Keturiasdešimt
pirmasis (245) posėdis
2006
m. gruodžio 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai G.STEPONAVIČIUS ir A.ČAPLIKAS
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF*). Gerbiamieji kolegos, aš noriu paskelbti šios dienos vakarinio plenarinio posėdžio pradžią. Primenu, kad iš rytinio posėdžio liko trys įstatymų projektai, kurių dėl balsų trūkumo nebuvo spėta baigti. Aš spaudžiu skambutį ir tikiuosi, kad susirinkus reikiamam Seimo narių skaičiui, mes galėsime prie šito nespėto apsvarstyti klausimo grįžti.
Dabar aš siūlau, prieš pereinant prie darbotvarkės vakarinių klausimų svarstymo, užsiregistruoti. Netrukus mes galėsime dar kartą pakartoti.
Vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-695(2*)ES (svarstymas)
Kolegos, vakarinio posėdžio 2-1 klausimas – Vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo projektas, su Europos integracija susijęs įstatymas Nr.XP-695(2)ES. Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas buvo paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kviečiu komiteto pranešėją V.Volčioką į tribūną. Ruošiasi L.Mogenienė.
V.VOLČIOKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimą. Buvo gauta daug pasiūlymų iš valstybės institucijų, savivaldybių, piliečių ir visuomeninių organizacijų. Taip pat buvo gauti pasiūlymai iš Žmogaus teisių komiteto ir iš Seimo narių B.Paužos, L.Mogenienės.
Komitetas priėmė sprendimą pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Taip pat siūlo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2005 metų veiklos ataskaitos“ Nr.XP-1763 projekto 2 straipsnį papildyti nauju punktu. 2 straipsnis: „Pasiūlyti LRT tarybai rengti televizijos laidą vartotojų teisių klausimais“. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mes dar vėliau prašysime jus grįžti į tribūną, kai svarstysime atskirų Seimo narių pasiūlymus. Papildomas komitetas buvo paskirtas Žmogaus teisių komitetas, tačiau kolegės L.Mogenienės salėje nematau. Ar yra kas iš komiteto narių, norinčių patalkinti nesančiai kolegei? Taip, kviečiu O.Valiukevičiūtę. Dėkui, kad bandote talkinti.
O.VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamieji, Žmogaus teisių komitetas nutarė iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir Teisės departamento pastaboms. Nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti esminius nevyriausybinių organizacijų siūlymus, ypač atkreipti dėmesį į siūlymą dėl galimybės nevyriausybinėms organizacijoms atstovauti vartotojams teismuose. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Išklausėme komitetų išvadas. Dabar metas diskusijoje kalbėti pageidaujantiems Seimo nariams. Eilės tvarka – B.Pauža. Matau jus, kolega. Prašom į tribūną. Po to – E.Klumbys. Primenu, savo vardu kalboms – iki 5 minučių.
B.PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra, mano supratimu, šiek tiek geresnis už buvusį, tačiau vis dėlto ir pats jo pavadinimas, ir į jį perkeliami Europos dokumentai byloja, kad jis turėtų pasitarnauti vartotojų teisių gynimui arba, kitaip sakant, kad vartotojas galėtų ramiau jaustis rinkoje įsigydamas įvairias prekes kaip paslaugas. Tačiau prie viso to, kas yra gero, aš nenoriu sustoti, bet norėčiau pasakyti, kas, mano supratimu, šiame įstatyme nepavyko išspręsti ir dėl to vartotojui bus labai daug neaiškumų. Pirmiausia įstatymo 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra išdėstyti terminai, per kiek laiko galima ištirti vartotojų skundus. Aš noriu pasakyti, kad sudėjus viską išeina apie 40-50 dienų. Jūs suprantate, koks tai yra ištęstas laikas, per kurį vartotojas gyvena nežinomybėje? Šitos dienos yra išdėstytos toms institucijoms, kurios minimos šiame įstatyme. Po to vartotojas, jeigu jo netenkina tie sprendimai, gali kreiptis į teismą. Žinoma, tada kyla klausimas, kam reikalingos šitos valstybės institucijos ir dideli pinigai joms išlaikyti, jeigu jis po to gali kreiptis į teismą? Jis gali tiesiai kreiptis į teismą ir šiuos dalykus išspręsti.
Paskui dar įstatyme nurodoma, kad yra ginčus nagrinėjančios institucijos. Čia visos tos institucijos, kurios susijusios su vartotojų reikalais. Turiu omeny draudimo priežiūros, energetikos inspekcijos, taip pat pono V.Jankausko tarnyba ir t.t. Šitos visos vartotojų ginčus nagrinėja ir išnagrinėjusios priima sprendimą ne vėliau kaip per tris mėnesius. Vėlgi, jeigu jis kreipiasi pirmiausia į šias institucijas, jis gavo tris mėnesius, po to dar jis gali kreiptis į tarnybą, kuri 30 dienų spręs tuos klausimus, išeina keturi mėnesiai vartotojo skundo tyrimui. Po to, žinoma, gali priimti tarnyba sprendimą ginti viešąjį interesą, išeiti į teismą. Tada visiškai nesuprantami šie dalykai.
Aš dar noriu pasakyti vieną pastabą, kad, mano supratimu, šitai institucijai tarp visų kitų funkcijų yra užrašyta vartotojų reikalų koordinavimas ir kitų valstybinių institucijų, kurios susijusios su tuo klausimu… Ši tarnyba, kaip jūs žinote, yra prie Teisingumo ministerijos. Mano supratimu, jos statusas turėtų būti pakeltas, jeigu ji jau tokia yra reikalinga, prie Vyriausybės, kaip, pavyzdžiui, yra Konkurencijos tarnyba, kitos, kurių viršininką skiria premjeras. Tada, žinoma, koordinavimo reikalai atsistotų į savo vietą. Tuo labiau kad kai kurios koordinuojamos institucijos, kurias ši tarnyba turėtų koordinuoti, yra jau prie Vyriausybės. Tada visiškai nelogiška. Ministerijos žinyba turėtų koordinuoti vyriausybines institucijas. Čia aš tuo klausimu parašiau ir pasiūlymą, tačiau komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Aš siūlyčiau vis dėlto… (Skamba skambutis) Baigiau. Ačiū. Ne man? Tada atsiprašau. Galvojau, kad man suskambo. Aš tų skambučių labai išsigandęs dar nuo studijų laikų. Vis dėlto siūlyčiau pagalvoti dėl šio įstatymo priėmimo. Dabar galbūt ne laikas kalbėti, bet jis vertas dar tam tikrų ir pataisų. Ačiū.
PIRMININKAS. Štai čia ženklas jau jums. Jūs kaip sykis tilpote į jums numatytą laiką. Ačiū už jūsų kalbą. Toliau kviečiu diskusijoje dalyvauti E.Klumbį.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, tie nedaugelis kolegų, kurie dar sėdite salėje! Mes svarstome tikrai nepaprastai svarbų įstatymą – Vartotojų teisių gynimo. Mes esame tautos atstovai, o kartu mes esame vartotojų atstovai. Tą mes turim puikiai suprasti. Aš jau seniai labai dažnai susiduriu su vartotojų teisių, ypač šilumos ir elektros energijos tiekimo srityje, pažeidimais.
Kalbėdamas apie šį įstatymo projektą, aš pirmiausia noriu pacituoti Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalį, kuri sako, kad valstybė gina vartotojų interesus (pabrėžiu – vartotojų interesus), o vartotojai yra ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Šiame įstatyme kalbama tiktai apie fizinius asmenis, o Konstitucija vėlgi sako, kad visi asmenys, neišskiria, įstatymui yra lygūs. Vadinasi, išeina taip, kad, sakysim, dviejų ar trijų žmonių juridinis asmuo, smulki įmonėlė, jau nebėra vartotojas ir su juo bus elgiamasi visiškai kitaip, ir net sunku pasakyti, kaip su juo bus elgiamasi.
Šiame įstatyme yra aiškiai pasakyta, kas yra svarbu, kas yra bene svarbiausia, – kad prekės yra šilumos ir elektros energija, vanduo ir gamtinės dujos. Visa kita – batai, kokie pieštukai – yra smulkmenos, tačiau šie pagrindiniai dalykai yra patys svarbiausi ir jų pažeidimai sudaro tikrai didelę dalį. Šis neišsprendimas, juridinių asmenų padalijimas į dvi dalis, yra didžiulis šio įstatymo defektas.
Toliau, kas man taip pat yra nepriimtina. Nepriimtina tai, kad 5 straipsnyje rašoma, kad nustatytą informaciją turi suteikti valstybine kalba. Kolegos, kodėl mes nevartojam žodžio „lietuvių kalba“? Konstitucijoje yra aiškiai parašyta: „Valstybinė kalba yra lietuvių kalba“. Tai ta nuostata, kad valstybine kalba… Aš jau pradedu suprasti, kad greit valstybine kalba, ko gero, pas mus norės padaryti anglų ar dar kokią kitą kalbą. Tai, kad mes bijom įrašyti lietuvių kalbą, man tikrai nepatinka.
Toliau 10 straipsnio 2 dalis. Teisingumo ministerija… vartotojų teisių apsaugos srityje (aš cituoju 2 straipsnį) „dalyvauja organizuojant vartotojų teisių apsaugą“. Kas yra juridinis terminas „dalyvauja organizuojant“? Jis yra visiškai tuščias. Tokių, sakysim, veiksmo „perliukų“ mes dabar įstatymuose sutinkam vis daugiau.
Ketvirta dalis – sudaroma Vartotojų teisių apsaugos taryba, joje bus keturi vartotojų asociacijų atstovai. Iš karto man kyla pirmas klausimas: kas yra tos vartotojų asociacijos ir ar joms priklauso vartotojų teisių gynimo organizacijos, nes, įvykus pažeidimui, yra didžiulis skirtumas tarp vartotojų asociacijų, sakysim, duonos valgytojų, ir vartotojų teisių gynimo… Jeigu dabar mes kalbėsim tiktai apie vartotojų asociacijas, tai, ko gero, sąmoningai ar nesąmoningai yra išmetamos vartotojų teisių gynimo organizacijos.
Toliau. Ten numatyta, kad bus tie keturi atstovai. Kaip bus parenkami tie keturi atstovai? Mes turim begalę kitų įstatymų, kuriuose yra numatoma, kad yra organizacijų atstovai, o mechanizmo irgi nėra. Dabar 12 straipsnis: Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcija – užtikrina vartotojų teisių apsaugą. Kaip bus užtikrinta ta apsauga? Mano patirtis, susijusi su šiluminės energijos ir elektros tiekimu, rodo, kad ši taryba yra bejėgė tai užtikrinti. (Balsai salėje) Atsiprašau, baigiu. Aš galiu daug kalbėti apie šio įstatymo defektus. Manau, kad jis yra dar labai labai žalias ir jį reikia stipriai taisyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Išklausėm diskusiją.
Kviečiu į tribūną vėl grįžti pagrindinio komiteto pranešėją V.Volčioką, aptarsime pavienių Seimo narių pateiktus pasiūlymus. Pradedame nuo B.Paužos siūlymo. Kolega, matau, neprieštarausit. Prašom. Eilės tvarka pradedame nuo tų pasiūlymų, kuriems komitetas nepritarė. Taigi 11 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Prašom pateikti savo siūlymą.
V.VOLČIOKAS. Seimo narys B.Pauža.
PIRMININKAS. Ne, pats B.Pauža jį pateiks, o jūs komentuosite. Tokia būtų seka.
B.PAUŽA. Ačiū. Kaip aš jau minėjau, viena iš pagrindinių tarnybos funkcijų… Aš ją paskaitysiu, kad būtų aišku: „Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra valstybės įstaiga prie Teisingumo ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje, koordinuojanti kitų valstybės ir savivaldybės institucijų, atsakingų už tai, (…) srityje“ (aš neskaitau iki galo). Koordinuojanti. Mano pasiūlymas ir yra toks, kad ši institucija būtų ne prie Teisingumo ministerijos ir jos direktorių skirtų ne teisingumo ministras, bet Ministras Pirmininkas, o ji būtų prie Vyriausybės, būtų Vyriausybės institucija. Atitinkamai trečiojoje dalyje, kurioje kalbama apie tarybą, taip pat siūlau, kad tarybos pirmininką skirtų Vyriausybės vadovas. Toks būtų mano konkretus pasiūlymas, kad pakeltume šios institucijos, kaip minėjau, statusą į aukštesnį lygį ir kad ji galėtų koordinuoti kitų valstybinių institucijų, susijusių su vartotojų teisių apsauga, darbą ir veiklą. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip. Komiteto nuomonė.
V.VOLČIOKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Komiteto nuomonė – nepritarti, nes pagal dabar galiojantį įstatymą ar pagal įstatymo projektą tarnyba funkcijas vykdo ir sprendimus priima savarankiškai, todėl įstaigos statuso pakeitimas yra netikslingas.
PIRMININKAS. Dėkui. Pasiūlymą paremianti nuomonė – E.Klumbys. Ar jūs dėl viso? Dėl šito? Prašom.
E.KLUMBYS. Aš manyčiau, kad šis siūlymas tikrai yra vertingas, nes, kaip aš jau sakiau diskusijos metu, vartotojai – tai visi mūsų valstybės gyventojai, taip pat tie užsieniečiai, kurie irgi yra Lietuvoje. Aš manau, kad jų interesus, jų, kaip vartotojų, teises turėtų ginti institucija, kurios lygmuo turėtų būti aukštesnis nei ministerijos įsteigta institucija. Tai, kad, sakysim, Konkurencijos taryba yra Vyriausybės lygmens, kad Vidmanto Jankausko, ne Donato Jankausko, komisija yra išvis neaišku kokio lygmens – ji yra ir virš Seimo, ir virš Vyriausybės, ir turbūt virš Prezidento, kaip tą rodo gyvenimas… Todėl aš manau, kad ši Vartotojų teisių gynimo taryba turėtų būti įsteigta Vyriausybės. Tai, ką čia komiteto atstovas kalbėjo, argumentai, kad nereikia jos prie Vyriausybės… Aš tikrai neišgirdau rimtų argumentų už tai, kad ji būtų pavaldi Teisingumo ministerijai.
PIRMININKAS. Ką gi, nėra norinčių prieštarauti, bet komitetas nepritaria, todėl turime balsuoti. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame Seimo nario B.Paužos pasiūlymui dėl 11 straipsnio 1 dalies pakeitimo.
63 užsiregistravo, 47 – už, 3 – prieš, susilaikė 10. Pasiūlymui pritarta.
(Balsai salėje) Tai nepakeis rezultatų. Kitas B.Paužos siūlymas, susijęs su 11 straipsniu, tačiau dabar jau 4 dalimi. Gerbiamasis Pauža, prašome pateikti savo antrąjį siūlymą, paskui – komiteto nuomonė.
B.PAUŽA. Antras siūlymas automatiškai išplaukia iš pirmojo. Jeigu nubalsavote, manau, viskas aišku.
PIRMININKAS. Ne, automatiškai neišplaukia.
B.PAUŽA. Tai yra dėl tarybos pirmininko skyrimo, kad premjeras.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Komiteto nuomonė.
V.VOLČIOKAS. Nepritarti. Argumentai tokie pat, kokie buvo išdėstyti anksčiau.
PIRMININKAS. Kolegos, kad visiems būtų aiškiau, dabar svarstome siūlymą, kad Vartotojų teisių gynimo tarnybos direktorių į pareigas skirtų ne teisingumo ministras, bet Ministras Pirmininkas. Nuomonė už – E.Klumbys. Prašom. Teikėjas – B.Pauža.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, tai yra tiesiog logiškas siūlymas iš to, ką mes priėmėme anksčiau. Jeigu ta institucija dabar bus prie Vyriausybės, tai jau neišeina teisingumo ministrui skirti, o tą turi daryti Ministras Pirmininkas. Aš siūlau logiškai pritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Jagminas – priešinga nuomonė.
J.JAGMINAS (LSDPF). Aš manyčiau, netikslinga institucijų kurti prie Vyriausybės. Anaiptol, jas reikia daugiau iš Vyriausybės atiduoti ministerijoms. Kad šios institucijos vadovą skirtų ar pačią instituciją priskirti prie Vyriausybės, nemanau, kad tai būtų teisinga…
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar dėl vedimo tvarkos, ar repliką? Prašom. A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš kreipiuosi į komiteto atstovą. Kadangi padaryta esminė pataisa ir Vyriausybės pozicija buvo kitokia, ar nereikėtų daryti pertraukos ir derinti šį įstatymą? Mes svarstome biudžetą, tai yra papildomos lėšos ir (…) tai grynai techniniai dalykai, kurie nenumatyti kituose įstatymuose. Manau, komitetas turėtų daryti pertrauką ir koreguoti patį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Gerbiamasis pranešėjau, prieš suteikdamas žodį jums, noriu priminti, kad yra svarstymo stadija. Dabar aš siūlau apsvarstyti pataisą, kuri yra susijusi su prieš tai priimta, o paskui stabtelti ir pasitarti, ar reikia daryti pertrauką dėl principinių įstatymo nuostatų pasikeitimo. Gerai. Nuomonės išsakytos, balsuokime dėl B.Paužos antrosios pataisos dėl 11 straipsnio 4 daleis pakeitimo. Prašom, kolegos, balsuoti.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Už – 47, prieš – 3, susilaikė 23. Pasiūlymui pritarta.
Gerbiamasis komiteto pranešėjau, ką jūs manote, ar mes galime judėti į priekį dėl kitų pataisų?
V.VOLČIOKAS. Aš siūlyčiau dar apsvarstyti Seimo narės L.Mogenienės pasiūlymus ir tada spręsti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Pačios kolegės L.Mogenienės salėje aš nematau. Gal, gerbiamasis pranešėjau, sutarkime taip: jūs trumpai kaip kuruojantis pranešėjas pateikiate siūlymo esmę, išsakote komiteto nuomonę ir tada Seimas priims sprendimus dėl kiekvienos iš pataisų eilės tvarka. Dėl 3 straipsnio 1 dalies. (Balsai salėje)
V.VOLČIOKAS. Kolegė Seimo narė L.Mogenienė siūlė papildyti 3 straipsnį „Vartotojų teisės“ 9 punktu, kuriame kalbama, kad vartotojas turi teisę į ekonominių interesų apsaugą. Komitetas nepritarė, nes ta nuostata nelabai aiški. Pagal 5 punktą vartotojai turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Todėl buvo nepritarta jos pasiūlymui dėl 3 straipsnio papildymo 9 punktu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Eilės tvarka – 3 straipsnio 1 dalis. Siūlymas papildyti nauju devintuoju punktu. P.Gražulis dėl viso ar dėl šio?
