Penkiasdešimt aštuntasis (262) nenumatytas posėdis
2007 m. sausio 18 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.MUNTIANAS

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame nenumatytą posėdį. Prašom registruotis. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 74 Seimo nariai.

2007 m. sausio 18 d. (ketvirtadienio) nenumatyto plenarinio posėdžio darbotvarkė

Gerbiamieji, kokių būtų pasiūlymų, papildymų dėl nenumatyto plenarinio posėdžio darbotvarkės? (Balsai salėje) Prašom. L.Graužinienė.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF*). Kadangi visiškai neaišku, kodėl įtrauktas pirmas rezervinis, todėl siūlau iš karto išbraukti, nes nėra jokių motyvų. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Prašom. R.Smetona.

R.SMETONA (TTF). Gerbiamasis Pirmininke ir kolegos, buvome sutarę, kad nenumatytame posėdyje bus svarstomi visi tie klausimai, kurių nespėta apsvarstyti prieš tai buvusiame posėdyje. Štai prieš tai ir jo pabaigoje nespėta baigti svarstyti Liustracijos projekto Nr.XP-520. Pirmiausia jį ir pabaikime svarstyti ir tada eikime pagal darbotvarkę. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom.

P.GRAŽULIS (MSG). Aš taip pat prašyčiau…

PIRMININKAS. Kolega P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. …kad rezoliucija dėl būtinų skubių pakeitimų Valstybės saugumo departamento vadovybėje būtų pirmoji, nes čia jau diskusijos baigtos, lieka tik balsavimas. Truksime tik vieną minutę. Todėl prašau, kad būtų pirmas klausimas.

PIRMININKAS. Apie kurį jūs kalbate?

P.GRAŽULIS. 1-7 klausimas.

PIRMININKAS. Dar yra kokių pasiūlymų? Kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Aš vis dėlto norėčiau sužinoti. Tie klausimai, kurie yra įrašyti pateikimo stadijoje… Jeigu jūs nenumatote teikti ypatingos skubos tvarka, kam mes juos įrašome, kam ir taip vėlyvame posėdyje gaišti laiką? Juk vis tiek be kovo mėnesio nepriimsime. Aš siūlau išbraukti tuos, kurie yra pateikimo stadijos. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… Kolega Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, yra vienas principinis susitarimas, kuris buvo ir Seimo valdybos posėdyje, ir plius dvigubame posėdyje, ir Seniūnų sueigoje, kad šį neeilinį, arba nenumatytą, posėdį pradedame nuo Savivaldybių rinkimų įstatymo, o tik po to visi kiti. Dabar dėl tų liustracinių, rezervistinių klausimų. Kiek aš supratau, jie dar nustumti tolesniam laikui, bet jeigu jie iš tikro iki kito posėdžio, suprantama, kad… Ar kaip? Aš tuo momentu nebuvau posėdžių salėje, bet kaip man sakė, kad jie nustumti vėlesniam laikui, todėl jų ir neatsirado, bet jeigu juos būtinai reikia nagrinėti, mes juos galime artimiausiame eiliniame posėdyje nagrinėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėl Nr.XP-520… Baigėsi posėdis ir baigėsi to klausimo svarstymas. Kiek aš suprantu, pranešėjas paminėjo, kad pavasario sesijoje toliau bus svarstoma. (Balsai salėje) Prašom.

V.STANKEVIČIUS (NSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, aš labai apgailestauju, bet negaliu pritarti pono J.Razmos pasiūlymui, kad išbrauktume klausimus, kuriems yra numatytas pateikimas. 1-8 klausimas. Gerbiamasis viceministras jau čia. Mes visi laukėme visą dieną. Jo labai reikia laivybos sektoriui, kad būtų paskirti komitetai ir mes žinotume, su kuo jau pradėti dirbti, o dabar yra pasiūlymas išbraukti. Aš prašau 1-8 klausimą palikti ir padaryti pateikimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, jau gavome pasiūlymų. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau… Kodėl nėra Dujų įstatymo, nes taip pat yra naujas plenarinis posėdis ir turėtų būti įtrauktas ir Dujų įstatymo priėmimas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom negudrauti. Jūs žinote, kaip buvo su Dujų įstatymu ir kitais įstatymais. Jūs viską puikiai žinote. Prašom. I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš atsiimu projekto Nr.XP-1994A pateikimą. (Plojimai)

PIRMININKAS. Pasiūlymas priimtas. Prašom. Kolegė A.Pitrėnienė.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad jeigu jau yra pratęsta sesija, sėdime ir dirbame. Yra planas ir dirbame pagal planą. Ką čia reiškia išbraukti, išmesti, nuimti?

PIRMININKAS. Labai geras pasiūlymas. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, valdyba sudarė darbotvarkę. Jums valdybos darbotvarkė pateikta. Buvo pasiūlymas dėl to, kad išbrauktume iš darbotvarkės r-1. Išbraukti negalime, nes tai yra valdybos pateikta darbotvarkė. Dėl Nr.XP-520. Iš tikrųjų pranešėjas pasakė, kai baigėsi posėdis, baigėsi ir svarstymas. Dėl 1-7 pirmumo buvo atsakyta, kad buvo susitarta, kad 1-2 klausimas pirmiau, todėl prašome balsuoti dėl pateiktos nenumatyto plenarinio posėdžio darbotvarkės. (Balsai salėje) Prašom. Dėl vedimo tvarkos – L.Graužinienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ. Aš frakcijos vardu prašau Seimo Pirmininką paaiškinti, kaip atsirado rezervinis pirmas, kai buvo susirinkusi valdyba tarp posėdžių ir kai darbotvarkė buvo pateikta, ir ką tai reiškia, nes mes nežinome, už ką balsuojame.

PIRMININKAS. Mes dabar balsuojame už pateiktą valdybos darbotvarkę. (Balsai salėje)

L.GRAUŽINIENĖ. Frakcijos vardu aš noriu pasitikslinti konkrečiai, kada posėdžiavo valdyba tvirtindama darbotvarkę ir kada įtraukė… dėl šio įtraukto rezervinio klausimo. Ar sunku paaiškinti Seimui, nes mums neaišku, kodėl jis atsirado, jeigu šiandien numatyta baigti sesiją.

PIRMININKAS. Valdyba posėdžiavo du kartus. Pirmą kartą buvo per pietų pertrauką, kai buvo Seniūnų sueiga, ir antrą kartą posėdžiavo per šią pertrauką. Prašom. (Balsai salėje) Prašom. V.Gedvilas. Prašom.

V.GEDVILAS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau truputėlį patikslinti. Aš prisimenu tik vieną valdybos susirinkimą, kai buvo kartu su Seniūnų sueiga, kai mes buvome dabar suėję. Aš kito šios dienos valdybos susirinkimo neprisimenu. Aš nebuvau kviečiamas, ar aš ko nors nežinojau.

PIRMININKAS. Vadinasi, kažkas nepakvietė jūsų. (Balsai, šūksmai salėje) Organizavo… Yra kas organizavo posėdį. (Balsai salėje) Prašom. S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Pone Seimo Pirmininke, gal galėtumėte pasakyti, kada tas rezervinis projektas bus išdalytas, nes, kaip aš matau, numeris jau yra, vadinasi, projektas registruotas. Jeigu gautume projektą, gal kai kas tada paaiškėtų ir būtų mažiau klausimų.

PIRMININKAS. Aš manau, kad darbuotojai projektą išdalins. Kol ateisime iki svarstymo, iki pateikimo, bus išdalytas.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, numatyta pratęsti rudens sesiją, valdyba buvo susirinkusi, bet, pasirodo, nebuvo susirinkusi, nes Seimo vicepirmininkas apie tai nežinojo. Kas čia, kokia nors naktinukų partija įsikūrė, ar kas? Kaip čia dabar organizuoja šį darbą? Todėl aš siūlyčiau, kad šis klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų buvome papildomai susitikę pas Pirmininką. O su kolega V.Gedvilu aš kalbėjau ir jis neprieštaravo. Jūs šito negalite paneigti. Ar nebuvo kalbėta su tamsta? (Balsai salėje) Dėl papildomo klausimo įtraukimo. Na, truputį nepatogu.

PIRMININKAS. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu pokalbis Seimo Pirmininko kabinete yra laikomas valdybos posėdžiu, o, kaip matome, du valdybos nariai, du Seimo vicepirmininkai net negirdėjo apie antrą Seimo posėdį, nors Seimo Pirmininkas aiškiai įvardijo, kad buvo du posėdžiai, tai apie ką kalbame? Gal grįžkime į realybę. (Triukšmas salėje)

V.GEDVILAS. Gerbiamasis Česlovai, aš tikrai jus gerbiu, mes apie daug ką kalbame susitikę ar praeidami vienas pro kitą, bet kad būtų akcentuota, kad tai valdybos posėdis ar kad tai reikalauja tam tikro sprendimo, aš nežinau. Manau, nereikia daryti didelės tragedijos, reikia paaiškinti žmonėms dėl rezervinio 1 klausimo, kas yra numatyta, kodėl reikia sesiją pratęsti, ir visos problemos baigsis. O čia mes dabar… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų mes su tamsta šnekėjomės ir kitą kartą aš, matyt, nešiosiuosi kišenėje magnetofoną. Man labai nepatogu, bet būsiu priverstas nešiotis. O esmė yra tokia. Dėl šventos ramybės siūloma pratęsti iki 23 d., jeigu mes šiandien neišspręsime pagrindinio klausimo, t.y. Savivaldybių rinkimų klausimo. Jeigu mes jį išsprendžiame, jokio paskutinio klausimo aš neteiksiu.

PIRMININKAS. Prašom.

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, manyčiau, kad dėl šios dienos darbotvarkės mes patys ją šiek tiek sutrukdėme ir „užbuksavome“. Aš tikrai pritarčiau. Pagaliau yra mūsų konstitucinė priedermė, kad išspręstume visus pateiktus įstatymų projektus ir juos priimtume. Juo labiau artėja savivaldos rinkimai ir aš tikrai pritariu, kad sesija būtų pratęsta iki sausio 23 dienos. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom. E.Masiulis.

E.MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad visa košė užvirė po to, kai Darbo frakcija čia, Seime, pradėjo piktnaudžiauti Statuto nuostatomis. Buvo paprašyta pertraukos nenurodant motyvų ir akivaizdu, kad buvo norima šio klausimo šiandieną nepriimti. Dabar į tą subtilią statutinę kovą stojo ir socialdemokratai tęsdami tas gudrybes ir įtraukdami rezervinius klausimus į sesijos pratęsimą kaip garantiją, kad šiandien būtų priimtas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas. Todėl aš norėčiau paraginti kolegas nustoti diskutuoti. Yra J.Sabatausko užregistruotas dar vienas pasiūlymas, dėl jo šiandien balsuokime, apsispręskime ir šiandien priimkime šį įstatymą. Kviečiu pradėti Seimą dirbti.

PIRMININKAS. Prašom. L.Graužinienė.

L.GRAUŽINIENĖ. Prašyčiau kolegų elgtis korektiškai. Darbo partija prašydama pertraukos nepažeidė Statuto ir elgėsi taip, kaip priklauso pagal Statutą. Jeigu diskusija vyksta ir kaltinimai yra mūsų atžvilgiu, tai aš grįžtu prie savo minties ir prašau skubos tvarka Etikos ir procedūrų komisijos išsiaiškinti, ar darbotvarkė pateikta teisingai, atitinkant Statuto nuostatas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuojant apsispręsti dėl pateiktos darbotvarkės. Prašom balsuoti. (Triukšmas salėje)

Už – 65, prieš – 26, susilaikė 10. Darbotvarkė patvirtinta.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2, 14, 16, 29, 31, 55, 62, 64, 65, 67, 69, 73 straipsnių pakeitimo ir 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-2002(2*) (sujungtas su Nr.XP-1986) (svarstymo tęsinys ir  priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Darbotvarkės 1-2 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2, 14, 16, 29, 31, 55, 62, 64 ir kitų straipsnių pakeitimo ir 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-2002. Pranešėjas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas J.Jagminas.

Dėl vedimo tvarkos – Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, aš primenu mūsų generalinį susitarimą po Seniūnų sueigos. Esminis ginčijamas klausimas buvo 40, aš siūlau pradėti nuo jo, kad būtų patvirtinta abiejų pusių gera valia. Nuo 46 straipsnio. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar kalbama apie svarstymo tęsinį. Dėl vedimo tvarkos? Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Frakcijos vardu noriu paklausti, ar tas susitarimas vadinasi dabar atsiradusi J.Sabatausko pataisa?

