Trisdešimt
ketvirtasis (238) posėdis
2006
m. lapkričio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.ČAPLIKAS
PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF*). Pradedame vakarinį posėdį. Mums liko vienas nebaigtas klausimas iš rytinio posėdžio, t.y. Nr.XP-1611. Buvo paprašyta padaryti pertrauką iki posėdžio. Aš siūlyčiau Seimo nariams apsispręsti ir balsuoti dėl pritarimo po svarstymo. Gerai, galima paskelbti registraciją. Skelbiame registraciją.
Ačiū. Užsiregistravo 28 Seimo nariai. Pagal Statutą rytiniame posėdyje buvo paprašyta pertrauka iki kito posėdžio. Aš siūlau balsuoti dėl pritarimo po svarstymo ir priėmimo metu mes galėsime pakviesti į tribūną ministrą, jis pateiktų, paaiškintų dėl šios pataisos, tai būtų pats teisingiausias būdas. Galima? Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo įstatymo projektui Nr.XP-1611(2).
Už – 17, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
Klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 43 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1267. Svarstymo stadija. Pranešėjas – J.Lionginas.
J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu. Apsvarstė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 43 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1267. Buvo paprašyta ir gautos Teisės departamento keturios pastabos. Į jas atsižvelgta. Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastaboms pritarta ir taip pat buvo paprašyta Vyriausybė pateikti išvadą dėl teikiamo įstatymo projekto. Vyriausybė siūlo nepritarti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 43 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.XP-1267, nes tai prieštarautų 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios tarybos direktyvos 77388EEB „Dėl valstybių narių apyvartos, mokesčių įstatymų derinimo“: bendra pridėtinės vertės mokesčių sistema, vienodas vertinimo pagrindas nuostatoms. Šioje direktyvoje nustatytas baigtinis laivų, kuriems taikoma minėtoji PVM lengvata, sąrašas. Taigi papildyti tą sąrašą, kaip siūlė gerbiamasis Seimo narys V.Stankevičius, nėra galimybių. Todėl komiteto sprendimas – nepritarti įstatymo projektui Nr.XP- 1267. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Tai yra siūloma projektą atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū ponui J.Lionginui. Nuomonė už, nuomonė prieš. Ponas V.Stankevičius norėtų nuomonę už atmetimą? Už komiteto išvadą, nes pagrindinis komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. Prašom.
V.STANKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis pirmininke, jeigu galima, aš kalbėsiu atvirkščiai, aš ne taip užsiregistravau. Iš tikrųjų aš neturiu jokių priekaištų Seimo komitetui, kadangi kolegos Seimo nariai neturėjo kitos išeities kaip nepritarti, nes svarstymo metu išaiškėjo, kad mano ši pataisa prieštarauja Europos Sąjungos normatyvams, bet aš tikėjausi, kad Vyriausybė, o ypač Aplinkos ministerija, kuriai priklauso šis baras, vis dėlto pagalvos ir gal pasiūlys kokį nors tarpinį variantą su tokiu tikslu, kad vis dėlto mes padėtume jūrininkams mokslininkams. Lietuva jūrų valstybė ir reikia rūpintis ir tais mokslininkais, kurie dirba mūsų teritorinėje ir ekonominėje jūroje. Bet to neįvyko. Todėl ateityje tikiuosi, kad mes su Aplinkos ministerija paieškosime kokio nors priimtino varianto ir atkreipsime dėmesį į sunkią mūsų jūrininkų mokslininkų padėtį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar galima bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto nuomonei atmesti įstatymo projektą? Galima. Prieštaraujančių nėra. Ačiū.
Kitas klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1653. Pranešėjai – pagrindinio komiteto pranešėjas ponas J.Lionginas, ruošiasi Ekonomikos, Švietimo, mokslo ir kultūros ir Žmogaus teisių komitetų paskirti pranešėjai. Prašom.
J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Vyriausybės teikiamą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1653. Buvo gautos keturios Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, iš kurių į dvi atsižvelgta, dviem nepritarta, nurodyti motyvai, jums jie yra išdalinti. Taip pat buvo paskirti du papildomi komitetai, tai Ekonomikos ir Žmogaus teisių komitetai. Šie komitetai teikiamam įstatymo projektui pritaria ir komiteto sprendimas – pritarti patobulintam įstatymo projektui Nr.XP-1653. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū ponui J.Lionginui. Norėčiau į tribūną pakviesti Ekonomikos komiteto atstovą, čia įrašytas ponas V.Karbauskis, bet jo nėra. Gal kas galėtų pristatyti Ekonomikos komiteto nuomonę? Galėčiau ją perskaityti, jeigu… Komitetas siūlo iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritaria. Kaip girdėjome, ponas J.Lionginas informavo, Teisės departamento pastaboms iš dalies yra pritarta.
Kviečiu į tribūną pristatyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonę ponią A.Pitrėnienę.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1653. Išvada: iš esmės pritarti projektui Nr.XP-1653 atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir komiteto nuomonę dėl jų. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtų ponia Z.Žvikienė pristatyti Žmogaus teisių komiteto nuomonę? Prašom į tribūną.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šiuo metu Seime svarstomą įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritaria. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū poniai Z.Žvikienei. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norintis išsakyti nuomonę prieš – ponas J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Kai kuriems galima pritarti, bet man nepatinka pats principas. Dabar perdraudimas neapmokestinamas PVM, draudimas apmokestinamas. Perdraudimas, kad brangiai kainuoja, todėl neapmokestinamas, o draudimas pigiai kainuoja, todėl apmokestinamas. Aš norėčiau, kad Finansų ministerija galų gale turėtų bent ilgalaikę strategiją, kam reikia tų lengvatų ir kam nereikia. Jau dabar vėl girdėjau, lengviems automobiliams buvo negrąžinamos pajamos, ministras sėdėjo kėdėje, kėdė prakiuro, dabar jau grąžins. Man tokia pozicija su mokesčiais nepatinka, kai nuo ilgo bezdėjimo į kėdę keičiasi pati PVM mokėjimo ir mokesčių koncepcija. Aš taip negaliu. Todėl ir nepritariu.
PIRMININKAS. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, turėčiau reaguoti, bet aš nereaguosiu, viskas gerai. Tai lietuviškai… Ką gi, ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Balsuojame dėl pritarimo įstatymo projektui po svarstymo.
Už – 46, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymo projektui Nr.XP-1653 pritarta po svarstymo.
Žiūriu į salę ir nematau pono J.Sabatausko. (Balsai salėje) Ponas V.Žiemelis pristatys? Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenų patvirtinimo ir jų įgyvendinimo“ projektas Nr.XP-1793. Prašau.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė šį nutarimo projektą ir jam vienbalsiai pritarė. Jokių siūlymų, pastabų nebuvo gauta, tačiau jau po to, kai Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė šį projektą, Teisės departamentas parašė savo išvadą, teikdamas tam tikras pastabas. Galiu pasakyti, kad pirmoji pastaba yra redakcinė. Ją galima ir be svarstymo priimti. Taip pat redakcinė šeštoji pastaba, o septintoji pastaba, kurioje sakoma, kad 36 punkte po žodžio „aktai“ trūksta žodžio „įsigaliotų“, irgi yra teisinga. Visas kitas pastabas mes apsvarstysime iki šio projekto priėmimo. Siūlau po svarstymo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nėra norinčių. Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo nutarimo projektui? (Balsai salėje) Galima. Supratau. Balsuojame dėl pritarimo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenų patvirtinimo ir jų įgyvendinimo“ projektui. Balsuojame.
Už – 54, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimo projektui Nr.XP-1793 pritarta po svarstymo.
Dabar Branduolinės energijos įstatymo 20, 21 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1654. Pagrindinio komiteto pranešėjas – ponas A.Matulevičius. Bet mane informavo, kad pranešėjas bus R.Bašys. Prašau. Kviečiame į tribūną.
R.BAŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nagrinėjo Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 20, 21 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1654. Pastaboms nebuvo pritarta, o bendrai projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū ponui A.Bašiui. Kviesčiau į tribūną Ekonomikos komiteto narį poną A.Endziną. Papildomo komiteto nuomonė.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Komitetas pritaria įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas komitetas – Ekonomikos komitetas – irgi pritaria. Norinčių diskutuoti nėra. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo įstatymo projektui Nr.XP-1654? (Balsai salėje) Seimo nariai siūlo balsuoti. Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo įstatymo projektui Nr.XP-1654.
Už – 60, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui Nr.XP-1654 po svarstymo pritarta.
Kitas klausimas – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1680(2) (sujungtas su XP-1470). Pagrindinio komiteto pranešėja – ponia O.Valiukevičiūtė. Prašau.
O.VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamieji, Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4, 5, 6, 7, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Komitetas siūlo įstatymo projektą Nr.XP-1680 laikyti pagrindiniu ir sujungti su įstatymo projektu Nr.XP-1470.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomų komitetų nuomonė. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto skirta pranešėja – ponia A.Pitrėnienė.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos! Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1680(2). Komitetas priėmė tokį sprendimą: iš esmės pritarti pagal pateiktas pastabas, siūlymus ir komitetų nuomones patobulintam Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.XP-1680(2); antra, siūlyti pagrindiniam komitetui svarstyti projektą kartu su Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu XP-1470. Komitetas kaip papildomas apsvarstė ir projektą Nr.XP-1470.
Išvada: iš esmės pritarti pagal pateiktas pastabas patobulintam Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.XP-1470; antra, pagrindiniam komitetui siūloma atkreipti dėmesį į projekte siūlomas formuluotes, taip pat kitų gyvybei ar sveikatai pavojingų dalykų, neapibrėžtumą ir apsvarstyti juos pasikvietus žurnalistų etikos inspektorių ir kitus specialistus; trečia, siūlyti pagrindiniam komitetui projektą svarstyti kartu su Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektu Nr.XP-1680. Abiem atvejais balsavimo rezultatai tokie: už – 6, susilaikė 2. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną ponią R.Kšanienę pareikšti Šeimos ir vaiko reikalų komisijos nuomonę.
R.KŠANIENĖ (DPF). Gerbiamieji, Šeimos ir vaiko reikalų komisija iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui, svarstant šį įstatymo projektą, atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia R.Visockytė turėtų pateikti Narkomanijos prevencijos komisijos nuomonę. Nematau jos salėje. Prašau pateikti ponią O.Valiukevičiūtę. (Balsai salėje) Sako, kad pateiks ponas R.Remeika. (Balsas salėje: „ Ar taip sutarę buvote?“) Prašau.
O.VALIUKEVIČIŪTĖ. Narkomanijos prevencijos komisija kaip papildoma taip pat svarstė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą ir bendru sutarimu už pritarė šiam projektui. Taip pat pritarė, kaip ir Žmogaus teisių komitetas, sujungti šiuos abu projektus.
PIRMININKAS. Labai ačiū už komitetų ir komisijų nuomones. Dar kartą sakau, kad šis įstatymo projektas jau yra sujungtas su Nr.XP-1470. Norinčių diskutuoti nebuvo. Nuomonė už, nuomonė prieš? Kalbėti nėra norinčių. Ar galima bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui Nr.XP-1680(2) variantui? (Balsai salėje) Ponas H.Žukauskas siūlo balsuoti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-1680?
Už – 66, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-1680, po svarstymo pritarta.
Kitas darbotvarkės klausimas – Utenos rajono savivaldybės ir Molėtų rajono savivaldybės teritorijų ribų keitimo įstatymo projektas Nr.XP-1500. Pranešėja – ponia D.Bekintienė.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip pagrindinis apsvarstė įstatymo projektą Nr.XP-1500 – Utenos rajono savivaldybės ir Molėtų rajono savivaldybės teritorijų ribų keitimo įstatymo projektą. Gautos Seimo Teisės departamento pastabos. Į šias pastabas iš dalies atsižvelgta. Komitetas nusprendė, kad yra pakankami reikalavimai nustatyti siūlant keisti savivaldybių teritorijų ribas, nes yra gautas ne tiktai Molėtų savivaldybės tarybos sprendimas, bet ir Utenos savivaldybės sprendimas. Kitų organizacijų ir asmenų, turinčių iniciatyvos teisę, pasiūlymų negauta. Komitetas priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir už šį įstatymo projektą visi balsavo už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū poniai D.Bekintienei. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš? Nėra norinčių reikšti nuomonę. Ar galima bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui Nr.XP-1500? Galima. Bendru sutarimu pritarta po svarstymo įstatymo projektui Nr.XP-1500.
Kviesčiau į tribūną poną V.Saulį, kad pateiktų mums vieną klausimą, kuris yra įtrauktas į rezervinių klausimų dalį, registracijos Nr.XP-1769. (Balsai salėje) Ne visai. Tai yra Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašom. Pateikimo stadija.
V.SAULIS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš pasistengsiu labai trumpai pateikti šį pakeitimą. Šio mano siūlomo projekto tikslas – nustatyti optimalų vidaus audito tarnybų veiklos viešuosiuose ir juridiniuose asmenyse metinės ataskaitos pateikimo Finansų ministerijai, viešojo juridinio asmens vadovui, taip pat steigėjui arba kolegialiam valdymo organui terminą. Kartu šiuo projektu pratęsiamas ir Finansų ministerijos rengiamos metinės vidaus audito tarnybų veikimo viešuosiuose juridiniuose asmenyse ataskaitos pateikimo Vyriausybei bei Seimui terminas. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas, valstybės ir Vyriausybės pasiūlymus, pasikeitusią situaciją audituojant jau ir Europos Sąjungos lėšų panaudojimą, metinės veiklos ataskaitos apimtis labai išsiplėtė. Ataskaitai reikalingus duomenis būtina susisteminti, išanalizuoti, apibendrinti, padaryti išvadas, teikti pasiūlymus. Todėl dabar nustatytas terminas iki vasario 1 dienos pateikti Finansų ministerijai metines vidaus audito tarnybų veiklos ataskaitas yra nepakankamas. Audito komitete nagrinėjant Finansų ministerijos pateiktas Seimui ataskaitas paaiškėjo, kad 2005 metų veiklos ataskaitą vėlavo pateikti 116 vidaus audito tarnybų. Tai beveik pusė visų pateiktų ataskaitų jau buvo gautos pavėluotai ir jos buvo gautos pavėluotai ne dėl apsileidimo ar dėl kitokių priežasčių, bet grynai dėl kur kas padidėjusių apimčių ir reikalavimų. Vienas pasiūlymas.
Antras pasiūlymas. 2002 metais priimant Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą vidaus audito sistemos problemas nagrinėjo Biudžeto ir finansų komiteto Audito pakomitetis. Todėl įstatyme ir buvo įrašyta, kad Finansų ministerija iki kiekvienų metų kovo 1 dienos teikia Seimo Biudžeto ir finansų komitetui metinę vidaus audito tarnybų veikimo viešuosiuose juridiniuose asmenyse ataskaitą. Kaip žinome, 2004 metais Seime buvo įkurtas Audito komitetas, pakeistas Seimo statutas ir vidaus audito klausimų svarstymas buvo numatytas Audito komiteto veiklos srityse. Todėl natūralu, kad Vidaus kontrolės vidaus audito įstatyme būtų įrašytas Seimo Audito komitetas. Toks būtų trumpas pristatymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori klausti vienas Seimo narys – ponas L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Ar jūs, teikdami šias pataisas, nepastebėjote, jog Seimui per daug yra siunčiama įvairiausių ataskaitų, tačiau jų veiksmingumo arba iš tų ataskaitų labai konkrečių siūlymų nėra. Ar nereikėtų ateityje mums apskritai ne ataskaitų reikalauti, o kylančių problemų sprendimo numatant įstatymo koregavimą?