P.GRAŽULIS (MSG). Manyčiau, kad sviestu košės nepagadinsi, jeigu dar kartą papildomai bus pabrėžta, kad turi teisę reikalauti atlyginimo už patirtus ekonominius nuostolius. Manyčiau, reikia pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių prieštarauti, tačiau komiteto pritarimo nėra, todėl turime balsuoti. Prašome pasiruošti, kolegos, ir balsuoti, ar pritariame Seimo narės L.Mogenienės pasiūlymui dėl 3 straipsnio 1 dalies papildymo nauju 9 punktu.
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Už – 48, prieš – 2, susilaikė 29. Pasiūlymas priimtas.
Eilės tvarka antrasis L.Mogenienės siūlymas dėl 10 straipsnio 4 dalies. Prašom.
V.VOLČIOKAS. Pasiūlymo autorė siūlo papildyti 10 straipsnio 4 dalį ir įrašyti, kad tarybą sudaro po vieną Teisingumo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir papildo Žemės ūkio ministerijos atstovai. Vietoj 4 bus 5 Vartotojų asociacijos atstovai. Komitetas tam siūlymui nepritarė. Argumentas toks, kad į tarybos sudėtį įeis Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos atstovas. Todėl ir nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi G.Šileikis nori išsakyti palaikančią nuomonę dėl šio siūlymo. Prašom.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, manome, kad reikėtų ne tik tų atstovų, kurie tiesiogiai susiję su vartojimu, bet ir tų sričių žmonių, kurie plačiau žiūri ir supranta vartojimą. Siūlyčiau pritarti L.Mogenienės siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti dėl L.Mogenienės pasiūlymo, susijusio su 10 straipsnio 4 dalimi.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Už – 46, prieš – 3, susilaikė 28. Pasiūlymui pritarta.
Siūlymas 10 straipsnio 5 daliai. Prašome, gerbiamasis pranešėjau, pateikite jį ir pakomentuokite.
V.VOLČIOKAS. Teikėja siūlo papildyti 10 straipsnio 5 dalį 4 punktu ir išdėstyti ją taip. Čia kalbama apie valstybės ir savivaldybės institucijų kompetencijas vartotojų teisių apsaugos srityje. 4 punktas skamba taip: „Teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės finansinės paramos vartotojų asociacijoms, atitinkančioms šio pasiūlymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas“. Komitetas nepritarė, nes pagal projekto 12 straipsnio 2 dalį finansinė parama pastaboje minimoms organizacijoms bus teikiama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles.
PIRMININKAS. Ir komiteto nuomonė?
V.VOLČIOKAS. Nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. G.Šileikis – palaikanti nuomonė. Prašom.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų logiškas siūlymas, nes, jeigu mes norime sustiprinti vartotojų organizacijas, tai visomis įmanomomis priemonėmis jas turime remti ir stiprinti finansiškai. Vartotojų teisių pažeidimai todėl ir vyksta, kad jos nėra tokios stiprios, kad galėtų labai rimtai kontroliuoti ir ginti vartotojų interesus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonių prieš sakyti norinčių nėra. Taigi, kolegos pasiruoškime ir balsuokime, ar pritariame L.Mogenienės siūlymui papildyti 10 straipsnio 1 dalį, tiksliau, 5 dalį nauju 4 punktu. Balsuokime.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. 38 – už, 2 – prieš, 30 susilaikė. Pasiūlymas priimtas. Kolegos, toliau svarstome 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Šiam siūlymui buvo iš dalies pritarta, tačiau mes turime taip pat dėl jo balsuoti, nes nežinome nedalyvaujančios kolegės valios. Prašom, pristatykite esmę.
V.VOLČIOKAS. Pasiūlymo teikėja siūlo papildyti įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti. 12 straipsnis – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir teisės. Pagal siūlymą 6 punktas skamba taip: „Vykdo vartojimo sutarčių kontrolę, ar jų sąlygos atitinka standartines sąlygas, nustatyta tvarka patvirtintas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, ar jų sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jose nėra imperatyvių teisės aktų nuostatų neįtraukimo, ar jos nepažeidžia vartotojų viešojo intereso, ar jose nėra esminių vartotojų teisių nesąžiningo neįtraukimo, ar jos nėra vienašališkos, ar jos atitinka sąžiningai verslo praktiką, ar jose nėra nesąžiningų sąlygų“. Iš dalies pritarta. Siūlytina į projektą perkelti Civilinio kodekso formuluotę pagal Civilinio kodekso straipsnį 6.188 straipsnio 8 dalį: „Vartotojų teises ginančios institucijos turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kontroliuoti sutarčių standartines sąlygas ir ginčyti nesąžiningas vartotojo sutarčių sąlygas“.
Kaip matote, Civilinis kodeksas minėtai institucijai numato platesnes galimybes, negu pagal pasiūlymą minėtame projekte: kontroliuoti ne tik vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymą, bet ir sutarčių standartines sąlygas. Todėl buvo pritarta iš dalies, bet, mūsų komiteto manymu, tas paminėtas Civilinio kodekso straipsnis yra platesnis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Klumbys, bet gal aš galėčiau paklausti Seimo narių, ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti tam daliniam pritarimui, kuris perkelia Civilinio kodekso nuostatą, ir suderinamumo klausimas tokiu būdu tarp skirtingų teisės aktų būtų užtikrintas. Ar galime tai padaryti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, pritarta.
Taigi eilės tvarka kolegės L.Mogenienės penktasis siūlymas 17 straipsnio 1 daliai. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
V.VOLČIOKAS. Teikėja siūlo papildyti projekto 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Vartotojų švietimu laikomas procesas, kurio metu vartotojams sudaromos galimybės įgyti žinių ir gebėjimų, kurių reikės perkant ar naudojant prekes bei paslaugas asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, vartotojų teisėms įgyvendinti bei ginti“. To straipsnio išdėstymas, bet papildymas toks: „Vartotojų švietimas apima ir žinias apie subalansuotą vartojimą, siekį, kad vartotojas žinotų apie jo paties veiklos vartojimo poveikį“ jam ir aplinkai. Komitetas nepritarė. Argumentas: 17 straipsnio 1 dalyje siekiame apibrėžti švietimą kaip procesą, o ne reguliuoti jo turinį. Todėl nebuvo pritarta.
PIRMININKAS. Dėkui. E.Klumbys, paremianti siūlymą nuomonė ar jūs dėl viso? Ačiū. Kolegos, nėra bendro sutarimo. Prašom balsuoti dėl Seimo narės L.Mogenienės 17 straipsnio 1 daliai teikiamo siūlymo.
Užsiregistravo 71 Seimo narys 38 – už, prieš nėra, 29 susilaikė. Pasiūlymui pritarta.
Ir paskutinysis kolegės L.Mogenienės siūlymas 30 straipsnio 4 daliai. Prašom, pristatykite esmę ir pakomentuokite komiteto poziciją.
V.VOLČIOKAS. Kolegė L.Mogenienė siūlo papildyti įstatymo projekto 30 straipsnio 4 dalį. 30 straipsnyje rašoma apie teisę ginti vartotojų viešąjį interesą. Siūlymas toks: „ieškovai ginčuose, kylančiuose iš vartojimo teisinių santykių, atleidžiami nuo žyminio mokesčio“. Kodėl nepritarta? Todėl, kad iš tikrųjų ne šio įstatymo projekto reglamentavimo dalykas.
PIRMININKAS. Dėkui. P.Gražulis dėl šio siūlymo? Kolega Gražuli, ar dėl šio siūlymo? Prašom.
P.GRAŽULIS (MSG). Taip, dėl šio siūlymo. Aš maniau, kad labai reikalingas siūlymas, nes kartais gali sumos būti ir gana didelės, todėl, kad būtų atleistas nuo žyminio mokesčio asmuo, kuris duoda į teismą, yra labai svarbu. Nes žmogus gali neturėti pajamų, o tai, be abejo, šiuo metu palikta spręsti teismui. O jeigu bus įtvirtinta pačiame įstatyme nuostata, tai išties reikės mažiau įrodinėjimų, pridėti visokių dokumentų apie pajamas, kad tavo pajamos mažos, todėl aš prašyčiau pritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame Seimo narės L.Mogenienės siūlymui dėl 17 straipsnio, atsiprašau, dėl 30 straipsnio 4 dalies. (Triukšmas salėje)
Kolegos, prašau rimties, salėje triukšmas! (Replika iš salės: „Nepritarėm, ne šitam įstatymui reikia“.)
Užsiregistravo 75. 31 – už, 3 – prieš, 37 susilaikė. Šiam siūlymui nepritarta.
Dabar konstatuoju, kad mes aptarėme visus Seimo narių siūlymus, dėl kurių nebuvo pagrindinio komiteto pritarimo. Buvo Žmogaus teisių komiteto nepritarimas vienam dalykui, bet ten aiškiai nėra suformuluotas siūlymas, todėl dėl jo balsuoti nereikia. Taigi išties buvo klausimas, ar nevertėtų daryti pertraukos prieš balsavimą ar pritarti po svarstymo? Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nuomonė?
V.VOLČIOKAS. Komiteto vardu prašau padaryti svarstymo pertrauką.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendru sutarimu atsižvelgti į prašymą komiteto vardu padaryti pertrauką.
Taigi komitetas prašo padaryti pertrauką, Seimas dėl to turėtų apsispręsti balsuodamas, nes nėra bendro sutarimo. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame komiteto paskirto pranešėjo siūlymui padaryti svarstymo pertrauką.
Užsiregistravo 77. 62 – už, 7 – prieš, 6 susilaikė. Pertrauka.
Kolegos, kad visiems būtų aišku, kokiu pagrindu mes padarėme pertrauką, nes iš to po to eina procedūriniai veiksmai. Statuto 154 straipsnio 3 ir 4 dalys: „Jeigu įstatymo projekto svarstymo metu Seime buvo priimtos pataisos, kurios panaikino įstatymo principus ir sandarą lemiančius straipsnius, taip pat atskirus skirsnius ar skyrius, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti“. Taigi jeigu Seimas šį siūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Taigi komitetas turės grįžti prie šio klausimo ir apsvarstyti, ar išties nėra iškreipti principiniai įstatymo sandaros dalykai.
Kolegos, šio klausimo svarstymas yra baigtas. Aš prašyčiau iš salės nesiskirstyti. Mūsų yra pakankamas skaičius, kad mes dabar galėtume grįžti prie priėmimo kelių įstatymų projektų, kurie nebuvo spėti dėl balsų trūkumo rytiniame posėdyje.
Taigi eilės tvarka rytinio posėdžio 12 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas. Nuomonės buvo išsakytos, lieka balsuoti. Prieš tai užsiregistruokime, pažiūrėsime, kiek mūsų yra salėje. Kviesčiau tai daryti tik už save, kolegos.
Užsiregistravo 79. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-1428, priėmimo.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai. 70 iš jų balsavo už, prieš nėra, 15 susilaikė… 72 – už, prieš nėra, 15 susilaikė. Įstatymas, registracijos Nr.XP-1428, priimtas.
Siūlau pereiti prie rytinio posėdžio darbotvarkės 13 klausimo – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo ir Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-1462 – priėmimo. Nuomonės buvo išsakytos, tačiau aš matau… Teisės departamento išvada. Man sufleruoja, nuomonės dėl balsavimo motyvų nebuvo išsakytos. Ar dėl šio projekto yra norinčių kalbėti? (Balsai salėje) Buvo išsakytos nuomonės? Gerai, ačiū, kad orientuojate mus. Taigi prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo priėmimo.
Kolegos, balsavimo rezultatai. Užsiregistravo 93, 89 iš jų – už, prieš nėra, 3 susilaikė. Įstatymas, registracijos Nr.XP-1462, priimtas.
Iš rytinio posėdžio mums likę dar du įstatymai. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo kai kuri straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1680. (Balsai salėje) Buvo priėmimas, norite pasakyti? Ne, nebuvo priėmimo. Taigi, kolegos, nuomonės buvo išsakytos. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, projekto Nr.XP-1680, priėmimo.
Balsavimo rezultatai. Užsiregistravo 93, 90 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Įstatymas, registracijos Nr.XP-1680, priimtas.
Ir rytinio posėdžio darbotvarkės 15 klausimas – Utenos rajono savivaldybės ir Molėtų rajonų savivaldybės teritorijų ribų keitimo įstatymo projektas Nr.XP-1500. Nuomonės buvo išsakytos. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo. Dar kartą, kolegos, balsuojame tik už save. Balsavimas yra nutraukiamas. Perspėju – kitą sykį aš minėsiu konkrečias Seimo narių pavardes, kurie balsuoja ne už save. Aš atkreipiu dėmesį į tai. Šiandien tai yra mano perspėjimas. Aš pastebėjau keletą atvejų, kai taip yra elgiamasi. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo priėmimo.
Užsiregistravo 79. Visi – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas, registracijos Nr.XP-1500, priimtas.
Prezidento valstybinės rentos įstatymo projektas Nr.XP-1749(3*) (svarstymas)
Grįžtame prie vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimų. Antrasis kompleksinis klausimas – Prezidento valstybinės rentos įstatymo projektas Nr.XP-1749. Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jeigu teisingai suprantu, Vaidevutė… ne, komiteto pirmininkas A.Sysas pasiruošęs kalbėti. Prašom iš tribūnos pristatyti išvadą.
A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, svarstydamas Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo projektą, yra gavęs Seimo Teisės departamento pastabas. Daugumai jų pritaria, išskyrus pirmą pastabą dėl rentos. Skirtumas tarp pensijos ir rentos yra tas, kad pensija yra mokama pensinio amžiaus žmonėms, o renta gali būti mokama ir nesulaukus pensinio amžiaus. (Balsas salėje) Jūs neteisus. Taip pat gautas Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas. Jie svarstė, ir pagrindinis komitetas nepritaria. Komiteto išvada – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, 6 – už, 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Papildomu komitetu buvo paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. R.Palaitį kviečiu į tribūną.
R.PALAITIS (LCSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymo projektą, apie kurį kalbama, nusprendė iš esmės pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti šį projektą atsižvelgiant į mūsų komiteto išvadas bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje pageidauja dalyvauti E.Klumbys. Kviečiu jus į tribūną.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Seimo vicepirmininke, kalbant iš esmės toks dalykas, tiksliau, toks teisinis objektas, kaip Prezidento renta, yra reikalingas. Dėl to nėra princinio ginčo. Kol kas mūsų tokia patirtis, kad prezidentais tampa ir net yra tie, kurie yra 80 galbūt šiek tiek daugiau, ir šiek tiek mažiau. Manau, didelių finansinių nuostolių bent artimiausioje ateityje valstybei nebus. Tačiau noriu pakalbėti apie požiūrių skirtumą. Mes turime Prezidento įstatymą. Prezidento įstatyme viskas surašyta. Tame įstatyme yra ir apie Prezidento pensiją, bent buvo iki šiol. Manau, kad šiuo atskiru įstatymu mes griauname bendrą principą. Prezidento renta turėtų būti įtraukta į Prezidento įstatymą atskiru straipsniu ir tikrai visiškai nėra jokio pagrindo priimti atskirą specialų įstatymą. Todėl aš iš tikrųjų siūlyčiau nepriimti šio įstatymo kaip atskiro Prezidento rentos įstatymo, o iniciatoriams pakeisti Prezidento įstatymą ir į jį įrašyti straipsnį, kuris reglamentuotų Prezidento rentą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, matydamas, kad nėra jokių pasiūlymų ir pastabų, dėl ko reikia balsuoti, vis dėlto dėl viso projekto, ar pritariame jam po svarstymo, klausimą aš teikiu balsuoti. Prieš tai nuomonė už – L.Sabutis, prašom.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, prieš tai kalbėjo E.Klumbys. Pritardamas jo minčiai tam tikra prasme pritariu ir tokiam įstatymui, koks dabar yra pateiktas svarstyti, tačiau kartu siūlau pagalvoti ir apie tai, kokiems subjektams jis bus taikomas. Šiaip bendra logika yra po įstatymo įsigaliojimo. Tačiau kadangi tai yra susiję su Prezidento valstybinės rentos įstatymu, įdomu, kas šį įstatymą pasirašys, kai Seimas jį priims?
PIRMININKAS. Dėkui. Dar vienas iškeltas klausimas, tačiau vis tiek turime apsispręsti balsuodami. Kolegos, prašau balsuoti, ar pritariame įstatymui Nr.XP-1749?
Užsiregistravus 74 Seimo nariams, už – 61, prieš – 1, susilaikė 11. Po svarstymo pritarta.
Su juo susijęs Nr.XP-1748(3) – keičiamo priimant šį įstatymą įstatymo projektas. Svarstymo stadija. A.Sysą kviečiu į tribūną pristatyti pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Ruošiasi R.Palaitis. Jeigu būtų priimtina, tada galbūt ir lydintį 2-3c klausimą, kurio registracijos Nr.XP-1750. Taip sutaupytume laiko.
A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo ir kitų pareigūnų pensijų įstatymo projektą Nr.XP-1748. Gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kuriai pritarta, išskyrus kelias pastabas. Tai yra mokslininkų valstybinės pensijos nustatomos laikinai iki papildomų mokslininkų pensijų draudimo sistemos sudarymo, nes šitas įstatymas, kaip jūs ir minėjote, yra lydintis Prezidento rentos įstatymą, todėl mes manome, kad reikia svarstyti atskirai tokius įstatymus ir pataisas. Tai pat nepritariame ketvirtam siūlymui. Dėl šio įstatymo gauti Seimo nario P.Jakučionio siūlymai. Būtent vėl reguliuoti Mokslininkų valstybinių pensijų įstatymo nuostatas. Mes siūlome pakeitimui nepritarti, nes jis neatitinka šio įstatymo svarstomų klausimų dvasios. Taip pat yra siūloma, ponas P.Jakučionis siūlo 5 straipsniu keisti 9 straipsnį, kuriuo nori išplėsti ratą asmenų, turinčių teisę gauti valstybinę našlių, noriu pabrėžti, valstybinę našlių pensiją, nes mes kalbame kitame įstatyme apie valstybinio socialinio draudimo našlių pensijas, todėl taip pat nepritariame. Ir trumpinti laikotarpį nuo penkerių iki trejų. Taip pat nepritariame. Įvertinome Biudžeto ir finansų komiteto pateiktą išvadą. Komitetas vienbalsiai pritarė patobulintam įstatymo projektui.
