AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys.
Lietuvos Respublikai tapus pilnateise Europos Sąjungos (toliau – vadinama ES) nare, atsirado ne tik teisės, bet ir pareigos, susijusios su naryste ES. Viena iš tokių pareigų – tinkamai ir laiku perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę, kai toks perkėlimas, atsižvelgiant į ES teisės akto formą, yra būtinas.
2004 m. balandžio 21 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (toliau – vadinama Finansinių priemonių rinkų direktyva 2004/39/EB). 2006 m. balandžio 5 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/31/EB, iš dalies keičianti Finansinių priemonių rinkų direktyvą 2004/39/EB dėl tam tikrų galutinių terminų, pagal kurią nacionaliniai teisės aktai, perkeliantys direktyvos 2004/39/EB nuostatas į nacionalinę teisę, turi būti priimti iki 2007 m. sausio 31 d., o juos taikyti turi būti pradėta ne vėliau kaip 2007 m. lapkričio 1 d.
Kai kurios Finansinių priemonių rinkų direktyvos 2004/39/EB nuostatos detalizuojamos Komisijos direktyvoje 2006/73/EB (pastarosios direktyvos nuostatos bus perkeliamos Vertybinių popierių komisijos nutarimais tvirtinamomis taisyklėmis) ir Komisijos reglamente (EB) Nr. 1287/2006/EB.
Laiku neperkėlus Finansinių priemonių rinkų direktyvos 2004/39/EB nuostatų į nacionalinę teisę, Europos Komisija gali inicijuoti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvos Respubliką.
2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Siekiant vykdyti Stojimo į Europos Sąjungą sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, buvo parengtas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo projektas (toliau – vadinama įstatymo projektas), kurio tikslas – perkelti Finansinių priemonių rinkų direktyvos 2004/39/EB nuostatas į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai
Šiuo metu įstatymo projekte aptariamus klausimus reglamentuoja:
1. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 16-412; 2001, Nr. 112-4074; 2003, Nr. 74-3434; 2004, Nr. 73-2514; 2005, Nr. 84-3108; 2006, Nr. 77-2963).
2. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2003 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13 patvirtintos Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų ir valdymo įmonių veiklos vidaus kontrolės organizavimo ir vykdymo taisyklės (Žin., 2003, Nr. 110-4925).
3. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2000 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 19 patvirtintos Klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklės (Žin., 2000, Nr. 80-2439).
4. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2002 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 6 patvirtintos Finansų maklerio įmonių licencijų išdavimo ir panaikinimo taisyklės (Žin., 2002, Nr. 31-1192).
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Numatomos naujos teisino reglamentavimo nuostatos:
1. Išplečiama įstatymo projekto taikymo sritis, nustatant, jog reguliuojamai rinkai alternatyvių prekybos platformų – daugiašalių prekybos sistemų – administravimas yra investicinė paslauga, kurią turi teisę teikti tik licencijuota finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga. Dėl to įstatymo projekte nebelieka reguliuojamos rinkos monopolio (t. y. reikalavimo, kad antrinės apyvartos pirkimo – pardavimo sandoriai dėl akcijų, įtrauktų į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, gali būti sudaromi tik toje rinkoje). Dėl to investuotojai turės didesnę pasirinkimo laisvę ir, tikėtina, tai sąlygos mažesnes sandorių sudarymo sąnaudas.
2. Pagal įstatymo projektą klientų pavedimai galės būti vykdomi:
1) reguliuojamoje rinkoje,
2) daugiašalėje prekybos sistemoje,
3) pavedimą galės įvykdyti sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga;
4) pavedimą galės įvykdyti finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, nevykdanti sisteminės prekybos, suderindama tarpusavyje savo klientų pateiktus pavedimus.
Klientų pavedimų vykdymo vietų išplėtimas skatins konkurenciją ir dėl to didžiausią naudą turės tų prekybos vietų galutiniai klientai (investuotojai).
3. Detalizuojamas principas „pažink savo klientą“ – t. y. diferencijuojama klientų apsauga priklausomai nuo to, kokios investicinės paslaugos jiems yra teikiamos. Didžiausia apsauga – teikiant klientui finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugas ir teikiant investavimo rekomendacijas, mažiausia – kai tik priimami ir perduodami vykdyti kliento pavedimai (taip pat išskiriamas ir tarpinis režimas, kai teikiamos kitos, pirmiau nenurodytos investicinės paslaugos). Be to, klientų apsauga priklauso nuo jo statuso (profesionalūs ar ne).
Nurodytasis klientų apsaugos režimo diferencijavimas leis užtikrinti tinkamiausią investicinių paslaugų teikimo procesą (klientui bus taikoma tik tiek apsaugos priemonių, kiek jų iš tiesų reikia).
