Trisdešimt
šeštasis (240) posėdis
2006
m. lapkričio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.PEKELIŪNAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. lapkričio 23 d. vakarinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis.
Net 82 Seimo nariai. Pirmiausia dėl darbo tvarkos. Aš matau, kad vienas kolega nori tarti žodį. Pirmiausia aš pasakysiu.
Kolegos, iš rytinio posėdžio mums liko klausimas, kuris vadinasi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Nesuprasi pavadinimo. Taigi šiuo klausimu ir pradėsime mūsų darbą. O po to turi būti Seimo nutarimas dėl „Alitos“ ir t.t., kaip ir surašyta darbotvarkėje. Ar kolega V.Kamblevičius dėl darbo tvarkos nori tarti žodį? Ne.
Gerbiamieji kolegos, rytiniame posėdyje buvo kalbėta dėl vedimo tvarkos, buvo kalbėta dėl balsavimo motyvų, buvo susitarta paprašyti Vyriausybės išvados. Taigi mes dabar galėtume balsuoti, galėtume ir atidėti, kol bus Vyriausybės išvada. Bet jeigu kolegos mano, kad reikia balsuoti, tai prašom. Prašom susikaupti. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo mano minėtam įstatymo projektui. Minutėlę, nutraukiame. (Balsai salėje) Dar kartą. Kolegos, klausimas, kuris buvo nagrinėtas rytiniame posėdyje. Buvo pritarta tam tikrai pataisai, kuri kertasi su pirmine įstatymo koncepcija, todėl paprašyta Vyriausybės išvados. Žinoma, iki Vyriausybės išvados nebus, mes nepriiminėsime. Mano siūlymas buvo ir svarstymo nebaigti, bet jeigu Seimo nariai siūlo, kad vis tiek turime balsuoti po svarstymo, tai turime balsuoti. Ar aišku?
Kolega J.Lionginas nori tarti žodį. Prašom. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Prašom.
J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manyčiau, kad kaip tik Seimas kol kas neturėtų balsuoti, nes dėl R.J.Dagio pasiūlymo, kuriam Seimas pritarė, faktiškai biudžetas dėl to praranda 200 mln. litų. Ir tai yra didelė suma, o šaltinių nėra nurodyta. Todėl būtų logiška, jeigu mes palauktume Vyriausybės išvados, o tada apsispręstume, pritarti ar nepritarti.
PIRMININKAS. Matote, gerbiamasis kolega, aš negaliu stabdyti vienvaldiškai. Kolega J.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Aš nematau didelės problemos. Gausime Vyriausybės išvadą, žinosime tiksliai, kiek biudžeto lėšų reikia, galbūt Vyriausybė pasiūlys dar kitokius sprendimo būdus, ir mes apsispręsime priėmimo stadijoje. Nematau dėl to jokios problemos, nes tie 200 mln. yra pamąsčius, gali būti, kad ir ne 200 mln. ten reikia. Todėl galime pritarti po svarstymo ir apsispręsime gavę Vyriausybės išvadą, jeigu reikės ką nors pakoreguoti.
PIRMININKAS. Žodžiu, kolega, jūs sutinkate, kad priėmimui gali būti antipataisa ir tam tikras galutinis balsavimas? Aišku. Kaip malonu, kai yra visiškas savitarpio supratimas. Taigi vis dėlto balsuojame, ar pritariame po svarstymo šitam įstatymo projektui, kur yra pataisa, besikertanti su įstatymo sumanytojų intencijomis.
54 – už, 9 – prieš, 33 susilaikė. Po svarstymo pritarta, bet priėmimas tik tada, kai bus Vyriausybės išvada. Šis klausimas baigtas.
Dabar pirmasis vakarinės darbotvarkės punktas. Kolegos, tylos! Pirmasis vakarinės darbotvarkės punktas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvadų“ projektas Nr.XP-1795. Priėmimo stadija. Prašyčiau kolegą J.Pinskų. Kolega V.Kamblevičius. Prašom.
V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Aš norėčiau šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Minutėlę, kolegos, paklausome!
V.KAMBLEVIČIUS. Frakcijos vardu norėčiau paprašyti šiuo klausimu pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Jūs norite ar?..
V.KAMBLEVIČIUS. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu. Prašom. Kolegos, „darbiečių“ frakcija prašo pusės valandos pertraukos. Prašymas yra teisėtas. Dar kolega A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Mane ne kartą visi auklėjo, kad nepasakau argumentų, kodėl prašoma. Ateina, pasako, prašau pertraukos. O kodėl prašoma? Statutas numato, kad turi būti argumentacija, kodėl prašoma pertrauka. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Žinoma, kolega V.Kamblevičius galėtų motyvus išdėstyti, bet jeigu jis nedėsto, ką su juo padarysi. Nedėsto. Prašom.
Kolegos, bus pusės valandos pertrauka, jeigu bus trečdalis Seimo narių, kurie palaikys. Taigi penktadalis balsuojančių. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar daroma pusės valandos pertrauką. (Balsai salėje) Kurios čia žvalgybos darbas?
Kolegos, prašom nesijaudinti, yra balsų skaičiavimo grupė: kolegos N.Steiblienė, G.Mikolaitis, R.Venclovas, I.Rozova ir S.Girdauskas. Prašom čia, į priekį. Kolegos N.Steiblienė, G.Mikolaitis, R.Venclovas, I.Rozova, S.Girdauskas. Kolegos, gal vis dėlto šiek tiek pakilkite ir bus aiškiau. Jeigu per tą laiką nepataisys kompiuterio… Prašom, du vienoje pusėje, du kitoje, pasidalinkite, ir tada dar kartą prašysiu balsuoti pakeliant rankas.
Taigi kas už tai, kad būtų pusės valandos pertrauka, kurios prašo opozicinė Darbo partijos frakcija? (Balsai salėje) Galima, galima, žinoma. Vyrai galėtų ir palaikyti, juk stiprūs.
48. Aš manau, netikslinga dabar balsuoti prieš ar už, nes 48 yra daugiau negu penktadalis nuo viso Seimo, sutinkame? Taigi pusės valandos pertrauka iki 15 valandos 46 minučių.
Antrasis darbotvarkės punktas – Seimo rekomendacijos „Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos derybose su Europos Komisija dėl Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų šiai strategijai įgyvendinti“ projektas Nr.XP-1421(3)ES. Rekomendacijos teikėjas A.Kubilius – Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas ir Seimo Pirmininko pavaduotojas. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną A.Kubilių. (Balsai salėje)
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, mano kalba bus labai trumpa. Vakar Europos reikalų komitetas dar kartą svarstė Seimo poziciją, kuri yra išreiškiama rekomendacijos projekte, ir noriu priminti, kad rekomendacija yra tokia, kad Seimui siūloma iš esmės pritarti Vyriausybės parengtai pozicijai derybose su Europos Komisija dėl Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos. Sutrumpintai vadiname strategija. Taigi siūloma iš esmės šiai strategijai pritarti ir papildomai rekomenduojame Vyriausybei atsižvelgti į Seimo Europos reikalų komiteto parengtą nuomonę. Ta nuomonė taip pat jums yra išdalyta ir joje įvertinti įvairių komitetų pateikti anksčiau pasiūlymai.
Vakar Europos reikalų komitetas taip pat svarstė ir dar kartą pateiktą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nario R.Dagio pasiūlymą, kuris yra analogiškas Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui ir kurio esmė yra sugrąžinti procentus, skiriamus švietimui ir mokslui, apibendrintai tariant, padidinti tuos procentus. Nes Biudžeto ir finansų komitetas mano, kad jie besvarstant per visą šių metų vasarą iki dabar šiek tiek sumažėjo, nors kai kur yra padidinti, bet bendras jų procentas sumažėjo. Toks pasiūlymas buvo teiktas, kaip aš jau sakiau, anksčiau Biudžeto ir finansų komiteto. Europos reikalų komitetas pradiniam jo variantui nepritarė. Antrajam variantui, kurį pateikė R.Dagys, iš esmės pritarė, nes R.Dagys, kitaip nei Biudžeto ir finansų komitetas, nenurodė, kad būtinai reikėtų lėšų švietimui padidinimą sieti su lėšų, skirtų socialinėms institucijoms, sumažinimu. Tai yra rekomendacija Vyriausybei pabandyti dar kartą apsvarstyti tai, ką aš jau minėjau, kad kalbėjo Biudžeto ir finansų komitetas, tačiau bet kuriuo atveju tai lieka rekomendacija Vyriausybei, siūlanti į tai atsižvelgti. Vyriausybė, manome, yra išmintinga, nepaisant to, kad socialdemokratinė, ir derybose su Europos Komisija, taip pat derybose ir per pasitarimus su Seimu toliau turėtų ieškoti geriausio varianto. Taigi tokiai Seimo rekomendacijai, kurios esmė yra pritarti strategijai, bet taip pat atsižvelgti ir į Europos reikalų komiteto išdėstytą nuomonę, siūlome dabar pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dokumentas, galima sakyti, yra vientisas ir mes čia galėtume ypatingai ir nediskutuoti, jeigu sutiktume, kad taip, kaip sakė kolega A.Kubilius, pataisa, kurią pateikė kitas kolega R.Dagys, mums yra priimtina. Ar galime sutikti su Europos reikalų komiteto pozicija? (Balsai salėje) Niekas neprieštarauja? (Balsai salėje) Tada laikome, kad pataisai pritarta ir pereiname jau į galutinę, t.y. į priėmimo stadiją.
Gerbiamieji kolegos, prašome dėl balsavimo motyvų, keturi – už, keturi – prieš. Ar niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Visi pritaria? Geras dokumentas. Taigi dar sykį kartoju, kad balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Seimo rekomendacijos „Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos derybose su Europos Komisija dėl Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų šiai strategijai įgyvendinti“. Projektas su kolegos R.Dagio pataisa. (Balsai salėje) Minutėlę! Kompiuteriai lyg ir sutvarkyti, bet reikalinga tokia procedūra, dėmesio! Visi ištraukiam korteles, taip pat ir kaimynų prašome ištraukti štai šituose suoluose, kur nėra Seimo narių. Prašome jų korteles išimti. Labai ačiū, kolega Lapėnai. Dar ir čia. (Balsai salėje) Visų… Gerbiamieji kolegos, prašome kaimynų korteles… Ar visi suolai tai padarė? Kolega Žakari, būkite malonus savo kortelę ištraukti. Kol kas palaikykite. Kolege Petrauskiene! Milda! (Balsai salėje) Gerai, pasitikrinsime. (Balsai salėje) Ištraukiame ir vėl padedame. (Balsai salėje) Ar visi? Įmontavote korteles iš naujo? Rizikuojam, nes jeigu rizikos rezultatas bus blogas, balsų skaičiavimo komisija vėl turės eiti čia. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta Seimo rekomendacijai mano minėtu klausimu, prašome balsuoti.
Užsiregistravo 91 Seimo narys. Už – 63, prieš – 2, susilaikė 26. Rekomendacijai pritarta. Ačiū.
Dabar, gerbiamieji kolegos, antrasis dokumentas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo ir Vyriausybės veiklos principų įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ projektas Nr.XP-1837(2). Svarstymo ir priėmimo stadija. Iš anksto užsirašė kalbėti kolega J.Ramonas. (Balsai salėje) Jeigu kolega A.Kubilius turi ką pasakyti, prašom.
A.Kubilius ir Ekonomikos komiteto vardu – kolega R.Garbaravičius. Pasiruošęs? Malonu. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, vakar Europos reikalų komitetas būdamas pagrindiniu komitetu, apsvarstė dar sykį šį nutarimo projektą. Gavome iš Ekonomikos komiteto keletą pastabų, nors be konkrečių pasiūlymų, bet ir tai apsvarstėme. Buvo kelios Finansų ministerijos pastabos, į kurias atsižvelgėme ir įrašėme preambulėje ir Lietuvos ilgalaikės ūkio plėtros strategijos įgyvendinimo tikslą. Lygiai taip pat šiek tiek pakeitėme atsižvelgdami ir į Ekonomikos komiteto, ir į Finansų ministerijos pastabą dėl sėkmės rodiklių, kad sąrašas, teikiamas šiame nutarime, nėra galutinis sąrašas, t.y. tiktai tam tikras pavyzdys ar pageidaujami rodikliai, kurie galėtų būti Vyriausybės ir Seimo suderinti kaip nuolat skelbiami sėkmės rodikliai. Dėl nacionalinių projektų mes irgi atsižvelgėme į Finansų ministerijos pastebėjimą, kad nereikėtų rašyti, kad jiems yra skiriamas finansavimas prioritetine tvarka. Paprasčiausiai lieka, kad už tokių nacionalinių projektų įgyvendinimą būtų atsakinga Vyriausybė ir ji jau toliau rūpintųsi, kaip finansuoti ir kaip rasti pinigų ar iš Europos fondų, ar iš kitur.
Taip pat buvo pateikta pora G.Steponavičiaus pataisų, į jas atsižvelgėme taisydami 3 straipsnio preambulę. Mano paties buvo įregistruota pataisa ir 3 straipsnyje atsirado 4 punktas, kuris tiesiog siūlytų Vyriausybei svarstant naują administravimo schemą bei pinigų skirstymo taisykles siekti mažinti perdėtą biurokratizmą bei popierizmą.
