Keturiasdešimt
ketvirtasis (248) posėdis
2006
m. gruodžio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai G.STEPONAVIČIUS ir A.ČAPLIKAS
Seniūnų sueigos patikslinta 2006 m. gruodžio 12 d. (antradienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF*). Labas rytas gerbiamieji kolegos, noriu paskelbti šios dienos, gruodžio 12 d., rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Gerbiamieji kolegos, jums yra išdalytos šios dienos rytinio ir vakarinio plenarinių posėdžių darbotvarkės. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į darbotvarkės pasikeitimus. Dalis klausimų siūloma išbraukti, Seniūnų sueiga keliais klausimais siūlo papildyti. Rytiniame posėdyje siūlomi išbraukti du klausimai. Vakarinio posėdžio darbotvarkę siūloma papildyti keliais naujais klausimais. Taip pat išbraukti dar vieną vakarinio posėdžio klausimą. Kolegos, tokie štai siūlomi pakeitimai. D.Teišerskytė. Prašom dėl darbotvarkės.
D.TEIŠERSKYTĖ (LSF). Labai prašau įtraukti į darbotvarkę įstatymo „Dėl UNESCO generalinės konferencijos Konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo“ projektą Nr.XP-1919. Konvencija įsigalioja po trejų metų, kai ją ratifikuoja 30 šalių, o šiuo metu tiktai 20 šalių yra ją ratifikavusios, labai prašau įtraukti šį klausimą.
PIRMININKAS. Čia registracijos Nr.XP-1919?
D.TEIŠERSKYTĖ. Taip.
PIRMININKAS. Klausimas kokios stadijos?
D.TEIŠERSKYTĖ. Tik registruotas.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Čia yra Prezidento teikiamas. Prašau, Č.Juršėnas dėl darbotvarkės.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Aš noriu tiktai papildyti kolegės prašymą, ta konvencija yra dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, Prezidentas iš tikrųjų pateikė vakar, bet tai skubus dalykas, todėl aš irgi frakcijos vardu prašau įrašyti tarp rezervinių klausimų. Spėsim – išnagrinėsim, nespėsim – ką darysi. Bet būtų gerai, kad būtų pateikimas.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, tai yra Prezidento dekretu teikiamas projektas.
Č.JURŠĖNAS. Taip.
PIRMININKAS. Rašyti į rezervą jau nelabai išeina. Jeigu mes sutartume dėl laiko, kada mes kviečiame žmones.
Č.JURŠĖNAS. Po pietų.
PIRMININKAS. Po pietų, tada preliminariai aš žiūriu į darbotvarkę, pateikimas tikrai ilgai neužtruktų, penketą minučių. Jeigu mes galėtume įrašyti 17 valandą? Ar būtų priimtina, kolegos? Gerai. Ačiū. Dėl šio klausimo įtraukimo į vakarinio posėdžio darbotvarkę prieštaravimų aš nematau. Daugiau norinčių siūlyti papildyti ar išbraukti iš darbotvarkės nėra. Prašau kolegas pasiruošti ir balsuoti, kartu ir registruotis, dėl darbotvarkės tvirtinimo.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Už – 49, prieš nėra, susilaikė 2. Darbotvarkės patvirtintos.
Taip pat norėčiau prašyti dar trumpai stabtelėti prie darbotvarkių. Vakarinio posėdžio 14 klausimas, kuris buvo išbrauktas, tai Seimo nutarimas „Dėl miškų parkų“. Jis yra išbrauktas, bet kartu mes turėtume paprašyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados dėl atitikimo Konstitucijai. Ar galime bendru sutarimu tokį pavedimą formuluoti? Nėra prieštaravimų, pritarta.
Svarstome darbotvarkės rytinio posėdžio 2 klausimą – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1731(2). Priėmimo stadija. Komiteto pranešėja V.Boreikienė jau tribūnoje. Prašome trumpai pristatyti įstatymo projektą priėmimo stadijoje.
V.BOREIKIENĖ (LSF). Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos. Seimas po svarstymo pritarė Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Po svarstymo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pastabų ir pasiūlymų negavo, todėl siūlau priimti įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamoji pranešėja, nepabėkite iš tribūnos, nes yra gauta Teisės departamento išvada, dėl kurios mes taip pat turėsime apsispręsti. Ar galiu paprašyti nešurmuliuoti salėje kolegą A.Sysą ir aplinkinius. Gerbiamoji J.Zinkevičiūte! Gerbiamieji kolegos, ar galiu prašyti nešurmuliuoti salėje, nepaisant raudonų spalvingų šiltinančių dalykų.
Taip, dabar dėl pastabos, kurią išsakė Teisės departamentas. Prašom, gerbiamoji pranešėja.
V.BOREIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu visiems priminti, kad šio įstatymo projektu yra siūloma pratęsti terminą, t.y. nuo šių metų spalio 1 d. iki kitų metų liepos 1 d., iki kurio Vyriausybė turi pateikti Seimui įstatymo projektą, kuriuo būtų optimizuotas savivaldybių skaičius ir jų teritorijų ribos. Būtent komitetas pritarė savo pasiūlymui. Kadangi Vidaus reikalų ministerija pasirengusi optimizuoti savivaldybių skaičių, mes manome, kad nėra tikslinga pratęsti šį terminą iki 2007 m. gruodžio 31 dienos. Siūlau pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Jūs siūlote neatsižvelgti į Teisės departamento pastabą?
V.BOREIKIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Ar teisingai jus supratau?
V.BOREIKIENĖ. Ne, mūsų komitetas siūlo iki 2007 m. liepos 1 d. ir mes nepritariame Teisės departamento išvadai perkelti terminą iki kitų metų spalio 1 dienos. Dar kartą pabrėžiu, kad tam yra pasirengta, čia trūksta tik politinės valios ir politinio sprendimo. Siūlau balsuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, atkreipiu visų dėmesį, kad Teisės departamento išvada nurodo ne patį projekto turinį, bet kalba apie tai, kad įregistruotas projektas buvo tada, kada įstatymo galiojimas baigėsi. Tai šiuo atžvilgiu vis tiek turime taisyti padėtį. Ačiū, gerbiamoji pranešėja, jums padedant mes susiorientavome.
Vienas straipsnis, todėl iš karto dėl viso įstatymo projekto turėsime apsispręsti, bet prieš tai kalbos dėl balsavimo motyvų. D.Bekintienė – nuomonė už. Prašau.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Iš tikrųjų norėčiau priminti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad Vyriausybė šiuo atveju elgiasi neleistinai, nekorektiškai. Jau turbūt ketvirtą kartą atidedamas šio įstatymo įgyvendinimas ir ką daryti. Komitetas apsisprendė, kad šio įstatymo įsigaliojimo datos jau negalime atidėti nuo kitų metų spalio 1 d., mes tvirtinom tą datą – iki liepos 1 d., yra taip, kaip yra, ir siūlyčiau dėl to pritarti, nes yra kai kurių bendruomenių iniciatyva, mes tiesiog negalime tom bendruomenėm pažiūrėti į akis, kai nepriimame šio sprendimo. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys – nuomonė prieš.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, štai dar vienas pavyzdys, kaip dirba Seimas. Puikiausias to prasto Seimo darbo pavyzdys. Su tuo mes susidursime dar ketvirtadienį, kai svarstysime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, kurios liudija, kad Valstybės saugumo departamento darbas yra prastas, o kartu tas pats komitetas, regis, gegužės mėnesį pritarė saugumo darbui. Dabar išeina taip, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo šio įstatymo pataisą tada, kai yra pasibaigęs terminas. Tai yra visiškai nekontroliuojama situacija ir Seimas vėl yra, sakykim, pastatomas į tokią padėtį, kad jis nebeturi ką daryti. Šį įstatymo pakeitimą reikėjo komitetui siūlyti turbūt gegužės mėnesį, kad atkreiptų dėmesį į tą situaciją. Dėl savivaldybių, dėl naujų savivaldybių, aš manau, kad šis terminas, spalio 1 d., yra vėl nutęsimas ir galiu kirstis, kad sulauksime kitų metų nustatytos dienos ir pasirodys naujas įstatymo projektas, kad vėl reikia nukelti šiame įstatyme nustatytą datą. Šitas klausimas turi būti sprendžiamas greitai. Aš galėčiau balsuoti tiktai už tokį projektą, kur šita data būtų nustatyta vėliausiai kovo 1 diena. Todėl už šitą įstatymo projektą balsuoti aš negaliu. Jis iš tikrųjų yra pavyzdys, kaip yra vilkinama tokia būtina administracinė reforma Lietuvos Respublikoje.
PIRMININKAS. Ačiū. S.Pečeliūnas, nuomonė už.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Patys savo tokiu neveiklumu ir Vyriausybės neveiklumo toleravimu mes vis dėlto, drįstu pasakyti, kertamės ir su juridinės technikos dėsniais. Šiaip tai, kas parašyta, tai yra „nabašnikų“ gaivinimo praktika. Aš siūlyčiau keisti formuluotę, nes ji juridiškai yra nekorektiška. Mes negalime pratęsinėti to, kas jau kažin kada baigėsi, spalio mėnesį. Tai gal nustatykime naują terminą ir bus viskas gerai. Prisipažinkime, kad ano neįvykdėm kartu su Vyriausybe, tampom už ūsų savivaldybes jau kelinti metai ir nieko nedarom. Nors planas buvo labai konkretus: susiskaičiuoti, sužiūrėti, apklausti, sudaryti grafiką, ir prieš kiekvienus savivaldos rinkimus mūsų valstybėje turėtų atsirasti po 3, 4, kiek leidžia mūsų finansiniai pajėgumai, naujas savivaldybes. Šito, deja, nedarome. Jau turbūt trečias kartas, kai prisižadame ir nieko nepadarome. Žmonės laukia.
Dar daugiau, mūsų ministerijos atsakingi žmonės, atėję į Seimą, kalba mums netiesą, kai sako, kad savivaldybės nieko nedaro ir neprašo, ir apklausų nedaro, dar ko. Prašom tokių dalykų visuomenei neskleisti, nes tai yra netiesa. Savivaldybės kreipiasi į ministeriją, kada yra kokie grafikai, kada joms daryti apklausas, norėjo susiderinti su Vyriausybės veiksmais. Ministerija atsakė: nieko nedarykite, mes rudenį pateiksime grafiką. Paskui rudenį ateina ir sako: savivaldybės nieko nedarė, todėl mes irgi nieko neveikiame. Šitaip elgtis tiesiog nepadoru. Kadangi kitos išeities nėra, visi terminai yra sužlugdyti, aš siūlyčiau projektą pataisyti juridinės technikos požiūriu, nes jis tikrai nekorektiškas. Ir ką gi, tada liepos mėnesį imti ministeriją už pažastų ir galų gale savo įsipareigojimus pradėti vykdyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. J.Veselka, priešinga nuomonė.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, priešinga tiek. Kas būtų, jeigu koks ūkio subjektas pasakytų: žinai, aš PVM įstatymo nevykdysiu, tegu nukelia vykdymą penkeriems metams, aš per penkerius metus užsidirbsiu pinigų. Aišku, kad jį visi užpultų ir baisiai nubaustų, net į kalėjimą pasodintų, nekalbant apie baudas. Kai Seimas paveda Vyriausybei iki konkrečios datos padaryti labai nedidelį darbą, patikslinti ribas, savivaldybių skaičių, nieko nedaro, paskui pranešėjas sako: Vidaus reikalų ministerija pasiruošusi, bet nėra politinio sprendimo. Tai kas tą politinį sprendimą sustabdė? Vyriausybė? Tai kodėl Seimas nepareikalavo iš Vyriausybės arba jeigu tai sustabdė Seimas, tai ir rašykime, kad Seimas privalo priimti. Todėl šitoks abejingumas įstatymui sukelia visoje Lietuvoje teisinį nihilizmą. Tik žemesnė grandis atsako už įstatymų nevykdymą, o kuo aukštesnė grandis, tuo labiau jai veikia anarchijos dėsniai. Todėl aš prieš šitokią praktiką. Aišku, dabar pasakyti galima: na, nepadarė, tai ką darysim. Bet reikia ir kažką nubausti, nes kitaip mes demonstruojame Lietuvos žmonėms, kad nevykdytų įstatymų. Todėl aš esu prieš šitokią praktiką.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – V.Boreikienė.
V.BOREIKIENĖ. Neveikia mikrofonas. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad įstatymas buvo priimtas pavasario sesijoje, ir terminas, nustatantis įstatymo įgyvendinimą nuo spalio 1 d., buvo galbūt šiek tiek per trumpas laiko tarpas, kad jis būtų įgyvendintas. Tačiau aš siūlyčiau visiems nepolitikuoti, klausimas yra pakankamai daug išdiskutuotas komitete, ir nekalbėti apie tai, ko nežinome. Siūlau priimti įstatymo projektą ir baigti diskusijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonę diskusijose gali išsakyti visi, kas pageidauja, išties. Kalbos yra baigtos. Kolegos, prašau pasiruošti. Gal iš pradžių užsiregistruokime, kiek mūsų yra salėje, bus matyt, ar yra pakankamas skaičius. Keletas žmonių, mačiau, atėjo į salę, gal ne visi spėjo užsiregistruoti. Manau, kad yra pakankamas skaičius. Kolegos, prašau dėmesio! Balsuojame dėl įstatymo Nr.XP-1731 priėmimo, prašau išsakyti savo nuomones balsuojant.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Už – 66, prieš – 2, susilaikė 10. Įstatymas priimtas.
Svarstome toliau. Darbotvarkės 3 klausimas – Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1589. Priėmimo stadija. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Klausčiau, kas iš komiteto yra pasiruošę pristatyti šį klausimą? Vienas straipsnis. Konstatuoju, kad dėl jo pataisų ir pasiūlymų nėra gauta. Kolegos, proga išsakyti nuomones už arba prieš dėl viso įstatymo. Ar būtų pageidaujančių? Nėra norinčių kalbėti. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-1589 priėmimo.
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Už – 79, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. Šio klausimo svarstymas baigtas.
Darbotvarkės 4 klausimas – Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1360. Priėmimo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pagrindinis. Ar yra pasirengę kas nors iš komiteto narių? Galbūt siūlyčiau padaryti pertrauką. Todėl, kad nėra pranešėjų, kurie turėtų būti salėje. Dėl rytinio posėdžio darbotvarkės 4 klausimo darome…
Vis dėlto komiteto pirmininko pavaduotojas kolega V.Volčiokas yra sakėje, smagu, kad atsiliepėte. Svarstome, dar kartą bandau priminti, rytinio posėdžio darbotvarkės 4 klausimą – BK ir BPK pakeitimo projektai. Priėmimo stadija. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, trumpai pristatykite, kas naujo šitoje stadijoje.
V.VOLČIOKAS (DPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1360. Pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai, taip pat pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjos (…) pasiūlymams, pritarė Sveikatos reikalų komiteto ir Žmogaus teisių komiteto pasiūlymams. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam antrajam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Išties priėmimo stadijos metu tereikia konstatuoti, kad pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Taigi pereiname prie priėmimo pastraipsniui, tiksliau, paskirsniui.
Yra trys skirsniai, kurių kiekvieną sudaro vienas straipsnis. Pirmasis skirsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Antrasis skirsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Trečiasis skirsnis – baigiamosios nuostatos, susijusios su įstatymo įsigaliojimu. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta. Dėl viso įstatymo projekto kolega V.Saulis norėtų kalbėti. Nuomonė už. Prašom.
V.SAULIS (LSDPF). Dėkoju. Norėčiau kolegų paprašyti palaikyti šį įstatymo projektą. Tai yra dėl Rokiškio psichiatrijos ligoninės specialaus režimo psichiatrijos skyriaus, kuris jau veikia. Šiandien jame gydosi per 200 nepakaltinamų ligonių. Šis įstatymo pakeitimas suteiks visas sąlygas ir galimybes taikyti priverstinį gydymą, kad jis būtų kokybiškas, geras, kad nepasitaikytų pabėgimų iš ligoninės, kad būtų tinkamai vertinama nusikalstamumo rizika ir būtų tinkamai taikomos adekvačios reabilitacijos, readaptacijos ir integracijos priemonės. Kviečiu visus tą įstatymą palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kitokių nuomonių ar daugiau norinčių kalbėti nėra. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-1360 priėmimo.
Balsavimo rezultatai: 81 užsiregistravo, 80 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas, registracijos Nr.XP-1360, priimtas. Šio klausimo svarstymas baigtas.
Baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-652(3*) (priėmimas)
Svarstome penktąjį darbotvarkės klausimą – Baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-652(3). Priėmimo stadija. Galbūt kolega V.Volčiokas būtų pasirengęs dar sykį patalkinti nesančiam komiteto… Matau A.Staponkienę salėje. Gerbiamoji Staponkiene, kviečiu jus į tribūną. Svarstome jūsų teikiamą klausimą.
A.STAPONKIENĖ (VLF). Po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitetas įstatymo projektui pasiūlymų ir pastabų negavo. Pagrindinis komitetas patobulintam komiteto įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu, todėl, gerbiamieji kolegos, kviečiu pritarti pateiktam komiteto patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Pasiūlymų ir pastabų, dėl ko mes turėtume balsuoti priėmimo stadijos metu, nėra. Todėl klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, tada prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-652 priėmimo.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai.
75 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas, registracijos Nr.XP-652, priimtas. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.
Svarstome šeštąjį rytinio posėdžio darbotvarkės klausimą – Pensijų kaupimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-1732(3). Priėmimo stadija. Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo pagrindinis. Komiteto pirmininką A.Sysą kviečiu į tribūną priėmimo metu Seimui referuoti apie pasikeitimus.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo Seime yra gauti dviejų Seimo narių – pono R.Palaičio ir mano – pasiūlymai šiam įstatymui. Komitetas svarstė ir… (Balsai salėje) Jau buvo? Viskas. Daugiau pastabų, pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. To mes ir tikėjomės iš jūsų, kad jūs konstatuotumėte, jog pasiūlymų ir pastabų priėmimo stadijos metu nėra.
Kolegos, dėl šio įstatymo pastabų ir pasiūlymų nėra, todėl galime spėriai svarstyti pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 3 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 4 straipsnis. Ar galime 4 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 5 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 6 straipsnis. Ar galime 6 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 7 straipsnis. Ar galime jį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 8 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
Kolegos, viso labo yra aštuoniolika straipsnių. Nė dėl vieno iš jų nėra jokių nei Teisės departamento, nei Seimo narių pastabų. Ar galime laikyti, kad visus priėmėme pastraipsniui? Nėra prieštaravimų. Priimta. Viso projekto priėmimas pastraipsniui yra baigtas.
Kolegos, dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-1732 priėmimo.
Balsavimo rezultatai: 81 Seimo nariui užsiregistravus, 72 – už, prieš nėra, 8 susilaikė. Įstatymas, registracijos Nr.XP-1732, priimtas. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.
