Trisdešimt
aštuntasis (242) posėdis
2006
m. lapkričio 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A.PEKELIŪNAS ir G.STEPONAVIČIUS
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF*). Ar galima pradėti? Skelbiu lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenarinio posėdžio pradžią. Aišku, pirmiausia noras, matyt, registruotis, taip? Kviečiu registruotis. Prašom.
Seniūnų sueigos patikslinta 2006 m. lapkričio 28 d. (antradienio) darbotvarkė
Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Pirmasis klausimas – darbotvarkė. Gerbiamasis J.Veselka dėl darbotvarkės, taip? Prašom.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kitų metų gegužės 1 ar 3 dieną baigiasi mūsų galimybės derėtis dėl Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo. Vis aiškinama, kad dar ne laikas.
Gerbiamieji, atstatomąja verte uždarę abu blokus mes prarandame apie 30 mlrd. litų už 3 mlrd. Jeigu pratęsime 15 metų, ko reikia, 2 centus pridedame ir 3 mlrd. patys užsidirbame. Gerbiamieji, spręskime šį dalyką, tai ne milijonas, ne 10 mln., ne minimali alga galų gale, tai milijardais skaičiuojama… ekonomika. Kada įtrauksite šį klausimą? Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Aš turiu pasakyti, kad šiandien Seniūnų sueigoje šis klausimas buvo apsvarstytas, bet aš manau, kad gerbiamasis vicepirmininkas Česlovas paaiškins smulkiau. Prašom. Yra pritarta.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielasis kolega Juliau, noriu pranešti, kad tikrai šis klausimas yra išnagrinėtas ir į preliminarią gruodžio 12 d. darbotvarkę, į rytinio posėdžio pradžią, kaip trečiasis klausimas įrašytas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. P.Auštrevičius. Prašom. Dėl darbotvarkės, taip? Prašom į mikrofoną.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Mielieji kolegos, mes siūlytume 2-8 klausimą, t.y. Seimo nutarimo „Dėl šilumos ir karšto vandens kainų augimo pagrįstumo parlamentinio tyrimo“ projektą Nr.XP-1743, perkelti į pirmą dienos pusę, nes esame įsitikinę, kad tai yra svarbus socialinis ekonominis klausimas, rūpintis visiems šalies gyventojams. Nereikėtų nukelti jo svarstymo į antrą dienos pusę. Aš siūlau balsuoti dėl to.
PIRMININKAS. Gal turite pasiūlyti vietoj ko?
P.AUŠTREVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi mes pasitikime jūsų pirmininkavimo efektyvumu, galbūt rasite laisvą laiko tarpą.
PIRMININKAS. Aš bijau, kad visi kiti… Gerbiamasis Česlovas turi siūlymą. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielasis kolega Petrai, iš tikro, jeigu mes tvarkingai dirbsime, galima rasti laiko. Jeigu ne, neužmirškime, kad ten yra nutarimai, dėl kurių nereikia 71 Seimo nario. O įstatymai, kurie yra rytinio posėdžio pradžioje, yra itin svarbūs, ir mes jų negalime atidėlioti, juo labiau susiję su euro integracija, kuri, manau, jums taip pat brangi kaip šilumos kainos.
Dirbkime sklandžiai ir tada atsiras laiko ir vietos.
PIRMININKAS. Bet aš manyčiau, kad jį truputį galima pakelti ir pradėti iš karto po pertraukos. Yra dvi nuomonės, taip?
Gerbiamieji, dėl darbotvarkės yra P.Auštrevičiaus siūlymas, kad anksčiau būtų svarstomas klausimas dėl šilumos ir karšto vandens kainų augimo pagrįstumo. Balsuojame? Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pakeltas į priekį Seimo nutarimo projektas „Dėl šilumos ir karšto vandens kainų augimo pagrįstumo parlamentinio tyrimo“. Prašom balsuoti. Tada spręsime, į kurią vietą.
Užsiregistravo 80, už – 47, prieš – 3, susilaikė 28. Keliame į viršų. Ir jeigu pritariate, tada iš karto po pertraukos, po dviejų valandų. Pritariate? Tai yra po 3 valandų. Labai ačiū.
Dar dėl darbotvarkės gerbiamasis E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, kadangi dabar Seimas nusprendė perkelti klausimą dėl kainų į rytinį posėdį, tai jau buvo kalbėta…
PIRMININKAS. Ne į rytinį, į vakarinį, tik pakelti aukščiau.
E.KLUMBYS. Taip, anksčiau. Aš norėčiau pasakyti, kad lygiai taip pat reikėtų perkelti ir nutarimą dėl komisijos išvadų, nes komisijos išvados pagal logiką turėtų būti svarstomos anksčiau nei šis nutarimas. Jeigu mes pritartume komisijos išvadoms, logiškai nebūtų ypatingo pagrindo priiminėti nutarimą dėl kainų patikrinimo, nes komisija dirbo gerai ir ji kainas nustatė gerai. Aš siūlau laikytis paprastos logikos.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš manau, kad Seimas pritartų Egidijaus siūlymui, kartu tą ir tą klausimus. Iš pradžių ataskaita, o po to… (Balsai salėje) Taip. Nors yra baimės, kad 71 balso gali nebūti. Ar yra daugiau dėl darbotvarkės? Nėra. Galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Prieštaraujančių nėra. Pritarta.
Mūsų darbotvarkės 1 klausimas – tai eurointegracinis įstatymas. Aš labai prašau tylos! Gerbiamieji, įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo tam tikrais straipsniais, 30, 105 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, X skyriaus pavadinimo pakeitimo bei priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1062(5). Šiandien priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Seimo narę gerbiamąją L.Mogenienę pateikti Seimui Žmogaus teisių komiteto nuomonę.
L.MOGENIENĖ (VLF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, yra gautos Teisės departamento išvados, jos yra redakcinio pobūdžio. Žmogaus teisių komitetas, pagrindinis komitetas, pritarė šioms išvadoms.
Taip pat buvo gautas gerbiamojo H.Žukausko pasiūlymas. Žmogaus teisių komitetas šiam pasiūlymui bendru sutarimu taip pat pritarė. Ir gautos užregistruotos L.Mogenienės, t.y. mano, pastabos. Čia, kaip minėjau, svarstymo metu yra galutiniai suderinimai dėl terminų. Tai irgi pastabos, kurioms Žmogaus teisių komitetas bendru sutarimu pritarė. Kviečiu pritarti šioms pataisoms ir priimti įstatymą.
PIRMININKAS. Dabar yra gauti siūlymai, taip? Gal pastraipsniui. Kiekvieną pasiūlymą tada… ar bus 29 Seimo narių palaikymas? Dėl 1 straipsnio. Nėra kitokių nuomonių. Dėl siūlymo 1 straipsniui, siūloma pakeisti. Prašom, gerbiamoji Laima. Jūsų pirmas.
L.MOGENIENĖ. Svarstymo metu buvo plačiau kalbėta apie būtinumą įrašyti sąvoką „fiktyvi registruota partnerystė“. Ši sąvoka šiuo siūlymu yra įrašoma.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti svarstymui? Nematau prieštaraujančių. Dėl svarstymo motyvų? Irgi nematau norinčių. Galime pritarti šiam siūlymui bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Einame toliau. 2 straipsnis yra. Teisingai. Dėl 1 straipsnio galime bendru sutarimu pritarti? Nėra prieštaraujančių. (Balsai salėje) Yra prieštaraujančių. Gerai, gerbiamieji, tik kažkodėl šiandien mes visi susijaudinę daug kalbame. Aš kviečiu pasiruošti ir balsuoti, kad būtų pritarta 1 straipsniui su gautu L.Mogenienės siūlymu. Prašom balsuoti. Balsuojam dėl 1 straipsnio, ar pritariam, ar ne.
Taip, gerbiamieji, 78 užsiregistravo. Už – 55, prieš – 1, susilaikė 18. Pritarta 1 straipsniui.
Dėl 2 straipsnio. Ar galim bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio. Nematau prieštaraujančių. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Taip pat pritarta. 6 straipsnis. Nematau. Ačiū, pritarta. 7 straipsnis. Taip pat pritarta. 8 straipsnis. Nėra, pritarta. 9 straipsnis. Nėra, pritarta.
10 straipsnis. Dėl 10 straipsnio yra gerbiamojo H.Žukausko pasiūlymas. Kviečiu gerbiamąjį H.Žukauską jį pateikti. Prašau.
H.ŽUKAUSKAS (PDF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji kolegos, svarstydami šio įstatymo, rodos, ketvirtąjį variantą, mes balsavome dėl to, kad iš 26 straipsnio būtų išbraukta visa antra pastraipa. Tačiau, pasitarę su Lietuvos vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamentu, mes radome tokį kompromisą, kad turėtų būti įrašyti žodžiai: „Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais“. Kalbama apie trečiųjų šalių piliečius, kurie atvykta neturėdami draudimo. Man regis, jeigu Vyriausybė savo nustatyta tvarka apsvarstytų ir priimtų tam tikrus sprendimus, ši nuostata būtų kur kas geresnis pasiūlymas negu visai apie tai nešnekėtume. Manau, turėtumėt pritarti mano pasiūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už siūlymo paaiškinimą. Komiteto nuomonė.
L.MOGENIENĖ. Žmogaus teisių komitetas bendru sutarimu pritarė šiai nuostatai, šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ar galima pritarti bendru sutarimu šiam siūlymui po svarstymo? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Nuomonių nematau. Ar galima priimti šį pasiūlymą bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Ačiū.
Dėl viso straipsnio. Ar galim bendru sutarimu pritarti 10 straipsniui. Ačiū, nėra. Einam toliau, 11 straipsnis. Prieštaraujančių nematau, pritarta. 12 straipsnis. Prieštaraujančių taip pat nėra, pritarta. 13 straipsnis. Pritarta. 14 straipsnis. Pritarta. 15 straipsnis. Pritarta. 16 straipsnis. Pritarta.
17 straipsniui yra gerbiamosios L.Mogenienės pasiūlymas, pataisa. Tai prašau pateikti. 17 straipsnio 8 dalis.
L.MOGENIENĖ. 17 straipsniui – papildyti 43 straipsnį 8 dalimi ir išdėstyti ją taip: „Teisės į šeimos susijungimą neturi užsieniečiai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kol dėl prieglobsčio suteikimo nepriimtas galutinis sprendimas, taip pat užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma ir laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje“. Ši pataisa yra gerbiamojo A.Ažubalio. Naikinant visą buvusio įstatymo straipsnį, šią išlygą buvo sutarta palikti. Todėl mes ją dabar užregistravom, siūlau jai pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojam. Ar bendru sutarimu galim pritarti po svarstymo? Galim. Nematau norinčių pareikšti nuomonę. Ar galim pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui? Matau, kad niekas neprieštarauja. Pritarta. Tada, ar visam 17 straipsniui galim pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Yra prašymas balsuoti dėl 17 straipsnio. Gerbiamieji, prašau pasiruošti, ir balsuojam, kas už tai, kad būtų pritarta 17 straipsniui su L.Mogenienės pasiūlymu. Prašau balsuoti. Balsuojam.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai, už – 55, prieš – 1, susilaikė 27. 17 straipsniui pritarta.
18 straipsnis. Galim bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta. 19 straipsnis. Pritarta. 20 straipsnis. Nematau prieštaraujančių. Pritarta. 21 straipsnis. Nėra, pritarta.
22 straipsnis. Taip pat yra gerbiamosios L.Mogenienės pataisa penktajam skirsniui. Prašau pateikti.
L.MOGENIENĖ. Šia pataisa siūlome pakeisti 53 straipsnio 6 dalį. Leidimas nuolat gyventi išduodamas šio straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 5 dalyje nustatytais pagrindais, gali būti išduotas, jeigu jis išlaikė valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Buvo diskutuota su Užsienio reikalų komiteto atstovais, A.Ažubaliu ir kitais, ir buvo sutarta dėl tokios formuluotės šiam straipsniui pakeisti.
PIRMININKAS. Ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta. Norinčių išsakyti nuomones nematau. Galim pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta. Ar galim pritarti bendru sutarimu visam 22 straipsniui su pasiūlymui? Ačiū, pritarta.
Einam toliau. 23 straipsnis. Nematau prieštaraujančių. Pritarta. 24 straipsnis. Nematau, pritarta. 25 straipsnis. Ačiū, pritarta. 26 straipsnis. Pritarta. 27 straipsnis. Ačiū, pritarta. 28 straipsnis. Pritarta. 29 straipsnis. Taip pat pritarta. 30 straipsnis. Nematau, pritarta. 31 straipsnis. Ačiū, pritarta. 32 straipsnis. Nėra, pritarta.
33 straipsnis. Pritarta. 34 straipsnis. Nematau, pritarta. 35 straipsnis. Pritarta. 36 straipsnis. Taip pat pritarta. 37 straipsnis. Nėra, pritarta. 38 straipsnis. Pritarta. 39 straipsnis. Pritarta. 40 straipsnis. Pritarta. 41 straipsnis. Pritarta. 42 straipsnis. Pritarta.
43 straipsnis. Pritarta. 44 straipsnis. Pritarta. 45 straipsnis. Ačiū, pritarta. 46 straipsnis. Pritarta. 47 straipsnis. Pritarta. 48 straipsnis. Pritarta. 49 straipsnis. Pritarta. 50 straipsnis. Ačiū, pritarta. Ir paskutinis – 51 straipsnis. Nematau prieštaraujančių. Ačiū, pritarta.
Taigi, gerbiamieji, pasiruoškite balsavimo procedūrai. Kas už tai, kad būtų pritarta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ tam tikrų straipsnių (jiems mes ką tik pritarėm) pakeitimo, įstatymo papildymo 491, 1011, 1401 straipsniais, 30, 105 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, X skyriaus pavadinimo pakeitimo bei priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui? Yra norinčių pareikšti nuomonę. Nuomonė už – Seimo narys gerbiamasis H.Žukauskas. L.Mogenienė, manau, jau gali sėsti į savo vietą, taip? Prašau.
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Šio įstatymo pasiūlymų pateikimo, svarstymo ir priėmimo stadijos rodo, kad tai yra be galo svarbus Europos Sąjungos ir mūsų įstatymas. Jame kalbama apie Europos Sąjungos piliečių, pabėgėlių, trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir galimybes gyventi Lietuvoje. Tai labai svarbus įstatymas ir jo priėmimas Seime vyksta sklandžiai. Kodėl taip yra? Todėl, kad be galo didelis darbas buvo atliktas komitete klausymų metu, pastabų priėmimo metu, todėl aš esu dėkingas Žmogaus teisių komiteto pirmininkei Z.Žvikienei, kurios šiandien nėra, L.Mogenienei, A.Lydekai ir Migracijos departamento darbuotojams, kurie tikrai parodė didelį norą bendradarbiauti. Esu dėkingas ir siūlau balsuoti už įstatymą, kurio labai reikia Lietuvai, kad nemokėtume baudų dėl to, kad nepriimame tokių įstatymų, ir todėl, kad pas mus teisiškai bus reguliuojami tie dalykai, kurie labai svarbūs Europai. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam H.Žukauskui. Nuomonė prieš – gerbiamasis Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS (TSF). Mano nuomonė yra kitokia nei kolegos H.Žukausko. Šis įstatymo projektas yra per daug liberalus į Lietuvą atvykstančių užsieniečių atžvilgiu. Jame neatsižvelgiama į daugumos Lietuvos gyventojų supratimą apie tradicinę krikščionišką šeimą, apie santuokos instituciją. Lietuvoje nėra įteisintos nei gėjų, nei lesbiečių partnerystės sutartys, o šiame įstatyme jos iš esmės yra pripažįstamos. Aš buvau pateikęs dėl šio įstatymo projekto septynias pataisas, iš kurių vienai buvo pritarta, o kitos vos keleto Seimo narių balsų persvara buvo atmestos. Todėl kviečiu gerbiamuosius kolegas Seimo narius balsuoti prieš šį įstatymo projektą arba susilaikyti, kad jis būtų atmestas. Ačiū.
PIRMININKAS. Nematau palaikančių. Nuomonė prieš – gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas tikrai yra dar viena bomba po Lietuvos valstybės pagrindais. Iš esmės mes šiuo įstatymu Lietuvoje pripažįstame homoseksualų santuokas, nes tie, kurie atvyks į Lietuvą iš užsienio, jie Lietuvoje pagal šį įstatymą bus traktuojami kaip tokie. Mes sudarome dar didesnį pagrindą jiems marširuoti Vilniaus ar kitų Lietuvos miestų gatvėmis rodant savo prieraišumą tiems nenormaliems dalykams. Be to, mes šiuo įstatymu kuriame tas pačias problemas, kurios jau šiandien yra daugelyje Vakarų Europos šalių: tiek Prancūzijoje, tiek Olandijoje, tiek Vokietijoje. Jeigu ir toliau bus einama šiuo liberaliu keliu, tai, patikėkite, prisiminsite mano žodžius, kai po dešimt ar penkiolikos metų turkai su kurdais savo problemas aiškinsis ne Turkijoje, ne Turkijos ir Irako ar Irano pasienyje, bet jie šiuos santykius aiškinsis Lietuvos valstybės miestų gatvėse. Taigi aš raginu visus balsuoti prieš šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę prieš. Dar viena nuomonė prieš – gerbiamasis Seimo narys R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Labai bijau, kad mes pro pirštus pažiūrėsime į šį balsavimą. Mes dažnai tokius įstatymus priimame, o paskui galvojame, kas bus toliau, kaip Lietuvos valstybė atrodys toliau. Klausimas iš tikrųjų labai svarbus, nes tai Europos integracinis įstatymas. Bet mes, matyt, taip ir nesugebėjome nubrėžti savo aiškios strategijos, kaip Europos Sąjungoje elgsis Lietuva, kas mums priimtina ir kas ne, kas mums privaloma ir kas ne. Tikrai mūsų, kaip valstybės, niekas negali priversti, jeigu mes patys nenorėsime įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokų ir iš to išplaukiančių visas problemų, nes tai yra mūsų teisė. Niekas negali mūsų priversti pripažinti tokių santuokų, jeigu mes, būdami „superstropūs“ nepersiskelsime sau kaktos žegnodamiesi, pataikaudami Europos Sąjungos tam tikrų institucijų ir lobistų grupių spaudimui. Tada mes Europos Sąjungoje turėsime ateitį. Jeigu mes visas blogybes perkelsime pas save, tai susirgsime tomis pačiomis ligomis, kuriomis serga Europos Sąjunga, dėl kurių ji tikėjosi, kad mes atėję ją iš esmės pagydysime. Aš labai prašau šiam įstatymui nepritarti, grįžti prie jo svarstymo, palikti tik tai, ko reikalauja Europos Sąjunga, ir nepriimti to, kas mums yra nepriimtina.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dar viena nuomonė prieš – gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas. Po to, kaip supratau, H.Žukauskas dėl vedimo tvarkos. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Mielieji kolegos, su šiuo įstatymu buvo vargta gana ilgai, bet jeigu kai kuriais atvejais ilgai vargus galima pasidžiaugti rezultatu, tai šiuo atveju taip neatsitiko. Vargo daug, ginčų daug, bet į esminius klausimus taip ir nebuvo atsakyta. Vėl nueita lengviausiu keliu, visiško liberalizavimo keliu, visiškai negalvojant, kas iš viso to bus po metų, dvejų ar dešimt. Taip ir negavome atsakymų, ar tikrai privalomai būtina šitaip elgtis, nors tie patys Europos Sąjungos dokumentai mums leidžia patiems spręsti, kiek liberalūs šiais klausimais mes galime būti. Į šitą klausimą neatsakyta, tekstas sako visai ką kita. Manyčiau, reikia elgtis taip, kaip siūlė prieš tai kalbėję kolegos, dabar nepritarti ir sugrįžti, gauti atsakymus į tuos esminius klausimus ir pataisyti tekstą taip, kad po dešimties metų nebūtų gėda pažiūrėti savo anūkams į akis, kai jie jau vaikščios kirptom akim, garbanotais plaukais ir jų oda bus juodos spalvos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame S.Pečeliūnui. Dėl vedimo tvarkos H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS. Aš suprantu, kad skaityti įstatymus ir jų projektus yra gana sunku, ypač kai tie projektai yra tokie dideli ir labai daug straipsnių. Bet vis dėlto aš siūlyčiau Seimo nariams retkarčiais paskaityti, kas yra priimama ir apie ką yra kalbama. Noriu pasakyti ponui P.Jakučioniui, sakiusiam, kad nereikia balsuoti už šį įstatymo projektą. Jeigu mes žinome, priimame ir gerbiame savo įstatymus, tai Civiliniame kodekse yra gana aiškiai išdėstyta partnerystės sąvoka. Šiuo atveju nei gėjai, nei lesbietės, nei dar kokios nors kitos mažumos tikrai neturi galimybės iš Europos atvežti pas mus kokių nors blogybių. Reikia perskaityti įstatymus, įdėmiai perskaityti, ir tada nebus problemų. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra nuomonė, jog reikia apsispręsti balsuojant. Kviečiu Seimą pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.XP-1062 dėl užsieniečių teisinės padėties. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas? Priėmimas. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 91 Seimo narys. Už – 56, prieš – 7, susilaikė 24. Įstatymas priimtas.
