Trisdešimt pirmasis (235) posėdis
2006 m. lapkričio 16 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.MUNTIANAS

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame rytinį posėdį. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai.

Seniūnų sueigos patikslinta 2006 m. lapkričio 16 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Taigi pereiname prie darbotvarkės svarstymo. Kokių būtų pasiūlymų, papildymų dėl šių posėdžių darbotvarkės? Gal galime bendru sutarimu patvirtinti? (Balsai salėje) Ačiū. Ar yra pasiūlymų? Prašom. Kolega G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF*). Gerbiamasis Pirmininke, išties šiandien turėsime vieną labai svarbų klausimą dėl Prezidento veto dėl žemės grąžinimo. Mūsų frakcija siūlytų šiandien nesvarstyti šio klausimo ir gauti STT išvadą, nes ne kartą teko girdėti pono Povilo Malakausko pasakymą, kad iš tiesų yra keletas tokių landų, labai ryškių landų, galimai korupcijai. Ačiū. Pasiūlymas frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs žinote Statuto reikalavimus. Klausimas įtrauktas pagal Statutą. Prašom. Kokių dar būtų pasiūlymų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Kai kurie nespėjo užsiregistruoti. Nori balsuoti. Prašom. Kas už tai, kad patvirtintume darbotvarkę? Ačiū.

Už – 58, prieš nebuvo, susilaikė 8. Darbotvarkė patvirtinta.

Kad visi suprastumėte, kodėl K.Daukšys sakė, kaip reikia frakcijai balsuoti, informuojame, kad pasikeitė Darbo partijos frakcijos vadovybė. Lapkričio 15 dieną posėdyje frakcijos seniūnu buvo išrinktas K.Daukšys, pirmąja seniūno pavaduotoja – V.Baltraitienė, pavaduotojais – J.Pinskus, V.Kamblevičius, E.Karpickienė, V.Martinkaitienė.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Bulgarijos Respublikos sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1718* (svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, 1-2 darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Bulgarijos Respublikos sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo“ projektas, registracijos Nr.XP-1718. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas J.Lionginas. Prašom. Svarstymas ir priėmimas.

J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos ir Bulgarijos Respublikos sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo projektą Nr.XP-1718. Pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr.XP-1718. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas kolega J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas spalio 25 dieną apsvarstė įstatymo projektą Nr.XP-1718 ir jam vienbalsiai pritarė. Už balsavo visi posėdyje dalyvavę komiteto nariai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po svarstymo? Ačiū. Pritarta. Prašom.

Sutartis teikiama priimti, kaip paprastai, ypatingos skubos tvarka. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuodami apsispręsti dėl įstatymo priėmimo. Prašom balsuoti. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad reikia 71 dalyvio balso. (Balsai salėje) Prašom, kolegos, balsuoti! (Balsai salėje) Ačiū.

Užsiregistravo 85.

Už – 84, prieš nebuvo, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1720* (svarstymas ir priėmimas)

1-3 darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr.XP-1720. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas J.Lionginas. Prašom. Svarstymas.

J.LIONGINAS (PDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis apsvarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo“ projektą Nr.XP-1720. Pastabų ir pasiūlymų taip pat nebuvo gauta. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr.XP-1720. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Užsienio reikalų komiteto vardu – komiteto pirmininkas J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas spalio 25 dieną svarstė įstatymo projektą Nr.XP-1720 ir jam pritarė 9 balsais. Padaryta viena pastaba. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį žodžiais (cituoju) „ir jos protokolą“, tuos žodžius įterpti. Tada būtų galima… Tada mes tam projektui pritariame. Kitų pastabų nebuvo. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po svarstymo? Ačiū.

Kaip ir paprastai, pereiname prie įstatymo priėmimo ypatingos skubos tvarka. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra.

Gerbiamieji kolegos, prašom balsuodami apsispręsti dėl įstatymo priėmimo. (Balsai salėje) Kviečiu balsuoti.

Už – 77, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 1, 2, 8, 10, 12, 14, 16, 20, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu ir priedu įstatymo projektas Nr.XP-1529(2*)ES (priėmimas)

1-4 darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.XP-1529 – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo, papildymo bei įstatymo papildymo 8¹ straipsniu ir priedu įstatymo projektas. Pranešėja Sveikatos reikalų komiteto vardu – V.M.Čigriejienė. Priėmimas. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, po įstatymo projekto Nr.XP-1529 svarstymo Seimo plenariniame posėdyje buvo gauta Seimo kanceliarijos ir Teisės departamento pastaba dėl keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir atkreiptas dėmesį į tai, ar nereikėtų vadovaujantis Šengeno Vykdomojo komiteto 1994 m. gruodžio 22 d. sprendimu papildyti teikiamo įstatymo projekto nuostatą, kad kiekvienai pagal receptą skirtai narkotinei ar psichotropinei medžiagai reikia kompetentingos institucijos išduotos atskiros pažymos. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, apsvarstęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, nutarė nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, nes įstatymo projekte numatytų pažymų išdavimo tvarka nustatyta reglamentuojančių įstatymo lydimųjų teisės aktų. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Daugiau pastabų bei pasiūlymų negauta. Todėl kviečiu Seimo narius pritarti šiam įstatymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Gerbiamieji kolegos, pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 2 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 3 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 4 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 5 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 6 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 7 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 8 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 9 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 10 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 11 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 12 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritarta. Dėl 13 straipsnio prieštaravimų nėra. Pritarta. Prašom dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų. Nuomonė už – A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro įstatymas yra reikalingas. Vakar mes, kaip minėjo profesorė V.M.Čigriejienė, gavom dar vieną Teisės departamento pastabą. Joje departamentas siūlo, kad įstatyme būtų numatyta, kad vežantis receptą narkotinei psichotropinei medžiagai reikėtų atskiros pažymos. Mes pasitarėme su ministerija kaip tik vakar, reaguodami į tą pastabą, ir jie, nustatydami pažymų išdavimo tvarką, kaip tik taip ir mano, kad toje tvarkoje bus numatyta, kad, vežantis narkotinę psichotropinę medžiagą gydymo tikslais, kiekvienam receptui, vaistui, bus reikalinga atskira pažyma. Todėl tas bus realizuota. Siūlau pritarti įstatymo projektui. Jo tikrai reikia, jis padės efektyviau kovoti su korupcija narkotikų gabenimo srityje.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jeigu galima būtų, gerbiamieji kolegos, jeigu galima, prašom, tyliau aptarinėti!.. Nuomonė už – kolega A.Dumčius. Prašom.

A.DUMČIUS (TSF). Ačiū, Pirmininke. Siūlyčiau visiems ir aš pats taip pat pritariu komiteto sprendimui, kad papildomi įvairūs sprendimai kažin ar nesukels papildomo ir chaoso, o įstatymo nustatyta yra tvarka ir ja vadovaukimės. Taigi siūlyčiau pritarti komitetui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolegė R.Visockytė. Prašom.

R.VISOCKYTĖ (DPF). Ačiū. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Teisės departamento išvados gal būtų ir labai geros, ir neblogos, bet Narkomanijos prevencijos komisija, Sveikatos komitetas pritaria, kad vis dėlto tvarką įstatymo lydimaisiais aktais nustatys Vyriausybė. Ir aš manau, kad Vyriausybė irgi atsižvelgs į Teisės departamento siūlomus dalykus. Juo labiau dėl receptų išdavimo numatys kompetentingą instituciją, gal net ministrą, gal net numatys, per kurias muitines yra įvežami psichotropiniai narkotiniai vaistai, kontroliuos, kiek laiko jie būna Lietuvoje ir kokie likučiai išvažiuoja. Aš manau, Vyriausybė ir Seimas vis tiek turės atkreipti į tai dėmesį ir vykdyti parlamentinę kontrolę.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsavimu apsispręsti dėl įstatymo priėmimo.

Už – 93, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 115¹, 115² straipsniais ir 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1584(2*)ES (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, jūsų dėmesiui 1-7a darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.XP-1584 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 115¹, 115² straipsniu ir 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – A.Staponkienė. Prašom. Priėmimas.

A.STAPONKIENĖ (VLF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, priimti teikiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių pakeitimo ir papildymo straipsniais įstatymo projektas. Šis įstatymas skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, komiteto patobulintam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu. Tikimasi, kad siūlomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos gins keleivių teises. Todėl, gerbiamieji kolegos, kviečiu pritarti pateiktam patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pereinam prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Pritarta. Dėl 2 straipsnio pastabų nematau. Pritarta. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Pritarta. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Pritarta. Prašom dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų nuomonės už, nuomonės prieš. Kolegė V.Baltraitienė – nuomonė už. Prašom.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ne, atsiprašau, ne tą paspaudžiau.

PIRMININKAS. Paspaudėt ne tą, ką darysi… Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom balsuojant apsispręsti dėl įstatymo projekto priėmimo. Prašom balsuoti.

Už – 90, prieš nėra, susilaikė 1, įstatymas priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 59 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 221, 222, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1527(2*) (priėmimas)

1-7b darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.XP-1527 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 59 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 221, 222, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas. Priėmimas. Prašom.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, svarstymo metu pagrindinis komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, pritarė patobulintam projektui, jūs taip pat pritarėte. Po svarstymo iš įstatymo iniciatyvos teisę turinčių asmenų papildymų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Siūlome priimti šį įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Pritarta. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Pritarta. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Pritarta. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Pritarta.

Dėl balsavimo motyvų nuomonių nėra. Gerbiamieji kolegos, prašom balsavimu apsispręsti dėl įstatymo priėmimo. Prašom balsuoti.

Už – 86, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas priimtas.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4, 5, 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.XP-737Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 1-5 klausimas Nr.XP-737 – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4, 5, 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Įstatymas Prezidento grąžintas svarstyti papildomai. Svarstymas ir priėmimas. Į tribūną kviečiame Kaimo reikalų komiteto pirmininką V.Rinkevičių. Prašom.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis komitetas posėdyje apsvarstė Prezidento dekretu grąžintą Seimo spalio 12 d. priimtą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4, 5, 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą ir nusprendė nepritarti Prezidento siūlymui išbraukti įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 5 bei 6 straipsnius. Balsavimo rezultatai: 4 – nepritarė, 3 susilaikė.

Kartu noriu priminti, kad siekiant suderinti pretendentų atkurti nuosavybės teises su ypatingų rekreacinių reikšmių objektų apsauga komitetas patobulino šiuos siūlomus išbraukti straipsnius, lyginant su pateiktu Vyriausybės pirminiu variantu, ir pasiūlė kompromisinį variantą, kad piliečiams natūra nebūtų grąžinami miško parkai, kurie yra ypač vertingi kultūriniu ir rekreaciniu požiūriu ir būtų grąžinami tie, kurie nėra priskirti ypač vertingoms kultūriniu ir rekreaciniu požiūriu teritorijoms.

Vyriausybei pasiūlyta nustatyti tvarką, pagal kurią miško parkai priskiriami šioms ypač vertingoms teritorijoms, sudaryti tų vertingų parkų sąrašus ir pateikti Seimui šiuos sąrašus tvirtinti. Seimas turės galimybę atidžiai išnagrinėti visus tuos parkų sąrašus, peržiūrėti, jeigu bus galimybė ir noras, aplankyti juos. Vakar Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai kaip tik lankėsi Utenos apskrityje ir apžiūrėjo kai kuriuos parkus. Šiandien jie geriau žinos, kaip balsuoti, kokį priimti sprendimą. Taigi siūlome pritarti pakartotinai Seimo svarstomam įstatymui be pakeitimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš noriu dar kartą paprašyti. Jeigu galima, bent jau nekalbėkite per tris suolus, per tris vietas.

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu prašome kalbėti komiteto pirmininką V.Domarką.

V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kaip papildomas komitetas svarstė Prezidento dekretu grąžintą pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4, 5, 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Komiteto sprendimas yra pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretui dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4, 5, 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu kviečiame kalbėti V.Boreikienę. Prašom.

V.BOREIKIENĖ (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Seimo priimto ir Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu grąžinto pakartotinai svarstyti Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4, 5, 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. 4 balsai už, 3 – prieš, 1 susilaikė. Komitetas nepritarė Lietuvos Respublikos Prezidento dekretui, kurį aš ką tik paminėjau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiame į tribūną Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką B.Bradauską.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, smulkesnę informaciją jūs galite perskaityti mūsų komiteto išvadose. Noriu pasakyti, kad komitetas balsavo už Prezidento veto. 7 – už, 2 susilaikė. Komiteto balsuojanti dauguma vadovavosi štai kokiais principais.

Pirmiausia mes manome, kad turėtume eiti tuo keliu, jeigu paskelbėme saugomas teritorijas, tai iš tiesų jas turėtume ir saugoti, ir būtų teisingas kelias, kaip ir kai kuriose Europos valstybėse ir pasaulyje, kad šie žemės plotai būtų išperkami valstybės ir taip būtų reglamentuojama tai, kas yra saugotina.

Antras kelias yra kompensacijos tiems žmonėms, kurie gyvena tose saugomose teritorijose, už draudimą vienaip ar kitaip vertis ūkine veikla. Tai yra brangesnis kelias, todėl mes irgi prisilaikytume to pirmojo mano minėto varianto.

Trečia, dėl ko mes balsavome už Prezidento veto yra tai, kad yra nemažai žmonių, kurie yra pasiėmę žemės sklypus kitose vietose arba gavę valstybės kompensacijas.

Dabar įsivaizduokite, jeigu mes priimtume šį įstatymą, tie žmonės labai teisėtai ateitų ir pasakytų: pasiimkite tuos kelis tūkstančius litų, kuriuos mums sumokėjote, nes žemė dabar labai pabrango, kelis ar dešimtis kartų, ir grąžinkite mums natūra. Taip mes visiškai sudarkytume saugomų teritorijų idėją ir nežinau, kaip mes čia galėtume išsisrėbti šią užvirtą košę, nes mes jau turime pavyzdžių. Sakykime, pensijos, kurios buvo sustabdytos ir kurias reikalaujama grąžinti. Čia yra analogiškas atvejis. Aš manyčiau, vadovaudamiesi tik tais dviem motyvais mes neturėtume pritarti šio įstatymo priėmimui, t.y. turėtume pritarti Prezidento veto. Ir aš kviečiu visus iš tikrųjų balsuoti už tai, kad būtų pritarta Prezidento veto. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Pereiname prie diskusijų. Kolega E.Klumbys kviečiamas į tribūną. Savo ar frakcijos vardu? Savo. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų klausimas yra nepaprastai svarbus. Aš manau, kad jis sąmoningai komplikuojamas. Ką tik prieš mane kalbėjęs Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas kalbėjo apie saugotinas teritorijas. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad kalbama apie miško parkus. Tai nėra saugotina teritorija. Jis gali būti saugotinoje teritorijoje, bet jo statusas yra visiškai kitoks.

Aš du kartus visiškai nebalsavau, kai čia, Seime, buvo svarstomas šis įstatymas, kai buvo priimamas tas įstatymas, kurį vetavo Prezidentas, aš tada iš viso nebalsavau, nes mačiau problemas iš vienos ir iš kitos pusės. Tačiau vakar su dar dviem Kaimo reikalų komiteto nariais buvau nuvažiavęs į vieną vadinamąjį miško parką. Gerbiamieji, kai aš pamačiau vakar, aš supratau, kad iš tikrųjų valstybės vardu, prisidengiant visuomenės interesu, vyksta didžiulė afera. Ta afera yra vadinamųjų miškų parkų ruošimas po 5, 10 ar 15 metų privatizuoti „neolituanams“. Kodėl taip yra? Todėl, kad tai, kas dabar vadinama miško parku, yra miškas, tik esantis, šiek tiek priartėjęs, prie ežerų, galbūt prie upių. Bet tai nėra miško parkai.

Aš noriu jums visiems pasakyti, kad miško parkas pagal Miškų įstatymą yra ne mažesnis kaip 3 ha ploto miškas, kuriame yra infrastruktūra. Ten jokios infrastruktūros nėra. Ten keliuku net sunku privažiuoti. Tai apie kokį parką mes kalbame? O po dešimties, gal po penkiolikos metų, kai viskas nurims, kai tie žmonės galbūt bus priversti atsiimti kompensacijas, ten metus didelius pinigus, bet ne valstybei, nes valstybė ten nepajėgi investuoti, pasiims tie žmonės, kurie prie to paties ežero, kitoje pusėje, jau pasistatę gražiausias sodybas, užsitvėrę kelius, pasistatę ženklus. Štai kur yra esmė.

Noriu pasakyti, kad Kaimo reikalų komiteto posėdyje Prezidento atstovai pasakė, kad 2001 ir 2002 metų Vyriausybės nutarimai, kuriais buvo paimta žemė vadinamiesiems miško parkams, ten nėra tų miško parkų, yra antikonstituciniai. Tačiau man keista, kad Prezidentas nesikreipė į Konstitucinį Teismą, kad tie nutarimai būtų pripažinti antikonstituciniais. Pagal tuos antikonstitucinius nutarimus, kuriuos pripažįsta Prezidentas, dabar mes atimsime iš žmonių žemę. Štai kas darosi mūsų nepriklausomoje Lietuvoje ir iš tų žmonių dabar jau nepriklausoma Lietuva atima jų tėvų žemę.

Toliau. Iš tikrųjų vyksta iš esmės spekuliacija Europos parku. Tačiau ar Europos parkas yra parkas? Tai yra tvora aptverta teritorija, į kurią norint įeiti reikia mokėti 20 litų. Kur jūs matėte, kad norint įeiti į parką reikia mokėti 20 litų? Negana to, tie, kurie įeina pažeisdami, jie apsaugos gaudomi. Tai štai kur yra interesas ginti vadinamąjį miško parką. Ten ginami visiškai kiti interesai.

Kolegos, aš noriu jums pasakyti. Šiandien bus jūsų sprendimas, ir vyksta didelis spaudimas, kad tai daroma visuomenės interesais. Tose vietose nėra visuomenės intereso. Aš taip sakau atsakingai, kaip žmogus, kuris nebalsavo už tą įstatymą. Ir šį kartą ramia sąžine, pamatęs, kas ten dedasi, aš balsuosiu prieš Prezidento veto, nes dar kartą bus nuskriausti tie žmonės, kuriuos nuskriaudė tarybinė valdžia, dabar juos nuskriaus nepriklausoma valdžia. Aš kviesčiau, gaila, kad yra vėlu, visus Seimo narius nuvažiuoti ir pamatyti, kas realiai vyksta mūsų Lietuvoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Kolegą J.Veselką kviečiame į tribūną. Savo ar frakcijos vardu?