J.JAGMINAS (LSDPF). Jeigu leisite…

PIRMININKAS. Prašom.

J.JAGMINAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš tikrai labai prašau, kad Seimas galėtų balsuodamas dabar apsispręsti dėl teikiamų įstatymų projektų. (Balsai salėje) Dėl viso. O dėl 46 straipsnio savo poziciją pasakys J.Sabatauskas. (Balsai salėje) Na, kaip buvome susitarę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mums dabar reikėtų apsispręsti dėl pritarimo įstatymo projektui po svarstymo. Tuomet mes galime pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui ir galime kalbėti apie tą minėtą straipsnį. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo įstatymo projektui po svarstymo.

Už – 69, prieš – 3, susilaikė 5.

Pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Jūs komentuosite tuos pasiūlymus, kurie buvo pateikti.

Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Prieštaravimų nėra? 2 straipsnis. (Balsai salėje) Prieštaravimų nėra? Ar reikia balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? Dėl 2 straipsnio? 14 straipsnio 7 punkto pakeitimas. Prieštaravimų nėra? Prašau? Pasiūlymų čia jokių nebuvo. Prašom dėl balsavimo motyvų.

V.Volčiokas – prieš. Prašom. Nebuvo prieš. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Norite balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? (Balsai salėje) Prašom. Prašom apsispręsti balsuojant dėl pritarimo 1 straipsniui.

Už – 76, prieš – 4, susilaikė 22. Pritarta.

Dėl 2 straipsnio – 14 straipsnio 7 punkto pakeitimo. Yra prieš. (Balsai salėje) Prašom. Dėl balsavimo motyvų – A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Aš dar kartą pasakysiu, kodėl balsuoju prieš šią įstatymo redakciją. Todėl, kad vėl mes grąžiname ne balsavimą paštu, bet gana komplikuotą išankstinį balsavimą. Jeigu kas nors įdėmiai perskaitė, kokia redakcija, tai painiavos… arba suprasti, kaip tas balsavimas vyksta, labai sudėtinga. Aš laikausi tos pačios nuomonės, kad mes pasielgėme teisingai, suteikdami teisę balsuoti iš anksto paštu žmonėms, kurių judėjimo laisvė yra suvaržyta, ar būtų ligonis, ar būtų kareivis, ar būtų nuteistasis. Kiti Lietuvos Respublikos piliečiai savo teisę realizuoti privalo ateidami balsuoti į rinkimų apylinkes. Teisingas, mano nuomone, sprendimas buvo priimtas, bet ką gi dabar aš matau? Kad Seimo nariai vis dėlto linkę pasiduoti ir įvesti dar vieną tarpinį variantą. Apgailestauju, nes, manau, skundų, ginčų, publikacijų spaudoje bei televizijos ir radijo reportažų apie galimai perkamus balsus, o kartu ir mūsų vardo teršimo bus apstu. Deja, bet mums neužteko stuburo laikytis savos pozicijos.

PIRMININKAS. Kolega, laikas. Ačiū. Nuomonė už – kolegė V.Boreikienė. Prašom.

V.BOREIKIENĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš esmės nereikėtų klaidinti nei Seimo narių, nei visuomenės. 14 straipsnio 7 punktu įvardijama, kokiais būdais mes siūlome balsuoti. Tai ne tik balsavimas paštu, bet taip pat kad rinkimų apygardų komisijos organizuoja balsavimą iš anksto. Tai yra tas pats būdas kaip balsavimas paštu ligoninėse, sveikatos priežiūros įstaigose, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, taip pat ir namuose, ir balsavimas iš anksto yra kaip balsavimo būdas. Siūlau pritarti šiai įstatymo nuostatai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuojant apsispręsti dėl 2 straipsnio – 14 straipsnio 7 punkto pakeitimo, dėl pritarimo. Prašom.

Už – 56, prieš – 23, susilaikė 21. 2 straipsnis priimtas.

Dėl 3 straipsnio. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. A.Salamakinas – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi dėl 3 straipsnio Socialdemokratų frakcija norėtų pasitarti, kaip balsuoti, prašau padaryti pusės valandos pertrauką.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom.

D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, tiek aš, tiek kiti Seimo nariai dabar aiškiai matėme, kad gerbiamoji B.Vėsaitė balsuoja ne tik už save. Ir ne vien tik B.Vėsaitė. Na, negalima taip. Būkime sąžiningi ir balsuokime tik už save. Kas tai yra? Aš manau, tegul Etikos ir procedūrų komisija apsvarsto. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas. Prašom balsuojant apsispręsti dėl Socialdemokratų frakcijos pasiūlymo daryti pusės valandos pertrauką. (Balsai salėje) Prašom.

Gerbiamieji kolegos, yra Etikos ir procedūrų komisija ir čia atstovauja, prašom tą incidentą, apie kurį D.Mikutienė čia kalbėjo, išsiaiškinti. Dabar prašom apsispręsti balsuojant dėl Socialdemokratų frakcijos pasiūlymo. (Balsai salėje) Prašom. V.Gedvilas – dėl vedimo tvarkos.

V.GEDVILAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, aš noriu pasakyti, kad dėl 1 straipsnio taip pat buvo pažeista balsavimo procedūra, nes kolegos vieni už kitus balsavo. Todėl, manau, reikia perbalsuoti tiek dėl 1 straipsnio, tiek dėl 2 straipsnio. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Prašom. A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai, štai ir į J.Razmą kreipiuosi, ir į visus, kurie dalyvavo toje Seniūnų sueigoje, bendrame valdybos posėdyje. Man atrodo, mes susitarėme. Iš kur tas nepasitikėjimas? Siūlau padaryti pertrauką. Kaip suprantu, niekas nieko čia nenori apgauti. Pradėkime gal ir ne visai… su lengvu Statuto pažeidimu, pradėkime nuo to straipsnio, kuris rūpi Darbo partijos frakcijai, išspręskime šią problemą, neliks jokio nepasitikėjimo ir baigsime to klausimo svarstymą. Dabar yra nepasitikėjimas, įtarumas, nes ponas J.Sabatauskas iš tikrųjų įregistravo keistą projektą. Garbingai kaip normalūs žmonės susitarkime. Vykdykime savo pažadus ir nereikės čia stumdytis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, aš suprantu, kad A.Čaplikas išreiškė Seimo narių nuomonę. Pagal Seimo narių prašymus einame prie 6 straipsnio – 46 straipsnio… (Balsai salėje)

J.JAGMINAS. Ne, šitų nereikia.

PIRMININKAS. Minutėlę. Dėl D.Mikutienės pasiūlymo ir Darbo partijos frakcijos prašymo perbalsuoti dėl 2 straipsnio – 14 straipsnio 7 punkto pakeitimo. Prašom apsispręsti dar kartą ir perbalsuoti dėl 2 straipsnio – 14 straipsnio 7 punkto pakeitimo. Prašom balsuoti.

J.JAGMINAS. Kad čia viskas yra gerai.

PIRMININKAS. Už – 64, prieš – 28, susilaikė 10. Gerbiamieji kolegos, buvo pasiūlymas pateikti ir apsvarstyti 6 straipsnį dėl 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios. V.Kamblevičius.

V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Mielieji kolegos, na, galima balsuoti už vieną, bet kai suskaičiuoji, 8 balsavo, gėda. Jūs pažiūrėkite. Štai ištraukiau naujai, pažiūrėkite, kurių nėra, dabar balsavo visa eilė. Pažiūrėkite, ar yra visa? Na, kas čia darosi? Vaikų žaidimai, mielieji kolegos! Kas čia darosi? (Balsai salėje)

R.BAŠYS (DPF). Aš galiu pasakyti konkrečiai. Mikoliūnas balsavo už A.Paleckį, o A.Paleckio nėra. Atsiprašau, G.Mikolaitis pabalsavo. Na, vienu žodžiu, tyčiojimasis. Šitaip tikrai negarbinga elgtis. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą balsuojame dėl 3 straipsnio. Atsiprašau, dėl 2 straipsnio – 14 straipsnio 7 punkto pakeitimo. Dar kartą prašome balsuoti. (Triukšmas salėje)

Už – 61, prieš – 29, susilaikė 9. (Balsai salėje) Prašom.

J.VESELKA (MSG). Gerbiamasis Pirmininke, šiandiena ypatinga ir Darbo partija labai labai rodo ir nuolat, kad balsuoja už tuos žmones, kurių nėra, todėl prašau prisiminti mūsų priimtą Politikų etikos kodeksą ir jį taikyti. Nes šiaip, mes turbūt dirbsime iki ryto. Galų gale yra kodeksas ir prašau taikyti. Tuos, kurie balsuoja už kitus, reikia šalinti iš salės. (Balsai salėje: „Bravo!“)

PIRMININKAS. Ačiū.

V.GEDVILAS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, suprantu, jums nepaprastai sunku, nes mes esame labai aktyvūs, tačiau noriu pateikti vieną tokį pasiūlymą. Kad nebalsuotume vieni už kitus, tvarkdariui paprasčiausiai reikia išimti kortelę ir padėti, tada nekils niekam noras vienas už kitą balsuoti, nekils ir patiems. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Tvarkdary, prašom pasižiūrėti ir tų žmonių, Seimo narių, kurių nėra, korteles išimti. Ar galime atsiliepti į A.Čapliko pasiūlymą ir pereiti prie 6 straipsnio, 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios? Prašom. Čia yra pasiūlymai. Prašom pasiūlymą pristatyti kolegą J.Sabatauską. Prašom.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų per svarstymo stadiją teikiau kitą pasiūlymą. Iš dalies pripažįstu, ką sakė kolegė V.Baltraitienė, kad ir iki tol kandidatai į savivaldybių tarybų narius turėjo neliečiamybę už veiksmus, padarytus rinkimų agitacijos laikotarpiu. Aš siūlau atitinkamo 1996 metų straipsnio redakciją, tik ten dar buvo ir neliečiamybė už administracinę atsakomybę. Bet, kadangi pirminiame projekte nebuvo už administracinę atsakomybę neliečiamybės, tai aš jos nesugrąžinu. Tiesiog siūlau tą variantą, kad nebūtų jokių piktnaudžiavimų kandidatų atžvilgiu. Pavyzdžiui, bus elementarus dalykas, padarys žmogus avariją ir kartu su juo važiavusiam žmogui šiek tiek bus sutrikdyta sveikata, jis susižeis, tai jau pagal Baudžiamąjį kodeksą bus taikoma atsakomybė. Todėl siūlyčiau tokią pataisą. Atsiprašau, kad dėl manęs šiandien dar turėjote posėdžiauti. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom. Komiteto pirmininke, ar norėtumėte komentuoti kolegos Juliaus?..

J.JAGMINAS. Ne, aš manyčiau reikėtų pritarti. Siūlau, gerbiamieji kolegos, pritarti J.Sabatausko ką tik išsakytom mintim ir daugiau prie 46 straipsnio iš viso nebegrįžti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar dėl vedimo tvarkos? Prašom dėl vedimo tvarkos.

V.GEDVILAS. Aš vis tiek nieko nesuprantu. Yra užregistruotas dabar visiškai naujas J.Sabatausko pasiūlymas, kuris iš esmės yra kitoks, jis nėra svarstytas niekur. Priėmimo stadijoje, kiek žinau, reikia 47 balsų, kad galėtume priimti. Tų 47 balsų nėra. 29, bet jų nėra. Jų nėra. Vadinasi, mes šio pasiūlymo svarstyti negalime. Tai reikia grįžti prie to įstatymo pirmojo varianto ir nedaryti destrukcijos. Yra susitarimas.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Čia gerai man E.Masiulis priminė. Yra labai paprasta praktika. Kad įvykdytume mūsų susitarimą, Pirmininkas paskelbia balsavimą dėl 46 straipsnio, kuris yra pateiktas kaip projektas. Seimas balsuoja prieš tą straipsnį, ir lieka galioti senoji redakcija, kuri iš esmės visus tenkina. Ir dėl jokio naujo J.Sabatausko projekto mes nebesierzinkime ir jo nesvarstykime.

