Keturiasdešimt
aštuntasis (252) posėdis
2006
m. gruodžio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V.GEDVILAS ir A.PEKELIŪNAS
PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF*). Laba diena, mielieji kolegos. Leiskite pradėti Lietuvos Respublikos Seimo popietinį posėdį. Po truputėlį renkasi mūsų kolegos. Gerbiamieji kolegos, siūlau visiems užsiregistruoti.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 26 Seimo nariai. Popietinį posėdį pradedame.
Darbotvarkės 2-1 klausimas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį generalinį prokurorą Algimantą Valantiną perskaityti pranešimą. Kol prokuroras eina į tribūną, noriu priminti, kad šiam klausimui yra skirta pusė valandos. Manau, kiek gerbiamajam prokurorui reikia laiko, tiek ir skirkite šiam pranešimui, o po to bus mūsų Seimo narių klausimai.
A.VALANTINAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Norėsiu šiandien prašyti jūsų sutikimo paraukti baudžiamojon atsakomybėn Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėją. Trumpai norėčiau pasakyti jums šio įvykio aplinkybes.
2005 m. birželio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ona Laurišienė savo sprendimu nutraukė santuoką tarp Jūratės Machankovienės ir Viktoro Machankovo, pagal šį sprendimą nekilnojamasis turtas, butas atiteko būtent J.Machankovienei. 2006 m. gegužės 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi pagal posėdyje nedalyvavusio V.Machankovo prašymą šioje civilinėje byloje procesas atnaujintas. Apie galimo nusikaltimo, tai yra sukčiavimo ir dokumento klastojimo, požymių buvimą J.Machankovienės veiksmuose pranešta Panevėžio miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui.
2006 m. gegužės 17 d. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje buvo gauta apylinkės teismo nutartis ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį. 2006 m. spalio 11 d. pagal pareikalavimą baudžiamoji byla perduota Panevėžio apygardos prokuratūrai. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja O.Laurišienė, būdama valstybės tarnautoja, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, suklastojo Panevėžio miesto apylinkės teismo…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tikrai gerbkime mūsų gerbiamąjį svečią ir leiskime pristatyti šį pranešimą. Prašom, gerbiamasis prokurore.
A.VALANTINAS. …suklastojo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 17 d. sprendimą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, įrašydama į šį sprendimą žinomai melagingas žinias apie pareiškėjo V.Machankovo dalyvavimą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 17 d. posėdyje, bei sukurstė pareiškėją J.Machankovienę suklastoti nedalyvavusio šiame teismo posėdyje V.Machankovo parašą pareiškėjo priesaikoje. Dėl to didės žalos patyrė V.Machankovas ir valstybė, buvo diskredituotas teismo ir teisėjo autoritetas.
Baudžiamoji atsakomybė už tokias veikas numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. Nurodytas aplinkybes patvirtina duomenys, užfiksuoti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 17 d. sprendime, pareiškėjo V.Machankovo priesaikoje, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. posėdžio protokole, liudytojo V.Machankovo apklausos protokoluose, taip pat įtariamosios J.Machankovienės apklausos protokoluose, specialistų išvadose. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalimi, Teismų įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi bei 89 straipsnio 1 dalimi, prašau Lietuvos Respublikos Seimo duoti sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėją O.Laurišienę ir kitaip suvaržyti jos laisvę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam generaliniam prokurorui. Tikrai pagal Statutą, svarstant šią procedūrą, klausimai neužduodami. Kadangi šį sezoną man, kaip posėdžio pirmininkui, pirmą kartą man tenka vesti posėdį šiuo klausimu, todėl aš maniau, kad yra tokia galimybė, bet tokios galimybės nėra. Dėkoju gerbiamajam prokurorui. Mes tęsim toliau.
Noriu pristatyti mūsų Seimo nariams visą procedūrą, kaip tai atlikti. Yra Statuto 210 straipsnis „Veiksmai norint patraukti valstybės pareigūnus baudžiamojon atsakomybėn“. Šiame straipsnyje yra nurodytos Statuto 23 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalys, kad yra taikoma tokia pati procedūra, kaip ir Seimo nariams, jeigu yra pareikštas nepasitikėjimas. Norėčiau paskaityti: „Išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario (šiuo atveju dėl teisėjos) padaryto nusikaltimo, Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė negu vienos valandos, bet ne ilgesnė negu dviejų valandų pertrauka. Po pertraukos Seimas priima vieną iš dviejų sprendimų: 1) sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį (šiuo atveju teisėją) patraukti baudžiamojon atsakomybėn“. Svarstant šį klausimą, reikia padaryti 1 val. pertrauką. Siūlau padaryti šią pertrauką, po valandos grįžti ir priimti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą. Nutarimas bus per valandą parengtas, mes jį pristatysime. Reikia sudaryti tyrimo komisiją. Ta tyrimo komisija bus pasiūlyta jums. Šį klausimą, jeigu jūs nieko prieš, baigsim svarstyti už valandos. Galime pritarti bendru sutarimu? Labai ačiū.
Dėkojame gerbiamajam generaliniam prokurorui. Baigsime visą procedūrą be jūsų, toks Seimo statutas.
Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 2-2a klausimas – Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios bei įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.XP-1781(2). Pranešėjas – A.Kašėta, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Centrinis mikrofonas. Dėl vedimo tvarkos, prašom.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų retkarčiais būtų malonu, kad pažvelgtumėte. Dabar išėjo prokuroras, o aš norėjau jūsų paklausti. Tie Seimo nariai, kurie parengs nutarimo projektą, manau, pagal Statutą turėtų teisę pasikviesti prokurorą rengdami tą dokumentą. Tiesiog noriu jūsų paklausti, kad paaiškintumėte. Ar tie Seimo nariai, kurie rengs projektą, galėtų pasikalbėti su prokuroru, o ne tik pristatyti?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Statuto 23 straipsnyje yra nurodyta, kad komisija rengs visą nutarimą, o vėliau, jau parengus, bus galima prokurorą pakviesti dar kartą. Jeigu jūs norėsite ir turėsite tokią nuomonę, tvirtindami šį nutarimą, galėsite pasikviesti prokurorą ir jo paklausinėti. Yra toks Statutas, mes laikomės Statuto. Paprasčiausiai pagal Statutą dabar mes sudarysime tik laikiną komisiją. Mes elgiamės taip, kaip yra nurodyta Statute.
Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu paklausti. Gal atsirado gerbiamasis A.Kašėta ir pristatys Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonę? Nėra. H.Žukausko iš Užsienio reikalų komiteto taip pat nėra. Kitus darbotvarkės klausimus taip pat turi pristatyti būtent šie Seimo nariai. Kokį mes klausimą galėtume nagrinėti? Gal Kazokiškių? Nėra gerbiamojo B.Bradausko. Sudėtingoje situacijoje esame, gerbiamieji kolegos. Turime dirbti, bet nėra pranešėjo. (Balsai salėje) Arba turime skelbti pertrauką. Pabandysiu paskambinti, gal pavyks pakviesti.
Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs man leisite, aš galiu pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą, tuoj pat Užsienio reikalų komiteto išvadą. Negalim? Negalim. Jeigu yra nors vienas… Darome 10 minučių pertrauką. Kito varianto aš neturiu. Gerbiamieji kolegos, jeigu norime toliau dirbti, kvieskite savo kolegas Seimo narius į posėdžių salę. Kitaip mes paralyžiuojame Seimo darbą. 10 minučių pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, norėčiau jūsų paprašyti dėmesio. Bandome tęsti mūsų popietinį Lietuvos Respublikos Seimo posėdį. Visų pageidavimu ir visų noru bandome registruotis.
Užsiregistravo 44 Seimo nariai.