J.VESELKA (TTF). Aš apskritai niekada jokios frakcijos vardu nekalbu, tik savo.

Gerbiamieji kolegos, galima įvairiai vertinti, ir per įvairius nusikaltimus, per korupciją, tą aspektą, bet vienas principas, kuriam atstovauja prezidentūra, yra teisingas. Negalime mes tik individualų interesą iškelti virš visos visuomenės intereso. Beveik visur mūsų strategija yra įžūlus, akiplėšiškas individualistas – jam visur viskas galima. Įstatymų vykdytojas, suvokiantis, kad be Lietuvos valstybės, be bendro intereso nebus ir jo, kaip lietuvių tautos žmogaus, intereso, yra antrarūšis.

Gerbiamieji, ką mums vis dėlto siūlo liberalios rinkos strategija? Siūlo viena – kad tautoje nebūtų nieko bendro, kas visus sietų kaip visumą: visi konkuruokime vienas su kitu, arba, tiksliau, vienas kitą muškime, nieko bendro nėra, jeigu tik kas galite, pasigriebkite miško gabalą, žemės gabalą, pilies gabalą, kelio gabalą ir kiek galima įnirtingiau tarpusavyje kovokite; naikinkite viską, kas yra bendra tarp mūsų, kaip tautos. Ir šį principą, sakysime, dėl prezidentūros… galima įvairiai vertinti Prezidento veiklą, ir aš daugeliu atvejų labai blogai vertinu. Bet šiuo atveju, kai matau ateinančius patarėjus, kurie suvokia, kad tautą turi kas nors bendra vienyti ir tik taip mes galime likti lietuviai ir turėti savo valstybę… Čia yra taip, kad parkai, kaip ir kitos įvairios teritorijos, turi būti ta vieta, kurioje, neatsižvelgiant į nuosavybę, žmogus turi teisę naudotis visomis gėrybėmis, grožiu, kurio Lietuvoje yra nedaug (Lietuvoje daug, bet apkritai nedaug). Tai vienas aspektas.

Antras aspektas. Nežinau, kodėl žmonės nori pasiimti miškus, kuriuose nieko nebus galima daryti. Turiu Ukmergėje labai gerą pavyzdį. Žmogus, kuriam sugrąžinta 10 ha miško, dėl kažkokių ypatybių tai yra draustinis, atėjo ir manęs prašė kelis kartus (susirašinėjama su Aplinkos ministerija) arba kompensuoti už šį mišką, arba išpirkti iš to žmogaus, arba jam kasmet mokėti pinigus, nes nieko neleidžiama ten daryti. Tai štai realiai žmogus turi miško, kuriame jis nieko negali daryti. Jam šis miškas yra nereikalingas. Jis kaip ir bet kuris iš savo nuosavybės nori turėti naudos.

Šiuo atveju parkuose taip pat nieko negalės daryti. Tai kodėl tie žmonės nori pasiimti ten, kur jie nieko negalės daryti, galės tik vaikščioti, grožėtis? Tą jie gali ir dabar, kai yra miško parkai.

Gerbiamieji, logika sako: tie, kurie nori tuos miškelius pasiimti, aš tikiu, kad ten daug sąžiningų žmonių, bet yra taip, kad kai kurie yra pasirengę pakeisti statusą ir prasidėtų, kaip gerbiamasis E.Klumbys sako, „neolituanus“ ar kaip juos… kad leistų statyti. Vis dėlto yra skirtumas, kai yra privatus ir yra valstybinis. Norint valstybinį paversti kitokios paskirties, reikia pereiti daugybę instancijų, ne taip lengva padaryti. Kai yra privatus, atleiskite, visa tai lengviau padaryti. Todėl, manau, Prezidento grąžintas įstatymas iš tikrųjų atspindi Lietuvos, kaip valstybės, principus. Manau, Prezidento veto reikia palaikyti. Turime siekti, kad valstybės parkais, kaip ir daugeliu kitų dalykų, išliktų galimybė naudotis dėl bendrų visų Lietuvos žmonių interesų, o ne tik turtingi, „biedni“, turtingi, „biedni“ – muškimės tarpusavyje dėl kiekvieno gabalėlio. Todėl prašau visus palaikyti šitą Prezidento pasiūlymą ir veto. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiame į tribūną kolegą K.Starkevičių. Prašom.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos! Iš tikrųjų šiandien svarstome Prezidento veto dėl nuosavybės teisių įstatymo tokiu momentu, kai neaišku, iš kokių lėšų ir kaip pradedama kiršinti visuomenė, yra nupirktos masinės informacijos priemonės. Mes girdime raginimus, bet tie raginimai, jeigu gerai žmonės juos perskaito, yra prieš tuos raginimus, kurie buvo girdimi iš šios tribūnos 1990–1991 metais, kai buvo aiškiai deklaruojama – piliečių nuosavybės bus atstatyta.

Dabar Prezidento dekrete nurodoma, kad, grąžinus piliečiams natūra miško parkams priskirtą žemę, bus pažeisti konstituciniai teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir asmenų lygiateisiškumo principai. Tačiau pamirštama, kad asmenys, kurie turėjo nuosavybę, taip pat yra visuomenės dalis, kad jiems negrąžinus to, kas priklausė jų tėvams ar seneliams, bus pažeistas jų teisėtų lūkesčių konstitucinis principas, kartu ir pasitikėjimas mūsų valstybe. Jeigu valstybinės institucijos, pareigūnai, vykdantys žemės reformą Utenos apskrityje, padarė klaidą, valstybė ir turi tą klaidą ištaisyti. Kuo čia dėti tie paprasti mūsų žmonės, kurie šiandien neatgauna nuosavybės, kurie tikėjo mūsų valstybe, tikėjo Prezidentu, tikėjo Seimu ir norėjo atsiimti tą žemę, kuri buvo jų tėvų? Jie nekilnojo jos, jie neėmė kompensacijų, bet dar ir šiandien tiki, kad gali atgauti savo žemę.

Vakar Kaimo reikalų komiteto posėdyje Prezidento patarėja Aušra Rauličkytė, pristatydama Prezidento dekretą, keletą kartą nurodė, kad Vyriausybės nutarimas, kuriuo Utenos apskrities miškai bus priskirti miško parkams, galimai prieštarauja Konstitucijai, ir pasiūlė Seimui šiuo klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tačiau patarėja atsisakė atsakyti į Seimo narių klausimą, kodėl pats Prezidentas iki šiol nepasinaudojo jam suteikta teise kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tai numato visi įstatymai, kodėl tai nebuvo atlikta?

O ką mes dabar pasiūlysime piliečiams? Štai – ginčijasi Seimas, Prezidentūra, o jūs eikite į teismą ieškoti teisybės, kur mes siunčiame mūsų Lietuvos piliečius. Taigi dabar turime išeitį – kaltinti Vyriausybę, buvusią Utenos apskrities viršininko administraciją ar kitus pareigūnus, pritarti Prezidento veto ir pasiūlyti piliečiams spręsti klausimą teismuose. Bet ar tai išeitis? Tuos, kurie jau kartą apvilti, ir vėl pasmerktume ilgiems metams kovos, šį kartą jau teisminės.

Antra. Siūlyčiau atmesti Prezidento dekretą, pritarti jau kartą priimtam įstatymo projektui ir taip pradėti iš esmės spręsti nepatenkinamą padėtį, susiklosčiusią teritorijų priskyrimo miško parkams klausimu. Vakar teko pamatyti, kokios teritorijos priskirtos miško parkams Labanoro regioniniame parke. Siūlau visiems Seimo nariams ir Prezidentūros atstovams po pirmos liūties ten apsilankyti ir pabandyti patekti į tas teritorijas. Jose net nekvepia infrastruktūra, yra šunkeliai, o rekreacinių poreikių tenkinimo mes tikrai neradome nė kvapo. Tai gal atėjo laikas ne politikuoti, o spręsti klausimas iš esmės. Kaltų jau nerasime, tai gal laikas atkurti teisingumą iš tikrųjų. Jeigu jūs gerai skaitėte įstatymą, kaip tik ten numatyta data – gruodžio 1 d., kai mums, ne Vyriausybei, bet Seimui, bus pateiktos tos teritorijos, mes galėsime jas gerai išanalizuoti ir čia, Seime, patvirtinti įstatymu. Tokiu atveju iš tikrųjų būtų atkurta teisybė, o ne palikta Vyriausybei, kuri šiuo atveju, daugelių atvejų yra kalta, manipuliuoti tuo, kuo ji negali manipuliuoti – mūsų žmonėmis.

PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiame į tribūną kolegą V.Čepą. Prašom.

V.ČEPAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, turintys ir neturintys žemės, ir tie, kurie tikitės ją atgauti, šiandien svarstome Prezidento dekretą, kuris vetuoja mūsų priimtą įstatymą dėl miškų, vandens tvenkinių ir žemės grąžinimo valstybės saugomose ir kitose teritorijose. (Balsai salėje) Ką gi gina Prezidento dekretas? Jeigu gerai paskaitėte, tai ten parašyta, kad visų prima bus nuskriausti tie asmenys, kurie jau atsiėmė kompensaciją. Be abejo, jeigu šitą dekretą šiandien mes atmesime, tie asmenys liks nepatenkinti. Bet kas gins interesus tų žmonių, kurie turėjo teisę atgauti savo tėvų, senelių žemę pagal mūsų valstybės įstatymus, bet dėl įvairių valdžios machinacijų, žemėtvarkininkų machinacijų jos neatgavo, o atsikėlė į jų vietas, į tas teritorijas, asmenys nieko bendra su tomis teritorijomis neturėję, vėlgi naudodamiesi Seimo priimtų įstatymų spragomis? Jeigu jūs dabar pasižiūrėsite, kas ten stato tuos namus, kaip kolega E.Klumbys, atrodo, sakė, tai jūs pamatysite, kad ten stato asmenys, niekada su ta vietove neturėję nieko bendra – nei giminystės, nei etninių ryšių, nei pagal gyvenamąją vietą. Dabar ten stovi pilys, o tie, kurie turėjo ten atgauti žemę vėlgi pagal mūsų valstybės Konstituciją, jos iki šiol neatgauna. Jie yra varinėjami nuo ainošiaus pas kaipošių.

Kad mano žodžiai nebūtų tušti, aš pasiremsiu (gal tai ir nėra labai aktualus dalykas) Karklės pajūrio parku. Štai toks Lietuvos pilietis Albertas Dambrauskas. Ant jo žemės, kurią jis turi teisę perimti, stovi transformatorinė, ir jam dėl to tos žemės neatiduota. Tačiau, pasirodo, tai visiškai netrukdo suformuoti ten sklypą ir tą žemę paleisti per aukcioną. Edita Oderčiuk, kurios ten yra tėvų žemė, sovietų buvo iškelta į kaimą, esantį toliau nuo pajūrio, nes ten neva buvo pasienio zona. Dabar, kai ji nori tą žemę susigrąžinti, jai sako, kad jūs buvote iškelta teisėtai, jūs nebeturite jokių teisų. Panaši situacija yra ir kitų ten gyvenančių žmonių: Justo Staniulio, Anos Tidikienės, bet tai dar ne viskas. Be abejo, jūs girdėjote istoriją, kaip tame pačiame Karklės parke buvo suplanuoti projektai statyti viešbučius, statyti kažkokias sanatorijas tėvams, kurie atveža vaikus į ten esančią „Žilvyčio“ stovyklą. Kai šitas dalykas „užlūžo“, yra suformuoti sklypai ir apskritis juos leidžia parduoti per aukcioną. Gerbiamieji, viena ranka mes sakome, kad neleisim ten nieko, tiems žmonėms, kuriem priklauso, neatiduosim, kita ranka sakome, šekit, pirkit, kas turite pinigų. Tai kur čia yra interesas, kodėl mes taip elgiamės? Šiuo atveju, matyt, ne mes, elgiasi kiti. Ar tai yra galų gale etiška ir tada kieko interesus mes ten giname?

Taigi tiems žmonėms sako, kad imkite kompensaciją. O kokią kompensaciją? Už 15 arų sklypą valstybė siūlo 142 litus 62 centus, tuo tarpu rinkoje tas 15 arų sklypas kainuoja beveik 800 tūkst. litų.

Kieno vėlgi mes interesus giname ir ką gina būtent Prezidento dekretas? Aš galiu pasakyti tiesiai, gerbiamasis Prezidente ir gerbiamieji visi, kurie pasirašėte dėl to, kad būtų visuomenės reikmėms atiduota: nei jūsų parašai, galiu tvirtai pasakyti, nei Prezidento dekretas negina visuomenės intereso. Gina interesą tų, kurie ten pasistatė pilis ir bijo, kad tikrieji savininkai, kurie dar ten turi teisę gauti, jiems trukdys ten ramiai gyventi. Štai kieno interesas yra ginamas.

Aš nepalaikau ir kviečiu jus nepalaikyti Prezidento dekreto, o siūlau labai paprastą dalyką. Vis dėlto, kiek suprantu, ten yra kažkokios spragos, kad gali būti kyšininkavimas ir lieka galimybė persikelti iš vienos kadastrinės vietovės į kitą, tai yra ta pati sistema, kuri iki šiol buvo. Siūlau vis dėlto palaukti STT išvadų, kuriose būtų aiškiai tiesiai pasakyta, ar yra galimybė korupcijai ir žemę grąžinti teisėtiems savininkams. Ačiū jums už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojame V.Čepui. Kviečiame į tribūną kolegą J.Ramoną. Prašom.

J.RAMONAS (PDF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų šis klausimas yra toks nepaprastas, gana sunkus, suveltas, supriešintas ir į jį šiandien vienareikšmiškai atsakyti yra tikrai sudėtinga. Kodėl? Per daugelį metų įstatymas buvo daug kartų taisomas ir visada tie taisymai vienaip ar kitaip, vienai ar kitai grupei buvo nepalankūs. Aš turiu omeny grupei žmonių, kurie pretenduoja į žemę, kurie yra ginami kaip viešojo intereso ir t.t… Bet jeigu valstybė yra nepriklausoma ir mes esame nuoseklūs, tada, nuosekliai galvojant, dirbant ir svarstant, reikia. Patinka kam ar nepatinka, bet vis dėlto nuosavybė yra pirmiausia, ir tai yra šventas dalykas. Patinka kam ar nepatinka, bet visuomenės interesas yra gana svarbus ir su juo reikia skaitytis, ir į jį reikia atsižvelgti. Taigi remiantis tuo, ką aš minėjau, šias pataisas svarstyti, priimti, aš manau, ir Seimo nariams, ir visuomenei yra gana sudėtinga. Norint tai išspręsti, jeigu galima, jeigu leidžia Statutas ir t.t., reikėtų, manyčiau, daryti pertrauką labai rimtai pasižiūrėti, kokios yra tos parkų teritorijos ir ar jos yra gerai sutvarkytos, apibrėžtos ir įteisintos.

Dar daugiau. Yra labai suvelta ir daugeliui nelabai aišku, kokios jos yra – regioninis parkas, saugoma teritorija, miesto parkai ir visi kiti dalykai. Labai daug klausimų, į kuriuos vėlgi nėra taip paprasta atsakyti. Taigi aš manyčiau, kad ir mums, Seimo nariams, reikėtų elgtis vis dėlto kaip ir anksčiau buvo, ir daugelį metų, nuosekliai. Jeigu negalima padaryti pertraukos ir įvertinti (o tai turėtų būti būtina), ir peržiūrėti parkų ir saugomų teritorijų ribas, tai šiuo atveju reikėtų gerai ar blogai… iš tikrųjų gerbiame Prezidentą, bet reikėtų balsuoti prieš jo dekretą.

Antras dalykas, ką jau akcentavau ir dar kartą noriu pasakyti, teritorijas reikia peržiūrėti ir jas labai atidžiai įvertinti, nes ten yra labai daug problemų.

Trečias dalykas. Visi sako, kad yra privatizuota, pastatyti namai, aptvertos tvoros ir t.t. Jeigu dabar kalbama ir galvojama, kad bus griaunami namai, o visos institucijos su daugeliu inspekcijų ir t.t. nesugeba nugriauti neteisėtų tvorų, čia yra ne įstatymų problemos, o tų institucijų, kurios turi tai prižiūrėti.

Ir dar vienas argumentas. Gerbiamieji Seimo nariai, tose saugomose teritorijose, kurios yra per 40 tūkst. hektarų, gyvena ūkininkai ir jie užsiima ūkine veikla, aš turiu omeny, užsiima žemės ūkio veikla. Tie žmonės negali nei pabėgti, nei pakeisti, jie gyvena ir gyvens. Čia šiek tiek į šoną. Ten irgi yra problema norint užsiimti žemės ūkio veikla. Labai daug nubrėžiama, padaroma, o kai tiems žmonėms reikia tvarkyti paprastus dalykus, šienauti pievas ir tręšti, ir t.t., tada ateina inspektorius ir sako, kad negalima vienokių ar kitokių dalykų daryti. Taigi visur reikia harmonizuoti ir žiūrėti labai plačiai.

Vis dėlto pirmiausia, aš manau, turi būti privati nuosavybė, o visi kiti dalykai – lydintys, atsižvelgiantys, eiti kartu, kad visiems būtų dėl to naudinga, gera ir mes vieni kitus labai gerai suprastume.

Dar baigdamas apie tą supriešinimą ir, kiek girdžiu, apie Europos parką ir kitus. Kiek aš suprantu (gal tikrai nesuprantu?), jeigu mes ir atmesime, nepritarsime Prezidento veto, to niekas neliečia ir nepretenduoja į tuos, kur yra sutvarkyta. Tai yra šiek tiek kiti dalykai. Taigi labai ačiū ir kviečiu visus Seimo narius vadovautis sveiku protu, nuosavybė turi būti svarbiausia.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame į tribūną kolegą P.Gražulį. Prašom.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, prieškario Lietuvoje buvo atlikta žemės reforma, kuri taip pat pasikėsino į privačią nuosavybę ir nustatė, kad buvę dvarai negali būti didesni kaip 80 hektarų. Žemė buvo išdalyta tiems, kurie ją dirbs – bežemiams ir mažažemiams. Tie, kurie gynė Tėvynę, susilaukė pagyrimo ir dėmesio Jungtinėse Tautose kaip pavyzdys kitoms tautoms, kaip turi būti daroma žemės reforma. Dabartinė žemės reforma yra pavyzdys visoms kitoms tautoms, kaip neturi būti daroma žemės reforma. Kodėl vyksta tokia reforma, kodėl tiek kartų buvo kaitaliojamas šis įstatymas? Manau, kad mes ne pirmą ir ne paskutinį kartą kalbame apie tai, kad žemės reformos tikslas buvo ne atkurti teisingumą, bet kaip nors iš jos gauti naudą. Todėl daug kartų buvo keičiamas šis įstatymas, todėl žemė, kuri yra nekilnojamasis turtas, buvo padaryta kilnojamuoju turtu, kad būtų galima atsikelti iš pašalių, iš girių į pačias gražiausias vietas, ten, kur žemė yra turtingiausia, brangiausia. Noriu paklausti, kiek yra žmonių, kurie neina pareigų, kurie yra atsikėlę tas žemes? Tikrai tų žmonių nėra.

