Penkiasdešimtasis
(254) posėdis
2006
m. gruodžio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.KUBILIUS
PIRMININKAS (A.KUBILIUS, TSF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame šios dienos vakarinį plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, prašau visų rimties ir susikaupimo, nes, prieš pradėdami mūsų eilinį darbo pusdienį, mes turime labai iškilmingą progą. Lietuvos skautai, kurie jau aštunti metai prisideda prie pasaulinės akcijos „Betliejaus taikos ugnis“, šiais metais šią ugnį, kurią perėmė iš Lenkijos (…) gruodžio 19 d., atnešė į Lietuvos Seimą. Prašom visus atsistoti.
D.TARAILIENĖ. Gerbiamieji, iš tikrųjų ateina toks laikas – gruodžio mėnuo, kai dienos trumpos, vakarai labai niūrūs ir taip norisi sužvarbusias rankas ir širdį pasišildyti nors prie mažos liepsnelės. Šiandien ta stebuklinga ugnis atkeliavo į Lietuvą. Kuo ji stebuklinga? Ji vadinasi – Betliejaus taikos ugnis, atkeliavo iš Kristaus gimimo vietos ir mums visiems, su jauduliu laukiantiems Kalėdų švenčių, iš tikrųjų yra ypatingas ženklas. Pažvelgus į šią ugnelę, iš tikrųjų įvyksta stebuklas: neapykanta virsta meile, pasipūtimas – užuojauta, didybė – paprastumu, nežinia tampa viltimi.
Šiandien mes dovanojame jums šią ugnį: taiką, ramybę, santarvę, vienas kito supratimą, jums ypač reikalingą blaivų protą, atvirą širdį, darną. Ir duok Dieve, kad ši švieselė apšviestų kiekvieną jūsų žodį, padėtų pasverti, nes jūsų žodžiai yra labai svarbūs ir reikšmingi.
Skautai, linkėdami gražių švenčių, dovanoja jums šią taikos ugnį. Ir mes dovanojame dar vieną angelą, nors Vilniuje prieš Kalėdas daug angeliukų pritūpė. Tegu šis angelas sargas su taikos ir Betliejaus ugnele saugo jus, tegu apšviečia ne tik jus šioje salėje, bet ir išėjusius į gatves, į savo namus, į savo šeimas. Dalinkitės šia ugnele su visais sutiktais, dalinkitės savo širdžių ugnele.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kuo nuoširdžiausiai dėkojame. (Plojimai)
SKAUTAS. Viešpatie, leisk mums būti šviečiančia žvake visiems, kurie glūdi tamsoje be vilties, ateities, laimės ir prasmės.
SKAUTAS. Viešpatie, leisk man būti tokia šviečiančia žvake, dovanoti saugumą visiems, netekusiems gimtųjų namų, neturintiems mylimo žmogaus, praradusiems tikėjimą, šilumą ir taiką.
SKAUTAS. Viešpatie, leisk man liepsnoti, kaip ši žvakė, visiems iškankintiems, nuvargusiems, stokojantiems džiaugsmo, dėmesio ir dėkingumo, neapšviestiems ir nesušildytiems.
SKAUTAS. Viešpatie, prašau tavęs, uždek mane, leisk būti gyvenimo žvake ir skaisčiai liepsnoti.
PIRMININKAS. Labai jums ačiū. Ačiū dar kartą. (Plojimai)
D.TARAILIENĖ. Dar noriu priminti, kad po posėdžio žvakelės bus apačioje. Kas norėsite, galėsite įsigyti ir prisidegti.
PIRMININKAS. Dar sykį dėkoju jums už ugnelę, už širdžių šilumą ir už tarnystę Dievui ir tėvynei. Labai jums ačiū.
Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau. Pagal mūsų darbotvarkę… yra norinčių registruotis. Prašom registruotis. Kol registruojamės, aš suprantu, Č.Juršėnas norėtų… Ne, jis nieko nenori. Jis nori kalbėti dėl vedimo tvarkos. Prašom. Dabar registruojamės.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėkoju. Mielieji kolegos, yra keli svarbūs dalykai, dėl kurių aš jus turiu informuoti ir dėl kai kurių mes turime operatyviai susitarti.
Pirmas dalykas. Manau, kai kurie esate girdėję, kad grupė Seimo narių, čia surašyta 42, iš tikrųjų 41, nes vienas kolega iš džiaugsmo du kartus pasirašė, taigi 41 Seimo narys siūlo surengti konsultacinį patariamąjį referendumą dėl visuomenės atstovų dalyvavimo teismų darbe. Pagal galiojantį Referendumų įstatymą pirmas veiksmas, kurį turi daryti valdžia Seime, ar Seimo valdžia, yra patikrinti parašų autentiškumą. Šitai Seimo valdyba, susirinkusi į neeilinį posėdį 14.30 val., padarė. Parašų autentiškumas patvirtintas. Kaip sakiau, ne 42, o 41. Bet tai neturi reikšmės, nes referendumo skelbimo iniciatyvai reikia vieno ketvirtadalio Seimo narių.
Gerbiamieji kolegos, čia yra informacija. O dabar mūsų sprendimas turi būti toks. Pagal galiojantį Referendumo įstatymą mes į artimiausio posėdžio darbotvarkę, artimiausio kito nėra kaip šiandieninis, turime įsirašyti atitinkamo nutarimo pateikimą ir atlikti tą procedūrą. Nutarimas prie parašų yra pridėtas – „Dėl referendumo „Dėl visuomenės atstovų dalyvavimo teismų darbe“ paskelbimo“. Prašyčiau, kad Seimas būtų malonus ir pirmininkui išmintingai pirmininkaujant šis klausimas būtų papildomai įrašytas į darbotvarkę. Pranešėjas, matyt, būtų kolega R.Kupčinskas. Tai čia vienas klausimas.
Antras klausimas. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, dalis Seimo narių žino, kad opozicija iš savo tarpo surado kandidatą į Etikos ir procedūrų komisiją. Bet prieš tai nebuvo formalaus Seimo seniūnų sueigos sprendimo, kuriai frakcijai ta vieta turi priklausyti. Buvo pasakyta šiek tiek apibendrintai – trims frakcijoms. Reikia surasti laiko, matyt, po paklausimo ministrui, 10 min., sušaukti skubų Seniūnų sueigos posėdį ir formaliai patvirtinti, kad Darbo partijos frakcijai priklauso vadovaujamoji vieta, t.y. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko vieta.
Gerbiamasis posėdžio pirmininke, štai du tokie mano prašymai.
PIRMININKAS. Aiškūs dalykai. Gerai, apsispręsime dėl kai kurių darbotvarkės papildymų, ką reikia įtraukti. Taip pat turime apsispręsti ir dėl klausimų, kurie nebuvo baigti svarstyti rytiniame posėdyje arba buvo padaryta pertrauka. Tokie klausimai yra du – tai Dujų įstatymas ir įstatymas dėl SSRS valstybės saugumo komiteto ir t.t. pataisų. Kadangi abiejų įstatymų yra priėmimas, aš siūlyčiau juos ir svarstyti. Iš pradžių svarstytume paklausimą, kaip numatyta darbotvarkėje, ministras jau laukia. Antrasis būtų gal 2-2 ir 2-3, nes tai yra svarstymas ir priėmimas, galėtume pagal eilę. O tada iš karto įtrauktume SSRS valstybės saugumą, dujas ir būtų pateikimas dėl referendumo. Pertraukai dėl Seniūnų sueigos mes surasime tinkamą laiką, kad tikrai įvyktų. Gal bendru sutarimu pritartume tokiam pasiūlymui, kaip mes čia turime surikiuoti mūsų popietinę darbotvarkę? Nematau prieštaraujančių, tada siūlau taip ir dirbti.
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-1 klausimas – paklausimo nagrinėjimas. Kiek aš atsimenu Statutą, klausimas prasideda nuo pateikimo, paklausimo teikėjas kalba iki 5 minučių. Toliau pareigūnas, kuriam pateiktas paklausimas, atsakymus teikia iki 15 minučių. Kiek žinau, ministras atsakymą yra pateikęs raštu. Galbūt tą žodinį atsakymą galima būtų sutrumpinti ir turėti šiek tiek daugiau laiko klausimams, o po to vyktų diskusija, jeigu jos reikalautų kuris nors komitetas ar frakcija. Dabar aš kviesčiau į tribūną paklausimo…
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Pirmininke, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom. J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Kadangi buvo pateikta informacija dėl referendumo iniciatyvos, manyčiau, mums reikėtų priimti sprendimą papildyti darbotvarkę.
PIRMININKAS. Aš jau sakiau, kad darbotvarkę papildėm. Ir referendumu, ir Etikos ir procedūrų komisija papildėm taip pat, kaip ir perkėlėme iš rytinio posėdžio du klausimus, kurie nebuvo…
J.SABATAUSKAS. Balsavimo nebus?
PIRMININKAS. Bendru sutarimu. Kolegos, tada aš baigiu savo žodį ir kviečiu į tribūną paklausimo teikėją V.Martinkaitienę. Taip? Prašom. Iki 5 minučių.
Paklausimo aplinkos ministrui A.Kundrotui nagrinėjimas
V.MARTINKAITIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, grupę Seimo narių kreiptis į aplinkos ministrą su rašytiniu paklausimu paskatino keletas priežasčių: kai žiniasklaidos priemonėmis nuolat viešinami faktai apie aplinkosaugos problemas Lietuvoje; Europos Komisijos inicijuojama pažeidimų nagrinėjimo procedūra prieš Lietuvą dėl Europos teisės aktų pažeidimų; neigiamos Valstybės kontrolės audito išvados dėl komunalinių atliekų tvarkymo ir Europos Sąjungos lėšų panaudojimo; nerimas, čia praleidžiama puiki proga pagerinti aplinką efektyviai pasinaudodami Europos Sąjungos teikiama parama, daugiau tokių progų nebeturėsime; Aplinkos ministerijos neatsakymai arba formalūs atsakymai į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto paklausimus. Ministrui buvo suformuluoti dvidešimt klausimų iš daugiabučių namų priežiūros ir renovacijos, teritorijų planavimo, statybų, atliekų tvarkymo, Kazokiškių sąvartyno ir Europos Sąjungos lėšų panaudojimo sričių.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, gal galėčiau trumpai jus nutraukti, nes čia kreipiasi dėl procedūrų. Noriu dar sykį priminti Seimo statuto 216 straipsnį. Klausimai nei pranešėjai, nei paklausimo teikėjai, nei ministrui Seimo posėdžio metu jau neužduodama. Galima užsirašyti diskutuoti, bet diskutuoti, kaip žinote, reikia užsirašyti iš anksto. Mes dabar leidžiame, bet tai bus labai trumpas laikas, kai bus galima užsirašyti. Prašom.
V.MARTINKAITIENĖ. Dar kartą tada pradedu nuo tam tikros frazės, kad ministrui buvo suformuluoti dvidešimt klausimų iš daugiabučių namų priežiūros ir renovacijos, teritorijų planavimo, statybų, atliekų tvarkymo, Kazokiškių sąvartyno ir Europos Sąjungos lėšų panaudojimo sričių. Pastarojo meto problemos ir skandalai verčia manyti, kad Lietuvoje aplinkos apsaugos politika vykdoma nepatenkinamai ir neskaidriai. Todėl buvo prašoma ministrą atsakyti į Seimo narių užduotus klausimus ir tokiu būdu pateikti informaciją apie valstybės numatytų funkcijų Aplinkos ministerijai vykdymą.
