Penkiasdešimt
ketvirtasis (258) posėdis
2007
m. sausio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A.PEKELIŪNAS ir G.STEPONAVIČIUS
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF*). Gerbiamieji, pradedame popietinį Seimo posėdį. Yra pasiūlymas registruotis. Kviečiu registruotis.
Kol kas užsiregistravo 40 Seimo narių. Negalime grįžti prie praleistų, todėl, matyt, dirbsime pagal popietinę darbotvarkę.
Vis dėlto yra pasiūlymas pradėti nuo 1-6a, buvo jo svarstymo tęsinys – Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-520. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Seimo narys gerbiamasis A.Sadeckas. Kviečiame į tribūną. Visi jau yra pakalbėję. Dabar lieka tik dėl pataisų, taip? Prašom. Yra gerbiamojo A.Sereikos pasiūlymas. Gerbiamasis A.Sadeckas paaiškins kodėl, o A.Sereikos aš nematau. Prašom.
A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, nagrinėjant pasiūlymus turėčiau iš viso pasakyti, kad po įstatymo pataisų dėl archyvų atvėrimo šis įstatymas ir „prisipažinimo“ sąvoka, kuri yra ir įstatyme, praranda prasmę, nes archyvai atverti, o prisipažinimas turėjo dvi sąlygas, pirma, kad tas asmuo neviešinamas, antra, kad apribojimai negalioja. Šiuo atveju jis paviešinamas, todėl, man atrodo, iš esmės visus tuos pasiūlymus, kurie yra susiję su archyvų ir dokumentų įstatymo pataisa, atvėrusia šį archyvą, šį įstatymą, kuris buvo parengtas darbo grupės, reikia iš esmės peržiūrėti. Visa tai, kas buvo padaryta, tas pataisas, kurios bus, reikia susisteminti ir padaryti vientisą, nuoseklų, normalų įstatymą. Aš čia tik tai pasakau, kad dar, atsižvelgiant į visus tuos pasiūlymus, pataisas, jį reikės padaryti kaip normalų kūrinį. Jis bus kaip atskiri fragmentai ir kaip prieštaraujantys vienas kitam (…) įstatymus. Todėl aš nesiūlau daryti pertraukos, neturiu teisės to siūlyti. Pasirengęs atsakyti.
PIRMININKAS. Mes dabar sutarkime. Ar ties kiekvienu sustojam, ar jūs norite pasakyti, kad visiems keturiems, kuriuos gerbiamasis A.Sereika siūlė, nepritariame?
A.SADECKAS. Galima nagrinėti, pritarti siūlymams vieniems ar kitiems. Dar daugiau atsiras tų siūlymų, dar daugiau tų normų atsiras tam įstatymui, bet jį vis tiek iš esmės reikia sutvarkyti, nes jis negali… Pavadinimo net negali sakyti – Prisipažinimo… Koks prisipažinimas, kai archyvai yra atviri? Ar žmogus turi nueiti pasižiūrėti, kas ten jo yra, tada spręsti, ar prisipažinti, ar neprisipažinti? Jeigu nieko nėra, tai neisiu prisipažinti, yra, tai eisiu prisipažinti. Tai visiškai nelogiškai atrodo.
PIRMININKAS. Aš taip suprantu, kad jūs Seimo nario P.Jakučionio, Seimo nario E.Klumbio, Seimo nario R.Smetonos pataisoms nepritarėte, tai, manome, šiandien nediskutuojame, taip?
A.SADECKAS. Ne, galime diskutuoti. Aš tik atkreipiu dėmesį į to įstatymo problemas, bet jeigu mes dabar svarstome visus siūlymus, mes juos galime svarstyti. Dėl tų, kurie liks po to, vis tiek reikės galvoti, kaip tą visą įstatymą sutvarkyti. Aišku, tuos siūlymus galime svarstyti.
PIRMININKAS. Dar dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, gal reikia pasinaudoti Statuto teise? Jūs, kaip komiteto pirmininkas, kuris… Jūs jau esate ne komiteto pirmininkas, bet jūs pateikiate šitą įstatymą ir buvote darbo grupės vadovas. Vis dėlto reikėtų daryti pertrauką dėl visų įstatymų, atsižvelgti į tai, ką mes jau priėmėme, kas yra pateikta ir, kaip pirmininkas sakė, perkratyti visus tuos įstatymus. Gal dalies išvis reikia atsisakyti, nes jie netenka jokios prasmės, tai negaišinkime laiko. Paprasčiausiai priimkime tokį sprendimą, kad komitetas atsižvelgdamas į tai, kas jau priimta Seime, suformuluotų svarstymo stadijai naujai tą įstatymų paketą. Tai būtų logiškiau, mes čia ginčysimės, bet vis tiek prie jų reikės grįžti.
PIRMININKAS. Galima tokį pasiūlymą svarstyti, taip?
A.SADECKAS. Aš sutinku su ponu A.Sysu, bet tuos pasiūlymus, kurie vis tiek vėliau kils, gal galima ir pasvarstyti. Bet ketvirtadienį jo priimti negalime, nes vis tiek bet kuriuo atveju reikėtų daryti pertrauką.
PIRMININKAS. Matau, dar ir gerbiamasis A.Kašėta dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, manau, minėti argumentai yra tam tikras Seimo narių klaidinimas, nes kai mes priėmėme pirmą veikiančio Liustracijos įstatymo redakciją, archyvai taip pat buvo atviri ir jokių problemų, kolegos, nebuvo. Tai nėra biblioteka. Yra du fondai, į kuriuos norint patekti žmogui, šiurkščiai tariant, iš gatvės reikia gauti VSD vadovo leidimą. Tvarkos kol kas niekas, atrodo, ir nepakeitė, ir nesirengia keisti. Yra daugybė saugiklių, kurie neleidžia daryti su archyviniais dokumentais tam tikrų manipuliavimų. Todėl siūlau svarstymą pratęsti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis R.Smetona. Prašom.
R.SMETONA (TTF). Aš pritariu gerbiamojo A.Sadecko idėjai, minčiai, mūsų dėmesio atkreipimui į tai, kad pakeistas Archyvų įstatymas. Iš esmės KGB archyvai atidaryti ir ką gi jau čia bepaslėpsi. Dabar dėl tolesnės mūsų eigos. Manau, problemos sprendimas jau yra rastas. Jis yra, atsiprašau už nekuklumą, mano pateiktame projekte, aš turėčiau galimybę jį dabar pateikti, nes jame būtent ir siūlau išbraukti naują prisipažinimo termino nuostatą – naujo prisipažinimo termino neberengti, jo nebefiksuoti. Tokiu būdu viskas atsistoja į savo vietas. Jeigu mes pritarsime mano pataisai, tada liks įslaptinti tie prisipažinę 2000 metais pagal galiojusį įstatymą, kuriame valstybė įsipareigojo juos įslaptinti, viską apie juos, o visi kiti, be abejo, kadangi archyvai atviri, turi būti skelbiami, tie, kurių bendradarbiavimą nustatys Liustracijos komisija. Aš vis dėlto siūlyčiau, jeigu atsiras tų teikėjų, kurie atsiims savo pasiūlymus, galbūt bus ir taip… o kitus svarstyti. Jeigu bus galimybė, aš teiksiu, jeigu bus pritarimas, man atrodo, mes tikrai bent jau projektą Nr.520 galėsime priimti. Dėl kitų, atsižvelgiant į tą naują priėmimą, matyt, reikėtų taisyti.
PIRMININKAS. Dešinė pusė – gerbiamasis B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, ačiū. Iš tikrųjų įvertinkime tai, ką pasakė gerbiamieji kolegos A.Sadeckas ir A.Sysas. Manau, mes čia bursime iš kavos tirščių ir žiūrėsime, kurią pataisą svarstyti, kurios nesvarstyti, todėl frakcijos vardu siūlau daryti pertrauką iki kito posėdžio. Reikia sukomponuoti kaip reikia, tie, kuriems reikia atsiimi, atsiimkite, tie, kurie teikiate, bet tai nesutinka su dabartiniu jau priimtu įstatymu, ką padarysi. O jeigu kas šiandien labai norite prisipažinti, galite Seimo valdybai prisipažinti ar čia salėje.
PIRMININKAS. Aš taip suprantu, kad yra dvi nuomonės. Vieni siūlo svarstyti pateiktus pasiūlymus, kitų nuomonė – daryti pertrauką. Aš tada kviečiu Seimą… (Balsas salėje) Prašau?
B.BRADAUSKAS. Frakcijos vardu prašiau pertraukos.
PIRMININKAS. Supratome. Kadangi frakcijos vardu yra prašoma pertraukos, prašom apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad darytume pertrauką – už… Gerbiamasis Smetona, ko jūs norėjote? Minutę! (Balsai salėje) Dar minutę. Atsiprašau, nutraukiu balsavimą.
R.SMETONA. Išgirsti, kolegos… Jeigu mes frakcijos vardu, tai visai teisėtas pasiūlymas daryti pertrauką. Tačiau ji būtų iki rytdienos neeilinio posėdžio pradžios. Ką komitetas ar dar kas nors padarys per šiąnakt? Galvokime. Nieko nepadarys, nieko. Mes sugrįšime prie to teksto, kuris yra. Jeigu jau kalbama apie esminį patvarkymą, pakeitimą, redagavimą visų tų projektų, tai tuomet sprendimas, man atrodo, turėtų būti kitoks. Aš nežinau, kaip dėl Statuto, bet tokiu atveju reikėtų grąžinti pagrindiniam komitetui iš esmės parengti naujus projektus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Šiaip pertrauka būtų iki kito posėdžio. Kitas posėdis bus ketvirtadienį. Trečiadienį yra neeilinis posėdis, neeilinis. O jeigu pagal Statutą iki kito, tai iki eilinio ketvirtadienio. Aš vis tiek prašau pasiruošti balsuoti ir balsuojame. Kas už tai, kad darytume pertrauką iki kito, tas balsuoja už, kas už tai, kad pasiūlymus svarstytume šiandien, balsuoja prieš. Kitoks balsavimas negalioja. (Balsai salėje) Už balsuoja tie, kas už pertrauką, prieš – svarstome.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Už – 29, prieš – 23, susilaikė 10.
Reikėjo vieno trečdalio, darome pertrauką iki ketvirtadienio. Replika po balsavimo – gerbiamasis A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, ar jums neatrodo, kad šitas Seimas paprasčiausiai yra nepajėgus išspręsti tos problemos. Tai galėtų ir prisipažinti, kad dėl kažkokių priežasčių nepajėgus spręsti problemų, susijusių su KGB.
PIRMININKAS. Dabar toliau, matyt, turėtume pereiti prie 6b klausimo. Ar jūs sutinkate, kad visus tris klausimus?
Gerai. Gerbiamasis A.Čaplikas. Prašom.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Kodėl mes vis dėlto balsavome, bent aš jau prieš. Jau kokie metai mes vargstame su įstatymo pataisomis ir niekaip negalime sutvarkyti juridinės technikos. Aš dar kartą kreipiuosi į KGB medžiotojus arba šių visų projektų autorius ir iniciatorius. Tai yra jūsų atsakomybė ir sutvarkykite taip, kad sistema veiktų normaliai. Negalime taip, kad kiekvieną kartą, kai ateiname iki salės, visą laiką atsiranda kliūčių. Kas nors vienas turi imtis, matyt, tas, kuris garsiausiai šneka ir puikiausiai išmano tą sistemą, teikti pataisas. Petrai, aš ne jus turėjau omeny. Aš siūlau labai normaliai. Pagaliau, jeigu Seimo narys nesugeba, tai kreipkimės į Teisės departamentą. Dabar dalis komiteto narių sako galima, dalis – negalima. Aš už tai, kad ši problema su buvusiu KGB rezervu būtų išspręsta, bet nenoriu, kad dar kartą padarytume jovalą iš viso to.
PIRMININKAS. Taip, kairė pusė – gerbiamasis A.Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū. Na, pertrauka yra pertrauka, nubalsuota. Bet aš prašyčiau, kad kitame posėdyje būtų pateikta, kiek kartų buvo daryta pertrauka svarstant šį įstatymą.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS (MSG). Norėjau reaguoti į gerbiamojo Seimo vicepirmininko A.Čapliko nuomonę. Kaip tik įstatymas yra parengtas, suredaguotas ir net apsvarstytas, kai reikia balsuoti, iš karto kažkokios nematomos jėgos išsukinėja rankas tam pačiam ponui A.Čaplikui ir jis balsuoja priešingai negu pasirašė po dokumentu. Tai prisipažinkite, kas jums rankas sukinėja – kagėbistai ar rezervistai?
PIRMININKAS. Ir dar gerbiamasis A.Kašėta. Prašom.
A.KAŠĖTA. Kolegos, nereikia karščiuotis, tačiau iš tiesų atrodome nesolidžiai. Pusantrų metų „tuskinamės“ su tais pačiais projektais. Manau, kad buvo šiek tiek kalbėjusiųjų ekspromto dėl to, kad neatitinka įstatymo dvasios, t.y. Archyvų įstatymo. Iš tiesų teisininkai to nepasakė, tai pasakė Seimo nariai, nes tai jiems šovė į galvą salėje arba koridoriuje. Aš siūlyčiau pavesti Seimo Teisės departamentui kitam posėdžiui pateikti savo išvadas, ar tikrai prieštarauja priimtam įstatymui.
PIRMININKAS. Manau, kad visi tam pritars, jokių problemų nėra. Tik kaip mes dabar sutarsime, ar komitetas rytoj sugebės pateikti ketvirtadieniui, ar ne? (Balsai salėje) Ar gerbiamasis pirmininkas atsakys, ar gerbiamasis A.Sadeckas? Gerbiamasis Matulevičiau, ar sugebėsite trečiadienį parengti tą paketą taip, kad ketvirtadienį normaliai vyktų priėmimas?
A.MATULEVIČIUS (PDF). Ne visai suprantu, kodėl komitetas turėtų tai daryti? Čia Seimo prerogatyva apsispręsti, jeigu dvejus metus svarstome šią problemą. Kai priėmėme Archyvų įstatymą, iš esmės šį įstatymą reikėtų perrašyti iš naujo, jeigu objektyviai kalbėtume. Mes su gerbiamuoju A.Sadecku, mano kolega ir buvusiu primininku, kuris, dėkui Dievui, sutinka tą sunkų darbą tempti toliau, nes jis jį pradėjo, kalbėjome labai objektyviai. Atidarius archyvus tie įstatymai pasidaro sudėtingi. Komitetas fiziškai nieko nepadarys, jeigu Seimas neapsispręs. Tai Seimas atidarė archyvus.
PIRMININKAS. Suprantate, Seimas apsisprendė iki kito posėdžio daryti pertrauką. Dabar yra pasiūlymų, kuriuos autoriai turėtų atsiimti. Jūs matote, kad kai ką jau reikia pataisyti. Tai ir keliamas klausimas, ar jūs…
A.MATULEVIČIUS. Mes galime rytoj apsvarstyti kieno nors pataisas, bet perrašyti įstatymo iki ketvirtadienio fiziškai nespėsime, o pusę jo dabar reikia keisti, turint omeny Archyvų įstatymą.
PIRMININKAS. Tada ketvirtadienio darbotvarkėje spręsime, ar mes jį svarstome toliau, ar nukeliame tolesniam laikui. Dar S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Aš vis dėlto prašyčiau skaityti Statutą. Pertraukų šiuo klausimu gali būti dvi, o buvo, nežinau, jau kiek. Būtų gerai žinoti, kiek jų buvo iš viso ir ar dabar daroma pertrauka yra teisėta. Bet tiek to. Jeigu jau ją darome, tai norėčiau, kad jūs atsimintumėte. Pirmas dalykas, darbo grupė savo darbą baigė ir tokios nebėra. Ji parengė projektus, atidavė Seimui ir tuo jos darbas baigėsi. Dabar visas krūvis turėtų būti arba Seimui, arba komitetui. Komitetas per vieną parą, kurios yra tik dvi naktys, nes rytoj irgi yra posėdžiai, tokio darbo fiziškai tikrai padaryti negalės. Būkime žmonės. Vienas dalykas, ką mes galime atlikti čia ir dabar taupydami ir savo, ir kitų laiką, na, gal ketvirtadienį, vis tiek iki kovo nusitęs, tas pataisas, kurios prieštarauja ir savo esme ir logika jau priimtiems Seimo sprendimams, arba autoriai turi patys pasižiūrėti ir atsiimti, arba Seimas jų tiesiog neturi svarstyti. Ir liks kelios pataisos, kurios tikrai yra prasmingos ir dėl jų Seimas turi apsispręsti. Tada liks galutinai suredaguoti projektą ir priėmimo metu… iki to įstatymo priėmimo komitetas gali pažiūrėti ir, jeigu ras kokių netikslumų, dar kartą paprašyti Seimo toje vietoje apsispręsti, kad galutinis tekstas būtų logiškas, vientisas, suprantamas ir nuoseklus. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai ir paprašome komiteto, kad jis tą funkciją atliktų. Atrinktų tuos pasiūlymus, kurie jau pavėlavę ir kurie dar būtini svarstyti. Ir tokiu principu ketvirtadienį vėl tęsime darbą. Ar gerai taip? Ačiū. Visą bloką, taip. Ačiū gerbiamajam A.Sadeckui.
Einame prie darbotvarkės 1-6d klausimo. Atsiprašau. Ir šitie įeina į bloką, taip. 1-8a tada.
1-8a klausimas – Vertybinių popierių įstatymo projektas Nr.XP-1927. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto narys gerbiamasis R.Palaitis. (Balsai salėje) Pas mane parašyta Biudžeto ir finansų komitetas. Vertybinių popierių įstatymo projektas. Prašom.
R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitetas buvo susirinkęs, svarstė naują Lietuvos vertybinių popierių įstatymo projektą. Buvo gauta gana daug Teisės departamento pastabų, didžiajai daliai jų pritarta, gauta Audito komiteto pastabų, kurioms ne visoms pritarta. Esmė yra ta, kodėl reikėjo senąjį Vertybinių popierių rinkos įstatymą suskaidyti į du naujus įstatymus. Tačiau pasaulyje yra tokia praktika, kad vienas, šiuo atveju Vertybinių popierių rinkos įstatymas, reglamentuoja emitentų rinką, t.y. susijęs su naujų vertybinių popierių išleidimo klausimais, o kitas – Finansinių priemonių rinkų įstatymas reglamentuoja jau prekybą tais išleistais vertybiniais popieriais. Antra vertus, reikėjo Lietuvos teisinei bazei įgyvendinti dvi skirtingas Europos Sąjungos direktyvas. Štai kaip tik tie du įstatymai atspindi tas dvi skirtingas Europos Sąjungos direktyvas.
Audito komiteto nuomonei, kad tuos du įstatymų projektus reikia sujungti į vieną, nepritariame, o bendram įstatymo projektui pritariame bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Jūs dėl abiejų? Dėl vieno. Gal galime leisti ir antrą, nes jie vienas su kitu susiję? Jeigu Seimas pritaria, tegu pateikia ir antrą – Finansinių priemonių rinkų įstatymo projektą.
R.PALAITIS (LCSF). Kaip sakiau, Finansinių priemonių rinkų įstatymas yra antras. Jis reglamentuoja prekybą ir apyvartą, antrinę apyvartą finansinėmis priemonėmis, įvairiais vertybiniais popieriais. Vėlgi buvo gauta daug Teisės departamento pastabų, didžiajai jų daliai pritarta, daliai nepritarta. Audito komiteto buvo ta pati pastaba, nes abejoja, ar reikia dviejų įstatymų. Bet, kaip jau sakiau, komitetas mano, kad reikia.
Na, iš leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų gautas dviejų Seimo narių – R.Palaičio ir E.Karpickienės – pasiūlymas, kuris iš esmės įveda atskirą „finansinio konsultanto“ sąvoką ir apibrėžimus, ir visa, kas susiję su jų veikla. Komitetas šioms pastaboms pritarė ir pritarė visam įstatymo projektui po svarstymo. Tai buvo padaryta bendru sutarimu. Ir pasiūlyti Vyriausybei parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos užsienio valiutos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Klausiančiųjų nėra. Audito komiteto nuomonę pristato Seimo narys gerbiamasis E.Pupinis. Kviečiu į tribūną. Jeigu galima, iš karto dėl abiejų.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kaip ir minėjo prieš tai kalbėjęs kolega, ir mūsų komitetas pritarė Teisės departamento pasiūlymams, taip pat pasiūlė Biudžeto ir finansų komitetui spręsti dėl galimybės sujungti tuos du įstatymus, t.y. Finansinių priemonių rinkų įstatymo ir Vertybinių popierių įstatymo projektus. Čia buvo minėta, kad tam pasiūlymui nebuvo pritarta.
Taip pat mūsų komitetas siūlė atsižvelgti, svarstant Vertybinių popierių įstatymą, į tai, kur svarstoma apie disponavimą akcijomis ir teisę supirkti akcijas, kai į vienas rankas ateina daugiau nei 95%, kadangi tas klausimas dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio yra svarstomas Konstituciniame Teisme, bet į tą pasiūlymą taip pat komitetas neatsižvelgė. Kitiems pasiūlymams, kurie patikslino kai kurias formuluotes ir nuostatas, komitetas pritarė. Taip pat pritarta kai kurioms komiteto išvadoms. Todėl bendru sutarimu komitetas siūlo pritarti šiems įstatymo projektams po svarstymo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis L.Sabutis nori paklausti? Ne. Ačiū pranešėjui. (Balsas salėje) Nesupratau, jūs norite pasakyti repliką? (Balsas salėje) Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Aš dėkoju, kad atkreipėte dėmesį. Labai prašyčiau pasakyti, kokie kiti klausimai bus svarstomi, nes yra paskirtos darbo grupės, turėtume žinoti. Jeigu aš spėčiau iki 16 valandos padaryti pranešimą, tada būtų gerai.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar bus svarstoma pono P.Gražulio rezoliucija ir paskui Atmintinų dienų įstatymo pakeitimai.
Norėčiau paklausti, ar galime bendru sutarimu pritarti Vertybinių popierių ir Finansinių priemonių rinkų įstatymų projektams po svarstymo? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta. Yra numatoma svarstyti ketvirtadienį.
Kitas darbotvarkės klausimas yra rezoliucija „Dėl Sausio 13-osios Laisvės gynėjų dienos įprasminimo“, kurią pateikė ir užregistravo Seimo narys gerbiamasis P.Gražulis. Kviečiu pateikti. Prašom.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pirmiausia noriu nuoširdžiai padėkoti, kad nors šiandien šį klausimą įtraukėte į darbotvarkę. Žinoma, pritruko vieno ar dviejų balsų, kad tas klausimas būtų svarstomas sausio 12 d., t.y. sausio 13 dienos išvakarėse. Tada iš tiesų, manau, būtų išreikšta dar tokia pagarba žuvusiesiems sausio 13-ąją. Primenama, ką šiemet Seimas nuveikė šių žmonių labui, kad pagarba būtų reiškiama ne vien tik gražiomis kalbomis, bet ir realiais darbais. Seimas, manau, iš tiesų turėjo ką pasakyti. Tai išdėstyta mano rezoliucijoje.