Čia mano kolega V.Čepas minėjo Karklę. Taip, Karklėje žmonės negali atgauti savo žemės. Jeigu mes vardintume ir pažiūrėtume, kas įsigijo ir kieno ten namai dygsta? Ogi įvairiausių žemėtvarkininkų, apskrities valdininkų, architektų ir visų kitų milijonierių. Viskas! Ten žemę atgauti paprastiems žmonėms nevalia.

Šitas įstatymo projektas, tiek Prezidento pozicija, tiek Seimo pozicija – visur galima įžvelgti korupciją. Jeigu mes priimsime įstatymą ir leisime parkuose privatizuoti žemę, be abejonės, šie žmonės tą žemę parduos, ir už tų žmonių jau stovi turtingi, su piniginėm tikrieji šeimininkai. Gal tai nesmerktina, kad tie žmonės parduos tuos parkus, bet šiandien aš garantuoju, kad tose vietose išdygs pilys, viešbučiai, namai, ten bus užtvertos aukščiausios tvoros, suleisti kuolai į ežerus ir nebus galima prieiti nė vienam žmogui. Šiandien jau negalima įeiti į mišką, negalima naudotis vandens telkiniu, jau pradėjo Klaipėdoje užsitverti ponai nuo žmonių ir gatves. Be abejonės, mes nesugebame, nėra tokios jėgos, kad įvestų šioje srityje tvarką.

Kita vertus, jeigu mes dabar priimame Prezidento veto ir grąžiname žmonėms, aš pasakiau, kas būtų; bet jeigu mes atmetame Prezidento veto ir paliekame tą žemę valstybės reikmėms, po kiek metų tie žmonės pakeičia savo valią, išmoka jiems kompensacijas, net jeigu ir teisingas, kitas Seimas po metų pasakys: palaukite, visa Lietuva vien parkai, kad čia bevertė žemė, koks čia kvailas Seimas priėmė tą nutarimą ir paskelbė šias teritorijas parkais? Taigi panaikinkim tuos parkus ir leiskim žmonėms tą žemę privatizuoti. Ir vėl žmonės liks apgauti.

Aš manyčiau, kad gal būtų teisingiausia, jei šiuo klausimu Seimas vis dėlto dar kartą kreiptųsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ji pateiktų išvadą, ar šiame nutarime nėra korupcijos. Ir dar vienas dalykas: galbūt reikėtų, kad Vyriausybė Seimui pateiktų, kiek ir kokių parkų Lietuvai būtina turėti, ir Seimas patvirtintų tą teritoriją. Tik po to reikėtų žengti šį žingsnį. Manyčiau, kad šiuo atveju būtų logiškiausia daryti pertrauką ir tik po to galutinai priimti sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kviečiame į tribūną A.Sysą. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau priminti, kad mes nekaip atrodom, kai bandom auklėti Prezidentą ir sakyti, kad jis kreiptųsi į Konstitucinį Teismą. Aš noriu priminti, kad Prezidentas negali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų. Jis gali kreiptis dėl išaiškinimo. (Balsai salėje) Gerai, gerai.

Antras dalykas. Antradienį, mielieji ponai, kai mes kalbėjom apie šventą nuosavybę, priėmėm Žemės įstatymo pataisas, t.y. padarėm pataisas kaip tik dėl poilsio ir rekreacijos. Tai apie kokią šventą nuosavybę mes šiandien kalbame, jeigu antradienį balsavome, kad kai kuriais atvejais ją galima paimti?

Toliau. Kas galėjo pagalvoti (aš taip ir norėjau pradėti), kad klėtelės grąžinimo problema užsitęs taip ilgai ir turės tokias ilgas pasekmes ir diskusijas? Viskas prasidėjo nuo klėtelės. Aš manau, kad mes toliau pjudom Lietuvą – vienus žmones su kitais, nes 1992 metų restitucijos įstatyme buvo aiškiai pasakyta, kad valstybė visko negrąžina, ir tarp tų negrąžintinų dalykų buvo pasakyta ir apie miškus. Labai gaila, kad berods 1999 m. gegužės 13 d., toks sutapimas – gegužės 13 dieną, nesakysiu, kokia partija buvo valdžioje, buvo padarytos pataisos, nevisiškai geros, kai atsirado landa, skylė, kad kai kam buvo galima ir persikelti, ir susigrąžinti. Tai buvo padaryta išimtis, bloga išimtis, kurią mes norim dar kartą grąžinti.

Toliau. Kolegos, kaip jūs įsivaizduojat teisingumą? Jūs visi čia kalbat – teisingumas, teisingumas… Dauguma to teisingumo jau negavo, jiems sumokėta kompensacija. Aišku, galima sakyti: nors penkiems žmonėms grąžinkim teisingumą. Bet, aš manau, mes stumiam Lietuvos piliečius į tolesnį teisminių ginčų kelią, nes tie, kas neatgavo natūra, tikrai turės teisę, nes čia juk gerinimas, atgal galima kreiptis ir sakyti: prašau man sugrąžinti Turniškėse gabalėlį žemės, nes šiandien jis kainuoja milijoną, nors ten mano tėvų žemė, ten gimtoji vieta. Bet mes jam pasakėm: negrąžinsim, nes ten valstybės poreikiams, ir sumokėjom kompensaciją.

Kodėl mes norim įstatymuose įteisinti bendrinę normą grąžinti miško parkus, jeigu mes ne kartą sakėm ir Kaimo reikalų komiteto, ir Žemės ūkio ministerijos atstovams: pataisykit Vyriausybės nutarimą, tai kur kas paprasčiau. Jeigu tikrai… Labai blogai daryti išvadą. Nuvažiuojam į vieną miško gabalėlį, pasižiūrim – kemsynas, kelio nėra. Viskas, tai ne miško parkas. Tai gerai. Yra paprastesnis būdas – pataisykim Vyriausybės nutarimą, išbraukim, nubraukim liniją. Betgi kas… Aš negaliu sutikti su kolegos E.Klumbio pasakymu – šiek tiek priartėjęs prie ežero. Gerbiamieji kolegos, taigi aš turiu visas schemas, ateikit, pažiūrėkit. Prie Galvės ežero – 21 hektaras, prie Aiseto – 70 hektarų, prie Sartų – 5 hektarai, prie Dringio – 40 hektarų, prie Lūšio – 40 hektarų, prie Siesarčio – daugiau kaip 55. Aš galėčiau tęsti visus ežerus. (Balsai salėje) Aš kalbu apie tai. Ne šiek tiek – visi sklypai yra prie vandens, ir neapginsim mes to.

Mielieji kolegos, čia visi kalba (ir šiandien per radiją iš ryto girdėjau): anas neįeina, kitas neįeina į sąrašą. Tai štai, pasižiūrėkit, ponios Danutės Kristinos Kemežienės gabalas – 4,1 hektaro, Europos parkas. Štai, jis įtrauktas. Vilniaus apskrities administracijos dokumentas dėl informacijos pateikimo apie miško parkus, kuriuos reikia grąžinti.

Aš manau, kolegos, jeigu mes atmesim Prezidento veto, mes (…) tolesnį kelią, nes man niekas taip ir neatsakė, kodėl Vilniaus miesto miško parkų sąrašuose yra Valakampių girininkija, Nemenčinės girininkija, Panerių girininkija, Pavilnio girininkija, Lazdynų girininkija ir Vingio parkas. Kas gali paneigti, kad, pradėję šį procesą, mes neateisim ir prie šitų miško parkų, nes jie irgi yra miško parkai? Jeigu mes padarom išimtį, kad vienus miško parkus galim grąžinti, kuo blogesnis Vingio parko miško parkas už tą, kuris šiandien yra prie Sartų? Todėl aš pritariu Prezidento veto, nes mes įsivelsim į teisinius ginčus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, visi norintys kalbėti ir dalyvauti diskusijoje jau dalyvavo. Dabar dėl vedimo tvarkos, taip? K.Starkevičius dėl vedimo tvarkos, taip?

K.STARKEVIČIUS (TSF). Aš noriu dėl vedimo tvarkos. Kaimo reikalų komitetas ir visi, kurie norėjo, gavo sąrašus. Tokių sąrašų, apie kuriuos kalbėjo ponas A.Sysas, mes, Kaimo komitetas, tikrai negavom. Prašau neklaidinti visuomenės, nes čia aš matau tolesnę tą propagandinę kampaniją, į kurią šiandien visa Lietuva įvelta.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dar kartą grįžtu prie to. Noriu priminti, ką sako mūsų Statuto 166 straipsnis. Dabar po diskusijos, po svarstymo mes pereiname prie priėmimo procedūros. Pirmas pasiūlymas – Seimas turi apsispręsti, ar pritarti įstatymo projektui be pakeitimų. Tie, kurie balsuoja už, balsuoja už įstatymo projektą, kuris buvo mūsų priimtas. Tie, kurie balsuoja prieš, balsuoja už veto.

Dabar bus kalbama dėl to, kad pritartume įstatymo projektui be pakeitimų. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Dar kartą sakau, kad teikiama balsuoti dėl įstatymo projekto be pakeitimų. Balsavimo motyvai. Tie, kurie kalba už, tai kalba už pateiktą ir priimtą įstatymą, tie, kurie kalba prieš, kalba už Prezidento veto. Ar yra kam dar nesuprantami tie… (Balsai salėje) Prašom, gerbiamieji kolegos. Nuomonė už. Prašau. Kolega E.Pupinis.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, šiandieną mes iš esmės pasisakome ir parodome savo santykį su Konstitucija, su Konstitucijos pagrindu – nuosavybe ir teise į nuosavybę. Tiktai labai gaila, kad šiandieną mūsų valstybėje svarstant normalius klausimus ne politiniuose ringuose yra panaudojamos ir juodosios technologijos. Šiandieną čia pamatėm, kad žmonės gąsdinami Vingio parko grąžinimu, taip pat žmonės klaidinami, kad tai yra ne nuosavybės grąžinimas, o privatizavimas. Taip pat, ko gero, nė vienas negalėtume paaiškinti žmonėms, ypač tiems, kurie ten gyvena ir kurie laukia savo nuosavybės atkūrimo… Paprastas pavyzdys: ar gali būti teisingoje valstybėje taip, kad žmogus, užsiimantis turizmu toje teritorijoje, žiūri, kaip nacionalinis parkas kažkokiam privačiam subjektui išnuomoja jo žemę ir toje žemėje tas privatus subjektas renka pinigus? Tai ar ta mūsų valstybė yra teisinga, kad žmogus, kuriam nuosavybės teise priklauso iš esmės paveldėtas turtas, negali užsiimti tuo verslu, kuriuo užsiima kitos įmonės? Todėl dar kartą prašyčiau Seimo susivokti ir pritarti Konstitucijos pagrindui, t.y. nuosavybės teisei, nes tie žmonės nėra kalti, kad kažkada jų tėvai apsigyveno tose teritorijose, kad kažkada jie ten įgijo nuosavybę ir kad jie dabar ten gyvena, tačiau gyvena neturėdami tos nuosavybės, o turėdami tik tam tikrus namus, o nuosavybė jiems dar negrąžinta. Todėl šiandien turbūt tai yra pagrindinis mūsų uždavinys atkurti teisybę ir laikytis Konstitucijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą prašau tylos, gerbkite kolegų nuomones. Nuomonė prieš – H.Žukauskas. Prašom. Prašom. H.Žukauskas. Nuomonė prieš.

H.ŽUKAUSKAS (PDF). Labai ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, man regis, kad šiandien prieš akis visų, kurie kalbės už, prieš, kurie balsuos, yra Konstitucija. Keisčiausia, kad, remiantis Konstitucija, galima kalbėti ir taip, ir taip. Esmė yra ta, kad įstatymas… (Balsas iš salės) Taip, gera yra Konstitucija. Bet šis mūsų priimtas įstatymas iš esmės pažeidžia ir vieną, ir antrą pusę ir, man regis, paties įstatymo kokybė yra bloga, jeigu jis būtų parašytas geras, šiandien mes neturėtume tokios padėties. Esmė yra tokia. Tačiau aš vis tiek dėkingas Prezidentui už tai, kad jis, kaip konstitucinis garantas, pateikė šį veto ir jis lygiai taip pat remiasi ta pačia Konstitucija. Aš visada sakiau ir sakysiu – žaidimo metu taisyklių keisti negalima. Jeigu mes kažkada, reformos metu, nebūtume pradėję jų kaitalioti, seniai būtume viską baigę.

Šiandien priimtas įstatymas lygiai taip pat keičia tas taisykles. Aš siūlau pritarti Prezidento veto, nebalsuoti, t.y. balsuoti prieš šį įstatymą, ir tokiu atveju bent sumažinsime tų nepatenkintų ir apgautų žmonių skaičių. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už. Kolega B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Norėčiau pradėti savo kalbą nuo J.Veselkos klausimo, kodėl tie žmonės nori miško, kuriame nieko iš tikrųjų negalės veikti? Tai klausimas yra toks, kad anksčiau ar vėliau už veiklos draudimą miško parkuose, iš viso valstybės saugomose teritorijose bus atlyginama. Tai štai nieko neveikdamas gali gauti pajamų.

Antras dalykas. Pas mus jau susiklostė praktika, kad keičiantis politinėms jėgoms atsiranda kokių nors landų, na, šiandien įžengs viena koja, rytoj galbūt ir kita, kaip įvyko 1999 metais. Tai štai čia yra, matyt, interesas. Dabar miško parko supratimas. Miško parkas yra suprantamas kaip miesto parkas. Gerbiamieji, kurie kalbėjote apie tai, kad ten nėra takų, nėra kelių, – miško parkas yra miško parkas, o ne miesto parkas. Supraskime tai.

Dabar jeigu jau taip kalbame apie pasitikėjimą valstybe, tai iš tikrųjų pasitikėjimo valstybėje vis mažiau ir mažiau, kai žmonės nelygūs, kai vieniems daroma viena, kitam daroma kita, tai yra pensijos, tai yra našlių pensijos, tai yra indėliai ir t.t., ir t.t. Tai ką čia ir kalbėti. Todėl aš labai norėčiau kad kalbėdami ir balsuodami atsižvelgtumėte į visuomenės apklausos rezultatus, kurie yra tokie: per 60% pritaria, kad nebūtų grąžinta, 16%, kad būtų peržiūrėtos ribos ir maždaug 16 % yra visiškai už grąžinimą.

Norėčiau pasakyti, kad netgi puolama Prezidento institucija, bet reikia vadovautis rytietiška patarle: kažkas loja, o karavanas eina pirmyn. Ir turi eiti – kitaip nepasieks tikslo. Todėl aš esu už Prezidento veto ir labai atsiprašau, kad įsirašiau ne į tą kompaniją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos kolega – E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš noriu atkreipti dėmesį, kad prieš mane kalbėjęs komiteto pirmininkas net nežino, kaip užsiregistruoti ir kur kalbėti. Todėl aš manau, kad tie Seimo nariai, kurie yra užregistruoti žalia spalva, jų turėtų būti dabar, įskaitant B.Bradauską, penki, o tų, kurie yra prieš, pažymėti raudona spalva, jų turėtų būti trys.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nuomonė prieš – kolega A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Na, jeigu leisite, Pirmininke. Egidijau, gausit žodį dar ir jūs turbūt, aš sutinku su ponu E.Klumbiu, kad galėtų ir kiti kalbėti. Aš dabar norėčiau atkreipti dėmesį į šio klausimo esmę, kur čia esmė. Tikrai, abi pusės yra teisios. Teisūs tie, kurie sako, jog nuosavybė yra šventa, ir turi būti grąžinta. Teisūs tie, kurie sako, jog visuomeninis interesas turi būti patenkintas, ir negalime pažeisti esamo balanso.

Kodėl aš pritariu Prezidento veto? Pritariu dėl vienos paprastos priežasties. Įstatymo projekte, įstatyme, kurį patvirtino Seimas ir vetavo Prezidentas, yra pratęsiamas turto grąžinimas. Mes visi, būdami Seimo nariai ir galvodami valstybiškai, turime suprasti – nebus visi patenkinti šiuo veiksmu, nebus visi laimingi. Deja, liks kažkas nuskriaustas. Bet šitą procesą reikia baigti. Ir dar kartą pratęsti turto grąžinimo terminą, dar sukelti vieną sumaištį, na, atleiskite, 1999 metai, 2001 metai, iš kur ši visa painiava? Todėl, kad kiekvieną kartą politinė valdžia, įgavusi svorį, pakeičia žaidimo taisykles, pratęsia terminą, sujaukia ir toje sujauktoje baloje visada atsiranda gudresnių, protingesnių, kurie apeina tuos pačius žmogelius arba žmones, dėl kurių interesų, visi dabar kalba ir ginasi. Nelaimės tie žmonės. Deja, tokia realybė yra. Bus gudresnių, protingesnių. Todėl reikia baigti turto grąžinimą, nebepratęskime termino, nebekeiskime žaidimo taisyklių, baikime pagaliau 2008 metais sausio 1 d. turto grąžinimo procesą. Tarp jų bus kažkas patenkintas, kažkas ne. Deja, tokia yra realybė. Ir, deja, yra mūsų atsakomybė, galvojant apie valstybę, priimti ir nelengvus sprendimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad, matyt, artėjant rinkimams jau galima konstatuoti tam tikrą protų užtemimą. Ir kas labiausiai skaudu svarstant šį miškų klausimą, kai į galvą ateina viena lietuvių tautos patarlė „Mišką kertant skiedros lekia“, vieno žmogaus, kelių žmonių problemos yra užmirštamos, jeigu, kaip sakė ponas B.Bradauskas, štai visuomenės reitingai rodo taip ir taip. Man atrodo, kad aistros čia yra tikrai per didelės, nes yra ieškoma paprasto kompromisinio sprendimo. Niekas čia nekalba apie Vingio parkus, apie Europos parkus ar apie draustinius, ar nacionalinius parkus. Kalbama apie tai, kiek sumaišties yra padaryta Vyriausybės sprendimais, kuriais, ko gero, miško parkams yra priskirtos teritorijos, kurios visiškai neturėtų būti priskirtos. Iš tikrųjų pagal priimtą įstatymą Vyriausybė ir Seimas būtų įpareigoti peržiūrėti Vyriausybės sprendimais priskirtų teritorijų miško parkams statusą, ar tikrai nėra menkaverčių miškelių, ką tik užžėlusių ir pavadintų miško parkais. O savininkai, kuriems jau buvo galbūt atmatuota žemė, todėl negali įgyvendinti savo konstitucinės teisės. Aplinkos komitete gal dešimtą kartą svarstome, kokias susikūrė kuriozinė padėtis Palangos mieste, kur, grąžinus žemę savininkams ir faktiškai jau ją atmatavus, ta žemė spėjo užaugti menkaverčiu miškeliu, bet tai jau tapo miško parku pagal galiojančią Vyriausybės nustatytą tvarką. Štai apie ką kalbame. Tai ar galime mes vis dėlto nesimušti ir neieškoti kokio nors primityvaus populiarumo, o ieškoti kompromisinio sprendimo, racionalaus sprendimo, efektyvaus sprendimo, kad tiems žmonėms, kuriems tikrai galime padėti, padėtume nepanaikindami visuomenės intereso…

PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūsų laikas baigėsi. Prašom. Nuomonė už – V.Tomaševskis.