Jūsų prašymu, posėdžio pirmininke, aš pristatau įstatymo projektą Nr.XP-1750. Yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento… Jums išdalytoje išvadoje yra kai kurių nepritarimų. Deja ar tačiau, mes šiandien buvome dar kartą susirinkę komitete, giliau įsigilinę į tas pastabas, kurias išsakė Teisės departamentas, mes keičiame nuomonę. Yra užregistruotos mano pataisos, apie kurias mes vėliau kalbėsime, todėl iš principo visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms yra pritarta naujoje redakcijoje. Taip pat yra gautos kolegos P.Jakučionio pataisos, kurioms mes nepritarėme, svarstymo metu mes galėsime apie tai padiskutuoti. Taip pat Seimo nario E.Žakario pataisoms mes pritarėme. Kaip minėjau, yra gauta ir šiandien komitetas apsvarstė mano įstatymo pataisą šiam įstatymui, jom pritarė. Ir yra gautos Biudžeto ir finansų komiteto pataisos, jos yra įvertintos.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.SYSAS. Visi už patobulintą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Mes netrukus jus kviesime grįžti į tribūną, bet dabar išklausome papildomo Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Jeigu tiktų, irgi dėl abiejų lydimųjų projektų eilės tvarka.
R.PALAITIS (LCSF). Komitetas susirinko ir apsvarstė įstatymo projektą Nr.XP-1748 ir bendru sutarimu nusprendė iš esmės pritarti jam atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus ir mūsų komiteto išvadas.
PIRMININKAS. Taip. O dabar 2-3c klausimą, projektas Nr.XP-1750.
R.PALAITIS. Komitetas svarstė įstatymo projektą Nr.XP-1750 ir nusprendė iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą atsižvelgiant į mūsų komiteto išvadas dėl Seimo narių pasiūlymų ir Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkui. Taigi dabar diskusijoje kviečiu kalbėti A.N.Stasiškį. Svarstymo stadija. Prašom. Svarstome įstatymo projektą Nr.XP-1748.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, stengsiuosi, kad mano kalba būtų labai trumpa, ir prašyčiau ne tiek mane klausyti, bet, kas domisi, paimti svarstomą projektą ir atsiversti antrąjį skirsnį 2 straipsnį. Ten siūlomas esamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Vietoj skaičių „235“ įrašyti „124“, kuriuo žymi papunkčių numerius. Prašyčiau atsiversti dar vieną lapą – ketvirtasis skirsnis 1 straipsnis. Pripažinti netekusiu galios ir skaityti, ką pripažįstame netekusiu galios, viskas pažodžiui, iki kiekvieno kablelio, tai, kas surašyta 2 straipsnyje. Mano manymu, tai yra grynas nesusipratimas. Galimas dalykas, kad čia turėta mintis dėl terminų įsigaliojimo, nes įsigaliojimo terminai pradeda kisti ir neaišku, kur jie yra. Tai, ką siūloma pripažinti netekusiu galios, tai yra mūsų priimtas ir dabar galiojantis įstatymas, jis priimtas šių metų birželio mėnesį, todėl, mano manymu, čia yra ir procedūrinė problema. Nepraėjus šešiems mėnesiams vargu ar galima tą patį straipsnį keisti ir kaitalioti taip paprastai. Todėl iš tikrųjų yra visiškai neaišku, nesuprantama, ar tai yra nesusipratimas, ar yra koks gudravimas. Gal projekto autorius nori mane nukonkuruoti, nes už tą birželį priimtą įstatymą kariavau trejus metus dar praeitą kadenciją ir jis galų gale buvo priimtas. Dabar lyg ir 2 straipsniu jis patvirtina, bet atsiranda neaiškumų dėl įsigaliojimo terminų, kurie yra nustatyti nuo sausio 1 dienos. Todėl nežinau, aš frakcijos vardu prašau daryti svarstymo pertrauką, kol bus tinkamai suredaguotas įstatymo projektas ir pateikta galutinė redakcija. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš manau, kad šiuo atveju turėtume atsiklausti pagrindinio komiteto, nes frakcijos vardu jūs galėtumėte prašyti iki artimiausio posėdžio, o tam suredagavimui gal reikia daugiau laiko. Aš kviečiu vis tiek į tribūną grįžti pagrindinio komiteto pranešėją A.Sysą. Išgirstume nuomonę dėl pasakyto pasiūlymo daryti pertrauką, taip pat turėtume svarstyti pasiūlymus, kuriems komitetas nepritarė.
A.SYSAS. Pirmininke, ar mes iš eilės, ar…
PIRMININKAS. Iš pradžių gal atsakykite į iškeltą problemą dėl formuluočių suderinimo. Anksčiau priimtas įstatymas, kuris taip pat susijęs ir įsigaliojo panašiu laikotarpiu, nėra suderintas su šiame įstatyme keičiamomis nuostatomis, jeigu aš teisingai supratau pono A.Stasiškio mintį.
A.SYSAS. Svarstymo metu niekam nekilo diskusijų. Šį įstatymą, noriu pabrėžti, pateikė Vyriausybė. Rentą… kartu sprendžiant Valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų įstatymo suvienodinimo ar padidinimo klausimą. Taip pat mes svarstėme biudžetą ir jūs žinote, kad valstybinių pensijų bazei… Čia yra nuogąstavimas, kad pasiūlymas, kuris įrašytas į 1 straipsnį, lyg ir panaikina mūsų priimtą įstatymą dėl valstybinių pensijų bazės dydžio pakeitimo. Aš noriu pasakyti, kad biudžete yra numatytos lėšos – 172 litai. Ši nuostata lieka ir aš nematau jokios problemos šiam įstatymui įgyvendinti, t.y. kad nuo sausio 1 dienos visos valstybinės pensijos būtų padidintos tuo dydžiu, kuriuo mes padidinome priimdami atskirą įstatymą dėl bazės padidinimo.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos kolega A.Stasiškis. Minutėlę! Aš tiktai gal galėčiau siūlyti tokį sprendimą. Vis tiek galimybė derinti formuluotes būtų net ir po svarstymo stadijos. Tai nėra dar priėmimo stadija.
A.SYSAS. Aš galiu pažadėti ponui Antanui, kad komitete dar yra svarstymo stadija. Mes patikrinsime visus jūsų nuogąstavimus. Paprasčiausiai svarstymo metu mums tikrai nekilo jokių problemų, todėl jeigu jūs įžiūrite kokią nors klastą, nežinau, kieno (čia iš ministerijos tas raštas atėjo), mes pažadame, kad iki priėmimo patikrinsime. Jeigu mes sustabdome šį įstatymą, vadinasi, stabdome ir našlių pensijų įsigaliojimą. Sausio 1 dieną nebus priimti norminiai aktai, o tai prašo kuo greičiau padaryti ministerija, atsidės ir našlių pensijų mokėjimo klausimas.
PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš siūlyčiau vis dėlto dabar nelįsti į romantiką ar į lyrinius dalykus, kas kam ką žada. Aš niekam dėl nieko nepriekaištauju, bet man nesuprantama, kodėl galiojančio įstatymo straipsnis, kuris visiškai atitinka naujo projekto siūlymą, vienu straipsniu naikinamas, kitoje vietoje toks pat įrašomas. Tai yra kažkoks nonsensas. Todėl nieko čia nereikia bijoti. Padarykime pertrauką, suredaguokime ir pakeiskime tiksliai, kaip turi būti. Kam reikia naikinti galiojantį straipsnį, kurio turinys atitinka naujai siūlomą projektą? Kam reikia tai daryti? Aš vis dėlto prašau, nes buvo pasiūlymas frakcijos vardu, balsuoti dėl pertraukos.
PIRMININKAS. Aš supratau, kad komiteto pirmininkas nesutinka dėl pertraukos, todėl ne komiteto vardu būtų pertrauka, o frakcijos vardu. Tokiu atveju pertrauka, jeigu teisingai suprantu, iki artimiausio posėdžio. Arba pusvalandžiui, arba artimiausias posėdis – dvi alternatyvos statutine prasme. Prašom, kolegos, pasiruošti. Balsuojame, ar padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką iki artimiausio posėdžio Tėvynės sąjungos frakcijos prašymu.
33 – už, 7 – prieš, 33 susilaikė. Pertrauka. Balsų pakanka daugiau negu reikia. Iki artimiausio posėdžio.
Ar, kolega Sysai, manytumėte, kad ir dėl lydinčio reikėtų elgtis taip pat?
A.SYSAS. Ne, mes galime svarstyti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dėl įstatymo Nr.XP-1748 yra padaryta pertrauka iki artimiausio posėdžio, tačiau dar yra 2c klausimas, kur komiteto išvadas išklausėme svarstymo stadijoje, t.y. projektas Nr.XP- 1750. Dėl šio projekto… (Balsai salėje) Ar kolega A.Stasiškis taip pat ir dėl šio norėtų kalbėti diskusijoje? Ne. Tada yra du P.Jakučionio pasiūlymai, kuriems nepritarė komitetas. Kolega Jakučioni, prašom tada pradėti nuo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktui teikiamo siūlymo. Prašom.
P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma reikalauja 5 metų laikotarpio tarp sutuoktinio mirties ir kito sutuoktinio invalidumo arba neįgalumo pripažinimo. Man atrodo, kad pretendentui į našlių pensiją pripažinimo toks 5 metų reikalavimas neturi logiško pagrindo, nes amžiaus riba, kuri anksčiau buvo šiame įstatymo projekte, dabar šiuo nauju projektu yra panaikinama, o dėl invalidumo tie 5 metai nepanaikinami. Aš tiesiog manau, kad yra logiška taip pat panaikinti tų 5 metų terminą, kad likęs našliu ir netekęs ar netekusi sveikatos pripažinus neįgalumą taip pat galėtų gauti našlių pensijas. Čia kolega A.Sysas sakys, kad plečiame, tačiau aiškiai žinome, kad 2/3 našlių tas palengvinimas padarytas, nuimti tie 5 metai, o invalidams nenubraukiama. Aš tiesiog siūlau išbraukti ir invalidams tuos 5 metus.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis pranešėjau, aš noriu atkreipti visų jūsų dėmesį į tai, kad yra kolegos A.Syso įregistruotas pasiūlymas atitinkamai braukti nemažai straipsnių, tarp jų ir tą straipsnį, kuriam pasiūlymą pateikė kolega P.Jakučionis, bet kolegos A.Syso pasiūlymas nėra išlaikęs Statuto reikalavimų. Jis yra įregistruotas tiktai vakar. Dar daugiau pridurčiau: vienas iš kolegos P.Jakučionio pasiūlymų yra susijęs su prieš tai svarstytu įstatymu, dėl kurio mes padarėme pertrauką. Ar visi pritartume, kad darome pertrauką dėl šio įstatymo, kad būtų išlaikyti terminai, ir bus lengviau svarstyti?
A.SYSAS. Gerai. Galime daryti pertrauką.
PIRMININKAS. Bus mažiau painiavos dėl suderinamumo paskui tarp atsiliekančių stadijų. Ačiū, kolegos. Bendru sutarimu pertrauka ir dėl šio įstatymo. Primenu, kad sustojome išklausę vieno iš kolegos P.Jakučionio siūlymų pristatymą. Šiandien šių klausimų, padarius pertrauką dėl 2b ir 2c, svarstymas yra baigtas.
Dabar svarstome trečią pagrindinės darbotvarkės klausimą – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-854. Svarstymo stadija. Pagrindinis buvo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Vėlgi A.Sysą kviečiu grįžti į tribūną pateikti komiteto išvadą.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kuriai komitetas iš dalies pritarė. Taip pat pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktai išvadai, kad šiam įstatymo projektui nepritartume, nes siūlymas yra toks, kad kompensacija už ypatingas darbo sąlygas galiotų ir iki 1995 metų. Aš noriu priminti, kad iki 1995 metų žmonės paprasčiausiai turėjo teisę išeiti anksčiau į pensiją. Kai mes panaikinom tą teisę anksčiau išeiti į pensiją, buvo pradėta taikyti kompensacija už nepanaudotą galimybę išeiti anksčiau į užtarnautą pensiją. Taip pat gerbiamasis A.Dumčius pasiūlė įrašyti dar papildomai įstaigose ir įmonių cechuose dirbančius su rentgenodefektoskopais. Mes nepritariam tam siūlymui. Taip pat buvo Sveikatos komiteto išvada, kuriai mes nepritariam. Mūsų komiteto sprendimas yra projektą atmesti.
Mūsų argumentai yra tokie, kad projektu siūloma nustatyti naujų asmenų, dirbusių iki 1995 metų sausio 1 d., grupę kompensacijoms už ypatingas darbo sąlygas, kurios nebuvo numatytos iki šios datos galiojusiuose teisės aktuose, gauti. Toks siūlymas neatitinka šių kompensacijų mokėjimo paskirties, nes kompensacijomis pereinamuoju laikotarpiu tenkinami teisėti lūkesčiai tų dirbusiųjų kenksmingomis ar ypatingomis sąlygomis asmenų, kurie pagal anksčiau galiojusius teisės aktus, t.y. iki 1995 metų sausio 1 dienos, būtų galėję pasinaudoti senatvės pensijos amžiaus lengvata, o projekte nurodomi asmenys tokių lūkesčių neturėjo. Šiuo metu priešpensinio amžiaus asmenys turi teisę gauti išankstinę senatvės pensiją. Šį sprendimą mes priėmėm bendru sprendimu – atmesti.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, atkreipiu dėmesį, kad pagrindinio komiteto siūlymas yra atmesti projektą ir dėl to be diskusijos turėtų būti balsuojama, prieš tai, žinoma, vienam pakalbėjus už arba prieš. Kolega A.Dumčius. Ne iš tribūnos, bet iš vietos jūs galėtumėt pasakyti nuomonę. Jūs užsiregistravot už atmetimą. Ar teisingai jus suprantu, nes balsavimas už reiškia pasisakymą už komiteto siūlymą atmesti? Ar jūs norėtumėt?.. Gerai, kad būtų korektiškiau, tada kolega A.Dumčius – nuomonė prieš atmetimą.
A.DUMČIUS (TSF). Ačiū už suteiktą progą kalbėti. Aš norėčiau gerbiamuosius kolegas informuoti, kad mums vis dėlto reikėtų pagalvoti apie vieną kategoriją žmonių – tuos, kurie dirbo kenksmingomis sąlygomis. Jau nuo 1996 metų mūsų „Sodra“ turi TSRS Ministrų Tarybos nutarimą, pagal kurį yra suskirstyta į pirmą ir antrą kategorijas. „Sodra“ net naudojasi tais visais pasiūlymais dėl kenksmingų darbo sąlygų. Mūsų laikais nesudarytas pareigybių sąrašas, kad galėtų tuo naudotis, vadovautis. Yra tiktai vienintelis mūsų Vyriausybės nutarimas, kurio Nr.267, dėl kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir tvarkos patvirtinimo.
Tai štai aš dabar grįžtu prie šio konkretaus atvejo. Yra keletas žmonių, kelios dešimtys žmonių, kurie dirbo, tarkime, E.Ozarskio eksperimentinėje gamykloje, sakykim, Kauno Felikso Dzeržinskio tokioje staklių gamykloje ir t.t., laivų statyklose, kurie naudodavosi rentgeno aparatais, buvo apšvitinti gama spinduliais. Tuo metu buvo patvirtinta, kad tik gydytojai rentgenologai, kurie ištisą darbo dieną dirba tik rentgeno kabinetuose ir laboratorijose, gali gauti kompensacijas, pensijų priedus ir t.t., o šitie dirbo cechuose, skyriuose, kurie neturėjo to pavadinimo. Jie dabar kenčia ir negauna tos kompensacijos. Tai štai mūsų siūlymas ir buvo…
Aš nelabai sutikčiau su įvairiais Vyriausybės sprendimais, kad atseit iki 1995 m. galėjo anksčiau išeiti į pensiją ir t.t. Bet, matote, Pensijų įstatymas buvo staiga pakeistas, ir jie nespėjo to įforminti ir savo lūkesčių neįgyvendino. Toliau, sakyti, kad nereikia tikėti tuo, kas yra įrašyta darbo knygelėje, kad dirbo rentgeno…
PIRMININKAS. Laikas!
A.DUMČIUS. …rentgenodefektoskopistas ir t.t., kad jie vaikščiojo po kiemus, šito negalima. Aš siūlyčiau kolegoms apsigalvoti. Yra keliasdešimt tik žmonių, kurie dar gyvi. Jie yra nuskriausti. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip. Dabar nuomonė už atmetimą. Kolega A.Sysas – dabar jau savo vardu.
A.SYSAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad mes, priimdami Darbo kodeksą, įtvirtinom, kad Lietuvoje nėra nei kenksmingų, nei pavojingų darbo sąlygų. Mes stengiamės, kad žmonės nei už pinigus, nei už papildomą laiką negadintų savo sveikatos. To mes siekiam. Sąrašai buvo tarybiniais laikais. Grįžti ir pakeisti sąrašus mes šiandien elementariai negalim. Mes negalim grįžti vienuolika ir netgi daugiau metų atgal, nes tie sąrašai buvo patvirtinti dar 1960 metais, pirmas ir antras sąrašai. Todėl ir yra logiška komiteto išvada, kad negalim atgal įbristi į tą upę, kurioje buvom. Ir šiandien įvairiuose plačiosios tarybinės valstybės kampeliuose yra žmonių, dirbusių suvirintojais, kurie ieško įvairių pažymų, kitokios kategorijos žmonių, kurie neša tas pažymas į „Sodrą“. Jeigu jie įrodo, kad tai buvo darbai, kurie buvo nurodyti pirmame ar antrame sąraše, jiems mokama ta kompensacija. Todėl aš manau, kad mes negalim revizuoti sąrašo, kuris buvo patvirtintas prieš 30 metų. Tai būtų nonsensas, nes mes tada turėtume labai daug ką keisti. Todėl siūlau pritarti komiteto išvadai atmesti.
PIRMININKAS. Dėkui. Po vieną nuomonę išsakyta. Formuluoju balsavimo klausimą. Balsavimas už reiškia pritarimą pagrindinio komiteto siūlymui atmesti projektą, balsavimas prieš arba susilaikymas atitinkamai reiškia priešingas nuomones. Kad pritartume atmetimui, primenu, reikia ne mažiau kaip 35 Seimo narių balsų. Balsuokime. 36 balsų.
Balsavimo rezultatai: 67 užsiregistravo, 50 – už, 6 – prieš, 6 susilaikė. Projektas atmestas.
Aš siūlyčiau dabar trumpam stabtelėti ir svarstyti pirmąjį rezervinį darbotvarkės klausimą, kuris yra integracinis ir skubokas. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1063. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. A.Rimą jau matau tribūnoje. Prašom pateikti pasiūlymą. Ruošiasi A.Ažubalis.