Viso paklausimo teksto neskaitysiu, visi jį turi, kaip turi ir ministro atsakymus. Tiek visuomenė, tiek Seimo nariai yra nepatenkinti paskutiniais metais vykstančiais šiurkščiais ir dažnais aplinkosaugos pažeidimais, kurių dažniausia nebeįmanoma atitaisyti ir kurie turi ilgalaikį – kartais šimtmečiais ar dar ilgiau trunkantį poveikį. Aplinkos apsauga tai yra kiekvieno iš mūsų apsauga. Seimo pareiga yra ne stebėti vykstančius neigiamus procesus, o užkirsti jiems kelią. To mes ir siekiame grupės Seimo narių paklausimu aplinkos ministrui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Gerbiamasis ministre, jeigu galima, kviečiame jus į tribūną, jeigu jūs norėtumėte tarti žodį, bet dar sykį primenu, kad jūsų atsakymas yra išdalytas, visi gali tuos atsakymus ir paskaityti. Prašom.
A.KUNDROTAS. Ačiū. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Tikrai atsakymai buvo pateikti į visus dvidešimt klausimų. Tikiuosi, kad į daugelį klausimų suradote atsakymus ir paaiškinimus, nes galbūt informacijos kai kuriais atvejais trūko. Liko keletas klausimų, kurie buvo suformuluoti kaip paklausimai atsakyti žodžiu. Aš neskaitysiu viso teksto 15 minučių, bet tiktai keletą aspektų.
Dėl daugiabučių namų renovacijos. Iki 2020 metų, kaip žinote, yra numatyta Būsto strategija renovuoti 70% daugiabučių namų. Strategiją rengė Aplinkos ministerija, pritarė Vyriausybė, tikslai yra suformuluoti. Buvo imtasi atitinkamų priemonių. Visų pirma buvo parengta ir patvirtinta Būsto modernizavimo programa. Šiuo metu yra atrinkti 232 projektai. Bendra vertė – 85 mln. litų, valstybės įsipareigojimai – 21 mln. litų, įgyvendinti, dabar jau baigti, 68 projektai. Yra numatyta perspektyva: kitais metais numatyta 15 mln. litų biudžete, 2008 metais – 25, 2009 metais – 40, yra toks augimas, kad iki 140 mln. litų per metus skirta modernizavimui. Siekiam sudaryti kuo palankesnes sąlygas būstui modernizuoti, panaikinti apribojimai, kurie daugeliui buvo žinomi – 65 litai kvadratiniam metrui. Šis apribojimas yra panaikintas. Taigi dabar galima pretenduoti į iki 30% valstybės subsidiją. Manau, šiuo metu sąlygos, kurios yra nustatytos šioje srityje, yra vienos palankiausių Europoje.
Dėl audito išvadų saugomose teritorijose. Kaip žinote, irgi buvo patikrinti 3 parkai iš 36 valstybinių parkų. Buvo nustatyti tam tikri pažeidimai. Parengėme priemonių planą. Visos priemonės ir auditorių rekomendacijos yra įgyvendintos, peržiūrėti visi detalieji planai nuo 2002 metų, ištaisyti pažeidimai, jeigu tokie buvo surasti, visas reglamentavimas yra sutvarkytas. Manau, kad šioje srityje taip pat tam tikra pažanga padaryta.
Dėl Kuršių nerijos ir ponios Aurelijos Stancikienės. Visi esame žmonės, matyt, vertiname pagal savo kriterijus, taip pat pagal savo turimą informacijos kiekį. Mes vadovaujamės tomis išvadomis, kurias mums pateikė sudaryta komisija dėl gaisro padarinių ir priežasčių įvertinimo. Tikrai noriu paneigti kai kur buvo pasirodžiusią informaciją, kad buvo išardyti kokie nors priešgaisriniai įrenginiai ar buvo imtasi nepakankamų priemonių. Jokių panaikinimų, išnaikinimų, priešgaisrinių priemonių mažinimo nebuvo padaryta. Priešingai, dabar daromos dar ir papildomos. Yra mineralizuojamos juostos ir perkama atitinkama įranga. Dėl statybų taip pat buvo sudaryta komisija, pateiktas atitinkamas įvertinimas. Buvo įvertinta, kad nors nusišalinimas buvo padarytas, bet jis buvo nevisiškas, nebuvo informuota Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė, užtai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Dėl Kazokiškių sąvartyno, kuris statomas miške, kaip yra pasakyta paklausime. Į visus teisės aktų reikalavimus yra atsižvelgta, priimtas atitinkamas Vyriausybės nutarimas dėl šio klausimo, savivaldybė priėmė sprendimą dėl teritorijų planavimo. Ten jau buvo numatyta kai kuriuos šlaituose esančius miškus iškirsti, buvo atlikta poveikio aplinkai vertinimo procedūra, kuri irgi tą patį numato. Taigi viskas buvo padaryta visiškai pagal teisę. 25 metrų atstumas nuo kaupo iki miško išlaikytas ir toje zonoje numatyta apsauginė tvora, apsauginis griovys, apvažiavimo kelias.
Dėl atliekų tvarkymo bei apskaitos ir vienos įmonės, įvardytos paklausime. Tvarką reglamentuoja įstatymas. Mes tiktai galime išaiškinti, labiau pateikti tam tikrus reikalavimus įstatymus lydinčiuose teisės aktuose. Tai ir yra padaryta. Be abejo, sistema yra nauja. Niekas nesako, kad ji turi užtikrintai veikti ir garantuoti visiškai visų reikalavimų įvykdymą iš pirmo karto. Būtų labai gerai, kad sugebėtume tokias sistemas sukurti. Praktika rodo, kad yra tam tikrų problemų. Buvo sudarytas planas joms spręsti dar šių metų viduryje. Tas planas yra realizuojamas, tvarkoma apskaita, tvarkomi kiti reikalavimai.
Dėl minėtos įmonės buvo tikrai tam tikrų abejonių, buvo atiduota į FNTT, nes mes neturime atitinkamų galimybių įvertinti kai kuriuos aspektus, tačiau kol nėra išvadų, kol įmonės veikla neapribota, mes savo iniciatyva jos apriboti taip pat negalime. Ėmėmės papildomų priemonių, nurodėme tam tikrus papildomus reikalavimus informacijai pateikti tiek surenkant atliekas, tiek jas išvežant perdirbti.
Įmonės dabar laikosi šių reikalavimų. Aš manau, kad tie neaiškumai, kurie buvo iškilę, bus išsiaiškinti.
Klausimas buvo dėl mano atsakomybės. Be abejo, kaip ministerijos vadovas atsakau už visą sistemos veiklą, tiek už kylančias problemas, tiek už esminius pokyčius gerinant aplinkos būklę. Problemos yra neišvengiamos vykdant reformą, mes jų esam pradėję ne vieną. Ir atliekų tvarkymo sektoriaus pertvarka, visiškai pakeičiant buvusią sistemą ir padarant ją atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus, ir vandentvarkos srityje, ir teritorijų planavimo srityje. Beje, srityje, kur tikrai labai daug interesų sankirtų ir kur nemažai tų kibirkščių matyti ir girdėti iš žiniasklaidos. Blogiau, kad problemos dažnai iškyla tada, kai mes patys jas ir iškeliam, kai patys jas bandom spręsti. Mūsų parengtom pažymom ar išaiškintais faktais paskui lyg ir metama tam tikra kaltė sistemai. Aš manau, kad kur kas blogiau būtų, jeigu to nedarytume, t.y. nesiaiškintume, užglaistytume ir panašiai. Tikrai daugelis problemų, ar tai būtų miškų, ar teritorijų planavimo, buvo mūsų pačių iškelta ir mūsų tvarkoma. Esame sukūrę ir specialias struktūras dėl valdininkų, mūsų pareigūnų darbo vertinimo. Bendradarbiaujam su FNTT, su Generaline prokuratūra. Toks bendradarbiavimas duoda vaisių. Aišku, blogai, kad yra ar atsiranda nesąžiningų žmonių. Bet, matyt, nė vienas nuo to nesam apsaugoti. Svarbu imti ir spręsti tas problemas, kurios ir šioje srityje iškyla.
Aplinkos apsauga – sritis nepaprastai plati ir reikalaujanti daug lėšų. Jinai taip pat reikalauja ir labai sutelktų visų pastangų, taip pat ir jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, ir visos visuomenės. Aš tikiu, kad pagrindai yra sukurti, kad darniai dirbdami šioje srityje mes pasieksim tų rezultatų, kokių visi norėtume. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Dėkojam už jūsų atsakymą. Klausimų, kaip jau mes minėjome, ministrui užduoti paklausimo svarstymo metu nėra galimybių. Dėkojame, ministre. Gal jūs vėl užimtumėte vietą kur nors ir paklausytumėt, ką toliau Seimo nariai mano daryti.
Gerbiamieji kolegos, toliau galėtų būti diskusija, bet, kaip numato Statutas, diskusija gali būti tik tuo atveju, jeigu jos reikalauja kuris nors komitetas arba frakcija. D.Mikutienė. Prašom.
D.MIKUTIENĖ (DPF). Darbo partijos frakcija prašo diskusijos.
PIRMININKAS. Taigi yra formalus prašymas, todėl turi prasidėti diskusija. Diskusijai užsirašę du Seimo nariai. Pirmoji kalbės D.Mikutienė. Prašom.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis ministre, Lietuva jau nuo 2001 m. rugsėjo prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus, kai ratifikavo Jungtinių Tautų Organizacijos Orhuso konvenciją dėl visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus aplinkos apsaugos klausimais. Lietuva pagal jos 6 straipsnio 4 dalį ir 7 straipsnį įsipareigojo tinkamai svarstyti su visuomene jau pradiniame etape alternatyvius aplinkos apsaugos projektus. Todėl taip ir nesulaukėme iš ministro paaiškinimo, kodėl Kazokiškių sąvartyno atveju Aplinkos ministerija apėjo šios konvencijos reikalavimą, kai 2002 m. buvo priimtas šis sprendimas. Orhuso konvencija skelbia, kad būtina saugoti ir tausoti gamtą, aplinką, gerinti jos būklę, užtikrinti subalansuotą ir aplinkai palankią plėtrą. Orhuso konvencija skelbia, jog priimant sprendimus aplinkos apsaugos klausimais vyriausybiniu lygiu svarbu atsižvelgti į visus aplinkos apsaugos argumentus. Vienas iš pagrindinių argumentų kalbant apie atliekų tvarkymą yra tinkamiausio atliekų tvarkymo būdo parinkimo klausimas. Gal ministras galėtų paaiškinti, kas ir kada atliko išsamią studiją, tvirtinančią, kad komunalinių atliekų šalinimas regioniniuose sąvartynuose yra priimtinesnis būdas nei komunalinių atliekų tvarkymas jų perdirbimo ar deginimo būdu. Kas ir kada svarstė alternatyvų atliekų tvarkymo projektą? Kodėl aplinkos ministras ir ministerija nutyli apie Temines atliekų prevencijos ir perdirbimo strategijos nuostatas, kurios skelbia, kad atliekų tvarkymo prioritetas yra atliekų perdirbimas ir panaudojimas energijai gaminti. Šioje Teminėje atliekų tvarkymo strategijoje sąvartynų klausimu konstatuojama, kad sąvartynas aplinkos apsaugos požiūriu yra pasirinktas pats blogiausias būdas, nes prarandami ištekliai, ir ateityje šaliai narei teks prisiimti atsakomybę už šalinant atliekas sąvartynuose padarytą žalą. Atliekų kiekis tikrai nesumažės. Kodėl šiandien, kai Europos Komisija akcentuoja atliekų perdirbimo svarbą, kaip vienintelę aplinką tausojančią priemonę, Aplinkos ministerija aktyviai remia devynių regioninių sąvartynų statybą, ypač turint galvoje, kad jau už trejų metų Lietuvoje turės neišvengiamai stovėti atliekų perdirbimo įmonės. Antraip Lietuva neįvykdys savo įsipareigojimų pagal atliekų tvarkymo direktyvas. Jeigu Europos Sąjungos prioritetas yra atliekų tvarkymo srityje siekti, kad mes taptume atliekas perdirbančia visuomene, o ne tiktai jas konservuojančia ar laidojančia žemėje, kad mes tas atliekas naudotume kaip naujus išteklius, tai kodėl ministerija nesiima aktyvių veiksmų šioje srityje? Teminė atliekų strategija taip pat skelbia, kad kuo daugiau atliekų bus panaudojama, tuo labiau sumažės šalinant atliekas susidarančių teršalų, o tai aplinkos apsaugos požiūriu duos pagrindinį rezultatą – sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.
