Dvidešimt devintasis (233) posėdis
2006 m. lapkričio 14 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A.KUBILIUS ir V.GEDVILAS

PIRMININKAS (A.KUBILIUS, TSF*). Pradedame rytinį plenarinį posėdį. Prašyčiau dėmesio, nes ypatinga diena ir ypatinga diena keliomis prasmėmis. Ypatinga diena ta, kad mes šiame Seime išgyvenome iki kadencijos vidurio, todėl, kaip matote, ta proga gauta vertingų dovanų. Jūs, be abejo, už tokias dovanas esate dėkingi Seimo valdybai ir Vyriausybei. Šiam garbingam jubiliejui mes tuoj skirsime dėmesio ir čia, Seimo salėje. Pagal mūsų iš anksto sutartą planą šia proga kalbės Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas. Bet prieš tai turiu jus informuoti, kad šiandien dar yra viena gera proga mums visiems rytinį posėdį pradėti su šypsena. Kaip ir mes, visi Seimo Pirmininkas taip pat bręsta ir yra subrendęs iki garbingo tarpinio jubiliejaus. Su juo nuoširdžiai sveikiname, jūsų vardu Violeta įteikia gėlių, o aš spaudžiu ranką. (Plojimai)

Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau ir suteikiu žodį Seimo Pirmininkui, kuris gal aptars ir savo asmenines datas, bet taip pat aptars ir mūsų dvejų metų veiklos jubiliejų. Prašom, Seimo Pirmininke.

Seimo Pirmininko V.Muntiano kalba, skirta šios kadencijos Seimo dvejų metų veiklos sukakčiai paminėti

V.MUNTIANAS. Labai ačiū, labai ačiū už visus sveikinimus, kurie buvo per visą laiką, nes ne tik kad subrendau, o, atrodo, šiek tiek ir perbrendau, nes jau keletą dienų tęsiasi tie jubiliejiniai reikalai. Vieną dalyką noriu pabrėžti ir pasidžiaugti, kad iš tikrųjų buvo malonu susitikti su visais kolegomis, su visais buvusiais, esamais ir, ko gero, būsimais bendražygiais ir neformalioje aplinkoje pabendrauti. Dar kartą ačiū už visus sveikinimus. Labai galbūt simboliška, kad ir mano gyvenimo dalis, tas vidurys, sutapo su mūsų kadencijos viduriu ir šiandien norėčiau tuo pasidžiaugti kartu su jumis.

Įpusėjome savo kadenciją, esame pusiaukelėje. Mūsų ir ne vien mūsų tauta sako: nesustok pusiaukelėje. Rimtesnių ženklų, kad galime sustoti, lyg ir nėra. Sustoję jau buvome dar iki pusiaukelės: įvyko tam tikros permainos ir valdančiojoje koalicijoje, ir opozicijoje, ir Seimo vadovybėje, ir Vyriausybėje. Būtų nerimta ir, sakyčiau, net nepadoru šiandien kalbėti apie tai, kaip tai sustojimas ir kokią įtaką turės tolesnei mūsų veiklai. Tai pasakys kiti, matyt, tas pasakys žmonės, kurie vertina mūsų darbą, tai pasakys tauta.

Nepaisant tam tikrų pesimistinių prognozių, ši Seimo kadencija tapo sparčios ekonominės plėtros ir šalies makroekonominio stabilumo laikotarpiu. Atkreipčiau dėmesį į įspūdingus pastarųjų dvejų metų ekonomikos augimo tempus, vienus didžiausių visoje Europos Sąjungoje. 2005 metais bendrasis vidaus produktas išaugo 7,5%, o šių metų trijų ketvirčių rezultatai leidžia tikėtis ne mažesnio BVP prieaugio per metus. Seimas laukia Vyriausybės priemonių plano, kuris padėtų suderinti spartų ekonomikos augimą su kainų stabilumu, būtent tokios priemonės leistų pasirengti eurui įvesti pačiu tinkamiausiu metu. Seime atstovaujamos partijos savo ruožtu turėtų rimtai apsvarstyti pasiūlymą jau artimiausioje ateityje pasirašyti susitarimą dėl fiskalinės drausmės.

Per dvejus šios kadencijos Seimo darbo metus priimta daugiau kaip 500 įstatymų. Dar daugiau buvo svarstyta įvairių siūlymų nagrinėti iškilusias ar besiformuojančias visuomenės problemas. Svarstyta daugybė šių problemų sprendimo būdų. Visą šio Seimo veiklos paveikslą galėsime tinkamai apžvelgti, žinoma, tik pasibaigus kadencijai. Dar ryškesnis vaizdas bus žvelgiant iš didesnio laiko atstumo.

Tačiau dabar ima ryškėti ne tik Seimo atliktų darbų apimtys, bet ir kai kurie būdingi šios kadencijos Seimo veiklos akcentai. Net iš sausų skaičių matyti, kad tarp Seimo veiklos prioritetų buvo socialiniai klausimai, gyventojų užimtumo ir darbo sąlygų gerinimas. Šiems tikslams pasiekti skirta daugiau kaip 150 įstatymų iš 500 priimtų per pastaruosius dvejus metus.

Vienas reikšmingesnių šios kadencijos Seimo sprendimų – gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas nuo 33 iki 27 procentų, įsigaliojęs nuo šių metų liepos 1 dienos. Tai buvo svarbus žingsnis, skatinantis gyventojų pajamų augimą, padedantis išlaikyti vidaus paklausą, vienas svarbiausių ūkio pakilimo veiksnių. Reikia pabrėžti, kad pastarųjų dvejų metų valstybės socialinės politikos laimėjimai buvo tikrai ženklūs. 2004 metais Lietuvoje vidutinis atlyginimas buvo 1146 Lt, dabar šių metų viduryje jau siekia 1,5 tūkst. litų. Kalbame apie tai, kad 2007 metais didės dar 12%.

Seimo priimti socialinio draudimo įstatymai užtikrino socialiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių pajamų augimą. Pažymėtina, kad vidutinė senatvės pensija per dvejus metus padidėjo trečdaliu: nuo 372 litų 2004 m. iki 507 litų 2006 metais. Pakeitus Valstybinių pensijų įstatymą, kuris įsigalios nuo 2007 m. sausio 1 d., padidės ir iš valstybės biudžeto mokamos valstybinės pensijos.

Seime jau pradėtas svarstyti 2007 metų biudžetas. Remiantis ekonomikos augimo prognozėmis ir vadovaujantis dabartinės Vyriausybės programa, kuriai pritarė Seimas, socialinės apsaugos sričiai kitų metų valstybės biudžete planuojama skirti beveik 2 mlrd. litų. Taigi akivaizdu, kad ir ateityje valstybės dėmesys socialiniams klausimams tikrai nemažės. Šiandien galime kalbėti apie tai, kad mes šios kadencijos metu išsprendėme ir įsisenėjusias problemas, tai valstybės tarnautojų atlyginimai, sprendžiama taip pat įsisenėjusi problema – dirbančių pensininkų pensijų sumažinimo klausimas.

Reikia pripažinti, kad regioninės plėtros dinamika Lietuvoje vis dėlto nepateisino tautos lūkesčių, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, kurių taip laukta, nesumažino regioninių netolygumų ar net juos padidino. Todėl šios kadencijos Seimas, atsižvelgdamas į išryškėjusias neigiamas tendencijas, ėmė aktyviai spręsti regioninės plėtros problemas. 2004 m. gruodžio mėnesį buvo sudaryta nuolatinė Regioninės plėtros komisija, kuri aktyviai bendradarbiauja su apskričių viršininkų administracijomis, vietos savivaldybėmis, regioninės plėtros tarybomis.

Valstybės ilgalaikės raidos strategija numato sukurti optimalią teritorinio valdymo sistemą. Būsima teritorinio valdymo reforma turės būti vykdoma įvertinus gyventojų nuomonę, regioninės politikos formavimo kriterijus, atsižvelgus į regionų ekonominius, socialinius ir kultūrinius skirtumus. 2006 metų liepos 12 dieną Seimo valdyba nusprendė sudaryti darbo grupę Lietuvos regionų valdymo modeliui tobulinti ir Apskrities valdymo įstatymo, Regioninės plėtros įstatymo, kitų teisės aktų pataisoms parengti. Seime bus surengta vieša diskusija darbo grupės parengtiems pasiūlymams įvertinti.

Seimas aktyviai dalyvauja Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos svarstyme. Rengiant 2007–2013 metų paramos administravimo schemą bei taisykles, būtina jas supaprastinti ir užtikrinti, kad parama būtų skirstoma skaidriai ir efektyviai.

Teisėkūra yra parlamentinės veiklos prioritetas. Patvirtinus teisėkūros tobulinimo metmenis, jie turėtų tapti pagrindiniu ir principiniu teisės aktu, skirtu visiems teisėkūros subjektams. Šie siūlymai, kaip tobulinti teisėkūros procesą, parengti atsižvelgiant į šio proceso svarbumą, poreikį kurti kokybiškus teisės aktus. Juos rengiant buvo pasiremta nacionalinės teisėkūros analize ir įvairių užsienio valstybių teisėkūros patirtimi.

Pribrendo laikas deramai įvertinti ir parlamentinės kontrolės svarbą. Parlamentinė kontrolė neturėtų būti suprantama pernelyg paprastai, kai parlamentas tik stebi, renka ir skelbia informaciją. Tuo labiau šioje situacijoje neturėtų tapti tradicija kokių nors skandalų įžiebimas. Parlamentinė kontrolė turi tapti ne tik faktų konstatavimu, bet ir iš jų kylančių problemų, išvadų įvertinimo, atitinkamų sankcijų taikymo institutu, nuolatiniu priimtų įstatymų įgyvendinimo vertinimo procesu. Dabar turime mažumos Vyriausybę. Tai ypač palankus metas konstruktyviai ir efektyviai parlamentinei kontrolei. Turime išnaudoti visas galimybes siekdami įgyvendinti veiksmingą parlamentinės kontrolės mechanizmą. Atsiskaitymas už parlamentinės kontrolės nustatytų problemų išsprendimą turėtų tapti įprastine parlamentine praktika.

Parlamentinė kontrolė yra tiesiogiai susijusi su teisėkūra. Galima pateikti labai daug pavyzdžių, kuomet analizuojant vienus ar kitus įstatymų aktus parlamentinės kontrolės eigos metu mes pataisėme tuos įstatymus ir šiandien turime tam tikrą rezultatą. Tai ir Žemės įstatymas, tai ir Statybos įstatymas, tai ir Koncesijų įstatymo pataisos, kurios buvo įgyvendintos nustačius tam tikrus pažeidimus ir vykdant parlamentinę kontrolę.

Reikia pripažinti, kad per šią kadenciją atkreiptas didelis dėmesys į kovą su korupcija. Ir jūs žinote, kad būtent šios kadencijos metu buvo patvirtinta nauja programa, o visiškai neseniai, spalio 25 dieną, parlamentinės frakcijos pasirašė susitarimą dėl kovos su korupcija stiprinimo ir nustatė svarbiausias šios kovos kryptis. Daug priimta įstatymų, kurie turėjo įtakos informacinės visuomenės plėtrai. Ir tai, kad šiandien pagal internetines paslaugas mūsų šalis lenkia tokias Europos Sąjungos nares kaip Graikija, Čekija, Kiprą, Italiją, Portugaliją, Lenkiją, nedaug atsilieka nuo Airijos ar Vengrijos, yra būtent šios veiklos pasekmės.

Siekdamas skatinti investicijas į žmogiškuosius išteklius, Seimas priėmė Pelno mokesčio įstatymo pataisas. Už būsimų ar esamų darbuotojų mokymą, kad jie įgytų aukštesnį ar aukštąjį išsilavinimą, ar įgytų kvalifikaciją, įmonėms jų sumokėtas sumas leidžiama per tam tikrą amortizacijos laikotarpį priskirti sąnaudoms, mažinančioms apmokestinamąjį pelną.

Įgyvendinama jaunimo politika. Per šį laikotarpį Seimas patobulino įmokų už studijas, stipendijų, mokestinių lengvatų sistemą.

Lietuvai labai svarbu išlaikyti ekonomikos augimo tempus. Taip galėsime įgyvendinti Lietuvos 2004-2006 metų Bendrajame programavimo dokumente suformuluotą strateginę viziją – iki 2015 metų Lietuvai pasiekti kai kurių senųjų Europos Sąjungos šalių narių socialinį ir ekonominį lygį.

Ir tuomet, esu tikras, prisimins ir mus, mūsų kadenciją, kuri dalyvavo formuojant tokią viziją ir davė tos vizijos realizavimo startą. Padarykime viską, kad žmonės galėtų pasakyti, kad ši kadencija buvo tikrai naudinga mūsų žmonėms. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame Seimo Pirmininkui. (Plojimai) Ir šia proga, minėdami savo kadencijos vidurio jubiliejų, kviečiame ir Ministrą Pirmininką tarti žodį.

Ministro Pirmininko G.Kirkilo kalba, skirta šios kadencijos Seimo dvejų metų veiklos sukakčiai paminėti

G.KIRKILAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Vyriausybė sveikina jus įpusėjus kadenciją. Ir mes, aišku, tikimės, kad nepaisant vis sparčiau artėjančių naujų demokratijos išbandymų, t.y. kitų Seimo rinkimų, mes vis tiek dirbsime konstruktyviai ir net ir besiginčydami, kartais karštai, vis tiek priimsime tuos sprendimus, kurie reikalingi mūsų kraštui.

Atskiros valdžios šakos – įstatymų leidžiamoji, vykdomoji – parlamentinėje respublikoje aišku, yra glaudžiai susijusios. Darnus abiejų šakų veikimas, efektyvus bendradarbiavimas yra sąlyga sėkmingai atlikti savo funkcijas – tuos bendrus uždavinius, kurių sprendimo iš valdžios struktūrų tikisi visuomenė, pabrėžiu, visiškai neskirstydama valdžios į atskiras šakas. Tai yra aksiominės tiesos, bet vis dėlto, atrodo, kartais mūsų karštose diskusijose kažkodėl yra primirštamos.

Gerbiamieji kolegos, ši mažumos Vyriausybė, neseniai paminėjusi savo veiklos šimtadienį, atsirado ir veikia, aišku, tik susitarimo dėka. Rezultatyvią Seimo ir Vyriausybės veiklą, stabilumą šalyje užtikrina ir užtikrins koalicijos frakcijų partnerystė, jų sugebėjimas derinti savo pažiūras, interesus, programines nuostatas, konstruktyvi vienos iš opozicinių partijų parama ir visų frakcijų, aš tikiuosi, supratimas ir parama tais konkrečiais atvejais, su kuo mes galime sutarti ir sutikti.

Gerbiamieji kolegos, konsensuso demokratija Skandinavijos šalių pavyzdžiu galėtų tapti ir mūsų tikslu. Man atrodo, kad būtent konsensuso demokratija atvedė Skandinavijos kraštus į tą gerovę, kurią jie turi ir kurią mes dažnai vienas kitam ir savo rinkėjams keliame kaip pavyzdį. Visiems strateginiams ir būtiniems darbams atlikti Vyriausybė nuosekliai siekia ir sieks pritarimo ir susitarimo, pirmiausia Seime. Jau įgyta patirtis patvirtina tokio kelio efektyvumą. Jau čia minėtas pasirašytas susitarimas dėl kovos su korupcija stiprinimo. Aš tikiuosi, kad efektyviai dirbs ir Seimo sudaryta darbo grupė. Jau baigiama, kaip žinote, derinti Lietuvos energetikos strategija, dirbame kartu, laukiame taip pat ir jūsų pasiūlymo. Kaip žinote, yra pasiūlytas partijų susitarimas dėl tolesnio šalies makroekonominio ir finansinio stabilumo. Girdžiu vis daugiau pasiūlymų dėl šalies aukštojo mokslo reformos. Aš manau, kad galbūt kažką panašaus reikėtų padaryti ir šioje srityje.

Tačiau, aišku, tai nereiškia, kad turi silpnėti parlamentinė kontrolė. Priešingai, aš manau, kad parlamentinė kontrolė turi būti nuolat tobulintina. Pripažinkime, kad šiandien kuriamos įvairios Seimo komisijos –ar tai nėra noras kompensuoti praeityje netinkamos parlamentinės kontrolės problemas? Iš tikrųjų mes turime tvirtinti parlamentinę kontrolę, atsižvelgdami į esančias Seimo struktūras, o ne kurti laikinas, kurios paprastai iš tikrųjų netobulina vykdomosios valdžios ir kitų atskirų struktūrų, aišku, netobulina parlamentinės demokratijos.

Gerbiamieji kolegos, šiuo metu (jūs puikiai žinote, visi dalyvaujate) svarstomas 2007 m. biudžeto įstatymas. Mes tikimės, kad bendromis pastangomis pavyks parengti šalies ekonominės ir socialinės raidos uždavinius ir reformas sprendžiantį biudžetą, reformas vykdantį biudžetą. Aišku, svarbu ne tik biudžeto priėmimas, bet ypač svarbu jo panaudojimas.

Gerbiamieji kolegos, galima įpusėti kadenciją, bet ne darbus. Gyvenimas kelia vis naujų iššūkių, reikalauja vis naujų darbų. Kuo daugiau jų iškils, kuo sėkmingiau juos atliksime, tuo spartesnė bus šalies ekonominė, socialinė, beje, ir kitokia raida. Vyriausybė vien per šią sesiją pasiūlė Seimui ir dar pateiks per 200 įstatymų projektų. Dalis jų, pabrėžiu – jie yra išskirti, yra ypač svarbūs. Jie yra skirti reformoms, jie yra skirti mūsų tolesnei integracijai, ir aš tikiu, kad jie yra skirti būsimai šalies gerovei.