4. Sustiprinami rinkos skaidrumo reikalavimai, ypač poprekybinio skaidrumo (pranešimus apie sandorius dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, turės pranešti finansų maklerio įmonės ir kredito įstaigos, tarpininkavusios sudarant sandorį, nepriklausomai nuo to, kur sandoris buvo sudarytas – reguliuojamoje rinkoje, daugiašalėje prekybos sistemoje ar sisteminę prekybą vykdančios finansų maklerio įmonės sistemose). Rinkos skaidrumo reikalavimai užtikrins aukštesnį finansinių priemonių rinkų vientisumo ir integracijos lygį, o kartu ir didesnį investuotojų pasitikėjimą rinka.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai priimtas įstatymo projektas neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projekto įgyvendinimas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes bus didinama konkurencija tarp prekybos sistemų, kur gali būti sudaromi sandoriai dėl finansinių priemonių. Lietuvoje įsteigtos licencijuotos finansų maklerio įmonės ir kredito įstaigos turės galimybę teikti investicines paslaugas visoje Europos Sąjungoje ir Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausančiose valstybėse, o tai sąlygos finansinių priemonių, išleistų tose valstybėse narėse, didesnį prieinamumą Lietuvos investuotojams ir galimybę investuotojui rinktis tas finansines priemones, kurios geriausiai atitinka jo interesus. Sustiprinus neprofesionalių investuotojų apsaugą, bus užtikrinamas didesnis neprofesionalių investuotojų pasitikėjimas finansinių priemonių rinka, o numatant galimybę profesionaliems investuotojams taikyti supaprastintą investuotojų apsaugos režimą, bus optimizuotas investicinių paslaugų teikimo jiems procesas. Griežti rinkos skaidrumo reikalavimai nepriklausomai nuo to, kokioje prekybos vietoje sandoris buvo sudarytas, užtikrins dar didesnę rinkų integraciją ir jų vientisumą.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymas yra vienintelis specialus įstatymas, reglamentuojantis vertybinių popierių rinkoje susiklostančius teisinius santykius. Tačiau siekiant didesnio teisinio aiškumo ir sekant kai kurių užsienio valstybių patirtimi, numatoma, kad finansinių priemonių rinkas reglamentuos 2 specialūs įstatymai:
1) Vertybinių popierių įstatymas iš esmės reglamentuos pirminės vertybinių popierių apyvartos klausimus (vertybinių popierių prospektai, periodinė ir einamoji informacija apie emitentą ir jo išleistus vertybinius popierius, oficialūs pasiūlymai, privalomas akcijų pardavimas ir pirkimas, kiti su pirmine vertybinių popierių apyvarta susiję klausimai, taip pat Vertybinių popierių komisijos teisės ir įgaliojimai vykdant šiame įstatyme jai pavestas priežiūros funkcijas);
2) Finansinių priemonių rinkų įstatymas iš esmės reglamentuos investicinių paslaugų teikimą ir antrinę finansinių priemonių (neapsiribojant vien vertybiniais popieriais) apyvartą: finansų maklerio įmonių licencijavimą ir veiklą; finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms taikomus organizacinius reikalavimus; reikalavimus finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms, kurių jos turi laikytis teikdamos klientams investicines paslaugas; reguliuojamų rinkų veiklą; draudimą piktnaudžiauti finansinių priemonių rinka; finansinių priemonių apskaitą; finansinių priemonių rinkos priežiūrą ir Vertybinių popierių komisijos teisinį statusą).
Teikiant šį įstatymo projektą, kartu bus teikiamas ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo projektas. Priėmus abiejų įstatymų projektus, kai kurios įstatymų nuostatos bus detalizuojamos Vertybinių popierių komisijos nutarimais patvirtintose taisyklėse.
9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Įstatymo projektui įgyvendinti bus priimti šie Vertybinių popierių komisijos nutarimai, kuriais bus perkeliamos direktyvą 2004/39/EB detalizuojančios Komisijos direktyvos 2006/73/EB nuostatos:
1) Finansų maklerio įmonių licencijų išdavimo ir panaikinimo taisyklės (nauja redakcija);
2) Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklės;
3) Interesų konfliktų vengimo ir valdymo taisyklės.
Visus išvardintus Vertybinių popierių komisijos nutarimus planuojama priimti iki 2007 m. sausio 31 d., t. y. iki numatyto direktyvos 2004/39/EB perkėlimo termino.
11. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas
Įstatymo projekto įgyvendinti papildomų lėšų iš nacionalinio biudžeto nereikės.
12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai
Įstatymo projekto rengimą koordinavo Finansų ministerijos Finansų rinkos departamentas (direktorė – Audrutė Dziskienė, tel. 2390175), atsakingas asmuo – Finansų įstaigų skyriaus (vedėja – Renata Lygienė, tel. 2399275) vyriausioji specialistė – Eivilė Čipkutė, tel. 2113187. Įstatymo projektą parengė Vertybinių popierių komisijos Teisės ir priežiūros skyrius (vedėjas – Vytautas Lazdinis, tel. 2714942), atsakingas asmuo – vedėjo pavaduotojas Ramūnas Kaklauskas, tel. 2714927.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „finansinė priemonė“, „finansų maklerio įmonė“, „reguliuojama rinka“, „daugiašalė prekybos sistema“, „investicinės paslaugos“, „Vertybinių popierių komisija“.
Finansų ministras Zigmantas Balčytis