Kai Aplinkos ministerija spekuliuoja finansiniu memorandumu, nereikia pamiršti, jog finansinis memorandumas buvo skirtas finansuoti tai, ką Lietuva pasirenka, o ne tai, ką Europos Sąjunga jai parinko. Pats finansinis memorandumas nereiškia, kad nebegali būti kvestionuojamas vieno ar kito objekto teisėtumas. Antai Vyriausybės posėdžio, vykusio 2006 m. gegužės 22 d., metu buvo paskleista informacija, kad atsisakius sąvartyno statybos pagal finansinį memorandumą Lietuva nebetektų ir tų lėšų, kurios yra skirtos Kariotiškėms uždaryti, kitiems 125 sąvartynams sutvarkyti, 13 atliekų aikštelių ir 100 konteinerių aikštelių įrengti. Tačiau aš iš Europos Sąjungos turiu visiškai kitokią informaciją, kurioje nurodoma, kad Lietuva gali apsispręsti dėl finansiniu memorandumu finansuojamų Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo projekto komponentų, o sąvartynas yra vienas komponentas. Taigi šiuo atveju kyla klausimas, kodėl yra klaidinama visuomenė, pagaliau ir atskiri pareigūnai, ir kodėl manipuliuojama finansiniu memorandumu.
Dabar dėl žemės gelmių ir požeminių vandenų taršos. Trakų rajono racionalaus įsavinimo ir suplanavimo schemoje – ekogeologiniame modelyje, kuris 1989 m. buvo patvirtintas Valstybinio gamtos apsaugos komiteto, Lietuvos geologijos mokslinio instituto konstatuojama, jog geologiniu ir hidrogeografiniu požiūriu didžiausioji rajono dalis yra nepalanki intensyviai ūkinei veiklai, ypač aplinką teršiančiai pramoninei veiklai. Gamtosauginiu, rekreaciniu, estetiniu ir pažintiniu požiūriu didžioji rajono dalis yra unikali ir reikalauja optimizuoti specialų ūkio įsavinimą. Miškinga teritorija turtinga gero požeminio vandens ir turi dideles jo eksploatavimo galimybes. Ir gruntinio vandens pažeminimas yra kategoriškai draudžiamas. Kazokiškių sąvartynas pagal ekologinį žemėlapį yra teritorija, kur žemės gelmės ir požeminis vanduo yra blogai izoliuotas nuo paviršinio teršimo. Gal ministras galėtų atsakyti, kieno, kada ir kokių tyrinėjimų pagrindu buvo pakeistas 1989 metais sudarytas ir patvirtintas Trakų rajono ekogeologinis žemėlapis. Tačiau atsakymo mes šiuo atveju taip pat nesulaukėme.
Gerbiamieji kolegos, kas prisiims atsakomybę, kai Lietuvai kaip ir Graikijai teks stovėti Europos Teisingumo Teisme, kai dėl panašios situacijos Graikijos Pera Galini vietovėje buvo priimtas sprendimas uždaryti jau pastatytą sąvartyną ir dingo visos šaliai skirtos lėšos. Kas tada prisiims atsakomybę? Iš tiesų žmogų galima priversti paklusti įstatymams, galima apriboti jo nuosavybę, atimti, jei to reikia valstybei, tačiau gamtos nepriversime paklusti įstatymams. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai pranešėjai. Prieš pakviesdamas antrąją kalbėtoją B.Vėsaitę, noriu tiesiog informuoti, kad iš karto po šio klausimo bus daroma penkių minučių pertrauka Seniūnų sueigai susirinkti. Seniūnų sueigos narius perspėju, kad bus penkių minučių Seniūnų sueigos posėdis. Tuo metu kiti galės pirkti kavą. Prašom, B.Vėsaitė.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jūs turbūt žinote, kokie yra sudėtingi aplinkos apsaugos projektai. Juose dalyvauja kelios savivaldybės. Žemė yra privati ir paprasčiausią kanalizaciją nutiesti per privačią žemę, jūs žinote, kokius įstatymus mes priimam, arba, tiesą sakant, vilkiname jų priėmimą. Tie, kurie yra Europos reikalų komiteto nariai, labai detaliai išklausė, kaip vyksta aplinkosauginiai projektai. Dalyvauja apskritys, dalyvauja kelios savivaldybės, po to laukia viešieji pirkimai, ir nė vienas projektas nevyksta lengvai. Lengva kaltinti ministrą, bet mes turime laikytis tų įstatymų, kuriuos priėmėme.
Dabar noriu pasakyti štai dar ką. Man regis, kad vis dėlto gerbiamasis aplinkos ministras užlipo kažkam ant uodegos ir labai, tiesą sakant, įsikišo į tuos reikalus, kur nederinami viešieji ir privatūs interesai. Manau, šioje salėje, tarp Seimo narių, taip pat yra tokių, kurių viešieji ir privatūs interesai nederinami konfliktuose nei dėl Kuršių nerijos, nei pajūrio zonos. Manau, kad pagrindinis paklausimo tikslas yra būtent šis. Labai retai kuris ministras turi nevyriausybinių organizacijų palaikymą. Noriu pasakyti, kad nevyriausybinės organizacijos yra labai griežtas vertintojas ir tai ne pavienė nevyriausybinė organizacija, o visa koalicija. Manau, kaltinimai neteisėti, neteisingi ir nepasverti. Manau, kad, kolegos, prieš šventes nereikia imtis tokių klausimų, kurie sukelia erzelį. Prieš tai čia buvęs jaunimas mums tikrai to nelinkėjo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Gerbiamieji kolegos, tuo šį darbotvarkės klausimą baigiame, nes jokių kitų pasiūlymų ir iniciatyvų nebuvo pateikta.
Kaip sakiau, prieš pradedant svarstyti darbotvarkės 2-2 klausimą, 5 minučių pertrauka. Seniūnų sueigos narius kviečiame bėgte bėgti į 209 kabinetą, o visų kitų po 5 minučių laukiame čia vėl.
Pertrauka
PIRMININKAS. Kolegos, tęsiame posėdį. Seniūnų sueiga baigėsi ir priėmė visus reikalingus sprendimus. Nutarimas dėl Etikos ir procedūrų komisijos vadovybės paskyrimo jums tuoj bus išdalytas.
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos patvirtinimo.“ Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką V.Žiemelį pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę.
V.ŽIEMELIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos patvirtinimo“. Apsvarstė šią programą, aptarė visus pateiktus pasiūlymus ir priėmė sprendimą. Asociacijos apsaugos ir verslo grupė pateikė pasiūlymą, kad policija atsisakytų nebūdingų jai funkcijų, ne tik nebūdingų funkcijų, bet ir priimtų aiškią nuostatą dėl komercinių paslaugų, kurias teikia apsaugos policijos skyriai, atsisakymo, tai yra siūlo, kad būtų atsisakyta policijos apsaugos. Komercinės institucijos veikia, jų yra pakankamai, konkurencija gana didelė, ir savaime suprantama, kad šios pozicijos policija yra pajėgi atsisakyti. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui. Toliau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl pasiūlymų spręsime po to. Jūs tik sakykite bendrą nuostatą dėl pasiūlymų.
V.ŽIEMELIS. Aš norėjau tik pakomentuoti.
PIRMININKAS. Ne, atskirai svarstysime kiekvieną.
V.ŽIEMELIS. Komiteto bendra nuomonė – pritarti patobulintai Lietuvos policijos sistemos plėtros programai.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Jeigu galite, prisėskite, po to, kai svarstysime pataisas, grįšite į tribūną. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovą R.Kupčinską. Prašom. Ruošiasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovas A.Sadeckas.
R.KUPČINSKAS (TSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė nutarimo projektą ir nutarė iš esmės pritarti pateiktam nutarimo projektui. Toliau siūlome Vyriausybės nutarimu patvirtinus Lietuvos policijos sistemos plėtros programos įgyvendinimo 2007–2011 m. priemonių planą pasiūlyti Vidaus reikalų ministerijai 2007 m. ir vėliau, iki atitinkamų metų spalio 1 d., pateikti komitetui informaciją apie šiame plane numatytų priemonių įvykdymą bei pasiektus rezultatus. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS.Ačiū. Dabar kviečiu A.Sadecką pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto poziciją.
A.SADECKAS (NSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas kaip papildomas apsvarstė programą, kuri yra viena iš ilgalaikių valstybės saugumą stiprinančių programų, iš esmės jai pritarė, pateikė daug pasiūlymų pagrindiniam komitetui, kurių nemažai buvo priimta ir pateikta patobulintame komiteto variante.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau nepritartas pastabas svarstysime atskirai. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką J.Jagminą.
J.JAGMINAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas gruodžio 15 d. posėdyje apsvarstė Vyriausybės patobulintą Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ projektą ir priėmė sprendimą. Komitetas balsavo bendru sutarimu už komiteto sprendimą iš esmės pritarti Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi išgirdome komitetų nuomones. Gerbiamieji kolegos, pradedame svarstyti šio dokumento pataisas, kurias komitetas svarstė ir kurioms pagrindinis komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nepritarė. Kviečiame į tribūną pranešėją V.Žiemelį. Aš gal vardysiu, kurias pataisas mes turime svarstyti. Pirmosios yra G.Steponavičiaus pataisos, bet jis per pertrauką prie manęs priėjęs pranešė, kad atsiima savo pataisas. Kuriai nepritarė, jis atsiima.
V.ŽIEMELIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Mes svarstome tik tas, kurioms nepritarė. Toliau. Pereiname prie Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pataisų, kurioms pagrindinis komitetas nepritarė. Tai yra pataisa 626 punktui.
V.ŽIEMELIS. „Gerokai pakelti policininko profesijos prestižą.“ Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone, šiai pataisai nereikėtų pritarti, nes tai yra neteisinė ir nepamatuojama nuostata: „gerokai pakelti prestižą“. Siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Klausiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovo pono A.Sadecko, ar jis norėtų ginti savo pasiūlymą? Prašom.
A.SADECKAS. Manau, kad tai yra svarbi nuostata. Panašių nuostatų, ką sako kolega V.Žiemelis, programoje yra daug. Vienas iš tarnybos stimulų, vienas iš pagrindų, iš pagarbos visuomenei, iš veiklos objektyvumo, nes prestižas apima daug faktorių. Bet jeigu manote dėl laiko stokos nebalsuoti, tai galime nebalsuoti.
PIRMININKAS. Jūs nereikalaujate balsuoti, taip?
A.SADECKAS. Nereikalauju, bet manau, kad taip turėtų būti.
PIRMININKAS. Svarbu, bet nereikalaujate. Taigi kol kas lieka nepriimta. Toliau pataisa 629 punktui.
V.ŽIEMELIS. Siūlo 18.1 punkte įrašyti žodžius „ir atskleidimo“. Punktas, jeigu būtų priimta ši pataisa, skambėtų taip: „Sustiprinti įgyvendinamų nusikalstamų veikų prevencijos ir atskleidimo programą ir projektų poveikį kuriant saugesnę visuomenę.“ Mūsų nuomone, BPK vartojama sąvoka „paviešinimas“, o ne „atskleidimas.“ Iš esmės čia jau yra, ko gero, lituanistų darbas.
