Keturiasdešimt
devintasis (253) posėdis
2006
m. gruodžio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.MUNTIANAS ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS (V.MUNTIANAS). Gerbiamieji kolegos, pradedame rytinį posėdį. Prašom registruotis. Ačiū.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai.
Seniūnų sueigos patikslinta 2006 m. gruodžio 21 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
Gerbiamieji kolegos, kokių būtų pasiūlymų, papildymų dėl 21 dienos posėdžių darbotvarkės? Prašom. A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS (PDF*). Aš labai prašyčiau ir Pirmininką, ir kolegas, gal būtų galima 2-3 klausimą perkelti į rytinį posėdį iki 13.00 valandos, iki 13.30 valandos? Sukeisti vietomis su svarstomais klausimais… Jeigu būtų tokia galimybė, būtų labai didelis prašymas.
PIRMININKAS. Čia jūsų asmeninis pasiūlymas ar frakcijos vardu?
A.MATULEVIČIUS. Ne, komiteto.
PIRMININKAS. Prašom. Kokių dar būtų pasiūlymų?
P.VILKAS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, frakcijos vardu mano būtų toks prašymas. Neišbraukti iš darbotvarkės Gamtinių dujų įstatymo, nes, man atrodo, kad jis yra kaip ir Seimo istorija. Mes jį jau trejus metus svarstome. Pagaliau, jeigu mes ir nebaigsime, nors pradėkime priėmimo procedūrą, nes dabar vėl atidedame ir vėl nežinau, kokiam laikui. Aš siūlau frakcijos vardu, kad Seimas apsispręstų, ar išbraukti iš darbotvarkės, ar ne. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Atsiprašau, jeigu galima, dar B.Vėsaitė. Prašom.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, dėl Gamtinių dujų įstatymo. Aš iš tikrųjų pritariu Seniūnų sueigos nuomonei, kad šį klausimą reikia išbraukti iš darbotvarkės, nes apsvarstyti Vyriausybės pasiūlymai, jie pakeisti vos ne 50%, įregistruoti tiktai vakar prieš 17.00 valandą. Seimo nariams nėra išdalyta, bet tai nėra svarbiausia. Svarbiausia tai, kad Kainų komisijos pirmininkas ponas Vidmantas Jankauskas man persiuntė Europos Komisijos (…) energijos ir transporto nuomonę dėl tam tikrų straipsnių, kurie prieštarauja ir direktyvai, ir kitiems dokumentams. Taigi be Europos teisės departamento išvadų šio dokumento negalima pradėti svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (MSG). Gerbiamasis Pirmininke, aš pirma norėčiau sužinoti vardą to, kuris pasiūlė išbraukti Koncesijų įstatymą, nes tai, man atrodo, yra gana rimtos įstatymo pataisos.
Antra. Vis dėlto prašyčiau palikti Dujų įstatymą, nes jau dveji metai… Kai mes darėme pertrauką, paprašėme pusės metų pertraukos dėl Dujų įstatymo. Dabar jau dveji metai, kai mes Dujų įstatymo nepriimame. Vakar iš esmės visi klausimai komitete buvo išspręsti, taip pat ir su Europos teisės departamento atstovais. Todėl manyčiau, kad reikia pradėti, nes mes jau gauname antrą ar trečią nurodymą, kad mums gali iškelti tam tikrus finansinius reikalavimus, kad mes to vienokio ar kitokio įstatymo nepriimame.
PIRMININKAS. Ar yra dar kolegos?.. E.Klumbys pakeitė vietą. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, šį kartą man čia arčiau buvo ateiti, o ten daugiau žmonių stovėjo. Aš frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu siūlau ir mes norime, kad būtų balsuojama dėl įstatymo projekto dėl KGB rezervo, kuriam Seimo narys P.Gražulis yra surinkęs, kiek mes žinome, 70 parašų. Štai jis ir atėjo. Aš jam ir perduodu žodį, kad jis paremtų mūsų frakcijos siūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš remiu ne tik frakcijos, bet ir savo siūlymą. Dar truputėlį užtrukau prie popierių ir noriu vieną smulkią detalę pasakyti. 5.2(2) variantas buvo identiškas 5.2(3) ir tik vienas žodis pridėtas – „rezervistai“. Kai buvo 5.2(2) įstatymo antras variantas, Teisės departamentas pateikė vieno sakinio išvadą, kad neprieštarauja jokiems teisės aktams. Daugiau niekas nebuvo keičiama, tik įrašytas žodis „rezervistai“ ir pradėjo griūti dangus. Šis įstatymas pradėjo prieštarauti visiems teisės aktams. Aiškiai galime pasakyti, kad aukščiausi Seimo pareigūnai, kurie gina kagėbistus rezervistus, manipuliuoja Teisės departamentu. Todėl siūlau būtinai įtraukti šį klausimą į darbotvarkę ir dėl to balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, pirmiausia norėčiau paklausti, kodėl nėra Vyriausybės valandos šios dienos darbotvarkėje? Mano antras klausimas, kodėl į darbotvarkę neįtrauktas, neįrašytas Seimo nutarimo projektas dėl visuomenės dalyvavimo teisingumo vykdyme, kuriuo siūloma organizuoti konsultacinį referendumą dėl tarėjų ir prisiekusių institucijos įvedimo? Registracijos Nr.XP-1950. Ačiū.
PIRMININKAS. Nutarimo projekto negali būti, nes turi apsvarstyti dar Seimo valdyba ir tada apsispręs dėl šio klausimo.
Dėl Vyriausybės valandos. Taip nutarė Seniūnų sueiga, kad nebus Vyriausybės valandos.
A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau replikuoti į P.Gražulio kalbą, nes jis nesilaiko Seniūnų sueigoje priimto susitarimo kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad būtų išsiaiškinta, ar KGB rezervo klausimas gali būti šiandien nagrinėjamas ir įtraukiamas į darbotvarkę, nes buvo keletas priežasčių. Pirmoji. Teisės departamento išvada, kad šis įstatymo projektas galimai prieštarauja Konstitucijos normoms ir Žmogaus teisių konvencijai. Esant tokiai išvadai, Statutas numato imperatyvią nuostatą gauti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
Antras argumentas buvo, kad šis įstatymas turi būti svarstomas bendru paketu, kaip yra reikalaujama Statute. Be abejo, buvo kitas prieštaravimas, kad yra surinkti 52 Seimo narių parašai. Kad atsakytų į klausimą, Seniūnų sueiga kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją. Aš manau, kad reikia laikytis šio susitarimo ir sulaukti išvados, o tada spręsti klausimą dėl šio klausimo įtraukimo į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū. Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, aš tiesiog turiu priminti tiems Seimo nariams, kurie nedalyvavo antradienį ir šiandien Seniūnų sueigose ir kuriems jų atstovai, dalyvaujantys Seniūnų sueigose, nepranešė tam tikrų bendrų vieningai aprobuotų Seniūnų sueigos sprendimų. Pirmas ir pagrindinis klausimas yra tas, kad ir antradienio darbotvarkės, ir ketvirtadienio darbotvarkės baigtųsi ne vėliau 17.00–18.00 valandos. Antradienį taip ir vyko, ir ketvirtadienį irgi atitinkamai suplanuota ir ką nors reikėjo braukti. Taip buvo išbraukta Vyriausybės valanda, Koncesijų ir dar daugiau negu dešimt įvairių svarbių įstatymų projektų. Čia yra tiesiog vienas patikslinimas.
Dabar dėl Etikos ir procedūrų komisijos. Šiandien kaip tik Seniūnų sueiga iš principo apsisprendė, kad Etikos ir procedūrų komisijai vadovautų opozicijos atstovas. Buvo įvardytos tam tikros frakcijos. Tikėkimės, kad frakcijos pasiūlys, kuri iš jų kels kandidatą ir tada dar šiandien Etikos ir procedūrų komisija gali turėti vadovybę. Dėl pavaduotojo ten iš esmės nebuvo kalbos. Čia yra esminis dalykas. Ir dabar dėl to, kas buvo kalbama kolegos R.Kupčinsko. Kolega R.Kupčinskas turėtų žinoti Referendumo įstatymą, pagal kurį po to, kai įregistruojama iniciatyva, Seimo valdyba turi dvi darbo dienas, kad apsispręstų dėl parašų tikrumo, nes su parašais, kaip žinot, per šiuos daugelį metų visko pasitaikydavo. Taigi tas dviejų darbo dienų laikas baigiasi šiandien 16.30 valandą. Seimo Pirmininkas kviečia Seimo valdybą 14.30 val., t.y. iki vakarinio posėdžio, ir tada bus galima spręsti dėl to klausimo įtraukimo į darbotvarkę. primenu, toks yra Referendumo įstatymas.
PIRMININKAS. Taip, prašau. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš vėl noriu dėl tų rezervistų keletą žodžių. Pirmas dalykas iš tikrųjų buvo galima atidėti tą klausimą gal ir po Naujųjų metų, jeigu tuo metu Vyriausybė nebūtų sugalvojusi, kad reikia išnaudoti šitą tarpą tam, kad dar paskirtume kai kuriuos ambasadorius, kuriems šis įstatymas keltų problemų. Manau, kad Seimas į tai turi reaguoti adekvačiai. Ir čia surinkti parašai yra imperatyvas Seimui pagal 92 straipsnį. Surinkus trečdalį parašų, privalomai turi būti įtraukta į darbotvarkę.
Visi kiti argumentai, kad tai yra bendro bloko dalis ar dar kokie nors kiti papildomi argumentai, tikrai nėra svarūs ir svarbūs. 128 straipsnis dėl Teisės departamento išvados ir privalomo Teisės komiteto svarstymo galioja pateikimo metu. Priėmimo metu galioja 155 straipsnis, kuriame jokių prievolių svarstyti papildomai Teisės komitete nėra. Yra Teisės departamento išvada, kur yra svarstoma prieš priėmimą pagrindiniame komitete kartu su paskutinėmis pataisomis. Kiek aš suprantu, tą ir padarė pagrindinis komitetas, pateikdamas Seimui priiminėti jau galutinį variantą. Seimas turi visišką teisę šiandien priiminėti, turi pareigą priiminėti, nes tai yra 53 Seimo narių prievolė.
Aš siūlau dabar įrašyti privalomai į darbotvarkę, per tą laiką, iki tol, kol ateis priėmimas, galim daryti priėmimą po pietų, Etikos ir procedūrų komisija gali apsvarstyti tuos argumentus, kuriuos išsakė A.Paulauskas ar dar kas nors, kad iš tikrųjų mes galėtume drąsiai priiminėti įstatymą, neabejodami dėl tų abejonių, kurias išsakė kai kurie Seimo nariai. Bet įstatymo projektas privalo būti darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Karosas. Prašom.
J.KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo paminėta ambasadoriaus skyrimo problema, aš noriu pasakyti štai ką. Vakarykštis balsavimas Seimo Užsienio reikalų komitete tų žmonių, kurie balsavo prieš gerbiamojo A.Valionio skyrimą, žmogaus, kuris šešerius metus buvo užsienio reikalų ministras, kuris aktyviai dalyvavo ateinant į NATO ir Europos Sąjungą, jeigu jis nelaikomas tinkamu ambasadoriumi Lietuvai atstovauti užsienyje, tai, žinoma, gėda valstybei. Atsiprašau už tuos kolegas, kurie tokią gėdą daro. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Dabar dėl darbotvarkės. Prašau. E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, pirmiausia aš noriu kreiptis į jus asmeniškai. Atkreipti dėmesį į tai, kas, kad ir kaip būtų liūdna man konstatuoti, dedasi Teisės departamente. Žiūrėkime: Teisės departamento nuostata, kad šis įstatymas galimai prieštarauja Konstitucijai, ši nuostata, aš pabrėžiu, atsiranda priėmimo stadijoje. Nebuvo jokio prieštaravimo pateikiant, nebuvo jokio prieštaravimo svarstymo stadijoje. Aš noriu pasakyti, kad neatsiranda kokia nors absoliučiai nauja nuostata, bet paprasčiausiai yra šiek tiek išplečiamas ratas. Vadinasi, objektas, kuriuo turėtų būti nustatomas teisinės normos reguliavimas, nesikeičia. Dėl to aš manau, kad šioje vietoje mes turim dar vieną pavyzdį, kaip Teisės departamentas vykdo tam tikrų aukštų Seimo pareigūnų nurodymus, ką reikia parašyti, kaip blokuoti vieną ar kitą įstatymo projektą. Aš atkreipiu į tai jūsų dėmesį. Ir noriu taip pat pasakyti Užsienio reikalų komiteto pirmininkui, kuris dabar čia pareiškė pasipiktinimą…
PIRMININKAS. Kolegos, dėl darbotvarkės!
E.KLUMBYS. Taip, taip, bet aš vakar per televiziją išgirdau visiškai kitokią jo nuomonę.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. P.Gražulis dar dėl darbotvarkės.
P.GRAŽULIS. Dar kartą, gerbiamieji kolegos, prašau, tikrai negaišinkim laiko ir laikykimės Statuto. Net nebalsuodami turim įtraukti šį klausimą į darbotvarkę. Aš noriu, kad parodytų ir televizijos kameros, kokios Teisės departamento išvados dėl šio įstatymo, kai nebuvo įtraukti kagėbistai rezervistai, o visa įstatymo dvasia tokia: vienas sakinys, atkreipkit kameras ir pasižiūrėkit, kas darosi ne tik mūsų Saugumo departamente, kurio, kaip A.Kubilius pasakė, Lietuvai reikia saugotis, bet kas daroma ir su mūsų Teisės departamentu, kuriuo yra manipuliuojama. Tai aiškus įrodymas. Manipuliuojama Teisės departamentu. Žiūrėkit visi.
PIRMININKAS. Ačiū. Matyt, jau visos nuomonės. Dėl darbotvarkės? Prašau.
A.AŽUBALIS (TSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, aš siūlyčiau atkreipti dėmesį, kad niekas negali iš mūsų Seimo narių komentuoti, kaip balsavo vieno ar kito komiteto nariai uždarame komiteto posėdyje. Štai kodėl aš manyčiau, kad pono J.Karoso kalba ir kažkoks bandymas pinti erškėčių vainiką ponui A.Valioniui yra visai ne vietoje ir ne laiku.
PIRMININKAS. Ačiū. A.N.Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū. Pone Pirmininke ir kolegos, aš kviesčiau nutraukti dabartinę karštą diskusiją visiškai neproduktyviu klausimu. Yra surinkti parašai ir mes privalom tą klausimą įtraukti į darbotvarkę. Ką toliau darysim, tai yra mūsų visų sprendimas. Daryti pertrauką, atmesti, priimti ar kreiptis į komisiją, ar dar kažkur. Negali niekas, nei Seniūnų sueiga, nei kas kitas pakeisti Seimo statuto. Statutas sako labai paprastai: yra tam tikra grupė Seimo narių, prašo įtraukti į darbotvarkę. Toliau sprendžia Seimas. Taigi aš tikrai siūlau šio dalyko dabar nesvarstyti, šito turinio to įstatymo, tų visų argumentų, o jį įtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė N.Steiblienė. Prašom.
N.STEIBLIENĖ (NSF). Gerbiamieji kolegos, šiais metais tai paskutinis posėdis. Tai paskutinis posėdis prieš Kūčias ir Kalėdas. Labai graudu, kai mūsų Seimas šiandien atrodo kaip vienas didelis Petras Gražulis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. (Plojimai) Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, esminis klausimas, kaip aiškina kai kurie bičiuliai, yra tas, kad surinkti parašai, bet primenu, ką sako Statutas dėl parašų rinkimo: ne mažesnės kaip trečdalio Seimo narių grupės raštišku reikalavimu klausimas į sesijos darbų programą, savaitės ar kitos dienos darbotvarkę privalomai įrašomas, jeigu yra parengtas ir svarstyti pasirengta šio Statuto numatyta tvarka. Tai štai ši antroji sąlyga neįvykdyta ir parašai nėra įpareigojantis dalykas. Todėl Seniūnų sueiga pagrįstai kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją. O Statuto pažeidimų galima įžiūrėti pakankamai daug, pradedant nuo Teisės departamento išvados ir baigiant tuo, kad čia yra visas paketas įstatymų, ir vienas įstatymas negali eiti. Anksčiau darbotvarkėje buvo visas paketas, dabar ištrauktas vienas.
Ir paskutinis dalykas dėl Teisės departamento garbės ir orumo įžeidimo. Kolega sako, kad įstatyme atsirado vienas žodelis. Bet koks žodelis? Jis iš esmės iškreipia įstatymą. Pridėjimas septynioliktais nepriklausomybės metais dar vienos kategorijos liaudies priešų, žinoma, prieštarauja europinių teismų sprendimų dvasiai dėl tikrų saugumiečių arba kagėbistų. O čia dabar prideda rezervistus, kurie nepriklausomoje Lietuvoje nieko blogo nepadarė, o įrodė, kad tarnauja Lietuvai. Čia iškreipia iš esmės, todėl atsirado kitokia Teisės departamento išvada. Seniūnų sueigos siūlymas, kad Etikos ir procedūrų komisija svarstytų, o Seimas po komisijos sprendimo apsispręstų, yra visai pagrįstas, todėl netgi dabar negalima balsuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Aš džiaugiuosi, kad kolega Česlovas prisipažino, jog kagėbistai ir rezervistai jam padarė labai daug gero. Aš apie save to pasakyti negalėčiau. Tai pirma.