Tiek būtų dėl paties nutarimo, kurį siūlome priimti. Dar sykį noriu priminti, kad mūsų siūlymas pagrįstas tuo paprastu supratimu, kad įgyvendinant struktūrinės paramos strategiją yra svarbu ne tik pati strategija ir joje įrašyti procentai. Taip pat labai svarbu yra ir kaip ir kokiu būdu veikia Vyriausybė ir Seimas, kad būtų aišku, jog yra siekiama svarbiausio tikslo – Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo stiprinimo.
Pats nutarimas tai yra tam tikri pageidavimai ir prašymai Vyriausybei tikintis, kad Vyriausybė, veikdama kartu su Seimu, kaip ragina Konstitucinis Teismas, bent į dalį tokių pasiūlymų tikrai atsižvelgs. Todėl mane šiek tiek nustebino šiandien gauta Teisės departamento išvada, kuri, mano įsitikinimu, nevisiškai atitinka Lietuvoje besiklostančią konstitucinę valdžių atskyrimo sampratą ir bendravimą tarp jų, nes Teisės departamentas lyg ir nuogąstauja, kad Vyriausybės priimta strategija turės būti įgyvendinama Seimo nutarimais. Noriu pasakyti, kad Seimo nutarimas, kurį mes parengėme, tikrai neturi jokios privalomos reikšmės Vyriausybei ir net pats tekstas yra suformuluotas kaip prašymai, pageidavimai arba rekomendacijos Vyriausybei. Seimas iki šiol tokiu būdu visą laiką stengdavosi savo nuomonę pasakyti ir Vyriausybė, remdamasi savo sveiku protu ir bendravimo su Seimu patirtimi, į dalį tokių pasiūlymų arba pageidavimų atsižvelgdavo, į dalį, jeigu manydavo, kad tai yra neįmanoma įgyvendinti, neatsižvelgdavo, o paaiškindavo Seimui, kodėl ji to negali padaryti.
Todėl, aš manyčiau, kad Teisės departamento išvada šioje vietoje, gal ir per daug jautriai sureagavus į paskutines Konstitucinio Teismo išvadas dėl Seimo ir vadinamosios valdžios bendravimo, mano manymu, nėra visai pagrįsta. Aš siūlau šį nutarimą, koks jis yra parengtas, ir priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Garbaravičius papildomo Ekonomikos komiteto vardu. Prašom.
R.GARBARAVIČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Seimo nutarimo projektą patobulinti atsižvelgiant į antrąją Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Ekonomikos komitetas nuomone, projekte teisinga numatyti konkurencingumo ataskaitos pateikimą Seimui, taip pat projektų, kurie labai svarbūs ūkio konkurencingumo požiūriu, sąrašo formavimą bei nuolatinę šio projekto įgyvendinimo kontrolę Seime. Šiam pasiūlymui buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaip jau anonsavau šiek tiek anksčiau, dabar kolega J.Ramonas turėtų tarti savo žodį. Taip, iš centrinės tribūnos. Prašom.
J.RAMONAS (PDF). Gerbiamieji kolegos, aš pasistengsiu gana trumpai, bet iš tikrųjų ar jums nekyla toks klausimas įgyvendinant 2007-2013 metų strategiją, kaip vis dėlto bus ir kaip tuo laikotarpiu gyvens Lietuvos kaimas? Aišku, gal daugeliui nelabai rūpi ir nelabai įdomu, bet vis dėlto mes svarstėme ateinančių metų biudžetą, kuriame aiškiai sudėliota, kad pinigų nėra, nenumatyta ir t.t. Toje strategijoje aš nelabai matau, kaip bus kompensuojami tie prarasti pinigai, kaip mes galėsime konkuruoti su Europos Sąjungos žemdirbiais? Man kyla labai įdomus klausimas, kaip ir Vyriausybė, ir atskiros ministerijos (šiuo atveju Žemės ūkio ministerija) sugebės pagrįsti ir įrodyti, dėl kokių priežasčių nedavėme arba neskyrėme Lietuvos žemdirbiams tų pinigų ir kaip įrodysime tą vieną išmoką, kuri bus mokama visoms Europos Sąjungos narėms, tarp jų ir Lietuvai, Latvijai, Lenkijai ir t.t., kai apie tai nelabai kas nori kalbėti? Tai gana atviras klausimas, į kurį nėra atsakymo. Kai kas čia bando kalbėti apie biudžetą ir t.t., kad sausra ir tiesioginės išmokos čia turi ryšį. Nieko panašaus! Tai yra gana skirtingi dalykai arba stipriai skirtingi ir jų suplakti į vieną vietą negalima.
Antras dalykas. Be abejo, Lietuva dar labai daug ko turi mokytis. Kai buvo mūsų susitikimas, pasitarimas su socialiniais partneriais, aš nekalbu apie visas verslo struktūras, švietimo, mokslo, kultūros ir kitas, profesinės sąjungos ypač akcentuoja, kad valdžios institucijos sprendimuose dėl naujos finansinės perspektyvos trūksta vieno vienintelio dalyko… Niekas neakcentuoja pinigų, bet į pirmą vietą kelia socialinį dialogą. Nelabai tie socialiniai partneriai supranta ir žino, kas, kur, kaip priimama. Be abejo, valdžios institucijos sugeba atsakyti, kad jie visur dalyvauja, bet dalyvavimas dar nereiškia pritarimo tiems sprendimams, kurie priimami ir ateityje pagal juos gyvensime. Aš manyčiau, kad į tuos du punktus reikėtų atsižvelgti, nes po to gali būti gana daug problemų.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi vėl prašyčiau į tribūną A.Kubilių ir tarsimės dėl kolegos G.Steponavičiaus pataisų. Ar pats kolega G.Steponavičius norėtų kalbėti, ar jis įgaliojo ką nors kita? Gerbiamasis Andriau, tada tamstai teks referuoti siūlymus ir balsuodami apsispręsime.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, pirmasis G.Steponavičiaus siūlymas ir tas vienintelis, kuriam nepritarėme, yra preambulėje. Kai kurie dalykai kartojasi po to tekste, todėl mes žiūrėjome į tą preambulės pildymą gana atsargiai. Taip pat kai kurie terminai mums pasirodė pertekliniai, kad 2004–2006 metais buvo įtvirtinti įvairūs diskriminaciniai tam tikrų ūkio šakų investicijų bei plėtojimo apribojimai. Kadangi lyg ir nėra tokių aiškių argumentų, mes apsisprendėme, kad į preambulę tokios nuostatos nededame, tačiau antrą jo pataisą mes įdėjome į 3 straipsnį.
PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę! Dabar po vieną. Ar kolega A.Monkevičius nori pritarti? Už visą? Kolega J.Veselka už visą? Tada ar galime bendru sutarimu (prašom nepabėgti, gerbiamasis Kubiliau) pritarti komiteto pozicijai, ar reikia dėl to balsuoti? (Balsai salėje) Galime pritarti. Ir vienu, ir kitu atveju? Ačiū. Tada jau, gerbiamasis Kubiliau, ačiū. Ar reikalauja kas priimti šį nutarimą pastraipsniui? Gerai. Manau, kad mes pritarėme po svarstymo ir tada jau pradedame kalbėti dėl priėmimo, nes Seimo Pirmininkas pasiūlė ypatingą skubą. Manau, irgi niekas neprieštarauja? Ačiū. Taigi dabar po svarstymo pereiname prie priėmimo stadijos. Pirmasis kalba A.Monkevičius. Prašom, kolega.
A.MONKEVIČIUS (NSF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš skeptiškai ir frakcijos vardu kalbėdamas praėjusį kartą vertinau ir vertinu ir strategijos rengimo eigą, ir pačią strategiją. Jai iš tikrųjų yra pasakyta labai daug pastabų. Ir komitetų, ir viso Seimo rekomendacijoje mes matome, kad būtų verta Vyriausybei galutinai parengiant šias strategijas derinti su Europos Komisija ir į jas rimtai atsižvelgti. Bet mes negalime nebūti optimistai ir ši strategija yra pernelyg svarbi valstybės raidai. Vis dėlto atsižvelgiant, kad Seimo nutarime yra labai rimtų pasiūlymų, daug ką nukreipiančių tobulinimo linkme ir šiai strategijai iš tikrųjų suteikiančių kur kas daugiau galimybių, kad ji būtų sėkminga, siūlyčiau ją tvirtinti. O atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, atkreipti dėmesį, kad Seimas šiuo nutarimu neįpareigoja Vyriausybės, jokiu būdu nieko imperatyviai iš jos nereikalauja. Bet, atlikdamas savo pareigą – vykdyti efektyvią parlamentinę kontrolę, prašo, siūlo, atkreipia Vyriausybės dėmesį ir susitaria, kaip Seimas turėtų būti informuojamas dėl svarbiausio dalyko – kad kasmet matytume, jog ši strategija yra sėkminga.
Todėl mes tiesiog neturim kitos išeities, esam įstumti į kampą, matydami daugybę trūkumų ir tikėdamiesi, kad ateityje klaidų nebus kartojama rengiant tokio pobūdžio strategiją, siūlome šį nutarimą tvirtinti.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka, kita nuomonė.
J.VESELKA (TTF). Žinote, popierius yra popierius. Galima į jį nekreipti dėmesio. Bet jeigu pasižiūrėsim, pavyzdžiui, čia yra naujas dalykas – sėkmės rodikliai. Vienas iš sėkmės rodiklių – kažkodėl išskiriama užsienio kapitalo investicinė dalis, tenkanti vienam gyventojui, tarytum investicija į tą patį produktą, sakysim, lietuvišką, yra prastesnė, o angliška investicija yra geresnė. Manau, šio rodiklio čia apskritai neturėtų būti. Mes kalbame apie Europos Sąjungos paramą, ji panaudojama ir vokiška, ir angliška, ir prancūziška. Toliau, užsienio kalbų, pavyzdžiui, anglų, žinojimas. Įsivaizduoju, kad Vyriausybė turės suskaičiuoti, kiek Lietuvoje moka anglų kalbą, o jeigu moka kitas kalbas, tai jau blogiau. Tokie paradoksai.
Toliau, čia nurodo, kad Vyriausybė investuotų į viešąją infrastruktūrą, bet ne į privatų verslą. Taip sakant, pridarysim tos infrastruktūros, o joje joks verslas nesisuks. Todėl pinigai bus veltui išleisti. Mes tokių perliukų prirašome nurodydami Vyriausybei, kad viešoji infrastruktūra turi būti prioritetas, o ne kompleksas su (…) infrastruktūros panaudojimu.
Atsiprašau, gerbiamieji. Aišku, aš žinau, Vyriausybė padės į stalčių, bet po to bus galimybė ją tampyti: kodėl tu viešosios infrastruktūros nepristatei? Todėl, manau, šis per didelis popierizmas iš tikrųjų yra nereikalingas. Jis yra tik politinė „mandravonė“. Priėmėme mes pirmąjį, pagal jį ir būtų galima kontroliuoti Vyriausybės veiklą, o ne dar papildomai vieną dokumentą, kuris, atvirai pasakius, logikos aspektu yra nerimtas. Todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū, supratau. Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, mes svarstome tikrai labai rimtą dokumentą, nubrėžiantį tam tikras naujas gaires mūsų santykių su Vyriausybe, kuri, neabejotina, turi visas galias įgyvendinti šį projektą. Tai yra mūsų tam tikros partnerystės ir kartu tarpusavio atsakomybės klausimas. Manau, kad daug kas dabar vyksta Seime ir mes dabar sprendžiam daug problemų, Seimas turbūt iš naujo pradeda apmąstyti savo vietą ir vaidmenį valstybėje. Tai tikrai reikėtų sveikinti.
Aišku, galima sugalvoti labai daug kriterijų ir juos vienaip ar kitaip pašiepiamai pakomentuoti. Dėl to jokių problemų nėra. Man atrodo, mes turėtume suprasti, kam skiriame šią strategiją, kam skiriami tie procentai ir ką turime pasiekti. Mes negalime pasiekti visų rezultatų su 22 mlrd. litų. Jokių šansų nebus. Mes tik galim pasiekti tai, kas, manome, yra svarbiausia. Ir svarbiausių faktorių išmatavimo parametrai irgi yra aiškūs.
Taigi, gerbiamasis Veselka, aš suprantu jūsų euroskepticizmą kaip tokį. Jis visada toks pat buvo. Bet nereikia visko suplakti į krūvą, kai mes kalbame apie valstybės strategiją įvairiais klausimais ir šią mūsų kartu, sakykim, su Vyriausybe parengtą strategiją dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo nuo 2007 iki 2013 metų.
Taigi aš tikrai siūlau pritarti. Kadangi tai yra iš tikrųjų rekomendacinis nutarimas, jis yra gyvas nutarimas, mes tikrai dar galime prie jo padirbėti ir sudėlioti iš tikrųjų gana konstruktyvius santykius tarp Vyriausybės ir Seimo. Abipusės atsakomybės prasme taip pat.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys. Prašom, kolega.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, čia prieš tai kalbėjusieji už šį nutarimą pasakė, kad jis nėra labai geras, jog galbūt tai yra paskutinis kartas, kai mes matom tokį nutarimą. Tačiau aš manau, kad tokio tipo nutarimų pasirodymas čia, Seimo salėje, yra tęstinis projektas. Jie greit pasirodo, greit priimami ir po to labai greit užmirštami. Tai yra mūsų ir šio, ir ankstesnių seimų praktika. Vis dėlto Seimo nutarimai, kuriuose rašoma, kad prašoma Vyriausybės, atvirai sakant, man nerimtai skamba. Jeigu Seimas pasako savo žodį, tas žodis turi būti tvirtas. Manyčiau, kad tie nurodymai turi būti ne prašymo forma, o direktyvine forma.
