Trisdešimt devintasis (243) posėdis
2006 m. lapkričio 28 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai G.STEPONAVIČIUS ir A.PEKELIŪNAS

PIRMININKAS (STEPONAVIČIUS, LSF*). Galėtume tai daryti, bet nėra pirmųjų klausimų pranešėjų, todėl aš spaudžiu mygtuką, kad gausiau mūsų susirinktų į salę. Ar šio pirmojo klausimo teikėjas bus ne A.Endzinas? Dėl šilumos kainų jūs? Gerai. Kolegos, iš pradžių prieš registraciją noriu paskelbti vakarinio plenarinio posėdžio pradžią. Primenu, rytinio posėdžio pradžioje balsavimu buvo nuspręsta, kad 15.00 valandą darbotvarkėje bus svarstomas Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 ir 2005 metų veiklos ataskaitų“ projektas. Kviečiu į tribūną… Eilės tvarka, pamenate, dar ankstesniuose posėdžiuose buvo nuspręsta, kad yra logiška svarstyti iš pradžių ataskaitas ir įvertinti, o paskui eiti prie šilumos kainų. Štai aš turiu jau patikslintą darbotvarkę, joje yra parašyta – nutarimo projektas Nr.XP-1460. Tuoj, bandykime susisiekti su pranešėju, kurio dabar nėra salėje. (Balsai salėje) Tuoj pat, po minutėlės turi būti pranešėjas. Kolegos, aš primenu, kad dar šiandien darbotvarkėje mes turėtume vakarinio posėdžio metu, tikėtina, svarstyti nemaža likusių rezervinių klausimų, taip pat ir Seimo pareiškimą „Dėl krovininio transporto padėties Lietuvos ir Latvijos pasienyje“. Taigi klausimas paprastas, ar mes darome kelių minučių pertrauką, ar svarstome kokius kitus klausimus? Svarstome kitus. Gerai. Užsiregistruokime. Pažiūrėkime, kiek mūsų salėje. Išties buvo prašymas… Registracija!

Užsiregistravo 32 Seimo nariai.

Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 ir 2005 metų veiklos ataskaitų“ projektas Nr.XP-1460(4*) (sujungtas su Nr.XP-519) (priėmimas)

Aišku, klausčiau kolegos P.Vilko, jeigu jis yra susiorientavęs dėl šio klausimo. Mėginkime galbūt jį kviesti į tribūną arba gal komiteto pirmininkę. Gerai. Kviečiu P.Vilką. Svarstome Seimo nutarimą „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 ir 2005 metų veiklos ataskaitų“. Prašom.

P.VILKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas anksčiau apsvarstė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 ir 2005 metų veiklos ataskaitą ir po svarstymo pritarė, bet kadangi po svarstymo atsirado keletas papildomų pasiūlymų, manau, šiuo metu ir reikėtų aptarti šiuos pasiūlymus. Komitetas yra priėmęs sprendimą, bet turbūt Seime reikėtų dabar išklausyti tuos pasiūlymus.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Aš prašau likti tribūnoje. Ar kolega A.Endzinas, geriau žinantis tuos pasiūlymus, galėtų jus pavaduoti? Kviečiu į tribūną. Eilės tvarka. Primenu, kad tai yra priėmimo stadija, todėl mes turime pradėti nuo preambulės. Yra Seimo nario E.Klumbio pasiūlymas preambulę papildyti dar vienu sakiniu. Dabar kokia komiteto nuomonė dėl šio siūlymo?

A.ENDZINAS (LSF). Taip, komitetas nutarė nepritarti Seimo nario E.Klumbio pateiktam pirmajam pasiūlymui dėl preambulės papildymo ir balsavo taip: 8 – prieš, susilaikė 1 Seimo narys.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Paties E.Klumbio nėra. Galbūt būtų tikslinga tiesiog perskaityti, kad jis siūlo papildyti preambulę sakiniu teigdamas, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne kartą pažeidė Europos savivaldos chartiją ir Vietos savivaldos įstatymą. Ar čia užsiregistravę Seimo nariai dėl preambulės? S.Lapėnas prieš preambulės papildymą šiuo sakiniu. Prašom.

S.LAPĖNAS (LCSF). Kolegos, Ekonomikos komitete gana detaliai buvo išsiaiškinta, kad komisija iš tiesų nepažeidė jokio įstatymo ir laiku pateikė savo ataskaitas. Būtų galima kelti klausimą, kodėl 2004 metais Seimas nesvarstė šios ataskaitos, bet čia jau turėtume klausimą adresuoti tuometinei Seimo vadovybei. Šiandien mes svarstome šias ataskaitas, kurios formaliai išlaikant visus įstatymų reikalavimus, buvo pateiktos laiku. Manau, kad tokia siūloma formuluotė tikrai neturėtų būti priimta. Siūlyčiau balsuoti prieš šią pataisą.

PIRMININKAS. Dėkui. Niekas nenorėjo pritarti. Kolegos, prašom balsuodami apsispręsti, ar pritariame Seimo nario E.Klumbio pasiūlymui papildyti preambulę nauju sakiniu.

3 balsavo už, 10 – prieš, 20 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Judame pirmyn. 1 straipsnis. Dėl šio straipsnio taip pat yra kolegos E.Klumbio siūlymas. Prašom pateikti jam nesant ir pakomentuoti komiteto poziciją.

A.ENDZINAS. Komitetas svarstė gerbiamojo Seimo nario E.Klumbio pateiktą antrą pasiūlymą dėl 1 straipsnio pakeitimo ir nepritarė bendru sutarimu. Galiu jį paskaityti. Jis skambėtų taip: „Nepritarti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 ir 2005 metų veiklos ataskaitoms“. Komitetas nusprendė ir siūlo Seimui būtent pritarti pateiktoms ataskaitoms, nes jos, komiteto nuomone, yra gana išsamios ir apimančios gana platų komisijos kuruojamą veiklos barą.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar čia Seimo nariai norėtų būtent dėl šio siūlymo pasakyti nuomonę? E.Masiulis – nuomonė už.

E.MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia tikrai keistai atrodo, kai 2006 metų pabaigoje svarstome 2004 metų ataskaitą. Tikrai nuo to laiko daug vandens nutekėjo. Ar mes pritartume, ar nepritartume tai ataskaitai, strateginės reikšmės šis Seimo sprendimas, matyt, jau neturės.

Kita vertus, kai stebi Kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklą, kyla toks dvejopas įspūdis. Viena vertus, beveik negirdėti faktų, kad Kainų komisija atmestų vienos ar kitos monopolistinės įmonės siūlymą padidinti kainas. Dažniausiai yra pritariama kainų padidinimui.

Kitas dalykas. Mes puikiai žinome, kad ten, kur nėra konkurencijos, ten, kur nėra rinkos, kainodaros procesai turėtų būti kur kas atidžiau stebimi. Kainų komisija tikrai turėtų žiūrėti, kaip yra skaičiuojamos įmonių sąnaudos, nes šios įmonės yra monopolistės, jeigu kalbėtume tiek apie dujų atvežimą į Lietuvą, tiek apie šilumos tiekimą Lietuvos žmonėms. Tuo tarpu dabar apsiribojama tiktai dokumentų peržiūrėjimu ir leidimu arba neleidimu tas kainas didinti. Tikrai kartais atrodo neįprastai situacija, kai siūloma didinti elektros energijos kainas sakant, kad investicija reikalauja, kad per 10 metų atsipirktų mūsų investicijos. Kur jau kur, bet energetikos versle turėtų būti kur kas didesnė priežiūra ir šioje situacijoje Kainų komisija dažnai to aktyvumo nedemonstruoja.

PIRMININKAS. Ačiū. S.Lapėnas – nuomonė prieš šį siūlymą.

S.LAPĖNAS. Kolegos, siūlyčiau būti ganėtinai tiksliems savo formuluotėmis. Jeigu mes kalbėtume apie 2004–2005 metų laikotarpį, tai galėtume konstatuoti, kad daugeliu atvejų kainos buvo netgi sumažintos. Ir tiktai 2006 metais kai kurioms savivaldybėms iškilus problemų dėl šilumos ūkio, mes bandome tarsi už būsimo laikotarpio problemas bausti komisiją, nepatvirtindami jos ataskaitos už laikotarpį, kuris jau praėjo. Tai tikrai nedarykim tokių nelogiškumų, būkim nuoseklūs ir vis dėlto svarstykim tą 2004-2005 metų laikotarpį. Todėl gerbiamojo E.Klumbio pasiūlymui siūlyčiau nepritarti.

PIRMININKAS. Dėkui, kolegos. Prašau tada balsuojant išsakyti savo nuomonę, ar Seimas pritaria Seimo nario E.Klumbio pasiūlymui, susijusiam su pirmuoju nutarimo straipsniu.

46 užsiregistravo, 8 – už, 15 – prieš, 21 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Dėl viso 1 straipsnio ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra, kolegos. Prašau pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame 1 straipsniui. Kolegė B.Vėsaitė dėl 1 straipsnio? Nėra norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio. Supratome. Taigi, kolegos, prašau balsuoti, ar priimame 1 straipsnį.

Balsavimo rezultatai: 48 užsiregistravo, 36 – už, prieš nėra, 11 susilaikė. Straipsnis priimtas.

2 straipsnis. 2 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Ar galim priimti 2 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio yra gauti du pasiūlymai. Teisės departamento pastabos. Prašom, komiteto nuomonė.

A.ENDZINAS. Dėkoju. Komitetas apsvarstė Teisės departamento pastabas, joms pritarė ir galbūt galima pasakyti, kad pritarė 3 straipsnio 2 ir 3 punktų išbraukimui. Jums leidus, aš juos perskaitysiu, t.y. atsisakė „pateikti Seimui įstatymų projektus dėl valstybės institucijų ir savivaldybių kompetencijos nustatyti centralizuotai teikiamos šilumos, karšto ir šalto vandens kainas patikslinimo“. Šito straipsnio atsisako. Ir trečias – „papildyti Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatus funkcija, kad komisija pagal savo kompetenciją tiria vartotojų skundus, nagrinėja ginčus tarp energetikos išteklių ir energijos tiekėjų ir vartotojų, gina energetikos išteklių ir energijos vartotojų interesus“. Pritarė Teisės departamento išvadai šių dviejų 3 straipsnio punktų, t.y. 2 ir 3, atsisakyti. Balsavimo rezultatai: už – 8, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, kolegos, dėl siūlymų išbraukti nutarimo 3 straipsnio, kuriame formuluojami pasiūlymai Vyriausybei, 2 ir 3 dalis. Ar galim dėl abiejų punktų išbraukimo kartu apsispręsti, ar kolegos dėl kiekvieno atskirai norėtų išsakyti nuomones? Kartu. Gerai. Tai dabar S.Lapėnas – nuomonė už išbraukimą.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, ši komisija yra sudaryta kaip nepriklausoma komisija ir tikrai jinai pagal savo prigimtį, pagal savo vykdomas funkcijas negali būti įpareigojama atstovauti ar gamintojų, ar perdavėjų, ar vartotojų interesams. Todėl, siekdami išlaikyti jos pagrindinį nepriklausomumą nuo įvairių interesų grupių, vis dėlto mes turim būti nuoseklūs ir nepritarti tokiems siūlymams įpareigoti atstovauti vienai ar kitai interesų grupei. Siūlyčiau pritarti komiteto pasiūlymui.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar P.Vilkas dėl 3 straipsnio? Prašom, dėl dviejų išbraukimo. Nuomonė prieš.

P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Įvertinant Teisės departamento pastabas, mano yra tokia abejonė, nes yra nurodyta, kad neva ta komisija, sudarydama metodikas ir kartu nustatydama viršutines ribas, atseit negina jokių vartotojų interesų. Man atrodo, kad mes čia užrašėm pasiūlyti Vyriausybei, vadinasi, tokia bendra prasme, tiktai pateikti Seimui projektus, kurių mes tikrai nepateikėm, ir dėl valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijos nustatyti centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto bei šalto vandens kainų patikslinimo. Mes puikiai prisimenam Savivaldybių asociacijos pareiškimą, kuriame ji lygiai taip pat to prašė, kad reikėtų patikslinti, nustatyti, už ką atsako savivaldybės, kokia atsakomybė tenka komisijai. Mano manymu, mes čia niekuo nenusižengėm. Galbūt jeigu žiūrėtume teisiškai, kur nepriklausoma yra ta komisija, galbūt ir būtų ten kur nors kokių nors nusižengimų, ne nusižengimų, o galbūt nesutapimų. Mano manymu, mes čia nieko blogo nepadarom palikdami tas dvi pastraipas, kurios nieko neįpareigoja, tik atkreipia Vyriausybės dėmesį. Mes turime atkreipti dėmesį į tai, kad vartotojas turėtų mokėti realias kainas. Tiktai reikėtų kaip nors ieškoti būdų, kad taip būtų. Aš esu tikrai prieš, kad tai išbrauktume, ir siūlyčiau, kad ir kiti palaikytumėt, kad liktų tos dvi pastraipos, nieko labai daug neįpareigojančios.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, kolegos, po vieną nuomonę dėl 2 ir 3 punktų, kaip siūlo Teisės departamentas, išbraukimo, kam pritaria pagrindinis komitetas, nuomonės išsakytos. Prašau balsuojant apsispręsti, ar Seimas pritaria, kad būtų išbraukti 2 ir 3 punktai, kaip siūlo pagrindinis komitetas.

Balsavimo rezultatai: 57 užsiregistravo, 28 – už, 7 – prieš, 20 susilaikė. Išbraukimui pritarta.

Dabar dėl viso 3 straipsnio, pritarus pasiūlymams, ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Ne, nėra. Kolegos, prašau balsuoti, ar priimame 3 straipsnį su pakeitimais, kuriems Seimas jau pritarė. Dėl 3 straipsnio balsuojame.

Balsavimo rezultatai: 49 užsiregistravo, 34 – už, prieš nėra, 12 susilaikė. 3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis. 4 straipsniui pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Ar taip, pone pranešėjau?

A.ENDZINAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar galim priimti 4 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas.

5 straipsnis. Šiam straipsniui yra gautas kolegos V.Orechovo siūlymas. Prašom, nesant pranešėjo, gal pateiktumėt siūlymo esmę ir komiteto poziciją dėl V.Orechovo pasiūlymo dėl 5 straipsnio?

A.ENDZINAS. Minutėlę. Gerbiamojo V.Orechovo pasiūlymo esmė yra išbraukti 5 straipsnį, kuris skamba taip: „Atkreipti Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo ir Seimo valdybos dėmesį, kad, vadovaudamasis Seimo statuto (…) straipsnio 5 punktu, Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas kasmet, paprastai iki kovo 1 d., turi pateikti Seimui komisijos ataskaitą ir kad Seimo Pirmininkas apie gautą ataskaitą turi informuoti Seimą“. Noriu pasakyti, kad mes šiandien svarstome ir 2004 m., ir 2005 m. Kainų ir energetikos komisijos veiklos ataskaitas.

PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas pritarė siūlymui išbraukti 5 ir 6 straipsnius. Kolegos, prašom pasiruošti… Yra norinčių kalbėti – pritarti arba prieštarauti siūlymui išbraukti. Dabar dėl 5 straipsnio.

J.Veselka – nuomonė už išbraukimą.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti V.Orechovo pasiūlymui dėl 5 straipsnio, nes tai daryti įpareigoja Statutas. Komisija kasmet laiku pateikė savo ataskaitą. Todėl siūlau 5 straipsnį išbraukti, kaip siūlo V.Orechovas, nes tai įpareigoja Statutas. Nereikia dar kartą kartoti to, ką įpareigoja Statutas, todėl siūlau išbraukti tai, kam pritaria Ekonomikos komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys – nuomonė prieš.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, viskas būtų gerai, jeigu Seimas, ypač Seimo vadovybė ir Ekonomikos komitetas, laiku priimtų tuos nutarimus, kaip priklauso. Bet šiandieną, aš atkreipiu ir savo kolegos Juliaus dėmesį, nagrinėjame dvejų metų. To negali būti. Bet, deja, tai vyksta ir vyksta kalbant apie daugelio komisijų ataskaitas. Todėl noriu, kad šiame nutarime ir būtų labai aiškiai įrašytas priminimas, kad tą reikia daryti kiekvienais metais. Manau, kad to išbraukti nereikia, juo labiau kad svarstymo stadijos metu pats Seimas pritarė šiam mano siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame, kad būtų išbrauktas nutarimo projekto 5 straipsnis.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Už – 41, prieš – 1, susilaikė 10. 5 straipsnis išbraukiamas.

Toks pat siūlymas dėl 6 straipsnio. Komitetas pritarė. Ar yra kolegų, norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šio straipsnio? Ar dar turite ką nors pridurti, gerbiamasis pranešėjau?

A.ENDZINAS. Svarstydamas gerbiamojo V.Orechovo pasiūlymą dėl 6 straipsnio, komitetas negalėjo apsispręsti, balsai pasiskirstė po lygiai. Tačiau šiandien svarstydamas Teisės departamento pateiktas išvadas dėl 6 straipsnio, komitetas taip ir apsisprendė, kaip jūs, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ir pasakėte, tai yra pritarė šio straipsnio išbraukimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nepaisant to, du Seimo nariai nori kalbėti dėl šio pasiūlymo. J.Razma palaiko siūlymą išbraukti 6 straipsnį. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Jeigu neišbrauktume, tai juokingai atrodytų, kad mes patys balsuodami įsipareigojame kasmet priimti nutarimą, lyg be tokio nutarime įrašyto įsipareigojimo to neturėtume daryti. Nemanau, kad Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui reikia akcentuoti tą atsakomybę už pateikimą laiku. Kaip Seimo Pirmininkas ir pavaduotojai pasiskirsto funkcijas, tai yra jų reikalas. Manau, kad toks nereikalingas straipsnis atrodo nesolidžiai. Geriau, kad jo nebūtų.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka – nuomonė prieš.

J.VESELKA. Prieš todėl, kad, jeigu imtume formaliąja prasme, tai mes dabar turėjome tvirtinti tik 2005 m. ataskaitą. 2004 m. ataskaitą komisija pateikė laiku, Ekonomikos komitetas įvertino laiku, bet viskas įstrigo, sakysime, Seimo valdyboje. O Seimo valdybos nariai yra pasiskirstę atsakomybę, kas formuoja darbotvarkę ir t.t. Šis pasiūlymas gimė dėl to, kad iš esmės Seimo valdyba pažeidė Statutą, pažeidė reikalavimus. Tiek Ekonomikos komitetas, tiek Seimo komisija viską padarė laiku. Todėl čia yra atkreipiamas dėmesys, kad valdyba ir pirmasis pavaduotojas, kuris atsako už darbotvarkę, prisiimtų įsipareigojimą, kad paskui nebūtų taip, jog komisija kaltinama, kad neva 2006 m. nepadarė 2004 ir 2005 metų. Manau, kad akivaizdžiai buvo padaryta sąmoninga ar nesąmoninga valdybos klaida. Manau, kad tai priminti reikia, todėl siūlyčiau 5 straipsnį palikti, kad valdybai būtų aišku, jog reikia laiku vykdyti Statutą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Prašom, kolegos, balsuodami apsispręsti, ar pritariame kolegos V.Orechovo pasiūlymui išbraukti 6 straipsnį.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Už – 50, prieš – 2, susilaikė 5. Pasiūlymui pritarta. Šis straipsnis išbraukiamas.

Kartu aptarėme ir Teisės departamento pastabas, į kurias atsižvelgėme. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, už klausimo kuravimą ir pateikimą.

Taigi visi pasiūlymai apsvarstyti. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Primenu, kad 5 ir 6 straipsniai buvo išbraukti. Dėl 3 straipsnio Seimas pritarė, kad dvi dalys būtų išbrauktos.

Dėl viso nutarimo projekto eilės tvarka B.Vėsaitė – nuomonė už. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau pritarti Kainų komisijos 2004–2005 metų ataskaitai. Manau, kad į padarytas klaidas bus atsižvelgta svarstant 2006 metų ataskaitą. Sakyčiau, Kainų komisija veikia gana sąžiningai ir pozityviai, nes, jeigu prisimenate, 2005 m. netgi buvo sumažintos šilumos kainos, kai dujų tiekėjai bandė piktnaudžiauti. O problemos, kurios kyla šiais metais, vis dėlto yra „Gazpromo“ dujų kainų dydis ir tam tikri įstatymai bei Vyriausybės nutarimai. Dėl jų Kainų komisija niekuo dėta, ir tai reikia spręsti svarstant dėl Šilumos įstatymo ir Dujų įstatymo kylančius klausimus. Dar kartą siūlau pritarti šiai ataskaitai.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš pagal balsavimo rezultatus suprantu, kad jūs visi pasiryžę patvirtinti ataskaitą. Suprantu, nes šilumos tiekėjai yra vieni iš pagrindinių jūsų finansinių rėmėjų ir daugybė problemų, kurios egzistuoja šiandien šilumos ūkyje, tą mes matome, kyla ne iš šiandienos. Jos buvo ir 2004, ir 2005 metais. Ir tai, kas čia dabar aiškinama, kad viską bandoma suversti brangstančioms dujoms, yra mitas. Noriu pasakyti, jeigu jūs, gerbiamoji Ekonomikos komiteto pirmininke, prisiminsite, kai jūsų partijos lyderis būdamas premjeru aiškino, kad „Lietuvos dujas“ reikia privatizuoti todėl, kad nekiltų dujų kainos, tai šiandien, po trejų metų, mes galime pasakyti, kad tai buvo melas ir apgavystė, nes dujų kainos kyla ir kils toliau. O „Lietuvos dujų“ su visais dujotiekiais mes jau seniai nebeturime. Kažkas iš to įsidėjo į kišenes gerus pinigus.

Ekonomikos komitetas pripažino, kad ši komisija negynė vartotojų interesų, o ji turėtų ginti vartotojų interesus ir prisiimti atsakomybę už tai, kad šilumos ūkio vadai gauna milžiniškas algas, ir tai irgi yra suderinta su šia komisija. Todėl turbūt neatsitiktinai mes tvirtiname ataskaitą už dvejus metus, už 2004 ir 2005 metus, ir žiūrime pro pirštus į tai, ką daro ne Donato Jankausko komisija, bet Vidmanto Jankausko komisija. Aš manau, kad šiandien balsuodami jūs prisiimate visišką atsakomybę už tai, kas šiandien dedasi Lietuvos šilumos ūkyje. Kviečiu tai prisiminti.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka – nuomonė už.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pas mus, ypač šiais metais, garsiausiai kalba tie, kuriems atrodo geriausia apkaltinti V.Jankauską už viską, „nuimti“ V.Jankauską ir šilumos kainos pradės mažėti. Dabar noriu paminėti vieną iš tų, kurie nori „nuimti“ V.Jankauską, kaltinimų. Jis pažeidė Europos chartiją dėl savivaldybių. Gerbiamieji, ilgą laiką buvo taip, kad savivaldybės tvirtindavo šilumos kainas. Būdavo taip: tai Seimo rinkimai, tai savivaldybių rinkimai. Kainos, kokios reikėjo, netvirtino, nes politiškai tai būdavo nepatogu. Įmonės patirdavo nuostolius. O gaunant nuostolius po to prasideda vajus – reikia privatizuoti. Privatizavus nuostolingas įmones sumokamos menkos kainos, o po privatizavimo kainos didinamos.

Toliau. Komisija pažeidė nustatydama kainas. Gerbiamieji, atlyginimai buvo nustatomi didesni, negu, kaip kam atrodo, turėjo būti. Pasiskaitykite Akcinių bendrovių įstatymą, kas nustato atlyginimą akcinės bendrovės direktoriui. Kainų komisija jokios teisės to daryti neturi. Toliau. Paanalizuokite skaičius. 2004–2005 metai. Kaip kito šilumos kainos, kaip įprasta, jos mažėjo. Toliau. Prisiminkite, kaip buvo su Ukmerge. Ministro įsakymu buvo panaikintas prieš tai buvusio ministro įsakymas, kad Ukmergė ir dar dvi savivaldybės galėtų didesnius kiekius perkant dujas (…) kaina. Todėl, kad ministras panaikino Ukmergei, vartotojams teks papildomai sumokėti 3 mln. litų.

Toliau. Komisijos pirmininkas V.Jankauskas visada pasisakė už tai: Lietuvos dujų rinka monopolizuota ir dujų kaina turi būti reguliuojama. Čia, Seime, politinės partijos neleido reguliuoti dujų kainos. Pavyzdžiui, vienais iš tų minėtų metų „Dujotekana“ todėl, kad buvo nereguliuojama dujų kaina, papildomai, palyginti su „Lietuvos dujomis“, taikydama didesnį antkainį užsidirbo 27 mln. litų. Šiuos pinigus sumokėjo kaip tik tokios kaip Ukmergė ir kitos nedidelės savivaldybės. Kažkaip tie visi vartotojų teisių gynėjai to nemato. Ir V.Jankauskas visada pasisakydavo…

PIRMININKAS. Laikas!

J.VESELKA. …už tai, kad kainas reikia reguliuoti, nes yra monopolijos. Negali nė viena savivaldybė… Todėl, gerbiamieji, tie, kurie siūlo nepritarti Kainų komisijai, gina politines partijas, kurios neleido reguliuoti kainų. O jos neleido todėl, kad „Dujotekana“ partijoms davė pinigus.

PIRMININKAS. Laikas!

J.VESELKA. Todėl siūlau Kainų komisijos veiklai pritarti.

PIRMININKAS. Kolega, aš siūlau gerbti kitus ir visiems prisiminti Statuto reikalavimą. Kalbėti dėl balsavimo motyvų 2 minutės, ne ilgiau. Eilės tvarka – E.Masiulis. Nuomonė prieš. Ar aš galėčiau kitų kolegų prašyti nešurmuliuoti salėje ir laikytis rimties? Labai ačiū.

E.MASIULIS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tik replikuodamas J.Veselkai noriu pasakyti, kad kainų reguliavimas laisviesiems vartotojams iš tikrųjų yra niekinė priemonė, nes tada prie sienos susitars dėl brangesnių dujų, ir tos įmonės, kurios įveža dujas, tiesiog brangiau jas įveš į Lietuvą ir tą patį pelną pasiims.

O kalbant apie Kainų ir energetikos komisijos veiklą ir atsakomybę prieš Seimą, aš sakyčiau, kad Kainų ir energetikos komisija nepadarė visų privalomų dalykų, kuriuos turėjo padaryti. Jeigu mes kalbame apie 2004–2005 metų laikotarpį, teisingai, sumažėjo dujų kaina, iš dalies sumažėjo ir šilumos kaina. Bet pamenate, kokia kilo didelė sumaištis ir kiek daug posėdžių buvo suorganizuota tam, kad išsiaiškintume, o kur tie 70 ar 100 mln. litų pradingo, nes tiek, kiek dujų kaina sumažėjo, šilumos kaina nesumažėjo. Ir Kainų ir energetikos komisija, užuot čia posėdžiavusi, turėjo aiškiai atsakyti Seimui ir mes turėjome šiandien žinoti. Taip ir neaišku, kur dingo tie 70 mln. litų iš mokesčių mokėtojų pinigų, kieno kišenėje nusėdo tie pinigai.

