jas pristatyti? Prašom. K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tos pastabos, kitaip tariant, pasiūlymai, kuriuos jūs paminėjote, visi yra susiję, kiek aš suprantu, su tuo terminu…

PIRMININKAS. Ne terminas. Čia yra dėl vertinimo.

K.GLAVECKAS. Atsiprašau, bet aš negalėčiau pristatyti.

PIRMININKAS. Gal atidedame iki priėmimo? (Balsai salėje) Ar L.Sabutis nori pakomentuoti? Prašom.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, tos pačios pataisos yra ir K.Glavecko – vertinimo dalyje dėl amžiaus, čia jokių naujovių neatsirado. Paminėti straipsniai, kuriuos mes pateikėme kaip komitetas, dėl valstybės tarnybos vertinimo, taip pat atsižvelgėm ir į šitą laikotarpį.

PIRMININKAS. A.Sysas nori dėl motyvų. Prašom.

A.SYSAS. Pataisose kalbama apie vertinimo komisiją, kai ji du kartus vertina valstybės tarnautoją, ir čia yra atleidimo klausimas. J.Lionginas ir siūlo: jeigu mes prailginame amžių iki 65 metų, tai sugriežtinama atleidimo tvarka, jeigu žmogus neišlaiko kvalifikacinių normų.

PIRMININKAS. Jūs siūlote pritarti?

A.SYSAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar pagrindinis komitetas pritartų šioms pataisoms.

L.SABUTIS. Pritarėm, jos naujoje redakcijoje jau yra.

PIRMININKAS. Jau įrašytos šitos pataisos.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Čia lyg ir supainiota, nes neaišku, ar tai buvo svarstyta, ar ne. Gerai, jeigu pritarta, mes pasitikime komiteto atstovo žodžiais ir daugiau šito klausimo nesvarstome.

Kas norėtų kalbėti po svarstymo dėl viso įstatymo? Pritariame. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta po svarstymo šiam įstatymo projektui.

Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.1357 (svarstymas)

Darbotvarkės 1-11 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1357. Pagrindinis komitetas ir vienintelis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pranešėja įrašyta V.Boreikienė. V.Boreikienė pranešėja šiuo klausimu.

V.BOREIKIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektą. Šiuo įstatymo projektu siekiama nustatyti reikalavimą į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui turėti tam tikrą kompiuterinio raštingumo kvalifikaciją. Komitetas pritarė Teisės departamento pastaboms ir Vyriausybės pastaboms. Dar gauti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymai ir pastabos.

Atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus bei Vyriausybės nuomonę, komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektui nepritarti.

Komiteto nuomonė – atsižvelgti į šiuos komiteto pasiūlymus. Komitetas balsavo. Už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 2. Priėmė sprendimą grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti dėl tokių argumentų.

Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu patvirtinta Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa 2004-2012 metams, kurios tikslas yra Lietuvos gyventojams, neatsižvelgiant į išsilavinimą, amžių, profesiją, gyvenamąją vietą ir panašiai, sudaryti lygias galimybes ir reikalingas prielaidas įgyti kompiuterinį raštingumą. Planuojama, kad apie 1 mln. Lietuvos gyventojų per 9 metus įgis išsimokslinimą ir profesinę kvalifikaciją atitinkantį kompiuterinį raštingumą. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad 2004 m. sausio 14 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintame Visuotinio raštingumo standarte nėra imperatyvaus reikalavimo standarto nustatytus kompiuterinio raštingumo reikalavimus įrašyti į visų valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ar atestacijos nuostatus. Iš to darytina išvada, kad, kompetentingų valstybinio valdymo institucijų nuomone, ne anksčiau kaip nuo 2012 m. sausio 1 d., kai Lietuvoje jau bus pasiektas kur kas aukštesnis visuomenės kompiuterinio raštingumo lygis, gali būti visuotinai pareikalauta, kad asmenys, pageidaujantys stoti į valstybės tarnybą, turi turėti tam tikrą kompiuterinio raštingumo lygį patvirtinantį pažymėjimą. Taip pat Vyriausybės išvadoje yra pagrįstai teigiama, kad ne visiems valstybės tarnautojams gali reikėti tiek žinių apie informacines technologijas, kiek jų reikia norinti įgyti Visuotinio kompiuterinio raštingumo standarte, patvirtintame švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu, nurodytą kompiuterio vartotojo pradmenų pažymėjimą.