V.TOMAŠEVSKIS (VLF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji, aš manau, kad visų pirma mes turime žiūrėti į Konstitucijos nuostatas. Ten labai aiškiai parašyta, kad nuosavybė neliečiama ir galima šią nuosavybę išsipirkti. Valstybė gali išpirkti, bet jokiu būdu šiandien negalima daryti kokių nors apribojimų. Mūsų kaimynai latviai priėmė įstatymą, kad visa žemė, turėta prieš karą, yra grąžinama. Ta, kuri šiandien yra įkeista. Ir jie faktiškai jau baigė reformą. Ten nėra jokio piktnaudžiavimo, ten nėra korupcijos, ten nėra taip, kaip mes turime naujalietuvius, kurie, niekada neturėję žemės, šiandien jau turi šią žemę. Susidaro toks įspūdis, kad visą šį ažiotažą ir užsakė tikrieji žemgrobiai, kad patys liktų šešėlyje. Šis įstatymas kalba tik apie grąžintiną žemę, miškus natūra ir jokių čia perkėlimų negali būti.

Buvo kalbama apie balansą. Sutinku, kad balansas turi būti, bet pažiūrėkime, kokie skaičiai. Pas mus, Lietuvoje, yra apie 1 mln. ha valstybinių miškų. Grąžintinų miškų būtų 700 ha. Tai negi čia nėra balanso? Yra balansas. Mes turime, kaip sakiau, visų pirma žiūrėti į Konstituciją ir grąžinti tuos miškus, tą žemę, kurią mūsų piliečiai turėjo prieš karą. O korupcijos visada bus.

Aš manau, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos vadas Povilas Malakauskas, vakar pasakęs, kad gali būti korupcija, pasielgė nelabai rimtai. Aš manau, kad norint pažaboti korupciją Specialiųjų tyrimų tarnybos struktūrose reikia padidinti etatus, kad žmonės atliktų prevencinį darbą, kad pas mus nebūtų žemgrobių. O šiandien yra tokia situacija, kad Vilniaus apskrityje, kur yra daugiausia pažeidimų, Specialiųjų tyrimų tarnyba turi tik vieną etatą, čia dirba ponia Kubilienė, kuri užsiima šiais klausimais. Nereikia kalbėti apie korupciją, reikia daryti viską, kad šios korupcijos nebūtų.

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

V.TOMAŠEVSKIS. Aš siūlau atmesti Prezidento veto.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolegė V.Boreikienė. Prašom.

V.BOREIKIENĖ. Ačiū Pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, tikriausiai šiandien niekam nekyla abejonių, kad teritorijos, svarbios tiek kultūriniu, tiek rekreaciniu požiūriu, neturi būti grąžintos piliečiams ir paliktos visuomenės poreikiams. Tačiau aš noriu atkreipti jūsų visų dėmesį į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, į 2001 m. vasario 22 d. nutarimą, kuriame yra išaiškinta formuluotė: „Valstybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymu saugomi interesai interpretuojami kaip apimantys valstybės įvairių asmenų teises ir interesus, kuriuos pažeidus būtų pažeistas ir viešasis interesas.“ Konstitucinis Teismas savo nutarimu tapatina viešąjį interesą su visos visuomenės interesais.

Todėl, kolegos, mes šiandien turime rasti atsakymą į šiuos klausimus ir nepažeidinėti kitų asmenų teisių, nes jie yra visuomenės dalis. Šiandien mes matome nemažai pavyzdžių, kai yra sudarinėjamos sutartys gražiausiose Lietuvos vietose, parduodama žemė ir ką mes galime paaiškinti tiems piliečiams, kuriems sakome: ne, mes jums žemės negrąžinsime. Aš manau, kad reikia keisti tvarką. Iki šiol šiuo klausimu nieko nepadarė nei Vyriausybė, nei Seimas. Ir ginti tiek piliečių interesus, tiek visos visuomenės interesus.

Todėl aš nepalaikau Prezidento veto, nors užsirašiau ne ten, noriu pasakyti, ir siūlau balsuoti už buvusį įstatymo projektą. Ir kad Seimas tvirtintų teritorijų, kurios yra negrąžinamos, sąrašą ir neskubėtų, kad įsigaliotų šis įstatymas. Keisti tik jo įsigaliojimo terminą. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos A.Monkevičius. Prašom.

A.MONKEVIČIUS (NSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dabar jau lyg ir pradėjo iš mūsų pačių kažkas kalbėti, kad galimai turi vienokius ar kitokius interesus ir juos yra deklaravę. Aš tik noriu priminti, kad nebūtų darbo mūsų komisijai ir kad Seimas vėl nestrigtų dėl procedūrinių dalykų, jeigu kas esate deklaravę ir turite savo privačių interesų, susijusių su svarstomu klausimu, elkitės pagal Statuto 18 straipsnį, kuris įpareigoja jus nusišalinti nuo svarstymo ir balsavimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kiek suprantu, dabar kalbės žmogus be interesų. V.Čepas. Prašom. (Balsai salėje)

V.ČEPAS. Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į Seimo Pirmininką, kuris šiuo metu yra ir posėdžio pirmininkas. Taip išėjo, kad aš užsirašiau, jūs išaiškinote vėliau, kas kaip yra, o aš užsirašiau kalbėti prieš Prezidento veto, bet pagal spalvą išeina, kad aš turiu kalbėti už. Tai kaip man elgtis, pasakykite? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime baigti kalbas už ir prieš, nes niekaip neatsirenkame? Gal atsirinksime tada balsavimu. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, yra pretenzijų posėdžio pirmininkui, nes kai kas užsirašė dar prieš posėdį ir norėjo kalbėti dėl balsavimo motyvų. Tačiau dėl balsavimo motyvų buvo skirtingai pateikta informacija, ir jūs visa tai matote savo ekranuose. Pone Valioni, kokia jūsų nuomonė – už ar prieš? (Balsai salėje) Gerai. Tuomet dar po vieną už ir prieš. Prašom, kolega A.Valionis – nuomonė prieš. Gal galėtumėte, neveikia jūsų mikrofonas, gal galėtumėte prie centrinio. Prašom.

A.VALIONIS (NSF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš čia nematau didelio proto užtemimo, tik matau didelį norą kai kam sujaukti protus. Tie, kurie pasisakė prieš Prezidento veto ir pasiūlė jį atmesti, kalbėjo taip, kad jeigu liks valstybės reikmėms ši žemė, tada ji užsitvers ir niekam nebus prieinama. Padaryti šią žemę prieinamą visiems žmonėms galima šią žemę tik privatizavus. Tai turbūt galima vertinti tikrai kaip proto užtemimą. Tačiau mes jau padarėme daug klaidų. Mes nustatėme žemės kainą kompensuodami 1992 metų kainomis, o kas sako, kad išmokėjome, tai mes dar neišmokėjome. Mes išmokėjome beveik pusę ir mokame 2005–2006 metų kainomis, kai už žemės hektarą duodame 1500-1600 litų. Tai paskaičiuokite, kiek iš Lietuvos žmonių mes pavagiame. Po to mes, kaip teisingai sakė kolegos, padarėme kilnojamu turtu ir žemė pagal balus, kadangi aplink Vilnių bonitetas yra mažesnis… iškeitėme į didesnį gabalą žemę kur nors pariby į žemę Vilniuje. Dabar darau trečią dalyką – dėl 500 žmonių mes kuriame visą šį absurdą dar sykį sujaukdami visus įstatymus.

Todėl aš siūlau palaikyti Prezidento veto, balsuoti šiuo atveju už Prezidento veto, prieš šį įstatymą ir vieną kartą dėti visas pastangas, kaip mes teisingai atsilyginsime tiems žmonėms, kuriuos jau nuskriaudėme. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir nuomonė už – kolega E.Klumbys. Prašom. (Balsai salėje)

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, žinoma, dabar čia verda aistros, vieni kitus kaltina, bet aš noriu pasakyti, kad ir vieni, ir kiti prikišo rankas prie to teisinio jovalo, kuris dabar yra. Gerbiamieji konservatoriai, dar kartą prisiimkite tą nuodėmę, kad 1999 metais jūs leidote persikelti į regioninius parkus žemę iš kitų vietų. Toliau socialdemokratų ir socialliberalų Vyriausybė miško parkais paskelbė teritorijas, kurios nėra miško parkai pagal įstatymą ir kuriose jau buvo pradėtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Ne vienoje vietoje jau yra sukalti riboženkliai ir po to staiga vienu nutarimu, visai neatsižvelgiant į realią situaciją, buvo sukurta dabartinė situacija, kurią mes taip emocingai nagrinėjame. Liūdniausia, kad šią situaciją tikrai gali išgelbėti Prezidentas – kreiptis dėl Vyriausybės nutarimų, dviejų Vyriausybės nutarimų, nekonstitucingumo ir sutvarkyti, bent šiek tiek atkurti neteisybę, kai miškai buvo paskelbti miško parkais.

Aš noriu drąsiai pasakyti. Kaip esant šiai situacijai nepamokysi Prezidento, jeigu jisai nesuvokia esantis paskutinė grandis, galinti sustabdyti šį teisinį chaosą, tačiau to nedaroma, yra vetuojamas įstatymas, dar labiau grimztame į tą neteisybę ir dar kartą tų žmonių tėvų žemė bus nacionalizuota. Tik šį dalyką dabar padarys nepriklausomos Lietuvos valdžia.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu jums priminti 167 straipsnio 1 punktą, kad grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Taip pat noriu priminti to paties straipsnio 2 punktą, kad norint grąžintą įstatymą priimti be pakeitimų reikalingas 71 Seimo nario balsas. Taigi dabar tie, kurie balsuos už, balsuos už grąžinto įstatymo priėmimą be pakeitimų. (Balsai salėje) Be pakeitimų. Mes dabar balsuosime. Jeigu balsuojate už, balsuojate už įstatymo priėmimą pakartotinai be pakeitimų. Balsuojate prieš – vadinasi, palaikote Prezidento veto. (Balsai salėje) Ar dar yra klausimų? (Balsai salėje) Dėl balsavimo motyvų? Nėra. Gerai, balsuojam. Prašome balsuoti. (Balsai salėje)

Už – 31, prieš – 66, susilaikė 10. Įstatymas nepriimtas.

Dabar primenu 167 straipsnio 3 punktą: „Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais“. Prašome balsuoti.

Už – 73, prieš – 13, susilaikė 16. Pritarta Prezidento veto.

Dėl vedimo tvarkos – kolega A.Endzinas. Prašom.

A.ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėjau pasakyti, kad paragintas gerbiamojo A.Monkevičiaus ir siekdamas išvengti galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto nedalyvavau balsavime. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS (LSDPF). Aš repliką po balsavimo. Kolegos, noriu padėkoti visiems tiems, kurie balsavote už Prezidento veto, nes išgelbėjome mūsų žmones nuo tolesnės balos, į kurią jie yra įstumti, arba bent sušvelninome (…) į tą balą. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau, kolega V.Čepas.

V.ČEPAS. Ačiū, kad suteikėte žodį, nors galėjote ir anksčiau suteikti, turėjau tam teisę. Aš prisidedu prie kolegos A.Endzino ir prie to, ką sakė A.Monkevičius. Aš nedalyvavau balsavime, nes turėjau asmeninių interesų. Ne aš, o mano giminė.

J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Gerbiamasis Pirmininke…

PIRMININKAS. Ačiū.

J.ZINKEVIČIŪTĖ. Aš balsavau už.

PIRMININKAS. Prašome pataisyti. J.Zinkevičiūtė balsavo už. Prašau. B.Bradauskas – dėl vedimo tvarkos.

B.BRADAUSKAS. Replika po balsavimo. Dėkoju, Pirmininke. Aš tikrai pritariu konstitucinei nuostatai, kad nuosavybė yra šventas dalykas, bet labai džiaugiuosi, kad ši nuosavybė (ir Seimas tą parodė) neužgožia žmogiškųjų savybių. Dėkoju. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū, priminėte. Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 12 valandos. Prašau, A.Kubilius dar kartą.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš supratau, kad penkių šimtų žmonių teisėti interesai šiame Seime nėra svarbus dalykas. Vis dėlto aš siūlyčiau atitinkamiems komitetams, tai yra Kaimo reikalų komitetui ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, paprašyti Vyriausybės peržiūrėti paskelbtus miškų parkus, jų teritorijas ir pažiūrėti, ar iš tikrųjų tos teritorijos šiandien yra racionaliai užstatytos. Ar nėra taip, kad miško parkams yra priskirta ir menkavertė teritorija, kurioje žmonės paprasčiausiai negali teisėtai susigrąžinti savo nuosavybės. Tai yra visa problema, apie kurią mes kalbame, kad dalis miško parkų iš tikrųjų visiškai neatitinka miško parko statuso.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, labai labai atsiprašau, užmiršau dar vieną klausimą apsvarstyti. Tai yra darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 ir 2005 metų veiklos ataskaitų“ projektas Nr.XP-1460(3). (Balsai salėje) Pono Vidmanto Jankausko labai labai atsiprašau. Taigi pertrauka iki 12 valandos. (Balsai salėje)

Pertrauka

PIRMININKAS. Kolegos, tęsiame posėdį. Prašome registruotis.

Užsiregistravo 27 Seimo nariai.

Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 ir 2005 metų veiklos ataskaitų“ projektas Nr.XP-1460(3*) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-8a klausimas. (Balsai salėje) Prašau? 12 valanda. Jeigu greitai, tada būtų galima, kol nesusirinko visi Seimo nariai, svarstyti 1-6 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 ir 2005 metų veiklos ataskaitų“ projektą Nr.XP-1460(3). Pranešėjas – A.Endzinas Ekonomikos komiteto vardu, prašom. Svarstymas ir priėmimas.

A.ENDZINAS (LSF). Iš tiesų Ekonomikos komitetas ilgai ir daug sykių svarstė šį klausimą ir įvertinęs visus gautus siūlymus patobulino šį nutarimo projektą. Nutarimo projektas yra išdalytas Seimo nariams. Aš nežinau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar yra prasmės jį skaityti?

PIRMININKAS. Ne, nėra.

A.ENDZINAS. Taigi Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam nutarimo projektui, kurį jūs visi, gerbiamieji kolegos, turite.

PIRMININKAS. Kolega L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat svarstė šią dvejų metų ataskaitą, labai aktualią ataskaitą. Komitetas konstatavo, kad iš esmės iki šiol buvusi kontrolės arba kainų nustatymo tvarka netenkina daugelio vartotojų, net kai kurių valstybės institucijų, Seimo narių ir ypač savivaldybių. Todėl komitetas spalio 11 dieną pateikė nemažai pataisų nutarimo projektui, jog reikėtų atsižvelgti, kad dabartiniai komisijos sprendimai daro Vyriausybei tam tikrą įtaką, o aš pasakyčiau, kad beveik tiesiogiai formuoja ir politiką energetikos srityje. Tas nepriimtina, nes tai turėtų daryti arba ministerija, arba Vyriausybė. Todėl, mes manome, ši nuostata turėtų būti, kaip mes ir siūlome, projekte atsispindėta.

Taip pat projektas papildytas penkiomis pataisomis. Manau, apie tai bus kalbama svarstymo metu. Iš esmės komitete 7 balsavo už, susilaikiusių ar prieš nebuvo dėl patobulinto Seimo nutarimo projekto.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti yra užsirašęs, nors, atrodo, kad kompiuteris šiek tiek genda, kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, šios komisijos darbas, ypač visi klausimai, kurie daugiausia susiję su šilumos ūkiu, yra nepaprastai didelės svarbos reikalas. Tai susiję iš esmės su kiekvienu mūsų valstybės piliečiu. Aš noriu jums pasakyti, yra puikus pavyzdys, kaip Tautos atstovai pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją – Seimo nariai žiūri į tokį pirmos svarbos klausimą.

Pirma. Mes svarstome dvejų metų ataskaitą, nors mes privalome svarstyti šios komisijos ataskaitas kiekvienais metais. Tai parodo, kaip yra „svarbu“ Seimo nariams ir ypač Seimo vadovybei, jeigu ji šį klausimą įtraukia tiktai kartą per dvejus metus. –

Toliau. Šis klausimas buvo pradėtas svarstyti praėjusio ketvirtadienio vakare. Svarstant dalyvavo 19 žmonių, pradėjo svarstyti 19 žmonių. Galiu pasakyti, kad tikrai gėda Seimo nariams, kurių yra būtent toks požiūris į kiekvieną žmogų, nes šilumos energija, vanduo, dujos yra susiję su kiekvienu žmogumi. Kiek šiandien, dabar, sėdi salėje? Maximum 50 Seimo narių. Visiems kitiems yra tas pat, o paskui iš visų tribūnų, pradedant Prezidentu ir baigiant Seimo Pirmininku, kalbama apie tai, kokia netvarka valstybėje su šilumos ūkiu, ypač su šilumos ūkiu ir su šilumos kainomis. Ar jums neįdomu, kodėl Prienuose ar Ukmergėje per metus šilumos kaina kyla 30%? Kodėl taip yra?