Kalbant toliau matyti, kad Kainų ir energetikos komisija arba neturi pakankamai funkcijų ir įgaliojimų tam, kad tikrai prižiūrėtų tą kainų augimą ir pačią kainodarą, arba tiesiog to nedaro. Tikrai stulbinamai atrodo tas faktas, kad nustatant kainas vartotojams, elektros energijos kainas (dabar mes turime omeny, kad 2 ct brangsta elektros energija) nėra vertinami gamintojų kaštai. Kur tai matyta! Monopolinė situacija ir visiškai nekreipiama dėmesio, kokie yra gamintojų kaštai. Tai aš galiu ir vienus skaičius įsirašyti būdamas gamintojas, ir kitus, ir vis tiek pritars tiems kaštams.

O dar keisčiau atrodo, kai modernios elektrinės gamina šiuo metu brangią elektrą ir investitoriai sako: žinote, mes labai daug pinigų investavome, norime, kad per 10 metų atsipirktų šios investicijos. Galima padaryti, kad ir per metus atsipirktų, bet leiskite paklausti, kiek tada žmogui kainuos elektra? Jeigu mes visas investitorių problemas užkariame ant vartotojų pečių ir visiškai neatstovaujame vartotojų interesams, tai apie kokią mes galime kalbėti ataskaitą? Ir šiandien Seimas…

PIRMININKAS. Laikas!

E.MASIULIS. …patvirtindamas ataskaitą prisiims atsakomybę už brangstančią elektros energiją, o to galėtų ir nebūti.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kalba P.Vilkas. Primenu, iki 2 minučių. Perspėju, kad mikrofonai ilgiau kalbantiems bus išjungiami.

P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komisijos ataskaitą Ekonomikos komitetas nagrinėjo… pirmus metus, palyginti, kas buvo anksčiau. Aišku, suprantama kodėl. Kadangi kainos mažėjo, tai niekam nerūpėjo, ką komisija veikia, kokios metodikos laikosi. Dabar, kai kainos padidėjo, aišku, daug kam parūpo. Parūpo ir vartotojams, parūpo savivaldybėms, parūpo ir Seimo nariams. Aš noriu pasakyti, kad mes, svarstydami komisijos ataskaitą, ir atkreipėme dėmesį į tai, kuo skundėsi savivaldybės. Buvo daug nusiskundimų, kad mes nesuprantame metodikų, mes nežinome kitos metodikos. Mes nutarime aiškiai užrašėme: parengti aiškias, vartotojams suprantamas metodikas. Labai aiškiai pasakyta, ko mes norime iš Kainų komisijos. Man tik labai gaila, kad išbraukėme to straipsnio atskiras pastraipas, ypač antrą, kur buvo labai aiškiai pasakyta: pateikti Seimui įstatymų projektus dėl valstybės institucijų, savivaldybių kompetencijos. Ką tai reiškia? Tai reiškia Gamtos dujų įstatymą, Šilumos ūkio įstatymą. Kuo čia dėta komisija? Mes, Seimo nariai, trejus metus negalime apsispręsti dėl tų dviejų įstatymų. Juk ten viskas yra aiškiai apribota. Komisijos teisės, pareigos, atsakomybė. Ir mes dabar reikalaujame, kodėl komisija to nepadarė, to nepadarė.

Gerbiamajam Eligijui aš galiu pasakyti, kur dingo tie 70 milijonų. Šilumos ūkio įmonės iš „Dujotekanos“ pirko ne pigesne, o brangesne kaina. Taigi tie 70 mln., visiškai nekaltinkime šilumos tiekimo įmonių. Mano manymu, Kainų komisija įstatymams tikrai nenusižengė, siūlyčiau pritarti šiai ataskaitai. O kad ataskaita yra atiduota vėliau, kad mes šiandien kalbame apie 2004 metus, aišku, čia turbūt visų mūsų kaltė, galbūt ir Seimo valdybos kaltė. Ateityje taip neturėtų būti. Bet iš principo aš ataskaitai siūlyčiau pritarti, nes komisija įstatymams tikrai nenusižengė. Jos pasiūlymų, kurie visada buvo pasiūlyti dėl įstatymo, mes asmeniškai, kolegos, nepriėmėme. Mes tiesiog ignoravome jų pasiūlymus, o dabar skaitome, kad jūs tikrai priimate sprendimus, kurie vartotojams netinka. Taigi kviečiu balsuoti už ataskaitą.

PIRMININKAS. Dar viena pastaba, kad ir jūs, kolega, nesilaikote Statuto reikalavimų. H.Žukauskas – nuomonė prieš.

H.ŽUKAUSKAS (PDF). Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ar kiti šalia esantys kolegos galėtų leisti kolegai rišliai kalbėti? Gerbiamasis Draugeli!

H.ŽUKAUSKAS. Pone Draugeli, paprašyčiau!

PIRMININKAS. Paprašykit!

H.ŽUKAUSKAS. Seniau buvo labai paprasta. Išgirsti, ką kolega E.Klumbys sako, ir žinai, kaip balsuoti. Dabartiniu metu komplikavosi. Du žmonės – E.Klumbys ir J.Veselka – kalba priešingai, ir neaišku, ką reikia daryti.

Tačiau štai ką aš noriu pasakyti. Kai kas nors pradeda kalbėti apie kainas, ypač energetikos, ir Kainų komisijos veiklą, televizijoje ponas Vidmantas Jankauskas visada sako labai paprastai: čia yra politika, čia visi politikuoja, artėja rinkimai ir t.t. Man atrodo, kad tai iš esmės yra neteisingas pasakymas.

Aš manau, tai, ką sakė ponas E.Masiulis, investuotojų problemas perkelti ant vartotojų pečių arba vartotojų piniginėms, vartotojų pinigams, iš esmės yra politiškai neteisingas dalykas. Nesvarbu, bus rinkimai, nebus rinkimų, bet esmė yra ta, kad tas vargšas vartotojas visada ir liks vargšas. Mes, politikai, vis dėlto turėtume žiūrėti į žmogų, į vartotoją, į tą, kuris moka. Jis visą laiką negali būti kaltas. Jis negali būti kaltas dėl to, kad jam reikia šilumos, dėl to, kad jam reikia elektros ir t.t. Jo nebūtų, nebūtų ir šių garbingų organizacijų. Vis dėlto siūlau grįžti, peržiūrėti visas kainų reguliavimo sistemas ir t.t., tada bandyti spręsti šį klausimą kompleksiškai, o ne taip, kaip dabar darome. Metai iš metų mes tvirtiname, einam tolyn, viskas teka savo vaga, o iš esmės mes nieko neišsprendžiame.

Siūlau balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. J.Razma – nuomonė už.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, mes dabar priimame tikrai subalansuotą nutarimo projektą. Gerai, kad jame neliko įvairių populistinių siūlymų. Šiuo nutarimu mes tikrai gana kritiškai įvertiname Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją pasakydami, kad jos vykdoma politika ne visada buvo skirta pozityvioms permainoms energetikos ūkyje pasiekti, kad nepakankamai gynė vartotojų interesus. Aš manau, nė vienais metais mes nesame taip kritiškai pasakę. Taigi matykime šią dalį.

Toje dalyje, kurioje siūlome, gerai, kad palikome realius, teisiškai pagrįstus pasiūlymus. Sakykim, svarbus pasiūlymas, kad Valstybės kontrolė atliktų šios institucijos auditą.

Čia daug kartų buvo diskutuota, kad mes patys laiku nepatvirtinome 2004 metų ataskaitos. Galime guostis tuo, kad buvusį Seimo Pirmininką, kurio valdymo laikotarpiu ta problema buvo iškilusi, mes atleidome iš pareigų ir taip tą klausimą netiesiogiai išsprendėme. Ateityje Seimo pirmininkai galbūt atidžiau kontroliuos, kaip Europos Sąjungos institucijos kontroliuoja, ar visi teisės aktai laiku priimami. Mums iš to reikia mokytis ir žiūrėti, kad visus būtinus darbus atliktume laiku.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinė kalba prieš – P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, šį klausimą galima ir vienaip, ir kitaip svarstyti, bet iš principo, aš manyčiau, pati sistema nėra pati geriausia. Jeigu Kainų ir energetikos kontrolės komisija kaip verdiktą pasako… Jeigu nesusitaria su savivaldybės taryba, tai kam mums tartis; energetikai pasako: mes visiškai su jumis nesitarsime, mes susitarsime su Kainų komisija. Visiškai nesistengia savivaldybių taryboms pagrįsti, kodėl didinamos kainos. Pavyzdžiui, aš niekaip negaliu suprasti: juk atominis kuras nebrangsta, o kodėl 2 centais brangsta elektra? Aš to nežinau. Pavyzdžiui, jeigu brangsta nafta, dujos, nuolat keliamos kainos, galima suprasti, kur šildoma dujomis, kad ten kainos kinta. Bet, kita vertus, Seimas taip pat turi prisiimti atsakomybę, kodėl ir šiandien nėra panaikintas tarpininkas „Dujotekana“, kuri kraunasi milijonus į savo kišenes ir maitina politines partijas. Klausimas, kodėl įstatymų nustatyta tvarka „Dujotekanai“ suteikta galimybė tiesiog apiplėšinėti gyventojus ir nėra politinės jėgos… Dabar jau išvarytas iš Lietuvos Viktoras Uspaskichas, kuris bandė įveikti „Dujotekaną“, bet, pasirodo, ponas Rimandas Stonys galingesnis už V.Uspaskichą ir sugebėjo jį išvaryti net iš Lietuvos.

Taigi, aš manau, Seimas vis dėlto šiuo atveju turėtų elgtis kitaip. Aš manyčiau, kaip ne kartą sakiau, Kainų ir energetikos komisija galėtų pateikti ekonominius skaičiavimus, o politinę atsakomybę už kainas turėtų prisiimti pats Seimas ir tvirtinti Seime kainas. Čia būtų viešesnės diskusijos, atsakyta į daug klausimų, o dabar sudaryta… nusiplauna rankas, atsakomybės Seimas atsikrato – čia patvirtino Kainų ir energetikos komisija ir mes nekalti. O iš tikro Seimas vis tiek yra kaltas ir jis neturėtų šalintis šių gana globalių problemų.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, nuomonės pasakytos. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo, projekto registracijos Nr.XP-1460, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 82 užsiregistravus, 53 – už, 2 – prieš, 26 susilaikė. Seimo nutarimas, projekto registracijos Nr.XP-1460, priimtas.

Replikos po balsavimo. Eilės tvarka – J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto reikėtų padėkoti Seimui, tiems, kurie balsavo už. Dar noriu vieną argumentą pasakyti. Patys priimame įstatymus, įpareigojame komisiją dirbti pagal įstatymus ir ji neturi teisės nei atlyginimų nustatyti vadovaujantiems darbuotojams, nei vykdyti tos chartijos. O kad negali vykdyti chartijos, buvo praktika, kai savivaldybės nustatydavo kainas ir tai būdavo prieš Seimo rinkimus, prieš savivaldybių rinkimus. Taip varė įmones į bankrotus. Tada buvo prieita prie išvados, kad ekonomikos negalima politizuoti. Jeigu dar politizuoja „Mažeikių naftą“, aš jums garantuoju, ji bankrutuos.

Gerbiamieji, dar primenu vieną labai įdomų atvejį. Atvažiuodavo toks ponas Aleksandras Riazanovas. Kai mes norėdavome monopolistams reguliuoti kainą, A.Riazanovas pasakydavo: tik pabandykit, aš jums parodysiu. Ir visa valdžia atsiklaupdavo ant kelių, nes per „Dujotekaną“ ėjo finansavimas. Vladimiras Putinas užpyko, pamatė korumpuotus veikėjus ir A.Riazanovą atleido, o Lietuva keliaklupsčiaudavo prieš Riazanovą.

Politikai padarė taip, kad kainos išaugo (nekalbu apie dujų tiekimą) ir buvo norima visas kaltes suversti komisijai. Deja, nepavyko. Todėl ir noriu padėkoti, kad vis dėlto kiekvienas turi atsakyti pagal savo kompetenciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Endzinas.

A.ENDZINAS. Dėkoju. Aš norėčiau priminti kolegoms, mes ką tik konstatavome, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija daro įtaką energetikos ir šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio politikai, kuri ne visada buvo taikoma pozityvioms permainoms energetikos ūkyje pasiekti. Žinote, kolegos, mes dažnai norime, kad Kainų komisija atliktų ne tik tą darbą, kuris jai priklauso, bet ir tą darbą, kuris priklauso mums. Norėčiau kolegoms priminti, kad kadencijos pradžioje mes svarstėme klausimą dėl nuolatinės Energetikos komisijos Seime įkūrimo. Be abejo, tai nėra pats populiariausias dalykas – kurti naujus darinius, ir ypač dabar. Tačiau, kad mes neatlikom tam tikrų namų darbų, tai yra daugiau negu akivaizdu, aš kviesčiau Seimą apie tai pagalvoti. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, manyčiau, visiškai akivaizdu, dėl ko Energetinių kainų komisija yra sukurta. Paprasčiausiai labai patogu: jeigu Seimas priimtų kainas, tvirtintų kainas, tai Seimo nariai būtų atsakingi, juos atvažiavusius į rinkimų apygardą paklaustų, kaip tu balsavai. O dabar yra taip patvarkyta, kad visa atsakomybė tenka Energetinių kainų komisijai. Tai Seimas savotiškai nusiplauna rankas, beje, nesuteikia reikalingų įgaliojimų komisijai. Tai yra labai patogu. Labai patogu ir tiems, kurių negali reguliuoti Energetinių kainų komisija, ir taip pat labai patogu Seimui pasakyti: mes niekuo dėti, ši komisija prie Prezidento, mes visi teisūs.

Seimo nutarimo „Dėl šilumos ir karšto vandens kainų augimo pagrįstumo parlamentinio tyrimo“ projektas Nr.XP-1743(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi šio klausimo svarstymas baigtas. Svarstome antrąjį vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl šilumos ir karšto vandens kainų augimo pagrįstumo parlamentinio tyrimo“ projektą Nr.XP-1743. P.Vilką, Ekonomikos komiteto pranešėją, kviečiu į tribūną. Priėmimo stadija. Trumpai pateikite komiteto poziciją, po to mes svarstysime atskirai pateiktus siūlymus pastraipsniui.

P.VILKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas po svarstymo gavo keletą pasiūlymų, kai kuriems pritaria, kai kuriems ne. Taigi aš siūlyčiau atlikti pasiūlymų pristatymą ir apsispręsti.

PIRMININKAS. Dėkui. Prašyčiau likti jus tribūnoje. Pradedame svarstyti eilės tvarka nutarimo projektą. Įžanginė dalis, arba preambulė. Yra dviejų Seimo narių siūlymai. Eilės tvarka pradėkime nuo J.Razmos pasiūlymo.

P.VILKAS. Gal aš tik tiek galiu pridurti, kad mes preambulę palikim vėliau. Jeigu nebus priimti siūlymai, tai preambulė nesikeis. Nes jeigu mes pakeisim…

PIRMININKAS. Gerai, ačiū už šią pastabą. Racionalus siūlymas. 1 straipsnis. 1 straipsniui yra Seimo narių J.Razmos… Yra tiktai E.Masiulio pasiūlymas. Tai prašom kolegą E.Masiulį pateikti savo siūlymą.

E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Siūlymas yra koreguoti numatomus terminus. Tai, kad mes svarstome, ar pagrįstai padidėjo kainos, kai jau yra prasidėjęs šildymo sezonas, rodo, kad mes jau vėluojame. Ši iniciatyva Seime gimė rugsėjo mėnesį. Tačiau, kol perėjo komiteto svarstymus, Seimo posėdžių svarstymus, šiandien mes jau turime lapkričio pabaigą. Jeigu mes įrašytume pavedimą Valstybės kontrolei auditą atlikti iki 2007 m. gegužės 1 d., kaip projekte parašyta, tikrai ši iniciatyva netektų prasmės, nes šildymo sezonas jau būtų pasibaigęs. Netgi tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad yra užfiksuota tam tikrų pažeidimų, matyt, jau apie jokius kompensavimus ir neteisėtus pinigų surinkimus iš vartotojų nebebūtų galima kalbėti, nes tiesiog nebūtų atsakingų ir nebūtų kam tas lėšas kompensuoti. Todėl siūlymas yra Valstybės kontrolei auditą pavesti atlikti iki 2007 m. vasario 1 dienos, t.y. paankstinti trim mėnesiais audito išvadas.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

P.VILKAS. Mūsų komitetas šiam siūlymui nepritarė. Motyvavome, aišku, pirmiausia, kad iki vasario mėnesio tas laiko tarpas Valstybės kontrolei atlikti patikrinimą ir realiai įvertinti visa tai, kas čia toliau bus numatyta, nurodytus atskirus klausimus, yra nerealus. O Eligijui norėčiau priminti, kad vis tiek šio šildymo sezono kainos bet kokiu atveju nesikeis. Jos keisis tik kitą sezoną. Taigi, ar vasario, ar kovo mėnesį, tas neturi įtakos. Bet, manau, gegužės mėnesio data yra reali. Ta data yra suderinta su Kontrole, kur tai buvo pasiūlyta. Taigi komitetas siūlo palikti buvusią gegužės 1 d. datą, o ne vasario datą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kad siūlymas būtų svarstomas posėdyje, reikia bent jau 29 Seimo narių pritarimo. Kolegos, prašau balsuojant išsakyti, ar pritariame, kad E.Masiulio pasiūlymas dėl 1 straipsnio būtų svarstomas posėdyje.

Nėra pakankamo palaikymo. Taigi siūlymas dėl 1 straipsnio nebus svarstomas. Dėl viso 1 straipsnio tokios redakcijos, kokia yra, kolegos, nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašau balsuoti, ar priimame 1 straipsnį.

Užsiregistravo 59. 36 – už, prieš nėra, 19 susilaikė. 1 straipsnis priimtas.

Svarstome 2 straipsnį. Šiam straipsniui gauti Seimo narių E.Masiulio ir J.Razmos pasiūlymai. Pradėkime nuo J.Razmos siūlymo. Jis anksčiau užregistruotas. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, mano siūlymo svarbiausias tikslas, kad atsakingas už tą kainų patikrinimą liktų vienas komitetas, o ne trys, kaip buvo pirminiame tekste, kaip yra dabar. Prisiminkim žinomą patarlę: kai penkios auklės – vaikas be galvos. Turim mes ir savo komiteto ne pačią geriausią patirtį, kai bandėm aiškintis dujų ir šilumos kainų santykio pagrįstumą kartu su Europos komitetu. Tai buvo vienas iš vargingiausių užsiėmimų. Todėl siūlau vieną komitetą, manau, geriau, jei tai būtų Audito komitetas, kuris turi gerą partnerystę su Valstybės kontrole, ne vieną darbą kartu yra darę. Be to, jis nėra tiek susidraugavęs su Valstybine energetikos kainų kontrolės komisija kaip Ekonomikos komitetas, kuris nuolat su ja bendrauja. Galbūt objektyviau pažiūrės. Taigi, manau, šią funkciją verta patikėti jiems.

PIRMININKAS. Dėkui. Komiteto nuomonė.

P.VILKAS. Ekonomikos komitetas, man atrodo, buvo pritaręs J.Razmos pasiūlymui.

J.RAZMA. Buvo ir tebėra.

P.VILKAS. Motyvai yra tokie. Noriu priminti kolegoms, kad kai mes svarstėme ir kūrėme Audito komitetą, tai jo pagrindines veiklos kryptis buvo: pirma, nagrinėti Seimui ir Seimo komitetams Valstybės kontrolės pateiktas valstybinio audito ataskaitas ir išvadas; antra, rengti Seimo nutarimo dėl valstybinio audito ataskaitose ir išvadose pateiktų Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimo projektą; trečia, koordinuoti Seimo komitetų ir komisijų veiklą svarstant valstybinio audito klausimus ir teikiant dėl jų išvadas. Čia aš noriu priminti, kad Audito komitetas, gavęs iš Valstybės kontrolės ataskaitą, gali įtraukti kitus komitetus, bendrai spręsti tuos klausimus, kurie ten bus iškelti, ir juos pasiskirstyti. Taigi J.Razmos siūlymui komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kad siūlymas būtų svarstomas, reikia 29 Seimo narių pritarimo. Balsuokime ir išsakykime savo nuomonę, ar pritariam, kad būtų svarstoma plenariniame posėdyje. Pakankamas palaikymas, už – 43.

Dabar proga vienam kalbėti už, kitam prieš dėl motyvų. B.Vėsaitė – nuomonė prieš J.Razmos pasiūlymą.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šiaip jau energetika, šilumos kainos yra Ekonomikos komiteto svarstymo sritis. Noriu pasakyti, kad komitetas tikrai neišsižada atsakomybės ir norėtų dalyvauti svarstant šilumos kainas. Manyčiau, kad pradinis pasiūlymas, kuriuo siūloma, kad dalyvautų trys komitetai – Audito, Ekonomikos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai – yra logiškas ir jam reikėtų pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka palaiko J.Razmos nuomonę.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, palaikau savo nuolatinio priešininko poziciją todėl, kad Statute Valstybės kontrolės išvados ir apskritai Valstybės kontrolės darbas yra Audito komiteto dispozicija. Čia be Valstybės kontrolės patikrinimo nė vienas komitetas nieko nenuveiks. Tai viena.

Antra, ką minėjo gerbiamasis P.Vilkas. Turėjome praktiką, kai dujininkai apskundė, kad šilumininkai nesumažina kainos, nes dujų kaina sumažėjo, ir Valstybės kontrolė buvo pateikusi išvadas, metus plepėjome plepėjome. Vienaip balsuoja Audito komitetas, kitaip – Ekonomikos komitetas arba atvirkščiai. Rezultatas buvo nulinis. Dar įvertinkim Lietuvos tautos patarlę, kad trys auklės – vaikas be galvos. Pagal Statutą Valstybės kontrolė priklauso Audito komitetui, Audito komitetas niekada neturėjo bendrų svarstymų su Kainų ir energetikos komisija, todėl šiuo požiūriu Audito komitetas, turėdamas teisę pasikviesti ekspertus arba pavesdamas kitiems komitetams atlikti tam tikrą darbą, bus koordinuojanti institucija, veikianti pagal Statutą, neturinti jokio ryšio su Kainų komisija, kuri neva blogai dirba. Manau, labai geras yra J.Razmos pasiūlymas. Viena institucija, t.y. Audito komitetas, atsakinga, o jeigu jam reikės, turi teisę pagal Statutą pasikviesti ir kitus. Todėl siūlau pritarti gerbiamojo J.Razmos pasiūlymui, kad už kainų kontrolę būtų atsakingas vienas komitetas – Audito komitetas, kaip ir buvo vykdoma. O kitus komitetus, jeigu bus neaiškių klausimų, galės pasitelkti į pagalbą. Todėl siūlau pritarti J.Razmos pasiūlymui, logiškam, ekonomiškai, politiškai ir statutiškai pagrįstam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Po vieną nuomonę išsakyta. Kolegos, balsuokime ir išsakykime nuomonę, ar pritariame Seimo nario J.Razmos pasiūlymui, susijusiam su 2 straipsniu.

Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 71 Seimo narys, už – 50, prieš – 3, susilaikė 15. Pasiūlymui pritarta.

Dėl to paties straipsnio yra E.Masiulio pasiūlymas. Kolega, jūs turbūt sutinkate, kad po šio balsavimo jums būtų tikslinga atsiimti siūlymą. Matau, linksit galvą, atsiima. Taigi dėl 2 straipsnio su pakeitimais, kuriems Seimas pritarė. Ar galime priimti 2 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu.

Toliau siūlau svarstyti E.Masiulio pasiūlymą papildyti nutarimo projektą nauju straipsniu. Eilės tvarka tai būtų 3 straipsnis, dabartinis 3 pasislinktų toliau. E.Masiulis turi progą pateikti savo siūlymą. Prašom.

E.MASIULIS. Aš labai trumpai. Gerbiamieji kolegos, pirminiame variante pateikimo stadijoje buvo išdėstyti klausimai, į kuriuos per tyrimą turėtų atsakyti vienas ar kitas komitetas, kuriam bus pavestas tyrimas. Tų klausimų, kaip supratau, svarstant Ekonomikos komitete buvo atsisakyta. Aš siūlau bent dalį klausimų vis dėlto palikti, nes tai suteiktų tyrimui kryptingumo ir patiems tyrėjams būtų aiškiau, ką tirti ir kodėl tirti. Todėl siūlau keturiais klausimais papildyti tyrimą ir palikti bent jau pirminį iniciatorių sumanymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė?

P.VILKAS. Komitetas pritarė gerbiamojo E.Masiulio pasiūlymui. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Komiteto pritarimas yra. Gal bendru sutarimu galėtume pritarti, kad siūlymas būtų svarstomas Seime? Prieštaraujančių nematau. Ačiū, dėl to apsispręsta. Gal galime bendru sutarimu pritarti naujo 3 straipsnio įtraukimui, kaip siūlo kolega E.Masiulis, bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Apsispręsta bendru sutarimu. Ačiū.

Judam pirmyn. Papildžius nauju 3 straipsniu buvęs 3 straipsnis savaime tampa 4 straipsniu. Šiam 4 straipsniui yra pasiūlymų. Pradėkime nuo J.Razmos pasiūlymo. Prašom, kolega, pateikti savo paskutinį siūlymą dėl buvusio 3 straipsnio ir dabar naujai skambančio 4 straipsnio dėl datų. Mikrofonas įjungtas.

J.RAZMA. Deja, dabar neturiu savo ankstesnio pasiūlymo. Čia ne datos, o galbūt tik linksnio suderinimas, nes lieka vienas komitetas, tai aš siūlau ne daugiskaitą, o vienaskaitą. Turbūt šis pasiūlymas? Tai jis turėtų būti savaime.

PIRMININKAS. Savaime suderiname linksnius. Gerai. Ačiū. Pritarus tam bendru sutarimu yra E.Masiulio siūlymas koreguoti datas. Ar vis dar siūlote koreguoti datą? E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, manau, tai, kad Ekonomikos komitetas taip sėkmingai ir entuziastingai permetė visą darbą Audito komitetui, rodo, kad Ekonomikos komitetas galbūt tokių nepatogių klausimų vengia ir ne visada galbūt yra pasirengęs spręsti tuos klausimus, nors pagal Seimo statutą jiems irgi yra priskirta ši kompetencija, tai tikrai norėtųsi aktyvesnio komiteto vaidmens atliekant šį tyrimą. Na, o siūlymas komitetui būtų pavesti parlamentinio tyrimo išvadas pateikti Seimui iki 2007 m. kovo 1 dienos. Aš kviečiu laikytis greitesnio tyrimo tempo, tada būsim suprasti ir galėsime greičiau turėti išvadas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė?