Dabartiniu metu gebėjimų ar žinių reikalavimai valstybės tarnautojams, Vyriausybės nuomone, turi būti tiesiogiai susiję su jų atliekamomis funkcijomis. Todėl tikslinga, kad kiekvienu konkrečiu atveju mokėjimo dirbti kompiuteriu žinių, kurių privalo turėti valstybės tarnautojas, lygį nustatytų valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tvirtindamas atitinkamą valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą. Kitaip dabartiniu metu būtų dirbtinai ribojamas kvalifikuoto personalo priėmimas į valstybės tarnybą.

Kolegos, siūlau pritarti pagrindinio komiteto nuomonei po svarstymo – grąžinti projektą tobulinti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja, už komiteto išvadų pateikimą. Apsispręsime, ar pritariame šiam siūlymui. Diskusija nėra rengiama, nes siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritariame. Grąžiname iniciatoriams tobulinti.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr.XP-2089 (pateikimas)

Kolegos, prieš pertrauką dar rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas. Pateikimas. Pranešėja – L.Mogenienė.

L.MOGENIENĖ (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiuo metu Seime veikia Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės bendra komisija, įkurta prieš 10 ir daugiau metų. Tuomet JAV lietuvių bendruomenė buvo įtakingiausia, gausiausia ir iniciatyviausia. Jos teikimu, jos pageidavimu šita komisija buvo sudaryta. Keičiasi gyvenimas, emigracija iš Lietuvos yra didelė ir galinga, taip pat gausios lietuvių bendruomenės yra susikūrusios įvairiose pasaulio valstybėse. Pasaulio lietuvių bendruomenė kreipėsi į Seimą, prašydama išplėsti šitos dabar egzistuojančios komisijos su JAV lietuvių bendruomene sudėtį, kad joje dalyvautų ir kitose pasaulio valstybėse gyvenančių lietuvių bendruomenių atstovai.

JAV lietuvių bendruomenės nariai oficialiai sutiko su šituo siūlymu. Lapkričio mėnesį vykstant komisijos posėdžiui, kuriame dalyvavo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė, buvo daug diskutuota, kalbėta su Seimo vadovais ir prieitas bendras sprendimas, kad, jeigu ši komisija būtų išplėsta ir toliau būtų vadinama Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Seimo komisija, tikrai galėtų svarstyti labai aktualius uždavinius. Tai būtų ta vieta, kur pasaulio lietuvių bendruomenės žmonės, kitose valstybėse gyvenantys lietuviai iš tikrųjų galėtų pateikti savo problemas, gauti atsakymus. Tai būtų labai gyvas ir reikalingas bendradarbiavimas. Todėl yra įregistruoti du nutarimų projektai: vienas dėl komisijos sudarymo, o kitas dėl komisijos nuostatų patvirtinimo.

Iki šio pateikimo buvo gautos Teisės departamento išvados, todėl šiandien teikiamas antras jau pagal Teisės departamento išvadas patobulintas nuostatų projektas. Tariantis teisininkai tiesiog rekomendavo tokią svarstymo eigą, kad iš pradžių būtų priimti naujosios komisijos nuostatai, nes balandžio mėnesį vyks dabar esamos komisijos posėdis. Jeigu būtų panaikinti tos komisijos nuostatai ir sudaryta nauja komisija, šis posėdis būtų kaip ir nebeteisėtas. Todėl šiandien teikiamas nutarimas dėl komisijos nuostatų. Čia tiesiog iš esmės atsižvelgta į visus Teisės departamento siūlymus, pastabas. Šie nuostatai tiesiog parengti pagal buvusios komisijos nuostatus, nes yra išnagrinėti Pasaulio lietuvių bendruomenės, yra pateikti pasiūlymai ir į juos atsižvelgiant yra parengti šie nuostatai.

PIRMININKAS. A.Lydeka nori paklausti. Prašom.

