Dvidešimt
aštuntasis (232) posėdis
2006
m. lapkričio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A.ČAPLIKAS ir A.KUBILIUS
PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF*). 15 valanda. Kviečiu Seimo narius sėsti į savo darbo vietas ir pradedame vakarinį Seimo posėdį. Seimo nariai pageidauja registruotis. Skelbiame registraciją. Ačiū. Posėdyje dalyvauja 42 Seimo nariai, tiek užsiregistravo.
Posėdį baigdamas Seimo Pirmininkas pažadėjo Prezidento atstovams pradėti vakarinį posėdį nuo Prezidento mums grąžinto Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymo 4, 5, 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo. Kviečiu į tribūną Prezidento patarėją Teisės departamento vadovę ponią Aušrą Rauličkytę.
A.RAULIČKYTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas 2006 m. spalio 27 d. dekretu Nr.787 grąžino Seimui pakartotinai svarstyti įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4, 5, 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo“. Prezidentas atsisakė pasirašyti Seimo priimtą įstatymą ir grąžino pakartotinai svarstyti remdamasis šiais pagrindais.
Pirma. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesui artėjant prie pabaigos, visi teisinio reguliavimo keitimai, kuriais yra praplečiamos ar susiaurinamos grąžinamos natūra nuosavybės objektų ribos, pažeidžia konstitucinius teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti jurisprudencijos tęstinumą, teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas turi būti kuo greičiau užbaigtas. O tokie šio proceso teisinio reguliavimo pakeitimai, kuriais praplečiamas arba susiaurinamas nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisę turinčių asmenų ratas, arba nuosavybės, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės, objektų sąrašas, kuria prielaidas ir toliau keisti teisinį reguliavimą ir teisių į nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą neapibrėžtu laikotarpiu. Tokiu teisinio reguliavimo tikrumo ir stabilumo principo pažeidimu yra griaunamas pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais, didėja nepagarba teisinei tvarkai ir valstybei.
Antras argumentas. Įstatymo normos, kuriomis nustatoma, kad gali būti grąžinama natūra žemės plotai, esantys miško parkuose, pažeistų konstitucinius teisėtų lūkesčių apsaugos ir asmenų lygiateisiškumo principus. Asmenys, kurie pagal galiojančias įstatymo normas negalėjo susigrąžinti natūra nuosavybės, esančios miško parko teritorijoje, ir pasirinko atlyginimą pinigais arba žeme, esančia kitoje vietoje, nepagrįstai atsidurtų blogesnėje padėtyje nei tie asmenys, kurie nuosavybės teisių į nuosavybę, esančią miško parkuose, dar neatkūrė. Toks asmenų, vykdžiusių galiojančios teisės normos reikalavimus, interesų pažeidimas esmingai pažeistų konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus.
Trečias argumentas. Įstatymo normos, draudžiančios atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra miško plotus, esančius miško parkuose, ir suteikti lygiavertį žemės plotą valstybiniuose parkuose ar valstybiniuose draustiniuose, buvo priimtas siekiant užtikrinti visos visuomenės poreikius laisvai naudotis miško parkais, valstybiniais parkais ir valstybiniais draustiniais rekreacijos tikslais. Šis visuomenės poreikis ir šiuo metu išlieka nepakitęs, todėl įstatymo normos, kuriomis numatoma, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos grąžinant natūra miško plotus, esančius miško parkuose, ir suteikiant lygiavertį žemės plotą valstybiniuose parkuose ar valstybiniuose draustiniuose neleistų užtikrinti visuomenės poreikio laisvai naudotis miško parkais, valstybiniais parkais ir valstybiniais draustiniais rekreacijos tikslais.
Ir ketvirtas. Konstitucinių vertybių pusiausvyros imperatyvas reikalauja, kad užtikrinant asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, interesus nebūtų esmingai pažeistos kitos Konstitucijos saugomos vertybės ir principai. Nes šiuo atveju visuomenė ir valstybė patirtų didesnę žalą negu toji, kurią patirtų asmenys, turintys teisę atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jei minėta jų teisė nebūtų visiškai arba iš dalies apsaugota ir apginta. Tuo remdamasis Prezidentas grąžino nurodytą įstatymą pakartotinai svarstyti ir pasiūlė tokias pataisas.
Išbraukti iš įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 5 dalį ir 6 straipsnį. Jei turėtumėte klausimų, aš mielai atsakysiu į visus klausimus, susijusius…
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Klausti nori šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia ponas E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, aš čia.
PIRMININKAS. Iš kairės.
E.KLUMBYS. Norėjau jūsų paklausti, aš esu vienas iš tų, kuris iš viso nebalsavo. Buvau salėje, bet nebalsavau matydamas šio įstatymo priėmimo ir pliusus, ir minusus. Aš suprantu, kad jūs, tiksliau, Prezidentas dabar taip intensyviai pradeda, vėl prisiminė visuomenės interesą. Bet kokios yra garantijos žinant mūsų valstybėje visus procesus, kurie vyksta, kad tie plotai, kurie dabar nebus grąžinti savininkams, kuriam laikui liks valstybei, o tie savininkai bus priversti pasiimti kompensacijas, bet praėjus 5, 7 ar 15 metų nebus privatizuoti „neolithuanų“ ir tada bus galutinai užkirstas priėjimas į tuos plotus, o kartu tie žmonės, kurie neatgavo nuosavybės, kurią turėjo anksčiau, galutinai bus nuskriausti.
A.RAULIČKYTĖ. Labai suprantu jūsų susirūpinimą. Galiu pasakyti iš karto. Jeigu būtų priimtas šis įstatymas, tai būtent tokia situacija, kai ir ateityje bus keičiami įstatymai, susiję, tarkime, ne su nuosavybės teisių atkūrimu, jis tiesiog sukuria prielaidas ir garantuoja tą nestabilumą ateityje. Galiu pasakyti, kad mes grįžtame į visiškai tą pačią… Mes antrą kartą kartojame tą situaciją, kuri jau buvo 1999 metais. Priėmus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą 1991 metais buvo labai abstraktus 13 straipsnis, kuris reglamentuoja kokia nuosavybė yra išperkama valstybės, jis buvo labai plačiai suformuluotas. Buvo pasakyta valstybės reikmėms reikalingi miškai. Tačiau jau 1992 metais, patikslinus šią įstatymo normą, atsirado miško parkai. Miško parkai buvo visą laiką. Ir priėmus naują redakciją 1997 metais visą laiką miško parkai buvo įrašyti į įstatymą kaip žemė, kurią išperka valstybė. Tačiau 1999 metais ši norma buvo pakeista ir miško parkai buvo ištrinti. Po dvejų metų savivalės, piktnaudžiavimo, kai buvo išperkami ir grąžinami nesilaikant įstatymo normų ir neužtikrinant visuomenės intereso ir viešojo poreikio naudotis miško parkais plačiajai visuomenei, vėl buvo sugrąžintas šis draudimas 2001 metais. Todėl dabar tie argumentai, kurie dažnai sakomi, kad iš pradžių buvo leidžiama, netiksliai formuluojami. Iš pradžių nebuvo leidžiama. Dvejiems metams buvo padarytas leidimas ir paskui buvo uždrausta. Dabar mes bandome vėl grįžti į tą pačią situaciją, vėl leisti, po dvejų metų, jeigu bus dar kokios nors žemės likę, tada gal vėl pakartosime tą patį veiksmą ir vėl uždrausime.
Aš suprantu, kai jūs paklausėte, kur garantija, kad po 10, po 15 metų… (Balsai salėje) Tai yra Seimo atsakomybė. Taip pat galiu pasakyti dėl tų pavyzdžių, kurie yra labai dažnai minimi, kad kažkoks brūzgynas, kur yra vienas suolelis, pavadinamas miško parku ir žmonės negali susigrąžinti to miško. Bet čia ne šio įstatymo problema. Įstatyme yra parašyta – miško parkai. Kas yra miško parkai, yra nustatyta Miškų įstatyme. O jau Vyriausybės nutarimas detalizuoja, kokie yra kriterijai, kad galėtum pripažinti tam tikrą teritoriją miško parku. Tie kriterijai yra labai abstrakčiai ir plačiai suformuluoti. Bet šiuo atveju šiame įstatyme, kuris buvo siūlomas, vėlgi yra susiaurinama visa atsakomybė, kad plotų, kurie ypač reikšmingi kultūriniu ar rekreaciniu požiūriu, ribas nustato Vyriausybė. Jeigu nebus aiškių kriterijų, bus lygiai tokia pati situacija. Įstatymas nėra priežastis. Priežastis yra ta, kad pagal Vyriausybės nutarimą yra labai neaiškiai apibrėžta, kas turi priklausyti miško plotams, ir todėl atsiranda visokių piktnaudžiavimų, dėl kurių yra kaltinamas įstatymas.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Klausia ponas K.Starkevičius.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Jūs teigiate, kad, grąžinus piliečiams natūra miško parkams priskirtus žemės plotus, bus pažeistas lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principas.
A.RAULIČKYTĖ. Taip.
K.STARKEVIČIUS. Ką jūs atsakysite tiems žmonėms, kurie laukė, tikėjo mūsų valstybe, tikėjo Prezidentu ir tikėjo Konstitucija, teisės į nuosavybę gynimu, ir štai dabar mes jiems pasakome: jūs esate neteisūs, jūs ieškokite tos žemės kitoje vietoje, nors iki tol mes iš tikrųjų grąžinome miškus, atkūrėme tiems piliečiams nuosavybę. Jeigu šis veto bus priimtas, šita mūsų atkakliausia visuomenės dalis bus palikta už borto.
A.RAULIČKYTĖ. Aš galiu dar kartą pakartoti. Priėmus šį įstatymą, nebuvo leidžiama… 1992 m. ne… buvo parašyta, kad miško parkai yra negrąžinami, nuosavybės teisė į miško parkuose esančią teritoriją yra neatkuriama. Tik 1999 m. tai buvo leista padaryti, ir tai truko dvejus metus. Po dvejų metų buvo aiškiai įsitikinta… Tik dvejus metus. Bet šiuo metu tas pirminis susitarimas, kad tai yra dalinė restitucija… Jisai buvo įtvirtintas 1992 m. ir po to buvo išimtis dvejiems metams. Bet tuo, kad vieną kartą buvo padaryta išimtis, negalima remtis ir sakyti, kad tokios išimtys turi būti daromos ir ateityje. Aš netgi dar griežčiau pasakyčiau: jeigu dabar būtų pakeistas įstatymas, tai reikštų žinią – nesilaikykite įstatymo, jo nereikia laikytis, jeigu jis jums nepatinka; nesilaikykite, ir kuo daugiau jūsų nesilaikys, tuo daugiau galimybių, kad tas įstatymas bus pakeistas.
Šiuo atveju tie žmonės, kurie laikėsi įstatymo ir pagal galiojančias normas susigrąžino nuosavybę pinigais arba paimdami žemę kitoje teritorijoje, laikėsi galiojančio įstatymo, o tie, kurie laukė… Tai nėra lūkestis, tai iš tikrųjų tam tikra prasme yra tikėjimasis, kad valstybė bus nestabili. O teisė šiais klausimais privalo būti stabili. Žemės reforma jau vyksta 15 metų. Numatoma, kad jinai turi baigtis po metų, o dabar mes keičiame žaidimo sąlygas pačiu paskutiniuoju momentu ir, dar kartą kartoju, kartojame tas pačias klaidas, kurios jau buvo padarytos. Tas įstatymas buvo, miško parkai buvo leisti. Po dvejų metų ta norma buvo panaikinta. Buvo pripažinta, kad tai neužtikrina visuomenės poreikio ir tai yra ydinga norma. Dabar mes grįžtame į tą pačią situaciją ir lipame ant to paties grėblio.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponia R.Juknevičienė.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamoji pranešėja, mes gavome iš įvairių šalių laiškus – ir vienos pusės šalininkų, ir kitos. Žmonės klausia, kodėl, Seimui priėmus šį įstatymą, jūs viename iš savo komentarų kaip vieną iš trūkumų paminėjote tai, kad esą į miško parkus, mums priėmus įstatymą, dabar bus galima persikelti kitur turėtą nuosavybę. Ar tai buvo jūsų klaida, ar žmonės ne taip suprato? Tai viena.
Antra. Ar jūs nekėlėte sau politinio, jau ne vien tiktai teisinio, klausimo, kas finansuoja tokią didžiulę kampaniją, spaudimo kampaniją? Aš suprantu ir Prezidentui, ir Seimui… Reklama vyksta per radiją, visur kitur, ir tai iš tikrųjų yra nemaži pinigai. Kieno čia interesai yra?
A.RAULIČKYTĖ. Matot, galėčiau atsakyti, kad šiuo atveju yra bandoma nustatyti ribą, privačios nuosavybės apsaugos ir viešojo intereso pusiausvyrą. Iš tikrųjų kaip Prezidentas… Prezidentas gerbia privačią nuosavybę ir piliečių teisę atkurti nuosavybės teises, bet, ginant šią teisę, negalima esmingai pažeisti kitų Konstitucijos saugomų vertybių. Mes sakome, kad iš tikrųjų privalo būti saugoma nuosavybės teisė, jinai privalo būti saugoma visomis priemonėmis. Bet jeigu dėl tos apsaugos iš esmės pažeidžiamos kitos konstitucinės vertybės, vis dėlto ta apsauga… Turi būti nustatyta tinkama riba. Mes irgi gauname įvairių laiškų, bet galėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų į tuos argumentus buvo atsižvelgiama ir šiuo atveju buvo įvertinta. Prezidentas įvertinto, kad, jeigu būtų apginta privačios nuosavybės savininkų teisė atkurti nuosavybę, būtų pernelyg smarkiai pažeistos kitos Konstitucijos saugomos vertybės. Tokiu būdu visuomenė nukentėtų kur kas smarkiau, nei apgynus nuosavybės savininkų teises.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Taip pat toje pačioje pusėje, prašome nenusisukti.
Prašom pasakyti, pirmas dalykas, ar nuosavybės teisė, t.y. valstybės arba privataus piliečio, kokiu nors būdu suponuoja viešąjį interesą? Kiek man žinoma, tuos dalykus suponuoja servitutai ir kitokie įstatymų numatyti apribojai, bet ne pati nuosavybės teisė. Tai čia įžanga.
Antras dalykas. 1940 metais Liaudies Seimas priėmė jums gerai žinomą deklaraciją dėl žemės. 1990 m. kovo 11 d. Seimas pasakė, kad ta deklaracija dėl žemės konfiskavimo arba eksproprijavimo, arba dar kaip norite pavadinkite, nėra teisės aktas ir nuosavybę reikia grąžinti. Dabar, kai mes sakome, kad nuosavybės negrąžinsim, bet paliksime valstybei, kitaip sakant, įteisinsime tą 1940 m. deklaracijos dalį dėl tų miškų, apie kuriuos jūs čia kalbate, o ne kitais būdais užtikrinsime visuomenės poreikį jais naudotis net ir esant kaip privačiai nuosavybei, ar mes nedarome didesnės blogybės, ar mes neįteisiname ir neįprasminame visokiais būdais…
PIRMININKAS. Pone Sauliau, minutė jau baigėsi.
S.PEČELIŪNAS. …1940 m. Liaudies Seimo deklaracijos?
A.RAULIČKYTĖ. Ačiū už klausimą. Tikrai, jūsų argumentai yra svarbūs ir suprantami. Tačiau tada, kai buvo priimtas sprendimas atkurti išlikusias nuosavybės teises, iš karto buvo pasakyta, kad restitucija yra dalinė. Jinai nėra absoliuti. Tai dalinė restitucija. Visuomenės santykiai per tą laiką pasikeitė ir į juos neįmanoma neatsižvelgti. Yra daugelis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų, kurie taip ir sako, kad, užtikrinant nuosavybės teises, būtina tai deramai suderinti su visuomenės interesais, su visuomenės poreikiai. Mes privalome…
Nuosavybės teisė nėra absoliuti. Ta riba, kiek yra tarp privačios nuosavybės teisės ir visuomenės, visą laiką priklauso nuo nuosavybės rūšies, o miško parkai yra ypač svarbūs visuomenei. Taip, aš dar kartą grįžtu prie to, kad nebuvo įsipareigota atlikti absoliučios restitucijos, ji buvo dalinė. Ir dabar, šiuo momentu, mes negalime atkurti tos situacijos, kuri buvo 1940 metais. Santykiai pasikeitė, situacija pasikeitė ir į tuos ypatumus būtina atsižvelgti. Jeigu šiandien visuomenės interesai yra tokie, juos irgi būtina įvertinti ir ginti.
Aš atsiprašau, aš neatsakiau į ponios R.Juknevičienės klausimą. Jūs klausėte, ar buvo suklaidinta, kai pranešime spaudai… Iš tikrųjų ten buvo bendras apibendrinimas. Miško parkuose yra leidžiama susigrąžinti žemę, o įstatymo 5 straipsnyje, kuriuo keičiamos 16 straipsnio normos, yra pakeičiamas valstybinio draustinio ir valstybinio parko reglamentavimas. Ten yra praplečiamos ribos, labai praplečiamos ribos, kad būtent ten galima persikelti žemę. Čia yra tiesiog apibendrinimas. Buvo tas sakinys, kuris buvo pranešime spaudai, kad yra miško parkai, ten yra grąžinama, o valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai… Yra keičiamos nuosavybės teisių atkūrimo, perkeliant į kitą vietą, normos. Todėl iš tikrųjų tai yra susiję ne su 4, o su 6 straipsniu.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Klausimams ir atsakymams skirtas laikas baigėsi. Netgi 10 minučių viršyta. Viršijom dvigubai, klausimai ir atsakymai jau trunka 20 minučių. Aš siūlyčiau baigti klausimus ir pereiti prie svarstymo ir priėmimo procedūros. Ačiū Prezidento patarėjai. Pasveikinkime ponią Aušrą Rauličkytę su debiutu Seimo tribūnoje. Tai pirmas kartas, kai buvo nauja pranešėja. (Plojimai. Balsai salėje) Aš jau trečią kartą. Pone Eligijau, reikia lankyti Seimo posėdžius.
Dabar 2 – už, 2 – prieš ir pereisime prie balsavimo procedūros. Ponas P.Gražulis – už.
P.GRAŽULIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, išties, aš manyčiau, klausimas nėra gana paprastas. Vienoje ir kitoje pusėje yra gana svarių argumentų, bet faktiškai mes visi matome, kad šiandien negalima prieiti nei prie ežerų, nei prie vandenų, nei į miškus. Visur, kur yra privati nuosavybė, užtverta. Lyg ir galioja įstatymai, yra servitutai, turi būti suteikta teisė prieiti prie vandens, bet ta galimybe visuomenė pasinaudoti negali.
Kitas dalykas. Žmogui, kuris susigrąžins tą žemę, ir šiandien galioja apribojimai. Jis negalės nei statybų vykdyti, nei kita veikla užsiimti. Be abejonės, paskui, matyt, savivaldybėje bus bandoma, nes savivaldybė turi teisę pakeisti žemės paskirtį, pakeisti paskirtį. Vieni įtakingi pasikeis paskirtį, kiti paprasti žmonės nepasikeis ir vieni pradės kitiems tikslams naudoti žemę, kiti ne. Todėl aš manyčiau, kad vis dėlto gal būtų teisingiausia šiems žmonėms teisingai atlyginti, tiek, kiek šiandien realiai kainuoja ta žemė, ir palikti bent lopinėlius gražiausios gamtos Lietuvoje, kad visi žmonės galėtų ja naudotis. Manyčiau, tai būtų teisingiausias būdas.
Dabar dėl šventos privačios nuosavybės. Vis dėlto visuomenės poreikiai yra aukščiau privačios nuosavybės ir tai žinome iš mūsų istorijos. Ir dvarai buvo sumažinti, atimta žemė, išdalyta bežemiams pokario Lietuvoje. Taigi gal neabsoliutinkime ir labai pasvertai žiūrėkime į šį klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū ponui P.Gražuliui. Nuomonė prieš – ponas K.Starkevičius.
K.STARKEVIČIUS. Buvo teigiama, kad, grąžinus piliečiams natūra miško parkams priskirtus žemės plotus, bus pažeistas lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principas. Iš tikrųjų – tai klaidingas teiginys. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje skelbiamas asmenų lygybės įstatymui principas. Jis reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais. Šiuo konkrečiu atveju pretendento atžvilgiu yra pažeistas lygiateisiškumo principas, nes vieniems piliečiams buvo galima atsiimti žemę natūra miško parkuose (1999–2001 metai), kitiems ne.
Taip pat teigiama, kad miško parkams priskirti gražiausi Lietuvos miškai, gausiai lankomi turistų, su gerai išvystyta sportui, poilsiui, turizmui sukurta infrastruktūra, su jose esančiais rekreacinės paskirties objektais, statiniais. Šias mintis pastarosiomis dienomis girdime vos ne kiekvienoje radijo ar televizijos laidoje, nuolat skaitome spaudoje. Tai taip pat yra klaidingas teiginys, nes praktiškai visų pretendentų sklypuose nieko panašaus nėra ir niekada nebuvo – absoliučiai jokios infrastruktūros, absoliučiai jokių rekreacinės paskirties statinių, o ir turistų į tuos „miškus, parkus“ su botagu nenuvytum. Sunku suprasti, kodėl patys paprasčiausi miškai, visiškai ignoruojant Lietuvos Respublikos miškų įstatymą, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo keliamus reikalavimus miško parkams, yra priskirti šiai kategorijai taip užkertant kelią atsiimti mums priklausančias žemes. Kartu kelia pasipiktinimą, kad apie tuos gražiausius Lietuvos miškus šūkauja tie, kurie ten niekada nėra buvę ir jų iš tikrųjų nematę. Savininkai kviečia nuvykti.
Dar viena mintis. Tenka išgirsti, kad miško parkus atsiimti siekia maža suinteresuotų žmonių grupė. Kokia ta maža suinteresuotų grupė, kuri tiki mūsų valstybe, tiki mūsų Konstitucija, tiki mūsų Prezidentu ir nori atgauti savo žemę? Dar spekuliuojama vienu dalyku (aš jau baigiu), kad bus grąžinti Vingio, Ąžuolyno, Europos ir kiti parkai. Tai iš tikrųjų yra visiškai…
PIRMININKAS. Dvi minutės skirtos.
K.STARKEVIČIUS. …yra mūsų pateikta pataisa. Šie parkai turi būti priskirti parkų statusui ir į juos, aišku, negali būti žengta jokiu privatizavimo keliu.
PIRMININKAS. Ačiū ponui K.Starkevičiui. Primenu, kad kalboms už, prieš skiriamos 2 minutės. Nuomonė už – ponia D.Mikutienė.
D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų labai džiaugiuosi Prezidento principingu požiūriu į šią problemą ir kartu noriu padėkoti 30 Seimo narių, kurie pasirašė Darbo partijos inicijuotą kreipimąsi dėl šio įstatymo vetavimo. Iš tiesų valstybė turi ginti visuomenės interesą. Šiandienos situacija yra labai geras pavyzdys blogos politikos, kai interesų grupių veikiami ankstesnieji ir dabartinis Seimas kaitaliojo įstatymus šio proceso metu. Kai procesas vyksta ir kai jis nėra pasibaigęs, keisti žaidimo taisykles yra tikrai negarbinga ir amoralu. Yra sena, gera patarlė: perkėloje niekas arklių nekeičia, o tuo labiau įstatymų. Aš prašau pritarti Prezidento veto.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – ponas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai sudėtingas klausimas, tačiau mes turime labai liūdną patirtį, kuri prasideda čia, Seime. Tas pavyzdys yra 1999 metai, man regis, kai buvo leista miškuose, valstybiniuose, regioniniuose parkuose atsiimti žemę, persikelti, buvo padaryta landa. Tie žmonės, kurie turėjo tokių žemių, miškų, daugelis buvo nuskriausti. Dabar aš irgi matau, įžiūriu panašią situaciją, kad tie miškai nebus grąžinti, o praėjus kuriam laikui, bus priimtas sprendimas leisti privatizuoti tuos miškus kad ir naudotojams, kurie naudojasi tais miškais. Kaip pavyzdį aš galėčiau pasakyti Europos parką, kuris staiga pasidarys tų didžiulių žemės plotų savininku su iškaba, kad čia reikia visuomenės interesams ir vėl tie žmogeliai bus nustumti į šoną.