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas šiam pasiūlymui nepritarė, bet aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, jog mes 1 straipsnyje pritarėme, kad Valstybės kontrolė atliks šilumos kainų pagrįstumo valstybinį auditą iki gegužės 1 dienos. Dabar nėra logikos, kad komitetas pateiks iki kovo 1 dienos. Mano manymu, birželio 1 d. yra logiška data ir tam reikėtų pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tam, kad šis siūlymas būtų svarstomas, reikia bent 29 Seimo narių pritarimo. Kolegos, balsuokime, ar yra palaikymas. (Balsai salėje) 21 balsavo už. Nėra pakankamo palaikymo, siūlymas nesvarstomas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, pagrindiniai pasiūlymai yra apsvarstyti. Ar galime priimti pagal naują numeraciją 4 straipsnį bendru sutarimu? Dėl viso, kolegos, užsiregistravote? Ačiū. 4 straipsnis priimtas.

Noriu paprašyti, kad Seimas atkreiptų dėmesį, kad pritarus J.Razmos pasiūlymui dėl 2 straipsnio savaime koreguojamos preambulėje Statuto straipsnių nuorodos – preambulėje išbraukiamas dviejų straipsnių paminėjimas. Kolegos, tai yra automatinis pakeitimas, tikiuosi, tai yra bendras sutarimas. Ačiū. Pritarta.

Taigi priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso nutarimo projekto proga kalbėti kiekvienam ne daugiau kaip dvi minutes. Nuomonė už, nuomonė prieš. Pradedame nuo P.Gražulio. Prašom, pirmasis.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, lyg ir neišeina pasisakyti prieš, mes lyg ir rodome gerą valią, norime išsiaiškinti, ar yra ekonomiškai pagrįstos kainos, dėl ko šilumos, elektros ir karšto, šalto vandens kainos nuolat didėja. Man atrodo, kad visiems yra aišku ir nereikėtų čia tų komisijų sudarinėti ir aiškintis, nes paprasčiausiai dabartinė situacija yra pati patogiausia šilumos tiekėjams, oligarchams, kurie pamaitina politines partijas taip, kad sukurta komisija savotiškai nieko negali padaryti, ji neturi kompetencijos nustatyti, ar kainų struktūra skaičiuojama ekonomiškai, ar neekonomiškai, ji negali pakeisti to skaičiavimo metodikos. Ir jeigu mes paprasčiausiai pasirinkome tokį modelį, kad Energetikos kainų komisija nustato kainas, tai leiskime jai nustatyti ir metodiką, tegul ji parengia ir tvirtina metodiką, kaip pagal tą metodiką turėtų būti parengiamos ir kainos. Bet metodikos ir paties skaičiavimo neleidžiame nustatyti, o tik pagal tiekėjų pateiktą metodiką leidžiame tvirtinti Energetikos kainų komisijai. Tai yra savotiškai žaidimas tautai, visuomenei, noras parodyti, kad štai kaip mes stengiamės sumažinti visas jums išlaidas, tiek šilumos, tiek karšto vandens, bet iš tikro aš galiu pasakyti, kad niekas čia nepasikeis. Mes šitų oligarchų neįveiksime, nes jie valdo didelius pinigus ir maitina politines partijas, ir čia tik pamojuosime, parodysime, kokie geručiai prieš rinkimus, o visa kaip buvo, taip ir paliks. Todėl aš balsuodamas susilaikysiu, nebalsuosiu už.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys, nuomonė prieš.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, mes kalbame apie tai, kad reikia patikrinti kainų nustatymo pagrįstumą. Tos kainos yra 2006 metų, vadinasi, jos buvo nustatytos 2005 metais. Ką tik, prieš 15 minučių, jūs gana vieningai 53 balsais už ir tik 2 balsais prieš patvirtinote Vidmanto Jankausko, ne Donato Jankausko, komisijos veiklos ataskaitą. Kartu jūs pritarėte tai ataskaitos daliai, pagal kurią ji nustatinėjo šių metų kainas. O dabar, siūlydami nutarimo projektą, kad reikėtų patikrinti tas kainas, jų nustatymo pagrįstumą, elgiatės visiškai nelogiškai. Aš manau, kad po to, kai buvo patvirtinta V.Jankausko komisijos ataskaita, nėra absoliučiai jokio teisinio pagrindo priiminėti nutarimą ir dar įpareigoti Audito komitetą tikrinti šių kainų nustatymo pagrįstumą. Aš matau, kaip komiteto pirmininkas J.Razma nenori, kad Ekonomikos komitetas tikrintų šias kainas. Aš suprantu, negi savo darbą paneigsi. Kaip jūs elgsitės, gerbiamieji, balsavę už, jeigu bus nustatyta, kad tos kainos yra nustatytos neteisingai?

Aš siūlau, atsižvelgiant į tai, kad buvo balsuota už V.Jankausko komisijos ataskaitą, dabar balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. B.Vėsaitė. Nuomonė, pritarianti nutarimui.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti nutarimo projektui ir siūlau nesižvalgyti į praeitį, o žiūrėti į ateitį, ar iš tikrųjų kainos yra nustatomos teisingai. Vien tik ataskaitos svarstymas inicijavo Dujų ir šilumos įstatymo pataisą. Aš manau, kad būtent šio nutarimo įvykdymas, tai yra kainų pagrįstumo nustatymas, kuris bus atliktas profesionaliai Valstybės kontrolės, iš tikrųjų duos mums medžiagos, irgi bus peno pamąstymui. Noriu pasakyti, kad labai apgailestauju, kad kolegos balsavo už pagrindinį Audito komitetą, bet manau, kad Ekonomikos komitetas tikrai nenusišalins nuo svarstymo, nes galės būti papildomu komitetu. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. D.Jankauskas – nuomonė prieš.

D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, norisi tikėti, kad ne tik prieš savivaldos rinkimus tiek daug ir taip garsiai kalbame apie vartotojų interesų gynimą, apie šilumos kainas. Tačiau šiandien po svarstymo negaliu nenusistebėti Ekonomikos komiteto vieningumu ir kalbėjimu vieną kartą prieš, kitą kartą už. Audito komitetas, priminsiu, taip pat siūlė, kad Valstybės kontrolė atliktų valstybinį auditą, Audito komitetas, jau Statuto nuostatose įtvirtinta, Valstybės kontrolės ataskaitas svarsto, teikia dėl jų savo siūlymus ir išvadas Seimui. Tuo tarpu Seimo statutas Ekonomikos komiteto veiklos kryptyse nurodo, cituoju: „Atlikti ūkio valdymo ir kontrolės institucijų, Susisiekimo ir Ūkio ministerijų bei jų valdymo sričių, įstaigų, Konkurencijos tarybos, Privatizavimo komisijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos veiklos parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos gerinimo“. Tenka apgailestauti, kad Ekonomikos komitetas, šiandien gana daug ir aktyviai kalbėjęs, lyg ir nusišalina. Kaip Audito komiteto pirmininkas noriu pasakyti, kad jeigu Seimo nutarimas bus priimtas, tai iki Valstybės kontrolė atliks valstybinį auditą, mes iš tikrųjų dirbsime daug ir nuoširdžiai kartu su Ekonomikos komitetu, formuluosime klausimus, tikėsimės greitų atsakymų, kad ir vartotojai turėtų informaciją, ką apie tai mano Ekonomikos komitetas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka – nuomonė už.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kiek suprantu iš Audito komiteto kalbos, jie tos problemos nelabai nori tirti. Nes iš tikrųjų Valstybės kontrolė jums pavaldi, ne Ekonomikos komitetui. Ir teisingai, jūs suformuluosite mums klausimus, mes pagal Statutą atsakysime į jūsų klausimus. Bet dar vienas geras dalykas, aišku, suprantama, kaip buvo patogu politinėms partijoms suversti visą kaltę Jankauskui. Visą kaltę suversti, o kainos kokios buvo, tokios ir liks, o gal net dar padidės, bet yra kaltininkas Jankauskas. Ir kai kurie politikai toli nėjo, suranda, pavyzdžiui, Siesikuose paslėptus tarybiniais laikais tris konjako butelius, ir to užtenka laimėti rinkimus. Todėl, gerbiamieji, labai gerai, kad visas tas sprendimas bus po savivaldybių rinkimų. Politikai čia savo ypatingų laimėjimų apkaltindami Jankauską ir išteisindami visus iš Rusijos atvažiavusius korumpuotus… nepavyks. Todėl siūlau pritarti. O tų, kurie nenorėjo pritarti ataskaitai, dabar nenori, kad mes patvirtintume komisijos veiklą, aš apskritai logikos nesuprantu. Jeigu nenorėjote pritarti komisijai, dabar būtinai reikia pritarti, kad būtų patikrintas komisijos darbas, nepaisant to, kad mes ataskaitai už 2004–2005 metus pritarėme, nes niekas nekėlė pretenzijų komisijai už tą laikotarpį. O pretenzijos atsirado už 2006 metus. Todėl siūlau pritarti šios komisijos sudarymui, ir tegul duoda atsakymus į visus klausimus, kurie iškilo čia, Seime, dabar svarstant. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Belieka tik patikslinti, kuris Jankauskas bus kaltinamas.

J.VESELKA. Ne Donatas.

PIRMININKAS. Gerai. Jeigu visi vienodai supratome, gerai. P.Auštrevičius, nuomonė prieš.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, mes turime paradoksalią situaciją. Vieno komiteto pirmininkė norėjo, bet negavo, o kito komiteto pirmininkas nelabai norėjo, bet jam buvo pakišta. Be to, ir abu Jankauskai, taip sakant, liko labiausiai kalti arba bent jau laukiame, kad jie tarpusavyje išsiaiškins. Mielieji kolegos, ne veltui yra sakoma, kad šilumos ir karšto vandens metodikas gali suprasti tik habilituoto daktaro laipsnį turintis specialistas. Sudėtingos, neaiškios metodikos, apskritai kartais nesuprantamos, todėl mes ir siūlėme Ekonomikos komitetas, kuris nagrinėja visus ekonominius procesus ir dėsningumus, plačiau pažvelgtų į šį klausimą.

Dabar mes turime situaciją, kai Audito komitetas, kitaip tariant, jau mes lyg ir parodome nepasitikėjimą iš anksto, privalės atlikti šiuos išsiaiškinimus.

Antras dalykas, atidedami laikotarpiai. Tai ką, kai vėl pašvies pavasario saulė, bus skaidresnė nuotaika, tai ir mūsų išvados bus lengvesnės? Mes šalinamės tų sprendimų, kurie labiausiai rūpi gyventojams. Mielieji kolegos, pasiruoškime atsakyti į nepatogius klausimus, ypač rinkimų metu, kai neturėsime atsakymų. Mes tokiu būdu šalinamės gyventojams aktualių klausimų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. J.Razma – palaikanti nuomonė.

J.RAZMA. Aš manau, kad Jankauskas kaip reikiant prigriebs kitą Jankauską ir išvados bus tvirtos ir principingos. Manau, kad tikrai nereikia laužyti iečių, kuris komitetas geriau atliktų tą misiją, nes manau, kad viską lems Valstybės kontrolės audito išvados. O komitetui, manau, nebus galimybių savarankiškai tikrinti kainas.

Dėl tų datų. Niekas nedraudžia procesą baigti anksčiau. Jeigu iš tikrųjų komitetas sutars ir privers Valstybės kontrolę greičiau atlikti auditą, tai niekas nedraudžia mums procesą baigti ir vasario 1 dieną. Mes tvirtiname ribines datas, kada tikrai viskas turi būti padaryta. Bet, manau, gerai, kad nesusigundėme populistiniais siūlymais, kad būtinai prieš savivaldybių rinkimų datą būtų sudaryta tokia erdvė populistinėms diskusijoms, Seime svarstant tas dar nelabai gerai parengtas išvadas arba Valstybės kontrolei skubotai padarius auditą.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau kalbų nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl šilumos ir karšto vandens kainų augimo pagrįstumo parlamentinio tyrimo“ Nr.XP-1743(3) priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 71 užsiregistravus, 56 – už, 1 – prieš, 12 susilaikė. Nutarimas, registracijos Nr.XP-1743(3), priimtas.

Repliką po balsavimo – kolega J.Dautartas.

J.DAUTARTAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, aš tikrai noriu pasinaudoti replika ir paklausti jūsų, ar mes toliau dirbsime pagal darbotvarkę, ar improvizuosime?

PIRMININKAS. Ačiū. Kaip suprantate, improvizacijų nėra. Mes laikomės darbotvarkės, bet nesilaikome numatyto laiko, nes gerokai ilgiau trunka svarstymai, pirmiausia susiję su pataisomis. Siūlymas būtų svarstyti eilės tvarka, bet sparčiau.

Dabar siūlysiu pereiti prie Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir dar kartą atsiprašau ilgiau savo eilės laukiančių kolegų – tikrai užtrunkame ilgiau, nei yra numatyta.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4, 4¹, 15, 17, 22, 27, 43, 56, 77, 80, 90, 91, 94 ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1653(2*) (priėmimas)

Svarstome Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1653. Priėmimo stadija. Kolegos, prašom nepalikti salės. Priėmimo stadija, reikalinga bent 71 Seimo nario parama. Kviesčiau dar paraginti savo kaimynus, pasiskambinti jiems, kad atvyktų ir balsuotų. Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis. J.Lionginas jau tribūnoje. Kviečiu priėmimo stadijos metu pristatyti pakeitimus.

J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Biudžeto ir finansų komitetas, kuris buvo paskirtas pagrindiniu komitetu, pastabų ir pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-1653(2) negavo, todėl siūlyčiau pradėti priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Aš dar turiu vis dėlto atsiklausti, nepabėkite. Yra gauta šios dienos Teisės departamento išvada ir yra dvi pastabos. Ką turite šiuo klausimu mums pasakyti?

J.LIONGINAS. Dėl antros pastabos. Mes ką svarstėme ir nepritarėme. Tai buvo svarstymo stadijos metu čia pakartota. Dėl pirmos pastabos, kad įstatymo priede būtų nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus. Tai šiai pastabai galima pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Judame pirmyn pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.

2 straipsnis. Galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.

3 straipsnis. Galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.

4 straipsnis. Galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.

Kolegos, viso labo 15 straipsnių, nė dėl vieno nėra pasiūlymų, pastabų. Gal dėl visų galime laikyti, kad pastraipsniui apsvarstėme ir priėmėme, nesant prieštaravimų ir pasiūlymų? Ačiū. Pastraipsniui priėmimas baigtas.

Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Konstatuojame, kad į antrą Teisės departamento pastabą komitetas siūlė neatsižvelgti ir jau svarstymo metu tokia pat pastaba buvo svarstyta ir nepritarta. Pirma pastaba – į ją atsižvelgti. Su šiomis pastabos priėmimą pastraipsniui baigėme. Klausiu, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, prašom pasiruošti ir registruotis. Ar mūsų yra pakankamai salėje, kad priimtume įstatymą?

Balsuojame registruodamiesi. 71 Seimo narys. Kolegos, dar matau vieną kitą, kurie norėjo balsuoti, bet nespėjo ar neužfiksavo. Formuluoju balsavimo klausimą: prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.XP-1653(2) priėmimo. Prašau dėmesio. Nepamirškime mygtelti mygtukų.

Balsavimo rezultatai: 78 užsiregistravo, 74 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Įstatymas Nr.XP-1653(2) priimtas.

Įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1855 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas) (siūloma svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Ketvirtasis vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų Konvencijos prieš korupciją ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1855. Tai Teisingumo ministerijos kuruojamas projektas, Prezidento dekretu teikiamas įstatymo projektas. Kviečiu teisingumo viceministrę Eglę Radušytę pristatyti šį įstatymo projektą. Pateikimo stadija. Prašom.

E.RADUŠYTĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, labas vakaras. Vyriausybės teikiamo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją ratifikavimo“ projekto tikslas – prisijungti prie Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją, ją ratifikuojant. Konvencijos ratifikavimas yra numatytas Seimo nutarimu patvirtintos Lietuvos nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių plano 34 priemonėje, numatytoje šių metų IV ketvirtyje, taip pat ir Seimo rudens sesijos IV ketvirčio darbų programoje.

Lietuvos Respublika kartu su kitomis valstybėmis konvenciją pasirašė 2003 metais. Konvenciją šiuo metu yra pasirašiusios 140 valstybių, 80 ratifikavo. Konvencija įsigaliojo 2005 m. gruodžio 14 dieną. Iš Europos Sąjungos valstybių narių konvencijos šalimis yra dešimt valstybių. Rugsėjo mėnesį šią konvenciją ratifikavo ir Lenkija. Pažymėtina, kad šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl galimybės Europos bendrijai prisijungti prie šios konvencijos.

Konvencija siekiama remti ir stiprinti priemones, skirtas tam, kad būtų veiksmingiau užkirstas kelias korupcijai ir būtų kovojama su ja, stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas ir savitarpio pagalba, sąžiningumas, skatinama atskaitomybė ir tinkamas valdymas viešųjų reikalų ir viešosios nuosavybės srityse. Konvencija pirmiausia reglamentuoja korupcijos prevenciją. Tai yra priemones, numatančias specializuotų antikorupcinių institucijų veikimą, skaidrumo politinių partijų finansavimo srityje užtikrinimą, prevencinių antikorupcinių priemonių teisingumo bei viešųjų pirkimų srityje užtikrinimą, aktyvų nevyriausybinių organizacijų bei visuomenės skatinimą įsitraukti į korupcijos prevenciją.

Konvencija taip pat reglamentuoja korupcinių veikų kriminalizavimą. Valstybės konvencijos šalys įpareigojamos kriminalizuoti įvairias korupcines veikas, apimančias ne tik pagrindines korupcijos formas, tokias, kaip kyšininkavimas, papirkimas, bet ir tarpininko kyšininkavimą bei iš korupcinių nusikaltimų gautų pajamų ar turto slėpimą ir tokių pajamų legalizavimą.

Taip pat konvencija reglamentuoja ir tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje. Valstybės įsipareigoja bendradarbiauti tarptautiniu mastu korupcinių nusikaltimų prevencijos tyrimų bei baudžiamojo persekiojimo už korupcinius nusikaltimus srityje. Valstybės privalės teikti visokeriopą teisinę pagalbą surenkant ir perduodant įrodymus šiose bylose ir užtikrinant nusikaltimus padariusių asmenų išdavimą.

Prisijungiant prie šios konvencijos siūloma pareikšti išlygą, kad konvencijos teisiniu pagrindu bendradarbiauti ekstradicijos klausimais su kitomis valstybėmis Lietuva nelaikys piliečių ekstradicijos… pagrindu šio konvencijos. Taip pat siūloma teikti pareiškimus paskiriant centrine institucija, atsakinga už konvencijoje numatytų teisinės pagalbos prašymų vykdymą, Teisingumo ministeriją ir Generalinę prokuratūrą. Taip pat siūloma pareikšti, jog Lietuvos Respublikai priimtinos kalbos yra lietuvių, anglų ir rusų kalbos.

Konvencijos nuostatos iš esmės atitinka Lietuvos teisės aktus išskyrus atskiras Baudžiamojo kodekso nuostatas. Teisingumo ministerijoje šiuo metu siūlomos ir rengiamos Baudžiamojo kodekso pataisos. Artimiausiu metu jos bus derinamos su suinteresuotomis institucijomis. Seimo rudens sesijos darbų programoje numatytas ir Baudžiamojo kodekso pakeitimų ir papildymų įstatymų projektų priėmimas.

Konvencija teikiama jums svarstyti ypatingos skubos tvarka atsižvelgiant į tai, kad praėjus metams nuo konvencijos įsigaliojimo Jungtinių Tautų generalinis sekretorius šaukia konferenciją Jordanijoje. Konferencija vyks gruodžio 10–14 dienomis. Tai pirmoji šios konvencijos šalių konferencija, į kurią pakviesta dalyvauti Lietuvos delegacija. Delegacijai turėtų vadovauti teisingumo ministras. Siekiama, jeigu jūs pritartumėte, pasinaudoti galimybe deponuoti ratifikavimo raštus dėl šios konvencijos konferencijos metu. Be to, konferencijos metu Lietuva turėtų galimybę dalyvauti balsavimo procedūrose sprendžiant konvencijoje numatyto monitoringo mechanizmo klausimus.

Taigi prašytume pritarti projektui ir svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji viceministre. Trys Seimo nariai nori jūsų paklausti. Eilės tvarka J.Veselka yra pirmasis. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamoji pranešėja, mes, kaip jau žinote, esame priekyje visos planetos. Konstitucijos, visokiais kitokiais klausimais visada priekyje. Aš norėčiau, kaip žmogus iš kaimo, mažai ką suprantantis apie pasaulinę politiką paklausti, kaip šios sutarties ratifikavimas padės įveikti Lietuvoje korupciją? Įvardykite tuos straipsnius arba tas priemones, kurios, ratifikavus šią sutartį, padės įveikti korupciją Lietuvoje ir, jeigu galite, kiek procentų sumažės korupcija po metų ratifikavus šią sutartį?

E.RADUŠYTĖ. Šios konvencijos ratifikavimas Lietuvai svarbus tuo aspektu, kad Lietuva jau yra prisijungusi prie Europos Tarybos ir prie Europos Sąjungos priimtų antikorupcinių konvencijų. Tačiau ne visos valstybės yra Europos Tarybos ir Europos Sąjungos konvencijų dalyvės. Pavyzdžiui, Rusija. Rusija nėra Europos Tarybos antikorupcinių konvencijų dalyvė, bet ji yra Jungtinių Tautų šios mūsų siūlomos ratifikuoti konvencijos dalyvė. Tarptautinis bendradarbiavimas tarp valstybių teikiant teisinės pagalbos prašymus padėtų spręsti problemas šioje srityje. Dėl procentų aš negalėčiau pasakyti, kokia būtų procentinė išraiška po metų.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes šiek tiek atsiliekame nuo numatyto grafiko. Kolegos, judame į priekį. Eilės tvarka klausia R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS (TSF). Aš porą trumpų klausimų. Aš norėjau paklausti, ar parengti kiti teisės aktai, kurie reglamentuotų teisinius žingsnius realizuojant šią konvenciją ir ar yra numatytos finansinės lėšos šios konvencijos įgyvendinimui?

Paskutinis klausimėlis. Jeigu, tarkim, stambus korumpuotas valdžios atstovas pabėga į užsienį, tai kiek supratau, mes jo išdavimo nereikalausime?

E.RADUŠYTĖ. Ačiū už klausimą. Lietuvoje galiojantys teisės aktai iš esmės jau dabar atitinka Konstitucijos nuostatas. Tik rengiamos kelios Baudžiamojo kodekso pataisos. Tai yra 233 straipsnio, 184 straipsnio ir 228 straipsnio. Kaip minėjau, Teisingumo ministerija jau yra parengusi šias pataisas ir artimiausiu metu teiks derinti su suinteresuotoms institucijoms.

Antra klausimo dalis buvo dėl… Lietuvos piliečių neišduosime remdamiesi šia konvencija. Mes siūlome priimti išlygą šiai konvencijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia E.Pupinis.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamoji pranešėja, aš kaip tik ir norėjau patikslinti, ar tikrai šita konvencija yra veiksminga ekstradicijos klausimu, nes teko girdėti, kad ne taip paprasta tuos piliečius atsiimti netgi iš tų šalių, kur žmonės… kur reikėtų, kad jinai veiktų. Kad mes neatiduosime, viskas aišku, bet kaip… aš manyčiau, kad vienas iš tos konvencijos tikslų būtų taikyti ekstradiciją.

E.RADUŠYTĖ. Šios konvencijos įsigaliojimas Lietuvos atžvilgiu, žinoma, palengvintų ekstradicijos procedūras tarp valstybių konvencijos šalių.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, atsakėte į visų pageidavusių klausti Seimo narių klausimus. Dėkoju už klausimo pateikimą.

Eilės tvarka pradžioje turime apsispręsti, ar Seimas pritaria projektui po pateikimo? Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Kolega J.Veselka dėl pateikimo, nuomonė prieš. Prašau.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš iš kaimo, mažai ką suprantu, bet stebiu kai kuriuos dalykus. Čia pranešėja pasakė, kad tada galėsime kreiptis į kitas valstybes dėl korupcijos, kad mums išduotų tuos korumpuotus asmenis. 16 metų negirdėjau atvejų, kad Lietuvos valstybė kur nors kreiptųsi, kad išduotų jos korumpuotus asmenis. Jeigu imsime G.Petriką, tai jis ne korumpuotas, jis bankrutavęs. O Amerika svarsto, svarsto, svarsto, svarsto ir atsakymai maždaug tokie: na, lietuviai, palaukite, kol mes gerai išsimiegosime, pasižiūrėsime ir taip toliau.

Tai vienas dalykas. Antra. Pažiūrėkime į tarptautinę situaciją. Rusijoje visokie tokie tiek privogė, ir iš naftos biznio milijardus šimtais vežė, ir iš paskolų dešimtis milijardų, ir kai V.Putinas pradėjo juos graibyti, sodinti, visa Amerika, Europa pradėjo šaukti: pažeidžiamos žmogaus teisės! Nors vagia ne milijonus, o šimtus milijardų. Todėl man šitos tarptautinės sutartys, kurios taiko dvigubus standartus ir vieniems „žulikams“ suteikia prieglobstį, o kitus neva gaudo, man tokios konvencijos netinka. Negali būti pasaulyje taikomi dvigubi standartai. Korumpuotas ir vagis turi būti visur vienodai traktuojami, o jeigu jis po to apsimeta, kad už laisvę kovojo, na, tai šitų kovotojų už laisvę… leiskite man šimtą milijardų pavogti, ir aš būsiu vakarietis.

Manau, kad pirma reikia Lietuvoje bent kiek įveikti korupciją vidinėmis jėgomis, o po to jau žiūrėti, kaip pasaulis mums padeda, nes kol kas Lietuvoje niekas rimtai su korupcija ir nekovoja.

PIRMININKAS. Dėkui. E.Pupinis – palaikanti nuomonė po pateikimo.

E.PUPINIS. Vis dėlto, gerbiamieji, mes neturime izoliuotis nuo tarptautinių konvencijų ir turėtume pritarti, nes tai galbūt ir yra tas žingsnis į priekį. Ypač ekstradicijos ir kitais klausimais užkertant kelią ir tarptautinei, ir vietinei korupcijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Nesant bendro sutarimo, prašau kolegas pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame įstatymo projektui po pateikimo.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai.

58 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Po pateikimo pritarta.