Antra. Norėčiau Seimui priminti jau tris kartus mano pastebėtą ir jums siūlytą procedūrą, kad vis dėlto ateina metas atlikti mūsų Teisės departamento darbuotojų kvalifikacijos patikrinimą. Ir tai jau nejuokinga. Dabar turėčiau konstatuoti jau turbūt ketvirtą kartą, kad jie viršija savo įgaliojimus ir atlieka politinius užsakymus, o ne rašo teisines išvadas. Aš prašyčiau Seniūnų sueigos arba valdybos svarstyti šį klausimą labai rimtai. Jeigu reikės pavyzdžių, kur jų išvados neatitinka elementarių dalykų, mes jų surinksime ne vieną ir ne dvi. Ačiū. Ir prašau įrašyti į darbotvarkę, nes nėra jokių juridinių svertų to nedaryti. Visa kita yra tik plepalai, ir mes sugaišome jau visą pusvalandį, per kurį būtume ne tik išsikalbėję tuo klausimu, bet ir nubalsavę. Ačiū.
PIRMININKAS. Suprantu, kad galėjau kai kam ir nesuteikti žodžio. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, dėl darbotvarkės buvo daug pasiūlymų ir dar, nepaisant įspėjimų, nori kalbėti R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tai jūs turėtumėte įspėti poną Č.Juršėną, nes jis šiuo metu iškėlė naują versiją apie KGB rezervo reikšmę. Ponas Č.Juršėnas ir Seimo dauguma nubalsavo mūsų specialiosios tyrimo komisijos išvadas, kuriose ši struktūra buvo aiškiai įvardyta kaip KGB dalis. Jis pats už tai balsavo. Dabar kvestionuojamas ankstesnis Seimo sprendimas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl darbotvarkės buvo trys pasiūlymai. Pirmasis – 2-3 klausimą perkelti į rytinio posėdžio darbotvarkę. Ar galime jį perkelti svarstyti 12 valandą? (Balsai salėje) Kaip jau minėjau, 2-3 klausimo perkėlimas į rytinę darbotvarkę – buvo toks siūlymas. Prašom balsuojant apsispręsti, ar pritarti šiam siūlymui. Kas balsuoja už, pritaria siūlymui. (Šurmulys salėje)
Už – 47, prieš – 15, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.
Antras klausimas dėl darbotvarkės buvo Dujų įstatymas. Darbo partijos frakcija siūlė jį įtraukti į darbotvarkę. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuojant apsispręsti dėl Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto įtraukimo į darbotvarkę. Kas balsuos už, balsuos už pasiūlymą, kad Gamtinių dujų įstatymą įrašytume į darbotvarkę. Seniūnų sueiga nutarė išbraukti. (Triukšmas salėje)
Už – 55, prieš – 17, susilaikė 36. Įrašome į darbotvarkę.
A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Man keista, kai frakcija prašo pažeisti Statutą. Vakar 17 val. komitetas baigė darbą. Pažiūrėkime į Statutą, per kiek laiko Seimo nariai turi gauti jų kokias nors išvadas. Mes šiuo metu jų neturime, ir Darbo partijos frakcija prašo pažeisti Statutą. Frakcijos vardu prašau perbalsuoti (mane remia 5 Seimo nariai), nes skirtumas labai nedidelis. Prašyčiau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti dar vieną mūsų susitarimą, kuris buvo bendras, kad mes šiandien baigiame darbą 17 valandą. Prašom dar kartą atsižvelgti į tą susitarimą ir dar kartą apsispręsti balsuojant dėl Gamtinių dujų įstatymo įrašymo į darbotvarkę. Yra tam tikri Statuto pažeidimai, todėl Seniūnų sueigoje kalbėjome, kad šio klausimo šiandien nereikėtų svarstyti.
K.Daukšys.
K.DAUKŠYS (DPF). Pirmininke, gerbiamasis A.Salamakinas atsistojo, 5 Seimo nariai jį remia, nežinau kodėl, ir prašo perbalsuoti iš naujo. Tai gal mes kiekvieną kartą taip šokinėsime? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš noriu paaiškinti jaunam kolegai, nors ir partijos pirmininkui, kad Statutas nedraudžia prašyti perbalsuoti, jeigu tą prašymą remia 5 kolegos. Aplink sėdintieji remia mano prašymą, todėl nepažeiskite mano, kaip Seimo nario, teisių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą prašau sutarimo. Mes buvome sutarę, kad užbaigiame posėdį 17 valandą. Dabar yra Darbo partijos frakcijos pasiūlymas papildyti darbotvarkę įrašant Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymą ir priėmimą. Prašom dar kartą balsuojant apsispręsti, ar pritariame Darbo partijos frakcijos pasiūlymui priiminėti Gamtinių dujų įstatymą ir įrašyti jį į darbotvarkę. (Balsai salėje)
Už – 54, prieš – 15, susilaikė 35. Pasiūlymui pritarta. Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą įrašome į darbotvarkę.
Yra frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Prašom. A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Nežinau, kas šiandien vyksta, kad taip pažeidinėjamas Statutas, bent mano nuomone. Juk buvo Seniūnų sueigos sprendimas, buvo siūlymas, kad Etikos ir procedūrų komisija iki popietinio posėdžio pradžios atneš savo sprendimą dėl to ir tada įtrauksime šį klausimą į darbotvarkę. Dabar jau nebelaukiame nei Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo, įrašome ir sprendžiame. O jeigu po to bus skundas ir Etikos ir procedūrų komisija pripažins, kad Statutas buvo pažeistas? Ar mes atšauksime tai, ką priimsime šiandien?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad galime susitarti. Pasiūlymas, aš suprantu, buvo toks: įrašyti klausimą į darbotvarkę, bet jį svarstyti po to, kai bus Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Prašom. E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, yra daugiau kaip trečdalis Seimo narių parašų. Šis reikalavimas yra statutinis. Šis klausimas turi būti įtrauktas, reikalaujant daugiau kaip trečdaliui Seimo narių, į darbotvarkę. Šioje vietoje Seimo valdybai neduota teisė spręsti klausimų vienašališkai, vienai. Tegul Seimas nusprendžia, ar įtraukti, ar neįtraukti. Jeigu bus įtraukta ir bus reikalas, Seimas nuspręs, Seimas pasiųs šį klausimą svarstyti Etikos ir procedūrų komisijai. Be to, mes žinome, kad Etikos ir procedūrų komisija jau tris mėnesius yra visiškai neveikli, tai kam reikia toliau šį klausimą marinti?
PIRMININKAS. Gerbiamieji, dar kartą noriu paaiškinti, nes nenorite vieni kitų girdėti. Yra statutinis reikalavimas įtraukti klausimą į darbotvarkę ir yra pažeista daugelis kitų statutinių reikalavimų rengiant šį klausimą svarstyti. Tuomet buvo priimtas toks pasiūlymas, kompromisinis pasiūlymas, kuris tenkina vieną ir kitą puses, kad klausimą įrašome į darbotvarkę, bet prieš tą klausimą svarstant turi būti Etikos ir procedūrų komisijos išvada. (Balsai salėje) Aš jums skaitau Statuto 138 straipsnio 2 punktą: „Jeigu Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai apsvarstyti šį projektą.“ (Balsai salėje) Ne pateikimo stadijoje, o visose įstatymo projekto svarstymo stadijose.
P.GRAŽULIS. Dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Prašom.
P.GRAŽULIS. Aš siūlyčiau įtraukti klausimą į darbotvarkę nebalsuojant, remtis Statuto nuostata. O ar svarsto šį klausimą Etikos ir procedūrų komisija, ar ne, apsispręskime balsuodami Seime.
PIRMININKAS. Taigi mes negalime apsispręsti dėl Statuto dabar balsuodami. Apie ką jūs čia kalbate? A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kreipiuosi pirmiausia į mus visus. Aš ne pirmą kartą Seime ir prisimenu paskutinę gruodžio posėdžio dieną, kai mes maždaug dvi valandas ginčydavomės. Ir šiandien į mūsų darbotvarkę yra įtraukta be galo daug svarbių įstatymų projektų, kuriuos turėsime priimti, bet mes numatę posėdį baigti apie 17 valandą. Dabar mes čia tuščiai ginčysimės, o kai reikės priimti svarbius įstatymus, kurių reikia ūkiui, žmonėms, mums patiems, institucijoms, mes to nepadarysime, nes mes dabar pradėjome žodinį karą, kas gudriau ką pasakys apie rezervistus, saugumiečius ir t.t. Aš kreipiuosi pirmiausia į kolegas, kurie ne pirmus metus Seime. Na, jūs prisiminkite, visada taip buvo: paskutinis posėdis – ilgos kančios patvirtinant darbotvarkę. Ar verta dėl to ginčytis? Todėl kviečiu logiškiau žiūrėti į tai, nes mes pirmiausia turime sutvarkyti tuos įstatymus, kurių reikia, o ne iš piršto laužti ginčus dėl saugumo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Kolega A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Pirmininke, man gaila, kad prieš šventes jūs pats asmeniškai visiškai neteisingai pradedate interpretuoti Seimo statutą. Aš noriu jums dar sykį perskaityti 138 straipsnį, kurį jūs citavote dėl Teisės departamento išvadų. Tai yra devynioliktajame skirsnyje, kuris vadinasi „Įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų registravimas“. Toliau yra pateikimas, toliau yra svarstymas, toliau yra priėmimo skirsnis. Dabar yra šio įstatymo priėmimo stadija. Kodėl jūs vėl mums bandote parodyti straipsnį, kuris galioja registravimo stadijoje? Dabar bendru sutarimu siūlau įtraukti į darbotvarkę, o visus kitus dalykus gali svarstyti Etikos ir procedūrų komisija.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad šiandien mes pradėsime aiškintis Statutą. Man tenka apgailestauti, kad kolega A.Kubilius neteisingai traktuoja Statutą. Bet įsivaizduoju, tai ne šio posėdžio klausimas. Aš siūlau mūsų ginčą išspręsti labai paprastai – apsisprendžiame dėl klausimo įtraukimo į darbotvarkę ir svarstome tik tuomet, kai turėsime Etikos ir procedūrų komisijos išvadas. (Balsai salėje)
Prašom. E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, noriu akcentuoti, kad tai, kas dabar vyksta, visas ginčas, yra ne įstatymo projektas, apie kurį jūs kalbate cituodamas 138 straipsnį, tą teisingai nurodė A.Kubilius, kad tai yra registravimo metu… O P.Gražulio pataisa yra priėmimo stadijos. Tai yra visiškai kitas dalykas, tai nėra atskiras projektas. Kai šioje situacijoje jūs sakote, kad čia parašyta Teisės departamento, tai Teisės departamentas pirmiausia jau pažeidė Statutą, o po to jūs jau esate nuvedamas į šoną. Siūlau įtraukti į darbotvarkę ir važiuoti toliau, baikime ginčus, nes jau praėjo 40 minučių.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom kolegą J.Sabatauską.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jūs sakote, kad tik prieš pateikimo stadiją. Prieš pateikimo stadiją tokių normų, dėl kurių Teisės departamentas būtų suabejojęs, ar jos atitinka Konstituciją, nebuvo, jos atsirado po svarstymo stadijos. Logiškai mąstant, jeigu kyla abejonė dėl sutikimo su Konstitucija, mes turime į tai visiškai nusispjauti, priimti nesvarbu kokį įstatymą, kurį galbūt po to Konstitucinis Teismas pripažins prieštaraujančiu. Tai nedarykime broko iš anksto žinodami arba abejodami, kad čia gali būti brokas.
Be to, atsirado sąvokos arba kategorijos asmenų, dėl kurių reikia taisyti ir kitus įstatymus. Pavyzdžiui, o kaip su Rinkimų įstatymu, ar jis neturės pareigos deklaruoti? Rinkimų įstatymuose to nėra. Kas pagaliau įeina į tą sąvoką? Mes turėjome sudarę specialiai laikinąją komisiją, kuri padarė išvadas, kas yra tie, ir visas paketas įstatymų yra. Mes negalime taip ištraukti ir priimti vieną įstatymą, mes turime juos suderinti. Nepamirškime, kad čia ne svarstymo stadija, o priėmimo stadija.
Be to, ar iš tikrųjų šiemet Kalėdų išvakarėse būtinai reikia priimti? Mes susitarėme, kad priimsime sausio mėnesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime apsispręsti dėl paskutinio pasiūlymo, kad mes į popietinio posėdžio darbotvarkę šį klausimą įrašome, tačiau svarstysime tik po to, kai turėsime Etikos ir procedūrų komisijos išvadas dėl mūsų ginčo? (Balsai salėje) Tada aš net negaliu siūlyti įtraukti į darbotvarkę. (Balsai salėje) Gerai.
Prašom balsuoti dėl to, kad į darbotvarkę įrašytume frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ pasiūlymą dėl SSRS valstybės saugumo komiteto vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Prašom balsuoti.
Už – 50, prieš – 7, susilaikė 34. Nuspręsta įtraukti klausimo svarstymą į darbotvarkę.
Taigi pradedame. Dėl visos… (Balsas salėje) Popietiniame posėdyje. (Šurmulys salėje) Jau yra mūsų sutarta, yra pakviesti žmonės ir visa kita. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų reikia arba užbaigti visą tą reikalą… Aš jau suprantu taip, kad čia reikia sudėti ginklus. Kito kelio nėra. Taip. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs pateikėte balsuoti mūsų frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ siūlymą įtraukti į darbotvarkę. Mes siūlėme tą rytiniame posėdyje. Tam mūsų frakcijos pasiūlymui buvo pritarta. Taigi dabar numatykime laiką. Sakysime, jeigu dabar yra 11 val., tai numatykime kokią 13 valandą ir bus rytiniame posėdyje tai padaryta. Jeigu yra poreikis, per tą laiką Etikos ir procedūrų komisija gali puikiai susirinkti. Tuo labiau kad bus pertrauka.
PIRMININKAS. Aš labai apgailestauju, bet manipuliavimas vyksta viršūnėje viso to ir man tikrai nemalonu, nepatogu, nes nebuvo kalbos apie tai, kad svarstytume rytiniame posėdyje. Prašom. Dėl pasiūlymo svarstyti rytiniame posėdyje. Prašom balsuoti.
Už – 49, prieš – 7, susilaikė 36. Klausimas bus svarstomas rytinėje darbotvarkėje.
Ar galima dabar patvirtinti visą darbotvarkę, ar dar bus kokių nors papildymų? Prašom balsuoti dėl visos darbotvarkės su papildymais ir pataisomis.
Už – 62, prieš – 2, susilaikė 29. Darbotvarkė patvirtinta.
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo (projektas Nr.XP-1671Gr.). Pranešėja V.Baltraitienė – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Prašom.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas vakar posėdyje apsvarstė Prezidento pasiūlymą vetuoti įstatymą. Svarstyme dalyvavo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvavo Prezidentūros atstovai ir po svarstymo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėjo prie išvados atmesti Prezidento veto. Taip buvo nuspręsta padaryti, nes jeigu neatmetus, o pritarus ir nepriėmus šio įstatymo, kuris buvo svarstytas Seime ir Seime buvo priimtas, atsitiktų turbūt toks dalykas, kad įsigaliotų senasis įstatymas, kuris yra ydingas ir prieštarauja Konstitucijai. Todėl buvo apsispręsta vis dėlto atmesti prezidento veto, kad įsigaliotų šis įstatymas. Įsigaliojus šiam įstatymui ir paskelbus jį „Valstybės žiniose“, jeigu bus norinčių registruoti pataisas konkrečiai dėl 64 straipsnio, tada registruoti ir per pratęstą sesiją sausio mėnesį svarstyti tas pataisas…
PIRMININKAS. Labai atsiprašau pranešėjos. Gerbiamieji kolegos, ar galime pradėti darbą? Kolega Petrai Auštrevičiau, kolega Antanai Stasiški, ar galime pradėti darbą? Atsiprašau pranešėjos dar kartą. Prašom tęsti.
V.BALTRAITIENĖ. Komitetas todėl apsisprendė atmesti Prezidento veto ir dar kartą pritarti Seime priimtam įstatymui. Siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame pranešėjai. Prašom dalyvauti diskusijoje. Pareiškė norą kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes susiduriame su labai įdomiu dalyku. Aš nebijau to pasakyti, drąsiai galiu pasakyti, kad man susidaro įspūdis, jog Prezidentas jau vargu ar supranta, ką jis siūlo Seimui. Kodėl? Pirmiausia jis pareiškia, kad tas įstatymo projektas, kurį mes priėmėme, yra labai blogas ir kad jį reikia taisyti, ir nurodo tuos visus trūkumus. Tačiau jis nepareiškia jokių savo pataisų ar papildymų, kaip nurodo Seimo statuto 67 straipsnio 3 dalis. Šioje situacijoje Seimas pastatomas į tokią padėtį, kai jis gali balsuoti tik už Prezidento veto. Taigi Prezidentas, teikdamas savo šį veto kartu nurodo, kad Seimas neturi jokio kito pasirinkimo, kaip vėl vetuoti. Nes mes antro pasirinkimo – šiandien balsuoti už Prezidento teikiamus papildymus ar pataisas neturime, nes paprasčiausiai jų nėra.