Jeigu vartojama sąvoka „paviešinimas“, tai gal gerbiamasis A.Sadeckas sutiktų, kad geriau liktų „paviešinimas“.
PIRMININKAS. J.Sabatauskas nesutinka su pakeitimu į ką?.. J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Kadangi šiame programos punkte kalbama apie nusikaltimų prevenciją, ne apie nusikaltimų atskleidimą, tai yra visai kitose vietose, o pati sąvoka „atskleidimas“ reiškia paviešinimą, bet paviešinimą ikiteisminio tyrimo duomenų, paties nusikaltimo paviešinimo sąvokos mes negalime rašyti, nes…
PIRMININKAS. Tai ačiū.
J.SABATAUSKAS. Todėl apskritai netinka šioje vietoje rašyti žodį „atskleidimo“, nes kalbame apie prevenciją, o ne apie išaiškinimą, kas…
PIRMININKAS. Gerbiamieji to paties komiteto nariai, turime bendrą komiteto poziciją, tai mes ją turime fiksuotą. Komiteto pranešėjas… Prašau poną A. Sadecką, kaip pateikėją, informuoti, ar norėtų ginti savo pasiūlymą?
A.SADECKAS. …sutrumpinti laiką, jeigu mes kalbėtume apie tai, ką būtų galima, dėl ko būtų galima nebalsuoti dėl tų visų pasiūlymų.
PIRMININKAS. Kurie lieka iš jūsų visų pasiūlymų, ar jūs galėtumėte pasakyti, kurį norite ginti?
A.SADECKAS. Dėl šito galime nebalsuoti. Einam toliau, jeigu taip tinka…
PIRMININKAS. Nebalsuoti. Gerai. Kitas 19.4 straipsnis.
A.SADECKAS. 19.4 straipsnis. Manau, tai irgi yra nelogiška: parengti priimti ir įgyvendinti teisės aktus, būtinus įtraukti į personalo mokymo… Personalo mokymas ir taip yra įtrauktas, čia yra, mano supratimu, pagrindinio komitete klaida. Neformalaus švietimo laiką… Kaip specialistai aiškina, švietimo tai yra popamokinis laikas… Man atrodo, punktas yra neteisingai suformuluotas, bet esmė…
PIRMININKAS. Paliekate taip, kaip yra?
A.SADECKAS. Jeigu nenori balsuoti. Bet man atrodo, ganėtinai suprantama, kad mes turime nurodyti, kokį stažą įtraukiame į šitą, galime pabalsuoti. Tai svarbus dalykas, kad paskui vėl neišeitų su stažu taip, kaip čia neseniai išėjo. Aš manau, kad mūsų punktas yra tikslesnis.
PIRMININKAS. Prašau dėl 19.4.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis A. Sadeckas labai teisingai pasakė. Bet yra svarbiausias dalykas. Jeigu įrašome jūsų pataisą, tai mokymasis mokyklose, aukštosiose mokyklose, aukštesniosiose, specialiosiose nutraukia darbo santykius, tai yra netęstiniai darbo santykiai, jis nedirba savo tiesioginio darbo. Todėl būtų nevisiškai logiška įtraukti į darbo stažą. Ne, nevisiškai, o nelogiška.
PIRMININKAS. Ponas A.Sadeckas prašo balsuoti? (Balsai salėje) Gerai. Balsuojame ir apsisprendžiame dėl pono A.Sadecko pasiūlymo. R.Šukys norėtų kalbėti prieš.
R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, dar ne visus argumentus išsakė pranešėjas. Iš tiesų, jeigu atkreiptumėte dėmesį, taip, kaip siūlo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kas išeitų. Kiek pamenu iš komiteto svarstymo, tai yra problema, kad netgi tas mokymasis, kai asmuo nebuvo pareigūnas ir nedirbo, tada įsiskaitytų, vadinasi, jis net negalvojo… Pavyzdžiui, asmuo baigė Pedagoginį institutą ar panašiai, jis dar neįėjo, o į tarnybą stojo padirbęs jau pagal savo tiesioginę specialybę, tada mes pagal tokią nuostatą, kaip yra pasiūlyta komiteto, turėtume stažą (buvusį mokymąsi) įskaityti, nors jis nei iki tol, nei po to kurį laiką jis galėjo ir nedirbti pareigūnu. Svarbu, jeigu dabar jis yra policijos pareigūnas, todėl ir buvo, kiek žinau, atsisakyta pritarti tai nuostatai. Aš siūlyčiau nepritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakytos įvairios nuomonės ir nėra galutinio sutarimo. Taigi apsisprendžiame balsuodami, ar pritariame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui, kuriam nepritarė pagrindinis Teisės komitetas ir nepritarė vidaus reikalų ministras. Vyksta balsavimas. Balsuojame dėl pasiūlymo 6.2.10 punktui.
Už balsavo 31, prieš – 15, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.
Pasiūlymas 6.2.15 – dėl žodžių „tiesiogiai policijos funkcijų nevykdančių“. Pranešėjas – ponas A.Sadeckas. Prašom.
A.SADECKAS. Kodėl mes įtraukėme šį punktą? Kadangi mes kalbame apie sumažinimą statutinių pareigūnų. O mintis yra, jog mes nekalbame apskritai apie statutinių pareigūnų skaičiaus mažinimą, dar neaiškiai apibrėžtą, bet kalbame būtent apie tai, kad sumažinamas skaičius statutinių pareigūnų, kurie neatlieka savo tiesioginių policijos funkcijų. Čia yra esminis dalykas.
PIRMININKAS. Prašom komiteto atstovą.
V.ŽIEMELIS. Mūsų manymu, įstatymų rengėjų pateikta formuluotė yra geresnė ir lakoniškesnė. Čia vėlgi yra…Taip, pritarta G.Steponavičiaus pasiūlymui, kuris kur kas lakoniškesnis.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas nori kalbėti dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymo. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Taip. Man atrodo, komitetas labai aiškiai pasakė, kodėl nori rašyti kaip tik šitaip, kad policija atsisakytų jai nebūdingų funkcijų ir kartu policija dirbtų tik tai, ką įstatymu ji yra įpareigota atlikti. Dabar labai blaškosi po visokius skirtingus darbus ir tada nespėja atlikti savo tiesioginių pareigų. Toks buvo mūsų sumanymas, todėl yra toks siūlymas. Kviečiu kolegas palaikyti.
PIRMININKAS. Kolegos, taigi apsisprendžiame balsuodami, nes nėra bendros nuomonės. R.Šukys dar paskutiniu momentu nori kalbėti prieš. Prašom. R.Šukys.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos ir kolegos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, atkreipkite dėmesį į tai, kad iš tiesų yra viena bendra nuostata, kur buvo priimta komitete atsižvelgiant į G.Steponavičiaus analogišką pasiūlymą. Ten yra ta nuostata – atsisakyti policijai nebūdingų funkcijų, ir dar konkretizuota, kurių funkcijų.
PIRMININKAS. Kolegos, apsisprendžiame balsuodami. Diskusijos baigėsi. Prašom. Balsuojame dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymo 6.2.15 punktui, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas. Vyksta balsavimas. Balsuojame dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymo, kuriam nepritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Už – 45, prieš – 11, susilaikė 23. Pasiūlymui yra pritarta.
Kolegos, toliau 6.2.17 punktas. Ar ponas A.Sadeckas siūlo jį?
A.SADECKAS. Kodėl 6.2.17?
PIRMININKAS. 6.2.17 – papildyti programą 24.12 punktu.
A.SADECKAS. Kodėl komitetas siūlo įtraukti šį punktą? Visa programos esmė ir yra ta, jog dėl to turi pagerėti policijos veikla užtikrinant visuomenės saugumą. To mes visi siekiame. Man tiesiog nesuprantama pagrindinio komiteto logika. Juk tai nieko neneigia. Teisingai, mes visi siekiame, kad žmonės ramiau ir geriau gyventų. Kodėl išmetame šitą?
PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau.
V.ŽIEMELIS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, būtų galima rašyti šį punktą, tai nieko nepakeistų, bet ir nieko nepagerintų, nes 24.10 punkte tie žodžiai yra iš esmės įrašyti.
A.SADECKAS. Nėra.
V.ŽIEMELIS. Mūsų manymu, tai būtų pertekliniai žodžiai.
PIRMININKAS. Kolegos, ar reikia balsuoti, ar galime pasiekti kokį nors sutarimą? Balsuojame? Gerai. Balsuojame dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymo, kuriam nepritaria Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Vyksta balsavimas.
Gerbiamieji kolegos, už balsavo 42, prieš – 10, susilaikė 27. Punktui taip pat yra pritarta.
Ir 6.2.18 punktas – pakeisti programos 10 skyriaus pavadinimą į „Programos įgyvendinimo finansavimas“. Įrašyti žodį „įgyvendinimo“. Ponas A.Sadeckas. Nebesiginčijate?
A.SADECKAS. Galime nebalsuoti, bet yra pono S.Pečeliūno siūlymas. Aš nežinau, kaip jis.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas nori pateikti? Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Aš manyčiau, toks šio skirsnio pavadinimas būtų tiesiog logiškesnis. Paskaitykite, kaip bus be mano žodžių, tai yra juk įgyvendinimas.
PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas mano, kad tai perteklinis žodis. Ar ginčijamės, ar priimame bendru sutarimu?
S.PEČELIŪNAS. Aš siūlyčiau komitetui priimti, nes jis nėra perteklinis, jis atskleidžia esmę.
PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis Pečeliūnai, pirmininkas, tiksliau, gerbiamasis A.Sadeckas pasakė, kad tai yra perteklinis, ir nereikėtų balsuoti. Ar reikia mums be reikalo gaišti laiką?
PIRMININKAS. Gerai. Kadangi diskusija dėl vieno žodžio įrašymo, prašom balsuoti, nes kitaip čia mes dar ilgai diskutuosime. Kas už tai, kad tas žodis būtų įrašytas, balsuoja už, kas galvoja taip, kaip Teisės komitetas, balsuoja prieš arba susilaiko. Vyksta balsavimas.
Už balsavo 32, prieš – 5, susilaikė 33. Taigi pataisai dėl šio žodžio nepritarta. Lieka taip, kaip nusprendė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kolegos, paskutiniai pasiūlymai – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasakė, kad iš dalies atsižvelgta. Ar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas tam pritaria? Pritaria? Gerai. Ačiū. Girdime žodį „pritaria“.
Taigi visos pataisos yra aptartos, toliau apsisprendžiame po svarstymo, ar pritariame šiai programai ir nutarimui dėl programos. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame.
Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkas siūlo šį dokumentą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Dėl ypatingos skubos tvarkos pritariame. Keturi už, keturi prieš. Prašom. Nematome. Ar reikėtų svarstyti pastraipsniui, ar galime iš karto dėl viso? Galime dėl viso. Keturi už, keturi prieš. Nematau. Taigi balsuojame dėl viso nutarimo, dėl viso dokumento priėmimo. Nutarimas iš dviejų straipsnių ir balsuojame dėl jo priėmimo. Kas už tai, kad nutarimas būtų priimtas, balsuoja už. Vyksta balsavimas dėl nutarimo priėmimo.
Gerbiamieji kolegos, už balsavo 79, prieš nė vienas, susilaikė 3. Seimo nutarimas priimtas.
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui nepateiktų Valstybės saugumo departamento dokumentų“. Svarstymo stadija. Pradžioje komitetų nuomonė. Pagrindinio komiteto – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto poziciją pristatys komiteto pirmininko pavaduotojas A.Kašėta.