Nežiūrint į tai, manau, vis tiek būtų tikslinga šią rezoliuciją priimti, nes pagrindinė šios rezoliucijos mintis – tai paraginimas Lietuvos Respublikos Prezidento, kad jis nedelsdamas teiktų kandidatą į VSD vadovus. Vis dėlto, manyčiau, Prezidentas, motyvuodamas tuo, kad jis nesuranda, kas galėtų eiti pareigas, yra nenuoširdus. Jeigu Prezidentas, jo manymu, būtų manęs, kad VSD vadovas negali eiti pareigų, būtų paskyręs laikinai eiti pareigas, kol suras naują vadovą ar teiks Seimui, pavaduotojui, o, deja, paskyrė tam pačiam vadovui eiti pareigas priėmęs A.Pociaus atsistatydinimą. Taigi tai parodo tikrą gerbiamojo V.Adamkaus požiūrį į A.Pocių.
Šis jo požiūris, manau, yra didžiulė nepagarba Seimui, nes Seimas, patvirtindamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, faktiškai pareiškė nepasitikėjimą VSD vadovui, todėl, manau, Seimas, gerbdamas save, turėtų priimti tokią rezoliuciją.
Ir dar. Aš sakiau, reikalavau, kad ši rezoliucija būtų svarstoma sausio 12 dieną, ir replikuodamas į Prezidento V.Adamkaus nuomonę, kad šiuo metu nėra, šioje susidariusioje situacijoje niekas nesutinka eiti VSD vadovo pareigų, tai galiu pareikšti iš tos tribūnos: jeigu niekas nesutinka, tegul teikia mane. Aš sutiksiu eiti tas pareigas ir manau, kad problema bus išspręsta. Manyčiau, šie visi mūsų gerbiamojo Prezidento pakalbėjimai yra nenuoširdūs. Aš tikiuosi jūsų palaikymo, kad jūs būsite nuoseklūs: patvirtinome Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, taip pat pritarsime ir šiai rezoliucijai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys gerbiamasis J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamasis pretendente į VSD vadovus, suprantu, kad mes galime skirtingai vertinti Valstybės saugumo departamentą ir atitinkamai balsavome, kai buvo teikiamos VSD išvados, atliktos mūsų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, na, skirtingos nuomonės, gerai. Aš tikrai nesuprantu ir prašau man dar kartą paaiškinti, ką bendra turi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Sausio 13-osios aukos? Ką tai galėtų turėti bendra?
P.GRAŽULIS. Aš galėsiu atsakyti. Gaila, kad jūs ne Prezidentas ir negalite teikti mano kandidatūros į VSD vadovus. Už tokį įvertinimą nuoširdžiai jums dėkoju.
Norėčiau pasakyti – tiesioginis ryšys. Nes dabartinis VSD vadovas – buvęs KGB rezervo karininkas. O kagėbistai ne tik Sausio 13-osios metu, bet visos Lietuvos okupacijos metu buvo įrankis, kurį panaudojant Lietuvos žmonės buvo tremiami į sibirus, žudomi miškuose ir panašiai. Tai yra visiškai tiesioginis ryšys. Jokios nėra pagarbos, kai tokios institucijos asmuo eina Lietuvos saugumo vadovo pareigas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys gerbiamasis G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis rezoliucijos teikėjau, iš tiesų jūs pirmasis pasisiūlėte, keli Seimo nariai būtume galbūt pasiūlę pačiam susitikti su Prezidentu ir aptarti galimybę kaip vieno iš pretendentų, kandidatų į vadovus. Ar jūs nemanote, kad tas jūsų dabartinis primygtinis siūlymas galėtų įstumti į dar sudėtingesnę situaciją, nes tas kandidatas turėtų būti priimtinas, tiksliau, suderintas su opozicija, su pozicija, su daugeliu žmonių, kad jis, kiek įmanoma, turėtų ir visuomenės, ir politikų, ir pareigūnų pasitikėjimą?
P.GRAŽULIS. Man labai gaila, kad šiandien, deja, svarstome rezoliucijos tekstą, o ne mano kandidatūrą į VSD vadovo pareigas. Aš manau, kadangi nepriklausau nė vienai Seimo frakcijai, jau antrą kadenciją esu visiškai savarankiškas Mišrios Seimo narių grupės narys, tai ir būčiau pats priimtiniausias visoms frakcijoms.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Petrai, kadangi aš solidarizuodamasis parėmiau tave, kai badavai prieš KGB rezervistus, tai aš tikiuosi, kad, kai tapsi saugumo vadu, mane pasiimsi pavaduotoju.
P.GRAŽULIS. Būtinai.
E.KLUMBYS. Aš noriu paklausti. Prašom pasakyti, šioje rezoliucijoje, mano nuomone, trūksta vieno esminio dalyko – kad ragina Prezidentą ne tik teikti Seimui tvirtinti kandidatą į Saugumo departamento generalinio direktoriaus postą, bet pirmiausiai ragina Prezidentą nedelsiant atleisti iš pareigų KGB rezervistą Arvydą Pocių, laikinai einantį Saugumo departamento vadovo pareigas, pavesti tas pareigas eiti jo pavaduotojui ir nedelsiant teikti Seimui tvirtinti kandidatą į Saugumo departamento generalinio direktoriaus postą. Ar nebūtų kur kas logiškiau eiti tokiu keliu?
P.GRAŽULIS. Aš savo pranešime minėjau, kad Prezidentas, mano manymu, jau padarė ne tik klaidą, bet netaktą, pavesdamas A.Pociui laikinai eiti pareigas. Išties šią nuostatą galima būtų įrašyti. Jeigu ši rezoliucija būtų priimama iki Sausio 13-osios, sausio 12 d., tai, mano manymu, jos turinys būtų nepriekaištingas. Bet dabar, jeigu Seimas apsispręstų, gal būtų geriau sudaryti redakcinę komisiją, kadangi Sausio 13-osios įvykiai jau paminėti, ir ją šiek tiek redaguoti, atsižvelgiant į jūsų siūlymą. O dabar, Egidijau, jeigu būtų mano valia, jeigu aš būčiau Prezidentas, tai jus siūlyčiau į VSD vadovus.
PIRMININKAS. Klausimą turi Seimo narys gerbiamasis A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, paskutiniuoju metu jūs labai nemylite mūsų gerbiamojo Prezidento. Ar jums neatrodo, kad ši rezoliucija gali sutrukdyti jo tradicines atostogas Meksikoje?
P.GRAŽULIS. Matote, aš galiu pasakyti, kad savo nuostatas dėl Prezidento veiklos turiu tiek, kiek Prezidentas eina šias pareigas. Aš buvau kritiškas ne tik pastaruoju metu, bet apskritai daugeliu atveju buvau kritiškas dėl Prezidento vykdomos politikos. Ypač buvau kritiškas dėl to, kad jis remia įvairias struktūras ir į Konstitucinį Teismą siūlo žmones, kurie tarnavo okupaciniam režimui ir faktiškai pasisakė prieš Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Manau, Valdui Adamkui niekas netrukdo per porą dienų pateikti ir pačiam važiuoti ilsėtis, bet nebūtinai į Meksiką. Gali ir kur nors arčiau važiuoti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Diskusijai yra užsirašęs gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys, taip? Kviečiu į tribūną. Prašom. Nerodo kompiuteris, bet, sako, yra. Iki 5 min.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos! Iš tikrųjų rezoliucija yra svarbi, tačiau, mano nuomone, jos pavadinimas yra praradęs prasmę ir ji yra šiek tiek redaguotina. Aš manyčiau, kad ta rezoliucija turėtų būti labai konkreti – dėl KGB rezervisto Arvydo Pociaus kuo skubesnio atleidimo iš laikinai einamų Saugumo departamento vadovo pareigų ir pavedimo kitam žmogui eiti šiais pareigas. Tik trečias punktas turėtų būti tai, ką siūlo gerbiamasis P.Gražulis, – kuo skubiau pateikti Seimui tvirtinti naują kandidatą.
Iš tikrųjų kokia dabar situacija? Aš manau, kad mes gyvename tokiu laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikos Prezidentas tiesiog atvirai tyčiojasi iš Seimo. Kodėl? Pirmiausia mes, tvirtindami Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, labai aiškiai pasakėme, kad šis žmogus negali eiti pareigų, kad jo veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Ir kaip į tai reaguoja valstybės vadovas? Jis su dideliu apgailestavimu priima atsistatydinimą ir toliau paveda tam pačiam žmogui, kuris iš esmės, pasakius Seimui, negali eiti tų pareigų, jo veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, toliau eiti tas pareigas. Negana to, jis pats nuvažiuoja į Saugumo departamentą ir tuo būdu paremia A.Pociaus veiklą toje institucijoje.
Aš manau, kad V.Adamkus sąmoningai gilina konfrontaciją su Seimu. Aš manau, jeigu Seimas neparagins kuo skubiau teikti kandidatūros, mes galime sulaukti tokios įvykių eigos, kad Saugumo departamento vadas, KGB rezervistas, eis pareigas visą likusį mūsų kadencijos laiką. Svarbiausia, nėra mechanizmo, kad jis neitų tų pareigų. Šis žmogus visiškai neturi jokios sąžinės. Jis nesupranta, kad kompromituoja Lietuvos valstybę, jis nesuvokia, kad skaldo tą patį Saugumo departamentą. Prezidentas tampa visos šios veiklos „stogu“. O Seimas yra bejėgis, nes jis neturi valios aiškiai, ryžtingai pasakyti Prezidentui, kad nepaliko tokios veiklos, nes tokią veiklą iš esmės remia ir Seimo Pirmininkas, šią veiklą remia ir premjeras bei valdančioji dauguma. Todėl mes esame tikrai labai negeroje situacijoje, kai visi jaučiamės labai nejaukiai ir nieko negalime padaryti.
Aš siūlau padaryti nors pirmą žingsnį – suredaguoti šią rezoliuciją ir ją priimti. Žiūrėkime, kokia bus tolesnė Prezidento reakcija, ar jis ir toliau norės būti visos šios negražios situacijos „stogas“. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji. Mes girdėjome vieną nuomonę. Tiek autorius, tiek Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys siūlo redaguoti. Kitokios nuomonės lyg ir nebuvo. Gerbiamasis Čekuoli, jūs tik uždavėte klausimą. Jūs nesiūlėte atmesti ar ką kita. (Balsai salėje) Dabar pasiūlysite? Prašom. Duodame žodį.
J.ČEKUOLIS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai siūlau atmesti teikiamą rezoliucijos projektą ir paaiškinu, dėl ko. Iš tiesų mes galime priimti dokumentą, raginantį Prezidentą greičiau skirti VSD vadovą, arba kokį kitą dokumentą, bet man iš principo nepriimtina šiuos klausimus sieti su Sausio 13-ąja. Kuo čia dėtas Sausio 13-osios aukų įprasminimas? Tai yra principinis vertybinis momentas. Vien dėl šito aš kviesčiau atmesti šią rezoliuciją. Mes dažnai neįvardydami kalbame apie visokius politikavimus aplink rimtas ir skaudžias datas, o čia yra geriausias tokio politikavimo pavyzdys. Teikite kitą projektą, kur raginsime Prezidentą be jokių nuorodų į kitas datas. O šitokį variantą aš tikrai kviečiu atsakingai atmesti.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Čekuoliui. Nuomonė už, kad redaguotume, yra gerbiamojo Seimo nario S.Pečeliūno, taip?
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Truputį apgailestauju, kad ponas J.Čekuolis neklausė, ką pats autorius kalbėjo. Pats autorius sakė, kad pavadinimas neatitinka to turinio, kurį reikėtų palikti rezoliucijoje. Pats autorius pasakė, kad turinį reikia tvarkyti remiantis viso teksto paskutiniu sakiniu. Man atrodo, ir ponas J.Čekuolis nėra prieš tokį variantą. Tai gal mes dabar nieko neatmetinėkim, sutarkime redaguoti bendru sutarimu. Jeigu reikia, gal kokią grupę P.Gražuliui į pagalbą duokime tam tekstui redaguoti. Suredaguokime tą tekstą ir gal net šioje, pailgintoje sesijoje, tą klausimą baikime, nes Prezidento reiškiama nepagarba Seimui, mano nuomone, kai kur jau viršija tam tikras leistinas ribas. Seimas turi gerbti save ir pasakyti savo labai aiškią, artikuliuotą nuomonę. Be jokių politikavimų, politizavimų, bet labai aiškiai pasakyti, ko Seimas nori, kaip turi būti pasielgta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame S.Pečeliūnui. Nuomonė prieš – gerbiamasis Seimo narys A.Sysas. (Balsas iš salės: „Buvo jau.“) Keturi – už, keturi – prieš dėl rezoliucijos. (Balsai salėje) Deja, taip. Prašau.
A.SYSAS. Aš manau, kad reikia paprasčiausiai, kaip sakė kolega, artikuliuoti ir geriausiai atmesti šią rezoliuciją. Jeigu ponas P.Gražulis nori, tegu redaguoja ir pateikia nors kiekvieną posėdį po kelias rezoliucijas. Aš manau, mes turime gana daug rimtų dalykų, kurių nesprendžiam, bet kurie reikalingi žmonėms. Jie laukia vienos ar kitos pataisos, susietos su vienu ar kitu įstatymu, bet mes užsikabiname už įvairių rezoliucijų, kurios tiesiogiai Lietuvos piliečiams nieko nereiškia. Todėl, gerbiamieji kolegos, siūlau atmesti. Jeigu bus noras, kažkas suredaguos ir pateiks iš naujo. Čia labai paprasta procedūra.
PIRMININKAS. Dėkojame. Palaikanti nuomonė – gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis kolega Sysai, jūs pasakėte labai svarbų dalyką, kad yra dalykų, kurie Lietuvos žmonėms yra svarbūs. Aš galiu pasakyti, kad būtent šis klausimas, rezervisto buvimas mūsų saugumo vadovo kėdėje klausimas, iškyla kiekvieno susitikimo su žmonėmis metu. Tai reiškia, kad žmonės tai pastebi ir, aš manau, kad šioje situacijoje reikia padėti tašką visam šitam besitęsiančiam dalykui. Mes norime, kad šitas dalykas tęstųsi dar beveik dvejus metus iki mūsų kadencijos pabaigos.
Aš manau, kad kuo greičiau šitas klausimas bus išspręstas, tuo geriau bus ir mums patiems, ir nemažai mūsų rinkėjų daliai. Aš iš tikrųjų kviečiu balsuoti, kad būtų pataisytas šios rezoliucijos tekstas ir kad mes kuo greičiau (manau, kad tą galėtume padaryti ir šiandien, tai labai nesunkiai galima padaryti) šią rezoliuciją priimtume.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra dvi nuomonės. Viena yra siūlymas redaguoti rezoliucijos projektą, kita nuomonė – atmesti. Bus alternatyvus balsavimas. Nebuvo siūlymo priimti be pataisų. Tokio nebuvo. Buvo redaguoti arba atmesti. (Balsai salėje) Ne, gerbiamieji, pranešėjas pats pasiūlė redaguoti. (Balsai salėje) Pasiruoškime balsuoti ir balsuosime taip: kas už – bus taisyti, redaguoti, kas prieš – bus atmesti. Visi supratote? Kviečiu balsuoti. Prašau. Balsuojam. Kas pritariate, kad rezoliucija būtų taisoma, redaguojama, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 74 Seimo nariai, už – 40, prieš – 26, susilaikė 5. Redaguoti. Pagal Statutą komisijoje negali būti daugiau kaip 9 Seimo nariai ir į tą komisiją būtinai turi būti įtrauktas autorius, Seimo narys gerbiamasis P.Gražulis. Taigi dabar dilema yra tokia. Pagal kvotas mes turėtume vienai frakcijai neduoti. (Balsai salėje) Darbo frakcija įeina, Tėvynės Sąjungos, Socialdemokratų, Valstiečių (aš sutrumpintai kalbu), Liberalų sąjūdžio, Pilietinės demokratijos… (Balsai salėje) Repliką po balsavimo J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Ir dėl vedimo tvarkos kartu. Mūsų frakcija užleidžia savo garbingą vietą redaguojant šį prasmingą dokumentą visiems, kurie nori tą vietą užimti. Ačiū.
A.SYSAS. Socialdemokratų frakcija irgi užleidžia kitiems. (Balsai salėje)
P.GRAŽULIS. Manau, nėra didelės problemos, suredaguosim ir be jų. Didelės problemos nėra. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vaclovas. Prašau.
V.KARBAUSKIS (NSF). Kadangi gerbiamasis P.Gražulis imasi iniciatyvos, socialliberalai taip pat užleidžia savo vietą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, dvi frakcijos atsisakė, bet aš vis tiek turiu paskelbti, kas turi būti toje redakcinėje komisijoje. Tėvynės sąjunga pagal kvotas turi 2 Seimo narius, socialdemokratai – 2, bet atsisakė, Darbo partija – 2, Valstiečiai liaudininkai – 1, Liberalų sąjūdis – 1 ir Pilietinė demokratija – 1. Ir, aišku, P.Gražulis. Taigi pats paprašote šių frakcijų atstovų, sudarote komisiją ir ketvirtadienį pateikiate redaguotą tekstą. (Balsai salėje) Ar viskas gerai?
P.GRAŽULIS. Gerai.
PIRMININKAS. Frakcijos pavardes, aišku, turi pateikti. Prašau, G.Šileikis.
G.ŠILEIKIS (LSF). Liberalų sąjūdžio frakcija, tiesiog jausdama, kad negaus saugumo vadovo P.Gražulio pavaduotojo kėdės, taip pat užleidžia savo vietą. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš kitaip kreipiuosi į P.Gražulį. Kadangi jūs iniciatorius, tai mes prašome jūsų iš tų frakcijų surinkti žmones, sudaryti redakcinę komisiją ir pateikti Seimui trečiadienį. Gali būti iš trijų, iš keturių ar iš penkių, nesvarbu. Svarbu, kad ji būtų sudaryta. Ačiū.
Einam toliau. Darbotvarkės 2-1a klausimas, kurio registracijos Nr.XP-1404(3). (Balsai salėje) Dar P.Gražulis nori?
P.GRAŽULIS. Dar vieną minutę. Noriu pasakyti, kad aš išties esu labai demokratiškas, ir jeigu jau mane teiks Valstybės saugumo departamento vadovu, tai tiek, kiek yra frakcijų, tiek įsteigsiu ir pavaduotojų, visiems po vieną.
PIRMININKAS. Be komentarų.
Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1404(3*) (svarstymas)
Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1404(3). Teikėjas yra Seimo narys J.Karosas, pranešėjai – atitinkamų komitetų nariai. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, Seimo narys gerbiamasis V.Domarkas pristato šio komiteto nuomonę. Svarstymo stadija. Prašau.
V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamasis vicepirmininke, gerbiamieji kolegos! Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kaip pagrindinis komitetas svarstė Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1404. Komiteto išvada yra siūlyti komitetui svarstyti Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1404(3).
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Kviečiu Seimo narį L.Sabutį pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Rugsėjo 27 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį projektą. Už balsavo 7, susilaikė 2. Pritarė. Kai bus svarstomas kitas projektas, prašyčiau atsižvelgti į tai, kad komitetas siūlė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui priimti pataisą apskritai dėl sąvokos, kas yra atmintinos dienos, ir ateityje šios sąvokos kiek įmanoma laikytis.
Aš atsiprašau, kad kalbėjau dėl abiejų projektų, bet išvada yra ta pati, komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Diskutuoti užsirašė gerbiamasis V.Čepas, bet aš jo nematau. Ir J.Jagminas norėjo. Norintys diskutuoti turi užsirašyti iki svarstymo. Kviesčiau į tribūną gerbiamąjį V.Domarką ir pažiūrėsime pasiūlymus. Pirmam pasiūlymui yra pritarta. Ir E.Žakario pasiūlymas, kuriam yra nepritarta.
V.DOMARKAS. Komitetas pritarė J.Dautarto, A.Pitrėnienės ir D.Teišerskytės siūlymui ir nepritarė gerbiamojo kolegos E.Žakario siūlymui, nes nutarta kreiptis į atitinkamas ministerijas, visuomenines organizacijas ir inicijuoti akciją prieš alkoholio vartojimą rugsėjo 1 dieną.
PIRMININKAS. Gal išklausykime gerbiamojo E.Žakario, tegu pristato savo nuomonę. Prašau.
E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mes komitete bendru sutarimu… Aš savo siūlymą atsiimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, pritarta.
V.DOMARKAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui pritarė.
PIRMININKAS. Dar yra pritarianti nuomonė. Seimo narys gerbiamasis J.Jagminas. Prašau.
J.JAGMINAS (LSDPF). Aš kaip tik tuo klausimu norėčiau palaikyti L.Sabutį ir kartu prašyti kolegų, kad iš tikrųjų savivaldybių dieną reikėtų įteisinti. Mūsų nuomone, šiandien Lietuvos savivaldybėse dirba apie 3 tūkst. žmonių, tokia diena būtų visiškai prasminga.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo su L.Sabučio pasiūlymais? Nėra prieštaraujančių. Ačiū.
Kitas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1610. Pranešėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, Seimo narys gerbiamasis V.Domarkas. Prašau.
V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamasis vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kaip pagrindinis svarstė Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1610. Komiteto išvada – pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-1610(2) ir svarstyti jį kartu su Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektu Nr.XP-1681(2).
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Ir Sveikatos reikalų komiteto nuomonė – Seimo narys gerbiamasis V.Čepas jau yra. Užrašyta, jūs turite pateikti Sveikatos reikalų komiteto nuomonę dėl Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo. Ar yra kitų žmonių, kurie gali kalbėti Sveikatos reikalų komiteto vardu? Gerbiamasis Čepai, atsisakote? Aš galiu perskaityti. Ateinate. Prašau.
V.ČEPAS (LSF). Sveikatos reikalų komitetas svarstė šį klausimą, priėmė sprendimą iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui Nr.XP-1610 ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, taip pat apsispręsti dėl Seimo nario kolegos E.Žakario pateiktų pasiūlymų. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nėra, susilaikė 2. Viskas.
PIRMININKAS. O dėl D.Jankausko jūs nesvarstėte? Supratau. Dėkojame. Kviečiu į tribūną… L.Sabutis jau viską pasakė ir dėl šito. Aš jau jo nematau. Kviečiame į tribūną gerbiamąjį V.Domarką. Gerbiamasis E.Žakaris irgi atsiėmė. Dėl gerbiamojo Seimo nario D.Jankausko siūlymų.
V.DOMARKAS. Komitetas siūlo nepritarti, nes siūlymas neatitinka komiteto teikiamos „atmintinos dienos“ sąvokos.
PIRMININKAS. Nematau. Štai kur, aukštai sėdite. Atsiimate? Atsiima. Visiems kitiems yra pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Balsuojame? Prašau. Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo įstatymo projektui Nr.XP-1610, prašau balsuoti. Po svarstymo.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Už – 40, prieš – 1, susilaikė 20. Pritarta po svarstymo.
Kitas darbotvarkės klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1681. Vėl kviečiu į tribūną Seimo narį, gerbiamąjį Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V.Domarką pristatyti šio komiteto kaip pagrindinio nuomonę. Svarstymas.