Kitas darbotvarkės 2-1b klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-377. Turime Teisės departamento išvadą, kurioje rašoma, kad šis įstatymas turėtų būti suderintas su įstatymo, kurį mes ką tik priėmėme, atitinkamais straipsniais, nes tie straipsniai kartojasi. Yra pasiūlymas jo šiandien nesvarstyti, tai yra pasiūlymas šiandien jo nepriiminėti, atiduoti komitetui, kad jis suderintų šiuos straipsnius. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiai nuomonei? Ačiū. Pritarta. Šis įstatymo projektas išbraukiamas.
Kitas mūsų darbotvarkės 1-2c klausimas – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 1, 4 straipsnių papildymo ir pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.XP-1063. Pranešėjai – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys, gerbiamasis Seimo narys A.Rimas. Nematau. Bet yra viena kliūtis dėl jo svarstymo, nes neturime Vyriausybės nuomonės. Kai buvo svarstoma praeitą kartą, buvo sutarta, kad kai gausime, tada svarstysime. Ar galime išbraukti? Galime išbraukti. (Balsai salėje) Čia lydintysis įstatymas. (Balsai salėje) Aš čia nekaltas. Bendru sutarimu išbraukiame, taip? Ir laukiame Vyriausybės išvados.
Mūsų darbotvarkės 1-2d klausimas – Konsulinio mokesčio įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1065. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, gerbiamasis Seimo narys J.Lionginas kviečiamas į tribūną. Priėmimas.
Atsiprašau, kadangi tą išbraukėme, pirmiau eina rinkliavos. Rinkliavų įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1064. Prašom.
Rinkliavų įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1064*ES (priėmimas)
J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas po svarstymo Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 4 bei 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.XIP-1064 pastabų ir pasiūlymų papildomai negavo, todėl siūlyčiau pradėti priėmimo procedūrą.
PIRMININKAS. Ačiū už komiteto nuomonę. Ar yra norinčių išsakyti nuomones? Nematau. Ar galime balsuoti? Tada pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra prieštaraujančių? Nėra. Ačiū. Pritarta. Dėl 2 straipsnio? Nėra. Pritarta.
Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl viso Rinkliavų įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo. Prašom balsuoti. Rinkliavų įstatymas. Priėmimas. Balsuojame.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Už – 81, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.
Kitas 1-2 e klausimas – Konsulinio mokesčio įstatymo 3, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.XP-1065. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, gerbiamasis Seimo narys J.Lionginas.
J.LIONGINAS (PDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, dėl Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčių įstatymo 3 straipsnio papildymo ir pakeitimo bei 6 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.XP-1065 pastabų ir pasiūlymų negavo, todėl siūlyčiau pradėti įstatymo priėmimo procedūrą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nematau norinčių kalbėti. Ar galime pereiti pastraipsniui? Ačiū. Dėl 1 straipsnio nėra prieštaraujančių? Pritarta. Dėl 2 straipsnio. Nematau, pritarta. Gerbiamieji, pasiruoškite balsuoti dėl Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo 3, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo. Prašom balsuoti. Priėmimas.
Užsiregistravo 74. Už – 72, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. Norėčiau paklausti, ar yra Seimo narys, kuris turėtų pristatyti rezoliuciją dėl Lietuvos–Latvijos pasienio? Gerbiamojo J.Karoso nėra. Tada gal imame kitą klausimą, kol nėra gerbiamojo J.Karoso.
1-4 klausimas – Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1611. Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Seimo narys A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo jokių pataisų ir pasiūlymų negauta, todėl kviečiu balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti nematau. Pastraipsniui. Vienas straipsnis. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam straipsniui? Ačiū. Pritarta. Pasiruoškite balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo. (Balsai salėje) Neužsiregistravo niekas. Yra norinčių kalbėti? Ne? Balsuojam. Atsiėmė. Kas už tai, kad būtų pritarta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymui? Priėmimas.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai, už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Kitas mūsų darbotvarkės 1-5 klausimas – Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-936. Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Seimo narys A.Sysas. Priėmimas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo posėdžių salėje jokių pastabų ir pasiūlymų negauta, todėl kviečiu pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Minutėlę. Aš iš karto paklausiu gerbiamojo A.Syso, jeigu mes jį priimsime, ar galėsime sujungti šiuos įstatymus į vieną? Taip? Iš principo galima. Nematau norinčių išreikšti nuomonę. Nuomonė prieš –gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Aš vėl noriu priminti, kad per svarstymą sakiau, priminti ir mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kad vis dėlto šis įstatymas iš dalies pažeidžia asmenų lygybės įstatymui principą, nes viena statutinė tarnyba taip ir liko iškritus. Mes taisome, taisome, bet iš esmės dalykų ir nesutvarkome. Aš nesakau, kad kitiems reikia pabloginti reikalą, bet arba visiems vienodai, arba niekam. Dėl to aš su A.Sysu vienodai galvoju. Dabar, aišku, aš kalbu primindamas tą dalyką ne tam, kad blokuočiau tai, ką dabar A.Sysas teikia jau priėmimui, bet bėda vis tiek kabo ant mūsų visų galvos, ir pareigūnai į mus žiūri tikrai kaip į kažkokius nesusivokiančius, kad mes nesuvokiame, kad statutiniai pareigūnai turi būti visi vienodi. Negali būti geresnių ar blogesnių, patinkančių ir nepatinkančių. Arba naikinkime tą statusą, arba visus traktuokime vienodai. Ačiū.
A.SYSAS. Pritariu, naikinkime tą statusą.
PIRMININKAS. Daugiau nuomonių nematau, pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas? Atsiprašau, du straipsniai, teisingai. Dėl 1 straipsnio ar galime bendru sutarimu? Galime. Dėl 2 straipsnio?
A.SYSAS. Galime.
PIRMININKAS. Aš manau, taip pat. Ačiū. Tada pasiruoškite balsuoti. Niekas nesiregistravo kalbėti. Dėl viso įstatymo, kurio registracijos Nr.XP-936, prašom balsuoti. Balsuojame, priėmimas.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai.
Už – 71, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. Dar kartą primenu, kad komitetas pritarė, kad šie abu įstatymai būtų sujungti į vieną. Pritariame? Ačiū.
Einame toliau. 1-6 – Branduolinės energijos įstatymo 20, 21 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1654. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Seimo narys A.Matulevičius. Gerbiamasis Algimantai, kviečiu į tribūną pateikti įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-1654. Priėmimas.
A.MATULEVIČIUS (PDF). Gerbiamieji kolegos, jums pateiktas Branduolinės energijos įstatymo 20, 21 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas įvyko, dabar priėmimo stadija. Pastabų negauta, pasiūlymų taip pat. Siūlome priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Nematau nuomonių prieš ir už. Ar galime bendru sutarimu pereiti prie svarstymo pastraipsniui? Ačiū.
Dėl 1 straipsnio nėra. Pritarta. Dėl 2 straipsnio? Pritarta. 3 straipsniui pritarta. 4 straipsniui pritarta. 5 straipsniui pritarta.
Pasiruoškite balsuoti dėl viso Branduolinės energijos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo. Atsiprašau, yra norinčių kalbėti. Nuomonė… Jūs jau balsavote? Atsiimate? Gerai. Prašom balsuoti dėl šio įstatymo. Balsavimas. Priėmimas.
Užsiregistravo 80 Seimo narių.
Už – 79, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Gerbiamoji Seimo narė N.Steiblienė – dėl vedimo tvarkos.
N.STEIBLIENĖ (NSF). Aš norėčiau pasakyti, kad aš ne taip balsavau dėl įstatymo projekto Nr.XP-1611 ir prašau mano balsą vietoje už laikyti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Tai bus padaryta.
Kadangi gerbiamasis J.Karosas dar neatplaukė, jeigu taip galima pasakyti, kviesčiau tada pateikti rezervinį antrą klausimą. Seimo nutarimas „Dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“, registracijos Nr.XP-1847. Pranešėjas – Seimo pirmasis vicepirmininkas Č.Juršėnas. Kviečiu į tribūną. Jeigu pasiseks, svarstymas ir priėmimas. Taip?
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, dėkoju, kad mes galime pagaliau baigti spręsti klausimą, kuris yra tikrai pribrendęs ir svarbus. Jums yra pateiktas net ketvirtas nutarimo variantas. Tai susiję su tuo, kad, atsižvelgdami į Teisės departamento išvadą, turėjome patikslinti projektą. Konkrečiai kiekvienas buvusios Etikos ir procedūrų komisijos narys parašė atitinkamą pareiškimą, kad jis atsisako darbo pagal ankstesnį komisijos modelį ir sutinka dirbti naujo modelio komisijoje.
Ką reiškia naujasis modelis? Mes su jumis lapkričio 14 dieną priėmėme Statuto pataisą, pagal kurią atstovaujama visoms frakcijoms: nuo didžiųjų po 2, o nuo kitų po 1. Pagal tai 1 straipsnis ir yra surašytas – iš 12 visų frakcijų atstovų. Prašyčiau pritarti, o jau vėliau spręsime vadovybės klausimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nematau norinčių paklausti. Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
Dėl priėmimo. Dėl balsavimo motyvų nematau. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra pastabų, nėra prieštaraujančių? Bendru sutarimu. Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Ačiū. Pritarta. Ir dėl viso matau nuomonę prieš – gerbiamasis Seimo narys E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, man iš tikrųjų yra nelabai suprantama. Mes priimame nutarimą dėl tokios svarbios vidinės institucijos kaip Etikos ir procedūrų komisija, tačiau labai keista, kad nėra punkto, kuriuo tvirtintume šios komisijos pirmininką. Šis klausimas, aš manau, iš tikrųjų yra labai aktualus, nes aš iki šiol girdėjau, ypač kai buvo pasirašomas tas garsusis Lietuvos 2K projektas „Kirkilas-Kubilius“, kad šiai komisijai vadovaus opozicijos atstovas. Aš manau, kad tai, kad šiame nutarimo projekte nėra parašyta, kas bus pirmininkas… Aš turiu nemenką įtarimą, kad ypač 1K blokas stengsis pasiimti šią labai svarbią poziciją į savo rankas. Aš manyčiau, kad tol, kol nėra galutinai suderintos visos pozicijos dėl Etikos ir procedūrų komisijos, už tokį nutarimo projektą balsuoti negalima. Aš siūlyčiau kol kas už šį nutarimo projektą nebalsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Egidijau, pirmiausia mes turime sudaryti komisiją, paskui ji išsirinks komisijos pirmininką. Tokia yra Statuto nustatyta tvarka. Mes negalime… Gerbiamasis Česlovas – nuomonė už.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, aš siūlau pritarti komisijos sudarymui, nes ši komisija yra ypatinga: ypatinga pagal sudarymo tvarką, ypatinga pagal savo užduotis ir ypatinga pagal tai, kaip ji gali dirbti, vadovaudamasi savo nuostatais. Bet pirmiausia noriu reaguoti į kolegos E.Klumbio pasakymą. Aš prašyčiau, kad jis pasiskaitytų šios dienos posėdžių darbotvarkes iki galo. Yra tryliktas rezervinis klausimas, ir ten kalbama apie komisijų pirmininkus. Jeigu bus susitarta tarp frakcijų, tai ir bus atitinkamas klausimas. Jeigu nebus susitarta, bus tiktai pateikimas ir galutinio sprendimo nebus. Nepaisant to, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nuostatai yra taip parašyti, kad komisija gali dirbti, ji yra funkcionali nesant nei pirmininko, nei pavaduotojo, tiktai komisijos nariai turi norėti dirbti. Taigi šiuo atveju mes turime balsuoti, turime patvirtinti. Komisija, vadovaujama ar vyriausiojo amžiumi, ar kurio kito Seimo nario, gali dirbti, iki Seime bus paskirtas pirmininkas ir pavaduotojai.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Pasiruoškite balsuoti, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“. Prašom balsuoti. Sudarome komisiją, aš manau, išrinksime ir pirmininką. Priėmimas.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai.
Už – 67, prieš – 1, susilaikė 5. Pritarta šiam nutarimui.
Dar nematau dar gerbiamojo J.Karoso. Taigi yra siūlymas rezervinį pirmą, taip? Rezervinis pirmasis – Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1769. Pranešėjas – gerbiamasis Seimo narys V.Saulis.
V.SAULIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš pasistengsiu labai trumpai. Pagrindinis komitetas svarstė Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gautos Teisės departamento teigiamos išvados, taip pat gavome Biudžeto ir finansų komiteto nutarimą, kad jie pritaria mūsų svarstomam ir pasiūlytam Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo pakeitimui ir mūsų sprendimas yra pritarti. Sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už Audito komiteto nuomonę. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę pateikia Seimo narys komiteto pirmininkas gerbiamasis J.Lionginas. Kviečiu į tribūną. Svarstymas.
J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu. Mes apsvarstėme Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP- 1769. Gauta Teisės departamento pastaba, jai pritarta ir komiteto sprendimas pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui Nr.XP-1769. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame už išsakytą nuomonę. Dėl balsavimo motyvų nematau norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ne. Seimo narys J.Veselka nori išreikšti nuomonę prieš. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Aš nevisiškai prieš, bet man keistas pavadinimas – Vidaus kontrolės ir vidaus audito. Kuo šios dvi funkcijos skiriasi viena nuo kitos? Mes labai dažnai valstybės kontrolę vadiname valstybės auditu. Dabar atrodo, kad yra viena struktūra, tai valstybės vidaus kontrolė, o kita struktūra yra vidaus auditas, nors auditas apima ir kontrolę. Todėl man toks pavadinimas labai keistas. Iš kur mes jį tokį ištraukėme? Aš manau, kad iki priėmimo reikėtų, kad komitetas pagalvotų, ar neužtektų vieno pavadinimo. Pavadinti arba vidaus audito, arba vidaus kontrolės. Nes du pavadinimai sukelia labai daug neaiškumų. Todėl aš susilaikysiu, nes man yra neaišku. Kiek kalbėjau su aplinkiniais, ir kitiems yra neaišku.
PIRMININKAS. Taip, bet dabar yra svarstymas. Ačiū už nuomonę prieš ir nuomonė už – Seimo narys V.Saulis. Prašom.
V.SAULIS. Dėkoju. Aš labai trumpai. Siūlyčiau kolegai Juliui perskaityti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą. Jis toks yra ir šio įstatymo 1 straipsnyje yra išaiškinta, kas yra vidaus kontrolė ir kas yra vidaus auditas. Čia mes nieko naujo neatrandame. Toks įstatymas jau egzistuoja. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Aš taip suprantu, kadangi nuomonės išsiskyrė, reikia balsuoti ir prašau pasiruošti balsuoti. Kas pritariate po svarstymo Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui? Balsuojame. Po svarstymo.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Už – 62, prieš nėra, susilaikė 6. Pritarta po svarstymo. Yra siūloma skubos tvarka. Matyt, kitame posėdyje bus pateikta priimti.
Dar vienas, trečiasis, rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Konstitucijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-1862. Kviečiu į tribūną pranešėją Seimo pirmąjį vicepirmininką Č.Juršėną. Pateikimas.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, aš pirmiausia noriu padėkoti kolegoms Seimo nariams, kad vieningai nubalsuota dėl Seimo etikos ir procedūrų komisijos sudarymo. Ir dar sykį noriu priminti, kad yra galiojantys nuostatai ir pagal tuos nuostatus komisija gali dirbti ir be pirmininko, ir be pavaduotojo. Komisijos posėdžiai rengiami komisijos pirmininko siūlymu arba bent trijų komisijos narių reikalavimu.
Toliau. Komisijos posėdžiams pirmininkauja pirmininkas, pavaduotojas, o jeigu jo nėra, kuris nors komisijos narys. Darbotvarkė posėdyje tvirtinama dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Taigi komisija gali dirbti, ir jeigu šiandien darbotvarkėje yra užsilikusių kokių klausimų, šiandien pat arba rytoj komisija gali susirinkti ir darbuotis. Sveikinu ir senuosius, ir naujuosius Seimo narius, dirbsiančius šioje komisijoje, ir pakeliui dėkoju kolegai S.Pabedinskui, kurio vieno neliko iš senosios komisijos sudėties.
O dabar leiskite dėl visos serijos Seimo nutarimų, jeigu spėsime, pateikimo. Čia yra tik pateikimo stadija. Šiandien Seniūnų sueigoje šiek tiek ginčijomės. Aš siūliau, kad būtų galima iš karto patvirtinti kai kurių komisijų nedidelį sudėties keitimą, bet Seniūnų sueiga nutarė, kad geriau pateikimas, o po to frakcijos dar gal norės ką nors patikslinti. Ar savus sukeisti vietomis, ar šiek tiek kitaip išdėlioti.
Taigi pirmoji komisija yra Konstitucijos komisija. Čia buvo principinis klausimas. Ar ji reikalinga? Mano giliu įsitikinimu, ir kai kurių kitų Seimo narių, ir Seniūnų sueigos narių įsitikinimu, ši komisija yra reikalinga. Čia reikės ir pirmininką keisti, nes dabartinis pirmininkas atsisakė šių pareigų, o mes jo dar neatleidome. Šiuo atveju kol kas yra tik kolegų darbiečių pasiūlymas – vieną jų Seimo narį pakeisti kitu Seimo nariu arba, tiksliau, Seimo nare. Taigi prašyčiau pritarti po pateikimo, o po to, jeigu dar reikės ką tikslinti, antradieniui pateiksime patikslintą variantą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Aš noriu jūsų paklausti kaip tos komisijos narys, dar egzistuojantis komisijos narys, ir kaip turintis liūdną patyrimą dirbant šioje komisijoje. Sakykite, kokia prasmė yra turėti Seime šią komisiją, kai jos sprendimai yra visiškai ignoruojami?
Č.JURŠĖNAS. Paaiškinsiu. Bet koks sprendimas yra sprendimas. Šiuo atveju, jeigu Seimas priima kitokį sprendimą, negu nutaria komisija, taip pat yra sprendimas. Vadinasi, Seimo daugumai nebuvo priimtinas frakcijų deleguotų Seimo narių apsisprendimas, žinoma, priimtas atitinkama dauguma toje komisijoje. Čia yra ne vienintelis atvejis, kai ir kitų komisijų, taip pat komitetų sprendimai Seimo plenariniame posėdyje apverčiami aukštyn kojomis. Čia jokia naujiena. Žinoma, jeigu ištisai atmetami siūlymai, vadinasi, kas nors yra ne taip. Gal išties tada reikia arba žaidėjus keisti, arba tą instituciją naikinti, kaip siūlo kai kurie Seimo nariai. Aš manau, kad Konstitucijos komisija yra geriausias forumas, kur galima išdiskutuoti pačius įvairiausius, net ir keisčiausius, siūlymus, o po to, be abejo, sprendžia visas Seimas. Kaip žinote, reikia net 94 balsų, kad būtų padaryta Konstitucijos pataisa.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis V.Karbauskis.