Yra Vyriausybės, tiksliau, ministro prašymas taikyti ypatingos skubos tvarką. Kartu aš turiu raštišką Seimo Pirmininko teikimą taikyti ypatingos skubos tvarką. Tačiau norėčiau paklausti atsižvelgdamas į tai, kad Seniūnų sueigoje ne tik pagrindinis komitetas norėjo būti, bet taip pat ir Antikorupcijos komisija norėjo svarstyti, papildomi komitetai. Gal mes galėtume taikyti kompromisinį sprendimą – skubos tvarką ir kitą savaitę, antradienį, turėtume priėmimą, nes vis tiek tai nėra kasdieninis dokumentas, o šalia to, datos, nurodomos gruodžio viduryje, manau, mums leistų suspėti ir kitą savaitę priimant. Ar galime pritarti tokiam kompromisiniam sprendimui? J.Razma – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Man atrodo, tie, kas užsiima antikorupcine veikla – Antikorupcijos komisijos nariai, tikrai seniai analizavo tą konvenciją ir laukė jos pateikimo. Kaip mes supratome iš ministro rašto, jam yra labai svarbu, kad šiandien priimtume. Man atrodo, pamėginkime šiandien priimti. Nedaug Seimo narių trūksta iki 71, pamėginsime dar pakviesti. Siūlau šiandien.

PIRMININKAS. R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, mes paties konvencijos teksto nepakeisime, nesvarbu, kaip mes ją svarstysime. Visos komisijos, kurios nori įsigilinti, turės ateiti, išstudijuoti ir t.t. Iš esmės galime ją priimti. Mes ją ratifikuojame arba visą, arba ne. Siūlau šiandien priimti.

PIRMININKAS. Kolegos, teikimas dėl ypatingos skubos yra, ir dėl to mes turėsime balsuoti. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad yra ne tik ratifikavimas, bet ir pareiškimai bei išlygos, kurios atspindi mūsų valstybės poziciją. Dabar formuluoju klausimą, dėl ko mes balsuosime. Prašom kolegas Seimo narius apsispręsti ir balsuoti, ar pritariame ypatingos skubos tvarkos taikymui, kaip siūlo Seimo Pirmininkas ir teisingumo ministras.

Užsiregistravo 65.

51 – už, 2 – prieš, 11 susilaikė. Pritarta ypatingos skubos tvarkos taikymui.

Kartu noriu atsiklausti, ar yra visų arba didžiosios Seimo dalies supratimas, kad šiandien ir baigtume? Gerai. Matau bent jau didesnės dalies reakciją, kad šiandien reikėtų tęsti, pritarus ypatingai skubai, svarstymą ir priėmimą. Kolegos, prašom dar truputį jūsų dėmesio šiam klausimui. Pereiname prie svarstymo stadijos. Klausčiau, ar svarstymo stadijoje yra norinčių dalyvauti diskusijoje? Ne, nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Nėra bendro sutarimo? Prašom, kolegos, pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame projektui Nr.XP-1855 po svarstymo.

Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 66, 60 – už, prieš nėra, 5 susilaikė. Po svarstymo pritarta.

Pereiname prie priėmimo stadijos. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime 2 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 3 straipsnis. Ar galime 3 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Prašau kolegas registruotis.

J.Veselka nori pasakyti nuomonę prieš. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, nors sako, netrukdyk, ir aš nesutrukdysiu, bet labai keista. Atnešė tą konvenciją, nė vienas komitetas, nė viena komisija nesvarstė, Seimo nariai neperskaitė. Kadangi yra tarptautinė, nieko pakeisti negalima, tai ir negalima. Toliau. Klausiu pranešėjos, kiek procentų ar ko nors, kokiais nors kitais matais sumažės korupcija Lietuva, jeigu priimsime konvenciją. Sako – nežinau. Dabar Seimo nariai balsuos už „nežinau“. Nors gerbiamasis premjeras pasakė, kad, šiaip ar taip, o priversti (…) pasakyti, kad korupcija 0,01 sumažėja, ir galėsiu likti premjeras… Bent konkretus įsipareigojimas. Dabar nieko nežinom, ką duos. Tik 10 Europos Sąjungos narių iš 15 ją ratifikavo, mes būtinai turime būti vienuolikti. Jau su Europos Sąjungos Konstitucija apsijuokėme, tai bent duokime savaitę, kad panagrinėtų komitetai, ir tegu jie pritaria, bet tai vis dėlto bus grąžinta komitetams, jie padarys išvadas, pateiks ir bent formaliąja prasme viskas bus logiškai atlikta. Todėl aš siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – pradedame nuo E.Zingerio.

E.ZINGERIS (TSF). Tai yra standartinė konvencija ir aš stebiuosi, kad ji sukelia tiek aistrų tuo metu, kai ji yra ratifikuota daugybėje šalių. Kodėl tiek laiko mes gaištame dėl standartinio, įprasto veiksmo? Aš labai prašyčiau kuo greičiau baigti šios konvencijos ratifikavimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – R.Dagys.

R.J.DAGYS. Siūlyčiau, kolegos, pritarti. Kuo daugiau valstybių prisijungs prie tos konvencijos, tuo mums bus lengviau, nes kitą mechanizmą vargu ar turėsime, juk korupcija nėra vien tik vienos valstybės užsiėmimas. Tai yra tarptautinės korporacijos, įvairiausi susitarimai. Pinigų plovimas eina ne tik per mūsų valstybę ir t.t. Taigi mes patys esame suinteresuoti, kad būtume tokio tinklo dalis, o ne atskira dalis.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau kalbų nėra. Kolegos, užsiregistruokime, pažiūrėsime, kiek mūsų salėje. Kolegos, registruojamės tik už save.

Užsiregistravo 62. Negalime… (Balsai salėje) Čia yra įstatymas, dėl įstatymo reikia 71 balso, o kad būtų priimta, bent jau 57 balsavusių už. Jeigu matysime, kad salėje yra daugiau Seimo narių, prie šio klausimo šiandien mes dar grįšime.

Aš siūlau padaryti pertrauką iki 17.00 valandos, nes taip buvo numatyta Statute. Dirbame jau beveik dvi valandas. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš tik atkreipsiu dėmesį, kad Liberalų demokratų frakcija blokuoja šio įstatymo priėmimą, nes nesiregistruoja, jų balsų beveik užtektų.

PIRMININKAS. Galiu jus patikinti, kad jų yra mažiau salėje nei reikiamas skaičius. Kolega R.Smetona.

R.SMETONA (TTF). Tie Seimo nariai, kurie neužsiregistravo, turi statutinę, konstitucinę teisę tai daryti – nesiregistruoti. Pirma.

Antra. Karštai pritardamas idėjai ir siūlymui, kurie yra konvencijoje, kategoriškai prieštarauju rankų ir kitų vietų išsukinėjimui šį aktą priimant ypatingos skubos tvarka, nesvarstant komitetuose ir nepakankamai įsigilinus kitiems Seimo nariams. Todėl ir šio darbo daryti negalima. Nepadoru.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, pertrauka iki 17.00 valandos. Tada svarstysime Mokslo tarybos metinę ataskaitą. Dar kartą atsiprašau dėl tam tikro vėlavimo. (Balsai salėje) Kaip? Eilės tvarka, kaip sykis, numatytas klausimas – Lietuvos mokslo tarybos pirmininko ataskaita. Pertrauka iki 17 valandos.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.Pekeliūnas, VLF). Gerbiamieji, kadangi pagal darbotvarkę atsiliekame, tai aš paprašysiu visų susikaupti, dirbti labai konkrečiai, klausti konkrečiai, atsakyti konkrečiai.

Lietuvos mokslo tarybos 2005 metų veiklos ataskaita

Kviesčiau į tribūną pirmininką Eugenijų Butkų pateikti Lietuvos mokslo tarybos ataskaitą dėl 2005 metų veiklos. Penktas klausimas. Jeigu galima, aišku, laiką taupykime, tai bus labai ačiū. Prašau.

E.BUTKUS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu 2005 metų Lietuvos mokslo tarybos ataskaitą. Pirmiausia norėčiau padėkoti už Seimo skiriamą dėmesį Lietuvos mokslo tarybos veiklai. Lietuvos mokslo tarybos ataskaita pateikta Seimui 2005 metų pabaigoje. Leiskite jos ištisai neskaityti, o atkreipti dėmesį į kai kuriuos svarbius ir aktualius klausimus. Savo kalboje minėsiu ir 2006 metų veiklą, nes kai kurie darbai buvo tęstiniai, jie buvo pradėti 2005 metais.

Pastaraisiais metais diskusijos apie mokslo, t.y. aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų, svarbą intensyvėja, galima tikėtis, kad nuo kalbų bus pereita prie darbų. Tokie pokyčiai turi labai aiškų pagrindą: Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, įsitraukėme į bendrą procesą, kurio tikslas – sukurti pasaulyje konkurencingiausią ekonomiką. Europoje jau senokai, dar gerokai iki Lisabonos viršūnių susitikimo 2000 metais, suprasta, kad tik tyrimai ir yra tas būdas, kuris atveria kelią naujoms žinioms, technologijoms ir inovacijoms.

Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, suformuota Lisabonos strategija taip pat ir nacionaliniu lygmeniu. Be to, būdami Europos Sąjungos nariai, lyginame save su kitomis šalimis. Statistiniai duomenys rodo, kad esame tolokai nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal tyrimų finansavimą, įsitraukimą į bendrus mokslinius tyrimus, vadinamąsias bendrąsias programas, Europos Sąjungoje vertinamus mokslo darbus, jų žinomumą, t.y. cituojamumą, ir kitus rodiklius. Pažangos visais šiais klausimais esama, tačiau ji per lėta. Visa tai sudaro prielaidas imtis veiksmų šiam atsilikimui įveikti.

Daugelio pasaulio šalių pavyzdys rodo, kad investicija į švietimą ir mokslą atsiperka, tiesa, ne taip greitai, kaip kartais norėtųsi. Dabartinė Vyriausybė, mokslą deklaravusi kaip prioritetą, numatė realius svertus ir skyrė didelę dalį – 10% Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Seimas pritarė šiam siūlymui. Noriu pažymėti, kad per susitikimus su Seimo komitetų ir frakcijų nariais praeitais metais ir šiais metais buvo aptartos 2007–2013 metų Europos Sąjungos finansinės perspektyvos strategija ir veiksmų programos. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kartu su Europos reikalų komiteto informaciniu centru gegužės 10 d. surengė plačią diskusiją apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimą per praėjusį ir ateinantį paramos laikotarpį, siūlymui dėl mokslinių tyrimų dalies didesnio finansavimo buvo pritarta.

Lietuvos mokslo taryba 2004 metais, atsižvelgdama į Pasaulio banko studiją, pasiūlė mokslo ir inovacijų strateginiams klausimams koordinuoti sudaryti Mokslo technologijų ir inovacijų plėtros komisiją, kurios tikslas – intensyvinti žinių ekonomikos plėtrą, formuoti ir derinti nacionalinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų sistemos strategiją, ilgalaikę žinių ekonomikos plėtros politiką, koordinuoti už šiuos klausimus atsakingų valstybės institucijų veiklą, nustatyti strategijos įgyvendinimo priemones ir vertinti, kaip jos įgyvendinamos, paskatinti mokslo ir verslo sąveiką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu 2005 m. kovo 24 d. priimtas nutarimas dėl tokios komisijos sudarymo ir ji pradėjo darbą. Tiesa, pastaruoju metu jos veikla nėra reguliari kaip norėtųsi.

Siekiant sėkmingai dalyvauti bendroje Europos tyrimų erdvėje ir įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus, Lietuvai būtina: pirma, turėti efektyviai funkcionuojančią ir šiuolaikine eksperimentine baze disponuojančią mokslinių tyrimų sistemą, pajėgią spręsti šalies visuomenei ir ūkiui iškylančias technologines socialinės raidos problemas bei palaikyti mokslinę kompetenciją. Sukurti mechanizmus, skatinančius verslą investuoti ne tik į gamybos plėtrą, bet į mokslo žinių ir tyrimų reikalaujančią eksperimentinę plėtrą bei naujų produktų ir naujų technologijų, konkurencingų tarptautinėse rinkose, kūrimą ir tobulinimą. Tačiau verslo išlaidos tyrimams ir plėtrai šiuo metu Lietuvoje siekia tik šiek tiek daugiau nei viena dešimtoji nuošimčio nuo bendrojo vidaus produkto. Ir trečia, turėti specialistų rengimo sistemą, užtikrinančią konkurencingumą Europos mastu kuriant mokslą ir technologijas, o jų išsilavinimas bei profesijos atitiktų šalies ūkio ir visuomenės ilgalaikės plėtros reikmes.

Lietuvos mokslo tarybos pagrindinės veiklos kryptys susijusios su mokslo ir studijų sistemą reglamentuojančių teisės aktų ar jų projektų analize, mokslo ir studijų sistemos tobulinimo klausimais, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų bei taikomosios veiklos raidos analize, mokslo poveikio didinimu valstybės plėtrai ir kitais klausimais. Teikdama siūlymus ir ekspertizes, Lietuvos mokslo taryba remiasi savo narių ir ekspertų rengiamomis studijomis, kuriose išdėstyti teigiamų pasiūlymų motyvai ir pagrindimas. Apie parengtus projektus pranešama valstybės institucijoms, visoms mokslo ir studijų institucijoms, jos skelbiamos Lietuvos mokslo tarybos svetainėje. Siūlymai ir rekomendacijos, kurioms taryba pritarė, teikiamos Vyriausybei ir Seimui, Švietimo ir mokslo ministerijai, tai priklauso nuo to, kuri iš šių valstybės institucijų gali įgyvendinti šias rekomendacijas.

Pagrindiniai Lietuvos mokslo tarybos darbai 2005 metais – tai paskelbtos ir išleistos atskirais leidiniais studijos, parengtos rekomendacijos ir siūlymai tokiais klausimais: Lietuvos galimybės ir būtini darbai siekiant 2010 metais Europos Sąjungoje užsibrėžto tikslo – moksliniams tyrimams finansuoti naudoti iki 3% BVP. Nemaža studijos medžiagos dalis buvo panaudota Ūkio ministerijai rengiant Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, kurią Vyriausybė patvirtino 2005 metų lapkričio 22 dieną. Antroji studija, į kurią norėčiau atkreipti dėmesį, yra Valstybės užsakomųjų mokslinių tyrimų koncepcija ir finansavimo tvarka. Studijoje, remiantis kitų šalių patirtimi ir Europos Sąjungos norminių aktų analize, siūloma ministerijų reguliavimo sričiai ar jų vykdomoms programoms įgyvendinti būtinus mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus finansuoti kaip viešuosius technologijų pirkimus. Į pateiktas studijoje rekomendacijas atsižvelgta rengiant programinių konkursinių mokslinių tyrimų finansavimo principus. Kitoje studijoje, t.y. Aukštosios mokyklos valdymo, kai jos aukščiausios institucijos – tarybos daugumą sudaro socialiniai partneriai, modelio projektas, pateikti siūlymai leido ieškoti optimalaus varianto svarstant universitetų valdymo tobulinimą, suteikiant daugiau teisių universitetų taryboms, kuriose sprendžiamąjį balsą turėtų viešajam interesui, visuomenei atstovaujantys asmenys. Studijos medžiaga pasinaudojo Švietimo ir mokslo ministerija rengdama Aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metais plano projektą.

Nemažos apimties ir reikšmingu darbu laikytinas Tarybos siūlymas organizuoti studentų mokslines praktikas ir jų eksperimentinis patikrinimas. Universitetų studijų programose mokslinės praktikos nėra numatytos, tačiau jos sudarytų galimybę ne paskaitų metu, pavyzdžiui, per vasaros atostogas, studentams susipažinti su mokslinio darbo metodika, mokslo institucijose turima tyrimų įranga, atlikti konkrečias mokslines užduotis vadovaujant konkursų būdu atrinktiems aktyviems mokslininkams. Taryba kartu su Švietimo ir mokslo ministerija parengė tokių praktikų nuostatus, konkurso būdu atrinko mokslinėms praktikoms organizuoti tinkamas vietas, parinko kvalifikuotus praktikų vadovus, apie pusantro šimto studentų buvo skirtos stipendijos, jie atliko mėnesio trukmės mokslines praktikas mokslo institucijose. Visi praktikų dalyviai, tiek institucijos, tiek moksliniai vadovai ir studentai, eksperimentą įvertino palankiai. Įgyta patirtis leido parengti projektą Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimui ir gauti daugiau kaip 3 mln. litų trejų metų projektui, kuris pradėtas vykdyti 2006 metais.

Tarybos ekspertų grupės 2005 metais parengė ir paskelbė dar kelių studijų projektus, kurie baigti 2006 metais. Reikšmingą darbą atliko studijos Siūlymai dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros prioritetinių krypčių nustatymo rengėjai, siedami prioritetų nustatymą su valstybės patvirtinta Ilgalaike mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategija ir Seimo patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija. Studijoje pateikiama išsivysčiusių pasaulio valstybių patirties, formuluojant savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtos prioritetus, apžvalga, Europos Sąjungos dokumentų analizė ir pasiūlyta kriterijų sistema, leidžianti įvertinti, ar teikiami siūlymai gali būti priskiriami prioritetams. Studijos medžiaga, tikėsimės, bus panaudota rengiant Vyriausybės nutarimo dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros prioritetinių krypčių 2007–2010 m. projektą. Tarybos ekspertai parengė studiją studentams Studijų proceso aukštosiose mokyklose tobulinimas ir parama, kuri dėl kontroversiškų siūlymų nebuvo aprobuota. Tačiau šios studijos medžiaga bus naudinga keičiant aukštojo mokslo studijų finansavimo tvarką ir rengiant naują Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo redakciją.

Tarp kitų tarybos darbų paminėtini siūlymai dėl Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo pakeitimo ir papildymo, siūlymai Lietuvoje naudojamą mokslų klasifikaciją suderinti su rekomendacijomis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sričių klasifikacija, kuri išdėstyta žinyne (…), siūlymai lituanistikos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros prioritetų įgyvendinimo 2006–2009 m. programos ir programos Pramoninė biotechnologija projektams.

Taryba 2005 m. vykdė darbus, kurie jai pavesti įvairiais teisės aktais. Vertino valstybinių mokslo programų ir Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo programų projektus ir įgyvendinimo rezultatus, analizavo doktorantūros būklę mokslo ir studijų institucijose, nagrinėjo doktorantų rengimo organizacinius ir kokybės klausimus. Šie klausimai kelia tam tikrą nerimą. Taryba sudarė sąrašą pripažintų tarptautinių duomenų bazių, kuriose referuojamų leidinių moksliniai straipsniai pripažįstami tinkamais vertinant mokslo darbuotojų, dėstytojų ir kitų tyrėjų kvalifikaciją.

Svarstant įvairius klausimus tarybos plenariniuose posėdžiuose pranešimus skaitė Ūkio ministerijos sekretorė Lina Domarkienė (svarstant Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos projektą), Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas profesorius Rimvydas Jasinavičius (svarstant aukštojo mokslo svarbiausiųjų problemų sprendimo gaires), Danijos aukštosios inžinerinės mokyklos rektorius profesorius Ove Paulson (svarstant siūlymus dėl universitetų valdymo tobulinimo) ir kiti.

2005 m. taryba, kaip projektų koordinatorė, pateikė paraiškas penkiems struktūrinių fondų projektams. Tarptautinė mokslinių duomenų bazė „Lituanistika“, kurioje dalyvauja 13 partnerių; mokslinės praktikos organizavimo modelio pirmosios studijų pakopos specialistams sukūrimas ir įdiegimas Lietuvos mokslo ir studijų institucijose (kartu su Švietimo ir mokslo ministerija); galimybių studija Programinis konkursinis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo modelis (kartu su partneriais – Ūkio ir Švietimo ir mokslo ministerijomis); gamtos mokslų podoktorantūrinių stažuočių sistemos sukūrimas ir įdiegimas ir Lietuvos mokslininkų kompetencijos, infrastruktūrų plėtros ir integracijos į Europos mokslinių tyrimų erdvę galimybių studijos parengimas, joms skirtas finansavimas 2006 metais.

Kartu taryba, kaip studijų kokybės vertinimo centro partnerė, vykdė du Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektus – magistrantūros studijų sisteminimas ir mokslo ir studijų institucijų veiklos bei užsienyje įgytų kvalifikacijos vertinimo duomenų bazės sukūrimas ir plėtojimas. Taigi Lietuvos mokslo taryba atlieka ekspertinį analitinį darbą, rengia dokumentus ir teikia siūlymus valstybės institucijoms.

Tačiau Lietuvos mokslo tarybos įtaka galėtų būti svaresnė kalbant apie mokslą plačiąja prasme, vaidmenį šalies raidai derinant valstybės ir ūkio, aukštųjų mokyklų, mokslo institutų ir mokslo bendruomenės pozicijas. Tačiau ne visada pateikti siūlymai sulaukia reikiamų sprendimų jiems įgyvendinti, todėl toliau norėčiau pateikti keletą siūlymų.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungoje vykstančius procesus būtų racionalu Lietuvos mokslo tarybą pertvarkyti taip, kad ji formuotų mokslo tyrimų strategiją ir turėtų įgyvendinimo mechanizmą šioms funkcijoms atlikti. Daugelis išsivysčiusių pasaulio šalių pastaraisiais metais keičia mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros politiką. Pokyčius lemia šie pagrindiniai veiksniai: būtinybė plėtoti naujas tyrimų kryptis, kurių neapima tradicinės disciplinos, ir su tuo susijusius tyrimų organizavimo naujus būdus; aktyvus visuomenės domėjimasis valstybės lėšomis plėtojamomis vadinamosiomis MTEP kryptimis – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptimis ir siekiu daryti joms įtaką; didėjantis ūkio indėlis į tyrimų sektorių; moksliniuose tyrimuose nyksta tradicinių disciplinų ribos, tyrimų versijos matu tampa ne tik jų pripažinimas akademinėje bendruomenėje, bet ir pritaikymo inovatyvumas ir efektyvumas.

Reaguojant į pasikeitusią socialinę aplinką, siekiant išnaudoti naujas galimybes ir užtikrinti ilgalaikį MTEP tvarumą, daugiau dėmesio skiriama tyrimų sistemos strateginiam planavimui koordinuojant šalies mastu vykdomus tyrimus, įvairioms interesų grupėms sudaromos galimybės dalyvauti formuojant ir įgyvendinant mokslinių tyrimų politiką. Nuo palaikomojo mokslinių tyrimų institucijų finansavimo vis plačiau pereinama prie užsakomųjų tyrimų politikos, orientuotos į šalies poreikius – nuo būdingo industriniam etapui linijinių valstybės investicijų į mokslinius tyrimus prie akademinių institucijų, ūkio ir viešojo sektoriaus sąveikos skatinimo. Tradicinės mokslinių tyrimų institucijos transformuojasi mobilių projektinio darbo kolektyvų link, mokslinių tyrimų centrais tampa tarptautinės konkurencijos būdu nustatyti išskirtiniai (angliškai – excellence) mokslinių tyrimų centrai. Tuo pat metu Europoje vykstantys mokslinių tyrimų koordinavimo procesai taip pat yra svarbūs ir mums. Baigiama kurti Europos mokslo taryba (angliškai – European research council), kurios įsteigimui Europos Sąjungos šalių vadovai galutinai numato pritarti kitą mėnesį. Europos mokslo tarybos tikslas sustiprinti Europoje fundamentinių ir humanitarinių bei socialinių mokslų tyrimus ir jų finansavimą. Siekiant efektyviai panaudoti valstybės, struktūrinių fondų lėšas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sričiai, būtina atnaujinti Lietuvos MTEP ir inovacijų politiką atsižvelgiant į pažangiausią šiose srityje šalių patirtį, pirmiausia plačiau diegiant programinio konkursinio MTEP ir inovacijų finansavimo mechanizmus. Atsižvelgiant į įkurtos Europos mokslo tarybos, Skandinavijos šalių tyrimų tarybų modelius ir dar 1996 m. Norvegijos mokslo tarybos atliktos ekspertizės, vertinusios Lietuvos mokslą, išvadas, būtina pakeisti Lietuvos mokslo tarybos statusą pavedant jai ne tik vykdyti Seimo ir Vyriausybės patarėjos funkcijas, bet ir pavedant įgyvendinti programinio konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo modelį. Lietuvos mokslo taryba kartu su Švietimo ir mokslo ir Ūkio ministerijomis vykdo Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą – Programinių konkursinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo modelis, kurio pabaiga numatoma 2007 m. kovo mėnesį.

MTEP uždaviniams spręsti numatyta parengti: tarybos kaip programinio konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo institucijos modelį apibūdinant jos funkcijas ir atsakomybę, struktūrą, formavimą, valdymą, atskaitomybę; mokslinių tyrimų prioriteto nustatymo mechanizmus apibrėžiant tarybos vaidmenį, nustatant ir realizuojant mokslinių tyrimų prioritetus, nacionalinių mokslo programų inicijavimo, kūrimo, finansavimo, stebėsenos ir atsiskaitymo už įvykdytas programas mechanizmus ir kitus klausimus. Technologijų ir eksperimentinės plėtros mokslo rezultatų diegimo klausimai turėtų būti Technologijų agentūros veiklos sritis.

Kai kuriuos šiuos uždavinius būtina spręsti neatidėliojant. Pavyzdžiui, Lietuvos mokslo taryba gavo mokslo ir studijų institucijų siūlymų dėl nacionalinių mokslo programų, kurios orientuotų Lietuvoje vykdomus mokslinius tyrimus spręsti svarbias valstybės ir visuomenės problemas energetikos, aplinkos apsaugos, socialinės, sveikatos apsaugos, nacionalinio saugumo, kultūros ir kitose srityse. Sprendžiant šiuos uždavinius tarybos funkcijos būtų sustiprintos ir išplėstos, ji galėtų vykdyti ne tik patariamąją funkciją, bet ir turėtų galimybę užtikrinti Seimui ir Vyriausybei teikiamų patarimų veiksmingumą ir jų įgyvendinimą. Todėl tikslinga tarybai suteikti įgaliojimus įgyvendinti programinių konkursinių mokslinių tyrimų finansavimo modelį ir atitinkamai pakeisti jos statusą ir sudarymo tvarką. Šiam siūlymui pritaria Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

Baigdamas noriu pasakyti, kad Lietuvos mokslo ir studijų sistemos vaidmuo turėtų didėti visose valstybės gyvenimo srityse, turi būti tinkamai panaudojamas mokslininkų intelektinis potencialas. Tam reikia bendro sutarimo dėl būtinų pokyčių, konkrečios strategijos ir sprendimų tiek nacionaliniu, tiek instituciniu lygiu. Tai nėra vien tik Lietuvos mokslo ir aukštojo mokslo (…) ar konkurencingumo sąlyga, bet nuo to priklauso šalies ekonominė, socialinė ir kultūrinė gerovė. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojame Mokslo tarybos pirmininkui. Jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai, nepabėkite. Pirmasis klausia Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, kai svarstėme 2006–2013 metų finansinę perspektyvą, t.y. Europos Sąjungos paramą, buvo labai didelės diskusijos, kad kuo daugiau pinigų būtų skirta mokslinės eksperimentinės bazės atnaujinimui Lietuvoje. Tie, kurie sakė, kad nereikia tiek pinigų skirti, argumentavo, kad Lietuvos mokslininkai neturi tų produktų, per kurių gamybą Lietuvoje, ne taip kad pateikė pasauliui, o per tų produktų gamybą Lietuvoje galima išeiti į tarptautinę rinką ir sėkmingai konkuruoti joje.