Taigi ką mes turėsime, jeigu mes nevetuosime Prezidento įstatymo? Mes turėsime seną Savivaldos rinkimų įstatymą, kuris yra dar blogesnis negu mūsų priimtasis. Štai į šią situaciją mus įvaro pats Prezidentas. Užuot labai paprastai jis būtų pateikęs čia Seimui keletą pataisų, kaip jis paprastai daro, ir Seimas, manau, būtų priėmęs be didesnių problemų. Dėl to man ir kyla klausimas, kodėl to nebuvo padaryta? Kam to reikia? O aš atsakau, kad, ko gero, to reikia ne tam, kad būtų pagerintas Savivaldos įstatymas, o tam, kad būtų gadinamas Seimo autoritetas. Todėl, kad paskutiniu metu akivaizdžiai matyti Prezidento didinama konfrontacija su Seimu, parodant, kad jis yra geras ir jo skirti pareigūnai yra geri, o Seimas yra blogas. Dabar vėl bus pasakyta, kad štai aš nurodžiau, jog tas įstatymo projektas, kurį vetavo Prezidentas ir kurį galbūt pakartotinai priims Seimas, prieštarauja žmogaus teisėms, kaip yra pasakyta aiškinamajame rašte. Man kyla klausimas, kam reikalingi šie žaidimai? Esant ir taip sudėtingai padėčiai valstybėje, kai Prezidentas akivaizdžiai ignoruoja Seimo valią, kuri parodė, kad A.Pocius negali toliau vadovauti Saugumo departamentui. Štai tos problemos kraunasi, ta įtampa stiprėja, o visa tai yra po to permetama visuomenei. Ir visuomenė turi tapti tam tikru teisėju. Bet ji negali tapti tuo teisėju, nes neobjektyviai yra pateikiama informacija visuomenės informavimo priemonėse. (Balsai salėje) Gerbiamasis Karosai, aš dar turiu vieną minutę ir mane nutrauks Seimo Pirmininkas, o ne jūs. Taigi manyčiau, kad Seimas turi parodyti savo valią ir, šiandien priėmęs pakartotinai įstatymą, kuriame nebus balsavimo pašte, po to jau nebetaisyti šio įstatymo, nes du kartus bus išreikšta viena ir ta pati Seimo valia. Kaip atrodys Seimas po to, kai priėmęs šį įstatymą skubės jį taisyti? Manau, kad mes turime būti nuoseklūs iki galo. Jeigu jau Seimas atmeta ir iš principo nepriimtinas jam yra balsavimas pašte, tai jisai turi galioti šitiems savivaldos rinkimams. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes dabar turėsime balsuodami apsispręsti dėl grąžinto įstatymo priėmimo be pakeitimų. Prašom dėl balsavimo motyvų. Nuomonė už – V.Boreikienė. Prašom.
V.BOREIKIENĖ (LSF). Ačiū Seimo Pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, įstatymo leidėjo konstitucinė pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad rinkėjai, negalintys balsuoti rinkimų dieną, turėtų galimybę savo konstitucinę teisę įgyvendinti kitu metu. To reikalauja ir konstitucinis demokratiškų rinkimų imperatyvas. Todėl, siekiant įgyvendinti šias nuostatas, siūlau pritarti šiandien komiteto išvadai, nes kitokių būdų išspręsti šią problemą šiandien nėra, tai yra priimti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymą.
Prezidentui pasirašius ir paskelbus spaudoje, manau, būtina, kad Seimas šiandien priimtų ir protokolinį nutarimą ir pavestų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui kitais metais registruoti naują projektą, kuriame būtų pakeistas 64 straipsnis, būtent skyrius „Balsavimas paštu“. Taip būtų išspręsti Prezidento dekrete nurodyto 2 straipsnio 2 dalyje iškelti klausimai.
Kadangi kol kas nėra įteisintas elektroninis balsavimas ir šiandien nėra aptarti kiti balsavimo paštu arba kitokie kitu metu balsavimo būdai, šiandien įteisinti balsavimą paštu yra būtina. Taigi kai pateiksime pasiūlymus, be abejonės, teks surinkti parašus. Ir mes, kolegos, pamatysime, kurioms politinėms partijoms rūpi kiekvienas Lietuvos žmogus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – kolega A.Čaplikas. Prašom.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Klausantis pasisakymo labai sudėtinga vertinti tas nuomones už, nuomones prieš, tačiau manau, kad Prezidento patarėjai patarė Prezidentui pasielgti taip, kaip jis neturėjo pasielgti. Šiuo atveju atsakomybė tenka pačiai Prezidento aplinkai. Aš nežinau, iš kur čia ta didžiulė meilė balsavimui paštu staiga taip atsiradusi. Prieš metus visi sakėm, kad vienos blogybės. Staiga nei iš šio, nei iš to artėjant rinkimams atsiranda didžiulė begalinė meilė ir noras balsuoti paštu. Aš pradedu įtarti pagal paskutiniųjų dienų terminologiją, kad čia yra kažkokia netvarka, kad Seimas, priimdamas teisingą sprendimą, kažkam sugriovė esamas galiojančias rinkimų schemas. Aš manau, kad Seimas pasielgė teisingai, šiandien reikia pritarti atmetimui ir daugiau negrįžti prie šio įstatymo. Iš tikrųjų pažiūrėsime, kaip veikia naujos redakcijos įstatymas. Begalinė, beprotiška meilė išankstiniam balsavimui ir po to kiekvieną kartą piktinimasis, kad sistema neveikia, nesiūlant jokio kito sprendimo, man nesuprantama. Atmetam veto ir daugiau nebegrįžtam.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (PDF). Labai ačiū. Labai ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Eilinį kartą žalieji ir raudonieji, man atrodo, šiek tiek susimaišė. Aš pritariu pranešėjos V.Baltraitienės komiteto išvadai, kad nereikia pritarti Prezidento veto ir dėl to aš kalbu pasisakydamas už. Man atrodo, tokia logika ir turi būti. O argumentai, dėl ko komitetas teisingai pasielgė, yra labai paprasti. Prezidento siūlymas nepažeidinėti rinkėjų teisės yra nelogiškas, nes rinkimų dieną visi turi galimybę ateiti prie balsadėžių ir pareikšti savo valią. Tiems, kurie negali ateiti, t.y. tarnaujantiems arba sergantiems žmonėms, naujoje įstatymo redakcijoje numatyta tokia galimybė. Tačiau balsavimas paštu nėra ta tokia pagrindinė prievolė, kad jeigu tu nenori ateiti balsavimo dieną, tu gali ateiti ir balsuoti paštu. Man atrodo, kad piktnaudžiautojai šituo naudojasi, ir naudojasi labai moksliškai, netgi ir Prezidentui įteigdami tai, kad, girdi, balsavimas paštu – kažkoks privalumas. Man regis, šiuo metu yra priimtas geras įstatymas. Jį reikia palaikyti. Palaikyti komiteto išvadas ir visiems Seime vieną kartą parodyti, kad jeigu tu nori balsuoti, ateik ir balsuok, taip tu išreikši savo valią.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – kolega E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jeigu ne Prezidento principingas veto, šiandien, matyt, to klausimo mes net nesvarstytume. Seimas priėmė įstatymą, kuriuo sutrukdė arba atėmė galimybes žmonėms, kurie negali rinkimų dieną ateiti į balsavimo apylinkes, pasinaudoti konstitucine prievole ar konstitucine teise balsuoti, ir viskas atrodo gerai. Aš vis tiek noriu pasakyti, kad Prezidentas galbūt technologiškai ir ne iki galo pasiūlė išspręsti šitą problemą, bet kad atkreipė dėmesį ir nepasirašė šio įstatymo, pasielgė tikrai teisingai. Noriu palinkėti, kad šituose subtiliuose teisiniuose, juridiniuose ginčuose nepaskęstų esmė. O esmė yra ta, kad Seimas, kad ir balsuodamas šiandien prieš Prezidento veto, turi įsipareigoti artimiausiu metu, dar iki savivaldos rinkimų, pakeisti Savivaldybių rinkimų įstatymą grąžindamas galimybę žmonėms iš anksto balsuoti paštu. Todėl aš siūlyčiau po priėmimo priimti protokolinį nutarimą, kuriuo būtų įsipareigota pratęstoje Seimo sesijoje sausio mėnesį šį įstatymą papildyti punktu, kuris leistų žmonėms balsuoti paštu.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega V.Čepas. Prašom.
V.ČEPAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš irgi nebesuprantu, kokiai spalvai priklausau. Bet kadangi žalias, tai kalbėsiu kaip žalias.
Taigi visokie čia tariami tikrieji ir netikrieji Konstitucijos žinovai ir kiti auksaburniai aiškina, kad neva nebus pažeistos konstitucinės žmogaus teisės išreikšti savo nuomonę balsuojant, jeigu nebus balsavimo paštu. Galbūt, jeigu balsavimas būtų dvi dienas, galbūt, jeigu būtų elektroninis balsavimas, manau, kad tikrai būtų teisinga. Tačiau dabar nepaliekame jokios progos dirbančiam, budinčiam žmogui ateiti į rinkimus, studentui ateiti į rinkimus ir balsuoti ir sakom, kad mes labai demokratiškai elgiamės, tai nežinau, arba tie žmonės sumaišo sąvokas, arba kažko nesupranta. Todėl siūlau vis tiek suteikti žmonėms teisę ateiti prie balsadėžių ir išreikšti savo nuomonę. Kitu atveju, matyt, bus galima skųsti ir Konstituciniam Teismui, kad rinkimai būtų pripažinti negaliojančiais, nes ne visi galėjo savo nuomonę išreikšti. Arba, sakykim, atskirose rinkimų apygardose, kur nedidelis bus balsų skirtumas, pralaimėjęs kandidatas, partija galės užprotestuoti tuos rinkimus vien dėl to, kad buvo suvaržyta jų rinkėjų konstitucinė teisė balsuoti. Jeigu mes norime tokių precedentų, tai sakykim, kad Prezidentas yra neteisus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – kolega V.Simulikas. Prašom.
V.SIMULIKAS (NSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mielieji kolegos! Džiaugiuosi, kad Prezidentas iškėlė labai aktualią Lietuvos problemą – tai yra žmogaus teisės. Manau, žmogaus teisės yra pažeidžiamos ne tik šioje srityje, bet, jeigu pasigilintume, daugelyje gyvenimo sričių žmogaus teisės yra pažeidžiamos, nes mūsų valstybė yra totalitarinė ir ta totalitarinė sistema dirba žmogaus naikinimo kryptimi. Atimti jo teisę išreikšti savo nuomonę yra labai blogai.
Bet yra kita blogybė, kai žmogaus balsai yra perkami. Jau po kelių rinkimų, tiek 2000 m., tiek 2004 m., tiek 2002 m. gruodžio mėnesį ir Prezidento, ir savivaldybių rinkimuose buvo keliamas klausimas dėl griežtos kontrolės dėl balsų pirkimo. Labai gaila, kad po rinkimų Seimas, arba parlamentas, kitos institucijos, mėnesį du paburbuliuoja, pakritikuoja, pasipiktina, o paskui nurimsta, nes daugelis partijų pamąsto, kad tie ar kiti, vėl atradę pinigų, galės nupirkti tų žmonių balsus. Labai apgailestauju, nes mano apygardoje yra trys kaimiškosios gyvenvietės, matyti, kad žmonių skurdas priveda prie to, kad jie yra perkami. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir nuomonė už – kolega R.J.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš nebalsavau už tą įstatymą, kurį mes priėmėme dėl tos pačios priežasties, kad mes, diskutuodami dėl pašto, atėmėm galimybę žmonėm balsuoti iš anksto. Tai yra iš tikrųjų reali problema ir nereikėtų čia galvoti apie didesnes sąmokslo teorijas. Bet aš negaliu neatkreipti dėmesio į tai, kad mes priėjome iki tokios procedūros, kuri, manau, susidarė dėl Prezidento teisės patarėjų… klaidų. Mes privalome priimti dabartinį įstatymą, jį mes priėmėme, nes tai yra įstatymas, kuriame mes pataisėme daug nuostatų vadovaudamiesi Konstitucinio Teismo sprendimu. O Prezidentas mums pasakė, kad toks sprendimas yra blogas, jis iš esmės pasisakė prieš Konstitucinio Teismo sprendimą ir jo įgyvendinimą. Jeigu jis norėjo pataisyti šitą įstatymą, jis galėjo elgtis dvejopai: galėjo pasikviesti mūsų Seimo atstovus ir rasti bendrą sprendimą, ir pateikti konkrečią pataisą. Taigi mes būtume šiandien išsprendę. Antras variantas. Jis galėjo lygiai taip pat, sutarus su Seimo frakcijomis, pasirašyti šitą įstatymą, būtume jau užregistravę pataisą ir šiandien būtume priėmę pataisas, kurios būtų įteisinę galimybę balsuoti iš anksto. Teisės patarėjai nuėjo visiškai kitu keliu – pažeidė mūsų Statutą ir nepateikė mums jokių pataisų. O visos kalbos apie demokratiją ir apie suvaržytas teises yra tik šnekos. Iš esmės Prezidento patarėjai pasakė netiesiogiai, kad Prezidentas prieštarauja įstatymo pataisom, kuriomis mes įgyvendiname Konstitucinio Teismo sprendimą. Todėl mes turime palaikyti dabartinį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, aš balsuosiu prieš Prezidento veto, nes toks sprendimas yra tikslingesnis. Teisingo sprendimo nėra nei vienu, nei kitu atveju, nes vienoje vietoje mes pažeisime tai, kitoje vietoje pažeisime kitką, bet sprendimą mes visi tiek turime priimti. Čia ir yra politika, kai reikia rinktis tarp blogo ir blogesnio. Aš siūlau rinktis ne blogesnį, o šiek tiek blogą variantą. Tai yra atmesti Prezidento veto, priimti mūsų dar kartą priimtą įstatymą, taip pat šiandien priimti protokolinį sprendimą ir pavesti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui parengti atitinkamas minimalias pataisas, kurios įgyvendintų Prezidento dekrete išdėstytas idėjas, ir mes išspręstume problemą. Aš taip pat prašyčiau kolegų nepriekaištauti Prezidentui dėl to, kokia forma jis naudojasi savo konstitucinėm teisėm, įsiklausykim į savo kalbas ir suprasime, kad mes kartais kur kas drastiškiau ir bjauriau naudojamės savo teisėm. O kai Prezidentas padarė tai, ką jis turi teisę daryti, staiga nereikalingos kalbos ir įžeidinėjimai. Nedarykime šito, bet padarykime tą darbą, kurį privalome padaryti pagal Konstituciją. Todėl mano siūlymas – atmesti Prezidento veto ir operatyviai parengti pataisas, kurias mes galėsime priimti pratęstoje sausio sesijos dalyje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme nuomones už ir prieš. Dabar kviečiu balsuoti už tai, kad priimtume įstatymą be pakeitimų. Tie, kurie balsuoja už, balsuoja už tai, kad įstatymas būtų priimtas be pakeitimų. Prašom balsuoti.
Ačiū. Už – 110, prieš – 2, susilaikė 5. Įstatymas priimtas be pakeitimų.
Gerbiamieji kolegos, buvo pasiūlymas priimti protokolinį nutarimą, įpareigojantį Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą parengti pataisas, kad būtų įgyvendinta Prezidento idėja dėl balsavimo paštu. Jeigu reikalaujate raštu, tai bus padaryta. Ačiū. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vertybinių popierių komisijos nario skyrimo“ projektas Nr.XP-1910. Pranešėjas – J.Lionginas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Svarstymas ir priėmimas. Prašom.
J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu, jis apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vertybinių popierių komisijos nario skyrimo“ projektą Nr.XP-1910, pastabų ir pasiūlymų negavo. Komitetas buvo susitikęs su kandidatu į Vertybinių popierių komisijos narius. Komiteto sprendimas – pritarti Prezidento dekretu pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr.XP-1910. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, frakcijos nepareiškė noro kalbėti ir pateikti savo išvadas, taip pat neturime komitetų išvadų, nėra norinčių kalbėti diskusijoje. Prašom į tribūną kandidatą. Ar kandidatas nori kalbėti? Nėra tokio noro. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo pateiktai kandidatūrai. Prašom balsuoti.
Už – 77, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.
Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-69(3*)ES (priėmimas)
Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-69. Pranešėjas – P.Vilkas, Ekonomikos komiteto vardu. Priėmimas. Prašom.
P.VILKAS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Gamtinių dujų įstatymui po svarstymo Seime pritarta ir balandžio mėnesį mes, Ekonomikos komitetas, paprašėme Vyriausybės išvados, nes buvo gauta pasiūlymų. Išvados ir pasiūlymai… Vyriausybės išvada buvo gauta, pasiūlymai vakar buvo apsvarstyti Ekonomikos komitete. Dėl kiekvieno pasiūlymo apsispręsta Ekonomikos komiteto narių. Siūlau dabar pateikti Seimui tuos pasiūlymus ir prašau Pirmininko, kad galėtume apsvarstyti ir spręsti dėl kiekvieno pasiūlymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl įstatymo priėmimo pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio prieštaravimų nėra?
P.VILKAS. Nėra. Nebuvo.
PIRMININKAS. Kolegė B.Vėsaitė dėl viso. Taip? Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Dėl 3 straipsnio 1 dalies Seimo narys V.Navickas. Prašom. V.Navicko pasiūlymas.
V.NAVICKAS (VLF). Aš pritariu komiteto nuomonei dėl mano pastabos ir tegul pasilieka komiteto nuomonė.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu (komitetas pasiūlymui pritarė) sutarti? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta pasiūlymui. Seimo narių P.Vilko, V.Navicko ir V.Karbauskio pasiūlymas dėl 3 straipsnio 20 dalies. Prašom pateikti pasiūlymą. Prašom. Pats P.Vilkas. Taip? Prašom.