V.SAULIS. Dėkoju už klausimą. Jūs galbūt ir teisus. Tikrai tų ataskaitų yra labai daug, tačiau mes visą laiką nagrinėdami Valstybės kontrolės pateikiamas įvairias ataskaitas susiduriame su tokia problema kaip vidaus audito tarnybų kol kas nepakankamas darbas. Matyt, todėl ir buvo įkurtas ir Audito komitetas Seime, kad tos ataskaitos pakliūtų į Audito komitetą, kuris, kaip pagrindinis tų ataskaitų nagrinėtojas, ir toliau dirbtų Seime, o profiliniai komitetai, kurie kuruoja savo ministerijas, galbūt savo ruožtu pasižiūrėtų, ar jiems reikia svarstyti visas tas ataskaitas. Iš tikrųjų jų labai daug, bet, kita vertus, tose ataskaitose yra labai daug geros informacijos apie blogus dalykus. Tose pačiose ataskaitose yra rekomendacijos, kaip tuos trūkumus šalinti. Kartais natūraliai jau gimsta ir tiesiog įstatymo pataisos iš tų rekomendacijų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Norinčių klausti daugiau nėra. Nuomonių už, nuomonių prieš pasakyti norinčių nėra. Ne, čia viskas…
V.SAULIS. Jeigu galima, dar vieną tokį… Norėčiau paprašyti, kad Seimas pritartų į darbotvarkę įrašytai skubos tvarkai, nes mes turėtume tikrai dar lapkričio mėnesį arba gruodžio pradžioje šį įstatymą priimti, kad jis jau įsigaliotų nuo Naujųjų metų. Labai prašyčiau pritarti skubos tvarkai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Norinčių kalbėti nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti komiteto prašymui svarstyti skubos tvarka? (Balsai salėje) Ar galima pritarti bendru sutarimu įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-1769, po pateikimo? Galima. Ačiū. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Audito komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų. Siūloma svarstyti šių metų lapkričio 28 dieną. Tinka? Tinka. Ačiū.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 4 skyriaus papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1466. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo bei Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-1467. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ papildymo“ projektas Nr.XP-1468 (pateikimas)
Kitas klausimas. Kviesčiau į tribūną (labai sparčiai dirbame) poną V.Čepą, kuris mums galėtų pateikti daugybę tarpusavyje susijusių klausimų, 2-11a, 2-11b, 2-11c. Aš siūlyčiau pradėti nuo paties pirmojo. Tai yra įstatymo projektas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 4 skyriaus papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1466. Prašom. V.Čepas prašo sutikimo, kad jis galėtų pateikti visus tris įstatymo projektus kartu. Aš tiktai atkreipiu dėmesį, kad mes 16.00 valandą turime svarstyti Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2005 metų veiklos ataskaitą. Sparčiai dirbame, laiko dar turime. Skubėti ypatingai nėra kur. Galite drąsiai klausti pono V.Čepo, dalyvauti diskusijoje. Dar kartą prašau, Vytautai, pateikti jūsų teikiamus įstatymų projektus.
V.ČEPAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji ir malonūs kolegos, iš pradžių noriu pateikti keletą skaičių, kurie atkreiptų jūsų dėmesį į esamą padėtį, dabar susidariusią mūsų valstybės ir pasaulio keliuose. Kasmet pasaulyje pusė milijono žmonių žūsta po automobilių ratais, 15–20 milijonų sužeidžiama. Jeigu padalytume šį skaičių iš dienų skaičiaus, tai kasdien po automobilių ratais pasaulyje žūsta 1400 žmonių ir 40 tūkst. žmonių sužalojama. Lietuvoje, savaime suprantama, šie skaičiai yra mažesni. Jeigu paimsime laikotarpį nuo 1982 m. iki 2005 m., tai Lietuvoje žuvo 18 tūkst. 976 žmonės. Tai – vidutinio didumo Lietuvos miesto gyventojų skaičius. Sužeistų – 139 tūkstančiai. Trūksta tik 50 tūkst. iki Klaipėdos miesto dydžio.
Metiniai kelių eismo įvykių nuostoliai sudaro apie 1,6 mlrd. litų, t.y. 2,25% bendrojo vidaus produkto. Įsivaizduokit, ką už tokius pinigus būtų galima padaryti – išlaikyti visą mūsų kariuomenę arba kur kas didesnes investicijas skirti mūsų švietimo ir mokslo sistemai.
Taigi esama situacija, be abejo, yra nepaprasta. Tokiai situacijai ištaisyti reikia ir tokių pat nepaprastų priemonių. Viena jų būtų pripažinimas, kad saugumas eismo keliuose yra nacionalinio saugumo sudedamoji dalis. Tai pakeltų saugaus eismo politiką į kur kas aukštesnį, negu dabar yra, lygį. Kaip žinote, dabar už eismo saugumo kontrolę ir visa kita atsako Vyriausybė, konkrečiai – sudaryta Saugaus eismo komisija, kurios vadovas netgi ne ministro lygio. Tiesa, prieš savaitę ši situacija pasikeitė, ir Saugaus eismo komisijos vadovu tapo ministras A.Butkevičius. Prieš tai buvo ponas Rimvydas Gradauskas, ministerijos sekretorius.
Padėties analizė parodė, kad Vyriausybė, kuri pati kuria programas, pati jas vykdo, pati jas kontroliuoja, negali šių funkcijų vykdyti, atlikti tam tikru lygmeniu. Todėl eismo politikos perkėlimas į aukštesnį – Seimo – lygį gerokai sustiprintų, atkreiptų įvairių institucijų, pačios Vyriausybės, visuomenės dėmesį į šios problemos svarbumą. Galų gale pakeistų teisėkūros kryptis, neleistų priimti nepagrįstų, nepageidautinų, bet kartais, atrodo, simpatiškų sprendimų, kurie iš esmės turėtų lyg ir pakeisti situaciją mūsų keliuose.
Deja, ši situacija daugelį metų nesikeičia. Jeigu visoje Europoje, kaip jūs tikriausiai žinote ir iš spaudos, ir iš žiniasklaidos, žuvusiųjų skaičius mažėja, eismo įvykių skaičius mažėja, jų pasekmės nebūna tokios skaudžios, tai pas mus kol kas to nėra. Net lenkai, nekalbant apie mūsų artimiausius kaimynus latvius, stipriai šiuos rodiklius pagerino, mes, deja, 7–8% juos pabloginom. Pagal žuvusiųjų ir visus kitus rodiklius Europoje dabar esam paskutinieji, milijonui gyventojų vidutiniškai kasmet tenka 222 žuvusieji, o Europos vidurkis yra 100. Mes iki 2010 metų norim ar nenorim tokį rodiklį turime pasiekti. Deja, iki šių metų jokių priemonių nebuvo imtasi, buvo manoma, kad kaip nors savaime viskas susireguliuos.
Taigi situacija, patys puikiai supratot, nepasikeis. Be kitų projektų, kurie jau yra Seime ir kurie jau yra svarstyti… ne tik mano, kolegos S.Girdausko pateikti įstatymų projektai gerinant automobilių parką Lietuvoje taip pat jau yra įgavę pagreitį, Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniai yra pateikti, jūs pripažinot, kad juos galima svarstyti, ir jie dabar yra svarstomi Seimo komitetuose. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektui rengti yra sudaryta darbo grupė, kuri dirba, ir kovo mėnesį bus pateikta naujo įstatymo redakcija.
Manau, kad mums būtų labai svarbu pripažinti šią problemą, nacionalinio saugumo problemą. Todėl mes, pasirašę šį projektą, siūlome pakeisti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 4 skyriaus straipsnį įrašant, kad valstybė privalo imtis efektyvių priemonių užtikrinant saugumą eismo keliuose, ypatingą dėmesį skirti saugumui automobilių keliuose. Valstybinės institucijos turi garantuoti reikiamą eismo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimo finansavimą, tinkamos teisinės bazės kūrimą, valstybės institucijų ir privačių asmenų veiklos bei kompleksinių priemonių, nukreiptų į avaringumo mažinimą, organizavimą ir koordinavimą.
Taip pat yra keičiamas ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kaip susijęs su tuo, yra keičiami 4 ir 5 straipsniai ir papildoma 31 straipsniu, kuris yra būtinas priimant Nacionalinio saugumo įstatymo pataisas. Ir trečia pataisa – tai priedas, keičiamas Nacionalinio saugumo pagrindų nutarimas dėl Seimo (…) ilgalaikių valstybinio saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo papildymo. Čia yra įrašomas 14 punktas – valstybės saugumo saugaus eismo automobilių keliais programa, numatomos datos, atsakingi asmenys ir kas tuos reikalus kontroliuoja.
Taigi, gerbiamieji kolegos, prašau šį svarbų, tiesiog būtiną, matyt, mums įstatymą, jo pataisas priimti ir atiduoti svarstyti Seimo komitetams. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Norinčių paklausti yra 10 Seimo narių. Pirmasis klausia ponas V.Rinkevičius. Prašau.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, pirmininke. Be abejo, problemos labai aktualios, ir reikia ryžtingų ir greitų sprendimų.
PIRMININKAS. Labai blogai girdėti. Gal galite arčiau prie mikrofono?
V.RINKEVIČIUS. Galima pritarti šioms mintims, tačiau mes nekalbame apie vieną tokią labai opią problemą, kad ypač tarp jaunimo ir šiaip visuomenės vyrauja tokia nuomonė, kad visada galima išsipirkti. Ir daugeliu atvejų jaunesni žmonės išvis nebijo, na, ką, sustabdys ar pakliūsi, sumokėsi ir bus viskas gerai. Dabar mes norim dar labiau griežtinti priemones, atsakomybę, didinti baudas. Vadinasi, dar padidinsim problemą, kad nemokėtų, pavyzdžiui, tų didelių baudų, o lengva ranka trečdalį, penktadalį jos sumokėję galės lengvai išvengti atsakomybės. Tai viena iš didžiausių problemų, nes iš tiesų visuomenėje susiformavusi nuomonė, kad labai lengvai galima šitų pažeidimų išvengti nusipirkus už nedidelę kainą… pažeidimo… iš eismo saugumą kontroliuojančių institucijų.
V.ČEPAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Šiandien mes čia kalbam apie Nacionalinio saugumo įstatymo pagrindų pakeitimus ir nekalbam apie Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, kur yra aptariamos tos problemos, dėl kurių jūs čia teiraujatės. Aš noriu pasakyti, kad mano pateiktame projekte, kuris užpraeitą antradienį buvo pateiktas ir priimtas svarstyti, kaip tik yra kalbama apie tai, ką jūs dabar sakėt. Ir yra numatyti būdai, priemonės, kad tokių išsisukimų nebūtų. Nusikaltai ir turi atsakyti. Ten tikrai nėra kalbos apie kokius nors drakoniškus didinimus, už smulkius pažeidimus, neesminius, negresiančius savo ir kitų sveikatai, yra kaip tik visur mažinama. O už piktybinius, pakartotinius ir už vairavimą neblaiviam ir be teisių yra griežtinama. Mažinama, švelninama yra 75%, o griežtinama tik 25%. Taigi ta proporcija ten yra išlaikoma, ir aš manau, kad jūs pritarsit, kai tas klausimas bus svarstomas Seime. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia ponas E.Pupinis.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, mes turim tą valstybinę patvirtintą programą. Nežinau, gal yra kokie nors atsakingi žmonės, ir kodėl ta programa neveikia? Galbūt jūs žinot tuos pagrindinius momentus, ką reikėtų sustiprinti toje programoje, nes šis deklaravimas, kad yra problema, aišku, kad yra problema. Tačiau galbūt reikėtų mūsų žvilgsnį nukreipti ir konkretinti tuos visus dalykus, ir konkrečiai žiūrėti į tą programą?
V.ČEPAS. Ačiū, kolega, už įdomų klausimą. Ir sunkų, reikia pasakyti, nes jūs mane iškart provokuojat lyg ir apibendrinti viską, kas yra. Manau, kad priežastys yra trys. Visų pirma tai, kad nėra vieno koordinavimo, kaip žinot, už saugų eismą atsako dvi ministerijos – Vidaus reikalų ir Susisiekimo. Kad nėra vieno centro, kuris už viską būtų atsakingas, o Saugaus eismo komisija buvo per daug žemo lygio, jai net ne Vyriausybės narys vadovavo, faktiškai ji neturėjo jokių galių. Tai yra pirmas dalykas. Antras dalykas. Tos programos numatyti konkretūs punktai faktiškai lieka be jokio finansavimo. Ir trečias dalykas, į kurį reikia atkreipti didelį dėmesį, – tai apskritai visos visuomenės požiūris. Aš turiu galvoje prevencijos dalykus, propagandos dalykus, kurie pas mus buvo labai žemo lygio. Manau, dabar, po paskutinių rimtų įvykių, tiek visuomenė, tiek Vyriausybė, tiek mūsų meno ir kultūros žvaigždės pabudo ir, matyt, įneš savo indėlį į mūsų žmonių sąmonei labai būtinus kai kuriuos pokyčius. Svarbiausias – saugok savo ir kitų gyvybę, nes tai yra vertybė, kuri duota žmogui vieną kartą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia ponas S.Girdauskas.
S.GIRDAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, aišku, pritariame jūsų siūlomam projektui, kad šios komisijos lygmuo būtų pakeltas į aukštesnį lygį, kad būtų atsakomybė. Į dalį mano klausimo jūs atsakėte. Aš kaip tik norėjau pasidomėti, kas atsakingas už šios programos vykdymą. Tiesiog norėčiau dar papildyti pasakydamas, kad išties šioje programoje nepaminėta daug nuostatų, kurios sumažintų avaringumą. Ar programa iš naujo bus peržiūrima, ar tiesiog bus siūloma papildoma kontrolė, kad jos įgyvendinimas išties būtų? Kiek aš suprantu, ši programa turbūt ne pirmi metai patvirtinta, ji veikia jau daugelį metų, tiesiog niekas neprisiėmė atsakomybės.
Naudodamasis proga tiesiog norėčiau pasiūlyti tokį variantą, kad mūsų nacionalinis transliuotojas šiek tiek daugiau dėmesio galėtų skirti ne tik balso, per radiją transliuojamoms reklamoms, bet ir vaizdinėms reklamoms, kokią reikšmę turi naujai sukurti automobiliai, kokią reikšmę turi saugos diržai ir kaip būtų galima išvengti šių nelaimių. Dėkui.
V.ČEPAS. Dėkui. Aš manau, kaip automobilistas, jūs geriau negu mes čia visi kartu sudėjus žinote, ką reiškia visi šie jūsų išvardyti veiksniai, susiję su saugumu. Turiu galvoje automobilių parko naujumą, turiu galvoje važiavimą prisisegus diržus, turiu galvoje kitas saugos priemones, kurių dabar yra naujuose automobiliuose ir kurių negali būti įmontuota į senus.
Dėl programų, apie kurias sakote, jos kasmet papildomos, bet bėda yra ta, kad tikrai nebuvo reikiamo koordinavimo. Sakykime, jos niekada nebuvo pakeltos į reikiamą vyriausybinį lygį ir, sudėtingiausia, nebuvo finansavimo. Galima labai geras, protingas programas sugalvoti, galų gale jas nukopijuoti nuo užsienio, tai kartais ir padaroma protingai, tačiau jeigu tai yra nuogos programos ir jos lieka tik popieriuje, savaime suprantama, kad teigiamų rezultatų sunku tikėtis.