Dabar sakant akivaizdžiau, poreikis atnaujinti eksperimentinę bazę toks, pinigų tiek, ir vis dėlto ar Mokslo taryba galėtų pasakyti, kokiose srityse, dviejose, trijose, gal dešimtyje krypčių, Lietuva galėtų koncentruoti maksimalią savo paramą ir finansinę paramą iš Europos Sąjungos, kad Lietuva išeitų su dviem trim ar keturiais, ar penkiais naujais konkurentabiliais produktais į Europos rinką. Ar tai mokslo pasaulio problema, ar biurokratinė problema, ar kitokia, kad to neatsitinka per 15–16 metų, kai mes turime nepriklausomybę? Kur tai reikėtų koncentruoti, kur yra pajėgus mokslininkų potencialas tą problemą spręsti?

E.BUTKUS. Ačiū už klausimą. Jūs iš tikrųjų labai tiksliai identifikavote, kad mums reikia koncentruoti resursus, tiek finansinius, tiek žmogiškuosius, tam tikrose kryptyse. Dėl to nereikėtų ginčytis. Norėdami racionaliai panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, mes turėtume numatyti, kuriose kryptyse pirmiausia koncentruojame pastangas, kad iš tikrųjų būtų galima sukurti produktus, ne vien tik mokslo produktus, bet konkrečius technologinius produktus, kurie galėtų būti konkurencingi, matyt, Europoje ar galbūt visame pasaulyje. Iš tiesų šiuo metu yra atliekama Lietuvos ūkio įžvalga Ūkio ministerijos užsakymu, numatyta pateikti kitų metų pradžioje. Dabar pradedama mokslo įžvalga, t.y. turi derėti tarpusavyje Lietuvos ūkio poreikiai ir mokslinių tyrimų kryptys, kurios galėtų atitikti ūkio poreikius.

Matyt, kitas žingsnis bus identifikuoti tas kryptis, kuriose iš tikrųjų mes galime tikėtis geidžiamo ir teigiamo rezultato. Aš įvardysiu tas sritis. Noriu jums dar atsakyti, kad per nepriklausomybės metus iš tiesų didesnių investicijų į mokslo tyrimus nebuvo, todėl tikėtis kokių nors didesnių rezultatų vargu ar galima. Tačiau vis dėlto dabar aš įvardysiu kelias kryptis, kurios yra konkurencingos pasauliniu mastu. Jums turbūt teko girdėti, jau ne kartą ir žiniasklaidoje skaityti, sakysime, apie biotechnologijas, kurių Lietuvoje ir tyrimai yra aukščiausio lygio, ir yra kompanijų, atsiradusių iš mokslinio tyrimo institucijų. Kai kurių produkcija, pavyzdžiui, uždarosios akcinės bendrovės „Fermentas“ produkcija eksportuojama į daugiau nei 50 šalių. Iš tikrųjų čia yra vienas iš sėkmingiausių pavyzdžių, tačiau yra ir kelios mažesnės biotechnologijos kompanijos, kurios sėkmingai dirba ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei pasaulio rinkose. Aš manau, kad čia yra labai perspektyvi sritis.

Kita sritis. Man neseniai teko lankytis Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute, kuriame iš tikrųjų yra vykdomi labai aukšto lygio tyrimai, todėl manyčiau, kad tam tikros naujos maisto technologijos yra galbūt irgi ta niša, kurioje būtų galima koncentruoti lėšas ir kvalifikuotą personalą.

Trečia sritis yra lazerių fizika. Tiesa, matyt, ji neužims bendrojo vidaus produkto didesnės dalies, tačiau jos segmentai pasaulinėje rinkoje siekia iki 90%. Labai siaurose srityse. Žinoma, šiuo atveju turbūt nesitikėsim, kad eksporto galimybės išaugtų dešimtis kartų, tačiau vis dėlto investicijas į tą sritį irgi galima koncentruoti.

Tai aš galbūt apsiribosiu šiais trim pavyzdžiais, atsakydamas į jūsų klausimą.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis R.Dagys.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, nuo pastabos, replikos norėčiau pradėti. Iš tikrųjų mes iš Mokslo tarybos, kaip iš ekspertinės organizacijos, tikimės vienokių ar kitokių nuostatų. Jeigu Seimo tribūnoje esate, norime ne jūsų nuomonės, o tarybos nuomonės, aiškiai pasakytos, kur tie pinigai turi būti padėti. Mes neseniai salėje svarstėme finansinę perspektyvą ir ten buvo kalbama konkrečiai, kiek procentų, t.y. kiek milijardų ar milijonų, investuosime į vieną ar kitą sritį. Tikrai pasigendama tvirtos, aiškios analizės pasaulinių tendencijų, mūsų galimybių ir pasakymo, kad čia yra perspektyva ir tą perspektyvą mes galėtume vienaip ar kitaip įgyvendinti.

O klausimas būtų iš panašios srities, jau iš tos pačios finansinės perspektyvos, kurioje dabar numatyta tikrai nemaža suma, apie 3 mlrd., investicijų į mokslą per visas programas, jeigu Vyriausybė dabar pritars siūlymui padidinti tuos mūsų siūlomus procentus. Dar padidinti mokslui. Klausimas, ar jūs esate išanalizavę galimybę pasinaudoti šiomis programomis ir kokių ten yra problemų, ar išvis jokių problemų nėra, jeigu bus žiūrima būtent taip, kad būtų geriausiai panaudota mokslui plėtoti?

E.BUTKUS. Iš tiesų, ką jūs paminėjote, kalbant apie mokslo strategiją ir perspektyvą, vis dėlto tai turėtų būti atliekama palaipsniui ir tam tikrais etapais. Mes negalime šiandien ir aš iš šios tribūnos negalėčiau iš karto identifikuoti tų mokslo krypčių, kurios iš tikrųjų turi perspektyvą galbūt bent jau ateinančiu finansinės perspektyvos laikotarpiu. Kaip minėjau, pirmiausia atliekama ūkio raidos įžvalga. Tas Lietuvoje turėjo būti jau seniai padaryta. Vienas dalykas.

Toliau. Nebuvo atlikta mokslo situacijos analizė. 1996 metais Lietuvos mokslą vertino Norvegijos mokslo tarybos ekspertai. Deja, nebuvo pasinaudota to vertinimo išvadomis. Šiemet prezidentūroje vyko platesnis aptarimas, kuriame dalyvavo ir Seimo nariai. Mes dar kartą grįžome prie tų pačių problemų.

Iš tiesų, matyt, ne vien Mokslo taryba galėtų tuos klausimus spręsti. Aš savo pranešime minėjau, kad kai kada mūsų rekomendacijos ir siūlymai nesulaukia tolesnės eigos. Mes esame pateikę ne vieną siūlymą ir aš čia dabar su savimi turiu atsinešęs mūsų leidinukus, kurie buvo išleisti per praeitus metus. Šiemet taip pat turime įvairių studijų, kuriose išanalizuota Europos Sąjungos patirtis, kiekvienos studijos pabaigoje yra konkrečios rekomendacijos. Savo pranešime aš sakiau, kad mes teikiame tas rekomendacijas, deja, neturime mechanizmo, kaip jas įgyvendinti. Todėl ir kalbama apie Mokslo tarybos teisių išplėtimą. Kaip žinote, Mokslo tarybos nariai yra žmonės, dirbantys mokslo ir studijų institucijose ir tik kartais dalyvaujantys Mokslo tarybos veikloje. Visos tos studijos ir visi analitiniai darbai atliekami laisvalaikiu arba priebėgomis. Todėl aš manyčiau, kad čia reikėtų iš esmės pažiūrėti.

Dabar dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Iš tikrųjų yra rengiami projektai ir jų dabar yra galutinė stadija, juose aktyviai dalyvauja Mokslo taryba. Mes manome, kad būtina lėšų koncentracija. Ir yra keli vadinamieji mokslo ir žinių branduoliai, tarp jų gerai žinomas „Saulėtekio slėnio“ projektas, Kaune „Technopolio“ projektas, taip pat Vilniuje Visorių–Santariškių bei medicininių tyrimų slėnio projektas. Ten matyt, būtų galima koncentruoti lėšas. Iš tikrųjų skaičiavimai rodo, kaip tik vakar Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo diskusija, kad iš tų tikrai nemažų lėšų, jeigu paverstume tai infrastruktūriniais projektais, galima turėti tik maždaug kelių tūkstančių kvadratinių metrų su šiuolaikine įranga įrengtą mokslo pastatą. Ir viskas. Nors, atrodytų, tos lėšos yra iš tikrųjų didžiulės arba bent jau numatoma, kad bus skirta tokia proporcija. Bet paskaičiavus, kad šiuolaikinės mokslinės įrangos, esančios viename kvadratiniame metre, kaina yra apie 10 tūkst. litų, iš tų 10 mln. susidaro palyginti nedidelės galimybės.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Išnaudotas laiko limitas – 30 minučių. Jeigu nepyksite, kurie esate užsirašę, nes mūsų darbotvarkė labai vėluoja. (Balsai salėje) Ne, 30 minučių limitas yra su klausimais. Tada dėkojame pirmininkui.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-1703 (pateikimas)

Kviečiu į tribūną pateikti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projektą pranešėją gerbiamąją Seimo narę A.Pitrėnienę. Šio nutarimo registracijos Nr.XP-1703. Pateikimas.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Lietuvos mokslo tarybos 2005 metų veiklos ataskaitą. Beje, vyko ne vienas posėdis, vyko du posėdžiai. Diskusijų komitete metu labai nuodugniai analizavome ataskaitą, komitete bandėme išanalizuoti jūsų iškeltus analogiškus klausimus. Buvo prieita prie tokių išvadų ir siūlomas toks nutarimas. Pirmas punktas – pritarti tarybos 2005 metų veiklos ataskaitai, nes pagal įstatymuose reglamentuotas funkcijas, tarybos statusą jie šiandien tas funkcijas ir atlieka, nes iš tikrųjų tai yra tik Seimui ir Vyriausybei patarianti institucija. Tai, ką jie šiandien ir daro. Tai, kad po to jie nebedalyvauja procese, kad būtų pasiekti rezultatai, šiandien yra problema, todėl komitetas ir pasiūlė 2 straipsnį. Komitetas jį formuluoja taip, aš noriu atkreipti dėmesį: pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2007 m. kovo 25 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui teisės akto, pakeičiančio tarybos statusą ir funkcijas ir pavedančio tarybai įgyvendinti mokslinių tyrimų finansavimą programinio konkurso būdu, projektą.

Teisės departamentas mums parašė tokią išvadą, kad neva mes Vyriausybei neteisingai nurodėme atlikti šitą darbą, nes tai lyg ir turėtų padaryti Seimas, kadangi Mokslo tarybos nuostatai yra tvirtinami Seimo nutarimu „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“. Iš tikrųjų manyčiau, kad šiandien mes turėtume apsispręsti. Mano suvokimu, galimi abu būdai. Vienas yra toks, kad Vyriausybė parengia ir statuso, ir funkcijų pakeitimą ir po to mes Seime apsisprendžiame, tvirtindami naujas funkcijas ir tarybos statusą, išplėsdami funkcijas, pakeisdami statusą. Bet galimas ir kitas būdas – kad prie komiteto būtų sudaryta darbo grupė, į kurią įeitų, be abejo, Vyriausybės žmonės, Seimo komiteto nariai, kitų įvairių komitetų nariai, Mokslo tarybos, kitų institucijų nariai, kurie, susėdę kartu, atliktų šitą darbą. Kuris variantas yra priimtinesnis Seimui. Galbūt šiandien ar svarstymo metu mes turėtume dėl to apsispręsti.

Iš esmės, mano suvokimu, galimas ir tas, ir tas variantas. Mano tokiu tvirtu įsitikinimu, darbo grupės prie Seimo komiteto darbas būtų spartesnis, greitesnis, efektyvesnis, nes iš karto keli lygmenys dirbtų kartu, o ne atskirai, todėl sutaupytume laiko. Aš manyčiau, kad mums reikėtų padiskutuoti ir priimti Seimo nutarimą dėl to, kas tą veiklą turėtų atlikti.

O šiaip siūlyčiau pritarti po pateikimo ir svarstymo metu apsispręsti, ar darbo grupė rengtų tarybos funkcijų ir statuso pakeitimą, ko, mes matome, šiandien tikrai reikia, ar tai atliktų Vyriausybė, o tvirtintų ir analizuotų Seimas. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai, bet jūs nepabėkite, nes jūsų nori paklausti net 5 Seimo nariai. Pirmoji klausia Seimo narė gerbiamoji V.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamoji pranešėja, kadangi neturėjau galimybės pagrindinio pranešėjo paklausti dėl fundamentaliųjų mokslų, o jūs komitete išnagrinėjote šį klausimą, todėl formuluoju taip: kiek procentų, formuojant mokslinių tyrimų strategiją, yra skiriama fundamentaliesiems mokslams ir kokios aukštosios mokyklos daugiausia dirba fundamentaliųjų mokslų srityje ir paskelbia daugiausia mokslinių publikacijų, atitinkančių ISI lygį? Yra tokie doktorantų ISI žurnalai, kurie turi ISI rubriką, kad pagal tai gali aukštojoje… (Balsai salėje) Nežino, tai aš aiškinu.

A.PITRĖNIENĖ. Iš tikrųjų galiu atsakyti: 40% ir apie 1000 publikacijų. Tiesiog atsiminti…

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Doktorantų daugybė, bet kai susipažįsti su jų darbais, tie darbai atitinka magistro lygį. Ačiū.

A.PITRĖNIENĖ. Žinote, tarybos pirmininkas turėtų atsakyti į tokį klausimą, bet iš esmės tiek, kiek aš galiu pasakyti, aš ir padariau, nors atmintinai, aišku, ataskaitos nemoku.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys gerbiamasis R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Gerbiamoji pranešėja, aš visiškai sutinku pritarti tarybos 2005 metų ataskaitai, bet man atrodo, kad pagal 2 straipsnį ją reikėtų išsamiau formuluoti. Vis dėlto Mokslo taryba yra strateginė struktūra, kuri numato mūsų valstybės, mūsų šalies mokslo plėtros strategiją.

Ir dar vienas dalykas. Vis dėlto man atrodo, kad šiai institucijai skiriamas pernelyg mažas dėmesys ir tikrai reikia labai rimtai pagalvoti apie galimybių padidinimą.

Ir dar vienas dalykas. Man atrodo, mes per dažnai apsiribojame tik kitų šalių studijomis. Nagrinėjame savo situaciją. Bet pas mus yra ir mokslinių mokyklų, yra jau tradicinės mokslo šakos, kuriose mes tikrai esame pasiekę nemažų pasiekimų. Man atrodo, visa tai kaip tik turėtų vertinti tam tikra struktūra, šiuo atveju Mokslo taryba. Man atrodo, tą nutarimą reikėtų parengti truputį platesnį, išsamesnį. Ačiū.

A.PITRĖNIENĖ. Dėkui. Aš galiu tiesiog atsakyti taip: iš tikrųjų yra pateiktas aiškinamasis raštas, kuriame yra ir uždaviniai suformuluoti, kaip, kokiomis kryptimis turėtų keistis tarybos veiklos funkcijos, veiklos kryptys. Viskas yra išdėstyta. Ar būtinai tai reikia įtraukti į nutarimą – tai vėlgi yra apsisprendimo dalykas, bet viskas yra numatyta ir iš tikrųjų darbo grupėje yra numatytos funkcijų ir statuso pakeitimo gairės. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė gerbiamoji V.Margevičienė. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamoji pranešėja, Lietuvos mokslo taryba, kaip jūs pasakėte, tai yra tik patariamoji institucija. Aš skaitau, toje ataskaitoje parašyta: „Valstybės ilgalaikės raidos strategija turėjo būti parengta 2006 metų kovo mėnesį“. Darbas nebaigtas. Taip pat studijų proceso aukštosiose mokyklose tobulinimas ir parama studentams. Nėra galutinės redakcijos. Vadinasi, tokie fundamentalūs darbai, kurie turėjo būti parengti ir kurie turėjo atsispindėti Lietuvos aukštojo mokslo įstatyme… Ir ataskaitos pabaigoje matau, kad netgi nebuvo panaudoti skirti pinigai. Dabar mes kalbame, kad bus reorganizuota, bus paskirtos naujos funkcijos, bet vėl nieko nekalbame apie lėšas. Tai aš tiesiog norėčiau paklausti, nes neteko paklausti profesoriaus, ar trūksta lėšų, ar trūksta žmogiškųjų išteklių, kad niekaip nėra baigiami pradėti darbai?

A.PITRĖNIENĖ. Dėkoju. Iš tikrųjų gal aš taip griežtai neformuluočiau ir taip nebuvo formuluojama komitete, kad ten visi ar svarbiausi darbai nebaigti. Yra darbai, kurie yra baigti, yra studijos, įžvalgos, kurių rekomendacijos yra parengtos ir pateiktos. Kiti darbai šiandien yra vykdomi. Galbūt kai kurie neatitinka terminų.

O dėl to, kiek reikia pinigų, tai be abejo, kai bus darbo grupės rezultatas, bus suskaičiuoti ir finansiniai resursai, kurie bus reikalingi šitai institucijai reorganizuoti, jos funkcijoms išplėsti, galbūt ir keičiant, restruktūrizuojant pačią struktūrą. Be abejo, be to niekaip kitaip nebus.

Pamiršau, ko dar klausėte, tiek daug buvo aspektų formuluojant vieną klausimą. Iš tikrųjų bus numatytos lėšos ir bus apsispręsta pagal tai, ko reikia, kiek reikia lėšų. Be Vyriausybės niekaip šito sprendimo nebus galima priimti, nes tai yra susiję su finansais.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys gerbiamasis R.Dagys.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamoji pranešėja, aš, pritardamas tai minčiai, iš esmės tam variantui, kad Seimas turėtų imtis savo iniciatyvos ir galutinai apsispręsti dėl darbo grupės ir tolesnės veiklos, nes mes per daug paliekame Vyriausybei… Kai mes kūrėme šią tarybą, kaip ir Sveikatos tarybą bei kitas tarybas, manėme, kad turėsime Seimui patariančią instituciją. Gal mums tos koncepcijos ir reikėjo laikytis?. Gal reikėtų mums patiems ne šiaip pritarti ataskaitoms? Jūs patys galvokite, ką ten reikia jiems daryti, bet Seimas turėtų priimti savo sprendimą, aiškiai suformuluoti tikslus ir užduotis, ką jie turi padaryti, tada bent jau turės konkretų atsaką ir jausis naudingi, o ne taip, kad viską apskritai svarsto, ne visi kreipia dėmesį ir taip toliau. Tada būtų aiškus atsakymas. Tada būtų galima finansuoti šias struktūras ir žinoti, už ką jie atsiskaito, nes institucijos dėl institucijos buvimo neturi prasmės.

A.PITRĖNIENĖ. Dėkui. Iš tikrųjų taip ir yra. Kaip sakėte, taip ir buvo daroma, taip ir yra daroma. Tai yra bendras produktas. Rezultatas, kurį matote iš aiškinamojo rašto, yra bendras komiteto ir Tarybos darbas kartu diskutuojant, kaip turėtų kisti, kaip jie tai mato, kaip mes, politikai, tai matome. Tai yra bendras produktas, pagal kurį yra parengtas šis projektas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys gerbiamasis V.Kamblevičius. Prašau.

V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Norėčiau pratęsti gerbiamojo R.Dagio pasakymą, kad niekam niekas neįdomu. Iš tikrųjų ir šiandien, matyt, reikia atsiprašyti gerbiamojo E.Butkaus. Jis pateikė savo ataskaitą, pažiūrėkite, kiek yra mūsų Seimo narių. Niekam niekas neįdomu, visi kalba, Barselonos tragedija yra pagrindinis dalykas. Pasirodo, kalbos kalbomis ir lieka. Mielieji kolegos, pirmiausia pradėkime nuo savęs.

Dabar dėl mokslinių tyrimų eigos. Mano supratimu, mokslinių tyrimų eigai ir kryptims reikia daugiau koncentracijos. Mes žinome, kiek Lietuvoje yra visokių tyrimo institutų. Jų yra dvigubai daugiau, negu iš tikrųjų reikia. Finansavimas eina iš to paties biudžeto, todėl, kai nėra koncentracijos, mes negalime kalbėti ir apie pagrindines kryptis, nes tada trūksta pinigų. Kokia jūsų nuomonė?

A.PITRĖNIENĖ. Iš tikrųjų aš pritariu jūsų nuomonei. Šita problema egzistuoja ir komitete apie tai yra kalbama, tiesiog pritrūksta politinės valios tam, kad sutvarkytume tuos dalykus.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Klausiu Seimo, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nėra prieštaraujančių, ačiū, pritarta. Kadangi toliau eitų priėmimas, aš norėčiau, kad mes pasitikrintume, kiek mūsų yra. Kviečiu registruotis. Šiam ataskaitos projektui, kurį mes dabar išklausėme, yra paskirti komitetai. Pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, o papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kitokių nėra? Nėra. Ačiū. Pritarta. Seniūnų sueiga nuspręs, kada svarstyti.

Deja, užsiregistravo 43 Seimo nariai. Aš turiu pasiūlymą 2-6, 2-7 ir 2-8 klausimus nukelti į antradienį, nes vis tiek negalėsime priimti. Manau, pastraipsniui būtų bereikalingas darbas. Ar pritariate man? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. (Balsai salėje) 2-6, 2-7 ir 2-8… (Balsai salėje) Todėl, kad yra tik 43 Seimo nariai ir priėmimo negali būti. (Balsai salėje) Šitam po pateikimo pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Aš kalbu apie tuos, kuriuos mes nukeliame antradieniui. Jūsų yra pritarta. Klausiau, ar pritariam bendru sutarimu, ir visi atsakė „taip“.

Seimo pareiškimo „Dėl krovininio transporto situacijos Lietuvos-Latvijos pasienyje“ projektas Nr.XP-1871(2) (priėmimas)

Yra prašymas, kad būtų pateiktas Seimo pareiškimas „Dėl krovininio transporto situacijos Lietuvos–Latvijos pasienyje“. Aš taip suprantu, kad jį norėtų pristatyti gerbiamoji Seimo narė I.Šiaulienė.

Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš buvau šios redakcinės komisijos nariu ir noriu pasakyti, kad redakcinė komisija neturėjo galutinio teksto ir jinai už jį negalėjo balsuoti. Už jį nebuvo balsuota, kaip to reikalauja Seimo statutas.

Toliau. Netgi jei jūs bandytumėte priiminėti, čia yra begalė loginių klaidų. Tokio teksto negalime be redagavimo priiminėti. Aš tikrai kviečiu šito pareiškimo net nenagrinėti. Jis turi būti galutinai suderintas redakcinėje komisijoje.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamoji I.Šiaulienė iš karto, matyt, atsakymą ir paaiškinimą, taip?

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Taip. Gerbiamieji kolegos, tikrai E.Klumbys protestavo, bet su kitais komisijos nariais mes pasitarėme darbo grupėje ir buvo gauti pasiūlymai, jie buvo aptarti, iš esmės liko tiktai juos sudėti ir suredaguoti. Ir nemanau, kad mes negalėtume dabar priiminėti to pareiškimo. Jeigu kolega E.Klumbys kategoriškai prieš, tai aš kviečiu redakcinės komisijos narius. Rinkimės dar kartą, o Seimas tegu dirba darbą. (Balsai salėje) Prašau į Socialdemokratų frakciją. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis B.Baranauskas dar repliką. Prašau.

A.BARANAUSKAS (PDF). Aš taip pat dalyvavau toje komisijoje ir apskritai buvo pasiektas visų narių konsensusas, buvo likusios tiktai redakcinės pastabos. Jos dabar yra pateiktos Seimo nariams. Gerbiamasis E.Klumbys prieštaravo toms pastaboms, tačiau manau, kad svarstyti šitą rezoliucijos projektą mes tikrai galime. Pareiškimą svarstyti galime ir nereikia rinktis antrą kartą, nes mes susirinkę nieko nenutarsime.

PIRMININKAS. Supratau, kadangi nuomonės išsiskyrė, gerbiamasis E.Pupinis dėl to paties, taip?

E.PUPINIS (TSF). Taip. Gerbiamieji kolegos, tikrai, jeigu šiandien nepriimsime, jis gali būti nelabai ir aktualus. Juk rinksimės tik kitą antradienį, ir šių problemų nesprendimas yra labai blogas variantas šiuo atveju.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu Seimą apsispręsti balsavimu. Kas už tai, kad šiandien būtų priimtas pareiškimas? (Balsai salėje) Jeigu visi mano, kad tekstas geras, tai mes turime paklausti Seimo. (Balsai salėje) Gerbiamasis Klumby!

E.KLUMBYS. Galima?

PIRMININKAS. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Dagy ir kiti gerbiamieji Seimo nariai, paklausykite, kas čia yra rašoma: „Pabrėždamas, suprasdamas, atkreipdamas“. Toliau atsiranda „kreipiasi“, tekstas, kablelis, „kviečia kartu“, toliau vėl „neabejodamas“, na, yra absoliučiai loginiai nesutapimai. Ar jūs skaitote tekstą? Toliau: „kviečia kartu“. Ką kviečia kartu, net neaišku, kas čia yra parašyta!

PIRMININKAS. Gerbiamasis Egidijau, tai yra jūsų nuomonė, aš vis tiek klausiu viso Seimo.

E.KLUMBYS. Jeigu jūs norite kompromituoti Seimą, darykite tai.

PIRMININKAS. Dar gerbiamoji Irena.

I.ŠIAULIENĖ. Dėkoju Egidijui už emocingą kalbą, bet aš manau, jokių loginių klaidų čia nėra, nes tekstas iš esmės nesikeičia. Pateikimas įvyko, pradėkime svarstymą. Suredaguokime tai, kas tikrai gal nukrypę nuo normos, ir priimkime pareiškimą. Čia nėra tiek problemų, kiek jūs iš šito teksto darote.