P.VILKAS. Taip. Ekonomikos komitetas apsvarstė šį pasiūlymą ir pritarė Seimo narių pasiūlymui, bet nepritarė Vyriausybės nuomonei.
PIRMININKAS. Ar jūs sutinkate su komiteto nuomone, pone Vilkai? Pasiūlymo teikėjai.
P.VILKAS. Aš labai atsiprašau, čia yra ne visai taip… aš turbūt ne taip pasakiau. Komitetas pritaria Vyriausybės nuomonei ir nepritaria Seimo narių pasiūlymams. Taigi aš labai atsiprašau. Ne tą pateikiau. Pritaria Vyriausybės nuomonei.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra pritarimas pasiūlymui. Ar galima bendru sutarimu pritarti? Nėra prieštaravimų? Ačiū. Dėl trečiojo Seimo nario P.Vilko pasiūlymo pakeisti 3 straipsnio 22 dalį. Prašom.
P.VILKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, buvo daug diskusijų dėl dujų perdavimo skirstymo ir aš teikiu pasiūlymą vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų. Šiame reglamente yra aiškiai apibrėžta, kas yra perdavimas. Perdavimas – tai dujų transportavimas tinklu, kurį daugiausia sudaro aukšto slėgio vamzdynai, išskyrus gavybos, proceso vamzdynų tinklą ir aukšto slėgio vamzdynų daliai (…) naudojama gamtinių dujų vietiniam paskirstymui siekiant pristatyti jas vartotojams, išskyrus tiekimą. Noriu kolegas dar taip pat supažindinti, kad šiame reglamente yra aiškiai pasakyta, kad šis reglamentas įsigalioja 20 dieną po jo paskelbimo oficialiajame Europos Sąjungos leidinyje. Jis taikomas nuo 2006 m. liepos 1 dienos. Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Todėl turėčiau, kolegos, paprašyti, kad pritartumėte šiam mano pasiūlymui, nes tai yra Europos reikalavimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritarimas yra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Nėra? Gerai. Ačiū. Nuomonė už – kolega H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (PDF). Labai ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Aš manau, kad P.Vilkas gana paprastai, aiškiai ir logiškai išdėstė savo siūlymą. Tai yra Europos Sąjungos direktyva ir, man atrodo, kad mes, naudodami tas direktyvas per daug griežtai ir darydami jas nenaudingas, kartais neatsižvelgiame į tai, kad reikia pritarti. Aš siūlau pritarti P.Vilko siūlymui ir balsuoti už tai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolegė B.Vėsaitė. Prašom.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, ši nuostata yra nauja. Vyriausybė jai nedavė savo išvados, nėra Teisės departamento išvados ir nėra Europos teisės departamento nuomonės dėl šios išvados. Todėl komiteto vardu aš siūlau daryti svarstymo pertrauką, nes toliau svarstymo procedūros negalima tęsti. Dar yra ir toliau keletas straipsnių, kuriems irgi yra ir Europos Komisijos, aš dar sykį sakau, Europos Komisijos prieštaravimas. Siūlau komiteto vardu daryti pertrauką. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, remiantis 109 straipsnio 1 punktu yra komiteto reikalavimas daryti pertrauką iki kito posėdžio. Prašom. J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (MSG). Gerbiamasis Pirmininke, pasakykite man, kokią teisę turi atskiras komiteto narys, net jeigu jis eina ir pirmininko pareigas, prašyti komiteto vardu pertraukos? Gali savo vardu, bet ne komiteto vardu. Gali pertraukos paprašyti pranešėjas, jeigu kas nors netinka. Pranešėjas nesako, o komitetas aiškiai nubalsavo. Todėl prašymas komiteto vardu yra neteisėtas prašymas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komiteto pirmininkas visada turi teisę kalbėti komiteto vardu. (Balsai salėje) Mes nežinome, kokį sprendimą jūs priėmėte. (Balsai salėje) Supratau. Mes nežinome, kokį sprendimą jūs priėmėte. (Balsai salėje)
P.VILKAS. Komitetas šiam siūlymui pritarė.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Išklausėme nuomonę už ir prieš. Prašom apsispręsti balsuojant dėl Seimo nario P.Vilko pasiūlymo. Prašom balsuoti. Gerbiamieji… Minutėlę! Dabar vyksta balsavimas.
Už – 53, prieš – 2, susilaikė 6. Pritarta P.Vilko pasiūlymui. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, dėl P.Vilko pasiūlymo. Pasiūlymas buvo pristatytas, buvo išklausytos nuomonės už ir prieš. (Balsai salėje) Balsavimas jau įvyko. Prašom dėl ketvirto Seimo narių P.Vilko, V.Navicko ir V.Karbauskio pasiūlymo. Prašom dėl vedimo tvarkos.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis Pirmininke, mes nesupratome, už ką balsuojama. Aš prašiau, kaip komiteto pirmininkė, pertraukos. Jūs nepasiūlėte balsavimo už pertrauką. (Balsai salėje) Prašom frakcijos vardu pertraukos dėl šio įstatymo priėmimo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu B.Vėsaitė prašo pertraukos. Prašom. Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Iki kito posėdžio. Prašom dėl B.Vėsaitės prašymo Socialdemokratų frakcijos vardu daryti pertrauką iki kito posėdžio. Prašom apsispręsti balsuojant. (Balsai salėje)
Už – 40, prieš – 33, susilaikė 7. Pertrauka priėmimo stadijoje iki kito posėdžio.
Darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo „Dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo dėl išmetamų sieros kiekių ir jų tarpvalstybinių pernašų mažinimo mažiausiai 30 procentų ratifikavimo“ projektas, registracijos Nr.XP-1854ES. Pranešėjas – H.Žukauskas, Užsienio reikalų komiteto vardu. Svarstymas ir priėmimas. Ruošiasi J.Jaruševičius. Prašau.
H.ŽUKAUSKAS (PDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Leiskite jums pateikti Užsienio reikalų komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo dėl išmetamų sieros kiekių ir jų tarpvalstybinių pernašų mažinimo mažiausiai 30 procentų ratifikavimo“ projekto. Noriu pasakyti, kad Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šį projektą. Už – 7, prieš nebuvo, niekas nesusilaikė, pritarė šiam įstatymo projektui. Kartu noriu pabrėžti, kad Lietuva ir taip kur kas daugiau vykdo pernašų mažinimo programą. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje?.. Prašau. Aplinkos apsaugos komiteto vardu – J.Jaruševičius. Prašom.
J.JARUŠEVIČIUS (PDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo „Dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo dėl išmetamų sieros kiekių ir jų tarpvalstybinių pernašų mažinimo mažiausiai 30 procentų ratifikavimo“ projektą ir jam pritarė. Už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Kviečiu priimti šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narių, norinčių dalyvauti diskusijoje, nėra. Prašom pritarti po svarstymo. Kalbėti dėl balsavimo motyvų norinčių nėra. Ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Prieštaravimų nėra. Ačiū. Prašom. Dėl priėmimo dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuojant apsispręsti dėl priėmimo.
Už – 62, prieš nebuvo, susilaikė 5. Priimta.
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Pašto įstatymo 2, 3, 6, 7, 8, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1547(3). Pranešėjas Ekonomikos komiteto vardu – P.Vilkas. Priėmimas. P.Vilkas. Prašom, priėmimas.
P.VILKAS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Ekonomikos komitetas pasiūlymų negavo ir pritarė iniciatorių pateiktam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nuomonė prieš. Čia dėl viso įstatymo, taip? Dėl viso įstatymo? Tai priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio prieštaravimų nėra? Prašau, kolega V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. 1 straipsnyje išbraukiami žodžiai „valstybės įmonė“ ir vietoj jų įrašoma „akcinė bendrovė“. Nesvarbu, kad Seimas jau yra apsisprendęs, jog valstybės įmonė Lietuvos paštas tampa akcine bendrove, mes dar kartą tai įrašom į šį įstatymą. Tačiau dar šiandien Seimo nariai gali pamąstyti, ar mes jau pasirengę valstybės įmonę Lietuvos paštas paversti akcine bendrove, ypač šiuo momentu, kai paštas dirba nepelningai ir, savaime suprantama, jis bus parduodamas, tiksliau, akcijos bus parduodamos iš esmės pusvelčiui. Todėl būtų kur kas tikslingiau šiuo metu, kad paštas būtų valstybės.
Antra vertus, gali nukentėti ir mūsų žmonės, jeigu paštas pereis į privačias rankas. Todėl aš siūlau dar kartą Seimui pamąstyti, ar jie jau nutarę paštą atiduoti į privačias rankas ir ypač esant šiai sudėtingai pašto situacijai, kai jis dirba nuostolingai. Ar gali valstybė parduoti nuostolingą įmonę pelningai? Siūlau Seimo nariams pamąstyti ir balsuoti prieš 1 straipsnį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nuomonių už nėra. Prašom balsuojant apsispręsti dėl pritarimo 1 straipsniui, 2 straipsnio 23 dalies pakeitimui. Prašom balsuoti. Kolegos, prašom balsuoti dėl pritarimo 1 straipsniui.
Už – 32, prieš – 13, susilaikė 19. Gerbiamieji kolegos, teks dar kartą balsuoti dėl pritarimo 1 straipsniui, kuriam pagrindinis Ekonomikos komitetas pritarė vienbalsiai. Prašau dar kartą apsispręsti dėl pritarimo 1 straipsniui balsuojant. Prašom balsuoti.
Už – 32, prieš – 15, susilaikė 24. Nepritarta 1 straipsniui. Prašau, kolega P.Vilkas, jūsų, pagrindinio komiteto, apsisprendimas, ar toliau priiminėjam. 1 straipsniui nepritarta. (Balsai salėje) Taip, prašau, kolega J.Razma. Prašau.
J.RAZMA (TSF). Aš matau, kad valdančioji koalicija tiek atsipalaidavo, jog mano, jog įstatymai gali būti priimami dalyvaujant iš viso kokiems penkiems jų nariams. Pasižiūrėkit, kiek žmonių tedalyvauja. Aš manau, problema yra akivaizdi: Vyriausybė Seimo nariams aiškiai neišdėstė, kaip bus sprendžiamas Lietuvos pašto privatizavimas, yra daug nuogąstavimų, todėl Seimo nariai gana atsargiai balsuoja dėl valstybinės įmonės statuso keitimo. Aš siūlau daryti pertrauką. Jeigu būtų deramai išaiškinta, kaip toliau bus sprendžiami akcionavimo klausimai, galbūt Seimo nariai balsuotų ryžtingiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dabar jau nelabai žinau, ar tai galima priimti kaip komiteto siūlymą?
P.VILKAS. Galima.
PIRMININKAS. Prašau, pranešėjas.
P.VILKAS. Gerbiamasis Pirmininke, siūlyčiau pritarti pertraukai.
PIRMININKAS. Pertraukai. (Balsai salėje) Taigi tuomet informuoju apie Statuto 158 straipsnio 3 ir 4 punktus: „Jeigu įstatymo projekto priėmimo Seime metu nebuvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti. Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete.“ Seimas pritarė tokia procedūrai. Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Ačiū.
Advokatūros įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1539(2*) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Advokatūros įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1539. Pranešėjas – J.Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Prašom. Priėmimas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymu keičiama Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalis dėl advokatų teisės teikti šioje dalyje išvardytas paslaugas, kad šių paslaugų teikimas kontroliuojamas teisės aktų, reglamentuojančių šių paslaugų teikimą, nustatyta tvarka, o ne automatiškai šios teisės įgyjamos. Po svarstymo įstatymo iniciatyvos teisę turinčių asmenų pasiūlymų nebuvo, todėl siūlau įstatymą priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nuomonė prieš – kolegė Z.Žvikienė. Prašom.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Aš esu prieš šį įstatymo pataisą. Manau, šiandieną advokatai puikiausiai gali pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus realizuoti savo teisę. Manau, yra neteisinga ir ydinga įstatymų lydimaisiais teisės aktais reguliuoti advokatų veiklą, kuri yra aiškiai sureguliuota paties įstatymo. Manau, kad įstatymo keisti negalima ir kad taip praplėsti jų teises, reguliuojant jų veiklą įstatymų lydimaisiais teisės aktais, yra neteisinga. Todėl prašau ir kviečiu nepritarti šiai įstatymo pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Prašom balsuojant apsispręsti dėl įstatymo priėmimo. (Balsai salėje)
Už – 71, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio papildymo ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1100. Žmogaus teisių komiteto vardu – A.Dumčius. Priėmimas. Prašom.
A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, pranešu pagrindinio komiteto, Žmogaus teisių komiteto, išvadą iš paskutiniojo posėdžio po svarstymo, kad bendru sutarimu buvo pritarta papildyti 7 straipsnio 1 dalį papunkčiu, taip pat 9 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios, atsimenate, dėl jos kalbėjome, kad afganistaniečiams pažymėjimus išduoda Genocido centras. Taip pat svarstėme Teisės departamento antrąją išvadą ir iš dalies jai pritarėme. Dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai. Pritarėme dėl tų dviejų nukentėjusių Černobilyje grupių socialinių garantijų, kurių teikimą prisiima ministerija, seniai sprendžianti šiuos klausimus. Prašau pritarti mūsų pagrindinio komiteto išvadai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, priėmimas pastraipsniui. Dėl įstatymo 1 straipsnio prieštaravimų nėra. Priimta. Dėl balsavimo kas nori kalbėti? Dėl viso įstatymo, taip? 2 straipsniui prieštaravimų nėra. Priimta. 3 straipsniui prieštaravimų nėra. Priimta. Ar iki 2007 m. sausio 1 d. spėsite? (Balsai salėje) Prašom, Algirdai.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Manau, kad 3 straipsnį reikėtų išbraukti, nes paprasčiausia tada bus nuo įsigaliojimo datos.
PIRMININKAS. Pranešėjas?
A.DUMČIUS. 3 straipsnis svarstant buvo tikslintas, atidėta iki sausio 1 dienos. Manau, reikėtų balsuoti.
PIRMININKAS. Buvo pasiūlymas išbraukti 3 straipsnį. (Balsai salėje) Prieštaravimų nėra? Dėl viso įstatymo nuomonė už – kolega A.Bosas. Prašom.
A.BOSAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, asmenys, dalyvavę likviduojant Černobylio atominės elektrinės avariją ar vykdę kitus darbus tuo metu, buvo paveikti radionuklidų, kurių koncentracija keliolika kartų viršijo leistiną normą. Medicinos požiūriu, visiems, ar tai buvo kareivis, ar statybininkas, radiacinė spinduliuotė sužalojo sveikatą, nes buvo dirbama pavojingose sveikatai radiacinėse zonose. Nors oficialiai buvo skelbiama, kad černobyliečiai ten vyko savo noru, tačiau tuo laiku viskas buvo daroma priverstinai, buvo nepaisyta, jog buvo vykstama į sveikatai pavojingą vietovę.
Teikiamame įstatymo projekte numatyta minimali radiacijos zonos riba padidinama iki 50 kilometrų. Remiantis oficialiais Ukrainos atsakingų institucijų sudarytais žemėlapiais, per ilgą laiką radiacijos koncentracija, galinti rimtai pakenkti sveikatai, priklausomai nuo krypties gali driektis nuo 50 iki 400 kilometrų. Aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, Seimo darbe prasidėjo spragos. Norėdami padaryti gerą darbą, atsižvelgti į žmones, kurie gavo tam tikrą spindulių dozę ir todėl sirgo, kurie dirbo savo noru likviduodami avariją Černobilyje, nes nežinojo, kokiomis sąlygomis dirba, mes darome dvi dideles blogybes. Pirma – neskiriame jiems pensijų, bet į įstatymą, kuris reguliuoja nukentėjusių nuo okupacijos žmonių statusą, įvedame naują terminą, kad tie visi, kurie buvo apgauti sovietmečiu, automatiškai jau yra nukentėję nuo okupacijos. Taip mes iš esmės pripažįstame, kad visi, gyvenę sovietmečiu, gauna šį statusą, nes jie visi vienaip ar kitaip buvo apgauti ir jų gyvenimas buvo sužalotas. Mes išplečiame grupę žmonių iki begalybės ir paskui turėsime skirti tam lėšų. Keista, kad mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetas yra pasyvus svarstant šį įstatymą, nes mes praplečiame bazę. Kita vertus, mes tada visiškai niveliuojam tų žmonių, kurie aktyviai kovojo ir nukentėjo priešindamiesi sovietinei okupacijai, statusą, pagarbą jiems.
Jokiais būdais mes negalime priimti tokios pataisos būtent šiame įstatyme. Todėl apgailestauju, mes turime balsuoti prieš, nes ne toje vietoje padaryta pataisa.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega V.Grubliauskas. Prašom.