A.RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu. Svarstymo metu gauta Teisės departamento išvada. Komitetas pritarė tai išvadai. Gauta ir Užsienio reikalų komiteto išvada, jai taip pat pritarta. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui. Tai buvo birželio 27 dieną. Spalio 3 d. yra gautas Seimo nario A.Valionio registruotas pasiūlymas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymui. Šiam pasiūlymui Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė. Tuo pačiu metu gautas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro R.Šukio prašymas paprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl gerbiamojo A.Valionio pasiūlymo. Šiandien Vyriausybės išvada yra gauta. Yra nepritariama Seimo nario A.Valionio pasiūlymui. Tai dabar Seimui teks apsispręsti dėl šio pasiūlymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs gal toli nepabėkite, grįšime prie šio siūlymo, bet dabar turim išklausyti papildomo komiteto išvadą. Užsienio reikalų komiteto pranešėją A.Ažubalį kviečiu į tribūną.
A.AŽUBALIS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas, kaip ir sakė pagrindinis pranešėjas, pritarė vienbalsiai, nes tai yra lydintysis įstatymas, kurį reikėjo papildyti ir pakeisti, nes priėmėme naują Užsieniečių teisinės padėties įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją grįžti į tribūną. Mes turėsime aptarti kolegos A.Valionio pasiūlymą. Jo paties salėje nėra, tai, gerbiamasis pranešėjau, prašau pateikti kolegos A.Valionio siūlymo esmę, kad būtų aišku, dėl ko mes turėsime balsuoti.
A.RIMAS. Gerbiamasis A.Valionis siūlo papildyti 3 straipsniu ir išdėstyti jį taip. Jis siūlo pakeisti Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 11 straipsnį. Pakeitimo esmė tokia. Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos tvarkymo funkciją atlieka savivaldybė, o Seimo narys siūlo papildyti: o kai asmuo gyvenamosios vietos pakeitimą deklaruoja per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas užsienio valstybėse, tą darbą turi atlikti gyventojų registravimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė gruodžio 4 d. nutarimu, kaip minėjau, nepritarė tam pasiūlymui, nes užsienio valstybėse gyvenantys asmenys teisės aktų jau nustatyta tvarka nuo 2004 m. gegužės 4 d. gyvenamąją vietą deklaruoja per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes arba konsulines įstaigas. Gyventojų registro tarnybai gyvenamosios vietos deklaravimo funkcija būtų visiškai nauja, jai įgyvendinti reikėtų papildomo finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Tai išlaidos, susijusios su patalpų, skiriamų kompiuterizuotoms darbo vietoms įrengti, ir panašiai. Todėl siūloma nekeisti 11 straipsnio.
PIRMININKAS. Dėkui. Supratome. Kolegos, noriu paklausti, ar yra norinčių paremti arba prieštarauti kolegos A.Valionio siūlymui. Nėra. Taigi prašau tada balsuojant išsakyti nuomonę, ar pritariame Seimo nario A.Valionio pasiūlymui dėl šio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo.
Balsavimo rezultatai: 14 – už, 8 – prieš, 37 susilaikė, pasiūlymui nepritarta. Taigi dabar dėl viso įstatymo projekto. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Rankose turiu raštišką Seimo Pirmininko V.Muntiano teikimą svarstyti šį projektą ypatingos skubos tvarka. Primenu, kad tai su Europos integracija susijęs projektas. Kolegos, ar galime tokios tvarkos taikymui pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta. Pereiname tada iš karto prie priėmimo stadijos. Gerbiamieji kolegos, priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
2 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
3 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
3 straipsnis kaip sykis buvo susijęs su Europos Sąjungos teisės aktais, t.y. priedas prie šio įstatymo. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Kolegos, pažiūrėkime, kiek mūsų yra salėje, užsiregistruokime. Matysime, ar galime balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo. Ne, mūsų nėra reikiamo skaičiaus. Taigi lieka atviras klausimas dėl šio projekto priėmimo. Jo svarstymas yra baigtas.
Grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. Vakarinio posėdžio 4 klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1697. Svarstymo stadija. Vėlgi tą patį A.Sysą, pagrindinio komiteto pranešėją, kviečiu tribūną.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Yra gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados, kai kurioms pritarta, vienai iš jų nepritarta – lieka nustatyta netinkamo dydžio maksimali neperskaičiuota pensija. Tos pensijos dydis dėl nuolat didėjančios vidutinės senatvės pensijos taps vis mažesnis, palyginti su vidutine senatvės pensija, o asmens gaunama maksimali neperskaičiuota pensija nesiekia vidutinės senatvės pensijos dydžio. Todėl siūlome nekeisti. Mūsų kolegė gerbiamoji ministrė V.Blinkevičiūtė teikė pasiūlymą, bet mes jam nepritarėme, nes viena nuostata lyg ir lenkia kitą, todėl bendru sutarimu mes jai nepritarėme, nes pagal šį siūlymą įstatymo projekto 1 straipsnis ir 2 straipsnio 2 dalis nustatytų skirtingus maksimalios neperskaičiuotos pensijos didinimo būdus, pagal kuriuos šią pensiją būtų galima didinti nuo 2007 m. sausio 1 d. Todėl komiteto išvada yra pritarti komiteto patobulintam projektui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Prašau jus likti tribūnoje, nes dabar dar turime formaliai aptarti siūlymą, kurį teikė Seimo narė V.Blinkevičiūtė, jam komitetas nepritarė. Jos pačios salėje nėra. Gal tada… jūs jau pakomentavote iš esmės šį siūlymą…
A.SYSAS. Aš galiu tik pakartoti. Ministrės idėja buvo labai gera, bet redakcinė tvarka nelabai pavyko, nes įsigaliojimo datos būtų skirtingos, skirtingi dydžiai ta pačia data. Todėl buvo pasiūlyta… Galima buvo padaryti daug paprasčiau, t.y. nuo sausio 1 d. šituo dydžiu laikyti ne 500, koks šiandien yra maksimalus neperskaičiuotos pensijos išmokėjimo dydis, o jį indeksuoti, pavyzdžiui, 530 ir, jau įsigaliojus įstatymui, kai mes didinsime kitą kartą bazinį dydį, indeksuoti tiek pat ir šitą dydį. Bet šios pataisos nepasiūlyta, o tokios pataisos priimti negalima, nes tai įveltų dar didesnę problemą.
PIRMININKAS. Ačiū, supratome. Ar galėtume bendru sutarimu atsižvelgti į komiteto nuomonę ir nepritarti V.Blinkevičiūtės siūlymui dėl šio įstatymo projekto 2 straipsnio pakeitimo. Dėkui. Pritarta nepritarti bendru sutarimu. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime jam pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, įstatymui Nr.XP-1697 yra pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Svarstome penktą vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimą – Pensijų kaupimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1732. Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jo paskirtas pranešėjas J.Čekuolis yra kviečiamas į tribūną.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas buvo teiktas Vyriausybės. Jame buvo įvertintas dar praėjusiais metais Valstybės kontrolės atliktas pensijų fondų veiklos auditas ir, remiantis jo išvadomis, yra siūlomos atitinkamos korekcijos pensijų kaupimo sistemoje. Trumpai priminsiu, jog yra įtvirtinta nuostata, kad sudarant pensijų kaupimo sutartis su asmeniu, kuriam liko mažiau nei 7 metai iki pensijos, jam turi būti privalomai pasiūlyta kaupti pensiją konservatyvaus investavimo fonde. Jeigu asmuo raštiškai nesutinka, tada jau siūloma jam eiti į rizikingesnius fondus. Bet tiems vyresniems pirmiausia toks siūlymas turi būti suteiktas.
Taip pat naujas dalykas yra tas, kad įtvirtinamas reikalavimas, kad kiekvienas pensijų fondas turėtų finansinių rodiklių palyginamąjį indeksą, pagal kurį būtų galima lyginti fondų veiklą, taip pat numatomos galimybės investavimo pensijų fondo lėšas investuoti ir indėlius, ko anksčiau nebuvo, manant, kad tai tikrai būtų saugi investicija. Be to, siūloma lankstesnė sistema, kai pensijų draudimo bendrovės teisės ir pareigos perduodamos kitai pensijų kaupimo bendrovei, t.y. kai pereinama iš vieno fondo į kitą.
Seimo Teisės departamento pastabų buvo nemažai, jų vertinimą jūs matote, kai kurioms pastaboms pritarta, kai kurioms ne. Taip pat buvo suinteresuotų institucijų, Gyvybės draudimo įmonių asociacijos pastabų. Investicijų valdymo įmonių asociacija taip pat pateikė savo siūlymus. Jie irgi komitete buvo ilgai diskutuojami ir atitinkamai įvertinti. Buvo Seimo nario S.Bucevičiaus siūlymas straipsniui, kuris buvo pirminiame projekte, bet komiteto patobulintame projekte jo neliko. Manome, kad dabar tai neaktuali pastaba. Taip pat buvo Seimo nario R.Palaičio siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Papildomo Biudžeto ir finansų komiteto išvadoms mūsų pagrindinis komitetas iš principo nepritarė, bet dėl to Seimas, matyt, turės apsispręsti. Mūsų komitetas bendru sutarimu pritarė mūsų teikiamam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs dar turėsite grįžti į tribūną. Dabar papildomo Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateiks R.Palaitis.
R.PALAITIS (LCSF). Mūsų komitetas buvo susirinkęs ir apsvarstė projektą Nr.XP-1732. Ką galima pasakyti apie tą projektą? Iš tikrųjų jis su pensijomis susijęs tiek, kad pavadinimas yra dėl pensijų ir pinigai naudojami pensijoms, bet pati specifika ta, kad tai yra investavimas ir investavimą reglamentuojantys dalykai. Šiek tiek keistokai buvo paskirti komitetai, nes pagrindinis buvo ne Biudžeto ir finansų komitetas, bet Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Deja, dalykai yra tokie.
Mūsų komitete, ypač darbo grupėje, buvo susirinkusios visos suinteresuotosios šalys – tiek fondų valdytojų asociacijos, tiek prižiūrinčios institucijos, t.y. Vertybinių popierių komisija, draudikai, „Sodra“. Buvo priimtas visas šalis tenkinantis kompromisas ir pasiūlyta nauja redakcija.
Labai gaila, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas į mūsų pasiūlymus neatsižvelgė ir iš esmės labiau pasitikėjo fondų valdytojų asociacijų pasiūlymais, todėl, mano supratimu, projektas tapo šiek tiek ne toks, kokio teikėjai iš pradžių tikėjosi. Mūsų komitetas pasiūlė naują redakciją ir projektui pritaria.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi kviečiu grįžti į tribūną pagrindinio komiteto pranešėją. Mes pereisime prie atskirų Seimo narių pasiūlymų svarstymo.
Eilės tvarka svarstome Seimo nario S.Bucevičiaus pasiūlymą. Nors yra komiteto prierašas, kad pastaba neaktuali, bet formaliai mes turime apsvarstyti kiekvieną Seimo nario siūlymą. Ar kolega S.Bucevičius yra salėje? Nematau. Pateikite šio siūlymo esmę ir argumentuokite komiteto nuomonę. Prašom.
J.ČEKUOLIS. Pradiniame įstatymo projekte buvo nuostata, kad jeigu pensijų kaupimo bendrovė dalyvio lėšas perkelia į kitą savo valdomą pensijų fondą be atskiro pensijų kaupimo fondo dalyvio sutikimo, tai už tokią paslaugą gali būti daromi atskaitymai, kurių suma neturėtų viršyti 0,4% nuo perkeliamos sumos. Kolega S.Bucevičius siūlė, kad atskaitymų išlaidas prisiimtų patys pensijų fondai, bendrovės, tačiau patobulintame įstatymo projekte, kurį turite, šio 14 straipsnio papildymo neliko. Kaip minėjo kolega R.Palaitis, pasirinkome kitą būdą, todėl pastaba yra neaktuali, nes tokio perkėlimo be dalyvio sutikimo apskritai negalėtų būti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nepaisant to, kolega A.Sysas nori paremti siūlymą.
A.SYSAS (LSDPF). Aš remiu vienu atveju. Mes dar svarstysime gerbiamojo R.Palaičio pastabas. Jeigu gerbiamojo R.Palaičio pataisoms bus pritarta, tai iš esmės mes turėsime grįžti prie šios pataisos, nes dabartinėje redakcijoje jos neliko, bet bus gerbiamojo R.Palaičio pataisos. Štai dėl to mes turėtume techniškai apsispręsti, kaip darome. Tai yra papildomos įmokos mokėjimas.
PIRMININKAS. Aš supratau, priimu jūsų pastabą. Gal pradėkime tada nuo kolegos R.Palaičio pastabų ir mums bus lengviau apsispręsti dėl kitų. Ar priimtina, gerbiamasis pranešėjau?
J.ČEKUOLIS. Taip, labai teisingai.
PIRMININKAS. Būtų smagu, kad suorientuotumėte tokiais atvejais.
J.ČEKUOLIS. Turėčiau, taip.
PIRMININKAS. Eilės tvarka pradedame nuo R.Palaičio pasiūlymų, kurie įregistruoti ir jau apsvarstyti komiteto. Pradėkime nuo 2 straipsnio, kuris keičia 4 straipsnį.
J.ČEKUOLIS. Gal mes galėtume svarstyti visą R.Palaičio siūlymų kompleksą, nes jie yra tarpusavyje susiję?
PIRMININKAS. Ar toks jūsų, kolega, supratimas?
J.ČEKUOLIS. Dėl visų apsispręsti.
PIRMININKAS. Gerai, kaip vientisas siūlymas. Puiku. Prašome pateikti.
R.PALAITIS. Gerai. Ačiū. Iš tikrųjų visi pasiūlymai kalba apie vieną ir tą patį. Sakysime, pamatę, kokia įstatymo redakcija tapo po Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvados, mes, pasitarę su Vertybinių popierių komisija, nusprendėme teikti šiek tiek atkuriantį pasiūlymą, iš dalies kompromisinį pasiūlymą.
Reikalo esmė štai kokia. Mes visi žinome, kad tais atvejais, kai pensijos kaupiamos kaupiamuosiuose fonduose, kuo vyresnis amžius, tuo reikėtų rinktis atsargesnius kaupiamuosius fondus, mažesnės rizikos. Visame pasaulyje yra tokia norma. Po mūsų komiteto redakcijos buvo tokia nuostata, kad fondų valdymo bendrovės, turėdamos išankstinį programos dalyvio sutikimą, galėtų be atskiro jo sutikimo perkelti visą sukauptą sumą, visas sukauptas investicijas į ne tokius rizikingus fondus. Pasiūlymo esmė yra tokia. Man atrodo, čia aiškinti iš esmės nėra ko. Socialinių reikalų ir darbo komitetas šią nuostatą išbraukė ir paliko, kad tokie pervedimai įmanomi tik atskiru dalyvio prašymu. Tačiau mes sakome, kad jeigu dalyvis sudaro sutartį su fondo valdytoju, tai be atskiro jo sutikimo būtų galima jo pinigus pervesti į ne tokį rizikingą fondą. Esmė tokia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
J.ČEKUOLIS. Komitetas kelis kartus nagrinėjo šį pasiūlymą ir jam balsų dauguma nepritarė dėl šių motyvų. Komiteto vertinimu šie pasiūlymai pensijų sistemos reformą padarytų tik sudėtingesnę. Tai būtų galima vertinti kaip gana brangią ir sudėtingą dalyvio asmeninių investicijų valdymo paslaugą, nes kiekviena pensijų fondo sutartis Lietuvoje yra individualizuota ir būtų sudėtinga visa tai efektyviai administruoti. Be to, sudarydamas pensijų kaupimo sutartį, dalyvis pats sprendžia, pasirenka ir išreiškia savo valią dėl to, kokį investicijų rizikos pobūdį ir lygį jis ar ji norėtų pasirinkti. Be to, ir kituose straipsniuose yra įtvirtinta, mūsų manymu, pakankama pensijų kaupimo bendrovių teisė ir pareiga laiku informuoti savo dalyvius ir suteikti atitinkamas rekomendacijas. Tačiau sprendimo priėmimas būtų jau pačių pensijų kaupimo sistemos dalyvių teisė. Komitetas siūlo tai palikti. Noriu pasakyti, kad šis sprendimas buvo priimtas balsų dauguma, nors nagrinėjant buvo įvairių nuomonių.
PIRMININKAS. Jūs turėtumėte pasakyti, kokia balsų dauguma, nes protokole neatspindėta. Prašom.
J.ČEKUOLIS. Už kolegos R.Palaičio pasiūlymą balsavo 2, prieš arba susilaikė 4 komiteto nariai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar po vieną nuomonę už ir prieš pasiūlymus. A.Sysas – nuomonė prieš. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis pasiūlymas iš esmės yra logiškas, šiek tiek atsižvelgiant į Valstybės kontrolės išvadas. Nors Valstybės kontrolės išvada yra kitam straipsniui, tačiau iš esmės į ją atsižvelgta ir įtvirtinta nuostata, kad likus 7 metams iki pensinio amžiaus bendrovė turi informuoti apie galimą riziką. Todėl buvo gana ilgos diskusijos ir vertybinių… kontrolės įstaigos, kurios ir teikia šias pataisas, neįtikino, kad šiandien, praėjus tik trejiems metams nuo pensinių fondų veiklos, tai yra būtina norma. Manau, turėtų praeiti dar treji, penkeri metai ir mes pamatytume, kaip realiai tie procesai vyksta. Mes į savo įstatymus jau ir taip įrašėme be galo daug įvairių saugiklių.
Kitas labai svarbus dalykas. Noriu pabrėžti, kad antroji pakopa yra savanoriškas savarankiškas pensinis kaupimas ir patys piliečiai dėl to turi apsispręsti. Tai, ką paminėjo komiteto atstovas J.Čekuolis, reikia pabrėžti, –pono R.Palaičio pataisa pareikalautų didesnių pensijų sistemos reformos kaštų. Vadinasi, tas pilietis, kuris naudotųsi ta paslauga, privalėtų sumokti iki 0,4% nuo savo sukauptų lėšų. Tai yra nereikalingos papildomos lėšos. Dabar siūloma paslauga, kaip teigia specialistai, niekur neturi analogo, net šalyse, kurios tą pensijos reformą vykdo ir kuriose pensiniai fondai veikia. Pensijų bendrovės siekia pelno ir pačios šiandien su tais, kurie dalyvauja pensiniuose fonduose, kalbasi, agituoja pereiti į vieną ar į kitą. Manau, prie šio pasiūlymo…
PIRMININKAS. Laikas!
A.SYSAS. …reikėtų grįžti po trejų penkerių metų ir pasižiūrėti, kaip tai realiai veiktų. Todėl mes kol kas nepritariame ir neribojame šitų dalykų.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik atkreipiu kolegos A.Salamakino dėmesį, kad jūs rodote nepagarbą kitam savo kolegai, kuris ką tik kalbėjo.
A.SYSAS. Jis atsiprašė, aš atleidžiu.