PIRMININKAS. Pagal Statutą mes turėtume priiminėti dabar iš karto. Manau, kad mes turėtume tą daryti, nes dauguma Seimo narių šito prašo ir reikalauja. Balsuojam. (Balsai salėje) Gerbiamieji, kadangi E.Klumbys reikalauja, aš kviečiu balsuojant apsispręsti, ar dabar priiminėjame pareiškimą, ar ne? Prašau balsuoti. Kas už tai, kad priimam, balsuojam už, kas palaikom gerbiamąjį E.Klumbį, – prieš. Prašau balsuoti. (Balsai salėje) Kas pritaria, tas balsuoja už. (Balsai salėje)

Gerbiamieji, užsiregistravo 56, už – 38, prieš – 1, susilaikė 14. Pritarta, kad pareiškimas šiandien būtų priimtas.

Dabar laukiu nuomonės už ir prieš. Yra nuomonė už ir nuomonė prieš. Gerbiamasis R.Garbaravičius – nuomonė už. Prašau.

R.GARBARAVIČIUS (TSF). Iš tikrųjų šitas pareiškimas galėtų būti priimtas ir turėtų būti priimtas. Tiktai įvertinant gerbiamojo Egidijaus pastabas būtų galima išbraukti iš preambulės paskutinį sakinį: „Viena tokių prastovų pasienyje diena“ ir taip toliau, o paskutinę pastraipą visai išbraukti, kur „neabejodamas“. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę už. Nuomonė prieš – Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš dabar kalbėsiu apie tekstą. Pirmiausia dėl teiginio, kad viena prastovų diena įmonėms atneša didžiulius ekonominius nuostolius. Juk ten stovi ne Lietuvos mašinos, ten Lietuvos mašinos sudaro nedidelę dalį.

Toliau. Kreipiasi į Latvijos Respublikos parlamentą ir prašo imtis neatidėliotinų veiksmų. Negali parlamentas imtis ten neatidėliotinų veiksmų. Aš redakcinėje komisijoje siūliau, kad mes kreipiamės į Latvijos parlamentą, kad jis kreiptųsi į Latvijos Vyriausybę. Buvo pritarta šiam siūlymui, tačiau dabartinėje galutinėje redakcijoje to net nėra.

Atkreipdamas dėmesį, kad daugelis valdžios oficialiai pateiktų priežasčių nepasitvirtino, kreipiasi į parlamentą ir toliau kviečia kartu. Ką kviečia kartu? Latvijos parlamentą ar ką kitą? Kalbame apie Europos Sąjungos išorinį rytinį pasienį, bet juk kalbama ne apie Lietuvos-Baltarusijos pasienį, kuris irgi yra rytinis pasienis. Kalbama ne apie Estijos ir Rusijos pasienį, kur tų problemų nėra. Yra kalbama tiktai apie Lietuvos-Latvijos sieną, kuri yra vidinė siena, ir apie Latvijos-Rusijos sieną. Vėlgi nėra absoliučiai jokios logikos.

Toliau. Teiginys „Neabejotina, kad dabartinę situaciją pagerintų kliūčių, su kuriomis tenka vežėjams susidurti kertant Lietuvos-Baltarusijos sieną, panaikinimas“. Nėra tų kliūčių. Yra Baltarusijos teisiniai aktai, kurie galbūt trukdo važiuoti per Baltarusiją. Teisinis aktas – tai nėra tai, su kuo susiduriama kertant sieną. Tai yra reikalavimai, kurie yra visiems vežėjams.

PIRMININKAS. Jau dvi minutės!

E.KLUMBYS. Baigiu. Todėl aš manau, kad šis tekstas yra nesuredaguotas ir jis iš tikrųjų reikalauja geros redakcijos. Išeina, kad visa problema yra Baltarusijoje, bet ne Latvijos pasienyje.

PIRMININKAS. Čia galima ginčytis. Labai ačiū. Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų būtų gerai, jeigu nebūtų buvę sintaksės klaidų, bet man atrodo, tekstas esmę tikrai atspindi. Aš tik galiu pasakyti taip: jeigu bus trečios pastraipos pabaigoje padėtas taškas, viskas atsistoja į savo vietas. Mes kviečiame kartu, mes kalbame savo vardu, Seimas kartu su Latvijos Seimu, prieš tai apeliavome kreiptis į Europos Sąjungos Parlamentą. Čia baigiame vienos problemos sprendimą, o paskui rašoma toliau: „Neabejodamas, kad dabartinę situaciją pagerina kliūčių, su kuriomis tenka vežėjams susidurti kertant Lietuvos-Baltarusijos sieną, panaikinimas…“, ragina ne tik Lietuvą, bet ir Latviją, ir t.t. Viskas čia yra gerai, tiesiog reikia padėti vienoje vietoje tašką ir pradėti iš naujos eilutės. Jeigu aš teisingai suprantu, tą tekstą tikrai galima priimti, nes jis atspindi mūsų supratimą ir problemą.

PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamasis Seimo narys M.Žymantas – nuomonė prieš. Taip?

M.ŽYMANTAS (DPF). Taip, nuomonė prieš. Aš suprantu, kad tokio pareiškimo reikia, bet tas pareiškimas turėtų būti, mano galva, kur kas griežtesnis, nes kokios eilės, kas tas eiles sudarė ir kokios eilės struktūros, aš tiesiogiai žinau, nes tai yra mano apygarda ir aš tuo keliu važiuoju tiek pirmyn, tiek atgal. Aš mačiau, kas ten tose eilėse stovi. Dabar tai yra latvių politinė valia. Mes tokiu tekstu visai kita linkme nueiname bandydami spręsti šią problemą. Kadangi aš buvau toje redakcinėje komisijoje ir galutinio teksto tikrai nemačiau, mes komisijoje šiek tiek aptarėme bendrų principų rašymą, bet galutinio teksto tikrai nematėme ir už galutinį tekstą nebuvo balsuota. Todėl aš manau, kad šis pareiškimas problemos nesprendžia. Žinant latvių nusiteikimą, ta problema nesispręs ir savaitę, ir dvi, ir daugiau. Aš vis dėlto siūlau arba rimčiau peržiūrėti ir sudėlioti mintis kitaip, arba tada nepalaikyti tokio pareiškimo.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę prieš. Nuomonė už – gerbiamoji Seimo narė I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man, kolegos, atrodo, kad nelabai įdėmiai skaitote pareiškimą arba, kitaip sakant, nors ir susirinkę komisijoje tarėmės, nenorite išgirsti, kas buvo kalbėta komisijoje, jeigu nebuvo pritarta jūsų pozicijai. Išlieka priekaištai ir Latvijai, pareiškimai, nes yra aiškiai pasakoma: kreipiasi į Latvijos Respublikos parlamentą ir prašo imtis neatidėliotinų veiksmų panaikinant iš Lietuvos teritorijos vykstančių vežėjų diskriminaciją. Tai yra priekaištas Latvijai ir tai išlieka fiksuota. Žinoma, sutikčiau, kad pirmojoje pastraipoje reikėtų išbraukti sakinį „vieną tokių prastovų pasienyje“ ir, kaip siūlė R.Dagys, dėti tašką po „kviečia kartu kreiptis“, po šios pastraipos, ir „neabejodamas, kad dabartinę situaciją pagerintų kliūčių, su kuriomis tenka vežėjams susidurti kertant Lietuvos-Baltarusijos sieną, panaikinimas“, šitą „neabejodamas“ pradėti iš didžiosios raidės, ir viskas yra puikiai sudėliota. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – gerbiamasis Seimo narys A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikro lygiai taip pat manau, kad toks pareiškimas šiandien turi būti priimtas, bet tekstą reikia redaguoti ir tai reikia padaryti šiandien. Pavyzdžiui, pirmajame sakinyje kažkodėl ypač išskiriamas Smėlynės sienos kirtimo punktas. Aš šiandien kalbėjau su Pasvalio rajono vadovais, situacija kritiška lygiai taip pat ir kituose punktuose, ir Saločiuose, ir visur kitur. Tas išskyrimas lyg ir įpareigotų spręsti būtent vieno to punkto problemas. Taip pat pritardamas ponui E.Klumbiui, ką retai darau, be abejo, reikėtų įvardyti, kad nuostolius atneša ne tiktai Lietuvos įmonėms, bet ir kitų šalių vežėjams.

Toliau. Dėl žodžių „kviečia kartu“ taip pat galiu pritarti, kad nėra aišku, į ką yra kreipiamasi. Bet pagrindinis dalykas, dėl ko aš susilaikysiu balsuodamas už tokios redakcijos pareiškimą, kad mes įvardijame, kad neabejodami matome, kad prie Baltarusijos sienos yra kliūčių, po to raginame patys save, Lietuvą, Latviją ir kitas valstybes pradėti pokalbį su Baltarusija, bet į ją pačią nesikreipiame. Aš pirmiausia siūlau kreiptis į Baltarusiją, kad ji apsvarstytų galimybę sumažinti tas matomas mūsų kliūtis, ir po to raginti visas kitas šalis pradėti intensyvius pokalbius. Dabar mes raginame visas kitas valstybes, tik nesikreipiame tiesiogiai į Baltarusiją, nes matome, kad tas problemas galima išspręsti. Todėl dar kartą sakau, reikia šiandien dar kartą susėsti darbo grupei, suredaguoti ir po to mes privalome šiandien jį priimti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė už – gerbiamasis Seimo narys E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS. Gerbiamieji, aš taip pat nesiūlyčiau atidėlioti šio klausimo sprendimo, nes savaites pastovėti prie sienos po tris dienas – labai nemažas tarpas, jeigu ten stovi. Kolega A.Matulas kalbėjo prieš, aš kalbu už, bet taip pat siūlau susikoncentruoti ties Latvija, nebijokime, kad jie įsižeis, nes tikrai ten yra problemų, ir jie patys žino, kad tas problemas sudarė. Ko gero, baigiame tuo „kviečia kartu kreiptis į Europos Sąjungos Parlamentą“. Čia jiems bus kaip pamaloninimas, kad mes suprantame ir tam tikras problemas. Ir, ko gero, atidedame dėl Baltarusijos, tada išsispręs visos problemos. Konkrečiai susitelkiame ties Latvija ir tada išleidžiame šį savo pareiškimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir paskutinis – gerbiamasis Seimo narys G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, išties, manau, pareiškimas yra tik viena iš mažų galimybių ir priemonių, bet pareiškimo tekstas, atleiskite, tikrai nedovanotinai suredaguotas. Manau, kad ir ponas A.Lukašenka įgaus pasididžiavimo ir pasijuoks iš tokio kreipimosi. Bet esmė, kad mūsų pareigūnai turėtų savo darbą labai pakeisti tarptautiniu mastu. Manau, kad ne tik ministras, kuris, pasirodė, nelabai galėjo padaryti savo darbą, bet ir premjeras turi susitikti su premjeru, Seimo Pirmininkas su latvių Saimos Pirmininku, taip pat Prezidentas, kuris yra Latvijoje. Pareigūnai turi susėsti ir šį klausimą spręsti kuo greičiau, nes tais pareiškimais keisdamiesi mes nieko nepasieksime. Tai turi būti priimtas aukščiausio lygio greitas sprendimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už nuomones už ir nuomones prieš. O jeigu mes dabar visi, jeigu trimis žodžiais aš pasakyčiau, kas ką siūlė, pritartume? Logiškai negalima, bet logiškai ir galima. (Juokas salėje) Priešingai jūs išskiriat, taip? Tai tada taip siūlom? Pagal esamą tvarką balsuojam, ir viskas, taip? Gerai. (Balsai salėje) Aš, pavyzdžiui, siūlyčiau atkreipti dėmesį į A.Matulo pasiūlymą, išmesti Smėlynę, atkreipti dėmesį į J.Dagio, atkreipti dėmesį į… Aišku, tada tam jau reikia komisijos. Aš matau, kad… (Balsai salėje) Prašau.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, negalima žodžiu užsiimti čia, salėje, redagavimu. Jūs šiurkščiai pažeidžiate Seimo statutą.

PIRMININKAS. Aš neredaguoju, aš jums tiktai siūlau.

E.KLUMBYS. Jūs siūlot pažeisti Seimo statutą. Aš dar kartą siūlau. Jeigu Seimas nori apsijuokti, tegul jis priima šitokio teksto pareiškimą.

PIRMININKAS. Mes jau girdėjom. Ačiū. Ponia I.Degutienė. Prašau.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų turbūt tokį tekstą, koks dabar mums tame pareiškime pateiktas, reikia iš esmės redaguoti. Mes visi sutarėm, kad toks kreipimasis į Latvijos parlamento narius reikalingas, bet tokio, koks dabar suredaguotas, tikrai mes negalim priimti ir išsiųsti. Todėl aš siūlau daryti pertrauką, kad dabar susirinktų redakcinė komisija, dar kartą atsižvelgtų į A.Matulo, kitų, išsakiusių savo mintis, pasiūlymus ir redaguotų šį tekstą. Tada vėl susirenkam, atneša naują redaguotą tekstą, išdalija, ir tada mes balsuojam.

PIRMININKAS. Dėkojam. Gerbiamojo A.Baranausko nuomonė.

A.BARANAUSKAS. Prisiminkime tai, kad šąla tie vairuotojai. Čia vienas kitas žodis ir nedidelė redakcinė pataisa nekeičia esmės. Noriu pasakyti ir paprieštarauti kolegoms, kurie sakė, kad reikia tiktai Latvijos klausimą imti, nes tai yra kompleksinis klausimas. Prieš Naujuosius metus ypač padidėja srautai. Tai yra ir Baltarusijos klausimas. Atkreipkite dėmesį, ir Lietuva, ir kitos Europos Sąjungos šalys ragina ir Rusiją pradėti dialogą su Baltarusija. Tiktai kompleksiškai spręsdami tą klausimą, mes galėsime pakeisti padėtį.

PIRMININKAS. Dėkojam. Ir gerbiamasis A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro ta situacija brendo jau seniai. Ir mūsų pareigūnai, ir Užsienio reikalų ministerija, ir kitos tarnybos tiesiog to klausimo, matyt, laiku nesprendė. Visi suprantam, kad visiškai nekorektiškai šią problemą sprendžia Latvijos valstybė, nes analogiškai mes dabar galėtume pasiūlyti priemones ir neįsileisti iš Lenkijos tam tikrų transporto srautų į Lietuvą. Akivaizdu, tada mūsų problemų prie Saločių, Smėlynės punktų sumažėtų, nes transporto srautų būtų mažiau. Mes kreipiamės į Latvijos valstybę, todėl siūlyčiau paredagavus preambulę atsisakyti dviejų paskutiniųjų pastraipų. Tada bus aišku, kad mes kreipiamės į Latvijos valstybę ir kartu kviečiame įvardyti kelias valstybes, kreiptis į Europos Parlamentą ir t.t.

PIRMININKAS. Aš supratau taip, ir aš siūlyčiau tokį variantą. Dabar yra dvi nuomonės. Vieni už tai, kad netaisytą paleistume, antrų nuomonė, kad vis dėlto redakcinė komisija dar susirinktų, atkreiptų dėmesį į tuos Seimo narių pasiūlymus ir per 30 minučių pateiktų trečiąjį variantą, už kurį mes balsuotume. Gerbiamoji Irena, dar turit repliką? Prašau.

I.ŠIAULIENĖ. Gerai, kolegos. Iš esmės noriu pasakyti visam Seimui, kad mes, redakcinė komisija, buvome sutarę, kad turi likti dėl Baltarusijos, nes tai yra kompleksinė problema. Nėra siūlymo, kad jeigu mes neįleisim iš Lenkijos, tai nebus problemų. Tai ką, mes, Europos Sąjungos šalys, kariausime tarpusavyje? O problemą aiškiai įvardijo latviai – ne tik dėl jų kyla. Todėl mes kreipiamės į latvius, kad jie darytų viską, kas pridera, ir kartu reikia sutelkti visas Europos Sąjungos šalis, kurių kroviniai juda per Lietuvą ir Latviją į Rusiją, kad mes galėtume kažkaip spręsti ir baltarusių klausimą. Vien Lietuvos ar vien Latvijos kreipimasis į Baltarusiją rezultatų nedavė.

PIRMININKAS. Matau, kad diskusija nesibaigs. Tai arba mes balsuojam už abu variantus ir suprantam, kurį mes priimam, arba mes gražiuoju susitariam, darom dar vieną 30 minučių pertrauką, o redakcinė komisija susirenka ir atkreipia dėmesį į tas pastabas, kurios buvo išsakytos. Irena, ar sutiktumėt, kad vis dėlto dar kartą susirinktų redakcinė komisija? Aš pirmiausia klausiu autorių. (Balsai salėje) Tegu renkasi, taip? Ar dauguma pritariat?

I.ŠIAULIENĖ. Tai prašom darbo grupę į Užsienio reikalų komitetą, į J.Karoso kabinetą, ir pratęsim darbą.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Dar E.Klumbys. Prašau.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, štai yra pavyzdys dėl vedimo tvarkos. Aš nuo pat pradžių kviečiau nesvarstyti šio teksto, nes jis yra redaguotinas. Nepaklausėt.

PIRMININKAS. Ne, tai jūsų vieno nuomonė. Aš turiu atsiklausti visų nuomonės.

E.KLUMBYS. Palaukit, gerai. Štai dabar mes sugaišom beveik pusę valandos ir patekom į tą situaciją, kurią turėjom iki tol. Tai yra būtent dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Taip, bet aš, kaip posėdžio pirmininkas, visą laiką privalau atsiklausti visų, o ne vieno. Tai 30 minučių pertrauka ir darbo grupė, t.y. redakcinė komisija, renkasi į Užsienio reikalų komiteto patalpas. Už 30 minučių laukiam paskutinio teksto. (Balsai salėje) Pertrauka tiktai dėl to klausimo, dėl pareiškimo parengimo, ne posėdžio pertrauka.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenų patvirtinimo ir jų įgyvendinimo“ projektas Nr.XP-1793* (priėmimas)

Dabar norėčiau atsiklausti. J.Sabatauskas yra ir gerbiamasis Č.Juršėnas labai prašosi. (Balsai salėje) Iš eilės, supratau. Tada darbotvarkės 2-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenų patvirtinimo ir jų įgyvendinimo“ projektas Nr.XP-1793. Pranešėjas – Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas. Prašau. Priėmimas.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke.

PIRMININKAS. Čia galima bendra dauguma, taip?

J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl teisėkūros metmenų per laiką nuo svarstymo plenariniame posėdyje buvo gauti du Seimo narės Z.Žvikienės siūlymai. Juos, jūs matote, komitetas apklausos būdu apsvarstė ir mano, kad jie iš esmės yra pertekliniai, bet turbūt apie juos kalbėsim atskirai, kai jie bus svarstomi priėmimo metu. Taigi siūloma pritarti nutarimo projektui kartu su priedu, t.y. su teisinės sistemos reformos metmenų redakcija, ir…

PIRMININKAS. Dėkojam. Tada…

J.SABATAUSKAS. …priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Einam pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio galim bendru sutarimu? Matau, kad pritarta. Dėl 2 straipsnio yra du gerbiamosios Z.Žvikienės pasiūlymai. Aš jos nematau. Kokia komiteto nuomonė dėl pirmojo?

J.SABATAUSKAS. Aš galiu pateikti. Gerbiamoji kolegė siūlo papildyti nutarimo 2 straipsnį 1 dalies 6 punktu, parengti Vyriausybės darbotvarkės nutarimų projektų skelbimo Vyriausybės tinklalapyje taisykles numatant skelbti projektų turinį. Tačiau projekte numatyta parengti teisės aktų projektų skelbimo tinklalapyje tvarką bendrą visiems, neišskirti Vyriausybės, Seimo ar kokių kitų subjektų. Taigi komitetas mano, kad bendra tvarka apima ir Vyriausybę, todėl tokio papildymo nereikia. Siūlome nepritarti šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ir antrasis pasiūlymas.

J.SABATAUSKAS. Antrasis pasiūlymas yra toks, kad siūlo pakeisti 2 straipsnio 2 dalį, ją išdėstyti taip, kad reikia sukurti tinklalapį, kuriame skelbiama visa informacija apie kiekvieno teisės akto rengimo eigą ir projekto turinį, sudaryti galimybę visuomenei teikti pasiūlymus, dalyvauti internetiniuose forumuose. Kitaip sakant, kolegė siūlo į teisės normą įrašyti motyvaciją, kodėl tokios normos reikia. Mūsų manymu, to tikrai nereikia, nes dabartinė redakcija yra tokia, kad taip, sukurti tinklalapį, kuriame būtų skelbiami ir rengiami teisės aktų projektai, kiti su tais projektais susiję dokumentai. Mūsų manymu, tai yra pakankama, o įdėti motyvus, kodėl to reikia, tikrai, atsiprašau, bet nebūtina.

PIRMININKAS. Pagal Statutą aš turiu paklausti, ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko gerbiamosios Z.Žvikienės siūlymą. Prašom pakelti rankas. Aiškiai nėra. Mes jų nesvarstome. Ar galime 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.

3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio nemanau, kad yra prieštaravimų. Ačiū. Pritarta. Dėl viso nutarimo yra nuomonė už. Gerbiamasis Seimo narys L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Aš labai trumpai. Iš tikrųjų šis nutarimas yra toks reikšmingas, kad jis tam tikra prasme išspręs bendrus mūsų reikalus, tačiau ir ateityje prie teisėkūros problemų Seimui dar reikės ne kartą grįžti, ypač kiek tai yra susiję su pradiniu projektų parengimu ir vertinimu, taip pat vertinant pastabas, kurios yra aptartos komitetuose, o vėliau pateikiamos Seimui, Seimas visiškai neišgirdęs tos nuomonės priima savo sprendimus. Šiam nutarimui pritariu ir kviečiu balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės prieš nematau. Prašom pasiruošti ir balsuoti, kad būtų priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenų patvirtinimo ir jų įgyvendinimo“. Balsuojame, kas už šį nutarimo projektą.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Už – 46, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.

Įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos kooperatinėse bendrovėse“ projektas Nr.XP-1766(2*)ES. Pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1767*. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 233 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 41¹⁰ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-1768*ES (svarstymas)

Siūloma, kad klausimai 2-10a, 2-10b, 2-10c galėtų būti pateikti svarstyti kartu. Ar pritariate tam? Yra pono Č.Juršėno prašymas. (Balsai salėje) E.Masiulis dabar užregistruotas pirmasis, o paskui, jeigu galima, Česlovas. Kviečiu į tribūną Seimo narį gerbiamąjį E.Masiulį pateikti šiuos tris įstatymų projektus, kurių registracijos Nr.XP-1766, Nr.XP-1767 ir Nr.XP-1768. Svarstymas.

E.MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, šie įstatymų projektai per pateikimo stadiją buvo pateikti Seimui, todėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto aš esu įpareigotas pranešti komiteto išvadą. Komiteto išvada tiek dėl pagrindinio, tiek dėl lydimųjų įstatymų projektų yra pritarti bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkojame. Yra papildomas komitetas. Jeigu yra gerbiamasis J.Lionginas, kviečiu pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Dėl Pelno mokesčio įstatymo, taip?

J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu. Apsvarstęs Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1767 priėmė sprendimą pritarti įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkojame. Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo papildomas dėl projekto, kurio registracijos Nr.XP-1768. Pateiks Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 233 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 41¹⁰ straipsniu įstatymo projektą. Komitetas pritarė iniciatorių pateiktam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieštaraujančių ir norinčių klausti nematau. Ar galime bendru sutarimu visiems trims po svarstymo pritarti? Prieštaravimų nėra. Ačiū. Pritarta. Ar galime pakviesti į tribūną gerbiamąjį Č.Juršėną? Labai ačiū. Jeigu jūs sutiksite, jis pateiks visus iš karto. Pirmiau darbotvarkę, o paskui rezervinius klausimus. (Balsai salėje) Žmogus turi išvykti, paprašė mūsų, tai aš jūsų ir klausiu. G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, visi turi labai svarbių klausimų ir ponas Č.Juršėnas vieną kartą turėtų įsidėmėti darbotvarkės sudarymo planus, labai aiškiai ir nuosekliai. Pagal šios dienos darbotvarkę mes darbą turėtume baigti 20 arba 21 valandą. Manau, šiuo atveju yra eilės tvarka ir dabar galėtų būti klausimas 2-11, o gerbiamasis Č.Juršėnas galėtų palaukti ir pateikti, kai visi klausimai būtų išspręsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Supraskime kitą dalyką, yra darbotvarkė, kaip paprastai lieka du trys žmonės ir kai prasideda kitas posėdis, mes nežinome, kokia darbotvarkė. Todėl ir yra prašoma pateikti, kol yra kuo daugiau žmonių. Tuo lengviau. (Balsai salėje) Yra pasiūlymas leisti. Prašom, gerbiamasis Česlovai.

Savaitės (nuo 2006-12-04) – 2006 m. gruodžio 5 d. (antradienio) ir 7 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, aš siūlau kompromisą. Tų kitų rezervinių klausimų nenagrinėti. Jeigu komisijų iki galo nesutvarkėme šiandien, tai galėsime palaukti iki kitos savaitės ir atsiras papildomo laiko. O darbotvarkę mes vis tiek turime patvirtinti. Juo labiau kitą savaitę yra kapitaliniai klausimai, kuriuos mes turėsime spręsti ir išspręsti iki galo.

Pirmiausia yra biudžetiniai reikalai. Jie yra ir antradienį, gruodžio 5 d., ir ketvirtadienį, gruodžio 7 dieną. Suprantama, būtų teisinga, jeigu antradienį mes posėdį pradėtume ne 11 val. kaip paprastai, o 10 valandą. Tada mes turėtume papildomo laiko iš ryto, kai būna daugiau žmonių ir lengviau surinkti 71 Seimo narį. Taigi svarbiausia biudžetiniai reikalai.

Suprantama, jeigu šiandien mes nesugebėjome užbaigti Rinkimų įstatymo, jį reikia užbaigti antradienį, nes spaudžia terminai. Toliau. Keli eurointegraciniai įstatymai, aš jų nevardysiu, mes jų turime pakankamai, o kol kas iš plano yra priimta tik trečdalis numatytų. Yra įrašytas kolegų siūlytas nutarimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Ketvirtadienis, viena vertus, yra biudžetinis ketvirtadienis, kita vertus – opozicinis, t.y. po pietų turi būti opozicinių frakcijų – Socialliberalų, Liberalų sąjūdžio ir Liberalų demokratų – kolektyvinė darbotvarkė. Seniūnų sueiga pritarė, tik aš kol kas norėčiau suformuluoti klaustuką. Gal ketvirtadienį, turint galvoje, kad iš ryto biudžetinis klausimas, Vyriausybė visa arba didžioji dalis bus kartu su mumis, ar reikia Vyriausybės valandos.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Česlovui. Noriu pasakyti, kad Seimas šiandien apsisprendė tuos tris įstatymų projektus Nr.XP1680, Nr.XP-1500 ir Nr.XP-1428 nukelti į antradienį. Nepamirškite įtraukti į darbotvarkę jų priėmimo. Jūsų nori paklausti Seimo narys gerbiamasis A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, į Sveikatos reikalų komitetą kreipėsi keletas visuomeninių organizacijų prašydamos pasiūlyti Seimui 2007 metus paskelbti blaivybės metais. Toks nutarimo projektas yra parengtas, rytoj Sveikatos reikalų komitetas svarsto. Jeigu pritars, ar yra galimybė, kad kitą savaitę toks nutarimo projektas būtų įtrauktas į darbotvarkę ir svarstomas? Apie alkoholio pasekmes turbūt aiškinti nereikia, aiškinamajame rašte bus aiškiai surašyta. Ar yra tokia galimybė?