J.JAGMINAS. Labai teisingai, aš tam irgi pritarčiau. Pabaigtume tą visą…

PIRMININKAS. Prašom dar dėl vedimo tvarkos A.Salamakiną.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Esu daugiau negu nustebintas pono A.Čapliko kalbos. Kas su kuo tarėsi, aš nežinau. Su manimi niekas nesitarė. Pagal Konstituciją aš turiu balsuoti pagal sąžinę, o ne pagal susitarimus. Jeigu su juo tariasi, tai jis tegul kalba už save, bet nekalba už visą Seimą ar kaip nors, kad susitarimai įvykdyti. O kokie, tai tada galbūt paskelbkite?

A.ČAPLIKAS. Aš jau nebesuprantu, pone Česlovai, pone Jurgi Razma, pone Eligijau Masiuli, pone Pirmininke, gal ponas A.Salamakinas tarėsi tik su savimi? Visa (…) frakcijos vadovybė, pradedant ponu Č.Juršėnu, I.Šiauliene, susitarė frakcijų vadovų lygiu bei Seimo valdybos lygiu, kad pagaliau priimtume naują taisomo įstatymo redakciją, reikia padaryti tokį kompromisą. Tai kas dabar ko neinformavo? Tai gal pats, Algimantai, tariesi tik su savimi? (Balsai salėje)

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Noriu pasakyti, gerbiamasis komiteto pirmininke, kuris stovite tribūnoje, jūs komiteto vardu pasakėte, kad yra šiai pataisai pritarta, kurią pateikė J.Sabatauskas. Čia dabar išdalyta visiškai nauja pataisa. Komiteto ji nesvarstyta, tai kam jūs komiteto vardu sakote, kad komitetas pritarė?

J.JAGMINAS. Ne komiteto vardu aš ir teikiu. Ne komiteto. Aš nesakiau, kad tai yra komiteto vardu, tai yra užregistruota J.Sabatausko pataisa ir apie ją buvo kalbėta. Komiteto vardu nekalbame. Net komiteto posėdžio tuo klausimu nebuvo. Aš komiteto vardu visą įstatymą teikiu su visais straipsniais. Jeigu dėl šio straipsnio, dėl to 6 straipsnio, 46, susitarsime, galime žygiuoti toliau į priekį. Visi kiti komitete yra apsvarstyti. Aš du kartus apie tai informavau garbų Seimą, tai daugiau neturėčiau ką pridurti.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos. Prašom. V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Kolegos, manyčiau, visi pažeminkime tonus ir kalbėkime normalia kalba. Vis dėlto, būkime atviri, J.Sabatausko pateiktas pasiūlymas neatitinka Statuto reikalavimų. Jis turėtų eiti normalia tvarka, galbūt tai bus kitiems rinkimams pavasario sesijoje išnagrinėtas, tačiau nė vienas komitetas šio pasiūlymo nematė. Tai mes nors save kiek nors gerbkime. Neleiskime į posėdžius tokių neparengtų, neapsvarstytų ir neaptartų įstatymų. Gerbkime save. J.Sabatausko vietoje aš atsiimčiau. Nejaugi jis pats nesupranta, kad jis daro nekorektiškai?

PIRMININKAS. Gerbiamieji… (Balsai salėje) Gerbiamieji, čia kalbama apie ypatingą skubą, įstatymo projektas ypatingos skubos tvarka nagrinėjamas, todėl visų šių reikalavimų, apie kuriuos jūs kalbate, čia neturėtų būti. (Balsai salėje: „ Gerbiamasis Pirmininke!..“)

Prašom. E.Masiulį prašom dėl vedimo tvarkos.

E.MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, J.Sabatauskas pateikė savo naują siūlymą siekdamas kompromiso ir siekdamas, kad įstatymas būtų priimtas. Akivaizdu, kad kompromiso esant tokiam siūlymui nepasieksime, todėl prašau J.Sabatausko atsiimti šį pasiūlymą. Tada mes balsuosime dėl 6 straipsnio priėmimo metu ir apsispręsime, ar pritariame 6 straipsnio redakcijai, kuri yra po svarstymo, ar nepritariame, tada bus aišku, ar šis įstatymas šiandien bus priimtas, ar ne.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Kolega A.Baranauskas.

A.BARANAUSKAS (PDF). Ačiū. Teikiu pasiūlymą balsuoti prieš tą straipsnį ir panaikinti visą šį incidentą.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Sysas. Prašom. A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš tą patį norėjau pasiūlyti. Yra pasiūlymas, turime surinkti 29 parašus… Nereikia? Tai vis tiek balsuokime, ir viskas. Mes dabar diskutuojame dėl to, ar balsuoti, ar ne. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu paklausti kolegą J.Sabatauską. Gal jūs atsiimate savo pasiūlymą?

J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke, iš tikrųjų atsižvelgiau į tuos priekaištus, kuriuos išgirdau, kad anksčiau galiojo tokia norma, ir grąžinu visiškai identišką 1996 metų įstatymo normą, išskyrus tik administracinę atsakomybę, todėl sutinku, kad agitacijos metu visko gali atsitikti, nelaimingas įvykių sutapimas. (Balsai salėje) Jūsų valia balsuoti ar nebalsuoti. (Balsai salėje) Aš nesuprantu dabartinių ginčų, jeigu jūs nepritarsite, bus nepritarta. Vadinasi, galios dabartinė norma, kuri jau yra paskelbta „Valstybės žiniose“. (Balsai, šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų. Nuomonė už – A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš manau, kad pataisa yra logiška. Juk negalime priimti tokių sprendimų, kad Lietuvos Respublikos pilietis iki Seimo arba savivaldybės, nesvarbu, kokių, rinkimų padaręs ar įtariamas padaręs nusikaltimą, specialiai kandidatuotų į šias institucijas, į Seimą ar savivaldybę, kad gautų imunitetą, kad jis nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o po to, neduok Dieve, būtų išrinktas į šias institucijas, kaip į Seimą, ir Seimas turėtų spręsti, ar pašalinti jam imunitetą, nors nusikaltimą, jeigu teismas tą pripažino, jis padarė dar nebūdamas nei Seimo nariu, nei savivaldybės tarybos nariu, tai yra ne nariu, o kandidatu. Todėl aš manau, kad reikia pritarti šiam siūlymui, yra labai logiškas dalykas, manyčiau, kad ir Seimo rinkimų įstatyme ši pataisa turėtų būti būtina užkertant kelią tiems žmonėms, kurie padarė ar įtariami padarę nusikaltimus, kandidatuoti ir įgauti imunitetą. Todėl kviečiu balsuoti už šią pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Č.Juršėnas – nuomonė prieš. Prašom.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos! Mes Seniūnų sueigoje iš tikrųjų tarėmės ir susitarėme. Primenu, kad Seniūnų sueiga yra statutinė organizacija, statutinė institucija, kuri yra skirta derinti įvairioms nuomonėms. Tos nuomonės buvo suderintos ir niekas iš Seniūnų sueigos narių neprieštaravo, kad to straipsnio iš viso neliktų. Todėl aš manau, kad nereikėtų nei kolegos J.Sabatausko pataisos, nei viso to straipsnio, o palikti tą, kuris iki tol galiojo, tai yra aš siūlau balsuoti prieš 46 arba, tiksliau, pagal esamą įstatymą 6 straipsnio išbraukimą. (Balsas iš salės: „Teisingai.“)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėte nuomones už ir prieš, dabar balsuojame dėl J.Sabatausko pasiūlymo. Apsisprendžiame, tuomet balsuosime dėl 6 straipsnio – 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios. Jeigu jūsų valia bus išreikšta tokia, kad jūs nepritarsite 6 straipsniui – 46 straipsnio pripažinimui netekusiu galios, tuomet galios tas straipsnis, kuris buvo sename įstatyme.

Dabar kviečiu balsuoti už J.Sabatausko pasiūlymą. Prašom apsispręsti balsuojant dėl J.Sabatausko pasiūlymo.

Nepritarta J.Sabatausko pasiūlymui. Už – 10, prieš – 57.

Dabar, gerbiamieji kolegos, prašome apsispręsti dėl 6 straipsnio – 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? (Balsas iš salės: „Nėra.“) Prašom balsuojant apsispręsti dėl 6 straipsnio – 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios. (Balsai salėje)

Už – 13, prieš – 49, susilaikė 36. Nepritarta 6 straipsnio – 46 straipsnio…

J.JAGMINAS. Aš balsavau prieš, bet čia nerodo, aš taip pat balsavau prieš.

PIRMININKAS. Visi žino.

J.JAGMINAS. Neveikia čia tas aparatas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl 3 straipsnio – 16 straipsnio 2 punkto pakeitimo. Ar yra nuomonių prieš, ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Ačiū. Dėl 4 straipsnio. Ar yra kitų nuomonių? Ačiū. Pritarta. Dėl 5 straipsnio. Kitų nuomonių nėra? Pritarta. Dėl 7 straipsnio. Kitų nuomonių? Ačiū. Prašom. Dėl 7 straipsnio. Nuomonė prieš – V.Tomaševskis. Prašom.

V.TOMAŠEVSKIS (VLF). Gerbiamieji Seimo nariai, mes labai ilgai dirbam prie šio įstatymo, patys esame kalti. Mes džentelmeniškai prieš Kalėdas susitarėme, kad nekeisime kitų straipsnių, tik dėl išankstinio balsavimo. Dabar dalis Seimo narių užregistravo pataisas ir turime problemų. Aš pasisakau iš principo prieš 55 straipsnį kaip pirmą, nes niekas nepagalvojo, kad techniškai nebus įmanoma įgyvendinti. Dabar pagal šią redakciją bus įrašoma, sakysim, Vilniaus mieste 51 pavardė kandidatų. Yra 17 partijų, tai jūs nepagalvojate, koks bus biuletenis. Tūkstantis pavardžių, kas parašys tūkstantį pavardžių? Situacija dabar neišsprendžiama, nes ne visi kandidatai bus įrašyti, tik pusė kandidatų bus įrašyta. Siūlau šio straipsnio nepriimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Aš galėčiau pritarti ponui V.Tomaševskiui, kad galbūt nereikėjo iš viso svarstyti šio įstatymo po Naujųjų metų, tai būtų buvęs pats teisingiausias dalykas, o palikti galioti buvusią redakciją, tačiau jeigu jau pradėjome taip daryti, kaip ir prognozavome, iš tikrųjų pataisų bus daug. Manau, kad šita pataisa yra logiška ir teisinga. Ji pašalina įtampą partijų skyriuose, pašalina mūsų pačių problemas formuojant sąrašus, kartu suteikia gerą šansą ir žmonėms, ateinantiems balsuoti, pasirinkti iš didesnio skaičiaus kandidatų. Mes esame padarę didesnę analizę ir akivaizdžiai matyti, kad kai yra 15 pavardžių biuletenyje, iš esmės reitinguojami tiktai 15 žmonių. Šiuo atveju, kai bus tiek pavardžių, kiek yra tarybos narių, bus reitinguojamas kur kas didesnis kandidatų skaičius, ir tai yra gerai, tai yra didžiulis žingsnis į priekį.

J.JAGMINAS. Be kita ko noriu priminti, gerbiamieji kolegos, kad komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininke, dėkoju. Prašome, kolegos, apsispręsti balsuojant dėl 7 straipsnio.

Už – 89, prieš – 1, susilaikė 6. Priimtas 7 straipsnis.

J.JAGMINAS. Prašau mano taip pat įskaityti už.

PIRMININKAS. Dėl 8 straipsnio prieštaravimų nėra? Ačiū. Priimta. Dėl 9 straipsnio prieštaravimų nėra? (Balsai salėje) Prašau, nematau. Prašom dėl balsavimo motyvų. Prašom dėl 8 straipsnio apsispręsti balsuojant.

Už – 58, prieš – 15, susilaikė 24. Pritarta.

Dėl 10 straipsnio. Atsiprašau, dėl 9 straipsnio. Pritarta. Dėl 10 straipsnio. Prieštaravimų nėra? Pritarta. (Balsai salėje) Prašom apsispręsti balsuojant dėl 10 straipsnio.

Už – 62, prieš – 23, susilaikė 11. Pritarta.

Dėl 11 straipsnio. Prieštaravimų nėra? Priimta. Dėl 12 straipsnio. Prieštaravimų nėra? Priimta. Dėl 13 straipsnio. Prieštaravimų nėra? Priimta. Ir dėl viso įstatymo projekto priėmimo. Prašom. Dėl balsavimo motyvų. Prieš nėra.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, kadangi prieš nėra, tai kviečiu balsuoti už ir baigiame diskusijas.