Baigdamas savo kalbą, vis dėlto linkiu, kad ši Seimo kadencija padarytų bent įžangą į tą konsensuso demokratiją, kuri bus reikalinga mums ateityje, esu tuo tikras, o ta demokratija… Aš konsensuso demokratiją suprantu paprastai: tai yra susitarimai, tai yra visų dalyvavimas, tai yra tolerancija, susitarimai nepaisant to, kad mes diskutuosime, susitarimai diskutuojant, visų dalyvavimas, nepaisant mūsų požiūrio vieni į kitus, visų dalyvavimas yra būtinas, ir tolerancija. Norėčiau pabrėžti – ypač tolerancija. Kartais, žvelgiant iš šalies, atrodo, kad mes nesame viena tauta. Mes esame viena tauta, mes esame išrinkti žmonių. Visi žmonės, kurie mus išrinko, tikisi iš mūsų tolerancijos pavyzdžio, tolerancijos, kuri leidžia Seimui sėkmingai dirbti šalies labui, aišku, visų pirma mūsų šalies rinkėjų labui.

Kaip žinote, mes jums įteikėme knygą „Lietuvos sėkmės istorija“. Manau, kad ta knyga nėra kokios nors partijos ar Vyriausybės nuopelnas, tai yra visų partijų, visų parlamentinių valdžių ir vyriausybių nuopelnas. Beje, ten labai daug kalbama apie konsensusą. Konsensusas, man atrodo, buvo sėkmingiausias priimant įvairius mūsų sprendimus. Tai aš linkiu ir sau, ir jums, nes pats irgi esu Seimo narys, parašyti šios knygos, t.y. „Lietuvos sėkmės istorijos“, antrąją dalį. Sveikinu dar kartą.

PIRMININKAS. Ačiū premjerui. (Plojimai) Gerbiamieji kolegos, šventinė šios dienos dalis kaip ir baigėsi. Niekas nieko mums daugiau nepažadėjo.

Seniūnų sueigos patikslinta 2006 m. lapkričio 14 d. (antradienio) darbotvarkė

Tęsiame darbą. Pradedame nuo darbotvarkės. Seniūnų sueiga pritarė darbotvarkei, išskyrus tai, kad sukeitė ir, kiek suprantu, 3 klausimu įrašė Seimo statuto pataisas. Daugiau pataisų negirdėjome. E.Klumbys norėtų šį tą pasiūlyti. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, praeitą ketvirtadienį, kai buvo svarstoma šios savaitės ir kartu šios dienos darbotvarkė, aš atkreipiau dėmesį, kad būtų tikslinga į šios dienos darbotvarkę, jeigu bus svarstomas Liberalų sąjūdžio siūlomas nutarimas „Dėl šilumos kainų pagrįstumo nustatymo“, įtraukti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 ir 2005 metų ataskaitas, t.y. Seimo nutarimą dėl tų ataskaitų, nes būtų logiška šitą klausimą ir liberalų keliamą klausimą svarstyti tuo atveju, jeigu būtų nepatvirtintos tos komisijos ataskaitos. Jeigu komisijos ataskaitos bus patvirtintos, o į komisijos veiksmus įeina ir kainų nustatymas, tai nebūtų jokio pagrindo nagrinėti šitą klausimą, nes kainos būtų nustatytos gerai. Taigi aš siūlau, kad į šios dienos darbotvarkę būtų įtrauktas minėtas nutarimas. Tai mano pasiūlymas dėl šios dienos darbotvarkės.

Tačiau aš taip pat noriu pasinaudoti replikos teise ir pasakyti savo nuomonę dėl šios žalios knygos, kurią mums šiandien įteikė. Aš galiu pasakyti, kad vis dėlto yra gėda, kad Seimo nariams, tautos atstovams, kurie turi laikytis Konstitucijos, Vyriausybė įteikia knygą anglų kalba. Aš manau, kad tai yra elementarus tiek Seimo, tiek valstybinės kalbos negerbimas.

PIRMININKAS. Dėl dovanų. Būtų mandagu dovanas priimti ir už jas padėkoti. Mes dar sykį dėkingi Vyriausybei, o pastabas dėl prastų dovanų galima arba pasilaikyti sau, arba pareikšti individualiai.

Dabar dėl konkretaus siūlymo – dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Aš matau 2-9 klausimą. Būtent toks klausimas yra įtrauktas į darbotvarkę – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 ir 2005 metų veiklos ataskaitų“ projektas. Aš suprantu, kad tai yra išspręsta.

I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Socialdemokratų frakcija prašo išbraukti iš rytinio posėdžio visą kompleksą nuo 1-14a iki 1-14e, nes pagrindinis įstatymas nėra atkeliavęs į Seimą, o jau yra siūlomi parengti jo pakeitimai. Dar jis nepateiktas.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti tokį sprendimą – išbraukti 1-14 kompleksinį klausimą? (Balsai salėje) Gerai. Ir R.Smetona.

R.SMETONA (TTF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau labai nedidelį darbotvarkės pakeitimą. Aš prašau iš darbotvarkės 1-5 klausimo – Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projekto, karštai pritardamas svarstymui ir šiaip šiam projektui, išbraukti skliausteliuose įrašytą žodį „ir priėmimas“, nes Seimui yra pateikti dar du to paties įstatymo projektai –Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymų projektai Nr.XP-1586 ir Nr.XP-1760. Visi puikiai išmanome Statutą. Pagal jo 135 straipsnį, šiandien priėmus teikiamą projektą, kiti galėtų būti svarstomi, priimami tik po pusės metų. Žinoma, tai būtų neteisinga, juo labiau kad tie projektai jau pateikti. Todėl prašau šiandien apsiriboti tik svarstymu ir kitų minėtų projektų svarstymą kuo greičiau įtraukti į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Tai turbūt yra pastaba Seimo Pirmininkui, kuris arba siūlys ypatingą skubą, arba ne, nes į darbotvarkę mes nieko negalime įrašyti…

R.SMETONA. Mes galime išbraukti.

PIRMININKAS. Tai ar išbrauksime, ar neišbrauksime, Seimo Pirmininkas yra vienintelis, kuris gali arba siūlyti ypatingą skubą, arba ne. Tokio siūlymo iki šiol nebuvo, taigi sprendimo dėl ypatingos skubos iki šiol nėra, todėl ir liko skliaustuose. Jūsų pastaba yra priimta, kiek aš suprantu.

R.SMETONA. Siūlau Pirmininkui neteikti skubos tvarkos.

PIRMININKAS. Aš taip ir sakiau, kad jūs kreipiatės į Seimo Pirmininką.

E.Masiulis.

E.MASIULIS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nuo 15.20 val. prasideda visas blokas įstatymų projektų dėl Politinių partijų finansavimo įstatymo, todėl siūlyčiau prie šio bloko pridėti ir 2-6 klausimą, nes ten irgi kalbama apie politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą. Po to, kai apsvarstysime viso bloko pakeitimus, būtų vidaus reikalų ministro R.Šukio atsakymai. O dabar išeina, kad R.Šukys įsiterpia ir paskui vėl mes toliau kalbam apie politinių partijų finansavimą.

PIRMININKAS. Jeigu Seimas neprieštarauja, tada iš karto į tą kalbą įterpsime ir jūsų projektą.

P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Aš norėčiau dėl to paties 1-5 punkto, apie kurį čia kalbėjo R.Smetona. Iš tikrųjų yra labai didelis Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto prašymas, kad šis klausimas būtų svarstomas ir priimamas skubos tvarka, nes jis yra susietas su transliacija lietuvių kalba į Europą ir Jungtines Valstijas. Dabar iš dalies tai vyksta, tačiau įstatyme nėra nustatyta, kad taip galima daryti. Iš esmės tas transliavimas vyksta nelegaliai.

Kiti klausimai, apie kuriuos kalbėjo gerbiamasis R.Smetona, yra dar svarstymo stadijos ir ten yra visokių siūlymų. Dar nėra nuspręsta, kaip tuos siūlymus suformuluoti. Todėl Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu labai prašome, kad šiandien būtų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio ir svarstymas, ir priėmimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį noriu kreiptis į suinteresuotus 1-5 klausimu arba jo pagreitinimu, arba palėtinimu. Viskas yra Seimo Pirmininko rankose. Mes neturime jokio raštiško Seimo Pirmininko kreipimosi dėl ypatingos skubos taikymo. Tie, kurie norite, kad būtų taikoma ypatinga skuba, dabar nepaleiskite iš posėdžių salės Seimo Pirmininko ir tarkitės su juo. Kitu atveju mes neturėsime jokių galimybių šiandien jokių priėmimų daryti, nes nėra jokio teikimo dėl ypatingos skubos. Ponia A.Pitrėnienė. Prašom.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Šiaip aš irgi dėl LRT 5 straipsnio skubos tvarkos. Iš tikrųjų labai prašyčiau palaikyti, nes 29 parašus surinkus galima grįžti prie įstatymo pataisų. Aš manau, kad tokie svarbūs pakeitimai kaip tarybos sudėtis reikalauja ilgesnio svarstymo. Aš tikrai manau, kad kolegų R.Smetonos, D.Teišerskytės pataisas galėsime ne po pusės metų, o kur kas greičiau tai padaryti… Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį kartoju, ne su mumis reikia diskutuoti, ne su posėdžio pirmininku reikia diskutuoti – su Seimo Pirmininku. Jeigu dar R.Smetona, ir baigiame.

R.SMETONA (TTF). Taip, aš tiktai pusiau replikos teise, nes Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, tikrai rūpindamasis tuo svarbiu klausimu, kurį teikia, žino Statutą ir taip pat, be abejo, žino, kad buvo pateikti dar du projektai, kurie visi turi būti svarstomi kartu. Komitetas galėjo rūpindamas anuo pasirūpinti ir tuo, kad šie projektai būtų patekę Seimui svarstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigėsi diskusijos dėl darbotvarkės. Dėl to paskutinio 1-5 klausimo noriu dar sykį pasakyti – dabar darbotvarkėje lieka įrašytas svarstymas. Jeigu iki 12.10 valandos ar iki šio klausimo svarstymo pradžios nebus teikimo dėl ypatingos skubos, taip ir liks svarstymas.

Toliau. Iš darbotvarkės išbraukėme 1-14 kompleksinį klausimą ir 2-6 perkeliame į bloką, susijusį su politinių partijų finansavimu. Tiek yra darbotvarkės pataisų. Ar galime balsuodami darbotvarkei pritarti? Prašom pasiruošti ir balsuojame dėl šios dienos posėdžio darbotvarkės. Kas remiate darbotvarkę, prašom balsuoti už.

Kol vyksta balsavimas, noriu pranešti, kad balsų skaičiavimo grupė nuo šios dienos mėnesį – iki gruodžio 12 dienos būtų tokia: N.Steiblienė (Naujosios sąjungos frakcija), G.Mikolaitis (Socialdemokratų partijos frakcija), R.Venclovas (Pilietinės demokratinės frakcija), I.Rozova (Valstiečių liaudininkų frakcija) ir S.Girdauskas (Darbo partijos frakcija).

Už darbotvarkę balsavo 85 – už, niekas nebalsavo prieš, niekas nesusilaikė. Darbotvarkė patvirtinta, pradedame pagal ją dirbti. 8 susilaikė? Atsiprašau, 8 susilaikė.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 77 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-1154(2*) (priėmimas)

Pradedame 1-3 darbotvarkės klausimą – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 77 straipsnio pakeitimo“ projektą. Priėmimo stadija. Pranešėjas – V.Draugelis… Ar J.Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas? Prašom.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, pavasario sesijoje mes svarstėme didįjį Statuto pakeitimo projektą ir liko nepriimtas 77 straipsnis. Dabar yra teikiamas priimti šis Statuto 77 straipsnis. Buvo Teisės departamento pastabų ir kolegės D.Teišerskytės siūlymas, kurį komitetas apsvarstė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra D.Teišerskytės pataisa. Prašom, ponia Dalia, jeigu jūs galėtumėte, pateikti. Tada apsispręsime, ar galime ją svarstyti, ar bus 29 parama. Prašom, ponia Dalia.

D.TEIŠERSKYTĖ (LSF). Noriu paprašyti parėmimo mano pataisai dėl to, kad Etikos ir procedūrų komisija visada galėtų priklausyti opozicijai. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi ši pataisa pateikta priėmimo stadijai, reikia rasti 29 Seimo narių paramą. Kas remia, kad tokia pataisa būtų svarstoma, prašom balsuoti už. Kas remia tokios pataisos svarstymą, balsuoja už. (Balsai salėje) Prašom apsispręsti dėl to, ar tokia pataisa, kurią pateikė D.Teišerskytė… ar Seimas sutinka, kad ji būtų svarstoma.

Už – tiktai 25, prieš – 7, susilaikė 20. Taigi, deja, 29 Seimo narių…

G.Šileikis dėl šio klausimo? Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Taip, dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis pirmininke, ši pataisa ne dabar pateikta priėmimo stadijai, bet ji buvo pateikta kur kas anksčiau. D.Teišerskytė yra pateikusi jau prieš pusę metų. Taigi, manau, kad ten gali būti klaida.

J.SABATAUSKAS. Nebuvo pateikta prieš pusę metų. Ji buvo pateikta tada, kai buvo svarstomas didysis projektas ir buvo pateikta po svarstymo.

PIRMININKAS. Mes tiktai galime konstatuoti, kad svarstymo metu, kai buvo svarstoma pati bendriausia pataisa dėl Etikos ir procedūrų komisijos sudėties keitimo, tos pataisos nebuvo. Ji pateikta tiktai priėmimo stadijoje ir tokia yra procedūra. Deja, tenka konstatuoti, kad 29 Seimo narių paramos D.Teišerskytės pataisai dabar negavome. Taigi turime apsispręsti dėl viso Seimo statuto straipsnio.

J.SABATAUSKAS. Dar yra Teisės departamento pastabų, kurias komitetas svarstė. Galiu pasakyti, kad abiem pastabom nepritarė. Pirmoji pastaba buvo dėl narių skaičiaus nustatymo, kad nėra įvardyta, kokiu būdu ir koks subjektas. Komitetas mano, kad Seimas, priimdamas nutarimą dėl komisijos, ir nustatys komisijos narių skaičių ir tai padarys balsuodamas priimant nutarimą. Antrajai pastabai nepritarė, nes keičiasi teisinis reguliavimas ir teisinis principas komisijos sudarymo. Anksčiau buvo 1/10 Seimo narių parašais kiekvienas kandidatas siūlomas į komisiją, dabar siūlomas atstovavimas pagal frakcijas. Taigi komitetas mano, kad šį klausimą galima spręsti labai paprastai: jeigu Seimas priima sprendimą keisti komisijos sudarymo principą frakciniu būdu, tiesiog tie komisijos nariai atsistatydina ir iš naujo frakcijų pasiūlomi, ir jie skiriami iš naujo.

Dar vienas dalykas. Dėl 2 dalies svarstant tą didįjį projektą buvo komiteto siūlymas šiek tiek pakeisti išdėstytą redakciją, kad būtų užtikrinta kiekvienos frakcijos teisė turėti atstovą ir kad nebūtų blokuojamas kurios nors frakcijos kandidatas. Čia turimas omeny trečiąjį kartą pasiūlytas kandidatas. Jeigu vieną ar antrą kartą siūlant kandidatą nuo frakcijos Seimas nepritaria, kad trečiąjį kartą atskirai dėl jo nebūtų balsuojama, kad frakcijos teisės būtų išlaikytos, kad nebūtų galimybė diskriminuoti kurios nors Seimo frakcijos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turime vieną straipsnį. Priėmimo stadija. Taigi keturi – už, keturi – prieš, nes iš karto kalbame dėl viso įstatymo priėmimo, kuris susideda tik iš vieno straipsnio. Taigi pirmasis už kalbės G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, mane labai nustebino pozicija, kai nebuvo pritarta D.Teišerskytės siūlymui. Aš manau, kad tai buvo labai logiškas siūlymas, ir buvo partinis susitarimas, kad Etikos ir procedūrų komisijos pirmininku būtų renkamas opozicijos atstovas. Gerbiamieji, tie mūsų susitarimai, vadinasi, nebegalioja ir tam tikru atveju elgiamės pagal konjunktūrą. Vieną kartą gali būti opozicija, o po to žiūrėsime, kaip ir kam priklauso. Atsipeikėkime pagaliau ir laikykimės garbingai duoto žodžio. Ačiū.

PIRMININKAS. Toliau prieš nori kalbėti S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, ir pateikimo metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, ką dabar ponas J.Sabatauskas sakė. Jeigu trečiąkart frakcija siūlo, tada tas žmogus įtraukiamas be balsavimo. Tokia nuostata elementariai prieštarauja ir Konstitucinio Teismo sprendimui, ir mūsų Statutui. Nebeliko klausimų, kurie būtų kur nors įtraukiami be balsavimo. Gali būti bendru sutarimu, bet tai irgi yra balsavimo būdas. Vadinasi, tokio sakinio iš esmės šiame tekste negali būti.

Tai pirmas argumentas. Antras argumentas, ką sakiau ir anksčiau, ši komisija yra specifinė, todėl ir jos sudarymo principai yra kitokie. Aš nenorėčiau, kad mes, žaisdami kokio nors frakcijų portfelio gavimo žaidimus, sugriautume pasitikėjimą, per tiek metų išsaugotą Etikos ir procedūrų komisijos. Buvo visokių nuotykių šiame Seime. Ši komisija, patinka kam ar nepatinka, svarstė visus – ir kairiuosius, ir dešiniuosius, ir žaliuosius, ir mėlynuosius pasisakymus. Ir jų išvados dažniausiai būdavo ne konjunktūrinės, o iš esmės. Jeigu mes norime ir šią Seimo instituciją politizuoti, čia aš girdžiu replikas iš tų, kurie yra atėję į šį Seimą ir sėdi čia tik dvejus metus, tai jeigu nežinote, nekalbėkite, pasižiūrėkite į Seimo istoriją ir tada žinosite, kokie klausimai buvo sprendžiami ir kokie buvo išvadų dokumentai dėl tų klausimų.