Č.JURŠĖNAS. Ne, gerbiamasis kolega, išblaivėti spėsime ir aš siūlau tai daryti savaitę vėliau.

PIRMININKAS. Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Tarp Kalėdų ir Naujųjų metų.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys gerbiamasis G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, kitos savaitės darbotvarkėje nematyti klausimo dėl išmokų vaikams. Seime turėtų būti svarstomas kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Yra 47 Seimo narių valia, manau, tai tikrai svarbus klausimas ir turėtų būti, nes yra svarstomas biudžetas, o tai yra susiję su pinigais. Prašyčiau, kad šis klausimas kitos savaitės darbotvarkėje būtų svarstomas ir priimtas. Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, kiek prisimenu, lyg ir kažkuris komitetas turėtų tai nagrinėti. Kai tai bus padaryta, tada ir įtrauksime, nes apskritai darbotvarkėje yra keli kreipimaisi į Konstitucinį Teismą dėl vienų ar kitų klausimų. Dėl vieno mes galutinai esame apsisprendę ir yra priimtas atitinkamas nutarimas, du yra pateikti ir štai ketvirtas, kaip sakiau, yra siūlomas į ketvirtadienio ar antradienio darbotvarkę. Tų kreipimųsi, kaip matote, gana daug. Kai bus komiteto kreipimasis, aš nieko prieš, bus galima įrašyti. Pagal Statutą šitai neprivaloma tą pačią dieną ar kitą dieną, tai ne tas klausimas, kad reikėtų „zovada“ lėkti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime bendru sutarimu pritarti kito antradienio darbotvarkei? Ne. Balsuoti, taip? Gerai. Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad savaitės, prasidedančios 2006 m. gruodžio 4 d., plenarinių posėdžių darbotvarkei būtų pritarta? Prašom balsuoti. Balsuojame.

Užsiregistravo 46: už – 36, prieš – 1. Darbotvarkei pritarta.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo ir Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1462(2*) (svarstymas)

Kitas mūsų klausimas yra 2-11 – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo ir Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1462(2). Teikėjas – V.Stankevičius. Pranešėjai atitinkamų komitetų – A.Rimas… Nematau. Ar gali kas pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto… Gal gerbiamasis L.Sabutis? Ne. Ekonomikos komiteto – V.Škilis. Be pagrindinio nėra kaip, nebent jūs man leisite, aš perskaitysiu. Vis dėlto gerbiamasis L.Sabutis prižada, taip. Gerai. Prašom Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.

L.SABUTIS (TSF). Spalio 31 komitetas svarstė ir pasakė kai kurias pastabas. Į jas iš esmės yra atsižvelgta ir buvo balsuota pritarti. Išvada – pritarti rengėjų patobulintam projektui bendru sutarimu ir pridėtas lyginamasis variantas, todėl siūlome Seimui balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū už pagrindinio komiteto nuomonę. Kas gali pateikti Ekonomikos komiteto nuomonę? Buvo V.Škilis. Jo nematau. Jeigu leisite, perskaitau. Komiteto pasiūlymas yra toks: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. 10 – už, prieš nėra, 2 susilaikė.

Toliau Žmogaus teisių komiteto nuomonė, taip? Kviečiu gerbiamąją L.Mogenienę pateikti nuomonę.

L.MOGENIENĖ (VLF). Žmogaus teisių komitetas apsvarstė šį projektą, bendru sutarimu jam pritarė, siūlydamas pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai Laimai. Ir Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos išvadą pateikia gerbiamasis Seimo narys V.Stankevičius. Prašom.

V.STANKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija vietoje, ne tik nariai, bet ir pirmininkas. Mes išnagrinėjome šį klausimą. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju visiems pranešėjams. Klausiu Seimo, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Pritarta.

Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1779. Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1780 (pateikimas)

Kitas mūsų darbotvarkės 2-12a klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1779. Pranešėjas – Seimo narys gerbiamasis R.Kupčinskas. Yra siūlymas iš karto pateikti lydintįjį.

R.KUPČINSKAS (TSF). Labas vakaras, gerbiamieji kolegos. Norėčiau pateikti šį įstatymo projektą, nes valstybės tarnybos situacija kelia didžiulį nerimą. Vienu sakiniu kalbant, dėl valstybės tarnybos parlamentas 2004 metais konstatavo, kad iš tarnybos išėjo 460, dabar per 10 mėnesių išėjo 600 darbuotojų, todėl būtina, kad vis dėlto atsižvelgtume į žemesnių kategorijų darbuotojų atlyginimą. Yra teikiamas šis įstatymo projektas, pagal kurį ir valstybės tarnyboje, ir privačiame sektoriuje, tai yra skirtingų nuosavybės rūšių sektoriuje, atlyginimas skaičiuojamas panašiai. Mūsų projekte siūloma, kad bazinis dydis būtų 96… 6 minimalios algos dydžio.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Aš matau, kad jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmas klausia Seimo narys gerbiamasis E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Aišku, reikia tik pasveikinti tam tikrą ėjimą į priekį šiuo klausimu. Vis dėlto norėčiau paklausti, ar nemanote, kad nereikėjo atitraukti nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo? Tarkime, dabar matome, koks šių pareigūnų, dirbančių verslo sektoriuje ir kitur, atlyginimų skirtumas. Galbūt vertėtų vėl grįžti prie to klausimo ir numatyti pereinamąjį laikotarpį, jeigu valstybė neišgali vykdyti tam tikrų savo įsipareigojimų?

R.KUPČINSKAS. Ačiū. Kad reikia grįžti, tai tikrai būtinai reikia. Kodėl nebuvo? Tai jūs turbūt puikiai atsimenate, kaip buvo surenkamas biudžetas ir panašiai. Aš irgi nenorėčiau plėstis tuo klausimu, bet vis dėlto reikia sulyginti, ir man atrodo, kad tai tikrai geriausia išeitis. Dėl pereinamojo laikotarpio aš noriu pasakyti dar vieną dalyką: o kaip tada dėl situacijos valstybės tarnyboje? Pakalbėkime su Valstybės tarnybos darbuotojų profesine sąjunga, kuri vertina situaciją, pavyzdžiui, su ugniagesiais, su policininkais, kokia yra situacija. Apie tai kalbėkime. Ar tas pereinamasis laikotarpis, esant tokiai kritinei padėčiai, tikrai reikalingas, tai didelis klausimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys gerbiamasis G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, žodžiais ir premjeras susirūpinęs ir ragina keisti situaciją, rūpintis valstybės tarnautojais, vidaus reikalų ministras taip pat bando rodyti dėmesį ir susirūpinimą, bet kai biudžetas buvo svarstomas Vyriausybėje, neatsirado pinigų kitais metais pradėti taisyti tą skriaudą, kurią iš tiesų patiria žmonės, kurie tarnauja valstybei. Manau, kad ir pono A.Syso Socialinių reikalų ir darbo komitetas turėtų atidžiau ir greičiau dirbti savo darbą. Taigi, jūsų nuomone, ar tai nėra dabartinės Vyriausybės viešųjų ryšių akcija, kad dėmesį ir rūpestį rodo tik žodžiais, o darbų nesimato? Ačiū.

R.KUPČINSKAS. Be abejo, jūs puikiai žinote, kad viešieji ryšiai irgi reikalingi, kad vis dėlto ta situacija yra nepaprastai rimta. Nereikia vien tik viešųjų ryšių, bet dabar reikia į tuos dalykus žiūrėti iš esmės, tuo labiau kad mes puikiai žinome, jog biudžetas yra surenkamas, ir atsižvelgti į tas esmines funkcijas, kurias atlieka minėtų pareigybių valstybės tarnautojai. Tai tikrai yra nepaprastai reikalinga. Man atrodo, kad dėl to vien tik gražių žodžių neužtenka, reikia vis dėlto imtis ir rimtų darbų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Matau, rimtai nusiteikęs nori paklausti Seimo narys gerbiamasis B.Pauža. Prašom.

B.PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū. Aš tik norėčiau truputį pasakyti pastabą, kad tie, kurie žiūrėjo į biudžetą, turbūt matė, kad kitais metais valstybės tarnybai yra numatyta beveik 900 mln. atlyginimams didinti. Taigi negalima sakyti, kad vien viešieji ryšiai. Tačiau mano klausimas būtų kitas.

Prašom pasakyti, kodėl jūs paėmėte 96%, o ne 95% ar 93, ir prašom pasakyti, kiek per metus tai pareikalautų, jeigu mes balsuotume už, papildomai biudžeto pinigų? Ačiū.

R.KUPČINSKAS. Dėkoju už klausimą. Visų pirma pasakysiu, kodėl paimti 96. Be abejo, būtų geriausia, kad būtų 100. Tada bazinis atitiktų minimalią mėnesinę algą. Tai būtų pats geriausias variantas. Bet jūs puikiai žinote, kad įvairiose Europos valstybėse yra ir 100% bazinis dydis minimalaus mėnesio atlyginimo, yra ir 95%, bet ne mažiau kaip 95%. Tai mes kaip kompromisą… Kaip jūs, gerbiamasis B.Pauža klausėte, vis tiek bus šiek tiek mažiau negu 100, atsižvelgiant į finansines galimybes. O jeigu dėl lėšų, tai reiktų apskaičiuoti, bet įvertinus ir tuos koeficientus, nenoriu tiksliai pasakyti, bet tai turėtų būti daugiau kaip 100 mln. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, kodėl jūs siūlote atimti teisę profesinėms sąjungoms derėtis dėl darbo užmokesčio? Skirtingai nuo pelno siekiančių struktūrų, ten yra kalbama tik apie minimumą, minimalų atlyginimą. O šis įstatymas sureguliuoja atlyginimą nuo komisaro iki eilinio policininko. Toks siūlymas užkerta kelią deryboms. Ir antras mano trumpas klausimas būtų, kodėl jūs, siūlydami įstatymo projektą, nesilaikote neseniai priimtos teisėkūros tvarkos? Tai yra nepateiktas skaičiavimas, kiek tai pareikalaus pinigų, ką klausė ir B.Pauža. Ačiū.

R.KUPČINSKAS. Labai ačiū. Man atrodo, kad aš laikausi teisėkūros tvarkos. Yra surinkti 29 parašai. Skaičiavimai jau ne kartą buvo pateikti. Apie tai buvo kalbėta, jūs puikiai atsimenate, kad šis įstatymo projektas buvo teiktas ir pavasario sesijoje. O dėl kitų dalykų, man atrodo, svarstymo stadijoje bus viskas paaiškinta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys K.Starkevičius. Prašom.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Dabar valstybės tarnautojo vidutinis atlyginimas yra apie 1700. Vidutinis šalies – apie 1600. Koks vidutinis atlyginimas yra šiame sektoriuje?

R.KUPČINSKAS. Jūs turėjote galvoje privačiame sektoriuje? Skiriasi, vienas septyni maždaug, o šiame sektoriuje…

K.STARKEVIČIUS. Būtent koks atlyginimas dabar yra vidaus reikalų sistemoje.

R.KUPČINSKAS. Vidaus reikalų sistemoje – aš dabar negalėčiau tiksliai atsakyti, bet noriu pasakyti, kad mes vis dėlto žiūrime pagal kategorijas, kokius atlyginimus gauna tam tikros kategorijos, ir tai lentelėje yra numatyta. Galiu pasakyti, nuo 8 iki 12 kategorijos, pasižiūrėjus viskas matyti, apie 2000. Bet realiai kalbant su tam tikros srities valstybės tarnautojais išeina, kad jie į rankas gauna 800 litų. Apie tai mes ir kalbame. Ir koeficientas, ir atitinkamai kategorija. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis Seimo narys J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, priverstas pakartoti kolegų B.Paužos ir A.Syso klausimą. Ne teisėkūros metmenyse numatyta, o Statute numatyta, kaip aiškinamajame rašte turi būti aiškiai parašyta, kokios sumos lėšų pareikalaus įstatymo įgyvendinimas. O teisėkūros metmenyse numatyta, jeigu numatomas naujas teisinis reguliavimas arba nauji konceptualūs klausimai, turi būti atlikta socialinė, ekonominė ekspertizė, kokios galimos pasekmės priimamo įstatymo, taip pat turi būti numatytas aiškus įgyvendinimo procesas, per kiek laiko ir t.t. Kodėl, jūs manote, to nereikėtų dabar daryti?

R.KUPČINSKAS. Labai ačiū. Man atrodo, svarstymo metu mes galėsime pateikti tuos skaičiavimus tikrai tikslesnius, ačiū už klausimą. O kokia situacija gali susidaryti, man atrodo, blogesnė negu dabar tai tikrai negali susidaryti. Juo labiau kad klausiantieji yra komitetų pirmininkai. Norėčiau jums priminti vis dėlto, kad nuolat, tarkime, ir 2005 metais, ir, tikiuosi, šiais metais, biudžetas viršytas ne vienu šimtu milijonų. Vien dėl to, kad viršijamas biudžetas, o tai nepaprastai svarbios valstybinės funkcijos, į tai reikia atsižvelgti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis Seimo narys J.Juozapaitis.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Mano klausimą jau paklausė. Aš norėčiau paklausti, ar jūs rimtai pagalvojote kaip Seimo narys, kad toks šuolis gali būti – nuo 430 iki 600 minimalus atlyginimas? Arba 700 litų? Ar yra tam lėšų biudžete numatyta?

R.KUPČINSKAS. Kaip aš jau minėjau, mes tikimės ir Vyriausybės įvertinimo. Atitinkamai yra pakoreguojami ir koeficientai, kad mažesnis finansinis slėgis būtų biudžetui, bet visai ignoruoti šitos problemos mes tikrai negalime. Labai ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Visi norintys paklausė. Matau, yra nuomonių už ir prieš. Pirmoji nuomonė už – Seimo narys gerbiamasis E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS. Gerbiamieji kolegos, bet kokiu atveju mes privalome svarstyti, nes situacija yra neįmanoma. Jeigu toks nekomplektavimas yra tose institucijose, tai tikrai kažkoks siaubas. Negi mes norime sulaukti, kad nebūtų kam gaisrų gesinti ir apskritai nebūtų gatvėse kam budėti? Jeigu tikėtume tais faktais, kurie pateikti, tai tikrai baisus dalykas. Nekomplektavimas faktiškai didžiausias negu bet kur kitur valstybės tarnyboje. Ir, manyčiau, buvo padaryta klaida, kad vis dėlto nebuvo iš karto sprendžiamas klausimas, neieškoma pereinamojo laikotarpio, buvo pereita prie bazės, ir ta bazė, pasirodo, pakilo nuo minimalaus atlyginimo juokingai, 12 litų. Nereikia juokinti žmonių, reikia vėl sėsti prie derybų stalo, kalbėtis, ir procesas turi vykti, kad būtų priimtas bendras sprendimas.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę už. Nuomonė prieš – Seimo narys A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš labai norėčiau atkreipti dėmesį. Pataisose kalbama tik apie pareigūnus. Mes visą Valstybės tarybos įstatymą iškreipiame. Jeigu mes kalbame apie valstybės tarnybą, atmeskime politikus, teisėjus, bet valstybės tarnautojai, kurie turi mažus koeficientus, taip pat gauna mažus atlyginimus. Klausimas toks: ar mes rūpinamės visa valstybės tarnyba, ar tik atskirom grupėm? Kodėl gerbiamasis R.Kupčinskas neatsakė nė į vieną klausimą, kurį uždavėme? Tai yra globalus klausimas, reikalaujantis didelių lėšų pirmiausia, konceptualiai reikia spręsti visos Valstybės tarnybos įstatymą, o ne tik pareigūnų. Čia sėdi ir profsąjungų atstovai, kurie kalba apie priedėlio keitimą, bet ponas R.Kupčinskas teikia įstatymo pataisą tik dėl 4 straipsnio keitimo, jokio priedėlio nekeičia. Vėlgi mes darome dar didesnę diferenciaciją tarp komisaro ir eilinio pareigūno. Nes tos lentelės, kurias jūs ir man įteikėte, ir kitiems Seimo nariams, šiame įstatyme neatsispindi. Tuo ir ydingas šis įstatymas, kad mes padarysime dar didesnę diferenciaciją tarp eilinio pareigūno ir komisaro.

PIRMININKAS. Dėkoju. Noriu Seimo paklausti, ar mes po pateikimo balsuojame už abu, ar atskirai už kiekvieną? Už abu. Tai pasiruoškite balsuoti, po pateikimo (pritarti ar atmesti) už du įstatymo projektus: Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio ir Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo. Prašom balsuoti, ar pritariame po pateikimo.

Užsiregistravo 43, už – 35, prieš – 3, susilaikė 5. Pritarta po pateikimo. Yra siūlomi komitetai. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų ir Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Kitokių nuomonių nėra? G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Tikrai reikėtų Žmogaus teisių komiteto papildomo, nes tai yra susiję su konstitucinių ir žmogaus teisių klausimu.

PIRMININKAS. Ar Seimas pritaria, kad papildomas būtų dar Žmogaus teisių komitetas? Ačiū.

Gerbiamasis A.Sysas.

A.SYSAS. Pirmininke, aš prašau, kad būtų protokolinis įrašas gauti Vyriausybės išvadą dėl šio įstatymo, nes to reikalauja Biudžeto sandaros įstatymas.

PIRMININKAS. Supratome. Ar pritariame Vyriausybės išvados prašymui? Nėra prieštaraujančių. (Balsai salėje) Yra Statute sutvarkyta, čia nėra problemų. Prašom, G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Dėkui, kad buvo pritarta po pateikimo, gerbiamajam A.Sysui, J.Sabatauskui, ypač premjerui, vidaus reikalų ministrui. Na, mielieji mano, ypač socialdemokratai! Šešeri metai jūs jau valdžioje. Tai parodykite ne žodžiais, o darbais savo jautrumą. Vadovauja ministerijoms, premjeras visą laiką laikraščiuose, televizijos ekranuose. Taip, susirūpinę, mes žinome, kad reikia, baikim reklamą, pradėkime dirbti, mielas Algirdai.

PIRMININKAS. Ačiū už repliką. Repliką po balsavimo Seimo narys gerbiamasis R.Dagys. Prašau.

R.J.DAGYS (TSF). Pritariu tam, ką sakė gerbiamasis G.Šileikis, ir iš tikrųjų Socialinių reikalų ir darbo komitetas jau seniai turėjo išnagrinėti valstybės tarnybos klausimus, surinkti duomenis, kiek mes turime lėšų, ką mes galime valstybei padaryti. A.Sysas turėtų prisiimti visą atsakomybę, kad iki šiol šitas sektorius nesutvarkytas. Aš galiu priminti, kad Biudžeto ir finansų komitetas yra kreipęsis į valdybą, kad būtų sudaryta speciali darbo grupė visų valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemai sutvarkyti. Dabar mes priversti eiti gabalais, nes mūsų pagrindinis komitetas nedirba, ir valdyba neatkreipia dėmesio į Biudžeto ir finansų komiteto kreipimąsi. Tikrai problema yra opi, gausime milijardo litų ieškinį po Konstitucinio Teismo sprendimo ir kas tada tas skyles lopys?

PIRMININKAS. Ir gerbiamasis A.Sysas. Prašau.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai norėčiau priminti ponui R.Dagiui, kai mes dar buvome vienoje frakcijoje, kad šitą ydingą įstatymo projektą priėmėme 1998 metais. Neminėsiu, kas tą įstatymą siūlė ir kaip jis buvo priimtas ir ką siūlė A.Sysas, kad tokių nesąmonių po aštuonerių metų netaisytume. Tai pirmas dalykas.

Antras dalykas, noriu priminti, gerbiamieji kolegos, kad kiekvieną kartą, kai siūlote atskiras pataisas atskiroms grupėms dėl darbo užmokesčio, visą laiką sakiau – arba didinam visiems, arba niekam, bet jūs patys priimate sprendimus. Atskirai prokurorams, atskirai teisėjams, atskirai signatarams ir dar kitiems. Taigi būkite „biedni“, bet teisingi, ir neverskite kaltės Socialinių reikalų ir darbo komitetui, ir asmeniškai A.Sysui, nes balsavimo protokoluose galima rasti, kaip aš asmeniškai balsuoju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, aš prašau R.Dagio sėsti, manyčiau, kad abi pusės kalbėjote ir aš turiu teisę daugiau žodžio replikoms nesuteikti.

Akcinių bendrovių įstatymo 2, 15, 45, 52, 53, 58, 59, 60 straipsnių pakeitimo ir 78 straipsnio 1 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr.XP-1839 (pateikimas)

Siūlau pereiti prie kito mūsų darbotvarkės 2-13 klausimo – Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 78 straipsnio 1 dalies pripažinimo netekusio galios įstatymo projektas Nr.XP-1839. Pranešėjas – Seimo narys, ministras gerbiamasis V.Navickas. Gerbiamasis Šileiki ir Sysai, išeikite į koridorių ir derėkitės. Prašau. Pateikimas.

V.NAVICKAS (VLP). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Vyriausybė teikia Ūkio ministerijos parengtą Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą ir pagrindinės šių pakeitimų nuostatos arba pasiūlymai susiję pirmiausia su keletu esminių punktų. Jie iš esmės keičia uždarosios akcinės bendrovės ir atvirosios akcinės bendrovės sampratą. Pagal dabar galiojantį Akcinių bendrovių įstatymą esant akcininkų skaičiui daugiau kaip 249, tai yra esant 250, uždaroji akcinė bendrovė turi virsti atvirąja akcine bendrove. Šiame pasiūlyme yra teikiama šią nuostatą panaikinti, nes maksimalios akcininkų skaičiaus ribos peržengimas nenumatytas nei Europos Sąjungos teisėje, nei daugelyje Europos Sąjungos valstybių tokia taisyklė taip pat nenustatyta.

Esant tokiai situacijai, kokia yra dabar, žinoma, susikuria paradoksalios situacijos, kai peržengus minėtą akcininkų skaičių gali būti problemų suformuoti įstatinį kapitalą, kuris atvirajai bendrovei yra nustatytas 150 tūkst., ir taip bendrovė, tapdama atvirąja bendrove, gali būti pastūmėta į likvidavimo procedūrą. Atsisakius šio principo būtų užtikrinamas steigimosi laisvės principas ir tai būtų susiję taip pat su teise pasirinkti teisinę įmonės formą. Tokį pasiūlymą dėl akcininkų skaičiaus apribojimo panaikinimo Vyriausybė buvo teikusi ir 2003 metais. Šį pasiūlymą taip pat pateikė Pramonininkų konfederacija.

Antroji pasiūlymų esmė yra ta, kad siūloma keisti tam tikras nuostatas, kad mažinant bendrovės kapitalą akcininkams galėtų būti išmokamos bendrovės lėšos. Iš tiesų susidarė paradoksali situaciją, kad jau priimtuose ir galiojančiuose Pelno mokesčio ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymuose yra reglamentuojamas akcininkams išmokėtų lėšų, kai mažinamas įstatinis kapitalas, apmokestinimas, o pačiame Akcinių bendrovių įstatyme nėra numatytos tokios taisyklės, kad mažinant kapitalą akcininkams gali būti išmokamos tam tikros lėšos. Norint subalansuoti šiuos tris įstatymus yra siūloma ir ši pataisa Akcinių bendrovių įstatyme.

Taip pat detaliai aprašomos sąlygos, taisyklės, kurios susijusios su kapitalo mažinimo procedūromis, nurodomi visi galimi būdai arba priežastys, dėl ko tai turi būti daroma, taip pat siūloma įtvirtinti reikalavimą, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime sumažinti įstatinį kapitalą turi būti būtinai nurodomas įstatinio kapitalo mažinimo tikslas.

Ryšium su tuo yra reglamentuojamos tam tikros procedūros, tik esant kurioms galima daryti įstatinio kapitalo mažinimą ir išmokėti akcininkams tam tikras bendrovės lėšas. Kad nebūtų trikdoma bendrovės veikla ir pažeisti kreditorių bei akcininkų interesai, siūloma, kad šis sprendimas būtų tvirtinamas tik eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, taip pat tai gali būti daroma tik tuo atveju, jeigu bendrovėje yra suformuotas privalomasis rezervas ir nėra nuostolių. Panašios sąlygos yra Akcinių bendrovių įstatyme dividendų išmokėjimo atveju siūlant išmokas iš kapitalo mažinimo. Panašios procedūros taikomos ir šiuo atveju.

Taip pat Akcinių bendrovių įstatymas keičiamas ir dėl to, kad pagal verslo apskaitos standartus yra numatyta tam tikra nuostolių apskaita bendrovės buhalterinėje ir finansinėje atskaitomybėje. Ir siūloma tuo atveju, jeigu yra perkainojamas turtas ir susidaro pelnas ir nuostoliai… tuomet siūlomose įstatymo formuluotėse bus teisingai pavaizduota dėl to susidariusi vienokia arba kitokia situacija bendrovėje.

Taip pat siūloma panaikinti Akcinių bendrovių įstatymo 78 straipsnio 1 dalį, kuri numatė, kad bendrovė iki 2004 m. balandžio 30 d. gali mažinti įstatinį kapitalą, kad socialiniai objektai būtų perduoti valstybės arba savivaldybių nuosavybėn jų funkcijoms vykdyti. Kadangi tas terminas prabėgo, žinoma, nėra prasmės, kad toks straipsnis būtų, todėl siūloma jį panaikinti. Taip bus išspręstas prieštaravimas, t.y. bus užtikrintas akcininkų lygybės principas visame Akcinių bendrovių įstatyme.

Taip pat yra siūloma pakeisti kai kuriuos procedūrinius dalykus. Jie susiję su prieš tai minėtomis nuostatomis, bet dėl laiko stokos aš galbūt jų neminėsiu.

PIRMININKAS. Dėkojam. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmoji klausia Seimo narė gerbiamoji I.Degutienė. Prašau.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų mane kai kas šiek tiek stebina. Jūs, aišku, perskaitėte aiškinamąjį raštą, bet aš jį perskaičiusi taip ir nesupratau, kodėl reikėjo (gal galite savais žodžiais pasakyti) keisti daugelį Akcinių bendrovių įstatymo straipsnių? Kodėl aš to klausiu? Todėl, kad prieš įstojant į Europos Sąjungą pasikeitus situacijai, tai buvo 1997–1998 metai, buvo priimti baziniai įstatymai, tarp jų ir Akcinių bendrovių įstatymas. Kas atsitiko, kad šiandien reikia keisti tiek daug straipsnių? Pas mus jau tiesiog liga visose srityse lopyti ir lopyti tuos įstatymus, ir tada, kada tie įstatymai išeina į gyvenimą, iš tiesų, kaip tas vaikas be galvos, sunku juos įgyvendinti. Tai kokia priežastis buvo šiuo atveju?