Priėmus šią mano siūlomą pataisą, jeigu mes iškelsime tai į nacionalinio saugumo lygį, jeigu Vyriausybė atsiskaitys Seimui, jeigu Seimas kontroliuos šios programos lygį, tas programas tvirtins, bus garantuotas ir finansavimas, aš manau, tai turės nė kiek ne mažesnę reikšmę, net daug didesnę, negu baudų didinimas, negu baudžiamosios teisės įvedimas už tam tikrus pažeidimus. Tai yra esminis dalykas. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia ponas R.Bašys.
R.BAŠYS (DPF). Gerbiamasis Vytautai, mes nuolat išradinėjame dviratį, priimame sprendimus, kosmetines operacijas, kurios norimo rezultato neduoda, o tik tuština valstybės biudžetą. Gyvename Estijos kaimynystėje, kur ir keliai panašūs, ir sąlygos panašios. Tačiau šie klausimai yra išspręsti Vakarų valstybių lygiu. Ar jūs nesidomėjote galimybe perimti patirtį iš Estijos? Kiek žinau, Estijoje po policijos reformos reitingai nuo 20% pakilo iki 80%. Jeigu jūs savo pasiūlymais pasieksite tokį procentą, aišku, sveikintina, bet jeigu ne, gal tikrai reikėtų paimti iš kokios nors valstybės, kurioje tokia reforma padaryta, ir pritaikyti Lietuvoje, bet globaliniu mastu, ne kokiomis kosmetinėmis operacijomis. Ačiū.
V.ČEPAS. Dėkui, gerbiamasis kolega. Aš nematau nieko blogo, jeigu yra išradinėjamas dviratis. Jeigu jis nebūtų išradinėjamas, jūs iki šiol važiuotumėte dviračiu, kurio yra didelis priekinis ratas, paskui – mažiukas ir prie to rato pritvirtinti pedalai. Taigi matote, kad jis turi būti išradinėjamas. Lygiai tas pat ir čia. Mes negalime taikyti, pasimokyti, žinoti estų, latvių modelius… Mes turime… (Balsai salėje) Kuo konservatoriai nepatenkinti? (Balsai salėje) O koks jūsų reikalas, man leidžia kalbėti, aš ir kalbu. Prašom netrukdyti, jau kelintą kartą trukdote.
PIRMININKAS. Atsiprašau, pone Čepai, prašau atsakyti į klausimą. Šie priekaištai man, aš pats išsiaiškinsiu.
V.ČEPAS. Tai kad trukdo. Mano, kad tik jiems vieniems mikrofonas priklauso. Aš turiu dvi minutes ir atsakydamas jų neviršijau.
PIRMININKAS. Pone Čepai, prašau atsakinėti.
V.ČEPAS. Pažiūrėkite analogiją. Paėmėme šiukšlių rūšiavimo vokišką modelį. Pastatėme tris konteinerius. Kas iš to? Vokiški konteineriai, protas – lietuviškas. Kiša viską į vieną vietą. Lygiai tas pat, jeigu mes taikysime tokį modelį čia. Aš nieko blogo nematau, jeigu mes paimsime, kas estų ir latvių gerai, ir dar savo pridėsime, kas tinka mūsų mentalitetui. Gal nebepiktinkime…
PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Seimo narys turi teisę klausti, o pranešėjas turi teisę atsakyti. Šiuo atveju tikrai gerbkime vienas kitą. Dar nori paklausti šeši Seimo nariai, tarp jų ir konservatoriai. Todėl, manau, nieko blogo nebus. Klausia ponas R.Kupčinskas. Aš tik primenu, kad yra sujungti trys klausimai į vieną svarstymą. Tokiu atveju pranešėjui yra skiriama 30 min. pristatyti, t.y. 30 min. klausimams, atsakymams ir klausimo pateikimui. Kol kas mes dirbame viso labo 10 minučių. Klausia ponas R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad yra labai teigiamas dalykas, kad ši aštri problema įvardijama ir teisės aktuose, ji keliama ir numatomos tam tikros priemonės tai problemai spręsti. Bet, man atrodo, būtų daug racionaliau, kad vis dėlto būtų giliau pažiūrėta į priežastis, dėl kurių susidarė ši problema, viena iš tų, kurias mes kaip tik su ponu G.Šileikiu šiandien ir kėlėme. Tai policijos darbuotojų atlyginimai. Ir dar vienas dalykas, vis dėlto galbūt reiktų pasižiūrėti, kaip čia vienas kolega minėjo, kaip su tokiomis problemomis, tai yra su iškilusiomis kliūtimis arba problemomis, kovojama kitose šalyse, tai irgi labai svarbu.
Ir dar vienas dalykas, tenka pripažinti mūsų specifiką, Lietuvoje tikrai neblogi keliai. Aišku, daugėja mašinų.
PIRMININKAS. Klausti skiriama viena minutė.
R.KUPČINSKAS. Baigiu. Ačiū. Tiek norėjau. Dėkui.
V.ČEPAS. Dabar bijau ir atsakyti, kad neužpultų vėl. Gerbiamasis kolega, klausė ponas R.Bašys, kodėl Estijoje policininkų autoritetas kyla. Vienas iš dalykų buvo tai, kad buvo pakelti, padaryti normalūs atlyginimai. Žmonės pradėjo rimtai žiūrėti į pareigas, gerbti savo darbą. Rezultatas yra aiškus. Pas mus kelių policininkas gauna 800 litų. Sutikite, kad gaunant tokį atlyginimą stipriam vyrui yra tikrai nelengva, įmanoma, bet nelengva reikiamu lygiu atlikti tokį darbą, arba jeigu važiavęs mersedesu 300 km greičiu tau duoda 1000 litų kyšį. Amerikoje, kaip žinote, už milijoninį kyšį gauni mažiau negu paėmęs 10 tūkst., nes tokia suma „perlaužia“ žmogaus įsitikinimus.
Aš manau, jūs labai tiksliai pastebėjote, viena iš pagrindinių priežasčių yra policijos autoriteto, policijos darbo, policijos finansavimo problema, kurią šiandien su kolega G.Šileikiu ir pateikėte. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto aš nesutikčiau su jūsų pasakymu, kad Estijoje policijos reitingas pakilo po to, kai jiems padidino atlyginimus. Nieko panašaus. Atliktos labai rimtos reformos ir jų atlyginimai nėra dideli, gal šiek tiek už mūsų aukštesni. Bet čia ne vien atlyginimas lemia. Manau, pernelyg tiesmukai apibūdinate reitingų augimą. Tačiau jūsų intencijos yra geros. Aš sveikinu jus. Norai yra geri. Tačiau aš siūlyčiau po pateikimo labai rimtai padirbėti prie šio projekto, nes vien tik pakėlimas, kaip jūs sakote, į aukštesnį lygį nieko neduos. Jeigu bus vien pakėlimas į aukštesnį lygį. Nori nenori reikia atlikti rimtą studiją, išsiaiškinti priežastis ir pasiūlymus mokslininkų, specialistų, ką reikėtų daryti šioje srityje. Neužtenka vien kilstelėti į aukštesnį lygį. Todėl siūlau rimtai padirbėti. O jūsų iniciatyvą sveikinu. Ačiū.
V.ČEPAS. Dėkui. Studijos yra, prie tų studijų dirba profesūra, patirtis yra nagrinėjama. O dėl estų, tai aš gal ir klystu, bet, man atrodo, ten tris kartus daugiau gauna kelių policininkai, palyginti su mūsų. Bet aš gal ir klystu, dabar nepasiėmiau tos statistikos. Na, kad ir 2, duokime 2 tūkst., tai truputį kitaip žiūrės žmogus.
Ką aš dar noriu pasakyti? Pakėlimas į nacionalinio saugumo lygį tai nėra kažkoks mechaninis pakilimas, kad parašykim ir palikim. Tai automatiškai sublimuoja daugelį veiksmų, kurie dabar, kalbant apie šitą problemą, visiškai jos nepaliečia. Tai ir kitas finansavimas, ir kita kontrolė, ir kitas lygis jau yra. Čia netgi be studijų ir tai jau būtų didžiulis postūmis į priekį, nes, kaip žinomas meras pasakė, kiekvienas spyris į užpakalį yra pretekstas judėti į priekį.
PIRMININKAS. Teisingai meras sakė, svarbiausia teisingas…
V.ČEPAS. Vilniaus meras.
PIRMININKAS. Na, kaip gi kitaip? Negali gi… Klausia ponas J.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Manau, kad dėl pateikiamų projektų reikėtų pasakyti savo nuostatas, o šiaip dėl tų spyrių palikite sau, kaip kas išmano, taip tas gano. Ką reiškia teiginys „Valstybė privalo imtis?“. Šiaip tai Seimas turi adresuoti konkretiems asmenims, ar juriniams, ar fiziniams.
Antra, kyla klausimas dėl jūsų šalia pateikto jau ne Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, o Saugaus eismo pakeitimo įstatymo. 4 straipsnyje buvo, kad valstybės politiką formuoja Vyriausybė. Dabar jūs išbraukiate „Vyriausybė“ ir susilpninate, kad politikos įgyvenimą kontroliuoja Saugaus eismo komisija. Sakykite, ar kaip tik šiuo atveju tai nesusilpnina pozicijų? Kažin ar Saugaus eismo komisija kaip nors gali formuoti valstybės politiką?
V.ČEPAS. Ačiū. Į pirmą klausimą, kad valstybės privalo imtis efektyvių priemonių užtikrindama eismo keliais saugumą. Sutikite, matyt, iki šiol tokių priemonių nebuvo imtasi.
L.SABUTIS. Bet kas valstybėje?..
V.ČEPAS. Būtent valstybė, valstybės institucijos. Aišku, galima čia sukonkretinti, galbūt jūs ir pasiūlysite. Aš nieko prieš, jeigu būtų koks nors konkretus siūlymas, bet aš tokią formuluotę pasirinkau. Dabar sutikite, kad tokių efektyvių priemonių per paskutiniuosius dešimt metų nebuvo imtasi, buvo krapštinėjamasi, bet nieko iš esmės nedaroma.
Dėl antro klausimo, kurį jūs sakėte dėl ketvirto. Taip, gal valstybės politikos saugaus eismo užtikrinimo srityje įgyvendinimo kontrolei nuolat veikianti Saugaus eismo komisija… Tai atkreipkite dėmesį, kad nuolat veikianti. Komisija nėra epizodiškai susirenkanti, susėdanti, kaip dabar yra, kai kartą susirenka. Tai būtų nuolat veikianti komisija, sudaryta trijų institucijų. Jau rengiamas įstatymo projektas, kaip ta komisija turėtų veikti, kaip ji turėtų atrodyti, iš ko ji turėtų būti finansuojama ir kokias funkcijas jį vykdytų. Be abejo, tai būtų kur kas efektyvesnis dalykas, būtų nuolatinė kontrolė, būtų informuojama Vyriausybė ir tikrai rezultatai būtų geresni.
PIRMININKAS. Klausia ponas V.Gedvilas.
V.GEDVILAS (DPF). Pone Vytautai, aš žinau, kad jūs esate didžiulis optimistas ir jūsų atsakymai į klausimus taip pat optimistiški. Tas mus visus optimistiškai nuteikia. Norėčiau paklausti, ar vien tik baudų griežtinimas išspręs šią problemą? Ar yra ir kitų priežasčių, kurias reikėtų pašalinti, kad pagerėtų reikalai keliuose?
V.ČEPAS. Aš tikrai nesu baudų griežtinimo šalininkas. Tiesiog atvirkščiai, kartojau, ką atsakiau į kolegos klausimą, kad už smulkius – mažinti, už piktybinius – didinti. Tikrai baudų didinimas problemų neišspręs, duos momentinį efektą, bet tuoj pat bus prisitaikoma ir viskas važiuos sava vaga. Saugaus eismo vadyba, apie ką šiandien pradėjome kalbėti, antras dalykas – automobilių parko atnaujinimas, trečias – kelių ženklų logika ir visa kita, bet bene svarbiausias dalykas – profilaktinė propaganda stengiantis pakeisti visuomenės požiūrį į šitą problemą. Keturi tokie dalykai yra. To, beje, ir Europos Sąjungos direktyvos reikalauja. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia ponas K.Starkevičius.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Problema iš tikrųjų yra labai aktuali, nes nuo Lietuvos žemėlapio pradingsta tokie miesteliai kaip Žiežmariai, Ariogala. Aš turiu omenyje gyventojų skaičių, kiek jų šiandien žūsta keliuose. Mūsų grupės, kurią sukūrėte, analizė rodo, kad nėra šiandien koordinacijos tarp policijos ir kitų institucijų, kurios turi šiuolaikines informacines sistemas, stebėjimo sistemas. Pavyzdžiui, geležinkeliai turi įrengę savo stebėjimo kameras pervažose, tačiau, pasirodo, jomis kita žinyba – policija nesinaudoja. Iš esmės jos fiksuoja tiktai įvykį, kuris įvyko, tuo tarpu policija galėtų pasinaudoti tais duomenimis ir bausti tuos pažeidėjus taip, kaip yra baudžiama pasitelkiant fotografavimą keliuose. Kaip jūs manote, ar reikia gerinti ir toliau užtikrinti tą koordinavimą?
V.ČEPAS. Žinot, aš būsiu nenuoširdus ir labai pasipūtęs, jeigu pasakysiu, kad iki šiol niekas nieko nedaro. Daro pagal savo jėgas, kiek turi finansų, kiek turi intelektinių resursų, be jokios abejonės. Žinau, kad dabar perkami stacionarūs greičio matuokliai, kurie bus statomi greitkeliuose, kad nereikėtų policininkams žolėje gulėti, kaip iki šiol buvo. Ir daug kitų gerų dalykų daroma, niekas, kaip sakant, nėra sau priešas. Bet jūs labai tiksliai, pone Kazimierai, pasakėte, kad labai silpna vieta yra koordinacija. Tai yra būtent viena iš vadybos problemų, saugaus eismo vadybos. Tikrai dažniausiai kairė nežino, ką daro dešinė, viena institucija visiškai nežino, ką kita turi, nežino, ką pirkti, kaip pirkti ir kaip mokama. Šitie dalykai turi būti sureguliuoti ir, dar kartą papildau atsakymą į kolegos L.Sabučio klausimą, čia ir yra tai, kad reikia koordinuoti šiuos visus dalykus. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia ponas A.Sereika. Nematau salėje. Ponas A.Sereika klausti nenori. Ačiū ponui V.Čepui už pristatymą. Ar bendru sutarimu po pateikimo galime pritarti įstatymo projektui Nr.XP-1466? Galima. Pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti šių metų gruodžio 21 dieną.
Įstatymo projektas Nr.XP-1467. Ar bendru sutarimu po pateikimo galime pritarti? Galima. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti šių metų gruodžio 21 dieną.
Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ papildymo projektas Nr.XP-1468. Ar galima pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Seimo nariai siūlo balsuoti. Balsuojame dėl pritarimo Seimo nutarimui.
Už – 61, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimui, kurio registracijos Nr.XP-1468, pritarta po pateikimo. Pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 21 dieną.