PIRMININKAS. Prašom apsispręsti balsuojant dėl įstatymo priėmimo.

E.MASIULIS. Ačiū. Matau, kad atsirado prieš, tai aš labai trumpai…

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? E.Masiulis. Prašau. Nuomonė už.

E.MASIULIS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pakviesti ir paraginti Darbo frakciją laikytis susitarimų, kurių, atrodo, po ilgų ir sunkių debatų visi mes laikomės, ir dar kartą ištesėti tą žodį, kurį mes davėm Lietuvos žmonėms ir Prezidentui, gerbdami save, kad išankstinį balsavimą savivaldos rinkimuose mes turime pasiekti. Jeigu mes kalbame apie tai, kad vis mažiau procentų rinkėjų dalyvauja rinkimuose, tai nedarykime savo veiksmais kliūčių, kad dar mažiau žmonių į tuos rinkimus ateitų. Ir jeigu norime, kad pasitikėjimas valdžia augtų, o ne mažėtų, manome, kad išankstinis balsavimas prisidės prie to, kad žmonės galės jaustis patogiau ir realizuoti savo pažiūras ne tik rinkimų dieną, bet ir iš anksto.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolegė V.Baltraitienė. Prašom.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Aš nesutinku, kad mes visi prisižadėjome, kad bus tas išankstinis balsavimas, buvo tik nutarta, kad Seimas svarstys, jeigu bus pasiūlymų, tada svarstysime. Ir aš nematau čia jokio pažeidimo. Mes išsakome savo poziciją dėl balsavimo iš anksto. Kodėl norėčiau prieštarauti? Dėl to, kad tas dvi dienas vyks balsavimas, viskas gerai, bet po to visi dokumentai, vokai atiduodami pašto viršininkui. Kas garantuos, kad pašto viršininkas, kol nuveš iki apylinkės, jų nepakeis? Kitas dalykas, kaip žinos, kokiai rinkiminei apylinkei atiduoti kokį voką? Aš neįsivaizduoju, bus rašoma ant voko? Įstatyme nenumatyta, kad bus užrašyta ant voko, kas tas vokas priklauso tos apylinkės rinkėjui. Aš matau, kad čia gali būti daug pažeidimų. Be to, žmonės, gyvenantys 30 km nuo rajono centro, na, gal atsiras 5 ar 10 žmonių, labai sąmoningų, kurie atvažiuos balsuoti iš anksto. Aš manau, kad masinis vežimas į centrą, ir vėl bus toks pats balsavimas kaip paštu. Todėl siūlau labai gerai pagalvoti, ar mes tuo ką nors išspręsime.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už. D.Bekintienė. Prašom.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai gerai suprantu, kad artėja rinkimai, emocijos liejasi per kraštus. Tačiau gerbkime savo darbo laiką, imkimės tolesnių darbų, svarbiausia, gerbkime Prezidento nuomonę ir išreikškime rinkėjų norą ir valią. Tikrai labai kviečiu balsuoti už šį įstatymo pakeitimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš. Kolega S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, dėl kiekvienos rinkiminės kampanijos, jai pasibaigus, mes visada padarom išvadą, kad daugiausia pažeidimų fiksuojama balsuojant paštu. Ir tai paprastai kartojasi po kiekvienos rinkiminės kampanijos. Šiandien bandymas pasakyti, kad išankstinio balavimo nebuvimas atitolina rinkėjų galimybę dalyvauti tuose rinkimuose ir lyg ir neigiamai paveikti jų aktyvumą, manau tikrai neišlaiko jokios kritikos, nes iš esmės, uždrausdami išankstinį balsavimą, nesudarydami tam sąlygų, mes kaip tik apeliuojame į žmogaus pilietinį sąmoningumą pačiam asmeniškai rinkimų dieną dalyvauti tokiuose rinkimuose. Daugelis Europos Sąjungos šalių turi nusistačiusios privalomąjį dalyvavimą rinkimuose ir net įvairiausiais mokestiniais svertais reguliuoja šitos pilietinės pareigos atlikimą, todėl aš pasisakyčiau prieš ir kviečiu tai padaryti kitus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolegė V.Boreikienė. Prašom.

V.BOREIKIENĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, politinės partijos turės teisę deleguoti savo partijų atstovus į rinkimų apygardų ir rinkimų apylinkių komisijas ir į stebėtojus. Todėl išreikšti kokį nors nepasitikėjimą mes neturime jokio pagrindo. Jeigu jūs nepasitikite savo deleguotais atstovais, tai Lietuvos piliečiai turėtų nepasitikėti tokiomis politinėmis partijomis, taip išreikšite savo valią viešai. Siūlau negaišti laiko įvairioms manipuliacijoms ir pritarti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo patobulintam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šiandien išliejome tiek daug emocijų, kad kai kuriems truputį, aš kaip psichologas sakau, ir psichika išsibalansavo, matyt, naktį nemiegos ir rytoj blogai jausis. Todėl siūlau „darbiečiams“ ištraukti visiems korteles, kaip dabar kad darome, tiems, kurių kortelės yra balsuoti… kurie yra nusiteikę prieš, kaip liberalcentristai, o kitiems balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir nuomonė už – R.J.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, šito įstatymo priėmimas yra pavyzdys, kaip įstatymai pas mus turėtų būti nepriiminėjami. Aišku, surasti politinį sutarimą yra gana sudėtinga. Bet vis dėlto mes turėtume dažniau derinti frakcijų pozicijas iki priėmimo stadijos, tada mes tokių nesusipratimų tikrai neturėsime. Mes teisingai padarėme, kad neleidome balsuoti paštu taip, kaip buvo iki šiol, ir palikome visiškai suprantamą dalyką, galimybę balsuoti iš anksto, kas irgi yra konstitucinė teisė. Nebūtinai tą pačią dieną aš galiu realizuoti savo teisę. Visokių dalykų gali atsitikti. Todėl, man atrodo, mes einam teisinga linkme. Aišku, dėl imuniteto mes visiškai persistengėme, ir buvo nuostatos geresnės, bet jeigu to reikalauja tam tikras politinis sutarimas, kad būtų sklandi rinkimų kampanija, tai mes tikrai galime eiti tuo keliu. Bet siūlau ateityje tokius komplikuotus įstatymus, kurie susiję su daugelio interesais, vis dėlto daugiau derinti tarp frakcijų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuojant apsispręsti dėl įstatymo priėmimo. Prašome balsuoti.

Už – 57, prieš – 2, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Plojimai) Prašau.

P.VILKAS. Aš nenoriu pulti, bet pažiūrėkime, J.Lionginas yra ar nėra?

PIRMININKAS. Kas toksai?

P.VILKAS. J.Lionginas. (Triukšmas salėje) Kur jis yra? J.Lionginas. Jo ir nebuvo. Vadinasi, liko tik 70. (Balsai salėje: „Gėda!“) Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, prašom… V.Bogušis. Prašom. (Balsai salėje)

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, jeigu kilo problema, susidarė tam tikra kolizija ir neaiškumas, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos vardu siūlyčiau perbalsuoti ir tada visiems būtų aišku. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti dar kartą. Akivaizdu, kad jokie susitarimai šiame Seime negalioja. Prašom balsuoti dar kartą. Stabdome balsavimą. Dėl J.Liongino registracijos. Stabdome balsavimą. P.Vilkas… Atsistokite dar kartą. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad J.Lionginas nesiregistravo ir nebalsavo. (Triukšmas salėje) Prašom. Dėl vedimo tvarkos.

L.GRAUŽINIENĖ. Prašom patikrinti, kaip balsavo H.Žukauskas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu paprašyti, kad iš karto keltumėte klausimus dėl visų tų, kurių nėra, nes H.Žukauskas taip pat nesiregistravo ir nebalsavo. (Balsai salėje) Taigi įstatymas priimtas. (Balsai salėje)

Darbotvarkės 1-3a klausimas. Prašom. Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, nepaisant to, kad nemaža dalis Seimo nesilaikė konvencijos, aš atsiimu paskutinį darbotvarkės punktą, tai yra pirmąjį rezervinį klausimą. Jeigu formaliai reikia Seimo valdybos sprendimo, siūlau per pertrauką sušaukti Seimo valdybą, priimti sprendimą ir atšaukti šios dienos posėdžio papildymą, tai yra sesijos pratęsimas nereikalingas. Tas klausimas buvo apsidraudimas dėl to, ar priimsime pirmąjį klausimą, ar ne. Kadangi jis priimtas, rezervinis klausimas nereikalingas.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Kolegė L.Graužinienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ. Aš noriu pasakyti, kad prieš visas diskusijas dar buvo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos prašymas perbalsuoti, bet Pirmininkas kažkodėl nereagavo, o gerbiamasis A.Baranauskas balsuoja už kelis.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, įstatymas priimtas. Perbalsuoti nebuvo pagrindo. (Balsai salėje) Prašom tęsti posėdį.

Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ projektas Nr.XP-1892(4*)ES (priėmimas)

Darbotvarkės 1-3a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ projektas, registracijos Nr.XP-1892(4)ES. Pranešėja – Ekonomikos komiteto pirmininkė B.Vėsaitė. Priėmimas.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Nacionalinės energetikos strategijos projekto nutarimui po svarstymo pasiūlymų negauta.

PIRMININKAS. Prašom. Pasiūlymų nėra, tiktai šiandien registruotas pasiūlymas. Prašom. Gerbiamieji kolegos, prašom apsispręsti dėl nutarimo projekto.

Dėl 1 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 2 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritarta.

Prašom dėl viso nutarimo projekto. Dėl balsavimo motyvų nėra. Prašom balsuojant apsispręsti dėl nutarimo priėmimo. Prašom balsuoti.

Už – 70, prieš nebuvo, susilaikė 3. Nutarimas priimtas.

Seimo protokolinis nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ projekto Nr.XP-1892(4*)

Darbotvarkės 1-3b klausimas.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, J.Veselka siūlo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2007 metų kovo pabaigos pateiktų Seimui ataskaitą dėl Seimo 2002 m. spalio 10 d. nutarimu Nr.XP-1130 patvirtintos Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo. Tai yra protokolinis nutarimas. Komitetas jo nesvarstė, nes iš karto teikiamas Seimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo“ projektas Nr.XP-1988(4*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-3b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo“ projektas, registracijos Nr.XP-1988(4). Pranešėja – B.Vėsaitė, Ekonomikos komiteto pirmininkė. Priėmimas. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, nutarimo projektui po svarstymo pasiūlymų negauta.

PIRMININKAS. Ačiū. Pereiname prie nutarimo priėmimo pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio prieštaravimų nėra. Priimta. Dėl 2 straipsnio prieštaravimų nėra. Priimta.

Prašom dėl viso nutarimo projekto. Nuomonė už – kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi šiam nutarimo projektui svarstymo metu tikrai buvo pateikta pasiūlymų, pasiūlymai buvo priimti. Mano manymu, šis nutarimas yra reikalingas ir siūlau jam pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka – nuomonė prieš.

J.VESELKA (MSG). Aš esu ne tiek prieš, kiek man keista, kad strategiją patvirtinome pirmuoju nutarimu. Dabar tvirtiname priedą prie strategijos. Aš visada buvau įsitikinęs, kad visa tai, kuo mes papildome priedą, turi būti ten įrašyta, bet jeigu jau… nes čia iš esmės kyla sumaištis. Bet ten yra vienas geras dalykas, kurio aš nesakysiu, koks ten geras dalykas, nes tai svarbu. Todėl siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuojant apsispręsti dėl nutarimo priėmimo. Prašom balsuoti. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti.

Už – 67, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas priimtas.

Viešųjų įstaigų įstatymo 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1133(4*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-4 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1133. Pranešėja Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu – V.Boreikienė. Priėmimas. Prašom.

V.BOREIKIENĖ (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Seimas svarstė Viešųjų įstaigų įstatymo 2, 4, 5,7, 9, 10, 13, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir jam pritarė. Šio įstatymo esmė – numatyti priemones, užtikrinančias, kad pertvarkant viešąsias įstaigas į kitos teisinės formos juridinius asmenis arba joms baigiant veiklą valstybės turtas nebūtų prarastas, ir spręsti kai kurias praktines Viešųjų įstaigų įstatymo taikymo problemas. Po svarstymo Seime komitetas pasiūlymų negavo. Buvo gautos tik Teisės departamento pastabos, kurios yra labiau interpretavimo dalykas ir nedaro įtakos projekto straipsnių esmei. Siūlau, kolegos, pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, yra Teisės departamento pastabų. Kokia komiteto nuomonė dėl pastabų?