Antras dalykas. Jeigu ir reikia paimti tuos miškus, miško parkus grynai valstybės, visuomenės interesams, tikrai, patikėkite, galima tai padaryti kur kas mažesne apimtimi ten, kur yra patys vertingiausi visuomenei miško parkai, ir čia išlaikyti balansą. Aš balsuočiau už šį Prezidento veto su ta sąlyga, jeigu ten būtų išlyga, kad, tarkim, jeigu tie žmonės parduotų žemę, pirmenybės teisę įsigyti turėtų valstybė, o ne kiti žmonės. Vėlgi būtų išlaikytas balansas: visuomenė–privatininkas.
Pagaliau paskutinis (aš baigiu, atsiprašau)… kai yra sakoma, kad negalima prieiti prie vandenų, čia yra ne šio įstatymo problema. Čia yra valstybės, jos vykdomųjų institucijų problema, kad nesilaiko kitų priimtų įstatymų, ir jeigu būtų laikomasi, jokių problemų nebūtų prieiti prie vandens telkinių.
PIRMININKAS. Ačiū ponui E.Klumbiui. Dabar aš Seimo nariams tik priminsiu, kokia procedūra ir kokiu Seimo statuto straipsniu mes vadovausimės. Dėmesio! Prezidentui grąžinus įstatymą Seimui, Seimo Pirmininkas apie tai praneša Seimui artimiausiame posėdyje. Ne vėliau kaip kitą posėdžio dieną Seimas balsuodamas turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Tie, kas pasisako už tai, kad įstatymas būtų svarstomas iš naujo, spaudžia mygtuką „už“, tie, kas mano, jog įstatymą reikia laikyti nepriimtu, spaudžia mygtuką „prieš“. (Balsai salėje) Neaišku? Gerai, dar kartą pakartosiu. (Balsai salėje) Nėra veto. Dėmesio! Respublikos Prezidento grąžintų įstatymų svarstymas Seimo posėdyje. Dar kartą skaitau Statuto straipsnį: Seimas turi balsuoti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo (čia mes grįžtame į svarstymo procedūrą, numatome komitetus ir numatome datą, kada tai bus daroma), arba laikyti jį nepriimtu, tai yra galioja senasis įstatymas. Tie, kas mano, jog reikia svarstyti iš naujo, spaudžia mygtuką „už“, tie, kas mano, jog reikia laikyti įstatymą nepriimtu, spaudžia mygtuką „prieš“. Skelbiu balsavimą! (Balsai salėje)
Už – 57, prieš – 20… (Balsai salėje) Seimas nutarė svarstyti iš naujo. (Balsai salėje) Čia nėra veto. Seimui grąžintas įstatymas svarstyti iš naujo. Jūs pritarėte teisingai. Dabar mes numatome pagrindiniu komitetu Kaimo reikalų komitetą, papildomu… (Balsai salėje) Gerai, ponia D.Mikutienė nori.
D.MIKUTIENĖ. Mes frakcijos vardu prašom perbalsuoti.
PIRMININKAS. Prašot perbalsuoti. Gerai. Ponas B.Bradauskas.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Aš labai dėkoju Prezidentui, kad vetavo šį įstatymą, nes jis iš tikrųjų negina viešojo intereso. Ir jeigu pažiūrėsime, savivaldybės jau tiek klaidų pridirbo, kad nėra kaip žmonėms prieiti prie ežerų, ir dar saugomas teritorijas pradėsime parceliuoti. Tai apskritai ką mes valstybėje paliksime visuomenei? Atiduokime viską pagal kai kurių Seimo narių kalbas į privačias rankas, tegul neprileidžia žmonių niekur – nei prie miškų, nei prie ežerų. Todėl, gerbiamieji…
PIRMININKAS. Pone Bradauskai…
B.BRADAUSKAS. …kurie balsavot, aš sakau – labai ačiū ir siūlau, kad pagrindinis komitetas būtų Aplinkos apsaugos.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš siūlau baigti balsavimo procedūrą. Tada bus galima kalbėti dėl balsavimo motyvų ir dėl replikų. Darbo partijos frakcijos vardu… Aš supratau, kad Darbo partijos frakcija prašo perbalsuoti. Dar kartą paaiškinu: jeigu mes manome… norime pritarti Prezidento grąžinto įstatymo svarstymui iš naujo, mes spaudžiam mygtuką „už“; jeigu spaudžiame mygtuką „prieš“, galioja senasis įstatymas. Mes atmetame ir naują… (Balsai salėje) Šis įstatymas yra nepriimtas. Iš viso. Aš manau, kad Darbo partijos frakcija norėtų balsuoti už. (Balsai salėje) Dar kartą skelbiu balsavimo pradžią. Tie, kas mano, jog įstatymo projektą reikia svarstyti iš naujo, spaudžia mygtuką „už“. Tie, kas mano, jog reikia laikyti įstatymą nepriimtu, spaudžia mygtuką „prieš“. Skelbiame balsavimą.
Ačiū. Viskas gerai. Tai dabar aš skelbiu numatytus komitetus. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas, papildomi – Aplinkos apsaugos komitetas, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas. Aš girdėjau pono B.Bradausko pageidavimą, tačiau mes negalime keisti komitetų, nes pagal Statutą turime grąžinti į tą pačią stadiją ir leisti svarstyti tiems patiems komitetams, kurie buvo numatyti priėmimo metu. Mes negalime keisti komitetų. Pritariam? Svarstymo data – lapkričio 16 diena. Tinka? Tvarka, ačiū. Ponas A.Sysas norėtų ką nors kalbėti? Pone Sysai, taip…
A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, bet Statute parašyta šiek tiek kitaip. Seimas gali nuspręsti, kuriam komitetui yra grąžinama, kuris bus pagrindinis. Ten taip parašyta.
PIRMININKAS. Ne visai taip. Tai yra speciali grąžinto įstatymo svarstymo procedūra. Siūlau nebegrįžti prie šių klausimų. Einam toliau. Rytinio klausimo… Ponas K.Starkevičius. Replika po balsavimo.
K.STARKEVIČIUS. Čia buvo metami kaltinimai, kad užtvertos tvoros. Pone Bradauskai, aš siūlau Aplinkos apsaugos komitetui vieną kartą rimtai užsiimti ir griauti tas tvoras. O pradėti reikia kiekvienam nuo savęs, pasižiūrėti, ar ten nėra tvorų.
PIRMININKAS. Ačiū už repliką. Rytinio posėdžio klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos sudarymo Juro Abromavičiaus žūties aplinkybėms išaiškinti“ projektas Nr.XP-1729. Teikėjas – ponas A.Paulauskas. Aš kviečiu į tribūną. Reikia, kad būtų pristatyta, kas vis dėlto bus komisijos pirmininkas ir komisijos pirmininko pavaduotojas.
A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamieji kolegos, pasitarėme ir valdančioji koalicija neišreiškė noro vadovauti šiai komisijai, todėl mes siūlom komisijos pirmininku V.Karbauskį, pavaduotoja – L.Graužinienę.
PIRMININKAS. Ačiū ponui A.Paulauskui. Dabar mes turėtume balsuoti atskirai… dėl 3 straipsnio. O po to turėtume balsuoti ir kalbėti dėl viso Seimo nutarimo projekto. Ponas J.Razma dėl balsavimo motyvų?
J.RAZMA (TSF). Ne visai. Aš norėčiau pabrėžti, kad projekto iniciatoriams nėra jokių išimtinių teisių pasiūlyti pirmininko kandidatūrą. Ir kaip mes diskutavom ankstesniame posėdyje, pati komisija taip pat nebūtinai turi susirinkti. Kiekviena frakcija yra laisva siūlyti kandidatūras iš komisijos narių. Aš manau, esant šiai situacijai, kai mes su Naująja sąjunga šiuo klausimu taip aštriai diskutuojame, netinka nei jiems, nei mums pretenduoti užimti vadovaujamas pareigas. Dėl to aš siūlau, kad dėl pirmininko tegul būna bent alternatyvus balsavimas, kad L.Graužinienė taip pat galėtų kandidatuoti į pirmininko pareigas, jeigu kitų kandidatūrų daugiau čia nėra. Dirbo vienos komisijos pirmininke, normaliai susitvarkė. Aš manau, gali dirbti ir šioje komisijoje. Tikriausiai jai lengviau bus būti objektyvesnei, ji neatstovauja frakcijai, kurios atstovai tada būtų buvę Seimo nariais ir panašiai.
PIRMININKAS. Aš supratau pono J.Razmos pasiūlymą. Tačiau mano siūlymas neprieštarauja pono J.Razmos pasiūlymui. Jeigu Seimas apsisprendžia pritarti 3 straipsnio redakcijai: pirmininkas – V.Karbauskis, pavaduotoja – ponia L.Graužinienė, tada tokia redakcija lieka. Jeigu Seimas prieštaraus, tada mes balsuosime dėl ponios L.Graužinienės. Tai kam čia kelis kartus dėl to paties balsuoti? Aš siūlau, kas už tai, kad būtų patvirtintas 3 straipsnis? Pirmininkas… (Balsai salėje) Ponui A.Kubiliui tikrai neužčiaupsi burnos. Prašau.
A.KUBILIUS (TSF). Pirmininke, yra du pasiūlymai, visiškai lygiaverčiai. Yra du lygiaverčiai pasiūlymai, dėl jų reikia paprasčiausiai balsuoti. Seimas visada taip darydavo, apsispręsdavo balsuodamas, o ne pirmininko sprendimu nuspręsdavo, kuris iš jų bus pirmininkas. Tai paprasta procedūra. Už vieną kandidatą balsuojam už, už kitą prieš ir pamatysim, kuris (…), tas ir pirmininkas.
PIRMININKAS. Gerai. Aš dabar dar turėčiau paklausti ponios L.Graužinienės, ar ji sutinka kandidatuoti į pirmininkus. Ponia Loreta, prašau ateiti prie centrinio mikrofono ir pasakyti savo nuomonę.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš tikrai labai dėkoju už pasitikėjimą. Jeigu yra toks pasitikėjimas, aš galiu sutikti. Taip, aš sutinku.
PIRMININKAS. Ką gi, sutikimas duotas. Skelbiame alternatyvų balsavimą. Kas spaudžia mygtuką „už“, tas balsuoja už poną V.Karbauskį, kas spaudžia mygtuką „prieš“, tas balsuoja už L.Graužinienę. Susilaikiusių balsų neskaičiuojame. Ar suprantame? Balsuojame, kas bus komisijos pirmininkas. Seimo nariai, spaudžiantys mygtuką „už“, balsuoja už V.Karbauskį, Seimo nariai, spaudžiantys mygtuką „prieš“, balsuoja už L.Graužinienę. Susilaikiusiųjų balsai neskaičiuojami. Skelbiame balsavimą.
Už – 21, prieš – 43. Komisijos pirmininke patvirtinta L.Graužinienė. Dėl pavaduotojo, aš manau, abejonių nekilo. Pavaduotojas būtų V.Karbauskis. Aš manau, kad sutinka. (Balsai salėje) Pone Vaclovai, sutinkate būti pavaduotoju? Taip. Ar galima bendru sutarimu patvirtinti 3 straipsnį? Dėl viso nutarimo projekto nuomonės už ir nuomonės prieš. Keturi – už, keturi – prieš. Ponas Pečeliūnai, aš galiu tik paprašyti, jeigu jūs tikrai nuomonę prieš… ar jūs nuomonę už, tai dar yra vietos ketvirtoje eilutėje. Ponas A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai raginu balsuoti už šios komisijos sudarymą, nors A.Paulauskui neužteko išminties ir drąsos priimti mūsų siūlymus, redakcinius siūlymus, labai aiškius siūlymus. Jeigu norime tirti J.Abromavičiaus žūties aplinkybes ir kaip buvo tiriama byla, tai tikrai reikia tirti ir Bražuolės reikalus, ir pakaunės įvykius. Kitu atveju, tai bus sąmoningas tiesos vengimas. Bet tikiuosi, kad komisijai, kuri dabar bus sudaroma, tikrai pakaks išminties ieškoti atsakymų ir į tuos klausimus, į kuriuos neišvengiamai reikia ieškoti atsakymų, nors jie gal tiesiogiai nėra įvardyti komisijai suformuotose užduotyse.
Antras dalykas. Tikiuosi, komisijai taip pat užteks sąžiningumo, drąsos ir noro ieškoti tiesos ir tuo atveju, kai jau vienas ar kitas Lietuvai nusipelnęs žmogus ir buvęs Seimo narys visuomenės opinijos jau yra pasmerktas. Manau, kad, nepaisant visų artėjančių rinkimų ir artėjančių politinių batalijų, nekaltumo prezumpcija ir paprasčiausios žmogaus teisės Lietuvoje turi galioti. Jeigu žmogus jau viešosios opinijos ar laikraščių yra nuteistas ir negali savęs apginti, nes jis, skirtingai negu A.Paulauskas, nemato bylos, tai Lietuvoje su žmogaus teisėmis kažkas yra negerai. Aš raginu komisiją atkreipti dėmesį ir į tai.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – ponas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, negalėsiu balsuoti už šį dokumentą, net nedrįsčiau jo vadinti dokumentu, o drįsčiau vadinti jį teisinio nihilizmo pavyzdžiu, paskaitykite. Ir tą dokumentą rengė buvęs generalinis prokuroras, kuris teisinius dalykus tikrai turėtų gerai išmanyti. Kai komisijai pavedama ištirti Antrojo departamento veiklą ir nesuteikiamas instrumentas tai atlikti, kitaip sakant, nėra nuorodos, kad jie turi gauti slaptumo žymas, galimybės susipažinti su slapta informacija, tai viena ranka jiems liepiama atlikti svarbią užduotį, o kartu nesuteikiama instrumento tai užduočiai atlikti. Tai po to mes juos turėsime kaltinti, kad jie užduoties neatliko, nors patys to instrumento nesuteikėme. Aš apie tai jau prieš pertrauką sakiau, deja, ta pataisa čia iniciatorių iniciatyva neatsirado.
Dar daugiau, tas čia jau buvo minėta, mes kalbame, kad kažkas… apie dar nenutrauktą bylą. Byla nenutraukta, kažkas ją jau skaitė, žino ten minimas pavardes, ir tai yra konstatuojama 4 straipsnyje, tai mes turime iš karto sudaryti dar vieną komisiją, kieno valia ir ar nepažeidžiant įstatymų kai kuriems asmenims buvo leista susipažinti su dar neužbaigta byla. Ar tai buvo atlikta teisėtai, ar neteisėtai? (Balsai salėje) Dar ne laikas, dar dvi minutės. Tas, kuris taip rėkiate, prašom skaityti Statutą. Taigi, mielieji ponai, aš siūlyčiau dabar apskritai už šį dokumentą nebalsuoti, nes yra gėda dėl to, kaip jis suformuluotas. Aš nesakau, kad klausimai blogi, galima tirti visus klausimus, bet reikia teisingai, juridiškai suformuluoti, už teisinio nihilizmo pavyzdį Seime negali būti balsuojama. Tai liks istorijai, tikrai toks teisinis neraštingumas Seimui garbės nedaro. Tuo labiau buvusiam generaliniam prokurorui. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – ponia R.Juknevičienė.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, suprasdami, kad šios komisijos sudarymas – tai grupės draugų, bendraujančių su ufonautais, gelbėjimo komiteto kerštas Tėvynės sąjungai, suprasdami, kad dokumento tekstas yra logikos ir teisės požiūriu parengtas visiškai neraštingai, suprasdami, kad kai kas nori daryti viešuosius ryšius, o anksčiau tai buvo vadinama elementaria propaganda prieš savivaldybių rinkimus, mes balsuosime už. Aš asmeniškai balsuosiu už, nes nebijau tiesos. Kodėl tiesos bijo A.Paulauskas ir kodėl atmetė J.Razmos logiškus pasiūlymus dėl jo paties iškeltų klausimų ir abejonių apie J.Abromavičiaus žūtį, aš nežinau. Galbūt kaip tik ši komisija ir padės išaiškinti tiesą, gal ir paaiškės, ko bijojo A.Paulauskas.
Taigi ir kitus kviečiu balsuoti už, nebijoti tiesos, ar dirbtume Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, ar šioje komisijoje, kad ir kokia žiauri tiesa būtų, ji turi būti išaiškinta. Tikiu, kad šis Seimas yra pajėgus tai daryti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – ponas J.Razma.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes esame nuoseklūs ir netrukdome sudaryti parlamentinio tyrimo komisijų, kad ir labai nelogiškai būtų formuluojami kai kurie klausimai. Šiuo atveju daugiausia nuogąstavimų turėjau dėl, mano supratimu, visiškai dirbtinai pabaigoje prirašyto klausimo, kuriuo siūloma tirti Antrojo departamento kai kuriuos veiklos aspektus. Negi iniciatoriai nori pasakyti, kad J.Abromavičiaus žūtis yra kaip nors susijusi su dabartine, praėjus 10 metų, Antrojo krašto apsaugos departamento veikla? Ar jie prisiima atsakomybę dėl pasekmių? Bet kai čia, Seimo tribūnoje, abejingai murksojęs krašto apsaugos ministras tuo klausimu nieko nepasakė, tai, matyt, yra jo atsakomybė, jis garantuoja, kad viskas bus gerai.
Manau, ateityje mums reikėtų pagalvoti ir Statute įrašyti pataisą, kad nebūtų kuriamos naujos laikinosios tyrimo komisijos, kai iki kokių nors rinkimų lieka mažiau nei pusę metų, nes tada dingsta racionalumas, dingsta objektyvus pagrindas. Šiuo atveju, matyt, mūsų politiniai konkurentai naiviai tikisi, kad per šios komisijos veiklą pavyks mesti kokį neigiamą šešėlį Tėvynės sąjungai dėl prieš dešimtį metų buvusius įvykius.
Man tik pasidžiaugti lieka, kad nieko neigiamo mūsų oponentai nerado mūsų dabartinėje veikloje ir jiems tenka to ieškoti gilioje praeityje. Mes nesielgsime kaip Naujoji sąjunga, kuri sutrukdė sudaryti komisiją dėl „Draugystės“ viešbučio tyrimo, ir palaikysime šią tikrai nelabai racionalią iniciatyvą.
PIRMININKAS. Nuomonė už – ponas E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji, žinoma, čia galima daug ką susieti, ieškoti įvairių sąsajų ir su rinkimais, ir galbūt su kokiais nors gamtos reiškiniais. Tačiau tai yra faktas, labai ritmas faktas – savanorio, Saugumo departamento darbuotojo, vėlgi pabrėžiu, Saugumo departamento darbuotojo, nužudymas, ne žūtis, o nužudymas. Tas nenoras išsiaiškinti gali brangiai kainuoti.
Gerbiamieji, aš kreipiuosi į konservatorius, noriu priminti pavasarį vykusį mūsų bandymą sudaryti laikinąją komisiją dėl rezervistų Antano Valionio ir Arvydo Pociaus veiklos ištyrimo, kaip jūs tada priešinotės, kad būtų tiriama A.Pociaus veikla. Galbūt ta komisija būtų baigusi darbą prieš pusę metų ir būtų sudėjusi taškus, tai mes neturėtume tos sunkios situacijos su Valstybės saugumo departamentu, kurią turime šiandieną. Jūs prisiminkite tą istoriją ir prisiminkite savo atsakomybę už tai.
Taigi, manyčiau, nespekuliuokime artėjančiais savivaldybių rinkimais, Lietuvoje jie bus reiškinys, bet tai bus lokalūs dalykai. Nemanau, kad šios komisijos veikla turės įtakos savivaldos rinkimams Vilniuje ar kitame Lietuvos mieste. Komisija gauna įgaliojimus, ji turi atlikti šį darbą ir pagaliau sudėti visus taškus, kas atsitiko tada, kai buvo nužudytas tikrai už tiesą Lietuvoje pasiryžęs kovoti žmogus.
PIRMININKAS. Nuomones už ir nuomones prieš girdėjome. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos sudarymo J.Abromavičiaus žūties aplinkybėms išaiškinti“?
Ką gi, už – 77, prieš – 1, susilaikė 2. Seimo nutarimas priimtas.
Iš rytinio posėdžio liko neapsvarstytas vienas klausimas, tačiau aš nematau… Prie centrinio mikrofono prašau. O kas čia bloga įvyko? Originalu. Prašom.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Labai atsiprašau. Mano balsą įskaitykite kaip „už“. Nuslydo pirštas.
PIRMININKAS. Vardas ir pavardė.
A.PITRĖNIENĖ. Audronė Pitrėnienė.
PIRMININKAS. Aš juokauju.
Rytiniame posėdyje mes nebaigėme svarstyti vieno klausimo – Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-1726. Tačiau aš nematau pagrindinio komiteto pranešėjo pono J.Liongino. Ponas R.Palaitis, jeigu Seimas ir Tėvynės sąjungos frakcija sutiktų. Čia labai… Jeigu jūs nesutinkate, ką gi, atidėsime iki kito posėdžio. Taip, Sveikatos draudimo, labai trumpas. Ponas A.Matulas ir ponas R.Palaitis. Jeigu mes neklausinėjame, bendru sutarimu iš tikro išspręsime. Galima. Kviečiu į tribūną poną R.Palaitį, po to kviesime į tribūną poną A.Matulą.
R.PALAITIS (LCSF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Biudžeto ir finansų komitetas buvo susirinkęs ir apsvarstė Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Kadangi buvo gauti tik Teisės departamento pasiūlymai, tai komitetas ir nusprendė pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas patobulintam įstatymo projektui ir, svarbiausia, sujungti šį projektą su įstatymo projektu Nr.XP-379A.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną poną A.Matulą.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikro aš dėkingas, kad sutikote šiandien svarstyti šitą įstatymo projektą, nes jam būtina pritarti prieš tvirtinant kitų metų valstybės biudžetą, kadangi kalbama apie daugiau kaip 180 mln. litų. Jeigu mes nepriimtume šio įstatymo projekto, iš tikro pagal visų skaičiavimus tiek lėšų galėtų netekti Privalomojo sveikatos draudimo fondas.
Sveikatos reikalų komitetas svarstė šį įstatymo projektą, jam pritarė, pasiūlė atsižvelgti į Teisės departamento pastabas ir kartu svarstymo metu sujungti Sveikatos draudimo įstatymo 15 ir 16 straipsnius. Tai yra padaryta. Balsavimo rezultatas: bendru sutarimu. Prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū ponui A.Matului. Norinčių diskutuoti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galima. Ačiū. Įstatymui pritarta. (Balsai salėje) Seimo nariai prašo balsuoti. Bet, aš manau, dar bus balsavimas. Mane ponas Č.Juršėnas informavo, kad su Tėvynės sąjungos frakcija yra sutarta.
Jau dabar galime pakviesti į tribūną poną Č.Juršėną, kuris pristatytų keletą klausimų, kurie yra susiję su mūsų vidaus veikla. Dėl ko? Balsuojame dėl…
Gerai. Siūloma balsuoti dėl pritarimo po svarstymo Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio papildymo ir 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Prašom balsuoti.
Už – 74, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
Ką gi, kviečiu į tribūną poną Č.Juršėną, kuris pateiks… Taip, rytinį posėdį jau baigėme.
Pradedame vakarinį posėdį. 2b rezervinis klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo NATO…
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Dėl NATO.