Septintasis rytinio posėdžio darbotvarkės klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 ir 19 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1477(2). Priėmimo stadija. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra paskirtas… Komiteto pirmininko pavaduotoją A.Kašėtą kviečiu į tribūną priėmimo metu trumpai referuoti Seimui apie pasikeitimus.
A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė, tiksliau, atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, taip pat Seimo Ekonomikos komiteto pastabas ir pasiūlymus. Galutinis projekto variantas atrodo taip: 2 ir 19 straipsnių 2 ir 3 dalių pakeitimas… Atsiranda sakinys: „Taktinės ir logistinės paskirties transporto priemonės registruojamos Lietuvos Respublikos taktinės ir logistinės paskirties transporto priemonių registre“.
Taip pat papildome 19 straipsnio 3 dalį nauju sakiniu ir ją išdėstome taip: „Lietuvos Respublikos taktinės ir logistinės paskirties transporto priemonių registrą tvarko vadovaujančioji registrų tvarkymo įstaiga“. Ir tokia pataisa: Krašto apsaugos ministerija ir registro tvarkymo įstaiga – Lietuvos kariuomenė. Šioms pataisoms ir projektui komitete pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Priėmimo stadija. Pastabų, pasiūlymų, dėl ko turėtume balsuoti, nėra, tačiau, pereidamas prie balsavimo pastraipsniui, klausčiau, ar kolegos užsiregistravo dėl 1 straipsnio, ar dėl viso? Ar kolega J.Veselka norėtų kalbėti dėl viso, ar… Gerai. Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto nuomonės už ir prieš. Eilės tvarka V.Čepas – nuomonė už. Pirmasis. Prašom.
V.ČEPAS (LSF). Aš noriu atkreipti gerbiamųjų kolegų dėmesį, kad šiuo metu yra rengiama Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo visiškai nauja redakcija ir kovo mėnesį ji turėtų būti pateikta jūsų dėmesiui, tačiau šie siūlymai tam visiškai netrukdo. Ir rengiant įstatymą bus į tai atsižvelgta. Todėl be didelių diskusijų siūlyčiau šiems siūlomiems pakeitimams pritarti ir svarstyti kitus klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. J.Veselka – nuomonė prieš.
J.VESELKA (TTF). Aš žiūriu į tą kaip į mūsų bendrą ligą – viską restruktūrizuoti, kad įkurtume daugiau tarnybų, daugiau viršininkų. Kiek ta mūsų kariuomenė turi autotransporto priemonių? Ir kodėl negalima buvo atskirą struktūrinį padalinėlį sukurti toje transporto registro sistemoje? Ir nebūtų nei tų naujų viršininkų, nei buhalterių, nei dar visokių kitokių. Todėl aš prieš dirbtinį restruktūrizavimą, kad vien tik daugiau būtų tarnybų, aš esu prieš tokius dalykus. Turi būti bendras registras ir tame bendrame registre galėtų būti specializuotas padalinys. Todėl aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra daugiau norinčių išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Todėl prašau balsuojant išsakyti, ar pritariame įstatymo projekto Nr.XP-1477 priėmimui.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai, 69 iš jų balsavo už, vienas prieš, 2 susilaikė. Įstatymas, kurio registracijos Nr.XP-1477, priimtas. Šio klausimo svarstymas yra baigtas. Maždaug valanda aplenkėme numatytą darbotvarkę. Todėl siūlyčiau dabar svarstyti dalį rezervinių klausimų. Eilės tvarka gal pradėsime. Daugelio jų teikėjas tradiciškai yra Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas. Pradedame nuo pirmojo rezervinio – Seimo nutarimo „Dėl Seimo 2007 m. delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje“ projekto Nr.XP-1907. Gerbiamasis Juršėnai, pateikite nutarimo projektą. Pateikimo stadija.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos lietuviškąją dalį, arba mūsų delegaciją šioje Asamblėjoje, mes turime patvirtinti ar iš naujo tvirtinti kiekvienų metų pabaigoje kitiems kalendoriniams metams. Darbą tie naujieji ar tie patys turės pradėti maždaug sausio vidury. Kas keičiasi šiuo atveju? Pasikeitimai yra minimalūs, atsižvelgiant į proporcinį atstovavimą frakcijoms. Taigi konkrečiai iš keturių pagrindinių narių ir keturių pavaduotojų, tad iš viso iš aštuonių Seimo narių šeši lieka tie patys. Keičiasi tiktai du, pabrėžiu, priklausomai nuo galimybių atstovauti frakcijoms. Konkrečiai mažosios frakcijos per likusius dvejus metus gali atstovauti tik vienerius metus. Tai klausimas yra – ar 2007, ar 2008 metais? Štai ir yra du minimalūs pasikeitimai. Vietoj kolegos G.Šileikio – kolega J.Čekuolis, vietoj kolegos S.Bucevičiaus – kitos didesnės frakcijos atstovas A.Paleckis. Bet noriu pabrėžti, kad tiek J.Čekuolis, tiek A.Paleckis yra dirbę šioje delegacijoje. (Balsai salėje) Kolega J.Čekuolis po metų turės vėl užleisti vietą kitos liberalios frakcijos atstovui, kolegos darbiečiai 2008 m. vėl turės dvi vietas. Tai štai visi pasikeitimai. Ir kartu yra atsižvelgta į mūsų atstovo Strasbūre laišką, kad būtų išlaikytas delegacijos pastovumas. Primenu, iš aštuonių šeši yra tie patys, o tie du atseit naujieji iš tikro yra anksčiau dirbę šioje delegacijoje. Todėl prašyčiau po pateikimo ir priimti, nes mums dar reikės apsispręsti dėl delegacijos vadovo.
PIRMININKAS. Ačiū. Po jūsų pateikimo niekas nenorėtų jūsų klausti pateikimo stadijoje. Kolegos, ar po pateikimo mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Šiandien numatytas pateikimas.
Tada einame prie kito klausimo baigus šio klausimo svarstymą. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijos Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-1916. Taip, tai dabar ESBO delegacija. Prašom, gerbiamasis Juršėnai.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Dėl ESBO, gerbiamasis pirmininke ir mielieji kolegos, yra daug paprasčiau. Čia tiesiog mūsų frakcijos siūlomi pakeitimai, t.y. vietoj kolegos A.Syso – kolega A.Sereika. Irgi prašyčiau pritarti. Jeigu Seimas ir pirmininkas būtų malonūs, būtų galima šiandien abiem šiem pasikeitimams, t.y. ir vienam nutarimui, ir kitam nutarimui, pritarti ir priimti.
PIRMININKAS. Taip, niekas nenorėjo svarstant šį nutarimo projektą jūsų klausti. Kolegos A.Endzino, nors yra užregistruotas, salėje aš nematau. Taigi klausčiau Seimo narių, ar mes galėtume po pateikimo pritarti šiam nutarimo projektui? Yra norinčių balsuoti. Taip, prašau balsuoti, ar pritariam po pateikimo nutarimo projektui Nr.XP-1916.
69 Seimo nariai užsiregistravo, iš jų 67 – už, prieš nėra, vienas susilaikė. Po pateikimo nutarimo projektui pritarta. Čia išties tos pačios frakcijos atstovą keičia kitas atstovas. Ar mes galėtume šį klausimą baigti svarstyti ir priimti? Nėra prieštaravimų. Taigi pereinam prie priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galim priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. 2 straipsnis. Ar galim priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Taigi dėl viso nutarimo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, tada prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr.XP-1916 priėmimo.
72 Seimo nariai užsiregistravo, iš jų 71 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas Nr.XP-1916 priimtas.
Svarstome trečiąjį … dėl pirmojo rezervinio galbūt frakcijos dar turės pageidavimų. Todėl išties, jeigu buvo parašyta „pateikimas“, tai ir apsiribojame pateikimu, nes klausimas yra kompleksiškesnis, nei prieš tai svarstytas. Tai dabar siūlau svarstyti trečią rezervinį – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektą Nr.XP-1864. Svarstymo ir priėmimo stadija. Č.Juršėną kviečiu į tribūną.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, kaip matot, čia yra ketvirtasis variantas. Ketvirtasis variantas todėl, kad buvo diskusijų dėl tikslesnio proporcingo atstovavimo frakcijoms. Ir į tai buvo atsižvelgta, padaryta daugiau pakeitimų, t.y. keletą Seimo narių siūloma išbraukti ir atitinkamai įrašyti kitus. Bet frakcijoms, visoms frakcijoms yra nuosekliau atstovaujama. Todėl prašyčiau pritarti ir priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Svarstymo stadija, primenu, kolegos. Klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar pasisakyti diskusijoje? Ne, nėra. Kolegos, ar galim po svarstymo pritarti? Nėra prieštaravimų, pritarta. Pereiname prie priėmimo. Du straipsniai. 1 straipsnis. Ar galim priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaravimų, priimtas. 2 straipsnis. Ar galim priimti 2 straipsnį? Nėra prieštaravimų, priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso nutarimo nebuvo norinčių kalbėti. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl nutarimo projekto Nr.XP-1864 priėmimo.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Už – 62, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas, registracijos Nr.XP-1864, priimtas.
Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo verslo ir užimtumo komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-1178. Priėmimas. Kviečiu į tribūną Č.Juršėną.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, dėl šios komisijos pasikeitimai yra nedideli. Viena frakcija paprašė, kad jos atstovai būtų išbraukti, o Socialdemokratų frakcija vieną keičia kitu. Tik galbūt redaguojant reikėtų patikslinti, kad iš 11 Seimo narių, t.y. iš 10, nes buvo 11.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, patikslinčiau, kad komisijos narių skaičius keičiasi iki 8, bet pasiūlymų ir pastabų nėra. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. (Balsai salėje) Atsiprašau, bet tai yra priėmimo stadija ir klausimai šioje stadijoje neužduodami. Nebent norėtumėte išsakyti nuomonę už ir prieš. Prašom. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad yra Teisės departamento pastaba. Siūlyčiau, kad į ją būtų atsižvelgta. Paskutinėje redakcijoje tai yra atspindėta, skaičius neminimas.
Kolegos, 1 straipsnį priėmimo stadijoje ar galime priimti? Prieštaravimų nėra.Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
Taigi dabar dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Ar priimame nutarimo projektą, registracijos Nr.XP-1178?
Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Už – 44, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas.
Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijos Ignalinos atominės elektrinės regiono problemoms sudarymo“ projektas Nr.XP-1917. Pateikimo stadija. Teikėjas – Č.Juršėnas. Prašom pateikti, kolega.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, čia yra minimalus pasikeitimas. Viena frakcija keičia savo atstovus. Tai yra socialdemokratai vietoj kolegės B.Vėsaitės siūlo įrašyti kolegą V.Saulį. Prašyčiau, jeigu Seimas neprieštarautų, šiandien ir apsispręsti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Niekas nenori klausti. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Prieštaravimų nėra. Pritarta. Ar Seimas neprieštarautų, jeigu mes baigtume šio nutarimo svarstymo procedūrą priimdami nutarimą? Prieštaravimų nėra. Pereiname prie priėmimo stadijos.
1 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. Dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl nutarimo Nr.XP-1917 priėmimo.
Užsiregistravo 71 Seimo narys. Už – 68, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas, registracijos Nr.XP-1917, priimtas.
Šio klausimo svarstymas baigtas.
Svarstome rezervinį 6 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijų pirmininkų patvirtinimo 3 ir 10 straipsnių pakeitimo“ projektą Nr.XP-1858. Nutarimo projekto teikėją Č.Juršėną prašau iš tribūnos pateikti projektą. Pateikimas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, dėl šio projekto ir dėl galimo antrojo jau mano paties prašymas, kad būtų tik pateikimo stadija. Kodėl? Todėl, kad čia yra pasiūlyta ir konkrečiai užrašyta mūsų kolegos, kurie turi netekti atitinkamų pareigų. Tuo tarpu nėra kandidatų į jų vietas. Todėl aš siūlyčiau šiandien apsiriboti pateikimu, o kitą savaitę, manau, mes suderinsime ir priimsime sprendimą. Jeigu nepavyktų suderinti, tada reikėtų priimti tokį nutarimą, koks yra.
Kodėl čia yra tam tikri sprendimai? Jeigu kalbėtume apie kolegą R.Smetoną, tai jau senokai yra jo parašytas pareiškimas ir jis prašosi būti atleidžiamas iš Konstitucijos komisijos pirmininko pareigų. Žinoma, tą pareiškimą vėliau ar anksčiau reikėjo tenkinti. Kolegė B.Vėsaitė negali dirbti komisijos pirmininke, nes yra dirbanti komiteto pirmininkė. O naujų, kaip sakiau, kol kas nėra. Todėl prašyčiau apsiriboti tik pateikimu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Trys Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis – R.Smetona. Prašom, kolega.
R.SMETONA (TTF). Ačiū. Labai karštai pritariu jūsų teikiamam nutarimo projektui ir stebiuosi, kad jums tokį sprendimą teko brandinti nuo pat pavasario ar dar anksčiau, kai aš atsistatydinau. Noriu paklausti. Ar nemanote, kad vis dėlto reikia pakeisti Statutą taip, kad atsistatydinus komisijos ar komiteto pirmininkui jis jau nebūtų tos komisijos ar komiteto pirmininku, o darbas vis tiek tęstųsi pavedus pavaduotojui ar panašiai? Tokia padėtis yra šiek tiek dviprasmiška ir, manau, ją reikia taisyti.
Č.JURŠĖNAS. Kad padėtis dviprasmiška, aš su tamsta sutinku. Tačiau tiek komitetai, tiek komisijos, tiek kiti mūsų vidaus organai, kaip kadaise sakydavome, mūsų institucijos gali veikti, nes yra arba veikiantis pavaduotojas, arba vyriausias komisijos narys, arba keli komisijos nariai. Tokiu atveju norint visada galima dirbti. O jeigu nėra kai kur nuostatuose parašyta, kad dirbama būtent tuo pagrindu, pavyzdžiui, kaip Etikos ir procedūrų komisijos atveju, tada kilniaširdiškas pirmininkas atsisveikindamas paveda pavaduotojui vykdyti tam tikras funkcijas. Statute tai yra parašyta.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, tai, kad jūs iki šiol nesugebėjote surasti naujų šios komisijos vadovų, rodo, kad iš tikrųjų šios komisijos darbe yra rimta krizė. Ją liudija ir tai, kad komisija paskutinį kartą buvo susirinkusi turbūt pavasarį. Dar kartą klausiu, ar nevertėtų baigti tų visų žaidimų ir atsisakyti Konstitucinės komisijos kaip iš esmės nereikalingos, nes jos sprendimai yra neprivalomi, ir Seimas, kaip rodo paskutiniųjų metų praktika, į juos nekreipia absoliučiai jokio dėmesio?
Č.JURŠĖNAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už kapitalinį klausimą. Iš karto noriu pasakyti, kad jūs teisus ir neteisus. Visų komisijų sprendimai nėra privalomi. Komitetų tam tikri sprendimai automatiškai sukelia būtinumą Seimui imtis tų ar kitų veiksmų. Pavyzdžiui, jeigu komitetas nutaria, kad reikia atmesti tam tikrą projektą, Seimas net neturi teisės diskutuoti, o iš karto turi apsispręsti: sutikti su tokiu komiteto siūlymu ar nesutikti. O komisijų pasiūlymai yra konsultaciniai rekomendaciniai, bet ar reikia komisijų, jeigu toks klausimas būtų, taip, jų reikia.
Dabar dar konkretesnis klausimas, ar reikia Konstitucijos komisijos? Manau, tikrai reikia, nes Seime vien per dvejus šios kadencijos metus yra užregistruota daugiau negu dešimt įvairių Konstitucijos keitimo projektų: ir mažesnių, ir didesnių. Manau, tokios komisijos reikia. Kadangi ne jūs vienas, o ir kai kurie kiti Seimo nariai vis kelia klausimą dėl šios komisijos egzistavimo tikslingumo, Seniūnų sueigoje neseniai sutarėme, kad kiekviena frakcija išnagrinėja, pasako savo nuomonę, ir mes, jeigu ne kitą savaitę, tai pratęstoje sesijoje galutinai apsispręsime: lieka tokia komisija ar nelieka. Jeigu nutarsime, kad ji lieka, tada, suprantama, reikės spręsti ir komisijos pirmininko klausimą, t.y. galutinai spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Čepas.
V.ČEPAS (LSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, aš vis dėlto išreiškiu, kaip ir kolega R.Smetona, nuogąstavimus dėl to, kad reikėtų keisti Statutą. Jūs sakėte, kad taip, taip ir parašyta, kad komisijos pirmininkas, na, kilniadvasiškai, taip nėra parašyta, jūs taip sakėte, gali pavesti kai kuriuos klausimus spręsti pavaduotojui. Man atrodo, yra Konstitucijos komisija, kuriai vadovauja ponas R.Smetona… Aš labai apgailestauju, kad dėl man nežinomų priežasčių jis atsistatydina. Manau, tai yra žmogus, kuris turi pakankamai santūrumo, nepuola bet kokiu klausimu rėkauti per mikrofoną ir galėtų toliau vadovauti šiai komisijai. Juolab dabar, kai Konstitucinis Teismas beveik milijonui Lietuvos piliečių atima teisę būti Lietuvos piliečiais, Konstitucijos komisija turi išsijuosusi dirbti. Matyt, ateis raštų, ir ji bus priversta tą dalyką daryti.
Aš jūsų prašau ir klausiu, kiek dar reikės savaičių, kad būtų patvirtintas, jeigu neįkalbėsite R.Smetonos pasilikti, naujas šios komisijos pirmininkas? Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Aš galiu tik pasikartoti. Jeigu spėsime, kitą savaitę, jeigu ne, dalyje pratęstos sesijos, kuri turėtų prasidėti sausio 12 d. ir baigtis sausio 18 dieną.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl šio nutarimo projekto daugiau klausiančių nebuvo. Pateikimo stadija. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta.
Kaip ir buvo siūlyta, apsiribojame pateikimo stadija. Dabar, baigę svarstyti šį klausimą, pereiname prie 7 rezervinio klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijų pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo“ 1, 2 ir 8 straipsnių pakeitimo“ projekto, registracijos Nr.XP-1859. Pateikimo stadija.
Gerbiamasis Česlovai Juršėnai, prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, malonūs kolegos Seimo nariai, čia tokio paties tipo nutarimo projektas kaip ir ankstesnis, tik ten buvo kalbama apie pirmininkus, o čia apie pavaduotojus.