Mielieji kolegos, aš vis dėlto norėčiau jūsų paprašyti negriauti to, kas kol kas veikia gana padoriai, nes ne visada naujas daiktas yra geresnis už seną, patikrintą, ypač politikoje. Jeigu yra keitimas dėl keitimo, tai jis ne visada yra pozityvus veiksmas.

PIRMININKAS. Laikas!

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš nepritariu šiai pataisai.

PIRMININKAS. Toliau H.Žukauskas – už.

H.ŽUKAUSKAS (PDF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad nesvarbu, kiek sėdi, svarbu, kad žino, už ką sėdi. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, aš šiek tiek nesuprantu. Ponas G.Šileikis taip pat kalbėjo prieš. Aš, tarp kitko, noriu pasakyti, kad tikrai esu už šio Statuto pakeitimą, nes taip, kaip sudarinėjama Etikos komisija, nors jau antrą kadenciją esu Seime, man kėlė šiek tiek įtarimų. Šiuo atveju mes pataisysim šią normą ir padarysim taip, kad kiekviena frakcija turėtų galimybę atstovauti per savo narį etikos ir procedūrų reikalams. Tokiu atveju, man atrodo, tikrai nebus pažeidžiamas nei demokratijos, nei lygiavertiškumo principas. Ir bus tikrai geriau. Labai ačiū. Aš siūlau pritarti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. E.Klumbys – prieš.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes susiduriam, manyčiau, po šio įstatymo projekto priėmimo su Konstitucijos pažeidimu. Aš suprantu, kad ši nuostata yra pagal savo dvasią… dabar Konstitucinio Teismo teisėjas, vyriausiasis teisėjas, pirmininkas, jau apie dvasias kalba, bet pagal esmę šis nutarimas yra geras tuo, kad negalima blokuoti frakcijos valios. Du kartus frakcija siūlo, trečią kartą pagal šią esmę yra priimama automatiškai. Tačiau, gerbiamieji, norime mes to ar nenorime, aš ne vieną kartą sakiau: Konstitucinis Teismas pats pažeidinėja Konstituciją. Ir kuo toliau, tuo dažniau jis tai daro. Yra tokia situacija dabar mūsų valstybėje, kad Konstitucinio Teismo sprendimai yra galutiniai ir neginčijami.

Taigi yra Konstitucinio Teismo sprendimas, kad bet koks Seimo sprendimas yra priimamas balsavimu. Nėra automatiškų sprendimų be Seimo valios išreiškimo. Ir visa tai yra susiję, jūs pamenat, su laikinųjų komisijų sudarymu, kai čia mes balsavome ir buvo didelės aistros dėl kagėbistų rezervistų, ir po viso šito Konstitucinis Teismas nusprendė, kad tvarka yra tokia. Aš manau, kad ir kokia gera iš esmės būtų ši pataisa, vis dėlto ji prieštarauja Konstitucijai, ir aš, deja, už ją balsuoti negaliu.

PIRMININKAS. Už kalbės A.Monkevičius.

A.MONKEVIČIUS (NSF). Pritardamas kolegoms, kurie kalba apie tai, jog…

PIRMININKAS. Atsiprašau! Tuoj, minutėlę. Prašom.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Pritardamas kolegoms, kurie išreiškė abejones dėl 77 straipsnio pasiūlytos 2 dalies redakcijos, kai Seimui nebalsuojant lyg ir būtų galima priimti vienokį ar kitokį sprendimą (Konstitucinis Teismas tikrai išaiškino, kad Seimas neturi šitaip elgtis), vis dėlto pritarčiau minčiai, kad nuolat veikiančioje Etikos ir procedūrų komisijoje būtų atstovaujama visoms Seimo frakcijoms. Nes komisijai atliekant savo funkcijas – tiek prižiūrint procedūrinius klausimus, tiek sprendžiant ir apsisprendžiant dėl rekomendacijų Seimo nariams ar atliekant kitas funkcijas – neturėtų kilti kokių nors abejonių dėl objektyvumo, nešališkumo. Apgailestauju, kad nepritarta pasiūlymams, apie kuriuos buvo kalbėta ir premjero G.Kirkilo, ir Seimo narių iš opozicijos ir pozicijos, dėl to, ką turime Statute įteisinti. Tiek parlamentinės kontrolės funkcijas atliekančių struktūrų, tiek procedūrų bei etikos klausimus prižiūrinčios komisijos vadovų pareigas derėtų skirti opozicijos atstovams. Gal tai būtų ir simboliška, pirmininkas kokios nors didelės įtakos neturi, bet tai bylotų apie sveiką demokratiją. Dabar aš pritarčiau tam kad ir nedideliam žingsneliui, jog Etikos ir procedūrų komisijoje būtų atstovaujama visoms Seimo frakcijoms.

PIRMININKAS. Prieš nori kalbėti E.Masiulis.

E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai akibrokštu pasitinkame savo kadencijos vidurį. Ir tai, kad Etikos ir procedūrų komisija savo sudarymo principais skirdavosi nuo kitų Seimo veikusių komisijų, tam tikra prasme ją pakylėdavo iš kitų komisijų, kurios buvo sudaromos grynai politinių proporcijų pagrindu, ir buvo galima tikėtis, kad įvairiausi klausimai pakankamai objektyviai yra išnagrinėjami šioje komisijoje. Dabar, kai kiekviena politinė frakcija deleguos savo atstovą, tai akivaizdžiai suponuos, kad tos frakcijos atstovas gins tik savo frakcijos interesus ir Etikos ir procedūrų komisija nebeatliks savo vaidmens objektyviai išsiaiškinti įvairiausias situacijas.

Aš manau, paskutinis lašas yra ir tai, kad atsisakoma įteisinti, jog Etikos ir procedūrų komisijai vadovautų kolega iš opozicijos, bijoma to daryti. Todėl reikėtų keisti ir patį šios komisijos pavadinimą. Nei etikos, nei procedūrų šioje komisijoje nebelieka. Siūlau pavadinti šią komisiją Politinių santykių aiškinimosi komisija.

PIRMININKAS. Už kalbės R.Remeika.

R.REMEIKA (LSCF). Gerbiamieji kolegos, komisija iš tikrųjų yra specifinė. Ji neapsiriboja tik atskirų Seimo narių veiklos ar ne veiklos etiškumo svarstymu, bet ir dalyvauja rengiant ir svarstant teisės aktų, susijusių su Seimo narių veikla ir etika, projektus.

Anksčiau galiojusi tvarka, aš manau, neužtikrina, kad komisijoje būtų pakankamai objektyviai sprendžiami tam tikri etikos klausimai, nes, kaip parodė tie dveji metai, kuriuos jau dirbame, atsiranda, kad kai kurios frakcijos arba kai kurie Seimo nariai yra lygesni už lygesnius ir t.t. O šie pakeitimai leistų visoms frakcijoms atstovauti per savo atstovus sprendžiant tam tikrus mums visiems labai jautrius etikos klausimus. Todėl siūlyčiau visiems pritarti šio projekto pakeitimui.

PIRMININKAS. Priešpaskutinis kalbės P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad pasakyta gana daug taiklių pastabų. Vis dėlto Seimas yra politinė organizacija, susidedanti iš įvairiausių frakcijų. Todėl manyčiau, kad Seimo nariams vertinti Seimo narių elgesį… vis dėlto neišvengiama ir politinių nuostatų atsižvelgiant į tai, kokiai frakcijai priklausė vienas ar kitas Seimo narys. Todėl, mano manymu, būtų teisingiausia, nes yra suformuota Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kad visų Seimo narių elgesį vertintų Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Taip būtų išvengta politikavimo ir sprendimai nebūtų politizuoti. Tačiau, aš manyčiau, yra vienas galbūt geras žingsnis žengtas – vis dėlto dabar bus atstovaujamos visos politinės frakcijos ir jos bent jau galės pasakyti savo požiūrį toje komisijoje.

Kitas dalykas. Kadangi esame demokratinė valstybė, reikėtų, kad šios komisijos pirmininkas būtų iš opozicijos. Būtų savotiška kontrolė. Ir aš manau, kad ši komisija turėtų pasilikti sau svarbiausią funkciją – tai procedūrų vertinimą, ar svarstant įstatymus, įtraukiant juos į darbotvarkę nebuvo pažeistos procedūros. Opozicijos pirmininkas, būdamas iš opozicijos… Tokiu atveju valdančioji dauguma, kuri turi Seime daugumą, labiau laikytųsi Statuto ir būtų didesnė kontrolė.

Ir dar pakartosiu: vis dėlto, aš manyčiau, Seimo narių elgesį reikėtų perduoti vertinti Tarnybinės etikos komisijai. Taip čia būtų išvengta politikavimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Pasiruošiame balsuoti dėl Seimo statuto pataisos. Noriu priminti, kad balsuojame dėl taip suformuluotos pataisos, kaip ją pateikė, paskutinį variantą, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taigi kas remia tokią pataisą, balsuoja už, kas galvoja kitaip, balsuoja kitaip. Reikia 71 balso, kad ši pataisa būtų priimta. Balsuojame dėl Seimo statuto pataisos. Pataisai priimti reikia 71 Seimo nario pritarimo.

Už – 69, prieš – 6, 19 susilaikė. Taigi pataisai kol kas nėra pritarta. A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš frakcijos vardu prašau pakartoti balsavimą, nes…

PIRMININKAS. Už visą.

A.SALAMAKINAS. Argumentas yra tas, kad kai kurie Seimo nariai stovi tenai ir tingi ateiti balsuoti. Štai vienas eina, antras eina, trečias, ketvirtas…

PIRMININKAS. Kyla klausimas, ką ten dalija, kad jie ten susibūrę? Gerbiamieji kolegos, prašymas yra teisėtas. Prašom pasiruošti balsuoti, kas pritaria pataisai, dar sykį balsuojame. Vyksta balsavimas.

Už balsavo 73, prieš – 5, susilaikė 23. Taigi pataisai yra pritarta. Įstatymas priimtas.

Žemės įstatymo 6, 29, 45, 46, 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-769(4*) (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, einame toliau. Darbotvarkės 1-4 klausimas – Žemės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Kviečiame pranešėją J.Sabatauską į tribūną. Noriu priminti, kad įstatymo projektas yra gana sudėtingas ir komplikuotas. Pataisų daugiau negu paties projekto, pataisų pateikta ir priėmimo stadijai.

Gerbiamasis pirmininke, ar galėtumėte mus informuoti, kaip jūs siūlote mums toliau čia dirbti? Mes esame apsisprendę dėl 1 ir 2 straipsnių, sustojome prie 3 straipsnio, kuriuo yra keičiamas 45 straipsnis.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, mes praeitą kartą sustojome, arba buvo padaryta pertrauka, svarstant 45 straipsnio 3 punktą. Svarstant 3 punkto siūlymus, mano siūlymus, kuriais buvo apibendrinti kolegų Seimo narių siūlymai, buvo padaryta pertrauka.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…

J.SABATAUSKAS. Siūlau grįžti iš eilės ir svarstyti, mano siūlymu buvo apibendrinti kolegų R.Garbaravičiaus, B.Vėsaitės, D.Bekintienės, R.Remeikos, A.Čapliko, G.Šileikio, A.Paulausko siūlymai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kiek aš suprantu pranešėją, ponas J.Sabatauskas pateikė savo pasiūlymą, kuriuo bandė apibendrinti daugelio Seimo narių siūlymus šiam straipsniui: t.y. 45 baziniam straipsniui, kuris kalba apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejus. Seimo nariai taip pat yra pateikę daug įvairių straipsnių, daug įvairių redakcijų. Kiek suprantu, ponas J.Sabatauskas apibendrino. Mes siūlome iš pradžių pradėti apsisprendimą nuo jo, gal tada kitiems Seimo nariams nebereikės ginti savo siūlymų. Pone Sabatauskai, jūs siūlote dabar sustoti prie 3 punkto dėl viešojo naudojimo… dėl žemės, kuri yra paimama visuomenės poreikiams, ir pagal 3 punktą viešojo naudojimo geležinkeliams, keliams, magistraliniams vamzdynams ir t.t. Jeigu jūs galite, pristatykite.

J.SABATAUSKAS. Aš galėčiau pristatyti.

PIRMININKAS. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų šios pataisos yra apibendrintos, joms komitetas pritarė, ir aš, komiteto įgaliotas, įregistravau šiuos siūlymus. Skirtumas nuo projektinio yra toks, kad nėra pasakyta, jog tai yra valstybiniai keliai, o tai yra viešojo naudojimo geležinkeliai ir keliai, taip pat jiems eksploatuoti reikalingi valstybės ar nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai. Yra skirtumas nuo projektinio, nes ten pasakyta, kad vien valstybės ar savivaldybės nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai. Šiuo atveju komitetas akcentuoja, kad ne bet kokie statiniai, o tik tie, kurių reikia eksploatuoti tiems viešiesiems keliams, geležinkeliams, magistraliniams dujotiekiams, aukštos įtampos laidams. Atsiprašau, ne dujotiekiams – vamzdynams.

PIRMININKAS. Yra jūsų pasiūlymas. B.Vėsaitė nori jam pritarti. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš noriu pritarti visam įstatymo projektui, bet jeigu jau suteikėte žodį, tai ačiū. Iš tikrųjų, mielieji kolegos, siūlyčiau balsuoti už J.Sabatausko pataisą, nes iš esmės ji apima visus siūlymus. Turbūt niekam nekyla abejonių, kad žemė paimama būtent viešiesiems objektams ir turime padaryti tai kuo greičiau, nes ir struktūrinė parama reikalauja mūsų tą padaryti kuo greičiau. Siūlau palaikyti šią pataisą.

PIRMININKAS. E.Klumbys nori kalbėti prieš. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, šis pakeitimas iš valstybinio į viešą kelia labai daug įtarimų. Visiškai suprantama, kad žemė yra paimama valstybės reikmėms. Šioje situacijoje pakeitimas į viešą yra labai sunkiai suprantamas ir aš manau, kad toks pakeitimas iš principo prieštarauja Konstitucijoje numatytai išlygai, kai žemė yra paimama iš savininko.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra prieštaravimų, prašom apsispręsti balsuojant dėl 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto pataisos. Kas remia J.Sabatausko pateiktą pataisą, balsuoja už. Prašom balsuoti.

Už – 34, prieš – 3, susilaikė 33. Taigi pataisai nėra pritarta. (Balsai salėje) Pataisai kol kas nėra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, kas toliau? Einame toliau. Naujas 4 punktas. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

J.SABATAUSKAS. 4 punkte yra siūloma… Aš norėčiau dar atskirai pasakyti. Kolegos, šiuo straipsniu mes įvardijame atskirus atvejus. Tik tiems atvejams esant bus galima paimti visuomenės poreikiams. Jeigu mes neįvardijame konkrečių atvejų, mes paliekame tam tikroms valdžios institucijoms laisvas rankas spręsti a priori dėl bet kokios paskirties. Todėl prašyčiau labai atidžiai žiūrėti į šiuos siūlymus ir balsuoti ne todėl, kad galbūt yra nuomonė iš principo prieš paėmimą visuomenės poreikiams, bet kad tai yra numatyta Konstitucijoje ir kad turi būti aiškūs kriterijai. Konstitucinis Teismas pasakė, kad turi būti aiškūs tikslai, paskirtis ir kriterijai. Čia būtent yra nustatoma. Ketvirtame punkte yra pasakyta, kad būtent socialinei infrastruktūrai plėsti, t.y. valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti, įrengti ir eksploatuoti. Būtent socialinei infrastruktūrai plėsti valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems subjektams. Taigi siūlyčiau pritarti, komitetas pritaria šiems siūlymams, nes būtent komiteto įgaliotas aš registravau šiuos siūlymus.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, dėl naujojo 4 punkto. B.Vėsaitė turbūt dėl viso įstatymo? Ir dėl šito norėtumėte. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš labai apgailestauju, kad mes nepritarėme 3 punktui, nes iš tikrųjų jis yra pats svarbiausias šiame įstatyme. Aš nežinau, ar nereikės grįžti prie svarstymo procedūros, nes faktiškai nei vieno magistralinio dujotiekio, nei elektros tilto, nei apskritai nieko mes nepadarysime. Kam tada bus naudojamos struktūrinių fondų lėšos? Aš nežinau, ar jūs žinote, už ką balsuojate ir kodėl balsuojate prieš, mielieji kolegos. Socialinei struktūrai, sportui, kultūrai, be abejo, tai yra svarbu, bet ūkiui, kam mes nepritariame, tai iš viso yra beprotybė, gerbiamasis pirmininke. Aš nežinau, ar verta toliau svarstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, kur yra beprotybė, bet kai žiūriu į posėdžių salę, tai aš manau, kad valdančioji koalicija neturėtų dabar švęsti mediumo, ar kaip čia jį pavadinti, o turėtų būti posėdžių salėje. Tada pakaktų balsų priimti svarbų įstatymą. Negirdžiu jokių procedūrinių pasiūlymų, todėl svarstome toliau. Jūs pritarėte 4 daliai. J.Veselka norėtų prieštarauti. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Kadangi aš toje pusėje, kur visi „durniai“, todėl argumentuosiu kitaip. Gerbiamieji, pačiame įstatyme nedarykite įvairios košės. Vienur paaiškinate, aiškiai užrašote kad valstybės, savivaldybės nuosavybei, kitur įvedate sąvoką „viešas“. Tai štai ir sukuriate makalynę įstatyme, kai vieni supras „viešas“ bala žino ką, nes kitur aiškiai parašyta „valstybei“. Viskas aišku. Todėl įrašykite kaip ir buvo „valstybinė“ ir tada 3 ir 4 punktai visame įstatyme bus traktuojami vienodai ir nekils diskusijų. O dabar kodėl? Todėl, kad sąvoka „viešas“ yra Konstitucijoje. Visuomenės poreikiams – aišku. Jūs čia detalizuojate valstybiniams, viskas vėl gerai, arba savivaldybės. Tai kam įkišote „viešą“? Prašyčiau makaluotojų nesikarščiuoti, o iš tikrųjų visas sąvokas surašyti vienodas, kad mes suprastume, kad tai iš tikro visuomenės poreikiams, kuriems atstovauja valstybės ir savivaldybės kapitalas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vėl turime apsispręsti balsuodami, ar pritariame šio straipsnio 4 punktui.