V.GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Prisiminkime, kai šiais metais minėjome Černobylio metines ir klausėmės čia, salėje, černobyliečių kalbų, iš esmės daugiau ar mažiau visi pritarėme, kad jų ši problema ir palietusi tragedija yra labai skaudi ir nepamirštama. Daugelis iš mūsų žadėjome bent moraliai palaikyti visas įstatymų pataisas ar siūlymus, kurie bent iš dalies išspręstų jų likimus. Nepritarčiau išsakytai minčiai, kad mes visi, gyvenę sovietmečiu, tam tikra prasme galime pretenduoti į tokias privilegijas ar dar kaip nors, kaip buvo įvardyta. Vis dėlto tie žmonės ne savo valia važiavo ten. Jie nežinojo, kas iš tikrųjų jų laukia, ir šiandien jie raško tos tragedijos vaisius. Vis dėlto siūlyčiau atmesti nereikalingus vertinimus ir emocijas, o pažvelgti į tuos žmones iš jų pozicijų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, jeigu mes dabar visus, susirgusius spinduline liga, pripažįstame nukentėjusiais nuo okupacijos, nežiūrėdami, ar jie važiavo savu noru, ar jie buvo vežti per prievartą, iškreipiame nukentėjusių nuo okupacinių režimų sąvoką. Tada aš prašyčiau pono A.Dumčiaus po Naujųjų metų teikti naują pataisą, kad visi sovietmečio rūkaliai irgi būtų pripažinti nukentėjusiais nuo okupacijos, nes jie buvo apgauti, nes tuomet ant cigarečių nerašė, kad kenkia sveikatai. Jeigu mes tuo keliu eisime, tai kur mes nueisime, mielieji? Aš siūlyčiau vis dėlto nepritarti šiai pataisai, jeigu tie žmonės savo noru važiavo, jiems nepranešė, kad toje vietoje yra spinduliavimas, ir jie gavo tą ligą. Mielieji mūsų gydytojai, kurių čia yra šioje salėje ne vienas ir ne du, ieškokite tų sprendimų atitinkamuose įstatymuose, nes šis įstatymas, jo paskirtis ir asmenys, apie kuriuos kalbama, yra visai kas kita.
Aš tiesiog stebiuosi, jūs galėjote tą patį siūlyti, pavyzdžiui, ir į Atmintinų dienų įstatymą, o kodėl ne, jeigu tokia logika važiuosime, tai bet kokias pataisas, kur tik mums labai rūpi, galime siūlyti į bet kurį tuo metu svarstomą įstatymą. Bet juk taip nėra. O mūsų Teisės departamentas šioje vietoje kažkodėl jokių pastabų nepareiškė nei dėl Konstitucijos, nei dėl logikos, nei dar dėl ko nors. Man atrodo, kad toliau šitaip dirbti negalima. Siūlyčiau nepritarti. Jeigu pritariate, tai tada, ponai gydytojai, teikite pataisą ir dėl rūkančių, ir dėl kitų apgautų, kaip sakė mano kolega, visi buvo apgauti, ir tie, kurie palaikė režimą, ir tie, kurie nepalaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – kolega P.Auštrevičius. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš siūlyčiau kolegoms išplėstinai netraktuoti černobyliečių tragedijos pasekmių, nes mes nueisime iki to, kad buvusiems komjaunuoliams nubrauksime pensijas. Kaip jie dabar gali gauti pensijas, nes jie buvo komjaunuoliai. Tai yra didelė tragedija, daugelis žmonių tapo tikrai demagogiškos propagandos aukomis. Patys mes, matyt, sužinojome iš Vakarų informacijos šaltinių, o ne iš vidaus, todėl, matydami šią tragediją ir suprasdami žmonių bėdas, būkime humaniškai nusiteikę ir būkime tolerantiški. Aš remiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – A.Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš iš principo nesu prieš prieš tokią pataisą ir prieš Černobylio katastrofos dalyvių, kurie ten nukentėjo, tam tikras teises. Tačiau siūlomas projektas yra perteklinis, nekorektiškas ir aiškiai turi lobistinį atspalvį. Perteklinis todėl, kad dabar galiojančiame Nukentėjusių nuo okupacijų asmenų teisinio statuso įstatyme 7 straipsnio 6 punkt c papunktis skamba taip: „Asmenys, kurie prarado sveikatą ar tapo invalidais okupaciniu laikotarpiu prievartiniu būdu dalyvavę likviduojant katastrofų ar stichinių nelaimių padarinius“. Taigi apima šią žmonių kategoriją.
Toliau. Valstybinių pensijų nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų sąraše yra aiškiai parašyta be jokių išlygų: „Asmenys, dalyvavę likviduojant Černobylio avariją“. Taigi šis klausimas yra išspręstas. Šiuo teikiamu pasiūlymu nėra jokių kriterijų, gali būti prievarta ar neprievarta. Šio kriterijaus nėra. Ar jis prarado sveikatą, turi, patyrė kokią žalą sveikatai ar nepatyrė, šio kriterijaus nėra. Ar jis dalyvavo už Lydos, t.y. už 150 km neprivažiavęs iki Černobylio, ar kilometrą nuo sprogimo vietos, šio kriterijaus nėra. Taigi parengtas yra nekorektiškai, todėl negalima jo priimti. Reikia suformuluoti taip, kad atitiktų įstatymui būtinus tikslius kriterijus. Kitaip jis kelia tik sumaištį ir nieko gero iš to nėra. Iš esmės klausimai yra išspręsti dabar galiojančiuose įstatymuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega A.Skardžius. Prašom.
A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, Pirmininke. Iš tiesų Černobylis, be abejo, yra tragedija. Kalbėti apie tai, kad važiavo savanoriai, ir dabar mes turime nepaisyti to, kad sovietinė propaganda pirmiausia klaidino, nes buvo žadami didžiuliai atlygiai pagal labai ribotus atlygius sovietų valstybėje, bet nereikia užmiršti dar ir prievartinio vežimo. Sovietinės armijos rezervas buvo mobilizuojamas ir vežamas ten priverstine tvarka. Neduok Dieve, nei ponui S.Pečeliūnui, nei kitiems išgyventi tų žmonių likimus, kurie pasiklojo savo likimams kelią po šio priverstinio dalyvavimo likviduojant tragedijos pasekmes. Manau, tikrai reikia priimti šią pataisą, nes tai buvo viena didžiausių to meto katastrofų. Todėl balsuosiu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų paskutiniu metu susiduriame su tokia mada, pasakyčiau, kai yra kokia nors tragedija, atsiranda noras surasti kuo daugiau žmonių ir mūsų valstybės sąskaita jiems, ar atstatyti skriaudą, ar pagerinti…
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji… (Balsas salėje) Prašau? Dar prašo įjungti.
E.KLUMBYS. …ar atsiranda noras palengvinti savo nelengvą būtį. Kolegos, mes turime labia aiškiai skirti dvi žmonių kategorijas. Tie, kurie važiavo prievarta paimti pagal šaukimus į Černobylio atomines elektrines ir tos zonos žmonių gelbėjimo darbus, ir tuos, kurie savo noru tam, kad tuomet tarybiniais laikais užsidirbtų didesnį pinigėlį, važiavo ten. Šiandien mes šiuo įstatymo projektu norime tuos žmones sulyginti ir parodyti, kad jie buvo vienodi. Aš manau, pirmiausia labai nemoralu tų žmonių atžvilgiu, kurie buvo paimti prievarta. Čia lygiai taip pat, kaip būtų su kariuomene. Tie, kurie eina rekrūtais, ir tie, kurie eina savanoriais. Taigi šiuo atveju mes negalime eiti šiuo ydingu keliu. Aš visus kviečiu labai rimtai pagalvoti prieš balsuojant ir nepritarti šitam įstatymo projektui, nežiūrint į tai, kad daliai žmonių ir daliai mūsų rinkėjų šis įstatymas, jeigu jis bus nepriimtas, tikrai nepalengvins gyvenimo. Tačiau mes turime būti teisingi tų žmonių, išvežtų žmonių ir labai nukentėjusių, atžvilgiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuojant apsispręsti dėl įstatymo priėmimo. Prašom balsuoti.
Už – 56, prieš – 5, susilaikė 18. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-9 klausimas. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Balsuodamas užkliudžiau ne tą mygtuką. Mano buvo susilaikymas. Prašom užfiksuoti.
PIRMININKAS. Užfiksuokite, prašom, J.Sabatausko susilaikymą. (Juokas salėje)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1697. Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas. Priėmimas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo jokių pastabų negauta, todėl siūlome pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėl įstatymo 1 straipsnio prieštaravimų nėra. Ačiū. Priimta. Dėl 2 straipsnio? Prieštaravimų nėra. Priimta. Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už. Vienintelis. Prieš nėra. Prašom balsuojant apsispręsti dėl įstatymo priėmimo.
Už – 70, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, Jūsų dėmesiui protokolinis nutarimas: „Lietuvos Respublikos Seimas nutaria: pavesti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui parengti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas dėl balsavimo paštu“. Teikia kolega E.Masiulis. Prašom. Ar galime bendru sutarimu? Negalima. Prašom balsuoti. Prašom. Dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Aš norėčiau labai trumpai paaiškinti Seimui. Tartum nekaltas siūlymas yra, tačiau balsavimas paštu jau priimtame įstatyme yra įteisintas. Mes kalbame apie balsavimą pašte. O paštu yra įteisinta, todėl yra netikslus pasiūlytas protokolinis nutarimas ir siūlau už jį nebalsuoti.
PIRMININKAS. Taip. Yra pasiūlymas pataisyti „balsavimo pašte“? Nėra? Nėra. Jeigu nėra pasiūlymo, tai tada ką… (Balsai salėje) Tai dėl ko balsuoti? Prašom. Kolegos, dėl ko balsuojame? Prašom, Eligijau.
E.MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš sutikčiau, kad galima patikslinti, žodelį „paštu“ pakeisti žodeliu „pašte“, žodelį „rinkimų“ pakeisti kitu žodeliu. Aš siūlau nesikabinėti dėl tokių elementarių dalykų. Visi mes suprantame, kokia yra esmė. Mes šiandien atmetėme Prezidento veto kartu įsipareigodami pataisyti įstatymą. Mano siūlymas yra tiesiog organizacinis – pavesti konkrečiam komitetui. Nes neaišku, kas turi tas pataisas rengti. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar priimate autorės pataisymą?
A.ČAPLIKAS (LCSF). Ne. Galima?
PIRMININKAS. Taip. Prašom.
A.ČAPLIKAS. Pirmininke, jeigu būtų galima. Štai jums pateikiamas Seimo protokolinis nutarimas su klaidomis, nesuvokiant, pašte ar paštu. Na, gerbkime save! Šiuo atveju iš tikrųjų arba iš karto balsuodami atmetame šį nutarimą, arba net nesvarstome. Tie Seimo nariai, kurie nori iniciatyvos teisę parodyti, po Naujųjų metų tegul registruoja tas pataisas ir Seimas apsispręs. Ką mes čia dabar išdarinėsime?
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, atsiimu savo pasiūlymą iš viso tą klausimą svarstyti, nes su klaidomis. (Balsai salėje) Prašom? Tai pataisykite. Gerbiamieji kolegos, skelbiu 15 minučių pertrauką.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF). Tęsiame posėdį. Pirmiausia siūlau užsiregistruoti, o po to žiūrėsime, ką darysime. Sesijos baigti nepavyks, nes ji pratęsta iki sausio 18 d. Mes galime tik anksčiau baigti posėdžius.
Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Pakartosime, kai reikės. Čia bus labai daug tų klausimų ir reikės kartoti daugelį kartų.
Gerbiamieji kolegos, gal aš vis dėlto vieną informaciją jums pateiksiu, o po to jau darbuosimės pagal nustatytą darbotvarkę, nors, žinoma, šiek tiek vėluodami, nes iš ryto per daug ginčijomės dėl darbotvarkės. Šiuo momentu posėdžiauja naujos sudėties Etikos ir procedūrų komisija. Susirinko beveik visi komisijos nariai, man atrodo, tik vieno komisijos nario nėra, ir… (Balsai salėje) Tuoj, tuoj registruosimės. Ir komisija nagrinėja tą klausimą, apie kurį kalbėjo Seniūnų sueiga ir dėl ko buvo susitarta šio posėdžio pradžioje, tai yra dėl tų saugumo, rezervistinių ir visokių kitokių reikalų. Kai komisijos sprendimas bus aiškus, apie jį bus jums visiems pranešta, ir mes apsispręsime, ką darome. Kol kas iš principo yra susitarta, kad šis klausimas įrašytas 1-15, tai yra rytinio posėdžio pabaigoje, prieš pat pietus. O dabar prašyčiau susikaupti ir dar kartą registruotis.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Mes bet kuriuo atveju galime nagrinėti pastraipsniui, priimti ar nepriimti pataisas, o kai reikės balsuoti, tada ieškosime 71 Seimo nario.
Taigi, mielieji kolegos, kompleksinis 1-10 klausimas. Pirmasis iš šio komplekso yra Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1332, jau trečiasis variantas. Priėmimo stadija. Kaimo reikalų komiteto vardu, pagrindinio komiteto vardu, turėtų kalbėti B.Pauža. Prašom, kolega Pauža, pirma pasakyti apie pastabas, o po to jau tarsimės, ką daryti.
B.PAUŽA (LSDPF). Taip, kaip posėdžio pirmininkas sakė, gerbiamieji kolegos, šis… Jeigu galima, aš apie abu…
PIRMININKAS. Prašom, prašom. Tai galbūt iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, jeigu neprieštarausite, taupant laiką gal tegul pranešėjas pasakys apie visus tris projektus, o paskui, žinoma, pastraipsniui priiminėsime kiekvieną įstatymą atskirai, taip, kaip priklauso pagal Statutą. Ar sutinkam, kad jis apie viską kalbėtų? (Balsai salėje) Ačiū. Prašom.
B.PAUŽA. Kaip, jau posėdžio pirmininkas pasakė, po svarstymo Seime yra pritarta šiems įstatymų projektams, tačiau po to buvo gautos Teisės departamento išvados. Mes dabar Kaimo reikalų komitete svarstėme ir bendru sutarimu sutarėme, priėmėme visas Teisės departamento pastabas. Jos jau yra įrašytos į šiuos įstatymus, išskyrus 1-332 17 straipsnio 4 dalies 2 punkto momentą. Noriu pasakyti, kodėl mes nepritarėme. Keičiamo įstatymo 17 straipsnis reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų pažymėjimą kadastro žemėlapyje, o ne nekilnojamųjų daiktų ribų pakeitimo nuostatas. Seimo kanceliarijos Teisės departamento minimi atvejai ir kitos nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo nuostatos yra Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 19 straipsnyje. Jau yra šitie dalykai. Todėl mūsų komiteto pirmininkas parašė pasiūlymas ir aš siūlyčiau tiems pasiūlymams pritarti. Siūlau balsuoti už šiuos įstatymo projektus, nes juos priėmus bus sukurta patikimesnė nekilnojamojo turto administravimo sistema, sugriežtinta nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatančių asmenų atsakomybė, bus užtikrinta tinkama šių asmenų kvalifikacija, garantuotas žalos atlyginimas fiziniams ir juridiniams asmenims dėl netinkamai parengtų nekilnojamojo turto kadastro dokumentų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nepabėkite. Vis tiek gal reikės tamstos pagalbos. Gerbiamieji kolegos, kadangi Teisės departamento pastabos, kurios buvo priimtinos komitetui, įformintos kolegos Seimo nario V.Rinkevičiaus vardu, reikia 29 Seimo narių balsų. Ar yra, ar reikia mums formaliai balsuoti? Sutinkam, kad yra pritarimas? Gerai, ačiū. Tada iš eilės.
1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 1 straipsnio papildymas. Pastabų nėra, galime priimti? Ačiū. 2 straipsnis yra kaip tik su kolegos V.Rinkevičiaus pataisomis pagal Teisės departamentą. Galime priimti? Ačiū. Priimta. Kolegos, tylos! Kolega Razma, kolega Sadeckai, kolega Paulauskai, prašome susikaupti. Kol kas į tribūną jums nereikia eiti. Tik tylos. Taigi 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis, arba bazinio įstatymo 8 straipsnio pakeitimas. Galime priimti? (Balsai salėje) Taip. Čia viskas yra su kolegos V.Rinkevičiaus pataisomis. Sutinkam? 4 straipsnis, arba 11 straipsnio pakeitimas, irgi su pastabomis. Galime priimti? Ačiū. 5 straipsnis. 17 straipsnio keitimas, čia, atrodo, pastabų nėra iš viso. Galime priimti? Nematau norinčių kalbėti. Ačiū. 6 straipsnis – pasiūlymas Vyriausybei per šešis mėnesius, čia, matyt, pakankamas terminas, sutinkam? Tai 6 straipsnį priimam. 7 straipsnis – „Straipsnio įsigaliojimas“. Įsigaliojimas nuo 2008 m. sausio 1 dienos. Viskas gerai. Galime priimti 7 straipsnį? Priimta.
Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo, priimto pastraipsniui? Niekas nenori kalbėti. Dabar dar kartą registruojamės, nors kolegų daugiau atėjo, užsiregistruokime, man atrodo, kad gali pritrūkti, o gal jau ir yra 71. Prašome registruotis.
Užsiregistravo 60. Netinka. Kolegos, sutariam, kad atidedam geresniems laikams, kai bus atitinkamas Seimo narių skaičius, mums lieka tiktai balsavimas, nes visos kitos procedūros yra įvykdytos. Tiktai balsavimas.
Dabar vėl būtų galima kviesti B.Paužą į tribūną, bet jis pasakė viską, ką reikėjo. Čia vėl yra kolegos V.Rinkevičiaus pataisos pagal Teisės departamento pastabas. Ar sutinkame, kad 29 Seimo nariai remia, kad nagrinėtume? Niekas neprieštarauja? Ačiū. Tada iš eilės.