Ponia Rasa nori kalbėti dėl balsavimo motyvų.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Aš norėjau tokią repliką kaip ir po balsavimo. Labai nustebau, nes nemanau, kad toks klausimas, tikrai labai svarbus klausimas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui turi būti pagrindinis. Tikrai perlenkta lazda. Ar tai būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ar tai būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dar suprasčiau. Nemanyčiau, kad net kaip papildomas būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tai ne jo klausimas. Tuo labiau kad komitetas dabar atlieka labai svarbius tyrimus ir net nežinau, kokios bus fizinės galimybės jam tuos klausimus rimtai svarstyti.
PIRMININKAS. Atvirai kalbant ir man buvo keista, bet, matau, komiteto ir pirmininko prieštaravimų nėra, pranešėjas pateikė, Seniūnų sueigoje niekas neprieštaravo. Tai šiuo atveju man irgi buvo keista, lyg ir ne Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pareiga nagrinėti saugaus eismo klausimus. Aš kreipiuosi į poną V.Čepą. Pone Vytautai, ar tikrai reikia, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas būtų pagrindinis? Ar jums netrukdys darbui turint omeny, kaip teisingai pastebėjo ponia R.Juknevičienė, šis komitetas pusantro mėnesio tikrai turės daug darbo, kol baigs pagrindinį pavedimą? (Balsai salėje) Seimo valia. Jeigu mes neprieštaraujame, tebūnie Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pagrindinis. Ar yra koks kitas siūlymas? (Balsai salėje) Nutarta. Balsuota, sakė L.Sabutis. Sėkmės komitetui darbe. Tikėsimės, kad gruodžio 21 dieną bus apsvarstyti ir šie teikiami įstatymų projektai. Dviem įstatymų projektams ir vienam nutarimui pritarta po pateikimo. Komitetai yra įvardyti. Visų svarstymo data – gruodžio 21 diena.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2005 metų veiklos ataskaita
Kviečiu į tribūną poną Joną Rimantą Glemžą pateikti Seimui svarstyti Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2005 metų veiklos ataskaitą.
J.R.GLEMŽA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Valstybinė kultūros paveldo komisija 2005 metais veikė pagal komisijos 2004 metų įstatymą. Komisija pagal įstatymą yra Seimo, Prezidento, Vyriausybės ekspertė ir patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais. Komisiją sudaro 12 narių, iš kurių 2 skiria Prezidentas, 4 – Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, 4 skiria Ministras Pirmininkas kultūros ministro teikimu ir 2 renka visuomeninės organizacijos. Komisijos ataskaita buvo išklausyta Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete birželio 21 dieną dalyvaujant visai komisijai.
Kokie svarbiausi praėjusių metų komisijos veiklos rezultatai? Svarbiausi yra tie, kurie susiję su paveldo apsaugos politikos formavimu. Atlikti štai tokie svarbiausi mūsų darbai. Pirma. Nagrinėtas naujo Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo įgyvendinimas, nagrinėtas net trijuose posėdžiuose, taip pat teiktos pastabos dėl 16 poįstatyminių aktų, taip pat dėl departamento ir jo Kultūros paveldo centro pertvarkos ir kiti pasiūlymai dėl problemų sprendimo, tai susumuota praėjusių metų gruodžio mėnesio komisijos dokumente.
Labai svarbus klausimas – pasaulio paveldo paminklo Kuršių nerijos problemos. Mūsų komisija iš tikrųjų pirmoji nagrinėjo visą tą situaciją su statybomis Kuršių nerijoje ir komisija dėkinga, kad jos posėdyje tada dalyvavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė A.Pitrėnienė ir pavaduotojas gerbiamasis J.Dautartas. Esmė ta, kad nesilaikoma UNESCO pasaulio paveldo globos konvencijos nuostatų, 1994 metų Neringos planavimo schemos. Kėlė ir tebekelia susirūpinimą Vilniaus istorinio centro, arba Vilniaus senamiesčio, išsaugojimo klausimai. Svarstėme detaliojo plano projektą, kurį iš esmės neigiamai įvertinome, svarstėme ir tolesnę aukštybinių pastatų statybą. Svarstytos ir Trakų nacionalinio parko problemos, nes Trakų nacionalinis parkas įrašytas į pasaulio paveldo kandidatų sąrašą. Vyksta nesusikalbėjimas ir nesutarimai tarp nacionalinio parko ir savivaldybės, taip pat kitos paveldosaugos problemos Trakuose buvo aptartos dalyvaujant ir Trakų, ir Elektrėnų savivaldybių merams, pateikti pasiūlymai. Man atrodo, aktualūs buvo ir nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje atgaivinimo principai ir kriterijai. Šiam dokumentui pritarus Užsienio reikalų ministerijai, Kultūros ministerija įteisino šį dokumentą kaip teisinį norminį dokumentą.
Kitos komisijos iniciatyvos. Būtent pagal mūsų komisijos pasiūlymą Vyriausybė įtraukė į savo programą Pasaulio paveldo paminklų Lietuvoje apsaugos įstatymą, turima omeny, kad nesusikalbama, nepasidalijama tarp valstybės ir savivaldybių atsakomybė už pasaulio paveldo paminklų išsaugojimą, o už tai pagal konvenciją tiesiogiai atsako valstybė. Mes aktyviai dalyvaujame šio įstatymo koncepcijos rengimo procese.
Atskirai svarstyta ir istorinių želdinių arba istorinių parkų padėtis, istorinių parkų miestuose, taip pat parkų dvarų sodybose. Pateikėme savo pasiūlymus dėl šios srities darbų ir apsaugos gerinimo. Tęsdami tradiciją kompleksiškai vertinti paveldosaugos padėtį atskiruose regionuose, nekalbu apie mano minėtą Kuršių nerijos ir Trakų nacionalinį parką, mes apsvarstėme Vilniaus apskrities (ne miesto) rajonų savivaldybėse, kokia yra paveldosaugos padėtis. Tas svarstymas kartu dalyvaujant savivaldybių vadovams arba jų įgaliotiems asmenims leido bendrai įvertinti ir pateikti pasiūlymus dėl tolesnio paveldosaugos Vilniaus apskrities savivaldybėse gerinimo.
Atskirai norėčiau paminėti ir mūsų komisijos dėmesį kultūros paveldo propagavimui ir panaudojimui turizme. Į mūsų pasiūlymą reagavo Ūkio ministerija ir Respublikinėje turizmo taryboje įsteigė Kultūrinio turizmo komisiją, kuri dabar aktyviai dalyvauja rengiant ir svarstant pasiūlymus dėl struktūrinių fondų panaudojimo pagal paveldo ir turizmo grupę.
Kokios aktualiausios problemos, nes būtent komisija yra atsakinga tam tikra dalimi už paveldosaugos strategiją ir politiką? Šiuo atveju mūsų problema dar ir tokia, kad yra tam tikras nesusikalbėjimas tarp atskirų įstatymų ir dėl jų įgyvendinimo. Šiuo atveju dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo, ypač dėl poįstatyminių aktų, ir dėl nelengvai vykstančio šio įstatymo įgyvendinimo. Pernai buvo trys komisijos posėdžiai vien bandant padėti spręsti šias problemas. Toliau mes taip pat seksime šio įstatymo įgyvendinimo eigą.
Kitas svarbus klausimas yra įstatymų tam tikras nesuderinamumas. Dar matome, kad reikia tobulinti kai kurių klausimų sprendimą Kultūros paveldo įstatyme ir Statybos įstatyme. Iš esmės Statybos įstatymas viršesnis paveldosaugos nuostatas, ypač atsižvelgiant į Europoje galiojančias paveldosaugos nuostatas.
Dar paminėtume ir finansavimo klausimą. Beveik devynerius metus paveldosaugos tvarkybai, tai yra objektų konservavimo ir restauravimo darbams, lėšų apimtis, nors biudžetas keitėsi į gerėjimo ir augimo pusę, ta biudžeto dalis, skirta tvarkybai, nuo 1996 iki 2005 metų buvo tiksliai tokia pati. Kažkokie gerėjimo ženklai jau matyti iš pasiūlymų kitų metų biudžete, nes numatyta apie 3 mln. padidinti tvarkybos darbams, tai skiriama per Kultūros paveldo departamentą.
Atskirai dėl Šventojo Sosto, Šventojo Sosto objektų, pagal Lietuvos valstybės sutartis su Šventuoju Sostu yra tam tikras padidėjimas ir dėl paveldo objektų, kurie yra Katalikų bažnyčios. Nors kartu norisi priminti, kad dar 2000 metais Seimas savo nutarimu siūlė, kad tvarkybai iš biudžeto reikia siekti iki 50 mln. per metus. Šiandien tvarkybai yra tiktai 21 mln., sudėjus bendrą tvarkybą su Šventuoju Sostu. Taigi turime rodiklį, kurį Seimas priėmė 2000 metais – 50 mln., o dabar 21 mln.
Labai svarbus yra spartesnis pasaulio paveldo paminklų apsaugos Lietuvoje rengimas, nes tik parengta koncepcija, o po koncepcijos, jeigu jai pritars Vyriausybė, dar bus nemažas darbas rengiant patį įstatymą.
Buvo daug komisijos kritikos Kultūros paveldo departamentui dėl paveldo objektų apskaitos. Pernai mes net porą posėdžių skyrėm apskaitos atsilikimo likvidavimui. Galiu šiandien informuoti, kad vis dėlto poslinkiai yra pozityvūs. Pagaliau šiandien mes jau turime kompiuterinį kultūros paveldo sąrašą, tai yra registrą, ir duomenys štai tokie. 1995 m. buvo 13 tūkst. 332 paveldo objektai ir vietovės, o dabar pagal lapkričio 20 d., pagal vakar dienos, duomenis yra 16 tūkst. 829 objektai arba vietovės. Tai yra nekilnojamosios kultūros vertybės. Kilnojamųjų kultūros vertybių šiame registre yra tik 988 ir dar dėl 124 nepriimtas sprendimas. Taigi Kultūros paveldo departamentas padarė pozityvius žingsnius, nežinau, matyt, atsižvelgdamas ir į mūsų komisijos pastarųjų turbūt trejų metų kritines nuostatas ir pasiūlymus dėl šios srities esminio pagerinimo.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau pono J.R.Glemžos. Šiaip jau ataskaita yra išdalinta Seimo nariams. Aš noriu paklausti Seimo. Norinčių paklausti yra 10 Seimo narių, klausimui svarstyti yra skirtas pusvalandis. Tai jeigu jūs galėtumėt dabar trumpai pabaigti tą pranešimą ir leisti per likusias 20 minučių Seimo nariams paklausti… Mes tiesiog nesutarėm prieš klausimo svarstymą, kiek galėtume kalbėti. Aš tiesiog jūsų prašau, kad vėliau Seimo nariai galėtų jūsų paklausti.
J.R.GLEMŽA. Aš tik noriu paskutinę poziciją…
PIRMININKAS. Gerai.
J.R.GLEMŽA. …išsakyti paskutinę problemą dėl to, kad yra sumažėję paveldo tvarkymo darbai, būtent restauravimo apimtys, palyginti su pastaraisiais 10–12 metų. Suprantam, kad didžiausias atsilikimas yra dėl to, kad nevyksta paveldo objektų taikomieji tyrimai, o 15 metų neišsprendžiamas klausimas dėl mokslinių fundamentaliųjų tyrimo darbų. Štai dėl taikomųjų darbų tyrimo atlikimo yra susitarimas su Kultūros paveldo departamentu, bet dėl mokslinių fundamentaliųjų tyrimų yra būtinybė, kad Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno institute būtų įsteigtas sektorius. Lyg ir yra toks švietimo ir mokslo ministrės pritarimas, bet, deja, procesas toliau nejuda. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Norinčių paklausti yra 10 Seimo narių. Tikėsimės, suspėsime. Mums lieka 15 minučių klausimui svarstyti. Klausia ponas V.Domarkas.
V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamasis pirmininke, aš žiūrėjau, nagrinėjau jūsų ataskaitą. Iš tikrųjų matyti, kad jūs svarstėte daug aktualių ir svarbių klausimų, tačiau man kyla klausimas. Sakykit, kaip jums sekasi įgyvendinti savo priimtus nutarimus? Ar iš tikrųjų jie visi įgyvendinami, ar yra kokių nors problemų?
J.R.GLEMŽA. Tiesiai atsakysiu. Dabar yra tradicija, kad, praėjus vieniems metams, mes vėl grįžtam prie prieš dvejus metus priimtų sprendimų ir darom suvestinę. Dar papildomai priėmėme savo vidinį dokumentą, pagal kurį reikės dar kartą grįžti, nes mūsų sprendimai… Mes esam ne vykdomoji institucija, bet esam aukščiausio lygio, ekspertinė, patariamoji institucija. Dabar turime jau konkrečias nuostatas dėl atskirų savo sprendimų ir nutarimų punktų, kad vėl reikės grįžti. O tradicija yra tokia, kad dėl 2004–2005 metų sprendimų ir nutarimų vykdymo svarstėm šių metų posėdyje.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis pirmininke, labai konkretus šių dienų klausimas. Valdovų rūmų atstatymo komisija neseniai priėmė sprendimą, kad atstatomuose rūmuose būtų eksponuojama tam tikra dalis, didelė dalis, vadinamojo Abraomo Šliosbergo namo (XIX amžiaus statybos). Turint galvoje tai, kad Valdovų rūmai vis dėlto yra Lietuvos valstybingumo simbolis, ar, jūsų, jūsų paties ir Kultūros paveldo komisijos, nuomone, nebus šie Valdovų rūmai tam tikra prasme sudarkyti?
J.R.GLEMŽA. Ačiū. Klausimas labai rimtas, nes net komisijos narių nuomonės išsiskyrė. Kaip tik dėl priimto mūsų komisijos dokumento, pagal kurį nutarta siūlyti neeksponuoti nieko iš XIX-XX amžiaus, atsistatydino komisijos pirmininko pavaduotojas, kuris buvo Seimo skirtas, Akademijos narys korespondentas Algimantas Miškinis. Dabar priimtas sprendimas, taip sakant, jau vyriausybinės komisijos kompromisinis sprendimas, minimaliai eksponuoti fragmentus, kad buvo toks pastatas, bet jokiu būdu ne paties A.Šliosbergo, nes A.Šliosbergas – jokia asmenybė. Kadangi to namo sienos išsaugojo didelę dalį Valdovų rūmų ir turime virš žemės paviršiaus net keturių angų konkrečias ir tikslias, centimetro tikslumu, renesansinių rūmų vietas, nes pavyko išryškinti šio namo pirmajame aukšte XVI amžiaus grindis, todėl pasiektas kompromisas. Aš irgi pritariau kompromisui. Šiuo atveju buvo gautas ir Tarptautinės paminklų ir vietovių tarybos prezidento, kuri pagal Pasaulio paveldo konvenciją yra pagrindinė paveldo ekspertė… Taigi buvo kompromisas, kad nebūtume tokie, kurie visiškai neatsižvelgia į tarptautines nuostatas.