Tęsiame mūsų darbotvarkę. Dar kartą noriu priminti, darbotvarkės 2-2a klausimas – Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2, 5, 8, 9, 11, 20, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios bei įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.XP-1781. Svarstymas. Pranešėjas – gerbiamasis A.Kašėta, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė minėto įstatymo projektą ir pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, pasiūlymams. Taip pat pritarė papildomo komiteto pasiūlymams. Komiteto išvada: bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Užsienio reikalų komiteto nuomonę pagal darbotvarkę turėtų pateikti H.Žukauskas. Ar yra norinčių ir ar išvis yra Užsienio reikalų komiteto narių? Nėra. Ar jūs leisite man pateikti Užsienio reikalų komiteto nuomonę, kad galėtume toliau tęsti posėdį? Tada teikiu Užsienio reikalų komiteto nuomonę. Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgęs į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir suderinęs su įstatymo projekto rengėjais, siūlo pagrindiniam komitetui pritarti šiam įstatymo projektui su pastabom, kurioms šis komitetas, būtent Užsienio reikalų komitetas, pritarė. Pagrindinis komitetas taip pat pritarė visoms pastaboms. Galime sutarti bendru sutarimu dėl komitetų nuomonės? Už, prieš nuomonių nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo įstatymo projektui? Negalime? Yra norinčių balsuoti. Džiaugiuosi, kad suaktyvėjo Seimo narių darbas ir kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr.XP-1781? Kviečiu visus balsuoti. (Balsai salėje)
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 50, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi po svarstymo įstatymo projektui Nr.XP-1781(2) yra pritarta.
Kviečiu dar kartą gerbiamąjį A.Kašėtą pateikti įstatymo projektą Nr.XP-1782 – Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 2, 3, 5, 6, 8, 9, 13, 15, 16, 19, 21, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 11, 71, 72, 73, 161 straipsniais ir priedu įstatymo projektas. Prašom, gerbiamasis kolega, pasakyti komiteto nuomonę.
A.KAŠĖTA (LSF). Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė Teisės departamento pastaboms ir bendru sutarimu pritarė įstatymo pataisoms.
PIRMININKAS. Visoms įstatymo pataisoms pritarė? Man atrodo, vienai prieštarauja. Pagal protokolą po to, po Užsienio reikalų komiteto. Dėkoju gerbiamajam Algiui už komiteto nuomonės pateikimą. Aš noriu pasakyti dėl Užsienio reikalų komiteto. Iš esmės Užsienio reikalų komitetas taip pat… Gerbiamasis Algi, gal nepabėkite, truputėlį čia kur nors netoli… Užsienio reikalų komitetas taip pat pritarė visoms pataisoms, išskyrus vieną pataisą. Reikėtų apsispręsti visiems Seimo nariams. Šiai pataisai pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nepritaria. Reikėtų mums visiems Seime apsispręsti, ar mes palaikome pagrindinio komiteto nuomonę ir nepritariame Užsienio reikalų komiteto pasiūlymui. Gal, gerbiamasis Algi, galite pateikti, kodėl jūs tam pasiūlymui nepritariate?
A.KAŠĖTA. Viena priežastis ta, jeigu mes kalbame apie įstatymo papildymą 1 straipsniu… Ar apie 6 straipsnį?
PIRMININKAS. Dėl 6 straipsnio.
A.KAŠĖTA. Dėl 6 straipsnio. Argumentas toks: tarnyba neatlygintinai ir netrukdomai gali naudotis registrų, kadastro klasifikatorių blankais, o kitų juridinių ir fizinių asmenų kitais duomenų bankais tarnyba turėtų naudotis pagal atskiras sutartis. Taigi tokie yra mūsų argumentai dėl šio pasiūlymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus, nes nuomonės už, nuomonės prieš, kviečiu visus apsispręsti, ar pritariame pagrindinio komiteto nuomonei. Jeigu pritariame pagrindinio komiteto nuomonei, vadinasi, nepritariame Užsienio reikalų komiteto pasiūlymui. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto išvadai?
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 57, prieš – 1, susilaikė 2. Užsienio reikalų komiteto pasiūlymui nepritarta. Liekame prie pagrindinio komiteto sprendimo.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Gal galime sutarti bendru sutarimu? Galime sutarti bendru sutarimu? Taip. Taigi skelbiu, kad įstatymo projektui Nr.XP-1782(2) po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 2-3 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1133(4). Kviečiu į tribūną V.Boreikienę, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovę. Ruošiasi gerbiamasis V.Saulis.
V.BOREIKIENĖ (LSF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas teikia Seimui Vyriausybės teiktą ir komiteto patobulintą Viešųjų įstaigų įstatymo 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1133(4).
Įstatymo projektas teikiamas atsižvelgiant į Seimo 2005 m. birželio 30 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijų viešųjų įstaigų valdymui tobulinti įgyvendinimo“. Jame numatytos priemonės, užtikrinančios, kad, pertvarkant viešąsias įstaigas į kitos teisinės formos juridinius asmenis arba joms pasibaigiant, valstybės turtas nebūtų prarastas. Komiteto patobulinto projekto nuostatos suderintos su 2006 m. liepos 18 d. Seimo priimtu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymu, Biudžetinių įstaigų įstatymu ir Civiliniu kodeksu.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme yra nustatyta, kad valstybė savo turtą gali perleisti savivaldybėms, o savivaldybės – valstybei. Todėl projektu pašalinamas galiojusiame Viešųjų įstaigų įstatyme buvęs neatitikimas ir pabrėžiama, kad valstybė ir savivaldybės perleisti savo, kaip viešųjų įstaigų dalininkų, teises galės tik tų įstatymų, kurie reglamentuoja tokių teisių perleidimą, nustatyta tvarka.
Projektu siūloma papildyti Viešųjų įstaigų įstatymą sąlyga, pagal kurią viešoji įstaiga gali būti pertvarkyta į biudžetinę įstaigą, jeigu visas viešosios įstaigos prievoles galės perimti po pertvarkymo veiksianti biudžetinė įstaiga. Pertvarkius viešąją įstaigą į labdaros ir paramos fondą, visas viešosios įstaigos turtas tampa tokio fondo nuosavybe. Todėl, siekiant užtikrinti, kad viešosios įstaigos pertvarkymo į labdaros ir paramos fondą atveju valstybės ar savivaldybės turtas nebūtų prarastas, Viešųjų įstaigų įstatymas papildomas sąlyga, kuria įtvirtinamas draudimas pertvarkyti viešąją įstaigą, kurios dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, į labdaros ir paramos fondą.
Dėl įstatymo projekto buvo gauta Seimo Teisės departamento išvada, su kuria sutikdami papildėme įstatymo 7 straipsnio 6 dalį, todėl ir neatsižvelgėme į papildomo, t.y. Audito, komiteto išvadą, pritariančią Ūkio ministerijos parengtam įstatymo projektui. Prašome po svarstymo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame Violetai Boreikienei. Taigi kviečiu į tribūną V.Saulį pateikti Audito komiteto nuomonę.
V.SAULIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Audito komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu, svarstant Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kurio registracijos Nr.XP-1133(2). Savo posėdyje mes apsvarstėme Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms nepritarėm, taip pat apsvarstėm pilietės Marijos Drungilienės pastabas, kurioms visoms komitetas irgi nepritarė. Komitetas nutarė pritarti įstatymo projektui. Šiam sprendimui komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam V.Sauliui už Audito komiteto nuomonės pateikimą. Taigi už, prieš kalbančių nėra. Gal galim pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuoti norit, taip? Tai kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr.XP-1133(4)? Kviečiu visus balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 64, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymo projektui Nr.XP-1133(4) po svarstymo yra pritarta.
Seimo nutarimo „Dėl sąvartyno statybos Kazokiškėse uždraudimo“ projektas Nr.XP-1580 (svarstymas)
Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Kadangi mes lenkiam savo darbų grafiką, nepaisant to, kad padarėm neeilinę pertrauką, grįžtam prie rezervinių klausimų. Liko vienas rezervinis klausimas. Darbotvarkės numeris r-5, Seimo nutarimo „Dėl sąvartyno statybos Kazokiškėse uždraudimo“ projektas Nr.XP-1580. Pranešėjas – gerbiamasis B.Bradauskas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Gerbiamasis Broniau, kviečiu jus į tribūną.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė kolegos Kazimiero pateiktą nutarimo projektą ir jam nepritarė. Aš norėčiau keletą žodžių tarti ta proga.
Iš savo maždaug penkiolikos metų darbo aplinkos apsaugos srityje praktikos galiu pasakyti, kad visais atvejais, kai mes susidurdavom su vienu ar kitu stambesniu projektu, kai reikėdavo parinkti vietą ar sąvartynui, ar vandens valymo įrenginiams, ar kitokią įmonę – dumblo aikštelę ir panašiai, susidurdavom su ta pačia problema – atsirasdavo žmonių, kurie protestuodavo. Bet man labiausiai kelia nuostabą ir nepasitenkinimą tai, kad visada atsirasdavo žmonių, kurie ta sąskaita norėdavo susikrauti politinį kapitalą. Aš manau, toks dalykas yra nedovanotinas, nes žmonės, kurie nori susikrauti politinį kapitalą, supranta reikalo esmę ir, iškraipydami ją, šiaip ar taip, agituoja tuos žmones, kurie iš tikrųjų ne visada turi informaciją, iš tikrųjų ne visada supranta, kas tai yra iš tiesų.