Priežastis, kodėl reikia atsisakyti kai kurių kolegų paslaugų, yra ta, kad jie užima kitas pareigas. Tiek kolega V.Saulis, tiek kolega S.Pabedinskas, tiek kolega R.Remeika turi vadovaujamas pozicijas Seimo komitetuose. Štai dėl šių priežasčių ir siūloma juos išbraukti iš tam tikrų nutarimų, o jų vietose turėtų atsirasti kiti. Kadangi nėra galutinio susitarimo, kas į jų vietas ateina, aš ir prašau šiandien apsiriboti pateikimu.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulas nori jūsų paklausti. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, aš dar kartą noriu jums priminti ir paklausti, kada bus paskirtas Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas? Nes šiuo jūsų siūlomu nutarimu mes atleidžiame ir pavaduotoją, t.y. nebėra nei pirmininko, nei pavaduotojo, darbai stovi. Jūs man priminsite Statuto normas, kad mes galime imtis iniciatyvos. Bet, kaip žinote, visi parlamento nariai turi savo darbų, ir tos iniciatyvos niekas nesiima, o problemų, kurias reikėtų nagrinėti, yra begalė. Kada jūs teiksitės pateikti suderintą kandidatūrą?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, pirmiausia aš dar sykį priminsiu, kad jau kas kas, o ši komisija turi specialius nuostatus, kuriuose viskas surašyta, kaip ji gali dirbti… (Balsas salėje)
A.MATULAS. Neveikia, nedirba!
Č.JURŠĖNAS. Aš tamstos nepertraukiau, malonėkite man leisti pasakyti, ką aš noriu pasakyti, o po to prašom kritikuoti. Taigi kas kas, o ši komisija bet kuriuo atveju gali funkcionuoti: ar yra pirmininkas, ar nėra, ar yra pavaduotojas, ar nėra, ji gali veikti, nes numatyti mechanizmai, kaip ji turi dirbti. Aš bijau, kad kai kurie šios komisijos nariai neturi didelio entuziazmo dirbti. Man labai nepatogu tai sakyti, bet, kaip sakydavo vienas klasikas, toks įtarimas kyla, arba kas gali paneigti, kad yra taip.
Atsakau į jūsų pagrindinį klausimą. Mums kaip tik reikia susiderinti dėl kitų komisijų vadovų, ir kompleksiškai šis klausimas turėtų būti išspręstas artimiausiu laiku, galbūt ir kitą savaitę.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos, matau, kolega A.Monkevičius. Prašom.
A.MONKEVIČIUS (NSF). Aš noriu replikuoti dėl to, kas buvo pasakyta, nes iš tikrųjų labai…
PIRMININKAS. Atsiprašau, replikos gali būti po balsavimo. Dabar tik dėl vedimo tvarkos, jeigu laikomės Statuto. Bus proga repliką pasakyti po balsavimo. Dabar dar nuomones kolegos norėtų pasakyti pateikimo stadijoje. Tuokart ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
A.Matulas – nuomonė už.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš, aišku, pritariu šiam nutarimo projektui. Noriu priminti gerbiamajam Č.Juršėnui, kad vis dėlto komitetas nedirba. Jau dabar aš jus įtariu, kad galbūt negerą įtaką jums padarė P.Gražulis, nes mes turime svarstyti daug problemų, susijusių su ponu P.Gražuliu ir kai kuriais jūsų frakcijos nariais. Įtariu, kad jūs specialiai neteikiate komisijos pirmininko kandidatūros.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – J.Razma.
J.RAZMA (TSF). Iš tikrųjų, manau, nėra prasmės pritarti po pateikimo, kai mes nežinome būsimų komisijų pirmininkų pavardžių, viską reikėtų spręsti iš karto. Manau, dėl Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko ponas Č.Juršėnas turi visas galimybes teikti sprendimą. Trys opozicinės frakcijos yra pasiūliusios kandidatus, Seimo salėje galima ir balsuoti dėl kurio nors iš jų, gal surinks balsų daugumą. Mes, priminsiu, tokio kandidato nesiūlome. Tada procesas pajudėtų. Po to būtų galima žiūrėti proporcijas kitų komisijų atsižvelgiant į tai, kas bus išrinktas šios komisijos pirmininku. Tokios svarbios komisijos pirmininko nebuvimas vis dėlto stabdo jos veiklą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nesant bendro sutarimo pateikimo stadijoje, balsuojame dėl nutarimo projekto, registracijos Nr.XP-1859.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai: 42 – už, prieš – 2, susilaikė 15. Pritarta po pateikimo. Šiandien yra apsiribojama, kaip suprantate, pateikimo stadija.
Svarstome rezervinį 8 kompleksinį klausimą – Seimo protokolinį nutarimą dėl su… Taip. Replika po balsavimo prieš pereinant prie kito klausimo. A.Monkevičius. Prašom.
A.MONKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad mūsų kolega Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas gerbiamasis Č.Juršėnas iš esmės klaidina Seimą. Jau kiek mėnesių, suskaičiuokime, Etikos ir procedūrų komisija turi dirbti kažkokiu avariniu režimu, kurio Statutas nenumato. Tokia situacija galbūt galėtų būti savaitę, dvi savaites, bet ne beveik jau metus. Iš tikrųjų reikėtų spręsti šį klausimą iš esmės. Statutas tikrai nenumato jokios galimybės Seimo nariams atlikti daugybę veiksmų, siųsti paklausimus, kas turi pasirašyti visa tai. Taigi įstatymiškai, kaip tik būtent kolega A.Salamakinas, Č.Juršėno bendrapartietis, teisingai pasakė, kad mes tokiu būdu negalime daryti jokių tyrimų. Nauja komisija neturi jokių įgaliojimų. Taigi aš manyčiau, kad nereikėtų šitaip klaidinti Seimo kalbant, kad kažkas tingi, kažkas kažkokios iniciatyvos nerodo. Man atrodo, būtent ponas Č.Juršėnas ir nerodo iniciatyvos, kurios reikia, kad ši komisija pradėtų dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū. Č.Juršėnas norėtų repliką. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Aš tiesiog turiu paaiškinti, kad reikia skaityti dokumentus, kurie galioja daugiau negu vienus metus, galioja 10 metų. Tai Etikos ir procedūrų komisijos nuostatai, kuriuose aiškiai pasakyta, kaip komisija turi dirbti, jeigu nėra pirmininko ar pavaduotojo. Jeigu kam reikia specialaus Seimo valdybos pavedimo, tai šitai gali būti padaryta ir rytoj. Bet ir be Seimo valdybos pavedimo ši komisija gali teisėtai dirbti. Kodėl nedirba, čia man iš tikro yra klausimas. O kad pirmininko niekaip nepaskiriame, be abejo, čia dalis mano kaltės yra. Tai pripažįstu.
PIRMININKAS. Replikos dėl šio klausimo baigtos. Svarstome rezervinį 8 klausimą. Yra du protokoliniai nutarimai, kuruojami Peticijų komisijos. Komisijos pirmininkę M.Petrauskienę kviečiu į tribūną. Pradedame Seimo protokolinio nutarimo dėl Sonatos Prušinskienės peticijos svarstymą.
M.PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Vadovaudamasi Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir Seimo peticijų komisijos nuostatų 28 punktu, teikiu išvadą dėl Reginos Noreikienės ir Sonatos Prušinskienės peticijų dėl Civilinio proceso kodekso 412 straipsnio pakeitimų. Kadangi jose pateikti pasiūlymai yra labai susiję, pristatau abi išvadas iš karto. Seimo peticijų komisija š.m. spalio 19 d. posėdyje išnagrinėjo šias peticijas ir priėmė sprendimą atmesti jomis pateiktus pasiūlymus, t.y. pakeisti Civilinio proceso kodeksą taip, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduotas per vienų metų laikotarpį nuo sužinojimo dienos, bet ne vėliau kaip per trejus metus, taip pat panaikinti naikinamąjį terminą.
Komisija priimdama tokį sprendimą atsižvelgė į teisininkų, ekspertų, mokslo atstovų nuomones ir išvadas. Toliau aš neskaitysiu visų tų išvadų, jos yra jums išdalytos. Tik noriu pažymėti, kad Teisingumo ministro š.m. birželio 4 d. įsakymu yra sudaryta darbo grupė, kuri parengė kodekso pakeitimo projektą. Jame yra numatyta 10 dienų terminą paduoti skundą dėl antstolio ar notaro veiksmų pratęsti iki 14 dienų, taip pat numatyta papildomai nustatyti antstolio pareigą informuoti skolininką apie turimas teises ir pareigas per vykdymo procesą. 10 dienų terminą pratęsti iki 14 dienų yra siūloma ir Seime įregistruotame Civilinio proceso kodekso pakeitimo projekte. Todėl pareiškėjų pasiūlymą planuojama iš dalies patenkinti, bet ne taip stipriai, kiek jos prašo.
Atsižvelgdama į visa tai, prašyčiau visus pritarti Peticijų komisijos sprendimui ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti šiuos pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkui. Pradžioje noriu atsiklausti jūsų, kolegos. Ar galime svarstyti šiuos tarpusavyje susijusius protokolinius nutarimus kartu? Gerai. Dabar nuomonė už atmetimą, nes yra siūlymas atmesti. D.Bekintienė.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų susidaro įspūdis, kad Peticijų komisija nuolat atmetinėja piliečių peticijas, bet iš tikrųjų ji gerbia piliečių iniciatyvą ir iš esmės nagrinėja tokias peticijas. Tikrai prieš balsuodami pamąstykite, ar metų terminas yra tas terminas, kur galima pailginti tą pareiškimo padavimo laiką. Juo labiau kad Seime yra įregistruotas būtent 14 dienų terminas. Dėl to siūlyčiau balsuoti už atmetimą.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar kas nors prieš atmetimą norėtų iš užsiregistravusių balsuoti. Ne, tada eilės tvarka, nes du protokoliniai nutarimai. V.Čigriejienė. Prašom.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, tikrai Peticijų komisija labai atidžiai išnagrinėjo. Peticijų komisijoje dalyvavo atstovai iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Seimo kanceliarijos, Teisingumo ministerijos, Teisės instituto, M.Romerio universiteto, Antstolių rūmų, Notarų rūmų ir priėmė, man atrodo, tikrai tokį aiškų, įtikinantį sprendimą. Todėl siūlau M.Petrauskienės pateiktą klausimą palaikyti ir atmesti ponių S.Prušinskienės ir R.Noreikienės peticijas.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Čepas. Prašom.
V.ČEPAS (LSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kiek esu Seime, nesu matęs, kad Seimo komisija kokią nors peticiją patvirtintų. Tai arba žmonės ko nors nesupranta, arba komisija per daug griežta. Matyt, reikėtų kaip nors peržiūrėti gal kokius įstatus, o gal Peticijų įstatymą reikėtų pakeisti, nes taip negalima. Jeigu žmonės kreipiasi, tai norėtų, kad į tas peticijas būtų kaip nors kitaip žiūrima. O dėl šios, aš manau, kad reikėtų peticiją patvirtinti ar priimti, kaip čia pasakyti, nes labai paprastas dalykas. Ta antstolių veikla dabar yra, jeigu apibūdintume vienu žodžiu, siautėjimas. Kad šitą dalyką sutramdytume, reikėtų būtent nepatvirtinti šios komisijos išvados. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaip užsiregistravo, taip ir kalbėjo kolega. Tada dar viena nuomonė prieš. R.Kupčinskas – prieš atmetimą.
R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Kadangi antstolių ir notarų veikla susilaukia ypatingos kritikos, man atrodo, kad čia reikėjo šitą klausimą, šią peticiją ypač jautriai svarstyti, juo labiau kad ir teisingumo ministras apie tai kalba ne vieną kartą. Man truputį keista, kad tiek daug įvairių įstaigų ir institucijų atstovų, pritariančių, kad šios peticijos būtų atmestos, pritaria iš esmės Antstolių ir Notarų rūmų nuomonei. Man atrodo, kad į visas šias ypač opias problemas, kas susiduria su šių institucijų veikla, reikėtų labai labai jautriai žiūrėti. Tai, ką kalbėjo kolega V.Čepas, viskas labai teisinga. Aš manau, kad šių peticijų atmetimas nėra teisingas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kadangi tai yra protokolinis nutarimas, po vieną tikrai pakanka nuomonei pasakyti. Taigi dėl abiejų mes nutarėme, kad balsuosime kartu. Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame Peticijų komisijos siūlymui atmesti abi peticijas ir atitinkamai priimti protokolinius nutarimus.
Balsavimo rezultatai: 68 užsiregistravo Iš jų 52 – už, 4 – prieš, 10 susilaikė. Peticijos yra atmestos.
Dar yra likęs 9 rezervinis klausimas – Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1747. Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. J.Lionginą kviečiu į tribūną. Ruošiasi kas nors iš Žmogaus teisių komiteto. Prašom.
J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu. Jis apsvarstė Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1747 ir gavo Seimo Kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai yra pritarta, taip pat Žmogaus teisių komiteto išvadą, kuriai pritarta. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr.XP-1747 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Svarstymo stadijoje kolega R.Dumčius, matau, pasiruošęs. Kviečiu jus į tribūną.
A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, galiu tik pakartoti, kad papildomas Žmogaus teisių komitetas bendru sutarimu pritarė šio įstatymo papildymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Išklausėme svarstymo stadijoje komiteto išvadas. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Yra norinčių balsuoti. Prašom, kolegos, pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame projektui po svarstymo.
Užsiregistravo 68, 66 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Po svarstymo pritarta. Kolegos, yra raštiškas Seimo Pirmininko teikimas svarstyti šį klausimą ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti tokiai tvarkai? Nėra prieštaravimų, pritarta. Pereiname prie priėmimo stadijos.
1 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime 2 straipsnį priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Kolegos, deja, salėje mūsų nėra reikiamo skaičiaus. Lygiai taip pat aš mačiau, kad vėl buvo kas registravosi ne už save, todėl aš konstatuoju, kad mūsų nėra reikiamo skaičiaus salėje. (Balsai salėje) Jeigu norite, galime pasitikrinti, kiek iš tiesų yra mūsų salėje. Užsiregistruokime. Kolegos, registracija reiškia, kad registruojamasi už save. (Balsai salėje) Puikiai. Daroma šio klausimo svarstymo pertrauka. Apsvarstėme visus rezervinius klausimus.
Noriu konstatuoti, kad esame aplenkę darbotvarkę, todėl noriu su jumis pasitarti. 12 valandą yra numatytas visas paketas įstatymo projektų, kurie susiję su socialine sritimi. Ar mes pastumiame bendru sutarimu į priekį šių klausimų svarstymą ir pereiname prie jų, ar darome pertrauką iki 12 valandos? (Balsai salėje) Gal dirbame toliau? (Balsai salėje) Aš jaučiu, kad yra didžioji dauguma balsų, sakančių, kad galime tęsti darbą. Turėsime ilgesnę pietų pertrauką. (Balsai salėje) Primenu, kad čia bus svarstymai, kur daugeliu atveju balsų skaičiaus nereikia.
Kolegos, pereiname prie 8 kompleksinio klausimo, projekto Nr.XP-1748, tai yra svarstymo tęsinys. Aš suprantu, kad kolega A.Sysas yra pasiruošęs kalbėti. Tęsiame svarstymą. Svarstome įstatymo projektą Nr.XP-1748. Gerbiamasis pranešėjau, žodis jums.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu priminti, kad mes buvome padarę pertrauką, todėl reikėtų kalbėti apie pasiūlymus, kuriuos teikia kolegos, iš eilės.
PIRMININKAS. Diskusijai yra užsirašęs kolega, o po to galėtume svarstyti pasiūlymus, jeigu priimtina. Kolegą P.Jakučionį kviečiu į tribūną. Ta pačia proga aš norėčiau prašyti, kad būtų aiškiai pasakyta dėl praeitą kartą iškilusio klausimo, ar yra skirtingų nuostatų suderinamumas ir ar galime dėl to judėti į priekį. Prašom, gerbiamasis kolega P.Jakučioni. Primenu, savo vardu – iki 5 minučių, frakcijos – iki 7 minučių.
P.JAKUČIONIS (TSF). Ačiū, savo vardu kalbėsiu. Gerbiamieji kolegos, šiandien svarstome du daugeliui žmonių svarbius įstatymų projektus. Abu jie reguliuos našlių pensijų skyrimą ir mokėjimą. Tiek Valstybinių pensijų įstatyme, tiek Socialinio draudimo įstatyme, abiejuose projektuose liko viena sena problema, tai yra našlių skirstymas pagal tam tikrus išgalvotus subjektyvius kriterijus. Nors socialinės apsaugos ir darbo ministrė viešai skelbė, kad nuo Naujųjų metų visos našlės ir našliai gaus 70 litų dydžio našlių pensiją, bet realiai gal net 10% jų šios pensijos negaus.
Kyla klausimas, kodėl tiek nedaug žmonių, tačiau išskiriami iš visų našlių skaičiaus. O negaus jie dėl penkerių metų termino – ikipensinio amžiaus sukakties Valstybinių pensijų įstatyme. Socialinio draudimo įstatyme ta nuostata išbraukta, Valstybinių pensijų įstatyme palikta. Ir kitas terminas – vėl penkeri metai po antrosios našlio ir našlės santuokos sudarymo, jei jie antroje santuokoje neturėjo vaikų. Prašom į tai atkreipti dėmesį. Kaip visiems seniai žinoma, pensinio amžiaus sutuoktiniai vaikų negali turėti, nors ir labai norėtų ir stengtųsi, bet negali. Tai kodėl mes jiems tuos penkerius metus nustatome? Tokie draudimai liko, deja, abiejuose svarstomų įstatymų projektuose. Jei du vieniši našliai pensininkai, sakysime, gyvenantys nuošaliuose vienkiemiuose, sumanys krikščioniškai pagal tautos papročius sudaryti santuoką ir kartu gyvendami rūpinsis vienas kitu ir nesiprašys į senelių namus, kurie valstybei labai brangiai kainuoja, tai pagal mūsų šiandien svarstomus įstatymus iš jų bus atimta našlių pensija, jei vienas iš jų „paskubės“ numirti anksčiau nei praėjus penkeriems metams po jungtuvių. Aiškus absurdas.
Gerbiamasis kolega A.Sysas aiškina, kad tai daroma dėl taupymo. Bet iš tikro vienišų senukų išlaikymas pensionatuose valstybei kainuoja gal dešimt kartų brangiau nei ši mažutė pensija. Taigi tai yra neracionalu ir net nehumaniška. Kad tokių dalykų nebūtų, siūlau šiam įstatymui keletą pataisų ir prašau kolegas Seimo narius mano pasiūlymams pritarti, kai jie bus svarstomi. Taip pat siūlau pritarti kolegos A.Stasiškio siūlymui iš šio įstatymo išbraukti kaip nereikalingą ketvirtąjį skirsnį, kuris nieko nereguliuoja ir nieko nepasako. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu į tribūną grįžti A.Sysą ir svarstysime Seimo narių tiekiamus pasiūlymus, tiksliau, Seimo nario. (Balsai salėje) Dar pagrindinio komiteto pranešėjas norėtų trumpai referuoti dėl skirtingų įstatymo nuostatų atitikties, kad būtų aišku visiems. Prašom trumpai, o po to pereiname prie pasiūlymų svarstymo.