V.KARBAUSKIS (NSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis vicepirmininke, jūs pristatydamas klausimą dėkojote už Etikos ir procedūrų komisijos sudarymą, tai klausimas bus iš Etikos ir procedūrų komisijos. Seniūnų sueigoje, kiek man žinoma, buvo kalbama, kad šiandien Seime apsispręsime, kokiai frakcijai priklausytų komisijos pirmininko postas? Jūs teiksite šiandien šitokiam apsisprendimui?
Č.JURŠĖNAS. Ne. Rytiniame posėdyje tikrai ne. Per pietus, jeigu pavyks pasitarti su įvairių frakcijų atstovais, tada po pietų. Jeigu ne, tada antradienį. Kaip sakiau, Etikos ir procedūrų komisija pagal nuostatus gali dirbti be jokio viršininko. Savireguliacijos pagrindu.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš. Gerbiamasis Česlovai, ar stovėsite tribūnoje, ar lauksite… gali būti? Seimo narys gerbiamasis E.Klumbys – nuomonė prieš.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu jums pasakyti, kad dirbdamas šioje komisijoje sugaišti daug laiko, čia kviečiami rimti žmonės, priimami sprendimai, po to viskas yra verčiama aukštyn kojomis, priimami visiškai priešingi sprendimai, tos komisijos darbas yra visiškai betikslis. Tuo labiau kad tai yra ne dėl vieno Konstitucijos keitimo klausimo, o tai yra sistema. Tai, kad jūs dabar pakeisite kelis narius šioje Konstitucijos komisijoje, niekas nepasikeis, situacija bus ta pati.
Todėl aš manau, kad ši institucija iš principo yra visiškai nereikalinga, nes tai yra laiko gaišinimas ne tik Seimo nariams, bet yra laiko gaišinimas ir specialistams, kurie ateina ir po to labai nustebę mato, kaip jų siūlymai virsta čia, posėdžių salėje… Mes galime prisiminti, kas buvo su euru, tiksliau, su litu, nėra euro, bet lito nebeliko ir mūsų Konstitucijoje, tiksliau, pinigų emisijos teisės. Visa tai ir parodo, kad ši komisija iš tikrųjų yra nereikalinga. Jeigu principiniai sprendimai yra daromi frakcijų lyderių, parlamento lyderių kabinetuose, tai tegul jie būna toliau daromi, nedarykime tos Konstitucijos komisijos pajuokos objektu.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – gerbiamasis Seimo narys R.J.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš nemanau, kad yra blogai, jei kokios nors komisijos nuomonei Seimas nepritaria. Bet kuriuo atveju komisijos išsakytą nuomonę ir Konstitucijos keitimo pataisoms buvo vertinga išgirsti, tikrai mums buvo galima išgirsti įvairias puses, ne vien tik vieno komiteto nuomonę ar vieno eksperto nuomonę. Dėl to didelės bėdos nėra, bet aš manau, aišku, čia pamąstymui. Pritariu komisijos steigimui, bet manau, kad galbūt reikėtų šiek tiek patikslinti komisijos darbą. Dabar mes matome, kad iš tikrųjų Konstitucijos suvokimo klausimas yra labai svarbi problema. Konstitucinis Teismas turi savo suvokimą, mano manymu, jis išplėtė savo suvokimą iki didelių komentarų, nors mes paprastai formuluojame, ar konkretus įstatymas prieštarauja ar neprieštarauja Konstitucijai. Gauname įvairius traktatus ir išplėstinius pamokymus, kuriuos kartais ne visada galima suvokti. Ar nereikėtų pačiai mūsų komisijai taip pat turėti ir Seimo formuojamą supratimą apie Konstituciją ir ji galėtų tą dvasią komentuoti, o ne tai, kas, mano manymu, nevisiškai užsiima Konstitucinis Teismas…
PIRMININKAS. Dėkojame. Išgirdome nuomonę už, nuomonę prieš. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Niekaip. Pasiruoškite ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo Seimo nutarimo „Dėl Seimo Konstitucijos komisijos sudarymo“ projektui. Prašom balsuoti. Po pateikimo. Balsuojame.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Už – 63, prieš – 2, susilaikė 33. Pritarta po pateikimo.
Kitas mūsų rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo peticijų komisijos sudarymo“ pakeitimo projektas Nr.XP-1863. Pranešėjas – taip pat gerbiamasis Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo vicepirmininkas G.Steponavičius. Prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke ar gerbiamieji pirmininkai, čia klausimas paprastesnis, tiesiog „darbiečių“ frakcija siūlo vietoje savo dviejų narių vieną narį. Kadangi tai yra komisija, kuri tikrai nėra politizuota, o sprendžia praktiškus klausimus, man atrodo, kad tikrai šitiems siūlymams galima pritarti. Norint būtų galima ir priimti, jeigu, žinoma, kitos frakcijos neturės kokių siūlymų.
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Ačiū. Jus nori paklausti kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, kiek man leidžia atmintis, kiek žinau, kad ir kiek žmonės rašytų peticijų, visos peticijos sako: pilieti, esi gana kvailas, kad lįstum į Seimo darbą. Ir visos atmetamos. Kaip čia yra? Ar mūsų piliečiai tokie nemokšos, ar komisijos iš anksto žino, ką reikia padaryti, kad nepriimtų peticijų?
Č.JURŠĖNAS. Ne, gerbiamasis kolega, jūs šį sykį tikrai neteisus. Daliai peticijų yra pritariama ir tų peticijų pagrindu gimsta tam tikri siūlymai, o kai kas net ir tapo teisės aktais.
J.VESELKA. Gal įvardykite nors vieną.
Č.JURŠĖNAS. Tikrai yra, jeigu reikės, kolegė, štai ir pirmininkė yra, galėtų pasakyti. Kai priiminėsime, tikrai tą bus galima pasakyti.
J.VESELKA. Labai gerai.
Č.JURŠĖNAS. Tikrai taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių klausti nėra. Kolegos, ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas. Apsiribojama pateikimo stadija.
Būtų siūlymas eilės tvarka apsvarstyti dar ir kitą rezervinį klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo pakeitimo ir papildymo“ projektą Nr.XP-1864. Teikėją ir pranešėją Č.Juršėną prašau pristatyti klausimą. Pateikimo stadija.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke ir mielieji kolegos, šis pateikimas irgi yra nesudėtingas, tiesiog vietoje tos pačios frakcijos, t.y. pilietininkų frakcijos, nario, kuris tapo ministru, siūlomas kitas frakcijos narys. Štai ir viskas. Jeigu kitos frakcijos turės kokių pageidavimų, tai, žinoma, bus galima svarstymo ir priėmimo metu pasitikslinti.
PIRMININKAS. Dėkui. Du Seimo nariai nori klausti. Eilės tvarka – E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, jūs esate geras skaičiuotojas, bent taip yra teigiama. Bet kaip tada suprasti, kad šitoje Antikorupcijos komisijoje jau yra pilietininkų atstovas, tai yra A.Matulevičius. Ir kokiu būdu šioje komisijoje atsiranda du pilietininkų atstovai? Aš manau, kad kai kurios frakcijos yra atvirai ignoruojamos. Tai yra vienas dalykas. Ir antras dalykas, aš nemanau, kad šitos komisijos sudėtyje turėtų galimybę dalyvauti, ir turbūt nėra jokio tikslingumo, kad joje dalyvautų vidaus reikalų ministras.
Č.JURŠĖNAS. Mielas kolega, aš su tamsta galėčiau sutikti, tik noriu papildomai paaiškinti, kad buvo kreiptasi į visas frakcijas, bet ne visos frakcijos pateikė siūlymus, kad būtų ištaisyti netolygumai, todėl šiandien yra pateikimas. O aš papildydamas tamstos žodžius, galėčiau pasakyti, kad „darbiečiai“ turi tris atstovus, nors jiems pagal proporcijas priklauso du. O tuo tarpu mažesnių frakcijų atstovų nėra, bet mažesnės frakcijos turi rodyti entuziazmą. Dabar kiekvieną kartą reikia tempti už ausų ar už liežuvio, ar jūs norite toje komisijoje dirbti, ar nenorite? Taigi yra frakcijos teisė. Viskas gerai. Čia problemų nebuvo ir niekas neprotestavo. O komisijos sudaromos ir pagal tokį principą, ir pagal kitokį, kaip Seimas nutarė. Tada Seimas nutarė už tokį, dabar, jeigu jūs manote, kad reikia padaryti proporcingiau, prašom, tegul frakcijos, kurios neturi savo atstovų, teikia, o tos frakcijos, kurios turi per daug, be abejo, turi atsiimti savo siūlymus, konkrečiai „darbiečiai“ kai kurias savo kandidatūras.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia R.Ačas. Prašom.
R.AČAS (TTF). Ačiū, pirmininke. Aš gal truputį papildysiu prieš tai klaususį mano kolegą E.Klumbį. Yra pateikimo stadija. Nenorėčiau sutikti su tuo, kad pereidamas frakcijos narys kaip pana kraitį gali išsinešti ir komisijoje, kuriai jis atstovauja… Tikrai mūsų frakcija dabar likusi be atstovo. O tai, kad buvo kreiptasi, aš nežinau, bent man to nepatvirtina, kad į mūsų frakciją būtų kreiptasi ir klausta, ar nori kas atstovauti.
Č.JURŠĖNAS. Jokių problemų. Juo labiau kad štai mano rankose yra naujas šios komisijos sudėties variantas, kolega V.Kamblevičius atsisako dirbti. Taigi „darbiečių“ frakcijai bus proporcingai atstovaujama ir atsiranda laisva vieta jūsų ar kuriais nors kitai frakcijai. Juo labiau, kaip buvo sakyta, pilietininkų irgi yra per daug.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Mes toliau turėsime grįžti prie pagrindinių darbotvarkės klausimų. Daugiau klausimų dėl šio klausimo pateikimo nėra, jums tribūnoje prasmės likti nėra. Ačiū, gerbiamasis Česlovai Juršėnai.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, mane nustebino Seimo pirmojo vicepirmininko kalba dėl sudarymo principų. Kaip suprantu, komitetai ir komisijos visada buvo sudaromos proporcinio atstovavimo principu, o ne kokiu nors kitokiu principu. Staiga mes dabar išgirstame, kad čia yra kažkoks kitas principas. Iš esmės pasikeitė situacija Seime. Manau, turi būti nustatytos kvotos kiekvienai frakcijai, turime žinoti, kiek komisijoje yra narių. Tada pagal tai kiekviena frakcija turi gauti savo kvotą ir siūlyti savo žmones. Dabar išeina visiškai kitaip, jūs pakeičiate vieną pavardę ir teigiate, kad tai yra sudarymo principas. Manau, jūs iš esmės klaidinate Seimą.
PIRMININKAS. Atsiprašau, o ką jūs norėjote pasakyti dėl vedimo tvarkos, nes tai buvo replika?
Č.JURŠĖNAS. Jeigu galima, aš reaguosiu į tą repliką.
PIRMININKAS. Prašom labai trumpai.
Č.JURŠĖNAS. Dar kartą sakau, Statute aiškiai parašyta, kad komisijos sudaromos kaip komitetai, vadinasi, proporcingumo principu, bet Seimas gali nutarti ir naudoti kitą principą. Dar kartą sakau, sudarant tas komisijas ir buvo nubalsuota remiantis tuo, kaip pateikė žmonės. Šiuo atveju aš ir anksčiau kreipiausi, ir Sekretoriatas kreipėsi, ir dabar sakau, jeigu yra pageidavimai, prašom, patikslinsim. Todėl Seniūnų sueigoje ir buvo sutarta, kad tik pateikimas, o svarstymui bus patikslinta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, buvo galimybė išsakyti nuomones. Dabar balsuodami galime apsispręsti, ar pritariame šiam nutarimo projektui po pateikimo. Kolegos, prašome pasiruošti ir balsuoti. (Balsai salėje) Buvo nustatyta bent keletas minučių. Primenu, kad šiandien yra siūlymas apsiriboti pateikimo stadija.
Balsavimo rezultatai: už – 62, prieš – 2, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta.
Kolegos, grįžtame prie pagrindinės rytinio posėdžio darbotvarkės. Dabar metas svarstyti Seimo pareiškimo „Dėl krovininio transporto situacijos Lietuvos ir Latvijos pasienyje“ projektą Nr.XP-1871. Kviečiu į tribūną vieną iš šio pareiškimo teikėjų – J.Karosą. Pateikimo stadija. Prašom, gerbiamasis kolega.
J.KAROSAS (LSDPF). Laba diena, kolegos. Iš karto paaiškinu, kodėl mano vieno parašas. Gerbiamasis A.Kubilius šiuo metu yra Briuselyje, bet vakar jis elektroniniu paštu gavo tekstą, jį šiek tiek pakoregavo ir su juo sutinka. Pasirašyti negalėjo, nes kol kas negalioja elektroninio parašo teisė.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, minutėlę. Gerbiamasis kolega Sysai, būtų labai gražu, jeigu netrukdytumėte kalbančio kolegos iš tribūnos. Prašom tęsti.
J.KAROSAS. Problema, kurią pareiškimas bando kelti, yra visiems žinoma, aktuali. Pareiškimo tikslas yra įtraukti į šios problemos sprendimą ir Latvijos Seimą, kaip aukščiausią valstybės instituciją. Kartu yra nurodomos tos problemos ribos, kad ta problema yra ne vien tik Latvijoje, bet ji yra ir Baltarusijoje. Siūlomas ir būdas, kuris tą problemos sprendimą palengvintų. Manau, Latvijos pagrindinė kaltė yra ta, kad per keletą metų mažai buvo padaryta gerinant infrastruktūrą pasienyje su Rusija. Šiandien ta infrastruktūra springsta, todėl ta problema, deja, yra objektyvi. Infrastruktūros pagerinimas, net ir aktyviai padedant Europos Sąjungai, nebus išspręstas per dieną ar kitą, tai užtruks. Pokalbis padedant Rusijai su Baltarusija yra vienas iš aspektų, vienas iš būdų, kuris palengvintų tos problemos sprendimą. Šiuo metu pasienyje su Latvija yra 400 automobilių. Situacija ten iš tiesų yra gana komplikuota. Tiek galiu pasakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Penki Seimo nariai jūsų nori paklausti. Eilės tvarka pirmasis klausia E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs akivaizdžiai pasakėte, kad problema yra Latvijoje.
J.KAROSAS. Prašau?
E.KLUMBYS. Jūs akivaizdžiai pasakėte, kad problema yra Latvijos pusėje. Sakykite, kuo remdamasis jūs teigiate, kad yra kliūtys, su kuriomis tenka susidurti kertant Lietuvos ir Baltarusijos sieną? Sakykite, kokios konkrečiai?..
J.KAROSAS. Paaiškinsiu, paaiškinsiu kliūtis.
E.KLUMBYS. Leiskite man pabaigti klausimą. Aš dar nebaigiau klausimo. Taigi aš norėčiau žinoti, kokios yra kliūtys, kai nėra nė vienos mašinos, laukiančios prie sienos?
J.KAROSAS. Kliūtys yra tos, kad Baltarusija, matyt, reaguodama į Europos Sąjungos reakciją jos atžvilgiu, yra įvedusi tokią krovininio transporto judėjimo tvarką, kuri iš esmės užkerta kelią tam transportui judėti. Esmė ta, kad nuo kiekvieno TIR kortelę turinčio krovinio nuimami antspaudai, kurie uždedami, krovinys tikrinamas, sveriamas ir svarstyklių rodmenys padaromi skirtingi ne vieną kartą. Vakar gerbiamasis Romas Adomavičius sakė, kad, pavyzdžiui, buvo nuimta tam tikra dalis krovinio, nors adresatas jį turi priimti tokį, koks buvo pakrautas. Tai viena iš priežasčių. Baltarusijos biudžete numatyta tam tikra pinigų suma, kuri turi būti surinkta pasienyje būtent tokiu būdu. Antras dalykas – vizų problema, trečias dalykas – saugumo per Baltarusiją problema.
E.KLUMBYS. Vizas tai Europos Sąjunga įvedė, ką jūs čia šnekate?
J.KAROSAS. Tai yra kliūtys, kurios atbaido vežėjus ir vežėjai užsakytojai nenori, kad dėl tų priežasčių būtų važiuojama tuo maršrutu. Jas išsprendus, be abejo, vežėjai tokios situacijos neturėtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs į gerbiamojo E.Klumbio klausimą lyg ir atsakėte. Bet keistai atrodo, kad Baltarusija tokius apribojimus yra įvedusi seniai, o dabar dar įveliate čia ir Rusiją. Rusijoje taip pat sena tvarka. Kol neatsitiko tai, kas atsitiko su Latvija, jūsų komitetas ir mūsų Vyriausybė tai matė, bet nekėlė. Dabar, kai latviai mums pakišo tokį gerą naujametinį linkėjimą, jūs čia įveliate santykius su Europos Sąjunga, Baltarusija ir Rusija. Kaip jūs manote, jeigu du kaimynai susipyktų ir visą laiką kviestų Ameriką ar ką spręsti tų klausimų? Kodėl mes neapsiribojame Latvijos sudarytomis kliūtimis Lietuvoje plėtoti transporto verslą, kuris buvo plėtojamas jau seniai? Kodėl mes įpainiojame dar trečiąsias valstybes?
J.KAROSAS. Aš nemanau, kad Latvija mums pakišo kiaulę.
J.VESELKA. Aš taip nesakiau.
J.KAROSAS. Ką tik taip buvo pasakyta. (J.Veselka: „Ne“.) Aš noriu pasakyti, kad Latvija mums nieko nepakišo. Problema objektyviai, deja, yra dėl Latvijos kaltės, bet ne taip, kaip kartais įsivaizduojame. Aš sakiau, kad palyginti lėtai buvo tvarkoma ir keičiama infrastruktūra. O dėl šiandienos rezultato, tai turėkim omeny, kad transporto srautai per tuos metus nepaprastai padidėjo – 3 ar 4 kartus. Štai kur yra problema. Manau, kad šios problemos aktualizavimas dabar yra toks, koks yra, t.y. transporto padidėjimas, reali infrastruktūra ir sienos pralaidumas. Ta problema dabar iškilo visu aštrumu. Anksčiau jos nebuvo, todėl ji nebuvo aktualizuota. Kitaip sakant, tik teoriškai galėjai ją numatyti, bet iš esmės ji nebuvo tokia grėsminga kaip šiandien.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau eilės tvarka klausia P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, rodos, vakar teko skaityti spaudoje, kad Lietuvos Vyriausybė kreipėsi tuo klausimu ar į Europos Komisiją, ar Tarybą. Ar yra gautas koks nors atsakymas šiuo klausimu? Vakar gerbiamasis R.Šukys kalbėjo per radiją ir šiandien spaudoje aiškina, kad Latvija savo problemas nori primesti Lietuvai. Kaip jūs vertinate tokį vidaus reikalų ministro pasakymą?
J.KAROSAS. Man sunku vertinti ministro pasakymą, aš tik noriu vertinti situaciją. Situacija tokia, kad ne be Latvijos ikišiolinės politikos tokia situacija susidarė. O dabar primesti, neprimesti, taip sakyti… Jeigu visos tos mašinos būtų perkeltos į Latviją, tai Latvijoje stovėtų. Tai ta prasme gali sakyti, kad primeta Lietuvai. Bet daugiau čia nieko kito nematau, nes Rusijos ir Latvijos sienos laidumas yra toks. Čia rusai taip pat labai suinteresuoti to krovinio patekimu. Daugiausia tų krovinių eina būtent į Rusiją. Jie šiuo atveju mums gali padėti šią problemą spręsti, turiu galvoje Baltarusijos aspektą.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, matyt, pareiškimas tikrai yra laiku ir gerai, kad šiandien jūs jį teikiate. Tačiau atidžiai perskaitęs tekstą pasigendu griežtesnio ir tvirtesnio tono ir kai kuriais atvejais… Pirmas dalykas, jeigu mes jau konstatuojame, kad Lietuvos įmonėms per vieną dieną maždaug atnešama milijono litų nuostolių, ar jūs nesutiktumėte, kad rezoliucijoje turėtų būti kalba ir apie šių nuostolių atlyginimą ir galbūt šie nuostoliai iš dalies turėtų būti Latvijos atlyginti. Ir antras dalykas. Ar neatrodo keistai, kad šiuo metu dėl neadekvačių Latvijos valdžios veiksmų mes turime tokią situaciją, o kartu prašomės ir pasižadame kreiptis su latviais į Europos Sąjungos Parlamentą ir Komisiją tam, kad dar parūpintume Latvijos keliams, Latvijos infrastruktūrai dar daugiau pinigų. Ar čia yra adekvatu susidariusiai situacijai ir turbūt sutiktumėte, kad reiktų redakcinės komisijos ir tobulinti šį tekstą?