Aš esu susidūręs labai labai apverktinu momentu dėl pavojingųjų atliekų Lietuvoje – dėl pesticidų problemos. Šiandieną už pusantro milijono litų, kaip tada mes buvome suplanavę, Lietuvoje būtų nelikę jokios problemos ir jokios taršos. Šiandieną, praėjus 15 metų, mes leidžiame Akmenės „Cemente“ deginti padangas, žinodami, kad taršos, sudeginus 1000 laipsnių temperatūroje, nelieka. Betgi tada irgi buvo žmonių, kurie norėjo susikrauti politinį kapitalą. Jie atėjo į Seimą, tiesa, tik vienai kadencijai, bet problema liko. Kiek tai kainavo Lietuvai, šiandien bijau pasakyti, bet, manau, apie 50 milijonų. Tai štai mūsų kai kurių neatsakingų veiksmų pasekmė.
Mes labai dažnai stebimės, kodėl į Lietuvą neateina investicijos, kodėl aplenkia vieni ar kiti projektai. Ogi dėl to, kad mes patys sau trukdome. Todėl visai atsakingai noriu pareikšti: šiuolaikinės technologijos, šiuolaikinis technikos amžius leidžia visiškai užtikrinti saugų Kazokiškių sąvartyno naudojimą. Kai kas sako, kad šiandien mes turime eiti kitu keliu. Sutinku su ta frazė, kad atliekų saugojimas sąvartyne yra pats blogiausias būdas, bet mes Lietuvoje pirmiausia, deja, turime sutvarkyti savo sąvartynus, kurių yra šimtai, o paskui žengti kitą žingsnį – iki visiško atliekų perdirbimo. Šiandieną mes tą žingsnį žengiame paraleliai ir stengiamės šiuo metu, kiek leidžia visų mūsų mentalitetas, rūšiuoti atliekas, perdirbti jas ir panaudoti taip, kaip panaudoja kitose valstybėse.
Gerbiamieji, šiandien aš į jus kreipiuosi iš šios tribūnos ir agituoju nedaryti trukdžių tam, kam nereikia daryti. Tikrai nėra Kazokiškių problemos. Yra problema kelių turtingų žmonių, kurių nuvertės turtas, ir panašiai. Bet ar tai yra spręstinas klausimas? Aš neagituoju ir nesakau, kad tai nėra problema, tai yra problema. Bet mūsų komitetas kreipėsi į Vyriausybę, kad būtų peržiūrėtos galimybės surasti būdus kompensuoti tiems žmonėms, nes nuvertės turtas, kai kurie gyventojai pajus nepatogumus, nes šalia jų atsiranda nepageidaujamas objektas.
Reziumė. Noriu pasakyti, kad iš Lietuvos šiukšlių nei į kosmosą, nei į kitą valstybę neišvešime, ir, jeigu šiukšliname, tai turime sutvarkyti patys. Nebuvo Lietuvoje ir nebus tokios vietos, kad ir kur parinktume, kad neatsirastų nepatenkintų. Iškelkime viešąjį interesą virš privataus arba nedidelės grupės žmonių intereso, bet, aišku, jokiu būdu nepasmerkime tos nedidelės grupės žmonių interesų myriop, bet ieškokime būdų, kaip jiems padėti, kaip kompensuoti patirtus nepatogumus, nuostolius ir panašiai. Šiandien aš jus agituoju nebalsuoti už šį nutarimo projektą, juo labiau kad jis prieštarauja Konstitucinio Teismo sprendimui dėl valdžių atskyrimo, ir Seimas jokiu būdu negali pakeisti vykdomosios valdžios sprendimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui už išsakytą komiteto nuomonę. Gerbiamieji kolegos, viena nuomonė – už, viena – prieš.
Nuomonė už – A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, kad sąvartynų problema buvo, yra ir bus ir mes niekur nuo jos nepabėgsime. Ponai, laikas, kai galėjome nestatyti sąvartyno Kazokiškėse, jau praėjo. Noriu priminti, kad yra priimtas sprendimas rengti sąvartyną Kazokiškėse. Turime pasižadėjimą sutvarkyti šitą sritį ir iš daug mažų sąvartynų padaryti vieną ar kelis, kurie atitiktų tam tikrus keliamus reikalavimus. Mano patarimas yra nelaužyti iečių, nes sprendimas padarytas ir aš nekartosiu to, ką sakė komiteto pirmininkas. Geriau sutelkime pajėgas ir savo jėgas tam, kad tas sąvartynas atitiktų visus reikalavimus, kad tie nuogąstavimai, kurie kiekvieną kartą pateikiami įvairiomis formomis… kad neįvyktų nelaimingi atsitikimai, katastrofos ar dar kas nors. Jeigu mes sutelktai dirbsime, tai Kazokiškių sąvartynas atitiks tuos reikalavimus, kuriuos kelia ir Europos Sąjunga, ir Vyriausybė. Tačiau jeigu mes visokiais būdais čia ginčysimės ir įrodinėsim, kad tai, kas padaryta, yra blogai ir pradėsime viską nuo nulio, pasakysiu tai, ką sakiau, kai teikėme šį įstatymą: kur mes vešime Vilniaus šiukšles – ar mes laikysime jas namuose, Seimo bendrabutyje, kiekvienas prie savo namų, ar vis dėlto mes turėsime aikštelę, į kurią, norime ar ne, dešimtys tonų iš Vilniaus miesto bus išvežamos. Kas geriau, pasverkite patys. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui A.Sysui už išsakytą nuomonę. Nuomonė prieš – gerbiamoji D.Mikutienė. Prašom.
D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Europos Sąjungos Komisija perspėjo Lietuvą, kaip ir kitas kelias šalis, dėl netinkamai tvarkomų atliekų. (…) atliekų tvarkymo strategijoje, t.y. Europos Komisijos komunikate Lietuvai, kuris yra paskelbtas ir Aplinkos ministerijos tinklalapyje, aiškiai yra konstatuojama, kad sąvartynas aplinkos apsaugos požiūriu yra pats blogiausias pasirinkimas, nes prarandami ištekliai ir ateityje teks šaliai narei prisiimti atsakomybę už atliekų šalinimą sąvartynuose padarytą žalą. Nereikia neteisingai kalbėti dėl finansinio memorandumo. Finansinis memorandumas suteikia teisę finansuoti iš Europos Sąjungos lėšų Lietuvos pasirinktus prioritetus. Sąvartynas sudaro vieną vienintelį komponentą. Šiuo požiūriu mūsų šalis iki šių metų pabaigos gali daryti vieną pakeitimą finansiniame memorandume. Tai yra pasakyti, kad vietoj sąvartyno ji įrengs atliekų perdirbimo įmonę, ir jokie pinigai nedingsta.
Dabar dėl vandens problemos. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, jūs visi gavote žemėlapį, kuris buvo nuslėptas nuo aplinkos apsaugos darbuotojų, ir nebuvo įvertinti didžiuliai povandeninio gruntinio vandens klodai po sąvartynu. Rangovas, negalėdamas suvaldyti vandens, kreipėsi į mokslininkus prašydamas patarimo, ką būtų galima padaryti, kaip suvaldyti vandenį. Be to, kad būtų nudrenuotas ir į kitą šalia esantį tvenkinį būtų nuleistas gruntinis vanduo, jie nieko negalėjo sugalvoti. Mokslininkai teigia, kad sąvartynas, kaip didelis aplinkos ir gruntinio vandenų teršėjas, iš tiesų sukels didelių problemų. Kas prisiims atsakomybę dėl ekologinės katastrofos? Aš viešai pasakiau ir nebijau savo žodžių, tegul tada mūsų aplinkos ministras asmeniškai prisiima atsakomybę, tegul ją prisiima vis tie, kurie pasirašė ir dėjo parašus, kad šis sąvartynas būtų įrengtas.