A.SYSAS. Kolegos, aš norėčiau priminti, kodėl atsirado prieštaravimas, ir ponas P.Jakučionis iš šios tribūnos vėl pakartojo. Aš manau, kad rytą mes priėmėme vieną įstatymą, kuris mums neleis daugiau painiotis savo pateiktuose ir priimamuose įstatymuose. Kai į vieną įstatymą įrašome keturis skirtingus įstatymus, tai ir atsiranda mūsų įstatymų leidybos procedūrų skirtingas traktavimas.
Norėčiau priminti, kad mes svarstome ne du įstatymus, o priimame tris naujus, kuriuose kalbame apie šešis įstatymus. Taigi problema atsirado dėl to, norėčiau priminti, kad mes pakeitėme valstybinės pensijos bazės dydį, kuris dar ir šiandien yra 136 Lt, į 172 Lt, kuris įsigalios kitų metų sausio 1 dieną. Šita nuostata dar negalioja. Pagal mūsų įstatymų leidybos tvarką mes negalime taisyti normos, kaip siūlo ponas A.Stasiškis, kuri dar negalioja. Mes ją galime tiktai panaikinti ir įrašyti kitoje vietoje, o tai ir padaryta šiuose įstatymuose. Parašyta, kad valstybinę bazinę pensiją, kuri lygi 2005 m. sausio 1 d… įrašyta į vieno iš svarstomų įstatymų 2 straipsnį, o Valstybinių pensijų įstatymo 11straipsnis, kurio autorius yra ponas A.Stasiškis… Iš jo autorystės niekas neatima, bet jeigu mes norime padaryti viską, kaip reikalauja mūsų įstatymų leidybos tvarka, mes tą dalį turime išbraukti ir turime įrašyti, kad šita 2 straipsnio nuostata įgalioja tų pačių 2007 m. sausio 1 dieną.
Viskas yra padaryta, bet ponui A.Stasiškiui nepatinka, kad išbraukiamas Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnis. Jeigu mes to nepadarome, vadinasi, mes negalime keisti Prezidento valstybinės pensijos į Prezidento rentą, nes tie įstatymai tarpusavyje susiję. Mes turime apsispręsti, ar priimam Prezidento rentą. Jeigu mes nutariam, kad priimam Prezidento rentą, vadinasi, turime ne pritarti pono A.Stasiškio pasiūlymams, o pritarti tai tvarkai, kuri yra pasiūlyta, kad visi įstatymai galėtų įsigalioti nuo sausio 1 dienos. Štai toks trumpas paaiškinimas, nes čia mes galime įvairiai išvedžioti.
Ir dar vienas dalykas. Nereikėtų painioti… Dažnai daugelis painioja valstybines, socialinio draudimo našlių pensijas ir valstybines našlių pensijas. Taigi valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos nuo sausio 1 d. visiems bus ne mažesnės kaip 70 Lt, nesvarbu, kiek jie gyveno susituokę, bet ponas P.Jakučionis siūlo, kad ir dėl valstybinių pensijų būtų tokia pati tvarka. Bet šitos pensijos yra papildomos, ir kai mes suplakame viską į vieną krūvą, atrodo, kad skriaudžiame dar kokią nors pensininkų grupę. Taigi nereikėtų painioti valstybinių pensijų su valstybinio socialinio draudimo pensijomis.
Daugiausia nusiskundimų buvo dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų, kurios buvo keturių rūšių: dalis negaudavo, dalis gaudavo vidutiniškai 36 Lt, dalis – apie 70 Lt ir dalis – apie 130 litų. Nuo sausio 1 d. bus 70 Lt visiems, kas pradeda naujai gauti, ir tiems, kurie gavo mažesnes. Tam, kas gavo jau paskirtą didesnę pensiją, pavyzdžiui, 130 Lt ar 72 Lt, ji nebus mažinama. Štai tokia teorinė dalis šitų visų trijų įstatymų, kuriuos mes svarstome.
PIRMININKAS. Ačiū. Tikiuosi paaiškinus visiems bus aiškiau.
Dabar svarstome P.Jakučionio siūlymus. Komitetas jiems nepritarė. Pradedame nuo pirmojo pasiūlymo, susijusio su 1 straipsniu. Prašome trumpai referuoti esmę.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Na, iš tikrųjų gerbiamasis kolega A.Sysas viską lyg ir teisingai pasakė, tiktai pačią pabaigą supainiojo. Žinoma, daugiausia žmonių pagal Socialinio draudimo įstatymą gauna našlių pensijas, todėl daugiausia ir nusiskundimų. Tačiau štai tie penkeri metai… Tas terminas naujajame projekte jau panaikintas, tačiau panaikintas amžiaus terminas, bet nepanaikinta tai, kada žmogus išeina į pensiją netekęs darbingumo, kitaip sakant, ta senoji invalidumo pensija, todėl siūlau išbraukti.
PIRMININKAS. Taip. Tuoj pat įjungsime mikrofoną.
P.JAKUČIONIS. Siūlau išbraukti žodžius „Pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais per penkerius metus“. Tuos žodžius siūlau išbraukti, tada iš tikrųjų visiems bus vienodai reglamentuojama.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, jeigu teisingai suprantu, mes dabar svarstome pirmąjį pasiūlymą. Ar jūs laikote, kad visi trys tarpusavyje susiję, kaip vientisi?
P.JAKUČIONIS. Ne, jie nėra tarpusavyje susiję.
PIRMININKAS. Gerai. Pirmas pasiūlymas. Komiteto nuomonė. Prašom argumentuoti.
A.SYSAS. Dėl pirmo pasiūlymo. Pirmas. P.Jakučionis siūlo išbraukti: „Mokslininkų valstybinės pensijos nuostatomis laikinai, iki papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistemos sudarymo“. Tam mes nepritariame, nes ne dėl to šios įstatymo pataisos. Siūlomas pakeitimas neatitinka įstatymo projekto tikslo, todėl komitetas ir nesvarsto, nepritaria.
PIRMININKAS. Dėkui.
P.JAKUČIONIS. Mes nesusikalbėjome.
PIRMININKAS. Kas gali padėti susikalbėti? Nuomonę už pasiūlymą, kiek supratau, norėjo G.Šileikis. Kolegos, vis dėlto mes turime balsuoti, ar pritariame P.Jakučionio siūlymui, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas. Prašome balsuodami išsakyti savo nuomonę.
Balsavimo rezultatai: už – 15, prieš – 9, susilaikė 24. Pasiūlymui nepritarta.
Antrasis siūlymas, susijęs su 9 straipsnio 1 punktu. Prašom, kolega Jakučioni.
P.JAKUČIONIS. Iš tikrųjų aš atsiprašau, nes pradėjau kalbėti apie kitą įstatymo projektą. (Juokas salėje) Gerbiamieji, juoktis tai nereikia, nes abejuose įstatymuose yra ta pati problema. Taigi mano antrasis siūlymas yra esamo įstatymo 9 straipsnio pakeitimas, o šis straipsnis kaip tik reglamentuoja našlių pensijų skyrimą ir mokėjimą valstybei nusipelniusiems žmonėms. Galiojanti 1 punkto norma neleidžia skirti našlių pensiją, jeigu pretendentui sukako senatvės pensijos amžius ar tapo invalidu vėliau nei per penkerius metus nuo sutuoktinio mirties. Čia yra tas atvejis, kada iš šio įstatymo neišbrauktas net ir amžiaus terminas, nors iš Socialinio draudimo pensijų įstatymo jis jau yra išbrauktas. Aš siūlau tiesiog suvienodinti tuos abu įstatymus ir iš šio įstatymo taip pat išbraukti tą penkerių metų terminą.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau dar kartą priminti, kad pataisoje kalbama apie valstybines našlių pensijas. Tai yra antroji pensija, kurią gauna labai nedidelis žmonių būrys, todėl ir paliekami tam tikri apribojimai, kurie buvo priėmus šį įstatymą.
Noriu priminti, kad, svarstant biudžetą, valstybinėms pensijoms skiriama pinigų suma dėl to, kad mes padidinom bazinę, padidinta beveik 250 mln. ir šiandien siekia 660 mln. Lt, be to, mes mokame įvairias valstybines pensijas. Todėl komitetas ir nepritarė.
Jeigu mes pritartume šiai pataisai, būtų dar labiau išplėstas gavėjų būrys ir tam reikėtų skirti dar papildomai lėšų. Valstybė gali, išgali ir socialinio draudimo našlių pensijas didinam visiems. Taip sutarėm ir taip padaryta, bet valstybinės pensijos. Ne viena komisija Seime dirbo ir visą laiką pripažino, kad, užuot mažinę tą atotrūkį ir tų pensijų kiekį, mes visą laiką didinam. Vien dėl to komitetas ir sako: nedarykime tokių pataisų, tai reikalauja papildomų lėšų ir tai kelia dalies žmonių nepasitenkinimą, nes daugelis gauna tik vieną pensiją, o 130 tūkst. gauna kelias pensijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymą palaikanti nuomonė – G.Šileikis.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, manau, tikėtina, kad gerbiamojo P.Jakučionio siūlymas bandytų naikinti diskriminacinį momentą, nes jeigu iš tiesų, kaip gerbiamasis P.Jakučionis teigia, kad dalis našlių pensijų gavėjų negalės pasinaudoti teisėmis į tą pensiją, tai siūlyčiau pritarti gerbiamojo P.Jakučionio siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Čekuolis – nuomonė prieš pasiūlymą.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Šiame įstatyme kalbama apie valstybines našlių ir našlaičių pensijas, kurios iš tiesų painiojamos su tradicinėm socialinio draudimo našlių pensijom. Šitos valstybinės našlių ir našlaičių pensijos yra skiriamos tik asmenims, kurių sutuoktiniai buvo pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjai, tai yra nusipelnę ir visokie kitokie žmonės, kurie gaudavo privilegijuotas valstybines pensijas, o ne paprasti mirtingieji, kuriems skiriamos socialinio draudimo valstybinės pensijos. Todėl tai yra papildoma pensija ir tokį ribojimą įstatymo leidėjas turi teisę nustatyti. Šis ribojimas dėl penkerių metų visą laiką įstatyme būdavo, ir manau, kad jį būtų prasminga palikti ir toliau dėl priežasčių, kurios buvo išdėstytos. Mes dažnai deklaruojame, dažnai sakome, jog valstybinių pensijų gavėjų grupė, ne dydžio suma, ne išmokos suma, bet pati gavėjų grupė neleistinai plečiasi. Šiuo pasiūlymu, jeigu mes pritartume, tą grupę dar labiau praplėstume. Ir tikrai kyla abejonių, ar tai prasminga daryti?
PIRMININKAS. Ačiū, nuomonės po vieną išsakytos. Dabar turime balsuoti, ar pritariame antram Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymui, susijusiam su 9 straipsnio 1 punkto pakeitimu.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Už – 18, prieš – 7, susilaikė 20. Pasiūlymui nepritarta.
Paskutinis, trečiasis kolegos P.Jakučionio siūlymas dėl 9 straipsnio. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš pirmiausia norėčiau pasakyti, kad neteisūs mano kolegos, kurie sakė, kad štai valstybinė pensija skiriama tik nusipelnusiam žmogui, čia gali gauti žmonės, t.y. našliai, kurie nebuvo nusipelnę valstybei. Tačiau nemažai našliais tampa ir tų žmonių, kurie gavo arba gauna pirmojo arba antrojo laipsnio pensiją, tačiau miręs žmogus taip pat gaudavo tą pensiją. Šiuo atveju jie – ar partizanų ryšininkai, ar buvę politiniai kaliniai – jau nebegauna, penkeri metai neišlaikyti, nebegauna našlių pensijos. Tai, žinoma, reikia suprasti, kad čia vis dėlto yra valstybei nusipelnę žmonės. O dėl 9 straipsnio, tai aš kalbėjau diskusijoje, kad čia iš tikrųjų yra ta pati norma, kad jeigu santuokoje pragyventa mažiau nei penkeri metai ir neturėta vaikų, tai, nesvarbu, koks sutuoktinių amžiaus, vis dėlto pensija neskiriama ir nemokama. Aš pakankamai jau kalbėjau iš Seimo tribūnos, manau, kad nereikia daugiau jokio pagrindimo, tiesiog tą normą reikia panaikinti, taip pat išbraukti iš 9 straipsnio penkerių metų terminą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis P.Jakučioni, ar jūs manote, kad tai nėra susiję su prieš tai svarstytu projektu, ar turėtume balsuoti dėl jo?
P.JAKUČIONIS. Reiktų balsuoti, tikrai nėra susiję, nes čia yra kita norma, ne bendroji norma, o kita. Čia tiems, kurie gyveno santuokoje, tačiau neturėjo vaikų.
PIRMININKAS. Dėkui. Komiteto nuomonė.
A.SYSAS. Čia yra ta pati nuostata, kuri galioja tiek valstybinėms našlių pensijoms, tiek valstybinio socialinio draudimo našlių pensijoms, tai buvo penkeri metai. Vėl čia mes kalbame apie valstybines našlių pensijas, dėl jų mes jau balsuodami pirmą kartą apsisprendėme. Man atrodo, kad mes turim palikti seną tvarką. Juo labiau kad čia ponas P.Jakučionis kalbėjo ir apie tai, kodėl atimama našlių pensija iš naujo susituokus. Palaukite, jeigu susituokei, tai jau ne našlys – turi kitą žmoną arba kitą vyrą. Tokie samprotavimai, kad gali turėti tris žmonas, ir jas palaidojęs… arba tris vyrus palaidojusi, ką, gausi tris našlių pensijas?.. Tokie samprotavimai kartais mus nuveda labai toli, kaip iš kokios stebuklų kepurės mes traukiam tuos pasiūlymus. Todėl komitetas laikosi tos pačios nuomonės. Tai yra papildomos pensijos, kurias gauna nedidelė grupė žmonių, todėl jų grupės plėsti nereikia, nes tai sukels papildomus finansinius poreikius, o valstybės biudžetus mes patvirtinome, tai vėlgi tai bus tik papildomų problemų. Aš manau, kad būtų labai gerai, kad mes šiandien apsispręstume ir priimtume įstatymą dėl Valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų, jis galėtų įsigalioti nuo sausio 1 dienos. O šitas visas papildomas – jau jie ir taip per bazę gaus truputį didesnę pensiją.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš kolegos P.Jakučionio siūlymą – V.Čepas.
V.ČEPAS (LSF). Ne taip supratau.
PIRMININKAS. Atsiimate? Ačiū. Prašau balsuojant išsakyti, ar pritariame kolegos P.Jakučionio siūlymui dėl 9 straipsnio pakeitimo.
Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 51 Seimo narys. Už – 19, prieš – 3, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta. P.Jakučionio pasiūlymai yra apsvarstyti, tačiau toliau turime svarstyti po pagrindinio svarstymo komitete įregistruotus Seimo nario A.N.Stasiškio pasiūlymus. Jeigu teisingai aš suprantu, kolega, jūsų vėliau įregistruotas pasiūlymas yra tas, kurį jūs norite, kad būtų svarstomas. Jeigu ne, tai patikslinkite mane. Nes tą pačią dieną, skirtingom valandom buvo įregistruoti du siūlymai.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Praeitą kartą svarstymo metu aš paprašiau dėl šito klausimo daryti pertrauką. Padaryta… Aš įregistravau savo pasiūlymą. Mano pasiūlymas su alternatyva. Aš pristatydamas pasakysiu, kurią dalį palaikyčiau.
PIRMININKAS. Prašom, jūsų mikrofonas įjungtas ir jūs turite pasakyti, kurį siūlymą teikiate svarstyti.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Pirmiausia aš kolegai A. Sysui noriu padėkoti už man suteiktą autorystę to įstatymo, dėl kurio čia eina ginčas, bet tai yra Pasipriešinimo dalyvių ir nukentėjusiųjų asmenų teisių ir reikalų komisijos teiktas projektas. Galbūt esu įsidėmėtas, nes dar praeitą kadenciją visus baksnojau, kad būtų tas klausimas sprendžiamas. Tai tiek to, esmė ne čia, tačiau argumentai, kuriuos dabar pateikė komiteto pirmininkas, manau nėra korektiški. Visų pirma kalbama, ar teisėkūros dėsniais remiantis… Jeigu negalima keisti įstatymų, kurie dar nėra įsigalioję, bet priimti, tai negalima iš to įstatymo išbraukti vieno gabalo, o palikti kitą, tai irgi yra ne įsigaliojusio įstatymo keitimas. Aš siūlyčiau paremti tą, kuris mano siūlyme pavadintas alternatyva, atlikti reikiamus nedidelius techninius pakeitimus įstatymo tekste, tai yra tiesiog pakeisti punktų numeraciją. Tada mūsų šiandien svarstomas įstatymas taip pat įsigaliotų nuo sausio 1 d. ir tas keičiamas įsigalioja nuo sausio 1 dienos. Taigi pakeitimas vyks tada, kai abu įsigalioja vienu metu, ir pakeitimas bus atliktas galiojančiame įstatyme. Čia nėra šio prieštaravimo. Aišku, aš sutinku, kad tai nėra esminis dalykas, nes tos nuostatos yra perkeltos kitur, tačiau žmonės to nesupranta, pasipiktinę skambina. Tiek metų kalbėta ir laukta, dabar staiga likus dviem savaitėm iki jo įsigaliojimo paskleidžiama žinia, kad nustoja galios. Kam to reikia, kai techniškai daug paprasčiau atlikti šį pakeitimą nuo sausio 1 d., tas tekstas yra ir galioja abu įstatymai ir nėra jokio prieštaravimo.
Taigi aš visiškai rimtai siūlau padaryti tokį įstatymo projekto pakeitimą ir bus viskas gerai, nebus jokių nesusipratimų.
PIRMININKAS. Aš tik norėčiau paklausti, ar jūs laikytumėte tuos savo kelis siūlymus kaip vientisą pasiūlymą?
A.N.STASIŠKIS. Ne. Mano yra vienas pasiūlymas. Aš minėjau, kad aš remiu tą alternatyvą, nes abudu pasiūlymai yra tam pačiam skirsniui dėl to paties reikalo. Aš pirmo, kur siūlau išbraukti tą visą skirsnį, atsisakau, bet remiu alternatyvą.
PIRMININKAS. Gerai. Tada komiteto nuomonė. Prašom.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu pakartoti. Tai yra derinta su teisininkais. Ponui A.Stasiškiui aš pasiūliau, kad jis pateiktų su teisininkais variantą, kurį būtų galima priimti pakeičiant, nes dabar yra tuščias ginčas. Viskas, apie ką šneka ponas A.Stasiškis, išlieka įstatyme. Nuo sausio 1 dienos valstybinė bazinė pensija bus 172 litai, tiktai šiame įstatyme ji užrašoma kitoje vietoje, nes kitaip negalime techniškai padaryti. Šiame įstatyme ponas A.Stasiškis siūlo keisti tiktai vieną skirsnį, o reikia keisti tris skirsnius, nes mes braukiame valstybinę Prezidento pensiją, tokios nuo sausio 1 d. nelieka. Atsiranda renta. Todėl pasikeičia numeracija, ją reikia keisti kituose straipsniuose. 2 straipsnyje atsiranda nauja numeracija ir parašome, kad nurodytas valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinė pensijų bazė, kuri yra lygi 2005 m. sausio 1 d. taikytam valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui – tai yra 172 litams. Tai vienas dalykas.