Už balsavo 72, prieš nė vieno, susilaikė 8. Taigi 4 punktui yra pritarta. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu jūs grįžtumėte atgal į tribūną, tai toliau svarstytume.

Toliau 5 punktas. Ar galite jį pristatyti?

J.SABATAUSKAS. Ne, 5 punkto iš esmės jau nebereikia, nes dėl 5 punkto apsispręsta balsuojant dėl kolegų R.Garbaravičiaus ir B.Vėsaitės siūlymo.

PIRMININKAS. Tokiu atveju lieka 6 punktas.

J.SABATAUSKAS. Dėl 6 punkto buvo nebalsuota, jis yra identiškas kolegų R.Remeikos ir A.Paulausko siūlymams. Prašau dėl jo balsuoti. Dėl išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti. Jis yra identiškas kolegų R.Remeikos ir A.Paulausko siūlymams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nieko negirdėti. Prašom baigti diskusijas salėje.

J.SABATAUSKAS. Naudingosios iškasenos arba tai, kas yra žemės gelmėse, yra išimtinė valstybės nuosavybė ir valstybės priimtais įstatymais yra toks teisinis reguliavimas, kad tik tie privatūs subjektai, kurie gauna valstybės leidimą, gali eksploatuoti tuos telkinius ir už tai mokėti valstybei mokesčius. Aišku, kad pati valstybė neeksploatuoja, bet tai vis tiek yra išimtinė valstybės nuosavybė ir todėl siūloma tą atvejį numatyti – būtent išžvalgytų naudingųjų iškasenų. Nes, kol neišžvalgyta, neaišku, ar ten yra naudingųjų iškasenų. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar B.Vėsaitė nori kalbėti dėl šio straipsnio šio punkto? Gal galime bendru sutarimu pritarti jam? Ne? E.Klumbys prieštarauja. Ne? Dėl 6 punkto. Niekas neprieštarauja, galime pritarti 6 punktui. (Balsai salėje) Ne, balsuojame. Gerai. 6 punktas dėl išžvalgytų naudingųjų iškasenų. Kas už?

Už balsavo 53, prieš – 6, susilaikė 25. 6 punktui pritarta.

7 punktas. Gerbiamasis pranešėjau, 7 punktas dėl komunalinių atliekų tvarkymo objektų.

J.SABATAUSKAS. Dėl komunalinių atliekų tvarkymo jau yra apsispręsta balsuojant dėl R.Garbaravičiaus ir B.Vėsaitės siūlymo, tam yra pritarta, todėl dėl jo balsuoti nereikia. Siūlyčiau nebalsuoti, nes sprendimas jau yra priimtas. Dėl 7, t.y. dėl 8 taip pat apsispręsta.

PIRMININKAS. 7 jūsų jau priimtas?

J.SABATAUSKAS. Taip, jis yra priimtas. Priimtas R.Garbaravičiaus ir B.Vėsaitės siūlymas.

PIRMININKAS. Gerai, 7 priimtas, 8 taip pat.

J.SABATAUSKAS. 8 taip pat priimtas.

PIRMININKAS. 9?

J.SABATAUSKAS. 9 taip pat priimtas.

PIRMININKAS. Ir 10?

J.SABATAUSKAS. 10 irgi priimtas šiek tiek pakoreguotas, sukeisti vietomis žodžiai. Mano siūlymas yra suderintas su lietuvių kalbos redaktorėmis, ir žodis „įgyvendinti“ yra pabaigoje, o ne priekyje, kaip yra prieš tai nubalsuota, bet manau, kad dėl to problemų nebus, bus galima sutvarkyti redakciniu požiūriu. Bet tekstas yra identiškas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 45 straipsniui J.Sabatausko pateiktos pataisos yra apsvarstytos. Prašom, B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Socialdemokratų frakcijos vardu aš norėčiau paprašyti grįžti prie 3 punkto, nes jis šioje pastraipoje yra svarbiausias. Manau, kad jo nepriėmimas, tiesą sakant, daro bevertį visą šitą įstatymą. Jeigu galima, frakcijos vardu prašau perbalsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra frakcijos prašymas. (Balsai salėje) Straipsnis dar nėra baigtas svarstyti, kaip norime, galime ir taip, ir taip apsispręsti. Aš siūlau, kad nebūtų daug ginčų, apsispręsti balsuojant, ar leidžiame persvarstyti 3 punktą? Seimas visada turi galimybę apsispręsti, ar leidžia, ar neleidžia. (Balsai salėje) Prašome, kas už tai, kad persvarstytume 3 punktą? (Balsai salėje) Dėl 3 punkto persvarstymo. Kas už tai, kad atsižvelgtume į Socialdemokratų frakcijos prašymą persvarstyti 3 punktą?

Dėl vedimo tvarkos – E.Klumbys. Noriu priminti, kad Seimo statute visada yra paskutinis straipsnis, kad esant neaiškioms situacijoms Seimas gali apsispręsti, kaip elgtis.

Taigi už persvarstymą, noriu atkreipti dėmesį, siūlo 70, prieš – 3, susilaikė 6.

E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad jūs pažeidėte Statutą, nes tas priešpaskutinis straipsnis jums leidžia taip elgtis tik tada, kai yra nenumatyti atvejai. Visa tai, kas buvo čia, yra numatyta, ir balsuoti dėl to, ar sutikti perbalsuoti, ar nesutikti, šito daryti negalima. Jūs galėjote paprasčiausiai pasakyti, kad balsuojame dėl Socialdemokratų siūlymo, ir viskas, o balsuoti dėl perbalsavimo yra Statuto pažeidimas.

PIRMININKAS. Jeigu tai yra pažeidimas, jūs galite kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Dar S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Tokių situacijų mes Seime jau turėjome, ir ne vieną, kai ir visą priimtą įstatymą reikėdavo dar pataisyti prieš kokius nors pasirašymus ar dar kažką, ir procedūra Statute yra labai aiškiai aprašyta. Reikia prašyti grįžti prie to straipsnio, reikia balsuoti dėl ano balsavimo panaikinimo arba atšaukimo ir tada jau už tą straipsnį balsuoti iš naujo. Tokia yra procedūra. Aš manau, ponai socialdemokratai Statutą turėtų žinoti. Tai, kas dabar vyko, tas balsavimas, reikia jį tiesiog kitaip vadinti. Ne kaip už kažkokį pasiūlymą, kaip socialdemokratai dabar suformulavo, bet reikia formuluoti labai aiškiai: ar Seimas sutinka, kaip siūlo socialdemokratai, atšaukti ankstesnį balsavimą dėl tokio straipsnio?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…

S.PEČELIŪNAS. Ir balsuoti dėl to. Jeigu mes atšaukiame aną balsavimą, panaikiname, dėl jo nėra balsuota, tada balsuojame iš naujo visokius kitokius dalykus. Statutas leidžia tai padaryti, bet darykime juridiškai tiksliai, nes paskui įlįsime į bėdą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kad tik tokios bėdos čia mus slėgtų, tai, manau, mes gerai gyventume. Socialdemokratai pasiūlė, Seimas aiškia balsų persvara apsisprendė, kad 3 punktą reikia persvarstyti. J.Sabatauskas dabar… (Balsai salėje) Kol nesibaigė priėmimas, galima prie to paties klausimo grįžti. Taigi J.Sabatauskas dar kartą argumentuos, ir balsuojame be balsavimo motyvų dėl 3 punkto. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pakartoti, kad šis siūlymas mano įregistruotas komiteto pavedimu. Komitetas bendru sutarimu nusprendė siūlyti tokią 3 punkto redakciją. Iš tikrųjų jis yra esminis. Jeigu mes tokio punkto nepriimam… Kaip aš minėjau, Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad turi būti aiškus teisinis reguliavimas, nustatyti aiškūs tikslai ir kriterijai paėmimo visuomenės poreikiams. Šiandien kalbama apie kelius, apie magistralinius vamzdynus, apie elektros tiekimo linijas. Skirtingai nei buvo pirminiame variante, kad visi statiniai šalia jų, priklausantys valstybei ar savivaldybės nuosavybės teise, komitetas siūlo: ne visi statiniai, priklausantys valstybei bei savivaldybei, bet tie statiniai, kurie reikalingi būtent tiems keliams eksploatuoti, būtent tiems vamzdynams ar elektros perdavimo linijoms. Dar noriu pakartoti, kad komitete, kur bendru sutarimu tam pritarta, ne vien socialdemokratai yra, ten buvo ir konservatorių du atstovai, Darbo partijos du atstovai, socialliberalų atstovas ir liberalcentristų, ir Pilietinės demokratijos frakcijos atstovų. Taigi čia nėra vien socialdemokratų. Komitetas bendru sutarimu tam pritarė. Visų partijų atstovai, matydami, kad tai būtinybė…

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis…

J.SABATAUSKAS. O viešojo, tarp kitko, visuomenės poreikiams paimti, t.y. viešajam naudojimui paimti… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Aš norėčiau…

J.SABATAUSKAS. …nes viešas naudojimas yra platesnis…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…

J.SABATAUSKAS. … .yra visos visuomenės.

PIRMININKAS. Aš jau gailiuosi, kad suteikiau žodį dar papildomai aiškinti, dabar kilo dar daugiau norų aiškintis toliau. Paprasčiausiai perbalsavimas be balsavimo motyvų. Dėl vedimo tvarkos – J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs matote, kad papildomų abejonių iškėlė pats J.Sabatauskas. Tame įstatyme numatyta, kad visa tai, kas susiję su visuomenės poreikiais ir su valstybine nuosavybe. Dabar jau aiškina, kad „viešasis“ iš tikrųjų yra platesnė sąvoka, jau čia gali būti ir privatus. Todėl šiame įstatyme mes bandome įteisinti antikonstitucinę nuostatą, kai iš vieno privatininko yra atimama žemė ir atiduodama kitam privatininkui. Atleiskite, kokia Konstitucija, kokie įstatymai leidžia atimti, teisingai sumokant, bet tas teisingai, kaip žinome… kad valstybė iš vieno privatininko atima žemę neva teisingai atlygindama ir kitam parduoda šitą ar išnuomoja, neaišku. Todėl jeigu užrašome „valstybiniams geležinkeliams, jų infrastruktūrai“ – viskas gerai, bet jūs siūlote viešai geležinkeliams, infrastruktūrai. Vadinasi, iš privatininko atims tam, kad atiduotų kitam privatininkui. Todėl (…) Konstitucija.

J.SABATAUSKAS. Vakarų skirstomieji tinklai jau yra privatininkų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, baigiam aiškintis. Dėl vedimo tvarkos bus galima kalbėti po to. Dabar apsisprendžiame balsuokite. (Balsai salėje) Pradedame balsavimą. (Balsai salėje) Jau motyvai buvo. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad šitas punktas būtų priimtas, prašome balsuoti už. (Balsai salėje) Kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Abejojantys susilaiko, balsuoja prieš arba dar kaip nors kitaip elgiasi. Prašom balsuoti.

Už – 55, prieš – 3, susilaikė 14. 3 punktas yra priimtas. Dėl vedimo tvarkos – E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tribūnoje stovėjęs komiteto pirmininkas bene 5 minutes kalbėjo dėl balsavimo motyvų už ir aiškino visiems Seimo nariams. Tai, kad jūs neleidote pasisakyti prieš, aš manau, yra vėlgi Seimo statuto pažeidimas. Tokiu atveju jūs neturėjote teisės leisti pranešėjui kalbėti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, J.Veselka kalbėjo prieš, S.Pečeliūnas dar nori kalbėti dėl vedimo tvarkos. Prašom. Bet dėl vedimo tvarkos.

S.PEČELIŪNAS. Taip, dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į mūsų šios dienos darbotvarkę ir ten nurodytas valandas. Šiam klausimui svarstyti laikas jau baigėsi. Taigi turime spręsti, ar mes pratęsiame, ar mes perkeliame tolesnį svarstymą į kitą posėdį. Ačiū.

PIRMININKAS. Mes tuoj pat apsispręsime dėl to, bet vienas siūlymas – baigti bent vieną klausimą, nes mes negalime vidury sustoti. Todėl reikia toliau apsispręsti, ką darome su kitom pataisom, kurios buvo pateiktos lygiai tam pačiam straipsniui, lygiai tom pačiom nuostatom. Aš dabar tiesiog norėčiau paklausti. Pagal mums išdalytą lentelę toliau yra J.Pinskaus ir J.Sabatausko pataisos. Ar autoriai jas atsiima? Atsiima.

Toliau. Dėl R.Garbaravičiaus jau buvo apsispręsta. Toliau V.Saulio. Ar atsiimate? (Balsai salėje) Atsiimate. Gerai. Toliau H.Žukausko pataisa. Nėra jo. Yra? Kas nors dėl jos nori kalbėti? Prašom, pranešėjau.

J.SABATAUSKAS. H.Žukauskas siūlė šiek tiek kitokią 3 punkto redakciją. Vietoje „tiems objektams, tai yra keliams, elektros linijoms ir (…) eksploatuoti reikalingiems statiniams“ yra „taip pat kitiems“. Šiek tiek kitokia redakcija, bet iš esmės jai jau yra pritarta.

PIRMININKAS. Iš esmės pritarta, tai mes jos ir nebesvarstome.

Toliau A.Paulausko pataisa.

J.SABATAUSKAS. Kaip aš minėjau, A.Paulausko, R.Remeikos buvo identiškas mano pasiūlymui ir jam jau yra pritarta. 6 punktui, kuris jų dokumente yra 5.

PIRMININKAS. Jūsų teigimu šiai pataisai taip pat jau yra pritarta?

J.SABATAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Toliau ar norėtų kas diskutuoti dėl…

J.SABATAUSKAS. A.Paulausko pritarta.

PIRMININKAS. A.Paulausko dėl „išžvalgytiems naudingų iškasenų ištekliams eksploatuoti“. Lygiai tas pats jau buvo. Toliau A.Čapliko, D.Bekintienės, R.Remeikos „viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui“.

J.SABATAUSKAS. Taip, jiems jau yra pritarta, svarstant R.Garbaravičiaus ir B.Vėsaitės siūlymus.

PIRMININKAS. Pataisai taip pat pritarta? Toliau R.Remeikos dėl kapinių ir išžvalgytų naudingų…

J.SABATAUSKAS. Taip pat pritarta kartu su R.Garbaravičiaus ir B.Vėsaitės siūlymu. Dėl iškasenų taip pat jau pritarta.

PIRMININKAS. Taigi pritarta. Toliau 9 pataisų grupė dėl… Gerbiamasis Pečeliūnai, jūs jau sakėte… Mes pratęsėme keliom minutėm, kol baigsim 45 straipsnį. (Balsai salėje) Bendru sutarimu, negirdėjau, kad kas prieštarautų. 45 straipsnio 4 dalies 1 punktui E.Masiulio ir V.Volčioko pataisa dėl bendro viešojo naudojimo.

J.SABATAUSKAS. Taip, jau buvo svarstyta kartu su mano siūlymu dėl 4 punkto. Iš esmės pritarta.

PIRMININKAS. Jai pritarta. 10 pataisa. E.Masiulio.

J.SABATAUSKAS. Dėl naudingų iškasenų taip pat jau pritarta.

PIRMININKAS. Toliau 11.

J.SABATAUSKAS. Kolegos G.Šileikio buvo pritarta kartu su R.Garbaravičiaus ir B.Vėsaitės.

PIRMININKAS. E.Masiulio 12 pataisa dėl valymo įrengimų.

J.SABATAUSKAS. Ji yra šiek tiek kitokia. 7 buvo – komunalinių atliekų tvarkymo objektams. Ten valymo įrenginių nebuvo. Taigi…

PIRMININKAS. Reikalavimo papildomai svarstyti šią pataisą nematau. Vadinasi, autoriai sutinka su jūsų pasiūlytu variantu.

13 pasiūlymas. E.Masiulis, V.Volčiokas dėl kapinių priežiūros. Jau irgi …

J.SABATAUSKAS. Jau yra pritarta kartu su R.Garbaravičiaus ir B.Vėsaitės…

PIRMININKAS. 14. K.Starkevičius – dėl išžvalgytų naudingųjų iškasenų.

J.SABATAUSKAS. Taip pat pritarta kartu su kolegų R.Remeikos, A.Paulausko ir mano siūlymu.

PIRMININKAS. 15. K.Starkevičius – dėl valstybei svarbių ekonominių projektų. Taip pat.

J.SABATAUSKAS. Taip pat. Jo tai įvardyta kaip 6, o pagal mūsų pritarta 10 punktui. R.Garbaravičiaus, B.Vėsaitės siūlymas.

PIRMININKAS. Tvarka. Toliau 45-ojo 16. K.Starkevičius – dėl laisvųjų ekonominių zonų.