PIRMININKAS. „Dėl Seimo NATO reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-1819.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, jūs turite tą patikslintą variantą, kad visiems būtų aišku, kas iškrenta ir kas įrašoma. Bet kadangi tai matyti, aš pasakysiu, ko nematyti. Yra užtikrintas visiškas proporcinis atstovavimas: nuo didžiųjų frakcijų po du Seimo narius, nuo mažųjų – po vieną Seimo narį. Prašyčiau aprobuoti ir tada komisija galės jau ir savo vadovybę turėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galima pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galima. Ar galima pritarti…
Č.JURŠĖNAS. Reikės.
PIRMININKAS. Dabar kas už… Dabar skelbiamas balsavimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo NATO reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projekto. Balsuojame.
Už – 76, prieš nėra, susilaikė 1. Priimta.
Kitas klausimas rezervinis 4a – Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijų pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo“ 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr.XP-1816. Prašom.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, šis klausimas susijęs su kitu, kurį mes tuoj turėsime priimti, t.y. su tuo, kad yra pertvarkoma regioninių reikalų… Regioninės plėtros komisijos vadovybė. Iš šios vadovybės turėtų būti išbrauktas pavaduotojas kolega D.Jankauskas, nes dabar jis yra komiteto pirmininkas ir negali eiti dvejų pareigų vienu metu, o kitame nutarime jau bus kalbama ir apie pirmininką. Mes tiesiog turime panaikinti tą nutarimą, t.y. pripažinti netekusiu galios.
PIRMININKAS. Ačiū ponui Č.Juršėnui. Klausti nėra norinčių. Ar galima pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ar galima bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui po svarstymo?
Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijų pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo“ 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas?
Už – 73, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas.
Rezervinis 4b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijų pirmininkų patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.XP-1822. Pranešėjas – Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Šiuo momentu, gerbiamieji kolegos, savo vadovus jau, galima sakyti, turi dvi komisijos: Regioninės plėtros komisijos pirmininku vietoje V.Domarko išrinktas S.Pabedinskas, o Antikorupcijos komisijos pirmininku – R.Dagys. Primenu, kad Antikorupcijos komisijos pirmininkas dabar yra ministras, ir jis komisijos pirmininko posto neteko anksčiau. Irgi prašyčiau patvirtinti.
PIRMININKAS. Norinčių klausti nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo nutarimo projektui? Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – ponas… Ponas R.Bašys atsisakė.
Skelbiamas balsavimas dėl Seimo nutarimo Nr.XP-1816 priėmimo. Supainiojau, Nr.XP-1822.
Už – 68, prieš – 3, susilaikė 5. Seimo nutarimas Nr.XP-1822 priimtas.
Rezervinis 8 klausimas, registracijos Nr.XP-1820. Pranešėjas – ponas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Čia, gerbiamieji kolegos, yra pirmas iš būsimos serijos klausimų, susijusių su delegacijų vadovybių pertvarkymu. Kol kas yra sutarta dėl vienos delegacijos, tai yra mūsų delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje. Pagal Seniūnų sueigos rekomendaciją ši vieta buvo skirta Tėvynės sąjungos frakcijai, frakcija pasiūlė kolegę R.Juknevičienę. Siūlau patvirtinti, o artimiausiomis dienomis arba artimiausiomis savaitėmis spręsime likusius komisijų ir delegacijų klausimus.
PIRMININKAS. Ką gi, norinčių klausti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galima. Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo nutarimo projektui? Dar prieš mums apsisprendžiant balsuoti, mes turime atsižvelgti į Teisės departamento išvadą, projekto rengėjams reikės atkreipti dėmesį ir pataisyti nutarimo projektą dėl mūsų nutarimo projekto. Čia redakcinio pobūdžio. Tai yra projektas iš esmės atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus ir juridinės technikos taisykles. Redaguojant projekto 1 straipsnį pakeisti – vietoj skaičiaus ir žodžių „nauju 5 punktu“ reikėtų rašyti „nauja 5 dalimi“. Jeigu pranešėjas sutinka su Teisės departamento išvada, tai kas už tai, kad su redakcinėmis pastabomis būtų priimtas Seimo nutarimas Nr.XP-1820?
Už – 70, prieš – 1, susilaikė 4. Seimo nutarimas Nr.XP-1820 priimtas. Sveikiname naujuosius komisijų pirmininkus ir naująją delegacijos vadovę. Sėkmės darbe!
Rezervinis 9 klausimas – savaitės, prasidedančios lapkričio 13 dieną, plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėjas – Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kita savaitė bus taip pat intensyvi ir mes galime turėti tų pačių problemų, kaip ir šiandien turėjome, nes sunku apskaičiuoti, kuris klausimas sukels ypatingų diskusijų, kuriam įstatymo ar nutarimo projektui bus pateikta daugiausia pataisų. Taigi pirmas didelis blokas, dėl kurio jau dabar galima prognozuoti, kad tikrai bus diskusijų, tai Užsieniečių teisinės padėties įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymas ir su šiuo įstatymo projektu susiję dar trys įstatymai. Visi keturi yra eurointegraciniai, o bėda yra ta, kad mes uždelsėme nagrinėti. Čia jau yra, kaip matote, trečias arba antras variantas ir antroji ES teisės pažeidimo stadija. Tai atsitiko pirmą kartą mūsų eurointegracinės politikos įgyvenimo praktikoje. Žinoma, labai norėtųsi, kad mums pavyktų ir apsvarstyti, ir artimiausią savaitę priimti. O dabar kol kas svarstymo stadija, bet į tai aš atkreipiu ypatingą dėmesį.
Toliau. Žinoma, komisijų reikalai. Viena iš tokių komisijų yra dėl „Alitos“. Tas yra numatyta. Taip pat per Vyriausybės pusvalandį labai svarbaus ministro, nors visi svarbūs, bet čia yra vidaus reikalų ministro kalba ir atsakymai.
Atkreipčiau dėmesį, kad 16 dieną, t.y. ketvirtadienį, mes turėsime apsispręsti dėl Seimo rekomendacijos dėl mūsų pozicijos nagrinėjant 2007-2013 metų eurofinansinę perspektyvą. Naujas Savivaldybių rinkimų įstatymas ir šilumos ir karšto vandens kainų augimo pagrįstumo parlamentinis tyrimas. Kaip matote, kapitalinių klausimų yra labai daug, gali dar atsirasti naujų. Taigi arba reikės ilginti posėdžius, arba galbūt kai kurių klausimų teks atsisakyti, nors aš pačiu paskutiniu momentu iš kolegų girdėjau kaip tik priešingų siūlymų – dar ką nors įrašyti.
PIRMININKAS. Ačiū ponui Česlovui. Norinčių paklausti yra 7 Seimo nariai. Pirmasis klausia ponas V.Saulis.
V.SAULIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis vicepirmininke. Aš norėčiau paprašyti, ar nebūtų galima įrašyti į kitos savaitės darbotvarkę įstatymo projektą Nr.XP-1769? Tai yra Vidaus kontrolės įstatymo pakeitimai, kurie labai reikalingi dabar Finansų ministerijai, Valstybės kontrolei dėl ataskaitų pateikimo terminų. Tai yra labai paprastas, galbūt techninis, tik pratęsiamos ataskaitų pateikimo datos. Labai norėtųsi priimti šioje sesijoje, kad įsigaliotų nuo Naujųjų metų.
Č.JURŠĖNAS. Pakartokite numerį, 1769?
V.SAULIS. Taip.
Č.JURŠĖNAS. Va, jau pirmas papildymas.
PIRMININKAS. Ką gi, pageidavimas išgirstas. Klausia ponia D.Teišerskytė.
D.TEIŠERSKYTĖ (LSF). Pone vicepirmininke, norėjau jūsų prašyti. Ketvirtadienį po pietų rezerviniuose klausimuose yra numatytas Seimo nutarimo dėl 2007 metų paskelbimo Vaikų kultūros metais projektas, numatytas svarstymas. Noriu jūsų labai prašyti, kad būtų ir svarstymas, ir priėmimas, nes tas svarstymas labai ilgam atidėtas. Ir labai prašau perkelti jį į pagrindinę darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Būtų galima, bet čia per daug sudėtingi klausimai, nebent iki nutarimo „Dėl psichikos sveikatos strategijos“ patvirtinimo.
D.TEIŠERSKYTĖ. Labai ačiū. Ir tai gerai.
PIRMININKAS. Ką gi, klausia ponas E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, vėl Šilumos įstatymo nėra, yra siūlomos kosmetinės pataisos.
Č.JURŠĖNAS. Ir komisija!
E.KLUMBYS. Dabar dėl komisijų. Pirmiausia, man atrodo, turėtume patvirtinti Vidmanto Jankausko komisijos veiklos dvejų metų rezultatus. Iš šitos ataskaitos tada paaiškėtų dėl kainų nustatymo pagrįstumo. Nes jeigu V.Jankausko komisija 2004-2005 metais dirbo gerai, tai iš principo ir kainos yra nustatytos gerai. Viena iš jos funkcijų – kainų nustatymas. Bet jeigu komisija dirbo blogai, tada atsiranda pagrindas sudaryti tokią komisiją. Sakykite, kiek dar jūs tęsite V.Jankausko komisijos veiklos ataskaitos priėmimą mūsų Seime?
Č.JURŠĖNAS. Čia problema yra ta, kad vienu metu jis negalėjo, kitu metu turėjo kiti atsakingi darbuotojai stovėti šioje tribūnoje. Jeigu mes apsispręsime, kad ministras R.Šukys gali palūkėti, tai tada į tą vietą mes tikrai galime „įmontuoti“ šią komisiją, bet tam turi pritarti kolegos Seimo nariai, ir derinsimės. Arba išbraukdami dar ką nors galime ir tą, ir tą „įmontuoti“, tai yra ir komisijos ataskaitą, ir ministro dalyvavimą Vyriausybės pusvalandyje.
PIRMININKAS. Klausia ponas P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis vicepirmininke, dėl antradienio darbotvarkės 1-4 punkto, Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio. Čia yra numatytas svarstymas. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas labai prašo, kad kartu būtų ne tik svarstymas, bet ir priėmimas, nes tai yra vieno straipsnio nedidelis pataisymas ir jokių pastabų nėra. Komitetas yra apsvarstęs. O esmė yra ta, kad laidos turi būti sklandžiai transliuojamos užsienio lietuviams.
Č.JURŠĖNAS. Tikrai kilnus tikslas, bet aš galiu pasakyti, kad neturiu teisės siūlyti svarstymo ypatingos skubos tvarka, bet jūsų prašymą perduosiu Pirmininkui ir tikiuosi, kad jis su tuo sutiks, ir mes antradienį galėsime ir baigti svarstymą, ir iš karto priimti tą įstatymo pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, turėčiau keletą dalykų. Pirma, dėl 1-11 klausimo pranešėjo. Tai ar tikrai ponas Z.Balčytis turi būti pranešėjas šiais klausimais, ar jis tikrai bus pajėgus atsakyti į kai kuriuos klausimus, nes įstatymai yra ir Valstybės saugumo įstatymas, ir Krašto apsaugos sistemos, tai gal ir krašto apsaugos ministras ar kuris nors kitas galėtų, bent jau vidaus reikalų ministras, kuris nors kiek su tuo yra susipažinęs, o ne finansų ministras turėtų tą daryti. Kodėl čia toks pasirinkimas, sunku pasakyti. Vyriausybė, matyt, taip teikia.
Č.JURŠĖNAS. Tikrai taip.
S.PEČELIŪNAS. Aš iš principo abejoju, ar ponas Z.Balčytis bus šioje tribūnoje, nes mes jau susiduriame su ta praktika, kai Vyriausybė sako, kad pranešėjas turi būti vienas, o paskui ateina visai kitas. Vietoj ministro ateina viceministras ir kas tik nori, apie tai darbotvarkėje net nerašoma ir ta nuomonė nėra pakeičiama. Šioje vietoje reikėtų susitvarkyti. Tai čia šiaip tokia pastaba. Keista, kodėl jūs neatkreipėte dėmesio, kad ketvirtadienį bus svarstomas ir veto.
Ir paskutinis dalykas, kai skundėtės, kad nėra mums laiko, mes čia įlendame į tokias bėdas, kai nespėjame nieko atlikti, tai aš noriu jums priminti jūsų taikytą labai gerą praktiką, tiksliai atitinkančią Statutą. Svarstom svarstom penkis, dešimt, penkiolika įstatymo projekto straipsnių ir nebaigiame iki galo, tiesiog baigiasi tam klausimui skirtas laikas ir be jokių čia triukšmų, be nieko jūs pranešdavote Seimui, kad, atsiprašau, bet tam klausimui skirtas laikas baigėsi, mes perkeliame tą klausimą į kitą dieną ir toliau tęsiame…
PIRMININKAS. Pone Sauliau, jau beveik dvi minutės.
S.PEČELIŪNAS. Aš jau baigiu. Mano prašymas tą praktiką prisiminti ir ją daugeliu atvejų, gal ne visada, taikyti ir mes neįlįsime į tą bėdą. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Jeigu jūs neprotestuosite, nes esate tarp tų, kurie dažniau kalbate ir protestuojate, jeigu neprotestuosite, tai nutraukti klausimo nagrinėjimą, kai ateina laikas arba juo labiau jis viršijamas, iš tikrųjų būtų gal ir sveika. Bet tai taikytina visiems pirmininkams.
O dėl pirmo dalyko iš tikrųjų yra nustatyta tvarka, kad yra pagrindinis pranešėjas ir yra rezervinis. Mes visada rašome pagrindinį, o rezervinį tiktai tada, jeigu žinome, jis atsiranda paskutiniu momentu, bet čia yra toks Vyriausybės nutarimas ir toks pavedimas būtent šiam ministrui, o ne kitam.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas J.Razma.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar negalima būtų dar labiau siekti kartu įrašyti į darbotvarkę to paties įstatymo pataisas, kurios teikiamos skirtingais projektais. Pavyzdžiui, yra Darbo kodekso viena pataisa siūloma V.Blinkevičiūtės, svarstymo stadija. Ar nebūtų galima pridėti A.Čapliko pataisą dėl Kalėdų atostogų ir paskui priimant sujungti. Yra antradienį įrašyti projektai, susiję su politinių partijų finansavimu ir rinkimais. Man atrodo, būtų gerai šiuos projektus teikti į darbotvarkę kartu su V.Muntiano darbo grupės produktais, nes ten yra bendresni projektai, daugiau straipsnių paliečiama. Kas iš to, kad mes dabar keletui dalinių pataisų pritarsime, o paskui vėl iš naujo prie jų grįšime. Labai neracionalus atrodo mūsų darbas, jeigu taip toliau dirbsime.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš su tamsta iš principo sutinku ir paprastai, kai sudaromos darbotvarkės, į tai atsižvelgiama, kad paraleliai eitų ir kitų įstatymų leidybos iniciatyvos subjektų projektai. Bet dažnai būna, kad tų kitų ar trūksta parašų, ar dar kokie nors yra minusai, todėl neįrašoma.
Dabar dėl politinių partijų finansavimo ir kitų dalykų. Čia iš tikrųjų reikės tartis Seniūnų sueigoje, kurį variantą geriau pasirinkti. Mums atrodė ir Seniūnų sueiga tam pritarė, kad svarbu, jog mes pradedame tam tikrą procesą, o po to bus galima prijungti kitus dalykus arba pataisų forma, arba papildomai pateikiant. Ten apskritai visą didžiulį kompleksą iš karto nagrinėti, manau, mums nebus įmanoma. Tai bent pradėkime šiek tiek, gal pajudėsime ir ką nors išspręsime.
PIRMININKAS. Ačiū ponui Č.Juršėnui. Aš, pasinaudodamas pirmininko teise, norėčiau pasiūlyti į kitos savaitės darbotvarkę įtraukti klausimą – Seimo Statuto pakeitimai dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos formavimo principų, projekto registracijos Nr.XP-1154.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū, aš neprieštarauju, bet dabar galiu konstatuoti, kad kai visi siūlymai baigėsi, nebuvo prašymų ką nors išbraukti, prašymai tik įrašyti. Suprantate, kokios darbotvarkės bus kitą savaitę. Jeigu visi sutinka, aš neprieštarauju, ten liko tik priėmimo stadija.
PIRMININKAS. Ačiū ponui Česlovui.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo Seimo nutarimui? (Balsai salėje) Darbotvarkei… Ką gi balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“… Atsiprašau, ne tą skaitau. Dėl savaitės, prasidedančios lapkričio 13 diena, plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimo, prašau, kas už? Atsiprašau, suklydau.
Už – 56, prieš – 1, susilaikė 5. Kitos savaitės darbų programą patvirtinome.
Kviečiu į tribūną J.Razmą… (Balsai salėje) Taip, dėl balsavimo motyvų ponas A.Paulauskas. Dėl vedimo tvarkos.
A.PAULAUSKAS (NSF). Dėl vedimo tvarkos. Rytiniame posėdyje mes suabejojome, ar teisingai į popietinę darbotvarkę yra įtraukta Tėvynės sąjungos opozicinė darbotvarkė. Šiandien balsuojant dėl komisijų dar kartą patvirtinta tezė, kad konservatoriai (Tėvynės sąjungos frakcija) dalyvauja valdančiojoje daugumoje, todėl vadintis opozicine ji negali. Turėdama tokius svarbius postus turėtų teikti savo klausimus į bendrą darbotvarkę, o ne siaurinti opozicijos teises, teikti savo klausimus opozicinėje darbotvarkėje. Todėl nesutikdama su tokiu traktavimu ir pirmininko elgesiu, Naujoji sąjunga reiškia protestą ir nedalyvauja opozicinės Tėvynės sąjungos (konservatorių) darbotvarkės svarstyme.
PIRMININKAS. Ką gi, aš tik nelabai supratau, kuo aš čia dėtas, posėdžio pirmininkas. Aš nei galiu paskelbti frakciją opozicine, nei galiu išbraukti. Ponas J.Pinskus. Prašau.
J.PINSKUS (DPF). Iš tiesų Darbo partijos frakcija jau seniai įvardijo konservatorius, kad tai dešinysis socialdemokratų flangas. Per postų dalybas jie iš tiesų įrodė, kad jie tokie ir yra. Todėl Darbo partijos frakcija šiame „falše“ irgi nedalyvaus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dabar turbūt reikia dalytis replikomis. Ponas A.Kubilius, ne, ponas P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (MSG). Aš truputį kitu klausimu.
PIRMININKAS. Tai gal pabaikime, pone Petrai…
P.GRAŽULIS. Čia vis tiek faktiškai dėl to paties, dėl patvirtintos darbotvarkės.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos.
P.GRAŽULIS. Dėl rytinės darbotvarkės. Kai buvo tvirtinama šios dienos darbotvarkė, iš darbotvarkės buvo išbraukti trys klausimai, susiję su KGB archyvų išviešinimu, ir posėdžio pirmininkas pasakė, kad bus kitą savaitę įtraukti į darbotvarkę. (Balsai salėje) Atsiprašau, Č.Juršėnas sako, kad vis dėlto bus įtraukti, kai komitetas apsvarstys.
PIRMININKAS. Kiek aš atsimenu, būtent toks buvo sprendimas, jeigu komitetas svarstys.
Ponas R.Ačas.
R.AČAS (TTF). Dėl tokių pat motyvų frakcija „Tvarka ir teisingumas“ tolesniame posėdyje taip pat nedalyvaus.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A.Kubilius.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, štai ir matome skirtumą tarp konstruktyvios opozicijos ir tų, kurie niekaip negali rasti savo vietos. Aš džiaugiuosi, kad aljansas tarp A.Paulausko, R.Pakso ir V.Uspaskicho įgauna aiškią formą ir Lietuvos žmonėms bus aiškiau. Tiktai galėtų tie, kurie dabar palieka posėdį, taip pat palikti ir pinigus už šios dienos darbą.
PIRMININKAS. Dabar tikrai kviečiu į tribūną poną J.Razmą, kuris nesant ponui A.Salamakinui pristatytų jau pradėtą svarstyti ir beveik priimtą Seimo nutarimo projektą. Aš atsiprašau, suklydau, rezervinis 3a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“ projektas Nr.XP-1788.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų sudėtinga numatyti visus projektus, kai tvirtiname darbų programą. Tai štai ir mūsų viena iš komisijų nebuvo, matyt, tikra, kad parengs svarbius projektus, kuriuos teikia A.Salamakinas. Kultūros rėmimo fondo įstatymo projektas ir pora lydinčių. Taip pat tarp mūsų įrašytų į opozicinę darbotvarkę projektų esama tokių, kurių mes neprognozavome tvirtinant darbų programą. Jie yra išdėstyti dviejuose pasiūlymuose. Vienas yra mano pasirašytas nuo 100 iki 103. Keturi projektai. Taip pat yra A.Dumčiaus papildymas. Ten, tiesa, tie patys numeriai nurodyti nuo 100 iki 103. Manau, sumuojant pasiūlymus numerius reikės atitinkamai paslinkti. Yra dar I.Šiaulienės du pasiūlymai. Tai Energetikos įstatymo pataisos ir Šilumos ūkio įstatymo pataisos. Čia taip pat siūlomi numeriai nuo 100 iki 101. Vėl reikės juos suderinti ir tie numeriai bus didesni. Siūlau pritarti darbų programos papildymui su mano minėtais pasiūlymais.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galima bendru sutarimu… Klausiančių nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galima. Svarstymo stadijoje, mane Sekretoriatas informavo, diskusijoje yra užsirašęs dalyvauti ponas E.Klumbys. Po svarstymo, po pono E.Klumbio kalbos ir balsuosime. Pone Egidijau, prašom. Ar frakcijos, ar savo vardu? Penkios minutės.
E.KLUMBYS (TTF). Aš noriu replikuoti čia garsiai šaukiantiems konservatoriams dėl to, kad išėjo mano frakcijos žmonės, o aš likau. Aš noriu pasakyti, kad tas klausimas, kurį jūs pateikėte, pirmiausia teisiškai nėra jūsų vadinamos opozicinės konservatorių darbotvarkės dalis. Todėl aš dalyvauju svarstant šį klausimą. Tai, kad jūs nesate opozicija, labai puikiai jūs pats parodėte dabar pateikdamas šį klausimą už A.Salamakiną. Štai yra puikus pavyzdys, kaip susiję konservatorių ir socialdemokratų darbai. Čia toks bendras pakalbėjimas.
Dabar aš noriu konkrečiai kalbėti dėl šio darbotvarkės klausimo, būtent dėl šilumos ūkio ir energetikos klausimų įtraukimo į darbotvarkę. Gerbiamieji, jūs turbūt atkreipėte dėmesį, kad aš kiekvieną savaitę klausiu Č.Juršėno, kada bus įtrauktas Šilumos ūkio įstatymo projektas. Jis stabiliai nėra įtraukiamas. Štai dabar yra ištraukiamas vienas klausimas ir pateikiamas kaip labai svarbus, tačiau kažkodėl jūs, gerbiamieji Tautos atstovai, turbūt nelabai suprantate, kas dedasi šilumos ūkyje šiuo metu. Jeigu „Vilniaus energijos“ vadas gauna per mėnesį 140 tūkst. litų ir V.Jankausko komisija šioje vietoje tyli, tie 140 tūkst. yra vartotojų pinigai. Nieko. Visiems ramu. Kita situacija, už kurią atsakingas V.Jankauskas ir atsakingas dėl to, kad yra toks Šilumos ūkio įstatymas. Tai, kad žmogus, kurio namuose įvyko avarija ir kuris negali naudotis šilumos energija, ir toliau privalo mokėti už šilumos energiją, nes yra tokia V.Jankausko komisijos metodika. Ir nieko! Jūs, Tautos išrinktieji, ramiausiai ignoruojate, kad Šilumos ūkio įstatymas būtų svarstomas čia, Seime. Štai tokia situacija diena iš dienos piktina žmones, kad Seimas užsiima ne tais darbais, kuriais tikriausiai reikia kuo greičiausiai užsiimti. Todėl aš nepritariu šių antraeilių, trečiaeilių, ketvirtaeilių klausimų įtraukimui į dienos darbotvarkę, nes joje turi būti vienas ir dabar pagrindinis klausimas – Šilumos ūkio įstatymas. Aš manau, kad iš tikrųjų tas delsimas, kuris vyksta dėl (aš to nebijau pasakyti) Seimo vadovybės ir Vyriausybės susitarimo, yra nusikalstamas.