Dabar kalbant apie vieną iš kriterijų, ką minėjo mano kolega J.Veselka apie užsienio kapitalo investicijas. Ne per seniausiai čia buvo vieša diskusija, ir joje buvo labai aiškiai pasakyta, kad tai, jog Lietuvoje mes sulauksim didesnių užsienio kapitalo investicijų, atvirai sakant, yra mitas. To nebus, nes mes esam iš esmės pasmerkti neturėti rimtų užsienio kapitalo investicijų dėl savo geografinės padėties, dėl savo izoliuotumo nuo didesnės Europos dalies ir dėl savo rinkos ribotumo.
PIRMININKAS. Laikas.
E.KLUMBYS. Taigi aš manau, kad šis nutarimas yra tuščias, aš už jį nebalsuosiu ir raginu kitus taip pat nebalsuoti.
PIRMININKAS. K.Glaveckas. Prašom, kolega.
K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro ši strategija, šis dokumentas yra reikšmingas bent jau tuo aspektu, kad kalbama apie 36 mlrd. litų, kurie Lietuvai bus skirti iš Europos Sąjungos biudžeto per artimiausius septynerius metus. Žinant, kad Lietuva iš esmės pastaruoju dešimtmečiu neturi jokio patyrimo sudarant ilgalaikius planus, perspektyvinius ir tuo labiau strateginius, juos konkretizuojant, šis uždavinys bus iš tikro gana sudėtingas. Man tik norisi palinkėti, kad būsimos vyriausybės ir dabartinė Vyriausybė, kai sudarinės ilgalaikius planus, iš tikro matytų tuos planus realiai ir juos suderintų su galimybėmis, nes dažniausiai pas mus tai, kas numatoma, ir tai, kas įgyvendinama, skiriasi kaip kėdė ir elektros kėdė. Tas pat pasakytina ir apie Europos Sąjungos pinigus. Aš manau, kad pavyks to išvengti, ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Daukšys. Prašom, kolega.
K.DAUKŠYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų, kolegos, pagalvokim, ką mes šiandien darom. Mes šiandieną patvirtinsim strategiją, priimsim deklaraciją ir kartu skirsim sau atsakomybės naštą už Vyriausybės darbą. O iš tikrųjų ta strategija yra visiškai netinkama, nes iš jos nematyti, kokia Lietuva bus 2013 metais. Taigi, kaip aš ir kalbėjau, matyt, neverta tokiai strategijai pritarti, reikėtų duoti ją normaliai (…) ir tada, jeigu reikėtų, Seimui priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar turėtų kalbėti iš anksto užsirašęs P.Auštrevičius. Kolega Auštrevičiau, tamstai žodis. Ne? Tada A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, būčiau nekalbėjęs, nes jau viską pasakiau, bet buvo pasakyti keli dalykai, kurie, man atrodo, tiesiog yra netikslūs. Aš jau nenoriu čia reaguoti į buvusio ministro K.Daukšio pasakymą, kad nereikia balsuoti už strategiją, nes, kaip aš suprantu, strategija buvo gera tol, kol K.Daukšys buvo ministru. O strategija iš esmės po to nelabai pasikeitė. Tai kažin ar galima būtų ją taip vertinti.
Dabar dėl J.Veselkos ir E.Klumbio kai kurių teiginių. Išties mane stebina, kad jau yra šešiolikti metai nepriklausomybės ir J.Veselka, tikrai patyręs ekonomistas, dirbantis Ekonomikos komitete, vis dar abejoja užsienio kapitalo investicijų specifine reikšme ekonomikos konkurencingumui. Noriu pasakyti, kad skirtumas tarp lietuviško, arba nacionalinio, kapitalo investicijų ir užsienio kapitalo investicijų šalyse, kurių ekonomikos turi modernizuotis, yra labai aiškus. Užsienio kapitalo investicijos, jeigu jos ateina iš modernios ekonomikos šalių, jos ateina kartu ir su moderniomis technologijomis, kurių Lietuvai trūksta. Tai yra aksioma, kurią žino viso pasaulio šalys, kurios iš tikrųjų siekia užsienio kapitalo investicijų, dėl jų rungtyniauja, dėl jų konkuruoja. Ta pati Airija savo sėkmę rėmė iš esmės amerikiečių kapitalo ir amerikiečių stambių kompanijų su moderniomis technologijomis atėjimu į Airiją.
Antras dalykas. Vėlgi keista, kad mes Lietuvoje vis dar bijome pasakyti, kad mums anglų kalba yra labai svarbi, kaip ji yra svarbi ir kitoms Skandinavijos šalims. Jeigu ponas J.Veselka vėl paskaitytų dokumentą, apie kurį neseniai kalbėjo kolega A.Monkevičius, tai yra Danijos globalizacijos strategiją, tai pamatytų, kaip danai užsibrėžę jau pradinėse mokyklose suteikti galimybę visiems Danijos vaikams puikiai išmokti anglų kalbą, nes tai yra jų konkurencinio pranašumo kūrimas.
Ir paskutinis dalykas. Čia jau šiek tiek reaguoju į E.Klumbio raginimą, kad Seimas turėtų nepriimti nutarimų, kuriuose prašo ar rekomenduoja Vyriausybei ką nors daryti, o priimti tiesiog komandines nuostatas. Mano įsitikinimu, tarp Seimo ir Vyriausybės reikia kurti ir partnerystės santykius, kurių ne visada pakanka. Todėl Seimo siūlymas, raginimas arba prašymas yra būtent ta partnerystės forma. Pažadu, kad Europos reikalų komitetas, jeigu šis nutarimas bus priimtas, tikrai su Vyriausybe tarsis ir, jeigu taip galima pavadinti, derėsis, kaip šį nutarimą geriau įgyvendinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Replikos paskui, po balsavimo. Taigi prašom pasiruošti, kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas „Dėl Seimo ir Vyriausybės veiklos principų įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“. Kas už, prašom balsuoti, kiti taip pat. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 104 Seimo nariai. 78 – už, 3 – prieš ir 22 susilaikė. Nutarimas priimtas. Ačiū.
O dabar žodis J.Veselkai. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, mūsų konservatoriai turi ypač gerą bruožą – jų visokie fizikai, muzikologai, geologai, (…) ir visokie kitokie labai mėgsta mokyti ekonomistus, todėl patarčiau vieną dalyką, t.y. pažiūrėti, kokį klausimą mes svarstome. Svarstome Europos struktūrinės paramos panaudojimą. Kuo čia dėtos užsienio investicijos? Jeigu mes svarstytume investicijų skatinimo klausimą, būtų kitas dalykas. Dabar – struktūrinės paramos.
Toliau dėl anglų. Na, viena bobutė pasakė, kad visi turime būti anglais – ir nuėjo, valio, visi bus anglais. Ir dar duoda pavyzdį, kad Danijoje taip pat bobutė nori būti angle. O aš noriu būti lietuviu, ir man tas pat. Vokiečių kalba, kurią aš šiek tiek moku, ir rusų man lygiai tiek pat vertingos, kaip A.Kubiliui anglų.
PIRMININKAS. Aišku, A.Kubilius irgi nori būti lietuviu. Prašom. A.Kubilius.
A.KUBILIUS Dėkoju Seimui už pritarimą šiam nutarimui. Kaip baigęs sovietinę fiziką noriu paaiškinti baigusiam sovietinę ekonomiką, kad… (Balsai salėje) …kad iš tikrųjų su Europos struktūrine parama mes galime sukurti tokias galimybes Lietuvoje, kad užsienio kapitalas čia tiesiog veršis, jeigu J.Veselka nustos ginčytis.
PIRMININKAS. Ačiū. Užtenka replikuotis. Ačiū. Laikas jau nagrinėti kitą klausimą. (Balsai salėje) Prašom. Jeigu norite pastovėti, prašom, o jeigu norite būtinai kalbėti, tai vėliau.
Kolegos, grįžtame prie pirmojo klausimo, tai yra Seimo nutarimo dėl Laikinosios komisijos išvadų projekto. Kviečiu į tribūną kolegą J.Pinskų. Nagrinėsime pataisą, kuri yra pasiūlyta kai kurių Seimo narių, konkrečiai kolegų I.Šiaulienės, B.Vėsaitės ir A.Salamakino. Ar kolega J.Pinskus norėtų tarti žodį pradžioje, ar geriau būtų, kad pataisos teikėjai tartų žodį? Pataisos? I.Šiaulienė – teikėjų vardu. Prašom. Įjungtas mikrofonas. Prašom. Prašyčiau tada per šoninį mikrofoną. I.Šiaulienė.
I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, socialdemokratai manė ir šiandien pareiškė Seniūnų sueigoje poziciją ir balsavimas Seime buvo, kad vis dėlto po Konstitucinio Teismo sprendimo mes turėtume grąžinti komisijai patobulinti išvadas. Bet jeigu Seimo sprendimas yra priimtas toks, jog šiandien toliau tęsiame svarstymą ir apsisprendžiame dėl išvadų, tai dar gerokai iki Konstitucinio Teismo sprendimo mes buvome pasiūlę ir įregistravę dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvadų“… pasiūlėme nepritarti Seimo Laikinosios tyrimo komisijos AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvadoms, papildyti nutarimo projektą nauja trečiąja dalimi, pavesti Seimo Ekonomikos komitetui peržiūrėti galiojančius privatizavimo procesą reguliuojančius teisės aktus ir, atsižvelgus į išryškėjusias problemas ir besikeičiančią ūkio situaciją, siūlyti jų pakeitimus atitinkamoms institucijoms. Savo poziciją motyvuojame tuo, kad komisija viršijo savo įgaliojimus ir Konstitucinio Teismo išvada kaip tik tai patvirtina. Tik teismo prioritetas yra nustatyti, kas yra kalti, jeigu ta kaltė bus įrodyta, kokia žala padaryta. Tai yra pirma.
Antra. Jeigu komisija rūpinasi apskritai dar likusio privatizavimo turto perspektyva, kad nesikartotų tos problemos, su kuriomis susiduriame, mūsų manymu, ji turėjo teikti pasiūlymus dėl galiojančių teisės aktų, kurie reglamentuoja privatizavimo procesą pakeitimo. Tai nebuvo atlikta, todėl mes ir siūlome nutarimo projektą papildyti nauja trečiąja dalimi. Ačiū.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš šiek tiek nustebęs klausausi kelintą dieną argumentų, kad girdi, Konstitucinio Teismo sprendimas sukelia kažkokias visiškai naujas aplinkybes žvelgiant tiek į vykdomus tyrimus, tiek į jau įvykdytus tyrimams. Aš suprantu tam tikrą socialdemokratų norą ieškoti kokių nors papildomų argumentų ir naudoti štai tokiu būdu Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Šis Teismas iš esmės nieko nauja nepasakė, pasakė keletą visiems suprantamų ir visiškai aiškių dalykų, kad Seimo komitetas gali prašyti operatyvinės medžiagos, o saugumas arba prokurorai gali neduoti, bet turi ieškoti kompromiso, kaip ragina Konstitucinis Teismas. Antras dalykas, kad komitetai arba Seimas negali vykdyti kitų institucijų funkcijų. Tai kuo čia dėta „Alitos“ privatizavimo komisija ir jos priimti sprendimai, kuriuos dabar Seimas turi tvirtinti?
Noriu priminti, kad komisija nenustatė kaltės. Kaltę nustatys prokurorai ir teismas, jeigu tokia bus. Komisija nustatė, kas yra atsakingi. Tai įvardyti yra Seimo pareiga. Noriu priminti, kad pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą, o ministrai, vadovaudami jiems pavestom valdymo sritim, atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui. Tai kokiu būdu Seimas dar gali realizuoti šį Konstitucijos straipsnį, jeigu mano, kad buvo padaryta kokių nors klaidų, kaip neįvardydamas jiems atsakingų žmonių, kokia kaltė jiems tenka už tai, kokios bausmės jiems tenka ar netenka? Tai yra tikrai ne Seimo reikalas spręsti, todėl aš dar kartą noriu pakartoti savo susirūpinimą…
PIRMININKAS. Laikas.
A.KUBILIUS. (Baigiu.) Kažkokiu būdu yra bandoma štai tuo paskutiniu Konstitucinio Teismo sprendimu čia lyg ir manipuliuoti viešąja opinija ir iš esmės toje viešojoje opinijoje mažinti Seimo konstitucines galias. Aš su tuo tikrai negaliu sutikti, nes manau, kad Konstitucinio Teismo sprendimas jokių naujų aplinkybių ir jokių naujų kokių nors teisinių santykių nesukuria.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet pirmiausia, kolegos, mes turime balsuoti, ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko šių siūlymų nagrinėjimą. Kol kas dėl paties balsavimo ir svarstymo. Prašau, ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko siūlymą, kad būtų nagrinėjama ši pataisa. Prašom balsuoti.