V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kaip pagrindinis svarstė Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1681. Komiteto išvada – pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-1681(2) ir svarstyti jį kartu su Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektu Nr.XP-1610(2).
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Informacinės visuomenės plėtros komiteto nuomonę pristato Seimo narys gerbiamasis A.Vrubliauskas. Prašau.
A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas savo posėdyje praeitų metų spalio 24 d. svarstė Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1681. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Aš prašau Seimo apsispręsti, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo. Atsiprašau, yra nuomonė prieš. Gerbiamasis V.Čepas. Prašau.
V.ČEPAS (LSF). Kolegė Z.Žvikienė sakė, kad kuo daugiau švenčių, tuo geriau. Atmintinos dienos nėra didelė šventė. Bet aš prašau kolegų atkreipti dėmesį į siūlomą atmintinų dienų apibrėžimą, rašoma: „Atmintina diena – reikšminga ir verta paminėti diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo formavimo ir įtvirtinimo faktais ir įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu… formuojančią atminimo kultūrą ir gyvąją istoriją.“ Dabar jūs man pasakykite, kokią gyvąją istoriją ir kokią kultūrą formuoja ligonių diena? Kas tai yra? Susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo įvykiais, su vertybėmis? Liga nėra vertybė. (Balsai salėje) Kad ligoniais tapome, ką mes čia minėsime? Juoba kad prieš tai bus gyvybės diena ir sveikatos diena. Suprantu, sveikata – dar vertybė, gyvybė – vertybė. Bet kokia vertybė, koks valstybingumas, koks formavimas, koks minėjimas gali būti ligonių dieną? (Balsai salėje) Man atrodo, rašydami ir pateikdami galvokime…
Gerbiamieji, taip mes greitai prieisime prie bato dienos, švarko dienos, nes šildo. Tai didesnė vertybė negu liga. Siūlau iš viso… Pirmininke, ką nors daryti reikia, jūs pagalvokite. Ligonių dieną daryti atmintiną dieną, aš nežinau.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė, seniūnė I.Šiaulienė. Prašau.
I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gali būti, bet aš manau, kad tiek ligonių diena, o aš visų pirma kalbėsiu dėl Informacinės visuomenės dienos, t.y. gegužės 17 d., tiek pastaroji turėtų būti, nes ir Jungtinės Tautos gegužės 17 dieną yra paskelbusios Informacinės visuomenės diena. Toks sprendimas buvo priimtas Antrajame pasauliniame pasitarime informacinės visuomenės plėtros klausimais, jis vyko Tunise 2005 metų rudenį. Manau, kad toji diena reikšminga ir verta paminėti, nes yra susijusi su svarbiais visuomenės raidos faktais ir vertybėmis. Tai reikia propaguoti ir formuoti ateitį siejant su žinių visuomenės informavimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Suprantu, nuomonės truputį išsiskyrė, bet galbūt po to, kai balsuosime, paprašysime komitetą, galbūt pasiūlysime kai ką pavadinime paredaguoti ir sujungti visus tuos tris, tada būtų geriau, eitų kaip vienas projektas. Vis tiek kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-1681? (Balsai salėje) Apie ligonius šiame įstatymo projekte nebuvo kalbėta. Dėl ligonių mes pritarėme pirmam. (Balsai salėje) Gerbiamasis V.Čepas tada dar nedalyvavo.
Užsiregistravo 49. Už – 31, prieš – 4, susilaikė 14. Po svarstymo pritarta.
Ar galime sutarti bendru sutarimu, Seime, kad mes paprašome komiteto sujungti visus tuos tris įstatymų projektus į vieną, pateikti ir galbūt atsižvelgti į tą V.Čepo pastabą, kuri yra pačiam pavadinimui? Pritariate? Ačiū.
Tada einame toliau. Mokesčių administravimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 1251 ir 1331 straipsniais ir priedo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1900. Pranešėjas – gerbiamasis viceministras Rimantas Šadžius. Prašom. Pateikimas.
R.ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Jeigu jūs sutiksite, norėčiau pateikti visą kompleksinį klausimą, tai yra tris įstatymų projektus.
PIRMININKAS. Ar sutinkame, kad iš karto visus tris? Neprieštaraujate? Ačiū. Prašom.
R.ŠADŽIUS. Vyriausybė teikia jūsų teismui, jūsų pritarimui Mokesčių administravimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo, Pelno mokesčio įstatymo 53 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 90, 91 straipsnių pakeitimo…
PIRMININKAS. Truputį atsiprašau pranešėjo. Aš paskelbsiu registracijos numerius, kad Seimo nariai žinotų. Tai yra Nr.XP-1900, Nr.XP-1901 ir Nr.XP-1902. Prašom.
R.ŠADŽIUS. Šių projektų esmė, viena vertus, yra supaprastinti mokesčių administravimo procedūras, kur tai įmanoma padaryti ir kur praktika mus verčia. Kita vertus, suteikti šiek tiek papildomų teisių mokesčių administratoriui, kad jis galėtų efektyviau vykdyti savo veiklą. Būtent palengvinimas mokesčių mokėtojams bus, kai bus nustatyta, kad mokesčių įstatymai būtų aiškinami ir taikomi nuosekliai siekiant apsaugoti mokesčių mokėtojus nuo neigiamų pasekmių dėl klaidingų paaiškinimų. Mes žinome, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymą tuos paaiškinimus teikia Valstybinė mokesčių inspekcija, centrinis mokesčių administratorius, ir teritoriniai mokesčių administratoriai. Siūloma nustatyti, kad ir tikrinant mokesčių mokėtojus būtų vadovaujamasi šiais apibendrintais mokesčių įstatymų išaiškinimais.
Kita vertus, jeigu mokesčių mokėtojas padarė tam tikrų klaidų, jeigu jis vadovavosi išaiškinimu, kurį gavo telefonu, kad jis taip pat nebūtų baudžiamas. Priminsiu, kad mokesčių administratorius jau pernai metais, 2006 metais, įsteigė Mokesčių informavimo centrą telefonu. Tas centras teikia labai daug informacijos telefonu mokesčių mokėtojams. Tai iš tikrųjų labai įdomi ir naudinga iniciatyva. Kad už tas mokesčių konsultacijas telefonu Mokesčių inspekcijos nebūtų baudžiama, jeigu atsiranda kokių nors netikslumų, būtina padaryti tam tikrą Mokesčių administravimo įstatymo pataisą.
Taip pat nustatomi kai kurie papildomi atvejai, kai mokesčių administratoriui nebūtų teikiamos mokesčių deklaracijos. Būtent tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo veiklos ir jis gauna leidimą neteikti tų deklaracijų, nereikės nešioti tų vadinamųjų nulinių deklaracijų. Tai iš tikrųjų būtų palengvinimas likviduojamų įmonių administratoriams, neveikiančių individualiųjų įmonių savininkams ir kai kuriems kitiems asmenims.
Kita vertus, mokesčių administratoriui siūloma įteisinti jų teisę įtvirtinti mokesčių įstatymų pažeidimų įrodymus fotografuojant, darant garso ir vaizdo įrašus. Žinoma, ši fotografavimo ir vaizdo įrašų tvarka bus nustatyta gana griežta. Yra nustatyta, kad negalima slaptai to daryti, būtina supažindinti tikrinamą mokesčių mokėtoją su tais įrašais, kurie buvo padaryti, ir jam pasakyti, kad tie įrašai bus panaudojami prieš jį mokestinėje byloje. Ši teisė yra būtina iš tikrųjų vykdant efektyvią mokesčių slėpimo prevenciją.
Pelno mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymų pakeitimais siekiama iš tų įstatymų pašalinti teisės normas, kurios dėstomos Mokesčių administravimo įstatyme ir kurios yra bendros administruojant visus mokesčius. Pavyzdžiui, dėl laidavimo ar garantijų pateikimo tam tikrais atvejais, kai mokesčių mokėtojas turi pateikti laidavimą arba garantijas, užtikrinančias jo būsimų mokestinių prievolių įgyvendinimą. Prašyčiau šiam kompleksiniam klausimui, visiems trims įstatymams, pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti (dar nepabėkite) gerbiamoji Seimo narė V.Margevičienė. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, noriu jūsų paklausti. Aiškinamajame rašte yra parašyta, kad šis įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į 2006–2008 metų Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą. Kadangi turiu karčią patirtį, priemonių planai yra rengiami ir rengiami, aš noriu jūsų paklausti. Ar yra numatytos lėšos visoms šioms pataisoms įgyvendinti?
R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų specialių lėšų šiems konkretiems įstatymams įgyvendinti nėra ir negali būti numatyta, nes visos tos funkcijos, kurios vykdomos, ir taip yra vykdomos mokesčių administratoriaus iš tų pačių asignavimų, kuriuos jis gauna. Yra kalbama apie procedūras, jų paaiškinimą ir tam tikrais atvejais administracinės naštos palengvinimą mokesčių mokėtojams. Tai sutaupys lėšas, nereikės nešioti tuščių deklaracijų. Šioms normoms įgyvendinti tikrai nereikia jokių papildomų lėšų. Konsultavimą, informavimą mokesčių administratorius jau vykdo dabar, jie netgi vykdo, kiek žinau, iš Europos Sąjungos finansuojamus projektus tobulindami šią informavimo sistemą. Čia šis dėmesys yra teikiamas labai…
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys R.Kupčinskas. Prašom. Iš kairės.
R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote dėl informacijos telefonu, dėl konsultacijų. Aš norėjau tik pasitikslinti, kokia vis dėlto atsakomybė to, kuris suteikia konsultacijas? Paskui po tokios konsultacijos, jeigu buvo pateikta ne visai tiksli informacija konsultuojant, kitas darbuotojas gali sakyti visai kitaip. Jeigu tas, kuris nori pasikonsultuoti, negali nurodyti, su kuo konsultavosi, tam tikrų duomenų pateikti, tokia konsultacija iš esmės darosi bevertė. Be abejo, tai labai gera forma, bet reikia, kad būtų numatytos atsakomybės sritys. Ačiū.
R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Atsakomybė iš tikrųjų numatyta gražiai. Jeigu pagal dabar galiojantį įstatymą asmuo, mokesčių mokėtojas, gauna neteisingą konsultaciją, padaro taip, kaip jį pakonsultavo, o patikrinus paaiškėja, kad pažeistas įstatymas, tai jis dabar turi už tą įstatymo pažeidimą atsakyti: sumokėti baudą, delspinigius, papildomas mokesčių sumas. Papildomas mokesčių sumas ir šį įstatymą priėmus reikės sumokėti, tačiau nuo baudų ir delspinigių tas asmuo bus atleidžiamas, jeigu iš tikrųjų jis vadovavosi netinkamai suteikta konsultacija. Kad konsultacija suteikta netinkamai, mes taip pat turėsime technines galimybes sužinoti ir sužinoti ne įrodant mokesčių mokėtojui, o sužinoti iš savo duomenų, nes Mokesčių informavimo centras įrašinėja visas konsultacijas, kurios yra teikiamos telefonu, ir atsirinkti bus tikrai įmanoma. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatyme tai taip pat yra reglamentuojama.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Noriu paklausti Seimo, ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Reikalaujate balsuoti? Taip. Tai už visus tris ar už kiekvieną atskirai? Už visus tris, kitokių pasiūlymų nėra. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymų projektams, kurių registracijos Nr.XP-1900, Nr.XP-1901 ir Nr.XP-1902, prašom balsuoti. Kas pritaria po pateikimo?
Užsiregistravo 41 Seimo narys. Už – 41. Labai vieningai po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas ir papildomas – Ekonomikos komitetas. Kitokių nuomonių nėra? Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Kitų dviejų įstatymų projektų, kuriuos pateiks viceministras gerbiamasis R.Šadžius, registracijos Nr.XP-1953 ir Nr.XP-1954. Blokas, taip?
R.ŠADŽIUS. Taip.
PIRMININKAS. Ar sutinkate, kad iš karto abu, neprieštaraujate? Prašom.
R.ŠADŽIUS. Pasistengsiu labai trumpai pateikti šiuos du taip pat svarbius įstatymų projektų. Formalus pagrindas šiems įstatymų projektams yra Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos įgyvendinimo pradžia. Yra dvi pagrindinės novacijos arba dvi pagrindinės dalys naujovių, kurios bus įgyvendinamos šiais įstatymų pakeitimais. Būtent buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos tikslinamos, kad biudžetinės įstaigos, tvarkydamos apskaitą, vadovausis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, o ne biudžetinių įstaigų standartais kaip dabar. Tai yra perėjimas prie tam tikros apskaitos reformos viešųjų finansų srityje, biudžetinėje srityje.
Ir antra labai svarbi dalis yra tam tikras perskirstymas funkcijų ir atsakomybės tarp auditorių savivaldos organizacijos, kokia yra Auditorių rūmai, ir viešosios įstaigos Apskaitos institutas. Priežastis yra labai paprasta. Pastaruoju metu visame pasaulyje, kaip skaitome spaudoje ir girdime apie atvejus, bankrutuoja didžiulės įmonės, apgaudinėjusios savo akcininkus ir finansines rinkas, nors pateikdavo puikias audito ataskaitas. Todėl dabar visame pasaulyje pereinama prie audito sugriežtinimo ir tam būtina sustiprinti valstybinę, nepriklausomą nuo pačių auditorių, auditorių veiklos kontrolę. Tai štai tam tikros nuostatos, tam tikras funkcijų perskirstymas ir priskyrimas tų kontrolinių funkcijų Apskaitos institutui yra siūlomas šiais įstatymų projektais. Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Klausia Seimo narys gerbiamasis Audito komiteto pirmininkas D.Jankauskas.
D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti dėl Audito įstatymo keleto straipsnių pakeitimų ir dėl to, kad reikia organizuoti viešąją priežiūrą. Kad tai reikia daryti, be abejo, suprantama. Ar Apskaitos institutas, kaip viešoji įstaiga, tai turėtų daryti nuo kitų metų sausio 1 dienos, kaip siūloma projekte nuo tos dienos, manau, kad svarstant bus galima diskutuoti, bet paklausti jūsų noriu dėl savivaldos auditorių ir Audito rūmų, audito įmonių. Jūs projekte siūlote iš susirinkimo narių perduoti rūmų prezidiumui bent keletą funkcijų. Klausimas būtų toks. Ar šiuo metu galiojančios nuostatos numato galimybę, kad pats narių susirinkimas galėtų perleisti, tarkim, kodekso tvirtinimą ir kitus dalykus ir ar nesusiaurinama įstatyme įtvirtinama nuostata, kad ne susirinkimas, o prezidiumas turi kompetenciją vykdyti tas funkcijas? Dėkoju.
R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Kadangi tai įstatymo reguliavimo dalykas, tai galima svarstyti, ar dabar galiojanti įstatymo redakcija suponuoja tą galimybę Auditorių rūmų visuotiniam susirinkimui perleisti šias funkcijas. Šiaip turbūt atsakymas galėtų būti – taip, bet, kita vertus, galima surasti argumentų, kad ne. Šiuo atveju mums rūpėjo, kad tos konkrečios funkcijos, tų norminių dokumentų tvirtinimas, būtų vykdomos efektyviai, be nereikalingo šurmulio ir gana kvalifikuotai. Yra toks pasiūlymas. Manau, Seimas galėtų apsispręsti, ar iš tikrųjų pakankami įstatymų rengėjų argumentai centralizuoti šių funkcijų vykdymą, bet dar galima svarstyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, žiūriu, mes taisom taisom, rašom rašom tuos įstatymus, vis kuriam kažką ir kuriam, o paprasčiausi „žulikėliai“ kaip dirba, taip dirba. Jūs puikiai žinote, kad yra puikių progų. Taip bankrutuoja, kad nei darbininkams nėra iš ko sumokėti, nei kreditoriams ko sumokėti. Pasivadino šiek tiek kitu pavadinimu, persikėlė tose patalpose į kitą aukštą ir toliau dirba. Kai kuriose pasaulio valstybėse, mano galva, yra labai gera tvarka. Už tokius veiksmus trejus ar penkerius metus negali turėti jokio vadovaujančio vaidmens, susijusių su finansais. Štai čia būtų reali lazda. O tie visi… Rašykite jūs, rašykite, bet vis tiek jie savo darys. Ar nebūtų galima iš tikrųjų sugriežtinti – pridarei, tai eik šluoti gatvių, o kai pašluosi, pažiūrėsime.
R.ŠADŽIUS. Atsakydamas galiu pasakyti, kad ir Lietuvos teisėje, Baudžiamajame kodekse yra numatyta atsakomybė ir gana griežtos sankcijos ir už apgaulę ūkinėje veikloje, ir už tyčinį bankrotą. Tai, apie ką jūs šnekate, problema yra truputį kitokia. Yra tam tikra klasė juridinių asmenų, dėl kurių įstatymų leidėjas, šiuo atveju Lietuvoje Seimas, kitų šalių įstatymų leidėjai yra nustatę, kad jų finansinė atsakomybė yra privalomai audituojama. Pradėkime nuo tų pačių pensijų fondų, investicijų fondų, bankų ir t.t. Kam reikia privalomo auditavimo? Kad žmonės ir investuotojai, visuomenė ir kitos organizacijos, kiti ūkio subjektai pasitikėtų ta finansine atskaitomybe, kurią teikia šitie labai reikšmingi ūkio subjektai. Ne kokia nors malkinė ar lentpjūvė rajone, bet solidus didelis bankas arba solidi energijos gamybos įmonė. Pasaulis pamatė, kad yra problemų ir šioje srityje, kad nepakanka to, kad auditoriai atlieka auditą ir visiems pasako, jog viskas gerai. Reikia dar valstybės vykdomo jų audito kokybės patikrinimo, tai audito kokybės priežiūra. Štai tai ir yra siūloma įteisinti šiuo įstatymo projektu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Matau, kad yra palaikanti nuomonė. Gerbiamoji Seimo narė L.Graužinienė.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Kadangi buvo kalbama apie keletą įstatymų, tai aš norėčiau pasakyti, kad po pateikimo reikia pritarti, tačiau komitetai turi labai atidžiai išnagrinėti. Dėl audito priežiūros, tai vis dėlto Audito rūmuose yra sukurta nebloga audito priežiūros struktūra, kuri yra įvertinta ir Europos Sąjungos ataskaitose. Ar verta dabar griauti tą struktūrą, nes kontrolės sistema yra pripažinta kaip gerai veikianti ne vienoje ataskaitoje. Manau, kad komitetui kartu su Finansų ministerijos pareigūnais reikėtų labai atidžiai dar kartą išnagrinėti visus tuos klausimus.
PIRMININKAS. Dėkojame už palaikančią nuomonę. Nuomonės prieš nematau. Gal galime abiem šiems pateiktiems įstatymų projektams pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Ačiū. Projektams Nr.XP-0153 ir Nr.XP-1954 pritarta. Kitas klausimas. Atsiprašau, nepaskirti komitetai. Pagrindiniu yra siūlomas Audito komitetas ir papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Kitokių nuomonių nėra? Nėra. Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Kitas blokas yra įstatymai, kurių registracijos Nr.XP-1880, Nr.XP-1881 ir Nr.XP-1882. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras R.Šadžius. Prašom.
R.ŠADŽIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Šių trijų susijusių įstatymų projektų esmė štai kokia. Dabar yra dviejų rūšių standartai, pagal kuriuos galima tvarkyti įmonių apskaitą. Tarptautiniai apskaitos standartai ir verslo apskaitos standartai. Mūsų teisinėje bazėje yra nustatyta, kad tarptautiniai apskaitos standartai yra taikomi tose įmonėse, kurių akcijomis ir vertybiniais popieriais yra prekiaujama biržose. Visos kitos įmonės yra įpareigotos tvarkyti apskaitą pagal verslo apskaitos standartus.
Atsirado labai konkreti problema, kai susikuria nedidelė įmonė, kurios vertybiniais popieriais yra neprekiaujama biržoje, bet ji yra dukterinė tokios įmonės, kuri tvarko savo apskaitą pagal tarptautinius apskaitos standartus, ir vienoje įmonių grupėje tarp patronuojančios ir dukterinių atsiranda du apskaitos tvarkymo būdai. Ir tai yra suponuojama įstatymo imperatyviai nustatant.
Siūloma šitą nelabai logišką nuostatą pakeisti ir šitokioms įmonėms leisti pasirinkti, pagal kurią apskaitos standartų rūšį jos tvarkys savo apskaitą, žinoma, apsunkinant šitų apskaitos standartų taikymo keitimą iš vienų į kitus, nes kitaip mes neturėtume galimybės palyginti įmonių veiklos rezultatų skirtingais metais. Štai siūlomas toks pakeitimas, jis palengvintų verslo sąlygas, ypač užsienio investuotojams. Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Atsiprašau, tuoj įjungsiu. Nori jūsų paklausti Seimo narė L.Graužinienė.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš noriu paklausti. Jeigu leisime daugumai įmonių tarptautinius standartus, tai ar vis dėlto yra numatytas mokesčių inspekcijos pareigūnų mokymas, nes daugelis jų nesugeba patikrinti apskaitos. Tai yra svarbus momentas, susijęs su pelno mokesčiu. Jeigu bus taikomi tarptautiniai standartai, tai tikrai yra gana sudėtingas reikalas, ar sugebės mūsų mokesčių administratoriai tinkamai įvertinti, ar tinkamai sumokėtas pelno mokestis?
R.ŠADŽIUS. Ačiū už rimtą klausimą. Jūs puikiai žinote, kad šalia buhalterinės apskaitos dar yra mokestinė apskaita. Jos niekuomet negalės sutapti dėl tam tikrų dalykų, kad buhalterinėje apskaitoje, sakykime, kokie nors atidėjimai garantiniam remontui yra leidžiami, o mokestinėje apskaitoje viskas turi būti kitaip. Žinoma, Mokesčių inspekcija tikrins, kaip laikomasi mokesčių teisės, ar tinkamai sumokami mokesčiai. Jūs esate visiškai teisi, kad mokesčių administratoriaus darbuotojų kvalifikaciją reikia tobulinti, kad jie įvaldytų ir tuos standartus, ir verslo apskaitos standartus, kuriuos taiko dauguma mūsų įmonių, ir tarptautinius apskaitos standartus, kuriuos taiko šios didžiosios įmonės. Šie mokymai yra vykdomi ir jie bus vykdomi ateityje.
PIRMININKAS. Prašau. Palaikanti nuomonė – gerbiamoji Seimo narė L.Graužinienė.
L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Aš tik noriu patikslinti savo klausimą. Apskaičiuojant pelną, pelnas į mokestinius dokumentus, apie ką jūs kalbėjote, perkeliamas iš buhalterinių finansinių dokumentų ir po to jau koreguojama, didinama ar mažinama. Štai tas pelno teisingas atkėlimas yra kaip tik susijęs su visų tų apskaitos dalykų taikymu.