PIRMININKAS. Kolega R.Palaitis negali kalbėti už savo siūlymą. Jau vieną sykį jūs kalbėjote, deja, tokie, Statuto reikalavimai, turėjote numatyti visus argumentus pristatydamas. Kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra, taigi turime apsispręsti, ar pritariame kaip visumai kolegos R.Palaičio pasiūlymui dėl šio įstatymo projekto. Balsuokime. Tiksliau, kolegos, dabar turime apsispręsti, ar pritariame, kad būtų svarstoma. Reikia bent dešimties Seimo narių pritarimo, kad jo siūlymai būtų svarstomi plenariniame posėdyje. Balsų palaikymas yra.
Dabar reikia apsispręsti dėl siūlymo esmės. Prašom balsuoti, ar pritariame Seimo nario R.Palaičio pasiūlymams dėl Pensijų kaupimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo.
Balsavimo rezultatai. Užsiregistravo 50, 16 – už, 4 – prieš, 25 susilaikė. Pasiūlymams nepritarta. Ar kartu galime konstatuoti, kad ir kolegų V.Bukausko, S.Bucevičiaus siūlymai nebus svarstomi?
J.ČEKUOLIS. Taip.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl to taip pat apsispręsta. Toliau mes turime kolegos A.Syso siūlymus dviem straipsniams. Gal pradėkime nuo pirmojo. Tuoj įjungsime jums mikrofoną. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš paprasčiausiai siūlau įsigaliojimo datą šiek tiek anksčiau, kad būtų parengti visi įstatymus lydintys aktai. Siūlau, kad ir straipsniai įsigaliotų nuo 2007 m. liepos 1 d., ir baigiamosios nuostatos, t.y. kada pensijų kaupimo bendrovės turi parengti tam tikrus dokumentus
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
J.ČEKUOLIS. Komitetas pritarė šiems pasiūlymams bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad būtų svarstoma posėdyje? Nėra prieštaravimų, pritarta. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti korektyvoms dėl dviejų straipsnių datų pakeitimo? Nėra prieštaravimų, taip pat niekam neprieštaraujant pritarta bendru sutarimu.
Toliau, gerbiamasis pranešėjau, matau, dar yra Biudžeto ir finansų komiteto išvados, bet, žvelgdamas į kolegos R.Palaičio pasiūlymus, matau, mes tokio pobūdžio pasiūlymus jau apsvarstėme.
R.PALAITIS. Visiškai teisingai, mano toks…
PIRMININKAS. Ar galime konstatuoti, kad nepritariame ir BFK siūlymams?
R.PALAITIS. Taip.
PIRMININKAS. Dėkui. Taigi, kolegos, ar viskas? Apsvarstėme visus pasiūlymus, kurie buvo pateikti. Turime apsispręsti, ar pritariame įstatymo projektui po svarstymo. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame po svarstymo įstatymo projektui Nr.XP-1732.
Balsavimo rezultatai. 52 užsiregistravus, 46 – už, prieš nėra, 4 susilaikė. Po svarstymo projektui pritarta. Kolegos, šiuo metu numatyta vakarinio posėdžio pertrauka. Manau, mes to nusipelnėme. (Balsai salėje) Ne, pertrauka. Žinau dalies Seimo narių preciziškumą dirbti pagal darbotvarkę, taigi 10 minučių pertrauka. Posėdį tęsime 17 valandą.
Pertrauka
PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF). Seimo nariai, kviesčiau tęsti toliau mūsų darbą. Registruojamės, tuoj pakviesime poną Alių, kad man padėtų sutvarkyti registraciją. Skelbiama registracija. Posėdyje dalyvauja 21 Seimo narys. Mažoka, nes turime Seimo Pirmininko teikimą dėl kitų penkių klausimų svarstymo ypatingos skubos tvarka. Matyt, mums nepavyks šiandien.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 ir 19 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1477. Svarstymo stadija. Pranešėjas A.Kašėta išsakys Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonę. Nėra pono A.Kašėtos. Ar galėtų atidėti?.. Gal, pone Alvydai, jūs galėtumėte perskaityti komiteto išvadą? Praprašysime jūsų, statistiką pagerinsite.
A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pagrindinis komitetas apsvarstė įstatymo projektą, jį patobulino ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviesčiau į tribūną S.Lapėną, kuris turėtų pateikti Ekonomikos komiteto nuomonę.
S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas spalio 18 dieną apsvarstė komiteto išvadą dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 ir 19 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-1477. Pateikėme siūlymus pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlėme Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui išnagrinėti, ar tikslinga įstatyme nustatyti tokį konkretų registro tvarkytoją. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu pritarta tokiai komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū ponui S.Lapėnui. Norinčių diskutuoti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Siūloma balsuoti. Balsuojame. Kas už, kad įstatymo projektas Nr.XP-1477 būtų priimtas po svarstymo.
Už – 27, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Kitas klausimas – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1731. Pranešėja – V.Boreikienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
V.BOREIKIENĖ (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo įstatymo projektu siūloma pratęsti terminą nuo šių metų spalio 1 d. iki 2007 m. liepos 1 d. Vyriausybei, nes ji turi pateikti Seimui įstatymo projektą, kuriuo būtų optimizuotas savivaldybių skaičius ir jų teritorijų ribos. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų pasiūlymų, pataisų negauta. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymų, pataisų, pastabų negauta. Komitetas pritaria komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Rezultatas: už – 5, prieš – 1, susilaikė 3. Prašome pritarti įstatymo projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū poniai V.Boreikienei. Kviečiu į tribūną poną G.Jakavonį, kuris pateiks Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę.
G.JAKAVONIS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė įstatymo projektą Nr.XP-1731. Komiteto sprendimas – pritarti vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių diskutuoti nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? Galima? Siūloma vėl balsuoti. Balsuojame.
Už – 28, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymo projektui Nr.XP-1731 po svarstymo pritarta.
Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1589. Pranešėjas ponas V.Volčiokas pristatys Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę.
V.VOLČIOKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Komitetas apsvarstė įstatymo projektą Nr.XP-1589. Siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių diskutuoti nėra. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Nuomonė už – ponas A.Sysas. Prašau.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėl mano teikto įstatymo. Kolegos, šiandien mes svarstėme įstatymą dėl našlių pensijų ir ponas A.Stasiškis iškėlė abejones dėl įstatymo. Jeigu mes priimsime šitą įstatymą, kurį dabar svarstome, tai tada viename įstatyme bus vienas įstatymas, o nebus penkių skirsnių, kuriame bus šeši įstatymai. Paprasčiausiai mes žiūrėdami į penktąjį skirsnį užmirštame, kas parašyta trečiajame. Todėl kviečiu priimti tokią nuostatą, kad įstatymai eitų po vieną kiekviename įstatyme. Aš manau, kad tada mums patiems bus lengviau dirbti ir nekils nereikalingos pertraukos ir nesusipratimai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ponui A.Sysui už nuomonę už. Norinčių pasakyti nuomonę prieš nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui Nr.XP-1589? Įstatymo projektui pritarta.
Sparčiai dirbame, todėl norėčiau į tribūną pakviesti poną Č.Juršėną, kuris pristatytų mums nemažai rezervinių klausimų dėl mūsų vidaus darbo tvarkos organizavimo, komisijų sudarymo ir jų sudėties keitimo.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jeigu leisite, aš bendresnį žodį pasakysiu dėl mūsų tų vidinių struktūrinių organų, kaip kadaise sakydavome. Iš tikrųjų dėl komitetų absoliučiai visi klausimai išspręsti, nes šiandien mes patvirtinome paskutinio komiteto, t.y. Europos reikalų komiteto, narių pavaduotojų sąrašą. Taigi dėl komitetų narių pavaduotojų, vadų aišku, o dėl pakomitečių mes čia dar turėtume pasitarti. Ar papildomų pakomitečių mums reikia, ar nereikia? Šiuo atveju kai kuriems atrodo nereikia, o kiti sako – reikia. Tai čia dar turėsime Seniūnų sueigoje pirma tartis, frakcijos tegul pagalvoja, ir galbūt kai kuriuose komitetuose galėtų būti tie pakomitečiai. Bet čia tas dalykas, kuris mums netrukdo arba nekenkia mūsų darbui.
Dėl komisijų. Iš tikrųjų komisijų klausimas iki galo neišspręstas. Kai kurias galbūt dabar sureguliuosime, tai priklauso nuo Seimo narių pasiskirstymo pagal frakcijas. Kai kurių reikia pagaliau paskirti vadovus, nors jos gali ir be vadovų dirbti, tai mūsų Statutas ir atitinkami įstatymai leidžia.
Ir lieka dar trečia institucijų seka arba eilė. Tai delegacijos. Vieną iš jų mes turime gana operatyviai suformuoti, tai mūsų delegaciją Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje. Kitą savaitę, tikiuosi, bus galima tą projektą pateikti.
Grįžtu prie tų klausimų, kuriuos galėtume šiandien sutartinai dirbdami išspręsti. Šiek tiek ankstėliau mes jau kai ką išsprendėme, o dabar yra dėl kelių komisijų. Dėl vienų nutarimai buvo pateikti, dėl kitų turėčiau dabar pateikti, bet prašymas, kad mes galėtume šiandien iš karto priimti, nes pakeitimai yra suderinti. Pirmiausia dėl Peticijų komisijos. Pateikimas buvo, pakeitimai iš esmės yra tarp vienos frakcijos narių, todėl prašyčiau pritarti po svarstymo ir priimti.
PIRMININKAS. Ačiū ponui Česlovui. Norinčių kalbėti dėl Seimo Peticijų komisijos sudarymo pakeitimo svarstymo stadijoje nėra. Nuomonių už, nuomonių prieš nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui po svarstymo? Galima. Teikimas dėl ypatingos skubos tvarkos yra. Ar bendru sutarimu galime pritarti ypatingos skubos tvarkai? Galime. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti Seimo nutarimui Nr.XP-1863? (Balsai salėje) Reikėtų balsuoti. Gerai. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Peticijų komisijos sudarymo pakeitimo“ projekto. (Balsai salėje)
Č.JURŠĖNAS. Aš juk, kolegos, aiškinau, motyvas paprastas. Darbo partijos frakcija pakeitė kai kuriuos savo narius. Dar kokių motyvų reikia?
PIRMININKAS. Ponas Česlovas tribūnoje. Aš pirmininkauju, užtenka turbūt pozicijos?
Č.JURŠĖNAS. O Leokadija?
PIRMININKAS. Už – 26, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimo projektas priimtas.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Dabar, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, nutarimo projektas „Dėl Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos sudarymo“. Čia, turiu pasakyti, ir pateikimo nebuvo. Todėl noriu porą žodžių pasakyti. Pakeitimai yra nedideli. Jie susiję su tuo, kad siūloma padidinti vienu nariu ir laikantis proporcijų pridėti vieną Darbo partijos frakcijos atstovą. Taigi Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija būtų iš 12 narių ir papildomas yra kolega Z.Mikutis, jeigu Seimas bus malonus tam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū Česlovui. Norinčių klausti nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui po pateikimo? Galima. Ar galima… Norinčių diskutuoti svarstymo stadijoje nėra. Ar galima pritarti Seimo nutarimui po svarstymo? Galima. Ypatingos skubos tvarkai, aš suprantu, Seimo nariai neprieštarauja. Aš dar kartą atsiklausiu, neprieštaraujame? Priėmimo stadija. Balsuojame, kas pritaria Seimo nutarimui Nr.XP-1864. Labai atsiprašau, suklydau, Nr.XP-1865.
Č.JURŠĖNAS. Dėl jūrinių reikalų.
PIRMININKAS. Taip, dėl Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos sudarymo pakeitimo projekto.
Už – 30, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimo projektas priimtas.
Kitas klausimas.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, dabar Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Čia vėlgi pasikeitimas yra nedidelis. Valstiečių liaudininkų frakcija prašo vietoje į ministrus išėjusio V.Navicko į šią komisiją įrašyti A.Skardžių. Štai ir visas pasikeitimas.
PIRMININKAS. Ačiū ponui Česlovui. Norinčių klausti nėra. Ar galima pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galima. Ar galima pritarti ypatingos skubos tvarkai bendru sutarimu? Ar galima pritarti po svarstymo nutarimo projektui? Balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimo projekto Nr.XP-1866.
Už – 29, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimo projektui pritarta.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Jeigu galima, toliau?
PIRMININKAS. Taip, prašom toliau.
Č.JURŠĖNAS. Dabar būtų nutarimo „Dėl Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimas. Pakeitimas irgi minimalus – viena frakcija, tai yra Valstiečių liaudininkų frakcija, siūlo vietoje jų frakcijos narės R.Baškienės įrašyti I.Rozovą. Bendras narių skaičius šioje komisijoje nesikeičia – lieka vienuolika.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Ar galima bendru sutarimu pritarti Seimo nutarimo projektui? Galima. Ar galima pritarti bendru sutarimu ypatingos skubos tvarkai? Galima. Ar galima bendru sutarimu pritarti Seimo nutarimui po svarstymo? Galima.
Balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo projekto, kurio registracijos Nr.XP-1867.
Už – 32, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimui, kurio registracijos Nr.XP-1867, pritarta.
Galima toliau. Prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Ir dar viena komisija – Seimo NATO reikalų komisija. Čia vėl minimalus pakeitimas, bet šiek tiek kita kryptim. Kolega V.Stankevičius pasiprašė išbraukiamas iš šios komisijos ir atitinkamai siūloma sumažinti nuo 12 iki 11 ir tvirtinti tokią sudėtį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galima. Ar neprieštaraujant galima pritarti ypatingos skubos tvarkai? Pritarta. Ar galima pritarti Seimo nutarimui po svarstymo? Pritarta. Balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo NATO reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimo projekto Nr.XP-1868.
32 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimui pritarta.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Priešpaskutinis iš šiandieninės komisijų sudėties serijos – tai Seimo Regioninės plėtros komisija ir atitinkamo nutarimo keitimas. Šiuo atveju irgi siūloma sumažinti vienu Seimo nariu, išbraukti du Seimo narius – Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Čapliką, kolegą Z.Mikutį ir pastarąjį pakeisti kitu „darbiečiu“, konkrečiai V.Bukausku. Prašyčiau patvirtinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galima pritarti po pateikimo Seimo nutarimo projektui? Pritarta. Ar galima pritarti ypatingos skubos tvarkai? Pritarta. Prieštaraujančių nėra. Ar galima pritarti Seimo nutarimui po svarstymo? Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Regioninės plėtros komisijos sudarymo“ pakeitimo projekto Nr.XP-1869.
Už – 34, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimui pritarta.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, malonūs Seimo nariai, paskutinis siūlomas nutarimas – tai nutarimo „Dėl Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimas. Pakeitimas minimalus. Darbo frakcija siūlo vietoje kolegės R.Kšanienės įrašyti kitą kolegę – E.Karpickienę.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Ar galima pritarti po pateikimo nutarimo projektui? Ar galima pritarti ypatingos skubos tvarkai? Ačiū. Ar galima pritarti Seimo nutarimui po svarstymo? Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimo projekto.
Už – 34, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimui pritarta. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Ar galiu tarti baigiamąjį žodį?
PIRMININKAS. Ponas Česlovas nori tarti baigiamąjį žodį.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke, tikrai ačiū už sutartinį darbą. Mes padarėme gal tokį rutininį, bet būtiną darbą, nes reikėjo daryti keitimus komisijose. Tai dar ne pabaiga, nes dėl kai kurių komisijų, prisipažinsiu, nesutariame, bet vis tiek dabar jau tų nesutarimų liko mažiau, ir manau, kad iki Kalėdų susitvarkysime ir su komisijom, ir su delegacijom, nes dėl delegacijų yra tiktai minimalūs siūlymai. Taigi ačiū už palaikymą, kitą savaitę bus kiti nutarimai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ponui Česlovui. Sparčiai dirbame. Mūsų darbotvarkėje numatytas Seimo nutarimo „Dėl Seimo Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ projektas. Mes prašėme Vyriausybės atstovo, kad jis paieškotų mums ūkio ministro V.Navicko, nes jo reikia pranešimui. Klausimas svarbus, bet… Pertraukos aš kol kas neskelbsiu, bet tada dirbame pagal darbotvarkę. Kai apsvarstysime kitus du klausimus, tada jau tarsimės, ką toliau daryti.
Kviesčiau dabar į tribūną poną V.Volčioką. Įstatymo projektas – Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3, 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 3 straipsniu projektas Nr.XP-1549. Aš atsiprašau, pone Vladimirai, minutėlę. Ponas Česlovas norėtų. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielasis kolega Vladimirai, jeigu galima, aš tiktai noriu prisijungti prie posėdžio pirmininko prašymo. Tikrai būtų labai svarbu tą minėtą Vyriausybės nutarimą pateikti šiandien, nes jis yra eurointegracinis. Jis susijęs su Ignalinos atominės elektrinės reikalais ir konkrečiu įstatymu, kurį įsipareigojome svarstyti artimiausiu metu. Tikrai būtų labai gražu, jeigu šiandien įvyktų pateikimas. Aš atsiprašau, kad įsiterpiau, bet turėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Grįžtame prie darbotvarkės klausimų svarstymo. Įstatymo projektas Nr.XP-1549. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę pateikia ponas V.Volčiokas.
V.VOLČIOKAS (DPF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė įstatymo projektą Nr.XP-1549 ir siūlo Seimui pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3, 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną poną D.Jankauską. Audito komiteto nuomonė.
D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas, kaip papildomas, apsvarstė projektą Nr.XP-1549 ir, iš esmės pritardamas iniciatorių pateiktam projektui, pasiūlė pagrindiniam komitetui teikti Seimo posėdyje svarstyti kartu su Teritorijų planavimo įstatymo 11, 18 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, tai ir yra daroma. Sprendimas priimtas bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Norinčių diskutuoti dėl šio įstatymo projekto nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių išsakyti nuomones nėra. Aš dabar kalbėsiu lėčiau, nes laukiu ūkio ministro. Tikrai būtų svarbu pateikti energetikos strategiją. Balsuojame dėl įstatymo Nr.XP-1549 – Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3, 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projekto.
Ačiū. Už – 27, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui Nr.XP-1549 pritarta.
Įstatymo projektas Nr.XP-1577 – Teritorijų planavimo įstatymo 11, 18 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Ponas G.Jakavonis pateiks Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę.
G.JAKAVONIS (NSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 11, 18 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1577 ir priėmė tokį sprendimą: pritarti Teritorijų planavimo įstatymo 11, 18, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-1577 ir komiteto išvadoms dėl šio įstatymo projekto. Ir siūlyti projektą svarstyti Seime kartu su Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3, 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projekto Nr.XP-1549 antruoju variantu. Balsavimo rezultatai: 7 – už. Sprendimas priimtas vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ačiū ponui G.Jakavoniui. Kviesčiau į tribūną poną D.Jankauską, kuris mums pateiks Audito komiteto nuomonę.