PIRMININKAS. Ačiū ponui Egidijui. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje) Dar prieš balsuojant, ponas D.Jankauskas, matyt, norėtų repliką. Ar dėl balsavimo motyvų, pone Donatai, ką jūs? Prašom.
D.JANKAUSKAS (TSF). Replika. Iš tikrųjų noriu paprašyti kolegos E.Klumbio kalbant oficialiame posėdyje iš Seimo tribūnos, tuo labiau sakant tokius pavadinimus kaip V.Jankausko komisija, tiksliau įvardyti. Nuo gimimo turiu, rodos, vieną iš populiariausių pavardžių Lietuvoje – Jankauskas. Nejučiom visą laiką gal norisi pagalvoti, kad tai priskiriama ir man kaip Jankauskui. Prašau tiksliau įvardyti komisijų pavadinimus. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū ponui Donatui. Bent jau vardu, matyt, reikėtų pavadinti, bet, kita vertus, tokiam galingam pasijusti, matyt, irgi nėra blogai.
Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Norima balsuoti? Balsuojame. Kas už tai, kad Seimo nutarimui būtų pritarta po svarstymo? (Balsai salėje)
Už – 31, prieš – 1, susilaikė 5. Seimo nutarimui Nr.XP-1788 pritarta po svarstymo.
Priėmimo stadija. Už, prieš nėra norinčių kalbėti. Skelbiamas balsavimas dėl Seimo nutarimo Nr.XP-1788 priėmimo. Taip, su pasiūlymais.
Už – 34, prieš – 1, susilaikė 6. Seimo nutarimas Nr.XP-1788 priimtas.
Opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos darbotvarkė
Grįžtame į mūsų pagrindinę darbotvarkę. Kviečiu į tribūną poną R.J.Dagį. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1747.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, tie, kurie netingi dirbti Seime. Norėčiau pateikti įstatymo projektą, kuris yra susijęs su ką tik mūsų anksčiau prieš pietus priimtu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, kuriuo mes atleidome nuo pajamų mokėjimo religinėse bendrijose ir bažnyčiose dirbančius patarnautojus ir kitus asmenis. Tiksliau, neatleidome, o palikome galioti tą seną tvarką. Kai mes svarstėme šį įstatymą Biudžeto ir finansų komitete, buvo toks Finansų ministerijos pasiūlymas, kad būtų sutvarkytas taip pat ir Lietuvos Respublikos religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymas, kad visi įstatymo dalykai, susiję su mokesčiais, būtų Mokesčių įstatyme, o ne specialiuose įstatymuose, nes tuo atveju, jeigu Mokesčių įstatymas kalba vienaip, o specialūs įstatymai kalba kitaip, vis tiek laikomasi Mokesčių įstatymo prioriteto. Mano pataisa su tuo yra susijusi. Ten, aišku, reikės dar stropiai pasižiūrėti, ar visos tos funkcijos, kurias mes išbraukėme, tos visos lengvatos ar tikrai yra perkeltos į Mokesčių įstatymą. Siūlau pritarti po pateikimo, o paskui svarstant Biudžeto ir finansų komitete dar stropiai patikrinti.
PIRMININKAS. Norinčių paklausti yra du Seimo nariai. Ponas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ko gero, jūs pasakėte tai, ko aš norėjau paklausti, nes 16 straipsnio pabaigoje yra parašyta: „Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymo nustatyta tvarka“. Aš ieškojau jūsų paaiškinamajame rašte, kokia ta tvarka, kaip ir neradau. Matyt, reikės tikslinti. Jeigu patikslinsite, tada galima, nes šiandien kol kas nežinome, už ką balsuosime.
R.J.DAGYS. Ta tvarka įstatyme yra numatyta. Tiesiog reikia pasižiūrėti, kad mes nieko nepraleistume, bet čia yra techninis pakeitimas.
PIRMININKAS. Ponas V.Žiemelis norėtų papildyti. Jeigu galima būtų… Tuoj, minutėlę. Prašau.
V.ŽIEMELIS. Aš sutikčiau, kad galima balsuoti, jeigu jūs įsipareigojat, kad aiškinamąjį raštą papildysit, pasitikslinsit, kad iš tikro mes balsuojam taip, kaip reikia.
R.J.DAGYS. Sutarėm. Nematau jokių problemų.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori paklausti ponas A.Dumčius.
A.DUMČIUS (TSF). Labai teigiamai žiūriu į šį išlyginantį, patikslinantį įstatymo pataisymą, nes tai iš esmės yra priderinimas prie to, dėl ko mes anksčiau balsavome. Teigiamai vertinu ir klausimų… jau paaiškino mūsų pretendentas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ponui R.Dagiui. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.XP-1747, po pateikimo? Galima bendru sutarimu? Pritarta. Kviečiame į tribūną… Atsiprašau. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną. Taip šiandien yra nutarta Seniūnų sueigoje. Frakcijų seniūnų sueigoje. Pastabų nebuvo. Jeigu yra pageidavimų…Vis dėlto pačių iniciatorių siūlymas sukeisti komitetus vietomis. Ką gi, pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1490 (pateikimas)
Kviečiu į tribūną poną A.Matulą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu pateikti pasiūlymą dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio, kuriame šiuo metu yra įtvirtinta nuostata, kad, norint steigti pirminę sveikatos priežiūros įstaigą, centrą, reikia gauti savivaldybės valdybos leidimą. Ir tas leidimas gali būti neišduotas, jeigu tai prieštarauja savivaldybės tarybos patvirtintai pirminės sveikatos priežiūros plėtros programai. Vienas dalykas, kad tokios struktūros kaip valdyba savivaldybėse seniai nėra. Kitas dalykas, be abejonės, šiandien situacija yra pasikeitusi. Ir mes kenčiame, pacientai kenčia dėl to, kad tų įstaigų iš tikro yra per mažai ir nėra konkurencijos.
Į mane kreipėsi Privačių gydytojų kabinetų asociacijos žmonės, pateikdami konkrečius faktus, kaip viena ar kita savivaldybė randa priežasčių vilkinti šių leidimų išdavimą. Man atrodo, kuo daugiau bus šių kabinetų, tuo žmonėms bus daug geresnis pasirinkimas.
Kita vertus, labai keista, kad pataisa, kuri buvo pasiūlyta ir šiam įstatymo projektui, priešingai vertina galimybes teikti, pavyzdžiui, ambulatorines antrinio lygio paslaugas, t.y. jeigu specialistas norėtų steigti kabinetą ir teikti antrinio lygio ambulatorines paslaugas, tokių leidimų iš jo ir nereikalaujama.
Aš šnekėjau ir su dabartine ministerijos vadovybe. Jie irgi pritaria šiam siūlymui, tuo labiau kad, dar kartą sakau, tai riboja konkurenciją ir galimybę steigti privačias įstaigas. Vyriausybė, tvirtindama restruktūrizacijos antrojo etapo planą, numatė iki 2008 metų pasiekti, kad pirminiu sveikatos priežiūros lygiu apie 60% paslaugų teiktų privačios gydymo įstaigos. Mes su ministerija ir Sveikatos reikalų komitetas šiandien intensyviai dirbame siekdami nuspręsti, kaip pakeisti apmokėjimo tvarką, kad iš tikro būtų sudarytos vienodos sąlygos tiek privačių, tiek viešųjų įstaigų darbuotojams teikti tas paslaugas. Todėl labai prašau jūsų pritarti po pateikimo.
Teisės departamento yra du pasiūlymai, su kuriais aš sutinku, ir projektas bus patobulintas atsižvelgus į tuos siūlymus.
PIRMININKAS. Klausia ponas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų pasiūlymas tikrai vertas dėmesio ir, manau, reikalingas. Manau, labai svarbu, kad ir vadinamasis ligonio krepšelis keliautų paskui jį, kad jis galėtų eiti gydytis kur nori. Dar kol kas tai yra sudėtinga. Ir kad jam būtų garantuotas apmokėjimas toks, koks numatytas pagal įstatymą iš ligonių kasų.
Kitas dalykas, techninis. Kaip jums atrodo sutrumpinimas LNSS. Aš ilgai galvojau, ką tai reiškia. Gal vis dėlto reikėtų parašyti visą įstaigos pavadinimą, nes jis nėra labai žinomas, čia yra ne Lietuvos Respublika, o tam tikra įstaiga.
Ir dar vienas dalykas. Man galbūt šiek tiek užkliūva gal pernelyg didelis nepasitikėjimas savivaldybėmis. Manau, reikėtų pagalvoti apie tai, kad savivaldybės turėtų tam tikrą balsą, bet jos negalėtų neleisti. Reikėtų pagalvoti apie kitą formuluotę. Aš sutinku, kad šiuo atveju buvo pernelyg didelės jų teisės, kad nustatytų tvarką. Savaime suprantama, kad taip neturėtų būti. Bet kokia nors forma savivaldybės turėtų dalyvauti, mano požiūriu. Ačiū.
A.MATULAS. Ačiū už klausimus. Iš tikro ir siekiame parengti tokią apmokėjimo tvarką, kad tie pinigai keliautų paskui ligonį. Bet iš tikro labai sudėtinga taip padaryti, nes apmokėjimas nėra realus, nepadengia visų išlaidų. Kitas dalykas, pavyzdžiui, vien apmokėjimo tvarka už žmogų, už prisirašiusį gyventoją, yra netobula, nes, pavyzdžiui, odontologams mokama, regis, 24 litai per metus vienam gyventojui. Nė vienas privatus kabinetas už 24 litus žmogaus metus laiko negydys, neseks, nežiūrės. Susidaro tokia situacija, kad šiandien visi žmonės yra prirašyti prie viešųjų įstaigų odontologų paslaugoms teikti. Iš esmės tos įstaigos, tie kabinetai veikia gana pelningai, didelio nuostolio nėra, bet jie iš tikro gali teikti vien tik ūmią pagalbą… (Balsai salėje) Gerai.
LNSS reiškia Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema. Įstatymo pradžioje ta sąvoka yra paaiškinta, po to visur įstatyme kartojamas trumpinys.
Dėl pasitikėjimo savivaldybėmis. Aš esu dirbęs savivaldybės taryboje ir pirmininku esu buvęs. Tikrai ne dėl nepasitikėjimo. Tiesiog teikiu dėl to, kad palengvintume kabinetų steigimo sąlygas ir sumažintume biurokratiją.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Klausia ponas A.Dumčius.
A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamasis Antanai, labai teigiamai vertinu. Tai atsilieps bendram mūsų sveikatos biudžetui. Bet išdėstymas pamečiui… Žiūrėkite, senajame įstatyme – 35%. Kažkokiu būdu nepasiekiama. Dėstot, dėstot, o 35% ir nematau.
A.MATULAS. Gerbiamasis kolega, viskas gerai. Į jūsų klausimą atsakysiu, kai pateiksiu kitą įstatymo projektą. Jūs uždavėt klausimą dėl kito įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Jeigu atsakymas tenkina, klausia ponas A.Endzinas. Ponas Endzinai, jūs klausit?
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Viena vertus, iš tikrųjų negalima nesutikti su jūsų argumentais. Esant liberalių pažiūrų, vienareikšmiškai už paslaugos teikimo liberalizavimą. Kita vertus, turbūt negalima pamiršti, kad vis dėlto savivaldybės yra atsakingos už paslaugos teikimą iš principo toje teritorijoje. Atsakingos iš principo toje teritorijoje ne tik ten, kur tai yra ekonomiškai pagrįsta, bet ir tuose kampuose, kur tai ekonomiškai nėra pagrįsta. Sakykit, kaip jūs manot, ar savivaldybės eliminavimas iš viso tinklo, iš viso mechanizmo sudarymo nesudarys problemų? Savivaldybės tiesiog turės kai kuriuose taškuose labai stipriai dotuoti iš savo biudžetų. Ar šiuo atveju nėra tokio pavojaus? Nors, kita vertus, jūsų argumentai, be jokios abejonės, yra labai svarūs ir įtikinami.
A.MATULAS. Gerbiamasis kolega, ačiū už klausimą. Iš tikro Vietos savivaldos įstatyme savivaldybių ši funkcija ir lieka, kad savivaldybė yra atsakinga už pirminės sveikatos priežiūros organizavimą. Aš manau, kad jie niekada neprivers privataus gydytojo steigti kabinetą kokioje nors vietoje, kurioje nori savivaldybė, tokiais būdais neišduodama leidimo. Yra kitokių svertų: aprūpinti butu, mokėti priemokas, kaip yra kitose valstybėse. Mes irgi šiandien sprendžiame klausimą, kaip daryti įtaką proporcingesniam medikų pasiskirstymui Lietuvoje ir galvoti apie tai, kaip mokėti priemokas arba didinti įkainius. Savivaldybės turi tikrai labai daug svertų. Bet tokiu metodu – duoti leidimą ar ne – ji teisingai nesugebėtų paskirstyti medikų visame rajone. Ne tokiais būdais.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas E.Žakaris.
E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš nesu tikras, kad šiam siūlymui šis klausimas, bet toks praktinis klausimas. Dažnai gydytojai išeina į privačius kabinetus ir pasilieka dalį etato toje vadinamojoje valdiškoje įstaigoje. Ateina žmogus pas juos, jie jau agituoja kitą kartą eiti tenai. Jeigu ateina į privatų kabinetą, tai tyrimai dažniausiai atliekami toje valdiškoje įstaigoje, aišku, už visų mokesčių mokėtojų pinigus. Ar yra kokių nors idėjų ar minčių kovoti, mano nuomone, ne su visai geru reiškiniu? Ačiū.
A.MATULAS. Kolegos, toks darbas galbūt nebūtų ydingas, jeigu mūsų visuomenės dalis nesugebėtų iš to pasidaryti naudos. Mes dažnai stebime tuos faktus, kaip jūs minėjote, kad gydytojai dirbdami privačiai siunčia pacientą pasidaryti tyrimų į viešąją įstaigą. Tokių dalykų negali būti. Mano nuomone, šiandien geriausia sudaryti tokias sąlygas ir atlyginti medikams taip, kad jie galėtų pragyventi dirbdami vienoje darbovietėje vienu ar pusantro etato. Tada medikui nereikėtų dirbti ir privačiai, ir valdiškoje įstaigoje. Bet šiandien taip yra ir mes su tuo turime kovoti. Dažnai tai yra sąžinės reikalas, jeigu būtų mokami tinkami atlyginimai, manau, tas reiškinys su laiku mažėtų. Iš principo tai nėra koks nors visiškai neigiamas reiškinys, nes taip yra ir kitose šalyse, žmonės, turėdami privatų darbą, dirba ir kitose įstaigose ir sugeba nepainioti interesų.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Daugiau klausti norinčių nėra.
A.MATULAS. Ačiū, prašau pritarti.
PIRMININKAS. Nuomonių už ir prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti… Atsiprašau, ponas A.Endzinas – nuomonė prieš. Prašom.
A.ENDZINAS. Dėkoju. Vien tik tas sprendimas tai eliminuoti ir visiškai liberalizuoti rinką gal iš principo ir nėra blogas, tačiau, manyčiau, turėtų būti ir papildomų sprendimų. Papildomų sprendimų, užtikrinančių šios paslaugos gavimą visiems savivaldybės teritorijoje gyvenantiems gyventojams. Priešingu atveju gali atsitikti taip, kaip ir minėjau, kad savivaldybė turės iš savo biudžeto sąskaitos gana didelių išlaidų, kad užtikrintų paslaugos teikimą nepelningiems, mažiems kampams, mažai gyventojų turinčioms vietovėms, o toms vietovėms, kuriose yra pakankamas gyventojų skaičius, be abejo, bus teikiamos privačios paslaugos. Tai iš principo nėra blogai, tačiau savivaldybei tai bus ekonominė našta. Dėkoju.
PIRMININKAS. Nuomonę prieš išgirdome, nuomonės už nėra. Skelbiu balsavimą dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-1490. Ar pritariame po pateikimo?
Už – 24, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ponas A.Matulas papildomu dar siūlo Žmogaus teisių komitetą. Gerai. Bendru sutarimu Žmogaus teisių komitetas, kaip ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, yra papildomas.
Kviečiu į tribūną poną J.Razmą. Projektas Nr.XP-1690. Kol Jurgis eina į tribūną, noriu pasakyti, kad ne darbas, o vienas malonumas: optimali Seimo sudėtis, vienas kitą girdime, ramu. Juokauju, atsiprašau.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, šią vasarą, kai keitėsi Vyriausybė, man atrodo, ne vienam iš mūsų teko aiškintis dėl vienos, drįstu pasakyti, įstatymo spragos. Prisimenate, keičiantis Vyriausybei buvo atleidžiami visi politinio pasitikėjimo Vyriausybės pareigūnai, apskričių viršininkai, įvairūs patarėjai, viceministrai. Bet, jeigu politinė dauguma keičiasi nedaug, labai didelė tų pareigūnų dalis akimirksniu priimami į tas pačias pareigas. Tačiau per tą laiką, kol jie atleidžiami ir vėl priimami, spėjama jiems išmokėti išeitinę pašalpą. Toks šiandien yra įstatymas. Manau, jis yra nelogiškas. Siūlau jį taisyti, kad tokiais atvejais, kai tas pareigūnas, formaliai turėdamas atsistatydinti, iš karto įsidarbina, negautų tos pašalpos. Teisės departamentas yra pareiškęs mano projektui formalių pastabų. Manau, tos pastabos pagrįstos, bet esame ne teisininkai, o politikai. Tikiuosi, kad pagrindinis komitetas Teisės departamento nurodytus trūkumus ištaisys, bet esmė yra ta, kad nebūtų nepagrįstų išeitinių pašalpų, išmokų.
PIRMININKAS. Nori paklausti du Seimo nariai. Klausia ponas B.Pauža.
B.PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū. Aš norėjau gerbiamojo J.Razmos paklausti. Jūs rašote, kaip ir minėjote, kad išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka po jo atleidimo, o dar toliau rašote: „Jeigu politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurio įgaliojimai nutrūko pagal šio įstatymo 1 dalies 6 punktą, pradeda eiti pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos, išeitinė išmoka nemokama“. Kaip suprantu, pirma yra išmokama, o po to jau nemokama. Tai turi būti mechanizmas, kaip tada tą dalyką išskaičiuoti iš jo, jeigu jam ji nepriklausys. Mano manymu, tame viename punkte yra prieštaravimas. Reikia kaip nors kitaip suformuluoti tuos dalykus.
J.RAZMA. Teisės departamentas taip pat pasakė, kad tai yra tam tikra teisinė spraga. Minėjau, kad sutinku, jog tą vietą reikia pataisyti, bet mano politinė mintis yra gana aiški, tik ją reikia tiksliau teisiškai išreikšti. Tikiuosi, kad pagrindinis komitetas su savo patarėjais galbūt taip, kaip jūs sakėte, ir pataisys.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS (MSG). Mano manymu, jeigu jau mokama, tai mokama, jeigu nemokama, tai nemokama. Kodėl šiuo atveju yra vienas mėnuo? Kuo skirsis, jeigu žmogus įsidarbins po vieno mėnesio ir vienos dienos? Ar jis bus daug prastesnis už tą, kuris įsidarbins per 30 dienų? Reikia pagalvoti plačiau ir atkreipti dėmesį į Teisės departamento pastabas. Mintis gera, bet dar reikia pagalvoti, kaip tai įgyvendinti. Pagal dabartinę formuluotę gali iškilti daug keblumų.
J.RAZMA. Gerbiamasis kolega, sutikau, kad teisine prasme formuluotė tikslintina. Bet kaip mes paaiškinsime, kad tas pats apskrities viršininkas (konkretus pavyzdys – Panevėžio apskrities viršininkė, buvusi prie anos Vyriausybės) Vyriausybės posėdyje formaliai buvo atleidžiamas ir čia pat vėl paskiriamas, jis tą pačią dieną nueina į Vyriausybės kanceliarijos buhalteriją ir pasiima mėnesio išmoką? Mėnesio išmoka nėra pati didžiausia, bet vis tiek rinkėjai kelia mums tą klausimą dėl neteisingo principo. Pagaliau turime savo pačių pavyzdį. Juk Seimo narys, jeigu jis vėl išrenkamas, jokios išeitinės išmokos negauna. Jeigu neišrenkamas, gauna kelių mėnesių išeitinę išmoką. Tai yra logiška, žmogui prisitaikyti prie naujos situacijos duodama tam tikra parama, kad jis kokį mėnesį ramiai galėtų ieškoti darbo.
PIRMININKAS. Ačiū ponui J.Razmai. Nuomonė už – ponas L.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Aš labai trumpai. Ir siūlymas yra geras, ir gyvenimo praktika yra labai akivaizdi. Manau, kad priėmus Valstybės politikų etikos kodeksą jis tai turėtų riboti. Tačiau gyvenime yra, kad tos normos ignoruojamos, todėl įstatyme tai turėtų būti labai aiškiai reglamentuota. Manau, šiuo atveju tobulinant galėtų būti net įvardijami tie politinio asmeninio pasitikėjimo pareigūnai, kuriems tokia teisė gauti papildomą atlyginimą nepelnytai būtų apribota. Pritariu šiai siūlomai idėjai ir pataisai.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – ponas A.Baranauskas.
A.BARANAUSKAS (PDF). Iš esmės šis pono J.Razmos pasiūlymas turi racionalų grūdą, bet gerbiamieji kolegos, pagalvokite. Politinio pasitikėjimo pareigūnai ateina, jie nežino, kada baigsis jų kadencija. Vienu atveju jie greičiau susiras darbo, o kitu atveju tas gali ir užsitęsti gana ilgai. Todėl vieno mėnesio išmoka turbūt biudžeto nesugriaus, tačiau ji vis dėlto teikia šiokią tokią garantiją, nes laikas to politinio pasitikėjimo yra gana ribotas, todėl gerą pareigūną pakviesti sau į pagalbą tam tikrų problemų sukels ir juo labiau sukels tas gerbiamojo J.Razmos pasiūlymas, todėl aš sakyčiau, kad reikia dar labai gerai apgalvoti, ir siūlyčiau dar šiandien nepriimti.
PIRMININKAS. Ką gi, sutarimo nėra, teks balsuoti. Prašom pasiruošti. Skelbiamas balsavimas dėl Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projekto.
Už – 24, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.XP-1690, po pateikimo yra pritarta. Kviečiu į tribūną ponią V.Margevičienę… dar komitetai, vis pamirštu. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną. Kviečiu į tribūną ponią V.Margevičienę ir iš karto siūlau pateikti visus tris tarpusavyje susijusius įstatymo projektus, t.y. 2-4a Nr.XP-1515, Nr.XP-1516 ir Nr.XP-1517. Prašom.
Baudžiamojo kodekso XI skyriaus pavadinimo ir 42, 67, 72, 77, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90, 91, 92, 93, 94, 97, 149, 150, 151, 261, 264, 307, 308 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1515. Švietimo įstatymo 49 ir 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1516. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 13, 21, 211, 24, 31, 32, 371, 44, 175, 176, 178, 180, 181, 1811, 1812, 1821, 183, 1854, 196, 21419, 265, 274, 281, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 212, 213, 214, 215, 216, 217 straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-1517 (pateikimas)
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Labai dėkoju gerbiamajam posėdžio pirmininkui ir labai dėkoju visiems kolegoms, kurie yra posėdžių salėje ir kurie pasirengę išklausyti. Baudžiamojo kodekso XI skyriaus ir kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas buvo užregistruotas birželio mėnesį. Pagrindiniai šio įstatymo pakeitimo uždaviniai yra Baudžiamojo kodekso sąvoką „nepilnametis“ pakeisti sąvoka „vaikas“. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995 m. liepos 3 d., 1 dalies 1 straipsnį vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų. Ir pagal taikomą įstatymą jo… arba jo pilnametystė nepripažįstama anksčiau. Vadovaujantis šiame tarptautiniame teisės akte įtvirtintomis vertybinėmis nuostatomis bei šio teisės akto hierarchiškumu, nacionalinės teisės lygmeniu yra formuojama vaiko teisių apsaugos politika, jos infrastruktūra. Todėl yra priimti Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymas, Vaiko valstybės gerovės politikos koncepcija ir kiti teisės aktai. Norėčiau pasakyti, kad tiktai vieninteliame Civiliniame kodekse vartojama sąvoka „vaikas“. Todėl tai yra pirmas uždavinys.