PIRMININKAS. Klausia ponas V.Rinkevičius.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, jūsų daug kur pabrėžiama, kad yra mažas finansavimas ir prašoma didinti finansavimą iš valstybės biudžeto, Vyriausybės ir taip toliau. Iš tiesų tą reikia didinti, tačiau biudžeto ir valstybės galimybės yra labai ribotos. Galim ten trečdaliu, galim galbūt dvigubai padidinti, galbūt, bet ne daugiau, tačiau verslo galimybės yra neribotos. Man atrodo, ar šioje srityje netrūksta jūsų, apskritai kultūros paveldo, dialogo su verslu dėl bendradarbiavimo. Dažnai į kultūros paveldo objektus žiūrima kaip į tokį neliečiamą daiktą ir visai pamirštamas jų funkcionalumas, racionalumas. Dažnai užsienyje tenka dalyvauti įvairiuose tokiuose objektuose. Ten labai pabrėžiamas ir išnaudojamas jų funkcionalumas, racionalumas, labai daug panaudojama verslui. Pas mus kažkaip atvirkščiai. Aš suprantu, kad yra problemų ir verslininkai yra kai kuriais atvejais, taip sakant, padarę nusižengimų toje srityje, tačiau vis tiek, aš manau, pritraukti daugiau privačių lėšų į šią sritį… Yra, tarkim, tų griūvančių dvarų. Jie tikrai sugrius, bet verslas nesiima ten ko nors daryti, nes tiek daug biurokratinių suvaržymų, reikalavimų, kad tai labai brangiai kainuoja ir, kita vertus, labai apriboja tų objektų funkcionalumą. Man atrodo, pas mus, Lietuvoje, anaiptol neišnaudotos to verslo ir kultūros paveldo dialogo galimybės.
J.R.GLEMŽA. Ačiū už tikrai gerą klausimą. Galėčiau pasakyti, kad, deja, taip, tarp Lietuvos paveldo apsaugos darbuotojų yra dalis darbuotojų, kurie mano, kad daugiau išsaugosim, jeigu neleisim net minimaliai keisti. Geriau nieko nedarykim. Kita grupė yra už tai, kad būtų dialogas ir kad reikia ieškoti konsensuso tarp panaudojimo ir galimos plėtros, tiktai klausimas toks, kad reikia maksimaliai išsaugoti vertybę, minimaliai ją pažeisti, bet reikia papildyti, kad galėtų dabar funkcionuoti. Aš priklausau kaip tik šitai krypčiai. Pagaliau to reikalauja ir Europos architektūros paveldo konvencija. Man atrodo, kad kai kur ir Kultūros paveldo departamentas rodo pastangas, siūlydamas paramą tik tokiu atveju, kai taip pat yra vietos parama ir finansavimas. Man atrodo, tą dialogą reikia toliau, taip sakant, tikslinti ir skatinti. Aš visiškai pritariu, kad privatus kapitalas ir privatus verslas arba privatūs paveldo šeimininkai turi būti įtraukti, o ne galvoti, kad kas nors turi jiems tiktai duoti malonę.
PIRMININKAS. Klausia ponas E.Pupinis.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, panašus klausimas, tik galbūt kitu rakursu. Vis dėlto jūs pats minėjot, kad didėja paveldo objektų skaičius. Ar jūs manote, kad visi objektai įtraukiami pagrįstai? Galbūt įtraukiama daug objektų, kuriems tikimasi tam tikro finansavimo. Čia buvo klausimas dėl verslo lėšų kooperavimo. Bet galbūt ir kitas institucijas reikia įtraukti į tą visą procesą?
J.R.GLEMŽA. Aišku, suprantu, šis klausimas kyla natūraliai, kai didėja paveldo objektų skaičius. Galbūt anksčiau, kai buvo daugiau subjektyviai siūlomi į apskaitą, į registrus įrašyti. Nuo praėjusių metų balandžio 20 dienos, kai įsigaliojo Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymas, įtraukimas nepriklauso asmeniškai nuo direktoriaus. Yra vertinimo tarybos ir tik nuo vertinimo tarybos pozicijos priklauso galimybė įtraukti į kultūros paveldo registrą.
PIRMININKAS. Klausia ponas R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti dėl vadinamojo sovietinio kultūrinio paveldo. Kiek man žinoma, Žaliasis tiltas su visomis okupacinės kariuomenės kareivių skulptūromis irgi įtrauktas į paveldą, Kaune Aleksoto tiltas su sovietine simbolika irgi laikomas paveldo objektu. Tai buvo ideologinio poveikio priemonė okupaciniu laikotarpiu ir buvo siekiama ne meninio lygio, bet siekiama maksimalaus ideologinio poveikio mūsų visuomenei. Ir tai su mūsų tautos tradicijomis, su mūsų valstybės kultūriniais dalykais nieko bendro neturi. Tai kodėl čia taip stengiamės išsaugoti vadinamąjį sovietinį paveldą?
J.R.GLEMŽA. Jūsų paminėti tiltai pirmiausia yra tiesiog kaip technikos istorijos objektai. Patys tiltai. Dėl minimų Žaliojo tilto skulptūrų. Šiandien susirinkęs Meno vertybių pakomisis kaip tik svarsto, nes pasiūlymai bus pateikti penktadienio komisijos posėdžiui ir aš už visą komisiją negalėčiau sakyti, kokią ji priims poziciją. Šiuo atveju dėl Žaliojo tilto skulptūrų buvo tai, kad jos ne atsivežtos iš kitur, jos kurtos Lietuvos skulptorių. Taip, jos atspindi tą laikotarpį. Bet kitas dalykas, tai vis tiek yra istorija, dailės istorija, skulptūros istorija. Kai kas vertingiausio, ne Lenino biustai ir t.t., o tik rodo tą laikotarpį, kas buvo tuo metu kuriama, kaip skulptūrinio meno objektai…
PIRMININKAS. Klausia ponas L.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Čia pakeliui dėl tų skulptūrų. Jų vieta Lietuvoje jau yra apibrėžta. Kai kuriuos tokius kūrinius, jeigu vadintume juos kūriniais, patalpino Grūto parke. Aš norėčiau vėliau dėl nutarimo, bet jūs gal atsakysite. Nutarimo 5 ir 8 straipsniuose yra labai rimti du siūlymai, kad reikia steigti kultūros paveldo Fundamentaliųjų mokslinių tyrimų skyrių ir Architektūros skyrių. Tuo požiūriu gal galėtumėte keletą žodžių dėl tikslingumo, nes dėl technikos įstatymas reikalauja ir leidžia, kada galima kurti, kada negalima… Bet jūs turbūt galėtumėte paaiškinti, kodėl reikėtų tokių skyrių.
J.R.GLEMŽA. Pirmiausia dabar dėl Fundamentaliųjų (…) skyriaus Kultūros filosofijos ir meno institute. Suprantama, dėl jokios naujos institucijos kūrimo klausimo šiandien nėra, būtume visiškai neobjektyvūs ir nerealistai. Mes atsižvelgėme į tai, kad 15 metų keltas uždavinys iki šiol neišspręstas. Kad įtrauktume mokslines pajėgas dėl paveldo, paveldo vertinimo aspektų, paveldo panaudojimo, reikia vis dėlto specialistų ir mokslininkų pozicijos. Šiuo atveju komisija yra vienareikšmiškai už pasiūlymą, kad būtų bent nedidelis keturių, penkių mokslininkų skyrius ar poskyris įsteigtas šiame institute. Dėl architektūros. Architektūros muziejus egzistavo iki gegužės mėnesio, bet Kultūros ministerija grąžino Šventojo Mykolo bažnyčią Vilniaus vyskupijai ir faktiškai muziejų iš Kultūros paveldo departamento perėmė ir perdavė kaip skyrių į Nacionalinio muziejaus fondus. Jo neliko.
PIRMININKAS. Klausia ponas R.Remeika.
R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamasis pirmininke, Kultūros paveldo komisija atlieka didelius darbus saugodama mūsų autentišką Lietuvos kultūrą. Vilniaus mieste ir jūsų pastangų dėka yra įsteigtas Pilių rezervatas, rodos, taip panašiai vadinasi. Aš manau, kad tas rezervatas buvo įsteigtas siekiant išsaugoti tam tikrą istorinę tos vietos ar tų vietų autentiką, ir žodis „rezervatas“ neleidžia toje vietoje vykdyti jokių ūkinių darbų, kištis į tai, kas yra. O, aišku, yra statomi Valdovų rūmai, kurie, mano nuomone, niekam nereikalingi, yra nefunkciniai. O šalia, kitoje Gedimino kalno pusėje, stovi aptriušusi ledainė–kavinė, kuriai nieko negalima daryti. Ar Paveldo komisija nemano, kad apskritai teritorija, kai yra žodis „rezervatas“, sukelia tam tikrus prieštaravimus ir galbūt reikėtų pakeisti patį statusą? Nes rezervatas, kaip sakau, neleidžia vykdyti ūkinės veiklos. Dėkui.
J.R.GLEMŽA. Iš karto pasakysiu, deja, pagal Saugomų teritorijų įstatymą valstybiniame rezervate leidžiame vykdyti atkūrimus ir kitus tvarkymo dalykus, kurie atitiktų rezervato tikslus ir uždavinius. Pastatų nugriovimas arba pastatų nauja statyba, kurios reikia rezervato tikslams, yra leidžiama. Bet pats žodis mus nuteikia, kad nieko negalima. Mano asmenine nuomone… Aš buvau prieš rezervatą, bet rezervatas jau yra įteisintas įstatymu, yra Seimo dokumentas, nes buvo siūlomas nacionalinis parkas. Aš buvau šalininkas nacionalinio parko, bet dar iki 2000 metų yra priimtas Seimo dokumentas, kad tai yra valstybinis rezervatas.
PIRMININKAS. Klausia ponas J.Dautartas.
J.DAUTARTAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, turėčiau keletą klausimų, bet gal galima du?
PIRMININKAS. Vieną.
J.DAUTARTAS. Daugelis mūsų nekilnojamojo turto paveldo objektų yra privačiose rankose ir dažnas iš jų nesugeba deramai renovuoti ir jie toliau labai nyksta. Ar yra tokių pastatų apskaita? Kitas klausimas, gal ne mažiau rimtas. Jūs pats pastebite Statybos įstatymo viršenybę prieš tokį svarbų dalyką kaip mūsų kultūrinis nekilnojamasis paveldas ir kitos paveldo rūšys. Kokias poveikio priemones numato komisija, kad vis dėlto praktika, kai ir Vilniaus senamiestis, ir Trakų, ir kiti senamiesčiai, manau, greitai ir Kėdainiuose bus… turėtų ir siūlytų institucijoms, tarkim, Seimui?
J.R.GLEMŽA. Dėl jūsų antro klausimo. Mūsų komisijos veikloje tai yra atviras klausimas, nes mes konstatavome neatitikimą, arba viršenybę, Statybos įstatymo, mes turėtume inicijuoti konkrečias pastabas ir pasiūlymus. Čia yra mūsų uždavinys ir mes tą turėtume daryti.
Dabar dėl to, ar yra apskaita, kas privačiose rankose, kas ne. Taip. Kultūros paveldo departamentas tai turi. Bet kaip tik parama yra naujasis įstatymas, kuris veikia nuo praėjusių metų. Ten privačių paveldo objektų savininkams yra mestas gelbėjimo ratas. Tai yra valstybės kompensavimas, lygiai taip pat gali kompensuoti ir savivaldybė, jeigu paveldo objekto tvarkyba bus atlikta pagal paveldosaugos technologijas ir nuostatas, ko anksčiau nebuvo.
PIRMININKAS. Klausia ponas V.Kamblevičius.
V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Metai iš metų klausantis jūsų ataskaitų, matyti, kad jų kokybė gerokai pagerėjo. Tai reiškia, kad jūs dirbate geriau. Norėjau paklausti, jūs pats minėjote tokius skaičius. Statiniai, kurie įtraukti į paveldą, buvo inventorizuojami tik paskutiniais metais. Norėjau paklausti. Ar tie statiniai neturėjo vertės, ar jūs nespėjote jų inventorizuoti?
J.R.GLEMŽA. Nesupratau pačios pabaigos.
V.KAMBLEVIČIUS. Nesupratote. Jūs minėjote, kad dabar yra daugiau statinių įtraukta į paveldą.
J.R.GLEMŽA. Nuo 1995 metų. Per vienuolika metų…
V.KAMBLEVIČIUS. Ar jūs iki šito laiko nespėjote jų įtraukti, ar jie tik dabar įgijo vertę?
J.R.GLEMŽA. Tiesiog aš konstatavau paties registro nesutvarkymą, kadangi egzistavo dar sovietinio laikotarpio neperžiūrėti sąrašai. Galų gale departamentas įveikė tai ir tie sąrašai, kurie buvo, peržiūrėti ir papildyti dideliu skaičium istorinio memorialinio pobūdžio objektų, kurie atspindėjo tarpukario Lietuvą, taip pat ir tai, kas susiję su mūsų nepriklausomybės atgavimu.
PIRMININKAS. Klausia paskutinis Seimo narys ponas E.Zingeris.
E.ZINGERIS (TSF). Dėkui, pirmininke. Didžiai gerbiamas pone Glemža, mes daugybę metų jus pažįstame iš įvairių publikacijų ir tikrai džiugu, kad jūs čia esate, bet klausimas būtų toks. 2009 m. Vilnius bus Europos kultūros sostinė. Ką mes darome ir jūsų srityje, kad galėtume parodyti paminklosaugos darbus tiems milijonams žmonių, kurie 2009 m. atvyks į Lietuvą, kaip į Europos kultūros sostinę? Taip pat, kaip mes elgsimės eksponuodami įvairių tautų palikimą Vilniaus mieste? Ačiū.
J.R.GLEMŽA. Iš tikrųjų tai kelia susirūpinimą ir ne 2009 m., o dabar reikia šituos dalykus spręsti. Vilniaus senamiestyje turistiniu aspektu yra problemų, yra netvarka su senamiesčio transportu, su automobilių parkavimu, turistinių autobusų parkavimo vietomis. Reikia pripažinti, kad ir atvykę užsienio ekspertai teigiamai įvertino informacinių rodyklių atsiradimą. Tokio lygio tikrai gali mokytis ir kitos šalys. Čia aš matau pozityvius žingsnius.
Dėl Vilniaus senamiesčio. Buvo labai ilgai nesprendžiamas klausimas dėl senamiesčio gynybinių sienų ir vartų, bokštų pažymėjimo ir galiu pasakyti, kad Vilniaus savivaldybė II ketvirtyje priėmė programą iki 2009 m. išryškinti Vilniaus senamiesčio gynybinės sienos sistemą. Likę tik vieninteliai Aušros vartai iš buvusių dešimties. Ir tai, kad ta programa yra labai konkreti ir savivaldybė sutiko finansuoti 3,5 mln. iš savivaldybės biudžeto, yra labai pozityvu.
PIRMININKAS. Ačiū ponui J.Glemžai. Pusvalandis baigėsi. Visi Seimo nariai, norėję paklausti, paklausė. Kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką poną V.Domarką, kuris pristatys mums Seimo nutarimą „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projektą Nr.XP-1502(2). Prašau.
V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Komitetas apsvarstė Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2005 metų veiklos ataskaitą. Reikia pažymėti, kad komisija atsižvelgė į Seimo nutarimą „Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos 2004 metų veiklos ataskaitos“ ir 2005 metais daugiau dėmesio skyrė kultūros paveldo apsaugos politikos formavimui ir jos įgyvendinimo stebėsenai.
Keli komisijos posėdžiai buvo skirti naujojo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo įgyvendinimui. Komiteto manymu, komisija ir toliau turėtų nuolatos stebėti šio įstatymo įgyvendinimą ir teikti siūlymus dėl reikiamų šio įstatymo pataisų.
Taip pat reikia pažymėti, kad komisija aptarinėjo aktualiausias kultūros paveldo problemas ir siūlė jų problemų būdus. Taip pat daug dėmesio skyrė pasaulio paveldo paminklo Kuršių nerijos problemoms spręsti bei Vilniaus senamiesčiui išsaugoti. Komisija nuolatos informavo komitetą apie savo sprendimus ir apie problemas kultūros paveldo srityje, siūlė problemų sprendimo būdus.