Ketvirtajame skirsnyje mes braukiame tai, dėl ko ponas A.Stasiškis labai nerimauja ir pats kelia nereikalingą vėją žmonių galvose, kad kažkas čia nori apgauti, kad čia kažkoks sąmokslas. Penktajame skirsnyje aiškiai parašome, kad šis įstatymas, išskyrus šio skirsnio 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d. Viskas teisingai surašyta, jokios klastos čia nėra. Techniškai parašyta taip, kaip reikalauja teisininkai. Arba mes tada nepriimame rentos pensijos, nebraukiame šito valstybinių pensijų įstatymo, ir viskas gerai. Tegul Prezidentas ir toliau gauna valstybinę pensiją, ir viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Tam, kad kolegos A.Stasiškio siūlymas būtų svarstomas, reikia bent 10 Seimo narių pritarimo. Prašom elektroniniu būdu balsuojant pasakyti savo nuomonę, ar pritariate, kad toks siūlymas būtų svarstomas. Yra palaikymas. Dabar ar būtų norinčių pasakyti nuomonę už arba prieš dėl kolegos A.Stasiškio siūlymo? Ne. Tada prašom balsuojant pasakyti savo nuomonę, ar pritariame kolegos A.Stasiškio pasiūlymui.
Užsiregistravo 56.
19 – už, 3 – prieš, 23 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Apsvarstėme visus pasiūlymus šiam įstatymo projektui. Ar taip, gerbiamasis pranešėjau?
A.SYSAS. Taip.
PIRMININKAS. Tada ačiū. Dabar ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Aš žiūriu į teikėjus. Jie neprieštarauja, tačiau yra prašančių balsuoti. Prašom balsuojant pasakyti, ar pritariame po svarstymo projektui Nr.XP-1748.
Užsiregistravo 55.
46 – už, prieš nėra, 8 susilaikė. Po svarstymo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, turime gerbti kiekvieno teisę nors ir į trumpą poilsį. Siūlau 15 minučių pertrauką (iki 12.05 valandos) ir tada šių įstatymų paketo svarstymą pratęsime. 15 minučių pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF). Laba diena Seimo nariams. Tęsiame rytinį posėdį. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1750. Svarstymo tęsinys. Kviečiame į tribūną komiteto pirmininką poną A.Sysą. Yra pageidavimas užsiregistruoti, kol komiteto pirmininkas rengiasi. Tai nieko naujo neduos, bet ką gi… Registruojamės! Tuoj, minutėlę!
A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos!
PIRMININKAS. Pone pirmininke, palaukite minutėlę. Seimo nariai nori registruotis. Prašom. Ponas A.Sysas visada pasiruošęs.
Posėdyje dalyvauja 26 Seimo nariai.
Prašom poną A.Sysą į tribūną. Tęsiame klausimo svarstymą.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo projektą. Yra gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Yra vienas nuogąstavimas dėl pačios rentos pavadinimo. Norėčiau priminti, kolegos, kuo skiriasi valstybinė Prezidento pensija, kuri dabar įstatyme yra numatyta, nuo būsimos rentos, kad pensiją gauti gali tiktai asmuo, sulaukęs pensinio amžiaus, o rentą gali gauti ir jaunesni asmenys. Taigi pastaboms pritarta. Projektą taip pat svarstė Biudžeto ir finansų komitetas. Mes iš dalies pritarėme jų pasiūlymui. Todėl kviečiu, kolegos, pritarti įstatymo projektui dėl Prezidento valstybinės rentos.
PIRMININKAS. Ne, pone Algirdai, mes svarstome Nr.XP-1750 – Valstybines socialinio draudimo pensijas… Pagal darbotvarkę 50, 49 – kitas klausimas. Taip surašyta darbotvarkėje. Priėmimo stadija. Čia yra svarstymo tęsinys.
A.SYSAS. Gerai. Nėra problemos. Reikėjo iš karto įspėti. Komitetas svarstė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1750. Gauta daugybė pastabų ir pasiūlymų. Teisės departamento pastaboms iš dalies pritarta. Norėčiau pasakyti, kad per pirmą komiteto svarstymą, nes po to buvo užregistruotos pastabos, kai kurioms Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastaboms nebuvo pritarta. Bet po pateikto įstatymo projekto gilesnės analizės mes pritarėm visoms Teisės departamento pastaboms. Komitetas apsvarstė daugelį mano pateiktų pasiūlymų ir jiems pritarė. Taip pat buvo gerbiamojo kolegos pono P.Jakučionio pasiūlymai, kuriuos mes svarstėm, dėl įstatymo Nr.XP-1748, irgi nepritarėme. Taip pat buvo kolegos E.Žakario pasiūlymas, kuriam yra pritarta: vietoj „moksleiviai“ rašyti „mokiniai“. Biudžeto ir finansų komiteto išvados jau įvertintos.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Kviesčiau į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto atstovą R.Palaitį. Ponas Raimundai, jūs turėtumėt pateikti savo komiteto išvadas. Taip parašyta darbotvarkėje. Dėl svarstomo įstatymo projekto. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo… Mes galime… Jūs esate pasiruošęs, labai ačiū. Pono A.Syso prašysim toli nenueiti, nes po to reikės balsuoti dėl Seimo narių pataisų. Prašom į tribūną poną R.Palaitį.
R.PALAITIS (LCSF). Biudžeto ir finansų komitetas buvo susirinkęs, apsvarstė projektą Nr.XP-1750. Komiteto išvada yra iš esmės pritarti projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti jį, atsižvelgiant į mūsų išvadas dėl Seimo narių pasiūlymų ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų ir pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ačiū ponui R.Palaičiui. Ponas A.Sysas informavo, kad Teisės departamento visoms išvadoms įsigilinus yra pritarta. Diskusija. Atsiprašau, ponas Sysai, ponas P.Jakučionis norėtų dalyvauti diskusijoje. (Balsai salėje) Jūs kalbėjote dėl abiejų įstatymų, todėl jūs atsisakote kalbos. Yra P.Jakučionio pasiūlymas dėl 7 straipsnio – 35 straipsnio pakeitimo. Šiuo atveju komitetas siūlo nepritarti.
A.SYSAS. Mes jau nepritarėm anam.
PIRMININKAS. Dėl prieš tai svarstyto įstatymo projekto analogiškų pataisų Seimo buvo nepritarta. Ar galime, klausiu pono P.Jakučionio?.. Ponas P.Jakučionis neprašo pakartotinai balsuoti.
P.JAKUČIONIS (TSF). Atsiprašau, čia mano pirmoji pataisa dėl 35 straipsnio yra kitokia, nei buvo svarstoma dėl Valstybinių pensijų įstatymo. Aš ją jau buvau pateikęs per klaidą. Suklydau, kaip dabar ir gerbiamasis A.Sysas. Užjaučiu jį. Tačiau iš tikro iš 35 straipsnio 1 dalies išbrauktas terminas „amžiaus“, penkeri metai, neatitikimas tarp sutuoktinio mirties ir išėjimo į pensiją… pensinio amžiaus sukakimo. Tačiau paliktas invalidumo gavimo terminas – penkeri metai po sutuoktinio mirties. Mano nuomone, tai yra nelogiška. Jeigu išbraukiame amžiaus cenzą, arba terminą, tai išbraukim ir invalidumo amžių, arba ne amžių, o tiesiog terminą – nuo invalidumo suteikimo. Aš siūlau tuos penkerius metus čia išbraukti.
PIRMININKAS. Ačiū ponui P.Jakučioniui už savo pataisos pateikimą. Tik mes dar kartą grįžtame. Pasižiūrėjome su Violeta, ką gi, prieš tai svarstant įstatymo pataisa buvo analogiška, bet jeigu Seimo narys P.Jakučionis prašo balsuoti, mes turėsime balsuoti dėl šios pataisos. Nors jeigu Seimas jai pritars, tai bus nesuderinti du įstatymai.
P.JAKUČIONIS. Bus suderinti. Čia nesusiję.
PIRMININKAS. Neturiu kitos išeities kaip tik pasiūlyti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta pono P.Jakučionio pataisai dėl 35 straipsnio? Komiteto nuomonė – nepritarti. Ir prieš tai Seimas balsuodamas irgi apsisprendė nepritarti analogiškoms pataisoms.
Už – 22, prieš – 3, susilaikė 21. Pataisoms nepritarta.
Yra analogiška kita pono P.Jakučionio pataisa dėl 35 straipsnio 3 dalies: vietoj skaičiaus 5 įrašyti skaičių 3. (Balsai salėje) Vėlgi esame balsavę prieš tai. Dabar ar galima būtų klausti pono P.Jakučionio: jūs galbūt atsiimate šį savo pasiūlymą?
P.JAKUČIONIS. Dėkui. Aš jos nelinkęs atsisakyti, tačiau…
PIRMININKAS. Bet jau buvo balsuota prieš tai vykusiame posėdyje.
P.JAKUČIONIS. Jau kartą buvo balsuota. Čia iš tikro jau yra analogiškas siūlymas. Na, ką padarysi…
PIRMININKAS. Ačiū.
P.JAKUČIONIS. …tokia Seimo valia.
PIRMININKAS. Ačiū P.Jakučioniui. Balsuoti neprašoma. Seimo nario E.Žakario pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Ir Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas įvertintas.
A.SYSAS. Taip. Yra mano pasiūlymas.
PIRMININKAS. Dabar pono Algirdo pasiūlymai. Prašau juos pateikti.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, kaip sakiau, Teisės departamentas turėjo daug pastabų. Mes iš pradžių galbūt nebuvom gerai įsigilinę, nes siūlomose pataisose buvo atsiradusios nuostatos dėl našlaičių pensijų mažinimo. Po gilesnės analizės mes pasiūlėm atsisakyti šio pasiūlymo dėl našlaičių pensijų mažinimo, kurį teikia Vyriausybė. Iš esmės jis siejamas su našlaičių pensijos mažinimu, taip pat su kita nuostata, dėl kurios mūsų komitetas priėmė posėdžio protokolą, kuriuo mes įpareigojome Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją kartu su Lietuvos darbo birža bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie šios ministerijos skubiai išspręsti klausimą dėl duomenų apie draudžiamąsias pajamas, nustatant, kad gautomis valstybinio socialinio draudimo pašalpomis ir nedarbo socialinio draudimo išmokomis būtų laikomos jų gavėjams priskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo pašalpos ir nedarbo socialinio draudimo išmokos, iki 2005 m. sausio 1 d. bedarbio pašalpos, taip pat tais atvejais, kai įstatymų nustatyta tvarka jų gavėjams priskaičiuota pašalpa ar išmoka buvo nemokama arba buvo mokama tik priskaičiuotos pašalpos ar išmokos dalis, arba iš jų buvo vykdomos įvairaus pobūdžio išskaitos.
Dabar pasakysiu labai trumpai. Buvo tokia įgyvendinimo nuostata padaryta, kad darbo biržos, skaičiuodamos žmogaus pajamas, išskaičiuodavo iš jo tam tikras išmokas, kurias tekdavo sumokėti iš pensijos. Todėl tas pats dydis… pensija yra paskaičiuota, pavyzdžiui, 400 litų, bet jeigu iš jos reikėjo sumokėti kokią nors nuobaudą ar teismo būdu nustatytą išmoką, tą dydį skaičiuodavo ne 400 litų, o, pavyzdžiui, 160 ar 200. Todėl mes nenorim taisyti to, ką siūlė Vyriausybė, atskirai įvesti naują straipsnį, kuris dar labiau suveltų įstatymą, o vis dėlto peržiūrėti bylas ir perskaičiuoti priskaičiuotas pensijas pensininkams tokias, kokias jie realiai ir gaudavo. Tai yra mano visų įstatymo pataisų esmė. Tai našlaičių pensijos ir vis dėlto pripažinti, kad buvo padaryta klaida, ją atitaisyti. Vėliau, bet geriau atitaisyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galima bendru sutarimu pritarti, kad šios pataisos būtų svarstomos? Reikalinga 10 Seimo narių parama. Galima bendru sutarimu? Ačiū. Dabar aš pasiūlyčiau balsuoti. Yra nuomonė už, nuomonė prieš. Ačiū komiteto pirmininkui. Dabar aš norėčiau pasitarti, ar už visas pataisas galima būtų balsuoti. Jums yra išdalyta, jūs turite. Pasiūlymai yra įregistruoti laiku, pateikta, pataisos tarpusavyje susijusios. Ar galima balsuoti dėl visų pono A.Syso teikiamų pataisų? Kas už tai, kad būtų pritarta pono A.Syso teikiamoms pataisoms? Prašau balsuoti. Balsuojame. Svarbu pasižiūrėti, kiek salėje yra žmonių, nes mes dar turime priėmimo stadiją trijų įstatymų. Būtų neblogai šiandien tuos įstatymus priimti. Bet aš matau, kad mums trūksta greičiausiai 10 Seimo narių.
Už – 54, prieš nėra, susilaikė 1. Pono A.Syso pataisoms yra pritarta. Dabar pritarimas po svarstymo, tai yra nuomonė – už, nuomonė – prieš. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra.
Prieš – ponas P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų neatlikome savo darbo iki galo. Nors Vyriausybė ir ministrė V.Blinkevičiūtė paskelbė visai tautai, kad nuo sausio 1 d. visi našliai gaus pensijas, tačiau iš tikrųjų ne visi. Kaip jau sakiau, apie 10% žmonių tų pensijų negaus. Žinoma, Seimą ir Vyriausybę vėl užgrius nepatenkintų žmonių skundai ir prašymas paaiškinti, kodėl prieš įstatymą nėra visi lygūs. Todėl manau, kad reikia tą įstatymą dar taisyti ir tik tada jį priimti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – ponas A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turbūt ne vienam susitikimuose teko susidurti su aibe klausimų dėl to, kad Lietuvoje nuo 1995 m. įsigaliojo labai keista tvarka, kai sutuoktinių, kurie mirė nuo 1995 m. iki 1997 m. liepos 1 d., našliai gaudavo vieno dydžio našlių pensiją, tų, kurie mirė iki 1995 m., apskritai negaudavo pensijų, o po 1997 m. liepos 1 d. atsirado trečias dydis. Po to buvo kategorija žmonių, apie kuriuos mes šiandien gana daug diskutavome, tapo našliais, jeigu, galima pasakyti, per anksti arba neturėjo vaikų. Šiuo įstatymu mes valstybinio socialinio draudimo našlių pensijas, manau, išsprendžiame. Nereikia pamiršti, kad našlių Lietuvoje yra maždaug 190 tūkstančių. Taip, našlių pensijas gaus koks 180 tūkst., nes dalis našlių negauna našlių pensijų, nes turi mažų vaikų ir vaikai gauna našlaičių pensijas. Tos našlaičių pensijos visada buvo ir yra, taip ir lieka šio įstatymo nuostatose. Lieka galbūt neišspręsta problema ir nusiskundimų, kuriuos ir aš, kaip komiteto pirmininkas, gaudavau, kad lieka žmonės, kurie gyvena vieniši, kurie netekėjo ir nevedė. Tačiau yra kiti įstatymai, kurie juos remia, jeigu jų pajamos yra mažos. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū ponui A.Sysui. Viena nuomonė nuskambėjo už, viena prieš. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui po svarstymo? (Balsai salėje)
Už – 51, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui Nr.XP-1750 pritarta po svarstymo.
Aš siūlyčiau grįžti į posėdžio dalį, kuri buvo iki pertraukos. Tai yra pastraipsniui priimti įstatymo projekto Nr.XP-1748. Tada mums liktų tik balsuoti dėl galutinio priėmimo. Bet salėje nėra 71 Seimo nario, todėl mes negalėsime balsuoti už įstatymą, tačiau pastraipsniui mes galėtume priimti. Aš nuolat skambinu ir skambinu. Aš siūlau pastraipsniui. Tai yra įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1748. Seimo Pirmininko teikimas ypatingos skubos tvarka yra ir siūlau dėl įstatymo projekto diskutuoti pastraipsniui.
Prezidento įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo, Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo bei Valstybinių pensijų įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo ir 1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-1748. Jeigu Seimo nariai neprieštarautų, aš klausčiau skirsniams pritarimo. Jeigu sutariame, galime žygiuoti toliau.
Pirmasis skirsnis. Ar yra nuomonių prieš ir nuomonių už? Nėra. Galime bendru sutarimu pritarti pirmajam skirsniui? Galime. Antrasis skirsnis. Nuomonių prieš, nuomonių už nėra. Galime pritarti antrajam skirsniui. Ar galime pritarti trečiajam skirsniui? Galime bendru sutarimu. Ar galime pritarti ketvirtajam skirsniui? Pritariame. Penktajam skirsniui galime pritarti? Galime. Įstatymo projektui pastraipsniui pritarta. Dėl viso įstatymo galėsime balsuoti tada, kai salėje bus 71 Seimo narys. Taupydami laiką galėtume išsakyti nuomones už ir prieš dėl viso įstatymo projekto. Ar yra norinčių diskutuoti?
Nuomonė prieš – P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS (TSF). Gerbiamieji, reikėtų tokį įstatymą priimti, tačiau jis neišsprendžia visų problemų, apie kurias mes valandą ar pusantros diskutuojame. Todėl manau, kad nereikėtų pritarti šio įstatymo priėmimui, o jį dar tobulinti, kad jis tikrai atitiktų visų piliečių interesus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ponui P.Jakučioniui. Pone Eligijau, jeigu galėtumėte palaukti kelias minutes, grįžta Seimo nariai ir bus 71 Seimo narys. Aš prašau 15 minučių kantrybės tų, kurie labai skuba.
Ponas A.Sysas – nuomonė už.
A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad šis įstatymas nesprendžia visų piliečių problemų. Sprendžia piliečio Nr.1, jeigu taip galima pasakyti, Lietuvos Prezidento problemą. Išbraukiame valstybinę Prezidento pensiją ir kitame įstatyme atsiranda Prezidento renta.
Antras dalykas. Tam tikros pataisos yra daromos tik valstybinių pensijų dalyje, valstybinių našlių pensijų dalyje. Noriu priminti, kad valstybinių pensijų niekada negavo visi Lietuvos piliečiai ir negaus. Mes turėtume stengtis, kad tų valstybinių pensijų būtų kuo mažiau, o ne kuo daugiau. Žmones už jų darbus reikia vertinti kitaip, o ne duodant valstybinę pensiją. Manau, mes turime siekti, kad normali valstybinio socialinio draudimo pensija būtų didesnė, nes ją gauna visi Lietuvos pensininkai ir tuo džiaugiasi. Todėl aš kviečiu pritarti šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Nuomonė už – ponas V.Saulis.