J.SABATAUSKAS. Šis nebuvo svarstytas. Komitetas tam siūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. Tada svarstome čia. K.Starkevičius. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Kolegos V.Saulio buvo panašus siūlymas…

K.STARKEVIČIUS (TSF). Aš iš tikrųjų galiu ir atsiimti, nes patenka į punktą dėl valstybei priskirtų svarbių objektų statybos, į paskutinį punktą. Nebūtina tai išskirti smulkiai.

PIRMININKAS. K.Starkevičius atsiima. Tai buvo paskutinė pataisa šiam straipsniui.

Toliau apsisprendžiame dėl viso 45 straipsnio priėmimo. B.Vėsaitė nori kalbėti už 45 straipsnį. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes pritarėme labai svarbiom pataisom dėl žemės paėmimo visuomenės reikmėms, tai yra geležinkeliams, elektros linijoms. Tarkime, dėl viešojo ar valstybinio jūs pasižiūrėkite. Dabar yra labai remiamas toks valstybinio ir privataus kapitalo sandėris. Dabar pasižiūrėkite – Vakarų skirstomieji tinklai yra privačiose rankose. Dabar jūs man pasakykite, ar jie atlieka viešąją funkciją, ar kokią nors kitą? Man atrodo, kad būtent tos formuluotės yra iš tikrųjų teisingos, ir siūlyčiau kuo greičiau pritarti, nes investicijos į Lietuvą neina vien dėl to, kad mes nesugebame duoti investuotojams žemės. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas nori kalbėti prieš. Prašom. (Balsas iš salės: „S.Pečeliūnas nuėjo parūkyti“.) Nematome S.Pečeliūno. Tada E.Klumbys norėtų kalbėti prieš. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, štai jūs matote įstatymą, kurį, beje, proteguoja jau protingoji Seimo dalis – socialdemokratai ir juos supantys žmonės. Šiuo įstatymu, kaip pasakė Seimo komiteto pirmininkė, žemė bus paimama iš privatininko neva viešajam interesui ir bus atiduota kitam privatininkui. Tas privatininkas tada klestės ir darys toje žemėje didžiulius ekonominius dalykus. Man tiesiog juokingai skamba tas burtažodis, kad į Lietuvą neina investuotojai.

Gerbiamoji komiteto pirmininke, jūs kalbėjote, kad į Lietuvą ateis investuotojai, jeigu mes įstosime į Europos Sąjungą. Seniai įstojome – jų nėra. Toliau, jūs kalbėjote, kad mes įstosime į NATO ir vėl ateis investuotojai, – ir vėl jų nėra. Jūs kalbėjote, kad keisti Konstituciją ir atsisakyti lito neva vėl reikia investuotojams. Mes tai padarėme – ir vėl jų nėra. Dabar jūs jau imatės ketvirtojo šiaudo, kad reikia iš privatininko paimti žemę ir atiduoti kitam privatininkui dėl švento intereso – kad vėl ateitų investicijos. Vėl, patikėkite, jų nebus, nes jūs iš principo klystate strategiškai. Atsiminkite, kad kam kam, bet socialdemokratams propaguoti idėją paimti iš vieno privatininko ir atiduoti kitam privatininkui… Tai tik parodo, kad jūs išvis neturite socialdemokratinių idėjų. Jūs atstovaujate stambiojo liberalaus kapitalo interesams. Štai kokia yra jūsų prigimtis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis E.Klumbys turbūt nestudijavo marksizmo-leninizmo. Paimti ir padalyti buvo senas marksizmo-leninizmo principas.

Dabar apsispręsime balsuodami, ar pritariame šiam straipsniui su visom pataisom. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Balsuojame dėl straipsnio, dėl kurio pataisų buvo apsispręsta, ir dėl Teisės departamento pataisų, kurioms komitetas taip pat pritarė. Prašom. Kas remia, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už balsavo 48, prieš – 5, susilaikė 21. Straipsniui yra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, tuo šio įstatymo priėmimo procedūrą šiandien baigėme. Toliau, matyt, pritarsime ketvirtadienį. Dabar pertrauka.

Repliką po balsavimo – E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs pasakėte… Aš supratau, jūs esate gerai susipažinęs su marksizmo teorija. Po šio balsavimo visas Seimas tapo tikrais marksistais – iš vienų paimti ir kitiems atiduoti.

PIRMININKAS. Tai jau bent ačiū Dievui, kad filosofinių pagrindų nepainiojome. Bent tiek.

J.Razma. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Aš norėčiau suprasti, kad dabar priėmimo pertrauką darome tik tam, kad padarytume posėdžio pertrauką, o po posėdžio gal mes galėtume pratęsti priėmimą ir vieną sykį baigtume tą įstatymą. Mes jau kokį dešimtą posėdį jį priimame. Gal yra kokios nors ribos?

PIRMININKAS. Kaip Seimas apsispręs, taip ir bus. Bet aš noriu pasakyti, kad 46 straipsniui ne mažiau pataisų negu 45. Taigi visa darbotvarkė tada grius. I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš pritarčiau J.Razmai, baikim su Žemės įstatymu ir padėsim tašką. Nes po posėdžio aš abejoju, ar susirinks.

PIRMININKAS. Seimas yra laisvas apsispręsti. Aš galėčiau dabar pasiūlyti Seimui apsispręsti balsuojant, ar pratęsti šio įstatymo priėmimą, tačiau bet kuriuo atveju teks daryti posėdžio pertrauką. Kas už tai, kad pratęstume šio įstatymo priėmimą ir šiek tiek sugriautume darbotvarkę? (Balsai salėje) Aš dar sykį kartoju – dar nesibaigė. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų pritarta J.Razmos ir I.Šiaulienės pasiūlymui ir šiam klausimui priimti būtų skirta daugiau laiko, balsuoja už. Kad ir kaip bus apsispręsta, bus daroma 10 minučių posėdžio pertrauka. Kas už tai, kad būtų pratęstas šio įstatymo priėmimas, prašom balsuoti už.

Už – 44, prieš – 6, susilaikė 11. Taigi priėmimas bus pratęstas po 10 minučių pertraukos. Ponia Pitrėniene, prašom.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš niekaip negaliu suprasti, kam daromos darbotvarkės, jeigu absoliučiai nesilaikoma laiko reglamento. Galiausiai yra ir susitikimų, ir dar kažkokių dalykų, kai mums reikia žinoti, kada ateiti, kada būti, kada ką daryti.

PIRMININKAS. Aš sutinku su jūsų pastabom, bet negaliu suvaldyti Seimo, kuris balsuoja ir nori priimti šį įstatymą greičiau. 10 minučių pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, jums leidus, tęsiu plenarinį posėdį. Toliau vykdysim darbotvarkę. 10 min. pertrauka baigėsi. Labai apgailestauju, kad mūsų gana nedaug. Tuo labiau kad ir pranešėjo nematyti. Todėl, jums leidus, padarysiu dar nedidelę 5 min. pertrauką. Esu priverstas, toliau negalim dirbti. Informuoju jus. Lauksim ir pranešėjų, ir Seimo narių.

Pertrauka

PIRMININKAS. …Prašau šiek tiek susikoncentruoti, susikaupti. Toliau dirbsim. Tęsim mūsų darbotvarkės svarstomus klausimus. Įstatymo projektas Nr.XP-769 – Žemės įstatymo 6, 29, 45, 46, 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kviečiu gerbiamąjį Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J.Sabatauską į tribūną. Tęsime svarstymą ir priėmimą Seimo narių pasiūlymų. Ir iš eilės svarstysim gerbiamojo Seimo nario E.Masiulio pasiūlymą. Prašyčiau pirmininką labai trumpai pateikti. Atsiprašau, gerbiamasis E.Masiulis gal trumpai pateikia. Aš matau, kad čia yra komiteto pritarimas, bet jūs vis tiek pateikit.

E.MASIULIS (LSF). Aš atsiprašau, norėjau pasitikslinti. Čia dabar kalbama apie 4 straipsnio 5 dalį…

PIRMININKAS. Taip, 5 dalį.

E.MASIULIS. Jeigu komitetas pritaria, aš manau, kad gal ir nebereikia čia atskirai pateikti.

PIRMININKAS. Reikia. Pagal protokolą.

E.MASIULIS. Siūlymo esmė yra labai paprasta. Pagal pirminį variantą buvo įvardyta, kad atsiradimo momentą nustato teismas, bet teisminė praktika yra tokia, kad kai teismas priima sprendimą, tą dieną ir įsiteisėja nuosprendis. Todėl ir siūloma pakoreguoti – „atsiranda nuo atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, norėčiau dar visų jūsų paklausti, nes reikia 29 Seimo narių pritarimo. Ar mes galim bendru sutarimu pritarti gerbiamojo Eligijaus siūlomoms (…) pataisoms? Bendru sutarimu galim pritarti? Taip, taigi pritarta bendru sutarimu ir mes turim galimybę toliau svarstyti. Prašom, gerbiamasis pirmininke, dėl gerbiamojo E.Masiulio pasiūlymo.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas pritaria šiam siūlymui. Prašau Seimo pritarti kolegos E.Masiulio…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galbūt galima bendru sutarimu? Gerbiamoji B.Vėsaitė užsirašė, bet aš manau, kad ji dėl viso įstatymo, tuo labiau kad jos nėra. Bendru sutarimu yra pritarta E.Masiulio pirmajam pasiūlymui. Dėl antrojo pasiūlymo – 46 straipsnio 8 dalį laikyti 9-ąja dalimi. Prašom, gerbiamasis Masiuli, pakomentuoti.

E.MASIULIS. Ačiū. Šio pasiūlymo esmė yra ta, kad visi ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams būtų nagrinėjami administraciniuose teismuose, o ne taip, kaip yra nustatyta dabar, – kad pirminį apskundimą reikia duoti į administracinį teismą, o tada, jeigu ginčas tęsiasi toliau, jis pereina į bendrosios kompetencijos ginčus. Prognozuotina, kad perėjimas į bendrosios kompetencijos teismus tikrai užtruks ilgai, nes teismai yra apkrauti, ir žmonės su valstybe gali bylinėtis metus ir dvejus metus, o administraciniai teismai nėra taip apkrauti. Iš tikrųjų būtų kur kas greičiau ir operatyviau sprendžiami ginčai, kai jie liktų vienos kompetencijos teismuose, t.y. administraciniuose teismuose.

PIRMININKAS. Dėkojame. Prašom pakomentuoti, Juliau.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritaria šiam siūlymui, nes tai nėra toks jau paprastas dalykas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes ginčų nagrinėjimai teisme priklauso nuo paties subjekto, kuris ginčijasi, ir nuo ginčo esmės, nes gali būti, kad iš principo asmuo neprieštarauja dėl paėmimo, tačiau nesutaria dėl, sakysim, sumos ar sumos išdėstymo, ar termino ir panašiai. Todėl ta ginčo esmė gali būti visiškai kitokia. Be to, yra nustatyta kituose įstatymuose, kaip sprendžiami tokie atvejai, kai yra problema dėl teismingumo, kokiam teismui nagrinėti šį ginčą. Tam yra Aukščiausiojo Teismo bei Vyriausiojo administracinio teismo bendra kolegija, kuri nustato konkrečiais ginčytinais atvejais, kokiame teisme bus nagrinėjama byla. Todėl siūlau šiame įstatyme nedaryti tokių sprendimų, palikti taip, kaip yra dabar nustatyta tvarka spręsti tuos…

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nuomonės už, nuomonės prieš. Gerbiamasis Egidijus… Jūs už šį pasiūlymą ar už visą įstatymo…

E.KLUMBYS (TTF). Ne, už šitą, už šitą.

PIRMININKAS. Už šitą, taip?

E.KLUMBYS. Taip.

PIRMININKAS. Tada kviečiu.

E.KLUMBYS. Gal pirma dama…

PIRMININKAS. Gerbiamoji Birute, jūs už visą? Jūs už visą. Atsiprašau, aš šiek tiek suklaidintas. Nesupratau, ar jūs už visą, ar už…

E.KLUMBYS. Ne, aš kaip tik dėl šito.

PIRMININKAS. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, šiam pasiūlymui negalima pritarti ir man net keista, kad liberalai siūlo pagreitinti žemės atėmimo procedūrą iš žmonių… atėmimo iš žmonių procedūrą. Administraciniai teismai, ir pačiam teko susidurti, ypač pirmos instancijos teisme yra ganėtinai daug abejotinų sprendimų, kvepiančių korupcija… Tai yra vienas dalykas. O antras dalykas yra tik antros pakopos teismas – Vyriausiasis administracinis teismas, ir baigiasi tuo ginčas. Žmogui nesuteikiama jokia teisė, kai jis nepatenkintas, toliau skųstis. Kai įsitraukia bendros kompetencijos teismai, tuomet žmogus turi teisę ne tik į apeliaciją, bet ir į kasaciją. Ir aš manau, kad tai, kad ir užsitęs žemės paėmimo procedūra iš žmonių, tai nėra blogai. O mes pasieksime, kad esant ir tai labai negerai situacijai, kai atiminės žemę iš vienų privatininkų ir atidavinės kitiems privatininkams, ši procedūra bus gana ilga. Galutinį tašką tokiu atveju padės Aukščiausiasis Teismas, ir galbūt tada paprasti žmogeliai vis dėlto supras, kad jeigu jau Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, tai tos sprendimo ginčyti nebus pagrindo.

PIRMININKAS. Dėkojam, kolega. Taigi nuomonė prieš buvo išsakyta. Mielieji kolegos, aš noriu paprašyti visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume gerbiamojo E.Masiulio pasiūlymui, kviečiu visus balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 7, prieš – 7, susilaikė 42. Šiai gerbiamojo E.Masiulio pataisai nepritarta.

Kita gerbiamojo E.Masiulio pataisa – pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir išdėstyti, kaip siūlo autorius. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau kompleksiškai pristatyti tą pasiūlymą. Neišsigąskite, jis ilgas, bet iš tikrųjų mintis yra viena. Pirmiausia norėčiau nuraminti kolegą E.Klumbį, neva liberalai nesirūpina žmogaus teisėmis, taigi šis pasiūlymas yra orientuotas į žmogaus teisių apsaugą ir į tai, kad iš tikrųjų pagal dabar kuriamą žemės paėmimo mechanizmą valstybė priima sprendimą ir žmogus yra priverstas skųsti valstybės sprendimus ir ieškoti teisybės teisme, jeigu jam yra neteisingai atlyginama.

Mano pasiūlymo esmė yra sukeisti viską vietomis į pirmą vietą iškeliant žmogaus nuosavybę ir tegul valstybė teismuose įrodinėja, kad ši žemė, kurią ji nori paimti iš privataus asmens, yra būtina valstybės reikmėms, ir kad ji teisingai už tai nusprendė atlyginti. Taigi ir viso siūlymo esmė yra sukeičiant vietomis padaryti taip, kad valstybė įrodinėtų žemės paėmimo būtinumą ir bylinėtųsi teisme, jeigu žmogus nesutinka raštiškai per 10 dienų su tomis sąlygomis, kurias jam siūlo valstybė. Kviesčiau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju, prašom, gerbiamasis pirmininke, pakomentuoti.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė šiam siūlymui, nes pasiūlymo esmė prieštarauja pačiam projekto tikslui, kad būtų aiškesnė ir tikslesnė procedūra ir ji būtų efektyvi ir detali. Paties apskrities viršininko motyvuotu sprendimu pripažinti pagrįstu arba prašymą atmesti kaip nepagrįstą, o žemės savininko rašytinį sutikimą pradėti žemės paėmimo procedūrą… kai siūloma priešinga procedūra, kad valstybės institucija kreiptųsi į teismą, tai, aš sakyčiau, prasilenkiama ir su Konstitucijos tiesomis, kur aiškiai pasakyta, kad asmuo gali ginti savo pažeistas teises teisme… siūloma pastatyti procesą nuo kojų ant galvos. Iš esmės viskas priešingai, kad valstybės institucija priima sprendimą ar paimti, ar nepaimti visuomenės reikmėms, ir tada, jeigu asmuo nepatenkintas, jis skundžia teismui, tačiau taip, kaip siūloma kolegos, visai iškreiptų visą proceso esmę. Todėl negalima jam pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju.

J.SABATAUSKAS. Iš esmės būtų siūloma pripažinti, kaip dabar projekte siūloma, kad tada asmuo ginčytų teisėtumą, galbūt tikslingumą ir t.t. Bet kaip tada ginčyti, jeigu asmuo nepateikia jokių argumentų? Ne, čia iš viso prasilenkia su visais mūsų kitais įstatymais. Proceso ir kitais.

PIRMININKAS. Dėkojame, pirmininke. Supratome. Taigi nuomonė už šį siūlymą, taip suprantu, gerbiamasis E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji, iš tiesų tai yra geras pasiūlymas ir aš viešai pripažįstu, kad šiuo pasiūlymu liberalai jau rūpinasi žmonėmis. Bet ne visais savo pasiūlymais jie tą daro. Dabar iš tikrųjų mes turime mūsų valstybėje unikalią situaciją. Aš suprantu, kad mes pagal dvasią vėlgi kalbame apie dvasias…

J.SABATAUSKAS. Jūs kalbate apie dvasias.

E.KLUMBYS. Ne, ne aš, jūs, gerbiamasis, kalbėjote.

J.SABATAUSKAS. Aš nekalbėjau apie dvasias.