Pagal Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalį „Valstybė gina vartotojo interesus“. Šio nutarimo projekte aiškiai duodama suprasti, kad komisija negynė vartotojo interesų. Priešingai, ji iš esmės atstovauja šilumininkų interesams, atstovauja tiems, kurių pagrindinis dalykas yra visų mūsų sąskaita gauti kuo daugiau pelno. Ir Seimas į tai ramiausiai žiūri. Aš noriu jums pateikti pavyzdį, kaip vyksta ta paprastų žmonių „gynyba“. Pagal komisijos priimtą metodiką žmogus už buto šildymą turi mokėti lygiai tiek pat, kai jis yra šildomas ir kai bute yra įvykusi avarija, jame vyksta remontas ir butas nešildomas, nes mokama už plotą. Šildai ar nešildai, įvyko avarija ar neįvyko, mokėk. Tai yra priėmusi valstybinė komisija.

Toliau. „Vilniaus energijos“ vadovo mėnesio alga – 145 tūkst. litų. Ar ne komisijos reikalas susidomėti, kodėl tokios milžiniškos mokesčių mokėtojų lėšos, būtent vartotojų lėšos, yra metamos ir atiduodamos vadovų atlyginimams? Iš kur po to atsiranda nemokami laikraščiai, dalijami kiekvienoje darbovietėje, ant kiekvieno kampo? Būtent iš šių pinigų, iš milžiniškų pinigų. Pavyzdys – pelno normos nustatytos ne Donato Jankausko komisijos, bet Jankausko komisijos. Vilnius – 5,8%, realus pelnas – 12,4%, viršpelnis – 6 mln. beveik 200 tūkst. litų. Šiaulių pelno norma apie 6%, visas pelnas yra 9,3%, viršpelnis – 1 mln. 750 tūkst. litų. Ukmergės, kurioje kainos pakilo 30%, pelno norma – 6,8%, pelnas – 10,11%, viršpelnis – beveik 300 tūkst. litų. (Aš baigiu.) Būtų galima vardyti ir vardyti pažeidimus, kuriuos daro ši komisija.

Gerbiamieji kolegos, negalima pasitikėti šios komisijos darbu. Aš raginu visus nepritarti šios komisijos išvadai. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, kviečiame į tribūną pagrindinio Ekonomikos komiteto atstovą ir prašome pateikti siūlymus kolegą E.Klumbį. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau šio nutarimo projekto preambulėje įrašyti pastraipą: „Teigdamas, kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija ne kartą pažeidė Europos savivaldos chartiją bei Vietos savivaldos įstatymą“. Yra aiškiai parašyta Vietos savivaldos įstatyme, kad šilumos kainas nustato savivaldybė, šis dalykas. Vadovaujantis prieštaravimais tarp įstatymų, to yra nepaisoma ir taip pažeidžiamas Vietos savivaldos įstatymas ir Europos savivaldos chartija.

PIRMININKAS. Ačiū.

A.ENDZINAS. Komiteto nuomonė yra nepritarti.

PIRMININKAS. Prašom komentuoti.

A.ENDZINAS. Svarstant komitete šį siūlymą, iš tikrųjų šis siūlymas nebuvo pagrįstas konkrečiais faktais.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti, ar pritariame E.Klumbio pasiūlymui. (Balsai salėje)

Už – 12, prieš – 7, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta. Prašom, pasiūlymas dėl 1 straipsnio. Kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Mano pasiūlymas yra labai aiškus – nepritarti šios komisijos 2004 ir 2005 metų veiklos ataskaitoms.

PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas nepritarė.

A.ENDZINAS. Taip, komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuojant apsispręsti dėl E.Klumbio pasiūlymo.

Už – 17, prieš – 6, susilaikė 30. Nepritarta E.Klumbio pasiūlymui. Prašom teikti trečią pasiūlymą.

E.KLUMBYS. Šis pasiūlymas yra dėl to, kad ne pirmą kartą tokių komisijų ataskaitos, o dabar konkrečiai labai svarbios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ataskaita, yra svarstoma už dvejus metus. Todėl aš ir siūlau, kad šiame nutarime būtų aiškiai įrašyta: atkreipti Seimo Pirmininko, Seimo pirmojo vicepirmininko bei Seimo valdybos dėmesį, kad vadovaujantis Seimo statuto 206 straipsnio 5 punktu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas kasmet turi pateikti Seimui paprastai iki kovo 1 d. vadovaujamos komisijos ataskaitą ir kad Seimo Pirmininkas apie gautą ataskaitą turi informuoti Seimą.

PIRMININKAS. Prašom komentuoti.

A.ENDZINAS. Komitetas nepritarė šiam siūlymui, remdamasis Seimo statuto 206 straipsnio 5 dalimi, nes ataskaitas pateikia kiekvienais metais.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, kolegos, apsispręsti dėl pritarimo pasiūlymui balsuojant.

Už – 32, prieš – 1, susilaikė 19. Pritarta pasiūlymui. Prašom ketvirtą pasiūlymą.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, ketvirtas pasiūlymas yra susijęs su prieš tai buvusiu. Labai aiškiai rašoma, kad Seimas įsipareigoja kasmet priimti nutarimą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko ataskaitos ir komisijos veiklos. Už šios komisijos pirmininko ataskaitos pateikimą Seimo svarstymui laiku yra atsakingi Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas bei Ekonomikos komiteto (čia yra klaida padaryta) pirmininkas.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom komentuoti.

A.ENDZINAS. Komitetas nepritarė teikiamam siūlymui kaip pertekliniam, remdamasis ta pačia 206 straipsnio 5 dalimi.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir prašom, nuomonė prieš – kolega L.Sabutis. Prašom. Dėl E.Klumbio pasiūlymo.

L.SABUTIS. Ne, aš kaip tik dėl komiteto pasiūlymo. Pritardamas E.Klumbio siūlymui manau, kad čia yra geriau siūloma, kad ataskaita iš tikrųjų būtų veiksmingesnė ne kaip komisijos pirmininko, o apskritai kaip komisijos, ir kad būtent tokie dalykai turi būti privalomai svarstomi ne tik Seime, bet ir Vyriausybėje, taip pat įvertinami ir Prezidento, nes šios trys institucijos gauna informaciją iš komisijos. Tai pradėkim nors nuo Seimo vadovybės. Todėl pritariu tam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti.

Už – 33, prieš – 2, susilaikė 21. Pritarta pasiūlymui.

Prašau, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymai. Antras pasiūlymas, kuriam nebuvo pritarta, – Seimo nutarimo projekto rezoliucinės dalies trečios pastraipos… Prašau. Kas pateikiat komiteto vardu? Nėra. Gerai. Tuomet prašau L.Sabutį. Prašom.

L.SABUTIS. Ačiū. Manau, mes labai aiškiai siūlėme, kad tai yra nutarimas ir rezoliucinėje dalyje turi būti pažymėtos priežastys, kurios vėliau realizuojamos nutariamojoje dalyje. Todėl manau, kad Seimas turėtų konstatuoti: „komisijos sprendimai 2004 ir 2005 metais darė įtaką Vyriausybės kuriamai valstybės politikai energetikos srityje“. Šitų žodžių Ekonomikos komitetas kažkodėl nenorėjo priimti ir pripažinti. Taip pat mes manome, kad valstybiniam reguliavimui, nors pagal paskirtį neturėtų taip būti. Todėl mes manome, kad tokia vienpusė komisijos veikla arba įtaka yra nenaudinga viešajam interesui. Mes siūlome tai pabrėžti nutariamojoje rezoliucinėje trečios pastraipos dalyje, kad tai pasitarnautų išspręsti kai kuriuos kitus klausimus, kuriuos mes vėliau siūlysime kitose pastraipose.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, P.Vilkas – nuomonė prieš. Prašau.

P.VILKAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Mano manymu, Ekonomikos komiteto priimtas sprendimas konstatuojamojoje dalyje tikrai iš esmės atitinka tą pasiūlymą, kurį siūlė ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Man nesuprantama, kodėl čia reikėtų balsuoti prieš, t.y. už. Aš siūlyčiau balsuoti tikrai prieš šitą ir pritarti Ekonomikos komiteto priimtam sprendimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuojant apsispręsti dėl… (Balsai salėje) Taigi buvo jau komiteto nuomonė. Dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymo prašom balsuoti.

Už – 23, prieš – 4, susilaikė 30. Nepritarta.

Prašom, 2.2 pasiūlymas – Seimo nutarimo projekto rezoliucinės dalies ketvirtąją pastraipą išdėstyti atitinkamai. L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Keista, bet Ekonomikos komitetas, svarstydamas panašias problemas, nenorėjo pripažinti, kad vis dėlto daugumą bėdų sudaro tai, kad šiandien komisija tvirtina kainas. Mūsų įžanginėje dalyje buvo, kad ji turėtų nustatinėti kontrolės funkcijas, o kainas turėtų tvirtinti savivaldybės. Politiką turėtų formuoti Vyriausybė. Mes ir sakom: kadangi yra nesibaigiantys skundai, juos reikia būtinai akcentuoti, kad dėl kainų viešumo, nagrinėjant skundus energetikos įmonių veiklos neveikimo srityje, turėtų būti pabrėžiama ir Seimo rezoliucinėje dalyje. Todėl mes siūlome atsižvelgti į mūsų pataisą ir priimti šiame nutarime.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom komentuoti.

A.ENDZINAS. Komitetas nepritarė ir mano, kad tai yra perteklinis pasiūlymas.

PIRMININKAS. Taip.

A.ENDZINAS. Galėčiau dar pridurti, kad 3 straipsnio 3 dalyje iš dalies šis pasiūlymas yra įtrauktas, galėčiau jį pacituoti: „papildyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatus funkcija, kad komisija pagal savo kompetenciją tiria vartotojų skundus, nagrinėja ginčus tarp energetikos išteklių ar energijos tiekėjų ir vartotojų, gina energetikos išteklių ir vartotojų interesus“. Ir tie komisijos posėdžiai nėra kokie nors slapti ar uždari, tai vienareikšmiškai.

PIRMININKAS. Taip, nuomonė prieš – kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Man susidaro įspūdis, kad mes nelabai žinome, apie ką kalbame. Kainų ir energetikos komisija ir vykdo tą įstatymą, koks yra priimtas. Jai įstatymu nustatyta, kad ji gali ir turi nustatyti kainas, bet turi būti įvairūs suderinimai ir taip toliau. Dabar Seimas priima įstatymą, įpareigoja komisiją tai daryti, atsistoja ir aiškina: „Kodėl ji taip daro? Ji turėtų tik diskutuoti ir kontroliuoti“. Atleiskite, kokį įstatymą priėmėte… Parašykite: „Priėmėme kvailą įstatymą ir kvailą įstatymą ta institucija turi vykdyti“. Aš siūlau nepritarti. Mes patys iš savęs juokiamės.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, gerbiamieji kolegos, dėl pasiūlymo apsispręsti balsuodami.

Ačiū. Už – 12, prieš – 18, susilaikė 32. Nepritarta siūlymui.

Gal Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas atsiima kitus siūlymus? Prašom. (Balsai salėje) Jokiu būdu, jie visi labai panašūs. Prašom. 2-3 pasiūlymas.

L.SABUTIS. Aš manau, kad galbūt kai kam keistokai atrodo, kad mes, komitete nusprendę, rezoliucinėje dalyje išdėstėme, kokios yra problemos, ir nutariamojoje dalyje pasiūlėme, kaip tai reikėtų spręsti. Todėl 2.3 mes norime pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Seimas… Ar galit paprašyti, kad kolega netrukdytų? Aš nematau posėdžio pirmininko… 2.3 punkte mes pabrėžėme, kad Seimas, ratifikuodamas Vietos savivaldos chartiją, kartu įpareigojo prisiimti visišką atsakomybę už tokius dalykus kaip tai, kad vietinės valdžios organai pagal nustatytus įgaliojimus turi teisę tvarkyti pagrindinę funkciją. Mes siūlome (ir ateityje nutarime bus parašyta), kokius įstatymus reikėtų keisti. Mes norime, kad Seimas rezoliucinėje dalyje pabrėžtų, jog mes principingai laikomės Vietos savivaldos chartijos ir kitų tarptautinių teisės aktų, todėl prašom balsuoti.

PIRMININKAS. Prašom komentuoti.

A.ENDZINAS. Iš tikrųjų komitetas dėmesingai svarstė šį pasiūlymą ir jam nepritarė. Iš tikrųjų pritarė… nuomonė buvo visiškai tokia pati kaip ir gerbiamojo L.Sabučio, kai šis klausimas buvo teikiamas svarstant pirmąją dalį. Mes iš tikrųjų šiek tiek nusistebėjome, nes tai yra konstatuojamoje dalyje, išvadų dalyje. Tiesiog mes laikėme, kad ši nuostata yra perteklinė, ir komitetas nepritarė pateiktam siūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti dėl pateikto siūlymo.

Už – 16, prieš – 13, susilaikė 41. Nepritarta pasiūlymui. Noriu paklausti, gal atsiimate 2-4 pasiūlymą?

L.SABUTIS. Ačiū. Iš esmės tai yra labai svarbus pasiūlymas komitetui, nes vienbalsiai balsavo. Aš įgaliotas ne atsiimti, o tik paprašyti Seimo, kad jeigu neturite teksto, aš galiu perskaityti ir atkreipti dėmesį į tai, jog čia yra svarbus rezoliucinės dalies akcentas, kad šiuo metu Kainų komisija, kaip valstybės institucija, neranda ir neturi tam tikros vietos. Iš esmės ji turėtų tik kontroliuoti kainų nustatymą, o kiti įstatymai turi reglamentuoti tuos klausimus. Todėl aš manau, kad jeigu mes nepabrėžiame to rezoliucinėje dalyje, tai toliau nebūtų ir jokių kitų pasiūlymų.

PIRMININKAS. Prašom komentuoti.

A.ENDZINAS. Na, man būtų sunku komentuoti šį klausimą, nes iš esmės komitetas svarstydamas šiam pasiūlymui nepritarė. Motyvai buvo tie patys, kaip ir dėl ankstesnių straipsnių.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuodami apsispręsti dėl pateikto pasiūlymo.

Už – 9, prieš 6, susilaikė 52. Pasiūlymui nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, mes apsvarstėme visus pasiūlymus, išklausėme diskusijas. Ar galima bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Visiems kitiems pritarta. 26. Iš esmės pritarti.

L.SABUTIS. Kai kada tenkina, kai kada ne. Šiuo atveju vis dėlto reikia pripažinti, kad ir kiek mes bandėme pažymėti, jog tai turi atsispindėti rezoliucinėje dalyje, šiandien komitetas vis dėlto pripažino, kad ne nustato, o kontroliuoja, todėl aš sutinku su tokia redakcija ir pritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. Iš esmės pritarė.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuodami apsispręsti dėl pritarimo po svarstymo.

A.ENDZINAS. Už patobulintą.

PIRMININKAS. Tai nėra nė vieno už, nė vieno prieš. Jūs tik dabar nuspaudėte… E.Klumbys – nuomonė prieš.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad dabar, balsuodami svarstymo stadijos metu, o po to balsuodami priėmimo stadijos metu, prisiimsite visą atsakomybę už tai, kas vyksta Lietuvos šilumos ūkyje: už visą tą kainų kilimą, už paprastų žmonių atvirą plėšimą, kurį vykdo šilumos tiekėjai, o jų veiklą toleruoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Šitai atsiminkite. Artėja savivaldybių rinkimai, ir per vietos savivaldos rinkimus kaip tik šie klausimai bus vieni iš svarbiausių. Ne per seniausiai, ketvirtadienį, gaila, kad jūsų nebuvo salėje, buvo tik, aš dar kartą pasakysiu, 19–20 Seimo narių, buvo teikiamos Šilumos ūkio įstatymo pataisos. Seimo narė, kuri pateikė šį pasiūlymą, pasakė, kad štai dabar pagaliau suvokė, kas yra su šilumos ūkiu, kad buvo padaryta daug klaidų, kurias dabar stengiamasi taisyti, o per tą laiką, pasinaudodami šiomis klaidomis, šilumos tiekėjai susižėrė milžiniškus pinigus. Visa tai yra dėl to, kad Seimo nariai visiškai negalvoja, ką priima. Jiems svarbu tai padaryti kuo greičiau ir šitą klausimą užbaigti. Aš manau, kad negalima pritarti šiam nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega J.Karosas.

J.KAROSAS (LSDPF). Iš tiesų kiekvienos institucijos darbe galime rasti ir klaidų, trūkumų, bet šio viso svarstymo metu aš pastebėjau tik viena – tos komisijos kritikai visas problemas, kurias diktuoja mūsų gyvenimo skaudi realybė, suverčia komisijai, tarytum tai būtų ne gyvenimo realybės diktuojami dalykai, bet komisijos išsigalvojimai, todėl aš manau, kad toks požiūris nėra teisingas, ir pritariu priimamam nutarimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuodami ir apsispręsti dėl pritarimo po svarstymo nutarimo projektui. Prašom balsuoti.

Ačiū. Už – 59, prieš – 1, susilaikė 16. Pritarta nutarimo projektui po svarstymo.

Vyriausybės valanda

Pradedame Vyriausybės valandą. Priėmimas vėliau. Pataisys nutarimo projektą pagal pasiūlymus. Vyriausybės valanda. Prašom klausti. Kolegė V.Baltraitienė. Prašom. Ruošiasi V.M.Čigriejienė. Prašom. Kolegė I.Degutienė. Prašom klausti.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Aš norėčiau paklausti gerbiamojo premjero. Jūs viešai pasisakėte apie dirbantiems pensininkams padarytą skriaudą ir tikrai viltingai pažadėjote, kad jiems bus atlyginta, ir artimiausiu metu Vyriausybė apsispręs šiuo klausimu. Bet, svarstydami kitų metų „Sodros“ biudžetą, mes nematome perspektyvos ir galimybės, kad dirbantiems pensininkams būtų bent jau pradėta grąžinti tuos pinigus ir atlyginta padaryta žala, kuri buvo padaryta esant ministrei V.Blinkevičiūtei kitoje Vyriausybėje ir premjerui R.Paksui, kai buvo pasiūlytas Seimui priimti ir priimtas tas įstatymas, draudžiantis dirbantiems pensininkams gauti kartu ir pensiją, ir darbo užmokestį. Taigi, gerbiamasis premjere, matau tikrai jūsų gerus norus spręsti šią problemą. Ar jau buvo Vyriausybėje svarstymas, kokį Vyriausybė priėmė sprendimą ir ką nuvažiavę į susitikimus su garbaus amžiaus žmonėmis turėtume pasakyti, ar Vyriausybė jau ėmėsi konkrečių veiksmų? Ačiū už atsakymus.