V.SAULIS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, jūs, dirbdami apygardose, turbūt sulaukdavote labai daug klausimų. Našlių pensijų klausimas galbūt savo aktualumu ir užduodamų klausimų dažnumu buvo vienas iš populiariausių. Aš manau, padarytas geras darbas, žengtas didelis žingsnis į priekį sprendžiant našlių pensijų klausimą, ypač jas suvienodinant, panaikinat tris, keturis ar daugiau barjerų toms pensijoms gauti. Jeigu paskutiniuosius du mėnesius bendravote su žmonėmis, žmonės žinojo, kad šis įstatymas svarstomas, tai manęs kiekvieną savaitgalį klausdavo: ar jau priėmėte šio įstatymo pataisą? Vadinasi, mes tikrai atlikome gerą darbą ir, matyt, vienas problemas mes tikrai išsprendėme. Aišku, visada kyla daugiau klausimų, negu yra atsakymų. Šiandien buvo paminėtas vienišų žmonių klausimas, bet tai, ką įsipareigojome, išspręskime šv.Kalėdų proga. Tai bus gera žinia visoms našlėms ir našliams. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Sauliau. Siūlau dabar registruotis ir pažiūrėti, kiek salėje yra Seimo narių. Mano skaičiavimais vis tiek trūksta. Tačiau registruokimės ir pažiūrėsime, ar yra salėje reikiamas narių skaičius. Kol kas tik registruojamės. Registruojamės, pone Juliau, kiek žmonių yra salėje. Pone Vareiki, galite užsiregistruoti?
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Priimti mums reikia 71 Seimo nario.
Kas galėtų surasti dar bent 8 Seimo narius? Aš skambutį spaudžiu jau be sustojimo. Svarstome toliau.
Įstatymo projektas Nr.XP-1750. Vėl siūlau tą pačią procedūrą – įstatymo priėmimą pastraipsniui. Tam, kad pagreitintume, prašysiu Seimo pritarimo skirsniams.
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1750.
Pirmasis skirsnis. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galima.
Antrasis skirsnis. Ar galima bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Trečiasis skirsnis. Bendru sutarimu galima pritarti? Pritarta.
Įstatymo projektui pastraipsniui yra pritarta su visais pono A.Syso šiandien pateiktais ir svarstytais pasiūlymais. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
Nuomonės už, nuomonės prieš. Ar norėtų kas kalbėti? Nuomonė prieš – ponas P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS (TSF). Taip, iš tikrųjų sunku kalbėti prieš tokį įstatymą, nes jis sprendžia daugelį klausimų, ir daugeliui žmonių bus palengvintas gyvenimas prieš Kalėdas. Jie turės žinią, kad gaus našlių pensijas, ir didesnes našlių pensijas. Bet dalis našlių tų pensijų negaus, nors jas tikėjosi gauti. Buvo Seimo valioje padaryti taip, kad visi našliai, kaip ir buvo skelbta, gautų tas pensijas. Dabar bent kas dešimtas našlys negaus tos pensijos, todėl aš balsuodamas susilaikysiu.
PIRMININKAS. Nuomonė už – ponia Z.Žvikienė. Aš norėčiau kreiptis į frakcijų seniūnus. Mes visi kalbame, kad šis įstatymas turi būti priimtas iki Naujųjų metų. Ar galėčiau jūsų paprašyti, na, jeigu kiekviena frakcija pakviestų į salę bent po du Seimo narius, esančius šiandien Seime, mes galėtume šiandien priimti tuos visus tris tokius reikalingus įstatymus. Ir oponentai, ir įstatymo priėmimo šalininkai aiškiai sako, kad jų reikia. Nes kol užtruks formali derinimo procedūra, kol Prezidentas pasirašys, mums reikia suspėti iki Naujųjų metų. Ar galima prašyti frakcijų seniūnų ar jų pavaduotojų paraginti Seimo narius grįžti į salę, bent jau trumpam?
Nuomonė už – ponia Z.Žvikienė.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų nebūtų galima nepritarti Seimo nariui P.Jakučioniui. Šio įstatymo pataisos neišsprendžia tų klausimų, kurių tikėjosi žmonės. Reikia pripažinti, kad žingsnis yra žengtas neblogas, juolab dvejus metus apie tai šioje kadencijoje buvo kalbama, rašomi raštai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Visas šias problemas žino ir komiteto pirmininkas A.Sysas. Ir tikrai yra sumažinta našlių diskriminacija. Galų gale padidėjo našlių pensijos. Manau, reikėtų pritarti ir siūlyčiau pritarti, o vėliau gal būtų galima ir toliau taisyti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū poniai Z.Žvikienei. Ką gi, balsuosime dėl pritarimo įstatymo projektui po svarstymo. Aš labai atsiprašau, čia yra priėmimo stadija. Pritarta. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Laukiame sugrįžtančių Seimo narių.
Prezidento valstybinės rentos įstatymo projektas Nr.XP-1749(3*) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Prezidento valstybinės rentos įstatymo projektas Nr.XP-1749. Priėmimo stadija. Siūlome patvirtinti pastraipsniui. Įstatymo projektą pateiksiu Seimo nariams pastraipsniui, tada žiūrėsime, ką toliau daryti.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? 2 straipsnis. Galima pritarti? 3 straipsnis. Pritarimas gautas. Prieštaraujančių nėra. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. Pritarta. 6 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. Pritarta. 7 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. Pritarta. 8 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. Pritarta. 9 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. Pritarta. 10 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. Pritarta. 11 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. Pritarta.
Ką gi, dėl viso įstatymo galėsime balsuoti tada, kai salėje bus 71 Seimo narys. Gal dar kartą pabandome registruotis, nes mačiau, kai kurie Seimo nariai sugrįžo. Skelbiame registraciją. Pone Juliau ir ponia Milda, galime registruotis? Mes norėtume žinoti, kiek Seimo narių dabar yra salėje. Trūksta kelių Seimo narių. Bus apie 65 Seimo nariai.
Štai atspėjau – 65 Seimo nariai. Liko balsuoti dėl visų trijų įstatymo projektų. Salėje 66, 67, ponas J.Karosas, dar palaukime.
Svarstome Vaikų išlaikymo fondo įstatymo projektą Nr.XP-1518… (Balsai salėje) Aš turiu darbotvarkę. Man yra pateikta darbotvarkė. Mane Sekretoriatas informuoja, kad ši darbotvarkė buvo patvirtinta rytą.
Vaikų išlaikymo fondo įstatymo projektas Nr.XP-1518(3*) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9a klausimas – Vaikų išlaikymo fondo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1518(3). Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną pareikšti komitetų nuomonę. Pirmą kviečiu poną J.Čekuolį pareikšti Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai yra visai naujas įstatymo projektas, reglamentuosiantis visai naujus dalykus, todėl iš pradžių trumpai priminsiu pačią esmę.
Vaikų išlaikymo fondo įstatymo projektas. Suprantamiau būtų galima pavadinti alimentų fondu. Esmė yra ta, kad jeigu teismas priteisia pinigus vaiko išlaikymui, vadinamuosius alimentus, ir asmuo dėl įvairiausių priežasčių slapstosi, neturi lėšų, sėdi kalėjime, jų nemoka, tokiu atveju įsikiša valstybė, nes tų pinigų vaikui reikia dabar, ir valstybė sumoka pagal prašymą priteistus pinigus vaiko išlaikymui, ir po to tam tikra regreso tvarka su 5% metinėmis palūkanomis išsireikalauja sumokėti tas sumas iš tiesioginio skolininko, kuriam šis mokėjimas teismo buvo priteistas.
Jūsų žiniai, šiuo metu Lietuvoje apie 50 tūkst. nepilnamečių vaikų nesulaukia priteistų alimentų iš savo tėvų. 50 tūkstančių! Tai sudaro 7% visų Lietuvos vaikų, skaičiuojant nuo bendro Lietuvoje gyvenančių vaikų skaičiaus. Taigi jūs matote šios problemos mastus. Mūsų preliminariais skaičiavimais, toks Vaikų išlaikymo fondas, nes daugiausia jis būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, per metus pareikalautų apie šimtą milijonų litų. Tačiau, aišku, labiausiai šioje situacijoje nukenčia patys vaikai, kurie negauna reikiamo išlaikymo iš vieno iš savo tėvų.
Analogiški vaikų išlaikymo fondai veikia kitose valstybėse, ir mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, pažiūrėjęs į kitų valstybių patirtį, nutarė imtis šio darbo. Buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė teikiamą įstatymo projektą. Kadangi šis projektas buvo Seimo narių iniciatyva, kaip paminėjau, nuomonės dėl jo buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kuri iš esmės pritarė projektui ir pateikė savo pastabas ir pasiūlymus, kurių daugumai komitetas pritarė.
Buvo gautos Teisės departamento pastabos. Jų įvertinimą jūs galite matyti mūsų išvadoje. Daugumai jų yra pritarta. Taip pat pritarta Europos Teisės departamento pasiūlymams. Seimo narių bei papildomų komitetų siūlymai taip pat buvo gauti. Mes juos dar atskirai turėsime nagrinėti. Seimo nario E.Žakario pasiūlymams iš esmės pritarta. Iš dalies pritarta Seimo narių E.Karpickienės ir L.Počikovskos pasiūlymui.
Papildomo komiteto bei Šeimos ir vaiko reikalų komisijos išvados įvertintos ir joms pritarta. Komitetas bendru sutarimu pritarė teikiamam įstatymo projektui. Atkreipiu dėmesį, mūsų siūloma įsigaliojimo data yra 2008 m. sausio 1 d., nes dar reikės parengti nemažai poįstatyminių aktų ir visą sistemą. Mes siūlytume pavesti Vyriausybei iki kitų metų liepos 1 dienos, per pusę metų, sukurti visą reikiamą poįstatyminių aktų sistemą, pačios institucijos, fondo sistemą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas Jurgis siūlo registruotis.
J.RAZMA (TSF). Aš iš tikrųjų siūlau mėginti registruotis, nes gali būti tas kritinis skaičius.
PIRMININKAS. Aš kaip tik skaičiuoju, viena problema, du Seimo nariai išėjo, trys parėjo. Bandome dar kartą registruotis, darome trumpą pertraukėlę, pažiūrėsime, kiek salėje yra Seimo narių. Aš prašyčiau, jeigu tikrai nevyktų nuolatinė migracija, o vyktų tiktai imigracija, tada viskas būtų gerai. Bus 69 Seimo nariai, na, 67 Seimo nariai, trūksta keturių. 68. Vis tiek mums trūksta trijų Seimo narių.
Ką gi, gerai. Negaištame laiko. Kviečiu į tribūną… Grįžtame prie darbotvarkės. Kviečiu į tribūną ponią L.Počikovską, kuri mums pateiks Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę dėl teikiamo įstatymo projekto.
Na, matyt, nelemta mums šiandien priimti šio įstatymo projekto, buvusio projekto. Lemta.
L.POČIKOVSKA (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus įstatymo projekto 17 straipsnyje įstatymo įsigaliojimo datą, išskyrus 18 straipsnio. nustatyti 2008 m. sausio 1 dieną.
Antra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymams komitetas pritarė, trečia, Seimo Teisės departamento pastaboms ir pasiūlymams komitetas pritarė, ketvirta, Seimo narių L.Počikovskos ir E.Karpickienės pasiūlymams komitetas pritarė, Seimo nario E.Žakario pasiūlymams komitetas pritarė, šešta, Europos teisės departamento pasiūlymams pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną ponią R.Baškienę, kuri pateiks mums Šeimos ir vaiko reikalų komisijos poziciją.
R.BAŠKIENĖ (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, Šeimos ir vaiko reikalų komisija svarstė šį įstatymo projektą, atkreipdama dėmesį į įstatymo aktualumą, ką minėjo ir kolega J.Čekuolis. Šeimos ir vaiko reikalų komisija pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlė pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą. Šeimos ir vaiko reikalų komisija taip pat siūlo nustatyti Vaikų išlaikymo fondo veiklos pradžią 2007 m. spalio 1 d., o išmokas vaikams pradėti mokėti nuo 2008 m. sausio 1 d., nebelaukiant liepos 1 d. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū poniai R.Baškienei. Tiesiog skaičiuoju Seimo narius ir prašau niekur neiti iš salės, nes ateina po vieną Seimo narį ir tuoj tuoj pasieksime 71.
Kviečiu poną J.Čekuolį į tribūną. Mums dar reikia dviejų Seimo narių, grįžtančių į salę, ir mes galėsime balsuoti dėl minėto įstatymo projekto. Ką padarysi, pone Liudvikai. Aš vis spaudžiu skambutį. Ponas J.Čekuolis mums pateiks komiteto nuomonę dėl teikiamų pasiūlymų.
Vyriausybės pasiūlymai pirmieji.
J.ČEKUOLIS. Dauguma jų yra įvertinta teigiamai, nepritarta vienam siūlymui, kuriuo Vyriausybės siūlė nukelti įsigaliojimą nuo 2008 m. liepos 1 dienos. Mūsų siūlymas – 2008 m. sausio 1 diena, mes manome, yra realu pusmečiu paankstinti.
PIRMININKAS. Šiuo atveju komitetas nepritarė Vyriausybės pasiūlymui. Mums tektų balsuoti dėl Vyriausybės pasiūlymo. Kas už tai, kad paremtume Vyriausybės pasiūlymą, kurį turėtume svarstyti? Prašom balsuoti. Komitetas nepritarė Vyriausybės pasiūlymui. Kas už tai, kad pritartume Vyriausybės pasiūlymui, kad data būtų nustatyta ne anksčiau kaip nuo 2008 m. liepos 1 dienos? Toks yra Vyriausybės pasiūlymas. Komitetas nepritarė.
Už – 13, prieš – 12, susilaikė 24. Vyriausybės pasiūlymui nepritarta. Pritarta komiteto nuomonei.
Ką gi, dabar Seimo narių pasiūlymai. Yra pateiktas pono E.Žakario pasiūlymas. Į jį buvo atsižvelgta iš dalies. Ar ponas E.Žakaris pritaria, t.y. jis nesiūlo balsuoti ir iš esmės sutarimas yra rastas? Daugelis pono E.Žakario pasiūlymų, kuriems yra pritarta, yra 2 straipsnio, 5 straipsnio 2 ir 3 dalies pakeitimai. Yra pritarta daugeliui straipsnių.
Dabar Seimo narių E.Karpickienės ir L.Počikovskos pasiūlymai. Komiteto išvada – pritarti iš dalies. Sutinkate, kad nebalsuotume? Ponia Etela, jūs irgi sutinkate? Ponia, jūs sutinkate su komiteto išvada pritarti iš dalies ir neprašote balsuoti? Gerai. Pritarta.
Vėlgi ponios E.Karpickienės ir ponios L.Počikovskos pasiūlymai dėl įstatymo projekto 17 straipsnio dėl datų nustatymo – vietoje žodžio „liepos“ įrašyti „rugsėjo“. Ir šiuo atveju komitetas siūlo nepritarti. Kreipiuosi į jus: jūs atsiimate savo siūlymą ar siūlysite balsuoti?
E.KARPICKIENĖ (DPF). Aš manau, galima Seimui teikti balsuoti, kad nuo rugsėjo 1 dienos.
PIRMININKAS. Jūs siūlote balsuoti dėl rugsėjo 1 dienos? Dėmesio Seimo nariams, nes mačiau, kad prieš tai buvo tam tikras nesusipratimas. Kaip? Komiteto nuomonė. Prašom. Ponas J.Čekuolis pasakys komiteto nuomonę.
J.ČEKUOLIS. Komitetas šiam siūlymui nepritarė. Dar sykį primenu, kad buvo Vyriausybės siūlymas, kad apskritai įsigaliotų nuo 2008 m. liepos 1 dienos. Mūsų komitetas apsisprendė įsigaliojimą nustatyti nuo 2008 m. sausio 1 dienos. Pasiūlymui paankstinti įsigaliojimą mes nepritariame. Kodėl? Aišku, norėtųsi ir būtų smagu, kad būtų galima jau ir rytoj tai daryti. Bet, pirmas dalykas, mes turime įvertinti tai, kad turime parengti įstatymų lydimuosius aktus, visą sistemą. Įstatymas yra tik baziniai principai, tikslūs principai, bet tik baziniai principai. Mes turime įstatymų lydimuosius aktus, turime sudaryti instituciją. Tai užims laiko. Mes manome, kad tą reikia daryti gana atsakingai. Po to išieškojimo sistema pinigų regreso tvarka, nes tokios nėra. Čia yra kuriamas visai naujas dalykas. Tai yra vienas argumentas.
Ir antras argumentas. Kaip jau minėjau pristatydamas, pagal dabar esamą de facto situaciją ir skaičiavimus per metus reikėtų 100 mln. litų šiam reikalui. Kitų metų biudžetą mes jau esame patvirtinę. Jeigu įsigalios nuo rugsėjo 1 d., mes susidursime grynai su konkrečiomis problemomis, nes kitų metų biudžete šios lėšos nėra numatytos. Todėl kviečiu kolegas į tai atsižvelgti ir pritarti komiteto išvadai, kad įsigaliojimas būtų nuo 2008 m. sausio. Būtų aišku, suprantama ir, planuojant 2008 m. biudžetą, iš anksto atskira eilute būtų numatytos reikiamos lėšos šiam įstatymui įgyvendinti. Todėl komitetas jūsų siūlymui, deja, nepritaria.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymas buvo pateiktas. Komiteto nuomonę girdėjote. Šiuo atveju balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo narių nuomonei, E.Karpickienės ir L.Počikovskos pasiūlymui dar paankstinti datą? Yra nuomonių už, yra nuomonių prieš. Aš jaučiu, salėje yra 71 Seimo narys. Pone Draugeli, neišeikite, todėl aš truputėlį skubu. Na, tiesiog nuomonė už, nuomonė prieš. prašom. Ponas S.Bucevičius – nuomonė už.
S.BUCEVIČIUS (DPF). Išgirdęs komiteto nuomonę, kad reikėtų nuo sausio mėnesio, aš vis dėlto pritarčiau kolegės E.Karpickienės pasiūlymui. Supraskime, kad jau beveik yra ketvirtasis ketvirtis. Mano nuomone, Finansų ministerija galėtų suskaičiuoti, kiek reikės šių pinigėlių, ir, perskirstydama juos, jau atrastų nuo rugsėjo 1 dienos. Siūlyčiau kolegoms balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – ponas A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes darome gerą darbą. Aš suprantu norą būti dar geresniems. Komitete mes kaip autorius ir ponia R.Baškienė, kuri vadovavo darbo grupei… Na, nesugadinkime savo gerais norais to darbo, kurį padarėme. Elementariai aš sutinku. Mes visi šiandien ir vakar girdėjome, koks skurdo lygis Lietuvoje. Viskas, mes irgi labai norėtume, kad tas fondas pradėtų veikti jau kitų metų sausio 1 dieną, bet mes priėmėme biudžetą, yra numatytos lėšos ir mes paankstiname ir tą, ką norėjo Vyriausybė nuo sausio 1 dienos. Vienas dalykas.