Kitas dalykas. Gerbiamieji kolegos, mes galime įstatymais suvaržyti žmones ir priversti žmones paklusti, bet gamtos ir vandens įstatymais mes nesuvaržysime. Tai yra ne mūsų valioje. Kviečiu jus balsuoti pagal savo sąžinę.
PIRMININKAS. Dėkoju D.Mikutienei. Kviečiu visus balsuoti. Kas už, balsuoja už įstatymo projekto atmetimą, kas balsuoja prieš, pritaria nutarimui. Kviečiu visus balsuoti. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad atmestume įstatymo projektą ir pritartume komiteto nuomonei, balsuoja prieš, jeigu balsuojate prieš, vadinasi, pritariate nutarimui. Balsuojate prieš arba už komiteto nuomonę. Už – komiteto nuomonę atmesti.
Už – 25, prieš – 35, susilaikė 9. Nutarimas neatmestas. (Šurmulys salėje)
Statuto 151 straipsnio 2 punkte rašoma, kad jeigu pagrindinis komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams arba jį atmesti, jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto siūlymui, Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą… Mielieji kolegos, kviečiu jus siūlyti kitą pagrindinį komitetą, kuris svarstytų šį nutarimo projektą. Prie pagrindinio mikrofono gerbiamoji D.Mikutienė. Prašom.
D.MIKUTIENĖ. Kadangi tai yra klausimai, susiję su žmonių sveikata ir su geriamuoju gruntiniu vandeniu, kas yra didelė Lietuvos problema, siūlau, kad pagrindiniu būtų Sveikatos reikalų komitetas.
PIRMININKAS. Vienas pasiūlymas – Sveikatos reikalų komitetas. Kitas pasiūlymas – gerbiamasis A.Sysas. Prašom, kolega.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad sąvartyno statybos klausimas po kiek laiko gali būti ir Sveikatos reikalų komiteto reikalas. Bet, jeigu jau Aplinkos apsaugos komiteto išvadoms mes nepritariame, tai yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kuris svarsto panašias problemas, ir tegul jis ir svarsto.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Gerbiamasis B.Bradauskas dar nori dėl komiteto. Prašom.
B.BRADAUSKAS. Aš pritariu, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas būtų pagrindinis, pakeistų mus. Bet aš noriu pasakyti trumpą repliką. Mes, šiandien balsuodami prieš Konstitucinio Teismo nutarimą, dar darome vieną koliziją, dar darome vieną didelį trukdymą dėl Europos Sąjungos pinigų įsisavinimo. Man lieka konstatuoti, kad tie, kurių štai čia, ekrane, matyti raudoni langeliai, prisiima atsakomybę už Europos Sąjungos pinigų įsisavinimą aplinkosaugos klausimu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norite dėl vedimo tvarkos? (Balsas salėje) Prašau, gerbiamoji Mikutiene.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš jums priminsiu šituos jūsų pasakytus žodžius, kai Lietuva kaip Graikija stovės Europos teisingumo teisme, ir tada iš tiesų bus nutraukti visi pinigai dėl pažeistų direktyvų. Štai šitą jūsų kalbą aš jums priminsiu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamoji Verteliene, prašom.
V.VERTELIENĖ (LSDPF). Aš noriu pasakyti, kad aš balsavau už ir mano balsą prašau įskaityti už.
PIRMININKAS. Prieikite prie šoninio mikrofono. Gerbiamasis E.Klumbys, centrinis mikrofonas. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes vėl Seime susiduriame su dar viena dilema. Aš noriu pasakyti gerbiamajam kolegai Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui, kad Seimas už viską prisiima atsakomybę, ir nieko nepadarysi. Esi šiame Seime, ir turi prisiimti atsakomybę. Lygiai taip pat aš prisiimu atsakomybę už tai, kas dedasi Lietuvoje. Aš nenoriu prisiimti atsakomybės, kad tarp Kernavės, vienos senosios sostinės, ir naujesnės sostinės Trakų atsirastų šiukšlių sostinė. problema ta, kad mes jau anksčiau, tarybiniais laikais, sukūrėme, gerbiamasis Sysai, Kariotiškes, bet nepriklausomos Lietuvos laikais mes turėtume kur kas atsakingiau į tai žiūrėti. Ir tai, kas buvo klaidingai padaryta jūsų, gerbiamieji, anos Vyriausybės laikais, šiandien jau kita Vyriausybė ir kitas Seimas turi srėbti tą košę. Aš dar kartą sakau: neikime ir negilinkime tų klaidų, kurios buvo padarytos iki šiol.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis V.Rinkevičius. Dešinysis mikrofonas.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū. Matau, kad emocijos liejasi per kraštus. Vis dėlto turi nugalėti sveikas protas, racionalumas. Mes turime galvoti ne tik emociškai, bet paskaičiuoti, kiek tai kainuos valstybei. Tai kainuotų šimtus milijonų. Taigi matau, kad problema iš tiesų yra sunkiai sprendžiama. iš vaizdo salėje matyti, kad geresnio tokių kolizijų sprendimo nėra, kaip išankstiniai Seimo rinkimai. Siūlau kolegoms apie tai pagalvoti, nes labai aiškiai nesusitvarkome su situacija, su padėtimi, kuri iš esmės tampa nevaldoma.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Virginija. Prašom.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Aš noriu, kad mano balsą įskaitytų prieš.
PIRMININKAS. Vienas balsas buvo už, vienas – prieš.
Z.MIKUTIS (DPF). Ir mano balsą prieš.
PIRMININKAS. Prieš. Ir gerbiamojo Z.Mikučio balsą taip pat įskaityti prieš. Gerbiamieji kolegos, buvo du pasiūlymai skiriant kitą komitetą. Vienas pasiūlymas, kad svarstytų Sveikatos reikalų komitetas ir būtų pagrindinis svarstant šį klausimą, ir kitas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Yra du pasiūlymai. Aš siūlau alternatyvų balsavimą. Kas už, balsuoja už Sveikatos reikalų komitetą, kas prieš, balsuoja už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, kad būtų pagrindinis komitetas. Susilaikę neskaičiuojami. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, visiems viskas aišku? Galima pradėti balsavimo procedūrą? Visiems aišku. Pradedame balsavimo procedūrą. Kas už, balsuoja už Sveikatos reikalų komitetą, kas prieš – už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.
Gerbiamieji kolegos, už – 35, prieš – 44, susilaikiusių nėra. Pritarta, kad pagrindinis komitetas, svarstant šį nutarimo projektą, būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomas komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Ar būtų kitų pasiūlymų dėl komitetų? Galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu nutarimo projektui Nr.XP-1580. Taigi baigėme svarstyti šį rezervinį klausimą.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo vicepirmininkas gerbiamasis A.Pekeliūnas.
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF). Laba diena, gerbiamieji. Gerbiamasis R.Dagys nori dėl vedimo tvarkos. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Aš norėčiau kreiptis į dabar paskirto pagrindinio komiteto pirmininką, kad jis, pateikdamas šią problemą, nesielgtų taip, kaip Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, kuris žarstėsi kaltinimais, bet nedėstė klausimo esmės. Mes klausėme apie projektus, kodėl prasiveržė gruntiniai vandenys, kodėl projektas parengtas taip neatsakingai, kiek jau milijonų užkasta į žemę be jokios kontrolės, kodėl nepadaryti aplinkkeliai ir t.t. Mes norėtume, kad visi šie dalykai būtų pateikti išsamiai pateikiant šį klausimą kitą kartą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nematau komiteto pirmininko. Darbotvarkės 2-4 klausimas – Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1925. Kviečiu į tribūną pranešėją finansų viceministrą gerbiamąjį Rimantą Šadžių.
R.ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia jums vieno įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo projektu Vyriausybė siekia ištaisyti, sakyčiau, klaidą, įstatymų leidybos klaidą, kuri buvo padaryta. Tai yra šių metų rugsėjo 14 dieną buvo priimtas Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Priimtas kitų įstatymų leidybos iniciatyvą turinčių asmenų iniciatyva ir šis įstatymas nebuvo teiktas Vyriausybės išvadai. Kai Vyriausybė, įgaliota įgyvendinti šį įstatymą, paskaičiavo šio įstatymo vykdymo sąnaudas, paaiškėjo, kad jeigu paraidžiui vykdysime šį įstatymą ir suformuosime vidaus audito padalinius iš tokio žmonių skaičiaus, kiek yra nurodyta šiame įstatyme, tai kasmet mums reikės nuo 14 iki 16 papildomų milijonų litų šiam personalui išlaikyti. Tų žmonių būtų turbūt arti 400. Viskas dėl to, kad šiuo įstatymu buvo nustatytas fiksuotas skaičius, t.y. ne mažiau kaip trys asmenys, kiek turi sudaryti tam tikrą vidaus audito padalinį.