Yra 38. Taigi dabar prašome vieną – už, vieną – prieš. Jeigu niekas nenori kalbėti, tada E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, vis dėlto kol kas labai daug čia yra aistrų dėl Konstitucinio Teismo vakarykščio išaiškinimo. Gerbiamieji, aš siūlau kol kas juo nesiremti. Jisai nėra kol kas dokumentas, jis nėra paskelbtas ir mes negalime remtis tuo, kas nėra oficialus dokumentas. Nekalbėkime apie vakarykštį Konstitucinio Teismo išaiškinimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Neužmirškime, kad yra galiojantys sprendimai. O dabar vienas – už, vienas – prieš. J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, apsimesti, kad Konstitucinio Teismo sprendimo… tikrai mes negalime, jisai užvakar buvo viešai paskelbtas. Taip, pagal Konstituciją ir įstatymą jo oficialus paskelbimas bus tada, kai bus paskelbtas „Valstybės žiniose“, tačiau nereaguoti tikrai mes negalime. O sakyti, kad nieko naujo… A.Kubilius iš tikrųjų buvo teisus sakydamas, kad nieko naujo Konstitucinis Teismas nepaskelbė. Ir 2004 metais, ir 2006 m. balandžio 4 d. jinai paskelbė, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija negali perimti teismų konstitucinių įgaliojimų ar kaip nors kitaip įsiterpti į teismų konstitucinės kompetencijos įgyvendinimą, pažeisti ir priimti sprendimus už teismus ar už kitas valstybės institucijas, kurioms pavesti tokie sprendimai.
Dabar sakydamas, kad kaltės nenustatė, jūs esate neteisus. Laikinosios komisijos išvadoje yra pasakyta, kad žalos ir kaltės (ir labai įdomiai parašė toliau – skliausteliuose atsakomybės) klausimas yra neatskiriami ir toliau jie vartoja tik sąvoką „atsakomybė“. Bet įvertinant tai, kad jie kaltę supranta kaip atsakomybę, mes konstatuojame, kad kaltę įvardijo konkrečių asmenų. Negana to, buvo nepaisyta konstitucinės žmogaus teisės į gynybą, nes buvo įvardytas kaip kaltas asmuo, kuris net nebuvo pakviestas į komisiją, kuris neturėjo teisės išsakyti savo argumentų. Tai dar vienas dalykas. Komisija, nustatydama žalą, taip pat perėmė teismo konstitucinius įgaliojimus. Komisija neturi teisės nustatyti žalos, nes teisę tai padaryti turi tik teismas, taip, kaip ir kaltus asmenis, nes čia pažeidžiama ir konstitucinė kiekvieno žmogaus teisė dėl nekaltumo prezumpcijos. Todėl aš remiu šį siūlymą: tokio komisijos sprendimo, t.y. pateiktos išvados, Seimas patvirtinti negali, nes negali perimti teismo įgaliojimų. Nes virš Seimo nėra vien tiktai žydras dangus. Mūsų galias riboja Konstitucija ir kiekvienas davėme priesaiką…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
J.SABATAUSKAS. …laikytis Konstitucijos.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Klausau, klausau ir nesupratau, į kokios institucijos veiklos sritį kišamės? Mūsų komisija nežada gaminti šampano. Mes į šampano gamybą visiškai nesikišame. Tai viena.
Antra. Gerbiamieji, kokias užduotis mums pateikė Seimas, mes tuos atsakymus ir davėme. Ne mes, komisija, išsigalvojome, o tie, kurie pateikė norą tą komisiją sudaryti, po to perbėgo ir sako, nereikia pritarti Konstitucijai. Mes čia nelabai…
Toliau. Pasižiūrėkite. Mes siūlome kreiptis į Konstitucinį Teismą, mes siūlome kreiptis į Generalinę prokuratūrą, mes siūlome Vyriausybei padaryti atitinkamus sprendimus, mes nieko nenuteisėme, į jokios institucijos veiklą nesikišame. Todėl šis Konstitucinio Teismo išaiškinimas… Mūsų komisija pasielgė, kaip ir anksčiau buvo išaiškinta, taip ir dabar išaiškinta, mes į jokių institucijų veiklą nesikišame. Prašome galutinį žodį tarti Konstitucinį Teismą, Generalinę prokuratūrą, taip pat Vyriausybę, kuri turi išnagrinėti kitus klausimus. Ir Seimo valdyba lygiai taip pat turi kai ką padaryti. Mes į tai ir kreipiamės ir nieko savo sprendimu nepakeičiame, nieko nenubaudžiame, tik įvardijame, ko jūs ir prašėte. Todėl manau, kad socialdemokratų nepritarimui negalima pritarti.
PIRMININKAS. Supratome. Dabar, kolegos, procedūriniai sprendimai. Jeigu visiškai formaliai, mes pirma turime balsuoti dėl pataisos, kuri yra iš esmės balsavimas dėl 1 straipsnio, bet iš kito galo. Galime du kartus balsuoti, galime vieną karą, bet tada iš karto reikia balsuoti už straipsnį. Tai ar du kartus balsuojame, ar vieną kartą? (Balsai salėje) Vieną kartą? Kad būtų bendras sutarimas. Pabrėžiu, jeigu du kartus, iš pradžių yra negatyvus balsavimas, tai yra dėl pataisos, ir po to antrą kartą balsuojame dėl straipsnio. Jeigu sakysime, kad pataisa atmetama. Bet jeigu pataisa priimama, tai, aišku, 1 straipsnio nelieka. Du kartus, gerai. Viskas aišku. Tai, kolegos, dėmesio. Prašome susikaupti. Balsavimas dėl grupės Seimo narių siūlymo, kuris skamba kaip 1 straipsnis, bet atvirkščiai – nepritarti. Tai yra kas palaikote pataisą, vadinasi, palaikote nepritarimą, o kas manote, kad turi būti, kaip pateikta komisijos, tas balsuojate kitaip. Ar aišku? (Balsai salėje) Gerai, dar kartą skaitau pataisą. „Pakeisti 1 straipsnį ir išdėstyti taip: „1 straipsnis. Nepritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos privatizavimo aplinkybėms ištirti išvadoms.“ Balsuojame už šią pataisą, ar aišku? Prašom. (Balsai salėje) Prašome neagituoti balsavimo metu. (Balsai salėje) Balsuojame už pataisą.
Už – 37, prieš – 55, susilaikė 9. Pataisai nepritarta.
Dabar prašome pasiruošti, balsuojame dėl straipsnio tokio, koks jis buvo suformuluotas teikėjų – pritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadoms. Prašom pasiruošti. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnis. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 102 Seimo nariai. Už – 64, prieš – 18, susilaikė 19. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis yra dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Vienas – už, vienas – prieš. Ar galime iškart balsuoti? (Balsai salėje) Galime. Prašome. Kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis?
Už – 95 ir 7 susilaikė. 2 straipsnis taip pat priimtas.
Dabar 3 straipsnis – pripažinti, kad komisija baigė darbą. Tiesa, yra pataisa, bet dėl jos bus galima ir po to balsuoti, dar papildymas 4 straipsniu. Ar reikia dėl to balsuoti? Taigi priimta.
Kolegos dar siūlė papildyti nutarimą vienu straipsniu dėl pavedimo Ekonomikos komitetui. I.Šiaulienė. Prašom, šoninis mikrofonas.
I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiaip ar taip, manau, vis tiek Ekonomikos komitetui reikėtų pavesti peržiūrėti, nes pagal šiandienos situaciją tai, kas yra fiksuota dabar privatizavimo procesą reglamentuojančiuose įstatymuose, tikrai tie apribojimai, arba pradinis įnašas, arba mokėjimo terminas, yra keistini. Todėl siūlytume, kad Ekonomikos komitetas padiskutuotų ir pasiūlytų, kaip būtų galima tobulinti Privatizavimo įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Vėl reikia 29 balsų. Prašom balsuoti, ar yra 29 remiantys šio siūlymo nagrinėjimą. 37. Nagrinėjame. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, jeigu socialdemokratai mato problemą dėl privatizavimo įstatymų dėl dar belikusių objektų, tai reikia ne Ekonomikos komitetui pavesti ką nors daryti ir toliau gramzdinti šį procesą, bet siūlyti konkrečias įstatymų pataisas, teikti jas Seimui ir kuo greičiau baigti šį procesą.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pirmiausia noriu pasakyti kolegoms, kad turi būti sisteminis požiūris į problemas. Jeigu mes matome problemas, ne vieni socialdemokratai turi jas spręsti, bet yra tam šakiniai komitetai (Ekonomikos komitetas) ir jie turi išanalizuoti, ar yra spragų, ar ne. Nebijokime, jeigu yra spragų, jas taisyti, o nestumdykime vieni kitiems. Mes tik priimsime, kad visi kalti, kaip yra dabar šiame nutarime dėl „Alitos“ privatizavimo, o jūs kabliuokite, ką norite darykite, o mes visi būsime geručiai. Aš manyčiau, kad turime pavesti Ekonomikos komitetui išanalizuoti, pažiūrėti, ar nėra spragų Privatizavimo įstatyme ar kituose įstatymuose. Ekonomikos komitetas turi spręsti, o ne kas nors, socdemai ar kiti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti, kolegos. Balsuojame, ar papildome nutarimą dar vienu straipsniu dėl pavedimo Seimo Ekonomikos komitetui. Ar supratote? Taigi prašom balsuoti. (Balsai salėje) Balsuojame, ar papildome šį nutarimą dar vienu straipsniu, ar ne.
34 – už, 37 – prieš, 28 susilaikė. Nepapildoma. Taigi pastraipsniui priimta. Prašom pasiruošti, jeigu kas pageidauja kalbėti dėl viso nutarimo. E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad yra labai svarbus nutarimas. Iš tikrųjų turbūt pirmą kartą mes labai konkrečiai pasakysime, kas yra atsakingas už „Alitos“ perdavimą draugų grupei. Svarbiausia, aš noriu pasakyti kolegai Algiui, kuris kalbėjo apie sisteminį požiūrį į visus šiuos dalykus. Socialdemokratai iš šešiolikos nepriklausomos Lietuvos metų dešimt metų sistemingai būdami valdžioje žiūrėjo į šiuos procesus. Visus tuos metus ir jūs buvote valdžioje. Kažkaip yra keista girdėti iš jūsų, kad po tiek laiko jūs pradedate kalbėti apie sistemingumą. Aš manau, kad tai, ką jau padarėte, prisiimkite ir daug apie tai nekalbėkite.
PIRMININKAS. A.Salamakinas. Prašom, kolega.
A.SALAMAKINAS. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Ne kartą teko dirbti ir pačiam laikinosiose komisijose ir skaityti kitų komisijų išvadas, bet šį kartą skaitau šią išvadą kaip pasaką arba kaip teismo nutartį. Sakysime, trečiame parašyta: „Privatizuojant „Alitą“ valstybei padaryta (yra įrašytas imperatyvas) 35 mln. 904 tūkst. 920…“ su centais, taip tiksliai vyrai suskaičiavo, iki centų, padaryta žala. Aš manyčiau, kad net teismui ar kam nors kitam būtų sunku taip tiksliai suskaičiuoti padarytą žalą.
Antras. Prarastos valiutos įplaukos. Trečias – valstybei padaryta žala. Vėl imperatyvas. Turbūt tiktai teismas, jeigu mes gyvename teisinėje valstybėje, gali pripažinti, ar tai buvo žala, ar nauda. Aš pritarčiau šio nutarimo projekto 1 punktui – kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau kreipimesi mes turime įrašyti, be to, ko prašo komisija, dar kelis punktus, t.y. ar ši nutartis iš tiesų neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas jau, jeigu neklystu, tris ar keturis kartus svarstė dėl laikinųjų komisijų. Duokime dar vieną kartą pasvarstyti šitas išvadas, kad visiems būtų aišku, ar jos neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad Seimas negali perimti kitų institucijų tyrimo ar priimtų sprendimų funkcijų. Šiuo atveju mes esame ir prokurorai, ir teisėjai, ir galbūt net ir budeliai, įvardydami net kaltus asmenis, padarytas žalas ir visa kita. Todėl aš pritarčiau punktui, kad reikia kreiptis iš tiesų Seimui į Konstitucinį Teismą, ar ši nutartis neprieštarauja Konstitucijai. Aš pats pasiryžęs eiti ginti tą punktą, kad tai išties antikonstitucinis aktas, o ponas J.Pinskus tegul atstovauja kitai pusei. Man būtų labai įdomu su juo padiskutuoti Konstituciniame Teisme.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Iš tikrųjų labai sunku diskutuoti su grynaisiais politikais. Jeigu tu pasižiūri į rinkos akcijų vertę, ir šiandien padauginkite, gerbiamasis Salamakinai, 61 mln. akcijų iš 3,3, jūs pamatysite, kiek šitas paketas kainuoja. Jeigu taip pasižiūrėjus pagal šį paketą, mes užrašėme labai kuklią sumą, tai yra skirtumą tarp Luigiterzo Boscos, nes niekas daugiau nesiūlė, o rinka jau po devynių mėnesių parodė, kad „Alita“ kainuoja 190 mln. litų, plius dar daugiau rinka rodė. Dabar nuolat rodot: 61 daugink iš 3,3 – apie 200 mln. litų šis akcijų paketas kainuoja šiandieną rinkoje.
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, kolega!