D.JANKAUSKAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas, kaip papildomas, apsvarstė projektą Nr.XP-1577 ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, ir, kaip jau minėjau anksčiau, teikti svarstyti kartu su prieš tai jau svarstytu įstatymo projektu, kurio Nr.XP-1549. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū ponui D.Jankauskui. Kaip darniai mes dirbame. Norinčių diskutuoti nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš? Nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? Galima. Įstatymo projektui Nr.XP-1577 pritarta po svarstymo.
Dabar aš norėčiau atsiklausti Seimo narių ir informuoti, jog mums reikia sulaukti ūkio ministro ir sveikatos ministro arba viceministro. Taip pat lauktume ir užsienio reikalų viceministro. Mums trūksta trijų Vyriausybės pareigūnų. Vyriausybės atstovas jų įnirtingai ieško. Aišku, mes aplenkėme grafiką geru pusvalandžiu. Jeigu jūs neprieštarautumėte, aš paskelbčiau 15 minučių pertrauką, ir grįžtume atgal svarstyti… (Balsai salėje) Mes negalim pradėti dirbti, viena problema – nėra pranešėjų. (Balsai salėje) Mes negalim! Aš prašyčiau kantrybės. Ministrai važiuoja, mes greitai dirbame. Tiesiog neprognozavome, kad taip greit reikės, nes darbotvarkėje klausimų svarstymas numatytas 17.50 valandą. Dabar yra 17 valandų 29 minutės. Po 15 minučių, mane informuoja, ministras bus Seime ir tribūnoje. Jums leidus, aš paskelbčiau 15 minučių pertrauką ir prašyčiau kantrybės ir sugrįžti į salę po 15 minučių. (Balsai salėje) Jeigu… (Balsai salėje) Ne, aš suprantu, kad E.Vareikis gali pakeisti sveikatos apsaugos ministrą tribūnoje, bet vis dėlto… Šiuo atveju skelbiu 10 minučių pertrauką… Jau eina? Tas ėjimas gali trukti… (Balsai salėje) Laiptais lipa. Viskas, pertraukos neskelbiu.
Ponas V.Navickas Seimo posėdžių salėje. Kviečiame ministrą iš karto operatyviai į tribūną, nes tiktai savo didvyriškomis pastangomis, pone ministre, aš sulaikiau Seimo narius nenutraukdamas šio posėdžio, nors jų reikalavimai buvo teisėti. Šiandien mes dirbame labai gerai. Taigi kviečiame jus į tribūną.
Seimo nutarimas Nr.XP-1892 – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ projektas. Pranešėjas – V.Navickas, ūkio ministras.
V.NAVICKAS (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jums pateikti Vyriausybės teikiamą Nacionalinę energetikos strategiją. Ši strategija yra parengta atsižvelgiant į Seimo 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją „Dėl branduolinės energetikos tęstinumo ir Nacionalinės energetikos strategijos atnaujinimo“. 2006 m. lapkričio 29 d. šiai strategijai buvo pritarta Vyriausybės posėdyje.
Pagrindinis strategijos tikslas – nustatyti energetikos sektoriaus plėtros kryptis iki 2025 metų. Šios nuostatos susijusios su energetinio saugumo, aplinkosaugos, valdymo, tobulinimo aspektais visapusiškai derinant juos su didėjančiais valstybės poreikiais bei naujausiais tarptautiniais reikalavimais. Strategijoje nustatyti būdai ir priemonės energijos tiekimo strateginiam patikimumui užtikrinti sumažinant arba neutralizuojant neigiamą priklausomybės nuo dominuojančio pirminės energijos tiekėjo įtaką.
Ši strategija, palyginti su ankstesnėmis, išsiskiria tuo, kad joje ypač daug dėmesio skiriama energetinio saugumo, kaip Lietuvos nacionalinio saugumo sudedamosios dalies, stiprinimui. Strategijos projekte kur kas plačiau akcentuojamas regioninis bendradarbiavimas su kitomis Baltijos šalimis, taip pat su Lenkija.
Rengiant šį Nacionalinės energetikos strategijos projektą, buvo atsižvelgta į svarbiausius pastarųjų metų ekonomikos ir energetikos pokyčius tiek šalyje, tiek regione, panaudota sukaupta patirtis ir naujausia informacija, reikalinga planuojant atskirų energetikos sektorių raidą. Taip pat atsižvelgta į kitų Baltijos valstybių energetikos plėtros planus, pagrindinių energijos šaltinių rinkų, energetikos ūkio valdymo ir aplinkosaugos srities pasaulines tendencijas.
Rengiant šį strategijos projektą buvo gauta daug pasiūlymų iš įvairių institucijų, verslo ir visuomeninių organizacijų. Tobulinant projektą aktyviai dalyvavo Seimo frakcijų, Užsienio reikalų ministerijos ir Valstybės saugumo departamento atstovai. Pradinį šios strategijos variantą pagal specialų mokslinį užsakymą parengė Mokslų Akademija dalyvaujant šios srities Lietuvos specialistams.
Strateginiai tikslai. Strategijoje yra nustatyti šie pagrindiniai strateginiai tikslai: energetinis saugumas, darni energetikos sektoriaus plėtra, konkurencingumas bei efektyvus energijos naudojimas, taip pat efektyvus energijos naudojimo tobulinimas.
Svarbiausi uždaviniai. Siekiant įgyvendinti minėtus strateginius tikslus buvo nustatyti šie pagrindiniai tikslai ir uždaviniai pagal atskirus sektorius.
Elektros sektorius. Pats svarbiausias uždavinys yra užtikrinti saugios branduolinės energetikos nenutrūkstamumą, perimamumą ir plėtrą ir ne vėliau kaip 2015 m. pradėti eksploatuoti naują regioninę atominę elektrinę Baltijos šalių regiono poreikiams tenkinti. Antras pagrindinis uždavinys elektros sektoriuje – ne vėliau kaip iki 2012 m. Lietuvos aukštos įtampos elektros tinklus sujungti su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais. Ir trečiasis šio sektoriaus uždavinys – elektros energijos, pagamintos termofikacinėse elektrinėse, šildymo sezono metu dalį bendrame elektros energijos gamybos balanse 2025 m. padidinti iki 35%.
Dujų ir naftos sektorius. Pagrindiniai uždaviniai pagal strategiją yra numatomi tokie. Pirma. Sukurti bendrą regioninę gamtinių dujų saugyklą. Antra. Atlikus galimybių studiją pastatyti bendrą suskystintų gamtinių dujų importo terminalą. Trečia. Iki 2013 m. išvystyti gamtinių dujų saugyklų pajėgumus ir palaikyti iki 60 dienų dujų atsargas. Ketvirta. Iki 2010 m. sukaupti ir nuolat palaikyti 90 dienų naftos produktų ir naftos atsargas.
Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo ir efektyvumo didinimo srityje numatomi šie pagrindiniai uždaviniai. Pirma. Atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame šalies pirminės energijos balanse iki 2025 m. padidinti ne mažiau kaip iki 20%. Antra. Biodegalų dalį iš degalų, skirtų transportui rinkoje, 2020 m. padidinti iki 15% ir 2025 m. iki 20%. Trečia. Pradedant 2008 m. sausio 1 d. per devynerius metus sutaupyti 9% galutinės energijos, palyginti su 2005 m. suvartojimo lygiu. Laikotarpis, kuris ypač svarbus Lietuvai, yra 2010–2015 m., t.y. tas laikotarpis, kai pagal sutartį su Europa bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė ir 2015 m. pagal mūsų planus bus pastatyta nauja atominė elektrinė. Galima konstatuoti, kad elektros energijos poreikiui patenkinti šiuo laikotarpiu užteks savų energijos generavimo pajėgumų. Antra. Elektros energijos poreikiui patenkinti taip pat bus naudojamos Suomijos, Švedijos ir Lenkijos jungtys. Taip pat yra reali galimybė pratęsti importą iš Rusijos ir Ukrainos. Tokie preliminarūs pažadai yra. Trečia. Vidutinė elektros energijos gamybos kaina išaugs apytiksliai 8 ct., nuo 8,4 ct dabar iki 16 ct už kilovatvalandę 2010–2011 metais. Pagrindinės priemonės. Vyriausybė, vadovaudamasi Energetikos įstatymu, patvirtins penkerių metų strategijos įgyvendinimo planą. Jeigu bus pritarta šiai strategijai, jame bus numatytos konkrečios priemonės strategijos nuostatoms įgyvendinti. Šiuo metu šio plano projektas jau yra pradėtas rengti, vyksta jo tobulinimas.
Taip pat norėčiau paminėti, kad greta mūsų strategijos buvo rengiama bendra Baltijos šalių energetikos strategija, kurią planuojama pateikti premjerų susitikime šią savaitę. Paskui, tikimės, kad jai turėtų būti pritarta Baltijos Asamblėjoje. Tai tiek gal būtų pradžioje, o dabar aš pasiruošęs atsakyti į konkrečius klausimus, kurie jus domina.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui už klausimo pateikimą. Nori paklausti 9 Seimo nariai. Pirmasis klausia ponas P.Vilkas.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, visiems suprantama, kad uždarius Ignalinos atominės elektrinės II bloką kils tam tikrų problemų dėl elektros energijos aprūpinimo, kainų augimo. Tai tikrai paveiks ekonomiką. Aš puikiai suprantu, esu susipažinęs su Nacionaline energetikos strategija, joje numatytos tam tikros priemonės, kad tą riziką sumažintume, kad bus statomos naujos termofikacinės elektrinės Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir t.t. Bet mane domina kitas klausimas. Šiuo metu mes turime Kauno elektrinę, Vilniaus elektrinę, Mažeikių elektrinę. Kauno elektrinė parduota, Vilniaus elektrinė išnuomota, Mažeikių taip pat privatizuota. Mano klausimas toks. Kaip yra investuojama į tas elektrines, ar nebus taip, kad Vilniaus elektrinė, kai baigsis nuomos sutartis, liks tik, kaip sako, vos ne metalo laužas. Ar kas nors kontroliuoja tai, ar jūs galite atsakyti, ar yra palikta savieigai ir laukiame, kas bus? Ačiū.
V.NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Be abejo, jūs puikiai žinote, kad jūsų paminėtos šiluminės elektrinės yra savivaldybės nuosavybė ir jų nuomos sąlygas numatė atitinkamos savivaldybės. Tose sutartyse, neabejoju, buvo numatytos ir investicijos, kurias nuomotojas įsipareigoja atlikti nuomos laikotarpiu. Žinoma, kad galėčiau pasakyti, ar jų pakaks, ar bus pakankamai efektyvios ir kiek perduodamas turtas, pasibaigus nuomos laikotarpiui, bus techniškai tvarkingas, reikia specialios analizės. Manyčiau, kad galima tokį darbą atlikti galbūt pasitelkiant Valstybės kontrolę, tačiau toks įvertinimas strategijoje nebuvo atliktas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų dėl devyniolikto skirsnio, t.y. atsinaujinančių elektros energijos išteklių sektoriaus plėtros. Planuojama, kad iki 2025 m. 20% energijos būtų sukuriama iš tų atsinaujinančių išteklių. Paprastai tariant, biokuras, sąvartynai, vėjo jėgainės ir t.t. Tai yra labai sveikintina, bet, jeigu mes palygintume šiuos siekius su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, tai net ir mūsų 20% pasiekimai 2025 m. atsiliktų. Ar rengiant strategiją nebuvo galvojama apie tikslą dar labiau šią procentinę atsinaujinančių energijos išteklių dalį padidinti?
V.NAVICKAS. Galėčiau atsakyti. Šio sektoriaus plėtra vyksta gana intensyviai. Jeigu pasižiūrėtume ne tik į galutinius skaičius, bet taip pat viso laikotarpio dinamiką, pamatytume, kad iš tiesų yra gana ryški tendencija – gerinti padėtį naudojant atsinaujinančius išteklius. Tačiau galima pasakyti, kad atsinaujinančių energijos išteklių kaina, palyginti su tradiciniais arba energijos šaltiniais, kurie gaunami naudojant organinį kurą, arba branduolinę energetiką, yra kur kas didesnė. Galvodami apie tai, kad galbūt mes galėtume naudoti šiuos energijos išteklius ir nenaudoti kitų, kurie teršia gamtą, kartu mes turėtume situaciją, kad vartotojams kainos gerokai padidėtų. Galėčiau paminėti pavyzdį – pagaminta elektros energijos kilovatvalandė visose Lietuvos elektrinėse vidutiniškai kainuoja apie 8,4 ct, o iš vėjo jėgainių arba iš kitų, kurie naudoja atsinaujinančius išteklius, gamintojų superkama elektra kainuoja 22 centus. Jeigu dar prie to pridėtume paskirstymo ir visokias kitokias kainas, žinoma, vartotojams, didinant dalį atsinaujinančių išteklių, smarkiai padidėtų bendroji kaina. Todėl turime įvertinti šiuos aspektus ir, be abejo, tai riboja platesnį atsinaujinančių išteklių panaudojimą. Be to, yra ir atitinkamos galimybės. Mes neturime tiek vandens išteklių, neturime ir kitokių galimybių, kurios susijusios su atsinaujinančių išteklių platesniu naudojimu, saulės energija ir panašių dalykų. Todėl netgi natūralios sąlygos labai riboja tokių išteklių naudojimą.
PIRMININKAS. Klausia ponas M.Žymantas.
M.ŽYMANTAS (DPF). Gerbiamasis ministre, sveikinu norą 2015 m. paleisti naują atominį reaktorių. Kokios realios galimybės, įvertinant tai, kad yra tokios valstybės kaip Kinija, Indija, Iranas, kurios stipriai plėtoja savo atominę energetiką… ar neatsidursime vakuume, kai pas mus nebus ką statyti, nes nepakankami pačios įrangos gamybiniai pajėgumai, ir ar tai mums nepakels paties reaktoriaus kainos, kai mes griežtai nusibrėžiame 2015 m. ir neturime šiokio tokio rezervo, tarkime, 2017, 2013 ar kas nors panašaus?
V.NAVICKAS. Atlikta preliminari studija, įvertinant ir galimą reaktorių rinką, ir galimybes patiekti tuos reaktorius, parodė, kad galimybė užsisakyti tuos reaktorius ir pastatyti iki 2015 m. yra gana reali. Be abejo, tai, ką jūs minėjote, tie klausimai yra be galo aktualūs ir vykdant projektą gali iškilti tam tikrų sunkumų, kad štai bus noras, jog būtų tiekiama metais ar pusmečiu anksčiau, o to konkretaus reaktoriaus atskirų agregatų komponenčių tiekėjas nesugebės arba kiti užsakymai bus padaryti anksčiau. Čia, be abejo, reali gamybinė situacija gali parodyti padėtį, bet dabar prognozuoti, kai mes dar nesame pasirinkę reaktoriaus tipo, nežinome, koks gamintojas ir, tarkime, paanalizuoti jo užsakymo portfelį šiuo metu yra be galo sudėtinga. Dar nėra apsispręsta, kokio galingumo reaktorius, koks yra pats tinkamiausias gamintojas, ir iš tiesų šis pasirengimo laikotarpis dar bus gana ilgas. Tas grafikas, kuris, kaip minėjau, iki 2015 metų rodo, kad mes realiai galime pastatyti, galbūt metais anksčiau, galbūt metais vėliau naują atominę elektrinę… dokumentų parengimas konkursui sudaro apie pusantrų metų. Tai yra gana ilgas laiko tarpas. Pasiūlymų surinkimas, nugalėtojų vertinimas atima dar apie metus. Tai didžiulis uždavinys technikams ir specialistams, ir lankantis Suomijoje buvo realiai pademonstruota, kiek, pavyzdžiui, laiko užtruko ir kiek dokumentų reikia tam projektui parengti. Sako, štai apie 10 kubinių metrų įvairiausios paskirties dokumentų reikia parengti tam, kad normaliai suformuluotume konkurso sąlygas. Taigi dar turėsime šiek tiek laiko, bet iš tiesų iškelti klausimai labai aktualūs, ir jie iškils galbūt per kitą projekto įgyvendinimo etapą.
PIRMININKAS. Klausia ponas K.Starkevičius.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Mes, ruošdamiesi uždaryti Ignalinos atominės elektrinės antrąjį bloką, daug investavome į Elektrėnų elektrinę. Mano klausimas būtų toks: ar negalėjome efektyviau panaudoti lėšas statant mažas šilumines elektrines atskiruose regionuose, o ne investuojant į šią elektrinę, kuri dirba tik į vieną pusę – gamina elektrą, o visą šilumą paleidžia į ežerą? Ar nereikėjo pasirinkti kitos strategijos?
V.NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Be abejo, tai labai tiksli pastaba ir tą, sakykime, galbūt pasirinkto kelio variantą specialistai taip pat kritiškai vertina ir mano, kad bendrame investicijų portfelyje į Elektrėnus buvo investuota arti milijardo litų. Aišku, tos investicijos, žiūrint efektyvumo požiūriu, nėra produktyvios, nes dabar gaminama elektra kūrenant dujomis Elektrėnuose kainuoja apie 16–17 centų, kai vidutinė gamybos kaina, kaip minėjau, 8 centai. Tai yra neefektyvi sąnaudų požiūriu, gamybos požiūriu elektrinė. Kita vertus, nereikėtų pamiršti ir to fakto, kad tuo laikotarpiu Elektrėnai buvo kaip rezervinė elektrinė tuo atveju, jeigu kas nors atsitiktų su Ignalinos atomine elektrine, būtų neplaniniai remontai ar kokie kitokie nesutarti tiekimai arba sutrikę tiekimai iš kitų valstybių pagal tas sutartis, kurias turime. Būtent tuo požiūriu vertinant tos investicijos lyg ir buvo reikalingos. dėl to, kad Elektrėnuose yra gana aukšta elektros gamybos savikaina, siūloma statyti naują dujinės elektrinės bloką pačiuose Elektrėnuose. Tos investicijos būtų nemažos, bet jos gana greitai atsipirktų ir gamybos sąnaudos būtų daug geresnės, negu pačioje Elektrėnų elektrinėje. Toks variantas, žinoma, diskusinis, bet reikia įvertinti tas realias sąlygas ir, kaip minėjau, elektros kainos parametrus besiklostančioje rinkoje.