G.KIRKILAS (LSDPF). Ačiū už klausimą, gerbiamoji kolege, ruošiamės šiam projektui. Projektu vadinčiau, nes iš tikrųjų tai labai rimtas klausimas, kaip jūs žinote, čia ne vienas šimtas milijonų, apytiksliai apie 600 mln. Rytoj kaip tik, ne todėl, kad jūs klausiate, bet rytoj kaip tik tas bus svarstoma Strateginiame komitete. Kokie bus šaltiniai, dar šiek tiek ankstoka kalbėti. Bet aš jus pakviesčiau dalyvauti Strateginiame komitete ir matytumėte bendrą projektą, galbūt turėtumėte pasiūlymų. (Balsai salėje: „Kurią valandą…“) Nes apie kai kuriuos planus dar šiek tiek anksti kalbėti viešai. Bet rytoj, aš manau, mes detaliai įvairius variantus apsvarstysime Strateginiame komitete. Kitaip sakant, variantų yra. Manau, kad jeigu jūs maloniai sutiktumėte dalyvauti komitete, mes būtume jums dėkingi. (Balsai salėje: „Gal reikia nueiti. Dabar, kai taip pakvietė…“)

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega K.Daukšys. Prašom klausti. (Balsai salėje) Neišjunkite.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis premjere, šiandien Seimas svarstys projektą nutarimo, kuriame kalbama apie struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir programas 2007–2013 metais. Gal galėtumėte informuoti, kaip vyksta 2004–2006 metų paramos panaudojimas ir kur mes atsiliekame, o kur galbūt pirmaujame?

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Visų pirma noriu jus pasveikinti tapus frakcijos seniūnu, jeigu aš teisingai perskaičiau informaciją žiniasklaidoje. Tikiuosi, kad bendradarbiavimas su mūsų mažumos Vyriausybe ir su jūsų frakcija bus konstruktyvus. Iš tikrųjų mes vakar kaip tik svarstėme, kaip paprastai, žinote, periodiškai svarstomos ataskaitos, kaip panaudojama. Šiaip galiu pasakyti, kad iš principo galbūt Aplinkos apsaugos ministerija šiek tiek turi problemų, tačiau mes tikimės, kad apskritai mes paramą įsisavinsime laiku. Visa medžiaga, aš manau, gali būti jums prieinama, kad pažiūrėtumėte, kaip yra iš tikrųjų. Bet aišku, mes fokusuojame dėmesį į paramos panaudojimą, tai yra vienas dalykas. Kitas dalykas, būtina šios paramos panaudojimo patirtį įvertinti pereinant prie kitos perspektyvos, nes yra, aišku, nemažai įvairių biurokratinių ir kitokių kliūčių. Taigi toks dvigubas uždavinys iškyla: iš vienos pusės – supaprastinti, iš kitos pusės – nesumažinti kontrolės ir neprarasti skaidrumo. Ta linkme mes maždaug einame. Kai kuriose žinybose, sakau, medžiagą mes galime atsiųsti, apskritai nėra itin didelių problemų, tačiau Vyriausybės nariams sakiau, kad atsipalaiduoti vis tiek negalime.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame. Klausia kolega G.Šileikis. Ruošiasi V.Stankevičius.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis premjere, gaila, kad nėra vidaus reikalų ministro, nes klausimas būtų adresuojamas ir jam. Šiuo atveju norėčiau pasakyti ir paklausti jūsų nuomonės. Ministras R.Šukys, būdamas ministru, nuolankiai eina susitikti su įtariamuoju ponu V.Uspaskichu, paskui V.Uspaskichas aiškiai teigia (citata yra paskelbta), kad „R.Šukys man sakė, jog jam nepatogu, jog prieš buvusį ministrą atliekami tokie veiksmai“. Ar nemanote, kad jis užtraukė negarbę, gėdą, sakyčiau, Vyriausybei ir apskritai turbūt teisėsaugos institucijoms savo veiksmais, diskredituoja jas ir pats turbūt garbingiausias žingsnis būtų atsistatydinimas? Jūsų nuomonė. Ačiū.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Kiek aš žinau, ką tik Generalinė prokuratūra paskelbė pareiškimą, kad ji neįžvelgia šiame ministro poelgyje kokių nors veiksmų, kurie trukdytų arba darytų spaudimą, ar kaip nors komplikuotų tyrimo eigą. Manau, čia yra pats svarbiausias įvertinimas. O mes, politikai, galime įvairiai vertinti. Aš prisimenu labai gerai, kuomet atsitiko krizė su nukritusiu lėktuvu. Tuo metu buvo darbo grupė, buvo komisija, kuri dirbo norėdama išspręsti šitą krizę. Mes norėjome paneigti Rusijos žiniasklaidos peršamą nuomonę, kad Valerijaus Trojanovo žmona čia laikoma blogomis sąlygomis, ir visa kita. Tad aš nusprendžiau susitikti viešai su čia esančia žmona, kuri, suprantama, buvo įsitempusi. Aš prisimenu, kokia buvo reakcija dėl tokio mano netradicinio žingsnio. Kartais politikoje yra galimi ir netradiciniai žingsniai. Aš manau, kad iš tikrųjų tai netradicinis žingsnis, kadangi šiuo atveju ir byla netradicinė. Būkim „biedni“, bet teisingi. V.Uspaskichas yra buvęs mūsų Vyriausybės narys, vienos iš partijų lyderis, parlamento narys ir jis visą laiką teigia Rusijos ir kitų užsienio šalių žiniasklaidai, jog Lietuvos teisėsauga yra nepatikima ir panašiai. Jeigu ministras jam pasiūlė, kad reikia atvykti ir įvykdyti teisėsaugai visas priedermes, kurios priklauso piliečiui, tai aš nematau, kad jis čia ką nors blogo padarytų. O vertinti galima įvairiai. Kiekvienas mes turėsime savo nuomonę. Mano nuomonė yra tokia. Aš nematau, kad čia kas nors blogo padaryta. Jūs sakote, kad čia padaryta negarbė Lietuvai tarptautiniu požiūriu, bet aš neperskaičiau nė vieno užsienio žiniasklaidos komentaro, kuris vertintų taip, kaip jūs. Kodėl jūs taip vertinate, tai man čia yra aiškiai suprantama. Esate buvę partijos kolegos, dabar esate skirtingose barikadų pusėse ir todėl, sakyčiau, visiškai be reikalo tirštinate padėtį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Stankevičius. Ruošiasi kolega E.Klumbys.

V.STANKEVIČIUS (NSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau paklausti, kokia vis dėlto yra mūsų Vyriausybės pozicija dėl Lenkijos–Rusijos konflikto Europos Sąjungos ir Rusijos energetinės chartijos ratifikavimo kontekste? Ačiū.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Kol kas aš dar nematau Lenkijos – Rusijos konflikto. Kaip tik kalbama apie tai, kad Europos Sąjunga, šiuo atveju pirmininkaujanti Suomija, turi rengti užduotį naujai Rusijos – Europos Sąjungos strateginės partnerystės sutarčiai. Kaip žinote, tie klausimai, kuriuos šiuo atveju iškėlė lenkai dėl to, kad Rusija, susitardama su Europos Sąjunga kaip savo prekybos partnere, turi laikytis tam tikrų susitarimų… šiuo atveju čia svarbiausias dalykas yra energetikos chartija, kurią Rusija, kiek aš žinau, pasirašė, tik neratifikavo. Tokia pozicija taip pat yra ir Lietuvos. Tokią poziciją, man atrodo, išreiškė dauguma vadovų neformaliame vadovų susitikime Lachtyje. Kitas dalykas, kad pirmininkaujanti Suomija, kiek aš suprantu, norėtų savo pirmininkavimo metu suformuluoti tą užduotį, tačiau Lenkija (aš manau, ji pagrįstai turi teisę tą daryti) mano, jog tą daryti dar anksti, nes reikia turėti daugiau įsipareigojimų iš Europos Sąjungos partnerės Rusijos. Mūsų pozicija tikrai yra labai artima tam, ir aš tikiuosi, kad šeštadienį, būdamas Varšuvoje, turėsiu galimybę aptarti šitą poziciją su Lenkijos premjeru Jaroslavu Kačinskiu, nes aš nematau čia kažko ypač naujo, ką iškeltų Lenkija šioje situacijoje. Jinai tik užaštrino poziciją ir mūsų pozicija yra labai artima.

Kitas dalykas, kad svarstant tokius derybinius momentus visada reikia ieškoti ir lankstumo, ir nuolaidų. Aš manau, tą padaryti dar yra laiko, bet Lenkija šiuo atveju tik paryškino poziciją, ir mūsų pozicija ir Lenkijos pozicija yra artima ir, kiek aš žinau, ministras Petras Vaitiekūnas taip pat ją palaikė.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega E.Klumbys. Ruošiasi A.Rimas.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, aš buvau pasiruošęs šį klausimą užduotį ūkio ministrui, tačiau jo nėra, todėl aš jį adresuoju premjerui. Prieš kurį laiką mano kolega signataras Kęstutis Grinius, kuris vadovauja vienai iš Lietuvos vartotojų organizacijų, kreipėsi į ūkio ministrą su klausimu. Į šitą klausimą atsakė, tiksliau, visiškai neatsakė (jis susijęs su šilumos kainomis) ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas. K.Grinius parašė dar kartą ministrui raštą, kuriuo nurodė netinkamą ministerijos sekretoriaus elgesį. Į tą raštą dėl A.Ignoto elgesio atsakė pats A.Ignotas.

Sakykite, kiek dar Vyriausybės struktūrose, o tiksliau, ministerijose, bus tokia netvarka, nes mes ištisai kalbame apie pilietiškumą, bet ką galima kalbėti apie paprastą žmogų, kai kalbame apie signatarą? Ačiū.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Jeigu taip yra, kaip jūs sakote, tai iš tikrųjų yra blogai. Aš galiu tik pažadėti išsiaiškinti tą situaciją ir manau, kad jinai yra netinkama. Iš tikrųjų tas, kuris šiuo atveju yra skundžiamas, pats neturėtų atsakyti. Galbūt galėtų pats paaiškinti savo elgesį, bet aš manau, kad ten buvo kitas atvejis. Todėl aš galiu tik pažadėti jums išsiaiškinti šitą atvejį ir atsakysiu jums arba raštu, arba kitoje Vyriausybės valandoje. Jeigu taip yra, kaip jūs sakote, aš to netoleruoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Rimas. Ruošiasi kolega V.Domarkas.

A.RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Noriu kreiptis į susisiekimo ministrą. Noriu, kad paaiškintumėte, kokia naujausia informacija yra apie Europos vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ tiesimą, kada prasidės realūs darbai ir kokioje atkarpoje?

A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. „Rail Baltica“ projekto galimybių studija, paskutinis svarstymas vyko Vilniuje, buvo atvykę svečių tiek iš Briuselio, tiek iš Latvijos, tiek iš Estijos, ir šiuo metu laukiam pakvietimo į Briuselį, kai bus priimtos galutinės išvados. Tikimės, kad jos turėtų būti patvirtintos tikriausiai jau ateinančių metų sausio arba vasario mėnesiais. Europos Komisija paskyrė šio projekto projektavimo, tai yra (…), tokia yra programa, beveik 2,7 mln. eurų, tiek pat mes esame numatę skirti iš savo biudžeto ir manome, kad jau ateinančių metų kovo mėnesį prasidės projektavimo darbai. Projektavimo darbai, aišku, po Briuselyje priimtų sprendimų turėtų būti tęsiami iki Kauno nuo Lenkijos pusės. Artimiausiu metu bus sudarytos dvi darbo grupės tiek iš Lenkijos, tiek iš Lietuvos nustatant Lenkijos ir Lietuvos sienos kirtimo tašką.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Domarkas. Ruošiasi A.Lydeka. Prašom.

V.DOMARKAS (VLF). Aš norėčiau paklausti teisingumo ministro. Gerbiamasis ministre, sakykite, kuo vadovaudamasis ministras gali didinti ar mažinti notarų skaičių ir iš viso ar yra kokie skaičiavimai ir kažkas numatoma, kiek tų notarų Lietuvoje turėtų būti ir kiek jų bus? Ačiū.

P.BAGUŠKA (PDF). Ačiū už klausimą. Teisingumo ministras, plėtodamas notariato sistemą, turi dvi teises: nustatyti valstybėje dirbančių notarų skaičių ir skirti notarus į šias pareigybes. Abiem atvejais aš privalau vadovautis Notariato įstatymu ir kitais teisiniais aktais. Kad ministras galėtų nustatyti, kaip jūs sakėte, kiek reikia valstybėje notarų, valstybės turi žinoti ir savivaldybių poreikį šiais klausimais. Šiam tikslui ministras patvirtina atitinkamą metodiką, kuri turi būti suderinta su Notarų rūmais, kurie apskaičiuoja. Šis dokumentas yra pagrindinis notarų skaičiaus nustatymo valstybėje ir jų paskirstymo savivaldybėse atskaitos taškas.

Deja, pagal dabar galiojančią metodiką, galiu pasakyti, reikėtų ženkliai sumažinti notarų skaičių. Nuo 2003 m. šitas aktas visai nebuvo keičiamas ir bėgant laikui visai paseno. Vadovaujantis kai kuriais metodikos punktais ministrui galimybės skirti naują notarą į savivaldybę būtų suteiktos tik tada, kada jau būtų poreikis skirti. Šita metodika vadovaujantis dažnai lemiamą reikšmę įgydavo tai, kad norint paskirti notarą į atitinkamą savivaldybę, būdavo siūloma piliečių, visuomeninių organizacijų… ministerijos suteikta… notariato patirtimi. Dažniau būdavo vadovaujamasi niekuo nepagrįstu motyvu, kad savivaldybėse turi dirbti po tris notarus. Mes šitą metodiką keičiam. Yra parengta visai nauja metodika, ji bus suderinta kitą savaitę su Notarų rūmais ir įsigaliojus šiam aktui visi ministerijos organizuojami konkursai notarų pareigoms užimti bus vykdomi remiantis tiktai šiomis nuostatomis.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Lydeka. Ruošiasi V.Žiemelis.

A.LYDEKA (LCSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Noriu paklausti susisiekimo ministro. Kaip žinote, Lietuvoje studentai naudojasi tam tikromis transporto lengvatomis ir, manau, visi mes pritariame tokiai pozicijai. Tačiau egzistuoja diskriminacija tų studentų, kurie studijuoja užsienyje, atžvilgiu. Jie, neturėdami Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos pažymėjimo, tokiomis lengvatomis negali naudotis. Jie gali nebent pasinaudoti savo tarptautiniu studento pažymėjimu, kurį pripažįsta faktiškai visos Europos Sąjungos valstybės, išskyrus Lietuvą. Lietuvos studentams dauguma Europos Sąjungos valstybių teikia tas pačias lengvatas, kaip ir savo valstybių studentams. Mes Lietuvoje to nedarome ir vėlgi tuos studentus diskriminuojame. Kaip manote, ar nereikėtų keisti dabar esančioje sistemoje tų aspektų, kad ši diskriminacinė nuostata būtų panaikinta?

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Jeigu bus priimtas toks įstatymas, Susisiekimo ministerija jį tik vykdys. Mano pozicija būtų tokia.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Žiemelis. Ruošiasi J.Zinkevičiūtė.

V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Klausimas premjerui. Jeigu aš teisingai supratau (gal aš neišgirdau), Vyriausybė lyg ir yra artima Lenkijos pozicijai konflikte tarp Rusijos ir (…)? Jeigu artima, tai ar Vyriausybė svarsto, ar čia tik gerbiamojo G.Kirkilo artima nuomonė?

Aš jūsų norėčiau paklausti. Visos ambasados, visos valstybės gina savo verslininkų interesus. Lenkijoje „Sanitas“ iš esmės, mano požiūriu, bent jau tokį įspūdį aš susidariau iš spaudos, lenkų oficialios valdžios yra terorizuojamas tikrąja ta žodžio prasme, o mes tylime. Jeigu tai įvyktų su lenkų įmone Lietuvoje, ambasadorius kiekvieną dieną būtų jūsų priimamajame, o aš negirdžiu Vyriausybės pozicijos.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Ir mūsų ambasadorius kiekvieną dieną būna priimamajame. Mes dirbame diplomatiniais kanalais, jeigu pradėčiau nuo antrojo klausimo, ir mes tikimės, kad iki šeštadienio, iki mūsų didelės delegacijos (ne tik mano) vizito, konfliktas bus išspręstas. Tikrai nenusišaliname. Nemanau, kad šiuo atveju reikėtų daryti kokius nors Vyriausybės pareiškimus. Tuo labiau kad su Lenkija mes turime daug projektų, jie dabar yra labai svarbūs. Atsitiko toks dalykas, kuris, kaip aš įsivaizduoju, būtų labai jautrus ir Lietuvoje. Jeigu pas mus kokia nors farmacijos įmonė kokį nors negerą vaistą paleistų, neabejotina, ir mūsų visuomenė sukiltų, ir žiniasklaida, ir t.t. Lygiai taip pat yra Lenkijoje. Bet aš manau, kad mes Lenkijos pusei paaiškinome, jog priemonės nėra visiškai adekvačios šiuo atveju, ir visokeriopa pagalba yra teikiama. Aš turbūt galėsiu pasakyti jums per kitą Vyriausybės valandą, kad problema yra išspręsta. Tuo labiau kad mano delegacijoje taip pat yra ir „Sanito“ vadovas. Tai yra viena didžiausių Lietuvos investicijų užsienyje. Iš tikrųjų tai yra labai moderni įmonė, tačiau ši problema tam tikra prasme yra iš praeities. Iš dalies įmonė pripažino savo kaltę, ir aš manau, kad šį konfliktą mes diplomatinėmis priemonėmis tikrai sureguliuosime. Politiškai šaudyti iš patrankų, aš įsivaizduoju, šiuo atveju tikrai nereikia.

Dėl Lenkijos aš jau sakiau savo poziciją, nes tie klausimai… Dar kartą sakau, aš netraktuoju, kad šiuo metu yra koks nors Lenkijos ir Rusijos konfliktas. Yra derybos, tam tikra derybų pozicija dėl užduoties, dėl būsimos Europos Sąjungos ir Rusijos strateginės partnerystės sutarties, kuri svarbi abiem pusėms – ir Europos Sąjungai, ir Rusijai. Iš tikrųjų Lenkija iškėlė tuos klausimus, kuriems ir mes pritariame. Mes tą poziciją pasakėme užsienio reikalų ministrų susitikime.