A.LYDEKA (LCSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamosios pranešėjos norėčiau pasiteirauti. Kiek prisimenu, kiek anksčiau jūs siūlėte steigti Seime naują komisiją migracijos klausimams, tai yra dėl išeivijos reikalų, išeivijos rūpimiems klausimams spręsti. Kadangi ši komisija išplečiama ir į ją bus įtraukti Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai, tai yra ne tik Amerikos lietuviai, bet ir kitiems kraštams atstovaujantys lietuviai, matyt, vienas iš pagrindinių klausimų bus migracijos klausimų, visai išeivijai rūpimų klausimų sprendimas. Ar jūs atsisakote savo prieš tai buvusių pasiūlymų Seime steigti naują migracijos komisiją?

L.MOGENIENĖ. Šio siūlymo autorystę turbūt reikėtų palikti autoriui P.Auštrevičiui, o Seimo priimta rezoliucija, prie kurios rengimo man teko prisidėti, dėl šio klausimo siūlė dvi alternatyvas: arba steigti naują komisiją, arba su emigracija susijusių problemų nagrinėjimą priskirti kuriam nors iš esamų Seimo padalinių. Jeigu komisija būtų išplėsta, iš tikrųjų galėtų ir įvykti tas antrasis variantas.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai. Ačiū gerbiamajai pranešėjai. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Pagrindinis siūlomas Užsienio reikalų komitetas, o kaip papildoma yra įrašoma Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisija. Siūloma svarstyti gegužės 3 dieną. Tuo šį darbotvarkės klausimą baigėme.

Protokolinio nutarimo projektas

Gal galime dar grįžti prie vieno nebaigto darbo, kurį pamiršau, tai protokolinio nutarimo, kuris jums yra išdalytas. Nėra reikalo jo skaityti. Ar galime… J.Čekuolis. Prašom. Dėl jo?

J.ČEKUOLIS (LCSF). Taip. Dėkoju. Aš pritariu protokoliniam nutarimui, bet norėčiau atkreipti dėmesį ir kartu pateikti pasiūlymą. Jeigu mes priimsime tokį, kaip surašyta, prašysime Vyriausybės parengti Darbo apmokėjimo sistemos tobulinimo koncepciją. Kelia klausimą data – balandžio 15 diena, po dviejų savaičių. Mes prašome parengti koncepciją per dvi savaites. Mano pasiūlymas būtų suteikti daugiau laiko – bent iki birželio 1 dienos arba tegul rengėjai paaiškina, ką jie įsivaizduoja per tokį trumpą laiką.

PIRMININKAS. R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gal iš tikrųjų aš norėčiau ir paaiškinti. Tą koncepciją jau seniai pavesta parengti ir ji turėjo pasirodyti sausio mėnesį. Todėl mes siūlome duoti dar dvi savaites, kad galų gale gautume tą produkciją, kuri iki šiol niekaip nepasirodo. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė.

PIRMININKAS. Ar galime dėl datos tada nebesiginčyti? Galime. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiam protokoliniam nutarimui? L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Šiaip ir dėl datos, bet reikėtų, kad koncepciją pateiktų Seimui. Ir kita. Pačiame tekste teigiama, kad darbuotojai yra išlaikomi. Teisine kalba yra sakoma, kad jie yra finansuojami, o ne išlaikomi.

PIRMININKAS. Gal tada galime sutarti, kad per pietų pertrauką jūs dar pataisykite, nes vis tiek mes turime priimti kokį nors konkretų dokumentą. Kas taisys? Jeigu jau norime čia priimti protokolinį sprendimą, tai reikia priimti tokį, koks parašytas. Aš dar sykį siūlau: jūs tiesiog pataisykite tuos kelis žodžius, išdalykite per pietų pertrauką ir po pietų iškart priimsime. Ar galime taip sutarti? (Balsai salėje) Sutariame dėl to klausimo.

Gerbiamieji kolegos, toliau dar vienas procedūrinis sprendimas. Mes taip pat pamiršome apsispręsti, ar galime po svarstymo sujungti 1-9 ir 1-10 įstatymų projektus, kuriais yra taisomas tas pats Valstybės tarnybos įstatymas. Galime? Galime. Taigi ir šį darbotvarkės klausimą baigėme.

Gerbiamieji kolegos, tuo rytinį plenarinį posėdį ir baigėme. Vakarinis plenarinis posėdis, kaip visada, 15.00 valandą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.