J.VESELKA. Todėl, gerbiamieji, ko Seimas paprašė, mes tai suskaičiavome. Mes iš tikrųjų nepriėmėme verdikto, ar mūsų skaičiavimas tikslus. Teisingai, kai eisime į Konstitucinį Teismą, eisiu ir aš ir teismui bandysiu įrodyti, kad ne 36 mln. litų buvo nuostolis padarytas, o kur kas didesnis. Su gerbiamuoju A.Salamakinu su malonumu dalyvausiu Konstitucinio Teismo aptarimuose.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas. Prašom, kolega.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Aš taip suprantu, kad ponas A.Salamakinas, pasakydamas šio dokumento, jo manymu, literatūrinį žanrą, pasakė komplimentą, nes pasakos rašomos taip, kad ir vaikai suprastų -aiškiu, suprantamu, lietuvių kalbos taisykles atitinkančiu būdu. Aš taip supratau, kad ponui A.Salamakinui nutarimas yra visiškai aiškus, ko aš negalėčiau pasakyti apie Konstitucinio Teismo nutarimus, kuriuos padarytus prieš dešimt metų jiems patiems reikia aiškinti ir paskui dar Seimo teisės specialistams reikia aiškinti aiškinimą. Visi puikiai žinome, kad įstatymai ir teismo sprendimai turi būti rašomi taip, kad visi juos suprastų ir suprastų vienodai, kad nebūtų galima skirtingai suprasti. Taigi aš sutinku su A.Salamakinu, kad nutarimas ir išvados parašytos jau taip aiškiai, kad net ir vaikai supras. Todėl reikia jas priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir R.Dagys.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, mes turime ir mūsų Teisės departamento išvadas, kuriose nėra nurodyti kokie nors Konstitucijos pažeidimai. Taigi atsargiau kalbėkime ir remkimės argumentais. Kita vertus, nutarimas, kaip mūsų Seimo valia… mes patys fiksuojam, kad, mūsų manymu, padaryta tokia ir tokia žala. Ar tai pasitvirtins, ar jinai bus įrodyta teisminiu būdu, ar bus iškeltos bylos – čia jau yra kitų institucijų reikalas. Bet Seimas jau turėtų įprasti rašyti aiškius nutarimus, kad tikrai būtų kiekvienam suprantama, ką mes manom… Todėl aš nemanau, kad čia galėtų būti įžvelgiamas koks nors didelis pažeidimas, mažiau mes gilinkimės į tuos visokius mėginimus išvedžioti. Šiaip Seimas yra rimta organizacija ir jo priedermė yra ne tik įstatymus leisti, bet ir prižiūrėti, kad valstybėje būtų tvarka. Ir mes vykdom savo priedermę. Aišku, Konstitucinis Teismas irgi turi savo vietą mūsų sandaroje. Bet jų sprendimus mes turime traktuoti taip, kaip jie parašyti, ir, aišku, gerbti juos, nors kartais jų sprendimai, pavyzdžiui, susiję su … negalėjimu jiems sumažinti atlyginimo, kai jie priėmė sau sprendimą, irgi kelia klausimų, bet aš priimu kaip Konstitucinio Teismo valią, nors, be abejo, man toks išaiškinimas nesukėlė didelio entuziazmo. Bet dabartinis išaiškinimas tikrai nekeičia jokios esmės, nes Seimas, matydamas ypatingas sąlygas ar ypatingai motyvuotu sprendimu gali kištis kur nori ir gauti kokią nori informaciją. Tiktai tas turi būti pamatuota. Šiuo atveju mes patys padarėm tyrimus ir nustatėm. Tokia yra mūsų nuomonė. O kaip ta nuomonė bus realizuota, jau priklauso nuo kitų institucijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojam, ar priimam nutarimą „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvadų“. Ar pritariam šiam nutarimo projektui? Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 101 Seimo narys. 67 – už, prieš – 12, 21 susilaikė. Nutarimas priimtas. Klausimas baigtas. Repliką po balsavimo – E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš ne repliką po balsavimo, o dėl vedimo tvarkos. Dabar…
PIRMININKAS. Minutėlę! Kolegos, dabar prašom paklausyti, galbūt čia visiems rūpimas dalykas.
E.KLUMBYS. Dabar turėtų būti Seimo nutarimas dėl šilumos bei karšto vandens kainų augimo pagrįstumo ir t.t. O ketvirtas yra dėl kontrolės komisijos ataskaitų. Aš manau, kad logiška būtų tuos klausimus sukeisti. Nes nuo 2-4 klausimo išsprendimo, t.y. koks bus priėmimas, priklausys ir mano balsavimas dėl klausimo 2-3. Aš siūlyčiau juos sukeisti.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamieji kolegos, vakarinio posėdžio darbotvarkė buvo patvirtinta. Ar kolegos E.Klumbio siūlymas sukeisti vietomis yra priimtinas, ar ne? Priimtinas? Niekas neprieštarauja? Gerai. Tai sutarėm. Tada kolega A.Endzinas tegul ruošiasi arčiau tribūnos, o kol kas A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Taip, ačiū, gerbiamasis pirmininke. Seimas priėmė išties reikšmingą aktą, tačiau aš noriu paklausti, kas vykdys išvadų pirmąjį punktą? Ten parašyta: „kreiptis Seimui į Konstitucinį Teismą“. Kreipimąsi reikia parengti. Aš norėčiau, kad būtų pavesta ar pono J.Pinskaus komisijai, nors ji baigė darbą, ar kokiam komitetui, kas vis dėlto rengs šį kreipimąsi. Ir aš noriu, kad kreipimasis būtų parengtas dar šią sesiją, geriausia būtų, kad jeigu ne kitą, tai dar kitą savaitę, kad Seimas tikrai priimtų teisės aktą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tad aš prašyčiau, kad dar protokoliniu nutarimu ar kaip nors kitaip būtų pavesta parengti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, žinoma, gali kas nors iš entuziastų patys parengti ir paskui svarstyti, ar reikia čia daryti dar formalų pavedimą. (Balsai salėje: „O kas rengs?“) Tai šiuo atveju bet kas iš Seimo narių gali tai padaryti. Ir kolega A.Salamakinas, ir kolega J.Pinskus. Prašom. J.Pinskus.
J.PINSKUS (DPF). Aš manau, kad komisija gali parengti. Tiesiog kaip įpareigojimą parengti tą kreipimąsi į Konstitucinį Teismą…
PIRMININKAS. Galit prisiimti?
A.SALAMAKINAS. Ne, atleiskit, aš prieštarauju.
PIRMININKAS. Prašau. A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Mes tada turime pakeisti priimto nutarimo 3 punktą, nes pono J.Pinskaus komisija nebeegzistuoja. Mes priėmėm, kad ji baigė darbą.
PIRMININKAS. Tai koks skirtumas? Jeigu darbo grupė kreipsis, tegul kreipiasi. Čia svarbu, kad būtų tekstas. O tą tekstą paskui galim redaguoti. Svarbu, kad būtų pradžia.
J.PINSKUS. Šis kreipimasis yra parengtas komisijos.
PIRMININKAS. Prašau. Gerai, matyt, čia mes nesusitariam dėl kai kurių dalykų, reikia teksto. Nesiginčykim. Aš siūlau dabar imtis, kaip sutarėm, ketvirtojo klausimo. Ar J.Razma dar nori dėl vedimo tvarkos? Prašau.
J.RAZMA (TSF). Šiuo atveju mano ir pono A.Salamakino mintys kažkaip visiškai sutapo. Aš irgi įsivaizdavau, kad mes vis dėlto turėtume į protokolą įrašyti, kas atsakingi. Jeigu ponas J.Pinskus prisiima atsakomybę, tai mes ir pažymėkim tai protokole, kad jis įsipareigoja ne ilgiau kaip per dvi savaites tokį nutarimo projektą parengti. Bet geriau, kad būtų koks nors komitetas, kaip aiški struktūra, kuri būtų galutinai už tai atsakinga. Teisės ir teisėtvarkos…
PIRMININKAS. Gerai. A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Taip, aš tada siūlau balsuojant apsispręsti, kad šį kreipimąsi parengtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir kad jis atstovautų Seimui Konstituciniame Teisme.
PIRMININKAS. Gerai. Sutinkam? Ačiū. Gerai, tada balsuokim. Dėl to, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas parengtų kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, prašom balsuoti. Ar sutinkat? (Balsai salėje) Kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas rengtų kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Projektą, čia juk ne sprendimas, dar vis tiek Seimas turės apsispręsti. Tuoj, tuoj, minutėlę, pabalsuosim ir tada bus galima toliau debatuoti.
33 – už, 12 – prieš, 11 susilaikė. Pritarta, kad TTK parengtų tokį projektą, o Seimas apsispręs, ar reikia tai daryti, ar ne. Galutinai paskui. J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, komisija parengė kreipimosi į Konstitucinį Teismą projektą. Jis yra parengtas ir numatyta, kas turės atstovauti, ir mes patvirtinom iš esmės. Išvadas patvirtinom ir kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, todėl viskas patvirtinta. Ką dar Teisės ir teisėtvarkos komitetas rengs?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, čia mes vieni kitų nesuprantam. A.Salamakinas pasiūlė kreipimąsi dėl pačios komisijos, o ne dėl to kreipimosi, dėl kurio mes jau balsavom. Dėl kreipimosi balsuota. Ačiū.
Kolegos, imamės kito klausimo. Vis tiek… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, mes vis tiek nepriėmėm sprendimo. Sprendimas bus tada, kai bus projektas. (Balsai salėje)
J.RAZMA. Jeigu galima.
PIRMININKAS. Prašau, J.Razma.
J.RAZMA. Vis dėlto mes išsiaiškinkim, ar mums patvirtinus išvadas ir tą nutarimą iš tikrųjų jau kartu yra patvirtintas ir kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimo konstitucingumo. Tas yra padaryta?
PIRMININKAS. Be abejo.
J.RAZMA. Tada tikrai nebebuvo čia už ką balsuoti. Tai aš prašau perbalsuoti. Aš įsivaizdavau, kad dar turi būti atskiras nutarimas kreipiantis dėl to Vyriausybės nutarimo. Aš frakcijos vardu prašau perbalsuoti, nes ten nebuvo už ką balsuoti. Jeigu kolegos turi kokių nors papildomų minčių dėl konstitucingumo mūsų veiksmų, tai iniciatyvą jie čia gali reikšti. Bet čia niekas nėra tuo visuotinai suabejojęs.
PIRMININKAS. Minutėlę. A.Salamakinas labai aiškiai suformulavo dėl ko. Jeigu ne visi suprato, prašom dar kartą balsuoti. Dėl galimo kreipimosi. Dėl to kreipimosi, kuris yra tekste, jau balsuota. Dėl galimo kreipimosi dėl pačios komisijos. Prašom balsuoti. Kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas rengtų tokį kreipimąsi. Nors jis jį gali rengti ir savo iniciatyva. 21 – už, 36 – prieš, 7 susilaikė. Seimo pavedimo nėra, bet komitetas, frakcija ar atskiri Seimo nariai patys gali ruošti. Dar A.Salamakinas – paskutinė replika. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Buvo labai malonu pažiūrėti į šitą balsavimą. Aš ne kartą ir ne du esu pasirašęs po kreipimusi į Konstitucinį Teismą, jeigu kuriam nors Seimo nariui iškyla abejonė dėl vieno ar kito teisės akto konstitucingumo. Dabar priėmėme sprendimą ir visi išsigandome patikrinti, ar mūsų sprendimas yra neantikonstitucinis. Štai ir yra sprendimas. Tai yra politinis sprendimas ir, Juliau Veselka, pirmą kartą matau tave, Juliau, kad tu išsigandai ir pabėgai į krūmus patikrinti to, ką mes priėmėme. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, nutraukiu diskusijas. Sprendimas nepriimtas, viskas. O dėl savo nuomonės pasakymo, kai baigsime posėdį. Dabar yra ketvirtas klausimas, kuris taip pat yra svarbus, o žmonės jau pradeda išsivaikščioti, paskui neliks kam balsuoti.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 ir 2005 metų veiklos ataskaitų“ projektas. Čia dvigubas projektas Nr.XP-1460, 4-asis variantas. Jis sujungtas su Nr.XP-519. Priėmimo stadija. Į tribūną turėtų ateiti A.Endzinas, nes matau, yra kai kurių pastabų. Kolega E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi jau taip išėjo, kad šie du darbotvarkės klausimai 2-3 ir 2-4 yra svarstomi susietai, tiek ataskaita, tiek Seimo nutarimas dėl šilumos ir karšto vandens kainų augimo ir žinau, kad kai kurie kolegos parlamentarai norėtų dar pateikti siūlymų 2-3 klausimui, todėl frakcijos vardu prašytume daryti pertrauką dėl svarstomo klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kainų ir energetikos kontrolės“ iki antradienio. Lygiai toks pat bus mūsų frakcijos prašymas dėl kito projekto, kad juos kompleksiškai svarstytume antradienį. Tam, kad Seimo nariai galėtų …
PIRMININKAS. Bendru sutarimu sutariame? Žodžiu, ir vieną, ir kitą klausimą perkeliame.
E.MASIULIS. Labai ačiū.
Seimo nutarimo „Dėl 2007 metų paskelbimo Vaikų kultūros metais“ projektas Nr.XP-1668(3*) (priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Endzinai, kad jūs stropiai atėjote į tribūną. Trečias, ketvirtas klausimai nukeliami. Dabar 5 klausimas ir tada kitos savaitės darbotvarkė ir pertrauka. 5 klausimas tai yra Seimo nutarimo „Dėl 2007 metų paskelbimo Vaikų kultūros metais“ projektas. Priėmimo stadija. Pranešėja D.Teišerskytė Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu. Ar kolegė L.Počikovska Biudžeto ir finansų komiteto vardu? Jūs neturite ką pridurti? Ne. Mielieji kolegos, tada leiskite man pasakyti porą žodžių. Jokių pataisų ir pastabų nėra. Čia iš esmės yra tik Teisės departamento pastaba dėl juridinės technikos, aš manau, į ją galima atsižvelgti. Yra šeši straipsniai. Ar reikalauja kas balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? Ne. Tada, mielieji kolegos, dėl viso nutarimo. Prašom. A.Pitrėnienė. Prašom dėl viso nutarimo.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Mielieji kolegos, posėdžio pirmininkai. Jeigu mes galvojame apie ateities visuomenę, apie kultūringą visuomenę, raginu visus pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. L.Počikovska. Prašom.