J.KAROSAS. Aš manau, ir buvo tokia intencija, kad pareiškimo tikslas yra ne eskaluoti, o spręsti situaciją. Tas kelias, kurį siūlote jūs, tam tikra prasme stimuliuoja situacijos eskalavimą. Aš manau, kad šiuo atveju, turint galvoje degančią ir kiekvieną dieną aktualėjančią problemą, tai būtų ne tas kelias, kuris… Mes sąmoningai pasirinkome tokį kelią, turėdami galvoje būtent šį momentą. Tas kelias, kurį jūs siūlote, man atrodo, neprisidėtų prie situacijos pozityvaus sprendimo, konstruktyvaus sprendimo, o truputį nuvestų į kitą pusę. O mes šiandien kiek galime greičiau turime spręsti tą problemą. Štai kodėl toks pareiškimo tonas.
PIRMININKAS. Dėkui. J.Čekuolis, paskutinysis. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pareiškime pasigendu vieno dalyko ir gal galėtumėte pakomentuoti, kodėl jo nėra. Pasigendu konkretaus ir gana griežto Lietuvos Seimo reikalavimo pareiškimo forma, kad latviai vėl atidarytų sieną, kaip buvo anksčiau. Jų rytinių pasienio postų infrastruktūros problemos, kurias jūs keliate, suprantama, tai yra problemos. Bet pirmiausia jie vėl turi grįžti prie senos tvarkos ir atidaryti sieną su Lietuva. Nenormalu, kai per valandą du trys sunkvežimiai yra praleidžiami. Tai Europos Sąjungos vidinė siena ir pirmiausia jie tai turi padaryti, o po to galima spręsti bendras problemas, kurias minite pareiškime. Bet pirmiausia jie turi vėl atidaryti sieną. Kodėl to nėra? Ką apie tai manote? Ačiū.
J.KAROSAS. Iš dalies atsakiau į tą klausimą atsakydamas gerbiamajam E.Masiuliui, pridėsiu tik tiek, kad tą pusę, kurią jūs keliate, kelia mūsų Vyriausybė, kelia susisiekimo ministras ir kelia vykdomoji valdžia. Aš manau, kad Seimas kitu aspektu prie tos problemos prieina ir aš siūlau tokį variantą. Čia, žinoma, yra Seimo reikalas, jis priims ar ne. Aš manau, kad yra konstruktyvus keliant bendram veiksmų kontekste, kuris šiandien kuriamas įvairių valdžios institucijų, mūsų vykdomąją valdžią turiu galvoje ir t.t.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, tai buvo visi klausimai Seimo narių, kurie norėjo jūsų klausti. Diskusijoje pageidauja dalyvauti P.Gražulis. (Balsai salėje) Buvote užsirašęs. Kolegos, penki Seimo nariai. Fiksuokime, kad penki Seimo nariai dalyvauja diskusijoje. Eilės tvarka kviečiu P.Gražulį. Primenu, kad pareiškimų svarstymas Seime pagal Statutą vyksta lygiai taip pat kaip ir rezoliucijų svarstymas, taigi iš karto po pristatymo ir atsakymų į klausimus diskusijos metas. Primenu, kolega, savo vardu kalbant 5 minutės. Prašom.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manyčiau, kad problema labai aktuali ir šis pareiškimas laiku, bet pritarčiau daugelio Seimo narių išsakytai nuomonei, kad vis dėlto turėtų būti išsakyta aiškesnė pozicija Latvijos atžvilgiu. Latvija yra uždariusi sieną. Dar viena problema, kad automobiliai, kurie važiuoja ne tik per Latviją į Rusiją, bet tie, kurie važiuoja ir į pačią Latviją su kroviniais, jie taip pat negali patekti ir turi laukti eilėse. Aš manau, čia nėra vien tik Rusijos problema, čia iš dalies yra ir Latvijos problema ir Latvija vis dėlto turėtų atidaryti sieną, ta eilė turėtų susidaryti tik prie Latvijos ir Rusijos sienos, o Seimas čia turėtų pasakyti aiškesnę ir ryžtingesnę nuomonę savo kaimynų atžvilgiu.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų dalykišką kalbą diskusijoje. Toliau kviečiu diskusijoje dalyvauti P.Auštrevičių.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, klausimas nebe naujas, ypač atsimenant tą atsakymą, kurį pateikė Ministras Pirmininkas praeitą ketvirtadienį aiškindamas šią situaciją. Panašu, kad jis buvo užtiktas netikėtai to konkretaus klausimo, kurį kėlėme mes.
Mielieji kolegos, aš manyčiau, kad savo pareiškimu mes turėtume išreikšti labai aiškų mūsų nesitaikstymą su susidariusia situacija. Tai turėtų būti pabrėžta, kad mums yra nepriimtini tokie ekonominius ir prekybos ryšius trukdantys veiksmai, biurokratiniai veiksmai, ir siūlyčiau tą iš tikrųjų išryškinti. Taip pat tai nėra pirmas kartas, mielieji kolegos, kai Lietuvos ir Latvijos siena tampa tikrąja siena, į kurią atsitrenkia ir gera valia, ir ekonominiai ryšiai. Tai turėtų būti vienaip ar kitaip suprantama iš mūsų pareiškimo.
Kas man labiausiai kelia abejonių? Tai tie veiksmai, kuriuos generuos šis pareiškimas. Aš siūlyčiau vis dėlto kviesti kolegas latvius bendrai dirbti ir paminėti, kad būtini mūsų kontaktai, kad būtų sprendžiama ta situacija, o nebūtų mūsų pareiškimas tik balsas tyruose, reikia dar kartą pabrėžti, kad iš tikrųjų reikalingas greitas sprendimas ir kad mes tikimės, jog šiuo pareiškimu mes pagreitinsime valstybinių institucijų, atsakingų institucijų, veiklą. Mielieji kolegos, darydamas šias pastabas aš siūlyčiau sudaryti bendrą redakcinę grupę visų išsakytų Seimo narių ir frakcijų pastaboms apibendrinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Toliau kviečiu V.Čepą kalbėti diskusijoje.
V.ČEPAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, rezoliucijų priėmimas yra labai prasmingas ir reikalingas dalykas, tačiau, matyt, jos turi būti tokios, kad tikrai mes ką nors išspręstume. Kas skaitėt šį rezoliucijos projektą, na, jis nėra blogas, galima, aišku, ir tokią priimti, bet vis dėlto, man atrodo, naivoka tikėtis, kad mes, išsprendę ar siūlydami spręsti problemas su Baltarusijos Vyriausybe, išspręsime apskritai tranzito į Rusiją klausimus. Visų pirma, kodėl iki šiol nebuvo ta problema sprendžiama? Mes su baltarusiais visą laiką lyg ir tyčia pykstamės, kurstome, paskui kai jau patiems uodega prispausta, sakome, važiuokime pas brolius baltarusius spręsti, gal jie mus praleis kaip nors lengviau. Kodėl nebuvo galima anksčiau?
Antras dalykas, kas man kelia dideles abejones dėl šio projekto, tai, kad aiškiai yra pasakyta, ką latviai mums aiškino, kodėl jie negali praleisti mūsų tranzito, viskas yra kitaip. Tos visos nurodytos priežastys nepasitvirtino. Ką mes tuo pasakome? Netgi nediplomatine kalba kalbant mes pasakome, kad broliai latviai mums paprasčiausiai melavo arba išsisukinėjo. Tik konstatuodami tokį faktą švelnia diplomatine kalba mes iš esmės viską suverčiame vėl Baltarusijos pusei. Atidarykime sienas ir mes problemą išspręsime. Neišspręsime! Taip nebuvo ir niekad nebus. Tie žmonės, tos kilometrinės eilės, kurios dabar yra prie Latvijos sienos, atsirado kažkaip netikėtai. Čia sumeta… apsemtiems keliams, rūkams, antgamtinėms jėgoms, galų gale sako, kad kaltas NATO vadovų susitikimas Rygoje, kuris vyksta, Džordžo Bušo atvažiavimas į Estiją ir Rygą.
Šia prasme rezoliucijoje apie tai nieko nepasakyta ir aiškiai matyti, kad ši problema atsirado dabar ir ją kažkas specialiai sukūrė. Todėl aš siūlyčiau, manau, vis dėlto reikėtų parašyti dar vieną punktą: siūlyti Lietuvos Vyriausybei parengti priemonių planą, numatantį analogiškus veiksmus, kuriuos vykdo Latvijos Vyriausybė mūsų vežėjų atžvilgiu, Latvijos vežėjams. Praleidžia du per sieną į Latviją, mes praleidžiame du į Lietuvą. Taip, galbūt tai yra ekonominis karas, aš sutinku, bet sakykite, ar Latvija nevykdo ekonominio karo veiksmų prieš Lietuvą? Jeigu nepavyks susitarti nuvažiavus ministrui R.Šukiui, jeigu nepavyksta premjerui susikalbėti, man atrodo, tai apskritai rodo, kad susikalbėti nebeįmanoma. Todėl reikia imtis atitinkamų veiksmų, nes, matot, latviai, kaip ir lietuviai, veikti ir galvoti pradeda, kai kas nors paspirgina jiems po uodega. Tai paspirginkime ir rezultatas bus, o čia popierius siuntinėdami… Mes siuntinėjame, rašome, o žmonės ten šąla, alksta, galų gale girtuokliauja ir, svarbiausia, mūsų pramonininkai patiria milžiniškus milijoninius nuostolius, apie kurių grąžinimą kažkodėl niekas nelabai nori kalbėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Toliau diskusijoje dalyvauja J.Veselka. Kviečiu jus į tribūną.
J.VESELKA. Gerbiamieji, įstosime į NATO ir viskas bus gerai. Įstojome į NATO ir Europos Sąjungą ir dvi broliškos, tos pačios kalbos valstybėlės vos neskelbia viena kitai ekonominio karo. Dėl ko? Ne dėl kokių sudėtingų technologijų, o kurio arklys pravažiuos per sieną. Iš tikrųjų yra gražu. Pirma.
Antras dalykas. Mūsų Prezidentas, atrodo, šiandien sėdi ir sprendžia NATO plėtros klausimus. Ar negalėtų mūsų Prezidentas paprašyti Dž.Bušo, kad Dž.Bušas lieptų, jog latviai praleistų? Tai būtų NATO labai konkretus indėlis į tai, kad visos trys Baltijos valstybės atrodytų labai prestižiškai pasaulio visuomenėje, kad nereikėtų kreiptis į Europos Komisijos Pirmininką ir visą Parlamentą, kad išspręstų dviejų kaimynių ožių judėjimo per sieną klausimą. Vis dėlto, manau, mes jau apsijuokėme, kai, pavyzdžiui, mūsų ministrai važiavo į Latviją patikrinti, ar tikrai Latvijos keliai neapsemti. Pavažinėjo, pavažinėjo, nustatė, kad keliai tikrai neapsemti. Gerbiamasis E.Masiulis sako, kad tuo laiku, kol važinėjo, išdžiūvo, o latviai sako: vis tiek neleisime, net jeigu keliai sausi. Jeigu latviai neleidžia, tada pulsim baltarusius, kodėl jie įvedė tokią tranzito tvarką. O pagal ką mes turime nurodinėti baltarusiams, kokią jie turi įvesti tranzito tvarką? Kai žuvo Vytautas Pociūnas, kelis mėnesius mes taip gražiai su Baltarusija elgėmės, kad man kilo įtarimas, jog baltarusiai daugiau žino negu visi mes, ir mes gražiai pritilome. Dabar keistai… Latviai pasakė, kad mūsų nepraleis iki Naujųjų metų. Kadangi kartu sėdime NATO ir Europos Sąjungoje, tai kalti baltarusiai ir rusai, o Europos Sąjunga jiems duos nurodymus.
Todėl, gerbiamieji, manau, iš tikrųjų, kaip ir pasiūlė gerbiamasis P.Auštrevičius, reikia sudaryti redakcinę komisiją ir kur reikia… Jeigu matome, kad iš tikrųjų Latvija sąmoningai ką nors daro, nereikia bijoti užimti kietesnę poziciją, bet vis dėlto tarpusavio klausimus permesti trečioms šalims, aš manau, netikslinga. Mažiau užsiimkime konferencijomis apie teises Baltarusijoje ir Rusijoje, o daugiau užsiimkime savo konkrečių ekonominių problemų sprendimu su šiomis valstybėmis ir pamatysite – be didelių skundų NATO, Amerikai, Komisijai, Parlamentui, šias problemėles labai greitai galima išspręsti.
Todėl, aš manau, jeigu reikia, sudarykime redakcinę komisiją ir spręskime Latvijos ir Lietuvos klausimus pirmiausia ne be Briuselio įsikišimo. Jeigu latviams reikia pinigų infrastruktūrai plėtoti, ne mes, lietuviai, pirmiausia turime kreiptis ten, o latviai. Mes galėtume tik palaikyti juos. O dabar lyg latviai žiopli, nežino, o mes čia pradėsime kovoti. Todėl, manau, reikia sudaryti redakcinę komisiją ir suredaguoti tekstą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinysis diskusijoje dalyvauja E.Klumbys. Prašom, kolega.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji Seimo nariai, lietuvių tautos atstovai, šiuo metu tapę konstitucinės „petiorkos“ pasityčiojimo bei KGB rezervisto Arvydo Pociaus vadovaujamos institucijos sekimo ir šmeižto objektais, aš manau, kad akcentai šiame pareiškime yra sudėlioti visiškai ne ten. Pirmiausia apskritai man šis pareiškimas pagal tekstą yra juokingas, o ypač jo pavadinimas – dėl krovininio transporto situacijos, nes ta situacija šiandien visiems, net darželinukams, yra aiškiai suprantama kaip tragiška. Ar tam reikia Seimo pareiškimo?
Antra. Spūstis prie Lietuvos ir Latvijos sienos yra akivaizdus ne tik Latvijos valdžios savivaliavimas ir tyčiojimasis iš Lietuvos valstybės, bet ir dar viena „eurosojūzo“ krizės išraiška. Tai parodo, kad „eurosojūzui“ yra vienas ir tas pat, kas dedasi jo viduje. Man liūdna, kad iniciatorius nesugeba iškristalizuoti tikrosios tragiškos situacijos Lietuvos ir Latvijos pasienyje, labai kenkiančios Lietuvos įvaizdžiui pasaulyje, esmės. Tai yra Latvijos valdžios savivalės – pirma, antra – problemų, egzistuojančių prie Latvijos ir Rusijos sienos. Tik ją akcentavę, mes galėtume kreiptis (o tai turėtų būti ne pareiškimas, o kreipimasis, nes šis pareiškimas neturi jokio adresato) pirmiausia į Latvijos parlamentą ir paraginti nutraukti Latvijos valstybinių institucijų savivalę.
Antra. Turėtų būti kitas nutarimas Europos Parlamentui, kad jis paprotintų karštas latvių galvas, jog reikia gyventi civilizuotai.
Trečia. Kreipimasis turėtų būti ir į Europos Komisiją, kad ji direktyva nurodytų Latvijai laikytis europinės teisės. Pagaliau man visiškai nerimtai atrodo teiginys, kuris skamba taip: „Neabejodamas, jog dabartinę situaciją pagerintų kliūčių, su kuriomis tenka vežėjams susidurti kertant Lietuvos–Baltarusijos sieną, panaikinimas“. Aš jau klausiau pranešėjo, ar yra kamščių prie Lietuvos–Baltarusijos sienos ir ar jie rodomi per pasaulio televizijas, ar tie kamščiai yra prie Latvijos–Baltarusijos sienos, tai yra prie išorinės Europos Sąjungos sienos. Pasirodo, ne. Jei nėra kamščių, tai turbūt nelabai ir yra kliūčių.
Toliau. Nė žodeliu nebuvo kalbama prieš savaitę, kad Baltarusijoje yra kažkokių kliūčių. Jos, pasirodo, atsirado tada, kai atsirado didžiulės problemos ties Lietuvos–Latvijos pasieniu. Taigi šis teiginys, mano nuomone, yra tikrai nereikalingas.
Pagaliau pažiūrėkime paskutinį teiginį, kas čia rašoma: „Lietuvos Respublikos Seimas ragina Lietuvą“. Būtent taip parašyta – „ragina Lietuvą“. Ar tai jums neatrodo anekdotiška? Ragina Lietuvą dėl tų visų kliūčių. Mes galbūt kalbėkime apie Lietuvos Vyriausybę, apie dar ką nors. Mes dabar kalbame taip, tarsi būtume visiškai kitos valstybės parlamentas.
Dabar kalbama apie kliūtis. Sakysime, jei tos kliūtys yra Baltarusijos įstatymų nustatyta tvarka, tai yra iš esmės kišimasis į Baltarusijos vidaus reikalus. Dar suprasčiau, jei mes patys imtumės iniciatyvos kalbėti su Baltarusija dėl nuolaidų Lietuvos vežėjams, bet mes to nedarome. Bet kaip mes galim imtis tokios iniciatyvos, kai mūsų būsena yra nepaskelbto karo su Baltarusija būsena?
Antras neaiškumas, susijęs su šiuo paskutiniuoju punktu, – ar tie sunkumai yra tik Lietuvos vežėjams, ar visiems Europos Sąjungos vežėjams? Jei tie sunkumai yra visiems Europos Sąjungos vežėjams, tai mes turėtume apie tai pirmiausia kalbėti, ir iš esmės turėtų kalbėti ne Lietuvos parlamentas, o Europos Parlamentas. Vienu žodžiu, šis pareiškimas yra visiškai sujauktas, visiškai ne ten sudėti akcentai. Aš manau, kad jis galbūt ir reikalingas, bet visiškai kitokios redakcijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kalbėjo visi diskusijoje pageidavę dalyvauti Seimo nariai.
Dabar turim apsispręsti dėl tolesnės rezoliucijos svarstymo eigos. Ne vienas Seimo narys siūlė redaguoti rezoliuciją, keli turėjo ir konkrečių pasiūlymų. Tai aš norėčiau pirmiausia paklausti, ar mes galim bendru sutarimu nuspręsti redaguoti rezoliuciją, tikėdamiesi, kad tokia rezoliucija galėtų būti per pietus suredaguota ir vakariniame posėdyje pabaigta priimti? (Balsai salėje) Pagal Statutą aš ir elgiuosi. Aš atsiklausiu. Jeigu yra bendras sutarimas, redaguoti nesutinka… (Balsai salėje) Dabar nėra bendro sutarimo redaguoti. Kolega E.Klumbys prieštarauja. Bet aš lygiai taip pat konstatuoju, nėra bendro sutarimo, kad priimtume rezoliuciją be pataisų, todėl dabar mes turime apsispręsti alternatyviai… Atsiverskite, kolega Klumby, Statutą, pasižiūrėkite, kaip Statute suformuluota. Taip aš ir siūlysiu balsuoti. Dabar mes turim apsispręsti, ar priimti rezoliuciją be pataisų, ar redaguoti rezoliucijos projektą. Tai bus alternatyvus balsavimas. Balsavimas už reiškia rezoliuciją priėmimą be pataisų, balsavimas prieš reiškia pritarimą, kad rezoliucija yra redaguojama. Redagavimo atveju… Vienu ar kitu atveju vėliau pasitarsim, kaip elgiamės. Taigi prašau, kolegos, balsuodami išsakyti savo nuomonę.