R.ŠADŽIUS. Patikslindamas atsakymą galiu pasakyti, kad jeigu mes sutvarkysime mokesčių deklaracijos formą taip, kaip jūs sakote, sutvarkyta bus vienaip. Jeigu mes pelno mokesčių deklaracijos instrukciją kitaip surašysime, galbūt bus kitaip. Į pelno mokesčio deklaracijos pirmą eilutę ateis truputį pakoreguotas pelnas, bet tai yra mokesčių administratoriaus valia. Jis nustato ataskaitų formas. Tai čia neesminis klausimas, neesminė problema.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu šiems trims pateiktiems įstatymo projektams, kurių registracijos Nr.XP-1880, Nr.XP-1881 ir Nr.XP-1882? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta. Yra siūlomi komitetai: pagrindinis – Audito komitetas ir papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kitokių nuomonių nematau. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Darbotvarkės 2-5a klausimas, registracijos Nr.XP-1973. Aš turiu Teisės departamento išvadą, kurioje rašoma taip: „Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl neturtinės žalos ribojimo diskutuotinos jų atitikimo Europos Sąjungos teisės ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūriu.“ Statuto 138 straipsnio 2 dalyje rašoma taip: „Jeigu Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai apsvarstyti šį projektą.“
Matyt, mes privalome atiduoti svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir lydinčiuosius projektus, kurių registracijos Nr.XP-1974 ir Nr.XP-1975. Pritariame? Neprieštaraujate. Ačiū. Pritarta. Dėkojame gerbiamajam viceministrui.
Gerbiamasis Seimo narys P.Gražulis atnešė pavardes būsimosios ir, matyt, jau esamos komisijos. Skaitau rezoliuciją, kuri vadinasi „Dėl Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos įprasminimo.“
Yra siūlomi redakcinės komisijos nariai, tai yra Seimo nariai gerbiamasis K.Starkevičius, gerbiamasis P.Jakučionis, gerbiamasis E.Klumbys, gerbiamoji R.Kšanienė, gerbiamasis J.Ramonas, gerbiamoji V.Baltraitienė ir pats gerbiamiausias P.Gražulis, kurio dabar nematau. Ar patvirtiname šią komisiją? Pritarta. Ačiū.
Koncesijų įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1714 (pateikimas)
Dabar ką mes turime ir ko neturime? Dar nematome ministrų. Yra pasiūlymas svarstyti darbotvarkės 2-14 klausimą – Koncesijų įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.XP-1714. Pateikimas. Pranešėjas – J.Veselka. Kviečiu į tribūną.
J.VESELKA (MSG). Gerbiamieji kolegos, Koncesijų įstatymas, trumpai pasakysiu, priimtas tokiu ideologiniu pagrindu. Viso to, kas yra susiję su valstybinio turto valdymu, valstybė ir jos deleguoti žmonės nesugeba profesionaliai valdyti. Todėl reikia viską atiduoti privatininkui. Jeigu vadovautumės šia logika, jeigu nėra žmonių, kurie sąžiningai ir profesionaliai gali valdyti valstybės turtą, vadinasi, Seimo nariai taip pat negali sąžiningai atstovauti valstybei. Na, negali būti tik 141 geras, o visi likusieji – nevykėliai, nemokantys valdyti valstybinio turto, ir reikia viską atiduoti koncesijai. Jeigu jau Seimo nariai, kaip ir visi, nesugeba valdyti valstybinės nuosavybės, tai ir Vyriausybė tokia pati. Galų gale išeina, kad nėra Lietuvos valstybės.
Jūs logika vadovaukitės – viską, viską, net mokyklas ir viską koncesininkui atiduoti! Parkus, miškus – viską. Tai nėra sugebančių profesionaliai valdyti žmonių, kurie gali prisiimti atsakomybę už valstybinę nuosavybę. Todėl, manau, tegul koncesininkai iš tikrųjų projektuoja, stato, atnaujina, bet visa tai, kas susiję su naujų objektų statyba, o ne taip kad pasiėmiau mokyklą ir gaunu algą, ir neva taip geriau. O direktorius nemoka, nes jį skiria valstybė. Tai tokia mano pakeitimų esmė.
Ten yra daug mūsų Teisės departamento pastabų, visos pastabos priimtinos, reikės atsižvelgti. Bet kur yra Europos teisės departamento, kai nurodo, jeigu mes padarome pataisas, bet Civilinis kodeksas vis tiek leidžia, tada kam apskritai reikia atskiro Koncesijų įstatymo, jeigu leidžia Civilinis kodeksas? Vadinasi, ne viską Civilinis kodeksas… Manau, Europos teisės departamento pastabos nėra tikslingos, ir Europos Sąjunga leidžia. Mes visur labai tvarkingai – į Europos Sąjungą numojame, Europos Sąjungoje taip, bet Europos Sąjunga čia leidžia ir savaip taikyti, sakysime, koncesijos apimties ribas. Todėl siūlyčiau po pateikimo pritarti, ir reikės kai ką pakoreguoti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Daugiau neaiškinsiu, nes mano aiškinamajame rašte viskas yra išdėstyta.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Pirmoji klausia gerbiamoji Seimo narė B.Vėsaitė.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš iš tikrųjų su jumis ir sutikčiau, nes, tarkime, viešajame sektoriuje, ypač šiluminei renovacijai ateina didžiulės lėšos, ir būtų neprotinga dabar atiduoti, tarkime, privačiam sektoriui tai, ką valstybė gali padaryti iš struktūrinių fondų lėšų. Ar visiškai uždraudę mes nesumenkiname ir savivaldybių tarybų galių, kaip jūs manote?
J.VESELKA. Jūs teisi, jeigu iš tikrųjų savivaldybių tarybos neparodytų, kad jos, kai tik galima, viską atiduoda privatininkams. Nežinau, pasižiūrėkite į Vilnių. Greitai viskas bus – ir Vingio parkas – atiduota. Todėl manau, kad nustatyti tam tikrus apribojimus… nes kokia bėda, mano galva, savivaldybių tarybos? Vis dėlto išrenkami žmonės, kurie tarybose dirba pagal mėgėjų principą, o iš tikrųjų yra valdininkų grupuotė, kuri ir tvarko viską. Ateina tie mėgėjai, paskaito. Vienas perskaito, kitas neperskaito. Todėl, kai yra neprofesionalios tarybos… Gal jų mažiau reikėtų, bet kad dirbtų profesionalai kaip Seime, tada iš tikrųjų su jumis sutikčiau. Bet šiandien, jūs puikiai žinote, ten dirba pagal mėgėjų principą, todėl ką tas susiformavęs valdininkų aparatas nori, tą daro. Labai retai kada būna iš tikrųjų įsigilinta ir priimti sprendimai. Todėl manau, kad tai nėra savivaldybėms apribojimas. Prašom. Tegul kuriasi, tariasi su privatininkais, bet dėl kūrybos, o ne valstybės turto dalybų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys gerbiamasis E.Pupinis.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, nereikia sakyti, kad ten nesuprantantys žmonės. Ten galbūt gausu visokių interesų, tačiau tai kitas klausimas. Jie, kai reikia, profesionalai. Bet vis dėlto tuos tarybos narius žmonės renka pasitikėjimo principu. Tai negalima taip sakyti, kad mes atribojame ir padarome įstatymą tokį, kad ir kiti, galbūt sąžiningi, negalėtų naudotis, todėl aš abejočiau. Negi koncesijos negali kurti, tarkime, savivaldybės įmonė? Pavyzdžiui, savivaldybė turi 100% šilumos tinklų akcijų ir per šią akcinę bendrovę vykdo politiką. Kadangi turi tą kapitalą, galima skolintis, galima parengi visai neblogą galutinį projektą. Tai ar ne dėl to mes… Ar didelė problema… Ar neprisidarysime sau problemų ir neišspręsime kitų klausimų? Galbūt čia yra kiti dalykai ir kitoje vietoje reikėtų ieškoti problemų?
J.VESELKA. Gerbiamasis Pupini, aš jums pasakysiu akivaizdų pavyzdį. Buvo Pagirių šiltnamiai. Buvo privatizuoti, atėjo privatininkas, pažadėjo viską sutvarkyti, nuvarė į bankrotą, paskui teko valstybei išpirkti. Nejaugi savivaldybės negali surasti profesionalių šilumos įmonės valdymo specialistų? Bet kokiam privatininkui atiduoti… Jūs jau užtikrinant, kad jūs galingai… Aš čia neriboju savivaldybių, bet iš tikrųjų yra valstybės turtas, ir aš manau, kad mums reikia per valstybinių įmonių vadovus ugdyti valstybės vadovus, o ne taip kad ateina, kaip jūs sakėte, visokie interesai ir prasideda interesų žaidimai. Todėl man atrodo, kad strategiškai mums reikia ugdyti, pamatyti, kas sugeba valdyti, kad paskui jie galėtų užimti aukštesnius postus departamentuose ir t.t. O šiaip tai netikiu, kad nėra norinčių sąžiningai ir profesionaliai dirbti, valdyti valstybinę įmonę. Netikiu, kad tokių Lietuvoje nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys P.Vilkas. Prašom.
P.VILKAS (DPF). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, noriu išsiaiškinti, kaip dabar bus su tuo, jeigu mes priimsime tą pakeitimo įstatymo pasiūlymą. Tai jau iš tikrųjų vyksta, tą Koncesijų įstatymą taiko. Kaip čia bus? Ir dar noriu. Jūs rašote: „Patikrinti įstatymo taikymo praktiką siauresnėse ūkinės veiklos srityse, taip padarant mažiau klaidų taikant įstatymą praktiškai.“ Kaip man visa tai suprasti?
J.VESELKA. Tai, ką jūs sakote, yra Teisės departamento pastaba, ir aš sakiau, kad reikės atsižvelgti, nes tas procesas, kuris įformintas… Nėra juridinių teisių atimti, atšaukti. Todėl manau, kad tą, ką Teisės departamentas sako, reikėtų iš tikrųjų atitinkamai pataisyti, kad tai, kas yra sutarta, turi galioti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Palaikančių yra. Nori kalbėti Seimo narė gerbiamoji V.M.Čigriejienė. Prašom, profesore.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, be abejo, mes visi žinome, kad į viešąjį sektorių ateina didžiulės lėšos, ir jeigu savivaldybė samdo tą vadinamąjį koncesininką, tai ji gali praskolinti ir visą miestą, kaip buvo su Kauno savivaldybe, kada Seimo nariai uždraudė taikyti koncesiją mokyklose. Kažkodėl koncesininkas renkasi tas mokyklas, kurios yra geriausios būklės ir geriausiose vietose, bet niekada neima tų mokyklų, kurių būklė yra katastrofinė, ir taip visada yra, o visa tai yra finansuojama iš savivaldybių biudžeto. Iš principo aš norėčiau, kad įstatymo rengėjai, rengdami šią pataisą, nustatytų privatininkams tokius apribojimus, kad nebūtų galima pažeisti to įstatymo ir kad miestas nebūtų praskolintas, nesvarbu, ar yra savivaldybėje, ar yra valstybėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narė gerbiamoji V.Baltraitienė. Prašom.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Aš nesu kategoriškai prieš, bet vis dėlto, mano nuomone, reikėtų palikti savivaldybėms teisę pačioms spręsti. Mes visą Lietuvą lyginame tik su Vilniumi ir Kaunu. Bet be jų dar yra 58 savivaldybės, kuriose yra normaliai taikomos koncesijos sutartys, yra taikomas tas įstatymas ir normaliai dirbama. Kodėl visa Lietuva yra lyginama ir viskas daroma tik pagal Vilnių ir Kauną? Gal ten yra kitų problemų. Nereikia užkirsti kitoms savivaldybėms leisti dirbti pagal tą įstatymą. Aš būčiau prieš.
PIRMININKAS. Išgirdome nuomonę už ir nuomonę prieš. Suprantu, kad turime balsuoti. Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta gerbiamojo J.Veselkos pateiktam įstatymo projektui, balsuojate už, kas prieš, atitinkamai prieš. Už – stabdome koncesiją, aš suprantu, prieš – paliekame koncesiją.
Užsiregistravo 39. Už – 24, susilaikė 12. Yra pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas –Audito komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Kadangi dar neturime nė vieno ministro, skelbiu 6 min. pertrauką iki 17 val. (Balsai salėje) Negalime pradėti, nes ateina ministrai. 5 min. pertrauka. (Balsai salėje)
Pertrauka
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). Kviečiu įgyvendinti kiekvieno Seimo nario prigimtinę teisę registruotis. Tai darykime tik už save.
Primenu, kad eilės tvarka, kaip ir numatyta darbotvarkėje, svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 6 klausimą – Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1444(3). Finansų ministerija Vyriausybės vardu teikia projektą. Ar yra kas pristato šį klausimą? Atsiprašau, man pasirodė, kad Finansų ministerija, bet iš tiesų yra Susisiekimo ministerija. Žiūriu į ministrą A.Butkevičių džiaugdamasis, kad jis yra salėje, ir prašau pristatyti projektą (pateikimo stadija).
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas yra pristatomas dėl keleto priežasčių. Norėčiau truputį grįžti į 2004 metus, kai Seime buvo priimtas Valstybės įmonės Lietuvos pašto pertvarkymo į akcinę bendrovę Lietuvos paštą įstatymas. Šis įstatymas buvo priimtas 2004 m. gegužės 25 dieną. Jis yra labai trumpas, iš trijų straipsnių. Esmė yra ta, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, kaip valstybės įmonės Lietuvos pašto savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, suteikiama teisė pertvarkyti valstybės įmonę Lietuvos paštą į akcinę bendrovę Lietuvos paštą, kurios visų akcijų savininkė turi būti valstybė.
Vadovaujantis šiuo įstatymu, 2005 m. buvo priimtas susisiekimo ministro įsakymas, kad valstybinė įmonė Lietuvos paštas yra reorganizuojama į akcinę bendrovę Lietuvos paštas. Aišku, tuo metu lygia greta turėjo būti pakeistas ir įstatymo „Dėl Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 2, 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas. Šis įstatymo projektas jau buvo teiktas du kartus. Pirminiam variantui nebuvo pritarta dėl to, kad iš šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 6 punkto buvo išbraukta valstybinė įmonė Lietuvos paštas, ir šita nuostata, t.y. akcinė bendrovė Lietuvos paštas, buvo įrašyta į 4 straipsnį. O 4 straipsnyje yra numatyta, kad tokiu atveju į Lietuvos paštą galėtų būti investuojama netgi iki 100% privataus kapitalo. Dabar mes siūlome, kad 2 straipsnyje akcinė bendrovė Lietuvos paštas būtų įrašyta į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčias įmones, kurių kapitalo dalį gali sudaryti privatus nacionalinis bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantis užsienio kapitalas, paliekant sprendžiamąją galią valstybei. Tai reiškia, kad privatus kapitalas negali būti didesnis kaip 49%, o 51% privalo priklausyti valstybei. Tiek trumpai.
Jeigu bus klausimų, galėčiau ir daug plačiau pakalbėti apie Lietuvos paštą. Tikiuosi, kad, kai komitetai svarstys šį įstatymo projektą, pakvies padiskutuoti, nes, atvirai pasakysiu, labai nemažai laiko teko praleisti diskutuojant apie strateginę pašto veiklą, analizuojant esamą Lietuvos pašto ekonominę bei finansinę padėtį ir kalbant dėl to, kodėl yra labai didelė kadrų kaita. Tai yra ateities klausimai, mūsų ministerija yra susirūpinusi dėl šios įmonės ir Lietuvos paštui skiria nepaprastai didelį dėmesį. Yra sudarytos atskiros darbo grupės, kurios analizuoja pašto veiklos planą ir ateitį, taip pat teko susitikti su profsąjungų lyderiais ir padiskutuoti įvairiais klausimais. Manau, kad šitas įstatymas yra teikiamas labai laiku.
PIRMININKAS. Ačiū. Keturi Seimo nariai nori klausti. Eilės tvarka B.Vėsaitė pirmoji. Prašau.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, ar išbraukimas iš strateginių objektų sąrašo iš tikrųjų neveda į visišką pašto privatizavimą? Aišku, jūs sakote, kad esate prieš visišką privatizavimą ir kad būtinas privataus kapitalo pritraukimas, bet, na, jūs irgi šiame poste neamžinas.
A.BUTKEVIČIUS. Taip, teisingai. Niekada nereikia suaugti su kėde pirmiausia, tada gali laisvai žmogus dirbti ir stengtis įgyvendinti idėjas. Taip, interesas yra labai didelis dėl pašto privatizavimo ir man, kaip ministrui, teko susitikti ir tiesiog išklausyti kai kurių pageidavimų, ar nebus artimiausiu metu paštas privatizuojamas. Bet aš visada užduodavau klausimą, jeigu jūs norėsite privatizuoti paštą, ką jūs veiksite su paštu, kokia jūsų yra vizija, ar jūs investuosite privatų kapitalą ir plėtosit papildomas paslaugas mūsų rinkoje, ar gal turite kokių nors siūlymų, kaip pagerinti pašto veiklą. Bet aš galiu jums būti atviras šiandien ir pasakyti, kad 75% iš tų, su kuriais man teko diskutuoti dėl pašto privatizavimo, sakydavo, kad labai domina pašto objektai, esantys labai gerose miesto vietovėse. Tai galiu jus užtikrinti kaip ministras ir, manau, šita Vyriausybė nėra suinteresuota pašto privatizavimu. Šioje sistemoje dirba labai daug žmonių ir mes turėtume parodyti savo kompetenciją, kaip pagerinti pašto vadybą ir kaip pakeisti pašto ekonominę bei finansinę padėtį. Mes įvairiais pjūviais atlikome ekonominę ir finansinę analizę. Netgi įvertinome tai, kad pardavus visus nereikalingus objektus, kurie nesusiję su tiesiogine pašto veikla, ir visas lėšas skyrus sąnaudoms mažinti, transporto parkui atnaujinti, pastatams modernizuoti, turint tikslą sumažinti sąnaudas ir pagerinti paslaugų kokybę, aš jums galiu pasakyti, 2007 m. paštas būtų pelningas, 2008 m. būtų pelningas. Mes galime turėti gerus rodiklius iki Seimo rinkimų, bet nebegarantuoju, kad 2009 m. dar dirbsime pelningai. Tokia yra analizė.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau J.Razma.
J.RAZMA (TSF). Ministre, jūs čia samprotaujate lyg ir teisingai, piešiate geras pašto perspektyvas, bet, matyt, pašto darbuotojus ir mus jaudina tai, kad nėra aiškios, pagrįstos vizijos, kas ten bus daroma. Priešingai, matoma, kaip į įtakingus, naujai kuriamų direktorių postus įdarbinami socialdemokratų atstovai, pavyzdžiui, pono Vladimiro Beriozovo žentas, ir panašaus lygio veikėjai, lyg jau būtų rengiamasi to privatizavimo.
PIRMININKAS. Atsiprašau, gal kolega J.Dagys ir kolegė N.Steiblienė neužstotų kalbančio Seimo nario. Ačiū.
J.RAZMA. …būsimo proceso kontrolei ir svarbiai įtakai, nes, matyt, nebus parduodamas kontrolinis paketas, o kažkaip nedidelė privataus kapitalo dalis bus įleidžiama. Kaip jūs iš tikrųjų įsivaizduojate privatininko atėjimą, kokiais principais ir ko iš to tikitės? Ar bus taip, kaip, sakykim, su „Jonavos grūdais“, kai žemės ūkio ministrės, kaip partijos pirmininkės, pavaduotojas per savo įmonę įgyja per 20% akcijų, ar kažkaip kitaip bus sprendžiami tie dalykai?
A.BUTKEVIČIUS. Gerai, ačiū už klausimą. Pirmiausia noriu pasakyti, kad kai aš tapau ministru, tikrai nė vienas naujas direktoriaus pavaduotojas nebuvo priimtas. Jūsų išsakyta pastaba mane įpareigojo pasidomėti kai kurių darbuotojų kompetencija ir mes turėjome atskirą pokalbį. Galiu pasakyti, kai kurios jūsų išsakytos mintys pasitvirtino, bet, aišku, mes esame kiekvienam direktoriaus pavaduotojui suformulavę užduotis ir numatę terminus, kaip jie įsivaizduoja pašto ateities viziją. Tai yra vienas klausimas.
O atsakant į jūsų klausimo antrą dalį, tai, matot, ne visą informaciją mes norime viešai skelbti, nes puikiai matome, kad kai kurios stambios kompanijos, kurios nori investuoti, pirkti, turi interesų. Kai paskelbi kai kurią informaciją iš anksto, tai sulauki įvairiausių, matyt, netinkamų pageidavimų. Galiu iš dalies pasakyti, prie kurio varianto (iš trijų) šiuo metu sustojome. Kaip sakiau, mes Lietuvos pašto akcijų neparduodame. Į Lietuvos pašto įstatinį kapitalą jokių injekcijų pagal esamą teisinę bazę daryti negalime, vis dėlto galvojame apie antrinės įmonės Lietuvos pašto sistemoje sukūrimą, pritraukiant privatų kapitalą iki tam tikro lygio – 49%. Ji turėtų banko licenciją ir vykdytų mūsų valstybėje bankines paslaugas. Reikia išplėsti paslaugų sritį, o bankininkystės paslaugų sritis mūsų regionuose nėra išvystyta. Tokia praktika yra taikoma daugelyje Europos šalių ir šiais klausimais yra labai susirūpinusi ir Austrija, ir Belgija, kurios visada sakydavo, kad turi būti valstybinė įmonė, bet pastaruoju metu staiga pradėjo irgi dėl tokių pačių priežasčių ieškoti ir kitokių išeičių. Tai kol kas yra sustota, taip atvirai pasakysiu, prie šio varianto.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka.
J.VESELKA (MSG). Taip, kai sužinojau, kad dabar pašte bus įsteigtas privatus bankas, daug kas paaiškėjo. Gerbiamasis Butkevičiau, aš tikiu, kad tai, ką jūs tvirtinate, gal, sakysim, taip ir padarysite. Bet jūs žinote, jau buvote finansų ministru, kai užėmėte tam tikrą poziciją, kas atsitiko. Todėl visi mes, kurie buvome ministrai, žinome – tai laikinai. Reikia tik mums padaryti skylutę, o netenki ministro posto, iš tos skylutės pasidaro kiaura skylė. Todėl klausimas. Kol buvo valstybinė įmonė, paštas dirbo pelningai. Padarėte akcinę bendrovę, paštas dirba nuostolingai. Vieną paslaugą, kurią anksčiau turėjo paštas, dabar jau perėmė užsienio privačios kompanijos. Keista. Kas čia yra, kad lietuviai net kai kurių pašto paslaugų nebesugeba teikti ir perima užsienio kompanijos, nieks netikrina, ar nebuvo subsidijuojama tų kompanijų veikla. Todėl…
PIRMININKAS. Laikas.
J.VESELKA. Gerbiamasis, ar iš tikrųjų čia reikalinga ta pataisa? Ar negalite, kaip viską darėte, sustiprinti valdymą ir palikti strateginiame objekte?