Antras – 17 straipsnis. Yra pati institucija, pati administracija, ji pati turi pradėti dirbti nuo spalio 1 d., kad atsirastų teisės aktai, kad būtų parengta bazė, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. žmonės jau galėtų gauti išmokas. Taip mes padarysime gerą darbą. Bet dabar mes ginčijamės, kas bus geresnis. Ponai, na, paprasčiausiai neišeina. Mes nenumatėme tam lėšų. Pasiūlymas labai geras, bet įstatymų lydimųjų aktų nebus ir pinigų nebus.
PIRMININKAS. Ačiū ponui A.Sysui. Siūlau… Aš neturiu kito būdo, kaip išspręsti tą nesutarimą, tik pasiūlyti balsuoti. Ką dabar daryti? Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad pritartume ponios L.Počikovskos ir ponios E.Karpickienės pasiūlymui? Kas už? Prašom balsuoti.
Už – 33, prieš – 7, susilaikė 26. Lygu. Ką gi, dar kartą skelbiu balsavimą. (Balsai salėje) Pone Čekuoli, jau kalbos pasakytos. Šiuo atveju dar kartą reikia balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo narių pasiūlymams, prašom balsuoti. Salėje yra 71 Seimo narys. Prašau sugrįžti visus. (Balsai salėje) Viskas bus gerai.
Už – 30, prieš – 9, susilaikė 29. Pataisai nėra pritarta. Replika po balsavimo – ponia Z.Žvikienė.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Iš tiesų norisi replikuoti ponui A.Sysui. Visada, kai mes kalbame čia, Seime, apie vaikus ir apie biudžeto pinigus, yra primenama, kad neužtenka pinigų, biudžetas suplanuotas. Taip, biudžetas suplanuotas. Bet kai buvo planuojamas biudžetas ir buvo teikiami siūlymai, ir kalbama apie vaikus, deja, tada irgi kalbėjo, kad planuoti taip nereikia ir vaikams duoti, pasirodo, nereikia. Ką noriu pasakyti? Ši problema yra labai sudėtinga jau šiandien. Per devynis mėnesius, man atrodo, įstatymą lydinčius teisės aktus galima parengti ir yra situacija, kada galima perskirstyti biudžetą. Noriu atkreipti dėmesį, kad tie žmonės, tie tėvai, kurie emigruoja ir nemoka alimentų motinoms, vienoms auginančioms vaikus, iš tikrųjų šiandien yra nepasiekiami ne tik pačių motinų, bet ir …
PIRMININKAS. Labai ačiū. Replikos pagal Statutą nepriklauso. Salėje tikrai yra 71 Seimo narys. Ponas A.Sysas reikalauja, nes paminėta jo pavardė. Algirdai, aš prašau jūsų. Aš taip noriu, kad prieš tai svarstyti įstatymai būtų priimti. Štai ponas B. Bradauskas vėl išeina. Aš suskaičiuoju 71, jis dingsta. (Balsai salėje) Gerai, ponas A. Sysas nori kalbėti. Prašom, pone Sysai, trumpai. (Triukšmas salėje)
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, aš norėčiau priminti, kad buvau iniciatorius šito įstatymo, ir viską pakankamai pasveriu, ir manau, kad kiekvienas iš čia esančių nori padaryti gerai. Jeigu nes savo gerumo galimybes kartais viršijame, tai paprasčiausiai iš to išeina šnipštas, paskui mes ilgai taisome. Todėl aš labai dėkoju, kad priėmėme teisingą sprendimą. Bus galimybė, padarysime greičiau.
PIRMININKAS. Ačiū ponui Sysui. Vertinga replika. Keliaujame toliau. Siūlyčiau dabar svarstyti… Biudžeto ir finansų komiteto išvadoms pritarti iš dalies. Pone Jonai, Biudžeto ir finansų komiteto išvadoms yra pritarta iš dalies ir prieštaravimų nėra. Šeimos ir vaiko reikalų komisijos išvadoms, siūlymams pritarta. Čia prieštaravimų nėra. Labai ačiū. Nuomonė už, nuomonė prieš po svarstymo. Ponas V.Čepas – nuomonė prieš.
V.ČEPAS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gal čia kas nors ir stebisi, kad aš esu prieš, nes, atrodo, tokia gera iniciatyva, bet vis dėlto aš drįstu pasakyti, kad, mano galva, valstybė šiuo atveju prisiima visiškai jai nebūdingą funkciją. Ir nieko iš šios geros iniciatyvos nebus, kad ir kiek tas fondas bus palaikomas Vyriausybės, jis bankrutuos, nes „tėvai“, nežinau, kaip čia juos ir pavadinti, kurie vaikus palieka, gal pustėviai, pajutę laisvę, iš viso nebemokės nei toms moterims, kurioms dabar moka. Mano galva, čia reikia eiti kitu keliu, reikia ne fondus steigti, ne prisiimti valstybei jai tikrai nebūdingos funkcijos, o stiprinti baudžiamąjį persekiojimą tų tėvų, kurie nežiūri savo vaikų, sodinti juos į kalėjimus ar (…) įdarbintų, kad jie atliktų tą funkciją, kurią skyrė pati gamta. Todėl nesiūlau balsuoti prieš, aš susilaikysiu, nes, man rodos, tai nėra labai teigiamas dalykas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – ponia Z.Žvikienė, ir tada balsuosime. Prašom.
Z.ŽVIKIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš nemaniau, kad bus nors vienas Seimo narys, kuris prieštaraus šitam įstatymo projektui, ir, be abejo, labai apgailestauju, kad taip atsitiko. Paspaudžiau už ir balsuosiu už, ir visus raginu balsuoti už, ir labai dėkoju jau dabar šito įstatymo iniciatoriams. Noriu dar kartą atkreipti dėmesį, kad dažniausiai alimentus vaikams išlaikyti moka vyrai. Ir noriu atkreipti dėmesį į kitą dalyką. Kai valstybėje yra skelbiama paieška ir numatyta atsakomybė už alimentų nemokėjimą, dar šiaip taip atsakomybę galima sutvarkyti, tačiau yra problema su emigravusiais ir išvažiavusiais asmenimis į kitas valstybes. Jūs puikiai žinote, kad šiandien valstybė jokiomis teisinėmis priemonėmis neturi galimybės pasiekti to asmens, kuris nemoka alimentų ir gyvena, dirba kitoje Europos Sąjungos valstybėje ar kitose valstybėse. Todėl problema iš tikrųjų yra didžiulė. Ir aš norėjau, kad šis įstatymas būtų priimtas ir įgyvendintas kiek galima greičiau. Bet ir nuo 2008 m. sausio 1 dienos – jau yra geras žingsnis, ačiū iniciatoriams. Kviečiu visus vyrus palaikyti šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ką gi, dingo mūsų du Seimo nariai, kaip tik reikiamas skaičius įstatymui priimti. Norėjau šaukti, kad ponas A.Paulauskas, ponas J.Lionginas ir ponas B.Bradauskas sugrįžtų, bet tuo metu jūs kalbėjote, bet jie grįš. Ką gi, balsuojame dėl pritarimo įstatymo projektui Nr.XP-1519 pritarimo po svarstymo, aštuoni, atsiprašau, 1518. Prašom. (Balsai salėje) Ir čia mes patikrinsime, kiek Seimo narių yra salėje. Prašau visus balsuoti ir pareikšti savo poziciją. Reikia būtinai balsuoti. Štai grįžta ponas B.Bradauskas – dar vienas balsas, ponas J.Lionginas irgi tuoj sugrįš.
65 – už, prieš – 0, susilaikė 2. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo. Užsiregistravo 72 Seimo nariai salėje.
Grįžtame prie įstatymo projekto Nr.XP-1748. Priėmimo stadija. Telieka tik balsavimas. Nuomonės už, nuomonės prieš yra išsakytos, pastraipsniui pritarta. Siūlau balsuoti dėl įstatymo, kurio registracijos Nr.XP-1748 (labai ilgas pavadinimas, neskaitysiu), priėmimo. Balsuojame.
Salėje buvo 72 Seimo nariai. Pone Eligijau, dar du įstatymo projektai, truputį pakentėkite.
Už – 69, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.
Įstatymo projektas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1750. Nuomonės už, nuomonės prieš yra išsakytos. Įstatymo projektui pastraipsniui yra pritarta. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad įstatymo projektui būtų pritarta.
Už – 67, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.
Prezidento valstybinės rentos įstatymo projektas Nr.XP-1749(3*) (priėmimo tęsinys)
Keičia Seimo narių… O! Grįžta dar du Seimo nariai, džiugu matyti! Kviečiame į salę. Įstatymo projektas Nr.XP-1749, priėmimo stadija. Nuomonės už, nuomonės prieš yra išsakytos. Įstatymo projektui yra pritarta pastraipsniui, skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas.
Dar minutę kantrybės! Mes turime dar vieną rezervinį klausimą, kuriam iš rytinio posėdžio pirmosios dalies turėtume pritarti balsuodami. Tai yra priėmimo stadija. Už – 71, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Rezervinis 9 klausimas – Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1747. Nuomonės už, nuomonės prieš yra išsakytos. Įstatymo projektui pastraipsniui yra pritarta. Skelbiu balsavimą dėl įstatymo priėmimo.
Už – 62, prieš – 1, susilaikė 6. Poną A.Matulevičių ir poną V.Žiemelį aš matau… Bendru sutarimu skelbiamas naujas balsavimas. Prašau balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta įstatymui. Prašau Seimo narius poną V.Žiemelį ir poną A.Matulevičių balsuoti dėl įstatymo priėmimo. Rezervinis 9 klausimas – Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1747.
Už – 65, prieš – 1, susilaikė 6. Skelbiu įstatymo projektą priimtą.
Labai jums ačiū už kantrybę ir gerą darbą. Grįžtame prie darbotvarkės. Klausimas 1-9b – Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1519. Tai yra prieš tai svarstyto įstatymo projekto lydimasis projektas. Kviečiu į tribūną ponią D.Bekintienę – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Laba diena visiems. Čia yra Seimo narių R.Baškienės, I.Degutienės ir A.Syso pateiktas projektas, kuriuo siūloma Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnį papildyti nauju 34 punktu. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį projektą. Gautos Seimo Teisės departamento išvados, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos Vyriausybės ir Biudžeto ir finansų komiteto išvados. Visos jos yra neigiamos. Seimo Teisės departamentas mano, kad šiuo įstatymo projektu perduodamas ne pats vaikų išlaikymo fondo administravimas ar su fondo administravimu susijęs administracinių sprendimų priėmimas, o tik techninio pobūdžio pagalbinė funkcija.
Vyriausybė taip pat nepritarė šiam iniciatorių pateiktam projektui, todėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nutarė taip pat siūlyti Seimui projektą atmesti, nes komitetas pritarė Vyriausybė, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei. Kitaip tariant, pritarė nuomonei, kad prašymai gauti išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo būtų teikiami tiesiogiai šio fondo administratoriui Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Komiteto nuomonė – atmesti. Nuomonė už, nuomonė prieš ir tada balsuosime. Nuomonė už tai, kad atmestume, turbūt ponas J.Čekuolis. Prašau.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Taip. Tikrai reikia atmesti ir galiu tik paaiškinti, kodėl gimė pats įstatymo projektas. Pradiniame variante, kai buvo teikiamas Vaikų išlaikymo fondo įstatymo projektas, buvo galvojama įrašyti dar papildomus ribojimus atsižvelgiant į šeimos ar asmens, gyvenančio su vaiku, turimą turtą, pajamas ir pagal tai visaip reglamentuoti galimas fondo išmokas ir panašiai. Bet ir tada savivaldybės būtų turėjusios misiją vertinti turtą ir daryti kažkokį darbą. Svarstymo metu nusprendėme sistemą supaprastinti, tos dalies atsisakyti, taigi ir šis Vietos savivaldos įstatymo pakeitimas tapo nebereikalingas. Komiteto siūlymas atmesti yra palaikytinas, nes tai tik supaprastina sistemą. Todėl kviečiu palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Skelbiame balsavimą. (Balsas iš salės) Atsiprašau, nuomonė prieš – R.Dagys. Prašau.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, ką mes tuo fondu norime įkurti – atskirą instituciją su visais administravimo padaliniais? Bus vieni nuostoliai valstybei, vienos išlaidos. Mes numatome dabar iš viso tokią skylę, į kurią visą laiką kišim pinigus. Jeigu mes dabar kuriame dar ir administraciją, tai mes dar padidinam išlaidas. Siūlymas daryti tai per savivaldybes, per jos deleguotas funkcijas, yra išnaudojimas tų pačių tarnybų, galimybė panaudoti tuos pačius administracinius resursus. Šiuo atveju, aš manau, logiška, kad tuo dalyku užsiiminėtų savivaldybės, o ne atskiras fondas, kuris su visa administracija administruos visas lėšas.
PIRMININKAS. Ačiū ponui R.Dagiui. Dabar jau galima balsuoti. Kas balsuoja už, tas balsuoja už komiteto nuomonę, t.y. pritaria komiteto nuomonei atmesti įstatymo projektą. Balsuojantys prieš balsuoja už nepritarimą komiteto nuomonei. Kas balsuoja už komiteto nuomonę – už atmetimą, tie balsuoja už. Skelbiu balsavimą. (Balsai salėje)
Už – 44, prieš nėra, susilaikė 10. Pritarta komiteto nuomonei. Įstatymo projektas yra atmestas.
Kitas įstatymo projektas – Alkoholio kontrolės įstatymo 22 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1482(3). Kviečiu į tribūną poną P.Vilką. Ekonomikos komitetas.
P.VILKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Po pateikimo Ekonomikos komitetas svarstė keleto Seimo narių pateiktą įstatymo projektą. Įstatymo projekto tikslas – Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtinti nuostatą, draudžiančią asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, viešojo maitinimo įmonėse vartoti alkoholį bei numatyti atsakomybę už leidimą šiems asmenims vartoti alkoholinius gėrimus viešojo maitinimo įmonėse.
Prieš svarstymą Ekonomikos komitetas šiam pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui gavo nemažai pastabų ir pasiūlymų. Todėl Ekonomikos komiteto sprendimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri patobulino įstatymo projektą atsižvelgdama į visus gautus pasiūlymus ir pastabas.
Ekonomikos komiteto sprendimas buvo pritarti Ekonomikos komiteto sudarytos darbo grupės patobulintam įstatymo projektui ir kartu su Alkoholio kontrolės įstatymo 22 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu kaip lydimąjį įstatymo projektą svarstyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio pakeitimo ir papildymo, 224 ir 2591 straipsnių pakeitimo bei kodekso papildymo 1781 straipsniu įstatymo projektą. Buvo pritarta bendru sutarimu. Todėl, kolegos, kviečiu pritarti po svarstymo patobulintam įstatymo pakeitimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū ponui P.Vilkui. Kviečiu į tribūną poną M.Žymantą. Sveikatos reikalų komiteto nuomonė.
M.ŽYMANTAS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė pataisas ir sprendimas būtų toks: iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas ir Seimo nario E.Žakario pasiūlymą. Taip pat mes turėjom savo formuluotę šio keičiamo straipsnio, tačiau, kaip dabar girdėjome, Ekonomikos komitetas jį sudėliojo truputį kitaip. Mes balsavome už savo formuluotę ir balsavimas buvo toks: už – 4, susilaikė 2. Sprendimas – pritarti. Kviečiu visus pritarti po svarstymo Ekonomikos komiteto formuluotei.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną ponią V.Aleknaitę-Abramikienę pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat svarstė pateikto projekto pirmąjį variantą, kuriuo buvo siūloma keisti 18 ir 22 straipsnius. Kaip žinoma, kilo didelių abejonių dėl prievolės nustatymo asmeniui – alkoholinių gėrimų pardavėjui – pareikalauti, kad kitas asmuo paliktų viešojo maitinimo įstaigą, nes alkoholinių gėrimų pardavėjas tikrai nėra valdingas teises turinti institucija, galinti taikyti kokias nors prievartos priemones. Mes pritarėme Teisės departamento pastaboms ir Vyriausybės nuomonei.
Dabar svarstomas įstatymas iš esmės visiškai skiriasi nuo to, kurį mes svarstėme Teisės ir teisėtvarkos komitete. Skiriasi teigiama prasme, nes iš tiesų yra visiškai atsižvelgta į pastabas. Formaliai aš neturiu teisės sakyti, kad komitetas pritarė šiam įstatymo variantui, tačiau, kaip Seimo narė, turinti teisę balsuoti, aš balsuosiu už ir raginu jus taip pat daryti.
PIRMININKAS. Ačiū poniai Vilijai. Kviečiu į tribūną poną V.Čepą, kuris yra užsirašęs dalyvauti diskusijose, išreiškė norą. Pone Vytautai, jūs frakcijos vardu ar kaip Seimo narys? Tautos vardu. Ponas Vytautas kalba tik tautos vardu, bet kalbant tautos vardu mes jums negalime nustatyti laiko. Jūs frakcijos ar savo vardu? Savo vardu. Prašau.
V.ČEPAS (LSF). Gerbiamieji ir malonūs kolegos, ir saikingai vartojantys alkoholį. Matyt, nesuklysiu, kad mes visaip skatinam alkoholio gamybą, t.y. gaminame nuodus, įrengiame žaviausias ir puikiausias vietas jiems vartoti, pačias patraukliausias, o bausti susiruošėme padavėjus. (Balsai salėje) Prašom patylėt, kai jūs kalbėjote, aš netrukdžiau.
Taigi mes prieiname iš esmės iki absurdo. Jeigu kas šiandien skaitėte Teisės departamento išvadas, pažiūrėkite, kokie atsiliepimai. Svarstome, 50 ar 60 metrų nuo darželio, mokyklos ar bažnyčios galima statyti reklamą. Nuo kada? Nuo 10.30 val. ar nuo 11.00 val. leisti rodyti ją per televiziją, lyg tas pusvalandis ką nors lemtų. Bet visiškai nieko nedarome, nors į rinką papuola vis daugiau žavių gėrimų, fizais, miksais, maksais vadinamų, kuriuos jau net 12 metų mergytės geria. Čia viskas yra gerai, tik dabar ką nubauskime ir lyg kas nors pasitaisys. Kokios kovos sovietmečiu buvo su gėrimu, matyt, jūs visi žinote. Koks rezultatas buvo? Visi ramiai gėrė.
Aš noriu paklausti vieno dalyko, ar mūsų kova su gėrimu iš principo ir iš esmės yra teisinga? Kodėl mes beveik kas mėnesį užlipame ant grėblio, išeiname ir vėl lipame ant to paties grėblio? Vėl gauname per kaktą, vėl panašų įstatymą kišam Seimui, Seimas vėl priima, ir be galo, ir be krašto. Pasakykite, per šitą… šviesios atminties vyskupo Motiejaus Valančiaus mirties ar mes mažiau gėrėm, ar daugiau? Vis daugėja ir daugėja. Stiprėjant kovai su alkoholizmu, mes vis daugiau narkotizuojamės.