Komitetas siūlo Seimui pritarti Kultūros paveldo komisijos ataskaitai. Nutarimo projekte yra išsakomos tam tikros pastabos komisijai, taip pat siūlymai Vyriausybei, tai leistų gerinti paveldosaugą.
PIRMININKAS. Nori klausti 3 Seimo nariai. Atsiprašau, pirmininke, niekur nepabėkite iš tribūnos. 3 Seimo nariai nori jūsų paklausti. Ponas J.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Ar pakaks 2 straipsnyje, kaip nurodote, tik siūlyti komisijai stebėti, kaip įgyvendinamas įstatymas, man atrodo, jų kompetencija leidžia daugiau iš jų pareikalauti. Ir antra dalis dėl dviejų skyrių steigimo. Ar tai suderinta su Viešojo administravimo įstatymo reikalavimais?
V.DOMARKAS. Antros dalies nesupratau.
L.SABUTIS. Dėl dviejų skyrių steigimo 5 straipsnyje ir 8 straipsnyje, ar tai suderinta su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis?
V.DOMARKAS. Mes nagrinėjome ir, ko gero, tai neprieštarauja.
Pirma dalis buvo dėl… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėl stebėjimo. Ar pakaks tik stebėjimo?
V.DOMARKAS. Aš manau, kad komisija turi stebėti ir teikti siūlymus. Galbūt reikėtų šioje vietoje papildyti.
PIRMININKAS. Aišku. Tai pateikimo stadija. Klausti niekas nebenori. Ačiū, pirmininke. Ar galima bendru sutarimu pritarti Seimo nutarimo projektui, kurio registracijos Nr.XP-1502? (Balsai salėje) Balsuojame? Balsuojame dėl pritarimo Seimo nutarimui.
Už – 34, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimo projektui yra pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomo nėra. Siūloma svarstyti lapkričio… Ponas L.Sabutis norėtų pasiūlyti? Prašau prie šoninio mikrofono.
L.SABUTIS. Dėkui. Ten neįrašyta, kas galėtų būti papildomas. Bet manau, iš pranešimo, ataskaitos matome, kad reikalų su teritoriniais vienetais, savivaldybėmis, apskritimis yra gana daug, taigi reikėtų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete pasvarstyti.
PIRMININKAS. Siūlymas papildomu komitetu įrašyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Galima pritarti? Galima. Tai bendru sutarimu pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 28 dieną. Ačiū.
Kitas klausimas – Statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1799. Pranešėjas – Zdislovas Truskauskas, aplinkos viceministras. Prašau į tribūną.
Z.TRUSKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pristatome jums Statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šio projekto tikslas yra aiškiai reglamentuoti ir praplėsti statybos proceso atskirų dalių valstybinę priežiūrą ir statinio naudojimo priežiūrą, atsisakyti biurokratinių statybos taisyklių, registravimo procedūrų, nustatyti, kad statinio esminių reikalavimų įgyvendinimą reglamentuoja ne tik Aplinkos ministerijos, bet ir kitų institucijų (pagal Vyriausybės nustatytą kompetenciją) teisės aktai, bei praplėsti užsienio šalių statybos produktų patekimą į Lietuvos Respublikos rinką.
Aš labai glaustai paminėsiu esminius pakeitimus. Šiuo metu galiojančiame Statybos įstatyme nėra įvardijamos statybos, kaip vientiso proceso dalies, projektavimo sąlygų rengimo, statinio projektavimo, sąlygų sąvado, kitų privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų išdavimo, statinio projekto ekspertizės atlikimo ir… savivaldybės nuolatinės statybos komisijoje… vykdančių institucijų pareigos ir teisės. Dėl to yra papildoma 2 straipsnio 39 dalis.
Įstatymas yra papildomas sąvoka „Statybinės atliekos“. Ši sąvoka ypač svarbi teismo sprendimo nugriauti statinį atveju. Taip pat papildoma nuostata, kad esminių statinio reikalavimų įgyvendinimą reglamentuoja ne tik normatyviai techniniai statybos dokumentai, bet ir kitų (pagal kompetenciją) institucijų patvirtinti teisės aktai. Tokiais dokumentais, kaip higienos normos, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų projektavimą reglamentuojančios taisyklės ir panašiai yra vadovaujamasi, nors galiojančio įstatymo nuostatos to nenumato.
Mažinant biurokratinių procedūrų skaičių yra atsisakoma statybos taisyklių, kurios yra įmonių, asociacijų… kitų įmonių dokumentai… privalomo registravimo Aplinkos ministerijoje. Tuo mes sumažintume biurokratines procedūras. Įgyvendinant Europos Sąjungos Tarybos reglamentą abipusio pripažinimo principų taikymas yra numatytas statybos produktams, teisėtai pagamintiems Turkijoje ir teisėtai importuotiems iš trečiosios valstybės į Turkiją. Tai mes privalome padaryti įgyvendindami, kaip minėjau, Europos Sąjungos Tarybos reglamentą. Atsižvelgiant į tai, kad projektavimo sąlygoms išduoti ypatingų statinių atveju terminas yra nepakankamas, atsižvelgiant į vartotojus dešimties kalendorinių dienų terminas yra pailginamas iki 10 darbo dienų.
Siekiant panaikinti Statybos įstatymo nuostatų prieštaravimą Europos Bendrijos Steigimo sutarties 43 straipsniui, yra patikslinta įstatymo 29 straipsnio 3 dalis nustatant, kad teisę būti ekspertizės rangovu gali… taip pat ir užsienio įmonių filialai. Siekiant įgyvendinti statinio naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų prievoles, statinio naudotojai, patalpų savininkai įpareigojami netrukdyti šiems pareigūnams patekti į statinį, kai tai susiję su jų pareigų vykdymu.
Tokie būtų pagrindiniai šio papildymo…
PIRMININKAS. Ačiū viceministrui. Nori paklausti du Seimo nariai. Klausia ponas L.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Ar Statybos įstatymui ateityje pataisų dar daugiau bus rengiama, ar čia jau, galima sakyti, būtų paskutinės, nes vis dėlto pripažinkime, kad Lietuvoje statoma daug, o keičiamos normos į keblią padėtį stumia ir užsakovą, statytoją, ir rangovus, ir visa kita?
Antra. Išdavus leidimą, ar yra kurioje nors iš šių ir kitų pataisų, kad būtų kontroliuojama, kaip jis vykdomas? Nes yra labai konkretūs faktai, dėl ko gaunami skundai – remontuojamos gyvenamosios patalpos, dabar ypač senų namų arba anksčiau statytų, o remonto darbai atliekami mėnesių mėnesiais ir nėra jokios ramybės aplink gyvenantiesiems.
Z.TRUSKAUSKAS. Ačiū. Jeigu kalbėtume apie esmines šio įstatymo pataisas, aš galbūt atkreipčiau jūsų dėmesį, kad ypač esminių šio įstatymo pataisų mes ir neteikėme. Tai reiškia, kad šis įstatymas buvo parengtas ir šiuo metu galiojantis yra gana geras, kokių nors ypatingų pakeitimų mes nenumatome. Paprasčiausiai jūs matote, kad derinama prie Europos Sąjungos reglamentų, dokumentų. Esminis dalykas, kuris su šiuo įstatymu atkeliauja, aš pabrėžčiau, yra tas, kad pagal senąjį įstatymą statybinės priežiūros procedūros prasidėdavo tik nuo projektavimo dalies. Tai yra valstybinės priežiūros, tikrinimo procedūros neapimdavo pastato priešprojektinių sąlygų, t.y. išduodant, gaunant leidimą, po to gaunant projektavimo sąlygas. O tai, manome, yra labai svarbus momentas, nes šiuo etapu, praktika parodė, nesant priežiūros, būdavo išduodamos sąlygos neatsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus, kitus dalykus, bendrasavininkių interesus. Todėl turėdavome ir turime tam tikrų kompleksų.
PIRMININKAS. Gal mes tada… Atsiprašau, viceministre, klausimo svarstymo laikas jau baigėsi. Klausimui pateikti yra skirta 10 minučių. Dar jūsų paklausti norėtų viena Seimo narė. Leiskime paklausti Seimo…
Z.TRUSKAUSKAS. Jeigu kalbėtume apie gerbiamojo Seimo nario L.Sabučio klausimą, ar pakankama kontrolė, jūsų klausimas buvo, ar ji užtikrinama, aš dar sykį pakartosiu, kad daugelis problemų kilo todėl, kad išduodant sąlygas atsirasdavo pažeidimų, dėl kurių turime daugiausia vargo. Jeigu kalbėtume apie kontrolę, sutikime, kad jeigu yra tokių pavyzdžių, kad statiniai pastatomi ir po to mes tiesiog matome patį faktą, turime atvirai prisipažinti, kad stokojama operatyvumo, jog šie daromi pažeidimai būtų laiku nustatyti ir laiku būtų sustabdomi vykstant statybų procesui.
PIRMININKAS. Ačiū, pone. Klausia ponia V.Baltraitienė.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Aš norėčiau paklausti. Šis įstatymas reglamentuoja ne tik procedūras pradėti statybą, bet ir statinio naudojimo priežiūrą. Taip? Bent aš taip randu aiškinamajame rašte parašyta. Ar tai, kas dabar čia bus priimta, ką jūs siūlote, išspręs daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų priežiūrą, kaip statinio? Dabar lyg niekas nėra atsakingas, nėra iš ko pareikalauti atsakomybės. Bendrijos pirmininkas arba nesprendžia tų dalykų, kartais net neįsileidžia, kad patikrintų. Ar šis įstatymas nors kiek pakeis daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų, kaip statinio, priežiūros situaciją?
Z.TRUSKAUSKAS. Statybos įstatymas nustato ir reikalauja, kad statinys, statybos objektas kaip toks būtų eksploatuojamas, prižiūrimas ir saugomas pagal reikalavimus, kad neblogėtų jo, kaip statinio, būklė ir tai nesukeltų tragiškų reiškinių – griūčių ar ko nors kito. Aš iš jūsų klausimo suprantu, kad statybos bendrijose laiku nevalomos laiptinės ar jos yra neatnaujinamos, tai čia yra ne šio įstatymo paskirtis.
PIRMININKAS. Ačiū. Pone viceministre, labai ačiū. Išmokite Seimo nariams atsakinėti trumpai ir aiškiai. Jeigu šiame įstatymo projekte nekalbama apie tai, ką jūs dabar čia bandote paaiškinti, taip ir sakykite, nebandykite plėstis iki viso Statybos įstatymo, nes mes čia nebaigsime ir iki ryto. Ačiū. Ačiū jums. Galite ramiai sėsti. Nuomonė už, nuomonė prieš. Ponas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Ačiū. Nekomentuosiu, iš esmės šios pataisos, žinoma, reikalingos. Tačiau į klausimus, į kuriuos mes norėjome išgirsti atsakymą, ar čia jau paskutiniai pasiūlymai rekonstruojant patį Statybos įstatymą ir kad jų daugiau nebūtų… Iš esmės geriau iš tikrųjų patobulinti ir paleisti į gyvenimą taip, kad ir reglamentas, ir priežiūros dalykai būtų garantuoti pačiame įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Aš bijau, kad šį įstatymo projektą nagrinėdami mes įsivelsime į ginčus, nes jeigu aš gerai supratau viceministrą, šis įstatymo projektas teikiamas šiaip sau, nes kalbama apie Turkiją, kalbama apie derinimo procedūrų termino pratęsimą iki 20 dienų. Tai yra vietoj saulėtekio ateina saulėlydis, pasirodo. Bendru sutarimu galima įstatymo projektui, matyt, pritarti. Ar reikia balsuoti? Balsuojame dėl įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-1799, pritarimo po pateikimo. Ačiū.
Už – 32, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Bus smagaus nagrinėjimo komitetuose.
Dabar pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti šių metų gruodžio 21 dieną. Tinka?
Seimo nutarimo „Dėl Psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo“ projektas Nr.XP-1800 (pateikimas)
Seimo nutarimo „Dėl Psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo“ projektas, registracijos Nr.XP-1800. Pranešėja – Janina Kumpienė, Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrė. Pateikimas.
J.KUMPIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien Seimui teikiamas Psichikos sveikatos strategijos projektas. Projektas parengtas įgyvendinant dabartinės Vyriausybės programos priemones. Taip pat galima pažymėti ir tai, kad praėjusių metų pradžioje Helsinkyje vyko Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro sveikatos ministrų konferencija, kurioje prioritetinis dėmesys buvo skirtas visuomenės psichikos sveikatai valstybėse. Buvo priimta atitinkama deklaracija ir veiksmų planas, visi visų valstybių sveikatos apsaugos ministrai įsipareigojo savo valstybėse pačiu aukščiausiu lygmeniu patvirtinti teisės aktus, reglamentuojančius ir padedančius spręsti šias problemas valstybėse.
Rengiant Sveikatos strategijos projektą be Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų dalyvavo labai plačiai atstovaujamas žmonių ratas, t.y. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo ministerijos, Vilniaus universiteto, Kauno medicinos universiteto, Narkotikų departamento, tam tikrų asociacijų, atstovaujančių šioms sritims, Atviros Lietuvos fondo atstovai. Vyriausybė šiam projektui pritarė. Šio dokumento esmė galbūt būtų ta, kad pasaulio mokslininkai po ilgametės praktikos, ilgalaikių tyrimų padarė išvadą, kad kai valstybėse kalbama apie psichikos sveikatą, reikia kalbėti ne tik apie individo sveikatą, bet ir apie visos visuomenės psichikos sveikatą. Valstybės visuomenės psichikos sveikatą atspindi labai platus rodiklių spektras, t.y. ir savižudybių mastas, ir žmogžudystės, ir prievarta, ir vaikų patyčios, girtavimas, narkotikai, priklausomybė nuo azartinių lošimų, netgi dabartiniu metu priklausomybė nuo interneto. Mūsų valstybėje ši problema yra išties labai aktuali, ir jos sprendimo atidėjimas turbūt sukeltų dar blogesnes pasekmes už turimas šiandien.
Ypač norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad plinta naujos tendencijos, tokios kaip rūkymo ir alkoholio vartojimo paplitimas tarp moterų. Pagal augimo tempus jos konkuruoja su vyrais. Vilniaus universiteto 2004 m. tyrimo duomenimis, yra nustatyta, kad tarp moksleivių jau apie 42% moksleivių turi psichikos problemų, kliniškai galima nustatyti jau 13% psichikos sutrikimų. Labai kelia nerimą alkoholio, tabako vartojimas tarp 11–15 metų paauglių, mokinių. Žinome labai sudėtingą mūsų padėtį pagal savižudybės rodiklį, nes pagal savižudybių skaičių, tenkantį santykiniam gyventojui skaičiui, lenkiame net kaimynines valstybes: Latviją, Estiją, Rusiją. Nors nuo 2000 metų tenka pasidžiaugti, kad šio rodiklio tendencija šiek tiek gerėja.