Alternatyvaus balsavimo metu 4 pasisakė už tai, kad priimtume be pataisų, 51 – už tai, kad redaguotume. Balsų dauguma apsispręsta redaguoti.
Aš primenu, kad Statute yra numatyta ir galimybė atmesti rezoliucijos projektą, tačiau pirmiausia yra apsisprendžiama, ar priimti neredaguotą. Akivaizdu, kad viena iš nuomonių yra vyraujanti, todėl dabar aš siūlau, kad mes apsispręstume sudaryti redakcinę komisiją.
Jeigu mes galėtume sutarti, kad frakcijos prieitų prie iniciatoriaus J.Karoso pasakyti, kas iš frakcijų pageidautų dalyvauti tokioje redakcinėje grupėje (primenu, kad nebūtinai visos frakcijos turi deleguoti, bet iš ne daugiau kaip devynių Seimo narių tokia redakcinė grupė turi būti), tada mes galėtume tikėtis, kad, paskelbę, tarkime, po keliolikos minučių tokios redakcinės grupės sudėtį, galėtume tikėtis, kad darbo grupė iki vakarinio posėdžio atliks tą redagavimo darbą. Ar priimtinas toks scenarijus? Gerai, J.Karosas – šoninis mikrofonas. Prašau.
J.KAROSAS. Kolegos, aš visiškai priimu tą variantą, dėkui, tik aš labai prašyčiau susirinkti maždaug pusė dviejų, prieš dvi, nes po pietų jau nebūsiu Seime, turiu būtinai dalyvauti kitame renginyje. Todėl aš norėčiau, kad tai mes atliktume iki pietų pertraukos. Tai viena.
Antra, aš norėčiau sureaguoti, jeigu galima, replikos teise po balsavimo į tas pastabas, kurios čia buvo pasakytos.
Pirmiausia gerbiamajam V.Čepui. Niekas pareiškime nesakė ir nesako, kad kreipimasis į Baltarusiją išspręs tą problemą. Parašyta: „palengvintų problemos sprendimą“.
Noriu labai padėkoti gerbiamajam E.Klumbiui už tai, kad jis išaiškino problemos esmę, nes niekas iki šiol jos nesuprato. Labai dėkui už tai.
Toliau norėčiau pasakyti štai ką. Kliūčių nebuvimas… Eilių nebuvimas prie Baltarusijos sienos yra todėl, kad yra kliūtys. Reikėtų suprasti, kad eilės gali būti ne dėl to, kad ta tvarka yra tokia, kuri baido žmones, o ne taip, kaip gerbiamasis E.Klumbys čia bando tuos dalykus aiškinti. O šiaip labai dėkui, aš manau, kad mes turėtume priimti, nes kitą savaitę priimti jau būtų vėlu.
PIRMININKAS. Dėkui. Tai toks mūsų visų supratimas. Dar dvi kalbos – replikos po balsavimo arba dėl vedimo tvarkos. Eilės tvarka –J.Razma.
J.RAZMA (TSF). Iš tikrųjų rezoliucija parašyta labai jau diplomatine kalba. Manau, ir visuomenei toks tekstas nieko nepasakytų. Aš dar norėčiau priminti, kad Seimas dalyvauja tokioje institucijoje kaip Baltijos Asamblėja. Aš nustebau, kad Asamblėjos pirmininkas Valerijus Simulikas nė nekalbėjo šioje diskusijoje, nors, man atrodo, tokiais atvejais kaip tik ši Asamblėja galėtų efektyviai veikti ir spręsti tokias realias problemas, o ne tik mėgautis gausiais priėmimais. Jeigu to nėra, tai išvis mes galim svarstyti, ar apsimoka dalyvauti tokioje struktūroje, kuri nieko konkretaus nesprendžia. Galbūt ponas V.Simulikas vakarinėje rezoliucijos priėmimo dalyje pasakys, ką jie žada daryti.
PIRMININKAS. Dėkui. S.Pečeliūnas – centrinis mikrofonas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, aš sutinku, kad Baltijos Asamblėjos delegacija galėtų dalyvauti šiame procese, bet nesantiems delegacijoje nieko nežinant kalbėti apie tai, kaip jinai dirba, būtų nelabai gerai. O esminis klausimas yra toks. Ponas J.Karosas sakė, kad jis po pietų gali nebūti. Iš ryto jis irgi nebuvo posėdyje, nors per radiją girdėjom. Tai noriu paklausti, ar jis yra gavęs Seimo valdybos leidimą nedalyvauti plenariniame posėdyje? Statutas visiems vienodas. Ir ne Seimas turi prie J.Karoso derintis, bet atvirkščiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, kolegos, aš primenu, kad Statutas reikalauja paskelbti redakcinės grupės sudėtį iki 13 valandos, iki pertraukos pabaigos (dabar bus paskelbta 10 minučių pertrauka). Prašau frakcijų atstovus pranešti pavardes. Pradėdami po pertraukėlės, mes pranešime redakcinės grupės sudėtį, ir tada ji galės atlikti jai pavestus darbus, suredaguodama arba pateikdama pasiūlymus dėl šito pareiškimo tobulinimo. Kolegos, tokia yra procedūra. Ačiū.
Pertrauka iki 13 valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį po pertraukėlės. Kaip ir buvom sutarę, iš pradžių mes dar turėtume suteikti žodį J.Karosui dėl Seimo pareiškimo, susijusio su krovininio transporto problemomis. Tai paskelbkime redakcinės grupės sudėtį. Prašau.
J.KAROSAS. Kolegos, į redakcinę grupę pasiūlė gerbiamąjį A.Baranauską (nuo „pilietininkų“) V.Garbaravičių, E.Klumbį, J.Čekuolį, P.Auštrevičių, M.Žymantą, I.Šiaulienę, V.Stankevičių. Aš pusę dviejų kviesčiau į Užsienio reikalų komitetą, į savo kabinetą. Dėkui.
PIRMININKAS. Ir kartu J.Karosas, kaip vienas iš iniciatorių.
J.KAROSAS. Taip, tai jau savaime suprantama.
PIRMININKAS. Kolega Klumby, jeigu jūs norite ką nors pasakyti, naudokitės civilizuotomis progomis kalbėti per mikrofoną ir kitaip. Jūs tiesiog šaukiate ir nelabai vienas kitą suprantame. Tai 13.30 val. yra šaukiamas pasitarimas. Redakcinės komisijos sudėtis siūloma iš devynių Seimo narių.
Dėl vedimo tvarkos – E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, dabar prasideda esminis klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo priėmimas. Yra daug pataisų, daug principinių dalykų. Esant tokiai situacijai, išeiti redakcinei komisijai ir svarstyti, aš manau, yra neteisinga.
PIRMININKAS. Ar jus tenkintų pusė trijų?
E.KLUMBYS. Mane tenkintų. Aš nežinau…
PIRMININKAS. Štai kokia gera sutarimo dvasia vyrauja šioje salėje. Patikslinama, ir aš tikiuosi, kad apie tai sužinos kiti redakcinės grupės nariai, kad 14.30 val. nurodytoje vietoje, pas kolegą J.Karosą, vieną iš iniciatorių, vyks redakcinės grupės susirinkimas. Jeigu darbas pavyks, dar vakariniame posėdyje prie šio klausimo grįšime. Ką gi, šio klausimo svarstymas yra baigtas.
Dabar pradedame svarstyti septintąjį rytinio posėdžio darbotvarkės klausimą – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1671. Priėmimo stadija. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Jo pranešėją V.Baltraitienę kviečiu į tribūną. Gerbiamoji kolege, prašyčiau kol kas nekomentuoti visų pateiktų pasiūlymų kiekvieno atskirai, tiesiog pasakykite, kokia yra komiteto pozicija priėmimo stadijoje.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Po svarstymo gauta nemažai pasiūlymų, pastabų, ypač iš Seimo Teisės departamento, iš atskirų Seimo narių, juos komitetas apsvarstė ir kiekvienu atveju pateikė savo nuomonę. Mes turbūt su kiekvienu susipažinsime, nes ne visiems yra pritarta, dėl kai kurių komitetas nepriėmė jokio sprendimo ir paliko spręsti Seimui. Aš vis dėlto siūlyčiau pradėti svarstyti kiekvieną pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, priėmimo stadija. Eilės tvarka pradėkime nuo 1 straipsnio. Pradžioje buvo viena bendresnio pobūdžio Teisės departamento pastaba dėl įsigaliojimo datos atsižvelgiant į tam tikrus teisinės doktrinos klausimus. Komiteto nuomonė. Prašom.
V.BALTRAITIENĖ. Komiteto nuomonė nepritarti, nes manome, kad reikia kuo greičiau priimti šį įstatymą, kad jis galiotų šiems savivaldos rinkimams.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar dėl Teisės departamento pastabos galime bendru sutarimu nuspręsti, kad nepritariame, suvokdami, jeigu toks įstatymas yra priimamas, kad jis būtų taikomas šiems savivaldybių rinkimams? Prieštaravimų nėra. Kolega L.Sabutis nori pritarti, bet jeigu yra bendras sutarimas, dėkoju už supratimą. Bendru sutarimu apsispręsta atsižvelgti į komiteto siūlymą nepritarti šiai Teisės departamento pastabai.
Judame į priekį. Atkreipiu dėmesį į šio įstatymo struktūrą ir primenu, kad priėmimo stadijoje mes svarstome kiekvieną straipsnį pastraipsniui ir eilės tvarka stabtelsime prie straipsnių, kuriems yra pateikti konkretūs atskiri siūlymai. Šio įstatymo projekto struktūra yra tokia, kad buvo sujungti keli tarpusavyje susiję įstatymų projektai. Mes svarstysime bazinio įstatymo atskirus straipsnius. Taigi pereiname prie 1 straipsnio.
Dėl šio straipsnio yra gauta Teisės…
V.BALTRAITIENĖ. Departamento…
PIRMININKAS. Ne, čia yra siūlymas 2 straipsnio 3 daliai. Dėl 1 straipsnio pastabų negauta, taip, gerbiamoji pranešėja?
V.BALTRAITIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Nesant pastabų ir pasiūlymų dėl 1 straipsnio ar galime priimti 1 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Yra gauti keli Seimo narių pasiūlymai, taip pat yra Teisės departamento pastaba. Pradžioje noriu atsiklausti, gal taupydami laiką mes galėtume pritarti, kad visi Seimo narių siūlymai, kurie pateikti priėmimo stadijoje, turi 29 Seimo narių palaikymą. (Balsai salėje) Pritarimo nėra. Nesant bendro sutarimo dėl kiekvieno turėsime apsispręsti atskirai.
Taigi eilės tvarka judam pirmyn. Pradedame nuo 2 straipsnio 3 daliai R.Ačo teikiamo pasiūlymo.
V.BALTRAITIENĖ. Nežinau, ar reikėtų dėl kiekvieno atskirai, nes yra keli vienodi pasiūlymai: R.Ačo, D.Barakausko, J.Sabatausko, V.Mazuronio. Jie visi yra vienodi ir, manau, reikėtų spręsti kartu.
PIRMININKAS. Kolegos, tai yra identiški siūlymai, įregistruoti skirtingu laiku nesukoordinavus, bet jie yra tapatūs. Eilės tvarka – kolega R.Ačas. Atskirai mes jų nesvarstysime, o apsispręsime dėl to paties turinio skirtingų narių teikiamų siūlymų. Prašom, kolega.
R.AČAS (TTF). Gerbiamieji kolegos, siūlau išbraukti 3 dalį ir dėl tam tikrų priežasčių manau, kad ši įstatymo pataisa yra taikoma vienam asmeniui. Siūlau išbraukti ne dėl to, bet, manau, kad įrašyti priesaiką ir kam ją duoti – ar Konstitucinio Teismo teisėjui, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos nariui vis dėlto yra per daug keblu ir valstybei kainuotų daug pinigų. Mes esame valstybininkai ir žinome, kad jeigu ir priimtume įstatymą vienam žmogui, tai jis negaliotų atgaline data. Tas straipsnis yra perteklinis ir jo galima atsisakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
V.BALTRAITIENĖ. Komiteto nuomonė (mes svarstėme visų kartu) yra nepritarti. 4 balsavo už tai, kad nepritartume, 2, kad pritartume R.Ačo pasiūlymui, ir 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Gal norėtumėte išdėstyti motyvus?
V.BALTRAITIENĖ. Motyvai buvo tokie, kad kaip buvo pasiūlyta pagrindiniame įstatymo projekte, paliktume… užkirsti kelią dalyvauti tiems žmonėms, kurie apkaltos būdu neteko savo pareigų.
PIRMININKAS. Ačiū. Tam, kad šis siūlymas, kaip ir kiti identiški kelių Seimo narių siūlymai, būtų svarstomi, reikia bent 9 Seimo narių pritarimo. Kolegos, prašau balsuojant išsakyti savo nuomonę, ar pritariame, kad kolegos R.Ačo, D.Barakausko, J.Sabatausko ir V.Mazuronio pasiūlymas dėl 2 straipsnio 3 dalies išbraukimo būtų svarstomas plenariniame posėdyje.
Yra pakankamas palaikymas. Taigi šis siūlymas yra svarstomas. J.Sabatauskas – nuomonė už. Prašom, kolega.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Konstitucinis Teismas, 2004 m. gegužės 25 d. nagrinėdamas Prezidento rinkimų įstatymą, pasakė, kad pagal Konstituciją valstybės valdymas ir vietos savivalda yra dvi skirtingos viešosios valdžios sistemos. Savivaldybės nevykdo valstybės valdymo, valstybės valdymas vykdomas per valstybės valdžios institucijas ir kitas Konstitucijos įstatyme nurodytas valstybės institucijas. O savivaldybės taryba įgyvendina savivaldos teisę. Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, kad apkaltos proceso tvarka pritaikytos konstitucinės sankcijos… konstitucinės atsakomybės turinį sudaro asmens, šiurkščiai pažeidusio Konstituciją, sulaužiusio priesaiką pašalinimas iš užimamų pareigų ir iš to iškylantis draudimas tokiam asmeniui ateityje užimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kurias asmuo gali pradėti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą priesaiką. Todėl asmenys negali užimti Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra siejama su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Savivaldybės tarybos nariai nėra tokie asmenys ir tokie asmenys nenurodyti Konstitucijoje, todėl ši norma yra antikonstitucinė ir ją būtina išbraukti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Išgirdau įvairių versijų, bet štai tokio rimto komiteto pirmininkas jau kalba Konstitucinio Teismo vardu. Atvirai pasakysiu, keista. Siūlyčiau pirmininkui elgtis kur kas saikingiau.
Dabar mes kalbame apie labai svarbią nuostatą, ar įtraukti priesaikos institutą į savivaldybes jų renkamiems pareigūnams ir panašiai. Priesaika yra duodama rinkėjams, priesaika duodama tiems žmonėms, kuriems tu atstovauji ir kartu atstovauji valstybei. Savivalda yra neatskiriama mūsų visų institucijų dalis, ji vykdo ir savarankiškąsias funkcijas, ir pavestąsias funkcijas, ir įvairias kitas funkcijas. Todėl taip paprastai traktuoti savivaldą, kaip traktuoja ponas J.Sabatauskas, mes negalėtume. Manau, kad pareigūnai turi būti atskaitingi tiems, kurie juos rinko.
Tai vienas argumentas. Antras dalykas. Įrašę priesaikos instituciją mes tikrai sudrausminsime daugelio mūsų pareigūnų, kurie dalyvauja šioje sistemoje, veiklą. Dabar iš esmės jie nėra prieš nieką atskaitingi, o priesaikos sulaužymas yra labai rimtas svertas sudrausminti daugelį sprendimų.
Todėl aš palaikau pagrindinio komiteto nuomonę ir, manau, kad priesaikos institutas turi veikti. Tie, kurie sulaužys priesaiką, neturėtų daugiau dalyvauti politikoje. Yra be galo daug kitų užsiėmimų, kuriais Konstitucija leidžia užsiimti. Nesureikšminkime tų žmonių, kurie nusižengė sulaužę priesaiką. Juo labiau priesaikos sulaužymo nustatymas yra toks sudėtingas, kad tai yra tie atvejai, kurie yra labai svarbūs ir išimtiniai.
PIRMININKAS. Dėkui. Po vieną nuomonę pasakyta. Kolegos, turime apsispręsti, ar pritariame Seimo narių R.Ačo, D.Barakausko, J.Sabatausko ir V.Mazuronio pasiūlymui išbraukti 2 straipsnio 3 dalį. Prašom balsuojant pasakyti savo nuomonę.
Užsiregistravo 71 Seimo narys. 47 – už, 7 – prieš, 13 susilaikė. Pasiūlymui pritarta. Repliką po balsavimo – S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, štai išklausę pono J.Sabatausko kalbos, po to pono R.Dagio argumentų ir pažiūrėję į balsavimo rezultatus, aš manau, dar kartą įsitikinate, kad Seime Konstitucijos komisija yra be galo reikalinga, kad jie ten išsiginčytų, atsakytų į šiuos klausimus (visokių klausimų gali kilti) ir pasakytų, ar reikia keisti Konstituciją, ar nereikia, ar galima palikti kaip yra, galima (…) suktis iš situacijos ir tvarkyti, ar negalima, ko mes norime ir kaip tą galime spręsti. Dabar visi kalba kas ką nori ir nėra mūsų institucijoje, Seime, mūsų pačių nustatytos institucijos, kuri turi atsakyti mums į tokius klausimus. Ji tiesiog neveikia. Jau teko girdėti siūlymų iš viso ją naikinti ir perduoti Teisės ir teisėtvarkos komitetui tas funkcijas. Aš manau, funkcijos yra visiškai skirtingos ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra taip apsikrovęs darbais, kad fiziškai nepajėgs į tokius rimtus klausimus atsakyti. O, atsiprašau, skubotų atsakymų mums tikrai nereikia. Reikia rimtų atsakymų.
Aš siūlyčiau ir Seimui, ir mūsų valdybai kuo greičiau tuos klausimus spręsti, kad ta komisija būtų veiksni. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Tai buvo replika po balsavimo. Apsisprendus išbraukti 2 straipsnio 3 dalį nėra prasmės svarstyti V.Mazuronio tai pačiai 3 daliai siūlomo pakeitimo. Jis nebus svarstomas. Taip pat nėra prasmės svarstyti ir Teisės departamento pastabos, kuri taip pat yra susijusi su šio straipsnio 3 dalimi, jos nebeliko po balsavimo. Ar toks būtų ir jūsų, ponia pranešėja, supratimas?
V.BALTRAITIENĖ. Apie kurį straipsnį?
PIRMININKAS. Ar jūs pritariate, kad kitų siūlymų ir pastabų dėl 3 dalies mes neturėtume svarstyti? Gerai. Ačiū. Dėl viso 2 straipsnio. Atkreipiu dėmesį, kad buvo Seimo nario J.Razmos pasiūlymas dėl šio straipsnio 2 dalies, tačiau 48 valandos nėra praėjusios, todėl šis siūlymas negali būti svarstomas, terminai neišlaikyti. Taigi dabar dėl viso 2 straipsnio. Kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti? Negalime. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti, ar priimame 2 straipsnį su pakeitimais, kuriems Seimas pritarė. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Iš jų 53 – už, 2 – prieš, 13 susilaikė. 2 straipsnis priimtas.
Eilės tvarka 3 straipsnis. Šiam straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 4 straipsnis. Ar galime 4 straipsnį priimti ? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
5 straipsnis. Ar galime 5 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
6 straipsnis. Šiam straipsniui yra Teisės departamento pastaba. Prašom, pone pranešėja.
V.BALTRAITIENĖ. Komitetas pritarė. Siūlome, kad nereikėtų čia balsuoti. Čia yra formalios pataisos.
PIRMININKAS. Ar galime, kolegos, atsižvelgę į pagrindinio komiteto siūlymą pritarti 6 straipsniui, taip pat atsižvelgę į Teisės departamento išsakytą pastabą? Nėra prieštaravimų, priimta.
7 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas.
8 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
9 straipsnis. Ar galime 9 priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta.