A.BUTKEVIČIUS. Tikrai labai geras klausimas ir tą klausimą, kurį jūs uždavėte, mes analizavome, t.y. dėl kokių priežasčių paštas tapo nuostolingas. Šiais metais yra 8 mln. litų nuostolių, kai praeitais metais šiek tiek turėjome pelno. Pirmoji priežastis ta, kad tapus akcine bendrove prasidėjo amortizaciniai atskaitymai, o kai buvo valstybinė įmonė, amortizaciniai atskaitymai nebuvo daromi. Bet tai yra ne pagrindinė priežastis. Jūs gal skaitėte, maždaug prieš pusantrų metų buvo atsisakyta kai kurių paslaugų. Paprastai pasakysiu – imti mokesčius už komunalines paslaugas. Man iki šios dienos taip ir nėra įrodyta, kad tarsi įstatymų, nutarimų galiojimas buvo pasibaigęs, rinka pasidarė laisva ir tuo metu paštas greitai nepersiorientavo, kad šitas paslaugas galėtų teikti, atsisakė ir prarado rinką. Tuo metu tą rinką užėmė kiti ūkio subjektai, kaip jūs sakote, privačios kompanijos. Tą rinką bandoma atgauti, tai yra daroma. šiuo metu komerciniai bankai už paslaugą ima tris litus, o paštas ima 85 centus. Kai kur sugrįžta rinkos dalis, bet tos rinkos dalis sugrįžta 1–2%. Pagal mūsų skaičiavimus, gali sugrįžti 10%. Turint omeny tai, kad 2009 m. šitas sektorius bus liberalizuotas ir kad 2009 m. nesakytų, girdi, jūs 2007 ar 2008 m. nieko nedarėte, kur buvo jūsų vizija, reikalingi ir kai kurie radikalūs sprendimai. Bet dėl privatizavimo aš galiu jus drąsiai užtikrinti, kaip jūs sakėte, na, žinote, nesi amžinas.
PIRMININKAS. Dėkui. G.Mikolaitis klausia paskutinis.
G.MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, kai privatizavo taupomąjį banką, taip pat sakė, kad viskas liks, bankų skyriai kaimuose visi liks. Kaip mes šiandien matome, nė vienoje gyvenvietėje neliko banko skyrių. Vienintelis Lietuvoje liko paštas, pašto skyrius turi gyvenvietės… ir dar aplanko kaimo žmones. Aš esu garantuotas, nes nuostolingiausiai dirba tie maži skyriai, jie bus uždaryti. Ar jau Lietuvos Vyriausybei nereikalingas kaimo žmogus, kaip jūs manote?
A.BUTKEVIČIUS. Aš noriu pasakyti taip, jeigu mes nepriimsime radikalių sprendimų, tai, ką jūs sakėte, pašto skyriai kaimo vietovėse ir kai kuriuose mažuose miesteliuose bus uždaryti. Šiuo metu ministerijos spaudimu neleidžiama uždaryti, nors jie yra nuostolingi, taip paprastai pasakius. Ir tie 8 mln., jeigu mes žiūrėsime tik į pelningas vietas, tai Vilnius, Kaunas ir kiti didieji miestai yra pelningi. Tam, kad mes galėtume aptarnauti kaimo žmones, tam, kad mes galėtume išplėsti ten veiklą, ne vien pašto, bet teikiant ir pinigines paslaugas, kad žmogus galėtų ateiti ir paimti dalį pinigų kaip į banką, todėl ir reikalinga reforma. Nes jūs puikiai suprantate – kitas kelias yra gauti papildomą finansavimą iš biudžeto. Aš galiu jums drąsiai pasakyti, kad šitas subjektas nebus privatizuojamas, sakau iš šitos tribūnos viešai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, atsakėte į visų norėjusių klausti klausimus. Iš užsiregistravusių pirštųsi klausimas, ar galima nepritarti bendru sutarimu? Bet nuomonė prieš – R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, tikrai esu gana skeptiškas dėl to, kad mes galėtume pradėti spręsti šitą klausimą. Ministro išdėstytos problemos gal ir rimtos, bet aš esu surinkęs duomenis. Apie ką mes kalbame? Mes kalbame apie maždaug 36 hektarus žemių miestų, miestelių centruose, iš kurių trečdalis yra Vilniuje, ketvirtadalis Kaune. Žemė, pagal mano duomenis, kuriuos aš gavau, iš tikrųjų pusė jos yra teisiškai nesutvarkyta, tik pateikti dokumentai žemės ūkio skyriams, neįteisinta, ir mes tokios geros apskaitos neturime. Ir pradedame jau kažkokias reformas, nesutvarkę iki galo ir neapskaičiavę valstybės turto. Mano patirtis rodo, kad jeigu mes taip eisim, tai mes greičiausiai iš to verslo turėsime prastas pasekmes.
Todėl aš norėčiau, kad būtų rimta diskusija ir Seimo komitetuose, ir Ekonomikos komitete, ir po tos diskusijos, gavę visus duomenis, mes galėtume pradėti šitą procesą. Dabar klausimas, man atrodo, dar yra skubotas, nes problema, kurią dėsto ministras, yra rimta. Tas turtas iš tikrųjų dar valdomas ne taip, kaip reikėtų, kad būtų galima, kaip šeimininkui, ūkiškai jį pertvarkyti, juk mes dar net techniškai nesutvarkėme tos visos turimos bazės.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Masiulis – nuomonė už.
E.MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai norėčiau pakviesti nestatyti ministro į tokią sudėtingą padėtį. Viena vertus, mes šitoje salėje reikalaujame, kad Lietuvos paštas toliau išlaikytų nuostolingai dirbančius savo punktus įvairiuose miesteliuose ir kaimuose. Kita vertus, kai ministras bando šitą nepelningai dirbančią struktūrą išlaikyti, mėgindamas ieškoti naujų veiklos formų, mes pradedame vertinti skeptiškai. O visa šita problema kyla iš to, kad Vyriausybė nėra taip aiškiai apsisprendusi, kokią funkciją atlieka paštas. Ar tai yra socialinė funkcija, kuri turi būti dotuojama iš valstybės biudžeto, ir tada apie jokias ekonomikas ir rinkas iš viso nereikia kalbėti, ar tai yra normali, ekonominę logiką turinti funkcija, kuri konkuruoja su kitais šitos srities veikėjais? Mano asmeniniu įsitikinimu, paštas jau seniai neatlieka tos socialinės funkcijos ir tikrai nereikėtų čia bijoti ir gąsdinti būsimu privatizavimu, nes vienintelis efektyvus kelias, kaip išlaikyti efektyviai dirbančią įmonę, yra privataus kapitalo atėjimas į šitą įmonę. O jeigu mes toliau manysime, kad reikia paštą išlaikyti ir visokiais būdais kursime įvairias veiklas, banką leisime steigti, po metų ateis ministras, sakys, žinote, pervežimų verslas neblogas, paštas pradės vežti krovinius iš Lietuvos į užsienį, tai mes ne paštą turėsime, o kažkokią neaiškią akcinę bendrovę.
Aš norėčiau pritarti šitam įstatymų paketui, bet kartu siūlyti Vyriausybei aiškiai apsispręsti dėl pašto ateities ir siūlyti įtraukti privatų kapitalą į pašto veiklą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, išsakyta po vieną nuomonę. Prašau balsuojant išsakyti poziciją, ar pritariame įstatymo projektui Nr.XP-1444 po pateikimo.
Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Už – 22, prieš – 7, susilaikė 17. Po pateikimo nepritarta. Ar galime grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti? Bendru sutarimu. Dėl vedimo tvarkos… Ar čia yra dėl vedimo tvarkos, ar replikos? (Balsai salėje) Jūs irgi dėl vedimo tvarkos? (Balsai salėje) Eilės tvarka R.Dagys dėl vedimo tvarkos.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, kadangi mes dabar palikome tobulinti šitą projektą, būtų logiška, ką aš ir siūliau, kad procedūra keliautų su pateikimu į Ekonomikos komitetą. Būtų pateikti visi skaičiai, išsiaiškinta, kokia yra situacija su paštu. Ir kito pateikimo metu būtų mažiau klausimų. Kita vertus, mes turime patys suvokti, kad pakeisdami statusą mes atidarome kelią į galimą privatizavimą. Tiesiog Seimas nusiima nuo savęs dalį kontrolės. Jeigu mes jau tikrai tą dalyką leidžiam, nors ministras mums pažadėjo pats nedaryti, bet ateis kiti ministrai, kurie nebus tokie geranoriški, todėl manau, kad Ekonomikos komitetas turėtų labai rimtai tuos klausimus išnagrinėti, pažiūrėti visus ekonominius tikslingumus, pažiūrėti, kokia turto būklė, ir tada apsispręsti iš esmės, ką sakė kolega E.Masiulis, ką toliau darome su paštu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Butkevičius. Eilės tvarka.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš maniau, kad komitetuose bus galima pristatyti ir konkrečiai padiskutuoti. Bet noriu paneigti kai kurią informaciją. Visas turtas yra registruotas, jeigu reikia, mes jį jau seniai galėjome pateikti, yra nustatytos vertės. Aišku, tos vertės yra tik balansinės. Aš neįsivaizduoju, kaip galima tobulinti šitą įstatymo projektą? Jį galima patobulinti, tik įrašant į 4 straipsnį, kad leidžiama 100% privačiam kapitalui…
PIRMININKAS. Jūs siūlote atmesti? Kita alternatyva yra atmesti.
A.BUTKEVIČIUS. Aš prašyčiau labai atsakingai pažiūrėti ir gal galima dar kartą balsuoti.
PIRMININKAS. Ne. Turi būti motyvai, kodėl siūloma perbalsuoti.
A.BUTKEVIČIUS. Skirtumas yra labai mažas. Galėtume ateiti į Seimą ir teikti komitetui visą informaciją, kokios reikia.
PIRMININKAS. Šis siūlymas, gal galėtumėte patikslinti, yra jūsų?
A.BUTKEVIČIUS. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl vedimo tvarkos – A.Endzinas.
A.ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų man išsprūdo akiniai ir nusispaudė mygtukas „prieš“. Aš norėjau paspausti „už“, todėl balsavimo rezultatai būtų visai kiti. Todėl aš palaikyčiau gerbiamojo ministro siūlymą perbalsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratau.
A.ENDZINAS. Prašyčiau mano balsą laikyti už, o ne prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar mano siūlymas yra išties pakartoti balsavimą. Atkreipčiau dėmesį, kad motyvai buvo išdėstyti, ir tokiu atveju vieno balso perkėlimas į kitą pusę iš esmės lygiai pasiskirsčius balsams… (Balsai salėje) Aš siūlau judėti į priekį. Dabar repliką po balsavimo norėtų pasakyti E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Aš norėjau pasakyti repliką po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, jūs esate Seimo nariai, ir man yra keista. Visi matome, kokia dabar yra situacija su mokėjimais. Užsienio bankai yra penimi mūsų pensininkų pinigais. Tai yra replika po balsavimo. Mes savo pensininkų pinigais penime užsienio bankus. Dabar yra kuriamas dar vienas mechanizmas, bus sukurtas bankelis, kuris po to bus privatizuotas, ir jau dabar į paskutinį bankelį mes pradėsime pumpuoti mūsų pensininkų pinigus. Pagalvokim, kiek dar gali tęstis situacija mūsų valstybėje. Visi užsimerkę visi tyli. Nuvažiuokite į rajonus, nuvažiuokite į tuos pašto skyrius ir jūs pamatysite, kokia yra žmonių neapykanta valdžios atstovams.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom pasiruošti, kartosime balsavimą. Prašom balsuojant pasakyti savo nuomonę, ar pritariame įstatymo projektui, kurį teikia Vyriausybė, po pateikimo. Jo registracijos Nr.XP-1444.
Balsavimo rezultatai: 48 užsiregistravus, 24 – už, 8 – prieš, 16 susilaikė. Po pateikimo nepritarta. Išties antrą kartą lygu ir man sufleruoja, kad Statute numatyta, jog jeigu yra po lygiai pasiskirstę balsai, reikia dar sykį balsuoti. Kolegos, tikėkimės, trečias kartas nemeluos ir rezultatas bus aiškus. Pakartokime balsavimą, ar pritariame įstatymo projektui po pateikimo. Balsams pasiskirsčius po lygiai, kartojame balsavimą. (Balsai salėje)
21 – už, 7 – prieš, 20 susilaikė. Po pateikimo nepritarta.
Dabar turime apsispręsti, ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar atmetame projektą. Aš norėčiau paklausti… (Balsai salėje) Jeigu jūs man parodytumėte vietą, kurioje… (Balsai salėje) Gerbiamoji kolegė D.Bekintienė yra salėje. (Balsai salėje) Kolegos, jeigu gerbiamoji N.Steiblienė suformuluotų savo pageidavimą… (Balsai salėje) Tokie dalykai nedaromi. Prašom, štai centrinis, kraštinis mikrofonas… Statuto numatyta tvarka. Prašom. Jūsų žodis.
N.STEIBLIENĖ (NSF). Kadangi Seimo nariai elgiasi nesąžiningai spausdami mygtukus… Pono K.Starkevičiaus nėra salėje, tačiau nuspaustas mygtukas, kad jis dalyvauja posėdyje. Nesvarbu, bet jo nėra. Naujosios sąjungos frakcijos vardu prašau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Kolegos… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, jeigu kolega K.Starkevičius būtų išreiškęs savo valią vienaip ar kitaip, tai išties būtų buvęs pažeidimas ir aš būčiau siūlęs kartoti. Aš toliau žiūriu į salę ir matau, kad fiziškai kiti kolegos, kurių balsavimas užfiksuotas, yra salėje, todėl yra fiksuojami tokie balsavimo rezultatai, kad po pateikimo projektui nėra pritarta. (Balsai salėje) Buvimas salėje nereiškia, kad būtinai yra prievolė registruotis ir balsuoti. Taigi sveikiname visus atvykusius. Dar bus progų balsuoti. Po pateikimo nepritarus klausčiau, ar mes bendru sutarimu galime grąžinti Vyriausybei projektą tobulinti? (Balsai salėje) Ačiū. Grąžiname… (Balsai salėje) Negalime. Nesant bendro sutarimo, alternatyvus balsavimas. Balsavimas už reiškia grąžinimą tobulinti, balsavimas prieš reiškia atmetimą. Tris kartus perbalsavome. Pagrindas perbalsuoti nebuvo pagrįstas realiu reikalavimu nurodant pažeidimą, todėl, kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti. Alternatyvus balsavimas, susilaikymas neskaičiuojamas, grąžiname ar atmetame projektą. Prašom. (Balsai salėje) Už reiškia tobulinimą, prieš reiškia atmetimą. (Balsai salėje)
Balsavimo rezultatai: 35 – už, 13 – prieš. Projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti.
Replika po balsavimo – A.Butkevičius.
A.BUTKEVIČIUS. Labai trumpai. Norėčiau paklausti posėdžio pirmininko, ar galima kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl tų, kurie salėje nedalyvavo, bet kažkaip buvo užregistruoti, kad išnagrinėtų? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Galima kreiptis.
A.BUTKEVIČIUS. Mes tuoj pat nurodysime. Paimsime… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Žinoma, bet būtų gerai dar turėti filmuotą medžiagą tam momentui. (Balsai salėje) Teisingai. Aš tiesiog sufleruoju. Gerai, kolegos. Manau, kad tokios istorijos gali tapti pamokančios mums visiems. Dėl šio klausimo mes jau apsisprendėme. Ar galime taupyti laiką ir judėti į priekį, ar norime padirbėti iki vėlyvo vakaro? (Balsai salėje) Ačiū už jūsų supratingumą.
Kviečiu į tribūną krašto apsaugos ministrą J.Oleką pateikti įstatymo projektą Nr.XP-1485, kurį teikia Vyriausybė. Pateikimo stadija. Ir lydintįjį, jeigu Seimas neprieštarauja ir pats ministras pasirengęs. Prašom.
J.OLEKAS (LSDPF). Taip. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pateiksiu du įstatymų projektus, kuriuos minėjo Seimo posėdžio pirmininkas.
Noriu patikslinti, kad šiuo metu Lietuvos kariai vyksta į įvairias tarptautines operacijas įvairių tarptautinių karinių vienetų sudėtyje. Kaip žinote, nuo 2005 metų birželio mėnesio Lietuva vadovauja Goro provincijos Afganistane atkūrimo grupei. Tarptautinių operacijų kariniams vienetams kartais reikia specialistų, turinčių specialių žinių, specialų pasirengimą, kurio nesuteikia karinės mokymo įstaigos. Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų įstatymo nuostatas į tarptautines misijas gali vykti tik profesinės karo tarnybos, savanoriškosios karo tarnybos kariai ir civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai. Todėl tikslinga pasitelkti specialistus, jau dirbančius analogišką darbą, kurie galėtų talkinti šių misijų metu.
Šiuo metu problema yra tokia, kad nėra teisinio pagrindo atleisti nuo darbo darbuotojus, karius savanorius, vykstančius atlikti tarnybą į tarptautinių operacijų karinį vienetą, taip pat darbuotojus, tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete laikotarpiu pasirašančius statutinės krašto apsaugos tarnybos sutartis, ir išsaugoti jiems darbo vietas.
Darbo kodekso 183 straipsnis leidžia atleisti darbuotojus, kad įgyvendintų rinkimų teisę, kad pakviesti nuvyktų į ikiteisminio tyrimo įstaigas, į prokuratūrą, į teismą kaip liudytojai, nukentėjusieji, specialistai, vertėjai ar kviestiniai, kaip visuomeninės organizacijos arba darbuotojų kolektyvo atstovai, atliktų donoro pareigas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Toks atvejis, kai darbuotojas, atleidžiamas nuo darbų, nestoja į tarnybą tarptautinių operacijų kariniame vienete, įstatymo nenumatytas. Todėl mes ir teikiame šių dviejų įstatymų papildymus. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir krašto tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių papildymo įstatyme numatomas pagrindas atleisti žmogų nuo darbo stojant į tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, o 73 straipsnio papildymas numato išimtį tapti statutiniu tarnautoju nenutraukiant teisinių darbo santykių. Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto pakeitimas, kaip lydintysis teisės aktas, taip pat nustato dirbantiems asmenims teisę sudaryti tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sutartis nenutraukiant teisinių darbo santykių, tai yra sudaro pagrindą, numatytą Darbo kodekso 183 straipsnyje. Prašome pritarti teikiamiems įstatymų projektams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Keturi Seimo nariai nori jūsų paklausti. Eilės tvarka – E.Klumbys. Pašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis kolega, susipažinęs su jūsų teikiamais įstatymų projektais noriu jūsų paklausti. Ar jums neatrodo, kad pirmiausia reikia pakeisti Darbo kodeksą kaip bazinį įstatymą?
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Pateikdamas minėjau, kad Darbo kodeksas numato tokį atleidimą, tik jame yra pasakyta, kad kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tai čia ir bus įstatymų pakeitimai, kurie nustatys, kad yra tokia atleidimo priežastis. Tada nereikia papildyti Darbo kodekso. Būtų galima ir atvirkščiai, kaip jūs sakote, įrašyti tai Darbo kodekse, bet šiuo atveju mes pasinaudojome tokiu variantu.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V.Čepas.
V.ČEPAS (LSF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, man situacija, atrodo, ne tokia šviesi kaip galbūt kitiems. Konkrečiu atveju, kaip suprantu, tai daugiausia susiję su medicinos tarnybos atstovais, teisininkais ir kitais. Pavyzdžiui, aš dirbu kur nors chirurgu. Jūs mane paimate į misiją, vieta lieka laisva, bet ji man yra rezervuojama? Aš grįžęs galiu grįžti į tą darbą, ar taip aš suprantu?
J.OLEKAS. Taip.
V.ČEPAS. Bet čia irgi reikia, kad žmogus dirbtų, vadinasi, kas nors yra priimamas dirbti laikinai. Ar tas, kuris ateis į tą išvažiavusiojo vietą, turės kokių nors garantijų, kad paskui jam kur nors bus pasiūlyta tarnyba, ar grįžus asmeniui iš misijos jis bus išmestas kaip musė iš barščių? Ačiū.
J.OLEKAS. Ačiū už klausimą. Manau, lauke jau sutemo, tai gal ne visur taip šviesu, kaip jūs minėjote. Atsakysiu į jūsų klausimą. Iš tikrųjų tuo metu liks laikina darbo vieta. Tas žmogus, kuris sudarys darbo sutartį dėl laikinos darbo vietos, be abejo, žinos, kad dirbs terminuotą laiką. Tai tam laikui praėjus jis turės ieškoti kito arba jam galbūt bus pasiūlytas darbas. Bus pamatyta, ką jis sugeba, ir galbūt jam atsiras nauja darbo vieta.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS (MSG). Gerbiamasis ministre, jūsų intencijos geros. Aš noriu pratęsti kolegos V.Čepo klausimą. Kas kompensuos verslininkui nuostolius, o galbūt net bankrotą, jeigu tą vienintelį geriausią chirurgą tokį, koks buvo J.Olekas, paims, tarkime, į kariuomenę? Jis laikinai nieko nepriims ir neras tokio kaip J.Olekas, tai iš esmės pas jį niekas neis operuotis, nedarys tų operacijų, kurias jūs darėte. Kas kompensuos verslui nuostolius? Tarkime, kad pakviestų apklausai, momentiniams dalykams, dienai, maximum dviem, sutinku, bet tai tęsis mėnesius. Tai, ką jūs siūlote, yra ne juokas
J.OLEKAS. Ačiū, kolega. Man taip pat kėlė nerimą tas klausimas, kurį jūs keliate, bet iki šiol nėra pagrindo geranoriškai sutariant darbdaviui jį atleisti, leisti laikinai jam atlikti tą pareigą, kurios jis imasi. Tai yra teisė, ne pareiga, bet teisė, galimybė išleisti laikinam periodui su teise grįžti atgal.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausia J.Veselka.
J.VESELKA (MSG). Gerbiamasis ministre, apie viską mes galime mąstyti. Pasakykite, kiek kartų Lietuvos chirurgas, išvažiavęs į Afganistaną, uždirbs daugiau negu dirbdamas Lietuvoje?
J.OLEKAS. Priklausys nuo to, kaip susitarsime. Šiaip jis pakviestas į karinę tarnybą uždirbs normaliai, beveik tiek pat kiek ir Lietuvoje. Taip, kviečiamųjų atlyginimai yra analogiški. Tačiau yra žmonių, kurie vyksta, bet jeigu mums nepavyksta susitarti dėl vienos kainos, tada reikia susitarti dėl sutartinės kainos, tokios, už kurią vyks. O jeigu kolegos nelabai nori, tai mes galime pakviesti žmonių iš kitų kraštų, kuriems ta kaina, tas šiandieninis Lietuvos chirurgo atlyginimas, atrodo labai didelis. Tokių savanorių iš kitų kraštų mes po truputį randame. Tai vėl bus sutartinis dalykas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Atsakėte į visus klausimus. Po vieną kalbą už ir prieš. Eilės tvarka – V.Žiemelis. Prašom, kolega.
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš mielu noru balsuočiau už šį įstatymą, jeigu gerbiamojo J.Oleko žodžiai pasitvirtintų. Jis pasakė, kad darbdaviui yra ne privaloma atleisti, bet jis turi teisę. Gal aš blogai skaitau, tačiau labai aiškiai parašyta, kad darbdaviai privalo atleisti. Jeigu būtų parašyta, kad turi teisę, aš tikrai balsuočiau už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, yra siūlomi du įstatymų projektai, kai mes savo valstybės, savo žmonių sąskaita, dezorganizuodami mūsų įstaigų darbą, suteiksime vadinamąją internacionalinę pagalbą įvairiose pasaulio vietose. Niekas nežino, kuriam laikui tas žmogus išvažiuos vykdyti savo okupacinės pareigos į Iraką, į Afganistaną ar dar kokią nors šalį, kur sugalvos amerikiečiai pasiųsti. Manau, kad šis įstatymo projektas yra destruktyvus ir tokiam įstatymo projektui pritarti negalima.