A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė nutarimo projektą, jį pataisė. Jums yra išdalytas pataisytas variantas. Komiteto pasiūlymai ir pastabos yra tokios: 6.1 punkte pakeisti ir papildyti Seimo nutarimo projektą. Seimo nutarimo konstatuojamosios dalies pirmajame sakinyje po žodžių „komitetas negalėjo“ įrašyti visą žodį, po žodžių „bandymus daryti įtaką parlamentiniam tyrimui“ išbraukti žodžius „todėl pats VSD generalinis direktorius gali būti susijęs su šiais procesais“, po žodžių „taip pat jų dangstymas“ išbraukti žodžius „ir trukdymas atitinkamam parlamentiniam tyrimui.“ Kitame punkte pakeisti Seimo nutarimo 1 straipsnį nurodant, kad VSD analitinę medžiagą turėtų pateikti iki 2007 m. sausio 10 d. Ir pritarti šiems komiteto pasiūlymams ir visam projektui komitetas sutarė taip: už – 8, prieš nėra, susilaikė 1. Siūlau, kolegos, pritarti nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Toliau kviečiame Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J.Sabatauską pateikti Teisės komiteto išvadą šiuo klausimu. Dėl nutarimo „Dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui nepateiktų Valstybės saugumo departamento dokumentų“.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas svarstė šį klausimą, tačiau sprendimo nepriėmė, nutarė daryti pertrauką, kviesdamas Valstybės saugumo departamento vadovą išsiaiškinti kai kuriuos dalykus, kurie buvo neaiškūs komiteto nariams. Balsavimu sprendimas nebuvo priimtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė yra tokia. Pagrindinis komitetas yra apsisprendęs, savo išvadą pateikęs. Bus galima abejones išsakyti diskusijų metu. Toliau kviečiu A.Lydeką pateikti Žmogaus teisių komiteto nuomonę.
A.LYDEKA (LCSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį nutarimo projektą. Nuomonės buvo išsakytos labai įvairios, komitetas balsavo. Balsai pasiskirstė beveik po lygiai. Vieno balso persvara buvo nuspręsta pritarti šiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi komitetų išvados yra aiškios. Pagrindinis komitetas projektui pritarė. Taigi toliau diskusija. Diskusijai užsirašė 3 Seimo nariai. Pirmasis – V.Bogušis. Ar kalbėsite savo, ar frakcijos vardu? Frakcijos vardu. Prašom.
V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šį kartą kalbėsiu labai trumpai. Išties mes, kolegos, jau susipainiojome ir pasimetėme tarp trijų pušų. Visiškai darome nebesusipratimą kalbėdami apie operatyvines bylas, operatyvines medžiagas, analitines pažymas. Kur ir kokiu įstatymu tas yra reglamentuota? Nėra. Ko jūs prašote, gerbiamieji kolegos? Ir ypač iniciatorius ponas A.Kubilius, kuris, ko gero, ir pats negali atsakyti, ko konkrečiai jis nori. Smalsumo pažiūrėti į svetimą miegamąjį, pažiūrėti pro rakto skylutę? Be abejo, visiems įdomu.
Žinoma, būtų galima kalbėti apie teisę, teisingumą, demokratiją, laisvę, žmogaus teises, na, pagaliau net apie nekaltumo prezumpciją. Bet kam tas šiandien svarbu? Tai senamadiška, nepopuliaru ir tie argumentai –tai balsas Sibiro platumų tyruose.
Vis dėlto (aš jau vieną kartą citavau) leiskite dar kartą, gerbiamieji Seimo nariai, jums pacituoti išminčių Ciceroną. Jis pasakė taip: „Teisės vergai esame dėl to, kad galėtume naudotis laisve.“ Liberalų ir centro frakcija, ištikimai gindama žmogaus teises, jo orumą, vadovaudamasi laisvės ir demokratijos principais ir pasisakanti už absoliutų viešumą, šiame balsavime nedalyvaus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, toliau kviečiu R.Juknevičienę. Kalbėsite frakcijos ar savo vardu?
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, melas niekada nenugalės tiesos. Taip girdėjau prieš keletą mėnesių giedant jaunus žmones Kauno jėzuitų gimnazijoje. Man labai įstrigo šie žodžiai ir aš manau, kad jie labai tinka ir šiandien svarstant šį tikrai labai svarbų klausimą, nes anksčiau ar vėliau tiesa vis tiek bus žinoma, tik klausimas, kiek reikės pastangų tam padėti, kiek reikės įtampos, kiek reikės ginčų, diskusijų ir kiek visuomenė bus įtraukiama į tuos iš tikrųjų visai nereikalingus ginčus. Tačiau dėl to tiesos atskleidimo tikrai dar, kaip dabar matau, teks nueiti nemažą kelią. Šiandien žengiame vieną žingsnį tos tiesos link.
Beje, apie tuos komitetui neduotus dokumentus yra paskleista daug netiesos. Neva tai operatyviniai duomenys, neva tai nepatikrinta informacija ir t.t. Tačiau kai sprendėme Rolando Pakso, Viktoro Uspaskicho ar kitus klausimus, ta pati VSD vadovybė uždėjo ausines ir pasiūlė klausytis grynos operatyvinės medžiagos, ir dar nebaigtose bylose. O pats A.Paulauskas tuomet sakė: „Informacija nepatikrinta, bet tiesa yra svarbiau“. Taigi ko neduoda Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui A.Pocius arba, tiksliau, ko grupė draugų neleidžia A.Pociui duoti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui?
Taigi neleidžia Valstybės saugumo departamento veiklą tyrusiam komitetui gauti analitinių pažymų, kurios, beje, ir buvo parašytos tam, kad su jomis susipažintų aukščiausi valstybės pareigūnai, kad jas gautų Prezidentas, kad jas gautų premjeras ir Seimo atitinkamos struktūros. Taip liudijo pareigūnai, kurie šešerius metus tyrė labai svarbias bylas, labai svarbias kontržvalgybines bylas. Tose pažymose yra informacija apie tai, kaip dabar premjerui strateginiais klausimais patarinėjantis žmogus, viršydamas savo įgaliojimus tuometiniame darbe, slapstydamasis susitikinėjo su vienos bendrovės, įtariamos ryšiais su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, vadovu, su juo net aptarinėjo pareigūnų skyrimo klausimus. Ir mums, Seimui, tai yra nė motais. Mes, kaip sako Vytautas Bogušis, nebalsuosim dėl to.
Aš manau, kad čia kaip tik yra klausimas, dėl kurio mūsų premjeras nuolat pasididžiuodamas sako, kad ši Vyriausybė skaidriai ir atvirai spręs korupcijos klausimus. Tai kodėl neduodate? Gal ten nieko iš tikrųjų nėra. Gal ten nėra to, ką pasakė tie pareigūnai. Pasižiūrės, išsiaiškins Seimas, Seimo komitetas ir galbūt bus padėtas taškas. Bet kodėl neduodat, ką slepiat? Tai vienas iš esminių klausimų.
Kitas klausimas, apie kurį taip pat kažkas turi pradėti kalbėti ir nebijoti pradėti kalbėti, yra, kaip politika Lietuvoje iš užkulisių naudojant didelius pinigus daroma ir per žiniasklaidą. Galbūt šie dalykai atskleis ir korupcijos mastus žiniasklaidoje, nes įveikti politinę korupciją be to, kad mes pradėtume atvirai kalbėti apie korupciją žiniasklaidoje, aš nematau jokių galimybių. Tai gal šis Seimas nebijos pradėti apie tai kalbėti ir matyti, kokie procesai vyksta. Galų gale vien žinia, išėjusi iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, apie tai, kad „Gazpromo“ pinigais, o tai jau yra ir „Gazpromo“ vietininkų pinigais, bandoma išlaikyti NATO valstybės Saugumo departamento vadovo poste A.Pocių, man atrodo, irgi yra klausimas, kurio vien iškėlimas reikalauja išsamių atsakymų.
Todėl vėl balsavimas, kaip ir buvo balsavimas dėl komiteto išvadų, yra esminis. Ar mes norime tikros demokratijos ir demokratijos be dvigubų standartų, be vienų standartų Rolandui Paksui, Viktorui Uspaskichui ar kam kitam, o kitų standartų strateginiam premjero patarėjui ir jo patronui? Aš manau, kad šiandien ir Seimas turi galimybę tapti ta demokratijos sala arba ta dalimi mūsų politinės visuomenės, visos politinės sistemos, kur iš tikrųjų galima kalbėti apie politiką, kai žmonės nulemia politiką, o ne kokie šešėliniai, užkulisiniai politikos darytojai.
Aš drąsiai balsuosiu už šį nutarimą. Mūsų Tėvynės sąjungos frakcija balsuos drąsiai už šį nutarimą, kaip drąsiai balsavo ir didžioji dalis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių. Kviečiu ir kitus nebijoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis diskusijoje kalbės J.Veselka. Vėl tas pats klausimas: kalbėsite savo ar gausios frakcijos, t.y. nepriklausančios frakcijoms grupės, vardu?
J.VESELKA (MSG). Atleiskite, gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu ne profesionaliausios frakcijos vardu, o savo vardu.
Dabar kelios pastabos. Pirma. Atsimenate, kai kilo Valentino Junoko skandalas, pašalinom V.Junoką ir Specialiųjų tyrimų tarnyba tapo tyli, tyli, o jos vadovas per televiziją vis samprotauja, ką čia reikėtų padaryti. Mes iš tokio vadovo turėtume ne reikalauti pasakyti, ką padaryti, o ką padarė. Todėl iš čia kyla antras dalykas. Viskas sukoncentruota, kad būtų „nuimtas“ A.Pocius. Tai ar mes norime padaryti, kad saugumas būtų kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba: vadovas sėdėtų televizijoje ir samprotautų, kaip ką padaryti? Antra pastaba.
Trečia pastaba. Keista, kad dauguma tų Seimo narių, Valstybės saugumo departamentui kai ką išsiaiškinus, nukentėjo ir labai nori „nuimti“ A.Pocių. Ir argumentuoja tai visokiais „natais“, „trubatais“ ir taip toliau.
Ketvirtas dalykas. Jeigu mes pagal tas visas išvadas „nuimam“ A.Pocių, jeigu A.Pocius toks blogas… Dauguma liudytojų, kurie buvo pakviesti, teigiamai atsiliepė apie A.Pocių. Vadinasi, visas saugumas yra kažkokios užsienio valstybės struktūra. Po 17 metų nepriklausomybės, pasirodo, saugumas yra kitos užsienio struktūros. Ką mes darome? Mes patys aiškinam, kad mūsų specialiosios tarnybos užgrobtos kitų. Todėl manyčiau, kad koncepcija yra klaidinga.
Toliau. Kažkodėl visi toje medžiagoje mato tik tai, kas nedavė ar neaiškiai paaiškino, bet nemato kitų problemų. Pavyzdžiui, aš manau, kad yra blogai, kai Analitiniam skyriui ar departamentui vadovauja istorikas. Man atrodo, reikia aiškiai padaryti pataisas, aš nežinau kieno, turbūt Saugumo įstatymo, kad ekonominio saugumo klausimu Analitiniam departamentui ar kitur vadovautų ne mažiau kaip ekonomikos mokslų daktaras, ne šiaip daktaras, o įrodęs iš gyvenimo patirties, kad sugeba objektyviai analizuoti, daryti išvadas neatsižvelgdamas į politines sroves. Tai jeigu mes tik tai paliekame, šitas paliekama.