L.POČIKOVSKA (VLF). Ačiū. Manau, kad 2007 metų paskelbimas Vaikų kultūros metais ir parengtos renginių programos valstybės, savivaldybių bei apskričių lygmeniu bus gera alternatyva tam, kad kažkiek būtų galima kovoti su kvaišalais, smurtu ir panašiai. Mes turime rengti tas programas ir jas finansuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už trumpą kalbą. P.Jakučionis. Prašom, kolega.
P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Taip pat labai trumpai. Gerbiamieji kolegos, iš tikro mes šiuo nutarimu pritarsime Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatoms ir šia vaikų išaugusia kultūra sukursime investiciją į Lietuvos ateitį. Kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti, gerbiamieji kolegos. Balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą „Dėl 2007 metų paskelbimo Vaikų kultūros metais“. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 47 ir visi 47 – už. Nutarimas priimtas.
A.ENDZINAS (LSF). Prašau mano balsą įskaityti už.
PIRMININKAS. Kolega A.Endzinas irgi už? Tai 48 – už. Nutarimas priimtas. Dabar, prieš skelbiant pertrauką, dėl kitos savaitės darbotvarkės. Prašyčiau, kad pirmininkautų kolega A.Pekeliūnas.
2006 m. lapkričio 28 d. (antradienio) darbotvarkės projektas
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF). Paskutinis rezervinis klausimas ir jį pristato Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas gerbiamasis Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, kitą savaitę pagal mūsų iš anksto nustatytą darbų grafiką posėdžiaujame vieną dieną, tai yra antradienį, lapkričio 28 dieną. Ir per šį laiką, per du posėdžius turėtume išnagrinėti ypač svarbius klausimus. Pirmiausia įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Nemažai keitimų, daug vargom, bet mes turime būtinai padaryti, kadangi tai yra ne šiaip sau eurointegracinis, bet tai paketas eurointegracinių, dėl kurių jau yra pradėta Europos teisės pažeidimo procedūra, plius jau dviguba. Štai šis paketas.
Toliau ypač svarbus yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Į jį irgi noriu atkreipti dėmesį. Toliau. Turėtų atsiskaityti už 2005 metus Lietuvos mokslo taryba, konkrečiai pirmininkas Eugenijus Butkus. Ir dar yra keletas kitų svarbių klausimų, vadinamųjų eurointegracinių, ir mūsų vidinių. Aš turiu galvoje Seimo etikos ir procedūrų komisijos sudarymo užbaigimą ir turėtų būti taip pat papildomai pateikti pasiūlymai dėl kitų komisijų. Čia dar neįrašyta, bet kai frakcijos galutinai pateiks pasiūlymus šiandien arba rytoj, arba gal net ir pirmadienį, tada galutinai patikslinsime darbotvarkę antradienį iš ryto.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jus nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys gerbiamasis P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamasis Česlovai, aš niekaip nesuprantu, dėl kokių priežasčių atidėliojamas įstatymo priėmimas dėl archyvų išviešinimo ir dėl KGB rezervo darbuotojų, kad negalėtų užimti atsakingas pareigas?
Č.JURŠĖNAS. Aš jau aiškinau ir dar sykį pasakysiu. Komitetas, kuris yra pagrindinis, t.y. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, turi pateikti visą paketą, ne tik šiuos du, bet visą didžiulį paketą įstatymų projektų, ir jis juos pateiks, matyt, kitą savaitę ir po to artimiausią savaitę, tai yra gruodžio pirmąją savaitę, mes tai ir turėtume nagrinėti kartu su biudžetu. O jie, kaip žinote, nagrinėja Valstybės saugumo departamento reikalus. Gruodžio 1 d. turi būti jų išvada, tada jie bus laisvesni, apsispręs ir mes imsimės tų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys gerbiamasis G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, klausimai jūsų sudarytos 28 d. plenarinių posėdžių darbotvarkės yra išties svarbūs, bet nemanau, kad jūs galvojate, jog Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio pakeitimas yra menkas ir nesvarbus, nes jis pateiktas paskutinis. 29 Seimo nariai siūlo, ypač didelis, gausus, būrys profesinės sąjungos darbuotojų ir kitų įvairiausių statutinių organizacijų darbuotojų laukia šio klausimo svarstymo, sprendimo, o jūs teikiate patį paskutinį. Kodėl taip yra? Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Paaiškinimas labai paprastas. Iš pradžių yra priėmimai, dėl kurių būtinai reikia 71 balso, todėl priėmimo tikrai negalime nukelti į vakarinį posėdį, juo labiau į pabaigą. Ir vakarinio posėdžio pradžioje yra priėmimai, po to ataskaita savo vietoj, kaip numato mūsų darbo tvarka, kurią patvirtino Seimo valdyba; svarstymai ir po to pateikimai. Galima tik sukeisti su 9–10 klausimu. Tiek galima pakylėti. Tai ne problema.
G.ŠILEIKIS. Su 2-9 klausimu, nes ten irgi yra pateikimas.
Č.JURŠĖNAS. Jeigu 2-9 klausimas irgi labai svarbus, tada galima su 2-10 klausimu, nes čia valstybės tarnybos paslaptys.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys gerbiamasis R.Dagys.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, norėčiau pateikti klausimą, kurį man šiandien uždavė dabartinis ministras P.Baguška. Anksčiau jis vadovavo Seimo Antikorupcijos komisijai. Komisija yra priėmusi nutarimą dėl Gariūnų turgavietės. Jį buvo siūloma Seimui patvirtinti. Tas projektas yra seniai užregistruotas ir būtų logiškas klausimas, kad mes apsispręstume, ką toliau su juo darysime. Ar Seimas pritaria komisijos išvadoms, ar nepritaria. Siūlyčiau pamąstyti artimiausiu laikotarpiu dėl to nutarimo pateikimo.
Č.JURŠĖNAS. Komisijų mes turime iš tikrųjų daugiau nei reikia. Kadangi apie tai Seniūnų sueigoje nebuvo kalbėta, atidėkime iki Seniūnų sueigos, nes ir taip antradienio darbotvarkė yra perpildyta. Neužmirškite, kad du svarbūs klausimai perkelti iš šios dienos. Du klausimai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys gerbiamasis K.Starkevičius.
K.STARKEVIČIUS (TSF). 30 Seimo narių yra užregistravę nutarimą dėl miško parkų. Ten tam tikras kreipimasis į Vyriausybę dėl neatidėliotinų darbų, ką jie turi iki kovo 15 d. padaryti tvarkant tuos parkus. Būtų noras, kad tikrai atsirastų, nes paskui Vyriausybė nesuspės iki kovo 15 dienos.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, 30 Seimo narių parašų nėra įpareigojimas Seimui tuoj pat nagrinėti kokį nors klausimą. Tam reikia 47 Seimo narių parašų. Jeigu jūs tuos parašus turite kišenėje, tada nepaisant jau išpampusios darbotvarkės galima dar vieną klausimą įrašyti. Aš siūlau šiek tiek toliau.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jeigu gerbiamasis E.Zingeris leis J.Veselkai klausti, aš jungiu mikrofoną. Prašau.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs turbūt žinote tokią patarlę: „Biednas, kad durnas, durnas, kad biednas“. Kodėl jūs norite, kad Lietuva atstatomąja verte netektų turto už 20 mlrd. litų? Tai jūs turbūt žinote.
Č.JURŠĖNAS. Negali būti, negi mano sąžinę tai slegia?
J.VESELKA. Čia ir bėda. Jūs žinote – Ignalinos atominė elektrinė. Mum liko pareikšti Europos Sąjungai savo pretenzijas arba norus iki gegužės 1 d. ar 3 d., kada mes įstojome, bet vis šį įstatymą „marinuojame“. Ekonomikos komitetas apsvarstė, vienbalsiai pritarė. Dabar reikia Seimui svarstyti. Galbūt dar reikia greitai paprašyti Vyriausybės išvados, bet mes tempiame ir tempiame. Paskui 20 mlrd. atstatomąja verte mes sunaikinsime už 3 mlrd., kuriuos mums duoda. Prašyčiau įtraukti Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko pratęsimo įstatymą į kitos savaitės darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Čia tik per Seniūnų sueigą. Kadangi jūs paminėjote Vyriausybę, Ekonomikos komitetas turi teisę nelaukdamas nagrinėjimo Seime kreiptis į Vyriausybę, ir Seimo valdyba tuoj pat patvirtins tokį kreipimąsi. Būkite malonus artimiausiame posėdyje, jeigu jisai yra rytoj arba trečiadienį, pasiūlyti, kad būtų toks kreipimasis, ir Seimo valdyba tikrai tuoj pat išnagrinės. Bet vis tiek nagrinėsime šį klausimą Seniūnų sueigoje. Mano atsakymas yra toks.
PIRMININKAS. Atsakėte, taip? Klausia gerbiamasis Seimo narys V.Saulis. Prašau.
V.SAULIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Suprantu, kad darbotvarkė išpūsta. Jeigu nebūtų galimybės, tai artimiausiu metu nors Seniūnų sueigoje labai prašyčiau priimti sprendimą dėl Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo projekto Nr.XP-1360, jo yra priėmimo stadija. Labai trumpas pakeitimas.
Č.JURŠĖNAS. Negirdžiu. Kaip vadinasi tas klausimas? Per šoninį.
V.SAULIS. Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo projektas Nr.XP-1360. Likusi priėmimo procedūra. Labai trumpas klausimas (…). Nenoriu sakyti, mano apygardoje esančiai specializuotai ligoninei, jos tolesnei veiklai.
Č.JURŠĖNAS. Nuo tos jūsų ligoninės visi galime nukentėti. Tas teisybė. Bet, šiai ar taip, ir dėl šio klausimo, kaip ir dėl miško parkų, ir dėl Ignalinos atominės elektrinės ateities, per Seniūnų sueigą pasitarsime, tada spręsime, ar antradienį, ar šiek tiek vėliau, nes, kaip matote, yra tikrai daug svarbių klausimų, kuriuos turime nagrinėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? (Balsai salėje) Norite balsuoti, taip? Gerbiamieji, prašau pasiruošti…
Č.JURŠĖNAS. Čia jokių kalbų nėra už, prieš, iš karto balsuojama. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gal galime bendru sutarimu? Negalime. Balsuokite. Kas už tai, kad būtų patvirtinta darbotvarkė, balsuojam.
Užsiregistravo 40: už – 36, prieš – 1, susilaikė 3. Priimta.
Aš noriu paklausti, ar darome pertrauką, ar galime?.. (Balsai salėje) Nedarome. Yra skirtingų nuomonių. P.Gražulis – replika po balsavimo.
P.GRAŽULIS. Aš norėjau pasakyti repliką, nes Č.Juršėnas truputį netiesą sako. Dėl Archyvų įstatymo pagrindinis komitetas, Česlovai, yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kuris seniai apsvarstė ir laukia, kada bus priimtas šis įstatymas. Tai bent jau šį įstatymą prašyčiau įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę. Negi man vėl reikės rinkti 47 Seimo narių parašus, ar neužtenka 76 Seimo narių parašų? Mane baigia papjauti kagėbistai, matote, kaip per žiniasklaidą bombarduoja. Jau vien invalidų lazdos jiems tapo kulkosvaidžiu, o invalido vežimėlis – šarvuočiu, kuriuo nedera važinėti po Seimo koridorius, nuklotus raudonais kilimais. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis Česlovai. (Balsai salėje)
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, P.Gražulis nenoriu sakyti, ką maišo. Aš jam atskirai paaiškinsiu. Bet iš tikrųjų nesuplakim to klausimo, dėl kurio yra kreipimasis į Seimo vadovybę, ir dėl ko yra iš tikrųjų kai kurių neaiškių dalykų. Atitinkama tvarka Seime turi būti, ar tai tamstos padėjėjas, ar mano padėjėjas, ar kurio nors kito padėjėjas. Dar kartą sakau – tvarka turi būti, bet čia yra atskiras klausimas. Jeigu reikės, jį nagrinės Seimo valdyba ar naujoji Etikos ir procedūrų komisija, ar kas nors kitas.
Dabar dėl to klausimų paketo. Dar kartą sakau, jie visi registruoti, kai buvo vienas paketas. Ir nagrinėja pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. O dėl to jūsų minėto projekto iš tikrųjų yra kitas pagrindinis komitetas ir jis jį išnagrinėjo. Bet viskas turi eiti kartu, nes jie yra susiję. Štai ir viskas. Kadangi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra įsipareigoję iškart po Valstybės saugumo departamento klausimų imtis šio, tai problema yra tiktai sulaukti pirmosios gruodžio savaitės.
PIRMININKAS. Dėkojame. Aš taip suprantu, mes sutariame, kad tęsiame posėdį, taip? Tada kviečiu į tribūną… (Balsai salėje) Nebenori.