Norėdama ištaisyti klaidą, Vyriausybė teikia naują Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo redakciją. Joje nebūtų fiksuotas audito padalinių darbuotojų skaičius. Prašytume svarstyti skubos tvarka, nes anas įstatymas turėjo įsigalioti sausio 1 dieną, ir jo įgyvendinimas finansiškai yra neįmanomas. Todėl tą klaidą prašyčiau ištaisyti. Labai prašau pritarti po pateikimo ir svarstyti skubos tvarka.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti daugelis Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys gerbiamasis V.Saulis. Prašom.
V.SAULIS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, šis įstatymas ir šių straipsnių pakeitimas turi savo istoriją. Dar praeitoje kadencijoje buvo pateikti šio įstatymo ir būtent šių straipsnių pakeitimai. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šių metų birželio 29 dieną pateikė patikslintą šio įstatymo projektą. Manau, buvo pakankamai laiko viską mums visiems kartu išsiaiškinti. Galų gale, kaip jūs jau ir minėjote, rugsėjo 14 d. įstatymas buvo priimtas. Žiūrint viską iš eilės, svarstant kitų metų biudžetą buvo galima numatyti lėšas. Dabar po šio įstatymo pateikimo, kai jis pasiekė Seimo registraciją, sulaukėme tikrai labai daug skambučių ir nerimo pačių auditorių, kurie dirba tose sistemose. Jie mano, kad įsigaliojus šiam įstatymui neliks esminio skirtumo tarp centralizuotų vidaus audito tarnybų ir vidaus audito tarnybų. Gal iš tikrųjų čia mums reikėtų atsisėsti ir pasiaiškinti, bet gal jūs sutiktumėte, kad nebūtų skubos tvarka? Lyg ir vėl verčiamės per galvą. Ačiū.
R.ŠADŽIUS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Iš tiesų to laiko, atrodo, buvo pakankamai. Kitas dalykas, kad Vyriausybė Seimo ir Seimo padalinių darbe dalyvauja kaip kitos valstybinės valdžios šakos atstovai pagal tam tikras taisykles. Yra mechanizmas, pagal kurį Seimas, svarstydamas tam tikrus įstatymus, pareikalausiančius biudžeto lėšų, kreipiasi į Vyriausybę išvados. Lyg ir suponuojama, kad kitais klausimais, kai papildomų išlaidų įstatymo įgyvendinimas nereikalauja, Vyriausybės išvados nereikalaujama.
Šioje vietoje tas administracinis mechanizmas įstrigo, ir mes tik dabar pamatėme, nes gavome pavedimą iš Seimo šiuo įstatymu jį vykdyti, kad reikės papildomų lėšų. Dėl tų papildomų lėšų. Vienas variantas, žinoma, galima mėginti numatyti jas biudžete, tačiau, Vyriausybės nuomone, tai tikrai nebūtų tikslinga, nes šio įstatymo įgyvendinimas, jau priimto įstatymo įgyvendinimas, reikštų, kad mes išplečiame tuos padalinius kartais tose vietose, kuriose tai neracionalu daryti. Absoliučiai nereikia ten papildomų žmonių, kurie kainuotų mokesčių mokėtojams papildomų pinigų. Kaip aš minėjau, 14–16 mln. litų per metus. Mes manome, kad audito sistema gali funkcionuoti ir be šių papildomų žmonių, kurie dirbtinai būtų priimti tik dėl to, kad skyrius būtų iš trijų žmonių.
Dabar tai, ką jūs sakote, dėl vidaus audito tarnybos ir centralizuotos vidaus audito tarnybos. Šiame įstatyme, mūsų siūlomoje formuluotėje, aš manau, gana aiškiai išdėliota, kuo šios tarnybos skiriasi. Centralizuota audito tarnyba gali atlikti auditą, turi teisę ir privalo atlikti auditą ne tik toje pačioje institucijoje, kurios padalinys ji yra, bet ir visose pavaldžiose, kiek tai susiję su tos institucijos administruojamomis lėšomis. O necentralizuota vidaus audito tarnyba atlieka auditą tik toje institucijoje, kurioje ji veikia. Man atrodo, šis atribojimas yra gana aiškus ir logiškas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Primename, kad klausti – minutė, atsakyti – dvi. Klausia Seimo narys gerbiamasis J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, ar teisingai suprantu, kad priėmus jūsų pataisas bus sutaupyti 14–16 milijonų?
R.ŠADŽIUS. Neteisingai. Jų nereikės papildomai išleisti, bet tų lėšų ir nebuvo numatyta kitų metų biudžete. Tiesiog atitaisoma klaida.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, jeigu nebuvo išleistos, tai kam tada šiuo atveju taisyti? Ar jūs būtinai privalote ne mažiau kaip iš trijų asmenų steigti? Aš taip suprantu. Bet svarstydami, kaip sakė kolega V.Saulis, jūs turėjote matyti, kad to nereikia daryti, turėjote laiko ir vis dėlto atsakingi darbuotojai yra. Turi būti tam tikra tvarka. Kiek dabar kainuoja Seimui šios pataisos priėmimas, paskaičiuokite.
R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Atsakydamas Seimo nariui V.Sauliui, sakiau, kad Vyriausybė ir jos atstovai dalyvauja Seimo darbe pagal tam tikras taisykles, kurios yra gana kietai įtvirtintos Seimo statute, jų pradžia yra Konstitucijoje. Yra kitos valstybinės valdžios šakos atstovai – vykdomoji valdžia. Jūs esate įstatymų leidžiamoji valdžia. Kai buvo svarstomi šie klausimai, ir ne tik šis klausimas, bet ir klausimai, susiję su Viešojo administravimo įstatymo pakeitimais, oficialios Vyriausybės nuomonės ne visada buvo klausiama kaip šiuo atveju, arba, sakykime, nebuvo atsižvelgta į tas įstatymo projekto nuostatas, kurios buvo teiktos Vyriausybės Viešojo administravimo įstatymo atveju.
Aišku, tobulinti sąveiką tarp Vyriausybės ir Seimo reikia, galima ir būtina, bet šiuo atveju mes turime tokią situaciją, kokią turime. Aš manau, kad tos klaidos ištaisymas tikrai nekainuos brangiau negu jos įgyvendinimas už tuos 14 mln. litų, ir dar nežinia, iš kur mes turėtume paimti papildomų žmonių.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Toli nepabėkite arba likite tribūnoje, nes kitą įstatymo projektą vėl jūs teiksite. Yra dvi nuomonės. Yra nuomonė už ir nuomonė prieš. Nuomonė už – Seimo narys gerbiamasis J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš manau, pranešėjas labai logiškai pasakė, kad tų tarnybų funkcijos yra aiškiai nustatytos ir kad nereikės papildomų 14 ar 16 milijonų, darbas bus taip pat kvalifikuotai atliekamas. Manau, iš tikrųjų po pateikimo reikėtų pritarti, kad pradėtume nagrinėti, gal dar ką nors pasiaiškintume.
PIRMININKAS. Ir nuomonė prieš. Seimo narys gerbiamasis D.Jankauskas.
D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Iš esmės aš nesu prieš, tačiau kadangi pranešėjas konkrečiai neatsakė į kolegos V.Saulio klausimą, ar sutiktų atsisakyti ypatingos skubos, pritardamas kolegai J.Veselkai aš po pateikimo linkęs pritarti, tačiau skubos atsisakyti, mano manymu, tikrai turėtume ir galėtume ramiai, nuosekliai padiskutuoti tuo klausimu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Noriu pasakyti, kad už Vyriausybę viceministras atsisakyti negali. Vyriausybė siūlo, o Seimas sprendžia. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo? Negalima. Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Vertybinių popierių įstatymo projektui, prašom balsuoti. Balsuojame po pateikimo. Atsiprašau. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimas. Jis eina į priekį.