Toliau. Man, kaip ekonomistui, aš skaičiau visas tas medžiagas, atrodo, kad saugume darbo užmokesčio sistema neturi remtis į kėdes: didesnė, žemesnė, aukštesnė, lengvesnė, platesnė kėdė. Iš esmės turi atitikti profesionalumo principą. Net jeigu jis ant žemiausios kėdės sėdi, bet sugeba profesionaliai atlikti savo funkcijas, jis, mano galva, galėtų gauti didesnę algą nei labai aukštas pareigūnas.
Toliau. Sakysim, priedangos organizacija. Vis dėlto reikėtų aiškiai apibrėžti, kas ir kada yra ta priedangos organizacija. Nes jeigu šiandien, sakysim, kokia -ienė pasakė, kad jis yra rusų šnipas, saugumas ir rašo pažymą, kad jis yra rusų šnipas, tada tampa grėsme nacionaliniam saugumui. Ar taip turi būti? Ne. Ir daug kitų.
Todėl aš siūlyčiau. Dėl 1 straipsnio aš jokių pastabų neturiu. 2 straipsniui šiandien po svarstymo reikėtų galbūt ir pritarti, kaip nutarsite, gal nepritarti, bet manyčiau, kad nereikėtų padaryti priėmimo, kad Seimo nariai po pertraukos galėtų pasiūlyti 2 straipsniui… Ką mes toliau darysime? Ar iš tikrųjų išsiplėsime, kad įrodytume, jog A.Pocius yra labai blogas, ar pažiūrėsim, kaip tobulinti patį saugumo sistemos organizavimą, kad nebūtų politizavimo, kad būtų kvalifikuoti darbuotojai, kad skatinimo sistema būtų kita, kad būtų apibrėžta, kas yra priedangos organizacija arba užsienio kompanija, ar automatiškai atstovauja užsienio interesams, nes užsienio kampanijai natūraliai siekti maksimalaus pelno yra natūralus dalykas. Todėl aš siūlyčiau labai paprastai. Po svarstymo, kaip jūs… pritarti ar nepritarti, bet siūlyčiau nepriimti šiandien, kad Seimo nariai galėtų pateikti savo pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi, norėję kalbėti diskusijose, kalbėjo. Turime apsispręsti, ar pritariame po svarstymo šiam nutarimo projektui. J.Sabatauskas nori kalbėti prieš. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, pažiūrėkite, ko prašoma šiuo nutarimu? Prašoma analitinių pažymų. Analitinių pažymų iš operatyvinių bylų, kurios padarytos remiantis operatyvine informacija. Kitaip sakant, iš atskirų segmentų apibendrinta ir išdėliota viskas, matyti visas vaizdas, iš kurio taip pat galima atskleisti tiek šaltinius, tiek būdą ir taip toliau. Tai pagal Pridėtinės veiklos įstatymą, vykdydama priežiūrą, Operatyvinės kontrolės komisija, kuri sukurta Seime, gali prašyti informacijos, išskyrus informacijos, konkrečių dokumentų iš konkrečių bylų. Vienas dalykas.
Prokuratūra, vykdanti priežiūrą, gali kontroliuoti būtent sankcionavimo momentu ir tai, kas susiję su atskirų veikų sankcionavimu. Taigi netgi prokuratūra tokios medžiagos negali gauti. Ką mes dabar darom? Mes norim nesilaikyti savo pačių priimto įstatymo. Vadinasi, kad įstatymai… pagal Konstituciją prieš įstatymą lygūs visi. Ar tai reiškia, kad Seimo nariams įstatymai netaikomi, o tik kitiems, tiek visiems kitiems Lietuvos gyventojams piliečiams, tiek ne piliečiams? Blogas precedentas, todėl negalima priimti tokio nutarimo, nes jis prieštaraus tiek įstatymams, tiek, mano manymu, Konstitucijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau kalbės A.Kašėta.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, kai mums patogu, tai mes kaltiname Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, kad jis prastai vykdė ar vykdo parlamentinę kontrolę, tačiau kai jis stengiasi ir reikalauja, kad būtų jo prašymų paisoma, nori įsigilinti į VSD tiriamas sritis, į tas pažymas, kurios gali atskleisti daugiau informacijos apie VSD darbo pobūdį ir galimus korupcinius atvejus valstybėje, liečiančius tiek politikus, tiek verslo pasaulį, tada sakoma, kad mes per toli nuėjome ir mūsų norai prieštarauja Konstitucijai. Taigi yra prieštaringi vertinimai ir tai nėra sąžininga, kolega, iš jūsų pusės.
Iš kitos pusės, dar kartą primenu, ne viena Seimo komisija ne vieną kartą yra gavusi panašaus pobūdžio pažymas iš Valstybės saugumo departamento, juo labiau jas turėtų gauti mūsų komitetas.
PIRMININKAS. Kolegos, vienas kalbėjo už, vienas – prieš. Skirtingos nuomonės. Prašom pasiruošti balsuoti, ar pritariame šiam nutarimo projektui po svarstymo. Kas pritaria, prašom balsuoti už. Balsuojame po svarstymo.
Už – 62, prieš – 1, susilaikė 15. Po svarstymo yra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, turiu Seimo Pirmininko pavedimą paskelbti jo sprendimą. Remdamasis Seimo statuto 164 straipsniu, jis siūlo šį nutarimo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Kad būtų ramiau, iš karto siūlau balsuoti, ar pritariame ypatingos skubos tvarkai. Prašom. Kas už ypatingos skubos tvarką, balsuoja už. Balsuojame, ar taikom šiam nutarimui priimti ypatingos skubos tvarką.
Už – 42, prieš – 6, susilaikė 22. Pakankama dauguma parėmė ypatingos skubos tvarką. Taikome ypatingos skubos tvarką ir pereiname prie priėmimo stadijos.
Keturi kalba už, keturi – prieš dėl šio nutarimo. Ar būtų norinčių kalbėti pastraipsniui dėl 1, 2 straipsnių, ar dėl viso? Visi kalbėjo, nematau norinčių kalbėti. Apsisprendžiame balsuodami, ar priimame šį nutarimą. Kas už tai, kad nutarimas būtų priimtas?
Už – 60, prieš – 2, susilaikė 12. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui nepateiktų Valstybės saugumo departamento dokumentų“ yra priimtas.
Seimo protokolinis nutarimas (dėl projekto Nr.XP-1909)
Kolegos, kaip lydintysis, ar kaip atskiras dokumentas, G.Steponavičiaus ir P.Auštrevičiaus vardu yra pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo protokolinis nutarimas, registracijos Nr.XP-1909. Jį trumpai noriu perskaityti, jis jums išdalytas raštu. Jis skamba taip: „Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 13 punktu, kreiptis į Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją su prašymu išslaptinti Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo metu sukauptą informaciją, išskyrus tas jos dalis, kurias atskleidus būtų padaryta žalos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms jos ginamoms ir saugomoms vertybėms, taip ir nebaigtiems ikiteisminiams operatyviniams tyrimams.“ Ar galime priimti šį nutarimą? R.Smetona nori kalbėti prieš. Prašom.
R.SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš principo galbūt ir svarstytinas toks dalykas, bet aš kol kas siūlyčiau to nedaryti, nes mes ką tik priėmėme Seimo nutarimą, komitetas, tikėkimės, gaus reikalingą medžiagą, įvertins, praneš Seimui, padarysime išvadas, o tada spręskime, kaip toliau, tą ir kolega J.Veselka kalbėjo, tada galėsime spręsti toliau. O kol kas siūlau susilaikyti nuo tolesnio svarstymo.
PIRMININKAS. Nematau nė vieno pateikėjo, tai gal galime ir nesvarstyti, nes nėra teikėjo. R.Smetonos argumentai gana svarūs, tai atidedame ir sausio 12 d. galėsime svarstyti. Atidedame šį klausimą.
Kolegos, tokiu atveju grįžtame prie nebaigto rytino darbo posėdžio darbo, t.y. prie įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“. Kadangi Seimas apsisprendė, kad toliau priiminės šį įstatymo projektą, tai aš kviečiu į tribūną pranešėją A.Sadecką. Tada peržiūrime pasiūlymus, kurie buvo pateikti. Pone Sadeckai, prašom trumpai savo komiteto poziciją. Dėl vedimo tvarkos – A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu aš noriu paprašyti pertraukos, nes vis dėlto mane įpareigojo Etikos ir procedūrų komisijos išvada, kad mes šiandien šio klausimo negalime priiminėti. Negalime, nes yra Teisės departamento išvados, kurios sako, kad šis projektas gali prieštarauti Konstitucijai, pagal Seimo statutą, jeigu yra tokia nuostata, turi apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir pateikti Seimui savo išvadas. Yra ir daugiau abejonių, kad nėra pateikta kitų įstatymų. Vis dėlto nėra aiškumo įrašant vien tą žodį „KGB rezervistai“, todėl, manau, reikia daryti pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerai, jūsų prašymas daryti pertrauką iki kito posėdžio yra pateiktas pirmas iš eilės. J.Razma.
J.RAZMA (TSF). Aš kreipčiausi į poną A.Salamakiną. Galbūt tas prašymas dėl pertraukos galėtų būti nukeltas, kol mes pereisime visus pasiūlymus? Jeigu taip Seimas balsuotų, tada iš tikrųjų būtų prasminga žiūrėti, koks projektas lieka, analizuotų ir Teisės departamentas, ir mes taip pat. Kartu būtų proga per šį laiką, kol mes svarstysime pataisas, Seimo posėdžių sekretoriatui pažiūrėti, ar čia nėra buvusios tos pertraukos. Gal jau buvo dvi pertraukos ir mes jų daugiau negalime daryti.
PIRMININKAS. P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, išties dėl šio klausimo yra buvusios dvi pertraukos. Manyčiau, mes negalime daryti trečios pertraukos.
PIRMININKAS. Kol kas mes tokių žinių neturime, ar tikrai buvo dvi pertraukos. Atrodo, kad buvo viena. (Balsai salėje) Ar lieka galioti A.Salamakino prašymas? Jūs neatsiėmėte? Gerai, kolegos. Pirmasis prašymas daryti pertrauką buvo A.Salamakino. J.Razma bandė pasiūlyti tam tikrą kompromisą, bet kol kas lieka galioti A.Salamakino siūlymas. Balsuojame, ar darom Socialdemokratų frakcijos vardu prašytą šio įstatymo priėmimo procedūros pertrauką. Kas remia pertrauką, baluoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsuojame dėl socialdemokratų pasiūlymo daryti priėmimo pertrauką.
Už pertrauką 23, prieš – 4, 7 susilaikė. Taigi socialdemokratų frakcijos pasiūlymui daryti pertrauką šiuo momentu nėra pritarta.
Taigi pradedame priėmimo procedūrą. Gerbiamasis pranešėjau, gal galite trumpai tiesiog informuoti apie gautas pataisas ir komiteto poziciją ir mes tada toliau apsispręsime, ką darome, kaip elgiamės toliau dėl pataisų. Prašom.
A.SADECKAS (NSF). Seimo narių grupės pasiūlymas apsvarstytas ir kolegos J.Veselkos pasiūlymas. Šiuo atveju galima konkrečiai aptarinėti, nes kai kuriems yra pritarta.
PIRMININKAS. Gerai. Tada einame iš eilės. Pirmąjį siūlome svarstyti J.Veselkos pasiūlymą. Tada aš prašyčiau J.Veselką trumpai pateikti ir mes apsispręsime, ar 29 Seimo nariai parems jo tolesnį svarstymą ir visą procedūrą. Prašom. J.Veselka.