Yra galimybė mums sparčiau judėti į priekį. Ten, kur galima ir nėra pasiūlymų, priiminėti paskirsniui. Ar neprieštarautų Seimas? Jeigu ne, tai tada antrasis skirsnis, apimantis 10, 11 straipsnį. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Antrasis skirsnis priimtas.
Trečiasis skirsnis prasideda 12 straipsniu. 12 straipsnio 3 daliai yra Seimo narės V.Boreikienės siūlymas. Prašom, kolege, pristatyti savo siūlymą.
V.BALTRAITIENĖ. Atsiima šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Iš pradžių yra galimybė jai pasakyti.
V.BOREIKIENĖ (LSF). Gerbiamasis pirmininke, aš šį pasiūlymą atsiimu, nes yra prieštaravimų kitai šio straipsnio nuostatai. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėkui. Sutampa ir komiteto turima informacija, ir teikėja pareiškė atsiimanti. Taigi dėl viso 12 straipsnio be pakeitimų. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 12 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 13 straipsnis. Šiam straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
14 straipsnis. Yra gautas Seimo narių V.Boreikienės ir V.Baltraitienės pasiūlymas šio straipsnio 5 punktui. Kolegė V.Boreikienė, matau, pasiruošusi pristatyti. Prašom.
V.BOREIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šia nuostata siūlome, kad apygardų rinkimų komisija turėtų teisę apygardos teritorijoje stebėti politinę reklamą ir teikti stebėjimo duomenis Vyriausiajai rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka. Siūlau pritarti šiai įstatymo nuostatai, ji yra labai reikalinga.
V.BALTRAITIENĖ. Komitetas pritaria. Yra tik funkcijų papildymas.
PIRMININKAS. Kolegos, ar mes galime bendru sutarimu pritarti, kad šis klausimas būtų svarstomas plenariniame posėdyje? Čia yra procedūrinis balsavimas. Tam, kad būtų svarstoma posėdyje, reikia 29 Seimo narių pritarimo. Galime bendru sutarimu? Nėra bendro sutarimo. Prašom, kolegos, pasiruošti ir balsuoti, ar Seimas pritaria, kad šis siūlymas būtų svarstomas plenarinio posėdžio metu. Yra pakankamas palaikymas, kad siūlymai būtų svarstomi. Dabar yra proga dėl 14 straipsnio 5 punktui teikiamo pasiūlymo kalbėti po vieną už ir prieš. E.Masiulis – palaikanti nuomonė. Prašom.
E.MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai norėčiau palaikyti komiteto apsisprendimą, nes paskutiniu metu mes tikrai gana daug įvairiausių ribojimų esame nustatę dėl reklamos Savivaldybių rinkimų įstatyme, o instrumento, kaip sekti, ar laikomasi tų apribojimų, ar ne, mes taip ir nesame sukūrę. Zenonas Vaigauskas negali žinoti, kas vyksta įvairiuose Lietuvos kampeliuose, ir operatyviai reaguoti į tuos pažeidimus. Todėl natūralu, kad apygardų komisijoms įstatyme būtų priskirta ši funkcija, jos stebėtų, kaip laikomasi reklamos sąlygų, ir esant įvairiems pažeidimams praneštų Vyriausiajai rinkimų komisijai, o ši pagal savo kompetenciją galėtų priimti atitinkamus sprendimus. Kitu atveju kam mes tuos ribojimus nustatome, jeigu jų nesilaikome.
PIRMININKAS. Ačiū. Priešinga nuomonė – J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, kolegos. Tas reikalas yra aptartas Politinių kampanijų, politinių partijų finansavimo ir (…) kontrolės įstatyme. Vyriausioji rinkimų komisija skelbia konkursą, kad būtų atliekamas monitoringas, ir tas stebėjimas yra atliekamas. O reagavimas į pažeidimus – rinkimų komisijos visada privalo tą daryti, kai kreipiasi politinės kampanijos dalyviai. Apie tokius pažeidimus tikrai kiekvienas dalyvis labai skubiai pateikia skundus. Manau, mes lendame ne į tą įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkui. Po vieną nuomonę pasakyta. Lieka apsispręsti. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame Seimo narių V.Boreikienės ir V.Baltraitienės siūlymui, teikiamam 14 straipsnio 5 punktui.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. 44 – už, 2 – prieš, 23 susilaikė. Pasiūlymui pritarta.
Dabar dėl 14 straipsnio su pasiūlymu, į kurį Seimas atsižvelgė. Ar galime priimti šį straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 14 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Eilės tvarka svarstome 15 straipsnį. Šiam straipsniui yra gauti keli Seimo narių pasiūlymai. Pradedame nuo Seimo narių E.Žakario ir J.Juozapaičio pasiūlymo, teikiamo 15 straipsnio 3 daliai. Prašom. Kolega E.Žakaris, matau, pasiruošęs. Prašom.
E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū. Siūlymo esmė buvo tokia, kad į rinkimų apylinkes kandidatai yra siūlomi pasirenkant pagal vienų rinkimų rezultatus, t.y. arba pagal savivaldybių, arba Seimo. Mūsų nuomone, tai ne visai teisinga, nes tie, kurie geriau pasirodo, turi ten kandidatų, jie lyg ir turėtų gauti daugiau, kaip sakoma, už geresnį darbą – geresni rezultatai. Tačiau šiandien pagrindinis komitetas nepritarė, tai mes atsiimame. Ačiū.
PIRMININKAS. Teikėjai atsiima. Ačiū. To paties 15 straipsnio 2 dalies 2 punktui yra kelių Seimo narių siūlymai. Pradėkime eilės tvarka. Seimo narių grupė: V.Tomaševskis, A.Pekeliūnas ir V.Baltraitienė, teikia siūlymą. V.Tomaševskis pristato. Prašom.
V.TOMAŠEVSKIS (VLF). Ačiū, pirmininke. Tai daugiau organizacinio pobūdžio siūlymas. Dabar daug partijų gavo mandatus pagal Seimo rinkimus, tai šešios, dar viena koalicija. Yra tokių savivaldybių, kur po 11 partijų turi mandatus. Tai pagal bendrą sumą išeina, kad keliolika partijų galės siūlyti savo atstovus. Tai gal ir neteisinga, nes kokia nors partija, kuri turi vieną mandatą, turės vieną atstovą, o partija, kuri turi didelį organizacinį potencialą, irgi turės vieną atstovą. Mes siūlėme šitą kartelę pakelti. Yra dar vienas pasiūlymas – iki trijų. Mes pritarėme kompromisui, kad iki dviejų tarybos narių.
PIRMININKAS. Dėkui. Komiteto nuomonė.
V.BALTRAITIENĖ. Komitetas pritarė šiam siūlymui, kad turi būti ne mažiau kaip 2 išrinkti nariai, tada komisija gali turėti savo narį.
PIRMININKAS. Ačiū. Tam, kad siūlymas būtų svarstomas plenariniame posėdyje, prašau elektroniniu būdu išsakyti savo nuomonę, ar tam pritariame.
Yra pakankamas palaikymas. Siūlymas yra svarstomas. Nuomonė prieš – E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, tai yra bendro principo paneigimas, nes jeigu yra išrinkti žmonės į vietos savivaldos organus, jie turi turėti visišką atstovavimą. Šioje situacijoje tie didieji bando susitarti, kad mažiukai būtų eliminuoti. Tačiau aš noriu kreiptis į jus, didieji. Yra tokių savivaldybių, kuriose jūs turite patį „mizerį“. Tokia situacija yra ir Vilniaus rajono, ir kitose Pietryčių Lietuvos rajonų savivaldybėse. Yra tokia situacija. Taigi aš kviečiu jus nepritarti šiam siūlymui. Manau, kiekviena partija, kuri patenka į savivaldybes, turi turėti savo atstovus.
PIRMININKAS. Dėkui. A.Čaplikas. Nuomonė už.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Manau, šią pataisą reikia palaikyti, nes ji leistų optimizuoti komisijos sudėtį, nebūtų galimybės jos išplėsti iki begalybės. Šiandien žinome, kad dažnai apygardų komisijos nesurenka kvorumo. Jeigu mes jas padidinsime, sakykime, nuo 12–15 žmonių iki 25, tai tikrai turėsime daug formalių problemų. Todėl aš pritarsiu šiai pataisai.
V.BALTRAITIENĖ. Aš dar noriu pasakyti, kodėl komitetas svarstydamas pritarė. Dėl to, kad iš tikrųjų tai yra mažos partijos, jos turi tik po vieną narį. Jos paprasčiausiai netgi žmonių neturi pasiūlyti į apylinkes, apygardos komisijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad mes kalbame ne apie apygardų komisijas. Šis straipsnis reglamentuoja apylinkių komisijas. Dėl vedimo tvarkos – S.Pečeliūnas. Šoninis mikrofonas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau paklausti, ar šis klausimas dabar iš principo čia gali būti svarstomas, nes šis siūlymas pažeidžia lygybės prieš įstatymą principą. Ne mūsų reikalas, ar partijos turi žmonių, ar neturi. Jeigu neturi, ir nepasiūlo. Mechanišku ribojimu, kad vienos partijos yra svarbios, kitos mažiau svarbios, yra pažeidžiamas lygybės prieš įstatymą principas. Manyčiau, dabar mes balsuoti negalime. Bet tai mano nuomonė, nes Seimas gali viską. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, yra išsakyta tokia nuomonė, tačiau nėra nei Teisės departamento pastabos dėl šių siūlymų, nei iškeltų klausimų. Gerai. Taigi, kolegos, nuomonės išsakytos.
Prašom balsuoti ir išsakyti Seimo narių nuomonę, ar pritariame Seimo narių V.Tomaševskio. A.Pekeliūno ir V.Baltraitienės siūlymui dėl 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto?
Užsiregistravo 76 Seimo nariai. 49 – už, 9 – prieš, 12 susilaikė. Siūlymui pritarta.
Taip pat dėl tos pačios dalies, tiksliau, punkto, yra kolegos V.Orechovo siūlymas. Jis siūlo ne dviejų narių barjerą įvesti, o trijų. Prašom, kolega. Ar jūs dar norėtumėte, kad jis būstų svarstomas? Formaliai jūs galėtumėte teikti svarstyti.
V.ORECHOVAS (PDF). Ačiū, pirmininke. Aš manau, buvo pritarta V.Tomaševskio, A.Pekeliūno ir V.Baltraitienės siūlymui, tai mano galima nesvarstyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Supratome, kad atsiimate. Ačiū. Kolega V.Orechovas atsiima savo siūlymą. Kolegos, dėl šio straipsnio daugiau pasiūlymų nėra.
Gal dėl viso straipsnio su pasiūlymu, kuriam pritarta, kolega R.Dagys nori kalbėti? Prašom išsakyti nuomonę prieš dėl viso 15 straipsnio.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad mes tikrai pasielgėme neteisingai įvesdami dar papildomus ribojimus, kad vienas… būtinai du nariai ir panašiai. Vienas normalus barjeras jau yra, kai atrenkama pagal tai, ar partija patenka į savivaldybę, ar nepatenka. Tai jei partija yra išrinkta, ji turi savo atstovybę. Dabar mes dirbtinai įvedame dar papildomą barjerą, kai formuojama komisija. Kam mes tą darome? Tai ar mes norime objektyvesnio atspindėjimo, didesnio bendravimo, ar mes norime dirbtinai susiaurinti dalyvių skaičių kiekvienoje savivaldybėje?
Šiaip visi pasisakome už platesnę savivaldą, kalbame, kad žmonėms turi būti atstovaujama, net buvo pasiūlymų iš tų pačių, kurie dabar balsavo, kad gal leiskime penkiems žmonėms sukurti savo partiją ir dalyvauti rinkimuose, o šiuo atveju einame į kitą pusę – ne, neleiskime, nedarykime. Jeigu vadovaujamės tuo principiniu dalyku, kad yra išrinkta, savivaldybė turi savo atstovus, tai turi teisę ir atstovauti visoje toje apygardoje sudarytose institucijose. Nemanau, kad šį straipsnį turėtume priimti.
PIRMININKAS. Dėkui. V.Tomaševskis. Nuomonė už.
V.TOMAŠEVSKIS. Gerbiamieji kolegos, kaip jau sakiau, tai organizacinio pobūdžio klausimas. Dabar gali būti taip, kad bus 13 partijų atstovaujama komisijoje, jeigu po du, tai bus 26 žmonės. Tie žmonės normaliai neuždirbs, kartais mažos partijos žmonių neturi, jie neateina į balsavimą, nėra kvorumo ir t.t. Tai grynai organizacinis klausimas. Jeigu jau kalbėtume apie atstovavimą, tai tada žiūrėkime 14 straipsnį dėl apygardinių komisijų sudarymo. Ten yra dar aukštesnė kartelė. Reikia turėti tris tarybos narius, kad pasiūlytume į apygardos komisiją tik vieną atstovą, o Seimo partijos siūlo po du atstovus.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, po vieną nuomonę pasakius, prašom pasiruošti ir balsuoti, ar priimamas 15 straipsnis su pakeitimais, kuriems Seimas taip pat pritarė.
Balsavimo rezultatai: 75 užsiregistravus, 48 – už, 5 – prieš, 22 susilaikė. 15 straipsnis priimtas.
S.Pečeliūnas – replika po balsavimo.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš vis dėlto norėčiau prašyti ir Seimo pritarimo, kad prieš balsuojant už visą įstatymą, kad dėl šių dviejų dalykų lygybės prieš įstatymą principo atžvilgiu mes gautume arba Teisės departamento, arba Teisės ir teisėtvarkos komiteto (Konstitucijos komisijos dabar sunku prašyti, nes ji nelabai veikia), bet vis dėlto, kad gautume išvadą, ar mes nesame pažeidę pamatinių principų, įtvirtintų Konstitucijoje. Kai į žemesnę instituciją – vienos ribos, į aukštesnę rinkimų komisijos instituciją – kitos ribos. Kaip ir R.Dagys sakė, turėtų būti viena visiems vienoda riba ir neskirstyti į geresnius ir blogesnius. Pačios partijos nuspręs, turi žmonių, duos, neturi žmonių, neduos, bet ne mechaniškai kaip nors spręsti. Ponas V.Tomaševskis, man atrodo, kur nors Utenoje išvis niekada nieko neturės, jeigu jis vadovausis tokiais principais, o greitai ir Vilniuje neturės atstovų, nes ateis kiti ir pasakys: jeigu neturite 20 atstovų savivaldybėje, jokio atstovo jokioje rinkimų komisijoje neturėsite. Ką tada darysite? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Kolegos, baigę priėmimą pastraipsniui, mes galėsime apsispręsti, ar darome pertrauką, kad teisininkai pasižiūrėtų ir dar papildomai suderintų. Neretai taip yra elgiamasi, bet dabar siūlau judėti į priekį.
Kolegos, 15 straipsnis priimtas. 16 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 17 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. 17 straipsnis priimtas. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas 18 straipsnis. Ar galime 18 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. 18 straipsnis priimtas. 19 straipsnis. Ar galime 19 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 20 straipsnis.
Dėl 20 straipsnio 4 dalies yra gautas dviejų Seimo narių V.Simuliko ir E.Žakario siūlymas. Prašom. Matau, pasirengęs E.Žakaris. Prašom. Dėl 20 straipsnio 4 dalies teikiamas siūlymas.
E.ŽAKARIS. Ačiū, pirmininke. Siūlymo esmė buvo ta, kad nebūtų leidžiama rinkimų apylinkių organizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nes tai prasilenkia su higienos normomis, į tai turime raštu iš Sveikatos apsaugos ministerijos, tačiau komitetas gal ir teisingai pastebėjo, kad į tai turėtų ir gali atsižvelgti pati savivaldybė, nebūtina to rašyti į įstatymą. Taigi, manyčiau, kad dėl to nereikėtų balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Teisingai supratome, kad atsiimate? Dėkui. (Balsai salėje) Kolegos siūlymą dėl 20 straipsnio atsiima. Daugiau siūlymų dėl šio straipsnio nėra gauta. Ar galime priimti 20 straipsnį bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galim“.) Prieštaravimų nėra. 20 straipsnis priimtas. 21 straipsnis. Ar galime 21 straipsnį priimti? Prieštaravimų nėra. 22 straipsnis.
Šio straipsnio 3 daliai yra Seimo nario J.Razmos siūlymas. Nėra išlaikyti terminai. Svarstomas nebus. Taigi dėl viso 22 straipsnio nėra norinčių prieštarauti. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. 22 straipsnis priimtas bendru sutarimu. (Balsai salėje) Toliau yra nuo 23 straipsnio ir jį apimantis ketvirtasis skirsnis – 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33 straipsniai. Dėl šių straipsnių pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Ar galime priimti visą skirsnį, apimantį šiuos straipsnius? (Balsai salėje: „Galim“.) Nėra prieštaravimų. Priimta.
Penktasis skirsnis prasideda 34 straipsniu. Šiam straipsniui yra departamento pastaba. Gerbiamoji pranešėja!
V.BALTRAITIENĖ. Komitetas pritarė, atsižvelgė į tas pastabas ir pataisė. Ačiū.
PIRMININKAS. Atsižvelgdami į Teisės departamento pastabą, ar galime priimti 34 straipsnį? Nėra prieštaravimų? Priimta. Dėl 35 straipsnio 4 dalies yra gautas Seimo nario A.Čapliko pasiūlymas. Prašom, kolega, jį pristatyti.
A.ČAPLIKAS. Labai ačiū. 35 straipsnio siūloma pataisa yra susijusi su 42 straipsnio irgi mano siūloma nauja straipsnio redakcija. Jų abiejų esmė yra labai paprasta. Šiandien galioja įstatymo tvarka, jog Seimo narys gali dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose, vykdyti rinkimų agitaciją ir atsisakyti savivaldybės tarybos nario mandato iki pirmojo posėdžio. Puikiausiai suprantame padėtį, kad daugelis Seimo narių, šiandien dalyvaujantys ar dalyvausiantys rinkimuose, nežada, nemano ir neplanuoja būti nariais. Mes manome, kad tai yra rinkėjų apgavystė. Tai nėra iš mūsų pusės visai padoru ir moralu, todėl mes siūlome sutvarkyti įstatymo būdu, tai yra pasirinkti mano siūlomą kelią, kad Seimo narys, apsisprendęs kandidatuoti į savivaldybės tarybą, savo galutinį apsisprendimą pareiškia prieš tris dienas iki Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinant rinkimų sąrašą. Manyčiau, kad ši nuostata būtų teisinga, ir manyčiau, kad tas nuolatinis mūsų noras supainioti dvejas pareigas arba du darbus visada sukelia papildomą painiavą. Prisiminkime 2004 metų savivaldybių tarybų rinkimus ir pirmuosius posėdžius. Kiek buvo teisminių bylų, kai Seimo nariai atsisakinėjo arba dalyvavo posėdžiuose, kiek buvo nuneigta savivaldybių tarybų sprendimų. Siūlau vis dėlto būti padoriems prieš save ir atsisakyti šiuo atveju dalyvauti rinkimų kampanijoje.
PIRMININKAS. Dėkui. Komiteto nuomonė.
V.BALTRAITIENĖ. Komitetas nepritaria. 6 balsavo, kad nebūtų pritarta, 2 susilaikė. Todėl nepritarė, kad yra numatyta, kas negali kandidatuoti, kas negali būti kandidatais. Be to, tada reikėtų pateikti visą grupę žmonių, kurie negali kandidatuoti, kurių pareigos yra nesuderinamos. Čia kalbama apie kandidatavimą. Tada nei biudžetinių įstaigų vadovai negalėtų būti, nei įmonių valdybos nariai, nei įmonių vadovai, jeigu ši įmonė yra pavaldi savivaldybei. Manome, kad tai išvis prieštarauja ir logikai, ir kitiems straipsniams. Negalima uždrausti kandidatuoti žmogui, jeigu jis nori. Kad pareigos nesuderinamos, aišku, yra numatyta, kad turi atsisakyti, o kandidatuoti turi teisę visi, kuriems nedraudžia įstatymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Tam, kad šis siūlymas būtų svarstomas, reikia bent jau 29 Seimo narių pritarimo. Kolegos, balsuodami pasakykime nuomonę, ar pritariame, kad šis siūlymas būtų svarstomas.