E.KLUMBYS. Noriu pasakyti, kad iš viso klostosi unikali situacija. Aš galiu kalbėti apie Kauno miestą, kas darosi. Kauno miesto valdžia sąmoningai pažeidinėja įstatymus, apiplėšdama paprastus žmones tiek dėl žemės, tiek dėl kito nekilnojamojo turto ir po to sako tiems vargšams pensininkams, sulaukusiems 80, 85 metų: jūs nepatenkinti mūsų sprendimais, prašom, eikite į teismą. Ar gali tokia močiutė ar seneliukas bylinėtis su administracija, bylinėtis su miesto savivaldybe, su apskritimi? Dabar mes kalbėsime apie nemažus žemės plotus, kurie bus paimami iš žmonių, ir šioje situacijoje tegul valstybė įrodinėja teismui, kad iš tikrųjų jai yra reikalinga ši žemė, o ne žmogus turi įrodinėti, kad neteisėtai pažeisti jo interesai. Aš siūlau balsuoti už gerbiamojo E.Masiulio pasiūlymą. Jis yra iš tiesų geras.

PIRMININKAS. Dėkoju E.Klumbiui už nuomonę. Gerbiamieji kolegos, buvo įvairių nuomonių, pasiūlymų, gerbiamasis Eligijus visus pristatė, o mes apsvarstėme. Norėčiau paprašyti jūsų apsispręsti balsavimu. Kas už tai, kad pritartume gerbiamojo E.Masiulio pasiūlymui, kviečiu visus balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už šį pasiūlymą 26, prieš – 6, susilaikė 39. Taigi šiam pasiūlymui yra nepritarta. Dėkoju E.Masiuliui ir gerbiamajam pirmininkui. Ne, pirmininką paliekame tribūnoje. Dabar kiti pasiūlymai. Svarstysime kitus pasiūlymus. Seimo narių gerbiamosios A.Staponkienės ir V.Rinkevičiaus pasiūlymas. Kviečiu vieną iš autorių pakomentuoti šį pasiūlymą. Nematau. Bet kokiu atveju, Aldona, jums reikia pakomentuoti šį pasiūlymą, nes yra priėmimo stadija, ir jūs turite trumpai pakomentuoti, pateikti. Iš vietos. Prašom.

A.STAPONKIENĖ. Tuoj, minutėlę. Ačiū, pirmininke. Kolegos, prašyčiau pritarti…

PIRMININKAS. Atsiprašau truputėlį, Aldona, jūs pasiruoškite, kadangi gana painus šis įstatymo projektas ir yra labai daug siūlymų, dėl to mes šiek tiek procedūrų… dėl visų pasiūlymų reikia balsuoti dėl viso 46 straipsnio. Kviečiu visus Seimo narius motyvai už, motyvai prieš. Gerbiamasis E.Klumbys – nuomonė… Gerbiamoji B.Vėsaitė yra už visą įstatymo projektą. Gerbiamasis E.Klumbys. Nuomonė prieš.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, šiuo straipsniu, už kurį jūs dabar balsuosite, jūs iš principo įteisinsite valstybės prievartą prieš paprastą žmogų ir visa tai bus daroma dėl stambiojo kapitalo interesų. Aš suprasčiau, kad visa tai būtų daroma dėl valstybės interesų. Tačiau šioje vietoje, jeigu valstybė yra suinteresuota dėl šios žemės paėmimo, ji ir turi įrodinėti, kad ši žemė reikalinga tuo atveju, jeigu privatininkas nesutinka su valstybe susitarti dėl teisingos šios žemės paėmimo kainos. O dabar mes padarome taip, kad valstybė privataus kapitalo interesais priiminės sprendimus, o po to tas varganas žmogelis turės bėgti į teismą ir dar mokės pinigus advokatui, ieškos kokios kitos teisinės pagalbos, kad įrodytų, jog valstybė, kurios Konstitucijoje yra aiškiai įrašyta, kad ta žemė paimama ne viešiesiems, o visuomenės poreikiams, iš jo paima žemę. Aš manau, šis įstatymo projekto straipsnis yra labai ydingas, aš kviečiu už jį nebalsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam E.Klumbiui. Buvo pasakyta nuomonė prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta 46 straipsniui su visomis pataisomis ir pasiūlymais? Kviečiu visus balsuoti. Dėl 46 straipsnio.

Dėkoju. Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 40, prieš – 2, susilaikė 36. Taigi šiam straipsniui yra pritarta.

Kiti mūsų pasiūlymai dėl 47 straipsnio. Yra Seimo narių gerbiamosios A.Staponkienės ir gerbiamojo V.Rinkevičiaus siūlymų. Taigi, gerbiamoji kolege Staponkiene, prašytume pristatyti savo siūlymą. Prašom.

A.STAPONKIENĖ (VLF). Ačiū, pirmininke. Siūloma papildyti 47 straipsnį 9 dalimi ir jį išdėstyti taip, kad žmogus, kurio žemę numatoma paimti visuomenės poreikiams, tikrai turėtų laiko apsispręsti. Siūlome išdėstyti taip, kad sprendimas, kai apskrities viršininkas priima paimti žemę visuomenės poreikiams… tas terminas pradėtų galioti nuo sprendimo priėmimo, o ne po to, kai apskrities viršininkas jau yra priėmęs sprendimą paimti visuomenės poreikiams. Čia truputėlį supainiojama. Todėl siūloma išbraukti: „Priėmęs sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams“, o tiesiog palikti, kad apskrities viršininkas, kada yra priimamas sprendimas… ir po to vyksta kiti veiksmai.

Apie sutikimą išpirkti žemės sklypą buvęs žemės savininkas apskrities viršininkui turi pranešti ne per vieną mėnesį, bet per šešis mėnesius nuo pasiūlymo gavimo dienos, nes gyvenimas diktuoja įvairiai. Savininkas gali būti išvykęs, gali būti miręs, galbūt reikia įforminti paveldėjimą, gali būti kitų veiksnių. Arba jeigu reikia išpirkti žemę, numato savininkas, tada jis turi turėti laiko įforminti paskolą ir t.t. Todėl tikrai prašyčiau, tai yra logiškas pasiūlymas, šiam pasiūlymui pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jūsų atsiklausti. Reikia 29 Seimo narių pritarimo. Ar bendru sutarimu galime pritarti šiam pasiūlymui? Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Taip“.) Bet svarstyti mes turime, aišku, priklauso. Taigi nuomonė už – E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, šis pasiūlymas yra tikrai svarbus. Vieno mėnesio laikotarpis, kuris siūlomas projekte, yra visiškai nelogiškas, nes yra daug priežasčių, dėl kurių per vieną mėnesį tokio sprendimo priimti negalima. Todėl šešių mėnesių laikotarpis, kurį siūlo pataisos teikėja, yra labai logiškas, ir aš kviečiu balsuoti už šį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Prašau gerbiamąjį pirmininką dar pakomentuoti.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia savo esme yra du siūlymai, bet abu 47 straipsnio 9 daliai. Vienas išbraukiant apibūdinantį asmenį. Sakoma – apskrities viršininkas, išbraukiant žodžius „priėmęs sprendimą priimti žemę visuomenės poreikiams“. Šiuo atveju atsižvelgiama į Teisės departamento pastabą, kad gali būti suprasta, jog būtent tas apskrities viršininkas. O gali būti praėjęs laikas per dešimt metų, ir, aišku, gali būti visai kitas asmuo. Todėl vienam siūlymui komitetas pritarė – išbraukti žodžius „priėmęs sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams“.

Antras siūlymas yra pratęsti sutikimo laikotarpį nuo 1 mėnesio iki 6 mėnesių, per kurį žemės savininkas turi pranešti apskrities viršininkui savo sutikimą. Aš siūlyčiau, nors čia yra vienai daliai du pakeitimai, už juos balsuoti atskirai, kad neatsitiktų taip, jog nesutinkant su vienu, o balsuojant kartu už abu, bus nepritarta abiem. O komitetas pritarė abiem siūlymams.

PIRMININKAS. Dėkoju, Juliau. Komitetas, kiek suprantu, ir vienam, ir kitam pasiūlymui pritarė. Nuomonių prieš nebuvo. Mielieji kolegos, gal galime pritarti mūsų kolegų A.Staponkienės ir gerbiamojo V.Rinkevičiaus pasiūlymui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

Dėl viso 47 straipsnio nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – B.Vėsaitė. Dėl viso? Aišku. Kitų nuomonių nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta 47 straipsniui su visais pasiūlymais ir pataisomis, kurias mes priiminėjome? Gerbiamasis pirmininke, dėkojame už darbą, už atsakymus. Linkime sėkmės.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 60, prieš – 2, susilaikė 14. Taigi 47 straipsniui yra pritarta. Mielieji kolegos, dėl viso įstatymo nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė už – B.Vėsaitė. Prašom, kolege.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tai yra iš tikrųjų labai svarbus įstatymas, už kurį siūlau balsuoti, nes galėsime pradėti didžiųjų transeuropinių tinklų statybą. Pagaliau ir Vilniaus miestui tai yra labai svarbu, nes bus paimama žemė vakariniam, pietiniam aplinkkeliui.

Dabar dar norėčiau reaguoti į kolegos E.Klumbio kaltinimus dėl to, kad neateina į Lietuvą investicijos. Gerbiamasis kolega, noriu pasakyti, kad šis įstatymas kaip tik palengvins jų atėjimą, nes kai užsienio investitoriams galėsime pasiūlyti žemės už vieną litą, jeigu jie ateina su geromis eksportinėmis galimybėmis, tos investicijos ir ateis. Taip kaip elgiasi mūsų kolegos čekai, vengrai. Aš manau, reikia pritarti įstatymo projektui, ir kuo greičiau, tuo geriau. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju B.Vėsaitei. Prašom, nuomonė prieš – E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš pradėsiu iš esmės. Šis įstatymo projektas yra antikonstitucinis, nes valstybė, noriu pabrėžti, atims žemę iš vieno privatininko ir atiduos ją kitam privatininkui. Kaip čia pasakė, tas privatininkas bus tas, kuris valdys visus transeuropinius tinklus, bus stambiojo kapitalo atstovas. Kokia yra šio įstatymo paskirtis, labai aiškiai pasakė komiteto pirmininkė. Ir visą šį dalyką darys mūsų valstybė.

Antras dalykas yra tas, kad šis įstatymas yra korupcinis. Vėlgi labai nesunku susitarti su apskrities viršininku ir įvardijus kokį nors projektą kaip viešą interesą paimti žemės plotus pačiose geriausiose vietose ir paskui naudoti gana mažos žmonių grupės labui. Jeigu tu nori vykdyti kokį nors privatų projektą, būk geras, nusipirk žemę, susiderėk su tuo žmogumi, kuris yra savininkas, ir vykdyk savo privačius projektus. Kadangi šito nėra, todėl įtraukiama valstybė. Aš dar kartą, gerbiamoji Birute, noriu jums priminti, jūs kalbėjote ir jūs kalbėjote, kad pas mus bus tų investicijų, kai įstosime į Europos Sąjungą. Kur tos investicijos per tuos metus? Nėra. Jūs kalbėjote, kad Lietuvoje bus investicijų, kai mes įstosime į NATO. Mes esame NATO, o tų investicijų kaip nėra, taip nėra. Tą patį jūs kalbėjote, kai raginote, kad reikia atsisakyti lito. Vėl jokių pasikeitimų. Dabar lygiai tas pats su žemės atėmimu iš žmonių. Aš noriu pasakyti, kad vis dėlto kažkas yra negerai su strateginiu požiūriu į šiuos dalykus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakyta… (E.Klumbys: „Dėl viso…“) Gerbiamasis J.Sabatauskas – nuomonė už. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai neargumentuosiu transeuropiniais ar transatlantiniais argumentais, nes galbūt jie ir pabodę, ir ne tokie svarbūs mūsų Konstitucijos požiūriu. Mūsų Konstitucijos 23 straipsnyje aiškiai pasakyta: „Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka“, kartoju – „tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“. Štai dabar mes pagaliau ir po Konstitucinio Teismo nutarimo kur kas aiškiau ir skaidriau, ir detaliau įstatyme nustatome tvarką, kokiems tikslams, kokiems poreikiams, kokiais kriterijais remiantis bus paimama visuomenės poreikiams žemė, šiuo atveju žemės nuosavybė, ir kaip panaudojama, ir kokia tvarka bus apgintos savininkų teisės, ir ne tik tuo momentu, kai bus paimama ir jam atlyginama, tiek ir derybų laikotarpiu savo teises atstovaujant teisme, bet ir kitu atveju, jeigu nepraeina įstatymo nustatytas laikotarpis – 10 metų ir tas projektas vis dėlto nebuvo įgyvendinamas, tam savininkui būtų suteikiama teisė, šiuo įstatymu taip nustatyta, galimybė atsiimti tą pačią žemę ir ne ta pakilusia kaina, kuri per 10 metų gali būti kosminė, palyginti su ta, kiek jam atlyginta, bet ta pirmine, kiek jam buvo sumokėta. Siūlau balsuoti, nes iš tikrųjų to, ko mes neturėjome, dabar turėsime kur kas aiškesnę ir detalesnę tvarką. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju Juliui. Gerbiamasis J.Veselka – nuomonė prieš.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, įsidėmėkite, kad toks įstatymas priimamas po antikorupcinio susitarimo. Kas šiame įstatyme labai supainiojama? Visuomenės poreikiams, taip Konstitucijoje užrašyta. Viskas gerai. Toliau visuomenės poreikiai pakiša viešąjį interesą ir pakiša taip, kad viešasis interesas – tai ir privatus kapitalas, ir valstybės kapitalas. Taigi tada jau bet ką galima padaryti viešuoju interesu, nes sutapatinamas valstybės ir privatus interesas, ir bet kada galima atimti. Taigi mes pagal šitą įstatymą suskaldome visuomenės narius į dvi dalis, vieni, kurie dėl viešojo intereso gali paprašyti atimti iš vienų privatininkų žemę ir atiduoti kitiems privatininkams. Atleiskite, ar tai nėra korupcinis įstatymas? Dar daugiau. Iš ūkininkėlio viešajam interesui, tai yra vieno stambaus privatininko naudai, atimama 10 hektarų ir tas paskui turi eiti per teismus prašyti, kad apsigintų nuo valstybės, kuri privačius interesus supainiojo su viešuoju interesu. Prasidės, kad savininkai, kurie nieko neturi, bus valstybės baudžiami, jie bet kada dėl bet kokio intereso galės būti apiplėšti ir jie dar turės su valstybe teistis. Kaip jūs manote, ar ūkininkas, turintis 10 ha, ar valstybė su visu savo aparatu pradės teisminius gudrius įrodinėjimus? Kiek kainuos advokato paslaugos? Todėl, gerbiamieji, šitas įstatymas iš tikrųjų yra antikonstitucinis, nes iš vienų savininkų leidžia atimti kitų savininkų naudai ir, antra, aiškiai korupcinis. Nes tik stambusis kapitalas galės pramušti, kad tai yra viešasis interesas, tuo labiau kad net rekreaciniai miškai gali būti. Vienas turi vieną mišką, kitas – kitą. Vienas pripažintas rekreaciniu, tas susiorganizuoja ir valstybė iš kito turės teisę atimti ir parduoti tam savininkui miško, kuris yra rekreacinis. Atsiprašau, gerbiamieji, jeigu jūs per tiek laiko dar nesusigaudėte, kaip daromos visos makalynės Lietuvos įstatymuose, ir manote, kad toliau galima tęsti atėmimą iš perdavimą kitiems privatininkams, tai balsuokite, bet tai yra antikonstitucinis ir aiškiai korupcinis įstatymas.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai Juliui. Taigi nuomonė už – K.Daukšys. Prašom.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš pasisakau už. Už ką pasisakau už? Už tai, kad kartą su žeme būtų sutvarkyti reikalai taip, kad būtų į valstybės interesus atsižvelgiama, bet kartu atsižvelgiama ir į tų piliečių, kurie tą žemę turi, kurie valdo, ir savininko interesus. O iš šio įstatymo, turiu sutikti su gerbiamuoju Juliumi, nematyti tų dalykų, kad įstatymu būtų išspręsta iki galo. Norėčiau gerbiamajai B.Vėsaitei paprieštarauti. Negalima atimti iš vieno žemes tam, kad būtų atiduota žemė kitam privatininkui. Investicijų dėl to į Lietuvą daugiau neateis. Bet kad aiškiai būtų nustatyta tvarka, kada valstybė gali paimti žemę, kokiems poreikiams gali, ne tokiems patiems, iš tikrųjų įstatymą reikėtų priimti. Todėl šioje vietoje manau, kad tą įstatymą reikėtų dar tobulinti. Padaryti taip, kad jisai būtų priimtinas, ir tada būtų galima už jį balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju Kęstučiui. Nuomonė prieš – R.Smetona. Prašom, kolega.

R.SMETONA (TTF). Ačiū. Iš tiesų Seimo nariai turbūt žino Konstitucijos nuostatą, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti atimta pagal įstatymą. Niekas su tuo negali ginčytis. Šiame įstatymo projekte, kuris teikiamas priimti, tikrai yra teigiamų poslinkių, yra neblogų, gerų pasiūlymų, buvusio įstatymo patobulinimų, tačiau visumoje iš šio įstatymo sklinda, gerbiamieji kolegos, labai blogas kvapas, o, tiksliau pasakius, dvokas ir korupcinis dvokas – neabejotinai. Pažvelkime tiktai į 45 straipsnio siūlomas pataisas ir tai bus akivaizdu. Jeigu valstybė nusprendė, kad visuomenės poreikiams svarbius objektus ji parduoda privatiems subjektams, o taip yra, tai tie privatūs subjektai ir turi tartis su kitais privačiais subjektais – žemės naudotojais dėl problemų sprendimo, atsirandančių, sakykime, eksploatuojant tam tikrus objektus. Pavyzdžiui, elektros linijas ar dujų vamzdžius ar ką nors. O šiuo įstatymu, kai nusprendžiama valstybei įsiterpti tarp šių dviejų privačių subjektų, tai yra užprogramuota korupcija, todėl šiam įstatymui neturėtume pritarti. Nudegsime nagus visi, kurie tą padarysime, kurie pritarsime.