Per pastaruosius aštuonerius metus alkoholinių psichozių ir narkomanijos paplitimas išaugo net du kartus. Tai ir yra Lietuvos visuomenės psichikos sveikatos būklės atspindys. Parengus Psichikos sveikatos strategiją, norima pasakyti, kad šiuo dokumentu bandoma suformuoti valstybinės politikos požiūrį į visuomenės psichikos sveikatos aspektą, pasiūlyti tolesnius sprendimo būdus. Galbūt toks sisteminis priėjimas valstybiniu lygmeniu padės mums kovoti su tokiomis negerovėmis, kurios susiformavo mūsų valstybėje. Jeigu Seimas pritartų šiai strategijai, toliau būtų rengiama Valstybinė psichikos sveikatos programa, kurioje būtų rašomi konkretūs atsakymai, kokias priemones reikia įgyvendinti, kad Lietuvoje šiuo klausimu situacija gerėtų. Ačiū už dėmesį. Aš baigiau. Prašau pritarti šiam dokumentui.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas A.Matulas.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamoji viceministre, aiškinamajame rašte jūs aiškinate, kad šiuo metu šalyje nėra strateginių dokumentų, įtvirtinančių svarbius psichikos sveikatos priežiūros principus ir prioritetus, toliau teigiate, kad tam tikrų su psichikos sveikata susijusių problemų sprendimas yra nesistemiškas turint galvoje alkoholizmą, savižudybes. Bet kartu šiame aiškinamajame rašte parašot sakinį, iš kurio matyti, kad jūs, ministerija, matyt, norit priimti dar vieną popierinį dokumentą, kurio kaip visada tikriausiai nefinansuosit arba finansuosit keliais procentais, nes jūs rašote, kad projekto poveikis kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatomas. Jeigu siūlydami priimti šį dokumentą nenumatote, kad būtent sumažės alkoholizmo, savižudybių skaičius, nepagerės kriminogeninė situacija, tai apie ką mes šnekam? Ar nešnekam apie tai, kad jūs siūlot dar vieną dokumentą, kad pasidėtumėte pliusą? Kas čia parašyta, tai yra, atleiskit, absurdas.
J.KUMPIENĖ. Manau, reikia pripažinti, kad labai taikliai pasakėte, gerbiamasis pirmininke. Iš tiesų, kai mes kalbame ir norime, kad kaip šio dokumento pasekmė mažėtų šios negerovės, kurias ir jūs įvardijote, ir aš įvardijau, tai iš tikrųjų poveikis turėtų būti ir kriminogeninei situacijai, ir kitiems rodikliams. Ačiū už pastabą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas E.Pupinis.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamoji pranešėja, vis dėlto prie kiekvieno dokumento projekto, kokios nors strategijos taip pat turėtų būti galbūt numatytas tam tikras finansavimas, kiek bendrai tai mums kainuos, pavyzdžiui, įgyvendinti vienus ar kitus tikslus. Aš pats norėčiau atkreipti dėmesį galbūt į švietėjišką problemą, kad ta problematika nėra atpažįstama. Čia, ko gero, labiausiai nukenčia tie vaikai, kurių šeimose apskritai nepripažįstama psichikos problemų. Jeigu trauma, viskas aišku, ranką susimušei, viskas, gydom, bet iš esmės tėvai patys neatpažįsta tos problemos. Ar nemanote, kad turėtų būti skirta nemažai finansų šeimoms, jų švietimui, kad vis dėlto tos problemos būtų atpažintos, o tiktai po to galbūt būtų siunčiama gydytis ir panašiai. Kiek žinau, dauguma žuvusių vaikų sirgo tam tikromis depresijomis, kurios nebuvo atpažintos, paprasčiausiai niekas į juos nekreipė dėmesio ir neatidavė galbūt laiku į profesionalų rankas.
J.KUMPIENĖ. Ačiū už klausimą. Manau, kad į strategiją yra įrašytas kompleksinis požiūris. Jis yra skirstomas į ypatingą dėmesį prevencijai (turimas omenyje plačiąja prasme ir švietėjiškas aspektas, ir kiti aspektai) į gydymą ir į reabilitaciją. Dėl finansavimo. Yra skaičiuotas preliminarus poreikis, kiek reikėtų lėšų, tai akcentuojama vos ne kiekvienam pačios strategijos puslapy. Tačiau labai konkretūs atsakymai, kiek ir kuriai priemonei reikia lėšų, bus žinomi parengus valstybinę psichikos programą. Ten bus įvardytos konkrečios priemonės su atsakingais vykdytojais, su įgyvendinimo terminais ir su lėšų poreikiu.
PIRMININKAS. Klausia ponia M.Čigriejienė.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamoji viceministre, psichikos sveikatos stiprinimo ir psichikos sutrikimų prevencijos priemonės turi būti skirtos, kaip jūs žinot, plačiajai visuomenei ir specifinėms rizikos grupėms. Ar jūs įsivaizduojat, kaip bus galima padėti integruotis šiomis priemonėmis į bendruomenę, kokia bus tų paslaugų plėtra bendruomenėje, ypač kaimiškoje bendruomenėje? Ačiū.
J.KUMPIENĖ. Tai yra strateginis dokumentas, todėl, gerbiamieji Seimo nariai, nerandate atsakymų į labai konkrečius klausimus, nes strateginiame dokumente mes bandėme ryškinti strategines nuostatas. O kitame dokumente, apie kurį kalbame, tai būtų parengta programa, atsiras atsakymai. Mes tikimės atsakymų į tuos klausimus, kuriuos jūs keliate.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponia Z.Žvikienė.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, pone pirmininke. Pritardama jūsų pateiktai strategijai, norėčiau dar jūsų paklausti. Prašau pasakyti, ar jūs, rengdami šią strategiją, atlikote gilią analizę nustatydami pagrindines priežastis būtent blogos psichinės sveikatos? Jeigu jūs tai darėt, o aš manau, kad taip, gal galėtumėt įvardyti, kokios yra pagrindinės sąlygos. Be abejo, nuo to priklausys ir priemonių planas.
J.KUMPIENĖ. Manyčiau, priežastys yra labai plačios. Turbūt baigiame atsidurti tokiame užburtame rate. Viena vertus, girtavimas lemia tam tikras socialines pasekmes, socialinės pasekmės savo ruožtu provokuoja problematiką tarp gimstančių vaikų, nukrypimus nuo psichinio elgesio ir įvairius psichikos sutrikimus. Iš tiesų priežasčių yra labai daug, tačiau turbūt suklasifikuoti pasekmes pagal konkrečias priežastis taip pat sudėtinga, nes turbūt kiekvieną neigiamą reiškinį lemia visas kompleksas priežasčių.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrei. Ačiū. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – ponas A.Matulas.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš, kaip sveikatos srities politikas, komiteto pirmininkas, aišku, negaliu pasisakyti prieš šį dokumentą, bet turiu tokią didelę vidinę nuojautą, kad tai bus dar vienas dokumentas, kuris naudos Lietuvai nelabai duos. Aišku, tai bus dar vienas būdas pasipuikuoti tarptautiniuose PSO renginiuose, kad mes tokį strateginį dokumentą turim. Mes pamename, kad prieš keletą metų sukūrėme Nacionalinę sveikatos tarybą būtent šioms problemoms spręsti. Mes įkūrėme psichikos sveikatos centrą, lygiai taip pat vardijome tas pačias priežastis: alkoholizmas, narkomanija, savižudybės. Kas pagerėjo? Niekas nepagerėjo. Juk yra strateginis dokumentas – 1998 metais Seimo patvirtinta Lietuvos sveikatos programa. Ten aiškiai įvardytos sritys, būdai ir priemonės, ko mes turime siekti per dešimtmetį. Deja, situacija ne tik kad daugelyje sričių ne pagerėjo, bet pablogėjo. Mes tų tikslų nepasiekėme. Yra patvirtinta daugiau kaip 20 valstybinių sveikatos programų. Finansavimo tai nėra. O Statistikos departamentas šiais metais jau aiškiai įvardijo, kad 85% mirčių, sergamumo priežasčių yra širdies ir kraujagyslių ligos, išorinės traumos, onkologinės ligos. Tai koncentruokime pinigus. Jeigu neturi valstybė pinigų toms programoms, finansuokime jas. Būtent šią programą, šią strategiją. Dabar mes kuriame naują dokumentą, po to atsižvelgdami į tą strategiją dar kursime įstatymus, lydinčius tam tikrus projektus, programas. O situacija Lietuvoje nesikeis, kol mes iš tikro nenustosime rašyti dokumentų, neįsigilinsime, dėl kokių priežasčių šie dokumentai nėra įgyvendinami, ir nesiimsime praktinių žingsnių, nedecentralizuosime visuomenės sveikatos priežiūros, ką mes su ministerija kalbame ir žadame padaryti. Todėl, kolegos, galbūt reikėtų pritarti šiam dokumentui, bet vidinė nuojauta man sako, kad rezultatas bus tik toks, kad turėsime dokumentą, kuriuo galėsime pamosikuoti ir pasigirti.
PIRMININKAS. Nuomonė už nuskambėjo. Nuomonės prieš nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti Seimo nutarimui, kurio registracijos Nr.XP-1800? Galima. Ačiū. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, siūloma svarstyti šių metų gruodžio 21 dieną. Tinka. Ačiū.
Kviečiu į tribūną vidaus reikalų viceministrą poną Regimantą Čiupailą, kuris mums pristatys Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ projektą Nr.XP-1419.
R.ČIUPAILA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite jums pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos“ projektą. Projektas parengtas vadovaujantis dar 2004 m. liepos 15 d., Seimo nutarimu „Dėl ilgalaikių valstybės stiprinimo programų rengimo plano“. Ši programa jau buvo pateikta Seimui. Buvo paskirti komitetai ir, matyt, dėl nepakankamo tinkamumo, nepakankamos įžvalgos atsižvelgiant į kintančias gyvenimo realijas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, liepos 14 dieną grąžino šią programą iš naujo rengti. Štai ši programa yra pateikta Seimui, atsižvelgiant į pastabas, atsižvelgiant į prašymus Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Todėl leiskite pristatyti šios programos esmę.
Programos paskirtis yra apibrėžti Lietuvos policijos sistemos plėtros viziją iki 2011 metų ir suteikti pagrindą kryptingam, kompleksiniam policijos įstaigų veiklos tobulinimui, numatyti prioritetus, tikslus, uždavinius, kaip visada, kad būtų sukurta efektyvi ir racionaliai veikianti Lietuvos policijos sistema. Pats plėtros modelis būtų įgyvendinamas laipsniškai, nuosekliai, ypač atsižvelgiant į kitus dokumentus, priimtus tiek Seimo, tiek Vyriausybės, plėtojant policijos ir visuomenės bendradarbiavimą ypač viešojo saugumo užtikrinimo klausimais ir, tai galbūt svarbiausia, modernizuojant ir užtikrinant racionalią policijos veiklą. Tų tikslų yra ir daugiau, tačiau aš norėčiau pabrėžti keletą esminių dalykų.
Galima būtų paklausti, ar nepakanka teisės aktų, kurie reglamentuotų policijos veiklą šiandien? Yra Policijos veiklos įstatymas, yra Lietuvos policijos reformos metmenys, tiesa, jau kiek senokos. Tačiau žinantys puikiai supras, kad jie objektyviai neatspindi šiandieninių reikalavimų ir visuomenės poreikių. Todėl, vadovaujantis valstybės ilgalaikės raidos strategija, prioritetu – saugi visuomenė ir jos įgyvendinimo kryptimi – viešasis saugumas, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, kuri patvirtinta šio Seimo liepos 18 dieną, šia programa siekiama priartinti policijos veiklą prie visuomenės, policijos veiklos prioritetą teikti ne administracinėms baudžiamosioms priemonėms, o socialinių paslaugų, prevencijos funkcijoms atlikti.
Toliau, akivaizdu, jog yra būtina gerinti policijos teisinį išsilavinimą ir kvalifikaciją. Didinti darbuotojų, statutinių ir valstybės tarnybos karjeros tarnautojų, motyvaciją ir atsakomybę. Natūralu, jog Vyriausybė, deklaruojanti savo siekį ženkliai mažinti korupciją, kreipia į tai dėmesį. Taip pat siūloma pasitelkti įvairiausias priemones šalinant tas kliūtis, kurios neretai atsiranda ir pačios policijos darbe, pradedant ta pačia garsiąja korupcija ir minint nepakankamas pastangas kovoti su įvairiomis nusikaltimų rūšimis. Kita vertus, atsiranda ir naujų, anksčiau policijai nebūdingų funkcijų, susijusių su Lietuvos integracija į Europos Sąjungą. Pirmiausia su Šengeno konvencijos įgyvendinimu, kai policijai šioje vietoje tenka itin svarbi užduotis veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kartais ir už jos ribų, taip įgyvendinant Europos Sąjungos išorės sienų apsaugą.
Šia programa būtų siekiama sukurti lanksčią policijos valdymo sistemą, atsižvelgiant į dabar galiojantį Lietuvos Respublikos administracinį teritorinį suskirstymą. Ar tai būtų apskritys, ar būtų kiti regionai, programoje siekiama labiau susisieti su dabar veikiančių teismų apygardomis, su dabar veikiančios prokuratūros apygardomis, kad turėtume tam tikrą nuoseklų veikimo ir teritorinį modelį. Taip pat susikurtų nauja policijos įstaigų sistema. Juridiniais asmenimis taptų tik regione veikianti policijos įstaiga, kiti turėtų teritorinio savivaldybių lygio policinio administravimo funkcijas. Atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto išsakytas pastabas ir nuorodas, ši programa leistų dėsningai išspręsti nebūdingų policijai funkcijų pašalinimą iš jos veiklos, jas perduodant kitiems institutams.
Taip pat itin svarbi šios programos dalis yra susijusi su mokymo sistema, naujos mokymo sistemos sukūrimu įsteigiant specialią įstaigą, rengiančią policijos pareigūnus, kitaip pertvarkant pačios žemiausios grandies rengimą ir, tai galbūt kai kam gali atrodyti nesvarbu, tačiau, man atrodo, gana svarbu, tiek mūsų ministerija, tiek Vyriausybė mano, kad reikia labai gerinti tą aplinką, kurioje veikia patys policijos tarnautojai, ir tą aplinką, su kuria susiduria Lietuvos Respublikos ir kitų šalių piliečiai, kai jie kreipiasi į policijos įstaigą. Turiu omeny materialinę bazę, pastatus, aplinką, transportą ir visa kita, baigiant specialiosiomis priemonėmis. Daug skaičių neminėsiu, bet jeigu šiandien imtume 59 teritorines policijos įstaigas, 46 iš jų reikėtų, liaudiškai tariant, nugriauti arba itin smarkiai rekonstruoti. Tai verčia pagalvoti apie specialias programas policijos tiek įvaizdžiui, tiek funkcionalumui gerinti.
Žinoma, kadangi programa yra itin sudėtinga, viską apimanti ir dar penkiametė, natūralu, kad finansavimo klausimai taip pat yra labai svarbūs. Tikintis Respublikos Seimo, taip pat Respublikos Vyriausybės palaikymo Policijos programos įgyvendinimui per penkerių metų laikotarpį papildomai prie bazinio finansavimo, kuris yra šiandien, prašoma arba siūloma per 560 mln. litų. Tokia būtų trumpa programos apžvalga. Prašyčiau garbingą Seimą pritarti šiam nutarimo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrui. Klausia L.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, tiek jūs, tiek mes suprantame, ko labiausiai šiandien reikia policijos tarnautojui, darbuotojui, pareigūnui. Pirmiausia reikia jau tolygaus technikos ir finansinio atlyginimo, be abejo, ir darbo bei buities sąlygų. Visiškai pritariu toms nuostatoms, kurios išdėstytos teikiamame nutarimo projekte. Siūloma padaryti labai daug dalykų. Tačiau būtų labai įdomu išgirsti, kad šimtą įvairių funkcijų turi atlikti policijos tarnautojas, darbuotojas, ir perduoti dalį funkcijų kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Kokios galėtų būti kitos savivaldybių institucijos ir ar nepriimtume tokio siūlymo, kad tas finansavimas, kuris yra skirtas penkeriems metams, vis dėlto kitais metais būtų dvigubai didesnis, kad mes galėtume įveikti ypač ryškų atsilikimą, apie kurį aš čia nenoriu daug kalbėti? Vėliau geriau mažesnėmis dalimis paskirstyti tą, o ne vis po truputį didinti ir niekaip nepasiekti to lygmens, kurį šiandien diktuoja gyvenimas. Transportas gerai, bet, sakau, jeigu jūs susipažinęs su daugeliu dalykų, ir šiandieniniai įstatymai leidžia kai ką koreguoti labai sparčiai.