PIRMININKAS. 10 minučių, skirtų klausimams, jau baigėsi. Ar pratęsiame klausimus? Liko norintys klausti keturi Seimo nariai. Gerai, tada leiskime paklausti likusiems keturiems Seimo nariams, ir baigsime klausimo svarstymą. Ponas L.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Aš tik glaustą jūsų nuomonę. Ar ši strategija padės išvengti, kaip teigiama, kad po 50 metų artėja globalinė energetikos krizė? Tai viena. Ir antra. Jūs vienoje dalyje labai rimtai skiriate valstybės misiją, o kokia turėtų būti savivaldybių misija, ypač vykdant vietinių žaliavų surinkimą ir t.t.? Ar iki 2010 metų ne per toli organizuoti komunalinių atliekų rūšiavimą ir panašiai? Man atrodo, kad reikėtų pradėti tuoj pat tai daryti. Kodėl tik Vilniuje bus statoma tokia perdirbimo arba deginimo, sakysime, katilinė ar įmonė, o kitose dar vėliau? Gal reikėtų kooperuojant bendras pastangas kai kuriose mažesnėse savivaldybėse nedaryti atliekų saugyklų, o kaip tik jas panaudoti energijai gaminti ir naikinti?
V.NAVICKAS. Kaip aš supratau, du klausimai, čia toks garsas, ne kažin kaip buvo girdėti. Pirmasis dėl savivaldybių misijos. Kai kuriose formuluotėse gal supaprastintai parašyta, kad valstybės misija, bet daugelis uždavinių ir daugelis veiksmų yra skirti savivaldai. Jeigu kalbame apie tuos plėtros projektus, kurie susiję su elektros tinklais arba su atominės elektrinės statyba, tai čia didesnė dalis yra turbūt valstybės institucijų veiklos. Jeigu mes paimsime, sakykime, 15 skyrių, kur kalbama apie centralizuotą šilumos tiekimo sektoriaus plėtrą, tai čia uždaviniai vien tik, galima sakyti, savivaldos ir klausimų čia labai daug. Tai ir pačių pajėgumų plėtra, ir būsto modernizavimas, kur labai dideli rezervai yra sutaupyti energijos išteklius ir, be abejo, kiti uždaviniai. Čia gal tas įvardijimas valstybės yra nevisiškai tikslus, nes strategijoje numatyti uždaviniai įvairioms valdžios grandims.
Dabar dėl to, kokį geresnį variantą būtų galima pasirinkti, kad išspręstume tuos klausimus, kurie susiję su mažesnių elektrinių arba mažesnių šiluminių elektrinių plėtra ir kuris variantas būtų palankesnis šiuo plėtros etapu. Be abejo, aš įsivaizduoju, kiekviena savivaldybė savarankiškai pasirinks optimaliausią kelią ir galbūt ne vien tik pati savivalda čia turės dalyvauti. Mes kalbame strategijoje ir apie tai, kad tokiuose projektuose turėtų realiai rasti vietos taip pat ir privatus verslas, ir privačios iniciatyvos. Taigi jie balsuodami, manau, neleis savo pinigų vėjais, o ieškos priimtiniausio varianto.
PIRMININKAS. Klausia ponas A.Endzinas.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų senoji strategija turėjo baigti savo funkcionavimą, atrodo, po mėnesio, 2007 metais. 2007 metais turėjo būti pradėta rengti naujoji strategija. Laiką mes aplenkėme, atrodo, labai ženkliai, net vienu mėnesiu. Ar jūs nemanote, kad pristatant naują energetikos strategiją būtų labai gražu ir naudinga čia mums visiems paimti senąją ir palyginti, kas yra padaryta ir kas yra nepadaryta? Ir kiek procentų senųjų namų darbų persikelia į naują, pakeitus tik terminą?
V.NAVICKAS. Galėčiau atsakyti, kad iš tiesų jūs teisus, bet iš dalies, nes pagal 2002 metais patvirtintą Seimo energetikos strategiją buvo numatyta, kad ji turi būti pateikta ne vėliau kaip 2007 metais. Tai galėjo būti pateikta lygiai po metų. Mes metus sutaupėme. Metus. Ne vėliau kaip 2007 metais.
A.ENDZINAS. O kaip su tais namų darbais? Ar galima patikslinti? Kaip su tais namų darbais, kiek yra išpildyta senosios strategijos ir kiek vis dėlto persikelia į naująjį dokumentą?
V.NAVICKAS. Aš galėčiau paminėti ir čia yra išvardytas visas pluoštas tokių dalykų, kurie buvo planuoti ir nepadaryti. Galima labai aiškiai pasakyti, kad anoje, senesnėje, arba dar galiojančioje strategijoje iš tiesų buvo numatyti darbai, kurie susiję su elektros tinklų plėtra ir nesujungti su Lenkijos tinklais, taip pat mažai padaryta arba iš esmės nieko nepadaryta didinant gamtinių dujų tiekimo patikimumą, t.y. sprendžiant saugojimo klausimą, taip pat per lėtai vyko šilumos ūkio modernizavimas pagal aną programą, pagal veikiančią programą, ypač vartotojams priklausančių įrenginių. Taip pat dėl pastatų šildymo ir vamzdynų atnaujinimo. Tą mes matome ir netgi Telšių atvejis tą įrodė. Taigi buvo žinomi tie dalykai, kurie buvo numatyti, tik tie klausimai gal nerado pakankamo dėmesio arba neužteko išteklių. Įvairiausių priežasčių čia gali būti. Čia paminėti tik keli klausimai, kurie buvo akcentuoti dabar veikiančioje strategijoje, deja, jie nebuvo pakankamai įvertinti ir įgyvendinti.
PIRMININKAS. Klausia ponas A.Ažubalis.
A.AŽUBALIS (TSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, dėkoju už strategiją, iš tikrųjų yra dėl ko diskutuoti, tikiu, kad komitetuose tai bus daroma. Yra keletas klausimų, žinoma, būtų daugiau, bet stoka laiko. Pirmiausia Nacionalinės energetikos strateginiuose tiksluose jūs rašote, kad Lietuva iki 2007 metų liepos 1 dienos liberalizuos ne tik elektros, bet ir dujų ūkį. Man labai sunku įsivaizduoti, kaip galima liberalizuoti dujų ūkį, kai žinome, kad mes šimtu procentų priklausome nuo monopolininkų. Yra Europos Sąjungos direktyvos, bet negalima… Lenkija aiškiai pasakė, kol nebus atsikratyta monopolio, ji apie jokią liberalizaciją negalvoja.
Kitas dalykas. Kalbame apie dujų projektus, bet man įdomu, kad čia nieko nepaminėta, kas juos įgyvendins. Štai Vokietija kaip vieną iš savo pirmininkavimo strateginių tikslų pažymėjo, kad reikia kurti Europos Sąjungoje naujus dujų sektoriaus operatorius. Šiuo požiūriu aš norėčiau sužinoti, ką jūs manote, kas Lietuvoje užsiimtų naujų dujų projektų kūrimu ir įgyvendinimu? Tai tokie būtų klausimai. Yra ir viena pastaba, kad niekur čia nematau… Mes kalbame apie bendravimą su latviais ir bendrą darbą plečiant jų dujų saugyklų pajėgumus, nors žinome, kad ten šimtu procentų valdo „Gazpromas“, bet nieko nekalbame apie būsimą Gdansko terminalą. Bent lenkai sako, kad po dvejų trejų metų jie jau bus pasirengę jį pradėti statyti. Ačiū.
V.NAVICKAS. Gal nuo paskutinio klausimo – lenkai, Gdanskas ir mūsų galimybės. Galima tik pasakyti, kad yra atliktas preliminarus įvertinimas. Norint pasinaudoti Lenkijos galimybėmis, reikia turėti sujungtas linijas, vamzdyną, o jį norint nutiesti nuo Alytaus iki Lenkijos miesto, aš gal netiksliai pasakysiu pavadinimą, (…), atrodo, toks to miesto pavadinimas, yra apie 800 km, tai tas visas projektas kainuotų apie 850 mln. eurų. Klausimai dar nėra įvertinti laiko, nes tai būtų tiesiama per privačias žemes ir, aišku, per valstybines žemes. Tai ateities projektas. Mes neatmetame būtent šių galimybių vertinimo, bet, neturėdami techninio sprendimo, mes negalime kalbėti apie Gdansko, kaip skystųjų dujų terminalo, vietos, statybos analizę.
Mes vykdome kitą projektą, kartu su latviais ir estais. Yra sudarytos tam tikros darbo grupės, kurios ieško pačios patikimiausios vietos skystųjų dujų terminalui. Pagal preliminarius vertinimus tai būtų Ryga, nes prie Rygos prieina magistralinis dujotiekis ir lieka nedaug techninių darbų, kad įeitume į šį dujotiekį. Tokiu būdu mes, trys Baltijos valstybės, galėtume turėti ir alternatyvą, o žiemos laikotarpiu specialią saugyklą. Ten būtų galima sukaupti papildomus dujų kiekius, kurių reikia dėl tam tikrų svyravimų, dėl šalčių, dėl įvairiausių kitokių situacijų, kurios susiklosto. Mūsų pirmaeilis uždavinys – terminalo statyba kartu su trimis Baltijos valstybėmis, su kaimynais. Galbūt tai bus Ryga, bet mes taip pat neatmetame galimybės, nes yra Europos Sąjungos direktyvos, kad turi būti sukaupta dujų 60 dienų… Mes tęsiame studiją ir artėjame prie sprendimų, kad gali būti susitarta su latviais ne dėl Inčiukalnio, kur, kaip jūs teisingai minėjote, yra „Latvijas Gaze“ ir joje dalyvauja „Gazpromas“, o galbūt dėl Dobelės. Yra ieškoma bendrų sprendimų, kaip su latviais pas juos pasisaugoti mums kaip nuosavybę priklausančias dujas. Taip pat Sidriuose, atrodo, toks yra tas miestelis, kaimas Žemaitijoje, jau yra atlikti tam tikri tyrinėjimai. Vyriausybė yra skyrusi pinigų, kad tą studiją būtų galima toliau tęsti. Apie pusę milijono kubinių metrų galėtume saugoti dujų būtent čia, Lietuvoje, dar papildomai. Tai tokie mano atsakymai būtų į tuos dalykus.
Dabar dėl operatorių klausimo, kurį jūs iškėlėte, ir dujų rinkos liberalizavimo. Mes turime taip pat Europos direktyvas, jose aiškiai pasakyta, kad nuo 2007 m. liepos 1 d. visi, išskyrus buitinius vartotojus, turi tapti laisvaisiais vartotojais. Kaip žinote, dabartinėse taisyklėse, kurios yra pagal dabar galiojantį įstatymą nustatytos, buitiniai ir iki milijono vartojantieji yra reguliuojami, visi kiti yra laisvi. Taigi net dabar yra nemažas liberalizavimo mastas. Tačiau pati liberalizacija apima ne tik, sakykime, kainodarą arba vartotojų statuso klausimą, bet taip pat apima ir kitus klausimus, kurie susiję su dujų rinkos reguliavimu. Tai apima ir veiklų atskyrimo klausimus, taip pat prisijungimų, atsijungimų reguliavimą. Visi tie klausimai yra aptarti. Mes rytoj Vyriausybės posėdyje svarstysime visus jūsų Seime įregistruotus pasiūlymus tam Dujų įstatymui, taip pat pateiksime įvertinimą dėl naujausių Europos Sąjungos direktyvų. Manau, rytoj iš Vyriausybės, nes visi kompromisiniai sprendimai surasti, jūsų įstatymo projektas su tų pasiūlymų įvertinimais pateks į Seimą. Manau, netgi šį mėnesį galėsime padiskutuoti visais dujų klausimais, kurie susiję su reguliavimu, liberalizavimu, Europos dalykais, taip pat operatoriaus vaidmeniu.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui už gerą naujieną – prieš Kalėdas mes dar sau nuotaiką gadinsime Dujų įstatymo svarstymu. Klausia ponas E.Pupinis.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis ministre, strategijoje nemažai dėmesio skiriama šilumos energijai taupyti ir pastatams renovuoti, tačiau jau keli metai mes matome, kad finansiniais resursais tai nėra paremta. Galbūt yra rimtesnių sprendimų skirti didesnius resursus, nors, manyčiau, ir resursai dar ne viską reiškia? Patys žmonės dar nėra parengti ir nėra šviečiami ta kryptimi, vis dėlto bendrijose dar mažai kalbama apie renovaciją. Tai, ko gero, bus neišvengiama būtinybė, bet jie psichologiškai nėra nusiteikę. Mano, kad temps, temps, pragyvens, gal įvyks stebuklas. Ar nematote, kad ir šiai sričiai reikia skirti tam tikrų finansinių resursų, galbūt daugiau per televiziją kalbėti, nes žmonės tuo klausimu dar labai nesidomi, dar galvoja, kad kažkas praplauks pro šalį ir ši problema – ne jų problema?
V.NAVICKAS. Iš tiesų palietėte labai svarbų dalyką. Galbūt nėra pakankamų išteklių, tie ištekliai yra tokie, kokius nusprendžiame duoti šioje salėje iš nacionalinio biudžeto. Bet mes taip pat gauname Europos Sąjungos struktūrinę paramą energijos suvartojimo efektyvumui didinti ir galime taip pat pasinaudoti būtent šia struktūrine parama. Aš skaičių tiksliai neatsimenu, bet, man atrodo, pusė milijardo bus skiriama 2007–2013 metams. Būtent šiai priemonei 2007–2013 metais yra numatoma 900 mln. pagal struktūrinę paramą.
Bet jūs labai teisingai palietėte kitą klausimą, kad yra labai svarbių teisinių dalykų, kurie ypač susiję su daugiabučiais namais. Pačios bendrijos arba savivaldybės paskirtų įmonių administratoriais, administruojantys tuos daugiabučius namus, neranda sutarimo arba žmonių pritarimo tokioms iniciatyvoms, nes iš tiesų šimtu procentų niekas nedengia tokio modernizavimo projekto. Kai žmonėms ar bendrijai reikia paimti kreditą, tai beveik su visais susitariama, o vienas koks nors buto savininkas arba keletas jų susikooperavę tam nepritaria ir žlugdo visą projektą. Žmonės patys negali tuo pasinaudoti, bet, žinoma, didėja dalis, kurią prisiima valstybė ar savivaldybės. Ypač minėta struktūrinė parama. Finansinių išteklių požiūriu galimybės tikrai nemažos, tačiau yra teisinių dalykų, netgi, nustatant tam tikrą tų savininkų statusą, privatizuojant tuos daugiabučius butus, ne viskas buvo padaryta teisiškai tvarkingai, tas teisinis daugiabučių namų savininkų statusas stabdo plėtrą.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui už atsakymus į klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – K.Starkevičius. Prašom.
K.STARKEVIČIUS. Iš tikrųjų siūlyčiau šią strategiją palaikyti. Yra nemažai padaryta: mes jau turime liniją su Suomija, esame susijungę su Skandinavija, galime parduoti elektros energiją ir blogiausiu atveju patys pirkti, kalbama apie dujų saugyklų statybą, taip pat daug pažengta dėl elektros tilto su Lenkija tiesimo. Tačiau dėl tilto jau reikia pereiti prie konkretesnių susitarimų, įsipareigojimų. Kalbant apie naujos atominės elektrinės statybą, tai mums taip pat reikia skubėti, nes daug atominių elektrinių yra statoma, o reaktorius gamina tik… yra keli statytojai, tai Japonijoje, Kanadoje. Gali būti, kad mes turėsime lėšų, turėsime projektus, tačiau mums nesuspės pagaminti tų naujų reaktorių. Todėl čia mes turime paskubėti. Taip pat man šiek tiek kelia nerimą dėl atsinaujinančios elektros energijos, t.y. energetinių šaltinių plėtros, tų normų, kurias mes turime pasiekti artimiausiu metu. Aš manau, kad dar ne viskas padaryta, ir mes galime jų nepasiekti, būtent kalbant apie atsinaujinančią energiją. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ponui K.Starkevičiui. Viena nuomonė už. Nuomonės prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu… (Balsai salėje) Nuomonė prieš – ponas Emanuelis. (Juokas salėje) Ponas E.Zingeris – nuomonė prieš. Prašau.
E.ZINGERIS (TSF). Norėčiau pasisakydamas prieš tam tikrą… Žinoma, aš esu už, bet klausimas yra toks… (Balsai salėje) Minutėlę! Pone Žiemeli, jūsų mes niekada nenutraukiame. Norėčiau pasakyti vieną dalyką (ministras girdi), turėtų būti paskirtas dėl šio esminio klausimo tam tikras vienas žmogus, kuris užsiimtų tuo klausimu. Pavyzdžiui, kalbant apie atominės elektrinės veiklos netgi galimą pratęsimą, jeigu taip būtų, turėtų būti paskirtas vienas atsakingas žmogus už mūsų energetikos šaltinius. Turėtų būti, pavyzdžiui, kaip ir deryboms – vienas žmogus. Turėtų būti paskirtas, nes ponas G.Kirkilas užsiima tuo ir užsiima gerbiamasis ministras, bet vieno žmogaus paskyrimas atitiktų tradicijas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ponui E.Zingeriui. Ar galima bendru sutarimu pritarti Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ projektui? Balsuojam. Gerai. Ką gi, balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ projekto Nr.XP-1892. (Balsai salėje) Minutėlę! Pone Ažubali, baigsis balsavimas. Minutėlę!
Už – 34, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimo projektui po pateikimo pritarta. Repliką po balsavimo ponas A.Ažubalis, prašau.
A.AŽUBALIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš ne tiek repliką, aš tik norėčiau paprašyti, kad ir Užsienio reikalų komitetas būtų įtrauktas tarp papildomų, nes mes turėjome jau tris rekomendacijas ir daugybę klausymų, taigi yra įdirbis.
PIRMININKAS. Gerai. Po pritarimo pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Papildomi yra numatyti Europos reikalų komitetas, Užsienio reikalų komitetas, Komisija Ignalinos atominės elektrinės regiono problemoms. Kas dar? Ponia Vilma. Minutėlę! Prašau.
V.MARTINKAITIENĖ (DPF). Manau, kad ir Aplinkos apsaugos komitetas galėtų būti papildomas.
PIRMININKAS. Gerai, dokumentas svarbus. Ką gi, Aplinkos apsaugos komitetas. (Balsai salėje) Aš girdžiu siūlymų, kad ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar tikrai reikia? Gal labai daug neapsikraukime. Bet jeigu jūs pageidaujate, Seimas neprieštarauja. Nereikia. Taigi papildomi komitetai: Ekonomikos, Užsienio reikalų, Aplinkos apsaugos ir Komisija Ignalinos atominės elektrinės regiono problemoms. Siūloma svarstyti gruodžio 19 dieną.
Šiandieninės darbotvarkės 2-19 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1850. Pranešėjas užrašytas ministras ponas R.Turčinskas, bet, matau, į pagalbą skuba viceministrė ponia Janina Kumpienė. Ministras tuo metu kažkur iš salės prapuolė. Pasikeitėte. Prašau, ponia viceministre.