Užsiregistravo 57: už – 53, prieš nėra, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo. Aš klausiu, ar galime pritarti Vyriausybės siūlomai skubos tvarkai? Bet tai būtų, matyt, jau pavasario sesijoje, nes kitaip komitetai nesuspės. Ar bendru sutarimu galime? Negalime. Vadinasi, reikia balsuoti. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Vyriausybės siūlymui svarstyti skubos tvarka, balsuojame už, kas prieštarauja, prieš.
Užsiregistravo 54, už – 13, prieš – 19, susilaikė 20. Nepritarta skubos tvarkai. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nėra prieštaraujančių. Ir papildomas – Audito komitetas. Kitokių nuomonių nėra. Ačiū.
Pereiname prie darbotvarkės 2-5a, 2-5b klausimų, nes jie abu labai susiję. Aš kviečiu pranešėją pateikti. Tai Vertybinių popierių įstatymo projektas ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo projektas. Jų registracijos Nr.XP-1927ES ir Nr.XP-1928ES. Prašom, gerbiamasis Šadžiau. Pateikimas.
R.ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Leiskite pristatyti du svarbius įstatymų projektus – Vertybinių popierių ir Finansinių priemonių rinkų įstatymus. Šiuo metu tą sritį, kurią sureguliuos šie du įstatymai, reguliuoja Vertybinių popierių rinkų įstatymas. Tas veiksmas, kuris buvo atliktas kuriant šiuos įstatymų projektus, buvo Vertybinių popierių rinkų įstatymo padalijimas į dvi dalis: į vertybinių popierių ir rinkų, pavadinta Finansinių priemonių rinkų įstatymu, ir išdėstytos realizuotos atitinkamų Europos Sąjungos direktyvų nustatytos normos, t.y. direktyvos perkeltos į Lietuvos vidinę teisę. Tai irgi buvo atlikta.
Vertybinių popierių rinkos įstatymo nuostatos, galiojančio įstatymo, kuris paskutinį kartą buvo keistas 2005 metais, bet šiaip nauja redakcija 2001 metų galioja, iš esmės lieka galioti. Tik jos išskiriamos į dvi dalis. Ir dėl Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimo atsiranda tam tikrų keitimų, kuriuos mes taip pat turime Lietuvos teisėje padaryti.
Labai trumpai. Vertybinių popierių įstatymas pagal naująją sistemą reglamentuotų pirminę vertybinių popierių emisiją, kas gali būti emitentu, kas laikytinas emitentu ir kokios to emitento teisės ir pareigos. Pirminė emisija. Numatoma novela, kad emitentais bus galima laikyti ne visus tuos asmenis, kurie šiandien yra laikomi emitentais, nes tie emitentai, dabartiniai emitentai, kurie mažai išleidžia vertybinių popierių arba išleido juos vieną kartą, galbūt iš tikrųjų negalėtų pakliūti į šios sudėtingos teisinės mašinos nasrus. Kita vertus, perkeliama direktyva, kuri turi savo alternatyvų pavadinimą „Skaidrumo direktyva“. Jinai reikalauja, kad emitentai suteiktų papildomas garantijas investuotojams būtent atskleisdami informaciją apie savo veiklą, apie savo įmonės finansinę padėtį. Yra numatomos tam tikros priemonės, kurios užtikrintų šitų tikslų įgyvendinimą. Būtent ta įstatymo reglamentuojama informacija apie emitentą, apie jo prospektą turėtų būti centralizuotoje duomenų bazėje, prieinamoje visoms Europos Sąjungos šalims. Tokiu būdu mes savo vertybinių popierių rinką integruojame ne tik į Europos Sąjungos, bet ir Europos ekonominės erdvės rinką.
Kitas dalykas, kad emitentai bus įpareigoti atskleisti ne tik metinę informaciją, kaip yra dabar, tačiau ir visą tarpinę. O tarpinė yra trijų, šešių ir dvylikos mėnesių informacija, ji skiriasi nuo metinės tuo, kad metinė yra skelbiama, kaip žinote, gerokai vėliau. Metiniai veiklos rezultatai yra patvirtinami ne tais pačiais terminais, kaip yra tvirtinami ketvirtiniai veiklos rezultatai.
Dabar Finansinių priemonių rinkų įstatymas taip pat atneša daug naujovių. Turbūt pagrindinė naujovė, integruojantis į Europos Sąjungos bendrąją investicijų rinką, kad mes turime panaikinti tą monopolizmą, tą monopoliją, kurią dabar turi Vertybinių popierių birža. Dėl to šiame įstatymo projekte yra nustatoma, kad vertybinių popierių, ne tik vertybinių popierių, bet ir kitų finansinių priemonių, kurių atsiranda kiekvieną dieną vis daugiau, tai yra labai rafinuoti finansiniai instrumentai, rinka, prekyba galėtų vykti ne tik biržoje, tačiau ir daugiašalėse prekybos sistemose, kurių atsiranda vis daugiau. Jos kartais telkiasi kompiuterinių duomenų bazių pagrindu, jos yra tarptautinės, veikiančios Europos ekonominėje erdvėje. Taip pat bus leidžiama kur kas paprastesne tvarka vykdyti atskirus pavedimus tų investuotojų, kurie kreipsis į finansų maklerio įmonę ir norės atlikti tam tikrus investavimo veiksmus, na, galbūt ne taip dažnai.
Kita vertus, detalizuojamas vadinamasis principas „Pažink savo klientą“. Ir šis įstatymas dabar reglamentuos santykius tarp šios rinkos operatoriaus ir investuotojo naujais principais. Investuotojas, be abejo, turi būti apgintas. Operatorius turi nustatyti kokias nors gynybos priemones ir suteikti garantijas investuotojui, kad jo vykdomos operacijos su tarpininko pagalba būtų gana saugios. Tačiau tas saugumo lygis ir gynybos lygis neturi būti vienodas visiems. Pavyzdžiui, profesionaliam investuotojui, kuris pats orientuojasi vertybinių popierių rinkoje ir finansinių priemonių rinkoje, galbūt tos saugos, tų garantijų reikia kur kas mažiau. O kiekviena garantija, kurią suteikia rinkos operatorius, kainuoja tam rinkos operatoriui pinigus. Tokiu būdu tos finansinių priemonių rinkos operacijos turėtų taip pat atpigti. Ir štai konkurencija ir galimybė atpiginti šias operacijas turėtų paskatinti konkurenciją šioje rinkoje.
Be abejo, žinoma, mes turime vadovautis Europos madomis, o Europoje šiuo metu tai yra viena iš energingiausiai besivystančių finansinių sričių, būtent finansinių priemonių rinka. Ši aplinkybė skatina Vyriausybę prašyti pritarti šiems dviem įstatymams skubos tvarka, nes tos direktyvos turi būti perkeltos per tam tikrus terminus. Vertybinių popierių skaidrumo direktyva turi būti perkelta iki sausio 20 d., Finansinių priemonių rinkos direktyva turi būti perkelta iki 2007 m. sausio 31 dienos.
Darbas buvo intensyvus, dalyvavo Vertybinių popierių komisijos žmonės. Vertybinių popierių komisija, kaip žinote, Vyriausybei nėra pavaldi. Jūs ką tik paskyrėte, man atrodo, jeigu mano duomenys tikslūs, vieną iš jos narių. Štai tie visi žmonės gana intensyviai dirbo prie šių įstatymų projektų, tačiau ir Europa diktuoja kuo greitesnį jų perkėlimą. To reikia, nes Europos investuotojams turi būti suteiktos nuo atitinkamų direktyvos perkėlimo terminų tokios pačios teisės kaip ir Lietuvos investuotojams ir Lietuvos rinkų operatoriams Lietuvoje. Lygiai taip pat mūsų investuotojai ir mūsų rinkos operatoriai turi turėti galimybę veikti visoje Europos Sąjungoje ir visoje Europos ekonominėje erdvėje. Tam vientisumui užtikrinti iš tikrųjų reikia gana skubiai priimti šiuos teisės aktus. Labai prašyčiau abiem įstatymų projektams pritarti po pateikimo, Vyriausybė abu juos prašo svarstyti skubos tvarka.