PIRMININKAS. Dėkoju. Po vieną nuomonę už ir prieš išsakyta. Balsuojant prašome apsispręsti dėl abiejų projektų Nr.XP-1485 ir Nr.XP-1486. Ar pritariame jiems po pateikimo? (Balsai salėje)
Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Už – 40, prieš – 2, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo, kad svarstant abu klausimus pagrindinis komitetas būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir būtų svarstoma būsimojoje pavasario sesijoje. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Kitų siūlymų nėra. (Balsai salėje) Gerbiamasis Klumby, jūs gi žinote, kaip civilizuotai yra išsakomos nuomonės šiame Seime. Kolegos, dėl to apsispręsta.
Judame į priekį. Dabar svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 8 klausimą, t.y. projektą Nr.XP-1982. Tai su Europos integracija susijęs įstatymas, kuriuo siūloma ratifikuoti tarptautinį susitarimą. Tai Prezidento dekretu teikiamas įstatymo projektas, kuruojanti ministerija – Užsienio reikalų ministerija… Teisingumo ministerija. Gerbiamąją viceministrę Eglę Radušytę kviečiame į tribūną pateikti projektą.
E.RADUŠYTĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite jums pateikti Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą, kurio tikslas yra padaryti Lietuvos Respublikos pareiškimą ir pripažinti Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikciją policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, tai yra trečiajame Europos Sąjungos ramstyje.
Tokiu pareiškimu Lietuva turėtų galimybę kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą prašydama preliminaraus nutarimo dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje priimtų pamatinių ir kitų sprendimų teisėtumo ir išaiškinimo, taip pat dėl konvencijų išaiškinimo ir jas įgyvendinančių priemonių teisėtumo ir išaiškinimo.
Padarius šį pareiškimą, nacionaliniai Lietuvos teismai turėtų teisę kreiptis dėl Europos Sąjungos teisės klausimų išaiškinimo į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą, bet ne pareigą. Šis išaiškinimas bet kuriuo atveju svarbus Lietuvai dėl to, kad ne tik Lietuvos teismams kreipiantis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą, bet net ir kitų valstybių teismams kreipiantis dėl vieno ar kito klausimo, išaiškinimas taptų privalomas ir Lietuvai. Todėl labai svarbu, kad Lietuva turėtų teisę kreiptis dėl tokio išaiškinimo ir kartu tai turėtų teigiamą įtaką baudžiamajam procesui. Nepadarius siūlomo pareiškimo Lietuva privalėtų tiesiog vykdyti dėl kitų valstybių kreipimosi priimtus preliminarius nutarimus.
Šio įstatymo projekto priėmimas turėtų teigiamą įtaką baudžiamajam procesui, tai nesudarytų kokių nors papildomų prielaidų piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu ar bandymu užtęsti nepagrįstą laiką tą baudžiamąjį procesą, kol bus priimtas preliminarus nutarimas, nes yra numatyta galimybė prašyti teismo priimti preliminarų nutarimą pagreitintos procedūros tvarka.
Pritarus šiam siūlomam pareiškimui šio klausimo teigiamas sprendimas taip pat prisidėtų prie asmenų teisių apsaugos baudžiamajame procese. Prašytume pritarti teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Čepas norėtų jūsų klausti. Prašom, kolega.
V.ČEPAS (LSF). Gerbiamoji pranešėja, klausimas, aišku, labai sudėtingas, tik, matyt, mes nesupratome, dėl ko turime balsuoti. Aš noriu paklausti. Tas pavadinimas yra apytrumpis. Ar nebūtų galima jo papildyti dar Bulgarija ir Rumunija, nes nėra. Apskritai, jeigu kalbėtume rimtai, tai ar gali būtų toks įstatymo pavadinimas? Tai gal parašykite, kad Europos Sąjungos valstybių. Dabar 20 ilgiausių pavadinimų, visokios hercogystės, karalystės, na, faktiškai aš tokį pavadinimą vadinčiau nenaudotinu, nes tokio pavadinimo negali būti, nes jis yra ilgesnis už pačius straipsnius. Kaip jūs manote, ar nereikėtų pakeisti? Ačiū.
E.RADUŠYTĖ. Ačiū už klausimą. Apie ilgą pavadinimą, atsakydama į jūsų klausimą, norėčiau pasakyti, kad šiame įstatymo pavadinime ilgiausias yra sutarties pavadinimas. Pati sutartis buvo ratifikuota 2003 metais tokiu pavadinimu, kokia ji buvo priimta po derybų proceso dėl narystės Europos Sąjungoje. Taigi mes turime formaliai pakartoti sutarties pavadinimą ir įvardyti visą sutartį tokią, kokia ji buvo priimta. Mes negalime trumpinti. (Balsai salėje) Ne, Rumunijos nebuvo, nes sutartis buvo ratifikuota 2003 metais.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančių nėra. Dėkoju, viceministre, už pateikimą. Kolegos, ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti taupydami laiką? Nėra prieštaravimų. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu.
Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo eigą: Užsienio reikalų komitetą siūloma skirti pagrindiniu ir svarstyti prasidėsiančioje pavasario sesijoje. Ar galime tokiai eigai pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.
Vakarinio posėdžio darbotvarkės 9 klausimas – Užimtumo rėmimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1905. Pateikimo stadija. Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas. Kuruoja Socialinių reikalų ir darbo ministerija. Šios ministerijos viceministrą Povilą Žiūką kviečiame į tribūną.
P.V.ŽIŪKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pateikti Užimtumo rėmimo 4, 28 straipsnių pakeitimo įstatymą. Koks yra tikslas?
Įstatymo projektas parengtas siekiant sudaryti geresnes prielaidas asmenims integruotis į darbo rinką, plėtoti viešuosius darbus ir spręsti praktikoje iškilusias problemas. Esmė. Teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad prie darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų taip pat gali būti priskirti asmenys, nurodyti ir kituose įstatymuose, ir jų užimtumui remti taikomos Užimtumo rėmimo įstatymu nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.
Šiame projekte yra aiškiau apibrėžta viešųjų darbų sritis, darbo užmokesčio privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų kompensacijos darbdaviams, organizuojantiems viešuosius darbus. Projekte siūloma teritorinei darbo biržai ir savivaldybei kompensaciją darbdaviams mokėti lygiomis dalimis po 50% vietoj dabar savivaldybėms mokamos 50% kompensacijos. Pagal įstatymo projektą teritorinės darbo biržos iš dalies galės kompensuoti darbdavio išlaidas ir darbo priemonėms įsigyti, o viešuosius darbus dirbantiems asmenims galės kompensuoti visas kelionės išlaidas į darbo vietą ir atgal.
Įstatymo projekte taip pat yra numatyti kiti pakeitimai ir patikslinimai dėl viešųjų darbų organizavimo, nurodyta, kad viešųjų darbų sąrašą tvirtina savivaldybė, nurodyta viešųjų darbų finansavimo šaltiniai ir jų kompensavimo dydžiai.
Projekto poveikio įvertinimas. Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti jau šiems metams reikės 32,72 mln. litų iš Užimtumo fondo lėšų. Šios lėšos jau yra numatytos sąmatoje, todėl papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Neigiamų socialinių pasekmių nenumatoma. Noriu pasakyti, jeigu įstatymas bus priimtas svarstyti, labai norėčiau paprašyti priimti, jeigu galima, skubos tvarka, nes savivaldybės labai laukia šio pakeitimo, kadangi artėja sezonas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis viceministre, jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Primenu, tam bus skirta 10 minučių, ne daugiau. Eilės tvarka – pirmoji B.Vėsaitė. Aš prašyčiau J.Oleką neatimti kolegei galimybės matyti tribūnoje esantį.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, kai mes gavome mūsų Lisabonos strategijos įgyvendinimo veiksmus, tai vienas iš priekaištų, buvo tas, kad mūsų nepakankamas gyventojų mobilumo didinimas. Dabar jūs kaip tik sakėte, kad galima kompensuoti išvykimą į darbo vietą. Ar tik į viešuosius darbus, ar ir apskritai? Kam bus kompensuojama, ar žmogui, ar verslininkui? Ar reikia tokios didelės biurokratinės mašinos? Galbūt galima supaprastinti tą procedūrą darbo biržoms, pavyzdžiui? Jos dabar renka talonėlius, visas sąskaitėles, na, tiesiog numatyti atstumą, kiek tai gali kainuoti, ir kompensuoti žmogui? Nes administravimas kainuoja brangiau, nei iš tikrųjų mes kompensuojame tiems žmonėms.
P.V.ŽIŪKAS. Dėkoju už klausimą. Supratau klausimą. Pagal šio įstatymo pakeitimą čia kompensuojama tik tiems, kurie vyksta į viešuosius darbus. Yra numatyti du variantai. Pirmas – pateikus važiavimo dokumentus (bilietus), o antras – pagal esamą tarifą. Šiame įstatyme buvo siūloma ne visiems vienodai kompensuoti, bet norėdami išlaikyti lygias sąlygas, kad toliau gyvenantys žmonės galėtų atvykti, tai apribojimų tai pačiai savivaldybei ar tam tikras kilometrų skaičius nenumatytas. O tai, ką jūs klausėte, šiuo metu yra rengiamas įstatymo pakeitimas dėl darbo rinkos mobilumo padidinimo. Ten bus numatomas kompensavimas asmenims, kurie dirba ne tik remiamus darbus, bet ir kitiems asmenims. Šiuo metu yra rengiamas toks pakeitimas.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau J.Veselka.
J.VESELKA (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, aišku, labai geras jūsų įstatymas, vertingas, bet tik kita bėda – nebėra darbo jėgos. Ką mes remsime? Nėra darbo jėgos. Vasarą, jeigu ūkininkas nori (ten įkarštis), tai ima į darbą visiškai girtą, jeigu jis dar paeina, neiškrypsta iš kelio. Tai ką mes dar remsime?
P.V.ŽIŪKAS. Gal galima pasakyti? Aš esu apvažiavęs daug miestelių, nes dirbu prie skurdo strategijos. Noriu pasakyti, kad iš tikrųjų yra tokie traukos taškai kiekviename miestelyje, buvau Dusetose, buvau Svėdasuose, buvau Saldutiškyje. Apie tą traukos centrą sukasi daug darbo jėgos. Vadinasi, juos tik reikėtų įtraukti. Kai su jais pasikalbi, jie sako, jie pasirengę darbui. Vietiniai ūkininkai sako, kad jie nėra pasirengę, bet iš tikrųjų tam tikras rezervas yra. Jeigu mes Kovos su skurdu strategijos ribose pabandysime, kad nevyriausybinės organizacijos ar mokykla, ar bažnyčia tuos žmones šiek tiek paprotins, tai darbo jėgos dar šiek tiek yra.
PIRMININKAS. Supratome. Ačiū. Toliau klausia V.M.Čigriejienė. Prašom.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis viceministre, pasakykite, kaip jūs manote, kaip darbdavys išspręs tą problemą, ar jis tikrai dirbo. Ar pinigai bus duodami jam į rankas, ar kaip kitaip? Pateiks bilietą, atiduosite pusę kainos, o jis pravažinėjo, prarūkė, pragėrė ir sugrįžo. Kaip jūs šitą problemą išspręsite? Ačiū.
P.V.ŽIŪKAS. Aš manau, kad čia važiavimo kaštų problema nėra tokia didelė, juo labiau valstybė imasi finansuoti. Suprantu, kad galbūt geriausia būtų jiems atiduoti į rankas ir netvarkyti buhalterijos. Bet jūs suprantate socialines pasekmes. Ko gero, kitą dieną į darbą jie nebeatvažiuotų, ar ne? Taigi čia ne kruopos, ne miltai, kai mes bijome mokėti socialinę pašalpą, tačiau, matyt, kompensuoti reikia tik post factum, po to, kai tie faktai įvyko.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausiantysis – E.Pupinis.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš taip pat manau, kad įstatymas šiek tiek vėluoja, gal trejetą metų, bet tiek to. Norėčiau paklausti konkrečiai dėl 12 punkto. Čia patikslinimas: „Asmenys, nurodyti kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose jų užimtumo rėmimo garantijas.“ Ir taip yra nemažas sąrašas, ir dar yra kažkokie asmenys. Galbūt paprasčiau buvo surašyti šitą, gal galėtumėte įvardyti, kas čia dar neįvardyta?
P.V.ŽIŪKAS. Taip, čia buvo ta pati Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastaba. Mes čia prijungėme, vadinasi, tie asmenys, kurie numatyti įstatymu dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Būtent tie žmonės, kurie netekę darbo dėl to, kad uždaromas Ignalinos reaktorius, ten daug žmonių išeina į gatvę. Ir dar yra vienas dalykas, tiesa, dėl šito lėšų nėra numatyta, tačiau yra Europos Sąjungos projektas ir jie bus finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V.V.Margevičienė. Prašom.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, noriu jūsų paklausti, iš tikrųjų, kaip mes žinome, Užimtumo fondas, galima sakyti, yra paskendęs piniguose. Jis sudaro vieną ketvirtadalį „Sodros“ biudžeto, jam tiek yra permesta. Dabar darbdaviai ieško darbuotojų, jiems sudėtinga, nėra darbuotojų. Mes dabar dar darbdaviams kompensuosime, dar nupirksime įvairiausių darbo įrankių ir viską sutvarkysime, ir net darbuotojai atvažiuos – pinigais mokėsime. Tai gal mes galime „Sodros“ lėšas kaip nors kitaip panaudoti, kad ir pensijas didindami, ar ką nors kitaip daryti?
P.V.ŽIŪKAS. Galbūt. Matyt, skaičiavimai nėra visai tikslūs. Aš tikrai prieštarauju tam, kad čia sudaro ketvirtadalį „Sodros“ biudžeto. (Balsai salėje) Ne. Galbūt, nesiginčysime dabar, ne vieta.
PIRMININKAS. Galbūt nepolemizuokime dėl to kiek, bet atsakykite tiesiai į klausimą.
P.V.ŽIŪKAS. Aš noriu pasakyti taip. Čia nėra dideli pinigai. Tie asmenys, kurie dirba viešuosius darbus, jie faktiškai gauna tik minimalų atlyginimą, 600 litų dabar, jeigu pakelsime, bus 700 litų. Ten visoms kitoms priemonėms numatyti apribojimai. Darbo priemonėms – iki 7%, ten iki 3% visų lėšų. Pinigai nėra labai dideli. Kaip aš jums minėjau pristatymo metu, iš viso reikės 32,7 mln. litų. Turint galvoje, kad iš tikrųjų daug žmonių įtrauksime į tuos darbus, lėšų suma nėra labai didelė.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau – V.Čepas.
V.ČEPAS (LSF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, už viešuosius darbus, bent anksčiau buvo, 50% mokėdavo savivaldybė, 50% darbo birža. Lankantis Utenoje paaiškėjo, kad darbo birža į šią apmokėjimo sistemą neįtraukta ir faktiškai visi viešieji darbai nutrūko. Kodėl taip buvo padaryta? Ir antras trumpas klausimas, atsakykite, ar dabar reikalinga ta darbo birža, kai nedarbo faktiškai nėra, kaip tas funkcijas vykdo, kad viešuosius darbus gali organizuoti savivaldybė, gali organizuoti apskritis? Rinkos analizę gali daryti ir savivaldybė, ir Ūkio ministerija. Ar mes nelaikome aparato, kuris yra kiekvienoje apskrityje, kiekviename didesniame mieste ir kuris tik valgo valstybės biudžetą? Ačiū.
P.V.ŽIŪKAS. Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti tokį dalyką. Iš tikrųjų, palyginti su situacija prieš trejus ar ketverius metus, šiuo metu bedarbių skaičius labai sumažėjo, visiškai sutinku. Tačiau jūs pažiūrėkite, kiek padidėjo veiklų, susijusių su aktyviomis darbo rinkos priemonėmis: mokymas, permokymas, visi kiti dalykai. Todėl aš manau, kad kol kas, kol toks nedarbas yra, ir kitų šalių patyrimas rodo, kad darbo biržos kaip tokie subjektai funkcionuoja. Aš nesakau, kad tai būtina. Galbūt kada nors jos jungsis ar kaip. Bet strategiškai atsakyti į tą klausimą aš šiuo metu tikrai negalėčiau. Manau, kad tos darbo biržos darbo kol kas dar turi, čia jau labai strateginis klausimas. Kas ten buvo įvykę Utenoje, aš tikrai atsiprašau, šiandien informacijos neturiu, aš jums galėsiu pateikti atskirai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau pirmiausia tokį pasiūlymą. Dėl darbo biržos, ar nereikėtų iš esmės galvoti apie jos funkcijų pakeitimą ir panašiai, nes vis dėlto, kaip jau minėta, nedarbas mažėja. O dabar, kaip jūs siūlėte dėl viešųjų darbų. Būnant seniūnu man teko organizuoti viešuosius darbus. Ne tik nuvažiavimą jiems reikia apmokėti, bet pirmiausia, ar nereikėtų, kad specialistai ar šiaip išmanantys tuos elementarius darbus žmonės pamokytų, kaip reikia dirbti. Nes problema yra didžiulė: pinigus mokame, o iš tiesų tie viešieji darbai nėra efektyvūs. Ir dar vienas dalykas. Čia teisingai kažkas minėjo, tie viešuosius darbus dirbantys žmonės dažnai yra asocialūs, pasigeria ir panašiai. Tų viešųjų darbų efektas nėra toks, kokio mes norėtume. Čia reikia iš esmės pasižiūrėti viešųjų darbų organizavimą. Ačiū.
P.V.ŽIŪKAS. Ačiū už klausimą. Visiškai sutinku, kad į viešuosius darbus eina ne pati geriausia darbuotojų dalis. Tai aš su tuo visiškai sutinku. Tie, kurie laikinai negauna darbo, tie, kurie iš tikrųjų turi socialinių problemų ir panašiai. Tačiau lankydamiesi įvairiose savivaldybėse ir kalbėdamiesi su savivaldybių darbuotojais, ypač su merais, mes buvome labai prašomi, kad kuo greičiau parengtume šį įstatymą, nes jie vis dėlto mato kai kurį problemos sprendimą naudojant būtent viešuosius darbus. Mes praplėtėme tų viešųjų darbų vykdymo funkcijas. Aš manau, jeigu merai reiškia tokį susidomėjimą… Čia buvo paminėta, kad įstatymas šiek tiek vėluoja. Mes priimame dalį kaltės ir sau, bet jeigu yra toks poreikis arba socialinis užsakymas, tai galbūt tokių darbų reikia. Sutinku, kad jie nėra labai efektyvūs, tačiau gal kraštą papuošia.
PIRMININKAS. Ačiū. Baigėte atsakyti į klausimus. Galite keletą minutėlių lukterti, kol bus išsakytos Seimo narių nuomonės. Nuomonė už – V.M.Čigriejienė. Prašom.
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau palaikyti jūsų įstatymą. Be abejo, iš atokių kaimų, kada žmonėms reikia atvažiuoti ar į viešuosius darbus, ar ne į viešuosius, transportas gana brangiai kainuoja, maždaug 15-18 litų. Ir gerai, kad numatote 50% atlyginti kelionės išlaidas. Bet vis dėlto mane domina tas klausimas, kad pavažinėjus po kaimiškuosius rajonus paaiškėjo, kad žmonės, jeigu kaime galėjo gauti kokią nors pagalbą iš tų žmonių, kurie išvažiuoja į viešuosius darbus, tai dabar jau jie nebegali, tie žmonės važinėja. Tai kaip darbdavys fiksuos, kad jis tikrai atidirbo? Nes jis vakarais grįžta girtas, prasirūkęs. Taip teigia kaimo žmonės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė prieš – A.Matulas.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš gal nesu kategoriškai prieš, bet noriu pasakyti, kad yra nemažai verslininkų, kurie viešaisiais darbais dabar jau piktnaudžiauja. Daug metų nesteigia nuolatinių darbo vietų, bet laukia, tiesiog ieško pažinčių, kad darbo birža jiems duotų kvotas tiems viešiesiems darbams. Taip už minimalų atlygį, kurį apmoka netgi ne pats darbdavys, bet darbo birža, kraunasi pelnus. Aš labiau palaikyčiau tas formas, kad darbo birža skatintų steigti nuolatines darbo vietas, tam tikrus įsipareigojimus. Įsteigus darbo vietą, ją reikia išlaikyti 3–4 metus, ir tas yra daroma. Bet iš tikrųjų reikėtų mažinti viešųjų darbų apimtis, nes, kaip sakiau, žmogus, neturintis nuolatinio darbo, priimamas tikrai trim ar keliem mėnesiams, neskatinamas ir nesudaromos sąlygos jam pragyventi. Jis vėlgi priverstas išvykti kur nors į užsienį ir vėlgi tas nedarbas mažėja dėl darbo biržos veiklos, bet ne dėl efektyvios jos veiklos. Aš galbūt ir pritarsiu po pateikimo, bet iš tikrųjų skubos tvarkos taikyti nereikėtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, po vieną nuomonę išklausėme. Balsuodami pasakykime, nesant bendro sutarimo, ar pritariam įstatymui Nr.XP-1905 po pateikimo
Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 41, už – 17, prieš – 8, susilaikė 16. Po pateikimo nepritarta. Ar mes galėtume bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Dėkui, apsispręsta dėl to.
Toliau, kolegos, svarstome taip pat Vyriausybė teikiamą projektą Nr.XP-1904. Kolegos, prašyčiau nereplikuoti, nes nebus aišku, kas yra svarstoma. Seimo nutarimo „Dėl Natūralaus gyventojų prieaugio palaikymo programos patvirtinimo“ projektas Nr.XP-1904. Gerbiamasis viceministre, jūsų ministerijos kuruojamas klausimas, prašome pristatyti. Pateikimo stadija.
P.V.ŽIŪKAS. Atsiprašau, reikia truputį atsigauti. Nesitikėjau tokios socialinės reakcijos.
PIRMININKAS. Nedramatizuokite. Pone viceministre, prašom.
P.V.ŽIŪKAS. Dėl Natūralaus gyventojų prieaugio palaikymo programos patvirtinimo.
Vyriausybė teikia Seimui svarstyti ir tvirtinti Natūralaus gyventojų prieaugio palaikymo programą, kuri nustato šeimos politikos tobulinimo kryptis, siekiant didesnio gimstamumo. Tokią programą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su kitomis ministerijomis 2006 m. įpareigota parengti pagal Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo planą, kuris patvirtintas Seimo nutarimu.