1 straipsnis, arba 1 straipsnio pakeitimas. Galime priimti? Ačiū. 2 straipsnis. Pataisų nebuvo. Galime priimti? Ačiū. 3 straipsnis. Taip pat pataisų nebuvo. Priimta. 4 straipsnis, arba 6 straipsnio pakeitimas su pataisa. Galime priimti? Ačiū. 5 straipsnis be pataisų. Priimam. Ačiū. 6 straipsnis be pataisų. Priimam. 7 straipsnis su pataisėle. Niekas neprieštarauja? Ačiū. 8 straipsnio, arba bazinio įstatymo 17 straipsnio pakeitimas su pastabėle, galime priimti? Ačiū. 9 straipsnis taip pat su pastabėle. Niekas neprieštarauja. Ačiū. 10 straipsnio su pastaba, arba 21 straipsnio pakeitimas. Galime priimti? Ačiū. Priimta. 11 straipsnis, arba 30 straipsnis su pastaba. Galime priimti? Ačiū. 12 straipsnis su pastaba. Galime priimti? 13 straipsnis irgi su pastaba, čia dėl pavadinimo, niekas neprieštarauja? Ačiū. 14 straipsnis, arba 36 straipsnio pakeitimas su pastaba. Galime priimti? Ačiū. 15 straipsnis, arba 37 straipsnio pakeitimas. Galime priimti? Ačiū. 16 straipsnis, arba 38 straipsnis su pastaba. Niekas neprieštarauja. Ačiū. 17 straipsnio, arba 39 straipsnio pakeitimas. Priimam. 18 straipsnis – vėlgi pasiūlymas Vyriausybei per šešis mėnesius. Laikas pakankamas. Galime priimti su pastabėle? Ačiū. Ir 19 straipsnis – „Įsigaliojimas“, išskyrus kai kuriuos straipsnius, po devynių mėnesių. Irgi padorus laikas, kad įstatymas galėtų būti žmonių ir institucijų suprastas ir panaudotas. Taigi pastraipsniui priimta. Ir suprantama, kadangi mes čia patikslinome pavadinimą, tai ir pavadinimas turėtų būti kitoks. Prašome pasiruošti. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Pasiruošiam ir dar kartą pasižiūrim. Čia jau su registracija ir balsavimu gal bus 71, jeigu ne, tai kartosime vėliau. Prašom kolegos, greitai. Dar mažoka. Gal, kol prieisime prie trečiojo, ir pakaks. Taigi, kolegos, ir dėl šio balsuosime tada, kai bus išnagrinėtas trečiasis. Tai buvo Geodezijos ir kartografijos įstatymo pakeitimai.
Dabar Statybos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo projektas. Čia išvis jokių pastabų nėra. Yra tas vienas straipsnis ir juridinė, sakyčiau, techninė pastabėlė, kuriai komitetas pritarė. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl 1 straipsnio? Galime jį priimti? Priimta. Lyg ir po truputį Seimo nariai vis ateina. Registruojamės. Registruosimės tol, kol bus daugiau nei 70.
Užsiregistravo 68. Grėsmingai artėjame prie reikiamo skaičiaus, bet kol kas negalime. Kolegos, prašome registruotis, nes trūksta poros žmonių. Taigi dar kartą kartoju registraciją. Gerbiamasis Sysai, labai prašyčiau tamstą užsiregistruoti. Kolegą G.Steponavičių taip pat. Kaip tik tiek, kiek reikia. Jeigu jau kolega E.Zingeris atėjo, tai tikrai kvorumas yra. (Triukšmas salėje) Ką aš sakiau? Pasirodo, jis yra indikatorius. Mielieji kolegos, primenu, kad mes visus tris įstatymus išnagrinėjome pastraipsniui, pritarėme kartu su Teisės departamento pastabom, todėl kviečiu balsuoti. Ar kolega E.Zingeris norį pareiškimą skaityti? Prašau. E.Zingeris. Minutėlę, tamstai žodis nesuteiktas. Kadangi Emanuelis „atnešė“ kvorumą, jis turi teisę kalbėti be eilės.
E.ZINGERIS (TSF). Sveikinu su artėjančiom šventom Kalėdom. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Sadeckai, būkite malonus, neišeikite, liko balsuoti. Labai greitai, jokių balsavimo motyvų, tik balsavimas. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Už – 82, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas priimtas. Dėkoju.
Kolegos, dabar Geodezijos ir kartografijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Prašom ir pasiruošti ir balsuojame, ar priimame, nes pastraipsniui priimta. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Už – 84, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Dėkoju. Trečiasis iš šitos serijos tai yra Statybos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Už – 73, susilaikė 3. Šis įstatymas priimtas.
Dėkoju, kolegos. Dabar imamės kompleksinio 1-11 klausimo. Čia yra keletas ATPK pakeitimų ir vienas, pats pirmasis, yra eurointegracinis, tai yra projektas Nr.XP-942. Pranešėjas pagrindinio – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – kolega V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (MSG). Jeigu aš neklystu, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos patvirtinimo, taip?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ATPK, kurio numeris Nr.XP-942, tas didelis ir atsilikęs eurointegracinis. Kur numatyta grąžinti tobulinti.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo šį eurointegracinį projektą grąžinti tobulinti, nes tam pritarė visi komiteto nariai. Be to, su tuo sutiko ir suinteresuoti asmenys, vežėjai ir Susisiekimo ministerija. Siūlau pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagal Statutą šiuo atveju mūsų pasirinkimas yra labai paprastas: mes iš karto turime, jeigu niekas nenori kalbėti, apsispręsti, ar grąžiname iniciatoriams tobulinti. Ar reikia balsuoti, ar bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Ačiū. Malonu. Šiek tiek greičiau viską darysime ir pasivysime grafiką.
Dabar dar vienas ATPK ir čia vėl V.Žiemelis. Tai projektas, kurio registracijos Nr.XP-1484(2). Čia jau, sakyčiau, normalus nagrinėjimas. Prašom. TTK pagrindinis ir po to papildomo – Sveikatos reikalų komiteto vardu A.Matulas, arba kas nors kitas, nes A.Matulas, man atrodo… Yra? Ačiū.
V.ŽIEMELIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 441, 224, 2591, 320 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 443, 444, 445 straipsniais įstatymo projektą, nutarė… Aš pakomentuosiu, kurioms pataisoms buvo pritarta ir kurioms buvo nepritarta. Teisės instituto pataisai buvo nepritarta todėl, kad siūloma sugriežtinti ATPK 441 straipsnyje šiuo metu numatytas sankcijas už neteisėtą farmacinę veiklą. Šiai pataisai nepritarta. Taip pat nepritarta ir kitai Teisės instituto pataisai. Projekto pirmuoju straipsniu siūloma ATPK 44 straipsnio pavadinime…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš labai atsiprašau, gal jūs į detales neikite, o esmę. Daugiau ar mažiau pritarta, ir viskas. Konkliuzija.
V.ŽIEMELIS. Aš tik paminėjau, kurioms pataisoms nepritarta, o kitoms pataisoms, Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos bei Sveikatos reikalų komiteto pataisoms, yra pritarta. Komitetas siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui. Už patobulintą įstatymo projektą balsavo visi komiteto nariai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Viskas. Jeigu galima, paskui, kai reikės, dar grįšime. Gerbiamieji kolegos, dabar turėtų kalbėti kolega A.Matulas, Sveikatos reikalų komiteto atstovas ir vadovas. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstant šitą įstatymą buvo paskirtas papildomu komitetu. Apsvarstęs komitetas nutarė pritarti įstatymo projektui ir Seimo Teisės departamento išvadai bei siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą atsižvelgiant į šį komiteto siūlymą. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 44-2 straipsnio sankciją išdėstyti taip: „Užtraukia baudą nuo 3 tūkst. iki 6 tūkst. litų.“ Komiteto sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, situacija dabar yra tokia. Diskusijose kalbėti niekas nepageidavo, dėl vienokių ar kitokių pataisų susitarta, juo labiau kad pagrindinės pataisos buvo tų subjektų, kurie neturi įstatymų leidybos iniciatyvos teisės, o į Sveikatos reikalų komiteto pastabą buvo atsižvelgta. Klausimas dabar yra toks – ar galime iš karto pritarti po svarstymo, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas nepageidauja? Galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Malonu, kolegos.
Imamės dar vieno ATPK pataisų bloko. Tai 15 ir 1897 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1775(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu turėtų kalbėti A.Staponkienė. Yra pats pirmininkas. Malonu. J.Sabatauskas. Prašom. Vėl ruošiasi dabar jau kito komiteto atstovas A.Pekeliūnas arba kas kitas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį projektą. Įstatymų iniciatyvos teisę turinčių asmenų pasiūlymų nebuvo. Buvo Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymas. Jo siūlymui buvo pritarta. Bendru sutarimu komitetas pritarė patobulintam projekto variantui. Ačiū. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar turėtų kalbėti papildomo, t.y. Aplinkos apsaugos, komiteto vardu kolega A.Pekeliūnas, Seimo Pirmininko pavaduotojas. Prašom.
A.PEKELIŪNAS (VLF). Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį kodekso straipsnių pakeitimą. Buvo pateikti trys pasiūlymai. Kadangi mes matėme, kad pagrindinis komitetas atsižvelgė į šiuos pasiūlymus, balsavimo rezultatai buvo bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, čia yra ta pati situacija. Pastabas daugiausia teikė ne seimūnai arba ne tam tikri komitetai, į dalį atsižvelgta, į dalį ne, o Aplinkos apsaugos komiteto pastabai kaip tik pritarta. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime pritarti? Ačiū. Malonu.
Dar vienas (jau dabar paskutinis iš šios ATPK keitimų serijos) projektas, registracijos Nr.XP-1512(2). Pagrindinio komiteto vardu į tribūną eina pats pirmininkas J.Sabatauskas. Prašom. Ruošiasi kolega A.Vrubliauskas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Komitetas svarstė projektą ir, kaip minėjau dėl ankstesnio projekto, įstatymų iniciatyvos teisę turinčių asmenų siūlymų nebuvo, išskyrus Informacinės visuomenės plėtros komitetą. Jo siūlymui yra pritarta. Taip pat buvo siūlymų iš Verslo darbdavių konfederacijos, buvo pritarta, bei Šiaulių apylinkės teismo. Teisės departamento pastaboms taip pat pritarta. Iš esmės bendru sutarimu komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną kolegą A.Vrubliauską kalbėti Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu. Prašom.
A.VRUBLIAUSKAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas rugsėjo 20 dieną svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo antrąjį variantą ir pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymams. Taip pat turėjo ir savo siūlymų. Komiteto nuomonė – pritarti svarstomam įstatymo projektui patobulinus jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Čia, kolegos, vėl yra tokia pati situacija. Į visus pasiūlymus (šiuo atveju ne Seimo struktūrų pasiūlymus) yra atsižvelgta. Ar galime bendru sutarimu, ar norėtų kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas nepageidauja? Pritarta. Ačiū.
Einame toliau. Dabar yra Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 78 straipsnio 1 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1839(3). Svarstymo stadija. Pagrindinio – Ekonomikos komiteto vardu – J.Veselka. Prašom. Ruošiasi A.Skardžius arba kas kitas Audito komiteto vardu.
J.VESELKA (MSG). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė, parengė patobulintą įstatymo projektą. Dabar yra dar kai kurių Seimo narių pasiūlymų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs kol kas tik bendrą žodį tariate, o po to gal kas norės…
J.VESELKA. Patobulino ir jums teikia Akcinių bendrovių įstatymo trečiąjį variantą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs kol kas prisėskite. Aš paklausiu, ar tikrai niekas nenori kalbėti, nes niekas neužsirašė kompiuteryje. Tada galbūt tik kolega… Jeigu A.Skardžius neina kalbėti, kas Audito komiteto vardu? Yra A.Skardžius. Prašom, kolega. Primenu, tai Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Jūsų, gerbiamasis Artūrai, komitetas buvo papildomas.
A.SKARDŽIUS (VLF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke. Audito komitetas, apsvarstęs Lietuvos akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 78 straipsnio 1 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektą Nr.XP-1839, pateikė tokią išvadą: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Audito komiteto pasiūlymus, kuriems Audito komitetas pritarė. Sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu. Audito komiteto nariai užregistravo pataisas, kurioms pagrindinis komitetas nepritarė, nors labai gaila.
Dabar turbūt bus pataisos, nesiplėsti, pone pirmininke?
PIRMININKAS. Minutėlę! Čia pagrindinio komiteto atstovas turės būti, o jūs iš savo darbo vietos, būkite malonus. Diskutuoti niekas neužsirašė, todėl dabar prašyčiau, kad dar kartą ateitų į tribūną J.Veselka. Prašom. Pradėsime nagrinėti pataisas. Kas kalbės trijų kolegų vardu – ar D.Jankauskas, ar A.Skardžius, ar E.Pupinis? Kuris? A.Skardžius ar kolega E.Pupinis? Kuris? Pagal abėcėlę? Tada kolega E.Pupinis. Prašom. Ar ne? A.Skardžius? D.Jankauskas? Prašom. Gerai. D.Jankauskas. Prašom.
D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, mūsų pasiūlymo esmė yra tokia, kad bendrovės, kurių akcininkai yra valstybė ar savivaldybė, būtų tvirtinama tik audituota finansinė atskaitomybė. Mūsų siūlymas buvo, kad ši nuostata įsigaliotų nuo 2008 m. sausio 1 dienos. Esmė. Manome, kad reikia palikti vienerių metų galimybę, jog savivaldybės arba valstybė, jei turi kelis procentus akcijų ir negali turėti jokios reikšmingos įtakos, tačiau dalyvauja kaip įmonės akcininkas, per ateinančius 2007 metus turėtų apsispręsti, ar tos akcijos reikalingos. Būtinybė, kad būtų tvirtinama tik audituota atskaitomybė, jeigu valstybė arba savivaldybė dalyvauja kaip įmonės akcininkas, manome, iš tikrųjų būtų logiška ir teisinga. Kol kas turimi duomenys ir situacija rodo, kad yra daug netvarkos tokiose akcinėse bendrovėse. Todėl siūlome apsispręsti kolegoms balsuojant.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, gerbiamasis pranešėjau, gal komiteto poziciją išdėstykite.
J.VESELKA. Komiteto pozicija – nepritarti. Kodėl? Ten, kur valstybė turi kontrolinius paketus, ši nuostata yra įteisinta, o ten, kur valstybei liko 5%, 10%, mažiau ar šiek tiek daugiau, ji šios nuostatos įgyvendinti negali. Ten, kur valstybė turi kontrolę, viskas yra išspręsta, o kad čia, gerbiamieji, įrašysite, valstybė galės rašyti gražius pareiškimus, o spręs akcininkai, kurie turi daugumą. Todėl komitetas šiai pataisai nutarė nepritarti. Siūlyčiau nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas už, vienas prieš. A.Skardžius palaiko. Prašom, kolega.
A.SKARDŽIUS. Gerbiamieji kolegos, šis reikalas išties nėra toks paprastas, kaip minėjo komiteto atstovas ponas J.Veselka. Mes daug kartų svarstėme įvairius įstatymus. Svarstėme Akcinių bendrovių įstatymą, Audito įstatymą, daugybę kitų įstatymų ir niekaip negalėjome prisikasti iki būtinybės, kad akcininkas – valstybė, valdydama, pavyzdžiui, turtą per akcijas, žinotų tikrąją padėtį. Šiandieną tai nėra privalu net ir akcinėms bendrovėms, kurių didžiąją dalį akcijų turi valstybė. Pažiūrėkite, kad ir Turniškių atveju. Sakykime, prie Vyriausybės, jau Dievo pašonėje esanti įmonė, Viešpaties pašonėje esanti įmonė, suprantate, turinti beveik 100% akcijų – ir tai nemato padėties, nes neatliekamas privalomas auditas. Tada akcijų atstovas, atstovaujantis akcijoms, priima sprendimą, ar daryti privalomą auditą, ar ne. Jeigu nėra kontrolinio akcijų paketo, tai valstybė vis dėlto turi apsispręsti, ar turėti šitą turtą, ar neturėti, ar tas akcijas… Vis dėlto turi žinoti realią padėtį, ar tai jai apsimoka, ar ne. Šiuokart atstovauti šioms akcijoms deleguotas žmogus net nesiorientuoja, už ką jis balsuoja, už kokios veiklos rezultatus. Todėl minimalus žingsnis būtų privalomas auditas ten, kur valstybė turi akcijų. Todėl mes tą dalyką ir siūlėme. Siūlėme net nuo 2008 metų, kad metai laiko būtų susitvarkyti, pereiti, finansavimą užsitikrinti tam privalomam auditui. Tai mes vėl pasineriam į tą pačią netvarką, kalbėdami ir atstovaudami tautai čia, Seime, patys nenorime pajudinti net piršto. Todėl siūlau balsuoti už šią pataisą.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, daugiau norinčių kalbėti nėra. Kolegos, prašyčiau pasiruošti, ir balsuojam. Mes balsuojam, ar pritariam Seimo narių D.Jankausko, A.Skardžiaus ir E.Pupinio pasiūlymui, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė. Tai yra įstatymo projekto 6 straipsnis.
J.VESELKA. Mano prieš.
PIRMININKAS. Gerai, pridėsim.
J.VESELKA. Prieš, supranti, kur nėra kontrolinio paketo, tu negali priversti. Akcininkui reikia turėti kontrolinį paketą. Šiaip viskas beprasmiška.