J.KUMPIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mes teikiame Lietuvos Respublikos Seimui Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo pataisą. Pataisos esmė ta, kad birželio mėnesį Lietuvos Respublikos Seimui priėmus naują Farmacijos įstatymą, suderintą su Europos Sąjungos nuostatomis, pasikeitė sąvokos ir terminologija. Iš esmės toks pokytis atsiranda ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnyje dėl tų sąvokų suvienodinimo su sąvokomis, įteisintomis naujame Farmacijos įstatyme, ir kartu, kad atitiktų Europos Sąjungos direktyvas. Pokyčiai yra labai nereikšmingi, o tiek (labai atsiprašau, labai smarkiai lėkiau į Seimą)… tiek, kiek veikia pokyčius dėl 19 straipsnio esmės – pridėtinės vertės mokesčio 5% lengvatinio tarifo taikymo, tai yra susiję su tuo pačiu sąvokų pakeitimu. Rezultatas yra toks, kad iš lengvatinio PVM taikymo tarifo srities yra išbraukiamos medicininės paskirties kūno ir dantų priežiūros priemonės, paprasčiausiai tokios sąvokos Farmacijos įstatyme nelieka, ir yra siūloma pridėtinės vertės 5% lengvatinį tarifą taikyti specialios medicininės paskirties dietiniam maistui. Tai irgi dėl paprasčiausiai pasikeitusių sąvokų, nes iki tol tą sąvoką apėmė sąvoka „maisto papildai“. Ačiū už dėmesį. Tiek norėjau pasakyti. Maloniai prašome pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū poniai viceministrei. Nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmoji klausia ponia Z.Žvikienė.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau, kad jūs trumpai plačiau paaiškintumėte kelias sąvokas. Kadangi yra nurodyta, kad grupes tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gal jūs galėtumėte pasakyti… Mane domina dvi sąvokos. „Medicinos įranga“, ar tai reiškia, kad visai medicinos įrangai bus 5% PVM. Ir noriu paklausti, ar sąvoka „specialios medicininės paskirties dietinis maistas“ atsiranda kaip tokia, ar ši sąvoka apims dietinį maistą diabetikams?
J.KUMPIENĖ. Į pirmąjį klausimą, susijusį su lengvatinio tarifo taikymu įrangai, tai šiuo atžvilgiu apskritai neliečiamas įrangos klausimas. Jis įtraukiamas į 5% lengvatinį… ir jam taikomas 5% lengvatinis tarifas. Pokyčiai nepaliečia šio klausimo.
O dėl dietinio maisto, taip, įeina, apima.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas A.Matulas.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamoji viceministre, prieš keletą metų Sveikatos reikalų komitetas buvo užsakęs atlikti tokią apklausą, kiek žmonių Lietuvoje rūpinasi savo burnos priežiūra. Mes gavome, pamenu, tokią šokiruojančią informaciją, kad netgi su aukštuoju išsilavinimu apie 30% žmonių nesirūpina savo burnos priežiūra, nuolat nevalo dantų. Dabar jūs siūlote aiškinamajame rašte išbraukti ir tekste išbraukti „dantų priežiūros priemones“, kad joms nebus taikomas lengvatinis 5% PVM tarifas, nors šiuo metu yra taikoma. Ar jūs nemanote, kad šita priemonė akivaizdžiai pabrangins dantų priežiūros priemones, pastą ir kitus dalykus ir dar mažiau žmonių norės arba sugebės, įstengs nuolat rūpintis savo dantų priežiūra ir taip pablogės dantų būklė?
J.KUMPIENĖ. Ačiū gerbiamajam pirmininkui už klausimą. Atsakyčiau taip. Paprasčiausiai ta sąvoka apibūdinami dalykai pagal seną Farmacijos įstatymo redakciją Lietuvoje buvo priskiriami prie farmacijos srities prekių. Naujoje Farmacijos įstatymo versijoje, kuri atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, nėra tokios sąvokos ir Lietuvos valstybė nebeturi teisės tokios sąvokos palikti Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, lygiai kaip negalėjo jos palikti ir Farmacijos įstatyme, todėl mes tiesiog neturime pasirinkimo, nes jau tapome europiečiais ir turime dirbti pagal Europos teisės reikalavimus.
PIRMININKAS. Na, europiečiais mes visada buvome. Klausia ponas M.Žymantas.
M.ŽYMANTAS (DPF). Mano klausimas būtų toks, ar sugebės ministerija skaidriai padalyti produktus. Kas bus priskirta specialiosios medicininės paskirties dietiniam maistui, kas bus priskirta išbraukiamoms dalims, nes kai kur gali būti diskusija, ar tas, ar tas, ir čia jau iškyla skaidrumo klausimas.
J.KUMPIENĖ. Neturėčiau pagrindo jums pateikti kokių nors abejonių arba pati savimi nepasitikėti, kad tai bus daroma neskaidriai. Tiesiog nėra galimybių atsakyti kitaip į šį klausimą, nes esu giliai tuo įsitikinusi.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrei už klausimo pristatymą. Viena nuomonė už, viena nuomonė prieš. Ačiū. Ponas A.Matulas – nuomonė už.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų reikia įstatymą suderinti su mūsų jau priimtu Farmacijos įstatymu ir kai kuriais Europos Sąjungos teisės aktais, bet iš tikrųjų, mano manymu, kai kurios priemonės brangs ir prieinamumas kai kurių prekių žmonėms sumažės, nes pragyvenimo lygis taip sparčiai neauga. Todėl aš iš karto prašau, kad Sveikatos reikalų komitetas būtų paskirtas papildomu komitetu, ir galbūt Sveikatos apsaugos ministerija iš karto pasirūpintų duomenimis, kiek pabrangs tos prekės ir kaip tai galės lemti tas problemas, kad tos prekės bus mažiau prieinamos žmonėms. Aš suprantu, stomatologams, odontologams gerai, matyt, padaugės darbo. Dar kartą prašau, kad Sveikatos reikalų komitetas būtų paskirtas bent jau papildomu.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonė už. Nuomonė prieš. Nematyti, kad norėtų kas pasakyti. Ar galima bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui Nr.XP-1850? Siūloma balsuoti. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr.XP-1850 – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Už – 23, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai svarstymui: pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Tvarka? Gerai. Siūloma svarstyti… Nėra numatyta Seniūnų sueigoje data, kada mes galime svarstyti, tai norėčiau kreiptis gal tada į vieną iš komitetų, svarstysiančių šį įstatymo projektą, pirmininkų. Viceministre, kada vis dėlto būtų galima svarstyti Seime? Šią sesiją ar vis dėlto… Pone viceministre, jūsų klausiu, ar šią sesiją svarstyti, nes nėra numatyta svarstymo data. Reikia priimti iki Naujųjų metų ar galime neskubėti? (Balsai salėje) Pabandykime. Siūloma svarstyti gruodžio 19 d, jeigu tiktų. O ten matysime, kaip seksis. Na, nepavyks, bet jeigu komitetas įsipareigos išnagrinėti, galėsim pasvarstyti. Taip, ponas A.Matulas, mačiau, nori kalbėti.
A.MATULAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal jūs galit paaiškinti, kur yra valdančioji mažuma, nes šiuo metu jai atstovauja vienas opozicijos atstovas – ponas E.Zingeris.
PIRMININKAS. Valdančioji mažuma yra čia, vietoje, mano asmenyje visa. Suklydote, aš dar dirbu…
Kviečiu į tribūną užsienio reikalų viceministrą poną Jaroslavą Neverovičių. Diplomatinės tarnybos įstatymo 24, 25, 27, 29, 44, 56, 57, 66, 70 straipsnių ir 1, 2 priedėlio pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas. Prašau.
J.NEVEROVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas parengtas siekiant kelių tikslų. Pirmiausia įstatymo projektu norima įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo nuostatas, numatančias galimybę perkelti statutinius valstybės tarnautojus, įskaitant ir diplomatus, į pareigas tarptautinėje ar užsienio valstybės institucijoje; antra, numatančias galimybę atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą buvusiems statutiniams valstybės tarnautojams; ir trečia, įtvirtinančias valstybės tarnautojo teisę dirbti kitą darbą. Šiuo tikslu Diplomatinės tarnybos įstatymas papildomas tam tikromis nuostatomis, numatančiomis į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje perkeltiems diplomatams garantiją, susijusią su diplomatų tarnybos sutarties galiojimu, diplomatinio rango išsaugojimu, diplomato statuso atkūrimu.
Diplomatinės tarnybos įstatymas taip pat papildomas nauju straipsniu, numatančiu garantijas diplomato sutuoktiniui, diplomatui savo noru nutraukusiam diplomato tarnybos sutartį dėl to, kad išvyko kartu su sutuoktiniu diplomatu.
Įstatymo 27 straipsnyje naujai apibrėžiama „šeimos narių“ sąvoka, į ją įtraukiant ir diplomato sutuoktinio vaikus, įvaikius. Numatoma galimybė mokėti diplomatui kompensaciją ir jo sutuoktinio pilnamečiams vaikams, įvaikiams iki 20 metų išlaikyti, jei jie su diplomatu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu egzistuoja praktinės asmenų pripažinimo diplomato išlaikytiniais problemos, įstatymo projekte tikslinama „išlaikytinių“ sąvoka, nurodant, kad išlaikytiniais laikomi asmenys, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų numatyta tvarka yra paskirtas diplomatas ar jo sutuoktinis.
Kitas įstatymo projekto tikslas – naujai reglamentuoti kompensacijų mokėjimą diplomato ar jo šeimos narių žūties ar sveikatos sutrikimo atveju. Diplomatų, kaip statutinių valstybės tarnautojų, darbo pobūdis lemia, kad jie gali būti privaloma tvarka skiriami dirbti į bet kurią diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Jiems neišvengiamai tenka dirbti padidintos rizikos regionuose esančiose valstybėse. Todėl būtina užtikrinti socialines garantijas diplomatams ir jų šeimos nariams, jei diplomatas žūva ar jo sveikata sutrinka dėl priežasčių, susijusių su tarnyba.
Kitas siūlomas pakeitimas – tai galimybė apmokėti užsienio kalbos mokymosi išlaidas diplomato sutuoktiniui, vykstančiam gyventi kartu su paskirtu dirbti atstovybėje diplomatu. Diplomato sutuoktinis, gyvendamas užsienyje, kartu su diplomatu atlieka Lietuvos valstybės reprezentavimo funkcijas, todėl kyla būtinybė sudaryti sąlygas diplomato sutuoktiniui, prieš išvykstant kartu su diplomatu, įgyti paskyrimo valstybės ar kitos pagal poreikį užsienio kalbos žinių. Įstatymo projekte taip pat atliekami redakciniai diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimai. Ir siūlome svarstyti šio įstatymo pakeitimo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrui. Nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia ponas A.Ažubalis.
A.AŽUBALIS (TSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, štai čia jūsų teikiamose pataisose siūloma, kad teisė atkurti diplomato statusą garantuojama diplomatams, priimtiems dirbti į tarptautinę instituciją ar užsienio valstybės instituciją. Priimtas dirbti į šias institucijas, kaip aš suprantu skaitydamas iš teksto, tai yra tas žmogus, kuris arba išlaikė tam tikrus egzaminus, sakykim, Europos Sąjungos Komisijos… Paprastai, jeigu tu išlaikai tuos visus egzaminus, eini ir dirbi kaip eilinis darbuotojas. Ir jokio termino nėra. Jūs norit pasakyti, kad žmogus, kuris savo noru renkasi prestižinę tarnybą, kada nors, jeigu jam kas nors nepatiks arba nepavyks, jis gali grįžti ir atkurti savo diplomato statusą? Žmogus yra laisvo apsisprendimo, taip sakant, būtybė. Renkiesi arba Lietuvos diplomatinę tarnybą, arba darbą tarptautinėse organizacijose. Kita vertus, priimtas dirbti į užsienio valstybės instituciją, bent man šiuo metu, jeigu jūs nepaaiškinsit, tikrai neaišku, kas yra užsienio valstybės institucija. Iš teksto aš suprantu, kad užsienio valstybės institucija – tai gali būti Belgijos Karalystės, sakykim, Gynybos ministerija, į kurią žmogus, atsisakęs Lietuvos pilietybės, nuėjo, išlaikė egzaminus, gavo pilietybę ir tapo tos ministerijos tarnautoju. Tai vienas klausimas. Kitas klausimas dėl penkerių metų termino atkūrimo. Dabar yra šešių mėnesių terminas minėtai teisei įgyvendinti. Kodėl reikalingas penkerių metų terminas? Ar dar yra žmonių, kurie susigalvoja, kad gali grįžti, kad nori grįžti į tarnybą ją anksčiau nutraukę? Kuo tai pagrįsta? Ačiū.
J.NEVEROVIČIUS. Ačiū už jūsų klausimą. Dėl delegavimo iš tikrųjų čia yra problema, nesusijusi su kokiom nors žmonių savybėm, kad jie gali norėti grįžti ar negrįžti į diplomatinę tarnybą. Čia yra iš tikrųjų mūsų diplomatinės tarnybos problema, nes, vienas dalykas, yra problema tokį žmogų rasti, asmenybę, kuri atitiktų visus reikalavimus, sakykim, Europos Komisijos misijų kur nors Rytuose, kur mums labiausiai įdomu, o kitas dalykas, kaip tą įforminti, nes pagal dabartinius reikalavimus tai yra labai sudėtinga. Šie pasiūlymai išsprendžia tą problemą. Aš sakyčiau, kad šiuo atveju bent jau tikrai yra problema žmonių, kuriuos mes bandom rasti, pasiūlyti į tas atsirandančias vietas, pavyzdžiui, Europos Komisijos misijoje Moldovoje.
O dėl antrojo klausimo aš gal paprašyčiau pagalbos Birutės Zedelienės, kuri yra to klausimo koordinatorė mūsų ministerijoje. Jinai yra teisininkė valstybės sekretoriaus biure. Ponia Birute, jeigu…
PIRMININKAS. Prašom paspausti ten… Turėtų įsijungti.
B.ZEDELIENĖ. Aš galėčiau papildyti dar ir viceministro pirmąjį atsakymą. Į Diplomatinės tarnybos įstatymą yra perkeltos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Kai diplomatas laimi tarptautinį konkursą į Europos Sąjungos institucijas, su juo nutraukiama diplomatinės tarnybos sutartis, bet mūsų įstatyme yra, kai diplomatas perkeliamas į institucijas. Kai jis perkeliamas, tada jam yra išsaugomos tam tikros garantijos: diplomatinis rangas, jis turi teisę grįžti į pareigas. Yra dar viena diplomatų kategorija – tai diplomatai, kurie savo noru išeina iš diplomatinės tarnybos, ir jie turi teisę… Taip buvo ir ankstesnėje įstatymo redakcijoje, dabar tik redakciniai pakeitimai. Jie turi teisę per penkerius metus grįžti į diplomatinę tarnybą, bet nebūtinai gali būti priimti. Šį sprendimą vykdo užsienio reikalų ministras.
Dabar kas tai yra užsienio valstybės institucija? Terminai yra paimti iš Valstybės tarnybos įstatymo. Kaip ponas A.Ažubalis suprato, manyčiau, kad ir į kitas užsienio valstybės ministerijas arba kito pobūdžio institucijas galima perkelti tiek diplomatus, tiek visus valstybės tarnautojus.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Aš supratau, ponas A.Ažubalis truputį pajuokavo dėl Belgijos gynybos ministerijos. Prašom palaukti minutėlę.
A.AŽUBALIS. Gerbiamasis pirmininke, ačiū už suteiktą progą. Aš tiesiog noriu pasakyti, kad vienas dalykas yra, kai yra žodis „deleguoti“ į tarptautinę instituciją, o kita sąvoka yra „būti išrinktam“. Kai žmogus eina ir savarankiškai renkasi tarptautinės institucijos darbuotojo kelią, jis nutraukia sutartį. Tai yra jo laisvas apsisprendimas ir tai neturi nieko bendra nei su delegavimu, nei su perkėlimu, nei su išrinkimu į Europos Parlamentą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Aišku. Ačiū. Klausia ponas E.Zingeris.
E.ZINGERIS (TSF). Labai dėkui, pone pirmininke. Malonu jus matyti čia, šioje tribūnoje, gerbiamasis viceministre. Mano klausimas būtų susijęs su dabar teikiamom Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisom ir su tais debatais, kurie buvo Užsienio reikalų komitete, apie kuriuos jūs galbūt savo kolegų esate informuotas. Tie du dalykai… Mums atneštos pono ministro P.Vaitiekūno papildomos Diplomatinės tarnybos įstatymo strategijos jums žinomos. Mes gavome medžiagą, ar ne? Matote, koks pateiktų ir Užsienio reikalų komitete prieš dešimt dienų aptartų dokumentų ir jūsų ryšys? Jūs manote, kad tie du dalykai yra suderinti? Kaip jums atrodo? Aš nenorėčiau taip per daug tikslinti, bet norėčiau jūsų atsakymo. Ačiū.
J.NEVEROVIČIUS. Ačiū už jūsų klausimą. Iš tikrųjų aš manau, kad tam tikras derėjimas yra, bent jau nėra prieštaravimo. Šis pasiūlymas iš tikrųjų išplaukia iš tam tikrų mūsų įsipareigojimų mūsų adresu taisyti Diplomatinės tarnybos įstatymą, nes pasikeitė Valstybės tarnybos įstatymas. Iš tikrųjų tų pakeitimų gal galėjo būti ir daugiau, bet jų nėra, nes vyksta ta diskusija. Manau, kad tai yra irgi tam tikras simbolis.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Ačiū, viceministre.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Ar būtų noro? Nėra noro. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Galima pritarti. Siūloma nustatyti… Siūlomas pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti… Vėl Seniūnų sueiga nenustatė datos. Aš klausiu pono viceministro ir galbūt kartu komiteto narių, ar suspėsite iki šių metų pabaigos, ar atidedame iki kitų metų? Jūs manote, kad jums reikia, jog šiais metais šis įstatymo projektas būtų priimtas? Visiems reikia. Mes galime numatyti gruodžio 19 dieną. Tada jau jūsų reikalas dirbti su komitetu, kuo greičiau gauti išvadą, kad galėtume surengti Seimo svarstymo stadiją, po to priėmimo. Ačiū.
Visi darbotvarkės klausimai išnagrinėti. Seimo narių pareiškimų neturime. Ačiū jums už triūsą. Teisingai, registracija. Skelbiame registraciją.
Užsiregistravo 17 Seimo narių.
Skelbiu gruodžio 5 dienos vakarinio posėdžio pabaigą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.