Antras pagal prasmę. Baudžiamojo kodekso sąvoka „atidavimas“ keičiama sąvoka „tyrimas arba siuntimas“. Kalbant apie kodekso pakeitimus, susijusius su sąvoka „atidavimas“, reikia pabrėžti, jog šios sąvokos reikšmė ir jos vartojimo kontekstas negali būti susieti. Atidavimas reiškia kokio nors daikto suteikimą neatlygintinai naudotis tą daiktą valdyti. Pagal galiojančius tarptautinės teisės aktus bei teisinę sampratą, žmogus negali būti daiktu. Žmogus negali būti atiduodamas, parduodamas, todėl keičiam į žodžius „siuntimas, skyrimas“.
Taip pat yra trečiasis uždavinys. Sąvoka „specialioji auklėjimo įstaiga“ Baudžiamajame kodekse pasirodė tuomet, kai tokios įstaigos realiai dar neegzistavo. Šiuo metu Lietuvoje turime specialiąsias įstaigas, specialiąsias paslaugas, specialiuosius poreikius. Šie terminai yra susiję su paslaugų sritimi protinės arba fizinės negalios vaikams. Mūsų įstatyme specialieji auklėjimo globos namai yra keičiami į vaikų socializacijos centrus. Tokie yra esminiai Baudžiamojo kodekso XI skyriaus ir 26 straipsnių pakeitimai. Taip pat noriu paprašyti… šis įstatymas buvo įregistruotas prieš metus ir turėjo įsigalioti nuo 2006 m. spalio 1 d.. Dabar aš prašau pakeisti į 2007 m. sausio 1 d.
Švietimo įstatymo 49 ir 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Norėčiau pateikti jums šio įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 7 punkto pakeitimą. Dabar galiojančiame įstatyme yra rašoma: nuolat informuoti tėvus. Mes keičiame taip: ne nuolat, o ne mažiau kaip vieną kartą per dvi savaites informuoti tėvus, globėjus, rūpintojus apie jų vaikų ugdymosi poreikius, pažangą, pamokų lankymą ir elgesį. Tai yra iš esmės keičiama dėl to, kad nors šiuo metu galioja norma nuolat, bet neaišku, nei kaip, nei kada, o atlikus analizę paaiškėjo, kad nėra informuojami tėvai.
Taip pat 2 straipsnio, 61 straipsnio 4 dalį papildyti 6 punktu, kuriame skelbiama, kad mokyklos vadovas skiria ir prižiūri minimalios priežiūros priemones. Šios pataisos reikia todėl, kad šiuo metu pagal švietimo ministro įsakymą „Dėl bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų patvirtinimo“ mokyklos vadovas nėra atsakingas už pagalbos teikimą. Mes norime įteisinti, kad būtų atsakingas.
Ir trečias įstatymo projektas, taip pat lydintis pagrindinį įstatymą Nr.XP-933, tai yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso šešių straipsnių papildymo projektas.
Projekto uždaviniai yra tokie patys kaip ir prieš tai, juos aš pristačiau, daugelyje straipsnių ydingą sąvoką „nepilnametis“ siūloma keisti sąvoka „vaikas“. Kodėl tai reikia daryti, aš jau pasakiau. Taip pat mes siūlome papildyti kodeksą auklėjimo poveikio priemonių sąrašu ir privalomu specialių kursų išklausymu ne tik vaikams, bet tėvams ir įstatymu paskirtiems globėjams. Kodėl tai turėtų būti gerai? Daugelis tėvų dabar… 100 litų ar 200 litų bauda vieniams yra nepaprastai dideli pinigai, jie negali sumokėti ir nemoka, ir vaikas toliau valkatauja ar yra gatvėje, kitiems tai yra labai maži pinigai, jie nieko nereiškia, o mes norime įteisinti, kad tėvai kartu su vaikais lankytų pedagogines psichologines tarnybas ar kitas savivaldybės teritorijoje esančias tarnybas. Šis įstatymo projektas taip pat turėtų įsigalioti nuo 2007 m. sausio 1 dienos.
Šis įstatymų paketas yra susijęs su Vaikų vidutinės ir minimalios priežiūros įstatymu, todėl norėčiau prašyti juos, jeigu galima, laikyti vienu paketu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū poniai V.Margevičienei. Nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmas klausia ponas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, visų pirma aš norėčiau jus pasveikinti už šią iniciatyvą, tai yra labai rimti įstatymo projektai, kurių labai reikia, ir jie iš tikrųjų daug geriau gins vaikų, kaip jūs sakote, teises. Tačiau aš, kaip teisininkas, manau, labai sudėtingai baudžiamojoje teisėje bus priimama vaiko sąvoka, nes, ko gero, tai nėra pats svarbiausias dalykas, ar negalima pagalvoti, ar būtinai reikia palikti vaiko sąvoką, nes bus labai daug keblumų taikant pačius baudžiamuosius įstatymus.
Kitas dalykas. Dar reikėtų pažiūrėti į Administracinių teisės pažeidimų kodekso sankcijas, jos kai kuriose vietose yra sunkesnės negu baudžiamajame įstatyme, o paprastai administracinė atsakomybė yra lengvesnė, toks bendras teorinis principas. Iš esmės aš jus sveikinu. Labai rimtas įstatymo projektas.
V.V.MARGEVIČIENĖ. Noriu padėkoti. Labai ačiū už klausimus. Iš tikrųjų taip. Bet visame pasaulyje vartojama sąvoka „vaikas“, o šiuo metu tik Civilinis kodeksas vartoja tą sąvoką. Mūsų norminius aktus reikia suvienodinti, taisyti ir žiūrėti, juo labiau kad Lietuvoje nuo 1993 metų yra įsigaliojęs įstatymas, kiekvienas vaikas turi asmens kodą. Ir jeigu jau atsitiks tokia nelaimė jo gyvenime, kad jis ateis iki baudžiamosios atsakomybės, tai tada tam yra instancijos, kurios spręs ir žiūrės, kiek jam tą dieną yra metų. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas L.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamoji kolege, civilizuota kalba kalbant, vaikas yra vaikas, bet jis gali būti pilnametis ir gali būti nepilnametis. Ar apskritai vaikas pagal baudžiamąją teisę gali būti baudimo subjektas? Tai yra ar gali būti jam taikoma baudžiamoji ir administracinė atsakomybė?
V.V.MARGEVIČIENĖ. Dėkoju už klausimą. Aš norėčiau jūsų paklausti, o ką gi dabar veikia vaikų pataisos namuose Kaune keturiolikmečiai, kurie yra įvykdę smurtinius nusikaltimus, nužudymus, grupinius nužudymus? Jie šiandien yra nuteisti. Juo labiau – Gruzdžių specialieji auklėjimo globos namai, kur vaikai yra nuo aštuonerių metų. Jie ten yra siųsti. Taip pat Čiobiškis, Veličionys ir visos kitos įstaigos. Mūsų darbo grupė dirba ir yra parengtas įstatymas. Visi tie trys lydintieji įstatymai būtent tam, kad būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos prevencijai ir kad tik nedaugelis, vienas kitas vaikas pakliūtų į socializacijos centrus arba į pataisos namus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, sveikinu padarius didelį darbą. Mano klausimas. Čia visiems kliūva jūsų drąsus siūlymas mūsų įstatyminėse normose žodį „nepilnametis“keisti į „vaikas“. Iš principo nepilnametis, ko gero, yra perkeltas iš senų tarybinių kodeksų, o sąvoka „vaikas“, man atrodo, geriau atspindi dabartinę situaciją, kokia yra, nes mūsų nusikaltėliai jaunėja. Jūs rengėte pataisas. Gal galėtumėte pakartoti tuos argumentus, kodėl vis dėlto pats laikas mūsų teisinėje sistemoje įtvirtinti žodį „vaikas“, o ne „nepilnametis“. Ačiū.
V.V.MARGEVIČIENĖ. Dėkoju už klausimą. Mes rėmėmės ratifikuota Vaiko teisių konvencija. Ir šiandien ponas L.Sabutis man dar priminė, kad mes sprendžiame apie vaiko brandą, kai jis padaro tam tikrą nusikalstamą veiką. Tada jis yra ir dešimtmetis, ir vienuolikmetis, ir mes sakome „nepilnametis“, bet jis yra vaikas. O jau koks tas vaikas ir ką jis padarė, juo labiau kad neįgalieji iki dvidešimt vienerių metų yra laikomi vaikais, nes Specialiojo ugdymo įstatymas tai garantuoja. Tik yra viena klaida, kurią tikrai turėtume pataisyti, nes šiuo metu iki 16 metų yra privalomas mokslas Lietuvoje pagal mūsų Konstituciją. Ir reikėtų taisyti ir įteisinti iki 18 metų, o neįgaliesiems – iki 21 metų.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Ačiū. Klausiančių daugiau nėra. Nuomonės už, nuomonės prieš? Nėra norinčių. Ar galime įstatymo projektui Nr.XP-1515 pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galime.
Ar galime įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.XP-1516, pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galime.
Ar galime įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.XP-1517, pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Komitetai. Projektui Nr.XP-1515 pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Komiteto nėra, yra papildoma komisija. Siūloma svarstyti gruodžio 14 dieną. Įstatymo projektui Nr.XP-1516 pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Šeimos ir vaiko reikalų komisija.
Pone Sysai, jūs dėl teikiamo įstatymo projekto? Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš laikausi tradicijos pasakyti, kad jeigu yra pagrindinis įstatymas ir šalia jo yra lydintieji, tai skirkime vieną pagrindinį komitetą. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas gali būti papildomas, gal jis ką nors pataisys, bet Teisės ir teisėtvarkos komitetas visus kartu priims vienu metu, nes po to atsiranda spragų, skirtingo traktavimo. Bandykime išlaikyti tokią tvarką.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti pono A.Syso pasiūlymui, t.y. Švietimo įstatymo 49 ir 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto svarstymui numatyti pagrindinį Teisės ir teisėtvarkos komitetą? Tada papildomą mes rašome Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą ir papildomai svarsto Šeimos ir vaiko reikalų komisija.
Ir įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.XP-1517. Bendru sutarimu galima jam pritarti? Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo komiteto nėra, tiesiog svarstys Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Svarstymo data – gruodžio 14 diena. Tinka. Ačiū. Ir užleidžiu vietą pirmininkauti ponui A.Kubiliui.
PIRMININKAS (A.KUBILIUS, TSF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau. Malonu, kai Seimas dirba taip konstruktyviai, nekonstruktyviajai opozicijai pasišalinus iš posėdžio. Manau, mes tikrai galima daug gerų dalykų čia padaryti, nes iš tikrųjų labai aiškiai matyti konstruktyvus požiūris į darbą. Be abejo, galėtume dar ir daugiau darbų padaryti, negu numatyta darbotvarkėje. Galime įtraukti, arba, pavyzdžiui, pasinaudoti Seimo statuto 20 straipsniu. Jeigu kas nors galvoja, kad nekonstruktyvioji opozicija įžeidė Seimą savo demaršu, tai galime pareikšti visai opozicijai įspėjimą arba pagal 21 straipsnį pašalinti dešimčiai dienų iš posėdžių. Tai irgi būtų neblogas darbas, manau. Bet nematau norinčių pagalvoti apie tai ir palaikyti mano mintis.
Švietimo įstatymo 43 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-619(2) (pateikimas)
Kolegos, toliau darbotvarkės 2-5 klausimas – Švietimo įstatymo 43 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Pranešėjas – G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, pone pirmininke. Matau, jūs turite visą meniu priemonių, kaip sugyventi su nekonstruktyviąja opozicija, tačiau dabar prašau truputį dėmesio irgi švietimo tema.
Mano siūlymas yra teikiamas kartu su D.Teišerskyte ir V.Simuliku remiantis daugelio Europos valstybių praktika. Mes siūlome, kad šalia moksleivio krepšelio lėšų, kurios keliauja kartu su mokiniu į bet kurio tipo mokyklas, tiek valstybines, tiek nevalstybines, kad dalis aplinkos mokykloms skiriamų lėšų būtų apmokamos ne tik valstybinėms, bet ir privačioms mokykloms. Siūloma, kad tai būtų ne 100% išlaidų padengimas, bet nuo 50% ir daugiau.
Pažiūrėjome pasaulinę ir pirmiausia Europos praktiką. Faktiškai visose Europos Sąjungos šalyse nuo 50 iki 100% privačių arba, tiksliau, nevalstybinių mokyklų parama iš valstybės pusės yra, kalbu apie bendrojo lavinimo lygmenį. Ir, aišku, kyla klausimai, ar tai nebūtų tam tikra parama, nes yra toks vyraujantis stereotipas, kad nevalstybines mokyklas lanko turčių vaikai.
Atsakydamas į šį argumentą aš norėčiau pasakyti vieną dalyką. Turėjau progos susitikti su tam tikras specifines metodikas taikančiomis mokyklomis, pavyzdžiui, Valdorfo bendrijos. Kaune yra tokia bendruomenė susibūrusi, Kazlų Rūdoje mokykla veikia, Vilniuje taip. Jos yra privačios mokyklėlės visame pasaulyje, tačiau dauguma šias mokyklas lankančių yra daugiavaikių šeimų, socialiai remtini vaikai. Ir kai kalbama, ar išgali tėvai, kai yra keli vaikai, leisti vaikus į tokią savotišką, savitą metodiką taikančią švietimo nevalstybinę įstaigą, išties aplinkos kaštų dengimas šiuo atveju yra gana didelė parama tokiai žmonių grupei.
Dar vienas stereotipas, kad privačios mokyklos yra pelno siekiančios. Lietuvoje yra bene 14 privačių bendrojo lavinimo pradinių, pagrindinių ar vidurinių mokyklų. Iš esmės visos jos yra ne pelno siekiančios organizacijos, jos daugeliu atvejų yra viešosios įstaigos. Palyginti su kaimyninėmis šalimis ar visa Europa, nevalstybinių mokyklų sektorius dėl šiandien egzistuojančių diskriminacinių nuostatų… Tas sektorius Lietuvoje yra labai menkas, o net ir minimali konkurencija, mano supratimu, leistų ir bendrojo lavinimo mokykloms pasitempti. Esu įsitikinęs, kad ir ateityje Lietuvoje išliks pagrindinė sistema, kurioje vyraus valstybinės ugdymo įstaigos, tačiau šalia to tam tikras pulsas ar nevalstybinio sektoriaus alsavimas visada yra į naudą ir tai pačiai švietimo sistemai, todėl manau, kad tokios nuostatos galėtų būti svarstomos.
Dar kartą pabrėžiu – Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kur nedidele dalimi yra prisidedama prie nevalstybinio mokslo plėtros. Kartu noriu pasakyti, kad, aišku, šitą pataisą palaiko Nevalstybinių ugdymo įtaigų asociacija, taip pat kelios tėvų bendruomenės, kurios anksčiau taip pat kreipėsi į Seimą. Tai taupydamas laiką tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori paklausti A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, ar, rengdami šią pataisą, jūs pasidomėjote, kiek vis dėlto tos privačios mokyklos surenka lėšų savo biudžetams? Gal galėtumėte pasakyti? Mano galva, būtent į tai atkreipė dėmesį ir Teisės departamentas, kad, finansuodami ir 50%, mes sudarome nelygias sąlygas, nes tos mokyklos turės didesnius finansinius resursus, jeigu jas dar rems ir valstybė. Taigi mano klausimas: kiek privačios mokyklos, su kuriomis jūs bendravote ir domėjotės, turi savo biudžeto, palyginti su paprastomis mokyklos? Ačiū.
G.STEPONAVIČIUS. Labai ačiū. Šią savaitę aš irgi turėjau progą būti besisteigiančioje „Valdorfo“ mokykloje. Tai jų veiklos pradžios būklė ir vaikų sudėtis… Ko gero, daugeliu atvejų jų veiklos pradžia atrodo liūdniau nei daugelio renovuotų Lietuvos valstybinių mokyklų. Apie sumas aš negaliu jums tiksliai pasakyti, tik žinau, kokio dydžio mokesčiai už vieną vaiką nustatyti tose mokyklose. Būtų galima suskaičiuoti. Ribos yra nuo kelių šimtų litų iki kokių šešių–septynių šimtų.
Aš noriu atkreipti dėmesį, kad net ir iš dalies prisidedant prie aplinkos išlaidų padengimo, vis tiek valstybinių įstaigų padėtis išlieka kur kas labiau privilegijuota. Jos turi valstybės suteiktas patalpas, yra daugybė įvairių programų, pagal kurias perkami kompiuteriai, vadovėliai ir taip toliau. Taigi čia net nėra teisių sulyginimas, čia yra tiktai siūlymas šiek tiek paremti šitą sektorių.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Taigi visi klausimai užduoti ir į juos atsakyta. Ar norėtų kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Bendru sutarimu pritariam. Ačiū. Šiam įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Komitetai: pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 14 dieną. Sutariam? (Balsai salėje) A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Aš norėčiau paprašyti dėl protokolinio nutarimo. Noriu paprašyti Vyriausybės išvados, nes tai yra papildomos lėšos, o aiškinamajame rašte apie tai nieko nekalbama.
PIRMININKAS. Gerai, pagal Statutą mes tą padarysime ir tada bus kreipimasis į Vyriausybę dėl jos išvadų.
Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1746 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1746. Pateikimas. Pranešėjas – A.Matulas. Gerbiamieji kolegos, kol pranešėjas eina, aš siūlau visiems klausimus užduoti neformaliai, prieš pateikimą čia, salėje, ir…
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Jūs pamenate, kad parlamentas ne taip seniai priėmė, mano manymu, vieną iš reikšmingiausių visuomenės sveikatai įstatymą, draudžiantį rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose, diskotekose. Mes pavedėme Vyriausybei nustatyti tokių… Deja, paskutiniojo svarstymo metu padarėme išimtį – išskyrus specialiai įrengtuose cigarų ir pypkių klubuose – ir pavedėme Vyriausybei nustatyti šių klubų steigimo tvarką. Pasirodęs pirmas Vyriausybės projektas, parengtas Ūkio ministerijos, ne tik mane, bet ir daugelį žmonių nuvylė, nes iš tikrųjų tuos klubus buvo galima steigti visur, tiktai turėjo būti įrengtas atskiras įėjimas. Padalink restoraną arba kavinę pusiau arba į tris dalis – ir viskas galima, absoliučiai viską galima dubliuoti.
Buvo daug kreipimųsi, todėl mes, pasitarę su kolegėmis B.Vėsaite ir V.Margevičiene, su kitais kolegomis, nutarėme dar kartą surizikuoti ir prašyti parlamentą dar kartą apsvarstyti galimybę nedaryti tos išimties, nes ta išimtis iš tikrųjų yra labai žalinga visuomenei. Jeigu yra mėgėjų rūkyti cigarus, pypkes, tą galima sėkmingai daryti namuose, kaip tai daro premjeras, tik galbūt reikia mažiau afišuotis. Kaip sakoma, kiekvienas žmogus turi teisę nuodytis pagal savo suvokimo lygį. Todėl labai prašau jūsų pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
Yra pateiktos Teisės departamentas 3 pastabos. Viena iš jų… Kadangi ta nuostata dėl išimties įsigalios nuo sausio 1 d., jie mano, kad galbūt šitą pasiūlymą reikėjo teikti ne Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsniui, bet 19 ir 26 straipsniams. Į šitą pastabą, jeigu bus pritarta po pateikimo, mes, teikėjai, atsižvelgsime ir iki svarstymo pateiksime pataisytą variantą. Labai prašau… Aš jau nekalbu apie tabako daroma žalą, bet jūs visi žinote, kad rūkančių skaičius tarp jaunimo, vaikų labai didėja. Prašau jūsų pritarti.
PIRMININKAS. Trys Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – B.Pauža.
B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, suprasdamas kilnius šios jūsų pataisos tikslus ir jiems pritardamas, aš noriu tiktai paklausti, ar mes ne per anksti šitą dalyką darome? Jeigu Vyriausybė dar neparengė tos tvarkos, tai galbūt reikia pareikalauti, kad ji iš tikrųjų parengtų tokią griežtą tvarką, kokią jūs čia numatote.
Kita vertus, aš nevisiškai suprantu. Aš sutinku su tuo, ką jūs pasakėte pristatydamas dėl ten trečdalio restorano ar kiek atitvėrimo. Žinoma, tai nebūtų problemos sprendimas. Tačiau jeigu prie to restorano yra kur nors visiškai atskira patalpa ir yra atskiras įėjimas, nieko bendra neturintis su tomis patalpomis, ir toje patalpoje žmonės valgo ir kitus dalykus daro, tai aš nesuprantu, ar to nebūtų galima išspręsti. Taigi ir mano klausimas: galbūt, kol mes čia apsisuksime, vis dėlto reikia, kad Vyriausybė greičiau tą griežtą tvarką parengtų ir nustatytų tuos reikalavimus, apie kuriuos šiandien kalbame? Ačiū.
A.MATULAS. Gerbiamasis kolega, sutikčiau su jūsų siūlymu, kad ta tvarka galėtų būti gerokai griežtesnė, bet mano ir teikėjų pozicija – visais įmanomais būdais kovoti su negerovėmis ir su įvairiais rizikos faktoriais. Geriau, kad šitų klubų Lietuvoje išvis nebūtų. Taip yra daugelyje Vakarų valstybių – jeigu tu nori mėgautis kuo nors, kas visuomenei nėra būdinga, nėra prigimta, tai tą galima sėkmingai daryti namuose arba kur nors pamiškėje.
PIRMININKAS. A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, gerbiamasis pirmininke, kaip įvyko, kad reikėjo grįžti prie šio įstatymo, kad paskutinę minutę vis dėlto buvo padaryta spraga ar pataisa, kuri iš principo sugadino medaus statinę? Gal prisimenate jos autorių?
A.MATULAS. Gerbiamasis maratono bėgimo tarp parlamentarų pasaulio čempione, supratau jūsų poziciją. Galėčiau tik tiek pasakyti, kad autorius buvo berods vienas iš tų, kurie šiandien po pietų nenorėjo dalyvauti Seimo plenariniame posėdyje. Nors paprastai ir taip jų nebūna, bet šiandien jie rado argumentų, dėl ko galėtų anksčiau išeiti namo. Iš tikrųjų įstatymas buvo sugadintas paskutiniojo etapo metu, priėmimo etapo metu. Tenka tik apgailestauti, kad mes pasidavėme šitai įtakai, šiam siūlymui. Manau, kad po šio svarstymo mes ištaisysime tą klaidą.
PIRMININKAS. Ir V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš taip pat už kovą su rūkymu. Pirmiausia mes turėtume įveikti rūkorius Seime, kurie rūko tualetuose – tai faktas, tačiau mano klausimas kitoks. Aš irgi pritariu tam, kad nebūtų padaryta ši išimtis, tačiau dabar ši išimtis padaryta ir, matyt, dalis biznierių, dalis verslininkų jau investavo tam tikras lėšas klubams įrengti. Aš bijau, kad vėl jie nukentės. Tai nelabai gerai ir mes atrodome nerimtai. Vieną kartą priimame vieną pataisą, o po keleto mėnesių keičiame. Gal reikia bent jau datos… galbūt numatyti įgyvendinimo tvarką bent jau nuo kitų metų vidurio, nes atrodome nerimtai. Vis dėlto yra verslas. Mes vieną kartą pasakome taip, kitą kartą taip. Mes abu buvome už, kad nebūtų, bet tai įvyko. Taip. Ir nesakys, kad A.Matulas ar kitas tai padarė, bet Seimas. Mūsų reitingas dėl tokių dalykų nuolat krenta.