V.NAVICKAS. Galėčiau atsakyti taip, kad kai kurios galiojančių įstatymų nuostatos, tarp jų ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos nėra reglamentuojamos Europos Sąjungos teisės normomis. Tai susiję ir su siūloma nuostata dėl maksimalaus akcininkų skaičiaus apribojimo uždarosiose akcinėse bendrovėse ir čia buvo kiekvienos šalies pasirinkimo reikalas. Tuo metu vyravo tokios nuostatos ir toks požiūris, kad jis turėtų būti. Tačiau paanalizavus susiklosčiusią situaciją ir tas problemas, kurios iškyla verslui, siūloma, kad tą dalyką būtų galima pakoreguoti pažangesne prasme. Dėl to daromas pakeitimas.

Kitas pakeitimas, kuris naikina vieną straipsnį, tai yra iki 2004 m. balandžio 30 d. galiojusi tam tikra nuostata, kai bendrovių turtą buvo galima perduoti savivaldos arba valstybės reikmėms. Tiesiog tuo metu, iki 2004 m. gegužės 1 d., priimant įstatymą, fiziškai arba juridiškai nebuvo galima priimti, kad panaikinamas galiojimas iki balandžio 30 d., darant ankstesnę datą. Tai daroma dabar, kai jau praėjo tam tikras laikas, kai galima tą straipsnį pakoreguoti taip, kaip atrodo iš šios dienos pozicijų. Panašiais argumentais galėčiau paaiškinti ir kitus punktus, kurie keičiami, nors jų ne tiek daug. Tai yra du trys įstatymo straipsniai.

PIRMININKAS. Dėkojame. Dar klausia gerbiamasis Seimo narys E.Pupinis.

E.PUPINIS (TSF). Dabar dėl akcininkams išmokėtų bendrovės lėšų. Kodėl būtinai susiejama su viena dešimtąja įstatinio kapitalo dydžio mažinant tą kapitalą? Bendrovės privalomojo rezervo dydis sumažinus įstatinį kapitalą būtų ne mažesnis kaip viena dešimtoji. Tai gana nemažas dydis.

V.NAVICKAS. Iš tiesų minėjau, kad dėl pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio yra numatytos taisyklės, kaip apmokestinamos kapitalo mažinimu išmokamos lėšos akcininkams. Dviejuose įstatymuose ta taisyklė yra įteisinta. Akcinių bendrovių įstatyme to nebuvo parašyta. Siūloma tą normą įrašyti. Bet kadangi būtų tam tikri saugikliai kreditoriams ir kitiems verslo partneriams, siūloma, kad sprendimą mažinti kapitalą ir išmokėti akcininkams laisvas lėšas būtų galima priimti tik eiliniame metiniame susirinkime, kai patvirtinama finansinė atskaitomybė ir matoma, kad bendrovė yra moki, t.y. kad jos įsipareigojimai yra ne didesni kaip pusė turto. Vienas dalykas.

Kitas dalykas. Kad yra bendrovėje suformuotas privalomasis rezervas, kuris įstatymuose numatytas ne mažesnis kaip 10%, ir taip pat kad nėra nuostolių. Tai yra reikalavimas, kad privalomasis rezervas, kuris dabar įstatymuose yra įteisintas, nebūtų sumažinamas dėl to, kad norima išmokėti akcininkams laisvas lėšas. Čia tas reikalavimas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamoji Seimo narė V.Margevičienė. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju pirmininkui. Gerbiamasis ministre, aiškinamajame rašte skaitau, kad buvo atliktas tyrimas arba tiesiog palyginamosios analizės studija, kas vyksta Europos Sąjungos kitose valstybėse. Išdiskutuotas dokumentas, kaip aš suprantu, tai, ką jūs čia šiandien mums teikiate. Ar nėra daugiau susijusių dėl to, kad studija atlikta labai plati, Europos Sąjungos valstybių narių ribotos atskaitomybės veiklą reglamentuojančių teisės aktų? Galbūt reikia su tuo Akcinių bendrovių įstatymu teikti ir kitus? Ar nebus taip, kad po savaitės ateis naujas? Jeigu diskutuota dėl viso paketo, galbūt jį ir reikėtų taip teikti? Dėkui.

V.NAVICKAS. Iš tiesų jūsų minėtas dokumentas specialistų buvo studijuotas ir nuostatos, kurias būtų prasminga įteisinti šiuose pakeitimuose, yra pateikiamos. Aš galėčiau tik pasakyti, kad galbūt kai kurioms nuostatoms tos studijos, kuri buvo atlikta, nebuvo pritarta darbo grupės diskusijų metu. Aš dar galėsiu pasitikslinti, bet manau, kad visus prasmingus pasiūlymus arba tos analizės rezultatus panaudojo čia teikiamuose pasiūlymuose. Aš negalėčiau aiškiai pasakyti.

PIRMININKAS. Tariame ačiū gerbiamajam ministrui. Klausiu Seimo, ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos, papildomas – Audito. Kitokių nuomonių nėra? Siūloma svarstyti gruodžio 21 dieną. Ačiū.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1840 (pateikimas)

Toliau. Darbotvarkės 2-14 klausimas. (Balsas salėje) 21 dieną bus svarstymas. Taip yra pasiūlyta. Gruodžio 21 dieną. (Balsai salėje) 2-14 – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1840. Pranešėjas – viceministras Regimantas Čiupaila. Prašom. Pateikimas.

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Trumpai kalbant, įstatymo esmė yra susijusi su procedūrų trukme, kai valstybės tarnybos ar teisėjų, profesinės tarnybos karių pareigas užima asmenys, kurie ateityje turėtų dirbti arba susipažinti su tam tikro lygmens įslaptinta informacija. Šiandien terminai pagal tai, koks slaptumo lygis, yra 60, 90 ir 120 dienų. Įstatymo projekto 17 straipsnio 7 dalies papildymas 4 dalimi leistų nustatyti, kad toks patikrinimas šiems minėtiems asmenims būtų atliekamas per 40 dienų. Taip mes šiek tiek sumažintume vadinamąjį biurokratizmą. Kita vertus, pasinaudojus informacinėmis technologijomis, šiandien tas terminas tikrai neatrodo nepakankamas.

Kartu norėčiau pateikti dar vieną problemą, susijusią su šiuo įstatymu, kad iki šiol nebuvo visiškai aišku, kas turėtų suteikti leidimą dirbti su įslaptinta informacija saugumo ir paslapčių subjekto vadovui. Kas vadovui suteikia tokį leidimą, jeigu vadovas suteikia darbuotojams? Dabar nustatoma 17 straipsnio 9 dalyje, kad vadovui šį leidimą suteikia asmuo arba institucija, paskyrusi vadovą į pareigas.

Taip pat teikiamo įstatymo 2 straipsnyje yra nustatomi įsigaliojimo dalykai. Jeigu kalbėtume apie prašymus slaptumo pažymoms, pateiktoms iki įstatymo įsigaliojimo, galiotų senoji įstatymo versija, o pateiktoms po įsigaliojimo – naujoji. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmas klausia gerbiamasis Seimo narys L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Aš labai trumpai. Pirmoje pataisoje (4 punkto naujoji redakcija) rašoma, jog laimėjęs konkursą į tokias valstybės tarnautojo pareigas. O politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas šiuo atveju neturi tokių pat reikalavimų kaip laimėjusysis konkursą. Kaip tai reikėtų suprasti?

R.ČIUPAILA. Šiuo atveju, matyt, galioja senoji norma, kurioje sakoma, kad politinio asmeninio pasitikėjimo tarnautojas pareigas eina tiek, kiek tai nesusiję su susipažinimu su slapta informacija. Galiu iš savo patirties pasakyti, jog iki tos dienos, kol tokią pažymą gavau pagal nustatytą tvarką (tiesa, to nereikėjo iki minimo skaičiaus dienų, matyt, buvo atsižvelgta), aš neturėjau teisės ir galimybės susipažinti su šia medžiaga, todėl tarnyboje mane tekdavo pavaduoti kitiems. Šiuo atveju aš klausimą įsidėmėjau, tačiau, atstovaudamas Respublikos Vyriausybei ir ministrui, neturiu pakankamai įgaliojimų patvirtinti, kad taip bus padaryta.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Mikuti, vis dėlto negražu stovėti į tribūną atsisukus nugara. Gerbiamasis Mikuti! Klausia gerbiamasis Seimo narys P.Jakučionis. Gerbkime tribūnoje stovinčius žmones.

P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis viceministre, pažiūrėjus į jūsų aiškinamąjį raštą ir pataisas matyti aiškus noras paspartinti leidimų išdavimą dirbti su slapta medžiaga. Siūloma net tris kartus paspartinti, nes dabar kai kuriais atvejais yra iki 120 darbo dienų, siūlote visus bene iki 40. Jūs žinote, kad nemažai kyla skandalų ir dabar keletas Seimo laikinųjų komisijų ir komitetų svarsto klausimus dėl slaptos operatyvinės medžiagos nutekėjimo. Jūsų nuomone, paspartinus leidimų išdavimą, ar neatsiras daugiau įvairių gyvuliukų: kurmių, šeškų, dar ko nors?

R.ČIUPAILA. Dėkui. Šiuo atveju aš galiu pasakyti tik savo nuomonę, nes gyvenimas, kaip jūs patys pastebite, yra įvairus. Man atrodo, šiandien naudojantis informacinėmis technologijomis, kurios egzistuoja, iš tikrųjų nebūtinas toks ilgas terminas šiam techniniam darbui atlikti.

Kitas klausimas. Jeigu kartais reikėtų naudoti archyvus, kurie, kaip žinote, ne visi yra prieinami informacinių technologijų būdu, tai tos 40 dienų, kaip minėjau, nėra toks trumpas terminas. O tris kartus sutrumpinus, valstybės tarnyba darosi kur kas patrauklesnė, žmonės, laimėję konkursus, o kartais taip nutinka, kad į keletą vietų, dažnai pasirenka toliau nedalyvauti, nes tai per daug laiko trunka – iki pusės metų.

PIRMININKAS. Dėkojam. Klausia Seimo narys gerbiamasis A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, norėčiau paklausti, gal jūs matėt Teisės departamento pastabas? Kaip jūs reaguojat į jas?

R.ČIUPAILA. Atvirai tariant, aš nesu su jomis susipažinęs, nes iki manęs jos neatkeliavo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys gerbiamasis K.Starkevičius. Prašau.

K.STARKEVIČIUS (TSF). O kas atsitiks su tuo asmeniu, kuris laimės konkursą ir negaus šio leidimo? Jam pasiūlysim kitą tarnybą ar jis?..

R.ČIUPAILA. Ne, jis tiesiog pateks į sąrašą asmenų, pretenduojančių į tarnybos vietą, kurioje reikia turėti galimybę susipažinti ir dirbti su tokia informacija. Jis paprasčiausia nebus priimtas.

PIRMININKAS. Ačiū viceministrui. Į klausimus atsakėte. Klausiu Seimo, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, taip? Ačiū, pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas Nacionalinio saugumo ir gynybos, papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nėra kitokių pasiūlymų. Dar Operatyvinės veiklos komisija? Taip. Siūloma svarstyti gruodžio 21 dieną. Nėra kitokių pasiūlymų. Dėkojam.

Įstatymo „Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo dėl išmetamų sieros kiekių ir jų tarpvalstybinių pernašų mažinimo mažiausiai 30 procentų ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1854ES (pateikimas)

Ar jau gavot pareiškimą? Dar negavot. Kitas mūsų darbotvarkės klausimas 2-15 – Įstatymo dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo dėl išmetamų sieros kiekių ir jų tarpvalstybinių pernašų mažinimo mažiausiai 30 procentų ratifikavimo projektas Nr.XP-1854. Jį teikia aplinkos viceministras Zdislovas Truskauskas. Pateikimas.

Z.TRUSKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jums priimti teikiame Lietuvos Respublikos įstatymą dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo. Jums aiškinamasis raštas dėl šito yra pateiktas. Jo neskaitysiu, trumpai pabrėšiu svarbiausius momentus. Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, šio akto 6 straipsniu buvo įsipareigojusi ratifikuoti visus dokumentus, susijusius su šia konvencija. Jungtinių Tautų Tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija buvo pasirašyta 1979 metais Ženevoje ir įsigaliojo 1983 metais. Lietuva prie konvencijos prisijungė 1994 metais, jau yra ratifikavusi šešis konvencijos protokolus. Kaip minėjau, pagal Europos Sąjungos akto 6 straipsnio 2 dalies nuostatas Lietuva yra įsipareigojusi prisijungti prie visų konvencijos protokolų, taip pat ir prie Protokolo dėl išmetamų sieros kiekių ir jų tarpvalstybinių pernašų mažinimo mažiausiai 30 procentų. Galbūt tiek.

PIRMININKAS. Dėkojam viceministrui. Jus nori paklausti gerbiamasis Seimo narys V.Rinkevičius. Prašau.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū. O kaip tai atsilieps verslui? Ar nebus didelių kaštų ir įtampos, pavyzdžiui, kai kuriose struktūrose, gamybos srityse ir t.t.?

PIRMININKAS. Į dešinę žiūrėkite. Ir labai negirdėti, garsiau kalbėkite, gerbiamasis.

V.RINKEVIČIUS. Ar neatsilieps verslo struktūroms ir apskritai verslui, gamybai visi tie dalykai?

Z.TRUSKAUSKAS. Galiu pakomentuoti. Kaip minėjau, šis prisijungimas prie konvencijos yra tokio daugiau gal formalaus pobūdžio. Tai yra tiesiog mūsų įsipareigojimas stojant į Europos Sąjungą. Netgi buvo kilęs klausimas apskritai, ar mes privalėtume ratifikuoti šį Protokolą, nes mūsų pasiekti rodikliai yra kur kas geresni, nei to reikalauja šis Protokolas. Tačiau buvo pakomentuota, kad turėtume laikytis šios formaliosios tvarkos. Galiu pakomentuoti tokius dalykus, kad atskaitos taškas yra 1980 metai, tuo metu Lietuva išmetamų į atmosferą sieros junginių turėjo 311 tūkst. tonų. Pagal šį Protokolą, kuris dabar jums pateiktas priimti, Lietuva iki 1993 metų tai turėjo sumažinti 30%. 1993 metais mes turėjome tiktai 125 tūkstančius tonų, t.y. faktinis sumažinimas buvo ne 30%, o 60% – 2,5 karto mažiau.

Šiandien šiuos klausimus reguliuoja Gioteburge pasirašyti dokumentai. Jie įpareigoja, kad iki 2010 metų Lietuvoje išmetamų sieros junginių emisija neturi būti didesnė kaip 145 tūkst. tonų. Tuo tarpu reali padėtis tokia: 2004 m. sieros junginių buvo išmetama tiktai 42,3 tonos, t.y. mažiau nei nustatyta pagal Gioteburgo protokolus 100 tūkst. tonų. Žodžiu, rezultatai yra gana normalūs. Galiu dar įdomumo dėlei pasakyti, kad mes, išmesdami 43 tūkst. tonų po to… kadangi tai emisija, kyla į orą, keliauja į kitas valstybes, tai mes „padovanojome“ kitoms valstybėms 30 tūkst. tonų iš išmetamų 43 tūkst., tai į Rusiją iškeliavo 11 tūkst. tonų, į Latviją – 4 tūkst., į Baltarusiją – 5 tūkst., į kitas – 10 tūkst. Tonų. Tačiau kartu mes gauname 47 tūkst. tonų iš kitų Europos šalių, konkrečiai iš Lenkijos – 20 tūkst. tonų, iš Čekijos – 7 tūkst., iš kitų šalių – 19 tūkst. tonų. Tokia yra šios dienos Lietuvos situacija. Ir šio Protokolo priėmimas iš tikrųjų mums… yra įvykdomas kelis kartus.

PIRMININKAS. Dėkojam viceministrui. Į visus klausimus atsakėte. Klausiu Seimo, ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Balsuojam.

Z.TRUSKAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Pasiruoškite, gerbiamieji, balsuoti dėl įstatymo projekto, kurio registracijos Nr.XP-1854, dėl įstatymo projekto dėl procentų ratifikavimo po pateikimo. Ar pritariame po pateikimo? Ar jau perskaitėt pareiškimą dėl Latvijos pasienio? (Balsai salėje) Dar ne? Tai imsim dar vieną rezervinį klausimėlį, ir tada. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 49. Už – 48, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Užsienio reikalų, papildomas – Aplinkos apsaugos. Kitokių nuomonių nėra. Siūloma svarstyti vėlgi gruodžio 21 dieną.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“ projektas Nr.XP-1809(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Visiškai nejuokauju, nes turiu dar vieną rezervinį klausimą. Man aiškina, kad jis labai trumpas, truks vieną minutę. Kviečiu jį pateikti Seimo narį gerbiamąjį V.Saulį. Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos priedėlio papildymo“ projektas Nr.XP-1809. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom.

V.SAULIS (LSDPF). Pasistengsiu labai trumpai, tik paprašysiu jūsų vienintelio dalyko, kad į rudens sesijos darbų programą būtų įtrauktas nebaigtas klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl visiems labai gerai žinomos Gariūnų turgavietės istorijos. Kaip žinome, tas klausimas buvo Seime svarstytas dar šių metų gegužės mėnesį. Pagrindinis komitetas priėmė, atsiprašau, Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė tokį sprendimą – grąžinti Seimo nutarimo projektą iniciatoriams tobulinti. Šis Seimo nutarimo projektas yra patobulintas ir mes norime vėl kreiptis į jus, kad įtrauktume šį klausimą į šios rudens sesijos darbų programą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nematau norinčių klausti. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Nematau po svarstymo norinčių kalbėti. Balsuojate, atsiprašau. Tada prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Seimo nutarimo projektui, kurio registracijos Nr.XP-1809? Dėl valstybinės svarbos objektų, ar neprieštarauja Respublikos Konstitucijai.

Užsiregistravo 45, už – 31, prieš – 3, susilaikė 9. Pritarta po pateikimo. Dėl svarstymo, ar yra norinčių dėl balsavimo motyvų? Nematau. Ar galima po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Ačiū.

Tada yra siūlymas priimti. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas, kurio registracijos Nr.XP-1809. Balsuojame, kad būtų įtraukta į darbotvarkės programą rudens sesijoje šis nutarimas. Rezervinis 14 klausimas, kas nematėte.

Užsiregistravo 42. Už – 31, prieš nėra, susilaikė 11. Nutarimas priimtas.

Seimo pareiškimo „Dėl krovininio transporto situacijos Lietuvos-Latvijos pasienyje“ projektas Nr.XP-1871(3) (priėmimo tęsinys)

Ir paskutinis mūsų darbotvarkės klausimas yra Seimo pareiškimas „Dėl krovininio transporto situacijos Lietuvos–Latvijos pasienyje“ projektas Nr.XP-1871. Pristato redakcinė komisija, matyt, gerbiamoji Seimo narė I.Šiaulienė. Prašom. Kaip norite, galite iš vietos, galite iš tribūnos. Tuojau pat įjungsime. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Komisija buvo susirinkusi, aptarė ir balsuodama priėmė. Dalyvavo 7 komisijos nariai. 6 buvo už šį tekstą, E.Klumbys buvo prieš.

PIRMININKAS. Supratau. Dėl balsavimo motyvų jungiame, kas norėtų? Paspauskite. Yra nuomonių ir už, ir prieš. Nuomonė už – Seimo narys gerbiamasis V.Rinkevičius. Prašau.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Aš pritariu šiam pareiškimui, tačiau siūlyčiau papildyti dviem žodžiais. Kadangi pirmas sakinys… Iš šio pareiškimo galima suprasti, kad eilės susidarė įvažiuoti į Lietuvą. Siūlyčiau pirmą sakinį rašyti taip: „Šiomis dienomis Lietuvos–Latvijos pasienyje, ypač Smėlynės sienos kirtimo punkte, susidarė didelės krovininio transporto eilės įvažiuoti į Latviją“. Dar kartą sakau, skaitant tik priešpaskutiniame sakinyje galima suprasti, kad problemos įvažiuoti į Latviją, o iš čia atrodo, kad įvažiuoti į Lietuvą. Čia niekur nėra parašyta. Dar kartą siūlau pirmą sakinį papildyti žodžiais „įvažiuoti į Latviją susidaro didelės krovininio transporto eilės“.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Viktorai, bet yra Statutas, kuriame pasakyta, kad Seimas negali redaguoti redakcinės komisijos priimto pareiškimo teksto. Dar turime nuomonę prieš. Gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš džiaugiuosi, kad redakcinės komisijos posėdyje pavyko pasiekti esminio šio pareiškimo pagerinimo, tačiau jame, nepaisant to pagerinimo, liko du dideli defektai, trūkumai. Aš norėčiau į juos atkreipti dėmesį. Dėl to aš ir balsavau prieš šį pareiškimą, nors iš tikrųjų yra pagerinta.

Pirmiausia šiame pareiškime neužsimenama tikroji priežastis, dėl ko susidarė ta kritinė transporto padėtis Lietuvos ir Latvijos pasienyje. Ji susidarė ne dėl to, kad yra kokių nors didesnių problemų Lietuvos ir Latvijos pasienyje, ji susidarė dėl to, kad didžiosios problemos yra dėl dviejų dalykų. Dėl problemų Rusijos ir Latvijos pasienyje ir dėl problemų, kurias sukuria Latvijos pareigūnų savivalė, ypač ties siena su Lietuva.

Ir antras defektas, kuris yra, aš manyčiau, labai krentantis į akis, tai paskutinė pastraipa. Mes kreipiamės į Latvijos parlamentą ir prašome imtis neatidėliotinų veiksmų, tačiau po to eina teiginys – kviečia kreiptis. Ką kviečia kreiptis? Pats Dievas težino. Ar kviečia kreiptis Baltarusiją, ar Latviją, ar dar ką nors. Yra du defektai, kurie neleidžia man balsuoti už šį pareiškimą.

PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę prieš. Nuomonė už – Seimo narys gerbiamasis A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro redakcinė grupė padidėjo ir tekstas gerokai konkretesnis, pareiškimo tonas daug griežtesnis, o tą problemą, kurią minėjo gerbiamasis E.Klumbys, galima išspręsti. Priešpaskutinėje pastraipoje, po žodžio… (Balsai salėje) (Prašome dabar patylėti, netrukdyti.) Priešpaskutinėje pastraipoje po žodžio „diskriminacija“ įrašyti žodį „bei“. Aš manau, kad tai yra tiesiog redakcinis siūlymas ir parlamentas sutiks įrašyti šį žodelį. Tada viskas aišku, kad mes prašome kreiptis Latvijos parlamentą. Jeigu įrašytume šį žodelį. Tada siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Aš nežinau, kam čia yra neaišku, kad mes kreipiamės į Latviją. Taip. Seimo narys gerbiamasis R.Palaitis.

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, prieš tai pateiktas redakcinės komisijos nutarimo projektas man nebuvo priimtinas iš esmės dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, nebuvo aiškaus adresato, buvo toks išplautas lyg ir į Latvijos parlamentą, lyg ir į tokią viešąją erdvę ir rezultatas – neaišku kur.

Antras momentas. Nepatiko tai, kad buvo pateikta taip, jog nesusipratimo esmė nėra Europos Sąjungos vidaus reikalas. Tuo tarpu šis nesusipratimas tikrai yra Europos Sąjungos vidaus reikalas. Teikiamame projekte viso to nėra ir pritarčiau A.Matulo pateiktai redakcijėlei, sakykime taip. Aš pats galvojau sakyti žodelį „ir“ – „ir kreiptis į Europos Sąjungos Parlamentą“, bet pažiūrėjau, kad žodelis „ir“ yra prieš tai, tai, ko gero, žodelis „bei“ tiktų geriau – „bei kviečia kreiptis“. Kviečiu pritarti šiam nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Dar viena nuomonė už. Seimo narys gerbiamasis J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kaip pats buvęs darbo grupės, kuri koregavo, rengė šį pareiškimą, tekstą, narys norėčiau padėkoti visiems, kurie teikė gerus ir konstruktyvius siūlymus, ir kviesčiau pirmiausia toliau neknibinėti teksto. Tobulumui ribų nėra. Vienas pasigendame vieno žodelio, kitas gal kito, bet dabar turime principinę poziciją, kuri yra aiškiai išdėstyta tekste, ir balsuojame už ar prieš tą principinę poziciją. Tai yra vienas. Ir antras dalykas, leiskite pasidžiaugti, kad mes, Lietuvos Respublikos Seimas, gana operatyviai reaguojame į iškilusią problemą, tai viena, ir antra, gana tiksliai, aiškiai ir konkrečiai, nevyniodami žodžių į vatą ar nedėliodami kokių nors papildomų neva diplomatinių, o iš tiesų dažniausiai į šoną nukreipiančių pareiškimų ar frazių. Aiškus, konkretus tekstas. Taip, mes turime pretenziją ir mes turime visą teisę reikalauti, kad nenormali situacija pasienyje būtų išspręsta.

 Šiuo pareiškimu mes šią savo teisę ir įgyvendiname. Ir mes iš tikrųjų esame teisiųjų pusėje, ir tikėtina, jog galutinis sprendimas bus toks, kad mūsų tiesa nugalės. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame visiems. Aš kreipiuosi į jus, nes tai yra redakcinio pobūdžio žodelis „bei“, ar galime bendru sutarimu pritarti, nes aš manau, kad yra norinčių… labai išsiskiria. (Balsai salėje) Tada tenka balsuoti už visą be jokių „bei“. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas pareiškimas „Dėl krovininio transporto situacijos Lietuvos–Latvijos pasienyje“, balsuojame. Statutas neleidžia redaguoti, jeigu nesutinkame.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Už – 46, prieš – 1. Pareiškimas priimtas.

Norėčiau paprašyti, kad išklausytumėte vieną informaciją, tai dėl mūsų įstatymo projekto, kuris buvo registruotas Nr.XP-1855, įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją ratifikavimo“ projekto. Kadangi trūko narių ir mes negalėjome jo priimti ypatingos skubos tvarka, bet nebuvo pasiūlyti komitetai, t.y. pasiūlymas, kad būtų pasiūlyti komitetai ir jie galėtų jau šitą įstatymo projektą svarstyti. Yra siūlomi komitetai: pagrindinis – Užsienio reikalų ir papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Antikorupcijos komisija. Ar pritartumėte? Ačiū. Pritarta.

Visi šios dienos darbotvarkės klausimai apsvarstyti. (Balsai salėje) Nėra? Aš neturiu. Parreiškimų nėra. Skelbiu posėdžio pabaigą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.