Kolegos, mes turėsime pakartoti balsavimą dėl paprastos priežasties. Kai kurie Seimo nariai vėl balsuoja ne už save, ne tik už save. Todėl aš siūlau dar kartą. (Balsai salėje) Formaliai aš mačiau balsuojančius ne tik už save, todėl prašom, kolegos, pakartoti balsavimą. (Balsai salėje) Prašom balsuoti, ar pritariame, kad šis siūlymas būtų svarstomas Seime.
Nėra pakankamo palaikymo, kad šis siūlymas būtų svarstomas. (Balsai salėje) Replika po balsavimo – kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, štai šiuo balsavimu jūs puikiai parodėte, kad ir toliau vyks rinkėjų apgavystė savivaldybėse. Puikiausias pavyzdys bus Vilnius, kur jau yra žinoma, kad bent trys Seimo nariai pretenduos tapti tarybos nariais, o tiksliau, jie visi trys pretenduoja būti merais. Geriausiu atveju vienam iš jų pavyks tapti meru, dviem iš jų tikrai nepavyks. Ir būtent tie du iš esmės apgaus savo rinkėjus, nes bus pažeistas rinkėjų teisėtų lūkesčių principas. Ir aš manau, kad ir kaip ten būtų, kad ir kokie būtų jūsų norai ir nusiteikimai, tačiau įteisindamas toliau šį principą Seimas elgiasi labai negarbingai.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, ar mes tikrai turime dabar tęsti replikas? Gal dalykiškai judam į priekį? Kolega A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Labai trumpai. Aš noriu padėkoti Seimui, kad šiuo balsavimu Seimas parodė, kad laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų. Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kada Seimo nariui privalu atsisakyti mandato, jeigu jis nenori būti tarybos nariu. Taigi balsavimas yra tikrai konstitucinis.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau tęsiame replikas. A.Čaplikas.
A.ČAPLIKAS. Gebančių šiandien Lietuvoje aiškinti Konstituciją vis daugėja ir daugėja. Šiuo atveju aš apgailestauju, kad Seimo nariai vis dėlto nesiryžo žengti žingsnio, kuris būtų sąžiningas prieš žmones – pripažinti, kad žmonės mus išrinko būti Seimo nariais ir dirbti šį darbą. Bet jūsų, ponai, valia. Eikit į rinkimus, po rinkimų 30 Seimo narių dalyvavimas baigsis tuo, kad tie patys 30 sugrįš atgal į Seimą. Ir tada mes pasižiūrėsime, ką jūs kalbėsite.
PIRMININKAS. Ačiū. Agitacija dar neprasidėjo, kolegos. Tam laiko bus ir, ko gero, ne ši salė tam skirta. E.Masiulis. Prašom, replika po balsavimo.
E.MASIULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tikrai pasiūlyčiau kolegoms nebūti šventesniems už kitus ir prisiminti Vilniaus miesto mero A.Zuoko kandidatavimą į Lietuvos Respublikos Seimą ir jo tapimą Seimo nariu būnant Vilniaus miesto meru. Ar teisingai elgėsi A.Zuokas šiuo atžvilgiu?
PIRMININKAS. Kolegos, dabar turime apsispręsti dėl 35 straipsnio. Dar kolega P.Gražulis norėtų… (Triukšmas salėje) Kolegos, prašom rimties.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad mes galim toli neiti, žinom ir dabar ne vieną merą, pavyzdžiui, Panevėžio meras yra buvęs Seimo narys, bet kadangi tuo metu balotiravosi į Seimą ir gavo nemažą pasitikėjimą, kai sąrašas, kuriame dalyvavo… ir jis apsisprendė likti Panevėžio meru. Aš manau, kad čia iš tikro patys žmonės sprendžia, žino, kad tame sąraše yra Seimo nariai. Ir kita vertus, jeigu Seimo narys bus ir ne meru, bet, tarkim, pasitrauktų iš Seimo, o po to jam yra galimybė, kadangi jis išrinktas pagal sąrašą, jeigu kas nors išeina, jis turi teisę grįžti į tarybą. Todėl aš manau, kad šis sprendimas, kad atmesta ši pataisa, yra labai logiškas sprendimas.
PIRMININKAS. Kolegos, dabar turime balsuoti, ar priimame 35 straipsnį be pakeitimų. Kolegos, ar dėl šio straipsnio kas nori kalbėti? Ne. Kolega P.Gražulis dėl šio straipsnio nori kalbėti? Jau pasisakė. J.Karosas dėl šio straipsnio? Gerai. Ar galim bendru sutarimu priimti? Ne. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Yra norinčių kalbėti konkrečiai dėl šio straipsnio. Atsiprašau. Kolega E.Klumbys. Nuomonė prieš. 35 straipsnis.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis straipsnis, nepriėmus kolegos A.Čapliko pataisos, yra tikrai negeras. Ir aš manau, kad toks straipsnis neturėtų būti priimtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar iš užsiregistravusiųjų kalbėti už norėtų kas dėl šio straipsnio kalbėti? Jeigu yra tokių, kilstelkite ranką. V.Rinkevičius. Prašom. Eilės tvarka jis buvo pirmasis.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Pritariu šio straipsnio nuostatoms ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Argumentai išsakyti. Kolegos, prašau balsuoti dėl to, ar priimame 35 straipsnį.
75 užsiregistravo, 61 – už, 6 – prieš, 5 susilaikė. Straipsnis priimtas.
Eilės tvarka svarstome kitus straipsnius. Išvardysiu kelis straipsnius, dėl kurių nėra pasiūlymų, ir siūlysiu juos priimti kartu. 36, 37, 38, 39 straipsniai, 40 straipsnis, 41 straipsnis ir 42 straipsnis. Ar galime šiuos straipsnius, dėl kurių nėra gauta pastabų ir pasiūlymų, priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.
Toliau yra Seimo nario A.Čapliko siūlymas papildyti įstatymą 421 straipsniu, bet prieš tai nebuvo pritarta su tuo susijusiems siūlymams. Prašom.
A.ČAPLIKAS. Aš norėčiau pats atsiimti pasinaudodamas proga dar priminti E.Masiuliui, kad pats ir įkalbinėjote A.Zuoką kandidatuoti į Seimą. Mes apgailestaujame, kad padarėme klaidą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Štai kokie intymumai Seimo salėje. Atsiima siūlymą, nes prieš tai su tuo susijusiam siūlymui nebuvo pritarta. Taigi judam pirmyn. 42 straipsniui, atsiprašau, buvo dar redakcinio pobūdžio Teisės departamento pastaba. Ar galime dar grįžti prie 42 straipsnio? Prašom komiteto nuomonę.
V.BALTRAITIENĖ. Pritarta. Nors aš neturiu, aš nežinau. 42 buvo?
PIRMININKAS. 42…
V.BALTRAITIENĖ. Nebuvo.
PIRMININKAS. Išties ne, nėra Teisės departamento pastabos. Dabar šeštasis skirsnis, 41… atsiprašau, 43, 44, 45 straipsniai. Dėl šių trijų straipsnių pasiūlymų ir pastabų nėra. Ar galim juos priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta.
Dabar 46 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Komiteto nuomonė. Prašom.
V.BALTRAITIENĖ. Komiteto nuomonė – nepritarti, nes dabar galiojančiame įstatyme yra ši nuostata jau įtraukta. Nepritarti. Yra paliktas.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi siūloma priimti tokios pat redakcijos 46 straipsnį neatsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, kaip siūlo komitetas. Ar galim pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu. Septintasis skirsnis baigtas.
47, 48, 49 ir 50 straipsniai. Ar galim priimti šiuos straipsnius, dėl kurių nėra pasiūlymų ir pastabų, bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimta.
51 straipsnis. Šiam straipsniui yra Teisės departamento pastaba. Komiteto nuomonė, prašom.
V.BALTRAITIENĖ. Nepritarta, nes įstatyme yra ir ta nuostata aiškiai išdėstyta.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi 51 straipsnis tokios pat redakcijos, neatsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, kaip siūlo pagrindinis komitetas. Ar galim priimti 51 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimta bendru sutarimu.
52 straipsnis. Pasiūlymų nėra, tačiau yra Teisės departamento pastaba. Komiteto nuomonė.
V.BALTRAITIENĖ. Teisės departamentas siūlo, kad reikėtų atsisakyti įstatyme įvardyti, kad yra… kai vadovaujamasi Politinių partijų ir politinių kampanijų… bei finansavimo kontrolės įstatymu. Yra įvardytas pats pavadinimas, jie siūlo, kad neturėtų būti to pavadinimo, o tik parašyta, kad kitais įstatymais reglamentuojama. Bet manom, kad turi būti nurodytas įstatymas. Jeigu kada nors keisis pavadinimas, tada padarys pakeitimą ir čia, nes nenurodžius, kokiu įstatymu vadovaujantis vykdomas partijų finansavimas, aš manau, liktų neaišku, ir komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi komitetas siūlo neatsižvelgti į Teisės departamento pastabą. Klausiu, ar galime priimti bendru sutarimu 52 straipsnį be jokių pakeitimų? Ar kolega S.Pečeliūnas dėl šio straipsnio? Taip, prašau, nuomonė prieš straipsnį.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, štai dabar turbūt kokie 4-5 straipsniai iš eilės, kai mes susiduriam su Teisės departamento siūlymais ir komiteto nuomone. Išklausius ir komiteto argumentus, vėl kyla tas pats klausimas – mūsų Teisės departamento tam tikra kompetencija, kai jie siūlo išbraukti aiškius dalykus, kad visi vienodai suprastų, kokiu įstatymu vadovautis vienoje ar kitoje situacijoje, kiek valandų ten turi būti apribojimas ir kiti dalykai, ir nori palikti, kad įstatymai būtų surašyti taip, kad juos suprastų tik mūsų Teisės departamentas ir Konstitucinis Teismas, bet žmonės po to jau tų įstatymų nebesupras. Tikrai man kyla abejonių dėl kompetencijos ir suvokimo, kaip turi atrodyti mūsų įstatymai Teisės departamento akimis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Taigi turėsim balsuoti dėl 52 straipsnio, nesant bendro sutarimo. Kolegos, prašom balsuodami išsakyti nuomonę, ar priimame 52 straipsnį.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Už – 68, prieš nėra, susilaikė 3. 52 straipsnis priimtas.
53 straipsnis. Šiam straipsniui gautas Seimo narių E.Žakario ir J.Juozapaičio pasiūlymas, susijęs su 1 dalimi. Prašome kolegą E.Žakarį pateikti.
E.ŽAKARIS. Ačiū. Kadangi pagrindinis komitetas nepritarė, tai mes atsiimame.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsiimamas pasiūlymas dėl 53 straipsnio. Taigi dabar turime apsispręsti, ar priimame 53 straipsnį tokios redakcijos, kokia yra pateikta. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 53 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Baigėme septintojo skirsnio priėmimą. Judame pirmyn.
54 straipsnis. Dėl šio straipsnio pasiūlymų ir pastabų negauta. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
55 straipsnis. Šiam straipsniui gautas dviejų Seimo narių – A.Rimo ir E.Žakario – siūlymas, susijęs su 2 dalies 2 punktu. Prašom, kolega Žakari, pateikti siūlymą.
E.ŽAKARIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Šio siūlymo esmė yra ta, kad įstatyme buvo sakinys, kad balsavimo biuletenyje įrašoma iki 15 kandidatų pavardžių ir vardų. Mes siūlome šį sakinį išbraukti, kad būtų įrašyti visi arba nė vienas.
Toks siūlymas yra teikiamas dėl trijų priežasčių. Pirmoji, kad būtų suvienodintos visos rinkimų sistemos, nes Seimo rinkimuose ir Europos Parlamento rinkimuose yra tas pats – nėra įrašomos pavardės. Antra, lygiateisiškumo principas, kad visi kandidatai turėtų lygias teises dėl reklamos – juos matytų visi rinkėjai. Trečia. Manome, kad tai suaktyvintų rinkimus. Panašų siūlymą kitam įstatymui mes teikėme kartu su V.Simuliku. Mes atlikome analizę Šiaulių apskrityje. Per paskutiniuosius dvejus rinkimus nė viena partija nepateikė išsamaus sąrašo, nes už penkioliktuko ribų dauguma nesitiki, ir tas sąrašas trumpėja. Šiuo atveju galimybę turėtų visi, sąrašai būtų išsamūs, vadinasi, būtų daugiau agituojančių ir norinčių ateiti į rinkimus būtų daugiau.
Jeigu kalbėtume apie tai, ar žmonės atskirs partijas, tai Vyriausioji rinkimų komisija informavo, kad iki šių savivaldybių rinkimų išleis per milijoną leidinių, visi rinkėjai juos gaus, bus visi visų partijų sąrašai, žmonės, prieš eidami į rinkimus, galės pasižiūrėti. Be to, sąrašai kabės rinkimų apygardose ir kabinose, kur žmonės taip pat galės pasižiūrėti. Pagrindinis komitetas pritarė, be to, teko būti Žmogaus teisių komitete, kuriame irgi buvo pritarta. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
V.BALTRAITIENĖ. Komiteto nuomonė: 5 balsavo, kad pritartume šiai pataisai, prieš – 3.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tam, kad šis siūlymas būtų svarstomas, reikia 29 Seimo narių pritarimo. Prašome balsuodami išsakyti savo nuomonę. Pasiūlymas nesulaukė reikiamos paramos ir nebus svarstomas. Turime apsispręsti dėl 55 straipsnio. Ar galime priimti 55 straipsnį bendru sutarimu? 55 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Kolegos, atkreipiu jūsų dėmesį, kad Seimo patvirtintose darbotvarkėse posėdžio pabaiga buvo numatyta 14 valandą. Noriu siūlyti pratęsti posėdį, kad pabaigtume šio įstatymo svarstymą ir priėmimą, iki 15.30 valandos. (Triukšmas salėje) Atsiprašau, iki 14.30 valandos. Palaukite, kolegos. Noriu atkreipti dėmesį, kad pasiūlymų liko mažiau. Šį įstatymą svarbu priimti, kad prieš savivaldybių rinkimus galėtų būti aiškios taisyklės. Yra nemaža tikimybė, kad salėje 15 val. nesusirinks reikiamas įstatymui priimti skaičius. (Balsai salėje) Aš, kaip posėdžio pirmininkas, siūlysiu dėl šio klausimo balsuoti.
Dabar nori išsakyti nuomonę du kolegos. Labai trumpai prie šoninio mikrofono. Eilės tvarka – S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, aš dar kartą noriu priminti jau patikrintą praktiką. Kaip niekada, mūsų Seime yra daug gydytojų ir pedagogų, ar pedagogų. Po pusantros valandos darbo privalomai turi būti pertrauka, ir pagal Darbo kodeksą turi būti pertrauka. Mielieji, higieninės normos ir ko tik nori. Pietums yra skirtas labai konkretus laikas. Ateikime po pietų ir tęskime. Dabar posėdžio pirmininko insinuacijos, kad mūsų bus daug ar mažai… Kuo ilgiau ir kuo dažniau mes nesilaikysime savo priimtų taisyklių, tuo čia mūsų bus vis mažiau, tik gal ne todėl, kad dirbs kitus darbus, bet todėl, kad pusė mūsų greitai atsidurs ligoninėje. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai ačiū už šį anonsą. Kolega E.Klumbys. Prašom prie centrinio mikrofono.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš, kaip gydytojas, galiu pasakyti, kad kartais sveika ir pasilikti be pietų.
Dėl to, kad dabar baigtume posėdį. Gerbiamieji, mūsų laikas nuo 14 val. yra suplanuotas, 14 val. numatytas komiteto posėdis, 14.30 val. yra numatytas komisijos posėdis, dar susitarta, kad ateis žmonių. Mes negalime daryti chaoso. Manau, baikime posėdį. Kiek po pietų susirinks, tiek susirinks.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Supratome, tačiau yra ir kitokių nuomonių. Girdžiu ir Seimo narių siūlymų tęsti. Geriau balsuodami nuspręskime.
Formuluoju klausimą: ar Seimas pritaria pratęsti rytinį posėdį iki 14.30 val., ne ilgiau? Prašom balsuodami išsakyti savo nuomonę. (Balsai salėje) Iki 14.30 valandos. Kas už, prašom balsuoti, kas prieš, balsuoja prieš.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Už – 39, prieš – 12, susilaikė 12. Posėdis pratęsiamas iki 14.30 valandos.
Tęsiame posėdį. Posėdis Seimo narių balsų dauguma pratęstas iki 14.30 valandos. Taigi tęsiame darbą. Primenu, kad mes priėmėme 55 straipsnį bendru sutarimu.
Eilės tvarka 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63 straipsniams pasiūlymų negauta. Ar galime šiuos straipsnius priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimta.
Toliau yra 64 straipsnis. Šiam straipsniui gauti kelių Seimo narių pasiūlymai. Eilės tvarka pradedame nuo I.Šiaulienės siūlymo.
V.BALTRAITIENĖ. Aš norėčiau prieš tai pasakyti, kad yra Seimo Teisės departamento pasiūlymai. Manau, kad Seimas, prieš pradėdamas svarstyti visus šiuos pasiūlymus, turėtų apsispręsti. Po svarstymo neliko balsavimo paštu. Dabar turėtume apsispręsti. Jeigu balsavimas paštu lieka, svarstome šias pataisas, kai kurioms galime pritarti, kai kurioms ne. Jeigu nubalsuojame, kad balsavimo paštu nelieka, aišku, visos šios pataisos turi būti atmestos. Aš siūlyčiau, jeigu taip galima, pirmiausia balsuojant apsispręsti, ar balsavimas paštu lieka, ar ne. Yra siūlymų, kad būtų balsavimas paštu ir ten jau tvarka nurodyta. Bet jeigu mes nepritarsime, tada nėra ko jų ir nagrinėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš atkreipiu dėmesį, kad komitetas gali siūlyti priimti vieną ar kitą sprendimą, arba daryti pertraukas ir nutraukti ar kaip nors panašiai tik tada, kai yra keičiami įstatymo principai arba esminės nuostatos. Mano supratimu, balsavimas paštu nekeičia įstatymo sandaros ir kitų principų. Klausimas, ar mes galime dabar apsispręsti dėl principo, ar lieka balsavimas paštu, ar nelieka? Galbūt tai būtų logiškas sprendimas, bet tokiu atveju mes turime aiškiai pasakyti, kaip mes elgiamės dėl kelių Seimo narių siūlymų, kuriuos mes taip pat, kaip teisėtai įregistruotus, turime apsvarstyti. Kartu apsvarstę kolegės I.Šiaulienės siūlymą, matysime, ar yra pritarimas tai krypčiai, ar ne. Ar priimtina tai? Gerai. Ponia Šiauliene, prašom pristatyti savo siūlymą dėl 64 straipsnio 1 dalies.
I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikrai praėjusį kartą svarstydami šį straipsnį mes pritarėme gerbiamojo A.Čapliko pasiūlymui, kad reikia atsisakyti balsavimo paštu. Bet pagalvokime, kolegos, kad mes nesuteikiame jokio kito būdo, o ir patys, ir visi rinkėjai kažin ar sutiks su tokiu, sakyčiau, drastišku siūlymu, nes iki šiol jie turėjo galimybę balsuoti paštu. Todėl mano intencija ir buvo neatsisakyti balsavimo paštu, kad rinkėjai galėtų išreikšti valią, jeigu susidarytų tokios aplinkybės, kad jie patys dėl įvairių priežasčių negalėtų atvykti į rinkimų apylinkes. O jeigu kalbėtume apie pataisas, man atrodo, kad kolegės V.Boreikienės pataisa, paliekant balsavimą paštu, yra išdėstyta tiksliau ir nuosekliau.
PIRMININKAS. Ar teisingai suprantu, kad jūs atsiimate savo siūlymą ponios V.Boreikienės naudai?
I.ŠIAULIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi šis siūlymas atsiimtas. Prašau, ponia Boreikiene, paspausti mygtuką.