A.MATULAS. Gerbiamasis kolega, ačiū už jūsų klausimą. Dėl parlamentarų, rūkančių neleistinose vietose. Aš tiktai galiu apeliuoti į jų sąžinę. Kolegos, kol mes elgsimės netvarkingai, neetiškai, nekorektiškai, pažeidinėsime įstatymą, tol mes būsime negerbiami visuomenėje, todėl turėtume dar kartą perskaityti Tabako kontrolės įstatymą, kuriame aiškiai parašyta, kad galima rūkyti tik specialiai įrengtose vietose.
Dėl verslininkų. Manau, vis dėlto prioritetą turime skirti žmogaus sveikatai. Jeigu mes priimsime šį įstatymą, bent jau pradėsime šnekėti apie galimybę panaikinti tą išvadą kuo anksčiau, tie verslininkai, kurie galbūt kažką jau bandė galvoti, kaip daryti, sustos. Manau, kad to pereinamojo etapo nereikia. Tiesiog ta nuostata turi įsigalioti nuo kitų metų sausio 1 dienos. Jeigu mes pasakome per porą savaičių, kad vis dėlto drausime, tų investicijų toliau ir nebus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tiek buvo norinčių klausti. Dabar nori kalbėti dėl balsavimo motyvų V.M.Čigriejienė už, S.Lapėnas prieš. Dabar V.Čigriejienė. Prašom.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, prašyčiau palaikyti šią pono A.Matulo ir autorių pataisą, nes kiekviena išimtis veda į blogybę, bet pirmiausia, gerbiamasis Antanai, reikia susitvarkyti Seime. Man labai nemalonu kalbėti, bet Seimo kabinetuose yra rūkoma. Ką mes galime kalbėti apie viešąsias įstaigas, apie kavines, kai per šakutės lizdus į kabinetą eina dūmai. Apie kokį mes pypkių klubą šnekame? Vis tiek aš, kaip medikė, kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Prieš nori kalbėti S.Lapėnas.
S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau priminti prieš tai buvusį svarstymą, kai mes svarstėme dėl apribojimo rūkyti įvairiose viešojo maitinimo įstaigose. Tada jau buvo kalbama, kad planuotas apribojimo įvedimas spartinamas neatsižvelgiant į teisėtus verslininkų lūkesčius. Todėl iš tiesų kelia labai rimtų dvejonių, kai įstatymo aiškinamojo rašto 8 punkte yra kalbama, kad įstatymo priėmimas įtakos verslo sąlygoms neturės. Atleiskite, tai, švelniai tariant, netiesa. Manyčiau, kad toks skubotas ir dar su tokia nuoroda teikimas, kad tai turėtų įvykti vos ne už poros mėnesių, tikrai yra nepamatuotas. Mes nežinome, kokį poveikį turės jau dabar priimtos nuostatos, todėl tikrai siūlyčiau susilaikyti ir nepriimti tokio įstatymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsispręsime balsuodami, nes nebuvo vienodos nuomonės. Kas už pateikimą, prašom balsuoti už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl Tabako kontrolės įstatymo pataisos. Vyksta balsavimas. Kol vyksta balsavimas, aš noriu pasakyti, kad mes atsiliekame lygiai valandą nuo savo darbotvarkės. Taigi siūlau tiesiog trumpinti pateikimus, trumpinti klausimus, trumpinti atsakymus, nes tikrai dar daug darbų. Pavyzdžiui, dar turime priimti rezervinį septintą – Transporto lengvatų įstatymo pataisas, čia pranešėjas turėtų būti A.Paulauskas, jo iniciatyva. Mes tikrai pasirengę dirbti konstruktyviai.
Gerbiamieji kolegos, už balsavo 21, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymui pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Rengiamasi svarstyti gruodžio 14 dieną. Bendru sutarimu tai galime patvirtinti.
2-7 darbotvarkės klausimas – Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio 4 dalies papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. J.Razma.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, visų pagrindinių politikų reprezentacinės ar kanceliarinės išmokos yra apibrėžtos įstatyme – ir premjero, ir Prezidento, ir mūsų pačių, tačiau dėl ministrų yra likęs neapibrėžtumas. Dėl jų reprezentacinių lėšų yra pasakyta, kad tai nustatoma Vyriausybės nutarimu ir kad gali būti sudaryti tokie ministrų reprezentaciniai fondai. Aš siūlau įstatymų lygiu nustatyti konkretų dydį. Žinot, premjerui yra trys vidutiniai darbo užmokesčiai, ministrams siūlau įrašyti du vidutinius darbo užmokesčius. Tiek ilgą laiką ir buvo pagal Vyriausybės nutarimą. Neseniai tai buvo padvigubinta. Dėl paties dydžio, kaip jūs norite. Galite registruoti pataisas nustatyti kitokį dydį, bet aš norėčiau ginti pagrindinį principą, kad įstatymo lygiu tai būtų pasakyta, o ne pati Vyriausybė nusistatytų, kiek nori. Ačiū.
PIRMININKAS. A.Sysas nori paklausti. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pritariu jūsų siūlymui, bet ką mes darysime su Vyriausybės nutarimais? Ar neatsitiks taip, kad dabar bus du fondai?
J.RAZMA. Ne. Jeigu mes pasakysime dydį įstatymų lygiu, Vyriausybė turės pakoreguoti. Tuo labiau kad įstatyme net tas fondų sudarymas nebuvo privalomas, jeigu skaitysite. Čia yra parašyta „gali būti sudaromi“. Taigi nieko antiįstatymiško mes nepadarome ir Vyriausybė prie to įstatymo lengvai prisitaikys.
PIRMININKAS. E.Zingeris nebenori klausti. Visi klausimai. Ačiū. Tada ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime pritarti po pateikimo. Komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių, papildomas – Audito ir Biudžeto ir finansų komitetas. Rengiamasi svarstyti gruodžio 14 dieną.
Kitas 2-8 klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – J.Razma.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, siūlau diplomatams numatyti kelis dalykus.
Pirmas dalykas. Numatyti konkretesnį terminą dėl jų rotacijos, nes žinote, kaip dabar yra. Vienas keliolika metų būna Užsienio reikalų ministerijoje ir nė karto neišvažiavo į ambasadą, kitas atvirkščiai – keliauja iš ambasados į ambasadą net nestabteldamas ministerijoje. Dabar įrašyta, kad rotacijos terminas su žodeliu „paprastai“ yra treji metai. Vienam paprastai yra nulis, kitiems paprastai N metų. Aš siūlau konkretesnį terminą – nuo 2 iki 5 metų. Jeigu jūs manote kitaip, gali būti, pavyzdžiui, nuo 1 iki 4 metų, bet kad būtų konkretumas.
Taip pat siūlau numatyti, kad jeigu diplomatas pereina į kitą instituciją, į kitas pareigas, kad nebūtų kaip dabar to delegavimo principo, kad vis dėlto tokiu atveju jo diplomatinės tarnybos sutartis sustabdoma. Jeigu vėl grįžta į Užsienio reikalų ministeriją, vėl ji gali būti atnaujinama, kad nebūtų kaip dabar tarsi dvigubo pavaldumo.
Dar trečias dalykas. Siūlau spręsti klausimą dėl to, kad apkaltą patyrusiam asmeniui nebūtų skiriamas diplomatinis pasas, kad jeigu pagal vieną kokį nors pagrindą neturi teisės gauti diplomatinio paso po apkaltos, tai ir jokiais kitais pagrindais to negalėtų padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Nori paklausti E.Zingeris. Prašom.
E.ZINGERIS (TSF). Didžiai gerbiamas Jurgi, sakykite, dėl 3 punkto, aš manau, labai entuziastingai visi sutiktų dėl apkaltos dalykų, bet dėl kitų… Su kuo iš specialistų jūs konsultavotės?
J.RAZMA. Konsultavausi su teisės specialistais ir šiek tiek nagrinėjau kitų šalių praktiką, bet aš sakiau, kad dėl to rotacijos termino galima diskutuoti. Rašykime ne nuo 2 iki 5, o nuo 1 iki 4, gal dar kitaip, bet kad būtų tam tikras aiškus intervalas, nes kai parašai „paprastai“ treji metai, gali būti nulis, gali būti šimtas metų. Tai nieko nepasako. Todėl, aš tikiuosi, kad jūs pritarsite, kad būtų aiškumas.
PIRMININKAS. Kaip suprantu, jums dar reikėtų pasitarti su E.Zingeriu?
J.RAZMA. Taip, čia mano klaida, nepasitariau su E.Zingeriu. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo. Komitetai – Užsienio reikalų, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Gruodžio 14 d. svarstymas.
Teikėjai paprašė atidėti 2-9 ir 2-10 darbotvarkės klausimų pateikimą, todėl galim pereiti prie darbotvarkės 2-11 klausimo. Tai būtų Garantinio fondo įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – R.Kupčinskas. Jeigu nėra R.Kupčinsko, tada negalim pateikti darbotvarkės 2-11 klausimo. 2-12 – Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 4 punkto pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėja – D.Bekintienė.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Šis mūsų kartu su bendraautoriumi kolega Seimo nariu R.Kupčinsku Vietos savivaldos įstatymas irgi yra susijęs su tuo pačiu nelemtu žodžiu „paprastai“. Seniūnija paprastai turi sąskaitą banke. Dėl žodžio „paprastai“ maždaug nuo 2000 m. dingo visos sąskaitos beveik visose seniūnijose. Galiu pagirti tik Kėdainių rajoną ir dar galbūt vieną kitą, kurių sąskaitos išliko. Todėl mūsų siūlymas – šį žodelį „paprastai“ išbraukti ir palikti, kad seniūnija turi sąskaitą banke. Mes remiamės ir Europos vietos savivaldos chartijos 4 straipsnio 3 dalimi, kad viešas pareigas pirmumo tvarka įgyvendina arčiausiai piliečių esantys vietinės valdžios organai. Kaip galima viešas pareigas įgyvendinti neturint sąskaitoje nė lito? Taigi siūlyčiau pritarti mūsų įstatymo projektui.
PIRMININKAS. A.Sysas nori paklausti. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, jūsų siūlymą logiškai aš suprantu, bet ar nebus tai kaip prievolė, gal kuri seniūnija ir nenori turėti? Ar jūs pagalvojote apie tai? Ir kartu atsiranda papildomų išlaidų. Jeigu yra sąskaita, reikia buhalterės. Aš suprantu, kad jūs ir pati dirbote seniūne, turit geros patirties, bet ar visada gerai, kai mes įrašome prievolinį dalyką? Labai ačiū.
D.BEKINTIENĖ. Visą laiką tokios sąskaitos buvo iki 2000 metų, kaip minėjau. Seniūnai iš tikrųjų savo prievolę tarnauti žmonėms ir padėti jiems atliko. Dabar, žinoma, yra visokių nuomonių. Aš klausiau seniūnų ir vakar būdama Varėnoje, sako: mes šešerius metus neturim tos sąskaitos, gal mums ir nereikia. Taip, jeigu seniūnai aptingo ir nenori savo priedermės vykdyti, tai čia jau jų problema. Manyčiau, kad mūsų ir visų partijų politinė filosofija yra, kad seniūnijas reikia stiprinti, seniūnai yra arčiausiai žmonių, turi teikti paslaugas.
Pateiksiu pavyzdį iš savo darbo praktikos. Kai turėjom sąskaitas banke… Žinot, Vilniuje kiemuose yra daug krepšinio aikštelių. Seniūnai stengiasi jau balandžio mėnesį sutvarkyti tas aikšteles, kad vaikai po žiemos bėgtų ir žaistų. Dabar, kai centralizavo lėšas, yra vienas konkursą laimėjęs aikštelių tvarkytojas, (…) 21 seniūniją, tai aikštelė paskutinėje seniūnijoje tik gruodžio mėnesį būna sutvarkyta. O visą pavasarį, vasarą laukia savo eilės. Taigi aš manyčiau, kad ši prievolė būtų labai sveika.
PIRMININKAS. Ar galim pritarti bendru sutarimu? D.Jankauskas. Bendru sutarimu pritariam. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – pagrindinis. Siūloma svarstyti taip pat gruodžio 14 dieną. Dėl to sutariam.
Garantinio fondo įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1647 (pateikimas)
Dabar matau salėje R.Kupčinską. Tai grįžtam prie darbotvarkės 2-11 klausimo – Garantinio fondo įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Pateikimo stadija. Pranešėjas – R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS (TSF). Labą vakarą, gerbiamieji kolegos. Aš trumpai. Teikiu Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Šio straipsnio papildymo projektas jau buvo teiktas daugiau kaip prieš pusę metų. Man atrodo, kad daugelio įmonių, kurių buvo bankroto procedūra priimant Garantinio fondo įstatymą, darbuotojams tai yra labai aktualus dalykas. Remiantis Europos Sąjungos teisės aktais ir teisingumo principais, vis dėlto būtų gerai, kad tiems darbuotojams, kurių įmonių buvo bankroto procedūra ir jie negavo išeitinių pašalpų, pagal šį numatytą papildymą būtų sumokėtos tos išeitinės pašalpos. Atsižvelgdamas į daugelio visuomeninių organizacijų, profesinių sąjungų prašymus, aš dar kartą teikiu šį klausimą. Ačiū, kad išklausėte.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, penki Seimo nariai nori paklausti. Jeigu kas nors nori paklausti tam, kad užsiregistruotų, mes galim užregistruoti ir kitais būdais dalyvavimą posėdyje, sutaupytume laiko. Dabar klausia A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai nenoriu užsiregistruoti. Esu priešininkas šios įstatymo pataisos. Todėl mano klausimas būtų toks: ar gera praktika, kai mes pradedam taikyti įstatymą atgal, neapibrėždami nei laiko, nei apimčių, žinodami, kad kai kuriais atvejais nuo pirmojo bankroto jau praėjo 10 ir daugiau metų? Labai ačiū.
R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis klausėjau, man truputį keista. Iš pradžių jūs lyg ir buvot šio pakeitimo šalininkas, paskui pasidarėte aršus priešininkas, bet ką darysi. Man atrodo, teisingumas turi būti įvykdytas, ar tai buvo prieš metus, ar prieš 10 metų. Aš noriu pabrėžti, gerbiamasis Sysai, kad daugelis tų žmonių turi nemažas skolas, todėl jiems išeitinės pašalpos grąžinimas, arba atidavimas, turėtų tikrai didelės reikšmės. Ačiū.
PIRMININKAS. S.Lapėnas nori klausti. Prašom.
S.LAPĖNAS (LCSF). Klausimo esmė yra labai panaši į prieš tai užduoto klausimo. Jeigu paaiškės, kad vis dėlto tie tariami įsiskolinimai, jeigu pripažintume, priimtume jūsų įstatyminę nuostatą, viršija dabartinio Garantinio fondo apimtis, turimas lėšas ir pareikalaus biudžeto lėšų, kaip tai derės su nuostata neteikti įstatymų projektų, kurie didintų biudžeto naštą?
R.KUPČINSKAS. Ačiū už klausimą. Mes irgi turėtume kai kuriuos dalykus pasiskirstyti pagal prioritetus. Aš dar kartą norėčiau pakartoti. Vis dėlto teisingumo dalykas arba teisingumo vertybė turėtų būti aukščiausias mūsų principas.
Ir dar vienas dalykas. Aš nenoriu nuneigti jūsų klausimo ar panašiai, vis dėlto šie dalykai buvo skaičiuojami, derinami. Man atrodo, kad Garantinio fondo lėšų turėtų užtekti. Aišku, negaliu kategoriškai šimtu procentų teigti, bet pagal tuos skaičiavimus ir viską turėtų užtekti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs siūlote įstatymo nuostatas taikyti atgal. Tai prieštarauja pagrindiniams teisės principams, kad joks aktas negalioja atgal, tik į priekį gali galioti. Tai šiuo atveju aš net suabejočiau jo sutikimu su Konstitucija.
PIRMININKAS. Prašom, jūsų…
J.SABATAUSKAS. Ar jūs konsultavotės su teisės specialistais? Aš tikrai manyčiau, apskundus tokį įstatymą Konstituciniam Teismui, atsakymas būtų vienareikšmis – prieštarauja.
R.KUPČINSKAS. Labai atsiprašau. Tenka manyti, kad tai jūsų nuomonė. Kai kalbėjau su teisininkais, kažkodėl niekas nesuabejojo, kad šis įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Tai mano toks trumpas atsakymas, gerbiamasis.
PIRMININKAS. Aš noriu informuoti, kad spalio 24 d. yra gauta Teisės departamento išvada ir čia nėra jokių nuogąstavimų dėl šio įstatymo nesutikimo su Konstitucija. Taigi pagal Statutą viskas yra padaryta teisingai. Gerbiamieji kolegos, apsispręsim balsuodami, ar pritariam, ar ne. Nori kalbėti dėl balsavimo motyvų L.Sabutis – už. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Šiaip gal mums neįprasta, kai mes, realizuodami bendras sąvokas, tartum atkuriame teisingumą, kurį patys buvome pažeidę. Manau, šiam pateiktam projektui reikia pritarti, svarstymo, vertinimo metu išsiaiškinsime, kiek ir ką dar galima papildyti. Žinoma, gavę atitinkamą Vyriausybės išvadą, galėsime priimti galutinį sprendimą. Aš pateikimui pritariu.
PIRMININKAS. A.Sysas nori kalbėti prieš. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mes nieko nebuvome pažeidę, tuo metu galiojo tokie įstatymai ir tokia konvencija, kuri ir apibrėžė išmokų dydžius bankrutavus įmonės darbdaviui. Antra, mes tą pataisą jau atmetėme ne vieną kartą, turbūt tris ar keturis kartus, kai svarstėme pataisas ir buvo teikiama atskirai. Mes paprasčiausiai negalėsime normaliai vykdyti tų pataisų, nes dalis žmonių neturės įrodančių dokumentų, mes apkrausime teisinę sistemą per teismus ir kitaip. Taigi kyla klausimas: kokio minimalaus dydžio išeitinę išmoką reikia mokėti, tą, kuri dabar yra 600 litų, ar tą, kuri buvo 1995 m. ar 1998 metais? Ar nepasielgsime neteisingai atžvilgiu kitų, kuriems išmokėjome tuo metu 430 litų išeitinę pašalpą, o dabar mokėsime 600 litų? Manau, mes negalime įbristi vėl į upę, kurią jau perbridome. Buvo toks laikas, buvo sunki situacija, buvo įstatymas, kuris ir buvo sukurtas, kad garantuotume bent minimalias išmokas darbuotojams, nes iki 1998 m. apskritai nieko nemokėjome, bet negalime keičiantis įstatymams grįžti ir mokėti kokias nors papildomas išmokas. Tai, kas neišmokėta, yra ne šio įstatymo reikalas. Skola darbuotojams, kuri dabar siekia 150 mln., o gal daugiau, galbūt yra moralinė skriauda, neišmokėti vekseliai, bet negalima to daryti per Garantinio fondo įstatymą. Šio įstatymo esmė yra ne ta.
PIRMININKAS. Apsisprendžiame balsuodami, ar pritariame po pateikimo. Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas. Balsuojame dėl Garantinio fondo įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projekto.
Už – 16, prieš – 2, susilaikė 3. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų nesiūloma. Svarstysime gruodžio 14 dieną.
Darbotvarkės 2-13 klausimas. (Balsai salėje) A.Sysas prašo Vyriausybės išvados. Prašysime Vyriausybės išvados bendru sutarimu.
Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1813 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 punkto pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Pranešėja – V.Aleknaitė-Abramikienė.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Labas vakaras, negausiai čia sėdintys kolegos. Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad asmenys, norintys tapti teisėjais arba prokurorais, taip pat ir advokatais, turi būti nepriekaištingos reputacijos. Konkrečiais įstatymo straipsniais yra sakoma, kad nei teisėju, nei prokuroru negali būti asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą vieką. Tačiau advokatams dėl nesuvokiamų priežasčių yra tam tikra išimtis. Advokatais neleidžiama dirbti tik tiems, kurie yra teisti už sunkius arba labai sunkius nusikaltimus. O jeigu nusikaltimas lengvas ir apysunkis, tada jis negali dirbti tik tol, kol teistumas neišnykęs. Išimtis advokatams nėra labai suvokiama, nes advokatas taip pat yra pašauktas vykdyti teisingumą.
Jeigu norėtumėte pavyzdžių, kas yra lengvas ar apysunkis nusikaltimas, tai galėčiau pasakyti, kad jeigu asmuo pagamintų labai didelį kiekį pasų, vairuotojų pažymėjimų ir kitokių dokumentų, suklastotų juos, naudotų ir t.t., tai būtų tik apysunkis nusikaltimas, nes pagal Baudžiamąjį kodeksą nesunkus yra tas, kuris neviršija trejų metų laisvės atėmimo, o apysunkis neviršija šešerių. Sunku būtų įsivaizduoti, kodėl advokatu leidžiama dirbti tokiam asmeniui.
Jau prieš pateikiant projektą kai kurie kolegos išreiškė tam tikrų abejonių, ar ši nuostata nebus griežta. Kažkodėl dėl prokurorų ir teisėjų tokių abejonių nebuvo. Noriu pasakyti du dalykus. Viena, šis įstatymas, jeigu jūs pritartumėte ir mes jį kada nors priimtume, pagal visus teisės dėsnius negalios atgaline data, todėl jis nėra nė prieš jokį advokatą, kuris dirba šiandien. Kita vertus, nusikalstama veika nėra kas nors išrašyta iš lubų. Dar senovės romėnai sakė (…) – nėra nusikaltimo be įstatymo. Vadinasi, čia galėtų būti kalbama tik apie tas nusikalstamas veikas, kurios įrašytos Baudžiamajame kodekse. Manau, advokatai yra save gerbianti profesinė grupė ir jiems tokių išimčių, kurios dabar galioja Advokatūros įstatyme, tikrai nereikia. Todėl siūlau pritarti. Matyt, tai seniai reikėjo padaryti.
PIRMININKAS. Nori klausti J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Aiškinamajame rašte radau įdomią sąvoką, kad advokatai yra teisės sergėtojai ir interesų gynėjai. Iš tikrųjų jie gina interesus tų asmenų, kurie į juos kreipiasi teisminio proceso atveju. Jeigu šiuo atveju kalbame apie baudžiamąsias bylas, tai tų, kurie yra kaltinamieji, arba teisiamieji, arba įtariamieji. Tačiau kalbėdami apie šio įstatymo reikalavimus mes pamirštame, kad griežtesni reikalavimai yra nustatomi teisėjams todėl, kad jie, kaip arbitrai, priima sprendimą, dažniausiai galutinį, kitų asmenų atžvilgiu, ko advokatai tikrai negali daryti. Aišku, teisėjams galima pareikšti nušalinimą, jeigu toks teisėjas kada nors praeityje būtų buvęs teistas. Nenuostabu, kad ir yra toks reikalavimas.
Dėl advokatų. Aš dar suprasčiau, kad advokatai tą patį gali padaryti savo etikos taisyklėse, t.y. neįsileisti į savo luomą tų žmonių, kurie nusižengia etikos taisyklėms. Tačiau, tarkime, žmogus padarė neatsargų nusikaltimą. Štai dabar tas negausus būrelis Seimo narių išėję iš posėdžio važiuos namo, lijundra, plikledis ir paslydus automobiliui trenksis į kitą, sužalos kito automobilio vairuotoją, tai yra jau baudžiamoji atsakomybė…
PIRMININKAS. Laikas!