Dėl ko reikalinga tokia programa? Kaip jūs žinote, šalyje labai blogėja demografinė situacija. Yra labai mažas gimstamumas. Per 15 metų nuo 1990 m. gimstamumas sumažėjo beveik dvigubai. Jeigu 1990 m. gimė 56,9 tūkst. vaikų, 2005 m. – 30,5 tūkst., o Lietuvos suminis gimstamumo rodiklis yra vienas iš žemiausių Europos Sąjungoje. Jeigu Europos Sąjungos vidurkis yra 1,48, Latvijos – 1,3, Estijos – 1,5, tai Lietuvos – tiktai 1,27. Tėvų kartą keičia beveik dvigubai mažesnė vaikų karta. Labai mažėja santuokų skaičius. Jaunimas vis dažniau šeimos kūrimą atideda vyresniam amžiui. Gyvenama kartu neįregistravus santuokos ir apie 29% vaikų gimsta neįregistravus santuokos. Jeigu šeimos nebus skatinamos turėti vaikų, gyventojų skaičius Lietuvoje ir toliau mažės.
Koks yra programos tikslas? Programos tikslas – sudaryti ekonomines, socialines, demografines, kultūrines sąlygas ir nustatyti atitinkamas šeimos politikos priemones, skatinančias kurti šeimas ir gimdyti vaikus.
Programos uždaviniai: didinti tėvų galimybes, užtikrinti lygias vyrų ir moterų galimybes, didinti jaunimo, moterų dalyvavimą darbo rinkoje, užtikrinti tinkamas vaikų ugdymo ir priežiūros sąlygas, gerinti apsirūpinimą būstu, mažinti vaikų auginimo kaštus, stiprinti jaunų žmonių reprodukcinę sveikatą, kurti šeimai draugišką aplinką ir teigiamą požiūrį į vaikus ir šeimą. Jeigu Seimas pritars ir priims reikiamą nutarimo projektą, Vyriausybė rengs Natūralaus gyventojų prieaugio programos priemones.
Tačiau reikia pasakyti, kad šiuo metu yra 2004 m. patvirtinta Nacionalinė demografinė gyventojų politikos strategija. Tokia strategija jau yra. Natūralaus gyventojų prieaugio palaikymo programos priemonės bus siejamos su Nacionalinės demografinės gyventojų politikos strategijos įgyvendinimu. Tikimasi, kad šeimos politikos priemonės turės teigiamos įtakos gyventojų demografinei elgsenai ir gerovei, sukurs palankesnes sąlygas didėti gyventojų skaičiui, stiprės šeimos autoritetas, gausės santuokų, didės gimstamumas, bus užtikrinta vaikų gerovė. Poveikis turėtų būti ilgalaikis. Specialiai programai lėšų nereikia. Ji bus įgyvendinama iš institucijoms, atsakingoms už priemonių vykdymą, skiriamų bendrųjų asignavimų.
Reikia pasakyti, kad programa atitinka Europos Sąjungos iššūkius, kurie yra pateikti Europos Komisijos naujame komunikate, priimtame 2006 m. spalio 12 d., Europos demografinė ateitis (…) nuo iššūkių galimybių. Vadinasi, mūsų iššūkiai iš esmės sutampa su Europos Sąjungos iššūkiais.
Yra pateikti (jūs, gerbiamieji Seimo nariai, skaitėte) tos programos metmenys, kur numatyti programos tikslas, uždaviniai, prioritetai. Manoma, kad, įgyvendinus programą, šeimoms bus sudarytos palankesnės ekonominės, socialinės, demografinės ir kultūrinės sąlygos, vykdoma šeimos politika suteiks daugiau saugumo jauniems žmonėms, skatins turėti daugiau vaikų. Tai tiesiogiai atsispindės didėjant gimstamumo lygiui ir suminis gimstamumo rodiklis pasieks 1,5 arba 1,7 (dabar, kaip minėjau, yra 1,27). Šios programos, jeigu tokią kursime, įgyvendinimą koordinuos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dalyvaujant Aplinkos ministerijai, Finansų ministerijai, Sveikatos ministerijai ir Švietimo ir mokslo ministerijai. Siūlau šiam nutarimui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis viceministre. Prašome neišsigąsti, 12 Seimo narių šią ne tokią ankstyvą valandą nori jūsų paklausti. Eilės tvarka – V.Čepas. Primenu, kad tam bus skirta iki 10 minučių. Prašom, kolega.
V.ČEPAS (LSF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, jūs čia taip gražiai viską nupasakojote, kad jau kyla ranka balsuoti. Bet aš noriu atkreipti dėmesį į vieną tokį įdomų dalyką. Kai mes kalbame apie gimstamumą, daugiausiai turime omenyje tik kiekybinius rezultatus, susijusius su demografine padėtimi. Mes visą laiką sakome: didinti gimstamumą, gimdyti, ir stengiamės imtis visokių priemonių – už vaikus mokame pinigus ir taip toliau. Bet šita programa, šita sistema skatina ne ką kita kaip alkoholizmą. Pažiūrėkite, kas daugiausiai vaikų gimdo – alkoholikai. Kaimas nusigėręs, po 7–10 vaikų turi, produkciją duoda. Visi vaikai, taip sakant, yra iš Dievo ir iš tėvo, aš už juos visus, jie visi turi teisę gyventi. Bet šita programa neskatina kokybės, nes kaip inteligentai gimdė po du vaikus arba po vieną vaiką, taip ir gimdo, kad ir kokias programas jūs rengtumėte. Lietuva greitai „nudurnės“, jeigu šitokios programos bus. Ačiū.
PIRMININKAS. O koks jūsų klausimas?
V.ČEPAS. Pamiršau paklausti iš susijaudinimo. Tai ar jums neatrodo, kad reikėtų iš esmės keisti požiūrį į tą demografinę problemą?
P.V.ŽIŪKAS. Žinoma, aš visiškai pritariu, jūs labai gerai susipažinęs su statistika. Taip iš tikrųjų ir yra – kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo mažiau vaikų gimsta. Bet tai nereiškia, kad žmonės neturi mokytis, taip? Aš sutinku, kad pažiūra turėtų būti visiškai kitokia. Tai labai sudėtingas klausimas. Būtent dėl to reikia tokios ilgalaikės strategijos, o jos šiuo metu nėra. Dėl jos reikalingumo nusprendė jūs, gerbiamasis Seime, ir jūsų pavedimu šią programą mes ir rengiamės kurti.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A.M.Pavilionienė.
M.A.PAVILIONIENĖ (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kodėl jūsų programoje tiek daug dezinformuojančių teiginių. Pavyzdžiui, kuo aukštesnis moters išsilavinimas, tuo mažiau ir vėliau ji gimdo. Ar jūs norite pasakyti, kad išsilavinusios moterys yra Lietuvos valstybės priešės ir sukelia demografinę krizę? Juk jos negimdo todėl, kad supranta, kad valstybė joms nesukūrė socialinių garantijų vaikams gimdyti, juos išlaikyti ir ugdyti. Kitas dezinformuojantis teiginys: mažėja santuokų, todėl mažėja vaikų skaičius. Mes puikiai žinome, kad moterys gimto ir nesusituokusios. Trečias, mane stebinantis teiginys, arba dalis jūsų programos. Jūs sakote, kad programa nepareikalaus papildomų lėšų. Pažiūrėjus į trečiąjį skirsnį, akivaizdu, kad jūsų užmojai yra grandioziniai, – kaip tik reikės be galo daug lėšų, kurios eis per tam tikras institucijas. Ačiū.
P.V.ŽIŪKAS. Mūsų ministerija jokiu būdu negalėtų teigti, kad išsilavinusios mažiau gimdo, jeigu mokslų daktarė profesorė Vlada Stankūnienė, garsioji demografė, nebūtų to teiginio parašiusi savo monografijos išvadose. Lygiai tokia pat išvada yra dėl santuokų. Suprantate, nesusituokus gimstančių vaikų Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, yra mažiausiai. Palyginus su Latvija ir Estija, Lietuvoje yra daug mažiau. Vadinasi, iš tikrųjų koreliacija su santuokom yra kur kas svarbesnė negu su kohabitacija, arba laisvu gyvenimu, visiškai be vyro. Todėl mes pabandėme tokią išvadą daryti. Žinoma, čia galima ginčytis, bet mums taip atrodo. Dėl lėšų, tai be abejo. Bet lėšos bus tikslinės ir numatytos kiekvienos ministerijos, atsakingos už tam tikras sritis, biudžetuose, o atskirai kaip tokiai programai lėšų iš tikrųjų šiuo metu numatyta nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis viceministre, yra žinomas gamtos dėsnis – ten, kur yra nepalankios sąlygos, ten negimstama, nesiveisiama ir panašiai. Tai, ką jūs pateikėte, rodo tik vieną dalyką, kad Lietuvoje nėra tam sąlygų. Mano pirmas klausimas, ar nereikėtų jūsų strategijoje kardinaliai keisti ir siūlyti keisti sąlygas Lietuvoje? Ir antras klausimas. Ar viena iš sąlygų, apie ką užsiminė Seimo narys V.Čepas, kad pas mus einama kiekybės keliu, nebūtų pagalvoti apie kokybę, ar nemanote, kad Lietuvoje reikėtų įteisinti poligamiją, tai yra kad vyras galėtų turėti kelias žmonas, ypač turtingas vyras, ir tuo būdu kokybiškai pagerinti, ir gana greitai, mūsų tautos gimstamumą?
P.V.ŽIŪKAS. Ačiū už klausimą. Man labai patiko ir šitas, kad reikia kardinaliai keisti sąlygas Lietuvoje. Tai, gerbiamieji Seimo nariai, jūs visą laiką čia ir darote, ir Vyriausybė kartu, mes stengiamės kardinaliai keisti sąlygas Lietuvoje. Kaip mums pavyksta, čia yra kitas klausimas, bet juk mes stengiamės, kad žmonėms būtų geriau. Aš sutinku su tuo, kad negalima į tai juokais žiūrėti kaip į viešuosius darbus, čia yra daug rimčiau, rimtesnis dalykas. Iš tikrųjų tai yra bendra tendencija Europoje. Jūs pažiūrėkite visų Europos Sąjungos šalių suminį gimstamumo rodiklį, tendencija, šiek tiek skiriantis vienai valstybei nuo kitos, yra absoliučiai tokia pati. Taigi čia klausimas yra totalus. Maždaug vos ne tas pat, kaip pasiūlyti priimti įstatymą, kad gyvenkime visi geriau. Toks įstatymas visai neveiktų. Čia detalizuota programa, bent dabar nurodytos jos strateginės kryptys, o Vyriausybė, jeigu jūs pritarsite, sukurs priemonių planą ir pagal tą priemonių planą bus galima jį svarstant žiūrėti, ar tinkamos tos priemonės, ar ne. Dėl kokybės… Dėl poligamijos. Aš nežinau, Europos Sąjungoje nei pagal direktyvas, nei pagal ką, vargiai, nei pagal religines struktūras to nėra. Nors man yra tekę skaityti vieno Afrikos rašytojo knygą „Vėjas prieš poligamiją“, ten labai gražiai aprašyta, kad poligamija daug didesnį skaičių moterų daro laimingesnėm visuomenėje negu monogamija. Bet mes to nesiūlome. (Juokas, balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar aš galiu prašyti truputį solidumo salėje. Gerbiamoji Zinkevičiūte, gerbiamasis kolega Subačiau, rodykime bent minimalią pagarbą tiems, kas yra tribūnoje, ir tam, kas vyksta šitoje salėje. Niekas jūsų šitoje salėje, beje, nelaiko, prašau koncentruotis į tai, kas yra tiesioginės pareigos. Labai ačiū. Toliau klausia M.Žymantas. Prašom kolega.
M.ŽYMANTAS (DPF). Išgirdę tai, kad programai pinigų nereikės, aš suprantu, kad ta programa ir neveiks, nes uždaviniai yra numatomi tikrai labai dideli. Ir pačių vaikų „darymui“ pinigų tikrai nereikia, bet socialinei aplinkai pagerinti jų tikrai reikės. Mano klausimas būtų, kaip jūs įsivaizduojate mažinti vaikų auginimo kaštus? Aš suprantu, kad galima kitaip skatinti, bet kaip sumažinti pačius kaštus, man nelabai aišku.
P.V.ŽIŪKAS. Vaikų auginimo kaštų mažinimas. Čia turima galvoje pačiai šeimai, tai jau šiuo metu yra vykdoma. Pavyzdžiui, išmoka vaikui dabar iki 7, iki 9 metų ir panašiai, vaikų maitinimas, vaikų vežimas į mokyklą, vaikų įtraukimas į popamokinę veiklą, į vasaros atostogas. Jeigu visa tai daroma ne už šeimos pinigus, vadinasi, šeimai vaiko auginimo kaštai sumažėja.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia J.R.Dagys. Prašau.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis pateikėjau, aš suprantu, kad dabar yra toks metas, kad galima ir pajuokauti, ir visa kita, nes skaitant jūsų programą iš tikrųjų tokių dalykų kyla. Kai jūs sakote, kaštų jokių nėra, tai nėra apie ką ir diskutuoti. Visiškai neseniai Seime svarstėme neapmokestinamojo minimumo padidinimą, tai jau būtų kainavę 100 mln., kad visi, ne tik nelaimingos šeimos, bet ir visavertės šeimos, kurios yra vienas iš kertinių dalykų, didinančių gimstamumą, būtų paremiamos. Tai jau kainuoja milijonus. Tokių priemonių yra dar daugiau. Pagal mūsų susitarimą, kurį mes pasirašėme, tam turėtų būti speciali programa, peržiūrėta politika, šeimos rėmimo politika. Nes skaitant jūsų… Jūs atsakykite į konkretų klausimą. Programos uždaviniai ir prioritetai, kuriuos jūs norite pasiekti, pasakykite, kokiu būdu tai padidins gimstamumą, jeigu jūs įgyvendinsite 18.3 punktą – didinti jaunų moterų dalyvavimą darbo rinkoje. Tai kokį jie gimstamumą didins darbo rinkoje? Čia priemonė, kuri užtikrina, anot jūsų, gimstamumą?
P.V.ŽIŪKAS. Noriu pasakyti, kad šiuo metu ir Europos Sąjungos politika, ypač siekiant Lisabonos strategijos tikslų, yra derinti šeimyninį ir darbinį gyvenimą. Jeigu moterys žinos, kad jos galės greitai grįžti į darbo rinką, jeigu žinos, kad bus gera vaikų auginimo infrastruktūra, tai iš tikrųjų paskatins jas greičiau grįžti į darbo rinką, kartu nebijoti gimdyti antro ir trečio vaiko. Nes šiuo metu iš tikrųjų ypač didelių ambicijų savo profesinei karjerai turinčios moterys labai dažnai pasveria ir nusveria kaip tik karjeros naudai. Todėl gimstamumas ir nėra toks didelis.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre, išnaudojome visą laiką, net šiek tiek daugiau, nei buvo numatyta atsakymams į klausimus. Dėkoju, kad pristatėte ir atsakėte. Dabar po vieną pasisakymą už ir prieš. P.Gražulis – nuomonė už. Dėkoju, pone viceministre.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kai buvo užduodami klausimai, mačiau ir išgirdau daug replikų dėl to, kad Vyriausybė siūlo gana nekonkrečią programą, kurioje nenumatytos tam tikros sumos pinigų, kaip įgyvendinti tą programą, kad mūsų visuomenėje, mūsų tautoje ta demografinė situacija tikrai būtų kitokia. Bet aš noriu iš praktikos pasakyti. Visose valstybėse, kurios yra turtingiausios pradedant Amerika, Japonija, Europos Sąjungos senbuvėse šalyse, ten, kur klesti materija, vaikai neauginami. Visos pergyvena demografinę krizę. Tose tautose, kuriose klesti skurdas – Afrikoje, Kinijoje, Pietų Amerikoje ir visose kitose valstybėse, ten vaikų yra būriai. Taigi, aš manau, kad mes turėtume ieškoti priežasties ne vien materialiniuose dalykuose, kodėl mes neauginame vaikų.
Kitas dalykas. Nereikia eiti toli. Aš gyvenu Mastaičių gyvenvietėje. Yra privačių namų ir yra bendrabučių kvartalas. Ten, kur yra bendrabučiai, ten klykauja vaikai, o ten, kur yra privatūs kvartalai, kiemuose loja dideli šunys. Taigi aš noriu pasakyti, kad yra gilesnė problema, ne vien finansinė. Aš manyčiau, kad reikėtų labai rimtai pažiūrėti ir susimąstyti, kodėl mūsų tautoje negimdomi vaikai. Niekas manęs neįtikins, kad tai yra vien tiktai materialiniai, finansiniai dalykai. Aš manau, galbūt pagrindinis dalykas yra nuostata, požiūris, vertybiniai dalykai, kurių pas mus, deja, nebeliko, viską užgožė vien tik materialiniai dalykai. Jauna šeima pirmiausia nori labai gerai gyventi, turėti kompiuterį, automobilį, namą, o paskui jau vaikams nelieka laiko.
PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė prieš – R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Petrai, iš tikrųjų aš galiu pasirašyti po jūsų mintimis. Ką jūs kalbate, kaip tik to šioje programoje ir nėra, jokių vertybinių dalykų, pagarbos dalykų čia niekur nerasi. Yra pakartotas tas pats visiškai neturintis perspektyvos skandinaviškas modelis, kuris demografinės situacijos Skandinavijoje nepataisė. Lygiai taip pat remiamasi ta pačia tendencija, kuri Europos Sąjungos… Dabar konstatuojama, kaip viskas blogai, faktologija surašyta blogai, o sprendimų iš esmės nėra, tiktai siūloma kovoti su pasekmėmis.
Taip ir čia. Jeigu mes iš tikrųjų šią problemą laikome vertinga ir svarbia mums visiems, mes į ją turime žiūrėti kur kas svariau, kur kas reikšmingiau, ir paremtą pinigais, ir paremtą požiūriu. Mes kalbame daug, o paskui pridedame daug paukščiukų šioje programoje, kurioje iš esmės surašyta, konstatuojama padėtis, o ką konkrečiai daryti, kaip Seimo dokumentas, nieko nėra parašyta. Bendros eilutės, kur kiekvienas kitaip supranta, kas vyksta darbo rinkoje ir panašiai. Mus tokios kokybės dokumentas ir požiūris tikrai netenkina ir turėtų žeisti, kaip Seimo institucijas. Aš manau, yra komitetai, yra komisijos, kurios tikrai galėtų padirbėti ir parengti normalią programą. Tuo labiau manęs, kaip konservatoriaus, kaip atstovaujančio krikščioniškai pasaulėžiūrai žmogaus, netenkina toks požiūris į šeimą. Aš norėčiau remti tas šeimas, kurios yra pilnakraujės, kurios gimdo tikrus mūsų piliečius, kurioms nereikia didelių socialinių išmokų ir t.t. Mes turime keisti požiūrį į sveikas šeimas. Čia vėlgi to nieko nėra. Tuo labiau ir tie susitarimai, kurie buvo mūsų pasirašyti, visiškai prieštarauja šiai krypčiai. Tai nėra įsipareigojimų vykdymas, kuris anksčiau buvo numatytas svarstant biudžetą.
Todėl aš siūlau tikrai atmesti šį projektą ir ateityje poniai V.Blinkevičiūtei, kuri pasirašė, su tokiais projektais į Seimą nebeateiti.
PIRMININKAS. Dėkui. J.Sabatauskas dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Labai gaila, kad kolegos nematė, pavyzdžiui, aiškūs finansavimo šaltiniai yra nurodyti 4 programos dalyje. Aš prašau frakcijos vardu pertraukos. Frakcijos vardu prašau pateikimo pertraukos.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame, kad būtų padaryta pertrauka. (Balsai salėje) Pusvalandžiui ar kiek jūs norėtumėte pertraukos? Iki kito posėdžio. Gerai, kolegos, balsuokime. Procedūrinis balsavimas. (Balsai salėje) Kolegos, nors ir nėra frakcijos, frakcijos vardu poziciją galima pasakyti. (Balsai salėje) Balsuojame dėl pertraukos. (Balsai salėje) Iki kito posėdžio. Tai yra teisėtas statutinis prašymas. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 41. 12 – už, 23 – prieš, 6 susilaikė. Nėra reikiamos daugumos. Reikia bent jau trečdalio posėdyje dalyvaujančių. Taigi, kolegos, mes dabar turime apsispręsti, ar pritariame nutarimo projektui po pateikimo. Iš pradžių apsisprendžiame, ar pritariame po pateikimo, tada žiūrėsime. (Balsai salėje)
Balsavimo rezultatai: 40 užsiregistravus, 14 – už, 8 – prieš, 15 susilaikius po pateikimo nepritarta. Kolegos, aš noriu atkreipti valdančiosios daugumos atstovų dėmesį, kad jūsų šiuo metu salėje yra net aštuoni. (Balsai salėje) Tiesiog manau, kad ir kaip ten būtų, tai yra pamokantys dalykai, tarp jų visiems mums, kas esame šiame posėdyje, ir ypač tiems, kurių nėra. Dabar mes turime apsispręsti, kaip elgiamės su šiuo teisės akto projektu, kuriam po pateikimo nebuvo pritarta. Ar bendru sutarimu galime grąžinti iniciatoriams tobulinti? Ačiū. Apsispręsta grąžinti iniciatoriams tobulinti. Šio klausimo svarstymas yra baigtas. Norėčiau pasitarti. Yra dar trys klausimai pateikimo stadijoje. (Balsai salėje) Posėdis numatytas iki 19 valandos. Laiko dar yra. Jeigu dirbsime dalykiškai, manau, yra šansų pabaigti ir bent jau išklausyti Vyriausybės teikiamus projektus. Taip jau surėdyta darbotvarkė, kurią visi patvirtinome. Dar yra daug rezervinių. Jeigu liks laiko, galbūt ir vieną kitą rezervinį svarstysime.
Jūros aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1931ES (pateikimas)
Eilės tvarka vienuoliktasis darbotvarkės klausimas – Jūros aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, su integracija susijęs įstatymas Nr.XP-1931. Teikia Vyriausybė. Pateikimo stadija. Teikia aplinkos viceministras Zdislovas Truskauskas. Prašom.
Z.TRUSKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Jūros aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriuo siekiama perkelti ir įgyvendinti 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo nuostatas. Projekte patikslintos Jūros aplinkos apsaugos įstatyme vartojamos sąvokos ir reikalavimai dėl kenksmingųjų medžiagų, nuotekų ir šiukšlių išmetimo iš laivų Lietuvos Respublikos jūros rajone. Patvirtinus projektą, neteks galios Jūros aplinkos apsaugos įstatymo straipsniai, kurie šiuo metu reglamentuoja įstatymo vykdymo kontrolę ir atsakomybę už įstatymo pažeidimus. Šį dalyką reglamentuos Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės įstatymas. Taršos iš laivų reikalavimai nustatyti (…) 7378 ir Helsinkio konvencijoje. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės įstatymas. Patvirtinus įstatymo projektą Jūros aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos bus suderintos su tarptautinių teisės aktų reikalavimais. Papildomų biudžeto lėšų šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti nereikės. Prašome priimti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkui. Du Seimo nariai nori jūsų klausti. Eilės tvarka – pirmasis B.Pauža. Prašom, kolega.