V.BOREIKIENĖ. Dėl pirmosios pastabos. Siūloma išbraukti pelno sąvoką, tačiau mes tam nepritarėme, nes kitame tekste pelno sąvoka neminima. Ją išbraukus visas įstatymo projekto straipsnis neatitiktų savo tikslų ir prasmės. Šiai pastabai mes nepritarėme.

Antrojoje pastaboje siūloma vietoj žodžio „perimti“ rašyti žodį „įgyti“. Mes nepritariame šiam pasiūlymui, nes „perimti“ ir „įgyti“ yra visiškai skirtingos ir netapačios sąvokos. Pagal šį įstatymą teisės yra turtinės ir neturtinės. Tai yra civilinės teisės. Todėl reikia vartoti sąvoką „įgyti“.

Trečiojoje pastaboje siūloma išbraukti iš straipsnio nuorodą į Biudžeto įstaigų įstatymą kaip perteklinę. Mes taip pat manome, kad nereikia pritarti šiai pastabai, ir būtina įtraukti šią nuorodą, nes kaip tik viešoji įstaiga pertvarkoma į biudžetinę įstaigą ir būtina nurodyti įstatymą, į kurį mes orientuojamės. Siūlau pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio prieštaravimų nėra? Priimta. Dėl 2 straipsnio prieštaravimų nėra? Priimta. Dėl 3 straipsnio prieštaravimų nėra? Priimta. Dėl 4 straipsnio prieštaravimų nėra? Priimta. Dėl 5 straipsnio prieštaravimų nėra? Priimta. Dėl 6 straipsnio prieštaravimų nėra? Priimta. Dėl 7 straipsnio prieštaravimų nėra? Priimta. Dėl 8 straipsnio prieštaravimų nėra? Priimta.

Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto nuomonė už – kolega V.Čepas.

V.ČEPAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Noriu pasakyti, kad įstatymas tikrai subalansuotas, bus apsaugotas valstybės ir savivaldybių turtas. Siūlau be ilgų diskusijų palaikyti kolegės V.Boreikienės siūlymą ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome balsuojant apsispręsti dėl įstatymo priėmimo. Prašom balsuoti.

Už – 68, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1925(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 1-5 klausimas – Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1925. Pranešėjas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu – L.Sabutis. Svarstymas ir priėmimas. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, sausio 17 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir sutarė, kad reikia atsižvelgti į kai kurias Teisės departamento pastabas, taip pat suvienodinti, kad Centralizuotą vidaus audito tarnybą sudarytų ne mažiau kaip dvi pareigybės. Yra atsižvelgiama į tai, kad Centralizuotą vidaus audito tarnybą kaip departamentą sudarytų ne mažiau kaip trys skyriai. Šios pataisos atitinka šiandien priimto Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio pataisas, todėl po svarstymo komiteto vardu, kadangi buvo vienbalsiai pritarta, siūlau pritarti ir šias pataisas priimti kaip įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymų ir papildymų nėra. Norinčių kalbėti dalyvauti diskusijoje nėra, kalbėti dėl balsavimo motyvų norinčių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Yra prieštaraujančių. Prašom. Yra prieštaraujančių visą laiką. Prašom balsuoti.

Už – 66, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta įstatymo projektui po svarstymo.

Taikome ypatingą skubą. Prašome dėl priėmimo.

L.SABUTIS. Taip pat siūloma šiandien tas pataisas priimti. 2 straipsnis yra pasiūlymas Vyriausybei, kad iki gegužės 1 d. pateiktų Seimui Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą, kuriame būtų aiškiai nustatytos centralizuotų vidaus audito tarnybų ir vidaus audito tarnybų funkcijos ir atskaitingumas, ko šiame įstatyme, apie kurį mes kalbame, nėra. Šios korekcijos padėtų greičiau sutvarkyti elementarius formalius dalykus. Kviečiu balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio prieštaravimų nėra. Priimta. Dėl 2 straipsnio prieštaravimų nėra. Priimta. Prašom dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuojant apsispręsti dėl įstatymo priėmimo. Prašom balsuoti.

Už – 69, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti išvadų“ projektas Nr.XP-1094(4) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti išvadų“ projektas. Pranešėjas – A.Rimas, Laikinosios komisijos pirmininkas. Svarstymas. Prašom. Kur išvados?

A.RIMAS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, po išvadų ir nutarimo pateikimo buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados. Komisija, įvertinusi šias išvadas, joms pritarė ir pakoregavo Seimo nutarimą ir išvadas. Kitokių pasiūlymų nebuvo gauta. Aš siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Užsirašiusių nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Atsiprašau. Dėl balsavimo motyvų. Nuomonė už – kolega R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai pasistengsiu pasakyti pagrindines mintis, ką norėjau ir svarstymo metu pasakyti, bet sąrašas buvo dingęs. Manau, mes čia turime chrestomatinį atvejį, mūsų istorijos atvejį, kai buvo išplautas didžiulis turtas, kuriame dalyvavo ne tik politikai, bet ir teismai, ir prokuratūra. Būtent tai turbūt yra svarbiausia pamoka mums visiems. Manau, turėtume pasiūlyti valdybai, kad ji išleistų visą šią medžiagą atskira knygute. Yra ką studijuoti, daug ką studijuoti ir aukštosiose mokyklose, Teisės akademijoje ir t.t. Mes matome, kaip šiurkščiai piktnaudžiavo savo pareigomis ir teisėjai, ir prokurorai. Tai nestebina, nes tuo metu buvo panašios bylos, ir nestebina pono A.Paulausko noras kalbėti prieš, nes jis tuo metu įtikinėjo kitą komisiją, kad benzinas yra greitai gendantis produktas, ir jis galėjo, realizavęs jį kartu su ponu Vladu Nikitinu, sumokėti sau 11 tūkst. neteisėtų premijų. Tai nestebina. Taigi tai yra chrestomatinis dalykas, ir jį būtinai reikia mums gerai išstudijuoti.

Be to, Seimas taip pat turėtų priimti ir kitą protokolinį nutarimą be šios knygelės. Tai yra pavesti Teisės ir teisėtvarkos komitetui pažiūrėti šio nutarimo įgyvendinimą, nes klausimas, kaip bus pasielgta su tais teisėjais, kurie leido sustabdyti tą procesą ir faktiškai sustabdžius procesą išgrobstyti visą esamą turtą, kaip bus su jais pasielgta, kokios bus pasekmės, kaip bus įvertinta tų pareigūnų, kurie dalyvavo, kurie turėjo saugoti, atsakomybė, bus labai įdomu pažiūrėti. Nes kalbų apie EBSW turto grobstymą buvo daug, straipsnių buvo daug, kalbėtojų buvo daug. Kaip matome dabar, viskas buvo daroma specialiai, kad tas procesas pasibaigtų taip, kaip dabar yra. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega A.Paulauskas. Prašom.

A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamasis Pirmininke, kolegos, iš tiesų komisijai buvo suformuluoti rimti uždaviniai, pirmiausia išanalizuoti, kodėl tuo laikotarpiu galėjo klestėti tokios bendrovės, kurios rinko indėlius, vėliau išnyko, neatsiskaitė su indėlininkais, kodėl buvo privatizuojamas turtas? Pati komisija savo išvadose rašo, kad visi šie veiksmai buvo atlikti pagal tuo metu galiojusius įstatymus, pagal tuo metu galiojusius Vyriausybės nutarimus ir panašiai.

Taigi ar mes matome komisijos išvadose nors vieną bandymą atskleisti, kas gi inicijavo tuos įstatymus, kas inicijavo tuos nutarimus, ir kodėl jie buvo priimti?

Antras dalykas. Ar tuo metu buvo sukurta mūsų valstybėje šių įstaigų ir įmonių kontrolės ir priežiūros sistema? Štai čia ir yra pagrindinis klausimas, į kurį komisija neatsako. Aš nenoriu šiandien oponuoti tiems, kurie tik kalba politines kalbas, nenorėdami suprasti ir įsigilinti, ką komisija turėjo padaryti ir ką padarė.

Noriu atkreipti dėmesį į vieną išvadą. Komisija iš tiesų turėjo pagrindą įvardyti kai kuriuos pareigūnus, nes kalba apie konkrečias bylas, kalba apie konkrečius veiksmus, bet to nepadarė nė vieno karto, išskyrus paskutiniame savo posėdyje parašydama, kad neva prokurorai, kurie dirbo nuo 1990 iki 2005 metų, nesiėmė priemonių ginti valstybės intereso. Be abejo, toks kaltinimas reikalauja visų pirma įrodymo, konkrečių faktų. Ir nė vienas faktas nei pirmoje, nei antroje išvadoje nėra pateiktas.

Antras dalykas. Net neapklausti šie prokurorai, net neužduoti klausimai ir nebandyta išsiaiškinti. Trečias dalykas. Vakar į mano klausimą komisijos pirmininkas pacitavo Prokuratūros įstatymą, kuris priėmus Konstituciją nustojo galioti, nes prokuratūros funkcijos Konstitucijoje suformuluotos visiškai kitos negu 1990 metų įstatyme. Dar daugiau, buvo…

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

A.PAULAUSKAS. Ačiū. Tik vieną minutę. Dar daugiau, buvo priminta, kad neva prokuroras turėjo naudotis įstatymų iniciatyvos teise, kai nuo 1992 metų priėmus Konstituciją jis tokių teisių apskritai neturi. Mano supratimu, padaryta išvada neparemta jokia medžiaga, todėl balsuoti už šias išvadas aš negaliu. Kviečiu rimtai grąžinus padaryti savo darbą komisijai.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prašom, gerbiamieji kolegos, balsuojant apsispręsti dėl pritarimo po svarstymo nutarimo projektui. Prašom balsuoti.

Už – 59, prieš – 4, susilaikė 4. Pritarta po svarstymo nutarimo projektui.

Gerbiamieji kolegos, ar Seimas pritartų priimti šį nutarimą? Nėra prieštaravimų? Ačiū. Prašom pereiti prie nutarimo priėmimo.

Prašau pranešėją. Dėl priėmimo pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio prieštaravimų nėra? Priimta. Dėl 2 straipsnio prieštaravimų nėra? Priimta. Prašom dėl viso nutarimo projekto. Nuomonė už – V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS (LSF). Ačiū. Kolega P.Gražulis sako: nekalbėk, bus greičiau. Reikėjo apie tai galvoti iš ryto, per pietus ir po pietų, kai buvo lekiama kas dvi minutes prie mikrofono ir aiškinamasi. Dabar, kai svarstomi valstybės svarbos klausimai, sako, nekalbėk.

Gerbiamieji kolegos, aš pasisakau už šios komisijos veiklos patvirtinimą. Darbas buvo atliktas didžiulis, buvo apklausta labai daug žmonų. Noriu keletą replikų dėl kolegos A.Paulausko kalbos.

Negalima sakyti, kad metami kaltinimai prokurorams. Tai yra politinis sprendimas, tai yra politinės išvados. Kalbama ne apie konkrečius prokurorus, o apie tai, kad pagal tuo metu galiojusius įstatymus prokuratūra neatliko savo funkcijų, arba, tiksliau, atliko jas prastai. Aišku, tuos dalykus turėtų vertinti ne Seimo komisija, o kitos institucijos. Deja, laikas dabar yra pasibaigęs, senatis įsigaliojo, ir, matyt, to dalyko padaryti nepavyks.

Bet tai, kad komisijai pavyko įvertinti konkrečių antstolių, konkrečių teisėjų veiklą, kad yra surašytos kitų institucijų veikėjų pavardės, matyt, ateityje bus gera pamoka tiems, kurių pavardės paminėtos, ir tiems, kurie ruošiasi daryti tokius ar panašius veiksmus. O tai, kad tuo metu tokie įstatymai buvo, tai pažiūrėkite, pagal tuos pačius įstatymus buvo EBSW, buvo Nidos, buvo kiti bankai, kurie grobstė turtą, bet didžioji turto dalis pagal tuos pačius įstatymus buvo privatizuota teisiškai, teisingai, tvarkingai. Kodėl į tai mes neatsižvelgėme? Aš manau, kad čia kitokių diskusijų negali būti. Komisijos darbą reikia vertinti teigiamai ir siūlyčiau visiems balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Starkevičiau, gal norite atsisakyti? Ačiū. Pereiname prie nutarimo priėmimo. Prašom balsuojant apsispręsti dėl nutarimo priėmimo. Prašom balsuoti.