Kaip aš jau sakiau, šeštadienį aš tikiuosi aptarti su premjeru Jaroslavu Kačinskiu. Manau, mūsų pozicija yra gana aiški, nes, kita vertus, mūsų interesas yra ne konfliktas, mūsų interesas – turėti tokią strateginės partnerystės sutartį su Rusija, kuri garantuotų normalią prekybą, be jokių blokadų, normalų bendradarbiavimą dėl energetikos, be blokadų, kurias patiria ir Lietuva, kaip gerai žinote. Mūsų interesas yra normalus, ir aš nemanau, kad šiuo atveju vien tik kokiais nors ypatingais, beveik mitinginiais žingsniais… Yra diplomatija. Derybos dėl tos sutarties prasidėjo. Pirmininkaujanti šalis Suomija, aišku, iki gruodžio pabaigos tokią užduotį norėtų suformuluoti Vokietijos pirmininkavimui. Ji šiek tiek skubina.

Įvairių šalių yra įvairios pozicijos, bet aš manau, kad tie klausimai, kuriuos iškėlė lenkai, yra visiškai pagrįsti. Tiesą sakant, lyginant su neformaliu… vadovų susitikime Lachtyje, nieko naujo ten nėra iškelta. Tiesiog lenkai paryškino poziciją, kad civilizuotas bendradarbiavimas prekybos, energetikos srityje tarp Europos Sąjungos ir Rusijos yra šios sutarties būtinas pagrindas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė J.Zinkevičiūtė. Ruošiasi V.Čigriejienė.

J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Ačiū, Pirmininke. Klausimas yra teisingumo ministrui. Gerbiamasis ministre, maloniai prašyčiau jūsų argumentuotai atsakyti man į klausimą, kodėl jūsų ministerija, sukirtusi rankas su savivaldybe, viename gražiausių Vilniaus miesto mikrorajonų – Naujojoje Vilnioje planuoja statyti tardymo izoliatorių-kalėjimą, nors šimtas metrų nuo tos planuojamos vietos yra profesinė mokykla, trys šimtai metrų nuo tos vietos yra „Žaros“ vidurinė mokykla ir keturi šimtai metrų nuo planuojamos vietos yra muzikos mokykla? Norėčiau pasakyti, ar tai yra jūsų ministerijos spaudos atstovo argumentas (cituoju): „Tokiai statybai yra tinkama pati sklypo forma“. Pavyzdžiui, prie Trakų plento apžiūrėtas sklypas (…) ištįsęs. Į jus kreipėsi savivaldybės klerkai prašydami atlikti galimybių studiją. Studija yra mokesčių mokėtojų pinigai. O savivaldybės tarybos narys ponas Edmundas Jakubauskas (liberalcentristas)…

PIRMININKAS. Kolege, laikas!

J.ZINKEVIČIŪTĖ. …kuris yra labai artimas gerbiamojo mero draugas, Naujojoje Vilnioje renka parašus prieš šią statybą. Jeigu jūs nepažįstate Vilniaus miesto prieigų, maloniai prašyčiau rasti galimybę kartu su manim nuvykti. Aš jums parodysiu, kokia yra sklypo šiam kalėjimui statyti forma. Ačiū.

P.BAGUŠKA. Ačiū už klausimą. Aš pasižadu kartu su jumis nuvykti tą vietą pasižiūrėti. Man tie reikalai yra žinomi. Jie pradėti spręsti 2005 metais, kai Kalėjimų departamentas Teisingumo ministerijos pavedimu kreipėsi į apskritį. Apskritis davė neigiamą atsakymą dėl 4–5 hektarų žemės sklypo. Paskui, kiek man žinoma, jie atvyko į Vilniaus savivaldybės Žemėtvarkos skyrių, rado žemės plotą, 4–5 hektarų dydžio, parodė, nuvyko į vietą. Kalėjimų departamentas apžiūrėjo šį plotą ir buvo kreiptasi, jeigu aš neklystu, 2006 m. gegužės mėnesį į Vilniaus miesto savivaldybę dėl tokio dydžio sklypo skyrimo. Vilniaus miesto savivaldybė atsakė ministerijai, kad šis klausimas bus nagrinėjamas tada, kai bus tvarkomas miesto plėtros planas. Tas planas dabar yra žiūrimas. Ministerija jokio kontakto su niekuo neturėjo dėl šio klausimo. Aš esu pasiryžęs su jumis draugauti dėl šio klausimo ir nuvykti į vietą.

G.KIRKILAS. Jeigu galima, gerbiamasis Pirmininke, norėčiau papildyti ir kolegiškai kreiptis į kolegas Seimo narius. Pasižiūrėkite, koks pas mus dabar susidaro vaizdas: įkalinimo įstaigų niekur pastatyti negalime, narkotikų reabilitacijos – niekur, tuberkuliozės – niekur, atliekų – niekur.

Gerbiamieji kolegos, mes kiekvienas turime ginti savo apygardas ir t.t., tačiau visi šie dalykai… Mes Lietuvoje neturime tokios vietos, neturime Sibiro platybių, kur būtų galima pastatyti ir nuo visų… Kur dabar yra įkalinimo įstaigos? Ne tik miesto centre. Taip pat prie mokyklų. Nuvažiuokite į Pravieniškes. Kitas Seimo narys sakys, kad ten negalima statyti.

Aš manau, kad mums į tai reikia žiūrėti šiek tiek rimčiau. Visos mano minėtos įstaigos bus apsaugotos, bus pastatytos pagal tinkamus reikalavimus ir t.t. Aš jau vieną kartą minėjau, pavyzdžiui, atliekų gamyklų miesto centre yra 40 ir niekas neprotestuoja ir nepiketuoja. Taip pat visos kitos. Todėl manyti, kad čia yra tas pats, kas buvo lig tol visos tos kolonijos (aš jas labai gerai žinau), čia tikrai taip nebus. Tai yra visiškai kiti projektai.

Bet kuriuo atveju aš su gerbiamąja Seimo nare sutinku ir pritariu, kad ministras nuvažiuotų pasižiūrėti, pasišnekėti su gyventojais. Mes, vykdomosios valdžios žinybos, ne visada teisingai elgiamės, nes pirma priimame sprendimą, o po to aiškinamės su gyventojais. Taip yra. Aš sakyčiau, kad pirmiausia reikia pasikalbėti su žmonėmis, su visuomene, įsiklausyti į jų nuomonę, išaiškinti, kokie yra projektai, kokie jų pavojai, ar jie pavojingi, ar nepavojingi. Tai tikrai reikia daryti, mes jau ir ministrų kabinete apie tai kalbėjome, ir su Sveikatos apsaugos ministerijos žmonėmis, kad iš pradžių paaiškinkime, kas čia yra, kuo čia… Nes kai žmonės neturi informacijos, jie ir bijo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė V.Čigriejienė. Ruošiasi kolega K.Glaveckas. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis premjere, klausimas turbūt jums, nes nėra dviejų – finansų ir socialinių reikalų ir darbo ministrų. Biudžeto pagrindiniai rodikliai, kaip mes žinome, yra bendrasis vidaus produktas, užimtumas ir infliacija. Bendrasis vidaus produktas auga tik Europos paramos dėka, užimtumas – žmonės išvažiuoja, darbo vietų trūksta, o infliacija auga kaip ant mielių. Darbo užmokestis, palyginti su Europos Sąjungos šalimis, yra niekinis, keliasdešimt kartų mažesnis. Taigi po kelių metų Lietuvos neliks. Visi dirbantieji išvažiuos ir nebus galima išmokėti pensijų. Gal jūs manote, kad ir mūsų pensininkams pensijas mokės Europos Sąjunga, ir vykdote tokią socialinę politiką? Juk nė viena ministerija neparengė biudžeto pagal prioritetus. Yra išskirstyti tik pinigai. Kodėl taip pasielgta? Gal jūs galit atsakyti, aš nežinau. Labai ačiū.

G.KIRKILAS. Ačiū. Jūs šiuo atveju teigiat, aš nevisiškai su jūsų teiginiais sutinku, bet mes galim likti prie savo nuomonių. Mes manom, kad mes parengėm pagal prioritetus, jie aiškiai atsispindi, jeigu net ir procentais žiūrėtume, tai yra socialinė apsauga, švietimas ir sveikatos apsauga. Būtent šiems dalykams skiriama daugiausiai pinigų. Nevisiškai sutikčiau su jumis dėl to, kad mūsų bendrasis vidaus produktas auga tiktai Europos Sąjungos paramos dėka. Tikrai taip nėra. Aišku, tai daro įtaką. Dėl išvykstančiųjų. Kaip žinote, mes šiuo metu rengiame vadinamąją antimigracinę programą. Mes tikrai atkreipsime dėmesį į tai.

Kaip tiktai norėčiau, gerbiamoji kolege, jums pasakyti, kad ką tik pasiėmiau „The Financial Times“ straipsnį, kuriame kaip tik dar kartą Lietuvos fiskalinė, ekonominė ir kitokia politika yra vėl giriama. Tai yra šios dienos numeris, galite pasiimti, vadinasi (…). Tai kaip tik čia išskiriamos dėl problemų Čekija, Slovakija, Vengrija ir būtent Baltijos valstybės, taip pat Lietuva, yra giriamos už stabilią ekonominę politiką, augimą. Tai, kad šiek tiek auga infliacija, yra prognozuojama, kaip žinote. Mes tą ir numatome, toks yra ir mūsų planas, ji šiek tiek išaugs. Beje, daugiausia, kaip jūs gerai, puikiai žinot, matau, čia sėdi nemažai ekonomistų, dėl augančių naftos ir dujų kainų, energetikos šaltinių, kas daro labai didelę įtaką. Deja, čia jau net ir mūsų gerai dirbanti keturiolikta Vyriausybė niekaip negali daryti įtakos šioms kainos. Nieko nepadarysi, mes tik galim imtis priemonių sušvelninti šias pasekmes žmonėms.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega K.Glaveckas, ruošiasi kolega J.Veselka. Prašom.

K.GLAVECKAS (LSF). Klausimas gerbiamajam premjerui. Iš tikro anuomet (…) humoristas buvo teisus sakydamas, kad kol posėdžiauja Vyriausybė ir Seimas, nė vienas pilietis negali jaustis saugus. Tai, matyt, yra su Lietuvos mokesčių mokėtojais. Prieš kelias dienas jie išgirdo per televiziją, kad, atrodo, bus įvestas transporto priemonių mokestis – 150 (…) litų dydžio kiekvienam automobiliui. Tai, matyt, iškart sukėlė reakciją, nes rinkėjai pradėjo skambinti ir teirautis, kodėl tas mokestis bus įvestas ir t.t. Žinome, gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūsų programą, žinome jūsų iš tikro gilų nusiteikimą prieš mokesčių kėlimą, jūs netgi pasisakote už jų mažinimą, tai sakykite, kam tada tokios kalbos ar vieši pasvarstymai yra naudingi, nes normaliai Vyriausybei tas nėra visiškai naudinga? Labai ačiū.

G.KIRKILAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, aš iš tikrųjų iš principo sutinku, kad pasvarstymai mokesčių klausimais garsiai tikrai nėra naudingi. Jūs čia visiškai teisus. Mes stengiamės to nedaryti. Manau, kad dar kartą dabar galim garsiai sakyti, mes tikrai drąsiai galim pasakyti, kad mokesčių srityje verslo, investuotojų situacija kitais metais tikrai nepablogės, yra įvairių planų ją pagerinti, bet dar diskutuojame. Tačiau visiškai išvengti viešumo, kaip čia pasakyti, tas diskusijas įslaptinti, kad niekas nieko nežinotų, tai mes irgi nepajėgūs. Nieko nepadarysi, gyvenam demokratinėje, atviroje šalyje. O konkrečiai dėl šio klausimo prašyčiau, kad ministras A.Butkevičius atsakytų.

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Ši idėja pasklido po to, kai kelininkų įmonės, generaliniai rangovai dalyvavo Susisiekimo ministerijos pasitarime ir tai buvo jų pasiūlymas. Bet kadangi tai žurnalistams, matyt, yra tokia labai palanki tema, buvo paklausta, ar ministerija neketina inicijuoti šios įstatymo pataisos. Buvo aiškiai atsakyta, kad neketina inicijuoti tokios pataisos. Bet jeigu kas nors įregistruos, ar pritarsite? Buvo pasakyta, kad jeigu bus tokia pataisa, Susisiekimo ministerija gali ir pritarti tai idėjai. Bet mūsų ministerija visiškai neketina tokios įstatymo pataisos teikti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Veselka, ruošiasi kolega S.Pabedinskas.

J.VESELKA (TTF). Klausimas gerbiamajam premjerui ir iš dalies užsienio reikalų ministrui. Kaip žinote, vakar Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė, kad būtų pradėtos derybos su Europos Sąjunga dėl Ignalinos antrojo bloko darbo pratęsimo. Kiek žinau, jeigu informacija teisinga, gerbiamasis premjeras… kuo labai džiaugiuosi, kad vis dėlto šį klausimą reikia kelti. Galų gale laimėsim, nelaimėsim, bet reikia kelti, nes priešingu atveju, kad ir kaip mes ten raitytume tą energetikos strategiją, uždarius atominę elektrinę, nepastačius naujos, Lietuva tampa priklausoma nuo dujų, tik nuo dujų tiekimo. Todėl iš čia kylantis klausimas… Užbaigčiau. Gerbiamasis premjere, ar jūs iš tikrųjų pritariate pradėti derybas su Europos Sąjunga dėl pratęsimo ir aktyviai čia dirbsite?

Užsienio reikalų ministrui. Kadangi vakar buvo jūsų Lietuvos energetinio saugumo departamento vadovas, kuris yra ypač suinteresuotas uždaryti Ignalinos atominę elektrinę ir kad Lietuva liktų tik su visokiom šiluminėm ir kitokiom elektrinėm, gal jūs galėtumėte jo pasiteirauti, kaip bus užtikrintas Lietuvos energetinis saugumas nebeturint branduolinės energetikos?

G.KIRKILAS. Ačiū už klausimą, gerbiamasis kolega. Pirmiausia, kaip jūs žinot, ši Vyriausybė itin aktyvi. Reikia pasakyti, tryliktoji Vyriausybė pradėjo, trys Baltijos valstybių premjerai sutarė dėl tokio projekto, jis jau vykdomas, galimybių studija jau yra pateikta. Mes jau pereiname į tą fazę, jeigu galima pasakyti, kai jau konkrečiai tariamės dėl finansavimo mechanizmų, mes tariamės dėl būsimų projektų finansavimo. Kitaip sakant, mes jau dirbam šioje srityje. Dar yra nemažai ir politinių klausimų, nes, kaip žinote, ir ta pati Lenkija, čia daug kartų minėta, domisi šiuo projektu, ir kitos šalys, ir kompanijos. Manau, mes esam teisingam kelyje. Kitaip sakant, Lietuva neketina atsisakyti atominės energetikos. Neketina.

Tačiau, kalbėdami apie mūsų įsipareigojimus Europos Sąjungai, kurie, kaip žinote, susiję ir su didele finansine pagalba, mes čia turime būti… Seimas, aišku, turi teisę priimti tokį sprendimą, Vyriausybė neabejotinai atsižvelgs ir vykdys pagal galimybes, tačiau mes negalim dabar nuo šios dienos pulti ir pradėti derėtis dėl to, kas jau yra sutarta, suderėta. Pradžioje, neabejoju, reikės atlikti rimtą parengiamąjį diplomatinį darbą. Manau, vienas iš mūsų argumentų ir bus tas, kad mes turim perspektyvą, kad mes tą perspektyvą matom, kad mes norim pratęsti veiklą, susijusią su atomine energetika. Taip pat tai ir jūs gerai žinote, nes buvote ekonomikos ministras prieš dešimt ar daugiau metų. Buvo viena pozicija dėl atominės energetikos Europos Sąjungoje, dabar jinai būtent dėl labai spartaus dujų ir naftos kainų kilimo keičiasi. Manau, kad šios ir dar kai kurios kitos priežastys suteikia tam tikrų vilčių, kad galbūt, galbūt, atlikus visą tą parengiamąjį darbą, būtų galima pateikti mūsų partneriams Europos Sąjungoje savo situaciją. O situacija yra tokia, kad mes maždaug 7–8 metus turėtume tarpą be atominės energetikos. (Balsai salėje) Aš taip įsivaizduoju, kad taip. Bet priėjimas turit būti labai subtilus. Čia neišeis taip paprastai imti, staiga viską užbraukti ir nustoti, ir, taip sakant, nevykdyti savo įsipareigojimų. Įsipareigojimai susieti ir su Europos Sąjungos pagalba, ir su daugeliu kitų įsipareigojimų, ir su galimom sankcijom, kurios galėtų būti. Bet aš džiaugiuosi, kad Ekonomikos komitetas ir Seimas pradėjo svarstyti. Demokratinėje Europoje visi supranta, ką reiškia parlamento nuomonė. Parlamentas šiuo atveju labai atspindi, manau, ir mūsų visuomenės nuomonę. Aš sakau, kad pasikeitusi aplinka ir įvairios kitos aplinkybės suteikia atsargaus optimizmo vilčių. Sakyčiau taip.

P.VAITIEKŪNAS. Ačiū. Nelabai turėčiau ką papildyti po mūsų premjero atsakymo į klausimą. Gal tiktai tiek, kad, aišku, departamento direktorius vykdo bendrą koordinuotą politiką. Gal ten buvo tik dėl mūsų įsipareigojimų vykdymo, o diplomatai Europos Sąjungos sostinėse jau kalba apie tai, apie galimybę pratęsti branduolinės jėgainės darbą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Palaitis. Ruošiasi S.Pitrėnienė. Prašom.

R.PALAITIS (LCSF). Norėjau paklausti socialinių reikalų ministrės, aš nematau posėdyje, tai gerbiamajam premjerui, čia pat prie televizoriaus. Aš pabandysiu arčiau. Geriau, taip?

Norėjau ponios V.Blinkevičiūtės paklausti, bet jos nėra, tai jūsų paklausiu. Problema yra ta, kad išvažiavus žmonėms į užsienį, ne šiaip žmonėms, bet pensininkams, teisėtai uždirbusiems pensijas Lietuvoje ir deklaravusiems gyvenamąją vietą užsienyje, pabuvusiems kelerius metus ten, grįžusiems į Lietuvą, ne tai kad jie užsienyje negaudavo pensijos, bet grįžus į Lietuvą irgi jiems tos pensijos niekas nemoka, o reikalauja pateikti kažkokias pažymas iš užsienio valstybių, neva jie ten negavę pajamų ar dar kažkas tokio.