J.SABATAUSKAS. …neatsargus nusikaltimas. Ir netgi išnykus teistumui toks žmogus niekada negalės dirbti to darbo, kurio galbūt siekė visą savo gyvenimą. Manau, tai tikrai neteisinga ir reikalavimai per griežti. Kaip jūs manote?
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ačiū už klausimą. Jūs geriau už mane, pirmininke komiteto, kuriame aš dirbu, žinote, kad Baudžiamajame kodekse yra toks institutas kaip atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Aš esu įsitikinusi, kad jeigu tokia nelaimė, neduok Dieve, kam nors atsitiktų šį vakarą iš mūsų, mes nebūtume tie, kurie nesiektume susitaikyti su nukentėjusiuoju, atlyginti žalą. Tuomet baudžiamosios atsakomybės klausimas ir neiškyla. Čia būtų kalbama visiškai apie kitokias veikas, pavyzdžiui, neatsargų gyvybės atėmimą ar kitokias. Tačiau Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis siekia tą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, šį institutą, taikyti visais įmanomais atvejais. Manau, jūsų susirūpinimas neturi tokio gilaus pagrindo, kaip turėtų būti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Ar galime pritarti bendru sutarimu pateikimui? J.Sabatauskas nori prieštarauti. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, iš tikrųjų žaviuosi jūsų žinojimu ir gebėjimu atsakyti. Taip, iš tiesų gali susitaikyti, bet dažnai gali būti, kad kita pusė nenorės. Taigi problema gali būti gilesnė. Žmogus, padaręs neatsargų, netyčinį, čia yra įvardyti sunkūs ir apysunkiai, t.y. dažniausiai tyčiniai nusikaltimai… Dėl to, kad už neatsargų nusikaltimą atimtume žmogui teisę dirbti tą darbą, kuris yra jo pašaukimas, aš tikrai nenorėčiau sutikti. Galbūt galima koreguoti, sušvelninant šią normą, bet nevisiškai sugriežtinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešėja negali kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, jūsų nuomonė jau žinoma. Gerbiamoji pranešėja, apsispręsime balsuodami, ar pritariame, ar ne pateikimui. Prašome balsuoti. Kas pritaria po pateikimo, balsuoja už.
Už – 14, prieš – 1, susilaikė 8. Taigi įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstyti siūloma taip pat gruodžio 14 dieną.
Seimo nutarimo „Dėl sąvartyno statybos Kazokiškėse uždraudimo“ projektas Nr.XP-1580 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl sąvartyno statybos Kazokiškėse uždraudimo“ projektas. Pateikimo stadija. Pranešėjas K.Starkevičius.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, šį pavasarį šioje salėje mes pakėlėme geltoną perspėjamąją kortelę dėl Kazokiškių sąvartyno statybos dėl pažeidimų, kurie daromi įgyvendinant šį tikrai Lietuvai svarbų objektą, būtent dėl Kazokiškių sąvartyno. Tačiau reakcijos mes į tą mūsų rezoliuciją iš tikrųjų nesulaukėme jokios. Vyriausybė toliau nesikalba su Kazokiškių bendruomene, Kazokiškių bendruomenė, jeigu būtų kalbamasi, būtų numatytos lėšos infrastruktūrai sutvarkyti, menamiems praradimams kompensuoti, galbūt ir pradėtų ką nors kalbėti, tačiau to nėra.
Šiandien aš tikrai siūlau pakelti antrą geltoną kortelę ir perspėti Vyriausybę, kad tikrai atidžiau žvelgtų į šį projektą. Šiuo metu iš tikrųjų jau yra išleista apie 8 mln. mūsų visų Lietuvos biudžeto pinigų įrengiant šį sąvartyną, tačiau kas kelia nerimą. Aš pateikiau čia išsamią medžiagą, tačiau noriu dar paminėti naują medžiagą, kurią neseniai gavau. Būtent buvo užsakyta studija dėl šios statybos, dėl paviršinio vandens, kuris veržiasi, ir dėl jo pavojaus, kai bus įrengtas sąvartynas. Kaip žinome, technologija yra tokia. Toje vietoje buvo karjeras. Karjeras buvo išlygintas ir išlyginant pradėjo tiesiog čiurkšlėmis veržtis vanduo, vadinasi, šaltinio vanduo yra labai paviršiuje, jis nebuvo labai paviršiuje, tačiau žinokime, kad čia yra karjero dugnas. Dabar studija, kuri yra atlikta, aiškiai sako, kad iškils pavojus, kai mes uždengsime plėvele, kad ta plėvelė gali įtrūkti ir tas visas užterštas vanduo gali patekti į gruntinius vandenis ir toliau į Nerį, ir į kitas upes. Yra didžiulis pavojus, o Vyriausybė iš tikrųjų turi į tai atkreipti dėmesį. Kas svarbiausia, studiją užsakė pati „Kelda“, kuri yra darbų rangovai. Tai, mano manymu, jeigu jau taip ši kompanija tik norėtų paimti pinigus, tai ji prieš tave tokių darbų neužsakytų. Jai iš tikrųjų kelia nerimą, kas yra ir kas bus, jeigu mes tą sąvartyną pastatysime. Nes iš tikrųjų didžiulis plotas, užims apie 50 ha, tai įsivaizduokime, koks bus spaudimas, kai susipils tas kalnas šiukščių, nes kol kas, deja, naujų technologijų Lietuvoje nėra. Čia Aplinkos ministerijos didžiulis atsilikimas, kad mes nuėjome būtent tokiu keliu, o ne kaip nauja Europos Sąjungos šalis galėjome pagalvoti apie naujų technologijų įdiegimą – apie deginimą, mes tada būtume išvengę štai šitų diskusijų.
Bet aš brangindamas jūsų brangų laiką tikrai siūlau šiandien po pateikimo pabalsuoti, pakelti antrą geltoną kortelę Vyriausybei, galbūt prasidės tada kalba ir su bendruomene, ir bus įvertinta situacija, kuri yra šiandien. Ačiū.
PIRMININKAS. Penki Seimo nariai nori paklausti. V.Čigriejienė. Prašom.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs iš dalies galbūt ir atsakėte į mano klausimą, bet aš noriu jūsų paklausti. Kodėl vis dėlto, nes jūs domėjotės tuo sąvartynu, nepasirinkta moderni technologija, kaip yra Japonijoje, Vokietijoje, kai atliekos yra deginamos, o pasirinktas toks variantas, kai užimami didžiuliai sąvartynų plotai ir yra pavojus patekti į požeminius vandenis ir galimi tiesiog net visų kaimų apsinuodijimai. Ne tik kaimų, bet ir miestų ir t.t. Čia yra didžiulė rizikos zona. Kodėl taip yra? Juk yra gautos Europos lėšos. Kas trukdė tą padaryti? Ačiū.
K.STARKEVIČIUS. Aš manau, kad iš tikrųjų blogas pasirinkimo kelias. Lietuvoje pasirinkta 10 regioninių sąvartynų iš esmės apskrityse ir bus, aišku, panaikinta keli šimtai sąvartynų, kurie dabar yra Lietuvoje, tai pliusas. Galbūt Aplinkos ministerija šiuos projektus dar rengė anksčiau, prieš įstodama į Europos Sąjungą, tačiau mes tikrai buvome tvirti, kad į ją įstosime ir gausime tas lėšas, ypač aplinkos apsaugai, bet buvo nueita tokiu lengviausiu keliu ir Aplinkos ministerija turi tam tikrą, galima sakyti, globą ar kaip ją pavadinti, kai matome, kaip tos problemos šiandien viena po kitos lenda. Aš manau, ne veltui čia šiandien siūlau kelti antrą geltoną kortelę, čia yra viena iš tų problemų, apie kurias mes dar kalbėsime po kelerių metų.
PIRMININKAS. V.Saulis. Prašom.
V.SAULIS (LSDPF). Dėkoju. Gyvenime man teko praktiškai susidurti su sąvartynų parinkimo problemomis. Aš nežinau nė vieno atvejo Lietuvoje, kur tik buvo parenkama sąvartynui vieta, kad būtų tos bendruomenės arba to krašto gyventojų sutikimas ar toks pritarimas. Tikrai kyla natūralus klausimas, kur mes dėsime savo šiukšles? Kai jūs kalbate apie Vyriausybės nesusikalbėjimą su vietos bendruomene, aš įsitikinęs, kad antroji pusė, matyt, nelabai nori susikalbėti. Mes turime neblogą pavyzdį iš mano regiono – Panevėžio Liudynės sąvartynas. Ten irgi iš pradžių buvo mitingai ir protestai, ir nesusikalbėjimai, tačiau dabar susikalbėta ir vietos bendruomenė visiškai sutiko su visais reikalavimais. Vyriausybė susitarė su jais ir šiandien sąvartynas sėkmingai statomas, jau įsavinamos lėšos. Ar čia nėra nesusikalbėjimo arba kieno nors interesų, kad negali būti to sąvartyno toje vietoje? Ačiū.
K.STARKEVIČIUS. Aš irgi galiu pasidalyti praktika. Man teko kaip tik būti prie Lapių sąvartyno pradžios, ten irgi buvo panašus atvejis su bendruomene, tačiau radome bendrą kalbą, radome kompromisą, numatėme lėšas tiems netekimams kompensuoti ir pasiekėme bendrą kalbą. Tačiau čia kažkas buvo nuo pat pradžių ne taip padaryta, o iš tikrųjų galima, aš įsitikinęs, parinkti ir kitą vietą. Buvo Rūdiškių poligonas, kuris iš esmės sovietų kariuomenei išėjus liko tuščias, ten ir taip aplinka užteršta, tik privažiavimo keliai būtų šiek tiek brangiau kainavę, bet buvo pasirinkta tikrai Lietuvos unikali kraštovaizdžio ir istorijos požiūriu vieta, tai Kazokiškės. Čia nevykęs pasirinkimas.
PIRMININKAS. A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, ar neatrodo, kad mes tokiais įstatymo pasiūlymais paprasčiausiai keliame kortelę patys sau. Aš suprantu jūsų nuogąstavimą, viską priimu, ilga diskusija, bet tą reikėjo galbūt daryti prieš penkerius ar aštuonerius metus, o ne tada, kaip jūs pats sakote, investuota 8 mln., o kai prasideda darbai, mes sakome, ne, vis tiek neleiskime statyti. Todėl mano klausimas būtų labai paprastas. Kadangi jūs geriausiai susipažinęs su visa situacija, kur, jūsų manymu, galima būtų arba reikėtų statyti šio regiono sąvartyną? Labai ačiū.
K.STARKEVIČIUS. Iš tikrųjų atsakymas būtų toks. Aš varčiau visas studijas, susipažinau su jomis, jeigu mano valia būtų buvusi ir būčiau dirbęs toje grupėje, tai aš būčiau buvęs už Rūdiškių variantą, Rūdiškių poligono variantą.
PIRMININKAS. J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų daugelis kolegų pateikė įvairių pavyzdžių, aš irgi galiu pateikti pavyzdį, kai prie Alytaus buvo renkama vieta naujam sąvartynui, buvo išmokėtos kompensacijos, nupirkti butai gyventojams, lyg ir rasti sprendimai, jie, aišku, viską pasiėmė, tačiau niekur neišsikraustė, šiandien vėl prasideda tos pačios problemos. Tačiau tas klausimas šiandien man labai panašus į kitą istoriją, kai tai vienoje bendruomenėje, tai kitoje parenkama vieta buvusių narkomanų reabilitacijai, iš karto sukyla aplinkinių miestelių ar kaimelių gyventojai, nes niekas nenori, vien tas pavadinimas baido. Ar narkomanai, ar sąvartynai labai negražiai skamba ir dar negražiau turbūt kvepia. Problema būtų tokia, kad turbūt mes nerasime net ir prie Rūdiškių, kur jūs minėjote, parinkę tą vietą, vietos gyventojai visada prieštaraus. Mano manymu, čia neišsprendžiamas klausimas.
PIRMININKAS. Kur jūsų klausimas?
K.STARKEVIČIUS. Iš tikrųjų aš supratau klausimą. Rūdiškės buvo ideali vieta. Ten buvo sovietinis poligonas. Gyventojai iškelti, jų ten nėra. Ten aplinkui yra… Čia 500 – tai už dešimt, o čia 500 metrų… Atsakymas.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A.Baranauskas.
A.BARANAUSKAS (PDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kiekvienais metais Lietuvoje susikaupia daugiau kaip 6 mln. tonų šiukšlių, atliekų. Mes turime nesutvarkytus 350 sąvartynų ir jeigu mes iki 2009 metų vidurio to nesutvarkysime, neteksime ir Europos Sąjungos paramos. Dabar, kai 8 mln. jau yra investuota, kai palyginti pagal pažangias technologijas tvarkomas šis sąvartynas, ar laikas kelti šį klausimą ir prarasti tuos 8 mln., ir pradėti viską tvarkyti iš naujo? Galbūt reikėtų pasiūlyti patobulinti dar tą projektą, (…) sutvarkyti ir t.t., jeigu ten yra kažkas. Bet čia yra ekspertų išvados. Aš manau, kad šis klausimas tikrai keliamas dabar jau pavėluotai.
K.STARKEVIČIUS. Aš turiu ekspertų išvadas. Sakau, mes keliame šiandien antrą geltoną kortelę, o toliau žiūrėsime, kaip Vyriausybė reaguos. Nes dabar projekte net nėra numatyta pinigų, apie ką mes kalbame. Įsivaizduojate, net nėra numatyta! Tai ką ten projektuotojai, kaip jie ruošiasi šį projektą įgyvendinti? Todėl ir nesikalbėjo su tais žmonėmis. Tačiau dar yra vienas pavojus. Mes įdėsime šiuos pinigus, o dabar jau teismai, eina skundai ir toliau, ir jeigu bus pripažinta ši vieta, aišku, jau ne Lietuvos mastu, netinkama, bus nustatyti pažeidimai, tai mums reikės grąžinti visus tuos pinigus, kiek mes iš Europos gavę, ir negalėsime šito projekto įgyvendinti. Nes taip jau buvo atsitikę Graikijoje. Aš nenoriu to linkėti, todėl šiandien ir siūlau kelti tą antrą geltoną kortelę.
PIRMININKAS. Antra geltona, tai jau kaip ir raudona. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? J.Sabatauskas – prieš.
J.SABATAUSKAS. Aš negaišinu laiko. Tiesiog atkreipiu dėmesį į Teisės departamento pastabą, kur išreikšta abejonė dėl atitikties Konstitucijai dėl valdžių padalijimo principo, nes šis klausimas nėra Seimo kompetencija. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes turėsime apsispręsti balsuodami, ar pritariame pateikimui. O dėl Teisės departamento pastabų, matyt, svarstymo metu reikės jas taip pat aptarti. Ir prašom, kas už pateikimą, balsuoja už, manantys kitaip balsuoja kitaip. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti.
Už balsavo 14, prieš – 1, susilaikė 4. Pateikimui pritarta. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Jeigu yra teisinių abejonių, galbūt reikia ir Teisės ir teisėtvarkos komitetą įrašyti. Niekas neprieštarauja. Svarstymas – gruodžio 14 dieną. Sutariame bendru sutarimu dėl tokio sprendimo.
Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1431(2) (pateikimas)
Toliau. Darbotvarkės 2-15 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, pateikimas. Pranešėjas – A.Matulas.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, jūs tikriausiai žinote mokslininkų paskutinius duomenis, statistikų paskutinius duomenis, kad praeitais metais lietuviai išgėrė alkoholio tiek, kiek niekada per visą Lietuvos egzistavimo laikotarpį nėra išgėrę ir nepriklausomybės laikais, ir sovietiniais metais. Vien per paskutinius penkerius metus mirčių, susijusių su alkoholio vartojimu, Lietuvoje padidėjo 40%.
Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnis leidžia alkoholio reklamą darbo dienomis nuo 22 iki 15 valandos, šeštadieniais, sekmadieniais ir moksleivių atostogų dienomis – nuo 22.30 iki 8 valandos, išskyrus etilo alkoholio koncentraciją, neviršijančią 22%. Tačiau kyla pagrįstų abejonių dėl Alkoholio kontrolės bei nepilnamečių apsaugos nuo viešosios informacijos poveikio įstatymo kai kurių nuostatų, reglamentuojančių alkoholio reklamą. Mano manymu, tokia nuostata akivaizdžiai prieštarauja minėtam Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo 7 straipsnio 2 daliai, kur yra aiškiai pasakyta, kad tokia reklama, žalinga nepilnamečiams, daranti įtaką, turi būti draudžiama nuo 23 iki 6 valandos.
Aš teikiu įstatymo pataisą, pagal kurią būtų draudžiama reklama, suvienodintos nuostatos tiek Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje, tiek mano anksčiau minėtame Nepilnamečių apsaugos įstatyme nuo neigiamos žalingos įtakos. Tuo labiau kad dabar galiojanti redakcija nieko nesako ir nedraudžia alkoholio reklamos švenčių dienomis, būtent ne moksleivių atostogų dienomis, bet švenčių dienomis. Nepaprastai keista, kai mes matome reklamą tuo metu, kada moksleivis rengiasi eiti į mokyklą ir vakarais arba švenčių dienomis, ir dar labiau keista, kad tą reklamą mes matome, girdime per nacionalinę televiziją. Viena ranka mes duodame visuomeninei televizijai, numatome kitais metais skirti 46 mln. visuomeninei televizijai išlaikyti, o kita ranka lyg ir leidžiame dar užsidirbti pinigų iš reklamos, kuri akivaizdžiai daro didžiulę neigiamą įtaką mūsų visuomenei, ypač jaunimui.
Todėl labai prašau pritarti po pateikimo. Yra Teisės departamento pastaba, kuri, mano manymu, yra redakcinio, daugiau filosofinio pobūdžio, todėl bus galima pamąstyti apie tą filosofinę pastabą.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Trys Seimo nariai nori paklausti. J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, šiandien rytiniame posėdyje buvo priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, aš jau nepriekaištausiu dėl šešių mėnesių. Tačiau klausimas būtų toks. Ten buvo nustatyta, kad rugsėjo 1 d. taikomi apribojimai alkoholio prekybai. Mano toks klausimas. Kaip jūs manote, rugsėjo 1 d. galima drausti vartoti, pardavinėti, jūs dar paminėjote ir švenčių dienomis reklamą? Aš, ko gero, tikrai sutikčiau. Bet štai Joninės. Ši šventė – tai yra šventė, kai alkoholis liejasi laisvai. Niekas nepasiūlė riboti vartojimą ar pardavimą tos šventės metu, nes turbūt lyg ir aišku, kad per Jonines daugiau nieko kito negalima daryti, tik vartoti alkoholį. Ar jūs manote, kad tai teisinga?
A.MATULAS. Aš manau, kad tai neteisinga. Šio parlamento tendencija kovoti su visomis negerovėmis, rūkymu, alkoholio vartojimu. Reklamos draudimas, kiti dalykai man teikia vilčių ir kartu su Sveikatos reikalų komitetu viską darysime, kad ateityje, dar šio parlamento darbo metu, įtikintume parlamentarus iš esmės peržiūrėti Alkoholio kontrolės įstatymą ir grąžinti jį į pirminį variantą, nes pirminiai ir Alkoholio kontrolės, ir Tabako kontrolės įstatymų variantai buvo labai griežti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse mes visada buvome laikomi pavyzdžiu. Deja, po daugybės pataisų tenka konstatuoti, kad jis yra taip sugadintas, kad po truputį vėlgi reikia jį taisyti. Visiškai pritariu, kad ne tik per Jonines, ne tik rugsėjo 1 d., bet, matyt, reikėtų ir kaip auklėjimo priemonę… Tam tikrais draudimais reikėtų riboti alkoholio pardavimo vietą ir laiką, nes akivaizdu, kad tiek reklamos, tiek pardavimo laiko ir vietos ribojimas gali sumažinti alkoholio vartojimą, o per tą laiką, manau, visuomenė gaus daugiau informacijos, gyvenimo lygis pakils ir girtuokliaujančių žmonių gerokai sumažės. Vėlgi statistika rodo, kad kuo mažiau žmogus uždirba, tuo daugiau savo namų ūkio lėšų išleidžia alkoholiui ir tabakui. Keista, bet taip yra.
PIRMININKAS. A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, šioje salėje esu vyriausias, todėl turiu teisę užduoti kvailus klausimus. Mano klausimas: paaiškinkite, iš kur yra tas nenumaldomas alkoholio reklamos poreikis, tuo labiau per nacionalinę televiziją ir radiją, kurie išlaikomi iš visų piliečių mokesčių? Vadinasi, už piliečių mokesčius propaguojamos nelaimės, žūtys, socialinės tragedijos, kurios vėlgi reikalauja biudžeto lėšų. Mano klausimas, prasidėjęs kvailai, pereina į rimtesnį. Ar iš viso nereikia uždrausti per visuomenes transliavimo priemones – radiją ir televiziją alkoholio reklamos arba bent jau… Kodėl iki 22.30 val., o ne iki 24 val. ar iki 1 val. nakties?
A.MATULAS. Gerbiamasis kolega, jūs visiškai teisus. Aš manau, kad reklamos yra daug todėl, kad tai yra didžiulis pelnas ir didžiulės pajamos. Siūlyti visiškai uždrausti reklamą aš tiesiog nedrįsau, nes ir po šio siūlymo, manau, gali atsirasti tam tikrų laidų apie komiteto veiklą, galbūt apie mane, todėl dar kartą sakau: jeigu mes pritartume šitam įstatymo projektui, visiškai pritarčiau, jeigu parlamentas pritars jūsų nuomonei, kad ir tabako reklama, ir alkoholio reklama turi būti visiškai uždrausta.
PIRMININKAS. Ir M.Žymantas. Prašom.
M.ŽYMANTAS (DPF). Pradėsiu ir aš, salėje turbūt jauniausias, nuo kvailos dalies. Aš manau, kad žmonės girtauja, o ne girtuokliauja. Pataisą siūlyti tol, kol nebuvote komiteto pirmininkas, drąsos neužteko. Dabar esate komiteto pirmininkas. Ar užtektų vis dėlto drąsos uždrausti alkoholio reklamą nuo ryto iki kito ryto ir ar vis dėlto imsitės kompleksiškai peržiūrėti šitą problemą, o ne po gabaliuką su Marija vis bandysite atvesti į doros kelią?
A.MATULAS. Ačiū už klausimą, gerbiamasis kolega. Šį įstatymo projektą mes registravome 2006 m. liepos 4 d., kai net susapnuoti negalėjau, kad aš, kai buvo tokia politinė situacija, kai Tėvynės sąjungos frakcija buvo opozicijoje, vėl būsiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas. Tai su tuo paskyrimu nieko bendra neturi, bet manau, kad jeigu jūsų frakcija, jūs pats prisidėsite prie tų siūlymų, tai tikrai galime įtikinti parlamentą ir visiškai uždrausti reklamą.
PIRMININKAS. Pone Žymantai, su jūsų drąsa nepaisyti frakcijos sprendimo išeiti iš posėdžio ir čia dalyvauti, aš manau, mes galime dar ne tokius sprendimus priimti. (Plojimai) Sveikiname už pilietinę drąsą ir tikrai didelį ryžtą.
Toliau. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Galime. Ir komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Taip pat siūloma svarstyti gruodžio 14 dieną.
Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1692 (pateikimas)
Toliau Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, pateikimas. Pranešėja – V.M.Čigriejienė.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamieji ištvermingiausi Seimo nariai! Labai malonu tokioje auditorijoje daryti pranešimą ir pristatyti šį projektą.
Į mane kreipėsi Lietuvos studentų sąjunga, prašydama padėti socialiniu klausimu, nes Respublikos Vyriausybė įvairioms studentų ir moksleivių organizacijoms ne kartą yra pažadėjusi užtikrinti transporto lengvatą. Tačiau, kaip matote, iki šios dienos ta transporto lengvata neužtikrinta. Jie naudojasi tik 50% nuolaida nuo rugsėjo 1 d. iki liepos 1 dienos. Studento bilietas nepraranda savo galios visus metus. Studentai keliauja, atlieka gamybinę praktiką įvairiuose Lietuvos regionuose, todėl jiems ta nuolaida tikrai būtina. Manau, kad bus įgyvendinta socialinė garantija studentams visus kalendorinius metus nevaržomai keliauti po Lietuvą. Todėl siūlau iš 5 straipsnio 3 ir 7 dalies išbraukti šiuos žodžius: „važiuojantys nuo rugsėjo 1 d. iki liepos 1 d.“. Lygiai taip pat ir 7 dalyje.