Už – 64, prieš – 3, susilaikė 4. Nutarimas priimtas.

Darbotvarkės 1-7 klausimas. Dėl vedimo tvarkos – R.J.Dagys. Prašau.

R.J.DAGYS (TSF). Atsiprašau, kolegos, kad sutrukdžiau, bet aš vis dėlto noriu, kad mes iki loginės pabaigos baigtume visą savo tyrimą. Visų pirma norėčiau, kad mes protokolinį nutarimą priimtume dėl to, kad šį nutarimą kas nors prižiūrėtų, kad jis būtų įgyvendintas, nes ten yra visokių pavedimų. Nes mes priimame nutarimus, o paskui jie kabo ore. Siūlyčiau Teisės ir teisėtvarkos komitetui pavesti šio nutarimo įgyvendinimo priežiūrą. Ir antra, aš siūliau Seimo valdybai, kad visa ši medžiaga būtų išleista atskiru leidiniu, kad su ja galėtų daug kas susipažinti, nes iš tikrųjų ten yra labai daug istorijai vertingų faktų.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Visi protokoliniai nutarimai turi būti pateikti raštu.

Seimo rezoliucijos „Dėl būtinų skubių pakeitimų Valstybės saugumo departamento vadovybėje“ projektas Nr.XP-1983(2) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl būtinų skubių pakeitimų Valstybės saugumo departamento vadovybėje“ projektas Nr.XP-1983(2). Prašom. Dėl vedimo tvarkos – A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Socialdemokratų frakcijos vardu prašau padaryti pertrauką šiuo klausimu iki kito posėdžio. Argumentai yra tokie.

Pirmas argumentas yra tas, kad visiems turbūt žinoma, jog Ekscelencija Prezidentas išskrenda atostogų. Todėl jis jau nelabai galės įvykdyti šią Seimo rezoliuciją.

Antras momentas, Seimas, kiek man žinoma, pereina dirbti į savivaldybes ir nebus plenarinių posėdžių.

Ir pagrindinis argumentas, tai yra Konstitucijos 5 straipsnis, kad vis dėlto neturėkite mados nurodinėti Ekscelencijai Prezidentui, kaip jam elgtis. Jis išlaiko padorumą ir mums nenurodinėja, kada ką daryti. Todėl ir jam nenurodinėkime.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (MSG). Dėl vedimo tvarkos. Šiuo klausimu jau buvo padaryta priėmimo stadijos pertrauka ir kita pertrauka pagal Statutą nėra galima. (Balsas salėje: „Nebuvo!“) Buvo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuojant apsispręsti dėl Socialdemokratų partijos frakcijos pasiūlymo daryti rezoliucijos priėmimo pertrauką. Prašom balsuoti. Ačiū. Daroma pertrauka. (Balsai salėje) „Svarstant kiekvieną klausimą iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu, pagrindinio komiteto reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu, kurį parėmė ne mažiau kaip vienas trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių…“ Pertrauka.

Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 7, 11, 12, 18, 19, 26, 31, 43, 50, 51, 53, 58 straipsnių, Įstatymo 1 priedėlio pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 38¹ ir 38² straipsniais Nr.XP-1903 (pateikimas)

Darbotvarkės 1-8 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 7, 11, 12, kitų straipsnių, įstatymo 1 priedėlio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 38¹ ir 38² straipsniais projektas Nr.XP-1903. Pranešėjas – finansų viceministras Rimantas Šadžius. Pateikimas.

R.ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia gana svarbų įstatymo projektą – Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą. Šio įstatymo pagrindinė novela, pagrindinis siūlymas – suteikti galimybę laivybos įmonėms, atitinkančioms tam tikrus kriterijus, būtent registruotoms Europos ekonominėje erdvėje, pasirinkti kitokį pelno mokesčio apskaičiavimo būdą: ne nuo apskaičiuoto pelno, o fiksuotą pelno mokestį, apskaičiuojamą nuo laivų naudojimo tarptautiniuose pervežimuose tonažo.

Taip pat siūloma padaryti kai kuriuos techninius šio įstatymo pakeitimus. Prašyčiau pritarti po pateikimo. Atsakyčiau į klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega V.Čepas. Prašom klausti.

V.ČEPAS (LSF). A, tai dabar niekam nebepatinka. Visi laksto, reikėjo, dar kartą kartoju, konstruktyviai dirbti dieną ir būtume normaliai priėmę visus klausimus iki 17.00 valandos.

Gerbiamasis pranešėjau, kokie konkretūs techniniai pakeitimai? Ar nebus tokie techniniai pakeitimai, kad apskritai išnyks įstatymo prasmė?

R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Ne, įstatymo prasmės tie techniniai pakeitimai ne…

PIRMININKAS. Atsiprašau, pranešėjau. Kolegos! Kolegos, būkite malonūs! Kolega Petrai! Prašom tęsti.

R.ŠADŽIUS. Konkretūs techniniai pakeitimai. Aš keletą jų galiu išvardyti labai trumpai. Vienas, nustatytais įmonės reorganizavimo arba perleidimo atvejais perleidžiamoje įmonėje susidariusius nuostolius, yra nustatoma, kokia tvarka, kokiais mastais ir kokiais terminais būtų galima perkelti perkančiai įmonei, kad jai nereikėtų papildomai mokėti pelno mokesčio ir būtų galima padengti tuos nuostolius.

Antras pakeitimas yra labai svarbus, jo laukia labai daug įmonių buhalterių: šalia dviejų jau įteisintų nusidėvėjimo metodų, pagal kuriuos galima ilgalaikio turto amortizaciją įskaityti į sąnaudas, pridėti trečiąjį – produkcijos metodą. Iki šiol buvo naudojamas tiesiogiai proporcingas metodas, kai ilgalaikio turto vertė yra nudėvima per tam tikrą fiksuotą laikotarpį.

Antras – dvigubos vertės metodas, kai per kiekvienus metus ilgalaikio turto vertė sumažinama perpus ir likusi vertė nurašoma į sąnaudas. Produkcijos metodas yra toks metodas, kai proporcingai pagamintai produkcijai nudėvima ši ilgalaikio turto gamybos įrengimų vertė yra įskaitoma į įmonės sąnaudas. Tada didesnė amortizacija tais metais, kai produkcijos pagaminta daugiau, mažesnė amortizacija – kai mažiau.

Ir dar vienas gana svarbus pakeitimas. Vis dėlto įvesta tam tikra tvarka į prestižo vertės apskaičiavimą ir prestižo vertės įskaitymą. Priminsiu, ar pasakysiu tiems, kurie nežinojo, kad prestižo vertė yra skirtumas perkant įmonę, ne prekę, bet perkant įmonę, tarp pinigais sumokėtos sumos už tos įmonės akcijas, pajus, dalis ar panašiai ir rinkos vertės to turto, nekilnojamojo ir kilnojamojo, kuris sudaro tą įmonę. Ši vertė gali būti teigiama, gali būti neigiama, ir labai svarbu, kad Pelno mokesčio įstatyme būtų nustatyta, kokiais būdais tas vertės… tas apskaičiuotas prestižas būtų įskaitytas į įmonės apmokestinamąjį pelną, apskaičiuojant įmonės apmokestinamąjį pelną. Štai pagrindiniai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – V.Stankevičius. Nuomonė už. Prašom.

V.STANKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų visiškai pritariu gerbiamajam viceministrui – šis projektas yra strateginio pobūdžio. Laivybos kompanijos labai seniai laukia tokio projekto ir tokių pataisų. Jeigu šis projektas bus priimtas, vadinasi, mūsų Lietuvos laivybos kompanijos galės sėkmingai konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome apsispręsti balsuojant dėl pritarimo po pateikimo įstatymo projektui. Prašome balsuoti.

Už – 49, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.

Darbotvarkės 1-9a klausimas – Transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1994. (Balsai salėje)

Atsiprašau, siūlomi šie komitetai: Biudžeto ir finansų komitetas ir Ekonomikos komitetas kaip papildomas. Prašome dėl vedimo tvarkos.

B.PAUŽA (LSDPF). Ne, aš norėčiau, kad Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją įrašytumėte.

PIRMININKAS. Dar įrašome ir Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją. Prieštaravimų nėra? Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.

Transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1994 (pateikimas)

Darbotvarkės 1-9a klausimas – Transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1994. Pateikimas. Pranešėjas – A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, įstatymo tikslas – išsaugoti bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio ugdymo mokyklų, taip pat ir papildomų ugdymo įstaigų teikiamos švietimo kokybės… išsaugojimas, bei didinimas. Šiuo metu, kaip žinote, savivaldybės pagal įstatymą neprivalo kompensuoti vykstantiems į darbo vietą kaimo vietovėse, miesteliuose mokytojams važiavimo išlaidų, kompensuojama tik mokiniams. Yra 11 savivaldybių, kurios savo iniciatyva iš savo vidaus resursų kompensuoja tokį važiavimą, deja, tai nedidelis procentas visų savivaldybių. Šios pataisos tikslas – įpareigoti savivaldybes kompensuoti važiavimo darbo dienomis išlaidas iki 50 km atstumu miesteliuose, kaimo vietovėse mokytojams, kurie važiuoja į darbą veikiančiose vidurinio lavinimo, taip pat profesinio lavinimo ir kitose mokyklose.

Pagrindinė problema susidaro dėl to, kad mokytojai per susitikimus skundžiasi, kad kaimo mokyklos, kurios galėtų funkcionuoti, tarp jų ir gimnazijos, pavyzdžiui, Merkinės gimnazija, negali užtikrinti pakankamos kokybės dėl mokytojų stokos, nes tam tikrose vietovėse ir miesteliuose nepakanka profesionalių specialistų. Pavyzdžiui, trūksta anglų kalbos, matematikos mokytojų, todėl tą problemą išties reikia spręsti. Pagal projektą tai yra Transporto lengvatų įstatymo pataisos, reikėtų papildomų lėšų iš valstybės biudžeto. Vakar buvo pateiktas panašus kolegos B.Bradausko projektas. Seimas jam pritarė. Ten šiek tiek plačiau siūloma ir su kitais niuansais – ne tik mokytojams, bet ir gydytojams kompensuoti. Manau, svarstant šiuos projektus būtų galima surasti vieną vardiklį. Siūlyčiau, kolegos, tiesiog pritarti po pateikimo, o tada pagrindinis Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas galėtų surasti tą optimalų variantą, bendrą vardiklį. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS (LSF). Gerbiamasis kolega, noriu paklausti labai trumpo klausimo. Aš iš esmės pritariu, kad taip ir reikia daryti, nes kaimo mokytojai tikrai turi blogesnes sąlygas nei miesto ir juos tikrai reikėtų nuvežti nemokamai. Bet ar yra būtinas šis įstatymas, ar negalėjo iki šiol ir, sakykim, nuo šiol šio klausimo išspręsti pačios savivaldybės pagal savo kompetenciją, ar čia mums būtinai reikia priimti šį įstatymą? Ačiū.

A.KAŠĖTA. Taip, įstatymai nedraudžia savivaldybėms kompensuoti. Kaip minėjau, 11 savivaldybių kompensuoja tokias važiavimo į darbą kaimo vietovėse išlaidas, tačiau jos tai turi daryti iš vidaus resursų. Daugelis savivaldybių nenori rasti tokių resursų, nenori suprasti tos problemos, aš taip vertinčiau, todėl šio įstatymo pataisos tikslas yra įstatymu numatyti tokią pareigą, tačiau taip pat savivaldybėms skirti papildomai lėšų šiam tikslui iš biudžeto.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Ar nemanote, kad vis dėlto tam tikrų problemų bus dėl administravimo. Galbūt kartu reikėtų pasiūlyti ir sistemą, kaip tai administruoti, tarkim, skaičiuoti pagal kilometrų kainas. Būtų labai paprasta pridėti prie atlyginimo, o ne, kaip jūs siūlote, tai susieti su autobusais ir su kuo nors kitu. Manyčiau, kad turėtų būti kokia nors lentelių sistema, paprasčiausiai 20 km kainą pridėtume prie atlyginimo ir viskas būtų gerai.