V.BOREIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau sugrąžinti balsavimą paštu tol, kol nėra įteisintas elektroninis balsavimas internetu. Taip nebūtų pažeistos piliečių teisės balsuoti ir išreikšti valią tiems piliečiams, kurie dėl objektyvių priežasčių negali atvykti rinkimų dieną balsuoti. Savo pasiūlymuose pateikiau ir naujų teisės normų, noriu jus su jomis supažindinti. Jeigu būtų pritarta mano siūlymams, tai apygardos komisijos turėtų teisę sudaryti paštų, kuriuose galima balsuoti, sąrašus, ir tvirtinti juos ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos. Taip pat suteiktume teisę tokioms komisijoms spręsti savo valia, kad jeigu pašte ar specialiajame pašte neužtikrinamas šiame įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymas, apygardos rinkimų komisija privalo nedelsiant nutraukti balsavimą jame. Tai yra labai svarbu.
Taip pat dar vienas svarbus klausimas, dėl kurio kolegos siūlė panaikinti balsavimą paštu. Aš manau, kad panaikindami esminių priežasčių mes nepanaikinsime, nes tie politikai, kurie elgėsi nesąžiningai ir pirko balsus, tuo pažeisdami įstatymus, jie tą patį darys ir rinkimų dieną, jeigu tokios galimybės neturės per balsavimo paštu dienas. Taigi siūlau iš esmės pritarti balsavimo paštu teisės normoms, ponios I.Šiaulienės ir, be abejo, mano siūlymams ir toliau kompleksiškai spręsti problemas, kurias iškėlė visi kolegos, taip pat ir ponas A.Čaplikas.
PIRMININKAS. Dėkui. Noriu atkreipti dėmesį, kad reikia 29 Seimo narių pritarimo. Komitetas pasiūlė apsispręsti Seime, taigi, kolegos, dabar balsuojame, ar pritariame, kad šis siūlymas būtų svarstomas plenariniame posėdyje?
Nėra pritarimo šiam siūlymui. Jis nebus svarstomas. Toliau svarstome eilės tvarka, 64 straipsniui yra kolegos D.Jankausko siūlymas, tiksliau, dabar jau numeracija yra pasikeitusi. 65 straipsnis. Dabar dėl 64 straipsnio, kolegos, prašom pasiruošti dėl viso straipsnio. (Balsas salėje) Numeracijai pasikeitus, 65-asis. Prašom pasiruošti… Po vieną nuomonę, atsiprašau, kolegos, už ir prieš. A.Čaplikas už 64 straipsnį tokios redakcijos, kokios yra.
A.ČAPLIKAS. Na, aš iš tikro manau, kad sprendimas yra teisingas. Prisiminkime, kiek ginčų, kiek neaiškumų kildavo rinkimų kampanijos metu arba rinkimų metu, kiek mes priekaištų išreikšdavome Vyriausiajai rinkimų komisijai, ar kiek prašydavome Vyriausiosios rinkimų komisijos kaip nors sutvarkyti tą balsavimą paštu ir visą laiką mums buvo atsakoma, kad jokių mechanizmų, jokių svertų Vyriausioji rinkimų komisija neturi.
Šiuo atveju, manau, sprendimas teisingas. Mūsų Konstitucija įtvirtina teisę, o ne pareigą balsuoti. Jeigu būtų įtvirtinta pareiga, be abejo, būtų galima kalbėti apie… jeigu prievolė būtų įtvirtinta, būtų galima kalbėti apie būtinumą sudaryti visapusiškas sąlygas. Šiandien įtvirtinta labai normali piliečių pasirinkimo galimybė – teisė balsuoti. Sutikite su tuo, kad yra nenormali situacija, kai (aš nenoriu minėti konkrečios savivaldybės, labai nedidelės savivaldybės) rinkimų dieną atvyksta balsuoti 85%, o 15% kažkodėl nelabai turtingos savivaldybės gyventojų tų rinkimų dieną neatvyksta į apylinkę. Ar jie į Maljorką išvyko? Kur jie dingo? Šiuo atveju iš tikro yra paprasta galimybė rinkimų dieną atvykti į apylinkę, pareikšti savo valią, mažiau bus spekuliacijų ir mes patys geriau atrodysime. Nes kartais neaišku, ar tuos skandalus sukelia žiniasklaida, ar mes patys.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Masiulis. Nuomonė prieš šio straipsnio priėmimą.
E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, tikrai stulbinamai atrodo Seimo apsisprendimas atimti iš žmonių galimybę išreikšti savo valią, kai politikai visu balsu šneka apie tai, jog katastrofiškai mažas žmonių dalyvavimas rinkimuose. Iš viso kyla klausimas, kiek legitimi yra nacionalinė ar vietos valdžia, kai rinkimuose dalyvauja 30–35% rinkėjų, o su tokiomis pataisomis mes prieisime prie to, kad rinkimuose dalyvaus 20% ar 15%. Tada iš tikrųjų kyla tokios valdžios patikimumo klausimas ir tikrai keista, kai tokiais šiuolaikiniais laikais mes atimame dar vieną galimybę žmonėms, dar vieną papildomą kanalą, išreikšti savo poziciją. Dėl to, kad vyksta įvairūs manipuliavimo atvejai ir kad yra bandoma papirkinėti žmones, aš manau, yra nemažai priemonių, kaip su tuo kovoti, ir tam galbūt reikėtų griežtinti įstatymus ir atsakomybę, bet jokiu būdu nepanaikinti pačios galimybės žmogui dalyvauti savo valstybės valdyme. Tokie pasiūlymai yra antikonstituciniai, ribojantys žmonių galimybes dalyvauti valstybės valdyme.
PIRMININKAS. Ačiū. Išsakyta po vieną nuomonę. Dėl vedimo tvarkos V.Boreikienė. Prašom.
V.BOREIKIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, aš siūlau perbalsuoti dėl 64 straipsnio, nes ne visi kolegos girdėjo, dėl ko balsuojama. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, siūlymas buvo perbalsuoti ne dėl straipsnio, dėl straipsnio mes dar balsuosime. Dėl pasiūlymo. Tikrai mes jau motyvus dėl viso straipsnio išsakėme ir mes jau pabėgome nuo tos stadijos, todėl grįžti būtų netikslinga. Aš labai atsiprašau, bet dabar turime apsispręsti dėl viso straipsnio. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti, ar priimame 64 straipsnį tokios redakcijos, kokios yra pateiktas.
Balsavimo rezultatai: 64 užsiregistravus, 41 – už, 6 – prieš, 15 susilaikė. 64 straipsnis priimtas.
65 straipsnis – „Balsavimas namuose“. Taigi eilės tvarka pradedame nuo kolegos D.Jankausko pasiūlymo. Prašom pristatyti siūlymus ir pasakyti, ar juos galima svarstyti vientisai, ar kiekvieną atskirai?
D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Aš manau, kad galima svarstyti kaip vientisą, bet šiandien pagrindiniame komitete buvo diskutuota. Kadangi iš dalies ir V.Boreikienės siūlymai sutampa, aš net ir neprašyčiau balsuoti dėl mano pateikto pasiūlymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Suprantu, kad atsiimate, taip? Gerai. Toliau dėl to paties straipsnio yra Teisės departamento pastaba. 10 pastaba, skirta 6 daliai. Prašom komiteto nuomonę.
V.BALTRAITIENĖ. Komiteto nuomonė yra 10 daliai pritarti. Dabar, kai paštų nebeliko, tai…
PIRMININKAS. Išteis atkrenta šis siūlymas, nėra prasmės svarstyti.
V.BALTRAITIENĖ. Taip, paštu (…) čia nebėra.
PIRMININKAS. Nėra prasmės svarstyti. Vienuolikta pastaba.
V.BALTRAITIENĖ. Taip pat.
PIRMININKAS. Irgi pritarta. Dabar 65 straipsnio 1 daliai.
V.BALTRAITIENĖ. Čia dėl 11 straipsnio yra taip. Jeigu balsavimui paštu nepritarta, nėra galimybės balsuoti slaugos namuose ir ligoninėse. Aš siūlyčiau, jeigu galima pagal Statutą, daryti pertrauką, svarstant šį straipsnį, visą galima apsvarstyti, įstatymo priėmimą daryti kitą posėdžio dieną (tai būtų kitą antradienį) ir teikti pasiūlymą dėl balsavimo gydymo įstaigose ir slaugos, globos namuose. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, galbūt būtų galima patikslinti šį siūlymą? Mes darome pertrauką prieš priimdami šį straipsnį, tačiau galime judėti į priekį dėl likusių straipsnių.
V.BALTRAITIENĖ. Visus kitus galime svarstyti.
PIRMININKAS. Mes išlošime laiko, juo labiau kad dar turime 13 minučių pratęstą posėdį.
V.BALTRAITIENĖ. Tai būtų ne balsavimas paštu, būtų vietose, kad liktų balsavimas…
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, jūs nebeagituokite, mes turime apsispręsti, kaip elgiamės. Dėl vedimo tvarkos – kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mes tikrai daug ką sujaukiame priimdami šį įstatymą. Kalbėdami apie paštą kaip balsavimo mechanizmą, išankstinį balsavimą, mes sujaukiame tvarką ta prasme, kad iš viso atsisakėme išankstinio balsavimo idėjos dėl visiškai realių priežasčių, dėl kurių žmogus negali realizuoti savo balso teisės. Todėl aš tikrai manau, kad mums reikės stabtelti. Pagrindinis komitetas dabar turėtų užregistruoti papildomas pataisas, kad tie žmonės, kurie tikrai nori iš anksto balsuoti, gali realizuoti savo teisę nebūtinai pašte. Tai gali būti organizuota pačioje rinkimų apygardoje ir panašiai.
Todėl padarykime pertrauką, nes mes atėmėme žmonių teisę iš anksto balsuoti dėl realių priežasčių, o ne susikoncentruokime į paštą kaip instituciją. Mes neiškreipkime pačios esmės – žmonėms suteikti galimybę, teisę balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Atkreipiu dėmesį, kad jeigu mes dar apsvarstytume kelis straipsnius, dingtų dar vienos pertraukos būtinybė, nes juos svarstant gal dar iškils neaiškumų, pasistūmėjus į priekį būtų logiška galimybė mums racionaliau judėti į priekį. Kolegos, ar galime judėti į priekį?
V.BALTRAITIENĖ. Galime.
PIRMININKAS. Nėra bendros nuomonės. Pertraukos paprašė komitetas, bet tik dėl vieno straipsnio – dėl 65 straipsnio. Kolega A.Čaplikas. Centrinis.
A.ČAPLIKAS. Norėčiau pasakyti, kad niekas nieko čia neatėmė, tiesiog Seimas bando įvesti tvarką. O dėl 65 straipsnio. Iš tikrųjų tai yra tik redakcinės pastabos, kurios būtinos priimant įstatymą. Ponia V.Baltraitienė tą ir sakė. Šiuo atveju mes galime praleisti 65 straipsnį, nes jame kalbama apie balsavimą globos, rūpybos įstaigose ir ligoninėse. Aš sutinku, kad ten rinkimų dieną gali būti sukurtas mechanizmas ir balsavimo komisija kartu su stebėtojais galėtų sudaryti sąlygas realizuoti balsavimo teisę.
PIRMININKAS. Dėkui. D.Jankauskas. Prašom.
D.JANKAUSKAS. Pritardamas pertraukai noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad 65 ir 66 straipsniuose išliko siūlomos nuostatos arba kalbėjimas būtent apie balsavimą pašte. Ši nuostata, šiandien jau nuspręsta, nebegalioja, bet kituose straipsniuose ši nuostata išliko, pasiūlymuose. Todėl, mano galva, reikia daryti pertrauką tam, kad būtų galima pateikti pasiūlymus ir dėl kitų straipsnių. Frakcijos vardu prašau pertraukos.
V.BALTRAITIENĖ. Šiuose straipsniuose, taip?
PIRMININKAS. Dėl 65 ir 66 straipsnių, kurie yra susiję tarpusavyje ir prieš tai susijusiais balsavimais, ar bendru sutarimu pritariame, kad daroma jų svarstymo pertrauka? Ačiū. Dabar judame eilės tvarka prie kitų straipsnių, dėl kurių yra mažiau klaustukų. 67 straipsnis. Galime priimti?
V.BALTRAITIENĖ. Galima. Pritaria. Čia yra Teisės departamento pastaba.
PIRMININKAS. Čia yra Teisės departamento pastaba. Su šia pastaba, į kurią komitetas siūlo atsižvelgti, ar galime priimti 67 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
68 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
Toliau. Dešimtasis skirsnis. 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77, 78, 79, 80, 81, 82 straipsniai, apimantys dešimtąjį skirsnį. Dėl jų nėra pasiūlymų ir pastabų. Ar galime šį skirsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta.
Vienuoliktasis skirsnis, 83 straipsnis. Šiam straipsniui yra kolegų V.Tomaševskio, B.Bradausko ir R.Baškienės pataisa. Kolega V.Tomaševskis pristato. Prašom. Dėl 2 dalies.
V.TOMAŠEVSKIS. Ačiū, pirmininke. Čia techninė pataisa. Siūloma suvienodinti sąvokas Seimo, Europos Parlamento ir kituose rinkimuose, savivaldos. Savivaldos rinkimuose yra (…) rinkėjų balsai, o ten – rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Sunku nustatyti, ar negaliojantis biuletenis yra rinkėjų balsas, ar nėra. Vieni sako taip, kiti kitaip. Buvo net teismo bylų dėl šio klausimo. Mes siūlome suvienodinti. Komitetas pritarė vienbalsiai.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Komiteto pritarimas yra.
V.BALTRAITIENĖ. Komiteto pritarimas yra. Taip, pritaria.
PIRMININKAS. Ar mes galime bendru sutarimu pritarti, kad pasiūlymas būtų svarstomas? Nėra prieštaravimų, pritarta. Ar galime pritarti bendru sutarimu dėl šiam straipsniui teikiamo siūlymo?
V.BALTRAITIENĖ. Galima.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Taigi dabar dėl viso straipsnio. Bet prieš tai J.Razma dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Aš nesu tikras, ar jūs atidžiai pasižiūrėjote į kitus straipsnius, kuriuos vardijote iš eilės. Man atrodo, tarp jų buvo tokių, kurie susiję su balsavimo paštu klausimais. Pavyzdžiui, 69. Jūs dėl jo nepadarėte pertraukos. Man atrodo, reiktų nuosekliai dėl visų straipsnių padaryti pertrauką, nes nuostatas reiks derinti.
PIRMININKAS. Aš priimu šią pastabą ir manau, kad komitetas galės atkreipti dėmesį. Jeigu bus būtinybė, apsvarsčius 65 ir 66 straipsnius, kartu keisti, dar ir kitus koreguoti, tą mes galėsime padaryti, bet tą skirsnį mes jau esame atidėję į šoną ir svarstome rinkimų rezultatų nustatymą ir paskelbimą reglamentuojantį vienuoliktąjį skirsnį. Taigi dėl 83 straipsnio, ar galime jį priimti atsižvelgę į siūlymą bendru sutarimu?
V.BALTRAITIENĖ. Galima.
PIRMININKAS. Ačiū. 84 straipsnis. Ar galime priimti 84 straipsnį, nesant pastabų? Nėra prieštaravimų, priimtas. 85 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 86 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Dabar dėl 87 straipsnio yra gautas V.Mazuronio pasiūlymas. Prieš tai jau buvo pritarta. Automatiškai turėtume ir dabar atsižvelgti. Ar toks jūsų supratimas? Gerai. Dabar dėl kolegos V.Mazuronio siūlymo L.Sabutis norėtų.
L.SABUTIS (TSF). Nežinau, kaip mes pasielgsime, ar palaikys Seimas, ar ne, kad jį svarstytume. Bet jeigu būtų svarstoma, aš norėčiau kalbėti.
Iš esmės tai yra kita sąvoka. Ten buvo neregistruojami arba netekę teisės kandidatuoti į tarybos narius, o čia yra nuoroda į Vietos savivaldos įstatymą, kuriame priesaikos institutas yra suredaguojamas ir jeigu jis tą priesaiką sulaužo, turi spręsti taryba ir Vyriausioji rinkimų komisija. Seimas turėtų apsispręsti, nes tai nėra tas pat. O šiaip galima priesaiką įvesti ir konstitucine norma, galima ir įstatymu. Tai čia jau tie dalykai priklauso nuo Seimo valios.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš konstatuoju, kad mes jau svarstome šį siūlymą, nes jį svarbu aptarti susiejus su prieš tai svarstytu. Taigi nuomonę už – J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Kolegos, labai įdomus siūlymas, tačiau galėtume polemizuoti ne apie priesaiką, o apie pasižadėjimą. Nes kas būtų priesaikos objektas? Tauta, valstybė? Tauta tikrai negali būti. Vietinės tautos apibrėžimo nėra. Yra bendruomenė. Taigi gali būti pasižadėjimas bendruomenei. O priesaika pagal mūsų teisės sistemą galima tik tautai arba valstybei. Kadangi gali kandidatuoti ir ne Lietuvos piliečiai, iš tikrųjų priesaika tautai ir valstybei – tikrai tokie dalykai nedera. Mano manymu, netikslinga įvesti priesaiką. Galime kalbėti tik apie pasižadėjimą bendruomenei, daugiau nieko. Visi kiti teisiniai padariniai, susiję su priesaikos arba įgaliojimų davimu, nenumatyti Konstitucijoje, todėl siūlyčiau nepriimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės pasakytos. Ar komitetas dar turi ką pridurti dėl šio klausimo?
V.BALTRAITIENĖ. Komitetas…
PIRMININKAS. L.Sabutis jau kalbėjo prieš.
V.BALTRAITIENĖ. Komitetas nepritarė V.Mazuronio pasiūlymui, bet dabar, kai yra tas trečias…
PIRMININKAS. 2 straipsnio 3 dalis buvo priimta. Tai svarbu suvokti, kad jie tarpusavyje susiję.
V.BALTRAITIENĖ. Kadangi komitetas nepritarė 2 straipsnio 3 daliai, kartu nepritarė tam, bet mes kitaip negu komitetas balsavome dėl 2 straipsnio 3 dalies.
PIRMININKAS. Ar kolega L.Sabutis kategoriškai mano, kad mes turėtume balsuoti dėl šio siūlymo? Jūs tiesiog linktelkite galva, kad taip. Gerai. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame kolegos V.Mazuronio pasiūlymui dėl 87 straipsnio.
33 – už, 7 – prieš, 11 susilaikė. Pasiūlymas priimtas.
Dėl 87 straipsnio dar yra Teisės departamento pastaba. Ar turėtumėte ką pridurti, komiteto pranešėja? Prašom.
V.BALTRAITIENĖ. Komitetas nepritarė, nes mano, kad turi išlikti abudu terminai. Nepritarėme šiam Seimo Teisės departamento pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, atsižvelgę į kolegos V.Mazuronio, tačiau neatsižvelgę į Teisės departamento pastabą, ar galime priimti 87 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas bendru sutarimu.
88 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų dėl jo nėra. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 89 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 90 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
Priedai. Ar galime šio įstatymo priedus priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta.
Taigi priėmimas pastraipsniui baigtas, išskyrus du straipsnius, dėl kurių yra padaryta pertrauka, taip pat tikimybę grįžti prie kai kurių straipsnių pakoregavimo suderinant juos su prieš tai priimtais siūlymais. (Balsai salėje) Su paštu susijusios kai kurios kai kurių kitų straipsnių formuluotės. Jeigu atsitiktų, kad yra, komitetas palies šią temą.
Pertrauka prieš galutinį įstatymo priėmimą. Ačiū, kolegos, už jūsų sutelktą darbą. Ačiū, gerbiamoji pranešėja.
Skelbiu baigiamąją posėdžio registraciją, kolegos. (Balsai salėje) Kviečiu įgyvendinti kiekvieno Seimo nario prigimtinę teisę. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 61.
Skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. Primenu, kad vakarinio posėdžio pradžia po pusvalandžio – 15 valandą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.