J.VESELKA (MSG). Gerbiamieji kolegos, jūs ten įvardijote labai daug profesijų, kurių negalės turėti buvę kagėbistai ir rezervistai net po 18 metų nepriklausomybės atkūrimo. Mano pasiūlymas yra paprastas: uždrausti tik vieną dalyką, kad tie buvę kagėbistai, rezervistai negalėtų dirbti tose srityse, kurios yra susijusios su slapta informacija. Tai iš karto paliečia daugelį sričių, kurias jūs išvardinote. Dabar kodėl aš tai siūlau? Gerbiamieji, juk KGB buvo TSKP vidaus ir užsienio politikos vykdymo įrankis. Todėl mes TSKP lyderių nebaudėme, prokurorų, kurie vykdė savo funkcijas, nebaudėme, teisėjų, kurie teisė, nebaudėme. Bandome nuteisti, nubausti tik tą įrankį. Dabar pasakykite, kurioje valstybėje yra plaktukų, kirvių, peilių, pistoletų, automatų baudimo sistema? Yra baudžiamas tas, kuris tą įrankį naudojo.
Toliau. Gerbiamieji, aš prisimenu, kad po karo nužudytą partizaną spardydavo stribai. Tai irgi 18 metų nebėra tos valstybės, nebėra tos struktūros. Jūs vis spardote tai, kas yra nebegyva. Kaip jūs čia visi atrodote? Moralizuojate vieną, žegnojatės, einate į bažnyčias, o keršto širdyje daugiau negu kur kitur.
Toliau argumentai. Ar buvo nubausti buvę kagėbistai kaip tėvynės Lietuvos išdavikai? Ar sugautos grupuotės, kurios pasisavino milžiniškus turtus, kurios buvo iš kitos organizacijos? Aš daug galėčiau išvardyti visokių turtuolių, kurie buvo. Todėl siūlau apsiriboti, neleisti dirbti ten, kur susiję su valstybės ir užsienio ta visa informacija. Siūlyčiau mano pasiūlymui pritarti ir išbraukti tas visas kitas detalizuojančias veiklos kryptis, kurias jūs norite uždrausti. Siūlyčiau mano pasiūlymui pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar svarstysime šį J.Veselkos pasiūlymą, apsispręsime po to, jeigu tokiam siūlymui svarstyti pritars 29 Seimo nariai. Prašom balsuoti. Procedūrinis balsavimas. (Balsai salėje) Balsuojame procedūriškai, ar yra 29 remiantieji pačios pataisos svarstymą.
Už kaip tik 29. Taigi yra reikalingas skaičius ir galime svarstyti. Tada prašom komiteto nuomonę.
A.SADECKAS. Komitetas nepritarė šitam pasiūlymui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taigi komitetas nepritaria. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau norinčių kalbėti. Tokiu atveju reikia apsispręsti balsuojant, ar pritariame J.Veselkos pataisai. Kas pritaria pataisai, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl pačios pataisos priėmimo. (Balsai salėje) Pataisa 2 straipsniui. Balsuojame dėl J.Veselkos pataisos.
Už – 24, prieš – 9, susilaikė 23. Taigi pataisai nėra pritarta.
Toliau, gerbiamieji kolegos, pereiname prie grupės Seimo narių pateiktų pasiūlymų, kuriems turbūt atstovaus J.Sabatauskas. Čia daugeliui straipsnių įvairių pasiūlymų, bet jeigu aš gerai suprantu, yra trys skirtingi pasiūlymai. Vienas – išbraukti rezervo karininkus iš šio straipsnio, antras – sutrumpinti ribojimus nuo 10 metų iki 5 metų, trečias – išbraukti iš ribojamų profesijų mokytojus. Gal pradedame nuo pirmo pasiūlymo – rezervo karininkų. Siūlymas išbraukti rezervo karininkus. J.Sabatauskas. Jeigu vėl 29 parems, tada svarstysime, bet iš pradžių pateikia J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš taip suprantu, kad kiekvieną turėsiu atskirai pateikti?
PIRMININKAS. Iš pradžių taip. Dėl rezervo karininkų išbraukimo.
J.SABATAUSKAS. Ačiū. Yra ir Teisės departamento išvada, kad naujos sąvokos įtraukimas į įstatymo projektą, kai nėra sąvokos apibrėžimo, iš tikrųjų būtų prieštaravimas konstituciniam teisinio aiškumo principui, nes iš tikrųjų nėra aišku, kam pritaikyti. Šiandien mes kalbame apie įstatymą dėl kadrinių KGB darbuotojų. Buvo sudaryta Seimo komisija ir Seimas pritarė komisijos išvadai, kurioje pasakyta, kad rezervo statusas yra kitoks negu kadrinių karininkų, negu slaptųjų bendradarbių, negu patikimų asmenų ar įgaliotinių. Tai gali būti ir tie, kurie dirbo KGB ir išėjo į atsargą, ir tie, kurie buvo karinėje įskaitoje ir perėjo į kitas. Vadinasi, neadekvatus pritaikymas. Būtų pažeisti teisėti lūkesčiai, nes 1999 metais priėmus šį įstatymą nebuvo jų sąvokos. Kai kurie žmonės buvo atėję į Liustracijos komisiją deklaruoti. Jiems pasakė, kad jūsų nėra šiame įstatyme, jūs neprivalote, net nepriėmė jų pareiškimų. Šiandien nustatydami jiems draudimą, mes iš karto pažeisime jų teises. Aš įsitikinęs, kad pralaimėtume, jeigu tie žmonės kreiptųsi į mūsų teismus, o galų gale Žmogaus Teisių Teisme tikrai pralaimėtume, nes mes šį įstatymą svarstome todėl, kad reikia įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimus, kurių Lietuva neįgyvendina jau dvejus metus. Užuot liberalizavę, kaip pasakė Žmogaus Teisių Teismas, mes atvirkščiai – dar sugriežtiname, įvedame naujas kategorijas žmonių, kurie niekada nebuvo kadriniai darbuotojai. Nėra logikos. Jeigu yra politinė valia apriboti jų veiksmus…
PIRMININKAS. Laikas.
J.SABATAUSKAS. …mes nustatykime atskiru įstatymu. Ne šiame įstatyme tam vieta.
PIRMININKAS. Kolegos, dabar ieškome 29 Seimo narių paramos pačiai pataisai svarstyti. Jeigu yra 29 remiantys, tada svarstysime ir balsuosime.
Balsavimas – už balsavo 17, taigi nėra pakankamo Seimo narių skaičiaus, kad būtų svarstoma. Ši pataisa nėra svarstoma.
Toliau tokiu atveju siūlau apsispręsti dėl 10 metų pakeitimo į 5 metų laikotarpį. Prašom. J.Sabatauskas. (Balsai salėje)
J.SABATAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia jau dar kartą Seimas nesilaiko savo paties priimtų įstatymų. Baudžiamajame kodekse yra nustatyta papildoma kriminalinė bausmė, kurią taiko teismas nuosprendžiu už padarytą nusikaltimą pripažinęs asmenį kaltu dėl padaryto nusikaltimo, dažniausiai dėl tyčinių nusikaltimų, papildoma kriminalinė bausmė iki penkerių metų už draudimą dirbti tam tikrą darbą. Mes dabar nustatom žmonėms, kurie teismo nepripažinti kaltais dėl jokių nusikaltimų, uždrausti dirbti tam tikrą darbą, o toliau sąrašas yra pridedamas, dešimt metų. Tai visiškai prieštarauja bet kokiai teisinei logikai. Aš suprantu, kad šiandien ta diena ar ta savaitė, kai niekas neklauso jokių argumentų ir galbūt net nemąsto, o balsuoja automatiškai. Bet šiandien ne dangun ėmimo diena, ir nebūsit paskelbti šventaisiais.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, jums yra galimybė dangun patekti. Kolegos, ar pritariam pataisos svarstymui? Dar sykį noriu priminti, pataisa dėl 10 metų keitimo į 5 metus. Jeigu 29 remia, tokiu atveju bus svarstoma, jeigu ne, liks nesvarstyta.
Už – 16. Taigi nebus svarstoma. Gerbiamieji kolegos, trečioji pataisa – dėl mokytojų išbraukimo iš draudžiamų profesijų. J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Ačiū. Aš siūliau iš to sąrašo išbraukti mokytojus, nes tai, sakau dar kartą, labiau sugriežtinama. Yra mokyklų vadovai, tačiau ar fizinio lavinimo, fizikos, geografijos ir kitais mokytojais negali dirbti šie žmonės po 17 metų nepriklausomybės? Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, vėl turim apsispręsti, ar svarstom šią pataisą. Jeigu 29 Seimo nariai parems jos svarstymą, tai tada bus svarstoma ir tada klausysim ir komiteto išvadą, ir kitus dalykus. Dėl mokytojų. Ar svarstom šią pataisą dėl mokytojų išbraukimo iš draudžiamų profesijų sąrašo? Kas remia pataisos svarstymą, tas balsuoja už, kad mano, kad jos nereikia svarstyti, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 32. Taigi pataisą svarstom. Komiteto vardu kalbės A.Sadeckas dėl šios pataisos.
A.SADECKAS. Šiam komisijos siūlymui komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas yra pritaręs šiai pataisai. Gerbiamieji kolegos, A.Salamakinas nori kalbėti prieš pataisos priėmimą? Prašom, A.Salamakinas kalba prieš.
A.SALAMAKINAS. Be reikalo, pirmininke, nustebote. Aš visą laiką žvelgiu į savo kolegą P.Gražulį ir tikrai nepalaikiau J.Sabatausko siūlymo, kad tik penkeriems metams. Reikėjo įrašyti 20 metų, taip pat ir mokytojus, nes mūsų Petras liks be darbo. Su kuo jis kariaus po to? Atimsit iš jo darbą, priimsim tą įstatymą, daugiau tarsi nėra su kuo kariauti ir bus mums labai nuobodu čia, Seime.
PIRMININKAS. A.Salamakinas kalbėjo prieš tą pataisą, kurią pateikė J.Sabatauskas ir kuriai pritarė komitetas. Gerbiamieji kolegos, kadangi nuomonės išsiskiria, balsuodami apsispręsim, ar priimam šią pataisą. Kas už pataisą dėl mokytojų išbraukimo iš draudžiamų profesijų sąrašo, balsuoja už. Balsuojam dėl pataisos. Dar sykį noriu priminti, komitetas jai pritarė. Ačiū pranešėjui. Balsuojam dėl pataisos, kurią pateikė J.Sabatauskas.
Taigi už – 45, prieš – 3, susilaikė 15. Pataisai yra pritarta ir pataisa priimta. Gerbiamieji kolegos, visas pataisas priėmėm. Vienas straipsnis. Galim pradėti priėmimo procedūrą, tačiau prieš tai visų prašau registruotis. Dėl priėmimo. Kaip žinot, priėmimui mums reikia 71 Seimo nario aktyvaus dalyvavimo posėdyje. Registruojamės.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Taigi galutinę priėmimo procedūrą atidedam vėlesniam laikui. Ir tai mums leidžia apsvarstyti Teisės departamento pastabas ir Teisės komitete, ir Nacionalinio saugumo komitete. Prašom per šią pertrauką, o tai reiškia, iki kito posėdžio, nes jau šiandien posėdis baigsis, komitetams aktyviai svarstyti Teisės departamento pastabas. Kolegos, taigi tuo šį klausimą baigiam. Dabar kviečiam Č.Juršėną pateikti daug papildomų klausimų, kuriuos aptarėm jau ir Seniūnų sueigoje. Pirmiausia pradėkim nuo Etikos ir procedūrų komisijos. Po Č.Juršėno svarstysim Dujų įstatymą. Pone Česlovai, prašom. Jeigu galit, ir nutarimo pavadinimą perskaitykit.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Viską pasakysim. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, iš tikro mes užbaigsim vieną labai svarbų darbą, t.y. vienas nutarimas „Dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko patvirtinimo“, o antras dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijų pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo 2 straipsnio pakeitimo“. Procedūros čia yra aiškios ir labai paprastos. Seniūnų sueigoje buvo susitarta, kurioms frakcijoms turėtų priklausyti atitinkamos pareigybės, po to frakcijos pasiūlė savo žmones, ir dabar Seimas turi apsispręsti. Bet iš tikrųjų buvo ir sudėtingesnių dalykų. Aš džiaugiuosi, kad pirmąkart opozicinės frakcijos slaptu balsavimu išrinko galimą kandidatą arba galimą vienos frakcijos atstovą, tiksliau, atstovę.