A.KAŠĖTA. Šiuo metu savivaldybės panašiai ir sprendžia jūsų įvardytas problemas, nustato kompensavimo tvarką, metodiką. Savivaldybėse yra skirtingi variantai, tačiau šiuo atveju išties problema lieka tiems mokytojams, kurie važiuoja savo transportu, savo individualiu transportu. Pagal šį įstatymą neįmanoma numatyti tų niuansų, kai važiuojama ne maršrutiniu transportu, tai išties aš bent pagal šį įstatymą noriu tą problemą pradėti spręsti. Galbūt ateityje savivaldybių iniciatyva, o galbūt ir mūsų, įstatymų leidėjų, iniciatyva būtų priimtos pataisos dėl važiavimo į darbą visomis transporto priemonėmis kompensavimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolegė A.Pitrėnienė.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, jūs sakėte, dabar paminėjote, kad savivaldybės maždaug nekompensuoja dėl to, kad jos nenori naudoti savo resursų. Ką reiškia savi resursai, jeigu savivaldybei skirtas valstybės biudžetas yra mūsų žmonių pinigai? Aš, pavyzdžiui, norėčiau paklausti, kaip jūs… Aš domėjausi, labai vertinu jūsų pataisą, tikrai ją paremsiu, bet kaip reikia suprasti ir kaip reikia paaiškinti žmonėms, kad tie žmonės, kuriuos jie išrinko, kurie dirba šalia jų, nesirūpina jais, nors naudojasi jų pinigais?

Taigi čia yra labai didelė problema. Ką jūs manote apie tai, kad iš esmės reikia skirti, nes čia yra ne tik važiavimas, yra nedengiamos išlaidos už telefonus ir kitos išlaidos, mokytojai nešasi savo priemones, savo popierių į pamokas dar šiandien? Tai yra savivaldybių ūkinės lėšos, kuriomis jie turi aprūpinti mokyklą. Tai yra nesibaigiantis dalykas.

A.KAŠĖTA. Sutinku, kad išties tai yra problema. Daugelio rajonų pusę biudžeto sudaro išlaidos švietimui. Ir iš tų lėšų, kaip aš pavadinau, resursų, nėra surandama išties nedidelė dalis kelioms dešimtims ar pusantro šimto mokytojų, kurie važiuoja į kaimo vietoves. 11 savivaldybių sugeba tą padaryti. Iš esmės visų savivaldybių biudžetai pastaraisiais metais augo, rodikliai gerėjo, bet pokyčių šioje srityje, deja, iki šiol nėra. Tai aš tik galiu sutikti, kad problema aštri.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega D.Jankauskas. Prašom.

D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Pritariu, kad problema yra ir ją reikia spręsti, todėl pritarsiu po pateikimo. Noriu trumpai paklausti. Kada, jūsų manymu, ši pataisa turėtų įsigalioti, jeigu jinai bus priimta? Ar iš karto po priėmimo, kai bus paskelbta?

A.KAŠĖTA. Manau, tai tiesiogiai susiję su biudžetu. Jeigu būtų peržiūrėjimas liepos mėnesį, tiksliau, birželio mėnesį, peržiūrėtume biudžetą, tada būtų įmanoma jau nuo rugsėjo 1 d. tuos klausimus spręsti, tai yra numatyti lėšų. Jeigu to biudžeto peržiūrėjimo nebus, tada, be abejo, tais naujais biudžetiniais metais, nes aš suprantu realijas. Negalime, nenumatę lėšų, iš karto įgyvendinti šitų nuostatų.

PIRMININKAS. Klausia kolega B.Pauža. Prašom.

B.PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū. Mano labai trumpas klausimas. Sakykite, vakar buvo pateiktas panašus projektas. Aš suprantu, jūs siūlote šiek tiek kitą skaičiavimo metodiką už važiavimą, tačiau ten buvo taip pat pateikta plačiau, dar gydytojai pridėti. Kaip jūs žiūrite, ar juos galima sujungti, ar kaip čia?

A.KAŠĖTA. Kadangi tuo metu nebuvau salėje, negalėjau pateikti, vakar buvo numatytas pateikimas ir šio projekto, jie kartu buvo numatyti vienas po kito, bet šitą klausimą perkėlė į šiandieną. Tačiau aš manau, kaip jau minėjau, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas išnagrinės šiuos klausimus, galbūt ir Sveikatos reikalų komitetas, nes pono B.Bradausko pataisoje numatoma ir gydytojams. Tačiau, kiek žinau, gydytojams nėra toks opus šis klausimas kaip mokytojams, nes pastaruoju metu sveikatos įstaigos sprendžia tuos klausimus. Kiek aš domėjausi, kaip reikalai savivaldybėse, tai nėra toks opus ir toks aktualus klausimas kaip mokytojams. Tačiau aš manau, kad tuos klausimus turi spręsti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas arba Sveikatos reikalų komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų intencija gera ir aš iš esmės pritariu, kad mokytojams turi būti ne lengvatos, o turi būti papildomas priedas. Ar gerai grįžti prie lengvatų? Mes visą laiką sakėme, kovosime su lengvatomis, o dabar patys vėl grįžtame prie lengvatų. Ar nereikėtų kitos formos? Reikia tai daryti, tačiau kita forma, priedų ar kitokia forma. Ar nepagalvotumėte?

A.KAŠĖTA. Tikrai buvo svarstomi įvairūs variantai, tačiau čia šita parama neišvengiama, kaip neišvengiamas gatvių apšvietimas, aš taip gal per drąsiai sulyginsiu, tačiau situacija kaimo mokyklose išties nėra pavydėtina. Tos mokyklos, kurios turi pakankamą vaikų skaičių, kad mokyklos ir toliau egzistuotų, kad nebūtų mažinamos, iš vidurinių verčiamos pagrindinėmis, arba uždaromos, tai pagrindinė problema toms mokykloms yra, kaip jau minėjau, kvalifikuoti mokytojai, specialistai. Tikrai yra tokių sričių kaip užsienio kalba, tikslieji mokslai, kai mokytojams tikrai neapsimoka savo atlyginimo sąskaita važiuoti 30, 40 km į darbą ir atgal. Jų atlyginimas pasidaro juokingai mažas. Kitu būdu šitą problemą išspręsti Lietuvoje tiesiog nėra kokio nors analogiško varianto, kad įstatymai leistų kaip nors kitaip spręsti tą problemą. Šiuo metu galiojantys įstatymai.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Prašom. Yra. Prašom, nuomonė prieš. Kolegė V.V.Margevičienė. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, Pirmininke. Dėkoju, kad leidote kalbėti, nors jau vėlus vakaras ir tikrai esame visi pavargę. Mes nuolatos žeminame savo mokytojus, gydytojus, vis ieškodami jiems ko nors. Tai duosime tris litus važiuoti, tai duosim papiginto maistelio, tai dar ką nors sugalvosime, užuot iš tikrųjų principingai peržiūrėję savo įstatymų bazę. Šiandien jauno pedagogo, baigusio pedagoginį universitetą, yra pats žemiausias atlyginimas. Kaip jis gali važiuoti į rajoną? O pedagogų kvalifikacija ar atestacija yra taip apsunkinta, kad jaunas specialistas gali pačios žemiausios pakopos siekti tik po 7 metų, kad gautų priedą prie atlyginimo. Jauni specialistai bėga, važiuoja iš Lietuvos, bet mes niekaip tuo nesusirūpiname ir vis kažko ieškome. Sumokėsime 3 litus už transportą, įteiksime bilietuką. Nežeminkime pedagogų, lygiai taip pat kaip ir gydytojų. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – A.Pitrėnienė. Prašom.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Iš dalies pritariu prieš mane kalbėjusiai kolegei, bet matydama ir dalyvaudama šiandien Seimo darbe, kiek užtrunka įstatymų pakeitimai arba naujos redakcijos, kaip visa tai daroma, kokia yra trukmė, manau, šiandien geriau žvirblis rankoje mokytojui, nes jam reikia šiandien gyventi ir savo vaikus ir šeimą išlaikyti, negu aistringos kalbos ir pažadai už kelerių metų. Manau, kad viena kitai tos dalys neprieštarauja, tai yra duokime šiandien tiek, kiek galime, o rytoj duokime daugiau, keiskim įstatymus, tvarkykime. Aš pritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo po pateikimo įstatymo projektui. Prašome balsuoti.

Už – 31, prieš – 3, susilaikė 18. Pritarta po pateikimo įstatymo projektui.

Darbotvarkės 1-9b klausimas – Transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1994A. (Balsai salėje: „Atsiėmė.“) Atsiėmė? Ačiū.

Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1956 (pateikimas)

Darbotvarkės 1-10 klausimas – Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1956. Pranešėja – A.Pitrėnienė. Pateikimas.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš jau buvau pradėjusi pristatymą dar rytiniame posėdyje ir įvardijau 11 savivaldybių, kurių priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų darbuotojų padėtis šiandien yra diskriminacinė. Jie gauna mažesnius atlyginimus, neturi visiškai jokių socialinių garantijų. Jie išklauso kvalifikacijos kursus, jiems nekeliama kvalifikacija, ir tai tęsiasi jau 10 metų. Aišku, šiandien labai sunku atsakyti žmonėms, kurie klausia, kodėl su mumis 10 metų taip elgiamasi, bet tai yra tokia diena, kai aš siūlau parodyti Seimui, kad mes šitų žmonių neužmiršome ir kad jie taip pat mums yra svarbūs, kad mes norime, kad jų reorganizavimo procesas baigtųsi jų labui, kad būtų panaikinta šita socialinė neteisybė ir kad jie normaliai galėtų įsilieti į statutinių darbuotojų gretas, bet normaliai, teisingai.

Ką tai reiškia? Mano pirmoji pataisa yra dėl to, kad nesvarbu, kada jie pradėjo dirbti pagal darbo sutartį, ar prieš 10, ar prieš 5 metus, kad reorganizavimo proceso metu stažas jiems būtų skaičiuojamas nuo pirmos darbo dienos. Nes yra visiška neteisybė. Jau tai, kad jie sunkiau dirbo, jeigu pradėtume leistis į detales. Statutiniai darbuotojai turėjo kur kas didesnį skaičių tarnybos… prie vieno švirkšto gesinant naftą stovėjo po keturis ir penkis žmones. Nestatutinių tarnybų, gesinančių tą patį naftos gaisrą gamykloje, stovėjo po du žmones. Jie visi buvo purvini, baisūs. Statutiniai buvo maitinami kas keturias valandas, šie maitinimo negavo. Jie buvo išvežti namo išrengti iki apatinių rūbų, nes jiems niekas neatvežė aprangos pasikeisti. Tai yra tokie faktai, kurie šiandien vyksta mūsų valstybėje, ir tai yra žmonės, kurie saugo kitų žmonių gyvybę ir sveikatą. Taigi jeigu mes norime tiems žmonėms padėti, siūlau pritarti. Be abejo, aš manau, kad galbūt čia yra specialistų, kurie gali dar pateikti pasiūlymus, kokius nors papildymus. Kviečiu visus, pasidomėkite, nes šitiems žmonėms tiesiog reikia mūsų paramos.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti kolega A.Sysas. Prašom klausti.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji kolege, aš suprantu tai, ką jūs norite pateikti, bet grynai dėl teisėkūros dabar iškyla problemų, nes mes šiandien patvirtinome Prezidento grąžintą veto, yra pakeistos įstatymo pataisos. Ir iš principo yra labai ydinga, kai taisomas įgyvendinimo įstatymas. Įgyvendinimo įstatymas įsigalioja vieną kartą ir prie jo grįžti yra labai blogai, nes viską supainiojame, kaip atsitiko su rezervistais, kagėbistais. Iš principo reikėtų teikti naują vienos ar kitos nuostatos įgyvendinimo įstatymą. Todėl ar nebūtų protingiau (aš kreipiuosi į jus) kol kas atsiimti ir, atsižvelgiant į tai, kad pakeistas įstatymo ir pavadinimas, ir tvarka, sutvarkyti teisiškai, kaip reikalauja Statutas, ir tada iš naujo jį pateikti, nes dabar jį visą reikia perdaryti.