R.ČIUPAILA. Ačiū už klausimą. Iš tiesų gal net labiau ačiū už tuos pradžioje klausimo išsakytus palinkėjimo žodžius. Vis dėlto šimtas funkcijų yra daugiau nei… Ne visai tiksliai šimtas funkcijų, niekas čia tokių apvalių skaičių nemini. Problema yra ta, kad pagal daugybę teisės aktų, pirmiausia įstatymų, policija turi daugybę pavedimų. Jeigu juos gerai perkratytume ir pažiūrėtume, tada galbūt galima pabandyti pagalvoti, ar tai tikrai išimtinai policijos funkcija ta prasme, kaip mes suvokiame policiją. Jūs prašėte pavyzdžių. Pavyzdžiui, triukšmo valdymo kontrolė, daugeliu atvejų visiškai policijai nebūdingas administracinių nuobaudų skyrimas, pagaliau apsauga, apsaugos policija komerciniais tikslais. Programoje siūloma pabandyti išgryninti funkcijas, nereikalingas perduoti tiems, kas jas kontroliuotų geriau nei policija. Aš tik pridėsiu: ar visuomenė pasiruošusi kartais atsisakyti šitų dalykų? Na, bet tai jau tolesnis dalykas.
Dabar dėl pinigų. Žinote, būtų gražu paprašyti padėkoti už du kartus ir paprašyti: gal galima tris kartus? Aš galvočiau kitaip. Mechanizmas yra santykinai apgalvotas. Jeigu darytume ne etapais, o šuoliais, tai tam tikra prasme mes turbūt prarastume proporcingumo principo pojūtį, o tai yra svarbu.
Antra. Galbūt Policijos departamento vadovai, kurie visi čia sėdi, nepalaikys manęs, jie gal manys, kad reikia tų pinigų, bet aš manyčiau, kad nuosekliai, planingai, o komitetuose bus pristatyta labai smulki schema, kam, kur, kaip tie pinigai turėtų būti skiriami. Aš manyčiau, kad tą finansavimą galėtume didinti. Jeigu gerai pastebėjote datą, data yra tokia, kad šitie papildomi veiksmai tarsi prasidėtų nuo 2008 metų, nes 2007 m. biudžetą Seimas svarstys netrukus, ir tai būtų ne visai tinkama. Man atrodo, ačiū, išgirdome. Iš tikrųjų galbūt persvarstys ir pirmųjų metų biudžetas kiek nors didės. Bet manau, kad planas yra ir dabar neblogas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponia V.Baltraitienė.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Noriu paklausti dėl tos žemiausios pakopos – savivaldybių policijos komisariatų ir darbuotojų, dirbančių seniūnijose arba apylinkėse, kurias jie aptarnauja. Ne paslaptis, kad šitie žmonės savo darbą dirba tiktai dvi dienas per savaitę, nes turi budėti policijos komisariate, iš kaimų važiuoja į miestą, tada priklauso viena išeiginė ir nuo paties darbuotojo priklauso, ar jisai savo išeiginę skiria darbui, ar iš tikrųjų ilsisi, kas jam pagal įstatymą priklauso. Kaip bus išspręsta? Pavyzdžiui, aš nematau, kad tai būtų išspręsta, kad bus pakankamai žmonių rajonų policijos komisariatuose, kad jie nedirbs viršvalandžių, kiekvienas turės savo darbą ir bus užtikrinta ta viešoji tvarka. Ir ar vis dėlto negalvojama, kad turėtų būti savivaldybių policija ir ją galėtų finansuoti savivaldybės? Tada ir tvarka būtų geresnė ir užtikrintų tikrai tą normalų finansavimą, kaip prieš kurį laiką buvo.
R.ČIUPAILA. Dėkui. Iš tikrųjų žemesniąja grandimi rūpinasi ir dabartinė Vyriausybė, ir, atskirai paėmus, Vidaus reikalų ministerija. Jūs taip pat gerai žinote, kas ten yra daroma. Tačiau programa žvelgia į viską kompleksiškai. Programoje yra vietos, kuriose kalbama apie statutinių pareigūnų skaičiaus sumažinimą ir atskyrimą tų asmenų, kurie dirbtų policijoje, tačiau kaip valstybės tarnybos karjeros tarnautojai. Tai leistų tam tikra prasme perskirstyti pastangas.
Tai, ką jūs minite, iš tiesų yra policijos darbas – dirbti seniūnijose, apylinkėse ir taip toliau, o ne sėdėti kabinetuose. Kabinetuose sėdėti yra valstybės tarnybos tarnautojų, o ne policijos reikalas. Šituos dalykus galima atskirti performulavus ir, kaip minėta ir kaip klausė kolega L.Sabutis, išgryninus funkcijas. Funkcijų atsisakius, liktų galimybė užsiimti labiau tikrąja žmonių saugumo garantavimo veikla, o ne kabinetine veikla.
Dabar dėl savivaldybių policijos. Na, kaip žmogus, dar 1990 m. buvęs prie tų savivaldybės policijos teorijos ištakų, turiu pasakyti, kad šitas klausimas nuolat yra darbotvarkėje. Tačiau visada reikia atsakyti į klausimą, ar tai, ką mes sukursime, kad policija bus kaip savivaldybių, ar tai bus tai, kas Lenkijoje yra, pavyzdžiui, (…), ar tai bus miesto žandarmerija. Aš nesakau, kad tokių viešojo saugumo padalinių neturėtų būti. Tačiau mes susiduriame su problema, kai šalia statutinių pareigūnų, duodančių priesaiką valstybei ir dar įgyjančių socialines garantijas bei vykdančių tam tikras specialiąsias funkcijas… Na, pavyzdžiui, negali neiti į ugnį, jeigu esi ugniagesys gelbėtojas, bet statutinis. Susiduriama su klausimu, susijusiu su tarnyba, kai teoriškai turi užtikrinti tvarką, bet nesi įpareigotas. Šitą niuansą reikia išspręsti. Tačiau ir šioje programoje galima rasti užuominų apie būtinumą labiau atsižvelgti į tos žemosios grandies veiksmų ir funkcijų priartinimą tiesiai prie gyventojų.
PIRMININKAS. Klausia ponas E.Pupinis.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto yra grafikas, kuriame parašyta, kad jums kiekvienais metais pagal Vyriausybės patvirtintą programą… kitiems metams 110 milijonų. Ar tai tiesa? Jeigu Vyriausybė patvirtino, tai taip ir turi būti. Bet klausimas kitas.
Daug kalbama apie visuomenės vaidmenį sprendžiant problemas, susijusias su nusikalstamumu. Žinome, kad daug kam trukdo pati įstatyminė bazė. Tarkim, klausimas dėl garantijų kartu su tomis struktūromis dirbantiems gyventojams, kurie norėtų prisidėti prie nusikalstamumo prevencijos arba, tarkim, budėti kartu, nėra išspręstas. Tai ar nemanote, kad turėtų būti skubiai rengiama bazė, galbūt šiuo atveju ir įstatymas, bet ir kitais atvejais? Tarkim, ta programa per daug neužbėga į priekį, o bazė iš esmės yra nulinio lygio.
R.ČIUPAILA. Dėkui. Kaip tik dėl to ir yra numatytas tas šios programos įgyvendinimo etapų lankstumas ir penkerių metų grafikas. Vien dėl to, kad, staigiai ko nors panorėjus, lydekai įsakius ir net pinigų, tarkim, turint, jau būtų bėgama prie veiksmų… Iš tikrųjų visi šitie konkretūs planai yra. Priemonės, įtraukiančios visuomenę į viešosios tvarkos palaikymo, na, taip pasakykim, mechanizmą, yra, tačiau aš negaliu imti ir garantuoti, kad taip, kad šiandien paskelbsi ir rytoj… Mes kiekvienas sau turime atsakyti, o kokia forma. Juk jau buvo daugybė bandymų. Mes gerai prisimename Tėvynės sąjungos bandymus 1996 m. šį tą panašaus pasiūlyti. Jie iki pat galo nebuvo realizuoti ir mechanizmas nerastas iki šios dienos.
Dabar dėl 110. Galų gale pagal galiojančią tvarką iš pradžių programa, po to biudžetas. Tačiau grafikai sutampa taip įdomiai, ypač dėl to atidėjimo vasarą… Labai dėkui Seimui, kad jisai svarsto tą 110 galimybę, nors programa dar tiktai, kaip čia pasakyti, kepama ant lygiagrečios keptuvės. Aš manau, kad šituos du grafikus sutvarkius, tie 110 bus panaudoti tiksliai taip, kaip komitetai po to numatys, ir to prieštaravimo neliks.
PIRMININKAS. Klausia ponas A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, išties reikia pagirti – strategija atrodo įdomi. Manau, kad stalčiuose ji neužsigulės, judės į priekį. Aš apie mažą jūsų strategijos dalelę. Jūs pasakėte, kad bus rengiamas policininkų mokymo centras. Išties tai yra reikalinga, nes mes Jaunimo reikalų ir sporto komisijoje, dalyvaujant komisarui Kęstučiui Tubiui, jau sprendėme vieną dalyką – dėl fizinio policininkų parengimo. Kiek žinau, šiame mokymo centre yra numatyta ir sporto bazė, kurioje bus rengiami policininkai, nes šiuo metu yra toks tampymasis tarp didelio meistriškumo sportininkų ir policininkų, dėl Trakų bazės, dėl šaudyklos. Ačiū Dievui pavyko apginti, bet kažin ar vėliau kuris kurio neišstums. Dar turiu 13 sekundžių. Mano klausimas toks. Strategijoje numatyta mokymo centro statyba iki 2011 ar kelintų metų. Man atrodo, toks centras turėjo būti pastatytas vakar. Ar negalima pagreitinti ir per metus ar dvejus pastatyti šį centrą? Čia finansavimo daugiau nereikės.
R.ČIUPAILA. Dėkui. Iš tikrųjų aš sakyčiau, ne mokymo centras, o mokymo sistema numato šią strategiją. Taip supaprastintai, nes aš jau matau, kad labai daug laiko užimu, visų pirma yra labai svarbu teisinė kvalifikacija tos dalies policijos darbuotojų, kurie užsiima ir gilesne analize… ir šiaip jau kartais nekenkia. Tam yra numatomi tam tikri veiksmai, kaip galėtų atsirasti policijos neuniversitetinės bakalauro studijos. Ir iš tikrųjų tam tikra prasme, matyt, ta institucija turėtų būti susijusi, žinoma, ne su VRM, tačiau su Policijos departamentu. Niekas mūsų neatleidžia nuo pradinio policininkų rengimo, turint omenyje patrulius gatvėse, viešąją policiją, galbūt, jeigu bus, savivaldybių policiją. Todėl ta pradinio rengimo sistema, kokią mes šiandien turime Klaipėdoje, turėtų išlikti. Pagal senąją tvarką egzistuojantis mokymo centras, iš dalies turintis savo teritoriją ir patalpas, sakykim taip, Trakuose, turėtų būti reorganizuotas į rimtą kvalifikacijos kėlimo įstaigą. Šiokių tokių planų, kaip tą padaryti, kaip čia pasakius, išnaudojant ir kol kas nenaudojamą valstybės resursą, mes taip pat turime, tačiau šiandien tai dar šiek žalia. Pastatyti, rimtai pastatyti – tai reikia suvokti kaip tam tikrą statinių ciklą, vienas paskui kitą. Štai kodėl yra tie penkeri metai. Galbūt tie pirmieji veiksmai bus atlikti iš šito 110 greitai ir tas išspręstų organizacinio ir pradinio to mokymo sistemą, tačiau ilgainiui, kad pasiektų tokį lygį, kurį galėtume pavadinti maždaug kaip ne gėda Lietuvai, tai tam reikia tų penkerių metų ir kasmetinio indėlio.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrui. Gerbiamieji Seimo nariai, dešimt minučių, skirtų klausimams užduoti ir atsakymams pateikti, baigėsi. Aš siūlau nutraukti klausimų ir atsakymų laiką, Statutas nenumato. Juo labiau kad galimybių užduoti klausimus komitetuose tikrai bus. Jeigu būtų galima bendru sutarimu pritarti… atsiprašau, nebus bendro sutarimo, tai yra nuomonė už, nuomonė prieš, ačiū viceministrui. Ačiū, galite sėsti. Nuomonė už – ponas L.Sabutis. Prašau.
L.SABUTIS. Ačiū. Labai trumpai. Tai, kas yra pateikta Seimui, tai yra tik palinkėjimai, pažadėjimai. Iš esmės situacija yra tokia, kad tiek ministras, tiek departamento generalinis direktorius, tiek Seimo nariai – visi privalom komitetuose ieškoti išeities iš susiklosčiusios labai liūdnos padėties. Apskritai tai, kas vyksta ir savivaldybių policijos lygmeniu, ir kriminalinių nusikaltimų tyrėjų lygmeniu… Traukiasi žmonės paprasčiausiai dėl to, kad jiems neatlygina už tą vargą, ir dirba labai primityviom priemonėm. Todėl aš manau, kad reikia pritarti, tęsti tą darbą toliau.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – ponia V.Baltraitienė.
V.BALTRAITIENĖ. Aš esu prieš. Manyčiau, ši programa nėra konkreti. Priemonės uždaviniams įgyvendinti yra sau, lėšos sau, išvis nenumatyti nė terminai, kada kas turėtų būti padaryta, nėra esminės pertvarkos. Nematyti, kad dėl to padidėtų pasitikėjimas policija, kad kiltų jų reitingai, ne taip, kaip atskirai yra paties generalinio komisaro ir pačios policijos, kad žmonių, norinčių dirbti policijoje, padaugėtų, kad tas funkcijų persiskirstymas ateitų į žemesnę pakopą. Aš manau, kad šiai programai negalim pritarti. Ir turi ne Seimo nariai ją taisyti, o turi pati Vyriausybė, ministerija ir Policijos departamentas žiūrėti, kaip pakeisti, kad galėtų policija normaliai dirbti, ir augtų pasitikėjimas policija, o ne pačiu generaliniu komisaru.
PIRMININKAS. Nuomonę už, nuomonę prieš girdėjome. Balsuojame dėl pritarimo Seimo nutarimui.
Už – 32, prieš nėra, susilaikė 8. Seimo nutarimui, kurio registracijos Nr.XP-1419, pritarta. Ponas V.Žiemelis skelbia savo balsą už, nes tuo metu diskutavo su policijos vadovais. Seimo nutarimui yra pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas. Siūloma svarstyti šių metų gruodžio 21 dieną. Bendru sutarimu. Tinka.
Visus klausimus išnagrinėjome. Pareiškimų nėra. Skelbiu vakarinį posėdį baigtą. (Balsai salėje) Ką tik balsavom, viskas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.