Taigi Seniūnų sueiga, susirinkusi į neeilinį posėdį, pasiūlė, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke taptų Darbo partijos frakcijos atstovė. Frakcija pasiūlė R.Kšanienę. Todėl ir siūlomas pirmasis nutarimas – patvirtinti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke Seimo narę R.Kšanienę.
PIRMININKAS. Ar būtų norinčių klausti? Pritariam, taip? Taigi ar galim pritarti po pateikimo? Pritariam. Nors ir neturiu įgaliojimų… Yra įgaliojimai, taip? Šiam nutarimui taip pat yra siūlymas taikyti ypatingą skubą. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti svarstymo stadijoje? Priėmimo? Tokiu atveju balsuojam dėl šio nutarimo, kuriuo R.Kšanienė būtų patvirtinta Etikos komisijos pirmininke. Prašom, kas už šį nutarimą, balsuoja už. Balsuojam dėl komisijos pirmininkės patvirtinimo.
Už balsavo 63, prieš – nė vienas, susilaikė 4.
Taigi Seimo nutarimas „Dėl Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko patvirtinimo“ yra priimtas. (Plojimai)
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Sveikinam. Toliau, pirmininke ir mielieji kolegos, jeigu galima, ir dėl pavaduotojo, dabar jau pirmininkės pavaduotojo. S.Pabedinskas, be abejo, turi būti išbrauktas iš atitinkamo nutarimo, juo labiau jis eina pareigas kitur. Seniūnų sueiga pasiūlė tą vietą užimti socialdemokratams. Frakcija pasiūlė J.Juozapaitį. Todėl ir siūlomas atitinkamas nutarimas: vietoj kolegos S.Pabedinsko – J.Juozapaitis.
Kartu noriu pasakyti, kad pagal proporcinį atstovavimą kolegos „darbiečiai“ komisijose dar neišnaudojo visų savo turimų vietų. Dar jie turi galimybių būti paskirti į kai kurias pareigas. Socialdemokratai turi šešias vietas, jos užimtos. Bet dvi turi būti panaikintos, nes tam tikri Seimo nariai, konkrečiai B.Vėsaitė ir V.Saulis, turi kitas pareigas. Taigi pagal proporcijas ir mums priklauso vieta, ir „darbiečiams“ priklausė ir jau ji užpildyta. O dabar dėl J.Juozapaičio prašyčiau irgi priimti sprendimą.
PIRMININKAS. Kolegos, vėl niekas nenori klausti. Suprantu, kad visi pritariam po pateikimo. Po svarstymo ar būtų norinčių kalbėti dėl priėmimo?
Taigi apsisprendžiame balsuodami, ar priimame šį nutarimą. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijų pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo“ 2 straipsnio pakeitimo. Kas už, balsuoja už.
Už – 66, prieš nėra, susilaikė 6. Seimo nutarimas „Dėl Seimo komisijų pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo“ priimtas.
Kolegos, toliau prašytume Č.Juršėną pateikti mūsų darbų planus nuo sausio 12 dienos. O prieš tai noriu pasakyti, kad nors mūsų laikas baigiasi, bet jūs visi sutinkate, kad trumpam pratęsiame. Trumpam. Darbotvarkę vis turime patvirtinti. Prašom. Č.Juršėnas.
Savaitės (nuo 2007-01-08) – 2007 m. sausio 12 d. (penktadienio) darbotvarkės projektas
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, trumpai pasakau dėl tolesnio mūsų darbo. Kaip žinote, mes priėmėme nutarimą, jog rudens sesija pratęsiama iki sausio 18 dienos. Posėdžiai turėtų prasidėti (valdyba jau patvirtino spalvotą grafiką) sausio 12 d., vienas posėdis, sausio 13 d. – iškilmingai graudulingas, o 16 d. ir 18 d. po du posėdžius. Šiems penkiems darbiniams posėdžiams mes turime gana daug klausimų, visų pirma vadinamųjų eurointegracinių. Bet ir EBSW komisija, ir užsilieka neišnagrinėti klausimai dėl rezervistų, dėl dujų ir t.t. Žodžiu, klausimų mes turėsime daugiau negu reikia. Kol kas sausio 12 d., tam vieninteliam posėdžiui, kurio darbotvarkei mes turėtume pritarti, yra pateikta net 10 vadinamųjų eurointegracinių klausimų. Čia nėra tų karštųjų klausimų, bet siūlymas yra jų nedėti prieš sausio 13 d., o visus karštuosius klausimus – ir rezervistus, ir EBSW komisiją, gal dar personalinių klausimų atsiras – įtraukti į 16 ir 18 dienas. Seniūnų sueiga pritaria.
PIRMININKAS. Kolegos, ar būtų norinčių paklausti dėl sausio 12 d. darbotvarkės? A.Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū. Vis dėlto man atrodo, pone vicepirmininke, kitos išeities nėra – klausimas, kuris liko nebalsuotas, automatiškai turi atsidurti artimiausio posėdžio darbotvarkėje.
Č.JURŠĖNAS. Prieš tai turi išnagrinėti komitetas, kaip susitarėme. Netgi du komitetai. Jeigu tai bus padaryta, spręsime Seniūnų sueigoje. Čia skirtumo – ar 12 d., ar 16 d. tikrai nėra
A.N.STASIŠKIS. Ką turi išnagrinėti, jeigu ten viskas aišku?
PIRMININKAS. Kolegos, ar dar nori kas nors klausti? K.Daukšys dėl vedimo tvarkos ar?..
K.DAUKŠYS (DPF). Noriu paklausti, kas mums trukdo šiandien baigti nagrinėjimą Dujų įstatymo, kuris įrašytas į popietinę darbotvarkę ir mes jį kažkaip užmiršome?
PIRMININKAS. Ne, mes dar svarstysime tuos klausimus, dar nebaigėme darbotvarkės. Dabar svarstome tik 12 dienos darbotvarkę. Jeigu nėra daugiau norinčių klausti dėl sausio 12 d. darbotvarkės, ar galime ją patvirtinti bendru sutarimu? Galime patvirtinti. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
Kolegos, dar vienas svarbus dalykas, kurį šiandien svarstė ir Seimo valdyba. Prašyčiau trumpai dėmesio. Kaip sakė Seimo posėdyje Č.Juršėnas, bent jau per Seniūnų sueigą svarstėme, yra 41 Seimo nario iniciatyva dėl referendumo „Dėl Visuomenės atstovų dalyvavimo teismų darbe“ paskelbimo. Yra atitinkamas nutarimo projektas, kurį šiandien turėtume pateikti, tačiau noriu pranešti, kad yra Teisės departamento išvada. Ji skamba labai griežtai: „Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato teismo tarėjų ir prisiekusiųjų instituto, to dėl konsultaciniame patariamajame referendume priėmus teigiamą sprendimą iškeltu klausimu jo įgyvendinimas būtų galimas tik atitinkamai pakeitus Lietuvos Respublikos Konstituciją.“ Taigi Teisės departamentas visiškai nedviprasmiškai įvardija, kad nutarimo projektas neatitinka Konstitucijos, ir todėl, remdamiesi tuo pačiu Seimo statuto 139 straipsniu, mes turime prašyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto preliminarios išvados prieš pradėdami pateikimo procedūrą. Todėl prašome Teisės ir teisėtvarkos komiteto iki sausio 12 d. apsvarstyti šį nutarimo projektą, tada galėsime apsispręsti, ką daryti toliau. Kolegos, tai tiek būtų šiuo klausimu.
Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-69(3*)ES (priėmimo tęsinys)
Visi kiti mūsų pagrindinės darbotvarkės klausimai yra išspręsti, rezervinių klausimų, kuriuos galėtume toliau svarstyti, taip pat nėra. Liko rytinio posėdžio vienintelis klausimas – Dujų įstatymas. Kad jį galėtume svarstyti, reikia pratęsti posėdį. Negirdžiu frakcijų siūlymų. (Balsai salėje) Prašom, kolegos. A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Pone posėdžio pirmininke, palengvinsiu jums darbą, kad jums nereikėtų pratęsti posėdžio. Frakcijos vardu prašau daryti pertrauką iki kito posėdžio. Argumentas yra tas pats. Jeigu komiteto pirmininkė prašo dar vieno komiteto posėdžio, kurį, aš žinau, jie rengs rytoj, reikia į tai atsižvelgti. Todėl prašau Seimo pritarti socdemų siūlymui daryti pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Kolegos, nors aš dar norėjau apsispręsti dėl posėdžio pratęsimo, bet automatiškai siūlo daryti Dujų įstatymo pertrauką. Šiuo atveju ką pirmiausia sprendžiame, ar pratęsiame posėdį, ar…
K.DAUKŠYS. Ar galima, posėdžio pirmininke? (Balsai salėje: „Jeigu nepritarsim, tada pratęsim!.. „Siūlau paleisti dujas…“)
PIRMININKAS. Kolegos! Gerai, sakykime, kad pratęsėme posėdį bent kelioms minutėms, pradėjome Dujų įstatymo priėmimo tolesnę procedūrą ir iš karto gavome pasiūlymą daryti pertrauką. Apsisprendžiame dėl pertraukos. Kas remia A.Salamakino išsakytą frakcijos pasiūlymą daryti svarstymo pertrauką, balsuoja už, kas remia Socialdemokratų frakcijos siūlymą daryti Dujų įstatymo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio, balsuoja už. (Balsai salėje) Prašom balsuoti.
Už – 27, prieš – 27, susilaikė 7. Pertraukai nepritarta. (Balsas salėje: „Pritarta.“) Atsiprašau, Dujų įstatymo svarstymo pertraukai pritarta.
Taigi šis klausimas taip pat atidėtas vėlesniam posėdžiui. K.Daukšys. Prašom.
K.DAUKŠYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų pertrauka dėl šio įstatymo priėmimo jau buvo padaryta. Du kartus tuo pačiu klausimu daryti pertraukos neišeina.
PIRMININKAS. Kolegos, atskiruose posėdžiuose buvo padarytos, kaip mes suprantame, dvi pertraukos. Viename posėdyje negalima daryti dviejų pertraukų, o kadangi yra du posėdžiai, rytiniame padarėme vieną pertrauką priėmimo metu, vakariniame padarėme antrą. Viskas yra teisėta.
Kolegos, kaip suprantu, dar yra norinčių svarstyti įvairius klausimus iš rezervo, bet aš negirdžiu nė vieno pasiūlymo pratęsti posėdį. Aš tokio pasiūlymo taip pat neteikiu. Jeigu nėra jokių pasiūlymų pratęsti posėdžio, posėdis baigtas.
Gerbiamieji kolegos, gerų švenčių, ačiū visiems ir iki spalio 12 dienos, jeigu nesusitiksime anksčiau. (Juokas salėje) Sausio 12 dienos. Malonu padalyti jums dovanų.
Baigdamas noriu informuoti, kad šiandien buvo susirinkusi Valstybės gynybos taryba, Prezidentas padarė pareiškimą ir gali būti taip, kad mums teks susirinkti ne tik anksčiau negu spalio 12 d., bet gali tekti susirinkti anksčiau negu sausio 12 dieną. Ačiū, posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.