PIRMININKAS. Dėkoju Rimantui. Gerbiamasis G.Šileikis, aš apgailestauju dėl K.Starkevičiaus, nes keturios nuomonės už, keturios nuomonės prieš. Gerbiamasis G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad šį įstatymą, jeigu jis bus priimtas toks, koks dabar po pataisų ir siūlymų priimtas, galėsime drąsiai vadinti antrąja nacionalizacija. Nebijau aš šito žodžio pasakyti, nes žmogaus teisių pažeidimo požiūriu yra vykdomas pats šiurkščiausias žmogaus teisių pažeidimas. Pirmiausia tai, kad su žmogumi tikrai, paskutiniai tyrimai rodo, mes elgiamės labai negarbingai – valstybės vardu paimti žemę (mes visi puikiai suprantame, kaip būna teisingai žmogui atlyginta), valstybės vardu paimti žemę pagal mūsų projektą iš esmės visoms bet kokioms reikmėms. Jeigu būtų vienas siūlymas, kad tik Seimui ar Vyriausybės sprendimu, galbūt platesnėse diskusijose ir būtų įmanoma sutarti ir rasti geriausią sprendimą, bet kai sprendimuose dalyvauja labai daug valdininkų, kurie be pinigų žmogaus intereso nemato, aš manau, mes suteiksime valdininkams dar vieną galimybę tyčiotis iš žmonių ir reikalauti iš jų kyšių. Todėl siūlau labai pagalvoti ir, gerbiamieji Seimo nariai, tikrai nepriimti tokio įstatymo, kuris dabar yra siūlomas priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju G.Šileikiui už pasakytą nuomonę už. K.Starkevičius bandys kalbėti už ir, aš manau, dar tarpuose bus pasakyta ir prieš.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Aš iš tikrųjų už, kad reikia tokio įstatymo, tačiau, kaip pradiniame variante buvo, pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė tik keturis žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejus, o dabar matome, kad atsirado dešimt atvejų, kai iš savininko kartais be teisėto ir pagrįsto pagrindo galės būti paimama jo nuosavybė. Man toks paėmimo visuomenės poreikiams atvejų išplėtimas pradėjo kelti abejonių. Toks platus galimybių paimti žemę visuomenės poreikiams sąrašas yra nepriimtinas dar ir dėl kitų argumentų. Pirmiausia atsiranda potenciali neskaidrumo rizika ir ilgalaikis poveikis nuosavybės saugumui ir žmonių motyvacijai investuoti į tą žemę, nes aš kol kas nematau jokio poįstatyminio akto, kokia bus to žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka. Galbūt bus paskelbta, kad štai 100 hektarų bus kažkoks terminalas, tačiau kada jis bus, kada ta žemė bus išpirkta, aš negalėsiu paaiškinti savininkui, rinkėjui, o šių dalykų labai trūksta. Aš tikiuosi, kad bus priimtas šis įstatymas, tačiau Vyriausybė turi nustatyti aiškią tvarką ir sąlygas, kaip, kada žemė paimama visuomenės poreikiams ir kaip atlyginama, per kiek laiko. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegoms. Buvo pasakyta nuomonė už, nuomonė prieš, bet aš, kaip pirmininkas, noriu paprašyti visų mūsų kolegų negudrauti taupant mūsų labai brangų laiką. Yra keturi už, keturi prieš. Nors, gerbiamasis Kazy, jūs labai geras mano draugas, bet jūs sugudravote. Aš patarčiau kitą kartą negudrauti taupant mūsų laiką. Buvo pasakytos nuomonės.

Visus kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Žemės įstatymo 6, 29, 45, 46, 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-769? Kviečiu visus balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 44, prieš – 8, susilaikė 33. Gerbiamieji kolegos, įstatymas yra priimtas. 44 – už, prieš – 8, susilaikė 33. Taigi… (Balsai salėje) Tuoj, sekundę! Patikslinsim. (Balsai salėje) Gerbiamasis Egidijau, be jokių problemų. Minutės pertraukėlė. Išsiaiškinsim ir pasakysim. Patikslinam pagal Statutą. Taip, turi būti 46. Labai jums ačiū. Taigi apgailestauju, įstatymas nėra priimtas.

Dabar turime apsispręsti. 46. Turi būti minimalus skaičius, kad būtų priimtas įstatymas. Reikia 46 balsų. Mielieji kolegos, mes patikslinome pagal Statutą. Jeigu ką nors ne taip aiškinu, komentuoju, kviečiu jus… A.Sysas nori kažką kalbėti? Jau nenori. Taip? Gerai. Tuoj, sekundę! Prašom.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Žiūrėdamas į ekraną matau, kad bent 7 nariai visai neišreiškė savo nuomonės. Užsiregistravo ir nebalsavo. Frakcijos vardu prašau pakartoti balsavimą, galbūt ir jie jau supras, kaip balsuoti, o ne taip, kad užsiregistruoja ir visai nedalyvauja balsavime, nors tai, tiesą sakant, yra jų teisė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes vieni kitus gerbiame, frakcija viena kitą, nežiūrint to, kad mūsų nuomonės kartais skiriasi, bet aš manau, jeigu frakcijos vardu buvo paprašyta galimybė perbalsuoti… (Triukšmas salėje) Prašau? Ne, ne. Frakcijos vardu buvo. Gerbiamasis Algi, jūs galite pakartoti, ar jūs frakcijos vardu prašote perbalsuoti?

A.SALAMAKINAS. Aš sakiau, kad frakcijos vardu prašau pakartoti balsavimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar girdėjote? Gerbiamasis Sauliau, jūs girdėjote? Taip. Frakcijos vardu prašo perbalsuoti dėl šio įstatymo. Gerbiamasis Julius dėl vedimo tvarkos, taip? Gerbiamasis Juliau, prašom prie centrinio mikrofono.

J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, man atrodo, kad Statute yra aiškiai užrašyta: turi būti išdėstyti motyvai. O pasakė tik todėl, kad B.Vėsaitė užsiregistravo, bet nebalsavo. Tai yra Seimo nario teisė užsiregistruoti ir nebalsuoti. Todėl norėčiau, kad A.Salamakinas išdėstytų motyvus, kodėl jis reikalauja perbalsuoti.

A.SALAMAKINAS. Gerai. Kadangi mano senas bičiulis reikalauja… Statute yra parašyta, kad Seimo narys išreiškia balsavimu savo nuomonę. Užsiregistruoti ir visiškai nedalyvauti balsavime, aš manau, kad tai nėra nuomonės išreiškimas, todėl aš ir prašau perbalsuoti, kad tie, kurie užsiregistravo ir nebalsavo, išreikštų savo nuomonę.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Algimantai, bet jo teisė yra ir nebalsuoti, ir nesiregistruoti. Yra jo teisė. Gerbiamasis Juliau, prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, motyvas turi būti tiktai dėl balsavimo ir balsų skaičiavimo objektyvumo, o čia, kad atskiras Seimo narys kitaip išreiškia savo valią negu gerbiamajam A.Salamakinui, mano geram draugui atrodo, tai ne argumentas. Neišgirdau A.Salamakino argumentų. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Algimantai ir visi mano kolegos, aš tikrai labai jus visus gerbiu ir tikrai visiems jums leisiu kalbėti. Tikrai, kiek jūs norėsite. Tik jūsų valia pratęsime šios dienos plenarinį posėdį. Prašom, gerbiamasis Egidijau.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš kategoriškai nesutinku su ta nuomone, kad tas žmogus, kuris balsavo, tiksliau, dalyvavo balsavime, bet neišreiškė savo nuomonės, kad jis nereiškė savo nuomonės. Aš ne kartą užsiregistravęs nebalsavau, nes manęs netenkina argumentai nei už, nei prieš, o susilaikymas yra švelnus balsavimas prieš. Todėl tie žmonės, kurie nedalyvavo balsavime, bet užsiregistravo, jie išreiškė savo nuomonę. Jeigu mes kalbame apie socialdemokratų pasiūlymą perbalsuoti, aš pirmiausia norėčiau, kad frakcijos vardu tikrai turėtų kalbėti frakcijos vadovas arba jo padėjėjas. Tai būtų frakcijos vardu. Vienas dalykas.

Antras dalykas, kad gerbiamajam A.Salamakinui nederėtų kalbėti apie kitus Seimo narius, ne jo frakcijos Seimo narius. Jis turėtų dėstyti savo frakcijos motyvus, tai, kas susiję su jo frakcijos nariais.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Algimantai, prašom.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū. Aš noriu savo irgi senam draugui Egidijui pasakyti, kad mūsų frakcijos seniūnė yra moteris, ir mes, vyrai, kartais ją pavaduojame gavę jos įgaliojimus. Kaip tiktai ji mane įgaliojo kalbėti vietoje jos ir aš turiu šį įgaliojimą. Egidijau, nenurodinėkite mums, kam kalbėti frakcijos vardu. Tai pirma.

Antras argumentas, jeigu jums šitas netiko. Kadangi balsų skirtumas yra vienas balsas, tai yra vieno balso pritrūko nuo 90… Gerai, dviejų balsų, jeigu jau taip tiksliai norite, todėl tą skirtumą mes visada patiksliname. Yra tokia tradicija. Tai antras argumentas. Pirma, aš pasilieku prie savo nuomonės, kad vis dėlto turi būti balsuojama arba balsuojama kojomis, kaip vadinama, nedalyvauti visai balsavime, išeiti iš salės. Tai irgi yra galimas dalykas. Bet todėl, kad skirtumas yra labai mažas, prašau frakcijos vardu perbalsuoti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Taigi gerbiamasis A.Pekeliūnas. Prašom.

A.PEKELIŪNAS (VLF). Jeigu dar trūksta argumentų. Aš spaudžiau mygtuką, deja, jokios spalvos. Tai irgi prašau perbalsuoti.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių dar kalbėti? Nėra. Aš manau, kad perbalsuokim dar kartą, nes kitą kartą galbūt kita frakcija paprašys perbalsuoti. Jūs esate tvirti, sąmoningi, turit nusistatymą. Aš manau, kad jūs apsispręsit sąmoningai balsuodami. Taigi kviečiu dar kartą perbalsuoti, nes buvo toks prašymas Socialdemokratų frakcijos vardu. Kviečiu visus balsuoti dar kartą. Mielieji kolegos, visi balsuojam.

Gerbiamieji kolegos, už šį įstatymą – 44, prieš – 8, susilaikė 32. Mielieji kolegos, niekuo negaliu padėti. Dėl balsavimo mes, atrodo, demokratiniu būdu išsprendėm ir daugiau tikrai nebus galimybės balsuoti. Po balsavimo prašom. J.Veselka – centrinis mikrofonas. Prašom, Juliau.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu pareikšti repliką, nes vienas marksistas sėdėjo tribūnoje ir labai suniekino Karlą Marksą. Todėl noriu argumentuotai pasakyti, kad aš tris kartus įdėmiai išstudijavau K.Markso „Kapitalą“, pridedamosios vertės istoriją ir galiu pasakyti, kad K.Marksas niekada nenurodė iš vieno savininko atimti ir atiduoti kitam. K.Marksas sakė viena – nacionalizuoti ir niekam neatiduoti. Tai dabar reiškia… o Leninas ir Stalinas, prisidengdami K.Marksu, kūrė ypatingą socializmą – antimarksistinį. Todėl, žiūriu, labai keistai atrodo socialdemokratai, kurie atima iš vieno kapitalo, atiduoda kapitalą kitam privatininkui ir tai motyvuoja NATO ir Europos Sąjunga. Tai yra lygiai tas pats stalinizmas-leninizmas, kuris nieko bendra su K.Markso teorija neturi. Ačiū.

A.MONKEVIČIUS (NSF). Gerai. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kad mums ateityje nebūtų tokių nereikalingų užkliuvimų, aš norėčiau labai mandagiai paprašyti visus atidžiai perskaityti Statuto straipsnį, kuris sako, kad pakartoti balsavimą gali ne frakcijos. Tai ne politinis klausimas, kad frakcijos vardu, bet ne mažiau kaip penkių Seimo narių grupė, jeigu kyla abejonių. Tik viena abejonė – dėl balsų skaičiavimo tikslumo. Nėra daugiau jokių motyvų, jokių argumentų. Tik tada, kai kyla abejonių dėl balsų skaičiavimo tikslumo, ir jeigu paprašo ne mažiau kaip penki Seimo nariai, bet nebūtinai frakcija. Sprendimą priima pirmininkas. Tokia yra Statuto norma. Nereikėtų niekada dėl to tiek daug kliūti.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Prašom. Z.Žvikienė.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Pone pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų dėl to, ką pasakė Seimo narys A.Monkevičius, aš kreipiuosi, noriu paprašyti kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad būtų pasakyta, ar iš tikrųjų ši procedūra buvo atlikta pagal Statutą.

PIRMININKAS. Dėkoju. E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Replika po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, pasižiūrėjus į balsavimo rezultatus, akivaizdžiai matyti, kad šį antikonstitucinį ir korupcinį įstatymą, jo priėmimą, nulėmė keturi konservatorių balsai, o vienas iš jų buvo konservatorių lyderio. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju. Kairioji tribūna, gerbiamasis J.Razma.

J.RAZMA (TSF). Aš manau, kad čia nereiktų švaistytis tokiais epitetais, kad pats įstatymas jau yra korupcinis, antikonstitucinis. Mes taip patys menkiname savo prestižą. Jį taikant, be abejo, gali atsirasti korupcijos reiškinių, jeigu sprendimai bus priimami nepagrįstai, tariamu viešųjų interesų pagrindu visuomenės reikmėms. Bet ne pats įstatymas yra korupcinis. Nereiktų švaistytis tokiais kaltinimais. Nėra nieko čia susijusio su korupcija, tik sąžiningai jį taikykim. Kiekvieną įstatymą galima pavadinti korupciniu, jeigu iš anksto numatysi nesąžiningą jo taikymą.

A.KUBILIUS (TSF). Ar galima dėl vedimo tvarkos?

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Kubiliau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mes priėmėme įstatymą, kuris numato, kaip valstybės turtą – valstybės žemę galima paimti visuomenės poreikiams. Ponui E.Klumbiui visuomenės poreikiai visiškai nesvarbu. Aš noriu tą pasakyti. Jis balsavo prieš šį svarbų įstatymą. Visuomenės poreikiai mums yra pats švenčiausias dalykas, pone Klumby. Už juos ir balsuojam.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, skelbiu, kad įstatymas, kurio registracijos Nr.XP-769, yra priimtas. Gerbiamieji kolegos, prašom.

E.KLUMBYS. Aš vis dėlto noriu sureaguoti į čia kalbėjusio Seimo vicepirmininko pastabą dėl to, kad E.Klumbiui yra nesvarbūs visuomenės interesai. Bet visuomenės interesai, kaip matau, yra nesvarbūs ir kur kas didesnei konservatorių daliai. Taigi mes dėl to situacijoje balsavome kartu ir esam tie, kuriems yra nesvarbūs visuomenės interesai. Prašau, gerbiamasis Seimo vicepirmininke, atkreipti dėmesį į savo frakcijos narių balsavimą.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, tikrai baigėm svarstyti ir priimti labai sudėtingą įstatymą. Gerbiamieji kolegos, ką darom dėl pertraukos? Ar tęsiam posėdį, ar padarom pertrauką? Darom pertrauką, taip? (Balsai salėje) Ne. Svarstom toliau, taip?

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1673* (svarstymas ir priėmimas)

Taigi, gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-5 numeris, įstatymo projektas Nr.XP-1673, – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymas ir priėmimas. Tikriausiai yra skubos tvarka gautas… Taip, kviečiu į tribūną gerbiamąjį J.Dautartą, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotoją.

J.DAUTARTAS (TSF). Leiskite pateikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Komiteto narių atskirųjų nuomonės nebuvo. Papildomi komitetai irgi pritarė. Atsižvelgta į Teisės departamento pasiūlymus. Kitų suinteresuotų institucijų pasiūlymų irgi nebuvo. Taip pat, kaip sakė gerbiamasis posėdžio pirmininkas, komitetas kreipėsi į Seimo Pirmininką, kad šis įstatymas būtų priimtas skubos tvarka. Aš noriu paaiškinti, kodėl taip yra.

Tai yra labai svarbus motyvas. Kaip jūs žinote iš projekto, kuris yra jūsų rankose, tai yra galimybė Lietuvos televizijai transliuoti savo programas užsienio lietuviams visam pasaulyje. Dar vieną motyvą galiu pasakyti dėl to, kodėl tai yra labai skubu. Tai susiję truputį su kitu įstatymu – Biudžeto įstatymu. Tarkim, tam tikrose vietose, t.y. Amerikoje ir Europoje, tie dažniai skirstomi gana sudėtingai. Dabar lietuvių bendruomenių situacija dėl tų dažnių yra gana gera. Tarkim, aš pasakysiu, kad Amerikos bendruomenė, jeigu jūs šitam pritartumėt, tą dažnį gautų, nes į tai pretenduoja, tarkim, rusų tam tikros kompanijos, moldavų. Tai nėra taip jau paprasta iš pirmo žvilgsnio, kaip atrodo. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau jūsų pritarti komiteto nuomonei ir balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui ponui J.Dautartui. Taigi dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį R.Palaitį, Biudžeto ir finansų komiteto narį.

R.PALAITIS (LCSF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Biudžeto ir finansų komitetas buvo susirinkęs ir aptarė Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Negauta jokių iniciatyvos teisę turinčių asmenų pasiūlymų. Teisės departamento pastaba buvo tokia, kad šį įstatymo projektą sujungtume su kitu, nes kitam įstatymo projektui paprašyta Vyriausybės išvados. Komitetas pasakė, kad netikslinga sujungti, ir tiesiog bendru sutarimu pritarė šiam 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame R.Palaičiui už Biudžeto ir finansų komiteto nuomonės pateikimą. Taigi kviečiu į tribūną V.Grubliauską išsakyti Informacinės visuomenės plėtros komiteto nuomonę.