PIRMININKAS. Už – 34, prieš – 2, 14 susilaikė. Pritarta.
Dabar antrasis siūlymas. Vėl kolega D.Jankauskas? Dėl antrojo jūsų siūlymo kitaip išdėstyti įstatymo 10 straipsnį. Įsigaliojimas. Prašom. Kolega D.Jankauskas. Dėmesio, kolegos, paklausom.
D.JANKAUSKAS. Antrasis mūsų siūlymas buvo dėl nuostatos, jog turi būti ne mažiau kaip 250 akcininkų. Buvo siūloma, kad ji įsigaliotų vėlgi nuo 2008 m. sausio 1 dienos. Esmė siūlymo ta, kad 2007 m. būtų galimybė vis dėlto apsispręsti. Manome, kad tos nuostatos atsisakymas iš esmės labai stipriai pažeidžia smulkiųjų akcininkų interesus, todėl prašome balsuoti dėl to siūlymo.
PIRMININKAS. Vieną minutę, kolega, prašom, mes neišjungėm mikrofono. Klausimas yra toks: jeigu jūs kalbat apie 2007 m. sausio 1 d., tai yra nerealu. Nerealu, nes 10 dienų turi pirmininkas vizuoti ir 10 dienų – Prezidentas. Šiandien yra 21 diena, skaičiuokit, kada gali atsirasti „Valstybės žiniose“. Tai gal čia reikėtų vasario 1 d. bent įrašyti arba išvis išbraukti? Kaip jūs siūlytumėt?
D.JANKAUSKAS. Mūsų siūlymas buvo, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. ta nuostata atsirastų.
PIRMININKAS. Vienoje vietoje – 2008 m., o kitoje vietoje – 2007 metai. Tai reikia suvienodinti.
D.JANKAUSKAS. Ne…
PIRMININKAS. Gerai, nuo 2007 m. įsigalioja. Nuo 2007 metų negali įsigalioti, nes įstatymas dar bus nepaskelbtas.
A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke…
PIRMININKAS. Prašau, A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties jūs kalbate teisingai, nes mes būtent ir išskyrėme, kad ta įstatymo nuostata, mūsų pataisa, įsigaliotų nuo 2008 m. 1 d., o visa kita, išskyrus mūsų nuostatą, galiotų nuo 2007 m. sausio 1 dienos. Jeigu neįsigalios nuo 2007 m. 1 d., teisingai formulavote, gerbiamasis pirmininke, tada jūs siūlykite tą datą, kai Prezidentas pasirašys. Čia būtent išskyrus tai.
J.VESELKA. Taip, čia dvi dalys yra.
A.SKARDŽIUS. Mes pritariame tam, kas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 dienos.
PIRMININKAS. Gerai.
J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš suprantu…
PIRMININKAS. Prašau, J.Veselka.
J.VESELKA. Aš suprantu, kad mes, Seimas, viską galim. Galim net tai, ko įstatymai neleidžia.
PIRMININKAS. Teisingai.
J.VESELKA. Todėl man labai keista, kad mes padarėm tai. Aš pažiūrėsiu, kaip jūs realizuosite šią nuostatą ten, kur valstybė turi 5, 3, 2, 4, 10 procentų akcijų. Iš tikrųjų rinkėjams galėsit pasigirti: na, sustiprinom. Bet kaip jūs tą padarysit, aš nežinau. Todėl pateikit mechanizmą, pakeiskit Akcinių bendrovių įstatymą, kad jeigu valstybė turi 1 akciją, o kiti – 99, viena vis tiek nulemia. Tada jūsų pasiūlymai bus tikrai įdomūs ir vertingi. O dabar…
PIRMININKAS. Vieną minutę. Gerbiamasis kolega, mes jau nubalsavom dėl vieno dalyko, kuris ne pagal komitetą, bet mes dabar dar pirma turim susitarti dėl įsigaliojimo. Tai arba suvienodinam, arba įsigalioja nuo viso įstatymo įsigaliojimo. Prašau, kolega A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, pirmininke. Manau, jūs tikrai gerai suformulavote, kad vis dėlto nuo viso įstatymo. Tai mintis ir buvo, kad viskas įsigalioja nuo įstatymo įsigaliojimo, o ta pataisa, kuriai, ačiū Seimui, pritarėte, įsigalioja po metų. Tai nuo įstatymo įsigaliojimo.
J.VESELKA. Aš prašau Seimą balsuoti.
PIRMININKAS. Prašau, dar kartą J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, tokio pasiūlymo raštu nėra. Iš tikrųjų pasiūlymas visiškai naujas, palyginti su tuo, kas buvo siūloma. Tai prašau pateikti siūlymą raštu ir tada dėl jo balsuosim.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš nematau problemos. Jeigu netgi mes čia dabar padarom kažką ne taip, mes turim laiko iki priėmimo taip sutvarkyti kartu su teisininkais ir ekonomistais, kad viskas būtų ir elegantiška, ir tvarkinga, ir ekonomiškai teisinga.
J.VESELKA. Gerai, sutinku.
PIRMININKAS. Sutinkam? Gerai. Tai dabar galim pritarti būtent tokiai formulei? Galim. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar nori kas kalbėti dėl?..
J.VESELKA. Minutę, mano pasiūlymas ir…
PIRMININKAS. Žiūriu, kolega taip tvirtai įsikibęs į tribūnos atbrailas, kad jo neatplėši.
J.VESELKA. Tai kur man eiti dabar? Tenai ar kur?
PIRMININKAS. Nieko, jūs galit būti tribūnoje, nes atliekat dvigubą vaidmenį – Juliaus Veselkos ir Birutės Vėsaitės.
J.VESELKA. Kaip tik ne – Juliaus Veselkos ir Vladimiro Orechovo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, yra papildomas siūlymas, kuriam reikia 10 balsų paramos. Ar tiek yra, ar reikia balsuoti? Yra dešimt kolegų, kurie remia? Ne, kad tik penkias rankas matau. Pakelkim, pabalsuokim, čia ne problema. Mes dabar turim apsispręsti, ar nagrinėjam šį klausimą. Reikia 10 balsų. Prašom. 10 balsų, kad nagrinėtume J.Veselkos siūlymą.
J.VESELKA. Mygtukus spauskit, balsuojam.
PIRMININKAS. Siūlymui, tarp kitko, komitetas pritarė.
Ačiū, netgi 29. Taigi prašom tada trumpai drūtai, gerbiamasis kolega, pasakyti ir balsuosim.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pagrindinis dalykas yra, kad teisiškai reglamentuojama nuostata, kada gali būti bendrovėje mažinamas įstatinis kapitalas tam, kad akcininkai galėtų išsimokėti sumažinto kapitalo lėšas sau, akcininkams. Ten viskas yra labai gražiai sutvarkyta, bet viena neaišku – akcininkai mažina kapitalą, o gali būti akcinės bendrovės ilgalaikiai įsipareigojimai. Ilgalaikiai įsipareigojimai – tai įsipareigojimai, trunkantys daugiau nei metus. Tokiu atveju, susimažinus įstatinį kapitalą (lyg įstatyme yra viskas tvarkinga), turi būti pranešta akcininkams, akcininkai gali pareikalauti papildomų garantijų, jeigu kreditoriai nesutinka, gali kreiptis į teismą. Bet vis dėlto daugumoje Europos Sąjungos šalių, kaip tvirtinama, yra tokia nuostata, kad ilgalaikiai įsipareigojimai neįrašomi. Bet, pavyzdžiui, Vokietijoje apskritai yra uždrausta mažinti įstatinį kapitalą. Pagalvokite, ar čia nėra logikos. Juk kiekvienais metais akcinė bendrovė, gaudama pelną, planuoja 3–5 metų perspektyvą, didina įstatinį kapitalą arba investuoja kitur. Didino, didino, siekė gražių tikslų ir staiga mato – reikia pasidalyti pinigus. Pasidalija pinigus, parašo laiškelius ilgalaikiams kreditoriams, parašo ar neparašo dar, taip sakant, irgi… Todėl mes su V.Orechovu ir siūlome papildyti tokia pataisa, prie visų kitų, kad jeigu neturi ilgalaikių įsipareigojimų. O jeigu nori mažinti, tegul mažina, bet pirmiausia tegu padengia ilgalaikius įsipareigojimus. Aš nenoriu, kad vėl neištiktų Lietuvoje kokio nors banko bankrotas todėl, kad Seimui labai rūpi, kaip akcininkai pasidalys pinigus. Mes jau tokių atvejų turėjome. Todėl prašau spręsti. Prašau man ir V.Orechovui pritarti, kad įrašytume, jog gali susimažinti tada, kai neturi ilgalaikių įsipareigojimų, t.y. daugiau negu metams paimtų kreditų.
PIRMININKAS. Ačiū. Norėjau prašyti, kad kolega J.Veselka dabar jau kaip komiteto atstovas kalbėtų.
J.VESELKA. Komitetas nepritarė šiai nuostatai.
PIRMININKAS. Kaip nepritarė? Seimo narių pasiūlymas – už…
J.VESELKA. Komitetas tai nuostatai nepritarė.
PIRMININKAS. Už – 4, prieš – 2, susilaikė 1.
J.VESELKA. Pritarėm? Teisingai, pritarė. Ačiū. Supainiojau, nes ilgai buvo nepritariama.
PIRMININKAS. Pasirodo, ir J.Veselką kartais reikia gelbėti. Kolega E.Pupinis. Prašom. Vienas – už, vienas – prieš dėl J.Veselkos ir V.Orechovo pasiūlymo.
E.PUPINIS (TSF). Kai kuriose Europos šalyse gana konservatyviai žiūrima į galimybę sumažinti akcinį kapitalą ir išmokėti grynaisiais pinigais. Mums galbūt anksti pereiti prie tokio demokratinio būdo, kai galima visiškai pasitikėti akcininkais, kad kas nors iš jų tuo nepasinaudos. Nemanyčiau, kad vis dėlto negalima būtų sugriežtinti tos tvarkos, nors svarstymo metu buvo pasakyta, kad vis dėlto turi būti informuoti pagrindiniai kreditoriai ir tas procesas turi būti valdomas. Tačiau, manyčiau, nieko bloga, jeigu bus uždėtas tam tikras apribojimas ir bus žiūrima kur kas atsargiau. Aš pritarsiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dabar kita nuomonė – A.Endzinas. Prašom, kolega.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Žinote, paspaudžiau prieš ne todėl, kad iš esmės nepritarčiau tai minčiai ir apskritai toms mintims, kurios buvo išsakytos, tačiau mane šiek tiek glumina pozicija, kad negalima mažinti akcinio kapitalo, jeigu yra bet kokių ilgalaikių įsipareigojimų. Kai kada ilgalaikiai įsipareigojimai gali būti tokie finansiškai nereikšmingi, kad jie negali padaryti jokios įtakos. Pavyzdžiui, 1% ar dar mažiau nuo akcinio kapitalo, be abejo, negali turėti jokios įtakos firmos raidai. Todėl manau, kad būtų laiko tą dalyką dar šiek tiek priėmimo metu patvarkyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegų V.Orechovo ir J.Veselkos pataisai nagrinėjamam įstatymui, prašome balsuoti.
Už – 54, su pranešėjo balsu – 55, susilaikė 9. Pataisoms pritarta.
Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
J.VESELKA. Ačiū, kad palaikėte vokišką tvarką.
PIRMININKAS. Gerai. Mielieji kolegos, ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
Dabar prašyčiau į tribūną kolegą A.Matulą dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-1085(4). Svarstymo stadija. Prašom. Minutėlę. Ruošiasi V.Baltraitienė.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu svarstant Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15, 29 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas pritarė patobulintam variantui bendru sutarimu. Buvo pateikta daug pasiūlymų. Tai Teisės departamento pasiūlymai, kuriems visiems pritarėme, Europos teisės departamento siūlymams taip pat pritarėme, Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymams pritarėme, Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymams pritarėm, kolegų Seimo narių V.Saulio, A.Rimo ir G.Mikolaičio kai kuriems siūlymams pritarta, kai kuriems ne. Dar pateikė pasiūlymų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kuris pateiks savo išvadas, bet mes joms iš esmės visoms pritarėme. Vakar po pietų buvo įregistruota gerbiamojo A.Syso pataisa, kurią šiandien rytą Sveikatos reikalų komitetas svarstė, nuomonės išsiskyrė ir komitetas šiai pataisai nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs kol kas prisėskite, nes dar turėtų kalbėti kolegė D.Bekintienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Prašom. (Balsai salėje) Palaukite, kuri tada? Mes sukeitėme vietomis. Tada Virginija vis dėlto? Prašom. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu – V.Baltraitienė. Buvo sukeista vietomis. Prašom.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė įstatymo straipsnių pataisas ir iš esmės pritarė įstatymo projektui, tačiau siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas ir Seimo narių V.Saulio, A.Rimo ir G.Mikolaičio pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Taip pat siūlome kreiptis į Vyriausybę išvados dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir kitų įstatymų sistemiško suderinimo. Bendru sutarimu tokiam sprendimui buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vėl norėčiau pakviesti kolegą A.Matulą į tribūną. Nagrinėsime kai kurias pataisas, kurioms komitetas nepritarė. Pirmiausia kolegų V.Saulio, A.Rimo ir G.Mikolaičio pataisa. Kuris iš jūsų kalbės? Kolega V.Saulis? Prašom.
V.SAULIS (LSDPF). Dėkoju. Aš sutinku su komiteto išvada ir neprašau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Išspręsta. Dabar dar viena jūsų pataisa. Irgi tas pats? (Balsas salėje: „Taip.“) Ačiū. Malonu. Dar čia kai kam pritarta, kai kam ne. Žodžiu, kur pritarta – tvarka, kur nepritarta – pagal komitetą, taip. Ačiū. Malonu, kad palengvinote darbą. Gerbiamasis pranešėjau, dar yra kolegų V.Vertelienės ir E.Žakario siūlymas dėl vadovų amžiaus. Kuris kalbės, ar kolegė V.Vertelienė, ar kolega E.Žakaris? Nematau. Gerbiamasis pranešėjau, jūs referuokite už kolegas.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos V.Vertelienė ir E.Žakaris siūlo riboti vyriausiųjų gydytojų įstaigų vadovų amžių, kaip ir dabar yra įstatyme, iki 65 metų. Komitetas šiam siūlymui nepritarė, nes reali padėtis šiandien yra kitokia. Nemažai vadovų dirba įstaigų vadovais, jie jau yra praradę medikų licenciją, negali dirbti medikais, ir komitetas mano, kad amžiaus riboti nereikia. Kur kas reikšmingesniuose valstybės postuose yra vyresni žmonės ir puikiai susitvarko su savo pareigomis. Komitetas šiai pataisai nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, vienas – už, vienas – prieš. A.Dumčius – nuomonė už. Čia mes kalbame apie pateiktą pataisą. Prašom, profesoriau.
A.DUMČIUS (TSF). Ačiū. Kodėl aš pritarčiau ir kitiems siūlyčiau pritarti pataisai? Teko dirbti Kaune Sveikatos reikalų komitete ir buvo didžiulės problemos steigiant naujus pirminės priežiūros centrus, kabinetus ir t.t., nes daugybė saugiklių, trukdžių ir panašiai. Jeigu mes pažiūrėtume į mūsų bendrą strategiją, tai mums reikės pirminę priežiūrą iš dalies galbūt iki 70% pervesti į privačias rankas. Taigi tuos trukdžius reikia naikinti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis profesoriau, mes dabar turime kalbėti apie Biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ar filialo vadovų amžių.
A.DUMČIUS. Gerai. Tada atsiprašau. Aš galiu keletą sekundžių pasakyti?
PIRMININKAS. Prašom. Jeigu jums reikia iš toliau prieiti, prašom, bet vis tiek dvi minutės.
A.DUMČIUS. Gerai. Ačiū. Kalbant dėl tos įstatymo pataisos, kurią minėjome, ypač imponuoja vienas dalykas, kad įstaigų vadovai negali būti vadovais savo pačių įstaigoje arba filialuose, t.y. patys sau vadovauti. Čia yra pati unikaliausia šio siūlymo idėja, todėl aš už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kita nuomonė – kolega M.Žymantas. Prašom.
M.ŽYMANTAS (DPF). Ačiū. Aš noriu kalbėti ne prieš pataisą, bet prieš komiteto sprendimą, todėl užsiregistravau tokia raudona spalva. Pačiame komitete aš irgi kalbėjau, kad vis dėlto įstaigos vadovas nebūtinai turi būti gydytojas, gali būti ir kitos specialybės žmogus. Įstaigos vadovu palikti garbingo amžiaus žmogų, kad jis ir daktaras, nemanau… Manau, ateina modernios vadybos, modernios ekonomikos laikmetis ir į šią vietą galėtų drąsiai pretenduoti jauni, išsilavinę ir energingi žmonės. Todėl siūlau palaikyti pataisos teikėjus ir nepritarti komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar pranešėjas nori ką nors pridurti, ar jau galime balsuoti?
A.MATULAS. Aš norėčiau dar kartą pasakyti, kad komitetas nepritarė šiai pataisai. Manau, diskriminuoti žmones pagal amžių šiandien nereikėtų. 65 metai nieko nereiškia. Daugelis žmonių yra energingi, sugeba išmokti įvairių informacinių technologijų. Prašyčiau nepritarti šiai pataisai ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame. Dėmesio! Kolegos, balsuojame dėl Seimo narių V.Vertelienės ir E.Žakario pasiūlymo, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl pataisos.