PIRMININKAS. Ačiū.
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Turėdama omenyje mūsų studentiją, siūlyčiau tokiai pataisai pritarti. Kai jie sužinojo, kad įregistruota tokia pataisa, sureagavo labai teigiamai, atsiuntė savo nuomonę, aišku, teigiamą, ir jiems tai būtų labai gerai.
PIRMININKAS. Vėlgi M.Žymantas norėtų paklausti. Prašom.
M.ŽYMANTAS (DPF). Labai banalus klausimas. Ar domėjotės, kiek tam reikėtų pinigėlių? Vis dėlto mūsų studentai vasarą daugiau važiuoja į užsienį, o ne po Lietuvą bastosi. Gal geriau tegu dviračiais važinėja, o ne autobusais.
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Matot, galbūt gamybinės praktikos metu jie ir nevažinės dviračiu. Tai aktualu daugiau atskirai socialinei žmonių grupei, kuri negali galbūt ir gero dviračio nusipirkti. (Balsai salėje) Be abejo. O ko jie važiuoja į užsienį? Į užsienį jie važiuoja ne pasižiūrėti, o uždirbti, nes ten yra didesni pinigai.
Domėjausi, kiek tai kainuos biudžetui, – 2,3 milijono.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariam. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų, Švietimo, mokslo ir kultūros ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Nėra prieštaraujančių. Svarstymas gruodžio 14 dieną.
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 180 ir 1854 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1694. Pateikimas. Pranešėja – V.M.Čigriejienė.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pakeitimo tikslas yra ne tik griežtinti asmenų, parduodančių vartoti ar vaikų prašymu perkančių alkoholinius gėrimus arba tabako gaminius… bet ir suvienodinti administracinių nuobaudų dydį. Literatūros duomenimis, vis dėlto tyrimo duomenys dėl moksleivių alkoholio, tabako ir kitų narkotinių medžiagų vartojimo yra sukrečiantys. Alus, be abejo, yra populiariausias alkoholinis gėrimas ir jį vengia gerti tik 4% moksleivių, o tą skonį išbando jau nuo 11 metų. 20% moksleivių alkoholinius gėrimus ragauja gatvėse, parkuose, laiptinėse. Tiek alkoholis, tiek tabakas yra pavojingi vartoti. Siūlau padidinti baudas tiems, kas padės nusipirkti. Pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų nepilnamečiui nupirkimas ar koks perdavimas nepilnamečiui vartoti, taip pat nepilnamečio nugirdymas užtraukia baudą (ji didinama) – braukiame „nuo 100 iki 250“, įrašome „nuo 250 iki 500 Lt“. Lygiai tas pats dėl tabako. Vadinasi, alkoholis ir tabakas suvienodinami. Jeigu kas nors iš suaugusiųjų jiems perka ar parduoda, tai turi sumokėti tokias padidintas baudas. Gal tai iš dalies sudrausmins.
PIRMININKAS. Ir vėl M.Žymantas nori klausti. Prašom.
M.ŽYMANTAS (DPF). Dėl to aš nesu toks optimistas ir abejoju, ar baudos sumažins tiek alkoholio, tiek tabako vartojimą. Turim tokį patį pavyzdį dėl baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vis tiek yra didelis avaringumas. Kita abejonė. Jūs šituo punktu suvienodinote ir tabaką, ir alkoholį. Kitose Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatose vis tiek tos veikos šiek tiek atskirtos, nes jos nėra visai lygiavertės. Tai toliau visą kodeksą taisysime pagal tokią bendrą sampratą, ar tiktai šį paliekame? Mano galva, vis tiek ne visai vienodo lygio veikos – kur nugirdyti, o kur nupirkti pakelį cigarečių, nors aš suprantu, kad abi veikos blogos.
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Abi veikos blogos. Aš su jumis sutinku, bet jūs, kaip gydytojas, buvęs pirminės sveikatos priežiūros daktaras, sakykite, kas daugiau kenkia paaugliui, ar rūkymas, ar alkoholis? Vienodai…
PIRMININKAS. Pratęsite diskusiją turbūt komitete. Dabar siūlome pritarti po pateikimo. Ar galime bendru sutarimu? Galime. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos.
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Gal ir Sveikatos reikalų…
PIRMININKAS. Papildomu siūlote Sveikatos reikalų komitetą?
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti taip pat gruodžio 14 dieną.
Gerbiamieji kolegos, mes pagrindinę darbotvarkę…
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, aš matau, kad J.Sabatauskas krato galvą ir man… Ne, nekratote? Iki gruodžio mėnesio? Netikiu.
PIRMININKAS. Mes jau priėmėme sprendimą. Gerbiamieji kolegos, pagrindinę darbotvarkę baigėme.
Toliau yra rezerviniai klausimai. Kyla klausimas, ar mes galime suteikti galimybę ir valdančiajai koalicijai gauti opozicijos paramą? Štai tokiu atveju mes kviestume A.Salamakiną pateikti kompleksinį klausimą, rezervinį 3b, 3c ir 3d – Kultūros rėmimo fondo įstatymą ir jį lydinčius įstatymus.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pone pirmininke, už pagalbą. Aš labai trumpai. Kodėl yra tokia skuba ir kodėl vis dėlto reikėtų tuos įstatymus pateikti šiandien? Kaip žinote, yra pateiktas Sporto įstatymas ir šeši lydintys įstatymai. Norint sutvarkyti visą sporto srities sistemą, yra būtinybė, nes ir Seimo Teisės departamentas, ir Vyriausybės Teisės skyrius mums padarė pastabą, kad vis dėlto reikėtų atskirti fondus. Šiuo metu vadinasi Kultūros ir sporto rėmimo fondas, bet reikėtų, kad jie vis dėlto būtų atskiri. Aš žaviuosi 1998 metų kultūros ministro pono Sauliaus Šaltenio veiksmu, kai pradiniame variante tas fondas vadinosi Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas, buvo padaryta viena labai paprasta pataisa: išbrauktas žodis „kūno“ ir tapo Kultūros ir sporto rėmimo fondu. Taip, tiek metų jis egzistavo, bet darbo grupė ir Jaunimo ir sporto reikalų komisija jokiu būdu nenori atimti dabar iš kultūrininkų pinigų, kuriuos jie gauna, tačiau yra tam tikra finansinė netvarka. Šie kultūrininkų pinigai yra Sporto departamente, jie visai neatsispindi Kultūros ministerijos biudžete. O Kūno kultūros ir sporto departamente jų pinigai atsispindi, tai sudaro apie 11 mln. litų, ir jie visą verkšlena, kad tai ne mūsų pinigai.
Antras momentas – skirstymas. Susėda penki kultūrininkai ir penki sportininkai ir sportininkai balsuoja už kultūrininkų pinigus. Aš nelabai suprantu, ką turi bendra, nors tai yra gal ir artimos sritys, bet reikėtų, kad tie fondai būtų atskiri. Dėl to mums visuomet pastabą daro ir Audito departamentas, todėl labai prašyčiau pritarti, bet viena pakartosiu – tikrai mes nenuskriausime Kultūros ministerijos. Tie pinigai bus dalijami lygiai iš dviejų, nors aš dalybos nelabai mėgstu, bet tiek kūno kultūrai, tiek ir sportui, tiek kultūrai atiteks lygiai, lygiom dalim šie pinigai, bet tai reikia sutvarkyti.
PIRMININKAS. V.Saulis nori klausti jūsų.
V.SAULIS (LSDPF). Aš tik norėjau pasitikrinti. Gerbiamasis kolega, jūs sakote, padalinsite lygiai per pusę. Koks dabar yra santykis kultūrai ir sportui?
A.SALAMAKINAS. Irgi yra per pusę, bet yra blogai, kai visi pinigai yra Kūno kultūros ir sporto departamente. Jie yra asignavimo valdytojai, o kultūrininkai tarsi tų pinigų ir neturi, bet faktiškai juos turi. Tai yra tam tikri finansiniai nesusipratimai, bet dar kartą pasakysiu, kad tikrai Jaunimo reikalų ir sporto komisija atiduoda tą lygiom dalim kultūrininkams ir jų biudžete tie pinigai tikrai liks.
PIRMININKAS. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame. Visiems trim įstatymo projektams, gerbiamasis…
A.SALAMAKINAS. Taip. Trumpai dėl trečio projekto…
PIRMININKAS. Mes jau ir jam pritarėme…
A.SALAMAKINAS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pone Salamakinai, aš noriu atkreipti dėmesį, kad kultūra rūpi tik konstruktyviajai opozicijai. Valdančioji koalicija į tai nelabai kreipia dėmesį, nekalbu apie kitokią opoziciją. Tik mūsų dėka jūsų įstatymo projektui buvo pritarta. Bendru sutarimu turbūt galime patvirtinti tuos komitetus, kuriuos pasiūlė Seniūnų sueiga? Ar būtų kitokių minčių? Nėra.
Toliau šeštas rezervinis – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – A.Matulas.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, praėjusiais metais aš parlamentui teikiau šio įstatymo straipsnių projektą, jam parlamentas nepritarė ir grąžino tobulinti, nes aš buvau pasiūlęs sveikatos priežiūros įstaigų, viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovus priimti į darbą konkurso tvarka, bet nuolatiniam darbui, ne 5 metams, kas jau yra padaryta su mokyklų vadovais ir kitais. Parlamentas iš esmės dėl šios priežasties nepritarė ir įstatymo projektą grąžino tobulinti. Todėl aš šiuo metu pateikiau pataisytą variantą. Ką yra siūloma keisti? Pirmiausia šiuo metu organizuojant konkursą į direktoriaus ar vyriausiojo gydytojo postą kiekvieną kartą konkurso sąlygos turi būti derinamos su Sveikatos apsaugos ministerija. O vadovas ir taip jau turi atitikti Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus, todėl reikalavimas kiekvieną kartą derinti konkurso sąlygas yra perteklinis, biurokratinis ir nereikalingas. Taigi siūlau šį dalyką panaikinti.
Toliau. Sveikatos apsaugos ministerija per metus turi organizuoti privalomą vadovų atestavimą, bet, deja, tai nevyksta ketveri metai. Jeigu vadovas nėra atestuotas, jis turi būti atleistas, bet teisinio mechanizmo atleisti nėra, todėl per visą šį laikotarpį, ministerijos pateiktais duomenimis, atrodo, vienam buvo atidėtas atestavimas, vėliau jis buvo atestuotas, bet jau ketveri metai šis atestavimas nevyksta, jo nereikia. Tam ministerija pritaria, todėl siūlau panaikinti.
Toliau. Siūlau panaikinti galimybę įstaigos vadovui dirbti tos pačios įstaigos filialo arba padalinio vadovu. Šiandien yra ne vienas įstaigos vadovas, kuris dirba ir tos pačios įstaigos padalinio arba filialo vadovu, todėl yra visiškai susipynę interesai. Tas pats vadovas turi priimti save į darbą, todėl siūlau šią nuostatą panaikinti. Sveikatos apsaugos ministerija irgi tam pritaria.
Taip pat siūlau panaikinti nuostatą, kad vadovu galėtų dirbti asmuo iki 65 metų. Kolegos, šiandien yra daugybė įstaigų vadovų, kurių amžius yra didesnis, ir to iš esmės nesilaikoma. Tuo labiau žinant, kad šiandien valstybei ir kitoms pasaulio organizacijoms vadovauja vyresni žmonės, akivaizdu, kad ne amžius lemia žmogaus sugebėjimą organizuoti darbą. Todėl siūlau bent jau pradėti diskutuoti dėl to, kad amžiaus cenzas nebūtų taikomas.
Paskutinis dalykas. Šiandien įstatyme numatyta, kad konkurso tvarka į darbą turi būti priimami ir trečio lygio, vadinamųjų universitetinių ligoninių specialistai, eiliniai gydytojai specialistai. Manau, kad šiandien, kai mes jau kalbame apie tai, kad trūksta medikų, daugybė jų išvažiavę, toks reikalavimas yra visiškai nereikalingas. Jis, be abejonės, didina korupciją, todėl siūlau šią nuostatą panaikinti. Tie žmonės, kurie priimti į darbą terminuotai į trečiojo lygio įstaigas, įvardyti, kad jų darbas… sutartis priimti į darbą laikoma neterminuota. Todėl labai prašau jūsų, kolegos, pritarti šiam įstatymo projektui ir toliau aktyviai diskutuoti Socialinių reikalų ir darbo komitete, Sveikatos reikalų komitete ir kituose komitetuose dėl pateiktų pasiūlymų.
PIRMININKAS. Trys Seimo nariai nori jūsų paklausti. M.Žymantas. Prašom.
M.ŽYMANTAS (DPF). Suprasdamas, kad nepateikimui arba pateikimui nepritarti nepavyks, aš noriu pasakyti dvi savo abejones. Pirma abejonė. Jūs ką tik išdėstėt, kad tretinio lygio įstaigose specialistai turėtų būti priimami bendra Darbo kodekso nustatyta tvarka. Bet tretinio lygio įstaigos yra universitetinės, ten yra ir mokslas, ir didžioji pažanga, ir didieji protai. Jaunimui ten patekti į darbą jūs užkertate paskutinį kelią, nes tapus daktaru, daktaru tampa visam gyvenimui, jam nebereikia rūpintis savo tobulėjimu ir visu kitu, nes jis Darbo kodekso tvarka turi labai daug prisidirbti, kad jį būtų galima atleisti. Turėdamas terminuotą darbo sutartį, jis visada jaučia kvėpavimą į nugarą, jaunųjų kvėpavimą į nugarą, ir tada turi ir tobulėti, ir būti konkurencingas toje rinkoje. Todėl su šia nuostata aš visiškai nesutikčiau.
Ir antras. Įstaigų vadovus tvirtina savivaldybės, ir ministerija atims bet kokią galimybę daryti įtaką blogai dirbančiam įstaigos vadovui. Atimate paskutinę galimybę. Mano apygardoje aš turėjau tokį vadovą ir buvo labai sudėtinga jį pakeisti. Taigi atėmus ir paskutinį argumentą…
PIRMININKAS. Laikas jums klausti jau baigėsi.
M.ŽYMANTAS. Dėkui. Taigi kaip jūs manot dėl šių problemų?
A.MATULAS. Gerbiamasis kolega, ačiū už klausimus. Dėl jaunimo, kad šios pataisos užkirstų jiems kelią įsidarbinti tretinio lygio įstaigose, manau, yra visiškai atvirkščiai. Šiandien jaunimas yra labai išprusęs, išsilavinęs. Mes po šešerių metų studijų ir vienerių metų internatūros ateidavome į darbą mokytis dirbti. Šiandien po šešerių metų studijų ir ketverių metų rezidentūros jaunimas ateina taip profesionaliai parengtas, kad kiekvienas įstaigos vadovas mieliau priims tą jaunimą negu jus arba mane. Tikrai tas neužkerta kelio.
Dėl SAM įtakos. Aš manau, seniai reikia peržiūrėti Sveikatos ministerijos funkcijas. Apie tai mes šnekam komitete, kad ministerija kaip ir visos ministerijos taptų formuojanti politiką, o ne ir skirstanti pinigus, ir dar administruojanti, kas kur turi būti, koks profilis arba kas kur turi vadovauti. Tai yra steigėjų reikalas. Savivaldybės reikalas, apskrities reikalas – pasirinkti tinkamą vadovą. Ir kiekvieną kartą derinant konkurso sąlygas su Sveikatos apsaugos ministerija… Aš galėčiau papasakoti savo situaciją, kai, grįžęs iš parlamento, vėl pradėjau dirbti vyriausiuoju gydytoju, ir kaip prieš tai buvo derinamos konkurso sąlygos. Bet tiesiog galbūt nutylėsiu. Jeigu mes pritarsim ir tobulinsim šį mano pateiktą įstatymo projektą, jis bus priimtas, tai gerokai sumažins korupciją sveikatos sistemoje.
PIRMININKAS. J.Sabatauskas klausia.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas tikrai labai trumpas. Jūs aiškinamajame rašte išsamiai išdėstėt motyvus, dėl ko siūlot keisti amžiaus ribą, arba, tiksliau, panaikinti. Tačiau yra ir kiti įstatymai. Kodėl jūs nesiūlot to daryti, pavyzdžiui, Aukštojo mokslo įstatyme, nes ten yra lygiai tokia pati problema, kiek aš kalbėjausi su akademinių sluoksnių atstovais. Nelieka jaunimas dirbti dėstytojais. Arba jie išvažiuoja, arba eina į privatų verslą. Ten taip pat yra nustatyta amžiaus riba, kuri, mano manymu, irgi diskriminuoja žmones.
A.MATULAS. Bijau, kad dabar jums atsakydamas šiek tiek prajuokinsiu visus. Kadangi man suteikta garbė vadovauti Sveikatos reikalų komitetui, bandysiu visas jėgas, visą laiką arba didžiąją dalį laiko skirti sprendžiant sveikatos reikalų problemas, nes mes su kolege Vida pabandėm spręsti ir kitas problemas. Taip surašėme be piktos valios, kad paskui… ir jūs šiek tiek pasišaipėte iš mūsų ir papiktnaudžiavote. Todėl galbūt kiekvienas turim sėdėti savo darže ir teikti projektus ir pasiūlymus dėl to, ką labiausiai išmanom. Tai jums ir Švietimo komitetui dar paliekam vietos teikti pasiūlymus ir iš tikro atsisakyti tam tikrų biurokratinių suvaržymų.
PIRMININKAS. Ir A.Dumčius.
A.DUMČIUS (TSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Antanai, ar jūs tikit, kad šį įstatymą, kai bus ne 16, o daugiau Seimo narių, priims? Kadangi terminuotos, neterminuotos – ta vieta, kaip kėlė M.Žymantas, yra labai slidi vieta. Motyvuoti galėčiau ir daugiau. Toliau, dėl filialų, dėl kitų antrinių pareigybių, nes labai daug žmonių pas mus eina dvi ir kitokias pareigas, bus didelė reakcija. Tai ar jūs tikit, kad bus priimtas šis įstatymas? Kaip jums atrodo?
A.MATULAS. Aš tikiu, kad šis įstatymas bus priimtas. O dėl terminuoto, neterminuoto Darbo kodeksas aiškiai sako: terminuota darbo sutartis gali trukti ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Jeigu per 3 mėnesius darbuotojas neatleidžiamas, jis priimamas dirbti neterminuotai. Jį galima atleisti Darbo kodekso nustatyta tvarka.
Teikė dar vieną klausimą. Dėl dviejų pareigybių. Aš manau, kad jeigu mes neleisim įstaigų vadovams dirbti tose pačiose įstaigose dar ir padalinių filialų vadovais, iš tikro, kaip minėjo kolega M.Žymantas, atsivers kelias jauniems medikams vadovauti šiems padaliniams, nes fiziškai neįmanoma suspėti normaliai vadovauti įstaigai ir dar intensyviai dirbančiam padaliniui. Todėl šiandien mes matom daugybę problemų sveikatos priežiūros įstaigų. Dėl to kartais kaltinami politikai ar ministrai. Bet, deja, dėl blogo darbo organizavimo, dėl dėmesio stokos… yra gana daug ir kyšininkavimo atvejų, ir abejingumo atvejų. Todėl įstaigų vadovas turi vadovauti, organizuoti darbą, sudaryti geras sąlygas darbuotojams. Labai gražus pavyzdys tokio vadovo buvo, drįsiu pasakyti, Antanas Vinkus, kuris darbą pradėdavo 6 valandą vizituodamas pacientus, konkrečiai kalbėdamas, bendraudamas ir jausdamas tą pulsą. Kiekvieną dieną jis iš esmės valandą skirdavo pacientams. Mes iš jo turim mokytis, jausti pulsą, kas yra įstaigoje: ar pacientas patenkintas, ar nepatenkintas. Išplatinti anketą ir gauti atsakymą… Dažnai pacientas, gulėdamas toje įstaigoje, visada užpildys anketą, kad jis patenkintas. O po 2–3 mėnesių jis pasakys, kaip ten jautėsi.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pritariam bendru sutarimu. Komitetai kaip siūlo Seniūnų sueiga: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Bus svarstoma gruodžio 12 dieną.
Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1634 (pateikimas)
Ir lieka rezervinis septintasis klausimas – Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – A.Paulauskas, kurį mes taip pat sveikinam išdrįsus grįžti į salę.
A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamieji kolegos, teikiu pasiūlymą dėl Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio. Noriu priminti, kad 2001 m. neįgaliesiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją, pagal įstatymą buvo skirta 0,25 minimalaus gyvenimo lygio dydžio transporto išlaidų kompensacija. Per tą laiką, per penkerius metus nuo 2001 m. iki 2006 m., augo kuro kainos, kitos transporto išlaidos, ir suprantama, kad ši kompensacija mažėjo, o neįgaliųjų gyvenimo sąlygos negerėjo.
Mano pasiūlymas yra padidinti kompensaciją iki 0,5 minimalaus gyvenimo lygio, tas sudarytų 62,50 Lt per mėnesį. Iki tol buvo 31,25 Lt per mėnesį. Yra 70 tūkst. neįgaliųjų, turinčių sutrikusią judėjimo funkciją, per metus jiems šiuo metu išmokami 26 tūkst. litų. Jeigu kompensacijos dydis būtų padidintas iki 0,5 MGL, kompensacijos suma sudarytų 52… ir 500 tūkst. litų. Tai yra 26 tūkstančiais daugiau. Manau, tokia nedidelė suma biudžetui nebūtų našta. Be abejo, ją nesunku būtų surasti. Kiek žinau, dėl šio mano siūlymo yra ir kitų pasiūlymų. Bet aš siūlau tik dėl neįgaliųjų, turinčių sutrikusią judėjimo funkciją. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. M.Žymantas dar nori paklausti.
M.ŽYMANTAS (DPF). Trumpas klausimas. Pateikiant nuskambėjo 26 tūkstančiai. Mano manymu, ten turėjo būti milijonai. Ar aš ne taip išgirdau, ar ne taip perskaičiau aiškinamąjį raštą?
A.PAULAUSKAS. 26 mln., atsiprašau, šiuo metu išmokama.
M.ŽYMANTAS. Ir dar 26 mln. norėsite papildomai?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi finansiniai aspektai turbūt bus išsiaiškinti vėliau. Ar būtų norinčių kalbėti už ir prieš?
A.PAULAUSKAS. Vyriausybės nuomonės, be abejo, čia reikės.
PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime pritarti šiam įstatymo projektui? Norite balsuoti? Prašom. Kas pritaria po pateikimo, prašome balsuoti už, kas galvoja kitaip, balsuoja kitaip. Vyksta balsavimas.
Už – 13, prieš nėra, susilaikė 2. Šiam įstatymo projektui yra pritarta ryškia Tėvynės sąjungos balsų dauguma.
Pagrindiniai komitetai yra paskelbti ir kitokių siūlymų nėra. Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 14 dieną. Pagrindiniu siūlo Biudžeto ir finansų komitetą. Gerai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ir prašome Vyriausybės išvadų dėl finansų. Bendru sutarimu patvirtinome.
Gerbiamieji kolegos, registruotų pareiškimų neturime. Konstruktyviai dirbant opozicijai, mes sugebėjome įvykdyti visus darbus, net ir tuos, kurių valdančioji koalicija negalėjo padaryti, ir turėjome pasirūpinti kultūra.
Tuo šį posėdį ir baigiame. Visiems linkiu geros kloties.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; PDF– Pilietinės demokratijos frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – „Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų)“ frakcija; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.