Tai gal reikėtų vieną kartą sustoti ir pagalvoti – gal mes ką nors ne taip darom? Dėl ko žmonės geria? Ar dėl to, kad jie nežino alkoholio poveikio organizmui: ir besivystančiam, ir išsivysčiusiam. Žino apie žalą puikiausiai, informacijos apie alkoholio žalą yra beveik tiek pat, kiek laikraščiuose patarimų, kaip naujoviškai mylėtis, ir niekas nuo to nesikeičia. Kodėl niekad nepagalvojame, kodėl nesikeičia, kodėl mūsų sąmonėje visi šie dalykai nepasiekia ne tik širdies, bet ir kitų gelmių, kurios nėra taip giliai? Niekas niekad šito neklausia. Niekados.
Dabar priimkime šį įstatymą ir pamatysime, kad 70 metrų nuo bažnyčios per arti, padarykime už 75 metrų; 11.00 val. per anksti, nuo 11.15 val. reklamą leiskime per televiziją; pamatysime, kad visos šios mūsų pastangos, visi šie įstatymai, kurių mes įstatymais negalime vadinti, yra tuščias muilo burbulas, dedantis pliusą prie mūsų seiminio aktyvumo, bet nieko neduodantis nei geriančiai, nei negeriančiai visuomenei.
Jūs galite sakyti: ką tu čia gražbyliauji, tu siūlyk. Aš ir pasiūlau… (Balsai salėje) Išgerti. Išgerti ir daugiau nesiūlyti tokių įstatymų dėl šių visų dalykų. Sakykite, kodėl mes niekad nedraudžiame jokios alkoholio gamybos, kodėl mes kovojam tik su reklama ir su padavėjomis? Kaime nemačiau nė vieno prasigėrusio, kuris būtų prasigėręs nuo „Činzano“ arba „Bacardi“ – visi nuo pilstuko. O kur pilstukas reklamuojamas, pasakykite? Niekur. O triūbija, duok Dieve, kiekvienam. Vieną prisimenu: prisigėrė 1972 m. per savo vestuves, iki šiol neišsipagirioja ir jokios reklamos jam nereikia.
Tai gal vis dėlto priimkime iš esmės, steikime vaikų sporto klubus, laisvalaikio užimtumo klubus ne kur nors miesto centre, o jų gyvenamojoje vietoje, kaip buvo sovietmečiu; gyvenamųjų namų rūsiuose, kur būdavo auklėtojas, kuris gaudavo pinigų už tą darbą, jis tais vaikais rūpindavosi, juos suburdavo, neleisdavo šlaistytis po gatves, žaisdavo su tais vaikais. Gal organizuokime vasaros stovyklas ne savaitei pliusiukui padėti, kad vaikas būtų užimtas, kad kiekvienas Lietuvos vaikas bent mėnesį praleistų pajūryje. Ne, pinigų nėra. Bet visiems šiems pseudoįstatymams yra.
Galų gale, paskutinis sakinys, paskaitykite ir pasidomėkite, kaip yra patogu įdarbinti nepilnametį – tik nesveiko proto įmonės vedėjas ir verslininkas gali priimti nepilnametį. O ką jis daro? Jis šlaistosi ir geria, užuot dirbęs. Štai jums ir pasiūlymai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ponui V.Čepui. Aš kviečiu į tribūną poną P.Vilką. Yra daug pataisų, dėl kurių turėtume apsispręsti balsuodami. Kol ponas P.Vilkas eina į tribūną, pasakysiu, į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas yra atsižvelgta. Į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus yra atsižvelgta. Į Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pasiūlymus yra atsižvelgta.
Dabar Seimo narių pasiūlymai. Dėmesio! Jų yra gana daug ir painūs. Aš dabar skaitau – pono E.Žakario pasiūlymas. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 5 punktą. Bet man pateikta lentelė, mes dabar svarstome (aš esu truputį pasimetęs) 22 ir 34 straipsnius, bet pateikimo stadijoje buvo pateiktas 18 straipsnis, nes pirminis projekto variantas ir buvo – 18 ir 22 straipsnių pakeitimai. Tai šiuo atveju Seimo narys E.Žakaris įregistravo pasiūlymus ir mes turime balsuoti. Mes ilgai tarėmės su ponia Violeta, kaip elgtis pagal Statutą, ir neradom kito būdo kaip tik balsuoti dėl pateiktų pasiūlymų. Mes negalime atmesti, nes ponas E.Žakaris įregistravo, ir aš neįgaliotas atmesti, nesvarstyti šių pasiūlymų. Šiuo atveju nebent ponas E.Žakaris geranoriškai sutiktų atsiimti savo pasiūlymus, tada mes galėtume žygiuoti pirmyn. Ponas Žakari, aš norėčiau jūsų nuomonės.
E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Juo labiau kad vieną kartą jau buvo balsuota. Nežinojau, kuris variantas bus pirmesnis, jau vieną kartą dėl amžiaus pakeitimo buvo balsuota, dėl 21 metų. Seimas balsuodamas nepritarė. Kiek žinau, Europos Sąjungos Taryba rengia direktyvą dėl 21 metų. Aš manau, Europos Sąjunga priims, tada mes priimsime, todėl neprašau balsuoti. Atsiimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas E.Žakaris atsiėmė siūlymą pavėlinti amžių, leidžiantį vartoti alkoholinius gėrimus. Pono E.Žakario pataisa buvo nustatyti amžių – ne 18 metų, o 21 metai.
Kita pono E.Žakario pataisa. Tai yra 18 straipsnio 3 dalį papildyti nauju 10 punktu, jo redakcija tokia: „Kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną.“ Ar jūs atsiimate ir šį savo pasiūlymą?
E.ŽAKARIS. Taip, nes jau Seimas svarstydamas priėmė kitą.
PIRMININKAS. Taip, tai jau yra priimta. Aš tiesiog, pirmininke, bandau pagreitinti… Kitos pono E.Žakario pataisos vėl tarpusavyje yra susijusios, tai amžiaus pailginimas. Mes supratome, kad ir dėl 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto taip pat yra atsiimta pataisa, kur amžius yra vėlinamas – ne 18, o 21 metai. Labai ačiū.
Vėl pono E.Žakario pataisa – 22 straipsnio 5 punkto redagavimas. Jį išdėstyti taip (aš perskaitysiu): „Viešojo maitinimo įmonėse asmenims, jaunesniems kaip 19 metų.“ Siūloma vėl pakeisti – iš 18 metų į 19 metų. Pone Žakari, jūs ir šią pataisą atsiimate?
E.ŽAKARIS. Taip, nes jau buvo balsuota priimant.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ponas E.Žakaris atsiėmė ir šią pataisą. Kad tik nepasiklystume toliau. Sveikatos reikalų komitetas. Pone pirmininke, čia vienam pasiūlymui pritarta, vienam iš dalies pritarta, trečiam pasiūlymui pritarta. Vienam komiteto pasiūlymui nepritarta. Aš siūlyčiau jį pakomentuoti ir tada Seimui reikės balsuoti, dėl kurios redakcijos apsisprendžiame. Ar ponas M.Žymantas galėtų pateikti Sveikatos reikalų komiteto nuomonę? Čia kaip tik yra jūsų pataisa. Komiteto nuomonė dėl 18 straipsnio 5 dalies. Ekonomikos komitetas šiai nuomonei nepritarė.
M.ŽYMANTAS. Aš suprantu. Mes šią pataisą rašėme su tokia intencija, kad atsakomybę už nepilnamečius, kurie vartoja alkoholį maitinimo įstaigose, turėtų pasidalyti ir įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Todėl buvo įrašyta, kad viešojo maitinimo įmonė vartojantį alkoholį asmenį turi pareikalauti dokumento, išsiaiškinti, ar jis yra nepilnametis, ir, jeigu jis vartoja alkoholinius gėrimus, jam pasiūlyti palikti viešojo maitinimo įmonę arba informuoti teisėsaugos institucijas. Mes manėme, kad tokia formuluotė būtų visai nebloga, bet Ekonomikos komitetas, kaip aš supratau, rado geresnę formuluotę tai pačiai problemai spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ekonomikos komiteto nuomonė. Gal komitetas atsiima savo siūlymą? Aš dabar nežinau, kaip pasielgti.
M.ŽYMANTAS. Aš negaliu komiteto vardu.
PIRMININKAS. Ekonomikos komiteto nuomonė – ponas P.Vilkas. Prašom.
P.VILKAS (DPF). Ačiū. Ekonomikos komitetas vadovavosi Teisės departamento paaiškinimu, kurį norėčiau perskaityti. „Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų užtikrintas keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje numatytos alkoholinių gėrimų pardavėjo pareigos pareikalauti palikti viešojo maitinimo įstaigą įgyvendinimas ir kokias teisines pasekmes toks teisinis reguliavimas sukels asmeniui, neįvykdžiusiam šio reikalavimo.“ Kelia abejonių, kad išvis, kaip pareikalauti palikti viešojo maitinimo įstaigą. Jie mano, kad toks paskyrimas subjektui, kuris neturi galimybių užtikrinti įstatyme jam nustatytos pareigos įgyvendinimo, netinka. Taigi mes vadovavomės Teisės departamento išvada, kad pardavėjas net neturėtų tokios galimybės tai padaryti.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Teks balsuoti. Nuomonė – už, nuomonė – prieš dėl šios pataisos. Nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume Sveikatos reikalų komiteto nuomonei, kurią jūs girdėjote, kurią pasakė ponas M.Žymantas, tie balsuoja už, kas balsuoja prieš, tie balsuoja už Ekonomikos komiteto nuomonę, t.y. nepritaria Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymui. Reikia balsuoti. Balsuojantys už balsuoja už Sveikatos reikalų komiteto poziciją, balsuojantys prieš balsuoja už Ekonomikos komiteto nuomonę, t.y. nepritarimą šiam teikiamam pasiūlymui.
Už – 14, prieš – 11, susilaikė 11. Nepritarta Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymui. Lieka galioti Ekonomikos komiteto pozicija, nuomonė.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas… Ačiū, pone Vilkai. Man atrodo, viskas gerai. Į Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę jūs atsižvelgėte, pritarta. Nuomonė už, nuomonė prieš dėl viso įstatymo projekto. Nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galima. Ar balsuojame? Bendru sutarimu pritarta įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-1482, po svarstymo.
Kitas darbotvarkės klausimas Nr.XP-1853 negali būti svarstomas, nes nėra surinkta 29 Seimo narių parašų, todėl mes jo nesvarstome.
Paskutinis darbotvarkės klausimas. Aš manau, mes jį galime apsvarstyti ir būsime pabaigę rytinio posėdžio darbotvarkę. Aš matau R.Remeika žiūri į mane nustebęs. Mane Sekretoriatas informavo, kad reikalingų 29 Seimo narių parašų nėra surinkta, todėl svarstyti šio įstatymo projekto mes negalime.
Kitas įstatymo projektas – Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio papildymo ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1100. Kviečiu į tribūną poną A.Dumčių, Žmogaus teisių komiteto nuomonė.
A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, pagrindinis Žmogaus teisių komitetas aptarė ir padarė sprendimą dėl 7 straipsnio 1 dalies papildymo ir bendru sutarimu pritarė sujungtam V.Gedvilo ir A.Dumčiaus siūlymui. Galiu perskaityti: „Asmenys, kurie dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius bei statant Slavutičiaus miestą Ukrainoje.“ Bendru sutarimu.
Toliau. Dėl 9 straipsnio 3 dalies pripažinimo netekusia galios irgi pritarė bendru sutarimu. Vadinasi, afganistaniečiai gaus pažymėjimus ne per Krašto apsaugos ministeriją, o turės kreiptis į Genocido centrą norėdami gauti pažymėjimus.
Taip pat buvo daugybė ir šiandien galbūt čia pateiks… išvadų…
PIRMININKAS. Atsiprašau, pone Dumčiau. Gal mes vėliau tada, kai papildomi komitetai pasakys savo nuomonę, tada grįšime prie pataisų ir apsispręsime, kaip su jumis elgsimės. Labai jums ačiū už komiteto nuomonę. Aš kviečiu į tribūną ponią L.Počikovską – Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė.
L.POČIKOVSKA (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, aptarė šio įstatymo projektą ir nusprendė pasiūlyti pagrindiniam komitetui… Visų pirma pritarė pateiktam įstatymo projektui. Antra. Atsižvelgė į tai, kad siūlomų nuostatų įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, tai reikia pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir nustatyti, kad įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 dienos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū poniai Leokadijai. Kviečiu į tribūną poną A.Sadecką, bet aš nematau jo salėje. Jis turėtų mums pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonę. Problema ta, kad mes ir nuomonės nerandame, aš tikrai perskaityčiau. Sekretoriatas ieško. Tarp pateiktų dokumentų dingo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonė. Įtariu, visa tai skandalo išdava. Čia ta nelemtoji VSD vadovo ranka vis persekioja komitetą. (Balsai salėje) Lemtoji. Gal mes iki to tiesiog galėtume apsispręsti dėl… Šiaip iš esmės čia yra rastas sutarimas, išskyrus tiktai pono V.Gedvilo pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė. Mes dėl jo turėtume balsuoti. Gal mes galėtume, kol ieškoma išvada, tiesiog apsvarstyti pono V.Gedvilo pasiūlymą. Iš karto suteiktume jam žodį, ponas V.Gedvilas galėtų pateikti, ką siūlo, ir apsispręstume balsuodami. Prašom.
V.GEDVILAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, mūsų pasiūlymai yra sujungti į vieną. Aš sutikau ir aš atsiimu savo pasiūlymą, kuris mano buvo siūlomas.
PIRMININKAS. Jūs atsiimate? Jeigu aš gerai supratau, aš perskaitysiu redakciją: „Asmenys, kurie dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius (atsargos ir būtinosios karinės tarnybos kariai ir asmenys, laikinai pasiųsti dirbti į 30 kilometrų nuo avarijos židinio zoną arba statyti Slavutičiaus miestą Ukrainoje).“ Šią redakciją jūs atsiimate? Jai komitetas nepritaria. Jūs atsiimate?
V.GEDVILAS. Taip. Aš siūlau pritarti pono A.Dumčiaus pasiūlymui, kuris yra kartu sujungtas ir spręstų problemą, kurią mes iškėlėme.
PIRMININKAS. Aišku. Supratau. Ponas V.Gedvilas atsiėmė. Vadinasi, sutarimas yra rastas. Čia įvyko klaida. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nebuvo paskirtas papildomu komitetu. Mes tiesiog dabar išsiaiškinome, todėl ir išvados nėra. Arvydas Pocius nekaltas. Čia kaltas Sekretoriatas ir pirmininkas.
Nuomonė už, nuomonė prieš dėl pritarimo po svarstymo visam įstatymo projektui. Nuomonė už – ponas V.Gedvilas.
V.GEDVILAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, praėjo 20 metų, kai įvyko Černobylio atominės elektrinės katastrofa. Prieš metus mes čia visi susirinkę pažymėjom šią datą. Tikrai buvo daug žmonių, kurie nukentėjo nuo šios katastrofos. Ir mes visi būdami čia, šioje salėje, pažadėjom, kad mes įvykdysim jų prašymą, kad būtų visiškai užtikrintos černobyliečių pagrindinės teisės ir laisvės. Ir manau, kad priėmus šį įstatymo projektą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras turės teisinį pagrindą kaupti duomenis apie visus černobyliečius, o ne tik apie praradusius sveikatą ar tapusius invalidais, kuriems šis įstatymas jau suteikia nukentėjusiojo statusą. Ir aš manau, kad visi černobyliečiai – tiek išvežti per prievartą, tiek išvykę savo noru – vienodai nukentėjo, nes ne visi žinojo, kas iš tikrųjų vyksta ir kokios bus šios avarijos pasekmės. Todėl ši įstatymo pataisa yra reikalinga tiems žmonėms, kurie nukentėjo. Ir aš visų jūsų prašau, nes visi jūs būdami čia, salėje, pažadėjot, kad įvykdysit šį černobyliečių prašymą, balsuoti už šią įstatymo pataisą. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – ponas R.Dagys.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų prižadėjom šią problemą išspręsti ir turėjom rasti korektiškus būdus tą padaryti. Geri norai, kurie dažnai realizuojami ne visai tinkamomis priemonėmis, veda prie blogų rezultatų. Ką mes taisom? Mes taisome Nukentėjusiųjų nuo okupacijos įstatymą, Nukentėjusiųjų nuo okupacijos, kurio pagrindinė nuostata yra, ar tai buvo padaryta prievarta, ar ne. Ir mes į tą kategoriją įtraukiam daugelį žmonių, kuriems mokam papildomas pensijas, kuriems sudarom visokias išlygas, o dabar, šiais metais, įtraukiam ir tuos žmones, kurie važiavo ir savo noru atlikti darbus ir jie nukentėjo todėl, kad juos sovietinis režimas apgavo. Jeigu mes dabar įteisinam sąvoką, kad žmonės, kurie nukentėjo nuo sovietinio režimo apgavystės, yra nukentėję nuo okupacijos, tai labai išplečiam žmonių ratą, nes visas sovietinis režimas buvo apgavystės režimas. Jis apgaudinėdavo daug kur, būdavo daug visokių avarijų, įvairiausių atominių sprogdinimų, kur niekas nieko nežinojo, visi buvo apgauti. Mes išplėsim tą ratą iki begalybės. Ir todėl yra didelis pavojus, kad mes arba sunaikinsim tą įstatymą, kuris yra skirtas nuo okupacijos nukentėjusiems žmonėms remti, arba tada jau be galo išplėsime šią sąvoką. Tai turbūt korektiškiausias sprendimas buvo tuos žmones atskiru įstatymu prilyginti prie kokios nors kategorijos, kuriai išmokamos tam tikros išmokos, bet ne praplėsti mūsų priimto ankstesnio įstatymo formuluotės ir dvasios. Geras darbas, aš jam pritariu, bet mes sugadinam sistemą. Todėl aš turiu susilaikyti balsuodamas dėl šio įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomones. Prieš balsuojant, aš atsiprašau, turiu paskelbti. Iš tikrųjų šis įstatymo projektas yra sujungtas su įstatymo projektu, kurio registracijos Nr.XP-447. Ir būtent jam Seimas papildomu komitetu numatė… Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada reikalinga. Tai aš ją galiu paskelbti, kad įstatymo projektui yra pritarta bendru sutarimu. Nuomonę už girdėjome, nuomonę prieš girdėjome. Siūlau balsuoti dėl pritarimo įstatymui po svarstymo. Prašau balsuoti.
Už – 31, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
Ačiū visiems už bendrą gerą darbą. Skelbiu rytinį posėdį baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.