Už – 23, prieš – 12, susilaikė 13. Nepritarta. (Balsai salėje) Prašau. Kolega A.Matulas gali sėsti, o E.Klumbys tars žodį.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seimo vicepirmininke…
PIRMININKAS. Kolegos! Minutėlę. Kolegos, tylos! Leiskite pasakyti žmogui.
E.KLUMBYS. Aš noriu pasakyti, kad nė vienas Seimo narys nesuprato, už ką jis balsuoja šioje situacijoje. Aš siūlau perbalsuoti, nes yra labai nedidelis skirtumas, ir dar kartą prašyčiau, kad visi išgirstų, už ką yra balsuojama.
PIRMININKAS. Gerai. Pakartosiu, ir galės kolega A.Matulas pasakyti porą žodžių. Aš perskaitau, nes pripratęs greitai viską skaityti arba sakyti. 5 punktas: „LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ar filialo vadovu negali būti vyresnis kaip 65 metų asmuo“. Ar gerbiamasis A.Matulas dar turi ką pasakyti?
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų kolegos siūlo riboti sveikatos priežiūros įstaigų vadovų amžių. Komitetas tam nepritarė ir mano, kad nereikia riboti.
PIRMININKAS. Aišku. Kolegos, kartojame balsavimą. Dėmesio! Kas remiate V.Vertelienės ir E.Žakario siūlymą, balsuojate už. Kas remiate pagrindinio komiteto nuomonę, balsuojate kitaip. Prašom balsuoti.
Už – 18, prieš – 16, susilaikė – 27. Rezultatas tas pats. (Balsai salėje) Ir aš, kaip vyresnis žmogus, dėkoju už tokį balsavimą, nors nesu daktaras.
Atsiprašau, kolega A.Matulas teisus, yra dar viena pataisa, bet neišlaikyti terminai, tegul pateiks priėmimui.
Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti po svarstymo? Galime pritarti? Galime. Nereikia. Pritarta.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1490(2*) (svarstymas)
Dar vienas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1490(2). Pagrindinio Sveikatos reikalų komiteto vardu pranešėjas – M.Žymantas. Ruošiasi D.Bekintienė.
M.ŽYMANTAS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis išnagrinėjo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados. Joms pritarta. Žmogaus teisių komiteto išvadoms pritarta. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadai nepritarta, nes manome, kad arba savivaldybė turi visai nereguliuoti centrų steigimosi, arba ne Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai turi būti pačios savivaldybės sprendimas.
Komitetas nusprendė, kad ribojimų nereikia, todėl balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu – D.Bekintienė. Dar ruošiasi A.Lydeka arba kas nors kitas. Prašom.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas svarstė. Jo sprendimas yra nepritarti įstatymo projekto 1 straipsnio nuostatai, t.y. išbraukti galiojančio įstatymo 17 straipsnio 2 dalį. Pagrindiniam komitetui siūlo tobulinti įstatymo projektą, t.y. pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai nepriklausančioms ir kitoms pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms ir (ar) jų filialams steigti būtinas savivaldybės, kurios teritorijoje steigiama įstaiga, išduotas leidimas. Leidimo išdavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“.
Komitetas, darydamas šį sprendimą, vadovavosi Vietos savivaldos įstatymu, kuris įtvirtina savivaldybės atsakomybę už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, o jos administracijai pareigą administruoti viešųjų paslaugų teikimą. Nes Viešojo administravimo įstatymas išaiškina viešųjų paslaugų teikimo administravimą taip: viešojo administravimo subjektų veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar vienas pranešėjas – Žmogaus teisių komiteto pirmininkas kolega A.Lydeka. Prašom.
A.LYDEKA (LCSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, išnagrinėjo šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Tačiau siūlo pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Teisės departamento išvadas ir jį pataisyti pagal šiuos pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar kolega E.Žymantas galėtų grįžti į tribūną? Yra, kaip jau buvo kalbėta, viena pastaba, t.y. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastaba, kuriai pagrindinis komitetas nepritarė. Gal trumpai priminkite, paskui apsispręsime. Gal komitetas nereikalaus balsuoti?
Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
M.ŽYMANTAS. Komiteto nepritarimo idėja buvo ta, kad išbraukia nuostatą, kad leidimai buvo išduodami pagal savivaldybės tarybos patvirtintą pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo programą. Vadinasi, savivaldybė turėjo savo programą, pagal kurią plėtos pirminę priežiūrą. Dabar šitą dalyką išbraukia, o įrašo, kad leidimų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Kuo čia dėta Vyriausybė, jeigu čia yra konkrečios savivaldybės pirminės priežiūros išdėstymo schema ir tvarka. Todėl komitetas šiai nuostatai nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar tikrai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas … kolegė D.Bekintienė. Ar reikalauja balsuoti? Prašom. Kolegė D.Bekintienė.
D.BEKINTIENĖ. Tai prieštarautų, jei priimtume tokią nuostatą, kokią priėmė pagrindinis komitetas, Vietos savivaldos ir Viešojo administravimo įstatymams. Mūsų komitetas kitaip negalėjo pasielgti.
PIRMININKAS. Tada balsuosime. Prašom. V.M.Čigriejienė. Prašom. Dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisos. Prašom.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto…
PIRMININKAS. Kolegos, tylos!
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Siūlymas panaikinti savivaldybių leidimą, išduodamą pirminės sveikatos įstaigai steigtis vienokioje ar kitokioje vietoje, yra sveikintinas dalykas, nes čia būtų suvaržymas, be to, mes sumažiname biurokratinį mechanizmą. Kad pacientui paslauga būtų prieinamesnė, lai pirminės priežiūros įstaigos steigiasi, jos tarpusavyje konkuruos, skatins konkurenciją, o tai yra labai geras dalykas, todėl kviečiu visus Seimo narius pagalvoti apie tai ir balsuoti už Sveikatos komiteto pateiktą variantą. Dėl pataisos, taip.
PIRMININKAS. E.Klumbys. Kita nuomonė. Prašom, kolega. E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių, ypač sveikatos privatininkų, interesą steigti savo įstaigas. Tačiau mes turime žinoti, kad vis dėlto savivaldybė yra atsakinga už pirminę sveikatos priežiūrą savo teritorijoje. Mes turime puikų pavyzdį, čia kalbama ne apie vadinamąsias kaimiškąsias savivaldybes, kuriose nelabai kas nori dirbti, o kalbama apie didžiuosius miestus, apie Vilnių, Kauną. Kaip tik ten, prie tų didžiųjų poliklinikų, šalia jų ir norima kurti begalę vadinamųjų klinikų ir pritraukti pacientus iš poliklinikų į tuos kabinetus. Aš manau, kad negalima… Turėtų būti tam tikras reguliavimas, o savivaldybė puikiausiai žino, kuriose vietose reikia steigti pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, o kur ne. Apskritai yra bendras principas, net ir tame pačiame Vilniuje, man teko trejus metus būti Vilniaus tarybos nariu, aš mačiau, kad nėra jokio noro steigti kabinetus atokesnėse Vilniaus vietose, o yra noras turėti centre. Šia pataisa mes ir atidarome kelią, kad tuojau centre turėsime begalę šeimos klinikų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuosime, ar pritariame Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas, t.y. Sveikatos reikalų komitetas. Prašom balsuoti.
Buvo balsuota už Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymą, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas, bet kadangi balsavimo rezultatai yra 41 – už, prieš – 4, 17 susilaikė, tai pritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui. Pritarta. Mes juk balsavome už Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, o ne už pagrindinio komiteto nuomonę. Čia šiek tiek kita procedūra. Ar supratote, ar reikia dar perbalsuoti? Supratome. Ačiū. (Balsai salėje) Perbalsuoti? Kolegos, tada labai prašyčiau, gerbiamasis Steponavičiau, už jūsų nugaros labai garbingi Seimo nariai tegul sėdasi į savo vietas. Prašom visi!.. Kolege B.Vėsaite! Kolegos, prašom sėsti į savo vietas, ir P.Gražulis taip pat! Visi kolegos, dėmesio! Dar kartą sakau, kad mes balsuojame dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymo, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas, t.y. šio įstatymo 1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 17 straipsnio pakeitimas. Tai tie, kurie pritariate VVSK siūlymui, balsuojate už, tie, kurie manote, kad teisus Sveikatos reikalų komitetas, balsuojate prieš arba susilaikote. Ar dabar aišku? Aišku. Prašom balsuoti. Nutraukiu antrąkart, daugiau nenutrauksiu. Kolegos, dar sykį sakau, yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas ir pagrindinis, t.y. Sveikatos reikalų komitetas, tam siūlymui nepritarė. Tai ar blogai, ar gerai, šiuo atveju ne mano reikalas ir aš negaliu šito sakyti būdamas čia. Taigi tie, kurie pritariate VVSK siūlymui, balsuojate už, kurie pritariate pagrindinio komiteto nuomonei, balsuojate prieš arba susilaikote. Ar dabar aišku? Žinoma, galima ir nedalyvauti balsavime, už tai nebus baudžiama. Aišku?
35 – už, prieš – 14, 20 susilaikė. Vieno balso persvara pritarta. Abejonių nėra? Gerai. Ačiū.
Dabar klausimas, ar pritariame visam įstatymo projektui, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ačiū. Klausimas baigtas.
Paskutinis šios dienos, t.y. šios dienos ryto darbotvarkės klausimas, t.y. tas garsusis 15 dėl rezervistų. Kaip žinote, buvo padaryta pertrauka ir Seniūnų sueigos ir Seimo kreiptasi į naująją Etikos ir procedūrų komisiją. Išvadą prašyčiau pateikti posėdžio pirmininką kolegą A.Monkevičių. Prašom.
A.MONKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Etikos ir procedūrų komisija, įvertinusi visas aplinkybes, nusprendė: vadovaujantis Seimo statuto 92 straipsnio 1 dalies ir 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis, siūlyti Seimui daryti įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymo pertrauką, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas parengtų išvadą, ar šis įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijai. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendru sutarimu, kaip matote, 11 komisijos narių. Taigi klausimas aiškus, bet, matyt, kolegos nori kalbas pasakyti, tai A.Kubilius – iš kairės į dešinę pirmas. Prašom. A.Kubilius.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, man išvada šiek tiek kelia nusistebėjimą, nes apeliavimas į 139 straipsnį iš tiesų yra nevisiškai tikslus, nes tai yra iš skirsnio „Įstatymų projektų registravimas.“ Iš tiesų priėmimo metu Teisės departamentas taip pat pateikė savo išvadas, bet tokias išvadas paprastai svarsto pagrindinis komitetas. Jeigu jūs atsiversite įstatymų priėmimo skirsnį, ten niekur nerasite, kad dar papildomai turėtų svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Antras dalykas, ką noriu pasakyti. Teisės departamento išvada yra skirta vienai pataisai, kuriai pritarė ir komitetas, bet tai yra pataisa. Yra kitų pataisų. Yra J.Sabatausko pataisa šitą pataisą išbraukti. Mano įsitikinimu, mes turime pradėti procedūrą, apsispręsti, kokios vis dėlto pataisos lieka. Ar lieka J.Sabatausko pataisa, ar lieka J.Veselkos pataisa. Turėti galutinį variantą, tada prieš galutinį balsavimą daryti pertrauką ir eiti į komitetus dar kartą pasižiūrėti Teisės departamento išvadų. Dabar visiškai nežinome, koks bus tas mūsų variantas, kurį mes galutinį priiminėsime, nes yra labai svarbių pataisų.
PIRMININKAS. Ačiū. Sprendimas yra sprendimas, juo labiau vienbalsiai priimtas. Kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad Statuto 138 straipsnio 2 dalis, net jeigu mes ir kalbėsime, kad tai yra registracijos fazė, sakykime, kad mes ją perkeliame į priėmimo fazę, labai aiškiai sako – jeigu Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Visi tie, kurie perskaitėte tą išvadą, ar ten yra toks teiginys? Ten tokio teiginio nėra. Teisės departamentas šito neparašė ir aš išvis norėčiau atkreipti vadovybės dėmesį į tai, kad Teisės departamentas turėtų rašyti išvadas pagal tai, kaip to reikalauja Statutas, o parašyti, kad galėtų ar dar kaip nors, šitais dalykais mes dabar esame priversti žaisti. Ypač tą daro Seimo vadovybė. Turi būti labai aiškiai pasakyta, prieštarauja ar ne. Šito nėra. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas, nestatutinis komisijos siūlymas dėl pertraukos. Pertrauka yra daroma arba pusės valandos, arba iki kito posėdžio. Jeigu mes kalbame apie pertrauką, mes turime labai aiškiai žinoti, iki kada ta pertrauka yra daroma.
PIRMININKAS. Pertrauka iki išnagrinės Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o tai jis turi padaryti operatyviai, kad sausio mėnesį galėtume nagrinėti visą paketą. S.Pečeliūnas. Dabar jo eilė. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Pirmas dalykas, tai…
PIRMININKAS. Kolegos, tylos! S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Kaip matau, ginčai daugiau yra apie Statutą. Statute labai aiškiai parašyta, kad Etikos ir procedūrų komisijos išvados yra rekomendacija Seimui ir Seimas turi apsispręsti, ką jis su jomis daro. Tai pirma. Patinka jos kam ar nepatinka, pamatysim balsavimo būdu.
Dabar antras dalykas. Taip, kaip suformuluota Etikos ir procedūrų komisijoje, aš taip suprantu, kad Konstitucinis Teismas nebereikalingas, kad ponas J.Sabatauskas su komanda jį pakeis, bet gal ir ne, gal taip toli neis.
Trečias dalykas, tas straipsnis ir ta pataisa, dėl kurios čia dabar tas karas vyksta, tai Seimas tam straipsniui jau yra pritaręs. Jau Seimas jį yra priėmęs. J.Sabatauskas nori taisyti Seimo darbą. Tai štai Seimas ir apsispręs, ar jis taisys taip, kaip nori J.Sabatauskas, kurio pataisa galimai prieštarauja Konstitucijai, ar ne. Štai ir viskas. Dabar prašome balsuoti, ar mes su Etikos ir procedūrų komisijos išvada sutinkame ar nesutinkame.
PIRMININKAS. P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS (MSG). Aš noriu dar kartą pasakyti tai, ką jau pasakė gerbiamasis S.Pečeliūnas. Etikos ir procedūrų komisijos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir mes turime balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. R.Ačas. Prašom.
R.AČAS (TTF). Aš norėčiau pasakyti, kad vis dėlto Etikos ir procedūrų komisijoje, kai buvo sprendžiamas šitas klausimas ir kai buvo sutarta bendru sutarimu, buvo pasakyta, kad daroma pertrauka iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Minutėlę! Kokia proga jūs čia apie tą pertrauką kalbate? Prašom, gerbiamasis kolega, pakartokite, ką reiškia šita jūsų pastaba. Prašom.
R.AČAS. Kai buvo Etikos ir procedūrų komisijoje svarstomas šis klausimas ir buvo sutarimas, kad daroma pertrauka, kol Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasakys savo nuomonę, tai buvo sakoma, kad daroma pertrauka iki kito Seimo posėdžio.
PIRMININKAS. Taip, jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas iš tikrųjų susirinks per pertrauką, prašom. Jokia problema. Jeigu susirenka, prašom, galime nagrinėti, aš nieko prieš, nors man tuo momentu reikės dalyvauti trijuose posėdžiuose. Kolegos, klausimas yra labai aiškus. Yra pažeidimai, dėl tokių dalykų mes pralošėm bylą Konstituciniame Teisme, kaip buvo aiškiai pasakyta Konstitucinio Teismo. (Balsai salėje) Prašom, kaip norite, jūsų valia. Balsuoti visada galime, jokia problema, bet atsiminkite mano žodžius – panašioje byloje buvo pralošta Konstituciniame Teisme, kai nebuvo atsižvelgta į Teisės departamento išvadą. Prašom, kolegos, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Nėra norinčių? (Balsai salėje) Gerai, kolegos, jeigu jūs norite balsuoti, prašom, jūsų valia. (Balsai salėje) Žinoma, neturėtume balsuoti, bet kadangi tauta visuotinai reikalauja… Nagi aiškūs pažeidimai, kolegos, aiškūs pažeidimai! (Balsai salėje) Minutėlę! Vienbalsiai priimta išvada, bet jeigu jūs norite balsuoti, prašom. Kas už tai, kad būtų pritarta Etikos ir procedūrų komisijos išvadai, prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Už – 21, prieš – 36, susilaikė 13. Pirmajai naujos sudėties komisijos nuomonei, vienbalsiai priimtai, Seimo dauguma nepritarė. Tas lieka Seimo analuose, sveikinu kolegas, balsavusius atitinkamai.
Dabar pagal tvarką mes turėtume balsuoti, ar laikytis to siūlymo, kurį pateikė kolega R.Ačas. (Balsai salėje) Ne.
Prašom tada į tribūną kolegą A.Sadecką. Jo nėra. Labai atsiprašau. (Balsai salėje) Prašom jo ieškoti. O jeigu surasti negalime, tai posėdį aš baigiu. (Balsai salėje) Prašome surasti A.Sadecką. (Balsai salėje) Jo nėra. Atsiprašau, komiteto vardu įgaliotas kalbėti A.Sadeckas. Rytinis posėdis baigtas.
Reikėjo surasti A.Sadecką. (Balsai salėje) Prašom jam šitaip pasakyti. Ačiū. Posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.