Įstatymų projektai preliminariai buvo pateikti Biudžeto ir finansų komiteto ekspertams. Mane informavo, kad Biudžeto ir finansų komitetas pasiryžęs iš tikrųjų gana konstruktyviai ir gana greitai dirbti, nors įstatymų projektai yra gana didelės apimties. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam viceministrui. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Klausia kolega E.Pupinis.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, nes ir pats esu gavęs tam tikrų klausimų dėl privalomo akcijų pardavimo, kai akcininkas arba akcininkų grupė į savo rankas sutelkia 95% balso teisių. Ar tai tikrai neprieštarauja Konstitucijai, nes čia žmonės priverčiami atsisakyti savo tam tikros dalies kaip ir turto, arba balso teisės į tam tikrą turtą, priimant sprendimus?
Kita vertus, norėčiau dar vieną klausimą, nes kiti kreipėsi. Kai akcininkas turi kontrolinį akcijų paketą, jisai verslą tvarko taip, kad nebūtų jokių dividendų. Iš esmės tie akcininkai nukečia dėl to, kad norėtų galbūt atvirkščiai pasielgti, t.y. parduoti. Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti tuos du atvejus?
R.ŠADŽIUS. Konstitucija viename iš savo straipsnių deklaruoja nuosavybės instituto neliečiamumą, bet kitame ir ūkinės veiklos laisvę. Tas dvi konstitucines nuostatas suderinti tarpusavyje ne visuomet yra galima. Panagrinėkime du atvejus. Vienas atvejis, kas akcinėje bendrovėje yra tas, kuris turi kontrolinį akcijų paketą, kitas atvejis, kai nėra nė vieno tokio, kuris turėtų kontrolinį akcijų paketą. Jūs teisingai pažymėjote, kad tas, kuris turi kontrolinį akcijų paketą, gali kitą sykį neatsiklausdamas vadinamųjų smulkių akcininkų priimti kardinalius sprendimus, pavyzdžiui, nemokėti dividendų. Vadinasi, balansas tarp tų akcijų turėtojų interesų jau yra pažeistas. Įstatymo leidėjo pareiga vykdant Konstituciją įvesti tam tikrą balansą. Ir štai tas balansas yra įvedamas būtent oficialiųjų pasiūlymų mechanizmu – oficialusis pasiūlymas už tam tikrą kainą. Aišku, kai yra likę nedaug akcijų akcinėje bendrovėje, neįmanoma realizuoti pardavimo šių akcijų tikromis rinkos kainomis. Jeigu aš turiu kontrolinį akcijų paketą, aš galiu pasakyti: žmogau, tavo akcijos yra bevertės, aš tau sumokėsiu po 12 centų už kiekvieną, atiduok man jas, nes tu vis tiek neturi jokio kito šanso, dividendų tu negausi, kol tu būsi akcininkas. Įstatymų leidėjas turi ir šią problemą išspręsti. Tai yra sprendžiama nustatant tam tikras taisykles, kokia kaina iš smulkių akcininkų turi būti superkamos akcijos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys J.Veselka. Prašau.
J.VESELKA (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, kai jūsų E.Pupinis paklausė dėl tų 5%, jeigu lieka, kai turi perduoti, tai iš tikrųjų jūs pažeidėte ir ūkinės veiklos laisvės konstitucinį principą, nes man neleidžiate, sakysim, Mažeikiuose turėti tris akcijas, kur aš noriu patekti į valdybą kaip protingas akcininkas. Bet mano klausimas bus paprastesnis, nes tas Konstituciniam Teismui yra paduoda, jis išnagrinės ir atsakys dėl tų 95% ir 5%. Klausimas būtų toks. Kai kuriose šalyse yra įpareigojama, kad akcinės bendrovės viešai skelbtų, kokius žada mokėti dividendus, sakysim, kitais metais. Ar nemanytumėte, kad mums irgi būtų naudinga tą nuostatą įteisinti? Tada ypač smulkiems akcininkams būtų įdomiau gaudytis, kokias akcijas pirkti ir taip toliau. Ar nevertėtų šios nuostatos įteisinti Vertybinių popierių įstatyme?
Jos, aišku, tiksliai negali pasakyti, bet prognozėje bent paskelbtų, kiek žada mokėti.
R.ŠADŽIUS. Tokių prognozių skelbti dabartiniai įstatymai irgi nedraudžia, Akcinių bendrovių įstatymas taip pat nedraudžia. Bet įpareigojimų juos skelbti nėra. Tiesą pasakius, abejoju, ar šiandienos sąlygomis tokia nuostata Lietuvoje būtų realiai įgyvendinama. Ar iš tikrųjų visos akcinės bendrovės, kurių akcijos yra viešojoje apyvartoje, antrinėje apyvartoje, turi pajėgumų tiek prognozuoti, ar jos iš tikrųjų gali prognozuoti visus būsimus įvykius kitais metais, nes Lietuvos ekonomika gana dinamiškai vystosi. Mes svarstome apie BVP augimą, ar mes augsim 5 ar 7%, o kai kurios senosios Europos šalys ginčijasi, ar tai bus 1,5, ar tai bus 1,6. Antruoju atveju prognozavimas yra kur kas paprastesnis. Mūsų sąlygomis tai būtų pakankamai per anksti.
PIRMININKAS. Aš manau, J.Veselka paklausė tik tarp kitko. Jis puikiai supranta, kad akcininkai gali nuspręsti kitaip, negu buvo prognozuojama. Gyventojai bus apgaudinėjami. Yra nuomonių prieš ir už. Dėkoju pranešėjui ir kviečiu jį užimti sėdimą vietą. Ačiū jums. Matau, kad palaikantis yra gerbiamasis J.Veselka. Prašau, nuomonė už.
J.VESELKA. Aš pritariu įstatymui po pateikimo, bet, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ne jūsų reikalas, ką aš manau ir ko aš klausiu, sėdėkite ir pirmininkaukite.
PIRMININKAS. Labai ačiū, bet aš jums žmoniškai pasakiau. Ir gerbiamoji L.Graužinienė, nuomonė – prieš.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš nesu būtent prieš pateikimą, bet aš esu prieš skubą. Aš manau, kad tai yra labai svarbus klausimas ir jis reikalauja analizės ir diskusijų, ir manau, kad tikrai turi svarstyti ne vienas komitetas, galbūt mes čia po procedūros apsispręsime. Vis dėlto aš esu prieš skubą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Išklausėme abi nuomones. Ar galime balsuoti už abu įstatymų projektus? Yra pasiūlymas bendru sutarimu. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. O dėl Vyriausybės pasiūlymo svarstyti skubos tvarka, ar pritariame? (Balsas salėje: „Ne“). Yra nuomonių taip ir yra ne. Prašau balsuoti. Kas pritariate, kad būtų pritarta Vyriausybės siūlymui svarstyti skubos tvarka, prašau balsuoti. Balsuojame dėl skubos tvarkos, ko prašo Vyriausybė. Kas už –pritariate Vyriausybės siūlymui, kas prieš – prieštaraujate skubos tvarkai.
Už – 19, prieš – 15, susilaikė 15. Nepritarta Vyriausybės siūlomai skubos tvarkai. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Yra dar siūlomas papildomas Audito komitetas. Kitų nėra? Ačiū. Pritarta. Dabar siūloma svarstyti… Seniūnų sueiga apsispręs.
Paskutiniai trys mūsų įstatymų projektai. Darbotvarkės 2-6a, 2-6b ir 2-6c klausimai. Registracijos Nr.XP-1934, Nr.XP-1935 ir Nr.XP-1936. Europos Sąjungos integraciniai įstatymai. Tai yra Mokesčių administravimo įstatymo 13 ir 16 straipsnių pakeitimo, Kvotinio cukraus gamybos mokesčio ir papildomo cukraus gamybos mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir Baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – žemės ūkio viceministrė gerbiamoji Virginija Žostautienė prašo juos visus tris iš karto leisti pateikti. Prašau.
V.ŽOŠTAUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau jums pristatyti trijų įstatymų projektus, susijusius su Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais cukraus reformą, cukraus sektoriaus reformą. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 ir 16 straipsnio pakeitimo įstatymas yra susijęs su kitų dviejų įstatymų pakeitimais. Tai su Kvotinio cukraus gamybos mokesčio ir papildomo cukraus gamybos mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymu ir su Baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymu. Mokesčių įstatyme yra suvienodinama visuose cukraus sektorių reglamentuojančiuose teisės aktuose mokesčių administravimo sistema, taip pat panaikinamas vienas straipsnis, reglamentuojantis papildomą cukraus gamybos mokestį, tai yra panaikinamas papildomas cukraus gamybos mokestis.