A.PITRĖNIENĖ. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, aš linkusi suvokti, kad galbūt esantiems pozicijoje mano pasiūlymai nepriimtini, nes reikės ir pinigų tam, bet aš tiesiog negaliu to padaryti. Mes per daug dirbome su tais žmonėmis, galų gale net su departamentu derinome. Aš suprantu, bus dar pataisų. Šiandien aš negalėjau pateikti. Yra mano užregistruotos pataisos ir tam vetuotam Prezidento įstatymo projektui, kurį mes šiandien vetavome. Tiesiog tai yra laikas, terminai, ir kiekvienas mėnuo yra jau į minusą. Aš tiesiog griebiausi šiaudo – pusę pataisų pateikti šiandien, o pavasario sesijoje kuo greičiau, kiek bus galima susitarti, kad būtų suteikta galimybė man pateikti ir Pensijų įstatymo pataisas, kurios yra parengtos. Aš suprantu, kad galima nepasitikėti manim, nes mano profesija yra pedagogė, vadybininkė, o čia aš teikiu teisinius pasiūlymus, bet patikėkite, aš dirbau kaip vadybininkė, o pataisų, be abejo, aš nesugalvojau atsikėlusi naktį ar susapnavusi. Tai yra rimti ir suderinti dalykai. Žmonės to laukia.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS (LSF). Matote, gerbiamoji kolege, koks yra trumpas atstumas nuo pozicijos iki opozicijos. Dar prieš mėnesį supratote, ką reiškia būti, o dabar A.Sysui sakote, kad aš suprantu… nesuprantu, kai esu opozicijoje, o jūs kaip buvote, taip ir likote pozicijoje. Tai toks pamokymas, kad visur, matyt, reikia būti Seimo nariu, o ne pozicionieriumi ir opozicionieriumi, ar ne? Dabar vis dėlto yra tas retas atvejis, kai A.Sysas vis dėlto teisus. Kodėl nepaklausyti ir daryti kaip buvo? Jūs dabar faktiškai, man atrodo, sujauksite visą tą reikalą ir tiktai inicijuosite dar kokių penkių ar šešių įstatymų pakeitimus. Jūsų čia taip gražiai papasakoti badavimo, nusirengimo ir apsirengimo atvejai kartosis ir kartosis. Gal paklausykime pono A.Syso, nors aš dažniausiai linkėčiau jo neklausyti, bet šį kartą jis tikrai teisus.

A.PITRĖNIENĖ. Pirmiausia labai dėkoju už pamokymą, bet, gerbiamasis kolega, ir kai buvau anoj pusėj, ir kai esu šitoj pusėj, aš dirbu savo žmonėms, nes pati savo interesų neturiu. Jūsų pamokymas šiaip jau ne tam žmogui, kuriam galbūt reikėtų kada nors ir pateikti.

Dabar dėl sujaukimo arba tokio pašaipaus tono apie tuos žmones, apie kuriuos aš jums papasakojau. Jūs tiesiog galite išreikšti savo nuomonę ir nebalsuoti. Aš manau, jie šiandien visi sėdi prie televizorių ir žiūri, ką mes darome. Tiesiog darykite, kaip norite. O visa kita, aš manau, vyks procesas, svarstymas, dirbs komitetas ir galų gale sutvarkys, jeigu ten dar yra kokių nors techninių ar kitokių netikslumų. Tam yra komitetų darbai ir visa kita. Galų gale man atrodo, kad šiandien šie žmonės yra svarbesni už mūsų ambicijas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Prašom. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašom balsuojant pritarti po pateikimo įstatymo projektui.

Už – 44, prieš nebuvo, susilaikė 17. Pritarta įstatymo projektui po pateikimo.

Gerbiamieji kolegos, V.Čepas – replika po balsavimo. Prašom.

V.ČEPAS. Aš tik noriu pasakyti, kad vis dėlto vėl B.Vėsaitės sindromas pasireiškia, vėl grasinama: nebalsuokit, žmonės žiūri. Kadangi aš išsigandau, aš galiu pasakyti, kad balsavau už, bet prašau ateityje negrasinti.

PIRMININKAS. Į pabaigą visiems taip yra. Ačiū. Kokie būtų pasiūlymai dėl komitetų? (Balsai salėje) Socialinių reikalų ir darbo komitetas – pagrindinis, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Gerbiamieji kolegos, dar dėl transporto lengvatų. Čia irgi nebuvo įvardyti komitetai. Tuos pačius? Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Žmogaus teisių komitetas ir dėl transporto. Svarstysime pavasario sesijoje abu įstatymo projektus.

A.Sysas dėl vedimo tvarkos.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš noriu paprašyti Vyriausybės protokolinių išvadų. Vyriausybės išvados. Abiem.

PIRMININKAS. Dėl abiejų Vyriausybės išvados, taip? Nėra prieštaravimų? Prašom. Kas už tai, kad abiem įstatymo projektams būtų paprašyta Vyriausybės išvados? Prašom balsuoti.

Už – 34, prieš – 17, susilaikė 10. Prašysime Vyriausybės išvados abiem įstatymo projektams.

Dar šiandieną buvo priimti įstatymai Nr.XP-1085 ir Nr.XP-1490 dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir bus pavedimas, kad būtų sujungti abu į vieną, nes abu įstatymai susiję. Čia protokoliškai.

Seimo narių pareiškimai

Esu gavęs 29 Seimo narių pareiškimą Seimo Pirmininkui dėl šiurkštaus Lietuvos Respublikos Seimo statuto pažeidimo: „2007 m. sausio 18 d. nenumatytame Seimo plenariniame posėdyje buvo vykdoma įstatymo projekto Nr.XP-2002(2) priėmimo procedūra. Lietuvos Respublikos Seimo narys J.Sabatauskas šio įstatymo pataisą registravo 17.50 val. Posėdžio pirmininkas šiurkščiai pažeidė Statuto 155 straipsnio 3 dalį, nes nebuvo vieno penktadalio Seimo narių paramos šiai pataisai, todėl ji buvo svarstoma neteisėtai.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 160 straipsniu, prašome Etikos ir procedūrų komisijos pateikti išvadą dėl įstatymo Nr.XP-2002(2) priėmimo.“

Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad įstatymas Nr.XP-2002(2) buvo svarstomas ypatingos skubos tvarka, todėl Statuto 155 straipsnis jam netaikomas. Statuto 164 straipsnio 4 punktas: „Svarstant projektą ypatingos skubos tvarka, 155 straipsnio reikalavimai netaikomi.“ (Balsai salėje) Prašom.

Dėl vedimo tvarkos – E.Masiulis.

E.MASIULIS (LSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ar tai reiškia, kad nuo šiol jūs visus kreipimusi į Etikos ir procedūros komisiją viešai skaitysite Seimo posėdyje? Kaip suprantu, yra kreiptasi į Etikos ir procedūrų komisiją, tai ji tegul ir nagrinėja.

Antras dalykas. Jūs minėjote, kad pavedėte sujungti du priimtus įstatymus – Sveikatos priežiūros ir kitą. Kaip bus daromas tas sujungimas?

PIRMININKAS. Dėl tų įstatymų. Yra to paties įstatymo pakeitimai. (Balsai salėje) V.Gedvilas.

V.GEDVILAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Manau, kad po mano kalbos baigsime šios dienos posėdį, aš taip tikiuosi. Aš noriu pasakyti, kad, komentuodamas gerbiamojo J.Sabatausko pateikimą, kuriuo jis siūlė šiek tiek pakoreguoti šį straipsnį, aš sakiau, kad nėra surinkta 29 Seimo narių balsų. (Balsai salėje) Palaukite. Tai reikėjo posėdžio metu ir paaiškinti, kad yra tam tikri reikalavimai. Jūs to nepadarėte, todėl žmonės kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją. Manau, tegul Etikos ir procedūrų komisija ir nusprendžia, ar yra padarytas statutinis pažeidimas, ar ne. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. „Liberalų ir centro sąjungos frakcijos pareiškimas.

Informuojame, kad 2007 m. sausio 18 d. vykusiame Lietuvos Respublikos Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos posėdyje frakcijos seniūnu išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo narys V.Bogušis.“ (Plojimai)

Gerbiamieji kolegos, prieš tai buvusio pareiškimo aš nebūčiau skaitęs, jeigu nebūtų prašę tie, kurie jį inicijavo ir kurie pasirašė. Tik todėl ir skaičiau, kad iniciatoriai prašė.

J.VESELKA (MSG). „Pareiškimas „Dėl dujų kainos reguliavimo.“

Ginčas dėl dujų kainų, tiksliau, maržos, reguliavimo jau tęsiasi nuo 2004 metų. Dėl valdančiųjų nenoro įteisinti maržos reguliavimą papildomus pelnus nuolat gauna „Dujotekana“. Tuos pelnus sukrauna paprasti šilumos vartotojai. Per trejus metus jie „Dujotekanai“ sukrovė keliasdešimt milijonų litų pelno. Dalis to pelno atitenka partijoms, kurios nuolat deklaruoja kovą su korupcija. Įdomu, kad akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ lyg gina ir savo konkurentės „Dujotekanos“ interesus.

Nė vienoje skaidrioje rinkoje nebuvo ir nėra atvejų, kad firma labai rūpintųsi konkurentų interesais. Visada viena firma stengiasi nukonkuruoti kitą. Lietuvoje atvirkščiai. Tai būdinga tik neskaidriai, korumpuotai rinkai. Kai Seimas išdrįso 53 balsais pritarti dujų maržos, arba antkainio, reguliavimui, valdančiųjų pusėje, išskyrus liberalcentristus, kurie balsavo už reguliavimą nepaisydami to, kad yra valdančiojoje sudėtyje, kilo didelė sumaištis. Buvo bandoma ir pasisekė atidėti įstatymo priėmimą. Atidėjimas buvo laimėtas mažiausiai trims mėnesiams. Ar tik nebus bandoma per tuos mėnesius paprašyti „Gazpromo“, kad jis dar kartą pagąsdintų Lietuvą, kad jeigu ji pradės reguliuoti maržą, jis padidins kainą. Štai Latvija ir Estija reguliuoja kainą ir „Gazpromas“ kažkodėl nedidina kainos. Tos dvi valstybės dujas gauna net 1 doleriu mažesne kaina. „Gazpromas“ dar nė vienai pasaulio valstybei nepadidino kainos dėl to, kad imasi savo įmonėms reguliuoti dujų antkainį.

Kas gali atsakyti, kodėl „Gazpromas“ iš visų valstybių vienintelę Lietuvą žada bausti už tai, kad ji savarankiškai nori spręsti savo vidaus problemas? Gal tik todėl, kad korumpuotos Lietuvos struktūros „Gazpromo“ to labai prašo. Toks Lietuvos bauginimas galimas tik tuo atveju, jeigu yra Lietuvos Vyriausybės ir „Gazpromo“ pasirašyti kokie nors slapti susitarimai. Aš tuo labai abejoju. Kol kas „Gazpromas“ užėmė griežtą poziciją tik dėl tų valstybių, kurios pirko dujas labai mažomis kainomis. Kaip tos valstybės reguliuodavo kainas savo viduje, „Gazpromo“ tai nedomino.

Tolerantišką „Gazpromo“ veiklą Lietuvoje patvirtina ir tokie faktai, kad AB „Lietuvos dujos“, kurios akcininkas yra „Gazpromas“, savo parduodamoms dujoms visada taikė kur kas mažesnį antkainį, arba maržą, kuri yra numatyta sutartyje su „Gazprmomu“. Todėl nenoras reguliuoti dujų maržą yra tik lietuviškos korupcijos tikslas. Pažiūrėsime, kas nugalės – ar susitarimas dėl kovos su korupcija, kurią pasirašė partijos, ar dar vieną pergalę švęs korupcija.

Pareiškėjai – J.Veselka ir gerbiamasis P.Gražulis.“

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar nori perskaityti pareiškimą kolega E.Zingeris. Prašom.

E.ZINGERIS (TSF). Mielieji kolegos, aš jūsų nevarginsiu, nes tai nesusiję su mūsų šios dienos realijomis. Puikiai suvokiu jūsų būklę po 12 valandų darbo.

Aš vienu sakiniu pasakysiu, kad 27 d. yra Tarptautinė žuvusiųjų Antrojo pasaulinio karo metais – holokausto – diena. Prašyčiau nusiųsti užuojautą visiems, kurie mini tą dieną, ir tarptautinei visuomenei.

Ačiū jums už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar himnas.

Giedamas Lietuvos valstybės himnas

Sveikinu baigus posėdį. (Plojimai) Baigėme rudens sesiją.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.