Dabar man kyla klausimas, ar iš tikrųjų tokia situacija yra normali, nes, mano supratimu, jeigu žmogus užsidirbo pensiją, jis ją turi gauti nepaisant jo gyvenamosios vietos. Ir čia yra teisėti jų lūkesčiai. Aš, aišku, parašiau raštišką paklausimą, sulauksiu atsakymo, bet dabar tiesiog jūsų nuomonė, ar tai yra normali situacija?

G.KIRKILAS. Na, jeigu taip yra iš tikrųjų, tai tikrai nėra normali situacija. Aš manau, kad mes tikrai atsakysime į jūsų paklausimą. Detalių aš nežinau, negaliu pasakyti, nesu visose srityse detaliai informuotas, bet aš manau, kad jeigu taip yra iš tikrųjų… Be pažymų taip pat jokių pensijų skyrimas neapsieis bet kuriuo atveju, bet galbūt yra kokių nors įstatymų prieštaravimų. Manau, kad šią situaciją, jeigu tokia yra, reikia svarstyti ir spręsti, ieškoti sprendimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė A.Pitrėnienė. Ruošiasi kolega J.Razma.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Nėra vidaus reikalų ministro, norėčiau tada kreiptis į premjerą. Gerbiamasis premjere, šiandien yra 11 savivaldybių priešgaisrinio gelbėjimo tarnybų, vadinamųjų nestatutinių tarnybų, kuriose dirbantys ugniagesiai gelbėtojai yra iš esmės diskriminuojami jau apie 10 metų. Ir nevardydama visų problemų, aš norėčiau paklausti. Kyla klausimas, kaip šitiek laiko buvo taip netvarkingai, negarbingai iš valstybės pusės elgiamasi su žmonėmis, neatiduodant jiems to, kas jiems priklauso?

Antras klausimas. Ar galima tikėtis, kad departamento parengtas planas kitiems metams šias tarnybas padaryti statutinėmis įves tvarką ir ar iš tikrųjų bus šiandien dirbantiems žmonėms išspręstos pensijų, darbo stažo ir kitos problemos? Tiesiog neįmanoma situacija. Dėkui.

G.KIRKILAS. Ačiū. Kaip čia buvo ir kodėl buvo, aš manau, mes žinome savo neseną istoriją. Kaip žinote, buvo ekonomikos krizė, reikėjo priimti kai kuriuos nepopuliarius sprendimus ir jie buvo padaryti, ir šiandien mes turime pasekmes įvairiose srityse. Aš jau sakiau savo kalboje antradienį, kad daugiau žvelgtume į priekį, nes mes dabar vėl pradedame ieškoti, ar ten Rolandas Paksas kaltas, ar dar kas nors kaltas, čia jau dabar, ko gero, ne patys svarbiausi dalykai. Mes ieškosime sprendimų šiuo klausimu neabejotinai. Ir žinome, ir kitos čia yra jūsų dar nepaminėtos kategorijos. Todėl sprendimų mes tikrai ieškosime, visi jie kainuoja gana nemažai, bet sprendimų mes tikrai ieškosime. O kodėl taip buvo? Pagrindinė priežastis, aišku, buvo, ekonomikos krizė, o po to įvairios vyriausybės ieškojo savo sprendimų. Ir kartais, tenka pasakyti, priėmė sprendimus, neatitinkančius Konstitucijos (ką ir paaiškino Konstitucinis Teismas), neatitinkančius žmonių teisėtų lūkesčių ir kitų dalykų.

Dabar, kai atsirado ekonomikos augimas, didesnės galimybės spręsti šias problemas, žmonės aktyviai reiškiasi. Aš manau, kad tai yra jų pilietinė normali pozicija, o mes atitinkamai pagal savo galimybes tikrai į tai atsiliepsime.

Aišku, turi būti daugiau teisybės ir teisingumo. Jeigu plačiau žvelgtume, yra ir kitų pareigūnų. Vienoje žinyboje kažkodėl to paties lygio pareigūnas gauna vieną atlyginimą, kitoje žinyboje, žiūrėk, jie pakėlė atlyginimus, tuoj pat bėga į tą žinybą. Šioje srityje yra tikrai daug netvarkos. Apskritai ta atlyginimų sistema susiklostė per daugelį metų. Aš pats šiame Seime daugelį metų sėdžiu, taisėme ir taisėme tuos įstatymus. Yra labai daug painiavos. Mes jau Strateginiame komitete vieną kartą sprendėme, dar nebaigėme diskusijų, kaip supaprastinti atlyginimų sistemą, kaip išlyginti, kaip įvertinti įvairių skirtingų statutinių, ypač statutinių tarnybų darbuotojus, kad jie turėtų daugiau ar mažiau vienodą atlyginimą, atitinkantį jų kvalifikaciją, kad būtų mažiau įvairių vertinimų painiavos. Kad būtų mažiau galų gale subjektyvumo iš jų tiesioginių vadovų pusės. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega J.Razma. Ruošiasi A. Endzinas.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis susisiekimo ministre Algirdai Butkevičiau, man jau pradeda atsibosti jums rašyti laiškus ir telefoniniais skambučiais bandyti atkreipti dėmesį į blogą padėtį Lietuvos pašte. Šiandien, aš manau, jūs perskaitėte „Veido“ straipsnį, kuris dar kartą atskleidžia, kad ta įmonė yra paversta Socialdemokratų partijos įdarbinimo biuru, kad tragiškai bloga padėtis periferijos paštuose, žmonės išeina iš darbo, atlyginimai minimalūs, ruošiasi streikui. Ir aš nepastebiu, kad jūs ką nors rimčiau darytumėte. Jeigu jūs manote, kad mes, kadangi remiame iš dalies šitą jūsų mažumos Vyriausybę, toleruosime tokį protekcionizmą įdarbinant Socialdemokratų partijos narius, tai tikrai to nesitikėkite. Nežinau, nebent jūs norite pasitreniruoti, kaip atrodo interpeliacija ministrui dirbant mažumos Vyriausybėje. Bet vis dėlto gal jūs pažadėsite kokį konkretų terminą, per kurį išspręsite tas problemas Lietuvos pašte, kiek mes dar turime palaukti, kad būtų likviduotas tas Socialdemokratų partijos įdarbinimo biuras ir kad būtų pagerinta socialinė padėtis žmonių, dirbančių šioje įmonėje?

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už tokį labai griežtą ir kategorišką klausimą. Šiai sistemai yra skiriamas nepaprastai didelis dėmesys, padaryta analizė, dėl kokių priežasčių pastaruoju metu atsirado nuostolių. Pirmiausia nuostolių atsirado dėl to, kad valstybinė įmonė buvo perregistruota į akcinę bendrovę, turtas buvo naujai įvertintas ir turto vertė padidėjo tris kartus. Vadinasi, amortizaciniai atskaitymai išaugo irgi tris kartus, tai automatiškai gautas nuostolis apie 5–7 mln. litų.

Jeigu kalbėtume apie kadrų politiką, aišku, kai yra tokie maži atlyginimai, vargu ar galima pakviesti aukštos kvalifikacijos specialistus. Bet nežiūrint to, kiekvienam iš vadovų, dirbančių akcinėje bendrovėje Lietuvos paštas, yra suformuluotos užduotys. Jeigu jūs norite, galite mane pasikviesti į frakciją, skirčiau daugiau laiko ir paaiškinčiau. Jie gavo atskiras ministerijos užduotis, žino, kad artimiausiu metu turi ateiti su konkrečiais planai, generalinis direktorius ir visi pavaduotojai, kaip jie įsivaizduoja tolesnę pašto viziją. Aš nenoriu kalbėti, yra labai daug netvarkos su paštui priklausančiu turtu, kuris yra išnuomotas, ir artimiausiu metu bus sprendžiama, kaip elgtis su tuo turtu, peržiūrimos visos sutartys, sudarytos akcinės bendrovės Lietuvos paštas su ūkio subjektais, kuriam laikui, kaip tas sutartis būtų galima panaudoti, kodėl 30 metų senumo transportas neatnaujinamas. Tą problemą irgi buvo galima išspręsti parduodant dalį turto gerose miestų vietose ir įsigyti visiškai naują transportą, kurio sąnaudos būtų mažos. Tam dėmesys yra labai didelis. Artimiausiu metu bus valdybos posėdis, bus kolegijos posėdis. Dėl socdemų įdarbinimo, galiu pasakyti, ministras įdarbino vieną pavaduotoją eksploatacijai. Tai yra kompetentingas žmogus, kvalifikuotas ir dėl to žmogaus nebijau niekam pasakyti, kad priimtas teisingas sprendimas. Dėl kitų žmonių – parodys jų gebėjimai valdybos posėdyje ir kolegijos posėdyje. Su tais, kurie nemato pašto vizijos, aišku, bus atsisveikinta nežiūrint partiškumo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Endzinas.

G.KIRKILAS. Gerbiamasis pirmininke, ar galėčiau dar pridurti šiek tiek?

PIRMININKAS. Prašom.

G.KIRKILAS. Labai ačiū. Gerbiamasis kolega Razma, aš manau, kad jūsų tonas visiškai neatitinka mažumos Vyriausybės pasirašyto susitarimo su jūsų partija. Aišku, kad jūs mus remiate, bet taip kalbėti mes tikrai neleisime. Aš tikiuosi, kad tai nėra visos jūsų frakcijos ir partijos nuomonė.

Dabar dėl tų partijos narių, kurie dirba įvairiose įstaigose. Jeigu šiandien pradėsime žiūrėti į įvairias įstaigas, kur kokie partijos nariai dirba, tai mes tikrai toli nenueisime. Be to, tai nėra uždrausta Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kurią, aš neabejoju, jūs labai gerai išmanote. Aš taip pat dirbau ministru, mano patarėjais dirbo konservatoriai, ir nieko neatsitiko. Todėl aš nematau dėl to jokios specialios problemos. Kad ten yra problemų iš principo, tai taip, bet ne todėl, kad dirba socialdemokratai ar konservatoriai, kurių, neabejoju, taip pat ten dirba. Todėl aš manyčiau, kad mūsų dialogas ir partnerystė neturėtų vykti tokiu tonu, o mes atsakysime į jūsų klausimą.

PIRMININKAS. Prašom patikslinti.

J.RAZMA. Ministro labai aiškiai klausiau, kiek jam reikia laiko padėčiai pataisyti, po kurio mes galėtume įvertinti jo pastangas ir kartu įvertinti jo, kaip ministro, veiklą toje srityje. Jis pats pripažino, kad yra problemų. Žinoma, mes nenorėtume sužinoti, kad prieš artėjantį šios įmonės privatizavimą ta padėtis yra dirbtinai bloginama. Aš klausiau ministro, kiek reikia laiko padėčiai ištaisyti. Kada mes galėsime jus įvertinti?

A.BUTKEVIČIUS. Galiu patikslinti. Jeigu bus priimti įstatymai, kurie leis parduoti paštui šiuo metu pašto funkcijoms nereikalingą turtą ir tas lėšas panaudoti paštui renovuoti, pertvarkyti, tai tokiu atveju kitais metais nuostolis gali sumažėti. Bet jeigu situacija bus tokia pati, kad negalės daryti jokios reformos, tai kiekvienais metais nuostolis didės. Tai ekonominė logika, kurią galima pagrįsti skaičiais, ir tai galima įrodyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega…

A.BUTKEVIČIUS. Jeigu bus galima daryti reformą, po metų bus ir rezultatas.

PIRMININKAS. Klausia kolega A.Endzinas. Prašom. Ruošiasi D.A.Barakauskas.

A.ENDZINAS (LSF). Aš norėčiau kreiptis į žemės ūkio ministrę gerbiamąją profesorę K.D.Prunskienę ir galbūt premjerą.

Gerbiamoji ministre, štai liepos mėnesį Seimas priėmė Žemės ūkio paskirties Žemės įsigijimo laikinojo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymą. Ten buvo, beje, ir vienas iš siūlymų dėl 5 straipsnio pakeitimo. Viskas lyg ir būtų neblogai, įstatymo pataisos išsprendė daugelį problemų, aš jų nevardysiu, tačiau vienas punktas yra toks, kad toliau žemės įsigijimas vyksta pagal šį įstatymą. Dėl įstatymus lydinčiųjų aktų, dėl tvarkos nebuvimo, dėl Vyriausybės nutarimo strigimo iš tikrųjų atsitiko taip, kad daug ūkininkų šiandien yra be galo sunerimę ir negali jaustis ramiai dėl europinės pagalbos. Analogiška situacija yra dėl miško žemės įsigijimo – nors įstatymas tai leidžia, tačiau tvarka iki šiol nėra patvirtinta. Sakykite, kaip atsiranda tokių problemų? Vis dėlto nuo to praėjo keturi mėnesiai, o sprendimų, įstatymus lydinčiųjų aktų dar nėra. Dėkoju.

K.D.PRUNSKIENĖ (VLF). Labai ačiū, kad pateikėte šį nepapratai aktualų klausimą. Jis yra ir mūsų nuolatinėje darbotvarkėje. Reikalas tas, kad įstatymus lydintieji šios srities aktai turi būti Europos Komisijos ratifikuojami. Mes skambiname kiekvieną savaitę ir dažniau nei kartą per savaitę. Kaip tik vakar gavome informaciją, kad Europos Komisijos struktūrų galutinai suderintas dokumentas yra pateiktas komisarei pasirašyti. Pirmadienį ir antradienį būsiu Briuselyje. Tikiuosi pamatyti tą dokumentą jau pasirašytą ir greitai skelbsime dėl tolesnio vykdymo. Faktiškai sistema įsigalioja. Tai nepriklauso nuo mūsų pastangų, nes mažiausiai du–tris mėnesius vyksta (mažiausiai du, o kartais ir ilgiau) dokumento notifikacija, nors mes kartais dažnai varstome duris ir rašome raštus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybei skirta valanda baigėsi. Dėkojame Ministrui Pirmininkui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir pereiname prie kito darbotvarkės klausimo.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo rekomendacijos dėl Lietuvos Respublikos pozicijos derybose su Europos Komisija dėl Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų šiai strategijai įgyvendinti“ projektas Nr.XP-1421(3)ES (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 1-8a klausimas – Seimo rekomendacijos „Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos derybose su Europos Komisija dėl Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų šiai strategijai įgyvendinti“ projektas Nr.XP-1421(3)ES. Prašom Europos reikalų komiteto pirmininką, Seimo vicepirmininką A.Kubilių.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, jeigu galėčiau sulaukti likusių Seimo narių dėmesio, būtų labai smagu. Šiaip manau, kad tokio klausimo svarstymas pietų pertraukos metu yra nesusipratimas. Jeigu Seimo Pirmininkas būtų ryžtingesnis, gal pasiūlytų šį klausimą nukelti svarstyti 15 valandą, ne dabar, nes iš tiesų net nežinau, ką dabar kalbėti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom dėl vedimo tvarkos.

V.ŽIEMELIS (MSG). Gerbiamasis Pirmininke, tikrai svarstome, mano požiūriu, svarbiausią klausimą ne tik šiandien, bet, ko gero, šiais metais. Tai ar galima svarstyti tuščioje salėje? Aš irgi siūlau jį nukelti bent jau iki 15 valandos. Gal ateis daugiau. Svarstomas valstybei svarbiausias klausimas, o nėra žmonių. Negalima svarstyti tuščioje salėje.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom.

V.GEDVILAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Aš manau, kad A.Kubiliaus, Europos reikalų komiteto pirmininko, pasiūlymas ir įžanginė kalba prieš pristatant klausimą buvo teisinga. Yra labai svarbus klausimas, ir iš esmės čia nėra žmonių, nėra kam svarstyti. Aš frakcijos vardu siūlau šį klausimą atidėti kitai dienai, kad jis būtų svarstomas iš ryto, kad būtų pats pirmas klausimas, nes tai pats svarbiausias klausimas. Aš frakcijos vardu prašau nukelti į kitą dieną.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, aš suprantu, kad pasiūlymas turi būti… Mūsų tik vienas posėdis, ne du, neturi būti vakarinio ir rytinio posėdžio. Mes galbūt pereisime prie iš viso sutrumpinto darbo laiko. Yra darbotvarkė, ji visiems yra išdalinta. Tai darbotvarkei visi pritarėte. Yra numatytas laikas labai svarbiam klausimui svarstyti – 13.30–14 val. Visi tą darbotvarkę turėjote iš pat pradžių. (Balsai salėje)

V.ŽIEMELIS. Prašau perkelti į kitą posėdį, į 15 valandą.

PIRMININKAS. Aš manau, kad pasiūlymą priimam, o kitoje Seniūnų sueigoje turėsime apsispręsti, kokia turėtų būti darbotvarkė, ir apskritai peržiūrėti tos darbotvarkės ir posėdžių laiką, nes mes dabar svarstome posėdžių metu, ne kaip nors kitaip. Mes dabar įsirašome į tą darbotvarkę, kuri yra patvirtinta, ne kaip kitaip. Prašau seniūnus užtikrinti Seimo narių dalyvavimą. (Balsai salėje)

A.KUBILIUS. 15 valandą.

PIRMININKAS. Prašom. K.Daukšys.

K.DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų klausimas yra be galo svarbus. Manyčiau, kad svarstyti jį popietiniame posėdyje iš viso yra negeras dalykas. Geriau būtų kitą antradienį tvarkingai iš ryto, kaip priklauso, ir apsvarstyti.

A.KUBILIUS. Tai ką aš turėčiau dabar daryti, Pirmininke?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu iš jūsų pasiūlymų, kad jūs siūlote svarstyti antradienį. (Balsai salėje) Aš siūlau, jeigu galima, tada perkelti to klausimo svarstymą į popietinį posėdį 15 valandą. Prašom. Kas už tokį pasiūlymą? Prašom balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad kitokio pasirinkimo nėra, kaip tiktai šitą darbotvarkės klausimą nukelti ir jį svarstyti vakarinio posėdžio metu, 15 val., o dabar skelbiama pietų pertrauka.

A.SYSAS (LSDPF). Mes netgi priėmimą turime daryti. Tai mes pastumsime visą darbotvarkę, nepriimsime labai svarbių dokumentų. Aš manau, niekas netrukdė kalbėti visiems komitetams ir tas, kas norėjo užsiryši šita tema nors iki dviejų valandų… Manau, kad mes padarėme blogą žingsnį ir sugriauname vakarinę darbotvarkę.

PIRMININKAS. Pritariu, kad blogas žingsnis, o dabar pietų pertrauka.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.