B.PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs aiškinamajame rašte teigiate, kad pagal projekto nuostatas kenksmingas medžiagas, nuotekas, šiukšles iš laivų bus galima išmesti vadovaujantis ne dabar galiojančiomis normomis, bet pagal (…) 7378 reikalavimus. Prašau apibūdinti, kuo skiriasi pagrindinės šių reikalavimų taisyklės nuo dabar galiojančių ir ar visi šiuo metu yra pasiruošę taisyklių pasikeitimui, ar nepareikalaus nauji reikalavimai papildomų išlaidų laivų savininkams. Jeigu pareikalaus, gal vertėtų nustatyti vėlesnę teikiamų įstatymų įsigaliojimo datą.
Šį klausimą užduodu todėl, kad aiškinamajame rašte neradau komentarų apie šio įstatymo projekto derinimą su kitomis institucijomis. Pavyzdžiui, su Susisiekimo ministerija, Lietuvos laivų savininkų asociacija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos saugios laivybos administracija, man neaiški jų pozicija. Ačiū.
Z.TRUSKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Šiandieną joks įstatymas neleidžia išmesti į jūrą tų atliekų, kurių išmetimą reglamentuoja šis įstatymas. Jeigu mes įsiskaitytume į šio įstatymo sąvokas, yra aiškiai pasakyta, kad teršiančiosios medžiagos yra naftos produktai ir nuodingieji chemikalai. Jų išmetimą šiandien taip pat draudžia tiek Lietuvos, tiek tarptautinės teisės įstatymai. Šiuo atveju yra suvienodinamas teisinis reglamentavimas pagal priimtą konvenciją visose Europos Sąjungos šalyse. Šios konvencijos ir šio įstatymo yra tokia paskirtis.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Endzinas. Prašom.
A.ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs paminėjote, kad nereikia finansų įstatymo pataisai įgyvendinti. Norėčiau jūsų paklausti, kokiomis techninėmis priemonėmis jūs užtikrinsite įstatymo vykdymą? Juk vien įstatymo priėmimas nereiškia, kad bus sumažinta tarša. Šiandien galiojančių teisės aktų dėl taršos ribojimo Lietuvos Respublika negali užtikrinti savo teritoriniuose vandenyse vien todėl, kad neturi techninių priemonių kontrolei vykdyti. Jūs siūlote padaryti pataisas ir sakote, kad nereikės jokių finansų. Gerbiamasis pranešėjau, ar tai bus popierinis įstatymas? Tada kam jo reikia.
Z.TRUSKAUSKAS. Aš nežinau, iš kur jūs turite duomenis, kad šiandien nekontroliuojama. Galiu pasakyti, kad Lietuvos jūros akvatorijoje yra 20 inspektorių, kurių pareiga, be kitų dalykų, kontroliuoti naftos ir teršalų išmetimo į atvirus vandenis klausimą. Lygiai taip pat kaip ir vidaus vandenyse. Dar kartą kartoju, kad šis įstatymas nenustato iš esmės naujų normų, jis paprasčiausiai suderina tas normas Europos Sąjungos narių atžvilgiu.
PIRMININKAS. Klausiantysis turi teisę patikslinti klausimą. Prašom.
A.ENDZINAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs paminėjote 20 inspektorių skaičių jūros ir vidaus vandenyse. Tai iš tikrųjų įspūdingas skaičius turint galvoje akvatorijos ir vandenų kiekį. Bet gal jūs galėtumėte įvardyti plaukiojančias ir skraidančias technines priemones, kuriomis ši kontrolė vykdoma? Tada vaizdas atrodys visiškai kitaip. Ir gal galėtumėte pakomentuoti tuos garsius faktus, kai teršalai pasirodė mūsų Baltijos pajūryje, ne vandenyse, bet konkrečiai pajūryje praplaukiant užsienio valstybių laivams (tie garsūs atvejai), ir ar buvo nustatyti pažeidėjai, kiek buvo išieškota baudų už taršą? Akivaizdu, kad šie skaičiai ir ši informacija yra gana pesimistinė. Štai iš kur mano toks požiūris. Jeigu jums reikia šaltinių, aš galėsiu jums juos pateikti.
PIRMININKAS. Tiesiog patikslinti klausimą. Ar aišku, gerbiamasis pranešėjau?
Z.TRUSKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Matyt, visi turime pripažinti, kad smulkius teršalus vargu ar ir šimtas inspektorių sugaudytų, jeigu už laivo borto būtų išpiltas kibiras naftos ar panašiai. Mes kalbame apie tai, kad jeigu išmetama daug teršalų, kad būtų nustatyta ir imamasi atitinkamų sankcijų.
Jūsų klausimas apie tai, kad buvo pastebėti naftos produktai ar kiti teršalai, kurie po to pateko į Lietuvos pajūrį. Aš sutinku su jumis. Taip, matyt, buvo ir tokių atvejų, kai nenustatoma. Juk atsitinka ir taip, kad jie buvo išpilti naktį, kai tamsu, ir po to per naktį vėjo ir bangų jie buvo atplukdyti į Lietuvos teritoriją. Kaip tai nustatyti, šiandien nežinau priemonių. Gal ir yra.
Aš noriu pasakyti ir kitą dalyką. Atsižvelgiant į tai, kad šiems dokumentams daug dėmesio skiria tarptautinė teisė ir tarptautiniai įsipareigojimai, vadinasi, tam skiriama daug dėmesio, todėl natūralu, kad ir mes ratifikavę tuos dokumentus turime imtis priemonių, jog tai būtų daroma. O techninis užtikrinimas yra kitų įstatymų ir kito pokalbio objektas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Atsakėte į visus klausimus. Ar galime, nesant prieštaraujančių, pritarti po pateikimo? Kolega A.Matulas nori pasakyti savo nuomonę. Jūs dar galite likti tribūnoje, nes bus kitas jūsų kuruojamas klausimas. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi E.Klumbys išėjo ir nėra nuolatinio kalbėtojo, aš bandysiu užpildyti tą spragą.
Jau svarstomas kelintas iš eilės įstatymas labai įdomiais pavadinimais. Prieš tai mes svarstėme Natūralaus gyventojų prieaugio palaikymo programą, nors buvo galima pavadinti demografinės situacijos gerinimo Lietuvoje programa. Dabar mes svarstome Jūros aplinkos apsaugos įstatymą, nors būtų galima pavadinti – Jūros apsaugos įstatymas, nes kalbama apie tai, kad nebūtų pilama įvairių teršalų ir t.t. į jūrą. Aišku, pritardamas šiam įstatymo projektui po pateikimo aš vis dėlto siūlau visiems teikėjams – Vyriausybei, ministerijoms – verčiant įvairius įstatymus pagalvoti, kad jie skambėtų natūraliau, lietuviškiau, paprasčiau, kad iš pavadinimo būtų aišku, apie ką kalbama. Dabar neaišku, ar kalbama apie jūrą, ar apie jūros aplinką.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu.
Kolegos, noriu atsiprašyti ir patikslinti. Formaliai posėdis buvo numatytas iki 18.40 valandos. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad mes baigiame pateikimus projektų, kurie yra Vyriausybės teikiami ir yra atvykę atstovai? (Balsai salėje) Po to nuspręsime, ar mes tęsiame posėdį, ar ne. Gerai.
Dabar kviečiu į tribūną… Tiksliau, dabar turime apsispręsti dėl svarstymo eigos. Seniūnų sueiga siūlo Aplinkos apsaugos komitetą skirti pagrindiniu pritarus po pateikimo, papildomu – Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją. Svarstyti pavasario sesijoje. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta.
Įstatymo dėl 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos trečiojo priedo pakeitimo ratifikavimo projektas Nr.XP-1912. Prezidento dekretu teikiamas projektas. Kuruojanti ministerija – Aplinkos ministerija. Prašom, gerbiamasis viceministre, trumpai pateikti įstatymo projektą. Pateikimo stadija.
Z.TRUSKAUSKAS. Aš labai trumpai. Teikiame projektą dėl 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos trečiojo priedo pakeitimų ratifikavimo. 2000 m. kovo 20 d. vadovaujantis Helsinkio konvencijos tam tikrais straipsniais buvo priimta rekomendacija Nr.2211 dėl taršos (…) žemės ūkio prevencijos vykdymo. Ši nauja dalis nustato, kad visos Helsinkio konvencijos šalys savo nacionaliniuose teisės aktuose turi nustatyti teisines normas, reglamentuojančias gyvulių tankį, mėšlo laikymą ir t.t., toliau nekartosiu. Vienas iš įsipareigojimų, kurį Lietuva, ratifikavusi Helsinkio konvenciją, prisiėmė, yra taikyti tam tikras priemones, išdėstytas Helsinkio konvencijos 3 priede. Šiuo metu Lietuvoje galiojančios minėtos nuostatos nėra teisiškai įtvirtintos.
Jeigu trumpai, tai būtų tiek. Aš galiu pakartoti, kad naujų teisinio reglamentavimo nuostatų nėra numatyta ir nėra reikalo priimti. Papildomų biudžeto lėšų ir kitų lėšų, sakyčiau taip, įgyvendinimas nepareikalaus, nes visi tie dalykai, kurie yra surašyti toje konvencijoje, šiandien Lietuvoje veikia, yra normuojami, reglamentuojami tam tikrais teisės aktais. Aiškinamojo rašto, kuris jums pateiktas, 3 punkte yra įvardyta daugelis teisės aktų, kurie šiandien tą konvenciją ir įgyvendina.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Niekas nenorėjo jūsų klausti. Dėkoju, kad atvykote į Seimą.
Kolegos, nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo skirti, svarstant šį klausimą, Užsienio reikalų komitetą, papildomu – Aplinkos apsaugos komitetą bei svarstyti pavasario sesijoje. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.
Vakarinio posėdžio darbotvarkės 13 klausimas – Ūkininko ūkio įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1930. Pateikimo stadija. Šį klausimą teikia Vyriausybė. Teikia žemės ūkio viceministrė Virginija Žoštautienė. Ponia viceministre, žodis jums.
V.ŽOŠTAUTIENĖ. Labas vakaras, gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seimo nariai. Mes teikiame dviejų įstatymų pakeitimus, susijusius su ūkininko sodybos ir pagalbinių ūkių statybos reikalais. Kaip žinote, šiuo metu galiojantis statybos reglamentas leidžia, užsiregistravus ūkininko ūkį, turint 10 arų, be detaliųjų planų pasistatyti gyvenamąjį namą arba kitus pastatus. Šiais dviem įstatymais norime reglamentuoti, kad, norint be detaliųjų planų tai padaryti, be ūkininko ūkio užsiregistravimo, reikia turėti ne mažiau kaip 0,5 ha pagalbiniams pastatams, arba – 1 ha, jeigu norima gyvenamojo namo. Taip pat reglamentuojama, kad ir pajamos iš žemės ūkio turi sudaryti ne mažiau kaip 50%, jeigu yra užsiimama alternatyvia veikla – ne mažiau kaip 50% kartu su alternatyvia veikla, iš jų 25% būtinai turi būti iš žemės ūkio veiklos.
Kitas momentas, dėl ko keičiamas įstatymas. Yra numatomas paveldėjimo atvejis, įregistruojant ūkininko ūkį jį paveldėjus galima perregistruoti tą patį ūkį. Tai tiek turbūt trumpai. Yra Vyriausybės nutarimas šiuos įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka, nes reikia naikinti statybos reglamentą, kuris neatitinka kitų galiojančių teisės aktų.
PIRMININKAS. Ačiū. 7 Seimo nariai nori jūsų klausti. Eilės tvarka pirmasis – E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamoji pranešėja, savaime suprantama, kad ne iš gero gyvenimo tie žmonės tampa ūkininkais, apgaudinėja visus, nes nėra plėtros, bendrųjų planų ir jie negali rengti kitokių (…) planų. Bet klausimas šiek tiek kitoks. Norėčiau paklausti, čia jūsų nurodyta, kad galima statyti fermas, na, fermas, ūkio šiltnamį ir panašiai. Aš norėčiau palyginti, pavyzdžiui, fermą ir kaimo turizmo pastatukus.
V.ŽOŠTAUTIENĖ. Ferma tikrai neatitinka kaimo turizmo pastatų. Kaimo turizmas yra prilyginamas alternatyviai žemės ūkio veiklai.
E.PUPINIS. Kodėl jos neleisti, pavyzdžiui, užsiimant turizmu? Kodėl būtinai fermą leidžiame…
V.ŽOŠTAUTIENĖ. Jeigu kaimo turizmu, tai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 25% pajamų. Tai yra kad į 50% procentų įeina alternatyvi veikla.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia B.Pauža.
B.PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš norėčiau paklausti tokį dalyką. Šiame įstatymo projekte yra numatyta, kad kai yra pusės hektaro plotas, galima pastatyti šiltnamius, kai kuriuos gamybinius pastatus, jeigu taip galima pasakyti, o kai yra 1 hektaro plotas, galima pastatyti namą. Man atrodo, tai nevisiškai teisinga, nes kaip tada suprasti? Jeigu ant pusės hektaro jūs pastatote, tai kaip be gyvenamo namo galima tą dalyką padaryti? Man atrodo, reikėtų palikti tą plotą vienodą, t.y. pusę hektaro, tada būtų viskas visiems aišku. Suprantu jūsų kai kuriuos kitus niuansus, bet aš apskritai pritariu šiam įstatymo projektui, nes jis iš tikrųjų palengvins ūkininkų gyvenimą bent šiek tiek, pritarčiau ir skubos tvarkai. Bet šį momentą, man atrodo, komitete mes dar turėtume apsvarstyti. Ačiū.
V.ŽOŠTAUTIENĖ. Aš gal galėčiau atsakyti tik taip, kad yra skirtumas tas, kad statomas ne namas, bet statoma ir ūkininko sodyba. Ūkininko sodybą sudaro vienas gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai. Tuo tarpu yra daug ūkininkų, kurie jau turi gyvenamąjį namą, bet neturi pagalbinių pastatų. Tam, kad jie pastatytų tik pagalbinius pastatus be detaliųjų planų, tikrai pakanka pusės hektaro. Todėl mes ir siūlome tą išlygą, kad jeigu jau yra ūkininko gyvenamasis namas ir jam reikia pasistatyti pagalbinius. Tai yra 11 straipsnyje.
PIRMININKAS. Ačiū. Norite patikslinti? Prašom.
B.PAUŽA. Norėjau tik patikslinti. Aš atvirkščiai manau, kad jeigu jis pastatė kai kuriuos ūkinius pastatus, t.y. gamybinius (šiltnamius ar dar ką nors), tai to pusės hektaro jam pakanka, kad jis galėtų pastatyti namą, o jūs iš kitos pusės sprendžiate. Manau, mes komitete dėl to klausimo sutarsime.
PIRMININKAS. Kolegos, aš tik primenu, jeigu norima patikslinti, tai turi būti formuluojamas patikslintas klausimas. Tai nėra polemika, ne ta stadija. Klausia J.Juozapaitis. Prašom, kolega.
J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, mano klausimas panašus į tą, kokio ir B.Pauža paklausė. Yra sąvoka „ūkininko sodyba“. Man atrodo, kad pagal tą sąvoką užtektų vieno punkto: statoma ūkininko sodyba, nuosavybės teisė ir nereikėtų ten pusės hektaro. Vienas hektaras, ar jau pastatytas, ar bus statomas, bet vienas hektaras. Užtektų vieno, kam čia reikėtų skirstyti pagal sąvokas?
V.ŽOŠTAUTIENĖ. Aš bandžiau paaiškinti, kad yra atvejų, kai jau namas yra ir reikia tik tvartų. Jeigu namas yra gyvenvietėje ir reikia pastatyti tvartą, o žemė dažniausia būna už pusės kilometro, šalia gyvenvietės, tokiu atveju jam pusės hektaro tiems pagalbiniams pastatams užtektų. Čia tais atvejais, jeigu namas gyvenvietėje.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Saulis. Prašom, kolega.
V.SAULIS (LSDPF). Dėkoju. Manau, tas įstatymas labai laiku. Štai vakar, susitinkant su žmonėmis ūkininkais, iškilo tokių klausimų. Norėčiau paklausti dėl praktinės šio įstatymo pusės. Sakykime, ūkininkas turi garažą ir nori pertvarkyti šį garažą į sandėlį. Jis kreipėsi į tam tikras instancijas ir jam paaiškino, kad, norint pakeisti pastato paskirtį, reikia daryti detalųjį planą.
Kitas lygiai toks pat klausimas. Ūkininkas nusipirko namą aukciono būdu iš savivaldybės, namas anksčiau buvo medicinos punktas, o dabar norima pastatyti savo gyvenamąjį namą. Keičiasi namo paskirtis. Savivaldybė ūkininkui pardavė šį namą kaip kitos paskirties. Iš jo reikalaujama detaliųjų planų. Ar šis įstatymas galės išspręsti būtent tokius klausimus? Ačiū.
V.ŽOŠTAUTIENĖ. Net ir pagal dabar galiojantį statybos reglamentą, kiek man žinoma, neturėtų reikalauti, jeigu jie yra įregistravę ūkininko ūkį. Jeigu neįregistravę ūkininko ūkio, tai taip. Tai tos vietos savivaldybėje reikėtų pasiaiškinti. Pagal galiojantį statybos reglamentą, jeigu įregistruotas ūkininko ūkis, jis gali be detaliųjų planų statyti naujus pastatus arba daryti kitus pakeitimus ūkyje. Čia tiesiog reikėtų konkretų atvejį.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia R.J.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aišku, šios pataisos yra reikalingos ir reikia tą tvarką įvesti. Aš taupydamas laiką iš karto prašysiu antikorupcinio vertinimo, nes atsiranda nauja reglamentacija, ir reikia pažiūrėti, kad neatsirastų skylių. Mano klausimas susijęs būtent su tomis skylėmis. Kai mes įvedame tam tikrus apibrėžimus, palengviname tam tikrą tvarką, tai visada gali pasinaudoti ne tie, kuriuos mes įsivaizduojame, o dažnai pasinaudoja tie, kurie neturėtų tuo pasinaudoti. Pasakykite, kuo vadovaujantis yra nuspręsta 50 ir 50, kad 50 – ta riba jau tinka. Gal turėtų būti 30 ir 70. Čia yra kokia nors statistika, patirtis?
V.ŽOSTAUTIENĖ. Galėčiau pasakyti, kad jau yra patirtis ir kitų teisių reglamentavimas. Faktiškai visuose mokestiniuose įstatymuose, kur taikomos lengvatos užsiimantiems ūkininkams, visur yra 50%, todėl mes nieko naujo nebeišradinėjome, tiesiog įvedėme tą 50 normą, kuri jau visiems priimtina. (Balsai salėje) Statistika yra tokia, kad mes galime žinoti jų pajamas. Bet taip, tai yra praktika. Sakykime jau kiek metų, faktiškai nuo tada, kada pradėjo ūkininkai kurtis, visur taikomos lengvatos ir jos siejamos būtent su 50%. Kada daugiau kaip 50%, tada žemės ūkio veikla jau yra dominuojanti. Tokiu atveju yra pagrindas manyti, kad jo pajamos yra iš pagrindinės veiklos žemės ūkio.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau V.Kamblevičius. Prašom.
V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Gerbiamoji pranešėja, aš norėjau jūsų paklausti. Kodėl taip vėlai šį įstatymą bandote pateikti? Faktiškai tą dalyką reikėjo daryti prieš keletą metų, nes dabar jau dauguma, kurie darė tuos dalykus, ta proga pasinaudojo. Dabar, kai čia liko trupiniai, tada mes pradėjome kelti šias problemas.
V.ŽOŠTAUTIENĖ. Turbūt aš galėčiau tik tiek atsakyti, kad darbo grupė buvo sudaryta gegužės 16 dieną ir, aišku, kaip ir kiekvienu atveju, darbo grupė gana ilgai dirbo, gana ilgai užsitęsė derinimai. Kaip matote, nuo gegužės 16 d. mes tik šiandien turime dokumentą, kurį jums galime teikti. Tokį, kuriam jau Vyriausybė ir Vilniaus savivaldybė, Savivaldybių asociacija pritaria.
PIRMININKAS. Ačiū, ponia viceministre. Atsakėte į visų norėjusių klausti Seimo narių klausimus. Pateikimo stadijoje klausiu, ar galime be motyvų išsakymo ir be prieštaravimų? (Balsai salėje) Kolegos, prašau balsuojant sakyti, ar pritariame po pateikimo. Buvo prašančių, kad būtų balsuojama.
Užsiregistravo 41. Iš jų 36 – už, prieš nėra, 3 susilaikė. Po pateikimo pritarta. Siūloma tokia svarstymo eiga: Kaimo reikalų komitetas skiriamas pagrindiniu, papildomais – Audito ir Aplinkos apsaugos komitetai, svarstoma pavasario sesijoje. Ar tinka tokie komitetai ir tokia eiga? Ačiū. Taip pat mes turime apsispręsti dėl Vyriausybės siūlomos skubos tvarkos. Turint mintyje, kad tai yra pavasario sesija, tai ar dar begalioja ir dar turi prasmę skubos tvarka? (Balsai salėje) Kolegos, ar bendru sutarimu sutariame, kad skubos tvarka netaikoma, atsižvelgiant į tai, kad pavasario sesijos svarstomai datai pritariame? Ačiū.
Kolega R.Dagys, kaip suprantu, dėl antikorupcinio įvertinimo siūlymo.
R.J.DAGYS. Tikrai iki pavasario sesijos, manau, bus galima gauti išvadas, kad pasižiūrėtume antikorupciniu požiūriu, ar neatidarome landų.
PIRMININKAS. Ar užtektų, kad jūsų komisija būtų svarstančioji, ar jūs siūlote kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą?
R.J.DAGYS. Tai vis tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba formaliai atlieka šitą.
PIRMININKAS. Gerai, ar galime priimti bendru sutarimu protokolinį sprendimą, kad kreipiamės į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl antikorupcinio vertinimo? Gerai. Bendru sutarimu, niekas neprieštaravo, apsisprendėme.
Kolegos, 19 valanda. Nei daugiau, nei mažiau. Yra siūlymas apsvarstyti visus likusius rezervinius klausimus. (Balsai salėje) Čia rimtai, nes buvo norinčių. (Balsai salėje) Kolegos, matau skirtingas nuomones. Turėsime apsispręsti balsuodami, ar, tarkime, pratęsiame posėdį iki 21 val., ar tiktų kokia nors kita valanda? (Balsai salėje) Iki kada? Kolegos, ar pratęsiame posėdį pusvalandžiui, realiai kalbant, gerai? Tai prašau balsuojant išsakyti savo nuomonę, ar pritariame, kad posėdis būtų pratęstas. (Balsai salėje)
Nepaisant dalies noro tęsti posėdį, didesnė dalis nepageidautų tęsti posėdžio. Taigi niekas nereikalauja balsuoti dėl nedidelio skirtumo. Kolegos, pareiškimų nėra, todėl aš noriu konstatuoti, kad 19 valandų 2 minutės skelbiu šį posėdį baigtą. Kartu registruojamės. Jeigu dar viena registracija kai kam padės jaustis geriau, kodėl neužsiregistravus.
Užsiregistravo visi 34 Seimo nariai. Skelbiu šios dienos vakarinį posėdį baigtą, ačiū visiems už ištvermę. Rytoj neeilinis posėdis 12 valandą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.