Lietuvos Respublikos kvotinio cukraus gamybos mokesčio ir papildomo cukraus gamybos mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektu yra keičiamas pats įstatymo pavadinimas į Lietuvos Respublikos gamybos mokesčio cukraus sektoriuje įstatymą. Jame taip pat numatyta, kad išdėstoma nauja redakcija, ir numatyta, kad gamybos mokestis bus mokamas nuo 2007–2008 mokestinių metų už turimą baltojo cukraus gamybos kvotą ir už izogliukozės gamybos kvotą. Mokestis bus mokamas vieną kartą už einamuosius mokestinius metus, taip pat šiuo įstatymu panaikintas papildomas cukraus gamybos mokestis. Mokestis už 2007–2008 metus bus mokamas iki 2008 m. vasario 28 dienos. Jis įtraukiamas į bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo mokesčius, kurie skirti Bendrijos cukraus sektoriaus rinkų reguliavimo priemonėms finansuoti. Mokesčiai bus sumokami į valstybės biudžetą ir pervedami į Europos Sąjungos biudžetą. Mokesčio tarifas nustatomas vienai baltojo cukraus kvotos tonai ir yra 41,43 lito. Izogliukozei nustatomas 50% cukrui taikomo mokesčio dydžio gamybos mokestis. Šiuo metu šalyje izogliukozė negaminama, tačiau Lietuvai skirta pridėtinė 8 tūkst. tonų izogliukozės gamybos kvota, už kurią sumokėjus vienkartinį mokestį šalis tampa izogliukozės gamintoja. Už 2006–2007 metus mokestis nebus mokamas, nes taip nustatyta reglamente.
Trečias įstatymas. Lietuvos Respublikos baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektu keičiamas pavadinimas į Lietuvos Respublikos pertekliaus mokesčio cukraus sektoriuje įstatymą ir išdėstoma nauja redakcija, kurioje numatyta, kad pertekliaus mokestį turės mokėti baltojo cukraus ir izogliukozės gamintojai už turimą baltojo cukraus ir izogliukozės perteklių, jeigu jis nebuvo panaudotas pramoniniams produktams gaminti arba nebuvo perkeltas į kitus mokestinius metus. Mokesčio tarifas yra nustatomas vienai baltojo cukraus ir izogliukozės pertekliaus tonai ir yra 1726 litai. Už mokestinius 2006–2007 metus bus sumokėta iki 2008 m. birželio 1 dienos.
Prašytume pritarti po pateikimo įstatymų pakeitimams. Prašome svarstyti skubos tvarka, nes reglamentai jau yra įsigalioję ir Žemės ūkio ministerija yra gavusi iš ūkio subjekto raštą suteikti patvirtinto ūkio subjekto statusą pramoninio cukraus panaudojimui. Nepriėmus įstatymų, negalima suteikti tokio statuso, nes nėra nuspręsta, kas administruos ir kaip bus administruojamas tokių ūkio subjektų cukraus panaudojimas pramonėje.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai viceministrei. Jūsų nori paklausti pora Seimo narių. Pirmas klausia gerbiamasis Seimo narys V.Žiemelis. Prašau.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, kažkodėl cukrui mes skiriame tikrai labai daug dėmesio, ne tik šis Seimas, bet ir ankstesni Seimai. Ar jūs galite atsakyti dėl įstatymo Nr.XP-1935? Šiame įstatyme yra numatyta, kad papildomas gamybos mokestis panaikinamas. Ar biudžetas praras dėl to pajamų ir kiek, jeigu praras?
V.ŽOŠTAUTIENĖ. Manyčiau, kad nepraras, nes…
V.ŽIEMELIS. Ar manytumėte, ar tiksliai?
V.ŽOŠTAUTIENĖ. Tikrai, nes visas cukraus mokesčių reglamentavimas toks – pervedama į biudžetą, o vėliau į Europos Sąjungos biudžetą. Iš esmės valstybės biudžetas šiais pinigais nedisponuoja.
PIRMININKAS. Klausia kolega Seimo narys gerbiamasis E.Pupinis. Prašau.
E.PUPINIS (TSF). Norėčiau paklausti dėl kontrolės mechanizmo. Koks tai kontrolės mechanizmas, ar tikrai ta sistema reguliuojama visoje Europos Sąjungoje? Ir dar norėčiau dėl virškvotinio cukraus. Spėju, kad neįeina į tą cukrų, kurį išvežame į trečiąsias šalis. Ar ta kvota skaičiuojama ir vėlgi turime susimokėti tam tikrus mokesčius?
V.ŽOŠTAUTIENĖ. Kontrolės mechanizmas yra reglamentuotas įstatymo. Yra numatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija yra atsakinga už kontrolę, vykdomą mokesčių srityje. Žemės ūkio ministerija apskaičiuoja mokesčius ir apie tai informuoja tiek gamintoją, tiek Mokesčių inspekciją.
Dėl virškvotinio cukraus. Lietuvoje šitos problemos nėra. Numatoma, kad šiais metais bus 2 tūkst. tonų virškvotinio ir iš esmės jis bus perkeltas į kitus metus, nes yra dvi galimybės: arba perkelti į kitus metus, arba pagal naujus teisės aktus suvartoti pramoniniu būdu. Kaip matyti, viena įmonė yra pareiškusi norą virškvotinį cukrų panaudoti pramoniniu būdu. Todėl reikia tų įstatymų, kad pradėtų veikti tas mechanizmas.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai viceministrei. Nematau nuomonių dėl balsavimo motyvų nei už, nei prieš. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiems visiems trims pateiktiems įstatymų projektams? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Pritarta. Yra siūlomas pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų ir papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kitokių nuomonių nėra. Ačiū.
Dėl skubos tvarkos. Gerbiamoji viceministre, turiu pasakyti, kad mes net neturime Vyriausybės siūlymų. Gal jūs tiktai prašote, nes Vyriausybės nėra. Kai nėra, aš neturiu teisės ir siūlyti. Turi būti Vyriausybės nutarimas siūlyti skubos tvarka. Jeigu bus, kitame posėdyje bus pritarta arba nepritarta. Ačiū.
Turime paskutinį mūsų darbo dalyką, jeigu taip galima pasakyti. Tai yra nutarimo projektas „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn teisėją Oną Laurišienę sudarymo“, registracijos Nr.XP-1949. Mes jį nutarėme priimti po prokuroro pateikimo. Jis skamba taip, kad sudaroma laikinoji tyrimo komisija dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėją O.Laurišienę. Matau, yra ir nuomonių. Pastraipsniui galime, taip?
Dėl 1 straipsnio nėra. Pritarta. Nėra. Pritarta. 2 straipsnis. Gerbiamasis V.Stankevičius turi pasiūlymą, taip? Prašom.
V.STANKEVIČIUS (NSF). Ačiū, pirmininke. Aš iš esmės už, bet mes prašome pakeisti – vietoje V.Karbauskio ponas A.Paulauskas. Su juo suderinta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio su pakeitimu nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta. Dėl 3 straipsnio. Turėtume pasiūlyti ir paskirti komisijos pirmininką. Ar yra pasiūlymų dėl komisijos pirmininko? (Balsai salėje) Prašau? J.Sabatauskas. Kitokių nuomonių nėra? Yra siūlymas komisijos pirmininku J.Sabatauską. Ačiū. Pritarta. Antras yra pavesti komisijai tyrimą atlikti iki kada… Iš karto klausiu pirmininko, iki kada? Iki sausio 12, taip? Pritariate? Ačiū. 4 straipsnis. Nėra prieštaraujančių, taip?
Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso nutarimo. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam nutarimo projektui dėl komisijos sudarymo? Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 45.
Už – 45. Šis nutarimas priimtas.
Manęs paprašė paklausti, ar visi girdėjote informaciją. Aš turiu pasakyti, kad dėl to, kur Prezidentas buvo pateikęs savo veto, pagrindinis komitetas buvo pasiūlytas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Visa darbotvarkė baigta. Skelbiu vakarinio posėdžio pabaigą. (Balsai salėje)
Registruotis? Prašom registruotis, nors po gongo jau neturėtume, bet jeigu norite, prašom registruotis. (Balsai salėje) Yra norinčių pratęsti.
Kitas posėdis ketvirtadienį. (Balsai salėje)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.