Darbotvarkės 2-6 klausimas – 2007 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1742. Pranešėjas – Seimo narys, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiame 2007 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą. Įstatymas susideda iš vieno straipsnio. Siūlome patvirtinti PSDF biudžeto pajamas ir išlaidas. Kartu komitetas pateikė keletą pasiūlymų, labai prašytume, jeigu būtų galimybė, šiems siūlymams pritarti protokoliniu Seimo nutarimu.
Pasiūlymo esmė. Pirmiausia mes siūlome didinti lėšas kaimiškųjų rajonų vaikų stacionarinei reabilitacijai. Jūs patys tikriausiai suprantate, kad mes siekiame kuo daugiau plėsti ambulatorinę reabilitaciją, bet ambulatorinės reabilitacijos prieinamumas mieste gyvenančiųjų ir kaime yra skirtingas, nes į ambulatorinę reabilitaciją, gyvenant 10–20 kilometrų iki įstaigos, atvykti ir grįžti yra labai sudėtinga. Todėl yra tikslinga plėsti stacionarinę reabilitaciją kaimo ir rajono vaikams.
Siūlome atkreipti dėmesį į ankstyvą ligų diagnostikos svarbą ir didinti lėšas ankstyvos ligų diagnostikos programoms, kad jos apimtų visas rizikos grupes žmones ir kad jos būtų laisvai prieinamos. Taip pat vėlgi, kaip ir svarstant kitų metų biudžetą, mes siūlome pirmiausia, jeigu jau trūksta lėšų, koncentruoti lėšas ir skirti finansuoti programas tų ligų, dėl kurių šiandien Lietuvoje yra didžiausias sergamumas ir mirtingumas.
Atsižvelgdami į didelį endoprotezavimo paslaugų poreikį, siūlome didinti lėšas galūnėms, sąnariams ir organams protezuoti bei protezams įsigyti. Atsižvelgdami į komiteto 2006 metų gegužės 31 dieną priimtą sprendimą dėl papildomų lėšų skyrimo ortopedijos priemonių asortimentui bei bazinėms kainoms padidinti, mes prašome ir siūlome padidinti lėšas ortopedijos technikos priemonėms įsigyti. Siūlau pritarti įstatymui ir šiems mūsų pasiūlymams.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Kviečiu į tribūną gerbiamąją Seimo narę L.Počikovską pateikti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę.
L.POČIKOVSKA (VLF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos 2007 metų Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Užsirašiusių diskutuoti nėra. Gal bendru sutarimu po svarstymo galime pritarti? Nėra prieštaraujančių? Yra prieštaraujančių? Prašote balsuoti? Gerai. Prašom pasiruošti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo nutarimo projektui, registracijos Nr.XP-1742, prašom balsuoti. Po svarstymo. Abiejų komitetų nuomones girdėjote.
Užsiregistravo 31. Už – 29, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po svarstymo.
Pereiname prie darbotvarkės 2-7 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 22 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projekto Nr.XP-1851. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį Seimo narį P.Auštrevičių.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, šiuo metu galiojanti Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 6 dalis nustato, kad šeimoje, auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam, kuris mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, valstybės biudžeto lėšomis yra mokama 0,4 minimalaus lygio dydžio išmoka per mėnesį – 50 litų, tačiau, aptariant šios nuostatos įsigaliojimą, to paties įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi teisė gauti minėtas išmokas yra garantuojama tik vaikams nuo 3 iki 7 metų amžiaus. Reglamentuojant išmokų vaikams nuo 7 iki 18 metų ir vyresniems, besimokantiems dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, mokėjimą, įstatyme nustatoma, kad išmoka skiriama ir pradedama mokėti atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes bei Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau negu nuo 2009 m. sausio 1 dienos.
Mielieji kolegos, kartu Konstitucinis Teismas dar 2005 m. rugpjūčio 23 d. yra nurodęs, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo, disponavimo tvarką nustato įstatymas. Kitaip tariant, tai yra Seimo, o ne Vyriausybės prerogatyva. Todėl, mielieji kolegos, mes esame tikri, kad tokia formuluotė prieštarauja konstituciniam valdžių padalijimo principui. Ne Vyriausybė, o Seimas turi nuspręsti, kiek lėšų privalo būti skiriama šiam poreikiui tenkinti.
Kita vertus, tai, kad išmokos vaikams yra skirstomos pagal amžių, iš esmės prieštarauja kertiniams vaikų teisių apsaugos principams, visų vaikų lygybės bei jų interesų pirmenybės principui. Valstybė privalo būti visiems vienodai teisinga, todėl mes turime atitaisyti šią neteisybę, mūsų manymu, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą ir prašydami jo išaiškinimo dėl mūsų pateikto klausimo.
Mielieji kolegos, yra malonu, kad 47 Seimo nariai parėmė šį kreipimąsi, todėl ir prašau jūsų pritarimo šiam klausimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Klausimų neturime. Ar gali Seimas bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiam pasiūlymui? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo. (Balsai salėje) Dar prašo skirti papildomu Žmogaus teisių komitetą, taip? Nėra prieštaraujančių. Gerai, įrašome Žmogaus teisių komitetą. Siūloma svarstyti artimiausiu laiku.
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo 421 straipsniu įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-987. Pranešėjas – Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas gerbiamasis A.Matulevičius. Kviečiame į tribūną. Pateikimas.
A.MATULEVIČIUS (PDF). Ačiū, kolegos. Tai nieko bendra su saugumu neturi, tai aš, naudodamasis Seimo nario iniciatyvos teise, esu parengęs tokią idėją. To prašė rinkėjai lygiai prieš metus, t.y. 2005 m. gruodžio mėnesį. Kai vyksta diskusijos dėl rinkimų į savivaldybes, piliečiai labai išgyvena, kad jie neturi jokių teisių. Todėl mes ieškojome formulės ir suradome tokią formulę, kurią aš norėčiau pateikti jūsų teismui. Ji yra surašyta. Idėja yra tokia: negriaunant esamos sistemos, reikia leisti ir nepartiniams sudaryti savo sąrašą iš ne mažiau kaip penkių žmonių, kad pagal tą sąrašą jie galėtų dalyvauti rinkimuose. Pati idėja yra diskutuotina, bet aš siūlyčiau po pateikimo pritarti ir po to svarstyti, jei nepatiks, atmesti arba tobulinti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis, jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia gerbiamasis Seimo narys E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis kolega, jūs pats dalyvaujate politikoje, kaip įsivaizduojate…
A.MATULEVIČIUS. Labai blogai čia girdėti.
E.PUPINIS. Kaip įsivaizduojate tokių išrinktų žmonių kontrolę ir apskritai, kai 50 žmonių galės turėti savo žmonių taryboje, tai iš esmės maža įmonėlė galės deleguoti savo žmogų, kuris spręs, tarkim, tam tikrus viešuosius interesus. Kai kada mes matom, kad tie viešieji interesai ne visai būna… Taigi ar jūs nemanote, kad, tarkim, iš anksto prognozuojat, kad niekas jam nepritars.
A.MATULEVIČIUS. Ne, nerealu, kad taip įvyktų. O kad didelės partijos nepritars, aš tą jaučiu, bet kai kurios gali ir pritarti. (Balsai salėje) Manęs prašė rinkėjai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys gerbiamasis V.Volčiokas. Prašau.
V.VOLČIOKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gal iš tikrųjų idėja ir nebloga, įdomi, bet ar jūs galit garantuoti, kad iš tikrųjų iškėlus į sąrašą penkis žmones, jų gal atsiras ir 15, ir 20, ir tada išvis mūsų politinės partijos gali prarasti atstovavimą savivaldybėse.
A.MATULEVIČIUS. Ne, tai nerealu. Partijas, jeigu stiprios, tai, man atrodo, konkurencija jas tik užgrūdins, o tas pasakymas, kad ten būtinai rinks nepartinius, taip nebus. Bet pasaulyje yra. Beje, panašus dalykas yra Lenkijoje, tik kitaip vadinasi, yra komitetai. Rinkimų komitetai. Aš su lenkais esu kalbėjęs. Kažkas panašaus yra.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R.J.Dagys. Prašau.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, turbūt naudodamasis mūsų nuovargiu mėginat tokį įstatymą pasiūlyti. Bet klausimas būtų toks. Mes dabar sugalvojom ir partijos susitarė dėl įvairiausios būsimos kontrolės politinių partijų, jų finansavimui, jų priežiūrai, reklamai, jų registracijai, reikalingumui persiregistruoti ir t.t. yra krūva apribojimų, ir partijos per savo sąrašus įgyvendina savo teisę. Dabar jūs siūlote sukurti kitą struktūrą, kuri iš esmės rinkimine prasme atitiks tas pačias pagal partijų įstatymą, sakykim, funkcijas, bus kaip partija, bet jiems niekas, absoliučiai jokios priemonės netaikomos. Ar jums neatrodo, kad specialiai padarom landą tiems, kurie nenori būti kontroliuojami, kad jie palengvintu būdu, surinkus ten 5 ar 10 narių, iš karto pakliūtų į savivaldybės rinkimus.
A.MATULEVIČIUS. Aš pasakysiu labai trumpai. Kai kurios partijos neįrodė, kad jos gerai kontroliuoja finansus arba su jais tvarkosi. Asmuo su finansais kartais geriau susitvarko. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip, klausia Seimo narys gerbiamasis J.Sabatauskas. Prašau.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, iki rinkimų liko trys mėnesiai. Mano klausimas bus papildantis kolegos R.Dagio klausimą. Iš tikrųjų įstatymais esam numatę įvairius apribojimus, pareigą partijoms deklaruoti savo finansus, po to atsiskaityti, teikti ataskaitas, audito ataskaitas. Šiuo atveju jūs siūlote grupę žmonių, kurie neturės tokių pareigų. Ar atitinkamai nereikės pataisyti kitus įstatymus, galbūt reikės sugalvoti naują teisinį reguliavimą, kuris dabar visiškai neaišku koks. Jūs savo įstatyme nerašot, kad reiks taisyti kitus įstatymus, bent jau Partijų politinių kampanijų finansavimo ir Finansavimo kontrolės įstatymus, nes ten apima ne tik partijas, bet ir politines kampanijas. Politinė kampanija jau prasidėjo. Seimas pavasario sesijos pabaigoje priėmė sprendimą nustatydamas rinkimų datą.
PIRMININKAS. Laikas.
J.SABATAUSKAS. Jūs, prasidėjus žaidimui…
A.MATULEVIČIUS. Aš supratau klausimą, galiu atsakyti. Galiu atsakyti trumpai ir lakoniškai. Visų pirma, aš nekaltas, kad metus gulėjo šis projektas Seimo stalčiuose. Antra, jūs galite pateikimą padaryti dabar, pritarti, o svarstyti po savivaldybių rinkimų. Aš visai neprieštarausiu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R.Kupčinskas. Prašau.
R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Aš norėjau paklausti, ką kolegos klausė, todėl daugiau neklausiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojam. Klausia Seimo narys D.Jankauskas. Prašau.
D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Labai trumpas klausimas. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs sutiktumėt su ta nuostata, sprendžiant iš ankstesnių atsakymų, kad taip, kad likus iki rinkimų trims mėnesiams, maždaug tiek dabar turim, galbūt verta tas gilesnes diskusijas iš tikrųjų ir inicijuoti, ir pradėti iš karto nuo kovo mėnesio. Praėjus šiems rinkimams, ramiai visas pataisas teikti, diskutuoti ir priimti. Ar sutiktumėt?
A.MATULEVIČIUS. Kolegos, įstatymas registruotas. Aš manau, kad tai būtų labai rimto darbo pradžia, tai susiję su mūsų piliečių aktyvumu rinkimuose. Tai netgi galbūt būtų mums, kurie savivaldybių rinkimuose agituosime, pasakymas, ką mes esame numatę ateičiai. O padaryti tai po savivaldybių rinkimų. Aš nesakau, kad būtinai dabar reikia priimti, ir šiems rinkimams tikrai tai negalios. Antra vertus, aš sakiau, kad jis išgulėjo daugiau nei metus. O kad kai piliečiai spaudžia, reikia į tai reaguoti, tai reikia. Ačiū. Ar visiems atsakiau?
PIRMININKAS. Taip, dėkojam pranešėjui. Matau, yra nuomonių prieš. Pirmoji nuomonę prieš sako gerbiamoji D.Bekintienė. Prašau.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų jūs turbūt užmiršote, kad prieš gerą pusmetį mes šiuo klausimu jau buvom apsisprendę. Kitaip tariant, pilietis buvo pateikęs Peticijų komisijai nagrinėti šią peticiją. Mes ją išnagrinėjome ir pateikėme protokolinį nutarimą Seimui svarstyti. Seimas, galima sakyti, absoliučia balsų dauguma atmetė tokį panašų siūlymą. Dabar gerbiamasis Seimo narys jį šiek tiek patobulino, kitaip tariant, kad reikia surinkti 50 balsų. Tačiau mūsų, man atrodo, apsisprendimas jau yra. Todėl aš siūlyčiau jums jį prisiminti ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkojam už nuomonę prieš. Gerbiamasis Matulevičiau, neturite teisės kalbėti, nes jūs esate teikėjas. Pagal Statutą neturėtumėt kalbėti. Taip supratau, kad nuomonės išsiskyrė. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-987 Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymui. Balsuojam. (Balsai salėje)
Taip, gerbiamieji, registravosi 30 Seimo narių. Už – 8, prieš – 5, susilaikė 14. Nepritarta po pateikimo. Du variantai – atmetam ar grąžinam tobulinti? (Balsai salėje) Atsiprašau, atmesti negalim, 36 nėra. Tai iš karto automatiškai grąžinam tobulinti, taip? Ačiū.