V.GRUBLIAUSKAS (LSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo projektą. Komiteto nuomone, reikėtų atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išsakyto pasiūlymo turinį, o komiteto sprendimas yra pritarti šiam teikiamam projektui bendru sutarimu ir jokių atskirų arba kitų nuomonių pareikšta nebuvo. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam V.Grubliauskui. Komiteto nuomonės buvo išsakytos, diskutuoti nėra užsirašiusių. Nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė už – V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS (LSF). Ačiū. Kviesdamas kolegas balsuoti, aš vis dėlto turiu kai kurių ir abejonių, kurios yra daug silpnesnės už naudą, kurią siūlo kolega V.Domarkas. Visų pirma ar ta mūsų televizija, turiu omenyje nacionalinę televiziją, yra tokio lygio, kad ją būtų galima mūsų tautiečiams rodyti, ar jie, žiūrėdami tas laidas, nesužvėrės visiškai. Nes tai, ką mes dažnai matome per nacionalinę televiziją, – smurtą agresiją, kitus negražius ir nepageidautinus dalykus – toli pralenkia televizijų programas kurios rodomos užsienyje. Tačiau, nepaisydamas to, aš vis dėlto manau, kad ypač kultūrinės, meninės programos, kurių ateityje bus daugiau ir tokio lygio, žmones „pririš“, jie susidomės Lietuva, žmonės galbūt ir grįš į ją.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš. S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Aš irgi norėčiau išsakyti keletą abejonių. Tai, ką kalbėjo komiteto pirmininkas iš tribūnos, daugiau lyg ir buvo orientuota į antrąją Lietuvos programą. Kadangi dabar yra tik svarstymo etapas, po to bus priėmimo, aš siūlyčiau komitetui šiek tiek pakoreguoti projektą, kad mūsų išeivija turėtų galimybę pasirinktinai matyti laidas ir pirmos, ir antros mūsų visuomeninės televizijos programos. Tegul jie patys pasirenka, kokias laidas nori žiūrėti. Manau, kad tai tikrai nebūtų blogas sprendimas, nes ne visos pirmos programos laidos kartojamos per antrąją programą. Orientuotis, kas vyksta Lietuvoje, žinių laidas žiūrėti, publicistines laidas, aš manau, jiems tikrai būtų visai naudinga tokią galimybę suteikti. Finansiškai skirtumas būtų labai nedidelis ir tikrai įmanomas. Taigi čia nėra visiškai, kaip sakė pirmininkas, pasisakymas prieš, yra iškelta abejonių ir pasiūlymų, siūlyčiau šitam pritarti po svarstymo bet priėmimui jį truputį patobulinti Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakyta nuomonė už, nuomonė prieš. Kviečiu visus balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo įstatymo projektui Nr.XP-1673. Visus kviečiu balsuoti. Gerbiamasis Skirmantai, bėkite, įstatymo projektas labai svarbus, gal suspėsite.

Dėkoju. Už – 66, prieš nėra, susilaikė 4, taigi po svarstymo pritarta įstatymo projektui. Gavome Seimo Pirmininko gerbiamojo V.Muntiano laišką svarstyti šį įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu pritarti svarstyti ypatingos skubos tvarkai? Taip. Pritarta. (Balsai salėje) Negalima… Taigi gerbiamasis E.Klumbys prieštarauja ir siūlo visiems balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta svarstyti šį įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka, kviečiu visus balsuoti.

Dėkoju. Už – 59, prieš – 1, susilaikė 2. Taigi svarstymui įstatymo projekto ypatingos skubos tvarka Seimo nariai pritaria didžiąja balsų dauguma.

Yra vienas straipsnis. Dėl 1 straipsnio. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Dėl 2 straipsnio… Vienas straipsnis, tiesa. Tai dėl 1 straipsnio nėra nei nuomonės, nei nuomonės prieš. Bendru sutarimu galime pritarti 1 straipsniui Balsuojame, atsiprašau, už 1 straipsnį. Reikia balsuoti, nes priėmimas. Kviečiu visus balsuoti už 1 straipsnį.

Gerbiamieji kolegos, kadangi vienas straipsnis, visus kviečiu balsuoti už visą įstatymą.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus. Už – 68, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas yra priimtas.

Darbo kodekso 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1683(2*) (svarstymas)

Kiti darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 1-6 klausimas – įstatymo projektas Nr.XP-1683 – Darbo kodekso 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį A.Sysą – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Vyriausybės pateiktą įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio pakeitimo įstatymo“ projektą. Buvo gauta Seimo Teisės departamento pastabų, į jas atsižvelgta, taip pat buvo gautas piliečio Antono Kvietkovskio pasiūlymas, jam pritarta. Norėčiau priminti, kad kalbama apie talkų ir papildomų darbų reglamentavimą Darbo kodekse. Komitetas atkreipė dėmesį, kad tai nėra darbo santykiai, ir tai yra ne šio įstatymo nuostatos… kurios yra šiame įstatyme, tai turėtų reglamentuoti civilinė teisė. Darbo kodeksas pirmiausia reglamentuoja darbo teisę, o kadangi nėra jokių darbo teisės požymių talkoje ir pagalbiniuose darbuose, tai paprasčiausiai mes nesiūlome čia detalizuoti, reikalauti iš Vyriausybės detaliai aprašyti, kokie pagalbiniai darbai, paprasčiausiai mes siūlome išbraukti. Jeigu bus noras, tai galima apibrėžti juos per civilinę teisę. Dar vienas argumentas. Dažniausiai, kai randamas nelegalus darbas, o Lietuvoje dar pakanka nusižengimų nelegalaus darbo srityje, Darbo inspekcija, užuot žiūrėjusi, ar yra ten darbo požymių, t.y. ar mokamas atlyginimas, ar sutarta dėl darbo laiko, dėl darbo vietos, bando pritempti arba žiūri pagal Vyriausybės patvirtintą talkų sąrašą.

Todėl, tuo ir vadovaudamasis, komitetas siūlo pritarti patobulintam… atsiprašau, pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Klausimų nėra. Dėl balsavimo motyvų nuomonė prieš. Gerbiamasis J.Čekuolis. Prašom, kolega.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviesčiau atkreipti dėmesį į šitą įstatymo projektą. Iš tiesų galima sutikti, jog talkos ir savanoriški darbai neturi darbo santykių požymių, todėl galbūt Darbo kodeksas jų neturėtų reglamentuoti, tačiau iki šiol Darbo kodekse buvo parašyta labai tvarkingai ir gerai: talkos ir savanoriški darbai nelaikomi nelegaliu darbu, o jų atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė. Dabar yra siūloma visa tai išbraukti. Kas išeis išbraukus? Jokiame teisės akte nebeliks niekur minimas talkos pavadinimas. Teisingai, civilinė teisė tai turi reglamentuoti, bet kol kas nereglamentuoja, to nėra. Išbraukiame išvis iš mūsų teisinės sistemos žodį „talkos“ir tada lieka paprasčiausia paprotinė teisė, jeigu patinka, t.y. sveikas protas. Mano pasiūlymas būtų visai kitas, kad bendrieji principai, kuo talka skiriasi nuo nelegalaus darbo, arba kas yra talka, savanoriški darbai, turėtų būti reglamentuota bent savo principiniais pagrindais ir mes galėtume tai išbraukti iš Darbo kodekso tik tada, kada tai atsidurtų civilinėje teisėje, civiliniame kodekse. O dabar šis išbraukimas bijau, kad gali sukelti tik dar daugiau painiavos ateityje vertinant Darbo inspekcijai tuos nelegalaus darbo atvejus, nes prisidengti talkos pavadinimu bus daug lengviau, negu buvo iki šiol, kai visiškai išbrauksime. Nieko baisaus neatsitiktų, jeigu mes po svarstymo nepritartume teikiamam įstatymo projektui, o grąžintume jį nagrinėti kitam komitetui, dar sykį įsigilinę į šį klausimą. Todėl aš kviečiu nepritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju J.Čekuoliui už nuomonę. Nuomonės už nėra, tik nuomonė prieš. Taigi po svarstymo kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Darbo kodekso 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kviečiu balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 39, prieš – 4, susilaikė 15. Taigi po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta. Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Mielieji kolegos, imame tris rezervinius klausimus, nes juos turi pateikti Seimo Pirmininkas gerbiamasis V.Muntianas. Jie buvo suplanuoti. Vieną klausimą mes labai ilgai svarstėme, todėl prašyčiau į tribūną gerbiamąjį Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką V.Muntianą pateikti tris rezervinius klausimus. Pirmasis rezervinis klausimas, darbotvarkės Nr. r-1 – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos veiklos tęstinumo ir komisijos sudarymo“ pakeitimo projektas Nr.XP-1829. Prašom, gerbiamasis Pirmininke.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos veiklos tęstinumo ir komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-1829(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

V.MUNTIANAS. Gerbiamieji kolegos, yra toks JAV bendruomenės pasiūlymas, toks sprendimas iš tos komisijos išbraukti Dalią Giedrimienę, Vytą Maciūną ir Ireną Veitienę ir vietoj jų siūloma įtraukti į komisiją Romualdą Kašubą, Rimantą Marcinkevičių ir Eloną Vaišnienę. Taip pat yra Naujosios Sąjungos (socialliberalų) frakcijos pasiūlymas vietoj A.Skardžiaus į šią komisiją pasiūlyti V.Karbauskį.

PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Klausimų Seimo nariai neturi. Gal po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Diskusijose nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Taigi po svarstymo ar galime pritarti bendru sutarimu šiam projektui? Galime. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Po svarstymo pritarta ir siūloma priimti. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume nutarimo projektą Nr.XP-1829?

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 55, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos sudarymo“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-1830(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kitas darbotvarkės rezervinis r-2 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos sudarymo“ 1 straipsnio pakeitimo projektas Nr.XP-1830. Pranešėjas – gerbiamasis Pirmininkas V.Muntianas. Prašom.

V.MUNTIANAS. Gerbiamieji kolegos, yra dviejų frakcijų pasiūlymai. Tai Naujosios sąjungos (socialliberalų) pasiūlymas iš komisijos sudėties išbraukti G.Jakavonį ir vietoj jo įrašyti A.Sadecką. Taip pat yra Tėvynės sąjungos pasiūlymas vietoj V.Žiemelio įrašyti S.Pečeliūną.

PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. jums yra klausimų. Nori paklausti kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš suprantu, jūs keičiate šioje kompanijoje muzikantus, bet nuo muzikantų pakeitimo muzika tikrai nesikeis. Visa istorija su Valstybės saugumo departamentu dabar parodė, kad ši Operatyvinės veiklos komisija yra visiškai neveikli. Ar jums neatrodo, kad šios komisijos darbą ir galbūt bendrą veiklos koncepciją reikia keisti iš esmės, kad mes iš tikrųjų jaustume, jog mūsų Seimo sudaryta komisija užsiima operatyvine veikla? Iki šiol ji šito tikrai nedarė.

V.MUNTIANAS. Ne šis klausimas dabar yra svarstomas, bet aš iš dalies su jumis sutinku, kad su parlamentine kontrole mes turime gana rimtų problemų ir tas problemas mes turėtume spręsti darbo tvarka.

PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Taigi po pateikimo nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Ar po pateikimo galime pritarti šiam nutarimo projektui bendru sutarimu? Galime. Pritarta bendru sutarimu. Po pateikimo svarstymas. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Priėmimas. Nuomonė prieš – E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš nematau visiškai jokios prasmės iš esmės nieko neveikiančioje komisijoje ką nors keisti, nes mes keičiame tik du komisijos narius ir dėl tų dviejų žmonių komisijos darbo tikrai nebus. Tam, kad komisija pradėtų dirbti, reikia pakeisti bent pusę šios komisijos narių ir, mano nuomone, reikia pakeisti ir komisijos pirmininką. Tada galbūt mes sulauksime, kad ši komisija kažką darytų. O dabar mes galime keisti po vieną, po du, bet jokio rezultato nebus. Todėl manyčiau, kad šis nutarimo projektas yra betikslis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – gerbiamasis L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Aš priešingai manau, negu pasakė kolega E.Klumbys, galbūt išgirs ir Seimo valdybos nariai, kurie turėtų kontroliuoti arba koordinuoti komisijų veiklą. Jeigu ji blogai dirbo, tai nereiškia, kad ji nereikalinga. Tuo labiau gyvenimas parodė ką kitą ir svarstant, ir dirbant dabar dėl kitų su mūsų sauga susijusių institucijų… veiklą. Aš pritariu, kad būtų atgaivinta operatyvinės veiklos parlamentinė kontrolė ir kad ta komisija kartkartėmis, kaip ir privalu, atsiskaitytų Seimui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – gerbiamasis A.Ivanauskas. Prašom.

A.IVANAUSKAS (PDF). Laba diena, gerbiamieji. Man labai įdomu klausytis gerbiamojo kolegos E.Klumbio samprotavimų apie operatyvinę veiklą, nes, ko gero, jis nelabai ir žino, ką ji veikia. Aš norėčiau pasakyti, kad ji užsiima ne operatyvine veikla, o operatyvinės veiklos kontrole. Ji kontroliuoja ta veikla užsiimančius subjektus. O kad ji neveikia ir panašiai, tai, manau, daugelis klysta, nes šiuo metu iš esmės yra sudaroma darbo grupė, kuri kaip tik dirbs prie Operatyvinės veiklos įstatymo. Tame pačiame įstatyme yra labai daug nuostatų, kurios kertasi su žmogaus teisėmis. Jūs žinote, kolegos, kad tai yra labai delikati operatyvinės veiklos veikla, ir tie visi tikrinimai ir t.t., kurie vyksta ir kur mes intensyviai stengiamės dirbti… (Balsai salėje) Galima diskutuoti be galo, bet jeigu E.Klumbys mato kitaip, tai čia jo asmeninė nuomonė. Manau, kad komisija tikrai reikalinga ir jos veikla naudinga.

PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo išsakyta nuomonė už, nuomonė prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume nutarimo projektą Nr.XP-1830?

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 57, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi nutarimo projektas yra priimtas.

Replika po balsavimo. Prašome per centrinį mikrofoną. E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Dėl asmeninių motyvų, ne replika po balsavimo. Aš vis dėlto noriu pasakyti operatyvinės veiklos institucijų priežiūrą vykdančios komisijos pirmininkui, kad aš, patikėkite, skiriu, kas yra operatyvinė veikla, kas yra veikla, prižiūrinti institucijų, vykdančių operatyvinę veiklą… kokia yra funkcija ir kokia yra veikla. Manyčiau, kad užsiimti įstatymų kūryba šiai komisijai tikrai nederėtų.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.XP-1831(3) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kitas rezervinis darbotvarkės klausimas. Darbotvarkės r-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.XP-1831. Pranešėjas – gerbiamasis V.Muntianas. Prašom, pateikimas, svarstymas ir priėmimas.

V.MUNTIANAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, sutinkamai su nustatytomis proporcijomis, yra Seimo frakcijų pasiūlymai. Taigi Socialdemokratų frakcija į komitetą siūlo A.Paleckį, V.Saulį, V.Vertelienę, B.Vėsaitę ir atšaukia iš komiteto J.Karosą, A.Butkevičių ir R.Žakaitienę. Taip pat yra Darbo partijos frakcijos siūlymai, sutinkamai su patvirtintomis proporcijomis, papildomai į komiteto sudėtį deleguoti V.Baltraitienę ir L.Graužinienę. Ir yra Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos pasiūlymas į komitetą deleguoti A.Valionį ir atšaukti A.Sadecką.

PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Norinčių jūsų paklausti nėra. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu šiam projektui? Pritarta bendru sutarimu. Svarstymas. Nuomonių už, nuomonių prieš nėra. Po svarstymo galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Priėmimas. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume nutarimo projektui Nr.XP-1831, kviečiu balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 58, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimo projektas yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, artėja mūsų pietų pertrauka. Noriu jūsų paklausti. Mažąją pertrauką mes jau turėjome. Didžioji pertrauka pagal darbotvarkę yra numatyta 14.15 valandą. Aišku, mes dar turėtume galimybę galbūt pasvarstyti klausimą, tik noriu jūsų paklausti, ar mes skelbiame pertrauką, ar dar šiek tiek dirbame? (Balsai salėje) Pertrauką, taip?

Gerbiamieji kolegos, kadangi nuomonės išsiskyrė, 5 minutes mes dar turime, galbūt paimkime kokį klausimą, kurį galėtume spėti apsvarstyti per 5 minutes. (Balsai salėje) Gerbiamasis J.Lionginas, nes biudžetas artėja. Manau, jo klausimai yra svarbiausi. Taigi, gerbiamasis Jonai, aš dabar… Priminkite. Darbotvarkės 1-11 klausimas. (Balsai salėje) Ne, 1-11. 1-7c, ten daug tokių yra jūsų, labai daug… Ar 1-11 klausimą mes spėsime? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, pabandykime, jeigu kas, padarysime pertrauką, jeigu nesutiksite baigti klausimo, tada… (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, viskas. Kadangi mes negalime susitarti, skelbiu pertrauką iki 15 valandos. (Balsai salėje) Dirbsime toliau pagal darbotvarkę. Pradėsime nuo darbotvarkės 1-7a klausimo, įstatymo projekto Nr.XP-1062. Po pietų pradėsime nuo šio klausimo ir dirbsime pagal darbotvarkę.

Taigi gero apetito visiems. Skelbiu pertrauką iki 15.00 valandos.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.