Ir kitas paskutinis mūsų darbotvarkės 2-9 klausimas – Tarnautojų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.XP-1023. Pranešėjas – Antikorupcijos komisijos atstovas Seimo narys R.J.Dagys. Prašau. Pateikimas.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, teikiamas jums įstatymo projektas, kurį parengė dar prieš gerą pusmetį Seimo Antikorupcijos komisija. Jis buvo registruotas dabartinio ministro P.Baguškos vardu. Dabar aš esu įsipareigojęs jį pateikti. Tai yra vienas iš mūsų pačių prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos mes prisiėmėm 2002 m. sausio 17 d. nutarimu, patvirtinom nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo planą. Jame buvome numatę, kad mes patys turime tą įstatymą pateikti ir jį pradėti svarstyti. Daug negaišindamas jūsų laiko, aš jį jums ir teikiu.
Yra pateiktos jau ir mūsų Teisės departamento išvados, kurias reikia atidžiai išnagrinėti. Jis buvo jau ne vieną kartą nagrinėtas, siūlyta įvairiausių pataisų, pasiūlymų, bet, man atrodo, ateina iš tikrųjų laikas, kai mes jau plenarinių posėdžių salėje jį turime priimti, nes iš tikrųjų Tarnautojų elgesio kodeksas yra silpnoji vieta. Pavyzdžiui, susiduria net Tarnybinės etikos komisija, kai mėgina nagrinėti vieno ar kito pareigūno, atstovaujančio viešajai įstaigai, elgesį, priima tam tikrus sprendimus, tai ginčijama teisme tuo pagrindu, kad pagal galiojančias normas lyg ir neturėtų būti tai svarstoma. Etikos komisija gali tiktai ministrų ar pavaduotojų, ar politikų klausimą nagrinėti, bet jeigu kokios nors ligoninės direktorius ar viešosios įstaigos direktorius pasielgė ne taip, jau Tarnybinės etikos komisija negalėtų lįsti į tuos santykius. Aišku, yra didelė spraga, kurią bando šis įstatymas ir užtaisyti, numatyti tas įvairias nuobaudas, kokios jos gali būti, nes jos tikrai yra įvairios, nebūtinai iš kiekvienų pareigų turi būti šalinamas žmogus ar dar kas nors. Tai įvestų tam tikrą tvarką ir dėl karjeros siekimo, būtų galima fiksuoti biografijai, ar buvo kokių nors etikos pažeidimų, šiurkščių, nešiurkščių, o ne tik bendrosiomis normomis, ir viską siųsti į teismą. Iš tikrųjų praktika nebūtų gera, jeigu mes visus tarnybinius pažeidimus visą laiką nagrinėtume teisme. Tai tiek labai trumpai. Aš nenorėčiau varginti jūsų detalėmis, į kurias bus galima įsigilinti pradėjus svarstymo procedūras.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmas klausia gerbiamasis Seimo narys B.Pauža. Prašom.
B.PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, apskritai gal ir neblogai būtų priimti tokį įstatymą, tačiau man atrodo, kad dar prie jo reikėtų gerokai padirbėti. Žiūrėkite, šiurkštūs kodekso reikalavimų pažeidimai, pačiame apibrėžime. Faktiškai jie visiškai nesiskiria nuo paprastų pažeidimų. Jūs žiūrėkite, Valstybės tarnybos įstatyme, Darbo kodekse šitie dalykai yra labai gerai surašyti. O čia iš karto bus ginčų objektas. Bet mano klausimas būtų toks. Jūs rašote, kad įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos, ir siūloma sukurti registrą, ir jam, be abejo, reikės biudžeto lėšų. Tačiau prašom pasakyti, niekur šios lėšos nenumatytos ir kiek jų reikės, taip pat niekur nekalbama. Tai kaip mes tą galėsime padaryti nuo sausio 1 dienos? Ačiū.
R.J.DAGYS. Be jokios abejonės, jūsų klausimas yra teisėtas. Bet problema yra ta, kad mes patys, Seimas, su savo darbotvarke užtęsėme šio kodekso svarstymą. Jeigu mes būtume jį priėmę jau pavasarį, kaip jis buvo užregistruotas, dar pavasario sesijoje, tai su biudžeto klausimais būtume išsprendę. Tos lėšos, reikalingos registrui sukurti, tikrai nėra tokios didelės, kad būtų neišsprendžiamos mūsų Vyriausybės turimo rezervo sąskaita arba vasarą, atitinkamai pakoreguojant mūsų biudžetą, kuris tikriausiai neišvengiamai bus koreguojamas. Juo labiau kad galima kai ką išspręsti dabar, jeigu mes labai operatyviai jį priimtume iki gruodžio 1 dienos. Bet aš toli nuo tos abejonės.
Dėl 1 klausimo, jūsų abejonės dėl šiurkštaus ir nešiurkštaus, iš tikrųjų tai reikėtų detaliau apibrėžti. Bet lygiai tas pat kas šiurkščiai, kas nešiurkščiai, tos sąvokos ganėtinai neaiškiai apibrėžtos taip pat ir Seimo statute, ir kituose dokumentuose. Kai mes kalbame apie baudžiamąją atsakomybę, ten yra aiškiau. Bet tarnybinės etikos nusižengimai, arba mūsų Seimo narių etikos nusižengimai irgi turi ganėtinai „išplaukusias“ ribas. Aišku, galima tobulinti ir šią vietą reikėtų dar detaliau pasižiūrėti. Sutinku su Teisės departamento išvadomis, bet jas darbine tvarka galima suderinti.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis Seimo narys A.Dumčius. Prašom.
A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Labai girtina, kad Antikorupcijos komisija ėmėsi tokio atsakingo darbo. O klausimai būtų tokie. Iki gruodžio pabaigos, kai yra Teisės departamento įvairiausių pastabų 4 puslapiai, kaip jums atrodo, ar tas terminas ne per trumpas taisymui? Lygindamas su Politikų elgesio kodeksu pasigendu vieno dalyko. Jeigu yra tas vadinamasis pažeidėjas, jis gailisi, tam tikrus papildomus duomenis pateikia arba viešai atsiprašo. Aš to nepastebėjau. Kodėl nėra sankcijų skyriuje? Ir trečia, įvairių terminų mažareikšmis pažeidimas ar atitinka teisinę nomenklatūrą, ar ne? Ačiū.
R.J.DAGYS. Dėl paskutinio man atrodo taip, tokia traktuotė dabar vartojama. Dėl gailesčio ir panašiai, jeigu bus užregistruoti jūsų siūlymai, tikrai, manau, rimtai svarstysime, juo labiau pagal Statutą tai svarstys kitas komitetas, nežinau, ar Antikorupcijos komisija, ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tų pataisų tikrai galime sulaukti. Aš tikrai neturiu iliuzijų, kad mes iki gruodžio 1 d. priimsime šį įstatymą. Bet mes jau metai laiko atsiliekame nuo mūsų pačių patvirtinto grafiko priimti šį įstatymą. Seimas pats įsipareigojo jį pradėti svarstyti, mes metus laiko atsiliekame.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys gerbiamasis K.Starkevičius. Prašom.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Kaip aš suprantu, dabar bus sudėta į vieną teisės aktą ir tada jau iš tikrųjų bus lengviau visoms kitoms komisijoms nagrinėjant valdininko etiką priimti sprendimus. Ar čia dar liks ir daugiau įstatymų ir įstatymus lydinčių aktų?
R.J.DAGYS. Stengiamasi, kad viskas būtų vienoje vietoje, bet, aišku, kiti įstatymai, kurie su tuo susiję, irgi turės būti tarpusavyje suderinti, kad sąvokos viena kitai neprieštarautų, kaip ir priimant bet kurį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Paskutinis klausia gerbiamasis Seimo narys E.Pupinis. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis kolega, norėčiau paklausti, surašyti tokie tarnautojų etikos principai… Galbūt surašyta iš vadovėlio daug etikos principų, tarp kurių yra ir tokių: nenaudoti smurto, nepriekabiauti. Ar tikrai tas skyrius reikalingas? Čia kaip vadovėlis, tarkime, normaliam žmogui tas turėtų būti aišku, tuo labiau valstybės tarnybai. Aš suprasčiau – kokios nors bausmės ar panašiai, o čia toks pasiskaitymas. Aš atsimenu, komunizmo statytojo kodeksas, nors aš jį skaičiau tik paskutiniu metu, nagrinėjo giliau.
R.J.DAGYS. Atsakydamas, jeigu leisite, aš irgi šiek tiek nuklysiu į lankas. Mes galėtume nekurti nė vieno baudžiamojo teisės akto, jeigu mes laikytumės 10 Dievo įsakymų. Ten viskas labai aiškiai parašyta, kaip reikia elgtis, bet, deja, mums tenka surašyti dar kartą ir dar kartą. Žmogaus kūriniai nėra tokie tobuli kaip Dievo įsakymai, todėl mes stengiamės surašyti viską žodžių kalba, kad būtų aišku, kokie yra tie etikos principai. O dėl sąvokų, ką ten reikia įrašyti, čia jau Seimo nariai turi apsispręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Daugiau klausiančiųjų nėra. Yra nuomonės, kurios išsiskyrė. Nuomonė prieš ir nuomonė už. Pirma leisime nuomonę prieš pasakyti gerbiamajam Seimo nariui P.Vilkui. Prašom.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš gal irgi pasinaudosiu proga pasakyti apie tokį kodeksą. Aš nesu labai prieš, nes mano gyvenimas, kaip ir gerbiamasis E.Pupinis sako, kad čia viskas žmogiška… Atrodo, skaitai, kaip čia galima to nevykdyti. Man atrodo šiek tiek keista, kad mes surašome tokius kodeksus, ir atrodytų, kai skaitai, paprastam žmogui viskas yra aišku. Dabar aš net nesuprantu. Tame kodekse parašyta: „nedemonstruoti savo simpatijų“. Aš dabar nežinau, kaip čia kalbėdamas su žmogumi tas simpatijas aš turėčiau reikšti? Jeigu aš nusijuoksiu, tai čia reikšiu simpatijas? Žinote, aš jau esu pragyvenęs nemažai, prisimenu senus laikus, kai nuvažiuoji į Maskvą, tai ant stalo būdavo užrašas: „Būk mandagus. Nekalbėk garsiai“. Tai mums, lietuviams, nuvažiavus ten būdavo juokinga, kad ten tokie užrašai. Pasirodo, kad mes tą patį rašome dabar ir čia: būk mandagus, nekalbėk garsiai arba žiūrėk žmogui į akis, kai kalbi. Man keista. Man atrodo, kad nukrypstame į tokius dalykus, kad priimame tai. Čia dar sako, 10 Dievo įsakymų. Aš abejoju, ar kas juos žino. Turbūt kad niekas nežino tų 10 Dievo įsakymų ir rašo tokius dalykus. Aš tikrai susilaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jungtinių Amerikos Valstijų kongresas irgi svarsto dabar Kongresmenų etikos kodeksą. Ten, sakė, labai daug įdomaus prirašyta. Kam įdomu, galite pasiskaityti.
Kitas klausia gerbiamasis Seimo narys V.Volčiokas.
V.VOLČIOKAS (DPF). Ačiū posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų mes puikiai suprantame, kad valstybės tarnyba – mūsų valstybės veidas ir turime kelti valstybės tarnautojų pavyzdingumą ir darbingumą. Mūsų tarnautojų elgesys dažniausiai geras, jiems gal ir nereikalingas tas kodeksas, kitiems gal duos tas kodeksas naudos. Aš manau, kad valstybės tarnautojai turi elgtis sąžiningai, garbingai, gerai. Ir tas kodeksas gal nevisiškai tobulas, bet geriau tokia pradžia. Todėl ir siūlau balsuoti už Tarnautojų elgesio kodeksą.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Aš sakiau, kad klausia, o ne nuomonę išsako, tai atsiprašau. Kadangi išsiskyrė nuomonės, kviečiu balsuoti po pateikimo. Kas pritariate Tarnautojų elgesio kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektui, prašom balsuoti. Po pateikimo.
Užsiregistravo 31. Už – 26, prieš nėra, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų, Teisės ir teisėtvarkos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai.
Gerbiamasis E.Zingeris dar vieną komitetą pasiūlys. Prašom.
E.ZINGERIS (TSF). Galima dar ir Antikorupcijos komisiją, tik aš, jeigu galima, ponui J.R.Dagiui, kaip žymiam mūsų įstatymų kūrėjui, vis dėlto norėčiau patarti išplėtoti atgailos kategoriją.
PIRMININKAS. Supratome. Užsiregistruoti nenorite, nes ką tik balsavote. Gerbiamasis J.Dagys – dar repliką.
R.J.DAGYS. Aš tikrai norėčiau, kad Antikorupcijos komisija būtų papildoma, kadangi…
PIRMININKAS. Supratome. Įrašome, prieštaraujančių nėra. Nėra. Ačiū. Ar reikia registruotis? (Balsai salėje) Yra norinčių. Prašom registruotis dviem pirštais. Ką tik registravomės, ką tik balsavome. (Balsai salėje) Gerai.
Gerbiamieji, mūsų buvo 34. Primenu, kad rytoj penktadienis ir rytoj neeilinis posėdis. Šį vakarinį posėdį skelbiu baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.